KURIANTYS PRAKTIKAI

MOKSLAS, IT, LITERATŪRA

Andrejus Gaidamavičius, biologija, geologija, aplinkosauga (Vilnius)

Esu gamtininkas nuo mažumės, mat augau Labanoro girioje esančiame Januliškio kaimelyje. Todėl apie gamtą turiu daug ir nevadovėlinių žinių. Studijavau Lietuvos žemės ūkio universitete, Vilniaus universitete, atlikau stažuotes ir praktikas Bergeno, Lundo, Helsinkio, Talino universitetuose. Turiu miškininko, biologo, geologo išsilavinimą. Dirbu Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institute (paleoaugalijos biologu). Šiuo metu mano mokslinis darbas orientuotas į senovės klimato ir priešistorinių miškų rekonstrukciją paleontologiniais metodais. Visuomeninėje veikloje domiuosi stambiaisiais plėšrūnais (įsteigiau Gamtos apsaugos asociaciją „Baltijos vilkas“), genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) ir maisto sauga (svetainės www.gmo.lt vienas iš įkūrėjų), alternatyviais miško kirtimo būdais ir kt. Kadangi daug metų dirbau ir žurnalistinį darbą (buvau laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorius), tad esu susipažinęs su dauguma aplinkosauginių temų.

Rugilė Ivanauskienė, biologija, zoologija (Kaunas)

Nors esu baigusi įvairius mokslus (tiek humanitarius, tiek biomedicininius), pastaruosius 6 metus dirbu visuomenės sveikatos srityje. Dar tiksliau – profilaktinės medicinos srityje. Mano veiklos apima mokslinį tiriamajį darbą moksliniuose tyrimuose ir pedagoginį darbą su studentais. Mokslas gali būti kūrybingas, nes leidžia stebėti reiškinius, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Įvairūs sveikos gyvensenos, vėžio profilaktikos, gyvenimo kokybės ir kiti profilaktinės medicinos klausimai gali būti įdomūs ir moksleiviams. Šis projektas labai patrauklus savo idėja – norėčiau prisidėti prie vaikų supratimo, kad mokymasis gali būti įdomus kūrybinis procesas, vedantis į kažkokį tikslą (profesinį ar asmenybės tobulėjimo), prie moksleivių platesnio, įvairesnio ir laisvesnio požiūrio į gyvenimą.

Jonė Pivoraitė, biologija (Utena)

Augau mažam kaimely tarp miškų, gamtinių tyrimų stotyje. Šalia būdavo ne tik gamta, bet ir profesionalių jos tyrėjų, pasiruošusių dar ir į vaikiškus klausimus atsakinėt... be abejo, pamilau miškus ir visa, kas gyva aplinkui. Studijavau gamtos mokslus (ekologiją) universitete. Domiuosi Lietuvoje natūraliai augančiais augalais, jų maistinėm, gydomosiomis savybėmis, augalais pasakose. Šiuo metu su jais ir dirbu projekte „EB svarbos natūralių buveinių inventorizacija visoje šalyje”. Turiu išvaikščioti tam tikrą teritoriją ir, atsižvelgiant į įvairius parametrus bei augalų rūšinę sudėtį, išskirti gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas. Šie duomenys vėliau bus panaudoti aplinkosaugoje. Tačiau nesu gryna ir pasišventusi gamtininkė. Tiesiog tai natūrali apsuptis, turiu su ja ryšį bei teorinių žinių. Domiuosi daugeliu skirtingų dalykų: alternatyviu švietimu, alternatyviomis statybų technologijomis, keliauju, piešiu, dainuoju, skaitau, ieškau... nesu profesionalė nei vienoje srityje, bet gyvenu tarp jų. Dalykai neplaukioja pakibę, viskas labai susiję... Gera pastebėti tai, kas jungia, o ne skiria. O kai pastebi, tai ir kitam norisi parodyti. Norėčiau suteikti galimybę vaikams realiai čiupinėti gamtą tuo pačiu metu gaunant informaciją apie tai, ką „liečia”. Parodyti kaip stipriai ir ne be reikalo viskas susiję. Kad kokia gamta – tokie ir žmonės, ir tai atsispindi visame jų gyvenime (buityje, kultūroje, pasakose, dailėje...). Ir kaip žmogus keičia nusistovėjusią tvarką, kaip atsiranda ekologinės problemos, kaip tai įtakoja jį patį, kaip jas bandoma spręsti. Parodyti, kad gamtos pažinimas keičia ir žmogaus elgesį.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Grita Skujienė, biologija (Vilnius)

Esu baigusi VU GMF biologiją (biomedicinos mokslų daktarė) ir VPU PPF etiką (edukologijos mokslų magistrė). VU dėstau ne tik biologines disciplinas, bet ir ,,Bioetiką“, ,,Neuroetiką“, ,,Ekologinę etiką“, ,,Šeimos etiką“ ir kt. Tenka dirbti su įvairaus amžiaus, įvairių požiūrių žmonėmis. Labiausiai patinka temos, susijusios su etinėmis dilemomis, kylančiomis biologinių žinių ir žmogaus vertybių sandūroje, pvz., gyvūnų nykimas ir žmogaus atsakomybė, žmogaus moralės kilmė, eugenika, eutanazija, ekologinė krizė ir tarptautinės priemonės jai spręsti, GMO, kamieninių ląstelių naudojimas, biotechnologijos, demografija, gerovė, teisingumas ir t.t. Galiu diskutuoti žmogaus orumo, teisių, smurto, šeimos planavimo, tolerancijos ir kt. temomis. Biologams, klasės vadovams bei kitų disciplinų mokytojams galiu būti naudinga pristatant įvairias temas, susijusias su žmogaus ir gyvūnų vystymosi biologija (pvz., mejozė-mitozė, lytinis-nelytinis dauginimasis, regeneracija ir kt.) bei organizuoti praktinius tyrimus gamtoje ar laboratorijoje. Ne vienerius metus rengiu ekskursijas VU Zoologijos muziejuje įvairiomis su gyvūnais susijusiomis temomis (pažintinėmis bioįvairovės, apsauginėmis, evoliucinėmis, bioetikinėmis, kultūrinėmis – biologijos mokslo istorijos, lietuvių liaudies meno, bionikos ir kt.), todėl galime bendradarbiauti, įgyvendinant įvairias ugdymo idėjas.

Simonas Saarmann, geologija (Vilnius)

Geologija yra mano aistra nuo 6 klasės. Dabar baigiu doktorantūros studijas ir ta aistra neblėsta. Rašau straipsnius į „Mokslą ir gyvenimą“ ir kitus žurnalus. Skaitau paskaitas moksleiviams, studentams ir ekskursijoms tiek geologijos muziejuje, tiek gamtoje įvairiomis progomis. Renku savo mineralų ir uolienų kolekciją. Tačiau visų įdomiausia man yra gilesnis gamtos ir gyvenimo suvokimas, surasti ir įvardinti paraleles tarp gamtos reiškinių ir mūsų mąstymo, būdų kaip susiklosto žmonių likimai. Dalyvaudamas „Tyrėjų naktyje“ ar „Jaunųjų Geologų“ stovyklose stengiuosi ieškoti naujų būdų mokyti gamtos pažinimo ir priartinti žmogų supančią aplinką prie jo, surasti savo vietą istoriniame laike. Plastilino pagalba aiškinu apie kalnų susidarymą ir ledyno slinkimą, miltais stiklainyje demonstruoju nuošliaužų procesus, peiliu pjaunant sviestą rodau ant ašmenų likusio sviesto faktūras, panašias į reljefo žemėlapius. Mineralų ir uolienų rinkimas – tai būdas mokėti surūšiuoti ir suklasifikuoti medžiagas, atskirti vienus dalykus ir procesus nuo kitų, tačiau pabaigus rinkinį išaiškėja holistinis žemės gelmių kaip visumos vaizdas, nes visi akmenys susidaro dėl tampriai susijusių procesų, kurie vieni be kitų neegzistuotų. Panašiai yra ir su ekologija. Ypač svarbu pabrėžti, kad žmogus turi gebėti laisvai pereiti iš vienos srities į kitą. Iš mokslo į meną. Tie patys dėsniai taikomi ir moksle, ir mene, ir teatrinėje vaidyboje, ir muzikoje. Tik logiškas ir tiesiogine patirtimi grįstas savo aplinkos pažinimas gali ja sudominti ir lavinti jaunimą. Atsikratyti svetimumo jausmo. Surasti savo vietą realybėje ir atsikratyti svetimumo jai ar priešiškumo aplinkiniams. Toks pažinimas lengvai gali būti tiek individualus, tiek bendruomeninis užsiėmimas, skatinantis kooperaciją, tarpdisciplininį darbą, įvairių nuomonių poreikį.

Deividas Vainauskas, chemija (Vilnius)

Po mokyklos baigimo pasirinkau studijas VU chemijos fakultete. 2012 m. sėkmingai jas baigiau. Šiuo metu studijuoju VU Nanomedžiagų chemijos magistrantūroje. Per studijas įsitraukiau į mokslinę veiklą ne tik fakultete, bet ir chemijos institute. Įgavau patirties ir Lietuvoje, ir užsienyje, stažavausi 3 mėn. Budapešte (terminės plazmos padalinyje) ir norėčiau pasidalinti įvairia patirtimi ne tik fundamentaliųjų mokslų srityse. Norėčiau supažindinti kitus žmones su mus supančiu pasauliu, kartu išsiaiškinti kartais paprastus, kartais sunkiai suprantamus reiškinius, pateikti mokslą ne kaip formulių rinkinį, o kaip žmogaus pažinimo, integracijos su pasauliu - ryšio sintezę. Papildomai domiuosi įvairiomis temomis, o ypač: medicina, žmogaus anatomija ir psichologija, technika ir technologijomis. Manau, esu linksmas, komunikabilus ir linkęs į kompromisus. Tikiuosi bendromis jėgomis nuversime kalnus!

KURIANTYS PRAKTIKAI

Justinas Kalpokas, matematika (Vilnius)

Esu matematikos doktorantas, kryptis - skaičių teorija. Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus. Skaičių teorija – matematikos šaka, tirianti sveikųjų skaičių savybes. Nors dauguma iškeltų problemų yra paprastai formuluojamos, tačiau kai kurių sprendimas ypatingai sudėtingas. Esu dirbęs mokykloje. Mokinau matematikos 5, 7, 8 klasių moksleivius (2 mėnesius). Dėsčiau universitete (2 metus). Svarbu parodyti, kad pasaulis daug didesnis ir jame daug daugiau galimybių, negu mes įsivaizduojame. Noriu dalyvauti „Kūrybinių partnerysčių“ projekte, nes užteks mokyti viduramžių metodais.

Ronaldas Jakubovskis, inžinerija (Vilnius)

Esu statybos inžinerijos srities jaunesnysis mokslo darbuotojas. Pasirodo, tam, kad sėkmingai pastatytume tiltus, neužtenka baigti 7 klasių, o reikia dar šiek tiek matematikos, fizikos ir net chemijos žinių. Maždaug tą universitete ir veikiame. Esu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) narys. Kasmet organizuojame „LJMS Vasaros“ stovyklas moksleiviams, kurių metų jie turi galimybę susipažinti su įvairių sričių mokslininkais, pristatyti savo atliekamus tyrimus. Visada įdomu moksleiviams parodyti, kad netgi statyba yra mokslas. Daugybė vaikų iš prigimties mėgsta statyti, konstruoti, griauti, statyti iš naujo, griauti, vėl statyti... Tam taikomos įvairios statybinės medžiagos: smėlis, kaladėlės, medžių šakos, knygos ir tt. Visi šie žaidimai vėliau pasirodo nerimti, nes pradedama mokytis svarbesnių dalykų: matematikos, fizikos, chemijos. Jeigu sujungtume šiuos žaidimus su gamtos dėsniais ir medžiagų savybėmis, gautume statybos inžinerijos sritį. Sritį, kurioje leidžiama konstruoti net suaugusiems. Vaikai mokykloje sudominami įvairiomis mokslo sritimis - dažniausiai gamtos ar socialiniais mokslais. Apie įvairių sričių inžineriją moksleiviai informacijos negauna, dažniausiai jiems net sunku pasakyti, kas yra inžinierius. Mano tikslas yra parodyti inžinerijos grožį nesudėtingais ir lengvai perprantamais metodais.

Paulius Griškevičius, inžinerija (Kaunas)

Esu inžinierius mechanikas, Kauno technologijos universitete dėstau medžiagų atsparumą. Man tai įdomi sritis, leidžianti tyrinėti medžiagas, projektuoti įrenginius, nagrinėti konstrukcijų atsparumą veikiamoms apkrovoms. Kompiuterinėmis programomis, kurias naudoju tyrimuose ir studijų procese modeliuoju realius objektus, stebiu kaip jie deformuojasi, analizuoju jų savybes, nustatau silpnąsias vietas arba vertinu ar suprojektuota konstrukcija galės būt saugiai eksploatuojama. Bebaiginėjant vidurinę mokyklą, per atvirų durų dienas, sau pasakiau, kad tikrai nestudijuosiu mechanikos, o studijuodamas mechaniką buvau įsitikinęs, kad medžiagų atsparumo man gyvenime neprireiks. Dabar džiaugiuosi, kad dirbu darbą, kuriame sprendimai pagrindžiami inžineriniais skaičiavimais, o ne nuojauta.

Artūras Kilikevičius, fizika (Vilnius)

Esu aktyvus jaunos kartos mokslininkas, domiuosi įvairaus tipo technologinėmis naujovėmis: mechatronika, robotika, aplinkosaugos įrenginiais, atsinaujinančia energetika, matavimų inžinerija ir pan. Dėstau apie projektavimą, susijusį su įvairių įrenginių gamyba ir medžiagų apdirbimu. Galėčiau sudominti jaunimą mokytis tiksliuosius dalykus pateikdamas juos per prizmę, kuri priartintų prie realaus gyvenimo, t. y. parodyti, kad tikslieji mokslai yra visur. 6 metus dėstau Vilniaus Gedimino technikos universitete, aktyviai dalyvauju bendruose studentų-dėstytojų projektuose. Taip pat daug metų buvau VGTU futbolo komandos treneris (ankščiau buvau rimtas sportininkas). Tad savo pavyzdžiu galėčiau parodyti, kad galima susieti iš pirmo žvilgsnio nelabai susijusias gyvenimo sritis. Dirbant su jaunimu reikia nuolat tobulėti, nes šiuolaikinis jaunimas sugeba greitai susirasti informaciją, tad darbas su jaunimu yra tarsi pastovus judėjimas į priekį. Galėčiau suorganizuoti ekskursiją po VGTU mechanikos fakultetą.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Tomas Uždavinys, fizika (Vilnius)

Esu Vilniaus universiteto moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos absolventas. Studijų metais aktyviai dalyvavau populiarinant mokslą mokyklose ir viešose erdvėse, dirbau su įvairaus amžiaus vaikais. Turiu nemažai patirties projektų vadovavimo srityje. Visą šią patirtį sukaupti padėjo mano noras nesiimti lengvų užduočių. Geriausiai save atskleidžiau ekstremaliose situacijose, kai sprendimus tekdavo priimti operatyviai. Būtent todėl vieni iš įdomiausių prisiminimų - darbas dienos stacionare, kai žiūrovų auditoriją sudarė labai platus spektras vaikų: nuo hiperaktyvių iki sergančių depresija. O šiaip mokslo populiarinimą laikau hobiu. Manau, kad šiuolaikinė visuomenė žino per mažai apie ją supantį pasaulį, todėl visuomet labai malonu, kai 8-mečiui paaiškini, kaip trigonometrijos žinios gali padėti suprasti mobilaus telefono veikimą arba, kai suaugusiam paaiškini, kaip paprastai sumažinti automobilio sudeginamo kuro kiekį. Mokiniams galėčiau padėti išmokti filtruoti jiems pateikiamą informaciją, kritiškiau žiūrėti, kodėl jie gauna tokius reikalavimus iš mokytojų. Mokytojus, ypač jaunus, supažindinčiau su lengvai pagaminamais laboratorinias darbais. Pastebėjau, kad mokyklose atsisakoma praktinių laboratorinių darbų, o tai, manau, labai negerai.

