Pagaminta

Gerbiami ralio dalyviai, svečiai, žiūrovai,Esu sužavėtas klasikinių automobilių ralio idėja!

Tai – išskirtinis Lietuvos automobilių sporto istorijos įvykis. Jis parodo, kad žiūrovus pavergia ne tik lenktynininkų veržlumas ir viršgarsinis greitis, bet ir automobilio unikalumas.

Mane, kaip susisiekimo ministrą, ypač

džiugina aktualūs ir kilnūs šių lenktynių tikslai – skatinti džentelmenišką vairuotojų elgesį ir atidumą kitiems eismo dalyviams, prisidėti prie vairavimo kultūros puoselėjimo, propaguoti eismo

saugumą ir kartu parodyti, kaip keitėsi ir tobulėjo automobilis.

Džiugu, kad lenktynių trasa drieksis per visą Lietuvą – nuo Mažeikių iki Vilniaus ir suteiks galimybę pasigrožėti išskirtiniais senoviniais automobiliais įvairių regionų gyventojams.

Mieli žiūrovai, linkiu pasinaudoti puikia proga ir pasimokyti iš ralio dalyvių džentelmeniškumo ir saugaus vairavimo. Linkiu malonių ir įspūdingų akimirkų!

Eligijus MasiulisSusisiekimo ministras

Gerbiami ponai ir ponios, automobilis jau seniai yra ne tik transporto priemonė, bet ir tam tikra asmenybės individualumo išraiška. Skirtingų automobilių gamintojų mašinos dažnai atspindi ir tam tikrą filosofinį požiūrį į gyvenimą, todėl tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad žmonės galiausiai tapatinasi ir su savo automobiliais.

Klasikinės mašinos yra puikus pavyzdys, kaip technikos tausojimas, atsakingas elgesys ir geras skonis transporto priemonę paverčia vertybe, kuri džiugina ne tik jos savininką, bet ir aplinkinius. Todėl tikiuosi, kad pirmasis Lietuvoje

klasikinių automobilių ralis „ORLEN Lietuva Classic Rally“ taps gražia kasmetine tradicija, suburiančia klasikinių automobilių puoselėtojus, žinovus ir mėgėjus.

Esu įsitikinęs, kad klasikinių automobilių vairuotojus pagrįstai galima vadinti kelių džentelmenais, nes vertybių laikymasis niekada neišeina iš mados.

Pagarbiai

Ireneusz Fąfara„ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius

Susisiekimo ministerijai Telšių regiono keliams „ORLEN “ Lietuva apsaugai

„ORLEN Lietuva Classic Rally“

klasikinių automobilių

ralio žurnalas

Nemokamas leidinys

Redaktorius:

Tomas Digaitis

Tekstų autoriai:

Paulius Sviklas

Audrius Stasiulaitis

Tomas Digaitis

Dizaineris:

Karolis Šliogeris

Fotografai:

Paulius Sviklas

Tomas Digaitis

Asmeninio archyvo

ir gamintojų nuotr.

Tiražas:

3000 egz.

Parengė:

Leidėjas:

UAB „15 minučių“

Saltoniškių 08105 ,9 Vilnius

Tel.: + 370 5 2105894

info@15min.lt

www.15min.lt

www.gazas.lt

Mažeikių miesto ir rajono savivaldybei Telšių miesto savivaldybei Kauno miesto savivaldybei Vilniaus miesto savivaldybei

„ORLEN Lietuva Classic Rally“ organizatoriai dėkoja:

„Orlen Lietuva Classic Rally“ Maršrutas

11:00 Ž. Kalvarija

09:10 Juodeikiai 09:30

MažeikiaiŠv.Asyžiečio

aikštė

13:00 TelšiaiTurgaus

aikštė

14:45 Varniai

16:30 Kryžkalnis

„Orlen“ degalinė

09:50 Kaunas

Rotušės aikštė

Rugsėjo 22 d.Šeštadienis

4

„Orlen Lietuva“gamykla

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d.

2dienos

412kilometrų

12:00 Žiežmariai

„Orlen“ degalinė

15:30 VilniusRotušės

aikštė09:50 Kaunas

Rotušės aikštė

Rugsėjo 23 d.Sekmadienis

Pirmą kartą Lietuvoje rugsėjo 23-22 d. vyks klasikinių automobilių ralis „ORLEN Lietuva Classic Rally“. Šiuo renginiu siekiama prisidėti prie saugaus bei džentelmeniško vairavimo kultūros ugdymo Lietuvoje, pristatyti techninį paveldą ir suvienyti klasikinių automobilių entuziastus šalyje.

O�cialus „ORLEN Lietuva Classic Rally“ tinklalapiswww.facebook.com/olclassicrally

„ORLEN Lietuva Classic Rally“ – tai ne greičio ruožų ir iki dugno išmintų akceleratorių ralis. Šis ralis – tai preciziškas laiko tikslumas, vairavimo meistriškumas ir saugus greitis. Per dvi dienas ekipažai įveiks 412 km ilgio trasą, ją sudarys trys specialieji vidutinio greičio ruožai.

Ralis sujungs įvairiausių automobilių klubų narius, entuziastus, technikos kolekcionierius, žurnalistus ir automobilių sporto veteranus. Organizatoriai tikisi, kad šis klasikinių automobilių ralis taps pagrindiniu technikos paveldo renginiu Lietuvoje.

„ORLEN Lietuva Classic Rally“ yra unikali proga pažymėti 2012 m. visoje Lietuvoje minimus Muziejų metus. Kiekvienas ralyje dalyvaujantis automobilis yra vertas vietos technikos muziejuje, tačiau šios mašinos dar ilgai bus tikromis kelių puošmenomis, o jų vairuotojai – pavyzdį rodantys kelių džentelmenai.

5

Sauliaus Karoso automobilių restauravimo dirbtuvėsTomas Digaitis

Viename Vilniaus pramoninių rajonų esančiame garaže stovi tuzinas juodų savo istorine verte jus priblokšti galinčių sovietinių automobilių. Visi jie tarytum vakar išriedėję iš gamyklos. Tai – Sauliaus Karoso automobilių restauravimo dirbtuvių garažas.

aulius Karosas dar vaikystėje pajuto aistrą automobiliams. Kaip ir tūkstančiai Sovietų Sąjungos vaikų, jis su didžiausiu entuziazmu stebėdavo

mūsų lenktynininkų pasirodymus ralyje, žiedinėse lenktynėse. Vėliau, kai atsirado galimybė, jis pradėjo kaupti vertingą klasikinių automobilių kolekciją. Ir aistrą automobiliams pavertė verslu – Vilniuje atidarė restauravimo dirbtuves.

