lps pilnas konspektas

Download LPS pilnas konspektas

Post on 29-Nov-2014

708 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

1. Politins sistemos samprata ir analiz VALSTYBS SVOKA IR POYMIAI. Valstyb politin visuomens organizacija. Plaiaja prasme vis politikai organizuot piliei, gyvenani tam tikroje apibrtoje teritorijoje, bendrija. Siaurja prasme valdymo arba vyriausybs institut visuma. (iais laikais) ypatinga politins asociacijos forma. Valstybs apibdinimas, remiantis 3 element sveika: 1) Tai institucij, disponuojani jga ir prievarta tinklas. 2) Gyventojai (geografijoje), socialin bendrija (politologijoje ir sociologijoje). 3) Apibrta teritorija. Valstyb apibdina ie poymiai: 1) Geografikai apibrta teritorija ir gyventojai; 2) Sukiausioji valia; 3) Legalus valstybs autoritetas, kuris yra statym altinis; 4) Taisykls gyvendinamos biurokratijos pagalba; 5) Valstyb disponuoja itekli ir jgos altini kontrole ir siekia jos (kontrols) legitimizavimo. 6) Prievartos monopolis. Valstyb pirmiausia yra socialini santyki visuma, kuri sukuria tam tikr tvark, palaikom apibrtoje teritorijoje centralizuotos prievartos dka. Dabar pabriama, kad valstyb tai socialinis junginys, nematomas ir neapiuopiamas fiziniu poiriu, vykdantis bendrj socialini reikla tenkinimo darb. Taigi valstyb apima iuos aspektus: visuomen; 2) bendruomen; 3) suverenitetas; 4) vyriausyb. iuolaikinei valstybei bdinga: 1) vieosios valdios atskyrimas nuo visuomens, profesionali valdytoj sluoksnio atsiradimas; 2) Suverenitetas kaip aukiausioji valdia tam tikroje teritorijoje, alia banyios, grups ar partijos, ekonomins, eimos valdios, kurios veikia tik tam tikr gyventoj grup; 3) Teritorija, apibrianti valstybs ribas, tai reikia, kad statym ir valstybs galiojimai apima tam tikros teritorijos gyventojus; 4) Teise grindiama prievartos panaudojimo monopolija; 5) Iskirtin teis leisti statymus ir normas, privalomas visiems gyventojams, ir i teis pripasta visi gyventojai; 6) Teis rinkti mokesius. KATEGORIJ VALSTYB IR POLITIN SISTEMA SANTYKIS. Valstyb ir politin sistema yra dvi pagrindins konkuruojanios teorins konstrukcijos valdios pasiskirstymui visuomenje analizuoti. Valstybs koncepsija daug senesn ir todl gali bti vairiau apibriama. Daniausiai minimas valstybs poymis politikos teritorikumas. Valstybs koncepsija nepakeiiamas tarptautini santyki ir konstitucins teiss tyrim elementas. Politins sistemos svoka tuo tarpu leidia dmes sutelkti individo vaidmen politikoje, socialinius politikos pagrindus ir i j kylant poveik institucinei politikos sandarai. STABDIAI IR ATSVAROS VALDIOS INSTITUCIJ SANTYKIUOSE. Stabdi ir atsvar klausimas valstybs valdi padalijimo principo sudedamoji dalis, sprendianti valdi konstitucins pusiausvyros problem. LR Konstitucijoje is klausimas tiesiogiai neminimas. Stabdi ir atsvar sistemos paskirtis yra sukurti mechanizm, kuis utikrint kiekvienai valdiai galimb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. (pavyzdiui, JAV stabdi ir atsvar sistema remiasi tuo, jog kiekvienos valdios formavimo altiniai yra skirtingi). XX a. sustiprjus ir sitvirtinus Konstituciniam Teismui konstitucins kontrols institucijai statym leidiamosios valdios institucijos veikia kontroliuojamos atitikties Konstitucijai poiriu. Vykdomosios valdios1

