Lietuvosmakroekonomikosapžvalga2009 m. rugsėjis

Nr.37

ISSN 1648-1542

Apie SEB banką

SEB bankas, siekdamas būti naudingas patarėjas savo klientams ir šalies visuomenei, ski-ria daug dėmesio Lietuvos ekonominių ir finansinių procesų analizei. SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ rengiamos nuo 2000 metų ir publikuojamos keturis kartus per metus. Leidinyje nagrinėjama Lietuvos ūkio ir jo sektorių padėtis, pateikiama raidos prognozė, apžvelgiama politinė situacija.

SEB bankas yra vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegęs naujas paslaugas, skatinęs šalies bankininkystės plėtrą ir daręs didelę įtaką bankų rinkai.

Tai yra didžiausias Lietuvos komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams bei finansų įstaigoms. SEB banko grupė pirmauja svarbiau-siose šalies bankų paslaugų rinkose ir aptarnauja 885 tūkst. aktyvių klientų. Tarptautinė reitingų agentūra Fitch Ratings tarptautinei SEB grupei yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+.

Būdamas tarptautinės SEB grupės nariu, SEB bankas naudojasi savo partnerių iš viso Šiau-rės regiono patirtimi ir bendradarbiauja su kaimyninių šalių bankais. Bankas ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, el. bankininkystei, ilgalaikiams ryšiams su klientais.

Banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, šalyje turintis 72 klientų aptarnavimo padali-nius, ir šešios antrinės bendrovės: UAB SEB gyvybės draudimas, UAB SEB investicijų valdymas, UAB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital, UAB SEB Enskilda, UAB Litectus.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

Turinys

Politikos aktualijos 3

Makroekonomikos būklė ir prognozės 5

Ar senas geras BVP dar tinka ekonomikos gerovei išmatuoti? 17

Lietuvos prekių eksporto apžvalga 20

Komercinių bankų sistema įžengia į sudėtingiausią veiklos laikotarpį 25

Priedas 29

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2009 m. rugsėjo 22 d.

Autoriai:

soc. m. dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Vilija Tauraitė, vyriausioji analitikė

Tel. (8 5) 268 2517 Faks. (8 5) 268 2521

El. p. gitanas.nauseda@seb.lt

Tel. (8 5) 268 2521Faks. (8 5) 268 2521

El. p. vilija.tauraite@seb.lt

SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ pateikti duomenys yra paimti iš išorinių šalti-nių, tokių kaip Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos darbo birža, Lietuvos bankų asociacija, tarptautinės organizacijos ir užsie-nio šalių statistikos institucijos, duomenų bazės Reuters EcoWin Pro, naujienų agentūros BNS, ELTA, Bloomberg, Reuters, leidiniai Lietuvos rytas, Respublika, Verslo žinios, The Economist ir kiti. SEB bankas neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Kie-kviena nuomonė, teiginiai ir prognozės, pateiktos šioje apžvalgoje, yra tik SEB banko ir gali būti kei-čiamos be papildomo įspėjimo. Šis dokumentas ar atskira jo dalis nėra kvietimas ar pasiūlymas pirkti arba parduoti vertybinius popierius ar kitas investicines priemones ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir (arba) vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis; taip pat SEB bankas nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje apžvalgoje pateikta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Lei-dinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

A. Valinsko pašali­nimas buvo naudin­gas ir valdančiajai koalicijai, ir jai oponuojančioms partijoms.

Politikos aktualijos

Atstatydinus Seimo Pirmininką A. Valinską, valdančioji koalicija tik persiri-

kiuos, tačiau iš esmės neturėtų pasikeisti. Tvirtai apsisprendę likti koa-

licijoje ir laikytis turimų postų yra Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro

sąjunga. Tautos prisikėlimo partijai ir frakcijai subyrėjus iš vidaus, esama

galimybių pasitelkti į koaliciją A. Valinsko šalininkams oponuojančią par-

tijos dalį. Koalicijos tvarumo veiksnys yra ir neįtikėtinai pasyvi opozicijos

laikysena. Anksčiau, nors ir kritikavusios valdančiosios koalicijos ekono-

minę politiką, bet nesiūliusios rimtos alternatyvos, šiuo metu opozicijos

partijos nebedaro nei viena, nei kita.

A. Valinskas atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Tokios mintys peršasi, vertinant žaibišką jo atstatydinimo planą. Nėra prasmės A. Valinsko idealizuoti, tačiau juk įtartini šio politiko ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais buvo žinomi jau renkant jį į Seimo Pirmi-ninko pareigas. Vis dėlto tuometinių jo rėmėjų akimis, jis buvo „nepatyręs, tačiau energin-gas ir daug žadantis politikas“, o štai dabar – nusiritęs iki politikos paribio eilinis, abejotinos reputacijos Seimo narys. Įdomu, kad A. Valinsko pašalinimas buvo naudingas ir pozicijai, ir opozicijai. Valdančiajai koalicijai – tuo, kad padėjo nukreipti plačiosios visuomenės dėmesį nuo kur kas rimtesnių ekonominių ir socialinių problemų, opozicijai – puikia proga įmesti akmenėlį į valdančiosios koalicijos daržą ir parodyti rinkėjams, kokia ji yra „netikusi“. Visoms konkuruojančioms partijoms – tuo, jog Tautos prisikėlimo partija bei frakcija suskaldyta į šipulius ir yra ties politinio išlikimo riba.

Ekonominės politikos srityje opozicijai atvirkščiai galima prikišti aktyvumo stoką. Susidarė įspūdis, kad socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijų lyderiai, aršiai kritikavę A. Kubiliaus Vyriausybę pirmaisiais jos darbo mėnesiais, aprimo ir tiesiog kantriai laukia, kol elektorato simpatijos kaip prinokęs obuolys pats nukris joms į rankas. Valdžios perėmimas „per jėgą“ būtų sudėtingas matematiškai, atsižvelgiant į susiklosčiusį Seimo mandatų pa-siskirstymą. Kita vertus, niekas jos pernelyg ir netrokšta.

Žvelgiant merkantiliškai, tokią poziciją galima suprasti – priešakyje sudėtingi socialinės po-litikos sprendimai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, tolesnis nedarbo lygio kilimas, tuo labiau, kad kitokių nei A. Kubiliaus kabineto receptų padėčiai stabilizuoti aiškiai stoko-jama. Be to, kaip rodo patirtis, ekonominio sunkmečio metu opozicijoje esančių partijų populiarumas auga net ir be ypatingų pastangų, kadangi rinkėjai asocijuoja valdančiąją partiją su giliomis problemomis ir natūraliai ieško alternatyvos. Artimiausi savivaldybių ta-rybų rinkimai įvyks 2011 m. Yra pakankamai laiko, kad rinkėjų paramos svarstyklės pakryp-tų opozicijos naudai, tačiau vargu, ar užteks, kad visiškai būtų įveiktos dabartinės krizės pasekmės.

Kol kas sunki Lietuvos ekonomikos būklė neardo valdančiosios koalicijos branduolio. Pir-moji priežastis – didžiausios koalicijoje Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vidinė vienybė (vienas iš stiprios partijos atributų – aiškus lyderis, o A. Kubilius kaip tik toks ir yra). Antra, pragmatiškas koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos – siekis išsaugoti įtakingus ministrų ir kitus politinius portfelius. Trečia, tam tikro sutarimo dėl griežtos fiskalinės disciplinos valdančiojoje koalicijoje būta jau jos veiklos pradžioje, todėl dabar nebelieka nieko kito kaip tik nuosekliai įgyvendinti savo programą iki galo. Beje, pastaruoju metu didėjantis teigiamų naujienų iš užsienio rinkų srautas gali

Kol kas sunki Lie­tuvos ekonomikos būklė neardo val­dančiosios koalicijos branduolio.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

įžiebti šviesą tunelio gale ir Lietuvoje, suteikdamas valdančiajai koalicijai pagrindo kalbėti apie tai, kad jos ekonominė politika pasiteisino, padėjo pasiekti persilaužimą ir pan.

Valdančiosios koalicijos tvirtumo garantas yra Prezidentė D. Grybauskaitė, kurį yra ne kartą viešai pareiškusi, kad A. Kubiliaus Vyriausybei nemato alternatyvos. Netiesioginiu politinės paramos ženklu galima laikyti ir tai, jog Prezidentė, formuodama naująjį ministrų kabinetą, vietoje anksčiau planuotų 4–5 ministrų „rokiruočių“ pakeitė tik vienos ministerijos vadovą. Nors kai kuriais klausimais Prezidentės ir Vyriausybės pozicija šiek tiek skiriasi (motinystės pašalpų ribojimas, LEO LT bendrovės išformavimo niuansai), esminių nesutarimų nėra.

Politinė takoskyra labiau išryškėtų, jei makroekonominė šalies būklė toliau blogėtų. Yra ne-menka tikimybė, kad taip ir atsitiks. Visiškai akivaizdu, jog per artimiausius keletą ketvirčių toliau augs nedarbo lygis, 2009 metų pabaigoje ir ypač kitų metų pradžioje, uždarius Igna-linos atominę elektrinę ir pabrangus elektros energijai, sustiprės infliacinės tendencijos. Kainų kilimas ir didžiulis nedarbo lygis gali sukelti socialinių neramumų grėsmę, juolab, kad laukia skausmingi ir nepopuliarūs socialinių išmokų mažinimo sprendimai.

Tokiu atveju Prezidentė D. Grybauskaitė, nors ir iš pat pradžių rėmė A. Kubiliaus antikrizinę ekonominę programą, būtų priversta manevruoti. Siekdama neišbarstyti rinkėjų pasitikė-jimo kredito, ji gali vetuoti kai kuriuos, ypač neigiamai visuomenėje rezonuojančius įstaty-mų projektus. Blogiausiu atveju Vyriausybę gali ištikti politinis paralyžius – jos įsitikinimu, Sodrai ir valstybės biudžetui gelbėti būtinos priemonės liktų neįgyvendintos.

Susiklosčius panašioms aplinkybėms, neišvengiamai sustiprėtų išcentrinės valdančiosios koalicijos jėgos – „jaunesnieji“ koalicijos partneriai nebenorėtų prisiimti atsakomybės už blogėjančią Lietuvos finansinę situaciją. Kad ir kaip bebūtų, artėjant kitiems savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimams, Liberalų sąjūdžiui, Liberalų ir centro sąjungai, kitoms valdžią pasidalinusioms partijoms, iškils poreikis labiau akcentuoti savo nepriklausomybę ir skirtin-gumą nuo koalicijos ašies – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos.

Ūkio padėčiai dar la­biau komplikavusis,

sustiprėtų išcentri­nės valdančiosios

koalicijos jėgos.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

Makroekonomikos būklė ir prognozės

Antrąjį 2009 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika įsmuko į giliausią duobę

nuo 1993 m. – per metus BVP sumenko daugiau kaip penktadaliu. Gana

didelis apdirbamosios pramonės lyginamasis svoris, palyginti su kitomis

Baltijos valstybėmis, šiuo metu nelaikytinas Lietuvos privalumu, kadangi

eksporto plėtros galimybės yra nepavydėtinos. Kita vertus, šis struk-

tūrinis mūsų ekonomikos bruožas taps teigiamu veiksniu atsigaunant

išorės rinkoms. Viena iš svarbiausių šalies makroekonominių problemų

artimiausiais metais bus energetikos ūkio išsivadavimas iš monopolinių

gniaužtų ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos didinimas. Deja,

pasiekimai šioje srityje kol kas yra labai kuklūs. Dar viena opi proble-

ma – ekonomikos skatinimo priemonių paketas tebėra pusiaukelėje tarp

biurokratų stalčiaus ir realaus gyvenimo.

Statistikos departamentas rugpjūčio pabaigoje paskelbė patikslintą antrojo šių metų ke-tvirčio BVP įvertį. Šalies BVP, palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, smuktelėjo 20,2 proc., tuo tarpu pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, BVP sumažėjo 17,0 proc. (žr. 1 diagramą).

Nė vienas iš ūkio sektorių antrąjį ketvirtį negalėjo pasigirti tokiu pačiu veiklos rezultatu kaip prieš metus, jau nekalbant apie augimą. Labiausiai smuko statybos (46,1 proc.), pramonės ir energetikos (25,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (21,4 proc.) bei finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kito verslo paslaugų (17,8 proc.) pridėtinė vertė. Lė-čiau pridėtinė vertė mažėjo žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėse (4,9 proc.) bei viešojo val-dymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kitos komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo veiklos įmonėse (0,7 proc.).

Ne mažiau iškalbingi ir BVP elementų išlaidų metodu pokyčiai. Šalies ūkį šių metų balan-džio–birželio mėn. ištiko investicijų krachas – bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas per metus sumažėjo 39,8 proc. Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos antrąjį ketvirtį, pa-lyginti su tuo pačiu 2008 m. ketvirčiu, sumažėjo 19,4 proc., tuo tarpu valdžios sektoriaus išlaidos buvo 0,5 proc. didesnės nei prieš metus. Prekių ir paslaugų importas smuko smar-

Antrąjį 2009 m. ketvirtį ūkį ištiko investicijų kra­chas – bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas per me­tus sumažėjo bemaž 40 proc.

Antrąjį 2009 m. ketvirtį ūkį ištiko investicijų kra­chas – bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas per me­tus sumažėjo bemaž 40 proc.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

kiau (35,3 proc.) nei eksportas (23,3 proc.), tačiau antrąjį 2009 m. ketvirtį grynasis eksportas buvo neigiamas.

Šie duomenys byloja, kad labiausiai susitraukė namų ūkių ir privačių įmonių vartojimas bei investicijos, tačiau ir eksportas nepadėjo sušvelninti vidaus rinkos krizės. Eksportui į Vakarus trukdo globalinio nuosmukio pažeistos pagrindinės Europos Sąjungos ekonomi-kos, o prekių išvežimą Rytų kryptimi apsunkina paaštrėję Lietuvos ekonominiai santykiai su Rusija, kuri vis aktyviau taiko protekcionizmo politiką vietos gamintojams ginti. Investicijų „badas“ yra ne tik natūrali riboto kreditavimo pasekmė, bet ir atspindi verslininkų reakciją į dabartinius procesus bei ateities lūkesčius.

Šalies pramonės nuosmukis, kaip ir tikėtasi, yra akivaizdus, tačiau liepos mėnesį buvo tam tikrų pragiedrulių. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., pramonės produkcija sumažėjo 0,2 proc., o pašalinus sezono įtaką, išaugo 3,4 proc. Šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pramonės produkcija sumažėjo 17 proc. (sausio–balandžio mėn. ji krito 16,9 proc.), pašali-nus darbo dienų skaičiaus įtaką – 16,5 proc. (sausio–balandžio mėn. – 16,2 proc.). Tai rodo, jog nuosmukis nebegilėja. Toks reiškinys iš dalies aiškintinas palankesnės lyginimo bazės efektu, tačiau, kad ir kaip bebūtų, pramonės pokyčiai turi esminės įtakos BVP kūrimui ir teikia vilčių, kad ir pastarasis pasiekė „dugną“.

Pavyzdžiui, chemikalų ir chemijos pramonės produkcija šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 9,7 proc. (per pirmuosius ketverius šių metų mėnesius jos metinis kritimo tempas buvo 12,9 proc.), tekstilės gaminių ga-myba smuko 31,1 proc. (2009 m. sausio–balandžio mėn. – 34,5 proc.), maisto produk-tų – 9,3 proc. (minus 7,8 proc.), medienos ir medienos dirbinių, išskyrus baldus – 28,9 proc. (minus 33,1 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus – 42,7 proc. (42,4 proc.). Tik vienas kitas pramonės sektorius galėjo pasigirti teigiamais augimo tempais: mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas šių metų sausio–liepos mėn. buvo 5,1 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – 6,4 proc., o kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba – net 16,5 proc. didesnė nei prieš metus.

Kol kas tegalima kalbėti apie krizės reiškinių pramonėje stabilizaciją, tačiau ryškesnio teigiamo proveržio dar nematyti. Didžiausios viltys sietinos su pagrindinių eksporto rin-kų – Latvijos, Vokietijos, Rusijos – atsigavimu, kuris bent kiek rimtesnio užmojo įgaus tik ateinančiais metais.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas nebuvo išimtis plataus pramonės nuosmukio konteks-te. 2009 m. sausio–liepos mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šio sek-toriaus produkcija sumenko 35,9 proc. (tiesa, per pirmuosius ketverius 2009 m. mėnesius ji nusmuko dar daugiau – 37,6 proc.). Žalios naftos gavyba Lietuvoje sausio–liepos mėn. buvo 68 tūkst. t, t. y. 14,8 proc. mažesnė nei prieš metus, durpių gavyba – 296,8 tūkst. t, arba 29,8 proc. mažesnė nei atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, silicinio smėlio – 19,6 tūkst. t (12,5 proc. sumažėjimas), žvyro, žvirgždo, gargždo ir titnagžemio – 950,9 tūkst. t. (62 proc. sumažėjimas), dolomito skaldos – 942,2 tūkst. t (net minus 63,4 proc.). Didžiausią įtaką čia turėjo statybų sektoriaus krizė ir sumažėjęs statybinių medžiagų poreikis.

