KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 1

Šiame numeryje:

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

ISSN 2029-5545Nr. 9 (181) 2013 m. gruodis

KLAIPĖDOSUNIVERSITETASwww.ku.lt

Gruodžio 14 dieną Brė-mene (Vokietija) vykusiame pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čem-pionate Klaipėdos universite-to sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ pirmoji komanda užėmė ketvirtąją vietą.

„Žuvėdra“ planetos pirme-nybėse liko be apdovanojimų pirmą kartą po 20 metų – nuo 1993 metų.

Daugkartinei pasaulio ir Europos čempionei pagrin-dinei „Žuvėdros“ komandai, kurią treniruoja Skaistė ir Ro-

maldas Izdelevičiai, teisėjas iš Lietuvos Vytautas Bankauskas skyrė pirmąją vietą, teisėjas iš Vengrijos – antrąją, Austrijos – trečiąją, Olandijos ir Lenki-jos – ketvirtąją, o Vokietijos ir Rusijos – penktąją.

Pasaulio čempionu tapo Brėmeno „Gruen Gold Club“ (Vokietija) ansamblis. Sidabro medalius iškovojo Tiume-nės „Vera“ (Rusija) šokėjai, o bronzą – „TSZ Aachen-TSC Duesseldorf Rot-Weiss“ (Vo-kietija) atstovai.

„Žuvėdros“ antroji koman-ELTA informacija

Rektorius Vaidutis Laurėnas

Gruodis gražus pasirengimu ir džiugiu švenčių laukimu, nors metų pabaiga pateikia ir atsakingų rūpesčių, kaip antai – parašyti ne vieną ataskaitą, nelikti skolingam… Sveikinu Universiteto bendruomenės žmones – dėstytojus ir mokslininkus, tarnauto jus ir darbininkus, studentus ir klausytojus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 2014 metais! Nuoširdžiai sveikinu ir Universiteto socialinius ir kitus partnerius: bendradarbiauda-mi su jais mes tampame turiningesni ir turtingesni. Visi drauge džiaugiamės Universiteto pažanga, mokslininkų tyrimais, dėstytojų ir studentų sutarimu, studentų akademiniais, meniniais ir sportiniais laimėjimais, jų aktyvia veikla už Universiteto sienų. Nepamirštame ir administratorių pastangų. Bet dar svarbiau, kad kiekvienas asmeniškai galime džiaugtis savo ir savo artimųjų pasiekimais, didesne ar mažesne sėkme. Noriu išreikšti nuoširdžią viltį, kad kiti metai bus ir sėkmingi, ir laimingi.

Džiaukimės šiuo ypatingu metų laiku!

da čempionate nedalyvavo.„Žuvėdros“ šokėjai da-

lyvavo jau 24-juose pasaulio čempionatuose, iš kurių devy-niolikoje iškovojo medalius. Klaipėdos universiteto sporti-nių šokių kolektyvo nariai po septynis kartus iškovojo auksą ir sidabrą, o penkis sykius pel-nė bronzą.

Pasaulio čempionate Brė-mene dalyvavo 16 ansamblių iš devynių šalių.

Nuojauta pasitvirtino. „Žuvėdrai“ – ketvirtoji vieta

Rektoriaus skiltis .................2 psl.

ALUMNIEvelina Zenkutė„Lietuvos balso“ scenos karalienė Raimonda Vaičiūtė ..............3 psl.

AKTUALIJOSVirginija Rimkaitė„Aitvarai“: nacionalinė konferencija ir teatrų festivalis ................................4 psl.

JAUNASIS MOKSLININKASVirginija SereikaitėViską lėmė noras pažinti gamtą. 700 valandų pelėsakalių gyvenimo ...............................5 psl.

MŪSŲ KATEDRAErnesta GanuševičMechanikos inžinerijos katedra švenčia 50-metį ...................6 psl.

STUDENČIOKASGabija RakauskaitėKUSS mokosi būti tvaria komanda ....................8 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėTikslas: skatinti studentus ir gauti dvigubą diplomą ..................................9 psl.

SVETURIeva LiškevičiūtėKazachstano universitetai noriai siunčia studentus mokytis į Klaipėdą ..............11 psl.

INTERVIUKristina AbromavičiūtėAgnija Šeiko – meniškos sielos choreografė .............13 psl.

SPORTASDomantė StankevičiūtėKU irkluotojų rutina ir laimėjimai ..........................14 psl.

BE APDOVANOJIMŲ. Prieš čempionatą „Žuvėdros“ šokėjai teigė nujautę, jog liks ketvirti.V. Mačiulaičio nuotr.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Lapkričio 18 d. – sim-bolinė diena Klaipėdos universitetui. Mokslinių tyrimų laivo statybos dar-bai buvo pažymėti tradi-cine kylio padėjimo ce-remonija. Dalyvavo daug garbingų svečių. Išskirsiu Švietimo ir mokslo mi-nisterijos viceministrę dr. Svetlaną Kauzonienę ir Centrinės projektų val-dymo agentūros direkto-rę Lidiją Kašubienę – juk laivui reikia parinkti ne tik vardą, bet ir krikštamotę. Svarbus šios dienos įvykis buvo pasitarimas MTEP veiklų plėtojimo Jūriniame slėnyje klausimu. Veiklų iš tikrųjų yra, bet stokojame koordinavimo ir ypač – šių veiklų viešinimo atsakin-goms valstybės instituci-joms ir visuomenei. Itin svarbu pranešti apie mūsų bendras su verslu veiklas. Buvo pažymėta, kad Uni-versiteto mokslo lyderiai turi aktyviau dalyvauti Lietuvos sumaniosios spe-cializacijos prioritetų nu-statymo diskusijose. Beje, vienas toks renginys įvyko Klaipėdos universitete lap-kričio 19 dieną.

Lapkričio 19 d. skyriau Jūros mokslų ir technolo-gijų centro klausimams. Su centro direktoriumi svarstėme personalo per-kėlimo, pavaduotojų skai-čiaus, patalpų ir jų įren-gimo reikalus. Pasirašiau sutartį dėl studijų įrangos pirkimo – bendra suma 912,0 tūkst. Lt. Už šiuos projekto „Jūra“ pinigus perkami 153 įvairios pa-skirties kompiuteriai, 45 projektoriai, 6 interakty-vios lentos ir kita įranga.

Tai tikrai pagerins studijų sąlygas.

Pritrenkė ŠMM vicemi-nistro R. Vaitkaus pasisa-kymas LRT radijo laidoje apie Klaipėdos universite-to „žemus gebėjimus vyk-dyti LMT ir kitus mokslo projektus“. Teko iš dalies viešai priminti, kad čia mūsų pasiekimai yra geri: 2012 m. vykdyti 35 tarp-tautiniai mokslo projektai (iš jų 4 – ES 7BP projek-tai), 21 LMT projektas, 2 kiti projektai; 2013 m. – 37 tarptautiniai mokslo projektai (iš jų 4 – ES 7BP projektai ),19 LMT pro-jektų, 3 kiti projektai.

Lapkričio 21–22 d. dalyvavau politikos moks-lininkų forume Maskvoje. Pirmąją konferencijos die-ną suabejojau, ar buvo ver-ta atvykti, kad sužinočiau, jog „Ukraina neišgyvens be Rusijos“, o „Rusijos pažangos galimybės – be-ribės“. Vėliau išgirdau ir moksliškai kritiškos Rusi-jos raidos analizės. Be to, dar kartą teko patirti, kad Rusijos universitetų finan-savimas didinamas ir jiems keliami nauji tarptautišku-mo reikalavimai.

Lapkričio 27 d. „Bra-bander“ 2014 m. progra-mos aptarimas, Univer-siteto 2014 m. biudžeto rengimas, „LieMSIS“ pro-graminės įrangos taiky-mo finansų apskaitoje svarstymas, Universiteto tarptautiškumo progra-mos projekto aptarimas, dviejų studijų programų, pateiktų vėliau nei derė-tų, savianalizės dokumen-tų pasirašymas. Galų gale baigėsi kantrybė – kažkur nuo stiebų dingo Valstybės ir Universiteto vėliavos. Ir vėl kas nors ims aiškinti apie pirkimų procedūras?

Lapkričio 28 d. Vilniu-je įvyko rektoriaus ir Uni-versiteto tarybos pirminin-ko bei narių susitikimas su ŠMM vadovybe. Ministras išreiškė nepasitenkinimą Universiteto vadyba, bet

nepateikė Klaipėdos uni-versiteto „silpnumo“ lygi-namosios analizės su kitais Lietuvos universitetais. Ministerijos vadovai ne-labai norėjo girdėti apie 6 metams akredituotą Klai-pėdos universitetą. Nesi-kartosiu – naujam plėtros laikotarpiui reikalingas kitas rektorius. Tačiau bet kuriuo atveju tenka pri-siimti atsakomybę už tai, kad du trečdaliai studijų programų akredituotos 3 metams. Dabar jau pasikar-tosiu: tai – silpnų katedrų pasekmė. Mokslo daktarų disertacijų skaičius taip pat dar negali nieko tenkin-ti. Sykiu buvo pripažinta, kad Universiteto mokslinė veikla yra šalies universi-tetų vidurkio lygio. Daug diskutuota apie regioninio universiteto ir universiteto regione skirtumus. Univer-siteto tarybos nariai pagar-sino nuomonę, anot kurios, Klaipėdos universitetui neperspektyvu matuotis regioninio universiteto „marškinėlius“ – perspek-tyviau plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus vyk-dantį, turintį kokybiškas studijų programas univer-sitetą, įsikūrusį atsakingos plėtros regione.

Lapkričio 29 d. daly-vavau Lietuvos universi-tetų rektorių konferenci-jos posėdyje. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas MSĮ pataisų projektui svarstyti. Didelė problema yra stu-dijų mokesčio klausimas, kuris tiesiogiai susijęs su universitetų finansavimo klausimu. Nemokamas mokslas ar studijų mokes-čio mažinimas yra tikrai socialiai pateisinami, ta-čiau tai dar negarantuoja universitetų finansavimo lygio ir studijų kokybės, bent jau dabar. Rekto-riai tarėsi, kaip tobulinti LAMA BPO veiklą.

Gruodžio 4 d. įvyko su-sitikimas su Škotijos Nei-piro (Napier) universiteto, esančio Edinburge, atsto-

vais. Pasirašytas bendra-darbiavimo (tarpusavio su-pratimo) memorandumas, aptarti konkretesni pagrin-dinių veiklų veiksmai.

