Balandþio 2 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramo-vëje (A.Mickevièiaus g.19, Kaune) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos ataskaitinis rinkiminis suvaþiavimas.

Delegatus kvieèiame dalyvauti.

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosXXIII suvaþiavimo darbotvarkë

9–10.30 val. delegatø registracija,10.30 val. suvaþiavimo pradþia,10.55 val. suvaþiavimo sveèiø pasisakymai,11.15 val. LPKTS pirmininko, LPKTS valdybos veiklos ataskaita.

LPKTS metinë finansinë ataskaita, Revizijos, Etikos ir procedûrø komi-sijø ataskaitos,

11.55 val. pasisakymai dël ataskaitø, LPKTS suvaþiavimo nutarimø(Nr. 1, 2, 3) dël ataskaitø tvirtinimas,

12.20 val. LPKTS pirmininko, valdybos, Revizijos komisijos, Proce-dûrø ir etikos komisijos rinkimai,

12.20–12.50 val. pietø pertrauka (slaptas balsavimas),12.50 val. LPKTS Garbës pirmininko vardo suteikimas,13 val. politinës aktualijos,13.20 val. diskusijos,13.50 val. koncertas,14.20 val. balsø skaièiavimo komisijos protokolø paskelbimas,14.40 val. naujai iðrinkto LPKTS pirmininko kalba, LPKTS pirminin-

ko pavaduotojø tvirtinimas,15 val. vëliavø iðneðimas.

Knygos autorius raðytojas Stanislo-vas Abromavièius sako, kad ði knygayra ne tik jo, bet ir beveik ðimto gera-noriðkai nusiteikusiø þmoniø darbo vai-sius. Tai pusðimtis buvusiø maþøjøtremtiniø, papasakojusiø savo, ðeimos,Sibire sutiktø þmoniø gyvenimo istori-jas, tiek pat jos leidybos rëmëjø, taip patUAB „Morkûnas ir Ko“ spaustuvës ko-lektyvo, pasistengusio, kad knyga ga-lëtø pabuvoti ðiømetinëje Vilniaus kny-gø mugëje. Tûkstantis jos egzemplio-riø pasklis po Lietuvà, kad paliudytøsovietø okupanto nusikaltimus, niekuonekaltø vaikø kankinimà Sibiro ðal-èiuose, badà, kentëjimà nuo priþiûrin-èiøjø savivalës. Juk tada trylikametisvaikas turëjo eiti dirbti sunkiø vyriðkødarbø, kad padëtø iðlikti motinai, ma-þiems broliukams ir sesutëms. Daugu-ma paaugliø mokytis negalëjo.

Pasibaigus tremèiai, tolimoje Ðiau-rëje liko daug kapeliø neiðlaikiusiø bai-siø iðbandymø, mirusiø ið bado, nuo li-gø. Sugráþæ á Lietuvà, vaikai jau buvosuluoðinti, turëjo lankyti rusiðkas mo-kyklas, nes lietuviðkai nemokëjo gerairaðyti ir skaityti.

Stanislovas Abromavièius sako, kadbuvæ vaikai tremtiniai ðiandien yra ak-tyvûs mûsø gyvenimo dalyviai. Daugu-ma jø dalyvavo Sàjûdyje, budëjo prietelevizijos bokðto ir parlamento tuosunkiu metu, kai siekëme atkurti ir ið-saugoti nepriklausomybæ. Pagal kiek-vienà maþojo tremtinio gyvenimo isto-rijà galima bûtø paraðyti atskirà knygà.Mûsiðkæ puoðia keli ðimtai istoriniø

Antroji „Tremties vaikø“ knygapasiekë skaitytojus

nuotraukø, kuriose áamþintos Sibire at-sidûrusios ðeimos, jø kasdienybë irklaiki realybë – seneliø, tëvø, maþø vai-kø laidotuvës...

Kartu praneðame, kad kovo 17 die-nà (ketvirtadiená) 15 val. LPKTS bu-veinës salëje (Laisvës alëja 39, Kaune)organizuojamas „Tremties vaikai. Ant-roji knyga“ pristatymas. Kvieèiame da-lyvauti visus, kuriems brangi mûsø isto-rija. Pristatymo metu aukotojai ir knygosherojai gaus po jiems skirtà knygà.

Kitu metu knygà bus galima atsiimti„Tremtinio“ redakcijoje. Knygà galima ási-gyti LPKTS knygynëlyje (kaina 10 eurø).

„Tremtinio“ inf.

Visoje Lietuvoje þinomas Kaiðiado-riø rajone, Kruonyje, vykstantis Vasa-rio 16-osios minëjimas, á kurá susiren-ka minios þmoniø ið visø apylinkiø.Ðiais metais minëjimas buvo ypatingas– Gojaus ðile, kur po ðv. Miðiø vykstaoficialioji dalis, buvo paðventintas pa-minklas èia uþkastiems Laisvës kovoto-jams. Tai dar vienas memorialinis akcen-tas ðioje sakralinëje Kruonio þemëje.

Paminklà þmonës statë neþiûrëda-mi sau naudos

Paminklà pastatyti seniai planuota,apie tai jau prieð deðimt metø kalbëjoKruonio seniûnas, bet tada per bran-gus pasirodë akmuo ir dël lëðø stokossumanymo atsisakyta. Taèiau 2012metais pradëjæs dirbti naujasis seniû-nas Audrius Slavinskas atgaivino ðiàmintá. Tais metais buvo atvaþiavæsskulptorius Romanas Kazlauskas, bu-vo svarstoma, kur statyti paminklà –manyta, kad geriausia vieta bûtø mies-telio pakraðtyje esantis parkelis, prokurá vingiuoja kelias á Gojaus ðilà. Visdëlto gyventojai pageidavo, kad ðile bû-tø kuriamas memorialinis ansamblis.Paskui kurá laikà ðis ketinimas vël bu-vo primirðtas, taèiau 2015 metais rei-kalai pajudëjo ið esmës: Kaiðiadoriø sa-vivaldybës taryba skyrë lëðø ið Kultû-ros programos ir Kruonio seniûnija pa-naudojo jas pirkdama paslaugà – pa-minklo iðkalimà, atveþimà ir kitus dar-bus. Bûtina pabrëþti, kad jei ne darbusvykdþiusiø þmoniø geranoriðkumas irnesavanaudiðkumas, uþ tokias lëðas pa-minklo nebûtø... Jau garbaus amþiausskulptorius R. Kazlauskas parûpinoakmená (atrodo, ið giminaièio), paskuipradëjo kalti, deja, dël sveikatos jau ne-pajëgë pabaigti, todël jam pagalbon at-skubëjo kolega Gvidutis Ðvenèionis,kuris ir pabaigë skulptûriná darbà.Kruonio seniûnijos ûkininkas Eugeni-

Partizanø laidojimo vietojepaðventintas paminklas ið

lietuviðko riedulio

jus Cikanavièius surado geradariø, ku-rie padëjo atgabenti paminklà ir pasta-tyti já – tai þemës ûkio bendrovës „Ne-munas“ atstovai. Dëkingas Kruonioseniûnas A. Slavinskas sakë, kadþmonës pasitenkino simboliniu uþ-mokesèiu. Seniûnaitis ir bendruome-nës pirmininkas Kostas Garnys, pa-dedamas seniûnijos darbininkø, su-tvarkë paminklo aplinkà.

Þuvusiøjø partizanø kûnus pri-glaudë Gojaus ðilas

Kruonio apylinkëse kovojo Didþio-sios Kovos apygardos partizanai. Þu-vusiuosius stribai iðniekindavo Kruo-nio miestelio aikðtëje, paskui uþkasdavoGojaus ðile. Þinoma, kad èia uþkastiþuvusiø Alfonso Aliukevièiaus-Saulësir Antano Praðkevièiaus-Narsuolio bû-rio partizanø palaikai. Manoma, kadGojuje uþkasta apie 30 nuþudytøjø.Taip pat spëjama, kad èia buvo uþka-sami ir uþ Nemuno, Pakuonio apylin-këse, þuvusiø Dainavos apygardos par-tizanø palaikai. Lietuvai atkûrus nepri-klausomybæ, girininko Jono Kairiûkð-èio, inþinieriaus Vytauto AleksandroMarkevièiaus ir muziejininko EligijausJuvencijus Morkûno iniciatyva pasi-stengta deramai áamþinti þuvusiøjø dëlTëvynës atminimà. 1990 metais J. Kai-riûkðèio iniciatyva buvo pastatytasàþuolinis tautodailininko Algio Ðal-kausko kryþius. 1995 metø vasario 15dienà aplink kryþiø pritvirtintaV.A.Markevièiaus pagaminti baltaidaþyti kryþeliai, simbolizuojantys èiauþkastus partizanus. Paëjus miðko ta-ku á ðilelio gilumà, kairëje stovi V. A.Markevièiaus ir E. J. Morkûno su-kurtas stogastulpis, pastatytas paþy-mëti vietai, kurioje 1946 metø vasa-rio 15–16-osios naktá buvo uþkasti þu-væ trys partizanai.

(keliama á 5 psl.)

* *

Nr. 9(1175)

2016 m. kovo 4 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. kovo 4 d.Nr. 9 (1175) Tremtinys

Vasario 24 dienà Ðiauliø apskritiesPovilo Viðinskio vieðosios bibliotekoskonferencijø salëje ávyko LPKTS Ðiau-liø filialo ataskaitinis susirinkimas-kon-ferencija. Á susirinkimà atvyko mieli irlaukiami sveèiai – LPKTS pirmininkasdr. Gvidas Rutkauskas, LPKTS valdy-bos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bum-bulienë, LPKTB Ðiauliø skyriaus pir-mininkë Elzë Bagdonienë, TS-LKDÐiauliø skyriaus pirmininkas – kandi-datas á LR Seimà Tomas Petreikis,Ðiauliø kultûros centro Renginiø orga-nizavimo skyriaus vedëja Goda Garga-saitë, ÐU dëstytoja, TS-LKD Ðiauliøskyriaus pirmininko pavaduotoja – kan-didatë á LR Seimà prof. Giedrë Èepai-tienë. Susirinkimà pradëjo Ðiauliø kul-tûros centro choras ,,Tremtinys“ – su-giedojome Lietuvos himnà. Toliau se-

Ðiauliø filialo susirinkimekë tylos minutë, nebuvo pamirðti ir ju-biliatai, atskirai paminëtas LPKTSGarbës pirmininko Balio Gajausko ju-biliejus. Visiems jubiliatams sugiedo-ta ,,Ilgiausiø metø“.

Sveikindamas LPKTS pirmininkasakcentavo, kad ,,mûsø stiprybë – mûsøvienybëje“, ir kad mûsø patirtis reikalin-ga bendraujant su jaunimu. Valdybos pir-mininkë pasidþiaugë, kad Ðiauliø filialasyra aktyvus, veiklus, palinkëjo gero dar-bo, nepavargti. Kiti kalbëjusieji pasi-dþiaugë bendradarbiavimu, palaikymuvieni kitø sprendþiant svarbius reikalus.

Filialo pirmininkë Valerija Joku-bauskienë pristatë ataskaità apie nu-veiktus darbus, pasidþiaugë, kad per ði-tiek metø pirmà kartà Vasario 16-àjàiðkilmingas miesto vëliavos pakëlimasbuvo patikëtas buvusiai tremtinei – fi-

lialo pirmininkei. Ðiauliai iðgirdo, kadbuvæ tremtiniai yra garbingi, dori, tik-ri Lietuvos patriotai.

Revizijos komisijos pirmininkë An-gelë Marcinkienë pristatë filialo finan-sinæ padëtá. Filialo finansininkë supaþin-dino su 2016 metø sàmata. Filialo tary-ba buvo papildyta vienu nauju nariu. Ið-rinkti delegatai á LPKTS XXIII suva-

þiavimà. Perskaitytas nutarimas. Susirin-kimà apibendrino LPKTS Ðiauliø apskri-ties koordinatorius Algirdas Ðapoka. Su-sirinkimà-konferencijà baigëme giedo-dami ,,Lietuva brangi“. Toliau disku-sijos tæsësi prie arbatos puodelio.

Valerija JOKUBAUSKIENË,LPKTS Ðiauliø filialo

pirmininkë

Dabar daug raðoma, kalbama ir pertelevizijà aiðkinama, kaip þiauriaiA.Hitlerio valdymo laikotarpiu nuken-tëjo þydø tauta. Pabrëþiama ir tai, kadprie jø naikinimo prisidëjo lietuviai, kadesame þydðaudþiø tauta. Kam neteko su-sidurti su tikrove, tas gali ir patikëti.

Noriu apraðyti, kiek man teko asme-niðkai paþinti þydus. Man jau 87 metai,taigi esu dar smetoninis vaikas. Manogimtinë buvo Ðiauliø valsèiaus Margiøkaime. Nuo Zokniø aerodromo jà sky-rë tik geleþinkelis. Menu, kai po kaimusdaþnai vaþinëdavo suvargæ þydeliai, su-pirkinëdami skudurus ir kitas atliekas.Þmonës kalbëdavo, kad mieste jie gy-vena visai poniðkai. Tikrai, Ðiauliuosetada gyveno daug þydø. Tai daktarai, in-þinieriai, stambûs prekybininkai, amati-ninkai. Paprastø darbininkø, tarnø tarpjø nebuvo. Nebuvo ir girtuokliø ar kitønusikaltëliø. Tad mûsø valdþia jokiøkonfliktø su þydais neturëjo.

1940 metais, kai Raudonoji armijaásiverþë á Lietuvà, daug þydø jà sutikosu gëlëmis ir sveikinimo ðûkiais. Net-rukus naujoje valdþioje atsirado nema-þai þydø. Kità pavasará, prasidëjus þiau-riems trëmimams ir areðtams, tarp nu-kentëjusiøjø þydø nebuvo. Þydai – gud-ri tauta, mokanti greitai prisitaikytiprie naujø aplinkybiø. Daug jiems pa-deda ir sukauptas kapitalas. Artëjantvokieèiø frontui, nemaþai þydø pasi-traukë á Sovietø sàjungos gilumà.

Likusiems þydams naciai buvo labaiþiaurûs. Juos suvarë á spygliuota vielauþtvertus gardus, vadinamus getais,kuriuos saugojo ginkluoti kareiviai.Stipresnius þydus varë á sunkius dar-bus, pusbadþiu laikë getuose silpnes-nius – senelius, vaikus. Visi buvo paþy-mëti geltonomis ðeðiakampëmisþvaigþdëmis. Á darbà ir ið darbo þydusgatvës grindiniu varë ginkluota sargy-ba. Baisiai atrodë toks þmoniø paþemi-nimas ir þodþiais nenusakomas þiauru-mas, kai vyko jø ðaudymas. Pasmerk-tiesiems padëti buvo neámanoma, nessargybiniams ásakyta ðaudyti tokius gel-bëtojus. Tokiø aukø buvo net tarp ðau-dytojø: tu neðausi, tave nuðaus. Karasnepripaþásta gailesèio.

Man tada buvo 13 metø. Atsimenu,kai á mûsø sodybà, apaugusià medþiaisir krûmais, slapta trumpam pabëgæ ið

Akla teisybëZokniø aerodromo sunkiai dirbantysþydai (daugiausia moterys), praðydavoduonutës. Mama, nors ir labai bijoda-ma vokieèiø kerðto, juos suðelpdavo.Buvo nemaþai lietuviø ûkininkø, kuni-gø, kurie slëpë þydø ðeimas ar jø palik-tus vaikuèius. Þinau toká Antanà Di-jokà, gyvenusá Ðiauliø valsèiaus Eino-raièiø kaime, kuris uþmaskuotame san-dëliuke net porà metø slëpë keturiø as-menø þydø ðeimà. Ne kartà vokieèiaièia darë kratà, bet paslëptøjø neuþtiko.Tik Dievo pagalba visi iðliko sveiki.

Taip jau nutiko, kad 1948 metø ru-dená mane areðtavo Ðiauliø NKVD,kaip Sovietø sàjungos prieðà. Pirmiejitardymai vyko Ðiauliø saugume. Tardy-tojas buvo kariðkis, þydas Vladimir Bil-keviè – storas, pilvotas ir labai piktas.Jo smûgius ir aðtrius „banano” kirèiusir dabar prisimenu. Po dviejø savaièiømane perveþë á Vilniaus KGB rûsius.Èia tardë ðiek tiek ramesnio bûdo ru-sø tautybës kapitonas. Po aðtuoniø më-nesiø sunkaus kalëjimo reþimo iðgirdaunuosprendá – 10 metø nelaisvës. Teko„pavieðëti” Sibiro ir Kazachstano spe-cialiuose lageriuose. Teko matyti ne-maþai þydø, dirbanèiø lageriø virðinin-kais ir jø pavaduotojais, kaliniams jienegalëjo bûti geri. Tiesa, viename Sibi-ro lageryje valytoja buvo pagyvenusi þy-dë. Valytojos pareigos yra paèios leng-viausios, palyginus su miðko kirtimais.Tik mûsø valytoja Sorë labai ákyriai skøs-davosi, dejuodavo. Net silpnesniø uþ sa-ve praðë talkos valant barakà.

Po „draugo“ Stalino mirties lageriøreþimas ëmë lengvëti. 1956 metø pava-sará að jau be sargybos Kazachstano sri-ties Karagandos rajono Dþiumabekolageryje ganiau didþiulæ karviø bandà.Turëjau „þirgà“ nekaustytà – viena ake-le ir ið tolo suskaitomais kauleliais. At-rodë tikras lagerininkas. Vietoje balnoteko persimesti savo vatinukà, kad së-dynë liktø sveika. Stepiø platybëse rai-tai vis vien geriau.

Tuo metu daug politiniø kaliniø jauiðleido á laisvæ. Á jø vietà atveþdavo kri-minaliniø. Senbuvës privalëjo supaþin-dinti naujokes su èia vykstanèiais dar-bais. Vienà rytà kartu su melþëjomisatëjo apie 40 metø þydë – bûsima pie-menë. Pasiûliau jai sësti ant savo „þir-gelio”. Ji prisipaþino bijanti arkliø. Kà

gi, teks paskui bandà eiti pësèiomis. Pokurio laiko naujos piemenës niekur ne-simatë. Net nusigandau, ar nepaklydo?Vakarop ji atsirado prie melþimo uþ-tvaros. Labai skundësi melþëjoms, kadbe galo pavargo lakstydama paskuibandà. Tas pats vyko ir kitomis dieno-mis. Að nutylëjau. Negi barsiesi su vy-resne moterimi? Be to, laukiau laisvësdokumentø. Tik mintyse dþiaugiausi,kad lageriuose þydø beveik nebuvo.

1956 metø rugpjûtá að laisva gráþauá Ðiaulius. Ið „ten“ gráþusiems buvo begalo sunku susirasti darbà. Tik sume-lavus savo gyvenimo apraðymà, Ðiauliøautoûkio kadrø skyrius mane priëmë ákonduktorës pareigas. Porà savaièiøteko mokytis naujø þiniø. Dëstë auto-ûkio inþinierius. Buvau laiminga. Tiknusigandau pamaèiusi direktoriø. Taibuvæs ðiauliðkis mano tardytojas V. Bil-kevièius, tas pats veidas, tas pats didþiu-lis pilvas... Norëjau sprukti kuo toliau.Namiðkiai patarë surizikuoti – juk pra-ëjo devyneri metai, gal neprisimins, jukdaug bus praleidæs tokiø „antisovieti-niø nusikaltëliø“, o mano priduoti do-kumentai – „ðvarûs“. Kasdien á darbàëjau su didþiule baime, tad iðkentëjauèia vos pusmetá. Paraðiau pareiðkimà,kad noriu mokytis. Atleido be priekaið-tø. Be galo dþiaugiausi, gavusi pirmà, nau-jà darbo knygelæ. Tik daþnai pagalvoda-vau, kad gerai Bilkevièius dirbo tardyto-ju, nes jam patikëtos didelës transportoámonës direktoriaus pareigos.

Po daugelio metø vaikðèiodamaK.Donelaièio kapinëse, netyèia uþti-kau V. Bilkevièiaus kapà. Kaþkas já pri-þiûri. Að èia nepadedu nei gëlytës, neiþvakutës. Bet pykèio jam nejauèiu. Þe-më visus vienodai priima...

Keletà metø dirbau Nestandartiniøárengimø gamykloje. Èia meistru buvo þy-das Leiba Lipèicas. Nors gana smalsus irlandus þmogus, bet sugyvenome gerai.

Po Lietuvos Atgimimo kûrësi nau-jos patriotinës organizacijos. Ðiauliuo-se atsirado ir Þydø namai. Jiems vado-vavo minëtas Leiba Lipèicas. Suþino-jau, kad ten renkamos þinios apie þmo-nes, gelbëjusius nuo mirties þydus.Kaip paþástamam, L. Lipèicui primi-niau apie A. Dijokø ðeimà ið Einorai-èiø kaimo. Nurodþiau slepiamøjø var-dus ir pavardes. Po kurio laiko jo uþ-

klausiau, ar turi kokiø þiniø apie tai.Vadovas trumpai atsakë, jog archyveA. Dijoko pavardës nëra. Gal ir taip. Tikþinau, kad archyvu aklai tikëti negalima.Man teko KGB archyve skaityti savo po-litinës kalinës bylà. Radau daug netiks-lumø. Visai nepaminëti kankinimai tar-dymø metu, iðkraipyti faktai. Ar negalibûti taip ir þydø archyvuose? Ar ne perdaug jie pasauliui skundþiasi kanèiomis,o apie savo klaidas nutyli? PakankamaiLietuvoje yra prisiðiukðlinæ.

Skaudu girdëti, kad þydai mus vadi-na þydðaudþiais, kad pagrobëme visà jøturtà. Reikia dar kartà priminti, jog ta-da Lietuvoje ðeimininkavo naciai. Jiebuvo þiaurûs ir þydams, ir savo belais-viams. Nedraugai buvo ir lietuviai. Slë-gë didþiuliai mokesèiai. Ûkininkui te-ko atsiskaityti uþ viðtà kiauðiniais, uþkarvutæ – sviestu, uþ avá – vilnomis irt.t. Miestuose – vos ne badas. Gaudo-mas jaunimas á Vokietijà sunkiems dar-bams, siuntë á frontà neapmokytus vy-rus ir vertë dalyvauti þydø naikinime.Su vokieèiu nepajuokausi: tu neðausi,tave nuðaus. Netikiu, kad savo malonu-mui galima ðauti á tau nenusikaltusáþmogø. Per savo ilgà amþiø në vieno lie-tuvio þydðaudþio nesutikau.

Nerausdami þydai dar reikalavo,kad bûtø gràþinamas turtas, likæs anuo-met Lietuvoje. Taip, suvarant á getà, iðjø pinigai ir brangenybës buvo atimti,bet tai – naciø ásakymas. Bëgdami iðRytø fronto jie viskà degino. Dûmais vir-to fabrikai ir kiti pastatai. Ið Ðiauliø mies-to liko tik griuvësiai. Sugráþus sovietams,kas dar buvo nesugriûta, pagal lygybæ irbrolybæ, viskas konfiskuota. Kodël þy-dai pamirðo istorijà?

Jie gudrûs, labai vieningi, apsukrûs,silpnesná apgauti – jø ágimta „dorybë“,nors akyse – labai mandagûs.

Dabar þydai vël klesti. Jø rankose –pasaulio kapitalas, kuris atveria visuskelius. Net ið holokausto iðpeða saunaudos ir þmonijos uþuojautos. Pa-svarstytina, kaip baisiau mirti, ar nuostaigaus ðûvio, ar pamaþu, net deðimt-meèiais kentëti badà, ðaltá ir beviltiðkaiuþmerkti akis svetimoje þemëje?

Þydai sugebëjo iðkovoti genocidopripaþinimà, o tautos, vergavusios So-vietø sàjungos gniauþtuose – ne.

Marija BLAÞYTË-RIMKIENË

333332016 m. kovo 4 d. Nr. 9 (1175)TremtinysÁvykiai, komentarai

Ar visos knygos – vaistas nuo kvailumo?Teko girdëti toká ðmaikðtø pokalbá:

vienas paklausë – ar yra vaistas nuo kvai-lumo? Jam atsakë – yra! Skaityti knygas!

Visa tai prisiminiau ne ðiaip sau – ne-pamenu, ar kada nors anksèiau Vil-niaus knygø mugës iðvakarëse bûtø ki-læs toks aþiotaþas dël dviejø knygø. Kal-bu apie Rûtos Vanagaitës knygà „Mû-siðkiai“ ir Neringos Putinaitës „Nuge-nëta puðis“. Taèiau lyginti ðiø knygø tik-rai neketinu, nes viena ið jø tëra pigus bû-das spekuliuoti 20 amþiaus tragedija ir uþ-sidirbti „graþaus pinigo“, kita – moksli-nis darbas, studija, deja, patekusi á arðià„patriotø – nepatriotø“ diskusijà ne dëlsavo esmës, tai yra dël premijos, bet dëlvieno ið studijos objektø – poeto Jus-tino Marcinkevièiaus. Nors veikalo,kuriame mokslininkë nagrinëjo ateiza-cijos procesus sovietinëje Lietuvoje,esmë yra iðsiaiðkinti, kokià átakà visuo-menei darë asmenybës, kolaboravusiossu reþimu, daugybë mûsø tautieèiø pasi-piktino autorës neva ðventvagiðkumu –kaip ji dráso suabejoti mûsø poetoJ.Marcinkevièiaus tyrumu? Atkreipki-te dëmesá, kas labiausiai piktinosi – ogibuvæ sovietiniai veikëjai ir tie, kurie ko-laboravimà sovietmeèiu supranta kaipdarbà „vardan Lietuvos“. Visi kiti – la-biau neásigilæ á problemos esmæ þmo-nës, kuriø patriotiðkomis nuostatomisabejoti nëra jokio pagrindo.

Gal mokslinë knyga nebûtø sukëlusitiek triukðmo, jeigu ne nelemtoji Pat-riotø premija, kurià skiria Kraðto ap-

saugos ministerija: premijos skyrimokomisija nutarë, kad veikalas vertas ap-dovanojimo, taèiau ministras socialde-mokratas Juozas Olekas vienaðaliðkainutarë panaikinti komisijos sprendi-mà, mat jo poþiûris á J. Marcinkevièiønesutampa su knygos autorës áþvalgo-mis. Tai sukëlë didelá nustebimà aka-deminiuose sluoksniuose, bet dar di-desná – visuomenëje. Pirmieji stebëjo-si, kaip kraðto apsaugos ministras galispræsti apie moksliná darbà, kuris ne-susijæs su jo kompetencija, antrieji, taiyra, visuomenë, piktinosi N. Putinaitës„áþûlumu“. Visi dëstë savus argumen-tus ir kontrargumentus...

J. Olekas pareiðkë, kad jis pats perSàjûdþio mitingus stovëjo tribûnose J.Marcinkevièiui uþ nugaros ir skandavosu visa tauta „Lie-tu-va!“. Bet ministrasðá kartà pasakë ne visà teisybæ – uþ J. Mar-cinkevièiaus nugaros stovëjo ne jis vie-nas, bet visas paþangusis proletariatoavangardas – komunistø partija, jaupersirenginëjanti nacionaliniu drabu-þiu. Ðtai taip ji, lindëdama uþ poeto nu-garos, ir perëjo á naujà erà – Lietuvosnepriklausomybæ. Èia kyla klausimas –ar poetas nematë, kas stovi uþ jo nuga-ros, ar nenorëjo matyti? O gal ten savistovëjo, anot R. Vanagaitës, „mûsið-kiai“?Apie tai, beje, irgi kalbama N.Pu-tinaitës „Nugenëtoje puðyje“.

Jeigu kai kuriems nepatinka ties-mukiðkas klausimas – ar J. Marcinke-vièius kolaboravo su sovietø reþimu –

galima paklausti kitaip: ar J. Marcin-kevièius kovojo su sovietø okupantu?Nieko panaðaus – jau ko ko, bet disi-dento etiketës poetui J. Marcinkevièiuinepridësi. O juk, kaip sakë kitas didismûsø tautos poetas Jonas Aistis: „Vie-nui vienas þodis bût Tave apgynæs, / Betvarge Tu vieno jo pasigedai...“ J. Mar-cinkevièius turëjo þodá, taèiau VirgioValentinavièiaus pastebëjimu, netJ.Marcinkevièiaus „Katedra“ yra gry-nai antibaþnytinis kûrinys, nepaisantmûsø interpretacijø. O gal jau pamir-ðome, kà J. Marcinkevièius sakë apieBaþnyèià? Prisiminkite – „Að kaltinuvisus visus, iðmokiusius lietuvá nuolan-kumo. Taèiau labiausiai kaltinu baþny-èià, nes ji iðmokë þmogø atsiklaupti. Oatsiklaupus galima tik mirti, o ne kovo-ti.” Ðtai jums ir ateizacijos pavyzdys!

Ar galima taip kalbëti apie Baþny-èià, kuri tuo metu, kai J. Marcinkevièiusraðë ðias eiles, buvo vienintelë instituci-ja, oficialiai besiprieðinanti sovietiniamreþimui? Nesutinku, jog tai – retorinisklausimas. O kur dar J. Marcinkevièiauseilës apie Leninà, raðytos 1987 metais...

„O kas nekolaboravo? Visi kaþkiekkolaboravo...“ – pasigirdo lyg ir patei-sinanèiø „argumentø“. Visø pirma – nevisi, tai faktas. Iki pat Sovietø sàjungossubyrëjimo netrûko disidentø. Na, oantra – J. Marcinkevièius toli graþu netas asmuo, kurá bûtø galima prilyginti„visiems“. Toks, kaip J. Marcinkevi-èius, tebuvo vienas þmogus – jis pats.

Já galima vadinti patriotinës sovietme-èio poezijos dainiumi, daugybei mûsøtautieèiø þadinusiu patriotiðkumo jaus-mà. Ðtai èia susiduriame su paradoksu– su sovietais kolaboravæs poetas savokûryba darë visai nepageidaujamà so-vietø valdþiai poveiká – ugdë patrioti-næ savigarbà, neleido numirti tautineisavimonei (prisiminkime – juk dauge-lá J. Marcinkevièiaus trilogijos dalykøsuvokdavome kaip alegorijà sovietineiokupacjai). Bet kvietimo kovoti su oku-paciniu sovietø reþimu, deja, nerasimeðioje poezijoje në su þiburiu. Patogûsir nuolankûs poetai, raðytojai... Ðtai kurviena ið prieþasèiø, kodël taip saugiaijautësi sovietø valdþios vietininkai Lie-tuvoje ir kodël toks gajus „homo sovie-tikus“ mentalitetas!

Eglë Marcinkevièiûtë-Wittig savoknygoje „Nacionalinës etikos griuvë-siai, arba kaip nuþudyti valstybæ jos in-telektualø rankomis“ netiesioginio ko-laboravimo temà irgi neblogai iðgvilde-no, tiesa, kreipdama dëmesá á Lietuvà,atkûrusià nepriklausomybæ. Keistassutapimas – didþiausiais jos oponentaisbuvo irgi socialdemokratø sparnas.Galima pridurti tik tiek, kad tuomet to-kiø aðtriø diskusijø nekilo. Beje, gráþ-tant prie „Nugenëtos puðies“, galimatik pasidþiaugti, kad tas „medis“, norsir be ðakø, gerokai uþgoþë R. Vanagai-tës „Mûsiðkius“. Èia privalome pripa-þinti ministro nuopelnà.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Mokytojø streikas daug kam sukë-lë prieðtaringø minèiø – ar moralu pa-likti mokinius, ypaè dvyliktokus, be pa-mokø? Ar tikrai mokytojø uþdarbis ati-tinka jø atliekamà darbà, ar...? Kas be-bûtø kalbama, niekas nesiginèys dël to,kad Lietuvos ðvietimo sistemoje pro-blemø daugiau nei paþangos. Viena iðprieþasèiø – iki nesuvokiamo lygio nu-vertintas mokytojo profesijos presti-þas. Kaþkada mokytojas, kunigas, po-licininkas ir virðaitis buvo neprilygstan-tys autoritetai. Ðiandien ðioje draugijojemokytojas, deja, neásivaizduojamas.Sutikite – retas mokinys iðdrástø kuni-gà ar tuo labiau policininkà pasiøsti„ant trijø raidþiø“, o ðtai mokytojà...Retas mokytojas nëra su tuo nesusidû-ræs. Ir tai tikrai ne mokytojo kaltë – vi-sø pirma mokytojo autoritetà kaip sun-ki liga pakirto sovietmetis, vertæs mo-kytojà veidmainiauti arba ðlovinti me-là ir neteisybæ. Paskui, jau atkûrus ne-priklausomybæ, mokytojai buvo palik-ti vegetuoti ið juokingo atlygio (prisi-minkime, kad tuo metu visavadþiaiðvietimo reguliuotojai buvo tie patyssovietø valdþios veikëjai, persivertæ áLDDP-LSDP), todël mokyklose be-veik nebeliko mokytojø vyrø, kurie ið-ëjo ieðkoti gerai apmokamo darbo arverslo. Netrukus mokytojo prestiþàgalutinai pribaigë kairiøjø-liberaliøjø„intelektualø“ puoselëjamos visagalës„þmogaus teisës“, pavertusios mokyto-jà nuolankiu mokinio tarnu, parduo-danèiu jam „paslaugà“... Ar reikia ste-bëtis, kad mokiniai negerbia mokyto-

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos

paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400,

internetu www.prenumeruok.lt.Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,40, 3 mën. – 7,19, 6 mën. – 14,40 Eur.

Nelikite be savo laikraðèio!

Keista, bet ðá kartà premjeras buvo teisusjø, jei jø tëvai tokie patys? Pamenate, kuobaigësi vienos gimnazijos direktoriui, pa-bandþiusiam ið gimnazijos paðalinti áþû-lià gimnazistæ, uþsirûkiusià vieðoje vie-toje ir taip grubiai paþeidusià mokinioir gimnazijos taisykles? Taigi...

Trumpai tariant, ðiandien bet kurivalytoja gali kritikuoti mokytojø dar-bà. Deja, vis maþiau pilieèiø, drástan-èiø pasakyti, kad kiekvienas mokyto-jas gali bûti valytoja, bet në viena valy-toja negali bûti mokytoju.

Ðis mokytojø streikas buvo ypatin-gas politiniu atspalviu, kurá ypaè pabrë-þë premjero Algirdo Butkevièiaus pa-sakyta pastaba apie mokytojø profsà-jungø vaidmená. Jau vykstant derybomstarp Vyriausybës ir streiko organizato-riø – ðvietimo profesiniø sàjungø,premjeras prasitarë, kad „kai kurieprofsàjungø lyderiai turi tam tikrø ry-ðiø su Rusijos tam tikromis profsàjun-gø organizacijomis...“. Na ir prasidë-jo! Pirmiausia apstulbo ðvietimo prof-sàjungø lyderiai, nesitikëjæ ið savo ben-drapartieèio socialdemokrato tokiopareiðkimo, paskui iðsiþiojo opozicijosatstovai, pripaþindami, kad jie anksèiauvisiðkai nesidomëjo ðvietimo profsàjun-gø lyderiais (nors seniai matësi, kad kaitik Vyriausybës vairas atitenka konser-vatoriams, profesinës sàjungos ima kel-ti nuolatinius streikus ar mitingus, o kaisocialdemokratams – tylu, ramu) irkam jie tarnauja, sujudo proletariatas,pasipiktinæs mokytojø reikalavimu pa-didinti atlyginimà.

Vos paskelbæs toká sensacingà pa-

reiðkimà, premjeras jau kità dienà at-sipraðinëjo, tarsi patvirtindamas, kaddidþiausia jo vadovavimo stiliaus savy-bë – keisti nuomonæ. Taèiau tenka pri-paþinti, kad A. Butkevièiaus pareiðki-mas apie su Rusija susijusius Lietuvosprofsàjungø lyderius nebuvo lauþtas iðpirðto. Nors vëliau iðgirdome premje-ro atsipraðymà, taèiau juos þiniasklai-da sugebëjo iðkreipti taip, kad atrody-tø, jog eiliná kartà Vyriausybës vadovasatsiþadëjo savo þodþiø. Jis aiðkiai pa-sakë, kad neturëjo mintyse mokytojø,tik norëjo perspëti streikus organizuo-janèiø profsàjungø vadovus, kad prie jøbando ðlietis jëgos, norinèios „sukeltichaosà, kurio siekia tam tikros uþsie-nio valstybës“. Nebûtina tikrinti prem-jero þodþiø pagrástumà – mitinguosebet kas galëjo matyti keistø plakatø, ku-riuose buvo kalbama, kad pinigus rei-kia leisti „knygoms, o ne tankams“ –

suprask, kraðto gynybai nereikia lëðø,reikia jas atiduoti ðvietimui. Ar dar rei-kia klausti, kuri ið uþsienio valstybiøsuinteresuota tokiu „pacifizmu“? Ðtaità ir turëjo mintyse premjeras, deja, tikdarbà padarë labai neprofesionaliai,palikdamas vietos manipuliacijoms.

Kad premjeras nemelavo, netrukuspatvirtino kitos dienos publikacijos po-puliariuose internetiniuose dienrað-èiuose – ten pakanka medþiagos, kadsuabejotum, pavyzdþiui, Lietuvos pro-fesiniø sàjungø konfederacijos pirmi-ninku Artûru Èerniausku, dalyvaujan-èiu Rusijoje vykstanèiuose „semina-ruose“, kuriuos organizuoja putinisti-nës organizacijos, palaikanèios agresijàprieð Ukrainà. Ádomu, kà jau tokio rei-kalingo ir vertingo jos gali pamokytimûsø profesines sàjungas? Tik kaip su-kelti chaosà, ko gi daugiau...

Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2016 m. kovo 4 d.Nr. 9 (1175) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Garbingo 85-ojo gimtadienio proga sveikiname Laisvëskovø dalyvæ, Dainavos apygardos ryðininkæ, buvusià Irkuts-ko srities Ust Udinsko rajono tremtinæ Janinà BronislovàJASIULAITIENÆ.

Linkime geriausios sveikatos, sielos ramybës ir Die-vo palaimos.

LPKTS Prienø filialas

Garbingo 85-ojo gimtadienio proga svei-kiname aktyvø LPKTS Rokiðkio filialo nará,ilgametá tremtiniø choro dalyvá Vytautà AR-ÞUOLAITÁ ir linkime sveikatos, sëkmës irÐvè. Marijos globos.

LPKTS Rokiðkio filialas

„Gyvenimas blaðkë jaunystæ, kaip þiedlapius ruduo,Brangi ji buvo, – pasakysi, – lyg dykumoj vanduo...“

80-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai svei-kiname buvusá tremtiná, LPKTS Rokiðkio fi-lialo pirmininkà Jonà Tautvilá ALEKSIEJØ.Dëkojame uþ meilæ Tëvynei, þmonëms, uþpastatytus kryþius tremtiniø atminimui. Lin-kime sveikatos ir Aukðèiausiojo palaimos, ið-laikyti kupinà vilties, meilës ir ðilumos ðirdá.

LPKTS Rokiðkio filialas

Nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Palangos filialo narius, ðven-èianèius jubiliejiná gimtadiená:

Adelijà BAUÞIENÆ – 80-àjá,Pranà BRAZDAUSKÀ – 65-àjá.Linkime sveikatos, stiprybës ir Dievo palaimos.

LPKTS Palangos filialas

Gimtadienio proga sveikiname Aldonà NAVICKIENÆ.Metai skrieja ir bëga,Jie duoda ir ima,Jie dþiaugias ir verkiaKartu su mumis.Linkime sveikatos, sëkmës, Dievo palaimos.

LPKTS Kauno filialas

Sveikiname ilgametá vaikø ir jaunimo cho-rø vadovà, aktyvø chorinio meno tradicijø,jaunosios kartos tautinës savimonës, lietuvið-kos muzikos Pietryèiø Lietuvoje puoselëto-jà, LPKTS Vilniaus skyriaus nará Aloyzà GU-RECKÀ, apdovanotà ordino „Uþ nuopelnusLietuvai“ medaliu.

LPKTS valdyba

Sveikiname Druskininkø rezistencijos irtremties muziejaus vadovà Gintautà KAZ-LAUSKÀ, uþ savanorystës kultûros sklaidàapdovanotà Gabrielës Petkevièaitës-Bitës at-minimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

LPKTS valdyba

Lietuvos Nepriklausomy-bës Akto signataras JonasSmilgevièius gimë 1870 metøvasario 12 dienà greta Alsë-dþiø buvusiame Ðoniø kaime(dabar Plungës rajonas) bajo-rø Mykolo Smilgevièiaus irUrðulës Ivanauskaitës ðeimo-je, auginusioje aðtuonis vaikus.Mokësi Mintaujos, Liepojosgimnazijose, studijavo ekono-mikà Karaliauèiaus ir Berlynouniversitetuose. Jonui Smilge-vièiui buvo 16 metø, kai buvosusidorota su Kæstaièiø baþny-èios gynëjais, o baþnyèia nu-griauta, jos turtas nusavintas.Jono Smilgevièiaus straipsnáapie ðá pirmà masiná þemaièiøpasiprieðinimà caro politikai1904 metais iðspausdino JAV„Vienybë lietuvninkø“.

1899 metais baigæs studijasBerlyne, Jonas Smilgevièiustrejus metus dirbo PeterburgeÞemës ûkio ministerijoje ins-pektoriumi. Galima spëti, kadJonas Smilgevièius buvo Lais-vos ekonominës draugijos Pe-terburge narys, nes Draugijosleidinyje 1902 metais buvopublikuotas rusø kalba jostraipsnis „Lietuvos–Baltaru-sijos galvijai. – Pienininkystë.Pievos, þolës auginimas, galvi-jai ir kiaulës“. Dar besimoky-damas Berlyne 1895 metais ið-leido knygelæ „Pienininkystë.Lietuvos ûkininkams“. 1905 me-tais Varðuvoje iðleido „Trumpàsviestininkystës vadovëlá“.

Galima daryti prielaidà, kadbroliø Nobeliø ápëdinis Ema-nuelis Nobelis ávertino JonoSmilgevièiaus þinias, gebëji-mus ir pasiûlë vadovauti Nobe-lio pramonës – prekybos ámo-niø filialui Alfa-Nobel Varðu-voje. Ámonë prekiavo pieno se-paratoriais, ieðkojo geriausiøsprendimø plëtojant pelningàpieno ir gyvuliø ûká, skleidënaujausias þinias Rusijos im-perijos ûkininkams. 1909 me-tais Alfa-Nobel Varðuvos sky-rius iðleido Jono Smilgevièiaus„Trumpà pieninkystës vado-vëlá“ ir broðiûrëlæ „Kaip padi-dinti ið karviø naudà“. Ámonëleidinius iðleido didþiuliais 10ir 25 tûkstanèiø egzemplioriøtiraþais. Dirbdamas Varðuvo-je, J. Smilgevièius priklausëVarðuvos lietuviø draugijai,kurios branduolá sudarë ávairiøVarðuvos aukðtøjø mokyklølietuviai studentai. Jurgis Pe-sys, aktyvus lietuviðkø sambû-riø Varðuvoje dalyvis ir Lietu-viø saviðalpos draugijos bei vë-liau Vilniuje ásteigtos Lietuviømokslo draugijos narys ir rë-mëjas, turëjo spaustuvæ ir kny-gø leidyklà „Saturn“, kuriojedirbo nemaþai lietuviø. Joje bu-vo 1905 metais iðleistas JonoSmilgevièiaus sviestininkystësvadovëlis.

Jonas Smilgevièius1905 metais Jonas Smilge-

vièius Palangos baþnyèioje su-situokë su Stefanija Bucevièiû-te, kilusia ið Laukos Hendrika-vo dvaro (?). Jø pirmagimë Ja-nina gimë 1908 metais Palan-goje. Kada Jonas Smilgevièiusgráþo á Lietuvà, tiksliø þiniø në-ra, manoma, kad 1910 metais.1911 metø balandþio 16 dienàJonas Smilgevièius kartu suJ.Basanavièiumi ir kitais lietu-viais ásteigë bendrovæ „Vilija“,kuri nupirko bankrutavusiàPetro Vileiðio geleþies dirbiniøgamyklà. Pradëjæs dirbti 1912metø vasará, J. Smilgevièiausvadovaujamas, Vilniaus ûkiomaðinø fabrikas tapo pirmàjalietuviðka akcine bendrove.Fabrikas gamino ir pardavinëjoþemës ûkio maðinas, ávairiusþemës ûkio padargus. Netru-kus bendrovë iðplëtë veiklà:buvo ákurti filialai Kaune, Pa-nevëþyje, Telðiuose, Utenoje,Joniðkyje ir kitur. Aukðtos ko-kybës „Vilijos“ gaminiai þemësûkio parodoje Rostove 1912metais buvo apdovanoti trimissidabro medaliais, lietuviðkigaminiai paplito po visà Rusi-jà. Pirmojo pasaulinio karofrontui 1915 metø vasarà artë-jant prie Vilniaus, ástaigos irámonës buvo evakuotos. Pa-grindinë „Vilijos“ fabriko da-lis atsidûrë Smolenske ir veikëiki 1918 metø rudens, kai bol-ðevikinës valdþios buvo nacio-nalizuota. Lenkø okupuotameVilniuje fabriku rûpinosi dr.Jonas Basanavièius. Vieðëda-mas Kaune 1920 ir 1922 me-tais jis buvo susitikæs su „Vili-jos“ bendrovës nariais: J. Smil-gevièiumi, A. Petraièiu, J. Je-saièiu, dël fabriko reikalø, ga-vo pinigø fabriko remontui.Tiesa, nepakankamai – uþtekotik smulkiems darbams atlikti.Matyt, kaunieèiai nematë fab-riko perspektyvos.

Apie 1912 metus JonasSmilgevièius nusipirko Uþ-venèio dvarà ir jame kûrë pa-vyzdiná pienininkystës ûká.Malûne vietoj vandens ratopastatë turbinà, kuri gaminoelektros energijà dvarui irmiesteliui. Jono Smilgevièiauspusbrolis, taip pat Jonas Smil-gevièius, buvo hidrotechnikas,rûpinæsis hidroelektriniø sta-tyba Lietuvoje. Tikriausiai jisir sumanë ádarbinti malûnà ga-minti elektrà. Uþventyje augi-no tabako plantacijà, veikëlentpjûvë, plytinë, spirito va-rykla.

Iki 1915 metø J. Smilgevi-èius vadovavo „Vilijos“ fabri-kui, dalyvavo steigiant Vilniauslietuviø kredito draugijà, buvoLietuviø mokslo draugijos na-rys. 1917 metais vokieèiø ka-rinei administracijai leidus su-ðaukti konferencijà Vilniuje,

Jonas Smilgevièius darbavosiOrganizaciniame komitete.Pasisakë dël Ðventosios uosto,santykiø su lenkais, rusais irvokieèiais ir kad dël nepriklau-somybës galima tartis tik suVokietija. Gráþæs á Uþventá ieð-kojo patikimø kandidatø á kon-ferencijà. Rugsëjo 18–22 die-nomis Lietuviø konferencijosposëdþiuose J. Smilgevièiuspasisakë ekonomikos klausi-mais, dël ryðiø su lietuviais uþ-sienyje, dalyvavo diskusijose.Buvo iðrinktas á Lietuvos Ta-rybà. Vasario 16 dienà JonasSmilgevièius kartu su visa Ta-ryba pasiraðë Lietuvos Nepri-klausomos Valstybës atkûri-mo Aktà. Jonas Smilgevièiusbuvo vienas ið tø Tarybos na-riø, kuris nepraleido tikriau-siai në vieno posëdþio.

1920 metais ásteigë AB„Nemunas“. Fabrikas gaminoþemës ûkio maðinas, centrinioðildymo katilus, radiatorius,vamzdþius kanalizacijai, liejoketaus gaminius statybai. 1927metais „Trimitas“ raðë: „Fab-rikas, sekdamas technikos pa-þangà, turi atatinkamas maði-nas ir árankius medþiui ir me-talui apdirbti. Fabrike nuolatosdirba apie 100 darbininkø. Beto, fabrike yra inþinerijos biu-ras, kurio tikslas paruoðti pla-nus ir árengti ávairias dirbtuvesmalûnui, lentpjûves ir t. t. Taipjau yra specialus centralinioðildymo, vandentiekio ir kana-lizacijos árengimams skyrius,dël to kontoros tarnautojøskaièius taipogi nemaþas, apie25 asmenis.“ Patirties, kaip or-ganizuoti darbà, Jonas Smilge-vièius ágijo dirbdamas Nobeliobendrovëje. 1934 metais AB„Nemunas“ susijungë su Klai-pëdos ámone ir pasivadino AB„Neris“, kuriai perleido maði-nø gamybos ir ketaus liejyklosveiklà. 1936 metais nupirkobankrutavusio „Stiklo“ fabri-ko turtà Petraðiûnuose. Nupir-ko Juodupës gelumbës fabrikàir ádiegë paþangià árangà. 1940metais bendrovë „Neris“ buvonacionalizuota. Jonas Smilge-vièius vienas pagrindiniø akci-niø bendroviø „Dubysa“, „Mið-kas“, „Sidabrinë lapë“ steigë-jø ir akcininkø, vienas ið Lietu-vos kredito banko ákûrëjø.

Nemaþai asmeniniø lëðø si-gnataras skirdavo labdarai, rë-më naujos Uþvenèio baþnyèiosstatybà, buvo jos Statybos ko-miteto narys.

1938 metais Jonas Smilge-vièius apdovanotas DLK Ge-dimino 2-ojo laipsnio ordinu.

1942 metø rugsëjo 27 die-nà, eidamas 73 metus, JonasSmilgevièius mirë Kaune. Pa-laidotas Uþvenèio dvaro kop-lyèioje. 1998 metais palaikaiperlaidoti Uþvenèio miestelio

kapinëse.Jonas Smilgevièius uþaugi-

no ðeðis vaikus. Rûpinosi, kadjie iðmoktø kuo daugiau uþsie-nio kalbø. Janinos Smilgevièiû-tës-Petruðienës nekrologe ra-ðoma, kad ji gerai mokëjo ðe-ðias kalbas. Vaikai ir vaikaièiaisavo tëvo ir senelio atminimui

ásteigë vardinæ Jono Smilgevi-èiaus stipendijà Vytauto Di-dþiojo universiteto Ekonomi-kos ir vadybos fakulteto ga-biausiems studentams, kurikasmet áteikiama Vasario 16dienà.Meilutë PEIKÐTENIENË,

Signatarø namø vadëja

Jubiliejaus proga nuoðirdþiaisveikiname Lietuvos Respubli-kos Prezidentæ Dalià GRY-BAUSKAITÆ. Linkime sveika-tos ir tolimesniø prasmingø dar-bø Lietuvos labui.

LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,LPKTS valdyba

555552016 m. kovo 4 d. Nr. 9 (1175)Tremtinys

Partizanø laidojimo vietoje paðventintaspaminklas ið lietuviðko riedulio

(atkelta ið 1 psl.)Tà naktá Laisvës kovotojai, persikë-

læ per Nemunà, Lietuvos Nepriklauso-mybës dienos proga Kruonio miestely-je ketino iðkelti Lietuvos Trispalvæ, ta-èiau Darsûniðkio miðke susidûrë su so-vietø kareiviais. Kautynëse þuvo Jur-gis Kruðinskas-Þiedelis, Stasys Leka-vièius-Gulbinas ir Pranas Þukauskas-Ðalmas. Trijø partizanø þûties data bu-vo pasirinkta kaip kasmet iðvakarëserengiamo Vasario 16-osios minëjimoKruonyje data.

2013 metais ðio renginio organiza-toriams Lietuvos Respublikos Prezi-

dentë Dalia Grybauskaitë áteikë padë-kas ir Trispalvæ.

Vis daugiau jaunimoÐámet Vasario 16-osios minëjimas

tradiciðkai prasidëjo vasario 15 dienàðv. Miðiomis Kruonio Ðvè. MergelësMarijos Angelø Karalienës baþnyèio-je ir, joms pasibaigus, eisena ið mieste-lio aikðtës patraukë á Gojaus ðilà, kurávyko pagrindinë minëjimo dalis. Minë-jimo svarbiausias momentas – pamink-lo paðventinimo ceremonija, kurià at-liko vyskupas emeritas Juozapas Ma-tulaitis. Þuvusiøjø uþ Tëvynës laisvæ

atminimas buvo pagerbtas Kraðto ap-saugos savanoriø pajëgø Dariaus ir Gi-rëno apygardos 2-osios rinktinës kariøðûviø salvëmis. Kalbëjo Kaiðiadoriø sa-vivaldybës valdþios atstovai, sveèiai iðsostinës. Tarp kalbø skambëjo an-sambliø dainos. Pasibaigus oficialiajaidaliai þmonës vaiðinosi kareiviðka ko-ðe ir arbata. Buvo neámanoma nepaste-bëti, kad jaunimas sudarë absoliuèià mi-nëjimo dalyviø daugumà. Ið visos Lietu-vos atvyko moksleiviai, studentai, jauni-mo organizacijø atstovai. Daugelis ið jøiki Kruonio ateina pësti. Kasmet nuoRumðiðkiø taip atþingsniuoja Jûrø skau-

tai ið Kauno, pësèiomis ið Kaiðiadoriø irElektrënø ateina jaunieji ðauliai. Tradi-ciðkai jaunimas pasilieka nakvoti karið-kose palapinëse, kurias pastato visuome-ninë organizacija „Vanagas“. Ðámet èianakvojo net per 50 jaunuoliø. Kai kiti ren-ginio dalyviai iðsiskirsto ir nutyla ðurmu-lys, girios tyloje pasigirsta jaunø þmoniødainuojamos partizaniðkos dainos, ir jømelodijos nukelia á tuos toli graþu neromantiðkus partizanø kovø laikus irpadeda suvokti, koks trapus yra mûsølaisvas komfortiðkas pasaulis ir kokiøaukø kaina tai pasiekta.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Kovo 1 dienà Pirmosios nekilnoja-mojo kultûros paveldo vertinimo tarybosposëdyje, vykusiame Kultûros paveldodepartamente, balsuota panaikinti tei-sinæ sostinës Þaliojo tilto ir keturiø jápuoðusiø sovietiniø skulptûrø apsaugà.

Vilniaus universiteto muziejaus di-rektorius Ramûnas Kondratas paaið-kino, kad 16 amþiuje statyto tilto nëra– Þaliasis tiltas su Vyèiu buvo sunaikin-tas. Sovietø pastatytas kitas tiltas, o

Þaliojo tilto skulptûroms panaikinta teisinë apsaugaskulptûros já papuoðë vëliau. „Tai – so-vietø suprojektuotas ir pastatytas tiltas,neturintis nieko bendra su istoriniu Þa-liuoju tiltu“, – sakë R. Kondratas.

Anot architekto, menotyros moks-lø dr. Kæstuèio Lupeikio, meninës ver-tës ðie objektai neturi. „Jaunoji kartaÞaliojo tilto skulptûrose galbût áþvel-gia tam tikrà atrakcijà, ðarþà. Að nei at-rakcijos, nei jø meninës vertës nema-tau. Man, kaip þmogui, kaip pilieèiui,

vedant sveèius per ðá tiltà, bûdavo gë-da. Neþinodavau, kaip paaiðkinti, kà at-sakyti, kodël jos èia stovi“, – kalbëjo ar-chitektas. Anot K. Lupeikio, kai ne-galime renovuoti Lukiðkiø aikðtës irkitø svarbiø objektø, mesti lëðas pro-pagandiniø reliktø restauravimui bû-tø nusikaltimas.

Nors posëdþio tema buvo panaikintitilto ir keturiø jo skulptûrø teisinæ ap-saugà, kai kurie tarybos nariai susirû-

pino tolesniu skulptûrø likimu. Jø nuo-mone, sovietmetis paliko tam tikràáspaudà, todël bûtø gerai, kad tos skulp-tûros atsidurtø muziejuje. Esà kadanors tai bus ádomûs objektai. Daugu-ma tarybos nariø nerekomendavoskulptûras perduoti ar padovanoti pri-vaèiam muziejui, o pasisakë, kad josbûtø perduotos valstybiná statusà turin-èiam muziejui.

„Tremtinio“ inf.

Lietuvos valstybës atkûrimo dienàRokiðkio kraðtieèiai paþymëjo atideng-dami paminklà Sëlynës kaime (Rokið-kio kaimiðkoje seniûnijoje), skirtà 1949metø vasario 16-osios Lietuvos laisvëskovø sàjûdþio Deklaracijos signatarui,mokytojui Leonardui Grigoniui-Uþpa-liui áamþinti.

Kraðtieèio mokytojo, Laisvës kovoto-jo Leonardo Grigonio-Uþpalio (1905-1950) gyvenimo kelias buvo neilgas, ta-èiau prasmingas. Leonardas Grigonistarpukariu aktyviai dalyvavo Rokiðkioapskrities ðauliø veikloje, buvo aktyvusvisuomenininkas, taèiau svarbiausia –nuoðirdus ir gerbiamas mokytojas.

Tarpukariu jaunas vaikinas, darmokydamasis tuometinëje Rokiðkiogimnazijoje, 1921 metais Pauliankosvienkiemyje, ûkininko Kuprio troboje,ákûrë Sëlynës pradþios mokyklà, á ku-rià susirinko aplinkiniø kaimø vaikai.Taip prasidëjo kelis deðimtmeèius tru-kusi mokytojo Leonardo Grigonio pe-dagoginë veikla. Energingas mokytojasne tik mokë vaikus, bet ir statë mokyk-las. Pirmoji Leonardo Grigonio staty-ta mokykla sudegë 1939 metø þiemà.Naujà, daþais kvepianèià mûrinæ mokyk-

Sëlynëje atidengtas paminklaslà, statytà sunkiomis karo sàlygomis,vaikai pradëjo lankyti 1942 metais.

Gerbdami brangø savo mokytojà së-lynieèiai ir ðiandien teigia, kad jis pa-siaukojamu darbu ir lëðomis prisidëjo,kad vietoj buvusios vël iðkiltø naujosmokyklos pastatas.

1944 metø vasarà, artëjant frontui,Leonardas Grigonis-Uþpalis pasitrau-kë á tuometinæ Ðiauliø apskritá, ásitrau-kë á partizaninæ veiklà, tapo Prisikëli-mo apygardos vadu, vienu ið aðtuoniøLietuvos laisvës kovø sàjûdþio tarybos(LLKS) nariø, kurie 1949 metø vasa-rio 16 dienà Minaièiø kaime, dabar-tiniame Radviliðkio rajone, pasiraðë Lie-tuvos laisvës kovø sàjûdþio Deklaracijà.Þuvo 1950 metø liepos 22 dienà Ario-galos apylinkiø Daugëliðkio miðke.

Leonardo Grigonio mokyklos Sëly-nëje neliko. Iki ðiol Rokiðkio kraðtogarbës pilieèiui, Laisvës kovotojui mû-sø kraðte nebuvo jokio paminklinio þy-mens, todël paminklo pastatymas bu-vo bendra pilietinë iniciatyva, prie ku-rios aktyviai prisidëjo Sëlynës kaimobendruomenë, aktyvûs sàjûdieèiai, vi-suomenininkai, muziejininkai.

Sëlynës bendruomenës pirmininkas

Vytautas Ðukys teigë,kad nueitas ilgas kelias –nuo dokumentø tvarky-mo, aplinkos paruoðimoiki paminklo, kurio ga-mybà ir pastatymà fi-nansavo Lietuvos gy-ventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo cent-ras, pastatymo. Tvar-kant paminklinæ aplinkàtalkininkavo jauniejiðauliai, skautø jaunimas,visuomenininkai.

Vasario 16 dienà ápaminklo atidengimo iðkilmes Sëlynëskaime susirinko gausus sveèiø bûrys.

Renginio vedëjai – Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Rokið-kio filialo pirmininkë Jûratë Èypienëir Sëlynës bendruomenës pirmininkasVytautas Ðukys – perskaitë sveikini-mus, gautus paminklo atidengimo pro-ga ið Lietuvos Respublikos Preziden-tës Dalios Grybauskaitës, Atkuriamo-jo Seimo pirmininko Vytauto Lands-bergio. Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos apdovanojimai irpadëkos buvo áteikti Sëlynës bendruo-

menës pirmininkui Vytautui Ðukiui irkraðtieèiui Raimondui Tarvydþiui. Taijø rûpesèiu pelkëtoje þemumoje buvoárengta graþi vieta paminklui.

Atidengiant paminklà skambëjoRokiðkio buvusiø tremtiniø choro„Vëtrungë“ atliekamos dainos, kalbë-jo buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai,sveèiai, valdþios atstovai. Iðkilmiø me-tu buvo paskelbtas Lietuvos ðauliø sà-jungos vado ásakymas dël LeonardoGrigonio-Uþpalio vardo suteikimoRokiðkio jaunøjø ðauliø 9-ajai kuopai.

Valius KAZLAUSKAS

Netikëtà dovanà artëjant Vasario16-osios ðventei savo skaitytojams átei-kë Jonavos rajono savivaldybës vieðo-ji biblioteka. Èia pristatyta kraðtieèioVaclovo Slivinsko sudaryta knyga„Aukðtaitijos partizanø eilës ir dainos“.

Ávykiai ir jausmaiRenginá vedæs Jonavos savivaldybës

tarybos narys Vytautas Venckûnas pasi-dþiaugë gausiai á skaityklà atskubëjusiaisjonavieèiais, kurie domisi, kaip tos ið Si-biro sugráþusios, okupacinës valdþios

Krauju aptaðkytos dainos sugulë á knygàpersekiotos ir ne kartà suðaudytos dainosiðliko tautos atmintyje, tapo liaudies kû-ryba, mûsø tëvø, seneliø kanèias menan-èiais dokumentais. Ne viena kurta mið-ke, apkasuose ar paskutinæ naktá prieðtremtá, taèiau prabëgus pusei amþiaus jostaip pat prisidëjo prie Atgimimo nuotai-kø, padëjo atkurti nepriklausomybæ.

Senamiesèio gimnazijos lietuviø kal-bos ir literatûros mokytoja Lina Vaðke-vièienë, remdamasi literatûrologais ir sa-vo patirtimi, priminë, kad rezistencijoslaikotarpio dainos tiesiogiai susijusios su

Laisvës kova, pasiprieðinimu stalinizmorepresijoms. Tiesà sakant, lietuviø kovi-në dvasia atsispindi ir ne vienoje archaið-koje dainoje, menanèioje kovas su kry-þiuoèiais ar grumtynes su caro armija.Vis dëlto dar gausesnë kûryba radosi1918–1940 metais, taip pat po karo.Tai lëmë dainuojamoji lietuviø tradicijair istorinë sumaiðtis. Beje, kiekvienamekraðte daina savaip stilizuota, su kiek ki-taip traukiama melodija, neretai pavar-tojant liaudies pasakø motyvus, uþko-duotus palyginimus. Daþnai pasikarto-

jantis motyvas – partizano þûtis, taèiauji per daug nedramatizuojama, nes gintiTëvynæ – ðventa pareiga.

Èia toks stiprus patriotiðkumo pro-verþis, kad þûstantysis net nepraðomergelës nuolat lankyti jo kapà, dabintigëlëmis, o tik „svarbu, kad puoðtø Vy-èio Kryþiaus kaspinai“.

„Nederëtø uþmirðti, kad rezisten-cinio palikimo iðsaugojimas – tai tik-ra istorija, nesumeluoti ávykiai ir jaus-mai“, – pabrëþë L. Vaðkevièienë.

(keliama á 8 psl.)

66666 2016 m. kovo 4 d.Nr. 9 (1175) Tremtinys

Kai Stanislava Kontrimaitë jaunys-tëje gyveno pas tëvus, að, dar bûdamasvaikas, pas juos daþnai apsilankydavau.Mano ðeima gyveno Kumpikuose,Kontrimaitës – Smeltës kaime. Ið pen-kiø seserø Kontrimaièiø Stasë ir Albi-na buvo labai graþios mergos – abi ðvie-siai geltonais plaukais, o kai juokdavo-si, þanduose atsirasdavo duobutës. Tadkaimo bernai, jas pamatæ ðokiuose, nevienas virpindavo kinkas. Iðsiþiojæ ap-silaiþydavo, kai seilë nutásdavo. Jos irlinksmos buvo, visada graþiai apsiren-gusios. Tikros èiauðkutës, su visais pa-juokaudavo, në vieno berno neuþgau-liodavo. Gyvenome, kaip sakoma, prie„rubeþiaus“ – tarp Kumpikø ir Smel-tës kaimø. Atstumas nuo Kontrimø ikimûsø – koks kilometras.

Buvau pokario mokinys. Kai 1947metais Kumpikuose atidarë pradþiosmokyklà, ëjau á pirmà skyriø. Labai pa-tiko mokytis. Mano mama buvo naðlë. SuKontrimø ðeima sugyvenome gerai.Kontrimø duktë Stasë lankë ið pradþiøÐventosios, vëliau – Palangos gimnazijà.Nuo maþens labai gerbiau ir mylëjauknygas. Kai Stasë gráþdavo ið gimnazi-jos atostogø, duodavo man knygø su pa-veikslëliais. Stasë bûdavo labai gera, ðvelniir draugiðka, nors ir daug vyresnë. Daugkà man paaiðkindavo, atiduodavo pri-raðytus sàsiuvinius. Að juos saugodavau.Gailiuosi, kad jos dovanø neiðsaugojau ikiðiol. Dabar bûtø ádomu pavartyti.

Kiek man þinoma, S. Kontrimaitëteuþbaigë 10 klasiø, kai jà suëmë sau-gumas uþ tai, kad ði praneðdavo „mið-ko broliams“ apie stribø veiklà kai-muose. Ið pradþiø kalino Klaipëdos ir

Stanislavos vargai ir kanèios Sibire, Intos lageryje

Pravieniðkiø kalëjimuose. Tas kanèiasteko iðkentëti trejus metus. Po to bu-vo teismas. Nuteisë 10 metø sunkiøjødarbø kalëjimo ir iðveþë á Intos lagerá.Ten iðbuvo septynerius metus. Darbaibuvo sunkûs. Pjovë miðkà rankiniudvitraukiu pjûklu, ðakas genëjo kirviu.Kai ið ryto atsikeldavo, viskas bûdavouþpustyta sniegu. Sniego buvo iki met-ro storio. Pirma reikëjo tas sniego pus-nis atsikasti. Ir taip diena ið dienos. Te-ko ir pabadauti.

Kai Kontrimaitë 1959 metais gráþoá Lietuvà, buvo sulysusi kaip skiedra.Apsigyveno Kretingoje. Jau lageryje bu-vo susituokusi su Broniumi Viskontu.Tik Santuokos Sakramentà priëmë tëvið-këje, vestuves atðventë tëvø sodyboje.

Tëvai po karo gyveno ûkiðkai, dir-bo 12 hektarø þemës, turëjo ir gabalà

miðko. Pastatai buvo dideli, tvarkingi,senovinio stiliaus, stogai – ðiaudaisdengti, kaip ir daugelio to meto sody-bø. Ðeimoje buvo uþaugusios penkiosdukterys ir sûnus.

Kontrimø ðeima daug padëdavo ma-no mamai. Stasës brolis Vytautas suarkliais iðveþdavo mëðlà, iðdirbdavo þe-mæ ir apsëdavo javais ir bulvëmis. Tu-rëjome tik keturis hektarus, kad ir ma-þai, mama viena nieko negalëjo pada-ryti, maitintis reikëjo. Ir Stasës sesuoBarbora daug mums padëdavo. Taippo karo ir vargome.

Kartà Kontrimus aplankë skaudinelaimë. Kontrimø ðeima turëjo pavel-dëjusi giminiø ûká Medsëdþiuose. Të-vas Jonas Kontrimas su sûnumi Vytau-tu ten augino linus. Linai visais laikaisbuvo paklausi prekë. Nuimtus linusdþiovindavo darþinëje. Vienà naktámoterys pamatë, kad darþinë skendiliepsnose. Arti prieiti jau nebegalëjo.Tik kai darþinë sudegë visai ir liepsnosbuvo uþslopintos galutinai, J. Kontri-mo dukterys Magdë ir Barbora prisi-artino prie nuodëguliø krûvos. Niekaipnegalëjo suprasti – duris rado sveikas,nesudegusias, tik aprûkusias dûmais.Pastebëjo, kad jos stipriai uþraiðiotosgrandinëmis. Tëvà su sûnumi rado vi-sai sudegusius. Vytautas buvo prie patdurø, o jø atidaryti negalëjo...

Buvo girdëti visokiø kalbø, taèiau kaipbuvo ið tikrøjø, niekas nebegali atsakyti.

Gráþusi ið lagerio S. Kontrimaitë-Viskontienë su vyru Broniumi tëviðkëjeneuþsibuvo. Apsigyveno Kretingoje.Abu buvo darbðtûs. Kai prasigyveno,pasistatë mûriná dviejø aukðtø namà.

Ðeimoje uþaugo duktë ir du sûnûs. Da-bar Viskontø vaikai jau sukûrë savo ðei-mas. Stanislavai sulaukë 82 metø. Daugiðkentëjo Sibire, kaip ir daugelis kitø ið-tremtø Lietuvos þmoniø, bet ir dabarsveika, stipri. Daþnai su ja pasiðneka-me telefonu.

Stanislava paraðiusi ir iðleidusi kny-gà „Lageris – negyjanti þaizda“. Kny-goje daug nuotraukø. Tik gaila, kad ti-raþas maþas. Leidybà parëmë jos vai-kai ir vaikaièiai. Knygoje suraðyti visi josvargai ir kanèios, kurias teko iðkentëti In-tos lageryje per septynerius metus.

Stanislava þada paraðyti ir antràknygà apie visà savo ðeimos gyvenimà.Tad ir linkiu jai kuo geriausios sëkmës.

Juozas BAUÞYS

Albina ir Stanislava Kontrimaitës

1944 metø liepà sovietai antrà kar-tà okupavo Lietuvà, frontas nusirito áVakarus, prie Liepojos degë dangus, oLietuvoje prasidëjo priverstinë mobi-lizacija á sovietø okupacinæ kariuome-næ. Okupantai ëmë jaunus vyrus nuo 18iki 35 metø ir veþë tiesiai á frontà.

Prieðkario Lietuvoje buvo gausios,didelës ðeimos, auginusios po 5–8 vaikus.Kaimuose – daug jaunimo. Mûsø jaunuo-liai nëjo tarnauti okupantui ir pradëjoslapstytis. Kai sovietø kariðkiai su vie-tiniais skrebais pradëjo juos gaudyti,ðaudyti, deginti sodybas, tuomet ëmëorganizuotis pirmieji partizanø bûriai.

Tà 1944 metø rudená apylinkiø jau-nimas pradëjo ginkluotis ir taip susikû-rë partizanø bûrys. Bûriui vadovavoVytautas Ðatas ið Pasvalio rajono Ber-èiûnø kaimo. Mes buvome ginkluotiávairiais ginklais. Tai buvo vokieèiø, ru-sø ðautuvai ir automatai, dauguma jøbuvo surinkti ið fronto. Turëjome ir vie-nà kulkosvaidá, kuriuo ðaudë pats bû-rio vadas Vytautas Ðatas. Bûrys pasi-vadino „Laisve“, mûsø posakis buvo:„Mes reikalaujame Laisvës“. Partiza-niðkas slaptaþodis: „Karvë – teliukas“.

Partizanø bûrys „Laisvë“ buvo ap-sistojæs Pasvalio rajone, Varþø kaimepas ûkininkus. 1945 metø vasario 20-osios vakare mûsø bûrys, netoli ðimtopartizanø, ið Varþø kaimo iðvaþiavo. Ið-vaþiuojant mûsø vadas Vytautas Ðataspasakë kalbà, visus padràsino: „Vyrai,bûkite ramûs, nenusiminkite, mûsø të-

Leliðkiø mûðisvai 1918 metais tokiø ginklø, kaip mes,neturëjo ir tai karà laimëjo ir mes lai-mësime. Pavasará baigsis karas ir kiek-viena valstybë atsitrauks prie savø „ru-beþiø“, be to, dar mums Vakarai, Ame-rika padës ir mes bûsime laisvi, tik tu-rëkime kantrybës“.

Tà vëlø vakarà priekyje vaþiavo mû-sø arkliai su partizaniðka manta, o mesëjome po du vorele. Spaudë ðaltukas,sniegas po kojomis girgþdëjo. Þygiavo-me per Jegaudþiø kaimà. PartizanasFabijonas Grigaliûnas-Markë ið Ska-marakø kaimo pasakë, kaþin ar netekssusipliekti. Taip ir ávyko. Mûsø bûrys ap-sistojo Birþø rajono Pabirþës valsèiausÐnikðèiø kaime pas ûkininkus Jonà Vëbràir Jonà Samoðkà, jie abu buvo vadinami„amerikonais“. Mums pasakë, kad tàdienà aplinkiniuose kaimuose siautëjogirti Pabirþës skrebai. Jie apsinakvojogretimame Butniûnø kaime pas ûkinin-kà Kazimierà Kairá. K.Kairys kà tik bu-vo gráþæs ið fronto, kaip invalidas nete-kæs rankos, gyveno mûriniame name.Vëliau K.Kairys pasakojo, kad skrebaivisà naktá buvo labai neramûs, nes gir-dëjo, kad gretimame Ðnikðèiø kaimepas Jonà Samoðkà labai lojo ðunys. Tanaktis buvo tyli, rami. K.Kairys sakë,kad skrebai ðnekëjo ryte vaþiuosiantyspas Jonà Samoðkà suþinoti, dël ko taipðunys lojo, ir tuo paèiu iðgersiantysalaus. Skrebai suþinojo dël ko ðunys lo-jo, bet alaus neiðgërë, nes jo ir nebuvo.

Rytui auðtant sargyba praneðë, kad

kaimo keliuku atvaþiuoja pora rogiø gink-luotø vyrø. Mums visiems ásakë bûti ra-miems, nesirodyti, gal pravaþiuos pro ða-lá, bet skrebai suvaþiavo tiesiai á J.Samoð-kos kiemà. Ávyko susiðaudymas, vienasskrebas dar spëjo per virtuvës langàámesti granatà. Granata sprogo ant „plyt-kos“, ið mûsø vienà suþeidë. Skrebas prienamo kampo buvo nukautas. Kiti skre-bai, pamatæ, kad mûsø daugiau, viskà

palikæ pradëjo bëgti kaimo ke-liuku á Pabirþës pusæ, Daudþgi-riø kaimà. Skrebai buvo pavyti irnukauti, gal tik pora pabëgo, kaþ-kaip uþsimaskavo sniege, paskuipasigavo pravaþiuojanèias roges.Grupelë mûsø partizanø Daudþ-giriø kaime susitiko su ginkluo-tais vyrais ir paspaudë vieni ki-tiems rankà. Tik tada suprato,kad susidûrë su prieðu. Dar iki ðiolneaiðkios aplinkybës, kaip ten bu-vo. Supratæ, kad sutiko skrebus,metësi á ðalá ir bëgo á Raudoni-kiø kiemà, bet prie ðulinio buvonuðauti. Taip þuvo Balis Sirbikë,mano brolis Jonas Adomavièiusið Gaiþiûnø kaimo ir Valavièiusnuo Anèiðkiø. Pabëgo tik broliaiVaðkai nuo Vabalninko. Mûsøpartizanai susirinko prieðo palik-tus ginklus, ðaudmenis ir skubiaitraukësi ið Ðnikðèiø kaimo á Pa-svalio pusæ. Apsistojo prie Mar-gës miðko, berþynëlyje, Leliðkë-se. Suþeistus iðveþëme á kaimà,

o patys, susëdæ ant griovio ðlaito, valgë-me, ðnekëjome. Tuo metu uþskrido lëk-tuvas, þemai apsuko ratà ir nuskrido.Kaþkas ið mûsø norëjo ðauti, bet susilai-kë. Vëliau paaiðkëjo, kad tai buvo þval-gybinis lëktuvas. Po pietø, apie 14 valan-dà, mûsø sargyba praneðë, kad supa ka-riuomenë. Ásakymas – pasiruoðti, ir pra-sidëjo kautynës, kurios tæsësi iki vakaro.

(keliama á 8 psl.)

Monumentas 1944–1952 metais kritusiems uþLaisvæ Gerkiðkiuose, Birþø rajone

777772016 m. kovo 4 d. Nr. 9 (1175)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1940 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Kovo 5 d. (ðeðtadiená)11 val. LPKTS Këdainiø fi-lialo bûstinës salëje (Didþio-ji g. 41) ávyks Këdainiø filia-lo ataskaitinis rinkiminis su-sirinkimas.

Onutë Ðalèiûtë-Buivydienë1922–2016

Gimë Pakumprio k. Prienø r. Mokësi Prienuo-se, baigë Kauno mokytojø seminarijà. Dirbo Prie-nø aps. Ðvietimo skyriuje. Antisovietinæ veiklà pra-dëjo 1945 m. Buvo dràsi Tauro apygardos ryðinin-kë, slapyvardþiu Anuðka. Priklausë 25 kuopai, ku-riai vadovavo Ðapoka-Valteris. Areðtuota 1948 m.,nuteista 10 m., iðveþta á Kazachstano lagerius. Ka-lëjo Karabaso, Spasko, Aktaso, Karagandos 14-osplytinës ir Dolinkos lageriuose. 1956 m. iðleista á

laisvæ gráþo á Lietuvà. Sunkiai sekësi prisiregistruoti. Iðtekëjo uþ po-litinio kalinio Vytauto Buivydo, uþaugino dukterá, gyveno Kaune.

Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.LPKS Kauno skyrius

Kovo 5 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. LPKTS buveinës salëje(Laisvës al. 39, Kaune) ávyks TS-LKD PKTF tarybos posëdis.

Frakcijos tarybos narius kvieèiame dalyvauti.

Kovo 8 d. (antradiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvës al.39) ávyks LPKTS Kauno filialo nariø ataskaitinë rinkiminëkonferencija. Kvieèiame visus narius aktyviai dalyvauti. Busgalima sumokëti nario mokestá. Knygynëlyje ásigyti knygø trem-ties ir rezistencijos tematika.

Praðome prisidëti prie dr. Vinco Guduko atminimo áamþinimoÐviesios atminties dr. Vinco Guduko (1947–2016) artimie-

ji ir bièiuliai 70-øjø jo gimimo metiniø proga (iki 2017 m. ba-landþio 14 d.) yra sumanæ iðleisti biografiná leidiná apie VincoGuduko gyvenimà, veiklà, tarnystæ þmonëms ir valstybei. Pra-ðome jo buvusius bendraþygius, bendraminèius, bendradarbius,pacientus ir kitus geros valios þmones paraðyti trumpus atsimi-nimus tema: „Koká pëdsakà, áspûdá mano gyvenime paliko Vin-culis ið Raicinykø – gydytojas, karininkas, aviatorius, politikas,ðaulys, tiesiog Þmogus“.

Praðytume atsiminimus, nuotraukas, dokumentus, netgi se-nus jo raðytus receptus siøsti el. paðtu: vidzgiris@gmail.com arbasusisiekti tel. 8 614 70 978 iki 2016 m. spalio 1 d. Pasiûlyti do-kumentai, nuotraukos bus nuskenuoti.

Gintaras Luèinskas

Kryþkalnio memorialo þuvusiems Kæstuèio apygardos partiza-nams statyba netrukus bus baigta. Liko nutiesti kelià, iðkloti trin-kelëmis aikðtelæ, iðkalti daugiau nei tûkstanèio þuvusiøjø pavardes.

LLKS nuoðirdþiai dëkoja aukotojams, kuriø dëka 2015 me-tais uþbaigta koplyèia. Dëkojame Vepriø baþnyèios klebonuikunigui G. Naudþiûnui ir Vepriø bendruomenës VO „SOS Vep-riuose“ direktoriui R.P. Ðauliui uþ iðsaugotà ir Kryþkalnio kop-lyèiai padovanotà bronziná varpà.

Kvieèiame prisidëti prie uþbaigimo darbø.LLKS prezidiumo pirmininkas

dim. plk. Jonas Èeponis

Albinas Bagdonavièius1928–2016

Gimë Ðirvintø r. Èiobiðkio sen. Rusiø Rago k.ûkininkø ðeimoje. 1948–1951 m. buvo DidþiosiosKovos apygardos partizanu. 1951 m. suimtas ir ið-veþtas á Vorkutos kalëjimà. 1958 m. gráþo á Lietu-và, apsigyveno Ðirvintose, su þmona Veronika su-laukë trijø vaikø. Dirbo statybø sektoriuje briga-dininku. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ ásto-jo á Lietuvos kariø savanoriø gretas.

Palaidotas senosiose Ðirvintø kapinëse.Uþjauèiame þmonà bei vaikus su ðeimomis.

Kavaliauskø ðeima

Lietuvos Nepriklausomy-bës atkûrimo dienos minëji-mas Kaune:

Kovo 11 d. (penktadiená)10 val. ðv. Miðios Kauno

Ðv. Mykolo Arkangelo (Águ-los) baþnyèioje,

11.30 val. varpø muzikoskoncertas Vytauto Didþiojokaro muziejaus sodelyje,

12 val. iðkilmingas minëji-mas, Vyèio Kryþiaus ordinovëliavos pakëlimo ceremonija,gëliø padëjimas prie paminkløVytauto Didþiojo karo muzie-jaus sodelyje.

LPKTS Kauno filialas

Kovo 13 d. (sekmadiená) ávyks LPKTS Ðilalës filialo ataskai-tinë rinkiminë konferencija. 12 val. ðv. Miðios Ðilalës parapijosPranciðkaus Asyþieèio baþnyèioje. Po pamaldø – konferencijaKultûros centro maþojoje salëje (Basanavièiaus g. 12).

Maloniai kvieèiame dalyvauti. PatikslinimasVasario 20 dienà ávykusiame LPKTS valdybos posëdyje ir

„Tremtinyje“ Nr. 8 (1174) straipsnyje „Posëdþiavo LPKTS val-dyba ir taryba“ pateikta netiksli informacija dël G. Kazlauskoapdovanojimo G. Petkevièaitës-Bitës atminimo medaliu.

Patiksliname, kad Druskininkø rezistencijos ir tremties muzie-jaus vadovas G. Kazlauskas LPKTS teikimu apdovanotas G. Pet-kevièaitës-Bitës atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

Rasa Duobaitë-Bumbulienë,LPKTS valdybos pirmininkë

Kovo 17 d. (ketvirtadiená) 15 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) ávyks knygos „Tremties vaikai. Antroji knyga“pristatymas.

Dalyvaus leidinio autorius Stanislovas Abromavièius,prisiminimais dalinsis knygos herojai, bus pagerbti paaukojusiejilëðø knygos leidybai.

Aukotojai ir knygos herojai galës atsiimti po jiems skirtàegzemplioriø. Bus galima ásigyti knygø.

Skelbimai

Vasario 25 dienà Istorinë-je Lietuvos Respublikos Pre-zidentûroje Kaune buvo pami-nëti 1918 metø Lietuvos Ne-priklausomybës Akto signata-rai, gimæ vasario mënesá. Ren-ginys pradëtas signataro Alek-sandro Stulginskio, gimusio1885 metø vasario 26 dienà, –antrojo Lietuvos RespublikosPrezidento, agronomo, Ûki-ninkø sàjungos steigëjo ir pir-mininko – pristatymu ir pager-bimu, kurá paruoðë politologasVytautas Kerðanskas ir Seimonarys dr. Paulius Saudargas.Jis rodydamas skaidres ap-þvelgë 2012 metais vykusiàekspedicijà po Krasnojarskokraðtà Prezidento A.Stulgins-kio tremèiai atminti.

Su signataro Jono Smilge-vièiaus, gimusio 1870 metø va-sario 12 dienà – ekonomisto,bankininko, ávairiø akciniøbendroviø steigëjo ir dalinin-ko, visuomenës veikëjo –gyvenimu ir veikla supa-þindino Meilë Peikðtenie-në, Vilniaus signatarø na-mø vedëja. (Jos praneði-mas spausdinamas atski-rai.) Apie jauniausià1918 metø signatarà Ka-zá Bizauskà, gimusá 1893metø vasario 14 dienà,kalbëjo IX Forto muzie-jaus ekskursijø vadovas,istorikas Deimantas Ra-manauskas.

Vasario mënesá gimusiø signatarøpaminëjimas

Ketvirtas signataras, gimæs1891 metø vasario 23 dienà,yra Petras Klimas – teisinin-kas, istorikas, publicistas, re-daktorius, diplomatas, uþsie-nio reikalø ministras, kuriamðámet bûtø sukakæ 125 metai.Jo veiklà ir svarbius þingsniuskuriant mûsø valstybæ apþvel-gë þurnalistas ir ðio renginiovedëjas Vilius Kaminskas.

Konferencijos metu ðventi-næ nuotaikà fleitos garsais kû-rë Algirdas Tamulaitis, Lietu-vos kariuomenës Alytaus Di-dþiosios kunigaikðtienës Biru-tës ulonø bataliono orkestran-tas. Konferencijos dalyviussveikino ið sostinës atvykæs Të-vo atminimo áprasminimo dar-bais uþsiimantis Vytautas Ker-nagis jaunesnysis, Kauno mies-to savivaldybës tarybos narysAndrius Kupèinskas. Ðio ren-ginio globëja LR Seimo narëVincë Vaidevutë Margevièie-

në organizatoriø – Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos – vardu dëkojo vi-siems, kurie domisi Lietuvosistorija ir dalyvauja ðiø signa-tarø pagerbimo renginiuose irIstorinës Prezidentûros ðeimi-ninkams padovanojo naujausiàLPKTS iðleistà knygà „Trem-ties vaikai II“, kurià LPKTSvaldybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë kà tikparveþë ið spaustuvës.

Pasisëmæ istoriniø þiniø irpasiklausæ fleitos garsø atsi-sveikinome iki kito karto. Ko-vo mënesá prisiminsime tà më-nesá gimusius signatarus:Adolfà Ramanauskà-Vanagà– 1918-øjø kovo 6-àjà, Dona-tà Malinauskà – 1869-øjø ko-vo 7-àjà, Jonà Þemaitá-Vytau-tà – 1909-øjø kovo 15-àjà irJuozà Ðibailà-Merainá, Diedu-kà – 1905-øjø kovo 18-àjà.Audronë KAMINSKIENË

88888 2016 m. kovo 4 d.Nr. 9 (1175) Tremtinys

(atkelta ið 6 psl.)Partizanams pavyko prasiverþti ið

apsupties ir pasitraukti á Guoþiø mið-kà. Nemiegojo tà naktá aplinkiniø kai-mø þmonës, ilgai girdëjosi suþeistøjødejonës. Ryte dvi Leliðkiø kaimo mer-ginos ëjo pasiþiûrëti, bet buvo sugau-tos skrebø, areðtuotos, tardytos, kan-kintos ir muðtos Krinèine. Partizanai,kurie traukësi grioviu, dauguma þuvo,vietiniai þmonës tà griová pradëjo va-dinti „Mirties grioviu“. Þuvusiø parti-zanø artimøjø pastangomis 2001 me-tais prie to griovio pastatytas pamink-las þuvusiesiems atminti, ant pamink-lo suraðyta visø þuvusiøjø vardai ir pa-

Leliðkiø mûðisvardës. Po kautyniø kaimo merginosdainavo: „O mûsø broliai po Leliðkiais /Sukniubo tyliai – nesikeis, / Raudojoroþëm saulei ðvintant / Þiedai karûnøant obels“.

Leliðkiø kautynëse þuvo 25 partiza-nai: Jonas Adomavièius, g. 1921 m.,Bronius Antanavièius, g. 1922 m., Juo-zas Aukðtikalnis, g. 1920 m., JonasBaltrënas, g. 1917 m., Jonas Gesevièius,g. 1920 m., Juozas Gisionis, g. 1919 m.,Jonas Indriliûnas, g. 1902 m., Mamar-tas Indriliûnas, g. 1920 m., JonasKarèiulis, g. 1912 m., Jonas Marazas,g. 1911 m., Bronius Maþeika, g. 1920 m.,Juozas Poðka, g. 1913 m., Povilas Re-

kaðius, g. 1914 m., Kazimieras Roþë-nas, g. 1926 m., Jonas Simonavièius,g. 1926 m., Boleslovas Sribikë, g. 1925 m.,Povilas Tarvydas, g. 1924 m., VincasUrbonas, g. 1916 m., Balis Valavièius,Petras Valinskas, g. 1922 m., JonasÞitkevièius, g. 1911 m., Povilas Þit-kevièius, g. 1927 m., Stasys Tarvydas,g. 1924 m., Algis Vaièiulionis, g. 1914m., Povilas Tauèkëla, g. 1924 m. Trijøkûnai buvo nuveþti á Krinèinà ir iðnie-kinti, kitø – á Pabirþæ. Ðnikðèiø kaimoûkininkai Jonas Samoðka ir Jonas Vëb-ra tà paèià vasario 21 dienà buvo areð-tuoti ir uþdaryti Birþø NKVD rûsyje,kankinti ir dingo be þinios, vëliau kaþ-

kas ið tremtiniø praneðë, kad jie, ve-þami á Sibirà, abu mirë vagone.

Kiek prieðø þuvo, dabar jau niekasnepasakys. Vietiniai þmonës ðnekë-jo, kad buvo iðveþti du sunkveþimiainukautøjø.

Gerkiðkiø kaimo kalva, prie Tatu-los upelio kranto, netoli Pabirþës, ap-laistyta mûsø broliø, tëvø, sesiø krau-ju ir motinø aðaromis. Èia á duobes bu-vo sumesti mûsø broliai partizanai ir ei-liniai kaimo þmogeliai, nukankinti Pa-birþëje per tardymus.

Antanas ADOMAVIÈIUS,Leliðkiø mûðio dalyvis, karys

savanoris, buvæs politinis kalinis

„Anykðèiø ðilelio“ autoriaus, lietu-viø literatûros klasiko, vyskupo Anta-no Baranausko sesuo Rozalija 1853metø rudená iðtekëjo uþ Piktagalio kai-mo ûkininko Matauðo Zlatkaus. Su-tuoktiniai uþaugino penkis vaikus. ÐieAntano Baranausko vaikaièiai, paskli-dæ po Anykðèiø kraðtà, sukûrë savo ðei-mas, dirbo þemæ, ûkininkavo. Vienaduktë iðtekëjo uþ Antano Balaiðio, gy-veno Klykûnø kaime, turëjo 19 hekta-rø þemës. Vëliau ðá ûká paveldëjo jø sû-nus Klemensas. Jis tarnavo Lietuvoskariuomenëje, susipaþino su Panevëþiokraðto dora, darbðèia ir pamaldþia mer-gina Valerija Gumbinaite, jà vedë.

Graþø, laimingà Klemenso ir Vale-rijos gyvenimà nutraukë sovietinë oku-pacija, raudonasis teroras, represijosneaplenkë ir Balaiðiø ðeimos. 1946metø rudená Klemensas Balaiðis buvosuimtas ir nuteistas 10 metø kalëti uþryðius su partizanais. Pateko á lageráTolimuosiuose Rytuose, Chabarovskosrities Stibrø gyvenvietëje. Ten iðbuvæspusðeðtø metø, 1951-øjø birþelio 29-àjà Klemensas Balaiðis þuvo – prispau-dë ràstas. Artimiesiems nepavyko su-þinoti, kur jis palaidotas.

Anykðtënë Klemenso duktë Emili-ja Zubrickienë iðsaugojo keletà ið lage-rio raðytø tëvo laiðkø, persmelktø ilge-sio, meilës gimtinei, savo artimiesiems.Perskaitæ porà skaitytojams èia pateik-

Àþuolëlis puèiamas vaitoja...tø laiðkø, ásitikinsite, kad jie turi ne viendokumentinæ reikðmæ. (1951 metø lie-pos 17 dienà raðytas laiðkas buvo pas-kutinis, po dvylikos dienø Klemensasþuvo.) Poeto Antano Baranausko se-sers vaikaitis, paprastas valstietis, taippat buvo poetiðkos sielos þmogus. Duk-të Emilija prisiminë, kad jis buvo pri-raðæs pilnà storà sàsiuviná dainø, taèiauper tas pokario sumaiðtis dingo.

Vygandas RAÈKAITIS

„Jau suþëlë tie dirvonai, mano iðpu-renti, ir iðnyko tie takeliai, kur buvo ið-minti. Vël þaliuoja tas miðkelis, kur gin-èiais iðkirstas, laukia gráþtant to arto-jo, kad ðakas surinktø.. Laukia þmonagráþtunt vyra, laukia kaimyno ðeimyna.Tuo keleliu pro miðkelá pinki jauni ëjo,ant kalnelio stovëdami rytuosna þiûrë-jo, ar negráþta, atvaþiuoja ið tolimo krað-to. Oi, vaikeliai, mano brangûs, Rytuosneþiûrëkit, neatëjo laikas gráþti, reikiadar kintëti. Kai pûs vëjas vakarø, laukitgráþtant kaliniø. Kalinys vëlai sugráð, pir-ma Sargis pasitiks. O jûs, mano giminë-lës, manæs nematysta, að sugráðiu, tikpasenæs jumis aplunkysiu. Aplunkysiutuos kaimynus, kur mane maitino, daugnaujienø pasakysiu ið ðitos gadynës.Nuvaþiuosiu ir pas tave, meilioji sese-le, apsakysiu savo vargus tolimo krað-telio. Ten prie sklepo àþuolëlis puèia-mas vaitoja, kad negráþta ðeimininkas

ið tolimo kraðto. Oi, ðakotas àþuolëli,tu neaimanuoki, sugráð sugráð ðeiminin-kas, kai praþydës sodas. Jau praþydoslyvos, vyðnios ir pati sodyba, vis neg-ráþta tas kaimynas á savo Tëvynæ. Oi lai-mingas aðei bûèia, kad Lietuvon vël pa-kliûèia. Að nuaièia ant kapiniø save nu-raminti, graudþiom aðarom palieèiau,gëles atgaivinèia, sukalbëèiau ðvintàmaldà uþ Tëvelius savo, kad Aukðèiau-sias jø nebaustø uþ nuodëmes mano...Klemas 1950 m. VIII/2“

„Auðta auðrelë, netoli diena, uþtekëssauluþë labai raudona. Jau sauluþë uþte-këjo, darbà dirbti jau pradëjau, visà die-nà ant saulës kepiau, vakare nuvargæs vëlatgal gráþau. Jau visai nusileidë uþ Anykð-èiø miesto, þada grait tekëti vël ið Rytøkraðto. Visi þmonës svetimi, visi grait uþ-migo ir saldþiai ilsëjos, tik að vienas atsi-sëdás prie spintelës, kai Anykðèiø tas Vie-nuolis, vis tebegalvoju apie gimtàjà Tëvy-næ, kur maþas bëgiojau. Koþnas rytasvakarëlis vis persiþegnojau, mamos ið-mokintà maldà pakartojau. O dabar teiptoli esu að iðtremtas, nu þmonos, vaikøesu að atskirtas, su giminëmis ir kaimy-nais negaliu suaiti, su jais pakalbëti, neisavo vargeliø nër kam paþadëti. Visadaað vienas kaip miðke paukðtelis, kaip nað-laitis verkia be mamos vaikelis. Seniai jaukapuose guli motinëlë, kur dël manæsvargo, naktis nemiegojo, kad tik að uþaug-

èia ir jà uþvaduoèia, rankas nuvargusiasað jai iðbuèiuoèia uþ jos gerà ðirdá, kadmane uþaugina ir nuo viso pikto vis gra-þiai mokino. Dabar kad galëèia ið ka-pø prikelti, savo aðarëlëm kojas jai nu-plauèia, rankas iðbuèiuoèia ir pergeltàðirdá að jai atiduoèia. Kad manæs su-lauktø ant savo kapelio ir mane uþkas-tø á gilià duobelæ, ramiai sau ilsëèiausprie savo moèiutës ir brangaus tëvelio.Klemensas 1951 VI/17“

„Brangi mano þmona Vale ir jûs, my-limieji vaikeliai!

Sveikinu jumis ir siunèiu jums ðir-dingiausius linkëjimus, ir linkiu jumsstipriausios sveikatos. Að praneðujums, kad esu gyvas ir sveikas, ir fizi-niai visai kitoks þmogus, kaip kad anks-èiau buvau amþinas ligonis. Jûsø para-ma mane labai sustiprino, ir gerø kai-mynø, ir giminiø. Þinot gerai, kad að èiavienas kaip paukðtelis, be sparnø iðmes-tas ið lizdo. Vienas gulu, vienas keliuosi,vienas valgau, vienas dirbu, vienas kalbu,vienas ir vienas. Kaip tas gandras, kurs pobalas rankioja varles vienas, teip ir aðvienas. Bet að nenuobodþiauju, esusveikas, dirbu medþio ir kito apdirbi-mo pramonëje, tik labai liûdna, kad la-bai retai gaunu jûsø laiðkus. Ðiais me-tais gavau tik du laiðkus. Antraðas ma-no tas pats, kaip anksèiau buvo.

Sudiev, K.B.“

(atkelta ið 5 psl.)Nestigo diskusijos ugnelës

„Laisvës kovø ávykiais domiuosinuo pat jaunystës. Mano kraðte, netoliBukoniø, pamenu, tos kovos dar ilgainerimo, apie jas sklandë ávairûs liudi-ninkø pasakojimai. Taèiau ilgi deðimt-meèiai einant inþinieriaus pareigas ne-leido ðia kraðtotyros sritimi giliau uþ-siimti, susikaupti darbui su plunksna.Dabar, tapæs pensininku, bandau susi-rasti tuos þmones, kuriuos kadaise pa-þinojau, uþraðyti tai, kas rankraðèiø pa-vidalu guli muziejuose, senø sodybø stal-èiuose ar visai atsitiktinai dar aptinkama.Ðiame leidinyje, manau, ypaè vertingi ei-lëraðèiai, kuriuos paraðë partizanas Al-binas Bilinkevièius-Baltis, o Vadokliuo-se gyvenanti senolë Kazimiera Kisielie-në per keletà dienø man parengë tris sà-siuvinius su 98 dainomis. Kai kà teko per-sispausdinti ið 1947 metø pogrindiniolaikraðèio „Lietuva brangi“, kai kà – ið

Krauju aptaðkytos dainos sugulë á knygàkitø kraðtotyrininkø rinkiniø, talkinantKëdainiø, Ukmergës muziejams“, – pa-sakojo knygos autorius, kaip dëdamasgrûdà prie grûdo sudëjo ðá aruodà.

Nuðnarëjus per salæ nuomonei, kadne visi lietuviai dorai prieðinosi oku-pantams, dalis, dëdamiesi dideliais pat-riotais, net kolaboravo su vokieèiais,þodá tarë buvusio partizano DanieliausVaitelio sûnënas. Anot jo, dëdë, norsir staþavosi Vokietijoje, niekada nebu-vo hitlerininkø, besiruoðianèiø invazi-jai Rytuose, ðalininkas. „Að ávykdysiujûsø uþduotá – iðminuosiu Aleksoto til-tà, bet leiskite man dëvëti Lietuvos ka-rininko uniformà“, – sakë jis 1941-ai-siais, karo iðvakarëse“, – prisiminë sû-nënas savo tëvo atpasakotà faktà.

Sovietø okupacinës valdþios susi-dorojimo su tauta liudininkë ir daly-vë Veronika Gabuþienë, dëkodamaknygos autoriui, teigë, kad jai ðie fak-tai – savotiðkas gráþimas á praeitá ir at-

minimø atnaujinimas.„Daþnai girdþiu ávairias nuomones

apie rezistentø asmenines savybes, betmanau, kad svarbiausia – jø suvokimas,kad vienintelis kelias tautai – demok-ratija“, – dëkodamas renginio sumany-tojams ir organizatoriams kalbëjo bu-væs pirmasis Jonavos rajono meras Ed-mundas Simanaitis.

Partizanø tema dar neiðsemta„Laikas visiems suvokti, kad be karo

po karo nebûtø ir ðiø dienø Lietuvos“, –tarsi apibendrindamas kalbëjusiøjø nuo-mones apie tautos pasiprieðinimo okupa-cijai peripetijas, sakë V. Venckûnas.

Bibliotekininkai ir bendraminèiaiknygos autoriui áteikë baltø roþiø, Ðilømoterø ansambliui, renginyje trauku-siam ne vienà knygoje iðspausdintà dai-nà, – „Taurostos“ almanachà. Ne vie-nas á namus iðsineðë ir Vietos veiklosgrupës padëtà iðleisti knygà, papraðë

garbaus kraðtotyrininko autografo. Ti-këkimës, kad A. Slivinskas, per keleriusmetus parengæs ne vienà rezistencinëstematikos knygà, ir ateityje nepristigs idë-jø, o valdþia – lëðø jo leidiniams.

Marius GLINSKASJonavos „Naujienos“ Nr. 13 (4212),2016 m. vasario 19 d.