Energetikos sektorius yra neblogas ekonomikos aktyvumo „lakmuso popierėlis“. 2009 m. sausio–birželio mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas sumažėjo 6,7 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 7,5 proc.), o vandens tiekimas, nuotekų valymas ir kt. – 6,4 proc. (6,2 proc.).

Pagrindinio Lietuvos elektros energijos generavimo šaltinio – Ignalinos atominės elektri-nės (IAE) – veiklos mastas sumenko palyginti nedaug. Šių metų sausio–rugpjūčio mėn. IAE pagamino 6,985 mlrd. kWh, o pardavė 6,452 mlrd. kWh elektros energijos – atitinka-mai 3,3 proc. ir 3,2 proc. mažiau nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Deja, eksploatuoti IAE

Šalies pramonės nuosmukis yra

akivaizdus, tačiau liepos mėnesį buvo

tam tikrų pragie­drulių.

Šalies pramonės nuosmukis yra

akivaizdus, tačiau liepos mėnesį buvo

tam tikrų pragie­drulių.

Viltys sietinos su pagrindinių ekspor­

to rinkų – Latvijos, Vokietijos, Rusi­

jos – atsigavimu, kuris įgaus užmojo

tik kitais metais.

Viltys sietinos su pagrindinių ekspor­

to rinkų – Latvijos, Vokietijos, Rusi­

jos – atsigavimu, kuris įgaus užmojo

tik kitais metais.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

beliko keletas mėnesių, o paskutinis elektrinės reaktorius turėtų būti išjungtas šių metų pabaigoje. Tai kelia itin daug klausimų ne tik dėl elektros energijos kainos buitiniams ir gamybiniams vartotojams 2010 m. pradžioje, bet ir dėl būsimo Lietuvos kaip branduolinės energijos valstybės statuso.

Sprendimas išformuoti LEO LT ne kažin ką paaiškina užsitęsusioje naujosios atominės elek-trinės statybos byloje. Prezidentės D. Grybauskaitės viešos abejonės dėl atominės elektrinės reikalingumo Lietuvai taip pat aiškumo neprideda. Akivaizdu tik tai, kad be pajėgaus priva-taus strateginio investuotojo dalyvavimo pastatyti atominę elektrinę būtų labai sudėtinga.

Dabartinio IAE vadovo V. Ševaldino nuomone, realesnis variantas būtų pasitelkti didelę finansinę grupę: Lietuva valdytų 51 proc. akcijų, o 49 proc. – bendrovė, tuo tarpu gausių partnerių (turima omenyje Latvijos, Estijos ir Lenkijos) dalyvavimas galėtų net sužlugdyti projektą dėl skirtingų interesų. Panaši ir energetikos ministro A. Sekmoko pozicija: Lietuva, planuojanti iki 2018 m. pastatyti naują atominę elektrinę, sieks kitais metais turėti strateginį investuotoją, kuris finansuotų 50–60 proc. projekto vertės. Tiesa, ministras tebėra įsitikinęs, jog, norint suformuoti bendrą Baltijos elektros rinką, Lietuva yra suinteresuota, kad Latvija ir Estija dalyvautų atominės elektrinės projekte.

Pirmąjį 2009 m. pusmetį mažmeninės prekybos nuosmukis buvo gilesnis nei tikėjosi dau-gelis ekspertų, tarp jų ir mes. Dėl tos pačios priežasties specialistų prognozes pranoko ir faktinis BVP sumažėjimas. Mažmeninės prekybos įmonėms, švelniai tariant, nepasitarnavo PVM tarifo padidinimas nuo 18 proc. iki 19 proc. nuo 2009 m. pradžios, juolab nuo rugsė-jo 1 d. įsigaliojęs 21 proc. tarifas. Pirkėjų aktyvumą neigiamai paveikė ir tam tikrų prekių grupių akcizo mokesčio pakėlimas. Vis dėlto reikia pripažinti, kad mažmeninės prekybos krizę sukėlė bloga bendroji šalies ekonomikos padėtis, smukdanti tiek namų ūkių pajamas, tiek ir jų ateities lūkesčius.

Patikslintais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir moto-ciklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2009 m. sausio–birželio mėn. sudarė 13 145,7 mln. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumenko 28,8 proc. palyginamosiomis kainomis. Ne pirmojo būtinumo prekių paklausa dar labiau nusmuko, keldama abejonių dėl kai kurių rinkos dalyvių gebėjimo išgyventi sunkmetį. Antai šių metų sausį–rugpjūtį bendrovės AutoTyrimai duomenimis, šalyje užre-gistruota 5980 naujų lengvųjų automobilių – net 69 proc. mažiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Vien rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. mėnesiu, naujų lengvųjų automobilių rinka smuko 63 proc. iki 565 automobilių. Išgąsdinti tokio nuosmukio mas-to, automobilių prekybos verslo atstovai pasiūlė valdžiai finansiniais svertais skatinti naujų automobilių įsigijimą. Reikia pripažinti, kad tokių priemonių taikymo tikslingumas yra abe-jotinas net automobilių gamybos pramonę turinčiose šalyse, jau nekalbant apie Lietuvą. Valdžios skirti finansiniai ištekliai iš esmės „nusėstų“ tik automobilių prekybos įmonėse, be to, kilus dirbtinei pirkimo bangai, vėliau prasidėtų didelis atoslūgis. Daugiau nei abejotina, ar lengvųjų automobilių prekybos skatinimas pagerintų bendruosius verslo bei namų ūkių lūkesčius ir pasitarnautų kaip ekonomikos gaivinimo veiksnys.

Pirmąjį 2009 m. pusmetį mažiausiai nusmuko santykinai stabilią paklausą turinčių pirmojo būtinumo reikmenų prekybos apyvarta. Minėtuoju laikotarpiu, palyginti su 2008 m. sau-sio–birželio mėn., tekstilės, drabužių ir avalynės specializuota mažmeninė prekyba palygi-namosiomis kainomis sumažėjo 7,8 proc., farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių spe-cializuota prekyba – 13,4 proc., prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais – 16,3 proc.

Vienos iš didžiausių drabužių mažmeninės prekybos grupės Apranga vadovas R. Pervenec-kas net pareiškė, kad antrąjį šių metų pusmetį grupė jau dirbs pelningai. Jo nuomone, pir-minis vartojimo rinkos susitraukimas buvo itin smarkus, todėl artimiausioje ateityje reikš-mingų paklausos pokyčių nebesitikima. Kita vertus, reikšmingų pagyvėjimo ženklų šioje

Pirmąjį 2009 m. pus­metį mažmeninės prekybos nuosmukis buvo gilesnis nei tikėtasi.

Pirmąjį 2009 m. pus­metį mažmeninės prekybos nuosmukis buvo gilesnis nei tikėtasi.

2009 m. sausio– birželio mėn. ma­žiausiai nusmuko santykinai pastovią paklausą turinčių pirmojo būtinumo prekių apyvarta.

2009 m. sausio– birželio mėn. ma­žiausiai nusmuko santykinai pastovią paklausą turinčių pirmojo būtinumo prekių apyvarta.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

rinkoje taip pat nematyti. Tam tikrą vaidmenį turėtų suvaidinti verslo sezoniškumas – rude-nį uždirbama didžioji dalis prekiautojų drabužiais ir avalyne pelno.

Patikslintais Statistikos departamento antrojo 2009 m. ketvirčio BVP duomenimis, žemės ūkis ir žuvininkystė buvo gana atsparūs nuosmukiui šalies ūkio sektoriai. Apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, jų sukurta pridėtinė vertė palyginamo-siomis kainomis sumažėjo 4,9 proc.

2009 m. sausio–liepos mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, dvigubai padidėjo vaisių supirkimas, javų – 67 proc., bulvių – 14 proc. Sumažėjo ankštinių augalų grūdų supirkimas – 24 proc., daržovių – 3 proc. Natūriniai gyvulininkystės sektoriaus ro-dikliai buvo blogesni – gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) supirkimas sumažėjo 14 proc., perskaičiuoto į bazinį riebumą pieno – 7 proc., kiaušinių – 4 proc.

Kaip ir metų pradžioje, liepos mėnesį žemės ūkio produkcijos kainos vidutiniškai buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus. Visų žemės ūkio produktų supirkimo kainos smuktelėjo 25,3 proc. (balandžio mėn. – 26,4 proc.), t. y. augalininkystės produktų supirkimo kainos nukrito 32,6 proc., o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 20,8 proc. Paly-ginti su 2009 m. birželio mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 5,5 proc.: augalininkystės – 11,6 proc.; gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,4 proc.

Konkrečių žemės ūkio produkcijos rūšių kainų pokyčiai buvo gana prieštaringi. Pavyzdžiui, liepos viduryje II klasės miežių, avižų ir kvietrugių supirkimo kainos Lietuvoje buvo mažes-nės nei prieš mėnesį, tačiau kviečių ir rugių – didesnės. Vasaros pradžioje mūsų šalyje ir kitose Baltijos valstybėse pagaliau tapo stabilios pieno supirkimo kainos, iki tol nepaliau-jamai kritusios nuo 2008 m. pradžios. Liepos 23 d. Europos Komisijos Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo valdyba priėmė sprendimą, leisiantį stabilizuoti padėtį pieno rinkoje – laikinasis intervencinių sviesto ir lieso pieno miltelių pirkimas pratęstas iki 2009 m. lapkri-čio 1 d. Tai įgalins ir toliau vykdyti intervencinius šių produktų pirkimus, jų nenutraukiant, kol Europos Taryba ir Parlamentas apsvarstys komisijos siūlymą pratęsti sviesto ir lieso pie-no miltelių intervencijos periodą iki 2010 m. kovo 1 d.

Šalies žemės ūkio ir maisto produktų pramonės situaciją komplikuoja besiniaukiančios eksporto į Rusiją perspektyvos. Nors kai kurie Lietuvos ekspertai ir komentatoriai įžvelgia naujausiose Rusijos importo politikos iniciatyvose spaudimo mūsų šaliai elementų (ir jų, be abejonės, taip pat yra), pagrindinis vienašališkų apribojimų motyvas yra savo rinkos ir vietos gamintojų apsauga ekonominės krizės aplinkybėmis. Problema yra ta, kad Rusija ėmėsi aktyvių veiksmų iš karto keliuose žemės ūkio produkcijos sektoriuose.

Antai Rusijos premjeras V. Putinas pasirašė įsaką dėl didesnių importuojamų sūrių muito mokesčių. Nustatytas 15 proc. sūrio vertės muitas, tačiau ne mažiau kaip 0,5 euro (1,72 Lt) už kilogramą. Anksčiau galiojo 0,3 euro (1,04 Lt) muitas. Naujieji muito mokesčiai galios mažiausiai pusmetį, todėl rusų gamintojams taps lengviau konkuruoti su pigiu iš užsienio atvežtu sūriu, kurio daugiausia įvežama iš Baltijos valstybių, Suomijos ir Vokietijos. Be to, norėdama sušvelninti neseniai kilusio pieno karo su Baltarusija pasekmes, Rusijos valdžia pažadėjo daugiau sūrio pirkti iš šios šalies.

Be to, rugpjūčio pabaigoje Maskvoje vykusiame Lietuvos ir Rusijos žemės ūkio ministrų susitikime rusai pasiūlė pasirašyti dvišalę maisto produktų eksporto „išlyginimo“ sutartį, lei-džiančią subalansuoti prekybą maisto produktais. Lietuvos mėsos perdirbėjai į Rusiją dau-giausia išveža atvėsintos ir šaldytos jautienos. Taip yra dėl Rusijos muitų sistemos – mėsos gaminių (dešros, kumpių) įvežimas yra apmokestinamas brangiau, tuo tarpu importuo-jamoms gyvoms kiaulėms muito mokestis netaikomas. Mūsų gamintojai vis dėlto gana santūriai vertina rusų ketinimus, kadangi nustačius pernelyg griežtus apribojimus ir įvedus kvotas, tenykštės skerdyklos susidurtų su žaliavos stygiumi.

Antrojo 2009 m. ketvirčio BVP

duomenimis, žemės ūkis ir žuvininkystė

buvo gana atsparūs bendram nuosmu­

kiui sektoriai.

Antrojo 2009 m. ketvirčio BVP

duomenimis, žemės ūkis ir žuvininkystė

buvo gana atsparūs bendram nuosmu­

kiui sektoriai.

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonės situa­ciją komplikuoja besiniaukiančios eksporto į Rusiją

perspektyvos.

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonės situa­ciją komplikuoja besiniaukiančios eksporto į Rusiją

perspektyvos.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�

Atsižvelgiant taip pat į tai, kad dėl aptiktų antibiotikų į Rusiją negalėjo eksportuoti savo gaminių kai kurios Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės, darytina išvada, kad mūsų vers-lininkams teks dar labiau diversifikuoti eksporto srautus, siekiant sumažinti finansinį nuos-tolį ateityje.

Transporto sektorius, kaip ir visa ekonomika, išgyvena ne geriausius laikus. 2009 m. sau-sio–liepos mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, vežimas geležinkelių transportu sumažėjo 30,2 proc. (sausio–balandžio mėn. – 32,5 proc.). Krovinių pakrovimas ir iškrovimas geležinkelio stotyse sumenko 22,9 proc. (sausio–balandžio mėn. – 23,7 proc.), o pakrautų ir iškrautų vagonų skaičius – 22,9 proc. (23,6 proc.).

Šių metų sausio–liepos mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės termi-nalu pakrauta ir iškrauta 20,3 mln. t krovinių, t. y. 13,3 proc. mažiau nei prieš metus (sau-sio–balandžio mėn. nuosmukis buvo 15,3 proc.). Per septynis šių metų mėnesius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,4 mln. t krovinių, t. y. 15,7 proc. (sausio–balandžio mėn. – 18,6 proc.) mažiau nei atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, o Būtingės terminale iškrauta 4,9 mln. t, t. y. 4,7 proc. (sausio–balandžio mėn. – 2,2 proc.) mažiau nei prieš metus. Žalia nafta ir naftos produktai sudarė 51,2 proc. perkrautų krovinių, t. y. 5,3 proc. mažiau, palyginti su 2008 m. sausio–liepos mėn. Kelių transporto priemonių buvo perkrauta 95,9 tūkst. arba 20 proc. mažiau, konteinerių (TEU) – 144,4 tūkst. arba 32,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvais 2009 m. sausio–liepos mėn. buvo vežta 384,9 tūkst. kelei-vių, t. y. 42 proc. (sausio–balandžio mėn. – 43,4 proc.) mažiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Per septynis šių metų mėnesius šalies oro uostuose nusileido ir pakilo 17,6 tūkst. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvų, t. y. 36,5 proc. mažiau nei prieš metus.

2009 m. sausio–birželio mėn. autobusais vežta 139,5 mln. keleivių, t. y. 13,7 proc. mažiau nei atitinkamu 2008 m. laikotarpiu.

Blogėjant krovinių bei keleivių apyvartos rodikliams, nusmuko ir finansiniai transporto vers-lo rodikliai. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos transporto bendrovių pardavimo pajamos buvo 6,1 mlrd. Lt, t. y. 27,4 proc. mažesnės nei prieš metus, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) įmonių – 155,9 mln. Lt, t. y. 8 proc. mažesnės.

Ir taip nelengvą Lietuvos kelių vežėjų padėtį apsunkino Rusijos muitinės demaršas, rug-pjūčio pradžioje pradėjus taikyti patikrinimo procedūrą. Dėl to Latvijos ir Rusijos pasie-nyje buvo nusidriekusi keliasdešimties kilometrų vilkikų eilė. Vėliau sugriežtinta kontrolė Lietuvos vežėjams buvo panaikinta mainais į 29 Lietuvos transporto bendrovių veiklos apribojimą vežant krovinius į Rusiją. Pastaruoju metu Lietuvos vežėjų asociacijos Linava pastangomis siekiama sumažinti į juodąjį sąrašą įtrauktų įmonių skaičių.

Antrąjį 2009 m. ketvirtį statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje tvyrojo panašus pesimiz-mas kaip ir pirmaisiais metų mėnesiais. Egzistavo svarios tokios niūrios nuotaikos priežas-tys: naujo būsto pardavimas šalies didmiesčiuose pasiekė naujų antirekordų, „šviežio“ ir seno būsto kainos dar labiau smuktelėjo, Vyriausybės būsto renovavimo programa, turė-jusi išjudinti statybų sektorių, tebebuvo paralyžuota. Statybų ir nekilnojamojo turto sekto-rius išsiskyrė ypač dideliu bankrotų lyginamuoju svoriu, jame sparčiausiai mažintas darbo vietų skaičius. Dėl tų pačių priežasčių šio verslo atstovams itin sunku rasti bendrą kalbą su komercinių bankų atstovais, kurie neretai, suteikdami paskolą arba atsisakydami ją išduoti, nulemia vienos ar kitos įmonės likimą.

