Dëmesio!Kovo 28 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramovës salëje

(A. Mickevièiaus g. 19) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosXXII suvaþiavimas. Delegatø registracija nuo 10 val.

Ðiandienëje visuomenëje,kur valdþios siekimas baigiauþgoþti padorumà, o pelnotroðkimas – dvasingumà, turi-me siekti, kad iðliktø praeitiesatminimas, saugantis gërá. At-minimas tø metø, kuriais uþau-go þmonës sudauþytais likimais,bet tyra ðirdimi ir ðvaria sàþine.

Gyvename ne tik praeitimi.Norime ar ne, bet esame da-barties dalimi ir vien savo bû-timi darome átakà. Kokià – pri-klauso nuo mûsø. Nemanyki-me, kad mûsø elgesys ir veiklaneturi aido, bet jis yra ir suke-lia grandininæ reakcijà. Tegulneþymià, bet pëdsakas lieka,kaip sako arabø patarlë: „Pëd-sakas – kelio motina“.

Kaip praeitis neatsiejamanuo dabarties, taip santykiaitarp vyresnio amþiaus þmoniøir jaunimo veikia ir vienus, irkitus. Jaunimas – kiekvienosbendruomenës ateitis. Deda-mos viltys á jo veiklà, patriotið-kumà, bet norint gauti, reikiair duoti. Svarstant pagyvenu-siøjø ir jaunimo santykius dargirdisi teiginys, kad svetimapatirtis neiðmoko. Neteisinga.Jei taip bûtø, þmonija nedary-tø progreso. Taèiau koks pro-centas patirties iðlieka ateitieskartai, tai jau visø reikalas – irturinèiøjø patirties, ir jà prii-manèiøjø. Pateikti savo patir-tá, neáþeidþiant oponento savi-garbos, reikia takto, kurio kar-tais pristinga. Èia ir iðryðkëjavisuomenës informavimo prie-moniø reikðmë.

Apgailestaujama, kad jau-noji karta apolitiðka, stingatautinës savimonës, nenoriaieina á valstybiniø ðvenèiø ren-ginius, atmintinø dienø minë-jimus. O tai jau mûsø tautos irvalstybës istorija. Tik kas kal-tas? Ar jaunimas gauna infor-macijà apie renginius? Spauda?Pagrindinis ðventës poþymis –spaudos nëra... Ji pasirodys poðventës, daþniausiai konstatuo-dama, kad susirinko seni, jauni-mo maþai, o daþniausiai visai ne-minës praëjusios ðventës. Okam? Juk jau praëjo...

Ar nebûtø kitoks vaizdas,jei ðventës bûtø tinkamai paþy-mimos. Kodël sunku iðleistiðventiná spaudos numerá arprieððventiniame apraðytiðventës atsiradimo istorijà,amþininkø prisiminimus, þy-miø þmoniø pasisakymus? Kri-minalinë apþvalga, eismo ávy-

Praeitis gyva dabartyjekiai, verslo naujienos gali pa-laukti ir po ðventës. Vis skun-dþiamës, kad jaunimas abejin-gas pilietiniam sàmoningumui.Kas já skatina veiklai? Mokyk-la? Ne, patriotiðkumas nëramokymo disciplina, dël ko jaipapildomi rûpesèiai. Puiku,kad pagreitá ágauna Lietuvosðauliø sàjungos jaunieji ðauliai,skautø organizacija. Tik arðios organizacijos turi deramàpalaikymà?

Jaunimas þingeidus. Já do-mina, kaip gyveno jø tëvai, se-neliai, kaip vystësi visuomenë,kurioje gyvena, kuriø darbo irsiekiø pasekmëmis naudojasi,praeitis ir ateities uþdaviniai.Kas duoda þiniø? Saugantyspraeitá dar raðo atsiminimus,atsisakydami sotesnio kàsnio,ðiltesnio drabuþio leidþia kny-gas uþ sutaupytus pinigus. Kadvaikai, vaikaièiai, jaunimas þi-notø Laisvës kainà, neskubëtøsiekti tik materialinës gerovës,mokëdami uþ jà savo tëvø, sa-vos tautos istorijos uþmarðti-mi. Televizijos viktorinose ma-tome ir dþiaugiamës mokslei-viø þiniomis ið ávairiø srièiø.Deja, istorija primirðta. Ar rei-kia priminti iðminèiaus þo-dþius, kad neþinantieji savo is-torijos panaðûs á kûdiká lopðy-je. Jà primena ir ðiandieninisgyvenimas.

Mûsø tautos ne vienos kar-tos patirtas þiaurumas neiðug-dë abejingumo kitø kanèioms.Uþjauèiame uþ savo valstybësnepriklausomybæ kovojanèiàUkrainà. Gerbiame teroro au-kas Prancûzijoje. Jø pagerbtisuvaþiavo valstybiø vadovai,aukðèiausieji pareigûnai. Neju-èiomis pajuntame nuoskaudà:kur buvo valstybiø dëmesys,kai Sausio 13-àjà Vilniuje þu-vo þmonës? Nepagerbë jø pa-saulio galingieji, keturiolikaaukø liko ant teroro valstybëssàþinës. Tik ar Rusija jà turi?

Prancûzijoje septyniolikaaukø sukëlë visà Europà. Lie-tuvoje beveik tiek pat neiððau-kë net terorà vykdþiusios vals-tybës pasmerkimo. Skirtingaspoþiûris. Ir tokius istorijos fak-tus reikia priminti mûsø jauni-mui, ugdyti jo supratimà apiemûsø laikotarpio realybæ ir su-pratimà, kad tik patys esamesavo Laisvës kalviai.

Algirdas BLAÞYS,LPKTS Panevëþio

apskrities koordinatorius

Tauro apygardos partizanoJuozo Armonaièio-Triupobendrabylis ir Intos lageriuo-se praleido aðtuonerius metus;kartu su juo lageryje kalëjo irVytautas Raibikis. Iðleisto iðlagerio tëvo á Lietuvà gráþti ne-leido, tad jis sumàstë vaþiuotiá Sibirà pas iðtremtas savo ma-mà ir seserá Birutæ. Nors nebu-vo tremtas, taèiau ten buvo pri-raðytas prie ðeimos ir tremtyjepraleido trejus metus – vedëmano mamà Janinà Navickai-tæ, gimëme sesuo Þibutë ir að.Parvaþiavæ á Lietuvà apsigyve-nome Marijampolëje. Baigiautuometiná Kauno politechni-kos institutà, sukûriau ðeimà,2001 metais pradëjau veiklàLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungoje.

– Kodël Lietuvos laisvëskovos istorija Jums ir jaunamreþisieriui – Jûsø sûnui And-riui tokia svarbi?

– Mano senelis, Tauro ap-ygardos Vyèio rinktinës Þalgi-rio kuopos partizanas JonasCimbolaitis-Ðarvas, kartu sukuopos vadu Vytautu Svoteliu-Naru, dengdami bendraþygiøatsitraukimà, per kautynes þuvoprie Griðkabûdþio. Tai jo garbeimane ir pakrikðtijo Jonu. Manodëdë – mamos brolis Juozas Na-vickas-Liûtas þuvo netoli Kros-nos, bûdamas tik 20 metø...

Ðtai todël man ir mano sû-nui Andriui labai svarbus ne tikþuvusiø ðeimos artimøjø, bet irvisø Lietuvos partizanø didvy-riðkos kovos su sovietø oku-pantu atminimas. Jie buvoþmonës, nenusilenkæ prieð ne-teisybæ – Tëvynës meilë jiemsbuvo ne vien graþûs þodþiai,bet þûtbûtinë kova.

– Kas paskatino imtis ðiodokumentinio filmo kûrimoir kodël pasirinkote pasako-jimà bûtent apie VaclovàVoverá-Þaibà?

– 2008 metais pasirodþiuspirmajam mano prodiusuotamfilmui „Nesulauþyti priesai-kos“, profesorë Ona Voverienëpadovanojo savo knygà „Vaclo-vas Voveris-Þaibas – Lietuvoslaisvës kovos karþygys“.

(keliama á 2 psl.)

Filmo „Þaibas – Dzûkijos legenda“ premjera

Vasario 1 dienà Dzûkijossostinës Alytaus teatre buvopristatytas þiûrovø lûkesèiuspranokæs dokumentinis filmas„Þaibas – Dzûkijos legenda“,pasakojantis apie ðio kraðtoLaisvës kovos karþygá VaclovàVoverá, palikusá priesakà mumsir ateities kartoms: „Gyvenktaip, tarsi nuo tavæs vieno pri-klausytø visos Lietuvos liki-mas“... Keliaudami Þaibo kovoskeliais, filmo kûrëjai pabandë at-skleisti visos Lietuvos ginkluo-tos rezistencijos prieð sovietøokupantà tikràjà esmæ – paneigtisovietø tiek metø bruktà pro-pagandà apie „klasiø kovà“ ar„pilietiná karà“, norint uþmas-kuoti tikràjà Lietuvos okupaci-jos esmæ. Ir kûrëjams pavyko –savo idëja prasmingas, giliaiemociðkai átaigus, ið archyvinësmedþiagos, liudininkø prisimi-nimø, istorijos specialistø,mokslininkø áþvalgø bei vaidy-biniø elementø sukomponuotasdokumentinis filmas atvertë darvienà iðsamø ir pagrástà Lietuvosistorijos puslapá, tikrai turësiantáiðliekamàjà vertæ.

Naujo dokumentinio filmoreþisierius Andrius Cimbolai-tis teigë, kad idëja scenarijui gi-më tiesiog ið pokalbiø su filmoprodiuseriu apie gyvenimoprasmæ, politinæ padëtá ir da-bartinæ geopolitinæ situacijà –Ukrainà uþklupusá karà, kuris

primena okupuotos lietuviøtautos kovà uþ Laisvæ ir Tris-palvæ, atkovotà ir plazdanèiàGedimino pilies bokðte.

Lietuvos partizanø vardupadëkos þodá filmo kûrëjamstarë Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos Garbëspirmininkas Antanas Lukða,pasveikino Alytaus savivaldy-bës meras Jurgis Krasnickas,paþadëdamas, kad filmà ásigisir pamatys visø miesto ðvieti-mo ástaigø bendruomenës.Premjeroje dalyvavusius sve-èius ir filmo kûrëjus pristatëLPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë.

Artimiausiu metu doku-mentiná filmà „Þaibas – Dzû-kijos legenda“ þadama parody-ti Kauno þiûrovams.

Filmo sutiktuviø proga kal-bamës su prodiuseriu – Naci-onalinës mokëjimo agentûrosprie Lietuvos þemës ûkio mi-nisterijos Bendrøjø reikalø de-partamento Ûkio skyriaus vy-riausiuoju specialistu, Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos Grigiðkiø filialonariu Jonu CIMBOLAIÈIU.

– Papasakokite apie savoðeimà, tremtinio dalià.

– Gimiau 1958 metø liepos8 dienà Tiumenës srityje, po-litinio kalinio ir tremtinës ðei-moje. Mano tëvas suvalkietisVytautas Cimbolaitis buvo

Filmo prodiuseris Jonas Cimbolaitis (antras ið kairës) irreþisierius Andrius Cimbolaitis (antras ið deðinës) su partizanøkovos rekonstruktoriø grupe

* *

Nr. 5(1123)

2015 m. vasario 6 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. vasario 6 d.Nr. 5 (1123) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl. )Anotacijoje uþraðë, kad

knygoje apraðytas Lietuvospartizanas galbût galëtø bûtikito mano filmo herojus. Visprisimindamas tà profesorëspalinkëjimà, 2012 metais pa-siûliau sûnui, þiniø reporteriuiAndriui bûti filmo apie Þaibàreþisieriumi. Jis maþumà pa-galvojæs sutiko. Tuomet já per-spëjau, kad lëðø ir scenarijauskûrybiniam darbui nëra, turiumintyse tik idëjà ir vizijà. Pasi-þadëjau paraðyti scenarijø, oAndriui teks pabûti ir operato-riumi, ir reþisieriumi. Taigi ðian-dien galëèiau pasakyti, kad taibuvo tikra avantiûra... Taèiau kaiapie tai jau vieðai paskelbëme,kelio atgal nebuvo. Taigi tapauðios idëjos buldozeriu, tiesiogi-ne þodþio prasme.

– Trumpai apibûdinkite kû-rybinæ grupæ, su kuo tekobendradarbiauti, vykdyti doku-mentinës medþiagos paieðkas.