akt kontrol dar grietesn, nes teiss akt hierarchijoje jiems tenka tik postatyminis lygmuo, todl tikrinama, ar ie aktai atitinka Konstitucij ir statymus. Europos alyse inomas ir apkaltos institutas, taikomas aukiausiems pareignams. J realizuoja Parlamentas, Konstitucinis teismas. Usienio politikos gyvendinimas taip pat padalinamas vairioms valdioms. POLITINS SISTEMOS SAMPRATA. Terminas ,,politin sistema atsirado XX a. antroje pusje. Politins sistemos koncepcij pagrind Talcott Parsons, rmsis socialins sistemos koncepcijomis, M.Weber ir E.Durkheim darbais. Pagal j, politin sistema organizacija, kurioje siekiama tam tikr tiksl, viena i sudedamj socialins sistemos dali. Politin sistema vientisa, suderinta politini institut, politini vaidemn, santyki, proces, princip, pajungt politini, socialini, teisini, ideologini vertybi ir norm kodeksui, visuma. Jiapima politins valdios organizacij, visuomens ir valstybs santykius, politin proce, valdios santyki institucionalizacij, politin kultr, politin dalyvavim ir kitas politinio gyvenimo raikas. Politins sistemos posistems: modeli isaugojimo (krimo), adaptacin (ekonomika), integracijos (kultra) ir tiksl siekimo (valdymas, institucijos). Skmingas visos sistemos funkcionavimas priklauso nuo skmingo dali funkcionavimo. i kategorija buvo pripainta dl keli prieasi: 1) politikos tyrimai perkelti platesn politikos kaip proceso ir sprendim primimo sritis. 2) ,,politin sistema prigijo kaip ,,valstybs sinonimas; 3) sistemos kategorija parankesn lygunamajai analizei. 4) Politins sistemos kategorija yra universali. Politin sritis atskiriama nuo kit kaip autonomika. D.Easton politikos mokslo teorijos kertin analitin kategorija politinis gyvenimas, suprantamas kaip atvira ir prisitaikanti elgesio sistema, veikianti savo socialinje aplinkoje. Jos turinys (siekis, paskirtis) bendrj privalom sprendim primimas. Politinje sistemoje, tarp jos dali, veikia main (kaitos) procesas, kuris ir leidia ilikti politinei sistemai kaip tam tikrai savistoviai organizacijai. (D.Easton politikos veikimo schema) Politins sistemos poymiai: Nusistovjusi elgesio tip struktra; Supa aplinkos: fizin, biologin, socialin, psichologin; Politin sistema atvira ir reaguojanti iorines takas Ne tik reaguoja, bet ir privalo prisitaikyti prie pokyi. G. Almond ir G.B.Powell sukr funkcin politins sistemos supratimo teorij. Politin sistema viena i visuomens organizavimosi form, kurios pagrindin uduotis visuomens integracijos ir adaptacijos funkcija. Politins sistemos struktros: 1) Interes grups individ, kaip ivairiakrypi ir prietaring interes reikj, sjungos; 2) Politins partijos visuomens interes atstovs tiek visuomenje, tiek institucinje politikoje; 3) statym leidyba interes virtimas teiss normomis ir statymais; 4) Vykdomoji valdia statym vertja konkreiais politiniais veiksmais; 5) Biurokratija (valstybs tarnyba) tiesiogiai priima ir gyvendina sprendimus; 6) Teism sistema apsaugo statymais tapusius interesus. Politins sistemos funkcijos: eigos: Ieigos: 1) politin socializacija ir rekrutavimas; 1) norm (statym) rengimas; 2) interes artikuliacija; 2) norm taikymas; 3) interes agregavimas (kaupimas); 3) norm laikymosi prieira. 4) politin komunikacija. Politin sistema visa apimanti; j galima apibdinti kaip atskir savanorik tarpusavyje susipynusi ir su aplinka sveikaujani politini institucij, politini proces, vaidmen, sociokultrini elgesio standart, vertybi, fomalij ir neformalij norm visum. Politins sistemos teorija praplt politin sistem, anksiau suvokt tik kaip institucijos. Politins sistemos kategorija prigijo lyginamosiose studijose, apima ne tik formalius, bet ir neformalius dalykus.2

