programos„kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonės „parama

1

Programos„Kaimo

plėtra ir verslo

skatinimas“ priemonės

„Parama veislininkystei”

vertinimo ataskaita

Vertinimą atliko Žemės ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-556 sudaryta vertinimo darbo grupė, vadovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjo Algirdo Griciaus.

2014

Vertinimo projekto savininkas – Žemės ūkio ministerija Vilnius

03/10/2014

2 SĄVOKOS

Administravimo taisyklės – pagalbos veislininkystei taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro

2010-03-30 įsakymu Nr. 3D-290.

BLUP metodas (Best Linear Unbiased Prediction) – nepriklausomas gyvulių veislės vertinimo

metodas.

EAAP– Europos gyvulininkystės mokslininkų federacijos.

GPK – gyvulių produktyvumo kontrolė.

ICAR –Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas.

INTERBUL – Tarptautinis bulių vertinimo komitetas.

KK – Kilmės knygos su įrašais apie gyvūnų sertifikavimą ir veislės nustatymą.

Metodika – LRV 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinta strateginio planavimo

metodika1.

Ministerija – LR žemės ūkio ministerija.

NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Produktyvumas – veislinių gyvūnų ir jo prieauglio produktyvumas, tai veislinių – genetinių savybių

koordinavimas ir koregavimas, padedantis gauti geresnio produktyvumo gyvulius. Tinkama visų

priemonių panauda padeda didinti produktyvumą, išryškinti selekcionuojamų gyvulių pranašumą

prieš populiacijų vidurkius. Veislininkystėje produktyvumo rodikliai apima mokslines zootechnines

priemones: genetiką ir jos kokybinius rodiklius, laikymo ir šėrimo sąlygas, mikroklimato

parametrus.

Priemonė – Programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė – „Parama veislininkystei“.

Programa – Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programa 2010–2015 m.

Reglamentas – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 “Dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių

taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų

gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001“.

RBV – ūkinio gyvūno genetinio potencialo (veislinės vertės) indeksas.

SEUROP – raumeningumo klasė.

Tarnyba – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Testavimas – papildomas pasiektų rezultatų patikrinimas, atliekamas darbingumo testavimo centre.

Veislinė vertė – veislinio gyvulio genetinis potencialas, palyginus su kitais veisliniais gyvuliais.

ŽUIKVC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

ŽŪR – LR žemės ūkio rūmai.

1 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435456&p_query=&p_tr2=2

3

SANTRAUKA

Vertinimu siekta išanalizuoti Žemės ūkio ministerijos vykdomos programos „Kaimo plėtra ir verslo

skatinimas“ priemonės „Parama veislininkystei“ įgyvendinimą. Vertinimo tikslas – įvertinti

nacionalinę paramą veislininkystei efektyvumo, rezultatyvumo ir naudingumo aspektais. Vertinimo

uždaviniai: 1) Įvertinti ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis. 2)

Įvertinti priemonės tikslų pasiekimą, uždavinių įgyvendinimą, pasirinktų veiklų tikslingumą. 3)

Nustatyti pagrindines priežastis, darančias poveikį priemonės įgyvendinimo rezultatams. 4) Įvertinti

priemonės įgyvendinimo rezultatų naudą naudos gavėjams. 5) Pateikti rekomendacijas dėl

efektyvesnio priemonės įgyvendinimo.

Atlikus priemonės tinkamumo ir tarpusavio suderinamumo vertinimą nustatyta, kad Programos

tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per mažai detalizuoti, nepakankamai

apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo. Programos rezultatyvumas buvo

nagrinėtas pagal 3 veiklos kryptis (kilmės knygų tvarkymas, produktyvumo ir genetinės kokybės

kontrolė, parodos), kurioms skiriama parama.

Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu kontroliuojamų

karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių skaičiaus mažėjimas

Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų įgyvendinimas tampa

mažiau efektyvus. Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius.

Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų

įvertinimo ir pardavimo sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl

neįdiegtos metodikos, nes tam nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios

kūrimas reikalauja didelių finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos. Parama kai

kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų individualių gyvūnų grupėse

vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.

Apskritai analizuota Priemonė yra naudinga tiek viešojo intereso požiūriu, tiek finansiškai

privatiems gyvulių veisėjams. Pagal Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių

produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę

išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą. Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų

produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio

verslą.

Pastebėta, rimtų paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmo trūkumų. Išnagrinėjus Programos

naudingumą, nustatyta, kad viešas funkcijas įpareigotos vykdyti valstybės įmonės ar valstybės

kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės. Paramos ataskaitų teikimas ir kontroliuojančių

institucijų atsakomybė išsklaidyta. Kartais kontroliuojančioms institucijoms vėluojama pateikti

prašomus duomenis, ne visada jie yra susisteminti ir objektyvūs. Tarnyba, remiantis gyvulių

veislininkystės įstatymu, ministro patvirtintais Tarnybos nuostatais ir viršininko įsakymais yra

atsakinga institucija už veislininkystės veiklos patikrą, tačiau finansinės ataskaitos už paramos lėšų

naudojimą jai neteikiamos. Dalį ataskaitų NMA teikia ŽŪR, tačiau ši institucija nekontroliuoja

išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo. Todėl veislininkystės paramą įsisavinant daroma nemažai klaidų.

4 Pateiktos rekomendacijos susijusios su aukščiau paminėtų problema sprendimu.

Pirmiausia siūloma peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis nustatyti

programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai juos

apibrėžti. Svarbu aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti

suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis.

Daugiau funkcijų siūloma skirti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės

ūkio ministerijos. Ši institucija galėtų prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų

reikalavimus ir būtų pripažintos tinkamomis, užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą

ir efektyvų naudojimą. Siūloma visą paramos administravimą pavesti vienai institucijai –

Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

5 ĮVADAS

Vertinimo objektas – programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė – „Parama

veislininkystei“.

Vertinimo tikslas – įvertinti nacionalinę paramą veislininkystei efektyvumo, rezultatyvumo ir

naudingumo aspektais.

Vertinimo uždaviniai, numatyti 2013 m. programų vertinimo plane, patvirtintame Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 484:

1. Įvertinti, ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis;

2. Įvertinti priemonės tikslų pasiekimą, uždavinių įgyvendinimą, pasirinktų veiklų tikslingumą;

3. Nustatyti pagrindines priežastis, darančias poveikį priemonės įgyvendinimo rezultatams;

4. Įvertinti priemonės įgyvendinimo rezultatų naudą naudos gavėjams;

Taip pat pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio priemonės įgyvendinimo.

Pagrindiniai vertinimo klausimai pagal uždavinius:

1 uždavinys. Koks išorinis Priemonės suderinamumas (su kitais tarptautiniais dokumentais)?

Koks vidinis Priemonės suderinamumas? Ar tinkamai parinkti vertinimo kriterijai? Ar jų

pakanka Priemonės įgyvendinimui stebėti ir vertinti?

2 uždavinys. Kokie Priemonės įgyvendinimo rezultatai?

3 uždavinys. Kokia Programos administravimo sistema? Ar pakanka Programai skiriamų

asignavimų? Kokia tikslinių grupių finansavimo tvarka? Kokie pagrindiniai veiksniai, darantys

įtaką Programos įgyvendinimui?

4 uždavinys. Ar Priemonė davė naudą tiesioginėms tikslinėms grupėms ar visuomenei? Kaip

būtų galima padidinti Priemonės naudingumą?

Vertinimo būdas – decentralizuotas. Vertinimas yra tarpinio tipo, t. y. vertinama šiuo metu

vykdomos žemės ūkio ministro programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė

„Parama veislininkystei“. Vertinamas laikotarpis – 2010-2013 m.

Vertinimo trukmė – 15 mėn. Vertinimas skirstomas į 3 etapus: struktūrinimo (2 mėn.), pirminio

duomenų rinkimo ir analizės (2 mėn.) bei vertinimo tarpinės ataskaitos rengimo (2 mėn.), naujų

duomenų įvedimo, išvadų formulavimo ir galutinės ataskaitos rengimo (7 mėn).

6 Pagrindiniai vertinimo metodai: statistinių duomenų ir teisės aktų analizė, žinybinių (stebėsenos)

duomenų analizė, intervencijų logikos analizė, planavimo dokumentuose numatytų vertinimo

kriterijų turinio analizė, fokusuota grupinė diskusija.

Vertinimą organizuoja Žemės ūkio ministerija. Vertinimas yra vidinis, t.y. atliekamas pasitelkus

Žemės ūkio ministerijos žmogiškuosius išteklius. Vertinimo projekto darbo grupė buvo

patvirtinta žemės ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-556. Darbo grupės

paskutinis pakeitimas patvirtintas ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-297.

Algirdas Gricius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas, darbo

grupės vadovas;

Rimantas Krasuckis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir

maisto pramonės departamento direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas;

Birutė Boveinienė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriaus vedėja;

Vincentas Bučelis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir

maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas;

Sigitas Dimaitis – L. e. p. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius;

Laura Kielaitė – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Biudžeto

metodologijos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė;

Darius Liutikas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento

Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas;

Gailutė Pikūnaitė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento

Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė;

Vaidotas Prusevičius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir

maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas;

Audronė Rekešiūtė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus

vyriausioji specialistė;

Vilius Rekštys – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos viršininkas;

Arūnas Rutkauskas – Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius;

Jūratė Šilingienė – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio

sektorių skyriaus vyriausioji specialistė;

Giedrė Tamkuvienė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir

maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjo pavaduotoja;

Daiva Žaromskytė-Rastenė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Viešojo valdymo ir socialinės

aplinkos departamento Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja.

7

I. PRIEMONĖS TINKAMUMAS IR TARPUSAVIO SUDERINAMUMAS

Vienas iš šio vertinimo uždavinių yra įvertinti priemonės tinkamumą ir išorinį bei vidinį

suderinamumą. Tinkamumas – vertinimo aspektas, pagal kurį vertinamas vidinis nuoseklumas

tarp priemonės tikslų, uždavinių bei priemonių ir vertinimo kriterijų, suderinamumas su

strateginiais dokumentais (ES reglamentais, ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais

planavimo dokumentais).

Vertinant tinkamumą ir suderinamumą, siekiama atsakyti į tris vertinimo klausimus:

• Koks yra išorinis priemonės suderinamumas (ryšys su kitais tarptautiniais dokumentais)?

• Koks vidinis priemonės suderinamumas (santykis tarp priemonės tikslų ir uždavinių)?

• Ar tinkamai parinkti vertinimo kriterijai? Ar jų pakanka priemonės įgyvendinimui stebėti ir

vertinti? Jeigu ne, kokie galėtų būti vertinimo kriterijai?

1.1. Išorinis Priemonės suderinamumas

Šiame poskyryje atsakoma į pirmąjį vertinimo klausimą – koks yra išorinis priemonės

suderinamumas (su kitais tarptautiniais dokumentais).

Priemonė yra parengta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 “Dėl

Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios

verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001“ 15–16

straipsniais, nuostatomis, Gyvulių veislininkystės įstatymu, Programos nuostatomis. Teikiamos

paslaugos, už kurias skiriama valstybės pagalba vadovaujamasi patvirtintais žemės ūkio ministro

ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko įsakymais, kurie

perkelia 11 ES direktyvų ir 26 Komisijos sprendimų reikalavimus.

Vadovaujantis Reglamentu, tinkamomis finansuoti, laikomos išlaidos, padarytos gyvūnų

veislinės vertės nustatymui, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, ryšių

paslaugoms, transporto išlaikymui, komandiruotėms, kilmės knygų rengimui ir tvarkymui,

paslaugoms, susijusioms su kilmės knygų rengimu ir tvarkymu, patalpų ir kito ilgalaikio turto

nuoma.

Remiantis Reglamentu patvirtintos Administravimo taisyklės nustato finansavimo tikslus ir

veiklos kryptis. Gyvulių kilmės knygų rengimui ir tvarkymui gyvulininkystės sektoriui parama

teikiama pripažintoms veislininkystės institucijoms per jas vienijantį juridinį asmenį

vykdančioms selekcines programas. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į pripažintų veislininkystės

institucijų einamųjų metų sausio 1 d. laikomų gyvų gyvūnų skaičių, išreikštą sutartiniais gyvulių

vienetais, parengtą veislininkystės programą, kvalifikuotą personalą bei įrangą, tinkamai pildomą

kilmės knygą, kilmės ir hibridų registrus. Finansuojama iki 100 proc. administracinių išlaidų.

8

Pagal Reglamentą trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamus gyvulių genetinės kokybės arba

produktyvumo tyrimus, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išskyrus

gyvulių savininko atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę vykdo ŽŪM įgaliotos

institucijos, kurioms padengiama 70 proc. išlaidų.

Pagal Reglamentą valstybės pagalba veislininkystei taip pat buvo teikiama konkursų,

parodų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose (išskyrus žirgų

varžybas – bandymus) siekiant pasikeisti veiklos informacija: dalyvavimo mokesčiams, kelionės

išlaidoms, publikavimo išlaidoms, parodos patalpų nuomos mokesčiams, simboliniams konkursų

prizams, kurių vertė neviršija 250 EUR. Tinkamomis finansuoti laikoma iki 100 proc.

1.2. Vidinis Priemonės suderinamumas

Nagrinėjant šį klausimą, analizuojama Priemonės intervencijos logika – tikslų ir

uždavinių loginis modelis (1 pav.), kuris parengtas, vadovaujantis Strateginio planavimo

metodika, patvirtinta LRV 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.8272, Programų vertinimo

metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu

Nr. 1K-2813, ir Programų vertinimo metodikos taikymo rekomendacijomis

4. Vertinimo metu

nagrinėjama, ar intervencijų logika yra nuosekli – ar Priemonės tikslai atitinka bendresnius

strateginius tikslus, ar priemonės uždaviniai padeda siekti Priemonėje numatytų tikslų, ar

pasirinktos tinkamos priemonės uždavinių įgyvendinimui.

2 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=397970

3 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404942&p_query=&p_tr2=

4 http://www.finmin.lt/web/finmin/biudzetas_programu_vertinimas

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=397970

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404942&p_query=&p_tr2

http://www.finmin.lt/web/finmin/biudzetas_programu_vertinimas

9

1.1. pav. Programos tikslų, uždavinių ir priemonių loginis modelis

Programos uždaviniai:

-tobulinti veislininkystės sistemą, kad pasiekti Programoje nurodytus tikslus, tenkintų gyvulių augintojų interesus ir atitiktų ICAR reikalavimus;

- skiriant paramą optimizuoti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą – veislininkystės funkcijų vykdymui, ūkinių gyvūnų augintojus suinteresuoti

dalyvauti vykdant selekcines programas;

- skatinti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų

parodas, arklių pajėgumo varžybas, bandymus-konkursus;

-kaupti ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis, tobulinti veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę;

-modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas

Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programa 2010–2015 metams

Plėstis visuomeninėms savivaldos organizacijoms, gerinti visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius

išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu nebūtų platinamos paveldimos ligos

Ministerijos strateginio plano programa

"Kaimo plėtra ir verslo skatinimas" Tikslas - didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti

galimybes ekonominės veiklos kaime įvairumui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes

Žemės ūkio ministerijos 2011-2013m. strateginis veiklos planas

1-asis strateginis tikslas - užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą,

aplinką saugantį ir puoselėjantį ūkininkavimą

Str

ate

gin

iai

tik

slai

Pro

gra

mos

tik

slas

Pro

gra

mos

užd

avin

iai

Vei

klo

s k

ryp

tys

Kil

mės

kn

ygų

ren

gim

as

ir

tvark

ym

as

Gen

etin

ės k

ok

yb

ės

ar

pro

du

kty

vu

mo

tyri

mai

Ko

nk

urs

ų, p

aro

dų

,

mu

gių

, fo

rum

ų

org

an

iza

vim

as

ir

da

lyv

avim

as

10

1.2. pav. Svarbiausios programos priemonės

Priemonė patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo

(Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1397; 2009,

Nr. 85-3590) yra viena iš Ministerijos strateginio veiklos plano programos „Kaimo plėtra ir verslo

skatinimas“ priemonių.

Priemonė „Parama veislininkystei“ vykdo (siekia įvykdyti) šiuos 2011–2013-ųjų metų

ministerijos strateginiame veiklos plane numatytus tikslus:

- 1 strateginis tikslas. Užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti

įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį

ūkininkavimą;

- 4 strateginis tikslas. Stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto

sauga ir kokybe, užtikrinti augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę.

Programa apibrėžia veislininkystės sampratą (misiją), kaip organizacinių, ūkinių, mokslo,

selekcinių-zootechninių ir veterinarinių priemonių kompleksą, skirtą ūkinių gyvūnų

produktyvumui išryškinti ir pagerinti.

Programos

priemonės

1. Siekti nuoseklaus selekcinio darbo veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo.

2. Didinti gyvūnų augimo spartą, gerinti pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę. Didinti aukštos veislinės vertės mėsinių galvijų skaičių.

3. Paspartinti kiaulių veislynuose laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių - ūkinių savybių gerinimo bei visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo kryptimi.

4. skatinti arklių augintojus auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes auginant Lietuvos vietinių ir kitų veislių arklius,skatinti augintojus dalyvauti pripažintų arklių veislininkystės institucijų selekcijos programose

5. gerinti Lietuvos juodgalvių avių mėsines savybes

6. Tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų registravimo sistemą

7. Gerinti veislinių triušių selekciją.

8. Švelniakailėje žvėrininkystėje sukurti ir įdiegti žvėrelių ekspertų – vertintojų ruošimo sistemą.

9. Paukštininkystėje rūpintis naminių paukščių įvairove, jų gerinimu, organizuoti jų veisimą ir platinimą, taip plečiant ekologiškų bei išskirtinės kokybės paukštienos produktų gamybą.

10. Taikyti bendrąsias ir organizacines priemones kitoms gyvūnų rūšims.

11

Programos pagrindinis tikslas – plėstis visuomeninėms savivaldos organizacijoms, gerinti

visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius

išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu

nebūtų platinamos paveldimos ligos. Šis tikslas tiesiogiai įgyvendina ministerijos strateginio

plano programos I-ąjį tikslą „Užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti

įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį

ūkininkavimą“, kurį įgyvendina programa „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“.

Programos tikslui pasiekti išskirti 5 uždaviniai:

• tobulinti veislininkystės sistemą, kuri įgalintų pasiekti ilgametėje gyvūnų veislininkystės

programoje nurodytus tikslus, tenkintų gyvulių augintojų interesus ir atitiktų ES ir tarptautinio

gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus;

• skiriant paramą optimizuoti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą – veislininkystės

funkcijų vykdymui, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti dalyvauti vykdant selekcines

programas;

• skatinti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų

produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų parodas, arklių pajėgumo varžybas,

bandymus-konkursus;

• kaupti ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis,

tobulinti veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą

kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę;

• modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas.

Parama veislininkystei teikiama pagal LR žemės ūkio ministro 2010 kovo 30 d. įsakymą Nr.

3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“, kuriuo apibrėžtos 3 veiklos kryptis:

parama teikiama gyvulių kilmės knygų rengimui ir tvarkymui,

trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo

tyrimams, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, (pieno, mėsos mėginių

paėmimas, tyrimas, duomenų apdorojimas, paskelbimas ir kt.), išskyrus gyvulių savininko

atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę;

konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimas ir dalyvavimas šiuose renginiuose

(išskyrus žirgų varžybas – bandymus).

Esamas pagrindinis Programos tikslas – sudaryti sąlygas plėstis visuomeninėms savivaldos

organizacijoms, gerinti visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau

naudoti genetinius išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir

genetiniu būdu nebūtų platinamos paveldimos ligos – sutampa su administravimo taisyklių

12 apibrėžtu tikslu. Vadovaujantis metodika minimas tikslas neatlieka strateginio siekio per užsibrėžtą

Programos laiką pasiekti planuojamą rezultatą.

Tikslų eiliškumas koreguotinas, nes visuomeninių organizacijų (turima omenyje pripažintų

asociacijų) plėtra negali būti prioritetu ir svarbiausia sąlyga veislinių gyvūnų savybių gerinimui,

nors ir atlieka svarbią funkciją – kilmės knygų vedimą, genetinės kokybės nustatymą, sertifikavimą

ir pan.

Tikslu galėtų būti programos bendrose nuostatose pakoreguotas veislininkystės apibrėžimas

(misija): Tikslas – mokslo, selekcijos, veterinarinėmis-zootechninėmis bei organizacinėmis

priemonėmis padidinti veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumą, produkcijos kokybę, jų

skaičių, siekti genetinės įvairovės išsaugojimo ir panaudojimo.

Gan keblu įvertinti vidinį priemonės suderinamumą ir nustatyti santykį tarp Programos

tikslų ir uždavinių bei nustatyti, ar priemonės atitinka tikslus ir uždavinius, todėl, remiantis

metodika5, sugretinus Programos ir Administravimo taisyklių nuostatas, pastebima tam tikrų

neatitikimų tarp Administravimo taisyklėse numatytų finansuojamų veiklos krypčių ir Programos

priemonių. Programoje numatytos tikslų įgyvendinimo priemonės pagal sritis daugiau priskirtinos

uždaviniams. Administravimo taisyklėse nurodytos trys veiklos kryptys, kurias reikėtų laikyti

programos priemonėmis, kadangi, vadovaujantis strateginio planavimo metodika, priemonė –

užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir

materialiniai ištekliai. Programoje įvardinamos 7 organizacinės priemonės irgi įvardintos

netinkamai. Remiantis metodika, uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla,

užtikrinanti programos nustatyto tikslo įgyvendinimą.

Programoje uždaviniai nėra įvardinti, tačiau panagrinėjus Programos tikslus, matyti, jog

dalis jų priskirtini bendriesiems uždaviniams, skirtiems visoms veislinių ūkinių gyvūnų rūšims.

Programos parama skiriama 6 ūkinėms gyvulininkystės sritims: pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių,

arklių, avių, ožkų. Triušių ir kailinių žvėrelių veislininkystei buvo teikiama parama KK vedimui.

Paukščių veislininkystei parama vertinamuoju laikotarpiu nebuvo skiriama.

