kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės ... · bazinę kineziterapijos procedūrą...

GERONTOLOGIJAGerontologija 2014; 15(3): 166–176

Mokslinis straipsnis

Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto

Robertas Pečeliūnas1,2, Ieva Eglė Jamontaitė1,3

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra2 VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė3 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, Fizinės ir sporto medicinos centras

Santraukadarbo tikslas – nustatyti individualios kineziterapijos prati-

mų programos ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto. Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Respubliki-nės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, teikiančiame II lygio reabilitacijos paslaugas ir pacientų namuose nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. vasario mėnesio. Tyrime dalyvavo 112 tiriamųjų, 51 vyras (48,6 proc.) ir 54 moterys (51,4 proc.). Tiriamiesiems buvo pateikta gyvenimo kokybės vertinimo skalė – Insulto poveikio skalė 3.0 versija tris kartus. Pirmą kartą pacientai buvo apklausti tik atvykę į reabilitacijos skyrių, antrą kartą – prieš išvykstant iš reabilitacijos skyriaus ir trečią kartą – praėjus 6 mėn. po GSI pacientų namuose. Apklausiant pacientus trečią kartą jų namuose, naudota papildoma anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie individualios kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose trukmę mėnesiais, kartų per savaitę skaičių bei vieno užsiėmimo trukmę minutėmis. Įvertinus tyrimo metu gautus rezultatus, nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp

kineziterapijos pratimų programos atlikimo laiko mėnesiais (4–5 mėn.) ir visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, išskyrus bendravimo kategoriją. Stipresni ryšiai nustatyti su fizinės būklės (r = 0,407, p < 0,001), socialinės veiklos (r = 0,411, p < 0,001), emocijų (r = 0,399, p < 0,001) kasdienės veiklos (r = 0,404, p < 0,001), mobilumo (r = 0,388, p < 0,001) kategorijų įverčiais. Taip pat stipresni ryšiai nustatyti tarp dažnesnio kinezi-terapijos pratimų programos atlikimo per savaitę (3–4 kartai) ir visų gyvenimo kokybės kategorijų, iš kurių emocijų (r = 0,426, p < 0,001) ir socialinės veiklos (r = 0,425, p < 0,001) buvo stip-riausi. Nustatyta, kad tiriamųjų savarankiškumas atokiuoju perio-du po GSI la biausiai susijęs su fizine būkle (r = 0,574, p < 0,001), kiek mažiau su emocijomis (r = 0,540, p < 0,001), socialine veik la (r = 0,477, p < 0,001), atmintimi (r = 0,416, p < 0,001) ir bendravimu (r = 0,320, p < 0,001). Išanalizavus sąsajas tarp pa žintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės kategorijų, didžiausias ry šys nustatytas su atminties kategorija (r = 0,448, p < 0,001).

Reikšminiai žodžiai:galvos smegenų insultas, gyvenimo kokybė, insulto po vei-

kio skalė 3.0 versija.

Adresas:RobertasPečeliūnasVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,fizinėsirsportomedicinoskatedraSantariškiųg.2,VilniusEl. paštas: [email protected]

167Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto

ĮvadasGalvos smegenų insultas (GSI) yra viena dažniau-

sių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, daugelyje šalių užimanti trečiąją vietą po kardio-vaskulinių ir onkologinių ligų [1]. Tai viena aktua-liausių medicinos ir socialinių problemų dėl didelio mirtingumo ir sunkaus liekamojo neįgalumo [2, 3].

Persirgtas GSI, ypač jo pasekmės, sukelia ne tik fizinės sveikatos pablogėjimą, bet kartu lemia psichosocialinių ir socialinių problemų atsiradimą. dėl ligos žmogus turi keisti įprastą gyvenimo būdą, taikytis prie naujų gyveni-mo aplinkybių, išgyvena labai daug neigiamų emocijų. Moksliniuose tyrimuose pabrėžiama reabilitacijos reikšmė po galvos smegenų insulto, daranti įtaką tolimesnei ligos eigai, sąlygojanti geresnę gyvenimo kokybę [4]. Viena iš reabilitacijos priemonių – kineziterapija, kuri vaidina svar-bų ir dažnai esminį vaidmenį. Paciento emocijos (kartu su pažinimo funkcijomis, motyvacija ir šeimos narių para-ma) yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių sėkmingą atsistatymą po GSI [5]. Paprastai gydymo rezultatai pir-miausiai vertinami naudojant objektyvius testus, kuriais įvertinami fiziniai sutrikimai ir funkciniai apribojimai. Tačiau šie duomenys nesuteikia informacijos apie tai, kaip pacientas suvokia psichologinius (emocinius) savo sutrikimus [6]. Todėl, kaip papildomam ligos pasekmių ir gydymo veiksmingumo rodikliui, vis daugiau dėmesio skiriama su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei po GSI [7–9]. Pasaulyje yra atlikta tyrimų, analizuojančių pacientų po GSI gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su įvairiais veiks-niais taikant kineziterapiją ne tik reabilitacijos metu, bet ir jai pasibaigus, pacientams namuose atliekant individu-alią kineziterapijos pratimų programą atokiuoju periodu po GSI [10, 11], nes per pirmuosius 3–6 mėn. po patirto GSI atsistatymas vyksta efektyviausiai [12, 13]. Tačiau šių tyrimų nėra daug, o jų rezultatai prieštaringi. Lietuvoje yra atlikta tyrimų apie gyvenimo kokybę po GSI [14, 6], tačiau nerasta, kad būtų tirtos individualios kineziterapijos pratimų programos namuose ir gyvenimo kokybės sąsa-jos atokiuoju periodu po GSI. Tai ir paskatino imtis šio tyrimo, siekiant išsamiai išnagrinėti persirgusiųjų GSI su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir namuose atlie-kamos individualios kineziterapijos pratimų programos sąsajas atokiuoju periodu.

