KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Erika Župerkienė

VADYBOS PROFESINĖ PRAKTIKA (METODINĖS REKOMENDACIJOS)

Klaipėda, 2009

UDK Pritarta Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros posėdyje 2009-04-23,

protokolo Nr. 46S-8V Leidžiama Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto redakcijos-leidybos komisijos sprendimu

2009-04-24. Recenzavo: UAB „Žemaitijos keliai“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tomas Tarasevičius, KU Vadybos katedros prof. habil. dr. Ligita Šimanskienė Metodika skirta Klaipėdos universiteto visų vadybos bakalauro studijų programų studentams,

rengiantiems praktikos ataskaitą ir studentų praktikai vadovaujantiems dėstytojams.

© Erika Župerkienė, 2009

ISBN

2

TURINYS

1. VADYBOS PROFESINĖS PRAKTIKOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

2. PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA, TVARKA IR LAIKAS 4

3. ĮVADINĖS PRAKTIKOS ATASKAITOS STRUKTŪRA 6

4. BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ATASKAITOS STRUKTŪRA 13

5. VADYBOS PROFESINĖS PRAKTIKOS VERTINIMAS 15

6. RAŠTVEDYBOS REIKALAVIMAI TEKSTUI 16

8. LITERATŪROS CITAVIMAS IR LITERATŪROS SĄRAŠO SUDARYMAS 20

LITERATŪRA 23

PRIEDAI 24

1 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys 25

2 priedas. Studento praktinio mokymo dienyno pavyzdys 26

3 priedas. Informacinio lapo apie praktinį mokymą pavyzdys 27

4 priedas. Praktinio mokymo turinio aprašo pavyzdys 28

5 priedas. Teorinių užsiėmimų aprašo pavyzdys 29

6 priedas. Išvados apie studento praktinį mokymą ir jo ataskaitą 30

3

1. VADYBOS PROFESINĖS PRAKTIKOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Vadybos profesinės praktikos bendrasis tikslas – įtvirtinti Klaipėdos universitete studijų metu

įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Vadybos profesinės praktikos metu stebima, analizuojama, bandoma, savarankiškai dalyvaujant ir perimant organizacijos ir jos darbuotojų veiklą, įsisavinti šiuolaikinius veiklos valdymo įgūdžius ir darbo organizavimo metodus, tobulinamos veiklos kompetencijos.

Vadybos profesinės praktikos apimtis – 10 kreditų. Vadybos profesinę praktiką sudaro dvi dalys: pirmoji – įvadinė ir antroji – baigiamoji. Praktika atliekama bet kokioje juridinį statusą turinčioje organizacijoje arba jos padalinyje.

Pirmosios – įvadinės – 4 kreditų vadybos profesinės praktikos tikslas: susipažindinti su organizacijos arba jos padalinio valdymo procesu ir įgyti savarankiškos profesinės veiklos įgūdžių.

Įvadinės praktikos uždaviniai:

1. Identifikuoti organizaciją, apibūdinti jos atliekamą veiklą. 2. Išnagrinėti organizacijos veiklai įtakos turinčius aplinkos veiksnius. 3. Išanalizuoti organizacijos valdymą praktiniu aspektu, identifikuoti esamas organizacijos

valdymo problemas. 4. Pateikti išvadas ir siūlymus. 5. Viešame gynime pristatyti praktikos ataskaitą ir atsakyti į pateiktus klausimus.

Antroji – baigiamoji – vadybos profesinė praktika orientuojama į studento baigiamojo darbo temą. Baigiamosios vadybos profesinės praktikos tikslas: išanalizuoti vieną iš pasirinktų organizacijos funkcinių veiklų, numatyti plėtros galimybes ir kryptis.

Baigiamosios praktikos uždaviniai:

1. Identifikuoti organizaciją, apibūdinti jos atliekamą veiklą ir aplinkos veiksnius. 2. Įvertinti organizacijos funkcinės veiklos sritis ir nustatyti plėtros galimybes bei kryptis. 3. Parengti individualią praktikos užduotį, kuri derinama su Universiteto praktikos vadovu

atsižvelgiant į baigiamojo darbo tematiką. 4. Pateikti išvadas ir siūlymus. 5. Viešame gynime pristatyti praktikos ataskaitą ir atsakyti į pateiktus klausimus.

2. PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA, TVARKA IR LAIKAS Dieninio skyriaus studentai įvadinę vadybos profesinę praktiką atlieka penktojo semestro metu.

Praktikos trukmė – 160 val. (4 kreditai). Praktika atliekama lapkričio mėnesį. Baigiamoji vadybos profesinė praktika atliekama septintojo semestro metu. Praktikos trukmė – 240 val. (6 kreditai). Praktika atliekama lapkričio–gruodžio mėnesiais. Konkretus praktikos grafikas tvirtinamas katedros posėdyje.

Už praktikos organizavimą ir eigą atsako fakulteto dekanas. Studentai į praktiką siunčiami dekano įsakymu. Vadybos katedra ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki praktikos pradžios paruošia trišales praktikos sutartis. Studentų praktikos sutartis registruoja Vadybos katedros sekretorė.

Mokslo metų pradžioje studentų praktikai skiriami praktikos vadovai – docentai, lektoriai ir asistentai, gerai susipažinę su organizacijų veikla ir turintys praktinės patirties. Universiteto praktikos vadovas rengia instruktažą apie profesinės praktikos atlikimo tikslus, uždavinius, tvarką, terminus, ataskaitos parengimą ir vertinimą. Taip pat supažindina su praktikanto teisėmis ir pareigomis, primena apie sutarties sąlygas, praktikos dienyno pildymą, kontroliuoja, kaip studentai vykdo vidaus darbo tvarką organizacijoje, atlieka numatytas praktikos užduotis. Universiteto praktikos vadovas instruktažo metu įteikia studentui pasirašytą praktikos sutartį ir dienyną (praktikos kelialapį).

4

Į praktikos vietą praktikantas prisistato pagal katedroje patvirtintą praktikos atlikimo grafiką. Organizacijos vadovo įsakymu skiriamas įmonės praktikos vadovas, kuris organizuoja ir veda būtinus saugaus darbo, sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktažus, pildo privalomus dokumentus, supažindina su organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Studentas praktikos metu privalo:

• kokybiškai ir savarankiškai atlikti visas užduotis, numatytas praktikos programoje; • įgyti ir įsisavinti žinias, gebėjimus, įgūdžius ir mokėjimus, pateiktus praktikos programoje; • vykdyti organizacijos patvirtintą vidaus tvarką, įsisavinti ir griežtai laikytis saugaus darbo,

sveikatos, priešgaisrinės saugos ir sanitarijos reikalavimų; • atsakingai atlikti darbines užduotis ir atsakyti už jų rezultatus; • pildyti praktikos dienyną, kuriame rašomi reikalingi duomenys, paskaitų ir pokalbių turinys ir

pan. Atlikdamas praktiką studentas turi praktiškai parodyti savo gebėjimus spręsti organizacijoje

iškilusias vadybinės veiklos problemas, pritaikydamas teorines žinias ir praktinius metodus. Už praktikos ataskaitoje atliktus taikomuosius tyrimus ir priimtus sprendimus, tyrimo apskaičiavimų teisingumą atsako tik studentas.

Atliekant praktiką ugdomos kompetencijos (pagal Vadybos ir verslo administravimo studijų krypties reglamentą, 2008, 7 priedą):

• žinios: studentai žinos verslo, organizacijos valdymo specifiką; pagrindines teorijas ir koncepcijas, aiškinančias organizacijas kaip savitą socialinį-ekonominį reiškinį ir šių organizacijų aplinką; pagrindines ekonomikos mokslo kategorijas ir jomis nusakomus reiškinius; verslo organizavimo formų įvairovę, vadovavimo esmę; apsirūpinimo finansiniais, medžiaginiais, žmonių ir kitais ištekliais šaltinius bei efektyvaus jų panaudojimo prielaidas. • dalykiniai gebėjimai: studentai gebės analizuoti organizacijos valdymo ir sprendimų

priėmimo procesus; suvoks ir analizuos skirtingų tipų organizacijų funkcionavimo, projektavimo bei valdymo ypatumus ir juos lemiančias aplinkybes; gebės taikyti rinkodaros, finansų, apskaitos, tarptautinės prekybos šiuolaikines teorijas ir koncepcijas; analizuoti organizacijos valdymo funkcijas; parengti organizacijos steigimo dokumentaciją; įvertinti ir parengti organizacinę, valdymo struktūras; sudaryti konkrečios organizacijos ir jos padalinių darbo nuostatus bei vadovų ir specialistų pareiginius darbo nuostatus, kontroliuoti darbuotojų veiklą; • bendrosios kompetencijos: studentai gebės panaudoti rinkodaros principus, koncepcijas,

vartotojų elgseną lemiančius veiksnius; finansų ir kitų išteklių apskaitos bei valdymo metodus; gebės analizuoti su studijų programa susijusių verslo šakų ypatumus, organizuoti ir vertinti organizacijos veiklos procesus ir pagrįsti jų racionalizavimo kryptis bei priemones; • pažintiniai gebėjimai: studentai gebės analizuoti ir vertinti organizacijoje bei versle ir jo

aplinkoje vykstančius įvykius bei procesus; gebės kritiškai mąstyti ir suprasti skirtingus argumentus, pateikiamus analizuojant organizacijų ir (arba) verslo veiklos problemas ir priimant sprendimus; analizuoti savo funkcinę veiklą, išryškinti jos tobulinimo būdus; taikyti organizacijų ir (arba) verslo veiklos tyrimo metodus; taikyti rinkotyros ir kitus tyrimo metodus, leidžiančius pažinti organizacijų ir (arba) verslo aplinką ir joje vykstančius procesus; siekdami pažinti organizacijas ir (arba) verslą gebės taikyti holistinę bei sisteminę prieigas ir novatorišką bei globalų požiūrį; • praktiniai gebėjimai: studentai gebės taikyti vadybos ir ekonomikos, taip pat kitų mokslų