1.2. Programos uždavinių ir priemonių santykis siekiant tikslų įgyvendinimo

Programa apibrėžia tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, kurias panagrinėjus, dalį galima

prilyginti programos uždaviniams, skirtiems atskiroms veislinių gyvulių sritims. Siekiami

uždaviniai kiekvienai veislininkystės sričiai kinta priklausomai nuo ūkinių gyvūnų:

1. Pieninių galvijų veislininkystės uždavinys – <...> siekti nuoseklaus selekcinio darbo

veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo

didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo <...>. Priemonės – siekti didinti genetinis karvių

5 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435456&p_query=&p_tr2=2

13 pieno produktyvumo potencialą, išlaikyti pieno baltymingumą, gerinti karvių eksterjerą ir kitas

ūkiškai naudingas savybes, užtikrinti veislinių bulių atrinkimą, juos įvertinant pagal palikuonis,

vykdyti selekcijos programas, vykdyti naują pieninių veislinių gyvūnų “B” kontrolės metodą, siekti,

kad būtų atrenkamos potencialios bulių motinos pagal ICAR reikalavimus, tobulinti veislininkystės

informacinę ir apskaitos sistemas, siekiant išvengti paveldimų ligų bei ydų, vykdyti DNR,

imunogeninius ir genominius tyrimus.

2. Mėsinių galvijų veislininkystės uždavinys – <...> didinti gyvūnų augimo spartą, gerinti

pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę, didinti aukštos veislinės

vertės mėsinių galvijų skaičių<...>. Priemonės – siekti atrankos ir parankos pagal ICAR

rekomendacijas, skatinti, kad grynaveislių mėsinių karvių kergimui ir sėklinimui būtų naudojami

buliai, įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei taikant genomo tyrimo metodą.

3. Kiaulių veislininkystės uždavinys – <...> kiaulių veislynuose paspartinti laikomų kiaulių

selekcijos procesą biologinių – ūkinių savybių gerinimo kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų

laikymo sąlygų sudarymo <...> Priemonės – kiaulių selekciją nukreipti reprodukcinių savybių

didinimo penėjimosi ir mėsinių savybių gerinimo kryptimi, vykdyti veislinių kiaulių kontrolinį

penėjimą ir kontrolinį skerdimą, įvertinimą pagal mėsos kokybę, veislinio prieauglio raumeningmo

įvertinimą pagal asociacijos vykdomas selekcines programas, siekti, kad nebūtų naudojami

neigiamai įvertinti kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei paršavedes pagal

vislumo ir reprodukcinius požymius, per metus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes

įvertinti iki 150 kuilių ir iki 1500 paršavedžių; plėsti kiaulių genetinį vertinimą ir veislinės vertės

nustatymui naudojamų rodiklių skaičių.

4. Arklių veislininkystės uždavinys – <...> skatinti arklių augintojus auginti aukštos veislinės

vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes auginant Lietuvos vietinių ir kitų veislių

arklius, <...> Priemonės – skatinti augintojus dalyvauti pripažintų arklių veislininkystės institucijų

selekcijos programose, įkurti veislinių eržilų depą ir siekti, kad būtų išsaugoti vertingiausi veislių

reproduktoriai ir kumelės; užtikrinti geriausių veislinių eržilų spermos paėmimą, kaupimą bei

platinimą, o saugomų veislių geriausių eržilų – ir ilgalaikį saugojimą licencijuotose laboratorijose;

įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą; pagal patvirtintas arklių veislininkystės selekcines

programas, vykdyti kryptingą arklių veisimo programą, sukurti ir įdiegti ekspertų - vertintojų

licencijavimo tvarką ir vertintojų, trenerių, jojikų, arklininkų, vadeliotųjų mokymo sistemą, žirgynų

arklių bandose sukoncentruoti tik labai aukštos veislinės vertės žirgus.

5. Avių veislininkystės uždavinys – <...> veislininkystės tikslams pasiekti<...> gerinti Lietuvos

vietines, šiurkščiavilnes ir kitų veislių avis programos vykdymo laikotarpiu<...> Priemonės –

vadovaujantis avių selekcinėse veisimo programose numatytais tikslais, gerinti Lietuvos juodgalvių

avių mėsines savybes. Siekti, kad avių veislynuose kergimui naudojami mėsinių veislių avinai būtų

vertinami pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, atliekamas ėriukų kontrolinis penėjimas;

skatinti veislinių avinų reproduktorių spermos kaupimą, produktyvių veislinių avių bandų sėklinimą

14 bei skatinti naudoti avių dirbtinį sėklinimą; siekti, kad Lietuvos vartotojai būtų aprūpinti aukštos

maistinės vertės kokybiška aviena; tobulinti avių produktyvumo apskaitos ir duomenų registravimo

sistemą.

6. Ožkų veislininkystės uždavinys <...> tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų

registravimo sistemą <...> Priemonės – tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų

registravimo sistemą, diegti veislinių ožių reproduktorių spermos kaupimą ir produktyvių veislinių

ožkų bandų sėklinimą.

7. Triušių veislininkystės uždavinys <...> gerinti veislinių triušių selekciją <...> Priemonės –

parengti veislinių triušių vertinimo metodiką, orientuojantis į triušių mėsinių savybių gerinimą,

parengti triušių skerdenos standartą, panaudoti aukšto produktyvumo veislinius triušius, siekti, kad

būtų įdiegtas dirbtinis triušių sėklinimas ir būtų kuriami pramoniniai hibridai tikslu aprūpinti

vartotojus geros kokybės triušiena.

8. Švelniakailių žvėrelių veislininkystės uždavinys <...> sukurti ir įdiegti žvėrelių ekspertų –

vertintojų ruošimo sistemą <...>Priemonės – nenumatytos. Pagalbos veislininkystei lėšos buvo

skiriamos KK vedimui.

9. Paukštininkystės uždavinys <...>rūpintis naminių paukščių įvairove, jų gerinimu,

organizuoti jų veisimą ir platinimą, taip plečiant ekologiškų bei išskirtinės kokybės paukštienos

produktų gamybą <...> Priemonės – skatinti paukštininkus palaikyti sodybinių paukščių ir veislių

diferenciaciją pagal produktyvumą ar kitą kryptį, skatinti paukštininkystės produktų gamintojus,

gaminančius pagerintos kokybės produkciją, laikytis teisės aktų reikalavimų naudoti laisvą ir

ganyklinį paukščių laikymo būdą, laikytis grynojo veisimo principų bei selekcijos programų, siekti,

kad būtų plečiami ir gerinami visų naminių paukščių rūšių veisliniai pulkai, siekti, kad būtų

parengta veislinių paukščių vertinimo metodika; siekti, kad būtų įdiegtas paukščių ženklinimas.

(Pagalba veislininkystei lėšų neskiria).

Programoje siūlomose priemonėse dažnai trūksta konkretumo ir apibrėžtumo. Neaiškus

laikotarpis, per kurį uždavinys turėtų būti pasiektas. Kadangi Programa apima 2010–2015

laikotarpį, reiktų suprasti, kad ir uždaviniai planuoti šiam laikui, tačiau daugelis priemonių

apibūdinamos abstrakčiai, dažnai nenurodomas uždavinio įgyvendinimo būdas, o tik pakartojamas

perfrazuotas tikslas: „Siekti, kad didėtų genetinis karvių pieno produktyvumo potencialas...“,

„...skatinti įmones įsigyti aukštos veislinės vertės jaunų buliukų“, „Siekti, kad Lietuvos vartotojai

būtų aprūpinti aukštos maistinės vertės kokybiška aviena“. Šiuose pavyzdžiuose kalbama apie

bendruosius siekius. Atskiriems ūkiniams gyvūnams priemonės apibūdintos teisingai ir aiškiai,

pavyzdžiui „vykdyti veislinių kiaulių kontrolinį penėjimą ir kontrolinį skerdimą“, „...įvertinti iki

150 kuilių ir iki 1500 paršavedžių“, „įkurti veislinių eržilų depą“, „...įvertinti iki 150 kuilių ir iki

1500 paršavedžių“. Aiškiai jaučiamas skirtumas tarp abstrakčiai įvardintų programos įgyvendinimo

priemonių bei konkrečiai apibrėžtų priemonių įgyvendinimo būdų.

1.1. lentelėje pateikti siūlomi uždaviniai ir priemonės.

15

1.1. lentelė. Siūlomas Programos tikslų, uždavinių ir priemonių logikos modelis

Tikslas – mokslo, selekcijos, veterinarinėmis-zootechninėmis bei organizacinėmis

priemonėmis padidinti veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumą, produkcijos kokybę, jų

skaičių, siekti genetinės įvairovės išsaugojimo ir panaudojimo

Uždaviniai: 1. Didinti ūkinių veislinių gyvulių skaičių

2. Gerinti ūkinių gyvūnų veislinę ir ūkinę vertę

3. Skatinti dalyvauti gyvūnų augintojus veislininkystės sistemoje

Veiklos kryptys: kilmės

sertifikavimas

Veislinės vertės gerinimas ir

produktyvumo tyrimai (įtvirtinimas)

Parodos, mugės, kt. marketingo

priemonės

Priemonės (uždavinių įgyvendinimo būdai)

Kilmės knygų vedimas Gyvulių genetinės kokybės ir

produktyvumo tyrimai.

Parodų, mugių rėmimas

1.3. Vertinimo kriterijų tinkamumas

Šiame poskyryje nagrinėjamas trečiasis vertinimo klausimas – ar tinkamai parinkti vertinimo

kriterijai, ar jų pakanka Programos įgyvendinimui stebėti ir vertinti?

Atsakant į šį vertinimo klausimą, analizuojama, ar yra priežastinis ryšys tarp Programos

tikslų, uždavinių, priemonių ir vertinimo kriterijų? Taip pat nagrinėjama, ar pasirinkti vertinimo

kriterijai atitinka Strateginio planavimo metodikos vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo

nuostatas. Siūlomi kriterijai turi būti aiškūs, pagrindžiami matavimo vienetais. Programos esami

vertinimo kriterijai bei jų matavimo vienetai neaiškūs.

Ministerijos 2011–2013 m. strateginiame veiklos plane yra numatyti du rodikliai, susiję su

Programos įgyvendinimu – tai programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“, kurios viena iš

priemonių yra vertinama Programa, produkto vertinimo kriterijai – kontroliuotų veislinių gyvūnų

skaičius per metus (tūkst. vnt.) ir atliktų veislininkystės paslaugų teikėjų, ūkininkų patikrinimų ir

suteiktų konsultacijų skaičius (vnt.). Šis rodiklis yra sudėtinis ir parodo ne tik vertinamos

Programos, bet ir programos „Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimas“ bendrą

sukurtą produktą.

Kiekvieno Programos tikslo įgyvendinimui įvertinti yra parengta po vieną ar kelis vertinimo

kriterijus, kurie aprėpia programos kiekybinius ir kokybinius aspektus, tad programos vertinimo

kriterijai aprėpia daug tikslų. Tačiau šie kriterijai nėra pakankamai detalizuoti, neaiškiai apibrėžti.

Pieninėje galvijininkystėje programa vertinama „pagal visus einamam laikotarpiui selekcinius

ekonomiškai naudingus požymius“. Šis kriterijus yra per daug abstraktus, neaprėpia kiekybinių ir

kokybinių programos rezultatų, taip pat nėra pamatuojamas, tad turėtų būti išplėstas bei

detalizuotas. Mėsinės galvijininkystės vertinimo kriterijus nurodo vertinti programą atsižvelgiant į

„grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičiaus didėjimą, mėsos kokybės gerėjimą, ūkinių gyvūnų

augimo spartą, pašarų panaudojimą“, tad vėlgi jaučiama konkretumo stoka, nenurodomi kriterijai

nusakantys mėsos kokybės gerėjimą, neapibrėžiamas pašarų panaudojimo tikslas. Kiaulininkystė

16 vertinama „paršavedžių vislumo didėjimu, veislinio prieauglio raumeningumo gerėjimu, paros

priesvoriu bei pašarų sąnaudomis priesvoriui pasiekti“. Nenurodytas konkretus laikotarpis,

raumeningumo kiekis ar procentas. Vertinant avininkystės sritį nurodoma vertinti programos

veiksmingumą avininkystės srityje atsižvelgiant į „išauginamo veislinio prieaugio kokybę“, tačiau

neapibrėžia kuo matuojama ši kokybė. Panaši spraga matoma ožkininkystės, triušininkystės ir

žvėrininkystės vertinimo kriterijuose. Vertinimo kriterijai sodybinėje paukštininkystėje mini

„paukščių pulkų didėjimą ir selekcinių požymių gerėjimą“, tad neaprėpia visų priemonės

įgyvendinimo būdų sodybinėje paukštininkystėje, todėl šios priemonės veiksmingumas nebūtų

įvertintas pakankamai tiksliai, taigi siūloma išplėsti vertinimo kriterijų paukštininkystės sričiai.

Kituose programos gyvulininkystės sričių vertinimo kriterijuose matomos panašios spragos –

neapibrėžiami kriterijai, išmatuojantys kokybę, trūksta orientavimo, kaip bus pasiektas rezultatas.

1.2 lentelė. Esami ir siūlomi Programos vertinimo kriterijai

Programos esami

uždaviniai

Programos

esami

vertinimo

kriterijai

Savybės, mato rodikliai

(esami ir

rekomenduojami rinkti)

Siūlomi vertinimo

kriterijai, jų

matavimo vienetai

1. Pieninėje

galvijininkystėje ..siekti nuoseklaus

selekcinio darbo

veiksmingumo ir turimų

galvijų veislių genetinio

potencialo panaudojimo,

karvių produktyvumo

didinimo ir ūkiškai

naudingų jų savybių

gerinimo...

..visi einamam

laikotarpiui

selekcionuojami

ekonomiškai naudingi

požymiai

Pieno kiekis (kg)

Pieno riebalų kiekis (kg, proc.)

Pieno baltymų kiekis (kg, proc.)

veršiavimosi lengvumas,

veršiavimosi rezultatai,

nepasikartojamumas;

išbrokavimo amžius;

ūkinio naudojimo trukmė.

Pieno riebalai, g./litre

(siekis ne mažiau kaip X

gramų)

Veislinių gyvulių

skaičiaus didėjimas, (vnt.

/metus )

(siekis padidinti

produktyvumą per

laktaciją x proc.)

2. Mėsinėje

galvijininkystėje ..didinti gyvūnų

augimo spartą, gerinti

pašarų panaudojimą,

eksterjerą,

raumeningumą,

skerdenų ir mėsos

kokybę, didinti aukštos

veislinės vertės

mėsinių galvijų

skaičių...

...grynaveislių

mėsinių galvijų

skaičiaus didėjimas,

mėsos kokybės

gerėjimas, ūkinių

gyvūnų augimo

sparta, pašarų

panaudojimas

Gyvo svorio prieaugis kg/mėn

Penėjimosi sparta

Raumeningumas (proc.)

pašarų sąnaudos (p.v.),

mėsos kokybė

Rekomenduojami rinkti:

Skerdenos išeiga

Skerdenų kokybė pagal

SEUROP

Veislinių gyvulių

skaičiaus didėjimas (vnt.

/metus )

Aukštos veislinės vertės

galvijų skaičiaus

didėjimas (vnt./metus)

3. ..Paspartinti kiaulių

veislynuose laikomų

kiaulių selekcijos

procesą biologinių -

ūkinių savybių

gerinimo bei

visaverčio šėrimo ir

tinkamų laikymo

sąlygų sudarymo

kryptimi...

... paršavedžių

vislumo didėjimas

veislinio prieauglio

raumeningumo

gerėjimas, paros

priesvoris bei pašarų

sąnaudos priesvoriui

pasiekti

Produktyvumas: (vidutinis

gimusių paršelių skaičius;

Masė (kg),

raumeningumas (proc.),

lašinių storis (mm),

skerdenos puselės ilgis

(cm);

paros priesvoris );

pašarų sąnaudos stotyje;

Mėsos kokybė (mėsos pH,

spalvingumas, vandeningumas,

tarpraumeniniai riebalai,

baltymai, mineralų kiekis)


Paros priesvoris ūkyje ir

Veislinių gyvūnų


/metus)

kumpio raumeningumo

proc.

didinimas,

Pašarų sąnaudų

mažinimas (pašarinių

vienetų / 1 kg

priesvorio),

priesvorio didinimas

(kg/parą),

biologiškai vertingos

mėsos produkcijos

didinimas (proc./metus)

17

lyginant su stoties metodu.

4. ...skatinti arklių

augintojus auginti

aukštos veislinės

vertės eržilus ir

kumeles bei gerinti jų

veislines savybes

auginant Lietuvos

vietinių ir kitų veislių

arklius, skatinti

augintojus dalyvauti

pripažintų arklių

veislininkystės

institucijų selekcijos

programose

.. išauginamo

veislinio prieauglio

kokybės gerėjimas,

eksterjero, arklių

darbingumo ir

sportinės savybės

Reprodukcijos didėjimas

Darbingumo vertinimo

balas

Eksterjero vertinimo balas


Aukštos vertės eržilų bei

kumelių testavimo balas

Veislinių gyvūnų


/metus),

Aukštos veislinės vertės

eržilų skaičius (vnt.)

5. ...gerinti Lietuvos

juodgalvių avių

mėsines savybes....

Mėsinių avių

skaičiaus didėjimas,

mėsinių ir pieninių

savybių gerėjimas bei

išauginamo veislinio

prieauglio kokybė

Paros priesvoris

Reprodukcijos rodiklio

didėjimas

Ėriukų išsaugojimas


Mėsos kokybė

Skerdenų kokybė SEUROP

Veislinių gyvūnų


/metus)

6. ...tobulinti ožkų

produktyvumo

apskaitos ir duomenų

registravimo sistemą..

ožkų pieno primilžių

didėjimas,

išauginamo

prieauglio kokybė

Primilžis kg

Riebalai (proc.)

Baltymai (proc.)



didėjimas

Veislinių gyvūnų

skaičiaus didėjimas

(vnt. /metus)

Primilžis (kg),

baltymų

riebalų(proc.)

(siekis padidinti

produktyvumą per

laktaciją x proc.)

7. gerinti veislinių

triušių selekciją

mėsinių ir kailinių

triušių skaičiaus

didėjimas



didėjimas

Gyvūno dydis

Kailio kokybė

Veislinių triušių


/metus);

8. sukurti ir įdiegti

žvėrelių ekspertų

– vertintojų

ruošimo sistemą

kailinių žvėrelių

kailio kokybės

gerėjimas



didėjimas

Žvėrelių dydis

Kailio kokybė

Žvėrelių, atitinkančių

aukciono reikalavimus proc.

Veislinių gyvūnų

skaičiaus didėjimas

Kailio kokybės gerinimas

9. ...rūpintis naminių

paukščių įvairove, jų

gerinimu, organizuoti

jų veisimą ir platinimą,

taip plečiant

ekologiškų bei

išskirtinės kokybės

paukštienos produktų

gamybą...

Naminių paukščių

pulkų didėjimas ir

selekcionuojamų

požymių gerėjimas



didėjimas

Naminių paukščių pulkų

skaičiaus didėjimas vnt.

Išvada: Esamos Programos tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per

mažai detalizuoti, nepakankamai apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo.

Priemonės tikslų pasiekimą bei uždavinių įgyvendinimą Programoje sunku įvertinti, nes tikslai ir

uždaviniai susipina su priemonėmis. Sunku juos atskirti ir įvertinti pasirinktų veiklų tikslingumą.

Tai įveda sumaištį planuojant procesus, o tai atsiliepia rezultatams ir tikslo siekimui.

Rekomendacijos. Siūlome peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis

nustatyti programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai

18 juos apibrėžti. Siūlome tiksliai įvardinti ir apibrėžti Programos priemones, veiklas (žr. 1.1. lentelė),

įvertinant įgyvendinimo būdus bei išteklius.

Pakoreguoti programą sumažinant uždavinių skaičių, bei nustatant aiškius ir pamatuojamus

vertinimo kriterijus. Būtina patikslinti tikslų eiliškumą ir nuoseklumą. Žemės ūkio ministerijos

strateginiame veiklos plane bei ministerijos veiklos plane būtina įtraukti papildomų vertinimo

kriterijų, vertinančių bei tiksliau apibrėžiančių Programos rezultatus. Siūloma apsvarstyti

galimybes nustatyti papildomas naujas priemones ir/ar procesus, kurie leistų pasiekti Programoje

naujai suformuotus uždavinius.

19

II. PROGRAMOS REZULTATYVUMAS

Nagrinėdami Programos rezultatyvumą atsižvelgiame, kokioms veiklos kryptims buvo

skiriama parama. Vadovaujantis 2010 m. kovo 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-290

patvirtintomis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis Parama skiriama mažoms ir vidutinėms

įmonės už konkrečiai (3 taisyklių punkte) įvardytą kryptį. Parama buvo skiriama:

- gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui;

- trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo

tyrimams, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išskyrus gyvulių

savininko atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę,

- konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose

(išskyrus žirgų varžybas – bandymus).

Tikslinės grupės: gyvulių augintojai, veislininkystės institucijos, Ministerijos įgaliotos

institucijos gyvulių produktyvumui kontroliuoti.

2.1. lentelė. Parama veislininkystei skirtos lėšos 2010-2013 m.

Metai Planiniai asignavimai

(mln. Lt.)

Ministro patvirtintos

sąmatos

(mln. Lt)

2010 7,756 7,9033

2011 10,0 8,9283

2012 9.947 9,6941

2013 11.311 10,6802

2.2. lentelė. Programos finansavimas pagal kryptis

VEIKLOS KRYPTYS Skirta parama (tūkst.Lt/metus)

2009 2010 2011 2012 2013 tūkst. Lt proc.