POLITINS SISTEMOS STUDIJAVIMO METODAI. Metodas i esms atspindi studijuojamos tikrovs bd, ryius su gyvybine proto Logika. Metodika naudojam bd, daugiausia technini, suma. Politin sistem analizuoja vairi metod atstovai. Politin sistema nra iskaidyt ir apjungt struktr visuma, tad j btina studijuoti kaip sistemin visum su visais jos ryiais, priklausomybmis, funkcijomis. Studijavimo grandys: 1) Statistini duomen analiz 2) Vieosios nuomons tyrimo metodika (interviu, anketos ir kita) 3) Stebjimo metodika 4) Dokument studijavimo metodika 5) Naujausi matematini metod panaudojimas, modeliavimas. Tyrimo objektyvum gali garantuoti tik kompleksinis vis grandi derinimas. Kiekvien politin sistem reikia tyrinti konkreiai. Istorikai irint, kiekviena politin sistema turi savo istorin specifik. Istorizmo principas reikalauja atskleisti politini proces dialektik, j genez. Istorizmo principas reikia istorin poir politin sistem, padeda isiaikinti bendruosius politins sistemos bruous, nustatyti istorin politins sistemos tip. Kitas metodas lyginamoji analiz. Ji padeda atskleisti svarbiausius tiriam reikini bruous. Ji gali bti taikoma tik apibrtose konceptualinse sistemose. Platus lyginamosios analizs panaudojimas btinas, nes politiniai procesai yra labai vairs ir greitai keiiasi. Lyginamoji analiz turi trkum: nepakankamas informacijos kiekis, be to, daugelis naudojam analitini duomen yra vertinamojo pobdio, tad tyrintojai neivegia asmenikumo. Struktrin analiz. Jos esm sudting reikini iskaidymas elementus, tiriamas j tarpusavio ryys. POLITINS SISTEMOS TIPOLOGIZAVIMAS. Reikiniai skirstomi tipus pagal esminius poymius (juos pasirenka pats skirstytojas), pvz:. ekonominis, socialinis, politinis, teisinis, normatyvinis ir panaius kriterijus. Tad atskiri politologai iskiria skirtingus politini sistem tipus. Almondas iskiria dvi politini sistem klases: a) industrin (modernij), skirstom autoritarin ir demokratin b) prieindustrin (tradicin), skirstom populistin ir autoritarin. VALDIOS AK PADALIJIMO PRINCIPO RAIDA. Valdios padalijimo teorijos susiformavimas. Dar Antikos mstytojai suvok, kad valdantiesiems bdingas polinkis piktnaudiauti savo galia ir imtis savivals. Platonas iskyr dvi idealios valstybs dalis: valdani (valdytojai ir kariai) ir valdom (darbo mons). Aristotelis iuo klausimu iskyr tris valdios dalis: sprendianij bendruosius reikalus, susijusi su valdios pareigomis ir teismin. Naujj laik valdios padalijimo principas yra daugiau istorijos krinys nei teorins konstrukcijos ubaigimas. D. Lokas skiria tris valdias: 1) statym leidimo turi teis nurodyti, kaip valstybs jga bus naudojama prie bendruomen ir jos narius; 2) statym vykdymo garantuoja, kad priimti statymai bus vykdomi; 3) federacin karo ir taikos, koalicij ir sjung teis, santykiai su usienio asmenimis. Klasikine laiko .L.Monteskje valdios padalijimo samprata, pateikta veikale Apie statym dvasi. Jis Loko federacin valdi pakeit teismine bei padar ivad, kad valdi padalijimas utikrina statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi viena kitos ribojim ir piliei laisvs laidavim. Valdios padalijimo doktrina prigijo reformistikuose vietj protuose i