– Kûrybinæ grupæ sudarë ke-turi þmonës: Andrius Cimbo-laitis – reþisierius, vaizdo ir gar-so operatorius, Artûras Ardzi-jauskas – montuotojas, Arnol-das Jalianiauskas – diktorius irað. Nuoðirdþiai bendradarbiavoistorikas Darius Juodis. Tai jissu savo bièiuliais ið „Jaunøjø Lie-tuvos patriotø“ ir „Grenadieriø“organizacijø nusifilmavo parti-zanø kovos rekonstrukcijos sce-nose, supaþindino su istorinemedþiaga. Istoriko, Seimo nariodr. Arvydo Anuðausko interviutaip pat buvo neákainojami, ne-maþai þiniø radome internetinë-se svetainëse. Filmo „stubu-ru“, þinoma, tapo profesorësOnos Voverienës knyga, taèiaunorëjosi ðiek tiek plaèiau at-skleisti Lietuvos partizaniniokaro esmæ, pateikti kuo dau-giau informacijos, kad filmasbûtø ne tik paþintinis, bet irmokomoji medþiaga jaunajaikartai mokyklose, universitetuo-

se, Lietuvos kariuomenëje, pro-fesorës Onos Voverienës þo-dþiais – auklëtø maþuosius lie-tuviukus patriotine dvasia.

Filmo kûrimo eigoje vis at-sirasdavo naujø personaþø irliudininkø. Taip teko susipa-þinti su Onute Velièkaite-Griciene-Mëta, buvusia Þaiboryðininke, gyvenanèia Palan-goje. O ðtai Þaibo sesuo Van-dutë, kurià nufilmavome Nau-jojoje Vilnioje, iðëjo Amþiny-bën po dviejø mënesiø. Tokiaismomentais supranti, kad neg-ráþtamai iðeina istorijos liudinin-kai ir kiek daug neákainojamø at-siminimø iðkeliavo amþiams...Apmaudu...

– Palyginkite savo pirmoprodiusuoto dokumentinio fil-mo „Nesulauþyti priesaikos“ir naujo „Þaibas – Dzûkijoslegenda“ kûrybiná kelià.

– Filmai –Nesulauþyti prie-saikos“ ir „Þaibas – Dzûkijoslegenda“ skiriasi ið principo.Viena, kai gyvai prisiminimaisdalijasi þmogus, pats praëjæspartizano ir politinio kaliniogolgotà – toks buvo JuozasArmonaitis-Triupas, pirmojofilmo herojus; ir visai kas kita,kai tenka remtis tik liudininkøprisiminimais ir istorikø áþval-gomis. Pasak profesorës OnosVoverienës, tai kapstymasisdar rusenanèiuose lauþo pele-nuose ir bandymas surasti tei-sybæ. Filmas „Nesulauþytipriesaikos“ gimë vos per 10mënesiø ir ðiai juostai kurti ga-lëjau pasitelkti profesionaliàreþisieræ Agnæ Marcinkevièiû-tæ. Tai buvo 2007 metai, dau-gybë þmoniø filmo kûrimuinoriai aukojo, o uþ autoriniusatlyginimus tebuvo 15 procen-tø mokesèiai. Kuriant pastaràjá„Þaibas – Dzûkijos legenda“finansinë situacija kardinaliaipasikeitusi, o autoriniø atlygi-nimø mokesèiai – 43 procen-tai. Ásivaizduokite, kad vaikð-

Filmo „Þaibas – Dzûkijos legenda“ premjera

Sausio 26 dienà Kauno Sà-jûdþio bûstinëje ávyko vieðadiskusija apie karà Ukrainoje,politinæ situacijà Baltarusijojeir susitikimas su sveèiais: iðBaltarusijos – Laisvës parti-jos atstovu Sergej Vysotsky irUkrainos – jaunimo naciona-

Susitikimas su Ukrainosir Baltarusijos laisvës kovotojais

linës organizacijos atstovuSergej Kuzan ið Charkovo. Sve-èius lydëjo Kovo 11-osios Aktosignataras Kazimieras Uoka.

S. Vysotsky ir S. Kuzan pa-sakojo apie Ukrainos teritori-joje Rusijos ávykdytus kariniusveiksmus prieð civilius gyven-

tojus ir jø pasekmes. Pasidali-no nuomone apie Baltarusijo-je vykstanèius politinius poky-èius. Diskusijos pabaigoje visidalyvavusieji pasmerkë Rusi-jos politikà bei karinius veiks-mus prieð Ukrainà.

Gintautas TAMULAITIS

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos salëje gims-ta graþi tradicija – kiekvienàketvirtadiená 16 valandà rengia-mos patriotinio kino popietës.

Ðiø popieèiø sumanytojaLPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienëdþiaugiasi, kad filmø paþiûrë-ti ateina vis daugiau þmoniø –jau tris ketvirtadienius ið eilësLPKTS salëje susirenka ne tikbendro likimo broliai ir sese-rys, bet ir kaunieèiai bei Kau-no rajono gyventojai, kuriemsádomus patriotinis kinas. O pa-sibaigus kino seansui teirauja-si, ar kità savaitæ vël bus rodo-mas koks nors filmas. Þmonësdþiaugiasi galimybe susirinkti,pabendrauti ir nemokamai pa-þiûrëti filmà.

Rasa Duobaitë-Bumbulie-në prieð kiekvienà kino seansàne tik þiûrovus ðiltai pasveiki-na ir pristato tàdien rodomà fil-mà, bet ir pavaiðina paèios ið-virta karðta arbata.

Patriotinio kino popietësLPKTS salëje

Paklausta, kaip kilo mintisrengti patriotinio kino popie-tes, ji atsakë: „LPKTS archy-ve turime nemaþai filmø. Ko-dël jie turëtø dûlëti stalèiuje?Juk filmai ir sukurti tam, kadþmonës juos þiûrëtø. Be to,Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungoje turimepuikià salæ.“

Þiûrovai jau iðvydo reþisie-rës Agnës Marcinkievièiûtësdokumentiná filmà „Nesulau-þyti priesaikos“ apie partizanàJuozà Armonaitá-Triupà beidvi Agnës Marcinkevièiûtësbei Graþinos Ruèytës-Lands-bergienës filmo „Lûþis prieBaltijos“ dalis. Artimiausiumetu numatoma parodyti fil-mø apie partizanø vadà Adol-fà Ramanauskà-Vanagà ir nau-jàjá „Þaibas – Dzûkijos legen-da“. Patriotiniø popieèiø cik-là uþbaigs dokumentinis filmasapie LPKTS veiklà „Su Lietu-va ðirdy gyvename“.

Jolita NAVICKIENË

tote iðtiesta ranka, praðydamilëðø mûsø Tëvynës istorijosáamþinimui, ir po to uþ tai vals-tybei sumokate pusæ per vargàsurinktos sumos.

– Tikriausiai norëtumëtetarti padëkos þodá.

– Kai prieð Naujuosius me-tus baigëme montuoti filmà,pasijutau tarsi akmuo bûtø nu-kritæs nuo peèiø. Patikëkite,jauèiausi tikrai nekaip, kaiþmonës, paaukojæ lëðø, klaus-davo, kada iðvys filmà, o að ne-þinodavau, kà jiems atsakyti.Juk per tuos dvejus su pusemetø tai buvo sunkus, bet ðir-dþiai mielas idëjinis darbaslaisvalaikiu. Todël ðiandien no-riu nuoðirdþiai padëkoti vi-siems, kurie manimi patikëjo irpasitikëjo: savo sûnui Andriui,montuotojui Artûrui Ardzi-jauskui, Rokui Kepeþinskui,Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos vadovybei,tikrajai filmo iniciatorei profe-sorei Onai Voverienei, visiemsrëmëjams, partizanø vadoVaclovo Voverio-Þaibo gimi-naièiams Arûnui Voveriui,Gintautui Kleinotui, AntanuiKukliui. Taip pat dëkoju Auk-sutei Ramanauskaitei-Sko-kauskienei ir Alytaus miestosavivaldybës Ðvietimo sky-riaus vedëjui Vytuoliui Valûnuiuþ suteiktà galimybæ filmopremjerà surengti Dzûkijossostinës – Alytaus teatre.

– Nuoðirdþiai dëkoju Jumsuþ pokalbá linkëdama, kad ðidokumentinë kino juosta ke-liautø ne tik per Lietuvà, ta-èiau ir per tarptautinius doku-mentinio kino festivalius. Kadpasiektø þiûrovà, neabejingàne tik Europos, bet ir pasau-lio istorijai, ir suvokiantá ko-munistinio okupacinio reþi-mo padarinius ir naikintoslietuviø tautos Laisvës kainà.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pað-

to“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkinin-kà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, inter-netu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumera-tos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. – 2,36 Eur (8.16 Lt),

3 mën. – 7,09 Eur (24,48 Lt).

Vasario 16-osios renginiai Kaune10 val. – ðv. Miðios Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos)

baþnyèioje.11 val. – Kauno studentø, moksleiviø bei visuomeniniø or-

ganizacijø eisena nuo Kauno Kristaus Prisikëlimo baþnyèios beinuo Kauno ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèios á Vytau-to Didþiojo karo muziejaus sodelá.

11.40 val. – varpø muzikos koncertas Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus sodelyje.

12 val. – iðkilmingas minëjimas, Vyèio Kryþiaus ordino vë-liavos pakëlimo ceremonija, jaunesniøjø karininkø kursø vadøpriesaikos ceremonija, gëliø padëjimas Vytauto Didþiojo karomuziejaus sodelyje.

12.40 val. – skulptûros „Karys“ atidengimo ceremonija irkoncertas „Valstybæ paðaukti branginti“ Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus sodelyje. Dalyvaus grupë „Thundertale“.

16 val. – koncertas Kauno Kristaus Prisikëlimo baþnyèioje(Þemaièiø g. 31A). Dalyvaus Kauno vyrø choras „Perkûnas“ir solistas Liudas Mikalauskas.

333332015 m. vasario 6 d. Nr. 5 (1123)TremtinysÁvykiai, komentarai

Sausio 28 dienà Vilniuje Lie-tuvos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë susitiko suLietuvoje pirmà kartà vieðinèiuPasaulio evangelikø liuteronøsàjungos prezidentu vyskupuMunibu A. Younanu. Susitiki-me ðalies vadovë su Evangelikøliuteronø baþnyèios vadovukalbëjosi apie taikos ir humani-tarines misijas, þmoniø teisiøpaþeidimus, tikinèiøjø pagalbàskurdþiausiø pasaulio regionøgyventojams, kovà su teroriz-mu. Prezidentë pabrëþë, kadBaþnyèios vaidmuo ypaè svar-bus ne tik ðvieèiant þmones, betir padedant jiems konfliktø irkaro nuniokotose zonose.

„Pagrindinis þmonijos tiks-las yra taika, o esminë priemo-në jai pasiekti – þmogiðkumas.Todël visø religijø lyderiai ir ti-kintieji turi dirbti iðvien ir taipprisidëti prie taikos visame pa-saulyje“, – sakë ðalies vadovë.Prezidentës nuomone, Lietu-vos evangelikø liuteronø indë-lis á mûsø valstybës kultûrà,ðvietimà ir tautiná tapatumà pa-dëjo sustiprinti valstybës pa-grindus. Ðio tikëjimo Baþnyèiaipriklausë pirmosios lietuviðkosknygos autorius MartynasMaþvydas, lituanistas ir teolo-

A. Anuðauskas raginaiðtirti Rusijos specialiøjø

tarnybø provokacijàSeimo Tëvynës sàjungos-

Lietuvos krikðèioniø demok-ratø frakcijos narys ArvydasAnuðauskas kreipësi á Genera-linæ prokuratûrà, praðydamasiðtirti, kas socialiniame tinkle„Facebook“ sukûrë puslapá„Wileñska Republika Ludowa“.

Sausio 29 dienà minëtamesocialiniame tinkle buvo iðpla-tinta informacija, kad sukurtaspuslapis „Wileñska RepublikaLudowa“ jau turi daugiau nei200 ðalininkø.

„Nors tai buvo ávardytakaip provokacija, taèiau iki ðiolnebuvo pradëtas joks teisësau-gos tyrimas. Kadangi konstitu-

cinës vertybës – respublikos su-verenumas ir teritorinis integra-lumas – turi bûti ginamos nuobet kokiø iðpuoliø, kreipiuosi áGeneralinæ prokuratûrà su pra-ðymu iðtirti, nustatyti iniciato-rius“, – teigia A. Anuðauskas.

Seimo nario nuomone,„Generalinë prokuratûra gin-dama konstitucines vertybes turireaguoti nedelsiant, nesukurda-ma nebaudþiamumo iliuzijos“.

Jo nuomone, nors akivaiz-dus Rusijos specialiøjø tarnybøbraiþas (lygiai tokios pat idëjosbuvo transliuojamos ir prieð 25metus), taèiau tai nereiðkia, kadnereikia tirti tokiø atvejø.

