1

PRITARTA

Anykščių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. birželio 30 d.

sprendimu Nr. 1-TS-182

PATVIRTINTA

Anykščių r. Kavarsko pagrindinės

mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus

2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. V2-34

ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjas – Anykščių r. Kavarsko pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras.

Teisinė forma – biudžetinė nesiekianti pelno Savivaldybės švietimo įstaiga, turinti viešojo

juridinio asmens statusą.

Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

Adresas – P. Cvirkos 35, Kavarskas, Anykščių r., el. pašto adresas

kavarsko.pagrindine@gmail.com

Vaikai ir jų poreikiai

Ikimokyklinio ugdymo grupėje ugdomi vaikai nuo 1 iki 5(6) metų. Mokykla tenkina

svarbiausius vaiko poreikius (judėjimo, fizinio, ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo,

saviraiškos), puoselėja individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsižvelgia į specialiuosius vaiko

poreikius.

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas

Mokykloje dirba išsilavinę ir kvalifikuoti pedagogai, gebantys keistis, aktyviai ieškantys

naujovių ir jas įgyvendinantys. Pedagogai geba pagrįsti savo veiklą, ją sisteminti ir skleisti pozityvią

darbo patirtį. Auklėtojos, logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas turi

tinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį.

Regiono ir ikimokyklinio ugdymo grupės savitumas

Ikimokyklinio ugdymo grupė dirba gamtos ir etninės kultūros kryptimi. Anykščių kraštas

turtingas savo kraštovaizdžiu, literatūrine, etnografine, istorine praeitimi. Rajone (Niūronių muziejus,

Angelų muziejus, paminklai Anykščių krašto rašytojams, Vorutos piliakalnis, Anykščių šilelis,

Puntuko akmuo ir kt.), Kavarsko apylinkėse daug lankytinų objektų (Kavarsko tufų šaltiniai, Pienionių

2

dvaras, Vetygalos atodanga, Kavarsko hidroelektrinė ir kt.). Vaikus ugdo du ikimokyklinio ugdymo

pedagogai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Viena auklėtoja turi vyresniosios auklėtojos kvalifikacinę

kategoriją.

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai

Ikimokyklinio ugdymo grupė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko

teisių konvencija, Vaiko gerovės politikos koncepcija. Programa parengta, atsižvelgiant į Kavarsko

miesto bei seniūnijos bendruomenės šeimų poreikius ir lūkesčius: tėvai tikisi, kad vaikai būtų ugdomi

kvalifikuotų pedagogų, socialinių partnerių pagalbos, kad vaikai būtų saugūs, išmoktų bendrauti,

bendradarbiauti, kad būtų patenkinti jų prigimtiniai poreikiai, ugdytųsi gabumus ir tinkamai pasiruoštų

mokyklai.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Modeliuojant ikimokyklinio ugdymo turinį laikomasi šių pedagoginių principų:.

Integralumo – sudaromos sąlygos vaiko asmenybei skleistis ir tenkinti savo kultūros,

socialinius poreikius, darniai ugdytis šeimoje ir ikimokykliniame skyriuje:

- fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darna;

- vaiko pažinimo, jausminės ir veiklos patirties darna;

- besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumas.

Tautiškumo – gaivinamos ir puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės:

- ugdomas būsimas tautos kultūros saugotojas ir kūrėjas;

- auginamas doras, geras, orus, kūrybingas žmogus;

- padedama vaikui visa, kas jį supa, įprasminti per vertybines, dorovines žmogaus nuostatas į aplinką.

Humaniškumo – pripažįstama teisė būti skirtingam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė:

- pripažįstama vaiko vidinio pasaulio nepriklausomybė ir savarankiškumas, teisė gyventi ir elgtis pagal

prigimtį bei asmeninę patirtį;

- ugdymas grindžiamas vaikui asmeniškai reikšmingais, prasmingais faktais, procesais, problemomis;

- sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimui, harmoningam asmenybės vystymuisi.

Į ateitį orientuoto ugdymo – siekiama įžvelgti kiekvieno vaiko maksimalių galimybių bei

gebėjimų ribas:

- garantuojama tolesnė sėkminga galimybių plėtotė;

- pedagogams keliami aukšti reikalavimai savo profesionalumui ir ugdymo kokybei.