1 Kryptis „Gyvūnų kilmės knygų

rengimas ir tvarkymas“ 529 1060 1500 1600 1645 7933 8

2 Kryptis „Trečiųjų šalių arba

jų vardu atliekami gyvulių

genetinės kokybės arba

produktyvumo tyrimai, siekiant

nustatyti gyvulių genetinę kokybę

arba produktyvumą (pieno, mėsos

mėginių paėmimas, tyrimas,

duomenų apdorojimas,

paskelbimas ir kt.), išskyrus

gyvulių savininko atliekamą

kontrolę ir įprastinę pieno

kokybės kontrolę “

13645 6600 7168 7617 7455 70692 78

3 Kryptis „Konkursų, parodų,

mugių, forumų organizavimas ir

dalyvavimas šiuose renginiuose

(išskyrus žirgų varžybas –

bandymus).“

924 73,3 260 429,8 450 8182 9

Kitos priemonės (darbai pagal

sutartis, žirgynų užduotys) 5034 5

IŠ VISO: 15098 7733 8928 9647 9550 91841 100

20

2.1.Kilmės knygų rengimas ir tvarkymas

Paramos lėšos skiriamos pripažintoms veislininkystės institucijoms, atsižvelgiant į einamųjų

metų sausio 1 d. narių laikomų gyvų gyvūnų skaičių, išreikštą sutartiniais vienetais, parengtą

veislininkystės programą, kvalifikuotą personalą bei įrangą, tinkamai pildomą kilmės knygą, kilmės

ir hibridų registrus. Lietuvoje (2013 m.) yra 19 pripažintų gyvulių veislininkystės asociacijų.

Ūkinių gyvūnų KK rengimo ir tvarkymo (sertifikavimo) procese dalyvauja pripažintos

veislininkystės institucijos – Asociacijos, jungiančios ūkinių gyvūnų augintojus, kurios pildo kilmės

knygas, vykdo šviečiamąjį darbą, konsultuoja sudarant selekcinius planus. Parama (pagalba)

teikiama kilmės knygų rengimui ir tvarkymui (išlaidos kompensuojamos 100 proc.), pareiškėjas,

administruojantis paramos lėšas, yra asociacijas vienijantis juridinis asmuo – ŽŪR.

Įrašas KK prilygsta veislinio gyvūno sertifikavimui, todėl su įrašymu susieta visa eilė gyvūno

įvertinimų, kurie privalomi atlikti iki sertifikavimo. Priklausomai nuo ūkinio gyvūno rūšies,

knygose atsispindi vertinamieji parametrai, nurodantys selekcinio darbo pokytį nuo veislės turėto

vidurkio. KK rengimo procesas yra susietas su genetinės kokybės tyrimais, kurie pagrindžia KK

padarytus įrašus. Atliekami pieno bei mėsos kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai, gyvūno eksterjero,

darbingumo, produktyvumo, vislumo, ligų kontrolės vertinimai fiksuojami KK.

Kilmės knygos pildymo pagrindas yra Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-220.

Remiantis Administravimo taisyklėmis, parama pripažintoms veislininkystės institucijoms

(Asociacijoms) skiriama pagal jas vienijančio juridinio asmens (ŽŪR) patvirtintus individualius

(Veislininkystės komiteto) kriterijus.

KK yra svarbus dokumentas, apibrėžiantis gyvūno kilmę bei iliustruojantis ilgametį veislės

selekcinio darbo procesą, todėl jų duomenys turi būti patikimai saugomi, kaip nematerialus turtas,

turintis didelę vertę. KK vedimas turėtų būti periodiškai kontroliuojamas, knygos saugomos

valstybinio pavaldumo žinioje.

Išvada. Kilmės knygas tvarko pripažintos Asociacijos, kurių pripažinimo procesas

organizuojamas ir vykdomas pagal 2009-12-11 ministro įsakymą Nr. 3D-965. Jas steigiant

nereikalaujama atlikti Asociacijų atitikimo kriterijams patikros vietoje, atliekama juridinė patikra.

Kilmės knygų duomenys vedami ir saugomi Asociacijų, kartą per metus įrašus kontroliuoja

Tarnyba. Vadovaujantis ministro įsakymu 3D-220, Asociacijos įsipareigojusios saugoti duomenis,

tačiau juridiškai neatsakingos.

21

2.2. Produktyvumo kontrolė

Kasmet didžiausia paramos dalis buvo skiriama trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems

gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimams. Gyvulių produktyvumo kontrolė nėra

privaloma, tačiau ji yra remiama. Pagal šią kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo kompensuojama

iki 78 proc. patirtų Priemonės išlaidų. Valstybė remia: kontroliuojamų karvių pieno mėginių

ištyrimą, veislinių reproduktorių vertinimą, duomenų apdorojimą. Žemės ūkio ministro įsakymu

įgaliota produktyvumo tyrimus atlieka UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, taikant A, B, C

metodą kontroliuojamose pieninių gyvulių bandose. 2010–2013 m. duomenimis už vieną

kontroliuojamą gyvulį per metus mokama:

A metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą

tvarko UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama A metodui – 61,5 Lt už karvę per metus (iš

jų ūkininkas apmoka vidutiniškai 34,1 Lt - 36 proc.);

B metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats

gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, gyvulių

produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama B metodui – 27 Lt

(ūkininkas vidutiniškai apmoka 12,1 Lt, t. y. 31 proc.);

C metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats

gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, gyvulių

produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama C metodui - 32 Lt

(ūkininkas vidut. apmoka 15,65 Lt, t. y. 33 proc.).

Nuo 2013 m. birželio produktyvumo kontrolės įkainiai buvo keičiami į labiau diferencijuotus

(2.5 priedas), šalia to, atsirado ožkų bei avių pieno kontrolė bei parama.

Siekiant didinti produktyvumo kokybę bei konkurencingumą, panaudoti turimus genetinius

resursus, nustatyti optimaliausius gyvūnų rūšių veislių ar atskirų individų derinius, kurių palikuonys

pasižymėtų aukšta skerdenos ir mėsos kokybe mėsinėje galvijininkystėje UAB „Šilutės

veislininkystėje“ vykdomas, o AB „Kiaulių veislininkystėje“ tęsiamas selekcinis darbas vertinant

pagal mėsos kokybę.

Vertinant mėsos kokybę*, fiksuojami rodikliai: sausųjų medžiagų kiekis, pH, spalvingumas (L

- šviesumas, a rausvumas, b gelsvumas), vandeningumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai,

kietumas, tarpraumeninių riebalų, baltymų ir pelenų (mineralinių medžiagų) kiekiai. Vertinant pagal

mėsos kokybę fiksuojami rodikliai: mėsos pH, spalvingumas, vandeningumas, tarpraumeniniai

riebalai (svyravimai veislės viduje, kur tarp atskirų individų siekia iki 15 proc.).

*apibūdinama šiais parametrais: mėsos spalvingumas – įtakoją mėsos prekinę išvaizdą ir yra glaudžiai susijęs su jos

technologinėmis bei kulinarinėmis savybėmis. Tiek blyški, pilkšvos spalvos, vandeninga, tiek ir ryškiai raudonos

spalvos sausa mėsa yra laikoma ydinga ir mažai vertinga. Vertinat spalvingumą yra matuojamas spalvos šviesumas (L),

spalvos rausvumas (a) ir spalvos gelsvumas (b). Pageidaujamų mėsos spalvingumo rodiklių ribos yra tokios: L– 48-58;

a – 7-11; b – 6-9.

22 Vandeningumas – vienas iš svarbiausių mėsos kokybę apibūdinančių rodiklių. Pageidaujamas – 3–7 proc. Padidėjęs

vandeningumas yra didžiausia problema pasaulyje, todėl vertinant mėsos kokybę buvo įvestas ir vandens rišlumas.

Optimalus vandens rišlumas 60–65 proc. Mėsos vandens rišlumas susijęs su jos kulinarinėmis savybėmis ir prekine

išvaizda. Jis taip pat įtakoja mėsos svorio netekimą virimo ar kitokio terminio apdorojimo metu. Mėsos vandens

rišlumas ne tik įtakoja kulinarines savybes, bet yra labai svarbus rodiklis mėsos perdirbėjams.

Virimo nuostoliai apibūdina kulinarines ir technologines mėsos savybes. Geros kokybės mėsos virimo nuostoliai

siekia 19,0–30,0 proc.

Mėsos kietumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių vartotojui, todėl tiesiogiai įtakoja gaminamos mėsos

konkurencingumą bei kainą. Kieta mėsa yra nepageidaujama ir žmogaus organizmo prastai įsisavinama. Optimalus

kietumas 1 kg/cm2.

Tarpraumeniniai riebalai suteikia mėsai skonines savybes. Pageidaujama, kad mėsoje būtų apie 2,2-3,5 proc.

tarpraumeninių riebalų. Riebalų susikaupimas ir pasiskirstymas priklauso nuo gyvulio genotipo. Atskirų kūno dalių

riebalai yra nevienodos vertės. Vertingiausi riebalai yra tie, kurie susikaupia tarp raumenų pluoštelių ir skaidulų. Jie

suteikia mėsai sultingumą ir pagerina skonį.

Baltymų kiekis vienas vertingiausių sekamų mėsos parametrų, pageidaujamas 19-24proc.. Taip pat vertinamas

pelenų (mineralinių medžiagų) kiekis – pageidaujamas 1-1,4proc.

2.2.1. Pieninių galvijų produktyvumo tyrimų rezultatai

Lietuvos Respublikoje 2013 spalio 1 d. iš viso buvo laikoma 728,6 tūkst. galvijų, iš jų – 600.3

tūkst. pieninių galvijų, kurių apie 50 proc. sudaro karvės. Lyginant su 2010 metais, jų buvo 610.1

tūkst., t. y. 9,8 tūkst. pieninių galvijų sumažėjo (ŽUIKVC duomenys). Lyginant 2012 ir 2013 m.

duomenis pastebimas pieninių galvijų skaičiaus augimas – 6,1 tūkst. vnt.

43,9 proc. karvių buvo kontroliuojama 2013 m. Nors ir mažėjant karvių skaičiui, 2011 m.

supirkto pieno kiekis padidėjo 39 tūkst. tonų lyginant su 2010 m. Tai tik įrodo, kad karvių

produktyvumas didėja ir vykdomas selekcinis darbas, kryptinga atranka ir paranka vaidina svarbų

vaidmenį. Per 2013 m. produktyvumo kontrolės metus vidutinis primilžis siekė 6 766 kg, 4,33 proc.

riebumo ir 3,33 proc. pieno baltymingumo. Tačiau 2014 metų liepos 1 d. kontroliuojamų karvių

skaičius jau siekė 143995 vnt.

Vertinant Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą produktyvumo ir genetinės kokybės

tyrimams pieninės galvijininkystės veislininkystės veikla vertinama naudojant siūlomus naujus

kriterijus.

Vertinant gyvulius:

- veislinių gyvulių skaičiaus didėjimas, (vnt/m)

- produktyvumas (produktyviojo amžiaus ilgėjimas),

- reprodukcija (sėklinimo indeksas, neveršingumo periodo trumpinimas, veršiavimosi

lengvumas, veršelių skaičius),

- aukštos veislinės vertės bulių atranka (vertinant pagal palikuonių produktyvumo, eksterjero,

reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius),

- sėklinimo gerinimas (nepasikartojamumas, vertinamas sėklinimų skaičiumi palikuoniui

gauti),

- produktyviojo amžiaus ilgėjimas (išbrokavimo amžius),

- karvių eksterjero gerinimas (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo),

- šėrimo gerinimas (pašarų sąnaudų mažinimas, naujos šėrimo technologijos),

23

- sveiko gyvulio užtikrinimas (ligų prev., laikymo sąlygos, gerovė, kt.).

Vertinant produkciją:

- pieno primilžis (kg),

- pieno baltymingumo procento išlaikymas ir didinimas,

- pieno riebumo procento didinimas.

Pieninių galvijų bulių genetinio vertinimo metodika yra parengta vadovaujantis ICAR ir

INTERBUL patvirtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr.

2006/427/EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės

vertės nustatymo metodus (OL 2006 L 169, p. 56).

Pieninių bulių veislinei vertei nustatyti genetinio vertinimo metodiką sudaro veislinių bulių

vertinimo komisija, patvirtinta Žemės ūkio ministro įsakymu. Naudojamas vieno požymio – BLUP

modelis. Galvijai vertinami kiekvienoje pagal veisimo programas tarpusavyje veisiamų veislių

galvijų populiacijoje atskirai. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams

įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai (iki 20 kartų). Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama

remiantis jų palikuonių ūkinio naudojimo trukmės (pirmojo apsiveršiavimo amžius), produktyvumo

(pieno, riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių indeksai), reprodukcijos (veršiavimosi duomenys) bei

eksterjero (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo) rodikliais. Kiekvienas požymis įvertinamas

atskirai.

Tinkamu vertinti atrenkamas bulius, turintis 15 ir daugiau dukterinių palikuonių ne mažiau,

kaip trijuose ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių,

kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų bulių dukterų skaičių, atskirai įvertinant

produktyvumo, eksterjero, ūkinio naudojimo trukmės bei reprodukcijos požymius. Iš šių visų

požymių nustatomas ekonominis–selekcinis indeksas. Indeksas lyginamas su ŽUIKVC paskaičiuotu

ir bulių vertinimo komiteto patvirtintu baziniu populiacijos produktyvumo vidurkiu, taip nustatant

veislinės vertės pokytį.

Genetinio vertinimo ekonominis-selekcinis indeksas keičiasi atsižvelgiant į rinkos poreikius,

INTERBUL rekomendacijas ir atsižvelgiant į bulių vertinimo komiteto siūlomą metodiką maždaug

kas 10-15 metų.

Produktyvumo indeksas siunčiamas INTERBUL komitetui, kuris reitinguoja Lietuvos bulius–

reproduktorius tarptautinėje skalėje.

Šiuo metodu kitose šalyse įvertintų veislinių bulių reproduktorių duomenys perskaičiuojami

pagal Lietuvoje naudojamą bulių vertinimo sistemą. Tai leidžia labiau suprasti veislinių bulių

reproduktorių įvertinimo rezultatus ir ūkininkai gali objektyviau pasirinkti reikiamus bulius

reproduktorius jų bandų pieniniams galvijams gerinti (2.14 priedas).

Bulių vertinimo komisijos patvirtinti veislinių bulių vertinimo rezultatai skelbiami ŽUIKVC

interneto tinklalapyje.

24

ES šalyse kontroliuojamų karvių skaičius yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje. ŽUIKVC

duomenimis 2013 10 01 dienai šalyje kontroliuota buvo 140170 karvių, tai sudarė 43,94 proc. visų

šalyje laikomų karvių. Čekijoje kontroliuojama 95 proc. karvių, Estijoje – 93 proc., Danijoje – 90

proc., Olandijoje – 89 proc., Švedijoje – 84 proc., Vokietijoje 84 proc., Slovakijoje – 80 proc.,

Slovėnijoje – 80 proc., Suomijoje – 83 proc., Vengrijoje 68 proc., Austrijoje – 76 proc., Latvijoje –

73 proc., Prancūzijoje – 69 proc.

Tinkamai organizuoti gyvulių produktyvumo kontrolę Lietuvoje sudėtinga, nes apie 31 proc.

melžiamų karvių laikoma mažose bandose, nuo 1 iki 5 karvių (2013-10-01 duomenys), kurių

produktyvumo tyrimų 100 proc. išlaidų apmoka patys savininkai. Šių bandų kontroliuojamų yra tik

2,48 proc. Nukritus pieno kainai, savininkai nesuinteresuoti domėtis jų produktyvumu, nemažai

pieno gamintojų dėl lėšų trūkumo kontroliuoti bandas atsisako. Ūkininkai buvo apmokyti patys imti

pieno mėginius, siųsti juos į VĮ „Pieno tyrimai" ir pildyti visus reikalingus kontrolės dokumentus, t.

y. vykdyti produktyvumo kontrolę B metodu. Tai pigesnis ir užsienio valstybėse gana populiarus

būdas kontroliuoti karvių produktyvumą.

30,9 proc. yra laikomos smulkiose, iki 5 karvių bandose. Tie, kurie kontroliuoja, visas išlaidas

susimoka patys, diferencijuojant B metodą ar A metodą, pagal suteiktas paslaugas (2.5 priedas).

Nemaža dalis stambesnių, nuo 6 iki 20 karvių bandų laikytojų taip pat nekontroliuoja gyvulių, yra

nesuinteresuoti ilgalaikiu bandos produktyvumu, vadovaujasi trumpalaikiu komerciniu požiūriu.

Nagrinėjant kontroliuojamų karvių skaičių tiek tiriamuoju laikotarpiu, tiek lyginant su

referenciniais laikotarpiais – 1990, 1996, 2005, 2006 m., jis nuolat mažėja. Lyginant su 1990 m.

laikotarpiu kontroliuojamų gyvulių sumažėjo apie 74 proc. (2.3 priedas). Šalia to matyti, kad jų

produktyvumas nuolat augo tiek pieno kiekio (kg), tiek riebalų ir baltymų kiekiu. Tiriamuoju

laikotarpiu kontroliuojamų veislinių karvių skaičiaus mažėjimas sudaro 9 proc..

Veršiavimosi bei atvestų (išsaugotų) veršelių skaičius taip pat augo (2.4 priedas).

Smulkių bandų savininkai ne visuomet supranta veislininkystės svarbą ir gyvulių

produktyvumo kontrolės naudą. Būtų tikslinga sukurti mokymo sistemą, kuri galėtų pastoviai teikti

teorines ir praktines žinias kontrolės asistentams, kurie atlieka gyvulių produktyvumo kontrolę B ir

C metodais, mokymus ūkininkams. Tai galėtų paskatinti gyvulių augintojus įsigyti ar veisti

veislinius gyvulius ir kontroliuoti jų produktyvumą. Karvių skaičius galėtų didėti, jei gyvulio

laikytojas pajustų realią naudą – pavyzdžiui, turėtų galimybę veislinių kontroliuojamų gyvulių

prieauglį parduoti aukštesne kaina.

Išvada. Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu

kontroliuojamų karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių

skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų

įgyvendinimas tampa mažiau efektyvus.

Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius. Didesnis

skaičius leistų atlikti produktyviausių gyvulių tikslesnę atranką ir jų dalyvavimą selekcijos procese

25 bei didintų duomenų objektyvumą ir Priemonės rezultatyvumą. Mažai kontroliuojančių bandas (iki

25 procentų) tarp laikančių 6–20 karvių. Gyvulininkystės ūkių savininkai stengiasi gauti daugiau

pieno produkcijos ir nesuinteresuoti ilgalaikiu veislininkystės naudingumu.

Rekomendacija. Sukurti GPK informacinę sistemą, kurios pagalba ūkininkams būtų

pateikiamos konsoliduotos ataskaitos, padėsiančios geriau valdyti bandos duomenis, sudaryti

selekcinius planus, operatyviai išspręsti susidariusias problemas, planuoti ūkio plėtrą.

2.2.2. Mėsinių galvijų produktyvumo tyrimų rezultatai

Mėsinė galvijininkystė šalyje sparčiau pradėjo plėtotis paskutiniame dešimtmetyje. Mėsinių

veislių (grynaveislių) galvijų skaičius per 2010–2013 metų laikotarpį padidėjo 52 proc. nuo 10 490

iki 19 862 vnt. (2013 m. gruodžio 31 d.), mėsinių veislių galvijų mišrūnų kiek daugiau nei 103 tūkst.

vnt. Nors paskutinių metų mėsinių galvijų skaičius ėmė augti, grynaveisliai mėsiniai ir mišrūnai

galvijai sudaro tik šiek tiek daugiau nei 15 proc. visų šalyje auginamų galvijų, nors galimybės šio

sektoriaus plėtrai yra gan didelės (2.5 priedas). Populiariausios limuzinų (32 proc.), šarole (22

proc.), aubrakų (16 proc.) veislės. Mėsinės galvijininkystės plėtros programoje numatyta teikiant

finansinę paramą mėsinių galvijų augintojams, skatinti kokybiškos galvijienos gamybą, racionaliai

panaudojant mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenas, diegti ir tobulinti

veislininkystės technologijas bei metodus, optimaliai išnaudoti vietinį gamybinį potencialą. Kad

būtų galima vykdyti nuoseklią selekciją, plačiau naudojant įvertintus bulius, valstybė remia mėsinių

galvijų kilmės knygų vedimą, veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines

savybes.

Programos įtaka mėsinių galvijų veislininkystei vertinama naudojant atrinktus kriterijus.

Mėsinių galvijų veislinė vertė vertinama:

- veislinių gyvulių skaičiaus didėjimu (vnt/m),

- aukštos veislinės vertės galvijų skaičiaus didėjimu (vnt/m),

- reprodukcijos didinimu (kergimo gerinimas, sėkmingų kergimų skaičius, veršiavimosi

lengvumas),

- aukštos veislinės vertės bulių atranka (vertinant pagal palikuonių penėjimosi ir

mėsines savybes).

Vertinant mėsos produkciją, nustatoma bulių genetinė vertė:

- pašarų sąnaudos,

- mėsos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai.

Veislininkystės procesas neįmanomas be bulių atrankos bei įvertinimo. Mėsinių galvijų bulių

vertinimas susideda iš kontrolinio buliukų penėjimo, kontrolinio skerdimo, produktyvumo

26 kontrolės, kurią vykdo UAB „Šilutės veislininkystė“ bei mėsos kokybės tyrimų, kuriuos atlieka

LVA gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės laboratorija.

Mėsinių bulių (genetinis) vertinimas vykdomas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines

savybes.

Kergimui naudojamų bulių įvertinimui veršeliai turi būti atrenkami: po 8–10 grynaveislių 200

dienų amžiaus buliukų (toliau – buliukai), vertinamo buliaus palikuonių, spermai kaupti ir

kryžminimui naudojamų bulių vertinimui po 8–10 buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus iš dviejų ir

daugiau ūkių. Tikrinamųjų buliukų masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui, turi būti tikslinama

pagal DNR ar kraujo grupes.

Kontrolinis penėjimas. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodomas kiekvieno

buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu,

motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis numeris.

Buliukai turi būti iš bandos, turinčios oficialiai laisvos bandos statusą nuo galvijų

tuberkuliozės, galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės. Kontrolinio auginimo (penėjimo ir

skerdimo) stotyje turi būti užtikrinta veterinarinė profilaktinė priežiūra.

Jei kontroliuojamų jauniklių skaičius lieka mažesnis nei 8, vertinimo rezultatas atmetamas, kaip

nepatikimas.

Grupei pasiekus vidutinį 500 dienų amžių, 1–9 taškais įvertinamas buliukų raumeningumas,

nustatomi pagrindiniai kūno matmenys: aukštis ties ketera, cm; aukštis ties kryžiumi, cm; įstrižas

liemens ilgis (lazda), cm; krūtinės apimtis, cm; užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), cm;

spiralinis kumpio matmuo, cm (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki

sėdynkaulio); plaštakos apimtis, cm; išmatavus nustatomas raumeningumas 1–9 taškų sistema.