Jelena Tamulienė, fizika (Vilnius)

Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl, norėdami išspirti duris, įsibėgėjame? O ar žinote,

kokia puse kankorėžis nukrenta ant žemės ir kodėl? Ar galėtumėte, pasižiūrėję į

augalo lapus, pasakyti, ar jam geriau augti sausoje patalpoje ir kaip jis turi būti

laistomas? Ar žinote, kaip pamatyti, kada prasideda dirvožemio druskėjimas ir

kaip nustatyti šio proceso atsiradimo priežastis? Ar žinote, kodėl R. Berankis ir

kiti tenisininkai smūgiuoja kamuolį taip, kad jis suktųsi? Ar žinote, kodėl

draudžiamieji ženklai yra raudoni?... Visa tai galima paaiškinti atlikus pačius

papraščiausius artimiausios aplinkos stebėjimus ir tyrimus pačiais papraščiausiais

prietaisais. Kviesčiau atlikti tyrimus, ne tik tuos, kurie jau yra kitų aprašyti, bet ir

patiems stebėti artimiausioje aplinkoje vykstančius reiškinius, kelti hipotezes,

daryti prielaidas, jas tikrinti, rasti paaiškinimus ir, jei reiškiniai nepageidaujami,

remiantis savo tyrimo rezultatais, juos pašalinti. Mokiniams projekte padėčiau

formuoti tyrėjo įgūdžius, su mokytojais galėčiau pasidalinti turima patirtimi kaip

fizikos pamokas padaryti įdomesnes ir „lengvesnes”, o mokyklos bendruomenę

įtraukčiau į bendrą veiklą. Noriu, kad pažinimo džiaugsmą patirtų kiekvienas

moksleivis ir gamtos mokslai būtų įdomiausi, o ne sunkiausi mokykloje dėstomi

dalykai.

Jolanta Žalienė, sveikatos psichologija (Kaunas)

Nuostabiausia, kai Žmogus tyrinėja patį save. Sutikti žmogų, jį išgirsti ir suprasti, nebijoti pažvelgti į savo vidaus gilumas - paslaptingiausia ir įdomiausia pažinimo dalis. Baigiau sveikatos psichologijos studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu siekiu sudominti LSMU studentus nauja ir šiandien sparčiai besivystančia bei labai reikalinga ir aktualia psichologijos mokslo šaka - Sveikatos psichologija, vedu seminarus. Man patinka žingsniuoti mokslo takeliu, kurio pakelės niekuomet nebūna nuobodžios. Šiuo metu mano mokslinio kelio pakelės talpina jaunų žmonių sveikatą, paauglių gyvenimo kokybę, laimingumą. Norėčiau parodyti, koks yra įdomus ir įvairiapusis mokslininko kelias, smalsiai klausiant savęs: kokio dydžio yra žmogaus baimė, kiek sveria mūsų pyktis, kokiomis spalvomis piešiamas džiaugsmas, iš ko susideda mūsų laimė?

KURIANTYS PRAKTIKAI

Marius Ratnikas, informacinės technologijos (Šiauliai)

Dirbu IT srityje, studijuoju informatiką. Jaunystėje dalyvavau matematikos, fizikos olimpiadose. Pakankamai daug domiuosi teorine fizika, tai, galima sakyti, hobis, bet turi daug ryšio su mano darbu. Esu meno studijos „RAUS“ asociacijos prezidentas, IT architektas; esu dirbęs interneto klubo „Tinklas“ prezidentu, kuriu interneto svetaines. Jaučiuosi universalu, tiek tiksliuku, tiek humanitaru, turiu susiformavusį savo požiūrį. Bendraudamas su jaunimu ir dalindamasis patirtimi ir žiniomis, iš naujo peržiūriu esamus faktus ir augu pats kaip specialistas. Mėgstu jėgos aitvarus, sportą, menus, filosofiją.

Simas Janulis, fizika (Vilnius)

Baigiau VU Fizikos fakulte magistrą, todėl turiu daugybę nelabai reikalingos informacijos bei labai reikalingų mąstymo ir priežasties-pasekmės ieškojimo įgūdžių. Tiek daug, kad dabar tenka mokytis tų įgūdžių nenaudoti ir daugiau klausyti širdies. Mėgstu žaisti, taip atsirado Fizikos šou – pasirodymas, kurio metu mosklo šaknys arba vaisiai pristatomi linksmai ir efektingai. Atgarsis vienoje iš mokyklų. Kai ne vien tik žaidimai pradėjo rūpėti, susidėjau su „Mokslo ir meno“ žmonėmis, organizavau mosklo populiarinimo renginius, susijusius su fizika bei chemija. Pastaruoju metu susidomėjau molekuline kulinarija ir moku padaryti ledus su azotu bei ikrus iš kolos. Mėgstu keistus dalykus, todėl prisijungiau prie FiDi – didžiausios ir keisčiausios studentų šventės. Didžiausias ir keisčiausias dalykas, kurį sugalvojau ir įgyvendinau – gyvas stalo futbolas. Patinka dirbti su vaikais, todėl organizavau ir vykdžiau vasaros stovyklą „LINK“ ir dienos stovyklėlę „Atrask“. Dirbu fizikos mokytoju. Žinau, koks tai sunkus darbas ir kad mokiniams įdomiau ir lengviau, kai atvyksta kas nors iš šalies. Mokykloje galėčiau padėti suintriguoti, sudominti, pralinksminti mokinius su fizikos šou, padėti sukurti savų bandymų, surengti mažą mokslo šventę, vystyti tiriamuosius mokinių gebėjimus. Taip pat, panaudodamas turizmo technikos žinias, virves, apraišus ir karabinus, galėčiau paįvairinti ne tik gamtos moslų, bet ir kūno kultūros pamokas. Taigi – fizika ir chemija per maisto gamybą, ramybė per žygius, fizika, kūno kultūra ir komandinis darbas per virves, mazgus ir karabinus, mokslas ir žinios per tiriamąją veiklą, fizika per linksmus eksperimentus.

Valdas Eidukynas, inžinerija (Kaunas)

Esu Kauno technologijos universiteto mechanikos ir mechatronikos fakulteto docentas. Gimiau Alytuje. Po mokyklos baigimo pasirinkau studijas tuometinio Kauno politechnikos mechanikos fakultete. Po sėkmingo baigimo institutas tapo mano antraisiais namais - darboviete. Šiuo metu dirbu dviejose srityse – pedagoginį darbą su Kauno technologijos universiteto studentais (skaitau paskaitas, vadovauju bakalaurams, magistrantams bei doktorantams, vykdau mokslinį tiriamąjį darbą, dalyvauju įvairiuose moksliniuose projektuose. Kita darbo kryptis įvairių mechaninių sistemų kompiuterinė analizė ir nestandartinių įrengimų projektavimas. Noriu dalyvauti „Kūrybinių partnerysčių“ projekte, nes tai puiki proga išbandyti save dar vienoje srityje – ruošiant gyvenimui jaunąją kartą - moksleivius, parodant jiems, kad ir inžinerinės žinios yra ne tik reikalingos, bet, kad ir pats inžinerinis darbas gali būti labai įdomus ir „užvedantis“.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Vilma Norkūnienė, etnokultūra, amatai (Varėna)

Darbo patirtis — gamtinės bei etnokultūrinės ekskursijos vaikams ir suaugusiems Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate bei Dzūkijos nacionaliniame parke, etnokultūrinė veikla.

Mokslinė patirtis — įvairūs etnokultūriniai, etnosociologiniai tyrimai kaimo vietovėse taikant mokslinius metodus. Kūrybinė veikla susijusi su liaudies daile bei amatais, jų demonstravimu, mokymu. Tai žvakių liejimas „Gyvosios archeologijos dienose" Kernavėje, Baltramiejaus mugėje Vilniuje, Viduramžių šventėje Trakuose, pynimas iš įvairių tradicinių medžiagų: beržo tošies, karnų, meldų, švendrių lapų, pušies šaknų, liepos plaušų. 2003 - 2012 m. organizavau amatų stovyklas.

Mindaugas Valiukas, literatūra, dramaturgija, režisūra (Klaipėda)

Režisierius, poetas, prozininkas, dramaturgas, dainų autorius ir atlikėjas. VPU studijavau lietuvių filologiją, KU - lietuvių filologiją ir režisūrą. Pirmasis poezijos rinkinys „Mėnulio keramika“ apdovanotas Z. Gaidamavičiaus-Gėlės premija kaip geriausias metų debiutas. Kūryba (poezija, proza, dramaturgija) buvo neperiodiškai publikuota įvairiuose Respublikos ir užsienio periodiniuose leidiniuose. Esu aktyvus poezijos festivalių Lietuvoje ir užsienyje, dramaturgijos kūrybinių dirbtuvių, dainuojamosios poezijos, roko festivalių ir koncertų dalyvis. Nuo 2006 m. darbuojuosi teatro pedagogu teatro studijoje „Aušra“ ir Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje. Konsultuoju rašančius moksleivius (ir ne tik), dalyvauju skaitovų, literatūriniuose konkursuose kaip komisijų narys. Kartu su moksleiviais rašome savo spektakliams pjeses. Ugdymas teatru (apskritai menu) praturtina ne tik auklėtinių (moksleivių), bet ir auklėtojo asmenybes. Kolektyvinio darbo su moksleiviais atradimai tampa kūnu – spektakliu, pjese, scenarijumi. Dirbant su moksleiviais atsiranda daugybė sumanymų ir asmeninei kūrybai (apsakymai, pjesės, dainos etc.). Sieksiu pažiūrėti į daiktus/reiškinius kitu kampu. Reabilituoti/pareklamuoti/pristatyti šiuolaikinę, naujausią (labai įdomią ir stiprią) lietuvių poeziją, kuri mokyklose „skriaudžiama“ dėmesio stoka. Šiuolaikinė poezija „veža“. Galėčiau suteikti rašymo, (dramaturgija, proza, poezija, kino scenarijai, tekstai dainoms), teksto analizės ir interpretacijos, sceninio skaitymo, improvizacinių įgūdžių. Galėčiau konsultuoti dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjus. Turiu patirties ir sumanymų, kuriais galiu ir noriu pasidalinti. Mane „veža“ kūrybinis procesas, jo rezultatai ir kūrybingi žmonės.

Ingrida Dubinskaitė, scenarijai, renginių režisūra (Vilnius)

Esu renginių, TV projektų scenaristė ir režisierė. Esu kino edukacijos programų (vaikams ir jaunimui) lektorė. Esu darnaus vystymosi (įmonių socialinė atsakomybė, asmeninė atsakomybė, aplinkosauga, tausojantis vartojimas…) konsultantė. Esu kūrybos vadovė, savo konsultacinės įmonės direktorė, renginių organizavimo kompanijos partnerė. Esu motyvatorė, projektų komandų formuotoja ir moderatorė. Optimistė. Ambicinga. Intriguojanti veikti. Sujungti protą su širdimi. Mane įkvepia nauji susitikimai kurie sukuria kažką vertingo. Arba tiesiog smagaus. Mane įkvepia žmonės, kurie ryžtasi peržengti savo ribas. Ir man labai patinka įkvėpti šiuos žmones jas peržengti ir sukurti kažką vertingo. Arba tiesiog smagaus.

Ilzė Butkutė, literatūra (Vilnius)

Esu poetė, jau kelių literatūros premijų laureatė, neįtikėtinai ilgai ištvėrusi reklamos agentūrų gniaužtuose. Rašymas – mano kasdienė duona ir vienas didžiausių malonumų – pradedant rimtu eilėraščiu ir baigiant mano kačių komiksais feisbuke. Svajoju kada nors turėti vaikų su negalia laisvalaikio studiją, ir tikiu, kad „Kūrybinės partnerystės“ bus pirmasis sėkmingas žingsnis šios svajonės link.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Povilas Plūkas, žaidimai, mokymai (Vilnius)

Gyvenime mokausi norėti to, ką turiu. Mėgstu tiek vidinį, tiek išorinį turizmą. Mane įkvepia žmonių sąveikos, todėl pagrindinis mano darbas yra su jomis. Lydėdamas žmones mokymosi procese mėgstu džiazą. Improvizuoju metodais, požiūriais, provokacijomis, laikysenomis, teorijomis. Dirbdamas pastebėjau, jog tikrieji išmokimai vyksta ten, kur „susigroja“ protas, jausmai ir kūnas. Sukantis mokymosi virtuvėje vadovaujuosi posakiais: - Išmintis knygose neperskaitoma, mes privalome ją atrasti kelionėje, kurios niekas kitas už mus negali nukeliauti. - Patirtis, kuri nesužeidžia išankstinių lūkesčių, yra neverta patirties vardo. - Klysti, klysti ir dar kartą klysti, klysti geriau.

Kornelija Česonytė, kvapai, menotyra (Vilnius)

Dirbu su vienu labiausiai užmirštų pojūčių – uosle. Šis pojūtis yra nuostabus tuo, kad per jį galima dirbti su visomis disciplinomis. Kvapas kaip medija yra labai atraktyvi ir sukelianti labai didelį smalsumą bei susidomėjimą visoms amžiaus grupėms. Darbas su kvapais padeda geriau įsiminti informaciją ir į ją žvelgti kūrybiškai ir atsakingai. Pati asmeniškai praktikuoju kvepalų kūrimą, rengiu kvapų parodas ir ekskursijas, dalyvauju konferencijose ir kvapų renginiuose, bendrauju su kitais tyrėjais ir kvapų menininkais, rašau straipsnius, vedu kvapų užsiėmimus. Būčiau labai laiminga, jeigu galėčiau prisidėti prie mokymosi/edukacijos metodikos kūrimo, kuris integruoja ir vieną iš penkių pojūčių – uoslę.

