KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 1

Šiame numeryje:

Nukelta į 4 psl.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

LAIKRAŠTISIšeina vieną kartą

per mėnesį. Leidžiamas nuo

1994 m. kovo mėn. www.ku.lt

ISSN 2029-5545

Edita VALINČIENĖ

Nr. 9 (171) 2012 m. lapkritis

„Šiandien istorinė die-na. Maždaug prieš ketverius metus prasidėjęs procesas šiandien tapo realybe. Kad Lietuvos aukštoji mokykla statytų naują laivą – dar to nebuvo. Universitetas nori sukurti Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų cen-trą. Neįsivaizduoju, kaip be naujojo laivo būtų galima šį tikslą pasiekti.“ – ta proga pasakė KU rektorius prof. V. Laurėnas.

Naujas mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pa-gal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Są-jungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabai-gos. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas po sutarties pasirašymo akcen-tavo, kad itin gerai yra tai, kad laivas bus statomas Lie-tuvoje: „Tai iššūkis visiems. Šiame laive bus pritaikytos visos inovacijos.“

Prieš perduodama moks-linį tyrimo laivą Klaipėdos universitetui, UAB Vakarų Baltijos laivų statykla priva-lo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos uni-versiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asme-nis mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudo-jimo, valdymo, eksploataci-jos ir kitais klausimais.

Laivą projektuosianti ir statysianti UAB Vakarų Bal-tijos laivų statykla yra akci-

Universitetas perka naują mokslinių tyrimų laivą

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir UAB Vakarų Bal-tijos laivų statykla direktorius Vitalij Frolov pasirašė sutartį dėl naujo moksli-nių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

nės bendrovės Vakarų laivų gamykla dukterinė įmonė. AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonių pagrindi-nė veikla yra laivų statyba ir laivų remontas, metalo konstrukcijų gamyba, kro-vos veikla.

Akcinės bendrovės Vaka-rų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika po sutarties pasirašymo tei-gė, kad šio mokslinių tyrimų laivo laukė ne tik Lietuva. A. Šileika tikisi sulaukti Jūrų technikos fakulteto studen-tų, kuriems laivo statymo metu bus suteikta galimybė dalyvauti visame procese: „Studentai galės stebėti visą laivo statymo procesą – nuo projektavimo iki metalo vir-timo laivu. Manau, kad tai puiki galimybė.“

Laivo projektavimas ir statyba finansuojami iš pro-jekto „Jūrinio slėnio bran-duolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“, įgyvendinamo ir finansuojamo pagal 2007–2013 m. Ekonomikos au-gimo veiksmų programos 1 prioritetą „Ūkio konkuren-cingumui ir ekonomikos au-gimui skirti moksliniai tyri-mai ir technologinė plėtra“.

Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas moksli-nių tyrimų laivas yra sudė-tinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės vals-tybės, strateginius ir moks-linių jūrinių tyrimų porei-kius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra, poreikius, pvz., vykdyti jū-rinės aplinkos stebėseną, žuvų išteklių tyrimus, rea-guoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos stebė-seną ir kita. Dėl šių prie-žasčių Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcis mokslinių tyrimų laivas. Laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projek-tų ir padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius vals-tybės mastu.

Rektoriaus skiltis ..............2 psl.

MOKSLASIeva LiškevičiūtėJūros ir ežerų dugno tyrimams – modernus povandeninis robotas .............................4 psl.

JAUNASIS MOKSLININKASAistė NoreikaitėDonatas Jonikas – pirmasis KU ekonomikos krypties doktorantas .......................5 psl.

MŪSŲ KATEDRAŽivilė AleksandravičiūtėKomunikacijų katedra pamažu atsinaujina........................ 6 psl.

STUDENČIOKASRūta JuozapaitytėTarptautinė studentų diena – koja kojon su studentais ..........................7 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėAudrius Knolis: „Pamėgink paklausti, ko aš nesu bandęs“ ....................9 psl.

SVETURdr. Saulius BučasUniversitetas ES mažųjų valstybių universitetų asociacijos veikloje.............................11 psl.

UNIVERSITETO SVEČIAIProf. Vytautas TetenskasItalų ir lietuvių kūrybinis bendradarbiavimas..........13 psl.

SPORTASRūta JuozapaitytėApdovanotas geriausių 2012 metų KU sportininkų dešimtukas ......................14 psl.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Spalio 15 d. Biudžeto ko-misija apsisprendė 2013 m. biudžeto projekte numatyti didesnį atskirų fakultetų ir mokslo institutų finansinį sa-varankiškumą, sudarant ga-limybes didesnėmis lėšomis disponuoti tiems padaliniams, kurie daugiau lėšų užsidirba. Pagrindines naujojo biudžeto idėjas ir galimybes spalio 30 d. pristačiau Rektorato posėdyje.

Spalio 16 d. Drauge su prorektoriumi prof. R. Di-džioku dirbome Vilniuje. Su Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybe ap-tarėme Nemirsetos gelbėjimo stoties restauravimo galimy-bes. Svarstyta ir kitų kultūros paveldo pastatų būklė. Uni-versitetas turi devynis kultū-ros paveldo pastatus, kurių bendras plotas yra daugiau kaip 20 000 m². Su Turto ban-ko vadovybe ir teisininkais buvo aptarti naujo bendrabu-čio statybos reikalai.

Spalio 17 d. Universi-tete lankėsi naujai paskirtas Rusijos Federacijos gene-ralinis konsulas Klaipėdoje V. Malygin. Jis domėjosi rusų kalbos studijų populia-rumu ir Rusijos piliečių stu-dijų Klaipėdos universitete

J. Kykalienės nuotr.

Rektorius Vaidutis Laurėnas

galimybėmis. Šią dieną pa-sirašiau ketinimų protokolą „Dėl partnerystės sutarties pasirašymo“ su Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija.

Spalio 19–20 d. Daly-vavau VI Baltijos švietimo forume, kurį organizavo Ka-liningrado Baltijos federalinis I. Kanto universitetas. Rusijos Federacijos vyriausybė numa-tė kardinalią savo universitetų modernizaciją: Rusijos univer-sitetai, remiami vyriausybės, stiprina mokslinius tyrimus finansinių išteklių gausinimo ir internacionalizacijos būdu, tikisi savo akademinės įtakos geografinės plėtros, planuoja studentų srautus iš kitų valsty-bių. Kaliningrado universitete įkurtas Baltijos studijų insti-tutas. Forume kalbėjau uni-versitetų strateginio valdymo klausimais, susitikau su mūsų partnerio Gardino universiteto vadovais. Artimiausiu metu reikia parengti mūsų užsienio politikos programą, numatan-čią efektyvaus (ne tik efektin-go) bendradarbiavimo su už-sienio partneriais kriterijus.

Spalio 23–24 d. Drauge su administracijos reikalų di-rektoriumi dr. S. Buču buvo-me išvykę į ES mažųjų vals-

tybių universitetų asociacijos (EU2S2) generalinę asamblėją Kipro universitete. ES mažų-jų valstybių universitetams sudėtinga lygiavertiškai da-lyvauti vieningos mokslo ir studijų erdvės kūrimo proce-suose. Pagrindinis asociaci-jos tikslas yra gauti tinkamą finansavimą pavyzdiniams mokslo centrams įkurti. Da-bar svarbu apsispręsti, kokį naują pavyzdinį mokslo centrą galime sukurti 2013–2020 m. Asociacijos nariai taip pat sutarė bendradarbiau-ti „Erasmus“ programoje, įsteigti po vieną stipendi-ją papildomiems studentų mainams, išplėtoti įvairias-ritį bendradarbiavimą tarp bibliotekų.

Spalio 30 d. Rektorato po-sėdyje apsvarstytos 2013 m. Universiteto biudžeto rengimo gairės. Šią dieną susitikau su MMI kolektyvu. Direktorius prof. A. Andziulis pristatė ins-tituto mokslines programas ir jų finansavimo galimybes 2012–2015 m. Daug dėme-sio skyrėme mokslinių tyri-mų tematikai generalizuoti ir mokslinių publikacijų rengimo bei technologijų, kurias būtų galima perduoti pramonei ir

verslui, kūrimo klausimams. Bręsta apsisprendimas įkurti intelektinės nuosavybės apsau-gos, technologijų perdavimo ir patentavimo skyrių (tarnybą) arba šias funkcijas pavesti Jū-ros mokslų ir technologijų cen-tro administracijai.

Lapkričio 6 d. Klaipėdos universiteto tarybos posėdy-je pateikiau informaciją apie rektoriaus ir administracijos pagrindinę veiklą 2012 m. sausio–spalio mėn. Akcenta-vau projektų veiklos, finansų ir personalo valdymo klau-simus. Taip pat informavau Tarybą apie neatidėliotinus darbus, kuriuos administracija turi spręsti artimiausiu laiku. Šioje informacijos dalyje iš-skyriau akademinės struktūros pertvarkymo, sugrįžimo į vals-tybės investicijų programą, bendrabučio statybos ir naujo bibliotekos pastato perspekty-vos numatymo uždavinius.

Lapkričio 12 d. Turėjau malonią privilegiją dalyvauti Klaipėdos universiteto Gar-bės daktarų – A. Michniko ir T. Venclovos – inauguracijo-je. Lietuvos ir Lenkijos san-tykių kontekste Universitetas pademonstravo abiejų tautų intelektualų susikalbėjimo, orientacijos į gerą kaimynys-tę pavyzdį. Ši diena buvo tas retas atvejis, kai viena gera ži-nia viena nebūna – sužinojo-me, kad Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendi-mą, kad mokslinių tyrimų laivo konkurso nugalėtojas yra paskelbtas teisėtai, ir at-metė apeliantų skundą. Taigi, galėsime pradėti mokslinių tyrimų laivo statybą.

Lapkričio 13 d. Rekto-rato posėdyje buvo aptartas Universiteto 2012 m. biudžeto patikslinimo klausimas ir pri-statytas Universiteto akademi-nės struktūros – penkių fakul-tetų, vieno studijų instituto ir Jūros mokslų ir technologijų centro – pertvarkos projektas. Gruodžio mėn. pradžioje pro-jektą pristatysiu Universiteto bendruomenei.

