kinematografiniai pasakojimai - 7md.lt · 2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. spalio 1 d. | nr. 33–34...

7 meno dienos | 2010 m. spalio 1 d. | Nr. 33–34 (909–910) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2010 m. spalio 1 d., penktadienis Nr. 33–34 (909–910) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Klaipëdos muzikinio teatro gastrolës

3Pokalbis su aktore Egle Gabrënaite

4Zygmuntas Baumanas apie vartotojiðkumà

6Festivalis „Kaunas Photo“

7Þemës ir aplinkos meno paroda „Iðlikimas“

8Tarptautinis Kauno kino festivalis

Laima Kreivytë

Rimtautas Vincentas Gibavièius(1935–1993) – menininkas, kurispradëjo naudoti ðiuolaikinæ vaizdøkalbà anksèiau, nei mes iðmokomejà skaityti. Tiksliau, visada atrodë,kad puikiai þinome, apie kà kalbalakoniðki ir dekoratyvûs Vilniauspeizaþai arba spontaniðkai sklan-dþios poezijos iliustracijos. Bet rei-këjo keliø deðimtmeèiø konteksto,kad iðryðkëtø R.V. Gibavièiaus me-ninio màstymo aktualumas ne tikLietuvos dailës, bet ir dabartinës

KinematografiniaipasakojimaiRimtauto Gibavièiaus grafikos darbø paroda „Juðkus Gallery“

vizualiosios kultûros kontekste.Ðioje nedidelëje parodoje kaip tik

ir siekiama iðryðkinti tas Gibavi-èiaus kûrybos briaunas, kurios at-skleidþia jo novatoriðkumà ir skir-tingø meninës raiðkos bûdø sintezëspaieðkas. Iðskirtinë Gibavièiaus gra-fikos darbø savybë – metamultipli-kacija. Taip vadinu tiraþavimo pro-ceso apmàstymà, atvaizdo kartojimofilosofijà. Grafika pagal apibrëþimàyra atspaudas nuo kliðës, kurá gali-ma kartoti. Taèiau kaip kartojimàparkelti ið kopijos ir originalo pro-blematikos á laiko ir erdvës? Vaka-

rø popmeno atstovai atvaizdø tira-þavimà siejo su masine gamyba – taibuvo ne tik unifikacijos, bet ir var-tojimo kritika. Gibavièiø maþai do-mino materija, jos pavidalø daugi-nimas. Jam rûpëjo ne reklaminëplokðtuma, o tai, kas atsiranda ana-pus ir ðiapus vaizdo. Todël toks daþ-nas jo kûryboje lango motyvas.

Menininkas ne ðiaip kartoja, osluoksniuoja vaizduotëje uþsiliku-sius vaikystës prisiminimus – priar-tindamas ir nutolindamas vaizdà.

N U K E L T A Á 6 P S L .

Aistë Virðulytë, Domas Burnickis,Vitalij Èerviakov. „Projektas Y“

Rimtautas Gibavièius. Ið ciklo „Vaikystës prisiminimai“. 1980–1982 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. spalio 1 d. | Nr. 33–34 (909–910)

M u z i k a

Beata Leðèinska

Kas yra nacionalinis repertuarasir kas yra ðiuolaikinë opera? Ar Ver-di „Traviata“, vis dar ádomi gausybeimûsø dienø þiûrovø, nëra ðiuolaiki-në? Ar ta pati „Traviata“, interpre-tuojama mûsø atlikëjø, nëra nacio-nalinis spektaklis, nuspalvintasvietinës vokalo ir instrumentalistø„mokyklos“ atspalvio? Þinoma, na-cionaliniu veikalu laikome mûsøautoriø sukurtà opusà, kûrëjo sta-tusà pirmiausia siedami su visumosidëjas generuojanèiais þmonëmis, ku-riø veikalai tampa (arba netampa)mûsø kultûrinës tapatybës þenklais.

Ne paslaptis, Lietuvos autoriø su-

kau. Keliose vietose „prasimuðë“charakteringos „Bonos“ ritminësformulës ar viena kita intonacija,pavyzdþiui, Veronikos partijoje ga-lima iðgirsti giminingus Barborosintonacijø ið minëtos operos moty-vus, bet ðios „reminiscencijos“ në-ra ákyrios. Jei kaþkà ir atpaþásti, taiveikiau suvoki kaip kompozitoriausbraiþo savybes, o ne kaip pasikar-tojimà. Apskritai ið matytø G. Kup-revièiaus sceniniø veikalø („Kipras,Fiodoras ir kiti“, „Karalienë Bona“ir net „Ugnies medþioklë su varo-vais“) ðis naujausias man pasirodëir vientisiausias. Dviejø veiksmøspektaklis pagal Antano Vienuolioapsakymà „Paskenduolë“ (libreto

taèiau nesukuria jokios perspekty-vos, erdvës pojûèio. Eþero, kaip pa-grindinio simbolio, ávaizdá net irvien spalvinëmis priemonëmis ga-lima kurti iðmoningiau.

Ðiame miuzikle apie „sunkià mo-ters dalià“ yra vietø, kurios maþiauátikina, yra ir þaviø þanriniø scenø,ypaè vaizduojanèiø kaimo davatkas;svarbiausia, kad visuma yra paveiki.

Istorija apie Frankenðteinà – taiistorija apie nesëkmingà bandymàsukurti tobulà þmogø, nes, kaip pa-sakë daktaras Preobraþenskis dakta-rui Bormentaliui ið Michailo Bulga-kovo „Ðuns ðirdies“ (nagrinëjanèiostà paèià þmonijos patobulinimo vie-na operacija temà), kam dirbtinaigaminti naujà homunkulà, jei betkuri „boba“ gali pagimdyti kur kastobulesná „egzemplioriø“. Nes grei-tø, stebuklingø pasikeitimø nebûna –pokyèiai vyksta lëtai, ir net revoliu-cijos yra ilgos tam tikro reiðkinioevoliucijos pasekmë.

Man atrodo, naujosios operos„Frank’Einstainas – XXI amþius“autorë A. Þigaitytë-Nekroðienë pa-teko á panaðius spàstus, kaip ir josoperos Profesorius. Ji kûrë savotið-kà prieðnuodá ðiuolaikinei vartoto-jiðkai kultûrai (dainuojama: „...in-dustrija gailesèio neturi – ji turitiktai taisykles“) ir mûsø, gyvenan-èiø èia, Lietuvoje, nuþmogëjusiai ap-linkai (1 veiksme skaitomos iðtrau-kos ið laikraðèiø: motina nuþudë dusavo maþameèius vaikus, kita pali-ko naujagimá ðiukðliø konteineryje,suaugæs sûnus kilus ginèui suspar-dë motinà ir pan.). Tam tikslui net-gi kreipësi á iki ðiol kompozitorëssceniniams opusams (operoms„Maþvydas“, „Þilvinas ir Eglë“, ope-rai-misterijai „Praregëjimas“) sveti-mà brechtiðkàjá socialiná teatrà: pir-majame veiksme matome bareþiûrëti krepðinio rungtyniø susirin-kusià gaujà su kiauliø ðnipais (reþi-sierë ir choreografë Marija Simo-na Ðimulynaitë, dailininkas ArvydasNekroðius, dirigentas ModestasBarkauskas), ðëlstanèià skambantelektroniniam techno. Taigi kompo-zitorë ryþosi pasitelkti ir iki ðiol joslyg ir nedominusià elektroninæ mu-zikà (garso programuotojas Gedi-minas Zujus).

Profesoriaus pasaulis pieðiamasjau kitomis, akustinëmis spalvomis.Neskubrioje muzikiniø minèiø plë-totëje, „begalinës melodijos“ prin-cipu grieþianèiame orkestre, ilguo-se personaþø (ypaè Profesoriaus)monologuose nori nenori girdi Ri-chardo Wagnerio stiliaus grûdà,juolab þinant, kad A. Þigaitytë-Ne-kroðienë yra karðta ðio kompozito-riaus apologetë. Operos finalas – il-gas, vëlgi „begalinës melodijos“principu auginamas tonalus orkest-rinis epilogas, vaizdo projekcijojeliepsnojant deginamai knygai (vaiz-do instaliacijos Rimo Sakalausko), –

dar labiau átvirtina vagneriðkas aliu-zijas (ugnis, praskaidrëjimo link ve-dantis finalas). Bet tame nëra nie-ko bloga. Trûkumu pavadinèiau tai,kad tiedu pasauliai – liumpenø tik-rovæ ákûnijantis elektroninis techno(man ðie epizodai, tiesà sakant, irpasirodë átaigiausi) ir dvasingesnie-siems apibûdinti skirtas akustinisorkestrinis stilius – tarpusavy nie-kaip nesàveikauja. Tiesiog ið pra-dþiø pateikiama viena, tada – kita.Ir jokio ryðio bei tolesnës plëtotës.Juos suriðti turëtø Frank’Einstaino –naujo þmogaus personaþas: uþgi-mæs Profesoriaus operacinëje jis ið-eina á pasaulá, kur sutinka besibu-èiuojanèius Merginà ir Vaikinà. Taijá sukreèia ir jis tampa þudiku ma-niaku. Tada Profesorius já pagaunair visas operos finalas vyksta jau jobuveinëje (tiesa, 1 veiksme Profeso-rius dar buvo atëjæs ir á ðnipanosiø ba-rà, o vëliau „kaþkur“ susitinka su bar-menu). Taèiau ðie siuþetiniai ryðiaiyra perdëm formalûs.

Kûrinio visuma amorfiðka. Stigo

Ir maþas detektyvas: spektaklioVilniuje dienà, ðeðtadiená, gavaunuorodà á youtube, kad pasiklausy-èiau grupës „Merlins Magic“ kom-pozicijos „The heart of reiki“. Ne-va A. Þigaitytës-Nekroðienësoperoje gali bûti nuplagijuotas ðisepizodas. Merginos ir Vaikino mei-lës duetas iðties skamba „ambientmusic“ dvasia, taèiau ar tai tik at-mosferos panaðumas (visa tokio ti-po muzika gana vienoda), ar iðtiesabu epizodai sutampa nata naton,pirmà kartà iðgirdusi operà atsaky-ti nesiryþèiau. Galbût atsakytø au-sylesni.