Atrenkama po 4, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį, gyvulius kontroliniam skerdimui.

Nustatoma priešskerdiminė masė, šiltos skerdenos masė, klubo – šlaunies dalies masė ir

morfologinė sudėtis (minkštos dalys ir kaulai).

Mėsos kiekybė – (500 d. amžiaus masė (kg), gyvulio masė po 24 alkinimo valandų (kg),

šiltos skerdienos masė (kg), priesvoris per parą nuo penėjimo pradžios iki 500 dienų amžiaus (g),

pašarų sąnaudos priesvorio vienetui (MJ AE), raumeningumas ir skerdenos išeiga

(proc.), skerdienos raumeningumo klasė, skerdienos riebumo klasė, klubo šlaunies dalies išeiga

(proc.), minkštų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies (proc.), ilgiausiojo nugaros raumens plotas

(cm2).

Mėsos kokybė*. Mėsos kokybei įvertinti bandinys imamas iš ilgiausiojo nugaros raumens ties

paskutiniais dviem šonkauliais. Be to, buliukų mėsos produkcija apibūdinama kiekybiniais ir

kokybiniais rodikliais (pH, spalvingumas, vandeningumas, tarpraumeniniai riebalai, baltymai,

mineralų kiekis) vertinimo duomenų analizė leidžia atskleisti didelę mėsos kokybinių rodiklių

įvairovę, kuri žymiai daugiau pasireiškia veislės viduje, negu tarp atskirų veislių. Visiems

išvardintiems svarbiausiems mėsos kokybės rodikliams apibūdinantiems jos kulinarinę,

27 technologinę ir mitybinę vertę didžiausios įtakos turi paveldimumas. Todėl esant normalioms

šėrimo ir laikymo sąlygoms selekcijos būdu galima ne tik gerinti penėjimosi bei mėsines savybes,

bet ir mėsos kokybę. (Mėsinių bulių genetinis vertinimas tiriamuoju laikotarpiu biometriniu metodu

7 priedas).

Remiantis gautomis ataskaitomis (7 priedas), galima nustatyti, jog mėsinių bulių vertinimo

veikla buvo vykdoma. 2010 metais buvo vertinama 20 bulių kontroliuojant jų 91 palikuonį.

Daugelis nustatytų mėsos kokybinių ir kiekybinių parametrų rodo, jog RBV viršijo bendrą veislės

vertės vidurkį, gyvulių veislinė vertė kilo.

2013 metais buvo vertinama 14 bulių kontroliuojant 91 jų palikuonį. Tiriami analogiški

kokybiniai ir kiekybiniai parametrai taip pat rodo RBV augimą.

Rezultatas – tiriamuoju laikotarpiu įvertinti 58 buliai-reproduktoriai, potencialūs veislės

gerintojai, kurie padidino selekcinį rodiklį, vadinasi, palikuonys buvo atrinkti teisingai, mėsinių

galvijų bulių vertinimo veikla buvo rezultatyvi.

Vieno mėsinio buliuko kontrolinio penėjimo įkainis per vertinamą laikotarpį labai padidėjo -

apie 5 kartus. Remiantis Tarnybos ataskaitų gautais duomenimis (3.2 lentelė) bendra Priemonės

paramos suma už mėsinių bulių vertinimą išaugo nuo 140 000 Lt iki 564788 Lt per tiriamąjį

laikotarpį, t.y. keturis kartus. Tuo tarpu įvertintų bulių skaičius sumažėjo daugiau nei 50 proc.,

kontroliuojamų buliukų skaičius per laikotarpį taip pat mažėjo.

Lietuvoje reiktų skatinti naudoti įvertintų bulių-reproduktorių genetinę medžiagą galvijų

sėklinimui ir mažinti atvežtinę. Lietuvoje per mažai aukštos genetinės vertės karvių, todėl iki šiol

genetinė medžiaga naudojama aukšto tarptautinio reitingo įvertintų bulių. Būtų efektyviau pirkti iš

ES šalių senbuvių atrinktus pagal genomą jaunus buliukus ir įvertinus juos Lietuvos sąlygomis ir

panaudoti.

2.2 pav. 2012 m. pagaminta gyvulininkystės produkcija, įvertinta vidutinėmis supirkimo kainomis (mln. Lt.)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Natūralaus riebumo pienas 1595,4 Kiaulės 583,4

Galvijai 384,7

Paukščiai 361

Kiaušiniai 217,7

Kita gyvulių produkcija (pūkai,

šeriai, kt.) 142,3

Avys ir ožkos 12,9 Vilna 7,8

Arkliai 2,7

Medus 2,6

Triušiai 0,8 Vaškas 0,3

2012 m. Gyvulininkystės produkcija (mln. Lt) . Viso - 3,31 mlrd. Lt

28

Rekomendacija. Siekiant veislininkystės sistemos stiprinimo, siūlome padidinti kontrolę dėl

spermos kokybės. Siekiant biologiškai vertingos mėsos produkcijos didinimo, rekomenduojama

toliau vykdyti mėsos kokybės nustatymo tyrimus ir veislinių gyvūnų atranką.

2.2.3. Kiaulių produktyvumo tyrimų rezultatai

Pagrindinis kiaulių veislininkystės tikslas – produktyviųjų kiaulių veislių savybių tobulinimas ir

efektyvus pritaikymas, įvairių kiaulių veislių genetinio potencialo tinkamas panaudojimas

mišrinime ir hibridizacijoje. Siekiant šių tikslų labai svarbu žinoti jų reprodukcines, penėjimosi,

mėsines ir biologines ypatybes. Vertinant pagrindines produktyvumo savybes, nagrinėjant

inbrydingo ir heterozės reiškinius, tiriant genetinių populiacijų struktūrą, nustatant atskirų ūkiškai

naudingų požymių genetinius parametrus siekiama pagrindinių kiaulių produktyvumo ir skerdenų

kokybės gerinimo krypčių.

Vadovaujantis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2008 m. kovo

31 d. įsakymu Nr. 1A-9 „Dėl gyvūnų veislynų vertinimo taisyklių“, A kategorijos kiaulių

veislynuose ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinių paršavedžių turi būti įvertintos pagal palikuonių

penėjimosi ir mėsines savybes, B kategorijos veislynuose – ne mažiau kaip 30 proc., C kategorijos

veislynuose – ne mažiau kaip 25 proc. Kuilius ir paršavedes pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines

savybes bei raumeningumo vertinimą Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje reglamentuoja

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymas

Nr. 1A-55 „Dėl veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir

teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo“.

Pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal trijų su

juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.

Genetinis kiaulių potencialas gerinamas vykdant kryžmininimą derinant skirtingus tikslus ir

reikalavimus motininėms ir tėvinėms veislėms, jų skirtingiems požymiams. Tėvinių veislių atranka

daroma didinant penėjimosi ir mėsines savybes – augimo sparta, raumeningumas, lašinių plonumas,

tuo tarpu motininių veislių – didinant reprodukcines savybes bei atsparumą.

Remiantis Dr. R. Klimo tyrimų rezultatais, gyvulių produktyvumas (fenotipas) apie 40 proc.

priklauso nuo genotipo ir apie 60 proc. – nuo aplinkos sąlygų. Taigi, brangstant pašarams,

gyvulininkystės ūkio produktyvumą lemia tiek pažangių šėrimo ir laikymo technologijų diegimas,

tiek efektyvaus veisimo užtikrinimas. Paveldimumo koeficientas mėsinėms savybėms – vidutiniškai

60–80 proc., penėjimosi savybėms – 50–60 proc.

AB “Kiaulių veislininkystės” metinės ataskaitos duomenimis, paveldimumo koeficientas

reprodukcinėms kiaulių savybėms svyruoja nuo 0 iki 20 proc. Vislumas priklauso nuo kiaulių

29 veislės ir labai įvairuoja tarp atskirų veislių (pvz. Lietuvos baltųjų vislumas 10,4 paršelio, diurokų -

9,1).

Paveldimumo koeficientas mėsinėms savybėms – vidutiniškai 30–70 proc;

Paveldimumo koeficientas penėjimosi savybėms – 20–50 proc;

Paveldimumo koeficientas reprodukcinėms savybėms – 0–20 proc.

Programos įgyvendinimas kiaulių veislininkystėje vertinamas remiantis atrinktais kriterijais.

Vertinant kuilių ir paršavedžių veislinę vertę pagal palikuonių mėsos savybes balai

fiksuojami už šiuos rodiklius:

- penėjimosi savybių gerinimas (amžius dienomis, pasiekus 100 kg gyvojo svorio, pašarų

sąnaudos 1 kg priaugti, lašinių storis, ilgiausio nugaros raumens plotas, kumpio masė, skerdenos

puselės ilgis, raumeningumo proc.) kontrolinio penėjimo stoties metodu,

- veislinių kiaulių skaičiaus didinimas (vidutinis gimusiu paršelių skaičius, vidutinis lizdo

svoris 21 d. amžiuje, vidutinis atjunkytų paršelių skaičius ir kt.),

Vertinant produkcijos kokybę, remiantis rodikliais, skaičiuojamas kuilio ir paršavedės

selekcinis indeksas, išvedamas pagal mėsos pH, spalvingumą, vandeningumą, tarpraumeninius

riebalus. Kiti mėsos kokybės rodikliai, tokie kaip sausos medžiagos, mėsos vandens rišlumas,

mėsos kietumas, virimo nuostoliai, proteinai, pelenai, naudojami vertinant kuilį bei paršavedę

BLUP metodu.

2.9 lentelė. Kiaulių kontrolinio penėjimo, kontrolinio skerdimo ir skerdenų vertinimo rodikliai

Metai Amžius

dienomis

(pasiekus

100 kg gyvąjį

sv.)

Vidut.

Priesv./

parą

Sunau

dota

p.v. /

1 kg priaugti

Skerdenos

puselės ilgis

cm

Lašinių

storis už

paskutinio

šonkaulio

mm

Ilgiausio

nugaros

raumens

plotas cm

Kumpio

masė

kg

Raume

ningumas

proc.

2000 176 807 3,04 98,1 21,0 35,8 11,2 53,4

2010 167 848 2,61 98,4 15,2 42,7 11,9 56,2

2011 169 843 2,66 98,3 15,1 44,0 11,9 56,4

2012 179 721 2,72 98,7 12,6 44,9 12,2 58,9

2013 171 781 2,28 101,5 14,4 42,2 11,9 58,6

Šaltinis: „AB Kiaulių veislininkystės“ ataskaitos duomenys

2.10 lentelė. Veislinių kiaulių skaičius, skirta parama.

Metai Įmonė ,

atliekanti kiaulių

produktyvumo kontrolę,

Veislinių kiaulių skaičius,

(užregistruotas KK ) Asignavimai

2010 Valstybinė kiaulių

veislininkystės stotis 7033 4 480 000

2011 Valstybinė kiaulių

veislininkystės stotis 7012 3 182 083

2012 (nuo 2012-08-10)

AB Kiaulių veislininkystė 7824 497 251

2013 AB Kiaulių veislininkystė 7301 1 109 759

Šaltinis: AB „Kiaulių veislininkystės“ ir Ministerijos duomenys

30

Pasaulinė tendencija kiaulininkystėje:

1. Mažinti kiaulių lašinių storį.

2. Didinti kiaulių augimo spartą ir raumeningumą, mažinti pašarų sąnaudas.

3. Veislinėms paršavedėms 10 mm lašinių storis laikomas kritine riba, optimaliausias veislinių

paršavedžių lašinių storis -18–20 mm.

Kiaulių produktyvumo kontrolė, kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių penėjimosi

bei mėsines savybes, veislinio prieauglio atranka pagal raumeningumą, nustatomą ultragarso

aparatais, veislininkystės informacinės sistemos tobulinimas ir duomenų analizė, kiaulių veislinės

vertės nustatymas (BLUP) metodu bei kitos būtinos priemonės yra finansuojamos Lietuvos

valstybės biudžeto lėšomis, remiantis Administravimo taisyklių 5.6 punktu.

Vertinamuoju laikotarpiu AB „Kiaulių veislininkystės“ teikiamoje ataskaitoje parodomas

rezultatyvumas (2.9 lentelė) su referencinių – 2000 metų rezultatais, kur matome, kad priesvoris ir

mėsos savybės gerėjo: pašarų sunaudojimas mažėjo, lašininių storis plonėjo, nugaros raumuo ilgėjo,

kumpio masė didėjo, mėsos raumeningumas didėjo, veislinių kiaulių skaičius didėjo (10 lentelė).

Parama už produktyvumo tyrimus iš Priemonės AB “Kiaulių veislininkystei” bei jos pirmtakei

Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai buvo skiriama 2012 ir 2013 m. (10 lentelė). Mėsos

kokybės tyrimai, kurie buvo vykdomi 2003–2008 m., atnaujinti tik 2014 m. (8 priedas),

vertinamuoju laikotarpiu nebuvo vykdomi. Todėl palyginti ir pagrįstai vertinti mėsos kokybės

kitimo nėra galimybės.

Spartinant veislynuose laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių – ūkinių savybių gerinimo

kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo būtina naudoti tik teigiamai

įvertintus stoties kontrolinio penėjimo metodu (pagal palikuonių kokybę) kuilius bei paršavedes,

vykdyti griežtą veislinio prieauglio (85–110 kg gyvojo svorio) atranką pagal raumeningumą,

nustatytą su Piglog 105 ar kitais leistinais ultragarso aparatais, vykdyti kuilių ir paršavedžių atranką

mėsos kokybės atžvilgiu.

Ministerijos finansinio audito 2013 m. išvadose buvo nustatyta, kad veislinių kiaulių prieauglio

raumeningumo nustatytmas 2010 m. įvykdytas 85 proc. mažiau, nei buvo planuotas, o 2011 m. –

įvykdytas 87,1 proc. arba 900 vnt. mažiau nei buvo planuotas. Kontrolinio penėjimo metodu

įvertinta tik 46,9 proc. planuoto skaičiaus paršavedžių ir 66,3 proc. planuoto kuilių skaičiaus.

Nustatyta, kad kontrolio penėjimo metodu išauginto prieauglio kontrolinis skerdimas 2011 m.

įvykdytas tik 50,1 proc., 2010 m. kontrolinio skerdimo planas viršytas 25 proc.

Ministerijos audito bendra išvada teigia, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos

formavimo ir administravimo programa Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje 2010 m.

įvykdyta 69,5 proc., o 2011 m. 92,5 proc. VKVS dėl įvairių priežasčių neatliko įsipareigotų

užduočių, ir nesurinko planuotų pajamų.

31

Rekomendacija. Greitesniam kiaulių mėsinių savybių gerinimui reikia ir toliau naudoti

kiaulių kontrolinio (standartizuoto) penėjimo stoties metodą, kuris veiksmingas todėl, kad sukurtos

standartinės aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų.

2.2.4. Arklių veislininkystės rezultatatai

Registruotų arklių skaičius ŽUIKVC duomenimis didėja – nuo 2541 arklių 2010 metais

išaugo iki 17 210 arklių 2014 metais, t.y. 67 proc. Didžioji dalis arklių augintojų mažina darbinių

arklių, o didina sportinių bei pramoginių arklių veislių skaičių. Lietuvoje populiarėja atskiros

žirginio sporto šakos, kaimo turizmas, ko pasekoje didėja veislinių žirgų skaičius, atsiranda didesnis

arklių veislininkystės poreikis.

Veislinių arklių skaičius vertinamuoju laikotarpiu nuosekliai didėjo, vidutiniškai po 600–700

vnt. per metus. Šiandien Lietuva veislinių arklių skaičiumi neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių

vidurkio (1000 gyventojų – 12,1 arklio). Svarbu veikianti vieninga informacinė sistema, kurios

pagalba būtų galima nustatyti tikslius arklių skaičius, esančius Lietuvoje.

Programos įgyvendinimas arklių veislininkystėje vertinamas remiantis atrinktais kriterijais.

Arklių veislinės vertės siekiama:

- veislinių gyvulių skaičiaus didinimas (vnt),

- aukštos veislinės vertės eržilų ir kumelių skaičiaus didinimas,

- reprodukcijos didinimas (kergimo gerinimas, palikuonių skaičius),

- eksterjero vertinimo balas,

- ištvermingumo vertinimo balas (darbingumo, sportinių savybių testavimas).

Arklių veislininkystė apima: arklių veisimą, priežiūrą, šėrimą, žirgų auginimą, treniravimą,

vertinimą–sertifikavimą, atsižvelgiant į pasirinktą ūkinę paskirtį – darbinę, sportinę–pramoginę

(jojimui, lenktynėms, kinkiniams), parinkimą selekcijai.

Arklių produktyvumo vertinimo tikslas – įvertinti pagal visą tipingumo veislei požymių

kompleksą (korpuso, kojų pastatymo, žingsnio, risčios, zovados, šuolio), nustatyti veislinę vertę ir

atrinkti veisimui pačius geriausius, aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles. Kad nustatyti arklių

veislinę vertę ir paskirtį, atliekamas arklių veislės kompleksinis vertinimas. Arklių vertinimą atlieka

veislininkystės institucijų (Asociacijų) sudaryta ekspertų komisija. Arkliai vertinami pagal kilmę,

eksterjerą ir konstituciją, tipingumą, kūno matmenis, charakterį, judesius, darbingumą ir palikuonių

kokybę. Įvertinti arkliai įrašomi į kilmės knygas ir išduodami kilmės sertifikatai.

Arklių vertinimo etapai.

Pirmas vertinimas – 6–8 mėn. amžiaus prieauglio pagal kilmę ir eksterjerą.

Antras vertinimas – 1,5–2 m. amžiaus prieauglis pagal kilmę ir eksterjerą.

32

Trečias vertinimas – 3–3,5 m. amžiaus arkliai pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipingumą

veislei, kūno matmenis, charakterį, judesius, o eržilai – ir pagal darbingumą (gali būti įvertintas ir

vyresnių eržilų darbingumas). Po trečiojo vertinimo veislės reikalavimus atitinkantys eržilai ir

kumelės pradedami naudoti reprodukcijai ir įrašomi į KK.

Ketvirtu (paskutiniu) vertinami 8 m. ir vyresni eržilai bei kumelės, sulaukę palikuonių: eržilai –

ne mažiau kaip pagal 6–8 palikuonis, gautus iš dviejų kergimo sezonų; kumelės – ne mažiau kaip

pagal du palikuonis. Šių palikuonių (3–3,5 m. amžiaus) selekcinė vertė laikoma arklių ketvirtojo

vertinimo pagrindiniu rodikliu. Arkliai vertinami 100 balų sistema pagal požymių svarbą.

Daugiausia balų tenka tam požymiui, kuris labiausiai lemia tam tikro amžiaus arklių veislinę vertę.

Vertinimas pagal darbingumą. Eržilų darbingumas (taikomas tik eržilams) vertinamas ne

jaunesnių kaip 3 metų. Darbingumo vertinimas nustatomas pagal arklių paskirtį (darbiniai,

jojamieji, ristūnai, lenktyniniai).

Darbiniams arkliams. Važiavimas: žingsniu, pakinkius eržilą su pavalkais į VNIK-2 vežimą be

papildomo svorio. Važiavimas su kroviniu. Žingsniu, pakinkius eržilą su pavalkais į vežimą, į kurį

pridedama papildomo svorio. Vertinami: elgsena, valdymas, noras dirbti (paklusnumas) bei

sugaištas laikas įveikiant 500 m distanciją lygiu, lengvu grunto keliu.

Lenktyniniams arkliams. Lygiosios lenktynės. Lygiųjų lenktynių laikas, greičio savybės

įveikiant distanciją. Reikalingas licencijuotas hipodromas.

Jojamiesiems arkliams. Žingsnio, risčios bei šuoliavimo ilgis, energija, veržlumas, galingumas,

šuolio per kliūtį technika bei galingumas, korpusas, kojų pastatymas, žingsnis, risčia, zovada,

šuolis, šou elementai. Jojamųjų veislių žirgai vertinami įrengtose vertinimo aikštelėse.

Vertinimo aikštelė jojamiesiems arkliams – pirmam vertinimui aikštelė kieta danga, antram –

trikampė aikštelė minkšta danga vedant arklį ant pavadžio, trečiam – laisvėje jojant per kliūtis.

Ristūnams. Rekordinis bėgimo laikas perskaičiuotam 1000 m. sertifikuotame hipodrome.

Pagal indėlį arklių veislininkystei bei jos rezultatyvumui veisėjų Asociacijas galima suskirstyti

į 3 grupes. Pirmieji grynuoju bei mišriuoju veisimu veisia lietuviškas veisles: Lietuvos jojamuosius,

Lietuvos sunkiuosius, Žemaitukus, Stambiuosius žemaitukus, Baltijos hanoverius, Trakėnus ir

vertina, sertifikuoja, įtraukia į KK, vedamą Lietuvoje, suteikiant ūkinę paskirtį, didina veislinės

vertės indeksą.

Kitai grupei priklauso Asociacijos – atstovaujančios kitose šalyse išvestas veisles ir Lietuvoje

gerinamas Amerikos ristūnų, Rusų ristūnų, Orlovo ristūnų, Arabų veisles, kurios Lietuvoje

sertifikuojamos, vedamos jų KK. Su pasaulinėmis arklių organizacijomis, pvz. arabų – VAHO, yra

pasirašomos narystės sutartys.

Trečiai – Asociacijos-dukterinės įmonės, veisiančios ir auginančios arklių veisles, išvestas ir

sertifikuotas kitų šalių KK. Šių Asociacijų nariai Lietuvoje veisia, augina, treniruoja Prancūzų

ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius. Šių veislių testavimui būtini veislės KK reglamento

33 nustatyti ekspertai, sertifikuoti hipodromai, todėl Lietuvoje jos negali būti vertinamos ir

sertifikuojamos. Šios veislės nedidina lietuviškų arklių veislinės vertės indekso, nesukuria

pridėtinės veislinės vertės lietuviškų arklių genofonde. Lietuvoje jos registruojamos ir laikomos

komerciniams, pramoginiams ar sportiniams tikslams. Tačiau joms taip pat skiriama lygiavertė

parama pagal Priemonės Administravimo taisykles.