Gruodžio 5–6, 11–12 d. sunkiai dėliojosi Universi-teto 2014 m. biudžeto pro-jektas. Didžiausias rūpestis yra studijų pajamų ir išlai-dų disproporcija. Dar kartą kreipiuosi į fakultetų vado-vus ir tarybas, kviesdamas atsisakyti mažų organiza-cinių struktūrų, įvertinti nedaug studentų sulau-kiančių studijų programų perspektyvas ir priimti ra-cionalius sprendimus. Ne mažesnė problema yra lai-ku negrįžtančios projektų avansavimo lėšos: raginu projektų vadovus skirti pa-pildomų pastangų lėšoms susigrąžinti dar šiais me-tais. Gera žinia – dėstyto-jai ir mokslo darbuotojai atgaus 3,5 proc. atlygini-mo, prarasto 2009 m. pra-sidėjus ekonomikos nuos-mukiui.

Gruodžio 9, 12 d. dau-giau dėmesio skyriau Uni-versiteto sportininkams. Kaune LSA renginyje ir Auloje apdovanojant ge-riausius 2013 m. studentus sportininkus, džiaugdama-sis mūsų sportininkų per-galėmis, jaučiu nuoskaudą dėl to, kad sporto salėse nematau studentų sirgalių. Tą patį pagalvojau ir daly-vaudamas Menų fakulteto studentų ir dėstytojų kūry-bos vakare gruodžio 10 d. Koncertavo Menų fakulte-to studentai, o žiūrovų gre-tose – daug žmonių, tik ne studentai. Studentai, kur jūs esate? Kažkada tars-telėjau, kad jūsų nėra nė alaus baruose; dabar pra-tęsiu savąjį studentų akty-vumo „tyrimą“ – studentų nėra ir bažnyčiose. Mielie-ji, pasirodykite pasauliui!

Gruodžio 16 d. – atro-do, būsiu sulaukęs atostogų.

Rektorius Vaidutis Laurėnas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 3ALUMNI

Užgrūdino gyvenimasPo pirmojo pasirody-

mo tiesioginiame eteryje 26 metų vokalistė paliko Donato Montvydo komandą ir patį konkursą, tačiau tikino dėl to nesisielojanti. Raimonda teigė žinojusi, kad teks varžytis su stipriais konkurentais, todėl morališkai nusiteikė net ir blogiausiam scenarijui.Renkasi sunkumus

Raimonda virto profesio-nalia džiazo dainininke – bai-gė vokalo studijas Klaipėdos universitete bei Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijoje, dalyvavo daugybėje tarptauti-nių projektų, tapo įvairių kon-kursų nugalėtoja. Galiausiai ir pati kitus pradėjo mokyti vo-kalo subtilybių.

Rodos, skinami laurai džiazo muzikos srityje sun-kiai suderinamas dalykas su projektu televizijoje. Rai-monda šypteli, jog anksčiau niekada negalvojo dalyvauti jokiuose komerciniuose šou. „Net tokios minties nebuvo. Tačiau pati dirbdama vokalo pedagoge iš aplinkinių žmo-nių girdėdavau kalbas, kad turėdama gerą balsą privalau jėgas išmėginti ne tik profe-sionalioje džiazo scenoje, bet ir leisti apie save sužinoti pla-čiajai visuomenei“, – kalbėjo mergina.Lėmė atsitiktinumai

Į projektą klaipėdietė papuolė visiškai netikėtai – vieną vakarą, naršydama internete, ji ekrane išvydo reklamą, kviečiančią pildyti

„Lietuvos balso“ scenos karalienė Raimonda VaičiūtėEvelina ZENKUTĖBuvusiai Klaipėdos universiteto studentei, o dabar ir dėstytojai Raimondai Vaičiūtei dalyvavimas mu-zikiniame televizijos projekte „Lietuvos balsas“ su-teikė neišdildomų įspūdžių – per trumpą laikotarpį mergina spėjo tapti Kastyčio Kerbedžio numylėti-ne, Ingos Valinskienės buvo pavadinta scenos ka-raliene ir palyginta su aktore Monica Bellucci.

anketą.„Atmestinai ją užpildžiau,

o vėliau net pamiršau, jog iš-siunčiau. Gavusi atsakymą, kad esu kviečiama dalyvauti pirmojoje atrankoje, labai nu-stebau. Tada man, kaip vokalo pedagogei, „suveikė“ savi-saugos instinktas – pasakiau, kad tikrai nedalyvausiu. Pa-bijojau, jog nepateksiu į kitą turą, ir teks raudonuoti prieš mokinius. Tačiau aplinkybės susiklostė kitaip. Atsitiktinai tą dieną turėjau būti Vilniuje. Pirmoji atranka pavyko pui-kiai“, – pasakojo vokalistė.

Vėliau mergina gavo laiš-ką, siūlantį atvykti dar kartą. Dainininkė išvyko į planuotą kelionę užsienyje ir lyg tyčia Vilniuje buvo dieną prieš at-ranką. Apsisprendusi jėgas išbandyti ir antrą kartą, ji pa-teko į akląsias perklausas.

„Turbūt tuo momentu jau pradėjau jausti, kad reikėtų važiuoti, tačiau viską palikau atsitiktinumui. Situacija susi-klostė taip, kad kaip tik prieš atranką turėjau vykti į Vilnių mokyti vokalo. Supratau, kad man tiesiog lemta dalyvauti konkurse. Sėkmingai pasiro-džiau aklojoje perklausoje ir sau pasakiau – rodysiu inici-atyvą ir dirbsiu, kiek galėsiu, kol teks palikti šou“, – teigė pašnekovė, pridūrusi, kad vi-sos aplinkybės ją stūmė atsi-durti laiku ir vietoje.Privertė atsistoti publiką

Jau per akląsias perklau-sas mergina išgirdo daugybę komplimentų, o dvikovų metu

I. Valinskienės pasakyta frazė, jog mergina scenoje pasižymi karališka laikysena ir turi vi-sus duomenis, jog galėtų tapti scenos karaliene, sugraudino Raimondą.

„I. Valinskienė – ne tas žmogus, kuris švaistosi be-reikšmiais žodžiais. Todėl iš jos išgirsti tokių komplimen-tų buvo nepaprasta. Ją laikau viena gražiausių ir charizma-tiškiausių moterų Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie jausmą, kai po kelių padainuotų Kastyčio Kerbedžio kūrinio „Nakty“ frazių visa publika atsistojo. Galvojau, kad apalpsiu“, – pri-siminė mergina.

Pasak jos, labiausiai džiugi-no tai, kad komisija nekomen-tavo jos vokalinių galimybių, o ją pastebėjo kaip asmenybę. Raimonda sakė, jog kiekvieną dieną stengiasi nors šiek tiek „paaugti“: domisi įvairiais da-lykais, skaito knygas.

Dar labiau Raimondą nu-stebino socialiniame tinkle gautas Kastyčio Kerbedžio laiškas. Klaipėdietė su popsce-nos grandu niekada nebuvo su-sitikusi. Pasirodo, K. Kerbedis, pamatęs Raimondą atliekant jo kūrinį, liko sužavėtas.

Laiške atlikėjas rašė, jog tokio pasirodymo laukė visą gyvenimą, o dabar turi ką my-lėti ir gerbti.

Paklausta, ar jau negre-sia tapti komercinės muzikos atlikėja, mergina vienareikš-miškai atsakė, jog nėra linkusi į pigų ir bevertį „popsą“. „Per daug gyvenime esu mačiusi purvo ir įdėjusi daug darbo, kad pradėčiau dainuoti kojo-mis. Tam aš turiu balsą ir ilgus metus lavintą muzikinį skonį. Tačiau aukšto lygio populia-rioji muzika nėra bloga – ją mėgstu ir vertinu“, - patikino pašnekovė.

ATSITIKTINUMAI. Po gausybės lemtingų sutapimų, padėjusių lai-ku atsidurti Vilniuje, Raimonda teigė supratusi, kad jai buvo lemta dalyvauti konkurse. „Fotogenijai“ nuotr.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Festivalį K. Donelaičio eilėmis atidarė lietuvių fi-lologijos ir režisūros trečio kurso studentės (vadovas doc. G. Šimkus). Pasirodė du Klaipėdos jaunimo cen-

„Aitvarai“: nacionalinė konferencija ir teatrų festivalis

Virginija RIMKAITĖHumanitarinių mokslų fakulteto studentėLapkričio 21–22 dienomis į Klaipėdos universitetą rinkosi mokslininkai ir teatralai. Pirmąją dieną Klaipėdos universitete vyko tarpdisciplininė nacionalinė mokslinė konferencija „Kultūros erdvės: centras ir periferija“, kurioje dalyvavo ir respubli-koje gerai žinomi, ir tik savo mokslinę karjerą pradedantys teatrologai, literatūro-logai, kultūrologai, režisieriai ir kt. Konferenciją organizavo Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedra. Antrąją dieną vyko tradicinis KU lietuvių filologijos ir režisūros studijų programos absolventų mokyklinių teatrų festivalis „Aitvarai“.

tro kolektyvai: vaidybos studija „Trepsė“ (R. Tomos „Aštuonios mylinčios mote-rys“, rež. R. Svytytė) ir te-atro studija „Aušra“ („Baisi pjesė“ pagal G. Beresnevi-

čių), Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos teatro studija „SaŠa“ („Šachmatų partija“, rež. A. Simonavičienė). Šių-mečiame festivalyje gausu permainų ir naujovių: pirmą

kartą festivalio metu buvo pristatytas „Ąžuolyno“ gim-nazijos režisierės A. Len-kauskienės režisuotas filmas „(NE)MEILĖ“. Savo kūry-bine ir pedagogine patirtimi su jaunimu dalijosi režisie-rius prof. G. Padegimas. Taip pat pirmą kartą festivalyje pasirodė ir lietuvių filologi-jos ir režisūros ketvirto kur-so studentės, suvaidinusios spektaklį „Keletas pokalbių apie... (Kristų)“ (rež. J. Gri-gaitienė) pagal T. Kavtara-dzės pjesę. Tikimasi, kad baigiamojo kurso studentų pasirodymai taps gražia tra-dicija ir ateityje.

Festivalio uždarymo svar-biausiu akcentu tapo katedros pereinamosios taurės įteikimo ceremonija. Šiais metais sim-bolišką taurę garbios komi-sijos (doc. G. Šimkus, prof. R. Bončkutė, prof. G. Pa-degimas, prof. P. Bielskis) sprendimu pelnė rež. E. Pra-kuliauskaitės-Milinienės re-žisuotas spektaklis „Baisi pjesė“. Šventės dalyviai vie-ningai sutarė, kad festivalis yra labai reikalingas, nes tokiu būdu nuolat palaikomas glau-dus ryšys tarp aukštosios mo-kyklos ir jos auklėtinių, skati-namas prasmingas kūrybinis ir žmogiškas jų bendravimas bei konstruktyvus bendradar-biavimas.