žinias, tobulindami organizacijų vadybą ir verslo organizavimą; planuoti, organizuoti ir koordinuoti darbuotojų bei padalinių veiklą, siekdami užsibrėžtų tikslų; rengti verslo plėtros planus ir organizuoti jų įgyvendinimą; formuluoti problemas ir užduotis darbuotojams, verslo partneriams ir kitiems darbuotojams, susijusiems su šių problemų sprendimu; panaudoti savo veikloje informacinių technologijų, sistemų ir duomenų bazių teikiamas galimybes; taikyti organizacijos kultūros vystymo ir darbuotojų motyvavimo metodus bei priemones; identifikuoti savo veiklos problemas, rasti jų sprendimo ir veiklos tobulinimo būdus; taikyti organizacijų

5

veiklą ir verslą reglamentuojančius teisės aktus; taikyti bazinius teorinius teiginius ar modelius, kuriais grindžiami veiklos sprendimai; • perkeliamieji gebėjimai: studentas įtvirtins ir gebės taikyti komunikavimo, informacinių,

mokymosi kaip mokytis, etiškos veiklos, novatoriškos veiklos, bendradarbiavimo, komandinio ir grupinio darbo, tinklaveikos ir darbo virtualiose (menamose) grupėse bei organizacijose, tolerantiškumo, veiklos multikultūrinėse ir multinacionalinėse grupėse bei organizacijose, matematines (statistikos) žinias; • vertybinės nuostatos: padorumas, lankstumas, objektyvumas, pasitikėjimas savimi, savo

vertės suvokimas ir teisingas savęs vertinimas, nuolatinis profesinės kompetencijos tobulinimas, partnerystė, protinga rizika, savo nuomonės gynimas, konfliktinių situacijų sprendimas, dalykinė kompetencija; pagarba organizacijos darbuotojų darbui ir jo rezultatams.

Praktikos ataskaitai parengti studentui praktikos pabaigoje skiriamos dvi arba trys darbo dienos. Pasibaigus praktikai, studentas praktikos ataskaitą kartu su dienynu, pasirašytu įmonės praktikos vadovo, per 10 darbo dienų įteikia Universiteto praktikos vadovui. Kartu su praktikos ataskaita turi būti pristatytos ir priėmusios institucijos praktinio mokymo vadovo išvados apie studento praktinį mokymą su studento praktinio mokymo įvertinimu. Be šio dokumento studentas neprileidžiamas prie praktikos gynimo.

3. ĮVADINĖS PRAKTIKOS ATASKAITOS STRUKTŪRA

Įvadinę praktikos ataskaitą sudaro šios struktūrinės dalys:

Įvadas 1. Organizacijos apibūdinimas 2. Organizacijos aplinkos analizė 3. Organizacijos valdymo analizė Išvados ir siūlymai Literatūra Priedai

Įvadas

Įvade įvardijama praktikos atlikimo vieta, praktikai iškeltas tikslas ir uždaviniai, kurie buvo sprendžiami praktikos laikotarpiu rengiant praktikos ataskaitą. Tuo atveju, jei studentui buvo pateikta papildomų užduočių praktikos laikotarpiu, jos taip pat turėtų būti įvardytos praktikos ataskaitos įvade.

Tikslo formulavimo kriterijai:

• sudaroma frazė su bendratimi (paaiškinti, išanalizuoti, pagrįsti, atskleisti, įrodyti), nes bendratis rodo kryptį; • užrašoma pilnuoju sakiniu; • apima tik vieną mintį, tikslas formuluojamas vienareikšmiškai.

Tikslo formuluotėje turi atsispindėti viena, o ne kelios problemos. Tikslas turi būti išmatuojamas, pasiekiamas (Jucevičius, 1998). Svarbu, kad tikslas išreikštų rezultatą, bet ne veiklą. Tikslas turi numatyti, kokių rezultatų sieksime. Tikslas negali būti tapatinamas su uždaviniais, kurie turi būti formuluojami tiksliai, aiškiai ir konkrečiai. Be to, nurodomi tik pagrindiniai darbo uždaviniai, todėl nėra pagrindo siekti jų gausos. Užtenka nurodyti 2–5 darbo uždavinius.

Uždavinys – mažesnis tikslo komponentas. Tai – užduotis, sudaryta kaip mąstymo ar praktinės veiklos sąlygos, pagal kurias reikia rasti reikalaujamą sprendinį (Jovaiša, 2007). Uždavinių formuluotėms naudojami aktyvieji veiksmažodžiai (Žydžiūnaitė, 2007): paaiškinti, apibrėžti, identifikuoti, apibūdinti, palyginti, sudaryti (planą), išspręsti, sugretinti, įvertinti, išnagrinėti, nustatyti (ryšius), išanalizuoti, sudaryti, parengti, sukurti.

6

Įvade pateikiami pagrindiniai metodai, taikyti rengiant praktikos ataskaitą. Nurodomi tik tie tyrimo metodai, kurie buvo taikyti iš tikrųjų. Nebūtina minėti matematinę statistiką kaip tyrimo metodą, jeigu reikšmės buvo skaičiuojamos tik procentais, arba mąstymo, procedūrines operacijas pateikti kaip empirinio tyrimo metodus (pvz., duomenų palyginimas, analizė) ar kurti naujas metodų sąvokas (pvz., internetas, rezultatų aptarimas ir kt.). Nereikia nuogąstauti, jei buvo taikytas tik vienas tyrimo metodas (pvz., mokslinės literatūros arba dokumentų analizė). Atsižvelgiant į darbo uždavinius, tiek gali visiškai pakakti.

Svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie būtų tinkami problemai nagrinėti ir spręsti. Rekomenduojama taikyti įvairius teorinius metodus: dedukciją (samprotavimus, pagrįstus logika, kai iš kelių teisingų teiginių (prielaidų) formuluojamas naujas teiginys), indukciją (samprotavimus, pagrįstus logika, kai pasikartojant požymiams daroma išvada apie objekto, turinčio tokius požymius, priskyrimą konkrečiai objektų klasei), analogiją (samprotavimus, pagrįstus logika, kai esant pakankamai dviejų objekto požymių sutapčiai daroma išvada ir apie kitų požymių sutaptį), ekstrapoliaciją (samprotavimus, pagrįstus logika, kai vienos objekto dalies tyrimo išvados taikomos kitai objekto daliai paaiškinti), palyginimą (samprotavimus, pagrįstus logika, kai gretinant du objektus išskiriami jų panašumai ir skirtumai) ir kt.

Pasirenkant empirinius mokslinio tyrimo metodus turi būti įvertinami faktinės medžiagos šaltiniai (nuomonės, elgesys, veikla ir jos rezultatai ar kt.) ir pagal konkretaus tyrimo tikslą, aplinkybes ir tyrėjo galimybes tikslingai parenkami tyrimo metodai, strateginis tyrimo tipas ir tyrimo trukmė. Parenkant empirinius mokslinio tyrimo metodus svarbu įvertinti tyrimo validumą (kas matuojama), objektyvumą (ar tyrėjas nedaro įtakos tyrimo procedūrai ir rezultatams), patikimumą (tyrimo tikslumo laipsnis), reprezentatyvumą (tikimybiškas imties duomenų ekstrapoliacijos į generalinę aibę argumentavimas). Gali būti taikomi įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai; pavyzdžiui, atvejo studija, kontent analizė (tekstų, nuotraukų ir pan. turinio tyrimas), interviu, focus grupė, anketavimas, dokumentų analizė, stebėjimas, eksperimentas, quasi eksperimentas, statistiniai metodai ir kt.

Įvade taip pat turi būti išryškinamas darbo praktinis pritaikymas, informuojama apie tyrimo rezultatų, išvadų patikrą praktikoje, trumpai aprašoma darbo struktūra ir darbo turinys. Įvade paprastai nurodoma, su kokiais sunkumais autorius susidūrė rinkdamas literatūrą, faktinę medžiagą, atlikdamas tyrimus.

Jei darbe vartojamos sąvokos, kurias galima suprasti įvairiai, reikia apibrėžti, kaip jos suprantamos darbe.

Įvade, kaip ir visame darbe, reikia vengti tuščiažodžiavimo. Svarbu įvadą parašyti taip, kad jį perskaičius būtų galima susidaryti įspūdį apie darbo esmę.

Orientacinė įvado struktūros dalių loginė seka turėtų būti tokia: • temos aktualumas ir tyrimo problema; • darbo objektas; • darbo tikslas; • darbo uždaviniai; • darbo metodai; • darbo struktūra.

Įvade atskleidžiami visi svarbiausi darbo momentai, tačiau neturi būti kartojama tai, kas bus aprašyta kituose skyriuose. Įvade turi būti padėtas pagrindas visam tam, kas bus aprašoma kituose skyriuose. Įvado apimtis – l–2 psl.

