ugdymo filosofija ikimokyklini staig ugdymo …gs.elaba.lt/object/elaba:1757270/1757270.pdf · 3...
TRANSCRIPT
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
VAIKYSTĖS STUDIJŲ KATEDRA
Jolanta Belousienė
UGDYMO FILOSOFIJA IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ
UGDYMO PROGRAMOSE
MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovas : Doc. Sigita Montvilaitė
Vilnius, 2008
2
TURINYS
Santrauka 3
Įvadas 5
1. Ikimokyklinis ugdymas: pokyčiai ir nuostatos 7
2. Filosofija kaip gyvenimo būdas, jos poveikis ugdymui 12
2.1. Ugdymo filosofijos kryptys 15
2.2. Ugdymo filosofija kaip programų kūrimo pagrindas 22
3.Pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos atitikmens tyrimas
27
3.1. Tyrimo metodika 27
3.2. Tyrimo duomenų analizė 28
4. Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimas 39
4.1 Tyrimo metodika 39
4.2 Tyrimo duomenų analizė 44
4.2.1. Egzistencialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigų ugdymo procese. Atvejų studija 51
4.2.2. Perenialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigos ugdymo procese. Atvejų studija 78
Teorinė diskusija 92
Išvados 94
Rekomendacijos 96
Literatūra 97
Priedai 101
3
Santrauka
Tema: Ugdymo filosofija ikimokyklinių įstaigų ugdymo programose
Magistriniame darbe nagrinėjamos ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso atitikmuo,
pateikiama šiuolaikinės ir klasikinės ugdymo paradigmų įtaka ugdymo procesui. Analizuojamas
ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese vaidmuo, bei pedagogų ugdymo institucijose
galimybės.
Vykstant spartiems pokyčiams visuomenės gyvenime, pakitus visos visuomenės
socialiniam statusui, ypač svarbus tampa ugdymo filosofijos vaidmuo ugdymo procesui. Pasirinktos
ugdymo filosofijos kryptys programose, paskatino išsiaiškinti jų realizavimo galimybes ugdymo
procese.
Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose
deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.
Hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų)
nuostatomis.
Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 379 vaikai, 157 pedagogai ; taikyti pedagogų anketinės
apklausos ir kriterinio stebėjimo metodai.
Išvados: atlikus tyrimą nustatyta, kad pedagogai iš dalies vadovaujasi pasirinktomis ugdymo
filosofijos kryptimis programose ir ugdymo procese bei jos iš dalies dera ugdymo procese.
Raktiniai žodžiai: ugdymo filosofija, ugdymo procesas, ugdymo paradigma, egzistencializmas ir
fenomenologija, soc.rekonstruktyvizmas, progresyvizmas, pragmatizmas, esencializmas,
perenializmas.
4
Summary
Topic: “Education Philosophy in Education Programmes of Preschool Institutions”
Education philosophies and equivalent of education process are examined in this work, as well as
influence of modern and classical education paradigm towards education process is presented.
Education philosophies in programmes and role of education in process, as well as potentials of
pedagogues in teaching institutions, are analyzed.
Due to rapid changes in society’s life and because of change of social status of the whole society, role
of education philosophy in the education process becomes especially important. The chosen trends of
education philosophies in programmes encouraged me to ascertain their implementation possibilities in
the process of education.
The object of the research is – consistency of education philosophy and process of education.
The aim of the research is – to ascertain if education process in preschool education programmes is
motivated by declared trends of education philosophy.
Hypothesis- pedagogues follow the guidelines of an education philosophy (philosophies) which are
introduced in the programme of their institution.
Methodology of the research- 379 children and 157 pedagogues participated in the research. A
survey by questionnaires for pedagogues and a method of criterion observation were applied.
Findings- having done the research it was ascertained that pedagogues follow the chosen trends of
education philosophies in programmes and in the process of education partially. Moreover, they
partially fit in the process of education.
Key words- education philosophy, process of education, paradigm, existentialism, phenomenology,
social reconstructivism, progressivism, pragmatism, essentialism and perenialism.
5
Įvadas Temos aktualumas
Šiuolaikinį ugdymą reglamentuoja strateginiai tarptautiniai, Lietuvos ir regioniniai švietimo
dokumentai. Lietuvos švietimo pertvarka vyksta daugiau nei dešimtmetį. Įstaigos įgyvendinančios
ikimokyklinio ugdymo programą privalėjo parengti įstaigų programas, iškelti įstaigos ugdymo principus,
tikslus, uždavinius, pasirinkti ugdymo filosofiją.
Ikimokyklinės įstaigos pagrindinė funkcija – užtikrinti vaiko kokybišką ugdymą. Visos įstaigos
paslaugos turi atliepti vaiko poreikius, interesus ir galimybes. Svarbus žingsnis kokybės link – įstaigų
pogramos, turėsiančios pabrėžti įstaigos unikalumą, suteikti platesnes galimybes ugdyti vaikus pagal
pasirinktus ugdymo prioritetus. Ikimokyklinio ugdymo programa siekiama pagerinti ugdymo kokybę,
padėti nuosekliau planuoti ir organizuoti ugdymo procesą, pasirinkti tinkamus, šiuolaikinį vaiko pasaulį
atspindinčius ugdymo metodus, būdus ir priemones, ugdomosios aplinkos formavimą. Visa tai
grindžiama pasirinktos ugdymo filosofijos tiesomis.
Nepaisant kilnių siekių, ugdymo reformos Lietuvoje pasižymi fragmentiškumu, ne visada
pavyksta pasiekti dermės tarp svarbiausių politikoje apibrėžtų ugdymo tikslų, parengtų įstaigose ugdymo
programų, tikrojo ugdymo proceso bei pedagogų ugdymo institucijose galimybių. Mūsų pedagogai nors
ir deklaruoja šiuolaikinių filosofijų kryptimis grindžiamo ugdymo principus, vis dar tebetaiko klasikinės
ugdymo paradigmos mokymo metodus, kurie kitose šalyse seniai netoleruojami.
Ikimokyklinėse įstaigose jau dirbama pagal sukurtas ugdymo programas, ugdymo tikslai,
uždaviniai, turinys, metodai grindžiami pasirinktos ugdymo filosofijos kryptimi. Siekiant ryškesnių
kokybinių ugdymo sistemos pokyčių, būtina užtikrinti dermę tarp ikimokyklinio ugdymo programoje
deklaruotos ir ugdymo realybėje vyraujančios ugdymo filosofijos. Deklaruota ugdymo filosofija
programoje reikalauja praktinio įgyvendinimo ugdymo procese.
Darbo reikšmė. tyrimu siekiama atskleisti ar ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo teorija ir praktika
dera tarpusavyje, t.y. ugdymo procese realiai vadovaujamasi programose nurodytomis ugdymo filosofijos
kryptimis. Dabar ypač palankios sąlygos tokiems tyrimams, kadangi šis reiškinys dar nėra tyrinėtas.
Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.
Tyrimo hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų)
nuostatomis.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose
deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.
6
Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo įtakoje egzistuojančių ugdymo filosofinių krypčių sampratas.
2. Atskleisti pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos
atitikimą.
3. Atskleisti ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermę.
Tyrimo metodai:
Literatūros šaltinių analizė.
Anketinė apklausa
Kriterinis stebėjimas
Tyrimo subjektai :
Pedagogai
Vaikai
Tyrimo etapai :
I Tyrimo etape analizuota pedagoginė, filosofinė, psichologinė literatūra.
II Tyrimo etape pedagogai anketinėje apklausoje buvo paprašyti nurodyti pasirinktas įstaigose ugdymo
filosofijos kryptis bei svarbiausius ugdymo prioritetus.
III Tyrimo etape vyko ugdymo proceso atsitiktinai pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose
stebėjimas. Taip pat analizuoti įstaigų dokumentai (įstaigos dienoraštis, ugdymo programos).
IV Tyrimo etape analizuojami empirinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft Excel
kompiuterine programa, formuluojmos išvados ir siūlymai, rekomendacijos.
Magistro darbo struktūra: santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, analitinė dalis ir
eksperimentinė tiriamoji dalis. Darbo apimtis – 100 psl., 3 priedai pateikiami darbe, 8 priedai pateikiami
atskirame segtuve. Darbe pateikti 48 paveikslai, 7 lentelės. Darbą sudaro 24707 žodžiai. Panaudoti 66
literatūros šaltiniai.
7
1. Ikimokyklinis ugdymas: pokyčiai ir nuostatos
Lietuvos švietimo sistemos nuostatos bei prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė,
konkurencinga ekonomika. ,,Švietimas turi padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti
strateginių tikslų. Įsitvirtinti Vakarų kultūros ir ūkio erdvėje, plėtoti demokratinę krašto kultūrą,
subrandinti solidarią pilietinę visuomenę, stiprinti nacionalinį saugumą, išsaugoti tautinę tapatybę,
sukurti ir išplėtoti žiniomis grindžiamą konkurencingą ūkį, užtikrinti žmonių užimtumą, iš esmės
sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą “( Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos,
2003). Švietimo įstatyme ( 2003m.) sakoma, jog ,,švietimas – asmens, visuomenės, valstybės
ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės
atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo
ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės
gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų“( Lietuvos Respublikos Švietimo
Įstatymas, 2003). Šios nuostatos, be abejo, įtakoja ugdymo institucijų kaitą, formuoja naujas
nuostatas: globos, pagarbos, tolerancijos kito asmeniui ir minčiai, šabloniškumo vengimo.
Gyvenimas demokratiškoje visuomenėje, tikėtina, pakeis vaikų ir bendruomenės ugdytinus
santykius, dėl to įstaigos taps demokratiškesnės. Keisis vidaus atmosfera – ugdytojo ir ugdytinio,
ugdytojo ir administracijos, vaikų tarpusavio santykiai, bus vengiama konkurencijos,
lenktyniavimo.
Atsinaujinimo (kaitos) samprata bene pirmą kartą gvildenama Vatikano II Susirinkime,
vykusiame 1962 – 1965 m. Kaitos procesas liečia vaikus, tėvus, pedagogus. Kaitai prigimtinės
nuostatos nepakanka. Nuostatos nėra dorybės, teigiamybės, jos priimtinos tik tuomet, jei
atsižvelgiama į pastovias žmonių, tautos ir kultūros vertybes. Kaita prisideda prie jų išsaugojimo,
pratęsimo, tobulėjimo. Tik tokiu būdu vyksta kaita ( Dumčienė, Bajoriūnas, 2006 ). L. Lukšienė
pateikia kaitos principo praktinio realizavimo kelius. ,,Nuostata kaitai ugdytina taip, kad ji netrikdytų
nei normalios asmens raidos, nei bendruomenės plėtotės, o padėtų rasti optimalius jų dermės būdus,
spręsti sudėtingas žmogaus ir kultūros problemas. Ugdant nuostatą kaitai svarbu žinoti savo paties
kaitos galimybes, įsisąmoninti tikslingos saviugdos bei savikūros būtinumą ir gebėti jas įgyvendinti;
savo dvasinėje ir materialinėje veikloje vadovautis žmogiškomis doros normomis; įgyti daug žinių
apie pagrindines gyvenimo sritis, suvokti ir gebėti racionaliai vertinti, prognozuoti jose vykstančius
procesus ir pritaikyti tai praktiškai; turėti gerą nuovoką apie visų sričių vertybes; nuolat kelti sau
naujus uždavinius ir derinti juos su kintančia tikrove.“( Lukšienė, 1992)
8
Švietimo sistemos kaita ugdymo paradigmos pagrindu yra sisteminė. Lietuvoje
1988m. pradėta, nuo 1990m.valstybės mastu vykdoma švietimo reforma. Keičiamos ugdymo
paradigmos – klasikinę ugdymo paradigmą keičia laisvosios ugdymo paradigmos. Lietuvos
švietimo reformos pamatai įtvirtina laisvojo ugdymo paradigmą: išlaikomas esminis laisvojo
ugdymo paradigmos bruožas kooperuotis su asmens prigimtimi, laisvojo ugdymo paradigmos
nuostatas atitinka ugdymo tikslų samprata, o taip pat ugdomas asmenybės vaizdinys. Atsiranda
holistinė tikrovės samprata, vertybių ugdymo idėjos, ugdymo turinio konceptualios idėjos,
ugdymo procesų pagrindimas ( Bruzgelevičienė, 2007 ).
Su kaitos iššūkiais susiję socialinės, ekonominės, etnokultūrinės sąlygos formuoja
kitas vaikų ugdymo nuostatas, galimybes jas plėtoti ir realius vyriausybės bei nevyriausybinių
institucijų srities veiksmus. „Šeimų gyvenimo sąlygos išryškina vaikų ugdymo formų įvairovės
ir jų turinio mikrolygyje poreikius. Idealu, jei makrolygio nuostatos ir veiksmai atitiktų
mikrolygyje susiformavusias vaikų ugdymo formas ir turinio poreikius. Dažnas reiškinys
poreikių ir realių galimybių stoka“ (Stankūnienė, 1996, p.98). Formuojamos ir realizuojamos
gyventojų užimtumo, švietimo, aptarnavimo, paramos šeimai programos, strateginės kryptis bei
priemones, rodo visuomenės brandumą.
Švietimo kaita reikalauja naujų perspektyvų ir esminių ikimokyklinių įstaigų kultūros
pokyčių. Pasaulis keičiasi ir mes nuolat atsiduriame paradigmų kaitos sūkūryje. Todėl dalinio
pasikeitimo nepakanka. Ikimokyklinė įstaiga vieta, kurioje susikerta visuomenės reikalavimai,
ugdytinių bei pedagogų lūkesčiai ir ugdymo poreikiai. Asmeninis išprusimas, tikrųjų ugdytinio
poreikių plėtotė, atsakomybė už trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, bendra tikslų vizija, gebėjimas
mokytis ir kūrybingai reaguoti į aplinkos pokyčius, programos įgyvendinimas – šiandieninės kaitos
rodikliai (Dalin, Rolff, Kleekamp, 1999). Siekiant nūdienos ugdymo tikslų, pirmiausia siekiama
pokyčių pedagogų pažiūrose, įsitikinimuose.
Pedagogų nuostatų kaita tiesiogiai siejasi ir su vaiko sampratos pokyčiais. Dirbant su
vaikais siekiama, kad į vaiką nebebūtų žiūrima kaip į mažą (ir vis netobulą, o todėl vis tobulinamą)
suaugusiojo kopiją. Dabartiniame pasaulyje akcentuojamas laisvasis ugdymas, ginantis vaiko teises
į ,,natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymą. Prioritetai teikiami vaikų aktyvumui,
eksperimentavimui, bandymams, kurių pagalba stiprinamas vaikų ryšys su realiu pasauliu. Toks
ugdymas vyksta laisvumo, o ne priklausomybės nuo suaugusiųjų aplinkoje ir todėl tampa
reikšmingas, įdomus pačiam vaikui, o ne tik pedagogui kaip yra įprasta mokinantis tradiciškai.
Laisvasis ugdymas pedagogui suteikia galimybių panaudoti naujus metodus ir būdus. Galiausiai
jis tampa socialiniu žaidimu, kuriame vyrauja vaiko ,,laisvumas“, o laisvė yra lyg prielaida vaikų
9
prigimties ir socialinės-kognityvinės patirties sklaidai. <...> vaikai mokosi eksperimentuodami ir
elgiasi pagal jiems būdingus įpročius bei taisykles<...>“(Mayers, Jones, 1993, p.71).
Iniciatyvumas, veikimas kaip socialiai kompetetingo individo, projektuoja vaikų veiksmus ir
konstruktyvų panaudojimą savo patirties. Kirsten, Kaufmann, Saifer teigimu, ,,net ikimokyklinio
amžiaus vaikai geba mokytis savarankiškai, rasti jiems reikiamų žinių aplinkoje, sieti jas su
turimomis ir tokiu būdu konstruoti naujas” (1997, p. 10). Bendravimo svarbumas ugdant vaikus,
sąlygų sudarymas kūrybinei vaiko veiklai artimiausioje vaiko raidos zonoje minimas Vygotskio
teorijose. Pasak autoriaus, ,,mokymas geras tik tuomet, kai jis pralenkia raidą, o vaikas greičiau
tobulėja, kai yra nuolat orientuojamas į vis sudėtingesnius dalykus. Ką vaikas moka daryti šiandien
bendradarbiaudamas su suaugusiuoju, rytoj jis tai gebės atlikti pats savarankiškai. <...> išlaikyta
pusiausvyra tarp žaidimų ir akademinių dalykų, sudarytos sąlygos vaizduotę skatinamiems
žaidimams, kurie vienintelė priemonė ugdanti savikontrolę, reikalingą vaikų tarpusavio veikloje, o
vėliau įvaldant akademines užduotis“(Berk, Laura, Winsler, 2000, p. 113-114). Taigi šių dienų
pasaulyje ypač svarbu, jog pedagogai turėtų tokias nuostatas: suaugęs yra vaiko draugas, patarėjas,
padėjėjas; ugdymas ikimokykliniame amžiuje - integruotas, vaiko kultūros poreikius atitinkantis
ugdymas, be lenktyniavimo, rezultatų viešinimo; kiekvienas vaikas unikalus. Ugdymo procesas
grindžiamas bendradarbiavimu, konstruktyvios sąveikos su šeima palaikymu.
Ir būsimas, ir jau dirbantis pedagogas turėtų turėti šias kompetencijas:
- į problemas nukreiptą mąstymą;
- socialų, susietą su aktualiomis visuomenės reikmėmis pedagoginį darbą ir mąstymą;
- eksperimentinius ir pedagoginės plėtros darbo įgūdžius;
- profesinius ir vadovavimo sugebėjimus; bendradarbiavimo įgūdžius;
- tinkamos idėjoms atsirasti ir subjektyviai nuomonei reikšti aplinkos ir erdvės kūrimo įgūdžius;
- mąstymo lygmenimis įgūdžius (individas, grupė, institucija,visuomenė);
- tarpdisciplininį mąstymą;
- analitinius gebėjimus, ypač gebėjimą vertinti savo paties ir kitų pedagoginio darbo praktiką,
- gebėjimą kurti kokybiškus problemos sprendimus;
- gebėjimą suvokti kritiką kaip konkrečias, konstruktyvias ir pagrįstas alternatyvas;
- gebėjimą plėtoti teorijas ir metodus (Staerfeldt, Mathiasen,1999 ).
Ugdymas yra efektyvus, kai jo procese susitinka skirtingo išsivystymo ir kompetencijų
lygio dalyviai (pvz., suaugęs ir vaikas). Itin atsakingas tampa ugdytojo, kaip ugdymo proceso
organizatoriaus bei vaiko partnerio, vaidmuo. Individualus patyrimas – vienintelis ,,ugdytojas“,
gebantis sudaryti naujas reakcijas ir ryšius organizme. Tas ryšys turi išliekamąją vertę, pasiektas
10
individualios patirties keliu. Todėl asmeninis ugdytinio patyrimas tampa pagrindinis pedagogo
akiratyje. (Lillian M Fawcett, Alison F Garton, 2005)
Prielaidos organizacijos kultūrai atsirasti, stiprėti, plėtotis, kuri savo ruožtu yra veiklos
efektyvumo garantija, taip pat analizuotinos (Stoll, Fink, 1998). Motyvuojanti, emociškai palanki
organizacijos kultūra padeda savo ruožtu skleistis šioms asmens savybės: aktyvumui, iniciatyvumui,
smalsumui, susidomėjimui, atvirumui, tolerantiškumui kitai nuomonei, interesui mokytis visą
gyvenimą, kūrybiškumui. Svarbiausi švietimo bruožai atsiskleis, mokantis gyventi kartu, priimant
siūlomas tautos tradicijas, istoriją, dvasines vertybes. Naujos visuomenės vizija – bendrų projektų,
konfliktų įveika. Mokymasis žinoti, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, mokslo progresas reikalauja
plataus bendrojo išsilavinimo, t.y. mokymosi veikti. Šalia gerai išmokto darbo, būtinas
kompetetingumas, mokymasis būti. Gebėjimas bendrauti su bendraamžiais, visuomenės nariais, būti
grupės lyderiu (Delors, 1996). Pedagoginiame plėtros darbe dalyvauja pedagogų komanda – mokomasi
planuoti, veikti, analizuoti, numatyti perspektyvas kartu. Kokia toji komanda, tokie ir darbo rodikliai.
Individualių ikimokyklinių įstaigų programų kūrimas – dar vienas svarbus kaitos požymis.
Naujų ugdymo programų įgyvendinimas natūraliai susijęs su pedagogų ir ugdytinių kaita: visos
mokyklos bendruomenės ugdymo išgalių, darželio aplinkos esminių pokyčių suvokimu, kompetencijos
gerėjimu, pačių įstaigų kaip ugdymo ir kaitos vieneto pozicija, autonomija, norais, darbo sėkme,
gebėjimais keistis, darželio ryšių ir bendradarbiavimo su tėvais ir visuomene kooperavimu bei
koordinavimu, tėvų, jų vaikų bei pedagogų asmeninių vertybių kitimu. Įstaigų ugdymo programos –
ugdymo orientyras, darželio kultūros gerinimo ir turtinimo pagrindas, sąveikos tarp ugdymo tikslų ir
priemonių užtikrinimas. Čia itin svarbu, jog būtų teisingai perprastos ugdymo filosofijos kryptys.
Skirtingi požiūriai skirtingai formuluoja ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus
grindžiamas ugdymas. Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų
įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių
nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne žinių perteikimu
(klasikinė ugdymo paradigma), o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir
praktiniu naudojimu. Taip įsitvirtina šiuolaikinė ugdymo paradigma. Kūrimas naujų santykių,
formavimas teisingų moralinių bei dvasinių nuostatų – siekimas ir aukštesnės gyvenimo kokybės.
Apibendrinant galime teigti, jog šiandieninio švietimo nuostatos orientuoja tradicinį požiūrį
keisti kitokia samprata, akcentuojančia vaikų ugdymo sėkmingumą, kai pasitikima vaiko patirtimi ir jo
laisva sąveika su aplinka. Formuojamas požiūris į vaikystę kaip ugdymo vertybę, rengimąsi būsimam
gyvenimui. Filosofinei sąmonei būdinga aiškiai išreikšta problematizuojanti kryptis, išsiskirianti
ketinimu sugriauti tai, kas savaime suprantama, ir įtvirtinti savaiminę to, kas problemiška, vertę. Tiek
11
pedagoginėje praktikoje, tiek pedagogų rengimo sistemoje kryptingai plėtojamos konstruktyvizmo
idėjos, besireiškiančios pagarba vaiko kultūrai, integruotu ugdymu, orientavimusi į ugdymo procesą.
12
2. Filosofija kaip gyvenimo būdas, jos poveikis ugdymui
Filosofinio gyvenimo būdo troškulys kyla iš tamsos ir praradimo, kurio ištiktas žmogus,
tarsi spokso į tuštumą, iš savimaršos, kuriai jį pasmerkia rutina. Savimaršą skatina techninis
pasaulis. Pasaulis dabarties žmogui nebeturi savaiminės vertės, o todėl nebeturi ir savaiminės
būties. Pasaulis praranda nelygstamą svarbą, jis nubūtinamas. Būties užmarštis – stiprėjantis
žmogaus abejingumas pasauliui, nutolimas nuo jo, susvetimėjimas. Kad mūsų gyvenimas nebūtų
prarastas, išbarstytas, turime jame susikurti tam tikrą tvarką. Kasdienybėje ji turi būti vientisa darbo
ir didžiųjų akimirkų pilnatvė; nuolat kartodamasis, jis turi siekti gelmės. Apgaubti nuotaikos,
atviros tam tikrai prasmei. Tokią tvarką gali duoti pasaulis, kuriame žmogus gimė, bažnyčia,
formuojanti ir įdvasinanti žingsnius nuo gimimo iki mirties. Tada individas atsiveria spontaniškai
tam, su kuo susiduria aplinkoje. ( Jaspers, 1998).
Filosofavimas – savęs suaktyvinimas vidiniais veiksniais. Kasdienybėje,
komunikuodami, atsiduodami kitiems, bendraudami esame grąžinami sau patiems. A. Šliogeris
sako ,,Kas nerealizuojama komunikacija, to dar nėra, kas galų gale joje neįsišaknija, apskritai neturi
pakankamo pagrindo. Tiesa pradedama dviese.“ ( Šliogeris, 2001 ). Filosofija nuolat reikalauja
komunikacijos jai beatodairiškai atsiduoti. Todėl žmogus nuolat turi abejoti savimi, neturi laikytis
vienintelio tariamai tvirto atramos taško, iš kurio žvelgdamas tampa niekada neklystančiu. Toks
pasitikėjimas yra bloga savitaigos forma. Reflektuodamas save patį, transcenduodamas,
apgalvodamas ką privalo daryti, ir atsiverdamas beribei komunikacijai jis pasiekia: meilės
skaidrumą, dievybės priartėjimą, būties atvertį, o dar ramybę nuolatiniame mūsų gyvenimo nerime,
pasitikėjimą būtimi.
Filosofija kreipia žmogaus sielą į aukštesnę būtį ir ragina siekti tobulybės kartu jį stumia
į sunkumus ir nerimą todėl, kad žmogų įstato į nesibaigiantį ieškojimo ir mąstymo kelią. ,,Kai
filosofas, stovėdamas ant tvirto pagrindo, realistinės patirties, specialiųjų mokslų, kategorijų ir
metodų mokslo saugiais keliais išvaikščioję visą idėjų pasaulį, neperžengdamas tvirtos žemės ribų,
pagaliau lyg drugys atskrenda ant okeano kranto, verždamasis į vandenį ir ieškodamas laivo, kuriuo
jis norėtų plaukti, trokšdamas atrasti ir ištirti absoliutą, jo egzistencijai pasirodantį transcendencijos
pavidalą. Jis ieško laivo – filosofinio mąstymo ir filosofinio gyvenimo metodo, laivo, kurį jis mato,
tačiau į kurį jis negali patekti; jis spurda ir galbūt skraido keisčiausiais vingiais. Mes tokie drugiai ir
esame pasmerkti pražūčiai, jeigu tik prarandame orientaciją tvirtoje žemėje. Bet mes nenorime joje
pasilikti. Štai kodėl mūsų plazdenimas yra toks neužtikrintas ir galbūt labai juokingas tiems, kurie
13
saugiau gyvena sausumoje ir yra viskuo patenkinti; Jis suprantamas tik tiems, kuriuos apėmė
nerimas. Jiems pasaulis tampa išeities tašku skrydžiui, nuo kurio priklauso viskas ir kurį kiekvienas
turi pradėti pats“ ( Jaspers, 1998, p. 67). Kasdienio pasaulio netikrumą padeda suvokti mąstymo
galia. Kad galėtume regėti pačią daiktų būtį ir įeitume į filosofinę būseną, reikalingas kitas žingsnis.
Platonas jį aprašo taip: ,,Kad galėtų pamatyti visa, kas yra ten, viršuje, jis pirmiau turi priprasti.
Pradėti reikia nuo to, kas lengviausia: iš pradžių žiūrėti į šešėlius, paskui – į žmonių ir daiktų
atspindžius vandenyje, o jau po to į pačius daiktus; be to, tai kas yra danguje, ir patį dangų jam būtų
lengviau matyti ne dieną, bet naktį, tai yra būtų lengviau žiūrėti į žvaigždžių šviesą ir mėnulį, o ne į
saulę ir jos šviesą“ (A.Šliogeris, 2001, p.151). Šį pripratimą Platonas vadina ėjimu į filosofinę
būseną, atvirumą pasauliui. Filosofavimas yra mąstymas, įaustas į matymą, kuris be mąstymo būtų
aklumas. Yra dviejų tipų aklumas: apakimas, ištinkantis pirmąją blyksnio akimirką ir spoksojimas,
kuriam žmogus atsideda ištrūkęs iš degančios kasdienybės. Palaima išsivadavus nuo kasdienybės
naštos. Kad išties patektume į filosofinę būseną, privalome ne tik pabėgti iš kasdienybės pasaulio,
tapdami jam akli, bet ir sugrįžti į jį, užsikraudami sunkią mąstymo naštą ir tik taip pradedami regėti
pačių daiktų būtį. Tik tuomet daiktai pasirodo transcendencijos (kuri mąstoma) fenomenai (kurie
matomi). Pilnatvinė filosofiška būsena yra mąstantis matymas ir matantis mąstymas ( Jaspers,
1998)
Filosofija stengiasi apibrėžti ne dalinius paketus, o visumą. Tikroji filosofijos terpė yra
klausimas. Bet atsakymas čia tėra trumpalaikė aiškumo akimirka. Begalybė niekada negali tilpti į
baigtinį atsakymą, kaip ir transcendencija, pasirodanti per baigtinį fenomeną, negali pasirodyti
,,visa“ iš karto. Nesama duonos, kuri žmogų pasotintų visam laikui. Nėra filosofinės tiesos, kuri
visam laikui pasotintų žmogaus sielą. Toks filosofinio atsakymo negalutinumas nėra jokia
filosofijos stoka; tai pati jos esmė, parodanti žmogaus būseną šiame pasaulyje.
Kelias į filosofiją prasideda kaip tik nuo egzistencinių klausimų. Iš pradžių žmogus
klausia apie savo gyvenimo prasmę, bet neradęs atsakymo nei religijoje, nei ideologijoje, atsisuka į
pasaulį ir įsimąsto į jo prigimtį, smelkdamasis į transcendentinę būtį ir ieškodamas objektyvios
tiesos.
Filosofija kaip mąstymo forma, gyvuoja žmogaus sąmonėje, todėl atsinaujina kartu su
nauja karta ir yra visada šiuolaikiška. Nėra vienos filosofijos, nes mąstymo įvairovė kyla iš
žmogaus patirties ir santykio su išorės pasauliu įvairovės. A.Maceina sako, ,,filosofijos įvairovė
kyla iš žmogaus būtinybės atvirumo patirti pasaulį ir pačią save įvairiopai ir iš šio patyrimo klausti,
taip pat įvairiopai“ (Bitinas, 1996, p.36). B. Bitinas pabrėžia realybės įvairovę, kaip svarbų ugdymo
filosofijos ir teorijos bruožą.
14
Švietimo politika kelia įvairius uždavinius: ugdyti pilietiškumą, tautiškumą. Ši politika
grindžiama vadovaujantis atskiros tautos priimtais žmogiškumo principais. Kartu siekiamas tikslas
turi būti filosofijos konceptualiai apibrėžtas. Filosofinis požiūris į pasaulį ir gyvenimą padeda
apibrėžti ir nustatyti ugdymo siekiamybės ribas. Bendroji ugdymo teorija nurodo mąstymo būdą,
nulemia praktikos kryptį.
Pedagogui svarbu suprasti, kad vaikas trokšta atsiverti pasauliui savo emociniais
išgyvenimais, interesais, vertybėmis. Visuminio ugdymo būtinybę diktuoja ir paties ugdymo
visuminis pobūdis. Ugdymas savo pasekmėmis yra visuminis, nes iš karto veikia vaiko protą,
jausmus, motyvus, interesus. Visapusis ugdymas svarbus praktiniu požiūriu, kai pedagogas ugdymo
procese permąsto ir pagrindžia ugdymo tikslus, atrenka tinkamą medžiagą, priemones. Vadinasi
galime daryti išvadą: Filosofija negali pasiekti išsikeltų tikslų be ugdymo. Ugdymo filosofija -
integrali mūsų kultūros dalis, kurios vaidmuo ugdymo teorijose ir praktikoje nutiesia ryšius su
ugdymo procesu.