UAB „Lietuvos žirgynas“ nuo 2012 m. atsakingas už arklių veislininkystės veiklą. Veiklos

reorganizacija atlikta siekiant kuo optimaliau pertvarkyti žirgininkystės sistemą Lietuvoje,

optimizuoti bendrovių veiklą, ją padaryti efektyvesne, kad būtų pasiektas geriausias bendrovių

valdymo ir paslaugų teikimo efektas, taip siekiant sumažinti žirgynuose auginamų arklių savikainą

ir padidinti pelningumą bei maksimaliai išnaudoti žirgynų privalumus ir strategines vietas. Plėtoti

arklių genetinius išteklius su tikslu aprūpinti augintojus aukštos genetinės vertės veisline medžiaga.

Žirgyno planuojamos funkcijos: testavimo organizavimas aukštos veislinės vertės eržilų ir kumelių

nustatymui, kumelių sėklinimo paslaugų teikimas, kumelingumo diagnostikos paslaugų teikimas,

žirgų komercinių laikymo vietų suteikimas privatiems augintojams, žirgų nuoma renginiams,

kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas treneriams, vadeliotojams ir t t.

Šiuo metu įsisteigusių Arklių augintojų asociacijų yra 11, pripažintų – 9. Siekiant apjungti

bendriems tikslams arklininkystės selekcijos procesą 2012 m. Vilniaus žirgyne, remiantis Programa,

planuota įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą, kuriame po įvertinimo ir sertifikavimo tinkami

eržilai valstybės lėšomis būtų nuperkami į valstybinį eržilų depą ir įtraukti į arklių veislininkystės

institucijų (asociacijų) selekcines programas kaip linijų tęsėjai ir eržilai–reproduktoriai gerintojai.

Taip pat buvo numatyta įsteigti rinkodaros padalinį, kuris rūpintųsi arklių reklamavimu ir

realizavimu. Pagrindinė eržilų depo funkcija – aukštos veislinės vertės eržilų veisimas, privačių

augintojų kumelių sėklinimas ir naudojant biotechnologinius metodus, Lietuvos arklių veislių

populiacijos ir genofondo išsaugojimas.

Tarnybos specialistų nuomone, eržilų depą sukomplektuoti įmanoma per 4–5 metus. Svarbi

prielaida išauginti aukštos kokybės eržilus – turėti geras veislines kumeles. Tokios kumelės šiuo

metu žirgynuose yra laikomos. Depo komplektavimo šaltiniai: aukštos veislinės vertės eržilų

spermos pirkimas iš užsienio, licencijuotų eržilų pirkimas iš Lietuvos arklių veislynų, “Lietuvos

žirgyne” užauginti eržilai. Depas iki šiol neįkurtas, reikalingos suplanuotos didelės investicijos

(preliminariais skaičiavimais apie 24 mln. Lt) dabartinio centro renovavimui ir funkcionavimui.

Visos arklių veislės turi savo atžvilgiu skirtingus reglamentuojančius aktus, reguliuojančius

arklių sugebėjimų bei veislės vertingumo nustatymą. Tai nulemia įvairių veislių įvertinimo

kriterijus. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai reikia įvesti privalomą papildomą žirgų testavimą.

Arklių testavimas – pasiektų rezultatų patikrinimas – tai veiklos būdas, kuriuo remiantis

nustatomi kiekvienam arkliui būdingi sugebėjimai ir savybės ir apibendrinama visa veislės vertė.

Privalomas eržilų testavimas eržilų darbingumo testavimo centre būtų svarbiausias arklininkystės

srityje pasiektų rezultatų įvertinimas, kadangi eržilų darbingumo testavimo centre sukurtos

34 standartinės aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų, kurie padeda per sąlyginai

trumpą laiką atrinkti tinkamiausius reproduktorius, todėl išvengiama didelio laiko intervalo,

skiriančio arklių kartas.

Arklininkystės srityje pasiektų rezultatų tikrinimas turi senas tradicijas. Arklių veislininkystei

pradėjus persiorentuoti į jojamojo arklio veislių kūrimą pradėjo iš esmės kisti ir arkliams keliami

reikalavimai. Šiuo metu pasiektų rezultatų patikrinimas iš esmės reguliuojamas sudarant arklių

testavimo ir arklių veislės savybių įvertinimo programas, kurios kuriamos atsižvelgiant į veislės

orientaciją. Daugelyje šalių vadovaujantis veislininkystės įstatymu už veislinių eržilų atranką yra

atsakingos pačios arklių veislininkystės institucijos, tačiau pasiektų rezultatų patikrą ir įvertinimą

turi reguliuoti valstybė.

Lietuvos žirgynams reikalinga darbinio vertinimo bei testavimo techninė bazė, atitinkanti

šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus (žirgų bėgimo takai, pastatai, maniežai, aikštynai), kurie

būtų naudojami tiek darbiniam veislių testavimui, tiek žirgų sporto varžybų organizavimui. Ši

infrastruktūra, jei tai atitinka nacionalinę strategiją bei valstybinius interesus, galėtų būti remiama iš

kitų nacionalinių fondų. Privačių augintojų veislininkystės interesų suvienyjimui padėtų “Lietuvos

žirgynas” su Tarnybos pagalba.

Vadovaujantis Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programa, parengta ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-

3939, 2008, Nr. 82-3253) patvirtinta Lietuvos hipodromų plėtros 2009–2013 metų programa, kurios

tikslas – nustatyti Lietuvos hipodromų viešosios infrastruktūros plėtros prioritetus ir jų

įgyvendinimo priemones bei didinti hipodromų renginių patrauklumą vietos ir užsienio turistams,

privačioms investicijoms pritraukti. Finansavimo šaltiniai – valstybės parama, savivaldybių parama,

ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos. Rezultatas – rekonstruoti Lazdijų, Raseinių, Utenos

hipodromai. Šiuo metu jie naudojami varžyboms, bet nėra sertifikuoti ir pritaikyti lenktyninių žirgų

bei ristūnų darbingumo vertinimui.

2.12 lentelė. Priemonės paramos lėšos arklių veislininkystei

2010 2011 2012 2013

Aklių augintojų

asociacijos

Skirta

parama

KK, Lt

Narių

laikomų

arklių

sk.

Parama

Lt/

arkliui

Skirta

parama

KK, Lt

Skirta

parama

KK,

Lt

Skirta

parama

KK,

Lt

Narių

laikomų

arklių sk.

Parama

Lt/ arkliui

Lietuvos sunkiųjų

arklių augintojų

asoc.

- - 49 557 74 370 74 875 1 742 42,9

Žemaitukų arklių

augintojų

asociacija

32900 473 69,7 51 197 63100 82 738 509 162,5

Baltijos Hanonerių

augintojų

asociacija

34 400 319 108,8 42 020 32950 36 708 538 68,2

Lietuvos arklių

augintojų

asociacija

84352 5696 14,8 93 266 100800 92 300 1 710 53,9

Lietuvos Trakėnų 46 800 711 65,8 59 937 65 600 65 000 627 103

35

augintojų

asociacija

Lietuvos Arabų

arklių augintojų

asociacija

32400 340 95,2 37 073 42640 46 040 46 1000,8

Respublikinė

lenktyninių žirgų

lyga

113200 366 309,2 93 659 82850 85 124 293 290,5

Lietuvos ristūnų

sporto asociacija 89 585 96 933 70 626 77 900 84 815 208 407,7

Nacionalinis žirgų

lenktynių klubas 35 900 48 747,9 46 123 - - - -

Šaltinis: Tarnybos ataskaitų duomenys.

Išvados. Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų įvertinimo ir

pardavimo sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl neįdiegtos

metodikos, nes tam nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios kūrimas

reikalauja didelių finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos.

Programoje užsibrėžti tikslai “auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles”, “įkurti

veislinių eržilų depą”, “įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą”, “sukurti ir įdiegti ekspertų

vertintojų licencijavimo tvarką” liko neįgyvendinti dėl lėšų trūkumo. 2012 m. buvo įkurtas centras

“Lietuvos žirgynas”, kuriame buvo planuojamos šios veiklos. Programos veiklos neįvykdytos.

Prancūzų ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius laikančių Lietuvos ristūnų sporto

asociacija ir Nacionalinio žirgų lenktynių klubas buvo remiami, tačiau jų veikla neturėjo ryškaus

poveikio veislininkystės pažangai. Gyvulių veislininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas nurodo,

kad „produktyvumas ir veislinė vertė nustatomi turint tikslą gerinti gyvulių genetinį potencialą“.

Rekomendacijos. Programos veiklos bei paramos efektyvumo didinimui, bendrų veislininkystės

tikslų siekimui siūlome paramą gaunančias Asociacijas skatinti vienytis, pvz. arklių asociacijas

bendrai paramai infrastruktūros kūrimui gauti – testavimo ir sertifikavimo centro veislinės vertės

nustatymui, mokymo bazės, veislės populiarinimo, marketingo ir pan. paslaugoms kurti.

Arklių augintojus skatinti jungtis į stambesnes veisėjų grupes, grupuojant pagal arklių veislines

galimybes bei ūkines funkcijas: darbiniai, ristūnai, lenktyniniai, kinkomieji, arkliai skirti darbui,

sportui, turizmui ir pan.

Arklių darbinio vertinimo veislinės vertės nustatymui ir dalyvavimo varžybose veiklas būtina

tiksliai apibrėžti ir įvardinti. Sportines–komercines veiklas būtina atskirti nuo veislininkystės

veiklos.

Reikia sudaryti sąlygas bei prielaidas gerinti lietuviškų arklių, išvedamų ir sertifikuojamų

Lietuvoje, veislinę vertę, didinant jų genetinį potencialą, veiksmingai naudojant genetinius išteklius,

išsaugant pasiektus veislinius indeksus bei genofondą. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai

reikalinga įvesti testavimą, numatant reikalingą finansavimą, kurio pasiektų rezultatų patikrinimą

36 ir įvertinimą reguliuotų valstybė. Testavimo metu atrinkti eržilai bei kumelės padidintų arklių

veislininkystės proceso efektyvumą bei privačių veisėjų veiklos naudingumą.

2.2.5. Kiti veislininkystės rezultatai

Avių ir ožkų skaičius Lietuvoje kito netolygiai. 1990 m. buvo laikoma 68,7 tūkst. vnt. šių

gyvūnų, 2011 m. – 7,8 proc. daugiau. Iki 2003 m. avių – ožkų skaičius mažėjo po 2,7 tūkst. kasmet,

nuo 2004 m. rodo pastovią dėsningo augimo tendenciją – vidutiniškai po 4,1 tūkst. kasmet. Siekiant

išlaikyti teigiamą augimo tendenciją būtina programiniu laikotarpiu taikyti jau pasiteisinusias

priemones priklausomai ES teisės aktų galimybių (susieta su gamyba parama, parama už mėsines

avis).

2.12 lentelė. Vidutinis ožkų skaičius ir produktyvumo dinamika Metai Vidutinis

kontroliuojamųjų

ožkų skaičius

pieno

kg/metus pieno riebalų pieno baltymų

kg proc. kg proc.

2009−2010 245 725 31 4.33 23 3.19

2010−2011 228 762 34 4.40 24 3.16

2011−2012 232 885 40 4.54 27 3.02

2012−2013 213 867 36 4.14 27 3.09

Šaltinis: ŽŪIKVC.

2.13 lentelė. Avys. Lietuvos juodgalvių ir sufolkų produktyvumo duomenys Metai Lietuvos juodgalvės Sufolkai

Vislumas vnt. Išsaugojimas

proc.

Vislumas vnt. Išsaugojimas proc.

2010 1,14 96,05 1,49 86

2011 1,24 95,7 1,45 89

2012 1,1 95,8 1,58 88

2013 1,1 96,3 1,61 89

Šaltinis: ŽŪIKVC.

Paukštininkystė

Lyginant su 1990 metais, Lietuvoje 2011 m. paukščių skaičius sumažėjo 1,8 karto. Kitimas

nebuvo tolygius – 1990–2001 laikotarpiu paukščių skaičius sumažėjo 3,1 karto, o nuo 2001 metų

pastebimas dėsningas paukščių skaičiaus didėjimas - 58,9 proc. per analizuojamą laikotarpį.

Naminių paukščių veislininkystės veiklai parama iš Priemonės vertinamuoju laikotarpiu

nebuvo skiriama.

37

2.3. Konkursų, parodų, mugių organizavimui ir dalyvavimui juose rėmimas

Tinkamomis finansuoti laikoma: dalyvavimo mokesčiai; kelionės išlaidos; publikavimas,

viešinimas; ekspozicinių patalpų nuoma; simboliniai prizai, kurių vertė neviršija 250 EUR.

2.14. lentelė. Organizuotos parodos, mugės vertinamu laikotarpiu Metai 2011 2012 2013

Rengi

niai

Tarptautinė

veislinių gyvūnų

paroda, mugė –

aukcionas,

Algirdiškyje,

Panevėžio r.,

spalio mėn.

250 tūkst. Lt.

2012 m. rugsėjo 28-29

d. Veislinių gyvūnų ir

paukščių paroda,

Paramos suma :

420 tūkst. Lt.

Tarptautinė veislininkystės paroda, vyko 2013 m. rugsėjo

13–14 d. Algirdiškyje, Panevėžio r.

Dalyvaviai: pripažintos veislininkystės institucijos.

Paramos suma : 330 tūkst. Lt.

„Veislinių triušių

paroda“,vyko 2012 m.

lapkričio 10

d.Tauragėje,

organizavo Lietuvos

kailinių žvėrelių ir

triušių augintojų

draugija.

Paramos suma :

9,8 tūkst. lt

Rusų ir Amerikos ristūnų veislės žirgų paroda-vertinimas;

organizavo - VšĮ Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, vyko

2013 m. lapkričio 9 d., Utenoje.

Paramos suma : 20 tūkst. lt

Prancūzų ir Orlovų ristūnų veislės žirgų paroda-vertinimas,

organizavimo – Lietuvos ristūnų sporto asociacija, vyko

2013 m. lapkričio 9 d. Utenoje. Paramos suma: 20 tūkst. lt.

Lietuvos avių ir pieninių ožkų paroda, organizavo –

Lietuvos avių augintojų ir Lietuvos pieninių ožkų augintojų

asociacijos, vyko ūkininko Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje,

Molėtų r. Paramos suma :

20 tūkst. lt.

Specializuota triušių paroda. Organizavo – Lietuvos kailinių

žvėrelių ir triušių augintojų draugija, Alytuje. Paramos suma

10 tūkst. lt.

Lietuvos sunkiųjų arklių veislės 50-mečiui skirta paroda.

Organizavo – Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų

asociacija, vyko 2013 m. birželio 1 d. Anykščiuose. Paramos

suma 30 tūkst. lt.

Viso

skirta

paramos

lėšų

Forumas „Sėkminga galvijininkystės formulė“, organizavo –

Lietuvos galvijų veisėjų ir Lietuvos ekologinių mėsinių

galvijų augintojų asociacijos, vyko 2013 m. rugsėjo 20 d.

Raseinių r.

Paramos suma 20 tūkst. lt.

250000 Lt 429 800 Lt 450 000 Lt

Detalesniai parodų finansavimo analizei bei lėšų įsisavinimo tinkamumui įvertinti reikalingi

papildomi ataskaitų dokumentai.

38

III. Efektyvumas

Įvertinti, ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis

Kokia Programos administravimo sistema? Ar pakanka Programai skiriamų asignavimų?

Kokia tikslinių grupių finansavimo tvarka? Kokie pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką

Programos įgyvendinimui?

3.1. Priemonės administravimo sistema

Ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemoje dalyvauja pripažintos veislininkystės institucijos

(toliau – Asociacijos), jungiančios ūkinių gyvūnų augintojus, jas vienijantys Žemės ūkio rūmai,

veislininkystės paslaugas teikiančios įmonės bei organizacijos. Gyvulių veislinės vertės gerinimui,

Asociacijos pildo kilmės knygas, vykdo šviečiamąjį darbą, konsultuoja sudarant selekcinius planus,

dalyvauja nustatant ūkinių gyvūnų veislinės vertės indeksą. Parama teikiama kilmės knygų

rengimui ir tvarkymui (100proc.), gyvulių genetinės kokybės nustatymui (70proc.), veislinių

gyvulių parodų organizavimui (100proc.). Lėšos konkrečiai asociacijai gyvūnų grupėje skiriamos

pagal patvirtintus ŽŪR Veislininkystės komiteto kriterijus.

Priemonės „Parama veislininkystei“ lėšas tvirtina Ministerija, Tarnybos siūlymu,

administruoja ŽŪR, administruoja NMA.

Tarnyba skelbia paraiškų rinkimą, kad skirti paramą iš valstybės biudžeto (atsakinga

Ministerija). Paraiškas pateikia juridiniai asmenys, vienijantys pripažintas veislininkystės

institucijas. Komisija, sudaryta iš Ministerijos, Tarnybos, ŽŪR atstovų, tvirtina paraiškas, skiria

pagalbos sumą, kurią administruoja ŽŪR. Parama konkrečiai Asociacijai skiriama pagal pripažintų

veislininkystės institucijų vienijančio juridinio asmens patvirtintus kriterijus, įvardintus paraiškoje,

suformuoti ir skelbti įsipareigoję ŽŪR. Gavus finansavimą (50 proc. lėšų), įpusėjus metams

teikiama tarpinė ataskaita, pasibaigus metams – galutinė ataskaita. Tarnyba atlieka Asociacijų

planinius patikrinimus metų pabaigoje, kuomet yra sutikrinami įrašų į KK, gyvų ir esančių KK

gyvulių skaičiai, kontroliuoja, ar KK pildomos vadovaujantis žemės ūkio ministro 2001 m. birželio

29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“.

ŽŪR nuomone, šiuo metu skiriamos lėšos neatitinka realaus poreikio dėl duomenų tikslumo

bei patikimumo. Asociacijų veikloje gali būti naudojamos lėšos be atsakomybės dėl atliktų (arba

neatliktų) darbų, jų apimties. Tačiau iš kitos pusės, Asociacijos teigia, kad ŽŪR sudaryta komisija

skirsto Priemonės asignavimus be aiškių patvirtintų kriterijų ir reikalavimų, neturint pagrindimo ir

atsiskaitymo kontrolės. ŽŪR, teikdama paraišką Ministerijai gauti finansavimą, 4 punkte nurodo,

jog pripažintoms veislininkystės institucijoms pagalba skiriama pagal LR ŽŪR patvirtintus

individualius kriterijus, taip pat 3 paraiškos punkte nurodo, jog paslaugoms, susijusioms su kilmės

knygų rengimui ir tvarkymu bei konkursų, parodų organizavimui pagalbos dydis yra 100 proc.

39 Asociacijos piktinasi, jog už atliktus darbingumo testavimo bandymus tegauna 30 proc. vietoj

reglamentuotų 100 proc., laiku negauna paramos lėšų.

Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2014-07-15 d. išvadoje Nr. 9-40 pažymi, kad

Ministerija nevykdė Biudžeto sandaros įstatyme nustatytos prievolės asignavimų valdytojui –

užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir ekonomiškumą, nes,

Pagalbos veislininkystei taisyklėse nenustačiusi kilmės knygoms rengti ir tvarkyti reikalingų

administracinių išlaidų limitų, neįvertinusi realaus lėšų šiam tikslui poreikio, patvirtinusi įrodymais

nepagrįstus „Pagalbos veislininkystei“ skirstymo kriterijus ir jų dydžius, nenustačiusi pakankamų

valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės procedūrų, skyrė Žemės ūkio rūmams 1 600 tūkst. Lt

lėšų (ataskaitos 2.1 poskyris).

3.2. Priemonės kaštai

Vertinimo metu buvo sudaryta anketa pripažintų asociacijų veiklai detaliau įvertinti

nagrinėjamu laikotarpiu (2010–2013 m). Anketa duomenų deklaravimui (2.13 priedas) buvo

pateikta 23 pripažintoms gyvūnų veislininkystės asociacijoms ir produktyvumą kontroliuojančioms

įmonėms, iš kurių gauti 19-os įmonių duomenys apie veiklos finansavimą, išlaidas, kaštus,

remiantis Programos Administravimo taisyklėmis, patvirtintomis 2010-03-30 Žemės ūkio ministro

įsakymu Nr. 3D-290. 3.1 lentelėje pateikti Asociacijų, paramos gavėjų, vykdomos veislininkystės

veiklos pagal patvirtintas veiklos kryptis (KK rengimas ir tvarkymas, trečiųjų šalių arba jų vardu

atliekami genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimai, šviečiamojo darbo vykdymui, veislinių

gyvulių parodų, konkursų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose

finansuojant 100 proc.) veiklos kaštai.

3.1 lentelė. Deklaruoti paramos gavėjų veiklos kaštai

Asociacijos

pavadinimas,

gyvūno rūšis

Kontroliuojamų

(aptarnaujamų) veislinių

gyvulių skaičius

Tarnybos

skaičius

(naujai

įrašytų

į KK)

Finansavimas tenkantis vienam

kontroliuojamam ūkiniam gyvūnui

(Lt/metus)

Vieno gyvūno aptarnavimo kaštai

(Lt/metus) Metai 2010 2011 2012 2013 2013 2010 2011 2012 2013

Sertifikavimas (finansuojama 100proc.)