Antano Kuèinsko „Bulvinë pasa-ka“ (dir. Dmitrijus Zlotnikas) – ðû-vis á deðimtukà ir teatrine, ir muzi-kine prasme. Spalvingas, skoningas,nebanalus, lakoniðkas, iðbaigtasspektaklis. Pirmiausia, þinoma, vy-kæs puikios dramaturgës DaivosÈepauskaitës libretas. Jis ir vaikið-kas, ir kartu ádomus suaugusiems.Beje, „Bulvinë pasaka“ buvo raðy-ta lëliø teatrui, kur 2001 m. ir pa-

Nacionalinis repertuaras: þiedai irdygliaiKlaipëdos valstybinio muzikinio teatro gastrolës

kurtø ir pastatytø opusø mûsø mu-zikiniuose teatruose nëra stulbina-mai daug, ypaè palyginus su èia ka-raliaujanèia laiko patikrintapasauline klasika. Vis dëlto lietuvið-kø kûriniø yra. Klaipëdos valstybi-nis muzikinis teatras, rugsëjo 24–26d. atvykæs gastroliø á Vilniø, nutarëðá kartà kryptingai prisistatyti bûtentsu trimis nacionaliniais spektakliais.Tai Giedriaus Kuprevièiaus miuzik-las „Veronika“ (2009), AudronësÞigaitytës-Nekroðienës opera-fan-tasmagorija „Frank’Einstainas –XXI amþius“, kurios premjera ávy-ko vos prieð keletà savaièiø, ir Anta-no Kuèinsko opera vaikams „Bulvinëpasaka“ (2007, pastatymas apdovano-tas „Auksiniu scenos kryþiumi“).

Naujo kûrinio atsiradimas, ypaètokio masto kaip opera ar miuzik-las, visuomet dþiugina. Tà iðugdytàgal ir ðiek tiek „pionieriðkà“ savoentuziazmà keliame kaip vëliavà.Kitas klausimas, kuris gal ir ne vi-sada taip stipriai akcentuojamas, ta-èiau lemiamas tolesniam kûrinio gy-vavimui, yra naujojo opuso kokybë.Tad nuoðirdþiai pasidþiaugæ Klaipë-dos muzikinio uþmoju pristatyti lie-tuviðkà repertuarà, nerkime á spek-takliø aptarimà.

Daþnai sakoma, kad vertinimas„nieko“ nieko ir nereiðkia. Vis dël-to apie G. Kuprevièiaus „Veronikà“pasakyèiau: „O visai nieko!“ Iðgir-dusi pirmuosius uvertiûros garsuspamaniau, kad muzikiniu poþiûriutai bus „Karalienë Bona 2“. Apsiri-

autorë Birutë Mar) nuoseklia mu-zikine plëtote, meniniø paveikslø ið-baigtumu man labiau priminë ope-rà, nei miuziklà. Nors etiketë„miuziklas“ intelektualø ratui pri-klausanèiam kompozitoriui savotið-kai atriða rankas sukurti paprastas,graþias, melodingas temas, kaip fi-nalinë Veronikos, jau paskenduo-lës, daina. Ji sujaudino beveik ikiaðarø, kam átakos turëjo ir nepapras-tai jautri, tiksli ðio vaidmens atlikë-jos Onos Kolobovaitës interpretaci-ja. Jau antrà kartà (po Kerubino iðLNOBT statytø „Figaro vedybø“)tenka konstatuoti, kad tai iðties la-bai talentinga atlikëja.

Graþiai, balso ir vaidybos savybë-mis atitinkant kuriamà personaþà,pasirodë visi dainininkai (Mindau-gas Rojus – Juozelis, Loreta Rame-lienë – Veronikos motina-Dvasia,Aurelija Dovydaitienë – Þiniuonëir kaimo daktarë, Stanislovas Rez-gevièius – Klebonas, ir kiti). Puikiaiiðgaudamas reikiamà skambesá,charakterá ir laisvai prisitaikydamasprie dainininkø dirigavo DainiusPavilionis. Jono Vaitkaus reþisûra,Artûro Ðimonio scenografija, Jo-lantos Rimkutës kostiumai ir Ag-nijos Ðeiko choreografija kûrë grei-èiau þenkliná etnografiná, neirealistiná teatrà, bet kodël gi ne, galibûti ir tokia ðios chrestomatinës is-torijos traktuotë. Scenografijai pri-kiðèiau spalvinæ statikà – per visàspektaklá su retom iðimtim foneðvieèia ta pati mëlyna ðviesa, kuri

labai skirtingø muzikiniø poliø sà-veikos. Galbût ir libretui (autoriusA.N., pasak kompozitorës, tai josvyras Arvydas Nekroðius, nors ini-cialai tinka ir jai...) nepamaiðytøprofesionalo akis. Kita vertus, dëlkalbamø epizodø gausos (1 veiks-me dar ir repuojama – skanduoja-ma) ir veiksmo plëtotës maga ðiàoperà priskirti labiau miuziklo ka-tegorijai (atvirkðèiai nei G. Kupre-vièiaus atveju).

Vis dëlto èia buvo surinkti pui-kûs atlikëjai. Ne tik vaidybiðkai, betir muzikiniu poþiûriu „keistà“Frank’Einstaino personaþà ákûnijoTadas Girininkas, Rafailas Karpis(Profesorius) sukûrë dar vienà áti-kinamà paveikslà savo personaþøgalerijoje, èia iðvydome ir puikø ak-toriø Ðarûnà Juðkevièiø (Barmenas),galima sakyti, viso pirmo veiksmoprasminá krûvá pakëlusá VirginijøPupðá – firmos „Mc’Chicken“ vai-ruotojà, taip pat labai vagneriðkaspolicijos Komisaras – Artûras Koz-lovskis, svajingieji Vaikinas (TomasPavilionis) ir Mergina (Judita But-kutë), charakteringoji Dalia-Dolly –Loreta Ramelienë ir kiti.

statyta. Labai taikliai sukurta mu-zika, jos irgi nepavadinsi specialiaisupaprastinta vaikams. Partitûraádomi, kur reikia, nuskamba (o siau-be!) ir disonansai, iðnaudojamos or-kestro spalvos. Nes pasakoje galiskambëti labai ávairi muzika!

Ðviesi, spalvinga Artûro Ðimonioscenografija ðiame spektaklyje, ki-taip nei „Veronikoje“, sukuria sce-noje plaèios erdvës áspûdá. Iðmonin-gi A. Ðimonio ir Vilijos Ðuklytëskostiumai. Ir, þinoma, puiki vaidy-ba! Reþisierius Ramûnas Kaubryssukûrë gyvà, þaiþaruojantá spektak-lá, kuriame laisvai jauèiasi visi atli-këjai: Virginijus Pupðys – peliø Ka-ralius Kapliadantis, ÐarûnasJuðkevièius – Karalius Bulvë, RitaPetrauskaitë – Princesë Bulvë, Min-daugas Rojus – Ridikëlis, ArtûrasKozlovskis – Generolas Runkelis irkitos Pelës, Baronas Makaronas(Gintautas Platûkis), Burokëlis(Reda Jucevièienë) ir kiti. Akivaiz-du, kad ðio teatro trupës stichija yrasmagaus, ðmaikðtaus reginio þiûro-vams kûrimas. Kai smagu vaidinan-tiems, smagu ir á juos þiûrintiems.

„Frank’Einstainas – XXI amþius“

„Veronika“ N. J A N K A U S K O N U O T R .

N U O T R A U K A I Ð K L A I P Ë D O S M U Z I K I N I O T E A T R O

A R C H Y V O


T e a t r a s

Rugsëjo 24-àjà Vilniaus maþojoteatro aktorei Eglei Gabrënaitei su-kako 60 metø. Ji yra ið tø aktoriø,kurie, net kurá laikà neturëdami sa-væs vertø vaidmenø, ryðkiai spinditeatro padangëje. Negali nesiþavë-ti aristokratiðka Eglës Gabrënaitësprigimtimi ir laikysena, pagarbaprofesijai, negerbti jos kûrybinioprincipingumo ir idealizmo, tokioreto ðiandien tarp teatro þmoniø.

Arti 60 vaidmenø teatre ir kinesuvaidinusi aktorë stebëtinai kukli,daugiau linkusi kalbëti apie kole-gas, kuriais þavisi, o ne apie save.Jubiliejaus iðvakarëse Eglæ Gabrë-naitæ kalbino Ramunë Balevièiûtë.

Nenorëèiau mûsø pokalbiui uþduo-ti patetiðko tono, bet kaip jauèiatësartëjant Jûsø ðventei – iðsipildþiusikaip þmogus ir kaip aktorë?

Jauèiuosi blogai. Noriu pabëgtinuo visø ir visko, kad susivokèiau,kas ávyko pastaruoju metu. Buvo la-bai sunku. Laksèiau per keturisteatrus, bet, matyt, man to reikëjo.Dabar daþnai prisimenu vieno sa-vo draugo, paprasto kaimo þmo-gaus, eigulio, þodþius: „Kodël galvo-ji, kad laimei atëjai á ðità gyvenimà?Atëjai dirbti paprastà darbà, gim-dyti vaikus...“

Juk nenorëjau bûti aktorë, norë-jau raðyti apie teatrà. Neástojau, nu-ëjau á aktoriná. Maniau, pasimokysiuporà metø ir vaþiuosiu namo. Bet va –jau 40 metø teatre. Reikëtø kaþkaip su-sumuoti savo „aktoriná bagaþà“, betman ne tai svarbu. Man svarbu, koksað þmogus tapau. O visi „geriausiø“ ap-dovanojimai, medaliai...

Dabar vienintelë uþduotis, kuriàsau keliu, – neprisidirbt ko nors, kadnebûtø prieð save gëda. Ið tikrøjøaktoriaus profesija yra apgailëtina,esi klounas, todël labai svarbu ið-laikyti savo paties nusistatytà lygá,kad netaptum juokingas, nesusi-reikðmintum. Turi iðlaikyt blaivø po-þiûrá á save. Ir èia labai padeda au-toironija.

Kas Jums yra pagrindinis kriterijus,motyvas?

Svarbiausia, su kuo dirbu, o kà –visiðkai nesvarbu. Galiu vaidint beþodþiø, „treèià ið kairës“... Tiek al-truizmo dar many likæ. Bet neturiuteisës blogai vaidint, eiti á blogusspektaklius. Að paþástu Griciø, Þeb-riûnà, bendravau su Þalakevièium...Girdëjau, apie kà jie kalba. Su Ro-lanu Bykovu visà naktá traukinio ku-pë prakalbëjom. Negaliu apsimest,kad viso to nebuvo. Yra ásitikinimai.Po to, kai dirbau su Gricium, kurisstambø planà filmavo visà dienà,negaliu filmuotis, kai stovi du ber-niukai ið gatvës, ne operatoriai. Ki-tas dalykas, kai reikia padët jaunamþmogui, reþisieriui, nes ir man daugkas padëjo. Pastaruoju metu manlabai padëjo Valentinas Masalskis.

Kaip prasidëjo Jûsø kûrybinis ben-dradarbiavimas?

