LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

LITUANISTIKOS FAKULTETAS

LIETUVI KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Alina Podvorska

,,MOGAUS SUKURT DAIKT PAVADINIM

ETIMOLOGIN MOTYVACIJA

Magistro darbas

Darbo vadov doc. dr. aneta Markeviien

Vilnius

2013

2

A, Alina Podvorska, patvirtinu, kad is magistro darbas ,,mogaus sukurt daikt

pavadinim etimologin motyvacija yra originalus, mano paraytas. Patvirtinu, kad visi

moksliniai altiniai, naudoti su nuorodomis. inau, kad plagijavimas iurkiausias

akademins etikos paeidimas tai svetimo darbo arba jo dalies pasisavinimas ir paskelbimas

savo vardu. Esu informuota, kad, paaikjus melui, baigiamojo magistro darbo vertinimas bus

anuliuotas.

Alina Podvorska

2013-05-10

3

TURINYS

Pratarm.....................................................................................................................................6

vadas.........................................................................................................................................8

I. Etimologijos svoka......................................................................................................10

II. Bendros pastabos...........................................................................................................11

III. Lietuvi kalbos leksika.................................................................................................15

3. 1. Senoji indoeuropietika leksika..........................................................................15

3. 1. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai.................................................................17

3. 1. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai......................21

3. 1. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai...........................................25

3. 1. 4. Bald pavadinimai....................................................................................27

3. 1. 5. Ind ir kit reikmen pavadinimai............................................................28

3. 1. 6. Valgi ir grim pavadinimai....................................................................29

3. 2. Bendroji balt ir slav leksika.............................................................................31

3. 2. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai.................................................................32

3. 2. 2 emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.......................34

3. 2. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai............................................38

3. 2. 4. Bald pavadinimai.....................................................................................38

3. 2. 5. Ind ir kit reikmen pavadinimai............................................................39

3. 2. 6. Valgi ir grim pavadinimai....................................................................40

3. 3. Balt kalboms bdinga leksika............................................................................41

3. 3. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai.................................................................41

3. 3. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.......................44

3. 3. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai............................................50

3. 3. 4. Bald pavadinimai.....................................................................................52

3. 3. 5. Ind ir kit reikmen pavadinimai............................................................52

3. 3. 6. Valgi ir grim pavadinimai....................................................................53

3. 4. Tik lietuvi kalbai bdinga leksika......................................................................55

3. 4. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai.................................................................56

3. 4. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.......................60

3. 4. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai............................................62

4

3. 4. 4. Bald pavadinimai...................................................................................62

3. 4. 5. Ind ir kit reikmen pavadinimai..........................................................64

3. 4. 6. Valgi ir grim pavadinimai...................................................................65

3. 5. Skolintin leksika..............................................................................................69

3. 5. 1. Skoliniai i Pabaltijo fin..........................................................................69

3. 5. 1. 1. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai..............................70

3. 5. 1. 2. Ind ir kit reikmen pavadinimai..............................................71

3. 5. 2. Lietuvi kalbos slavizmai..........................................................................72

3. 5. 2. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai...................................................73

3. 5. 2. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.........77

3. 5. 2. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai..............................78

3. 5. 2. 4. Bald pavadinimai.......................................................................79

3. 5. 2. 5. Valgi ir grim pavadinimai.......................................................80

3. 5. 3. Lietuvi kalbos germanizmai....................................................................83

3. 5. 3. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai..................................................83

3. 5. 3. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.........87

3. 5. 3. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai..............................89

3. 5. 3. 4. Valgi ir grim pavadinimai.......................................................90

3. 5. 4. Lietuvi kalbos latvizmai..........................................................................92

3. 5. 4. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai...................................................92

3. 5. 4. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.........93

3. 5. 4. 3. Ind ir kit reikmen pavadinimai...............................................93

3. 5. 5. Lietuvi kalbos anglicizmai......................................................................94

3. 5. 5. 1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai...................................................94

3. 5. 5. 2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai........95

3. 5. 5. 3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai..............................95

3. 5. 5. 4. Valgi ir grim pavadinimai.......................................................95

3. 6. Leksini grupi nesudarantys odiai.................................................................96

Ivados...................................................................................................................................101

Santrauka...............................................................................................................................103

Summary...............................................................................................................................105

Literatra...............................................................................................................................107

5

Priedai...................................................................................................................................113

1. odynlis...............................................................................................................113

2. enklai pateikti odynlyje....................................................................................144

3. Sutrumpinimai pateikti odynlyje.........................................................................144

4. Kalb ir kitos santrumpos.......................................................................................146

5. Lietuvi kalbos leksika (lentels)............................................................................150

6

PRATARM

Etimologija yra toks mokslas, kur tarp vairi autori kyla daug diskusij.

Pirmiausia buvo remtasi Algirdo Sabaliausko Lietuvi kalbos leksika (Sabaliauskas,

2009). Btent ia rasta daugelis odi, teko tik papildyti sra, bet pagrindas darbo raymui

buvo suteiktas.

Algirdas Sabaliauskas, raydamas Lietuvi kalbos leksik, rmsi daugeliu ymi

kalbinink, ypa Ernesto Fraenkelio lietuvi kalbos etimologiniu odynu Litauisches

etymologisches Wrterbuch. Jam pravert ir tokie darbai, kaip . Kudzinovskio ir M. Daukos

Postils, S. B. Chilinskio biblijos vertimas, M. Petkeviiaus Katekizmo leksika, K.

Sirvydo Punktai sakym, K. Pakalkos parengtas K. Sirvydo odyno indeksas, V. Drotvino

parengtas Lexikon Lithuanicum, J. Palionio darbai ir Lietuvi kalbos odyno tomai. Dl to

btent A. Sabaliausko Lietuvi kalbos leksika buvo ities vertinga knyga io magistro darbo

raymui.

Labai naudingi buvo darbo vadovs doc. dr. . Markeviiens patarimai ir jos straipsnis

Lietuvi, hindi ir sanskrito kalb leksins bendrybs (Markeviien, 2002, 106-108).

Naudingas buvo Wojciecho Smoczyskio etimologinis odynas (Sownik etymologiczny

jzyka litewskiego, Smoczyski 2007 m.). Btent is odynas leido gerokai papildyti

etimologizuojam odi sra. Taip pat buvo remtasi jo etimologine odi motyvacija. Kai

kurie odiai buvo savarankikai etimologizuojami.

odyno sudarymui labai pravert Dabartins lietuvi kalbos odyno elektronin

versija, kuri yra daug patogesn u popierin.

Vienas naudingiausi altini, be kurio gal ir nepavykt surinkti tiek ireikt nuomoni,

Lietuvi kalbos etimologinio odyno elektronin duomen baz.

2008 m. Vilniaus universiteto Baltistikos katedra paskelb daugiau nei dvideimt met

kaupt Lietuvi kalbos etimologinio odyno kartotek. i kartoteka iaugo duomen baz,

sukurt 20072008 m. vykdant projekt Baltlingva (Balt lingvistinio paveldo tyrimai ir

sklaida informacinmis technologijomis). 2010-2012 m. duomen baz ir toliau plsta

etimologijomis i nauj literatros altini, gavus finansavim i Lietuvos mokslo tarybos

projektui Etimologijos (Lietuvi kalbos etimologin duomen baz) gyvendinti

(http://etimologija.baltnexus.lt/ r. 2013-04-25 ).

7

Duomen bazje skelbiamos lietuvi kalbos odi etimologijos, publikuotos mokslo

literatroje (r. literatros, i kurios irinktos etimologijos, sra). Etimologizuojami odiai

bazje randami pagal antratin od, tekste taip pat galima iekoti odi, susijusi su

etimologizuojamu odiu. iuo metu bazje yra apie 19 300 etimologini ra, kurie sudaro

daugiau nei 203 lankus autorinio teksto. (http://etimologija.baltnexus.lt/, r. 2013-04-25 ).

Tai ities originalus ir daug informacijos sukaups odynas. Jis buvo labai naudingas magistro

darbo raymui .

Raydama teorin dal, naudojausi K. Bgos Rinktiniais ratais, E. Frenkelio Balt

kalbos, V. Kavaliausko Pasaulio kalbos, J. Lauits Slavikais skoliniais lietuvi kalboje,

Palionio J. Lietuvi literatrine kalba XVI-XVII a., A. Sabaliausko Lietuvi kalbos

leksika, V. Urbuio Balt etimologijos etiudais, V. Urbuio Senosios lietuvi kalbos

slavizmais ir kt.

8

VADAS

Magistro darbo pavadinim suformulavo io darbo vadov doc. dr. aneta Markeviien.

Etimologijos klausimai iki iol yra aktuals. Lietuvi kalbos odi kilm skmingai

tyrinjama nuo pat lyginamosios istorins kalbotyros susiformavimo. Dl to is pavadinimas

labai sudomino.

Darbo objektas mogaus sukurt daikt pavadinimai.

Darbo tikslas aptarti kai kuri mogaus sukurt daikt pavadinim etimologin

motyvacij, suskirstyti iuos odius etimologiniu leksiniu poiriu. Darbe bus stengtasi

pateikti daug perskaitytos literatros, kur tarp vairi autori kyla daug diskusij.

Pagrindiniam tikslui gyvendinti keliami tokie udaviniai:

1) Apibrti etimologijos svok.

2) Irinkti odius (mogaus sukurt daikt daikt pavadinim), pateiktus Algirdo

Sabaliausko Lietuvi kalbos leksikoje ir papildyti juos kituose veikaluose etimologizuotais

odiais (Wojciech Smoczyski Sownik etymologiczny jzyka litewskiego ir kt.).

3) Sudaryti odynl, remiantis dabartins lietuvi kalbos odyno elektronine versija.

4) Suskirstyti odius kilms atvilgiu.

5) Suskirstyti odius leksines grupes:

1. Pastatai ir j dalys. Kiti statiniai.

2. emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinimai.

3. Transporto priemoni ir j dali pavadinimai.

4. Bald pavadinimai.

5. Ind ir kit reikmen pavadinimai.

6. Valgi ir grim pavadinimai.

7. Leksini grupi nesudarantys odiai.

6) Remiantis vairi kalbinink subjektyviomis ir objektyviomis nuomonmis, aptarti

vis odi etimologin motyvacij,

Pamatine nuomone laikytina Algirdo Sabaliausko (Lietuvi kalbos leksika). Taip pat

bus remtasi lietuvi kalbos etimologinio odyno elektronine versija, kur pateikta daug vairi

autori straipsni ir labai naudingi bus Wojciecho Smoczyskio (Sownik etymologiczny jzyka

litewskiego) ir Ernesto Fraenkelio (Litauisches etymologisches Wrterbuch) (citat i io

odyno daug nepateiksime, nes pats A. Sabaliauskas juo remiasi) etimologiniai odynai.

9

7) Diagramose pateiksime statistinius duomenis.

I-oje dalyje bus aptarta etimologijos svoka.

II- oje bus pateiktos bendros pastabos apie magistro darbo raym.

III-je bus aptarta mogaus sukurt daikt pavadinim lietuvi kalbos leksika.

Darbas baigiamas ivadomis.

Darbo pabaigoje pateikiamos santraukos lietuvi ir angl kalbomis ir

literatros sraas.

Tiriamj mediag nagrinsime apraomuoju, vidins rekonstrukcijos ir lyginamuoju

metodais.

10

I. ETIMOLOGIJOS SVOKA

Etimologija mokslas apie odi kilm ir raid.

odiai gali bti kil i savos kalbos ir senj jos form, tada kalbama apie paveldt

leksik. Kiti buvo paskolinti i svetim kalb ir pritaikyti saviems reikalams, modifikavus

fonetik. Dar kiti kuriami dirbtinai terminologiniams reikalams. Pagrindiniai metodai yra

vidin rekonstrukcija ir lyginimas su giminingomis kalbomis. Anksiausi ieities tak retai

kada galima rasti dl prieistorini laik duomen stokos. Etimologijos danai lieka slygins

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Etimologija, r. 2013-04-28). Danai autori nuomons

issikiria, bet tai ir yra pats etimologijos domumas, kad galima diskutuoti, lyginti ir iekoti

ties.

Kartu su lyginamja istorine kalbotyra susiformavusi dabartin etimologija,

stengdamasi mokslikai atsakyti mog nuolat lydinius odi kilms klausimus, nra

nustojusi savo aktualumo ir patrauklumo n iandien, nors jau kelintas deimtmetis, kai

istorikas kalbos tyrinjimas vis labiau ugoiamas sinchroniko jos struktros apraymo ir

aikinimo (Urbutis 1981, 3).

Etimologijos klausimai iki iol yra aktuals. Labai svarbu isiaikinti, ar odis yra savo

pai (indigenus paveldtas arba naujadaras) ar i kitos kalbos (skolinys). Etimologijai yra

svarbi tiek raika, tiek turinys.