Bankų elgesį bent jau iš dalies galima suprasti – spartaus ekonomikos kilimo metais pa-skolų nekilnojamajam turtui ir statyboms koncentracija pasiekė gana pavojingą lygį, todėl dabar yra tikslingiau suformuoti adekvačius specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms nei iš naujo kredituoti ir vėl lipti ant to paties grėblio. Nėra pagrindo teigti, kad kreditavimas visiškai sustojo – tiesiog smarkiai išaugo paskolų teikimo atrankos reikalavimai.

Ir taip nelengvą kelių vežėjų padėtį apsunkino Rusijos muitinės demaršas, rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti pa­tikrinimo procedūrą.

Ir taip nelengvą kelių vežėjų padėtį apsunkino Rusijos muitinės demaršas, rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti pa­tikrinimo procedūrą.

Statybų ir nekilnoja­mojo turto sekto­rius išsiskyrė ypač dideliu bankrotų lyginamuoju svoriu, jame sparčiausiai mažintas darbo vietų skaičius.

Statybų ir nekilnoja­mojo turto sekto­rius išsiskyrė ypač dideliu bankrotų lyginamuoju svoriu, jame sparčiausiai mažintas darbo vietų skaičius.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

10

Antrąjį 2009 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1583,6 mln. Lt, t. y. 47,7 proc. (pirmąjį ketvirtį atlikta 42 proc. mažiau darbų) mažiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį. Iškalbingi ir natūriniai statybų masto rodikliai. Antrąjį ketvirtį šalyje pripažin-ti tinkamais naudoti 955 gyvenamieji namai, juose įrengtas 2251 butas (pirmąjį 2009 m. ketvirtį atitinkamai 867 namai ir 2576 butai), t. y. 15,2 proc. mažiau nei prieš metus. Jų naudingas plotas sudarė 261,9 tūkst. kv. m ir buvo 23,7 tūkst. kv. m mažesnis nei antrąjį 2008 m. ketvirtį.

Apžvelgiamąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pripažinti tinkamais naudoti 1132 negyvenamie-ji pastatai, jų bendrasis plotas sudarė 309,6 tūkst. kv. m ir buvo 130,7 tūkst. kv. m arba 29,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Kaip matome, statybos darbų vertė sumenko labiau nei fiziniai statybų apimties rodikliai, tačiau tai nesunkai galima paaiškinti statybų kainos mažėjimu.

Antrąjį šių metų ketvirtį išduoti 1642 statybos leidimai statyti 1643 gyvenamuosius namus (pirmąjį ketvirtį – atitinkamai 1289 ir 1315), t. y. 678 statybos leidimais arba 29,2 proc. ma-žiau nei analogišku 2008 m. laikotarpiu. Apžvelgiamąjį ketvirtį taip pat suteikti 603 statybos leidimai statyti 724 negyvenamuosius pastatus. Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista sta-tyti pramoninių statinių ir sandėlių (maždaug trečdalis), prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (32 proc.).

Naujausieji statybų verslo „nuotaikos“ tyrimai yra ne itin džiuginantys. Rugpjūčio mėn. at-liktos statybos įmonių vadovų apklausos duomenimis, 57 proc. respondentų nurodė, kad darbų apimtis sumažėjo, 12 proc. – padidėjo. Net 90 proc. apklaustųjų nuomone, statybos darbų paklausa yra nepakankama. Tyrimas taip pat parodė, jog per praėjusius tris mėne-sius įmonių finansinė padėtis nepagerėjo – 65 proc. apklaustųjų teigė, jog įmonių finansi-nė būklė pablogėjo, 33 proc. – nepasikeitė.

Tiesa, nekilnojamojo turto rinkoje vasarą buvo matyti tam tikrų pragiedrulių. NT rinkos spe-cialistų duomenimis, liepos mėn. sandorių skaičius Lietuvoje viršijo 1700, rugpjūčio mėn. – 1500–1600, tuo tarpu sausio mėn. jų tebuvo sudaryta maždaug 1100, t. y. apie 30 proc. mažiau. Vilniuje nuo sausio iki rugpjūčio būstų sandorių skaičius ūgtelėjo trečdaliu. Kol kas ankstoka spręsti apie šios tendencijos ilgaamžiškumą – jos tvarumui konstatuoti reikėtų dar papildomai bent 2–3 mėnesių.

Kad ir kokia skirtinga bebūtų atskirų ūkio šakų būklė, analizuojant ryškėjančias trečiojo ketvirčio ekonomikos tendencijas, peršasi nuomonė, kad šį ir paskutinį metų ketvirtį BVP nuosmukis bus mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Remiantis jau žinomais pramonės, transporto sektoriaus, mažmeninės prekybos apyvartos duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palygin-ti su tuo pačiu 2008 m. ketvirčiu, BVP gali sumažėti 17–18 proc. Apskritai, tam, kad išsipil-dytų praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje pateikta 2009 m. BVP prognozė – minus 15,5 proc., trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį BVP vidutiniškai turėtų smuktelėti po 14,3 proc. Nors toks įvykių scenarijus yra veikiau optimistinis, jis nėra visiškai nerealus.

Atsižvelgdami į anksčiau minėtas aplinkybes, nepakeitėme nė vienos BVP pokyčių 2009–2011 m. prognozės – atitinkamai –15,5 proc., –3,5 proc. ir 3 proc. (žr. 1 diagramą ir priedo 1 lentelę).

Ekonomikai susitraukus beveik penktadaliu, itin paaštrėjo biudžeto deficito problema ir išaugo galimo valstybės nemokumo rizika. Kadangi šių metų valstybės ir nacionalinio biu-džeto pajamų planas buvo ne kartą koreguotas, pajamų plano vykdymo rodikliai tampa nereprezentatyvūs. Mūsų nuomone, tikrąjį iždo sunkumų mastą atskleidžia faktinių pirmo-jo šių metų pusmečio ir to paties 2008 m. laikotarpio biudžeto įplaukų palyginimas. Pirmąjį 2008 m. pusmetį į nacionalinį biudžetą surinkta 10,161 mlrd. Lt mokesčių įplaukų, tuo tar-pu pirmąjį šių metų pusmetį – tik 8,275 mlrd. Lt, t. y. 18,6 proc. mažiau. Pažymėtina, kad

Nekilnojamojo turto rinkoje vasarą buvo tam tikrų prošvais­

čių, tačiau apie tvarią tendenciją

vertėtų kalbėti tik praėjus dar 2–3

mėnesiams.

Nekilnojamojo turto rinkoje vasarą buvo tam tikrų prošvais­

čių, tačiau apie tvarią tendenciją

vertėtų kalbėti tik praėjus dar 2–3

mėnesiams.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

11

ekonominis šalies „pyragas“, kitaip tariant, nominalusis BVP per tą patį laikotarpį sumenko 15,4 proc.

Taigi nepaisant valdžios numatyto mokesčių naštos didinimo, nacionalinio biudžeto pa-jamų ir BVP santykis mažėjo, o verslas traukėsi į „pilkąją“ arba „juodąją“ zoną. Sunku būtų paneigti teiginį, kad šį procesą kaip tik ir suaktyvino pagrindinių mokesčių tarifų didėjimas. Įvertinusi šias tendencijas, valdžia privalėjo „persirikiuoti“, tačiau ji to nepadarė ir rudenį pradėjo dar vieną PVM ir akcizo mokesčių didinimo raundą.

Iškalbingi ir atskirų mokesčių įplaukų duomenys. Pavyzdžiui, įplaukos iš PVM 2008 m. sausio–birželio mėn. buvo 4,788 mlrd. Lt, tuo tarpu atitinkamu šių metų laikotarpiu – 3,511 mlrd. Lt, t. y. net 26,7 proc. mažesnės. Todėl, atsižvelgiant į PVM jautrumą konjunktū-riniams svyravimams, pakartotinas jo tarifo padidinimas 2009 m. rugsėjo 1 d. nuo 19 proc. iki 21 proc. laikytinas labai abejotinu sprendimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos lyginamuoju laikotarpiu taip pat susitraukė labiau nei nominalus BVP – nuo 2,362 mlrd. Lt pirmąjį 2008 m. pusmetį iki 1,959 mlrd. Lt pirmąjį šių metų pusmetį, t. y. 17,1 proc. Šį reiškinį iš dalies galima paaiškinti GPM tarifo sumažinimu šių metų pradžioje nuo 24 proc. iki 21 proc., tačiau dar reikšmingesnės įtakos turėjo smar-kiau nei tikėtasi išaugęs nedarbo lygis bei populiarėjanti atlyginimų vokeliuose praktika.

Akcizų mokesčio įplaukos 2009 m. sausio–birželio mėn. buvo 1,8 proc. mažesnės nei prieš metus, tuo tarpu pelno mokesčio – 14,9 proc. mažesnės.

A. Kubiliaus vyriausybei kol kas pavyksta išvengti valstybės nemokumo, tačiau biudžeto si-tuacija tebėra labai įtempta. Šiuo požiūriu esminės reikšmės turės planuojama 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisija. Ją sėkmingai išplatinus priimtinomis finansinėmis sąlygomis, valdžia gali laimėti laiko tolesniam biudžeto konsolidavimui. Atvirkščiai, šiam projektui pa-tyrus nesėkmę, kreipimasis į TVF finansinės paramos taptų tiesiog nebeišvengiamu. Kol kas bendroji situacija tarptautinėje rinkoje yra gana palanki – padidėjo laisvų kredito išteklių pasiūla, atslūgo nerimas dėl Latvijos lato devalvavimo, pagerėjo Lietuvos nemokumo rizi-kos vertinimas ir pan.

Apibendrinant galima teigti, kad tebeegzistuoja beveik visi ankstesniame „Lietuvos ma-kroekonomikos apžvalgos“ numeryje įvertinti valstybės biudžeto deficito veiksniai, tuo tarpu ekonomikos persikėlimas ant „šešėlinių“ bėgių net paspartėjo. Tai verčia padidinti 2009–2011 m. Lietuvos fiskalinio deficito prognozes – atitinkamai iki 10,0 proc., 8,0 proc. ir 4,0 proc. BVP (žr. 2 diagramą). Privaloma sąlyga yra ta, kad valdžia ir toliau reaguotų į ekonominės situacijos pokyčius ir būtų pasiryžusi, iškilus būtinybei, toliau karpyti viešąsias išlaidas. Šiuo metu kyla abejonių dėl Lietuvos gebėjimo įgyvendinti Mastrichto kriterijų 2011 m., labiau tikėtina, kad tai pavyks padaryti 2012 m. Taigi euro įvedimo Lietuvoje gali tekti laukti ne iki 2013 m., o iki 2014 m. ar net dar ilgiau.

Nepaisant mokesčių naštos didinimo, nacionalinio biu­džeto pajamų ir BVP santykis mažėjo, o verslas traukėsi į „šešėlį“.

Nepaisant mokesčių naštos didinimo, nacionalinio biu­džeto pajamų ir BVP santykis mažėjo, o verslas traukėsi į „šešėlį“.

Esminės reikšmės tolesniems vyriau­sybės veiksmams turės numatomos euroobligacijų emisijos platinimo sėkmė.

Esminės reikšmės tolesniems vyriau­sybės veiksmams turės numatomos euroobligacijų emisijos platinimo sėkmė.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

12

Metinė vartotojų kainų infliacija Lietuvoje mažėjo visą vasarą, be to, penktą mėnesį iš eilės buvo fiksuojama defliacija. Ne išimtis buvo ir rugpjūčio mėnuo. Palyginti su liepos mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Didžiausios įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui turėjo 1,2 proc. atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,9 proc. – drabužiai ir avalynė, 0,5 proc. – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kt. prekės ir paslaugos, o taip pat 0,9 proc. pabrangusios transporto, 0,6 proc. – poilsio ir kul-tūros grupių prekės ir paslaugos.

2009 m. rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, infliacija sudarė 2,6 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija – 7,1 proc.

Neabejotina, kad infliacinį impulsą suteiks nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojęs 2 proc. punktais di-desnis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Nors mažmeniniai prekybos centrai, aršiai kon-kuruodami dėl klientų, stengsis dalį išaugusios mokesčio naštos prisiimti ant savo pečių, prekių brangimo vis dėlto nepavyks išvengti. Priežastis ta, kad jiems kur kas sunkiau nei anksčiau pavyksta rasti bendrą kalbą su tiekėjais ir solidariai pasidalinti išlaidas. Apskaičiuo-ta, kad PVM padidėjus nuo 19 iki 21 proc., šiuo metu prekybos centruose maždaug 3 Lt kainuojančio pieno litras arba pusė kepaliuko duonos turėtų pabrangti apie 6 centus. Kita vertus, sūrių kaina turėtų išaugti apčiuopiamiau – pavyzdžiui, 25 Lt kainuojančio sūrio ki-logramo kaina turėtų pakilti apie 50 centų. Kai kurios pieno perdirbimo įmonės paskelbė, jog neketina dalintis didesne PVM našta su prekybininkais.

Vaistų ir medikamentų kaina veikiausiai kils maždaug PVM tarifo pokyčio dydžiu. Tokia yra kai kurių didelių vaistinių tinklų atstovų pozicija. Transporto paslaugų įkainiai gali ūgtelėti proporcingai PVM tarifo padidėjimui arba truputį mažiau. Esminis veiksnys – mažmeninės degalų kainos. Joms toliau didėjant, keleivių vežėjams nebeliktų jokių galimybių patiems „praryti“ didesnę PVM porciją. Tiesa, pastaruoju metu keleivių srautai gerokai sumenko. Tad net ir minimaliai padidinus bilietų kainą, dar daugiau žmonių atsisakytų kelionių autobu-sais arba traukiniais.

Manome, kad ankstesniuose „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidiniuose pateik-tos prielaidos dėl vartotojų kainų pokyčių buvo iš esmės teisingos, todėl 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. vidutinės infliacijos pagal SVKI prognozių nekeitėme – atitinkamai 5,0 proc., 2,0 proc. ir 2,5 proc. (žr. 3 diagramą).

Einamosios sąskaitos deficitas gilaus ekonomikos nuosmukio sąlygomis beregint „ištirpo“ (žr. 4 diagramą). 2009 m. sausio–kovo mėn., pirmą sykį po 18 metų pertraukos, užregistruo-tas 0,4 proc. BVP einamosios sąskaitos perteklius. Dėsninga, jog smarkiai susitraukus vidaus paklausai, importas smuko labiau nei eksportas ir užsienio prekybos deficitas beveik išnyko (pirmąjį ketvirtį tesudarė 111 mln. Lt, kai atitinkamu 2008 m. laikotarpiu – 4,178 mlrd. Lt). Padaugėjus nuostolingai dirbančių įmonių bei padidėjus dividendų apmokestinimui, kaip

Nuo rugsėjo pra­džios įsigaliojęs

didesnis PVM tarifas suteiks infliacinį

impulsą, tačiau jis bus vienkartinis.

Nuo rugsėjo pra­džios įsigaliojęs

didesnis PVM tarifas suteiks infliacinį

impulsą, tačiau jis bus vienkartinis.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

ir tikėjomės, žymiai pagerėjo pajamų balansas – nuo minus 1,193 mlrd. Lt pirmąjį 2008 m. ketvirtį iki minus 539,5 mln. Lt 2009 m. sausį–kovą. Einamosios sąskaitos balansą (ESB) šių metų pradžioje blogino tik einamųjų pervedimų susitraukimas, kurį lėmė menkesnės privačių asmenų iš užsienio perlaidos.

Išankstiniai mėnesiniai 2009 m. balandžio–birželio mėn. duomenys rodo dar staigesnį ei-namosios sąskaitos gerėjimą – sukauptas net 482,7 mln. Lt perteklius, arba 2,0 proc. BVP (sausio–kovo mėn. – 81,3 mln. Lt). Palyginti su metų pradžia, toliau gerėjo prekių, pajamų ir einamųjų pervedimų balansai, tačiau susitraukė paslaugų perteklius.

Bendroji skola užsieniui nuo trečiojo 2008 m. ketvirčio, kuomet ji sudarė 80,3 mlrd. Lt, su-mažėjo iki 78,3 mlrd. Lt pirmąjį 2009 m. ketvirtį. Labiausiai sumažėjo pinigų ir finansinių institucijų bei kitų privataus sektoriaus įmonių ir institucijų trumpalaikiai įsipareigojimai, tuo tarpu valdžios skola užsieniui didėjo. Panašu, jog tokia tendencija išsilaikys ir antroje šių metų pusėje: privataus sektoriaus skola mažės dėl mažesnės skolintų lėšų paklausos, o vyriausybės iš užsienio pasiskolintos sumos didės, siekiant padengti biudžeto deficitą. Jei rugsėjo–spalio mėn., kaip ketinama, būtų išplatinta 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, tuomet per 2009 m. valstybė iš nerezidentų būtų pasiskolinusi mažiausiai 5,8 mlrd. Lt. Atsi-žvelgiant į privataus sektoriaus skolos mažėjimą, tikėtina, jog bendroji užsienio skola išliks beveik nepakitusi ar, palyginti su 2005–2008 m. šuoliais, didės nežymiai.