Su Valentu bièiuliaujamës darnuo konservatorijos laikø, kai jis tik

atëjo á Kauno dramos teatrà. Teat-re yra labai nedaug þmoniø, su ku-riais gali pasikalbët apie teatrà, irtai normalu. Visà gyvenimà svars-èiau, kodël likimas mûsø vis nesu-veda su Valentinu? Að labai gerbiudarbininkus – ar tai bûtø ðlavëjas,ar virëjas, ar aktorius. Valentinasteisus – teatras yra darbas. Be to,jis iðmoko gyventi vienas teatre, otai labai sunku. Atsigavau per tuosdvejus metus, dirbdama su juo. Mantikrai nebuvo svarbu nei pjesë, neikà mes ten vaidinam. Svarbiausiabuvo vël pajusti tà altruizmà, kurisman priminë Maþojo teatro pradþià.Iki ðiol mes su Valentu iki naktiesgalim kalbëtis apie teatrà, apie ak-torystæ, apie profesijà. Man dar të-vai sakydavo, kad teatre negalima tu-rët draugø – ir jie buvo teisûs, – betsu Valentu uþsimezgë tikra, nuoðir-di draugystë. O kas dël jo nuoþmausbûdo ir nesitaikstymo – aèiû Die-vui, kad dar yra tokiø þmoniø. Jislabai ðvarus þmogus, menininkas.

Ypatingas þmogus Jûsø profesinia-me gyvenime buvo reþisierë IrenaBuèienë. Kà svarbiausia Jums davëJûsø darbas kartu, bendravimas?

Labai apgailestauju ir didþiulækaltæ jauèiu prieð Irenà, kad per ma-þai apie jà kalbëjau. Dabar daþnaijà prisimenu. Pirmasis manim pati-këjo Henrikas Vancevièius (jei nejis, bûèiau iðvaþiavusi á Klaipëdà),ji buvo antroji. Irena specialiai mansurado pjesæ – tai buvo Gelmano„Akis á aká su visais“, kur vaidinomsu Remigijum Adomaièiu. Jos spek-takliuose sukûriau pirmuosius dide-lius vaidmenis. Nors ji su manim el-gësi nuoþmiai, rûsèiai, mes niekadanebuvom draugës, man visada ið jostrûko gero þodþio, palaikymo, dauggraþiø akimirkø susijæ su mûsø dar-bu. Visai neseniai dailininkë Virgi-nija Idzelytë papasakojo, kaip joskartu þiûrëjo „Antigonæ“. Buèienëbuvo susijaudinus, sako: „Kaip gra-þiai Eglë vaidina“... Virginija sako:„Tai tu pasakyk, jai bus malonu.“ –„Ne, nesakysiu. Pasakysiu – nosápradës riesti.“ Dabar galvoju: galIrena buvo teisi?

Per visà gyvenimà að nesutikausavo reþisieriaus. Visas mûsø kur-sas nebuvo kryptingai ruoðiamas.Að labai dëkinga savo profesoreiVaiðytei, kuri iðmokë kautis vienai.

Kaip ðiandien prisimenate savo

iðëjimà ið Akademinio dramosteatro? „Èia nebus mirties“ buvopirmasis Jûsø darbas su Tuminu.Kuo tas spektaklis ypatingas Jûsøkûrybinëje biografijoje?

Niekada joks teatras man nebu-vo nei namai, nei ðeima. Syká ge-nialus estø aktorius ir reþisieriusMikkas Mikiveris man yra pasakæs:„Að per vëlai supratau, kad á teatrànegalima ateit su ðlepetëmis.“ Te-atras yra darbas, á kurá turi ateit ðva-riai, graþiai apsirengæs.

Iðëjau ið Akademinio á niekà.Mane kvailino, sakë: „Kur tu eini,èia turi pagrindinius vaidmenis, oten stovi masuotëj.“ Bet að toká ma-lonumà patyriau stovëdama ir vai-dindama vaidmená be þodþiø... „Èianebus mirties“ – vienas mylimiau-siø, jei ne pats mylimiausias manovaidmuo. Dar neþinau, ar Ranevs-kaja, ar ðis geresnis mano vaidmuo.Niekada nesigailëjau, kad perëjauá Maþàjá. Nors daug metø nebuvodarbo. Ir gerai, kad nebuvo. Nie-kas nemëgsta laukti, o aktoriai –ypaè. Bet viskam savo laikas. O lau-kimas tai ir yra vaidmens kûrimas.Jei nebûtø buvæ tø laukimo metø,að nebûèiau suvaidinus nei „Vyðniøsodo“, nei kitø spektakliø, kuriuo-se buvo gera vaidinti. Rimui noriupadëkot uþ tai, kad jis man leido eg-zistuoti, plaukioti. Kitas reþisieriusbûtø mane iðmetæs ið teatro. Nenu-ëjau vaidinti á „Nusiðypsok mums,Vieðpatie“, á „Maskaradà“, nenuë-jau á kitø reþisieriø, kurie dirbo Ma-þajame, spektaklius. Jis man nepa-sakë në pusës þodþio.

Esate sakiusi, kad per visà savokarjerà suvaidinote „kokius tris“reikðmingus vaidmenis...

Aèiû Dievui, kad tris. Kiti në vie-no nesuvaidina. Tik atëjusi á teatrà,iðgirdau Monikà Mironaitæ sakant:„Dël poros vaidmenø gyvenime negëda.“ Su ja kalbëjæs Jonas Kava-liauskas: „Ir að ant vienos rankospirðtø suskaièiuoèiau.“ Tada galvo-jau: apie kà jie kalba, ðitiek vaid-menø suvaidinta... Dabar suprantu.Turiu porà, kaip Vancevièius pasa-kytø, „etapiniø“ vaidmenø, o visakita – paprastas darbas.

Turbût vienas ið tokiø vaidmenøyra Ranevskaja Tumino „Vyðniøsode“. Daugelio þiûrovø sàmonëjeJûs asocijuojatës su ðia heroje.

Kaip keista!.. Kadangi ruoðiausi

tapti teatro kritike, labai mëgdavauskaityti pjeses. Èechovà dievinau.Vienintelë pjesë, kurià tik pervers-davau ir padëdavau á ðalá, buvo„Vyðniø sodas“. Vienà kartà buvauperskaièius, ir man ji taip nepatiko –be turinio, be vaidmenø. Ir – Vaiðy-të diplominiam darbui stato „Vyð-niø sodà“. Gaunu Varià. Dieve, gal-voju, kokia ðlykðtynë. Pradëjau irÈechovo nekæst... Pirmas manoávertinimas, geriausias sezono vaid-muo – vël Varia, tik jau Buèienës„Vyðniø sode“. Tai nebuvo gerasspektaklis. Þiûrëdavau á Monikà,kuri vaidino Ranevskajà, ir galvo-davau: „Dieve, koks ðûdinas vaid-muo... Bet, aiðku, kà galima ið jo pa-daryti.“ Treèias sutapimas – Vilniujegavau butà Vyðniø gatvëje (vyðniøkompotai ir uogienës mano mëgs-tamiausi). O paskui, kai Rimas ma-ne uþlauþë pereit á Maþàjá teatrà...

Kaip Jûs pati þiûrite á tà Ranevska-jà, kuri á parduodamus gimtuosiusnamus sugráþdavo prieð 20 metø?

Visas groþis ir buvo tas, kad taibuvo prieð 20 metø. Prisimenu, kaipo gastroliø Taline mus su Rimu uþ-puolë, kokia jauna Ranevskaja, jikaip kobra visus hipnotizuoja. Be-veik raudojau, kad mûsø nesupra-to. Mano vaidmuo visà laikà keitë-si. Vienaip vaidinau tàdien, poKisieliaus laidotuviø, kitaip – pomamos mirties. Dabar sakau tà pa-tá tekstà, o jo prasmë jau kita. Betprie laiko að nesiderinu, man neádo-mu. Prisimenu vienà epizodà prieðChadaravièiaus mirtá. Ruoðiamës„Vyðniø sodui“, treèias skambutis.Chadaravièius laukia savo áëjimo irstovi prieðais tiesiai á veidà plies-kianèius proþektorius. Að stoviu ða-lia, bet jis manæs nemato. Staigapradeda ðaukti: „Egle, að vienas, aðvisiðkai vienas, nebëra mano teat-ro, mano pasaulio, visi mano drau-gai miræ...“

Kada paskutiná kartà Tuminas Jumssakë pastabà ar apskritai kalbëjosu Jumis apie ðá vaidmená?

Ar jis apskritai yra kà nors sakæs?Jo pastabos bûdavo labiau techni-nës: ne ten nuëjai, ne tà paëmei, galkiek per agresyviai... Pamenu, sa-vaitë buvo likus iki premjeros, sëdijis, susiëmæs uþ galvos: „Egle, ne-paþástu að tø moterø, palik tu maneramybëj, daryk, kà nori.“ Prisime-nu vienintelá þodá: „Ne-þi-nau.“ Bettokiø susiþavëjusiø akiø, kuriomisjis þiûrëjo á vaidinanèià mane, á Si-gá, að daugiau niekur nemaèiau.Kaip tada gali nesuvaidint? Rimasyra nuostabus pedagogas.

Man atrodo, kad „Vyðniø sode“ jisuþdangstë, „paslëpë“ Ranevskajosdramatizmà...

Kartà paklausiau studentø, kaipjie mane vadina. Jie pasakë: „Mote-ris-drama“. Taip skaniai juokiausi...Ið tikrøjø – kiek save prisimenu, tiekað „uþsikodavusi“ dramai. Dabar su-prantu, kad gal tai ir nëra blogai, pro-fesijoje man tai labai padëjo.

Gerai prisimenu vienà epizodà.Að, penkeriø ðeðeriø metø, guliu lo-voj, tëvas lygina baltinius, mama, ki-tam kambary senelis su moèiute,pro langà – toks graþus vaizdas (mesKaune gyvenom prie Nemuno, da-bartiniam Mindaugo prospekte),taip sninga, o að kad verkiu... Þi-nau kodël. Staiga supratau, kadgreitai to nebus: mirs moèiutë, mirssenelis, nebekvepës lyginamais bal-tiniais. Mama ëmë bartis: „Ar ne-baigsi, arba pasakyk, ko verki, ar-ba...“ O kaip að galiu pasakyt, kadjûs visi mirsit, kad èia yra auksinëminutë, kurià reikia ásidëmët...

Daug kam buvo netikëtas Jûsøvaidmuo „Revizoriuje“, „negabrë-naitiðkas“. Kaip pati sureagavote átoká Tumino pasiûlymà?

Niekad ant manæs jis taip nerë-kë, kaip repetuojant ðità spektaklá,ir jokio kito vaidmens nesu vaidi-nusi su tokiu malonumu. Bet tai at-sitiko vienintelá kartà – per „Revizo-riaus“ perþiûrà. O tada – stebuklas –po perþiûros ðitas vaidmuo nuo ma-næs pabëgo. Pamenu, Torûnëje, pofestivalio, vengiau Tumino. Að já la-bai jauèiu ir þinau, kà jis pasakys.Jis klausia: „Egle, kas pasidarë?“ Oað neþinau. Du kartus man taip yraatsitikæ, kad vaidmenys nuo manæspabëgo. Atrodo, viskà darau kaipanksèiau, bet nebëra to, kas buvo,ir viskas. Todël að bijau já vaidint,jauèiuos prieð já kalta, nors „Revi-zorius“ – labai geras, tik keisto liki-mo ir neávertintas Rimo spektaklis.