Tarptautinis susivienijimas „XXI amžiaus menas ir švie-timas“ (prezidentė – Ukrainos P. Čaikovskio nacionalinės muzikos akademijos profe-sorė Eleonora Tkač), bendra-darbiaudamas su kitomis organizacijomis ir mokymo įstaigomis nuo 1994 metų vykdo kompleksinę progra-mą, kurios metu vyksta tarp-tautiniai forumai, festivaliai, pedagoginio ir atlikimo meis-

Tarptautinis forumas KlaipėdojeJūratė KAROSAITĖKU MF Instrumentinės muzikos katedros docentėLapkričio 24–30 d. Klaipėdos universiteto Menų fa-kultete vyko tarptautinis forumas „Muzikos atliki-mas ir pedagogika“, kurį organizavo susivienijimas „XXI amžiaus menas ir švietimas“ drauge su Klai-pėdos universitetu.

triškumo kursai, skirti plačiam švietimo, muzikos pedagogi-kos, atlikimo meno problemų spektrui.

Forumas „Muzikos atliki-mas ir pedagogika“ Klaipėdo-je prasidėjo moksline-praktine konferencija „Muzikinis švie-timas ir kūrybiškos asmeny-bės ugdymas“. Penkias dienas forumo konkursuose įvairiose amžiaus grupėse varžėsi jau-nieji pianistai, stygininkai,

pūtikai, liaudininkai ir an-samblistai. Konkursus vertino tarptautinė žiuri, vadovaujama profesorės Eleonoros Tkač.

Ypač sėkmingai forumo konkursuose pasirodė KU MF studentai. Dėl prizinių vietų jie konkuravo su studentais iš Rusijos muzikos, Ukrainos P. Čaikovskio nacionalinės muzikos, Lietuvos muzikos ir teatro ir Vytauto Didžiojo uni-versiteto Muzikos akademijų.

Forumo puošmena tapo konkursas solo su orkestru, pritraukęs nemažą būrį daly-vių. Antrame ture jauniesiems solistams puikiai talkinęs Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus) bei konkurso per-klausose ir baigiamajame kon-certe dirigavęs Martynas Staš-

kus nusipelnė nuoširdžiausios padėkos ir pagyrimo žodžių.

Nemenko dėmesio su-laukė įspūdingas tarptautinio konkurso Danijoje Grand Prix laureato pianisto iš Maskvos Gayko Grigoryano koncertas, Klaipėdos forumo konkursų dalyvių ir laureatų koncertai, žiuri narių meistriškumo pa-mokos.

Forumo pabaigoje „Apva-laus stalo“ diskusijoje profe-sorė E. Tkač džiaugėsi drau-giška aplinka, optimaliomis sąlygomis, gerai organizuotu renginiu, aukštu konkursų da-lyvių profesiniu pasirengimu ir puikiu Klaipėdos kamerinio orkestro grojimu. Profesorė iš-reiškė viltį, kad forumas Klai-pėdoje taps tradiciniu.

LŪKESČIAI. Festivalio organizatoriai tikisi, kad KU absolventai ir kitais metais sugrįš į savo Alma Mater, atsinešdami laisvo, jaunatviško kūrybinio skrydžio dvasią ir vis didėjantį dvasinių turtų kraitį.

R. Gorodeckienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 5JAUNASIS MOKSLININKAS

Kas lėmė Tavo apsisprendi-mą pasirinkti ekologijos ir aplinkotyros studijas?

Viskas prasidėjo mokyklo-je. Mane labai traukė biologi-ja: turėjau puikią biologijos mokytoją, jos visos pamokos buvo įdomios. Baigusi moky-klą norėjau ir toliau sieti savo gyvenimą su šiuo mokslu, tad dabar esu čia.Šiuo metu tyrinėji retus paukščius – pelėsakalius, Tavo tyrimas labai įdomus. Kas paskatino užsiimti šia veikla?

Antrame kurse rašiau kur-sinį darbą apie vandens tar-šą, o trečiame nusprendžiau,

Kiekvienas žmogus gyvenime gali rinktis, kur jam eiti, kaip atrodyti, ką studijuoti. Ketvirto kurso eko-logijos ir aplinkotyros studentės Loretos Urbikaitės pasirinkimas yra gamta ir jos tyrimas. Šiuo metu ji tyrinėja vieną iš paukščių rūšių, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą, – pelėsakalius. Norėdama išsi-aiškinti, kaip paukščiai gyvena, ji vienoje iš Klaipė-dos universiteto miestelio pastatų pastogių įrengė vaizdo kamerą, filmuojančią pelėsakalių lizdą.

Kalbino Virginija Sereikaitė

Viską lėmė noras pažinti gamtą700 valandų iš pelėsakalių gyvenimo

kad noriu tokios temos, kuri būtų susijusi su gyvąja gam-ta. Praktikos vadovei pasiū-lius stebėti pelėsakalius ir iš to rašyti darbą, susidomėjau ir nusprendžiau pabandyti. Žinoma, šis tyrimas užima la-bai daug laiko ir nėra lengvas: turi sėdėti prie kompiuterio, peržiūrėti visus vaizdo įra-šus, viską daryti kruopščiai, nes kiekviena detalė yra labai svarbi. Bet nesigailiu. Man pačiai įdomu stebėti, kaip vystosi šie paukščiai. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kaip pelėsakaliai gyvena perėjimo ir jauniklių augimo metu. Iki šio projekto, galima sakyti,

apie pelėsakalius žinojau la-bai mažai. Dabar jau žinau, kur jie gyvena, kaip maitinasi, kada peri vaikus... Įdomu ir netikėta, kad šių paukščių jau-nikliai užauga labai greit: per tris savaites apsiplunksnuoja, o po mėnesio palieka lizdą. Kai žiedavome paukščiukus, turėjau unikalią galimybę juos pamatyti iš arti ir net paliesti.

Tyrimas man yra labai įdomus. Šiuo metu jį tęsiu – medžiagą panaudosiu baigia-majam darbui. Ekologija yra kaip ir iš dviejų dalių: viena ekotechninė, labiau inžineri-nė, siejama su tarša, o kita – gamtos tyrimai ir analizė. Esu labiau linkusi prie antrosios.Kur galima pamatyti publi-kuotą tyrimo informaciją?

Visos vaizdo medžiagos nepublikuojame, nes yra la-bai daug – net septyni šimtai valandų. Šis tyrimas buvo aprašytas ornitologijos žur-nale „Paukščiai“, Universite-tas taip pat prisideda prie jo viešinimo. Džiaugiuosi šiuo projektu, nes jis skatina žmo-nes domėtis, pažinti aplin-ką, kurioje jie gyvena. Labai buvo malonu, kai žmonės,

pasidomėję ar galbūt pamatę šį tyrimą, rašė laiškus ir prašė papasakoti apie pelėsakalius daugiau. O palaikymas iš ša-lies labai svarbus. Tada jauti, kad dirbi ne vien dėl to, kad parašytum kursinį darbą, bet padedi ir kitiems tai pažinti.Kaip viską spėji – moky-tis, tyrinėti ir, žinoma, studentauti?

Norint galima spėti viską. Šiuo metu viską ir darau – dir-bu, mokausi, atlieku tyrimą ir dar randu laisvo laiko drau-gams. Manau, kad žmogus tiesiog turi norėti gyventi tuo. Jeigu labai nori, laiko ir viso kito, ko reikia, atsiras savaime.Esi ketvirto kurso studentė. Ką planuoji veikti ateityje – pradėsi dirbti ar mokysiesi toliau?

Norėčiau toliau studijuo-ti magistrantūroje. Dar nesu tvirtai apsisprendusi, ar no-riu tęsti mokslus čia, tėvynė-je, nes mintys sukasi ir apie studijas užsienio šalyse. Dar turiu laiko apsispręsti, juolab kad reikia baigti šias studijas.

OBJEKTAS. Ketvirto kurso ekologijos ir aplinkotyros studentė Loreta Urbikaitė tyrinėja vieną iš paukščių rūšių, įtrauktų į Lietuvos Raudo-nąją knygą, – pelėsakalius.

Asmeninio L. Urbikaitės archyvo nuotr.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Per 50 metų katedrai va-dovavo dr. Sigitas Kudaraus-kas (1963–1966 m., Elek-trotechnikos-mechanikos katedra), dr. Adolfas Brėskis (1966–1976 m., Mechanikos katedra), prof. habil. dr. Vilius Židonis (1976 1991 m.). Nuo Klaipėdos universiteto įstei-gimo 1991 m. Mechaninių disciplinų katedra pervadinta į Mechanikos inžinerijos kate-drą, jai vadovavo dr. Rimantas Didžiokas (1991–1996 m.), dr. Arvidas Masiulis (1996–2000 m.), dr. Rimantas Didžio-kas (2000–2007 m.), dr. Jolan-ta Janutėnienė (nuo 2007 m.).Studijų programų tikslai

Mechanikos inžinerijos katedra švenčia 50-metįErnesta GANUŠEVIČŠiais metais Jūrų technikos fakulteto Mechanikos katedra švenčia jubiliejų. 1963 m. įsikūrusiai kate-drai šiemet suėjo jau 50 metų. Mechanikos inžine-rijos katedros įkūrimas siejamas su fakultete įkurta elektrotechninių ir mechaninių disciplinų katedra. Tai yra viena pirmųjų Jūrų technikos fakulteto ka-tedrų.

Mechanikos inžinerijos katedra rengia aukščiausios kvalifikacijos technologijos mokslų srities, mechanikos inžinerijos krypties specialis-tus ir mokslininkus, gebančius dirbti intelektinį, kūrybinį dar-bą. Kiekvienais metais į nuo-latines ir tęstines mechanikos inžinerijos studijas priimama 30–40 studentų, o į antrosios pakopos, t. y. į perdirbimo pramonės inžinerijos magis-trantūrą – apie 6 magistrantus. Siekdama tobulinti studijų procesą ir įgyvendindama Eu-ropos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus, Mechanikos inžinerijos kate-

dra įsigijo šiuolaikinės kom-piuterinės programinės įrangos („SolidWorks“ ir kt.), skirtos tiek specialiojo lavinimo da-lykų šiuolaikinėms studijoms, tiek ir moksliniams tiriamie-siems darbams, kurie yra atlie-kami katedros laboratorijose ir tyrimų centruose, dalyvaujant Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto vykdomo-je mokslinėje programoje „Jū-rinio klasterio darnios plėtros tyrimai“.Karjera

Per visus veiklos metus katedros pedagoginis ir moks-linis kolektyvas yra parengęs daugiau kaip 1200 specialistų, kurie sėkmingai dirba techni-nį, inžinerinį, organizacinį ar vadybinį darbą įvairiose šalies bei Vakarų Lietuvos regiono pramonės ir ūkio įmonėse, projektavimo ir konstravimo įstaigose, specializuotose labo-ratorijose ir mokslinio tyrimo padaliniuose, aukštosiose mo-kymo įstaigose.Projektai

Mechanikos inžinerijos katedra nesiskundžia projektų gausa – priešingai, džiaugiasi, jog 50 metų egzistuojanti kate-dra turi daug veiklos, naudingų bei reikalingų konferencijų ir projektų.