A. Kubilius. „Pavieèio dievo sindromas irjo pasekmës dirbant Europos Sàjungos

Komisijoje“Andrius Kubilius, Seimo opo-zicijos lyderis, savo paskyrojesocialiniame tinkle „Face-book“ paskelbë straipsná, kurápublikavo informacinis portalas„Delfi.lt“. Jame ávertinti euro-komisaro Vytenio Andriukaièio„nuopelnai“ skaldant ES ðaliøvienybæ Rusijos rankomis:

„Rusijos vykdytas maistoproduktø importo embargasima ágauti daug kam netikëtàatomazgà. Nors Rusija ruoðia-si atðaukti pernai rugpjûtá áves-tà maisto ir þemës ûkio produk-tø importo embargà ið kai kuriøEuropos Sàjungos ðaliø, taèiauLietuvos ðiame sàraðe nëra. Tie-sa, kaltininko toli ieðkoti nerei-kia, o jis ir pats galëtø dràsiai pra-bilti Vakanalijaus Vziatkovi-èiaus Kruglodurovo ið V. Kudir-kos satyros lûpomis ir ðûktelëti:„Að – pavieèio dievas!“

Panaðiai, matyt, jauèiasi irLietuvos á Europos Komisijàdeleguotas komisaras VytenisPovilas Andriukaitis, kurioaudringa laikysena ir pasisaky-mai, kad Prezidentës patarëjaV. Bûdienë ir netgi pati LietuvosPrezidentë turi prisiimti atsako-mybæ uþ tai, kà pasakë, tarsi jøiðsakytos abejonës ðmeiþtø ne-nuilstamai dirbantá Vytená.

Nesinori veltis á detales, bet

V. P. Andriukaièio vadovauja-mo direktorato pasiraðytasskandalingas susitarimas suRusija, leidþiantis paèiai Rusi-jai nuspræsti, kurioms ðalimsatðaukiamas maisto produktøeksporto embargas, nëra tikneprofesionalumo árodymas, oyra panaðesnis á galimà patai-kavimà Rusijai. Ið praneðimøspaudoje matosi, kad didþio-sios ES ðalys, mokanèios drau-gauti su Rusija, po V. P. And-riukaièio vadovaujamo Svei-katos ir vartotojø reikalø direk-torato pasiraðyto susitarimo taiir pradëjo daryti. Tokiomis nau-jai atsiradusiomis galimybëmisëmë naudotis ir Prancûzija, ku-riai dar visai neseniai teko aiðkin-ti, kodël laivø „Mistral“ parda-vimas yra þalingas visai ES, tar-damasi su Rusija dël dviðalio su-sitarimo pasiraðymo.

V. P. Andriukaitis greitaipamirðo ir ES sutartyje átvirtin-tà nuostatà, kad siekdama uþ-tikrinti Sàjungos veiksmø nuo-seklumà ir skaidrumà, Euro-pos Komisija plaèiai konsul-tuojasi su suinteresuotomisðalimis. Ðiuo atveju nebuvo kal-bama nei apie bendrus ES in-teresus, nei apie konsultacijassu valstybëmis narëmis.

Ið visø griausmingø V. P. And-

riukaièio pareiðkimø ir kaltini-mø Prezidentei ir jos patarëjai,kuriuos aidu atkartoja ir so-cialdemokratai, susidaro vaiz-das, kad V. P. Andriukaitis apiesavo darbà Briuselyje galvoja iðsovietmeèio áprastomis darboMaskvoje kategorijomis. Jis jau-èiasi esàs „stipraus Centro“ at-stovas, galintis nurodinëti ESðalims narëms ir jø vadovams,kaip jie turi elgtis. Norisi primintiV. P. Andriukaièiui, kad Euro-pos Komisija yra paskirta ES ða-liø – nariø ir yra atskaitinga ða-liø nariø Vadovø Tarybai, o neatvirkðèiai. Net ir Europos ko-misaras savo nekompetencijosar sàmoningø paklydimø netu-rëtø slëpti po krugloduroviðkaisbandymais garsiu balsu apðauktiLietuvos valstybæ ir jos vadovus.Deja, þvelgiant á pastarojo me-to komisaro veiklà kyla abejoniøir dël kompetencijos, ir dël ne-priklausomumo, ir dël to, kiektoli yra paþengta nuo Kruglodu-rovo laikø.“

Beje, þemës ûkio ministrëVirginija Baltraitienë taip patpareiðkë: „Jo vadovaujamasdirektoratas atvërë Rusijai ke-lià skaldyti ES. Dël to nuken-tës maþesnës valstybës...“. Jeijau koalicijos partneriai taipkalba, netikëti nëra pagrindo.

Pasaulio politiniai ávykiaisukasi taip greitai, kad per vie-nà savaitæ gali viskas pasikeis-ti, o informacija beviltiðkai pa-senti. Neseniai visi kalbëjo apieParyþiø ir visà Vakarø demok-ratiná pasaulá supurèiusius is-lamistø teroro aktus, tarsi pri-mirðdami, kad Ukrainoje kas-dien nuo rusø separatistø ran-kos þûva civiliai gyventojai, oðiandien visø dëmesys skirtasGraikijai, kurioje valdþià porinkimø gavo radikali kairiøjøpartija „Syriza“ ir kartu su de-ðiniøjø partija „Nepriklauso-mi graikai“ pradëjo „darytitvarkà“. Pirmiausia paþadëjobaigti „dirþø verþimosi“ poli-tikà – suprask, uþteks taupyti,metas ðvæsti. Paskui prabiloapie tai, kad nori perþiûrëtiGraikijos skolas – suprask, ne-norim gràþinti. Taèiau naujo-sios graikø valdþios lyderiaipatys supranta, kad be ES pi-nigø Graikijai bûtø galas. Taip,su Rusija juos sieja daug ideo-loginiø bendrumø (o kas galipaneigti, kad ir pinigëlio gra-þaus ið ten buvo graikams pa-mëtëta – juk Sovietø sàjungosádirbis finansuoti komunisti-nes Vakarø Europos partijasneprapuolë veltui), taèiau kaiBriuselyje susirinko 28 ES ða-liø uþsienio reikalø ministrai,kad apsvarstytø sankcijø Ru-sijai klausimà, Graikija neveta-vo nutarimo sankcijas tæsti(paaiðkëjo, kad daug kas Ru-sijoje dël to labai nusivylë).Galbût toká graikø sprendimàlëmë ne pinigai, bet noras pa-demonstruoti Rusijai, kadGraikija neketina bûti nuolan-kia tarnaite? Tokia mintis ky-la prisiminus ir neseniai þi-niasklaidoje pasirodþiusià stu-dijà apie tai, kaip Rusijos pa-tikëtiniai ir átakos agentai, dë-dami visas pastangas, kad su-burtø Rusijai prijauèianèiø

Kur eini, Graikija?Europos politikø ir intelektu-alø ratà, dirbo Europoje irypaè Graikijoje. Nepaisant su-artëjimo siekiø, svarbiausiasKremliaus ideologas, „Eurazi-jos judëjimo“ lyderis Alek-sandras Duginas yra pasakæs,kad „Graikija neturëtø jungtisprie Rusijos vadovaujamosEurazijos Sàjungos, o verèiauturëtø imtis perkurti Europosarchitektûrà ir kartu su Serbi-ja bei kitomis ðalimis sufor-muotø Europos Sàjungoje ry-tiná Europos tapatybës polá.“(„Delfi.lt“); galbût A. Duginaskalbëjo taip greièiausiai todël,kad puikiai suprato, jog Grai-kijos nepavyks paversti pigiasatelitine Rusijos interesus ten-kinanèia valstybële?

Taèiau kitu atveju Graikijapalaikë Rusijà – kai EuroposTaryba, vienijanti 47 valsty-bes, nutarë atimti Rusijai bal-savimo teisæ dar kuriam laikui(pernai atimtà uþ tai, kad Ru-sija ávykdë agresijà prieð Uk-rainà), Graikija kartu su kelio-mis kitomis ðalimis nepalaikë ðiosprendimo. Ypaè nustebino tai,kad tarp nepalaikanèiø ðaliø bu-vo ir Olandija (na, toká Olandi-jos palaikymà Rusijai galima pa-aiðkinti tik viena prieþastimi –matyt, olandai nenori uþkirstikelio Malaizijos oro linijø lëktu-vo, kurá numuðë rusø separatis-tai, nebaigtam tyrimui).

Vis dëlto laikas parodys,kaip Graikija spræs savo skoløproblemas, kartu padëdamaRusijai skaldyti ES – didþiau-sia tikimybë, kad komunistinëgraikø valdþia bandys iðspaustinaudos ir ið ES, ir ið Rusijos.Deja, nei kiek ne maþesnë tiki-mybë, kad komunistai galiau-siai „nuvairuos“ Graikijà á to-kias seklumas, jog ðalyje busprieita iki karinio perversmo,koks buvo 1967 metais.Gintaras MARKEVIÈIUS

Taika – visø religijø tikslasgas Liudvikas Rëza, lietuvið-kos groþinës literatûros pradi-ninkas Kristijonas Donelaitis,þymus kultûros veikëjas Abra-omas Kulvietis.

Ðiuo metu Lietuvoje yra apie20 tûkstanèiø evangelikø liute-ronø. Daugiau nei 72 milijonustikinèiøjø vienijanèios Pasaulioevangelikø liuteronø sàjungosprezidentu Munibas A. Youna-nas buvo iðrinktas prieð penke-rius metus. Vyskupas Lietuvo-je lankësi pirmà kartà.

* * *Sausio 27 dienà Lietuvos

Respublikos Prezidentë DaliaGrybauskaitë dalyvavo 70-øjøAuðvico iðlaisvinimo metiniøminëjime Lenkijoje, kur kartusu kitais Europos ir pasaulioðaliø vadovais, tarptautiniø or-ganizacijø atstovais pagerbëðioje naciø koncentracijos sto-vykloje ir per holokaustà þuvu-sius þmones. „Milijonai mir-ties stovyklose prarastø gyvy-biø yra priminimas mums apietai, kad ciniðkas abejingumasatveria kelià smurtui ir agresi-jai. Todël visø mûsø pareiga iratsakomybë – neleisti, kad juo-di istorijos puslapiai pasikar-totø. Negalime likti abejingitam, kas buvo ir tam, kas vyksta

ðiandien“, – sakë Prezidentë.Minëjimo metu valstybiø vado-vai bendravo su likusiais gyvaisAuðvico koncentracijos sto-vyklos kaliniais. Pasak Prezi-dentës, ðie tragedijà iðgyvenæþmonës yra tikrosios þmogausstiprybës ir dràsos pavyzdys.

Auðvico iðlaisvinimo meti-niø minëjime dalyvavo Prancû-zijos prezidentas Fransua Ho-landas, Vokietijos PrezidentasJoachimas Gauckas, LenkijosPrezidentas Bronislavas Komo-rovskis, Ukrainos PrezidentasPetro Poroðenka, Austrijos Pre-zidentas Heinzas Fischeris, Kro-atijos Prezidentas Ivo Jasipovi-èius, Maltos Prezidentë MarieLoise Coleiro Preca, ÐveicarijosPrezidentë Simoneta Somaru-ga, Belgø Karalius Filipas irKaralienë Matilda.

Buvusioje Auðvico kon-centracijos stovykloje ðiuometu árengtas muziejus, kurisyra átrauktas á UNESCO pa-saulinio paveldo sàraðà.Muziejaus rekonstrukcijai pa-remti pernai Lietuva skyrë 20tûkstanèiø eurø.

Gintaras MARKEVIÈIUS(pagal Prezidentës spaudos

tarnybos informacijàir www. tsajunga.lt)

44444 2015 m. vasario 6 d.Nr. 5 (1123) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Graþaus jubiliejaus proga nuoðirdþiaisveikiname Laimutæ KRUGLAITÆ-BRIEDIENÆ. Linkime kantrybës, dva-sios ramybës ir sveikatos.

Likimo draugai –Maþoji Lietuva Irkutske,

LPKTS Ðiauliø filialas

Garbingo 75-ojo jubiliejaus progasveikiname buvusá Irkutsko srities Sibi-ro Usolës rajono tremtiná Vytautà Sta-nislovà KURMILAVIÈIØ.

Linkime stiprios sveikatos, sëkmës,ðviesiø minèiø ir ilgø gyvenimo metø.

LPKTS Kauno filialas

Jubiliejaus proga sveikiname LPKS Maþeikiø skyriausrëmëjà Kæstutá KAZLAUSKÀ. Linkime sveikatos, energi-jos, prasmingø darbø ir dþiaugsmingø akimirkø.

