1

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

LINA STANIULIEN Ė

KINEZITERAPIJOS POVEIKIS SERGAN ČIŲJŲ IŠSĖTINE

SKLEROZE SAVIJAUTAI, PUSIAUSVYRAI IR EISENAI,

PRIKLAUSOMAI NUO PROCED ŪROS ATLIKIMO LAIKO

Magistro darbas

Darbo vadovė

dr. R. Šakalienė

KAUNAS, 2011

2

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Jūratė Macijauskienė

KINEZITERAPIJOS POVEIKIS SERGAN ČIŲJŲ IŠSĖTINE

SKLEROZE SAVIJAUTAI, PUSIAUSVYRAI IR EISENAI,

PRIKLAUSOMAI NUO PROCED ŪROS ATLIKIMO LAIKO

Magistro darbas

Darbo vadovas

dr. Rasa Šakalienė

2011, 05,19

Recenzentas Darbą atliko

____________________ Magistrantė

____________________ Lina Staniulienė

2011,05,19 2011, 05,19

KAUNAS, 2011

3

TURINYS

SANTRUMPOS..........................................................................................................................................5

SANTRAUKA............................................................................................................................................6

SUMMARY................................................................................................................................................8

ĮVADAS .....................................................................................................................................................9

I. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................................11

I.1 Išsėtinės sklerozės paplitimas, priežastys ir eiga .............................................................................11

I.2 Išsėtinės sklerozės simptomai ..........................................................................................................12

I.3 Nuovargis sergant išsėtine skleroze.................................................................................................14

I.3.1 Nuovargis ir gyvenimo kokybė .................................................................................................14

I.3.2 Nuovargio mažinimo būdai ir fizinis aktyvumas ......................................................................16

I.3.3 Nuovargio vertinimo skalės ......................................................................................................17

I.4 Eisenos sutrikimai............................................................................................................................19

I.5 Pusiausvyros sutrikimai ...................................................................................................................20

I.6 Sergančiųjų išsėtine skleroze kineziterapija ....................................................................................21

II. DARBO TIKSLAS ..............................................................................................................................26

III. DARBO UŽDAVINIAI......................................................................................................................27

IV. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..............................................................................28

IV.1. Tiriamojo kontingento charakteristika .........................................................................................28

IV.2. Tyrimo metodai............................................................................................................................28

IV.2.1. Funkcinės būklės vertinimo metodai.....................................................................................28

IV.2.2. Matematinė statistika.............................................................................................................30

IV.3. Tyrimo organizavimas .................................................................................................................30

V. TYRIMO REZULTATAI....................................................................................................................33

V.1. Anketos rezultatai..........................................................................................................................33

V.2. Pusiausvyros vertinimo rezultatai .................................................................................................34

V.3. Eisenos vertinimo rezultatai ..........................................................................................................40

V.4. Nuovargio vertinimo rezultatai .....................................................................................................43

VI. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS............................................................................................45

IŠVADOS .................................................................................................................................................47

4

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .......................................................................................................48

LITERATŪRA .........................................................................................................................................49

PRIEDAI...................................................................................................................................................53

5

SANTRUMPOS

ABC – The Activities-specific Balance Confidence Scale

GPF - Global Perception of Fatigue Scale

IS – išsėtinė sklerozė

KT – kineziterapija

LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas

MFI - The Multidimensional Fatigue Inventory

6

SANTRAUKA

Kineziterapijos poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai, pusiausvyrai ir eisenai,

priklausomai nuo procedūros atlikimo laiko

Raktiniai žodžiai: išsėtinė sklerozė, nuovargis, pusiausvyra, eisena, kineziterapija

Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 3,5 mln. gyventojų ir šis skaičius kasmet didėja, bei ,,jaunėja,,

sergančiųjų amžiumi (Saltoni M., 2011). Šiems pacientams sutrinka pusiausvyra, koordinacija, kartu ir

eisena. Taip pat būdingas padidėjęs nuovargis, kas dar labiau pablogina savijautą (Stroud N., 2009).

Todėl kineziterapija yra vienas iš galimų gydymo būdų galinčių palengvinti šiuos simptomus ir pagerinti

savijautą. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų (Dalgas U., 2009, Snook EM., 2009, Coote S., 2009),

kuriuose nagrinėjamas įvairių kineziterapijos metodų poveikis sergantiems išsėtine skleroze, bet

nepavyko rasti darbų, atskleidžiančių kineziterapijos poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai,

pusiausvyrai ir eisenai, skirtingu dienos metu.

Tyrimo tikslas : Nustatyti kineziterapijos poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai, pusiausvyrai ir

eisenai, priklausomai nuo procedūros atlikimo laiko.

Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą prieš ir po kineziterapijos

procedūrų skirtingu dienos metu, 2) Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrą prieš ir po

kineziterapijos procedūrų skirtingu dienos metu, 3) Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze eiseną prieš ir

po kineziterapijos procedūrų skirtingu dienos metu, 4) Palyginti kineziterapijos poveikį rytinėje ir

popietinėje tiriamųjų grupėse.

Darbo objektas: ligonių sergančių išsėtine skleroze, nuovargis, pusiausvyra ir eisena taikant

kineziterapiją skirtingu dienos metu.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 50 ligonių, kuriems diagnozuota išsėtinė sklerozė. Tiriamieji

suskirstyti į dvi grupes: rytinę (25 ligoniai) ir popietinę (25 ligoniai). Visi ligoniai vidutiniškai gavo po 5

kineziterapijos procedūras. Prieš kineziterapijos procedūras buvo užpildoma anketa. Tiriamųjų savijauta

(nuovargis), pusiausvyra ir eisena buvo vertinama prieš kineziterapijos procedūras ir ligoniams išvykstant

į namus.

Išvados: 1) Sergančiųjų išsėtine skleroze savijauta tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po

pietų, statistiškai reikšmingai pagerėjo (nuovargis sumažėjo), 2) Sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyra

tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po pietų, statistiškai reikšmingai pagerėjo, 3)

7

Sergančiųjų išsėtine skleroze eisena tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po pietų,

statistiškai reikšmingai pagerėjo, 4) Ryte atliktų kineziterapijos procedūrų poveikis sergančiųjų išsėtine

skleroze savijautai, pusiausvyrai ir eisenai buvo didesnis, nei popietinių procedūrų.

8

SUMMARY

Influence of physiotherapy on fatigue, balance and gait in different time of the day for patients with

multiple sclerosis

Key words: multiple sclerosis, fatigue, balance, gait, physiotherapy

There is a population of 3.5 million multiple sclerosis patients in the world. It is getting bigger and

“younger” every year (Saltoni M., 2011). These patients have balance, coordination, gait problems. Also

they have enlarged fatigue, which affects they quality of life (Stroud N., 2009). Physiotherapy is one of

rehabilitation methods that can improve quality of life and ease symptoms for people with multiple

sclerosis. There are many clinical researches (Dalgas U., 2009, Snook EM., 2009, Coote S., 2009) where

the effect of physiotherapy for patients with multiple sclerosis was proved, but we could not find any

scientific information about the effect of physiotherapy on fatigue, balance and gait in different time of

the day.

The purpose of the work: to evaluate fatigue, balance and gait in different time of the day after

physiotherapy.

Goals: 1) to evaluate patients‘ fatigue before and after the physiotherapy in different day time; 2) to

evaluate patients‘ balance before and after the physiotherapy in different day time; 3) to evaluate patients‘

gait before and after the physiotherapy in different day time; 4) to compare the received results in

between of the morning and afternoon group.

Object of the work: the patients’ fatigue, balance and gait after physiotherapy in different daytime.

Methods: 50 patients with multiple sclerosis participated in the study. They were divided in to morning

group (25 patients) and afternoon group (25 patients). All patients had average 5 physiotherapy

procedures. Patients fatigue (Visual fatigue scale), balance (Fullerton advanced balance scale) and gait

(Emory gait scale) were evaluated before and after the physiotherapy.

Conclusions: 1) after the physiotherapy fatigue decreased significantly (p

9

ĮVADAS

Išsėtinė sklerozė – lėtai progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti sveikas ląsteles

ir audinius bei sukelianti sunkius audinių ir organų pažeidimus ar net sutrikdanti kai kurias organizmo

funkcijas [1]. Lietuvoje šiuo metu užregistruota daugiau nei 4,5 tūkst. sergančiųjų išsėtine skleroze, tuo

tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2,5 ir 1,5 tūkst. [4]. Tai - 20-40 metų žmonių liga, tačiau kodėl ja

serga jauni žmonės, iki šiol nėra tiksliai nustatyta [1].

Išsėtinė sklerozė neigiamai paveikia daugelį centrinės nervų sistemos vietų: galvos ir nugaros

smegenyse, optiniame nerve atsiranda nervinių skaidulų pažeidimo židinių, palaipsniui vystosi atrofiniai

pokyčiai, lėtėja nervinio impulso sklidimas aksonais. Nuo pažeistos galvos ir nugaros smegenų srities

priklauso, kokie simptomai pasireikš [1]. Pirmieji galimi ligos požymiai: staigus regėjimo susilpnėjimas,

pusiausvyros sutrikimas, be aiškios priežasties atsirandantis nuovargis, galvos svaigimas, galūnių

tirpimas, nepaaiškinamas skausmas, ypač veido bei nugaros srityse [2].

Nuovargis – vienas iš dažniausių ir labiausiai varginančių simptomų neigiamai veikiančių

sergančiojo išsėtine skleroze gyvenimo kokybę [2]. Šis nuovargis gali padidėti dienos eigoje dėl karščio,

fizinių pastangų. Skirtingų tyrimų metu nustatyta, kad nuovargiu skundžiasi nuo 76 iki 92 procentų

sergančiųjų išsėtine skleroze [1-3].

Dar vieni iš dažniau pasireiškiančių simptomų – pusiausvyros ir eisenos sutrikimai. Jau

ankstyvose išsėtinės sklerozės stadijose pasireiškia pusiausvyros sutrikimai, nors dar nėra matoma žymių

eisenos pakitimų [13]. Sutrikusi pusiausvyra apriboja pacientų judėjimo galimybes, ėjimas tampa

nesaugus, reikalauja daugiau pastangų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad šiems pacientams būdingas

žingsnio ilgio ir greičio, ištvermės sumažėjimas[11,12]. Sutrikęs kūno padėties valdymas didina griuvimų

dažnį, atsiranda baimė griūti. Raumenų silpnumas ir sumažėjusi centrinė aktyvacija blogina pusiausvyrą.

Tyrimų metu nustatyta, kad didinant raumenų jėgą gerėja sausgyslių elastingumas ir kartu pagerėja kūno

padėties valdymas, ėjimo greitis. Treniruojant pusiausvyrą sumažėja griuvimų dažnis [15].

Ankstesni tyrimai parodė, kad sergantiems išsėtine skleroze nuovargis didėja dienos eigoje, todėl

rekomenduojama atlikti pusiausvyros, ėjimo testus ryte, o ne po pietų [20, 24]. Yra atlikta nemažai

tyrimų, kuriuose vertinama sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyra, eisena, nuovargis, bet nėra

nustatyta, ar kineziterapijos poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai, eisenai ir pusiausvyrai

priklauso nuo procedūros atlikimo laiko.

10

Darbo tikslas:

Nustatyti kineziterapijos poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai, pusiausvyrai ir eisenai,

priklausomai nuo procedūros atlikimo laiko.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu

dienos metu.

2. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu

dienos metu.

3. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze eiseną prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu dienos

metu.