3

Tęstinumo – darnus perėjimas nuo ugdymo(si) šeimoje, grupėje bei tęsiamas priešmokyklinėje

grupėje, vėliau mokykloje:

- čia kuriama namų aplinka;

- švenčiamos tos pačios šventės, kalbama apie tuos darbus, kuriuos dirba jų tėvai;

- ugdytinių šeima dalyvauja įstaigos gyvenime.

Konfidencialumo – informacija apie vaiko ugdymą(si), pasiekimus ir problemas teikiama tik

asmeniškai šeimai.

Grįžtamojo ryšio – nuolatinis ugdymo proceso vertinimas:

- auklėtojos veiklos refleksija, padedanti analizuoti vaikų pasiekimus ir siekti kokybinių pokyčių;

- šeimos ir auklėtojų keitimasis informacija.

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį,

vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos,

pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, ypatingai kitakalbiais, kūrybiškumo, aplinkos ir

savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Uždaviniai – pasiekti, kad vaikas:

- saugotų ir stiprintų fizinę ir dvasinę savo sveikatą, tenkintų prigimtinius poreikius, greitai adaptuotųsi

naujoje ugdymosi aplinkoje;

- kuo palankesnėmis sąlygomis perimtų tautos kultūros pagrindus;

- aktyviai dalyvautų ir kūrybiškai išreikštų save šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės

gyvenime;

- vaikas nuolat patirtų pažinimo džiaugsmą, gyventų ,,čia ir dabar“, šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą,

mokytųsi siekti savo tikslo;

- mokytųsi pažinti ir veikti;

- prisitaikytų prie kitų poreikių ir patenkintų savuosius;

- individualizuotame ugdyme kuo dažniau dalyvautų su savo šeimos nariais;

- ugdytųsi sakytinę kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę;

- ugdytųsi pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, iniciatyvumą, išmoktų derinti savo ir kitų vaikų

interesus;

- pratintųsi prie gyvenimo atvirame, chaotiškame pasaulyje, kuriame viskas greitai keičiasi.

4

Ugdymo vertybės. Siekiama, kad vaikas taptų:

- oria, laisva, kūrybiška asmenybe;

- aktyviu bendruomenės dalyviu, tolerantišku skirtybėms;

- sėkmingai besimokančiuoju.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ikimokyklinio ugdymo programoje ugdymo turinys išdėstomas pagal veiklos centrus.

Pedagogas, modeliuodamas ugdymo turinį, atsižvelgia į vaiko patirtį, gebėjimus, individualumą, amžių.

1 schema. Ugdymo turinio modelis (1–3 metų

vaikui)

Vaikas

Judėjimo centras

Ramybės centras

Kūrybinis centras

Vaidybinis centras

5

1 lentelė. Ugdymo turinys 1–3 m.