LPKS Maþeikiø skyrius

Pabaiga.Pradþia Nr. 03 (1121)Mokytojas Stasys Ankevi-

èius pasakojo, kad buvæ artimidr. Vinco Kudirkos bièiuliai,praëjus trejiems metams po jomirties, sukrutæ atveþë ið Vil-niaus prie jo kapo pastatyti pa-minklà, taèiau kapo kauburë-lis jau buvo iðsilyginæs, ir tikslipalaidojimo vieta uþmirðta.Vienas prisiminë, kad uþka-sant karstà á duobæ buvo ámes-tas metalinis vainikas. Kasinë-jant jis buvo surastas. Tokiubûdu surasta ir tiksli palaido-jimo vieta. Taèiau 1903 metøpavasará rusø valdþia vandalið-kai kapà iðniekino – policijosvirðininko ásakymu iðkapotasjame iðkaltas „Tautiðkos gies-mës“ ketureilis. Ðá juodà darbàatliko naktá, kad niekas nepaste-bëtø. Sovietiniais metais partok-ratai, lyg pasityèiodami ið dr.Vinco Kudirkos, greta jo kapo,nepalikdami jokio takelio, palai-dojo sovietinius aktyvistus.

Kapo atnaujinimo darbaiprasidëjo su Lietuvos atgimi-mu – 1989-øjø vasarà. 1990metø birþelá ant kapo buvo uþ-dëtas antkapis ir pastatyta ak-meninë plokðtë su atkurtais„Tautiðkos giesmës“ þodþiais.Paminkle iðkapotø þodþiø vie-ta palikta tuðèia, kad primintøRusijos priespaudos metus.

Á miesto centrà vaþiavomeper Ðeðupæ nutiestu gelþbeto-niniu tiltu. Jis pradëtas statytiminint Lietuvos Nepriklauso-mybës 20-metá. Prisimenantgarsiàjà V. Kudirkos satyrà„Lietuvos tilto atsiminimai“ jisturëjo bûti pavadintas VincoKudirkos vardu, jo turëkluosebuvo ámontuoti du skulpto-riaus Juozo Zikaro sukurtiV.Kudirkos bareljefiniai at-vaizdai. Eismas per tiltà pradë-tas 1939 metø birþelio mëne-sá, taèiau oficialus atidarymasbuvo atidëtas. Uþklupo oku-pacija. Sovietø okupacinë val-dþia stengësi ið þmoniø atmin-ties iðtrinti tautines vertybes.Naikintas ir Vinco Kudirkosatminimas. Buvo nuimti ir pa-minkliniai bareljefai. Tiltas pa-vadintas mums svetimo raudo-narmieèio V. Zimino vardu.1988 metais tiltui gràþintas Dr.Vinco Kudirkos vardas, o 1996metais, minint satyros „Lietu-vos tilto atsiminimai“ 100 metøsukaktá, vietos klebonas kanau-ninkas Donatas Jasulaitis já ið-kilmingai paðventino.

Ir ðtai pagaliau miesto cent-rinëje aikðtëje iðvydome bo-luojantá Vinco Kudirkos pa-minklà, kuris buvo pastatytasprieð namelá, kuriame daktarasVincas Kudirka gyveno atsikë-læs ið Ðakiø. Paminklo pastaty-mo darbus atliko artimas pa-minklo autoriaus skulptoriausVinco Grybo pagalbininkas,

Vinco Kudirkos keliais

vadintas auksiniø rankø meist-ru, Pranas Mikutaitis. 1934metø birþelio 10 dienà já ati-dengë ið Kauno atvykæs Prezi-dentas Antanas Smetona. Pre-zidentas atidengdamas pa-minklà paskelbë, kad nuo ðiolNaumiesèio miestas pavadin-tas Kudirkos Naumiesèiu. Pa-minklà paðventino vyskupasMeèislovas Reinys, vëliau ta-pæs Vilniaus vyskupu ir Sibirogulagø kankiniu. V. Kudirkospaminklas vaizduoja ekspresy-vø Kudirkà, pakelta deðineranka ðaukiantá keltis, keltisdirbti Lietuvos labui. Kairëjerankoje – jo leistas „Varpas“.Þemesnëje figûros dalyje rel-jefo forma pavaizduota Kudir-kos vëlë, skambinanti Laisvësvarpu – kelkite, kelkite, kelki-te... Prieðinga paminklo pusëvaizduoja Kudirkà kalëjime.Vakariniame ðone – Vinco Ku-dirkos sukurto Lietuvos him-no þodþiai, o rytiniame – chres-tomatinës, gilià prasmæ turin-èios jo kûrybos eilutës: „Jeiguaudra iðtikus verstø stulpà vie-nà ið tø, kurie prilaiko jûsø na-mo sienà, – namas negrius, iðbaimës jûs neiðlakstykit, tikvieton ano stulpo tà paèià die-nà tuoj kità statykit“.

V. Kudirkos paminklas bu-vo lyg rakðtis akyje sovieti-niams partokratams. Greta jo1945 metais buvo árengtos rau-donarmieèiø kapinës, pastaty-tas didþiulis obeliskas, kurá vie-tiniai þmonës vadino kaminu.Buvo rimtai uþsimota pamink-là nugriauti. Garbë naumies-tieèiams – Judo pasekëjø neat-sirado. Paminklas iðliko. Stali-nui mirus, buvo nugriautas ða-lia dr. Vinco Kudirkos pa-minklo stovëjæs obeliskas, osovietiniø kariø palaikai per-kelti á vokieèiø kariø kapines.

Vinco Kudirkos muziejujePaskutinë mûsø apsilanky-

mo vieta – dr. Vinco Kudirkosmuziejus. Muziejaus ákûrimasturi savo ásimintinà istorijà. Jisusijusi su pokario metais vei-kusiu jaunøjø istorikø bûreliu1932 metais paskutinëje Ku-dirkos gyventoje vietoje pasta-tytoje ir jo vardu pavadintojemokykloje. Mokiniai, paska-tinti bûreliui vadovavusiosmokytojos Elenos Alkimavi-

èienës, rinko etnografinæ me-dþiagà, numizmatikos daly-kus, uþraðinëjo þmoniø atsimi-nimus. Maþame mokyklos pa-lëpës kambarëlyje buvo iðdës-tyti pirmieji eksponatai. Ðiuoseksponatus praplësti pasiûlytamokytojai Natalijai Manikie-nei. Pleèiantis ekspozicijai,1960 metø gruodá mokykla ofi-cialiai ðventë muziejaus atida-rymà. 1968 metais mokyklosmuziejaus iniciatyva buvo su-rengtas Vinco Kudirkos gimi-mo 110-øjø metiniø minëji-mas, kuriame dalyvavo ir 1965metais V. Kudirkos tëviðkësklëtelëje ásteigto muziejaus ve-dëjas mokytojas Stasys Anke-vièius bei daugelis kitø sveèiø.

Muziejaus vadove tapusilietuviø kalbos ir literatûrosmokytoja Natalija Manikienërûpinosi surinkti dr. VincoKudirkos palikimà. Idëja pas-tatyti muziejø kilo inþinieriuistatybininkui Zenonui Grigoðai-èiui. 1991 metais ásteigtas V.Ku-dirkos fondas naujam muziejuistatyti. Pastatà suprojektavo ar-chitektas Audrius Ambrasas.1993 metais prasidëjo jo staty-ba toje vietoje, kur prieðpasku-tiniais savo gyvenimo metaisVincas Kudirka sukûrë „Tau-tiðkà giesmæ“. Dr. Vinco Ku-dirkos muziejus atidarytas1998 metø gruodþio 5 dienà,ðvenèiant Lietuvos himno su-kûrimo 100 metø jubiliejø. Já ati-darë tuometinis LR Seimo pir-mininkas Vytautas Landsber-gis, o paðventino Vilkaviðkiovyskupas Juozas Þemaitis.

Áëjus á muziejø pirmiausia áakis krito Audriaus Tamoðai-èio sukurta simbolinë mozaika„Varpas“. Ið karto pajutomeèia alsuojanèià didþiojo varpi-ninko, lietuvybës ugdytojo dr.Vinco Kudirkos dvasià.Muziejuje apþiûrëjome miestoistorijos ávairiø laikotarpiø eks-ponatus, prisiminëme ðio krað-to ðviesuoliø nuveiktus dideliusdarbus, statant laisvos Lietuvosrûmà. Ryðkiomis spalvomis at-skleista ir dr. Vinco Kudirkos as-menybë, jo kûrybinë veikla.

Sekime dr. Vinco Kudirkoskeliu. Papuoðkime gyvenimàTëvynës meilës ir savo kilniødarbø vainiku.Zigmas TAMAKAUSKAS,

LPKTS tarybos narys

Naujos knygos

Perëjæs Archangelsko lageriøpragarà

„Traukinys rieda á amþinas-tá“, taip pavadinta Stasio Ja-meikio knyga apie pirmàjà –1941-øjø Lietuvos þmoniø de-portacijà, siaubingas jø gyveni-mo ir priverstinio katorgiðkodarbo sàlygas, patyèias ir so-vietø vykdomà nuþmoginimoprogramà. Jos autorius – bu-væs Archangelsko lageriø po-litinis kalinys, per stebuklà ið-likæs gyvas, gráþo á Tëvynæ irparaðë knygà apie tikràjá þmo-niø kankinimà sovietiniuoselageriuose.

Knygos virðelá puoðiantinuotrauka akivaizdþiai bylojajos turiná – surûdijæ traukiniobëgiai, vedantys á tamsà, neþi-nià, nebûtá... Ir uþraðas „Trau-kinys rieda á amþinastá“... Pir-mas knygos leidimas datuoja-mas 1994 metais. Po 20 metø,ðiek tiek papildyta, knyga ið-leista antrà kartà. Tai skolatiems, kurie anksèiau negalë-jo leidinio ásigyti, ir dovana jau-nimui. Gaila, kad jos autoriusjau nevartys naujam gyvenimuiprikeltos savo knygos. Jis pa-liko ðá pasaulá 1990 metais.

S.Jameikio prisiminimaiunikalûs. Autorius átaigiomisspalvomis tapo kruviniausias1941–1945 metø sovietiniuo-se lageriuose siautëjusias tra-giðkumo apraiðkas ir uoliø val-dþios pakalikø þvëriðkà elgesásu nuteistaisiais.

Areðtas, kelionë á neþiniàLietuvoje 1941 metø birþe-

lio 14-oji buvo eilinë diena, otoli nuo Lietuvos, Maskvoje,jau buvo subrandintas Stalinoplanas, kaip nauju lietuviø„derliumi“ papildyti Sibirotremtiniø ir koncentracijos la-geriø kontingentà. „Ir manovadovaujamame kolektyve

Antrasis knygos gimimas(Sveikatos apsaugos liaudieskomisariate) birþelio dieno-mis buvo neramu, – raðo S.Ja-meikis. – Èekistai gràþino ma-ne ið ástaigos á namus ir tris va-landas paskyrë bevaisei kratai.Davæ pasiraðyti oficialø doku-mentà dël tremties, leido su-prasti – laikas rengtis. Gatvë-je prieðais paradines duris te-bestovëjo sunkveþimis, á kuriokëbulà ásodintas, ginkluotospalydos apsuptyje, atsidûriauNaujosios Vilnios geleþinkeliostotyje.“

Pagaliau traukinys sustojoBirþelio 22-osios vidurnak-

tá traukinys sustojo Karelijoje,Medvieþegorsko geleþinkeliostotyje. Buvo iðlaipinta apie1500 vyrø. Uþ devyniø kilo-metrø nuo geleþinkelio stoties,prie Onegos eþero, atgabentø-jø laukë koncentracijos lageris.„Áeinant á já buvo daroma kra-ta,– raðo S.Jameikis.– Jos me-tu ið visø atimti asmeniniaidaiktai: pinigai, þiedai, laikro-dþiai, net fotografijos. Kad nie-kas neprisimintø, kuo buvo.“Atveþtieji, matyt, siutino lage-rio priþiûrëtojus ir kitus pa-reigûnus, nes visi spindëjo kul-tûros, europietiðkos civilizaci-jos ðviesa. Tai perspektyvi irdaug þadanti Lietuvos ateitis:L. Maziliauskas, V.Kastonai-tis, J.Laurinaitis, J.Èivilis,J.Masiliûnas, S.Dumèius (Sei-mo nario prof. A.Dumèiaustëvas), A.Narkevièius ir kiti.

Katorgos pradþiaPuksaozero archipelago

barakai buvo pirmosios sun-kios kelionës pabaiga. Ar il-gam èia teks glaustis, niekasneþinojo. Ketvirtasis OLPas(otdelnyj lagernij punkt) tapolietuviø namais.

(keliama á 8 psl.)