A. Maceina vertindamas S. Šalkauskio darbus teigia, kad ugdymo filosofija vertinga ne
tuo, ką ji duoda, kartais vieną kitą praktinį nurodymą, bet tuo, kad kiekvienai praktikai ji padeda
stiprius pamatus ir įprasmina kiekvieną platesnį pedagoginį užsimojimą. ( Maceina, 1996).
Dar Antikos pasaulyje išskirti būdai, kaip žmonės reaguoja į vienokius ar kitokius
teiginius apie tikrovę. Ne patys teiginiai, o reagavimo į juos būdai antikinio filosofinio mąstymo
šaltinis. Filosofinio mąstymo ištakos traktuojamos kaip ugdymo realybė, siekiant pažinti tiesą.
Filosofijos paskirtis – kritiškai vertinti žmogiškojo pažinimo priemones, siūlyti mąstymo būdus,
ugdyti subtilų požiūrį į problemų sprendimų logiką bei kalbą, siekti, kad žmonės įprasmintų
bendrąsias pažinimo schemas. Filosofijos objekto sąsaja skatina formuluoti klausimus: kas mes
esame? Kodėl mes esame? Klausimai tiesiogiai susiję su ugdymo problemomis, kurių atsakymų
ieškome ugdymo filosofijoje.
Pasak B. Bitino, ugdymo filosofija siejama su ugdymo tikslų ištakomis, jų raiška,
sąlygojamus visuomenės, kurioje ugdymas realizuojamas. Ugdymo tikslus formuluoja visuomenėje
dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata. ,,Ugdymo filosofijos paskirtis – atskleisti, kaip
žmogaus idealas tampa ugdymo tikslu, sąlygoja visuomenės narių ugdymą, saviraišką ir saviraidą.
Ugdymo filosofija asmenybės ugdymo ir jos saviraidos problemas analizuoja asmenybės
socializacijos, jos akultūracijos kontekste, siedama jas su žmogaus įsitvirtinimu aplinkoje
(gamtinėje ir socialinėje), su žmogaus aktyviu dalyvavimu keičiant šią aplinką“ (Bitinas, 1996, p.
7- 8 ).
15
Filosofija suprantama kaip išminties ieškojimas, nurodant idėjų ir tradicijų tyrinėjimų
būdus. Pedagogams gali padėti nuoseklus ir sistemiškas filosofų iškeltų idėjų nagrinėjimas, be to,
filosofija gali teikti įkvėpimą ir atverti kitokį ugdymo mątymą. Ugdymas apima tiek idėjas, tiek
praktinę sritį. Geros idėjos skatina vykusią veiklą, o gera veikla – kelia naujų minčių. Kad ugdytojo
veikla būtų išmintinga, reikia dalykų, kurių gali duoti jam filosofija, t.y. jam reikia suprasti
mąstymo procesą ir idėjų prigimtį, kalbą, kuria apibūdiname ugdymą, ir kaip visa tai galėtų sietis su
praktiniais dalykais. Filosofija, padėdama plačiau žvelgti į žmogaus egzistenciją ir aplinkinį
pasaulį, ugdytojui yra ne vien profesinis įrankis, bet ir būdas tobulinti gyvenimą.
2.1. Ugdymo filosofijos kryptys
Ugdymo filosofija – iš esmės yra filosofijos idėjų pritaikymas ugdyme. Ugdymo
praktika padeda išgryninti filosofines idėjas. Pasiremdama žmogaus gyvenimo, žmogaus ir
pasaulio filosofine samprata, ugdymo filosofija apibrėžia bei įprasmina ugdymo tikslus, jų ištakas.
A. Aramavičiūtės teigimu, ,,ugdymo filosofija skatina įvairių ugdymo sistemų raidą“(Aramavičiūtė,
1998, p. 55 ). Ugdymo filosofija įgyja prasmę tada, kai ugdytojai pripažįsta poreikį aiškiai
apmąstyti savo veiklą ir pamatyti ją platesniame individualios ir visuomenės raidos kontekste.
Analizuojant literatūros šaltinius nepavyko aptikti vieningo ugdymo filosofinių krypčių
nagrinėjimo bei pateikimo modelio. Skirtinguose šaltiniuose pateikiamos skirtingos kryptys, ne
visad neaiškūs ir jų išskyrimo kriterijais.
1 lentelė iliustruoja tradicinės ir šiuolaikinės filosofijos apžvalgą, kur tradicinė filosofija
remiasi Perenializmu ir Esencializmu, o šiuolaikinė filosofija tapatinama su progresyvizmu ir
rekonstrukcionizmu.
Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos apžvalga...........................................1 lentelė
Filosofinė svarba Tradicinė filosofija Šiuolaikinė filosofija Mokslinė filosofija
Esencializmas ir Perenializmas
Progresyvizmas ir Rekonstruktyvizmas
Kryptis laike
Praeities viršenybė pranašumas; mokslas issaugant praeitį
Mokslas išaugęs; dabartinės patirties rekonstrukcija; keičiama visuomenė; susirūpinimas dėl ateities;
Vertybės Nustatytos, absoliučios, objektyvios ir /ar universalios.
Kintančios, subjektyvios, ir/ar universalios.
Mokymo procesas
Švietimas matomas kaip instrukcija; protas yra
Švietimas matomas kaip savęs mokymas; aktyvus
16
treniruojamas ir pripildytas žinių
procesas, kuriame besimokantis rekonstruoja žinias .
Intelektualus išryškinimas Lavinti, treniruoti protą; išryškinimas subjekto klausimas
Įtraukti į problemos sprendimo aktyvius metodus ir socialinį aktyvumą; akcentuojami ugdytinių interesai ir poreikiai.
Subjekto klausimų vertė Subjekto klausimo svarba pačiam sau; Kai kurie subjektai yra geresni negu kiti treniruojant protą.
Subjekto dalykai yra vidutiniai mokymosi gabumams, nuostatoms ir intelektualiniams procesams; Visi subjektai turi panašią vertę – problemos išsprendimą (aktyvius metodus)
Mokslo turinys Mokslas yra sukurtas iš trijų Rs, taip kaip liberalios studijos ar svarbūs akademiniai subjektai.
Mokslas yra sukurtas iš trijų Rs, taip kaip gabumai ir samprata mene, moksle ir profesinio lavinimo studijose.
Mokymasi Pabrėžia kognityvinį mokymąsi; mokymas ugdo žinias ir / ar kompetencijas disciplinose.
Akcentuojamas vaikas; Mokymasis duoda reikšmingumą tai patirčiai ir /ar aktyvų įsitraukimą į reformas.
Grupuotė Vienoda grupuotė ir mokymas ugdytinių pagal galimybes.
Vienoda grupuotė ir ugdytinių integravimas pagal galimybę (taip kaip rasė, lytis ir klasė).
Mokytojas Mokytojas yra subjekto dalykų autoritetas, mokytojas planuoja aktyvią veiklą, mokytojas pateikia žinias mokiniams; mokytojas šneka, dominuoja pamoka. Sokratiškas metodas
Mokytojas yra kaip gidas tyrinėjimuose ; Mokytojas ir mokinys planuoja aktyvią veiklą; mokiniai patys išmoksta nepriklausant nuo mokytojo; mokytojo-mokinio dialogas, mokinys inicijuoja daug diskusijų ir aktyvią veiklą.
Socialinės rolės Švietimas įtraukia kryptį, kontrolę; grupė (šeima, bendruomenė, bažnyčia, nacija ir t.t.)visą laiką būna pirma.
Švietimas įtraukia individualią saviraišką ir valdžios įtaką; individas eina pirma.
Pilietybė Kognityvus vystymasis veda į gerą pilietybę.
Moralė ir socialinis vystymasis veda į gerą pilietybę.
17
Laisvė ir demokratija Vienos lemties priėmimas, susiderinimas ir paklusnumas valdžiai; Žinios ir disciplina paruošia vaikus laisvei
Kūrybos akcentavimas, belaipsniškumas ir savęs aktualizavimas; tiesioginė patirtis demokratiniame gyvenime ir politinis / socialinis veiksmas ruošia vaikus laisvei
Šaltinis. Allan C. Ornstein and Francis P. Hunkins, Curriculum: Foundations, Principles, and Theory, 2nd ed.(Needham Heights, MA: Allyn and Bacon, 1993),p.62.
B. Bitinas pateikia kitokį ugdymo filosofijų spektrą (Ugdymo filosofija, 1996 ).
1. Idealizmas. Ugdymo realybė yra dvasinės prigimties, joje funkcionuojančių vertybių ištakos-
idėjų pasaulis, pačios vertybės pirminės, absoliučios ir amžinos, individualusis pažinimas
išmokimas) - latentinių idėjų atgaminimas. Ugdymo tikslas - ugdyti kūrybingą asmenybę,
kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją (ugdymo tikslų genezės šaltiniai).
2.Realizmas. Ugdymo realybė grindžiama materialiojo ir dvasinio prado derme, ugdymo realybė
pavaldi vidiniams dėsningumams, vertybės gamtinės kilmės, amžinos ir absoliučios, išmokimo
pagrindas- jutiminis pažinimas ir abstraktusis mąstymas. Ugdymo tikslas- siekti socialinių ir
kultūrinių tikslų, padedančių įtvirtinti gėrį žmoguje.
Pasak B. Bitino, realizmas pervertina ugdytinio pažinimo sferos vaidmenį,
nepakankamai vertina individą kaip holistinę būtybę, fizinių ir dvasinių galių subjektą, nepripažįsta
pilnos jo teisės į jausmų pasaulį, į gyvenimo bei veiklos iracionalumą. Realistiniame ugdyme
pagrindinis dėmesys skiriamas žinioms apie tikrovę, esančią šalia žmogaus ir už žmogaus, ir
sumenkinama žinių apie patį žmogų, apie save kaip asmenybę reikšmė. Realistiniame ugdymo
procese ugdytojas perduoda ugdytiniams objektyvias, nuo jo nepriklausomas tiesas, o ugdytiniai
jas perima kaip jau išbaigtą visuomenės patirtį, kurią transformuoja į savąją patirtį
3. Neotomizmas. Ugdymo realybė dvilypė, dvasinė substancija sąlygoja materialiąją, vertybių
ištakos - Dievas, jos absoliučios ir amžinos; individualusis pažinimas dvilypis - mokslinis ir
religinis, tiesa taip pat dvilypė. Ugdymo tikslas - padėti įsisavinti doros ir religijos idealus,
padedančius ugdytiniui suartėti su aukščiausiu gėriu - Dievu.
Neotomistinė ugdymo filosofija pabrėžia dvasinę žmogaus paskirtį, ieško ugdymo
transcendentinių tikslų. Ugdymas iškeliamas virš kasdienybės, dvasiniam pradui teikiama
pirmenybė. Pasak Ž. Mariteno, ,,ugdymas pilnavertis, kai ugdytiniai įgyja gilias mokslines žinias,
apibūdinančias materialųjį pasaulį, o lygiagretaus religinio ugdymo dėka tobulėja ugdytinio
dvasinis pasaulis. Mokslo teiginiai išreiškia tik santykinę tiesą, todėl jie būtinas, bet nepakankamas
18
ugdymo turinio komponentas; kad ugdymas būtų pilnavertis, mokslinį turinį reikia papildyti
religiniu.” ( (Bitinas, 1996)
4. Pragmatizmas. Ugdymo realybė - individuali problemų sprendimo patirtis, ugdytinio sąveikos su
aplinka padarinys; vertybės reliatyvios, situacinės, individualusis pažinimas pasiekiamas
eksperimentavimo, klaidų ir bandymų būdu. Ugdymo tikslas - ugdyti individą, mokantį spręsti
gyvenimo problemas.
5. Egistencializmas. realybė subjektyvi, egzistencija pirminė esmės atžvilgiu, vertybės
pasirenkamos laisvai, pažinimo paskirtis - asmeninis apsisprendimas. Ugdymo tikslas - rengti
ugdytinį priešintis išoriniams poveikiams, saugoti savo individualybės savitumą.
Egistencializmas į pirmą vietą kelia žmogaus problemą. Ugdymo turinys gali padėti
vaikui prisitaikyti prie visuomenės, būti pačiam savimi, suprasti save, savo vidines jėgas, išlikti
savimi, išreikšti save, laisvai pasirinkti. Turinys pasirenkamas taip, kad skatintų asmenybės
saviraišką, savarankiškumą, asmeninę atsakomybę už pasirinkimą.
Pragmatizmo esmė - praktinis tikslingumas. Ugdymas vyksta tik per tiesioginį asmeninį
ugdytinio patyrimą, jam pačiam eksperimentuojant su tikrove. Dominuoja ne mokomieji dalykai,
bet vaikas, savarankiškai siekiąs patyrimo pagal savo interesus ir savo paties užsibrėžtus tikslus.
Žinias ir mokėjimus vaikai įgyja žaisdami ir dirbdami. Pragmatiškas metodas- tai toks metodas,
kuriuo vadovaudamiesi galėtume efektyviai veikti pasaulyje.W. Jamesas teigimu, pragmatistinis
metodas mėgina paaiškinti kiekvieną požiūrį, nurodydamas jo atitinkamus praktinius pradmenis.
Pragmatizme filosofijos uždavinys yra nurodyti koks rastųsi konkretus skirtumas, tam tikrais mūsų
gyvenimo momentais, jei būtų teisinga ta ar kita pasaulio formulė. Kaip veikti tikrovėje?
Pragmatizmas daugiau instrumentas, nei tikrovė. Ch.S.Peire nuomone, pažinimas įrankis,
efektyviau įgalinantis mus veikti tikrovėje. Vadovaudamiesi pažinimu galime efektyviau veikti
pasaulyje. (Scheffler, 1974 ) W. Jamesas pažinimą perveda į praktinę sritį. Mokslas turi ieškoti
tokių tiesų, kurios efektyvios, tačiau neieškoti tų tiesų, kurios nėra efektyvios. Tai kas efektyviai
veikia, tai ir yra tiesa. Pragmatizmas neturi dogmų. Pragmatiškas mąstymas orientuotas į tikrovę.
Mąstymas prasmingas, jei sukelia tam tikrus padarinius tikrovėje. Pragmatizmas atsisako
metafizinio pasaulio matymo, aiškiai formuluojamos nuostatos. Vienintelė tikrovė - mūsų patyrimo
tikrovė. Vienos tiesos atrandamos, o kitos pamirštamos. W. James teigimu, ir pažintinėje ir
praktinėje veikloje mes esame kūrėjai. Neužbaigtumas svarbus dėl tiesų įvairovės, vietoj vienos
tiesos - pliuralistinis pasaulio vaizdas. Nuomonė bus teisinga, jei galime ją patikrint, pagrįsti, o
klaidingos nuomonės, kurių negalime pasisavint, pagrįst, patikrint. Tiesos kriterijumi tampa jos
rezultatyvumas ir naudingumas. ( Patkauskaitė, 1983 )
19
Dar kitoks ugdymo filosofinių krypčių skirstymas atsiranda, kai jos susiejamos su
klasikine ir laisvojo ugdymo paradigmomis. Pasak B.Bitino, ,,klasikinių paradigmų koncepcijos
pagrįstos: idealizmu, ugdytinio asmenybę traktuojančiu kaip absoliutaus dvasinio prado
įsikūnijimą, realizmu, pripažįstančiu dualistinę, dvasinę ir materialiąją ugdytinio asmenybės esmę,
neotomizmu, kuris ugdytinio dvasinę substanciją priima kaip Dievo kūrinį ir todėl laiko ją
dominuojančią materialiosios substancijos atžvilgiu, materializmu, teigiančiu, kad ugdytinio
asmenybė yra visuomeninių santykių įsikūnijimas, transformuojantis individo biologinę prigimtį.
Laisvojo ugdymo paradigmos sudaro palankias kiekvieno ugdytinio saviraiškos, savisklaidos ir
saviraidos sąlygas. Tokiomis sąlygomis daugelis ugdytinių susiformuos kaip socialiai aktyvūs,
kūrybingi, kompetetingi visuomenės nariai. Išryškės socialiniai lyderiai <...>, visuomenės paskirtis
– sudaryti sąlygas, kad poreikis turėti pakankamai visų sričių lyderių būtų patenkintas“ ( Bitinas,
2006, p. 74-75).
Laisvojo ugdymo paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti
visuomenė. Klasikinės ugdymo koncepcijos šalininkai kritikuoja laisvojo ugdymo paradigmą dėl
apibendrintos patirties vaidmens sumenkinimo individualybės tapsmo raidos procese. Dauguma
Lietuvos pedagogų savo požiūrių pamatu laiko klasikinę ugdymo paradigmą. Jos pasirinkimas
nulemia ugdymo vertybių sistemą bei ugdymo turinį ( Bitinas, 2006).
Kiekviena ugdymo paradigma yra išsirutuliojusi iš kelių tarpusavyje tam tikru būdu
sąveikaujančių filosofinių koncepcijų ir savaip apibūdina visus ugdymo proceso komponentus bei
jų visumą. Tai akivaizdu klasikinės ir laisvojo ugdymo paradigmų atveju. Šių ugdymo paradigmų
būdingieji bruožai pavaizduoti 2 lentelėje.
Klasikinė ir laisvojo ugdymo paradigmos 2 lentelė
Klasikinė ugdymo paradigma ( išryškėjo XVII-XVIIIa., įsitvirtino XIXa.)
Laisvojo ugdymo paradigma (nuo XX a.pr.)
Grindžiančiosios koncepcijos Idealizmas, realizmas, neotomizmas,
materializmas Pragmatizmas, progresyvizmas,
egzistencializmas, humanistinė psichologija Būdingieji bruožai
Vienareikšmiškas atsakymas į materialiojo ir dvasinio prado santykį asmenybės raidos procese
Mokslo tiesų reliatyvumo supratimas Absoliutus konservatyvumo neigimas Apibendrintos patirties vaidmens ugdyme nuvertinimas
Ugdymo tikslai Akademinis išsilavinimas; dvasinis tobulėjimas ir pan.
,,Besikeičiantis žmogus dinamiškoje aplinkoje“; siekis sudaryti palankias sąlygas kiekvieno ugdytinio savikūrai ir saviraiškai
Ugdymo turinio konstravimo bruožai
20
Akademiškumas, perkrovimas, atortrūkis nuo gyvenimo
Orientacija į mokslinio pažinimo gebėjimų ugdymą, moksleivių interesus; integravimas
Ugdymo principai Pedagoginis autoritarizmas; prievartinės ugdymo priemonės; mokinių pasyvumas; ugdytinių asmenybės laisvumas. Pedagoginis autoritarizmas; prievartinės ugdymo priemonės; mokinių pasyvumas; ugdytinių asmenybės laisvės slopinimas
Pedocentrizmas; laisvas pasirinkimas; mokinių aktyvumas ir kūrybingumas; bendradarbiavimas, konsultavimas
Šaltinis. Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: Enciklopedija, 2000. P. 131 – 170.
Daugelis ugdymo teoretikų bandė ir iki šiol bando atsakyti į klausimą, koks ugdymas
tinkamiausias, kad nūdienos vaikai efektyviausiai ugdytųsi. Pastangos pateikti tinkamiausią
metodiką atspindi skirtingą ugdymo koncepcijų įvairovę. Visas jas sąlyginai galima suskirstyti į dvi
istorijos eigoje išryškėjusias ugdymo kryptis / paradigmas. Viena jų pagrindinį dėmesį skiria
tiesioginiam dalyko mokymui, kita – ugdytinio asmenybei, kai pastaroji tampa aktyvia savo
supratimo konstruotoja.
Šios dvi kryptys, arba požiūriai, iš esmės vaizduoja du ugdytinio mokymosi
mechanizmus. Ugdymo teorijos, kur pagrindinis dėmesys sutelktas į vaiko žinių formalius
pokyčius, į jo intelektualinius mokėjimus, dažnai ,,pamiršta” sąlygas, būtinas vaiko
saviaktualizacijai ir socializacijai. Ugdytojams svarbiau tinkamai parinkti dalykus, temas ir t.t.,
negu įsitikinti ar toks mokymas(is) atitinka vaiko psichologiją, visuomenės lūkesčius, ar paruošia
vaiką gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Ugdytojų mąstymo stereotipai atspindi tradicinį
požiūrį į vaikų ugdymą, kai suaugęs žmogus yra pagrindinis ugdymo proceso organizatorius ir
vadovas. Mokomojo dalyko centriškumą labiausiai akcentuoja perenializmo ir esencializmo
ugdymo filosofijos. Ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo ypatumai pavaizduoti 3 lentelėje.
Ugdymo filosofijos kryptys 3 lentelė
Ugdymo filosofija Ugdymo ypatumai
Perenializmas Ugdymo proceso svarbiausias tikslas – išmokyti vieno ar kito dalyko
kartojant mokytojo perteikiamą informaciją. Mokytojo žinios, jo
gebėjimas vadovauti – svarbiausi pedagoginio meistriškumo rodikliai.
Esencializmas Ugdymo turinio pamatas - žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, būtini
sėkmingai individo socializacijai. Prioritetiniai – gamtos ir tikslieji
mokslai, susiję su naujausiomis amžiaus technologijomis.
Akcentuojamas formalusis žinojimas, išmokimas.
Pragmatizmas Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi :
21
interesas – tai viso ugdymo proceso kertinis akmuo. Mąstymas visada
atsiranda tada, kai yra poveikis ir būtinumas išspręsti konkretų
sunkumą, pašalinti kliūtį. Pabrėžiamas hipotezių kėlimas, probleminis
mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant.
Progresyvizmas Ugdymo turinyje akcentuojamos ne žinios ir žinojimas, o ugdytinio
gebėjimas spręsti problemas, vertinti sukauptą informaciją, ją
interpretuoti, rengti individualius projektus. Ugdymo paskirtis
išmokyti mokytis, mąstyti, todėl ypač vertinami aktyvūs ugdymo(si)
metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą. Pedagogas – ne visažinis
specialistas, o ugdymo proceso organizatorius. Pabrėžiamos
individualios ugdytinio skirtybės, todėl sudarant ugdymo turinį
vadovaujamasi individualizavimo, integravimo principais.
Socialinis
rekonstruktyvizmas
Pedagogai neturėtų tenkintis tuo, ką randa vadovėliuose, o nuolat būti
kritiški, analizuoti, kelti klausimus. Ugdytiniai skatinami kritiškai ir
aktyviai , o ne pasyviai suvokti ugdomąją medžiagą, kūrybiškai ją
analizuoti ir konstruoti, taip pat prisidėti nustatant ugdymo tikslus,
metodus, numatant turinį. Sudaromos sąlygos mokytis už ugdymo
institucijos ribų ir pasinaudoti savo žiniomis.
Egzistencializmas ir
fenomenologija
Pirmas ugdymo žingsnis – savęs supratimas. Ugdytinis skatinamas
kelti sau klausimus : kas aš esu, kur aš esu, kaip aš veikiu kitus?
Kiekvienas ugdytojas turi būti ir ugdytinis, o kiekvienas ugdytinis – ir
ugdytojas. Pedagogas gali geriau suprasti ugdymo(si) sunkumus ir
pasiekimus, pats išsiaiškinęs savo mokymosi patirtį. Ugdytojas ir
ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami.
Ugdytiniai – individualybės. Jiems suteikiama teisė daryti poveikį
savo ugdymuisi ir gyvenimui. Jie skirtingi, todėl neįmanoma visų
vienodai mokyti.
Šaltinis. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: švietimo
aprūpinimo centras 2006, p.12
Kyla klausimas ar bus įgyvendinama ugdymo filosofija praktikoje. Ar ugdymo metodai,
pedagogo gebėjimai padės ugdymo filosofijai atsiskleisti procese. Ugdymo filosofijos tyrinėtojai A.
22
Maceina, B. Bitinas, L. Jovaiša, J. Dewey‘o atskleidžia požiūrį į asmenybę kaip integralią būtybę ir
filosofijos panaudojimo galimybes pedagogų kompetencijos plėtrai. Integruotas asmenybės
ugdymas reikalauja subordinuoto ugdymo teorijos ir praktikos tarpusavio ryšio. Ugdymo filosofija
svarbi kiekvienai ikimokyklinei įstaigai. Filosofija išreiškia platų požiūrį į ugdymą, jį lemiančius
veiksnius, taip pat iš gyvenimo išminties išsikristalizavusias idėjas. Filosofija svarbi visiems
žmonėms, bet ypač pedagogui, kuris kasdieną sutinka ugdytinius, jiems perteikia gyvenimo tikslų,
prasmės suvokimą. Ugdymo filosofijos kryptys turėtų leisti permąstyti pačius ugdymo tikslus,
uždavinius, metodus, pedagogui suteikti galimybę permąstyti savo asmenines nuostatas, priimti
ugdymo procesą kaip visuminį bei filosifijos teorijas pritaikyti praktikoje.
2.2. Ugdymo filosofija kaip programų kūrimo pagrindas
Ilgamečiai švietimo programos tyrimai rodo, kad tokia programa įvairiose mokyklose ir
net tos pačios mokyklos grupėse įgyvendinama labai skirtingai. Tai ir yra erdvė mokymuisi:
programą įgyvendina konkrečioje klasėje dirbantis mokytojas. Būtent jis turi oficialią programą
perprasti, įvertinti ir pakeisti ją taip, kad tiktų jo klasei. Darbo klasėje tyrimai rodo, kad įgyvendinta
programa kiekvienoje klasėje yra vis kitokia, ir jai daugiausiai įtakos turi mokytojo interpretacija,
žinios bei įgūdžiai, moksleivių ypatybės, mokymui skiriami ištekliai (laiko ir medžiagų), vertinimo
procesas ( Simonaitienė, 2005).
Ugdymo filosofija ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagrindas svarbus pačiam ugdymo
procesui. Šiuolaikinių (Progresyvizmas, Soc. rekonstruktyvizmas, Egzistencializmas ir
Fenomenologija ) ir klasikinių ( Perenializmas, Esencializmas, Pragmatizmas ) ugdymo paradigmų
pasirinkimas sąlygoja ugdymo proceso kaitą. Vaiko ir pedagogo santykiai, ugdymo metodai ir
formos, ugdymo turinio perteikimas bei aplinka atliepia įstaigoje pasirinktai ugdymo
paradigmai. Ugdymo filosofija kloja pamatus vertybių tikrovei, pedagogo ir vaiko savęs
įprasminimui realioje socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Programose nurodytos ugdymo filosofijos,
dažnai šiuolaikinės ugdymo kryptys, reikalauja ir pačio pedagogo kompetencijos, ugdymo turinio,
metodų, aplinkos formavimo kaitos.
Programų kūrimo procese esminį vaidmenį vaidina tai, kokių filosofinių nuostatų laikosi
jos kūrėjai, kokią ugdymo filosofijos kryptį jie pasirenka. Programų tikslas – patenkinti vaikų
poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ne mokymui, o mokymuisi (ugdytojas tik pagalbininkas,
svarbiausia paties vaiko patirtis ).
23
Programos orientacija ir ugdymo filosofija
Į ką nukreipta programa?
PROGRAMA NUKREIPTA : Į VISUOMENĘ (SOCIUMOCENTRINĖS) REKONSTRUKTYVIZMAS PROGRESYVIZMAS HOLIZMAS
PPROGRAMA NUKREIPTA : Į VAIKĄ (INDIVIDOCENTRINĖS) HUMANIZMAS EGZISTENCIALIZMAS HOLIZMAS PROGRAMA NUKREIPTA : PROGRAMA NUKREIPTA Į : DALYKĄ (DALYKOCENTRINĖS) ESENCIALIZMAS, PERENIALIZMAS Ugdymo programų kūrimo metodologija filosofiniu aspektu
Humanistinė – ugdymo programos ir jų realizavimas turi tarnauti ugdytinio patirčiai
turtinti ir savirealizacijai skleistis.
Socialinio rekonstruktyvizmo – pagrindinė programų užduotis įtakoti socialines reformas
ir kelti visuomenės kokybę.
Technologinė – tikimasi, kad ugdymo programos turi išmokyti ugdytinį prisitaikyti prie
nesibaigiančių technologinių pokyčių, kurie įtakoja ir švietimą.
Akademinė – akcentuoja akademinį mokymo dalykų pagrindą ( žinios yra tikslas pats
savaime, jos negali išspręsti socialinių problemų).
Pusiausvyros paieškos.
Individualiose programose atsispindi:
• Vaikų poreikiai, gebėjimai, interesai ( konkrečių vaikų)
• Ikimokyklinės įstaigos vizija (sociumo poreikius atspindintys tikslai ir uždaviniai) .
• Bendrųjų programų nuostatos.
• Ugdymo (si) standartai( nurodomi ugdomieji tikslai, uždaviniai).
24
• Ugdymo filosofija.
XX a. Pirmoji pusė – ugdymo programų kūrimo metodologijoje vyravo požiūris, kad
ugdymo programoje svarbiausias yra vienas ar kitas elementas.
Nuo XX a. Vidurio (Tayler, 1949) – bandymai surasti pusiausvyrą, programos tikslas –
patenkinti vaikų, visuomenės ir dalyko specifikos poreikius. Didžiausias dėmesys pradedamas skirti
ne mokymui, o mokymuisi (svarbiausia vaiko mokymosi patirtis, mokytojas mokymosi
pagalbininkas). Mokymasis – svarbiausia XXI a. ugdymo paradigma. Teorijose nurodyti tikslai bei
turinys skiriasi: vieni orientuojasi į mokomąją medžiagą, kiti prioritetus suteikia visuomenei ir
vaikui.
Ugdymo teorijos 4 lentelė
Pasirinktos ugdymo filosofijos programose funkcionavimas priklauso nuo visos įstaigos
kultūros. Organizacijos kultūra kinta, keičiantis žmonėms, jų mąstymo būdui, veikimo drauge
Teorija Tikslas Programa, turinys Ryškiausi mokslininkai
Perenializmas (remiasi realizmu)
Ugdyti racionaliai mąstančią asmenybę
Orientuojamasi i dalyką, mokomoji medžiaga sutvarkoma hierarchiškai, kad ugdytų intelektą
J. Adler A. Bloom R. M. Hutchins
Esencializmas (remiasi idealizmu ir realizmu)
Ugdyti kompetentingą asmenybę
Svarbiausia – pagrindinių dalykų mokymas: skaitymas, rašymas, aritmetika, istorija, gimtoji kalba, mokslai, užsienio kalbos
. E.Bestor J. Conant S. E. Morrison
Progresyvizmas (remiasi pragmatizmu)
Ugdyti individualią asmenybę, atsižvelgiant į jos arba jo poreikius
Orientuojamasi į visuomenę ir vaiką, kaip jos dalį; dėmesys aktyviai veiklai, projektiniams darbo metodams
J.Dewey M.Johnson W.H. Kilpatrick C. Parker C.Washburne
Rekonstruktyvizmas (remiasi pragmatizmu)
Pertvarkyti visuomenę Aktyvus ir sąmoningas savo šalies pilietis
Dėmesys socialiniams mokslams, kurie traktuojami kaip rekonstruojančios priemonės
T.Bromeld G. S. Counts W.O. Stanley A. Toffler
Humanizmas
Paskatinti mokinio savimoką ir nepriklausomybę, ugdyti kūrybiškumą
Orientuojamasi į vaiką; mokinių noras mokytis ir išmanymas, kaip mokytis, yra svarbiau už faktines žinias
S. Neill A. Maslow B. C. Rogers
25
pobūdžio. Pedagogo pokyčiai individualiame lygmenyje, ugdymo filosofijų priėmimas kaip
būtinas veiksnys pačiam pasikeisti, individų gebėjimas dirbti drauge, tarpgrupiniu lygmeniu, tai
sąlyga, atnešianti įstaigai sėkmę.