KURIANTYS PRAKTIKAI

INTERJERAS, ARCHITEKTŪRA

Jurgita Jakubauskaitė, interjeras, baldai (Vilnius)

Šiuo metu esu kitokio dizaino studijos „Absurdo idėjos“ savininkė. Iki įkuriant savo verslą esu išbandžiusi daugybę veiklų – nuo padavėjos iki verslo vystymo, baigiau architektūros studijas, dalyvavau įvairiose mokymuose. Todėl šiai dienai išmanau daugybę sričių (nuo meno iki rinkodaros ir technologijų). Kodėl „Absurdo idėjos“? Renkantis pavadinimą savo įmonei, siekiau ne šokiruoti vartotoją, bet kuo tiksliau apibrėžti veiklos filosofiją. Žodis „absurdas“ aiškinamas kaip beprasmybė, prasmės neturintis reiškinys. O „idėja“ - pagrindinė daikto esmė. Mano tikslas – beprasmybei suteikti prasmę. Nepatogius dalykus paversti patogiais. Dauguma mano idėjų kyla iš nepatogumo, neatitikimo poreikiams. Ir tokia filosofija kuo puikiausiai apibrėžia tiek mano komercinę, tiek socialinę veiklas. Aš absurdą paverčiu idėja ir ją realizuoju. Be daiktų dizaino kūrimo iš antrinių žaliavų daug laiko skiriu įvairiems socialiniams projektams, skirtiems jaunimui, socialinės rizikos grupėms. Pagrindinis projektų tikslas yra skatinti veiklumą, keisti gyvenimo būdą, atrasti svajonių, tikslų. Gebėjimas kurti daiktus iš antrinių žaliavų labai padeda mano socialinėje veikloje. Pavyzdžiui, paprastom pigiom (o dažnai visai nekainuojančiom) priemonėm, su mano pagalba tiek mokyklose, tiek globos namuose vyresni vaikai gali savo rankomis įsirengti smagų laisvalaikio kampelį. Projekto metu vaikai ne tik įgauna kūrybinių ir gamybinių įgūdžių, bet ir akivaizdžiai pamato rūšiavimo naudą, o savo rankomis sukurtus daiktus ima labiau tausoti. Taip pat proceso metu išmoksta veikti komandoje, diskutuoti, realizuoti idėjas. Nieko nėra neįmanomo.

Dovas Serapinas, interjeras (Vilnius)

Esu žmogus, tikiuosi toks ir liksiu. Tikiu, kad esu kūrybingas ir drąsus. Esu Interjero dizaineris. Kuriu žmonėms namus, o gal ir daugiau nei namus. Jaučiuosi gerai bendraudamas su jaunais žmonėm. Kartais jiems būna daug metų. Jaučiu norą dirbti šiame projekte, nes pavadinime yra žodžiai kūryba ir partnerystė. Tai „veža". Praėjusiais metais su žmona Marijampolės kolegijoje padėjome patvirtinti studijų programą naujai stilisto specialybei. Metus dėsčiau tos specialybės studentams. Buvo nuostabių studentų ir įdomios patirties. Dėsčiau ne visai tai, ko tikėjosi, bet į paskaitas susirinkdavo visi. Vadovavausi principu - jokios prievartos. Nešantažavau pažymiais ar lankomumo žymėjimu. Rezultatai buvo įdomūs. Vertingiausią ir įsimintiniausią savo mokymosi patirtį įgijau mokydamasis iš laimingų, aktyvių ir savimi pasitikinčių žmonių. Džiaugiuosi, kad tokių kelis sutikau :)

Nidas Arkušauskas, interjeras, baldai (Klaipėda)

Nuo 1994 m. užsiimu Interjerų ir vizualaus firminio stiliaus projektavimo praktika. Esu kūrybinio jaunimo klubo „H” įkūrėjas, meninių renginių/akcijų organizatorius ir dalyvis; S. Kaminsko fitodizaino mokyklos meno istorijos ir kompozicijos mokytojas; tarptautinių elektroninės muzikos renginių „Baldai“ koordinatorius (lokacijos įranga, techninis ir vizualinis apipavidalinimas, savanorių darbo organizavimas). Klaipėdos menininkų namuose esu kūrybos komunikacijų programos iniciatorius ir kuratorius, kultūros informacinio leidinio „Mare navigare“ leidėjas. Nuo 2010 m. iniciavau ir iki dabar vykdau meninį-socialinį projektą „Gyvas piešimas” (http://www.facebook.com/GyvasPiesimas)

KURIANTYS PRAKTIKAI

Miglė Šalnaitė, interjeras, baldai, architektūra (Vilnius)

Gyvenime kūryba svarbi kiekviename žingsnyje. Sąmoningai arba intuityviai... Manau, kad kiekvienas vaikas tik gimęs nusipelno būti laisvas. Tikiuosi, kad mano kaip architektės žinios, patirtis ir idėjos leis vaikams patirti kūrybos džiaugsmą, norą tobulėti, paskatins nebijoti klysti... Vaikų kūrybiškumo idėjoms skatinti kartu su Interjero klubu 2011 metais „IF... Vilnius“ ir per Dizaino savaitę organizavau moksleivių kūrybines dirbtuves „O jeigu... aš sukurčiau savo Svajonių mokyklą, kokia ji būtų?“. Daugiau apie šį renginį http://www.interjeras.lt/naujiena/pirmosios-moksleiviu-kurybines-dirbtuves-tvirtas-ateities-projek.

Jolanta Lapinskaitė Vaitulionienė, architektūra (Vilnius)

Pasaulyje egzistuoja menininko ir mokslininko paralelė. Iš tiesų jie abu tiesiog fantazuoja savaip. Visi žinome, kad menas suprantamas ne kiekvienam, jį reikia jausti, o ne suprasti. Menas ir mokslas kartu jau yra kūryba, kuri suteikia ypatingus jausmus ir emocijas. 2003 m. baigiau Utenos dailės mokyklą, papildomai savo meninius gabumus tobulinau įvairiuose būreliuose bei kursuose, Vilniaus Gedimino technikos universitete 2002 metais įgijau architektūros bakalauro laipsnį universitete, 2006 m. - vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Kūrybinį darbą dirbu jau daugiau kaip 8 metus. Tačiau iškyla klausimas, ar kūryba yra darbas? Tikriausia tai - procesas, kurio metu norime išbandyti kažką naujo, neįprasto, rizikuoti ir pasižiūrėti kas bus. Būtent rezultato paieška ir jo apčiuopimas kūrėją veda į priekį bei skatina tobulėti. Kūryba be žmogaus (ar žmonių grupės) nėra tikslinga, todėl dalinimasis žiniomis bei rezultatais įprasmina mano darbą bei garantuoja žinių tęstinumą.

Edvardas Minkevičius, architektūra (Alytus)

Mano profesija – architektas, tačiau asmeniniai pomėgiai ir ambicijos neapsiriboja profesijos sritimi. Domina pats kūrybos procesas, kurį norisi išbandyti kuo platesniame kontekste – fotografijoje, piešime, skulptūroje, dizaine, technologijose, fizikoje, jungti įvairias kūrybines disciplinas ir mokslo šakas tarpusavyje.

Kūrybos proceso, kaip priemonės, pritaikymas mokymui(-si) ne išimtis.

Kūryba, kaip procesas iš kūrėjo reikalauja nuolatinio tobulėjimo, naujų žinių, o kūrybos proceso metu atrandami dalykai įsisavinami daug lengviau nei vadovėliuose pateikti „sausi faktai“. Mokymosi procesas tampa smagus, pats savaime motyvuojantis kūrėją siekti naujų žinių.

„Kūrybinių partnerysčių“ projektas – man yra galimybė ne tik duoti, bet ir gauti, nes tai nauja patirtis, darbas su jaunais žmonėmis, kurie įkvepia naujų minčių, idėjų, verčia keisti susiformavusius požiūrius ir tobulėti.

Kristijonas Murauskas, architektūra (Šiauliai)

Architektūra – formos, tūrio, erdvės suvokimo įrankis. Gyvenu kartu su ja, kuriu formas, tūrius ir erdves. Ieškau sintezės tarp vertingo seno ir saikingo modernaus. Kiekvienas naujas kūrinys – nauja paieška. Nuo vaikystės mėgau eksperimentuoti su formomis: konstravau, jungiau, klijavau, pjausčiau. Erdvinis mąstymas, tūrio suvokimas išlavino vaizduotę, kūrybines idėjas. Tikiu, kad galiu šiomis žiniomis pasidalinti su kitais.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, architektūra (Vilnius)

Gimiau ir augau Dzūkijoje sanatorijomis garsėjančiame mieste Druskininkuose. Abu mano tėveliai nuo pat mažens rėmė ir skatino lavinti gabumus tiek mene, tiek tiksliuosiuose moksluose. Visada buvau apsupta kūrybingų pomėgių, tokių kaip piešimas, tapyba, skulptūra, grafika. Paauglystėje pradėjau lankyti Druskininkų dailės mokyklą, būtent ten supratau, kad savo ateitį noriu susieti su menu, susidomėjau grafikos technika, bet tuo pačiu turėdama pomėgį tiksliesiems mokslams, nusprendžiau įgyti techninę specialybę. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete baigiau architektūrą, magistro studijas pradėjau Norvegijos Mokslo ir Technologijų Universitete, baigiau Vilniuje ir studijų pakraipa pasirinkau pastatų renovaciją. Šiuo metu gyvenu ir dirbu Vilniuje kaip architektė, interjero dizainerė. Mano pomėgiai: fotografija, muzika, teatras, kinas, badmintonas, modernūs šokiai, taip pat dalyvauju ,,kūrybinėse dirbtuvėse‘‘, ekskursijose, nemažai keliauju bei diskutuoju apie meną. Mano tikslas nesustoti, visuomet judėti pirmyn ir tai padėti daryti kitiems.

Mindaugas Butvila, architektūra (Kaunas)

Esu architektas, „2mm architects” studijos įkūrėjas. Domiuosi edukacija, inovacija, kultūra, menu, kitaip, tapyba, muzika, video, emocija. Visuomeninė ir kultūrinė veikla: JAK (Jaunųjų architektų klubas) edukacinė veikla; ITMC (Informacijos technologijų mokymo centras), kur 4-12 klasių mokiniams dėstau 3D grafika, architektūrinė kompozicija. 2008 m. – 2011 m. 11-12 klasių moksleiviams dėsčiau piešimo paskaitas. 2009 m. organizavau Tarptautinę jaunųjų architektų iki 40 metų parodą „Inovacija“. 2006 m. – 2011 m. užsiėmiau trumpametražių filmų ir muzikos kūryba. Nuo 2002 m. iki dabar dalyvauju idėjinių architektūrinių projektų konkursuose, parodose, pristatymuose. Kodėl „Kūrybinių partnerysčių" projektas? Gera projekto idėja / Tikiu šia vizija / Žavi darbas su jaunimu / Meninė raiška / Interpretacija /

Vladas Balsys, architektūra (Klaipėda)

Manau, kūryboje sunkiausia – ne rasti atsakymą, o sugalvoti klausimą. Kūrybiškumas nėra vien tik nauji atradimai, stipriai keičiantys žmogaus veiklą. Kūrybiškumas – tai tiesiog galimybė žmogui tam tikrus dalykus pamatyti kitaip. Gyvenime kūrybiškumas pasireiškia turimų žinių panaudojimu kitaip nei yra įprasta. Tai gebėjimas pamatyti naujas sąsajas tarp skirtingų dalykų ir tokiu būdu sukurti naujas ir vertingas idėjas. Mano veiklos sritys: architektūra ir menas. Esu Lietuvos Architektų sąjungos (LAS) ir Meno Kūrėjų Sąjungos (MeKuSa) narys. Dažnai dalyvauju įvairiose šiuolaikinio meno parodose, kontrameniniuose procesuose ir tarptautiniuose architektūriniuose konkursuose, kuriuose ieškoma naujų idėjų ir drąsiai keičiamos galimybių ribos... Ar galima šiandien sukurti nematomą namą? Ar galima pastatyti namą be sienų? Ar galima gyventi tuščiuose namuose? Taigi į šiuos ir kitus panašius klausimus galima atrasti labai įdomius atsakymus, tačiau visada svarbiausia yra nauji klausimai.

KURIANTYS PRAKTIKAI

TAPYBA

Adomas Danusevičius, tapyba (Vilnius)

Esu šiuolaikiškai ir aktyviai kurantis menininkas, neseniai baigęs studijas. Įgijau dailės pedagogo sertifikatą Vilniaus dailės akademijoje, be menų studijų savarankiškai studijuoju socialinę bei kūrybiškumo psichologiją. Įgijau patirties atlikęs praktiką Vilniaus Valdorfo mokykloje dėstydamas dailę. Mane domina nauji mokymo būdai, bedradarbiavimas su mokiniais – mokymosi procese jie yra svarbiausi. Manau svarbiausia sudominti mokinius, o ne siekti rezultatų.

Juozas Laivys, skulptūra (Klaipėda)

Savo kūrybos atraminiu tašku laikau veiksmą esamajame laike. Galimybė veikti yra neginčijamas dabarties įrodymas. Kadangi mes egzistuojame čia, kur gausu praeities įrodymų, o ateitis dar neįrodyta, tuomet galimybė modeliuoti įvykius dabar yra esminis veiksmas, galintis apibendrinti visą mano kūrybos problematiką. Koncentruotas mėgavimasis dabarties akimirka, naudojantis šiuolaikiškumo kriterijais, leidžia kalbėti apie švarią kūrybą, be dirbtinos kančios poveikio. Visos melo apraiškų formos privalo būti ignoruojamos. Tokia yra esminė mano moralinė pozicija. Meno kūriniu laikau objektą, egzistuojantį erdvėje ir patvirtinantį autentišką faktą, liudijantį įvykį ar konkretų atsitikimą. Praeities veiksmas gali tiesiogiai atsispindėti konkrečiame objekte arba būti tik menamas. Savo darbais nesistengiu nieko išaukštinti ar pažeminti, o siūlau tik džiaugtis gebėjimu pastebėti ir atlikti atitinkamus pokyčius.

Povilas Ramanauskas, tapyba, fotografija (Kaunas)

Esu menų magistras. Mano kūrybinės veiklos sritys yra: tapyba, fotografija, video menas, objektai ir instaliacijos, žemės menas. Taip pat vaikams esu ne kartą vedęs graffiti, tapybos kūrybinius užsiėmimus, suaugusiems žmonėms, jaunimui teko vesti žemės meno užsiėmimus. Vaikus moku sudominti atskleisdamas jiems meno pasaulio subtilumus ir įtraukdamas juos į kūrybos džiaugsmo malonumą.

Simonas Šerkšnas, tapyba, graffiti, fotografija (Vilnius)

Esu jaunas kuriantis žmogus. Kūryba - mąstymo būdas. O mąstymas nuolat kinta kartu su ieškojimu savęs įvairiose saviraiškos formose. Monumentali tapyba, fotografija, interaktyvus dizainas - sritys kuriose save vis dar bandau. O kas gali būti įdomiau, nei savo jėgų išbandymas. Todėl žavi ir domina „Kūrybinių partnerysčių“ projektas. Puiki galimybė pasidalinti patirtimi, išmokyti bei įgyti žinių. Juk mokaisi visą gyvenimą.