Sudarydami 2009 m. ESB prognozę, atsižvelgėme į gerėjančius pasaulio ekonomikos lū-kesčius ir dėl to prognozuojamą energijos išteklių brangimą, kuris importo apimtį didina sparčiau nei eksporto. Be to, paskutiniais metų mėnesiais pasaulinių naftos ir gamtinių dujų palyginamoji bazė bus nebe tokia palanki, kaip pirmąjį pusmetį, dėl to užsienio prekybos deficito traukimasis spalio–gruodžio mėn. turėtų būti lėtesnis. Kaip ir anksčiau, tikimės, jog Lietuvos ūkio atsitiesimas prasidės nuo eksporto rinkų atsigavimo, o ne nuo vidaus paklausos plėtros. Taigi kol kas nematome pagrindo keisti praėjusiame „Lietuvos makroe-konomikos apžvalgos“ numeryje paskelbtų ESB prognozių.

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis ūgte-lėjo nuo 11,9 proc. pirmąjį 2009 m. ketvirtį iki 13,6 proc. antrąjį ketvirtį (žr. 5 diagramą). Ap-žvelgiamąjį ketvirtį šalyje buvo 223 tūkst. bedarbių, jų skaičius toliau didėjo, nors ir lėčiau nei pirmaisiais metų mėnesiais. Antrąjį 2009 m. ketvirtį bedarbių skaičius išaugo 15 proc., tuo tarpu pirmąjį ketvirtį – net 1,5 karto. Didžiąją bedarbių dalį – 83,4 proc. – sudarė as-menys, kurie nurodė anksčiau dirbę. Tai neturėtų stebinti, kadangi nedarbo lygis šalyje iki krizės buvo itin žemas, o vienu metu darbo rinkoje tiesiog trūko laisvos darbo jėgos.

Deja, dabartinė situacija darbo rinkoje nė iš tolo neprimena 2006–2007 m. Laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo iki minimumo, todėl konkursuose joms užimti dalyvauja labai

Ištikus giliam ekonomikos nuos­mukiui, išorinio sektoriaus dis­balansų bent jau 2009–2010 metais bus atsikratyta.

Ištikus giliam ekonomikos nuos­mukiui, išorinio sektoriaus dis­balansų bent jau 2009–2010 metais bus atsikratyta.

Darbdaviai ieško išlikimo rinkoje būdų, nevengdami ir drastiškai mažinti darbo sąnaudų.

Darbdaviai ieško išlikimo rinkoje būdų, nevengdami ir drastiškai mažinti darbo sąnaudų.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

daug kandidatų. Ypač sudėtinga rasti darbo priešpensinio amžiaus žmonėms ir jaunimui. Šiuo metu darbdaviai desperatiškai ieško būdų konkurencingumui rinkoje išlaikyti, todėl, be kita ko, jų dėmesį atkreipia ir darbo sąnaudų sumažinimo galimybės. Kuo didesnis yra darbo užmokesčio sąnaudų lyginamasis svoris bendrose sąnaudose, tuo aukštesnį priori-tetą, rengdami gamybos efektyvumo didinimo programas, verslininkai teikia darbuotojų skaičiaus arba darbo užmokesčio mažinimui.

Be to, kaip rodo antrojo 2009 m. ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio statistika, nema-žai įmonių kol kas vengė radikalaus atlyginimų karpymo ir rinkosi darbo vietų skaičiaus mažinimo alternatyvą. Tai galima paaiškinti mažiausiai dviem priežastimis – pirma, net ir sunkmečiu mėginama išsaugoti patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų branduolį, be kurio bus neįmanoma išsiversti verslui pradėjus kopti į kalną, antra, gana sudėtinga absoliučiai sumažinti darbo užmokestį tose įmonėse, kuriose didžiąją darbo užmokesčio dalį sudaro darbo sutartimi numatytas atlyginimas, nepriklausantis nuo įmonės gamybos ir finansinių rezultatų. Tokiems ketinimams aršiau priešinasi ir profsąjungos bei kitos samdomųjų dar-buotojų interesus ginančios organizacijos.

Seniau išpažįstančių rinkos ekonomiką šalių patirtis rodo, kad nedarbo lygis tam tikrą laiką toliau auga net ir prasidėjus ekonomikos atsigavimui. Viena vertus, BVP plėtrai ne iš karto pavyksta pasiekti potencialųjį lygį, kuomet darbo rinkoje įvyksta lūžis, antra vertus, pradi-nėje ekonomikos kilimo stadijoje verslininkų lūkesčiai vis dar būna prislopinti, jie atsargiai priima naujus darbuotojus, baimindamiesi, kad teks patirti jų atleidimo išlaidas, jei pasikar-totų nuosmukis.

Todėl mes manome, jog nedarbo lygis Lietuvoje tebeaugs ir 2011 m., nors ekonomikos plėtra jau bus teigiama. 2009 m. vidutinis nedarbo lygis sudarys maždaug 14,0 proc., 2010 m. – 15,5 proc., o 2011 m. – 16,0 proc. Tenka pripažinti, kad šios prognozės yra opti-mistinėje prognozavimo spektro pusėje.

Vidutinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį, pa-lyginti su tuo pačiu 2008 m. ketvirčiu, visame ūkyje sumažėjo 2,9 proc., privačiame sekto-riuje – 6,1 proc., o valstybės sektoriuje išaugo 1,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas darbo užmokesčio valstybės sektoriuje pokytis, ypač atsižvelgiant į plačiai nuskambėjusią viešųjų išlaidų taupymo ir tarnautojų atlyginimų mažinimo politiką. Vis dėlto reikia pripa-žinti, kad antrąjį 2009 m. ketvirtį darbo užmokesčio mažinimo iniciatyva buvo palietusi tik menką viešojo sektoriaus darbuotojų dalį (pvz., politikus), be to, metų pradžioje buvo pa-didinti atlyginimai švietimo sektoriaus darbuotojams. Trečiąjį šių metų ketvirtį viešajame sektoriuje turėtų įvykti lūžis, kuomet vidutinis darbo užmokestis sumažės absoliučiai.

Nemažai įmonių vengė radikalaus at­lyginimų karpymo ir

rinkosi darbo vietų skaičiaus mažinimą.

Nemažai įmonių vengė radikalaus at­lyginimų karpymo ir

rinkosi darbo vietų skaičiaus mažinimą.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

Palyginti nesmarkų atlyginimų „tirpimą“ privačiame sektoriuje reikėtų grįsti ta aplinkybe, kad nemaža dalis darbdavių nusprendė šį darbuotojams nemalonų procesą ištęsti laiko požiūriu, o kita dalis įmonių vietoje drastiško atlyginimų karpymo rinkosi darbo vietų skai-čiaus mažinimo kelią. Kad ir kaip bebūtų, skirtingai nuo valstybės sektoriaus, jau antrąjį šių metų ketvirtį buvo matyti verslo įmonių pastangos laikytis taupymo režimo darbo užmo-kesčio srityje ir gerinti savo konkurencingumą vidaus ir išorės rinkose.

Be minėtojo proceso, pastebimas kitas, toli gražu nesveikintinas reiškinys – „optimizuoja-mi“ mokesčiai, išmokant atlyginimus vokeliuose. Šiuo atveju gerėja konkurencinė padėtis tų verslininkų, kurie nesilaiko įstatymų ir, atvirkščiai, nuostolių patiria sąžiningi verslininkai. Būtinos aktyvesnės valdžios pastangos gerinant mokesčių administravimą ir griežtinant atsakomybę už nusižengimus teisės aktams, nes verslo paskatos persikelti į „šešėlį“ arti-miausioje ateityje tik stiprės.

Realusis darbo užmokestis dėl vis dar apčiuopiamos infliacijos per metus sumažėjo tiek privačiame sektoriuje – 9,3 proc., tiek valstybės sektoriuje – 2,7 proc., tiek, žinoma, visame ūkyje – 6,4 proc.

Klasikinės Phillips’o kreivės – nedarbo lygis versus nominalus darbo užmokestis – tyrimai rodo, kad Lietuvoje šių rodiklių koreliacija yra beveik ideali (žr. „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ Nr. 36 prezentaciją SEB banko interneto tinklapyje). Taigi toliau kylant nedarbo lygiui, tenka laukti dar radikalesnio atlyginimų sumažėjimo. Samdomųjų darbuotojų inte-resus atstovaujančių organizacijų derybinė galia darbdavių atžvilgiu susilpnėjo, ir jos yra priverstos atsižvelgti į rūsčią daugelio įmonių realybę.

Manome, kad ankstesnės vidutinio bruto darbo užmokesčio prognozės buvo gana kon-servatyvios, ir nėra pagrindo jų iš esmės keisti – 2009 m. atlyginimai sumažės 13 proc., 2010 m. – 5 proc., o 2011 m. padidės 2,5 proc.

Paskolų portfelis įžengė į absoliutaus mažėjimo stadiją, todėl nestebina viešosiose disku-sijose įsigalintis kritiškas komercinių bankų veiklos vertinimas. Deja, dalykiška kritika nere-tai suplakama su pseudoteoriniais ir politiniais išvedžiojimais, kurie atspindi tik jų autorių nekompetentingumą. Jei naujų paskolų išdavimo politikos atžvilgiu dar būtų galima reikš-ti nepasitenkinimą, pvz., dėl to, kad kreditavimo „kranelis“ užsuktas per staigiai, tai blogų paskolų lyginamojo svorio didėjimas yra objektyvus procesas, kuriam bankai turi ne kažin kiek įtakos. Jie gali tik rinktis konservatyvesnę ar liberalesnę specialiųjų atidėjinių formavi-mo strategiją.

Aktyvesnę bankų kreditavimo politiką, nepaisant ekonomikos nuosmukio, galėtų paska-tinti du veiksniai – drąsesnis valstybės garantijų teikimas padidintos rizikos paskoloms arba šalies finansinės situacijos stabilizacija ir, ypač, lito devalvavimo grėsmės minimizavimas. Naujausi tarptautinės finansų rinkos pokyčiai nuteikia optimistiškai – kredito išteklių pa-siūlos nepakankamumo ir tarpbankinės rinkos „butelio kaklelio“ problemos nebėra tokios aktualios kaip anksčiau. Pastaruoju metu atsirado ir daugiau supratimo valdžios institucijo-se, jog komerciniai bankai negali vienašališkai prisiimti įvairių valstybės projektų įgyvendi-nimo rizikos ne dėl patriotiškumo stokos, o dėl pablogėjusių finansinių rodiklių ir didžiulio veiklos neapibrėžtumo.

Minėtosios aplinkybės jau buvo įvertintos teikiant prognozuojamus 2009–2011 m. paskolų portfelio pokyčius ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje. Šį kar-tą mes galime juos tik pakartoti: 2009 m. paskolų portfelis sumažės 12 proc., 2010 m. – liks maždaug toks pat, o 2011 m. išaugs 5 proc. (žr. 6 diagramą).

Vėl plinta toli gražu nesveikintinas reiš­kinys – mokesčiai „optimizuojami“, išmokant atlygini­mus vokeliuose.

Vėl plinta toli gražu nesveikintinas reiš­kinys – mokesčiai „optimizuojami“, išmokant atlygini­mus vokeliuose.

Toliau kylant ne­darbo lygiui, tenka laukti dar apčiuo­piamesnio atlygini­mų sumažėjimo.

Toliau kylant ne­darbo lygiui, tenka laukti dar apčiuo­piamesnio atlygini­mų sumažėjimo.

Aktyvesnę bankų kreditavimo poli­tiką paskatintų du veiksniai – drąsesnis valstybės garantijų teikimas arba šalies finansinės būklės stabilizacija.

Aktyvesnę bankų kreditavimo poli­tiką paskatintų du veiksniai – drąsesnis valstybės garantijų teikimas arba šalies finansinės būklės stabilizacija.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

Prognozuoti indėlių pokyčius yra dar sudėtingesnis užsiėmimas. Šis rodiklis yra prieštarin-gai veikiančių veiksnių epicentre, o ir tų veiksnių stiprumas nuolat kinta. Be to, padidinto makroekonominio neapibrėžtumo ir lito devalvavimo gandų eskalavimo sąlygomis, indė-lių bazė tampa pažeidžiama ir priklausoma nuo sunkiai pranašaujamų indėlininkų elgesio pokyčių.

Įmonių indėlių iki pareikalavimo ir terminuotųjų indėlių pokyčiai atspindi sunkią verslo fi-nansinę būklę. Pastaruoju metu grėsmingai didėja bankrotų skaičius, uždelstų tarpusavio atsiskaitymų suma, populiarėja natūriniai, barteriniai mainai. Daugelis Lietuvos įmonių su-siduria su likvidumo problemomis, t. y. sąskaitose esančių lėšų vos pakanka būtiniausiems mokėjimams vykdyti. Neretai vėluojama atsiskaityti ne tik su tiekėjais, Sodra, mokesčių ins-pekcija, bet ir su darbuotojais. Pastarieji priversti toleruoti atlyginimų išmokėjimo uždelsi-mą, kadangi alternatyvų nėra – priešingu atveju tektų atsisveikinti su darbo vieta.

Gyventojų sąskaitos taip pat tuštėja todėl, kad, sumažėjus namų ūkių pajamoms, nebeį-manoma garantuoti tokio paties vartojimo standarto kaip iki krizės. Dalis namų ūkių prisi-derina prie pakitusios situacijos ir apkarpo savo tradicinį produktų bei paslaugų krepšelį, kiti, nenorėdami atsisakyti ankstesnių įpročių, pradeda „pravalgyti“ sukauptas santaupas. Gyventojų indėlių sąstingiui atsiliepia ir sumenkusios naujos būsto bei vartojimo paskolos, kurios laikinai iki pirkimo fakto pasirodo sąskaitose.

Stokodami naujų aiškių rinkos signalų, palikome galioti ankstesniame „Lietuvos makroeko-nomikos apžvalgos“ numeryje skelbtas indėlių ir akredityvų pokyčių prognozes – šių metų pabaigoje indėlių suma bus 5 proc. mažesnė nei 2008 m. pabaigoje, 2010 m. – 2,0 proc. mažesnė nei prieš metus, o 2011 m. jau galima tikėtis indėlių apimties ūgtelėjimo 5 proc. (žr. 6 diagramą).

Pastaruoju metu palūkanų normoms litais suteikė teigiamą impulsą tam tikras finansų rinkos atokvėpis. Ne paslaptis, kad palūkanų normų litais atotrūkį nuo palūkanų normų eu-rais lėmė nepasitikėjimas nacionalinės valiutos stabilumu, kurį skatino tiek Lietuvos vidaus finansinės problemos, tiek ilgalaikė Latvijos lato devalvavimo grėsmė. Siekiant atvirosios lito pozicijos balanso, bankams reikėjo didesnėmis palūkanų normomis privilioti indėlius nacionaline valiuta. „Inkaro“ vaidmenį palūkanų normų litais formavimuisi turėjo ir vyriau-sybės skolinimosi sąlygos vidaus bei tarptautinėje rinkoje. Deja, labai patraukliomis jų ne-pavadinsi.

Nuotaikos finansų rinkoje pokyčius gana operatyviai atspindi VILIBOR palūkanų lygis tarp-bankinėje rinkoje. Analizuojant nuo 2009 m. liepos mėn. pradžios, aukščiausias 3 mėn. ir 1 metų trukmės VILIBOR lygis buvo pasiektas liepos 10 d. – atitinkamai 8,54 proc. ir

Daug Lietuvos įmonių susiduria su

likvidumo proble­momis, kai sąskaito­

se esančių lėšų vos pakanka būtiniau­

siems mokėjimams vykdyti.

Daug Lietuvos įmonių susiduria su

likvidumo proble­momis, kai sąskaito­

se esančių lėšų vos pakanka būtiniau­

siems mokėjimams vykdyti.

Siekiant atvirosios lito pozicijos balan­

so, bankams teko di­desnėmis palūkanų normomis privilioti

santaupas naciona­line valiuta.

Siekiant atvirosios lito pozicijos balan­

so, bankams teko di­desnėmis palūkanų normomis privilioti

santaupas naciona­line valiuta.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

10,20 proc., tuo tarpu 1 nakties VILIBOR – liepos 9 d., kai jis siekė 2,62 proc. Rugsėjo 21 d. 1 nakties VILIBOR buvo 1,02 proc., 3 mėn. – 6,82 proc., o 1 metų – 8,88 proc. Taigi įtampa tarpbankinėje rinkoje šiek tiek atslūgo, ateinant viltingoms žinioms apie pagrindinių pa-saulio ekonomikų atsigavimą bei sumažėjus blogų naujienų srautui šalies viduje.

