(keliama á 5 psl.)

Atidengtaatminimo lenta

Birþelio 14-oji – Gedulo irVilties diena, Birþelio 15-ojiávardijame atmintina Okupa-cijos ir genocido diena. Bu-væ politiniai kaliniai, tremti-niai kasmet prisimena ðiasdatas ir ávairiais renginiaisstengiasi atgaivinti atmintá,papasakoti jaunajai kartai

apie tai, kà teko iðgyventi.Birþelio 14 dienà Kaune

surengtas Gedulo ir Viltiesdienos paminëjimas prasidë-

jo Ðv. Mykolo Arkangelo(Águlos) baþnyèioje gedulin-gomis ðv. Miðiomis. Po to bu-væ politiniai kaliniai ir trem-tiniai darnia kolona, neðini gë-liø puokðtëmis, pasuko Vy-tauto Didþiojo karo muzie-jaus sodelio link. Èia padëjogëliø prie Laisvës paminklo irprie Neþinomo kareivio ka-po. Gëlës praþydo ir Ramy-bës parke prie „Þuvusiø uþ

Lietuvos laisvæ Motinoms“skirto paminklo.

Minint ðià sukaktá kasmetþmonës apsilanko ir Kaunogeleþinkelio stoties perone, iðkur neþinoma kryptimi prieðdaugelá metø, ne savo noru,jie iðkeliavo á neþinomybæ, ámirtá. Ðiemet prie geleþinke-

lio stoties pastato buvo ati-dengta atminimo lenta, pri-menanti 1941 ir 1945–1952metø trëmimus.

Atvykæ á Kaunà sveèiai tik-rai atkreips dëmesá á naujai at-siradusá akcentà ant stotiespastato. Tai mûsø tautieèiø at-minimo gaida, áamþinta juodogranito plokðtëje. Tekstas –lietuviø, anglø ir rusø kalbomis,paprastas, lakoniðkas, teikian-

tis informacijos: „1941 m.birþelio 14 d. ir 1945–1952 m. ið Kauno geleþinke-lio stoties sovietø okupantøbuvo masiðkai tremiami Lie-tuvos gyventojai.“ Atminimolentos autorius architektasVytautas Jogëla.

Atminimo lentà ant gele-þinkelio stoties pastato ati-dengë Kauno miesto savival-dybës vicemeras V. Vasilen-ko ir A. Joèys

Atminimo lentos atidengimo ceremonijos dalyviai

Gedulo ir Viltiesdienos

minëjimasKlaipëdoje

Iðkilminga eisena nusi-driekë nuo Klaipëdos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjun-gos buveinës Liepø gatvëje iki„Tautos kanèios“ memoria-lo. Palydint skambiems LKKariniø jûrø pajëgø orkestromarðams, eisenoje dalyvavone tik buvæ politiniai kaliniai,tremtiniai ir jø artimieji, betir kariai bei tautos istorijai ne-abejingi klaipëdieèiai. Iðkil-mingà minëjimà prie „Tautoskanèios“ memorialo vedëklaipëdieèiø mylimas akto-rius A.Ðimanskis.

Renginá pradëjo Klaipë-dos Kristaus Karaliaus baþ-nyèios kunigas SauliusStumbra. Dvasininkas dëko-jo buvusiems politiniams ka-liniams ir tremtiniams, kadsavo ðirdyse iðsaugojo Dievà,artimo meilæ ir gimtàjà kalbà.

Klaipëdos meras VytautasGrubliauskas savo kalbojeiðreiðkë viltá, kad tautieèiøatminimas ir palaikai, likæ

GULAGo platybëse, kadanors ras vietà tëvø þemëje.

Klaipëdos PKTS pirmi-ninkas Vytautas Mickus ap-þvelgë pragaiðtingo laikotar-pio politinæ situacijà Lietuvo-je, trëmimo mastà, vykdyto-jø þiaurumà, tremiamøjø ið-gyvenimus ir stebëtinà jø dva-sios tvirtumà.

Vëliau po ðimtameèiaisàþuolais tyliai skambant bir-

bynës melodijai, minëjimodalyviai tylos minute pagerbëtrëmimø ir kalinimø aukas.Jø atminimui nugriaudëjotrys kariðkiø salvës: uþ iðgyve-

nusius ir þuvusius Laisvës ko-vø dalyvius, politinius kali-nius ir tremtinius.

Prisiminimais dalijosi1941 metø birþelio 14 dienostremtinë Benigna Dirginèûtë-Klodienë, anuomet vos sep-tyneriø metø mergaitë ið-tremta kartu su ðeðiø asmenøðeima. Skaudûs prisiminimaijà nuneðë á tuos laikus, kaiþiaurûs, bejausmiai trëmimo

vykdytojai atëmë mylimà të-tá, jos maþoje ðirdelëje pasë-jo baimæ ir nerimà, iðlikusánuolatinio alkio jausmà.

LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Stronèikas irpartizanas dim. kpt. Antanas Lukða pasveikino Dalytæ Ras-lavièienæ, 25 metus prasmingai dirbanèià LPKTS Prienø fi-lialo pirmininke, ir padëkojo uþ nuveiktus darbus puoselë-jant Laisvës kovotojø atminimà bei rûpinimàsi Prienøkraðto buvusiais tremtiniais

Renginyje dalyvavo buvæ politiniai kaliniai, tremtiniai, jøartimieji, kariai, bei tautos istorijai neabejingi klaipëdieèiai

(keliama á 5 psl.)

Viltinga jubiliejinë ðventëBirþelio 15-àjà, minint

Gedulo ir Vilties bei Oku-pacijos ir genocido dienà,Prienø rajone, Veiveriuose,viltingai ir prasmingai pami-nëtos brandþios, Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungai ir Prienø filialuireikðmingos sukaktys.

Veiveriø Ðv. Liudviko pa-rapijos baþnyèios skliautaissklindant vyrø choro „Perkû-nas“, vadovaujamo doc. Ro-maldo Misiukevièiaus, gies-mëms, ðv. Miðias uþ Lietuvospartizanus, Laisvës kovø da-lyvius, tremtinius ir politiniuskalinius aukojo Paþërø para-pijos klebonas KazimierasSkuèas ir Veiveriø parapijosklebonas Robertas Bruzga.Po ðv. Miðiø sugiedojæ Lietu-vos valstybës himnà iðkilmiøsveèiai susirinko sakralinia-me Veiveriø „Skausmo“ kal-nelyje. Monumentaliø pa-minklø ir àþuolø apsuptyskambia Lietuvos partizanø

dainos melodija èia sveèiuspasitiko tautiniu drabuþiu pa-sidabinusios Skriaudþiø pa-grindinës mokyklos kankli-ninkës, vadovaujamos moky-tojos Vilmos Puèkienës, irLietuvos ðauliø sàjungos ðta-bo garbës kuopos ðauliai,vadovaujami kuopos vado

Vitalijaus Apanasenko.LPKTS Prienø filialo pir-

mininkë, „Skausmo“ kalneliopuoselëtoja, renginio vedëjaDalytë Raslavièienë priminëðios svarbios lietuviø tautaivietos istorijà: „1988 metøbalandþio 8 dienà Prienøkraðto iniciatyvinë Sàjûdþiogrupë surengë pirmà buvusiøkaro apkasø, kur ginkluoto-sios rezistencijos metais bu-vo metami þuvusiø Lietuvospartizanø palaikai, tvarkymotalkà. Ðiame Raslavièiø þe-mës lopinyje dirbo mokytojai,gydytojai, buvæ politiniai ka-liniai ir tremtiniai.

(keliama á 5 psl.)

Sveèius pasitiko tautiniu drabuþiu pasidabinusios Skriau-dþiø pagrindinës mokyklos kanklininkës

Zenono Ðiauèiulio nuotr.Zenono Ðiauèiulio nuotr.

* *

Birþelio 14-oji – Gedulo ir Vilties diena

Nr. 23(1045)

2013 m. birþelio 21 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. birþelio 21 d. Nr. 23 (1045)Tremtinys

Birþelio pradþioje Lietuvoje vieðë-jo Europos Tarybos vystymo bankoatstovai, vertinæ nuo 1992 metø ikidabar LR Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos bei savivaldybiøadministracijos vykdomà Politiniøkaliniø ir tremtiniø bei jø ðeimø na-riø sugráþimo á Lietuvà programà,kurios pagrindu suteikiamas gyve-namasis bûstas sugráþtantiems bu-vusiems tremtiniams ir politiniamskaliniams bei jø palikuonims. Pro-gramos vertinimà atlieka Europos

Tarybos vystymo banko, kuris iðdalies finansavo programos ágyven-dinimà, vertinimo departamentas irUAB „BGI Consulting“ ekspertai.Pagrindinës vertinimo veiklos api-ma programos planavimà, ágyvendi-nimà, rezultatyvumà, efektyvumà,poveiká ir tæstinumà. Specialistaisusitiko su savivaldybiø, ministeri-jø atstovais, LR Seimo nariais, as-menimis, kuriems suteiktas bûstas.Taip pat specialistai iðreiðkë noràpabendrauti su LPKTS atstovais.Susitikime dalyvavo sveèiai: LuigiCuna, Europos Tarybos VystymoBanko vertinimo skyriaus atstovas(Paryþius), Martin Lux, Socialiniobûsto ekspertas (Praha), Jonas Jat-kauskas, vertintojas (UAB „BGI Con-sulting“), Giedrë Stonytë, vertintoja(UAB „BGI Consulting“), bei LPKTSatstovai: LPKTS valdybos pirmininkopavaduotoja Jûratë Marcinkevièienë,LPKTS Kauno filialo pirmininkas dr.Juozas Savickas, LPKTS tarybos na-rë Jûratë Antulevièienë, LPKTS Eti-kos ir procedûrø komisijos narys Ari-mantas Dragûnevièius.

Pirmasis ir bene svarbiausias ver-tintojø klausimas LPKTS atsto-vams – ar ði programa svarbi buvu-siems politiniams kaliniams irtremtiniams. Á já LPKTS atstovaiatsakë vienbalsiai – labai svarbi, jipalengvino gráþimà, padëjo parody-ti, jog ðie þmonës Tëvynëje yra lau-kiami.

Diskusija ágavo pagreitá vertinto-jams papraðius palyginti gráþusiuo-sius á Lietuvà ið karto, kai tik buvoleista tai padaryti, ir tø, kurie gráþo

pradëjus vykdyti ðià programà. Es-miniai skirtumai, jog pirmøjø èianiekas nelaukë, nebuvo leista gráþtiá namus, susirasti darbà, prisiregist-ruoti, o Lietuvai atkûrus nepriklau-somybæ sugráþtanèiøjø laukta, jiemssuteiktas ne tik bûstas, bet ir kalbospamokos, specialybës keitimo kur-sai. Taèiau gráþti daþniausiai stab-dë asmeninës savybës, miðrios ðei-mos, kultûrinë asimiliacija, profe-siniai pasiekimai bei socialinis sta-tusas.

Á klausimà, ar programa nesukëlëátampos ar nelygybës jausmo tarpskirtingu laiku gráþusiøjø, LPKTS at-stovai atsakë, jog tikrai ne. Suteiktibutai tebuvo menka kompensacija,lyginant su tuo, kà prarado iðtremtosðeimos.

Vertintojams buvo svarbu patik-rinti, ar þinomi atvejai, kai programospagalba gráþusieji á Lietuvà butusprivatizuodavo ir juos pardavæ ið-vykdavo á Rusijà. LPKTS atstovaineslëpë, jog atvejø bûta, jie yra þi-nomi, taèiau jokiu bûdu nepateisi-nami. Kad taip nenutiktø, procesàreikëjo reguliuoti ástatymais.

Sveèius ið uþsienio domino, ar jau-noji karta Lietuvoje neprarandadomëjimosi skaudþiu istorijoslaikotarpiu, taèiau LPKTS atstovaipatikino, jog dedamos didelës pastan-gos, kad taip nenutiktø: organizuoja-mos ðventës, sàskrydþiai, minëji-mai, konferencijos, leidþiamos kny-gos, inicijuojamos pasiprieðinimoistorijos pamokos, rengiamos eks-pedicijos á tremties vietas ir daugy-bë kitø veiklø.

Vykdant programà 1992–2013metais bûstas suteiktas 2000 ðeimø(5000 asmenø).

Kaip papildomà programos daláLPKTS atstovai pasiûlë organizuotipaþintines keliones á Lietuvà buvu-siems tremtiniams, politiniams ka-liniams ir jø vaikams bei vaikai-èiams.

Nëra tiksliai þinoma, kiek ðeimødar norëtø gráþti á Lietuvà.

Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË

Gráþimo á Lietuvàprogramos vertinimas

Susitikimo akimirka

Birþelio 14 dienà Lietuvoje pa-gerbtos ir prisimintos prieð 62 metusávykdytø pirmøjø masiniø ir paèiøþiauriausiø trëmimø aukos. Ðia pro-ga Seime surengtame iðkilmingameminëjime, skirtame Gedulo ir Viltiesdienai, kuriame dalyvavo aukðèiausiðalies vadovai, uþsienio sveèiai, buvæpolitiniai kaliniai bei tremtiniai, di-dþiausias dëmesys buvo skirtas paèiøtremtiniø prisiminimams, jø artimø-jø ðviesiam atminimui bei Lietuvosnetekèiø apþvalgai.