Pradėjęs domėtis klasikiniais automobiliais, S.Karosas, be abejo, susipažino su Arvydu Šapoka.

Klasikinių automobilių pasaulyje jo pristatinėti nereikia. Arvydo rankomis buvo restauruotas pirmasis Sauliaus Karoso kolekcijos automobilis – 1934 m. gamybos „Mercedes-Benz 500K“ su „Erdmann & Rossi“ gamybos kėbulu.

Sauliui Karosui taip patiko „Erdmann & Rossi“ dirbtuvių pagaminti automobiliai, kad Vokietijoje esančioje kolekcijoje atsidūrė rekordinis skaičius puikių šios markės egzempliorių. Šie automobiliai restauruojami Vokietijoje – čia ir informacijos, ir dalių jiems daugiau. Na, o dirbtuves Lietuvoje jis patikėjo pirmojo savo „Erdmann & Rossi“ autoriui.

Grįžkime į Vilnių. Ekskursiją po dirbtuves mums surengęs Arvydas Šapoka yra vaikščiojanti sovietinės technikos enciklopedija, todėl, suprantama, šiose dirbtuvėse visas dėmesys skiriamas prieškariniams sovietiniams automobiliams.

Pats Arvydas darbinius įrankius iškeitė į dirbtuvių vadovo kėdę. Inžinieriaus profesiją turintis vadovas rūpinasi, kad visiems penkiolikai jo dirbtuvių darbuotojų būtų ką veikti. Taip, dirbtuvėse dirba net penkiolika savo žiniomis ir gabumais aukštą dirbtuvių kartelę vis keliantys darbuotojai.

„Pavyzdžiui, prie smulkių detalių mūsų dirbtuvėse dirba dailininkas su diplomu kišenėje. Plastikines, stiklines, gumines dalis jis pagamina taip kokybiškai, kad nuo originalo neatskirsi“, – pristatydamas vieną iš penkiolikos komandos narių pasakoja dirbtuvių vadovas.

S

Klasikinių automobilių kolekcionierius Saulius Karosas

6

aulius Karosas dar vaikystėje pajuto aistrą automobiliams. Kaip ir tūkstančiai Sovietų Sąjungos vaikų, jis su didžiausiu entuziazmu stebėdavo

mūsų lenktynininkų pasirodymus ralyje, žiedinėse lenktynėse. Vėliau, kai atsirado galimybė, jis pradėjo kaupti vertingą klasikinių automobilių kolekciją. Ir aistrą automobiliams pavertė verslu – Vilniuje atidarė restauravimo dirbtuves.

Pradėjęs domėtis klasikiniais automobiliais, S.Karosas, be abejo, susipažino su Arvydu Šapoka.

Klasikinių automobilių pasaulyje jo pristatinėti nereikia. Arvydo rankomis buvo restauruotas pirmasis Sauliaus Karoso kolekcijos automobilis – 1934 m. gamybos „Mercedes-Benz 500K“ su „Erdmann & Rossi“ gamybos kėbulu.

Sauliui Karosui taip patiko „Erdmann & Rossi“ dirbtuvių pagaminti automobiliai, kad Vokietijoje esančioje kolekcijoje atsidūrė rekordinis skaičius puikių šios markės egzempliorių. Šie automobiliai restauruojami Vokietijoje – čia ir informacijos, ir dalių jiems daugiau. Na, o dirbtuves Lietuvoje jis patikėjo pirmojo savo „Erdmann & Rossi“ autoriui.

Grįžkime į Vilnių. Ekskursiją po dirbtuves mums surengęs Arvydas Šapoka yra vaikščiojanti sovietinės technikos enciklopedija, todėl, suprantama, šiose dirbtuvėse visas dėmesys skiriamas prieškariniams sovietiniams automobiliams.

Pats Arvydas darbinius įrankius iškeitė į dirbtuvių vadovo kėdę. Inžinieriaus profesiją turintis vadovas rūpinasi, kad visiems penkiolikai jo dirbtuvių darbuotojų būtų ką veikti. Taip, dirbtuvėse dirba net penkiolika savo žiniomis ir gabumais aukštą dirbtuvių kartelę vis keliantys darbuotojai.

„Pavyzdžiui, prie smulkių detalių mūsų dirbtuvėse dirba dailininkas su diplomu kišenėje. Plastikines, stiklines, gumines dalis jis pagamina taip kokybiškai, kad nuo originalo neatskirsi“, – pristatydamas vieną iš penkiolikos komandos narių pasakoja dirbtuvių vadovas.

GaražasEkskursiją pradedame nuo garažo. Jame – dešimtys neįtikėtinai kruopščiai restauruotų sovietinių automobilių. Čia stovi pirmieji ZIS, ZIL ir GAZ markių automobiliai, gaminti tik patiems aukščiausiems Kremliaus pareigūnams. Tai labai reti modeliai. Tarkime, ZIS-102A kabrioletų buvo pagamina tik eksperimentinė serija, vos 12 vienetų. Išlikusių važiuojančių beveik nelikę. Gerai restauruotų – nėra. Išskyrus vieną. Jis stovi čia, Sauliaus Karoso restauravimo dirbtuvėse.

Šalia prabangių ir juodų it smala limuzinų stovi vienas milžiniškas universalas. Rygoje veikusioje automobilių gamykloje pagamintas GAZ-13 „Čaika“ universalo kėbulu buvo eksploatuojamas kaip sanitarinis automobilis. Ne, juo nebuvo vežiojami nusipelniusiųjų palaikai, tam

buvo skirti kiti automobiliai. Nors, neatmeskime galimybės, kad koks vienas kitas valdininkas tokiame automobilyje gal ir bus numiręs…

Kiek tiksliai pro Rygos gamyklos duris išriedėjo tokių universalų – nežinoma. Rygos automobilių muziejuje esančiame archyve yra visa šūsnis dokumentų, tačiau nėra laiko juos visus studijuoti. Manoma, kad praktiškesnių GAZ-13 versijų buvo pagaminta iki penkiolikos vienetų.

Šalia limuzinų ant specialių laikiklių guli keli varikliai. Vienas jų – GAZ-51 variklio prototipas – GAZ-11. Bene populiariausio Sovietų Sąjungoje naudojamo aštuonių cilindrų variklio bandomasis modelis šiandien turi ypač didelę vertę – jo net dėti į automobilį nesinori.