555552015 m. vasario 6 d. Nr. 5 (1123)Tremtinys

Vaclovas Voveris gimë1922 m. vasario 17 d. Trakøapskrities Onuðkio valsèiausBakaloriðkiø kaime. Daugia-vaikëje darbðèiø ûkininkø Vik-torijos ir Andriaus Voveriøðeimoje augo devyni vaikai:penkios dukterys ir keturi sû-nûs. Vaclovas buvo jauniausiasið sûnø. Mokytis jam sekësi, ta-èiau pavyko baigti tik ðeðis pra-dþios mokyklos skyrius, nesreikëjo pavaduoti sergantá të-và – tuo metu Vaclovas buvovienintelis namuose likæs vy-ras. Ðeima turëjo 15 hektarønederlingos Dzûkijos þemelës.Boleslovas gyveno Latvijoje,Vladas tarnavo kariuomenëje,Jonas jau buvo miræs. Vaclovuiteko ir þemæ arti, ir statybinin-ku dirbti, nes Voveriø ðeimatuo metu statësi naujà namàvienkiemyje. Tëvui susirgus,statybos sustojo. Vis dëlto1936 metais namas buvo baig-tas, iðkastas ðulinys, uþveistassodas, pastatytas kluonas,tvartai, kiti trobesiai.

Vokieèiø okupacijos metaisVaclovas kartu su kitais kaimovyrais saugojo gimtàjá Bakalo-riðkiø kaimà nuo plëðikaujan-èiø sovietiniø diversantø. Rau-doniesiems partizanams 1943metø gruodá Smaliuose nuþu-dþius Voveriø giminaièius Jo-nà Voverá ir jo nepilnametá sû-nø, Vaclovas kartu su JonuKazlausku, Stasiu Kukliu, Jo-nu Dambrausku ir kitais kai-mynais ið Bakaloriðkiø ákûrëkaimo savigynos bûrá. Turëjoginklø, kuriuos 1941 metaistraukdamiesi sovietai miðkebuvo palikæ visà sunkveþimá.1944 metø balandþio 12 dienàraudonieji partizanai sudegino40 sodybø Bakaloriðkiø kaimeir nuþudë keletà þmoniø. Jøuþpuolimas buvo toks netikë-tas, kad Bakaloriðkiø savisau-gininkai ið pradþiø sutriko, ovëliau, jau atsipeikëjæ, ëmëbanditus vytis; gerokai jiemsápliekë. Tie paniðkai traukësi ásavo irðtvà Rûdninkø girioje,nesitikëjæ ið kaimieèiø tokio at-kirèio.

Nesvyruodamas pasirinkoLaisvës kovà

Prasidëjus antrajai sovietøokupacijai, raudonieji partiza-nai tapo sovietø valdþios atsto-vais ir savo kerðtà nukreipë áþmones, ginanèius tëviðkæ.Vaclovas suprato, kad jam liktinamuose pavojinga ir nesvy-ruodamas pasirinko miðkà. Jopasirinkimà sustiprino ir darvienas ávykis, kai vos tik sovie-tams áþengus á Lietuvà buvopaskelbta vyrø mobilizacija áokupacinæ kariuomenæ. Bro-liai Vladas ir Vaclovas Voveriainutarë svetimiesiems netar-nauti. 1944 metø rugpjûtá,

Laisvës kovotojas Þaibas

Vaclovui pjaunant aviþas neto-li namø, Voveriø sodyba buvoapsupta enkavedistø. Vaclo-vas pasileido bëgti á miðkà, ta-èiau enkavedistai pradëjo ðau-dyti ið visø pusiø ir já sunkiaisuþeidë. Jam pavyko pasislëp-ti tankiuose krûmuose. Tikvëlai vakare, kai enkavedistaipasitraukë, jis gerokai nu-kraujavæs gráþo á namus. Èiabuvo rûpestingai sutvarsty-tas ir iðveþtas á Varënos ligo-ninæ. Ten padarë operacijà irjis pasveiko. Gráþæs ið ligoni-nës Vaclovas buvo galutinaisusiformavæs Lietuvos lais-vës kovotojas.

Supratæs, kad namie liktipavojinga, Vaclovas 1944 me-tø rugsëjo 1 dienà iðëjo parti-zanauti. Ið pradþiø sutelkë 20partizanø bûrá ið buvusiø kai-mynø Jono Kazlausko, Vytau-to Kuzmicko ir kitø, dalyvavu-siø savisaugos bûryje ir jau pa-tikrintø kautynëse. Vëliau bû-rys, veikæs Alytaus apskritiesDaugø ir Alovës valsèiuose,padidëjo iki 50 ir 70 kovotojøir buvo pavadintas GeleþinioVilko vardu. Jam vadovavoVaclovas Voveris-Þaibas.

1944 metø lapkrièio 25 die-nà enkavedistai areðtavo tëvàAndriø Voverá ir abi Þaibo se-seris – Vandà ir Eleonorà. Ma-mos Viktorijos Voverienës tàdienà namuose nebuvo ir jiareðto iðvengë. Voveriø sody-bà enkavedistai padegë. Tëvà

su dukterimis uþdarë Trakøkalëjime. 1945 metø ankstyvàpavasará Andrius Voveris, ne-atlaikæs kankinimø Lukiðkiøkalëjime, reikalaujant iðduotisûnus Vladà ir Vaclovà, tardy-mo metu mirë ar buvo nukan-kintas. Seserims Eleonorai irVandai Voverytëms bylos ne-sudaræ, bet Lukiðkëse iðlaikæiki 1945 metø spalio 25 dienos,iðleido. Abi prisiglaudë pas sa-vo seserá Marytæ, nors ji gyve-no su maþais vaikais vienamekambarëlyje. Vëliau abi sese-rys iðëjo á pasaulá ieðkoti dar-bo ir duonos.

Genialus partizaninës kovosstrategas

1945 metø geguþæ bûrys ta-po Dzûkø, nuo 1946 metø sau-sio – Merkio (vëliau Kazimie-raièio) rinktinës dalimi. Kartusu pavaduotoju Rièardu Golð-teinu-Lordu bûrio vadas 1946metø liepos 30 dienà susitikosu Daugø sovietø águlos virði-ninku mjr. Buiko ir áteikë jamreikalavimus neveþti þmoniø áSibirà ir nesodinti politiniø ka-liniø á kalëjimus. 1947 metørugsëjo 24–25 dienomis Vac-lovas Voveris-Þaibas dalyvavoDainavos apygardos partizanøposëdyje. 1948 metø lapkrièio10 dienà Dainavos apygardosvado Adolfo Ramanausko-Vanago ásakymu Nr. 15 pa-skirtas Dainavos apygardosKazimieraièio rinktinës vadu.

Kartu ëjo ir Dainavos apy-gardos vado pavaduotojo pa-reigas.

Partizanai savo vadu Þaibupasitikëjo, nes jis buvo veiklus,sumanus ir dràsus. VaclovasVoveris-Þaibas vadovavo 28kautynëms, per kurias buvonukauta apie 300 sovietø águ-los kareiviø, per 40 karininkøir stribø. Didþiausios kautynësávyko 1945 metø vasario 7 die-nà Trakø apskrities Onuðkiovalsèiaus Miguèioniø kaime.Tada Juozo Matukevièiaus-Vilko vadovaujamas partizanøjunginys, kurá sudarë VaclovoVoverio-Þaibo ir Jono Damb-rausko-Siaubo partizanø bû-riai, kelias valandas kovësi suNKVD vidaus kariuomenës25-ojo ðauliø pulko kareiviais.Kautynëse buvo nukauta 12(kitais duomenimis – 15) en-kavëdistø. 1945 metø vasario23 dienà Vaclovo Voverio-Þaibo vadovaujami partizanaiprie Alytaus apskrities Daugøvalsèiaus Kanèënø kaimo su-rengë pasalà ásisiautëjusiemsDaugø stribams ir 9 jø nukovë.1945 metø birþelio 14 dienàAlytaus apskrities Alytausvalsèiuje apsupti partizanaikovësi Varèios mûðyje, ið ku-rio jiems pavyko pasitraukti sunedideliais nuostoliais. 1946metø lapkrièio 15 dienà prieAlytaus apskrities Daugø vals-èiaus Purveliø–Rakatanskiøkaimø jie sunaikino visà 18 as-menø Daugø sovietinæ águlà,tarp jø ir MVD Daugø vals-èiaus poskyrio virðininkà.1948 metø geguþës 8 dienàAlytaus apskrities Alytausvalsèiaus Staniuliðkiø kaimelaimëjo kautynes prieð stribus.Tø paèiø metø spalio 27 dienàTrakø apskrityje netoli Onuð-kio surengë pasalà ir susprog-dino sunkveþimá su 19 Onuð-kio valsèiaus sovietinës águloskareiviø.

MGB agentø klastaVaclovas Voveris-Þaibas

buvo tikras karys, genialus par-tizaninës kovos strategas, ta-èiau prieð klastà ir jis pasirodëbejëgis. MGB agentams Kos-tui Kubilinskui-Varnui ir Al-girdui Skinkiui-Rytui iðdavusapygardos vadavietæ, 1949metø kovo 7 dienà Alytaus ap-skrities Daugø valsèiaus Kales-ninkø miðke MGB vidaus ka-riuomenës 34-asis ðauliø pul-kas vykdë karinæ-èekistinæoperacijà. Jos metu sunaikinti2 Dainavos apygardos ðtabobunkeriai – prie Þemaitëliøkaimo ir Jotiðkiø kaime. Vie-name – Dainavos apygardosðtabo – bunkeryje MGB agen-tai Rytas ir Varnas nuðovë mie-gantá Benediktà Labënà-Ka-riûnà, Ðarûno rinktinës vadà,

nuo 1948 metø lapkritá laikinaiëjusá Dainavos apygardos va-do pareigas. Kitame – Kazi-mieraièio rinktinës ðtabo –bunkeryje þuvo 4 partizanai:Jonas Kazlauskas-Ðermukð-nis, Kazimieraièio rinktinësGeleþinio Vilko tëvûnijos bû-rio vadas, Viktoras Kazlaus-kas-Vanagas, Kazimieraièiorinktinës ir Geleþinio Vilko të-vûnijos ðtabo virðininkas, Pet-ras Ðilanskas-Labutis ir Vaclo-vas Voveris-Þaibas, Dainavosapygardos vado pavaduotojas,Kazimieraièio rinktinës vadas.

Uþ ðaltakraujiðkai miegan-tá nuþudytà Kariûnà ir iðduotàÞaibo vadavietæ, kurioje þuvoketuri partizanai, Lietuvosduobkasiai Kostui Kubilinskuidosniai atseikëjo Judo sidabri-niø – 7300 rubliø...

Lionginas Baliukevièius-Dzûkas, apgailëdamas savobrangiausià bendraþygá Vaclo-và Voverá-Þaibà ir iðreikðda-mas paniekà bei neapykantà ið-davikams, dienoraðtyje raðë:„Þaibe, mielas Þaibe, nejaugitu þuvai? Nejaugi tau buvolemta þûti dabar, kai mes kaiptik labiausiai esame tavæs rei-kalingi? Þiûriu pasilenkæs ábunkerio duobës gilumà, tyri-nëju ir stengiuosi ásivaizduoti,kaip vyko ði baisi tragedija. Irað, rodos, matau tave, Þaibe,svaidantá pro bunkerio angàgranatas. Tu paskutiná kartànurodai vyrams, kà reikia da-ryti. Tai tu buvai tas, kuris ið-siverþë á virðø su pragaru ir ko-vësi! Koks baisus turëjai bûtisavo prieðams! Þaibe, brangusÞaibeli, tavæs jau nëra... Ir ma-no viduje kaupiasi didþiulë ne-apykanta iðdavikams. Prakeik-ti niekðai ir bailiai! O, jeigu jûsmums patektute á rankas! Iðti-sus savo gyvenimo metus ati-duotume, kad galëtume akis á akásusitikti. Pajaustumëte ant savokailio, kaip mirðta iðdavikai.“

Þuvusiøjø palaikai buvoniekinami MGB Alytaus ap-skrities skyriaus kieme. Jø uþ-kasimo vieta neþinoma. 1950metais Vaclovas Voveris-Þai-bas apdovanotas visø laipsniøLaisvës Kovos Kryþiais (sukardais ir be kardø), jam su-teiktas Laisvës kovos karþygiogarbës vardas. 1997 metøgruodþio 22 dienà VaclovuiVoveriui-Þaibui pripaþintaskario savanorio statusas, Lie-tuvos Respublikos Prezidento1997 metø lapkrièio 20 dienosdekretu suteiktas Vyèio Kry-þiaus 1-ojo laipsnio ordinas(ðiuo metu – Vyèio Kryþiausordino Didysis kryþius), Lie-tuvos Respublikos kraðto ap-saugos ministro 1998 metø ge-guþës 13 dienos ásakymu – ka-pitono laipsnis (po mirties).

Gintaras LUÈINSKAS

66666 2015 m. vasario 6 d.Nr. 5 (1123) TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Alfonsas Daunys1917–2015

Gimë Utenos aps. Tauragnø valsè. Malecko-þemio k. 1948 m. jo tëvai buvo iðtremti á Krasno-jarsko kraðtà. Alfonsui pavyko iðsislapstyti Lietu-voje, prisidengus svetima pavarde. 2001 m. jis ásto-jo á LPKTB Ðiauliø skyriø. Buvo visuomeninis ko-respondentas, dirbo politiná, ðvietëjiðkà darbà.Paraðë daug straipsniø spaudoje ið partizanø, bu-vusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø gyvenimo.