Susirinkusius minëjimo dalyviuspasveikinæs ir oficialø þodá nuo Seimotaræs Seimo Pirmininkas Vydas Ged-vilas toliau iðkilmingam minëjimuipirmininkavimà pavedë kraðto apsau-gos ministrui Juozui Olekui, gimusiamtremtyje. Kalbas minëjime sakë poli-tinis kalinys arkivyskupas S.J.Tamke-vièius, 1941 metø tremtinys Seimonarys A.Dumèius, Vilniaus koopera-cijos kolegijos direktoriaus pavaduo-toja, tremtyje gimusi R.Vipartienë,Seimo Pasiprieðinimo okupaciniamsreþimams dalyviø ir nuo okupacijø nu-kentëjusiø asmenø teisiø ir reikaløkomisijos pirmininkas V. Saulis beiekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis,Lietuvos jaunimo organizacijø tary-bos biuro vadovas M. Zakarka.

Sovietinës okupacijos metais buvorepresuota, suimta ir iðtremta daugiaunei 400 Lietuvos dvasininkø, taèiauþodá tarti pakviestas arkivyskupasS.Tamkevièius savo kalbà skyrë nedvasininkijos patirtø netekèiø apþval-gai, bet dabartinës Lietuvos proble-moms, kurias jis siejo „su kraupiu so-cialinës inþinerijos eksperimentu sugyvais þmonëmis“.

„Birþelio 14 dienos ir vëlesni trëmi-mai ilgam ásirëþë á lietuviø sàmonæ ir kas-met pakvieèia nuðluostyti dulkes nuonaujausios Lietuvos istorijos puslapiø.Pradþioje raudonojo Kremliaus sandë-ris su Hitleriu, o vëliau laimëtas ka-ras parengë kelià Stalinui ásitvirtintiokupuotose ðalyse ir ið esmës keistiþmoniø gyvenimus. Po spalio revoliu-cijos Rusijoje pradëta prievartinë ko-munizmo statyba tapo kraupios so-cialinës inþinerijos eksperimentu sugyvais þmonëmis, sukûrë GULAGàir sunaikino milijonus, o kitus pa-smerkë vergiðkai egzistencijai“.

Apþvelgæs komunistinës ideologi-jos þmonijai atneðtas netektis, arki-vyskupas retoriðkai klausë, ar pasi-mokëme ið istorijos? Paminëjæs, kadmûsø tremtiniai ir politiniai kaliniai,perëjæ gulagus ir Sibirà, patyræ daugnepelnytos kanèios, sveikino Lietuvosásijungimà á NATO ir sugráþimà á Eu-ropos tautø ðeimà, jis negailëjo ir kri-tikos, teigdamas, kad eksperimentai suþmonëmis tæsiasi ne tik Ðiaurës Korë-joje ar Kinijoje, bet ir Europoje.

„Ðiuos eksperimentus vis labiaupatiriame ir mes, nors jie slepiami potokiomis nekaltomis sàvokomis kaip„socialinë lytis“, „kova su smurtu irprievarta“, „kova uþ lygias teises“ irpanaðiai. Kuriamas naujas þmogus,laisvas nuo aiðkaus tikëjimo, vengian-tis bet kokios atsakomybës, nebran-ginantis normalios ðeimos, pasiryþæsbet kà paaukoti dël savo asmeninësgerovës. Ðitoks tik savo tiesa ir savomorale besivadovaujantis þmogus galikaitalioti ne tik savo màstymà, bet

kartais net savo prigimtinæ lytá. Abejo-jantys ðiais eksperimentais laikomi at-silikusiais, ið viduramþiø atkeliavusiaisþmonëmis. Ar irgi esu vienas ið tø abe-jojanèiø“, – sakë Jo Ekscelencija.

Jis taip pat negailestingai kritika-vo Vyriausybæ ir jos pasiraðytà Kon-vencijà dël smurto prieð moteris, ku-ria diegiama gender ideologija dël ly-ties pasirinkimo. Jis teigë, kad Lietu-vos vyskupai manantys, jog „sociali-nës inþinerijos eksperimentai su þmo-gumi, jo moraliniais pamatais, jo pri-gimtimi yra pavojingi“ ir klausë, kasverèia taip skubëti atverti duris labaiabejotinai ideologijai: „noras ásiteik-ti vizituojantiems aukðtiems Europospareigûnams, baimë pirmininkaujantEuropos Sàjungos Tarybai pasirody-ti, kad Lietuvos visuomenë yra nevaatsilikusi, ar tiesiog pionieriðkas no-ras bûti paþangiems?“

Seimo narys A. Dumèius papasa-kojo savo ðeimos, patyrusios 1941metø trëmimø baisumus, istorijà.„Birþelio 14-àjà mûsø ðeimà á Kaunogeleþinkelio stotá palydëjo vietinis ak-tyvistas ir ginkluotas raudonarmietis.Tëvà, Kauno savivaldybës ugniagesiøvirðininkà (brandmajorà) Stasá Dum-èiø, ðauliø I rinktinës „Pilies“ kuoposvadà, suëmë, atskyrë nuo mûsø ðei-mos. Po trijø savaièiø kelionës gyvu-liniuose vagonuose að, kûdikëlis, ma-ma ir tetulytë auklë atsidûrëme stepiøAltajuje. Kelyje apie ðimtas vyresnioamþiaus ir tremtiniø kûdikiø liko ða-lia geleþinkelio bëgiø. Mûsø, moterøsu vaikais, kolonija spaudþiant ðalèiuigyveno stepës þeminëse ir greitai ið-seko nuo sunkaus darbo tarybiniameûkyje, bado ir ligø. Að du kartus bu-vau iðgelbëtas nuo mirties vietiniøþmoniø gerumo. Kai buvau penkeriømetukø, ðalia savæs drëgnoje þeminëjeradau sustingusià auklæ. Po karo,1947 metais, stepiø Altajuje iðkritogyvuliai, siautë klaikus badas, mote-rø þodþiais, artinosi paskutinioji. Iðnevilties kelios ðeimos pabëgome áLietuvà. Dalá sugaudë, pasodino á ka-lëjimà, vaikus atidavë á vaikø namus,o mane su mama, likusius, lydëjoAukðèiausiojo palaima. Motina slaps-tësi Kaune þymaus chirurgo Vlado Kuz-mos ir paþástamø ðeimose. Su kompo-zitoriaus Zigmo Aleksandravièiaus pa-galba motina ásigijo pasà kita pavarde,legalizavosi, o að, paauglys, klaidþiojauper gimines Aukðtaitijoje“.

Apibendrinæs 1939–1941 metøtrëmimø ir ákalinimø pasekmes, pri-siminæs ginkluotà pasiprieðinimà, Sei-mo narys ragino neleisti, kad bûtø uþ-mirðta didþiulë skriauda tautai ir vals-tybei: „Tik þinodami istorinæ praeitá,sukursime geresnæ ateitá“.

Seimo narys V.Saulis prabilo ne-gailestinga statistiniø duomenø kalba.Pasak jo, 1941 metø birþelio tremtisbuvo didþiulë netektis Lietuvai: tik33,6 procento tremtiniø gráþo á Lie-tuvà, 26,5 procento þuvo tremties irákalinimo vietose, beveik 40 procen-tø tremtiniø likimas neþinomas(manoma, kad didesnë dalis jø þu-vo arba mirë). „Nuo 1940 metø bir-þelio 15 dienos iki 1941 metø birþe-lio 14 dienos buvo suimti 6606 þmo-nës, ið jø 3565 buvo iðsiøsti á SSRS la-gerius ir kalëjimus.

Seime iðkilmingai paminëtaGedulo ir Vilties diena

(keliama á 8 psl.)

3 2013 m. birþelio 21 d.Nr. 23 (1045) TremtinysÁvykiai, komentarai

Kuo gyva Lietuva pirmi-ninkavimo Europos SàjungosTarybai iðvakarëse? Galbûtdideliais prieð pusmetá pradë-jusios funkcionuoti AlgirdoButkevièiaus vyriausybësdarbais, gyventojø pakiliu pi-lietiðkumu, stabilia ekonomi-ne ir tvirta bei saugia politinepadëtimi? Deja, ið ðiø klausi-mø gal tik á paskutinius du ga-lima atsakyti ið dalies teigia-mai. O dël A. Butkevièiausvyriausybës... Kaþkodël á gal-và lenda paralelës su IgorioBunièiaus knyga „Partijosauksas“: bolðevikai atsiradoneþinia ið kur, ir dings neþiniakur, o kartu su jais – ir visasvalstybës auksas. Taip bus irsu mûsø socialdemokratais –kai susikombinuoti nebebusko, po truputá jie asimiliuosis,transformuosis á milijonieriøluomà ir nekaltais veidais pa-sitrauks ið tiesioginio politinioðalies valdymo (kam jiems tanaðta ir atsakomybë?). Jukjau dabar nesimato jokioentuziazmo valdyti ðalá – gir-dime tik apie darbo grupiø kû-rimà ir populistines pasakas,jog viskas daroma „dël þmo-gaus“ (tiesà sakant, nenusteb-èiau, jei vienà kartà premjerasðità socdemø „credo“ leptelësvisiðkai ne á temà, pavyzdþiui,diskusijoje apie priverstinæeutanazijà). Na, pabandë vy-riausybë pakelti minimalø at-lyginimà – krûva savivaldybiø„nuëjo á minusà“, pasistengëpagerinti santykius su Lenki-ja – ðiandien lietuviai mokslei-viai klausia, kodël mes turimebûti antrarûðiai? Ypaè daugA. Butkevièiaus vyriausybë„pasidarbavo“ kovojant uþgalutinæ Lietuvos nepriklau-somybæ – energetiná saugu-mà: ðis klausimas kuo toliau,tuo labiau darosi opus. Kokioopumo – pasakë LietuvosRespublikos Prezidentë Da-lia Grybauskaitë savo meti-niame praneðime: „Lietuvosþmonës gali daug. Taèiau mû-sø paþangos stabdþiu tampariboti valdþios gebëjimai. Ne-atidëliotinos svarbos klausi-mams turi rastis greiti spren-dimai. Politinës valios stoka,sudëtingas sprendimø priëmi-mo mechanizmas, negebëji-mas operatyviai reaguoti, laikogaiðimas darbo grupëse – galibûti labai nuostolingi ir netpragaiðtingi valstybei (…)Taèiau, jeigu neástengsimegalutinai nusiplëðti energeti-nës priklausomybës panèiø, irtoliau iðliksime ekonomiðkaipaþeidþiami. Nes bûtentenergetika yra pavojingiau-sias geopolitinis instrumen-tas, naudojamas mûsø ekono-minei, socialinei ir net politi-nei nepriklausomybei sumen-kinti. Reikia atsilaikyti darbent dvejus metus. Galësimeatsikvëpti lengviau, kai 2015-

aisiais jungtys su Ðvedija busbaigtos ir pasistatysime sus-kystintøjø dujø terminalàKlaipëdoje. Tai nëra paprasta.Kol mes nesutardami ir neap-sispræsdami blaðkomës, kur-dami jau septintà Nacionalinæenergetikos strategijà, uþ mussprendþia slapti „Rosatom“ vi-zitai, paslaptingi „Gazprom“memorandumai ir pseudoþa-liøjø kuriami filmukai.“

Þinoma, tokios pastabossocdemø propagandistai ne-galëjo praleisti pro ausis – tuojpasigirdo „áþvalgiø nuomo-niø“, neva, Prezidentës pra-neðimas buvo skirtas Euro-pos Sàjungai. Sakyèiau, labaineatsargus vertinimas, nes kylaklausimas – kas tada Lietuvosþmonës, – ne Europos Sàjun-ga? Ar ðitie socdemø apologe-tai ið inercijos uþsimirðo ir pra-sitarë, kad mus tebelaiko „ar-timuoju uþsieniu“, „didþiau-sios 20 amþiaus nelaimës“ re-zultatu, kurá siekiama iðtaisyti?Kiti, matyt, veikiantys kaip áta-kos agentai vietinëje plotmëje,pareiðkë, jog „D. Grybauskai-të pagaliau parodë, kieno ji pre-zidentë“ (suprask, konservato-riø). Na, pastarasis vertinimastëra akivaizdus beviltiðkumoðauksmas, nes reikia gi kaipnors apjuodinti valstybës inte-resus suprantanèiø þmoniøbendrystës iniciatyvas ir pa-neigti gyvenimo árodytas po-litines tiesas.