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d.

Mažoji kolekcija

Šiose dirbtuvėse išrikiuota ir visa eilė mažųjų automobilių. Šios aštuonių automobilių kolekcijos ryškiausias egzempliorius – klasikinio „Fiat 500“ sportiškiausia versija „Abarth 695“. Ryškiausias jo bruožas – neužsiveriantis variklio dangtis. Tai ne gamybos klaida, o inžinerinis sprendimas oru aušinamam varikliui suteikti kuo daugiau aušinimo. Baltas raumeningas mažylis apautas tikromis „semi-slick“ tipo padangomis – taip ir norisi jį išbandyti mažytėje lenktynių trasoje. Kad ir Plytinės kartodrome.

Šalia jų stovi ir varžyboms skirtas VAZ 2101. Forsuotu varikliu, sportine pakaba „ginkluotas“ žiguliukas atrodo ne kaip muziejaus eksponatas, o kaip tikras lenktynininkas. Jį pagamino ilgus metus Stasio Brundzos lenktyniniais automobiliais rūpinęsis Henrikas Šilinis kartu su visu kolektyvu, šiuo metu savo talentą naudojantis šiose dirbtuvėse. Meistrai jubiliejaus proga automobilį padovanojo šeimininkui Sauliui Karosui.

„Abarth 695 SS“ – sportiškiausia originaliojo „Fiat 500“ versija

695 kub. cm tūrio 50 AG variklį aušinti įmanoma tik nuolat laikant atidarytą galinį dangtį

Henriko Šilinio rankomis forsuotasVAZ 2101 variklis

7

Apie sovietinės technikos kokybę pašnekovas turi savo nuomonę. Pasak jo, su minimaliu inžinierių skaičiumi ir nuolat girtais gamyklos darbuotojais kitokio rezultato ir nebuvo galima pasiekti.

„Tuo metu, kai Vokietijos gamyklose dirbo dešimtys tūkstančių inžinierių, Sovietų Sąjungoje gabesni inžinieriai buvo vežami į Sibirą. Liko keletas gabesnių, tačiau vien mažas jų skaičius lėmė, kad pro gamyklos vartus riedėjo automobiliai su dideliais trūkumais“, – sako A.Šapoka.

Tačiau su nuomone, kad visa sovietinė technika yra kitų vakarietiškų automobilių kopijos, sovietinės technikos specialistas nesutinka.

„Negalima taip sakyti. Visas Toljačio miesto gamyklas ir pro vartus riedančius „Žigulius“ sukurti padėjo pats „Fiat“ koncernas. O pirmasis prabangus limuzinas ZIS 101 buvo pagal užsakymą sukurtas Jungtinėse Valstijose. Fabrikas gavo nuo A iki Z Amerikoje sukurtus brėžinius, kuriuos adaptavo pagal gamyklos pajėgumus", – sako A.Šapoka.

DirbtuvėsVisi garaže esantys automobiliai stulbinamai gerai padaryti. Net ir didžiausi specialistai čia neras jokio broko. O kabrioletų stogai pasiūti taip kokybiškai, kad nebūtų gėda rodyti ir naujų „Mercedes-Benz“ inžinieriams.

„Pirmam automobiliui stogą siuvau pats. Neturėjau kito pasirinkimo – rinkoje esantys gaminiai visiškai netenkino mano reikalavimų. Todėl, į pagalbą pasikvietęs patyrusį siuvėją, darbą padariau pats. Ir iki šiol stogus gaminamės patys, viename dirbtuvių cechų", – sako A.Šapoka.

Taip kalba pasisuko apie greta garažo esančias dirbtuves. Visi garaže stovintys automobiliai antram gyvenimui prisikėlė būtent čia. Na, teisingiau būtų sakyti „buvo prikelti“ penkiolikos profesionalų.

„Mūsų dirbtuvės – lyg septyni atskiri fabrikai. Čia mes galime padaryti neįtikėtinus dalykus.

Tarkime, nuo nulio pagaminti milimetras į milimetrą originalą atitinkančias automobilio groteles. Ne šiuolaikines plastikines, bet iš plieno lankstytas, pjautas ir virintas senovinio automobilio groteles.“

Į dirbtuves papuolę automobiliai restauruoti pradedami lauke įrengtoje smėliasrovėje. Čia nuo jų plieno kėbulų nuvalomos visos smalos ir rūdys. Kėbulas tuomet virinamas, dengiamas specialiomis antikorozinėmis dangomis, gruntu ir siunčiamas į dažymo kamerą.

Pačios dažymo kameros S.Karoso dirbtuvėse nėra, kreipiamasi į kaimynus. Bet pats dažymas atliekamas ne nežinomo dažytojo, o dirbtuvėse dirbančio profesionalo rankomis.

8

Sauliaus Karoso automobilių restauravimodirbtuvių vadovas Arvydas Šapoka

Naudojami tik aukščiausios kokybės dažai ir lakas. Rezultatas – juodosios skylės spalvos dažų sluoksnis, blizgantis kaip geriausias Murano stiklas.

„Pasitaiko, automobiliai atkeliauja be tam tikrų kėbulo dalių. Tokias gaminamės patys. Randu brėžinius, gaminame medinį karkasą, lenkiame plieną. Tam reikalingi įvairūs prietaisai, kurių įsigyti sunku. Bet tai ne bėda – gaminamės patys. Kažkada dėl pinigų stygiaus negalėdami įsigyti reikiamų įrenginių, ėmėme ir pasigaminome juos patys. Veikia puikiai, naudojame iki šiol“, – apie gausybę įrengimų dirbtuvėse pasakoja jų šeimininkas.

Paklausus, kiek trunka restauruoti vieną automobilį, pašnekovas šypteli ir pateikia pavyzdį.

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d. 9

Šio klasikinio „Peugeot“ laukia dar ilgas restauracijos procesas

Dauguma naujų dalių gaminamos pagal originalius brėžinius. Gauti tokius brėžinius – ypač sunku. Bet tai vienintelis būdas užtikrinti aukštą darbų kokybę

Ši elektros sistemos dalis pagaminta S.Karoso dirbtuvėse Vilniuje

„Šešis prastos būklės ZIS-101 ratlankius vienas dirbtuvių specialistas restauravo keturias savaites. Ir tai ne ratlankiai su stipinais, o paprasti štampuoti plieno ratlankiai. Rodos, labai paprasta detalė, tačiau norint jos restauravimą atlikti gerai, reikia turėti labai daug kantrybės. Įsivaizduokite, kiek trunka tokie darbai kaip salono persiuvimas, variklio restauravimas...“, – sako A.Šapoka.