VIZITAS. Spalio 17 dieną Klaipėdos universitete lankėsi ir su Rektoriumi susitiko naujai paskirtas Rusi-jos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimir Malygin.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 3MOKSLAS

Šio mokslininko darbas labai koncentruotas – jį do-mina visa, kas susiję su du-gnu. Todėl su šiuo aparatu atliekami jūros, ežerų dugnų tyrimai, mat viena iš po-vandeninio roboto funkcijų – filmuoti ir fotografuoti po vandeniu. Su povandeniniu robotu doktorantas A. Šaš-kov turi unikalią galimybę ištirti, kiek ir kokių gyvūnų gyvena jūros ar ežero dugne.

Vienas iš naujausių moks-lininko atliktų tyrimų – eks-pedicija į Platelių ežerą, kur Aleksejus apžiūrinėjo ežero dugną. A. Šaškov taip pat tyrė jūros povandeninius gūbrius, o vienas įdomiausių moksli-ninko įvardytų tyrimų – Pa-langos paplūdimių pamaitini-mas smėliu.

Šiuo aparatu šią vasarą taip pat buvo vykdoma nu-skendusių laivų apžiūra. Eks-pedicijos tikslas buvo surasti aplink laivus apsivijusius nuskendusius tinklus. Vėliau narai šiuos tinklus traukė iš dugno. Robotas naudingas ir verslui: jis gali rinkti duome-nis apie jūros dugną, kuriuos vėliau galima panaudoti įver-tinant poveikį aplinkai.

Povandeninį robotą tin-

kamai valdyti sugeba tik pats Aleksejus ir mokslininko ko-lega Andrius Šiaulys. Pasak doktoranto, aparato valdymas yra gana sudėtingas, todėl ne visiems studentams pavyksta jį suvaldyti: „Per užsiėmimus su „Erasmus“ mainų progra-mos studentais davėme jiems pamėginti pasipraktikuoti su povandeniniu robotu ir tuo-met iškart paaiškėjo, kuris studentas vaikystėje turėjo „Play Station“, o kuris – ne“, – juokavo mokslininkas.

Nors povandeninis robo-tas naudojamas tik pirmą se-zoną, tačiau iš Platelių ežero dugno tyrimų medžiagos vie-na studentė jau ruošiasi rašyti diplominį darbą.

Galimybę susipažinti su povandeninio roboto veiki-mo principu turi studentai, pasirinkę biologijos, eko-logijos ir aplinkotyros, hi-drologijos ir okeanografijos studijų programas.

Su povandeniniu robo-tu dirbantis Aleksej Šaškov mokslo šaknis įleidęs Klaipė-dos universitete: čia jis baigė biologijos bakalauro studijas, čia tęsė ekologijos ir aplinko-tyros studijas magistrantūroje ir įgijo magistro laipsnį.

Jūros ir ežerų dugno tyrimams – modernus povandeninis robotasIeva LIŠKEVIČIŪTĖ

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) mokslinin-kai savo tyrimus atlieka ir už Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ribų, jiems pasitelkdami įvairius sudėtingus aparatus. Vienas jų – povande-ninis robotas, su kuriuo tyrimus atlieka doktoran-tas Aleksej Šaškov.

FUNKCIJA. Viena iš povandeninio roboto funkcijų – fotografuoti ir filmuoti po vandeniu: tokiu būdu atliekami dugno tyrimai.

GEBĖJIMAI. Modernų povandeninį robotą tinkamai valdyti geba tik A. Šaškov (dešinėje). Praktikų metu ne visiems studentams pavyksta susitvarkyti su robotu.

NAUDA. Povandeninis robotas gali rinkti duomenis apie jūros dugną, kuriuos vėliau galima panaudoti įvertinant poveikį aplinkai.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Klaipėdos universitetas perka naują mokslinių tyrimų laivąAtkelta iš 1 psl.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologi-jos, jūros chemijos ir kitomis jūrinių technologijų laborato-rijomis bei jose koncentruoja-mu visos Lietuvos ir užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcis ir bus skirtas vykdyti visiems pagrindiniams okeanografiniams tyrimams. Numatyta, kad kelios tyri-mų sistemos galės dirbti vie-nu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biolo-giniams, fizikiniams-chemi-niams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti kontei-nerinio tipo laboratorijas. Lai-vo įgulą sudarys 6 žmonės,

o mokslinį personalą – iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, ge-ologinių, geofizinių, biologi-nių tyrimų įrangą, atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Ty-rimų laivo pagrindinės funkci-nės galimybės: hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas; stacionarių ir mobilių hidro-loginių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė; vandens mėginių paėmimas hidroche-miniams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos ty-rimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus spe-

cialius prietaisus; dugno tyri-mai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugias-pinduliniu ir vienspinduliniu echolotais, dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais; nuskendusių objektų paieška gravimetrinėmis sistemomis; dugno geologinės sandaros ty-rimai (iki 30–60 m) žemo daž-nio akustiniais ir seisminiais metodais; dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant po-vandeninio filmavimo „ROV“ ir fotografavimo „ImageProfi-ler“ sistemas; tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš pavir-šiaus – „VanVin“ tipo grunto-semiu, iš 0–1 m – gravitaciniu Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdžiu, iš 0–3–6 m – gravi-

taciniu vamzdžiu (minkštoms nuosėdoms) ir vibrogręžimu (smėliams, morenai); nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu (gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m); biologinių objek-tų surinkimas taikant įvairius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.); žvejybos statomaisiais tin-klais ir traluojant galimybės; la-boratorinių tyrimų galimybės: cheminė-biologinė laboratori-ja, geologinė laboratorija, ga-limybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją; na-vigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferenci-nė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema; kompiuteriniai tin-klai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.

Prieš inauguracijos iškilmes „Aula Magna“ konferencijų sa-lėje vyko atviras pokalbis-dis-kusija „Nuo disidento iki pasau-linio garso intelektualo“. Iškilminga inauguracijos ceremonija

Po diskusijos dalyviai buvo pakviesti į inauguracijos ceremoniją, kur p. A. Michni-kui ir prof. T. Venclovai buvo suteikti Klaipėdos universite-to Garbės daktaro vardai.

Inauguracijos ceremoni-joje dalyvavo garbinga Klai-

pėdos universiteto akademi-nė bendruomenė: Tarybos nariai ir pirmininkas, Klaipė-dos universiteto senato nariai ir pirmininkas, Lenkijos Res-publikos ambasadorius Lie-tuvoje Januszas Skolimows-kis, Klaipėdos miesto meras dr. Vytautas Grubliauskas ir kiti garbūs svečiai.

Ponas A. Michnikas ir prof. T. Venclova neslėpė susijaudinimo ir negailėjo padėkos žodžių už jų nuo-pelnų pripažinimą.

Paklaustas, kaip jaučiasi tapęs Klaipėdos universiteto Garbės daktaru, p. Adamas Michnikas teigė, kad jam di-džiulė garbė būti inauguruotam kartu su prof. Tomu Venclova.

Už plačią ir reikšmingą pilietinę, akademinę, kultū-rinę veiklą pagerbtas prof. T. Venclova kuklinosi ir sakė, kad nesijaučia nusipelnęs to-kio garbaus apdovanojimo. Labiausiai jis žmonių atmin-tyje norėtų išlikti ne kaip profesorius, mokslininkas ar

žymus visuomenės veikėjas, o kaip poetas. Atsidėkoda-mas už suteiktą Garbės dak-taro vardą jis perskaitė audi-torijai du savo eilėraščius.

Po inauguracijos universi-teto tarybos pirmininkas, Len-kijos Respublikos ambasa-dorius Lietuvoje ir Klaipėdos miesto meras tarė sveikinimo žodžius. Muzikinius svei-kinimus padovanojo Menų fakulteto profesorė Tatjana Romaškina ir prof. Valentino Masalskio studentai.

Inauguruoti du nauji Garbės daktarai

Eglė JUREVIČIŪTĖKlaipėdos universitetas lapkričio 12 dieną Garbės daktaro vardus suteikė žymiam Lenkijos visuome-

nės veikėjui ponui Adamui Michnikui ir eseistui, poetui prof. dr. Tomui Venclovai.

GARBĖ. Garbės daktarų inauguracijos ceremonijoje dalyvavo garbinga Klaipėdos universiteto akademinė bendruomenė.J. Kykalienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 5JAUNASIS MOKSLININKAS

Puikiausias pavyzdys – buvęs Klaipėdos universite-to studentas, o dabar ir Eko-nomikos katedros lektorius Donatas Jonikas. Jis dėsto ekonominę politiką ir šiuo-laikines ekonomikos teori-jas, vadovauja kursiniams ir baigiamiesiems darbams, dalyvauja bakalauro darbų gynimo komisijose.

Koks Jūsų išsilavinimas, sritys, kuriose dirbate?

Galima sakyti, esu Klaipėdos universiteto senbuvis – kai 1999 me-tais įstojau į ekonomikos bakalauro studijas, taip čia ir pasilikau. Vien bakalau-ro neužteko: 2005 metais baigiau rinkodaros vadybą ir pradėjau eiti antraeiles asistento pareigas Sociali-nių mokslų fakulteto Eko-nomikos katedroje. O štai praeitais metais įstojau į jungtinę Klaipėdos univer-siteto, Kauno technologi-jos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto dokto-rantūrą. Šiuo metu esu Eko-nomikos katedros lektorius.