Kol kas vieðai politologaiir þiniasklaidos atstovai nes-pëlioja, kas ið tikrøjø valdoVyriausybæ? Kad ne A. But-kevièius – akivaizdu: ðtai uþ-sienio reikalø ministras LinasLinkevièius, sveikatos apsau-gos ministras Vytenis And-riukaitis, ûkio eksministrëBirutë Vësaitë padarë tokiøþingsniø, kad net aklas matë,jog ministrai veikë savo nuo-þiûra, o premjero rytà iðsaky-ta viena nuomonë, per pietuskita, o vakare visiðkai prieðin-ga tik patvirtino jo neveiks-numà. „Uþ Vyriausybës ne-veiksmingumà labiausiai at-sakingas A. Butkevièius, ku-ris neáaugo á premjero vaid-mená. Butkevièius neryþtin-gas, blaðkosi, viskà komen-tuoja, daþnai prieðtaringai.Dar sudarant Vyriausybæ,Butkevièius sukûrë nuolatbekeièianèio, besiblaðkanèioir pasimetusio politiko ávaiz-dá,“ – teigia politologas Kæs-tutis Grinius. Tiesa, tenkapripaþinti, kad kol kas A. But-kevièius populiarus liaudiestarpe. Bet juk ne viskà lemia„liaudis“, kuriai þmogaus po-puliarumas tëra vienadienisdalykas. Kai baigsis versloþmoniø kantrybë, neliks irpopuliarumo liaudyje, kurisavo ruoþtu supras, jog ilgusmetus buvo kvailinama ste-buklinguoju „viskas dël þmo-

gaus“. Pamenate, kaip didin-gai socdemai kalbëjo apie tai,kaip jie áves progresinius mo-kesèius ir privers turtuoliusduoti piniginës naudos valsty-bës labui? Iðëjo ðnipðtas... Ta-èiau valstybës „labui“ (t. y.„viskas dël þmogaus“) buvodirbama, ypaè kai reikalai su-kosi apie milijoninius sando-rius: tarkim, organizavo Þe-mës ûkio ministerija konkur-sà tarnybinëms komandiruo-tëms organizuoti ir laimëtojanustatë bendrovæ „Aviaeksp-resas“, kurios didþiausias ak-cininkas – Seimo Biudþeto irfinansø komiteto pirminin-kas Bronius Bradauskas. Vair lieka neatsakyta, ar nebuvoneteisëtø veiksmø ið konkur-so eliminuojant maþesnæ kai-nà pasiûliusius konkurentusir paliekant vienintelá dalyvá –„Aviaekspresà“. Atmetus ke-turis ið penkiø pasiûlymø,B.Bradausko ámonë likovienintelë konkurso dalyvë. Suja ÞÛM sudarë sutartá, kuriosnumatoma vertë – 2,72 mln.litø. Tai pats didþiausias ðiosbendrovës kada nors gautasuþsakymas. Galima neabejo-ti, jog desperatiðki opozicijosbandymai iðsiaiðkinti, ar ðia-me konkurse neapgauta vals-tybë, B. Bradauskui bus kaipvanduo nuo þàsies. (Ádomu,kiek po ðio Seimo kadencijospastorës B. Bradausko milijo-nø maiðas? Ir kiek suplonës ei-liniø þmoniø piniginës?) „Ne-teisëtai lobti ápratæ asmenys ne-gali susitaikyti su nauja vieðøjøpirkimø tvarka. Prisidenguspirkimø paprastinimu bando-ma gráþti prie korupcinës nes-kelbiamø derybø ir vidaus san-doriø praktikos“, – metiniamepraneðime teigë D.Grybaus-kaitë. Ðiuos þodþius ji taikë B.Vësaitei, bet atrodo, jie labaitiktø visiems socdemams.

Pabaigai dar viena citata iðPrezidentës metinio praneði-mo: „Per du deðimtmeèius at-laikëme ne vienà ekonomináðokà. Patys savo galva, be ið-ankstiniø receptø, laiku ëmë-mës reikiamø priemoniø, ávei-këme sunkmetá ir tapome fi-nansinës atsakomybës pavyz-dþiu Europai. Taip pat Lietu-va turi vienà geriausiø valstybësskolos rodikliø – esame ma-þiausiai prasiskolinusiø Euro-pos Sàjungos valstybiø ðeðetu-ke.“ Prezidentë neávardijo, antkokiø þmoniø peèiø gulë ðie ið-ðûkiai, taèiau nesunku sugre-tinti ekonominiø kriziø laiko-tarpius su tuo metu valdþiàperëmusiø partijø pavadini-mais ir pamatysime – TS-LKDbuvo ta partija, kurios vado-vaujama koalicija pavertëLietuvà „finansinës atsako-mybës pavyzdþiu Europai“.Taip norisi tikëti, kad juo Lie-tuva ir iðliks.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Kodël Prezidentës metinispraneðimas nepatiko socdemams

„Didelë atsakomybë uþ Lie-tuvos pirmininkavimo sëkmæteks ir Lietuvos Vyriausybësministrams, kurie turës vado-vauti ES Tarybos posëdþiams.Juose ðalys narës paprastai de-rasi dël sunkiausiai pasiekiamøsusitarimø, todël ministramsteks ypatingas vaidmuo – paro-dyti diplomatinius ir strategi-nius gebëjimus „sutaikyti“ ða-lis nares“, – apie Lietuvos pir-mininkavimà ES Tarybai kal-bëjo europarlamentarë Radvi-lë MORKÛNAITË-MIKU-LËNIENË. Vien ið ðiø mûsøatstovës Europos SàjungosParlamente þodþiø galima su-prasti, kokios atsakingos irsvarbios dienos laukia Lietu-vos artimiausià pusmetá.

Nuo liepos 1 dienos Lietu-va ið Airijos perims pirminin-kavimà svarbiausiai EuroposSàjungos sprendimø priëmi-mo institucijai – ES Tarybai.Ðiai institucijai vadovaujantivalstybë keièiasi kas pusme-tá. Á svarbiausias ES Tarybospareigas áeina ðios pagrindi-nës uþduotys: suderinti ir pri-imti ES teisës aktus, koordi-nuoti bendràjà ES ekonomi-kà ir patvirtinti metiná Ben-drijos biudþetà. Pirmininkau-janèios ðalies visuomet laukianelengvas darbas – uþtikrintisklandø ES Tarybos darbà, t.y. formaliais ir neformaliaiskanalais suderinti visø ES ða-liø nariø interesus ir efekty-viai dirbti drauge su kitomisdviem pagrindinëmis ES ins-titucijomis – Europos Komi-sija ir Europos Parlamentu.ES Taryba yra ðaliø nariø in-teresø gynimo institucija, ku-rioje susitinka ávairiø srièiøministrai ið visø ES ðaliø ir ieð-ko bendrø sprendimø, tenki-nanèiø visas ðalis nares. Tai-gi pirmininkaujanèiai ðaliaitenka árodyti, kad ji ne tik su-pranta ES veikimo, sprendi-mø priëmimo principus, betir pakankamai paþásta kitasBendrijos nares, jø vidines irtarptautines problemas, inte-resus bei siekius ir yra pajëgisuartinti skirtingø ðaliø pozi-cijas, pajëgi padëti joms pa-siekti kompromisus.

Atsakingam pirmininka-vimo ES Tarybai darbui Lie-tuva ruoðësi keletà metø. Di-dþiausias pasirengimo krûvisteko Uþsienio reikalø minis-terijai, kuri jau sutelkë ir ap-mokë valstybës tarnautojø irdiplomatø komandà darbuiBriuselyje. Daugybë darbolaukia ir Lietuvoje – èia perpusmetá ávyks daugiau nei 180

renginiø, á kuriuos atvyks apie30 tûkst. sveèiø ið ávairiø ða-liø. Gali kilti klausimas – okokia nauda Lietuvai ið to pir-mininkavimo? Juk kol kasmatome tik milþiniðkas lëðas,mestas ruoðiantis sutikti pir-mininkavimo pusmetá. Nau-da bus ir politinë, ir ekonomi-në. Visø pirma pirmininkavi-mo metu á Lietuvoje vyksian-èius renginius atvykæ sveèiaiduos finansinës naudos turiz-mo ir paslaugø sektoriui(vieðbuèiams, kavinëms ir t.t.), daugiau nei du tûkstanèiaiuþsienio þurnalistø praneði-nës pasauliui ne tik apie poli-tinius sprendimus, bet ir apieLietuvà, o tai puiki galimybëpadidinti ðalies þinomumàuþsienyje ir privilioti turistø.Dar didesnë gali bûti politinënauda: kaip pirmininkë Lie-tuva taip pat turi savo priori-tetus, á kuriuos bandys at-kreipti kitø ES dëmesá. Ið-skirti penki pagrindiniai mû-sø valstybës prioritetai: ener-getinis saugumas, Rytø kaimy-nystës politika, ekonomikostvarumo ir ûkio plëtra, ES iðo-rës sienø stiprinimas ir ES Bal-tijos jûros regiono strategija.

Taigi Lietuvos laukia di-dþiulis iððûkis. Deja, neri-mauti yra ko – juk neryþtin-gojo Algirdo Butkevièiausvyriausybë nieko doro nenu-veikë savo ðalyje, tad kokiusji sugebëjimus parodys Euro-pos Sàjungos mastu?

Ðtai kada iðryðkëjo Lietu-vos Prezidentës Dalios Gry-bauskaitës atkalumo prieþas-tys – juk ne veltui mûsø vals-tybës vadovë kaip sugedusiusobuolius mëtë lauk socialde-mokratø ir jø kooliciniø part-neriø politinius komisarus iðformuojamos vyriausybës. Okad tai buvo bûtina, árodë irtuomet neiðbrokuotos Ûkioministrës B. Vësaitës „nuopel-nai“, apie kuriuos Prezidentëuþsiminë savo metinëje kalbo-je: „Neteisëtai lobti ápratæ as-menys negali susitaikyti sunauja vieðøjø pirkimø tvarka.Prisidengus pirkimø papras-tinimu bandoma gráþti priekorupcinës neskelbiamø de-rybø ir vidaus sandoriø prak-tikos“. Dabar pabandykimeásivaizduoti, kà apie Lietuvàpagalvotø vakaruose, jei tokià„praktikà“ B. Vësaitë bûtøpristaèiusi ir ES ðaliø ûkio mi-nistrams? Laimë, spëta ið-mesti ir ðià musæ ið barðèiø.Pagal „Europos spalvas“

parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Atsakomybës pusmetis.Lietuva pirmininkaus

Europos SàjungosTarybos posëdþiams

42013 m. birþelio 21 d. Nr. 23 (1045)TremtinysSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

– Dþiaugiuosi ðia galimy-be pasikalbëti apie mûsøbendrà patirtá ir tuo paèiuskirtingas patirtis EuroposSàjungoje. Ðiandien esameviena didelë Europos ðeima,taèiau kadaise buvome at-skirti. Kokia, Jûsø nuomone,ðio padalijimo átaka mûsødabarèiai? Kiek Europos Sà-jungoje yra þinoma apie 50metø trukusá sovietø okupa-cijos laikotarpá Baltijos ðaly-se ir beveik pusëje Europos?Ar Vakarø euro-pieèiai dabar þi-no daugiau, neianuomet?

– Kaip istori-kas ir kaip þmo-gus turiu pasaky-ti, kad tiek að as-meniðkai, tiek mes Vakaruoselabai menkai þinome Jûsø ða-lies, Lietuvos, istorijà. Dirbda-mas istorijos mokytoju viduri-nëje mokykloje Roterdamedomëjausi informacija apieJûsø ðalies, kuri tapo nepri-klausoma iðkarti po Pirmojopasaulinio karo ir vos po dvie-jø deðimtmeèiø vël pateko ástalinistinës Sovietø Sàjungosokupacijà, likimà, paskui –brutalus naciø periodas, ir vëlokupacija. Taigi, kai Nyder-landai buvo iðlaisvinti po pen-kiø metø okupacijos – jûs bu-vote dar kartà okupuoti. Jau ta-da, ðeðtàjame septintàjamedeðimtmetyje maniau, kadmano mokiniai turi þinoti netik apie Vakarø Europà, bet irapie Vidurio ir Rytø Europà.

Mano dëstytojas Utrech-to universitete, kuriame stu-dijavau Vidurio ir Rytø Euro-pos istorijà, buvo profesoriusið Èekoslovakijos, pabëgëlis,pasitraukæs 1948 metais. Jisbuvo paraðæs knygà geru pa-vadinimu „Pavëluotas iðvada-vimas“. „Pavëluotas iðvadavi-mas“ – nes jûs iðsilaisvinotetik suirus Sovietø Sàjungai1990-øjø pradþioje.

Dabar, kai kartu esameEuropos Sàjungoje, turimeformuoti bendrà supratimà,paþinti nacionalines istorijas,kad geriau suprastume laisvëssieká ir jûsø baimes, pavyz-dþiui, dël geopolitinës padë-ties, atsiþvelgiant á kylanèiàPutino Rusijà.