KURIANTYS PRAKTIKAI

TEKSTILĖ

Jolanta Rimkutė, kostiumo dizainas, scenografija (Vilnius)

Esu baigusi Vilniaus dailės akademiją. Su kolege dizainere esame įsteigusios

mados dizaino studiją „Studija LT“, kurioje dirbu su įvairių Lietuvos kūrėjų

komanda. Studijos veikla aprėpia ne tik drabužių, bet ir įvairių kasdienių

daiktų dizainą. Esu dalyvė ir prizininkė įvairių madų festivalių. Taip pat

intensyviai dalyvauju teatro veikloje – esu spektaklių kostiumo dailininkė.

Esu dėsčiusi Vilniaus Dizaino kolegijoje kostiumo dizainą. Buvimas tarp jaunų

žmonių, jų pasaulėžiūros supratimas man suteikia daug įkvėpimo, polėkio bei

naujų idėjų kūrybiniame darbe.

Kiekviename žmoguje bandau įžvelgti asmenybę, jo išskirtinius sugebėjimus, todėl gerai sugebu mokinius nukreipti tikslinga linkme, padėti atrasti savo tikrąjį tikslą. Manau, kad iš manęs galima išmokti tikslo siekimo, nepasidavimo, išeičių bei sprendimo ieškojimo, užsidegimo.

Su darbu komandoje, kolektyvine kūryba susiduriu kasdien savo darbovietėje. Mūsų dizaino studijos „Studija LT“ pagrindinė misija ir tikslas - apjungti skirtingus kūrėjus, įvairių sričių specialistus bendrai kūrybinei veiklai bei ugdyti tradiciją atvirai dalintis idėjomis, mokytis kurti ir dirbti komandoje.

KURIANTYS PRAKTIKAI

GRAFINIS DIZAINAS

Rūta Ivaškevičiūtė, grafinis dizainas (Vilnius)

Esu laisvai samdoma grafikos dizainerė. Šešis metus mokiausi kurti (kaip ir visi Vilniaus dailės akademijos absolventai), aštuonis metus tai sėkmingai įgyvendinu praktikoje. Dalyvauju įvairiuose projektuose, savanoriškai prisidedu prie kūrybinių iniciatyvų. Stengiuosi kūrybiškai žiūrėti ne tik į profesinę sritį, bet ir į gyvenimą (tarp kurių nėra apibrėžtų rėmų, nes viskas persipynę). Kitaip tariant, kuriu savo gyvenimą. Judėjimas yra naujai atrastas įrankis padedantis nesustoti mintims. Judėjimas tai gyvenimo būdas, tai viena geriausių ligų, kuria užsikrėčiau ir nesigailiu, kad sergu. Didžiausias įkvėpimas ateina tada, kai iškvepi. Iškvepi po šokio judesio, iškvepi po įkvėpto Afrikos žemės kvapo...

Kotryna Zilinskienė, grafinis dizainas (Vilnius)

Gimiau Vilniuje, ilgai ir laimingai čia gyvenau, kol įstojusi į Vilniaus dailės akademiją, grafinio dizaino specialybę, mainų programos dėka metams išsikrausčiau į Italiją. Sugrįžusi ir kupina idėjų baigiau bakalauro ir magistrantūros studijas Lietuvoje. Šiuo metu esu vizualinės komunikacijos studijos PRIM PRIM bendrasavininkė ir kūrybos vadovė. Didelė dalis kylančių idėjų realizuojasi mūsų studijoje darbo metu, o jei galvoje užsilieka neišsipildžiusių minčių, jos išsipiešia ir išsirašo laisvalaikiu. Noriu užsikrėsti vaikų idėjomis, o juos užkrėsti entuziazmu veikti (arba atvirkščiai). Tikiu, kad mokykla privalo keistis ir džiaugiuosi gavusi galimybę dalyvauti tos kaitos pirmuosiuose žingsniuose čia, Lietuvoje.

Jurga Adomonytė, video grafika, grafinis dizainas (Vilnius)

Dirbu judančios grafikos srityje. Judanti grafika yra visur, kas juda ir kas užfiksuota, įamžinta šiuolaikinėmis technologijomis. Prie ko prisilietė žmogaus vaizduotė ir kompiuteris. Šios srities skalė prasideda nuo namuose sumontuoto juokingo užrašo ant draugui siunčiamo atostogų video vaizdo iki didžiųjų kino ekranų su juose rodomais fantastiniais filmais. Viskas, kas matoma televizijos, kino, kompiuterio ekranuose, kas yra kažkas daugiau nei tik filmuotas vaizdas, viskas yra judanti grafika. Dažniausiai tai animuoti, grafiniai filmukai, reklamos, televizinės vinjetės. Nuolatos tobulinuosi pati ir dėstau kitiems šios srities specifiką, subtilybes. Mokau studentus tiek kūrybos, tiek technologijų. Šiuo metu tai darau visuose trijuose Dailės akademijos filialuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Studijavau KDI ir VDA grafinį dizainą. Daug metų dirbau prie stambių Lietuvos ir tarptautinių video gamybos projektų, dizainere, prodiusere, kūrybos direktore. Šiuo metu vadovauju savo suburtai video grafikos gamybos kompanijai „Motion group“. Dalyvauju grafinio dizaino, šiuolaikinės tipografijos, kituose meniniuose projektuose, parodose. Esu Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) tarybos narė.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Jonas Liugaila, grafinis dizainas, iliustracijos (Vilnius)

– Grįžk į realybę, – dažnai man sako.

– O į kurią? – kiekvieną kartą garsiai pagalvoju.

Šiaip gyvenime kuriu ir negaliu atsistebėti, kaip gyvenimas kuria mane.

Jau įpusėjau besigydydamas ugdymo traumas. Liko keli kompleksai.

O kokie mes būtume, jei nereikėtų gydytis ir grįžti į kažkieno realybę?

Yra žmogučių, kurie dar gali tai patirti.

Elena Sakalauskaitė, medijų menas, leidyba, menotyra (Vilnius)

Juk sako, kad mokykla mus paruošia gyvenimui, moko išreikšti savo mintis, atveria mūsų gabumus. Jei tikėčiau savo pirmąja mokykla, tuomet gyvenimo reikia bijoti, mintis pasilikt sau, o vienintelis gabumas, kurį vertėtų lavinti, – susilieti su minia. Kaldami šias tiesas, ranka rankon dirbo stagnacinė sistema, netalentingi, nejautrūs, pikti pedagogai ir žiaurūs bendramoksliai. Ir nors perėjusi į geresnę mokyklą sutikau nuostabių pedagogų, malonių bendraklasių, pažangesnę sistemą, košmarai kartais tebesisapnuoja. Apmaudžiausia, kad kai kurie vaikai tokių tiesų mokomi iki dabar. Todėl labai apsidžiaugiau išgirdusi apie „Kūrybinių partnerysčių“ projektą ir galėdama prie jo prisidėti, taip prisidėdama ir prie permainų. Mano pirmieji mokytojai turėtų būti labai manim nusivylę – nenusižudžiau, neprasigėriau ir netgi netapau valytoja, kaip kad jie man pranašavo. Vietoje to esu šiuolaikinio meno kūrėja, tyrinėtoja, redaktorė ir renginių organizatorė, dalyvauju visuomeninėje veikloje, dėstau medijų meną ir komunikaciją. Su vaikais ir jaunimu kuriu medijų meną, filmus, knygas, komiksus, keramiką, šiuolaikinio meno objektus.

Aušra Vismantaitė, grafinis dizainas (Žeimiai)

Esu VšĮ „Ars communis” vadovė. Mano pastarųjų metų veikla yra įtakota asmeninio apsisprendimo po magistro studijų Vilniaus dailės akademijoje išsikraustyti gyventi į provinciją – Žeimius, Žeimių dvaro sodybą ir pabandyti ištirpdyti kultūrinio centro ir periferijos reikšmę. Žeimių dvaro sodyboje kultūrines veiklas D N G meno instaliacijos pagrindu organizuoja VšĮ „Ars communis” ir „ŽemAt“. Žeimių dvaro sodyba, kurioje dirbu ir gyvenu pristatoma kaip D N G Meno kūrinys ir veikia Parodos/Šiuolaikinio meno muziejaus ritmu. To pagrindas yra išlaikyti dvaro sodybą kaip aukšto lygio kultūros paveldo funkcijas atitinkantį analitinio meno industrijų sklaidos centrą/inkubatorių, bandyti sistemingai suvokti ir atspindėti skirtingas kultūrines įtakas. Kūrybinių partnerysčių atveju džiugina tai, kad edukacijos objektas ir asmuo, kuris teikia žinias, turi galimybę būti lygiaverčiais, svarus ir unikalus bendradarbiavimas tampa viltingu pavyzdžiu visuomenei apie sėkmingą asmeninės, autentiškos nuomonės, smalsumo, kritiškumo bei meno įrankių įgalinimą.

Marius Zaveckas, grafinis dizainas, reklama (Vilnius)

Pirmuosius mano kūrinius dar galima rasti kaime, ant taburečių apačių. Gulėdavau po jomis ir piešdavau.. Baigiau Kauno dailės gimnaziją, įstojau į Vilniaus dailės akademiją, skulptūros specialybę. Baigęs studijas su magistro diplomu rankoje ir nukarpytais idealizmo sparnais pasukau vizualines komunikacijos keliu - darbai reklamos agentūrose. Kūrybiškumas atsiaugino vartotojiškos kasdienybės kojas ir taip keliauja tarp šokoladų, alaus ir mobiliojo ryšio operatorių labirintų.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Valdemaras Manomaitis, grafinis dizainas (Klaipėda)

Prieš apie dešimt metų pradėjau bandyti kurti elektroninius garus su kompiuteriu, kompiuteris sėdėjo šalia ir viską stebėjo ką aš dariau, mums buvo smagu. Tuo tarpu aš bandžiau išmokti jo kalbą ir papasakoti jam apie savo patyrimus klausantis aplinkos su muzika. Pavyzdžiui, tie garsiniai sutapimai, kai groji gitara, ir girdi kaip važiuoja motociklas gatve ir burzgia traktorius statybose. jie abu taip tiksliai pagauna emocinę kreivę ir ritmą, lyg kažkas jiems diriguotų. Štai tokio fenomeno įtaka išaugo į elektroakustinius eksperimentus, grojant greičiau ar lėčiau besisukančiais elektriniais motoriukais, kurie skleisdami magnetinį lauką zirzia ir ūžia. Galiausiai tai tapo trijų garso menininkų albumo „Skalbėjų muzika” dalimi, per „Seas” festivalį, 2004 Klaipėdoje. Po to, kartais pasirodydavau tai Vilniuje, tai pajūryje, su elektroninio ar elektroakustinio garso eksperimentais. Praėjo nemažai laiko ir padariau gana ilgą pauzę, bet to dar neatsisakiau ir slapta kiuriu planus toliau. Dabar po ilgų ir seniai baigtų studijų Vilniuje vėl esu Klaipėdietis ir dirbu su draugais video reklamos įmonėje, aš jiems padedu su video ir 3d grafika. Kartą, išgirdęs kolegės pasakojimą apie tai kaip ji dirbo su vaikais, susidomėjęs panorau dalyvauti. Taip atsidūriau KP ir patyriau daugybę netikėtų, gerų įspūdžių. Bei supratau, kad darbas su vaikais tikrai daug duoda. Bei yra geras savęs išbandymas, proga pasitikrinti savo pajėgumus bei lankstumą, ir na taip, tai nėra lengvas darbas, bet taip tik įdomiau. O ir iš esmės, džiugu matyti tokią eksperimentinę ir šviesią iniciatyvą.

KURIANTYS PRAKTIKAI

SKULPTŪRA, JUVELYRIKA

Dalius Dirsė, skulptūra (Panevėžys)

Esu baigęs Šiaulių universiteto menų fakultetą. Nuo 2004 metų esu Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kasmet dalyvauju tapybos arba skulptūros simpoziumuose bei grupinėse ar personalinėse parodose. 13 metų organizuoju jaunimo tarptautines vasaros stovyklas-plenerus „Jaunasis skulptorius“. Projekto dalyviai: Lietuvos bendro lavinimo bei meno mokyklų jaunimas, Latvijos, Estijos, Olandijos, Prancūzijos, Anglijos, Lenkijos šalių jaunimas. 2007 metais Švietimo ir mokslo ministerija suteikė Lietuvos metų mokytojo nominaciją.

Martynas Gaubas, skulptūra (Radviliškis)

Gimiau 1980 m. Radviliškyje. Esu Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2000 metų aktyviai dalyvauju parodose, meno renginiuose, galerijų veikloje, tarptautiniuose projektuose bei pleneruose, esu surengęs virs 30 personalinių parodų (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Italijoje, Kinijoje) ir virš 70 grupinių parodų, bei 40 plenerų. Nepaisant savo pagyrų, esu paprastas ir nuoširdus bei komunikabilus.

Žilvinas Landsbergas, skulptūra (Vilnius)

Esu skulptorius. Nuo 2007 metų aktyviai įsitraukiau į kūrybinę veiklą dalyvaudamas šiuolaikinio meno scenoje Lietuvoje bei svetur. Skulptūros studijų metu Magistro laipsnį įgijau Vilniaus dailės akademijoje, vėliau postudijinę dviejų metų rezidenciją atlikau De Ateliers mokykloje Amsterdame. Šių studijų metu įgijau daugiau patirties ir geriau susipažinau su pasauliniu meno kontekstu, jo modeliais, bei įsigijau puikių kolegų. Šią savo patirtį šiandien taikau savo kūrybiniame bei edukaciniame darbe, nuosekliai stengdamasis praplėsti meno kūrinio formos, turinio ir jų santykio su erdve bei žiūrovu lauką. Savo darbe pastaraisiais metais didelį dėmesį skiriu objektų medžiagiškumui, temos aktualumui vyraujančiame laike, naujų vizualinių išraiškos būdų paieškoms, bei netradicinėms pasakojimo formoms. Pastaraisiais metais daug laiko skyriau nelinijinio minties dėstymo bruožų studijoms. Todėl dažnai mano tyrimo ar tiesiog inspiracijos šaltiniais tampa pasakos, prozos veikalai ar poezija. Naratyvas, jo ritmas, dėstymo stilius, bei pačios istorijos tūris dažnai tampa pagrindiniu mano kūrybos uždaviniu. Toks minties dėstymo būdas leidžia, labai monumentaliai skulptūros raiškos formai, suteikti dinamiškumo, bei pakviesti žiūrovą naujai pažvelgti į skulptūrinius objektus, susikuriant savo asmeninius išgyvenimus. „Kūrybinių partnerysčių“ projektas ir šios iniciatyvos įgyvendintos idėjos sužavėjo nuo pirmo susitikimo, kuris vyko 2010 pavasarį. Manau, ypač šiandien yra svarbu permąstyti žmogaus vietą pasaulyje ir tai, kaip jis jį kuria, kartu žmogaus galimybes bei atsakomybes. Todėl tikiu, kad „Kūrybinės partnerystės“ yra puiki galimybė vykdyti šią užduotį dirbant gražaus tikslo link. Labai norėčiau prisidėti prie šio, kaip minėjau, bendro tikslo ir tikiuosi padaryti ir savo nedidelį indėlį.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Justina Vinevičiūtė, juvelyrika (Vilnius)

Šiuo metu mokausi Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, dailiųjų metalo dirbinių gamintojo specialybės. Šis amatas - mano atgaiva ir ten gera būti. Kodėl aš čia? Šis projektas, be jokių abejonių, suteiks galimybę paskleisti

grynąjį pažinimo džiaugsmą. Jausmą, kuris kyla mumyse atradus dar vieną,

kitokį būdą ar priežastį ne vien svajoti, bet ir kurti.