Darbo tikslas:Nustatyti individualios kineziterapijos pratimų pro-

gramos ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto.

Uždaviniai:1. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto gy-

venimo kokybės, savarankiškumo ir pažintinių funkcijų pokyčius reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu.

2. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto, in-dividualios kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu.

3. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto sava-rankiškumo bei pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės sąsajas reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu.

4. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto socio-demografinių rodiklių ir kitų veiksnių sąsajas su gyvenimo kokybe atokiuoju periodu.

Tyrimo organizavimasTyrimas buvo atliekamas VšĮ Respublikinės Šiaulių

ligoninės Reabilitacijos skyriuje, teikiančiame II lygio reabilitacijos paslaugas ir pacientų namuose nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. vasario mėnesio.

Tyrime dalyvavo patogiosios atrankos būdu atrinkti 112 tiriamųjų po pirmo išeminio arba hemoraginio galvos smegenų insulto. Septyni pacientai tyrimo nebaigė. Vie-nam pacientui įvyko pakartotinis GSI, kiti šeši tiriamieji dėl įvairių priežasčių neatliko individualios kineziterapijos pratimų programos namuose, todėl tiriamųjų kontingentą sudaro 105 ligoniai. Tyrime dalyvavo 51 vyras (48,6 proc.) ir 54 moterys (51,4 proc.).

Visiems tiriamiesiems buvo taikyti šie atrankos kri-terijai:

▪ Patirtas pirmas galvos smegenų insultas, stacionare taikytas I reabilitacijos etapas ir ligonis atsiųstas į reabi-litacijos skyrių II reabilitacijos etapui.

▪ Beveik visiškai ar vidutiniškai priklausomi pagal Barthel indeksą (BI nuo 35 iki 80 balų).

▪ Vidutinis ar lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas pagal Trumpą protinės būklės tyrimo testą (TPBTT nuo 11 iki 30 balų).

Iš pradžių tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tiks-lu, uždaviniais ir eiga, bei gautas jų sutikimas dalyvauti šiame tyrime.

Tiriamiesiems buvo pateikta gyvenimo kokybės ver-tinimo skalė – Insulto poveikio skalė (SIS version 3.0) 3 kartus. Pirmą kartą pacientai buvo apklausti tik atvykę į reabilitacijos skyrių, antrą kartą – prieš išvykstant iš rea-bilitacijos skyriaus ir trečią kartą – praėjus 6 mėn. po GSI pacientų namuose. Apklausiant pacientus trečią kartą jų namuose, naudota papildoma anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie individualios kineziterapijos pratimų pro-

168 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė

gramos atlikimo namuose trukmę mėnesiais, kartų per savaitę skaičių bei vieno užsiėmimo trukmę minutėmis.

Kineziterapijosprocedūros.Pacientui atvykus į reabi-litacijos skyrių pirmiausia buvo atliekamas išsamus komp-leksinis ištyrimas. Remiantis gautais tyrimo duomenimis buvo sudaromas kineziterapijos priemonių planas, iškelia-mi artimieji ir tolimieji tikslai, kineziterapijos uždaviniai. Kineziterapijos priemonių planas reabilitacijos skyriuje buvo koreguojamas atsižvelgiant į paciento pasiekimus ir sveikatos būklę. Kiekvienam pacientui buvo taikomos dvi kineziterapijos procedūros per dieną po 30–45 min. Procedūros buvo skirstomos į bazinę ir funkcinę.

Bazinę kineziterapijos procedūrą sudarė šios dalys:Įvadinėdalis. Jos metu organizmas buvo ruošiamas

sunkesnei fizinei veiklai aktyvinant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcijas. Atliekami tempimo pra-timai, pasyvūs, pusiau aktyvūs ir aktyvūs pratimai stam-bioms raumenų grupėms derinant su kvėpavimo pratimais. Jos trukmė 5–10 min.

Pagrindinėdalis. Jos metu buvo lavinama raumenų jėga, ištvermė, tarpraumeninė koordinacija. Taikyti pra-timai galūnių ir liemens raumenims, pradedant nuo stam-biųjų raumenų grupių palaipsniui pereinant prie vidutinių ir smulkiųjų raumenų grupių. Pratimai buvo atliekami iš įvairių pradinių padėčių, naudojamos įvairios priemonės (sienelė, lazdos, kamuoliai ir kt.). Taip pat dėmesys buvo skiriamas mobilumo gerinimui: mokoma verstis, atsisėsti, persikelti, atsistoti. Jos trukmė – apie 30 min.

Baigiamoji dalis. Jos metu buvo mažinamas krūvis, atliekami atsipalaidavimo pratimai, normalizuojamos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų funkcijos. Jos trukmė 5–10 min.

Funkcinės kineziterapijos procedūra. Jos metu prati-mai buvo skirti funkciniams judesiams atstatyti, mobilu-mui gerinti, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti. didelis dėmesys buvo skiriamas paciento

Individualikineziterapijospratimųprogramanamuo-se. Siekiant, kad pacientas saugiai ir veiksmingai galėtų atlikti individualią kineziterapijos pratimų programą na-muose, dar pacientui gydantis reabilitacijos skyriuje, jo šeimos nariai stebėjo kineziterapijos užsiėmimus ir mo-kėsi pratimų, kuriuos vėliau turėjo padėti atlikti namuose. Artimųjų užduotis buvo skatinti pacientą būti kuo sava-rankiškesniu ir atlikti pačiam tai, ką jis gali atlikti. Esant reikalui, artimieji turėjo užtikrinti reikiamą pagalbą atlie-kant namų kineziterapijos pratimų programą.

Individualią kineziterapijos pratimų programą sudarė tempimo, judesių amplitudės palaikymo ir (arba) didinimo,

raumenų jėgos didinimo stambiosioms ir smulkiosioms raumenų grupėms pratimai, pusiausvyros ir koordinaci-jos, eisenos lavinimo, ištvermės didinimo, kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Individualios kineziterapijos pratimų programos buvo sudaromos atsižvelgiant į paci-entų funkcinę bei bendrą sveikatos būklę. Atsižvelgiant į savijautą, individualią kineziterapijos pratimų programą buvo rekomenduojama atlikti nuo 30 iki 60 min. vieną kartą per dieną, 3–5 kartus per savaitę. Individualią kine-ziterapijos pratimų programą pacientai turėjo atlikti grį-žus iš reabilitacijos skyriaus į namus iki kol suėjo 6 mėn. nuo susirgimo GSI.

Tyrimo metodaiPagal parengtą tyrimo protokolą buvo vertinama:▪ duomenys apie ligonį (lytis, amžius).▪ Galvos smegenų insulto tipas.▪ Pažeista kūno pusė.▪ Kalbos sutrikimas.▪ Neurologinės simptomatikos išreikštumas galūnėse.▪ Savarankiškumas (BI) (Reabilitacijos pradžioje, pa-

baigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI).▪ Pažintinės funkcijos (TPBTT) (Reabilitacijos pra-

džioje, pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI).▪ Gyvenimo kokybė (Insulto poveikio skalė 3.0 ver-

sija) (reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI).

Ligos istorijoje fiksuotų duomenųanalizė. Renkant duomenis apie paciento lytį, amžių, GSI tipą, pažeistą kūno pusę, galūnių pažeidimą, kalbos sutrikimą, savaran-kiškumą bei protinę būklę, buvo nagrinėjamos pacientų ligos istorijos.

Barthel testas (Barthel d., 1965). Testu vertintas li-gonio gebėjimas atlikti pagrindinius apsitarnavimo veiks-mus – pavalgyti, persikelti iš vežimėlio į lovą ir atgal, atlikti asmeninės higienos veiksmus (nusiprausti rankas, veidą, susišukuoti, išsivalyti dantis ir kt.), pasinaudo-ti tualetu, maudytis, eiti lygiu paviršiumi, lipti laiptais, rengtis, kontroliuoti žarnyno ir šlapimo pūslės funkciją. Kiek viena veikla buvo vertinama balais atskirai ir funk-cinė būklė visumoje:

0–20 balų – visiškai priklausomas,21–60 balų – beveik visiškai priklausomas,61–90 balų – vidutiniškai priklausomas,91–99 balai – šiek tiek priklausomas,100 balų – savarankiškas.Minimali Barthel indekso suma – 0, maksimali – 100

balų.


Trumpasprotinėsbūklėstyrimotestas (TPBTT) (Fos-tein M., 1975). Šiuo testu vertinama orientacija laike, vietoje, sugebėjimas skaičiuoti, skaityti, rašyti, įsiminti, koncentruoti dėmesį, atmintis ir kalba. Galutinių duome-nų vertinimas:

0–10 balų – sunkus funkcijų sutrikimas,11–20 balų – vidutinis funkcijų sutrikimas,21–30 balų – lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas.Minimalus balų skaičius – 0, maksimalus – 30.Insulto poveikio skalė (SIS 3.0 versija). Šis tyrėjo

administruojamas gyvenimo kokybės nustatymo instru-mentas pritaikytas GSI patyrusiems pacientams. Šiame klausimyne yra 59 klausimai, suskirstyti į 8 kategorijas: Jėgos, Rankos funkcijos, Mobilumo, Kasdienės vei-klos / kasdienės instrumentinės veiklos, Emocijų, Atmin-ties, Bendravimo, Socialinės veiklos. Pirmos keturios minėtos kategorijos jungiamos į vieną – fizinės būklės kategoriją. Gauti atsakymai SIS 3.0 duomenų bazės pagal-ba Microsoft Access programoje paverčiami normalizuo-tomis reikšmėmis, kurios tiksliai atspindi kiekvieną sritį.

Normalizuota reikšmė = [(Tikroji nustatyta vertė – žemiausia galima vertė) / galimų verčių intervalai]*100

Naudojant šį algoritmą kiekviena gyvenimo kokybės sritis yra vertinama nuo 0 iki 100 balų. Kuo didesnė nusta-tyta normalizuota reikšmė, tuo geresnė gyvenimo kokybė.

Be 8 kategorijų klausimyno, į Insulto poveikio skalę yra įtraukta ir vizualinė analoginė skalė, kuri naudojama siekiant įvertinti bendrą atsistatymą po GSI. Skalės dia-pazonas yra nuo 0 (jokio atsistatymo) iki 100 (visiškas atsistatymas).

Statistinė duomenų analizėStatistinė duomenų analizė buvo atlikta naudo-

jant duomenų kaupimo ir statistinės analizės programą „SPSS.17“. Tyrimo duomenys buvo vertinami aprašomo-sios statistinės analizės metodais: skaičiuojami dažniai (procentai), vidurkiai, standartiniai nuokrypiai. dviejų nepriklausomų imčių vidurkių skirtumams nustatyti nau-dotas t-testas. dviejų priklausomų imčių vidurkių skir-tumams nustatyti naudotas porinis t-testas. Mažų imčių atvejų naudoti neparametriniai duomenų analizės metodai: dviejų nepriklausomų imčių požymių skirtumams nusta-tyti naudotas Mann-Whitney testas, daugiau nei dviejų nepriklausomų imčių požymių skirtumams nustatyti nau-dotas Kruskall-Wallis kriterijus. Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti skaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

RezultataiAsmenų po GSI gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai

reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu statistiškai reikš-mingai pagerėjo (p < 0,05). Reabilitacijos metu labiau-siai pagerėjo bendravimas ir atmintis, kiek mažiau fizinė būklė ir emocijos, o socialinės veiklos įverčiai – mažiau-siai. Priešingai nei reabilitacijos metu, atokiuoju periodu labiausiai pagerėjo socialinė veikla, šiek tiek mažiau emo-cijos ir fizinė būklė, bendravimas bei atmintis. Socialinės veiklos ir fizinės būklės kategorijų įverčiai, lyginant su kitomis gyvenimo kokybės kategorijomis, ir reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu buvo mažiausi (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių pokyčiai reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI(*p<0,05,lyginantįverčiusreabilitacijospradžiojeirpabaigoje,**p<0,05,lyginantįverčiusreabilitacijospabaigojeirpraėjus6mėn.poGSI)


Reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI, tiria-mųjų savarankiškumas ir protinė būklė statistiškai reikš-mingai pagerėjo (p < 0,05) (2 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kinezite-rapijos pratimų programos atlikimo laiko mėnesiais ir visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, išskyrus bendravimo kategoriją. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp kineziterapijos pratimų programos atliki-mo kartų per savaitę ir visų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Silpnesnės sąsajos nustatytos tarp visų gyvenimo kokybės kategorijų ir vieno užsiėmimo truk mės (1 lentelė).

Reabilitacijos metu stipriausia sąsaja nustatyta tarp savarankiškumo ir fizinės būklės kategorijos įverčių. Sil-pniausias teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys nusta-tytas tarp savarankiškumo ir atminties kategorijos įverčių. Reabilitacijos metu nustatytos statistiškai reikšmingos są-sajos tarp tiriamųjų protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, iš kurių stipriausia – protinės būklės ir atminties kategorijos įverčių sąsaja (2 lentelė).

Atokiuoju periodu nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų savarankiškumo įverčių ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Savarankišku-

1 lentelė. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose laiko mėnesiais, atlikimo kartų per savaitę bei vieno užsiėmimo trukmės sąsajos atokiuoju periodu

Kategorijos

Atlikimo laikas mėnesiais(2–5 mėn.)

Kartai per savaitę(2–5 kartai)

Trukmė minutėmis(30–60 min.)

Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos

koeficientas p Koreliacijos koeficientas p

Fizinė būklė 0,407* <0,001 0,357* <0,001 0,243* 0,012Emocijos 0,399* <0,001 0,426* <0,001 0,357* <0,001Atmintis 0,312* 0,001 0,363* <0,001 0,365* <0,001

Bendravimas 0,187 0,056 0,327* <0,001 0,274* 0,005Socialinė veikla 0,411* <0,001 0,425* <0,001 0,273* 0,005

* p < 0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas

2 lentelė. Tiriamųjų savarankiškumo, protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių sąsajos reabilitacijos pabaigoje

KategorijosBI TPBTT

Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos koeficientas pFizinė būklė 0,616* < 0,001 0,247* 0,011

Emocijos 0,493* < 0,001 0,303* 0,002Atmintis 0,326* 0,001 0,512* < 0,001

Bendravimas 0,187 0,056 0,406* < 0,001Socialinė veikla 0,547* < 0,001 0,239* 0,014

BI–Barthelindeksas;TPBTT–Trumpasprotinėsbūklėstyrimotestas.*p<0,05–statistiškaireikšmingasskirtumas

2 pav. Tiriamųjų savarankiškumo ir protinės būklės įverčių pokyčiai reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI

(*p<0,05,lyginantįverčiusreabilitacijospradžiojeirpabaigoje,**p<0,05,lyginantįverčiusreabilitacijospabaigojeirpraėjus6mėn.poGSI)


mo ir fizinės būklės kategorijos įverčių sąsaja stipriausia. Atokiuoju periodu nustatytos statistiškai reikšmingos są-sajos tarp tiriamųjų protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, iš kurių stipriausia – protinės būklės ir atminties kategorijos įverčių sąsaja (3 lentelė).

Lyginant pagal lytį gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai atokiuoju periodu po GSI statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (3 pav.).

Palyginus tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal neurologinės simptomatikos išreikštumą galūnėse praėjus 6 mėn. po GSI statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p > 0,05) (4 pav.).

Palyginus tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal insulto tipą praėjus 6 mėn. po GSI, nusta-tyta, kad hemoraginį insultą patyrusių tiriamųjų sociali-nės veiklos normalizuoti įverčiai yra statistiškai reikš-

3 lentelė. Tiriamųjų savarankiškumo, protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI

KategorijosBI TPBTT

Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos koeficientas pFizinė būklė 0,574* < 0,001 0,226* 0,020

Emocijos 0,540* < 0,001 0,283* 0,003Atmintis 0,416* 0,001 0,448* < 0,001

Bendravimas 0,320* 0,001 0,363* < 0,001Socialinė veikla 0,477* < 0,001 0,239* 0,014

BI–Barthelindeksas;TPBTT–Trumpasprotinėsbūklėstyrimotestas.*p<0,05–statistiškaireikšmingasskirtumas

3 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir lyties sąsajos atokiuoju periodu po GSI (p > 0,05)

4 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir neurologinės simp-tomatikos išreikštumo galūnėse sąsajos atokiuoju periodu (p > 0,05)


mingai aukštesni nei išeminį insultą patyrusių tiriamųjų (5 pav.).

Tiriamųjų, kuriems buvo pažeista dešinė kūno pusė, fi-zinės būklės ir socialinės veiklos kategorijų įverčiai praėjus 6 mėn. po GSI buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei

tiriamųjų, kuriems buvo pažeista kairė kūno pusė (6 pav.).Praėjus 6 mėn. po GSI, nustatyta, kad tiriamųjų, ku-

riems kalbos sutrikimo nebuvo, bendravimo kategorijos įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei tiria-mųjų, kuriems buvo kalbos sutrikimas (7 pav.).

5 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir insulto tipų sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI (*Z = –2,065, p < 0,05)

6 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir pažeistos kūno pusės są-sajos praėjus 6 mėn. po GSI (*t = –3,305, p < 0,05, **t = –2,680, p < 0,05)

7 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir kalbos sutri-kimo sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI (*t = 2,372, p < 0,05)


Rezultatų aptarimasŠiuo metu nėra atlikta daug ir išsamių tyrimų, atsklei-

džiančių individualios kineziterapijos pratimų programos sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe atokiuoju periodo po GSI. Išanalizavus įvairių autorių tyrimus apie gyvenimo kokybę po GSI galima teigti, kad gyvenimo kokybė po GSI laikui bėgant kinta nevienareikšmiškai. Nemažai tyrimų rodo, kad pacientų gyvenimo kokybė po GSI blogėja. Wilma M. Hopman ir Jane Verner atlikę ty-rimą padarė išvadą, kad žymų su sveikata susijusios gy-venimo kokybės pagerėjimą, po reabilitacijos lydi žymus gyvenimo kokybės blogėjimas atokiuoju periodu po GSI [15]. R. B. King atliktas tyrimas nustatė, kad pirmuosius 1–3 metus, persirgusių GSI gyvenimo kokybės rodikliai buvo sąlyginai aukšti ir nedaug skyrėsi nuo sveikųjų po-puliacijos gyvenimo kokybės rodiklių [16]. Stephanie Stu-denski ir kolegų atliktas tyrimas nustatė, kad 3 mėnesius atliekama individuali kineziterapijos pratimų programa namuose ankstyvuoju laikotarpiu po GSI prižiūrint kine-ziterapeutui, statistiškai reikšmingai pagerino socialinės funkcijos, fizinės būklės, emocijų ir socialinės veiklos gyvenimo kokybės sričių įverčių vidurkius tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Tačiau praėjus dar 6 mėn., kurių metu tiriamųjų grupė nebebuvo kontroliuo-jama kineziterapeuto, įvairių gyvenimo kokybės sričių įverčių vidurkiai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse be-veik susilygino [11].