Šiose dirbtuvėse retkarčiais pasirodo ir lakūnas Jurgis Kairys. Meistrams yra tekę virinti jo lėktuvo rėmą, kolektorius. Milžiniškos atsakomybės reikalaujantis darbas puikiai apibūdina šių dirbtuvių kokybės lygį.

„Jowett Jupiter“ kelionė aplink BaltijąTomas Digaitis

Atsisakę galimybės prasmegti automobilių pramonės giganto nasruose, bendrovės „Jowett“ vadovai 1954 m. buvo priversti skelbti bankrotą. Tais metais pro Jorkšyre esančios gamyklos vartus išriedėjo paskutinis „Jowett Jupiter“ automobilis.

Užsispyrimas

Vos ketverius metus gamintas britiškas sportinis roudsteris įėjo į automobilių klasikos istoriją kaip vienas įdomesnių XX a. vidurio automobilių. Jei manote, kad Ferdinandas Porsche buvo užsispyręs montuodamas 911 variklį pačiame automobilio užpakalyje, nustebsite dar labiau išgirdę, kad „Jupiter“ automobilio variklis yra pačiame automobilio priekyje – gerokai išsikišęs už priekinės ašies.

Negana to, pats variklis buvo unikalus. Tai „Jowett“ inžinierių sukurtas ir toje pačioje gamykloje nulietas 1,5 litro keturių cilindrų opozicinis motoras. Niekas netikėjo, kad jorkšyriečiams pavyks technologiškai sudėtingą variklį paversti patikimu. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, keli šimtai „Jowett“ klubo narių gali paliudyti – su varikliu turėta labai nedaug bėdų.

940 kg sveriančiam automobiliui gerą sukimo momentą turinčio variklio daugiau nei pakako. Aliuminiu dengtas „Jupiter“ rėmas buvo pakankamai tvirtas ir žiedinėms lenktynėms, ir raliui. Pagaminus puikų automobilį, netruko pasipilti pergalės autosporte.

„Jowett Jupiter“ 1950 m. legendinėse ir jau tuomet puikią reputaciją

10

turėjusiose Le Mano 24 val. lenktynėse laimėjo pirmą vietą savo klasėje. Jiems negalėjo pasipriešinti nei „Porsche“, nei „Ferrari“. Maža to, jau kitais metais raliui parengta „Jupiter“ versija nugalėjo stipriausius pasaulio automobilių gamintojus pritraukiančiame Monte Karlo ralyje.

Tačiau šiuos automobilius turėjusių vairuotojų atmintyje „Jupiter“ liko kaip kiekvieną dieną tinkamas naudoti sportinis automobilis. Jis turėjo daug privalumų. Visų pirma, tradicinius atidaromus langus. Kiti to laikotarpio automobiliai turėjo išimamus, arba, geriausiu atveju, langus su atidaromu langeliu.

Be to, „Jupiter“ stogas gana gerai izoliuodavo lietaus vandenį ir garsą. Čia derėtų akcentuoti žodį „gana“. Lietui lyjant „Jupiter“ vairuotojai toli gražu nelikdavo sausi.

Gaila, kad tokį didelį potencialą turėjusi automobilių markė buvo priversta iškeliauti užmarštin. Nors, kita vertus, kol bus keli šimtai „Jowett“ klubo narių, šie automobiliai dar ilgai riedės pačiais gražiausiais pasaulio keliais.

1,5 litro opozicinis keturių cilindrų variklis buvo vadinamas „mažu varikliu su didele trauka“

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d. 11

Keithas ClementsasLondonietis Keithas Clementsas pirmą savo „Jowett“ automobilį įsigijo visiškai atsitiktinai. Sulaukęs pilnametystės jis nusipirko laikraštį su automobilių skelbimais, dūrė į patį gražiausią ir be didelių diskusijų jį įsigijo. Taip jo kieme atsirado ne tik „Jupiter“ sportinis automobilis, bet ir hobis visam likusiam gyvenimui.

Keitho Clementso garaže beveik per keturiasdešimt metų yra stovėję bent 10 „Jowett“ markės automobilių. Jis išbandė visus šios gamyklos automobilius. Labiausiai „prilipo“ „Jupiter“ – greitas, pakankamai galingas ir lengvas automobilis buvo smagiausias vairuoti.

Kaip pats sako, metų metus savo garaže kalbėdamas su šiais automobiliais Keithas Clementsas po kelių dešimčių metų pagaliau rado bendrą kalbą. Šiandien jis ne tik žino, bet ir pats lietė visas šio automobilio detales. Kitaip ir būti negali. Pažvelgus į šio automobilio sportinę istoriją, kyla klausimas, kaip jis dar važiuoja.

Nuo 1974 m. Keithas Clementsas ir jo „Jowett Jupiter“ nėra praleidę nė vieno „Goodwood Festival of Speed“ renginio. Be to, bent kartą per mėnesį Keithas važiuoja į kokį didesnį ar mažesnį ralį. Visada su tuo pačiu automobiliu. Tai jau tapo jo gyvenimo būdu.

Keithas Clementsas turi ir kitą „Jupiter“. Idealiai prižiūrėtas, rūpestingai restauruotas roudsteris gerai žinomas tikrai ne atlaidumu garsėjančioje Didžiosios Britanijos klasikinių automobilių bendruomenėje. Keithas šiuo automobiliu į aštuoniasdešimtojo jubiliejaus šventę vežė patį serą Stirlingą Mossą.

Scottas RennerisTuo tarpu saulėtoje Kalifornijoje panašiais būdais su „Jowett“ marke susipažino Scottas Renneris. Į dirbtuves įsivaręs pirmąjį jorkšyrietišką automobilį jis greitai apsirgo ta pačia liga. Panašūs buvo ir simptomai.

Scottas sau ir „Jupiter“ automobiliui iškėlė dar aukštesnę kartelę – dalyvavo net 150 įvairių ralių! Į neįtikėtiną skaičių telpa ir 18 varžybų prestižiniame Monterėjaus renginyje.