Jei neapsirinku, tai esu pirmasis Klaipėdos univer-siteto ekonomikos krypties doktorantas! Doktorantū-roje tiriu verslo socialinę atsakomybę vertės kūrimo grandinės kontekstu. Aš pats labiau pritariu ir gili-nuosi į bendrosios vertės koncepciją, t. y., kai naudą gauna ne kažkas vienas, o keli gavėjai. Mano diser-tacijos siekiamybė yra su-kurti kompleksinį verslo socialinės atsakomybės in-tegravimo į vertės kūrimo grandinę modelį. Lietuva šiandieninės globalizacijos sąlygomis gali išlikti kon-kurencinga tik įsijungdama į efektyvius gamybos ar

vertės kūrimo grandines, tinklus. Verslo socialinė atsakomybė Vakaruose jau gana pažengusi, kai pas mus dar tik žengiami pir-mieji žingsniai. Kol kas nėra tokio kompleksinio modelio, kuris padėtų įver-tinti ir net maksimizuoti per socialinę atsakomybę generuojamą vertę visoje gamybos / vertės kūrimo grandinėje. Norėčiau būti tas, kuriam pavyks sukurti ne vien teorinį, bet ir gyvą, praktikoje lengvai pritai-komą modelį.

Kokie Jūsų žymiausi pasiekimai?

Labai kuklinuosi ir ne-jaukiai jaučiuosi, kai mane giria, bet dar labiau ne-mėgstu, kai reikia pasipa-sakoti pačiam. Tada sten-giuosi kalbėti tik faktais ir vengti subjektyvių inter-pretacijų.

Mano ekonomikos ba-kalauro diplominis darbas buvo pripažintas geriausiu bakalauro diplominiu dar-bu Klaipėdos universitete, 2003 m. už tai gavau var-dinę Rotary klubo „Klaipė-da“ premiją.

„Naftos grupės“ akci-ninko ir valdybos pirmi-ninko padėkos diplomas „Už svarų indėlį valdybos darbe ir grupės įmonių vystyme“. Manau, prie to labiausiai prisidėjo užsa-komųjų skrydžių į Mauri-taniją išplėtimas ir tai, kad mūsų įmonė tapo pirmąja lietuviška logistikos kompa-nija, kuri Kinijoje (Šancha-juje) atidarė savo padalinį.

Tapau ir šiemet dar kar-tą buvau perrinktas Lietu-vos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos sky-riaus pirmininku.

Kaip vertinate Lie-tuvos švietimo sistemą? Klaipėdos universiteto studentų motyvaciją?

Užuot bambėjęs, pavyz-džiui, kokie maži dėstytojų atlyginimai ir kas tie nai-vuoliai, kurie tikisi su tokiu atlyginimu pritraukti gabių žmonių dirbti švietimo sis-temoje, žiūriu, kuo aš pats galiu prisidėti. Universite-te gaunamą atlyginimą aš vertinu savotiškai tik kaip arbatpinigius prie to, ką veikiu gyvenime, ir sten-giuosi parengti bei skaityti paskaitas kaip galima ge-riau, nuobodžius dalykus pateikti įdomiau, o kai stu-dentams reikalinga pagal-ba, atrasti jiems laiko.

Studentų yra visokių, kaip ir žmonių apskritai. Tad ir jų motyvacija tikrai labai skirtinga. Per dar-bo metus pastebėjau vieną esminę tendenciją, kurią galima vertinti tiek blogai, tiek ir gerai. Prieš kelerius metus, kai pradėjau dėstyti, ketvirtakursiai ekonomis-tai beveik visi jau turėdavo darbą ir dauguma jų – dau-giau ar mažiau pagal spe-cialybę. Pastaruoju metu auditorijose sutinku labai daug ketvirtakursių, kurie vis dar neturi darbo arba dirba, kas pakliūva, t. y. siekiamas išsilavinimas jų šiandieniniame darbe praktiškai neturi galimy-bių kurti pridėtinės vertės. Tikriausiai pasakytumėte, kad bloga tendencija, gal švietimo sistema nesu-balansuota ir pan. Tačiau matau ir tai, kad vis dau-giau studentų patys bando užsiimti verslu ir sukurti darbo vietą ne tik sau, bet ir kitiems.

Donatas Jonikas – pirmasis KU ekonomikos krypties doktorantasAistė NOREIKAITĖ

Klaipėdos universitete bręsta ir tobulėja gabūs ir turintys motyvaciją moks-lininkai. Kuo toliau, tuo dažniau jaunieji mokslininkai įsilieja į akademinę ben-druomenę, tampa dėstytojais, aktyviai užsiima moksline veikla ir garsina uni-versiteto vardą.

Koks Jūsų požiūris į mokslo aukštumų ir to-bulėjimo siekiančio jau-no žmogaus galimybių realizavimą Lietuvoje?

Tiems, kurie laukia, kol jiems ką nors atneš ant lėkštutės, atėjo prasti lai-kai. Ekonomika susitraukė, sumažėjo darbuotojų porei-kis, pasikoregavo atlygini-mai... Kaip sakoma, patys esame savo likimo kalviai. Žmogus, kuris vadovaujasi šiuo principu, tikrai ras ga-limybių, bet nebūtinai Lie-tuvoje. Mūsų studentai turi verslumo gyslelę – galiu pats tai patvirtinti.

Galbūt galėtumėte, kaip jaunasis mokslinin-kas, ko nors palinkėti Klai-pėdos universiteto akade-minei bendruomenei?

Ne vien Klaipėdos uni-versitetas, bet apskritai Lietuvos mokslas turi gero potencialo ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek mes tą potencialą išvystysime ir panaudosime. Nelauki-me, bet patys imkimės ini-ciatyvos savo srityje. Kiek mokslininkai įsigilins į savo tiriamas problemas, tai tokio lygio atradimų ir galime tikėtis. O studen-tams – kiek žinių pasiimsi-te, tiek jų ir turėsite!

Ekonomikos katedros lektorius Donatas Jonikas.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Studentams katedroje suteikiama ne tik teorinių ži-nių, jie gauna ir praktikos: būsimieji žurnalistai gali ra-šyti Klaipėdos universiteto laikraščiui, tobulinti savo gebėjimus mokomajame žur-nalistikos studijų tinklaraštyje „Sociumas“, dalyvauti Žurna-listų klubo veikloje, prisijungti prie Medijų laboratorijos ir kt.

Pirmaisiais studijų metais žurnalistai mokosi bendrų-jų dalykų, o jau nuo antrojo kurso plačiau gilinasi į spe-cialybės dalykus. Studentai džiaugiasi, kad dar studijų metu galima tobulinti įgytus įgūdžius. Vieni rašo į Klai-pėdos universiteto laikraštį, kiti praktikuojasi katedros vedėjos doc. dr. D. Janavi-čienės iniciatyva sukurtame mokomajame tinklaraštyje „Sociumas“. Taip pat katedro-je aktyviai veikia ir lektorės Irenos Rezgevičienės įkurtas Žurnalistų klubas. Šiemet klu-bo prezidentas Rytis Savickis drauge su kolegomis univer-siteto studentams pristatė žur-naliuką „V.E.T.O!“ Ketvirto kurso studentė Dovilė Sobu-taitė teigia, kad praktikuotis ir gilinti savo sugebėjimus yra kur, tik reikia tam noro: „Jei mėgsi tai, ką darai – tai ir bus kur pasireikšti, ir seksis. Dabar interneto erdvė beveik visagalė. Žinoma, reikia su-vokti, kad tai nėra ta studijų programa, kurią tik pabaigus atsidarys visos durys. Neatsi-darys nė vienos, jei pats nero-dysi iniciatyvos ir nesistengsi. Bet apskritai ši studijų pro-grama ganėtinai universali ta prasme, kad gali išsilavinimą pritaikyti daugelyje sričių.“Žurnalistikos studijų absolventai dirba pagal specialybę

Būsimieji žurnalistai, stu-dijų metu įgiję dalykinių ži-nių, pažintinių ir praktinių ge-bėjimų, gali dirbti periodinių

Komunikacijų katedra pamažu atsinaujinaŽivilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedroje rengiami žurnalistai ir in-formologai. Taip pat veikia magistrantūros studijų programa „Medijos ir komunikacija“, aprėpianti įvairias komunikacijos sampratas akcentuojant naujųjų medijų specifiką.

leidinių redakcijose, televizi-jos ir radijo stotyse, elektroni-nės žiniasklaidos portaluose, įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybo-se. Katedros dėstytoja doc. dr. Daiva Sirtautienė džiaugiasi, kad studentai, baigę žurna-listikos studijas, dirba būtent žiniasklaidos ar viešųjų ryšių srityse: nemažai absolventų dirba periodinių leidinių re-dakcijose, pavyzdžiui, Rūta Juknevičiūtė („Respublika“ žurnalistė), Milda Skiriutė („Klaipėda“ žurnalistė), Pau-lius Matulevičius („Vakarų ekspreso“ žurnalistas), televi-zijoje dirba Indrė Tumėnaitė, Dovydas Kasparavičius („Bal-ticum TV“), viešųjų ryšių srityje darbuojasi Benjamina Zdanevičiūtė. Dėstytoja sako paminėjusi tik mažą absolven-tų dalį. Dirbančiųjų pagal spe-cialybę yra kur kas daugiau.Naujai įsikūrusi moderni Medijų laboratorija

Šių metų lapkričio 8 die-ną Socialinių mokslų fakultete atidaryta nauja Medijų labo-ratorija, kurioje sumontuota naujausia moderni aparatūra: kompiuteriai, pritaikyti dar-bui su aukštos kokybės vaizdo technika (HD), profesionali programinė įranga, garso ir vaizdo įrašymo įrenginiai, videokameros su įvairiais

priedais. Medijų laboratori-joje žurnalistikos studijų pro-gramos studentai praktiškai mokysis darbo televizijoje ir radijuje ypatumų. Medijų la-boratorijoje parengti studentų darbai jau publikuojami inter-netinėje erdvėje.Informologija

Be žurnalistikos bakalauro studijų programos, Komuni-kacijų katedroje veikia ir in-formologijos studijų progra-ma. Katedros vedėja doc. dr. Daiva Janavičienė apgailesta-vo, kad nuo 2013 m. informo-logijos studijų programą Klai-pėdos universitete planuojama uždaryti dėl nepakankamo stojančiųjų susidomėjimo ja. Per tuos metus, kol progra-ma veikė, Klaipėdos regiono bibliotekas gerokai papildė nauji kvalifikuoti darbuotojai. Vedėja didžiuojasi savo srityje dirbančiais ir užimančiais gar-bingas pareigas absolventais. „Dr. Ineta Krauls – Naciona-linės M. Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro direktorė ir VU Komunikaci-jos fakulteto dėstytoja, Rasa Merkevičiūtė – respublikinio projekto „Bibliotekos pažan-gai“ koordinatorė Klaipėdos regione, Airida Samavičienė – Klaipėdos apskrities I. Si-monaitytės bibliotekos Infor-macinių technologijų skyriaus

vedėja, Daiva Nakrošienė – I. Simonaitytės bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus ve-dėja, Elena Stankevičienė – Pa-gėgių savivaldybės bibliotekos direktorė, Jonas Grušas – Skuo-do rajono viešosios bibliotekos direktorius. Dar galėčiau vardy-ti labai ilgai“, – sako vedėja.