KURIANTYS PRAKTIKAI

KINAS, TV, VIDEO MENAS

Kristina Buožytė, kino režisūra (Vilnius)

Audiovizualinė sritis yra neišsemiamas kūrybiškumo ir žinių šaltinis, ypač dominantis jaunąją kartą, kuri auga vaizdo kultūroje. Čia mintis, emocijas ir jausmus galima reikšti per vaizdo ir garso sąryšius, įtraukti į veiklą įvairiausių pomėgių turintį jaunimą ir paskatinti juos žaismingai žvelgti į save ir aplinką. Turiu kuo pasidalinti, pasidžiaugti, taip pat ir pati išmokti.

Tomas Smulkis, kino režisūra (Vilnius)

Esu kilęs iš Klaipėdos, kur baigiau Eduardo Balsio menų gimnaziją. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijau kino režisūros bakalaurą ir magistrą. Studijavau Suomijoje ir Švedijoje. Esu sukūręs keletą filmų: trumpametražį „Pietys”, dokumentinį „Rojaus beieškant”. Šiuo metu aktyviai dirbu kino gamybos srityje su skirtingais filmais. Taip pat dirbu su moksleiviais (kino edukacijos projektai „Mokausi iš kino”, Skalvijos kino akademija ir kt.).

Arūnas Eimulis, kino režisūra (Klaipėda)

Dar studijų laikais įsigijau internetinę kamerėlę ir su draugu ir kambarioku Donatu pradėjau filmuoti trumpus namudinius filmukus, kurie sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo kolegų studentų tarpe. Nuo tada nusprendžiau susieti savo gyvenimą su filmavimu, bet tai nebuvo paprasta, teko skirti labai daug laiko ir įdėti daug darbo, kad paversčiau savo aistrą gyvenimo būdu. Kartu su tuo pačiu draugu ir kolega Donatu šiuo metu dirbu savo įsteigtoje „Vaizdo studijoje” Klaipėdoje ir kartu su būreliu bendraminčių toliau filmuoju trumpus filmus bei vykdau kultūrinius projektus po Klaipėdos Alternatyviojo Kino vėliava. Mūsų darbai buvo demonstruoti ir įvertinti įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose.

Marat Sargsyan, kino režisūra (Vilnius)

Esu profesionalus armėnas su dviem tėvynėm - Armėnija ir Lietuva. Gyvenimo būdas - kinematografija, arba bet koks, kame yra širdis. Apie save žinau tik tiek. Tikiuosi po mūsų susitikimo žinosiu daugiau.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Gediminas Beržinis Beržinskas, TV (Šiauliai)

Pagrindinė mano idėja – iš mokyklos suolo mokinį atvesti į televiziją, į fotografo, žurnalisto darbą. Tuo tikslu mokomės teorijos ir praktikos šiose srityse. Pats kuriu laidas „Radviliškis šiandien ir rytoj“ , „Gyvenimas šalia Kruojos“, laidą „Purenimai“, kuri organizuotame „Pragiedrulių“ konkurse laimėjo specialų LRT prizą. Mokinius supažindinu su visomis televizinėmis specialybėmis. Praktiškai ir teoriškai. Kad lavintume praktinius filmavimo ir montavimo įgūdžius - kuriame filmukus. Fotografija padeda įvaldyti kompoziciją. Šioje srityje turiu patirties, nes organizavau ir dalyvavau ne tik miesto, bet ir šalies konkursuose, parodose.

Ignas Kančys, video (Vilnius)

Mokyklos metais su klasiokais subūriau neformalią kuriančio jaunimo studiją „Kino kvantas“. Daugiau nei 5 metus aktyviai organizavau visos komandos kūrybinę veiklą, kurios metu sukūrėm dešimtis vaidybinių ir dokumentinių filmukų. Lydėjo sėkmė, filmai pelnė prizines vietas net tarptautiniuose kino festivaliuose. Šioje kūrybinėje erdvėje organizavau ir karštas diskusijas prie apvalaus stalo, ir komandinį idėjų „generavimą“, scenarijų rašymą, darbą su aktoriais filmavimo aikštelėse ir ką tik nori. Visai neseniai pradėjau įkvepiančią „Mokslo sriubos“ iniciatyvą. Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių idėja populiarinti mokslą visuomenėje. Šioje džiaugsmingoje veikloje ne tik kuriu pačias laidas, bet ir organizuoju savanorių komandos darbą, skatinu saviraišką, susidomėjimą ir aktyvumą. Visa tai man davė labai daug. Leido suprasti ir pažinti ne tik kitus komandos narius, bet ir save patį. Dalyvavimas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje, manau, būtų puiki galimybė moksleivius sudominti mokslu ir mokslo populiarinimo veikla, kuriant įdomias „Mokslo sriubos“ laidas. Galbūt net kas nors iš moksleivių rimtai pagalvos apie mokslininko ar mokslininkės karjerą. O man pačiam tai būtų iššūkis! Turiu didelį norą išbandyti savo įgūdžius ir įgyti dar daugiau patirties šioje srityje.

Domas Burkauskas, TV (Vilnius)

Gimiau prieš 28 metus Vilniuje. Mokslus krimtau Šv. Kristoforo mokykloje ir

Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute. Beveik dešimt metų darbuojuosi

įvairiuose televizijos projektuose bei informacinėse laidose. Be to, dar

mokyklos ir studijų laikais vaidinau Jaunimo teatre, dalyvavau E. Nekrošiaus

teatro dirbtuvėse, pats asistavau Anna Frank fondo organizuotame projekte

„Švietimas per dramą“.

Nuo pat pradžių tikėjau ir tikiu „Kūrybinių partnerysčių“ programos nauda ir

perspektyva, nes manau, kad kūrybiškumas jaunimui yra tiesiog būtinas. Be

kūrybos jaunai asmenybei atsiskleisti yra itin sudėtinga, todėl tiesiog keista,

kad tokios kūrybiškos iniciatyvos reikėjo taip ilgai laukti. Tačiau, kaip sako

liaudies išmintis, geriau vėliau, nei niekada.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Lina Rukevičiūtė, video (Vilnius)

Kuriu trumpus video klipus ir dalyvauju parodose bei festivaliuose,

tarptautiniuose kino konkursuose, taip pat kuriu video klipus kaip freelancer.

Domiuosi šiuolaikiniu menu, ypač video menu ir instaliacijomis, taip pat kinu.

„Netaisyklingo“ požiūrio į gyvenimą trejus metus sėmiausi Central Saint

Martins College of Art and Design Londone. Nuo tol visa ko kvestionavimas ir

kitokio stebėjimo kampo ieškojimas tapo kasdienybe.

Vytautas Jurevičius, video (Vilnius)

Jei ilgai žiūri į Vytautą, Vytautas pradeda žiūrėti į tave. Kadangi netikiu į

Dievą, susikūriau savo gyvenimo principus, kuriais tikiu ir gyvenu, tai man

padeda būti geru žmogumi.

Kai supratau, kad gyvenime reikia dirbti tai, kas malonu, pradėjau montuoti

video medžiagą ir kurti vizualizacijas. Dabar esu dar laimingesnis, negu buvau

vakar. Jei reikia daugiau informacijos, tiesiog pasižiūrėkit į mane.

Vitalij Červiakov, medijų menai (Vilnius)

„Esi gi jau dirbęs su vaikais. Prisimink kaip tuomet jauteisi - valdei padėtį,

jautei situaciją ir vaikus.

Suorganizuot bendrą įdomią veiklą gali be problemų. Esi atviras ir labai šiltas žmogus, kurį kiti gan greitai „prisileidžia“. Čia gan svarbu bendraujant ir darant kartu kūrybinius darbus. Taip pat esi lankstus, greitai prisitaikantis situacijoje, o į sritį, kurioje veiki esamu momentu, žiūri labai atsakingai. Kadangi pats turi lakią vaizduotę, tai ir kitus gali ja užkrėsti. Kas liečia bendravimą, tai turi teigiamą emocinį intelektą, moki šaltu protu išlaviruoti sudėtingesnę situaciją. Esi atlaidus, vaikai gali „lipt ant kupros“, bet čia nėra minusas. Šiaip esi įvairiapusiškas. Per vidurį intro/ekstra-verto. Mėgsti tiek pabūt žmonių susibūrimo vietose, tiek pamedituoti vienas. Jautrus aplinkai (kaip menininkas) ir visuomet besistengiantis žiūrėti ne vien lokaliai, bet ir globaliau. Puikus kūrėjas, išspaudžiantis maksimumą iš paprastų sąlygų. Konceptualus. Gilus. Esi žaidybiškas, mėgsti žaisti ir apskritai šią praktinę terpę, kurioje tiek spontaniškumas, tiek intelektas ir sąžiningumas yra susiję. Niekad nenustojantis mokslintis, labai mėgstantis skaityti, žiūrėti filmus, klausytis muzikos, analizuoti kultūros reiškinius, keliauti. Myli gamtą.“

KURIANTYS PRAKTIKAI

Virginijus Malčius, animacija (Vilnius)

Kartais norisi pabėgti į mišką. Tačiau jame ilgai neišbūnu, nes ten kažkaip per

daug harmonijos, o protas neramus. Visi sako, į gamtą, į gamtą, ką mes ten

veiktume? Su tokiais protais mes ten pradėtume kailiais apsigobę vieni kitus

medžiot. Todėl nereikia gadinti gamtos harmonijos, tegu lieka tie rezervatai,

gerai kad žmonės ją nuo savęs saugo…

Tad bėgdamas iš miško randu veikėją. Veikėjas, jis atsiranda kaip pasakotojas

arba kaip toks trikdytojas tavęs, nes žmogus talpina daug veikėjų ir jie kartais

labai pasireiškia. Susireikšmina, gal? Tuštybės tokios duoda. Tada atsiranda

įkvėpimas ją užpildyti.

Urtė Karaliūtė, scenografija, tekstilė, režisūra, prodiusavimas (Vilnius)

Baigiau Filmų prodiusavimo studijas Londone. Studijų metu labai susidomėjau scenografija bei kostiumais. Sukūriau scenografiją keliems studijiniams trumpametražiams filmams. Baigiamajam darbui rašiau pilnametražio filmo scenarijų pagal knygą. Tuo pačiu metu daug dirbau su audiniais ir įvairiom tradicinėm technikom, kurias jungdama kūriau aksesuarus, interjero detales, papuošalus bei instaliacijas. Tuo užsiimu ir dabar. Prieš metus sukūriau tekstilinių papuošalų liniją iš senų audinių, kuri sėkmingai randa savo mylėtojus ir dabar. Šalia nuolatinių kūrybinių ieškojimų ilgus metus dirbau su vaikais ir jaunimu. Kartu kūrėme, mokėmės, žaidėme, ieškojome kelio atgal į visuomenę ir šeimą, kuri juos buvo atstūmusi. Ši veikla taip pat tapo neatsiejama mano ieškojimų dalimi, nes labai daug iš vaikų išmokstu ir aš pati, ir jaučiu didžiulį džiaugsmą, kai galiu kažką jiems duoti. Kūryba net ir mano kasdienybėje vaidina labai svarbų vaidmenį, manau, kad kūrybiškas gali būti tiek išlipimas iš lovos, tiek maisto ruošimas. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie projekto, kuriame toji natūrali kūrybinė energija būtų nukreipta konkretaus tikslo link, siekiant naudingų pokyčių mokymosi procese. 2012 Rumunijoje dalyvavau intensyviuose Forumo teatro mokymuose. Tai socialinio teatro metodas itin tinkantis probleminėms situacijoms spręsti, dažniausiai taikomas vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų bei suaugusiųjų grupėse.

KURIANTYS PRAKTIKAI

FOTOGRAFIJA

Laura Bružaitė, fotografija (Panevėžys)

Mano gyvenimas – lenktynės su laiku. Mano blogybė – negaliu nepadėti kitiems.

Tikiu, kad pasaulis nesibaigia ties mano gatvės pabaiga, todėl noriu iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis gali duoti geriausia.

Tokius kaip aš vadina menukais. Negaliu stovėti vienoje vietoje. Nuolatos siekiu tobulėti, kurti ir išbandyti save įvairiose erdvėse. Esu baigusi Panevėžio dailės mokyklą, audiovizualinio meno bakalauro studijas, šiuo metu mokausi magistrantūrą (elektroninio verslo vadybą). Nuolatos dalyvauju įvairiuose tarptautiniuose projektuose, konferencijose. Dirbu laisvai samdoma fotografe, video reklamų kūrėja, esu asociacijos “Kūrybinės saviraiškos erdvės“ tarybos narė ir pirmininko pavaduotoja, Panevėžio fotografų draugijos narė.

Darbas su vaikais man teikia didelį džiaugsmą. Jau antrus metus mano veikla neatsiejama nuo neformalaus vaikų ugdymo. Nuolatos domiuosi šiuolaikinio meno raiškos formomis ir įgyvendinu įvairias idėjas dirbdama kartu su vaikais. Džiaugiuosi, kad tai, kas teikia džiaugsmą man, gali pradžiuginti ir kitus. Dirbdama su savo ugdytiniais matau daugybę abipusių galimybių tobulėti ir kas kartą atrasti ką nors naujo.

Vilma Samulionytė, fotografija (Vilnius)

Gimiau ir augau Jonavoje. Baigiau fotografijos studijas Prahos dailiųjų menų akademijoje, Fotografijos katedroje (FAMU). Studijų metais aktyviai dalyvavau parodinėje veikloje ir esu gavusi Lietuvos bei Čekijos kultūros ministerijų stipendijas. Surengiau savo bei dalyvavau grupinėse parodose Lietuvoje, Turkijoje, Čekijoje, JAV, Šveicarijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Danijoje. Po studijų Prahoje porą metų keliavau ir dirbau fotografe moterų studijoje Saudo Arabijoje. Taip pat esu dirbusi kino fotografe Lietuvoje. Dabartiniu metu dirbu Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, vystau besitęsiančius projektus su Saudo Arabija. Taip pat užsiimu edukacine veikla fotografijos srityje. Esu vedusi fotografijos kursus vaikams „Rafaelio“ dienos centre, „Meno avilyje”.