Scottas Kalifornijos klasikinių automobilių scenoje yra ypač gerbiamas restauratorius. Iš jo dirbtuvių išriedėję automobiliai pildo pačias geriausias automobilių kolekcijas. Tačiau Scottas ypač džiaugiasi, kad ir jo telefonas dieną naktį netyla – įvairiausi restauratoriai skambina ieškodami atsakymų į pačius kebliausius klausimus. Atsakymų jis nešykšti. Nes myli automobilius, ne pinigus.

Susidūręs su keliais „Jupiter“ techniniais rebusais, Scottas prisijungė prie Didžiosios Britanijos „Jowett“ klubo forumo. Čia jis rado visus atsakymus. Ir gerokai daugiau – būrį bendraminčių, kurie per ilgus metus tapo gerais jo bičiuliais. Taip jis susipažino su Keithu Clementsu.

Keithas Clementsas ir Sco�as Renneris Vilniuje

Norintys prisidėti prie kilnaus Keitho ir Sco�o kelionės tikslo - paaukoti vėžio tyrimams - nuskenuokite šį kodą mobiliojo telefono QR programėle, arba įveskite naršyklėje bit.ly/jowe�.

12

VilniusĮ Vilnių keliautojai atvyko rugsėjo 2-osios popietę, pirmadienį praleidę Rygoje. Lietuvos sostinėje juos sutiko GAZAS.LT kolektyvas. Aprodė Vilnių, supažindino su Vilniaus „Rotary“ klubo nariais ir pavaišino gardžia vakariene keliautojams labai patikusiame „Kitchen“ restorane.

„Rotary“ klube prezidento pareigas šiais metais einantis Stasys Brundza prisipažino iki šiol tokios markės kaip „Jowett“ nežinojęs. Jį sužavėjo šio automobilio komponuotė, jo techniniai sprendimai. Svečius jis pakvietė apžiūrėti savo kolekcijos „Litexpo“ rūmuose. Keliautojams ji pasirodė labai įdomi.

Pažintis su „Rotary“ klubo nariais buvo labai svarbi. Mat kelionę skyrę Keitho žmonos atminimui, keliautojai tapo vėžio tyrimus finansuojančių labdaros fondų ambasadori-ais. Jie davė pažadą praėjus keliems mėnesiams po kelionės pranešti, kiek jiems pavyko prisidėti prie kilnaus tikslo.

Po trumpesnio nei 24 val. vizito Vilniuje, keliautojai išrūko į Augustavą. Tada į Vokietiją ir namo. Keithas grįš į rutiną Londone, Scottas grįš pas šeimą Kaliforni-joje ir jau kitą dieną skubės į dirbtuves.

Na, o kelionės herojui „Jowett Jupiter“ tai bus paskutinis pasivažinėjimas. Ilgus metus buvęs geriausiu Keitho draugu, automobilis įsitaisys dirbtuvių kampe ir užmigs letargo miegu. Jis jį tokį paliks savo vaikams. Keithas tikisi, kad jie užsikrės „Jowett“ manija ir šį automobilį prikels antram gyvenimui. Ir kada nors leisis į panašią kelionę.

Žygis aplink Baltiją

2011-aisiais, po ilgos kovos su vėžiu, mirė Keitho žmona. Liūdnomis akimirkomis našlys paguodos ieškojo savo garaže. Jo ryšys su „Jupiter“ stiprėjo. Prabėgus metams po liūdnos dienos, jis nusprendė įgyvendinti seną svajonę – pasileisti su „Jowett“ į ilgą kelionę. Pasirinko maršrutą aplink Baltijos jūrą, nes jau seniai žadėjo aplankyti bičiulius Suomijoje.

Į kelių tūkstančių kilometrų kelionę leistis vienam - sunku. Tačiau tarp artimų bičiulių pakeleivių rasti nebuvo lengva. Palikti savo šeimos visam mėnesiui nesiryžo niekas. Taigi, bendrakeleivio paieškos persikėlė į klubo forumą.

Prabėgus vos penkioms minutėms po pirmojo įrašo, Keithas gavo žinutę iš Scotto. „Važiuoju!“ – teksto tik tiek, kiek reikia. Telefonu ir paštu aptarę kelionės detales, du „Jowett“

automobilių gerbėjai „Jupiter“ kabrioletu pasileido į kelionę aplink Baltijos jūrą.

Pradeję kelionę rugpjūčio 7d., per 34 dienas Keithas ir Scottas aplankė 13 šalių ir 12 sostinių. Užsuko ir į Boną – buvusią Vakarų Vokietijos sostinę. Ilgiausiai vyrai užsilaikė Tamperėje, čia jų laukė jiems patiems labai įdomi užduotis. „Jowett“ forumuose apie patvory stovintį ir nevažiuojantį „Jupiter“ automobilį įrašą palikęs suomis juos pakvietė kelias dienas pasidarbuoti ir automobilį prikelti antram gyvenimui.

Vyrukai pasiraitojo rankoves ir per keturias dieneles niekam nereikalingą, visų užmirštą „Jowett Jupiter“ automobilį prikėlė antram gyvenimui. Taip į pasaulio kelius sugrįžo dar vienas iš 899 pagamintų „Jupiter“.

Berlynas, Vokietija

SPA trasa, Belgija

Liuksemburgas

Ryga, Latvija Londonas, Didžioji Britanija

Tamperė, Suomija

Stokholmas, Švedija

Bona, Vokietija

Stasys Brundza keliautojams aprodė savo automobilių kolekciją

Kai patina pranoksta spindesį Ekspertai neabejoja, kad vos prieš kelis dešimtmečius pagamintų ir „youngtimer“ vardą gavusių jaunųjų klasikinių automobilių vertė toliau augs, o kai kurių – ypač. Viskas priklausys nuo mašinos originalumo ir retumo derinio. Automobilinė patina stipriai vejasi didelio restauratorių meistriškumo ir milžiniškų lėšų pareikalavusių objektų vertę.

Audrius Stasiulaitis

isos Europos kolekcionieriai vis didesnę reikšmę teikia restauracijos nepaliestiems automobilių istorijos

kūriniams, – pasakojo vienos didžiausių Vokietijoje „Bremen Classic Motorshow“ įkūrėjas ir organizatorius Frankas Ruge. – Tikimės, kad mūsų dėmesys originalumui suteiks impulsą klasikinių automobilių scenoje. Mes sakome, kad ne viskas turi būti restauruojama, jei galima išsaugoti originalą.“ Nors F.Ruge pabrėžė, kad kruopštus restauratorių darbas prilygsta menui, o nepriekaištingai atkurtos mašinos yra vertos į jas investuotų milžiniškų sumų, tačiau originalios būklės automobilių vertė kasmet didėja kartu su tarptautinių kolekcionierių dėmesiu jiems.