Jūrų technikos fakultete

kas antri metai vykta konfe-rencija „Technologijos moks-lo darbai Vakarų Lietuvoje“. Ateinančiais 2014 metais ge-gužės mėnesį vyksianti konfe-rencija bus skirta Mechanikos inžinerijos ir elektros inžine-rijos 50-mečiui paminėti. Ka-tedros vedėja skuba priminti, jog, šiemet atšventęs katedros jubiliejų, kitais metais 55 metų sukaktį švęs visas Jūrų techni-kos fakultetas.Mokslinė veikla

Mechanikos inžinerijos katedra dalyvauja Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto vykdomoje moksli-nėje programoje „Jūrinio klas-terio darnios plėtros tyrimai“ ir vykdo mokslinius tyrimus tema „Technologinių įrenginių medžiagų, dinamikos ir kons-trukcijų patikimumo tyrimai“. Konstrukcinių ir kompozicinių medžiagų bei konstrukcijų pa-tikimumo tyrimus atlieka prof. R. Didžiokas, prof. J. Janutė-nienė, doc. A. Masiulis, doc. A. Brėskis, lekt. L. Vaicekaus-kas, dokt. A. Tadžijevas, asist. S. Razmas, inž. M. Drakšas. Technologinių įrenginių dina-mikos ir patikimumo tyrimus atlieka prof. R. Didžiokas, doc. dr. P. Mažeika, doc. dr. M. Va-sylius, dr. V. Kartašovas, dokt. A. Tadžijevas, inž. M. Drakšas.

SRITIS. Mechanikos inžinerijos katedra rengia aukščiausios kvalifi-kacijos specialistus ir mokslininkus. Mechanikos inžinerijos

katedros nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. lapkritis (Nr. 45) 7

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena, mini-ma nuo 1988 metų. Pirmasis šios ligos atvejis buvo užre-gistruotas 1981 metais. Nors mokslininkai jau yra sukūrę keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą bei pade-dančių kovoti su ŽIV (žmo-gaus imunodeficito virusu) ir taip pailginti gyvenimą, tačiau vis dar nėra vaistų, galinčių šią ligą visiškai iš-gydyti. Sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų Lietuvoje dau-gėja, todėl reikia susirūpinti žmonių sveikata ir gyvybe.

Sveikatos mokslų fa-kulteto studentų atstovybė

SvMF SA iniciatyvos:

Sveikatos mokslų fakulteto studentų atstovybė (SvMF SA) aktyviai pasitiko gruodžio pirmąją savaitę. Buvo suorganizuoti du renginiai – pasaulinės AIDS dienos minėjimas ir vakaras su šokių studija „Rueda“.

nuo AIDS iki salsos

gruodžio 3 dieną tradiciškai minėjo AIDS dieną. Šis mi-nėjimas nuo kitų išsiskyrė tuo, kad studentų atstovybės nariai kvietė studentus ir pra-eivius uždegti žvakutes, o po to, jas išdėliojus prie fakul-teto, pagerbti aukas, kurių gyvybes nusinešė ši klastin-ga infekcija. Po akcijos visi buvo kviečiami į Sveikatos mokslų fakulteto trečią aukš-tą, kur buvo vaišinami arbata ir sausainiais, turėjo gali-mybę pamatyti AIDS dienai skirtus vaizdo filmukus.

Tikimės, jog ateinančiais metais sulauksime dar dau-giau neabejingų studentų,

kurie norės prisijungti prie šios akcijos. Taip pat norime padėkoti Sveikatos moks-lų fakulteto dekanui prof. dr. Artūrui Razbadauskui, visada prisidedančiam prie šios akcijos ir palaikančiam SvMF SA veiklą.

Gruodžio 4 dieną SvMF SA organizavo neįprastą ren-ginį – vakarą su šokių studi-ja „Rueda“. Studentai buvo

kviečiami smagiai, aktyviai ir turiningai praleisti laiką. Dalyviai, susirinkę fakulteto trečio aukšto fojė, mokėsi šokti. Šokių studijos „Rue-da“ atstovė Rugilė supažin-dino studentus su keturiais šokių stiliais: salsa, merenge, bačata ir rokenrolu. Viena iš vakaro dalyvių džiaugėsi, kad „ten praleistas vakaras buvo labai smagus ir turinin-gas, besimokydami šokti ati-davėme daug energijos.“

Pirmą kartą organizavusi tokį renginį SvMF SA pri-traukė tikrai nemažai daly-vių. Renginio organizatoriai sulaukė daug teigiamų atsi-liepimų. SvMF SA dėkoja šokių studijai „Rueda“ už linksmą ir nuotaikingą šokių vakarą, galbūt paskatinsiantį studentus sveikai ir akty-viai gyventi. Tikimasi, kad panašių renginių, kuriuose studentai galės pašokti ir įdomiai praleisti laiką, bus ir daugiau.

Parengė SvMF SA

PASAULINĖ kovos su AIDS diena KU paminėta uždegant raudonas žvakutes. R. Gorodeckienės nuotr.

SALSA, merenge, bačata ir rokenrolas – tokius šokius studentai šoko pirmą kartą organizuotame renginyje.SvMF SA nuotr.

2013 m. lapkritis (Nr. 45) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 88

Lapkričio 26–30 dieno-mis Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS) rengė komandinio darbo mokymus visoms fakul-tetų studentų atstovybėms (FSA). Atstovai net dvi die-nas turėjo galimybių moky-tis, kaip reikėtų bendrai siek-ti tikslo, dirbti komandoje, pažinti, suprasti ir klausytis vienas kito. Antrąją dieną vi-sos FSA buvo supažindintos su akademinio sąžiningumo planu ir jo įgyvendinimo priemonėmis. Didžioji dalis dalyvavusiųjų pritarė, jog nesąžiningumo paplitimo atvejus mūsų universitete reikia mažinti pasitelkiant netgi drastiškas priemones, jei prireiktų.

Mokymai buvo išvyksta-mieji, kad studentų atstovai galėtų atsiriboti nuo kasdie-nės darbinės aplinkos. FSA gavo ne tik daugybę teorinių žinių, kaip dirbti koman-dose, bet ir neišsisuko nuo įvairių praktinių ar net fizi-nių užduočių. Mokymų or-ganizatoriai teigia ir tikisi, jog atstovybės ėmė laikytis bendro požiūrio.

KUSS mokosi būti tvaria komanda

Gabija RAKAUSKAITĖ Konferencija apie dono-rystę skatino daryti ge-rus darbus

Gruodžio 4 dieną vyko KUSS organizuota konfe-rencija „Savanorystė kitu kampu“. Konferencija vai-nikavo beveik mėnesį truku-sias kraujo donorystės akci-

jas universiteto fakultetuose, kurių metu savo kraujo pa-dovanojo 36 savanoriai.

Apie kraujo donorystę konferencijos metu kal-bėjo Nacionalinio kraujo centro organizatorė Ingrida Peleckaitė, su kaulų čiulpų donoryste dalyvius supažin-dino Rūta Bertašiūtė iš San-tariškių klinikos. Audronė Būziuvienė iš Nacionalinio transplantacijos biuro papa-sakojo apie organų donorys-tę ir jos svarbą. Reikšmin-ga, kad po konferencijos net 13 asmenų pasirašė donorų korteles, liudijančias, kad po mirties žmogus sutin-ka savo organus paaukoti tiems, kuriems jų tuo metu labiausiai reikės.

Mediumas – vakaras, skirtas trečiakursiams

Gruodžio 5 dieną Socia-linių mokslų (SMF) ir Jūrų technikos fakultetuose (JTF) įprastą studentišką gyvenimą sudrumstė tradicinis trečia-kursių mediumas. Ši šventė simbolizuoja ketverių metų studijų vidurį.

KUSS SMF SA pirmo, an-tro ir ketvirto kursų studentai savo fakulteto trečiakursiams parengė oficialią programą či-gonų taboro tema. Tradiciškai

visų specialybių atstovai buvo kviečiami ant scenos atlikti įvairių užduočių, už tai akade-minės grupės gavo pusdiplo-mius. KUSS JTF SA taip pat tradiciškai savo trečiakursius sveikino oficialioje dieninėje programoje „JTF muzikiniai apdovanojimai“. Anot organi-zatorių, mediumo metu trečia-kursiai turėjo pristatyti savo namų darbą – pagal pasirinktą dainą parengtą vaidinimą. Da-lyvių laukė įvairūs žaidimai. Buvo apdovanoti „Metų kū-rybiškiausi“, „Metų protas“, „Metų balsas“ ir kiti per me-tus pasižymėję studentai. Tre-čiakursiai turėjo unikalią gali-mybę scenoje išvysti Bobutes iš „Eurovizijos“, Rytį Ciciną, Miley Cyrus ir Lady Gagą.

Vakarinė mediumo dalis vyko „Martini“ klube kartu su SMF, JTF bei Gamtos ir matematikos mokslų fakulte-tų studentais. Dalyvavusiuo-sius džiugino broliai Vaidas ir Donatas Baumilos. Nors apie dienines fakultetuose vykusias dalis atsiliepimai labai įvairūs, tačiau nemaža dalis trečiakursių džiaugėsi vakarine dalimi ir neslėpė pasitenkinimo, kad bent vie-nas vakaras per visus studijų metus skirtas tik jiems.

ĮTIKINO. Po konferencijos „Savanorystė kitu kampu“ net 13 asmenų pasirašė donorų korteles, liudijančias, kad po mirties žmogus sutinka savo organus paaukoti tiems, kuriems jų tuo metu labiausiai reikės.

R. Gorodeckienės nuotr.

KOMANDA. Studentai mokymuose gavo ne tik daugybę teorinių žinių, kaip dirbti komandose, bet ir neišsisuko nuo įvairių praktinių ar net fizinių užduočių.