Kas Jums dabar gyvenime teikiadidþiausià malonumà?

Man patinka, kad nebejauèiu pa-nikos, nors visà gyvenimà buvau ið-sigandus. Iðmokau nebeskubëti. Sa-kyti „ne“ – to nemokëjau. Po truputáateina suvokimas, kam tu esi. Su-pratau, kad þmogui reikia nedaug.Suvokiu, kad dabar turiu didþiulælaisvæ, uþ kurià kovojau. Atsiradomalonumas vaidinti. O jei tau ma-lonu, ir þiûrovui malonu. Svarbiau-sia, kad nebûtø gëda prieð save. Otai kainuoja.

O dël jubiliejaus noriu pasakytiðtai kà. Tokios laimingos vaikystës,kokià turëjau að, daugiau turbûtneturëjo niekas. Ir ji truko labai il-gai – iki kokiø 18 metø. Prieð ðven-tes iðsiðveièiu butà, kad kvepëtø, irdaþniausiai bûnu viena. Ir man la-bai gera.

Buvo teatre tradicijos, kai visiðvæsdavo jubiliejus arba premjeras.Po premjeros ið scenos nueiti iki gri-mo kambario uþimdavo maþiausiai45 minutes. Ateidavai nubuèiuotas,o ant grimo staliuko nebûdavo kurlûpdaþio pasidëti per dovanas.Ðvæsdavo visi – nuo scenos darbi-ninkø iki liaudies artistø. Tø tradi-cijø nebëra. Dël to, kas vyksta dabar,man graudu ir gëda dël aktoriø, manjø gaila. O kai man savæs gaila, að blo-gai jauèiuosi. Bëgu nuo netikrumo,dirbtinumo, melagingø kalbø. Tai yramano intymi ðventë ir tà dienà að no-riu praleisti taip, kaip noriu.

Vaidmens laukimas ir yra kûrimasPokalbis su aktore Egle Gabrënaite

D. M A T V E J E V O N U O T R .Eglë Gabrënaitë spektaklyje „Vyðniø sodas“


Zygmunt Bauman

Á Lietuvà pirmà kartà atvykstaprofesorius Zygmuntas Baumanas(g. 1925 Poznanëje) – vienas svar-biausiø pasaulio socialiniø màsty-tojø ir postmodernizmo tyrinëtojø.Vakar Valstybinio Vilniaus Gaonoþydø muziejaus Tolerancijos centrevyko jo paskaita „Mes patys kaipvartojimo objektai“. Ðiandien11 val. Kaune, Vytauto Didþiojouniversiteto Didþiojoje auloje vykspaskaita „Natûrali blogio istorija“.Profesoriaus Z. Baumano paskaitosorganizuojamos Europos Parlamen-to nario prof. Leonido Donskio,leidyklos „Apostrofa“ bei VytautoDidþiojo universiteto kvietimu.Siûlome skaitytojams iðtraukà iðZ. Baumano knygos „Vartojamasgyvenimas“ („Consuming Life“),kurià netrukus iðleis leidykla „Apo-strofa“. Ji jau yra iðleidusi dviBaumano knygas: „Likvidi meilë:apie þmoniø ryðiø trapumà“ (2007)ir „Globalizacija: pasekmës þmo-gui“ (2007, pirmas leidimas 2002).

Galime sakyti, kad „vartotojiðku-mas“ yra socialinës sanklodos tipas,susiklostantis perdirbant kasdie-nius, nuolatinius ir, taip sakant,„nuo reþimo nepriklausomus“ þmo-giðkus norus, troðkimus ir geismusá pagrindinæ visuomenës varomàjàjëgà; jëgà, kuri koordinuoja sistemosreprodukcijà, socialinæ integracijà,socialinæ stratifikacijà ir þmogiðkø-jø individø formavimàsi, taip pat vai-dina pagrindiná vaidmená individø irgrupiø saviidentifikacijos procesuo-se bei jiems renkantis ir ágyvendi-nant individualià gyvenimo strate-gijà. „Vartotojiðkumas“ atsirandatuomet, kai vartojimas perima tàkertiná vaidmená, kurá gamintojø vi-suomenëje vaidino darbas. Kaipprimygtinai tvirtina Mary Douglas,„kol nesuþinosime, kam þmonëmsreikia prabangos dalykø [t. y. pre-kiø, pranokstanèiø gyvybines reik-mes] ir kaip jie juos naudoja, tol toligraþu neþvelgsime á nelygybës pro-blemas rimtai“.

Kitaip nei vartojimas, kuris pir-miausia yra pavieniø þmogiðkø bû-tybiø bruoþas ir uþsiëmimas, varto-tojiðkumas yra visuomenës atributas.Tam, kad visuomenë ágytø ðá atribu-tà, absoliuèiai individualus gebëji-mas norëti, trokðti ir geisti, kaip irgamintojø visuomenëje individua-lus gebëjimas dirbti, turi bûti atskir-tas („susvetimintas“) nuo individøir perdirbtas, sudaiktintas á iðorinæjëgà, iðjudinanèià „vartotojø visuo-menæ“ ir palaikanèià jos, kaip spe-cifinës þmogiðko bendrabûvio for-mos, veikimà, sykiu pagal tà patápavyzdá nustatant specifinius para-metrus individualioms þmogiðkogyvenimo strategijoms ir kitaip ma-nipuliuojant individø pasirinkimø irelgesio galimybëmis.

Visa tai nedaug tepasako apie pa-èios „konsumeristinës revoliucijos“turiná. Reiktø nuosekliau patyrinë-

ti klausimà, ko mes „norime“,„trokðtame“ bei „geidþiame“ ir kaipmûsø norø, troðkimø ir geismø es-më pakinta tiek per patá perëjimo ávartotojiðkumà procesà, tiek kaipðio perëjimo pasekmë.

Visuotinai (nors panaðu, kadklaidingai) manoma, jog tai, ko vy-rai ir moterys, ámesti á vartotojiðkosformos gyvenimà, pirmiausia trokð-ta ir geidþia, yra ásigyti, turëti irkaupti daiktus, vertinamus dël pa-togumø ir/ar visuomeninio presti-þo, kuriais ðie daiktai turëtø apdo-vanoti jø turëtojus ar savininkus.

Gërybiø ásigijimas ir turëjimas,uþtikrinantis (ar bent jau þadantisuþtikrinti) patogumus ir prestiþà, ið-ties motyvavo norus ir troðkimus ga-mintojø visuomenëje, kuri buvo at-sidavusi stabilaus saugumo beisaugaus stabilumo tikslui ir savo il-galaikëje raidoje kliovësi ðiems mo-tyvams pritaikytais individualaus el-gesio modeliais.

Ið tiesø gamintojø visuomenë –pamatinis „tvirtosios“ („solid“) mo-dernybës fazës visuomenës mode-lis – buvo visø pirma orientuota ásaugumà. Siekdama saugumo, ði vi-suomenë rinkosi tokias gyvenimosàlygas, kokiø þmonës troðko – tvir-tas, patikimas, tvarkingas, pasto-vias, skaidrias, taip pat ilgalaikes,net amþinas ir saugias. Ðis troðki-mas buvo puikiausia medþiaga kon-struoti gyvenimo strategijas ir elge-sio modelius, skirtus tokiemslaikams, kai „daug – tai galia“ ir „di-delis – tai graþu“, – didþiøjø gamyk-lø ir kariuomeniø erai, kuriai bû-dingos varþanèios taisyklës ir jølaikymasis, biurokratinës bei pa-noptinës dominavimo strategijos,siekianèios primesti disciplinà irsubordinacijà bei pasikliaujanèiosindividualaus elgesio modeliavimuir rutinizavimu.

Tais laikais daug vietos uþimantis,sunkus, masyvus ir nejudrus turtaspranaðavo saugià ateitá, þadanèiànuolat teikti asmeninius patogumus,galià ir prestiþà. Dideli turtai leido ti-këtis stabilios, gerai apsaugotos irpatikimos egzistencijos, atspariosbûsimiems likimo kaprizams; buvotikima, kad jie gali apdrausti savo sa-vininkø gyvenimus nuo kitaip nekon-troliuojamø lemties uþgaidø. Sukaup-tos gërybës nebuvo skirtos nedelsiantsuvartoti, prieðingai, jas buvo siekia-ma apsaugoti nuo pakenkimø ar ið-barstymo ir iðlaikyti nepaliestas; jøpagrindinis tikslas ir vertë buvo uþ-tikrinti ilgalaiká saugumà. Kaip sto-ros miesto átvirtinimø sienos gynëgyventojus nuo nenuspëjamø ir ne-apsakomø pavojø, galbût tykanèiøiðorëje, taip ir turtai turëjo bûti gi-nami nuo pernelyg ankstyvo nusi-dëvëjimo ir iðëjimo ið apyvartos.

Tvirtosios modernybës eros ga-mintojø visuomenëje pasitenkini-mas daugiausia buvo paremtas il-galaikio saugumo paþadu, o negreitu malonumo patyrimu; po pa-sitenkinimo, jei juo bûdavo mëgau-jamasi, likdavo kartus nesusilaiky-mo prieskonis ar net padarytosnuodëmës jausmas. Visiðkas ar da-linis pasinaudojimas turimø gërybiøteikiamomis patogumø ir saugumogalimybëmis turëjo bûti atidëtasfaktiðkai neapibrëþtam laikui tamatvejui, jei jos nebeatliktø savo pa-grindinës funkcijos, kurià buvo nu-matæs savininkas, sunkiu darbu jaspelnydamas, kaupdamas ir sandë-liuodamas – t.y. funkcijos tarnautitol, kol jø prireiks (faktiðkai „kolmirtis mus iðskirs“). Tik iðties pa-tvarûs, nepavaldûs laikui ir nuo jopoveikio apsaugoti turtai galëjo su-teikti trokðtamà saugumà. (...)