– Visiðkai su Jumis sutin-ku. Tos istorijos patirtys kiekkitomis formomis tæsiasi irðiandien. Þinant, kad ne-

daug pasikeitë kai kuriø kai-myniø politinis mentalitetas,mums labai svarbu, kad visdaugiau þmoniø EuroposSàjungoje suþinotø, kas vy-ko per 50 sovietø okupacijosmetø. Bet norëèiau sugráþtiprie Jûsø, kaip mokytojo, te-mos. Veikiausiai tik dël Jûsøasmeninio ásitraukimo pasa-kojote savo mokiniams apietai, kas vyko Baltijos ðalyseir Sovietø Sàjungoje. Jûsøpaties þinios buvo sukauptosuniversitete ið þmoniø, ku-riuos sutikote. Ar jautëte in-formacijos apie tai, kas vykoSovietø Sàjungoje, stygiø va-dovëliuose ir bendrai þi-niasklaidoje?

– Dëmesys buvo skiriamasstatus quo problemoms. Ariðauð diena be „geleþinës uþ-dangos“? Ar ateis diena, kaiVidurio ir Rytø Europos tau-tos galës paèios priimti poli-tinius sprendimus? Ir tai ávy-ko. Turëjau puikià progà at-vykti á Baltijos ðalis tomisemocingomis dienomis kaipþurnalistas. Naudojausi gali-mybe raðyti kiek ámanomadaugiau apie tai, kas vykoBaltijos ðalyse, stovëjusioseSovietø Sàjungos griûtiesprieðakyje. Susidarë áspûdis,kad Vakaruose buvome pa-tenkinti status quo: jei mûsølaisvei nekyla pavojus – tebû-nie. Bet kai prisimeni, kaip jû-sø bendrapilieèiams reikëjopagalbos ið iðorës, ir kaip jiejautësi iðduoti partizaniniopasiprieðinimo metais... Ðian-dien tai yra labai svarbi pamo-ka mums Europos Sàjungoje,kad mes niekada daugiau ne-

galime palikti jûsø vienø ko-voti uþ laisvæ, kad turimebûti budrûs pavojø, kuriuospatiria skirtingos ðalys na-rës, atþvilgiu.

Jei Vakarø Europoje ið tie-sø mylime laisvæ, turime ið jû-sø suþinoti, kokia buvo ko-munizmo realybë, ir kovoti suvisomis totalitarinëmis ideo-logijomis. Tais laikais, kai bu-vau istorijos studentas, buvobeveik nusikaltimas lygintiStalino Rusijà, Sovietø Sàjun-gà ir komunizmà su nacizmuir nacionalsocializmu. Jumsteko tragiðka abiejø totalita-riniø reþimø okupacijos pa-tirtis – tai yra dviguba praei-ties naðta.

Kai Europos Parlamentekalbame apie ES ir Rusijossantykius, visada siekiu pri-minti, kad nepamirðtume Bal-tijos ðaliø nacionaliniø intere-

sø, susijusiø su praeities paty-rimais ir, þinoma, ðiandiena,ir kad nepaliktume jø vienø.Ar ir Jums susidarë áspûdis,kad dël menko þinojimo apiejûsø tragiðkà praeitá, nepa-kankamai atsiþvelgiama á Bal-tijos ðaliø pozicijà diskutuo-jant apie santykius tarp ES irRusijos?

– Sutikèiau, kad tam tik-ra sàsaja yra. Þiniø stoka ar-ba tam tikras naivumas. Beabejo, mes turime vystytikonstruktyvø dialogà su mû-sø kaimynais. Bet tuo paèiuturime atsiþvelgti ir á istorinespatirtis. Europos Parlamen-te vis dar tenka susidurti suatvejais, kai þmonës nustem-ba iðgirdæ apie masinius trë-mimus, partizaniná pasiprie-ðinimà. Ar mûsø veikla Eu-ropos Parlamente, Europosistorijø sutaikymo grupëje,kurioje mes abu dirbame,galëtø bûti dar efektyvesnësuteikiant daugiau þiniømûsø kolegoms? Ar galëtu-me siekti, kad ES mokyklo-se bûtø dëstoma bendraEuropos istorija? Minëjoteapie komunistiná ir nacisti-ná reþimus. Tai susijæ ne tieksu palyginimu, bet labiau suávertinimu to, kas vyko, tie-siog – þinojimu. Kiekvienasskausmas yra unikalus, ne-galime dëti lygybës þenklo,bet turime þinoti ir ávertinti.Ar manote, kad mûsø ðvie-èiamoji veikla yra þingsnisgeresnio supratimo link?

– Þinoma, esu tuo ásitiki-næs. Skirtingos istorinës 27Europos Sàjungos ðaliø nariøpatirtys stimuliuoja. Gali pa-

matyti panaðumus, bet taippat ir ávairovæ, nacionaliniøistorijø specifiðkumà. Pa-mokø apimtis turëtø plëstis,ir að þinau, kad mokiniai irstudentai labai noriai siekiagilesniø þiniø.

Ðiuo metu – sudëtingasperiodas dël iðtikusios ekono-minës krizës. Daug euroskep-ticizmo. Esu ásitikinæs, kadEuropos Sàjunga reikalingageram bendradarbiavimui.Reikia atsiþvelgti á mûsø skir-tingas kultûras, kalbas ir isto-rijas, kad galëtume gerai ben-dradarbiauti. Turime dardaug kà nuveikti, kad pri-prastume prie minties irkonkreèiau susipaþintume suávykiais po Antrojo pasauli-nio karo, kai mes buvome ið-laisvinti, o jûs – likote oku-puoti, ir kokius pëdsakus tapatirtis paliko jûsø kultûrojeir gyvenime.

– Dirbti su þmonëmis Va-karø Europoje, su kolegomispasidalinti ðiomis patirtimisyra mûsø pagrindinis uþdavi-nys. Turiu pripaþinti, kadnelabai iðmanau, pavyz-dþiui, Portugalijos istorijà irið jos kylanèius ðios ðalies rû-pesèius. Todël tai yra ásiparei-gojimas mums visiems – ge-riau vieni kitus paþinti, kadtie bendri namai, kuriuosekartu gyvename, bûtø tinka-mi. Jei kaþkur prakiuro na-mo stogas, anksèiau ar vë-liau tai paveiks visà pastatà.Tuo tarpu, kai artimai ben-dradarbiaujame ir geraipaþástame vieni kitus, galimeiðspræsti visas problemas.Mums svarbu, kad bûtume

Bastianas Belderis: Daugiau niekadanegalime palikti jûsø vienø kovoti uþ laisvæ

Minint 1948 metø didþiojo trëmimo á Sibirà 65-àsias me-tines ir Norilsko sukilimo 60-àjà sukaktá, Europos Parlamen-to narë Radvilë MORKÛNAITË-MIKULËNIENË pakvie-të savo kolegà Bastianà BELDERÁ atviram pokalbiui apieistoriniø patirèiø tarp Rytø ir Vakarø Europos skirtumus irskirtingø poþiûriø á 20 amþiaus Europos istorijos átakà ðian-dienai. B. Belderis, dirbæs istorijos mokytoju ir þurnalistu,nuo 1999 metø Europos Parlamente atstovaujantis Nyder-landams, yra EP Uþsienio reikalø komiteto narys. Pateikia-me ðio pokalbio sutrumpintà versijà.

Garbingo 80-ojo gimtadienioproga nuoðirdþiai sveikiname 1949metø Irkutsko srities tremtinæ, il-gametæ LPKTS Kauno filialo naræAntaninà MACKEVIÈIENÆ.

Linkime daug laimingø dienø,sveikatos, dvasios ramybës ir Die-vo palaimos.

LPKTS Kauno filialas

Gerbiama profesore OnaVOVERIENE,sveikindamas Jus garbingojubiliejaus proga nuoðirdþiailinkiu geriausios sveikatos,neblëstanèios ugnies áamþin-ant Laisvës kovotojø atmini-mà ir nepaliaujamai dirbantprasmingiausius darbus dëlTëvynës Lietuvos.

Pagarbiai,Antanas Lukða

pripaþinti, ir kaddraugai Europoje re-aguotø á mûsø patirtissupratingai. Nese-niai buvo atvejis, kaiEuropos Komisijojebuvo pakabintas pla-

katas, kuriame tarp religiniøsimboliø buvo pavaizduotaskûjis su pjautuvu – SovietøSàjungos simbolis. Tokie ma-þi dalykai rodo, kaip esameatitolæ vieni nuo kitø. Kalba-me apie ekonominæ krizæ,kad turime dirbti kartu, ir tàdarome, taèiau yra ir mumssvarbiø emociniø dalykø, irtokie pavyzdþiai mums nëralabai malonûs.

– Jei nëra jautrumo, taiparodo, kad ið tiesø nëra su-pratimo, kà tie simboliaireiðkia þmonëms, gyvenu-siems toje priespaudoje.Uþdraudëme naciø simbo-lius, turime uþdrausti ir so-vietinius. Pernai kartu suþmona keliavome po Lietu-và. Ðalies kraðtovaizdis labaigraþus, o að vis galvojau, kasèia vyko ketvirtajame de-ðimtmetyje. Tokiø reþimø,kaip nacizmas ir komuniz-mas, nuodai buvo okupuo-tose ðalyse turëti kolaboran-tai. Taip buvo ir Nyderlan-duose. Nors turëjome tikpenkiø metø okupacijos pa-tirtá, ðita praeitis vis dar per-sekioja mus. Ir to, kas vykoJûsø ðalyje, nuodai yra likæ.Mes kaip politikai turimetuos nuodus iðtraukti ir pir-miausiai paskatinti teisingaspolitines iðvadas.

– Labai aèiû, pone Belderiuþ Jûsø mintis, labai dþiau-giuosi Jûsø draugyste. Ti-kiuosi, galësime ir toliaudirbti kartu, kad paþintumevieni kitus daug geriau.

Pilnà pokalbio vaizdo ára-ðà kvieèiame þiûrëti: http://youtu.be/g8Lud8ifT5o

* * *

5 2013 m. birþelio 21 d.Nr. 23 (1045) TremtinysBirþelio 14-oji – Gedulo ir Vilties diena

puokðtelæ pagerbtø Amþiny-bën iðëjusius artimuosius.Daugeliui tai vienintelë vieta,kurioje galima iðreikðti pa-garbà ir atminti iðëjusiuosius,nes tikroji amþinojo poilsiovieta neþinoma, liko nesu-skaièiuojamuose melo ir pa-þeminimo gulaguose, lage-riuose ar tremties vietose.

Þvelgiant á gëlëse ir þvake-liø liepsnelëse skendintá„Tautos kanèios“ memoria-là, nejuèia pagalvojau, kad ga-lima ið þmogaus atimti jau-kius namus, saulëtà ir nerû-pestingà vaikystæ, tëvà,motinà, Tëvynæ, bet nega-lima atimti atminties. Kolji gyva, tikëkime ir turëki-me vilties, kad mes, mûsøvaikai, vaikaièiai ir kitos kar-tos niekada nepatirs 1941-øjøbirþelio 14-osios.Irena BERNATONIENË

Atidengta atminimo lenta Gedulo ir Vilties dienos minëjimasKlaipëdoje

LPKTS valdybos pirmi-ninkas Edvardas Stronèikasnuoðirdþiai padëkojo LPKTSPrienø filialo pirmininkei Da-lytei Raslavièienei, nepaliau-jamai ðiuos 25 metus puose-lëjanèiai ne tik „Skausmo“kalnelá, bet ir viso Prienøkraðto partizanø atminimà,besirûpinanèiai buvusiøtremtiniø reikalais, ir áteikë

simboliná aukurà – þvakæ, pri-valanèià ðviesti ir ðildyti, su-teikti ugnelës tolimesniemsprasmingiems darbams. Taippat kartu su Antanu Lukða irDalyte Raslavièiene padëko-jo nuoðirdþiai prisidëjusiamprie „Skausmo“ kalnelio ákû-rimo Cezariui Pacevièiui;nuolatiniam pagalbininkuiVeiveriø seniûnui VaclovuiRamanauskui, kurio pastan-gomis ði sakralinë vieta atsi-spindi Veiveriø heraldikoje;Veiveriø laisvalaikio ir kultû-ros centro direktorei DaivaiVenclovienei, kurios pastan-gomis Tomo Þilinsko gimna-zijos bei Skriaudþiø pagrindi-nës mokyklos bendruomenëskartu su LPKTS Prienø filia-

lu dalyvauja patriotiniuoserenginiuose bei GarliavosJuozo Lukðos gimnazijos di-rektoriui istorikui VidmantuiVitkauskui uþ Lietuvos Lais-vës kovø istorijos sklaidà. Ði-ems nusipelniusiems þmo-nëms áteiktos LPKTS padë-kos. Pagarbiai padëkota ir Pa-þërø parapijos klebonui Kazi-mierui Skuèui uþ nuolatiná rû-

pestá perlaidojantpartizanø palaikus,paðventinant pasta-tytus paminklus iruþ dvasingà þodáLPKTS Prienø filia-lo renginiuose. Uþ nuoðirdumà irlietuviø tautos istori-jos saugojimà, uþ 25metø veiklà LPKTSPrienø filialo pirmi-ninkës pareigose, uþne vienà prasmingàpuslapá, áraðytà Prie-nø kraðto þmoniø gy-venime, padëkos irpalinkëjimø þodþiusDalytei Raslavièie-

nei iðsakë: Seimo nariai And-rius Palionis bei VytautasKamblevièius, Prienø rajonosavivaldybës administracijosvardu Jaunimo kultûros cent-ro direktorius RimantasÐiugþdinis, LPKTS Vilkavið-kio filialo pirmininkë DalijaKarkienë, TS-LKD narys,Prienø rajono savivaldybëstarybos narys Juozas Krikð-tolaitis, Prienø kraðto muzie-jaus direktorë Lolita Batutie-në, Legendinio partizano Juo-zo Lukðos istorinës ekspozi-cijos vadovë Jovita Kaþdailie-në bei Skriaudþiø buitiesmuziejaus muziejininkë Snie-guolë Ditkevièienë. Ðie þmo-nës turëjo progà nuoðirdþiau-sius sveikinimo ir padëkos þo-