Komunikacijų katedra veikia tikrai aktyviai, nuolat atsinaujina ir siekia studen-tams sudaryti geriausias sąly-gas save realizuoti.Medijos ir komunikacija – magistrantūros studijos

„Kadangi tai yra komu-nikacijos srities studijos, nusprendėme, kad reikia pa-teikti daugiau komunikacijos teorijų, analizuojant ir komu-nikacijos tyrimo metodus. Į pagrindinį studijų tinklelį įtraukėme rinkodarą. Taip pat buvo nuspręsta, kad į studijų programą reikia įtraukti ir tai-komąsias medijas, neužmirš-tant ne tik teorinių aspektų, bet ir praktinės veiklos, kurią studentai išbandys. Taip pat įtraukėme medijų teorijas. Medijų teorijose dėstoma tiek teorinė medžiaga, tiek bando-ma suaktyvinti studijuojan-čiųjų kūrybingumą, kuris ga-lėtų reikštis pritaikant įvairias medijas“, – magistrantūros studijas apibūdina katedros vedėja D. Janavičienė.

Komunikacijos katedros studentai šiemet susibūrė į atsinaujinusį Žurnalistų klubą.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. lapkritis (Nr. 36) 7

Dvi savaites besitęsiančią šventę organizavo visos Klaipėdos regiono aukštųjų mokyklų studentų savivaldos. Bendradarbiauta ir su užsienio universitetais – vykusių diskusijų metu bandyta išsiaiškinti, kas svarbu šiuolaikiniam studentui, ir semtasi naujų idėjų.

Pasak Klaipėdos universiteto studentų sąjungos viceprezidento plėtrai, vieno iš TSD organizatorių Aurimo Mikniaus, kažkada TSD startavo kaip studentų pasilinksminimo renginys, bet išaugo ir dabar studentams stengiamasi suteikti daugiau galimybių atrasti juos dominančios veiklos. „Stengiamės, kad studentams būtų siūlomos ne tik pramogos, bet ir edukacinės pamokos. Norėjome kuo labiau paįvairinti studentų gyvenimą“, – sako A. Miknius.

Šiemet organizatoriai vylėsi paskatinti studentus aktyviai ir prasmingai praleisti laisvalaikį: pirmą kartą buvo organizuojamas spor-tinio pokerio turnyras, laipiojimas uolomis (teorija ir praktika), vyko krepšinio varžybos „3x3“, šokių pamokos. Nemėgstantieji sporto galėjo atsikratyti skolų: jau ne pirmus metus knygas namuose užlaikiusiems studentams Klaipėdos valstybinės kolegijos, Klaipėdos universiteto, Ievos Simonaitytės ir Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekos suteikė nuolaidas.

A. Miknius ypač džiaugiasi muziejų nuolaidomis: „Net šeši muziejai Klaipėdoje studentus su LSP įleido nemokamai. Girdėjau, kad į Klaipėdos muziejus buvo atvykę kolegos ir draugai iš Vilniaus, Kauno. Puiku, kai specialiais pasiūlymais gali pasinaudoti ne tik Klaipėdos studentai, bet ir svečiai. „TSD Klaipėda“ įgauna na-cionalinį mastą.“

Kitų metų TSD organizatoriai planuoja paminėti rekordu: „Tai būtų dar vienas koky-binis „TSD Klaipėda“ šuolis į priekį. Norime padaryti originalų dalyką, kuris būtų įtrauktas ne tik į Lietuvos, bet galbūt ir į tarptautinių rekordų knygą. Tuomet visam pasauliui parodytumėme, kad mūsų studentai nori ir gali puikiai paminėti savo dieną,“ – su šypsena, bet paslaptingai ateities planus išduoda Aurimas Miknius.

Rūta JUOZAPAITyTĖTarptautinės studentų dienos (TSD) proga studentai buvo kviečiami dalyvauti įvairiuose renginiuose

visoje Lietuvoje. Klaipėdoje studijuojantis jaunimas galėjo džiaugtis smagiomis vakaronėmis, puikiais pasiūlymais, nuolaidomis ir edukacinėmis pramogomis.

Tarptautine studentu diena – koja kojon su studentais

.

,Domo Lukausko nuotr.

Editos Šereikytės nuotr.

2012 m. lapkritis (Nr. 36) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 8

Spalvotais balionais pa-sipuošę studentai būriavosi Pedagogikos fakulteto vidi-niame kiemelyje. Studentų atstovybė ir grupių seniūnai lauke suorganizavo nepa-kartojamą jubiliejaus šven-tės reginį, kurį Pedagogikos fakulteto dekanas doc. dr. P. Žakaitis stebėjo iš viršaus.

Džiaugiamės, kad Deka-nas liko maloniai nustebin-tas ir pagerbtas gimtadienio proga, nes tai ir buvo mūsų tikslas!

Pedagogikos fakulteto studentai jubiliejaus proga pasveikino DekanąIngrida ADOLEVSKyTĖPedagogikos fakulteto studentė

Klaipėdos universitetas ir UAB „Baltisches Haus“ pasirašė paramos sutartį. Šia sutartimi UAB „Baltisches Haus“ įsipareigojo suteikti beveik 30 tūkst. litų paramą studentų stipendijoms. Po vie-ną stipendiją bus skiriama biomedicinos, fizinių, humanitarinių, menų, socialinių ir technologijos studijų sričių trečio ir ketvirto kurso bakalauro nuolatinių studijų studentams. Penkis mėnesius, t. y. vieną studijų semestrą, šeši studentai gaus 490 litų stipendijas.

Stipendiatai bus parenkami motyvuotu Klaipėdos universite-to sprendimu, įvertinant praėjusių metų gabiausius atitinkamos mokslo srities studijų programos studentus arba studentus, atliku-sius išskirtinius savo studijų srities darbus.

UAB „Baltisches Haus“ teiks paramą KU studentams

Tautas jungia meilė etninei muzikai

Kolektyvui pareiškus norą susipažinti su kitos šalies uni-versiteto ansambliu, „Vytinės“ meno vadovė Irena Petrulio-nienė suskubo rašyti kultūrinį projektą „Už bal‘toms mare-lėms“, kuris gavo palaikymą iš Klaipėdos miesto savival-dybės. Vedami siekio puoselė-ti savo etninę kultūrą per liau-dies kūrybą, giliau p a ž i n t i

kitų valstybių kultūrą ir jų is-toriją, spalio 19 dieną Olštyno (Lenkija) Varmijos-Mozūrijos universiteto bendruomenei klaipėdiečiai pristatė meninę programą, pagrįstą Klaipėdos krašto etnine muzika. Šio uni-versiteto folklorinis ansamblis „Kortowo“ (vad. Boguslaw Wožniak ir Ewa Kokoszko) lietuvius su- tiko gausiais

plojimais, ne-gailėjo gra-žių žodžių ir padova-nojo jaukų ir linksmą naujų pa-

žinčių vakarą.Aplankytos istorinės vietos

Po bičiulystės vakaro klaipėdiečiai turėjo galimybę aplankyti kryžiuočių ordino Marienburgo (Malborko) pilį. Širdis studentams suvirpėjo nuvykus į Žalgirio mūšio lau-ką, kuriame pleveno Lietu-vos Respublikos ir Klaipėdos universiteto vėliavos. Kelionė pasibaigė jaukiame kurorti-niame Mikolaikų (Mikołajki) miestelyje ir jame esančiame vandens pramogų parke.Draugystė tęsis Klaipėdoje

Po kelionės kolektyvas

jau rengia programą naujiems koncertams ir artėjančioms pavasario kelionėms. Tačiau labiausiai galvas jaunuoliai suka dėl draugų sutiktuvių. Gruodžio 7 dieną Jūrų techni-kos fakultete vyks trijų Balti-jos šalių universitetų studentų ansamblių festivalis „Vienam sūkury“. Universiteto ben-druomenė ir visi muzikos my-lėtojai koncerte išvys ne tik „Vytinės“ kolektyvą, bet ir naujuosius jų draugus iš Len-kijos bei Liepojos (Latvija) pedagoginio universiteto šo-kių ansamblio „Banga“ narius.

„Vytinės“ sezonas prasidėjo tarptautine draugysteŽivilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

Praėjusiais metais apsilankę Šiauliuose, Vilniuje ir Nidoje, šiemet Klaipėdos universiteto tautinio meno ansamblio „Vytinė“ nariai nusprendė ieškoti draugų kaimyninėje Lenkijoje.

2012 m. lapkritis (Nr. 36) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas /

Ansamblio muzikantai Žalgirio mūšio lauke.