Ikimokyklinių įstaigų programose bei procese ugdymo filosofijos kryptys formuluoja
naujus ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus grindžiamas ugdymas. Siekimas
aukštesnės gyvenimo kokybės - kūrimas naujų santykių, formavimas teisingų moralinių bei
dvasinių nuostatų. Ugdymo procese egzistuojančios filosofijos ne visada atitinka programoje
nurodytas ugdymo filosofijos kryptis.
Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų
įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių
nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne žinių
perteikimu, o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir praktiniu naudojimu.
Nūdienos vaikų aktualijos. XX a. ugdymas įprasmina respektyvų požiūrį į vaikų
saviraišką ugdymo procese. Tradicinį požiūrį bandoma keisti kitokia samprata, akcentuojančia
vaikų ugdymo sėkmingumą, kai pasitikima vaiko patirtimi ir jo laisva sąveika su aplinka.
Formuojamas požiūris į vaikystę kaip ugdymo vertybę, rengimąsi būsimam gyvenimui. Filosofinei
sąmonei būdinga aiškiai išreikšta problematizuojanti kryptis, išsiskirianti ketinimu sugriauti tai, kas
savaime suprantama, ir įtvirtinti savaiminę to, kas problemiška, vertę (filosofinės kryptys
pasirenkamos tokios, kurios adaptuotų vaiką šiuolaikinėje visuomenėje).
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje siūlo sisteminės ugdymo kaitos kryptį, įprasmina
naująją visuomenės švietimo filosofiją, universalias jos vertybes. Sisteminę kaitą lemia: vaiko
mokymosi procesas kaip nuolat mokymesi bendradarbiaujančios suaugusiųjų ir vaikų
bendruomenės atsinaujinimo modelis, konstruktyvus bendradarbiavimas su šeima, tėvams sudarant
galimybes dalyvauti moderniųjų vaikų ugdymo modelių plėtotėje. Ugdymo filosofijos pažiūros,
vertybės ir nuostatos atitinka ir tėvų požiūrį, bendruomenės, vaikų. Lietuvoje ikimokyklinio
ugdymo kaitoje ne itin ryški sisteminės kaitos tendencija. Tėvų švietimas yra formalus ir nelemia
jų naujųjų pažiūrų į ikimokyklinio ugdymo ryšius su bendraisiais vykstančiais švietimo pokyčiais.
Laisvojo ugdymo paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti
visuomenė. Prieš porą dešimtmečių paaiškėjo, kad klasikinė paradigma išsisėmė ir XXI amžius
ateina su nuolatinio mokymosi visuomenės vizija. Ugdymo institucijos kuria programas, kurių
pagrindu renkasi šiuolaikines ugdymo paradigmas. Pokyčius inicijuoja pasirinkta ugdymo filosofija
ir pedagogų nuostatos bei prioritetai, atitinkantys pasirinktą ugdymo filosofijos kryptį.
26
Švietimas persitvarko keičiantis kartoms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose deklaruotos
programos, besiremiančios ugdymo filosofijos kryptimis. Ugdymo paradigmoms būtinas praktinis
pritaikymas ugdymo procese. Senųjų stereotipų įveika bei pedagogo gebėjimas remtis pasirinkta
ugdymo filosofija, išskirti ugdymo prioritetai - naujojo ikimokyklinio ugdymo modelio paieškos .
27
3.Pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos atitikmens tyrimas
Ikimokyklinių įstaigų vadovų, jų pav. ugdymui ir pedagogų požiūrio į
ugdymo programų kūrimą išsiaiškinimui 2007 metų balandžio mėnesį buvo parengta
bendra ,,Ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo proceso vertinimo anketa“. Tyrimo
metodikos tikslingumui bei veiksmingumui nustatyti žvalgomasis tyrimas pagal šią anketą buvo
atliekamas 2007 sausio–vasario mėnesiais. Atsitiktiniu būdu apklausti 36 pedagogai. Tyrimo metu
buvo pastebėti tam tikri neveiksmingi klausimai, todėl anketa buvo koreguojama. Pagal patobulintą
anketą atsitiktiniu būdu buvo apklausti 133 respondentai. Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais :
1 etapas 2007 m. gegužės mėnesį, 2 etapas birželio mėnesį. Pirmame etape buvo išdalinta 68
anketos. Tyrime dalyvavo : 62 dalyviai iš Vilniaus miesto darželių, 3 dalyviai iš Vilniaus rajono
centro ir trys iš kaimo darželių. Antrame etape buvo išdalintos 60 anketų iš Šiaulių miesto darželių,
2 iš Ššiaulių rajono centro ir trys iš kaimo darželių. Gauti duomenys suteikia informaciją apie
ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo procesą.
3.1. Tyrimo metodika
Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti ar ikimokyklinėse ugdymo programose deklaruotomis
ugdymo filosofijos kryptimis grindžiamas ugdymo procesas.
Tyrimo uždaviniai :
1. Išsiaiškinti pasirinktų ugdymo programoje filosofijos krypčių populiarumą.
2. Išanalizuoti pokyčius inicijuotus įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos.
3. Atskleisti įstaigos programoje deklaruotos ugdymo filosofijos ir pasirinktų ugdymo
prioritetų dermę.
Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.
Tyrimo subjektas – pedagogai.
Tyrimo metodas - anketinė pedagogų apklausa.
Tyrimo etapai:
I. Išsami mokslinės, filosofinės, psichologinės literatūros analizė.
II. Anketinės apklausos ,,Ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo proceso vertinimo
anketos” (25-29 klausimai) analizė.
28
III. Anketinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft Excel kompiuterine programa,
gautos diagramos, formuluojamos išvados.
Tyrimo procedūra :
Anketinėje apklausoje pedagogai nurodė:
1. Įstaigos ugdymo programoje pasirinktas ugdymo filosofijos kryptis (Tyrimui aktualu, kurios
ugdymo filosofijos kryptys populiariausios).
2. Veiksnius, sąlygojančius įstaigos ugdymo filosofijos krypties pasirinkimą .
3. Pažymėjo ugdymo prioritetus, sąlygojamus pasirinktos ugdymo filosofijos įstaigoje.
4. Nurodė, kuo jiems aktuali ugdymo filosofiją įstaigoje.
5. Pažymėjo pokyčius inicijuotus įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos krypties.
Sudarant apklausos anketas (žr. priedą Nr.3) buvo atsižvelgiama į klausimyno
sudarymui keliamus reikalavimus:
1. Motyvuotai, trumpai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas (anketos pedagogams –
sužinoti kaip pedagogai vertina programų kūrimo procesą, jo įtaką ugdymo filosofijai ).
2. Klausimai konkretūs, o atsakymų variantai suprantami, kad būtų minimalios apklausiamųjų
pastangos. Todėl pedagogų anketų forma – uždaras klausimynas, kai tereikia pasirinkti
vieną iš pateiktų atsakymų arba pasirinkti kelis atsakymus, siekiant išsiaiškinti asmeninę
pedagogų nuomonę.
3. Kiekvieno klausimo gale pažymėta kita, kas suteikia galimybę pedagogui išreikšti savo
nuomonę.
3.2. Tyrimo duomenų analizė
Tyrimo siekis sužinoti ar atitinka pasirinkti pedagogų prioritetai ir anketinėje apklausoje
nurodytos ugdymo filosofijos kryptys. Juk dažnas reiškinys kai pedagogai žino ugdymo filosofijos
kryptį pasirinktą įstaigos, bet prioritetus sudėlioja kitur ir ugdo vaikus kaip išmano, tai yra taip, kaip
pedagogui pačiam norėtųsi. Ar tai kuo vadovaujasi pedagogai ugdymo procese atitinka jų
pasirenkamą ugdymo filosofijos kryptį, aiškinomės atlikdami tyrimą.
Rezultatai parodė, kad 47% respondentų nurodė, jog įstaigoje pasirinkta ugdymo
filosofija ir pedagogų nurodyti ugdymo prioritetai neatitinka vienas kito. Tai kelia nerimą, kad jie
galbūt nežino ugdymo filosofijos krypčių ypatumų ir pažymi anketoje atsitiktinį variantą. Esminiu
pedagogų išskirtu prioritetu iš daugelio teiginių – visapusiško ugdimosi poreikis (35%), o šį poreikį
atitinkančią ugdymo filosofiją nurodo tik 2% respondentų.
29
41% respondentų nurodė, kad įstaigoje pasirinkta ugdymo filosofija ir pedagogų
nurodyti ugdymo prioritetai dalinai atitiko (t.y. viena nurodyta ugdymo filosofijos kryptis atitiko
pasirinktus pedagogų prioritetus). 10 % tiriamųjų – atitiko ugdymo filosofija bei pasirinkti ugdymo
prioritetai.
Populiariausia humanistinė ugdymo filosofija ( 58%), progresyvistinė (16 %
respondentų). Perenialistinė ugdymo filosofijos nėra populiari (1 %) bei nurodoma pedagogų, nors
realiai ugdymo procese ji egzistuojanti.
Ugdymo programose nurodyta filosofijos kryptis atskleidė aiškesnius ugdymo tikslus,
uždavinius ir principus ( mano 30% respondentų). Pedagogų teigimu, atrastos ugdymo metodų,
priemonių, formų įvairovės (21% respondentų). Ugdymo filosofija pakeitusi tarpusavio vaiko ir
pedagogo santykius (mano 17% respondentų), ugdymo turinį ( mano 14% respondentų).Ugdymo
filosofija neinicijavo jokių pokyčių ( mano 11% respondentų). Kai kurie pedagogai rinkosi kitą
variantą - pakito ugdymo turinys ir požiūris į vaiko ugdymą (sąlygojo pačių kurta programa),
niekas nepakito (3% respondentų), nepažymėjo nieko (5 % respondentų).
Išsiaiškinti veiksniai, sąlygojantys įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties
pasirinkimą: ugdymo įstaigos savitumas (mano 33 % respondentų), įstaigos bendruomenė (21%
respondentų), įvairių šaltinių studijavimas (21%respondentų), kvalifikacijos kėlimo kursai (
9%respondentų), studijos universitete (8% respondentų), vadovų nuomonė ( 4%respondentų) ir kitą
nuomonę pareiškė ( 3% respondentų).
Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofiją įstaigoje: 41% respondentų teigia, kad
įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, 32% respondentų mano, kad vaikams
priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją. Respondentų
teigimu, tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai, t.y. 15 %, kiekvienas pedagogas vadovaujasi
,,sava“ ugdymo filosofija, mano 7% respondentų, 2% respondentų mano, kad ugdymo filosofija
neatitinka visų vaiko poreikių, 2 % respondentų nieko nenurodė, 1% respondentų mano, jog
tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija.
Tiriami pedagogai turintys skirtingas pareigas pavaizduoti 1 pav.
30
4%
27%
68%
1%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Direktorius
Direktoriaus pavad.ugdymui
Auklėtojas
Spec. Pegagogas
1 pav. Pedagogų pareigos ( žr. Priedą Nr. 1, 1 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų, t.y. auklėtojos 91 (68% nuo
bendro tiriamųjų skaičiaus ), trečdalis direktoriaus pavad.. ugdymui 36 (27 % tiriamųjų nuo bendro
tiriamųjų skaičiaus), maža dalis tiriamųjų direktoriai 5 (4 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų
skaičiaus ) ir mažiausiai spec.pedagogų 1 (1% tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Tyrime
atsiskleis auklėtojų pasirenkami prioritetai bei ugdymo filosofijos atitikimas. Didžioji dalis
tiriamųjų yra auklėtojos, jų pasirinktos ugdymo filosofijos bei išskirtų prioritetų atitikimas turintis
didelės reikšmės ugdomojam procesui, vaiko kokybiškam ugdymui.
6%
38%
30%
26%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
nuo 20 iki 30
nuo 31 iki 40 m.
nuo 41 iki 50 m.
virš 51 m.
2 pav. Pedagogų amžių ( žr. Priedą Nr. 1, 2 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų yra nuo 31 iki 40
m., t.y.51 (38% nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), trečdalis tiriamųjų pedagogų 40 (30 % tiriamųjų
nuo bendro tiriamųjų skaičiaus) – nuo 41 iki 50 metų, ketvirtadalis tiriamųjų virš 51 m. 34 ( 26 %
tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai tiriamųjų 8 ( 6 % tiriamųjų nuo bendro
tiriamųjų skaičiaus) – nuo 20 iki 30 m.
31
10%
1%
76%
14%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
aukštesnysis
nebaigtas aukštasis
aukštasis
magistras
3 pav. Pedagogų išsilavinimą (žr. Priedą Nr. 1, 3 lentelė).
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų turi aukštąjį
išsilavinimą, t.y. 101 (76 % nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), nedidelė dalis tiriamųjų pedagogų turi
magistro laipsnį 18 (14 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Pedagogų išsilavinimas
turintis įtakos pasirenkamiems pedagogų prioritetams bei ugdymo filosofijos pasirinkimui. Baigęs
studijas pedagogas turi daugiau žinių, platesnį akiratį, savo požiūrį bei geba visa tai taikyti ugdymo
procese, pasirinkdamas prioritetus atitinkančius įstaigos ugdymo filosofiją. Mažiau tiriamųjų su
aukštesniuoju išsilavinimu 13 (10 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai
respondentų su nebaigtu aukštuoju išsilavinimu 1 (1 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus),
su viduriniu išsilavinimu tiriamųjų pedagogų nėra.
8%
56%
11%
21%
2%
2%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
auklėtoja
vyr.auklėtoja
auklėtoja-metodininkė
III vadybinė
II vadybinė
I vadybinė
4 pav. Tiriamųjų išdėstymas pagal pedagogų kvalifikaciją ( žr. Priedą Nr. 1, 4 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų turi vyr. auklėtojos
kvalifikaciją, t.y. 75 (56% nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), penktadalis tiriamųjų pedagogų turi III
32
vadybinę kategoriją 28 (21 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), dalis tiriamųjų turi
auklėtojos –metodininkės kvalifikaciją 14 ( 11 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Tai
rodo,kad dauguma tiriamųjų turi pakankamą kvalifikaciją, jog gebėtų tinkamai pasirinkti ugdymo
filosofiją bei jai atitinkančius ugdymo prioritetus. Nedidelė dalis turinčių auklėtojos kvalifikaciją 11
( 8 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), maža dalis su I vadybine kvalifikacija, t.y. 3
tiriamieji pedagogai ( 2% tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai su II vadybine
kvalifikacija, t.y. 2 tiriamieji pedagogai ( 2 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), auklėtojų-
eksperčių nėra.
14%
43%
26%
17%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
1- 10 metų
11-20 metų
21-30 metų
virš 31 metų
5 pav. Tiriamųjų išdėstymas pagal pedagogų darbo stažą (žr. Priedą Nr. 1 , 5 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis pedagogų darbo stažas yra nuo 11-20
m., t.y. 57 tiriamieji ( 43 % nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), nuo 21-30m darbo stažas 35 tiriamųjų
( 26 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), penktadalį pedagogų darbo stažas nuo 1-10m.,
tiriamųjų 19 (14 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), virš 31 metų darbo stažas 22
tiriamųjų pedagogų ( 17 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus).
Pedagogų pasirinkti veiksniai pavaizduoti 6 pav.
33
4%
21%
33%
21%
8%
9%
3%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
vadovų nuomonė
įstaigos bendruomenė
ugdymo įstaigos savitumas
įvairių šaltinių studijavimas
studijos universitete
kvalif ikacijos kėlimo kursai
kita
6 pav. Veiksniai, sąlygoję įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties pasirinkimą ( žr. Priedą
Nr.1, 6 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, svarbiausias veiksnys, lėmęs ugdymo filosofijos
pasirinkimą – ugdymo įstaigos savitumas, ją rinkosi 74 respondentai ( 33 % nuo bendrų
respondentų skaičiaus). Penktadalis, kad įstaigos bendruomenė svarbus veiksnys, nurodė 48
respondentai ( t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus).Penktadalis teigia, kad įvairių šaltinių
studijavimas kaip vienas iš veiksnių, lėmusių ugdymo filosofijos pasirinkimą, pasirinko 47
respondentai (t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), kvalifikacijos kėlimo kursai, vienas iš
veiksnių, padėjusių pasirinkti įstaigos ugdymo filosofiją, nurodė 20 respondentų ( t.y. 9 % nuo
bendrų respondentų skaičiaus), studijas universitete nurodė 19 respondentų ( t.y. 8 % nuo bendrų
respondentų skaičiaus), vadovų nuomonę pažymėjo 10 respondentų ( t.y. 4% nuo bendrų
respondentų skaičiaus), kitą varijantą rinkosi 5 respondentai (t.y. 3 % nuo bendrų respondentų
skaičiaus). Jų manymu, vėrinėlio programa, projektinė veikla, l/d vizija, misija, tėvų pageidavimai
lėmę ugdymo filosofijos pasirinkimą.
Įstaigos ugdymo programoje pasirinktas ugdymo filosofijos kryptis pavaizduotas 7 pav.
34
5%
58%
8%
7%
16%
0%
1%
3%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
holistinė
humanistinė
egzistencialistinė ir fenomenologinė
rekonstrukyvistinė
progresyvistinė
perenialistinė
esencialistinė
kita
7 pav. Pedagogų pasirinktos ugdymo filosofijų kryptys ( žr. Priedą Nr.1, 7 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ugdymo programose nurodyta humanistinė ugdymo
filosofijos kryptis yra populiariausia, ją rinkosi 124 respondentai (58 % nuo bendrų respondentų
skaičiaus ), penktadalis rinkosi progresyvistinę ugdymo filosofijos kryptį 34 respondentai ( 16 %
nuo bendrų respondentų skaičiaus ), egzistencialistinę ir fenomenologinę ugdymo filosofijos kryptį
18 respondentų ( t.y. 8 % nuo bendrų respondentų skaičiaus ), rekonstruktyvistinę ugdymo
filosofijos kryptį rinkosi 15 respondentų (t.y. 7% nuo bendrų respondentų skaičiaus), holistinę
ugdymo filosofijos kryptį nurodė 11 respondentų ( t.y. 5 % nuo bendrų respondentų skaičiaus),
esencialistinę ugdymo filosofijos kryptį rinkosi 3 respondentai ( t.y. 1 % nuo bendrų respondentų
skaičiaus ), perenialistinę ugdymo filosofijos kryptį rinkosi 1 respondentas ( t.y. 0,5 % nuo
bendrų respondentų skaičiaus), kitas ugdymo filosofijos kryptis nurodė 7 respondentai ( t.y. 3%
nuo bendrų respondentų skaičiaus). Neotomistinę ugdymo filosofijos kryptį nurodė 2 respondentai,
ekologinę nurodė 1 respondentas, 1 respondentas nurodė, kad ne visus pavadinimus prisimena,
reikėtų paskaityti, konstruktyvistinė nurodė 2 respondentai, 1 respondentas nurodė kognityvinę
kryptį.
Pedagogų išskirti prioritetai iš daugelio pateiktų teiginių apibūdinančių ugdymo
filosofijos kryptis pavaizduoti 8 pav.
35
25%
10%
2%
20%
7%
35%
2%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
atvirumo, individualumo poreikį(humanistinė)
dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumoporeikį (rekonstruktyvistinė)
žinių bei mokymosi, remiantis pavyzdžiu, poreikį(perenialistinė)
savęs suvokimo, savirealizacijosporeikį(egzistencialistinė)
poreikį mokytis pačiam(progresyvistinė)
visapusiško ugdymosi poreikį(holistinė)
nepasirinkta
8 pav. Pedagogų išskirtų prioritetai, sąlygoti pasirinkos įstaigos ugdymos filosofijos ( žr. Priedą
Nr.1, 8 lentelė)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, daugumai svarbiausias prioritetas yra visapusiško
ugdymosi poreikis, nurodytas 84 respondentų ( 35 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), mažiau
kaip pusė apklaustųjų mano, kad tai atvirumo, individualumo poreikis, rinkosi 60 respondentų ( t.y.
25 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), trečdalis apklaustųjų rinkosi savęs suvokimo,
savirealizacijos poreikį, 48 respondentai ( t.y. 20 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), maža dalis
respondentų pasirinko dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikį, 23
respondentai ( t.y. 10 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), poreikį mokytis pačiam nurodė 18
respondentų ( t.y. 7 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), žinių bei mokymosi, remiantis
pavyzdžiu, poreikį pažymėjo 5 respondentai ( t.y. 2 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), jokių
varijantų nenurodė 4 respondentai ( t.y. 2 % nuo bendrų respondentų skaičiaus). Kitokią nuomonę
pareiškė 1 respondentas: šie du varijantai svarbiausi, t.y. atvirumo , individualumo poreikis bei
visapusiško ugdymosi poreikis. 1 respondentas nurodė, jog ugdymo prioritetu laiko šeimos
poreikius, socialinę padėtį.
Tyrimui buvo aktualu ar nurodytos ugdymo filosofijos bei pasirinkti pedagogų
prioritetai atitiko. Kai kurie pedagogai rinkosi po kelias ugdymo filosofijos kryptis ir viena iš jų
atitiko įvardintus ugdymo prioritetus.
36
10%
47%
41%
3%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
atitinka
neatitinka
atitiko viena nurodytaugdymo filosofijos kryptis
nepažymėta
9 pav. pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių bei pedagogų įvardintų ugdymo prioritetų atitikimas (
žr. Priedą Nr.1, 9 lentelė).
Kaip matyti iš pateiktų duomenų beveik pusė apklaustųjų respondentų neatitiko
pasirinkti ugdymo prioritetai ir įvardintos ugdymo filosofijos, nurodė 62 respondentai (47 % nuo
bendrų respondentų skaičiaus),mažiau kaip pusė apklaustų respondentų atitiko viena nurodyta
ugdymo filosofijos kryptis ir pasirinkti pedagogų prioritetai, 54 respondentai ( t.y. 41 % nuo bendrų
respondentų skaičiaus), mažos dalies respondentų nurodyta ugdymo filosofija ir pasirinkti ugdymo
prioritetai atitiko, 13 respondentų ( t.y. 10 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), nieko
nepasirinko 4 respondentai ( t.y. 3 % nuo bendrų respondentų skaičiaus).
Tai, kad pasirinkti ugdymo prioritetai bei ugdymo filosofija neatitiko vienas kito, rodo,
jog pedagogai nėra perpratę ugdymo filosofijos krypčių, jiems stinga žinių. Tačiau tai galėjo būti,
jog jie tiesiog nežino ugdymo filosofijoms būdingų požymių, todėl ugdymo filosofijos kryptį
rinkosi atsitiktine tvarka. Dominuojanti nurodyta pedagogų humanistinė ugdymo filosofijos kryptis,
nors prioritetus renkasi būdingus holistinei ugdymo filosofijai.
Pedagogų nuomonės pavaizduotos 10 pav. Vyraujanti egzistencialistinė ir
fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis ugdymo procese atsiskleidė per šiltą vaiko ir pedagogo
santykį, nuoširdų bendravimą, auklėtojos pagalbą ir padėjimą vaikui, vaiko interesų , asmeninės
patirties taikymo galimybes. Pedagogas asistentas, padedantis vaikui perimti mokėjimus, įgūdžius,
įsisavinti informaciją bei ją perdirbti, o taip pat dalyvaujantis kūrybinėje sąveikoje su vaiku.
Draugiškas bendradarbiavimas, atliepti ugdytinio interesai bei vaiko teisių pripažinimas ir
pasirinkimo galimybės renkantis veiklą, draugus sąlygojo šios ugdymo krypties dominavimą.
37
41%
7%
15%
32%
1%
2%
2%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
visi įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo f ilosofija
kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava" ugdymo f ilosofija
tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai
vaikams priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo f ilosofiją
tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo f ilosofija
ugdymo filosof ija neatitinka visų vaiko poreikių
nepažymėta
10 pav. Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofijos funkcionavimą įstaigoje ( žr. Priedą Nr.1, 10
lentelė)
Iš pateiktų pedagogų nuomonių matome, kad vaikams priimtinas gyvenimas pagal
įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją, taip nurodė 57 respondentai (32 % nuo bendrų
respondentų skaičiaus), mažiau kaip pusė respondentų mano, kad visi įstaigos pedagogai
vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, 72 respondentai ( t.y. 41 % nuo bendrų respondentų
skaičiaus), tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai, rinkosi šią nuomonę 26 respondentai (t.y. 15
% nuo bendrų respondentų skaičiaus), nedidelė dalis mano, kad kiekvienas pedagogas vadovaujasi
,,sava" ugdymo filosofija, 13 respondentų ( t.y. 7 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), mažiausiai
pasisakiusių, jog tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija, t.y. 2 respondentai ( t.y. 1 % nuo
bendrų respondentų skaičiaus ).
11%
30%
14%
21%
5%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
neinicijavo jokių pokyčių
aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniaiir principai
pakito ugdymo turinys
atsirado ugdymo metodų, priemonių irformų įvairovė
nepažymėta
11 pav. Pokyčiai įvykę įstaigai pasirinkus ir perpratus ugdymo filosofiją ( žr. Priedą Nr.1, 11
lentelė)
38
Iš pateiktų pedagogų nuomonių matome, kad trečdaliui apklaustųjų aiškesnis tapo
ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai, 59 respondentams (t.y. 30 % nuo bendrų respondentų
skaičiaus), penktadaliui tiriamųjų atsirado ugdymo metodų, priemonių ir formų įvairovė, mano 42
respondentai (t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), pakito vaiko ir pedagogo santykis mano
33 respondentai (t.y. 17 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), pakito ugdymo turinys, rinkosi 28
respondentai (t.y. 14 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), neinicijavo jokių pokyčių mano 22
respondentai (t.y. 11 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), nieko nepažymėjo 10 respondentų (t.y.
5 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), kitokią nuomonę pareiškė 3 respondentai (t.y. 3 % nuo
bendrų respondentų skaičiaus). Jie mano, kad ,,pakito ugdymo turinys, nes pačios kūrėme programą
bei pačių sukurta programa pakeitė požiūrį į vaiko ugdymą“, ,,nieko nepakito“, ,,suaktyvėjo
bendruomenės bendradarbiavimas“.
4. Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimas
Naujai sukurtos (2007m.) ikimokyklinių įstaigų programos paskatino ištirti, kokiomis
ugdymo filosofijomis yra grindžiama ugdymo programa bei ugdymo procesas. 2008 metais spalio –
vasario mėn. organizuotas ,,Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo
įstaigose“ tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti pasirinktos ikimokyklinių įstaigų ugdymo filosofijos
programose bei ugdymo procese dermę.
4.1 Tyrimo metodika
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo
programose deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.
Tyrimo uždaviniai :
1. Identifikuoti ugdymo filosofiją egzistuojančią ikimokyklinių įstaigų ( Nr.1., Nr.2, Nr.3,
Nr.4, Nr.5) ugdymo procese.
2. Palyginti ugdymo filosofiją nurodytą ugdymo programoje ir egzistuojančią ugdymo
procese.
Tyrimo objektas - ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermė.
Tyrimo subjektai – pedagogai ir vaikai.
Tyrimo hipotezė: pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo
filosofijos(ų) nuostatomis.
Tyrimo metodai:
1. Kriterinis stebėjimas.
2. Statistinė duomenų analizė.
Tyrimo etapai :
I. Pirmame tyrimo etape vyko ugdymo proceso atsitiktinai pasirinktose ikimokyklinio
ugdymo įstaigose stebėjimas, atvejų studijų analizė.
II. Antrame tyrimo etape, stebimas ugdymo procesas, fiksuojami ugdymo procese
egzistuojantys požymiai (kriterijuose išskirti) ir nustatoma kokia ugdymo filosofija
egzistuojanti ugdymo procese.
III. Trečiame tyrimo etape lyginama ugdymo programoje nurodyta ir ugdymo procese
egzistuojanti ugdymo filosofija .
IV. Ketvirtame tyrimo etape empirinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft
40
Excel kompiuterine programa, formuluojamos išvados ir siūlymai, rekomendacijos.
Tyrimo aktualumas – būtina užtikrinti dermę tarp deklaruojamos (oficialios)
ikimokyklinio ugdymo programose nurodytos ugdymo filosofijos ir ugdymo procese vyraujančios
ugdymo filosofijos (praktinės). Deklaruota ugdymo filosofija programoje reikalauja praktinio
įgyvendinimo ugdymo procese.
Tyrimo procedūra :
Tyrimo dalyviai – atsitiktinai pasirinktos Vilniaus ir Ukmergės ikimokyklinės ugdymo
įstaigos. Iš viso: 5. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų atranka – atsitiktinė. Pasirinkti darželių tipai:
lopšelis/darželis – 5. Stebėta 20 grupių, numatytas atlikti kriterinis stebėjimas. Kiekviena įstaiga yra
pasirinkusi ne vieną, o po kelias ir daugiau ugdymo filosofijos kryptis, todėl norint nustatyti ar
ugdymo procese atsispindi pasirinkta ugdymo filosofija. kriterinis stebėjimas numatytas atlikti kartą
per mėnesį. Stebėjimas pradėtas nuo lapkričio mėnesio ir numatytas iki balandžio mėnesio. Mano
manymu, vienu stebėjimu nepavyks atskleisti įstaigoje vyraujančios filosofijos. Kas mėnesinis
pakartotinis stebėjimas (du kartus tose pačiose įstaigose, tose pačiose grupėse ), padės lengviau
atskleisti įstaigos ugdymo filosofiją.
Tyrime dalyvavo 379 vaikų ir 24 pedagogai. Buvo atliekama atvejų studijų analizė(
ugdymo programos analizuojamos), siekiant išsiaiškinti kiek pasirinktos ugdymo filosofijos atitinka
patį ugdymo procesą. Parengti ištisinio stebėjimo protokolai (329). Siekiant tyrimo tikslo išskirti
keturi stebėjimo kriterijai (vaiko ir pedagogo santykis, ugdymo metodai bei formos, ugdymo
turinys, aplinka ir situacija), kurių pagalba nustatysime kokia ugdymo filosofija egzistuojanti
ugdymo procese. Protokole nurodytos ugdymo filosofijos paradigmos: klasikinė
(Perenializmas,Esencializmas,Pragmatizmas) ir šiuolaikinė (Progresyvizmas, Soc.
Rekonstruktyvizmas, Egzistencializmas ir Fenomenologija). Parengtų stebėjimo kriterijų požymiai
egzistuojantys ugdymo procese bei tyrimo duomenų analizė padės atskleisti ugdymo filosofijos
kryptis.