Organizacijos apibūdinimas: • visas organizacijos pavadinimas, rūšis, juridinė forma; • buveinės adresas, vadovas; • misija, vizija;

7

• vykdomos veiklos aprašymas: svarbiausios veiklos rūšys, svarbiausi įvykiai (įmonės reorganizavimas, investiciniai projektai ir pan.), verslo sritis ir veiklos etapas (kūrimasis, plėtra), taikomos inovacijos, kiti organizacijos pranašumai; • patalpų kiekis pagal jų funkcinę paskirtį; • darbuotojų statistiniai duomenys: skaičius, sudėtis pagal profesijas, amžių, lytį,

išsilavinimą, kvalifikacija ir verslo patirtis.

Organizacijos aplinkos analizė

Organizacijos veiklos makroaplinkos analizė turi atskleisti organizacijos konkurencinę poziciją kitų konkurentų atžvilgiu bei numatyti, kokie procesai ir veiksniai darys didžiausią įtaką organizacijos veiklai artimiausioje ateityje.

Organizacijos makroaplinkos veiksniai: ekonominė aplinka; socialinė - kultūrinė aplinka ir demografinė, etinė aplinka; politinė-teisinė aplinka; mokslinė-technologinė aplinka; gamtinė aplinka; rinkos – tarptautinė aplinka.

Ekonominė aplinka. Ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai: • šalies bendrasis vidaus produktas; • pirkėjų pajamos ir pragyvenimo lygis; • kaupimo lygis; • prekių kainų lygis; • infliacijos lygis; • mokesčių normos; • nedarbo lygis; • importo (eksporto) lygis; • kredito gavimo galimybės.

Socialinė-kultūrinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, rodantis visuomenės poveikį įmonei, jos sprendimams ir jų įgyvendinimui. Socialiniai veiksniai yra dinamiški. Konkrečių prekių ar paslaugų paklausa keičiasi priklausomai nuo demografinių veiksnių, visuotinių įsitikinimų, vertybių, nuomonių, skonio, gyvensenos pokyčių.

Politinė-teisinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus, veikiančius įmonės sprendimus ir priemones. Svarbiausi rodikliai: politinių veiksmų kryptis ir pastovumas, vyriausybės įtaka organizacijos darbo organizavimui, teisinis reglamentavimas teisinėmis normomis, kainų kontrole, ekologinėmis normomis, socialinėmis taisyklėmis, valstybinių įmonių protegavimu.

Mokslinė-technologinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką. Kompiuterizuotos informacijos šaltiniai ir automatizacija iš esmės keičia organizacijų darbo tvarką, veiklą ir ryšio priemones. Analizuojamas technologinių naujovių įgyvendinimo greitis, atsiperkamumas, galima palyginti su nuostoliais, kuriuos įmonė patirtų, nepajėgdama konkuruoti rinkoje.

Gamtinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką verslo sprendimams ir veiksmams. Organizacijai keliami ekologiniai reikalavimai, kuriuos ji privalo vykdyti, norėdamos konkuruoti tiek vietinėse, tiek tarptautinėse rinkose.

Rinkos – tarptautinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis globalizacijos, integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, augančio tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių, bendrų susitarimų, konvencijų, tarpvalstybinio bendradarbiavimo įtaką verslo sprendimams ir veiksmams.

Organizacijos mikroaplinkos analizės kriterijai: pirkėjai, tiekėjai, partneriai ir konkurentai.

Pirkėjų tyrimas atliekamas analizuojant: galimus organizacijos vartotojus; pirkėjams būdingus vartojimo metodus; naudoti konkrečios organizacijos paslaugas skatinančius motyvus; vartotojų

8

grupes, išskiriamas pagal tam tikrus kriterijus; vartotojų poreikius, kurių dar nebuvo galimybės patenkinti, ir pan. Visus pirkėjus galima suskirstyti į 5 grupes: privatūs namų ūkiai; gamintojai; perpardavėjai; valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos; užsienio pirkėjai.

Tiekėjai – tai organizacijos ir pavieniai asmenys, iš kurių perkamos atsargos bei gamybos priemonės. Įmonės specialistai turi atrinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės priemonėmis. Organizacija, dėl geresnių tiekimo sąlygų galinti sumažinti savikainą, kelti kokybę, konkurentų atžvilgiu įgyja pranašumą. Tiekėjų galios nustatymo kriterijai: tiekėjų koncentracijos laipsnis (kuo mažesnis tiekėjų skaičius ir retesnis produktas, kurį jie tiekia, tuo didesnė konkurencija yra tarp organizacijų, naudojančių šį produktą kaip žaliavą), galimybė naudoti produktų pakaitalus, tiekiamo produkto svarba gaminant organizacijos produktą.

Partneriai – tai pagalbininkai, padedantys užmegzti glaudžius ryšius tarp atskirų paskirstymo grandžių ir teikiantys kitas pardavimus skatinančias paslaugas. Jiems priskiriamos ekspedicinės įmonės (pardavimų tarpininkai), parduodančios krovinių transporto organizavimo paslaugas, finansinių paslaugų teikėjai (bankai, draudimo, išperkamosios nuomos bendrovės), rinkodaros paslaugų teikėjai – rinkos tyrimo įmonės, reklamos agentūros, informaciniai centrai ir t. t.

Konkurentai – rinkos dalyviai, siūlantys pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes / paslaugas. Konkurencingumo stiprinimo priemonės: kainos, kokybė, išskirtinės galimybės, papildomos prekės / paslaugos, garantijos, reklama, naujovės ir t. t.

Konkurencija paprastai sustiprėja, kai:

a) konkurentų padaugėja ir jie tampa panašūs dydžiu ir galimybėmis; b) prekių / paslaugų paklausa didėja lėtai; c) ūkio šakos sąlygos vilioja konkurentus imtis kainų mažinimo ar prekių / paslaugų apimties

didinimo priemonių; d) prekės / paslaugos lengvai kopijuojamos; e) konkurentai nusprendžia didinti savo rinkos dalį; f) nesudėtingi išėjimo iš verslo barjerai.

Atliekant konkurencinę analizę, nustatoma:

• pagrindiniai konkurentai rinkoje, valdantys didelę rinkos dalį; • įmonės, dinamiškiausiai vystančios savo veiklą šioje rinkoje; • konkurentų veiklos specifika, dėl kurios juos pasirenka klientai; • paslaugų teikimo forma; • kainų politika; • oficialūs duomenys apie pajamas, išlaidas, nuostolius; • darbuotojų skaičius; • pirminiai pranešimai apie naujas paslaugas / prekes; • įvertinančios publikacijos žiniasklaidoje; • organizacijų jungimasis, pirkimas, pardavimas.

Įvardijami įmonės konkurentai ir priemonės, kuriomis analizuojama įmonė konkuruoja rinkoje. Trumpai aprašomos aplinkos keliamos rizikos ir galimybės.

Organizacijos valdymo analizė: Planavimo funkcija organizacijoje. Čia analizuojamas tikslų formulavimo ir jiems

įgyvendinti tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas: • įvardijamas organizacijoje sudaromų planų pobūdis (ilgalaikiai, trumpalaikiai); • įvardijami organizacijos tikslai, išsiaiškinama, ar organizacijos tikslai žinomi

darbuotojams; • nustatoma, ar organizacija turi sudarytą ir patvirtintą veiklos strategiją. • Apibūdinama, kaip vyksta strategijos įgyvendinimas.

9

Bendrai suformuluotus organizacijos tikslus reikia pateikti konkrečių uždavinių forma, nurodant laukiamus rezultatus. Organizacijos tikslus ir uždavinius galima priskirti prie 4 organizacijos veiklos sričių (1 lentelė).

1 lentelė Organizacijos uždaviniai ir rodikliai

Organizacijos veiklos sritis Uždaviniai Rodikliai Finansinė veikla Stabili padėtis

Sėkmė Klestėjimas

Pripažinimas

Piniginių lėšų įplaukos Ketvirčio pelnas

Akcinio kapitalo pajamos Akcijų kaina

Ūkinė veikla Technologijos

Pranašumas gamyboje „Kartu su rinkos poreikiais“

Kokybė

Konkurencingumas pagal „bazinius“ pavyzdžius Našumas

Lyginimas su „baziniais“ pavyzdžiais Kokybės rodikliai

Vartotojų aptarnavimas Vartotojų poreikių tenkinimas Reakcijos greitis

Vartotojų lojalumas Dalis rinkoje

Vartotojų apklausos rezultatai Pristatymas laiku

Pakartotiniai pirkimai Rinkos dalies didinimas

Vidinės galimybės Bendradarbiai

Augimas dėl vidinių išteklių Inovacijos

Personalo mokymas

Apklausa pasitenkinimo lygiui išanalizuoti

Pardavimo apimčių didinimas Naujų produktų skaičius Mokymo dienų skaičius

Šaltinis: Дойль, Π. (1999). Менеджмент: стратегия и тактика. Санкт-Петербург: Питер. 560 с. ISBN 5314001381

Pasak Mescon ir kt. (Мескон, Альберт, Хедоури, 2000), organizacijos tikslai yra šie: pelningumas; rinka; našumas; prekė / paslauga; finansiniai ištekliai; gamybos pajėgumai, pastatai ir konstrukcijos; tyrimai ir inovacijos; žmonių ištekliai; socialinė atsakomybė.