KUSS nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. lapkritis (Nr. 45) 9STATUSAS: STUDENTAS

Tikslas: skatinti studentus ir gauti dvigubą diplomą

Ieva AUGYTĖ

Vaiva Strukčinskaitė Klaipėdos universitete jau tre-čius metus kremta kineziterapijos ir biomedicinos inžinerijos studijas. Nuo pavasario mergina vado-vauja universiteto Sveikatos mokslų fakulteto stu-dentų atstovybei (SvMF SA), yra pelniusi prezidento Kazio Griniaus stipendiją. Tad prieš šventes susipa-žinkime su Vaiva ir pasisemkime iš jos pozityvumo.Svarbiausia – planuoti

Vaiva, paklausta, kaip jai pavyksta suderinti net dvi studijų programas, šypsosi ir atsako: „Tiesiog pavyksta. Daugelis spėlioja – kaip, ta-čiau užtenka susiplanuoti savo laiką. Žinoma, būna dienų, kai paskaitos dubliuojasi, tačiau juk nėra nieko neįmanomo.“ Merginos teigimu, abi jos stu-dijuojamos specialybės yra panašios ir viena kitą papildo. „Dekanas netgi siūlė rašyti kursinį darbą iš abiejų specia-lybių, kuris apimtų tiek manu-alinę, tiek techninę reabilitaci-ją“, – pasakoja Vaiva.Prioritetas – studentų atstovybė

„Šiuo metu atstovybei atiduodu labai daug savęs. Tikiuosi, dėl to mokslai nenu-kentės“, – šypsosi Vaiva. Vie-

nas iš jos, kaip SvMF SA pir-mininkės, prioritetų – skatinti studentus kur kas aktyviau da-lyvauti popaskaitinėje veiklo-je. „Labai noriu, kad studentai suvoktų, jog egzistuoja alter-natyvus studentavimas. Koks tikslas studijuoti, jei studijos neteikia malonumo ir nėra įdomios? Noriu, kad visiems būtų gerai, todėl stengiuosi organizuoti tokius renginius, kurie ne tik tiesiog vyktų ir kažkas užsidėtų pliusiuką, bet ir iš tikrųjų įtrauktų studentus, juos sudomintų. Viliuosi, kad studijų metų gale aktyvių stu-dentų bent jau mano fakultete tikrai padaugės“, – mintimis dalijasi Vaiva.Neišmatuojamas veiklumas

Studentė pasakoja jau mokykloje buvusi itin vei-

kli. „Nuolat būdavau užimta, todėl ir dabar tiesiog negaliu sėdėti vietoje. Kurį laiką gro-jau būgnais, esu netyčia pa-tekusi į alpinizmo varžybas ir jas laimėjusi. Dalyvavau daugelyje futbolo ir atletikos varžybų, net 10 metų daina-vau chore, buvau surengusi savo dailės darbų parodą“, – pasiekimus vardija mergina. Vaiva labai mėgsta sportą: „Negalima apsileisti, reikia sportuoti. Kai esi nuolat už-siėmęs, galva būna tiesiog perkrauta mintimis. O spor-tuodama aš išsikraunu.“ Ne paslaptis, kad veiklumas at-neša itin daug naudos. „Daug veikdamas gali pamatyti įvairius savo asmenybės as-pektus, todėl, viena vertus, gali atrasti save, antra vertus – mokaisi, socializuojiesi ir kaupi patirtį. Deja, šiandien daugelis užsidaro namie ir sėdi prie kompiuterių, nieko daugiau nematydami. Tuo tarpu aš suderinu daug ką. Žinoma, tai nėra lengva, bet kai pavyksta – jaučiuosi labai gerai“, – džiaugiasi studentė. Pasak Vaivos, visi dalykai

papildo vienas kitą. „Kie-kvienas turi savo prioritetus, todėl atitinkamai paskirsto laiką. Jei matai, kad kažko nebereikia, nutrauki tą vei-klą – pavyzdžiui, aš mečiau grojimą būgnais, nes reikėjo pasiruošti abitūros egzami-nams“, – sako mergina.Ateities planuose – reabi-litacijos centro įkūrimas

Ateityje Vaiva ketina įkurti vaikų reabilitacijos centrą su keksiukų kepy-klėle. „Juk keksiukai yra mini pyragiukai, pakeliantys nuotaiką. Pasirinkau vaikų centrą ne tik todėl, kad man patinka bendrauti su vaikais, bet ir todėl, kad su jais gali dirbti tik geri žmonės. Vai-kai vis dėlto yra mūsų atei-tis“, – šypsosi mergina. Ji tiesiog trykšta optimizmu. „Manau, kad kiekvienas turėtų džiaugtis gyvenimu. Kiekvienam tenka išgyventi ir teigiamų, ir neigiamų da-lykų. Iš jų reikia pasimokyti, bet svarbiausia vis tiek išlik-ti optimistu“, – samprotauja SvMF SA pirmininkė.

JAUNYSTĖ. „Kurį laiką grojau būgnais, esu netyčia patekusi į alpinizmo varžybas ir jas laimėjusi. Dalyvavau daugelyje futbolo ir atletikos varžybų, net 10 metų dainavau chore, buvau surengusi savo dailės darbų parodą“, – pasiekimus vardija mergina.

Asmeninio V. Strukčinskaitės archyvo nuotr.

2013 m. lapkritis (Nr. 45) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10

Dalyvaujate Klaipėdos uni-versiteto projekte „Psicho-logijos mokykla mokslei-viams“. Lapkričio 23 dieną vyko Jūsų paskaita. Kokius tikslus kėlėte paskaitoje ir ko-kias žinias norėjote perteikti moksleiviams?

Tema yra labai aktuali šiandieninei visuomenei. Pa-grindinė užsiėmimo mintis – kalbėti apie tai, kad intelektas nėra didžiausia vertybė. Tuo tarpu emocinis intelektas reiš-kia gebėjimą bendrauti, būti empatiškam, jausti kitą žmo-gų, o tai yra kur kas svarbiau. Norėčiau supažindinti moks-leivius su emociniu intelektu – kodėl tai taip svarbu mūsų gy-venime. Aplink matome daug pavyzdžių, kai žmogus nėra gabus mokslams, bet jam se-kasi gyvenime: jis gali užimti

geresnes pareigas, jausti di-desnį pasitenkinimą negu tas, kuris labai protingas, gabus, bet nemoka bendrauti ir bijo žmonių.

Kita paskaitos dalis buvo praktinė. Žinau, kaip moks-leiviams nuobodu sėdėti teori-nėse paskaitose – įdomiau yra sužinoti daugiau apie save. Taigi moksleiviams buvau pa-rengusi testą. Jiems tai buvo proga susipažinti su savimi ir įvertinti ne tik savo emocinį intelektą, bet ir emocines sa-vybes, atskleidžiančias, kaip žmogus bendrauja, kaip jis at-rodo kitiems.Į psichologijos mokyklą at-eis įvairių mokinių. Kai ku-rie jau domisi šia sritimi, kiti dar nėra apsisprendę, ką nori veikti gyvenime. Kaip mano-te, ar reikalinga tokia progra-

Psichologijos mokyklos paskaitas lanko 300 moksleivių

KU Psichologijos katedra ir Psichologinės pagalbos centras kviečia 10–12 klasių moksleivius prisijungti prie Psichologijos mokyklos. Pirmasis užsiėmimas tema „Emocinis intelektas ir intelekto koeficientas“ įvyko lapkričio 23 dieną. Jį vedė Klaipėdos universiteto Psichologinės pagalbos centro vedėja ir Psichologijos katedros lektorė Diana Būtienė.

Tvarkaraštis2014 m. sausio 11 d. – Suskaičiuokime iki penkių: didieji mūsų asmenybės bruožai (Antanas Kairys).2014 m. vasario 1 d. – Kupidono strėlės perverti: „Ir kas per velns ta meilė yr?..“ (Reda Gedutienė).2014 m. kovo 1 d. – Santykiai su kita lytimi: antrosios pusės beieškant (Mindaugas Radušis).2014 m. kovo 29 d. – Septyni efektyvių paauglių įpročiai (Liana Brazdeikienė).2014 m. balandžio 26 d. – Kūno kalba – ką mes pasakome be žodžių (Jurgita Vainauskienė).2014 m. gegužės 17 d. – Nemeluojančių veidrodžių karalystėje: ką sapnai mums sako apie mus (Dalia Kujalienė).

Kalbino Virginija Sereikaitė

Psichologijos mokykla moksleivius, besidominčius psichologiniais tyrimais ir siekiančius geriau pažinti save, taip pat kviečia išbandyti naujos ir modernios psichologinių tyrimų įrangos.Užsiėmimai bus organizuojami Klaipėdos universiteto Psichologinių tyrimų laboratorijoje (Pedagogikos fakultetas, S. Nėries g. 5, 238 a.).Renkamos 3 grupės (ne daugiau kaip po 16 žmonių).Registruotis kviečiame iki balandžio 1 d. el. paštu psk.pf@ku.lt.

ma ir kas labiausiai traukia žmones prisijungti?

Visada yra įdomu susi-pažinti su ta specialybe, ku-rią ketini studijuoti. Manau, kad Psichologijos mokykloje moksleiviai gali gauti naudin-gos ir svarbios informacijos. O prisijungti prie šios moky-klos skatina du pagrindiniai dalykai: noras pažinti save ir turėti tokius santykius, kurie tenkintų. Pirmojo Psichologi-jos mokyklos projekto metu atlikome moksleivių apklau-są, tuomet ir paaiškėjo, ko-kios temos labiausiai jaudina jaunus žmones. Atsižvelgda-mi į šiuos norus parengėme ir dabartinę Psichologijos mokyklos programą. Taigi psichologijos mokykla ne tik patenkina asmeninį smal-sumą, bet ir supažindina su psichologijos, kaip mokslo, galimybėmis.Kas Jus įkvėpė dalyvauti šia-me projekte?

Pati pradžia buvo prieš keletą metų, kai Universitete buvo organizuojamos atvirų durų dienos. Tuomet tikslas buvo pristatyti moksleiviams psichologijos specialybę, su-pažindinti, kas tai yra ir ko jie gali išmokti. Vėliau su ko-legomis svarstėme, kad pas-kaitos nėra labai įdomios, gal pernelyg akademinės, ir būtų geriau populiariai pristatyti šią specialybę, atskleidžiant jos praktines puses, t. y. ga-limybę psichologijos žinias pritaikyti gyvenime. Nuo pat pradžių norėjau čia dalyvauti, nes man visada patiko dirbti

su jaunais žmonėmis. Be to, labai vertinu savo profesiją ir tikiu jos prasmingumu.Ar šia mokykla susidomėjo daug mokinių?

Jau trečias kartas, kai rengiame psichologijos mokyklos paskaitas. Vienu metu „Aula Magna“ audito-rijoje buvo susirinkę apie tris šimtus moksleivių. Būdavo, kad jie sėdi ant laiptų, nes kėdžių per mažai. Ankstesnė patirtis rodė, kad šia moky-kla labai domimasi. Panašus susidomėjimas yra ir šiemet. Užsiregistravusiųjų buvo daugiau kaip trys šimtai, na, o mano paskaitoje dalyvavo 246 moksleiviai.Kiek truks šie užsiėmimai?

Numatyti aštuoni užsi-ėmimai. Prasidėjo lapkritį, o baigsis gegužės mėnesį. Paskaitos bus maždaug kas tris savaites. Be to, pernai Universitete buvo atidaryta nauja Psichologinių tyrimų laboratorija. Taigi balandžio mėnesį tris šeštadienius no-rintieji galės susipažinti su joje esančios įrangos gali-mybėmis.

Psichologijos mokyklos tikslas – patenkinti susido-mėjusiųjų psichologija smal-sumą, padėti suprasti save ir kitus, mokyti taikyti psicho-logijos žinias kasdienybėje, planuojant savo karjerą ar ruošiantis psichologijos stu-dijoms.

Užsiėmimus šeštadie-niais nuo 10 iki 13.30 val. ves Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros dės-tytojai. Dalyvavusiesiems ne mažiau kaip 6 paskaitose bus išduodami KU pažymėjimai. Dalyvavimas nemokamas.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 11SVETUR

Lapkričio 20–22 d. du Kazachstano medicinos uni-versitetus aplankęs A. Raz-badauskas viešnagės metu skaitė paskaitas rusų kalba, dalijosi darbine patirtimi su kolegomis, akademinei ben-druomenei pristatė Klaipė-dos universitetą. Nuo rugsėjo mėnesio SvMF mokosi keli iš Kazachstano atvykę vi-suomenės sveikatos studijų programos studentai, todėl, anot SvMF dekano, ši kelionė – puiki galimybė įvertinti stu-dentų atsiliepimus ir skatinti universitetų grįžtamąjį ryšį. „Universiteto siekis – tarp-tautiškumas, todėl panašios kelionės ir bendradarbiavi-mas su kitomis šalimis yra itin svarbūs“, – pabrėžia A. Raz-badauskas.

Kazachstano universitetai noriai siunčia studentus mokytis į KlaipėdąIeva LIŠKEVIČIŪTĖKlaipėdos universiteto dėstytojai yra užmezgę tarp-tautinius ryšius su įvairių šalių universitetais. Lap-kričio pabaigoje Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas lankėsi Kazachstane, Astanos medicinos ir Nazarbajevo universitetuose.

Pasak profesoriaus, Asta-nos medicinos universitetas noriai siunčia savo studentus pusmečiui ar net metams mo-kytis į Klaipėdos universitetą dėl kelių priežasčių: „Esame jiems patrauklūs komunikavi-mo prasme, t. y. gerai kalba-me rusiškai ir angliškai, len-kiame Kazachstaną mokslinės pažangos atžvilgiu. Šios šalies universitetų bendruomenę ypač domina reabilitacijos, ergoterapijos, kineziterapijos studijų programos, nes pasta-rųjų jie dar neturi. Šia prasme Lietuva yra lyderiaujanti šalis posovietinėje erdvėje. Nors, žinoma, mentaliteto atžvilgiu su Kazachstanu esame šiek tiek panašūs: reikia nepamirš-ti, kad nepaisant Lietuvos na-rystės ES, taip pat esame ir

posovietinė valstybė“, – teigia SvMF dekanas.

Šio neilgo vizito metu, be medicinos universitetų, profesorius taip pat lankėsi Kazachstano sveikatos apsau-gos ministerijoje ir dviejose didžiausiose Astanos klini-kose. Kaip pasakoja A. Raz-badauskas, Kazachstanas gy-ventojų skaičiumi net 6 kartus pranoksta Lietuvą, o pagal plotą tai yra devinta šalis pa-saulyje, tad jų problema yra ne emigracija, o imigracija. „Gyventojai iš Azijos šalių čia sparčiai plūsta, kadangi tai

turtinga valstybė. Nazarbaje-vo universitetas buvo įkurtas 2010 m., taigi yra dar labai jaunas. Jame dirbama pagal JAV, t. y., vakarietišką meto-diką. Čia daug dėmesio ski-riama verslo administravimui, marketingo dalykams. Mūsų tikslas – bendradarbiauti su šiuo universitetu moksliniuo-se projektuose“, – nurodo profesorius.

Pašnekovo teigimu, kvali-fikuoti Klaipėdos universiteto dėstytojai, kalbantys rusiškai ir angliškai, gauna nemažai kvietimų atvykti į Kazach-stano universitetus skaityti paskaitų, versti knygų ar tapti doktorantų vadovais, moksli-niais ekspertais.

Iš Kazachstano Astanos medicinos universiteto į Klai-pėdą mokytis atvykusios stu-dentės Ainora ir Bagdina jau pusmetį Klaipėdos universite-te studijuoja visuomenės svei-katą. Merginos sako, jog Lie-tuvos kultūra, religija, žmonės ir net oras, lyginant su jų gim-tinės, smarkiai skiriasi, tačiau dėl to joms čia tik dar labiau patinka. Studentės pasakoja per trumpą laiką susiradusios nemažai draugų ir bendramin-čių, įgijusios vertingos patir-ties studijų metu ir gavusios daug vertingos praktikos.

PATRAUKLŪS. „Kazachstano universitetų bendruomenę ypač do-mina reabilitacijos, ergoterapijos, kineziterapijos studijų programos, nes pastarųjų jie dar neturi“, – sako prof. A. Razbadauskas.

LAUKIAMI. Kvalifikuoti Klaipėdos universiteto dėstytojai yra kviečiami atvykti į Kazachstano universitetus skaityti paskaitų, versti knygų ar tapti doktorantų vadovais, moksliniais ekspertais.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Renginyje buvo pristatyti reikšmingiausi 2012 metais archeologų nuveikti darbai, nominuotas geriausios moks-linės ataskaitos autorius ir iškiliausi Lietuvos archeolo-gijos studijas užbaigusių stu-dentų bakalauro ir magistro studijų diplominiai darbai.

Gausiai į Klaipėdą atvy-kusios Lietuvos archeologų

bendruomenės gretas papildė ir svečiai iš kaimyninių La-tvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities (Rusi-ja). Kolegos iš svetur pristatė bendrąją tyrimų situaciją, nau-jausius susistemintus archeo-loginius duomenis. Lietuvos archeologų skaityti praneši-mai akivaizdžiai parodė, kad šiais metais turtingiausi atra-

Klaipėdoje pristatyti naujausi Lietuvos ir kaimyninių šalių archeologiniai tyrinėjimai

Raimonda NABAŽAITĖ

Lapkričio 29–30 d. Klaipėdos universitete vyko tarptautinė mokslinė konferenci-ja „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kurią kartu su Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI) organizavo Lietuvos archeologijos draugija.

dimų buvo priešistorės laikų archeologiniai paminklai. Pranešėjai dėmesį sutelkė į Šventosios, Zubrių, Žardės-Bandužių gyvenviečių ir Pa-šatrijos, Jutonių piliakalnių atradimus. Skaitytojų ciklą užbaigė prelegentas, atidavęs duoklę Anykščių dvarvietės tyrinėjimams.

Be tradicinės pranešimų skaitymo dalies, renginyje buvo pristatyti du leidiniai. BRIAI vyresn. mokslo dar-buotojas dr. Gintautas Za-biela, moderavęs renginį, pranešė, kad netrukus pasiro-dysiantis kasmetinis „Archeo-loginiai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“ leidinys sumušė ligšiolinį šios knygos apimties rekordą. Puslapių skaičius, kartu ir informacijos kiekis, bemaž padvigubėjo. Tai liu-dija ir apie 2012 metais vyk-dytų tyrimų mastą Lietuvoje. Mokslo bendruomenei buvo pirmąkart pristatyta ir nekan-triai laukta BRIAI mokslinin-kų dr. Ernesto Vasiliausko ir dr. Gintauto Zabielos sudaryta šaltinių publikacija „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios iko-nografijos ir kartografijos šal-tiniai Švedijoje“, kurios pir-muosius egzempliorius galėjo įsigyti renginio dalyviai.

Konferencijoje viešėjęs Lietuvos Respublikos kultū-ros ministerijos viceministras dr. Romas Jarockis, prisidė-damas prie sveikinimo žo-džių, skatino aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir uoliau domėtis valstybės ir Europos Sąjungos teikiamais finansa-vimo šaltiniais, kurie galėtų prisidėti prie archeologijos mokslo plėtotės.

Projektu yra siekiama išanalizuoti, kokios aplin-kybės nulėmė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) su-sikūrimą, nustatyti LŠS vietą tarpukario Lietuvos kariuomenės gynybinėje sistemoje, Baltijos šalių ir Suomijos atvejų kontekste ir kokią įtaką šaulių karinis rengimas turėjo ginkluotai antisovietinei rezistenci-jai Lietuvoje, išnagrinėti,

Pirmasis seminaras apie paramilitarizmąprof. dr. Vygantas VAREIKISProjekto vadovas

2013 metais Klaipėdos universiteto mokslininkai (V. Vareikis, H. Vitkus, V. Joku-bauskas) kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku J. Vaičenoniu lai-mėjo LMT finansuojamą projektą „Paramilitarinių organizacijų reikšmė vals-tybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“ (MIP-001/2013), kuris turi ne tik mokslinę, bei ir taikomąją reikšmę.

kaip XX a. pirmosios pusės partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje patirtis eventu-aliai galėtų būti pritaikyta Lietuvos valstybės kari-niam saugumui užtikrinti XXI amžiuje.

Pagal suplanuotas pro-jekto veiklas 2013 m. lap-kričio 29 d. Klaipėdos universiteto BRIAI įvyko pirmasis seminaras „Lietu-vos šaulių sąjunga Vidurio

Rytų Europos šalių parami-litarinių organizacijų kon-tekste XX a. pirmojoje pu-sėje: lyginamieji aspektai“.

Klaipėdos universiteto istorikai – projekto vado-vas prof. dr. Vygantas Va-reikis, dr. Hektoras Vitkus ir dr. Vytautas Jokubaus-kas, daktaro disertaciją apie Lietuvos karinę dok-triną sėkmingai Klaipėdos universitete apgynęs vos

prieš savaitę – lapkričio 22 dieną, bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis diskutavo apie paramilitarines orga-nizacijas Baltijos šalyse, apie Lietuvos šaulių sąjun-gos ideologinę genezę ir jos ryšius su panašaus po-būdžio organizacijomis Vi-durio Rytų Europoje, apie Šaulių sąjungos socialinės ir tautinės struktūros dina-miką, jos narių ideologinį nusistatymą, Šaulių sąjun-gos integracijos į valstybės gynybos sistemą specifiką, analizavo tautinių mažumų įvaizdžių kaitą Lietuvos šaulių sąjungos, Estijos gy-nybos lygos (Kaitseliit) ir Latvijos šaulių (Aizsargi) ideologijų kontekste.

ATRADIMAI. Lietuvos archeologų skaityti pranešimai akivaizdžiai parodė, kad šiais metais turtingiausi atradimų buvo priešistorės laikų archeologiniai paminklai. R. Gorodeckienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 13INTERVIU

Pradėjote šokti nuo vaikystės. Net Jūsų vardas – agnus, -i – reiškia „judrus, -i“. Ar buvote judrus vaikas?

Vardas reiškia „judrus“?! Šito nežinojau, čia man – staigmena (šypsosi). Judrus. Nebuvau hiperaktyvus vaikas, kaip daugelis šiuolaikinių vaikų, bet judrus. Kadangi šokau nuo pat mažumės, tai išliedavau visą savo energiją.Esate sakiusi, kad vaikystėje žavėjotės baletu. Kodėl pasi-rinkote šiuolaikinį šokį? Juk XX a. pr. modernusis šokis susiformavo kaip klasikinio baleto priešprieša.

Daugelis mergaičių vaikystėje svajoja būti balerinomis. Baletas apžavi savo estetika: gražios suknelės, grakščios balerinų kūno linijos... Taip pat ir laikas buvo toks, kai kitokio šokio nelabai tebuvo. Jau vėliau, kai buvau dvylikos ar keturiolikos metų, atsirado galimybė pamatyti kažką nauja. Esu dėkinga savo mamai, kad nusivežė mane į

Šiuolaikinis šokis – tai daugiau nei judesys. Tai atskira gyvenimo filosofija, minties ir jausmų raiška, ne-betelpanti vien „judesio rėmuose“. Tuo įsitikinau pabendravusi su Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros dėstytoja, menininkų grupės „Žuvies akis“ vadove, choreografe Agnija Šeiko. Šiemet menininkė pelnė Auksinį scenos kryžių už šokio meno propagavimą, „Metų klaipėdiečio 2013“ rinkimuose pelnė „Meniškos sielos“ nominaciją.

baletmeisterio Moriso Bežaro, kuris tuo metu buvo didelė žvaigždė, baleto iš Šveicarijos gastroles. Jo klasikinis baletas buvo praturtintas modernaus šokio elementais. Vėliau pamačiau modernaus šokio teatro „Aura“ pasirodymus ir supratau, kad būtent to aš ir norėčiau. Juokinga – bandžiau stoti į baleto mokyklą, bet neįstojau. Tikriausia net ir mano kūno konstitucija padiktavo rinktis kitokią šokio kryptį.Kokias savybes, Jūsų many-mu, turi turėti geras choreo-grafas?

Geras choreografas turi būti kūrybingas. Taip pat svarbi disciplina, analitinis požiūris, kritiškumas, smalsumas, domėjimasis viskuo. Svarbus platus matymo laukas – nebūtinai fizinis, bet ir emocinis, dvasinis.Šiandien populiaru statyti šo-kio spektaklius, jungti skirtin-gas meno sritis į vieną kūrinį. Populiarėja tarpdisciplininis

menas, kurio viena iš savybių – ribų peržengimas. Ar savo spektakliuose visada siekiate peržengti ribas?

Tikriausiai visada yra tokia siekiamybė, tik galbūt ne visada pavyksta. Kartais spektaklio tema to ir nereikalauja, verčia likti grynajame žanre. Bet visi mano darbai dažniausiai yra sintezė su muzika, skulptūra ar videomenu. Pats šokis yra visiškai neribotas, tačiau tuo pat metu kažkuria prasme ir ribotas, todėl išplečiant jo galimybes, mano manymu, yra būtinas bendradarbiavimas su kitais žanrais. O ir man pačiai tarpdisciplininis menas yra labai įdomus. Įdomu pamatyti, kas įvyksta, kai susijungia keli meno žanrai.Ar yra temų, kurios būtų Jums tabu, kurių nenorėtu-mėte paliesti?

O, niekada apie tai nemąsčiau. Turiu vieną kolegą, kuris turi aiškų požiūrį į kai kurias temas. Jis netgi atsisako šokti spektakliuose, kuriuose nagrinėjamos jam nepriimtinos

Agnija Šeiko –

temos. Man tikriausiai tokių temų nėra. Net kalbant apie žiaurumą ar kitas skaudžias temas visada galima rasti sprendimo būdų. Čia labiau yra pozicijos klausimas: ką tu tam tikra tema nori pasakyti. Nemanau, kad menininkai kalbėdami, pavyzdžiui, apie vaikų išnaudojimą, kalbėtų iš išnaudotojų pozicijos, bet, net jeigu ir kalba jų vardu, stengiasi tai daryti kritiškai. Nes menas turi sukelti auditorijai klausimų, tam tikrą reakciją.Kokių choreografų kūrybą mėgstate?

Visada stengiuosi pamatyti belgų choreografo Sidi Larbi Cherkaoui kūrybą. Jis sukūrė labai gražią choreografiją filmui „Anna Karenina“, kur pagrindinį vaidmenį atliko Keira Knightley.

TĘSINYSwww.ku.lt

NAUJIENOSE

Kalbino Kristina Abromavičiūtė

meniškos sielos choreografė

D. Matvejev ir K. Szymanski nuotr.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

Žmonės sako, jog Lietuva – krepšinio šalis, bet užmiršta, kad ir kitose sporto šakose mes

turime talentų. Laimėjimais, garsiais sportininkais ir pers-pektyvomis gali didžiuotis KU

KU irkluotojų rutina ir laimėjimai

Domantė STANKEVIČIŪTĖKlaipėdos universiteto studentai šauniai žaidžia ne vien tik krepšinį. Tai patvirtinti gali KU irkluotojai, ku-rie skina laurus įvairiose varžybose ir čempionatuose.

irkluotojų komanda, vadovau-jama trenerio Tado Katlioriaus.

Nors irklavimo sezonas pasibaigė, tačiau sportininkai nesiliauja treniravęsi ir žiemą. „Bėgame į lauką, į gamtą, kvė-puojame grynu oru, o sušalę grįžtame į treniruočių salę: sti-priname raumenyną, ištvermę, geriname techniką naudoda-mi specialius irklavimui skir-tus treniruoklius“, – pasakoja T. Katliorius ir priduria turimo-mis sąlygomis nesiskundžian-tis, nors turimų treniruoklių skaičius nedidelis, o ir tuos pa-čius ateityje norėtųsi atnaujinti ir turėti daugiau.

Garsinantys Klaipėdos uni-versiteto vardą sportininkai ta-ria padėkos žodį KU rektoriui prof. Vaidučiui Laurėnui ir KU sporto klubo veiklai vadovau-jančiai docentei dr. Genovaitei Avižonienei, kurie palaiko ir džiaugiasi laimėjimais. „Išlei-džia į Europos, pasaulio varžy-bas, Universiadą, – džiaugiasi treneris. – Be jų mes nebūtume tokie, kokie esame šią dieną.“

Savo karjeros pradžios pa-siekimais pasidalijo irkluotojai Dominykas Bernotas ir Arnol-das Valčiukas. „Irklavimą pa-

sirinkti paskatino galbūt tėtis – jis taip pat buvo irkluotojas. Būdamas 15 metų, skatina-mas trenerio, pradėjau lankyti treniruotes. Norėjau visus pa-sivyti, todėl įdėjau daug darbo ir pastebėjęs rezultatus norėjau sportuoti toliau“, – sako Domi-nykas Bernotas.

Arnoldas Valčiukas sako pradžioje irkluoti nenorėjęs: „Labiausiai užsiimti irklavimu paskatino treneris, jis stūmė kabintis į sportą. Iš pradžių noro nelabai buvo, tačiau su-dalyvavus pirmose varžybose nuomonė pasikeitė, viskas ėmė patikti. Taip ir prasidėjo akty-vus gyvenimo būdas.“

Abu sportininkai čempio-nai tvirtina, kad to nebūtų pa-siekę be sunkių treniruočių ir pasirengimo, įdėtų pastangų, paskatinamų trenerio žodžių, komandos vienybės. Ir dabar, ir ateityje jie stengsis sportuoti, dalyvauti įvairiose varžybose ir siekti pergalių.

Ateinančiais 2014 metais KU irkluotojai pagrindiniu tikslu laiko patekimą į Pasaulio studentų čempionatą Prancūzi-joje, svarbu dalyvauti ir kitose varžybose.

Lietuvos studentų olimpinis festivalis

Klaipėdos universiteto sportininkai dalyvavo Lietu-vos studentų olimpiniame fes-tivalyje, skirtame Tarptautinei studentų dienai paminėti.

Klaipėdos universiteto studentai – Simonas Juška, Kęstutis Grikšas, Tomas Vis-kontas, Aistė Daugėlaitė, Lina Jančiauskaitė, Dovilė Šimku-tė – buvo greičiausi estafeti-nio bėgimo rungtyje.

Mantas Budžys iškovojo pirmąją vietą rankų lenkimo varžybose.Lietuvos aukštųjų moky-klų geriausių sportininkų pagerbimo šventė

Kauno Rotušėje buvo pagerbti geriausi Lietuvos studentai sportininkai. Šven-tės metu apdovanota dešimt

geriausiųjų Lietuvos studentų sportininkų, išrinkta geriausia komanda, paskelbti Lietuvos studentų krepšinio, futbolo ir tinklinio lygų geriausieji. Sportininkus sveikino švieti-mo ministras Dainius Paval-kis, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Čes-lovas Garbaliauskas, Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Geriausia Lietuvos stu-dentų krepšinio lygos žaidėja išrinkta Klaipėdos universi-teto merginų krepšinio ko-mandos žaidėja Eglė Šikš-niūtė (SMF). Apdovanotas ir sunkiaatletis Žygimantas Stanulis, geriausias 2013 m. Klaipėdos universiteto spor-tininkas, Pasaulio studentų universiadoje ir Europos čem-pionate iškovojęs bronzos medalius. Žygimantas taip pat pateko į geriausiųjų dešimtu-

ką – pagal pasiektus rezultatus jis yra aštuntasis tarp geriau-sių Lietuvos studentų sporti-ninkų.

Šventės metu pagerb-tas ir Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas: jam įteiktas Lietuvos studen-tų sporto asociacijos vardinis medalis už nuopelnus Lietu-vos studentų sportui.Klaipėdos universiteto plaukimo varžybos

Kaip ir pereitais metais, merginų 50 m laisvojo stiliaus plaukimo rungtyje sau lygių neturėjo KU Leidyklos direk-torė Lolita Zemlienė. Vaikinų tarpe 50 m laisvuoju stiliumi greičiausiai įveikė Deivy-das Žadeikis (32,15 sek.), antrasis finišavo Julius Va-lentukonis (32,43 sek.), tre-čiasis – Romanas Pangonis (34,41 sek.). Krūtine 50 m pir-

masis atplaukė Rokas Balsys (45,53 sek.), antrasis – Lukas Galdikas (48,05 sek.), trečias buvo Rokas Maciukevičius (51,00 sek.). Plaukimo nugara rungties nugalėtojas – Tomas Malakauskas (39,88 sek.), antrasis buvo Aurimas Stuo-pelis (49,71 sek.), trečia-sis – Dovydas Petrauskis. Iš merginų 25 m plaukimo nugara rungtyje greičiau-sia buvo Raminta Mockutė (22,60 sek.), antroji – Kristė Druskytė (23,85 sek.), trečio-ji atplaukė Roberta Liutikaitė (25,35 sek.).

Varžybų organizatoriai – Pedagogikos fakulteto III kurso Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studentai – var-žybų pabaigoje surengė įdo-mią linksmąją estafetę, labai pralinksminusią dalyvius.

NEŽIEMOJA. Nors irklavimo sezonas pasibaigė, tačiau sportininkai nenustoja treniruotis ir žiemą.

D. Stankevičiūtės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) 15INFORMACIJA

Kristina STRIPEIKAITIENĖKU bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus darbuotoja

Moksliniai žurnalaiRegional formation and de-velopment studies. 2013, 1. 196 psl. ISSN 2029-9370Tiltai, 2013, 1. 252 psl. ISSN 1392-3137Jūra ir aplinka, 2012, 1 (21). 88 psl. ISSN 1392-785XArchaeologia Baltica 18. Peo-ple at the crossroads of space and time (footmarks of so-cieties in ancient Europe). II. 288 psl. ISSN 1392-5520Res Humanitariae, XII. 316 psl. ISSN 1822-7708Tradicija ir dabartis, nr. 7. 172 psl. ISSN 2029-3208Spring University, 2013, 1. 92 psl. ISSN 1822-2196

Paskutinį metų mėnesį pristatome neseniai gau-tą T. F. Remington knygą „Politika Rusijoje“ („Poli-tics in Russia“), 2012.Knyga skirta šiandieninei Ru-sijos politinei sistemai aptarti. Joje koncentruojamasi ties ke-turiomis pagrindinėmis šiuo-laikinės politikos kryptimis: valstybės struktūra, santvar-kos pokyčiais, ekonomikos transformavimusi ir valstybės identitetu. Taigi knygoje rasi-te aprašytą Rusijos valstybės santvarką, sovietinės sistemos pabaigą, politinį dalyvavimą ir rinkimus, politinę kultūrą ir viešąją nuomonę, interesų grupes, politines partijas ir kt.

Konferencijoje skaityta-me pranešime prof. dr. Rūta Marija Andriekienė prista-tė andragogų bakalauro ir magistro Lietuvoje rengimo tendencijas.

Andragogikos katedros vedėja prof. dr. Birutė Jat-kauskienė pristatė andrago-gų rengimo patirtį užsienyje. Profesorė pabrėžė, kad ana-lizuojant andragogų rengi-mą užsienyje pastebima, jog pirminis rengimas grįstas ne minimalių, bet optimalių kompetencijų aprašu, parei-gybėmis, o tęstinis rengimas grįstas atviros veiklos profe-sionalizacijos modeliu. To-dėl tokiu atveju andragogų rengimas yra orientuotas į realių veiklos situacijų ana-lizę ir kompetencijų, reika-lingų pareigybėse aprašytos profesinės veiklos situaci-joms įvaldyti, įgijimą.

Kiti konferencijos prane-šėjai taip pat akcentavo an-dragogo profesijos reikalin-gumą, pareigybės įteisinimą, taip laiduojant kokybišką ir profesionalų suaugusiųjų švietimą.

Naujausieji Klaipėdos universiteto leidyklos leidiniai

Mėnesio knyga KU bibliotekoje – „Politika Rusijoje“

MonografijaB. Jatkauskienė. Andragogų profesionalizacijos sistemos procesionali raiška. 400 psl. ISBN 978-9955-18-705-9Mokslinių straipsnių rinkinysTeatrinis ugdymas: aktualijos ir perspektyvos. Sud. D. Vaigauskaitė, I. Bie-rontaitė. 140 psl. ISBN 978-9955-18-702-8

Knygą rasite KU Centrinė-je bibliotekoje, M. Mažvydo skaitykloje (Menų fakultetas, Donelaičio a. 3).

Konferencija „Tęstinio suaugusiųjų mokymosi plėtros perspektyva: andragogo profesinė veikla, kvalifikacija ir jos tobulinimas“

Kęstutis TRAKŠELYSKU TSI Andragogikos katedros mokslo darbuotojasŠ. m. lapkričio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko konferencija „Tęsti-nio suaugusiųjų mokymosi plėtros perspektyva: andragogo profesinė veikla, kvalifikacija ir jos tobulinimas“, kurioje buvo svarstomos suaugusiųjų švieti-mo aktualijos. Konferencijoje dalyvavo ir Klaipėdos universiteto Tęstinių stu-dijų instituto direktorė, Andragogikos katedros profesorė dr. Rūta Marija An-driekienė, Andragogikos katedros vedėja prof. dr. Birutė Jatkauskienė ir visi katedros nariai bei andragogikos studijų programos studentai.

REZOLIUCIJA. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją adresuotą Švietimo ir mokslo bei Socialinių reikalų ministerijoms bei Seimui. Rezoliucijoje konstatuota, kad Lietuvos suaugusiųjų švietimo praktikoje vykstančios veiklos atliepia pagrindinius Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcijos principus.

A. Augustinaičio nuotr.

2013 m. gruodis / Nr. 9 (181) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8 46) 39 89 85El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8 46) 38 04 58

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Kristina Abromavičiūtė, Ieva Augytė, Ernesta Ganuševič, Ieva Liškevičiūtė, Augustė Jašinauskienė, Gabija Rakauskaitė, Virginija Sereikaitė, Domantė Stankevičiūtė Maketuotoja: Jurgita JokubauskėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Baigiantis metams įprasta prisiminti, kas pamiršta, linkėti ir dėkoti. Linkėčiau, kad gerbiamiems, mylimiems žmonėms, kurie mums padeda, savo kolegoms dėkotu-me ne tik metams baigiantis, o nuolat. Žmonės ir jų talentai – didžiausias turtas.Dvidešimtą gruodį skaičiuojantis laikraštis „Klaipėdos universitetas“ šiandien didžiuojasi itin gausia ir tobulėjančia redakcija. Nepaprastai branginu ir verti-nu kiekvieną studentę, ateinančią rašyti mums ir Jums. Jauni žmonės, kuriantys Klaipėdos universiteto laikraščio veidą – naujomis akimis į mus žiūrintys talentai, kuriems reikia nurodyti tinkamą kryptį. Tik todėl, kad nuolat tobulėjame, turime stiprų, kitų metų kovą 20-metį minėsiantį Universiteto mėnraštį. Nuolat dėkoju ir nuostabiai kalbos korektorei Aušrai Lemberger, maketuotojai Jurgitai Jokubauskei.Kitąmet visiems linkiu išmintingai valdyti kiekvieną žodį. Žodis gydo, tačiau ir žeidžia.Ramių švenčių.Redaktorė Edita Valinčienė

Mieli Skaitytojai,sveikinu visus su artėjančiomis gražiausiomis metų šventėmis –

Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 2014 metais! Linkiu Jums gerų

egzaminų ir darbų rezultatų, norų išsipildymo, supratingumo ir,

žinoma, meilės. Tikiuosi, Kalėdų Senelis bus dosnus Jums šie-

met, o ir sniego nepritrūks. Būkite laimingi, džiaukitės gyvenimu

ir drąsiai siekite savo tikslų!

Pirmo kurso žurnalistikos studentė Ernesta Ganuševič

Kai net ir Klaipėdoje pasirodė šūsnys sniego, o be šventinių dainų skambesio nėra galimybės žengti nė žingsnio, kalėdine nuotaika neužsikrėsti neįmanoma. Gražiausia metų šventė jau čia! Viliuosi, kad kalėdinės eglutės šviesa žiba ne tik „Face-book“ profiliuose, miesto centrų aikštėse, bet ir žmonių širdyse. Kai pats spinduliuoji šilumą ir ramybę, ir aplinka tampa mielesnė. To ir linkiu.Trečio kurso žurnalistikos studentė Ieva Liškevičiūtė

Artėjant Kūčioms ir Šv. Kalėdoms linkiu mylėti ir būti mylimiems, džiaugtis ir dalytis šypsena su brangiais žmonėmis, linkiu daug tyrumo ir gėrio! O Naujais 2014-aisiais, Arklio metais, linkiu pasikinkyti eiklų žirgą ir skuosti, šuoliuoti per visus metus! Būkite laisvi, drąsūs, kūrybingi ir nebijokite iššūkių!Antro kurso žurnalistikos studentė Kristina Abromavičiūtė

Didžiausių ir bene jaukiausių metų švenčių proga linkiu Jums ne

tik nuolat įžvelgti ką nors teigiama absoliučiai visur, bet ir rasti

asmeninę motyvaciją. Pamatyti tai, kas net ir prieš Jūsų norą

stumia Jus į priekį tikslo link. Ir galiausiai – linkiu GyVEN-

TI. Juk viskas praranda prasmę, jei nėra įdėta širdies ar kartais

tiesiog netyčia pamirštama paprasčiausiai gyventi. Tad linkiu

kuo daugiau pozityvių gyvenimo akimirkų, linkiu maksimaliai

gyventi stumiančios asmeninės jėgos.

Trečio kurso žurnalistikos studentė Ieva Augytė

2013-iesiems nenumaldomai besibaigiant, vieną žvarbų rudens

vakarą į galvą šovė man visai neįprasta mintis. Ja norėčiau

pasidalyti ir su mūsų laikraščio skaitytojais. Žinote, ko Jums

linkiu šiais metais? Niekam nesakykite – tebūnie tai tik tarp

KU bendruomenės. Linkiu vieno paprasto dalyko – imkite

ir šiais metais perženkite savo komforto ribas. Darykite, ko

niekada nedarėte, pripažinkite, mylėkite, rizikuokite, džiau-

kitės ir nusivilkite. Tik tuomet mes iš tiesų pradėsime gyventi.

Siunčiu šypseną.Trečio kurso žurnalistikos studentė Gabija Rakauskaitė

Kalėdos – tai metas, kai gerumą, šilumą dalijame vienas kitam, aplankome artimus, mylimus žmones, apmąstome, kas nuveikta gero ir gražaus. Todėl linkiu visiems savyje rasti atlaidumo, meilės, pakantumo. Siekite tikslų ir gražiais darbais džiuginkite kiekvie-ną. Su šventėmis, mielieji!Pirmo kurso žurnalistikos studentė Domantė Stankevičiūtė

Artėjant didžiosioms metų šventėms studentams norėčiau

palinkėti sėkmės sesijos metu, kad paskutinę naktį prieš

egzaminą viskas būtų perskaityta ir išmokta. Kad per

Kalėdas kiekvieną aplankytų Kalėdų Senelis ir atneštų

daug dovanų. O per Naujuosius metus – kad veidus puoštų

šypsenos, kad kiti metai būtų kupini gerų jausmų ir nuoty-

kių. Klaipėdos universiteto darbuotojams linkiu naujų idėjų

ir sėkmės darbuose.

Trečio kurso žurnalistikos studentė Augustė Jašinauskienė