8

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2012 m. lapkritis (Nr. 36) 9STATUSAS: STUDENTAS

Maksimalistas AudriusAudrius Knolis – universalus robotų konstruo-

tojas, galima sakyti, tikras technikos „asas“. Kalbėdamas apie save vaikinas sakosi dirbantis, projektuojantis, kons-truojantis ir dar galybę visokiausių da-lykų veikiantis studentas, iš gyvenimo besistengiantis pasiimti viską. „Pamėgink paklausti, ko aš nesu bandęs“, – provokuo-ja Audrius. Jis yra ir su parašiutu šokęs, ir Adrijos jūroje nardęs. Audrius neslepia mėgstantis iššūkius: „Bandžiau ir smuiku, ir gitara groti. Vien jau smičių laikyti yra kaž-kas. Tačiau tikslas buvo išmokti pagroti bent vieną dainą.“Gyvenimo moto ir autoritetai

Paklaustas apie gyvenimo moto Audrius susimąsto. Jam svarbiausia – nebūti abejingam gyvenimui ir stengtis išbandyti viską, kas tik įma-noma. Vaikino nuomone, labai svarbu užsibrėžti ne tokius tikslus, kaip naujausias „iPhone“, o tokius, kurie teiktų įvairiapusės patirties.

Apie autoritetus Audrius sako: „Aš visada įsiklau-sau į savo sritį išmanančių žmonių nuomonę.“Robotų manija ir konstravimas šiandien

Robotų konstravimu visą komandą užkrėtė Vitalijus Rodnovas, pirmasis pradėjęs konstruoti ir įkūręs robotis-tų būrelį. Konstruodami robotus jaunuoliai apkeliavo ne-mažai Europos šalių, lankėsi Japonijoje, o V. Rodnovo ir Audriaus kurtas robotas pabuvojo ir JAV. „Mano robotukas kietesnis už mane“, – juokauja vaikinas.

Pasak Audriaus, robotų konstravimas reikalauja nema-žai pajamų: „Pelnas iš robotukų mažas, o gyventi irgi reikia. Šiemet numatomi dideli mokesčiai už šilumą“, – šmaikštauja vaikinas. Kad užsidirbtų, Audrius konstruoja elektros genera-torius, dalyvauja įvairiausiuose Elektrotechnikos katedros pro-jektuose, tad robotukai ir elektronika kol kas tėra tik hobis.Aplinkinių požiūris ir ateities pranašystės

Prakalbus apie aplinkinių požiūrį į robotų konstruotojus, Audrius pripažįsta, kad Lietuvoje ir Europoje jis yra gana siau-ras: „Tikriausiai keistai atrodo žmogus, kuris naktimis užsidaręs kažką lituoja, konstruoja.“

Audrius prognozuoja, kad žmonės po 30–40 metų bus išstumti robotų ir dirbtinio jų intelekto. Visa tai neabejotinai prives prie naujų žmonijos iššūkių, mano Audrius, tačiau neverta nusiminti, nes gy-venimas juda į priekį, viskas kuriama žmogui ir dėl žmogaus. Tikėki-mės, kad šios robotų meistro pranašystės taip ir liks ateities vizijomis.

Šiuo metu Audrius, padedamas Elektrotechnikos katedros ir Olego Lyan, mėgina atgaivinti robotistų būrelį Klaipėdos univer-sitete. Šio būrelio nariai antradieniais ir ketvirtadieniais 15 valandą renkasi Jūrų technikos fakultete, 422 auditorijoje. Į būrelį užsirašyti ir nemokamai išmokti projektuoti bei programuoti gali visų studijų programų studentai, susidomėję robotų kūrimu ir konstravimu.

Audrius Knolis: „Pamėgink paklausti, ko aš nesu bandęs“Ieva AUGyTĖ

Įdomaus studento statusas Klaipėdos universitete suteikiamas tik labai ypatingiems jaunuoliams. Šį sykį siūlome susipažinti su pramonės elektros įrangos ir automatikos magistrantu Audriumi, šiuo metu dirbančiu Elektrotechnikos katedroje ir laisvalaikiu kuriančiu robotus.

Jei susidomėjote, rašykite Audriui

el. paštu knoliss@gmail.com

Konstruodamas robotus Audrius apkeliavo nemažai

Europos šalių, lankėsi net Japonijoje.

2012 m. lapkritis (Nr. 36) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10RENGINIAI STUDENTAMS (IR NE TIK)

GMMF SA laikosi gražios tradicijos – matematikų ir informatikų dienos

Kur? Kada? Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, lapkričio 26 – 28 dienomis

Tai tradicinis fakulteto renginys, kurio metu rengia-mos įvairios užduotys, susijusios su matematikos ir infor-matikos studijų programomis. Viso renginio pagrindas – viktorina. Rengėjai džiaugiasi, kad joje dalyvauja gausus studentų ir dėstytojų būrys. Tad neverta praleisti progos savo išmanumu pralenkti vieną kitą ... dėstytoją.

GMMF SA kalėdinis gerumasKur? Kada? Likus vos kelioms dienoms iki Naujų-

jų metų GMMF SA rengia dėstytojams kalėdinį vakarą. Šiam vakarui fakulteto dėstytojai nominuojami geriausio, senamadiškiausio, originaliausio ir kt. dėstytojo katego-rijose. Tai vienas svarbiausių GMMF SA metų renginių, tad galime tikėtis kokybiško ir verto dėmesio renginio.

SMF SA šildys sušalusius studentusKur? Kada? Socialinių mokslų fakultetas, gruodis

Artėjant šalčiausiam metų laikui SMF SA pažada šil-dyti studentus dalydama karštą arbatą. Gruodžio mėne-sį studentų atstovybės nariai nusprendė ilgųjų pertraukų metu ne tik patys šildytis skania arbata, bet ir pasidalyti su kitais kiekvieną dieną į fakultetą per pusnis klampo-jančiais studentais.

SMF trečiakursių mediumas grąžins į Lietuvos kaimą

Kur? Kada? Gruodžio 6-ąją SMF SA organizuoja-mas tradicinis renginys – trečiakursių mediumas. Šiais metais studentų atstovybės pirmo ir antro kurso studentai nusprendė trečiakursiams priminti, kas yra tikrasis Lietu-vos kaimas. O po dieninės dalies, žinoma, laukia ir lauki-nis vakarėlis, kurį klube ,,Martini“ kaitins grupės „Pikaso“ vaikinai bei radistai Jonas ir Rolandas!

SMF specialybių dienos – ekonomikaKur? Kada? Gruodžio 5-oji Socialinių mokslų fakul-

tete skirta ekonomistams ir jų studijoms. Tą dieną eko-nomistai galės džiaugtis didžiuliu plakatu fakulteto fojė. Ir galbūt Klaipėdos universiteto Ekonomistų klubas bus pasiruošęs pasveikinti visų kursų ekonomikos studentus?

HMF SA jaukus ir šiltas poezijos vakarasKur? Kada? Humanitarinių mokslų fakultetas,

gruodžio 13 d.

Tai puikiai adventui tinkantis poezijos vakaras, ku-riame kviečiami dalyvauti visi. Neįpareigojantis pasibu-vimas su visa akademine bendruomene (dėstytojai – ne išimtis)! Galėsite pasiklausyti ar patys paskaityti savo ar mėgstamo poeto eilių. Prisijungti gali visi norintys. Re-gistracija el. paštu atstovybe.hmf@ku.lt (vardas, pavardė, fakultetas, kursas, autorius, kūrinys / eilėraštis).

Gabija RAKAUSKAITĖ

Žaismingai skambant Menų fakulteto džiazo muzikantų atliekamos muzikos garsams lankytojai buvo pakviesti į rengi-nio atidarymą. Jį tradiciškai pradėjo KU rektorius prof. dr. Vai-dutis Laurėnas. Vėliau Klaipėdos universitetą pristatė mokslo ir studijų prorektorė prof. dr. Inga Dailidienė. Renginio lanky-tojai turėjo galimybę išvysti originalius universiteto fakultetų prisistatymus, kiekvienas moksleivis galėjo asmeniškai pasi-kalbėti ir užduoti klausimus studentams bei dėstytojams.

Dauguma atvykusių abiturientų dar dvejoja, kokią studi-jų programą pasirinkti, bet jau yra tvirtai apsisprendusių savo ateitį sieti su KU. Pavyzdžiui, Ieva iš Šilutės dar nežino, ką norėtų studijuoti, tačiau ją traukia medicinos sritis. Kokią stu-dijų programą rinksis, dar neapsisprendė ir šiaulietė Eglė, nors savo ateitį ji linkusi sieti su humanitariniais arba socialiniais mokslais. Iš Telšių atvykusi Evelina planuoja stoti į KU – čia ji norėtų studijuoti psichologiją, nes mėgsta stebėti žmones. Į KU įstoti tikisi ir klaipėdietis Darius, kurį domina inžinerija ir programavimas. Vaikinas dar nežino, ką pasirinks – jis turi dvejus metus apsispręsti, prie ko labiau linksta širdis.

Atvirų durų dienos lankytojus labiausiai domino ekonomikos, viešojo administravimo, vadybos, filologijos studijų kryptys.

Atvirų durų diena: 100 galimybių studijuoti prie jūrosKristina ABROMAVIČIŪTĖ

Paskutinieji metai mokyklos suole daugeliui moksleivių tampa rimtu išbandymu. Tenka apsispręsti, kuriuo keliu pasukti, kokią aukštąją mokyklą ir studijų programą pasirinkti. Klaipėdos universitetas pakvietė būsimuosius studentus į atvirų durų dieną, kurios metu suteikė naudingos ir reikalingos informacijos apie studijas.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 11SVETUR

Stipendijų fondo lėšos skiriamos moksliniams vizi-tams į Europos Sąjungos šalis, Norvegiją, Šveicariją, JAV ir Kanadą. Šio straipsnio autorė pasinaudojo unikalia Šernų stipendijos teikiama galimybe vykdama į vieną didžiausių Baltijos regiono šalių moksli-ninkų forumą Čikagoje.