Organizavimo funkcija organizacijoje. Čia analizuojama, kaip du ar daugiau žmonių įtraukiami dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos:

• pavaizduojama organizacijos valdymo struktūra; • apibūdinama organizacijos valdymo struktūros decentralizacija, centralizacija; • apskaičiuojama valdymo norma; • pavaizduojama skyrių, padalinių (cechų) sudėtis (2 lentelė); • organizacijos valdymo struktūra palyginama su kitomis klasikinėmis organizacijos valdymo

struktūromis; • analizuojamas darbuotojų darbo organizavimas: darbuotojų ir pamainų skaičius, sezoniškumas,

vadovaujantys asmenys, informacija apie darbo apmokėjimą, specialistų atranką, rotacijos ir karjeros principai, įvardijami organizacijos valdymui didžiausią įtaką darantys asmenys, nurodomos administracijos darbuotojų funkcijos, kiekvieno įmonės struktūrinio padalinio funkcijos, pareigybių skaičius ir įvairovė, apibūdinama organizacijos kolektyvo darna.

2 lentelė Organizacijos padalinių sudėtis

Padalinio pavadinimas Pareigybės / darbo vietos pavadinimas

Darbuotojų skaičius (pagal Pareigybes / darbo vietas ir

bendras) 1. Personalo skyrius 2. Finansų skyrius 3. Rinkodaros skyrius

4. Pagalbiniai darbuotojai

5. Kiti Iš viso:

10

Vadovavimo funkcija organizacijoje. Čia analizuojama, kaip daroma įtaka grupei ar visai organizacijai, kaip nukreipiama darbuotojų veikla ir pastangos, siekiant atlikti būtinas užduotis:

• apibūdinamos darbuotojų skatinimo priemonės organizacijoje (3 lentelė); • analizuojamas darbuotojų lūkesčių ir realios situacijos organizacijoje atitikimas; • teikiami siūlymai darbuotojų skatinimo programai gerinti; • diagnozuojami vadovavimo organizacijai stiliai; • apibūdinami darbuotojų ir vadovybės santykiai; • vertinamas komandinis darbas organizacijoje; • pateikiami pasiūlymai komunikacijos procesams gerinti.

3 lentelė

Darbuotojų skatinimo priemonių skirstymas Darbuotojų skatinimo priemonės

Tiesioginės, įvertinamos Netiesioginės Darbo apmokėjimas ir dalyvavimas skirstant pelną Darbo sąlygos Personalo parinkimas Socialinis biudžetas

Pasitenkinimas darbu Valdymo stilius Informacija ir komunikavimas Kvalifikacijos kėlimas Saviraiškos galimybės Dalyvavimas valdymo procese Konfliktų valdymas

Šaltinis: Bagdonas, E. (2008). Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija. 265 p. ISBN 978-9955-25-426-3

Kontrolės funkcija organizacijoje. Čia analizuojamas procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą:

• įvardijami kontrolės lygiai organizacijoje (strateginė, vadovavimo, operacinė) (4 lentelė); • įvardijama, kokios kontrolės strategijos ir principų laikomasi; • įvardijama, kokios kontrolės rūšys (parengiamoji, einamoji, baigiamoji) yra išplėtotos,

pateikiami pavyzdžiai, kas ir kokius procesus kontroliuoja (5 lentelė); • nustatoma, ar kontroliuojami veiklos procesai, ar tik galutiniai rezultatai; ar visos

kontrolės funkcijos (priežiūra, palyginimas, nukrypimų koregavimas, poveikis ateities sprendimams) pakankamai išplėtotos (6 lentelė); ar kontrolė organizacijoje susieta su organizacijos tikslais, atitinka vykdomą veiklą, atliekama laiku, prisitaiko prie pokyčių, ekonomiška.

4 lentelė Kontrolės lygiai organizacijoje

ABSTRAKTI Strateginė kontrolė Ilgalaikė struktūra; bendro pobūdžio; nutolę elementų tarpusavio ryšiai; bendras pinigų srautas; strategijos priežiūra

Vadovavimo kontrolė Periodinė struktūra; verslo lygis arba skyriaus veikla; funkcinių sferų tarpusavio santykiai

KONKRETI Operacinė kontrolė Trumpalaikė struktūra; planų, taisyklių ir biudžetų atitikimas; personalo priežiūra

11

5 lentelė

Organizacinės kontrolės objektai PARENGIAMOJI KONTROLĖ EINAMOJI KONTROLĖ BAIGIAMOJI KONTROLĖ

Įspėjimas dėl problemos Problemų sprendimas jų atsiradimo metu

Problemų sprendimas po jų atsiradimo

Blaivumo testas Pirktų prekių kontrolė Darbuotojų su konkrečiu

išsilavinimu priėmimas

Kokybės valdymas Darbuotojų savikontrolė

Pardavimo apimčių analizė Pagamintų prekių kontrolė Pirkėjų apklausos

Kontrolės objektas:

Įeinantys ištekliai

Kontrolės objektas:

Einamieji procesai

Kontrolės objektas:

Veiklos rezultatas

Šaltinis: sudaryta autorės

6 lentelė Kontrolės funkcijos

Priežiūra Kontrolės sistemos prižiūri esamą veiklą, kad būtų pasiektas reikiamas veiklos lygis. Darbų atlikimo metu jos užtikrina, kad būtent ši veikla yra reikalinga. Dažniausiai stebima ir aptariama darbo vietoje. Todėl priežiūra ypač naudinga, kai procesas gerai žinomas, pvz.: patiekalų paruošimas restorane.

Palyginimas Atitikimas tarp esamos veiklos standartų gali būti nustatomas nebūtinai darbo vietoje. Palyginimas apima įvertinimą, duomenų rinkimą, apskaičiavimą, informacijos pateikimą ir atsiskaitymą priimantiems sprendimus. Svarbus palyginimo aspektas – žymaus nukrypimo nuo plano nustatymas. Palyginimo tikslas – apibrėžti esamos ir reikiamos veiklos skirtumą ir nuspręsti, ar jis yra priimtinas. Daugeliu atvejų būna kažkoks nukrypimas. Vadovai turi apibrėžti, kokio laipsnio nukrypimas yra leistinas. Tai priklauso nuo veiklos: kai kuriais atvejais net mažas neatitikimas gali būti netoleruotinas.

Nukrypimų koregavimas

Kontrolė apima ir atsirandančių nukrypimų koregavimą arba plano keitimą, kad dėl kažkokių kliūčių būtų leidžiama tai, ko negalima pašalinti. Yra du koreguojamųjų veiksmų tipai: skubus ir pagrindinis. Skubių koreguojamųjų veiksmų imamasi, norint pakeisti esamą situaciją. Pvz., darbuotojams skirti viršvalandinį darbą, kad užduotis būtų atlikta iki galutinio termino, yra skubus koreguojamasis veiksmas. Pagrindiniai koreguojamieji veiksmai keičia ateities veiklą. Tai nukrypimų priežasčių analizė, norint jų išvengti ateityje. Pvz., nuobaudos ir naujų darbuotojų priėmimas yra pagrindiniai metodai, darantys įtaką ateities veiklai.

Poveikis ateities sprendimams

Grįžtamojo ryšio su vadovais palaikymas dėl ateities sprendimų yra dar viena kontrolės funkcija. Iš buvusių ir esamų problemų išmokstama kontroliuoti ateitį. Pvz., skatinant žmones ir atlyginant jiems palaikoma tolesnė organizacijos veikla.

Šaltinis: sudaryta autorės

Informacinės sistemos organizacijoje. Čia analizuojama, kokias technines galimybes turi organizacija, ar jas tinkamai naudoja, ar esama sistema užtikrina, kad organizacijos tikslų lemiama informacija būtų pateikiama greitai, patikimai, su mažiausiomis sąnaudomis. Naudojamos technikos ir technologijos lygis organizacijoje:

• duomenų apdorojimo technika: skaičiavimo technika, tinklai, internetas, modemai ir t. t.; • duomenų apdorojimo programinė įranga: skaičiavimo programos, duomenų bankai ir t. t; • ryšio priemonės: telefonas, telefaksas, teleksas ir t. t.; • biuro technika: kompiuteriai, diktofonai, kopijavimo aparatai, technika ir t.t.

Išvados ir siūlymai Darbo pabaigoje pateikiamos praktikos ataskaitos išvados, kuriose nurodoma, kokias

kompetencijas studentas įgijo praktikos metu, pagrindinės pastabos apie organizaciją, į kurias verta būtų atkreipti dėmesį atlikus organizacijos valdymo analizę.

12

Išvadose reikia akcentuoti atlikto darbo reikšmę, jos turi būti konkrečios, dalykiškai ir glaustai suformuluotos. Jose negali atsirasti naujos informacijos, taip pat neteikiamos mokslo jau pripažintos tiesos ir aksiomos.

Rašant išvadas reikia laikytis šių taisyklių: 1. Išvados turi būti glaustos. Jose neturi būti nereikalingų, neesminių detalių. Išvados skirtos

ne tam, kad būtų detalizuojama metodika ar gauti rezultatai. Tam skirti kiti darbo skyriai. 2. Išvados turi atitikti iškeltus darbo tikslą ir uždavinius (net tuo atveju, jei tektų juos

formuluoti iš naujo). Išvadose reikia pabrėžti atlikto darbo reikšmę kuo platesniame kontekste. Reikėtų paminėti

sunkumus, kurie iškilo atliekant darbą, ir dėl to atsiradusius kai kuriuos darbo trūkumus (nurodyti savo darbo trūkumus, kartu paaiškinant jų atsiradimo priežastis, nėra trūkumas, o privalumas, darantis įspūdį, kad autorius yra sąžiningas, kruopštus ir kompetentingas). Išvados nenumeruojamos.