11

II. BENDROS PASTABOS

Darbe nagrinjama mogaus sukurt daikt etimologin motyvacija. Dl darbo apimties

kai kuri pavadinim atsisakyta (drabui ir su j gamyb susijusi daikt pavadinim,

minimaliai aptarti dirbamos ems plot pavadinimai). Nagrinjami tokie mogaus pagamint

daikt pavadinimai: pastatai ir j dalys, emdirbysts padarg, kit ranki, mediag,

transporto priemoni ir j dali, bald, ind ir kit reikmen, valgi ir grim pavadinimai.

Taip pat pateiktas sraas leksini grupi nesudarani odi.

Surinkta mediaga skirstoma ir chronologiniu principu. Pirmiausia aptariami bendrajai

ide. leksikai priklausantys arba su ja kaip nors siejami odiai, bendroji balt, slav ir german

leksika, o vliau bendroji balt ir slav leksika, balt kalboms bdinga leksika, tik lietuvi

kalbai bdinga leksika ir skolintin leksika. Pabaigoje pateiktas leksini grupi nesudarani

odi sraas.

Vis dlto nustatant chronologin odio viet kyla nemaai problem, pvz.: od sris

Algirdas Sabaliauskas laiko bendru balt kalb odiu lie. sris, plg. la. sirs, pr. suris, siejama

su lie. srs, la. srs, bet jis pats j motyvuoja taip: lie. sris, s. sl. '()*. A. Sabaliauskas od

laiko balt kalb odiu, bet neabejotinas ryys su slav kalbomis. Tai turi bti labai senas

balt-slav atitikmuo. Tai rodo aknies balsi santykis: lie. sris, s. sl. '()*, le. ser. is ryys

yra neabejotinas. Bendrum rodo dsningas balsi aknies atitikimas, plg. lie. dmas (dmai),

la. d-mi, pr. dumis (rauch) ir sl. *dy-m*, le. dym; snus, s. sl. '(0*, s. r. '(0*, r. '(0, le.

syn, lie. bti, r. 1(2, lie. dra, ru. (5)6, le. wydra.

Pavadinimas dlba skiriamas bendrajai balt-slav leksikai lie. dlba, la. dalba, r. 5898mo,

le. duto, bet is odis siejamas ir su s. ang. delfan kasti, rausti. odis darin taip pat

skiriamas balt-slav kalb leksikai, plg. br. \8)0

12

Kita problema pai atitikmen pobdis. Pavyzdiui, kai kurie ide. leksikos mogaus

sukurt daikt pavadinimai turi tiesioginius atitikmenis kitose kalbose, pvz.: namas siejamas s.

sl. dom*, le. dom, lo. domus, skr. domos reikia arba gyvenam trob, arba arba kaip nors su

moni veikl susijus pastat. Kaitos d : n ide. kalboms irgi bdingos, plg. lietuvi devyni ir

lo. novem, skr. navas, lie. debesis ir skr. nabhas.

Tokius paius atitikmenis turi odis rtas, maas, drys ir pan. Kiti odiai tiesiogini

atitikmen neturi, bet remiasi kokiu nors kitose kalbose egzistuojaniu pamatu. odis stogas

turi atitikmen balt ir german kalbose, taiau jo etimologinis pagrindas yra ide. aknis *(s)

teg, s. i. staghati (ukloja), la. stgs, lo. teg apdengiu, apsiauiu greta toga virutinis

drabuis ir tectum stogas, gr. ()I t. p., s. sl. stog*. Kaip matome, odis stogas turi

tiesiogin atitikmen tik balt ir german kalbose, taiau jo etimologinis pagrindas

veiksmaodis stiegti dengti turi atitikmen lotyn, graik kalbose ir sanskrite.

Algirdas Sabaliauskas skiria od juja lietuvi leksikai, bet jis neabejotinai susijs su skr.

yavyas (miei grdai), todl kurio nors pavadinimo skyrimas vienai ar kitai epochai yra gana

problemikas, plg. lie. java, skr. yavas javai, mieiai. Nagrinjant mogaus sukurt daikt

etimologin motyvacij, galima sprsti, kokie daiktai buvo pastami jau ide. prokalbje, kokie

balt ir slav, slav ir german, balt, slav ir german, balt kalbose, tik lietuvi kalbai

bdingi ir skolinti odiai.

Galime neabejoti, kad senieji indoeuropieiai jau turjo nam, trob, j dalis (duris, stog,

ul ir kt.). Nemaa atitikmen turi rank pavadinimai (akios, akstinas, dalgis ir kt.). Algirdo

Sabaliausko knygoje galime rasti 6 transporto priemoni ir j dali pavadinimus (ais,

balienas, eldija, ratas, irklas, veimas). Vadinasi, ide. protvynje jau buvo ir sausumos, ir

vandens susisiekimo priemoni.

domu, kad beveik nerandama bendr valgi pavadinim. A. Sabaliausko knygoje rastas

tik 1 pavadinimas, plg. lie. dona, la. duna. Slygikai iam skyriui galima skirti od ir medus,

plg. balt kalbose turim lie. meds, s. sl. med m. medus, s. isl. mjdr, s. v. a. metu midus,

s. air. miU. Nors j i esms pagamina ir ne mogus, bet mogaus darbo ia dedama vliau.

Taiau, kalbant apie seniausius laikus, abu odiai irgi yra problemiki. Gruzin kalbininkas T.

Gamkrelidz, rus V. Ivanovas savo knygoje Indoeuropiei kalba ir indoeuropieiai

(V0goebponecku X(= u u0goebpone() mano, kad iuos du odius labai senais laikais

13

indoeuropieiai irgi yra pasiskolin. Med pasiskolinome i semit-chamit kalb. Jis yra

siejamas su odiu mtk. Semit chemit kabose neraomi balsiai, o tik priebalsiai, uraymas

mtk reikia salds. is odis inomas i senovs egiptiei kopt kalbos, o archeologai paius

seniausius bitininkysts pdsakus randa btent senovs Egipte. Duon minti autoriai laiko

skoliniu i senovs yd kalbos odio dana grdas.

Ir vlesni bendr valgi pavadinim yra maai, o kai kurie laikomi skoliniais. A.

Sabaliauskas neranda beveik ind pavadinim. Randa tik vien od puodas, plg. ide. *peu-

pusti; plg. lie. podas. inoma, jei baltai, slavai ir germanai neturi kurio nors pavadinimo,

tai dar nereikia, kad to daikto tuo metu nebuvo. Tiesiog odis gali bti neilaikytas.

Gana gausi yra bendroji balt ir slav leksika. Kaip minta, kai kurie odiai turi

bendrybi german kalbose. i bendrybi prieast galima paaikinti remiantis T.

Gamkrelidzs ir V. Ivanovo knyga Indoeuropiei kalba ir indoeuropieiai

(V0goebponecku X(= u u0goebpone(). Ij i senosios protvyns, kuri autori

nuomone buvo Turkijos Sirijos ir Irako sien sankirtoje, dalis ide. patrauk iaurs vakarus ir

Dunojaus-Dniepro emupyje susirado tarsi antrin protvyn. Ir ia jie pasklido po Europ

baltai, slavai, germanai ir keltai. I j leksikos matome, k jie mokjo pagaminti. Reikia

manyti, kad ir per tolesn migracij i ios antrins protvyns baltai ir slavai ilg laik buvo

alia vieni kit.

Nemaa lietuvi leksikos dalis yra bdinga vien lietuvi kalbai (kd, lent, lop (i) s,

kbiras ir t.t.). Leksika yra nevienodo senumo ir nevienodos kilms. Viena jos dalis vartojama

labai seniai. Ja lietuvi kalba skiriasi nuo kit balt kalb. Suprantama, ia gali bti ir toki

atvej, kai iandien tik lietuvi kalboje vartojamas odis turjo tiksli atitikmen ir kitose

balt kalbose, bet ten dl vienos ar kitos prieasties inyko ir buvo pakeistas kitokios kilms

odiu. Daug odi atsirado vliau. is procesas vyksta vis laik. Ne visada tikrai galime

nustatyti, ar ratuose vartojamas odis sukurtas autoriaus, ar i liaudies paimtas.

Tam tikr lietuvi leksikos dal sudaro skolintin leksika. Daniausiai tai yra odiai

lietuvi kalb patek i kaimynini kalb. Jie yra atj i rus, baltarusi, lenk, vokiei,

latvi ir kt. kalb. Tarmse randama latvizm ir vienas kitas finikos kilms odis. I pabaltijo

fin paskolinti mogaus sukurt daikt pavadinimai: br, lavas, skard. I slav gauti

skoliniai: alijus, arbat, blnas, botgas, bd, bgnas, ckrus, erp, d, dd, gryi, grtos,

14

kna_tas, kamar, kminas, krdas, karstas ir t. t. Lietuvi kalbos latvizmai: aplokas, bcinis,

ke_kis, kesely_s, kpis, mui_, rij. German skoliniams priklausantys mogaus sukurt daikt

pavadinimai: als, ar_pas, bak_, blkis, glda, gurbas ir t. t.

15

III. LIETUVI KALBOS LEKSIKA

3. 1. SENOJI INDOEUROPIETIKA LEKSIKA

Dabar kalbininkai vieningai sutaria dl indoeuropiei kalb eimos skirstymo

smulkesnes geneologines akas, rodanias dar didesn kalb tarpusavio giminysts laipsn.

Iskiriama 10 gyvj kalb ak (2 akos anatol ir tochar jau mirusios). Dabartins IDE

ak kalbos nevienodos (ir pagal gyvj kalb, ir pagal gyventoj, vartojani tas kalbas,

skaii) (Kavaliauskas 2010, 8).

ALBAN AKA: priklauso alban, dak ir ilyr kalba.

ARMN AKA: armn bei mirusios trak ir frig kalbos.

BALT AKA: jai priklauso gyvos lietuvi ir latvi kalbos bei mirusios prs,

jotvingi, kuri, iemgali ir sli kalbos.

GRAIK AKA: graik kalba ir mirusi senoji graik kalba.

KELT AKA: val, breton, kot gl, airi, meniei, korn kalbos. Mirusioji gal

kalba.

GERMAN AKA: ji skyla tris grupes:

a) iaurs skandinavikoji grup: ved, norveg, dan, island, farer kalbos.

b) Vakar grup: angl, vokiei, oland, afrikans, liuksemburgiei, fryz, jidi bei mirusios

saks ir frank kalbos.

c) Ryt grup: mirusios got, burgund, vandal kalbos.

ROMAN AKA: ispan, portugal, prancz, ital, rumun, katalon, siciliei,

provansal, galis, reto roman, sardin, korsikiei, valon, lotyn kalbos bei mirusios

osk, mozarab, umbr ir kt. kalbos.

SLAV AKA:

a) Ryt slav kalbos: rus, ukrainiei, baltarusi bei mirusi senoji ryt slav kalba.

b) Vakar slavai: lenk, ek, slovak, sorb, kaub kalbos bei mirusi polab kalba.

c) Piet slavai: serb, kroat, bulgar, slovn, makedon, bosni kalbos bei mirusi senoji

slav kalba.

IRANN AKA: pers, put, kurd, tadik, belud, osetin, tat, taly ir kt.

kalbos ir mirusios: avestos, senoji pers kalba, pehlevio, sogd, sak, alan kalbos.

16

IND AKA: hindi, bengal, urd, marathu, radastan, gudarat, orij, sindh,

pendab, bikar, signal, igon, sanskrito, maldyv ir kt. kalbos ir mirusios ved, pali,

maharatr, apabhrano kalbos.

MIRUSIOS AKOS:

ANATOL AKA: hetit, luvi, pal, lyd, kar, lyk kalbos.

TOCHAR AKA: tochar A kalba ir tochar B kalba

(http://lietuviukalbairliteratura.lt/indoeuropieciu-kalbu-seima/ , r. 2013.04.28).

Kalbotyros istorija galt teikti nemaai skirtingiausi, netgi prietaring atsakym ir

interpretacij, kurioje vietoje galima bt iekoti ide. prokalbs tvyns. klausim nra

vieningo atsakymo. Naujausi mokslinink V. Ivanovo ir T. Gamkrelidzs tyrimai (knyga

Indoeuropiei kalba ir indoeuropieiai, ileista 1984 m.) rodo, kad ide. protvyn galjusi

bti Maojoje Azijoje, tarp pietins Ukaukazs ir iaurins Mesopotamijos, tarp Tigro ir

Eufrato, kur, anot legendos, buvs Babilono (Babelio) boktas. Anot mokslinink, ide. kalbos

turjusios labai intensyvius kontaktus su afrazijieiais ir kartvelais (Kavaliauskas 2010, 8).

Ide. akos kalbos ir gyventoj, vartojani tos akos kalbas, skaiius XXI a. pradioje:

Indai (1420 mln.), Romanai (845 mln.), Germanai (550 mln.), Slavai (312 mln.), Irannai

(174 mln.), Graikai (14 mln.), Armnai (6,7 mln.), Albanai (6,2 mln.), Baltai (5,7), Keltai (1,6

mln.) (Kavaliauskas 2010, 9).

Senoji indoeuropietika leksika nra atsiradusi vienu metu vienoje vietoje. Pats

atsiradimas buvo ilgas ir labai sudtingas procesas. odi, kurie skiriami ide. prokalbei,

amiaus skirtumas gali bti keli tkstantmeiai. Nemanoma tiksliai nustatyti, kurie senojo

indoeuropiei leksikos sluoksnio odiai yra pai indoeuropiei ar jie yra paskolinti i

kakoki artim geni.

iame darbe (nes yra remiamasi Algirdo Sabaliausko (Lietuvi kalbos leksika)

senajam leksikos sluoksniui yra skiriami tokie lietuvi kalbos odiai, kurie be balt ar balt ir

slav kalb, turi tikslesni atitikmen bent vienoje kurioje kitoje ide. kalb grupje. Taip yra,

nes balt kalbose randama vis dlto daug daugiau izoglos su slav kalbomis, negu su kitomis

ide. kalb grupmis ir manoma iskirti gana ryk balt slav leksikos sluoksn. Taiau io

sluoksnio odiai ne visada yra minim kalb grupi naujadarai. Bendros leksins j izoglosos

galjo formuotis dar paioje ide. prokalbje (Sabaliauskas 1990, 7).

Lietuvi kalboje yra labai gerai ilaikytas vairi darbo proces pavadinim leksikos

sluoksnis.

17

Pritardami V. Kiparskiui, galtume teigti, jog didel ia pateikiam odi dalis yra

maiausiai 3500 met senumo, o atsivelgiant naujausius T. Gamkrelidzs ir V. Ivanovo

tyrinjimus, galtume j ami beveik padvigubinti (Sabaliauskas 1990, 7).

Bendri ide. veldiniai, perimti i ide. prokalbs: akios, kstinas, rklas, s, as, avils,

balenas, dalgis, daras, dona, drys, eldij, gardas, grnos, grbls, imas, rklas, jngas,

krvis, kors, ktas, nmas, maas, meds, podas, rtas, sprgilas, stlas, stgas, las, tiklas,

trob, vemas.

3. 1. 1. PASTATAI IR J DALYS. KITI STATINIAI

Avils (3b) bii bstas; bii eima tame bste: ~i yra kelmini ir rmini. Vienas a.

iem ialo. A. spiet (dz.lki.lt).

Pasak Sabaliausko lie. avils, auls, plg. la. alis h avilys (kelminis) j; r. i9juk kavilys j, le.

ul, bulg. i9juk havilys, medis su dreve, latakas, lovys j, slov. lj kmedis su dreve, avilys j, . l

kavilys j (Sabaliauskas 1900, 126). emaii auls kavilys j lo. alis kbii lizdas j (Smoczyski

2007, 38). Eckertas teigia, kad odi lie. avils, auls, sl. *ulj, *ulj, lo. alv(e)rium, alveus,

norv. tarmi aul nendr, stagaras, gr. vamzdis, fleita kilm galima apibendrinti kaip

kak idrot, vamzdio formos, kas yra i medio kamieno ar kelmo padarytas, avils ir *ul,

*ulj kintant semantikai, m reikti bst bii spieiui apskritai (Eckert 1989, 810).

Daras (4) 1. ems sklypas darovms auginti: Agurkus ~ sodina. ~o em (gera). ~s

ravti. Nevesk oio ~, kops ir pats (tts.). 2. d. r. d a r e l i s 1 (dz.lki.lt).

Lie. daras, plg. la. drzs sodas, daras, utvaras; s. v. a. zarga aptvaras (Sabaliauskas

1990, 56). vairs tikriniai pavadinimai: Dara, Darlia, Darinikai, Dariks, Darbals,

Darups (Smoczyski 2007, 94). emodanovas pateikia ne itisin senj germ. -bl. leksikos

izoglos sra germ. -bl. leksikai taip pat skirtina: s. v. a. zarga tvora; gardas, aptv]ram, lie.

daras sodas, darin statinys paarui laikyti, la. drzs sodas; pinutis, agar tvora; gardas

(nopq\]rq 1961, 79 ). Daugelyje ide. kalb svokoms sodas, daras, (gli) darelis

ymti vartojamas vienas ir tas pats odis. Danai i reikm turintys odiai tapatinami su

odiais, reikianiais kiemas, taiau daniausiai jie siejami su svoka aptvaras, aptverta

vieta. Lie. daras, la. drzs galbt giminiki s. v. a. targa riba, siena; apskritimas, gr.

sugriebti; grasp. Taiau gal greiiau < *ardas (bet pirmenyb teikiama metatezei

i *ardas); dar kit jis siejamas su s. isl. draga iplti, traukti (Buck 1949, 491). Lie. daras

18

ir la. drzs odiai paprastai gretinami su s. v. a. zarga Seitenfassung eines Raums,

Umzunung, s. isl. targa skydas. S. Karalino nuomone, labai abejotina, kad jie bt

genetikai susij, nes mintus german kalbos odius galima sieti su s. sl. podraug* atraitas,

apsiuvas, kratas ir toliau su s. sl. dr*, dr*ati laikyti. Tokia etimologija neleidia

pakankamai paaikinti, kodl daras, drzs turinio plane atsirado tokie segmentai, kaip ratas

apie mnul, drign, der Hof (um den Mond, um die Sonne) ir langelis (audimo ratuose)

(Karalinas 1971, 169176).

Drys, ~ m. dgs. (2) sienos anga eiti ar ieiti; taisas tai angai udaryti: Atidaryti, atverti,

urakinti ~is. D. virtuv, kiem. Pabarkino ~is. Suveriamosios, stiklins d., ~ls. Laukins d.

Sprukti pro ~is. D. atdaros (atviros) (galima laisvai stoti, lankytis). D. neusidaro (daug

lankytoj). ~is parodyti (ivaryti). D. udarytos (nepriimama). Udaromis ~imis (dalyvaujant tik

reikalingiems, oficialiems asmenims). U ~ (ia pat, arti) (dz.lki.lt).

Lie. drys, plg. la. durvis, pr. dauri dideli vartai; s. sl. dri durys, r. 5j), le. drzwi,

skr. dvr-, dgs. vard. dvrh, lo. foris, fors suveriamos durys, go. dar vartai, s. v. a. turi

durys, arm. durk, alb. der, s. air. dorus, toch. B twere (Sabaliauskas 1990, 56). Daugelyje

kalb svokai durys ir vartai pavadinti vartojamas vienas odis. Jei kalboje yra du skirtingi

odiai ioms svokoms ymti, tai danai odis, ymintis duris, gali bti vartojamas ir

reikme vartai. Lie. durys, la. duris (pl.), s. sl. dvr ir t. t., bendras sl. -bl., skr. dvar- (dan.

pl. ar du.), arm. duu, alb. der, gr. , lo. fores (pl.); go. daur, s. ang. duru ir t. t. Bendras

germ., visi < ide. *dhwer, su vairia aknies laipsni kaita (Buck 1949, 466). Gauss

atitikmenys vairiose, net labai tolimose kalbose, leidia od skirti senajam ide. leksikos

sluoksniui.

Gardas (4) 1. tvarte ar lauke utverta vieta gyvuliams laikyti. 2. i lent sukalta d

kiaulms veti (dz.lki.lt).

Lie. gardas lauke ar tvarte utverta vieta gyvuliams laikyti; i lent sukalta d

kiaulms veti; kaimen, plg. pr. Gardunitis dievas sodybos saugotojas; s. sl. grad

miestas, pilis, sodas, le. grd (Sabaliauskas 1990, 57). Lie. gardas maiems gyvnams skirtas

tvartas, lo. gards tvartas kiaulms. vairs tikriniai pavadinimai: Gardliai, Pgard

(Smoczyski 2007, 157). Lie. gardas, lie. rdas, la. zrds, pr. sardis tvora, giminiki rum.

gard tvora, gyvatvor, alb. gardh, garth tvora, klitis ir pan. Visi ie odiai kartu su fryg -

gordum, -zordum miestas, turt bti kildinami i ide. *gherdh-, *ghordho-s- aptvaras, o gr.

, lo. hortus < ide. *ghor-to; germ. odiai: s. ang. geard (> ang. yard kiemas), s. isl.

19

garr tvora, aptvaras, s. v. a. garto gardas ir t. t. Sl. *gord*, kurio tsiniai yra s. sl. grad*

miestas, sodas, . hrad tvirtov, r. gorod miestas ir kt., taigi slav *gord* neturjo reikms

gardas, tvora, kuri bdinga german, balt, rumun, alban ir kitoms kalboms (Rdulescu

1981, 3839). I perspektyvesni Radulescu gretinim dak-rumun ir balt kalb bt

galima paminti (kai kurie j pateikti ir kit kalbinink): dak rumun [] gard aptvrimas,

aptverta vieta; tvora : lie. gardas (Stundia 1985, 92). Prasl. gord*, s. sl. )65*, bulg. )65*2

s.-kr. )5, slov. grad, r. 8)85, . hrad, le. grd. Paprastai siejama su lie. gardas aptvaras, go.

gards namas ir kt. (6)2(08 1968, 164).

Nmas (4) gyvenamasis trobesys: Medinis, mrinis n. ~ stato, rengia, dao, remontuoja.

Gyvenamj ~ fondas (dz.lki.lt).

Lie. nmas, plg. la. nams namas, namai, pr. asmenvardius Namikant, Namkynt,

vietovard Namgeist; s. sl. dom*, le. dom (Sabaliauskas 1990, 59). Balt kalb iranizmu

Trubaiovas laiko: nmas, pl. namai Haus, Wohnung, la. nams i tiesi kari pastatyta

kgio formos vasarin dalis, virtuv, priepirtis, troba, namas, kuriuos kildina i iran. *nam- (~

av. nmna- greta dmna- bstas, nam idinys, namai). [] Taiau cituoti bl. dariniai

aikintini tiesiogiai kil i gerai paliudytos bazs *domo atitink. *dmo- (tai *d|m-, *dm}-,

*dm- tematizavimas) su d- > -n kaita nustatytoje pozicijoje. Lietuvi k. taip pat randame

aknies *dem- / *dom- nykstamj ir pailgint laipsnius: *dm}- balt *dim- arba *dum-, plg.

1) s. lie. ir trm. dimstis kiemas, asmenvard Dim-gailas (greta Nam-gailas) gailintis nam; 2)

em. nmas i *dumas [plg. *dm-: gr. - gruntas, em, grindys, s. isl. topt, tumpt

laisvas plotas, kiemas i *tum-fetiz dm-ped-]. Pailgintas laipsnis *dm-: lie. trm. ap-dm-

sklypelis, sklypas aplink trob (Juka), pavyzdiui, vieta aplink nam, plg. s. lie. apidam :

*damas ir nauj bendrins kalbos ap-nam : nmas. Latviai namo pavadinim (la. mja)

pasiskolino i est mja, o senasis nams la. kalboje reikia laikinas statinys, lauko virtuv ir

pan. (Smoczyski 1982, 224225). . Markeviien pastebjo, kad balsi a ir u kaitos lietuvi

kalbos tarmse paprastai bna kaip nosini priebalsi: emaii numas, muma mano ryt

auktaii uteniki numo, numie, ups pavadinimas Nemunas (plg. pavard Nempinas,

Nemajnas, vietovard Nemapjnai (Markeviien, 1977, 130-135). Nesunku pastebti t ir d

pakaitas iame odyje: lie. namas, r. go, lo. domus ir kt. ios kaitos ide. kalboms irgi

bdingos, plg. lietuvi devyni ir lo. novem, skr. nevas, lie. debesis ir skr. nobhas.

Stgas (3) 1. namo dangtis: Lktas, status, plokias s. Skardinis (skardos), iaudinis

(iaud), erpi, iferio s. Dengti ~. S. varva (kiauras). ienas jau po ~u (suvetas). Gyvename po

20

vienu ~u. 2. vieta gyventi, pastog: ~ turi, ko daugiau reikia. 3. ryt., dz. stotas: Dailaus ~o

mergina (dz.lki.lt).

Lie. stgas, plg. la. stgs, pr. stogis, s. v. a. dah stogas, s. air. tech, teg namas

(Sabaliauskas 1990, 61). Stogis, s. i. sthagati verhlt, gr. decke, , lie. stgas ir

kt. (Endzelns DI IV (2), 316). Stogis E. 204 dach: steege, abstocle, lie. stgas (Endzelns DI

IV (2), 317). Smoczyskio nuomon, kad lie. stgas, la. stgs, pr. stogis (greta steege pair;

baltika : apofonija) i *stgti dengti(> lie. stiegti) remiasi ide. aknimi *(s)teg-, plg. s. i.

sthgati 3 sg. pridengia, ukloja, lo. teg apdengiu, apsiauiu greta toga virutinis drabuis

ir tectum stogas, gr. () t. p., s. sl. stog (Smoczyski 1982, 225). Kaip matome, odis

stogas turi tiesiogin atitikmen tik balt ir german kalbose. Taiau jo etimologinis pagrindas

veiksmaodis stiegti dengti turi atitikmen lotyn, graik kalbose ir sanskrite.

las (4) 1. klojimo dur, medinio ulinio rentinio, vart, tilto ir kt. stulpas: Klojimo ~ai

nupuvo. 2. medinio kibiro, statins ono lentel: Kibiro ~ai perdiv. Statins ~ai subyrjo. 3. b.

prk. ymus asmuo, veikjas: Visuomens . Vieno ~o trksta (ne visai protingas) (dz.lki.lt).

Lie. las, plg. pr. sulis ulas, ramstis, stovas, go. sauls stulpas, s. v. a. sla

(Sabaliauskas 1990, 62). Le. szua medinis stulpas sienoje arba grindyse. Skolinys i lietuvi

kalbos lo. uls sija su grioveliais (Smoczyski 2007, 651). Sulis stovti : lie. las, gr.

Holz (Endzelns DI IV (2), 319). Dl io odio kilms yra bent keletas nuomoni. Fasmeris

argumentuotai teigia, jog s. v. odis yra skolinys i lie. las. Frenkelis mgina lituanizmu

laiko tik le. (sen.) szuo (ir la. uls) (Urbutis 1969b, 156). Lie. las, br. i96, ukr. r. i98, le.

szuo (q 1971, 123). Lie. las akivaizdus IDE prokalbs atitikmuo.

Trob (3) gyvenamasis namas: Sena, nauja t. Pagiryje stovjo maa ~l (dz.lki.lt).

Lie. trob, plg. la. trba senas pastatas, namelis, lo. trabs rstas, sienojus, sija,

kamienas; laisvas, namas, v. air. treb namas (Sabaliauskas 1990, 62). Gr. , taip pat

nominativum pl. namas, sodyba tiksli io odio reikm pateikia galim ide.

etimologij, kuri eina nuo Ficko ir kuri primena italik osk trbm namas (su *trb-),

umbr tremnu tabernaculo (su *trb-) bei kelt kalbas s. kimr treb namas ir t. t., german

kalb vairios formos, pvz., s. ang. dorp, s. v. a. dorf ir t. t. I kit italik kalb balsiu a

isiskiria lotyn kalba trabs sija, o taberna yra abejotina (plg. Ernout-Meillet), o balt kalbose

lie. trob (su *trb-). ios visumos suderinti su aikia balsi kaita negalima (Chantraine DEG,

1105).

21

3. 1. 2. EMDIRBYSTS PADARG, KIT RANKI, MEDIAG

PAVADINIMAI

Akios dgs. (1) padargas emei purenti, akti: Geleins a. Spyruoklins, lktins a.

~iomis dar akjo. Perjo su ~iomis (kiek paakjo) (dz.lki.lt).

Lie. akios padargas, padargai, lo. ecas, gyvenviet Akia (Sabaliauskas 1990, 5).

Lie. akios, ekios, la. ecas, gr. , lo. occa, kimr oged, s. ang. egee, s. v. a. egida ir t.t.

visi yra giminiki odiai ir galbt < ide. *ak-, kuri matoma odi, kuri reikm susieta su

svoka atrus, aknyse: gr. , , lo. acer ir t. t. Kitose kalbose i svok ymi odiai,

siejami su svoka kablys, plti, pjauti, traukti, kaplys, kauptukas (Buck 1949, 505

506). Pr. aketes akios: lie. akios, s. v. a. egida, s. kimr ocet, lo. occa (Endzelns DI IV

(2), 172). Lie. akios, ekios, pr. aketes, la. ecas, kimr ocet, lo. occa (Rosinas 1998, 283).

kstinas (3b) 1. spyglys, dyglys, gylys: Ros ir agrastai su ~ais. 2. jav akuotas. 3.

stagaras, raas; smaili lazdel rambiems gyvuliams varyti. 4. prk. paraginimas, paakinimas,

impulsas, stimulas: . dirbti, mokytis. 5. teatr. veiksmo postmis (dz.lki.lt).

Lie. kstinas spyglys, akuotas, stagaras; smaili lazdel gyvuliams varyti, plg. la. akstins;

s. sl. ost*, r. o'mj0, . osten, lo. acus adata, virbalas, go. ahs varpa. Toliau sietina su ide.

*ak-, ok- atrus; akmuo aknies odiais. Tos paios kilms yra ir lie. akotas, akstis iemas,

smailas pagaliukas (Sabaliauskas 1990, 54). Lo. aksts greitas, aknis a- irgi egzistuoja

odiuose aka, amu, ans, atrs, auta (Smoczyski 2007, 157). V. Machekas mano, kad

lie. kstinas yra skolinys i sl. ostn* (Machek 1959, 159164). Galima teigti, kad kstinas vis

dlto yra ide. prokalbs atitikmuo.

rklas (3) etnogr. senovinis padargas emei arti, agr, ambis: ~o noragas nulo. ~u

bulves arindavo (dz.lki.lt).

Lo. arkls padargas emei arti j(Sabaliauskas 1990, 23). Buckas aikina, kad lie. arklas,

la. arkls, s. sl. ralo < *radlo, *ordlo ir t. t. Sl., gr. , lo. artrum, s. air. arathar, arm.

araur, toch. A re, visi [kildinami i] ide. *ar- (*ar-, *ar-) (Buck 1949, 495). Lie. rklas,

prasl. *rdlo, pvz., s. sl. ralo, le. rado (Gob 1982, 129). Ide. *herhtlo- plough (plg. gr.

rotron, lo. aratrum, kimr aradr) > *artlo- > lie. rklas (Matasovi 2005, 152).

Dalgis (2) rankis javams ar olei pjauti: ~ pustyti, plakti. Plieno ~lis. Puiasi kaip varl

prie ~ (tts.). Koks valgis, toks ir d. (tts.). Su ~i giedros nelauk (tts.) (dz.lki.lt).

22

Lie. dalgis, pl. pr. doalgis, lo. falx pjaustuvas. io odio etimologija kelia daug

neaikum. Lo. falx yra labai problematikas odis. Lie. dalgis, pr. doalgis mginama sieti su s.

air. delg dyglys, s. skand. dlkr adata, lie. dlgti. Vadinasi, kaip dalgio pavadinimai, lie.

dalgis, pr. doalgis gali bti ir tik balt kalboms bdingi odiai. La. dalgs veikiausiai yra

skolinys i lietuvi kalbos (Sabaliauskas 1990, 56). Tirdami dviej enkl (oa ir o) vartojim

Elbingo odynlyje, lingvistai nepastebjo reguliarumo. Vis dlto tam tikr reguliarum

galima pastebti: dl oa (kuris vartojamas tik odio viduryje ir, atrodo, kiriuotas) galima

iskirti tris atvejus. Jis gali reikti: 2) gars (kuris atitinka lie. a = la. a), pailgjus

cirkumfleksiniame diftonge pr. doalgis Sense, lie. dalgis (Maiulis 1965, 54). Pr. *dalg-

atstatoma pagal vietovardius: Dalgantis, Dalgandt, Dallige. Siejama su lie. dalgis (qqq

AD, 291). Pr. doalgis dalgis pirmiausia siejasi su lie. dalgis (dalg, delg), la. dalgs (kuris

laikomas lituanizmu) (qqq AD, 354356). Ikiindoeuropietikajam odi sluoksniui

priklauso ir lie. dalg, dalgis sense, sietinas su lo. falx t. p. , gr. , , i sikul

dial.; taip pat lie. rkls schere, sietinas su lo. furcula, i kurio kilo lo. furca akut; [ir s. v.

a. bhal...]. Lo. falcula, sikul. I disimiliacijos bdu atsirado i *dalklo-, is i

senesnio *dhalg- klo- : lie. dalgis , o lo. furcula, lie. rkls i *irg-kls, vedinio i lie. *ergti

die Beine spreizen. Taigi turime ma, labai sen tipikos darybos germ., lo., bl. odi grup

i emdirbysts ir mikininkysts srities (Pisani 1968, 19).

Gi@rna (1) malamasis akmuo: Sukasi kaip apatin g. (apie nerang mog). ~os dgs.

malamasis taisas: Geros ~os visk mala. Vai, kit, mano ~ls (d.). Malnas mala keliomis

~omis. ~as pakelti (pavirutinikai, atmestinai imti dirbti) (dz.lki.lt).

Lie. grnos, plg. la. dzirnavas girnos, malnas, pr. girnoywis girnos; s. sl. rny, r.

p0a, le. arnw, bulg. ep=a vandens malnas, skr. grv akmuo spausti somai, go.

asiluqarnus asilo malnas, s. v. a. kuerna girnos, arm. erkan (

23

Lie. grblys, la. grbeklis, skr. grablje, . hrb (pl.), le. grabie, r. grabli (pl.), giminiki

lie. grbti, la. grbt, grbti, s. sl. grabiti plti, grobti, grbti, visi < ide. *grebh-. Semant. plg.

s. isl. hrfa, da. rive giminiki s. sl. hrfa plti, griebti ir t. t. Danai i svok ymintys

odiai siejami su veiksmaodiu surinkti, sugrbti, atskirti, ibarstyti, traukti (Buck

1949, 503).

Imas (2) 1. nusmailintu galu pagalys ar geleis durti, pasmeigti: Ant ~o kepama msa.

Ilg ~ bedroiant, uo kepsn pagaus (tts.). Dieglys varsto lyg i. Atrus vjas kaip i. 2. senovinis

ginklas, durtuvas. 3. tech. geleinkelio bgi renginys traukiniams i vieno kelio nukreipti kit

(dz.lki.lt).

Lie. imas, plg. la. esms, pr. aysmis, gr. iets smaigalys, ietis, skeptras. Gana

neaikios kilms odis. Mginama sieti su lo. co, -ere pataikyti, sueisti (Sabaliauskas 1990,

57). Smoczyski pateikia kelet vietovardi Viemu, Jienlis (Smoczyski 2007, 217).

odio imas, nors jis ir prasta yra tiesiog sieti su gr. , etimologija nra iki galo aiki,

kadangi jis gali turti toki pai akn, koki turi ietis, t. y. akn ei- ir priesag -smas, po i

virtusi -mas. Dl priesagos -smas plg. lie. plaksmas brasta, sielis, laksmas lankstas,

vingis, o dl s virtimo plg. lie. dial. skus (Lnas) ir kus (Kazlauskas 1968, 127).

Jngas (1) 1. etnogr., istor. pakinktas jauiams kinkyti, jungti. 2. etnogr., istor. darbini

jaui pora: Pirk ~ jaui. 3. prk. priespauda, nata: Vergai troko nusikratyti romn ~u. 4.

etnogr., istor. raitis, jungiantis spragilo kot su buoe (dz.lki.lt).

Lie. jngas ariam jaui pakinktas; ikna ar virv, kuri jungia spragilo kot su

buoe, plg. la. jgs; s. sl. igo, skr. yugm jungas, kinkyta pora gyvuli; gimin, karta, av.

yuga- jungas, gr. , lo. iugum, go. juk, s. v. a. juch, arm. luc, kimr. iau, toch. A yokm

durys, vartai (gali bti ir skolinys), het. iugan jungas (Sabaliauskas 1990, 58). Lo. jgt, jdzu

kinkyti (K jugsi, t brauksi / kaip pasiklosi, taip isimiegosi) (Smoczyski 2007, 237).

aknies balsis sl. *jgo jungas nebtinai atspindi *u. sl. *jgo gali atspindti *jgo < *jugm,

plg. lie. jngas, jugti, la. jgs jungas, pakinktai (Derksen 2002, 12).

Kirvis (2) rankis malkoms ar iaip kam skaldyti, kapoti, tayti: K. atipo, nusmuko.

Atsikirto k. akmen. Kaip ~i atkirto (iurkiai atsak). Kaip k. plaukia (iron. tuoj sksta).

Atrus ~ (i)kas. Akmeninis ~lis. Atitiko k. kot (labai pritiko, toks tok rado). Kaip k. su

akmeniu (labai nesugyvena). Nors ~ (pa)kabink (apie blog kambario or) (dz.lki.lt).

Didel odi, reikiani kirvis, dal sudaro giminiki odiai, kur akniniai santykiai

neaiks. ia priklauso lo. ascia; gr. ; go. aqizi, s. a. x, s. v. a. acehus ir t. t. Kiti ios

24

reikms odiai paprastai padaryti i vairi akn veiksmaodi pjauti, kirsti. Keletas

odi (gr., skr.) skoliniai ne i ide. kalb. Lie. kirvis, la cirvis giminiki skr. krvi- audjo

instrumentas (galbt ir skr. kuhra- kirvis); r. dial. erv pjautuvas, visi < ide. *(s)ker,

matomos gr. kirpti, s. ang. sceran pjauti (Buck 1949, 562).

Kors (4) bii dirbinys i vako su taisykling skylui eilmis medui, duonai dti ir

perams auginti: Bits ~is siuva. Dirbtinis k. Pyragas kaip k. (iakijs) (dz.lki.lt).

Lie. kors, plg. la. kris; gr. ) vakas, korys (Sabaliauskas 1990, 58). Lo. kre,

kris (Smoczyski 2007, 305). Ikiindoeuropietikajam odi sluoksniui priklauso ir lie. kors

wabe, la. kre t. p., sietinas su gr. korys, (-- priesaga!) bii duonel,

lo. cra vakas (Pisani 1968, 19). odis skiriamas mogaus padaryt daik pavadinimams, nes

vliau mogus korius perdirba, pvz., i jo daro vak, o i vako vak.

Ktas (3) 1. rankio ar daikto dalis, u kurios laikoma, kuria remiamasi: Kirvio, peilio,

plaktuko k. Grblio, dalgio k. Vliavos, ieties k. Stmoklio, votuvo k. 2. ols ar lapo, vaisiaus

akut, stiebas; grybo kojel: Kopsto, kriaus k. pat ~ (kaip reikiant, tinkamas). I ~o

virsti (senti). Kuris k. (klausiant nustebus, supykus). Nuo ~o nusivaryti (nusilpti) (dz.lki.lt).

Fraenkelis sieja lie. ktas su lie. kja, la. kja ir kildina i ide. *ki- ir t. t. Tiesa, lie.

kja, la. kja gali bti lyginami su ktas dl j vokalizmo, bet labai sunku paaikinti semantin

raid. Daug protingiau galvoti apie ide. *ku - : *ku- kirsti grup akn, i kuri kilo dar lo.

caudex, cdex uodega ir pliauska, s. v. a. houwan, v. a. hauen ir t. t., lie. kuti, kov, la. kava

dis. Jei mes siesime su ide. *ku - kautis, yra sunkum dl vokalizmo, o jei su ide. *ka- t-

t. p., tai problem yra su priebalsiais. Taiau bet kokiu atveju aikinant i balt ir dak rum.

odi kilm, turt bti rekonstruota ide. aknis, prasidedanti *k -(Rdulescu 1981).

Mai@as (4) 1. didelis audeklinis, popierinis ar kitoks reikmuo biriems ar smulkiems

daiktams laikyti; kiekis, telpantis j: Pripyl ~ rugi. Pilnas m. kaip akis. Ylos ~ nepaslpsi

(tts.). Kaip i ~o ilindo (netiktai pasirod). Kas pirmiau ~, tas paskiau i ~o (tts.). 2. niek.

storas, sudribs gyvulys ar mogus. Kiauras m. (besotis). ~ trenktas (mutas) (nenormalus,

kvailas) (dz.lki.lt).

Lie. maas, plg. la. miss, pr. moasis dumpls ( (maias, vetuas ir t. t. = r. mex, vetxij) susijs su

25

* > konvergencija (lov ~ r. slovo) ir skiriasi nuo prs ir latvi kalb (lie. iruo, la.

sirsenis, pr. sirsilis, s. r. sren) (uravlv 1986, 3637).

Sprgilas (3b) 1. etnogr. rankis javams kulti prie koto pririta buo. 2. ryt. to rankio

buo. 3. iilginis kuliamosios bgno strypas: Pirtuotasis s. (dz.lki.lt).

Jeigu od galima traktuoti bendrabaltiku ir bendraslaviku (praslaviku), tai dl vietos

stokos apsiribojame tik j nurodymu, jeigu ne, tai nurodome ir kitus balt ir slav kalb

odius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbs formos etimologijai paaikinti nurodomos

tik sunkesniais atvejais. Lie. sprgilas, kltuvas, la. sprigalis, spriguols: prasl. *cp* (pvz., le.

cep, r. cep, skr. cjep ir t. t. Pagal Fraenkel, (II 877) baltiki odiai - veiksmaodiniai vediniai

i lie. spragti platzen, bersten, knallen, knarren (sprogti, girgdti), o lie. kltuvas i klti, bet

sl. *cp* reikia rekonstruoti *(s)koipo- ir gretinti su gr. _ poverl, strypas, lo.

scpi t. p. ir t. t. (Vasmer IV 299, Gob 1982, 130).

Tiklas (4, 2) 1. i sil nertas kls prietaisas: Mesti, leisti, spsti, traukti, kelti ~.

Brendamasis, traukiamasis, statomasis t. Gaubiamasis, tralinis t. Kanapinis, ilkinis, sintetinis t. 2.

nerta ar pinta pauki, vri gaudykl: Medioklinis t. 3. nerta sportini aidim pertvara ar

utvara: Tinklinio, lauko teniso t. Vart t. 4. nertas ar pintas vairios paskirties taisas: Tvoros,

sodo t. Lovos t. Plieninis t. 5. akn, gysl, nerv ir kt. raizginys: Kraujagysli t. 6. susisiekimo,

ryi ir kt. linij, staig sistema: Upi, kanal, keli, elektros, radijo t. Linij, koordinai t.

Transporto, prekybos t. Agent t. 7. prk. pinkls (dz.lki.lt).

Lie. tiklas, plg. la. tkls, tine, pr. sasintiklo tinklas kikiams gaudyti, r. me0mo tinklas

kikiams gaudyti, . teneto, skr. tntu silas, raitis, lo. tenus virv su kilpa, (paukiams

gaudyti) (Sabaliauskas 1990, 62). Suom. siula < sikla < *tikla < bl. *tinkla tinklas

(Liukkonen 1994, 91). Prabalt *tinkla- (lie. tinklas) s. i. tntra- 'audimo stakls, apmatai'

(tentlo-, tentro-) (]o 1963a, 33). Lie. tiklas yra ide. atitikmuo.

3. 1. 3. TRANSPORTO PRIEMONI IR J DALI PAVADINIMAI

Ai@s, ~is, ~i m. (4) 1. prietaiso ar mainos dalis, ant kurios laikosi ratai, skridiniai ir kt.

2. spec. tikra ar menama ties, einanti per kieno vidur: ems a. Simetrijos a. Kompozicijos a.

Koordinai a. 3. kubinis sieksnis: Medi, malk a. (dz.lki.lt).

Lie. as, plg. la. ass, pr. assis; s. sl. os, r. oc, le. o, bulg. oc, skr. ksah, lo. axis, s. v.

a. ahsa, vid. air. ais. Labai senas ide. odis, veikiausiai sietinas su ide. veiksmaodio aknimi

26

*a- judinti, varyti, mojuoti (Sabaliauskas 1990, 55). Pr. assis (asis) E 298 veimo ais: lie.

as, la. ass, s. sl. oc, lo. axis, s. v. a. ahsa, gr. , skr. ka- (Endzelns DI IV (2), 180). S.

i. aksa ais, aidimo kauliukas, aidimo akis, akis, skr. ais (Markeviien 2002, 107).

Bali@enas (1) 1. aki, rogi skersinis: Akvirbaliai sukalti ~. 2. medio (ppr. bero)

gabalas padargams daryti (dz.lki.lt).

Lie. balenas aki, rogi, stakli skersinis; medio, daniausiai bero, gabalas

padargams daryti, plg. la. blzins, pr. balsinis pagalv, r. 189o0o stora lenta, gr. sija,

rstas, velenas, s. isl. bialki sija, s. v. a. bialko sija (Sabaliauskas 1990, 55). Chr. Stango

nuomone, E. Fraenkelio odyne pateikti atitikmenys lie. balenas lanksti skersin sija, kartis

rogi dalims sujungti, rimbas, iodiklis, brzgulis ir go. balgs arna, o v. v. a. bole stora

lenta, gr. apvalus kamienas, velenas, volas skiriasi savo fonetika nuo balenas.

Vienintelis patikimas yra s. v. a. balko, s. isl. bjalki (Stang 1956, 352).

Eldij (3b) skobtas laivelis, luotas (dz.lki.lt).

Lie. eldij vieno medio iskaptuotas laivelis, aldij, plg. le. d, norv. olda didelis

lovys, daniausiai i vieno medio iskaptuotas, ved. lla (Sabaliauskas 1990, 57). Tiek bl.,

tiek sl. kalbose yra etimon su odio pradios *e-, kuri atitikmenys kitose ide. kalbose rodo

buvus praide. *a- ar *o- (*he-, *he-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado vykus

mslingam pakitimui *a/o- > e-, kur Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dsniu

(Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin

and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprao kaip Rozwadowskio

dsnio pavyzdius, ir j sra papildo iomis leksemomis: 1. Lie. eldij, dial. aldij hollowed

out tree-trunk, canoe; prasl. *oldji boat, *held- (*held-, *Hold-). Plg. norv. dial. olda

large trough, often made from a hollowed out tree-trunk, s. ang. ealdoht, aldoht trough, vessel.

2. Lie. alkas, elkas (holy) grove (on a hill, idol), la. lks idol (elka dievs idol, elka kalns holy

mountain where pagan rites are performed, temple hill); plg. go. alhs temple. 3. La. rcis

juniper; prasl. *orkta willow, plg. gr. juniper, (Hesych.) t. p..

rklas (1) 1. ment su kotu irtis: Besiiriant i. lo. 2. em. laivelis, luotas: Su ~u mari

neperplauksi (dz.lki.lt).

Pasak Bucko daugelis odi, reikiani irklas, priklauso veldini grupei, kiti ios

reikms odiai paprastai susij su svokomis neti, veti, meker, -rykt ir pan. Lie.

irklas, la. irkls, irklis (plg. lie. irti, la. irt), skr. aritra- (plg. aritar- yrjas) gr. (plg.

irti), lo. rmus, s. air. rme, s. ang. rer, s. v. a. ruodar ir t. t., visi < ide. *er-, *r-,

27

*r-, matomos odiuose, reikianiuose irklas, irti (gali bti, kad susij su ide. *er-,

matomos skr. r- judti, bet tai dar neaiku) (Buck 1949, 732).

Rtas (2) 1. skritulys su stipinais arba be j, maunamas ant aies ir besisukantis,

veimui ar kokiam mechanizmui judant: Automobilio, vagono, veimo r. R. rieda, sukasi. Netepti

~ai cypia. Gyvena ant ~ (nuolat vainja). 2. lankas, apskritimas, ratilas: Gelbjimo r. Apie

saul buvo baltas r. (drign). Paukiai suko ore didelius ~s. Sustokime visi ~. Glaudiu ~

apsupo. 3. pirmenybi, rinkim ir kt. dalis: Penktas achmat pirmenybi r. Rinkimai vyko

dviem ~ais. 4. prk. sritis, sfera: Interes, veiklos r. 5. prk. grup moni, kuriuos kas nors

vienija, jungia, brys, kompanija: Draug, pastam r. Uburtas r. (padtis be ieities)

(dz.lki.lt).

La. rats rutulys, tikriniai vardai: Raia, Rtininkai, Radailia (Smoczyski 2007, 501).

Ide. kalb odiai, reikiantys ratas, skaitant ir veldini grup, kilo i odi, ymini

svokas suktis arba bgti, riedti. Lie. ratas, la. rats, s. i. ratha-, av. Raa - karieta, lo. rota,

s. air. roth, s. v. a. rad, v. v. a. rat ir t. t., visi < ide. *reth-, matomos s. air. rethim, vel. rhedeg

bgti (Buck 1949, 725).

Vei@mas (2) 1. ve t i (veiksmas). 2. ppr. arkli traukiama vaiuokl, ratai; j

telpantis kiekis: Vienkinkis, porinis v. Pakink ~. ~o ratas. Parsive ieno ~. Daug (su) ~

vea (tts.). Maas kupstas didel ~ veria (tts.). 3. prk. daug, daugyb: Vaik v. Ne ~ dav. 4.

toks kort loimas (dz.lki.lt).

La. vzums veimas, vilkikas (Smoczyski 2007, 747). Lie. veimas:veti; lie. veimas

giminikas gr. j, j; lo. vehiculum veimas, s. air. fn t. p., s. isl. vagn t. p., s. ang.

wgn, s. v. a. wagan, s. sl. vou, . vz, le. woz, s. i. vhana-, vaha-, visi yra ide. *wegh-,

matomos gr. j, lo. vehi, lie. veti, s. sl. voziti, s. i. vah- veti, vaiuoti (Buck 1949,

722723).

3. 1. 4. BALD PAVADINIMAI

Stlas (4) baldas, ant kurio valgoma, raoma ir pan.: Valgomasis, raomasis s. Darbo,

teniso s. ~ apdengti drobule. Sstis prie ~o, u ~o. Pakilti nuo ~o. Lygus kaip s. Prie apvalaus

~o (lygiateisis pasitarimas) (dz.lki.lt).

Lie. stlas, plg. pr. stalis; s. sl. stol* sdyn, sostas, r. cmo9 stalas, le. st, vns. kilm.

stou, bulg. cmo9 kd, krslas, sostas, go. stls kd (Sabaliauskas 1990, 61). Stalis, Stalas:

28

lie. stlas, sl. stol (Endzelns DI IV (2), 313). Lie. stlas, prasl. *stelc *stol, go. stols kd

( ]q 1983, 63).

3. 1. 5. IND IR KIT BUITIES REIKMEN PAVADINIMAI

s (4) 1. indo ausel paimti: Puodo, soio . 2. skrynios, staliaus rankena. 3. drabuio

kilpel segti ar pakabinti: varko ., sl iplyo. 4. botago ar kokios virvs kilpa. 5. adatos skylel

silui verti. 6. bato aulo kilpel (dz.lki.lt).

Sabaliauskas rao, kad lie. s, plg. la. osa, os, pr. ansis kablys, ant kurio laikosi

virum ugnies pakabintas katilas; lo. ansa sa, kilpa, s. isl. oes skyl bate direliui verti

(Sabaliauskas 1990, 55). Wojciech Smoczyski Lietuvi kalbos etimologiniame odyne

pateikia ir maybin form lie. asl usegimo kilpa, lie. asotas su ausimis, lie. sotis

puodas su ausimis, soius (Smoczyski 2007, 25). Trautmanno odyne yra pateikiamas: lie.

s, pr. ansis katilo kabinamasis vas. Slav neilaikytas odis. Iskirtiniai europinio-

indoeuropietikojo sluoksnio balt (-slav) ir lotyn kalb leksiniai sutapimai lo. ansa

rankena, kotas : lie. s (Pisani 1968, 14).

Podas (1) indas valgiui virti; j telpantis kiekis: Pilnas p. msos. P. verda, prisvilo. ~us

iedia, dega. Po ~u pasivok, ir tai atras. Aplink ~us sukasi (virtuvje dirba). Juokiasi p., kad

katilas juodas (tts. toks i tokio juokiasi) (dz.lki.lt).

Lie. podas, plg. la. puds, pr. podalis puodelis; s. v. a. faz indas, d (Sabaliauskas

1990, 60). Lie. podas, vediniai: podinas paiinas, suodinas, puodn molinis indas,

podyn puod dirbtuv; molinis puodas aguonoms, kanapms malti. Trm. yra ir pdn

krosnyje imryta duba kam susidti; tam tikras koklis krosnims mryti; toks molinis indas.

Pdn savarankikas leksinis-semantinis vienetas. Leksema pdn pagal priesagos yn

darybos model, matyt, yra pasidaryta i pirminio vardaodio *pdas molinis indas

(kanapms ar tabakui malti), tam tikras koklis, plyta (Podas : *pdas (< pdn)) lie.

podas, la. puds der Topf; der Kessel, la. vediniai: pudelis der Topf, pude krz(it)e,

pudi pr. podalis prastas puodas (tiksliai semantikai ir morfologikai atitinka . puodlis.

Galimas daiktas, kad aknis *pd- (i-, pri)psti seniau reik vyti, pinti. Lie. podas, la.

puds, pr. pod-alis veikiausiai i ide. *peu-/*pou-/*p- psti, i-, pripsti plg. armn heval

greitai ir sunkiai kvpuoti (*peu-), (h)ogi kvapas, kvpavimas, dvasia. (*pouio-), v. air. an,

kimr. ewyn, breton. eon puta (*pou-ino-). ios pirmins aknies pamatu su formantais -n- ir -

29

d- balt kalbose galjo bti sudarytos naujos aknys pun-/pn-/paun- ir pud/pd/paud-, pvz.:

lie. pudnti kedenti, purenti, la. pudt (-ju) fortschaffen, lie. pdinti, pdyti (-ija) vyti,

varyti, versti, pulti, pudls lengvai ikratomas, birs ir kt. Kadangi leksem podas, puds,

pod-alis aknies vokalizmas gali priklausyti balsi kaitos u eilei, pradioje j aknis galjo

atrodyti *pud-, vliau dl fonetins raidos pasikeit *pd- i kur atsirado pr. pod-alis, lie. la.

puod(a)s (Karalinas 1975, 126127). Pr. kalboje aknies *ne- pdsak nra, u tai yra

veiksmaodis pijst (*psti), pidai neti, kurio nepaliudija nei lie. ir la., nei sl. kalbos. Jis kils

i ide. *pd-/ [237] *pd- paimti, apkabinti, turti, plg. s. v. a. fazzn, vok. fassen. Giminiki:

lie. pdas, la. pda glbys, lie. podas (< *pd-) (Smoczyski 1982, 237238). Lie. podas, la.

puds, pr. podalis puodas (Derksen 2002, 9).

3. 1. 6 VALGI IR GRIM PAVADINIMAI

Dona (1) 1. rupi milt kepalais kepamas valgis: ~os riek, abial, pluta, kriaukl.

Juoda, balta, kvietin, rugin d. ~ maiyti, minkyti, kepti. ~ jau paov krosn. Gardi ~l, ~t.

Ne viena ~a mogus gyvas (tts.). Verkia d. tinginio valgoma (tts.). 2. vieno duonos kepimo

umaiymas: io malimo trims ~oms uteks. 3. duoniniai javai: iemet ~os uaugo. 4. pramitimas,

gyvenimas: Geras darbininkas visur ~ turs. Paragavo mokytojo ~os. Duoti tvams ~

(pragyvenim). Bii d. (sunetos kor iedadulks). Geguts d. (raudonoji iognag). Be ~os

ir druskos sust (labai nekenia). D. ir druska (simbolins svei sutikimo vais). ~os ksnis

(pragyvenimas). Lengva d. (gyvenimas be rpesi). ~ valgyti (i ko) (pragyvenimui usidirbti)

(dz.lki.lt).

Lie. dona, plg. la. duna duonos rk, kriauklys; plg. skr. dhnh jav grdai, javai,

dhnym javai, per. dna grdai, toch. B. tno grdai, javai, sklos (Sabaliauskas 1990,

56). Duona balt kalbose turi skirtingus pavadinimus. Lie. dona siejamas su odiais, kurie

giminikose kalbose reikia grdai arba javai. La. duna vartojama antrine reikme duonos

riekut; duona ia vadinama mize (Smoczyski 1982, 227). Skr. dhn prastin reikm

spraginti ir smulkinti miei, ryi ar bet kokie grdai; pirmin reikm jav grdai

(Markeviien 2002, 108).

Meds (4) i nektaro arba lipiaus bii perdirbamas produktas: Bits md nea. Liep,

griki, viri m. met ~as metai. Md imti, kopinti. Suvalgysite u md (skaniai). Gardu

30

(saldu) kaip devyni mds (tts.). Kieno burna karti, tam ir m. nesaldus (tts.). ~as mnuo

(bendro sutuoktini gyvenimo pradia) (dz.lki.lt).

Senovs slav gramatik autoriai prie - kamieno priskiria ir prasl. j5*. Tai ide. kilms

kamienas, plg.: s. i. mdhu, av. mau, gr. mieli grimas, s. v. a. metu mieli medus,

lie. meds, la. medus, pr. meddo. Ide. prokalbje priklaus bendrosios gimins kamienams.

Atsispindi visose slav kalbose: r. 5, s. sl. j5*, bulg. j5, skr. j5, slov. md, ., slovk.

med, le. mid, lu. a. md, mjod, lu. . mjod (oror 1974, 244245). Ide. kalb odiai,

medaus pavadinimai, daniausiai priklauso vienai i dviej grupi, kurias sudaro i ide.

prokalbs paveldti odiai. Pirm grup sudaro odiai, kil i ide. *melit- medus (gr. ,

lo. mel; s. air. mil; go. mili; arm. melr ir t. t.). Antr grup - lie. medus, la. medus, pr. meddo,

s. sl. med ir t. t. bendras sl., s. i. madhu-, toch. mit < ide. *medhu- medus ir midus.

Bendras german (iskyrus go.) medaus pavadinimas (pvz., s. ang. hunig, s. isl. hunang ir t. t.)

giminikas s. i. kcana- auksinis, kanaka auksas ( Buck 1949, 384). S. i. mdhu- < *medu-

(Lubotsky 1988, 43). aneta Markeviien teigia, kad s. i. madhu reikia medus, vynas,

nektaras; saldus grimas arba valgis, pavasaris; saldus, malonus, puikus (Markeviien 2002,

106). kd

Diagrama nr. 1. Senoji indoeuropietika leksika

Diagramoje pateikti rezultatai rodo, kad i senosios indoeuropietikos leksikos daugiausia

turime emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinim 43% (14 .), iek tiek maiau

pastat ir j dali pavadinim 24% (8 .), dar maiau transporto priemoni ir j dali

31

pavadinim 18% (6 .), valgi ir grim pavadinimai bei ind ir kit reikmen pavadinimai

sudaro tiktai po 6 % (2 .) ir bald yra tik 3% (1 .).

3. 2. BENDROJI BALT IR SLAV KALB LEKSIKA

Balt ir slav kalb leksikos artimumas yra akivaizdus. J. Endzelynas savo veikale

Slav balt etiuduose pateik 214 odi, bding tik balt ir slav kalboms.

Labai kruopiai balt ir slav leksines bendrybes mgino sukaupti R. Trautmanas

Balt slav kalb odyne, bet ne visi yra susisteminti. domi odyno analiz pateik

lenk etimologas F. Slavskis. Jo apskaiiavimu, odyne esama 888 daiktavardi, i kuri apie

30% (269 odiai) skirtini senajam indoeuropiei sluoksniui, apie 37,5% (334 odiai)

bdingi tik balt ir slav kalboms ir apie 32,5% (289 odiai) balt slav naujadarai

(Sabaliauskas 1900, 111).

Daugiausia j yra susijusi su gamta ir mogaus darbu audimas, siuvimas, ind

pavadinimai, mediagos, mineralai.

V. Kiparskis savo studijoje apie rus kalbos leksikos raid randa 300 rus kalbos

odi, kuriuos jis priskiria balt sav kalboms.

F. Slavskio ir V. Kiparskio pateikiam balt ir slav kalb specifini naujadar

skaiius nedaug skiriasi. Ne tiek daug skiriasi ir nuo J. Endzelyno pateikto tik balt ir slav

kalboms bding odi srao.

Nedaug, bet yra ir toki pavyzdi, kur mokslinink poiris odio kilm skiriasi.

Remiantis A. Sabaliausko mintais J. Endzelyno, R. Trautmano, F. Slavskio, V.

Kiparskio darbais, bus stengiamasi pateikti bdingsnius balt ir slav leksikos sluoksnio

odius (naujadarus), susijusius su statyba, technika ir buitimi. Taigi, A. Sabaliauskas

daugiausia rmsi J. Endzelyno R. Trautmano, F. Slavskio, V. Kiparskio darbais.

E Frenkelis iskiria penkias balt ir slav kalb seniausij santyki teorijas:

1) balt ir slav kalbos kilo i balt slav prokalbs, kuri savo ruotu isiskyr i ide.

kalbins bendrysts (A. leicherio teorija).

2) balt ir slav kalbos kilo i identik ide. kalbins bendrysts dialekt ir nuo pat tos

bendysts suirimo pltojosi paraleliai ir nepriklausomai (A. Mejs teorija).

3) prajus kuriam laikui po isiskyrimo i ide. kalbins bendrysts dielekt ir nuo pat

tos bendrysts suirimo pltojosi paraleliai ir nepriklausomai (J. Endzelyno teorija).

32

4) III tkstantmetyje pr. m. e. balt ir slav kalbos pergyveno bendrysts period,

paskui j kontaktai nutrko ir tos kalbos kito nepriklausomai, ir tiktai vliau, apie ms eros

pradi, vl prasidjo suartjimas ir kontaktai (J. Rozvadovskio teorija).

5) slav kalbos susiformavo i periferini balt dialekt (V. Toporovo ir V. Ivanovo

teorija).

Negalima kategorikai teigti, kad vienas ar kitas odis tikrai priklauso tik balt ir

slav leksikos sluoksniui. Kalbinink nuomon danai skiriasi.

Bendruosius balt ir slav kalb reikinius pats E. Frenkelis links aikinti taip, kad

vieni j es paveldti i sen laik, i ide. kalbins bendrysts dialekt, o kiti atsirado dl

ilgaams t kalb kaimynysts ne vienu atveju paraleliai ir nepriklausomai (Frenkelis 1969,

13).

Bendrojo balt ir slav sluoksnio mogaus sukurt daikt pavadinimai: dlba, darin,

kltis, krslas, kjis, kulas, lpeta, lva, ntys, pntis, piest, pn, setas, stulpas, ks,

eiv, vltis, vartai, virv.

Kai kurie odiai paprastai skiriami balt ir slav kalb leksikai, bet kiti etimologai

randa atitikmen senosiose kalbose. Bandrajai balt, slav ir german leksikos odiais

laikytini rankis (dlba) ir pastatas (darin).

3. 2. 1. PASTATAI IR J DALYS. KITI STATINIAI

Darin (3b) trobesys paarui, javams ir kt. laikyti: ienas sukrautas ~j (dz.lki.lt).

Br. 58)0

33

13. Germ. -bl. leksikai taip pat skirtina: s. v. a. zarga tvora; gardas, aptv]ras, lie. daras

sodas, darin statinys paarui laikyti, la. drzs sodas; pinutis, agar tvora; gardas

(nopq\]rq 1961, 79).

Kltis, ~ies m. (1) trobesys ar trobesio dalis javams pilti, drabuiams laikyti,

miegoti, svirnas: Pilna k. grd. Kai a jau per ~, ~ies grindys linko (d.) (dz.lki.lt).

Sl. klt, lie. kltis, la. klts priklauso balt slav periodui. Sl. reikia suprasti kaip

garso * istorin variant. Kaip ir anksiau -ti- laikoma priesaginiu elementu. Kamien *kl-

galima sieti su ide. aknimi *klu-, kurios reikm (*apriboti k nors, suspausti) lengvai

siejama su mediokliniu narveliu, nes jame esantys paukiai i ties visai netek judjimo

laisvs. Dvibalsis *u redukuotas . aknis klu- slav kalbose atspindimas ir kitomis

formomis (]o 1957, 103). Baltiki pavadinimai yra autentiki (qqq IK, 58).

Pn, pn

Br. i0X darin ienui (ret. i0=6, i026); neretai apskritai darins (javams,

iaudams, ienui) pavadinimas ir apskritai tvarto reikme vartotas senose dokumentuose

(vartojamas kitiems lituanizmams iliustruoti pateiktuose tekstuose). R. trm. i0X (r]) gali

ymti vairius kinius trobesius darin, pelud, klt (vairiems rakandams), tvart, kaip

dialektizmas pasitaiko ir bendrinje kalboje. Retesnis lenk nektose, plg. punia (puka) ieno

darin, darinait. Skoliniu i lie. pn pelud, tvartas, gurbas, gardas, bda (plg. la. pne, -

is ieno darin ar iaip pastog kam sudti) laiko Bga ir Fasmeris, taiau yra ne maiau

kalbinink, galvojani apie atvirki skolinimo krypt (Urbutis 1969a, 68). Lie. pn, pn,

br. r, le. punia darin ienui, la. pune (q 1971, 123). Taigi skolinimosi

kryptis ne visai aiki: lituanizmas slav kalbose ar slavizmas lietuvi kalboje.

Stulpas (4) 1. kastas ar tvirtintas storas strypas: Telefono s. Tvoros ~ai. Gelbetoninis,

akmeninis s. Kilometrinis s. Stovi kaip s. 2. statinio atrama: Kampiniai ~ai. Tilto ~ai. 3. kas pailgo

stataus pavidalo: Sauls ~ai. Oro, viesos ~ai. Vandens s. Ugnies ~ai kilo padang. Danguje

nuvito raudoni ~ai. Dulki, dm s. 4. dz. alin: Rugi s. kreivai sudtas (dz.lki.lt). Gedimino

~ai (Gediminaii herbas tam tikra stulpus primenanti figra; tautinis simbolis). Heraklio ~ai

(istor. du kalnai abipus Gibraltaro ssiaurio graik manymu, pasaulio kratas). ~ stovi (apie

mirtanio, apalpusio, labai isigandusio mogaus akis). Prie gdos ~o prikalti (istatyti vis

pajuokai) (dz.lki.lt).

Lie. stulpas, plg. la. stlps, s. sl. stlp, s. r. cm9, r. cmo9, le. sup, bulg. cm9

(Sabaliauskas 1990, 129). Lie. stulpas / stulpa rastas kokiam nors statiniui paremti laikytini

34

daliniais variantais, kadangi stulpas pirmoji reikm yra staias em kastas rstas; plg.

stulbas stulpas; la. stlps t. p., plg. stlbs priklauso balt ir slav leksikos sluoksniui.

Visikas atitikmuo sl. stlp* resp. *st*lb* (> s.-kr. stp, s. r. m resp. bulg. '2*91 (Vasmer

III 765) remt bl.-sl. *stulpa- resp. *stulba stulpas (Trautmann 290). Stundia apibendrina,

kad lie. -kamien forma nelaikytina itin nauja (paliudyta Bretkno Biblijoje, Ruigio odyne);

jos santykis su bulg. '2*916 ir skr. stba kopios reikalauja specialaus dmesio (Stundia

1994, 2627).

Vartai dgs. (2) 1. varstoma, kilnojama tvoros dalis; didels durys: Atkelk kiemo ~s.

Pakeliamieji v. Pilies, darins, miesto v. vaiuoti pro ~s. iri kaip karv naujus ~s (tts.). 2.

prk. anga, pro kuri einama: Pagrindiniai ukrato v. yra virkinamasis traktas. 3. sport. du

skersiniu sujungti virpstai, pro kuriuos stengiamasi spirti ar mesti kamuol ar ritul: Futbolo v.

Ledo ritulio v. Vartininkas gina ~s, stovi ~uose (dz.lki.lt).

Lie. vartai, plg. la. vrti, pr. warto kdurys j, s. sl. vrata, r. opoma, le. wrota, bulg. pama

(Sabaliauskas 1900, 129). Pasak lenk mokslininko Smoczyskio, balt ir slav pavadinimas

lie. vartai, la. vrti, pr. warto, sl. *vorta pl. n., s. sl. vrata, le. wrota. Tai aknies *uer-, kuri

turi lie. vrti udaryti ir atidaryti, s. sl. v-vrti *-verti ukiti, kiti, le. za-wrze (wierzeja

dvivri vart pus) vedinys (Smoczyski 1982, 225). Warto (niekatroji gimin plur.)

durys; acc. wartin durys: etwre, lie. wartai, r. 8)826 vartai, lie. vrti vrt, s. sl. bp

udaryti, s. i. apavr}ti atverti (Endzelns DI IV (2), 334).

3. 2. 2. EMDIRBYSTS PADARG, KIT RANKI, MEDIAG

PAVADINIMAI

Dlba (1) kartis, pagalys ar strypas kam kelti, risti: Su ~omis akmenis rita (dz.lki.lt).

Lie. dlba k kartis kam kelti j, plg. dalba, pr. dalptan k kaltas j; r. 5898mo, le. duto

(Sabaliauskas 1900, 126). Pr. dalptan lautuvas siejamas su slav kalbomis: r., ukr. 58982,

., slovk. dlto ir kt. Piet sl. kalbos leidia rekonstruoti *delbto, vakar sl. *dolbto. Abu

variantai yra kil i *delbti / *d*lbti, *d*lbiti, *dlbati, reikusi medienos skaldym ypatingu

rankiu. Lie. dilbti, delbti turi reikm muti, suduoti, dlba lautuvas, dlba rankena, la.

dalba, dalbs kartis. Bdinga ir perkeltini reikmi panaumas: lie. dlba tinginys,

auktagis, nevikrus ir t. t.; la. dalba; plg. lie. dilbti laistytis, dalbtis ir kt.; r. 589(1698

auktas ir itss mogus, 591j0 bukas mogus, 58910X t. p. ir pan. Neabejotina, kad visi

35

jie susij su pr. dalptan, kurio aknis priklauso ipltotai eimai *delb-/*dalb-/*dilb-, o -ta- yra

priesaga (qqq AD, 291294). Pr. dalptan durchslag (t. y. smailas geleies ar plieno

rankis skylms kalti) : (taip jau Burda, Beitrge zur vergleichenden Sprachforschung auf dem

Gebiete der arischen, keltischen und Slavischen Sprachen 1974, VI, 394) r. 58912 skaptuoti,

r. 589828 kltas, lie. dlba lautuvas, kartis, (plieno) strypas, la. dalba, s. ang. delfan kasti,

rausti (Endzelns DI IV (2), 193).

Kjis (1) 1. tam tikro pavidalo plieno gabalas su kotu, vartojamas kalti, plakti, akmenims

skaldyti: Ger kalv k. peni (tts.). 2. tech. kalimo maina: Pneumatinis, garo k.

Tarp ~o ir priekalo (labai sunkioje, pavojingoje padtyje) (dz.lki.lt).

Lie. kjis, plg. kja k lazda, pr. kugis kkjis j, r. = k lazda, medinis kjis j, le. kij klazda,

vzdas j, bl. =X= ksvarstis j (Sabaliauskas 1900, 127). odis bdingas vien tik sl. ir bl. kalboms

(lie. kjis = ban. sl. =() (Endzelns DI II, 342). Bendriems balt ir slav odiams,

turintiems kalvininkysts semantik, priklauso lie. kjis pqq, pr. cugis kjis specializuot

kalvysts ir ikikalvysts (ar dar bendresni) reikmi derm charakterizuoja ir balt bei slav

veiksmaodius (lie. kuju, sl. kuj) ir lo. cd muti, kalti, apdirbti metalus, su kuriais

praktikai sutampa toch. A kot-, B kaut- (i kau- dauti, dauyti; vadinasi, od galima laikyti

bendratochar senovs europietikiuoju; jo dariniai rodo ry su metalurgijos vystymusi

(]rq 1986 (1988), 5556). Slav gars ir form evoliucijos poiriu lie. kjis laikytinas

nepaprastai archainiu dariniu, panaiu rekonstruot prasl. *kuj. Vienas ir kitas yra i aknies

kovati, lie. kuti, la. kaut umuinti. Lie. kuti ir jo vediniai kov, kovti ilaik senas

reikmes, nesisiejanias su kalvininkyste, o kjis turi nauj reikm. Remiantis lyginamja

charakteristika, slavikas odis apibdinamas archaizmas, o lietuvikas potencialus

naujadaras. Tuo bdu tarp kyj ir kjis pripastamas tik formalus tapatumas (]o 1966,

350351).

Kulas (4) 1. em kalamas tvoros pagalys, baslys, mietas: ~ tayti. Kad ir ~ais lyt,

ateisiu. 2. trumpas pagalys, geleies strypas, kalamas em gyvuliui pririti arba sien kam nors

pakabinti. Kaip ~ prarijs (nejudrus, nejudantis). Lieuvis ~ atsistojo (odio neitaria). Nors

~ ant galvos tayk (apie nejautr, ram mog) (dz.lki.lt).

Lie. kulas, plg. s. sl. kel, r. =89, le. k, bl. k89 (Sabaliauskas 1900, 127). Sl. kol*:lie.

kulas (Udolph 1981, 57). Daiktavardis kulas susijs su veiksmaodiu klti, kal, kal (taisyti

kuol), inomi tikriniai pavadinimai: Kulikis, Kuolaksiai (Smoczyski 2007, 325).

36

Lpeta (1) 1. kastuvas; juo pakabinamas kiekis: ~a sukas dar. Imeta kelias ~as ir

stovi. 2. etnogr. rumbta lenta stogui lyginti, iaudais dengiant (dz.lki.lt).

Lie. lpeta, plg. lpsta, pr. lopto; s. sl. lopata, r. 986ma, le. opata, bl. 986ma.

Lie. lpeta sietina su het. lappa htoks laidotuvi ritualo nagis j (Sabaliauskas 1900, 127).

Daugelyje kalb svokoms lopeta ir kastuvas ymti vartojamas vienas ir tas pats odis

arba, jei ir yra keletas odi, tai j vartojimas labai persipyns. Lie. lopeta, la. lpsta (taip pat

ir kastuvas), s. per. lopto kastuvas, slav lopata (Buck 1949, 500). Lopto kastuvas: lie.

lopet Schaufel, la. lpsta, lpusta, r. 98'2* kojos pda, 9826 kastuvas (Endzelns

DI IV (2), 206).

Ntys m. dgs. (1) sil vrinys metmenims verti ir, juos kilnojant, iotims daryti:

Rankluosius aud (su) dvylika ni. Nei ~is, nei skiet (niekam netinkamas) (dz.lki.lt).

Lie. ntys kant dviej lazdeli suverti silai audeklo matmenims suverti j, ntys katskiras

nyi silas j, plg. la. nts; r. 0m ksilas j, le. ni, bl. 0ma (Sabaliauskas 1900, 128). Endzelns

pateikia odius, bdingus vien tik sl. ir bl. Kalboms lie. ntys = serb. nti (Endzelns DI II,

342). Lie. ntys, prys ir la. gursts es gauti i slav kalb (Stundia, Venckut 1986, 7475).

Pntis, ~ies m. (1) 1. bukasis kirvio galas: Kirvio ~imi kala kuol. 2. dalgio dalis prie

koto: Pjaunant nutrko dalgio p. 3. tarm. kulnas. Ant pni stovti (versti skubti,

neatsitraukiant raginti). ~is laiyti (pataikauti) (dz.lki.lt).

Lie. pntis katraus rankio bukasis galas; kulnas j, plg. la. pitis, pr. pentis; s. sl. pta, r.

ma, le. pita, bl. ema rma (Sabaliauskas 1900, 128). Pr. pentis kulnas lie. pntis Ferx;

Beilrcken, s. sl. pta, r. pat kulnas (Euler 1983, 40). Pasak Endzelnso is odis bdingas

vien tik sl. ir bl. kalboms lie. pntis : banyioje - sl. 26 (plg. 8-2) (Endzelns DI II,

341). Lie. pntis, taip pat ir pr. pentis, afgan pnda (*panta), yra susij su prasl. *pta,

ilikusiame posakyje *pti pno wznosi, podnosi, dwiga, kelti (Herej-Szymaska 2000,

179). Tikriniai vardai: Pentks, Pentkiai, Petupiai, Pentviriai (Smoczyski 2007, 450).

Si@etas (1) 1. indas sijoti, rtis: ~u miltus sijoja. Tankinis s. Retas kaip s. (apie audekl). 2.

vairaus pavidalo tinklas rankomis arba maina sijoti: Plokiasis, bgninis s. Vielinis, tinklinis s.

Vtykls ~ai. Smlio s. ~u vanden neti (veltui stengtis) (dz.lki.lt).

Lie. setas, plg. la. sits; r. cmo, le. sito, bl. cmo (Sabaliauskas 1900, 129). Sl. u kai kada

kils i diftongo ei, kurio atspindys fiksuojamas la. krievs rusas (< *kreivi) =).

diftong taip pat reprezentuoja ie la. odiai, jei pasitvirtint Briuknerio (Brckner A. Litu-

slawische Studien I.) nuomon (o tai gana netiktina), kad pastarieji bl. odiai yra slavizmai.

37

La. sits (comm.), lie. sietas r. '28, serb '28 (tikslus kirio sutapimas rodo, kad is odis

priklaus jau sl.-la., bent jau lie.-la., prokalbs) (Endzelns DI I, 104). Lie. sietas: serb sto

(Endzelns DI II, 342). Prasl. *sito (bulg. '28, s.-kr. '28, slov. sito, . sto, le. sito, r. '28)

paprastai kildinamas i *si-to- siejant su prasl. *sjati, ide. *s- sti ir giminikais lie. sietas,

la. sits (kurie gali bti pasiskolinti i slav), gr. j sietas, kimr. hidl sietas, s. isl. sld

(ide. *stlo-). Taiau slav ir daugelyje ide. kalb veiksmaodis sti ir jo vediniai turi

kamien *s-, o ne *sei- arba *si-. Be to, prasl. *sito aikiai susijs su odiais, kurie nieko

bendra neturi su sjimu arba sijojimu per siet. Plg. le. sito-wie, sit, r. '20= nendr. Jie kil

i ide. *sei- riti, todl ir sl. sito reikt tai, kas supinta, surita (]o 1966, 166).

Straipsnyje aptariama balt ir slav priegaidi fonologin interpretacija. (VS) : (V|S) > (VS) :

(VS): *sitos > *sitos, lie. setas (]o, moro] 1972, 239).

ks dgs. (2) 1. rankis mlui mti, iaudams ar ienui krauti; kiekis, paimtas tuo

rankiu: simet veim kelias ~s iaud. 2. etnogr. rankis puodams traukti i krosnies. 3. r.

k a i l i a m a u t i s. Ant ~i kelti (nepelnytai girti) (dz.lki.lt).

Lie. aks plg. lie. aka, la. sakas, s. i. kh- aka ir t. t. Semant. plg. s.-kr. vile, le.

widy, r. vily gimin. s. sl. vja aka, s. sl. viti sukti, verpti (Buck 1949, 502).

eiv (4) audykl dedama rit arba virbaliukas: ~s trinti (sukti). Kojos kaip eivos

(plonos) (dz.lki.lt).

Lie. eiv, aiv, plg. la. saiva; r. eka, le. cewa, bl. eka (Sabaliauskas 1900, 129).

eva//ev (*koiva//*koiv) pagrindin reikm vamzdis, tbel, paskui rit, pvz., s. sl.

vnica fistula, kiauraaizd, le. cewa vamzdis, tbel, ir t. t.; balt kalb duomenys rodo

< *k: lie. eiv rit, aiv, la. saiva. Ide. aknis galbt yra *ski//*ski- (Gob 1972, 56).

Prasl. ev. S.-kr. j rit, slov. cev ddel, vamzdelis, rit staklse, . cv, cva vamzdis,

le. cewa t. p. ir kt. iai leksikos grupei nurodoma bendra reikm rit audimo staklse, o

senesn blauzdikaulis, vamzdelis. Artimiausia paralele pripastama lie. eiv rit audimo

staklse, aiv vamzdelis arba plunksnos gabaliukas, vartojamas vynioti kaip rit, la. saiva

audykl tinklams pinti. Patikim duomen teikia dar german kalbos: s. ang. scinu, v. v. .

schene, s. v. a. scina blauzdikaulis, 9i518=, s. ang. sca blauzdikaulis. Visi jie kilo i ide.

*(s)kei-( ]rq 1968, 149). Prasl. *eva vamzdelis pratsia senesn *koiu, giminik lie.

eiv, aiv, la. saiva audykl tinklams pinti. Baltikas odis yra i formos *koiu (]o

1966, 112). Teikiamas pavyzdys, kai lie. , sl. k: lie. eiv vamzdis, audjo rit ir sl. cva t. p.

< *koiu (Schuster-ewc 2000, 25).

38

Virv (2) 1. i lin, kanapi ar kt. pluoto nuvytas dirbinys: Kanapin v. Nuvyti ~.

Suriti kojas ~. Tempia karv u ~s. 2. v. prk. nutrktgalvis: Toks v. ia duodasi (dz.lki.lt).

Lie. virv, plg. la. vrve, pr. wirbe, s. sl. p (Sabaliauskas 1900, 129). R. j), . vrv. ir

tikriniai vardai: Ptvirvyt, Virviai, Virvgalia (Smoczyski 2007, 450). Lie. virv : r. j)

(Endzelns DI II, 342). Lie. virv Seil Strick, la. vrve t. p., s. sl. vr*v f. Strick < *virv(ir)-

i aknies *uer : *uor- : *ur-: lie. vrti, vria, vr (Otrbski 1963, 23).

3. 2. 3. TRANSPORTO PRIEMONI IR J DALI PAVADINIMAI

Vltis, ~ies m. (1)nedidelis laivas, daniausiai medinis: vej v. Variklin, irklin,

burin v. ~el irstytis (dz.lki.lt).

Lie. vltis = ukr. 8982 (Endzelns DI II, 340). Lie. vltis, ukr. 8982 Rispe, slov.

vlt varpa (Endzelns DI IV (2), 341). Ide. kalbose kartais nra grietos ribos tarp svok

laivas ir valtis, ir jos ymimos vienu odiu arba valtis ymima odio reikm laivas

deminutyvu. Lie. valtis, galbt tas pats odis kaip ir pasen. valtis vej tinklas (r. volot

fiber). Semantinis plg. gr. tinklas ir valtis. Galima ir tokia versija: lie. valtis gimin.

s. v. a. wald mediena, medis (Buck 1949, 731).

3. 2. 4. BALD PAVADINIMAI

Krslas (3) 1. kd su atkalte, kartais ir su ranktriais: Svei pasodink ~. ~

sdi. 2. veimo dalis, kuri statomi rungai. 3. ratelio dalis, kuri statomos kojos ir kitos dalys

(dz.lki.lt).

Lie. krslas, plg. pr. creslan, r. =)j'98, le. krzeso, bulg. =)j'98 (Sabaliauskas 1900,

126). Straipsnyje Litauische lehnwrter im Slavischen J. Mikkola, nesutikdamas su kai kuriais

nepagrstais A. Brcknerio balt ir slav kalbini santyki aikinimais, rodinja lietuvik

odi degtas, indauj, gitaras, kuas, krslas, krp, pkulos, putr buvim slav kalbose.

domu, jog per septyniasdeimt met nuomon kalbos moksle dl i slav baltizm beveik

nepasikeit (krslas pastaruoju metu laikomas bendru balt ir slav kalb odiu. (Sabaliauskas

1966, 111). Pr. creslan : lie. krslas, krs, la. krsls, sl. krslo (Endzelns DI IV (2), 244). Pr.

creslan krslas tiksliai siejasi su lie. krslas pintinis (sitinis) sostas, sdyn ir pan., krsl ir

su kito vokalizmo odiais: krslas suolelis; krs, kres krslas, kd, krsl, kresi, krs

39

krslas, sostas, katedra ir pan., krasi, krasl (Vitkauskas, iaurs ryt dninink odynas,

148, 150). Fraenkel aikina, kad lie. krslas =)j'98, le. krzeso laiko slavizmais (Endzelns

DI I, 100). Galima teigti, kad slavai od pasiskolino i balt kalb.

Lva (1) 1. gulimasis baldas: Siaura, plati, trumpa l. Sulankstomoji l. ~ kloti, taisyti.

Gulk ~ ir miegok. Kiek ~ (viet) ligoninje? Vaikas guli ~lje, ~tje. 2. etnogr. vieta jaujoje

tarp dviej ard; ant j diaunamas lin ar jav kiekis: Tris ~as lin imynme. 3. tarm. lysv,

eia: Pasjau ~ agurk. Prokrusto ~ guldyti (niveliuoti) (dz.lki.lt).

Lie. lva, plg. la. lva h pirties suolas, gultas j, r. 966, k suolas j, le. awa, bulg. 96

(Sabaliauskas 1900, 127). Seniausias slav kalb modelis struktriniu atvilgiu yra antrinis

palyginti su balt kalb modeliu. odi darybos sferoje i ypatyb reikiasi tuo, kad daugeliu

atvej lie. (resp. balt) k. turi tik priesagines t . formas. Pvz.: lie. avs s. sl. oba, lie. lva

q] bulg. ] m]p. Balt ir slav kalb bendryb. Etimologai nepateikia

jokio pagrindinio odio, susijusio su senja ide. leksika.

3. 2. 5. IND IR KIT BUITIES REIKMEN PAVADINIMAI

Piest (4) medinis indas (iskobtas stuobrys) kruopoms, smenims, kanapms grsti: ~oj

smenis grdo. Vaikioja kaip su ~omis (storomis kojomis) (dz.lki.lt).

Lie. piest h medinis indas kruopoms, smenims, kanapms grsti j, plg. la. pesta; r.

jcm, le. piasta, . pst, psta, slovn. psta (Sabaliauskas 1900, 128). Lie. piest (beveik visi

auktaiiai) / pistas (iluts, Priekuls, Vilniaus apyl.; abi formos pasitaiko s. ratuose)

grstuv laikytini daliniais variantais, kadangi pistas pagrindin reikm grstuvas ir

daugelyje auktaii nekt piest ir pistas vartojami kaip skirtingi odiai (reikms

grstuvas piest semantinje struktroje nra). La. pesta (plaiai vartojama bendrinje

kalboje) / piests (Stenderio, Ulmanio odis, kurikosios patarms) grstuv; grstuvas.

odiai priklauso balt ir slav leksikos sluoksniui. Atitikmenys sl. *psta f. ir *pst* m.

galint rekonstruoti bl.-sl. *paist f. ir *paista- m. (Trautmann 221). ie substantyvuoti

dalyviai greiiausiai buvo skirtingi odiai: pirmasis reik grstuv, antrasis - grstuv, taigi

grdimo rank (plg. lie. k. faktus). Sl. *pst* Illi-Svityius kildina i ide. *poistom n.

grdimo rankis, plg. slov. pst n. stebul (Stundia 1994, 2526).

40

3. 2. 6. VALGI IR GRIM PAVADINIMAI

Sris (1) i slgtos varks ar kitaip darytas pieno produktas: Baltas, minktas s.

Rgtinis, saldinis s. Olandikas s. Diovintas s. Lydytas ~lis (dz.lki.lt).

Lie. sris, plg. la. sirs, pr. suris. Siejama su lie. srs, la. srs (Sabaliauskas 2009, 169).

Sris (su ) arba sur (be galns) sris: lie. sris, s. sl. '()* t. p. (Endzelns DI IV (2), 319).

A. Sabaliauskas od laiko balt kalb odiu, bet neabejotinas ryys su slav kalbomis. Tai

turi bti labai senas slav atitikmuo, tai rodo aknies balsi santykis sris: lie. sris, s. sl.

'()*, le. ser.

Diagrama nr. 2. Bendroji balt ir slav leksika

Diagramoje pateikti rezultatai rodo, kad i bendrosios balt ir slav leksikos daugiausia

turime emdirbysts padarg, kit ranki, mediag pavadinim 50% (10 .), pusiau maiau

pastat ir j dali pavadinim 25% (5 .), dar maiau bald pavadinim 10% (2 .), bet

transporto priemoni ir j dali pavadinim, valgi ir grim pavadinimai ir ind ir kit

reikmen pavadinimai sudaro tiktai po 5 % (1 ).

41

3. 3. BALT KALBOMS BDINGA LEKSIKA

Balt akai priklauso gyvos lietuvi ir latvi kalbos bei mirusios prs, jotvingi,

kuri, iemgali ir sli kalbos (http://lietuviukalbairliteratura.lt/indoeuropieciu-kalbu-

seima/ , r. 2013.04.28).

Lietuvi kalba kilo i vienos indoeuropiei kalb eimos grups balt kalb. I

kadaise gausi iki ms dien iliko dvi tautos ir dvi kalbos lietuvi ir latvi. Inykusios

balt kalbos paliko tik ioki toki pdsak vietovardiuose ir istorijos altiniuose. Gausesni

kalbos duomen turima apie prs kalb, inykusi XVIII amiuje (Zinkeviius 2006, 24).

Balt kalbos i kit inoeuropiei kalb isiskiria tam tikrais fonetiniais fonologiniais,

gramatiniais ir leksiniais-semantinias bruoais, kuri visuma sudaro balt kalb specifik

(Karalinas 1987, 4). Balt kalbose yra namaai odi, kurie bdingi vien tik iai kalb

grupei. Dal i odi r