Čikagoje, Ilinojaus uni-versitete, vyko 23-ioji Baltijos studijų progreso asociacijos (Association for the Advance-ment of Baltic Studies) orga-nizuota konferencija „Globali

Baltija: ateinantys 20 metų“. Konferencija buvo labai gau-si: pranešimus skaitė 209 pra-nešėjai, dar apie 100 žmonių dalyvavo kaip klausytojai. Pranešėjai atvyko iš 15 valsty-bių, įvairioms Lietuvos moks-lo institucijoms konferenci-joje atstovavo 31 pranešėjas. Dirbama buvo penkiolikoje sekcijų: istorijos, kalbotyros, literatūros, muzikologijos, antropologijos, sociologijos, ekonomikos ir kitose. Sureng-tos šešios apskritojo stalo dis-kusijos istorijos, politikos, pa-

veldo, ekonomikos, mokslinės spaudos, Baltijos šalių studijų klausimais.

Literatūros sekcijoje, ku-rioje dalyvavo iš šio straips-nio autorė, vyko septyni po-sėdžiai, kuriuose perskaityti 25 pranešimai. Šioje sekcijoje atstovauta trims mokslo ins-titucijoms iš Lietuvos – Vil-niaus universitetui, Lietuvių kalbos institutui ir Klaipėdos universitetui.

Straipsnio autorė nepa-prastai dėkoja Šernų šeimos stipendijų fondo mecenatams

ir fondo valdybai už suteiktą stipendiją. Nuoširdžiai ačiū ir Universiteto Mokslo skyriaus darbuotojoms, ne tik paskati-nusioms kreiptis į fondą, bet ir suteikusioms išsamią infor-maciją, itin palengvinusią rei-kalingų dokumentų tvarkymą. Maga paskatinti visus jaunus Universiteto mokslininkus ak-tyviau naudotis Šernų šeimos stipendijų fondo teikiamomis galimybėmis ir garsinti Klaipė-dos universiteto vardą tarptau-tiniuose mokslo forumuose.

Konferencija Čikagoje su Šernų šeimos stipendijadr. Žavinta SIDABRAITĖHMF Literatūros katedros docentė

Dažnas Lietuvos mokslininkas, įveikęs sudėtingus prestižinių konferencijų atrankos turus ir išvydęs savo pranešimą renginio programoje, patiria ne tik džiaugsmą, bet ir didžiulį rūpestį – iš kur ir kaip gauti paramą tolimai ir brangiai kelionei. Šernų šeimai įsteigus stipendijų fondą Klaipėdos universiteto jaunieji (iki 45 metų) mokslininkai šią problemą gali spręsti lengviau – fondas, skirdamas stipendijas, skatina jaunųjų Klaipėdos universiteto dėstytojų dalyvavimą konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose užsienyje.

Universitetas ES mažųjų valstybių universitetų asociacijos veikloje

dr. Saulius BUČAS, Administracijos reikalų direktorius

Spalio 24 d. Universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas dalyvavo Europos Sąjungos mažųjų valstybių universitetų asociacijos generalinėje asamblėjoje, kuri vyko Kipro universitete Kipro sostinėje Nikosijoje.

Ši asociacija įkurta 2011 m. Jos narės – septynios ES vals-tybės, kurių gyventojų skaičius yra iki 3,5 mln. gyventojų. Tai Kipras, Malta, Liuksemburgas, Slovėnija, Estija, Latvija ir Lie-tuva. Šalims atstovauja dvide-šimt jų universitetų. Lietuvai – Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Ro-merio, Kauno technologijos universitetai. Laikinai Vil-niaus universiteto rektoriaus

pareigas einantis prof. Juras Banys yra asociacijos valdy-mo komiteto narys.

Asamblėjoje buvo aptarti pasiūlymo dokumento (Pro-posal Document) Europos ko-misijai parengimo klausimai. Asociacija, kaip universitetų konsorciumas, savo veiklai prašys išskirtinių finansavimo sąlygų (atskiro fondo) dalyvau-ti ES programoje „Horizon-tas 2020“ (HORIZON-2020),

skirtoje investicijoms į moks-linius tyrimus ir inovacijas. Buvo aptartas pasiūlymo biu-džetas, jo struktūra ir skatini-mui siūlomos veiklos. Dabar šaliai atstovaujantys univer-sitetai drauge turi apsispręsti, kokias mokslo kryptis reikėtų remti ir vystyti, kokius mokslo centrus modernizuoti ir / arba įkurti naujus. Artimiausiu metu šiuos klausimus aptars Lietu-vos universitetų vadovai, bus

suformuota darbo grupė pasiū-lymo daliai iš Lietuvos pusės realizuoti.

Asamblėjos posėdžių metu buvo aptarti klausimai dėl asociacijos šalių sutarties pa-rengimo ir pasirašymo, stipen-dijos įsteigimo šalių studentų mainams, narystės mokesčio dydžio, bendradarbiavimo bi-bliotekų informaciniuose mai-nuose, artimiausių susitikimų ir kitų bendrų darbų.

Europos Sąjungos mažųjų valstybių universitetų asociacijos generalinėje asamblėjoje dalyvavo ir KU rektorius prof. Vaidutis Laurėnas.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Šią konferenciją inicijavo ir šiemet jau ketvirtą kartą suren-gė Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Reabilitacijos katedra. Šiemetinėje konferencijoje ben-

dradarbiauta su Lietuvos meno terapijos asociacija. Konferen-cijos organizaciniame komitete buvo mokslininkų iš Lietuvos universitetų ir JAV, Rusijos,

Rumunijos, Ukrainos, Balta-rusijos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų.

Konferencijos organizato-riai teigia, kad plečiasi prane-

Meno terapijos aktualijos

Salomėja BURNEIKAITĖ, Reabilitacijos katedros dėstytojaKlaipėdos universitete vyko Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Kū-

rybiniai metodai reabilitacijoje“, kurioje dalyvavo beveik du šimtai klausytojų.

Dr. Kazio Pemkaus (1920−1996), nuo 1956 m. gyvenusio JAV, surinkta litua-nistinė kolekcija nuo 1997 m. liepos 14 d. saugoma ir lanky-tojams prieinama Klaipėdos universiteto bibliotekoje. Šio-je kolekcijoje esama nemažai leidinių, kurie yra vieninteliai visoje Lietuvoje.

Konferencijoje praneši-mus skaitė ir KU mokslininkai (prof. dr. R. Bončkutė, prof. dr. D. Petrauskaitė), ir daugelio Lietuvos mokslinių bibliotekų specialistai. Renginys sulaukė nemažai dalyvių, tarp kurių buvo ir ypatingas svečias – dr. Kazio Pemkaus sūnus Arūnas Pemkus, pastaruosius 20 metų gyvenantis ir dirbantis Lietu-voje. Konferencijos metu KU bibliotekininkai pagerbė savo kolegę – Retų spaudinių, ko-lekcijų ir rankraščių skyriaus vedėją Emiliją Danutę Ste-ponavičiūtę, kuri visus šiuos

15 metų buvo pagrindinė dr. Kazio Pemkaus kolekcijos saugotoja, tvarkytoja, katalo-guotoja ir informacijos apie šią kolekciją skleidėja.

Antrąją konferencijos dieną vyko teorinis-praktinis seminaras „Rankraščiai: sau-gome, tiriame, skleidžiame žinią“, skirtas rankraštiniam paveldui tvarkyti. Seminare pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bi-bliotekos (LNB) darbuotojai, vadovaujami šios bibliotekos Informacijos išteklių formavi-mo ir vystymo centro vadovės Jolitos Steponaitienės. Konfe-rencijos dalyviai susipažino su dr. Kazio Pemkaus biblioteka-archyvu, dalyvavo atidarant kilnojamosios fotodokumenti-kos parodą „Atrastas Karaliau-čius“. Jubiliejinei konferencijai įamžinti KU leidykloje išleistas leidinys, kuriame skelbiamos pranešimų tezės ir pristatoma

„Sugrįžtantys archyvai – Lietuvos mokslininkams“dr. Janina PUPELIENĖ, KU bibliotekos direktorė

2012 m. lapkričio 8–9 dienomis KU biblioteka kartu su KU Menų fakulteto Muzikologijos institutu ir KU Hu-manitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedra organizavo mokslinę konferenciją-seminarą „Sugrįžtantys ar-chyvai – Lietuvos mokslininkams“, kuri buvo skirta dr. Kazio Pemkaus bibliotekos-archyvo įkūrimo Klaipėdos universitete 15 metų sukakčiai pažymėti.

šimų geografija, vis daugiau žmonių domisi meno terapijos galimybėmis. Pastebėta, kad auga susidomėjimas ir Klaipė-dos universiteto SvMF studijų programomis, primenančiomis apie holistinį požiūrį į žmogų. Konferencijos metu svarstytas menų terapeuto profesijos kva-lifikacinių reikalavimų aprašo projektas, kurio pagrindu pa-rengtos rekomendacijos Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Studijų procese ir rengiant konferenciją bendradarbiau-jama su neįgaliųjų organiza-cijomis, dienos centrais, kurie drąsiai imasi taikyti įvairius kūrybinius metodus. Tuo įsi-tikino ir konferencijos daly-viai, susipažinę su Klaipėdos lopšelio-darželio „Sakalėlis“ neįgalių vaikų dailės darbais ir stebėję BĮ neįgaliųjų dienos centro „Klaipėdos lakštutė“ choreografinę kompoziciją „Laiko skrynia“, parodytą kon-ferencijos pradžioje.

dr. Kazio Pemkaus asmenybė ir jo surinkta kolekcija.

Ši konferencija-semina-ras – sėkmingas universiteto mokslininkų ir bibliotekininkų bendradarbiavimo projektas.

Universiteto bendruomenę kviečiame aplankyti ta proga eksponuojamas parodas – iki š. m. gruodžio 6 d. Menų fa-kulteto Koncertų salės fojė numatomą eksponuoti foto-

dokumentikos parodą „Atras-tas Karaliaučius“ (atvežtą iš LNB) ir dr. Kazio Pemkaus bibliotekos-archyvo fojė eks-ponuojamą parodą „Retos 1915–1917 m. knygos dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve“.

Nuotraukose užfiksuotas konfe-rencijos ir seminaro akimirkas gali-ma peržiūrėti KU Bibliotekos inter-neto svetainėje http:www.ku.lt/libr/ ir socialiniame tinkle „Facebook“.