Lietuvos galvijų

veisėjų asociacija,

pieniniai galvijai

57818 59866 71189 74245 20879

1,64

4,15

3,44

7,11

2,98

8,09

3,29

6,22

Lietuvos mėsinių

galvijų augintojų ir

gerintojų asociacija,

mėsiniai galvijai

19013 15049 22076 24989 2800

5

5

6

6

5

6

4

5

Lietuvos juodmargių

galvijų gerintojų

asocoiacija,

pieniniai galvijai

80335 80350 76688 79206 26639

1,36

1,74

3,26

3,78

4,06

4,96

3,45

4,03

Lietuvos žalųjų

galvijų gerintojų

asociacija

pieniniai galvijai

43823 53699 46382 42474 11821

2,15

2,16

3,29

3,3

4,35

4,35

4,5

4,47

40 Lietuvos arabų

arklių augintojų

asociacija,

arkliai

140 130 155 154 8 174

366

285

840

275

422

299

341

Žemaitukų arklių

augintojų asociacija,

arkliai

440 505 536 611 127 74,7

110

101,3

136,4

117,7

133,3

135,4

171,0

Lietuvos trakėnų

žirgų augintojų

asociacija,

arkliai

880 860 637 627 108 53,1

55,7

60,1

64,3

101,41

168

117,5

150,8

Lietuvos sunkiųjų

arklių augintojų

asociacija,

arkliai

2243 2325 2373 2609 391 - 21,3

24,66

31,3

57,3

28,7

52,6

Lietuvos ristūnų

sporto asociacija,

arkliai

96 146 169 208 39 760

10000

484

11000

461

12000

408

12000

VšĮ Respublikinė

lenktyninių žirgų

lyga, arkliai

154 175 283 295 - 540,2

949,6

406,6

836,9

308,6

353,8

288,5

585,0

Baltijos

hanoverių žirgų

augintojų

asociacija,

arkliai

425 399 380 490 56 93,37

70

105,94

115,4

98,79

128,33

74,91

160,21

Lietuvos arklių

augintojų

asociacija,

arkliai

1613 1737 1834 1908 151 45,94

46,33

53,69

48,51

55

76,13

48,38

58,94

Lietuvos kailinių

žvėrelių ir triušių


triušiai

305 466 420 441 441 6,56

4,26

32,19

24,28

48,71

46,19

66,44

51,36

Lietuvos kiaulių


kiaulės

7033 7012 7824 5954 5954 14,2

14,2

14,3

14,3

13,8

13,8

17,86

17,86

Produktyvumo bei genetinės kokybės tyrimai (finansuojama 70proc.)

UAB GPK tyrimai,

pieniniai galvijai 152419 147530 142663 140000 -

41,0

69,7

44,2

71,0

45,8

68,7

48,5

70,6

UAB “Šilutės

veislininkystė”,

mėsiniai galvijai

91 45 93 91 - 4532,54

4354

6774,44

6140

8508,42

6441

8150,09 5629

AB “Kiaulių

veislininkystė”,

kiaulės

92948 202912 - 5,35 5,47

Lietuvos pieninių

ožkų augintojų

asociacija, ožkos

450 495 599 534 600 57,77

57,77

50,72

50,72

44,79

44,79

41,37

41,37

Lietuvos avių


avys

8824 2962 5461 5784 3498 7,9

7,9

18,82

18,82

6,38

6,38

9,27

9,27

3.2 lentelė. Bulių vertinimo paslaugos ir įkainiai, paramos suma per laikotarpį

Mėsinių bulių genetinis vertinimas

Tiriamojo laikotarpio metai 2010 2011 2012 2013

Vertinamų bulių sk. 20 14 13 14

VGVPT patvirtintas vertinamų palikuonių sk. 177 122 100 131

Administravimo taisyklėmis patvirtintas vieno buliuko

kontrolinio penėjimo įkainis, Lt/m

1130,03 4200 4500

5299

Vidutinis kontroliuotų palikuonių skaičius per metus

AB “Šilutės veislininkystėje”

91 45 93 91

Skirta paramos suma AB “Šilutės veislininkystėje”

Valstybės parama, skirta už bulių vertinimą pagal palikuonių

penėjimosi ir mėsines savybes, Lt

140000 445282 448875 564788

41

Veiklos suvestinėje (3.1. lentelė) matyti, jog didžiausias kontroliuojamų gyvulių skaičius yra

pieninių galvijų veislininkystės veikloje. Panagrinėjus pieninių galvijų Asociacijų veiklos

deklaracijas, matome, jog pieninių galvijų sertifikavimui (KK) kartu su produktyvumo bei genetine

kokybės kontrole vidutiniškai skiriama apie 50 Lt/metus. Per vertinamąjį laikotarpį įvertinta 19

pieninių galvijų bulių (3.2 lentelė). Paramos vieno pieninių galvijų vertinamam buliui įvertinti

vidutiniškai sunaudota 30 701 Lt. Reglamentuojama bendra suma už buliaus genetinės kokybės

nustatymą – iki 20 000 Lt paramos.

Mėsinių galvijų veislininkystės finansavimas. AB „Šilutės veislininkystės“ vieno

kontroliuojamo buliaus palikuonio išlaikymo ir vertinimo vidutinės sąnaudos yra nuo 1538 iki 6206

Lt/metus. Vertinamuoju laikotarpiu įvertinti 58 mėsinių galvijų buliai. Paramos vertinamuoju

laikotarpiu skirta 1 611 220 Lt., paramos išlaidų vidurkis 1 vertinamam buliui – 27 779 Lt.

Mėsinių galvijų veislinės vertės nustatymui kontrolinio skerdimo metu yra atliekamas mėsos

kokybės vertinimas, kaip vienas svarbių mėsinio ūkinio gyvūno rodiklių. Buliukų mėsos produkcija

apibūdinama kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais (* paaiškinimas 21 psl.).

Didelį finansavimą iš Priemonės gavo kai kurios arklių augintojų asociacijos. Lyginant

paramą iš Priemonės skirtumai akivaizdūs. Už Lietuvoje nuo seno auginamas, sertifikuojamas

Lietuvos jojamųjų, Lietuvos sunkiųjų, Žemaitukų, Stambiųjų žemaitukų, Trakėnų, Baltijos

hanoverių arklių veisles asociacijos remiamos vidutiniškai 60–70 Lt/metus vienam arkliui už KK

tvarkymą (2.12 lentelė). Išsiskiria Lietuvos arklių augintojų asociacija, 2010 m. gavusi tik 14,8 Lt

už vieno arklio KK tvarkymą ir Lietuvos Ristūnų sporto asociacija, 2010 m. gavusi 933 Lt už 1

arklio KK tvarkymą bei Nacionalinis žirgų lenktynių klubas, tais metais gavęs – 747 Lt už KK

tvarkymą. 2013 metais jau išsiskiria Arabų arklių augintojų asociacija, gavusi 1000 Lt už 1 gyvūno

Skirta parama 1 kontroliuojamam palikuoniui 1538 9895 4826 6206

Produktyvumo kontrolė atlikta, gyvulių vnt. 129 7 0 0

Skirta paramos už mėsinių galvijų produktyvumo

kontrolę (93 Lt už kiekvieno gyvulio produktyvumo kontrolę)

AB Šilutės veislininkystė

11605 670 0 0

Viso paramos, AB Šilutės veislininkystė Lt 151605 445952 448875 564788

Įvertintų bulių sk. 25 10 12 11

Pieninių bulių genetinis vertinimas

Tikrinamų bulių sk.

UAB Litgenas ir AB Lietuvos veislininkystė Pieninių galvijų bulių laikymas vertinamuoju laikotarpiu ir

genetinės medžiagos kaupimas

36

1

28

5

19

24

Viso skirta paramos UAB Litgenas ir AB Lietuvos

veislininkystei (Šiaulių ir Mariampolės reg.) 20000 Lt bendrai už tikrinamo buliaus genetinės kokybės nustatymą, tame

tarpe 5000 Lt/m už sėklinimą įvertinto buliaus sperma

52 300

202 879

205 563,38

122 590

Įvertintų bulių sk. 12 2 5

Parama vienam kontroliuojamam gyvuliui, Lt 1 452,77 6 995,82 8 565,14 5 107,91

Parama vieno pieninių galvijų buliaus įvertinimui 52 300 16 906 102 781 24 518

42 KK tvarkymą, ir Lietuvos Ristūnų sporto asociacija – 407 Lt už 1 arklio KK tvarkymą, kai tuo tarpu

kitos asociacijos vidutiniškai 50–100 Lt.

Lietuvos Ristūnų sporto asociacija deklaravo, jog tiriamuoju laikotarpiu testavimo varžybų

organizavimui skyrė 60–70 tūkst. Lt kasmet nors Lietuvoje nebuvo tinkamų hipodromų, kuriuose

galėjo būti atlikti bei pripažinti Ristūnų bėgimo testavimai. Šių testavimų rezultatai negalioja. Visos

testavimų-bandymų įvardintos išlaidos turėtų būti pripažintos netinkamomis.

Šalia to, Lietuvos ristūnų sporto asociacija gauna paramą varžybų organizavimui,

administruojamą ŽŪR. 2013 m. lapkričio 9 d. Utenoje vyko Prancūzų ir Orlovų ristūnų veislės

žirgų paroda-vertinimas, kuriai skirta paramos 20 tūkst. Lt (2.14 lentelė).

Sugretinus atskirų arklių augintojų kaštus, sąnaudų skirtumas taip pat sudaro 100–200 proc.

(3.1 lentelė).

Grynakraujų jojamųjų ir Prancūzų ristūnų veislės išvestos bei sertifikuotos Prancūcijoje,

Anglijoje, kt. ir mūsų šalyje laikomos komerciniams, pramoginiams ar sportiniams tikslams. Jos

nedidina lietuviškų arklių veislinės vertės indekso, nesukuria pridėtinės vertės arklių

veislininkystėje, tačiau gavo didžiausias lėšas. Administravimo taisyklių 4.3.5 punktas apibrėžia

varžybų-bandymų finansavimą einamaisiais metais – parama 5000 Lt už vienas varžybas-

bandymus, skaičių nustato Asociacija selekciniame plane.

43

Išvados. Parama kai kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų

individualių gyvūnų grupėse vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.

Paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmas nėra efektyvus. Išnagrinėjus Programos









Rekomendacijos.

Aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti

suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis. Reikalinga aiškiai apibrėžti veislininkystės

tikslus (pieninė ir mėsinė veislininkystė, gyvulių veisimas pramogai, komercijai ar kitais tikslais).

Asociacijų pripažinimo procese būtina laikytis griežtų atitikimo reikalavimų, atliekant ne tik

juridinę patikrą, bet ir patikras vietoje.

Tarnyba turi prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų

pripažintos tinkamomis. Užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą ir efektyvų

naudojimą. Tarnyba taip pat turi užtikrinti, kad veislininkystei lėšas gaunantys asmenys turi

tinkamai išsaugoti ir naudoti produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, remiantis

gyvulių veislininkystės įstatymo 3 ir 4 straipsniais.

Paramos administravimo sistemą reikia tobulinti. Administruojantis lėšų paskirstymą

pareiškėjas turi būti parenkamas gebantis objektyviai įvertinti ir pagrįstai nustatyti paramos

kriterijus ir jų dydžius, ekonomišką lėšų paskirstymą. Pareiškėjo atliekamas Priemonės lėšų

skirstymas turi būti apibrėžtas patvirtintais pagrįstais, nekintančiais kriterijais. Ministerija ir

atsakingos valstybinės institucijos (Tarnyba), dalyvaujančios asignavimų valdyme, turi stiprinti

kontrolės funkcijas ir stebėti bei kontroliuoti teisėtą paramos naudojimą. Būtina stiprinti

veislininkystės sistemoje veikiančių institucijų priežiūros kontrolę. Siūlome visą paramos

administravimą pavesti vienai institucijai – Tarnybai.

44

IV. Priemonės įgyvendinimo naudingumas

Kokia Priemonės įgyvendinimo rezultatų nauda naudos gavėjams?

Veislininkystės priemonės didina pieninių karvių produktyvumą, tokiu būdu didėja

pagaminamo žalio pieno kiekis, riebumas, baltymingumas iš vienos karvės, gerėja mėsos kokybė,

išeiga, arklių veislinkystėje keliama žirgų veislinė vertė, o tai atitinkamai didina Lietuvos žemės

ūkio sektoriaus konkurencingumą rinkoje.

Analizuojamuoju 2010–2013 m. laikotarpiu, mažėjant karvių skaičiui, vidutinis karvių

produktyvumas padidėjo 557 kg (1 priedas), bendras vidutinis riebalų ir baltymų procentas

sumažėjo 0,01 dalimi, tačiau išryškėjo produktyviausios veislės tiek primilžio kiekio, tiek riebalų

bei baltymų kiekio atžvilgiu.

Kiaulių raumeningumas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 2,4 proc. (2.9 lentelė), gerėjo kitos

kiaulienos mėsos savybės.

Mėsinių galvijų mėsos daugelis tiriamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių gerėjo (7 priedas).

Arklių darbingumo, eksterjero savybės gerėjo, veislinių arklių skaičius ženkliai didėjo (2.12

priedas).

Bendro ekonominio-selekcinio indekso naudingumo efektas. Indeksas rodo genetinį potencialą,

kuris po truputį didėja, lyginant su baziniu populiacijos produktyvumo vidurkiu, gali būti didesnis

ar kiek mažesnis, bet fiksuoja bendrą produktyvumo, eksterjero, reprodukcijos, ūkinio panaudojimo

gerėjimą. Jį galima būtų įvardinti garanto koeficientu gyvulių produktyvumui bei ūkio

konkurencingumui didinti.

Produktyvumo požymių vertinimo efektas. Ryškiausiai pasireiškia per pieno produkcijos

kiekį. Palyginus su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio 1993–1994 metais, primilžis

išaugo nuo vidutinio 2831 kg/karvės iki 2012–2013 metų – vidutiniškai 6766 kg/karvės. Taip pat

ženkliai augo ir pieno riebalų ir baltymų kiekiai (2.3 priedas). Šalia to, matyti, jog per visą

laikotarpį pieninių galvijų skaičius pastoviai mažėjo. Todėl augantis produktyvumas padėjo išlaikyti

reikiamos produkcijos kiekį ir kokybę.

Taip pat pasireiškia gerėjant mėsos kokybei ir kiekybei.

Eksterjero požymių vertinimo efektas. Požymis pasireiškia per gyvulių produktyvumo

didėjimą. Gerinant veislinių gyvulių atranką ir paranką, kergimo, ūkinio naudojimo sąlygas, gerėja

gyvulių eksterjeras. Nuo tešmens konstitucijos, galūnių būklės priklauso pieninių galvijų pašarų

įsisavinimas, primilžiai, arklių eksterjero vertė, mėsinių gyvūnų mėsos išeiga ir kokybė.

Arklių vertinime eksterjeras yra vienas svarbiausių rodiklių veislinės vertės nustatyme ir

reitingavime. Aukštos veislinės vertės žirgų kaina aukcione yra ypač aukšta.

Reprodukcijos požymių vertinimo naudingumo efektas. Galima įvertinti visų veislinių

gyvūnų skaičiaus didėjimu. Kontroliuojamų gyvūnų skaičius per laikotarpį mažėjo. Tačiau daugelio

45 ūkinių gyvūnų rūšių veislinių gyvulių skaičius didėjo. Bendrą šį veislininkystės veiklos efektą

galima būtų vertinti teigiamai.

Ūkinio naudojimo trukmės naudingumo efektas. Ūkinio naudojimo trukmė ženkliai

trumpėja pieninių galvijų naudojime. Karvės, lyginant su 1994 m., anksčiau išbrokuojamos.

Produktyviausios yra 2-3-4 laktacijos. Po 5-6 laktacijos, karvės išbrokuojamos, kaip neproduktyvios

dėl sumažėjusių primilžių, ligų, nevaisingumo ir pan.

Pašarų kiekio mažinimo naudingumo efektas. Ypač aktualus penimų mėsai gyvūnų veislių

gerinime, tačiau aktualus ir kitoms gyvūnų rūšims. Brangstant pašarams ir energetiniams resursams

jų paruošimui, ūkinis konkurencingumas priklauso nuo sunaudotų pašarinių vienetų priesvoriui

padidintimui, pieno primilžiams arba ūkininio gyvūno išlaikymui veisimo tikslais. Šėrimo planų

sudarymas, pašarų parinkimas ir normavimas yra vienas iš veislininkystės efektyvaus darbo

veiksnių išvedant ekonomiškai naudingas veisles greitesniam penėjimui.

Didelės veislinės vertės ūkinių gyvūnų naudingumas. Veislininkystės vienas svarbiausių

užduočių yra parinkti geriausius veislinius gyvūnus, tinkamus kergimui, kad palikuonys įgytų

geriausių savybių rodiklius, pralenkiančius veislės vidurkį. Išvedus pagerintas veisles ne tik

gaunamas ūkinio panaudojimo efektas, bet ir gaunami reprodukciniai gyvuliai, tinkami veisimui,

kaupiama genetinė medžiaga, gaunams tarptautinis sertifikavimas.

Didelės maistinės vertės produkcijos naudingumas. Maisto produktų kokybei rinkoje

skiriamas didelis dėmesys. Veislininkystės produktyvumo kontrolės genetinės kokybės ir

produktyvumo tyrimai padeda ištirti svarbius mėsos kokybės rodiklius: spalvingumą,

vandeningumą, vandens rišlumą. Šie mėsos kokybės kriterijai susijęs su jos kulinarinėmis

savybėmis, prekine išvaizda, įtakoja mėsos svorio netekimą virimo ar kitokio terminio apdorojimo

metu. Mėsos vandens rišlumas ne tik įtakoja jos kulinarines savybes, bet yra labai svarbus rodiklis

mėsos perdirbėjams.

Mėsos kietumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių vartotojui, todėl tiesiogiai įtakoja

gaminamos mėsos konkurencingumą bei kainą. Riebalų susikaupimas ir pasiskirstymas priklauso

nuo gyvulio genotipo. Atskirų kūno dalių riebalai yra nevienodos vertės. Vertingiausi riebalai yra

tie, kurie susikaupia tarp raumenų pluoštelių ir skaidulų. Jie suteikia mėsai gerą skonį.

Pieno produkcijos kokybei didelę įtaką turi VĮ “Pieno tyrimų” atliekami pieno cheminės

sudėties tyrimai, kuriais nustatoma vidutiniai pieno riebalų ir baltymų kiekių kitimai, laktozės

kiekio kitimai bei somatinių lastelių skaičius ir jo kitimas kontroliuojamose bandose.

Priemonės finansinė nauda paramos gavėjams:

Tiesioginė. Ūkininkui kompensuojama iki 70 proc. išlaidų už atliekamus gyvulių

genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimus. Iki 100 proc. išlaidų kompensuojama už

dalyvavimą parodose ar sertifikavimą pagal kilmės knygas, gaunant sudarytus selekcinius planus.

46

Netiesioginė. Kontroliuojami produktyvumo duomenys ataskaitų pavidalu teikiami

ICAR, INTERBUL ir yra reitinguojami tarptautinėse rinkose.

Parama veislinių sertifikuotų ūkinių gyvulių įsigyjimui

Tokia kompensacinė parama buvo iki 2007 m. Tiriamuoju laikotarpiu parama įsigyjant

veislinius (sertifikuotus) gyvulius nebuvo skiriama, nes tai prieštaravo ES teisės aktams.

Nuo 2014–2020 KPP įsigaliojimo pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį

„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus skiriama parama veislinių gyvulių įsigijimui – 50–70 tūkst. eurų

ir pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ – 15 tūkst. eurų, paramos intensyvumas 100

proc. (2014-03-12, 8D-119 (5.50).

Nuo 2005 m. ICAR ekspertai, auditoriai tikrina Lietuvoje vykdomą galvijų veislininkystės

darbą, galvijų produktyvumo, ženklinimo apskaitą. Šių auditorių pateikiamos teigiamos ataskaitos

patvirtina, kad Lietuva gyvulių veislininkystėje dirba užtikrinant duomenų teisingumą.

Aukštos genetinės vertės, stabiliai perduodantys produktyviąsias savybes palikuonims

veisliniai gyvuliai yra labai svarbi išsivysčiusių šalių vidinės rinkos ir eksporto prekė.

Veislinių gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijos nuolat bendradarbiauja su ekspertais iš

užsienio šalių kurie moko, konsultuoja Lietuvos veislinių gyvulių augintojus. Lietuvos veislinių

gyvulių paklausa auga užsienio šalių rinkose tai teigiamas Lietuvos gyvulių veislininkystės

naudos įvertinimas.

Būtina tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, kuri tenkintų ūkinių gyvūnų augintojų

interesus ir atitiktų Europos Sąjungos ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR)

reikalavimus, siekti, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti dalyvauti vykdant selekcines

programas, skatinti pripažintų veislininkystės institucijas organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų

produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų parodas, arklių testavimą, kaupti

ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis, tobulinti

veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą

kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę, modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos

kokybės vertinimo technologijas ir skatinti išskirtinės kokybės produkciją garantuojančių veislių

selekcininkus.

Išvada. Priemonė yra naudinga tiek valstybiniu mastu, tiek privatiems gyvulių veisėjams. Pagal

Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir

kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą.

Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos

eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio verslą.

47

Išvados ir rekomendacijos

Išvados

1. Esamos Programos tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per mažai

detalizuoti, nepakankamai apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo. Priemonės

tikslų pasiekimą bei uždavinių įgyvendinimą Programoje sunku įvertinti, nes tikslai ir uždaviniai

susipina su priemonėmis. Sunku juos atskirti ir įvertinti pasirinktų veiklų tikslingumą. Tai įveda

sumaištį planuojant procesus, o tai atsiliepia rezultatams ir tikslo siekimui.

2. Programos rezultatyvumas buvo nagrinėtas pagal 3 veiklos kryptis (kilmės knygų

tvarkymas, produktyvumo ir genetinės kokybės kontrolė, parodos), kurioms skiriama parama.

Didžiausias dėmesys skiriamas produktyvumo ir genetinės kontrolės rezultatams, kuris išnagrinėtas

pagal atskiras gyvūnų rūšis (pieninių galvijų, mėsinių galvijų, kiaulių, arklių, kt.).

3. Kilmės knygas tvarko pripažintos Asociacijos, kurių pripažinimo procesas organizuojamas

ir vykdomas pagal 2009-12-11 ministro įsakymą Nr. 3D-965. Jas steigiant nereikalaujama atlikti

Asociacijų atitikimo kriterijams patikros vietoje, atliekama juridinė patikra. Kilmės knygų

duomenys vedami ir saugomi Asociacijų, kartą per metus įrašus kontroliuoja Tarnyba.

Vadovaujantis ministro įsakymu 3D-220, Asociacijos įsipareigojusios saugoti duomenis, tačiau

juridiškai neatsakingos.

4. Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu

kontroliuojamų karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių

skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų

įgyvendinimas tampa mažiau efektyvus.

5. Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius. Didesnis

skaičius leistų atlikti produktyviausių gyvulių tikslesnę atranką ir jų dalyvavimą selekcijos procese

bei didintų duomenų objektyvumą ir Priemonės rezultatyvumą. Mažai kontroliuojančių bandas (iki

25 procentų) tarp laikančių 6–20 karvių. Gyvulininkystės ūkių savininkai stengiasi gauti daugiau

pieno produkcijos ir nesuinteresuoti ilgalaikiu veislininkystės naudingumu.

6. Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų įvertinimo ir pardavimo

sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl neįdiegtos metodikos, nes tam

nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios kūrimas reikalauja didelių

finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos.

7. Programoje užsibrėžti tikslai “auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles”, “įkurti

veislinių eržilų depą”, “įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą”, “sukurti ir įdiegti ekspertų

vertintojų licencijavimo tvarką” liko neįgyvendinti dėl lėšų trūkumo. 2012 m. buvo įkurtas centras

“Lietuvos žirgynas”, kuriame buvo planuojamos šios veiklos. Programos veiklos neįvykdytos.

8. Prancūzų ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius laikančių Lietuvos ristūnų sporto

asociacija ir Nacionalinio žirgų lenktynių klubas buvo remiami, tačiau jų veikla neturėjo ryškaus

48 poveikio veislininkystės pažangai. Gyvulių veislininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas nurodo,

kad „produktyvumas ir veislinė vertė nustatomi turint tikslą gerinti gyvulių genetinį potencialą“.

9. Parama kai kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų individualių

gyvūnų grupėse vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.

10. Priemonė yra naudinga tiek valstybiniu mastu, tiek privatiems gyvulių veisėjams. Pagal

Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir

kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą.

Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos

eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio verslą.

11. Paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmas nėra efektyvus. Išnagrinėjus Programos









Rekomendacijos

1. Siūlome peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis nustatyti

programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai juos

apibrėžti. Siūlome tiksliai įvardinti ir apibrėžti Programos priemones, veiklas (žr. 1.1. lentelė),

įvertinant įgyvendinimo būdus bei išteklius.

2. Pakoreguoti programą sumažinant uždavinių skaičių, bei nustatant aiškius ir

pamatuojamus vertinimo kriterijus. Būtina patikslinti tikslų eiliškumą ir nuoseklumą. Žemės ūkio

ministerijos strateginiame veiklos plane bei ministerijos veiklos plane būtina įtraukti papildomų

vertinimo kriterijų, vertinančių bei tiksliau apibrėžiančių Programos rezultatus. Siūloma

apsvarstyti galimybes nustatyti papildomas naujas priemones ir/ar procesus, kurie leistų pasiekti

Programoje naujai suformuotus uždavinius.

3. Sukurti GPK informacinę sistemą, kurios pagalba ūkininkams būtų pateikiamos

konsoliduotos ataskaitos, padėsiančios geriau valdyti bandos duomenis, sudaryti selekcinius

planus, operatyviai išspręsti susidariusias problemas, planuoti ūkio plėtrą.

4. Greitesniam kiaulių mėsinių savybių gerinimui reikia ir toliau naudoti kiaulių kontrolinio

(standartizuoto) penėjimo stoties metodą, kuris veiksmingas todėl, kad sukurtos standartinės

aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų.

49

5. Siekiant veislininkystės sistemos stiprinimo, siūlome padidinti kontrolę dėl spermos

kokybės. Siekiant biologiškai vertingos mėsos produkcijos didinimo, rekomenduojama toliau vykdyti

mėsos kokybės nustatymo tyrimus ir veislinių gyvūnų atranką.

6. Programos veiklos bei paramos efektyvumo didinimui, bendrų veislininkystės tikslų

siekimui siūlome paramą gaunančias Asociacijas skatinti vienytis, pvz. arklių asociacijas bendrai

paramai infrastruktūros kūrimui gauti – testavimo ir sertifikavimo centro veislinės vertės

nustatymui, mokymo bazės, veislės populiarinimo, marketingo ir pan. paslaugoms kurti. Arklių

augintojus skatinti jungtis į stambesnes veisėjų grupes, grupuojant pagal arklių veislines galimybes

bei ūkines funkcijas: darbiniai, ristūnai, lenktyniniai, kinkomieji, arkliai skirti darbui, sportui,

turizmui ir pan.

7. Arklių darbinio vertinimo veislinės vertės nustatymui ir dalyvavimo varžybose veiklas

būtina tiksliai apibrėžti ir įvardinti. Sportines–komercines veiklas būtina atskirti nuo veislininkystės

veiklos.

8. Reikia sudaryti sąlygas bei prielaidas gerinti lietuviškų arklių, išvedamų ir sertifikuojamų

Lietuvoje, veislinę vertę, didinant jų genetinį potencialą, veiksmingai naudojant genetinius išteklius,

išsaugant pasiektus veislinius indeksus bei genofondą. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai

reikalinga įvesti testavimą, numatant reikalingą finansavimą, kurio pasiektų rezultatų patikrinimą

ir įvertinimą reguliuotų valstybė. Testavimo metu atrinkti eržilai bei kumelės padidintų arklių

veislininkystės proceso efektyvumą bei privačių veisėjų veiklos naudingumą.

9. Aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti

suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis. Reikalinga aiškiai apibrėžti veislininkystės

tikslus (pieninė ir mėsinė veislininkystė, gyvulių veisimas pramogai, komercijai ar kitais tikslais).

10. Asociacijų pripažinimo procese būtina laikytis griežtų atitikimo reikalavimų, atliekant ne

tik juridinę patikrą, bet ir patikras vietoje.

11. Tarnyba turi prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų

pripažintos tinkamomis. Užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą ir efektyvų

naudojimą. Tarnyba taip pat turi užtikrinti, kad veislininkystei lėšas gaunantys asmenys turi

tinkamai išsaugoti ir naudoti produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, remiantis

gyvulių veislininkystės įstatymo 3 ir 4 straipsniais.

12. Paramos administravimo sistemą reikia tobulinti. Administruojantis lėšų paskirstymą

pareiškėjas turi būti parenkamas gebantis objektyviai įvertinti ir pagrįstai nustatyti paramos

kriterijus ir jų dydžius, ekonomišką lėšų paskirstymą. Pareiškėjo atliekamas Priemonės lėšų

skirstymas turi būti apibrėžtas patvirtintais pagrįstais, nekintančiais kriterijais. Ministerija ir

atsakingos valstybinės institucijos (Tarnyba), dalyvaujančios asignavimų valdyme, turi stiprinti

kontrolės funkcijas ir stebėti bei kontroliuoti teisėtą paramos naudojimą. Būtina stiprinti

veislininkystės sistemoje veikiančių institucijų priežiūros kontrolę. Siūlome visą paramos

administravimą pavesti vienai institucijai – Tarnybai.

50

PRIEDAI

2.3 priedas. Lietuvoje laikomų karvių veislės, skaičius ir jų vidutinis produktyvumas, laktacijos

Veislė

Vidutinis

karvių skaičius

Amžius

laktacijomis

Pieno

Milk

kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

proc. kg proc. kg

1993 metais

Vidutiniškai Lietuvoje 150400 - 2831 3.83 141 - -

1996-1997 metai

Vidutiniškai Lietuvoje 127800 - 3604 4.14 149 3.31 119

2005–2006 metai


2009–2010 metai


2010-2011

Vidutiniškai Lietuvoje 147000 - 6392 4.36 278 3.37 215 2011-2012


2012-2013


2010–2011 metai

Juodmargių Black&White 109635 3.3 6437 4.33 278 3.33 215

Lietuvos Lithuanian 103458 3.4 6394 4.32 276 3.33 213 Vokietijos German 1039 3.0 6559 4.39 288 3.37 221

Britanijos British Fr. 91 2.9 6219 4.17 260 3.23 201

Olandijos Dutch 170 2.0 7582 4.19 317 3.43 260 Holšteinų Holstein 4001 2.4 7198 4.37 314 3.39 244

Danijos Danish 537 2.2 7525 4.23 318 3.39 255

Švedijos Swedish 339 2.3 8128 4.27 347 3.43 279

Žalųjų ir žalmargių Red,

R&W 35692 2.8 6287 4.45 280 3.46 218

Lietuvos Lithuanian 31278 2.9 6208 4.46 277 3.46 215 Anglerų Angler 446 2.4 6397 4.65 298 3.63 232

Danijos Danish 490 2.4 6420 4.53 291 3.52 226

Vokietijos German R&W 316 2.5 5972 4.36 261 3.35 200 Airšyrų Ayrshire 1502 2.4 7015 4.27 300 3.45 242

Švicų Brown Swiss 44 2.9 6392 4.26 273 3.20 204

Švedijos Swedish R&W 816 2.3 7090 4.35 308 3.49 247 Estijos Estonian 31 2.2 7303 4.49 328 3.49 255

Holšteinų Holstein 651 2.1 7256 4.38 318 3.44 250

Simentalų Simmental 109 2.5 6595 4.33 285 3.52 232 Norvegijos Norvegian 9 1.3 5851 4.42 259 3.35 196

Kitų pieninių veislių Other dairy breeds

Džersių Jersey 81 2.4 5364 5.48 294 3.94 211

Montbeliarde 7 2.5 3750 4.57 171 3.49 131

Vietinių pagerintų galvijų Native

Lietuvos baltnugarių

White-back 471 3.5 5555 4.42 245 3.32 185 Lietuvos šėmųjų Ash-grey 550 3.6 5602 4.23 237 3.30 185

Seno genotipo Lietuvos

juodmargių Lithuanian B&W 688 3.4 6154 4.30 265 3.29 202


žalųjų Lithuanian Red 62 3.9 5039 3.52 177

Juodmargių Black&White 105794 3.3 6715 3.31 223

Lietuvos Lithuanian 99342 3.3 6659 3.31 220 Vokietijos German 1001 2.9 7137 3.35 239

Britanijos British Fr. 102 2.9 6334 3.26 206

Olandijos Dutch 234 1.6 8235 3.48 286 Holšteinų Holstein 4248 2.3 7521 4.29 323 3.38 254

Danijos Danish 517 2.3 8450 4.11 4.77 240 285

Švedijos Swedish 351 2.6 8110 4.34 270

Žalųjų ir žalmargių Red, R&W

35188 2.8 6700 4.43 231

Lietuvos Lithuanian 30705 2.9 6620 4.45 3.45 228

Anglerų Angler 450 2.2 6859 4.60 4.31 287 246 Danijos Danish 565 2.4 7106 4.41 4.31 308 248

Vokietijos German R&W 294 2.4 6444 4.31 4.20 266 213

51

Veislė

Vidutinis

karvių skaičius

Amžius

laktacijomis

Pieno

Milk

kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

proc. kg proc. kg

Airšyrų Ayrshire 1482 2.6 7350 4.21 4.15 341 256

Švicų Brown Swiss 34 2.8 6695 4.32 289 3.28 219 Švedijos Swedish R&W 834 2.5 7331 4.38 321 3.48 255

Estijos Estonian 27 2.5 7538 4.39 331 3.55 268

Holšteinų Holstein 661 2.3 7573 4.37 331 3.43 260 Simentalų Simmental 97 2.3 7740 4.18 323 3.45 267

Norvegijos Norvegian 40 1.1 7399 4.95 367 3.37 249


Džersių Jersey 88 2.3 5407 5.34 289 3.91 211

Montbeliarde 1 4.0 5981 4.96 297 3.96 237



White-back 509 3.1 5770 4.39 253 3.30 190 Lietuvos šėmųjų Ash-grey 604 3.4 5795 4.24 246 3.28 190


juodmargių Lithuanian B&W 714 3.8 6696 4.33 290 3.28 219


žalųjų Lithuanian Red 46 4.9 4994 4.43 221 3.53 176

2012–2013 metai

Juodmargių Black&White 102072 3.2 6787 4.30 292 3.30 224

Lietuvos Lithuanian 95395 3.2 6717 4.31 289 3.29 221

Vokietijos German 987 2.7 7302 4.35 317 3.34 244 Britanijos British Fr. 102 2.7 6412 4.18 268 3.22 207

Olandijos Dutch 232 2.1 8937 3.99 356 3.41 305

Holšteinų Holstein 4443 2.3 7683 4.24 326 3.35 257 Danijos Danish 477 2.3 8990 4.21 379 3.34 301

Švedijos Swedish 436 2.0 8382 4.34 364 3.37 283

Žalųjų ir žalmargių Red, R&W

34516 2.8 6747 4.42 298 3.42 231

Lietuvos Lithuanian 29953 2.8 6670 4.44 296 3.41 228

Anglerų Angler 446 2.3 6877 4.56 313 3.53 243 Danijos Danish 558 2.4 6957 4.39 305 3.43 239

Vokietijos German R&W 256 2.4 6581 4.37 288 3.32 219

Airšyrų Ayrshire 1545 2.5 7542 4.16 314 3.43 259 Švicų Brown Swiss 35 2.4 6755 4.28 289 3.36 227

Švedijos Swedish R&W 882 2.5 7285 4.38 319 3.42 249

Estijos Estonian 22 3.2 7076 4.64 329 3.57 252 Holšteinų Holstein 650 2.1 7524 4.35 327 3.40 256

Simentalų Simmental 111 2.3 7224 4.27 309 3.42 247 Olandijos Dutch R&W 1 1.0 10522 4.40 463 3.48 366

Norvegijos Norvegian 57 1.4 4671 4.38 205 3.46 162


Džersių Jersey 79 2.6 5744 5.62 323 3.83 220



White-back 560

3.3 5826 4.37 255 3.27 191

Lietuvos šėmųjų Ash-grey 700 3.2 5780 4.25 246 3.26 189 Seno genotipo Lietuvos

juodmargių

Lithuanian B&W 785 3.6 6671 4.40 293 3.28 219 Seno genotipo Lietuvos

žalųjų

Lithuanian Red 38 3.3 4875 4.45 217 3.49 170

Šaltinis: ŽUIKVC parengti duomenys Ministerijos užsakymu

52 2.4. priedas. Apsiveršiavimų ir gautų veršelių skaičius

Mėnuo

1-os laktacijos 2-os laktacijos 3-ios ir kitų Visų laktacijų

veršiavosi

kartų proc.

gauta

veršelų

veršiavosi

kartų

pr

oc.

gauta

veršelių

veršiavosi

kartų

pr

oc.

gauta

veršelių

veršiav

osi

kartų

gauta

veršelių

2012 metai

Spalis October 2872 33.03 2595 1926 22.15 1869 3897 44.82 3776 8695 8240

Lapkritis November

2301 28.12 2055 1884 23.02 1824 3999 48.86 3902 8184 7781

Gruodis

December 2763 29.69 2495 2109 22.67 1998 4433 47.64 4274 9305 8767

2013 metai

Sausis January 2931 30.12 2587 2282 23.45 2163 4519 46.44 4310 9731 9060

Vasaris

February 2754 2900 2418 2012 21.19 1900 4730 49.81 4577 9496 8895

Kovas March 3505 2300 3127 3117 20.45 2976 8617 56.55 8369 15239 14472

Balandis April 3311 24.79 2966 2828 21.18 2713 7213 54.01 6993 13354 12673

Gegužė May 3410 26.28 3073 2792 21.52 2719 6772 52.20 6585 12974 12377

Birželis June 2946 23.31 2707 2685 21.25 2595 7007 55.44 6857 12638 12159

Liepa July 2943 24.61 2713 2515 21.03 2454 6498 54.34 6417 11957 11585

Rugpjūtis August

3217 31.92 2941 2124 21.08 2067 4735 46.99 4557 10077 9565

Rugsėjis

September 1117 33.89 1014 691 20.96 664 1486 45.08 1457 3296 3137

Iš viso Total 34070 27.38 30691 26965 21.67 25942 63714 51.20 62074 124432 118711

Juodmargių

veislių

Black&White

24068 26.62 21550 19102 21.13 18320 47445 52.48 46052 90400 85924

Žalųjų veislių

Red, R&W 9425 29.48 8629 7470 23.37

72

38 15170 47.45 14931 31970 30800


53 2.5 priedas. Pieninių gyvūnų produktyvumo kontrolės įkainiai Kontroliuojam

ų

gyvūnų grupės

Paslaugos kaina nuo 2013 06 01 Lt/metams

Pilna

paslaugos

kainos (be

PVM)

PVM 21

proc.

Kaina su

PVM

Finansuojam

a paslaugos

dalis iki 70

proc. kainos

(be PVM)

Leistina 70

proc. riba Finansavi

mas proc.

Apmokam

a kainos

dalis (be

PVM)

bandos

savininko

Apmoka

ma

bandos

savinink

o suma

su PVM

Karvės

1.1. A t metodu

1-5 karvių 105,00 22,05 127,05 - - - 105,00 127,05

6-10 karvių 105,00 22,05 127,05 73,00 73,50 69,52 32,00 53,55

11-20 karvių 101,52 21,32 122,84 71,00 71,06 69,94 30,52 51,78

21-50 karvių 97,20 20,41 117,61 68,00 68,04 69,96 29,20 49,57

51 -100 karvių 93,00 19,53 112,53 65,00 65,10 69,89 28,00 47,43

101 ir daugiau 91,80 19,28 111,08 64,00 64,26 69,72 27,80 46,82

1.2. A 4 metodu

1-5 karvių 108,00 22,68 130,68 - - - 108,00 130,68

6-100 karvių 114,36 24,02 138,38 80,00 80,05 69,95 34,36 58,32

101-300 karvių 98,64 20,71 119,35 69,00 69,05 69,95 29,64 50,31

301 ir daugiau 91,80 19,28 111,08 64,00 64,26 69,72 27,80 46,82

1.3. Bt metodu

1-5 karvių 37,20 7,81 45,01 - - - 37,20 45,01

6 ir daugiau 42,96 9,02 51,98 30,00 30,07 69,83 12,96 21,91

1.4. B4 metodu

1-5 karvių 40,00 8,40 48,40 - - - 40,00 48,40

6 ir daugiau 44,50 9,35 53,85 31,00 31,15 69,66 13,50 22,70

1.5. Ct metodu

1-5 karvių 46,20 9,7 55,9 - - - 46,20 55,90

6 ir daugiau 50,40 10,58 60,98 35,00 35,28 69,44 15,40 25,70

1.6. C4 metodu

1-5 karvių 48,00 10,08 58,08 - - - 48,00 58,08

6 ir daugiau 52,92 11,11 64,03 37,00 37,04 69,92 15,92 26,99

1.7. Ožkos, melžiamos avys

B4 1-5 37,80 7,94 45,74 - - - 37,00 45,74

B4 6 ir daugiau 40,00 8,40 48,40 28,00 28,00 70,00 13,00 20,40

C4 1-5 43,20 9,07 52,27 - - - 43,20 52,27

C4 6 ir daugiau 45,80 9,62 55,42 32,00 32,06 69,87 13,80 23,36

1.8. Avys (auginamos vilnai, mėsai)

Nuo 1 ir

daugiau 13,20 2,77 15,97 9,00 9,24 68,18 7,00 6,73

54 2.5. priedas. Grynaveislių mėsinių galvijų pasiskirstymas pagal veisles, skaičius vnt.

Veislė Kodas Lytis 2009-

01-01

2010-

01-01

2011-

01-01

2012-

01-01

2013-

01-01

2014-

01-01

2014-

07-01

1. Akvitanų

šviesieji 79

Buliukas 0 4 1 0 0 2 2

Telyčaitė 1 0 0 0 0 2 2

2. Angusai 51

Buliukas 136 177 171 261 438 524 725

Karvė 158 186 239 333 495 650 872

Telyčaitė 115 159 262 377 535 714 820

3. Aubrakai 54

Buliukas 405 447 450 491 562 735 956

Karvė 652 694 775 865 929 1069 1245

Telyčaitė 608 598 628 710 791 927 1077

4. Belgų

mėlynieji 76

Buliukas 35 66 92 113 44 27 25

Karvė 21 26 34 24 24 36 42

Telyčaitė 47 79 98 122 61 25 25

5. Galovėjai 56

Buliukas 71 68 86 93 119 162 225

Karvė 83 83 97 126 168 215 242

Telyčaitė 67 84 96 107 130 144 234

6. Herefordai 52

Buliukas 155 148 181 208 240 287 282

Karvė 236 219 245 264 293 320 350

Telyčaitė 203 202 199 244 248 281 332

7. Highland 57

Buliukas 40 67 76 116 133 202 246

Karvė 54 77 88 115 145 230 269

Telyčaitė 57 74 88 134 149 217 248

8. Limuzinai 62

Buliukas 791 919 864 1048 1187 1333 1649

Karvė 1119 1248 1375 1484 1630 1822 2077

Telyčaitė 1007 1165 1198 1399 1538 1905 2168

9. Mėsiniai x

mėsinių

veislių

75

Buliukas 0 17 266 346 821 1359 1563

Karvė 0 0 50 57 106 445 556

Telyčaitė 0 12 124 366 724 1170 1627

10. Salers 77

Buliukas 1 1 0 5 3 1 1

Karvė 2 2 2 2 2 2 2

Telyčaitė 0 0 0 4 1 2 0

11. Simentalų

mėsiniai 63

Buliukas 239 290 346 350 371 416 545

Karvė 386 430 498 556 653 718 803

Telyčaitė 341 386 396 501 507 606 736

12. Šarolė 61

Buliukas 525 645 688 708 828 887 1018

Karvė 922 981 998 1057 1114 1207 1290

Telyčaitė 761 829 914 1029 1103 1111 1253

13. Šorthornai 53

Buliukas 28 33 40 27 32 21 26

Karvė 34 41 56 49 46 53 73

Telyčaitė 32 33 35 44 40 33 6

14. Wagyu 59 0 0 0 0 0 2 2

Viso: 9332 10490 11756 13735 16210 19862 23614


55

7 priedas. Mėsinių bulių vertinimas biometriniu metodu palyginimas 2010 su 2013 m.

Buliaus vardas, veislė ir numeris

Masė 500 d. amžiaus, kg

Priaugimas per parą nuo 210 iki 500 d. amžiaus kg

Pašarų sąnaudos priesvorio vienetui MJ AE

Skerdenos išeiga proc.

Skerdenos Raumeningumo klasė

Riebalingumo klasė

Ilgiausiojo nugaros raumens plotas cm

2

Klubo šlaunies dalies išeiga, proc.

Minkštųjų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies, proc.

Mėsos kietumas kg/cm

2

Baltymų kiekis mėsoje proc.