„Parodomasis (ostentatious) var-tojimas“ XX a. pradþioje, kai já vaiz-dþiai apraðë Thorsteinas Veblenas,reiðkë visai kà kita, nei reiðkia da-bar: jis nurodë á vieðà turtø de-monstravimà pabrëþiant jø gausà irpatvarumà, o ne vaizduojant leng-vumà, su kuriuo ið uþgyventø gë-rybiø kaipmat gali bûti iðspaustimalonumai ar atsikratoma jas nai-kinant potlaèo stiliumi. Tokio de-monstravimo nauda augo tiesiogiaiproporcingai demonstruojamø gë-rybiø patvarumui, pastovumui irnesunaikinamumui. Taurieji meta-lai ir brangakmeniai, populiariausidemonstravimo objektai, nesioksi-duodavo ir neprarasdavo savo spin-desio, ir taip atsilaikydavo prieðgriaunanèià laiko galià; ðios jø sa-vybës simbolizavo pastovumà ir il-galaiká tvirtumà. Tà patá reiðkë irmasyvûs plieniniai seifai, kuriuoseanie buvo saugomi per pertraukastarp vieðo demonstravimo seansø;tà patá reiðkë ir kasyklos, naftos græ-þiniai, gamyklos ir geleþinkeliai, uþ-tikrinæ nuolatiná prabangiø bran-gakmeniø tiekimà ir saugojæ nuopavojaus, jog jie bus parduoti arákeisti; taip pat ir puoðnûs rûmai, ákuriuos brangenybiø savininkai pa-sikviesdavo garsiø sveèiø, kad ðiejais groþëtøsi ið arti ir bûtinai su pa-vydu. Jie buvo patvarûs tiek, kiekpatvarumo buvo tikimasi ið jø sim-bolizuojamos socialinës padëties –nesvarbu, paveldëtos ar ágytos.

Visa tai turëjo aiðkià prasmæ tvir-tojoje gamintojø visuomenëje – vi-suomenëje, pasikartosiu, besiren-kanèioje taupumà ir ilgalaikáapdairumà, patvarumà ir saugumà,o labiausiai – patvarø, ilgalaiká sau-gumà. Taèiau þmogiðkasis saugumotroðkimas ir svajonës apie galutinæ„stabilià bûsenà“ nebegali skleistisvartotojø visuomenëje. Kelyje á var-totojø visuomenæ þmogiðkasis sta-bilumo troðkimas ið principiniø sis-teminiø aktyvø turi virsti ir iðtiesvirsta sistemos didþiaisiais, gal netfataliðkais pasyvais, jos funkciona-vimo sutrikimø ir þlugimo prieþas-timi. Vargu ar gali bûti kitaip, nesvartotojiðkumas, visiðkai kitaip nei

ankstesnës gyvenimo formos, laimæsieja ne su poreikiø patenkinimu(kaip linkæ teigti jo „oficialûs do-kumentai“), bet su vis didëjanèiatroðkimø apimtimi ir intensyvumu,o tai savo ruoþtu numato greitai su-vartojamus ir vis naujus objektus,skirtus jiems patenkinti; jis susieja,kaip vykusiai pasakë Donas Slate-ris, poreikiø nestabilumà su ragini-mu, net imperatyvu „visuomet dai-rytis produktø jiems patenkinti.“Naujiems poreikiams reikia naujøproduktø, naujiems produktams rei-kia naujø poreikiø ir troðkimø; var-totojiðkumo pasirodymas pranaðau-ja rinkoje siûlomø „ágimto greitonusidëvëjimo“ prekiø erà ir signali-zuoja áspûdingà atliekø surinkimoindustrijos suklestëjimà...

Troðkimø ir poreikiø nestabilu-mas bei ið to kylantis polinkis tuè-tuojau vartoti jo objektus ir jais dis-ponuoti puikiai dera su naujosiosaplinkos, kurioje yra áraðyti artimo-je ateityje siektini gyvenimo tikslai,takumu (liquidity). Takiosios (li-quid) modernybës aplinka yra ne-palanki ilgalaikiam planavimui, in-vestavimui ir sandëliavimui; jinuvelka nuo pasitenkinimo atidëji-mo anksèiau dëvëtà taupumo, ap-dairumo ir ypaè iðmintingumo rû-bà. Daugybë vertingø dalykønetrunka prarasti savo blizgesá beipatrauklumà, ir delsimo atveju jiegali veikiai, jais dar në nepasimë-gavus, tapti tinkami tik ðiukðliadë-þei. O tuomet, kai mobilumo laips-nis ir pajëgumas skubiai sugriebtipralekiantá ðansà tampa pagrindi-niais aukðtos socialinës padëties irprestiþo veiksniais, masyvûs turtaijauèiami veikiau kaip erzinantis ba-lastas, nei kaip brangus krovinys.

Stephenas Bertmanas nukalë ter-minus „dabartistinë kultûra“ (no-wist culture) ir „skubos kultûra“(hurried culture), skirtus apibûdintimûsø gyvenimo bûdui tokio tipo vi-suomenëje, kurioje gyvename. Tailabai vykæ terminai, jie tampa ypaèparankûs siekiant perprasti takiosiosmodernybës fenomeno – vartotojið-kumo – prigimtá. Galime sakyti, kadtakus modernusis vartotojiðkumaslabiausiai pasiþymëjo tuo (kol kas tiktuo), kad ëmësi ið naujo svarstyti lai-ko svarbà.

Takiosios modernybës visuome-nës nariø patiriamas laikas nëra neicikliðkas, nei linijinis, koks jis buvokitø þinomø visuomeniø nariams.Jis yra, pasitelkiant Michelio Maf-fesoli metaforà, puantilistinis (po-intillist) arba, vartojant beveik sino-nimiðkà Nicole Aubert terminà,taðkinis (punctuated) laikas, pasiþy-mintis ne tik ar veikiau ne tiek spe-cifiniu tø laiko taðkø turiniu, kiekpertrûkiø ir netolydumø gausa, in-tervalais, atskirianèiais vienas po ki-to einanèius taðkus ir nutraukian-èiais ryðius tarp jø. Puantilistiniamlaikui bûdingesnis nesuderinamu-mas ir sàsajø stygius nei tolydumasbei nuoseklumas; ðioje laiko formo-je bet koks nuoseklumas ar prieþas-tinë logika, jungianti vienà po kito

einanèius taðkus, laikomi esanèiais(arba ákurdinami) toliausiame ret-rospektyviø màstymo ir tvarkos pa-ieðkø pakraðtyje, pastebimai laikantjuos taisyklëmis, nepatenkanèiomisá rinkiná motyvø, skatinanèiø veikë-jo judëjimà ið vieno taðko á kità. Pu-antilistinis laikas yra suskaldytas arnet sumaltas á „amþinø akimirkø“miltus – ávykius, incidentus, atvejus,nutikimus, epizodus – uþdaras mo-nadas, atskirus gabaliukus, kurkiekvienas gabalëlis redukuotas átaðkà, vis artimesná savo geometri-niam bematiðkumo idealui.

Kaip pamename ið mokykliniøpamokø apie Euklido geometrijà,taðkai neturi ilgio, ploèio ar gylio;kyla pagunda sakyti, jog jie egzis-tuoja pirma erdvës ir laiko; taðkøuniversume erdvë ir laikas dar tikturëtø prasidëti. Taèiau kaip þino-me ið kosmologijos ekspertø, tokieneerdviniai ir nelaikiniai taðkai tu-ri begaliná potencialà plëstis ir be-galæ galimybiø, laukianèiø sprogi-mo – tai patvirtino (jei tikësimenûdienës kosmogonijos postulatais)pirminis taðkas, buvæs iki „didþiojosprogimo“, pradëjusio laiko ir erd-vës visatà. Pasitelkiant vaizdingàMaffesoli pasaþà, ðiandien „Dievoidëja yra sutraukta á amþinàjà da-bartá, tuo pat metu apimanèià irpraeitá, ir ateitá“; „gyvenimas, tiekindividualus, tiek visuomenës, yrane kas kita kaip dabarèiø seka, skir-tingu intensyvumu patiriamø aki-mirkø rinkinys“.

Tikima, kad kiekvienas laiko tað-kas turi dar vieno „didþiojo sprogi-mo“ galimybæ, ir kad paskui já ei-nantys taðkai taip pat turi ðiàgalimybæ, nepaisant to, kas nutikoankstesniems taðkams ir nepaisantnuolat besikaupianèios patirties, ro-danèios, jog dauguma galimybiø bû-na arba klaidingai puoselëtos, arbaprarastos, o didþiuma taðkø apskri-tai pasirodo esà bergþdi, didþiumajudëjimo pasireiðkimø juose – ne-sëkmingi. Jei nubraiþytume puan-tilistinio gyvenimo þemëlapá, jis bû-tø siaubingai panaðus á ásivaizduotø,sufantazuotø, visiðkai nepaisytø arnerealizuotø galimybiø kapines. Ar-ba, priklausomai nuo poþiûrio tað-ko, jis bûtø panaðus á iððvaistytø ga-limybiø kapines: puantilistiniameuniversume labai aukðti vilèiø, anks-tyvø mirèiø, abortø ir persileidimørodikliai.

Puantilistiniame laiko modelyje„progresas“ nesuvokiamas kaip tuð-èia laiko upës vaga, lëtai, bet uþtik-rintai pripildoma þmoniø darbø, arkaip þmoniø darbai, virstantys viselegantiðkesniu ir aukðtesniu pasta-tu, kylanèiu aukðtas po aukðto nuopamatø iki stogo, kiekvienà aukðtàsaugiai klojant ant prieð tai buvu-siojo iki pat to momento, kai antstogo kraigo iðkeliamas gëliø vaini-kas, þenklinantis ilgø ir kruopðèiøpastangø pabaigà. Ðis vaizdinys pa-keièiamas nuostata, kad (cituojantFranzo Rosenzweigo XX a. treèio-

Vartojimas versus vartotojiðkumasL a i s v o j i t r i b û n a

N U K E L T A Á 5 P S L .


jo deðimtmeèio pradþioje uþraðytàfrazæ, kuri tuomet buvo kvietimas ákovà, taèiau skaitoma XXI a. pra-dþioje ji skamba kaip pranaðystë)idealus tikslas „gali ir turi bûti pa-siektas, galbût po akimirkos ar netðià akimirkà“. Arba, kaip teigiamaneseniai Michaelio Löwy pasiûlyto-je Walterio Benjamino modernio-sios istorinio proceso vizijos rein-terpretacijoje, „bûtinybës laiko“idëjà pakeitë „galimybiø laiko, at-sitiktinio laiko, nuolat, bet kuriuometu atviro nenumatytam naujumoásiverþimui“ samprata, „istorijos su-pratimas kaip atviro, ið anksto nenu-lemto proceso, kuriame staigmenos,nenumatyti laimingo atsitiktinumomostai ir netikëtos galimybës gali pa-sirodyti bet kurià akimirkà“. Kiekvie-na akimirka, kaip pasakytø Benjami-nas, turi savo revoliuciná potencialà.Ar galiausiai, ðákart paties Benjami-no þodþiais, atkartojanèiais senøjøþydø pranaðø þodynà: „Kiekvienaateities sekundë jiems buvo varte-liai, pro kuriuos galëjo áþengti Me-sijas.“

Siegfriedas Kracaueris, paliudy-damas savo prekiná þenklà – gàsdi-nanèià ateities numatymo galià, tei-gë, kad neiðvengiamai artëjantilaiko transformacija vyks pagalschemas, kurios pirmiausia buvo ið-skleistos Marcelio Prousto monu-mentalioje studijoje apie praëjusálaikà ir pomirtinæ jo egzistencijà.Pasak Kracauerio, Proustas radika-liai „nureikðmino“ chronologijà:

„Atrodo, kad jam istorija visainëra procesas, o kaleidoskopiðkøpokyèiø kratinys – kaþkas panaðausá atsitiktinai krûvon sukrentanèiusir iðsisklaidanèius debesis... Nëra jo-kios laiko tëkmës. Egzistuoja vien

tik netolydi, neprieþastinë situaci-jø, pasauliø arba periodø seka, apiekurià, kaip ir apie patá Proustà, turibûti màstoma kaip apie projekcijasarba dalis savasèiø, á kurias jo [Pro-usto] bûtis – tik ar pagrástai taria-me mûsø vidujybëje egzistuojantsau tapaèià bûtá? – paeiliui trans-formuojasi... Kiekviena situacija yrasavarankiðkas darinys, kurio nega-lima iðvesti ið prieð tai buvusiøjø.“

„Telos“, ið anksto pasirinktas arið anksto nulemtas tikslo, gali pasi-rodyti tik retrospektyviai, prabëguskeliems „savarankiðkiems dari-niams“; nëra þinoma, kokia logika,jei apskritai èia esama kokios norslogikos, sudëlioja ðias „dariniø“ se-kas vienà ðalia kitos tokia, o ne ki-tokia tvarka. Kad ir kokia toji ret-rospektyviai sukonstruota logikabûtø, jos nevalia laikyti iðankstinekompozicija ar projektu bei moty-vuoto veiksmo trajektorija. Galimesakyti, kad ðiuo metu madingas ter-minas „nenumatytos pasekmës“ yravartojamas neteisingai, nes prieðdë-lis „ne-“, prieð „numatytas“ nuro-do, jog fenomenas yra anomalijosatvejis, atsitraukimas nuo normos,bet kaip tik nenumatoma veiksmopasekmiø prigimtis yra norma, oveiksmo intencijø sutapimas suveiksmo pasekmëmis veikiau yra ið-imtis, atsitiktinumas ar likimo iðdai-ga. Kalbëdamas apie Proustà Kra-caueris empatiðkai nurodo:

„[...] romano pabaigoje Marcelis,kuris tuomet susilieja su Proustu, at-randa, kad visi nesusijæ ankstesnie-ji „að“ iðties buvo kelio, kuriuo jisjudëjo pats to neþinodamas, fazësar pakopos. Tik dabar, post factum,jis atpaþásta, kad ði kelionë laiku turitikslà; kad ji tarnavo vieninteliamtikslui – parengti já menininko pa-ðaukimui.“

Visgi atkreipkime dëmesá, kad

staigus prasmës, kurià turëjo pra-ëjusiø momentø seka (nors ta pras-më nepasirodë tiems, kurie patysdalyvavo ðioje sekoje, arba iðlikojiems paslaptimi), apsireiðkimas(gimimas) taip pat ávyko „situaci-joje“, viename „momente“, tokia-me kaip ir praëjæ momentai – nors,pasirodo, labiau paþengusiame (ne-numatyto ir nepastebëto) „nokimo“(slaptai vykstanèiame) procese ir la-biau priartëjusiame prie sprogdi-nanèio paslëptosios daiktø prasmësatskleidimo nei ankstesni momen-tai. Taip pat atkreipkime dëmesá átai, jog dabar, kaip ir anksèiau, ne-buvo jokio iðankstinio áspëjimo, kadðis momentas, kitaip nei ankstesniar vëlesni, galëtø bûti tiesos mo-mentas, prasmës gimimo (apsireið-kimo) momentas – nebuvo pasaky-ta, kad jis nutiks, kol jis nenutiko.Visame tûkstanèio puslapiø Prous-to pasakojime nëra jokiø nuorodø,jog jis ávyks...

Puantilistiniuose Sisley’aus, Sig-naco ar Seurat tapybos darbuose,taip pat ir kai kuriuose Pisarro arUtrillo paveiksluose spalvoti taðkaiyra sujungti á prasmingas figûraci-jas: tapytojui uþbaigus savo drobæ,þiûrovai gali matyti medþius, debe-sis, pieveles, smëlëtus paplûdimius,mauduolius, pasirengusius panirti áupæ. Puantilistiniame laike bûtent„gyvenimo praktiko“ uþduotis yrasujungti taðkus á prasmingas konfi-gûracijas. Kitaip nei tapytojø puan-tilistø darbuose, paprastai tai vyks-ta atgaline tvarka. Konfigûracijosatrandamos retrospektyviai; jos re-tai kada sukuriamos ið anksto – ojei ir sukuriamos, teptukai, kuriaisspalvotos dëmës yra perkeliamos iðmintiniø þemëlapiø á drobes, retaikada, o gal ir niekada, yra tokieklusnûs „gyvenimo praktikø“ akimsar rankoms, kaip kad pakluso didie-

siems vizualiøjø menø kûrëjams.Kaip tik dël ðiø prieþasèiø „da-

bartistinis“ gyvenimas daþniausiaiyra „skubos“ gyvenimas. Galimybë,galimai glûdinti bet kuriame taðke,pasmerkta þûti kartu su juo; ðiai vie-nintelei galimybei nebus jokio „ki-to ðanso“. Kiekvienas taðkas gali bû-ti iðgyvenamas kaip absoliuti ir iðtiesnauja pradþia, taèiau jei nebus grei-tos ir kryptingos paskatos neatidë-liotinam veiksmui, uþdanga nusileisvos prasidëjus veiksmui, labai ne-daug kam spëjus ávykti. Delsimasyra serijinis ðansø þudikas.

Apdairumas sufleruoja, kad no-rinèiam pagauti ðanso blyksná asme-niui joks greitis nëra per didelis, tikjam nerekomenduojama dvejoti,nes bausmë uþ tai itin grieþta. Ka-dangi neþinia, kas yra kas, uþtikrin-tai iðlieka tol, kol akimirkos galimy-bës nëra iki galo patikrintos, vientik neleidþiantis sustoti skubëjimas.Tikintis, kad didþiulës erdvës, pa-ruoðtos naujoms pradþioms, drie-kiasi priekyje, o jose glûdi gausybëtaðkø, kuriø potencialas, vis dar ne-iðbandytas „didþiojo sprogimo“, në-ra praradæs savo paslaptingumo, tai-gi (vis dar) nëra diskredituotas,manoma, jog viltys dar gali bûti ið-gelbëtos nuo pernelyg ankstyvos pa-baigos duþenø ar veikiau nuo ne-sëkmingø pradþiø.

Tikra tiesa, „dabartistiniame“vartotojiðkos eros gyventojø gyve-nime motyvas skubëti daþnai reið-kia raginimà ágyti ir kaupti. Taèiausvarbiausias poreikis, verèiantisskubà tikru imperatyvu, vis dëltoyra bûtinybë atsikratyti ir pakeistikuo nors kitu. Sunkus bagaþas, bû-tent toks, kurio nenorima palikti dëlsentimentalaus prisiriðimo ar dëlneapgalvotai prisiekto lojalumo, su-naikins sëkmës galimybes. „Nëraprasmës sielotis dël palieto pieno“, –

latentinis praneðimas, slypintis uþkiekvienos reklaminës þinutës apienaujà ir dar neiðtirtà galimybæ pa-tirti palaimà. Arba didysis sprogi-mas vyksta tiesiog dabar, per patápirmà bandymà, arba uþtrukti ðia-me konkreèiame taðke daugiau ne-bëra prasmës, pats metas já paliktiir judëti prie kito. Kaip didþiojosprogimo galimybës vieta kiekvie-nas laiko taðkas iðnyksta vos tik pa-sirodæs.

Gamintojø visuomenëje po klai-dingo starto ar nepasisekusio ban-dymo jums veikiausiai patars: „Ban-dyk darsyk, taèiau ðákart atkakliau –mikliau ir stropiau“; taèiau to tikrainebus vartotojø visuomenëje. Tuosárankius, su kuriais nepasisekë kaþ-ko nuveikti, dera iðmesti, o ne pa-galàsti ir bandyti darsyk – labiauágudus, labiau atsidavus ir tikintisgeresniø rezultatø. Tuomet, kai va-karykðèiø troðkimø objektai ir va-karykðtës viltys netesi savo paþadøir nesuteikia greito ir visiðko pasi-tenkinimo, kurio tikëtasi, jø dera at-sisakyti – kartu su visais santykiais,sukëlusiais „sprogimà“, taèiau ne to-ká „didá“, kaip tikëtasi. Skuba turi bû-ti intensyviausia tuomet, kai lekia-ma nuo vienos (jau nepavykusios,tuoj nepavyksianèios ar galimai ne-pavyksianèios) akimirkos prie kitos(dar neiðbandytos). Reikia bûti at-sargiam, turint omenyje karèiàFausto pamokà, jog bûsi pasmerk-tas amþinybei pragare tà pat akimir-kà, kurios ásigeisi, bûtent todël, kadji buvo pati maloniausia ir verta pa-silikti amþiams. „Dabartistinëje“kultûroje noras, kad laikas sustotø,yra paikumo, tingumo ar neiðma-nymo simptomas. Toks noras yra irbaustinas nusikaltimas.

I Ð ANGLØ K . VERTËKÆSTAS K IRT IKL I S

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

Sigita Ivaðkaitë

Santûria vadinamà Lietuvos vi-suomenæ gàsdinæs ir provokavæs uþ-raðu N-18 bei nuogø ðokëjø nuo-traukomis, ðokio teatras „Aura“kartu su ispanø menininkais rugsë-jo 18 d. Vilniuje pristatë premjerà„Atvirø akiø panoramos“. Bendra-darbiavimas su dviem ispanø teat-rais („Tranvia“ ir „Manantiales“)þadëjo kaþkà nauja, kaþkà kita, kasfinale pasirodë kiek perkrauta. Betapie viskà ið pradþiø.

Þiûrovai rinkosi á pritemdytàJuodàjà salæ, ðokëjams jau esantpjuvenomis nubarstytoje scenoje,regis, tarsi padengtoje tamsia kili-mine danga. Kaip raðyta programë-lëje, spektaklio kûrëjø valia reþisie-rius ir atlikëjai iðliko anonimais, taigikalbësime taip: scenoje buvo du lie-tuviø ir keturi ispanø atlikëjai –anonimai (ðokëjai, dainininkë irmuzikantas). „Apsirengæ“ tik ilgais,kûno prieká iki keliø dengianèiaisperukais, ðokëjai atrodë kaip lau-kiniai þmonës, dar neatitrûkæ nuoþemës, natûraliø poreikiø ir instink-tø. Tai rodë ir jø kiek nerangûs, gru-

bûs judesiai. „Nepagauti minties“neleido ir projekcija, kurios tekstaskalbëjo apie pieðiniø ant uolø groþá.