Iš pelenės – princeseKokios markės ar modeliai turi didelį vertės augimo potencialą ateityje? Sėkmingą būsimojo klasiko karjerą didelių serijų automobiliams dažnai garantuoja kelios išankstinės sąlygos. Pirmiausiai, markė turi būti iš „gerų namų“. Pirmenybę prieš „Opel“, „Peugeot“, „Ford“ ar „Simca“ visada turės vokiečių trio „Mercedes, „Porsche“ ir BMW, italų „Alfa Romeo“ ar britų „Jaguar“. Ne mažiau svarbu ir tai, kad automobilio forma būtų su niekuo nesupainiojama, o techniškai jie

Klasikiniai automobiliai, kaip mada ar muzika, yra ne tik puiki priemonė atskleisti asmenybę, kurti gyvenimo būdą, bet ir didelę grąžą turinti investicija. „Verslininkai, turėdami 50 000–150 000 eurų, į automobilius investuoja dėl didesnės nei bankų sektoriuje grąžos. Tinkamai pasirinkus, klasikiniai automobiliai garantuoja ne tik investicinį stabilumą, bet ir vertės augimą. O tinkamą pasirinkimą kaip tik ir lemia originalumas. Formulė ta pati – dokumentuota istorija, kuo mažiau kilometrų, kuo geresnė būklė“, – teigė ekspertas F.Ruge.

būtų sukonstruoti su užmoju. Papildomų taškų visada pridės sąsajos su automobilių sportu ir smagaus vairavimo galimybė. Klasikinės mašinos mitą dar labiau sustiprins, jei modelis nesulaukė palikuonių ir yra paskutinis šeimoje.

Štai paimkime pavyzdį iš rinkos – B serijos „Opel Manta“. Tai galbūt ir nėra pati gražiausia mašina, tačiau šis automobilis yra iš pirmų rankų, nuvažiavęs 50 000 km, originalus gamyklinis lakas, vidus beveik kaip naujos

Tačiau investicijos nebūtinai turi prasidėti nuo daugiaženklių skaičių, perkant labai retus ar tarpukaryje pagamintus automobilius, europietiškus sportinius kupė ar „raumeningas“ amerikietiškas sausumos jachtas. Į šią sceną ateina ir „jaunieji klasikai“ – tai yra dvidešimties–trisdešimties metų masiniu būdu Europoje ar Japonijoje gaminti automobiliai, kuriuos dabar pamėgo išsiskirti minioje norintys jauni žmonės, neretai paskutinį kartą juose sėdėję ant galinės sėdynės vaikystėje. Ši automobilių amžiaus kategorija Vokietijoje vadinama jų pačių sugalvotu ir už Vokietijos ribų prigijusiu anglicizmu „youngtimer“. Britai šią automobilių kategoriją linkę vadinti konservatyviau ir paprasčiau – „young classics“.

mašinos, dokumentuota techninė priežiūra. Šios mašinos vertė rinkoje dabar siekia apie 10 000 EUR, ji parduodamas už 12 000 EUR. Ją nupirks žmogus, kuris manys, kad tai yra šauni mašina, kad ji yra tiek verta, nes šis modelis buvo labai neatsparus rūdims, daug jų pateko į automobilių „puošėjų“ rankas, o originalios būklės modelių beveik nelikę. Visi „Opel“ entuziastai žino, kad šita mašina yra labai reta“, – kalbėjo F. Ruge.

V

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d. 13

Kas lietuviams labiau prie širdies senoviniai vertingi ar nauji prabangūs automobiliai?Lietuvoje turime abiejų kategorijų gerbėjų, bet atlikus apklausą, manau, laimėtų „prabangių automobilių“ gerbėjai.

Ko trūksta, kad klasikinių automobilių scena Lietuvoje taptų ryškesnė?Mano žiniomis, ji ir dabar gana ryški. Turime keletą gerų restauracinių dirbtuvių, keletą rimtų kolekcionierių, kurių kolekcijos rimtos net tarptautiniu lygiu, ir daugybę tuo besidominčių entuziastų. O trūksta labai nedaug - muziejaus, kuriame kolekcionieriai galėtų savo turimą lobyną eksponuoti žmonėms, norintiems su juo susipažinti. Toli žvelgti nereikia, puikus pavyzdys „Riga Motor Museum“ Rygoje, Latvijoje. 

Ar klasikinis automobilis gali būti gera investicija?

Klausk ekspertoMindaugas Glinskis, bendrovės „MG Solutions“ vadovas, gerai išmano brangesnių automobilių rinką Lietuvoje. Konsultuodamas klientus automobilių įsigijimo klausimais, jis ne kartą išgirdo norą pirkti klasikinį automobilį. Bet sprendimas, ar rinktis klasiką, ar modernų automobilį, dažniausiai priimamas pastarojo naudai.

Tikrai taip. Su sąlyga, kad automobilis turi puikią istoriją, dalyvauja klasikinių automobilių renginiuose, yra technologiškai autentiškas.

Ar yra šiandien nebrangių automobilių, kurie po metų kelerių garantuotai pabrangtų?Taip. Tokius klasikinius automobilius dar vadinu: „Laiko įvertinti, šeimininkų užmiršti“. Tokie automobiliai dažnai stovi garažuose, tikrasis šeimininkas nebegali, o šeimos nariai nenori ar nežino, kaip tęsti ir puoselėti istorinę vertę. 

Istorinis automobilis - kaprizų rinkinys. Ar brangi ir sudėtinga jo eksploatacija?Tai tikrai dėmesio ir sąlyčio su savininku reikalaujantis procesas. Su istoriniu automobiliu reikia gyventi, o gyvenime būna visko: daug džiaugsmo, nusivylimų ir begalinio atsidavimo akimirkų. 

Mindaugas Glinskis, „MG Solutions“ vadovas

Kitas pavyzdys sidabrinis „Mercedes Benz“ W124 500E su 40 000 km rida. Pono Ruge‘s teigimu, ši mašina jau gimė kolekcionierių automobiliu – surinktas „Porsche“ gamykloje, jo pagaminta labai nedidelis skaičius. Abu automobiliai, aštuntojo dešimtmečio „Manta“ ir dešimtojo dešimtmečio „Mercedes 500E“, turi bendrą bruožą – pirmojo modelių jau neliko, antrojo buvo pagaminta ribota serija. Todėl jau ir po keleto metų galima tikėtis atgauti už juos sumokėtą sumą arba, jei pasiseks, parduoti netgi brangiau.

