(keliama á 4 psl.)

(keliama á 2 psl.)

Jaunieji Druskininkø „Ryto“ gimnazijos dainininkai

* *

Muziejø pavadino„maþa ðventove“

Tautinës valstybëssvarba ES narei

Lietuvai ir TS-LKD

Vilnieèiai tremtiniaisusibûrë prieð 25 metus

Nr. 5(1075)

2014 m. vasario 7 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

Sausio 31 dienà Druskinin-kø rezistencijos ir tremtiesmuziejus kurorto vieðojoje bib-liotekoje organizavo susitiki-mà su praëjusiø metø ekspedi-cijos „Misija Sibiras“ dalyviais,kurie ið Vilniaus irKauno atvyko netpenkiese. Buvomemaloniai nustebinti,kad, nepabûgæ þvar-baus oro, á susitiki-mà gana gausiai su-sirinko ir druski-ninkieèiai.

Po trumpo, ren-ginio temai skirtoanonso susirinku-siuosius pasveiki-no jaunieji „Ryto“gimnazijos daini-ninkai, atlikdamikelias dainas.

Tada þodis buvosuteiktas ekspedi-cijos „Misija Sibi-ras - 2013“ dalyveivilnietei NeringaiAleksonytei, kurigana iðsamiai papa-sakojo ne tik apiepaèià ekspedicijà,bet ir apie tai, kaipjai buvo ruoðiama-si. Pasakojimà ek-rane lydëjo besi-keièiantys Sibirotaigos, gyvenvieèiøir lietuviø kapavie-èiø vaizdai, taip patekspedicijos dalyviøkelioniø siaubingaisSibiro keliais epizo-dai, buities vaizde-liai. Ypaè daug dë-mesio skirta atlik-tiems darbams. Susidomëjimàsukëlë Lebedevkos gyvenvie-tës kapinëse rasto metaliniokryþiaus su iðkaltais Gediminostulpais istorija. Kryþius aptik-tas áaugæs á þemæ, uþverstasðiukðlëmis. Teko daug paplu-ðëti, kol já pavyko atkasti ir pa-kelti. Taèiau kam jis buvo pas-tatytas, pavyko iðsiaiðkinti tiksugráþus á Lietuvà.

N. Aleksonytë papasakojoir apie ekspedicijos metu su-tiktus tautieèius, likimo nu-blokðtus ir visam laikui pasili-kusius gyventi vietiniø gyven-tojø vadinamame Sibiro „uodøinkubatoriuje“ – Tiumenës sri-tyje. Tarp jø buvo ir mûsø filia-lo narës Onos Liseckajos bro-lis Juozas ir sesuo Birutë, ku-riø adresus ir telefonus ji buvu-siai druskininkietei N. Alek-

sonytei áteikë dar prieð iðvyks-tant á ekspedicijà. Mûsø filialonarë uþ ekspedicijos sëkmæuþsakë ðv. Miðias, ekspedicijosdalyvius iðlydëjo ir sutiko Vil-niaus geleþinkelio stotyje. Pa-

galiau jos dëka buvo iðsiaiðkin-ta, kad metalinis kryþius suGedimino stulpais buvo pasta-tytas nuo inkstø nepakanka-mumo mirusiai jaunai merginaiSelestinai Rinkevièiûtei. Iðve-þus jos palaikus á Lietuvà, kry-þius, likæs stovëti ðalia duobës,laikui bëgant nuvirto.

Po renginio bibliotekojeekspedicijos dalyviai ið ankstobuvo numatæ apsilankyti Re-zistencijos ir tremties muzieju-je. Èia jie ekspedicijos „MisijaSibiras – 2013“ organizatoriøvardu mums áteikë Padëkosraðtà, kuriame nuoðirdþiai dë-kojama uþ bendradarbiavimàorganizuojant ekspedicijà, pa-reikðtas noras ir toliau bendra-darbiauti. Mums buvo ypaèmalonu ið ekspedicijos dalyviørankø gauti nedidukæ, bet ver-

Sausio 13 dienà internetodienraðtyje „Delfi“ pasiro-dþiusi TS-LKD nario dr. Lau-ryno Kasèiûno publikacija„Nacionalinë valstybë – lietu-viðkojo konservatizmo atra-ma“ pakvietë diskusijai apieLietuvà, kaip tautinæ valstybæ,jos, kaip narës, vietà ir vaid-mená Europos Sàjungoje beipamàstyti apie TS-LKD par-tijai tenkanèius lûkesèius ir ið-ðûkius. Siûlome „Tremtinio“skaitytojams tæstiná pokalbásu minimo straipsnio autoriu-mi Laurynu KASÈIÛNU.

– Kas Jus paskatino raðytiapie tautinës valstybës svarbàðiandienos Lietuvai ir kviestiTS-LKD ieðkoti savojo keliostiprinant Lietuvà, kaip tauti-

næ valstybæ?– Ðiems pamàstymams pa-

skatino nuolatiniai bandymaivieðojoje diskusijø erdvëje na-cionalinæ valstybæ stumti á in-telektualinius paribius, viskàsuversti autoritarinio reþimoklaidoms ir ydoms, Lietuvosvalstybingumà kildinti tik iðim-tinai ið Sàjûdþio. Mano suvo-kimu, Lietuvos istoriniampasakojimui bûdinga pamirð-ti, kad be 1918 metø Vasario16-osios ir tautinës Lietuvosnegalëjo bûti ir 1990 metøKovo 11-osios. Kildinti mû-sø valstybingumo tradicijà tikið Sàjûdþio yra rizikinga, matkertama ðaka, ant kurios patyssëdime.

Sostinës águlos karininkøramovëje paminëtos 25-osiosVilniaus politiniø kaliniø irtremtiniø bendrijos metinës.

Iðkilmingo minëjimo daly-vius ir sveèius pasitiko vyrøchoro „Aidas“ (vadovas prof.Tadas Ðumskas) dainos ir kny-gø, kuriø autoriai – bendrijosnariai, paroda. Salëje ekspo-nuota Genocido aukø muzie-

jaus kilnojamoji fotografijø pa-roda „Uþ Uralo, þemës galo...“Jaudinanti nuotaika priminëtolimà 1989 metø sausá, kai su-sirinkta pirmà kartà, dar neþi-nant, kas bus rytoj…

Ekrane pasirodþius pir-mojo, steigiamojo, suvaþiavi-mo (konferencijos) vaizdams,daugelis iðvydo save ir tuos bi-

èiulius, kuriø jau nebëra tarpmûsø.

Taigi 1989 metø sausio 11dienà Vilniaus buvæ politiniaikaliniai ir tremtiniai ákûrë sa-vo organizacijà, iðrinko tary-bà, patvirtino ástatus, numatëveiklos gaires. Darbø laukëbegalës, o patyrimo trûko...Svarbiausia, bûti ten, kur pa-ðauks Sàjûdis. Budëta prie Sei-

mo rûmø, þmonës burti gali-mai kovai. Netrukus prasidë-jo pirmosios ekspedicijos átremties vietas, vyko susitiki-mai su Reðotø, Vorkutos, ki-tø lageriø politiniais kaliniais.Rûpintasi, kad kuo greièiaubûtø priimti represuotiemsþmonëms reikiami ástatymai.

tingà relikvijà, kuri galbût tapspirmuoju eksponatu bûsimojenuolat veikianèioje parodoje,skirtoje ekspedicijoms „Misi-ja Sibiras“. Tokià mano idëjàsveèiai sutiko palankiai, bet sa-kë dar pasitarsià su vadovais.

Susipaþindami su muzie-jaus ekspozicijomis ekspedici-jos dalyviai patyrë nemaþainaujø áspûdþiø. Jiems, pavyz-

dþiui, buvo labai malonu pa-matyti kelias nuotraukas ið tøvietø, kuriose teko bûti ekspe-dicijos metu.

Atsisveikindami sveèiai sa-vo áspûdþius iðreiðkë muzie-jaus atsiliepimø knygoje. Jie la-bai graþûs. Viename ið jø mû-sø muziejus pavadintas „maþaðventove“.

Daþnai uþduodu sau klau-simà: kodël lankytojai taipnuoðirdþiai ir graþiai atsiliepiaapie mûsø muziejø ir jo veiklà,linki net Dievo palaimos, ovalstybës institucijø atstovaistengiasi visaip sumenkinti,vos nestatydami já, kaip ir ki-tus buvusiø tremtiniø ir poli-tiniø kaliniø ákurtus muzie-jus, á vienà eilæ su mokykli-niais muziejais.Gintautas KAZLAUSKAS

Druskininkieèiai gausiai susirinko á susitikimà „Misija Sibiras“ dalyviais

Ðventës dalyviai ir sveèiai Mindaugo Mikulëno nuotr.

22014 m. vasario 7 d. Nr. 5 (1075)Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)

Skaitytojø mintys

(keliama á 8 psl.)

Dalyvauta parveþant ir lai-dojant pirmuosius tremtiniøpalaikus. Arkikatedroje bazi-likoje árengta Tremtiniø kop-lyèia, prie Naujosios Vilniosgeleþinkelio stoties pastatytasskulptoriaus V.Gylikio sukur-tas paminklas.

Vilnieèiai buvæ tremtiniairûpinosi, kad rinkimuose á At-kuriamàjá Seimà bûtø iðrinktajø iðkelta kandidatë NijolëAmbrazaitytë. Bendrijos vyraituo tikslu aplankë ðimtus butø,priemiesèio trobeliø.

Bûtø galima priminti dauggalbût jau primirðtø darbø irtai, kas nepadaryta, bet juksusirinkta pasidþiaugti, kadiðretëjusios mûsø gretos dartvirtos. Vieno gaila, kad me-tams bëgant politiniø kaliniøir tremtiniø organizacijos su-siskaldë. O juk kartu daugiaun u v e i k t u m e . Minë j imeLPKTB ir LPKTS vadovybësatstovai Albinas Gutauskas irPetras Musteikis tribûnon pa-kilo kartu... Gal tai vienijimo-si þenklas?

Susirinkusiuosius sveikinonuo pat „Tremtinio“ kluboákûrimo su organizacija ben-draujantis Atkuriamojo Seimopirmininkas, europarlamenta-ras prof. Vytautas Landsber-gis, europarlamentarë Radvi-lë Morkûnaitë-Mikulënienë,buvæs tremtinys, kraðto apsau-gos ministras Juozas Olekas,LPKTB pirmininkas JonasPuodþius.

Trims vilnieèiams – ZitaiValaitytei, Algirdui Berkevi-èiui ir Izidoriui Ignatavièiui –uþ aktyvø ilgametá darbà ben-drijoje átekti LPKTB medaliai„Vilties þvaigþdë“.

LPKTB Vilniaus filialo va-dovo Albino Gutausko praðy-mu, iðklausytas pirmosios tary-bos narës þurnalistës JadvygosGodunavièienës pasakojimasapie buvusiø politiniø kaliniøir tremtiniø organizacijø kûri-mosi pradþià: „Buvusiø politi-niø ir kaliniø ir tremtiniø bûre-liai veikë pagal tremties vietas,

paþintis. Kaþkam reikëjo juossuvienyti.

Tremtinys Antanas Skais-giris ankstø 1988 metø rudenásavo darbovietëje – NaujøjøVerkiø popieriaus fabrike –sukvietë savo paþástamus, bu-vusius tremtinius: RomualdàÐakená, generolo Stasio Raðti-kio dukteris, Gediminà Uogin-tà, operos solistæ Nijolæ Amb-razaitytæ. Dalyvavo Sàjûdþioatstovas prof. Julius Juzeliû-nas. Pasipraðiau priimama irað, Vilniaus laikraðèio „Vaka-rinës naujienos“ kultûrosskyriaus þurnalistë. „Vakari-nëse naujienose“ netrukusbuvo iðspausdinta informaci-ja, visus pritarianèius ðiai idë-jai pakvietusi skambinti nuro-dytu telefonu.

Skambuèiai netilo, þmonësbûrësi.

„Komprojekte“ dirbæs1941 metø tremtinys Riman-tas Kuprys pasiûlë rinktis ðiosástaigos salëje. Susirinkomedaugiau kaip ðimtas þmoniø.Matësi ir tokiø, kurie atëjo ki-tais tikslais... Bet mes jau ne-bebijojome. Spontaniðkai su-darëme nariø sàraðus, iðrinko-me laikinàjà tarybà, pasivadi-nome Bendrija.

Pirmiausiai reikëjo rastivietà kasdieninei veiklai. Susi-tarëme, kad ðtabas veiks Prof-sàjungø rûmø 117-ame kam-barëlyje. Èia kasdien po darbomoterys entuziastës registravonaujus narius, jø problemasbei pasiûlymus. Nariø skaièiusgreit perkopë tûkstantá.

1989 metø sausio 11-osiospopietæ Profsàjungø rûmø sa-lë negalëjo sutalpinti visø susi-rinkusiøjø á steigiamàjà konfe-rencijà.

Ásiminë kelionë á Rygà, kurbuvo steigiama Baltijos ðaliørepresuotø þmoniø asociacija.Kaþin ar ji iðliko iki ðiø dienø?O Vilniaus buvusiø tremtiniøchoras iðliko ir graþiai prime-na tas dienas.

Norëèiau priminti pirmàjàVilniaus bendrijos tarybà, nu-veikusià nemaþai gerø darbø.

Vilnieèiai tremtiniai susibûrëprieð 25 metus

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos pirminin-kas dr. P. Jakuèionis sàjungosvardu sveikina Lietuvos Res-publikos Prezidentæ DaliàGrybauskaitæ, vieðai paskelbu-sià savo sprendimà kandida-tuoti artëjanèiuose ðalies Pre-zidento rinkimuose ir dþiau-giasi dël jos pasiryþimo siektiðalies vadovo posto antrajai ka-dencijai.

Vasario 3 dienà PrezidentëD.Grybauskaitë kreipësi á Lie-tuvos þmones, praneðdama,kad pareiga Lietuvai ir jos þmo-nëms jai yra svarbesnë uþ as-meninæ ramybæ, todël ji nedve-jodama renkasi darbà mumsvisiems ir kaip nepriklausomakandidatë vël dalyvaus Lietu-vos Prezidento rinkimuose.

„Prieð penkerius metusdûþtantys Seimo langai nu-skambëjo man kaip ápareigoji-mas. Tuomet apsisprendþiau,kad noriu ir galiu padëti Lietu-vai áveikti sunkmetá ir stabili-zuoti padëtá ðalyje. Vykdþiausavo pareigà ir siekiau uþsi-brëþtø tikslø, nepasiduodamajokioms átakoms. Esu nuoðir-dþiai dëkinga kiekvienam, pa-laikiusiam ir prisijungusiamprie skaidrumo ir teisingumokelio, kuriuo ëjome visà ðá ne-lengvà Lietuvai laikotarpá. Perðiuos metus Lietuvos ekono-mika atsigavo, finansinë siste-ma sustiprëjo. Tapome gerbia-mi tarptautinëje bendruome-nëje, iðsikovojome reikiamaskarinio saugumo garantijas.Pradëjome labiau savimi pasi-tikëti ir patys. Po daugybës ið-bandymø mus vël ima lydëtisëkmë. Turime visas galimybesspartesniam ir platesniamþingsniui ekonominës gerovëslink. Uþsitikrinome didelæ eu-ropinæ paramà, plëtojame mo-dernius ir konkurencingusverslus, vaduojamës ið korup-cijos voratinklio, sparèiai eina-me energetinio savarankiðku-mo keliu. Taèiau Lietuvai atsi-gaunant aktyvëja ir mûsø vals-tybæ griaunanèios ir grobstan-èios jëgos – tiek iðorëje, tiekðalies viduje. Jos sëja destruk-cijà ir nepasitikëjimà Lietuva,stabdo svarbiausius valstybësraidai projektus, pamina de-mokratines ir konstitucinesvertybes. Naujas formas ágavæoligarchiniai dariniai skaldo irdalinasi Lietuvà, nutolindamimûsø visø geresnio gyvenimoviltis. Ekonominis atsigavimasprivalo pasiekti kiekvienus na-mus, kiekvienà þmogø, o nenusësti oligarchiniø grupuoèiøkiðenëse. Todël noriu ir priva-lau padëti Lietuvai tapti sàþi-ningø þmoniø galimybiø ðali-mi. Kad Lietuva neiðsivaikð-èiotø, kad mûsø laisvë ir gero-vë nebûtø iðvogta ar iðmainy-ta“, – tvirtino D.Grybauskaitë.

Savo pareiðkime ji taip patpakvietë susivienyti ir bendraidirbti visus sàþiningus Lietu-vos þmones, pilietiðkas ben-druomenes, nevyriausybinesorganizacijas, stipriausiusvalstybës protus, atsakingusverslininkus ir skaidrias politi-nes jëgas: „Privalome susitelktiðiandien ir patys kurti savovalstybæ, kad Lietuva taptø na-mais, kuriuose ir augti gera, irpasenti nebaisu. Mus ir toliaulydës sëkmë, jeigu uþtikrintaieisime savarankiðkos, skaid-rios, pasaulyje gerbiamos, de-mokratiðkos ir kiekvienamLietuvos þmogui teisingosvalstybës keliu. Visi kartu mes,Lietuva, galime daugiau“.

Toks Prezidentës D. Gry-bauskaitës apsisprendimas su-tampa ir su Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosvaldybos vieðai iðsakyta pozi-cija: sausio 27 dienà ji raðtukreipësi á D.Grybauskaitæ, sà-jungos vardu praðydama jà da-lyvauti artëjanèiuose Prezi-dento rinkimuose.

„Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos valdybaaukðtai vertina Jûsø per ðià ka-dencijà nuveiktus darbus ir vi-sà Jûsø politinæ veiklà, kai ða-lyje buvo suvaldyta ekonomi-në krizë, vykdoma efektyvienergetinës nepriklausomy-bës ir uþsienio politika. Jûsøpastangos padëjo apsaugotimûsø valstybës valdymo insti-tucijas nuo destrukcinës di-dþiosios Rytø kaimynës átako-jamø politiniø jëgø veiklos.Ðiuo Jûsø kadencijos laikotar-piu teismai ir prokuratûra, ki-tos teisësaugos institucijos dau-giau nei anksèiau buvo nepri-klausomi ir, manome, dirborezultatyviau. Jûsø, Preziden-tës, veikla gerai ávertinta ne tikLietuvoje, bet ir Europoje irpasaulyje. Jumis pasitiki dau-guma mûsø kraðto þmoniø“, –raðoma LPKTS raðte D.Gry-bauskaitei.

Raðte taip pat tvirtinama,kad bendraudami su Preziden-te Ariogaloje, Kauno sportohalëje ir kitur buvæ politiniaikaliniai ir tremtiniai, Laisvëskovø dalyviai suprato, kadD.Grybauskaitei yra artimosbuvusiø politiniø kaliniø irtremtiniø puoselëjamos verty-bës, þinomos problemos.„Gaila, kad daugumos jøsprendimas yra ne Jûsø, betSeimo ar Vyriausybës kompe-tencijoje“, – konstatuojamaraðte.

Be to, èia tvirtinama, kadLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjunga yra ásitikinu-si, jog D.Grybauskaitë ir toliautæs nacionaliniais interesais pa-grástà politikà, bus, kaip ir ikiðiol, dràsi, reikli ir principinga.

Ingrida VËGELYTË

Prezidento rinkimuoseLPKTS þada paramàDaliai GrybauskaiteiTai operos solistë, vëliau Ko-

vo 11-osios Akto signatarë Ni-jolë Ambrazaitytë, daktarasprof. Kazys Ambrazaitis, dai-lininkas Vidas Kazimieras Gi-bavièius, Vytautas LiudvikasJakimavièius, Algirdas Berke-vièius, inþinierius Zigmas Juð-kevièius, inþinierius RimantasKuprys, gydytojas Kazys Pal-tanavièius, Juozas Jurkðaitis,Aldona Matulkaitë, inþinieriusAntanas Skaisgiris, Romual-das Ðakenis, Aleksandras Ðlei-nys, chemikas dr. Saulius Ri-èardas Þukauskas (pirmasisVilniaus tremtiniø bendrijosvadovas) ir að, þurnalistë Jad-vyga Godunavièienë.

Norëtøsi iðvardyti daug ak-tyviai ir kûrybingai veikusiøpirmojo bendrijos laikotarpioþmoniø. Bet galiu kà nors uþ-mirðti, neprisiminti, tad apsiri-bosiu tais, kuriø deja tarp mû-sø nebëra.

Tai – pirmasis mûsø orga-nizacijos vadovas Saulius Ri-èardas Þukauskas, poetas,tremtiniø gráþimo fondo ákûrë-jas Vytautas Cinauskas, OnaRudalevièienë, viena pirmø-jø iðsiruoðusi á Laptevø salas,lenkø grupës vadovas Romu-aldas Geèevskis, tremtiniø li-goninës vyriausiuoju gydytojupaskirtas Kazys Paltanavièius,aktorë Aldona Vëdaraitë, dai-lininkë Marija Teresë Ro-þanskaitë, Vytautas Taraso-nis, Juozas Jurkðaitis, BenasRuzgys, Vincas Gurskis, Sta-sys Bagzevièius, smuikinin-kas Paulius Juodiðius, orga-nizacinio laikotarpio entuzi-astai: Romualdas Ðakenis,Marytë Reklaitytë, Jonas Po-viliûnas, antrasis tarybos pir-mininkas Stasys Þukas, fotog-rafas Juozas Kazlauskas... Te-atleidþia sielos tø, kuriø nepri-siminiau.“

Vilniaus politiniø kaliniø irtremtiniø bendrijos 25-meèiominëjimo pabaigoje visi sudai-navo „Þemëj Lietuvos àþuolaiþaliuos“. Tad lai jie þaliuojamûsø ðirdyse.Janina PAULAUSKIENË

Ið kur atëjome ir kur einameTik ðiais metais (po ilgø

ieðkojimø) gavau Eglës Wit-ting-Marcinkevièiûtës knygà„Nacionalinës etikos griuvë-siai, arba kaip nuþudyti vals-tybæ jos intelektualø ranko-mis“ („Kultûros barø“ lei-dykla, 2013 m.). Jà pradëjæsskaityti, ið nuostabos negalë-jau atitraukti akiø, kol vienuprisëdimu neperskaièiau kny-gos iki paskutinio puslapio –

„kad Lietuvos kairiesiems,tiek politikams, tiek intelek-tualams, derëtø nuoðirdþiaiatgailauti, sàþiningai suvo-kiant istorinæ savo kaltæ Lie-tuvai...“

Skaièiau ir dþiaugiausi, kadknygos autorë Eglë sugebëjotaip taikliai, tiksliai, sumaniaiir argumentuotai iðkelti iðLietuvos istorijos gelmiø tuospaklydusius, pilkuosius „ban-

ginius“, kurie plaukë ir te-beplaukia prieð Laisvës irNepriklausomybës srovæ. Beto, versdamas knygos pusla-pius, jauèiau, kaip visas kny-gos turinys alsuoja ryþtingo-mis, dràsiomis ir logiðkomisautorës áþvalgomis, pastebë-jimais. Ði knyga – tai naujai,atkakliai iðpurenti Lietuvospolitiniai dirvonai.

3 2014 m. vasario 7 d.Nr. 5 (1075) TremtinysÁvykiai, komentarai

Apgalvotas„nesusikalbëjimas“

Sakoma – patriotiðkumastai ne beatodairiðkas galvosguldymas uþ Tëvynæ, bet su-gebëjimas atpaþinti jos prie-ðus. Kaip tik to ðiandien ir pa-sigendame – uþtenka saldþia-balsiui populistui suèiulbëtiapie begalinæ meilæ Lietuvai,ir minios naivuoliø patraukiaið paskos. Ádomu, kiek darlaiko Lietuvoje tæsis toks po-litinis daltonizmas? Kokiasdar netektis turësime iðgy-venti, kad pradëtume skirtigrûdus nuo pelø? Ðtai tokiosnelinksmos mintys ateina ágalvà stebint pastarøjø dienøtelevizijos laidas, skirtas re-ferendumui dël þemës parda-vimo uþdraudimo uþsienie-èiams. Jau pats temos pava-dinimas yra apgaulingas – ne-reikia nieko uþdrausti, matkaip tik dabar þemës ûkio pa-skirties þemæ Lietuvoje uþsie-nieèiams pirkti draudþiama!Todël ir kyla átarimas – kànori nuslëpti referendumoorganizatoriai, klastodamipatá pavadinimà? Ar ne tai,kad þemæ uþsienieèiams Lie-tuvoje pirkti draudþiama, ta-èiau… galima per treèiuosiusasmenis? Tada aiðku, kamtarnauja ðie „patriotai“ – spe-kuliantams! Apie tai vieðaipagaliau prabilo ir daugumapolitikø, anksèiau kaþkodëltylëjusiø lyg vandens á burnàprisëmusiø. Matyt, laukë, kolTS-LKD partija nuvargs be-kovodama su ðiuo ðliauþian-èiu perversmu? Dabar sulau-kë patys, kad rimti, pagrástianalize ir patirtimi argumen-tai referendumo organizato-riams kelia tik pajuokà. Ðtaisakoma, kad pernai Lietuvaið ES gavo 7,5 milijardo iðmo-kø, bet referendumininkamstai – tik diskriminacija! O nediskriminacija ið maþaþemiøsupirkinëti þemæ uþ dirbtinaisumaþintas kainas, taip juosapiplëðiant? Pagal referendu-mininkus – ne. Mat klausia-mi, ar ið to neturi naudos tikstambieji ûkininkai, jie apsi-meta negirdintys klausimo...Kai konstatuojama, kad di-dieji ûkiai tik stambëja, osmulkieji skursta, negalëda-mi konkuruoti su stambiai-siais, referendumo aktyvistaiatðauna, kad naudos ið drau-dimo turës ir smulkieji ûkiai,tiesa, kokio – nepaaiðkina.Gaila, kad tokiose diskusijo-se nesigirdi smulkiøjø ûki-ninkø atstovø balsø, bet gali-ma juos suprasti – paprieðta-rauti generalinei Karbauskiolinijai bûtø „mirties nuo-sprendþio“ pasiraðymas.

Cinizmas –pagrindinis

referendumininkø,siekianèiø Lietuvà

eliminuoti iðEuropos Sàjungos,

argumentasTokio cinizmo ir demagogi-

jos seniai neteko nei matyti, neigirdëti politiniø diskusijø tele-vizijos laidose – referendumi-ninkø oponentai apðaukiami„tarnais“, „iðdavikais“, „tëvàmotinà parduodanèiais“niekðais ir kitokiais. Apsi-skelbusieji „tautos vardu“ jautaip ásijautë esantys teisûs,kad pamirðo, jog „trys ðimtaitûkstanèiø“ – dar ne visa tau-ta. Kaip politiniai zombiai, ne-þinia kà veikæ tuos „20 metø“,jie atsirado ið kaþkur ir ëmëkaiðioti pagalius Lietuvai tuometu, kai ji pradëjo pirminin-kauti ES Tarybai, kai Rusijabando atimti ið mûsø strategi-næ iniciatyvà kovoje uþ energe-tinæ, taigi ir politinæ, nepriklau-somybæ. Ir jie dar dedasi ko-votojais uþ Lietuvà, uþ þmo-niø gerovæ? Argi ne ciniðkasR. Karbauskio pasakymas,kad jo vizija –„kad tëvai pasa-kytø, jog vaikai liktø Lietuvo-je ir dirbtø þemæ“? Kur likti, kàdirbti, jei tà þemæ karbauskiaitûkstanèiais hektarø supirko?Todël dar kartà sakau – jokiupatriotiðkumu èia net nekve-pia, bet kalbama apie tai, kasuþvaldys þemës ûkio paskirtiesþemæ Lietuvoje – monopoli-zuos jà apsukrûs karbauskiaiar ne? Jei monopolizuos, taigalas ne tik maþaþemiams,bet ir smulkiesiems ûkinin-kams. Èia kaip stambaus pre-kybos centro atsiradimas ma-þame miestelyje – bankrutuo-ja visos maþos krautuvëlës.

Vienoje laidoje P. Ðliuþasgreièiausiai netyèiom prasiþio-jo, kad jie sieks perþiûrëti Lie-tuvos narystës Europos Sàjun-goje tikslingumà. Në kiek ne-nustebino. Jau ne kartà sakiau,kad viskas prasidës nuo atomi-nës elektrinës statybø referen-dumo, paskui bus puolamasskalûniniø dujø þvalgybos pro-jektas, toliau bus siekiama þe-mës ûkio paskirties þemës pir-kimo uþsienieèiams draudimoneatðaukimo, paskui „ne“ eu-rui, dar vëliau „ne“ bus pasa-kyta ES, o paskiausiai tokio patlikimo susilauks ir Lietuvos na-rystë NATO. Taðkas nepri-klausomos Lietuvos gyvavi-mui. Tiesà sakant, toká taðkàgalima dëti jau dabar – kai val-dþion braunasi þmonës, kurieciniðkai ðypsosi, kai kalbamaapie Ignalinos uþdarymà ir

naujos atominës statybos nei-gimà (ir vienu, ir kitu atveju jønuopelnai neabejotini), jokiøperspektyvø nebelieka. Juo la-biau iðgirdus jø ateities planus,neva þmonës, turintys nuosa-vybës teise þemës ûkio paskir-ties þemës, bet neiðgalintys josdirbti, privalës nuomoti kai-mynams, jei nesutiks parduoti(apie dirbtinai sumaþintà þe-mës kainà, be abejo, neuþsime-nama). O kaip ðiame konteks-te suprasti pasakymà, kad „þe-më nëra prekë“, galës studen-tai diplominius darbus raðyti.

Neþinai, juoktis arverkti?

Vienoje laidoje bandyda-mas iðsisukti nuo tiesmukiðkoþurnalistës teiginio, kad refe-rendumo organizatoriai nesle-pia siekiantys perþiûrëti Lietu-vos priklausymo Europos Sà-jungai klausimà, J. Panka nei-gë tokius siekius, pabrëþda-mas, kad jie akcentuoja þemëspardavimo uþsienieèiams klau-simà, taèiau pripaþino kitàþurnalistës pastabà, esà jaudaug þemës Lietuvoje priklau-so uþsienieèiams, supirku-siems jà per treèiuosius asme-nis. „Þemë turi priklausyti Lie-tuvos valstybei ir jos pilie-èiams, tai yra fiziniams asme-nims,“ – kartojo Panka, betþurnalistë já „pagavo“, pasa-kiusi, kad Lietuvoje daug þe-mës valdo juridiniai asmenys,tad kaip jie (referenduminin-kai) ketina iðspræsti ðià dile-mà? Pankos atsakymas aps-tulbino – „juridiniai asmenysturës kaþkaip atsisakyti...“Ádomu, kà tuo klausimu pasa-kytø R. Karbauskis, iðgirdæstokius „iðmintingus“ savobendraþygio þodþius? Nejaujam patiktø mintis, kad tekskaþkaip „atsisakyti“ savo ke-liasdeðimties tûkstanèiø hek-tarø? Kaip beþiûrëtum á ðitasPankos kalbas – kitaip neiþmoniø kvailinimu jø nepava-dinsi (ims tau ir atsisakys þe-miø karbauskiai su ðliuþais!).Tad neþinai, þmogus, juoktisar verkti ið tokiø protingø„pasiûlymø“...

Gal ir nesusijæ, bet...Vienoje televizijos þiniø lai-

doje ðmëstelëjo þinutë apie tai,kad R. Karbauskio brolá, þino-mà Maskvos V. Majakovskioteatro meno vadovà, Krem-liaus valdþia nutarë neásileistiá ðalá, mat ðis nesumokëjæs bau-dø uþ automobilio statymà ne-leistinoje vietoje. Tiesa, paskuiásikiðus kitiems Maskvos teat-ralams ðis draudimas buvo at-ðauktas. Keista þinutë... Viena

vertus, tai kam já tada iðleidonesusimokëjusá, kita vertus –tarsi prireikë parodyti kità ðiøveikëjø amplua: matote, mumsKarbauskiai buvæ nebuvæ, to-dël kaltinti juos, esà jie tarnau-ja mums, nëra pagrindo. Kaipèia neprisiminti V. Suvorovo„Akvariumo“ herojaus pas-tabos, kad vienas sutapimasdar gali bûti atsitiktinumas,bet du – jau sistema! Be abe-jo, niekas nesako, kad „Agro-koncerno“ ámoniø grupë ir josavininkas tarnauja Krem-liui, bet ir abejoniø nëra, kadjø sumanymas palikti galiotidraudimà dël þemës ûkio pa-skirties þemës pardavimo uþ-sienio pilieèiams netiesiogiaipasitarnaus Kremliui.

Bandymaspasisavinti

Maidanà – niekingassumanymas

Labai ádomu stebëti pas-tangas sugretinti referendumi-ninkø uþmaèias su ávykiaisUkrainoje. BBS naujienø lai-dose apie Maidano aikðtës ávy-kius neretai tenka iðgirsti mi-nint Lietuvà – kalbama apietai, kad á Lietuvà iðveþami gy-dyti nukentëjusieji Maidanoprotestuotojai, nepasitikintysKijevo ligoninëmis, ið kuriø jiegali tiesiog dingti be þinios.Girdint ukrainieèiø protestuo-tojø kalbas, negali nesipiktintimûsø referendumo organiza-toriø cinizmu, kai jie ima ir pra-byla apie neva „Maidano“ sce-narijø Lietuvoje. Taip ir nori-si ðiems „tautos vardu“ besi-skelbiantiems apsiðaukëliamspasiûlyti nuvaþiuoti á Maidanàir iðdëstyti savo „idëjas“ ir po-þiûrá á Europos Sàjungà – ka-þin, ar ukrainieèiai iðklausytøjuos iki galo nesulauþæ ðonkau-liø? Va tada ir paaiðkëtø, apiekà kalba Maidano protestuo-tojai, o kà – mûsø janukovyèiai,atsipraðau, referenduminin-kai. Beje, gal Kremliaus scena-rijus toks ir yra – ádiegti Ukrai-nai vaizdà, kad Lietuva neva jau„atsikando“, o Lietuvai – kadukrainieèiai kovoja su valdþiossavivale? Tuomet galima su-prasti, kodël mûsø referendu-mininkai grasina Maidanu Lie-tuvoje – jiems taip liepta (ar visdëlto jie prisipaþins esantys,ðvelniai tariant, negudrûs ir to-dël nesuprantantys, uþ kà ko-voja ukrainieèiai?).

Klaidinga dangstytissutartimi

Deja, bet labai jau skystasreferendumo aktyvistø opo-nentø argumentas yra kalbos

apie tai, jog Lietuva, stodamaá ES, pasiraðë sutartá, kuriojenumatyta leisti uþsienio pilie-èiams ásigyti þemës Lietuvoje.Taip sudaromas áspûdis, tarsistojimas ir visa, kas suraðytasutartyje, buvo klaida, kurios,deja, neámanoma iðtaisyti. Irjeigu nepaisysim to, kà pasira-ðëme, ES mus þiauriai baus.Kas kas, bet visuomenëje tokie„argumentai“ tik pakurstoaistras. Na, visø pirma nereikiagàsdinti baudomis: tai bûtø nebausmë, o logiðkos pasekmës,iðtinkanèios susitarimø ir tvar-kos nesilaikanèius sutartiessubjektus, o kita – pagaliau uþ-sitarnavæ teisæ priklausyti Eu-ropos Sàjungai, sàmoningaipriëmëme sprendimà gyventipagal Vakarø Europos teisësnormas. Todël ir akcentuoki-me jø visumà, be kurios eili-niams þmonëms neiðeina su-prasti, kà reiðkia priklausytiES, ir kas bûtø nutikæ, jei bû-tume likæ „uþ borto“.

Metas politikams suprastiir tai, kad referendumo orga-nizatoriai visai nenori „saugik-liø“, kurie apsaugotø vietiniøþemdirbiø interesus. Nenoritodël, kad tai pareikalautø per-þiûrëti jau esamà þemës ûkiopaskirties þemës padëtá Lietu-voje, o va tada ir paaiðkëtø daugnegraþiø darbeliø ir þemës„prichvatizavimo“ machinaci-jø! Seni þmonës, norëdamipabrëþti tvarkos trûkumà,sakydavo: „Trûksta ðlubo vo-kieèio su lazdele“. Taip jienetiesiogiai pripaþindavo va-karieèiø sugebëjimà dirbti at-sakingai ir sàþiningai. Va to-kio vokieèio labiausiai ir ne-nori karbauskiai ir ðliuþai.

Referendumininkø ákai-tais tapome visi, nepriklauso-mai nuo paþiûrø, politiniøsimpatijø ar antipatijø. Pro-blemos, kuriø jie pridarysmûsø valstybei, guls ant mû-sø visø peèiø, iðskyrus jø –juk atkreipëte dëmesá, kad vi-suose savo pasisakymuosereferendumo aktyvistai nëkarto neuþsiminë apie savoasmeninæ atsakomybæ?

Kuo Lietuvai kvepia toks,atsipraðant, patriotiðkumas,skaièiuoja ir politologai, ir eko-nomistai. Vieni vardija mûsøvalstybës, kaip patikimos irprognozuojamos politinës ins-titucijos, prestiþo nuostolius,kiti – milijardines netektis irgalimas pinigines sankcijas uþsutarèiø nesilaikymà. Kuri iððiø problemø yra maþesnë blo-gybë, sunku ávertinti viena-reikðmiai, taèiau aiðku viena –Lietuvos stûmimas á anarchijàgeruoju nesibaigs.Gintaras MARKEVIÈIUS

„Penktoji kolona“ ar patriotai?

42014 m. vasario 7 d. Nr. 5 (1075)Tremtinys(atkelta ið 1 psl.)

Bandymai ið mûsø istorijosiðsirankioti tai, kas yra naudin-ga, yra sunkiai suprantami.Pavyzdþiui, politiðkai popu-liaru kalbëti apie partizanus,rezistencijà, istoriná atmini-mà. Istoriðkai mûsø rezisten-cija (antinacinë ir antisovieti-në) prasidëjo nuo 1941 metøBirþelio sukilimo. Tai yra re-zistencijos startas. Bet apieBirþelio sukilimà kalbëti dau-geliui yra nedràsu, nemalonu irsunku. Akivaizdu, jog daugpopuliariau kalbëti apie par-tizanus. Taèiau atspirties idë-jinis taðkas buvo bûtent 1941metø sukilimas, parodæs, kadtauta norëjo prieðintis ir gintisavo laisvæ.

– Valstybë nesukariavopasiprieðinimo karo, bet tau-ta sukariavo...

– Bûtent. Bet tà karà skai-èiuoti nuo 1949 metø (Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio su-kûrimo metø), o ne nuo 1941metø nëra sàþininga. Nevalia iðistorijos iðsirankioti politiðkaineutralias temas ir dëlioti saupalankø istoriná pasakojimà.Istorija sudëtingesnë. Nori ne-nori, turi matyti ávairius fak-tus. Þmonës, kildinantys Të-vynës sàjungà ið Sàjûdþio ir brë-þiantys brûkðná, taip nuraðyda-mi tautinæ valstybæ á paribius,daro didþiulæ klaidà. Be tauti-nës valstybës mes nebûtumetokie, kokie esame dabar. Jeinebûtø ávykæ skyrybø su Len-kija, ðiandien geriausiu atvejubûtume tik Lenkijos federaci-jos subjektas ðiauriniame krað-te. Ir lietuviø tauta tikrai nebû-tø virtusi politine tauta.

Diskusijà paskatino ir da-bar visuomenëje svarstomasTautos istorinës atminties ásta-tymo projektas. Tai dar vienasatvejis, kai lietuviai intelektu-alai sugeba nustebinti. Paèiamteko prisidëti prie ðio projek-to rengimo, susilaukusio ávai-riø politiniø jëgø palaikymo.Ákvëpimas já kurti buvo ir artë-jantis Vasario 16-osios 100-metis, ir suvokimas, kad da-bartinëje geopolitinëje situaci-joje, kai Rusija ir Lenkija turilabai aiðkiai iðreikðtà istorijospolitikà, o baltarusiai jau savi-nasi LDK istorijà, mums netu-rëti instrumento, kuris norskiek sudëliotø tam tikrus rë-mus, atraminius taðkus, nu-brëþtø raudonàsias linijas, ku-riø perþengti nevalia („savi ðau-dë á savus“ ir panaðiai). Tai bû-tø savæs silpninimas.

Tie, kurie dabar kritikuojaðá ástatymo projektà, turëtø su-vokti, kad Rusija prieð musvykdo nuolatines informaci-nes atakas ir vienas ið svarbiøtokiø atakø dëmenø – istorinësatminties politika. Deja, betLietuvoje nëra sutarimo tarpávairiø istoriniø mokyklø (tau-tinës, kosmopolitinës – libera-liosios). Tai gal pabandykimesurasti bendrà istoriná pasako-

jimà, atraminius taðkus? Natû-ralu, kad kai neturime savo is-torinio pasakojimo, tai já uþmus pasakoja kiti. Daþniausiaitai bûna mûsø geopolitiniaikonkurentai ið Rytø.

– Savo straipsnyjeteigiate, kad jumsnerimà kelia, kai tau-tinës valstybës klausi-mo suprimityvinimà„bandoma átraukti áLietuvos konservato-riams svarbiausiønuostatø rinkiná“. Artaip teigdamas ome-nyje turite konkre-èius TS-LKD nuosta-tø pakeitimus?

– Èia apeliuoju átuos, kurie vieðojoje erdvëjeteigia tautinæ valstybæ esant at-gyvena. TS-LKD yra skëtinëpolitinë organizacija, kuriojeegzistuoja ávairios srovës: kon-servatoriai, krikðèionys de-mokratai, politiniai kaliniai irtremtiniai ir netgi tautininkai.Tai tarsi paukðtis su dviem spar-nais. Tiesiog norisi, kad tas spar-nas, kuris atstovauja krikðèio-niðkàjà tradicijà, tautinës valsty-bës idëjà ir rezistencijos beitremèiø istorinæ atmintá „neið-tirptø“ vis labiau ásivyraujanèio-je modernizacijos retorikoje.Apie modernizacijà kalbamalabai daug, taèiau daþniausiaiapeinamas esminis klausimas,kur link ji veda? Svarbu netaptitokiais, kurie vadina save „pro-gresyviais“, bet nesivarginamums pasakyti, kur ketinamanueiti. Kartais atrodo, kad jøpradinis taðkas yra mums peramþius perduodamos tradicijosir tiesos. Neturëtø taip bûti.

– Paprastai idëjos apie tai,kad tautinë valstybë yra tarsikokia atgyvena gimsta nusi-þiûrëjus á Vakarø Europos ða-liø padëtá, kur iðgyvenama in-tensyvi imigracija, jø tautostapo gerokai atmieðtos kitøtautø. Ir nesuvokimas, kadLietuvoje dar vis kita padëtis,kai lietuviø tauta skaièiumi do-minuoja.

– Konservatizmas, apie ku-rá dabar diskutuojame, pir-miausia turëtø bûti kontekstu-alus, tai yra, lietuviðkos speci-fikos, ið mûsø istorijos, geopo-litikos, kultûriniø dalykø ky-lantis reiðkinys. Labai sunkusutikti su tais, kurie siûlo Lie-tuvoje instaliuoti tam tikrasuniversalias konservatoriðkasvertybes, galiojanèias britiðko-je ar amerikietiðkoje sistemo-se, bet gali negalioti lietuviðko-joje. Konservatizmas turi bûtisu savo istoriniu-kultûriniukontekstu, todël jis negali bûtiatsietas nuo tautinës valstybësidëjos ir krikðèioniðkosios tra-dicijos. Kalbant apie VakarøEuropos problemas, akivaiz-du, kad multikultûrinis mode-

lis tose ðalyse neveikia. NorsLietuvoje dar to nejauèiame,bet per artimiausius du deðimt-meèius tai bus iððûkis visai Eu-ropos Sàjungos raidai.

– Ypaè tolerantiðki imig-rantams olandai buvo pri-versti atsipeikëti, kai musul-monas nuðovë olandø kinoreþisieriø, sukûrusá filmà apiemusulmoniø moterø padëtá.Tàkart buvo suvokta, kadimigrantai susikuria savo et-ninius getus ir nepaisant vals-tybës pastangø, nesiintegruo-ja á vietos visuomenæ. Bet tu-rintys pilietybæ imigrantai jukbalsuoja ir dalyvauja valsty-biø gyvenime.

– Vakarø Europoje prasi-deda ádomi tendencija – ápilie-tinti imigrantai daþniausiai bal-suoja uþ kairiàsias arba libera-liàsias politines jëgas. Pavyz-dþiui, Prancûzijos prezidentorinkimai prieð dvejus metus,kai socialistas Holandas laimë-jo prieð Sarkozy. Holandas lai-mëjo 1 milijonà 700 tûkstan-èius balsø. Ðiuose rinkimuosebalsavo 2 milijonai musulmonø.95 procentai ið jø balsavo uþ kai-rájá Holandà ir nulëmë jo perga-læ. Holandas ir kairieji, tai þino-dami, visà laikà pataikaus mu-sulmonø interesams, kad uþsi-tikrintø politines pozicijas.Toks politinis kontekstas.Imigrantai yra uþdari, su savovertybiø hierarchija. Mûsø su-gyvenimas su ta multikultûrairgi yra dilemiðkas. Èia atsiran-da konfliktas tarp sàvokø, ku-rios tarsi atrodo giminingos –tolerancija ir liberali demokra-tija. Liberali demokratija sakotoms uþdaroms bendruome-nëms – moterø muðti negalimaarba ðariato teisë DidþiojojeBritanijoje negalioja. Religijosatskyrimas nuo valstybës yrapamatinis demokratijos prin-cipas. Tuo tarpu uþdaros imig-rantø bendruomenës tokiasnuostatas vertina kaip asimi-liacines, tai yra primetanèiassvetimas taisykles. Vieni sako:toleruokime tas bendruome-nes, bet kai bandai ávesti ásta-tymo, teisës virðenybës mini-mumà, jie tokiam primetimuiprieðinasi ir griauna demokra-tijos principus. Èia matome,kad nebus jokios multikultûri-

Tautinës valstybës svarba ES nareiLietuvai ir TS-LKD

nës visuomenës, taèiau turi bû-ti tam tikras taisykliø rinkinys,prie kurio tos bendruomenësprivalo prisitaikyti. Reikia kel-ti kartelæ kalbos mokëjimui,

kultûriniam prisitai-kymui. Juk esi sve-èias, tai bûk malonuspasiraðyti sveèiøknygoje ir gerbti vie-tos tradicijas, kultû-rà. Bet didþiausiaproblema, kad tojeEuropos sveèiø kny-goje jau nebeaiðku,kokios vertybës irnuostatos yra para-ðytos. Kai paèiai Eu-ropai neaiðku, kur jieina, labai sunku tuo

keliu nukreipti uþdaras ir savovertybinæ hierarchijà saugan-èias bendruomenes.

Kai kalbu apie nacionalinævalstybæ Vakarø Europoje, tu-riu mintyse ne tik etninæ sudë-tá, bet ir tai, kur yra sprendimøpriëmimo galios centras. Èia iryra ta didþioji problema, kylan-ti ið Europos integracijos ir na-cionalinës valstybës santykio:kur turëtø bûti galios centras?Britai sako, kad daugiau galiosreikia palikti nacionalinëmsvalstybëms. Prancûzai sako,kad reikia kurti federacijà, kurEuropos Komisija bûtø kaipVyriausybë, o ES Taryba ir Pa-rlamentas – kaip tikras dviejø rû-mø parlamentas. Ðiame proble-mos lauke keliu dar vienà klau-simà, susijusá su TS-LKD, –kokia turëtø bûti Lietuvospuoselëjama ES vizija?

Mes, deðinieji, daþnai kal-bame apie tai, kà mums sutei-kia politinës sàjungos, mus val-do idëja, kuo daugiau integruo-tis. Bet Vakarø Europoje deði-nieji daþniausiai gina naciona-linës valstybës principus. O pasmus atvirkðèiai. Todël norisigilesnës analizës. Tai irgi yrasusijæ su mûsø nacionalinësvalstybës áraðymu. Neuþtenkapasakyti, að einu á Vakarus, áEuropos branduolá. Norisi þi-noti, su kokiomis vertybëmisten eini, kà nori ten padaryti?Jei nori apsaugoti savo valsty-bæ, tada kalbëkime apie subsi-diarumà sprendimø priëmimoprocese. Priëmëme tokià nuo-statà, kad kuo daugiau Euro-pos, tuo maþiau Rusijos. Puiku.Geopolitika diktuoja tokià logi-kà. Bet gal prieð tai atsakykimesau á klausimà – o kas gi ta Eu-ropa ðiandien, á kokià Europàmes norëtume integruotis?

– Savo straipsnyje teigiate,kad tautiðkumas lemia mûsødemokratijà ir suprieðinate jásu konstitucine pilieèio ir vals-tybës sankaba, bet yra tokioskolonijinës ðalys kaip JAV,kur nëra tautiniø politiniøbendruomeniø, bet veikia pi-lieèiø ásipareigojimas valsty-

bei bûtent per konstitucijà. ArJums neatrodo, kad VakarøEuropos ðalys dël didelës imig-racijos gali bûti priverstos pa-sukti JAV keliu?

– Jei panagrinëtume EKpirmininko Barozo retorikà,tai savo metinëse kalbose, ape-liuodamas á JAV modelá, jis yrasakæs, kad turime sukurtiJungtines Europos valstijas.Bet vos paþvelgus matosi, kadsocialinë, kultûrinë ir politinësankloda JAV ir Europoje yraskirtinga. JAV yra pilieèiø sà-junga. Amerika savo pilietinævisuomenæ kildina tik ið kons-titucijos. 19 amþiaus pirmojepusëje JAV Aukðèiausiasisteismas iðaiðkino, kad JAV yrapilieèiø sàjunga.

ES yra valstybiø su labaistipriomis nacionaliniø valsty-biø tradicijomis sàjunga. Èiayra didþioji problema. Tenvalstybë gali kildinti save iðkonstitucijos, dël kurios susi-tarë pilieèiai. Èia – valstybiøsàjunga. Norint ES paverstikonstitucine sàjunga – tai nekartà buvo nesëkmingai më-ginta – reikëtø „atkabinti“ pi-lieèius nuo nacionaliniø valsty-biø. Taèiau tai sunkiau padary-ti nei daugelis galvojo. Prancû-zija 2004 metais balsavo prieðES konstitucijà. Taigi ðalies,kalbanèios apie federacijà,þmonës atmetë visas federaci-jos idëjas. Nacionalinë politi-në bendruomenë siekia iðlai-kyti ne tik savo tapatybæ, bet irgalias, demokratinæ kontrolæ.Ir vël gráþtame prie to paties:bandome „atkabinti“ pilieèiusnuo nacionaliniø valstybiø, betnieko naujo nepasiûlome.

Federalistai sako: sustip-rinkime Europos Parlamentà,kuris galëtø kontroliuoti insti-tucijas, tada ir mes ágautumekontrolæ. Bet kà atstovauja da-bartinis Europos Parlamen-tas? JAV Kongresas atstovaujapilieèius. Europos Parlamen-tas irgi neva nori atstovauti Eu-ropos pilieèius. Bet ar turimeEuropos tautà? Ne. Turimetautas, tautø Europà, o ne Eu-ropos tautà. Tai vël konceptu-ali problema. ES architektai,átraukiantys ávairius istoriniuspasakojimus, nuolat bandotuos dalykus perkûrinëti irkurti Europinæ tautà. Èia TS-LKD vël svarbu sau atsakyti:uþ kokià ES – uþ tautø Europàar uþ Europos tautà – mes pa-sisakome? Ar mûsø politiniaikaliniai ir tremtiniai kovojo uþEuropos tautà, o gal greièiauuþ lietuviø tautà ir laisvø tautøEuropà? Apie tai mums reikiakuo daugiau kalbëti. Juk taimûsø vertybinis pamatas. Tà irdarysime.

(bus daugiau)Kalbëjosi

Ingrida VËGELYTË

Dr. Laurynas Kasèiûnas

5 2014 m. vasario 7 d.Nr. 5 (1075) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameTegul dangus Jums sëkmæ lemiaVisuos darbuos, visuos keliuos.Tegul gyvenimo kelionëjTik sveikata ir dþiaugsmas lydi Jus.Nuoðirdþiai sveikiname Broniø ÞEMAILÀ – 90-ojo,

Antanà MEÐKAUSKÀ – 80-ojo, Algá GENÁ – 55-ojojubiliejaus proga.

Linkime sveikatos, energijos, graþiausiø gyvenimo dienøbei Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas* * *

85-ojo jubiliejaus proganuoðirdþiai sveikinu brangøsenelá, Laisvës kovø dalyváZigmà KIRDEIKÁ, gyvenantáPlauèiðkiø kaime, Pakruojorajone.

Vaikaitë Justina

Donielaitë su ðeima

* * *Ir gerai, kad eini, kad verþiesi, svajoji,Kad ðypsaisi linksmai arba tyliai verki.Ir gerai, kad sava ðirdimi iðmatuojiLaimæ, dþiaugsmà, kanèias, net viltis ateity.

Juk þinai – nebegráð atgalios, kas praeina.Negali nei sustot, nei palaukt negali.Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,O gyvenimas lieka dar vis ateity.

Nuoðirdþiai sveikiname 85-àjá jubiliejø ðvenèianèiusLPKTS Palangos filialo tarybos narius – Algirdà PEÈIUKONÁir Justinà ÐATKAUSKÀ ir 80-metá – Kristinà ÐIMKIENÆ.Linkime stiprios sveikatos, iðtvermës ir ilgiausiø metø.

LPKTS Palangos filialas* * *

Grabingo gimtadienio proga nuo-ðirdþiai sveikinu bendraþygá Algirdà

Kazimierà PEÈIUKONÁ – Birutësrinktinës partizanà Putinà.

Sveikatos, stiprybës, prasmingøidëjø darbams dël Tëvynës.

Antanas Lukða su ðeima

* * *Garbingo 85-ojo jubiliejaus pro-

ga sveikiname buvusià Zimos r.Centralnyj Chazano tremtinæ Marijà

AÞERSKAITÆ-ZAKARAUSKIENÆ.Linkime stiprios sveikatos, dvasios

ramybës ir Dievo palaimos.LPKTS Jonavos filialas

* * *Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga

nuoðirdþiai sveikiname Laisvës kovødalyvæ Apolonijà MELEÐIENÆ.

Linkime geros sveikatos, sëkmës irDievo palaimos.

LPKTS Varënos filialas

Prasidëjus naciø Vokietijosir Sovietø sàjungos karui ir na-ciø kariuomenei áþengus á Lie-tuvos teritorijà, sovietiniaiokupantai, norëdami nuslëptisavo nusikaltimus, ðimtus ne-kaltai Lietuvos kalëjimuosekalinamø Lietuvos inteligen-tus, kariuomenës karininkø,Ðauliø sàjungos nariø, tautinin-kø, buvusiø Vyriausybës nariø,dvasininkø, ûkininkø, studen-tø ketino perveþti á Sovietø sà-jungos gilumoje esanèius kalë-jimus ar koncentracijos lage-rius. Taèiau naciø karo maði-na judëjo greièiau negu kaliniøkolonos, tad kalinius imta bru-tualiai þudyti, kaip tai ávykoRainiø miðkelyje, Pravieniðkë-se, Petraðiûnuose ir kitose Lie-tuvos vietose.

1941 metø birþelio 23-io-sios naktá ið Kauno sunkiøjødarbø kalëjimo ketvirtojo irpenktojo skyriø á Minsko dar-bø kalëjimà sunkveþimiais bu-vo perveþta per 80 politiniø ka-liniø, tarp kuriø buvo profeso-rius Ignas Konèius, pulkinin-kas Jonas Petruitis, pulkinin-kas Juozas Tumas, Lietuvosministro pirmininko pavaduo-tojas Kazys Bizauskas, pulki-ninkas Balys Giedraitis, visuo-menës veikëjas ðaulys VincasDaudvardis, dailininkë VandaNavalinskaitë-Pranckonienë,þurnalistas Petras Kupèiûnas,kalbininko Jono Jablonskiosûnus Jonas Jablonskis, ûki-ninkas Kazimieras Gruðas,tarnautojas Vladas Tuskenis,broliai kunigai Antanas ir Pra-nas Petraièiai ir kiti. Daugelisjø naktá ið birþelio 26-osios á27-àjà buvo nuþudyti Èerve-nës miðke. Tik 23 ið Kauno ka-lëjimo iðveþtø kaliniø pavykoiðsigelbëti ið enkavedistø þudy-niø katilo.

Tarp tà naktá nuþudytøjøbuvo Nepriklausomybës kovødalyvis, pirmasis Këdainiø ka-ro komendantas, ilgametisLietuvos kariuomenës ðtaboSpaudos ir ðvietimo skyriausvirðininkas, Lietuvos ðauliø sà-jungos centro valdybos narys,pulkininkas Juozas Ðarauskas,kurio 120-àsias gimimo meti-nes minëjome sausio 20 dienà.

Juozas Ðarauskas gimë1894 metø sausio 20 dienà Bai-sogalos valsèiuje, Kamariðkiøvienkiemyje, ðalia Këdainiø–Ðeduvos kelio. Tëvai Antanasir Viktorija Ðarauskai, ûkinin-kai, turëjo aðtuonis sûnus ir dvidukteris.

Baigæs Baisogalos pradinæmokyklà, J. Ðarauskas ástojo áÐiauliø gimnazijà, kurioje bai-gë 4 klases. Vëliau ástojo á Ki-jevo matininkø ir hidrotechni-kos mokyklà, taèiau nebaigë –prasidëjo Pirmasis pasauliniskaras ir jis buvo mobilizuotas

á carinæ kariuomenæ. 1914 me-tais J. Ðarauskas dalyvavo mû-ðiuose Vilniaus, Gardino ir Su-valkø gubernijose. 1915 metaisnetoli Punios buvo suþeistas.Pasveikæs buvo pasiøstas mo-kytis á Maskvos karo mokyklà,kurià baigæs jaunesniuoju ka-rininku, dalyvavo mûðiuoseprieð Austrijos ir Vengrijos ka-riuomenæ Galicijos fronte.

Po 1917 metø vasario re-voliucijos Rusijoje J. Ðaraus-kas paliko daliná ir atvyko á Vo-

roneþà, kur nuo 1917 metø pa-vasario pirmininkavo Vorone-þo águlos lietuviø kariø komi-tetui. Geguþës mënesá dalyva-vo Peterburge ávykusiame lie-tuviø kariø suvaþiavime, kuria-me buvo svarstomas klausimasdël lietuviðkø daliniø steigimoir organizuoto sugráþimo á Lie-tuvà. Ið 78 suvaþiavimo delega-tø 48 pasisakë prieð tokiø dali-niø steigimà. Karininkas J. Ða-rauskas buvo vienas ið nedauge-lio, pasisakiusiø uþ steigimà.

Nors lietuviø kariø suvaþia-vimas nepritarë lietuviðkø da-liniø steigimui, taèiau atskiro-se Rusijos vietovëse tokie da-liniai steigësi. J. Ðarauskasdrauge su kitais karininkais Vi-tebske ásteigë Atskiràjá lietuviøbatalionà, kuriame buvo 1500lietuviø kariø. Ðiam batalionuivadovavo pirmasis LietuvosNepriklausomybës kovose þu-væs karininkas Antanas Juoza-pavièius. 1917 metø pabaigo-je J. Ðarauskas kartu su kalbi-ninku profesoriumi Jonu Jab-lonskiu Voroneþe iðvertë á lie-tuviø kalbà rikiuotës statutoterminus, kurie vëliau buvopanaudoti besikurianèioje Lie-tuvos kariuomenëje.

1918 metø kovà sovietøRusijai pasiraðius separatisti-næ taikos sutartá su Vokietija,bolðevikai paskelbë carinëskariuomenës demobilizacijà irpradëjo formuoti Raudonàjàarmijà. Bolðevikinë valdþia uþ-draudë Lietuviø kariø sàjun-gos veiklà ir reikalavo, kadásteigti lietuviðki daliniai prisi-jungtø prie Raudonosios armi-

jos. Lietuviai atsisakë. Uþ taijiems buvo nutrauktas mais-to tiekimas, daliniai iðfor-muojami ir prasidëjo bolðevi-kinës represijos. Ypaè dël ðiørepresijø nukentëjo karinin-ko P. Linkevièiaus vadovauja-mas Sibiro Vytauto Didþiojolietuviø batalionas (jame buvoapie 500 kariø), kuris jëga bu-vo iðformuotas. Penki karinin-kai ir trys kareiviai buvo bolðe-vikø suimti, kankinami ir ga-lop kardais sukapoti.

1918 metø vasario 16 die-nà Vilniuje, Lietuvos valstybëstaryba paskelbë Lietuvos Ne-priklausomybës aktà. Tø me-tø vasarà ir rudená á Lietuvà iðRusijos sugráþo ðimtai lietuviøkariø. Jie atnaujino Lietuvoskariuomenës kûrimo procesà.Tai buvo itin svarbu jaunai Lie-tuvos valstybei. Prie Valstybëstarybos buvo ásteigta Apsau-gos komisija, registravusi iðRusijos sugráþusius karinin-kus ir karius, rinko karines þi-nias, svarstë galimybes steigtiir apginkluoti kariuomenæ. Ðikomisija, dar vadinama Karotaryba, registravo ir pirmuo-sius savanorius, tarp kuriø bu-vo bei rugsëjo mënesá ið Rusi-jos sugráþæs karininkas JuozasÐarauskas.

1918 metø gruodþio 28 die-nà kraðto apsaugos ministroásakymu karininkas J. Ðaraus-kas paskirtas Këdainiø sritiesapsaugos virðininku. Ðiai sri-èiai buvo priskiriamos Këdai-niø, Ukmergës ir Kauno (beKauno miesto) apskritys. Á Kë-dainius J. Ðarauskas atvykogruodþio 31 dienà ir ið kartoëmësi aktyvaus darbo: platinoatsiðaukimus, verbavo savano-rius, organizavo savanoriø bû-rá ir jo aprûpinimà.

1919 metø sausio 13 dienàá Këdainius atvyko ið Panevë-þio pasitraukæs karininko Jo-no Variakojo vadovaujamasPanevëþio srities 100 savano-riø apsaugos bûrys. Abu kari-ninkai ëmësi gynybiniø reika-lø, kaip apsaugoti Këdainiø irKauno prieigas, nes Këdainiuspuolë nepalyginamai gausesnisir geriau ginkluotas bolðevikøPskovo divizijos 2-asis ðauliøpulkas su daugiau nei 1000 ka-riø ir artilerija. Jau sausio 13dienà prie Kapliø kaimo ávykopirmasis Nepriklausomybëskovø susirëmimas su bolðevi-kais, kurio metu buvo suþeis-tas savanoris Jurgis Kiaunë –pirmasis Lietuvos kariuome-nës suþeistas karys.

Karininkai J. Ðarauskas irJ. Variakojis puikiai organiza-vo Këdainiø gynybà ir bolðevi-kø kariuomenë patyrë skau-dþius pralaimëjimus prie Kë-dainiø ir Ðëtos.

Èervenës þudyniø auka

Plk. Juozas Ðarauskas

(keliama á 8 psl.)

PadëkaLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga nuoðirdþiai

dëkoja buvusiam tremtiniui Antanui Bunevièiui, ið 33 asme-nø – kaunieèiø, vilnieèiø, tauragiðkiø – surinkusiam 441lità aukø kuriamam dokumentiniam filmui apie partizanàVaclovà Voverá-Þaibà. Taip pat dëkojame visiems auko-jusiesiems uþ patriotiðkumà ir neabejingumà Lietuvosistorijos áamþinimui.

LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Stronèikas

62014 m. vasario 7 d. Nr. 5 (1075)Tremtinys

(Tæsinys)

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiø á Kario savanorio ir Laisvëskovø dalyvio teisiná statusà

Kazimieras Karaliûnas,g. 1913 m., (po mirties), par-tizanas, Panevëþio aps. Puða-loto valsè., Auðros bûrys,1944–1945 m.Stasys Liatukas, g. 1928 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Ðilalës apyl., Kæstuèioapyg. Lukðto bûrys, þuvo1951-07-15.Ipolitas Lukaðevièius, g. 1920 m.,(po mirties), partizanas, Pane-vëþio aps. Krekenavos valsè.,Baublio bûrys, 1945–1948 m.Jonas Macijauskas, g. 1927 m.,(po mirties), partizanas, Tau-ragës r. Lomiø apyl., Kæstuèioapyg. Auðrelës bûrys, þuvo1947-10-03.Albertas Romualdas Pilka,g. 1937 m., Pasiprieðinimo ak-cijø dalyvis, Panevëþio m.,1963–1964 m.Vladislovas (Vladas) Raila,g. 1909 m., (po mirties), par-tizanas, Ukmergës aps. Pagi-riø valsè., Vyèio apyg., 1944–1946 m.Tamara Ramanauskienë-Ba-bachina, g. 1953 m., kitokiaisbûdais dalyvavusi kovoje uþLietuvos nepriklausomybæ,Utena, 1981 m.Albinas Smetona, g. 1929 m.,rëmëjas, Ukmergës aps. Tau-jënø valsè., 1947–1950 m.Antanas Trijonis, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Obelyno apyl., Neries,Perkûno, Dràsuèio bûriai, þu-vo 1947-04-28.Jonas Vaièiulis, g. 1915 m.,(po mirties), partizanas, Ðilu-tës r. Vainuto apyl., Kæstuèioapyg. Ðalnos kuopos Þalgiriobûrys, þuvo 1950-05-24.Juozas Vaièiulis, g. 1916 m.,(po mirties), partizanas, Ðilu-tës r. Vainuto apyl., Kæstuèioapyg., þuvo 1953-02-23.

Vincas Vaièiulis, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Ðilu-tës r. Vainuto apyl., Kæstuèioapyg. Ðalnos kuopos Tulpësbûrys, þuvo 1946-06-01.Aleksas Valantas, g. 1926 m.,(po mirties), partizanas, Tau-ragës r. Gaurës apyl., Kæstuèioapyg., þuvo 1948-09-15.Zigmas Vaiðvilas (Vaiðvila),g. 1914 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Kaltinënø ap-yl., Þemaièiø apyg. Ðatrijosrinktinë, þuvo 1947-06-03.Jokûbas Varanius, g. 1925 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Kvëdarnos apyl., Kæstu-èio apyg., þuvo 1953-04-03.Juozas Varapnickas, g. 1901 m.,(po mirties), Sukilimo daly-vis, Kauno m., 1941-06-22–1941-06-28.Pranas Vasiliauskas, g. 1916 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Padievyèio apyl., Þemai-èiø apyg. Àþuolo bûrys, 1949–1950 m.Juozas Vitkus, g. 1929 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Ðilalës apyl., Kæstuèio apyg.Lukðto bûrys, 1950–1952 m.Vaclovas Þilys, g. 1928 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Laukuvos apyl., Kæstuèio ap-yg. Ðalnos kuopos Lukðto bû-rys, þuvo 1949-08-23.

(Bus daugiau)Atsiliepimus apie ðiuos pre-

tendentus galite siøsti adresu:Pasiprieðinimo dalyviø (rezis-tentø) teisiø komisija. Gedimi-no pr. 40/1, LT-01110 Vilnius.Teirautis tel. (8 5) 231 4157.

Komisijos pastaba. Sàraðasskelbiamas vadovaujantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos darbo reg-lamento 8 punktu: „Preten-dentai á Kario savanorio irLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje“.

Nors jau praëjo visas pus-metis, kai „Tremtinyje“ Nr. 27(1049) liepos 19 dienà buvo ið-spausdintas A. Prijalgauskie-nës straipsnis „Lietuvos sava-norio Prano Paulausko ir jo sû-naus gyvenimas ir þûtis“, norë-èiau pateikti þiupsnelá atsimi-nimø apie Pranà jaunesnájá irkai kà patikslinti.

Susipaþinome su Pranu vë-lø 1950-jø rudená, o gal jau þie-mà Dþezkazgano Rûdyno(Dþeskazgan Rudnik) 4-ojolagpunkto skaitykloje. Jis,kaip ir að, buvo didelis knygømëgëjas, poetiðkos sielos þmo-gus, tad greitai artimai susi-draugavome ir didelæ dalá netaip jau ilgø laisvalaikio valan-dø praleisdavome kartu. Irpokalbiø temø mumsnetrûko.

Neprisimenu, kadjis bûtø sakæs, jog patsraðo eilëraðèius, taèiaususiraðinëjo su telðiðkejaunàja poete TekleKryþevièiûte, rodë joslaiðkus. Viename iðlaiðkø buvo pluoðtelispoetës eilëraðèiø. Jeine visi, tai bent dalis jøbuvo religinio turinio.Be abejo, „jaunoji tary-binë poetë“, pradëjusiskelbti savo kûrybàspaudoje, rizikavo netik reputacija. Stebina,kaip toks laiðkas pra-smuko pro lagerio cen-zoriø. Matyt, jam tal-kinæs lietuvis vertëjastyèia ar netyèia nebu-vo labai stropus...

Tuo metu Pranasbuvo atsisakæs eiti ádarbà – tapo vadina-muoju „otkazèiku“.4-ajame lagpungte,galbût kaip niekur ki-tur, prieð tokius strei-kininkus nebuvo ima-masi grieþtesniø sank-cijø, tik buvo sumaþi-namas maisto davinysiki vadinamojo karantininio.Tokiø „otkazèikø“, Prano þo-dþiais, zonoje buvo apie 30.Vëliau prie jø prisidëjau ir að.

1951-øjø vasarà mûsø ke-liai iðsiskyrë, kai buvau perkel-tas á 3-iàjá lagpunktà, buvusá ki-toje Rûdyno pusëje. Dirbti rei-këjo vario rûdos ðachtoje. Ir èiabandþiau atsisakyti tokio darbo,taèiau nedelsiant atsidûriau va-dinamajame „BURe“ (barakusilennogo reþima – sustiprin-to reþimo barake). Kità dienàlaukë priverstinis iðvesdinimasá darbà su rieðus labai spau-dþianèiais antrankiais.

Vël su Pranu Paulausku su-sitikome po garsiojo Kengyrolagerio sukilimo 1-ajame ar2-ajame lagpunkte (visi trys lag-punktai èia buvo aptverti ben-dra siena ir vienas nuo kito taippat atskirti 4–5 metrø aukðèiosienomis. Bendrame aptvareuþ aukðtø sienø buvo lagerio li-

Apie telðiðká Pranà Paulauskà jaunesnájágoninë). Pasirodo, Pranas bu-vo vienas ið aktyviausiø sukili-mo dalyviø. Jis pasakojo, kadkaliniai savo jëgomis susimon-tavo radijo mazgà ir per garsia-kalbius garsiai skelbë reikala-vimus, kuriuos girdëjo ne tiklagerio vadovybë, bet ir civiliaiKengyro gyventojai. Kalbëjojisai ir apie leistà lietuviðkà laik-raðtëlá „Vytis“, tik neminëjo,kaip vëliau suþinojau, kad jisbuvo pagrindinis to laikraðtë-lio autorius ir redaktorius.Apie susidorojimà su sukilimodalyviais daug priraðyta, tadnesikartosiu. Tik priminsiu,kad Kengyro kaliniø pavyzdþiunetrukus pasekë ir mûsø lage-ris. Vengdami aukø, iðëjome ádarbà maþdaug po dviejø savai-

èiø, suþinojæ apie þiaurø Ken-gyro sukilimo numalðinimà irpamatæ á kariná miestelá atþleg-sëjusius tankus.

Gráþome Tëvynën maþ-daug tuo paèiu laiku – 1956metais. Susitikome Telðiuose,kartu aplankëme T.Kryþevi-èiûtæ, pasiirstëme Masèio eþe-re. Man pasisekë prisiregist-ruoti Klaipëdoje, gavau lovàstatybininkø bendrabutyje.1957 metais Pranas aplankëmane Klaipëdoje. Mums pasi-sekë ásipraðyti á sunkveþimá,veþusá patalynæ ið bendrabuèioá Nidà. Tad be jokiø leidimø,kurie tada buvo reikalingi va-þiuojantiems á pasienio zonà,iðvaikðèiojome Nidà, iðbraidë-me didþiàsias kopas. Beje, tarpdidþiosios kopos ir kopos At-siskyrëlës (kartais vadinamosVieniðàja) tuomet ganësi ke-liolikos karviø banda.

Pranas buvo romantikas,

svajotojas, pësèias kaþkuriàvasarà ar tik ne nuo Gargþdøiki Þarënø praëjæs paminijais.Aplankë ne vienà Þemaitijosmiestelá, stebëjosi Rietavobaþnyèios architektûra. Tiks-liai neprisimenu, kur jis tadadirbo, bet iðliko jo atsiøstanuotrauka, kurioje uþfiksuotiarcheologiniai kasinëjimai prieDþiugo piliakalnio, kuriuosejis dalyvavo. Gal jis padarë klai-dà, kad apsigyveno Telðiuose.Kaþkieno áskøstas, „kad vël tas„banditas“ po Telðius vaikðto“,buvo suimtas ir atsidûrë trem-tyje Tobolske. Susiraðinëjo-me. Dirbo jis ten daþytoju, re-montavo butus, kartais jø de-koravimui panaudodamas irsavo meninius sugebëjimus. Ið-

saugojau keletà joatsiøstø maþo for-mato ir nelabai ko-kybiðkø nuotrau-kø, taip pat alieji-niais daþais ið nuo-traukos nutapytàmano portretà.

Gráþæs 1963metais pasekë ma-no pëdomis – pra-dëjo dirbti Klaipë-dos statybose, kurbuvo lengviau gau-ti ir darbo, ir vietàbendrabutyje. Pra-dþioje dirbo iðDþezkazgano lai-kø paþástamo Ste-pono Joniko briga-doje, vëliau susira-do dailininko dar-bà Autobusø par-ke. „Dailininkas“skambëjo graþiai,bet ið tikrøjø tekoraðinëti autobusømarðrutø lenteles,t v a r k a r a ð è i u s ,pieðti „mobilizuo-janèius“ ðûkius,demonstracijø pla-katus.

Susiradæs gy-venimo draugæ,

persikëlë á Plungæ. Mûsø ben-dravimas beveik nutrûko. Svei-kindamas já kaþkuriø Kalëdøar Velykø proga, pasiunèiauatvirutæ. Netrukus gavau laið-kà, tiksliau – vokà su paðarvo-to Prano nuotrauka. Ir jokioþodelio, jokio paaiðkinimo.Spëliojau, gal iðtiko ðirdiessmûgis, nes kaþkada minëjo,kad ðirdis ne visai sveika. Tikpastaruoju metu ið A. Prijal-gauskienës straipsnio suþi-nojau, kad Pranas Paulaus-kas, nepaisant solidaus am-þiaus, buvo paimtas kari-niams mokymams ir ten neaið-kiomis aplinkybëmis þuvo armirë...

Tarp daugybës netekèiøTëvynë neteko ir ðio neeili-nio þmogaus, sovietø oku-pacijos metais taip ir nega-lëjusio atskleisti savo gabu-mø ir talento.

Algimantas BÛDAS

ILSËKITËS RAMYBËJE

Kostas Kliuèinskas1915–2014

Gimë Lazdijø r. Rudaminos mstl. 1946 m.suimtas, kalëjo Kauno kalëjime, vëliau nuteis-tas ir iðveþtas á Intos lagerius. Reabilituotas1957 m. Gráþæs á Lietuvà dirbo skardininku.1991 m. tapo LPKTS Kauno filialo nariu.

Palaidotas Eiguliø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir arti-

muosius.LPKTS Kauno filialas

Bronë Kliuèinskienë1922–2014

Gimë Lazdijø r. Bevirðø k. 1947 m. suim-ta, kalëjo Kauno kalëjime. Reabilituota gy-veno ir dirbo Kaune. 1992 m. tapo LPKTSKauno filialo nare.

Palaidota Eiguliø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir arti-

muosius.LPKTS Kauno filialas

Vaikðtinëjome jau be sargybos. Pirmas ið kai-rës – Steponas Jonikas, treèias – Pranas Paulaus-kas, ketvirtas – Algimantas Bûdas. Dþezkazganas,1955 metai

Nidoje ant Kurðiø mariø kranto su ðiø eiluèiø au-toriumi

7 2014 m. vasario 7 d.Nr. 5 (1075) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2400. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Ingrida Vëgelytë

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

S k e l b i m a s

Vasario 14 d. (penktadiená) 12 val. Vilkijos gimnazijojeávyks ekspedicijos á Sibirà „Vorkuta 13“ dalyviø susitikimas sugimnazistais ir Vilkijos gyventojais. Veiks Vilkijos tremties irrezistencijos muziejaus paroda „Vilkijieèiai Sibire“.

Po renginio ekspedicijos dalyviai padës gëliø prie perlaido-tø Vilkijos kraðto partizanø kapø, aplankys Vilkijos tremties irrezistencijos muziejø.

Kvieèiame dalyvauti.

Vasario 15 d. (ðeðtadiená) kvieèiame á Lietuvos valstybës at-kûrimo dienos minëjimà Kruonio miðke.

17 val. ðv. Miðias Kruonio baþnyèioje aukos vyskupas Juo-zapas Matulaitis;

18 val. ið Kruonio miestelio aikðtës á miðkà, kur uþkasti 1946-øjø vasario15-osios naktá þuvæ trys Lietuvos partizanai, pajudës ið-kilminga eisena su vëliavomis, deglais, þvakëmis ir gëlëmis.

Dalyvaus moksleiviai, Jûrø skautai, kudirkaièiai, visuome-ninë organizacija „Vanagas“, Jaunieji Lietuvos patriotai, ka-ro istorijos klubas „Grenadierius“, Jaunieji konservatoriai,Lietuvos ðauliø sàjungos Kauno apskrities Vytauto Didþio-jo 2-osios rinktinës jaunieji ðauliai, choras „Perkûnas“, Kai-ðiadoriø kultûros centro folkloro ansamblis „Verpeta“, Rum-ðiðkiø kultûros centro folkloro ansamblis „Praviena“, KASPDariaus ir Girëno apygardos 2-oji rinktinë, Divizijos gene-rolo Stasio Raðtikio Lietuvos kariuomenës mokykla.

Praðome nepamirðti ðiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti þva-kuèiø, deglø, vëliavø ar vëliavëliø.

Vaiðinsimës kareiviðka koðë ir arbata.Tel. pasiteirauti: (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

UþjauèiameMirus atkurtos Þemaièiø

apygardos vadui dimisijos ka-pitonui

Vincui Vernickui, nuoðirdþiai uþjauèiame duk-terá, jos ðeimà, gimines, ben-draþygius ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Vasario 13 d. (ketvirtadiená) 15 val. Ukmergës rajono sa-vivaldybës Vlado Ðlaito vieðojoje bibliotekoje (Vytauto g. 30,Ukmergë) ávyks Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijostyrimo centro leidinio „Vyèio apygardos partizanø vadas Da-nielius Vaitelis-Briedis“ sutiktuvës.

Dalyvaus leidinio rengëjas Vaclovas Slivinskas, istorikas Da-rius Juodis, Danieliaus Vaitelio artimieji, kiti sveèiai. Partiza-nø dainas atliks Siesikø kultûros namø kaimo kapela „Viever-sa“ (vadovas Mindaugas Grainys).

Renginio metu bus galima ásigyti pristatomà knygà.Maloniai kvieèiame dalyvauti!

Anelë Dambrauskaitë-Matukevièienë

1923–2014Gimë Varënos r. Kareivoniø k. ûkinin-

kø ðeimoje, auginusioje tris vaikus. Uþaugu-si dirbo kaimo kooperatyve. 1942 m. iðtekë-jo uþ eigulio Juozo Matukevièiaus. Prasi-dëjus antrajai sovietø okupacijai vyras su-bûrë Onuðkio apylinkiø partizanø bûrá, ta-po jo vadu, slapyvardþiu Vilkas. 1945 m. þuvo mûðyje Kaniûkøk. Anelë buvo suimta, tardyta, kankinta. Ákalinta Vorkutos la-geriuose. Po ketveriø metø iðtremta á Krasnojarsko kr. Boguèia-no r. Dirbo miðkø ûkio kepykloje. 1954 m. gráþo á Lietuvà. Gy-veno Kaune, dirbo siuvimo fabrike. Uþaugino dukterá.

Palaidota Varënos r. Þilënø kapinëse.

Ona Merkelytë-Jaudzemienë1927–2014

Gimë Didkiemio k. Ðilalës r. tarnautojøðeimoje. 1947 m. dirbdama mokykloje mo-kytoja buvo suimta ir ákalinta TauragësNKVD bûstinëje, vëliau iðveþta á ÐilutësNKVD kalëjimà. Buvo nuteista ir ákalintaMordovijos lageriuose. 1955 m. iðleista nu-vaþiavo á tëvø tremties vietà Irkutsko sr. Bo-daibo r. Ten susituokë su tremtiniu AlmiruJaudzemu. Gimë duktë ir sûnus. Á Lietuvàgráþo 1967 m., apsigyveno Tauragëje. Dirbocentrinës ligoninës buhalterijoje.

Palaidota Tauragës Papuðynio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà bei dukters ir sûnaus ðeimas.

LPKTS Tauragës filialas

Julija Zavistauskaitë-Andriuðkevièienë

1928–2014Gimë Vilkaviðkio r. Meiðtiðkës k. ûki-

ninkø ðeimoje. Mokësi Pilviðkiø progimna-zijoje. Baigë Vilkaviðkio vidurinæ mokyk-là. Dirbo mokytoja Kybartø apylinkëje.Vieðëdama tëviðkëje, kartu su tëvais ir bro-liais buvo iðtremta á Irkutsko sr. Dirbo auk-so kasykloje „Bolðyje Kati“ prie Baikalo.Vëliau dirbo miðko ruoðos darbus „Bolða-ja Reèka“ miðkø ûkyje. Á Lietuvà gráþo 1958 m., apsigyveno Vil-kaviðkio r. Pilviðkiø mstl. Dirbo plytinëje. Iðtekëjusi uþ AntanoAndriuðkevièiaus, apsigyveno Bartininkø k. Kazlø Rûdos apyl.,dirbo kolûkyje. Uþaugino dukterá ir sûnø. Paskutinius trejus me-tus gyveno pas dukterá Kaune.

Palaidota Kazlø Rûdos apylinkëje, Bagotosios kapinëse.Liûdi artimieji

Janina Karevaitë-Jurgaitienë1930–2014

Gimë Raseiniø r. ûkininkø ðeimoje. 1941 m.ðeima iðtremta á Komijà, Ustkulomsko r., të-vas nuo ðeimos atskirtas. Mamà su vaikais ap-gyvendino 6-ojoje Potkolonkoje. Pasibaiguskarui Syktyvkare susitiko su ið kalëjimo ið-leistu tëvu. Ðeima gráþo á Tëvynæ. 1947 m.dþiaugsmà nutraukë mamos liga ir mirtis.Gerø þmoniø dëka tuomet pavyko iðvengtiantros tremties. Janina baigë Kauno felèe-riø–akuðeriø keturmetæ mokyklà. Sukûrëðeimà su Zigmu Jurgaièiu, uþaugino sûnø.

1961 m. pradëjo dirbti Ðilalës greitojoje medicinos pagalboje. Buvolabai kruopðti, pareiginga felèerë. Jos ðypsena, guodþiantis þodis,profesionalumas padëjo visiems, kuriems buvo reikalinga pagalba.

Palaidota Panevëþio r.Berèiûnø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà, sûnaus Vytauto ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas,UAB „Ambulansas“ Ðilalës greitosios medicinos

pagalbos stoties kolektyvas

Vasario 17 d. (pirmadiená)Kauno águlos karininkø ramo-vëje (A. Mickevièiaus g. 19)ávyks LPKTS, TS-LKD Politi-niø kaliniø ir tremtiniø frakci-jos, Kauno miesto savivaldy-bës Ðvietimo ir ugdymo sky-riaus ir Kauno mst. pedagogøkvalifikacijos centro organi-zuojama konferencija „Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio ta-rybos Deklaracijai – 65“.

Programa:14 val. – konferencijos pra-

dþia. Sveikinimo þodá tars Kau-no arkivyskupas metropolitasSigitas Tamkevièius, LR Sei-mo narë V. V. Margevièienë.

14.15 val. – „Partizanølaiðkas Ðventajam Tëvui PijuiXII“ – Kauno Kristaus Prisi-këlimo baþnyèios klebonasVytautas Grigaravièius.

14.30 val. – „Grësmiø Lie-tuvos nacionaliniam saugumuisuvokimas (1934–2014)“ –LR Seimo narys dr. ArvydasAnuðauskas.

14.45 val. – „Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio tarybosDeklaracijos atsiradimo aplin-kybës“ – LGGRTC vyr. spe-cialistas Darius Juodis.

15.15 val. – „Istorinës at-minties politika Lietuvoje:Lietuvos valstybingumo atra-miniai taðkai“ – VU Tarptau-tiniø santykiø ir politikosmokslø instituto dëstytojas dr.Laurynas Kasèiûnas.

15.30 val. – „Vakarø radi-jo transliacijø vaidmuo Lietuvoslaisvës kovoms“ – VU Istorijosfakulteto doktorantë, Sovieti-nës okupacijos tyrimo asociaci-jos narë Inga Zakðauskienë.

15.45 val. – „Projektas„Trakimø partizanai“ – sëk-minga laisvës kovø istorijos at-minties ágyvendinimo prakti-ka“ – VU Istorijos fakultetodoktorantas, Sovietinës oku-pacijos tyrimo asociacijos pirmi-ninkas Norbertas Èerniauskas.

16 val. – moksleiviø raðiniøkonkurso nugalëtojø apdova-nojimas.

Vasario 15 d. (ðeðtadiená) 11 val. Jurbarko seniûnijoje (Kau-no g. 25, 2 aukðte) ávyks Vasario 16-osios minëjimas ir LPKTSJurbarko filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Rinksimefilialo pirmininkà. Bus galima sumokëti nario mokestá.Registracija nuo 10 val.

Po susirinkimo – popietë prie arbatos. Vaiðinsimës atsineð-tomis vaiðëmis.

Nuoðirdþiai kvieèiame atvykti.

Seime eksponuojamaparoda, skirta LPKTS

veiklos 25-meèiuiNuo sausio 22-osios iki vasario 17 dienos Seimo 2-øjø rûmø

parodø galerijoje eksponuojama paroda, skirta Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos veiklos 25-meèiui.

Parodoje apþvelgiami pagrindiniai LPKTS veiklos aspektai:tremties ir rezistencijos atminimo áamþinimo darbø akimirkos,tremtiniø palaikø pargabenimas á Lietuvà, Lietuvos partizanøpalaikø perlaidojimas, tremtiniø kapø tvarkymas Sibire, jauni-mo ugdymas tautine ir patriotine dvasia. Parodoje pateikiamosnuotraukos ið politiniø kaliniø ir tremtiniø sàskrydþiø Arioga-loje, Gedulo ir Vilties dienos minëjimø, dainø ir poezijos ðven-èiø „Leiskit á Tëvynæ“.

Maloniai kvieèiame apsilankyti.Informacija tel. (8 5) 239 6210,El. p. juste.radzeviciute@lrs.lt.

Vasario 13 d. (ketvirtadie-ná) 18 val. Lietuvos muzikos irteatro akademijos Didþiojoje sa-lëje (Gedimino pr. 42, Vilnius)ávyks koncertas „Ið Sibiro natø“bei Jûratës Vyliûtës ir GailosKirdienës knygos „Lietuviai irmuzika Sibire“ pristatymas.

82014 m. vasario 7 d. Nr. 5 (1075)Tremtinys

vasario 10–16 d.

Televizijos programa mLRT LRT kultûra

Pirmadienis, vasario 10 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Visi namie (k.). 10.30 „Þiniø riteriai ir da-mos“ (k.). 11.45 Þingsnis po þingsnio (k.). 12.00„Miestelio ligoninë“. Ser. 13.00 Stilius (k.). 13.55Laba diena, Lietuva. 15.50 „Viena byla dviem“.Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.50„Naisiø vasara“. Ser. 19.25 Nacionalinë paieð-kø tarnyba. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama.21.15 Dëmesio centre. 21.45 Teisë þinoti.Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.45 Vakaro þinios. 23.15„Ðaronas“. Dok.f. 2008. Izraelis. 0.15 „Viena by-la dviem“ (k.). 1.30 Dëmesio centre (k.).

Antradienis, vasario 11 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Eurovizijos“ nacionalinë atranka (k.).12.00 „Miestelio ligoninë“. Ser. 13.00 Naciona-linë paieðkø tarnyba (k.). 13.55 Laba diena, Lie-tuva. 15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kob-ra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.50 „Naisiø vasa-ra“. Ser. 19.25 Emigrantai. 20.25 „Perlas“. 20.30Panorama. 21.15 Dëmesio centre. 21.45 Pinigøkarta. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.45 Vakaro þinios.23.15 „Prisikëlæs faras“. Ser. 0.15 „Viena byladviem“ (k.). 1.30 Dëmesio centre (k.).

Treèiadienis, vasario 12 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Chorø „Eurovizija“ (k.). 12.00 „Miestelioligoninë“. Ser. 13.00 Emigrantai (k.). 13.55 La-ba diena, Lietuva. 15.50 „Viena byla dviem“.Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien.18.50 „Naisiø vasara“. Ser. 19.25 Bëdø turgus.20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Dëme-sio centre. 21.45 Istorijos detektyvai. Pertr.-22.00 „Perlas“. 22.45 Vakaro þinios. 23.15 „Pri-sikëlæs faras“. Ser. 0.15 „Viena byla dviem“ (k.).1.30 Dëmesio centre (k.).

Ketvirtadienis, vasario 13 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Duokim garo! (k.). 12.00 „Miestelio ligo-ninë“. Ser. 13.00 Bëdø turgus (k.). 13.55 Laba die-na, Lietuva. 15.50 „Senis“. Ser. 17.00 „Kobra 11“.Ser. 18.00 Ðiandien. 18.50 „Naisiø vasara“. Ser.19.25 Taip. Ne. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama.21.15 Dëmesio centre. 21.45 Specialus tyrimas.Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.45 Vakaro þinios. 23.15„Paryþius“. Drama. 2008. Prancûzija. 1.45 „Senis“(k.). 3.00 Dëmesio centre (k.).

Penktadienis, vasario 14 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Naisiø vasara“ (k.). 11.50 Laðas po laðo (k.).12.00 „Miestelio ligoninë“. Ser. 13.00 Taip. Ne(k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50 „Senis“. Ser.17.00 Lietuvos nacionaliniø kultûros ir menopremijø áteikimo iðkilmës LR Prezidento rû-muose. 18.00 Ðiandien. 18.30 Keliai. Maðinos.Þmonës. 19.00 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai.20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokimgaro! Pertr.- 22.00 „Perlas“. 23.15 „Þemës stul-pai“. Ser. 1.10 „Senis“ (k.).

Ðeðtadienis, vasario 15 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Bëdø turgus (k.). 8.00Pagalbos ranka. 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Anima-cija. 10.00 Linksmoji knyga. 10.30 Ryto suktinissu Z.Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.00„Algimantas Ðalna. Norëjau bûti geriausias“.Dok.f. 13.00 „Ðerloko Holmso nuotykiai“. Ser.15.00 Popietë su A.Èekuoliu. 15.30 Pasaulio pa-norama. 16.00 Þinios. 16.10 Sveikinimø koncer-tas. 18.30 „Þiniø riteriai ir damos“. 19.50 Visi na-mie. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Eu-rovizijos“ nacionalinë atranka. 23.00 „Operacija„Keksas“. Komedija. 2012. JAV. 0.50 „Algiman-tas Ðalna. Norëjau bûti geriausias“ (k.).

Sekmadienis, vasario 16 d. 6.00 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 6.30 Ðventadie-nio mintys. 7.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite(k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kaimo akademi-ja. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklopedija.10.30 „Leonardas“. Ser. 11.30 Koncertas „Iðsau-gota per amþius“. 12.00 Valstybës atkûrimo die-na. Trijø Baltijos valstybiø vëliavø pakëlimo cere-monija. LR Prezidentës D.Grybauskaitës kalba.12.30 Ðv. Miðiø transliacija ið Vilniaus arkikated-ros. 13.30 Koncertas „Iðsaugota per amþius“.14.00 Vasario 16-osios minëjimas prie Lietuvosnepriklausomybës signatarø namø Vilniuje.14.30 Koncertas „Iðsaugota per amþius“. 15.00Ðventinis koncertas „Laisvës pavasaris“. 17.00Tëvø klasë. 17.30 Laðas po laðo. 17.35 Stilius. 18.30Chorø „Eurovizija“. 20.30 Panorama. 20.45 Sa-vaitë. 21.15 „Rygos kariai“. Istorinis f. 2007. Lat-vija. 23.45 „Ðerloko Holmso nuotykiai“ (k.).

Pirmadienis 8.05 „Leonardas“. Ser. 09.00 Labas rytas, Lietuva (k.). 11.30Savaitë (k.). 12.00 Kine kaip kine (k.). 12.25 „Sadûto tûto“ (k.).14.20 Ðventadienio mintys. 14.45 Kultûra. Raðytojas S.Paruls-kis. 15.00 Septynios Kauno dienos (k.). 15.30 Istorijos detek-tyvai. 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Trem-bita. 18.20 „Ðerlokas. 1/3 s. Didysis þaidimas“. Ser. 19.55 Le-gendos. H.Kurauskas. 20.50 TV spektaklis. Inger Hargerup.„Stiklinë arbatos su citrina“. 22.00 „Vaitèapelio vampyro by-la“. Mistinis trileris. 2002. Kanada. 23.30 Panorama (k.). 0.15Kai mûzos prabyla. A.Maceinos eiles skaito aktorë J.Onaitytë.0.40 Visagino country 2013. 2d. (k.).

Antradienis 8.05 „Miestelio ligoninë“. Ser. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 Durys atsidaro. 12.00 Legendos (k.). 12.50 „Stikli-në arbatos su citrina“ (k.). 14.00 Kino gidas. 14.10 Lie-tuviø dokumentika (k.). 15.05 Kultûros savanoriai (k.).15.35 Brydë (k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þi-nios (k.). 18.00 Vilniaus albumas. 18.15 Animacija. 18.40TV spektaklis. Tenesis Viljamsas. „Geismø tramvajus“.21.45 Posûkiai su V.Gerulaièiu. 22.30 Kûrybos metas. He-dos Gabler máslë. Susitikimas su aktore J.Onaityte. 23.00Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama (k.). 0.15 „Ðaronas“.Dok.f. 2008. Izraelis. 1.10 Muzikos pasaulio þvaigþdës.

Treèiadienis 8.05 „Miestelio ligoninë“. Ser. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00 „Linksmoji naðlë“ (k.). 14.10Kai mûzos prabyla (k.). 14.30 Kûrybos metas. Hedos Gablermáslë (k.). 15.00 Visi namie. 15.30 Posûkiai su V.Gerulaièiu (k.).16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Rusøgatvë. 18.15 Linksmoji knyga. 18.45 „Tarp Nemuno ir Dniep-ro“. Dok.f. 20.45 ...formatas. Poetas V.Braziûnas. 21.00 Elitokinas. „Ðventieji motorai“. Ironiðka drama. 2012. Prancû-zija, Vokietija. 23.00 Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama(k.). 0.15 „Stiklinë arbatos su citrina“ (k.).

Ketvirtadienis 8.05 „Miestelio ligoninë“. Ser. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00 „Èia nebus mirties“ (k.).14.35 Koncertas „Ðokio karalienë“. 1d. 16.00 ...formatas (k.).16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Menora.18.15 Animacija. 18.45 „Þiniø riteriai ir damos“. 19.45 Spalvøjëga. 20.15 Durys atsidaro.. 20.40 Kai mûzos prabyla. Naktiesþiedai. Aktorius A.Bialobþeskis skaito S.Gedos eiles. 21.15Kultûros savanoriai. 21.45 Legendos. 22.30 Lietuviø kinastrumpai. 23.00 Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama (k.). 0.10Elito kinas. „Ðventieji motorai“ (k.).

Penktadienis 8.05 „Miestelio ligoninë“. Ser. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00 „Amerikos kultûros ruduo“atidarymo koncertas (k.). 13.30 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai.14.35 Spalvø jëga (k.). 15.00 Legendos (k.). 15.45 Kultûra (k.).16.00 „Pasijutau lietuviu esàs“. Dok.f. 17.00 Lietuvos naciona-liniø kultûros ir meno premijø áteikimo iðkilmës LR Preziden-to rûmuose. 18.00 Vilniaus sàsiuvinis. 18.15 Gustavo enciklo-pedija. 18.45 Prisiminkime. 19.00 Ðv. Valentino diena kitaip.20.00 Kai mûzos prabyla. J.Marcinkevièiaus eiles skaito trupë„Liûdi“. 20.30 Ðv. Valentino diena kitaip. 21.35 Prisiminkime.21.45 Linija, spalva, forma. 22.30 Dþiazo vakaras. „QuelquesFiers Mongols“ (Prancûzija). 23.30 Panorama (k.). 0.10 „Þi-niø riteriai ir damos“. 1.10 Muzikos pasaulio þvaigþdës.

Ðeðtadienis 8.05 „Miestelio ligoninë“. Ser. 8.50 Vilniaus sàsiuvinis (k.).9.05 Trembita (k.). 9.20 Vilniaus albumas (k.). 9.35 Rusø gatvë(k.). 9.50 Menora (k.). 10.05 Krikðèionio þodis (k.). 10.20 Ke-lias. 10.35 Dainø dainelë-2002. Laureatø koncertas. 2d. 12.00Fiodoras Dostojevskis. „Stepanèikovo dvaras ir jo gyventojai“.14.30 Kine kaip kine. 15.00 „Moteris ir keturi jos vyrai“. Drama.16.30 Lietuviðkos dainos konkurso Maironio eilëmis „Dràsiai,aukðtai pakils balsai“ koncertas. 18.15 ...formatas (k.). 18.30 Þi-nios (k.). 18.40 Muzika gyvai. Klaipëdos Stasio Ðimkaus kon-servatorijos 90-meèio koncertas. 19.55 Kino gidas. 20.05 Le-gendos (k.). 20.50 „Paryþius“. Drama. 2008. Prancûzija. 23.00Panorama (k.). 23.30 Lietuvos nacionaliniø kultûros ir menopremijø teikimo iðkilmës LR Prezidento rûmuose (k.). 0.30 Dþia-zo vakaras „Quelques Fiers Mongols“ (Prancûzija) (k.).

Sekmadienis 8.05 Animacija. 9.00 Valstybës atkûrimo diena. „Daktaras Jo-nas Basanavièius“. 9.30 Valstybës atkûrimo diena. „Lietuviøcharta“. TV dok.f. 10.15 Septynios Kauno dienos. 10.45 „Ðiau-rietiðkas bûdas“. Dok. 11.15 Koncertuoja kamerinis orkestras„Camerata Klaipëda“. 12.30 Valstybës atkûrimo diena. „1918m. Vasario 16-osios Akto signatarai“. Dok.f. 13.45 Lietuvos na-cionaliniø kultûros ir meno premijø teikimo iðkilmës LR Pre-zidento rûmuose (k.). 14.45 Mûsø miesteliai. Senoji Varëna.1d. 15.35 Ðventadienio mintys. 16.00 Kino gidas. 16.15 Kultû-ros savanoriai (k.). 16.45 „Prie rugiø ir prie ugnies“. Dok.f. 17.45Istorijos detektyvai. 18.30 Durys atsidaro. 19.00 Iðkilmingas Va-sario 16-osios minëjimo koncertas Lietuvos nacionalinëje fil-harmonijoje. 20.30 Posûkiai su V.Gerulaièiu (k.). 21.15 Kny-gos „Tautinës savimonës iðlikimas ir brendimas Lietuvos oku-pacijos sàlygomis“ pristatymas Raðytojø klube. 22.45 Lietuviøkinas trumpai (k.). 23.15 Panorama (k.). 23.30 Pasaulio pano-rama (k.). 23.55 „Tarp Nemuno ir Dniepro“ (k.).

Vasario 8 dienà ties Tauèiûnøkaimu susirëmime þuvo Këdainiøsrities apsaugos bûrio bûrininkasPovilas Lukðys – pirmasis karys,þuvæs kovose uþ Lietuvos Nepri-klausomybæ.

Atmuðus bolðevikus nuo Kë-dainiø, 1919 metø kovo 20 dienàkarininkas J. Ðarauskas paskirtasKëdainiø karo komendantu. Ðio-se pareigose iðtarnavo iki 1920metø rudens. Prasidëjus kovomssu lenkais, jis buvo paskirtas á 12pëstininkø pulkà. Uþ nuopelnusNepriklausomybës kovose ir Kë-dainiø gynybà karininkas J. Ða-rauskas buvo apdovanotas VyèioKryþiaus ordinu.

Pasibaigus kovoms, 1921 me-tø pavasará kapitonas J. Ðaraus-kas pasiøstas á Aukðtuosius kari-ninkø kursus. 1922 metais paskir-tas Lietuvos kariuomenës ðtaboOperacijø skyriaus virðininkopadëjëju. 1923 metø sausá Juo-zapavièiaus pavarde, kaip ðtabovirðininko J. Tomkaus padëjë-jas, dalyvavo Klaipëdos kraðtoiðvadavimo kovose. 1929 metaisJ. Ðarauskas paskirtas kariuo-menës ðtabo Spaudos ir ðvieti-mo skyriaus virðininku. Ðiosepareigose tarnavo iki lemtingø1940 metø.

Be karinës tarnybos pulkinin-kas J. Ðarauskas aktyviai pasireið-kë ir visuomeninëje veikloje.1924 metais ásitraukë á Ðauliø sà-jungos veiklà. 1926 metais su Lie-tuvos ðauliø sàjungos vadovybebuvo iðvykæs á Suomijà susipa-þinti su tuometinës Suojelus-kuntos organizacijos veikla.Gráþæs á Lietuvà prie Kauno or-ganizavo pirmuosius Ðauliø sà-jungos karinius mokymus. 1928metais buvo iðrinktas á Lietuvosðauliø sàjungos centro valdybà,kurioje iðbuvo iki sovietinës oku-pacijos. Uþ aktyvià veiklà buvo

apdovanotas Ðauliø þvaigþde.Plk. J. Ðarauskas aktyviai pa-

sireiðkë ir Lietuvos skautø veik-loje. Nuo 1935 metø iki Lietuvosokupacijos buvo Lietuvos skau-tø organizacijos vyriausiuojuskautininku. Apdovanotas Skau-tø Svastikos ordinu.

Prasidëjus sovietinei okupaci-jai, plk. J. Ðarauskas iðleistas á at-sargà. 1941 metø balandþio pa-baigoje suimtas, kankintas ir ka-lintas Kauno sunkiøjø darbø ka-lëjime. Prasidëjus karui, birþelio23 dienà kartu su kitais kalëjimopolitiniais kaliniais iðgabentas áMinsko kalëjimà, ið kur pësèiomiskaliniai buvo varomi Mogiliovokryptimi á Èervenæ. Naktá ið bir-þelio 26-osios á 27-àjà, pulkinin-kas Juozas Ðarauskas Èervenësmiðke buvo nuþudytas, kaip irðimtai lietuviø, lenkø, rusø, gudøir kitø tautybiø politiniø kaliniø.

Manoma, kad prieð egzekuci-jos naktá pulkininkas J. Ðarauskasnuo kankinimø, iðsekimo, badoneteko nuovokos.

Ðtai toks Lietuvos Laisvës ko-votojo, tautos sûnaus tragiðkas irðiurpus likimas, kaip tûkstanèiøkitø lietuviø, taèiau jø atlikti þyg-darbiai nenuëjo veltui. Esamelaisvi ir nepriklausomi. Niekadanepamirðkime Lietuvos Laisvëskovø istorijos, savo didþiavyriøþygdarbiø dël Lietuvos Nepri-klausomybës.

Stasys IGNATAVIÈIUS,Gintautas TAMULAITIS

* * *Vasario 19 d. 17 val. (treèia-

diená) Kauno águlos karininkø ra-movëje ávyks minëjimas, skirtasplk. Juozo Ðarausko 120-osiosgimimo metinëms paminëti.Taip pat prisiminsime 95-àsiasmetines, kai prie Këdainiø ir Ðë-tos buvo sustabdytas bolðevikøverþimasis Kauno link.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Èervenës þudyniø auka(atkelta ið 1 psl.)

Ið kur atëjome ir kur einame(atkelta ið 1 psl.)

Lietuviai dar nuo viduramþiøvisokiais bûdais kovojo dël savotapatybës ir istorijos ðaknø, kaiptautos ir valstybës egzistencijospamato iðsaugojimo. Tuo tiksludidelëmis Lietuvos patriotø pas-tangomis 1918 ir 1990 metais bu-vo atkurta nepriklausoma valsty-bë. Tik, deja, dabar tie pilkieji„banginiai“, iðkilæ á politiniø van-denynø pavirðiø, to nesuvokia arnepripaþásta ir, turëdami prieðin-gus ásitikinimus, interesus, vedaLietuvà praþûtingais takais, klas-tingai ir grësmingai griaudamimûsø tëvø, seneliø ir proseneliøbei Laisvës kovø karþygiø ir ne-priklausomybës gynëjø gyvybësauka iðkovotus ir jø krauju aplais-tytus nepriklausomybës pamatus.Todël ðiandien ir visada turimebûti itin budrûs!

Ir pabaigai citata ið EglësWitting-Marcinkevièiûtës kny-gos:

„Visiems aiðku, kad lietuviøtauta 20 amþiuje iðgyveno ne vie-nà kraupià tragedijà. Þmogiðka irkrikðèioniðka bûtø atleisti dauge-liui palûþusiø, paslydusiø, nera-dusiø jëgø kovoti ar aukotis, suk-laidintø agresyviai brukamo me-lo arba melavusiø sau ir kitiems,kad iðgyventø. Bet, tà darant, ne-derëtø ardyti seniausiø, Vakarøcivilizacijos suformuotø ben-druomeninës ir valstybës morali-niø pamatø, menkinti pasiauko-jimo prasmës ir vertës, o iðdavys-tës laikyti tauriu poelgiu. Bûti at-laidiems, supratingiems, diferen-cijuotai vertinti asmenybes gali-ma ir tada, kai visi dalykai vadi-nami tikrais vardais...“

Algirdas PEÈIUKONIS