Mėsos baltymų visavertiškumas

Rezultatas

+ -

2013 m

ŠA LT 4677266 603,9 274 74,2 57,78 U/R 75/25 3 119 32 84,2 2,9 21,7 5,4 6 5

ŠA LT 4164663 618 271 71,4 56,5 U 2,25 117 33,67 80,45 2,4 21,2 5 4 7

ŠA vidurkis 610,95 272,5 72,8 57,14 2,625 118 32,835 82,325 21,45 5,2

AA LT4728144 528 241 82 56,66 U/R 25/75 3 82,2 30,46 81,45 3,95 21,39 5,3 3 8

AA LT 5326278 594 243 70,3 58,31 U 3 100 30 81,9 2,05 21,28 5,4 7 4

AA LT 5326208 514 218 80,3 54,41 R 3 109 31,49 84,5 3,02 21,99 5,2 4 7

AA LT 5326207 594 260 70 57,12 U/R/O 3 107 30,2 83,8 2,58 21,71 5 4 6

25/50/25

AA E001505907630 555 245 74,2 57,6 U/R 50/50 2,5 97,2 30 80 1,86 21,46 5,6 4 7

AA LT 4728180 556 243 78,8 55 U/R 50/50 3 90 30,2 81,31 1 21,46 5 4 7

AA vidurkis 556,83 241,67 75,93 56,52 2,92 97,57 30,39 82,16 21,55 5,25

LI LT 4853912 631 268 69,3 59,78 E/U 50/50 3 116 31,93 83,78 3,45 20,94 5,2 7 4

SI LT 5434676 622 274 71,6 56 U/R 50/50 2,5 107 31,46 82,7 1,86 21,86 5,3 5 6

HE LT 8788641 522 232 78,7 54,41 R/O 75/25 3 90 30 80 1,69 21,94 5,2 4 7

2010 m SI GARAS LT 4265162 559,8 70,4 50,8 O/R 2,7 70,4 31,9 80,3 1,63 21,13 5,2

SI WARON AT 744257909 621,9 78,7 55,8 R 1,75 120,3 33,4 80,1 2,55 21,25 6,3

SI vidurkis 590,85 74,55 53,3 2,225 95,35 32,65 80,2 2,09 21,19 5,75

AA PENNY DE1302424816 516 71,3 53,8 R 2,3 95 33,4 82,9 1,36 21,63 5,8

AA TARALE DE 1302768555

543 76,25 56,2 U 2,5

56

AA vidurkis 529,5 73,78 55 2,4

HE GION DE 1402255628 556,8 75,26 52,36 R 3 95 31,1 80,2 2,95 20,94 5

ŠA BINVIENU FR 2306105039

571,2 70,4 54,9 R 3 75,7 34,9 79 2,37 22,05 4,6

ŠA AFFIXE FR6770569618

544 78,4 54,6 U 2 101 33,6 80,9 2,79 20,85 4,5

ŠA ASTERIX FR 6770569590

606,7 72,9 54,4 U 2,3

ŠA ERICO DE 1501906837

612,5 73,27 54,2 E/U 2,3 105 33,9 81,2 1,7 21,71 5,5

ŠA VSAGE FR 2303100914

597,5 74,88 58,6 U 1 95 34,1 83,6 2,51 20,69 4,6

ŠA vidurkis 586,38 73,97 55,34 2,12 94,18 34,13 81,18 2,34 21,33 4,8

LI ADAGIJO.B FR 8605135369

546,7 79,9 58,7 U/R 1,7 108 33,6 82,4 2,2 22,04 5

LI 3667017 536,5 77,9 54,7 R 2 77,9 32,9 81,5 2,82 22,14 4,2

LI VAETVIENT FR8700670757

601,2 74,9 58,4 U 1,7 105 34,1 82,2 2,52 22,64 5

LI FERLAINE FR 8700670757

558 77,2 57,1 U 2 101 34,5 83,7 1,82 22,23 5,3

LI ASTERIX FR 8709311096

555,3 75,1 55,7 U/R 1,7 103 34,4 83,2 2,04 21,74 5

LI AFICION. B FR 8605135416

560 73,5 56,4 U 1,3 89,6 35 81,3 3,13 22,48 5

LI ANTAN FR 2306632509

577,4 70,7 58 U 2 105 35,6 84,4 1,49 22,05 5,4

LI ULAS RK 3575150 496 80,02 53,8 R 2,3 78 34,8 82 1,75 21,34 5,4

LI VIOLON FR8727970565

557,1 71,97 55,8 R/U 2 95 35,7 82,8 1,76 21,56 5

LI UMA LT 3575145 516 71,3 53,8 R 2,3 82 33,4 82,9 1,93 20,39 5

LI vidurkis 550,42 75,249 56,24 1,9 94,45 34,4 82,64 2,146 21,861 5,03

57

2.14 priedas. Pieninių galvijų bulių vertinimo rezultatai

Gyvūno ID Bulius Metai Vertinimo

data

Popul

iacija

Duk

rų

Ūkių

Patikim

umas

3 laikot. tarp

apsiver

šiavimų

dienomis

Servis.peri

odo

vidurkis

TOTA

L_SSK

_I

Produ

ktyvu

mas

Ilgaamži

škumas

Pienas Somat.la

st.kiekis

Eksterjeras

2012 m.

LT000004539698 BINGIS 2007 2012.03.01 6 4 4 0,406 119 121,4

1

100,59

LT000004539701 GARAS 2007 2012.03.01 6 10 8 0,549 71 69,19 92,27

LT000004058545 LAZER 2006 2012.03.01 1 1 1 0,409 102 101,9

2

101,2

LT000004539701 GARAS 2007 2012.07.30 6 0,731 100,58 96,71 96,17 82 100,75 80 102,09

LT000004814514 2012.07.30

LT000004058545 LAZER 2006 2012.07.30 1 0,663 105,67 105,98 88,47 89 91,57 87 106,23

LT000004539698 BINGIS 2007 2012.07.30 6 0,627 93,48 95,66 113,05 115 97,1 116 109,77

LT000004193419 LEADER 2008 2012.12.10 1 0,679 111,88 110,4 98,92 113 113 111,81

LT000004814514 MAURAS 2008 2012.12.10 6 0,523 106,98 107,19 92,16 99 99 100,03

LT000004569821 JAGUAR 2008 2012.12.10 6 0,507 103,43 98,59 99,1 114 117 92,45

LT000004539701 GARAS 2007 2012.12.10 6 0,814 98,68 98,23 94,16 79 76 98,09

LT000004058545 LAZER 2006 2012.12.10 1 0,785 105,49 108,43 88,62 88 86 106,15

LT000004539698 BINGIS 2007 2012.12.10 6 0,753 97,48 95,93 105,29 97 95 115,63

2013 m.

LT000004814514 MAURAS 2008 2013.03.20 6 21 3 0,636 105,19 104,59 93,35 98 98 109,41

LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.03.20 6 3 2 0,444 97,15 96,8 95,38 95 95 108,94

LT000004885257 GOTAS 2008 2013.03.20 6 108,45 106,55 103,13

LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.07.01 6 46 23 0,72 105 105 109,8

LT000004814514 MAURAS 2008 2013.07.01 6 34 9 0,729 115 115 115,14

LT000004885257 GOTAS 2008 2013.07.01 6 11 3 0,54 94 94 97,3

LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.10.20 6 77 44 0,815 95,12 96,54 108,76 101 101 106,23 106,3894

LT000004885257 GOTAS 2008 2013.10.20 6 61 15 0,756 106,39 104,55 98,39 87 83 116,71 96,2816286

LT000004814514 MAURAS 2008 2013.10.20 6 48 16 0,778 101,15 103,49 106,27 106 104 117,05 107,832086

LT000004789464 INKARAS 2009 2013.10.20 6 6 5 0,506 119,98 118,34 103,51 103,84

58

8 priedas. Kiaulių mėsos kokybės vertinimo rodikliai 2014 m. (patikrinti 44 paršeliai)

Gyvūno

registro Nr.

sm ph L

spalvos

šviesumas

A

spalvos

rausvumas

B

spalvos

gelsvumas

Vandenin

gumas

H2O

rislumas

Virimo

nuostoliai

Kietumas Tarpraume

niniai

riebalai

Pelenai Baltymai

1377390 25,89 5,38 48,47 15,97 5,37 7,79 62,01 27,57 2,31 0,91 1,23 23,74

1377391 25,83 5,54 50,42 14,93 4,93 11,26 56,84 27,59 2,47 1,24 1,15 23,43

1377385 26,26 5,38 49,40 14,82 6,01 6,05 49,67 29,43 2,16 1,24 1,32 23,71

1377386 27,17 5,49 45,78 12,22 4,30 7,66 57,69 28,13 2,95 1,28 1,05 24,84

1377377 25,88 5,33 47,08 15,04 5,95 6,75 56,67 26,76 1,61 0,84 1,21 23,83

1377378 27,11 5,44 47,37 13,98 5,25 8,30 55,72 27,45 3,19 1,78 1,17 24,16

1377362 26,62 5,29 51,99 13,13 5,57 9,64 58,59 29,34 2,46 1,70 1,26 23,66

1377364 26,67 5,39 48,77 12,58 4,79 3,04 58,46 26,20 2,81 1,31 1,23 24,14

1377366 27,32 5,26 49,05 13,22 4,79 6,46 60,99 25,45 2,31 1,48 0,92 24,92

1377367 26,99 5,38 48,13 12,57 5,13 7,81 59,82 25,20 1,53 1,29 1,15 24,55

1377321 24,67 5,36 59,47 11,94 5,88 8,22 43,99 30,74 2,17 1,04 1,14 22,49

1377324 25,03 5,48 56,72 12,45 4,69 6,51 50,24 27,39 1,89 1,41 1,03 22,59

1377334 25,00 5,48 53,98 14,19 4,78 6,73 42,33 30,98 1,72 1,27 1,18 22,55

1377335 27,09 5,52 53,97 13,20 4,56 5,34 48,35 26,35 1,91 1,74 1,17 24,18

1377327 24,76 5,46 55,24 13,97 4,04 7,72 47,30 28,73 2,44 1,26 1,03 22,47

1377325 25,03 5,51 52,67 12,99 4,15 3,33 50,18 29,29 2,03 1,34 1,08 22,61

1377308 23,77 5,4 57,6 12,87 6,32 8,44 47,86 34,05 1,49 1,08 1,18 21,51

1377305 25,02 5,46 54 14,19 4,8 4,35 47,13 28,24 1,49 1,1 0,91 23,01

1377320 26,02 5,52 53,3 14,82 4,86 3,35 48,19 27 2,19 1,03 1,07 23,92

1377318 27,15 5,48 54 14,28 5,34 8,48 49,48 27 1,55 1,82 1,14 24,19

1377304 25,39 5,48 55 14,05 5,77 9,23 47,27 29,84 1,89 1,45 1,23 22,71

1377301 24,68 5,38 55,2 13 6,21 7,23 51,67 30,57 1,8 0,88 1,27 22,53

1377309 25 5,45 54 13,24 5,14 7,94 51,01 32,54 1,46 1,37 1,13 22,5

1377310 25,35 5,37 56,1 12,37 5,41 7,9 52,68 31,52 1,65 1,12 0,99 23,24

1377313 25,08 5,66 48,1 14,42 3,44 6,31 51,25 27,56 3,2 1,28 1,13 22,67

1377314 24,51 5,43 56,2 13,76 5,08 8,8 48,27 27,62 1,4 1,41 1,27 21,83

59

1377332 24,49 5,6 53,1 12,89 4,27 4,21 50,61 27,34 2,34 0,62 0,98 22,89

1377331 23,71 5,43 57,8 13,67 5,62 6,5 51,23 28,49 1,8 1,48 0,98 21,25

1377197 27,68 5,49 54,1 14,85 6,62 3,17 52,8 27,07 2,72 2,06 1,16 24,46

1377157 26,91 5,56 53,9 16,28 7,16 2,11 55,2 27,39 1,64 1,8 1,18 23,93

1377182 25,78 5,57 52,6 14,16 6,29 4,24 56,4 28,37 2,19 1,86 1,18 22,74

1377340 26,46 5,48 58,9 15,11 10,51 5,3 57,04 21,11 1,96 1,82 1,06 23,58

1377154 25,97 5,5 58,5 15,96 11,4 6,74 55,02 22,95 2,2 1,69 1,12 23,16

1377155 25,5 5,42 57,5 14,8 8,47 4,06 58,94 28,44 1,7 1,72 1,13 22,65

1377151 26,35 5,45 51,9 17,37 7,46 2,47 56,99 27,25 2,18 1,48 1,11 23,76

1377187 28,95 5,52 58,2 14,02 10,47 6,65 53,19 19,31 1,74 2,09 1,18 25,68

1377348 27,91 5,71 56,2 16,63 11,64 5,17 55,63 21,03 1,32 3,85 1,25 22,81

1377179 31,29 5,81 56,7 17,54 9,79 4,53 53,31 19,83 2,65 5,81 1,24 24,23

1377185 28,08 5,69 58 16,51 11,86 6,86 53,86 22,78 1,19 5,05 1,14 21,89

1377193 27,69 5,36 58,9 14,36 7,71 8,47 59,43 18,83 1,74 3,49 1,28 22,91

1377181 26,29 5,42 62,9 14,13 8,06 6,26 55,81 24,46 1,75 2,11 1,31 22,87

1377351 26,33 5,4 59 13,99 10,88 10,38 55,4 22,79 2,17 2,52 1,03 22,78

1377346 26,56 5,32 61,2 13,91 8,15 7,44 55,27 23,6 2,1 2,25 1,11 23,2

1377352 27,51 5,34 57,4 14,13 9,09 6,9 54,57 24,09 2,45 3,06 1,27 23,17

60

2.11. lentelė. Lietuvoje laikomų registruotų arklių veislės ir skaičiai Veislės pavadinimas 2010.01.01 2011.01.01 2012.01.01 2013.01.01 2014.01.01

76 Amerikos miniatiūriniai 0 0 0 0 2

33 Amerikos ristūnai 45 219 189 192 209

61 Arabai 34 150 162 159 158

49 Baltijos hanoveriai 62 296 290 291 346

85 Belgijos jojamieji 0 0 0 2 2

59 Belgijos šiltakraujai 0 1 1 0 2

88 Brandenburgo 0 1 1 1 2

53 Budionai 22 64 53 47 42

55 Danijos šiltakraujai 0 12 8 9 10

78 DK Fjord 0 0 0 0 7

73 Estijos jojamieji 0 0 0 1 2

20 Fryzai 0 8 8 11 13

41 Grynakraujai jojamieji 54 69 81 88 86

51 Hanoveriai 61 563 349 245 234

97 Hesseno 0 2 1 1 1

58 Holšteinai 11 105 86 82 90

29 Kaspijos arkliai 0 0 9 2 2

50 Kiti jojamieji arkliai 0 6 0 12 11

75 Knabstrupper 0 4 4 4 4

25 KWPN 1 3 4 8 11

19 Latvijos jojamieji 0 35 37 43 47

16 Latvijos važiuojamieji 4 19 18 14 17

24 Lenkijos arkliai 0 11 18 21 42

17 Lietuvos jojamieji 251 933 1014 1059 1088

11 Lietuvos sunkieji 571 1796 1683 1610 1744

87 Lipizzan 0 0 0 2 2

83

Mažasis vokiečių jojamasis

(Pinto) 0 2 3 7 7

98 New Forest Ponny 0 32 33 35 35

60 Norvegijos šaltakraujai 0 4 3 3 3

95 Oldenburgo 2 28 22 24 26

32 Orlovo ristūnai 0 17 22 23 23

80 Prancūzijos jojamieji 0 0 0 4 4

57 Prancūzų ristūnai 0 74 80 148 172

66 Pura Raza Española 0 0 0 3 3

31 Rusų ristūnai 66 411 325 289 271

28 Shire 0 0 0 2 2

18 Stambieji žemaitukai 107 562 594 646 707

91 Šetlendo poniai 7 71 70 76 80

52 Trakėnai 621 1317 1261 1229 1187

56 Ukrainos jojamieji 1 5 5 5 5

0 Vietiniai arkliai 420 6062 7108 8051 9473

86 Vietiniai poniai 0 75 129 239 390

63 Vokietijos jojamieji 0 2 1 2 2

71 Vokietijos klasikiniai poniai 0 0 0 3 7

90 Westphalian 0 4 5 6 12

27 Wielkopolska 0 3 3 4 8

96 Württemberger 1 4 4 4 4

21 Žemaitukai 200 446 500 551 606

Kiti 6 6 9 10

Iš viso 2541 13422 14191 15266 17210

61

2.12. Lietuvoje auginamų veislinių arklių skaičius ir veislės, įtrauktos į kilmės knygas

Eil.

Nr. Asociacijos pavadinimas

Lietuvoje veisiamos

arklių veislės

Populiacij

os dydis

2010 m.

Populiacij

os dydis

2011 m.

Populiacij

os dydis

2012 m.

Populiaci

jos dydis,

2013 m.

Jojamieji

1. Lietuvos arklių augintojų

asociacija

Bendra formuojama

Lietuvos jojamųjų

populiacija

1429

1553 1672 1766

iš jų: Lietuvos

jojamųjų (LJ) 775 883 986 1076

2. Lietuvos sunkiųjų arklių

veislės augintojų asociacija Lietuvos sunkieji 860 1022 1196 1404

3. Lietuvos sunkiųjų arklių

veislės augintojų asociacija

Stambieji

žemaitukai 451 512 577 633

4. Baltijos hanoverių veislės

žirgų augintojų asociacija

Bendra formuojama

Baltijos hanoverių

populiacija

390 421 461 503

iš jų: Baltijos

hanoverių (BH) 195 215 250 288

5.

Žemaitukų arklių augintojų

asociacija Žemaitukai

399 401

465

531

6.

Lietuvos trakėnų žirgų

augintojų asociacija Trakėnai 904 968

1049

1129

7. Respublikinė lenktyninių

žirgų lyga Amerikos ristūnai 114 138 151 163

8. Respublikinė lenktyninių

žirgų lyga Rusų ristūnai 209 227 233 243

9. Lietuvos arabų arklių

augintojų asociacija Arabai 101 114 124 137

10. Lietuvos ristūnų sporto

asociacija Orlovo ristūnai 8 12 12 12

11. Lietuvos ristūnų sporto

asociacija Prancūzų ristūnai

102 117 132 154

12. Nacionalinis žirgų lenktynių

klubas

Grynakraujai

jojamieji 27 27 38 50

Iš viso: (12 veislių) 5 964 6 610 7 346 8 089

Sertifikuojami Lietuvoje Kitose šalyse sertifikuojami 3 grupės pagal KK sertifikavimą, selekcinį darbą:

Jojamieji Lietuviškos, Lietuvoje sertifikuojamos veislės

Darbiniai Kitų šalių veislės, pagerintos ir sertifikuotos Lietuvoje

Ristūnai Prancūzų ristūnai Kitų šalių išvestos veislės, KK tvarkomos ir

sertifikuojamos kitose šalyse, Lietuvoje registruotos Lygiosioms lenktynėms Grynakraujai jojamieji

62

2.13 priedas. Deklaracijos anketos forma

1 lentelė Įmonės veiklos rezultatų suvestinė Lt/m. 2010 2011 2012 2013

1.1 Įmonės pajamos iš viso

1.2 Tame sk. gautos pajamos susijusios su priemone „Parama

veislininkystei“ veikla (realizacija, nuoma ar pan.)

1.3 Įmonės gamybinės veiklos sąnaudos iš viso

1.3.1= 3 lentelė

3.1 eil

tame sk. gamybinės veiklos kaštai susiję su priemone

„Parama veislininkystei“

1.4 Įmonės veiklos ir administracinės sąnaudos iš viso:

1.4.1=3 lentelė

3.2 eil.

Tame sk. veiklos sąnaudos susijusios su priemone „Parama

veislininkystei“

1.5 Įmonės veiklos grynasis pelnas Lt

2 Lentelė . Informacija apie priemonės „Parama veislininkystei“ kaštus 2010 2011 2012

2013

2.1 Vidutinis metinis kontroliuojamų gyvūnų skaičius vnt.

2.2 Finansavimas skirtas priemonei „Parama veislininkystei“

Lt/m.

2.3=(2.2/2.1) Finansavimas tenkantis vienam gyvūnui Lt/m.

2.4=(3 lent. 3. eil.

/2.1)

Vieno gyvūno išlaikymo kaštai Lt/m.

3 lentelė. Sąnaudų susijusių (priskirtų) su priemone „Parama

veislininkystei“ suvestinė 2010 2011 2012

2013

3. Visos sąnaudos priskirtos remiamų gyvūnų išlaikymui:

3.1. Gamybos

3.1.1 Gamybos tiesioginės (susijusioms su kilmės knygų rengimu ir tvarkymu,

gyvūnų veislinės vertės nustatymu, genetinės kokybės ar produktyvumo tyrimams,

konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimu ir dalyvavimu)

3.1.1.1 Materialinių vertybių sąnaudos (kuras, tepalai, atsarginės dalys, kt.)

3.1.1.2 Darbo užmokestis ir socialinis draudimas

3.1.1.3 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas

3.1.1.4 Gamybinių įrengimų remontas ir eksploatacija

3.1.1.5 Kitos

3.1.2 Gamybos netiesioginės

3.1.2.1 Administracinės sąnaudos (kanceliarinės, pašto, telefono,

komandiruočių)

3.1.2.2 Darbo užmokestis ir socialinis draudimas

3.1.2.3 Ilgalaikio turto remontas ir eksploatavimas

3.1.2.5 Kitos

3.2. Veiklos sąnaudos, priskirtos veiklai susijusiai su priemone

„Parama veislininkystei“

3.2.1 Administracijos darbo užmokestis ir socialinis draudimas

3.2.2 Pastatų, įrenginių ir įmonės teritorijos priežiūra ir

eksploatavimas

3.2.3 Administracinės sąnaudos (kanceliarinės, pašto, telefono,

komandiruočių)

3.2.4 Kitos

3.2.5 Mokesčiai, priskiriami sąnaudoms (kelių, žemės, turto aplinkos

teršimo, kiti mokesčiai)

3.3. Finansinės veiklos sąnaudos (palūkanos, įmokos už paskolų

garantijas, skolų nurašymai, kt.)

programos„kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonės „parama

Documents