Sukûræ estetiðkà, atmosferosprasme átaigià ir nuoseklià pradþià,vëliau menininkai jà taip pat nuo-sekliai griovë. Projekcijos tapo visakivaizdesniø vaizdø scenoje paaið-kinimais, prie ko prisidëjo ir skai-tomi tekstai. Savaime suprantama,kad socialinis, politinis teatras visuo-met turi deklaruoti idëjas, kelti pro-blemas, bet ðá kartà tai virto nuogapolitika.

Pasirinkæ kalbëti apie socialinesir politines ðiandienos problemas,Ispanijos ir Lietuvos menininkai sa-vo ákvëpimo ðaltiniu skelbë garsiøtautieèiø Federico Garcia Lorcos irJono Meko kûrybà. Pirmoje spek-taklio pusëje kartkartëmis nuskam-bëdavo F. Garcia Lorcos frazës, antpianino stovintis jo portretas visþvelgë á publikà, o lietuviø meninin-kas turëjo pasitenkinti viena projek-cija paèioje pasirodymo pabaigoje,kuri savo prasminiu ryðiu këlë ne-maþai abejoniø. Bet kuriuo atvejuginèytis dël sàsajø, kai didþioji da-lis Garcia Lorcos tekstø, kuriais rë-

mësi menininkai, net neiðversta álietuviø kalbà, bûtø bergþdþia ir ne-teisinga. Kalbëti galime apie tai, kàakivaizdþiai matëme, o akivaizdaus,kaip minëjau, buvo daug.

Po pirmosios scenos nusikirpæ il-gus perukus, likæ tik pridengtais vei-dais, ðokëjai „persikëlë“ á mûsø lai-kus. Dvi graþuolës ir jø iðvaizduskostiumuotas draugas judëjo kaipviðtytës ir gaidelis: rankas kaip spar-nelius susidëjæ uþ nugaros, kojomiskapstë pjuvenas. Vis besikeièianèiøprojekcijø uþraðai skelbë tokias fra-zes kaip „mergaitë nesensta, ji ~yra“, galø gale dainininkë pradëjomëtyti pinigines kupiûras, kuriø ið-troðkæ veikëjai net ëmë kudakuoti.Ne pirmà ir tikrai ne paskutiná kar-tà nuspræsta pasiðaipyti ið ðiø „per-sonaþø“, bet bûtø uþtekæ keliø mi-nuèiø visai scenai suprasti.

Panaðiai buvo su dauguma sce-nø. Viename ið savo anoniminiø pa-sisakymø reþisierius teigë, jog jamlabai svarbu, kad Lietuvos publikasuprastø, kà jis nori pasakyti, kokiàþinià nori perduoti. Galbût á ðitokáakivaizdumà menininkus nuvedënerimas dël skirtingai suvokiamø

kultûriniø kontekstø. Kalbëdamiapie kûnà, jie nusirengdavo (kas,beje, buvo natûraliausias sprendi-mas), apie karà – sustingdavo muðty-niø pozose, apie „þaliàjá kapitalizmà“(taip spektaklio kûrëjai pavadino vi-siems brukamà ekologijos madà) –rodë projekcijà, kurioje vaizdavosvastikà þaliame fone, lyg áspëdami,kaip galø gale iðsigimsta visi judëji-mai. Paskutiniam teiginiui antrino irkita scena, kurioje ðokëjas ið molioir daþø tiesiogine ðio þodþio prasmenusilipdë sau naujà – Hitlerio – vei-dà ir teigë, jog visi mes galime to-kiais tapti. Aiðkus judesys, dar pa-aiðkinamas tekstu ir iliustruojamasprojekcija, nepaliko vietos þiûrovointerpretacijai, vaizduotei, kitaip ta-riant, atëmë suvokimo savarankið-

kumà ir pavertë spektaklá ilga teat-ralizuota protesto akcija.

Vis dëlto dviem „Auros“ ðokë-jams tai buvo puiki proga kiek ati-tolti nuo modernaus ðokio, naudo-tis ne vien judesiu, bet ir balsu,aktorine raiðka. Patá spektaklá api-bendrinti bûtø sunku. Daug skirtin-gø priemoniø panaudojæ, nemaþaitemø (kad ir nenaujø) palietæ me-nininkai nebijodami kalbëjo apiejiems rûpimus dalykus. Kaip tai pa-vyko – kitas reikalas. Vertingiausiatokiam socialinës tematikos kûri-niui – suinteresuotumas. Manau, pospektaklio vertëjo surengti susitiki-mà su kûrëjais, padiskutuoti apie jøpasirinktas temas ir priemones. Ne-abejoju, kad nuomoniø bûtø buvædaug ir ádomiø.

Nuoga politikaTeatro „Aura“ premjera „Menø spaustuvëje“

„Atvirø akiø panoramos“


F o t o g r a f i j a

Tomas Pabedinskas

Daugelá laikinosios sostinës pa-rodiniø erdviø vël uþpildë Lietuvosir uþsienio fotografø darbø ekspo-zicijos. Taèiau net ir ðios ðventës fo-ne iðsiskyrë dvi parodos: Lietuvosarchitektø sàjungos Kauno skyriaussalëje rugsëjo 10 d. atidaryta lietu-viø fotografo Rimaldo Vikðraièiokûrybos paroda ir Kauno fotogra-fijos galerijoje duris atvërusi gar-saus britø fotografo Martino Parrodarbø ekspozicija.

Ðiø fotografø duetas mûsø ðalyjeir pasaulyje tapo þinomas po 2009-øjø tarptautinio Arlio fotografijosfestivalio. Pernai didþiausiame Eu-ropos fotografijos festivalyje „Ren-contres d’Arles“ (liet. – „Arlio su-sitikimai“) R. Vikðraitis laimëjoprestiþiná metø atradimo apdova-nojimà, o M. Parras jo kûrybà ðiamapdovanojimui nominavo. Po ðiossëkmës lietuviø autoriaus darbaibuvo eksponuoti Pekine ir Londo-ne. Abu fotografai vël susitiko Kau-ne, atvykæ èia atidaryti savo paro-dø, kurias vienija bendraspavadinimas – „Tikras pasaulis“.

Vis dëlto R. Vikðraièio ir M. Par-ro fotografuojamas pasaulis, kaip irpati ðiø autoriø kûryba, labai skiria-si. Lietuviø autorius perteikia tik-roviðkus ir kartu labai individualiusðiandieninës Lietuvos provincijosvaizdus. Kaimo þmoniø gyvenimofiksavimas mûsø fotografijos isto-rijoje turi senas tradicijas. Jos ási-tvirtino dar tarpukariu ir naujà me-ninæ kokybæ ágijo susiliejusios suhumanistinës fotografijos tendenci-jomis XX a. 7-ajame deðimtmety-je. Taèiau romantizuotos kaimovaizdavimo tradicijos R. Vikðraièiuigreièiau yra iðeities taðkas, o ne kû-rybinio kelio gairës. Fotografas ne-kuria psichologiniø portretø ir ne-fiksuoja natûralios provincijosgyvenimo tëkmës. Jo fotografuoja-mi þmonës specialiai nuotraukomsinscenizuoja groteskiðkiausias savo

Du poþiûriai á pasaulá ir fotografijàSeptintasis tarptautinis festivalis „Kaunas Photo“

mo. Kaip tik vartotojiðkos kultûrosir prabangos pasaulio dirbtinumasyra svarbiausias M. Parro fotogra-fijø objektas bei tema. Taèiau gyve-nimo banalybë ir absurdas nëra sa-vaime akivaizdûs – juos atskleidþiakritiðkas fotografo þvilgsnis ir per-teikia lengvai atpaþástamas autori-nis braiþas.

Daugelis ryðkiausiø M. Parro kû-rybos bruoþø susiformavo kaip at-sakas á ásigalëjusius fotografijos ka-nonus. Pavyzdþiui, sprendimasáamþinti turtingøjø visuomenëssluoksniø laisvalaiká ir pasilinksmi-nimus buvo sàmoninga reakcija ásocialinëje fotografijoje ásitvirtinu-sià tendencijà dokumentuoti skur-dþiausios visuomenës dalies gyve-nimà. Pasiprieðinimas visuotinaipriimtinoms fotografijos taisyklëmslëmë ne tik temø pasirinkimà, betir ásimintinà M. Parro nuotraukø vi-zualià formà. Atsiribodamas nuovaizdingos ir „graþios“ fotografijos,8-ojo deðimtmeèio pradþioje jis fik-savo nykiausias Londono vietas fo-tografavimui netinkamu oru – taipbuvo sukurta viena pirmøjø jo dar-bø serijø „Blogas oras“. Netrukusfotografas nusprendë kurti spalvo-tas nuotraukas, nors 9-ojo deðimt-meèio pradþioje, kaip prisimenapats autorius, tinkama „rimtai“ kû-rybai buvo laikoma tik nespalvota fo-tografija. Galima bûtø iðvardinti irdaugiau M. Parro kûrybos bruoþø,kurie neatitinka „geros“ fotografijostaisykliø: „neteisingos“ kompozici-jos, atrodytø, atsitiktinis kadravimasar fotografams mëgëjams bûdingasblykstës naudojimo bûdas.

Taèiau ið tikrøjø kaip tik dël to-kio tariamo fotografijø netobulumoatsiskleidþia jose áamþinto gyveni-mo absurdas. „Gera“ fotografija tikpadidintø populiariosios kultûrosþavesá ir sustiprintø prabangos spin-desá, tuo tarpu áamþintas „nemenið-kose“ fotografijose vartotojiðkos vi-suomenës gyvenimas atrodo toks,koks ið tikrøjø yra, – banalus. Kaip

tik tariamas M. Parro nuotraukøpaprastumas leidþia jam átaigiai ið-reikðti globalios vartojimo kultûroskritikà. Bûtent dël to, kad britø au-toriaus fotografijos yra truputá „ne-taisyklingos“, keliavimas pasirodoesantis tik juokingø turistiniø ritu-alø kartojimas, o britø aukðtuome-në ar naujieji Rusijos milijonieriaiatrodo ákalinti neskoningoje pra-bangoje. Tariamai banalios fotogra-fijos paryðkina tikrà gyvenimo ab-surdà – ko gero, kaip tik toks yrasvarbiausias M. Parro kûrybos ir josinterpretavimo raktas. Tampa aki-vaizdu, kad globalaus pasaulio pi-lieèiø kasdienybë yra ne maþiau ab-surdiðka nei R. Vikðraièio atviraisukreèianèios Lietuvos kaimo gyve-nimo scenos. Taèiau respektabiliosvisuomenës dalies atstovai, regis, la-biau tiki savo vaidmenø prasmin-gumu ir „rimtu veidu“ atlieka juostuo metu, kai yra stebimi ironiðkofotografo þvilgsnio.