Veiklos centrai Ugdymo turinys Metodai Priemonės

Judėjimo Šioje erdvėje tenkinamas

didėjantis vaiko judėjimo

poreikis, palaikomas jo fizinis

aktyvumas. Judėjimo erdvė

suteikia įvairių galimybių

lavinti vaiko viso kūno ir

rankų bei riešo, atskirų pirštų

raumenis. Ji skatina vaikus

drąsiau ir su didesniu

pasitikėjimu tyrinėti juos

supančią aplinką. Ugdomi ir

lavinami sensoriniai,

motoriniai įgūdžiai,

tobulinami manipuliacijos

įgūdžiai. Suteikiama galimybė

lavinti naujai įgytus

vertikalaus judėjimo bei

pusiausvyros išlaikymo

įgūdžius, vaikai skatinami

įvaldyti vis naujus judėjimo

būdus, palaikomas

sudėtingų judesių

eksperimentavimas

Supimasis sūpuoklėmis,

laipiojimas kopėtėlėmis,

nusileidimas nuo kalnelio,

važinėjimas mašinomis, jų

stumdymas, važiavimas

triratuku. Vaikai siekia,

liečia, baksnoja, judina,

tampo ir gaudo sūpuoja

pakabinamus žaislus. Jie

įlipa ir išlipa į tam skirtas

dėžes, landžioja, šokinėja,

bėgioja per tunelius, čiuožia

kalneliais, mėto į krepšį

kamuolius, renka juos,

pagauna, spiria. Dėlioja

bet kokios formos daiktus

į jiems skirtas tokio pat

pavidalo įdubas ar vietas

Sūpuoklės

triratukai, įvairaus

dydžio kamuoliai,

kamuoliai

šokinėjimui,

kopetėlės, įvairaus

dydžio dėžės,

pakabinami žaislai

ant gumų, gumos,

pakabinamas ar

pastatomas

krepšys, tuneliai,

didelės mašinos,

vežimai,

ratukiniai žaislai,

neaukštos

lipynės, ir

čiuožimo

kalneliai.

Sensoriniam

ugdymui:

kaištukai,

dėlionės,

užkabinami

žaislai

Ramybės Skatinamas domėjimasis ir

aplinkos tyrinėjimas,

suteikiama vaikams vis

daugiau galimybių veikti

savarankiškai žinomoje

erdvėje. Šioje erdvėje

skatinamas vaikų

prieraišumas žmonėms,

vaikai įgyja bendravimo su

bendraamžiais ir suaugusiais

įgūdžių, ugdomi socialiniai

įgūdžiai, vaikai skatinami

reikšti emocijas ir jausmus.

Siekiama išlaikyti stiprų ryšį

tarp lopšelio ir vaiko namų.

Matydami savo šeimos

nuotraukas vaikai turi

galimybę išreikšti savo

mintis, jausmus, skatinami

žodžiais pavadinti kai

kuriuos vidinius

Manipuliavimas daiktais,

žaislais, knygelių

vartymas, iliustracijų

komentavimas.

Individualus bendravimas

ar pabuvimas kartu su

vaiku, kartu skaitant ar

dainuojant, padedant

vaikui nusiraminti

Namelis ar

palapinė,

minkštos

pagalvėlės,

čiužinukai,

minkšti žaislai,

supama kėdė ar

fotelis, knygelės,

lėlės, lėlių

drabužėliai,

vaiko šeimos

nuotraukos

6

išgyvenimus ar pojūčius. Ši

erdvė padeda ugdyti

pažinimo gebėjimus, skatina

vaiko smalsumą, ugdo

sakytinę kalbą ir kalbos

suvokimą, taip pat

tobulinami viso kūno ir

rankų bei riešo judesiai

Kūrybinis Vaikai skatinami atlikti

įvairius veiksmus su

didaktiniais žaislais: išdėlioti,

surinkti, ridenti, sumauti

žiedus ir kt. Apžiūrėti

piešimo, tapymo priemones,

medžiagas. Sudaromos

sąlygos pačiam tyrinėti,

eksperimentuoti. Ugdomas

suvokimas apie daiktų

savybes (spalvą, formą, dydį

kiekį). Lavinamas mąstymas,

dėmesys, pirštų judesiai.

Plečiamas sensorinis vaiko

patyrimas, sudaromos sąlygos

kaupti sensorinius įgūdžius

apie aplinkos daiktus bei

reiškinius. Vaikai mokosi

žaisti šalia vienas kito,

mažomis grupelėmis, su visais

grupės vaikais

Manipuliavimas įvairiais

žaislais, daiktais. Vėrimas,

movimas, įvairių bokštų,

piramidžių, statymas,

konstravimas.

Eksperimentavimas su

dailei, lipdymui skirtomis

medžiagomis, tapymas,

piešimas įvairia technika,

naudojant įvairias

medžiagas. Daiktų

rūšiavimas, grupavimas

Dažai skirti piešti

pirštais, guašas,

pieštukai,

kreidelės,

plastilinas,

modelinas, molis,

druskinė tešla,

įvairaus dydžio

teptukai,

atspaudai,

molbertai. Įvairios

kaladėlės,

piramidės,

konstruktoriai,

įvairūs žaislai.

Priemonės, skirtos

žaidimams su

vandeniu ir smėliu

Vaidybinis

Vaikai skatinami veikti

įsivaizduojamoje situacijoje

(šeimoje, virtuvėje, ligoninėje

ir pan.), atlikti tam tikrą

vaidmenį. Ugdomas

mąstymas, reiškinių

suvokimas, stebimos ir

lyginamos daiktų, reiškinių

savybės. Skatinama

intelektualinė, socialinė,

meninė vaikų raida. Ugdomas

kūrybiškumas, vaizduotė

Siužetiniai – vaidmeniniai

žaidimai, dialoginė kalba,

bendravimas ir

bendradarbiavimas su

suaugusiais ir

bendraamžiais, įspūdžių,

jausmų perteikimas kalbant,

žaidžiant, atliekant tam

tikrus vaidmenis

Siužetinių –

vaidmeninių

žaidimų

(parduotuvės,

šeimos ir pan.)

atributika;

indeliai, viryklės,

maži baldeliai,

įvairios karūnėlės,

skaros, lėlės, stalo

teatras, pirštinių

teatras ir kita

7

2 schema. Ugdymo turinio modelis (3–5(6) metų vaikui)

Vaikas

Kalbos centras

Dailės centras

Matematikos ir

konstravimo centras

Valgio gaminimo

centras

Statybinių žaidimų centras

Vaidybinių žaidimų centras

Gamtos tyrinėjimų

centras

Muzikos centras

Smėlio ir vandens centras

Lauko žaidimų centras

8

2 lentelė. Ugdymo turinys 3–5(6) m.

Veiklos centrai Ugdymo turinys Metodai Priemonės

Kalbos

Ugdomos

kompetencijos:

komunikavimo,

socialinė,

pažinimo,

meninė,

sveikatos

Lavinama kalba, turtinamas

žodynas, bendravimo įgūdžiai,

vaizduotė. Susipažįstama su

kalbos sistemingumu ir

simboliais, skatinamas

skaitymui būtinų jutiminių ir

motorinių įgūdžių

formavimasis. Skatinama

dalintis mintimis apie pasaulį

asmeninius įspūdžius. Vaikai

įgyja skaitymo ir rašymo

įgūdžius, pradeda suprasti

rašto paskirtį, eksperimentuoja

su sakytine ir rašytine kalba

Vaikų knygelių,

enciklopedijų, vartymas,

skaitymas, eilėraščių, mįslių,

patarlių, priežodžių

įsiminimas. Pokalbis,

pasakojimas, pasakojimas

pagal paveikslėlius, pasakų

kūrimas, atpasakojimas.

Ženklų, raidžių, žodžių,

ornamentų, rašto elementų

kopijavimas, įrašų

klausymas. Didaktiniai

žaidimai, žaidimai su raidžių

kasa, dėlionėmis. Knygelių

gaminimas, liaudies

žaidimai, įrašų klausymas,

dainavimas, muzikavimas,

laiškų rašymas

Biblioteka, vieta

rašymui, įrašų

klausymui,

pieštukai,

flomasteriai,

įvairus

popierius,

įvairios raidės,

paveikslėliai,

raidžių kasos

Dailės

Ugdomos

kompetencijos:

meninė,

komunikavimo,

socialinė,

sveikatos,

pažinimo

Ugdomas smalsumas,

kūrybiškumas, vaizduotė,

iniciatyva. Suteikiama

galimybė eksperimentuoti,

reikšti savo jausmus, mintis,

išgyvenimus, nuotaikas,

sumanymus. Vaikai patiria

džiaugsmą, kūrybinį

pasitenkinimą

Tapymas teptuku, pirštais,

įvairūs atspaudai, liejimas

ant šlapio popieriaus, dėmių

liejimas ir pūtimas, tapymas

ant vašku padengto

popieriaus, aplikavimas,

lipdymas

Guašas, įvairūs

dažai,

molbertai,

spaudai

(specialiai

pagamintos,

įvairių formų

paraloninės

kempinės,

įvairūs radiniai,

spalvoti

pieštukai,

flomasteriai,

vaškinės

kreidelės,

mokyklinė

kreida,

modelinas,

molis

plastilinas,

žirklės, klijai,

juostelės,

sąvaržėlės,

virvelės, įvairus

popierius,

gamtinė

medžiaga

9

Matematikos ir

konstravimo

Ugdomos

kompetencijos:

pažinimo

socialinė,

komunikavimo,

meninė,

sveikatos

Ugdomas gebėjimas grupuoti

daiktus pagal spalvas, dydį,

formą, įsimenami skaitmenys,

jų žymėjimas, sugebėjimas

daiktų kiekį sieti su skaičiumi,

mokoma iš eilės didėjančia ir

mažėjančia tvarka, pasakyti

skaičių esantį prieš ir po

skaičiaus. Suteikiama

galimybė aiškintis

matematinius santykius

manipuliuojant konkrečiais

daiktais, praktiškai veikiant

(lyginant, apibūdinat,

rūšiuojant, matuojant,

tyrinėjant, eksperimentuojant)

Skaičiavimas, susijęs su

daiktais, kelintinis

skaičiavimas.

Klasifikavimas, matavimas,

lyginimas, skaičių,

geometrinių figūrų

kopijavimas, spausdinimas,

karpymas. Laikrodžio, metų

laikų, kalendoriaus

stebėjimas, fiksavimas.

Geometrinių figūrų,

lyginimas, tyrinėjimas,

atradimas aplinkoje, žodinių

uždavinių kūrimas

Įvairių dydžių,

spalvų skaičių

trafaretai,

matavimo

priemonės,

įvairaus ilgio

liniuotės,

svarstyklės,

kalendorius,

įvairios

mozaikos,

figurėlės,

monetos,

dėlionės, loto,

lego, domino,

popierius,

žirklės,

pieštukai,

spalvoti

pieštukai

trintukai,

flomasteriai,

skaičių „kasos“

Valgio

gaminimo

Ugdomos šios

kompetencijos:

pažinimo,

komunikavimo,

socialinė,

meninė,

sveikatos

Vaikai įgyja galimybę patys

gaminti valgį, tyrinėja įvairius

maisto produktus, sužino jų

kilmę, sandarą, kam ir kur jie

naudojami, vystomi vaiko

pojūčiai: gali paragauti,

pauostyti, paliesti. Mokomi

naudotis stalo įrankiais:

galima išmokti naudotis

virtuviniu peiliu,

mikseriu, įvairiais

plakikliais. Valgio

gaminimas skatina

visapusišką vaiko vystymąsi,

formuoja valgymo įpročius,

sužinoma, koks maistas tinka

ir kenkia sveikatai. Vaikai

mokosi pagaminti

nesudėtingus užkandžius,

patys kuria receptus

Vaikai tyrinėja, ragauja,

uosto, liečia įvairius maisto

Produktus; grupuoja,

lygina, prisimena

skaičiavimo įgūdžius,

atranda įvairius reiškinius ir

savybes. Lavinama

koordinacija, vystosi pirštų

ir riešo judesiai. Tobulinami

kalbos ir rašymo įgūdžiai

Įvairi buitinė

technika,

maistui pjaustyti

skirtos lentelės,

įrankiai, indai

įvairiems

negendantiems

produktams

(kruopoms,

cukrui), įvairūs

rakandai,

servetėlės, stalo

reikmenys.

Receptų, stalo

serviravimo

knygos, vaikų

paruoštos

receptų

knygelės

Statybinių

žaidimų

Ugdomos šios

kompetencijos:

pažinimo,

Lavinami pirštų, riešo ir viso

kūno judesiai, koordinacija.

Tenkinamas vaikų poreikis

žaisti nedidelėmis

grupelėmis, bendravimo ir

bendradarbiavimo įgūdžių

Dėliojimas eilėmis,

statymas, konstravimas,

uždarų erdvių formavimas,

matavimas, lyginimas.

Statinių pritaikymas

Įvairaus

dydžio, formų

kaladėlės,

lentelės, kubai,

piramidės,

medinės,

10

socialinė,

komunikavimo,

meninė,

sveikatos.

tobulinimas, ugdomas

gebėjimas dirbti vienam ir

su draugu, dalintis

turimomis kaladėlėmis,

atsiranda galimybė tartis,

projektuoti. Tobulinama

vaiko judesių koordinacija,

aktyvinama vaiko kalba.

Ugdomi socialiniai igūdžiai,

įsisavinami mokslo ir

matematikos pradmenys.

Vaikai sužino daiktų aukštį,

svorį, formą. Lavinama

akies ir rankos koordinacija.

Ugdomi tvarkingumo

įgūdžiai

kitiems žaidimams.

Tyrinėjimas įvairių

statybinių reiškinių, daiktų

svorio skirtumų

pastebėjimas,

eksperimentavimas

kartoninės,

plastiko

priemonės,

kliūčių ruožas,

palapinės.

Įvairūs

maketai,

projektai ir

popierius,

pieštukai,

žirklės

Vaidybinių

žaidimų

Ugdomos šios

kompetencijos:

socialinė,

meninė,

komunikavimo,

pažinimo,

sveikatos

Skatinama savarankiška,

spontaniška vaikų veikla,

kurios dėka praplečiamas

savo ir aplinkinio pasaulio

suvokimas. Vaikai atkuria

pažįstamas scenas, imituoja

šeimos narių elgesį, renkasi

sau patinkančius vaidmenis,

mėgdžioja girdimus garsus ir

regimus veiksmus. Žaisdami

vaidybinius žaidimus vaikai

mokosi susikaupti, lavina

vaizduotę, išbando ką

sumanę, mokosi elgtis kaip

suaugusieji ir kontroliuoti

savo pasaulį. Jie subtiliau

suvoks grožį, ritmą, juos

supančią aplinką bei savo

kūnus, išmoks tobuliau

perteikti mintis, jausmus,

emocijas

Savarankiška, spontaniška

vaikų veikla, siužetiniai-

vaidybniai žaidimai,

įvairių literatūrinių kūrinių

ar realaus gyvenimo

siužetų inscenizacijos,

improvizacijos

Žaislinė

virtuvė,

lentyna vaikų

persirengimo

ar lėlių

drabužiams,

lėlės, įvairūs

buitiniai

daiktai. Daug ir

įvairių

drabužių

persirengimui,

karolių, skarų,

skrybėlių,

rankinių,

vyriškų ir

moteriškų batų

ir t.t., stalo,

pirštinių teatro

priemonės,

priemonių

rinkiniai

įvairiems

siužetams

vystyti

Gamtos

tyrinėjimų

Ugdomos šios

kompetencijos:

pažinimo,

socialinė,

komunikavimo,

Ugdomas gebėjimas pasaulį

pažinti pojūčiais per veiklą,

skatinamas aktyvus

tyrinėjimas, noras suprasti,

paklausti ir atrasti

atsakymus. Suteikiama

galimybė tyrinėti,

eksperimentuoti, laukti

Stebėjimas, analizavimas,

aptarimas, pokalbis,

demonstravimas,

lyginimas, klasifikavimas,

stebėjimas ir fiksavimas,

bandymų atlikimas

Medžių

šakelės,

sodinukai ar

sėjinukai,

akvariumas.

Įvairi gamtinė

medžiaga,

nekenksmingos

11

sveikatos,

meninė

rezultatų ar juos numatyti,

sukaupti dėmesį,

apibendrinti. Ugdomi

stebėjimo, lyginimo,

apibūdinimo, rūšiavimo,

matavimo įgūdžiai.

Lavinami regėjimo,

lytėjimo, uoslės pojūčiai

buitinės

atliekos,

laikrodžiai,

kompasas,

fotoaparatai,

smėlio

laikrodžiai

padidinimo

stiklai,

mikroskopas,

lupa,

termometrai.

Įvairūs

sraigteliai,

varžtai, vinys,

raktai. Klijai,

žirklės,

popierius,

žymimas

gamtos

kalendorius

Muzikos

Ugdomos šios

kompetencijos:

meninė,

komunikavimo,

pažinimo,

socialinė,

sveikatos

Skatinama vaiko raida,

emocinis vystymasis,

gebėjimas natūraliai reikšti

jausmus ir nuotaikas.

Vystoma socialinė, emocinė,

intelekto raida, turtinamas

žodynas, lavinama kalba,

judesiai, koordinacija, ritmo

pojūtis

Auklėtojų ir vaikų bendras

dainavimas, ritmo

atkartojimas judesių ar

garsų, šokiai, muzikiniai

žaidimai, grojimas

elementariais muzikos

instrumentais, vaikų

skatinimas kurti,

inprovizuoti. Muzikos

instrumentų gamyba,

atvykstančių muzikinių

kolektyvų koncertai,

pažintinės išvykos į esantį

mieste muzikos

instrumentų muziejų

Įvairūs,

nesudėtingi

muzikos

instrumentai

(barškučiai,

švilpynės,

dūdelės ir kt.),

muzikiniai

įrašai,

magnetofonas

Smėlio ir

vandens

Ugdomos šios

kompetencijos:

pažinimo,

sveikatos

socialinė,

meninė,

komunikavimo

Skatinamas vaikų noras

tyrinėti, stebėti,

žiaugsmingai atrasti,

vystoma patirtis išsiaiškinant

vandens ir smėlio savybes

eksperimentuojant. Vaikai

turi galimybę kasti, sijoti,

lipdyti, statyti, rausti

tunelius, mėgautis vandens

ir smėlio savybėmis.

Vystomi matematiniai

pradmenys, lyginant formas,

kiekį, svorį, tūrį

Vandens pilstymas į

indelius, matavimas,

lyginimas, temperatūros

skirtumo pajautimas.

Žaidimai su spalvomis,

elementų piešimas ant

šlapio smėlio, bandymai,

eksperimentai su muilu,

skęstančių ir plaukiančių

daiktų lyginimas,

stebėjimas

Stalas, vonelės

su vandeniu ir

smėliu,

kibirėliai,

įvairios smėlio

formelės,

puodeliai,

įvairūs

semtuvėliai,

šaukštai,

vandens ir

muilo burbulai,

įvairios tirpios

12

medžiagos

(druska,

cukrus, dažai).

Parenkami

įvairių formų

akmenu kai,

kriauklelės,

medinės

lentelės

„laivai“

Lauko žaidimų

Ugdomos šios

kompetencijos:

sveikatos

socialinė,

pažinimo,

komunikavimo,

meninė

Vystomi vaikų fiziniai

gebėjimai, lavinami viso kūno

judesiai, ištvermė,

orientavimasis, įvertinant savo

galias įvairioje erdvėje ir

aplinkoje. Vystoma socialinė

raida – gebėjimas bendrauti ir

bendradarbiauti, spręsti

problemas. Skatinama vaiko

asmenybės sklaida,

pasitikėjimas savo jėgomis,

lavinami kalbos įgūdžiai,

plečiama patirtis apie oro ir

įvairių metų laikų kaitą

Fizinė veikla: bėgimas,

ėjimas, šokinėjimas,

laipiojimas, judrieji

žaidimai, važinėjimas

dviratukais, paspirtukais,

riedučiais.

Organizuoti ir savarankiški

stebėjimai darželio

teritorijoje ir už jo ribų,

žaidimai su smėliu ir

vandeniu, tyrinėjimai.

Vaidybiniai žaidimai,

panaudojant lauko

priemones, darbinių įgūdžių

ugdymas

Laipiojimo

aikštelės,

karstyklės,

rąstai,

sūpuoklės,

čiuožimo

kalneliai,

dviratukai,

paspirtukai,

riedučiai,

plastmasiniai

kibirėliai,

kastuvėliai,

kreidelės,

buitiniai daiktai

ir t.t.

Kitos ugdymo turinio pristatymo galimybės:

temos pagal sezoniškumą: pavyzdžiui, „Rudens gėrybės“ , „Rudens spalvos“, ,,Medžiai rudenį“ ar kt.;

temos pagal vaikų pasiūlytas idėjas: pavyzdžiui, „Viską noriu išmatuoti“, „Daiktai aplink mane“;

temos pagal kasdieninio gyvenimo aktualijas: pavyzdžiui, „Technikos stebuklai“, „Ekologijos

takeliu“;

temos pagal iškilusias problemas: pavyzdžiui, vienoje grupėje daugelis vaikų, ypač berniukų,

neįsitraukia į žaidimus, mušasi, spardosi, „šaudosi“, „nužudo“ vienas kitą po kelis kartus, nes komikso

herojai taip elgiasi, jie turi daug gyvybių. Kompiuteriniai žaidimai formuoja iškreiptą gyvenimo vaizdą,

ugdo agresiją. Taigi, šią aktualią temą reikia gvildenti grupėje;

temos apie mūsų namus, miestą, regioną, jo kultūros, gamtos ir istorijos paminklus, papročius, kalbą,

buitį, šventes, darbus ir t.t.;

Įvairūs projektai: Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencijos programa, tarptautinė socialinių įgūdžių programa ,,Zipio draugai“, Olweus patyčių

prevencijos programa ir kt.

13

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Ikimokyklinio ugdymo rezultatas yra vaikų pasiekimai.

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą

pažangą kaupimas ir apibendrinimas. Vertinimas atliekamas taip, kad garantuotų psichologinį

saugumą, gerą vaiko savijautą, padėtų išgyventi sėkmės jausmą, motyvuotų ugdytis bei įveikti kliūtis.

Auklėtojas nuolat stebi ir fiksuoja veiklą ar elgesį. Vaikų stebėjimas numatomas savaitiniuose

planuose. Visuminis vaiko pasiekimų vertinamas atliekamas du kartus per mokslo metus: rugsėjo

mėnesį – pirminis vertinimas, gegužės mėnesį – baigiamasis vertinimas (apibendrinant pokyčius,

įvykusius per mokslo metus). Prireikus atliekami tarpiniai vaiko pasiekimų vertinimai.

Ugdymo pasiekimų vertinimo vykdytojai ir dalyviai: vaikai, tėvai, pedagogai.

Vaiko pasiekimai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais:

1. ugdymo(si) pasiekimų vertinimas vyksta nuolat, kad vaikas kiekvieną kartą neliktų

nepastebėtas, o tėvai gautų aiškią ir savalaikę informaciją apie vaiką;

2. vaikas vertinamas pagal atskirų ugdymosi sričių pasiekimus, vadovaujantis Ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimų aprašu;

3. vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo ir jų pateikimo etikos reikalavimų,

užtikrinamas jų laikymo saugumas.

Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai ir būdai: stebėjimas, pokalbiai su vaiku natūralioje

kasdienėje aplinkoje, vaiko veiklos ir kūrybos produktų analizė, vaiko kalbos bei veiklos garso bei

vaizdo įrašai, esant poreikiui atskiros ugdymo srities tyrimai, pokalbiai su vaiko tėvais.

Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatai fiksuojami grupės dienyne.

Vertinimo medžiaga kaupiama individualiuose vaikų pasiekimų aplankuose. Juose kaupiami

vaiko veiklos pėdsakai: dailės, kūrybiniai darbeliai, žodiniai pasakojimai, samprotavimai, rašytinės

kalbos pavyzdžiai, pedagogų ar kitų ugdytojų atsiliepimai apie vaiko daromą pažangą, nuotraukos,

kitas įvairių formų veiklos fiksavimas.

Vertinimo rezultatai aptariami individualiai pokalbiuose su tėvais, su mokyklos-daugiafunkcio

centro administracija, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais, metodinės grupės

susirinkimuose, Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

Mokytojų tarybos posėdžiuose ikimokyklinio ugdymo pedagogai pateikia apibendrintą

informaciją apie grupės pasiekimus, siejamą su grupės ugdymo tikslais ir uždaviniais bei tolimesnėmis

ugdymo gairėmis.

14

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Adaškevičienė E. Mažųjų sporto abėcėlė. Kaunas, 1990.

2. Caughlin P. A. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius, 1997.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. LR Švietimo ir mokslo ministerijos

Švietimo aprūpinimo centras, 2014.

4. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. LR Švietimo ir mokslo ministerijos

Švietimo aprūpinimo centras, 2015.

5. Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas vaikų darželyje. Vilnius, 1998.

6. Kirsten A. Hansen, Roxane K. Kaufnann, Steffen Saifer. Ugdymas ir demokratijos kultūra.

„Lietus“, 1997.

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas. Dėl ikimokyklinio ugdymo

programų kriterijų aprašo patvirtinimo. 2005 m. balandžio 18 d. Nr. ISAK-627.

8. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. Žinios, 2003, Nr.52-2316.

9. Vaiko teisių konvencija. Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas, 2000.

10. Vaikų brandumas mokyklai. Vilnius, 2001.

11. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, 1996.

________________