Vertinant nuo 2008 m. vidurio, didžiausia vidutinė naujų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų norma litais buvo susiformavusi praėjusių metų gruodį – 10,08 proc. Dar kartą iki panašaus lygio – 10,00 proc. – ji buvo ūgtelėjusi šių metų birželį, tačiau liepą sumažėjo iki 9,05 proc. Vidutinės naujų paskolų eurais palūkanų normos tendencijos buvo skirtingos – 6,97 proc. viršūnė pasiekta praėjusių metų spalio mėnesį, o po to skolinimas nuosekliai pigo kiekvieną mėnesį, ir šių metų liepą vidutinė palūkanų norma buvo 4,12 proc.

Vidutinių palūkanų normų litais ir eurais spraga apžvelgiamuoju laikotarpiu kito 1,33– 5,78 proc. punkto ribose. Didžiausias atotrūkis tarp lito ir euro palūkanų užfiksuotas šių metų birželio mėn., o mažiausias – praėjusių metų rugpjūčio mėn.

Nepaisant tokių įspūdingų skolinimo kainos nacionaline valiuta siūbavimų, net 2007 metų gruodžio mėn. skelbta ir nuo to laiko nė karto nekeista vidutinės paskolų litais palūkanų normos 2009 m. pabaigoje prognozė tebėra reali – 8,00 proc. Nekeistinos ir 2010 m. bei 2011 m. pabaigos prognozės – atitinkamai 7,50 proc. ir 6,50 proc. (žr. 7 diagramą).

Ar senas geras BVP dar tinka ekonomikos gerovei išmatuoti?

2008 m. pradžioje Prancūzijos Respublikos prezidento N. Sarkozy iniciaty-

va buvo įkurta Ekonomikos būklės ir socialinės plėtros įvertinimo komisija,

kuriai vadovauja vienas garsiausių nūdienos ekonomistų J. Stiglitz’as. Ko-

misijai iškeltas ambicingas tikslas – įvertinti populiariausio makroekono-

minio rodiklio – BVP – tinkamumo ribas ir parengti alternatyvių dabartinę

visuomenės gerovę ir jos tvarumą atspindinčių rodiklių sistemą. Rugsėjo

14 d. Paryžiuje pristatytame pirmajame Komisijos raporte toli gražu neat-

sakyta į visus probleminius klausimus, tačiau tai turėtų paskatinti eksper-

tų diskusiją ir praktinius politikų veiksmus šioje itin aktualioje srityje.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

Nuo seno įprasta šalių ekonominius pasiekimus iliustruoti BVP dydžiu vienam gyvento-jui, jo pokyčiais arba kitais santykiniais rodikliais, kurie siejami su naujai sukurta prekių ir paslaugų verte. Deja, kuo toliau, tuo dažniau BVP atžvilgiu pasigirsta politikų ir specialistų kritinių balsų, tvirtinančių, kad šis rodiklis tik iš dalies ir gana netiksliai atspindi realią situ-aciją, ypač visuomenės ir atskiro namų ūkio gerovės srityse. Nepatenkintas tokia padė-timi, 2008 m. vasario mėn. Prancūzijos Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy paprašė Kolumbijos universiteto profesoriaus Josepho Stiglitz’o (Komisijos prezidentas), Harvardo universiteto profesoriaus Amartyo Seno ir Politikos mokslų instituto profesoriaus Jeano-Paulio Fitoussi įkurti Ekonomikos būklės ir socialinės plėtros įvertinimo komisiją, kuri dar kitaip vadinama „Laimės komisija“.

Komisijai buvo pavesta nustatyti BVP kaip makroekonominio rodiklio privalumus ir trū-kumus, taip pat pasiūlyti naujus metodus bei rodiklius socialinei pažangai išmatuoti. Pro-blema ta, kad tradiciniai rodikliai – BVP kilimas, infliacija, nedarbo lygis ir pan. – kai kada labai smarkiai skiriasi nuo to, kaip savo padėtį įsivaizduoja konkretūs namų ūkiai. Paprastai blogiau nei vidutiniškai gyvenantys žmonės galvoja, kad BVP auga lėčiau (smunka labiau), o infliacija yra didesnė nei skelbia statistikos tarnybos. Nepasitikėjimas oficialia informacija kartais pasiekia itin aukštą lygį, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje ja pasitiki tik trečdalis žmonių, ir šios šalys nėra išimtis.

Tradicinė oficialioji statistika tik iš dalies „pagauna“ tuos pokyčius, kurie yra svarbūs dauge-liui žmonių. Operuojant vidutiniais dydžiais, statistikoje pernelyg mažai dėmesio kreipiama į turto ir pajamų pasiskirstymo klausimus. Nepasitenkinimas viešai skelbiamais rodikliais yra beveik užprogramuotas tais atvejais, kai vidutiniai dydžiai auga, tačiau už jų „slepiasi“ didėjantis atotrūkis tarp labiausiai pasiturinčių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių.

Be to, įprastinė statistinė informacija ne visiškai patenkinamai atspindi reiškinius, kurie turi esminės įtakos piliečių gerovei. Antai eismo kamščiai arba gaisrai ir uraganai trumpuoju laikotarpiu gali net padidinti BVP, kadangi jie lemia didesnį degalų, statybinių medžiagų bei paslaugų poreikį, tačiau visiškai akivaizdu, kad dėl to visuomenė tikrai netampa turtin-gesnė. Dėl sugaišto laiko eismo kamščiuose ir kenksmingų medžiagų išmetimo blogėja gyvenimo kokybė.

BVP rodiklis nėra idealus dar ir todėl, kad neįspėja apie artėjančią ekonominę krizę ir fi-nansų sistemos tykančius pavojus. 2004–2007 m. daugelis pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva, galėjo pasigirti įspūdingais BVP augimo tempais, kurie labai staiga virto dramatišku nuos-mukiu. Finansų ir nekilnojamojo turto rinkoje susiformavo kainų ir pelno „burbulai“, kurių sprogimui nei valdžia, nei plačioji visuomenė nebuvo tinkamai pasirengusi. Kitaip tariant, kyla poreikis parengti ankstyvojo perspėjimo rodiklių sistemą, kuri įgalintų valdžią laiku imtis priemonių ir garantuoti ekonominių–socialinių procesų tvarumą.

Po pusantrų metų trukusio darbo „Laimės komisija“ parengė dokumentą, kuriame ne tik įvardijo tradicinės oficialios statistikos problemas, bet ir rekomendavo vietoje į gamybą orientuotos statistikos plačiau taikyti dabartinės ir būsimųjų kartų gerovę atspindinčią ro-diklių sistemą. Taip pat komisija pabrėžė, kad alternatyvūs statistiniai rodikliai „neauga ant medžių“, todėl jiems kokybiškai surinkti ir apskaičiuoti reikalingos nemenkos investicijos. Komisijos įsitikinimu, tokios investicijos atsipirktų, kadangi politikams jos sudarytų prielai-das operatyviai priimti būtinus sprendimus, žiniasklaidai – adekvačiai informuoti visuome-nę, o eiliniams piliečiams padėtų suvokti vykstančių procesų turinį ir kryptį.

Komisijos parengtas raportas atskleidžia ir išryškina skirtumą tarp dabartinę gerovę at-spindinčių ir tvarumo rodiklių. Siekdama giliau pagvildenti minėtąsias problemas, komisija pasiskirstė į tris darbo grupes: klasikinių BVP klausimų, gyvenimo kokybės ir tvarumo. BVP problemas nagrinėjanti grupė nustatė, kad BVP rodiklio prigimtis yra pernelyg „kiekybinė“, neatsižvelgiama į produktų ir paslaugų kokybės pokyčius. Nors jų įvertinimas yra didžiulis

Tradiciniai rodikliai kai kada labai smar­

kiai skiriasi nuo to, kaip savo padėtį įsi­

vaizduoja konkretūs namų ūkiai.

Tradiciniai rodikliai kai kada labai smar­

kiai skiriasi nuo to, kaip savo padėtį įsi­

vaizduoja konkretūs namų ūkiai.

BVP rodiklis nėra idealus ir todėl,

kad neįspėja apie artėjančią ūkio krizę bei finansų sistemos

tykančius pavojus.

BVP rodiklis nėra idealus ir todėl,

kad neįspėja apie artėjančią ūkio krizę bei finansų sistemos

tykančius pavojus.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

1�

statistikos iššūkis, neatsižvelgus į gerėjančią kokybę infliacijos rodiklis yra užaukštinamas, o realiosios pajamos – sumenkinamos. Atvirkščiai, produktų ir paslaugų kokybei blogėjant, infliacijos rodiklis yra dirbtinai sumažinamas, o realiųjų pajamų – padidinamas.

Kita problema yra ta, kad viešojo sektoriaus indėlis į BVP yra nustatomas pagal gamybos veiksnių panaudojimą (pvz., gydytojų skaičių), o ne pagal „produktą“, t. y. gyventojams su-teiktas paslaugas (pvz., medicininės pagalbos apimtį). Remiantis prielaida, kad viešųjų pas-laugų apimtis kinta panašiai kaip gamybos veiksniai, ignoruojamas darbo arba gamybos efektyvumo aspektas. Didėjant (mažėjant) darbo našumui viešajame sektoriuje, tradicinis matavimas sumenkina (išpučia) ekonomikos ir realiųjų pajamų pokyčius.

Reikšmingiausia gyvenimo kokybės rodiklių sistemą tyrusios darbo grupės išvada buvo ta, kad būtina perkelti svorio centrą iš gamybos ir produkcijos matavimo į žmonių gerovės bei gyvenimo kokybės statistiką. Pastaruoju metu atotrūkis tarp pirmojo ir antrojo rodiklių bloko tik didėjo. Šalies BVP yra rinkoje pagamintų prekių masė vertiniais mato vienetais. Šis rodiklis yra visiškai priimtinas ekonomikos aktyvumui apibūdinti, tačiau kur kas mažiau tinka gyvenimo lygio pokyčiams nustatyti.

Gamybos mastui didėjant, grynųjų nacionalinių pajamų, realiųjų namų ūkių pajamų ir var-tojimo rodikliai gali atsilikti, kadangi tuo pat metu vyksta nacionalinių pajamų persiskirsty-mo procesas. Pastarasis apima persiskirstymą tarp verslo ir samdomųjų darbuotojų, priva-čių ūkio subjektų ir valstybės (pvz., keičiantis mokesčių naštai, socialinių išmokų politikai), atskirų ekonomikos sektorių, galiausiai tarp šalies ir užsienio (kintant eksporto ir importo kainų konjunktūrai, angl. „terms of trade“, devalvuojant arba revalvuojant nacionalinę va-liutą ir pan.). Namų ūkių realiųjų neto pajamų didėjimas gali nuslopti dėl jų įsiskolinimo kredito įstaigoms, priverčiančio esminę pajamų dalį skirti paskoloms aptarnauti.

Komisijos nuomone, namų ūkių pajamos ir vartojimas yra tinkamesni nei BVP vienam gy-ventojui gyvenimo kokybę atspindintys rodikliai, tačiau ir jie vieni visko neaprėpia. Itin svar-bu kaip pagalbinę priemonę naudoti namų ūkių, įmonių, atskiro ekonomikos sektoriaus ir net visos ekonomikos balansą, rodantį turto ir įsipareigojimų pokyčius. Pavyzdžiui, namų ūkiai, plačiai gyvendami šiandien ir drąsiai besiskolindami, rizikuoja patirti gyvenimo lygio pablogėjimą rytoj arba poryt. Kartkartėmis net tikslinga atlikti tokių turto ir įsipareigojimų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant nustatyti jų atsparumą įvairiems šokams.

Itin svarbu tyrinėti ne tik vidutinius pajamų ir vartojimo pokyčius, tačiau ir jų pasiskirstymą tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės grupių. Komisijos narių nuomone, vartojimo mediana geriau išmatuoja tai, kas vyksta tipiniame namų ūkyje, nei pajamų ir vartojimo vidurkiai. Tačiau ir to nepakanka – vargu, ar galima vadinti visuomenę pasiturinčia, kai tam tikras pajamų ir turto standartas užtikrinamas dirbant 2500, o ne 1500–2000 valandų per metus. Darbo laiko ir laisvalaikio santykis šiuolaikinėje visuomenėje tampa vienu svarbiau-sių gerovės indikatorių.

Taigi, įvertinusi pastangų atspindėti visuomenės gerovę vienu arba dviem rodikliais bevil-tiškumą, komisija pasiūlė keletą jos vertinimo dimensijų:

– materialiniai gyvenimo lygio matavimo rodikliai (pajamos, vartojimas ir turtas);– sveikata;– išsilavinimas;– asmeninė veikla, taip pat ir darbas;– politinis „balsas“ ir galimybės daryti įtaką valdžios sprendimams;– socialiniai ryšiai ir dalyvavimas bendruomenėje;– gyvenamoji aplinka ir ekologija;– fizinis ir ekonominis saugumas.

Būtina perkelti svorio centrą iš gamybos ir produk­cijos matavimo į žmonių gerovės bei gyvenimo kokybės statistiką.

Būtina perkelti svorio centrą iš gamybos ir produk­cijos matavimo į žmonių gerovės bei gyvenimo kokybės statistiką.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

20

„Laimės komisijos“ įsitikinimu, objektyvius visuomenės gerovės matavimo rodiklius būtina papildyti subjektyviais, sociologinėmis apklausomis nustatomais gyvenimo kokybės rodi-kliais. Be to, dabartinės padėties ir tvarumo dalykų negalima „suplakti“ sintetiniame rodikly-je – juos būtina matuoti atskirai. Siekiant atspindėti tvarumo veiksnį, reikia įvertinti gam-tinių, darbo, žmogiškojo, socialinio ir fizinio kapitalo išteklių pokyčius, kurie turės esminės reikšmės visuomenės gerovei ateityje.

Galima rinktis vieną iš dviejų metodų – analizuoti kiekvieną gamybos veiksnį atskirai arba išreikšti juos vertiniais mato vienetais ir sumuoti. Pastarasis metodas pagrįstas gamybos veiksnių pakeičiamumo prielaida, pavyzdžiui, tam tikrų gamtos išteklių trūkumą galima kompensuoti didesniu fizinio kapitalo kiekiu. Pagrindinė problema ta, kad neįmanoma nu-statyti kai kurių išteklių bei nacionalinio turto elementų rinkos vertės, nes jų rinkos tiesiog nėra. Dėl šios priežasties, komisijos nuomone, tikslingiau agreguoti tik tuos gamybos ište-klius, kuriuos įmanoma bent apytiksliai išreikšti vertiniais mato vienetais (fizinis, žmogiška-sis kapitalas, kai kurie gamtos išteklių elementai).

Dabartinė situacija ir tvarumas negali apsieiti vienas be kito – juk šiandienę gerovę galima pasiekti niokojant gamtos ir kitus išteklius, teršiant atmosferą ir, atvirkščiai, darni bei nuo-saiki ekonomikos plėtra teikia ilgalaikės pažangos garantijas. Štai kodėl, komisijos narių nuomone, reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei iki šiol tokiems plačiai suprantamiems ir gana lengvai kiekybiškai išmatuojamiems indikatoriams kaip „šiltnamio“ efektą sukelian-čių dujų koncentracija atmosferoje bei jos priartėjimas prie kritinio lygio.

Kad ir kaip bebūtų, „Laimės komisija“ dar toli gražu nesukūrė laimės žemėje ir iškėlė dau-giau problemų bei klausimų nei pateikė atsakymų. Vis dėlto itin aukštu politiniu lygiu pa-teiktas užsakymas ir didžiulis mokslinis komisijos narių autoritetas pasaulyje leidžia tikėtis, kad minėtais klausimais užsimegs ekspertų diskusija, o statistikos specialistai imsis prakti-nių veiksmų matavimo priemonių arsenalui patobulinti.

Lietuvos prekių eksporto apžvalga

Drastiškai smunkant vidaus paklausai, eksportas tapo „naujo rytojaus“

viltimi ir pagrindiniu Lietuvos ūkio atsigavimo šaukliu. Lietuvos rinka yra

per maža ir jos gaminamų prekių asortimentas per menkas, jog ūkis savai-

me „užsivestų“ naujam startui. Eksporto kritimas pirmąjį 2009 m. pusmetį

buvo įspūdingas, o šalies konkurencingumą „graužia“ daugybė iššūkių.

Vis dėlto pastebėtina, jog Lietuvos įmonės lanksčiai sureagavo į krizės

smūgius, todėl niūrioje eksporto aplinkoje matyti ir šiokių tokių teigiamų

tendencijų.