Jonas Danielevičius, fotografija (Vilnius)

Fotografija – mano gyvenimo būdas. Ji, kaip meno šaka, turi ir savo techninę pusę. Aišku, visų pirma, naudinga būtų naudoti fotografiją fizikos, chemijos ar matematikos pamokose, priderinant ir meninius fotografijos aspektus. Tačiau ji gali buti panaudojama ir bendram žmogaus, kaip asmenybės formavimuisi bei augimui. Esu metai kaip grįžęs iš ekonominės emigracijos. Gyvenau ir dirbau JAV New Jersey valstijoje 8 metus. Visą laisvalaikį leidau Niujorke. Mokiausi Niujorko fotografijos institute. Emigracijos pamokos praturtino mano gyvenimą įvairiomis patirtimis. Susipažinau su visokiais žmonėmis – verslininkais, pardavėjais, gatvės muzikantais, narkomanais. Jie tapo mano gatvės fotografijos pagrindiniais veikėjais, fiksuojant didmiesčio gatvės gyvenimą. Niekur taip neatsiskleidžia gyvenimo įvairovė, kaip Niujorke. Atlanto pakrantė taip pat buvo viena iš mėgstamų vietų fotografavimui. Grįžau Lietuvon turėdamas aiškų tikslą – būti fotografu ir iš to gyventi. Tiesiog nutariau hobį padaryti savo verslu. Tai pavyko – po pusės metų aktyvios rinkodaros fotografija ėmė nešti realias pajamas. Taigi, manau, kad esu pasaulio pamatęs ir išvaikščiojęs fotografas, kuriantis savo pasaulėžiūrą, gerai nusimanantis fotografijos techniniuose aspektuose. Buvau ir širdyje tebesu tikrasis hipis, autostopu bei prekiniais traukiniais išvažinėjęs didelę Sovietų Sąjungos dalį. Esu tikras, kad vaikams turiu ką papasakoti.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Beatričė Laurinkutė Kijevičienė, fotografija, dizainas (Vilnius)

UAB „Udumbara“ projektų vadovė, UAB „Durų fabrikas“ dizainerė, laisvai samdoma fotografė – dizainerė. Mane domina meno ir mokslo ryšys, jų apjungimas siekiant žmonėse žadinti sąmoningumą, platesnį ir pozityvesnį požiūrį į savo aplinką, save, atsakomybę už savo gyvenimą. Domina žmogaus sąmonės procesai, minčių ir žodžių poveikis materialioje tikrovėje ir kaip tai galima išreikšti pasitelkus menines priemones ir mokslinius atradimus. Mano diplominis darbas baigiant fotografijos ir medijos menų studijas VDA buvo meninė instaliacija apie mintis ir jų poveikį fizinei tikrovei, pasitelkus šventų šaltinių vandenį, baltų kultūros paveldą, mokslininkų atradimus apie vandenį. Vanduo man visada buvo labai įdomus tiek menine, tiek moksline, tiek dvasine prasmėmis. Fotografiją studijavau, nes ji mane įkvepia patirti dabartį, akimirkos stebuklą… Fotografija suteikia plačias galimybes pažvelgti į pasaulį ir perteikti jį naujai, lengvai ir paprastai atrasti savyje kūrybinį pradą. Kadangi vedu vaikams fotografijos kursus, turiu paruošusi nemažai žaidimų, susijusių su kūrybingumo ugdymu fotografijos pagalba. Kita sritis - tai meno ir mokslo apjungimas naudojant menines priemones ir mokslinius tyrimus, atradimus, žadinant vaikuose smalsumą, kūrybingumą, sąmoningumą, atsakomybę už savo mintis, žodžius, aplinką.

Andrius Grigailaitis, fotografija, medijos (Šiauliai)

Esu medijų menininkas, dirbantis fotografijos, kino, instaliacijų ir t.t. srityse. Į

kūrybą žiūriu laisvai, be egzistuojančių niekuo neparemtų stereotipų ir

manau, kad neturi būti jokių rėmų reikštis kūrybiškumui. Organizuoju

parodas, rengiu kultūrinius projektus ir manau, kad tai dar viena kūrybos

forma, tačiau skirtingai nei paveikslas, skulptūra ar t.t., daro daug didesnį

poveikį miestui ir bendruomenei. Būtent kūrybai, kuri skirta ne pačiam sau,

uždaram „profesionalų“ rateliui, o yra aktuali, paveiki ir netgi revoliucinė,

teikiu pirmenybę ir manau, kad ji prasminga. Šiaulių dailės galerijoje

organizavau jaunimo edukacinę naujųjų medijų stovyklą „Menopolis“,

vedžiau analoginės fotografijos, skanografijos, VJ meno užsiėmimus.

Moksleiviams pristatau galerijoje rodomas parodas, vykdomus projektus,

organizavau „Kitokio Kino Klubo“ veiklą. Ši patirtis leidžia suprasti bendrą

jaunimo požiūrį į kūrybą, pamatyti mokyklose vykdomos edukacijos spragas,

atrasti būdus kaip įdomiai, šiuolaikiškai ir suprantamai kalbėti apie tai.

Egidijus Kabošis, fotografija (Vilnius)

Kiekvienas žinome, kad yra „fotografija“. Tačiau nedaugelis įsivaizduojame, kiek paslapčių ir kūrybinių galimybių slepia tikroji FOTOGRAFIJA. Jos atgarsius dar prisimena tie, kurie ryškindavo savo juosteles užsidarę tamsoje namuose voniose, bet tai jau nebesuprantama prie skaitmeninių greičių ir vaizdų įpratusiam jaunimui. Man fotografija – atradimų ir eksperimentų miškas, kuriame galiu būti gidas, kūrėjas ir padėjėjas. Ieškome, tyrinėjame, mokomės, praktikuojame ir mokome tradicinės ir alternatyviosios fotografijos procesų. Tai labai įdomu.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Tomas Andrijauskas, fotografija, medijos (Šiauliai)

Esu baigęs medijų studijas, dalyvauju įvairiose parodose, tarptautiniuose medijų meno projektuose ir festivaliuose. Teikiu pirmenybę tradicinėms fotografijos ir kino technologijoms. Videokamera ar fotoaparatu nuolat fiksuoju artimiausią aplinką, siekdamas perteikti greitėjantį gyvenimo tempą, jausmų kaitą, aplinkos ir vidinės būsenos sąveiką.

KURIANTYS PRAKTIKAI

MUZIKA

Vladas Dieninis, kompozicija, perkusija (Vilnius)

Esu būgnininkas, perkusistas, kuriantis elektroninę, muziką. Dirbu LMTA šokio ir judesio katedroje, koncertmeisteriu. Kuriu muziką šiuolaikinio šokio spektakliams. Groju eksperimentinio postroko grupėje „Luumm“, kartu su dramaturge Gabriele Labanauskaite įkūrėme audiovizualinės poezijos grupę „Avaspo“, apjungiančią muziką ir poeziją. Organizuoju šiuolaikinio meno ir poezijos festivalį „Tarp“ (esu atsakingas už meninės programos kuravimą). Keletą metų rašiau apie šiuolaikinės muzikos tendencijas laikraštyje „Literatūra ir menas“, bei internetiniame tinklalapyje „Kultūrpolis“. Su įvairiais kolektyvais esu daug koncertavęs užsienyje, šiuolaikinio meno ir užsienio festivaliuose. Taip pat esu vedęs muzikos užsiėmimus vaikams dirbtuvėse ir stovyklose.

Mykolas Natalevičius, kompozicija, dirigavimas (Vilnius)

Esu jaunosios kartos lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Aktyviai koncertuoju kaip atlikėjas – pianistas, dainininkas, dirigentas; be to, esu aktyvus renginių organizatorius. Muzika buvo ne pirmoji mano saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią pradėjau kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose. Muzikos pradėjau mokytis būdamas šešiolikos; studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją. Taip pat lankiau dainavimo, simfoninio dirigavimo ir vargonų paskaitas. 2010 m. studijavau Danijos elektroninės muzikos institute bei Danijos Karališkoje akademijoje Aarhuse dainavimą.

Domiuosi menų sintezės idėjomis, esu Lietuvos kompozitorių sąjungos narys bei meninio susivienijimo „Operomanija“ dalyvis. Rašau muziką dramos teatrui bei videofilmams.

Martynas Sučyla, perkusija (Vilnius)

Esu perkusininkas, groju afrikietiškais būgnais (djembe, dundun), esu muzikinio projekto „Drum Fever“ vadovas. Taip pat gaminu įvairius muzikos instrumentus bei naudoju juos savo veikloje. „Drum Fever“ – tai interaktyvių mokymų komanda, suburianti žmones į vieną ratą, kuriame jie gali patirti mintis išlaisvinančią afrikietiškų būgnų galią bei tarpusavio vienybės jėgą. Afrikietiškų būgnų ritmai – tai energetinis užtaisas, kuris griauna visus barjerus tarp žmonių, peržengia amžiaus, lyties, pavaldumo, odos spalvos, religijos ir kitas ribas bei apjungia net ir labai skirtingus žmones į vieną darnią komandą. „Drum Fever“ vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti interaktyvius afrikietiškų būgnų mokymus ir jau turi sukaupusi ketverių metų patirtį dirbant su žmonėmis įmonių šventėse, komandos formavimo renginiuose, tarptautinėse konferencijose, privačiuose vakarėliuose, mokyklose ir kitur.

Lijana Šarkaitė – Vilums, folkloras (Vilnius)

Etnomuzikologė, LMTA Muzikos mokymo studijų centro metodininkė. Vadovauju Vilniaus folkloro ansambliui „Laukis“, groju įv. tradiciniais instrumentais, organizuoju folklorines ekspedicijas Lietuvoje. Vedu tradicinio dainavimo, muzikavimo ir šokių mokymus, vakarones, seminarus kalendorinių švenčių muzikinio folkloro, vaikų tradicinio folkloro temomis bei apie tradicinę etnokultūrą ir jos puoselėjimo galimybes šiandien vaikams ir jaunimui. Kiekvieną vasarą vedu užsiėmimus vaikų ir jaunimo stovykloje „Pažink mane“.

Turiu didelę koncertinės veiklos, idėjų įgyvendinimo, organizavimo, renginių vedimo, vadovavimo, bendravimo su vaikais bei jaunimu patirtį.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Martynas Švedas, folkloras, užsiėmimai gamtoje (Vilnius)

Tėvai davė Martyno vardą, bet skirtingose aplinkose mane vadina skirtingai.

Vilniaus pedagoginiame universitete baigiau biologijos bakalauro studijas, tačiau

šiuo metu mokykloje nedirbu – manau, kad daug smagiau ir naudingiau gamtą

tyrinėti keliaujant. Nuo 12 metų esu skautas, keliavau su speleologais po urvus,

vedžiau ekskursijas į kalnus, dabar organizuoju įvairios trukmės žygius vaikams ir

suaugusiems Lietuvoje. Daug laiko praleidžiu gamtoje, todėl gerai žinau, kaip

svarbu yra turėti gerą komandą ir didelį žinių bagažą, kad galėtum saugiai joje

jaustis.

Svarbią mano gyvenimo dalį užima folkloras: groju bei dainuoju vyrų folko grupėje

„Ugniavijas“, bei įvairaus folko grupėje „Marga muzika“, priklausau senovės baltų

draugovei „Kovarnis“, užsiimu senovės baltų gyvensenos ir karybos puoselėjimu

bei rekonstrukcija. Darbas komandoje mane išmokė, jog ne viską išmanai ir moki.

Mėgstu naujas patirtis, todėl manau, kad šis projektas padės patobulėti asmeniškai

ir atneš gero ateinančioms kartoms.

Laurita Peleniūtė, folkloras, tekstilė (Vilnius)

Folklorą dainuoju jau 12 metų, buvau apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ narė,

tautines dainas populiarinu ir folkroko grupėje „Žalvarinis“

http://www.zalvarinis.lt/. Taip pat subūriau post folk grupę „Marga

muzika“, gilinuosi į kitų tautų folklorines dainas ir etninius ypatumus. Šalia

koncertinės veiklos randu laiko ir pedagogikai. Senųjų dainų mokau įvairaus

amžiaus vaikus, vedu būrelius privačiose ir valstybinėse mokyklose. Kartu su

muzika dėstau etninę kultūrą ir pasaulio folklorą Vilniaus Valdorfo mokykloje.

Siekis - išmokyti vaikus mylėti ir iš naujo atrasti savo šalį bei senąsias tradicijas,

kokios tautybės jie bebūtų, išsiugdyti toleranciją kitoms tautoms gyvenančioms

mūsų šalyje, pažinti jų papročius ir atrasti savo šaknis per skambančią istoriją –

dainą.

Ramūnas Kaubrys, muzikinis teatras (Klaipėda)

Esu teatro režisierius. Daugiausia kūrybinių darbų įgyvendinta Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Turiu nemenką pedagoginio darbo patirtį, nes šalia režisieriaus pareigų teatre daug metų dirbau ir teatro mokytoju. Šiuo metu kūrybiniam darbui galiu skirti labai mažai laiko, kadangi vadovauju teatrui..... Pasak vieno garsaus mokslininko, ,,Tai, ką žinome yra lašas, tai, ko nežinome yra vandenynas.‘‘ Apie tai ir pamąstysim su mokytojais ir mokiniais projekte ,,Kūrybinės Partnerystės‘‘....

KURIANTYS PRAKTIKAI

Jotvilas Švirinas, muzika (Klaipėda)

Nuo mažens augau neformalaus muzikinio ugdymo aplinkoje į kurią mane įtraukė šia veikla iki šiol užsiimantis tėvas. Čia, jau nuo pirmos klasės, galėjau pritaikyti savo meno mokykloje išugdytus gebėjimus. Vėliau mokymąsi smuiku ir fortepijonu papildžiau ir mušamųjų – perkusinių insrtumentų garsais. Pradėjau bendradarbiauti edukaciniuose-muzikiniuose projektuose Juodkrantėje, Marijampolėje ir Klaipėdoje. Jaunystė skatino save išmėginti ir jaunimo muzikos srityje, su bendraamžiais subūrėme grupę LIGHTHOUSES, kurios programą sudarė originalios - grupės kurtos dainos. Perspektyvios grupės veiklą nutraukė studijos. Pasirinkau jas JK HULL universitete. Grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvauju įvairiuose muzikiniuose projektuose, kuriuos neretai ir pats inicijuoju. Vienas jų nuolat vykstantis ir turintis didelę mokyklinio amžiaus pulbliką – MUSIC & COFFEE, bei darbuojuosi muzikos studijoje “GROCK”.