Paklaustas, kiek, jo manymu, po 10 metų kainuos minėta B serijos „Opel Manta“, p. Ruge tvirto atsakymo nedavė. „Gali būti labai skirtingų nuomonių. „Mantos“ kaina gali pakilti tik iki kokių 17 000 EUR. Tačiau tokios markės kaip „Mercedes“, „Porsche“ ar BMW žaidžia visai kitoje

lygoje. Jų kaina visada augs. Ar tai yra teisinga, čia jau yra kitas klausimas, bet „Opel“, VW ar „Ford“ žaidžia žemesnėje lygoje. Tuo metu 6 klasės BMW, S klasės „Mercedes“ ar „Citroen CX“ yra ateities klasikai dėl savo dizaino, techninių ir saugumo savybių“, – tvirtai sakė Ruge.

Jaunųjų klasikų lygoje įprasta, kad kainų kreivė, su kiekvienais metais ir kiekvienu kilometru dažnai ėjusi tik žemyn, vieną dieną pradeda lipti aukštyn. Neretai pasiekiama ta riba, kai senas automobilis kainuoja daugiau nei jis kainavo naujas.

14

--

Japonijos automobilių ikona – „Mazda RX-4“Paulius Sviklas

Aštuntojo dešimtmečio japoniškų automobilių Europoje nėra daug, o Lietuvoje jie žinomi tik būreliui japoniškų automobilių entuziastų. Vienas iš jų – Andrius Jonušauskas. Jo garaže stovi tikra šio dešimtmečio japoniškų automobilių ikona – 1975 m. „Mazda RX-4“ su rotoriniu varikliu.

Papasakok apie „Mazda RX-4“.„Mazda RX- 4 “ buvo gaminta 1972–1978 metais. Maniškis – kupė, dar vadinamas „Hardtop“. Šio kėbulo tipo „Mazda“ buvo komplektuojama su 12A arba 13B rotoriniais varikliais. Modeliai su šiais unikaliais varikliais vadinosi RX- 4 o su 1,8 litro standartiniu stūmokliniu varikliu buvo žymimi 929. Japonijoje abu modeliai turėjo dar kitą pavadinimą – „Luce“

Šio automobilio klasė savo laiku vadinosi „Sport Luxury Car“. RX- 4 buvo gana didelis – dauguma iki tol gamintų japonų buvo tikri mažyliai. Kita vertus, pastačius šalia tuometinį 7 litrų amerikietį...

Grįškim prie tavo „Mazda“. Kada ją nusipirkai?Konkrečiai šitą – 2008 -ųjų pavasarį. Iki tol turėjau tokį patį automobilį, tik gerokai prastesnės būklės. Jame buvau įdėjęs „Ford“ 2,9 litro variklį. Turėjau daug bičiulių iš „Ford Capri“ klubo, tad informacijos apie variklį galėjau gauti nemažai. Tai ir lėmė gana neracionalų pasirinkimą. „Ford“ gamybos V6 buvo užtektinai galingas, tačiau sunkus ir idėjiškai neteisingas.

Pirmojo automobilio kėbulą bandžiau tvarkyti, tačiau supratau, kad reikia ieškoti

„donoro“. Jį radau Austrijoje. Pagal planą, jis turėjo būti „donoru“, tačiau kai parsivežiau, detaliai apžiūrėjau, supratau, kad šio būklė – kur kas geresnė nei mano turėto. Tad po neilgų svarstymų nusprendžiau patvarkyti antrąjį kėbulą ir iš pirmojo visas reikalingas dalis perkelti į jį. Viską perrinkau, vieną kitą rūdelę nuvaliau ir viskas.

„Naujoji“ „Mazda“ buvo su originaliu 1,8 l varikliu, tačiau šis buvo miręs. Laikinai įdėjau tą „Ford“ V6. Turėjo jis apie 150 AG ir daugiau kaip 200 Nm, važiuodavo visai smagiai.

Šie metai man yra naujas etapas RX- 4 istorijoje. Įsigijau 13B rotorinį variklį. Galios jis turi kiek daugiau nei buvęs 2,9 l, tačiau sukimo momento išvysto mažiau. Tačiau vien svoris ką duoda –1,3 litro rotorinis variklis sveria nedaug, apie 80 kg.

Ar pasitaiko, kad praeiviai „Mazda“ supainioja su amerikietiškais muscle car‘ais?Gatvėje važiuodamas kartais girdžiu, „Oo, mustangas“. Truputį žeidžia, bet ką padarysi. Su šypsena prisimenu kitą istoriją – pristatęs „Mazda“ dažymui turėjau išklausyti vieno meistro fantazijų, kad mano automobilis – „Ford Capri“. Neva jis tokį neseniai dažęs ir

žino, kaip jis atrodo. Kas keisčiausia, kad parodžius automobilio dokumentus, jo įsitikinimas nepasikeitė. Anot jo, dokumentai vienareikšmiškai yra padirbti.

Apie rotorinius variklius yra nemažai mitų, kiek jų yra teisingų?Taip, mitų yra nemažai. Vienas populiaresnių – kad jie nepatikimi. Rotoriai su turbinomis – tikrai taip, jų resursas mažesnis. Tačiau taip yra ir su bet kuriuo stūmokliniu turbininiu varikliu. Natūralu – jiems reikia daugiau priežiūros, nes jie patiria daugiau „streso“.

Didžiausias rotorinio motoro privalumas, kad jame nėra užsikertančių dalių. Jis visada juda. Stūmoklis, pavyzdžiui, slankioja aukštyn-žemyn ir patiria dideles perkrovas, o rotorius nuolat sukasi viena kryptimi.

Kitas iš nežinojimo kilęs mitas – kad toks variklis greitai susidėvi ir dideliais kiekiais valgo tepalą. Iš tikrųjų tepalas jam yra reikalingas kaip dvitakčiui varikliui ir jis nuolat jį vartoja. Specialiu purkštuku alyva patenka ant rotoriaus tarpiklio ir jį sutepa. Sugedus šiai tepimo sistemai, rotorinis variklis greitai baigia savo darbą. Sporte naudojama kita praktika – specialios alyvos pilama į degalus.

„Mazda RX-4“ komponuotė – klasikinė. Variklis priekyje, varomi ratai galiniai.

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d. 15

O kas buvo didžiausias RX-4 konkurentas?Pagrindinis šio modelio konkurentas rinkoje buvo „Datsun 240Z“. Ir gatvėse, ir automobilių sporte. Istorija sako, kad rotorinis variklis kartais duodavo į kaulus stūmokliniam „Datsun“ varikliui... Tai gali būti tiesa, juk prieš 20 metų „Mazda“ su rotoriniu varikliu net Le Mano 24 valandų lenktynes laimėjo. Tiesa, vėliau jie buvo uždrausti.

Reikiamų dalių šiam automobiliui sunku rasti?Taip, sunku. Juokaujama, kad brangiau nei naujam „Ferrari“. Pavyzdžiui, jau ketverius metus ieškau originalių veidrodėlių. Kiek pamenu, 2009 -ais buvau radęs, tačiau tada nekilo ranka mokėti 500 JAV dolerių. Tie dingo, o kitų parduodamų iki šiol dar neradau.Tokių „Mazda RX- 4“ automobilių daugiausia yra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taip pat jų nemažai Amerikoje. Europoje – vienas kitas. Man žinomų yra mažiau nei 10. Žinoma, neskaičiuojant tų, kurie penkiolika metų niekam nereikalingi stovi patvoryje.

Bet Australijoje juk vairas kitoje pusėje, tikėtina, veidrodėliai netiks.Ne, šio automobilio veidrodėliai visur vienodi. Dešinės pusės veidrodėlių Australijoje yra, bet

kairės pusės veidrodėlis buvo pasirenkamos įrangos dalis, todėl jų labai nedaug. Dėl to jų ir kaina labai didelė. Be to, siuntimas per visą pasaulį irgi kainuoja. Paprastai, detalės kaina, pridėjus siuntimo per visą pasaulį išlaidas, padvigubėja.

O ratai?Mano RX- 4 yra internacionalinis automobilis: kėbulas skirtas Europos rinkai, nemažai dalių iš Australijos, o štai ratai – šešiolikos colių skersmens „Epsilon Mesh“ – japoniški, atkeliavę iš JAV. Nuo 1978 -ųjų „Mazda“ automobiliams jie buvo siūlomi kaip papildoma įranga.

Manau, apie dalis galėtum papasakoti ne vieną įdomią istoriją...Tikrai taip. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką siunčiausi iš Australijos priekines groteles. Maksimalus leistinas daikto ilgis pašte – metras. Mano detalė – ilgesnė. Groteles teko pjauti per pusę, dėti kaip vieną siuntinį ir Lietuvoje vėl gražiai sulituoti. Kitas nuotykis. Kartą būdamas komandiruotėje Olandijoje, eidamas gatve pamačiau servisą, o pro pakeltus jo vartus matėsi senutė „Mazda 808“ (šio automobilio versija su rotoriniu varikliu vadinosi RX- 3).

16

Andrius Jonušauskas išlaikė originalų RX-4 dizainą

Užėjau, suradau angliškai kalbantį žmogų, pakalbėjom, papasakojau apie savo RX- 4. Jis sako, turėjau tokią, bet supyliau. Man iškart į galvą šovė klausimas: „O tai gal dalių turi?“Turėjo. Palikau avansą, per savaitę suradau pažįstamą, kuris važiavo per Europą, ir paėmė likusias dalis. Taip gavau visiškai naują sparną, dalį automobilio galo, kai kurias buferio dalis. Paprastai, kai tik pamatau kokią šiam automobiliui tinkančią detalę (net jeigu tokią ir turiu), ją nusiperku. Turiu dabar ir buferį atsarginį, ir kitų detalių – niekada nežinai kur stuktelsi. Tą daryti patarčiau kiekvienam seną automobilį turinčiam entuziastui.

20

08

.01

20

08

.01

20

08

.02

20

08

.03

20

08

.03

20

08

.05

20

08

.07

20

08

.11

20

09

.05

20

09

.09

20

12.0

22

012

.03

20

08

.07

20

08

.11

20

09

.05

20

09

.09

20

12.0

22

012

.03

20

08

.07

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d. 17

Jei rotorinis variklis nevartoja tepalo,jis neveikia

Kokių tam laikotarpiui retų privalumų turi tavoji RX-4?

Jų buvo daug. Pavyzdžiui, buvo automatiškai atidaroma bagažinė. Maniškis modelis dar turi į priekinį stiklą integruotą radijo anteną – tai retas atvejis net ir dabar. Kiek naujesnis „Mazda Eunos Cosmo“ buvo pirmasis pasaulyje automobilis su palydovine navigacija ir lietimui jautriu ekranu.

Vienas iš esminių privalumų – dizainas. Gal ir subjektyviai vertinu, bet, mano nuomone, tai tobulų linijų automobilis. Amerikietiški žavi savo dydžiu, bet tai apgaulinga – dizaino prasme didelį automobilį padaryti elegantišką yra sudėtinga.

Ar šis automobilis dalyvauja parodose?

Taip, parodose stengiuosi pasirodyti. Lietuvoje jų vyksta nemažai, tačiau visų neaplankysi. Smagu ir į užsienį nuvykti.Prieš metus dalyvavau Baltarusijoje parodoje „Retro Minsk“. Dar prieš parodą susisiekė su

manim japoniškų automobilių klubo atstovai iš Vladivostoko Rusijoje. Minske susitikom, pažintis tęsiasi lig šiol. Žiemą buvo atvykę į Vilnių, padarė fotosesiją su „Mazda“, pakeliavo po mūsų šalį – vienas iš atvykusių turėjo lietuviško kraujo. Automobilis jiems labai patiko, tad pakvietė į „Baikal Motor Show“ – Irkutske vykstančią automobilių parodą, su sąlyga, kad bus rotorinis variklis. Deja, nebuvo nei laiko, nei galimybių greitai pasiruošti. Gaila, nes klubas būtų finansavęs ganėtinai brangų automobilio transportavimą.

Galiu pasakyti – automobilis atveria galimybes. Susipažįsti su naujais, įdomiais žmonėmis, pamatai kitus, aplankai naujas vietas. Kasmet Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vyksta nemažai didesnių ir mažesnių senovinių automobilių suvažiavimų, ten pamatai kolegas, jų darbo rezultatus. Vien teigiamos emocijos, ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.

Praeiviai japoniškas RX-4 linijas maišo su „Ford Mustang“

ORLEN Lietuva Classic Rally | Rugsėjo 22-23 d.18