Kaip rodo minėtų tyrimų rezultatai, persirgusiųjų GSI gyvenimo kokybė po reabilitacijos, laikui bėgant blogėja. Taip pat nustatyti veiksniai, kurie galimai turi įtakos pa-blogėjusiai gyvenimo kokybei pacientams, persirgusiems GSI: vyresnis amžius, lytis, galvos smegenų sričių pažei-dimų vieta, kognityviniai sutrikimai, gretutinės ligos, mo-torinių funkcijų sutrikimo sunkumas, juntamos socialinės pagalbos stygius ir negalėjimas grįžti į darbą.

Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti persirgusiųjų GSI su sveikata susijusios gyvenimo kokybės dinamiką reabi-litacijos metu ir atokiuoju periodu. Taip pat nustatyti gy-venimo kokybės sąsajas su tiriamųjų lytimi, neurologinės simptomatikos išreikštumu galūnėse, insulto tipu, sava-rankiškumu bei protine būkle, pažeista kūno puse, kalbos sutrikimu ir kineziterapijos pratimų programa namuose.

Palyginome tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius reabilitacijos pradžioje ir reabilitacijos pabaigo-je ir nustatėme, kad visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai reabilitacijos pabaigoje statistiškai reikšmingai didesni nei reabilitacijos pradžioje (p < 0,05). Labiausiai pagerėjo bendravimas ir atmintis, kiek mažiau

fizinė būklė ir emocijos. Socialinės veiklos įverčiai rea-bilitacijos pabaigoje buvo mažiausi. Praėjus 6 mėn. po GSI visų gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai buvo sta-tistiškai reikšmingai didesni nei po II reabilitacijos etapo (p < 0,05). Priešingai nei reabilitacijos metu, atokiame periode labiausiai pagerėjo socialinė veikla, šiek tiek ma-žiau emocijos ir fizinė būklė, bendravimas bei atmintis.

Palyginus tiriamųjų savarankiškumo ir protinės būklės įverčius reabilitacijos pradžioje, reabilitacijos pabaigoje, ir praėjus 6 mėn. po GSI nustatėme, kad tiek reabilitacijos metu, tiek atokiuoju periodu po GSI, tiriamųjų savaran-kiškumas ir protinė būklė statistiškai reikšmingai page-rėjo (p < 0,05).

daugelis tyrimų nustatė, kad moterų subjektyvus su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra že-mesnis negu vyrų. Tačiau dalis tyrimų parodė, kad moterų ir vyrų gyvenimo kokybės rodikliai nesiskyrė. Palyginę gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal lytį, tiek rea-bilitacijos metu, tiek atokiuoju periodu po GSI, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p > 0,05).

Nustatyta, kad tiriamųjų, kuriems neurologinė simpto-matika buvo labiau išreikšta kojoje ir išreikšta rankoje ir kojoje, rankos funkcijos bei kasdienės veiklos / kasdienės instrumentinės veiklos kategorijų įverčiai reabilitacijos pabaigoje buvo aukštesni nei tiriamųjų, kuriems neurolo-ginė simptomatika buvo labiau išreikšta rankoje. Nustaty-ta, kad tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta kojoje ir išreikšta rankoje ir kojoje, rankos funkcijos kategorijos įverčiai praėjus 6 mėn. po GSI buvo aukštesni nei tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta rankoje.

Tyrimo metu gautus rezultatus palyginome pagal in-sulto tipus. Nustatyta, kad reabilitacijos pabaigoje iš visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų tik socialinės veiklos kategorijos įverčiai hemoraginį insulto tipą paty-rusių tiriamųjų buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei išeminį insulto tipą patyrusių tiriamųjų (p < 0,05). Praėjus 6 mėn. po GSI reikšmingi skirtumai buvo nustatyti taip pat tik socialinės veiklos kategorijoje, kur hemoraginį insulto tipą patyrusių tiriamųjų įverčiai buvo didesni nei išeminį insulto tipą patyrusių tiriamųjų. Kitose tirtose gyvenimo kokybės kategorijose reabilitacijos ir atokiame perioduose tarp išeminį ir hemoraginį insulto tipą patyrusių tiriamųjų reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Vienas iš mūsų tyrimo uždavinių buvo nustatyti sąsa-jas tarp tiriamųjų savarankiškumo bei protinės būklės ir gyvenimo kokybės. Paskaičiavus koreliaciją reabilitacijos pabaigoje, nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ry-


šys tarp tiriamųjų savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Stipriausias ryšys nustatytas tarp sava-rankiškumo ir fizinės būklės kategorijos įverčių (r = 0,616, p < 0,001). Šiek tiek mažesnės sąsajos nustatytos tarp sava-rankiškumo ir socialinės veiklos (r = 0,547, p < 0,001) bei emocijų (r = 0,493, p < 0,001) kategorijų įverčių. Silpniau-sias teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savarankiškumo ir atminties kategorijos įverčių (r = 0,326, p < 0,001). Kuo tiriamųjų savarankiškumo įverčiai buvo aukštesni, tuo fizinės būklės, socialinės veiklos, emocijų ir atminties kategorijų įverčiai taip pat buvo aukštesni. Paskaičiavus korealiaciją ir palyginus savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčius praėjus 6 mėn. po GSI, nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų savarankiškumo ir fizinės būklės (r = 0,574, p < 0,001) bei emocijų (r = 0,540, p < 0,001) kategorijų įverčių. Silpnesnis statistiškai reikšmingas ryšys nustaty-tas tarp savarankiškumo ir socialinės veiklos (r = 0,477, p < 0,001), atminties (r = 0,416, p < 0,001) ir bendravimo (r = 0,320, p < 0,001) kategorijų įverčių. Atokiame perio-de, kaip ir reabilitacijos metu, aukšti savarankiškumo įver-čiai lėmė aukštus gyvenimo kokybės kategorijų įverčius.

Išvados1. Asmenų po galvos smegenų insulto gyvenimo koky-

bė, savarankiškumas ir pažintinės funkcijos reabilitacijos metu statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Gyve-nimo kokybės, savarankiškumo ir pažintinių funkcijų re-zultatai, vertinti po šešių mėnesių, statistiškai reikšmingai viršijo rezultatus gautus po reabilitacijos kurso (p < 0,05).

2. Nustatyti teigiami statistiškai reikšmingi koreliaci-niai ryšiai tarp individualios kineziterapijos pratimų pro-gramos namuose trukmės ir gyvenimo kokybės rodiklių atokiuoju periodu asmenims po galvos smegenų insulto (p < 0,001).

3. Reabilitacijos metu savarankiškumas labiausiai su-sijęs su fizine būkle. Savarankiškumo sąsaja su atmintimi silpniausia (p < 0,001). Atokiuoju periodu savarankišku-mas labiausiai susijęs su fizine būkle. Savarankiškumo sąsajos su emocijomis, socialine veikla, atmintimi ir ben-dravimu atokiuoju periodu silpnesnės. Reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu pažintinės funkcijos labiausiai buvo susijusios su atmintimi (p < 0,001).

4. Vyrų ir moterų gyvenimo kokybė atokiuoju perio-du nesiskyrė (p > 0,05). Gyvenimo kokybė neurologinės simptomatikos išreikštumo galūnėse atžvilgiu atokiuoju periodu reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Hemoraginį insultą patyrusių tiriamųjų gyvenimo kokybė socialinėje

veikloje geresnė, nei tiriamųjų, patyrusių išeminį insultą (p < 0,05). Tiriamieji, kuriems buvo pažeista dešinė kūno pusė, gyvenimo kokybę fizinės būklės ir socialinės veiklos kategorijose vertino geriau, nei tiriamieji, kuriems buvo pažeista kairė kūno pusė (p < 0,05). Tiriamieji, kuriems kalbos sutrikimo nebuvo, gyvenimo kokybę vertino geriau tik bendravimo kategorijoje (p < 0,05).

Literatūra1. Kjellstrom T, Norrving B, Shatchkute A. Helsing-

borg declaration 2006 on European stroke strategies. Ce-rebrovasc dis. 2007; 23(3): 229–41.

2. Janonienė d, Juocevičius A, Zigmantavičiūtė I. Sergančiųjų galvos smegenų insultu kompleksinės reabi-litacijos veiksmingumas. Neurologijos seminarai. 2006; 10(28): 82–7.

3. Markus H. Variations in care and outcome in the first year after stoke: Western and Central European pers-pective. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2004; 75: 1660–1.

4. dobkin BH. Rehabilitation after Stroke. NEJM. 2005; 352(16): 1677–84.

5. Hackett ML, Yapa Ch, Parag V, Anderson CS. Frequency of depression after stroke: A systematic review of observational studies. Stroke. 2005; 36: 1330–40.

6. Krančiukaitė d. Persirgusiųjų galvos smegenų insul-tu gyvenimo kokybė. daktaro disertacija. Kaunas. 2008.

7. duncan PW, Samsa GP, Weinberger M, et al. He-alth status of individuals with mild stroke. Stroke. 1997; 28: 740–5.

8. Werner RA, Kessler S. Effectiveness of an intensi-ve outpatient rehabilitation program for post-acute stro-ke patients. Am J Phys Med Rehabil. 1996; 75: 114–24.

9. Williams LS. Health-related quality of life outcomes in stroke. Neuroepidemiol. 1998; 17: 116–20.

10. Chaiyawat P, Kulkantrakorn K, Sritipsukho P. Effectiveness of home rehabilitation for ischemic stroke. Neurol Int. 2009; 1: e10.

11. Studenski S, duncan PW, Perera S, Reker d, Lai S, Richards L. daily functioning and Quality of Life in a Randomized Controlled Trial of Therapeutic Exercise for Subacute Stroke Survivors. Stroke. 2005; 36: 1764–70.

12. Jørgensen HS, Nakayama H, Raaschou HO, Peder-sen PM, Houth J, Olsen TS. Functional and neurological outcome of stroke and the relation to stroke severity and type, stroke unit treatment, body temperature, age, and other risk factors: The Copenhagen Stroke Study. Top Stroke Rehabil. 2000; 6(4): 1–19.


13. Stokes M. Physical Management in Neurologi-cal Rehabilitation 2nd Edition. Elsevier Mosby. 2004: 84.

14. Asadauskienė J, Raškauskienė N, Varoneckas G, Janušonis V. Poinsultinės depresijos paplitimas ir są-sajos su persirgusių galvos smegenų insultu funkcine būkle ir gyvenimo kokybe. Sveikatos mokslai. 2006; 3: 33–9.

15. Hopman WM, Verner J. Quality of life during and after inpatient stroke rehabilitation. Stroke. 2003; 34: 801–5.

16. King RB. Quality of life after stroke. Stroke. 1996; 27: 1467–72.

Straipsnisįteiktasredakcijai2014m.kovo13d.,priimtasspaudai2014m.rugpjūčio28d.

RELATIONSHIP BETWEEN PHYSIOTHERAPY PROGRAM

AND QUALITY OF LIFE IN REMOTE PERIOD FOR

PERSONS AFTER STROKE

Robertas Pečeliūnas1,2, Ieva Eglė Jamontaitė1,3

1 department of Rehabilitation, Physical and Sport Medicine,

Faculty of Medicine of Vilnius University2 Public Institution Republican Šiauliai Hospital3 Center of Rehabilitation, Physical and Sports Medicine, Vilnius

University Hospital Santariškių klinikos

AbstractThe aim of the study – to determine the relationship be-

tween individual physiotherapy programme and quality of life in remote period after stroke.

The tasks of the work:1. To determine the persons are after stroke, changes in the

quality of life, independence and cognitive functions during rehabilitation and in remote period.

2. To determine the relationship between individual pro-gramme of physiotherapy for the people after stroke at home and the the quality of life after rehabilitation.

3. To determine the relationship between persons after stroke independence and cognitive functions with the quality of life during rehabilitation and in remote period.

4. To determine persons after stroke sociodemographic factors and their relations with the quality of life in the remote period of rehabilitation.

Methods of the research. The research was carried out in the Public Institution Republic Siauliai Hospital in the department

of Rehabilitation and in patients‘ homes from October 2012 to February 2014. 105 persons have been selected for the research after the first ischemic and haemorrhagic stroke. during the research Barthel index, Mini-Mental State Examination, Stroke Impact Scale 3.0 version have been used. Statistic data analysis has been done using the programme of statistical package of the social sciences ‘‘SPSS.17“.

Results. Persons who took part in the research had an individual 4–5 months programme of physiotherapy at home and their quality of life became better in a lot of categories: physical state (r = 0.407, p < 0.001), social activity (r = 0.411, p < 0.001), emotions (r = 0.399, p < 0.001), activities of daily living (r = 0.404, p < 0.001), mobility (r = 0.388, p < 0.001). More frequent physiotherapy activities (3–4 times per week) were potential to all categories of the quality of life, mostly emotions (r = 0.426, p < 0.001) and social activity (r = 0.425, p < 0.001). It has been found that independence in the re-mote period after stroke mostly was related with the physical state (r = 0.574, p < 0.001), a little bit less with emotions (r = 0.540, p < 0.001), social activity (r = 0.477, p < 0.001), memory (r = 0.416, p < 0.001) and communication (r = 0.320, p < 0.001). After the analysis of correlation between cogni-tive functions and the categories of quality of life the high-est correlation was with the category of memory (r = 0.448, p < 0.001).

Conclusions:1. Persons’ after stroke the quality of life, independence

and cognitive functions during the rehabilitation statistically significantly increased (p < 0.05). After six months the results of the quality of life, independence and cognitive functions


statistically significantly exceeded the results got after the re-habilitation (p < 0.05).

2. Positive, statistically meaningful correlation have been determined between the duration of individual programme of physiotherapy at home and the quality of life factors in the remote period after stroke (p < 0.001).

3. during the rehabilitation independence was mostly relat-ed with the physical state. The relation between independence and memory was the weakest (p < 0.001). After rehabilitation in the remote period independence was mostly related with the physical state. Its connections with emotions, social activity, memory and communication in the period after the rehabili-tation were weaker. Cognitive functions were mostly related with the memory (p < 0.001) during the rehabilitation and after it.

4. Men‘s and women‘s quality of life was the same in the remote period (p > 0.05). The quality of life according to the neurological symptoms in the limbs was not different (p > 0.05). The persons’ quality of life after the haemorrhagic stroke in the social activity was better than the persons who had an ischemic stroke (p < 0.05). Persons who had the right body part affected evaluated the quality of life in the categories of physical state and social activity was better than these patients who had the left body part affected (p < 0.05). The participants who didn‘t have speech disorder evaluated the quality of life was better only in the category of communication compared with those who had speech disorders (p < 0.05).

Key words:stroke, quality of life, stroke impact scale

kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės ... · bazinę kineziterapijos procedūrą...

Documents