Giedrė Valčiukaitė, miuziklas, režisūra (Vilnius)

Aš esu: Pirmiausia – žmogus, po to – vardas, tada – žodis, paleistas iš lūpų į lūpas; Knygos, kurias skaitau; Klaidos, iš kurių mokausi; Kelionės, ir nebūtinai fizinės; Žmonės, paliekantys savo trupučius; Erdvės dvasiai pasiganyti; Neformalus ugdymas; Filmai; Frazės; Įkvėpimai; Išklausytoja ir girdėtoja; Skonis; Mada; Jautrumas; Jausmas; Mokymų vadovė; Petys ant kurio gali išsiverkt; Sesuo; Dukra; Organizacija, Komanda; Akmuo į kito daržą; Dalyvė; Kūrybiškumas; Moderatorė; Asociacijos prezidentė; Klaustukas; Emocinis intelektas; Scena, Projektai; Lankstumas; Artistė. Kuo aš nesu: Pirmiausia – budeliu, po to – teisės aktais, tada – paprastumas; Vienatvė; Top nuomonės savininkė; Kritikė; Formalus ugdymas; Pesimizmas. Kam aš? Kad geriau būtų; Kad įkvėpčiau; Pakutenčiau; Prikelčiau; Apjungčiau: Įgalinčiau; Pamatyčiau; Patirčiau; Pa[si]mokyčiau; Kad stereotipus laužyčiau; Kur reikia – paguosčiau; Kam baisu – ranką paduočiau; Galiausiai – aš žmogus, kuris myli savo veiklą ir nuolat iššūkiauja.

Gabrielius Liaudanskas (Svaras), repas, hiphopas (Vilnius)

Lietuvos repo, hiphopo scenos atstovas, grupės „G&G Sindikatas“ narys. Aktyviai dalyvauju įvairiuose paaugliams ir vaikams skirtuose socialiniuose projektuose. Esu visuomeninės veiklos iniciatorius, turintis daug gyvenimiškos patirties ir puikiai sugebantis ja dalytis.

Karolis Bratkauskas, garso technologijos, garso režisūra (Vilnius)

Didžioji mano gyvenimo dalis vienaip ar kitaip susijusi su muzika. Mokydamasis mokykloje nežinojau kokiai profesijai norėčiau paskirti savo laiką, bet vėliau labai tvirtai nusprendžiau studijuoti muzikos technologijas ir savo pasirinkimu nė karto nesuabejojau. Laimei nusišypsojus, dar nebaigus bakalauro studijų pradėjau dirbti garso operatoriumi Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT). Baigęs muzikos technologijų bakalaurą, stojau mokytis garso režisūros LMTA ir plėsti supratimą apie muziką. Per šiuos metus muzikos specialybės srityje teko išbandyti gana nemažai darbų: darbo su grupėmis darant daugiakanalius studijinius įrašus ir jų „suvedimą“, gyvų koncertų įrašus ir jų garsinimą, filmų muzikos įrašymą, jų postprodukciją, dubliažą, muzikos filmams kūrimą ir žinoma – darbą teatre. Darbas teatre garso operatorių išmokina vieno svarbaus dalyko – girdėti aktorių ir tuo metu grojančią muziką, rasti santykį tarp jų nuotaikos ir ją palaikyti. Girdėjau daugelį aktorių sakant, jog muzika sukuria aktoriaus nuotaiką, todėl muzika privalo ne tik groti, bet reaguoti į spektaklio nuotaiką. Trumpai tariant, mano darbas - įamžint arba padėt atkurti kokybišką garsą. Garso režisieriaus kūrinys – klausytojo girdima muzika. Dar norėčiau paminėti kitą man pačiam svarbų pomėgį, kuris per daugelį metų virto į išbaigtą daiktą – garso kolonėlę. Tai technologinė, bet taip pat labai įdomi garso režisieriaus pusė.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Vytautas Žalys, muzika, psichologija, technologijos (Šiauliai)

Baigiau muzikos studijas Šiaulių universitete. Likimas susiklostė taip, kad teko ne tik „griaužti“ muzikos teorijos tiesas, bet ir pačiam muzikuoti daugelyje pramoginės muzikos kolektyvų, teko dirbti simfoniniame ir pučiamųjų instrumentų orkestruose. Visa ši patirtis labai pravertė dirbant mokykloje ir rengiant disertacinį darbą. Manau, sėkmingas ir iki šiol neblėstantis yra ir mano susižavėjimas kompiuterinėmis technologijomisir vaizduojamaisiais menais, susijusiais su skaitmeninėmis technologijomis (garso bei vaizdo redagavimas, muzikos kompozicija, natografija, garso menas ir dizainas). Smagu stebėti ir analizuoti vis naujai atsirandančias skaitmenines technologijas išmaniųjų telefonų, iPad‘ų, iPod‘ų ir kitų šiuolaikinės kasdienybės stebūklų pavidalu. Nepaliaujamas domėjimasis tokiomis technologijomis palengvino ir, manau praturtino mano 9 metus trukusią muzikos mokytojo karjerą bei neabejotinai padeda dėstant minėtų technologijų paskaitas audiovizualinio meno, muzikos, informatikos specialybių studentams Šiaulių universitete. Žinios bei gebėjimai buvo ne kartą patikrinti ir įtvirtinti mokslinėse konferencijose bei skaitant paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose Suomijoje, Danijoje, Amerikoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kt. Prieš dešimtmetį sėkmingai apgintos disertacijos pagrindinis veikėjas buvo paauglys. Klausimas – kuo gi skiriasi šio visuomenės nario kritinis muzikos ir apskritai meno vertinimas, neduoda ramybės iki šiol.

KURIANTYS PRAKTIKAI

TEATRAS

Tomas Jašinskas, režisūra (Klaipėda)

Esu aktyviai dirbantis teatro ir tarpdisciplininių menų, renginių režisierius. Studijavau Klaipėdos universitete Menų fakulteto režisūros katedroje, kur 2009 metais baigiau dramos teatro režisūros specialybę. Vėliau išvykau studijuoti į Vsevolodo Mejerholdo teatro centrą prie Maskvos dailės akademinio teatro, kur 2011 metais įgijau dramos ir teatro režisūros magistro laipsnį. Studijų metais sukūriau įvairių vaidmenų spektakliuose, stažavausi Didžiosios Britanijos ir Rusijos teatruose. Kuriu savo pastatymus Lietuvoje bei užsienyje. Esu užsibrėžęs pasiekti tai, ko noriu. Visuomet kūrybiniame kelyje siekiu iššūkio-etapo, tačiau niekuomet - taško. Dar labiau džiaugiuosi kai pavyksta suburti komandą, nepripažįstančią jokių kliūčių. Tikiu, kad galiu ne vieną konformistiškai nusiteikusį jaunuolį pastūmėti priimti kūrybinius iššūkius, jų laukti ir juos nugalėti.

Justas Tertelis, režisūra (Vilnius)

Gimiau ir augau Druskininkuose. Vėliau atvažiavau į Vilnių studijuoti. Pradžioje sudijavau keturis metus tokią keistą profesiją kaip Transporto inžineriją, vėliau persigalvojau ir... pradėjau studijuoti ir domėtis teatru. Baigiau LMTA Aktorinio meistiškumo bakalaurą, vėliau magistrą, tada režisūros aspirantūrą. Pagal popierius esu baisiai protingas, bet... ne popieriuose esmė. Dabar dirbu Teatro laboratorijoje „Atviras ratas“, Keistuolių teatre, kuriu vaidmenis, dramaturgiją, muziką, spektaklius. Su teatrais važinėjam po Lietuvą ir užsienį. Manau, kad „Kūrybinių partnerysčių“ programa yra gyvybiškai svarbi mums visiems. Mūsų mokykloms, mūsų visuomenei, mūsų šaliai. Ir čia ne tik skambūs žodžiai, bet ir skaudi realybė.

Milginta Palubinskaitė, režisūra (Klaipėda)

Labai mėgstu vaikštinėti šen bei ten. Ir taip jau atsitiko, kad vienąkart taip bevaikštinėdama ir genama smalsumo užsukau į vieną teatro studiją ir... likau joje. Po to baigiau vieną mokyklą, įstojau į kitą, nes ruošiausi tapti rimtu žmogumi, bet...

Žodžiu, išstojau aš iš tos mokyklos, susikroviau lagaminą ir, palikusi namus, draugus ir giminiečius, atvykau į Klaipėdą. Čia įstojau ir baigiau teatro režisūros studijas Klaipėdos universitete. Dabar tęsiu teatrologijos magistrą tame pačiame universitete. Dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisieriaus asistente bei šviesų operatore. Su kolegomis turime įsisteigę „VšĮ Laisvasis Teatras“.

O šiaip tai ar esate sau kada uždavę klausimą: Kas yra teatras? Man teatras – vieta, į kurią atklydę žmonės su skirtingomis individualiomis patirtimis išmoksta susikalbėti. Tai vieta, kur galima ir būtina klysti ir kur visi tavo trūkumai virsta privalumais. Čia tiesiog gera būti.

O svarbiausia - tokią vietą galime susikurti kiekvienas iš mūsų.

Tereikia patikėti.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Artūras Areima, režisūra (Vilnius)

Jaunos kartos teatro režisierius. Daugiausia dirbu Vilniaus ir Kauno teatruose.

Namų stotelė - Ševčenkos loftai, Vilnius. Žaviuosi talentingais ir keistais (įdomiais,

netradiciniais) žmonėmis, kurie turi ką šiandienai pasakyti, arba tyli, nes nemato

prasmės kalbėti. Turiu idee fixe išdresuoti savo katiną atnešti rytais kavos į lovą

(kol kas sunkiai sekasi). Labiausiai trokštu atrasti prasmingą dialogą tarp žmonių.

Išeities taškas nesvarbus. Jis gali būti bet kur, bet kada ir nesvarbu koks. Galutinė

stotis nerūpi. Svarbiausia dialogo procesas, kuris abipusiai vestų pirmyn. Man

svarbu žmogus, žmogiškumas, žmogus šiandien, ypač, jauno žmogaus santykis su

šiandiena.

Loreta Liausaitė, režisūra (Alytus)

Spektaklių vaikams ir suaugusiesiems režisierė, inscenizacijų autorė. 20 metų teatre. Kartais juoda teatro dėžutė „užspaudžia“, trūksta oro ir dienos šviesos... Teatras, nors ir pats mažiausias savo išorine organizacine struktūra, milžiniškas vidiniais saitais, kūrybinėmis ambicijomis, asmeniniais gyvenimais ir dar nenusakoma raizgalyne, apraizgiusia ten dirbančių kūrėjų likimus. Tame aistrų katile pradedi kurti... Kūrybiškumas prasideda nuo klaidos. Patirtis sako: taip negalima, o visa meninė intuicija šaukia: tegyvuoja klaida, ji atveria naujus kelius, naują matymą, Aš už gebėjimą ir drąsą klysti. Klaida sukrečia, bet ji leidžia pažvelgti „kitu kampu“. Kai ateina laikas kūrybai užverti dureles, pabėgu į viešumą. Jau 10 m. vadovauju menininkų sambūrėliui, esu daugelio meno projektų autorė bei organizatorė. Visada akistatoje su kultūros suvokėju ir meno kūriniais.

Vida Lipskytė, psichodrama (Vilnius)

Be visų kitų pomėgių, turiu dvi specialybes - režisierė ir psichodramos vadovė. Dvi dienas per savaitę dirbu gimnazijoje teatro ir retorikos mokytoja. Man įdomu dirbti su paaugliais. Kitu laiku vedu seminarus, mokymus, savęs pažinimo grupes suaugusiems. Tai man irgi patinka. Esu laiminga, nes dirbu įdomius darbus. Patinka bandyti kažką naujo. Šis projektas mane domina savo beribe erdve ir jau laukiu starto.

Tadas Montrimas, aktorystė, režisūra (Vilnius)

Aš gimiau ir užaugau Telšiuose. Baigiau Telšių Žemaitės gimnaziją, čia vyko ir pirmoji pažintis su teatru – lankiau gimnazijos šokio teatro studiją. Baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą (skaičiai mane domino nuo pirmos klasės). Studijuodamas sausoką mokslą antrame kurse ėmiau ilgėtis teatro, tad pradėjau lankyti Gedimino Storpirščio vadovaujamą teatro studiją „Elementorius“. Po metų ėmiau pastebėti, kad į teatro studiją žingsniuoju mieliau nei į paskaitas universitete... Taigi ketvirtame kurse, paklausęs širdies balso, mečiau VU ir atėjau į stojamuosius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, į tuo metu man dar nelabai žinomo režisieriaus Jono Vaitkaus renkamą aktorių kursą. Likimas ir režisierius palaikė mano pasirinkimą, tad – įstojau... į savo vėžes: vadybą iškeičiau į vaidybą (vos vienos raidės skirtumas pavadinimuose).

Taigi esu drąsus, linksmas, nebijantis iššūkių, reiklus sau ir kitiems bei mylintis gyvenimą žmogus.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Eugenija Sutkutė, aktorystė, režisūra (Vilnius)

Dirbdama vadovaujuosi jaunimo neformalaus ugdymo metodiniais principais. Manau, jog aktyvus dalyvavimas ugdymo(si) procese, mokymasis iš patirties, atviras ir neformalus bendravimas, į grupės procesą orientuotas ugdymas(is) yra raktas į sėkmingą ir produktyvų darbą. Į kūrybinį procesą integruoju ir patyrimo pedagogikos užduotis, refleksiją, diskusiją. Tačiau ne mažiau dėmesio skiriu ir laisvos bei kūrybingos asmenybės ugdymui menų pagalba. Mano darbe pagrindą sudaro – teatras. Naudoju improvizacijos teatro metodus, FORUM teatro metodinius principus, vaizduotės teatro žaidimus. Kūrybiškumo ugdymas stimuliuoja jaunų žmonių vaizduotę, emocinį intelektą, skatina kritinį mąstymą ir požiūrių įvairovę. „Patyrimas – tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima išmokti“. B. Franklinas

Brigita Arsobaitė, aktorystė (Vilnius)

Esu aktorė, jau daugiau nei 10 metų dirbanti teatre, kine ir televizijoje. 5 metus studijavau akademinį piešimą VDA. Mėgstu „žaisti“ su garsais, piešiniais, fotoaparatu, kamera ir kompiuteriu. Iš viso to gimsta didelė laimė gyventi. Kokia to prasmė? Nežinau. Žinau tik, kad be galo gera visu tuo dalintis.