41
Stebėjimo kriterijų požymiai būdingi šiuolaikinėms ugdymo filosofijos kryptims. 5 lentelė
Stebėjimo kriterijai
Ugdymo požymiai būdingi egzistencialistinei ir fenomenologinei ugdymo filosofijos krypčiai
Ugdymo požymiai būdingi progresyvistinei ugdymo filosofijos krypčiai
Ugdymo požymiai būdingi soc.rekonstruktyvistinei ugdymo filosofijos krypčiai
1. Vaiko ir pedagogo santykis.
1.Šiltas bendravimas; 2. Auklėtoja pagalbininkė, patarėja; 3. Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami; 4.Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus; 5.Ugdytojas: organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą; 6.Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika; 7.Pedagogas padeda vaikui pasisavinti informaciją, ją perdirbti;
1. Pedagogas – ugdymo proceso organizatorius;
1. Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai; 2. Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus; 3. Pedagogas- sumanymų pradininkas, gebantis sudominti vaikus įvairia veikla ( vaikai įtraukiami į visuomenės veiklą); 4. Pedagogai veiklūs, ieškantys naujų galimybių, projektuojantys naujus tikslus bei vertybes; 5 Ugdytojai – sumanymų pradininkai, atliepiantys visuomenės interesus, ugdymo proceso tobulintojai;
2. Ugdymo turinio perteikimas.
8. Ugdymo turinio pamatas – kūrybiniai žaidimai;
2.Ugdymo turinio pamatas – kūrybiniai žaidimai;
6.Ugdymo procesas : problemiškas, mąstymo uždavinių, sprendimo įgūdžių reikalaujantis mokymas(is); ( problemų
42
9.Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais; 10. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant);
3.Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą; 4.Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais.
sprendimų būdai naudingi vaiko ateičiai ); 7. Rato tipo programa(diskusijų grupės, turinio ir mokėjimų tyrinėjimai, socialinių problemų sprendimai, įgūdžių lavinimas- ratas sujungiamas, tai ko vaikas išmoksta-tęsiama kt.metais, tobulinant ir pastiprinant naujai įgytus gebėjimus);
3. Ugdymo metodai bei formos.
11. Metodai: grupiniai bei individualūs projektai, individualių užduočių atlikimas bei pristatymas; 12.Terapinis ugdymas; 13. Spontaniškasis ugdymas; 14.Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas; 15.Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją; 16. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant).
8. Netradiciniai ugdymo būdai (,,Debatai“, ,, Minčių lietus“ ir kt. ); 9. Spontaniškasis ugdymas; 10. Socialinių klausimų kėlimas, analizė – demokratiškas požiūris į socialines problemas. 11. Vaikas veiklus, gebantis daryti sprendimus, priimti permainas; 12. Ugdymas apimantis individus ir visuomenę. Žinau ir veikiu; 13. Vaikai aktyvūs, besikreipiantys į save ir juos supantį pasaulį ( naujovių sugalvojimas ir įgyvendinimas); 14 Ugdymo procesas : problemiškas, mąstymo uždavinių, sprendimo įgūdžių reikalaujantis mokymas(is); ( problemų sprendimų būdai naudingi vaiko ateičiai ).
43
Stebėjimo kriterijų požymiai būdingi klasikinėms ugdymo filosofijos kryptims. 6 lentelė
Stebėjimo
kriterijai
Ugdymo požymiai būdingi perenialistinei ugdymo filosofijos krypčiai
Ugdymo požymiai esencialistinei ugdymo filosofijos krypčiai
Ugdymo požymiai būdingi pragmatistinei ugdymo filosofijos krypčiai
1. Vaiko ir pedagogo santykis.
1. Ugdytojas : žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą; 2. Ugdytinis : informacijos kaupėjas ir atgamintojas; visi ugdytiniai mokomi to paties;
1. Ugdytojas – socialinio patyrimo nukreipėjas, kontrolierius ir vadovas; 2. Ugdytojas suteikia žinių, vaiko praktinėms problemoms spręsti, atveda prie bendresnio žinojimo;
2.Ugdymo turinio perteikimas.
3. Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją); 4. Ugdymo turinio pamatas – žinojimas, išmokimas;
1.Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją);
3. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant);
3.Ugdymo metodai bei formos.
5. Tiesioginis mokymas, t.y. akademinis ugdymas; 6. Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo; 7. Demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys.
2. Tiesioginis mokymas, t.y. akademinis ugdymas; 3. Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo; 4. Demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys.
4. Eksperimentinis ugdymas( lankstus, neturįs pabaigos, orientuotas į individo gebėjimą mąstyti, protingai dalyvauti visuomenės gyvenime); 5. Į problemą orientuotas mokymas;
44
4. Aplinka ir situacija.
6.Šeima, visuomenė- atvira ir skatinanti aplinka, kurioje vaiko patyrimai geriausiai atsiskleidžia (natūrali aplinka); 7.Pastūmėti vaiką prie tiesiogiai jį dominančios aplinkos; 8. Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai.
4.2 Tyrimo duomenų analizė
Pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys įstaigų ugdymo programose 7 lentelė
Įstaigų Nr. Ugdymo filosofijos kryptys
Soc. rekonstruktyvistinė Nr.1
Egzistencialistinė ir fenomenologinė
Nr.2 Egzistencialistinė ir fenomenologinė
Soc. rekonstruktyvistinė
Egzistencialistinė ir fenomenologinė
Nr.3
Progresyvistinė
Egzistencialistinė ir fenomenologinė Nr.4
Soc. rekonstruktyvistinė
Nr.5 Egzistencialistinė ir fenomenologinė
Šaltinis. Stebėtų ikimokyklinių įstaigų Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 ugdymo filosofijos kryptys
ugdymo programose
Didžiausio populiarumo sulaukusi egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos
kryptis. Ji pasirinkta penkių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programose.. Soc.
rekonstruktyvistinę ugdymo filosofiją rinkosi bei programoje nurodė trys stebėtos ikimokyklinio
ugdymo įstaigos, progresyvistinę ugdymo filosofijos kryptį ugdymo programoje nurodė viena
įstaiga.
Visos pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys priklausančios šiuolaikinei ugdymo
paradigmai, klasikinei ugdymo paradigmai priklausančių ugdymo filosofijos krypčių nepasirinkta.
45
Siekiant išsiaiškinti tyrimo tikslo pasirinktos penkios ikimokyklinės įstaigos. Dvi iš jų rajono ir trys
miesto ikimokyklinės įstaigos.
Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo pasirinktos rajono ir miesto ikimokyklinės įstaigos (žr.12 pav.)
0 1 2 3 4
Rajonų ( Nr. 2, Nr.5)
Miestų ( Nr.1, Nr.3, Nr.4 )
Įsta
igos
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vietoves (žr. Priedą Nr. 2, 1 lentelė)
Tiriami trys Vilniaus lopšeliai-darželiai Nr.1, Nr.3, Nr.4 ir Ukmergės rajono lopšeliai-
darželiai Nr.2, Nr.5.
70%
37%
20%
88%
27%
64%
12%
30%
36%
16%
100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
Amžiius %
4 -virš 51 m.
3 -nuo 41 iki 50
2 - nuo 31iki 40
1 -nuo 20 iki 30
13 pav.Pedagogų amžius ( žr.priedą Nr.2, 2 lentelė)
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos
kryptys dominuojančios ugdymo procese, o pedagogų amžius galėjo turėti reikšmės ugdymo
filosofijos pasirinkimui. Tiriamose ugdymo procesuose egzistencialistinė ugdymo filosofija
atsiskleidusi per pedagogų gebėjimą bendradarbiauti, atliepti ugdytinio interesus, šiltus santykius ir
kūrybinių žaidimų raišką. Ugdymo procese pedagogai, kurių amžius nuo 30 iki 40 bei nuo 20 – 30
46
metų, vadovaujasi egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Vyresnio
amžiaus pedagogai, kurių amžius siekia nuo 41 iki 50 metų, galėjo įtakoti ugdymo filosofijos
neatitikimą ugdymo procese. Dažnai vertybes, kuriomis vadovaujamės ugdant vaikus, sunku
pakeisti ir amžius gali būti viena iš priežasčių, kodėl pedagogai nesivadovauja pasirinkta bei
nurodyta programoje ugdymo filosofija. Perenialistinė ugdymo filosofija dominuoja vienoje iš
tiriamų įstaigų, o pedagogai visi be išimties yra vyresnio amžiaus žmonės.
Ugdymo procese (pirmoje įstaigoje ) Daugiausia pedagogų nuo 31 iki 40 metų amžiaus, t.y.
88 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, tik maža dalis nuo 41 iki 50 metų amžiaus, t.y. 12% visų tirtų
pedagogų skaičiaus. Pedagogai, turintys nuo 31 iki 40 metų amžių dirba šiose grupėse: ,,
Čiulbuonėlių“, ,,Gudručių“, ,,Verpstelių“ ir ,,Spindulėlių“, o nuo 41 iki 50 metų amžiaus
,,Spindulėlių“ grupėje.
Ugdymo procese ( antroje įstaigoje ) Daugiau kaip pusė pedagogų nuo 20 iki 30 metų
amžiaus, t.y. 70% visų tirtų pedagogų skaičiaus, trečdalis sudaro nuo 41 iki 50 metų , t.y. 30% visų
tirtų padagogų skaičiaus. Pedagogai, kurių amžius nuo 20 iki 30 metų dirba ,,Drugelių“ grupėje, o
nuo 41 iki 50 metų - ,,Kodėlčiukų“ ir ,,Boružėlės – 2” grupėse.
Ugdymo procese ( trečioje įstaigoje ) trečdalis pedagogų sudaro, turinčių nuo 20 iki 30
metų, t.y. 37% tirtų pedagogų skaičiaus bei trečdalis pedagogų nuo 41 iki 50 metų, t.y. 36% visų
tirtų pedagogų skaičiaus. Ketvirtadalį pegagogų sudaro nuo 31 iki 40 metų, t.y.27 % visų tirtų
pedagogų skaičiaus. Daugiausia pedagogų nuo 20 iki 30 amžiaus dirbančių ,,Čiauškučių“,
,,Drugelių“, ,,Boružėlių‘ grupėse, šiek tiek mažiau pedagogų nuo 31 iki 40 metų - ,,Vyturėlių“,
,,Vijurkų“ grupėse ir maža dalis pedagogų nuo 41 iki 50 metų - ,,Kiškučių“ grupėje.
Ugdymo procese(ketvirtoje įstaigoje) daugiau kaip pusė pedagogų sudaro nuo 31 iki 40
metų amžiaus, t.y. 64% visų tirtų pedagogų skaičiaus bei penktadalis pedagogų, turinčių nuo 20 iki
30 metų, t.y.20 % visų tirtų padagogų skaičiaus. Ir mažiausią dalį pedagogų sudaro asmenys,
turintys nuo 41 iki 50 metų, t.y. 16% visų tirtų pedagogų skaičiaus šioje įstaigoje. Auklėtojos
turinčios nuo 20 iki 30 metų dirba ,, Zuikučių“grupėje, auklėtojos nuo 31 iki 40 metų amžiaus dirba
,, Boružėlės – 3” grupėje. Taip pat tokio amžiaus yra įstaigoje logopedė bei muzikinio ugdymo
pedagogė. Penktoje įstaigoje dirbančių pedagogų amžius nuo 41 iki 50 metų, t.y. 100% visų tirtų
pedagogų įstaigoje.
47
20%
12%15%
86%
100%
81%
80%
74%
14%
19%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga 5 - magistras
4 -aukštasis
3 - nebaigtas aukštasis
2 - aukštesnysis
1 -vidurinis
14 pav.Pedagogų išsilavinimas (žr.priedą Nr.2, 3 lentelė)
Pedagogų išsilavinimas gali būti svarbus renkantis vieną ar kitą ugdymo filosofiją.
Keturiose tirtose įstaigose daugiau kaip 80 % pedagogų sudaro turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šiose įstaigose remiamasi pasirinkta ugdymo filosofija. Penktoje
įstaigoje 27 % pedagogų turinčių aukštesnįjį bei nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Pedagogo
išsilavinimo stoka gali įtakoti netinkamos ugdymo filosofijos pasirinkimą arba nesidomėjimą
ugdymo filosofija
Pirmoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 60% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi
aukštąjį išsilavinimą, kiti 2 tiriamieji, t.y. 40 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi magistro laipsnį.
Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Gudručių“, ,,Čiulbuonėlių“ bei ,,Spindulėlių“
grupėse, magistro laipsnį turintys pedagogai - ,,Švyturėlių“ bei ,,Verpstelių“ grupėse.
Antroje įstaigoje iš keturių tiriamųjų pedagogų 4, t.y. 100% visų tirtų pedagogų skaičiaus
turi aukštąjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Boružėlės-2”,
,,Kodėlčiukų“, ,,Drugelių-2” grupėse.
Trečioje įstaigoje daugiausia pedagogų turinčių aukštąjį išsilavinimą. Iš šešių tiriamųjų
pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 17
% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi magistro laipsnį. Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba
,,Čiauškučių“, ,,Drugelių“, ,,Boružėlių“, ,,Kiškučių“ bei ,,Vyturėlių“grupėse. Magistro laipsnį
turintis pedagogas dirba ,,Vijurkų“ grupėje.
48
Ketvirtoje įstaigoje iš šešių tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus
turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 17 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštesnįjį
išsilavinimą Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Boružėlės-3”, ,,Saulytės“grupėse.,,
Zuikučių“ grupėje dirbančios pedagogės turi, viena aukštąjį, o kita aukštesnįjį išsilavinimą.
Įstaigoje logopedė bei muzikos ugdymo pedagogė turinčios aukštąjį išsilavinimą.
Penktoje įstaigoje iš keturių tiriamųjų pedagogų 2, t.y. 50 % visų tirtų pedagogų skaičiaus
turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštesnįjį
išsilavinimą ir 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi nebaigtą aukštąjį
išsilavinimą.
100%
89%
81%
87%
68%
11%
8%
19%
5%
32%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
6 - auklėtoja-ekspertė
5 - logopedė-metodininkė
4 - auklėtoja-metodininkė
3- vyr.muzikos pedagogė
2 - vyr.auklėtoja
1 - auklėtoja
15 pav. Pedagogų kvalifikacija ( žr.priedą Nr.2, 4 lentelė)
Pirmoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 100 % visų tirtų pedagogų skaičiaus
turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją.
Daugiausia antroje įstaigoje, iš keturių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 75 % visų tirtų pedagogų
skaičiaus, turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją, 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi
vyr.muzikos ugdymo pedagogės kvalifikaciją.
Trečioje įstaigoje daugiausia pedagogų, turinčių vyr.auklėtojos kvalifikaciją. Iš šešių
tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją.
Vienas pedagogas , t.y.17 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi auklėtojos – metodininkės
kvalifikaciją.
Ketvirtoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 60 % visų tirtų pedagogų skaičiaus
turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją, 1 pedagogas, t.y. 20 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, turi
49
logopedės-metodininkės kvalifikaciją ir 1 pedagogas, t.y. 20 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, turi
vyr. muzikos pedagogės kvalifikaciją.
Penktoje įstaigoje iš 4 tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 75 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi
vyr.auklėtojos kvalifikaciją bei 1 tiriamasis pedagogas, t.y. 25% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi
logopedės-metodininkės kvalifikaciją.
70%
44%
79%
100%
30%
19%
21%
59%
37%
41%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
4 - virš 31 metų
3- 21-30 metų
2-11-20 metų
1-1-10 metų
16 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal darbo stažą ( žr.priedą Nr.2, 5 lentelė)
Tiriamieji penki pedagogai (I įstaigoje) turi didelį darbo stažą – nuo 11 iki 20 metų.
Pokalbiai su auklėtojomis leidžia manyti, kad pedagoginis darbo stažas yra privalumas. Tačiau kai
kurios mano, kad ,,pačiam nuostatas pakeisti, idėjas siūlyti ir įgyvendinti, būti aktyviam labai
svarbu‘‘. Auklėtojos supranta, kad ne vien patirtis sąlygoja ugdymo kokybę, kaitos rodiklis mūsų
pačių mąstymas ir veikimas drauge su vaiku: ,,turime pačios konstruktyviai mąstyti ir ta tikrovę
atgaminti per sąveiką su vaiku, mūsų patirtys turi susilieti“.
Antroje įstaigoje daugiau kaip pusė pedagogų turinčių darbo stažą nuo 1 iki 10 metų, tik
trečdalis tiriamųjų turi darbo stažą nuo 11 iki 20 metų. Diskusijos su auklėtojomis parodė, jog
,,pedagogas jaunas gali geriau jausti šiuolaikinį laikmetį bei vaiko interesus“. Kitų manymu,
,,auklėtojos darbo patirtis ne tiek ir svarbi, daug svarbiau kaip ji moka bendrauti su vaiku, kokios
jos asmeninės kaip pedagogo savybės“.
Trečioje įstaigoje beveik pusė stebėtų pedagogų darbo stažas siekia nuo 1 iki 10 metų,
mažiau kaip pusė tiriamųjų darbo stažas nuo 21 iki 30 metų ir penktadalį tiriamųjų darbo stažas nuo
11 iki 20 metų. Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečioje įstaigoje nors jauni
50
pedagogai, tačiau išsiskiriantys gebėjimu sudominti vaikus. Pateiksiu pavyzdžių ,,Kol vakarienė
dar neatnešta, auklėtoja su vaikais žaidžia pirštų žaidimus“, ,,Šiandien pakalbėsime apie save,
pasvarstysime esame vienodi ar skirtingi, paimkime veidrodėlį ir pažiūrėję pasakysim, kokios mūsų
akys, plaukų spalva“arba ,, Stokim, pasiimkim į rankas po meškerę. Meškerioju ir ištraukiu žuvytę.
Kokią? (vaikai sako žinomas žuvis). Auklėtojos puikios padėjėjos:,,aš parodysiu kaip klijuoti
detales, padėsiu kiekvienam, neskubėkite“.Dominuoja mokymo elementų: ,,11 vaikų sėdi prie stalų
– kerpa, rašo laiškus‘‘, ,,O dabar keturi iš jūsų eime su manimi prie stalų – aprengsime save,
pripiešime veidukus, priklijuosime sau rankytes, kojytes, plaukučius“.Neišvengiama nurodymų
:,,Išardykit savo šautuvus, pasidedat dabar visi, eikim geriau konstruokim“, ,,Išeikit iš rūbinėlės,
Dobilai, čia žaidžia mergaitės ir po vakarienės galėsit ir jūs, gerai? Mes irgi norim(priešinasi
tokiam auklėtojos sprendimui Dobilas)“.
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad pirmoje įstaigoje pedagogai, turintys darbo
patirties, geba sudominti vaikus, gerai išmano vaiko psichologiją bei ją pritaiko praktikoje.
Pedagoginis darbo stažas įtakoja ugdymo proceso organizavimą, tai akivaizdžiai matoma
pavyzdžiuose : ,,tiksinčios bombos garsas leis jums sakyti žodžius, kuo įvairesnių ir kuo daugiau
žodžių pasakysite, tuo geriau, bet bombai sprogus, mano rankoje pakils kita kortelė, su kitu
garsu<...>“.Taip pat netradicinių ugdymo metodų naudojimas: ,, auklėtoja primena vaikams, kad
namuose pagal raktinius žodžius ir nupieštus savo paveikslėlius papasakos istoriją tėvams, o šie
parašys atsiliepimus girdėtos istorijos“.
Antroje įstaigoje, remiantis tyrimo duomenų kokybine analize matome, kad šioje įstaigoje
pedagogės jaunos, mokančios ir gebančios pažinti ir suprasti vaiką. Pedagogės lanksčiai planuoja
pedagoginį procesą atsižvelgdamos į kiekvieno vaiko turimą patirtį. Stebima kiekvieno vaiko
raiška, problemos sprendžiamos individualiai. Auklėtojos dažnai vaikus skatina, pateikiami
pavyzdžiai tai iliustruoja: ,, Kokie šaunuoliai, gražiai valgote, aš džiaugiuosi jumis“ arba
,,nesijaudink, visiškai puikiai kerpi, tau pavyks“. O tai neabejotinai įtakoja ugdymo filosofijos
atsiradimui ir egzistavimui procese.
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečioje įstaigoje apie puse pedagogų nuo
20 iki 30 metų, tačiau jie išsiskiriantys gebėjimu sudominti vaikus.
Ketvirtoje įstaigoje apie 80 % sudaro jaunų specialistų, gebančių ugdymo procese
vadovautis pasirinkta ugdymo filosofija. Jaunos ir perspektyvios auklėtojos remiasi pasirinkta
egzistencialistine bei fenomenologine ugdymo filosofija.
Penktoje įstaigoje pedagogai su labai dideliu darbo stažu, tačiau ne visada tai yra rodiklis,
kad ugdymo filosofija bus vadovaujamasi. Tyrimas tai ir atskleidė, kad vyrauja perenialistinė
51
ugdymo filosofija, pedagogės vadovaujasi žinių perteikimu, mokėjimų bei įgūdžių lavinimu. Vaikai
Informaciją kaupia bei atgamina, visi dažnai mokomi to paties. Temos parenkamos pačio
pedagogo, nesuteikiant galimybės vaikui pačiam siūlyti idėjas. Demonstravimas, akademinis
ugdymas dominuojantis ugdymo procese.
Egzistencialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigų ugdymo procese. Atvejo
studija
Pirma įstaiga
Programų kūrimo procese esminį vaidmenį vaidina tai, kokių filosofinių nuostatų laikosi jos
kūrėjai, kokią ugdymo filosofiją jie pasirenka ir kaip ją įgyvendina ugdymo procese. Ugdymo
programos ir jose numatyta ugdymo filosofija turi realizuotis ugdymo procese ir tarnauti ugdytinio
patirčiai turtinti, savirealizacijai skleistis.
Pirmos įstaigos ugdymo programoje nurodyta, jog ji vadovaujasi soc.rekonstruktyvistine,
egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas parodė, kad
įstaigoje iš tiesų dominuojanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, t.y.
54 %, o soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis užimanti 16 % tarp visų įstaigoje tirtų
bei išryškėjusių ugdymo filosofijų. Pasirinktos programoje ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo
procese pasireiškusios ugdymo filosofijos atitinkančios bei derančios tarpusavyje, kadangi
užimančios daugiau kaip pusė, t.y. 70 % visų pasireiškusių ugdymo filosofijos krypčių.
Programoje akcentuojama: ,,padedame atsiskleisti laisvai ir harmoningai, dvasiškai
turtingai asmenybei, puoselėjamei bendražmogiškas vertybes<...>padedame ugdytiniui išreikšti
save ir tapti geresniu“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad ,,mes vieni kitiems šaltinis –
mokomės vieni iš kitų“, ,, ugdome humaniškai vaikučius, o taip pat ieškome priežastinių žmogaus
egzistencijos ryšių ir pasiekimų suvokimo“, ,,stengiamės vaiko patirtį turtinti, jam padedame
atsiskleisti, o taip pat ugdyti kompetetingą asmenybę“. Programoje nurodoma: ,,Vaikams
suaugusieji turi padėti bendrauti su pasauliu, nes vaikai yra trapios esybės, reikia vengti to, kas
kliudo, ir siekti to, kas skatina vaiką vystytis natūraliai“. Tačiau patys pedagogai akcentuoja :
,,mūsų santykiai lemia vaiko asmenybės formavimąsi“.
Susipažinus su įstaigos programa bei pasikalbėjus su auklėtojomis paaiškėjo, kad svarbiausi
vaikų poreikiai šioje įstaigoje: ,,Būti išklausytiems, įvertintiems, paskatintiems, pagirtiems,
apsaugotiems nuo galimų pavojų“, išskiriamas ,,žaidimas ir bendravimas su draugais,
eksperimentavimas, patyrimas, atradimas, išbandymas šiuolaikinių technologijų, aktyvi veikla
52
naudojantis meninės raiškos priemonėmis“. Pedagogai tikino, kad ,,svarbiausia vaiką mylėti tokį,
koks jis yra“. Diskutuojant paaiškėjo, kad tėvai aktyviai dalyvauja grupės organizuojamose
šventėse, vakaronėse, projektuose, siūlo savo pagalbą organizuojant išvykas į teatrus, parodas ir t.t.
Auklėtojų teigimu, ,,tėvų pritarimas ir palaikymas, kūrybiškumas skatina ir jas pasitempti, keisti
ugdymo metodus, kurti demokratiškus santykius“.
Programoje akcentuojama: ,,padedame atsiskleisti laisvai ir harmoningai, dvasiškai
turtingai asmenybei, puoselėjamei bendražmogiškas vertybes<...>padedame ugdytiniui išreikšti
save ir tapti geresniu“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad ,,mes vieni kitiems šaltinis –
mokomės vieni iš kitų“, ,, ugdome humaniškai vaikučius, o taip pat ieškome priežastinių žmogaus
egzistencijos ryšių ir pasiekimų suvokimo“, ,,stengiamės vaiko patirtį turtinti, jam padedame
atsiskleisti, o taip pat ugdyti kompetetingą asmenybę“. Programoje nurodoma: ,,Vaikams
suaugusieji turi padėti bendrauti su pasauliu, nes vaikai yra trapios esybės, reikia vengti to, kas
kliudo, ir siekti to, kas skatina vaiką vystytis natūraliai“. Tačiau patys pedagogai akcentuoja :
,,mūsų santykiai lemia vaiko asmenybės formavimąsi“.
Išanalizavus pirmos įstaigos dokumentus, programą, pastebėjus ugdymo procesą nustatyta,
kad šioje įstaigoje vadovaujamasi pasirinkta egzistencialistine ir fenomenologine, kiek mažiau
soc.rekonstruktyvistine ugdymo filosofija ir tai atitinka pasirinktai ugdymo filosofijos krypčiai
nurodytai ugdymo programoje.
Vyraujanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis ugdymo procese
atsiskleidė per šiltą vaiko ir pedagogo santykį, nuoširdų bendravimą, auklėtojos pagalbą ir padėjimą
vaikui, vaiko interesų , asmeninės patirties taikymo galimybes. Pedagogas asistentas, padedantis
vaikui perimti mokėjimus, įgūdžius, įsisavinti informaciją bei ją perdirbti, o taip pat dalyvaujantis
kūrybinėje sąveikoje su vaiku. Draugiškas bendradarbiavimas, atliepti ugdytinio interesai bei vaiko
teisių pripažinimas ir pasirinkimo galimybės renkantis veiklą, draugus sąlygojo šios ugdymo
krypties dominavimą.
Ugdymo procese pastebėta egzistuojanti progresyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 24 %, bet
ugdymo programoje tai nenurodyta. Progresyvistinė ugdymo filosofija įstaigoje pasireiškia per
aktyvius ugdymo metodus, priemonių įvairovę bei funkcionalumą, kūrybinius žaidimus, intensyvų
bendradarbiavimą su tėvais.
Ugdymo filosofijos kryptims būdingas santykių pobūdis pavaizduotas 17 pav.
53
2%
4%
30%
29%
11%
7%
5%
5%
5%
2%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingasuž sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k)
Ugdytinis:informacijos kaupėjas iratgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)
Šiltas bendravimas(š)
Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)
Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)
Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o nepasyvūs klausytojai(š)
Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)
Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantisugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei
įgūdžių sistemą(š)
Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š)
Ugdym
o filosofijo
s k
ryptim
s būdin
gas s
anty
kių
pobūdisa
aaa
%
17 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr. priedą Nr.2, 6 lentelė)
Pirmoje įstaigoje daugiausia dominuoja šilto bendravimo 19 situacijų (30%) ir auklėtojos
kaip pagalbininkės, patarėjos 16 situacijų, t.y. 29%. Auklėtojos puikios ugdymo proceso
organizatorės 6 situacijos, t.y. 11 %. Įstaigoje ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne
pasyvūs klausytojai 4 situacijos, t.y. 7%. Pedagogai atliepia ugdytinių interesus 3 situacijos t.y. 5
%, ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami 3 situacijos t. y 5%,
ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis pačiam ugdytiniui perimti žinių, mokėjimų bei
įgūdžių sistemą 3 situacijos ( 5%). Pastebimi atvejai, kai ugdytiniai mokomi to paties 2 situacijos,
t.y. 4 % bei ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių
lavinimą 1 situacija, t.y. 2%. Nors kūrybinių žaidimų gausu , tačiau vaiko ir pedagogo kūrybinė
sąveika 1 situacija, t.y. 2%.
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Progresyvizmas Perenializmas
54
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja šilti santykiai. Tai
parodo tokios situacijos: ,,smagu tave matyti, linkiu geros dienos, pritūpia, nusišypso, paduoda
kiekvienam ranką, kreipiasi į auklėtoją vardu“. Gražūs santykiai su tėvais: ,, kaip gyvenat
auklėtoja, kaip smagu jus matyt, gero jums vakaro“. Pokalbiai su tėvais, kvietimas išgerti arbatos
parodo, jog auklėtojų ir tėvų santykiai artimi bei nuoširdūs.
Užfiksuota daug situacijų, kai pedagogas pagelbėja, pataria vaikui. Tai matyti iš pavyzdžių :
„sušukuoja, padeda atrasti skirtumus, išpiešia širdelę, užsega sagtį, paaiškina domino taisykles,
pasiūlo idėjų, supjausto maistą, papuošia žaidžiančius vaikus, tvarko žaislus kartu su vaikais,
pakelia akmenį, parodo kaip nerti vašeliu“. Auklėtojos dėmesingos ir mielos, atliepiančios vaiko
poreikius. Vaikai skatinami spręsti konfliktus, kalbėtis tarpusavyje, pasirinkus grupėje jiems
priimtiniausią erdvę. Santykiai tarp ugdytojo ir ugdytinių laisvi, natūralūs, nėra įtampos, ramus
tonas ir pusiausvyra vyrauja.
Vaikai šioje įstaigoje giriami, tai matome iš tokių pavyzdžių : „Šaunuoliai, jums tikrai
pavyks, tau gerai sekasi, tu buvai puikus pasakos autorius, esi sumani, o tu nuosekliai sekei pasaką,
puikiai atrodėte, o balsai buvo tokie tikroviški, o tu drąsus ir t.t.“. Auklėtojos atskleidžia savo
nuomonę, tuo pastiprindamos vaiką: ,,Aš visiškai pasitikiu tavo kūryba arba aš sužavėta, tau tikrai
gerai sekasi“.
Auklėtoja pateikia idėjų, kurias vaikas renkasi. Pavyzdys: ,,Aš noriu medyje piešti, aš irgi
noriu“ arba ,,aš tai nenoriu nieko ten daryt, einu prie kaladžių, nebent turgų statysiu, nu tuos
suolus“. Auklėtojos pagyrimai, pritarimas, palaikymas bei supratimas vyraujantis ugdymo procese.
Vaikai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai. Tai matome iš tokio pavyzdžio :
,,Ana Marija, tu norėjai papasakoti vaikams apie dantukų gydymą, prašau“. Vaikai skatinami
samprotauti. Tai matome iš tokių situacijų: ,,Būsiu vairuotojas didelio autobuso. Puiku, tikiuosi
būsi drausmingas vairuotojas. Vežčiau daug žmonių tada. O kaip tu manai, ar tai sunkus darbas?