Po išvadų galima atskirai suformuluoti ir konkrečius siūlymus ar rekomendacijas, kaip gautus rezultatus panaudoti profesinėje veikloje darbo veiksmingumui gerinti; kaip studentas rekomenduoja tobulinti įmonės veiklą.

Literatūra Pateikiamas literatūros šaltinių, kuriais remtasi rengiant praktikos ataskaitą, sąrašas. Kiekvienas tekste nurodomas literatūros šaltinis turi būti pateiktas literatūros sąraše. Šiame

sąraše nenurodomi darbai, kurie nepaminėti praktikos ataskaitoje. Literatūros sąraše pateikiami šaltiniai turi būti numeruojami. Šaltiniai numeruojami arabiškais

skaitmenimis. Numeracija turi būti ištisinė ir nepriklauso nuo struktūros dalių skaičiaus bei apimties.

Praktikos ataskaitoje naudotų informacijos šaltinių sąrašas pateikiamas praktikos ataskaitos pabaigoje atskiru skyriumi su antrašte LITERATŪRA originalo kalba. Literatūros sąraše abėcėlės tvarka pirmiausia pateikiami veikalai lotyniškais rašmenimis, paskui kitais rašmenimis.

4. BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ATASKAITOS STRUKTŪRA

Baigiamoji praktika turi būti nukreipta į organizacijos funkcinių veiklų (gamybos organizavimo, logistikos, personalo valdymo, rinkodaros valdymo, finansų valdymo ir kt.) nagrinėjimą, plėtros galimybių ir krypčių nustatymą.

Baigiamąją vadybos profesinės praktikos ataskaitą sudaro šios struktūrinės dalys:

Įvadas 1. Organizacijos veiklos charakteristika 2. Organizacijos funkcinės veiklos analizė 3. Organizacijos plėtros galimybių ir krypčių nustatymas 4. Papildoma individuali užduotis

Išvados Literatūra Priedai

Rašant baigiamosios vadybos profesinės praktikos ataskaitos įvadą, pirmą dalį ir išvadas, vadovaujamasi įvadinės praktikos ataskaitos rašymo reikalavimais. Toliau remiamasi žemiau pateikta informacija.

Organizacijos veiklos vertinimas ir plėtros galimybių bei krypčių nustatymas Gamybos proceso organizavimas: gamybos struktūra, struktūros tobulinimo kryptys;

gamybos proceso organizavimas laike: gamybos ciklai, operacijų derinimo būdai, gamybinio ciklo trukmės apskaičiavimas, gamybinio ciklo trumpinimo būdai; tinklinis planavimas ir valdymas.

13

Logistika – aprūpinimo organizavimas: medžiagų paskirstymas ir logistika, medžiagų poreikio nustatymas, tiekimo organizavimas, sandėlių organizavimas; vidaus transporto organizavimas: transporto ūkio uždaviniai ir sudėtis, krovinių apyvartos balansas, transporto priemonių poreikių nustatymas, krovinių gabenimo organizavimas; procesų tobulinimo pagal šiuos kriterijus galimybės.

Personalo valdymas: aprūpinimas darbuotojais, darbuotojų orientavimas, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, karjeros galimybės organizacijoje; darbo ir poilsio režimai, darbo normavimas, vadovavimo etika, darbo drausmė, darbo sauga bei darbo procesų tobulinimo pagal šiuos kriterijus galimybės; darbo vertinimo metodai ir tvarka, darbo apmokėjimo formos, įkainių ir valandinių atlygių nustatymo tvarka, darbuotojų papildomas apmokėjimas ir premijavimas, darbo apmokėjimo reglamentavimas bei darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo pagal šiuos kriterijus galimybės.

Rinkodaros valdymas: rinkodaros aplinka, rinkodaros tikslai ir strategija; rinkodaros priemonių taikymo atvejai, rinkodaros kompleksas ir jo taikymas; kainodara, prekių (paslaugų) realizavimo schema; pardavimą skatinantys metodai; klientų aptarnavimo sistema; reklamos programa; įmonės ir jos prekių ar paslaugų įvaizdį formuojančios priemonės; įvertinama įmonės rinkodaros strategija (ar įmonė turi ją susikūrusi, ar darbuotojai ją žino ir ja vadovaujasi, ar ji atitinka besikeičiančią rinkos situaciją); rinkodaros tobulinimo pagal nagrinėtus kriterijus galimybės.

Finansų valdymas: finansiniai santykiai su kitomis institucijomis, mokesčiai ir įmokos, sąskaitos banke, pelnas ir jo paskirstymas; komercinių ir finansinių santykių su kitomis organizacijomis tobulinimo galimybės; buhalterinės apskaitos dokumentų apžvalga, operatyvus įmonės finansinės būklės vertinimas: įmonės rodiklių palyginimas su teorinėmis reikšmėmis arba praėjusių laikotarpių rodikliais; kelerių metų ar kelių periodų augimo tempų analizė (pvz., dinamikos tendencijų nusakymas naudojantis trendo analize, pritaikant nesudėtingas kompiuterines programas ar kt.), finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas: veiklos efektyvumo rodikliai; įmonės mokumo ir skolų rodikliai; pelningumo rodikliai; nuosavo kapitalo efektyvaus valdymo rodikliai. Apskaičiuoti santykiniai rodikliai apibendrinami lentelėse.

Pardavimų valdymas: prekės politika – asortimentas kokybė, naujumas, klientų aptarnavimas; kainos politika – kainos dydis, nuolaidos, atsiskaitymo sąlygos, tiekimo sąlygos; pardavimų planavimas, pardavimų programos parengimas: strategijos parinkimas, pardavimo programos biudžetas, pardavimo programos kontrolė, prekių paskirstymas; pardavimų organizavimas, pardavimų analizė, procesų tobulinimo pagal šiuos kriterijus galimybės.

Kokybės valdymas: kokybės kaštai, vartotojų patenkinimas, nuolatinis tobulinimas – reaktyvinis ir proaktyvinis, kokybės sistemų kūrimas ir įgyvendinimas.

Inovacijų valdymas: gaminių/paslaugų atnaujinimą lemiantys veiksniai, mokslinių tyrimo darbų organizavimas ir ryšys su įmonės techniniu gamybos rengimu, procesų tobulinimo pagal šiuos kriterijus galimybės.

Papildoma individuali užduotis

Individuali užduotis skiriama Universiteto praktikos vadovo kiekvienam studentui individualiai. Skiriant individualią praktikos užduotį atsižvelgiama į studento iniciatyvą, organizacijos profilį, pasirinktą vadybos baigiamojo darbo kryptį, numatytą mokslinį tyrimą. Papildomos individualios užduoties pavyzdžiai: diagnozuoti organizacinę kultūrą, atlikti anketinę apklausą, atlikti SSGG analizę, įvertinti organizacijos konkurencinę padėtį pasitelkiant BCG matricą, ADL maricą, Porter penkių konkurencinių jėgų modelį ir kt.

14

5. VADYBOS PROFESINĖS PRAKTIKOS VERTINIMAS

Vadybos profesinę praktiką pirmiausia vertina įmonės praktikos vadovas. Šis vertinimas pateikiamas kartu su praktikos dienynu ir praktikos ataskaita.

Praktikos galutinis vertinimas vyksta sesijos metu, apgynus praktikos ataskaitą. Praktiką vertina Universiteto praktikos vadovas, atsižvelgdamas į organizacijos praktikos vadovo vertinimą, praktikos dienyno turinį, ataskaitos turinį, praktikos gynimą (7 lentelė).

7 lentelė Praktikos vertinimo struktūra ir svorio koeficientai

Praktikos vertinimo struktūra Svorio koeficientas Įmonės praktikos vadovo vertinimas 0,3 Praktikos dienynas 0,1 Praktikos ataskaita 0,4 Praktikos gynimas 0,2

Ataskaitą universiteto praktikos vadovas turi įvertinti iki numatytos praktikos gynimo datos.

Praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai: • praktikos ataskaitos struktūros vientisumas, baigtumas, pagrįstumas; • praktikos atlikimo vietos aspektų, svarbių praktikos užduočiai atlikti, analizės išsamumas; • KU skirtos praktikos užduoties įvykdymas ir aprašymas; • praktikos atlikimo vietos vadovo skirtos užduoties įvykdymas ir aprašymas; • tyrimo rezultatų interpretavimo lygis, tyrimo gilumas ir pagrįstumas; • argumentuotos ir pagrįstos išvados ir siūlymai; • akademinės kalbos ir rašto kalbos kultūros lygis; • teksto įforminimas, citavimo taisyklingumas, bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymas.

Kitus praktikos ataskaitos vertinimo kriterijus gali numatyti, detalizuoti Klaipėdos universiteto Vadybos katedra. Šie praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai turi būti pristatomi studentams iki praktikos pradžios.

Praktikos atsiskaitymo metu studentas susipažįsta su praktikos ataskaitos vertinimu, atsakinėja į pateiktus klausimus. Studentas savo darbą pristato MS PowerPoint programa. Rekomenduotinos tokios pateikties dalys:

• praktikos darbo tema, studento (-ės) vardas, pavardė, vadovo (-ės) vardas, pavardė; • darbo problema, tikslas ir uždaviniai; • tyrimo metodai; • trumpas organiozacijos pristatymas; • svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas; • darbo išvados ir siūlymai.