Palaidotas Ðiauliø r. Ginkûnø kapiniø trem-tiniø sektoriuje.

Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.LPKTB Ðiauliø skyrius

Jonas Bigaila1946–2015

Gimë Maþeikiø r. Pievënø k. ûkininkø ðeimo-je. 1951 m. ðeima su trimis vaikais buvo iðtremtaá Krasnojarsko sr. Krasnaturansko gyvenvietæ.1959 m. ðeima gráþo á Lietuvà. Jonas ágijo trak-torininko, vëliau kombainininko specialybæ. Grá-þæs ið kariuomenës ásidarbino Radviliðkyje vai-ruotoju kranininku. 1969 m. vedë. Gyveno Ro-zalime, vëliau – Klovainiuose. Dirbo ávairius dar-bus. Gynë Lietuvos Laisvæ Sausio 13-àjà, dalyva- v oBaltijos kelyje. Buvo aktyvus patriotiniø renginiø dalyvis. Uþaugi-no penkis vaikus.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Emilijà, vaikus, vaikaièius ir ar-timuosius.

LPKTS Pakruojo filialas

Birutë Misiûnaitë-Rimienë1930–2015

Gimë Radviliðkio r. Mediniðkiø k. ûkininkøðeimoje. 1948 m. kartu su tëvais iðtremta á Kras-nojarsko kr. Partizansko r. Beriusuko k. Sunkiaidirbo plukdydama ràstus Manos upe. Vëliau ið-moko siûti ir dirbo siuvykloje. 1958 m. gráþo á Lie-tuvà. Iðtekëjo uþ bendro likimo draugo Vytauto,apsigyveno Panevëþyje. Dirbo visuomeninio mai-tinimo ámonëse. Uþaugino dukterá ir sûnø. Buvoaktyvi LPKTS Panevëþio filialo ir TS-LKD narë.Ilgametë seniûnë, tarybos narë, aktyviai prisidë-davo prie ávairiø renginiø organizavimo ir áamþinimo darbø.

Palaidota Panevëþio Ramygalos gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø, vaikaites ir artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Vidmantë Malaðkevièiûtë-Kerðulienë

1957–2015Gimë Karagandos sr., Kazachstane, politiniø kaliniø Veroni-

kos ir Alfonso Malaðkevièiø ðeimoje. Aktyvi LPKTS Alytaus filia-lo narë, Lietuvos patriotë. Su savo vaikais buvo sukûrusi ðeimos an-samblá.

Nuoðirdþiai uþjauèiame tëvelá, vyrà, vaikus ir visus artimuosius.LPKTS Alytaus filialas

Graþiai Lietuvoje – Vil-niuje, Kaune, Marijampolëje,Ðiauliuose, o dabar ir Lietu-vos Respublikos Seime buvopaminëtos ðviesaus atminimokunigo mons. prelato Alfon-so Svarinsko, lietuviø tautosir Baþnyèios riterio, ginkluo-to pasiprieðinimo sovieti-niam okupaciniam reþimuidalyvio, kovotojo prieð oku-panto prievarta lietuviø tau-tai brukamà socialinës inþi-nerijos projektà – paverstilietuviø tautà homo sovieti-cus minia, parsiduodanèia irvergaujanèia, tikinèiøjø ir pi-lieèiø teisiø gynëjo, kovotojoprieð moraliná reliatyvizmà irhomoterorizmà – þydràjá ma-rà Lietuvoje, jau atkûrus ne-priklausomybæ, kunigo – le-gendos 90-osios gimimo me-tinës.

Apie mons. Alfonsà Sva-rinskà paraðyta kelios deðim-tys straipsniø, tarp jø ir ma-no daugiau negu 20, atsklei-dþiama jo viso gyvenimo ko-va, tapusi jo paðaukimu; ke-letas iðsamesniø studijø isto-rikø ir kraðtotyrininkø mo-nografijose, jo paties straips-niuose, pasakojama sukur-tuose dokumentiniuose kinofilmuose. Dabar pasirodë irpaties ðviesaus atminimo Al-fonso Svarinsko knyga „Nepa-taisomasis. Monsinjoro Al-fonso Svarinsko atsiminimai.1-oji dalis“ (uþraðë prof. Do-natas Stakiðaitis. – V., 2014).Tik ið jos detaliau suþinojomeapie mons. Alfonso Svarinskodalyvavimà ginkluotoje Lietu-vos partizanø kovoje prieð oku-pantø NKVD kariuomenæ irstribus, apie bûrio draugus irjø likimus, ir tai, kad nepai-sant kovos prieð okupacináreþimà, ðis jo gyvenimo peri-odas, kai buvo balansuojamakaip ant peilio aðmenø tarpgyvybës ir mirties, iðliko kaippaèios svarbiausios jo gyve-nimo dienos – þvaigþdþiø va-landos, áprasminusios gyve-nimà ir nubrëþusios to-limesnes gaires ir tikslus. Taipatvirtino jo ákurtas Atmin-ties parkas prie Mûðios þuvu-siems kovos draugams, Di-dþiosios Kovos apygardospartizanams, Atminimo slë-nis su paminklais þuvusiemsKavarsko partizanams ir jøvadams; Kryþiai, pastatyti jolëðomis ávairiose Lietuvosvietose þuvusiems partiza-nams, jo paskutiniojo Lietu-vos partizanø kapeliono pa-reigos ir paskutinë valia – gul-ti Amþinojo poilsio ðalia ko-vos draugø Ukmergës Duks-tynos kapinaitëse. (...)

Þvaigþdëtosios valandos kovoje prieðokupantà ir tautos dvasios pavergimà

Minime monsinjoro prelato Alfonso SVARINSKO 90-àsias gimimo metines(straipsnio iðtraukos)

Kûrë gyvàjà BaþnyèiàPirmoji kunigo Alfonso

Svarinsko darbo vieta, 1956metais gráþus ið kalëjimo, bu-vo Kulautuva. Èia kunigauti jápakvietë kunigas GustavasGudanavièius.

Kun. Alfonsas Svarinskas,kaimo vaikas, tëvø iðmokytasvisø ûkio darbø, nuo pat pir-møjø dienø ëmësi tvarkyti Ku-lautuvos baþnyèià ir jos aplin-kà. Lageryje ágijæs ne tik felèe-rio, bet ir elektriko specialybæ,sutvarkë baþnyèios apðvietimàir su kulautuviðkiu VytautuKaunecku virð baþnyèios durøpritvirtino kryþiø su Nukry-þiuotuoju. Supratæs, kad bûti-na kurti gyvàjà Baþnyèià, ap-lankë visus parapijieèius ir jøpadedamas graþiai sutvarkëbaþnyèios aplinkà. Á tvarkymodarbus kvietë parapijieèius at-sivesti ir savo vaikus, pratintiprie darbo. Po dienai numaty-tø padaryti darbø, visi talkinin-kai – ir kunigai, ir zakristijo-nas, ir parapijieèiai – susësda-vo ant pievelës pasikalbëti, pa-dainuodavo graþiø lietuviðkødainø. Á talkas baþnyèios gra-þinimui kaskart ateidavo visdaugiau þmoniø, baþnytëlë pil-nëjo. Kunigas su tëvais susitar-davo, kad leistø savo vaikus pa-tarnauti ðv. Miðiose. Su vaikaisgraþiai sutardavo, netgi futbo-là paspardydavo. Greitai visiKulautuvos vaikai paþinojo sa-vo kunigëlá. O jis juos akino ge-rai mokytis, kad taptø tikrais lie-tuviais. Laikui bëgant kunigasinicijavo sekmadienines ðv. Mi-ðias pamaldas moksleiviams.

Kulautuvos sanatorijosvyr. gydytojai Rûtai Èaikaus-kaitei-Damarackienei, arðiaikomunistei ir karjeristei, uþ-kliuvo, kad miestelio þmonëspradëjo lankyti baþnyèià. Pasi-pylë jos pagieþingi skundai Re-ligijos reikalø ágaliotiniui supraðymais kuo greièiau uþda-ryti Kulautuvos baþnyèià. Jaipritarë ir Kulautuvos vykdo-mojo komiteto pirmininkas, iðGruzijos atsibastæs komunis-tas Gangavðevas, nuolat skun-dæs kunigà KGB.

1956 metais, prasidëjus

Vengrijos sukilimui ir sovietøkariuomenei já þiauriai numal-ðinus tankais ir kartuvëmis,Kulautuvos kunigai organiza-vo procesijà Vengrijos sukili-mui paremti, uþ þuvusiuosiusVengrijos laisvës gynëjus buvoaukojamos ðv. Miðios Kulau-tuvos baþnyèioje. Kulautuvosmokyklos mokytoja Stasë Ja-siûnaitë, raðytoja, lietuviø kal-bos ir literatûros mokytoja, lan-kiusi baþnyèià ir neðiojusi kry-þelá ant kaklo, buvo M.Gedvilo,tuometinio ðvietimo ministro,atleista ið darbo, be teisës ásidar-binti mokykloje, o kunigasA.Svarinskas pradëtas aktyviaikagëbistø ir jø talkininkø sekti.

1957 metø gruodþio 27-àjà,antràjà ðv. Kalëdø dienà, jo na-muose atlikta krata ir ið na-muose buvusiø knygø kelioskonfiskuotos. Supratæs, kad Ku-lautuvoje likti pavojinga, vysku-po Pranciðkaus Ramanauskopatartas, A.Svarinskas persikë-lë kunigauti á Betygalà.

Ir ten pradëjo kurti gyvàjàBaþnyèià. Jà gausiai lankëmoksleiviai. Kolûkio pirminin-ko dvi dukterys, graþiai pasipuo-ðusios, visuomet eidavo ðaliaKryþiaus baþnytinëse procesijo-se, Kryþiø neðdavo irgi Betyga-los mokyklos moksleivis. Per ðv.Velykas Betygalos baþnyèia bu-vo pilna þmoniø, procesijoje da-lyvavo daug moksleiviø. (...)

Antràjà Velykø dienà kuni-gà A.Svarinskà KGB suëmë.1958 metø balandþio 12 dienàbuvæs jo kankintojas, sadistasLeonardas Martavièius, dabarjau tapæs KGB pulkininku, pa-siraðë ásakymà suimti Betyga-los kunigà Alfonsà Svarinskà„dël jo nusikalstamos antisovie-tinës veiklos, turint pakankamaiduomenø, kad Svarinskas savonamuose saugojo antitsovieti-næ nacionalistinio turinio lite-ratûrà, pravedinëjo antisovie-tinæ agitacijà“ (Mons. A.Sva-rinskas. Ten pat, p.193).

Ðá kartà já tardë KGB vyr.ltn. V. Liniauskas. Ið tëvø na-mø Kadrënuose saugumieèiaipaëmë 13 knygø, tarp jø irA. Ðapokos „Lietuvos istori-jà“, iðleistà 1936 metais. 1958metø liepos 7 dienà ávyko Aukð-èiausiojo teismo baudþiamøjøbylø teisminë kolegija, kuriai pir-mininkavo Genrikas Zimanas,ir uþ tas 13 knygø, kurios tapopagrindiniais ákalèiais, ir pagalágàsdintø Baþnyèios ðnipø paliu-dijimus, kunigà A.Svarinskà vëlnuteisë ðeðeriems metams pa-taisos darbø kalëjimo.

Ið Mordovijos kalëjimo ku-nigà Alfonsà Svarinskà iðleido1964 metø balandþio 9 dienà.

(keliama á 7 psl.)

Vasario 15 d. (sekmadiená) kvieèiameá Lietuvos Valstybës atkûrimo

dienos minëjimàKruonio miðke

17 val. ðv. Miðias Kruonio baþnyèioje aukos vyskupas Juo-zapas Matulaitis, giedos Lietuvos nacionalinës filharmonijos so-listas Danielius Sadauskas.

18 val. ið Kruonio miestelio aikðtës á miðkà, kur uþkasti 1946metø vasario 15-osios naktá þuvæ trys Lietuvos partizanai, pa-judës iðkilminga eisena su vëliavomis, deglais, þvakëmis ir gë-lëmis.

Praðome nepamirðti ðiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti þva-kuèiø, deglø, vëliavø ar vëliavëliø.

Organizatoriai: Kaiðiadoriø rajono savivaldybë, Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, Kaiðiadoriø vyskupijos ku-rija, Kruonio kultûros centras, Kruonio gimnazija.

Teirautis tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

777772015 m. vasario 6 d. Nr. 5 (1123)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2120 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

(2 litai)

Kvieèiame á patriotinio kino popietæVasario 12 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS salëje (Lais-

vës al. 39, Kaune) rodysime Agnës Marcinkevièiûtës ir Graþi-nos Ruèytës-Landsbergienës filmo „Lûþis prie Baltijos“ 3 dalá.

Maloniai kvieèiame.

Uþjauèiame

Vasario 14 d. (ðeðtadiená) 10 val. Radviliðkio kultûros cent-ro maþojoje salëje ávyks LPKTS Radviliðkio filialo ataskaitinissusirinkimas.

Paminësime Lietuvos valstybës atkûrimo metines, paklau-sysime choro „Versmë“ koncerto, pabendrausime prie arbatospuodelio ir atsineðtø vaiðiø.

Bus renkamas nario mokestis.

Zenonas Bambalas1920–2015

Gimë Tauragës aps. Ðilalës r. Dvyliðkës k. að-tuonis vaikus auginusioje ðeimoje. 1948 m. iðtrem-tas á Irkutsko sr. Zimos r. Centralnyj Chazanà. Dir-bo mechaninëse dirbtuvëse. 1950 m. susituokë sulikimo drauge Stase Paulauskaite. Uþaugino du sû-nus ir tris dukteris. Á Tauragæ gráþo 1957 m. Dirbomëgstamus darbus: taisë ávairius prietaisus, konst-ravo mechanizmus. Tauragëje buvo þinomas kaipvienas geriausiø laikrodininkø. Mëgo groti bando-nija, buvo ansamblio „Velnio tuzinas“ muzikan-tas, aktyvus religiniø ir visuomeniniø renginiø da-lyvis.

Palaidotas senosiose Tauragës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikus ir artimuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Eugenija Trinkûnaitë-Kireilienë1933–2015

Gimë Utenos r. Saldutiðkio apyl. Vidiðkiø k.ûkininkø ðeimoje. 1951 m. ið paskutinës gimnazi-jos klasës su tëvais, broliu ir seserimi iðtremta áKrasnojarsko kr. Novosibirsko r. Staraja Derev-nios gyv. Dirbo kolûkyje. Tremtyje iðtekëjo uþ1941 m. tremtinio. 1956 m. gráþo á Lietuvà. Apsi-gyveno Utenoje. Baigë Vilniaus kooperatiná tech-nikumà. Dirbo Utenos visuomeninio maitinimoástaigoje vyr. ekonomiste. Uþaugino tris sûnus.

Palaidota Utenos senosiose kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKTS Utenos filialas

Petras Jodikis1933–2015

Gimë Iciûnø k. Panevëþio r. Mokësi Kre-kenavos vidurinëje mokykloje, vëliau Panevëþiohidromelioracijos technikume. Aðtuoniolikmetisstudentas buvo suimtas ir pusæ metø kalintas Ðiau-liø tardymo izoliatoriuje. 1951 m. Karinio tribu-nolo nuteistas 25 m. lagerio. Kalëjo Irkutsko sr.Krasnojarsko kr. lageriuose. 1956 m. gráþæs ið áka-linimo baigë Panevëþio hidromelioracijos techni-

kumà ir dirbo darbø vykdytoju Këdainiø, Jurbarko, Ukmergës ra-jonuose. 1967 m. apsigyveno Ukmergëje. Vedë, uþaugino dukterá irsûnø. Buvo aktyvus LPKTS Ukmergës filialo valdybos narys.

Palaidotas Ðiauliø Ginkûnø kapinëse.LPKTS Ukmergës filialas

Mirus buvusiam 1945-øjø tremtiniui Jonui Damkauskui,nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Liudmilà, dukteris, vaikaièius,seseris, artimuosius.

Liûdime kartu su ðeima.Tremties sesës: Julë Dzimidavièienë, Genë

Dziminavièienë, Danutë Karankevièienë

Vasario 12 d. (ketvirtadiená) Lietuvos laisvës armijos kariøir rëmëjø sàjunga maloniai kvieèia á Lietuvos laisvës armijos bri-gados generolo Kazio Veverskio 70-øjø þûties metiniø minë-jimà.

11 val. gëliø padëjimas prie naujojo paminklo Kazio Vevers-kio þûties vietoje, ties Raudondvariu, prie buvusio senojo tiltoper Nevëþio upæ.

12 val. Kauno Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþnyèioje busaukojamos ðv. Miðios.

14 val. Kauno águlos karininkø ramovëje brg. gen. Kazio Ve-verskio 70-øjø þûties metiniø minëjimas.

Vasario 12 d. (ketvirtadie-ná) 15 val. Vytauto Didþiojokaro muziejus (K. Donelaièiog. 64, Kaune) kvieèia á JuozoKalinausko ir Linos Kalinaus-kaitës autoriniø darbø paro-dos „Ið praeities tavo sûnûs testiprybæ semia...“ atidarymà irðventiná Vytauto Didþiojo uni-versiteto Muzikos akademijosstudentø koncertà, skirtà Lie-tuvos valstybës atkûrimo die-nai ir Vytauto Didþiojo karomuziejaus 94-osioms ákûrimometinëms paminëti.

Renginys nemokamas.

Vasario 14 d. (ðeðtadiená) 14 val. Vilniaus águlos karininkøramovës salëje (Pamënkalnio g. 13) ávyks LPKTS Vilniaus sky-riaus tarybos ataskaitinis susirinkimas. Visus Vilniaus skyriausnarius praðome dalyvauti.

Vasario 15 d. (sekmadiená) 17 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) LPKTS Kauno filialas kvieèia paminëti Lietu-vos valstybës atkûrimo dienà.

Jus sveikins LPKTS Kauno filialo valdybos pirmininkas Juo-zas Savickas. Gerà nuotaikà dalins koncertinës ástaigos „Kau-no santaka“ kolektyvas, muzikos ansamblis „Ainiai“.

Vasario 15 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos universitetoJûrø technikos fakulteto aktø salëje (Bijûnø g. 17) Klaipëdospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga kartu su TS-LKD nariaisorganizuoja Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës atkûrimo me-tiniø minëjimà ir ðventinæ vakaronæ.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Vasario 10 d. (antradiená) 15 val. Këdainiø rajono savival-dybës Mikalojaus Daukðos vieðojoje bibliotekoje (DidþiosiosRinkos aikðtë 11) vyks knygos „...Pergyventø jausmø atogar-sis“: partizano Balèio dienoraðtis, laiðkai, eilëraðèiai“ pristaty-mas. Dalyvaus knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istori-kas Darius Juodis, koncertuos solistë Laima Þilytë. Bus gali-ma ásigyti pristatomà knygà.

Vasario 14 d. (ðeðtadiená)14 val. Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos salë-je (Laisvës al. 39, Kaune) aso-ciacija „Kauno senjorai“ kvieèiaá Lietuvos Valstybës atkûrimodienos minëjimà ir susitikimà suTS-LKD PKTF kandidatais áKauno m. savivaldybës tarybà.

Koncertuos asociacijos„Kauno senjorai“ dainø klubas„Pinija“ (vad.Vytas Bruðnius).

(atkelta ið 6 psl.)Tikinèiøjø ir pilietiniø teisiøgynëjas

Mons. Alfonsas Svarinskasiðliko savimi, „nepataisomu“,iðtikimu mokytojø áskiepy-tiems idealams ir savo ásitikini-mams. GULAGo sistemos ka-lëjimai já tik sustiprino. Mons.A.Svarinskas, gráþæs ið kalëjimø,tapo legendiniu kovotoju prieðokupaciná reþimà, jau ásitikinæs,kad blogio ideologijà gali áveiktitik gërio ideologija.

1964–1971 metais jis kuni-gavo Miroslave, 1971–1976metais Igliaukos parapijoje,1976–1983 metais Viduklëje.Visur, kur tik jis kunigavo, ne-bijojo skelbti tiesos þodþio.Nuo 1972 metø, kai buvo pra-dëta leisti „Lietuvos KatalikøBaþnyèios Kronika“, dràsiaiásiliejo á leidybos procesà – ra-ðë straipsnius, jà platino.

1978 metais kartu su kitaisákûrë Tikinèiøjø teisëms gintikatalikø komitetà. Komitetonariai ir jis pats paraðë ðimtus

pareiðkimø Sovietø sàjungos irKomunistø partijos vadovamsdël Baþnyèios, tikinèiøjø ir pi-lieèiø teisiø paþeidinëjimø Lie-tuvoje. Juos lydëdavo tûkstan-èiai Lietuvos þmoniø paraðø.

1983 metais Alfonsas Sva-rinskas vël buvo suimtas.1988 metais, tarpininkaujantJAV prezidentui RonalduiReiganui, ið kalëjimo iðtrem-tas á Vokietijà be teisës gráþti áLietuvà. (...)

Lietuvai atkûrus nepriklau-somybæ, gráþo á Lietuvà. 1990–1992 metais buvo kardinoloVincento Sladkevièiaus kanc-leris; 1991–1992 metais – Lie-tuvos Aukðèiausiosios Tary-bos (Atkuriamojo Seimo) na-rys, 1991–1995 metais – Lie-tuvos kariuomenës kapelio-nas, dimisijos pulkininkas. Nuo2000 metø – Ukmergës Ðv.Apaðtalø Petro ir Povilo parapi-jos rezidentas, Lietuvos partiza-nø vyr. kapelionas. Apdovano-tas Pirmojo laipsnio LietuvosPartizanø þvaigþde ir Vyèio Kry-

þiaus 3-iojo laipsnio ordinu.Mons. prelatas Alfonsas

Svarinskas mirë 2014 metø lie-pos 17 dienà. Iki pat gyvenimopabaigos mons. prelatas Alfon-sas Svarinskas iðliko nenuils-tanèiu kovotoju uþ lietuviø tau-tos dvasios vadavimà ið paverg-to proto vergijos.

Ðviesuolis iðëjo. O jo ðviesapasiliko. Ji skrodþia tamsà. Irjà sklaido, skaidrindama irþmoniø protus. Ir ne tik tø, ku-rie asmeniðkai paþinojo mon-sinjorà, bet ir tø, kurie su joveikla ir gyvenimo þygdarbiususipaþino spaudoje, skaitë joknygà, girdëjo apie já ið savodraugø ir paþástamø. Kunigomonsinjoro Alfonso Svarinskogyvenimo ir kovos prieð paver-gëjus pavyzdys visais laikaisdarë átakà doriausiø lietuviømintyse ir ðirdyse, sustiprinda-mas juos gyvenimo kelyje, pa-guosdamas sunkioje kovojeprieð blogá ir ákvëpdamas tæstijo gyvenimo þygdarbá.

Prof. Ona VOVERIENË

Þvaigþdëtosios valandos kovoje prieðokupantà ir tautos dvasios pavergimà

LPKTS salëje (Laisvës al.39, Kaune) veikia Kauno mies-to skiauèiø klubo nariø: Dan-guolës Bingelienës, VitalijosKrivickienës ir Reginos Marcin-kevièienës, darbø paroda. Ma-loniai kvieèiame apsilankyti.

88888 2015 m. vasario 6 d.Nr. 5 (1123) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)Visiems suëjus á vidø, lageriokomendantas pareiðkë: „Jûsèia atvykote ne „laikinai“ ir nepoilsiui. Savo profesijas uþ-mirðkite. Jûs esate kaliniai irbûsite tol, kol supûsite!“

TeismasPagaliau 1942 metø gegu-

þës 20 dienà ávyko „spektak-lis“: surengtas karo lauko tri-bunolas. Iki tol lageriuose ka-lëjo þmonës be teismo ir benuosprendþio. Geguþës 20-àjàuþ bandymà pabëgti ið lagerio,kaip kontrrevoliucinës veiklostæsëjai, propaguojantys nu-versti sovietø valdþià, grupëkaliniø buvo teisiama kariniotribunolo teismo. Kaltinama-sis aktas skelbë: „Grupë nuo1941 metø liepos rengë pasi-kësinimo planà. Lagpunkterinkdavosi á pasitarimus, ku-riuose aptarinëjo, kaip nugink-luoti sargybà ir pabëgti ið lage-rio, nuversti sovietø valdþià irpereiti pas vokieèius.“

Didesnio pasityèiojimo ne-galëjo bûti. Jei areðto metu nëvienam suimtajam negalëjopateikti rimtø kaltinimø, taisovietø Temidë tà skolà gràþi-no vëliau. B.Merkelá, K.Mic-kevièiø, L.Maziliauskà, J.Rëk-laitá, J.Linartà, B.Stasiûnà,A.Dailydæ, A.Vilimà, J.Blo-chà S.Vinèà nuteisë aukðèiau-sia bausme – suðaudyti... „Iðteismo salës visiðkai iðsekæ irgalutinai moraliðkai pakirsti,vilties ir dvasinës stiprybës ne-tekæ vyrai ne ëjo, o klampojo.Nuolatos klupdami, ið pasku-tiniø jëgø bandydami atsikelti,ne vienas daþnai atskiras kelioatkarpas keturpësèiomis ðliauþ-te ðliauþë,“– raðoma knygoje.