Kaip matyti iš 8 diagramos, 2003–2004 ir 2006–2007 metais vidaus paklausa Lietuvoje augo didesniu tempu nei visas bendrasis vidaus produktas. Tuo tarpu grynasis eksportas, atspindintis išorės rinkų paklausą, nuolat siekė naujų antirekordų. Taigi minėtu laikotarpiu labiausiai „pūtėsi“ į vidaus rinką orientuoti sektoriai. Situacija radikaliai pasikeitė paskutinį 2008 m. ketvirtį, kuomet vidaus paklausa ėmė kristi ženkliau nei visa ekonomika, o grynasis eksportas – spėriai kilti „iš duobės“.

Objektyvius rodi­klius tikslinga papil­

dyti subjektyviais, sociologinėmis

apklausomis nusta­tomais gyvenimo

kokybės rodikliais.

Objektyvius rodi­klius tikslinga papil­

dyti subjektyviais, sociologinėmis

apklausomis nusta­tomais gyvenimo

kokybės rodikliais.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

21

Tuomet, kai ūkio „varikliu“ buvo vidaus paklausa, sparčiai plėtojosi ir užsienio prekyba (žr. 9 diagramą). Prekių eksportas 2003–2008 m. kasmet paūgėdavo vidutiniškai po 19,6 proc., o importas – po 17,8 proc. Tokiai Lietuvos užsienio prekybos sėkmei pamatą paklojo na-rystė ES, santykinai stabilus pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu valiutos kursas, geras šalies produkcijos konkurencingumas. Papildomos teigiamos įtakos 2000–2005 m. turėjo ir žema infliacija.

Prieš penketą metų, narystės ES priešaušryje, turėta nemažai vilčių, jog įžengus į bloką, pagyvės Lietuvos eksportas. Šie lūkesčiai išsipildė – po įstojimo į ES eksporto plėtra paspar-tėjo kone dvigubai. Nors prekybos barjerai tarp ES ir Lietuvos buvo iš esmės panaikinti dar praėjusiame dešimtmetyje, įstojus į ES pradėtos mokėti subsidijos už žemės ūkio produktų eksportą į trečiąsias šalis bei politinis postūmis akivaizdžiai paspartino eksporto ir importo plėtrą. 1997–2003 m. vidutinis metinis eksporto augimo tempas sudarė 11,3 proc., o 2004–2008 m. – 21,3 proc.; importo plėtra siekė atitinkamai 10,3 proc. ir 20,0 proc. Buvo logiška po 2004 m. tikėtis prekybos pagyvėjimo būtent su ES šalimis (žr. „Lietuvos makroekonomi-kos apžvalgos“ nr. 17 skyrelį „Užsienio prekyba“), tačiau Lietuvos narystė ES labiau paskati-no prekybą su trečiosiomis, pirmiausia, NVS šalimis. 2005–2008 m. laikotarpiu visas prekių eksportas vidutiniškai didėjo po 21,3 proc. kasmet: į dabartines ES valstybes – 17,9 proc., į NVS – 35,8 proc.

Taigi nepaisant glaudesnių politinių ryšių, prekybiniai santykiai pakrypo labiau į Rytų nei į ES pusę. 2004 m. NVS šalims teko 16,3 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, tuo tarpu 2008 m. – jau 25,8 proc. Į ES prieš penkmetį buvo nukreipta 67,2 proc. Lietuvos prekių eksporto, o praėjusiais metais – 60,3 proc. Atsižvelgiant į besivystančių NVS rinkų plėtros potencialą bei ES užsienio prekybos politiką, skatinančią prekybą kai kuriais produktais su trečiosiomis šalimis, tikėtina, jog Rytų valstybėms tenkanti eksporto dalis artimiausiais me-tais dar padidės.

Po septynerių sėkmingų metų, 2008–2009 metų sandūroje prekių eksportą staiga „parklup-dė“ dvigubas spaudimas. Praėjusių metų rudenį susitraukė užsienio rinkų paklausa, o dėl kai kurių svarbių eksporto partnerių – Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos – valiutų nuvertėjimo ir aukštos Lietuvos infliacijos prastėjo konkurencingumas. Eksportas rekordiškai nėrė žemyn (žr. 9 diagramą) – pirmąjį 2009 m. pusmetį prekių pardavimas užsienyje buvo 31,0 proc., o pašalinus kainų ir sezono įtaką – 15,2 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Be mineralinių produktų, nominali eksporto apimtis sumažėjo 26,8 proc. Prekių importas susitraukė 43,5 proc. (pašalinus kainų ir sezono įtaką – 33,6 proc.), o prekybos deficitas – 77,5 proc. (70,0 proc.).

Narystė ES 2004–2008 m. labiau paskatino eksportą su šalimis, nepri­klausančiomis ES.

Narystė ES 2004–2008 m. labiau paskatino eksportą su šalimis, nepri­klausančiomis ES.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

22

Pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, itin smarkiai sumažė-jo eksporto srautas į Prancūziją (–48,5 proc.; žr. priedo 4 lentelę), JAV (–46,8 proc.), Daniją (–44,8 proc.), Jungtinę Karalystę (–30,7 proc.). Eksporto nuosmukiui šiose šalyse, ypač Da-nijoje, reikšmingos neigiamos įtakos turėjo mineralinių produktų eksporto sumažėjimas, todėl galima tikėtis, jog antrąją metų pusę nuosmukis bus menkesnis dėl ne tokios aukštos naftos kainų statistinės 2008 m. bazės. Eksporto rinkos, į kurias lietuviškų prekių eksportas pirmiausiai smuko dėl bendro rinkos imlumo sumažėjimo, yra Rusija (–43,0 proc.), Latvija (–37,1 proc.) ir Estija (–19,2 proc.). Trečiąją šalių grupę, kurioje pagrindiniu eksporto susi-traukimo „kaltininku“ galima laikyti pakilusį realųjį lito kursą, sudaro Ukraina (–34,9 proc.), Lenkija (–29,6 proc.) ir Baltarusija (–19,6 proc.). Atsižvelgiant į konkrečių rinkų recesijos gylį, santykinai nedidelį nuosmukį Lietuvos prekių eksportas patyrė Estijoje, Vokietijoje (–14,2 proc.), Nyderlanduose (–4,1 proc.), o Suomijoje netgi pakilo 4,7 proc.

Įdomu patikrinti, ar Lietuvos eksportas užleido pozicijas konkurentams, ar tiesiog tapo vi-suotinio nuosmukio „auka“. Tuo tikslu atlikome Lietuvos rinkos dalies konkrečioje valsty-bėje, t. y. Lietuvos eksporto ir bendro tos šalies importo santykio, analizę. Siekiant įvertinti būtent šalyje pagamintos produkcijos konkurencingumą, skaičiavimams naudoti tik lietu-viškos kilmės prekių (be mineralinių produktų, nes pastarieji ne visuomet paklūsta įpras-tiems konkurencingumo dėsniams) eksporto rodikliai. Statistikos departamento duome-nimis, tokio eksporto apimtis pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su 2008 m. sausio–birželio mėn., smuktelėjo 26,0 proc.

Gali pasirodyti netikėta, jog Lietuvos padėtis pastaruoju metu smarkiai pagerėjo nuožmią recesiją patiriančiose Latvijoje ir Estijoje. 2007 m. Lietuvos eksportas sudarė 4,8 proc. La-tvijos ir 1,7 proc. Estijos importo; 2008 m. – 5,2 proc. ir 1,8 proc., o pirmąjį 2009 m. pus-metį – jau 5,5 proc. ir 2,6 proc. Nepaisant netgi rublio nuvertėjimo apie 15 proc. 2008 m. gruodį, pirmąjį 2009 m. pusmetį Rusijos importo iš mūsų šalies dalis taip pat padidėjo (žr. 10 diagramą). Veikiausiai tam teigiamos įtakos turėjo eksportuojamų prekių asortimentas (minėtose šalyse daugiausiai parduodamos verslo ciklui mažiau jautrios Lietuvoje paga-mintos prekės – maisto produktai, chemijos ir farmacijos pramonės gaminiai, kai tuo tarpu labiausiai smuko investicinių ir ne pirmo būtinumo prekių pardavimas), absoliutus kainų pranašumas prieš Vakarų gamintojus bei lietuviškų prekių ženklų žinomumas.

Kaip matyti iš 10 diagramos, tokiose svarbiose mūsų šalies eksporto rinkose (žr. priedo 4 lentelę) kaip Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Švedija mūsų šalies pozicijos konkurentų atžvilgiu taip pat pagerėjo, o eksportas sumažėjo iš esmės dėl bendro šalių importo nuosmukio.

Kitokia padėtis susiklostė Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir, galiausiai, visa-me ES bloke, kur Lietuvos užimama importo rinkos dalis pirmąjį 2009 m. pusmetį sumažė-jo. Pirmųjų trijų šalių atveju, susitraukimą paskatino grivinos, rublio ir zloto kurso smukimas

Atsižvelgiant į rece­sijos gylį, santykinai

nedidelį nuosmukį eksportas patyrė

Estijos, Vokietijos, Nyderlandų rinkose.

Atsižvelgiant į rece­sijos gylį, santykinai

nedidelį nuosmukį eksportas patyrė

Estijos, Vokietijos, Nyderlandų rinkose.

Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltijos

šalis, Vokietiją krito iš esmės dėl bendro

šių šalių importo nuosmukio, bet ne

dėl konkurencingu­mo suprastėjimo.

Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltijos

šalis, Vokietiją krito iš esmės dėl bendro

šių šalių importo nuosmukio, bet ne

dėl konkurencingu­mo suprastėjimo.

Visame ES blo­ke, Baltarusijoje,

Ukrainoje, Lenkijoje eksporto pozicijos

užleistos konku­rentams.

Visame ES blo­ke, Baltarusijoje,

Ukrainoje, Lenkijoje eksporto pozicijos

užleistos konku­rentams.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje. Atsižvelgiant į lito pabrangimą minėtų valstybių valiutų atžvilgiu, rinkos praradimai vertintini kaip santykinai nedideli.

Taigi nors bendras Lietuvos eksporto nuosmukis yra ženklus, galima konstatuoti, jog di-džiąja dalimi jį nulėmė būtent užsienio partnerių paklausos susitraukimas, o Lietuvos ga-mintojų padėtis konkurentų atžvilgiu suprastėjo nedaug.

Supurtyti neeilinės krizės, Lietuvos eksportuotojai nesnaudė, o patirdami nesėkmes tradi-cinėse rinkose, ėmėsi aktyvesnių pardavimų dar „neištirtose“ teritorijose. Pavyzdžiui, eks-portas į Kazachstaną pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotar-piu, padidėjo 30,5 proc., Nigeriją – 277,4 karto, Portugaliją – 33,0 proc., Egiptą – 9,4 karto, Meksiką – 3,3 karto, Libiją – 8,5 karto, Urugvajų – 49,4 karto, Pakistaną – 5,6 karto, Graiki-ją – 52,8 proc., Azerbaidžaną – 2,1 karto, Uzbekistaną – 21,7 proc., Japoniją – 13,7 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 3,0 karto, Keniją – 704,5 karto (paminėtos tik šalys, į kurias eksportas sparčiai augo ir pirmąjį 2009 m. pusmetį sudarė ne mažiau kaip 20 mln. Lt). Į NVS rinkas – Kazachstaną, Azerbaidžaną, Uzbekistaną – pirmąjį pusmetį gausiau eksportavo kone visų prekių grupių pardavėjai. Įžengimas į pastarąsias šalis gali atsipirkti per sąlyginai trumpą laiką, turint omenyje šių rinkų dydį, milžinišką plėtros potencialą bei infrastruktūros atnaujinimo poreikį. Labai tikėtina, jog jau artimiausiu metu susiklostys naujos kokybės prekybiniai santykiai su Kazachstanu. Primiršus naudotų automobilių reeksportą, su šia valstybe rengiami verslininkų kontaktų užmezgimo susitikimai, diskutuojamos geresnės susisiekimo alternatyvos. Verta prisiminti, jog Kazachstano ekonominės laisvės reitingai yra kur kas aukštesni nei Lietuvai įprastų Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos rinkų.

Tuo tarpu į kitas anksčiau išvardintas egzotiškesnes šalis fiksuojami pavieniai, daugiausiai maisto ar mašinų bei įrengimų pardavėjų, mėginimai įsiskverbti į rinką. Ypač aktyvūs štur-muodami naujas nišines rinkas 2009 m. pradžioje buvo maisto ir žemės ūkio produktų, chemijos pramonės, mašinų ir įrengimų, transporto priemonių bei medienos pramonės eksportuotojai. Į Kiniją ir Indiją prekybinius žygius intensyviau rengė tekstilės gaminių, ge-ležies dirbinių, trąšų, baldų gamintojai. Maisto produktų, metalo dirbinių, automobilių par-davėjų tarpe kaip naujos rinkos taip pat populiarios Vidurio ir Pietų Europos šalys.

Eksportuotojams, belaukiantiems užsienio paklausos atsitiesimo, pirmiausiai dėmesį vertė-tų atkreipti į šalis, kurioms apskritai pavyko išvengti recesijos – Lenkiją, Kiniją, Indiją, Azer-baidžaną. Paminėtinos ir kitos NVS valstybės. Gausios Rusijos ir Kazachstano naftos bei dujų atsargos, brangstant energijos ištekliams, gali gana greitai atstatyti praėjusių metų perkamo-sios galios netekimus. Be abejo, dirbant NVS rinkose išlieka didžiulė politinė rizika, mažinanti daugelio šių šalių patrauklumą verslininkams. Kita vertus, „proginės“ politinės restrikcijos turėtų darytis retesnės gerėjant Rusijos ir kitų valstybių ekonomikos padėčiai. Euro zonoje teigiamo metinio BVP augimo tempo laukiama jau pirmąjį 2010 ketvirtį. Suprantama, bet kurios iš šių rinkų atsigavimas Lietuvos eksportą kilstelėtų tik po 1–2 ketvirčių.

Lietuvos verslinin­kai aktyviai ėmėsi pardavimų naujose ir net egzotiškose rinkose.

Lietuvos verslinin­kai aktyviai ėmėsi pardavimų naujose ir net egzotiškose rinkose.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

Apžvelgiant eksporto raidą pagal atskiras prekių grupes, pastebėtina, jog per pastaruosius penkerius metus itin sparčiai didėjo plastikinių ir guminių dirbinių (2004–2008 m. viduti-niškai po 45,7 proc. kasmet), optikos, medicinos ir tiksliųjų prietaisų (43,3 proc.), mineralinių produktų (37,8 proc.; suprantama, ne be didėjusių naftos kainų įtakos), metalų ir jų dirbinių (32,9 proc., taip pat įtakos turėjo kilusios pasaulinės metalų kainos), chemijos pramonės produkcijos (31,7 proc.), maisto produktų (30,7 proc.) eksportas. Lėčiau nei vidutiniškai di-dėjo mašinų ir įrengimų (20,8 proc.), baldų (16,1 proc.; vidutinį rodiklį reikšmingai sumažino 2008 m. rezultatas), medienos ir popieriaus pramonės (12,1 proc., taip pat didelė 2008 m. nuosmukio įtaka), transporto priemonių (11,0 proc.) pardavimai užsienyje. Neabejotinai sunkiausiai sekėsi tekstilei, kurios gaminių eksportas 2004–2008 m. periodu vidutiniškai didėjo vos po 0,7 proc. per metus.

Lėto tekstilės gaminių eksporto didėjimo pasekmė – dramatiškai smukusi tekstilės eks-porto dalis (žr. 11 diagramą) – nuo 14,0 proc. 2003 m. iki 5,5 proc. 2008 metais. Taip pat nemenkų „nuostolių“ patyrė transporto priemonių eksportas, smuko ir baldų bei medienos ir popieriaus pramonės dirbinių, mašinų ir įrengimų eksporto dalis. Tuo tarpu didžiausiais „laimėtojais“ 2003–2008 m. galima skelbti žemės ūkio ir maisto produktų, rafinuotų naftos produktų, plastikinių ir guminių dirbinių, chemijos pramonės produkcijos pardavėjus. At-kreiptinas dėmesys į 2007–2008 m. proveržį pasiekusį kol kas mažos apimties, bet aukštos pridėtinės vertės optikos, medicinos ir tiksliųjų prietaisų eksportą.

Anksčiausiai, dar 2008 m. gegužę, iki 2009 m. liepos nenutrūkusio eksporto kritimo „seriją“ pradėjo medienos ir popieriaus, guminių ir plastikinių dirbinių pramonės produkcija, bal-dai, kiek vėliau „prisijungė“ metalo ir jo dirbinių bei mašinų ir įrengimų pardavimai. Didžiau-sią atsparumą pademonstravo ir vėliausiai kristi pradėjo žemės ūkio ir maisto bei rafinuotų naftos produktų eksportas. Tokios tendencijos nestebina, kadangi visiškai atitinka verslo ciklo teoriją – pirmiausiai ir labiausiai krenta investicinių ir ilgalaikio vartojimo prekių eks-portas, tuo tarpu kasdienio vartojimo prekių pardavimai mažiau jautrūs ūkio pakilimams ir kritimams.

Pirmąjį 2009 m. pusmetį didžiausią nuosmukį patyrė transporto priemonių (–47,9 proc., palyginti su pirmuoju 2008 m. pusmečiu; žr. priedo 3 lentelę), mineralinių produktų (–43,2 proc.; didelė naftos kainų kritimo įtaka), metalo ir jų dirbinių (–39,8 proc.), mašinų ir įrengimų (–38,2 proc.), medienos, popieriaus ir jų dirbinių (–30,3 proc.) eksportas. Ma-žiausiai smuko žemės ūkio ir maisto produktų (–9,5 proc.), baldų (–15,0 proc.) bei tekstilės ir tekstilės dirbinių (–15,2 proc.) pardavimai užsienyje. Baldininkų eksportą stipriai palaikė gana stabilūs Švedijos koncerno Ikea užsakymai – be jų rezultatai būtų buvę gerokai liū-dnesni. Tuo tarpu menkesnis tekstilės dirbinių eksporto nuosmukis veikiausiai tiesiog at-spindi lėto nuolatinio mažėjimo, o ne staigaus nuopuolio tendenciją.

Per pastaruosius penkerius metus,

labiausiai nukentėjo tekstilės ir trans­porto priemonių

eksportas, tuo tarpu labiausiai „iškilo“

maisto ir rafinuotų naftos produktų

pardavėjai.

Per pastaruosius penkerius metus,

labiausiai nukentėjo tekstilės ir trans­porto priemonių

eksportas, tuo tarpu labiausiai „iškilo“

maisto ir rafinuotų naftos produktų

pardavėjai.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

Nepaisant tokių sunkumų kaip užsienio paklausos griūtis, lito brangimas eksporto partne-rių valiutų atžvilgiu ar politinės kliūtys, eksporto tendencijos nėra tokios blogos, kaip būtų galima tikėtis. Nors Lietuvos ūkio smukimas yra vienas didžiausių ES, eksporto mažėjimo tempas anaiptol nėra toks išskirtinis. Antai pirmąjį 2009 m. pusmetį ES realus BVP smuko 4,8 proc., o Lietuvos – 17,0 proc.; tuo tarpu eksportas sumažėjo atitinkamai 23,1 proc. ir 31,0 proc. Lietuvos eksportuotojai pademonstravo išties didelį lankstumą neprarasdami konkurencinių pozicijų svarbiose eksporto partnerėse ir operatyviai persiorientuodami į dar nepažįstamas rinkas. Atsižvelgiant į tai, jog daugelyje rinkų eksporto sumažėjimą lėmė užsienio paklausos, o ne Lietuvos prekių konkurencingumo smukimas, svarbiausias parda-vimų užsienyje „vaistas“ bus būtent prekybos partnerių atsigavimas. Diversifikavimo tikslais taip pat būtina neapleisti naujų rinkų paieškų ir įsitvirtinimo jose.

Valdžios atstovai pripažįsta eksporto skatinimo svarbą, todėl paskyrė atskirą Ekonomikos skatinimo plano dalį eksporto ir investicijų skatinimui. 2009 m. liepą priimtas Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas, galiosiantis iki 2010 m. pabaigos. Ūkio ministerija ketina steigti VšĮ Eksportuojančioji Lietuva, kuri rūpinsis įmonių verslumo skatinimu bei eksporto konkurencingumo didinimu. Vis dėlto darbai vyksta labai lėtai, ypač turint omenyje nuosmukio staigumą, todėl veikiausiai reali parama įmonėms bus pradėta teikti beveik tuo pat metu, kai pradės atsigauti užsienio rinkos. Taigi iš esmės eksportuotojai su krizės pasekmėmis ir toliau tvarkysis patys, o eksporto posūkio aukštyn neverta tikėtis, kol nepagyvės pagrindinių išorės rinkų ekonomika.

Komercinių bankų sistema įžengia į sudėtingiausią veiklos laikotarpį

Pirmasis 2009 m. pusmetis Lietuvos komerciniams bankams, kaip ir visai

ekonomikai, buvo „juodas“. Patirta beveik 630 mln. Lt nuostolio, tuo tarpu

analogišku praėjusių metų laikotarpiu buvo uždirbta maždaug tiek pat

pelno. Didžiausia šalies bankininkystės problema yra sparčiai didėjantis

blogų paskolų portfelis – reiškinys, kuris pirmiausia pasiekė verslo sek-

torių, tačiau skverbiasi ir į kitų finansinėmis paslaugomis pasinaudojusių

klientų gretas. Baimindamiesi nacionalinės valiutos devalvavimo, indėli-

ninkai teikia prioritetą taupymui eurais arba laiko santaupas grynaisiais.

Bankai, skatindami terminuotųjų indėlių litais pritraukimą ir konkuruoda-

mi tarpusavyje, kelia palūkanų normas, taigi atitinkamai brangsta kredito

ištekliai.

Antrąjį 2009 m. ketvirtį smarkiai pagilėjo problemos, su kuriomis šalies komerciniai bankai susidūrė jau pirmaisiais šių metų mėnesiais. Jei pirmąjį ketvirtį paskolų klientams portfelio metinis augimas tempas tik sulėtėjo, tai antrąjį ketvirtį užfiksuotas neigiamas jo pokytis. Pa-vyzdžiui, per metus jis smuktelėjo 0,9 proc., tuo tarpu vien tik antrąjį ketvirtį – 3,3 proc. Pa-žymėtina, kad labiausiai „nukentėjo“ privačių įmonių kreditavimas, tuo tarpu būsto paskolų portfelis per metus išaugo 8 proc., o antrąjį ketvirtį tesumažėjo 0,9 proc. (žr. 1 lentelę).

Priešingai nei viso ūkio nuosmukis, Lietuvos eksporto kritimas ES konteks­te nėra išskirtinis.

Priešingai nei viso ūkio nuosmukis, Lietuvos eksporto kritimas ES konteks­te nėra išskirtinis.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

1 lentelė. Pagrindiniai bankų rodikliai (mln. Lt)

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

200�-0�-01 200�-0�-01 200�-0�-01Pokytis per

II ketvirtį (proc.)

Pokytis per metus

(proc.)

Turtas 86 360,2 87 965,4 85 877,2 –2,4 –0,6

Visiems klientams suteiktos paskolos

67 292,1 68 967,3 66 706,3 –3,3 –0,9

Paskolos privačioms įmonėms

35 287,1 36 358,9 34 575,3 –4,9 –2,0

Paskolos gyventojams: iš jų būsto paskolos

26 814,2 19 034,8

28 248,2 20 750,0

27 733,8 20 557,0

–1,8 –0,9

3,4 8,0

Paskolų vertės sumažėjimas

489,0 1200,0 2034,1 69,5 316,0

Indėliai ir akredityvai: iš jų fizinių asmenų

40 606,1 24 095,3

37 984,0 23 815,6

38 315,6 23 888,3

0,9 0,3

–5,6 –0,9

Akcininkų nuosavybė 6587,7 6807,3 6251,9 –8,2 –5,1

Antrąjį šių metų ketvirtį bankų balansuose toliau vyko turto „persisluoksniavimo“ procesas, t. y. pristabdžius klientų kreditavimą, bankai grįžtančias lėšas skyrė daugiausia vertybinių popierių portfeliui didinti arba pervedimams į patronuojančius bankus. Tiksliau, atėjus pa-tronuojančių bankų paskolintų dukteriniams bankams lėšų grąžinimo terminui, pastarieji jas grąžina, o papildomai iš motininių bankų nesiskolina. Tai paskatino diskusijas viešojoje erdvėje apie tariamai sąmoningą lėšų pumpavimą iš Lietuvos į Skandinavijos bankus.

Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad įplaukiančių ir išplaukiančių piniginių lėšų balansas yra kreditavimo aktyvumo pasekmė. Tais laikotarpiais, kai paskolų portfelio augimas pranoko indėlių didėjimą, o Lietuvos ekonomika plėtojosi sparčiau nei Skandinavijos ar aplinkinių šalių ūkis, kapitalas buvo importuojamas, tuo tarpu susiklosčius atvirkštinei situacijai, pini-gai palieka šalį, nes negali būti čia efektyviai „įdarbinti“. Šiuo metu yra būtent tokia padė-tis – Lietuvos ekonomika smunka vienais iš didžiausių tempų visoje Europos Sąjungoje, o klientų kredito rizika vertinama kaip padidinta. Logiška to išdava – paskolų portfelis mažėja absoliučia išraiška, todėl susiformuoja santykinis kredito išteklių perteklius, kuris persilieja į stabilesnes ir saugesnes rinkas. Prasidėjus Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ūkio atsigavi-mui, kapitalas vėl bus importuojamas, kaip tai ir buvo 2003–2007 m.

Didelės paskolų rizikos iliustracija galėtų būti Creditinfo Lietuva atliktas ekonometrinis ty-rimas, anot kurio beveik trečdalis šalies įmonių yra priskiriamos aukštam kredito rizikos laipsniui ir turės sunkumų, vykdydamos visus prisiimtus įsipareigojimus. Biuro duomeni-mis, vien tik šių metų liepos mėnesį bendra įmonių pradelstų įsiskolinimų suma padidėjo 300 mln. Lt, o nuo metų pradžios išaugo daugiau kaip 2,5 karto ir pasiekė beveik 2 mlrd. Lt. Gyventojų pradelsti įsiskolinimai per mėnesį išaugo 57,2 mln. Lt, o nuo metų pradžios – beveik 2,5 karto ir šiuo metu yra 884,7 mln. Lt.

Žinoma, galima mėginti „sielos masažo“ ir išorinio spaudimo priemonėmis pagyvinti kredi-tavimo procesą, tačiau esminio lūžio įmanoma pasiekti tik stabilizavus makroekonominę šalies būklę. Priešingu atveju bankai laikysis itin atsargios kreditavimo politikos, siekdami minimizuoti savo veiklos nuostolius.

Stengdamiesi apsisaugoti nuo neprognozuojamų valiutos kurso pokyčių, bankai didino užsienio valiuta denominuoto turto dalį, kuri antrąjį 2009 m. ketvirtį ūgtelėjo 1,8 proc. punkto iki 68,4 proc. Kita vertus, klientai patys buvo suinteresuoti skolintis užsienio valiuta, kadangi paskolų eurais palūkanų normos buvo daug mažesnės nei paskolų litais.

Antrąjį šių metų ke­tvirtį bankų balan­

suose toliau vyko turto „persisluoks­

niavimo“ procesas.

Antrąjį šių metų ke­tvirtį bankų balan­

suose toliau vyko turto „persisluoks­

niavimo“ procesas.

Susiformavus santykiniam kredito

išteklių pertekliui, vyksta jo persilieji­mas į stabilesnes ir

saugesnes rinkas.

Susiformavus santykiniam kredito

išteklių pertekliui, vyksta jo persilieji­mas į stabilesnes ir

saugesnes rinkas.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

Apžvelgiamąjį ketvirtį dar pablogėjo paskolų portfelio kokybę atspindintys rodikliai. Spe-cialiųjų atidėjinių santykis su paskolų apimtimi išaugo 1,25 proc. punkto ir 2009 m. lie-pos 1 d. sudarė 2,96 proc. Beje, geriausia išliko būsto paskolų portfelio kokybė. Atidėjiniai šioms paskoloms sudarė 1,12 proc. viso būsto paskolų portfelio. Nuvertėjusių paskolų santykis su paskolų portfeliu antrąjį 2009 m. ketvirtį padidėjo 2,44 proc. punkto ir 2009 m. liepos 1 d. sudarė 7,76 proc. Daugiau kaip 30 dienų pradelstų paskolų lyginamasis svoris visose paskolose per ketvirtį išaugo 0,67 proc. punkto ir liepos 1 d. buvo 3,58 proc. Neveiks-nių paskolų (neveiksniomis paskolomis laikomos nuvertėjusios ir daugiau kaip 60 dienų pradelstos paskolos) dalis per ketvirtį ūgtelėjo 3,11 proc. punkto ir 2009 m. liepos 1 d. die-ną sudarė 11,34 proc.

Bankuose laikomi indėliai 2009 m. liepos 1 d. sudarė 38,3 mlrd. Lt, t. y. per ketvirtį jų suma išaugo 0,3 mlrd. Lt arba 0,9 proc., tuo tarpu per metus smuktelėjo 5,6 proc. Privačių įmonių indėliai sumažėjo tiek per ketvirtį, tiek per metus – atitinkamai 3,2 proc. ir 11,9 proc., o gy-ventojų indėliai antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,3 proc., bet per metus sumažėjo 0,9 proc. Bankų indėlių litais apimtis apžvelgiamąjį ketvirtį sumenko 0,7 mlrd. Lt, o užsienio valiuta – išaugo 1 mlrd. Lt. Nuo 2009 m. pradžios ši tendencija yra dar ryškesnė – indėlių litais suma suma-žėjo 2,2 mlrd. Lt, o užsienio valiuta – ūgtelėjo 2,3 mlrd. Lt. Tai atspindėjo didėjantį verslo ir gyventojų nepasitikėjimą nacionalinės valiutos stabilumu ir santaupų „perbėgimo“ į už-sienio valiutą procesą, kurio nepajėgė sustabdyti ir nuolat bankų keliamos terminuotųjų indėlių litais palūkanos.

Bankų pateiktų finansinių ataskaitų duomenimis, pirmąjį 2009 m. pusmetį bankų siste-ma patyrė 628,2 mln. Lt nuostolio (žr. 2 lentelę). Vien tik antrojo ketvirčio nuostolis buvo 608,1 mln. Lt. Beje, didžiąją dalį neigiamo finansinio rezultato bankai parodė birželio mėne-sį, kai nuostolis siekė net 552,2 mln. Lt. Tai sietina su specialiųjų atidėjinių sudarymo politika, kurios tikslas yra laiko požiūriu optimaliai paskirstyti blogų paskolų nurašymo procesą.

Pirmąjį 2009 m. pusmetį pelningais išliko tik 3 bankai ir 2 užsienio bankų skyriai, tuo tarpu nuostolio neišvengė 6 bankai ir 6 užsienio bankų skyriai. Šie faktai menkai tesiderina su pastaruoju metu visuomenėje gaja nuomone, kad bankai jaučiasi tvirtai nepriklausomai nuo to, ar ekonomika yra geros, ar blogos būklės. Iš tikrųjų, bankų veiklos rezultatai labai jautriai reaguoja į makroekonominės situacijos pokyčius ir dažnokai net pranoksta juos. Priežastis yra ta, kad bankai, skirtingai nei, pavyzdžiui, gamybos įmonės, patiria smūgį tiek dėl dabartinio verslo masto susitraukimo, tiek dėl anksčiau suformuoto turto (išduotų pa-skolų, lizingo, faktoringo sutarčių ir pan.) kokybės blogėjimo.

Kaip jau minėjome, esminis veiksnys, lėmęs nuostolingą bankų veiklą, buvo dėl prastėjan-čios bankų paskolų portfelio kokybės išaugusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Be to, šiais metais ėmė mažėti grynosios palūkanų pajamos ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos. Pirmąjį šių metų pusmetį bankai uždirbo 744,2 mln. Lt grynųjų palūkanų pajamų, kurios, palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, sumenko 211,9 mln. Lt arba 22,2 proc.

Pagrindiniai bankininkystės rinkos dalyviai stengėsi sukurti ilgąją atvirąją euro poziciją (siekė, kad turtas užsienio valiuta viršytų įsipareigojimus užsienio valiuta) net jei tai lem-tų palūkanų maržos mažėjimą. 2009 m. liepos 1 d. duomenimis, realioji palūkanų marža pasiekė naują antirekordą ir buvo mažiausia per visą Lietuvos bankininkystės istoriją nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 1,48 proc. Viena vertus, antrąjį šių metų ketvirtį palūkanų išlaidos, tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams, sumažėjo 0,27 proc. punkto (tai lėmė mažėjanti santykinai brangesnių bankams pritraukti indėlių litais dalis ir, atvirkščiai, didėjanti pigesnių indėlių eurais dalis), kita vertus, „eurizacijai“ paveikus ir ban-kų turto struktūrą, palūkanų pajamos, tenkančios palūkanas duodančiam turtui, sumažėjo 0,34 proc. punkto, t. y. šiek tiek daugiau nei išteklių kaina.

Ūkio subjektai nepa­sitikėjo lito stabilu­mu ir transformavo santaupas į užsienio valiutą, o to nepajė­gė sustabdyti ir nuo­lat keliamos indėlių litais palūkanos.

Ūkio subjektai nepa­sitikėjo lito stabilu­mu ir transformavo santaupas į užsienio valiutą, o to nepajė­gė sustabdyti ir nuo­lat keliamos indėlių litais palūkanos.

Realioji palūkanų marža pasiekė naują antirekordą ir buvo mažiausia per visą Lietuvos ban­kininkystės istoriją nuo Nepriklausomy­bės atkūrimo.

Realioji palūkanų marža pasiekė naują antirekordą ir buvo mažiausia per visą Lietuvos ban­kininkystės istoriją nuo Nepriklausomy­bės atkūrimo.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

Bankai dėjo daug pastangų kompensuoti sumažėjusias veiklos pajamas mažindami ope-racines išlaidas, tačiau kol kas tai pavyko padaryti tik iš dalies. Pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų pusmečiu, bankų operacinės išlaidos sumažėjo 76,2 mln. Lt arba 12,6 proc. Kol kas esminio darbuotojų skaičiaus mažinimo ėmėsi tik keli bankai, tačiau ilgainiui darbo vietų skaičiaus optimizavimo politika turėtų būti taikoma ir kituose bankuose.

Kita vertus, buvo didinami įvairių finansinių paslaugų įkainiai, tačiau dėl gilaus ekonomikos nuosmukio ir mažo verslo aktyvumo (ne tiek dėl pačio įkainių didėjimo) grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 14,8 mln. Lt arba 4,4 proc. mažiau nei prieš metus. Iš viso pirmąjį 2009 m. pusmetį bankai uždirbo 319,5 mln. Lt paslaugų ir komisinių pajamų.

Dėl nuostolingos veiklos šiais metais neigiamais tapo ir santykiniai bankų sistemos turto grąžos bei nuosavybės grąžos rodikliai. 2009 m. liepos 1 d. duomenimis, turto grąžos dydis buvo minus 1,43 proc., nuosavybės grąžos – minus 13,7 proc.

2 lentelė. Šalies bankų grynasis pelnas (mln. Lt)

Banko pavadinimas 200� m. I pusm. 200� m. I pusm.

1. AB SEB bankas 255,5 –168,5

2. AB Swedbank* 205,8 –159,5

3. Danske Bank A/S Lietuvos filialas 13,1 –155,9

4. AB DnB Nord bankas 68,6 –136,4

5. AB Parex bankas 0,2 –25,8

6. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 14,7 –6,5

7. AB Šiaulių bankas 15,0 –2,4

8. UAB Medicinos bankas 6,7 1,8

9. AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius 0,9 1,9

10. AB Ūkio bankas 50,6 4,6

11. AB bankas Snoras 17,7 24,0

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių grynasis pelnas ���,0 –�2�,2

* 2008 m. I pusm. – AB bankas Hansabankas. Atskirų bankų duomenų šaltinis – Lietuvos bankų asociacija, bendro rodiklio – Lietuvos bankas.

Dėl nuostolingos veiklos šiais metais neigiamais tapo ir santykiniai bankų sistemos turto bei

nuosavybės grąžos rodikliai.

Dėl nuostolingos veiklos šiais metais neigiamais tapo ir santykiniai bankų sistemos turto bei

nuosavybės grąžos rodikliai.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

2�

PRIEDAS

1 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai ir finansiniai rodikliai 2000–2011 m.

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.  2008 m.

2009 m. (faktas)

2009 m. (prog­nozė)

2010 m. (prog­nozė)

2011 m. (prog­nozė)

Realiojo BVP metinis pokytis (proc.)

4,1 6,7 6,9 10,2 7,4 7,8 7,8 8,9 3,0–17,0

(I pusm.)–15,5 –3,5 3,0

Nominalusis BVP (mlrd. Lt)

45,737 48,637 52,070 56,959 62,698 72,060 82,793 98,139 111,499 44,881

(I pusm.)97,004 94,579 98,599

Valdžios sektoriaus balan-sas (ESS'95, proc. BVP)

–3,2 –3,6 –1,9 –1,3 –1,5 –0,5 –0,4 –1,0 –3,2–9,7

(I ketv.)–10,0 –8,0 –4,0

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.)

1,1 1,6 0,3 –1,1 1,2 2,7 3,8 5,8 11,16,9

(rugpjūtis)5,0 2,0 2,5

Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP)

–5,9 –4,7 –5,1 –6,8 –7,7 –7,1 –10,6 –14,6 –11,60,4

(I ketv.)0,0 0,5 1,0

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių, IV ketv., Lt)

1073,2 1087,1 1145,1 1207,9 1310,2 1453,4 1731,7 2052,0 2319,12172,6

(II ketv.)2017,6 1916,7 1964,7

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (be individualių įmonių, IV ketv., proc.)

–0,5 1,3 5,3 5,5 8,5 10,9 19,1 18,5 13,0–2,9

(II ketv.)–13,0 –5,0 2,5

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

16,4 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,813,6

(II ketv.)14,0 15,5 16,0

Bankų klientams suteiktos paskolos (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

5,519 6,503 7,933 12,099 16,898 25,957 38,641 60,114 71,44166,706

(I pusm.)62,868 62,868 66,011

Bankų klientams suteiktų paskolų metinis pokytis (proc.)*

–0,9 17,8 22,0 52,5 39,7 53,6 48,9 43,9 18,9–0,9

(I pusm.)–12,0 0,0 5,0

Indėliai ir akredityvai (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

8,596 10,416 11,677 13,574 17,860 25,133 30,293 40,109 38,23138,316

(I pusm.)35,173 34,469 36,193

Indėlių ir akredityvų metinis pokytis (proc.)*

23,9 21,2 12,1 16,2 31,6 40,7 20,5 23,4 –4,7–5,6

(I pusm.)–8,0 –2,0 5,0

Vidutinė paskolų litais pa-lūkanų norma (laikotarpio pabaigoje, proc.)

11,03 8,13 6,08 5,07 5,67 4,70 5,37 8,61 10,089,05

(liepa)8,00 7,50 6,50

* 2000–2006 m. ir 2007–2011 m. paskolų ir indėlių duomenys bei prognozės nėra griežtai palyginami dėl metodologijos pokyčių.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�0

2 lentelė. Ekonomikos sektorių santykinė svarba ir augimo tempai

Santykinė dalis (proc.) Metinis pokytis palyginamosiomis kainomis (proc.)

2005 m. I ketv.

2006 m. I ketv.

2007 m. I ketv.

2008 m. I ketv.

2009 m. I ketv.

2005 m. I ketv.

2006 m. I ketv.

2007 m. I ketv.

2008 m. I ketv.

2009 m. I ketv.

Bendroji pridėtinė vertė* 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 5,6 8,0 7,0 7,0 –13,3

Žemės ūkis, medžioklė ir žuvininkystė

4,1 3,6 3,7 4,0 4,4 2,5 –5,6 8,1 –0,1 –1,3

Išgaunamoji pramonė 0,5 0,4 0,4 0,4 0,2 –10,5 –12,5 3,4 0,0 –29,4

Apdirbamoji pramonė 21,3 21,5 20,1 20,0 17,1 7,2 13,0 4,7 8,1 –15,6

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 5,7 5,7 4,5 4,0 5,3 –6,8 6,8 –13,4 –2,2 –3,2

Statyba 5,1 5,9 7,2 7,7 5,3 8,1 21,0 28,3 12,6 –38,0

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 17,2 17,0 17,1 17,1 15,8 6,3 8,5 12,7 9,3 –24,3

Viešbučiai ir restoranai 1,3 1,3 1,3 1,3 1,2 5,1 7,9 4,8 3,3 –21,4

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 12,8 12,4 13,2 13,0 13,3 8,0 7,4 11,7 9,8 –12,0

Finansinis tarpininkavimas 2,5 2,8 3,6 4,2 3,7 5,0 4,2 6,5 6,3 –4,5

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

12,1 12,5 12,3 12,3 13,2 13,3 11,3 3,6 9,7 –8,7

Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas

7,2 6,8 6,8 6,1 7,4 5,1 5,8 7,2 3,2 1,2

Švietimas 4,5 4,2 4,2 4,3 6,0 2,9 –2,6 1,2 0,1 3,5

Sveikata ir socialinis aprūpinimas 2,8 3,0 3,1 3,2 4,2 2,6 –5,9 –0,8 3,3 2,1

Kita veikla 2,9 2,7 2,7 2,5 2,9 0,7 5,0 5,2 2,3 –6,5

* BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus subsidijas.

3 lentelė. Eksportas pagal prekių grupes (mln. Lt)

EksportasUžsienio prekybos  

balansas f.o.b.  kainomis (proc.)*

2004 m.  2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.2009 m. I pusm.

Santykinė dalis 2009 m.  

I pusm. (proc.)

Metinis pokytis 2009 m.  

I pusm. (proc.)

2008 m. I pusm.

2009 m. I pusm.

Iš viso 25 819 32 767 38 888 43 192 55 511 18 955 100,0 –31,0 –13,1 –3,1

Mineraliniai produktai 6510 8940 9292 5902 13 825 4000 21,1 –43,2 –18,3 –19,7

Žemės ūkio ir maisto produktai 2956 4209 5417 7346 8893 3697 19,5 –9,5 5,1 9,1

Chemijos pramonės produkcija 1793 2390 2515 3477 5354 1940 10,2 –25,6 –11,7 –12,5

Mašinos ir įrengimai 3287 4079 4886 5589 5915 1769 9,3 –38,2 –28,7 –16,3

Plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai 779 1186 2000 3430 3304 1314 6,9 –24,9 7,7 19,1

Tekstilė ir tekstilės dirbiniai 3022 3043 3228 3263 3059 1277 6,7 –15,2 4,4 10,0

Transporto priemonės 2339 2707 3948 4557 4757 1260 6,6 –47,9 –34,0 –1,5

Baldai 1566 1809 2208 2665 2646 1149 6,1 –15,0 53,7 67,8

Mediena, popierius ir jų dirbiniai 1598 1908 2137 2660 2465 905 4,8 –30,3 3,1 9,5

Metalai ir jų dirbiniai 1138 1434 1780 2262 2647 802 4,2 –39,8 –26,5 –9,5

Kitos prekės 831 1062 1478 2041 2646 841 4,4 –31,0 –14,8 –8,4

* Atitinkamos prekių grupės apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.

2009 m. rugsėjis, Nr. 37

�1

4 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai 2009 m. I pusm.

Eksportas ImportasUžsienio prekybos balansas 

f.o.b. kainomis (proc.)*

Mln. LtSantykinė 

dalis (proc.)Metinis 

pokytis (proc.)Mln. Lt

Santykinė dalis (proc.)

Metinis pokytis (proc.)

2008 m. I pusm.

2009 m.  I pusm.

Iš viso 18 955,0 100,0 –31,0 21 224,6 100,0 –43,5 –13,0 –3,1

Europos Sąjunga 12 245,4 64,6 –27,6 12 362,0 58,2 –43,8 –10,5 2,1

Latvija 1913,0 10,1 –37,1 1318,4 6,2 –32,1 24,5 20,9

Vokietija 1762,5 9,3 –14,2 2415,2 11,4 –45,3 –34,2 –13,1

Estija 1325,4 7,0 –19,2 553,1 2,6 –51,3 20,6 43,2

Lenkija 1178,6 6,2 –29,6 2111,6 9,9 –42,6 –35,2 –26,0

Nyderlandai 915,9 4,8 –4,1 928,6 4,4 –34,3 –16,9 1,9

Jungtinė Karalystė 896,6 4,7 –30,7 358,8 1,7 –55,2 26,0 44,9

Danija 766,7 4,0 –44,8 503,4 2,4 –40,7 26,6 23,2

Prancūzija 725,2 3,8 –48,5 523,5 2,5 –51,6 15,5 18,6

Švedija 715,8 3,8 –22,4 554,5 2,6 –54,5 –11,3 15,2

Belgija 380,3 2,0 –4,2 625,8 2,9 –36,0 –40,2 –22,0

Italija 362,0 1,9 –19,0 679,9 3,2 –46,6 –46,1 –28,2

Ispanija 347,8 1,8 –33,4 327,9 1,5 –44,6 –3,7 5,5

Suomija 342,9 1,8 4,7 385,5 1,8 –53,0 –40,9 –3,3

Čekija 140,8 0,7 –39,8 322,8 1,5 –37,6 –35,5 –37,1

Portugalija 82,7 0,4 33,0 18,8 0,1 –23,4 45,5 64,5

Vengrija 77,0 0,4 –23,8 230,3 1,1 –25,1 –48,6 –48,0

Austrija 65,5 0,3 –23,3 162,9 0,8 –51,7 –57,9 –40,5

Airija 63,9 0,3 –33,6 36,5 0,2 –50,3 16,0 29,7

Slovakija 40,7 0,2 7,4 101,4 0,5 –43,2 –63,5 –40,6

Rumunija 38,5 0,2 –40,6 33,2 0,2 –14,2 27,5 9,8

Graikija 27,9 0,1 52,8 19,5 0,1 –16,3 –9,5 20,3

Bulgarija 25,1 0,1 –45,8 36,8 0,2 –33,9 –6,7 –16,4

Liuksemburgas 24,1 0,1 –54,0 10,6 0,0 –75,8 11,5 41,2

Slovėnija 19,3 0,1 16,5 95,5 0,4 –3,1 –69,9 –64,9

NVS 4221,7 22,3 –34,6 7077,9 33,3 –43,6 –29,7 –22,9

Rusija 2351,1 12,4 –43,0 6511,9 30,7 –41,6 –43,9 –44,9

Baltarusija 886,7 4,7 –19,6 292,8 1,4 –54,1 29,1 52,2

Ukraina 522,0 2,8 –34,9 179,1 0,8 –66,0 23,1 50,8

Kazachstanas 314,3 1,7 30,5 58,3 0,3 –61,7 25,0 70,0

Kitos valstybės 2487,9 13,1 –39,3 1784,7 8,4 –41,3 17,3 19,0

JAV 590,5 3,1 –46,8 249,7 1,2 –60,5 29,8 42,7

Norvegija 511,6 2,7 –11,6 116,1 0,5 –12,7 64,2 64,5

Indija 220,8 1,2 –28,1 38,1 0,2 –1,2 78,7 71,8

Kinija 35,6 0,2 –5,2 587,3 2,8 –30,7 –91,1 –88,0

* Užsienio prekybos su atitinkama šalimi apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios apžvalgos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

© SEB bankas, 2009

Tiražas 700 egz. Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-08412 Vilnius Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius

SEB bankas siūlo šiuos analitinius ir informacinius nemokamus leidinius, kuriuos galima rasti ir užsiprenumeruoti interneto tinklalapyje www.seb.lt:

Makroekonomikos leidiniai

Lietuvos makroekonomikos apžvalgaKetvirtinis leidinys, kuriame analizuojamos Lietuvos ekonominės ir politinės aplinkos tendencijos bei pateikiamos pagrindinių makroeko-nomikos rodiklių prognozės.

Rytinės naujienos Lietuvos ekonomikos naujienos ir naujausi ekonomikos rodikliai kiekvieną darbo dieną.

„Makrokomentaras“ Nereguliarus komentaras aktualia ekonomikos arba politikos tema.

Eastern European Outlook Biannual economic review and forecasts for CEE countries: Russia, Ukraine, Estonia, Latvia, Lithuania and Poland.

Leidiniai apie finansų rinkas

Rinkos naujienos Svarbiausių pasaulio valiutų, pinigų ir kapitalo rinkų pokyčiai ir naujienos kiekvieną darbo dieną.

Rytinė akcijų rinkų apžvalga Baltijos šalių ir pasaulio akcijų rinkų apžvalga kiekvieną darbo dieną.

Ekonominių rodiklių kalendorius Skelbiami svarbiausi kitos savaitės makroekonomikos rodikliai didžiausiose pasaulio valstybėse, jų prognozės ir naujausi duomenys.

Obligacijų emitentų apžvalga Įmonių, išleidusių obligacijų emisiją, rezultatų komentarai ir kredito reitingai.

Leidiniai apie investicinius produktus

Investicinių ir pensijų fondų apžvalgaKetvirtinis leidinys, kuriame pateikiama SEB investicijų valdymo valdomų ir platinamų investicinių bei pensijų fondų veiklos apžvalgos, fondų valdytojų komentarai, pasaulio rinkų apžvalga.

Investicinių fondų mėnesio rinkos apžvalga SEB investicijų valdymo valdomų ir platinamų investicinių fondų rezultatai ir rinkų apžvalga.

Pensijų fondų mėnesio rinkos apžvalga SEB investicijų valdymo valdomų pensijų fondų rezultatai ir rinkų apžvalga.

Gyventojų sąskaitos taip pat tuštėja todėl, kad, sumažėjus namų ūkių pajamoms, nebeįmanomagarantuoti tokio paties vartojimo standarto kaip iki krizės. Dalis namų ūkių prisiderinaprie pakitusios situacijos ir apkarpo savo tradicinį produktų bei paslaugų krepšelį,kiti, nenorėdami atsisakyti ankstesnių įpročių, pradeda „pravalgyti“ sukauptas santaupas.Gyventojų indėlių sąstingiui atsiliepia ir sumenkusios naujos būsto bei vartojimo paskolos,kurios laikinai iki pirkimo fakto pasirodo sąskaitose.