TERAPIJA. Dailės terapijos grupės dalyviai su meno terapeute Reante Lūšis. Nuotr. iš Reabilitacijos katedros archyvo

ARCHYVAS. KU Bibliotekos Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyriaus vedėja Danutė Steponavičiūtė ir Arūnas Pemkus dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve. I. Kislausko nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 13UNIVERSITETO SVEČIAI

Spalio 15–19 dienomis Klaipėdos universiteto Menų fakultete lankėsi Kalabrijos Redžo F. Cilea konservatorijos profesoriai Giuseppe Currao, Antonino Spezzano, Antonello Timpani ir studentai Cristina Cerretani, Francesco Calipari ir Vincenzo Lombardo.

Prof. G. Currao jau ilgą laiką yra mūsų bičiulis, tačiau tikras atradimas buvo profeso-rius A. Spezzano. Jis yra Džia-zo muzikos katedros vedėjas ir puikus saksofono meistras. Profesorius vedė meistriškumo kursus Klaipėdos ir Žemaitijos regiono muzikos ir meno mo-kyklų pedagogams bei moks-leiviams, Menų fakulteto ir Klaipėdos S. Šimkaus konser-

vatorijos dėstytojams bei stu-dentams. Tai labai emociona-lus, kūrybingas, turintis tvirtų teorinių žinių, puikiai išmanan-tis savo profesiją pedagogas.

Kitas meistriškumo kursų pedagogas buvo profesorius G. Currao, su Lietuvos klarne-tininkais dirbęs prie klasikinių kūrinių. Lietuvių ir italų stu-dentai repetavo ir ansamblinę muziką (duetai, trio, kvartetai, kvintetai).

Meistriškumo kursų pabai-goje svečiai ir lietuviai suren-gė didelį dviejų dalių koncertą Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje, ku-riame dalyvavo profesoriai, taip pat studentai klarnetininkai iš Italijos ir Lietuvos.

Italų ir lietuvių kūrybinis bendradarbiavimasProf. Vytautas TETENSKAS, Menų fakulteto dekanas

2005 metais prasidėjęs kūrybinis bendradarbiavimas tarp Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Ka-labrijos Redžo F. Cilea konservatorijos tęsiasi iki šių dienų. Dabar jis jau peraugo ir į akademinį bendra-darbiavimą. Kasmet keičiamasi dėstytojų ir studentų delegacijomis, rengiami seminarai, meistriškumo kursai, vyksta koncertai.

Po koncerto Menų fakul-teto dekanas prof. Vytautas Tetenskas įteikė meistriškumo

kursų dalyviams pažymėjimus, patvirtinančius jų dalyvavimą renginiuose.

Apie 30 gimnazijos mo-kinių pasitiko katedros ve-dėjas prof. Valdas Kvedaras, kuris juos supažindino su katedros dėstytojais, pristatė katedros administruojamas

studijų programas.Gimnazistams katedros

studentai aprodė atnaujintas ir suremontuotas Aplinkos tyri-mų, Medžiagotyros, Chemijos inžinerijos, Naftos produktų

tyrimo ir Chemijos laboratori-jas. Katedra, pasinaudojusi ES struktūrinių fondų parama, da-lyvavo KU infrastruktūros at-naujinimo projektuose ir įsigijo modernios įrangos.

Jūrų technikos fakultetą aplankė moksleiviaidoc. dr. Audronė ŽUKAUSKAITĖ, Technologinių procesų katedros dėstytoja

Spalio mėnesį Jūrų technikos fakulteto Technologinių procesų katedroje lankėsi Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojos Jurgitos Skierutės. Katedra tęsia tradicinį susitikimų su Vakarų Lietuvos moksleiviais renginių ciklą.

Neseniai katedroje lankėsi studijų kokybės vertinimo gru-pės ekspertai, kurie pripažino, kad esama studijų bazė yra puiki ir analogiška naudojamai užsienio universitetuose. Mo-kiniai turėjo galimybę apžiū-rėti turimą įrangą ir atlikti kai kuriuos tyrimus.

Siūlome rinktis studijuoti chemijos inžinerijos ar aplinkos inžinerijos programas visiems, kurie trokšta žinių, yra plataus akiračio, drąsaus ir kūrybingo mąstymo ir lakios vaizduotės, nebijo iššūkių ir yra pasiruošę nepasiduoti rutinai, nes chemi-jos inžinierius ir aplinkosaugos inžinierius su naujovėmis savo darbe susiduria nuolat.

Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Technolo-ginių procesų katedroje atvi-rų durų dienos vyksta visus mokslo metus. Registruotis galima adresu tpk.jtf@ku.lt .

Lietuvių ir italų studentai drauge repetavo ansamblinę muziką: grojo duetu, trio, kvartetu, kvintetu.

Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos moksleiviai apžiūrėjo atnaujintas Aplinkos tyrimų, Medžiagotyros, Chemi-jos inžinerijos, Naftos produktų tyrimo ir Chemijos laboratorijas.

J. Kykalienės nuotr.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

Šioje svorio kategorijoje dalyvavo 15 žmonių. Vieninte-lis Klaipėdos miesto ir univer-siteto vardą gynęs sportininkas laimėjo keturias kovas, visas jas – skausmingais veiksmais. Finalinėje kovoje jis susitiko su šių metų Lietuvos Respubli-kos atviro suaugusiųjų dziudo

čempionato laimėtoju Mantu Jakubavičiumi (Lietuvos spor-to universitetas). Valdas Ka-napeckas varžovą įveikė per 40 sekundžių, padaręs metimą ir skausmingą veiksmą.

Keturiolika metų sambo im-tynėmis užsiimantis Valdas ne-ketina stabdyti sportininko kar-

jeros: ką tik grįžęs iš pasaulio sambo čempionato dabar vai-kinas laukia naujo starto – šių metų lapkričio 29 dieną Kaza-nėje (Rusija) vyks pasaulio stu-dentų sambo taurės varžybos, kuriose tiek sportininkas, tiek treneris Mindaugas Raila tikisi puikių rezultatų.

„Treniruojuosi keturiolika metų. Tai vyriškas ir gero fizi-nio pasirengimo reikalaujantis sportas. Visada malonu laimėti, bet medalio reikia iš pasaulio čempionato, o ne iš Lietuvos“, – savo ateities planais pasidalijo Valdas Kanapeckas.

KU studentas tapo Lietuvos universitetų studentų sambo čempionuRūta JUOZAPAITyTĖ

Rūta JUOZAPAITyTĖ

Rūta JUOZAPAITyTĖ

Kaune vyko Lietuvos studentų sambo čempionatas, kuriame svorio kategorijoje iki 74 kg čempionu tapo Klaipė-dos universiteto kūno kultūros ir sporto pedagogikos ketvirtakursis Valdas Kanapeckas.

Modesto Šimkaus dvikovės rezultatas – 363 kg: jis išrovė 165 kg ir išstūmė 198 kg. Pasku-tiniu bandymu iškeltas svoris jam garantavo trečiąją vietą ir leido

aplenkti favoritu laikytą Kinijos sportininką Xu yifeng, kuris liko ketvirtas.

Šioje svorio kategorijoje da-lyvavo 14 dalyvių iš 13 pasaulio

valstybių. Jau septintus metus sportininką treniruoja Bronislo-vas Vyšniauskas. Pasak Modesto Šimkaus, tiek treneris, tiek jis pats yra patenkinti pasiektu rezul-

tatu, nes pavyko įvykdyti visus užsibrėžtus tikslus, keltus prieš varžybas, ir pasiekti geriausią šio sezono asmeninį rezultatą.

M. Šimkus – pasaulio studentų sunkiosios atletikos čempionato prizininkas

Izraelyje vykusiame pasaulio studentų sunkiosios atletikos čempionate Klaipėdos universiteto studentas, būsimas švietimo vadybininkas Modestas Šimkus svorio kategorijoje iki 105 kg iškovojo bronzos medalį.

Klaipėdos universitete lapkričio 22 dieną buvo pagerbti 2012 m. geriausių sportinių rezultatų pasiekę studentai. Pasak KU Sporto klu-bo pirmininkės doc. dr. Genovaitės Avižonienės, džiugu, kad KU studentai ne tik puikiai mokosi, bet ir siekia sporto aukštumų Lietuvos, tarptautiniuose čempionatuose ir net Olimpinėse žaidynėse.

Vakaro metu buvo išrinktas geriausių 2012 metų KU sportininkų dešimtukas. 1. Lina Grinčikaitė – lengvoji atletika. Pedagogikos fakulteto absolventė. Treneris Edmundas Norvilas. 2. Modestas Šimkus – sunkioji atletika. Pedagogikos fakulteto magistrantas. Treneris Bronius Vyšniauskas. 3. Žygimantas Stanulis – sunkioji atletika. Pedagogikos fakulteto pirmakursis. Treneris Bronius Vyšniauskas. 4. Marius Ralickas – irklavimas. Socialinių mokslų fakulteto ketvirtakursis. Treneris Zigmas Gudauskas. 5. Dovydas Balsys – irklavimas. Jūrų technikos fakulteto trečiakursis. Treneris Zigmas Gudauskas. 6. Marius Mickevičius – sunkioji atletika. Pedagogikos fakulteto trečiakursis. Treneris Bronius Vyšniauskas. 7. Gerda Voitechovskaja – badmintonas. Pedagogikos fakulteto ketvirtakursė. Treneris Antanas Narvilas. 8. Edgaras Slušnys – badmintonas. Jūrų technikos fakulteto trečiakursis. Treneris Antanas Narvilas. 9. Gulnara Kadyrova – sportinė aerobika. Pedahgogikos fakulteto antrakursė. Trenerės Birutė Igonina ir Violeta Masiulienė. 10. Šarūnas Jurčys – imtynės. Pedagogikos fakulteto magistrantas. Treneris Sergejus Kasimovas. 11. Živilė Brokoriūtė – lengvoji atletika. Pedagogikos fakulteto trečiakursė. Treneriai Jolanta Beržinskienė ir Romas Beržinskas.