Nuolatinis badavimas, ne-þmoniðkai sunkus darbas visið-kai pakirto Stasio Jameikiosveikatà. Kai þmogus, neturë-damas jëgø, krisdavo kaip ràs-tas, já arba guldydavo á lagerioligoninæ, arba nu-neðdavo á lavoninæ.Pastarojoje tekopabûti ir Stasiui Ja-meikiui. „Atgavausàmonæ ðalèio kre-èiamas tamsoje, ap-klotas kariðka mili-ne. Uþgriebiau kaþ-kieno ðaltà rankà. Iðkitos pusës pajutausuðalusià kojà, posavimi – skeletà. Su-pratau, kur esu.Ant lavonø krûvos.(...) Vienu momen-tu áþiûrëjau, rodos,ðalia, bet nepasie-kiamà ðviesos plyðe-lá, lyg Vilties þiburë-lá. Fizinis ir psichinisstovis toks, kad ne-tiki pats sau, ar tu

Antrasis knygos gimimasmatai tikrà, ar trokðtamà reið-kiná. Kaip miraþà, kaip sapnà.“Tàkart S.Jameiká ið lavoninësá palatà atneðë sanitaras, pasi-kvietæs kelis stipresnius ligo-nius. Tai buvo mokytojasB.Lengvenis ið Kauno.

Á Laisvæ!Daug vandens nutekëjo,

kol S.Jameikis uþdarë lageriovartus. Taèiau ta diena iðauðo– 1954 metø geguþës 8-àjà, perStasines.

Suskaièiavo, kad nelaisvëjeiðbuvo 4710 dienø. Ið eðelonobûrio, su kuriuo Stasys Jamei-kis atvyko á neþinià, gyvi iðlikotik 24 vyrai.

Apibendrindamas savoknygà autorius paraðë: „Jokscivilizuoto þmogaus protasnegali iðgalvoti tokiø þmoniøkankinimo bûdø, kokius taikëbolðevikai ir visas raudonasisamaras“. Lietuvoje ið paþásta-mø likimo broliø S.Jameikissutiko gráþusius ið lagerio tikdu – mokytojà Jonà Laurinai-tá ir raðytojà Jonà Dovydaitá.Po 1954 metø á Lietuvà su-gráþo tik penki buvæ politiniaikaliniai.

Antrojo leidimo knygoje„Traukinys rieda á amþinastá“randame artimøjø prisimini-mø pluoðtelá apie ið Ðiaurëspragaro negráþusius jø arti-muosius. LR Seimo narys prof.Arimantas Dumèius pateikiaprisiminimø apie savo tëvà Sta-sá Dumèiø ir patikslintus duo-menis apie S.Jameikio eðelonodraugus. Knygoje randame pri-siminimø apie Vincà Gvazdins-kà, Aleksà Korablikovà, Bone-ventûrà Laskevièiø, Stasá Tað-kûnà, Stasá Vinèà ir AntanàÞagûnà. Ásigijæ knygà „Trau-kinys rieda á amþinastá“ rasiteir kompaktinæ plokðtelæ „Akysvirð kryþiø“ – trumpametraþáautentiðkà filmà, kurá sukûrëAntanas Maciulevièius.

Auðra ÐUOPYTË

1949 metø vasario 16 die-nà Radviliðkio rajone Minai-èiø kaime Lietuvos partizanøvadø sàskrydyje Lietuvos teri-torija buvo padalyta á devyniaskarines apygardas. Dzûkø re-gionas jau anksèiau buvo pava-dintas Dainavos apygarda, ku-rioje veikë dvi – Ðarûno ir Mer-kio – rinktinës. Þuvus pulki-ninkui Juozui Vitkui-Kazimie-raièiui, pastaroji buvo pavadin-ta jo vardu. Merkio rinktineibuvo priskirti ðie batalionai:Varënos, Merkinës, Druski-ninkø Marcinkoniø.

Varënos batalione buvotrys bûriai – Jono Jakubavi-èiaus-Rugio, Adolfo Baublio-Merkio ir Felikso Daugirdo-Ðarûno.

Alytaus apskrities Varënosvalsèiaus nutautinimui didelësátakos turëjo devynioliktoðimtmeèio pabaigoje ákurtascarinës Rusijos karinis poligo-nas. Ið didþiøjø miestø á Varë-nà‘ pradëjo plûsti ávairaus plau-ko vertelgos bei kriminaliniainusikaltëliai. Prasidëjo besai-kis girtuokliavimas, nusikals-tamumas, buvo iðjudinti graþiølietuviðkø paproèiø bei doro-vës pamatai.

Patriotinis ir kultûrinis gy-venimas prasidëjo, kai ið cari-nës kariuomenës á Varënà su-gráþo aukðto rango karininkasAndrius Ryliðkis. Kartu sukaimo mokytojais subûrë jau-nimà á Lietuvos ðauliø sàjungà,ateitininkø, jaunalietuviø or-ganizacijas, jaunøjø ûkininkøratelius ir, pagaliau, á politinæTautininkø sàjungà. Veikliau-si buvo ðauliai. Kiekvienamekaime buvo sudarytos jø gru-pës. Á Varënoje pastatytus gra-þius ðauliø namus, kuriuoseveikë biblioteka ir skaitykla,uþeidavo jaunimas, rengë spek-taklius. Ðauliai subûrë puèia-møjø orkestrà.

Taèiau valsèiaus nepamirðoir bolðevikai. Kauno kalëjimeAntanas Snieèkus susipaþinosu kriminaliniu nusikaltëliuTomu Tamulevièiumi ir Varë-nos apylinkëse jam pavedë kur-ti komunistø partijos grupes. Áðià veiklà buvo átrauktos nuocaro laikø slaviðkomis pavar-dëmis Varënoje uþsilikusios pil-kos asmenybës. Varënos ðauliainesitaikstë su iðdavikiðka jøveikla. Visi Varënos apylinkiøkomunistai 1938 metais atsidû-rë Dimitrovo darbo stovykloje.

1940 metais bolðevikamsokupavus Lietuvà, T. Tamule-vièius, nebaigæs në pradinësmokyklos, buvo paskirtas va-dovauti Alytaus apskrièiai. Jobrolis Bolius tapo apskritiessaugumo virðininku. Ilgai ne-delsë bolðevikø statytiniai.1940 metø liepos 13 dienà su-ëmë A. Ryliðká, rugpjûèio 16-àjà pradëjo suiminëti aktyviau-

Dainavos apygardos partizanaisius ðaulius, mokytojus bei ki-tas ðviesesnes asmenybes. Kiekvëliau daug jaunø vyrø pradë-jo slapstytis ir ðitaip iki karopradþios iðvengë represijø.

1944 metø sausio 13 dienàlietuviø tautos patriotas gene-rolas Povilas Plechavièius poilgø derybø su vokieèiais suti-ko organizuoti Vietinæ rinkti-næ ir jai vadovauti su sàlyga,kad kariuomenë nebus panau-dota Rytø fronte. Mûsø vals-èiaus jaunimas aktyviai stojo áðià kariuomenæ, bet likimà ga-na greitai nulëmë patys vokie-èiai, apgaulingai sumanæ pa-siøsti á Rytø frontà. GenerolasP. Plechavièius slaptu ásaky-mu Vietinæ rinktinæ paleido iruþ tai buvo ákalintas koncent-racijos stovykloje. „Plechavi-èiukai“ á namus gráþo ginkluo-ti. Mûsø valsèiuje ginklø pro-blemos nebuvo, nes buvusiamecariniame poligone bolðevikaidislokavo keletà divizijø, vë-liau ið Alytaus kareiviniø á jàperkëlë ir reguliariosios ka-riuomenës lietuviø pulkà. Jaupirmà karo dienà vokieèiai uþ-ëmë Varënà. Raudonarmie-èiai, palikæ ginklø sandëlius, ið-silakstë á visas puses. Tuo pa-sinaudojo aplinkiniai gyvento-jai, apsirûpino ávairiausiaisginklais ir ðaudmenimis.

Vokieèiø okupacijos metaismiðkingose mûsø valsèiausapylinkëse organizavosi rau-donieji partizanai. Jie plëðika-vo ir siaubë gyventojus. Jaunikaimo vyrai savo iniciatyvanaktimis eidavo sargybà kaimøteritorijose. Buvo ir susidûri-mø, nors to raudonieji vengë,taèiau priversti bado noromnenorom puldavo kaimo gy-ventojus. Taigi mûsø kraðtojaunimui, nepabuvusiam nëfronte, teko rizikuoti gyvybe iruostyti parakà. Padëtis susi-komplikavo, kai 1944 metørugsëjo pradþioje buvo pa-skelbtas iki 35 metø amþiausvyrø ðaukimas á Raudonàjà ar-mijà. Á svetimà kariuomenæjaunuoliai stoti neskubëjo, pra-dþioje slapstësi pavieniui. En-kavëdistai pagàsdindami pra-dëjo ðaudyti besislapstanèiuo-sius. Visø þvilgsniai nukrypo áasmenis, tarnavusius nepri-klausomos Lietuvos kariuome-nëje. Atsargos puskarininkiaiëmësi organizacinio darbo,kvietë su ginklu rankose gintisavo teises. Mûsø apylinkësepartizaninio judëjimo pradi-ninkai buvo Druckûnø kaimogyventojas Jonas Jakubavi-èius-Rugys, perlojiðkis Adol-fas Baublys-Merkys, ið Geidu-koniø kaimo Feliksas Daugir-das-Ðarûnas ir varëniðkiai Juo-zas Kaziulionis-Klevas, StasysValickas-Trenksmas, taip patkiti kariuomenëje tarnavæ vy-rai.

Ginkluotas partizanø pasi-prieðinimas èia prasidëjo 1944metø spalio pradþioje. Jakënøkaime buvo likviduotas perne-lyg aktyvus apylinkës pirminin-kas, sudeginti keliø aktyvistønamai. Jono Jakubavièiaus-Rugio vadovaujami partizanaigranatomis apmëtë apylinkëssekretoriaus Staranavièiausbutà. Vëliau netoli Geiduko-niø kaimo iðlaisvino á Varënosgeleþinkelio stotá varomus nuokariuomenës besislapstanèiusvyrus. Susirëmime partizanainukovë du stribus ir vienà so-vietø kareivá. Kiti apsaugos da-lyviai buvo nuginkluoti.

1945 metø pradþioje pra-dëta jungtis á stambesnius ko-vinius vienetus, didesnëmispajëgomis puldinëti apylinkiøcentrus. Balandá apie 200 par-tizanø uþpuolë Rudnià, sude-gino apylinkës Vykdomojo ko-miteto pastatà, iðlaisvino suim-tuosius. Vasario 7 dienà prieMiguièioniø kaimo Þaibo,Rugio ir Vilko partizanø bûriaisusikovë su didelëmis NKVDir stribø pajëgomis. Buvo nu-kauti du sovietø karininkai,daug enkavëdistø bei stribø.

1945–1946 metø þiemapartizanams buvo ypaè sunki.Pasiskirstæ maþomis grupelë-mis dienodavo viensëdþiuosear skubiai suræstose þeminëse.Didesniø nuostoliø iðvengë,nes partizanus rëmë bemaþkiekvienas kaimo þmogus. Su-laukæ 1946 metø pavasario,Dainavos apygardos Varënosbataliono partizanø bûriø va-dai: Jonas Jakubavièius-Ru-gys, Adolfas Baublys-Merkysir Feliksas Daugirdas-Ðarû-nas, iðleido ásakymà rinktis áParûèiø miðkà prie Glûko eþe-ro. Susirinko apie 300 kovoto-jø. Dauguma jau buvo uostæparako, dalyvavæ Merkinës,Perlojos, Rudnios, prie Migui-èioniø kaimo ir kitose kauty-nëse. Atëjo ir naujokø. Kol va-dai tarësi, vyrai, atrëmæ alkû-nes á kelmus, mëgino rankøstiprumà, ëjo imtyniø, ðmaikð-tavo lepindamiesi saulës ato-kaitoje. Merkio bûrio kovoto-jai perlojiðkiai (jø buvo per100), pasiþymëjæ dràsiais ið-puoliais prie „Velnio tilto“ irkitur, nesivarþydami rodë sa-vo pranaðumà. Varëniðkiai ne-norëjo nusileisti, dël to ávykolaþybos. Varënos gyventojasJonas Oðkutis-Briedis parei-ðkë, kad jis uniformuotas ir suvisa ginkluote raitas (Dzûkijo-je buvo nemaþai partizanø rai-teliø) þingine perjos gimtàjáVarënos miestelá, kuriamegausus stribø lizdas, enkavë-distø ðtabas ir nuolatinë Mer-kio tilto apsauga.

(bus daugiau)Vytautas KAZIULIONIS,

LPKTS Varënos filialo