Viola Klimčiauskaitė, aktorystė (Vilnius)

Nuo 1992 m. dirbu Keistuolių teatre. Su teatru daug važinėjam. Vaidiname ligoninėse, vaikų namuose, stovyklose, darželiuose. Dalyvaujam festivaliuose užsienyje. Studijų metais dirbau vadove „Atgajos“ stovykloje. Labiausiai mane žavi vaikų mokėjimas viskuo stebėtis, džiaugtis tais pačiais dalykais vėl ir vėl. Ir nuolatos žaisti. Mano sūnus (9 m.) vėluodamas į mokyklą, besirišdamas batus sugeba aptarinėti su manim karinį planą kaip reiktų išgelbėti pasaulį nuo teroristų. Keistuolių teatre patys rašome scenarijus, kuriam dainas, muziką savo spektakliams. Spektaklio ar personažo atsiradimą inspiruoja mūsų pačių asmeninė patirtis, draugų pasakojimai ir išgyvenimai. Dažniausiai tiesiog žaidžiame situacijas, žaidžiame kaip vaikai. Žaidžiame tol, kol gimsta spektaklis. Manau, kad ir mokytis galima žaidžiant. Tiesiog – žaisti mokyklą. Mokytis be streso, įtampos. Vaikai tą moka iš prigimties, tačiau atėję į mokyklą viską užmiršta. Nors mokyklą baigiau seniai, bet matau su kokia sistema šiandien susiduria mano sūnus ir tai nedžiugina.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Rasa Kulytė, aktorystė (Vilnius)

Gimiau birželį Šiauliuose, ten ir augau, ir mokiausi. Svajojau apie vokalo specialybę, nes mokykla (dabar „Juventos“ progimnazija), kur muzika buvo viena svarbiausių pamokų, paskatino pasirinkti Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje vokalo specialybės studijas, bet viskas pakrypo į kitą pusę... pradėjau mokytis aktorystės pas režisierių Joną Vaitkų. Aktorė su muzikiniu išsilavinimu - taip yra užrašyta bakalauro diplome, vėliau sekė magistro studijos ir darbas teatre su režisieriais Jonu Vaitkumi, Valdu Pranuliu, Oskaru Koršunovu, Eimuntu Nekrošiumi, Andželika Cholina, Cezariu Graužiniu ir t.t. Teatro labirintais keliavau ilgai, o vieną dieną atsitiktinai užėjau į mokyklą ir - likau. Prasidėjo kitas etapas - duoti, o galbūt grąžinti tai, ką gavau. 6 metai - tiek laiko esu kartu su jaunimu ir turbūt „įklimpau“ ilgam. Ta jaunatviška energija, tas noras pažinti, atrasti, gyventi su kūryba labiausiai ir motyvuoja dirbti su jaunimu. Kodėl esu šiame projekte? Nes „Nori mokyti kitus - geriau pažink save."

Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė, aktorystė (Vilnius)

Gyvenimas būtų be galo nuobodus, jei kurti būtų įmanoma tik menininkui. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nėra srities, kurioje neįmanoma būti kūrybiškam. Tačiau būti kūrybiškam irgi reikia išmokti.

Vienas didžiausių kūrybos priešų – visokių rūšių baimė. Pritariu vieno autoriaus nuomonei, kad lengviausia baimę įveikti – tai imtis ją tyrinėti, nugalėti ją savo smalsumu. Sužadinti smalsumą – tai prikelti kūrybines pajėgas, kurios skatina peržengti ribas, anksčiau laikytas neįmanomomis.

Mane smalsumas atvedė tyrinėti gyvenimo scenoje dėsnių (turiu galvoje teatrą), taip pat parūpo kaip surengti tokį renginį, po kurio žmonės dar ilgai nenorėtų skirstytis, viriau sriubas, gal tiksliau – troškinius, televizijos virtuvėje. Su ne mažesniu įkarščiu aiškinausi, kaip sukurti įtaigiausią reklamą.

Dabar man smalsu, ką netikėtai įdomaus ir reikšmingo galime sukurti drauge. Tikiu,

kad chemija gali dainuoti, informatika – tapyti, o matematika – rašyti poeziją.

Tikiu, kad mokymasis gali būti įkvepiantis, uždegantis ilgam naujiems atradimams

mokinius, mokytojus. Ir mane.

Rytis Saladžius, aktorystė (Vilnius)

Viskas yra vienis, išsiplėtęs šviesmečiais. Garsas - ašis jungianti pirmapradę prigimtį

su esatimi. Norint išgauti maksimalų tikrovės atkūrimo įspūdį į objektą verta žvelgti

įvairiapusiškai - ne tik fiziškai ar empiriškai, bet ir pasitelkus visus galimus

įmanomiausius būdus į tą seką įskaičiuojant ir fantaziją. To ir tikiuosi.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Paulius Tamolė, aktorystė (Vilnius)

Esu jaunas žmogus ieškantis naujų iššūkių ir patirčių. Noriu nuolatos tobulėti ir

plėsti savo pažinčių ratą, o šis projektas leistų savo ambicijas ir norus patenkinti

visokeriopai. Esu labai suinteresuotas dalyvauti šiame projekte, nes tai yra

galimybė įgyti naujos patirties ir iš kitos šalies bendraminčių (D. Britanijos).

2007 metais baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir įgijau aktoriaus-šokėjo

specialybę. Nuo tada nuolatos darbuojuosi įvairiuose Lietuvos teatruose, kaip

laisvai samdomas aktorius. Per tuos metus teko darbuotis su garsiausiais Lietuvos

ir užsienio režisieriais (O. Koršunovu, J. Vaitkumi, E. Lecascade ir kt.), bei

choreografais. Todėl manau, kad šiame projekte turėsiu progos savo įgytas žinias ir

patirtį pasidalinti su kitais žmonėmis – mokytojais ir moksleiviais.

Kūrybiškumą ir teatre sukauptą patirti tenka pritaikyti darbuojantis su

moksleiviais. Nuo 2005 m. dirbu Kauno A. Smetonos gimnazijoje teatro mokytoju ir

padedu paruošti moksleivius respublikiniams meninio skaitymo konkursams,

kuriuose ne vienerius metus su mokiniais laimime prizines vietas. Tikiuosi, kad ši

patirtis puikiai pasitarnaus Jūsų projekte, kur kompetencija dirbant su mokyklomis

yra labai svarbi.

Tikiuosi būsiu Jums naudingas ir panaudodamas savo sukauptas žinias

pasitarnausiu šio kilnaus projekto labui.

Martynas Nedzinskas, aktorystė (Vilnius)

Gimiau Klaipėdoje 1985 metų liepą. Klaipėdoje baigiau Vydūno vidurinę mokyklą ir išvažiavau gyventi į Vilnių ir mokytis aktorinio meistriškumo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jau studijų metais pradėjau vaidinti Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre ir iki studijų baigimo jau šiek tiek turėjau sukaupęs sceninės praktikos ir teorijos žinių. Po to sekė trumpas Gyvenimo laikotarpis užsienyje, po kurio dar geriau žinojau ką noriu veikti. Iki šiol vaidinu keliuose teatruose, tarp kurių yra Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras, teatras „Utopia“ ir improvizacijų teatras „Kitas kampas“. Teko dirbti su tokiais režisieriais kaip Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Cezaris Graužinis, Jonas Vaitkus ir dar su daugybe kitų. Vienas dalykas, kuris mane labai žavi ir prie kurio, deja, teko dar labai nedaug prisiliesti, yra kinas. Tikiuosi ateityje praplėsti savo žinias ir šiame žanre bei pasidalinti patirtimi su jumis. Iki!

Agnė Kaktaitė, aktorystė (Vilnius)

2008 metais baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos magistro

studijas. Nuo 2006 metų esu teatro laboratorijos „Atviras ratas“ kūrybinės grupės

narė. Šį teatrą įkūrėme drauge su kurso bendraminčiais ir kurso vadovu Aidu

Giniočiu, pasirinkdami vaikus ir jaunimą, kaip tikslinę auditoriją. Nuo to laiko kartu

su teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektakliais lankiausi dešimtyse Lietuvos (ir

užsienio) mokyklų, kuriose organizuodavome diskusijas ir dirbtuves su mokytojais

ir mokiniais. Dalyvauju šiame projekte, nes tikiu, kad mokyti ir mokytis galima

kūrybingai.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Vilmantas Juškėnas, lėlių teatras (Vilnius)

Vilniaus teatre „Lėlė“ vedu spektaklių aptarimus, rengiu susitikimus su žiūrovais.

Daugiausiai teko bendrauti su jaunimu (nuo 14-16 m.), diskutuoti su mokiniais

įvairiais meno suvokimo klausimais. Bendravimas su mokiniais padeda giliau

suvokti kūrybinės atsakomybės, meno aktualumo klausimus, išryškina

probleminius komunikacijos su žiūrovais taškus, leidžia konkrečiau suprasti

visuomenės poreikius meno kūrėjams ir teatro vaikams bei jaunimui formavimo

perspektyvas.

Gintarė Kazakevičienė, teatrologija, teatro dirbtuvės (Kaunas)

Kūryba domiuosi visą savo gyvenimą. Labiausiai mane žavėjo ir žavi teatras. Šiandien manau, kad tai tikriausiai ne mano hobis ar šiaip įdomi tema pokalbiui, o gyvenimas. Tik tą gyvenimą suskirstyčiau į dvi dalis – praktinę ir teorinę. Tai, ką veikiu praktiškai, labai artimai siejasi su teorija - menotyros magistro studijų baigimu, aktyviu domėjimusi autobiografijos teorija bei praktika teatre (mene), interaktyviuoju teatru, bendruomeniniais menais. Teorines žinias pritaikau praktikoje: dirbu kūrybinėse vaikų stovyklose, beveik 20 m. dalyvauju mėgėjų teatro veikloje, vedu kūrybines dirbtuves. Žinių semiuosi įvairiuose seminaruose, kursuose, mokymuose Lietuvoje ir užsienyje.

KURIANTYS PRAKTIKAI

ŠOKIS

Tomas Dapšauskas, šokis (Vilnius)

Dalyvauju įvairiuose šiuolaikinio šokio, teatro ir kino bei socialiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Po lyderystės programų Bulgarijoje ir Vokietijoje, orientuotų į verslą, paremtą žmogiškosiomis vertybėmis, gimė renginių be svaigalų idėja. Esu vienas iš „Yoga rave“ ir „Fresh party“ iniciatorių ir organizatorių, taip pat kelių socialinių klipų režisierius Vokietijoje ir Bulgarijoje. Esu jogos instruktorius ir vieno vaikučio tėvas. Jau apie 8 metus vengiu svaigalų ir organizuoju įvairius socialinius, meninius bei pramoginius renginius be svaigalų. Manau, kad blaivioje visuomenėje progresas, laisvė ir kūrybiškumas yra daug labiau išreikšti. Mokykla yra itin svarbi vieta formuojant visuomenę, todėl manau, jog yra tikslinga dėti kuo daugiau pastangų kuriant naujus įdomius metodus, kurie padėtų vaikams tapti vis kūrybiškesniais, žingeidžiais, atsakingais ir iniciatyviais mūsų visuomenės dalyviais. Tikiuosi, būsiu naudingas prisidėdamas prie naujos mokyklos kūrimo.

Indrė Puišytė, šokis (Kaunas)

Žmogus yra sutvertas judėti, tačiau vien paprasto judėjimo man nepakako jau vaikystėje. Tad nuo septynerių metų pradėjau šokti baletą Kauno Valstybinio muzikinio teatro baleto studijoje... Vėliau įstojau į Klaipėdos universitetą, baigiau choreografijos bakalauro ir magistratūros studijas. Studijuodama supratau, kad geriausiai save išreikšti galiu šiuolaikiniame šokyje, nes čia yra suteikiama didžiulė laisvė augti bei skleistis kaip asmenybei, atrandant savyje vis naujų nepažintų dalykų. Kaip šokėja ir pedagogė savo kūrybą tęsiu Kauno šokio teatre AURA bei kituose šokio kolektyvuose su įvairaus amžiaus vaikais bei jaunimu. Dėstau klasikinio, šiuolaikinio-modernaus, jazz stiliaus šokio technikas bei jų subtilybes. Taip pat dirbu choreografinį darbą, kurių paskutinis - pirmoji Klaipėdoje sukurta roko opera „Eglė- žalčių karalienė“. Nuolat tobulinuosi šokio seminaruose pas užsienio choreografus. Aktyviai dalyvauju įvairiose meno skleidimosi vietose, teatras, tapyba, fotografija ir kiti vizualieji menai.

Dirbant su vaikais dalinuosi ne tik specializacijos žiniomis, bet ir gyvenimiška patirtimi. Kaip asmenybė jaunime stengiuosi ugdyti jų individualumą, saviraišką, padėti jiems atsiverti savęs paieškoms ir atradimams. Kaip šokėja-choreografė - pasidalinti savo sukaupta patirtimi, dirbant su įvairiais Lietuvos bei užsienio choreografais, pradedant - šokio technika, tęsiant - judesio terapija ir baigiant - kūryba. Stengiuosi ugdyti ne tik fizinį žmogaus kūną, bet ir kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir komunikavimą grupėje, pagarbą vienas kito asmenybei, ištartam žodžiui.

Šokis - tai nėra vien tik fizinių įgūdžių tobulinimas, tai – teatras, muzika, bendravimas, bendradarbiavimas, atsakingumas, atskleidimas savęs, formos, spalvos, interpretacija, improvizacija, nuolatinė kūryba ir paieškos, o visa tai susiveda į judesį.

Petras Lisauskas, šokis (Klaipėda)

Kas: žmogus, tėtis, menininkas, Sahadža jogas, šokėjas, aktorius, studentas,

improvizatorius, brolis, draugas, choreografas, sūnus, vyras, pilietis, vairuotojas,

mokytojas, vartotojas, kuratorius.

Koks: barzdotas, spontaniškas, plikagalvis, didelis, sunkus, plastiškas,

komunikabilus, garsiakalbis, akiniuotas, plepys, patikimas.

Kodėl: pasidalinti, gauti, atnaujinti, susipažinti, pasiginčyti, rasti, šypsotis, išgirsti,

atrasti, pamatyti, bendrauti, džiaugtis, išklausyti, sukurti, vystyti.

KURIANTYS PRAKTIKAI

Ramunė Truncė, šokio ir teatro terapija (Vilnius)

Mano profesinis kelias visuomet turėjo dvi šakas – kūrybinę ir psichologinę. Nuo paauglystės atradau save scenoje – vaidinau, šokau, dainavau, vedžiau renginius. Tai įtakojo mane pasirinkti režisūros studijas. Teko dirbti artiste Lietuvių folkloro teatre, vaidinti satyros ir humoro trupėje „Kolibris“. Psichologija visuomet buvo mano dėmesio objektas. O teatras buvo pirmoji mano psichologijos mokykla. Tačiau laikui bėgant mano kūrybinį kelią pakeitė terapinis, psichologinis. Mokiausi įvairiose terapinėse programose – studijavau geštalto terapiją, šeimos konsteliacijas, procesų terapiją, kūno terapiją, šokio ir judesio terapiją, garso terapiją.

1992 m. įkūriau asmeninio augimo centrą „Patyrimo ratas“, kur apjungiau visą savo patirtį. Psichologija ir menas/kūryba mano veikloje tapo neatsiejama vienas nuo kito. Taip atradau savo praktikos formatus, kurie padeda man ir žmonėms pažinti save ir tapti kuriančiais savo gyvenimą. Taip gimė – Patyrimo ratas – psichologinių grupių pagrindu, Patyrimo šokis – šokio ir judesio terapijos pagrindu ir Patyrimo Teatras – psichologijos ir teatro pagrindu. Iš savo ir daugybės žmonių patyrimų žinau, jog šokio, dainavimo, teatrinių improvizacijų pagalba galime išspręsti daugybę uždavinių, problemiškų klausimų – ir dar greitesniu, efektyvesniu būdu, nei tai darome įprastai – mąstydami. Menas - terapiškas savo prigimtimi. Gyvenkime kūrybiškai! Ir kurkime gyvenimą – pilnatviškesnį, paprastesnį, džiaugsmingesnį.