Viltinga jubiliejinë ðventë

Nuo tos dienos ir prasidë-jo kalnelio gyvavimas – èiaprie jau uþkastø 45 kraðto vy-rø ir moterø, sugulë dar 35partizanø palaikai, kuriuossurinkti ið grioviø ir pamiðkiøpadëjo ir þiniø suteikë þuvu-siøjø artimieji, taip pat uoðvisJonas Raslavièius, buvæs ðau-nus medþiotojas ir teikæs pa-ramà kraðto rezistentams.Vienas po kito kilo paminklaiir koplytstulpiai... O ið ne-prieteliø vis sklido grasinimaisusidoroti... Taèiau buvautvirtai ásitikinusi, kad Laisvëskovotojø kapas privalo taptine tik mirtimi alsuojanèiu,bet ir viltá bei pasididþiavimàteikianèiu paminklu. Dël ðiosnuostatos visada turëjau tvir-tà ðeimos ir bendraminèiøpalaikymà. Ðtai jau 25 metai„Skausmo“ kalnelyje plevë-suoja Lietuvos trispalvë, iðki-lo simbolinis bunkeris-koply-èia, áamþinanti Birutës rink-tinës, ákurtos Juozo Lukðos-Skirmanto, ðtabà; ði partiza-nø amþinojo poilsio vieta ta-po Prienø kraðto pasididþia-vimu, tautieèiø ir pasaulioþmoniø ið Jungtiniø Ameri-kos Valstijø, Kanados, Aust-ralijos, Vokietijos, Maltos,Japonijos, Rusijos, o ir visosEuropos lankoma vieta. Kas-met èia atvyksta per 30 moks-leiviø ir studentø ekskursijø.Nepamirðtami Lietuvos irÐvedijos Karalystës karinin-kø, ðeðiolikos ðaliø ambasado-riø, reziduojanèiø Lietuvoje,bei disidentø buvusiø politi-niø kaliniø: Kauno arkivysku-po metropolito Sigito Tam-kevièiaus ir akademiko Ser-gejaus Kovaliovo, apsilanky-

mai. Ðie sveèiai fotografavokiekvienà paminklà, domëjo-si kiekvienu uþraðu, tad„Skausmo“ kalnelio atvaizdaspuoðia uþsienio ðaliø muzie-jus ir primena nemarø Lietu-vos partizanø pasiryþimà ko-voti dël Tëvynës laisvës“.

Tauro apygardos partiza-

nas Arûnas – dim. kpt. Anta-nas Lukða, „Skausmo“ kalne-lyje ásmeigæs pirmàjá kryþiø irèia pastatæs atminimo pa-minklus savo þuvusiø broliø:Jurgio-Pirðlio, Juozo-Skir-manto, Stasio-Juodvarnio,bei Geleþinio Vilko rinktinësvado Juozo Stravinsko-Þie-do bei kartu þuvusiø septyniøLaisvës kovotojø atminimui,pakvietë susikaupti tylos mi-nutæ, o garbës kuopos ðauliussaliutuoti: uþ Lietuvos parti-zanus ir politinius kalinius, uþLietuvos tremtinius, uþ Tëvy-næ Lietuvà. Driokstelëjo gink-lø salvës, nuaidëjusios àþuoløvirðûnëmis – pagarbos sûnumsir dukterims, þuvusiems uþ Të-vynës laisvæ, simbolis.

Atminimo þenklà inicijavoLGGRTC, parëmë Kaunomiesto savivaldybë, bendrovë„Lietuvos geleþinkeliai“.

Atidengti atminimo lentàatvyko Kauno miesto savival-dybës vicemeras VytautasVasilenko. Jis priminë susi-rinkusiesiems, kad pastarai-siais metais vyriausybinës, vi-suomeninës organizacijosdaugiau dëmesio skiria buvu-siø politiniø kaliniø ir tremti-niø patirtø kanèiø áamþini-mui, kad skaudi praeitis vie-naip ar kitaip perteikiamajaunajai kartai. „Viena tokiøiniciatyvø – rengiamos kas-metinës jaunimo ekspedici-jos „Misija Sibiras“ á jø tëvøir seneliø tremties vietas, –sakë vicemeras V.Vasilenko.Atidengti atminimo lentà bu-vo pakviesti Kauno miestosavivaldybës vicemeras Vy-tautas Vasilenko ir LPKTSKauno filialo valdybos pirmi-ninko pavaduotojas Antanas

Joèys. „Kasmet Birþelio 14-àjà á Kauno geleþinkelio sto-ties peronà mes ateiname ne-ðini gëlëmis, o tada, prieð dau-gelá metø, èia buvome suvary-ti ne savo noru. Ir be gëliø, bedþiaugsmo, kiekvienas su sa-vo skausmu ir aðaromis“, –kalbëjo Antanas Joèys.

Perone skambëjo tremti-niø dainos, atliekamosLPKTS miðraus choro „Ilge-sys“, aidëjo posmai apie pra-rastà Tëvynæ. Poezijà skaitë

choro „Ilgesys“ vadovë Bro-në Paulavièienë, grojo Kaunomiesto puèiamøjø orkestras„Àþuolynas“. Prie atminimolentos plevësavo Lietuvos Tris-palvë ir LPKTS Kauno filialovëliava, buvo padëta gëliø.

Pasibaigus koncertui mi-nëjimo dalyviai nuvyko á Pet-raðiûnø kapines. Prie „Tau-tos kanèios“ memorialo, An-gelo skulptûros taip pat pra-þydo gëlës.

Auðra ÐUOPYTËZenono Ðiauèiulio nuotr.

Buvusi tremtinë pabrëþë:„Dabar gyvename tikrai ge-rai, o skundþiamës labiau neituomet. Tuomet vienintelisnoras buvo sugráþti á mylimàTëvynæ, kurià dabartinë kar-ta lengvai palieka“.

Iðkilmiø dalyviai klausësiTëvynës meilës ir ilgesio per-sunktø tremtiniø, politiniøkaliniø ir Lietuvos partizanødainø, atliekamø Klaipëdosbuvusiø politiniø kaliniø irtremtiniø choro „Atmintiesgaida“, vadovaujamo V.Sai-kausko. Nuotaikà skaidrinoir maloniai nuteikë jaunimogrupës – „Palinskienës liau-dies muzikos ansamblis“ – at-likëjai.

Po renginio daugelis daly-viø palinko prie atminimo„akmenëliø“, kad uþdegdamiþvakelæ ir padëdami gëliø

dþius iðsakyti ir savo kraðtie-èiui – LPKTS valdybos pir-mininko pavaduotojui Anta-nui Lukðai, neseniai atðventu-siam garbingà jubiliejø.

Dalytës Raslavièienës ini-ciatyva renginio sveèiamsáteiktos atminimo dovanos –jubiliejaus proga AntanuiLukðai jo vaikø Dalios ir Kæs-tuèio sudaryta knyga „Lai-kom frontà!“, bei „Laisvëskovø archyvas“ Nr. 46, ku-riame publikuojama Prienøkraðto partizanø ryðininkësMortos Linkaitës tragiðkogyvenimo istorija.

„Skausmo“ kalnelyje prieparimusiø paminklø, Amþi-nosios ugnies, liepsnojanèiøþvakeliø ir margaspalviø vasa-ros gëliø ilgai skambëjo „Per-kûno“ choristø bei Lietuvosðauliø sàjungos VilkaviðkioPetro Karuþos bûrio ansamb-lio „Boèiai“, vadovaujamoAlgimanto Ðerono, partizanøir tremtiniø dainos. „Oi ne-verk, motuðële...“ vilnijoskambioji perkûnieèiø daina,pritariant Lietuvos kariuo-menës Sausumos pajëgø or-kestro fleitininkui AlgirduiTamulaièiui, nuteikianti vil-tingai ateièiai, kad lietuviamsdaugiau niekada nereikëtøpilti skausmo kalneliø, o tikdidþiuotis protëviø þygdar-biais ir savos tautos istorija. „Il-giausiø metø, ilgiausiø“ skam-bëjo dainininkø ir ðventës sve-èiø linkëjimas Dalytei Raslavi-èienei ir Antanui Lukðai pra-smingø veiklos ir gyvenimo ju-biliejø proga uþ jø dvasios tvir-tybæ ir energijà, gerumà ir at-sidavimà, pareigà ir prasmin-gus darbus Tëvynei.

DaliaMACIUKEVIÈIENË

Autorës nuotraukos

(atkelta ið 1 psl.)

Veiveriø „Skausmo“ kalnelyje jubiliejinës ðventës metu

(atkelta ið 1 psl.)

(atkelta ið 1 psl.)

Dainuoja miðrus choras „Ilgesys“

62013 m. birþelio 21 d. Nr. 23 (1045)Tremtinys

Tæsinys.Pradþia Nr. 22

Atëjo baisioji 1941 metøbirþelio 14-oji. Treèià valan-dà nakties pasigirdo durøskambutis ir nekantrus beldi-mas. Pabudo visi namo gy-ventojai. Mes nieko nesupra-tome, taèiau tëveliø akysematëme siaubà. Kas tai? Kaiatidarëme duris, á mûsø butàávirto penki ginkluoti vyrai:trys sovietø kareiviai ir du þy-dai. Pradëjo kratà. Tëvelis së-dëjo kambaryje iðkeltomisrankomis, á jo krûtinæ buvoáremtas pistoleto vamzdis.Taip já iðlaikë keturias valan-das, kol mes susiruoðëme ke-lionën. Mamytë vaikðèiojokaip nesava, taèiau raminomane, seserá Dainà ir pusse-seræ Palmyrà Vaitiekaitytæ.Liûdnomis, siaubo pilnomisakimis ji þiûrëjo á tëvelio jau-nesnájá brolá Justà ir ánamáÈeslovà Kizlauskà. Mûsø na-mø brangenybë – tëvelio ap-dovanojimai: Vyties Kry-þiaus, Gedimino, Vytauto Di-dþiojo ordinai ir medaliai, pa-dabinti dramblio kaulu sudeimantais, kuriuos jis uþsi-dëdavo tik eidamas pas Pre-zidentà Antanà Smetonà, pertà kratà dingo. Taèiau tuokrata nesibaigë, sakë, kad ieð-ko ginklø, kuriø èia nebuvo.

Mums leido pasiimti kelislagaminus, nevirðijanèius 100kilogramø. Sudarë paliktoturto sàraðà: baldø, indø, dra-buþiø, paveikslø, knygø, sta-lo sidabro. Mums sakë, kadneturime teisës gyventi Kau-ne, tad iðveþa á kità Lietuvosmiestà, o ten pagal tà sàraðàdaiktai bus persiøsti. Kokiagraþi pasaka! Patikëjome, nesbuvome iðauklëti tikëti þmo-nëmis. Taèiau tas ankstus ry-tas tebuvo mûsø kanèiø pra-dþia. Beje, skaitant iðveþamø-jø sàraðà rusø kalba, kilo keb-lumø dël manæs: tarsi nebu-vau sàraðe, o tik berniukas Ju-ra (Jurijus). Tad pradþioje átremtá suruoðë mûsø gyven-tojà Èeslovà. Pusseserës Pal-myros taip pat nebuvo sàraðe,bet mes kaip tie skriaudþiamipaukðteliai stengëmës bûtibûryje... Dar sugriebiau ke-lias nuotraukas, konservato-rijos liudijimà, kad mokausipianino specialybës ketvirta-me kurse, krikðto mamytësTûbelienës padovanotà auk-siná kryþelá, laikrodá, þiedà.Sesuo, lydima ginkluoto ka-reivio, uþlipo ant aukðto pa-siimti lagamino. Buvome ap-sirengæ gimnazistiðkomis uni-formomis, mus krëtë ðaltis,tai uþsidëjome megztinius.Sesæ lydëjusiam kareiviui pa-

gailo Dainos, jis sugriebë jà uþmegztinio ir suðnabþdëjo:„Beri po bolðe“ (imk kuo dau-giau – rus.). Bet toji nesupra-to kodël, jei iðvaþiuojame tiká kità miestà ir greitai viskàmums iðsiøs.