Praktikos gynimo vertinimo kriterijai: • darbo esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimas; • pristatymo įtaigumas; • atsakymų į klausimus kokybė, argumentavimo lygis, įtaigumas. Atsiskaitymas už praktiką vertinamas balais ir įrašomas į studentų studijų knygelę Universiteto

nustatyta tvarka.

15

6. RAŠTVEDYBOS REIKALAVIMAI TEKSTUI Praktikos ataskaita spausdinama kompiuteriu. Pirmosios praktikos ataskaitos apimtis – 15 lapų be

priedų. Antrosios praktikos ataskaitos apimtis – 25–30 lapų be priedų.

Antraštiniame lape (žr. 1 priedą) viršuje, per vidurį, didžiosiomis raidėmis rašoma: universiteto pavadinimas (paryškintu šriftu, 14 pt dydžiu). Toliau praktikos ataskaitos pavadinimas – didžiosiomis raidėmis (paryškintu šriftu, 16 pt), darbo pobūdis (praktikos ataskaita) – mažosiomis raidėmis (Normal, 14 pt). Žemiau, lapo dešinėje (100 mm nuo kairiosios paraštės), mažosiomis raidėmis rašomas autoriaus – studento(-ės) vardas, pavardė (Normal, 12 pt), žemiau – praktikos vadovas (Normal, 12 pt), apačioje, per vidurį, atlikimo vieta ir metai (Normal, 12 pt).

8 lentelė

Ataskaitos teksto maketavimo nurodymai Objektas Šriftas: Times New Roman Dydis

1. Antraštinis lapas: 1.1. universiteto, fakulteto pavadinimas paryškintas, visos didžiosios raidės, per

vidurį 14 pt

1.2. katedros pavadinimas paryškintas, visos didžiosios raidės, per vidurį

14 p

1.3. darbo pobūdis paprastas, mažosiomis raidėmis 14 p 1.4. kiti užrašai antraštiniame lape paprastas, mažosiomis raidėmis 12 pt 2. Tekstas paprastas 12 pt 3. Tekstas lentelėse paprastas 10 pt 4. Literatūros šaltinių sąrašas paprastas 11 pt 5. Skyrių pavadinimai naujame puslapyje, paryškintas,

didžiosiomis raidėmis, per vidurį >6 pt

14 pt

6. Poskyrių pavadinimai >12pt paryškintas, mažosiomis raidėmis, per vidurį >6 pt

14 pt

7. Paveikslo numeracija po paveikslu paryškintas, per vidurį 12 pt 8. Pavadinimas po paveikslu >12pt

paprastas, šalia numerio, per vidurį 12 pt

9. Lentelės numeracija virš lentelės pavadinimo

>12pt pakreiptas, dešinėje >6 pt

12 pt

10. Lentelės pavadinimas virš lentelės paryškintas, per vidurį >6 pt

12 pt

11. Šaltinio nuoroda po paveikslais ir lentelėmis

>6 pt paprastas, per vidurį >12 pt

10 pt

12. Priedo pavadinimas paryškintas, mažosiomis raidėmis, dešinėje >6 pt

12 pt

Šaltinis: sudaryta autorės

16

Kiekviena praktikos ataskaitos dalis (įvadas, dėstomoji dalis, išvados, ...), išskyrus poskyrius, pradedama rašyti naujame lape. Skyriai, poskyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Įvadas, išvados, literatūros sąrašas ir priedai nenumeruojami.

Skyrių pavadinimai (taip pat žodžiai TURINYS, IŠVADOS, LITERATŪRA) rašomi didžiosiomis raidėmis, o poskyrių ir skyrelių pavadinimai išskiriami pastraipos tarpais prieš 12 pt ir po 6pt tarpeliu. Skyrių ir poskyrių pavadinimų raidžių aukštis didesnis nei teksto (14 pt).

Tekstas rašomas ant balto standartinio A4 formato popieriaus (210 x 297 mm). Kompiuterio raidžių dydis – 12 punktų (pt), tarpai tarp eilučių – 1,5 intervalo (Line spacing – 1.5 lines), šriftas Times New Roman.

Puslapyje iš kraštų paliekamos tokios paraštės: iš kairės lapo pusės – 30 mm, iš dešinės – 10 mm, viršuje – 20 mm ir apačioje – 20 mm.

Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės 1,00 cm įtrauka.

Tekste skyrių pavadinimai, lentelių ir paveikslų pavadinimai išskiriami pastraipos tarpais – prieš 12 pt, po 6 pt.

Lapai numeruojami viršutinės paraštės viduryje arabiškais skaitmenimis be taškų ir brūkšnelių. Visi ataskaitos puslapiai, pradedant antraštiniu ir baigiant priedais, numeruojami ištisai, antraštiniame lape puslapio numeris nerašomas.

Renkant tekstą tarp žodžių paliekamas vienas tarpas; skyrybos ženklus reikia rinkti iš karto po žodžio be tarpo, o po jų palikti vieną tarpą; išimtis yra brūkšnys – jis iš abiejų pusių išskiriamas tarpais.

Ataskaitos turinys pateikiamas po antraštinio lapo. Literatūros šaltinių sąrašas rašomas 11 pt šriftu.

Antraštiniame lape (žr. 1 priedą) universiteto, fakulteto pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis per vidurį paryškintu 14 pt šriftu; katedros pavadinimas – didžiosiomis raidėmis per vidurį paryškintu 14 pt šriftu; kiti užrašai – mažosiomis raidėmis 12 pt šriftu.

Priedai pateikiami atskirai ir numeruojami atskirai.

Priedai pateikiami po literatūros sąrašo (priedų formatas – A4 arba priedai sulankstomi A4 formatu).

Priedų pavadinimas rašomas paryškintu 12 pt šriftu, šiame puslapyje 10 pt šriftu rašomas visų pateikiamų priedų sąrašas.

Ataskaita turi būti tvarkingai įrišta: viršelis, antraštinis lapas, turinys, tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai (jei yra).

Turinio, skyrių (skyriai pradedami rašyti naujame lape), poskyrių, skyrelių, literatūros sąrašo pavadinimai rašomi paryškintu 14 pt šriftu.

Santrumpos visame tekste turi būti vienodos. Pirmą kartą žodis parašomas visas, po jo skliausteliuose nurodoma santrumpa.

Skaičius iki dešimties tekste rekomenduojama rašyti žodžiais, o didesnius kaip dešimt – skaitmenimis.

Data rašoma trimis arabiškų skaitmenų grupėmis, paliekant tarp jų vieno ženklo dydžio tarpus. Pirmoji grupė, žyminti metus, susideda iš keturių skaitmenų, kitos dvi – iš dviejų skaitmenų. Jeigu mėnuo ir diena yra vienaženkliai skaičiai, prieš juos rašomas nulis, pvz., 2008 03 05.

Nuorodos, komentarai, literatūros sąrašas visame darbe rašomi pagal vienodą sistemą. Tyrimų rezultatų nederėtų aprašinėti pradedant žodžiais: aš tyriau, aš atradau. Geriau vartoti beasmenius žodžius ar žodžių junginius: nustatyta, ištirta.

17

Ataskaita rašoma taisyklinga lietuvių kalba. Darbe reikia stengtis išvengti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų „didžiųjų klaidų“ (žr. www.vlkk.lt).

Lentelės ir paveikslai Praktikos ataskaitoje labai praverčia įvairūs paveikslai, grafikai ir lentelės. Studentams vertėtų

įsidėmėti paprastą patarimą – dėstant medžiagą reikėtų vengti lentelių (paveikslų, grafikų ir pan.), kurie užima visą puslapį arba daugiau. Kiekviename puslapyje turi tęstis dėstymas, t. y. greta lentelės (paveikslo, grafiko) tame pačiame puslapyje dar turėtų būti bent kiek teksto. Jei tai neįmanoma – lentelę ar paveikslą geriau dėti į priedus.

Dėstomojoje dalyje jie įterpiami kuo arčiau juos aptariančio teksto ir į juos nukreipiančios nuorodos.

Tekstas lentelėse, paveiksluose gali būti rašomas 10 pt šriftu, numeracija visame darbe ištisinė.

Lentelės. Lentelė tekste turi būti pateikta po sakinio, nukreipiančio skaitytoją į skaičiais ar kitais būdais pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, „Įmonės gamybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Palyginimas su praėjusiais metais pateiktas 1 lentelėje.“

Lentelės naudojamos ten, kur pateikiami susisteminti duomenys, atliekama lyginamoji analizė. Lentele galima aiškiau pavaizduoti atliktą darbą nei jį vien aprašius. Virš lentelės pavadinimo, dešinėje pusėje, rašomas žodis „lentelė“. Po lentele nurodomas literatūros šaltinis, iš kurio lentelė cituojama. Jeigu lentelė dedama pačiame tekste, ji turi būti tokio pat pločio kaip puslapio eilutės. Tačiau jei lentelė didelė, galima ją braižyti išilgai puslapio, bet puslapyje neberašyti teksto. Tokiais atvejais lentelė braižoma taip, kad norint ją nagrinėti lapas būtų sukamas pagal laikrodžio rodyklę (Knašas, 2008).

Visos lentelės yra numeruojamos (pvz., 1 lentelė, 2 lentelė). Jei lentelė dedama į priedus, tai kiekviename priede numeruojama atskirai.