4. Palyginti kineziterapijos poveikį rytinėje ir popietinėje tiriamųjų grupėse.

11

I. LITERAT ŪROS APŽVALGA

Išsėtinė sklerozė – lėtai progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti sveikas ląsteles

ir audinius bei sukelianti sunkius audinių ir organų pažeidimus ar net sutrikdanti kai kurias organizmo

funkcijas. Taip nutinka tuomet, kai organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo sudedamųjų dalių ir

imuninės sistemos ląstelės ima atakuoti nuosavas ląsteles bei audinius. Kai tai atsitinka, apsauginis

sluoksnis – centrinės nervų sistemos dangalas mielinas, esantis aplink nervų skaidulas centrinėje nervų

sistemoje - yra tiesiog suardomas. Šis pažeidimas ima trukdyti nervinių ląstelių sąveikai ir sukelia

išsėtinės sklerozės simptomus. Liga neigiamai paveikia daugelį centrinės nervų sistemos vietų: galvos ir

nugaros smegenyse, optiniame nerve atsiranda nervinių skaidulų pažeidimo židinių, palaipsniui vystosi

atrofiniai pokyčiai, lėtėja nervinio impulso sklidimas aksonais. Nuo pažeistos galvos ir nugaros smegenų

srities priklauso, kokie simptomai pasireikš [2].

I.1 Išsėtinės sklerozės paplitimas, priežastys ir eiga

Lietuvoje šiuo metu užregistruota daugiau nei 4,5 tūkst. sergančiųjų išsėtine skleroze, tuo tarpu

Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2,5 ir 1,5 tūkst. Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės

centro duomenimis, išsėtinės sklerozės paplitimas Lietuvoje yra 55 susirgimai 100 000 gyventojų [27].

Išsėtinė sklerozė moterims diagnozuojama dukart dažniau nei vyrams. Tai - 20-40 metų žmonių

liga, tačiau kodėl ji puola jaunus žmones, iki šiol nėra tiksliai nustatyta. Amerikiečių mokslininkai teigia,

kad neurotropinis virusas, sukeliantis išsėtinę sklerozę, neatsparus dideliam šalčiui bei karščiui, todėl,

anot jų, šia liga beveik nesergama Afrikoje, tolimojoje šiaurėje, Azijoje. Vidutinio klimato zonos srityse,

kurioms priklauso ir mūsų šalis, ši liga ypač paplitusi. Manoma, kad išsėtinei sklerozei atsirasti įtakos turi

paveldimumas, alergija, medžiagų apykaita, imuniniai sutrikimai, stresas ir netgi mikroelementų,

pavyzdžiui, vario, stoka dirvožemyje, žmogaus amžius, rasė, geografinė padėtis, klimatas ir daugelis kitų

veiksnių [2].

Esant pradinei ligos stadijai, net kelerius metus iš eilės gali nebūti visiškai jokių simptomų, nors

ligos paūmėjimai yra visiškai nenuspėjami – nauji ir jau anksčiau buvę simpotomai gali atsirasti staiga,

12

trukti keletą dienų ar net savaičių, po to vėl pranykti. Vėliau liga pereina į antrinę progresuojančią ligos

formą, galinčią nuolat progresuoti. Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė, kuriai nuo pat ligos pradžios

būdingas nuolatinis progresavimas, pasitaiko itin retai – tik 10 proc. pacientų. Jos metu nebūna

paūmėjimų ar pagerėjimų. Simptomai nuolat ryškėja, todėl ir negalia laipsniškai didėja. Gerybinė išsėtinė

sklerozė pasireiškia vienu nedideliu paūmėjimu ir vienu galimu papildomu atkryčiu. Antrasis paūmėjimas

gali pasireikšti net po 20 ar daugiau metų, o tuo laiku liga nelabai progresuoja [2].

Liga nėra užkrečiama ir nebūtinai sergantįjį atveda į invalido vežimėlį, nors iki šiol yra

nepagydoma. Gyvenimo trukmei išsėtinė sklerozė įtakos turi nedaug, tačiau savo ateities perspektyva liga

gąsdina ne vieną – kuo ilgiau sergama, tuo didesnė neįgalumo tikimybė. Patekus pas specialistus

pavėluotai ir progresavus ligai, veiksmingo gydymo praktiškai nebėra. Gydymas priklauso nuo

individualių sergančiojo savybių, gretutinių ligų bei ligos formos [24].

I.2 Išsėtinės sklerozės simptomai

Pirmieji galimi ligos požymiai: staigus regėjimo susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimas, be

aiškios priežasties atsirandantis nuovargis, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, nepaaiškinamas skausmas,

ypač veido bei nugaros srityse, ir panašūs simptomai, dažnai priskiriami ir kitoms ligoms. Išsėtinės

sklerozės (IS) klinikinė simptomatika yra labai skirtinga, tačiau ligos pradžiai labiau būdingi sensoriniai

simptomai, galūnių nusilpimas, optinis neuritas. Dėl nuolatinės baimės, nežinios, nerimo sergančiuosius

išsėtine skleroze ima kamuoti depresija, kuri diagnozuojama dažniau, nei sergant kitomis lėtinėmis

ligomis [22].

Dažniausi sutrikimai [22, 51]:

Nuovargis

Išsėtinės sklerozės sukeltas nuovargis yra tam tikra greitai prasidedančio nuovargio forma.

Išsėtinės sklerozės sukeltas nuovargis yra pernelyg stiprus fizinis ir psichinis pavargimas; jis būdingas iki

70 proc. sergančiųjų. Ši ypatinga išsekimo forma atsiranda po mažiausių pastangų ir jos negalima priskirti

depresijai.

Sensoriniai sutrikimai

Maždaug trečdaliui sergančiųjų išsėtine skleroze ši liga pirmiausia pasireiškia sensorinių

sutrikimų pavidalu, t. y. problemomis, susijusiomis su keistais jutimais arba jutimų išnykimu. Paprastai

šie simptomai asimetriški: pavyzdžiui, jie atsiranda vienoje rankoje, vienoje kojoje. Iš pradžių simptomai

13

gali pasireikšti kaip sustingimas, tirpulys, dilgčiojimas ar jutimų išnykimas. Taip pat dažni „sruvenimo

jutimai“ arba kurio nors pagrindinio sąnario tam tikras blokavimas bei jutimas, kad suvaržytas liemuo.

Regos sutrikimai

Vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų yra matymo sunkumai. Matymas gali tapti

miglotas ar neaiškus, o intensyvumas gali būti iki praeinančio ir dažniausiai vienpusio aklumo. Kartais

gali būti abipusis aklumas .Gali atsirasti sumažėjęs matymo aštrumas, kurio neįmanoma pakoreguoti

nešiojant akinius.

Galvos svaigimas ir koordinacija

Galvos svaigimas susijęs su polinkiu į alpulį arba į nemalonų svirduliavimo arba sukimosi

jutimą. Galvos svaigimas paprastai atsiranda dėl pablogėjusio ar pažeisto pusiausvyros jutimo.

Koordinacijos sutrikimai

Tai gali lemti sunkumus atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, keliant puodelį. Kai kuriais

atvejais su jais būna susijęs tikas, visiškai neleidžiantis atlikti intencinių judesių. Kai kuriems žmonėms

gali būti sunku sėdėti, stovėti ar eiti. Jei sutrinka kalba, gali būti skanduojanti arba lėta, pasižyminti

neryžtinga dikcija, o kartais jos skambėjimas neturi tonų.

Judėjimo sunkumai

Vienas iš simptomų, kuris vis labiau ryškėja vystantis išsėtinei sklerozei – nesugebėjimas

nevaržomai judinti galūnes. Jis atsiranda dėl motorinio sutrikimo, t. y. raumenų jėgos ir tonuso, arba

įtempimo, sumažėjimo.

Kai simptomai silpni, po ilgesnio vaikščiojimo kojos atrodo sunkios ir „limpa“ prie pagrindo,

judesiai lėtėja ir gali būti vis sunkiau padidinti greitį. Gali itin varginti lipimas laiptais.

Kai simptomai stiprūs, kojos darosi vis labiau sustingę ir silpnos, žmogus gali pradėti vilkti kuri ą nors

koją bei gali kilti sunkumų išlaikyti pusiausvyrą ant nelygaus pagrindo. Raumenys per greitai pavargsta.

Gali sustiprėti silpnumas ir sustingimas. Kai kurie žmonės taip pat kenčia nuo skausmingų naktinių kojų

mėšlungių ar spazmų.

Šlapimo pūslės sutrikimai

Šlapimo pūslės sutrikimų dažnumas susijęs su ligos stadija. Dažniausias nusiskundimas yra

nuolatinis poreikis šlapintis, nepaisant pakartotinio šlapinimosi. Vėlesnėmis stadijomis šlapimo pūslės

reguliavimas kartais gali išnykti arba šlapimo pūslė gali išsituštinti tik labai lėtai; tai gali sukelti

uždegimus.

14

Tuštinimosi sutrikimai būna retesni, išskyrus vidurių užkietėjimą, kuris atsiranda vėlesnėse ligos

stadijose dėl fizinio aktyvumo sumažėjimo. Neretai ima varginti seksualinės problemos: vyrai skundžiasi

impotencija, o moterys - jautrumo praradimu.

I.3 Nuovargis sergant išsėtine skleroze

I.3.1 Nuovargis ir gyvenimo kokybė

Nuovargis – vienas iš dažnesnių išsėtinės sklerozės simptomų, galintis neigiamai įtakoti

sergančiojo gyvenimo kokybę. Išsėtinės sklerozės nuovargis geriausiai apibrėžiamas kaip fizinio ar

psichinio energingumo netekimo jausmas, galintis neigiamai paveikti įprastą veiklą. Nuovargis prisideda

prie išsėtinės sklerozės sergamumo, nes mažina energiją, ištvermę, neigiamai veikia nuotaiką, požiūrį,

galimybę susidoroti su kitais simptomais [22]. Stiprus nuovargis – vienas dažniausių sergančiųjų išsėtine

skleroze nusiskundimų ir tai vienas iš nedaugelio klinikinių simptomų, kuriuos galima numatyti.

Nuovargis gali paveikti daugelio sergančiųjų įvairius fizinius, emocinius ir profesinius gyvenimo

aspektus [32]. Sergantiems išsėtine skleroze nuovargis yra dažnas, būklę bloginantis simptomas. Išsėtine

skleroze sergantys asmenys skundžiasi dažnesniu ir sunkesniu nuovargiu lyginant su sveikų žmonių

nuovargiu. Šis nuovargis gali padidėti dienos eigoje dėl karščio, fizinių pastangų. Skirtingų tyrimų metu

nustatyta, kad nuovargiu skundžiasi nuo 76 iki 92 procentų sergančiųjų išsėtine skleroze [3]. Viename

tyrime net 28 proc. sergančiųjų paminėjo, kad nuovargis yra daugiausiai rūpesčių keliantis simptomas.

Taip pat nustatyta, kad nuovargis yra nepriklausomas gyvenimo kokybę nulemiantis veiksnys [23]

Šis pernelyg didelis nuovargis gali riboti fizinę veiklą; jis dažniausiai paveikia kojas, nors taip

pat gali paveikti rankas ir plaštakas – kartu su apatinėmis galūnėmis arba atskirai. Svarbu pastebėti, kad

nuovargį ir susijusius su juo simptomus kiti gali lengvai klaidingai interpretuoti ir neteisingai suprasti.

Juntamo nuovargio laipsnis kiekvienam žmogui būna skirtingas ir tai dažnai priklauso nuo to, kiek yra

progresavusi liga ir kokia bendra asmens fizinė būklė [32].

Sergantiems išsėtine skleroze būdingi keturi nuovargio tipai [23]:

1-as tipas – tai nuovargis, jaučiamas po sunkaus darbo, praeina pailsėjus.

15

2-as tipas – tai išsekimo jausmas, būdingas depresijai. Dažnai jį lydi ir kiti depresijos simptomai – blogas

apetitas, miego sutrikimai, savęs nuvertinimas, nuotaikos pablogėjimas. Toks nuovargis yra gydomas

antidepresantais, dažnai ir psichoterapijos priemonėmis.

3- as tipas - tai nuovargis, kuris atsiranda einant. Ilgiau vaikštant jis palaipsniui stiprėja, ligonis šlubčioja,

pradeda vilkti kojas ir galiausiai turi sustoti pailsėti. Toks nuovargis atsiranda, kai nusilpsta nerviniai

impulsai, kontroliuojantys kojų raumenis. Šis nuovargis bus mažesnis darant poilsio pertraukėles fizinio

krūvio metu, reikalingos jėgoms sugrįžti. Ligoniai atlikdami bet kurį darbą, turėtų tausoti jėgas.

4-as tipas – tai specifinis nuovargis, labai būdingas sergant išsėtine skleroze, todėl dar vadinamas

„išsėtinės sklerozės nuovargiu“. Tai stiprus, „neįveikiamas“ nuovargis, kuris gali atsirasti bet kuriuo metu

ir be jokios priežasties – staiga žmogus pajunta didžiulį mieguistumą, o kartais net užmiega.

Tyrimų metu [4] pastebėta, kad nuovargiu besiskundžiantiems pacientams sumažėja gliukozės

apykaita priekinėje smegenų skiltyje ir bazaliniuose ganglijuose lyginant su pacientais, kurie nesiskundžia

nuovargiu. Tyrėjai mano, kad dorsolateralinės – prefrontalinės ir motorinės grandinės yra ypač svarbios

nuovargio patogenezėje. Nuovargis gali atsirasti dėl pablogėjusio ryšio tarp funkciškai susijusių smegenų

sričių – priekinės skilties ir bazalinių ganglijų [3]. Kito tyrimo [40] metu buvo nustatyta, kad nuovargis

gali būti susijęs su išsėtinės sklerozės patofiziologiniais pakitimais (demielinizacija, uždegimu, aksono

pažeidimu). Tada vėluoja valingų raumenų įsijungimas į darbą dėl sutrikusio motorinių kelių laidumo. Šį

nervo laidumo sutrikimą atsiradusį dėl demielinizacijos gali dar labiau pabloginti fizinio krūvio metu

išspinduliuojama kūno šiluma. Dažnai sergantys išsėtine skleroze yra jautrūs temperatūros pokyčiams,

ypač netoleruoja karščio. Tai pablogina neurologinius simptomus. Esant pablogėjusiam nervų laidumui,

padidėja šilumos atidavimas atliekant fizinę veiklą. Kuo daugiau atiduodama šilumos, tuo daugiau kyla

paties kūno temperatūra. Šis sudėtinis poveikis ne tik padidina nuovargį, bet ir neigiamai veikia šių

pacientų fizinį aktyvumą. Ilgalaikis periferinių raumenų nuovargis gali sukelti silpnumą ir raumenų

sumažėjusį darbingumą. Tačiau svarbu atskirti nuovargį nuo silpnumo, nes yra menkas ryšys tarp

nuovargio ir fizinio neįgalumo [4].

Nuovargio etiologija ir patofiziologija išlieka mažai žinoma, kompleksinė. Nėra rasta ryšio tarp

nuovargio ir neįgalumo lygio, klinikinio ligos tipo, formos, paciento lyties, bet rastas ryšys tarp nuovargio

ir depresijos, gyvenimo kokybės. Nustatyta, kad nuovargis yra tiesiogiai susijęs su ligos eiga ir būdingas

visoms išsėtinės sklerozės formoms [4]. Taigi nuovargis gali atsirasti dėl keleto priežasčių. Gali lemti tiek

pirminės, tiek antrinės priežastys, ligos ar psichologiniai veiksniai kaip nuotaikų svyravimai, depresija.

Todėl nėra specifinio, konkretaus nuovargio gydymo būdo [11].

16

Išsėtinės sklerozės nuovargis gali būti pirminiu veiksniu, kai atsiranda ligos eigoje, arba

antriniu veiksniu atsirandančiu dėl miego sutrikimo, depresijos, skausmo, vartojamų vaistų. Pagal

prigimtį nuovargis gali būti ūmus ir lėtinis. Lėtinis nuovargis – ilgiau nei 6 mėnesius besitęsiantis

nuovargis. Ūmus nuovargis tai naujai atsiradęs ar žymiai sustiprėjęs nuovargis 6 savaičių laikotarpyje.

Taip pat gali pasireikšti motorinis nuovargis, kai nuovargis atsiranda fizinio darbo, veiklos metu ir tai

lemia kitų ligos simptomų paūmėjimą [45]. Pažintinis nuovargis apibrėžiamas kaip protinių galimybių

sumažėjimas atliekant kartotines pažinimo reikalaujančias užduotis. Vertinant nuovargį ir planuojant

tolimesnį gydymą svarbu atskirti pirminį nuovargį (t.y. tiesiogiai susijusį su ligos eiga) nuo antrinio

nuovargio (t.y. nuovargis atsiradęs dėl gydymo šalutinio efekto ar su liga susijusių gretutinių būklių).

Tačiau atskirti šias nuovargio rūšis yra ganėtinai sunku. Nuovargis gali atsirasti dėl susijusių sutrikimų,

tokių kaip depresija. Tai reikalauja papildomo įvertinimo ir gydymo [4]. Yra nustatyta, kad nuovargis ne

tik apsunkina sergančiojo fizinę veiklą, bet ir veikia psichologiškai. Todėl sergantiems išsėtine skleroze

pasireiškia depresija, nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis, irzlumas. Visa tai kartu lemia gyvenimo

kokybės prastėjimą [8].

I.3.2 Nuovargio mažinimo būdai ir fizinis aktyvumas

Tolimesnio gydymo sudarymui svarbu išanalizuoti paciento ligos istoriją. Pilnam gydymo plano

sudarymui svarbu įvertinti gretutinius sutrikimus, aplinkybes, kurios gali lemti nuovargio didėjimą. Tai

gali būti infekcija, vaistų šalutinis poveikis, skydliaukės veiklos, nuotaikų pusiausvyros sutrikimas,

karštas ir drėgnas oras, miego sutrikimai, išsėtinės sklerozės komplikacijos (šlapimo nelaikymas,

spastiškumas, depresija). Jei nėra papildomų sutrikimų ar komplikacijų, gydomas su išsėtine skleroze

susijęs nuovargis [30]. Daugelis pacientų nuovargį gali sumažinti vartodami vaistus. Mažinantys nuovargį

medikamentai – amantodinas, fluoksedinas. Palengvėjimą gali suteikti stimuliatoriai – pemolinas,

metilfenidatas, tačiau jie turi nepageidaujamą poveikį – sutrikdo miegą [8]. Nemedikamentinis gydymas

remiasi poilsio ir fizinio aktyvumo skatinimu. Nemedikamentiniai būdai – tai reguliarus miegas, dažnos

pertraukos dirbant, vidutinio sunkumo raumenų treniravimo pratimai. Kova su stresu, laiko paskirstymas,

veiklos planavimas, veiksmų paskirstymas pagal svarbą, darbo supaprastinimas – tai galimi metodai,

padedantys kovoti su nuovargiu. Taip pat gali būti veiksmingi: šaltas dušas, vonia ar patalpų vėdinimas.

17

Kitiems padeda joga ar meditacija. Reikia stengtis vengti persitempimo, karštų vonių, pirčių, kadangi tai

pablogina ligos simptomus, ypač didina nuovargį [8].

Esant mažam nuovargiui pacientams tiesiog patariama keisti savo gyvenimo būdą – mesti

rūkyti, mažiau naudoti kofeino, daugiau sportuoti. Svarbu sudaryti dienos užsiėmimų planą, kur sunkesni,

daugiau jėgų reikalaujantys darbai būtų perkeliami į pirmąją dienos pusę. Tarp darbų reiktų susiplanuoti

poilsio pertraukėles, kad kuo efektyviau būtų panaudota energija darbui. Esant didesniam nuovargiui

reiktų sudaryti dar labiau struktūrizuotą ir prižiūrimą specialistų programą [4].

Didinant fizinį aktyvumą svarbu įvertinti fizinio krūvio toleravimą ir tam tikras fizines

galimybes susijusias su išsėtine skleroze, tokias kaip pusiausvyra, koordinacija, jėga, spastiškumas.

Pacientams, kurie yra jautrūs temperatūros pokyčiams, svarbu sudaryti pratimų programą sumažinančią

riziką perkaisti. Į šią programą turėtų būti įtraukiamos drungno vandens vonelės atsivėsinimui, šalčio

aplikacijos, vėsi aplinka sportuojant ir svarbu vengti daug energijos reikalaujančių pratimų. Nustatyta,

kad fizinė ir psichologinė fizinio aktyvumo nauda yra didesnė, nei žala, kuri gali atsirasti karščiui

jautriems pacientams. Todėl svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, jei tik fizinis krūvis yra toleruojamas

paciento. Didesnis fizinis aktyvumas pagerina pusiausvyrą, koordinaciją, padidina jėgą ir kartu pagerėja

paciento savijauta, pasitikėjimas savimi, nuotaika [26].

Daugelyje straipsnių teigiama [41], kad išsėtine skleroze sergantys žmonės yra mažiau aktyvūs,

nors tam netrukdo fizinės galimybės. Fizinis neaktyvumas dažniau siejamas su nuolatiniu nuovargiu ir

prastesne bendra sergančiojo būkle. Ilgesnis nejudrumas didina riziką susirgti gretutinėmis ligomis –

cukriniu diabetu, osteoporoze, kraujagyslių ligomis. Pastebėta, kad taikant pacientams aerobine treniruotę

sumažėja nuovargio lygis ir pagerėja gyvenimo kokybės indeksas [25].

I.3.3 Nuovargio vertinimo skalės

Nuovargį sunku įvertinti, nes tai yra subjektyvus simptomas, kurį gali įtakoti eilė kitų veiksnių

kaip motyvacijos stoka, depresija, nemiga. Naudojama daugybė skalių vertinti nuovargį, bet nei viena

nėra taikoma plačiai kaip universali skalė.

Skalėse stengiamasi atskirti skirtingų rūšių nuovargį. Pavyzdžiui, Nuovargio Poveikio skalė

(Fatigue Impact Scale) vertina nuovargio pažintinius, fizinius ir psichologinius komponentus, Nuovargio

Aprašomoji skalė (Fatigue Descriptive Scale) atskiria asteniją (nuovargis poilsio metu), nuvargimą po

fizinio krūvio ir simptomų pablogėjimą dėl fizinio krūvio. Tačiau tik keletas iš šių subjektyvių, pačių

18

pacientų vertinamų skalių pripažintos kaip tinkamos naudoti praktikoje. Daugelis skalių yra didelės

apimties ir daug užima laiko jas užpildyti [39].

Dažniausiai naudojama Nuovargio Sunkumo skalė (Fatigue Severity Scale), kurią sudaro 9

punktai susiję su subjektyvaus nuovargio supratimu ir jo įtaka kasdienei veiklai. Kiekvienas skalės

punktas vertinamas nuo 1 iki 7 balų. Vertina nuovargio sunkumą, dažnumą ir poveikį kasdienei veiklai.

Trys punktai vertina fizinio krūvio įtaką nuovargiui, trys – psichosocialinių aplinkybių įtaką ir trys

punktai yra bendri. Skalė naudojama kai nuovargis kaip simptomas atsiskiria nuo depresijos ir somatinių

sutrikimų. Yra pripažinta kaip gero patikimumo ir tinkamumo skalė. Tačiau pastebėta, kad ji yra mažiau

jautri ir gali parodyti pagerėjimą tik taikant gydymą ilgesnį laiko tarpą [26].

Nuovargio poveikio skalė (Fatigue Impact Scale) susideda iš 40 punktų, kurie suskirstyti į 3

subskales vertinančias: fizinį nuovargio poveikį (10 punktų), pažintinį poveikį (10 punktų) ir

psichosocialinį poveikį (20 punktų). Pacientų prašoma įvertinti kokias problemas jiems sukelia nuovargis

(0 – nėra problemų, 4 – didelės problemos) [26].

Modifikuota Nuovargio Poveikio skale (Modified Fatigue Impact Scale) vertinama fizinė,

pažintinė ir psichologinė veikla, keturių savaičių laikotarpyje. Sudaro 21 punktai. 9 punktais vertinama

fizinė būklė, 10 punktų – pažintinė būklė ir 2 punktais psichosocialinė būklė. Maksimalus balų skaičius

84. Galutinis įvertinimas gali būti suskirstytas į fizinę (0-36), pažintinę (0-40) ir psichologinę subskalę (0-

8 balai)[26].

Plataus profilio nuovargio inventorius (the Multidimensional Fatigue Inventory (MFI)) susideda

iš 20 teiginių vertinančių nuovargį 5 aspektais po 4 punktus: bendras nuovargis, fizinis nuovargis,

sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi motyvacija, protinis nuovargis. Kuo didesnis surenkamų balų skaičius,

tuo didesnis nuovargis [26].

Visuotinio supratimo nuovargio skalė (Global Perception of Fatigue Scale (GPF)) įvertina

nuovargio sunkumą (0 – nėra nuovargio, 1 – minimalus, 2 – mažas, 3 – vidutinis, 4 – didelis, 5 – labai

didelis) [26].

Išsėtinės sklerozės savęs įvertinimo skalė vertina paciento pasitikėjimą savimi (10 – labai

neužtikrintas, 100 – labai užtikrintas) atliekant tam tikras užduotis (funkcinė subskalė, 9 punktai) ir

gebėjimą susidoroti su ligos simptomais, ligos poveikiu (kontrolės subskalė, 9 punktai) [26].

Dažniausiai yra naudojamos dvi skalės: Nuovargio Sunkumo skalė ir Modifikuota Nuovargio

Poveikio skalė. Nuovargio Sunkumo skalė daugiau vertina fizinį nuovargio aspektą, o Modifikuota

Nuovargio Poveikio skalė analizuoja pažintinį ir psichologinį nuovargio aspektus. Abi šios skalės

19

naudingos atskiriant pacientus, kurie jaučia nuovargį, susijusį su išsėtine skleroze, nuo pacientų, kuriems

nepasireiškia nuovargis [26].

Mano naudota Vizualinė analoginė nuovargio skalė vertina patiriamo nuovargio laipsnį. Ji

atitinka Vizualinės skausmo skalės vertinimą, kai skalė yra 100 mm ilgio. 0 – nėra nuovargio, 10 –

nepakeliamas nuovargis.

Visos minėtos skalės padeda įvertinti nuovargį būdingą išsėtinei sklerozei, bet kiekviena skalė

skiriasi vertinimo galimybėmis, aplinkybėmis, pasirinktais kriterijais. Norint gauti vieningus rezultatus

reiktų skalės, kuri galėtų apimti skirtingus nuovargio vertinimo aspektus, nuovargio intensyvumą,

priklausomumą nuo kitų veiksnių.

I.4 Eisenos sutrikimai

Ėjimas – sklandus, ritmiškas, tikslios koordinacijos reciprokinis judėjimas, kurio metu kūnas

juda reikalingu greičiu ir norima kryptimi. Normaliam ėjimui būtinas kūno svorio išlaikymas ant abiejų

kojų, gebėjimas išlaikyti kūno svorį perkeliant koją į priekį ir judesių koordinacija [29].

Asmenims, sergantiems išsėtine skleroze, motoriniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia apatinėse

galūnese ir tai nulemia eisenos pakitimus. Dažniausiai pasireiškiantys neurologiniai simptomai –

spastiškumas, silpnumas, ataksija. Daugelyje tyrimų [47] pastebėta, kad šiems pacientams būdingas

žingsnio ilgio ir greičio, ištvermės sumažėjimas. Kai kuriems pacientams padidėja klubo, o sumažėja

kelio ir čiurnos judesių amplitudė per sagitalią ašį. Eisena sutrinka pirmiausiai dėl laiko – atstumo

parametrų (sumažėja ėjimo greitis, ritmas, sutrumpėja žingsniai, ilgėja abiejų kojų atramos fazė) ir

raumenų funkcijos pakitimų (per anksti įsijungia m.gastrocnemius ir per vėlai atsipalaiduoja m. tibialis

anterior atremties fazėje, susilpnėjęs m. rectus femoris ir m. biceps femoris). Dėl šių pakitimų gali

atsirasti pusiausvyros ir posturalinio stabilumo pakitimai eisenos metu. Eisenos modelis gali skirtis

priklausomai nuo pažeidimo vietos (smegenėlių pažaida, piramidinio laido ar propriorecepcijos

pažeidimas). Laikui bėgant sumažėja fizinis aktyvumas, dėl to prastėja asmens gyvenimo kokybė, bendra

savijauta [5, 47]. Tiriant pacientus turinčius eisenos sutrikimų svarbu atsižvelgti į tokius veiksnius kaip

motyvacija, nuovargis, paros laikas, kurie gali įtakoti galutinius rezultatus [19].

20

I.5 Pusiausvyros sutrikimai

Jau ankstyvose išsėtinės sklerozės stadijose pasireiškia pusiausvyros sutrikimai, nors dar nėra

matoma žymių eisenos pakitimų [29]. Net 43,3 proc. sergančiųjų pasireiškia pusiausvyros sutrikimai,

todėl labai svarbu padėti pacientui išlaikyti arba kiek galima gerinti sutrikusią pusiausvyrą ir koordinaciją

[27]. Sutrikusi pusiausvyra apriboja pacientų judėjimo galimybes, ėjimas tampa nesaugus, reikalauja

daugiau pastangų. Taip pat sutrikdomas ir pacientų savarankiškas apsitarnavimas [36].

Pusiausvyra – tai gebėjimas išlaikyti stabilią reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius

atskiromis kūno dalimis bei judant įvairiu greičiu visam kūnui. Pusiausvyra gali būti statinė ir dinaminė.

Statinė pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti nejudant pastovią kūno padėtį, tam tikroje pozoje. Dinaminė

pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti ir atgauti pusiausvyrą darant judesius, veiksmus ir jų derinius. Dinaminė

pusiausvyra būtina atliekant standartinius judesius, kūnui judant besikeičiančiomis sąlygomis, kai reikia

atlikti tikslingus judesius ir išlaikyti kūno padėtį [38].

Pusiausvyra priklauso nuo daugybės veiksnių. Turi būti koordinuota tarpusavio veikla tarp

organų ir organizmo sistemų atsakingų už pusiausvyros išlaikymą. Gera pusiausvyra, esant išoriniams

pokyčiams, išlaikoma tada, kai centrinė nervų sistema gauna nuolatinę informaciją iš jutimo organų [28]:

• Regos sistemos, kuri nustato kūno padėtį aplinkoje,

• Vestibulinio aparato, kuris nustato kūno judėjimo kryptį ir pagreitį,

• Prioprioceptorių, kurie informuoja apie atskirų kūno dalių tarpusavio padėtį

Šios sensorinės sistemos veikdamos kartu tiksliai nustato ir kompensuoja kūno pusiausvyros

sutrikimus. Jos negali pakeisti viena kitos, kai sutrinka kažkuri sistema, tačiau gali kompensuoti

sutrikusią funkciją. Jei yra vestibulinio aparato sutrikimas, kitos sistemos gali tai kompensuoti, tačiau

tamsoje regėjimo ir proprioreceptorinė sistema prieštarauja viena kitai [29].

Asmenims, sergantiems išsėtine skleroze, dažnai yra pažeidžiami regėjimo organai, dėl optinio

nervo degeneracijos. Gali būti ir smegenėlių pažaida, sutrinka proprioceptorių veikla raumenyse. Tai

lemia atsirandančius pusiausvyros, koordinacijos sutrikimus [29].

Vienas iš pusiausvyros komponentų yra ,,kūno centro stabilumas,, t.y. galimybė išlaikyti

liemens kontrolę esant pradiniam kūno nestabilumui dėl galūnių judesių ar kitų išorinių trikdžių. ,,Kūno

centro stabilumas,, svarbus žengiant į priekį, siekiant kažko ar atsiradus nestabilumui dėl išorinio trikdžio.

Pastebėta, kad tada pirmiausiai įsijungia m. abdominis transversus – pagrindinis stabilizatorius.

21

Pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, yra sumažėjęs ,,kūno centro stabilumas,,. Tai pasireiškia

suprastėjusia pusiausvyra sėdint, stovint, einant [16].

Sergantiems išsėtine skleroze būdingi pusiausvyros sutrikimai: sumažėjusi galimybė išlaikyti

padėtį, lėtesni ir mažesnės amplitudės judesiai kažko siekiant ar žengiant į priekį, sunkiau išlaikoma

pusiausvyra esant išoriniams trikdžiams. Taigi sutrinka tiek išankstinis, tiek reaktyvusis kūno padėties

valdymas. Pacientai dėl silpnų kojų raumenų, sutrikusios pusiausvyros sunkiau išlaiko kūną stabilumo

ribose einant, siekiant daikto, esant išoriniams trikdžiams tokiems kaip stumtelėjimas. Tai lemia didėjantį

kritimų dažnį ir atsirandančią baimę griūti [17].

Raumenų silpnumas ir sumažėjusi centrinė aktyvacija blogina pusiausvyrą. Tyrimų metu

nustatyta, kad didinant raumenų jėgą gerėja sausgyslių elastingumas ir kartu pagerėja kūno padėties

valdymas, ėjimo greitis. Treniruojant pusiausvyrą sumažėja griuvimų dažnis [36].

I.6 Sergančiųjų išsėtine skleroze kineziterapija

Nustatyta, kad fizinis aktyvumas gerina pacientų mobilumą, nuotaiką, gyvenimo kokybę. Taip

pat sumažėja depresijos, nuovargio pasireiškimas, pagerėja eisena [45]. Yra įrodymų [34], kad ištvermės

pratimai gerina mobilumą, kardiorespiracinį pajėgumą, tačiau mažiau įtakoja pusiausvyrą ir raumenų

jėgą. Raumenų ištvermę ir jėgą didina pasipriešinimo reikalaujantys pratimai. Taip pat šie pratimai gerina

eisenos kinematiką, kai padidėja ėjimo greitis ir nueitas atstumas nepatiriant nuovargio. Ištvermės

pratimai, tai vidutinio intensyvumo ilgalaikiai, aerobiniu metabolizmu paremti pratimai, kai įsijungia

didžiosios skeleto raumenų grupės. Tokių pratimų pvz.: ėjimas slenkančiu takeliu, stacionaraus dviračio

mynimas. Tyrimais nustatyta, kad vaikščiojimas ir aerobinė treniruotė labiau pagerina pusiausvyrą, nei

važiavimas dviračiu. Pratimai su pasipriešinimu didina toleranciją fiziniam krūviui. Pastebėta, kad tiek

ištvermės, tiek pasipriešinimo pratimai nesukelia nuovargio [42].

Dalgas ir Stenager [12] pateikia tokias fizinių pratimų rekomendacijas:

• pasipriešinimo pratimams:

� Intensyvumas – kiekvienas pratimas kartojamas 8 - 15 kartų, po 1 – 3 serijas.

� Tarp serijų rekomenduojamos 2 – 3 min. pertraukėlės.

� Visa treniruotės programa turėtų būti sudaryta iš 4 – 8 pratimų.

22

� Programa turėtų būti sudaryta taip, kad pradžioje treniruojamos didžiosios raumenų grupės ir

stambieji sąnariai, o vėliau mažosios raumenų grupės ir smulkieji sąnariai.

� Didesnis dėmesys skiriamas apatinėms galūnėms, nes nustatyta, kad jos būna silpnesnės nei

viršutinės galūnės sergantiems išsėtine skleroze.

• ištvermės pratimams:

� Treniruotė turėtų vykti 2 – 3 kartus per savaitę.

� Pradinis intensyvumas 50–70% of VO2-max ir 60–80% ŠSD max.

� Trukmė 10 – 40 min.

Ištvermės treniravimas gerina kardiorespiracinės ir neuroraumeninės sistemos adaptaciją

fiziniam krūviui, pagerina deguonies tiekimą ląstelėms ir aktyvina medžiagų apykaitą raumenyse.

Pasipriešinimo pratimai padidina raumenų masę ir nervinę aktyvaciją [12].

Tyrimais įrodyta, kad pratimai, pvz.: važiavimas dviračiu, jėgos pratimai, pratimai vandenyje,

gali būti ne žalingi sergantiems išsėtine skleroze, o naudingi jų kardiorespiratorinei sistemai, nes gerina

ištvermę, toleranciją fiziniam krūviui, pajėgumą. Taip pat didinama raumenų jėga, efektyviau eikvojama

energija, sumažėja skausmas, nuovargis (praėjus po treniruotės 1,5 val.) ir tuo pačiu pagerėja paciento

gyvenimo kokybė [34].

Sergantiems išsėtine skleroze gali būti taikomas vaikščiojimas ant slenkančio takelio. Ypač geri

rezultatai gauti pritaikius kartu ir lokomotorinį treniravimą, kai pasinaudojama žmogaus kūno svoriu. Šios

technikos tikslas sujungti sensorinę informaciją su galūnių ir liemens judėjimo informacija ėjimo metu.

Nustatyta, kad ši technika padidina eisenos greitį, raumenų jėgą, sumažina spastiškumą, gerina

pusiausvyrą ir nesukelia nuovargio. Taip pat padaugėja energijos, pagerėja ištvermė stovint, lengviau

persikeliama iš vienos vietos į kitą [18]. Eisenai treniruoti gali būti naudojamas ėjimas su kliūtimis,

keičiant ėjimo kryptį, greitį, staiga sustojant ir vėl pradedant eiti. Atliekant įvairaus sudėtingumo rankų ir

kojų judesius, jų derinius kartu lavinama ir judesių koordinacija.

Pusiausvyra labiau lavėja atliekant dinaminius nei statinius pratimus. Ypač tai svarbu

sergantiems išsėtine skleroze, nes šie pacientai dar turi sensorinių, koordinacijos sutrikimų, silpni jų

raumenys. Tai dar labiau pablogina pusiausvyros išlaikymą vaikštant, atliekant kasdieninius darbus.

Pastebėta, kad gerinant sensorinės informacijos gavimą, gerėja ir motorinės strategijos reikalingos

išlaikyti pusiausvyrą judesių metu. Statinę ir dinaminę pusiausvyrą gerina įvairūs pratimai atliekami ant

skirtingų paviršių, vis kitokiomis sąlygomis. Naudojamos įvairios nestabilios plokštumos, skirtingo

nuokrypio lentos. Užduotys pasunkinamos užsimerkiant, siaurinant atramos plotą, naudojant kamuolius,

23

atliekant kelis judesius vienu metu. Pacientai mokomi išlaikyti įvairias padėtis, kontroliuojant savo kūno

svyravimų dažnį ir amplitudę [9].

Pagrindiniai pusiausvyros pratimų principai:

• Užsiėmimų reguliarumas

• Pratimų sunkinimas keičiant aplinkybes (nestabilios plokštumos, atlikimas užsimerkus)

• Pradedama nuo paprastų judesių, vėliau pereinama prie kombinuotų, sudėtinių judesių

• Pagerėjus judesių atlikimo kokybei trumpinamas judesių atlikimo laikas ir didinamas atlikimo

greitis

Vienas iš kineziterapijos tikslų gerinant pusiausvyrą yra liemens kontrolės didinimas. Liemuo

atlieka pagrindinę kūno distalinių dalių judesių kontrolę. Todėl ir pusiausvyra glaudžiai siejasi su liemens

judesiais. Pusiausvyros kontrolei svarbu, kad judesyje aktyviai dalyvautų tiek liemenį lenkiantys, tiek

tiesiantys raumenys. Norint išlaikyti pusiausvyrą stovint, būtina įtraukti žymiai daugiau liemens bei

galūnių judesių. Lavinant pusiausvyrą, svarbu valdyti kūno svorio centrą – asmuo turi išlaikyti galvą,

kaklą ir liemenį vidurio linijoje, gebėti suktis apie vidurio linijos ašį, pasitraukti nuo vidurio linijos ir

grįžti neprarandant pusiausvyros. Tam taikomi svorio perkėlimo pratimai įvairiose padėtyse [5].

Išsėtine skleroze sergantys asmenys dėl prastesnio regėjimo, silpnų raumenų, pusiausvyros

centrų pažeidimo ar nuovargio sutrikus pusiausvyrai bijo nugriūti ar susižeisti. Dėl šių priežasčių

pacientai pradeda perkelti savo masės centrą truputį pasilenkdami pirmyn. Tai laikui bėgant apsunkina

vaikščiojimą. Ši padėtis pasidaro ydinga ir sukelia nemažai pakitimų. Laikui bėgant dėl nusilpusių kojų

pakinta dubens padėtis. Kompensuojant dubuo yra keliamas. Dėl to dažnai atsiranda kaklo ir nugaros

skausmai. Šią problemą galima išspręsti stiprinant nusilpusius raumenis, koreguojant dubens padėtį,

pernešant svorį nuo vienos kojos ant kitos išlaikant masės centro padėtį [5].

Asano ir Daves [1] pastebėjo, kad dažniausiai kineziterapijos programą sudaro aerobiniai

pratimai (vaikščiojimas, važiavimas dviračiu) kartu su lankstumo, raumenų stiprinimo pratimais.

Pradžioje taikomi atsipalaidavimo pratimai nuovargio profilaktikai, lankstumo pratimai apšilimui ir

galimų traumų profilaktikai. Pusiausvyros lavinimui taikomi pratimai ant nestabilių plokštumų, keičiant

sąlygas ir atramos plotą. Rekomenduojama kineziterapijos trukmė 30 – 90 min. Kineziterapijos programa

sudaroma atsižvelgiant į paciento individualius poreikius, vengiant maksimalaus krūvio. Svarbi nuovargio

ir aplinkos temperatūros kontrolė.

Šiuo metu daug tyrėjų [13] nagrinėja pasipriešinimo pratimų naudą sergantiems išsėtine

skleroze. Yra atlikta tyrimų [13], kurie patvirtino pasipriešinimo pratimų naudą stiprinant kojų raumenis,

24

mažinant jautrumą nuovargiui. Tačiau dar per mažai atlikta tyrimų patvirtinančių poveikį pusiausvyrai,

eisenai ir funkciniam pajėgumui [20,50]. Taylor [46] teigia, kad padidėjus raumenų jėgai savaime

pagerėja ir sergančiojo mobilumas, pusiausvyra.

Vieni tyrėjai [21] taiko mažo intensyvumo pasipriešinimo pratimus, kai siekiama 60 – 80 %

maksimalaus raumens susitraukimo. Kiti tyrėjai [13] taiko pratimų programą namuose, kai naudojamos

Theraband juostos ar svoriai dedami ant galūnių (sudaro 0,5 – 1,5% kūno svorio). Manoma, kad mažą

funkcinio pajėgumo pokytį gali lemti per mažas raumenų jėgos pokytis. Todėl Meyer [31] rekomenduoja

taikyti didelio intensyvumo ekscentrinius pasipriešinimo pratimus, kai pasiekiami geresni rezultatai su

mažesnėmis pastangomis ir mažesniu energijos išeikvojimu. Keli autoriai [14,37,21] nustatė, kad šis

treniravimosi būdas duoda gerų rezultatų gerinant neurologinių pacientų, turinčių silpnus raumenis,

judrumą ir pusiausvyra. Taip pat pastebėta, kad šie pratimai tinka ligoniams, kurie netoleruoja aerobinių

pratimų.

Be įprastų kineziterapijos technikų sergantiems išsėtine skleroze taikomi jogos, Tai Či

užsiėmimai, pratimai vandenyje. Atlikti tyrimai [48] parodė, kad Tai Či didina ištvermę ir fizinį

pajėgumą, gerina judesių kontrolę, veikia atpalaiduojamai ir kartu mažina nuovargį. Pagal Oken [35]

atliktus tyrimus joga didina lankstumą, sumažina raumenų spazmus ir taip pat veikia atpalaiduojančiai.

Tyrimai parodė [7], kad pratimai vandenyje sumažina raumenų įtampą, griuvimo baimę. Atliekant

pratimus vėsesniame vandenyje išvengiama karščio sukeliamo nuovargio. Tam tikri aerobiniai pratimai

atliekami vandenyje padidina ėjimo greitį [44].

Yra atlikta daugybė tyrimų vertinančių įvairių kineziterapijos metodų poveikį sergantiems

išsėtine skleroze, bet vis dar nėra prieita vieningos nuomonės koks turėtų būti pratimų dozavimas,

intensyvumas. Jei ir teikiamos pratimų rekomendacijos, tai jos skiriamos lengvesnės formos ligoniams.

Taip yra, dėl to, kad tiriamieji dėl skirtingų ligos simptomų, ligos formos ir trukmės, skirtingai toleruoja

tam tikrus fizinius pratimus. Todėl svarbu sudaryti individualią kineziterapijos programą atsižvelgiant į

ligos simptomus, krūvio toleranciją. Jei pasireiškia nuovargis reikia vengti perkaitimo pratimų metu,

svarbu daryti poilsio pertraukėles. Rekomenduojama, kad kineziterapijos programa būtų kompleksinė, t.y

įeitų visi būtini komponentai didinantys judesių amplitudę (tempimo pratimai), raumenų jėgą

(pasipriešinimo pratimai), ištvermę (aerobiniai pratimai), gerinantys pusiausvyrą (dinaminiai ir statiniai

pusiausvyros pratimai), mažinantys nuovargį (atsipalaidavimo pratimai). Nustatyta, kad mažo – vidutinio

intensyvumo pratimų programa yra gerai toleruojama sergančiųjų išsėtine skleroze [7,24].

25

Yra atlikti keli tyrimai [17,33], kuriuose pastebėta, kad šiems ligoniams svarbus ir paros laikas,

kai jie atlieka kineziterapiją. Yra rekomenduojama atlikti mankštą ryte, nes pastebėta, kad tada nuovargis

yra mažesnis. Tačiau dar trūksta tyrimų įrodančių ryšį tarp paros laiko ir fizinio pajėgumo.

26

II. DARBO TIKSLAS

Nustatyti kineziterapijos poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai, pusiausvyrai ir eisenai,

priklausomai nuo procedūros atlikimo laiko.

27

III. DARBO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu

dienos metu.

2. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu

dienos metu.

3. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze eiseną prieš ir po kineziterapijos procedūrų skirtingu dienos

metu.

4. Palyginti kineziterapijos poveikį rytinėje ir popietinėje tiriamųjų grupėse.

28

IV. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

IV.1. Tiriamojo kontingento charakteristika

Tyrimas buvo atliktas LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurologijos skyriuje 2010 m. gruodžio –

2011 m. balandžio mėnesį. Tyrime dalyvavo 50 asmenų (33 moterys (66 proc.) ir 17 vyrų (34 proc.)),

kuriems diagnozuota išsėtinė sklerozė. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 58 metų. Vidutinė ligos

trukmė buvo 6 metai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: rytinę (8 vyrai ir 17 moterų) ir popietinę (9

vyrai ir 16 moterų). Rytinės grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 42 ± 2,12 m., o popietinės – 41 ± 2,05 m.

Prieš tyrimą pacientai atsakė į pateiktos anketos klausimus (žr. 1 priedas):

• amžius,

• lytis,

• ligos trukmė,

• pasireiškiantys simptomai,

• ligos eiga.

IV.2. Tyrimo metodai

IV.2.1. Funkcinės būklės vertinimo metodai

Pusiausvyros vertinimas (žr. 2, 3 priedai):

Tyriamųjų pusiausvyra buvo vertinama Fullerton pusiausvyros testu (Rose & Lucchese, 2003).

Testas susideda iš 10 užduočių: stovėjimas užsimerkus suglaustomis kojomis, objekto siekimas, 360

laipsnių apsisukimas į dešinę ir į kairę pusę, užlipimas ir nulipimas nuo suolelio, ėjimas viena linija,

stovėjimas ant vienos kojos, stovėjimas užmerktom akim ant minkštos plokštumos, nušokimas į priekį

dviem kojom, ėjimas pasukant galvą, aktyvus liemens valdymas. Kiekviena užduotis įvertinama nuo 0 iki

4 balų. Maksimali surenkamų balų suma – 40.

29

Taip pat buvo įvertinta pusiausvyra kasdieninėje veikloje. Šiam vertinimui naudota Pasitikėjimo

pusiausvyra skalė (ABC) (Powell, 1995). Šiame klausimyne pateikta kasdieninė veikla, kuri reikalauja

pusiausvyros išlaikymo. Tyriamųjų buvo prašoma pasirinkti pasitikėjimo lygį (nuo 0 balų – visiškai

nepasitiki, iki 10 balų – visiškai pasitiki), kiek tyriamasis išlieka pasitikintis savimi atlikdamas šiuos

veiksmus:

• vaikščiojimas namuose;

• lipimas laiptais aukštyn ir žemyn;

• lenkimasis paimti šlepečių iš batų spintelės;

• siekimas stiklinės esančios lentynoje akių lygyje;

• siekimas virš galvos pasistiebus;

• siekimas kažko stovint ant kėdės;

• grindų šlavimas;

• ėjimas link mašinos;

• išlipimas ir įlipimas į mašiną;

• ėjimas per automobilių stovėjimo aikštelę link parduotuvės;

• lipimas į kalną ar nulipimas;

• ėjimas parduotuvėje, kur daug žmonių;

• atsitrenkus į žmogų pusiausvyros išlaikymas;

• užlipimas ir nulipimas nuo eskalatoriaus laikantis ranktūrio;

• užlipimas ir nulipimas nuo eskalatoriaus nesilaikant ranktūrio ir laikant krepšius rankose;

• ėjimas apledėjusiu šaligatviu.

Eisenos vertinimas ( 4 priedas):

Tyriamųjų eisena buvo vertinama Emory eisenos testu (Baer & Wolf, 2001). Testą sudarė 5

užduotys: ėjimas kietu paviršiumi, ėjimas minkštu paviršiumi, atsistojimas ir ėjimas, kliūčių įveikimas ir

lipimas laiptais. Buvo matuojamas užduoties atlikimo laikas sekundėmis. Šio testo metu galima įvertinti

ėjimą ir naudojant pagalbinę priemonę. Priklausomai nuo naudojamos pagalbinės priemonės užduoties

atlikimo laikas dauginasi iš tam tikro skaičiaus, pvz: lazda – laikas *3. Taigi galutinis rezultatas yra tam

tikras balų skaičius.

30

Savijautos (nuovargio) vertinimas (1 priedas):

Tiriamųjų savijautą vertinome Vaizdine nuovargio skale (Glaus, 1993), kuri pagal matavimą

atitinka Skausmo vizualinės skalės principą. Šia skale įvertinamas išsėtinės sklerozės nuovargio dydis

vertinant balais nuo 0 – nėra nuovargio iki 10 – didelis nuovargis.

IV.2.2. Matematinė statistika

Gauti tyrimo duomenys buvo apdoroti statistinės matematinės analizės metodais. Buvo

skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai ir vidurkio standartinės paklaidos. Vidurkių skirtumų reikšmingumas

tarp rytinės ir popietinės grupės skaičiuotas pagal neparametrinį Manio Vitnio Vilkoksono testą dviem

nepriklausomoms imtims. Lyginant rezultatus prieš ir po kineziterapijos naudotas neparametrinis

Vilkoksono testas dviem priklausomoms imtims. Duomenys buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai

p

31

Kineziterapijos procedūrą sudarė:

• Tempimo pratimai (daugiausia akcentuojant šlaunies keturgalvio, šlaunį pritraukiančių raumenų

tempimą).

• Raumenų stiprinimo pratimai (didesnis kartojimų skaičius, poilsio pertraukos, pratimai su dozuotu

pasipriešinimu).

• Pusiausvyros, koordinacijos pratimai (svorio pernešimo pratimai įvairiose padėtyse, keičiant kūno

atramos plotą, ant skirtingų paviršių, atliekant funkcinius judesius, judesių kombinacijos, pratimai

einant).

• Atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai.

Tiriamiesiems buvo taikomi raumenų atpalaidavimo, tempimo ir stiprinimo pratimai gulint,

sėdint ir stovint. Pratimams atlikti buvo naudojamos lazdelės, elastinės gumos, kamuoliai. Pusiausvyros ir

koordinacijos pratimų atlikimui naudotos pusiausvyros platformos.

Kineziterapija buvo taikyta vidutiniškai 5 dienas, po 30 – 45 min. Prieš kineziterapijos

procedūras buvo užpildoma anketa. Tiriamųjų savijauta (nuovargis), pusiausvyra ir eisena buvo vertinama

prieš kineziterapijos procedūras ir ligoniams išvykstant į namus (1 pav.)

32

1 pav. Tyrimo organizavimo schema

Ištyrimas:

Pasitikėjimo pusiausvyra skalė, Vaizdinė nuovargio skalė, Emory eisenos testas, Fullerton pusiausvyros testas

Rytinė grupė (n=25)

Popietinė grupė (n=25)

Ištyrimas:

Anketiniai duomenys, Pasitikėjimo pusiausvyra skalė, Vaizdinė nuovargio skalė, Emory eisenos testas, Fullerton pusiausvyros testas

5 KT procedūros ryte (9 – 10 val.)

5 KT procedūros po pietų (14 – 15 val.)

Rezultatų analizė

33

V. TYRIMO REZULTATAI

V.1. Anketos rezultatai

Apdoroję anketos duomenis pastebėjome, kad dažniausiai tiriamiesiems pasireiškiantys

simptomai buvo (2 pav.):

• pusiausvyros sutrikimai (92 proc.),

• bendras nuovargis (84 proc.),

• motoriniai sutrikimai (72 proc.).

Mažiausiai pacientų skundėsi pažinimo (44 proc.) ir dubens funkcijos (42 proc.) sutrikimais.

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas procentais pagal ligos simptomus

Daugiausia tirta pacientų, kurių ligos forma buvo:

• Lėtinė su paūmėjimais (38 proc.)

• Gerybinės eigos (30 proc.)

• Lėtinė laipsniškai progresuojanti (28 proc.)

Lengvi simptomai ir greitai progresuojanti ligos forma pasireiškė tik 2 procentams pacientų (3 pav.).

34

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas procentais pagal ligos formą

V.2. Pusiausvyros vertinimo rezultatai

Tiek rytinės, tiek ir popietinės grupės tiriamųjų Fullerton pusiausvyros testo suminio balo

rezultatai po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai (p0,05). Tačiau Fullerton

pusiausvyros testo suminio balo pokyčiai tarp grupių statistiškai reikšmingai (p

35

4 pav. Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Fullerton pusiausvyros testo suminio balo rezultatai

prieš kineziterapiją, po kineziterapijos ir pusiausvyros suminio balo pokytis (*- p

36

1 lentelė

Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Fullerton pusiausvyros testo atskirų užduočių įverčiai prieš

ir po kineziterapijos

Rytinė grupė (n=25) Popietinė grupė (n=25)

Nr. Užduotys Prieš KT (balai) Po KT (balai)

Prieš KT (balai)

Po KT (balai)

1. Stovėjimas suglaustomis kojomis užsimerkus

2,96±0,26 3,64±0,13* 3,20±0,15 3,72±0,09*

2. Siekimas pirmyn 3,72±0,14 3,96±0,04 3,96±0,04 4,00±0,00 3. Apsisukimas 360o 3,44±0,17 3,80±0,08* 3,60±0,10 4,00±0,00* ** 4. Užlipimas/nulipimas 3,24±0,19 3,72±0,15* 3,12±0,12 3,64±0,10* 5. Ėjimas ,,pėda už pėdos,, 2,76±0,27 3,32±0,18* 2,60±0,14 2,96±0,14*

6. Stovėjimas ant vienos kojos

1,84±0,23 2,72±0,18* 2,24±0,11** 2,56±0,14*

7. Stovėjimas ant minkšto pagrindo užsimerkus

2,16±0,21 2,96±0,17* ** 2,12±0,13 2,52±0,14*

8. Šuolis į tolį abiem kojom 1,84±0,30 2,44±0,25* 1,80±0,24 1,96±0,25* 9. Ėjimas pasukant galvą 2,32±0,28 3,40±0,16* 2,76±0,20 3,52±0,12* 10. Netikėtas postūmis atgal 2,64±0,23 3,00±0,17* 2,40±0,14 2,60±0,14*

KT- kineziterapija; *- p

37

5 pav. Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Fullerton pusiausvyros testo atskirų užduočių įverčių

pokytis (* - p

38

6 pav. Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Pasitikėjimo pusiausvyra skalės suminio balo

rezultatai prieš kineziterapiją, po kineziterapijos ir suminio balo pokytis (*- p

39

2 lentelė

Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Pasitikėjimo pusiausvyra skalės atskirų klausimų įverčiai

prieš ir po kineziterapijos

Rytinė grupė (n=25) Popietinė grupė (n=25)

Nr. Klausimai Prieš KT (balai) Po KT (balai)

Prieš KT (balai)

Po KT (balai)

1. Vaikščiojimas namie 7,76±0,36 8,16±0,28* 8,28±0,38 8,64±0,31* 2. Lipimas laiptais 6,04±0,43 6,88±0,38* 7,32±0,44** 7,76±0,38*

3. Siekimas daikto ant grindų

7,40±0,48 7,84±0,40* 7,76±0,42 8,04±0,39*

4. Siekimas daikto nuo lentynos

7,80±0,49 7,88±0,47 7,44±0,44 7,48±0,44

5. Siekimas daikto virš galvos

4,96±0,69 5,40±0,61* 6,56±0,45 6,56±0,45

6. Siekimas daikto stovint ant kedės

3,88±0,72 4,36±0,66* 5,96±0,54** 6,00±0,53

7. Grindų šlavimas 6,88±0,68 7,08±0,62* 7,76±0,35 7,84±0,34 8. Ėjimas gatve 7,16±0,45 7,20±0,44 7,80±0,41 7,80±0,41 9. Lipimas į/iš mašinos 6,76±0,55 6,76±0,55 7,84±0,42 7,84±0,42

10. Ėjimas per stovėjimo aikštelę

6,80±0,51 6,84±0,51 7,64±0,49 7,64±0,49

11. Ėjimas įkalne/nuokalne 5,84±0,53 6,32±0,50* 7,20±0,46 7,28±0,44

12. Vaikščiojimas prekybos centre

6,04±0,59 6,16±0,56 7,60±0,41 7,60±0,41

13. Išorinis stumtelėjimas 6,32±0,59 6,60±0,51 6,16±0,46 6,20±0,45

14. Važiavimas eskalatorium laikantis

7,28±0,49 7,72±0,42* 7,64±0,50 7,96±0,41*

15. Važiavimas eskalatorium nesilaikant

5,12±0,71 5,48±0,64 5,48±0,50 5,48±0,50

16. Ėjimas slidžiu paviršiumi 3,88±0,63 3,92±0,63 4,04±0,45 4,08±0,46 KT- kineziterapija; *- p

40

7 pav. Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Pasitikėjimo pusiausvyra skalės atskirų klausimų

vertinimo pokytis (* - p

41

8 pav. Rytinės ir popietinės grupės tiriamųjų Emory eisenos testo suminio balo rezultatai prieš

kineziterapij ą, po kineziterapijos ir suminio balo pokytis (*- p

42

3 lentelė

Emory eisenos testo atskirų užduočių vertinimas balais rytinėje ir popietinėje grupėje prieš ir po

kineziterapijos

Rytinė grupė (n=25) Popietinė grupė (n=25)

Nr. Užduotys Prieš KT (balai)

Po KT (balai)

Prieš KT (balai)

Po KT (balai)

1. Ėjimas kietu paviršiumi 14,56±0,95** 13,04±0,88* ** 19,20±0,89 18,52±0,89*

2. Ėjimas minkštu paviršiumi

17,28±1,03 15,16±0,93* ** 19,32±0,92 18,64±0,92*

3. Atsistojimas ir ėjimas 15,84±0,85 13,96±0,77* ** 17,64±0,90 16,96±0,87* 4. Kliūčių įveikimas 13,88±0,86** 12,88±0,75* ** 18,68±0,80 18,12±0,84* 5. Lipimas laiptais 12,84±0,76** 12,28±0,75* ** 20,08±0,90 19,48±0,87* KT- kineziterapija; *- p

43

V.4. Nuovargio vertinimo rezultatai

Išanalizavę Vaizdinės nuovargio skalės rezultatus nustatėme, kad po kineziterapijos procedūrų

rytinės grupės tiriamųjų nuovargis statistiškai reikšmingai (p

44

11 pav. Popietinės grupės tiriamųjų Vaizdinės nuovargio skalės rezultatai prieš ir po

kineziterapijos (**- p

45

VI. TYRIMO REZULTAT Ų APTARIMAS

Sutrikusi pusiausvyra ir eisena – dažniausiai pasireiškiantys simptomai asmenims, sergantiems

išsėtine skleroze. Esant šiems sutrikimams apribojamos pacientų judėjimo galimybes, ėjimas tampa

nesaugus, reikalauja daugiau pastangų, atsiranda baimė griūti. Taip pat sutrikdomas ir pacientų

savarankiškas apsitarnavimas. Galų gale šios problemos lemia gyvenimo kokybės prastėjimą ir mažėjantį

fizinį aktyvumą.

Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti kineziterapijos poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai,

pusiausvyrai ir eisenai, priklausomai nuo procedūros atlikimo laiko. Išanalizavus gautus duomenis,

nustatėme, kad tiriamųjų pusiausvyra prieš kineziterapijos procedūras buvo sutrikusi. Pagal Pasitikėjimo

pusiausvyra skalės rezultatus pastebėjome, kad sunkiausiai jiems sekėsi atlikti tokias kasdienes užduotis,

kaip siekimas daikto virš galvos arba stovint ant kedės, pusiausvyros išlaikymas esant išoriniams

trikdžiams, važiavimas eskalatorium nesilaikant ir ėjimas slidžiu paviršiumi. Fullerton pusiausvyros testas

parodė, kad sunkiausiai sekėsi stovėti ant vienos kojos, stovėti ant minkštos platformos užsimerkus ir

nušokti į tolį abiem kojom. Po kineziterapijos procedūrų tiriamųjų pusiausvyra statistiškai reikšmingai

pagerėjo (p0,05) tarp rytinės ir popietinės

grupės pusiausvyros rezultatų. Po kineziterapijos procedūrų pusiausvyros rezultatai taip pat statistiškai

reikšmingai nesiskyrė tarp grupių, bet statistiškai reikšmingai skyrėsi pusiausvyros suminio balo pokytis

(p

46

visų eisenos užduočių rezultatai. Taip pat nustatėme statistiškai reikšmingą skirtumą (p

47

IŠVADOS

1. Sergančiųjų išsėtine skleroze savijauta tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po

pietų, statistiškai reikšmingai pagerėjo (nuovargis sumažėjo).

2. Sergančiųjų išsėtine skleroze pusiausvyra tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po

pietų, statistiškai reikšmingai pagerėjo.

3. Sergančiųjų išsėtine skleroze eisena tiek po kineziterapijos procedūrų atliktų ryte, tiek ir po pietų,

statistiškai reikšmingai pagerėjo.

4. Ryte atliktų kineziterapijos procedūrų poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze savijautai,

pusiausvyrai ir eisenai buvo didesnis, nei popietinių procedūrų.

48

PRAKTIN ĖS REKOMENDACIJOS

1. Apibendrindami mūsų tyrimo rezultatus galime teigti, jog dažniausi ligonių, sergančių išsėtine

skleroze, nusiskundimai yra nuovargis, pusiausvyros ir eisenos sutrikimai, todėl rekomenduojama didesnį

dėmesį skirti šių sutrikimų kineziterapijai.

2. Atsižvelgdami į mūsų tyrimo rezultatus, rekomenduojame išsėtine skleroze sergantiems ligoniams

kineziterapijos procedūras atlikti ryte, nes šiuo paros metu pasiekiami geresni rezultatai.

49

LITERAT ŪRA

1. Asano M., Dawes D. J., Arafah A.(2009). What does a structured review of the effectiveness of

exercise interventions for persons with multiple sclerosis tell us about the challenges of designing

trials?, Canada: Multiple Sclerosis 15: 412–421

2. Budrys V. (2001). Išsėtinė sklerozė ir kiti demielinizuojantys susirgimai, Neurolog sem 1-2 (11-12),

8-9.

3. Bailey A., Channon S., Beaumont J. G. (2007). The relationship between subjective fatigue and

cognitive fatigue in advanced multiple sclerosis, London: Multiple Sclerosis 13: 73-80

4. Bakshi R. (2003) Fatigue associated with multiple sclerosis: diagnosis, impact and management,

New York: Multiple Sclerosis 9: 219-/227

5. Benedetti M. G., Piperno R., Simoncini L.(1999). Gait abnormalities in minimally impaired

multiple sclerosis patients, Italy: Multiple Sclerosis 5, 363-368

6. Betts L. (2006). Exercises for People with MS. Multiple sclerosis trust.

7. Brown, T. R., Kraft, G. H. (2005). Exercise and rehabilitation for individuals with multiple

sclerosis. Physical Medicine and Rehabilitation clinics of North America, 16, 513–55.

8. Calazans Nogueira L.A., Resende Nóbrega F., Nogueira Lopes K. (2009). The effect of functional

limitations and fatigue on the quality of life in people with multiple sclerosis, Brazil: Arq

Neuropsiquiatr ;67(3-B):812-817

9. Cattaneo D., Jonsdottir J., Zocchi M. (2007). Effects of balance exercises on people with multiple

sclerosis: a pilot study, Italy: Clinical Rehabilitation ; 21: 771–781

10. Coote S., Garrett M.. (2009) Getting the Balance Right: A randomised controlled trial of

physiotherapy and exercise Interventions for ambulatory people with multiple sclerosis. BMC

Neurology, Ireland

11. Dadalti Fragoso Y., Oliveira da Silva E. (2009) Correlation between fatigue and self – esteem in

patients with multiple sclerosis, Brasil: Arq Neuropsiquiatr ;67(3-B):818-821

12. Dalgas U., Stenager E. (2008). Multiple sclerosis and physical exercise:recommendations for the

application of resistance-, endurance- and combined training, Denmark: Multiple Sclerosis 14:

35–53

50

13. DeBolt L. S, McCubbin J. A. (2004) The effects of home-based resistance exercise on balance,

power, and mobility in adults with multiple sclerosis. Arch Phys Med Rehabil. ;85(2):290-297.

14. Dibble L .E., Hale T. F., Marcus R. L. (2006). High intensity resistance training amplifies muscle

hypertrophy and functional gains in persons with Parkinson’s disease. Mov Disord. ;21(9):1444-

1452.

15. Dodd, K. J., Taylor, N. F., Denisenko, S., Prasad, D. (2006). A qualitative analysis of a

progressive resistance exercise programme for people with multiple sclerosis. Disabil Rehabil,

Sep30;28(18):1127-34

16. Freeman J. A., Gear M., Pauli A. (2010). The effect of core stability training on balance and

mobility in ambulant individuals with multiple sclerosis: A multi-centre series of single case

studies. UK: Multiple Sclerosis 0(00) 1–8

17. Frzovic, D. et al. (2000). Clinical tests of standing balance: performance of persons with multiple

sclerosis. Archives Physical Medicine and Rehabiltation; 81: 215–21.

18. Giesser B., Beres-Jones J., Budovitch A. (2007). Locomotor training using body weight support

on a treadmill improves mobility in persons with multiple sclerosis: a pilot study. USA: Multiple

Sclerosis 13: 224 - 231

19. Gijbels D., Alders G., Van Hoof E. (2010). Predicting habitual walking performance in multiple

sclerosis: relevance of capacity and self-report measures. Belgium: Multiple Sclerosis 16(5) 618–

626

20. Gutierrez G. M, Chow J. W, Tillman M. D. (2005) Resistance training improves gait kinematics

in persons with multiple sclerosis. Arch Phys Med Rehabil. ;86(9):1824-1829.

21. Hayes H., GappmaierE., LaStayo P. (2011) Effects of High-Intensity Resistance Training on

Strength, Mobility, Balance, and Fatigue in Individuals With Multiple Sclerosis: A Randomized

Controlled Trial. JNPT, 35.

22. Jatužis D (2001). Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ir klasifikacija, Neurologijos seminarai

; 1-2(11-12): 10-18.

23. Keleras, E., Gleizienė, R. (2000). Išsėtinės sklerozės gydymo metodai. Vilniaus universiteto

neurologijos klinika.

24. Kesselring J., Serafin B.(2005). Symptomatic therapy and neurorehabilitation in multiple

sclerosis. Switzerland: Lancet Neurol ; 4: 643–52

51

25. Koch M., Uyttenboogaart M., van Harten A. (2008) Fatigue, depression and progression in

multiple sclerosis. The Netherlands: Multiple Sclerosis, 14: 815–822

26. Kos D., Duportai D., MB D’hooghe M. B. (2007) Multidisciplinary fatigue management

programme in multiple sclerosis: a randomized clinical trial. Belgium: Multiple Sclerosis, 13:

996–1003

27. Malcienė L. Išsėtinė sklerozė: epidemiologija ir sergančiųjų gyvenimo kokybė Kauno mieste

/Daktaro disertacija. Kaunas.2004

28. Malcienė L., Išsėtinė sklerozė kas tai?, Sveikata,1, 2003 01 13

29. Martin C. L., Phillips B. A., Kilpatrick T. J. (2006) Gait and balance impairment in early multiple

sclerosis in the absence of clinical disability. Australia: Multiple Sclerosis, 12: 620 - 628

30. McCullagh R., Fitzgerald AP, Murphy RP. (2008) Long-term benefits of exercising on quality of

life and fatigue in multiple sclerosis patients with mild disability: a pilot. Ireland: Clinical

Rehabilitation ; 22: 206–214

31. Meyer K, Steiner R, Lastayo P, et al. (2003) Eccentric exercise in coronary patients: central

hemodynamic and metabolic responses. Med Sci Sports Exerc.;35(7):1076-1082.

32. Mills R.J., Young C.A. (2008) A medical definition of fatigue in multiple sclerosis, UK: Q J Med ;

101:49–60

33. Morris, M. et al. (2002). Changes in gait and fatigue from morning to afternoon in people with

multiple sclerosis. Journal of Neurology, Neurosurgery and Psychiatry with Practical Neurology;

72(3): 361–365.

34. Newman M. A., Dawes H., van den Berg M. (2007) Can aerobic treadmill training reduce the

effort of walking and fatigue in people with multiple sclerosis: a pilot study. UK: Multiple

Sclerosis 13: 113 - 119

35. Oken, B. et al. (2004). Randomized controlled trial of yoga and exercise in multiple sclerosis.

Neurology; 62 (11): 2058–64

36. Onambe´le´ G. L. N., Degens H.(2006) Improvements in muscle-tendon properties are beneficial

to balance in multiple sclerosis. UK: Multiple Sclerosis 12: 666 - 669

37. Ouellette M. M., LeBrasseur N. K., Bean J. F., et al.(2004) High-intensity resistance training

improves muscle strength, self-reported function, and disability in long-term stroke survivors.

Stroke. ;35(6):1404-1409.

52

38. Poderys J., (2004) Kineziologijos pagrindai, Kaunas

39. Patrick E., Christodoulou C., Krupp L. B. (2009) Longitudinal correlates of fatigue in multiple

sclerosis, New York: Multiple Sclerosis ; 15: 258–261

40. Penner I., Bechtel1 N., Raselli C. (2007) Fatigue in multiple sclerosis: relation to depression,

physical impairment, personality and action control. Switzerland: Multiple Sclerosis, 13: 1161–

1167

41. Romani A., Bergamaschi R., Candeloro E. (2004) Fatigue in multiple sclerosis: multidimensional

assessment and response to symptomatic treatment, Italy: Multiple Sclerosis ; 10: 462-468

42. Sabapathy N. M., Clare L. (2010) Comparing endurance- and resistance-exercise training in

people with multiple sclerosis: a randomized pilot study. Australia: Clinical Rehabilitation, 25:

14–24

43. Snook E., Motl R. (2009) Effect of exercise training on walking mobility in multiple sclerosis: a

meta – analisys. Neurorehabil Neural Repair, 23

44. Soltani M., Hejazi M., Khajei R. (2011) Investigating the Effect of Aquatic Aerobic Training on

the Speed of Walking in High and Low-Degree Multiple Sclerosis Patients. Iranian Journal of

Health and Physical Activity 2 (1), 67-72

45. Stroud N, Minahan C. (2009) The impact of regular physical activity on fatigue, depression and

quality of life in persons with multiple sclerosis, Australia: Health and Quality of Life Outcomes

7:28

46. Taylor N. F., Dodd K. J., Prasad D., Denisenko S. (2006) Progressive resistance exercise for

people with multiple sclerosis. Disabil Rehabil.;28(18):1119-1126.

47. Thoumie P., Lamotte D., Cantalloube S., Fauche M., Amarenco G. (2005) Motor determinants of

gait in 100 ambulatory patients with multiple sclerosis. France: Multiple Sclerosis, 11: 485 - /491

48. Wang C., Collet J. P., Lau J. (2004) The effect of Tai Chi on health outcomes in patients with

chronic conditions: A systematic review. Arch Int Med.;164:493–501.

49. Weinges-Evers N., Brandt A. U. (2010) Correlation of self-assessed fatigue and alertness in

multiple sclerosis. Germany: Multiple Sclerosis, 16(9) 1134–1140

50. White LJ, McCoy SC, Castellano V, et al. (2004) Resistance training improves strength and

functional capacity in persons with multiple sclerosis. Mult Scler.;10(6):668-674.

51. Palubinskinė A. Išsėtinė sklerozė – jaunų ir darbingų žmonių liga. Kelmiškiams, 2011 lapkričio 2,

prieiga per internet: http://www.kelmiskiams.lt/?p=765

53

PRIEDAI

1 priedas

Anketa

Paciento Nr. Lytis mot. vyr. Amžius kineziterapijos grupė: rytinė popietinė

Kineziterapijos pradžia pabaiga procedūrų skaičius

1. Kiek laiko sergate išsėtine skleroze?

2. Pasireiškiantys simptomai: motoriniai sutrikimai (galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius, raumenų

įtampa (spastiškumas) ; jutimo pakitimai (užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis..) ;

pusiausvyros sutrikimai (mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas) ; regos

sutrikimai (regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis) ; pažinimo ir emocijų sutrikimai (nuotaikų kaita,

negebėjimas susikaupti, atminties sutrikimai) ; dubens organų funkcijos sutrikimai (tuštinimosi,

šlapinimosi,lytinės funkcijos) ; bendras nuovargis ir kt.

3. Ligos eiga: lengvi, vos jaučiami simptomai gerybinė eiga(būdingi pablogėjimai ar pagerėjimai, bet

liga neprogresuoja) lėtinė su paūmėjimais lėtinė, laipsniškai progresuojanti greitai

progresuojanti

4. Ar esate fiziškai aktyvus ( užsiimate fizine veikla: vaikščiojate, dirbate sode, važinejat dviračiu..)?

taip ne

Vaizdinė nuovargio skalė

(prieš procedūras ___, po procedūrų ___)

Nėra nuovargio 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Didelis nuovargis

54

2 priedas

Pasitikėjimo pusiausvyra skalė (ABC)

Instrukcija tiriamiesiems: Šiame klausimyne pateikta kasdieninė veikla, kuri reikalauja pusiausvyros

išlaikymo. Prašom pasirinkti pasitikėjimo lygį (nuo 0 iki 10 balų), kiek jūs išliekate pasitikintis, kad

neprarasit pusiausvyros atliekant šiuos veiksmus. Jeigu savo gyvenime neatliekate tam tikro

veiksmo, pabandykite įsivaizduoti kiek pasitikėtumėte savimi jei reiktų tą veiksmą atlikti. Jei

naudojate pagalbą vaikščiodami (lazda, vaikštynė), įvertinkite pateiktą veiklą atsižvelgdami į tai.

Vertinimo skalė:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

nėra pasitikėjimo visiškas pasitikėjimas

Kiek pasitikite savimi, kad neprarasite pusiausvyros, kai..

1. ....vaikščiojate namie?_____

2. ....lipate laiptais aukštyn ar žemyn?_____

3. ....lenkiates paimti šlepetes iš batų spintelės?_____

4. ....siekiate mažos stiklinės lentynoje esančioje jūsų akių lygyje?_____

5. ....atsistojate ant kojų pirštų, kad pasiektumėte kažką virš galvos?_____

6. ....stovite ant kedės ir siekiate kažko?_____

7. ....šluojate grindis?_____

8. ....einate link mašinos pastatytos šalikelėje prie namų?_____

9. ....įlipate ar išlipate iš mašinos?_____

10. ...einate per automobilių stovėjimo aikštelę link parduotuvės?_____

11. ...lipate ar nulipate nuo kalno?_____

12. ...einate parduotuvėje, kur daug žmonių ir jie greitai praeina pro jus?_____

13. ...atsitrenkiate į žmones vaikščiodami parduotuvėje?_____

14. ...užlipate ar nulipate nuo eskalatoriaus laikydamiesi už ranktūrio?_____

15. ... užlipate ar nulipate nuo eskalatoriaus rankose laikydami pirkinius?_____

16. ...einate apledėjusiu šaligatviu?_____

55

3 priedas

FULLERTON PUSIAUSVYROS TESTAS (Rose & Lucchese, 2003)

UŽDUOTIS (vertinama nuo 0 iki 4 balų) Atvykus Išvykstant

1. Stovėti suglaustomis kojomis užsimerkus.

2. Siekiant pirmyn paimti daiktą.

3. Apsisukti 360 laipsnių per kairę ir per dešinę pusę.

4. Užlipti ant laiptelio ir nulipti.

5. Eiti ,,pėda už pėdos“.

6. Stovėti ant vienos kojos.

7. Stovėti ant minkšto pagrindo užsimerkus.

8. Šokti į tolį abiem kojomis.

9. Eiti pasukant galvą kairėn ir dešinėn.

10. Netikėtas postūmis atgal.

Visų užduočių balų suma:

56

4 priedas

EMORY EISENOS TESTAS (Baer & Wolf, 2001)

1. Ėjimas kietu pagrindu

Atvykus Praėjus pusei reab. laiko Išvykstant

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Be pagalbos – t*1

Įtvaras pėdai – t*2 Lazda – t*3 Vaikštynė arba lazda su 4 atr. taškais – t*4 Įtvaras+lazda – t*5 Įtvaras+vaikštynė arba įtvaras+lazda su 4 atr. taškais – t*6

1. Ėjimas mikštu pagrindu

Atvykus Praėjus pusei reab. laiko Išvykstant

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Be pagalbos – t*1

Įtvaras pėdai – t*2 Lazda – t*3 Vaikštynė arba lazda su 4 atr. taškais – t*4 Įtvaras+lazda – t*5 Įtvaras+vaikštynė arba įtvaras+lazda su 4 atr. taškais – t*6

1. Atsistojimas ir ėjimas

Atvykus Praėjus pusei reab. laiko Išvykstant

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Be pagalbos – t*1

Įtvaras pėdai – t*2 Lazda – t*3 Vaikštynė arba lazda su 4 atr. taškais – t*4 Įtvaras+lazda – t*5 Įtvaras+vaikštynė arba įtvaras+lazda su 4 atr. taškais – t*6

1. Kliūčių įveikimas

Atvykus Praėjus pusei reab. laiko Išvykstant

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Be pagalbos – t*1

Įtvaras pėdai – t*2 Lazda – t*3 Vaikštynė arba lazda su 4 atr. taškais – t*4 Įtvaras+lazda – t*5 Įtvaras+vaikštynė arba įtvaras+lazda su 4 atr. taškais – t*6

1. Lipimas laiptais

Atvykus Praėjus pusei reab. laiko Išvykstant

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Laikas t,s

Viso taškų

Be pagalbos – t*1

Įtvaras pėdai – t*2