Išrinktas geriausių 2012 metų KU sportininkų dešimtukas

Geriausių sportinių rezultatų pasiekę KU sportininkai įsiamžino su Rektoriumi ir Sporto klubo pirmininke. J. Kykalienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) 15INFORMACIJA

Gruodžio 5 d., trečiadienis, 18 val.„Tango polėkis ir aistra“Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestrasMeno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus

Gruodžio 7 d., penktadienis, 18 val.„Dvidešimtmečio skrydis“ (kolektyvo kūrybinės veiklos 20-mečiui)Klaipėdos kamerinis orkestrasMeno vadovas Mindaugas Bačkus

Gruodžio 13 d., ketvirtadienis, 18 val.„Kelionė į Italiją“ (Voyage to Italy)Orkestras „Kremerata Baltica“Meno vadovas Gidon Kremer

Gruodžio 14 d., penktadienis, 18 val.„Muzikinė animacija“ (koncertas visai šeimai)Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestrasMeno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas DomarkasDirigentas Modestas Pitrėnas

Gruodžio 19 d., ketvirtadienis, 18 val.„Vien tik Piazzolla“Ansamblis „4 tango“

Gruodžio 25 d., antradienis, 16 val. ir gruodžio 31 d., pirmadienis, 23.30 val.Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelisKalėdinis ir naujametinis Klaipėdos kariliono koncertaiKęstutis Kačinskas, Stanislovas ŽilevičiusNemokamai

Gruodžio 26 d., trečiadienis, 15 val.Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia (Savanorių g. 4, Klaipėda)„Sveiki sulaukę šventų Kalėdų“Klaipėdos choras „Aukuras“Nemokamai

Gruodžio 28 d., penktadienis, 18 val.„Virtuoziškumo žavesys“Lietuvos kamerinis orkestrasMeno vadovas ir solistas Sergej Krylov (smuikas, Italija)

Gruodžio 31 d., pirmadienis, 18 val.„Naujametinis garsų fejerverkas“Klaipėdos kamerinis orkestrasMeno vadovas Mindaugas BačkusSolistai: Merūnas Vitulskis (tenoras), Marija Fedotova (fleita, Rusija–Austrija)

Šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“2012 m. gruodžio 5–31 d.

www.koncertusale.lt

Visų Klaipėdos universitetostudentų dėmesiui!

Klaipėdos universiteto mišrusis choras skelbia papildomą priėmimą į chorą!

KU choras – dar jaunas, tačiau per šį laikotarpį jau surengęs ne vieną dešimtį koncertų universiteto bendruomenei Klaipėdo-je ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Paminėtini KU choro koncertai Lietuvos aukštųjų mokyklų festivaliuose ir dainų šventėse. 2012 m. choras su soline programa surengė koncertus Granadoje (Ispanijoje). KU choras turi gražių kūrybinių planų: koncertuoti įvairiuose chorų festivaliuose, dalyvauti chorų kon-kursuose, kituose renginiuose ir projektuose Lietuvoje bei užsie-nyje. Dabar choras intensyviai ruošiasi tarptautiniam konkursui Italijoje, yra ir kitų planų.

Jei nesi abejingas dainai, kelionėms, bendravimui su kitų aukštųjų mokyklų studentais, jei esi Klaipėdos universiteto patriotas, myli savo kraštą ir jo kultūrą – ateik į Klaipėdos universiteto naujai organizuojamą MIŠRŲJĮ CHORĄ!

Čia tavęs laukia tai, ko ieškai: daina, geri draugai, puikios ke-lionės ir smagus laisvalaikio leidimas!

KU choras repetuoja kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakultete, 404 auditorijoje.

Ateikite ir atsiveskite draugus!

Smulkesnė informacija teikiama tel. (8 612) 69021, (8 46) 398 766.

Naujausieji Klaipėdos universiteto leidyklos leidiniaiŠių metų vasarą ir rudenį pasirodė eiliniai mokslinių žurnalų numeriai:

Acta historica universitatis Klaipedensis XXIV. Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje. Archeologia Baltica 16. Regional formation and development studies. 2012, 2.Regional formation and development studies. 2012, 3. Res Humanitariae XI. Tiltai, 2012, 2 (59). Tiltai, 2012, 3 (60). Changing Education in a Changing Society. Spring University, 2012. Changing Education in a Changing Society. Spring University, 2012, 2. Monografijos

Bylaitė-Žakaitienė A. Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje. Studijų knygos

Girdzijauskas A. Muzikos klausymo metodai. Puodžiūnas V. Žiniasklaidos technologijos: kūrybos aspektai.

2012 m. lapkritis / Nr. 9 (171) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16RENGINIŲ ANONSAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt/laikrastis

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Rūta Juozapaitytė, Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kamilė Vaitiekutė, Kristina AbromavičiūtėMaketuotoja – fotografė: Jurgita Kykalienė

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Ginama daktaro disertacija2012 m. gruodžio 19 d. 13 val. Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 84, Klaipė-da) bus ginama Dianos Vaičiūtės ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertacija „Estuarinės kilmės van-dens masių optiškai aktyvių komponentų ir fitoplanktono pasiskirstymo dėsningumai pietryčių Baltijoje“. Mokslinis vadovasdr. Renata Pilkaitytė (Klaipėdos universitetas).Konsultantai:doc. dr. Darius Daunys (Klaipėdos universitetas);doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė (Klaipėdos universitetas).Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties gynimo ta-ryba:Pirmininkas – dr. Ričardas Paškauskas (Gamtos tyrimų centras);Nariai:dr. Jūratė Lesutienė (Klaipėdos universitetas);dr. Domantas Bručas (Kosmoso mokslo ir technologijų institutas);dr. Saulius Gulbinskas (Klaipėdos universitetas);dr. Sergej Aleksandrov (Jūrų žuvininkystės ir okeanografi-jos Atlanto tyrimų institutas).Oponentai:dr. Jūratė Kasperovičienė (Gamtos tyrimų centras);prof. dr. Tiit Kutser (Tartu universitetas).

2012 m. gruodžio 7 d. 16.00 val. Studentų meno kolektyvų šventė „Vienam sūkury“Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete (Bijūnų g. 17) vyks studentų meno kolektyvų šventė „VIENAM SŪKURy“.

Konferencijos ir seminaraiSDDK mokslinis-praktinis seminaras „Projektinė veikla so-cialinio darbo praktikoje“2012 m. gruodžio 7 d.Renginys skirtas KU SvMF Socialinio darbo katedros stu-dentams, praktikos vadovams institucijose, socialiniams da-lininkams, Klaipėdos miesto gimnazijų ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams ir mokytojams.Paskaita „Kuo skiriasi vidaus ir užsienio politika?“2012 m. gruodžio 15 d.Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ korpuse vyks paskai-ta „Kuo skiriasi vidaus ir užsienio politika?“ Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politologijos katedros doktorantas Artūras Vaitkus.

Kalėdinis renginys KU darbuotojų vaikučiams2012 m. gruodžio 22 d. 15 val.Kultūros centre Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Klaipėdos universi-teto darbuotojų vaikučiams vyks kalėdinis renginys – teatro „Be durų“ spektaklis „Buratino nuotykiai“.

KvietimasKviečiame studijuoti inžinerinių energetinių sistemų (anglų kal-

ba) pas profesorių dr. Valentiną Šerną.Rutgerso universiteto (JAV) profesorius dr. Valentinas Šernas

2012–2013 studijų metų pavasario semestre vasario–kovo mėnesiais numato skaityti inžinerinių energetinių sistemų (T140B001) dalyką anglų kalba.

Inžinerinių energetinių sistemų studijų dalykas pirmiausia yra skirtas Jūrų technikos ir Jūreivystės instituto 3 ir 4 kursų studen-tams. Studijų dalyką taip pat galėtų studijuoti Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto studentai. Visi norintieji studijuoti minėtą dalyką jį galės rinktis kaip laisvai pasirenkamąjį ar papildomą studijų dalyką.

Šio dalyko studijų kviečiame suinteresuotus studentus, pagei-daujančius plėtoti savo dalykinį išmanymą ir tobulinti anglų kalbą. Studijų dalykas gali būti naudingas studentams, kurie numato ateityje studijuoti užsienio universitetuose pagal mainų programas.

Inžinerinių energetinių sistemų studijų dalyko tikslas yra suteikti studentams žinių apie įvairių rūšių energijos šaltinius, efektyvų energijos panaudojimą pastatuose ir technologiniuose procesuose, energijos poreikių prognozavimo ir jos taupymo metodus. Studentai studijuos įvairias energijos rūšis, energijos gavybos, transportavimo ir skleidimo būdus.

Registruotis galima iki 2012 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu arvidas.masiulis@ku.lt. Prašome parašyti vardą, pavar-dę, fakultetą, studijų programą, kursą bei studijų dalyko pasi-rinkimo pobūdį: laisvai pasirenkamasis ar papildomasis.

InformacijaInformacija dėl Klaipėdos universiteto suvenyrų įsigijimoKviečiame Universiteto knygyne įsigyti suvenyrų su Klaipėdos universiteto simbolika.Knygyno darbo laikas – 10–15 val.Knygyno adresas: Klaipėdos universiteto miestelis, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda.

KU Sporto klubo renginiaiKalėdinis KU krepšinio turnyras2012 m. gruodžio 6–20 d.Sporto klubo sporto salė (Sportininkų g. 13)Varžybose kviečiami dalyvauti visi norintys darbuotojai ir studentai.Komandos sudėtis – 10 žaidėjų.KU plaukimo varžybos2012 m. gruodžio 12 d. 9 val.„Gintaro“ plaukimo baseinas (S. Daukanto g. 31)Varžybos asmeninės. 100 m, 50 m laisvuoju stiliumi, krūtine, nugara. Linksmoji estafetė 4x50 m.Varžybose kviečiami dalyvauti visi norintys darbuotojai ir studentai.

Koncertas2012 m. gruodžio 14 d. 18 val.Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje vyks dainavimo dėstytojų koncertas, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms.