NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS

VISUOMENĖS KAITA

2.03 mln. gyventojų( Be Klaipėdos krašto)Iš jų miestuose-15,81%( 343 127 gyventojai)Kaune-96 tūkst.Šiauliuose—per 38tūkst.Klaipėdoje-per 35 tūkst.Panevėžyje-per 25 tūkst.Marijampolėje-per 17 tūkst.1923 m. kaime gyveno-84,19 %visų Lietuvos gyventojų1940 m. kaime gyveno-76,9 2%visų Lietuvos gyventojų

BENDROS ŽINIOS APIE LIETUVOS GYVENTOJUS PAGAL 1923 M.

SURAŠYMO DUOMENIS

Palyginant su 1897 m. surašymo duomenimis , 1940 m. Vilniaus gyventojų pagausėjo trečdaliu.Kaune beveik du kartus išaugo gyventojų skaičius.

Tai įtakojo pramonės augimas, Kaune 1922 m. įkurtas universitetas, vyko sparčios statybos.

23 apskritys

Didžiausios: Šiaulių, Panevėžio, Biržų-Pasvalio, Ukmergės.Pati mažiausia Šilutės apskritis-1,2 %šalies ploto.Dviejų tipų miestai:1-turėję apskrities teises( turėję 10 tūkst. gyventojų) Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Ukmergė.2-turėję valsčiaus teises ( turėję per 3 tūkst. gyventojų) 22 miestai.

ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS

40 žmonių kv. kilometre. Latvijoje-29 žmonių kv. kilometre, Estijoje-24, Suomijoje-10, Danijoje-79.Didžiausias tankumas: Biržų-Pasvalio, Marijampolės, Kėdainių, Vilkaviškio, Šakių apskrityse.

GYVENTOJŲ TANKUMAS

Didėjo. 1927 m. pasiekė maksimumą-29,4 kūdikio 1 tūkst. gyventojų.Nuo 4 deš. mažėjo. Tai lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, kai išaugo nedarbas, krito žemės ūkio produktų kainos, sumažėjo jų eksporto galimybės.

Vidutinė šeima susidėjo iš 4,7 asmens, turėjo vidutiniškai tris vaikus.( XIX a. pabaigoje šeimoje augo4-5 vaikai)

GIMSTAMUMAS

VISUOMENĖ

Konservatyvių pažiūrųNebuvo tarpukaryje civilinės metrikacijos

Didelė Bažnyčios įtaka

Neigiamas požiūris į skyrybas, nesantuokinius vaikus

MIRTINGUMASTarpukaryje sumažėjo mirtingumas1920 m. iš 1 tūkst. gyventojų mirė-21,1 asmuo1925 m-16,9

1935 m.-9,41939 m.-8,8

GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS

1939 m. žemės ūkyje dirbo 77 %visų dirbančiųjųPramonėje ir statyboje-9 %Kitose materialinės gamybos srityse.

Likusieji-sveikatos apsaugos, švietimo socialinio aprūpinimo, kultūros srityse-1 %

Po žemės reformos atsirado 160 tūkst. VienkiemiųLietuva pati apsirūpindavo žemės ūkio produkcija.Daugiausia žemės ūkio produktų eksportavo į Vokietiją, Angliją.Gyvulinkystės produkcija sudarė daugiau negu pusė Lietuvos eksporto.

ŽEMĖS ŪKIS

Nepriklausomybės laikotarpiu pramonė vystėsi lėtai.1923 m. pramonėje dirbo 6 %šalies gyventojų. Todėl darbininkų skaičius nebuvo gausus.1939 m. veikė 1 4415mon4 ir dirbo 35 063 darbininkai.Pagrindinės pramonės įmonės: lengvosios, maisto, mašinų, medžio apdirbimo, metalo apdirbimo.

PRAMONĖ

AtlyginimaiNekvalifikuotų darbininkų-per dieną 5-7 litaiAukšto rango karininko-1200 lt. per mėnesį.Samdinio dirbančio kaime-200 lt. per mėnesį.

Juoda duona-0,24Balta duona-0,60Sviestas 1kg.-3,30Kiauliena 1 kg.-1,50Jautiena 1 kg.-0,74Cukrus 1 kg.-1,00Bulvės 1 kg.-0,04Vyriškas kostiumas-80,00Vyriški pusbačiai-16,30Medvilnės audinys 1m.-1,38

KAINOS( 1939 m.)

Nepriklauomoje Lietuvoje vyko didelė emigracija dėl ekonominių priežasčių.Pirmiausia į JAV. Vėliau įvedus imigrantų kvotas, lietuviai emigravo į Pietų Amerikos valstybes: Braziliją, Urugvajų, Argentiną.Žydai emigravo į Palestiną, Pietų Afrikos Sąjungą( PAS).Per 20 metų iš viso iš Lietuvos emigravo 102 511gyventojų.

Lietuviai sezoniniams darbams vyko į Vokietiją, Latviją.

EMIGRACIJA

LIETUVOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL TAUTYBES

2.03 mln. gyventojų( Be Klaipėdos krašto)pagal 1923m.surašymo duomenis.

Iš jų : 84 % lietuviaiŽydai-7,6 %Lenkai-3,3 %

Dauguma miestų gyventojų buvo kitataučiai. Pav. absoliuti žydų dauguma gyveno miestuose ir miesteliuose.Lietuviai daugumą sudarė kaimo gyventojų skaičių.

ŽYDŲ IR KITŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIS TARPUKARYJE

Turėjo kultūrinę autonomiją: savo mokyklas, spaudą, vaikų darželius, teatrą, kultūrines ir

labdaros organizacijas.

Dalyvavo nepriklausomybės kovoseDalyvavo rinkimuose į Seimą

Žydai turėjo savo reikalų ministeriją1,5 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje( pakilti iki

karininkų negalėjo)1922 m. Konstitucija garantavo tautinių mažumų

teises

TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIS PO 1926 M. VALSTYBĖS PERVERSMO

Pagal 1928 m. Konstituciją tautinių mažumų teisės siaurinamos. Į pirmą vietą iškeltas tautiškumasir

lietuvių tautybė.

Neliko tautinių mažumų ministerijose, kariuomenėje, aukštųjų mokyklų katedrose, kitose

valstybės įstaigose.

Lenkams uždrausta rinktis medicinos, farmacijos, karininkų, teisės, pedagogo specialybių. Uždrausta leisti lenkų knygas, , rodyti lenkų filmus, platinti lenkų spaudą. Lietuviai gaudavo pasus, kurie galiojo visose valstybėse išskyrus Lenkijoje.

Lietuvos valdžią ir kitos institucijos draudė antisemitizmo politiką, griežtai baudė antisemitinius išpuolius, griežtai cenzūruojama spauda , ypač straipsniai, kurie kurstė tautinę ir religinę neapykantą.

ANTISEMITIZMO STIPRĖJIMAS IR VALDŽIOS POZICIJA