Sukrovë mûsø lagaminus ásunkveþimá ir Vaiþganto gat-ve nuveþë prie kitø aukø na-mø – Rozencveigø. Jie buvoketuriese, taèiau jiems leidokrautis á sunkveþimá kà norë-jo. Net daiktus suneðti padë-jo tautieèiai. Tai pastebëjæs,Justas visiems mums atneðëpaltus, kuriuos uþsimetëmeant peèiø: buvo ankstyvas ry-tas, ûkanotas ir vësus. Gatvësatrodë lyg iðmirusios, þmonësiðsislapstæ. Vël sugráþome at-gal, vaþiavome pro mûsø na-mà, aptvertà aukðta tvora.Tëvelio akyse suþibo atsisvei-kinimo su savo namais aða-ros. Verkëme visi, nors kiek-vienas stengëmës valdytis.Ant betoninio tvoros stulpotupëjo mûsø katinas Kicius.Ir jis taip gailiai kniaukë, tar-si verkë kartu su mumis. Pir-mà kartà gyvenime maèiauverkiantá katinà... Tëveliødraugas Kleopas Gaigalis suþmona gyveno Radijo stoty-je. Jis ramiai ëjo rûkydamas,bet pamatæs sunkveþimyjemus kareiviø saugomus, iðsi-gando, papirosas iðkrito, þiû-rëjo klaikiu þvilgsniu. Tëvelislinktelëjo jam galva, ir jo aky-se suþibo aðaros. Ilgai virpë-jo ant blakstienø... Visam lai-kui atsisveikino su draugu.

Nusileidome nuo Parodoskalno. Vaþiavome Vytautoprospektu, taèiau vis dar ne-þinojome kur. Prie saugumopastato nesustojome, á Mic-kevièiaus gatvæ, kur buvo ka-lëjimas, neuþsukome. Vaþia-vome pro miesto kapines, ma-tëme dainininkës VeronikosPudënaitës kapo paminklà,tujomis uþdengtà Neþinomokareivio kapà, paminklà Da-riui ir Girënui. Pravaþiavomegeleþinkelio stotá. Sunkveþi-mis pasuko á Ðanèius. Nesu-pratæ susiþvalgëme, kur gimus veþa? Sustojome preki-niø traukiniø stotyje. Ten sto-vëjo gyvuliniø vagonø eðelo-nas. Pro uþkaltus langeliusmatësi þmoniø veidai. Mûsøeðelonas buvo paþymëtas ket-virtuoju numeriu, tad tekopavaþinëti, kol já suradome.Prie vagono iðsiaiðkino, kadJûra – mergaitiðkas vardas,tad Èeslovà paleido. Èia patjis nusirengë lietpaltá, nusië-më megztukà, nusiavë batusir padavë tëveliui. Stovëjo vi-siðkai iðsirengæs.

GyvenimoiðbandymaiBirþelio 12 dienà Seime

ávyko mokslinë-praktinë kon-ferencija „Tremties istorinë irsocialinë atmintis: gyvenimaspo lemties þenklu“. Konfe-rencijà rengë Seimo narë Vin-cë Vaidevutë Margevièienë,Igarkieèiø brolijos nariai, Vy-tauto Didþiojo universiteto,Lietuvos gyventojø genocidoir rezistencijos tyrimo cent-ro specialistai. Konferenci-jos metu buvo siekiama pa-þvelgti á tremtá, remiantis jàiðgyvenusiø asmenø patirti-mi, aptarti tremties padary-tà átakà asmenybei ir buvu-siø tremtiniø gyvenimo ko-kybei senatvëje.

Seimo narë Vincë Vaide-vutë Margevièienë dþiaugësi,kad Lietuvoje pradedama kal-

bëti apie tremties padariniussenatvëje: „Mokslininkø at-liktø tyrimø dëka galime nag-rinëti socialinius tremtiesaspektus, turime aiðkiaiávardintas pasekmes bei ga-lime spræsti, kokia pagalbareikalinga ir kiek tai kainuo-tø valstybei“.

Tremtis pirmiausia yraatskiro þmogaus tragedija.Taèiau kaip ávertinti þalà,kurià patyrë mûsø tauta perokupacijos laikotarpá? „Ne-laukite, kol mokslininkai at-eis ir uþraðys jûsø atsimini-mus, bet patys imkite iruþraðykite, nes mokslo po-þiûriu – tai neákainojama in-formacija,“ – ragino konfe-rencijos dalyvius VytautoDidþiojo universiteto profe-sorius Vylius Leonavièius.

Per 50 sovietinës okupaci-jos metø tremtá iðgyvenæ þmo-nës patyrë tris tapatybës lû-þius: sovietinës okupacijoslaikotarpá tremtyje, sovieti-nës okupacijos laikotarpá Lie-

tuvoje ir Lietuvai atkûrus ne-priklausomybæ. Okupacijoslaikotarpiu þmonës buvo pri-versti spræsti savo tapatybësklausimà. Klasikinës sociolo-gijos poþiûriu, mes save suvo-kiame taip, kaip mus suvokiaaplinkiniai. Toks iðbandy-mas kaip tremtis, kai prieðsavo valià þmonës patalpi-nami á visai kità situacijà(gyvenimo sàlygos, socialinisstatusas), suvokia, kad nebë-ra tuo, kuo save laikë. Tokssuvokimas þmonëms labaitragiðkas. Tremtinio tapaty-bë yra dviprasmiðka: neta-patina savæs su ta situacija,á kurià pateko, bet ir nesle-pia savo asmenybës. Trem-tyje religinës ðventës, sim-bolika buvo labai svarbios,

tai padëjo iðlaikyti lietuvybæ.Gráþæ ið tremties þmonës

turëjo slëpti savo tapatybæ.Sovietø okupacijos laikotar-piu þmonës jautë naðtà, lygbûtø paþymëti, bet negalëjojos atsikratyti. Þmonës iðgy-veno psichologiná diskomfor-tà. Kà reiðkia visuomenei, kaitokiø þmoniø yra ne deðim-tys, o ðimtai tûkstanèiø, kaitokia situacija tæsiasi 50 me-tø? Kokia átaka padaryta jøbendravimui ir santykiams?Kanèia turëjo átakos ir þmo-nëms, gyvenantiems ðalia.

Nepriklausomos Lietuvoslaikotarpis sugràþino asme-nybæ, kurià augino ir ugdë të-vai. Tai ávardijama kaip po-zityvus lûþis. Nepriklauso-mybë leido atvirai deklaruo-ti savo tapatybæ, leido ben-drauti ir stiprinti pilietinævisuomenæ.

„Mokslininkams svarbuaiðkintis ir suprasti, kokiàátakà daro tremties patyri-mas ðiandienai. Labai gaila,

bet ðie tyrimai dar tik prasi-deda,“ – apgailestavo VyliusLeonavièius.

Lietuvos gyventojø geno-cido ir rezistencijos tyrimocentro direktorë Teresë Biru-të Burauskaitë konferencijosmetu praðë atsiliepti þmones,þinanèius vietà, kurioje ávykotraukinio katastrofa. 1948metø geguþës 24-osios anks-tyvà rytà ið Viduklës geleþin-kelio stoties pajudëjo 46 va-gonø eðelonas su 1271 trem-tiniu. Po savaitës sàstatas áva-þiuodamas á Jumatovo gele-þinkelio stotá (23 kilometraiiki Ufos, Baðkirijos sostinës),ásirëþë á stovëjusá prekinátraukiná. Sovietø pareigûnønurodytomis prieþastimis,maðinistas ir jo padëjëjas uþ-

migo ir nepamatë rau-dono ðviesoforo signa-lo. Pagal Baðkirijos vi-daus reikalø ministeri-jos atliktà tyrimà, þuvo19 tremtiniø, 57 suþalo-ti, ið jø – 11 labai sun-kiai. Mûsø turimaisduomenimis, mirë 25asmenys, ið jø penki – li-goninëje. Medicinospagalba atvykusi iðUfos pirmiausia buvosuteikiama ne tremti-niams, kurie buvo su-traiðkytuose vagonuo-se, o neþymius suþaloji-mus patyrusiems kon-vojuje. Daugelis þuvu-siøjø netoli Jumatovogeleþinkelio stoties irbuvo uþkasti. „Netekogirdëti, kad ta vieta bû-tø paþymëta ir áamþin-ta. Jeigu kas turi duome-nø, kur ta vieta – mesgalime pradëti paieðkà irsu vietine valdþia atlik-ti archeologinius tyri-mus ir bent jau kuklø

paminklà pastatyti toje vieto-je. Todël labai praðau, atsiliep-ti buvusiuosius Igarkoje, ku-rie þino daugiau nei mes irpateikti informacijà“, – pra-ðë T.B. Burauskaitë.

Konferencijà uþbaigëtremtiniø ansamblio „Kaunosenjorai“ koncertas, kuriameskambëjo tolimoje Igarkojegimusios dainos. Buvo prisi-minti dainø autoriai ir dainøatsiradimo aplinkybës. „Dai-nos padëjo iðgyventi, nenu-kristi ir ákvëpti dvasià“, – tei-gë Igarkos tremtinys Kazi-mieras Putna.

Igarka – uþpoliarës mies-tas, ákurtas treèiajame de-ðimtmetyje. Maisto, vandens,kuro stoka ir arktinis ðaltispjovë Igarkos tremtinius. Èiatremtiniø mirtingumas buvodidþiausias – 17,2 procento,lyginant su kitais Krasnojars-ko kraðto miestais. Igarkojeapgyvendinti 3674 tremti-niai, ið jø mirë 365.

Lina JURGELAITIENË

Apie socialinius tremties aspektus

(keliama á 7 psl.)

Konferencijos dalyviai atvyko ið visos Lietuvos

Koncertuoja buvusiø tremtiniø ansamblis „Kauno senjorai“

7 2013 m. birþelio 21 d.Nr. 23 (1045) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2750. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Povilas Mateikis1927–2013

Gimë Rokiðkio aps. Kamajø valsè.Kurklieèiø k. ûkininkø ðeimoje, kuriojeaugo brolis ir dvi seserys. 1945 m. Kurk-lieèiø kaimo tragedijos metu tëvas buvonuðautas. 1947 m. Povilas buvo areðtuo-tas ir uþ akiø nuteistas septyneriems me-tams. Kalëjo Oroblage Nr. 5, Beregovoj irMagadano lageriuose. Tremtyje buvo Ma-gadano sr. Jagodnos miestelyje, dirbo sta-

liumi. Susipaþino su to paties likimo drauge Monika Rudzikaiteir jà vedë. Á gimtinæ gráþo 1956 metais, kolûkyje dirbo staliumi,vëliau MMS. Buvo aktyvus TS -LKD narys, apdovanotas pagyri-mo raðtais, turëjo neginkluoto pasiprieðinimo dalyvio statusà. Uþ-augino du sûnus, sulaukë keturiø vaikaièiø ir trijø provaikaièiø.

Palaidotas Rokiðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Monikà, sûnus ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Lietuvos kariuomenëspulkininkas Juozas Pa-peèkys. 1924 metai(LCVA. P-20461)

Juozas Papeèkys. Sverdlovsko srities Sevurallagas,1941 metai (LYA, f. K-1, ap.58, b. P-12006)

UþjauèiameNuoðirdþiai uþjauèiame

Laisvës kovø dalyvius, bu-vusius politinius kaliniusZinaidà ir Stanislovà Beitasdël sûnaus Kæstuèio mirtiesir kartu liûdime su visais ar-timaisiais.

LPKS Kauno skyrius

Atitaisymas2013 m. birþelio 7 d.

„Tremtinyje“ Nr. 21 (1043),Auðros Ðuopytës straipsnyje„Paminëtos 65-osios didþio-jo trëmimo metinës“, 5 pusla-pyje, 6 pastraipoje, ásivëlë klai-da. Turi bûti: „Prisiminimaisdalijosi Aliona Beinoravièienë,Aldona Januðkevièiûtë“.

Gyvenimo iðbandymaiGreitai tëvelá nuo mûsø at-

skyrë. Puoliau jam ant kakloir nenorëjau paleisti, taèiauðiurkðti karininko ranka ma-ne atplëðë ir nu-bloðkë prie vago-no. Nuo tos dienosuþsidariau savokiaute, nors tai bu-vo tik gyvenimo ið-bandymø pradþia.

Mûsø vagonasbuvo paþymëtas46-uoju numeriu.Nedideliame vago-ne vaþiavome 15lietuviø ir 12 þydøðeimø. Nuo tos mi-nutës nekantriailaukëme karo suvokieèiais, tikëda-miesi, kad gal darnesuspës mûsø ið-veþti. Taèiau trau-kinys pajudëjo, su-siëmëme uþ rankø.Vaþiavome ðaluti-niais keliais, daþnaistoviniavome, pra-leisdami kariniuseðelonus. Birþelio15-àjà NaujojojeVilnioje sustojomeprieðais kità eðelo-nà, mûsø langelisatsidûrë prieðais ki-tà vagonà. Juo veþëatskirtus nuo ðeimø vyrus áUralo lagerius. Pasigirdoþmoniø balsai, ieðkojo savøjø.„Ar yra Papeèkienës ðeima?“– iðgirdome savo pavardæ.Mamytë priðoko prie lange-lio, pamatë tëvelá ir pradëjoverkti. Ilgai þiûrëti vienam ákità neteko, nes traukinys tu-rëjo pajudëti. Prie langelio pri-ëjome ir mes su Jûra ir Palmy-ra. Tëvelio veidas buvo iðba-læs, jis buvo apþëlæs barzda,liûdnas. Pravirkau. Tëvelispaklausë prancûziðkai: „Kasyra?“ Visuomet bûdavau la-bai uþsispyrusi, niekada ne-verkdavau. Ta paèia kalba jamatsakiau: „Daugiau nebega-liu...“ Ir pasitraukiau nuo lan-gelio. O kad tada bûèiau þino-jusi, jos ðis pasimatytas su të-veliu bus paskutinis...

Kartà atëjo kareivis ir ðûk-telëjo: „Kipiatok!” (virintasvanduo – rus.). Ðá kartà eitivandens buvo mano eilë. Van-dená kiekvienas neðdavomesavo vagonui. Iðëjau lydimaginkluoto kareivio. Þmoniøprie krano buvo daug, tad te-

ko palaukti. Staiga pajutau,kad mane kaþkas traukia uþrankovës. Atsisukau: á maneþiûrëjo liûdnos lydinèio ka-reivio akys. Jis tyliai suðnabþ-

dëjo: „Begi!”(bëk – rus.).Norëjau bëgti,bet kur? Kaipbus su tëvais irseserimi? Ma-no galvoje su-kosi mintys,sukosi lyg vie-sulas, ir að tvir-tai apsispren-dþiau pasiliktisu mamyte,tad pasilen-kiau ir tyliaip a s a k i a u :„ S p a s i b o “(aèiû – rus.).

Prisipylusi karðto vandens,gráþau á vagonà. Tad du kar-tus galëjau pabëgti nuo trem-ties, bet mano meilë ir pagar-ba tëveliams nugalëjo – likausu ðeima, nes þinojau, kadjiems bûsiu reikalinga. Jau-èiuosi paaukojusi savo gyve-nimà, kad palengvinèiau jøkanèias.

Vyrø eðelonas jau buvoparuoðtas vaþiuoti. Tëvelisper mus lydëjusá kareivukàperdavë bandelæ, duonos, omes jam megztukà, vatinæantklodæ ir dar kelias smulk-menas. Kai mûsø traukinys,velkamas dviejø garveþiø,slinko per Vilniaus kraðtà, su-tiktos pagyvenusios moterysklaupësi ir þegnojo eðelonà.Buvo klaiku ir mums, ir joms.Ðirdies gilumoje dar vylëmës,kad greitai prasidës karas, irmes pasuksime atgal. Kiek-vienas tikëjome savaip irkiekvienas savyje, bet likimasbuvo negailestingas...

Buvome negyvenamoMastacho kyðulio (Jakutija)robinzonai. Kasdien ëjo vis

ðaltyn. Uþ 39 kilometrø leduarba 90 kilometrø pakrante –Tiksio ðiaurinis uostas. Þmo-nës ten gyveno ðiltai, namuo-se turëjo elektrà, buvo sotûs,ðiltai apsirengæ. O mes kas?Mes „faðistai, liaudies prie-ðai“, mes – raupsuotieji, ið-braukti ið gyvenimo knygos,apiplyðæ klipatos, iðbadëjæ, li-goti, utëlëti. Kokia gyvenimoironija: ið gimnazijos – tiesiaiá pragarà ir jokios vilties...

Artinosi pavasaris. Ið Tik-sio atvaþiavo arkliu kinkytasveþimas su keliais þmonëmis.Á Tiksá reikëjo pasiøsti 20 vy-rø. Pas mus jø nebuvo, tai rin-ko moteris. Sudarë sàraðà iðsuomiø ir lietuviø, bet vienospritrûko. Mudviem su Moni-ka Kaulevièiûte virðininkasliepë atsistoti. Að buvau aukð-

ta, bet liesa, oMonika maþa irkresna. Valdþianusprendë: „Te-gu vaþiuoja ta ka-èerga“, – ir paro-dë á mane. Parlë-kiau namo ir pasi-gyriau mamytei.Ji labai susirûpi-no, nes man ëjotik septyniolikti,sàraðe buvau jau-niausia. Vykomekeliems mëne-

siams – iki vasaros þvejybos...(bus daugiau)

Paruoðë StanislovasABROMAVIÈIUS

(atkelta ið 6 psl.)

KvieèiameLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos bûstinës

salëje (Laisvës al. 39, Kaune) II aukðte veikia dailininko ArtûroSlapðio tapybos darbø paroda. Dailininko kûryboje dominuojasimbolizmas, istoriniø asmenybiø portretai, fantastika.

Maloniai kvieèiame apsilankyti.

DëkojaÐakiø buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai nuoðirdþiai dë-

koja VðÁ „Nemuno vingiai“ vadovei Janinai VARATIEJIENEIuþ nepamirðtamà kelionæ á Vilniø ir prasmingà ekskursijà poistorines vietas.

Mûsø, kankiniø tautos,istorijoje birþelio 13–15dienos paþymëtos kruvi-nomis aðaromis. 1941 me-tais ið Lietuvos buvo iðveþ-ta deðimtys tûkstanèiøþmoniø, o per visus trëmi-mus komunistai iðveþë ne-toli 350 tûkstanèiø þmoniø,tai yra kas septintà Lietu-vos gyventojà. Nebuvo ðei-mos, kad trëmimai nebûtøskaudþiai palietæ.

Tie pikti þmonës atëjo ámûsø graþø, svetingà, mie-là kraðtà. Atëjo ir pasiliko.Jie pyko ant mûsø, kad duo-nà auginome, pastogæ turë-jome, buvome graþiai apsi-rengæ, kad mûsø ðirdys bu-vo taikios ir nekerðtingos...

Tos baisios birþelio die-nos liko mûsø tautos atminty-je þiaurios, be gailesèio, beþmogiðkumo.

Dar kartà pabûti visiems

kartu maldoje Birþelio 14dienà vieðintiðkiai susirinkoðv. Miðiose, susikaupti valan-dëlæ prie Tremtiniø Kryþiaus.

Iðrovë ið Tëvynës mus kaip medá...

Kiekvienas jø turi savàjà isto-rijà, savàjà baisià netektá...

JolantaMAMENIÐKIENË

Buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai vieðintiðkiai susirinkosusikaupti prie Tremtiniø kryþiaus

82013 m. birþelio 21 d. Nr. 23 (1045)Tremtinys

mBirþelio 24–30 d.

Televizijos programa

LRT LRT kultûraPirmadienis, birþelio 24 d.

6.00 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 6.30 Ryto suk-tinis su Z.Kelmickaite (k.). 7.30 „Halko plane-ta“. Anim.f. 9.00 „Kobra 11“ (k.). 10.00 „Trys plë-ðikai“. Anim.f. 11.15 Klausimëlis.lt. 11.30 Sveèiøekspresas. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Lotynø Amerikos ðokiø ansambliø Europosèempionatas. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Sprogstanti Sau-lë“. Ser. 19.40 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25Perlas. 20.30 Panorama. 20.50 Koncertas „Joni-niø sostinë – Ðventoji“. Pertr.- 21.55 Perlas. 23.00„Puaro“ (k.).

Antradienis, birþelio 25 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Sprogstanti Saulë“ (k.). 11.00 LRT vasa-ros studija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Bëdø turgus (k.). 14.00 Þinios. 14.20 Laba die-na, Lietuva. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Sprogstanti Sau-lë“. Ser. 19.40 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 Emigrantai. 21.55Perlas. 22.00 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 23.15Vakaro þinios. 23.30 „Puaro“ (k.).

Treèiadienis, birþelio 26 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Sprogstanti Saulë“ (k.). 11.00 LRT vasa-ros studija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Bëdø turgus (k.). 14.00 Þinios. 14.20 Laba die-na, Lietuva. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Sprogstanti Sau-lë“. Ser. 19.40 Stilius. Namai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 Teisë þinoti. 21.30 FIFA kon-federacijø taurës turnyro apþvalga. 21.45 Futbo-las moterø akimis. 21.50 Perlas. 21.55 FIFA kon-federacijø taurë. Pusfinalis. 23.55 Vakaro þinios.0.10 „Puaro“ (k.).

Ketvirtadienis, birþelio 27 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Sprogstanti Saulë“ (k.). 11.00 LRT vasa-ros studija. 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Bëdø turgus (k.). 14.00 Þinios. 14.20 Laba die-na, Lietuva. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Sprogstanti Sau-lë“. Ser. 19.40 Stilius. Veidai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 Mokslo ekspresas. 21.30 FIFAkonfederacijø taurës turnyro apþvalga. 21.45Futbolas moterø akimis. 21.50 Perlas. 21.55 FI-FA konfederacijø taurë. Pusfinalis. 23.55 Vaka-ro þinios. 0.10 „Puaro“ (k.).

Penktadienis, birþelio 28 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 „Sprogstanti Saulë“ (k.). 11.00LRT vasaros studija. 12.00 „Namelis preri-jose“. Ser. 13.00 Bëdø turgus (k.). 14.00 Þi-nios. 14.20 Laba diena, Lietuva. 15.10 „Pu-aro“. Ser. 17.15 Kauno „Girstuèio“ plauki-mo centro atidarymas. 18.30 Ðiandien. 18.45„Frosto prisilietimas“. Ser. 20.25 Perlas.20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! Pertr.-21.55 Perlas. 23.00 „Puaro“ (k.). 1.10 J.Erlic-ko jubiliejinis koncertas. 2d.

Ðeðtadienis, birþelio 29 d. 6.00 Stilius. Namai (k.). 6.35 Stilius. Veidai(k.). 7.15 Nacionalinë paieðkø tarnyba (k.). 8.30Gimtoji þemë. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavoenciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Z.Kelmic-kaite. 11.30 Sveèiø ekspresas. 12.00 Mûsø mies-teliai. Linkmenys. 13.00 „Vytautas Kasiulis. IkiParyþiaus ir atgal“. Dok.f. 13.55 Futbolas.SMScredit.lt A Lyga. „Þalgiris“–„Atlantas“.16.00 Þinios. 16.10 Sveikinimø koncertas. 18.45„Frosto prisilietimas“. Ser. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 Festivalis „Benai, plaukiamá Nidà“. 23.00 „Gyvenimo kibirkðtys“. Drama.2007. D.Britanija.

Sekmadienis, birþelio 30 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Ryto suktinis suZ.Kelmickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30Kaimo akademija. 9.00 Animacija. 10.00 Fes-tivalis „Mes – pasaulis“. 3d. 12.00 Lietuvos jau-nimo dienos-2013. 14.00 „Prisiminimai apieÐerlokà Holmsà“. Ser. 16.00 Þinios. 16.10 Po-pietë su A.Èekuoliu. 16.45 Afrika.Lt. 17.45Septynios Kauno dienos. 18.30 FIFA konfe-deracijø taurës turnyro apþvalga. 18.50 Futbo-las moterø akimis. 18.55 FIFA konfederacijøtaurë. 21.00 Panorama. 21.15 Europos balsas.21.20 Savaitë. 21.45 Bëdø turgus. 22.45 Stilius.Gyvenimas. 23.45 „Triumfo paraiðka á ateitá“.Dok.f. 0.30 FIFA konfederacijø taurës turny-ro apþvalga. 0.50 Futbolas moterø akimis. 0.55FIFA Konfederacijø taurë. Finalas.

Pirmadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Keliaukim! 9.00 Rasa Kupo-linë. 1998m. 9.15 „Eglë“. 1981. Muz. vaid.f. 10.10 Tradicijos. Va-sarvidþio ðventë Þemaitijoje (k.). 10.40 P. ir D. Mataièiø spektaklis„Scenos vaizdeliai“. 12.15 E.Balsio baletas „Eglë – þalèiø karalie-në“. 14.10 Europos vidury (k.). 14.45 Pagauk kampà (k.). 15.15Kai að maþas buvau (k.). 15.55 „Pavergtøjø sukilimas“. Dok.f. 17.15Vizijos ir tikrovë. Dvarø ir rûmø saloninës muzikos ir ðokiø kon-certas. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Trembita. 18.15 Sveèiø ekspresas.18.45 Mûsø miesteliai. Virbalis. 3d. 19.35 „Ðerloko Holmso nuo-tykiai. Kilmingasis viengungis“. Det. 21.20 Groja LNSO. R.Vag-nerio operø fragmentai. 22.23 Joninës Nidoje-2004 (k.). 0.00 Pa-norama (k.). 0.20 „Country Joninës 97“.

Antradienis 8.00 Tele bim-bam. 8.30 „1941 m. Birþelio sukilimas“ (k.). 9.00Labas rytas, Lietuva (k.). 11.30 Muzika gyvai (k.). 13.15 „Gyveni-mas pagal uoðvius“. Ser. 14.00 Mûsø miesteliai. Virbalis. 3d. 14.50Amþiø ðeðëliuose (k.). 15.30 Muzikos istorijos (k.). 16.15 Þinios(k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Kelionë á bûtàjá laikà.Teatro legendos. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Vilniaus albumas. 18.15Gimtoji þemë. 18.45 Septynios Kauno dienos. 19.30 J.Sasnauskoknygos „Pagaunama ir nepagaunama“ pristatymas. 20.15 „Ðni-pai“. Ser. 21.10 „Apie teisæ“. Dok. 21.30 „Vilius Karalius“. 3d. 23.15„Gamtos formos“. Dok. 0.15 Panorama (k.). 0.45 Sveèiø eksp-resas. 1.10 Pagauk kampà (k.).

Treèiadienis 8.00 Animacija. 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 „Gamtos formos“ (k.). 12.30 Fotografijos istorija arba is-torija fotografijoje (k.). 13.00 „Apie teisæ“ (k.). 13.15 „Ðnipai“ (k.).14.10 Septynios Kauno dienos. 14.50 V.Zaborskaitës knygos „Au-tobiografijos bandymas“ pristatymas (k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Laiko portretai. Kas yra uþ kadro?Fotografas R.Treigys. 18.00 Mugës „ARTVILNIUS’13“ atida-rymo iðkilmës. 19.00 Giriø horizontai. 19.30 Lietuvos folkloro te-atro spektaklis „Mano kanklës paauksuotos“. 20.45 „Julius Ja-nonis“. 1959. Vaid. kinas. 22.15 Lyderiai. 23.00 Elito kinas: „Sek-sas yra komedija“. Komedija. 2002. Prancûzija, Portugalija. S. 0.30Panorama (k.). 1.00 J.Sasnausko knygos „Pagaunama ir nepa-gaunama“ pristatymas (k.).

Ketvirtadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Giriø horizontai. 9.00 Labasrytas, Lietuva (k.). 11.30 J.Sasnausko knygos „Pagaunama ir ne-pagaunama“ pristatymas (k.). 12.15 „1941 m. Birþelio sukilimas“(k.). 12.45 O.Balakauskas. Concerto brio. 13.15 „Gyvenimas pa-gal uoðvius“. Ser. 14.05 Prisiminkime. Aktorius R.Butkevièius.14.15 Mugës „ARTVILNIUS’13“ atidarymo iðkilmës (k.). 15.15Be pykèio. 16.00 V.Kasiulio dailës muziejaus atidarymo iðkilmës.17.00 Þinios (k.). 17.20 Laba diena, Lietuva (k.). 18.00 Kultûrøkryþkelë. Menora. 18.15 Kaimo akademija. 18.45 Asistentas vie-nai dienai. 19.30 Legendos. G.Balandytë. 20.15 „Ðnipai“. Ser.21.10 Kultûra. Dailininkë J.Stauskaitë. 21.30 LNOBT spektak-lis. L. A. Minkus. Baletas „Don Kichotas“. 23.15 Lietuviø do-kumentika. 23.50 Prisiminkime. Dainuoja R.Marijoðius. 0.00Panorama (k.). 0.30 „Julius Janonis“ (k.).

Penktadienis 8.00 Animacija. 8.30 Kaimo akademija. 9.00 Labas rytas, Lietu-va (k.). 11.30 Asistentas vienai dienai (k.). 12.15 Legendos (k.).13.00 Prisiminkime (k.). 13.15 „Ðnipai“ (k.). 14.05 Vizijos ir tik-rovë (k.). 14.50 Kelionë á bûtàjá laikà (k.). 15.30 Laiko portretai(k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Bû-tovës slëpiniai. Mindaugo Lietuva. 1d. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Vil-niaus sàsiuvinis. 18.15 MES-2013. 18.40 Kai að maþas buvau. 19.20Operetë Kauno pilyje-2008. 21.30 Europos vidury. 22.00 Fotog-rafijos istorija arba istorija fotografijoje. Tarpukario fotografija.22.30 Pagauk kampà. 23.00 Dþiazo vakaras. 0.00 Panorama (k.).0.30 „ARTVILNIUS’13“ atidarymo iðkilmës (k.).

Ðeðtadienis 8.00 Trembita (k.). 8.15 Vilniaus albumas (k.). 8.30 Rusø gatvë.8.45 Menora (k.). 9.00 Vilniaus sàsiuvinis (k.). 9.15 Krikðèionioþodis. 9.30 Kelias (k.). 9.45 Fotografijos istorija arba istorija fo-tografijoje (k.). 10.15 Giriø horizontai. 10.45 Emigrantai. 11.30Literatø gatvë. 12.00 „Frosto prisilietimas“. Ser. 13.15 Prisimin-kime. Eiles skaito M.Mironaitë. 13.40 Operetë Kauno pilyje-2008(k.). 15.55 Europos vidury (k.). 16.30 Ðventadienio mintys. 17.00„Vilius Karalius“ (k.). 18.45 Muzika gyvai. J.Aleknavièiaus forte-pijono reèitalis. 20.00 Balsas ið teatro ðirdies. Aktorius A.Rose-nas. 20.50 Vakaras su V.Daujotytës knygomis „Balsai ûkuose“,„Gyvenu viena“. 22.20 „Kunigo naudà velniai gaudo“. TV f. 1981m.23.00 Panorama (k.). 23.30 „Vytautas Kasiulis. Iki Paryþiaus ir at-gal“ (k.). 0.25 V.Kasiulio dailës muziejaus atidarymo iðkilmës (k.).

Sekmadienis 8.00 „Dainø dainelë 2012“. 9.45 Kultûra. 10.00 Lyderiai. 10.45Mûsø miesteliai. Linkmenys. 11.35 MES-2013. 12.00 „Frosto pri-silietimas“. Ser. 13.20 Balsas ið teatro ðirdies (k.). 14.15 Benai, plau-kiam á Nidà-2011. 16.30 Laiko þenklai. Lietuvos kariuomenës kû-rimas 1918–1919m. 17.01 Lietuviø dokumentika (k.). 17.40 Kul-tûra (k.). 18.00 Muzikos istorijos. 18.50 Amþiø ðeðëliuose. Ku-linarinis paveldas. 19.30 Festivalis „Skamba skamba kankliai“atidarymo koncertas. 20.15 V.Kasiulio dailës muziejaus atida-rymo iðkilmës (k.). 21.15 J.Sasnausko knygos „Pagaunama irnepagaunama“ pristatymas (k.). 22.00 LRT OPUS ORE. Gru-pës „Fusedmarc“ koncertas. 23.00 Panorama (k.). 23.15 „Gy-venimo kibirkðtys“ (k.).

Vykdant SSRS NKGBnurodymus 1941 metø gegu-þës 23 dienà Lietuvoje buvosudarytas centrinis operaty-vinis ðtabas trëmimo operaci-jai parengti. Pagal ðio ðtabosudarytus ir trëmimø iðvaka-rëse patikslintus sàraðus bu-vo numatyta suimti ir iðveþti iðLietuvos 16479 þmones. Ma-siniai trëmimai prasidëjo 1941metø birþelio 14 dienà, ðeðta-diená, vienur antrà, kitur – tre-èià valandà ryto. Ið Lietuvosbuvo iðsiøsti keturi eðelonaisu suimtaisiais ir vienuolikaeðelonø su tremtiniais. Birþe-lio 15–19 dienomis ið Naujo-sios Vilnios iðvyko 577 vago-nai su suimtaisiais ir tremti-niais“, – þërë skaièius ir fak-tus komisijos pirmininkas.

Jis perdavë Ukrainos at-stovø, kurie ðiø metø geguþës24 dienà dalyvavo Seime mi-nint Norilsko lageriø sukili-mo 60-metá, sveikinimus irpraneðë, kad Norilsko lageriøsukilimo ir Birþelio trëmimøminëjimai ávyks ir Ukrainoje.

Tremtyje gimusi R. Vipar-tienë savo pasakojimà pradë-jo taip pat nuo ðeimos istori-jos: „Gimiau Jakutske uþ 5,5tûkstanèio kilometrø nuoLietuvos, Jakutijos (Sachos)Respublikos sostinëje, Rusi-joje. Mano tëvai ir seneliai –ið pirmo veþimo“.

Ji papasakojo, kad Lapte-vø jûra yra Jakutijos ðiaurëje,uþ poliarinio rato, á kurià ási-lieja sraunioji Lena: „Tai vie-ta, kurià vaiko ranka pieði-niuose pavaizdavo GintautasMartinaitis, savo kûrybojeapraðë Dalia Grinkevièiûtë,Vincas ir Arvydas Vilkaièiai,Olga Merkienë, Eugenijus Bar-niðkis, Rûta Ðepetys, Rachelëir Izraelis Rachlinai, manoðviesaus atminimo tëtukas Ri-èardas Vaicekauskas ir kiti“.

Taip pat ji paminëjo, kadprieð keletà dienø jai teko da-lyvauti berniukø choro„Àþuoliukas“ ákûrëjo Her-mano Perelðteino, laptevie-èio, 90-øjø gimimo metiniøminëjime.

„Maestro likimas – dauge-lio Lietuvos tremtiniø veidro-dis, mano tëtuko jaunystëstragedijos atspindys. Jo tëvaslageryje suðaudytas, motina iðbado mirë pirmaisiais trem-ties metais, liko vieniðas jau-nuolis su, regis, neágyvendi-nama vaikystëje puoselëtasvajone kurti. Pamëginkiteásivaizduoti reginá, kurá prisi-minë mano mama, taip ir ne-drásusi minëjime papasakotiapie maestro, kurá gerai paþi-nojo. Naðlaitis vaikinas, siau-èiant pûgai, be kepurës irpirðtiniø vienui vienas vaikð-to lauke ir rankomis diriguo-ja, kaþkà niûniuoja, ágyvendi-na savo svajonæ kurti. Vargeir skausme vaiko esybë ðau-

kësi muzikos“, – pasakojoR.Vipartienë, tvirtinusi, kadþmogaus stiprybë yra begalinë.

Kalbëdama ji apþvelgë Lie-tuvos dvasinës ir intelektuali-nës netekties mastà.

„Kæstutis Grigaliûnas iðlei-do sovietmeèio represijø áam-þintos atminties trilogijà. Vie-na ið trilogijos daliø – „Mes –ið pirmo veþimo“. Ðventasðvento þmogaus darbas iðblað-kytà atmintá sudëti á vienà ben-drà Lietuvos istorijos metrað-tá, leidusá mûsø brangiø þmoniøveidams vël sugráþti visiems kar-tu á Lietuvà. Paklausiau savomamutës laptevietës, kà ji gal-voja apie knygà, kuri skirta irmûsø ðeimai, kaip jà vertina?Mamutë pasakë: aðaros byra,ir be þodþiø parodë, kaip gali-ma versti lapus vienà po kito,rodyti pirðtu á kiekvienà nuo-traukà ir 8 527 kartus karto-ti: suðaudytas, suðaudytas, nu-kankintas, mirë. Pabandyki-me ásivaizduoti, kokio dydþiobûtø knyga, jei á jà patektø vi-sos SSRS represijø aukos. Kassudarys tokià knygà Pietø Ja-kutijos tremtiniams jaku-tams, tremtiems prie Laptevøjûros, o jø buvo apie 6 tûkstan-èius, naikintiems suomiamsnuo Leningrado ir daugybeikitø?“ – klausë R.Vipartienë,tikëdama, kad tokias knygasatvers ir tie, kuriems praeitisðiandien nerûpi.

Iðkilmingo minëjimo metuvisi praneðëjai nepamirðo ge-ru þodþiu paminëti patriotinæjaunimo akcijà – ekspedicijà„Misija Sibiras“. Ekspedicijo-je á RF Chakasijos Respubli-kà dalyvis M. Zakarka teigë,kad per septynerius projekto gy-vavimo metus 11 jaunimo eks-pedicijø, kiekvienas metais vy-kusiø á skirtingas buvusias trem-ties teritorijas, sutvarkë apie 90lietuviðkø kapiniø ir susitiko suten dar tebegyvenanèiais lietu-viais. Jis neigë visuomenëje gy-và stereotipà esà dabartinisjaunimas nëra patriotiðkas.

„Taip, daþnai girdime, kadesame nepilietiðki, nepatrio-tiðki, vangiai dalyvaujantysvalstybiniø ðvenèiø minëji-muose, nesiekiantys gerovës irdarnos savo valstybei. Girdi-me, kad esame tik pragmatikaiir materialinës gerovës sie-kianti karta. Taèiau dar 2005metais Lietuvos jaunimo orga-nizacijø tarybos asamblëjos pri-imtoje rezoliucijoje dël jaunimopatriotiðkumo iðties pripaþásta-ma, kad Lietuvos jaunimas yrapatriotiðkas, tik patriotiðkumàsuvokia kiek kitaip, nei prieðtai buvusios kartos, todël jamnëra galimybiø tai parodyti vi-suomenei suprantamomis, tra-dicinëmis priemonëmis. Taipgimë jaunimo patriotiðkumo irpilietiðkumo ugdymo projek-tas „Misija Sibiras“, – sakëM. Zakarka.

Ingrida VËGELYTË

Seime iðkilmingai paminëtaGedulo ir Vilties diena

(atkelta ið 2 psl.)