Pavyzdys:

9 lentelė

Įmonėje atliekami darbai ir funkcijos Įmonės veiklos sritys Detalizuoti darbai ir funkcijos

1. Bendras įmonės valdymas 2. Inovacijos 3. Aprūpinimas 4. Gamyba, paslaugos 5. Realizavimas, rinkodara 6. Personalas 7. Finansai

Šaltinis: (nuoroda į duomenų šaltinį)

Tekste lentelės dedamos, jei jų reikia tyrimui, o ne vien kaip teksto iliustracija, papildymas ir pan. Esminiai lentelių duomenys turi būti aptarti tekste, kad jos „nepakibtų“, ir skaitytojas nebūtų paliktas savarankiškai jas nagrinėti ir daryti išvadas.

Paveikslai. Visos iliustracijos (schemos, diagramos, grafikai ir kt.) vadinamos paveikslais. Jie dedami pačiame tekste tuojau po nuorodų į juos arba prieduose. Jei paveikslų yra daugiau nei vienas, jie numeruojami. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslais. Po numerio rašomas paveikslo pavadinimas mažosiomis raidėmis (pradedant didžiąja).

18

Pavyzdys:

Taip21%

Kartais26%Labai retai

12%

Ne38%

Kita3%

1 pav. Respondentų nuomonės atsakant į klausimą, „Ar vadovybė informuoja apie kontrolės rezultatus?“

Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis apklausos rezultatais

Paveikslai turi padėti paaiškinti teiginį, todėl reikėtų į tai atsižvelgti pasirenkant grafiko formą. Nors žinoma gana daug įvairių grafikų formų, praktikos ataskaitose dažniausiai prireikia parodyti tam tikro kiekybiškai išreikšto reiškinio struktūrą arba dinamiką. Geriausiai tam tinka paprasčiausios kreivės arba į dalis dalijamas skritulys.

Pavyzdys:

0102030405060708090

1-asketvirtis

2-asketvirtis

3-iasketvirtis

4-asketvirtis

Pieno produktaiMėsos produktaiBakalėjos prekės

2 pav. X įmonės prekių grupių pardavimų apimtys skirtingais metų ketvirčiais

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis įmonės dokumentacija

Sudėtingesni grafikai naudotini tada, kai to reikalauja aiškinamos medžiagos pobūdis.

19

7. LITERATŪROS CITAVIMAS IR LITERATŪROS SĄRAŠO SUDARYMAS

Rašant praktikos ataskaitą, būtina remtis kitų autorių tyrimais. Ypač jų reikia, norint pagrįsti savo teorinę koncepciją, motyvuoti svarbius tvirtinimus, apginti savo išvadas. Tačiau čia būtinas saikas, – kitų tyrėjų mintys ar išvados neturi nustelbti paties ataskaitos autoriaus nuomonės.

Svarbiausias žinomų mokslininkų mintis dera ne tik perpasakoti, bet ir tiksliai pakartoti, t. y. pacituoti. Cituojami tik visuotinio pripažinimo sulaukę mokslininkai, visuomenės veikėjai, parenkamos tik svarbiausios jų mintys, esminiai teiginiai, išvados.

Cituoti kitų autorių mintis iš originalo reikia tiksliai, paliekant korektūros klaidas, skyrybą. Tekste paprastuose skliausteliuose žymima cituojamo autoriaus pavardė ar pirmasis (kartais du pirmieji) antraštės žodis ir, atskyrus kableliu, – leidinio leidimo metai, pvz., (Klova, 1996). Jei tekste pateikiama citata, žymimas leidinio puslapio numeris, pvz., (Klova, 1996, p. 58).

Pagrindiniame (lietuviškame) tekste rusų autorių pavardės rašomos lotyniškais rašmenimis. Lotyniškais rašmenimis rašomų autorių pavardės tekste nurodomos originalo kalba.

Literatūros sąraše cituojamų autorių pavardės (antraštės) rašomos pagal abėcėlę. Kiekvienas literatūros sąraše pateiktas šaltinis turi turėti nuorodą tekste.

Santrumpos visame tekste turi būti vienodos. Pirmą kartą žodis parašomas visas, po jo skliausteliuose nurodoma santrumpa.

Literatūros sąrašo sudarymas Naudota literatūra įvairiomis kalbomis, teisiniai aktai ir kiti informacijos šaltiniai yra

įtraukiami į literatūros sąrašą. Jeigu literatūra pateikiama lietuviškos abėcėlės tvarka, tai ji rašoma pagal autoriaus pavardę, o jeigu autoriaus nėra, – pagal dokumento pirmąją raidę.

Literatūros ir šaltinių sąrašas sudaromas pagal bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo metodiką (Kardelis, 2005; Janonis, 2005; Knašas, 2008).

Knyga:

1. Knygos autoriaus pavardė rašoma pradžioje, inicialai rašomi po pavardės. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rašomos visos pavardės, kurios tarpusavyje atskiriamos kableliais.

2. Jeigu autorių daugiau kaip trys, po trečiojo autoriaus rašoma „ir kt.". 3. Po knygos autoriaus (autorių) skliaustuose rašomi knygos leidimo metai, dedamas taškas. 4. Pakreiptu šriftu rašomas knygos pavadinimas. Po jo dedamas taškas. 5. Po knygos pavadinimo rašomas visas leidimo vietos pavadinimas, dvitaškis ir nurodoma

leidykla, atskiriama kableliu ir nurodoma knygos apimtis puslapiais. 6. Nurodomas standartinis numeris.

Pavyzdys:

Bosas, A. (2004). Strateginis valdymas: nuo korporacijos iki valstybės. Vilnius: Petro ofsetas, 625 p. ISBN 9955-585-76-5.

Мескон, М. X., Альберт, M., Хедоури, Ф. (2000). Основы менеджмента. Москва: издательство „Дело“, 700 стр. ISBN 5-7749-0126-2.

Seilius, A. (2001). Vadovavimas sprendimų priėmimo procesui. Kaunas: Spindulys, p. 78–79. ISBN 9955-456-11-6.

Zakarevičius, P. (1998). Vadyba. Genezė. Dabartis. Tendencijos. Kaunas: VDU, 223 p. ISBN 9986-501-10-5.

Knyga be autoriaus: knygos pavadinimas; leidimo vieta; leidykla; metai; knygos apimtis; standartinis numeris.

Pavyzdys:

20

Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. (1996). Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo l-kla, 86 p. ISBN 9986-18-011-2.

The new international Webster’s comprehensive dictionary of the English language. (1996). Naples: Tridentpress International, 1895 p. ISBN 0-9623476-3-9.

Žurnalas: antraštė; leidimo metai; atsakomybė; laida; leidinio datos ir / ar numeriai; leidimo vieta; standartinis numeris.

Pavyzdys: Tarp knygų. (1991). Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo

bibliotekos mėnesinis žurnalas. Vilnius, Nr.5. ISSN 0868-8826.

Straipsniai iš spausdintų monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių): autorius (pirminė atsakomybė); leidimo metai; antraštė (išryškinta kursyvu); laida; leidimo vieta; leidėjas (nebūtina); serija (nebūtina); pastabos (nebūtina); standartinis numeris; straipsnio vieta monografijoje.

Prieš šaltinį, kuriame išspausdintas straipsnis, rašomas žodelis „In“ arba „Iš“. Šaltinio antraštė išryškinama kursyvu.

Pavyzdys:

Knašas, A. B. (2004). Organizacijų inovacinių strategijų kūrimo problemos. Iš Kolektyvinė monografija Valdymo problemos: teorija ir tendencijos. Klaipėda, p. 134–176. ISBN 9955-585-86-2.

Straipsnis: pirminė atsakomybė; leidimo metai; antraštė; antrinė atsakomybė (nebūtina).

Serijinis leidinys: antraštė (išryškinta kursyvu); laida; leidimo vieta (nebūtina); leidimo metai; numeracija; straipsnio puslapiai.

Pavyzdys:

Mačerinskienė, I., Vasiliauskaitė, J. (2004). Organizacijos socialinio kapitalo tyrimo metodologija. Tiltai, Nr. 3 (28), p. 101–15.

Patentiniai dokumentai: pirminė atsakomybė (paraiškovas); išradimo antraštė (nebūtina); antrinė atsakomybė (nebūtina); pastabos (nebūtina); šalis ar išleidusi įstaiga; patentinio dokumento rūšis; numeris; cituoto dokumento leidimo data.

Pavyzdys:

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KAITRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001 10 25.

Elektroninės monografijos, duomenų bazės ir kompiuterių programos: pirminė atsakomybė; leidimo data; antraštė; laikmenos rūšis; antrinė atsakomybė (nebūtina); laida; leidimo vieta; leidėjas; atnaujinimo ar pataisymo data; nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); serija (nebūtina); pastabos (nebūtina); įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); standartinis numeris (privaloma).

Pavyzdys:

Kirk-Othmer Encyclopedia of Chemical Technology [interaktyvus]. 3rd ed. New York: John Wiley, 1984 [žiūrėta 1990 m. sausio 3 d.]. Prieiga per: DIALOG Information Services, Palo Alto (Calif.).

Elektroninių monografijų, duomenų bazių dalys: Teikinio (straipsnio) pirminė atsakomybė (autorius); teikinio (straipsnio) antraštė; pagrindinio dokumento pirminė atsakomybė (autorius); pagrindinio dokumento antraštė; laikmenos; pagrindinio dokumento antrinė atsakomybė (nebūtina); laida; leidimo vieta; leidėjas; leidimo data; atnaujinimo ar pataisymo data; nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); numeracija pagrindiniame dokumente (nebūtina); vieta pagrindiniame dokumente; pastabos (nebūtina); įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); standartinis numeris.

Pavyzdys:

21

Carroll, L. Alice’s Adventures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfo ed. 2.2. [Dortmund, Germany]: WindSpiel, November 1994 [žiūrėta 1995 m. kovo 30 d.]. Chapter VII. A Mad Tea-Party. Prieiga per internetą: <http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice_10. html#SEC13>.

Elektroninių monografijų, duomenų bazių teikiniai (straipsniai): autorius; antraštė; pagrindinio dokumento pirminė atsakomybė (autorius); pagrindinio dokumento antraštė; laikmenos; pagrindinio dokumento antrinė atsakomybė (nebūtina); laida; išleidimo vieta; leidėjas; išleidimo data; atnaujinimo ar pataisymo data; nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); numeracija pagrindiniame dokumente (nebūtina); vieta pagrindiniame dokumente; pastabos (nebūtina); įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); standartinis numeris.

Pavyzdys:

Girdzijauskas, J. Ankstyvasis periodas (iki XIX pabaigos). Klasikinė lietuvių literatūra: antologija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslininkų sąjungos institutas, 2002 [žiūrėta 2002 m. balandžio 26 d.], ekr. 2. Prieiga per internetą: <http://anthology.lms.lt/lindex.html.>

Elektroniniai serijiniai leidiniai (laikraščiai, žurnalai ir kiti tęstiniai leidiniai): antraštė; laikmenos rūšis; laida; leidimo vieta; leidėjas; leidimo data; nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); serija (nebūtina); pastabos (nebūtina); įsigijimo sąlygos (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina); standartinis numeris.

Pavyzdys:

Šimanskienė, L. (2008). Organizacinės kultūros poveikis organizacijų valdymui. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai [interaktyvus]. Kaunas: LŽUU, 2008, 15 (4), [žiūrėta 2009 04 01], p. 175–179. Prieiga per internetą: EBSCO, Business Searching Interface. ISSN 1822-6760.

Straipsniai ir kiti teikiniai: teikinio (straipsnio) pirminė atsakomybė (autorius); teikinio (straipsnio) antraštė; serijinio leidinio antraštė; laikmenos rūšis; leidinio pažymėjimas; atnaujinimo ar pataisymo data; nuorodos sudarymo data (interaktyviems dokumentams privaloma, kitiems nebūtina); vieta pagrindiniame dokumente; pastabos (nebūtina); įsigijimo sąlygos ir prieiga (interaktyviems dokumentams privaloma, kitiems nebūtina); standartinis numeris (privaloma).

Pavyzdys:

Petkevičiutė, N., Kaminskytė, E. Vadybinė kompetencija: teorija ir praktika. Iš Pinigų studijos [interaktyvus]. 2003, [Nr.] 1 , [žiūrėta 2007 m. kovo 31 d.], p. 65–80. ISSN 1648-8970. Prieiga per internetą: <http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2003_1/-petkeviciute.pdf>

Norminiai aktai: pateikiami abėcėlės tvarka. Nurodomas visas įstatymo pavadinimas, be datos ir numerio, pradedant žodžiais „Lietuvos Respublikos" (pvz., Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas). Toliau dedamas dvigubas įstrižas brūkšnelis (//) ir nurodomas oficialaus leidinio, kur jis yra, pavadinimas be kabučių (pvz., Valstybės žinios). Po leidinio pavadinimo dedamas taškas, rašomi metai, po jų dedamas kablelis, toliau nurodomas leidinio numeris ir, jei yra, po trumpojo brūkšnelio (-) – publikacijos numeris.

Pavyzdys:

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 27-715. LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. –

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=233228 [2007 12 13]

22

LITERATŪRA

Bagdonas, E. (2008). Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija, 265 p. ISBN 978-9955-25-426-3

Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis, 335 p.ISBN 995551292X.

Janonis, O. (2005). Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2) [interaktyvus], [žiūrėta 2008-02-08]. Prieiga per internetą: http://www.mb.vu.lt/-pagalba/liet/janonis.pdf

Jucevičius, R. (1998). Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 454 p. ISBN: 9986418070.

Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: UAB „Judex“, 398 p. ISBN 9955-655-35-6.

Klaipėdos universiteto studentų praktinio mokymo(si) tvarka. (2008). Patvirtinta 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-030.

Knašas, A. B. (2008). Vadybos baigiamojo darbo rašymo rekomendacijos [interaktyvus], [žiūrėta 2009-03-20]. Prieiga per internetą: http://www.ku.lt/smf/vadyba/studentams.php

Vadybos ir verslo administravimo studijų krypties reglamentas. (2008). Patvirtinta 2008 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2294, interaktyvus], [žiūrėta 2009-03-20]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2008-07-31-ISAK-2294(3).doc

Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Didžiosios klaidos. [Interaktyvus], [žiūrėta 2008-02-08]. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/klaidos

Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 103 p. ISBN 9789955252191.

Дойль, Π. (1999). Менеджмент: стратегия и тактика. Санкт-Петербург: Питер, 560 с. ISBN 5314001381.

Мескон, М. Х.; Альберт, М.; Хедоури, Ф. (2000). Основы менеджмента. Москва: Дело, 704 с. ISBN 5-86461-209-X.

23

PRIEDAI

24

1 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

VADYBOS KATEDRA

UAB „VILNIS“ I praktikos ataskaita

Darbą parengė SV-7 gr.st. Vardas, Pavardė Data, parašas

Darbo vadovas (-ė) Vardas, Pavardė Data, parašas

Klaipėda, 2009

25

2 priedas. Studento praktinio mokymo dienyno pavyzdys PATVIRTINTA Rektoriaus 2008-0 17 3- Įsakymо Nr. 1-030

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO

DIENYNAS

(tai yra kelialapis praktikai, pridedamas prie praktikos ataskaitos) Studentas (-ė): ..........................................................................................................................................................

(vardas, pavardė) Fakultetas: ......................................................................................................................................................... Studijų programa: ......................................................................................................................................................... Grupė: ......................................................................................................................................................... Praktinio mokymo vieta: .........................................................................................................................................................

(institucijos pavadinimas) Universiteto praktinio mokymo vadovas: ..........................................................................................................................................................

(vardas, pavardė) Praktinio mokymo laikas: nuo 200....m. .......................................................... d. iki 200....m. .......................................................... d.

A. V. Fakulteto dekanas: ...................................................................................................................................... (pedagoginis vardas, vardas, pavardė) (parašas)

26

3 priedas. Informacinio lapo apie praktinį mokymą pavyzdys

INFORMACIJA APIE PRAKTINĮ MOKYMĄ

Praktinio mokymo apimtis: ......... kreditų, .............. valandų. Individuali praktinio mokymo užduotis : ...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(pildo universiteto praktinio mokymo vadovas) ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 1. Į praktinio mokymo vietą atvyko 200.... m. ........................ ... d. 2. Paskirtas (-a): .....................................................................................................................................

(struktūrinis padalinys, darbo vieta, pareigos) 3.Priimančiosios institucijos praktinio mokymo vadovas (-ė): ............................................................. ................................................................................................................................................................

(pareigos, vardas, pavardė) (parašas) 4. Saugaus darbo instruktažą vedė: .................................................................................................. ................................................................................................................................................................

(pareigos, vardas, pavardė) (parašas) A. V. Data: 200.... m.................... ... d. 5. Perkeltas (-a): .................................................................................200.... m.................... ... d. (struktūrinis padalinys, darbo vieta, pareigos) 6. Iš praktinio mokymo vietos išvyko: 200.... m........................... ... d. A. V. ................................................................................................ (pareigos, vardas, pavardė) ................................................................................................ (parašas)

27

4 priedas. Praktinio mokymo turinio aprašo pavyzdys

PRAKTINIO MOKYMO TURINYS

Eil. Nr. Data Darbo vieta ir

pareigos Atliktų darbų trumpas aprašas Praktikos vadovų parašai

1 2 3 4 5

28

5 priedas. Teorinių užsiėmimų aprašo pavyzdys

TEORINIAI UŽSIĖMIMAI (paskaitos, konsultacijos, susirinkimai ir kt.)

Eil. Nr. Data Užsiėmimo tema ir trumpas aprašas

Užsiėmimą vedusio asmens vardas, pavardė,

parašas

29

30

6 priedas. Išvados apie studento praktinį mokymą ir jo ataskaitą

PRIIMANČIOSIOS INSTITUCIJOS PRAKTINIO MOKYMO VADOVO IŠVADOS APIE STUDENTO (-ĖS) PRAKTINĮ MOKYMĄ

(žinios, įgūdžiai, gebėjimai, darbų kokybė, praktinio mokymo ataskaitos kokybė, darbo drausmė ir kt.) ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ Studento (-ės) praktinio mokymo įvertinimas: ...................................................................................... (vertinama nuo 0 iki 10 balų, įrašoma žodžiu) A. V. .......................................................................... (pareigos, vardas, pavardė) ................................................ (parašas)

200....m. ..................... ... d.

UNIVERSITETO PRAKTINIO MOKYMO VADOVO IŠVADOS APIE STUDENTO (-ĖS) PRAKTINĮ MOKYMĄ IR JO ATASKAITĄ

(žinios, įgūdžiai, gebėjimai, praktinio mokymo ataskaitos kokybė, darbo drausmė ir kt.) ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ Studento (-ės) praktinio mokymo įvertinimas: ..................................................................................... .......................................................................... (pareigos, vardas, pavardė) ............................................. (parašas) 200.... m. .................... ... d.