kaip lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. seb banko makroekonomikos apžvalga

Dr. Gitanas Nausėda SEB banko prezidento patarėjas 2014 m. birželio 26 d.

Kaip Lietuvos ekonomikai seksis prisijaukinti eurą?

2

JAV ekonomika auga savaime, tuo tarpu euro zona neišsiverčia be monetarinio dopingo

7,7 7,7

7,2 7,0

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

KINIJA

0,7 0,4

1,8 2,1

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

VOKIETIJA

1,9 1,6

2,9 3,3

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

LENKIJA

2,8 1,9

2,6 3,7

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

JAV

-0,7 -0,4

1,0 1,6

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

EURO ZONA

3,4

1,3

0,0 1,2

2012 m. 2013 m. 2014P 2015P

RUSIJA

Šaltinis SEB.

2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Dėl investicijų nuomario ir ilgalaikio nedarbo kai kurios šalys neteko iki trečdalio BVP

-0,4 2,9

4,7 5,2

6,0 6,8

7,5 7,5 7,6

9,7 9,9

11,0 11,4

15,7 18,2 18,2

25,7 27,7

30,0

ŠveicarijaVokietija

JAVLenkijaAustrija

NyderlandaiPrancūzija

BelgijaŠvedijaDanijaItalija

JKPortugalija

SuomijaIspanija

ČekijaVengrija

AirijaGraikija

Potencialiojo BVP netektis 2013 m., palyginti su 2007 m. (proc.)

Šaltinis: L. M. Ball. Long-term damage from the great recession in OECD countries. 2014 m. gegužė.

2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 3

4

Techniškai ir psichologiškai drąsus ECB žingsnis – neigiamos palūkanų normos

Bazinės palūkanų normos (proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

ECB

Fed

Šaltinis: ECB, Fed, SEB grupės prognozės.

SEB prognozė

2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Neigiamos indėlių palūkanos Lietuvoje?! Dar neskubėkime

• ECB sprendimas nustatyti neigiamą komercinių bankų laikomų centriniame banke indėlių palūkanų normą nebūtinai reiškia, kad ir komerciniai bankai iš savo klientų reikalaus primokėti už pinigų laikymą

• Tokia praktika įmanoma vienos nakties tarpbankinių indėlių kategorijoje, tuo tarpu ilgesnių terminų tarpbankinių indėlių palūkanų normos veikiausiai liks teigiamos

• Lietuvoje neigiamų palūkanų taikymą apriboja noras palaikyti ilgalaikius santykius su klientais



Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

6,1

3,5 3,5 3,0

2,7

3,8 4,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Iketv.

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Metinis Lietuvos realaus BVP pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, proc.)

BVP plėtra 2015-2016 m. turėtų būti spartesnė nei šiemet atsigaunant euro zonos ūkiui ir stiprėjant vidaus rinkai

2014-06-26 7

Estijoje – recesijos ženklai, ar po 6-9 mėnesių tai pasikartos ir Lietuvoje?

-15

-10

-5

0

5

10

15

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m. I

ket

v.

2014

m. p

rogn

ozė

2015

m. p

rogn

ozė

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

Lietuva

Estija

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis: nacionaliniai statistikos departamentai, SEB grupės prognozės.

Estijos BVP nuosmukį lėmė ir vidinės, ir išorinės priežastys

• Svarbiausių prekybos partnerių ekonominės problemos

• Darbo našumą smarkiai pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas

• Transporto veiklos nuosmukis dėl silpstančio eksporto

• Būsto rinkos korekcija po kainų šuolio 2010-2013 metais

• Energetikos sektoriaus susitraukimas dėl šiltos žiemos ir elektros importo padidėjimas, pakeitęs dalį vietinės gamybos


Lietuvos eksporto struktūra šiuo metu palankesnė negu Estijos

9

Rusija 20%

Latvija 10%

Vokietija 8%

Lenkija 7% JK

5%

Kitos 50%

Lietuva

Švedija 17%

Suomija 15%

Latvija 11%

Rusija 11%

Lietuva 5%

Kitos 41%

Estija

+0,9%

+2,4%

+2,3%

+0,8%

-0,8%

+2,4% +3,5%

+3,1% +0,9% +2,9%

BVP plėtra 2014 m. I ketv.

Eksporto šalys ir jų BVP plėtra 2014 m. I ketv.

Šaltinis: nacionaliniai statistikos departamentai, SEB banko skaičiavimai.

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 2014-06-26

Eksportas įžengė į minuso teritoriją, tačiau daugiausia dėl Orlen Lietuva sunkumų

2014-06-26 10

-9,1

-0,5

0,0

1,1

3,5

3,6

3,6

3,8

26,3

Žemės ūkis

IT ir ryšiai

Finansinės paslaugos

Viešojo sektoriaus paslaugos

NT operacijos

Apdirbamoji pramonė

Prekyba, transportas,viešbučiai ir restoranai

Profesinės paslaugos

Statyba

BVP augimas pagal sektorius 2014 m. I ketv. (proc.)

-4,4

-1,6

2,4

4,1

9,4

Eksportas Importas Valdžiosišlaidos

Namų ūkiųišlaidos

Bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

BVP plėtra išlaidų metodu 2014 m. I ketv. (proc.)

Šaltinis Statistikos departamentas.

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.


Eksporto trikdžiai šiek tiek sumenkino gamybos pajėgumų panaudojimo lygį

* Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.


-20

-10

0

10

20

55

60

65

70

75

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Gamybos pajėgumų panaudojimas ir produkcijos atsargų lygis

Gamybospajėgumųpanaudojimolygis (proc.)

Pagamintosprodukcijosatsargų lygis*(skalėdešinėje)

3,9

2,1

-1,0 -1,1

-6,3

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

Metinis eksporto pokytis 2014 m. sausį‒balandį

Transporto priemonės

Medienos ir popieriausgaminiaiMaisto produktai

Kitos prekės

Mašinos ir įrengimai

Prekybos su konkrečiomis šalimis naujienos: Rusija

12 2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

RUSIJA -2,5 proc.

3,1

1,7

1,2

1,5

-5,9

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10


Mineraliniai produktai

Kitos prekės

Chemijos pramonėsprodukcijaMedienos ir popieriausgaminiaiMaisto produktai

Prekybos su konkrečiomis šalimis naujienos: Latvija



LATVIJA +1,7 proc.

3,1

2,9

2,2

1,4

2,8

0

2

4

6

8

10

12

14


Kitos prekės

Transporto priemonės

Maisto produktai

Chemijos pramonėsprodukcijaPlastikiniai ir guminiaigaminiai

Prekybos su konkrečiomis šalimis naujienos: Lenkija



LENKIJA +12,5 proc.

2,4

2,8

-2,3

-4,9

-6,0

-15

-10

-5

0

5

10

Metinis eksporto pokytis 2014 m. sausį‒balandį Mineraliniai produktai

Plastikiniai ir guminiaigaminiaiChemijos pramonėsprodukcijaKitos prekės


Prekybos su konkrečiomis šalimis naujienos: Vokietija



VOKIETIJA -8,1 proc.

1,2

2,9

-1,2 -1,3

-9,6

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

Metinis eksporto pokytis 2014 m. sausį‒balandį Transporto priemonės


Plastikiniai ir guminiaigaminiaiKitos prekės

Medienos ir popieriausgaminiai

Prekybos su konkrečiomis šalimis naujienos: Baltarusija



BALTARUSIJA -7,9 proc.

Lietuva pasirengė pasaulio futbolo čempio-natui ir atsikratė padėvėtų rūbų sindromo

1,4

1,6

2,6

4,7

6,3

7,9

14,6

17,7

Naudoti daiktai

Vaistai ir kosmetika

Maisto produktai

IT ir ryšių įranga, laisvalaikio prekės

Iš viso

Degalai

Tekstilė, drabužiai ir avalynė

Buitinė technika, statybinėsmedžiagos, garso ir vaizdo įranga

Metinis mažmeninės prekybos pokytis 2014 m. sausį‒balandį (palyginamosiomis kainomis, proc.)




Valstybės įsipareigojimai įvairioms visuomenės grupėms nesutrukdys toliau mažinti fiskalinio deficito

Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

-5,5

-3,2

-2,2 -2,0 -1,5

0,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

Operatyviniai mokesčių surinkimo duomenys neleidžia atsipalaiduoti, tačiau daugiausia dėl PVM „sausros“

9,9

4,0

2,4

15,9

-3,5

3,7

6,0

24,3

PVM

GPM

Akcizai

Pelno mokestis

Mokesčių pajamų surinkimas 2014 m. sausį‒gegužę (proc.)

Palyginti su planu

Palyginti suatitinkamu 2013 m.laikotarpiu

19 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 2014-06-26

Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

2015‒2016 m. vis dar egzistuoja neblogos galimybės atlikti naudingus mokesčių sistemos pakeitimus • Pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu, panaikinti PVM lengvatą

šildymui

• Apsispręsti, ar norime tik imituoti gyventojų NT mokestį, ar realiai jį apmokestinti ir jeigu antrasis variantas – sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 1 mln. Lt iki 500 tūkst. Lt

• Sumažinti mažai uždirbančiųjų darbo mokesčių naštą, pakeliant NPD dydį bent iki 770 Lt

• Nustatyti Sodros įmokų lubas 7500 Lt dydžio per mėnesį



Maža infliacija turėtų viešėti Lietuvoje bent iki 2016 metų

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.


4,1

3,2

1,2

0,5 0,1

0,7 1,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.gegužė

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

Dabartinį balansavimą ties defliacijos riba lėmė globalinės priežastys

• Spaudimą kainoms mažėti lėmė faktinės BVP plėtros euro zonoje atsilikimas nuo potencialiojo lygio

• Santykinai žemas pasaulines žaliavų kainas formuoja Kinijos ekonomikos problemos ir ribota paklausa

• Augalininkystės kainas smukdo neblogo derliaus lūkesčiai

• Iki pastarojo meto antiinfliacine kryptimi veikė ir euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu


Gal Lietuvoje egzistuoja ne blogoji, o geroji defliacija?

• Blogoji defliacijos savybė – ji skatina atidėti pirkimus rytoj (mañana efektas), tikintis tolesnio kainų mažėjimo

• Lietuvoje defliacijos lūkesčiai dar nėra įsišakniję, o energijos išteklių pigimas kaip tik palieka kišenėje daugiau pinigų

• Galima tikėtis tolesnės energetinės VKI komponentės defliacijos dėl gamtinių dujų kainos sumažėjimo nuo liepos 1 d. ir pigesnio ateinančio šildymo sezono


Maža infliacija slopina samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio reikalavimus

• Infliacijos komponentė tampa antraeilės reikšmės veiksniu darbo užmokesčio derybose

• Atitinkamai formuojasi mažesni lūkesčiai dėl MMA didinimo artimiausioje ateityje

• Esant mažai infliacijai, vartotojai lengviau „praris“ kainų apvalinimo efektą, kuris yra neišvengiamas euro įvedimo palydovas


Eurui neišvengiamai teks atlikti atpirkimo ožio vaidmenį įtarioje visuomenėje

• Euro optimistų teiginį, kad euro įvedimas leis sumažinti valstybės, įmonių ir gyventojų skolinimosi sąnaudas, gali pritemdyti verslo ciklo kaita euro zonoje ir ECB palūkanų normų didinimas 2016‒2017 m.

• Rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ekonomikai tikėtinas spartesnis kainų kilimas

• Sunkiausia bus paaiškinti plačiajai visuomenei, kad tai – ne euro įvedimo pasekmė, ypač jei infliacija ir palūkanų normos pradėtų didėti iš karto po Lietuvos įstojimo į euro zoną


Lietuva gali pati suduoti antausį eurui radikaliai pakeldama MMA 2015 m. sausio 1 d.

• Minimalios mėnesio algos didinimas turi atitikti ekonomikos realijas ir vidutinio darbo užmokesčio pokytį per laikotarpį nuo paskutinės MMA dydžio peržiūros 2013 m. pradžioje

• MMA padidinimas ir euro įvedimas tuo pat metu apsunkintų efektyvią kainų apvalinimo kontrolę

• Atsakingoms už kainų pokyčių stebėjimą institucijoms būtų sudėtingiau įvertinti, ar konkrečios prekės kaina eurais ūgtelėjo dėl jos suapvalinimo ar dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų


Paslaugų kainos Latvijoje didėjo sparčiau ir iki euro įvedimo, ir po jo


Šaltinis: Latvijos statistikos biuras, SEB banko skaičiavimai.

-2

-1

0

1

2

3

2013

01

2013

02

2013

03

2013

04

2013

05

2013

06

2013

07

2013

08

2013

09

2013

10

2013

11

2013

12

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

Metinė infliacija Latvijoje (proc.)

PaslaugųIš visoPrekių

Euro įvedimas


Nedarbo mažėjimas ėmė smarkiai girgždėti ir gali net apskritai sustoti


15,4

13,4

11,8 12,4 11,5

10,5 10,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Iketv.

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Nedarbo lygis (proc.)

Nedarbo lygio mažėjimas nebėra savaime suprantamas dalykas

• Netaikant aktyvios darbo jėgos perorientavimo ir perkvalifikavimo politikos, nedarbo lygis dar smuktelės antrąjį ir trečiąjį 2014 m. ketvirtį (sezoninio aktyvumo protrūkis, NT, statybų, mažmeninės prekybos ir viešbučių bei restoranų sektoriuose)

• Atėjus šaltajam sezonui nedarbo problema smarkiai paaštrės

• Nedarbas tampa vis labiau struktūrinio pobūdžio, t.y. darbdaviai skundžiasi negalį rasti tinkamų darbuotojų esant šimtatūkstantinei bedarbių armijai


93,3

126,4 125,7

143,0

129,5

106,7

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Įregistruotų bedarbių ir laisvų darbo vietų skaičius sausį‒gegužę (tūkst.)

Laisvų darbo vietų Bedarbių

Laisvų darbo vietų šiemet sukuriama daugiau nei biržoje įregistruojama naujų bedarbių, tačiau jų užimti nėra kam


Šaltinis: Lietuvos darbo birža, SEB banko skaičiavimai.

0

20

40

60

80

100

120

140

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Ilgalaikiai bedarbiai (tūkst.)

Struktūrinio nedarbo mastą atspindi ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus didėjimas




Vidutinio darbo užmokesčio augimo spartą truputį pristabdė lėtesnė BVP plėtra ir ryškiai sumažėjusi infliacija


2,5 2,6

4,8

3,7

4,5

6,5 6,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Iketv.

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

Vidutinio darbo užmokesčio augimas smarkiai pranoks infliaciją tiek 2014 m., tiek 2015 m. • Tuose sektoriuose, kurių atsigavimas nėra tvirtas, linkstama didinti

ne pagrindinę atlyginimo dalį, bet dosniau atsilyginti premijomis ar vienkartinėmis išmokomis

• Sulėtėjo darbo užmokesčio didėjimas pramonėje, kur kai kurios stambios įmonės ėmė šlubuoti

• Pastaruoju metu sulėtėjo darbo našumo augimo sparta, todėl pagrindiniu atlyginimų kilimo šaltiniu tampa kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai


8

9

10

11

12

13

14

15

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Nefinansinių įmonių išlaidų darbo užmokesčiui ir pajamų santykis (proc.)

Nefinansinių įmonių išlaidų darbo užmokesčiui ir pardavimo pajamų santykis – kol kas darbdaviai atsargūs



MMA dilema: profsąjungos reikalauja aiškių žaidimo taisyklių, o valdžia ir darbdaviai norėtų daugiau lankstumo

• Paprasčiausias politinio MMA nustatymo problemos sprendimo būdas – automatinis jos indeksavimas pagal vidutinio darbo užmokesčio pokyčius ir/arba infliaciją

• Automatiškas MMA kėlimas iš karto apnuogintų atlyginimų hierarchijos viešajame sektoriuje trūkumus ir disproporcijas

• Krizės metu indeksavimą tektų „išjungti“, kadangi iškiltų vidinės devalvacijos ir atlyginimų mažinimo būtinybė


Ne ką mažiau svarbus vidinės migracijos reiškinys, pakertantis silpnesnių šalies regionų perspektyvą

• 2004-2013 m. į Vilnių iš kitų šalies vietovių atvykdavo daugiau gyventojų nei išvykdavo

• Į Klaipėdą ir Šiaulius daugiau vietos gyventojų pradėjo atvykti ekonominiu sunkmečiu

• Į Kauną kitų vietovių gyventojai aktyviau važiuoti pradėjo pernai

• Panevėžys – miestas, iš kurio į kitas Lietuvos vietoves gyventojų kasmet daugiau išvyksta nei atvyksta


-10

0

10

20

30

40

0 5 10 15 20 25

Dar

bo u

žmok

esči

o po

kytis

Nedarbo lygis

Phillips kreivė: vidutinio darbo užmokesčio metinis pokytis ir nedarbo lygis 2002-2014 m. (proc.)

Phillipso kreivė: esant tokiam pačiam nedarbo lygiui, Latvijoje darbo užmokestis auga kur kas sparčiau nei Estijoje ir Lietuvoje


-10

0

10

20

30

40

0 5 10 15 20 25-10

0

10

20

30

40

0 5 10 15 20 25

Šaltinis nacionaliniai statistikos departamentai.

Latvija Estija Lietuva

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

Emigrantų ir imigrantų srautas per mėnesį

Emigrantai

Imigrantai

Emigracijos ir reemigracijos balansas pamažu gerėja, vis daugiau žmonių pasiryžtant grįžti į Lietuvą



800

1000

1200

1400

1600

1800

Kvalifikuoti darbininkai Paslaugų sektoriaus darbuotojai irpardavėjai

Nekvalifikuoti darbininkai

Vidutinis darbo užmokestis pagal apskritis 2010 m. (Lt)

Vilniaus Klaipėdos Kauno Šiaulių Panevėžio

Vidinę migraciją skatina atlyginimų skirtumai visose darbuotojų kategorijose



• Santykinis būsto ir jo nuomos pigumas mažesniuose miestuose darbuotojų nesulaiko (pvz., Vilniuje nupirkti 60 kv. m ploto senos statybos būstą prireiktų maždaug 98 darbo užmokesčių, Panevėžyje – 57 darbo užmokesčių)

18,0

14,4 14,2 12,7

10,8

2,6 1,6

0,2 1,6

-0,6

-5

0

5

10

15

20

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

25-34 m. gyventojų dalis ir skaičiaus pokytis 2013 m. (proc.)

Dalis

Metinisskaičiauspokytis

Demografinį provincijos „nukraujavimą“ atspindi mažas jaunimo lyginamasis svoris



• Atitinkamai prastėja gimstamumo rodikliai, o vietos verslininkai taikosi prie vyresnių žmonių vartojimo įpročių, todėl gyvenamosios vietos patrauklumas jaunimui dar labiau smunka


Ateinančiais metais paskolos negalės prilygti indėliams augimo tempu

Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai ir prognozės.

-2,3

9,0

3,3

6,0

8,0 8,0

5,0

-5,3

1,1

-1,8

-3,7

2,5 3,0 3,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.balandis

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Metinis kitų PFI paskolų rezidentams ir rezidentų indėlių pokytis (proc.)

Indėliai Paskolos

Europos centrinio banko sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas kreditavimo rinkai turės nežymaus poveikio • Pastaraisiais metais paskolų paklausa yra gana nelanksti palūkanų

normų atžvilgiu

• Įgyvendinamos Bazelio III nuostatos iškelia bankų kapitalo pakankamumo reikalavimų kartelę ir apriboja jų galimybes imtis didesnės kreditavimo rizikos

• NT euforija prieš euro įvedimą netrukus gali išblėsti, taip iš esmės ir nepagyvinusi būsto paskolų rinkos


Ačiū už dėmesį!

http://www.youtube.com/SEBEKSPERTAI

Konferencijos vaizdo įrašas bus publikuojamas:

http://www.youtube.com/SEBEKSPERTAI

kaip lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. seb banko makroekonomikos apžvalga

Economy & Finance