Nu nelabai...vežti gi nesunku, tik ženklus reikia žinoti“, ,,O aš tai pardavėja būsiu,
rūbų<...>pardavinėsiu gražius sijonus, džinsus. Visos specialybės žmogui svarbios, pardavėjos taip
pat“. Ryto rate skatinamas vaikų aktyvumas, siūloma išsakyti savo mintis : ,,laimės, gerų žaidimų,
linkiu daug transformerių, pingvinų ant bangos ir t.t.“ Pasiūlymų auklėtojos laukia iš vaikų:
,,Laukiu jūsų pasiūlymų, ką norėtumėt šiandien nuveikti? Galim vaidinti, o visi spėja koks čia
daiktas. Puiku, kas nori į ratelio vidurį?“
Vaiko ir auklėtojos santykiai artimi. Kartu vaidina, bendradarbiauja, mokosi vienas iš kito,
kuria planus, palaiko vaiko sumanymus, organizuoja žaidimus. Vaiko interesai pedagogams
svarbiausi: ,, Noriu aš<...>gerai, puiku, tu būsi vedančiuoju“ arba ,,o čia dantų muliažas, aš noriu
55
tokį padaryti<...>gerai, tau tikrai pavyks“, ,,Aš noriu būti šuniuku. Ir aš noriu. Gerai, tegu bus du
šuniukai“.
Auklėtoja organizatorė, asistentė, padedanti vaikui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei
įgūdžių sistemą. Tai iliustruoja situacija: ,,Aš raktininkas, aš duris užrakinsiu, o kas kavinės
priežiūra turi kortelę<...> ne aš, aš jau auklėtojos padėjėja“. Vaikai įgūdžius lavina patys
veikdami, auklėtoja tik asistuoja. Pedagogai veiklūs, ieškantys naujų galimybių, projektuojantys
naujus tikslus bei vertybes. Santykių gerinimui naudojamas ,,Taikos kilimas“(vaikų pieštas ir
klijuotas, kur jie įvykus konfliktui sėdasi ir kalbasi), ,,Pareigybių obuolys“, o taip pat žaidimai
,,Nuleisk garą“, ,,Karalius“, ,,Surask draugą“ ir kt.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Aktyvūs ugdymo(si)metodai, kreipiantysugdytinius į veiklą
(progresyvizmas) (š)
Ugdymo turinio pamatas- kūrybiniai žaidimai
(progresyvizmas) (š)
Ug
dym
o f
ilo
so
fijo
s k
ryp
tim
s
bū
din
gas u
gd
ym
o t
uri
nio
pert
eik
imas
%
18 pav. Ugdymo turinio perteikimas ( žr. priedą Nr.2, 7 lentelė)
Pirmoje įstaigoje gausu aktyvių ugdymo metodų, kreipiančių vaikus į veiklą. Tai žaidimas
,,Bum”, pasakų sekimas teatro kambaryje, įvairių figūrėlių ieškojimas, pasakos pagal raktinius
žodžius sekimas bei tėvų komentarai, geltonuko kelionė pas vaikus į namus, pasakų kūrimas bei
vaidyba, pirmojo dantuko istorija, spalvotų kamuoliukų spalvų įvardinimas bei skaičiavimas sporto
ir pramogų centre, linksmuosiuose labirintuose kelio ženklų, mašinų įvardinimas, seklyčioje
organizuotas vaikų susirinkimas bei aptariamų aktualiausių klausimų sprendimas Aktyvūs ugdymo
metodai kreipia ugdytinius progresyvizmo link . Išskiriami vaikų gebėjimai kurti, siūlyti savo
idėjas ( lauko plano kūrimas, kompiuterio kūrimas, mašinų gamyba, namo projektavimas).
Daugiausiai kūrybinių žaidimų, kuriuose vaikai puikiai save realizuoja. Pasirenkami vaikų
žaidimai tokie: ,,gydytojai – stomatologai, šeimos žaidimai (berniukai užsidėję aukštakulnius
batelius vaidina mamas), kaukolių namai, šeimos žaidimai, kompiuterio gaminimas,statybiniai
žaidimai, namo lipdymas bei dažymas, kačiukų šeimyna, stalo žaidimai ( dėlionės), laivas
56
(lauke),,,atspėk, kas aš?”(vienas vaidina, o kiti bando atspėti koks tai daiktas), skaičių ridenimas bei
gaudymas. Yra žaidimų, stiprinančių socialinius įgūdžius: ,,Nuleisk garą”, ,,Aš šiandien karalius”,
,,Surask draugą ”. Juos inicijuoja pedagogai bei patys vaikai.
Įstaigos ugdymo programoje nėra nurodyta progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis,
tačiau ugdymo turinio perteikimas rodo, jog įstaigoje dominuoja progresyvistinė ugdymo filosofija.
Ugdymo procesas organizuojamas išradingai, įjungiant į pasakos kūrimą vaikus, jų mintis.
Pavyzdys iliustruoja: ,,poniutė išsiruošė į vestuves ir šuniuko neėmė ( auklėtoja), tada šuniukas
nubėgo į mišką ir sako lazdai( toliau vaikas kuria), lazda duok poniutei, kad manęs į vestuves
neėmė, o lazda ir sako(auklėtoja), ji man nieko blogo nedarė, negaliu muštis(kuria
vaikas)<...>nubėgo šuniukas pas laužą ir prašo (auklėtoja), lauže sudegink lazdą (vaikas)<...>“.
Užfiksuota keletą situacijų, kai ugdytojas žinias perteikia: ,,O dabar visi kartu
dainuojam<...>“, moko to paties: ,,dabar prisikarpykime plonų juostelių ir jas va čia suklijuokime,
puiku, štai mano dantų šepetėlis“ arba ,,pažiūrėkite į šviesoforą, ar galima važiuoti dabar?“
Vaikai visi kartu atsakinėja, o auklėtoja perjungia šviesoforo spalvas, ,,pirmiausia galite pasidaryti
bures, jas iškerpu iš popieriaus arba žurnalo kokio, po to va šitaip jas suklijuoju ir pritvirtinu jas
prie stiebo“.
Didumą ugdymo metodų sudaro netradicinių ugdymo būdų ( 38 %) įgyvendinimas. Jie
tokie: liūtuko (med. slaugytojos) apsilankymas grupėje, pirmojo dantuko istorija ( kurioje dalyvauja
ir tėvai), pareigų laikymasis, žiemos sodo pasaka, nežinomų žodžių paieškos (namuose stebint
informacinę laidą žodį užrašo tėvai, o grupėje išsiaiškiname, ką jis reiškia). Spontaniško ugdymo
aptinkamos situacijos, t.y. 23 % ( skaičių žaidimas, lauko planas, žaidimas šuniukas).
57
19 pav. Ugdymo metodai ir formos (žr. priedą Nr.2, 8 lentelė)
8%
23%
38%
23%
8%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
Demonstravimas,diskusija,pratybos,mokymasis sėdint,
bendros užduotys(k)
Metodai:grupiniai beiindividualūs
projektai,individualiųužduočių atlikimas bei
pristatymas(š)
Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių
lietus" ir kt.)(š)
Spontaniškasisugdymas(š)
Ugdytojo ir ugdytiniopatirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiaii
pageidavimai inicijuoja naujas kryptis.
Pedagogaspagalbininkas perdirbant,
pasisavinantinformacijją(š)
%
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas
58
20 pav. Aplinka ir situacija ( žr. priedą Nr.2, 9 lentelė)
Ugdymo procese vyrauja laisvas pasirinkimas, siūloma priemonių ir idėjų gausa. Iliustruoja
pavyzdys : ,,Vaikai keliauja į kitą patalpos dalį, kur ant stalų pridėliota – vašeliai, siūlai, blizgus
popierius, trafaretinės širdys, molis, modelinas, formulės, smėlis, kriauklės, gilės, kaštonai,
makaronai ir kt.“. Ugdymo procese ugdytojas pateikia siurprizų: ,,Dvi didelės iškirptos kuprinės, į
kurias reikėtų įsidėti daiktų, reikalingų mokyklai. Jos labai didelės, manau visiems pakaks vietos ką
nors į jas įdėti. Labai didelė, vau, oho, geras, ane?(vaikai)“.
Ugdymo procese pedagogas geba nukreipti vaikus į veiklą. Pavyzdys iliustruoja : ,,Kviečiu
du vaikus, kurių akių spalva ruda, pavirsti išminčiais. Jūs galėsite išrinkti komandos narius“.
Ugdymo procesas organizuojamas visose darželio erdvėse. Teatro kambarys : ,,Pasiūlykite pasaką,
kurią norėtumėt šiandien vaidinti, jūsų laukia veikėjai. Vaikai tariasi ką vaidins ir renkasi
herojus“. Taip pat linksmieji labirintai, sporto ir pramogų centras, seklyčia, žiemos sodas, sporto
salė, poilsio kambarys, erdvės, kuriose vyksta ugdomasis procesas.
Vaikų pasiskirstymas pagal amžių įstaigose pavaizduotas 21 pav.
17%
28%
56%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams,
veiklai(š)
Pripažįtama vaikoteisė rinktis veiklą,
buvimo vietą, draugus,laisvai judėti iš vienos
erdvės į kitą(š)
Priemonės(atitinkančios vaiko
amžių, funkcionalios)(š)
%
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Progresyvizmas
59
6.5
3
4
5
6.5
0 1 2 3 4 5 6 7
Gudručiai
Švyturėliai
Spindulėliai
Verpstelės
Čiulbuonėliai
Metai
21 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal amžių (žr. Priedą Nr. 2, 10 lentelė)
Daugiausia, t.y. iš 84 tiriamiųjų 37 vaikai, t.y. 44%, yra šešiamečiai ( priešmokyklinės
ugdymo grupės), kita dalis 17 vaikų , t.y. 20 % nuo visų tiriamųjų yra keturių metų, kiek mažiau 16
vaikų, t.y. 19 % nuo visų tiriamųjų, lanko trimečių grupę, mažiausiai 14 vaikų, t.y.17 % nuo visų
tiriamųjų lanko penkiamečių grupę .
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, šešiamečiai šioje įstaigoje savarankiški,
dominuoja pagarba vienas kito atžvilgiu, jaučiama puiki atmosfera. Tai akivaizdžiai matyti iš tokių
situacijų : ,,o, Virginija, labas“ (vadina auklėtoją vardu, kas pasako apie jų artimus santykius) arba
,,labai gražu, tikrai, aš sužavėta, manau gali būti dailininke, tau gerai sekasi“ (giria Gustę
auklėtoja), ,,auklėtoja, pasilenkite, pypt pypt“ (vaikas paspaudžia nosies galiuką auklėtojai, abu
juokiasi). „mano nosis vairas, puiki mintis“ ( džiaugiasi vaiko artumu auklėtoja ), ,,kad diena
prabėgtų linksma padovanosiu kiekvienam iš jūsų po mažą širdelę. Man jūs visi brangūs, aš jus
visus myliu“ (auklėtoja išdalina vaikams širdeles). Keturmečių žaidimus pagyvina auklėtojos
pagalba: ,,Kas pas jus mamytė, duok aš tave aprengsiu, šitą geltoną suknelę užvilksiu ir baltu
kaspinu papuošiu, reikia mamytę aprengti gražiai“. Keturmečiams auklėtoja pagalbininkė: ,,Viena
rankyte laikyk, o kita plėšk, va, labai gerai, šaunuolis. O dabar paklijuok, va kaip gražiai moki“.
Pagyrimai vyrauja keturmečių grupėje: ,,Kaip Enrikutis gražiai valgo, šaunuolis“, ,,Gražus labai
namas“. Šiltas bendravimas su tėvais: ,,Labas vakaras, kaip smagu jus matyti“ (auklėtoja
sveikinasi pasirodžius tėčiui) ,,Viso gero, gero jums vakaro. Ir jums taip pat iki rytojaus“.
60
Penkiamečiai puikiai atsiskleidžia žaidimuose, išnaudoja visas galimas grupės erdves: ,,einam
šuniukai ir kačiukai, darželį“ ( nuveda į rūbinėlę, o pačios grįžta į seklyčią-namus).
1%1%
5%25%
27%
27%
25%
30%
58%
36%
64%
50%
70%
17%
36%
9%
25%
0% 20% 40% 60% 80%
Gudručiai
Švyturėliai
Spindulėliai
Verpstelės
Čiulbuonėliai
Holizmas
Socialinis rekonstruktyvizmas(š)
Egzistencializmas irFenomenologija ( š)
Progresyvizmas (š)
Pragmatizmas (k)
Esencializmas (k)
Perenializmas (k)
22 pav. Ugdymo procese egzistuojančios ugdymo filosofijos kryptys (žr. Priedą Nr. 2,
11 lentelė)
Programoje pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių - egzistencializmo ir fenomenologijos bei
soc.rekonstruktyvizmo daugiausia aptikta ,,Gudručių”ir ,,Švyturėlių” grupėse.
Soc.rekonstruktyvizmo neaptikta ,,Čiulbuonėlių” grupėje. Egzistencialistinė ir fenomenologinė
ugdymo kryptis dominuojanti visose stebėtose grupėse. Progresyvizmas ugdymo procese
atsiskleidęs per aktyvius ugdymo metodus, vaikų gebėjimus kurti, siūlyti savo idėjas.
Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 23 pav.
23 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė
16%
100%
54%
100%
24%
100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo programoje nėra
Progresyvizmas
Egzistencializmas ir Fenomenologija
Soc.Rekonstruktyvizmas
filosofijos
61
Pirmos įstaigos ugdymo programoje nurodytos egzistencialistinė ir fenomenologinė bei soc.
rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptys. Egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo
filosofijos kryptis vyraujanti, t.y.sudaranti 54 % visų esančių ugdymo filosofijos krypčių, todėl
atitinkanti ugdymo programą. Nurodytoji soc.rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis
programoje ir ugdymo procese aptikta, tačiau tik iš dalies 16 %. Ugdymo procese pastebėta
egzistuojanti progresyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 24 %, kuri ugdymo programoje nenurodyta, bet
ugdymo procese aptikta.
Antra įstaiga
Antros įstaigos ugdymo programoje nurodyta, jog ji vadovaujasi soc.rekonstruktyvistine,
egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas parodė, kad
įstaigoje iš tiesų dominuojanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, t.y.
54 %, o soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis užimanti 16 % tarp visų įstaigoje tirtų
bei išryškėjusių ugdymo filosofijų. Pasirinktos programoje ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo
procese pasireiškusios ugdymo filosofijos atitinkančios bei derančios tarpusavyje, kadangi
užimančios daugiau kaip pusė, t.y. 70 % visų pasireiškusių ugdymo filosofijos krypčių.
Susipažinus su įstaigos programa bei pasikalbėjus su auklėtojomis paaiškėjo, kad rengiant
įstaigos programą buvo atsižvelgiama į pagrindines ikimokyklinio ugdymo programas: ,,Vėrinėlis“,
,,Ankstyvojo ugdymo vadovas“, ,,Ikimokyklinės ugdymo gairės“ (programa pedagogams ir
tėvams), ,,Po tėviškės dangum“. Pasirinktos programos tikslas – padėti vaikui tenkinti prigimtinius,
kultūros, etninius, socialinius bei pažintinius poreikius. Diskusijose paaiškėjo, kad ,,ugdymas vyksta
vaikui žaidžiant, jo aktyvumas savaiminis arba inspiruotas, stebima kiekvieno vaiko raiška,
problemos sprendžiamos individualiai“. Auklėtojos akcentavo, ,,siekiančios įvairiapusių vaiko
kompetencijų, vertybinių nuostatų, gebėjimų, patirties lavinimosi“. Kuriama visapusiška vaiko
vystymąsi skatinanti aplinka. Auklėtojos kuria gerą atmosferą bei siekia kokybiško, šiuolaikinio
ugdymo. Požiūris į vaiką ,,nuolat besikeičiantis žmogus, kuriam būdingi visi individualios raiškos
bruožai“.
Ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos
kryptis. Ugdymo procese ji egzistuojanti, t.y. sudaranti 67 % visų esančių ugdymo filosofijos
krypčių, taigi ir deranti ugdymo programoje. Ugdymo programoje nenurodytos progresyvistinė,
soc. rekonstruktyvistinė, esencialistinė, perenialistinė ugdymo filosofijos kryptys. Tačiau šios
ugdymo filosofijos kryptys, sudarančios daugiau kaip trečdalį esančių ugdymo filosofijos krypčių
62
ugdymo procese. Pedagogai rinkdamiesi aktyvius ugdymo metodus, priemonių įvairovę bei
funkcionalumą, kūrybinius žaidimus, intensyvų bendradarbiavimą su tėvais atliepia šių ugdymo
filosofijos krypčių atsiradimą. Įstaigoje vyraujanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo
filosofijos kryptis bei penktadalį sudarančios soc.rekonstruktyvistinė ir progresyvistinė ugdymo
filosofijos kryptys rodo, kad atskleista šiuolaikinė ugdymo paradigma bei pedagogai perpranta
ugdymo filosofijas. Esencialistinės ir perenialistinės ugdymo filosofijų procese aptikta nedidelė
dalis.
24 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 12 lentelė)
Antroje įstaigoje daugiausia dominuoja auklėtoja kaip pagalbininkė, patarėja 11 situacijų,
t.y. 38 %, taip pat daug situacijų kai ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai
bendradarbiaudami 6 situacijos t.y. 22 %, šilto bendravimo 5 situacijos t.y. 16 % , yra 4 situacijos,
kai ugdytojas atliepia ugdytinio interesus 13 %, pastebėtos 3 situacijos – ugdytojas organizatorius,
asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą, t.y. 9 %,
ugdytojas informacijos kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi to paties – 1 situacija,
t.y.3%
3%
16%
38%
22%
13%
9%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)
Šiltas bendravimas(š)
Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)
Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š)
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)
Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantisugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei
įgūdžių sistemą(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Perenializmas
63
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja pagalba bei
patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių : ,,išpučia nosį, paaiškina taisykles, ieško pamesto žaislo,
užriša batų raištelius, padeda išspręsti konfliktišką situaciją, padeda apsirengti, siūlo valgyti,
suteikia pagalbą atpažįstant piešinį, duoda patarimų kaip pasidalinti žaislais“. Ugdytojas ir
ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, iliustruoja tokios situacijos:
,,Visiškai puikiai kerpi, na, pamėginam kartu“arba ,,žaidžia stalo žaidimus kartu“, ,,parodo kaip
sudėlioti detales“, ,,skaičiuoja vaikus“. Šilto bendravimo pavyzdžiai : ,,Draugiškai šnekučiuojasi,
šypsosi, juokauja, siūlo idėjas, paskatina, maloniu tonu atsakinėja į mažųjų užduotus klausimus“.
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus, ,,suranda vaikų pageidaujamą pasaką, pritaria ir sutinka su
vaiko pasirinkimu, dovanoti snaigę mamai, patenkina vaiko poreikį būti vienam atskiroje erdvėje,
atsako į vaikų klausimus”. Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam
perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą – matome iš tokių pavyzdžių ,,apžiūrėk lopšyje gulintį
kūdikį ir patii pasakyti kokie jo rūbeliai” arba ,, nupiešk svajonių drugelį”, ,, atrask detalės vietą”.
Aptinkame situacijų, kai ugdytojas informacijos kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi
to paties: ,, padainuosime vaikai, atsistokite tiesiai, prisiminkime dainelę ,,Žiemos pasaka”, o dabar
bendras šokis, sustokite poromis”.
4.5
2.5
6.5
0 1 2 3 4 5 6 7
Boružėlės 2
Kodėlčiukai
Drugeliai 2
Metai
25 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 13 lentelė)
Antroje įstaigoje galime matyti, kad tiriamieji pagal amžių pasiskirstę sekančiai: iš 58
tiriamųjų 23 vaikai, t.y. 40 % - 4-5 metų amžiaus, 20 vaikų , t.y. 34 % nuo visų tirtų vaikų skaičiaus
yra 6-7 metų amžiaus, 15 vaikų, t.y. 26 % nuo visų tirtų vaikų skaičiaus yra 2-3 metų amžiaus.
64
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja kūrybiniai
žaidimai, šiltas bendravimas tarp pedagogų ir vaikų, auklėtojos pagalba, draugiškas
bendradarbiavimas, atliepiami ugdytinio interesai. 4-5 metų vaikai išradingai žaidžia ,,Va mūsų
vaikai pavalgė (guldo į lovytes lėles, ant stalo spausdinimo mašinėlė)<...> čik, čik, čik...jau
nustačiau laikrodį (pastuksena klavišais)“, kita situacija (kilimas-jūra) ,, mes turim purškalą, o čia
medūzos, čia jūra, ten sala<...>tu negali pereiti, tavo vaikas alergiškas medūzoms, tada aš
perskrisiu“. Tarpusavio santykiai šilti, tai akivaizdžiai matyti iš tokių situacijų : ,,o, Virginija, labas
(vadina auklėtoją vardu), aš tai nemiegojau<...>“.
Ugdymo turinio pamatas šioje įstaigoje – kūrybiniai žaidimai.
26 pav. Ugdymo metodai bei formos (žr. Priedą Nr. 2, 14 lentelė)
Antroje įstaigoje lygiai pusė ugdymo metodų bei formų sudaro demonsravimas, diskusijos,
pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys, t.y. 50 %. Ketvirtadalį sudaro spontaniškas
ugdymas, vaikų puikiai atskleistas per kūrybinius žaidimus. Ketvirtadalis ugdymo metodų –
nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo, t.y. 25 %. Kokybinė
duomenų analizė rodo, kad vaikai mokomi kartu. Dainų (,,Žiemos pasaka”) žingsnelių mokymas.
Tai matome iš pavyzdžių ,,O dabar su muzika. Viens ir du, viens ir du, va taip.Vaikai kartoja
paskui. <…>O dabar sustokite, nuo šios vietos, suksitės ratu, apsikabinkite draugą štai taip ir
rankytėmis plasnokite lyg paukščiukai”. Auklėtoja demonstruoja kirpimo galimybes, neleisdama
pačiam vaikui atrasti iškirptų formų įvairovėsn ,,O dabar žiūrėkite, jeigu noriu daryti snaigėje
rutuliukus kerpu va šitaip, na puslankiu, po to kai atlankstysiu, bus rutuliukai. O jei patinka
trikampiukai, galima kirpti va taip”. Demonstravimo pavyzdys: ,,Eime kirpti snaigių, paimkite
balto ir melsvo popieriaus. Perlenkime popieriaus lapą ir dar kartą, va taip, labai svarbu gerai
25%
50%
25%
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Spontaniškasis ugdymas(š)
Demonstravimas, diskusija,pratybos,mokymasis sėdint, bendros
užduotys(k)
Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas,laikantis laipsniškumo principo(k)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas
65
sulankstyti, kad snaigės ornamentai būtų gražūs”. Auklėtoja už vaiką nekarpo, tačiau tikslus
parodymas kaip daryti užgožia vaiko eksperimentavimo bei atradimo džiaugsmo galimybes.
Spontaniškumą bei vaiko teisę rinktis auklėtojos toleruoja, tačiau dalyvaujantiems veikloje
yra rodoma kaip veikti, ką daryti. Programoje sakoma: ,,Konkrečioje situacijoje kūrėjas, pajėgus
šią situaciją keisti per įgytą ir nuolat besiplėtojančią patirtį”. Ugdymo procese žaidimuose tai
puikiai atsispindi, vaikai kuria žaidimus, pasiremdami savo patirtimi ,,Medūzos ir jūra”, ,,Grojantis
meškiukas”, šeimos žaidimai, tačiau tiesioginis mokymas neleidžia vaikui atsiskleisti kaip kūrėjui.
Pastebėta, kad vaikai turi pasirinkimo galimybes. Jei nenori, gali nedalyvauti bendrame ugdymo
procese. Spontaniško ugdymo egzistavimas - galimybė save realizuoti, nepriklausomai nuo visos
grupės ugdymo metodų bei formų.
27 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 15 lentelė)
Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 28 pav.
25%
50%
25%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Grupės mikroklimatas(demokratiška atmosfera)(š)
Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą,
buvimo vietą, draugus, laisvai judėti
iš vienos erdvės į kitą(š)
Priemonės (atitinkančios vaiko
amžių funkcionalios)(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Bendras visoms kryptims
66
67%
100%
10%
100%
10%
100%
5%
100%
7%
100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
28 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė
Trečia įstaiga
Įstaiga Nr.3 remiasi egzistencialistinė ir fenomenologine, progresyvistine ir soc
rekonstruktyvistine ugdymo filosofijos kryptimis, kurios nurodytos įstaigos ugdymo programoje.
Ugdymo procese egzistencializmas ir fenomenologija egzistuoja bei apima 37 % visų esančių
įstaigoje ugdymo filosofijos krypčių, progresyvizmas 13 %, soc.rekonstruktyvizmas 9 %.
Trečioje įstaigoje ugdymo programoje sakoma : ,,Partnerystė, demokratinis stilius ir
žmogiškųjų santykių normos yra svarbiausi pedagoginės veiklos ypatumai. Siekiama, kad įstaigoje
vyrautų draugiška atmosfera, tolerancija, siekis padėti vieni kitiems<…>”. Diskusija su
auklėtojomis: ,,pagarba vienas kitam , veikimas kartu suformuoja gerus santykius”, ,,ugdyti
neįmanoma be kultūros vertybių, be partneriškų santykių”, ,,auklėtojos grindžiamoje pedagoginio
vadovavimo filosofijoje kuriama ugdymo realybė, kurioje vaikas semiasi gyvenimiškų nuostatų,
formuoja savo požiūrį”. Programoje sakoma: ,,Ypatingą dėmesį skiriame ilgalaikėms dorinėms,
demokratinėms ir etninėms vertybėms, siekdami ugdyti vaiką, nusiteikusį pagelbėti kitam, būti
greta, kartu, veikti drauge mažoje vienmečių bendruomenėje, gerbti ir puoselėti savo šeimos, savo
tautos tradicijas”. Idealistinį požiūrį pedagogės formuoja savo pavyzdžiu, padėdamos vaikui, šiltai
bendraudamos, veikdamos kartu su vaiku. Užgavėnių šventė, rengta Kaziuko mugė, vaikų darbelių
paroda- pardavimas rodo, kad įstaigai svarbios lietuvių liaudies tradicijų puoselėjimas.
Egzistencializmas ir Fenomenologija
Progresyvizmas
Soc.Rekonstruktyvizmas
Esencializmas
Perenializmas Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra
67
Programoje sakoma: ,,Pedagogo paskirtis – suvokti ir įprasminti fenomenus, susijusius su
individualios egzistencijos tapsmu, tai reiškia, ugdymo procese ugdytojo patirtis susilieja su
ugdytinio ir jie abu mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami“. Programoje sakoma:
,,Siekiame gerų ryšių su tėvais, socialine aplinka ir mums tai pavyksta“. Auklėtojų santykiai su
tėvais kiek oficialūs. Tėvai ir vaikai išeidami ne visi atsisveikina su auklėtoja, o ir pati auklėtoja į
rūbinėlę neišeina, artimo santykio su tėvais nėra (visą laiką sėdi už stalo). Jaunų specialisčių
santykiai su tėvais kiek kitokie, auklėtoja paduoda ranką atsisveikindama su vaiku, su tėvais.
Vaiko ir pedagogo santykiai pavaizduoti 32 pav.
Trečioje įstaigoje daugiausia auklėtojos kaip pagalbininkės, patarėjos 27 %, šilto
bendravimo 22 % , aptinkama situacijų, kai vaiko ir auklėtojos santykiai šalti 12 %, ugdytinio kaip
informacijos kaupėjo ir atgamintojo, kai mokoma to paties 10 %, atlieptų ugdytinių interesų, t.y. 5
% ir neatlieptų vaiko interesų, t.y. 5 % . Mažiausiai situacijų, t.y. po 2%, kai ugdytojas ir ugdytinis
mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o
ne pasyvūs klausytojai 2 %, ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą
mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 2 %.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja
auklėtojos pagalba bei patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių: ,,pagalba darant darbelius,
parodo kaip klijuoti, šukuoja plaukus, padeda vaikui nusiplėšti lipnią juostelę, paaiškina kaip
teisingai užrašyti adresą ant voko, padeda išpūsti nosį, parodo kaip teisingai laikyti teptuką,
padeda mergaitei nusivalyti plasteliną nuo pirštų, padeda vaikams užsirišti šalikus, parodo ant
kurios kojos batas turi būti, padeda kompaktą į stalčių“. Šilto bendravimo situacijos: ,,tavo geltoni
plaukai kaip saulė, tavo juodi kaip naktis, o tavo rusvi kaip žemė. Visos spalvos kokios bebūtų
nuostabios ir jūs visi puikūs“, ,,ateik, Jurgut, pasupsiu“, ,,nusišypso, apsikabina Martyną“,
,,pagiria, palaiko abi komandas“, ,,apsikabina mergaitę, ją pamyluoja“, ,,auklėtoja nuoširdžiai ir
šiltai bendrauja apie Kaziuko įsigytus žaislus“. Tačiau pastebima situacijų, kai vaiko ir auklėtojos
santykiai šaltoki: ,,išardykit savo šautuvus, pasidedat dabar visi šautuvus. Eikim geriau
konstruokim“, ,,aš jau visus supyniau, o tu iš kažkur atsiradai kaip visada“, ,,gal žinot, ar buvo
man laiškas,teiraujasi auklėtoja Roko, nebuvo(piktai atsako Rokas)“, ,,Nu kas čia ką mėto,
negalima berniukai, liaukitės. Čia ne šiukšlės, o kamuoliukai ( atsikalbinėja berniukai). Surinkit ir
išeikit iš rūbinėlės, čia žaidžia mergaitės(auklėtoja)“.
68
29 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 16 lentelė)
Pastebėta atvejų, kai auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui. Pavyzdys: ,,dabar
negaliu tau nė padėt, nė pažiūrėt“. Dominuoja vyraujantis pedagogo vaidmuo. Atvejai, kai
atliepiami ugdytinio interesai : ,,žaidžia žaidimus, padeda auklėtojai pernešti persodintą gėlę į kitą
vietą“.
Trečioje įstaigoje auklėtojos minėjo, kad ,,siekiama džiugios, draugiškos atmosferos,
tolerancijos, gerų santykių su tėvais“.
2%
10%
22%
12%
27%
5%
5%
2%
2%
5%
5%
2%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių
lavinimą(k)
Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)
Šiltas bendravimas(š)
Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)
Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)
Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š)
Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)
Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o nepasyvūs klausytojai(š)
Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)
Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š)
Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika (š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Progresyvizmas
69
3
5.5
6.5
6
3.5
5.5
0 1 2 3 4 5 6 7
Čiauškučiai
Kiškučiai
Vyturėliai
Vijurkai
Drugeliai
Boružėlės
Metai
30 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 17 lentelė)
Trečioje įstaigoje galime matyti, iš 112 tiriamųjų 6-7 metų yra 39, tai sudaro 35 % visų
tirtų vaikų skaičiaus, 5-6 metų tirtų vaikų skaičius – 37, t.y. 33 % visų tirtų vaikų skaičiaus, 3-4
metų tirtų vaikų skaičius – 35, t.y. 31 % visų tirtų vaikų skaičiaus.
Ugdymo turinio perteikimas pavaizduotas 31 pav.
31 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas (žr. Priedą Nr. 2, 18
lentelė
17%
67%
17%
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Mokymasis grindžiamasvien vaiko interesais,
asmenine jopatirtimi(probleminis
mąstymas, smalsumas,mokymasis veikiant)(k)
Ugdymo turinio pamatas -kūrybiniai žaidimai
(progresyvizmas) (š)
Ugdymo turinyje vadovaujamasi
individualizmo, integravimoprincipais(progresyvizmas)
(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Progresyvizmas Pragmatizmas
70
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje gausu organizuojamos
veiklos per žaidimus, vaikų kūrybinius žaidimus.
32 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdingi ugdymo metodai bei formos (žr. Priedą Nr. 2, 19
lentelė)
Pastebima ugdymo procese spontaniškumo apraiškų: ,,lyja,lyja“ (šaukia vaikai, supuola
prie langų)<...>piesiu lietų, priėjusi prie stalo ieško popieriaus ir aptinka kruopytėmis baltomis
nusėtą besmegenį. Mergaitė laižo besmegenį. Ar skanu? Ale tai aptiko. Emilija laižo cukrinį sniego
senį, šypsosi. Eisiu piesiu lietų<...>“.
Ugdymo procese pastebima situacijų, kai vaikai mokomi to paties : ,,pirštų žaidimai,
pasisveikinimo dainelė, pasakojimas visiems apie vandens gyvūnus, kelionė spygliuotu mišku
paskui auklėtoją per masažinius kilimėlius, bėgimas ristele“. Pedagogas ugdymo proceso
organizatorius: siūlo žaidimus, organizuoja veiklą per žaidimą. ,,Rankose turiu kamuoliuką, jį metu,
o pagavęs vaikas turi pasakyti, kas gyvena vandenyje”.
Nedaug pastebėta ugdymo, kai ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs
klausytojai: ,,kiekvienas vaikas pasako, kokios spalvos jo akys, pasamprotauja, kodėl jos tokios“.
Atvejai, kai ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami: ,,viso
keturios žuvytės, dvi iš jų lydekos, o dvi karpiai, kurių daugiau – karpių ar lydekų”. Ugdytojas žinių
šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą: „pasisukame,
bėgame paskui mane, atsimerkiame“ ( auklėtoja rodo, vaikai kartoja).
Ugdymo aplinka bei situacija pavaizduota 33 pav.
25%
25%
50%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Demonstravimas,diskusija,pratybos, mokymasis sėdint,
bendros užduotys(k)
Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių
lietus" ir kt.)(š)
Spontaniškasisugdymas(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas
71
33 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 20 lentelė)
Įstaigos programoje akcentuojamas vaiko poreikių ir laisvės tenkinimas. Pokalbiai su
auklėtojomis atskleidė , jog ,,vaikas neturi jausti, kad jį kažkas ugdo, jis turi gyventi natūralų
gyvenimą, remtis individualia patirtimi, sistemingai tikrindamas savo polinkius, interesus, o aktyvių
ugdymo metodų pagalba vedame vaikus į veiklą“. Tačiau grupėse pastebima, kad auklėtoja
vadovauja, nukreipia vaiką į veiklą, ne visada leisdama vaikui pačiam apsispręsti ir veikti.
Auklėtojų teigimu, ,,pedagogas padėjėjas, ne visažinis asmuo, o ugdymo proceso organizatorius“.
Šios įstaigos ugdymo programoje nurodyta, kad ,,pedagogo paskirtis – suvokti ir įprasminti
fenomenus, sisijusius su individualios egzistencijos tapsmu, o tai reiškia, kad ugdymo procese
ugdytojo patirtis susilieja su ugdytinio ir jie abu mokosi vienas iš kito draugiškai
bendradarbiaudami“.
Taip pat nurodė, jog svarbūs vaiko poreikiai ir laisvė. Tačiau ugdymo procese pastebima,
jog laisvam vaiko pasinkimui pati auklėtoja priešinasi: ,,Auklėtoja įjunkite šviesoforą? Oi negaliu,
atsako auklėtoja.Vaikai pasiima šviesoforą( pasistatę kėdutę). Junk geltoną, dabar
žalią<...>Baigsis batareikos jei taip ilgai degs, vis tiek pasiėmėt (auklėtoja)“arba ,,pasisukite
5%
21%
21%
5%
21%
26%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k)
Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k)
Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š)
Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš
vienos erdvės į kitą(š)
Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti(š)
Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Bendras visoms kryptims Pragmatizmas
72
paskui mane ir bėgame, ne ne ten, o paskui mane“, ,,taisyklės tokios – vairuotojai būkite budrūs,
kai pakeliu žalią kortelę, važiuojame į dešnę<...>žaidžiama kol lieka patys atidžiausi vairuotojai“.
Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 34 pav.
34 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė
Ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos
kryptys. Ugdymo procese ji egzistuojanti, t.y. sudaranti 37 % visų esančių ugdymo filosofijos
krypčių, taigi deranti ugdymo programoje iš dalies. Nurodyta ugdymo programoje progresyvistinė
ugdymo filosofija, ugdymo procese jos matome 13 % , nurodyto programoje soc.
rekonstruktyvizmo ugdymo procese pastebėta 9 %. Programoje nenurodytos esencialistinės,
pragmatistinės ir perenialistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese
egzistuojančios. Apie trečdalį, t.y. 27 % ugdymo proceso sudaro perenialistinė ugdymo filosofijos
kryptis, atsiskleidžianti per ugdytojo perteikiamas žinias, sistemingą mokėjimų ir įgūdžių lavinimą.
Demonstravimas, tiesioginis mokymas, diskusijos, bendros užduotys sąlygoja perenialistinės
ugdymo filosofijos atsiradimą. Nedidelę dalį, t.y. 12 % ugdymo proceso užima esencialistinė
ugdymo filosofija, bei vos pastebima, t.y. 2 % pragmatistinė ugdymo filosofija. Daugiau kaip pusė,
t.y. 59 % ugdymo procese įsitvirtinusios šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys, iš kurių
egzistencialistinė ir fenomenologinė lyderiaujanti.
9%100%
37%100%
13%100%
2%100%
12%100%
27%100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo programoje nėra
Soc.Rekonstruktyvizmas
Egzistencializmas ir Fenomenologija
Progresyvizmas
Pragmatizmas
Esencializmas
Perenializmas
filosofijos
73
Ketvirta įstaiga
Ugdymo programoje rašoma, kad įstaiga pasirinkusi egzistencialistinę ir fenomenologinę,
soc.rekonstruktyvistinę ugdymo filosofijos kryptis. Realiai ugdymo procese pastebėtos-
egzistencialistinė ( 56 %), soc. rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos kryptis 9 %. Kadangi šios
abi kryptys sudarančios 65 % visų ugdymo filosofijos vyraujančių krypčių, todėl ji deranti ugdymo
procese. Ugdymo procese pasirodo perenializmo, esencializmo.
Programoje nurodyta, kad įstaigos viena iš siekiamybių – abipusiu supratimu pagrįstas
bendradarbiavimas bei partnerystė su ugdytojų šeimomis. Įstaigos programoje nurodytos
egzistencialistinės bei rekonstruktyvistinės filosofijos idėjos, kurios pabrėžia vaiko saviraiškos ir
savirealizacijos galimybių svarbą ugdymo procese, skatina išryškinti kiekvieno vaiko
individualumą, ugdyti sąmoningą ir atsakingą, kritišką ir aktyvią, kūrybišką asmenybę. Diskusijos
metu auklėtojos išsakytos mintys : ,,Man svarbu, kad vaikas tobulėtų kaip asmenybė, emocijas
reikštų, tyrinėtų aplinką bei jaustųsi su manimi gerai“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad
,,vaikui labai svarbu suteikti kuo daugiau gerų emocijų, reikia tiesiog mylėti vaiką“.
Programoje sakoma, kad ,,vaikas tobulėtų kaip asmenybė, neatsisakant prigimtinių
pažintinių įpročių, emocijų išraiškų, aplinkos tyrinėjimo metodų bei kt. “, o taip pat ,,išryškinamas
kiekvieno vaiko individualumas, ugdymas sąmoningo ir atsakingo, kritiško ir aktyvaus, kūrybiško
žmogaus“. Pedagogų santykiai, pagalba vaikui bei šiltas bendravimas svarbūs, tačiau kiek
stokojama vaikų aktyvumo bei kritiškumo sprendžiant problemas, kūrybinės vaiko ir pedagogo
sąveikos.
74
35 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 21 lentelė)
Ugdymo procese pastebėta daugiausia auklėtojos kaip pagalbininkės, patarėjos 15 situacijų,
t.y.26 %, nemažai šilto bendravimo situacijų 13, t.y. 22 %, penktadalis situacijų, kai ugdytojas ir
ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami 11 situacijų, t.y. 19 %, ugdytojas
atliepia ugdytinio interesus 5 situacijos, t.y. 9 % Pedagogas ugdymo proceso organizatorius 3 %,
auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs 3 %, visi ugdytiniai mokomi to paties 3 %, ugdytojas
žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 3 %.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad dominuoja auklėtojos pagalba bei
patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių : ,,laisto kartu su vaikais gėles, nukreipia vaiko dėmesį
kita linkme ( barškina kaštonais), padeda vaikui nusiplauti rankas, nešioja ant rankų Emiliją, ją
ramina, palydi vaikus iki tualeto, paglosto, padainuoja lopšinę, padeda susitvarkyti rūbelius, duoda
patarimų būti budresniems, bet kam durų neatidaryti, parodo ir pamokina, kaip reikia sutvarkyti
lagaminą su popierium ir spalvomis,kalbasi su Edmundu apie įvykusį konfliktą tarp vaikų, moko
3%
3%
22%
3%
26%
3%
19%
9%
2%
7%
2%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių
lavinimą(k)
Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir
atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)
Šiltas bendravimas(š)
Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)
Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)
Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)
Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito
draugiškai bendradarbiaudami(š)
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)
Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesą(š)
Ugdytojas organizatorius, asistentas,
padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių,
mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š)
Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Progresyvizmas
75
mandagaus elgesio, prižiūri spintelių tvarką, kviečia atsiprašyti draugo, klausinėja atsitūpusi akių
lygyje su vaiku, pasiūlo šaltą šaukštą“. Šilto bendravimo situacijos : ,,giria vaikus, ima vaikus ant
rankų, kalbina, diskutuoja gimtadienio tema, paglosto, džiaugiasi vaiko žaislu, kalbina rusakalbę
mergaitę, domisi ir teiraujasi tėvų kelionėmias į užsienį, pasidžiaugia viešai, užkloja vaikus,
paglosto, šypsosi, atvirai išsako savo jausmus, gražiai bendrauja su tėvais,džiugiai kalbasi su
grupės auklėtoja, ją apsikabina, siūlo šokti lapelių šokį su šviesos muzika ir giria už puikų
pasirodymą, su kiekvienu atsisveikina paspausdama ranką“. Penktadalį situacijų sudaro ugdytojo ir
ugdytinio draugiškas bendradarbiavimas. Tai matome, kai auklėtoja kartu su vaikais tvarkosi,
žaidžia kartu, tariasi dėl elgesio taisyklių, siūlo draugystę, varto knygas kartu, pasiūlo giles kaip
šokoladinius saldainius, juos skaičiuoja, gražiai šnekučiuojasi, nemokantiems apsirengti padeda,
lauko darbus atlieka kartu ( perkasa smėlį, grėboja lapus), pastebėtus paukščius aptaria, logopedė
pratimus su vaikais atlieka kartu.
Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus, tai matome iš tokių situacijų : ,, Ką norite dainuoti?
Vaikai prašo dainos apie ,,Du gaidelius”. Visi dainuoja ir rodo judesius”arba ,,Danielė išlipa iš
lovos<…>paprašo auklėtojos vakar sektos pasakos. Auklėtoja seka girdėtą pasaką apie princą ir
princesę. Princas kaip Edmundas, o princesė kaip Danielė“, ,,Ramina verkiančią mergaitę, vedasi
ją į grupę“.
Ugdymo procesą pedagogai organizuoja: muzikos pedagogė atsineša instrumentus ir dalina
vaikams bei kiekvienam parodo, ką turės daryti. Ruošiamas orkestras, paskiriami vaidmenys
(vienas bus lietus, kitas bus vėjas ). Vaikai noriai imasi instrumentų, jais groja. Kartu groja ir
vadovė. Vaikai giriami už nuoširdžias pastangas.
4
2
6
3
0 1 2 3 4 5 6 7
Zuikučiai
Boružėlės 3
Saulytės
Ežiukai
Metai
36 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 22 lentelė)
76
Matome, kad tiriamieji pagal amžių pasiskirstę sekančiai: iš 67 tiriamųjų 20 vaikų, t.y. 30 %
- 4 metų amžiaus, 6-7 metų vaikų 18, t.y. 27 % visų tirtų vaikų skaičiaus, 2-3 metų vaikų 15, t.y. 22
% visų tirtų vaikų skaičiaus, 3 metų vaikų 14, t.y. 21 % visų tirtų vaikų skaičiaus.
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad ugdymo procese ypatingas dėmesys
skiriamas vaiko ir pedagogo tarpasmeniniam bendravimui. Asmeninio, šilto bendravimo situacijos:
,,Auklėtoja mojuoja ateinantiems vaikams, kviečia vaikus pasidžiaugti drauge, ima vaikus ant
rankų, išpučia nosį, kartu su vaiku eina laistyti gėles, su juo nuoširdžiai kalbasi, pasakoja kaip
gėlės atsigeria ir nusiprausia“. Daug situacijų, kai auklėtoja ,,maitina, giria vaikus, rengia, tariasi,
kalbina, nuteikia, paglosto,mandagiai atsako, apžiūri, pamoko, dainuoja asmeniškai vaikui, siūlo
vartyti knygeles kartu“.
Aplinka ir situacija pavaizduota 37 pav
37 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 23 lentelė)
Pedagogas vyrauja ugdymo procese. Vaikai prašomi sustoti į eilę, išsitiesti, laikyti rankas
ant sijono bei liemens, kartoti tai, ko prašo muzikos vadovė. Vaikai stengiasi dainuoti ir šokti,
kartoti rodomus judesius. ,,Paplokite, jei bus linksma muzika, linguokite, jei liūdna<...>“.
18%
36%
9%
18%
18%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdvesvaikų veiklai(k)
Grupės mikroklimatas (vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k)
Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimovietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į
kitą(š)
Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š)
Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) Egzistencializmas ir Fenomenologija
Bendras visoms kryptims Esencializmas Perenializmas Pragmatizmas
77
Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 38 pav.
38 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė
Tyrimo rezultatai parodė - ugdymo programoje nurodytos egzistencialistinė ir
fenomenologinė bei soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptys. Egzistencialistinė ir
fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis vyraujanti, t.y.sudaranti 56 % visų esančių ugdymo
filosofijos krypčių, todėl atitinkanti ugdymo programą. Nurodytoji soc. rekonstruktyvistinė ugdymo
filosofijos kryptis programoje ir ugdymo procese aptikta nedidelė dalis, t.y. 9 %, todėl atitinkanti
ugdymo programą iš dalies.
Ugdymo programoje nenurodytos progresyvistinės, esencialistinės, perenialistinės,
pragmatistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese egzistuojančios. Perenializmo
ugdymo procese apie penktadalis, t.y. 16 % visų esančių ugdymo filosofijos krypčių, kuris puikiai
atsiskleidžia per auklėtojos vadovavimą. ,,sudraudžia, ragina, pati maitina, ragina atsiprašyti,
bara, moralizuoja, ragina užmigti, nusisukti ant šono, sutupdo, susodina ant kilimo, liepia tvarkytis,
nuveda, pasodina“. Progresyvistinės ugdymo filosofijos pastebėta 7 %, pasireiškiančios per
spontanišką elgesį, aktyvius ugdymo metodus, kreipiančius ugdytinius į veiklą, pedagogo gebėjimą
organizuoti procesą, kūrybinius vaikų žaidimus, funkcionalias priemones. Ugdytojo gebėjimas
sudominti, įtraukti vaiką į veiklą iliustruojamas tokiu pavyzdžiu: ,,pažaiskime, aš turiu siūlų
kamuolį, norite, gaudykit, mėtysim viens kitam , op gaudyk “ arba ,,turiu rankose kamuoliuką, jį
9%100%
56%100%
7%100%
5%100%
6%100%
16%100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Soc.Rekonstruktyvizmas
Egzistencializmas ir Fenomenologija
Progresyvizmas
Pragmatizmas
Ugdymo
filosofija egzistuojanti ugdymo procese
` Ugdymo
filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra
Esencializmas
Perenializmas
78
mesiu, o pagavęs vaikas pasakys, kas gyvena vandenyje?”, ,, Kažką įdomaus galima sukonstruoti,
padedama lego dėžė”. Nedidelę dalį, t.y. 6 % ugdymo proceso užima esencialistinė ugdymo
filosofija bei 5 % pragmatistinė ugdymo filosofija.
Egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis atsiskleidusi per šilto
bendravimo, atlieptų ugdytinio interesų, vaiko ir pedagogo bendradarbiavimo, kūrybinių žaidimų
bei asmeninės patirties atsiskleidimą. Kūrybiniai žaidimai ,,Katytės“, ,,Riteriai“, ,,Namai“, ,,Mašinų
garažas“, ,,Lankų ridenimas“, ,,Paštas“, ,,Kelionių įspūdžiai“, ,,Darbas“, ,,Parduotuvė“,
,,Policininkai ir vagys“, ,,Medžiotojas“ bei asmeninės patirties atsiskleidimo galimybės sąlygoja
dominuojančios ugdymo filosofijos atsiradimą.
Perenialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigos ugdymo procese.
Atvejų studija
Ugdymo programoje nurodoma – remiamės egzistencialistine bei fenomenologine ugdymo
filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas rodo, kad egzistencialistinės ugdymo filosofijos įstaigoje
aptikta 35%, t.y. daugiau kaip trečdalis visų vyraujančių ugdymo filosofijos krypčių. Dominuojanti
ugdymo procese esencialistinė 38% ugdymo filosofija ir tai akivaizdžiai matosi ne tik stebint
ugdymo procesą, bet ir pabendravus su ugdytojais. Penktos įstaigos programoje nurodoma, jog
,,suaugęs stengiasi įsivaizduoti save vaiko padėtyje, jausti jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai su
juo bendrauti“. O stebėti kriterijai leidžia manyti, kad santykiai tarp vaiko ir pedagogo šilti,
ugdytojas bei ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaujant, tačiau pasitaiko ir
šaltesnių santykių egzistavimo, kai ugdytojas nesuteikia reikiamos pagalbos ugdytiniui.
Penktoje įstaigoje stebėtų pedagogų amžius nuo 41 iki 50 metų. Manau, kad pedagogų
amžius galėjo būti veiksniu lėmusiu dominuojančios įstaigoje klasikinės ugdymo paradigmos bei
ugdymo procese vyraujančios perenialistinės (38%) ugdymo filosofijos atsiradimą. Vyresnio
amžiaus pedagogams dažnai nelengva pakeisti savo jau suformuotas nuostatas, vertybes. Vyraujanti
perenialistinė ugdymo filosofija atsiskleidusi per temų parinkimą, kartojimą , tiesioginio mokymo,
nuoseklaus žinių bei įgūdžių lavinimą, bendrų užduočių pateikimą bei demonstravimą.
Programoje nurodyta, kad įstaiga remiasi egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo
filosofija. Pokalbiai su auklėtojomis leido manyti, kad jos dirbo taip , kaip ir dirbę po senovei.
,,Nelabai kas čia ir pasikeitė, stengiuosi keisti ugdymo metodus, o kaip sekasi matote“. Kitos
auklėtojos pozicija buvo kitokia: ,,Stengiuosi bendraudama su vaiku įsivaizduoti save jo padėtyje,
jausti jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai su juo bendrauti. Tik tokiuose santykiuose vaikas gali
79
atsiskleisti, save realizuoti“. Nuostatos vaiko atžvilgiu akivaizdžios: ,,Filosofija nemanau kad
pakeitė mano darbą, man tai nieko ji nedavė“. O programoje sakoma: ,,remiamės
egzistencialistiniu požiūriu, galima sakyti, kad pedagogo paskirtis – išmokyti ir įpratinti vaiką būti
laisvu ir atsakingu už savo gyvenimą, tačiau ir laisva asmenybė išlieka susijusi su tam tikra kultūra,
nuo kurios jis negali likti nuošalyje. Vaikas atsako už savo pasirinkimą, tačiau suaugusysis gali jam
padėti geriau suprasti savo gyvenimą, ypač jo keblumus bei prieštaravimus, perduodamas savo
išmanymą ir kompetenciją suprantant ir sprendžiant dilemas. Egzistencializmo idėjomis remiantis –
vaikas yra pedagogo veikiamas taip pat, kaip pedagogas mokosi iš vaiko, tokiu būdu pedagogo
patirčiai susiliejant su vaiko patirtimi, susidaro vienalytė terpė palankiausia ugdymui(si)“.
Auklėtojų išsakytos mintys: ,,stengiuosi vaikui padėti, nes tik tokiu būdu jis suranda visus
atsakymus“. Diskusijos metu, kai kurios prisipažino, kad ,,parašytos programos net nevartė,
nematė, tik žino, kad tokia yra“. Auklėtojos atviravo, kad ,,nesupranta, kas turėtų keistis pačiame
ugdyme, kad pačią filosofiją turėtų nupasakoti direktorės pavaduotoja, aš jos net nežinau“.
39 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai pavaizduoti 42 pav. ( žr.priedą Nr.2, 24 lentelė)
12%
8%
20%
8%
8%
4%
12%
20%
4%
4%
0% 5% 10% 15% 20% 25%
Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių lavinimą(k)
Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)
Šiltas bendravimas(š)
Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)
Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)
Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š)
Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)
Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)
Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š)
Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei
įgūdžių sistemą(š)
Egzistencializmas ir Fenomenologija Progresyvizmas Esencializmas Perenializmas
80
Penktoje įstaigoje daugiausia pastebėta šilto bendravimo bei ugdytinio ir ugdytojo
bendradabiavimo situacijų, jos sudaro apie pusę visų stebėtų situacijų, t.y. 40 %. Pedagogas
organizuoja ugdymo procesą, t.y. 12 % , ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už
sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 12 %. Pastebima situacijų, kai ugdytinis : informacijos
kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi to paties 8 %. Pastebėta situacijų, kai auklėtoja
nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui, t.y. 4 % , ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų , t.y. 4 %.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja šiltas,
draugiškas bendradarbiavimas, kai auklėtoja ir vaikas mokosi vienas iš kito. Tai matome
situacijose, kai auklėtoja pataria, padeda, pagiria, apsikabina, rodo kaip reikia padaryti, maloniai
atsisveikina ,,na malonu su tavimi pabendrauti, nepamiršk taisyklingai tarti garsus“, diskutuoja,
paskatina ,,geri esate vaikai ir tikiuosi, kad mokykloje jums gerai seksis. Džiaugiuosi, kad
skaitote<...>bet nebūtina visiems skaityti ir rašyti, jūs to mokysitės mokykloje“. Draugiškas
bendradarbiavimas tarp vaiko ir pedagogo skatina vaiką pasistengti : ,,Na, Deimile, stenkis, stenkis
ir dar kartelį, geriau užkabinam, jau visai neblogai išeina sraigytė. O dabar švytuoklė, prašo
kartoti judesius paskui save, mergaitė noriai viską kartoja paskui pedagogę“. Vaiko ir pedagogo
santykius stiprina žaidimas kartu : ,,išdalinamos kortelės, kurios pridedamos prie surasto gyvūno“.
Tačiau pasitaiko situacijų kai pedagogas neatliepia vaiko poreikių, vyrauja vadovavimas bei griežta
disciplina. Diskusijose bei ugdymo procese savo požiūrio išsakymas taip pat svarbus tarpusavio
santykių formavimui.
6
3
4
0 1 2 3 4 5 6 7
Vieversėliai
Mikė Pūkuotukas
Bitutė
Amžius
40 pav.Vaikų amžius (žr.priedą Nr.2, 25 lentelė)
81
Penktoje įstaigoje iš 58 tiriamųjų daugiausiai sudarė 3-5 metų vaikai, t.y. 65 % visų tirtų
vaikų skaičiaus, per pus mažiau 6-7 metų tirtų vaikų skaičius – 20, t.y. 34 % visų tirtų vaikų
skaičiaus.
Įstaigoje pastebėta ir spontaniško ugdymo apraiškų, vaikai vieversėlių grupėje teikia
auklėtojai pasiūlymų, ką jie norėtų veikti. Vieversėlių grupėje sugalvoti žaidimai įgyvendinami
ugdymo procese. Mikės pūkuotuko grupėje vaikai varžomi auklėtojos vadovavimo, komandavimo.
Penktos įstaigos aplinka ir situacija pavaizduota 41 pav.
41 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija ( žr.priedą Nr.2, 26 lentelė)
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja vyraujantis
pedagogo vadovavimas, ugdymo procesas jo rankose: ,,Auklėtoja įjungia muziką, visi atlieka
rodomus judesius arba auklėtoja išsuka ritinėlį ir skaito užduotį, o dabar turiu tris balionus,
kuriuose susprogus rasime dvi užduotis, praduria juos ir iškrenta lapeliai su užduotimis“. Kitoje
grupėje matomas auklėtojos dominavimas: ,,o dabar ateikite pas mane, pasimokysime muzikos
garsų žaidimą, pažiūrėkite, imu sagą ir siūlą, veriu siūlo galą<...>aš noriu pati, prašo
Goda<...>norėt nedraudžiama. Visi labai susidomėję, nori pasigaminti žaislą patys, tačiau
auklėtoja paduoda sagas su įvertu siūlu ir tokiu būdu užkerta kelią vaikui pačiam pamėginti.
Penktos įstaigos ugdymo turinio perteikimas pavaizduotas 42 pav.
67%
17%
17%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Grupės mikroklimatas
(vyraujantis pedagogo
vadovavimas )(k)
Pedagogas nurodo, ką
vaikas turi veikti(š)
Priemonės(atitinkančiosvaiko amžių,
funkcionalios)(š)
Bendras visoms kryptims Esencializmas Perenializmas
82
42 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas (žr.priedą Nr.2, 27 lentelė)
Penktoje įstaigoje pusė, t.y. 50 % sudaro aktyvūs ugdymo metodai, kreipiantys ugdytinius į
veiklą bei 50 % ugdymo turinyje dominuoja temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko
kartojant mokytojo perteikiamą informaciją). Temų parinkimas ,,žinau tris figūras, jūs būsit
skritulys, jums teks pabūt kvadratais, o jums sustoti trikampiais, vaikai laksto stojasi į figūras”arba
aktyvūs ugdymo būdai: ,, Dabar suraskite visoje grupėje daiktų, kurie būtų – trikampio, kvadrato,
skritulio formos”arba ,,klausykite sekamos pasakos, įsidėmėkite visus pasakos herojus, išklausėte,
dabar apibūdinkite kokie tie sniego seniai?”, ,,Po vieną skaičių prisilipdote ant rankos, ant kojos,
ant drabužio. Vėjas išbarstė skaičius, o vaikai juos surinko. Sustokite skaičiukai nuo vieno iki
dešimties”.
Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad vaikai įgautų jiems būtinų socialinių įgūdžių.
Tai iliustruoja situacijos, kai auklėtoja vaikų klausinėja, o jie išsako savo nuomonę. Įdomūs
klausimai verčia vaikus pagalvoti, o kai kada ir paieškoti kompromiso: ,,o kaip man susirasti
draugų? O jei aš nemoku skaityti ar galiu eiti į mokyklą?ką man reikia turėti norint eiti į mokyklą?
O ar reikia sveikintis sutiktus gatvėje žmones?“. Diskutuodami vaikai atranda tiesas, pateikia savo
varijantų, turi galymybę palyginti. Todėl tokie netradiciniai ugdymo būdai sveikintini. Tačiau yra
situacijų, kai pedagogai temas renka, mokomasi kartu dainelių, eilėraščių (visi kartu garsiai
kartoja). Lygiai pusė pedagogų ugdymo turinį stengiasi perteikti, neleisdami pačiam vaikui būti
veiklesniu.
50%
50%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito
dalyko kartojant mokytojo perteikiamą
informaciją) (k)
Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys
ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) Progresyvizmas
Esencializmas Perenializmas
83
43 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė
Atlikto tyrimas atskleidė, jog ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir
fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis. Daugiau kaip trečdyje ugdymo proceso vyrauja
egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis, t.y.sudaranti 35 % visų esančių
ugdymo filosofijos krypčių, todėl tik iš dalies atitinkanti ugdymo programą. Ugdymo programoje
nenurodytos progresyvistinės, soc. rekonstruktyvistinės, esencialistinės, perenialistinės,
pragmatistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese egzistuojančios. Ugdymo
procese egzistuoja daugiau kaip trečdalis , t.y. 38 % , perenialistinės ugdymo filosofijos krypties.
Vyraujanti perenialistinė ugdymo filosofija atsiskleidė per temų parinkimą, kartojimą , tiesioginio
mokymo, nuoseklaus žinių bei įgūdžių lavinimą, bendrų užduočių pateikimą bei demonstravimą.
Esencialistinės ugdymo filosofijos aptikta 13 %, progresyvistinės ugdymo filosofijos 10 %,
pragmatistinės ir soc. rekonstruktyvistinės po 3 % .
3%100%
35%100%
10%100%
3%100%
13%100%
38%100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Soc.Rekonstruktyvizmas
Egzistencializmas ir Fenomenologija
Progresyvizmas
Pragmatizmas
Ugdymofilosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra
Esencializmas
Perenializmas
84
Apibendrinimas
50%
17%
21%
100%
50%
79%
100%
67%17%
0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
6- Ugdymo turinyje vadovaujamasiindividualizmo, integravimoprincipais(progresyvizmas) (š)
5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniaižaidimai (progresyvizmas) (š)
4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai,kreipiantys ugdytinius į veiklą(progresyvizmas) (š)
3- Mokymasis grindžiamas vien vaikointeresais, asmenine jopatirtimi(probleminis mąstymas,smalsumas, mokymasis veikiant)(k)1- Temų parinkimas (išmokyti vieno arkito dalyko kartojant mokytojoperteikiamą informaciją) (k)
44 pav. Ugdymo turinio perteikimas ( žr.priedą Nr.2, 28 lentelė)
Progresyvistinė ugdymo filosofija puikiai pasireiškianti per kūrybinius žaidimus. Ugdymo
programoje nurodytos egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, kurioje
mokymasis per savo patirtį, t.y. žaidimus geriausiai atsiskleidžia, tačiau ugdymo turinyje
dominuoja progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis. Kūrybiniai žaidimai pasirenkami tokie:
namai, monopolis, piratai(lauke), medūzos ir jūra, kavinė, gimtadienis, stalo žaidimai, parduotuvės
gyvūnėliai, grojantis meškiukas(lauke).
Trečioje įstaigoje ugdymo turinys perteikiamas kūrybinių žaidimų pagalba, t.y. 67 %, tai
didesnė dalis viso pasirinkto ugdymo turinio. Ugdymo procese vaikai renkasi tokius kūrybinius
žaidimus : ,,Katytės‘, ,,Parduotuvė“, ,,Namai‘, ,,Riterių žaidimai“, ,,Kareivėliai“, ,,Namai“, ,,Rašau
draugui laišką“, ,,Vijurkų paštas“, ,,Lanko sukimas ant liemens, ridenimas“, ,,Piešimas formelėse“,
,,Darbas‘‘, ,,Parduotuvė“, ,,Drakonas“. Penktadalį, t.y. 17% ugdymo turinio sudaro individualizmo,
integravimo principai, bei penktadalį, t.y. 17% sudaro mokymasis grindžiamas vien vaiko
interesais, asmenine jo patirtimi ( probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant ).
Progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis nurodyta įstaigos ugdymo programoje bei didžia dalimi
egzistuoja ugdymo procese.
Ketvirtoje įstaigoje dominuoja aktyvūs ugdymo metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą.
Tai matome iš tokių pavyzdžių: auklėtoja kviečia vaikus darbuotis, valyti dulkes nuo lentynų, nuo
85
žaislų, vaikai su mielu noru imasi darbo arba ,,raganėle pamotėle”(lauko žaidimas, kai įjungiami ir
vaidybiniai elementai, mėtymasis lapais.
45 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdingi metodai bei formos (žr.priedą Nr.2, 29 lentelė)
Trečioje įstaigoje pusė ugdymo metodų bei formų sudaro spontaniškasis ugdymas, t.y. 50 %
visų ugdymo metodų. Ketvirtadalį ugdymo metodų bei formų sudaro netradiciniai ugdymo būdai,
t.y. 25%, dar ketvirtadalį - demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros
užduotys, t.y. 25 % . Tai matome iš pavyzdžių: ,,kol nudžius, paspalvinsim flomasteriais”, ,,eik
dabar lipdyk”, ,,čia reikia berti ant klijų žemes, žiūrėt kas išeis”, ,,reikia pakelti teptuką, matai kaip
spalvina gerai?”. Vienoje stebėtoje grupėje daug situacijų, kai auklėtoja nukreipia vaikus darbams
prie stalų, nurodo ką daryti. Vaikai neprieštarauja, atrodo, jie įpratę prie tokios veiklos.
Ketvirtoje įstaigoje didumą ugdymo metodų bei formų apima spontaniškas ugdymas.
Ugdymo programoje pabrėžiama, kad ,,vaikai apsaugomi nuo žalingų šių dienų technologijų ir
informacinių priemonių įtakos, kuri pirmiausiai pažeidžia vaiko asmenybės dorovinius bei
dvasinius pagrindus, todėl vaikai ugdomi jiems priimtinais, savitais mokymosi būdais, kurių
pagrindą sudaro savaiminis impulsyvusis mokymasis sąveikaujant su aplinka, o variklis yra
prigimtinis vaiko smalsumas“. Paskatinimo, pagalbos, šilto bendravimo bei bendradarbiavimo šioje
įstaigoje gausu, o spontaniškas elgesys nukreipiamas ugdymo link, diktuoja pedagogui aktualią
temą: ,,Kažkas pažeria ant žemės krepšį su gilėmis ir kaštonais. Auklėtoja juos renka į krepšį ir
kviečia vaikus arčiau. Ji žada kažką papasakoti apie tai. Vaikai ima, liečia, tyrinėja rudens
gėrybes. Auklėtoja aiškina, kas tai ir iš kur. Vaikai žaidžia, išbarsto ir vėl renka“. Smalsumas vaikų
patenkinamas. Puikiai išrutuliojama tos dienos tema, atliepianti vaiko poreikius. Pateiksiu pavyzdį :
25%
8%
50%
25%
23% 38%
25%
23%
25%
50%
100%
100%
0% 20% 40% 60% 80% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
7-Spontaniškasis ugdymas(š)
5-Netradiciniai ugdymobūdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š)
4-Metodai:grupiniai beiindividualūs projektai,individualių užduočių atlikimas beipristatymas(š)
3-Demonstravimas,diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k)
2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k)
86
,,O kas yra kaštono viduje?“ Auklėtoja perpjauna kaštoną , o vaikai jį apžiūrinėja’’. Ugdymo
procese tai puikiai pritaikoma, vaikai vaišinasi kaštoniniais saldainiais, lavinami etiketo įgūdžiai.
Penktoje įstaigoje dominuoja spontaniškas ugdymas, t.y. 100 % visų ugdymo metodų bei
formų įstaigoje. Ugdymo procese ugdytiniai siūlo idėjas: ,,statyti sniego senį, būstinę, klausyti
,,Sniegenos dainos“.
Aplinka ir situacija įstaigose pavaizduota 46 pav.
46 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinką ir situacija ( žr.priedą Nr.2, 30 lentelė)
Pirmos įstaigos aplinkoje daugiau kaip pusė tiriamųjų, t.y. 56 % priemonės atitinka vaiko
amžių bei funkcionalios. Trečdalis tiriamųjų , t.y. 28 % pripažįsta vaiko teisę rinktis veiklą, buvimo
vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą. Mažiausią dalį, t.y. 17 % sudaro vaikų
skatinimas susikurti vietas žaidimams, veiklai.
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šios įstaigos aplinkoje dominuoja
funkcionalios priemonės - muliažai, mikroskopai, griaučiai, tušti buteliai, dėžės, spalvos,
5%
17%
21%
33%
67%
8%
17%
21%
25%
28%
50%
5%
8%
21%
17%
17%
56%
25%
26%
17%
17%
0% 20% 40% 60% 80%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
9 - Priemonės ( atitinkančiosvaiko amžių , funkcionalios )(š )
8 - Pedagogas nurodo , ką vaikasturi veikti (š)
7 -Pripažįstama vaiko teisė
rinktis veiklą , buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienoserdvės į kitą ( š )6 - Grupės mikroklimatas( demokratiška atmosfera )( š)
4- Skatina vaikus susikurtivietas žaidimams , veiklai ( š)
3 - Grupės mikroklimatas(chaosas, nesusiklausymas) (k)
2 - Grupės mikroklimatas (vyraujantis pedagogovadovavimas )(k)
1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaiką veiklai ( k)
87
modelinas, gamtinė medžiaga, dantų gydymui skirti instrumentai, sukama kėdė, bateliai, rūbai,
rankinukai, kamuoliai, motociklai, mašinos, skaičiai, raidės, megstos, siūtos lėlės, širmos, pilys,
mašinoms garažai, nusileidimo trasos, kaladės, lego, pūzlės, puodynės, indai, senoviniai rakandai,
skrynios, mediniai šaukštai, lininiai rankšluosčiai, skarelės, šalikai, mikrofonai, blizgūs klijai,
siūlai, guašas, juostelės spalvotos, lyginimo lenta, gaubliai, foteliai, megzti gyvūnai, lentynėlės,
kelmai, gyvūnai (papūgos, žuvytės, vėžlys, jūros kiaulytės, žiurkėnai), vilnos lėlės ir gyvūnai,
audeklai, šluotų teatras, šviesoforai, dviračiai, mašinos,paspirtukai, minkštos detalės, čiuožyklos,
spalvoti kamuoliukai, knygos. Įstaigoje pedagogai organizuoja veiklą , kurioje vaikai laisvi
pasirenkant sau norimą veiklą, o tai ir skatina susikurti žaidimams vietas bei veikti.
Antros įstaigos aplinkoje daugiausia pastebėta, t.y. 50 % rinkimosi norimos veiklos, buvimo
vietos, draugų, laisvo judėjimo iš vienos erdvės į kitą. Ketvirtadalį aplinkos, t.y. 25 % sudaro
demokratiška grupės atmosfera. Ketvirtadalį, t.y. 25 % sudaro funkcionalios priemonės,
atitinkančios vaiko amžių.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad ugdymo proceso aplinkoje
dominuoja rinkimosi norimos veiklos, buvimo vietos, draugų, laisvo judėjimo iš vienos erdvės į
kitą. Demokratiškų santykių bei funkcionalių priemonių pagalba vaikai pasirenka erdvę, kurioje
save realizuoja. Vaikai puikiai panaudoja priemones savo sumanymams įgyvendinti : ,,sustatysim
kilimėlius ir bus statinys, o ant jo gyvūnų pridėsim, po to su mašinom važiuosim“.Grupės erdvės
puikiai išnaudojamos, vaikai žaidžia miegamajame, rūbinėlėje, seklyčioje, namų kampelyje, ten kur
jiems komfortabilu. Priemonių gausa ( lego detalės, gyvūnai, kilimėliai, spausdinimo mašinėlė,
indai, domino kaladės, muzikos instrumentai ( medinis šulinys, lazdelės bambukinės, barškučiai,
kselofonas ir kt.), siūtos lėlės, minkšti žaislai, rankinės, kepurės, stalo žaidimai, mašinos, skaičių
bei raidžių kamuoliai, eismo ženklai – skatina vaiką rinktis norimą veiklą, sudaro galimybes
fantazijoms įgyvendinti.
Trečioje įstaigoje ugdymo aplinkoje gausu funkcionalių bei atitinkančių vaiko amžių
priemonių, t.y. 26 % . Vaikai skatinami susikurti vietas žaidimams, veiklai, t.y 21% visos stebėtos
aplinkos, pedagogas nurodo, ką turi vaikas veikti , t.y. 21 % visos stebėtos aplinkos, vyraujantis
pedagogo vadovavimas sudaro 21 % visos stebėtos aplinkos, pedagogas kuria taisykles, atskiras
erdves vaikų veiklai – 5 %, pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai
judėti iš vienos erdvės į kitą – 5 %.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečios įstaigos ugdymo aplinkoje
dominuoja funkcionalios priemonės bei vaikai skatinami susikurti vietas žaidimams, veiklai. Tai
matome iš tokio pavyzdžio: auklėtoja atsineša iš metodinio kabineto meškiną, pasodina jį ant
88
kilimo, keletas mergaičių jį apžiūrinėja, nešasi į šeimos kampelį arba ,auklėtoja atneša baldelius,
pintinę rūbų ir palieka, vaikai apžiūrinėja, vaikai išsiskirsto po grupės erdves, vieni nubėga piešti,
kiti lipdyti, dar kiti žaisti namus, parduotuvę. Priemonės: kilimas, medžiai, lego detalės, dėlionės,
teatras, šeimos kampelis, bandymų kampelis, Lietuvos kampelis, geografijos lentynėlė, gyvūnų,
lėlių pintinės, raidynai, metų laikų kalendorius, raidžių namelis, svetainė, vežimėlis, žaislai, lėlės,
meškučiai, kareivėliai, indai, lentynėlės, drakonai, medinės kaladės, eismo ženklai, šviesoforas,
pagalvės, nameliai plastmasiniai, lėlių teatrui siūtos kepurės ( vilko, asilo, meškos), stalelis, kėdės,
virtuvėlė su indais, pintinė, skaros, lenta, kreidelės, pažinimo paveikslynai.
Tačiau pedagogo vadovavimas ir nurodymai taip pat aptinkami: ,,Iš konstruktoriaus didelį
miestą pastatykim ir išeina atsinešti detalių. Baikit šaudymus, eikim geriau konstruokim“, arba ,,eik
statyk pilį ir tu (Gabija pasako, jog nenori ), eik, eik ( nurodo auklėtoja)“.
Ketvirtos įstaigos ugdymo aplinkoje dominuoja vyraujantis pedagogo vadovavimas, t.y 33
% visos stebėtos įstaigos aplinkos, mažiau kaip penktadalį sudaro funkcionalios priemonės,
atitinkančios vaiko amžių, t.y. 17 %. Pedagogas nurodo, ką turi vaikas veikti , t.y. 17 %, pedagogas
kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai – 17 %, pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo
vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą – 8 %, bei nesusiklausymas ugdymo aplinkoje
sudaro 8 % visos stebėtos aplinkos.
Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad ketvirtos įstaigos aplinkoje
vyrauja pedagogo vadovavimas. Auklėtoja nuveda, pasodina, sudraudžia, ragina, pati maitina,
ragina atsiprašyti, bara, moralizuoja, ragina užmigti, nusisukti ant šono, sutupdo, susodina ant
kilimo, liepia tvarkytis. Penktadalį sudaro funkcionalios priemonės, atitinkančios vaiko amžių. Tai
loto, dėlionės, kaštonai, gilės, pieštukai, popierius, knygos, šeimos kampelis, poilsio zona, mašinos,
kaladės, lėlės, minkšti žaislai, vežimėliai, kamuoliai, lankai ir t.t. Vaikai puikūs pagalbininkai,
norintys auklėtojai padėti. Jie renkasi veiklą: ,liečia kilnoja žaislus, juos nušluosto su skudurėliu,
kiti dėlioja kalades, stato garažą.
Penktos įstaigos aplinkoje labiausiai išskiriamas vyraujantis pedagogo vadovavimas, t.y.
67 % , mažiau kaip penktadalį, t.y 17% sudaro pedagogo nurodymai, ką vaikas turi veikti, bei
mažiau kaip penktadalį ugdymo aplinkos užima funkcionalios, vaiko amžių atitinkančios
priemonės, t.y. 17 %.
Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad įstaigos ugdymo aplinkoje vyrauja
pedagogo vadovavimas. Tai parodo pavyzdžiai: ,,turiu tris balionus, juos susprogdinus rasime tris
užduotis“ arba ,, jei užkandote ateikite pas mane, reikia pakartoti kalėdines dainas“. Siūlomos
auklėtojų idėjos, vaikus nukreipia veiklai: ,,siūlau keliems vaikams pastatyti besmegeniams
89
autobusą“ arba ,,siūlau gamtos kampelyje eilės tvarka išdėlioti metų laikų piešinėlius“. Pastebėta
mokymosi kartu elementų: ,,Ateikite čia, aplink staliuką sėskitės. Pakartosime eilėraščius“.
Auklėtoja sako eilėraščio pavadinimą ir visi garsiai deklamuoja.
Priemonėmis vaikai noriai naudojasi – kaladės, mašinos, albumai, knygos, indai, staleliai,
kėdutės, sagos, siūlai, gamtinė medžiaga, šakelės, pintos vazelės, skaičiai, plastelinas, lėlės,
vežimėliai, figūros, trafaretai, puodeliai, lėkštutės, rankinukai.
Ugdymo procese aptiktos ugdymo filosofijos kryptys pav. 47
47 pav. Vyraujančios ugdymo filosofijos kryptys ugdymo procese (žr.priedą Nr.2, 31 lentelė)
Pirmos įstaigos ugdymo procese vyrauja egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo
filosofijos kryptis, t.y. 54 %, ketvirtadalį ugdymo proceso užima progresyvistinė ugdymo filosofija,
t.y. 24 % , mažiau kaip penktadalį aptinkame soc.rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos. Galime
1%
7%
27%
16%
38%
1%
5%
12%
6%
13%
3%
2%
5%
3%
24%
10%
13%
7%
10%
54%
67%
37%
56%
35%
16%
10%
9%
9%
3%
0% 20% 40% 60% 80%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š)
5- Egzistencializmas irFenomenologija ( š)
4- Progresyvizmas (š)
3 - Pragmatizmas (k)
2- Esencializmas (k)
1- Perenializmas (k)
90
pastebėti labai nedidelę dalį, t.y. 3 % pragmatistinės ugdymo filosofijos, bei vos pastebima, t.y 1 %
esencialistinės ugdymo filosofijos bei 1 % perenialistinės ugdymo filosofijos.
Antros įstaigos ugdymo procese vyrauja egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo
filosofijos kryptis, t.y. 67 %, nedidelę dalį, t.y. 10 % ugdymo procese užima progresyvistinė
ugdymo filosofija bei soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 10 %. Mažiausiai
pasireiškiančios ugdymo filosofijos kryptys perenializmas 7 % ir esencializmas 5 %.
Trečioje įstaigoje daugiau kaip trečdalis, t.y. 37 % ugdymo procese vyraujančios
egzistencialistinės ir fenomenologinės ugdymo filosofijos kryptis, beveik trečdalis, t.y 27 %
ugdymo procese perenializmo, nedidelę dalį, t.y. 13 % sudaro progresyvistinė ugdymo filosofija ir
esencialistinė ugdymo filosofijos kryptis, t.y. 12 %. Vos pastebima, t.y. 2 % pragmatistinė ugdymo
filosofija.
Ketvirtoje įstaigoje daugiau kaip pusė, t.y. 56 % užima vyraujanti egzistencialistinė ir
fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis, apie penktadalis, t.y. 16 % ugdymo procese
vyraujančios perenialistinės ugdymo filosofijos, nedidelė dalis, t.y. 9 % soc. rekonstruktyvistinės
ugdymo filosofijos, 7 % progresyvistinės ugdymo filosofijos, 6 % esencialistinės ugdymo
filosofijos ir mažiausiai, t.y. 5 % pragmatistinės ugdymo filosofijos.
Penktoje įstaigoje dominuoja perenialistinė ugdymo filosofija, t.y. 38 % ir egzistencialistinė
ir fenomenologinė ugdymo filosofija, t.y. 35 %. Ugdymo procese pastebimos esencialistinė, t.y. 13
% ir progresyvistinė, t.y. 10 % ugdymo filosofijos kryptys. Galime pastebėti labai nedidelę dalį, t.y.
3 % pragmatistinės ugdymo filosofijos ir soc. rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos, t.y. 3 %.
Klasikinės ir šiuolaikinės ugdymo paradigmos įstaigose
94%
87%
59%
72%
48%
5%
13%
41%
27%
54%
0% 20% 40% 60% 80% 100%
I įstaiga
II įstaiga
III įstaiga
IV įstaiga
V įstaiga
Klasikinė ugdymoparadigma
Šiuolaikinėugdymoparadigma
48 pav. Ugdymo procese atsiskleidusios ugdymo paradigmos (žr. Priedą Nr. 2, 32 lentelė)
91
Įstaigoje Nr.1 didžiąją dalį ugdymo proceso, t.y. 94 % užima šiuolaikinės ugdymo
paradigmos, klasikinė vos pastebima, t.y. 5 %. Įstaigoje Nr.2 ugdymo proceso didelę dalį, t.y. 87
% užima šiuolaikinės ugdymo paradigmos, o 13 % klasikinės ugdymo paradigmos. Įstaigoje Nr.3
daugiau kaip pusė ugdymo proceso, t.y. 59 % vyraujančių šiuolaikinių ugdymo filosofijos krypčių,
nors neatsilieka ir ugdymo procese persipynusi klasikinė ugdymo paradigma,t.y. 41 %. Įstaigoje
Nr.4 vyrauja šiuolaikinė ugdymo paradigma, t.y. 72 %, o klasikinė ugdymo paradigma užima apie
trečdalį , t.y. 27 %. Įstaigoje Nr.5 daugiau kaip pusė ugdymo proceso, t.y. 54 % užima klasikinė
ugdymo paradigma, o šiuolaikinė ugdymo paradigma užimanti apie pusę ugdomojo proceso, t.y. 47
%.
Vyraujančios šiuolaikinės ugdymo filosofijos įstaigoje Nr. 1., Nr. 2, Nr.3, Nr.4. Įstaigoje
Nr.5 klasikinė ugdymo paradigma lenkianti šiuolaikinę ugdymo paradigmą.
Teorinė diskusija
Atliekant įvairios pedagoginės, psichologinės, filosofinės literatūros ir ikimokyklinį ugdymą
Lietuvoje reglamentuojančių dokumentų analizę pastebėta, kad šiuose šaltiniuose nurodomos
ugdymo filosofijos, įtakoja ugdymo procesą bei kaitą, tuo pačiu tai yra ikimokyklinio ugdymo
programų pagrindas, kuriame persipynusios ugdymo filosofijos pasuka ugdymo procesą viena ar
kita linkme.
Daugelis ugdymo teoretikų bandė ir iki šiol bando atsakyti į klausimą, koks ugdymas
tinkamiausias, kad nūdienos vaikai efektyviausiai ugdytųsi. Pastangos pateikti tinkamiausią
metodiką atspindi skirtingą ugdymo koncepcijų įvairovę. B.Bitino teigimu, laisvojo ugdymo
paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti visuomenė. Klasikinės ugdymo
koncepcijos šalininkai kritikuoja šiuolaikinio ugdymo paradigmą dėl apibendrintos patirties
vaidmens sumenkinimo individualybės tapsmo raidos procese. Autoriaus teigimu, dauguma
Lietuvos pedagogų savo požiūrių pamatu laiko klasikinę ugdymo paradigmą. Jos pasirinkimas
nulemia ugdymo vertybių sistemą bei ugdymo turinį. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, jog pedagogų
pasirinktos šiuolaikinės ugdymo filosofijos ugdymo programose bei ugdymo procese
dominuojančios bei vyraujančios. Atsiskleidusi egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo
filosofijos kryptis ugdymo procese.
Mayers teigimu, dabartiniame pasaulyje akcentuojamas laisvasis ugdymas, ginantis vaiko
teises į ,,natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymą. Prioritetai teikiami vaikų aktyvumui,
eksperimentavimui, bandymams, kurių pagalba stiprinamas vaikų ryšys su realiu pasauliu. Toks
ugdymas vyksta laisvumo, o ne priklausomybės nuo suaugusiųjų aplinkoje ir todėl tampa
reikšmingas, įdomus pačiam vaikui, o ne tik pedagogui kaip yra įprasta mokinantis tradiciškai.
Užsienio publikacijos skatina, nagrinėjant ugdymą iš filosofinių pozicijų, vadovautis
pliuralizmo principu. Ugdymo kryptys traktuojamos tik pagal jų indėlį atskleidžiant ugdymo
realybę. Skirtingos filosofinės kryptys negali būti ranguojamos, skirstomos teisingas ar klaidingas..
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali kilti problemų įgyvendinant pasirinktas ugdymo
filosofijas. Tai didžia dalimi priklauso nuo pedagogo nuostatų, teisingai perprastų ugdymo
filosofijos krypčių, tinkamai parinktų ugdymo metodų, santykių, aplinkos ir situacijos. Skirtingi
požiūriai skirtingai formuluoja ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus grindžiamas
ugdymas. Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų
įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių
93
nuostatų ugdymą, kompetencijų suteikimą, grįstą ne žinių perteikimu (klasikinė ugdymo
paradigma), o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir praktiniu naudojimu.
Taip įsitvirtina šiuolaikinė ugdymo paradigma. Kūrimas naujų santykių, formavimas teisingų
moralinių bei dvasinių nuostatų – siekimas ir aukštesnės gyvenimo kokybės.
Išvados
Teorinės dalies analizė rodo, kad ugdymo filosofija įtakoja ikimokyklinių įstaigų ugdymo
proceso kaitą. Ugdymo filosofijos įgyvendinimas ugdymo procese nulemia klasikinės ir
šiuolaikinės paradigmų įsitvirtinimą ikimokyklinėse įstaigose. Šiuolaikinių ugdymo filosofijos
krypčių – egzistencializmo ir fenomenologijos dominavimas ugdymo procese, siekia grąžinti
žmogų prie prigimtinių ir egzistencinių buvimo pasaulyje ištakų, prie žmogaus įprasminimo
galimybių, tarpusavio sugyvenimo, moralumo, žmogaus autentiškumo.
Ugdymo programose pasirinktos bei dominuojančios šiuolaikines ugdymo paradigmos –
soc.rekonstruktyvizmas, progresyvizmas, egzistencializmas ir fenomenologija, tuo tarpu klasikinių
ugdymo filosofijos krypčių nepasirinkta. Labiausiai ugdymo procese atsispindinčios
egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys.
Programose nurodytos filosofijos ir ugdymo prioritetų dermės ikimokyklinio ugdymo
įstaigose tyrimas parodė, kad mažiau kaip pusė apklaustųjų ( 41%) nurodė, jog ugdymo filosofijos
kryptys ir pasirinkti pedagogų prioritetai, atitiko dalinai (t.y. viena nurodyta ugdymo filosofijos
kryptis pedagogų teikiamiems prioritetams). Beveik pusė ( 47%) respondentų neatitiko pasirinktų
įstaigoje ugdymo filosofijos krypčių bei pedagogų įvardintų ugdymo prioritetų.
Atlikto tyrimo duomenimis, mažiau kaip pusė respondentų teigia, kad pedagogai
vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, trečdalis respondentų nurodę, kad vaikams priimtinas
gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją.
Išsiaiškinti svarbiausi veiksniai, sąlygojantys įstaigos ugdymo programose nurodytų
filosofijos krypties pasirinkimą: ugdymo įstaigos savitumas, įstaigos bendruomenė, įvairių šaltinių
studijavimas. Kvalifikacijos kėlimo kursai, studijos universitete bei vadovų nuomonė nėra svarbūs
veiksniai lėmę ugdymo folosofijos pasirinkimą.
Trečdalis pedagogų nurodo, jog ugdymo programose nurodyta ugdymo filosofijos kryptis
inicijavo aiškesnius ugdymo tikslus, uždavinius ir principus, atrastos ugdymo metodų, priemonių,
formų įvairovės. Ugdymo filosofija pakeitusi tarpusavio vaiko ir pedagogo santykius, ugdymo
turinį.
Ugdymo filosofijos ugdymo programoje ir ugdymo procese įgyvendinimas keičia
pedagoginių orientacijų kryptis ir ugdymo vertybes palaikomas visuomeninio gyvenimo ir
demokratinės kultūros vertybių. Jos suponuoja ir naująjį vaikų ugdymo modelį, kurio pagrindą
sudaro vaiko, kaip dabarties kultūros subjekto ir visaverčio jos dalyvio bei kūrėjo, bruožai,
95
būtinumą sudarant jam socialines ir kognityvines galimybes ne tik perimti suaugusiųjų siūlomą
ugdymo filosofiją, bet ir sėkmingai dalyvauti jos kūrimosi procesuose.
Ugdymo procese pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys dera ugdymo programoje (įstaiga
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4), o įstaigoje Nr.5 – dera iš dalies.
Šiuolaikinio požiūrio į vaiką realijas patvirtino pedagogų gebėjimai iš dalies vadovautis
įstaigos programoje pateiktomis ugdymo filosofijos(ų) nuostatomis. Hipotezė iš dalies įrodyta.
Pedagogai remiasi ugdymo programoje pasirinktomis ugdymo filosofijos kryptimis bei
jomis iš dalies vadovaujasi ugdymo procese.
Tolesnių tyrimų perspektyva ir rekomendacijos
Tyrimas laikytinas tik ikimokyklinėse įstaigose susikūrusių programų ugdymo filosofijos
analizės pradžia. Pripažinus, jog ikimokyklinėse ugdymo programose nurodytos ugdymo filosofijos
egzistuoja arba iš dalies egzistuoja iš dalies, siūloma :
• Įvertinti ikimokyklinio ugdymo programose nurodytas ugdymo filosofijas, nuolat
gilintis į pasirinktų ugdymo paradigmų plėtotę.
• Fiksuoti pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių įsitvirtinimą ugdymo procese (
pedagogų refleksijos, planai, dienoraščiai, diskusijos). Įstaigoje esantys pedagogai
siūlo projektus bei padeda numatyti priemones, veikimo būdus, kaip ugdymo
filosofiją įtvirtinti ugdymo procese.
• Rekomenduotina peržiūrėjus ikimokyklinio ugdymo programose nurodytas ugdymo
filosofijos kryptis, organizuoti pedagogams diskusijas, kviestis kompetetingus
asmenis, gebančius pristatyti ugdymo filosofijas, bei jų realizavimą praktikoje.
• Siūlyčiau vykti į komandiruotes (užsienio šalis), stebėti ugdymo procesą, susipažinti
su ugdymo filosofijomis ugdymo procese, semtis gerosios patirties, bendrauti ir
bendradarbiauti.
• Turėti galimybę nuolatos ugdymo programas peržiūrėti ir jas papildyti, koreguoti,
derinantis prie vaikų, tėvų interesų, vaikų naujų poreikių raiškos ( nuostatos).
• Siūlyčiau parengti projektų, kuriuose dominuotų pasirinktos įstaigos ugdymo
filosofijos bruožai ( Pvz. Kiekvienos grupės pedagogai, vaikai bei jų tėvai sugalvoja
jiems priimtiniausią būdą – kaip atskleisti ugdymo filosofiją per veiklą).
Literatūra
1. Aramavičiūtė, V. (1998 ). Ugdymo samprata. Mokomoji priemonė. Vilnius.
2. Bendorienė A., Bogušienė V., Dagytė E. (2001). Paradigma ( gr. paradeigma – pavyzdys) – teorinių ir
metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma. Tarptautinių žodžių
žodynas.
3. Bitinas B. (2006 ). Edukologinis tyrimas. Sistema ir procesas. Vilnius : VPU leidykla.
4. Bitinas B. (1996) Ugdymo filosofijos pagrindai. – Vilnius : VPU leidykla.
5. Bitinas B.(2000). Ugdymo filosofija. Vilnius : Enciklopedija. p.131,151.
6. Bruzgelevičienė, R. (2007). Lithuanian educational reform in terms of shift in educational paradigm
1988-1997, Vilnius.
7. Bruzgelevičienė R.( 2007). Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu 1988-1997
Vilnius: Vilniaus Pedagoginis Universitetas.
8. Bukauskienė T. (1989) Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918-1940 m. V.
9. Daukšytė , J. (1993). Humanistinis požiūris į ugdymą. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius:
Valstybės leidybos centras, p.43- 50.
10. Dumčienė A., Bajoriūnas Z. (2006) Ugdymo pagrindai . Kaunas. Išleista LR švietimo ir mokslo
ministerijos, p. 108 -109.
11. Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Mokymo priemonė
aukštosioms mokykloms. Vilnius: Tyto alba.
12. Juodaitytė A. ( 2003) Vaikystės fenomenas: socialinis-edukacinis aspektas. Monografija. Šiaulių
universiteto leidykla.
13. Juodaitytė A. (2003).Socializacija ir ugdymas vaikystėje. V., Petro ofsetas.
14. Komenskis, J.A.(1989).Pedagoginiai raštai, Kaunas:Šviesa, 1989.
15. Kriščiūnienė, O. (1938). Vaikų darželiai Lietuvoje, 1938 m. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis
1918-1940m., III t., sud.Bukauskienė, T. (1996).Vilnius: Mintis, p.137-138.
16. Laužikas, J. (1993). Švietimo integracijos pagrindai. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa.
17. Sud. Dereškevičius, P.(1993) Lietuvos švietimo koncepcija. Lietuvos švietimo reformos gairės.
Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
18. Lietuvos švietimo koncepcija ( 1992) Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
19. Lukšienė M. (1992) Atsinaujinimas.Mokykla. Nr.9, p. 1-4.
20. Lukšienė, M. (1992) O gal dar ne visai taip? Dialogas, 49. Jungtys. Vilnius : Alma littera.
98
21. Lukšienė, M. (1996). Ugdymo turinio problemos rengiant aprobuotų ( nebe projektų) Bendrųjų
programų ir standartų leidinį. Pranešimas, darytas 1996 m. spalio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje,
išplėstiniame Ugdymo turinio tarybos ir ekspertų komisijų posėdyje.
22. Maceina A. Filosofijos įvairybės prasmė // Lietuvos filosofinė mintis. Chrestomatija / sudarė parengė
G. Mikelaitis.- Aidai.
23. Maslow, A.H. (1999). Humanistinės pedagogikos tikslai ir reikšmė. Psichologai apie žmogaus raidą. Iš
XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos. Antologija, sud. Garbačiauskienė, M. Kaunas: Šviesa, p. 405 -420.
24. Mažeikis, G. (2006). Postmodernios edukologijos paradigmos. Postmoderni pragmatinė edukologija:
teorinės prielaidos ir modeliai. Acta Paedagogica Vilnensia, t.14. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
25. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: švietimo aprūpinimo
centras (2006) p.12
26. Monkevičienė O. (1999) Reformuojamo ikimokyklinio ugdymo turinio sudarymas ir diegimas //
Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Jubiliejinės konferencijos medžiaga. V., Leidybos centras.
27. Montvilaitė, S. (2005). Ugdymo tyrimų raidos tendencijos: istoriniai aspektai. Acta Paedagogica
Vilnensia, t. 14. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
28. Neifachas S. (2007) Priešmokyklinio ugdymo kokybės vadyba : vadovavimas ugdymo programos
rengimo strategijai. Konceptualizavimo dimensijos. Vilnius : UAB Ciklonas, p.41.
29. Patkauskaitė J. (1983) Tiesos kriterijaus problema V. Džeimso pragmatizme // Problemos. Nr. 32, p.
119 – 127.
30. Pocienė J.S. (1994-1995). Visuomenės parama šeimai Lietuvoje 1918 – 1940 metais. Lietuvos šeima.
Vilnius.
31. Rajeckas, V. (2001). Švietimas: raida, dabartis. Vilnius.
32. Stankūnienė, V.( 1996). ISSN 1392-0758 Socialiniai mokslai. Sociologija. Nr.3(7).
33. Šeibokienė G. (1999 ). Ikimokyklinis ugdymas: kur esame ir kur link einame ? // Lietuvos vaikų
darželis: praeitis ir dabartis. Jubiliejinės konferencijos. V., Leidybos centras.
34. Šliogeris A. ( 2001). Kas yra filosofija. Vilnius : Strofa, , p.156.
35. Šliogeris A.(1996). Transcencencijos tyla. Vilnius : Pradai.
36. Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos : Informacijos leidinys ,, Švietimo
naujienos“. Vilnius, 2003, Nr.13, p.3.
37. Želvys, R. (1998). Švietimo kaitos Lietuvoje bruožai. Socialiniai mokslai. Edukologija, t.2 (15)
38. Želvys, R. (1997 ). Švietimo sistemos centralizacija / decentralizacija kaip esminė švietimo kaitos
problema. Socialiniai mokslai. Edukologija, t.3 (12).
39. Allan C. Ornstein and Francis P. Hunkins, Curriculum: Foundations, Principles, and Theory, 2nd ed.(Needham
Heights, MA: Allyn and Bacon, 1993),p.62.
99
40. Avramow (1993) Child Care, School Time Schedules and Professional Activity of Parents. European
Population, II Demographic Dynamics – Paris, p.p.343-370.
41. Century, Conference Proceedings – Luxembourg, p.p.231- 254, 1992.
42. Dalin, P. (1999) Rolff H-G, Kleekamp B. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius : Tyto Alba, p.13-63,
118-121, 128 – 131, 139 – 167, 179 – 183, 240 – 242.
43. Delors J., vertimas : Grakauskaitė D. Mokymasis – paslėptas lobis. Mokykla, 12, p.5// ŠRPA, VII d.,
1.1 sk.
44. Dewey J. (1968) Democracy and education. An introduction to the philosophy of education.- New
York, p.27.
45. Fullan, M.(1998) Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. Vilnius: Tyto alba .
46. Jaspers K. (1998) Filosofijos įvadas. Vilnius : pradai, p.147.
47. Kirsten A. Hansen, Roxane K. Kaufmann, Steffen Saifer ( 1997) Ugdymas ir demokratijos kultūra . p.
10.
48. Kuzmann P. , Burkard F.P., Wiedmann F. (2000). Filosofijos atlasas.-Vilnius.
49. Laughlin Mc.Terence H.(1997) Šiuolaikinė ugdymo filosofija. Demokratiškumas, vertybės, įvairovė,
Kaunas: Technologija.
50. Lillian M Fawcett, Alison F Garton The effect of peer collaboration on children’s problem – solving
ability// British Journal of Educational Psychology. Leicester: Jun 2005. Tom 75 pg.157, 13 pgs
51. Mason O. Kuhltha K.(1992) ,, The Perceived Impact of Child Care Costs on Women’s Labor Supply
and Fertility”, Demography, vol. 29, No. 4, pp. 523-543.
52. Mathiasen Rask Christian, Staerfeldt Eric (2002) Dvimetė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų
- konsultantų rengimo programa, grindžiama projektų metodu. Mokymo planai ir principai. V., Miko ir
Tado leidykla.
53. Ozmon, H.A., Craver, S.M.(1996) Filosofiniai ugdymo pagrindai, Vilnius: Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras.
54. Scheffler I. (1974) Four Pragmatists : A Critical Introduction to Peirce, James, Mead and Dewey. New
York.
55. Shulze, J. (1993).,,Family Policy and the autonomy of family: hypotheses and Design of an Empirical
Project”, Family Structure and Family Policy. PDOD No17-Amsterdam, pp.29-51.
56. Soren,J. (1990) ,,Denmark”, Family Policy in EEC Countries – Brussels, Luxembourg, pp.33-57.
57. Staerfeldt Eric, Mathiasen Rask Christian (1999) Pedagogika ir demokratija. V., Aidai.
58. Stoll Louise, Fink Dean.(1998)Keičiame mokyklą. V., Margi raštai.
59. Prieiga per internetą : http://www. Progressyvism.com
60. Prieiga per internetą : http://www.filosofija.lt
100
61. Aiškinamasis žodynėlis. Prieiga per internetą : http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1494.html
62. Prieiga per internetą:. Epistemologija. -Internete:http//lt.wikipedia.org/wiki/Epistemologija.
63. Prieiga per internetą : Metafizika.-Internete:http//lt.wikipedia.org/wiki/Metafizika>
64. Ugdymo tikslų genezės šaltiniai. Prieiga per internetą :
http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1334.html
65. Jaseliūnas E. Vatikano II Susirinkimo nutarimų įtaka katalikiškajam pasipriešinimui. Prieiga per
internetą : http://www.genocid.lt/Leidyba/12/egidijus.htm
66. Telešienė, A. (2006). Edukologijos diskursas Lietuvoje 1989 – 2005 m. Daktaro disertacija,
socialiniai mokslai, sociologija (05S). Kaunas. Prieiga per internetą : http:/ /
www.socforumas.lt/files/events/disertacija%20su%20priedaistelesienei.doc
101
Priedai
PRIEDAI Nr.1
IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ UGDYMO PROGRAMŲ KŪRIMO PROCESO VERTINIMO
ANKETA
Maloniai prašau Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus. Anketos tikslas - išanalizuoti ikimokyklinių
įstaigų patirtį ugdymo programų rengime bei dalyvavime kuriant jas.
1. Jūsų pareigos:
o Direktorius
o Direktoriaus pavaduotojas ugdymui
o Auklėtojas
o Spec. pedagogas
2. Jūsų amžius........................
3. Jūsų išsilavinimas:
o Magistras
o Aukštasis universitetinis
o Aukštasis neuniversitetinis
o Aukštesnysis
o Specialus vidurinis
o Vidurinis
4. Jūsų kvalifikacija:
o Auklėtoja
o Vyresnioji auklėtoja
o Auklėtoja – metodininkė
o Auklėtoja – ekspertė
o III vadybininkė
o II vadybininkė
o I vadybininkė
5. Kaip Jūs manote, kodėl kilo būtinybė rengti Lietuvoje ikimokyklinėse įstaigose
individualias ugdymo programas?
102
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
........................................................................................................................................
6. Kokie Jūsų nuomone pasiruošiamieji darbai turėjo įtakos ikimokyklinėse įstaigos ugdymo
programos kūrimui?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
7. Kurie etapai buvo svarbiausi ugdymo programų kūrimo sėkmei?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
8. Kokia ikimokyklinių ugdymo programų kūrimo proceso nauda Jūsų ikimokyklinei
ugdymo įstaigai?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
9. Kokius reikšmingus ugdymo programų kūrimo procesus galite įvardyti?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
10. Kokie naudoti šaltiniai buvo vertingiausi siekiant kokybiškos ikimokyklinės ugdymo
įstaigos programos kūrimui?
a) Juridiniai dokumentai;
b) Pedagoginė literatūra;
c) Psichologinė literatūra;
d) Filosofinė literatūra;
e) Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas;
103
f) Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti;
g) Kvalifikacijų kėlimo kursų medžiaga;
h) Internetinė medžiaga;
i) Ugdymo programos;
j) Kita.............................................................................................................................................
11. Kokie sunkumai kilo Jūsų įstaigoje kuriant ugdymo programą?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
12. Kokia programa pasinaudojote kuriant įstaigos ugdymo programą?
a) kursai;
b) gauti ugdymo programų pavyzdžiai;
c) kitų ikimokyklinių ugdymo įstaigų patirties pasidalijimas;
d) kita.....................................................................................................................................
13. Koks buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūris į ugdymo programų kūrimą?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
14. Kokie vadybiniai dalykai buvo svarbiausi Jūsų įstaigos vadovui kuriant ugdymo
programą?
a) pasitikėjimo ir atvirumo atmosfera;
b) bendras planavimas ir darbas ugdymui pagerinti;
c) veiklos apmąstymas ir naujų ugdymo būdų išmėginimas (nebijant dėl klaidų reiškiamo
nepasitenkinimo);
d) dideli lūkesčiai iš pedagogų (ugdymo kokybė);
e) žmonės, kurie turėjo lemiamą reikšmę sprendimų priėmimui;
f) kita.....................................................................................................................................
15. Ar sulaukėte paramos iš įstaigos vadovo, kuriant ugdymo programą?
a) sudarė galimybes dalyvauti ugdymo programų rašymo seminaruose;
b) aprūpino reikalingomis priemonėmis, įvairiais literatūros šaltiniais;
c) skyrė patalpas komandiniam darbui;
104
d) pasirūpino laiko ir finansinių resursų nustatymu;
e) kvietėsi konsultantus;
f) kita.....................................................................................................................................
16. Kada, kokiu laiku buvo rašoma Jūsų įstaigos ugdymo programa?
a) darbo laiku;
b) po darbo dirbant drauge;
c) savo laisvu laiku dirbant su vaikais;
d) savaitgaliais;
e) išnaudojant nekontaktines darbo valandas su vaikais;
f) kita.....................................................................................................................................
17. Kaip įstaigos vadovas formavo įstaigoje komandą ugdymo programos kūrimui?
a) savo nuožiūra;
b) atsižvelgiant į administracijos siūlymus;
c) atsižvelgiant į visų pedagogų siūlymus;
d) kita.....................................................................................................................................
18. Kokius vaidmenis atliko Jūsų įstaigos vadovas telkiant įstaigos komandą ugdymo
programos rengimui?
a) skatino nuo pat komandos pradžios suvokti darbo visumos įvaizdį, t.y. suprasti, ko
siekiama;
b) inicijavo tokius procesus ir strategijas, kurie susietų individų poreikius ir vertybes su
įstaigos tikslais ir vertybėmis;
c) padėjo komandai susiburti;
d) sugebėjo užmegzti pozityvius ryšius su komandos nariais;
e) siekė, kad komanda dirbtų remdamasi aiškių susitarimų;
f) stebėjo darbo eigą (individualią ir komandos);
g) kūrė ir stengėsi palaikyti profesionalią komandos darbo aplinką;
h) stebėjo, kontroliavo, ar pagal terminus komanda atlieka įsipareigojimus;
i) siūlė rašyti dienoraštį, darbo eigos ataskaitas, aprašyti nuveiktus darbus;
j) būrė vidines kontroles ir oponavo (kritikos grupes, stebėtojų grupes;
k) buvo energingas, geros nuotaikos;
l) teikė profesines žinias komandos nariams;
m) kita.....................................................................................................................................
19. Kas vadovavo Jūsų įstaigos ugdymo programos kūrimui?
105
a) įstaigos direktorius;
b) direktoriaus pavaduotojas;
c) pedagogas;
d) ugdymo programų konsultantus;
e) niekas;
f) kita.....................................................................................................................................
20. Ką privalu Jūsų nuomone, ugdymo programos vadovui žinoti?
a) kolegų poreikius;
b) nustatyti santykius tarp šių poreikių ir įstaigos poreikių;
c) būti kolegoms priimtinu;
d) gebėti klausytis, derėtis ir susitarti su kolegomis;
e) gebėti planuoti, įgyvendinti ir įvertinti įstaigos komandos ugdymo programos darbą;
f) gebėti nuolat palaikyti, paskatinti;
g) gebėti vertinti nuteiktų darbų kokybę;
h) kita.....................................................................................................................................
21. Kokius vaidmenis Jums teko prisiimti sutelktoje ugdymo programos kūrimo komandoje?
a) vadovas;
b) formuotojas;
c) vykdytojas;
d) idėjų generatorius;
e) komandos siela;
f) metraštininkas;
g) organizatorius;
h) vertintojas;
i) komandos darbuotojas;
j) stebėtojas;
k) kita.....................................................................................................................................
22. Kokios Jūsų, kaip pedagogo vadybinės kompetencijos?
a) darbas darbo grupėje;
b) darbas komandoje;
c) palaikyti gerus santykius su kolegomis;
d) gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais;
e) gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su vaikais;
106
f) gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis;
g) gebėti panaudoto turimą patirtį, informaciją;
h) gebėjimas prisiimti atsakomybę už pravestas užduotis;
i) gebėjimas spręsti iškilusias konfliktines situacijas;
j) gebėjimas reflektuoti;
k) kita.....................................................................................................................................
23. Kokių pedagogui vadybinių žinių, patirties pakako kuriant įstaigos ugdymo programą?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
24. Kokių pedagogui vadybinių žinių ir patirties trūko kuriant ugdymo programą?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
25. Kokią veiklą rengiant ikimokyklinę ugdymo programą Jums teko organizuoti?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
26. Kokią veiklą vykdėte rengiant ugdymo programą kitiems vadovaujant?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
27. Kuo rėmėtės kurdami savo ikimokyklinės ugdymo įstaigos programą?
a) įvairiomis ugdymo programomis;
b) ugdymo įstaigos strateginiais dokumentais;
c) individualiais ugdymo įstaigos planais;
d) buvo atsižvelgta į vaikų poreikius;
e) buvo atsižvelgta į tėvų poreikius, lūkesčius;
f) buvo atsižvelgta į įstaigos pedagogų poreikius;
g) kita.....................................................................................................................................
28. Kokį Jūs pasirinkote ugdymo programų turinio modeliavimo būdą?
a) pagal kompetencijos sritis;
107
b) pagal vaiko poreikius;
c) pagal vaiko veiklos sritis;
d) pagal ugdymo sritis;
e) pagal turinio sritis;
f) pagal aplinkos ypatumus;
g) pagal projektines struktūras;
h) pagal temas;
i) pagal pasirinktą teorinę sampratą;
j) kita.....................................................................................................................................
29. Kokie sunkumai kilo pasirenkant ugdymo įstaigos ugdymo programos turinio modelį?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
30. Su kokiais sunkumais jūs susidūrėte, atrenkant konkretų turinį ugdymo programai?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
31. Kuo tobulintinas Jūsų įstaigos ugdymo programų turinys?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
32. Kokią ugdymo filosofijos kryptį pasirinkote kuriant įstaigos ugdymo programą?
a) humanistinė;
b) egzistencialistinė ir fenomenologinė;
c) rekonstruktyvistinė;
d) progresyvistinė;
e) perenialistinė;
f) esencialistinė;
g) kita.......................................................................................................................................
33. Kas sąlygojo įstaigos ugdymo filosofijos pasirinkimą?
a) pedagogų nuomonė;
108
b) vadovų nuomonė;
c) įstaigos bendruomenė;
d) ugdymo įstaigos kultūra;
e) ugdymo įstaigos savitumas;
f) kita...................................................................................................................................
34. Kokius naujus kultūrinius poreikius įstaigoje išryškina pasirinkta programoje ugdymo
filosofija?
a) atvirumo, individualumo poreikius;
b) dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikiai;
c) žinių poreikis, mokytis remiantis pavyzdžiu;
d) savęs suvokimo, savirealizacijos poreikius;
e) poreikis mokytis pačiam;
f) kita..................................................................................................................................
35. Pasirinkite priimtiniausią teiginį.
a) pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija kasdieniame darbe;
b) kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava” ugdymo filosofija;
c) vaikams priimtina pasirinkta ugdymo įstaigos bendruomenės filosofija;
d) tėvams priimtina pasirinkta įstaigoje ugdymo filosofija;
e) pasirinkta ugdymo filosofija mažai dera su įstaigos ugdymo programa;
f) ne visiems tėvams priimtina pasirinkta įstaigos ugdymo filosofija;
g) kita…………………………………………………………………………………………
36. Kokius pokyčius inicijavo pasirinktos įstaigoje ugdymo filosofijos kryptys?
a) jokių pokyčių neinicijavo;
b) aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai;
c) pakito ugdymo turinys;
d) atsirado ugdymo metodų, priemonių, formų įvairovė;
e) pakito vaiko ir pedagogo santykis;
f) kita.........................................................................................................................................
37. Kokių poreikių tenkinimą , jūs numatėte savo įstaigos sukurtoje ugdymo programoje?
.............................................................................................................................................................
.............................................................................................................................................................
........................................................................................................................................ .
109
38. Kaip ir iš ko išsiaiškinote, kokie poreikiai būdingi Jūsų ikimokyklinės ugdymo įstaigos
vaikams?
a) interviu būdu sužinojome iš vaikų;
b) stebėdami vaikų elgesį ir jų veiklą;
c) apklausus ugdymo įstaigos pedagogus;
d) apklausus tėvus, apie jų vaikų poreikius;
e) neformaliu pokalbiu su tėvais;
f) rėmėmės kitų specialistų nuomone;
g) analizavus pedagoginę, psichologinę ir filosofinę literatūrą;
h) diskutuojant, tariantis su įstaigos pedagogais;
i) patirties pasidalijimas su kitomis ikimokyklinėmis įstaigomis;
j) ugdymo programų konsultantais, ekspertais;
k) kita.........................................................................................................
39. Kaip įtraukėte vaikų poreikius į įstaigos ugdymo programą?
a) vaikų poreikiai sudaro ugdymo turinio programos modeliavimo pagrindą;
b) vaikų poreikius integruoti į visą įstaigos ugdymo programos tekstą;
c) vaikų poreikiai atskleisti bendrosiose nuostatose;
d) vaikų poreikiai pateikti ugdymo programos vertinimo dalyje;
e) ugdymo programos tikslai, uždaviniai, principai suformuluoti atsižvelgiant į vaikų
poreikius;
f) kita.................................................................................................................................
40. Koks Jūsų požiūris į ugdymo programos išskirtus vaikų poreikius?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................
41. Kokios problemos ir sunkumai kilo bandant savo įstaigoje ištirti ikimokyklinio
amžiaus vaikų poreikius?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
110
42. Kokią įtaką įstaigos ugdymo programų kūrimui turėjo asmeninis bendravimas su
vaikais ir tėvais?
......................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
43. Kaip ir kur Jūsų įstaigos ugdymo programoje atsispindi vaiko ir pedagogo
asmeniniai bendravimo ypatumai?
a) išreikšti ugdymo programos bendrosios nuostatos dalyje (kaip...)
......................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
b) pateikiant programos ugdymo metodus (kaip...)
......................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
c) atsispindi ugdymo programos turinyje (kaip...)
......................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
d) kita
......................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
44. Kaip ikimokyklinės įstaigos gyvenimas sudaro sąlygas vaikams įgyti asmeninio bendravimo
pradmenis realizuojant Jūsų sukurtą ugdymo programą?
................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................
45. Ar esate numatę dvasinius ugdymo aspektus savo įstaigos ugdymo programoje?( prašome
pakomentuoti)
......................................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................
Anketos užpildymo data 2007 m.Kovo mėn.16 d.
Miestas Vilnius
Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus
VPU ikimokyklinio ugdymo pedagogikos magistrantė
111
Priedas Nr.2 Pedagogų pareigos, amžius, išsilavinimas, kvalifikacija, darbo stažas, įstaiga (pagal vietovę), įstaigos
tipas, grupių skaičius įstaigoje
1 lentelė
Pareigos
1- Direktorius 1 5 4% 2 - Direktoriaus pavad. ugdymui 2 36 27%
3 - Auklėtojas 3 91 68% 4 - Spec. Pegagogas 4 1 1% 133 100% 133
2 lentelė
Amžius 1 - nuo 20 iki 30 1 8 6% 2 - nuo 31 iki 40 m. 2 51 38% 3 - nuo 41 iki 50 m. 3 40 30% 4 - virš 51 m. 4 34 26% 133 100% 133
3 lentelė Išsilavinimas 1 - vidurinis 1 0 0% 2 -aukštesnysis 2 13 10% 3 - nebaigtas aukštasis 3 1 1% 4 - aukštasis 4 101 76% 5 - magistras 5 18 14% 133 100% 133
4 lentelė
Kvalifikacija
1 - auklėtoja 1 11 8%
2 - vyr.auklėtoja 2 75 56%
3 - auklėtoja-metodininkė 3 14 11%
4 - auklėtoja-ekspertė 4 0 0%
112
5 - III vadybinė 5 28 21%
6 - II vadybinė 6 2 2%
7 -I vadybinė 7 3 2% 133 100% 133
5 lentelė
Darbo stažas 1 - 1- 10 metų 1 19 14% 2 - 11-20 metų 2 57 43% 3 - 21-30 metų 3 35 26% 4 - virš 31 metų 4 22 17% 133 100% 133
6 lentelė
26 klausimas- Veiksniai sąlygojantys įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties pasirinkimą
Numeris Reikšmė Ats. Sk. %
1 1 - vadovų nuomonė 10 4%
2 2 -įstaigos bendruomenė 48 21%
3 3 -ugdymo įstaigos savitumas
74 33%
4 4 -įvairių šaltinių studijavimas
47 21%
5 5 -studijos universitete 19 8%
6 6 -kvalifikacijos kėlimo kursai
20 9%
7 7 -kita 6 3%
224 100% Viso 224
113
7 lentelė
8 lentelė
27 klausimas Pedagogų nuomonė apie ugdymo prioritetus, sąlygojamus pasirinktos ugdymo filosofijos
Numeris Reikšmė Ats. Sk. %
1 1-atvirumo, individualumo poreikį(humanistinė) 60 25%
2 2-dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikį (rekonstruktyvistinė)
23 10%
3 3-žinių bei mokymosi, remiantis pavyzdžiu, poreikį( perenialistinė)
5 2%
4 4-savęs suvokimo, savirealizacijos poreikį(egzistencialistinė) 48 20%
5 5-poreikį mokytis pačiam(progresyvistinė) 18 7%
6 6-visapusiško ugdymosi poreikį(holistinė) 84 35%
7 7-kita 0 0%
50 50 -nepasirinkta 4 2%
242 100% Viso 242
9 lentelė
\
25 klausimas- Įstaigos ugdymo programoje pasirinkta ugdymo filosofijos kryptis
Numeris Reikšmė Ats. Sk. %
1 1 -holistinė 11 5%
2 2 -humanistinė 124 58%
3 3 -egzistencialistinė ir fenomenologinė 18 8%
4 4 -rekonstrukyvistinė 15 7%
5 5 -progresyvistinė 34 16%
6 6 -perenialistinė 1 0%
7 7 -esencialistinė 3 1%
8 8 -kita 7 3%
213 100% Viso 213
27a klausimas- Filosofijos įvardijimo ir ugdymo prioritetų atitikimas
Reikšmė Ats. Sk. % 1 1-atitinka 13 10% 2 2-neatitinka 62 47% 3 3-atitiko viena nurodyta ugdymo filosofijos kryptis 54 41%
50 50 -nepažymėta 4 3% 133 100% VISO 133
114
10 lentelė
28 klausimas-Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofiją įstaigoje -14 stulpelis
Reikšmė Ats. Sk. % 1-visi įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija 72 41%
2-kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava" ugdymo filosofija 13 7%
3-tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai 26 15%
4-vaikams priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją
57 32%
5-tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija 2 1%
6-ugdymo filosofija neatitinka visų vaiko poreikių 4 2%
7-kita 0 0%
50 -nepažymėta 3 2% 177 100% 177
11 lentelė 29 klausimas-Pokyčiai inicijuoti įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos krypties- 15
stulpelis Reikšmė Ats. Skaičius % 1 1-neinicijavo jokių pokyčių 22 11%
2 2-aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai
59 30%
3 3-pakito ugdymo turinys 28 14%
4 4-atsirado ugdymo metodų, priemonių ir formų įvairovė
42 21%
5 5-pakito vaiko ir pedagogo santykis 33 17% 6 6-kita 5 3% 50 50 -nepažymėta 10 5% 199 100% 199
115
Priedas Nr.3
Pasirinktų rajonų ir miestų įstaigos (skaičiais) 1 lentelė Viso 329 Rajonų 2 Miestų 3
Tiriamų pedagogų amžius įstaigose Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 (proc.) 2 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 -nuo 20 iki 30 70% 37% 20% 2 - nuo 31iki 40 88% 27% 64% 3 -nuo 41 iki 50 12% 30% 36% 16% 100% 4 -virš 51 m.
Tiriamų pedagogų išsilavinimas įstaigose Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 (proc.) 3 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 -vidurinis 2 - aukštesnysis 20% 12% 3 - nebaigtas aukštasis 15% 4 -aukštasis 86% 100% 81% 80% 74% 5 - magistras 14% 19%
Tiriamų pedagogų kvalifikacija įstaigose (proc. ) 4 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 - auklėtoja 2 - vyr.auklėtoja 100% 89% 81% 87% 68% 3- vyr.muzikos pedagogė 11% 8% 4 - auklėtoja-metodininkė 19% 5 - logopedė-metodininkė 5% 32% 6 - auklėtoja-ekspertė
Tiriamų pedagogų darbo stažas įstaigose (proc.) 5 lentelė 1-1-10 metų 2-11-20 metų 3- 21-30 metų 4 - virš 31 metų I įstaiga 100% 100% II įstaiga 70% 30% 100% III įstaiga 44% 19% 37% 100% IV įstaiga 79% 21% 100% V įstaiga 59% 41% 100%
116
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.1 įstaigoje (proc.) 6 lentelė
I įstaiga Pasirink. Sk.
1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 1 2%
2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 4%
3 - Šiltas bendravimas(š) 3 17 30% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 16 29% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 6 11% 9- Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai(š) 9 4 7% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 3 5%
11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 3 5% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 3 5%
14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 56 100%
Ugdymo turinio perteikimas. 7 lentelė I įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 21% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 79% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) Ugdymo metodai ir formos. 8 lentelė I įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 8% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 23% 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 38% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 23% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š) 8%
117
Aplinka ir situacija. 9 lentelė
Įstaigos Nr.1 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 10 lentelė Amžius 1 - Gudručiai 6.5 2- Švyturėliai 3 3- Spindulėliai 4 4- Verpstelės 5 5- Čiulbuonėliai 6.5
Vyraujančios ugdymo filosofijos kryptys įstaigose (proc.) 11 lentelė Filosofijos kryptis I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Perenializmas (k) 1% 7% 27% 16% 38% 2- Esencializmas (k) 1% 5% 12% 6% 13% 3 - Pragmatizmas (k) 3% 2% 5% 3% 4- Progresyvizmas (š) 24% 10% 13% 7% 10% 5- Egzistencializmas ir Fenomenologija ( š) 54% 67% 37% 56% 35% 6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š) 16% 10% 9% 9% 3% 7-Holizmas
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.2 įstaigoje (proc.) 12 lentelė II įstaiga 2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 1 3%
3 - Šiltas bendravimas(š) 3 5 16% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 12 38% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 7 22%
11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 4 13% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 3 9%
Įstaigos Nr.2 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 13 lentelė Amžius 12- Boružėlės 2 4.5 13- Kodėlčiukai 2.5 14- Drugeliai 2 6.5
I įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 17% 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 28% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 56%
118
Ugdymo metodai ir formos. 14 lentelė II įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 25% 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 50% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 25% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š)
Aplinka ir situacija. 15 lentelė
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.3 įstaigoje (proc.) 16 lentelė III įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 1 2%
2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 4 10%
3 - Šiltas bendravimas(š) 3 9 22% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 5 12% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 11 27% 6- Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š) 6 2 5% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 2 5% 9- Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai(š) 9 1 2%
10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 1 2%
11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 2 5% 12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 2 5% 14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 41 100%
II įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 25% 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 50% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 25%
119
Įstaigos Nr.3 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 17 lentelė Amžius 6- Čiauškučiai 3 7 - Kiškučiai 5.5 8- Vyturėliai 6.5 9- Vijurkai 6 10- Drugeliai 3.5 11- Boružėlės 5.5
Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas. 18 lentelė III įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 17% 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 67% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) 17%
Ugdymo metodai ir formos. 19 lentelė III įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 25% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 25% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 50% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š)
Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 20 lentelė
III įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 5% 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 21% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 21% 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 5% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 21% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 26%
120
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.4 įstaigoje (proc.) 21 lentelė IV įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 2 3%
2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 3%
3 - Šiltas bendravimas(š) 3 13 22% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 2 3% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 15 26% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 2 3% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 11 19%
11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 5 9% 12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 1 2% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 4 7%
14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 58 100%
Įstaigos Nr.4 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 22 lentelė Amžius 15-Zuikučiai 4 16-Boružėlės 3 2 17-Saulytės 6 21-Ežiukai 3
Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 23 lentelė
IV įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 17% 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 33% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 8% 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 8% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 17% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 17%
121
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.5 įstaigoje (proc.) 24 lentelė V įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 3 12%
2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 8%
3 - Šiltas bendravimas(š) 3 5 20% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 2 8% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 2 8% 6- Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š) 6 1 4% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 3 12% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 5 20%
12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 1 4% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 1 4%
25 100%
Įstaigos Nr.5 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 25 lentelė Amžius 18-Vieversėliai 6 19-Mikė Pūkuotukas 3
20-Bitutė 4
Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 26 lentelė
Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas. 27 lentelė V įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 50% 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 50% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š)
V įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 67% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k)
4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š)
8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 17%
9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 17%
122
Ugdymo turinio perteikimas įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 28 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 50% 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 17% 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 21% 100% 50% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 79% 100% 67% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) 17%
Ugdymo metodai bei formos įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 29 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 25% 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 8% 50% 25% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 23% 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 38% 25% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 23% 25% 50% 100% 100% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š) 8%
Aplinka ir situacija įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 30 lentelė
I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 5% 17%
2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 21% 33%
67%
3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 8%
4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 17% 21%
6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 25%
7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 28% 50% 5% 8%
8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 21% 17% 17% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 56% 25% 26% 17%
17%
123
Įstaigų pasiskirstymas pagal vyraujančias filosofijos kryptis ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 31 lentelė
Klasikinės ir šiuolaikinės ugdymo paradigmos įstaigose(proc.) 32 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga Šiuolaikinė ugdymo paradigma 94% 87% 59% 72% 48% Klasikinė ugdymo paradigma 5% 13% 41% 27% 54%
I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Perenializmas (k) 1% 7% 27% 16% 38% 2- Esencializmas (k) 1% 5% 12% 6% 13% 3- Pragmatizmas (k) 3% 2% 5% 3% 4- Progresyvizmas (š) 24% 10% 13% 7% 10% 5- Egzistencializmas ir Fenomenologija ( š) 54% 67% 37% 56% 35% 6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š) 16% 10% 9% 9% 3%