Taigi uþ akivaizdþiø R. Vikðrai-èio ir M. Parro fotografijø skirtu-mø nesunku áþvelgti ir esmines jøsàsajas. Abu autoriai yra pasiruoðæparodyti juokingas ir kartu liûdnastikro mûsø gyvenimo puses. Tik vie-nas jas atranda Lietuvos provincijosmiestelyje ir áamþina nepaisydamasjokiø fotografijos meno kanonø, okitas jas pastebi apie save geriaugalvojanèio miestieèio elgesyje iruþfiksuoja nuotraukose, pasiþymin-èiose rafinuota vaizdine kalba, ku-ria sàmoningai lauþomos ásigalëju-sios fotografijos taisyklës.

Abi parodos veikia iki spalio 15 d.Kauno fotografijos galerija (Rotu-

ðës a. 1 / Vilniaus g. 2, Kaunas) dir-ba antradieniais–penktadieniais 11–18 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais12–17 val.

Kauno architektø sàjungos paro-dinë erdvë (Vilniaus g. 22, Kaunas)lankytojams atidaryta antradieniais–penktadieniais 10–18, ðeðtadieniais10–16 val.

Kartojimas siejasi ne su vienodumu,o su iðgyvenimo intensyvumu, tan-kumu, raiðkumu. Taip grafika pri-artëja prie fotografijos, o vëliau –ir prie kino. Tai tarsi kadrø padidi-nimai arba ðokanèio þvilgsnio gau-dynës – kai akis ðokinëja nuo ekra-no prie smulkiø kino kadrø. Ciklas„Vaikystës prisiminimai“ tuo ir ádo-mus – jis prasideda tarsi nuo þvilgs-nio pro langà, paskui tolsta – dali-jasi á keturis langus, vëliau á devynis,ðeðiolika ir t.t. Josifas Brodskis kaþ-kada raðë, kad „oras skverbias kam-barin kvadratais“. Gibavièiaus pri-siminimai – taip pat.

Dar aiðkiau kinematografinæ se-kà atskleidþia Jurgio Baltruðaièio

„Poezijos“ iliustracijø ciklas. 52 mi-nimalistiniai raiþiniai primena tie-siog geometrines pratybas, schema-tiðkus þvaigþdynø þemëlapius. Betkiekviena naujai nubrëþta linija ku-ria kità erdvinæ konfigûracijà, pa-lengva atskleisdama linijinio kon-stravimo daugiamatiðkumà. Tiesiosir ástriþos susikertanèios baltos lygia-greèios linijos juodame fone prime-na atkaklias Pieto Mondriano pa-stangas naudoti tik statmenas linijasir tapyti tik pirminëmis spalvomis.Tai tarsi èia ir dabar fiksuojamas kos-moso atsiradimas ið chaoso.

Tokià grafikà galima pavadintiasociatyviu minimalizmu – ir tai bû-tø produktyvus paradoksas. Nes juk

minimalistai kaip tik stengësi ne-kurti jokiø asociacijø, kad plytø se-

Kinematografiniai pasakojimaiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

kasdienybës situacijas. O be to, to-kiø vaidinimø Vikðraitis nepriden-gia „meniðka“ fotografijø vaizdinëforma.

Rimaldas santykio su fiksuojamatikrove nesuðvelnina ir nesiekia ta-riamai objektyvaus þvilgsnio á foto-grafuojamus þmones, kas gana bû-dinga ðiuolaikinës fotografijoskûrëjams. Fotografas yra ne atsiri-bojæs stebëtojas, su kuriuo daþnaitapatinasi ðiuolaikiniai menininkai,o fotografuojamø situacijø dalyvis.Jis áamþina nuotraukose tà paèiàprovincijos bendruomenæ, kuriojepats gyvena. Tokia paðalieèiams ne-prieinama pozicija iðskiria R. Vikð-raitá ið kitø fotografø. Nors ðio au-toriaus fotografijose netrûkstaironijos, jo darbai greièiau siûlo ási-jausti á nuosmuká patirianèio kaimotikrovæ, o ne teisti ten gyvenanèiusþmones.

Nesislëpdamas nei uþ iðraiðkin-gos meninës fotografijos formos,nei uþ ðalto ðiuolaikinës fotografi-jos konceptualumo, R. Vikðraitisdokumentuoja atvirai jo akivaizdo-je atliekamus vaidmenis, kuriuoselikæ maþai þmogiðko orumo pëdsa-kø. Kaip tik ðis neadekvatus savo

padëties suvokimas, bûdingas dau-geliui fotografui pozavusiø þmoniø,labiausiai ir sukreèia. Nors fotografi-ja mus jau yra ápratinusi prie ávairiau-siø kenèianèio þmogaus vaizdiniø,þmoniø, kurie savanoriðkai insceni-zuoja savo paèiø nuosmukio spek-taklá prieð fotokamerà, atvaizdai visdar gali ðokiruoti. Jie ne tik atkrei-pia dëmesá á socialines problemas,bet ir verèia ið naujo apgalvoti pa-grindines þmogiðkumo kategorijas.

Martino Parro fotografija taippat kelia esminius mûsø kasdieniogyvenimo prasmingumo klausimus.Tik tokias abejones britø fotogra-fas provokuoja fiksuodamas neskurstanèià provincijà, o viduriniovisuomenës sluoksnio kasdienybæar turtingøjø pramogas. Jo fotogra-fijø geografija neapsiriboja vienuregionu ir konkreèios bendruome-nës gyvenimu, o yra globali tiesio-gine ðio þodþio prasme – M. Parrokûryboje galima rasti vaizdø ið ávai-riausiø pasaulio ðaliø. Lietuviø fo-tografas dokumentuoja sukreèian-èià provincijos kasdienybæ, kuriostikrumu sunku abejoti, o britø au-torius áamþina patogø gyvenimà,kuriam, regis, trûksta autentiðku-

Martin Parr. Didþioji Britanija, Anglija, Naujasis Braitonas. Ið serijos„Paskutinis apsilankymas“. 1985 m.

Rimtautas Gibavièius.Ið J. Vaièiûnaitës poezijos iliustra-cijø ciklo. 1986–1987 m.

ka ir bûtø tik plytø ar bent jau skai-èiø seka. Gibavièius, nors ir priartë-damas prie abstrakcijos savo tiraþuo-jamuose „Vaikystës prisiminimuose“ar Baltruðaièio „Poezijos“ iliustraci-jose, vis dëlto neatitrûksta nuo þe-mës. Kultûra jam neatsiejama nuonatûros, grieþta tiesë – nuo sponta-niðkos kreivës. Áspûdingai ðiuo po-þiûriu atrodo „Jûrø gyvûnø cik-las“ – èia linija ne tik iðryðkinagyvûnø formas ir faktûras, bet ir ku-ria savotiðkà atmosferos „tinklà“ –abstraktø fonà, „televiziná“, uþek-raniná triukðmà. Gibavièiaus gyvû-nai gyvena ne akvariume, o televi-zoriaus dëþëje, jie transliuojamigrafikos bangomis vietoj vienetø ir

nuliø brëþiant virpanèias linijas.Racionalus ir kartu spontaniðkas

Gibavièiaus grafikos pobûdis pui-kiai atsiskleidþia jo iliustracijose Ju-ditos Vaièiûnaitës poezijai. Ir èiameistras yra neprilygstamas – jopersonaþai balansuoja ant átemptolyno tarp intymumo ir neaprëpia-mos ðokio erdvës. Tai ne tik plokð-tumos, bet ir distancijos jausmas.Þvelgiant pro Gibavièiaus grafikoslangus atsiveria ne ðiaip peizaþas, otûkstanèiai vienas kità atspindinèiøpasauliø.

Paroda veikia iki spalio 20 d.„Juðkus Gallery“ (B. Radvilaitës g.

6b, Vilnius) dirba antradieniais–ðeð-tadieniais 11–19 val.


D a i l ë

Eglë Rindzevièiûtë

Ákaitæs Laisvës alëjos grindinys,mieguistas liepos mënesio Kaunas.Ekonominë krizë, regis, padvigubi-no restoranø, aludþiø ir kaviniøskaièiø centre, taèiau þmoniø, kaipvisada, nedaug. Keletas japonø Vil-niaus gatvëje, rusiø turisèiø invazi-ja á lino audiniø parduotuvëlæ; pa-gyvenæ kaunieèiai ilsisi ant suoleliøliepø pavësyje. Spalvingus kostiumë-lius vilkinèios damos po darbo uþ-bëga á nepakeièiamàjá „Ekspresà“ ið-gerti kavos su spurgomis. LaikinojiLietuvos sostinë atrodo taip, kaip,matyt, ji visada atrodë – provincia-lus, sulëtintu tempu gyvenantismiestas. Pavieniai art deco stiliauspastatai signalizuoja metropolio am-bicijas, bet telieka ultramoderniaispunktyrais þemaûgio, medinio, pla-èiagatvio senojo Kauno audinyje.Sulëtintas modernizmas turi nepa-prasto þavesio, bet po keliø dienøKaune jauèiu, kad reikia deguonieskaukës.

Ðiandien sunku ásivaizduoti Kau-nà kaip sostinës miestà. Dar sun-kiau ásivaizduoti sostinæ, ásisàmoni-nusià savo laikinumà. TarpukariuKaunas buvo Lietuvos centras, betðio centro tikslas buvo Vilnius. Jei-gu bûdvardis „istorinis“ nurodo ánuo dabarties ir ateities atskirtà bû-tá, Kaunas yra istorinë sostinë. Ta-èiau nevertëtø pamirðti, kad lemtin-gais 1940-aisiais bûtent Kauno oretvyrojo sukoncentruota politinëátampa ir nerimas dël ðalies ir josgyventojø ateities. Todël Istorinëprezidentûra yra puiki vieta tarpu-

Reþimø kaitos menasParoda „Po raudonàja þvaigþde: Lietuvos dailë 1940–1941 m.“

kario Lietuvos dailës istorikësGiedrës Jankevièiûtës kuruotai irJulijos Reklaitës suprojektuotai pa-rodai „Po raudonàja þvaigþde: Lie-tuvos dailë 1940–1941 m.“. Bûtøkvaila nepripaþinti, kad surengtaVilniuje ði puiki paroda pritrauk-tø daug daugiau þiûrovø, taèiau ki-ta vertus, ðiuo atveju laimi abi pusës.„Po raudonàja þvaigþde“ suteikia ge-rà progà apsilankyti ne tik Kaune,bet ir ne labiausiai intriguojanèia-me, nors ið tikrøjø labai ádomiameIstorinës prezidentûros muziejuje.

Pagrindinis parodos „Po raudo-nàja þvaigþde” tikslas – atskleisti so-vietinës okupacijos procesà ið vizuali-nës kultûros perspektyvos panaudojantmiðrius ðaltinius: kino kronikas, pla-katus, literatûrà, nuotraukas, gra-fikos ir tapybos darbus. Trumpam su-skliaudus mûsø kolektyviai patirtàokupacijos traumà, galima teigti, kadparoda ðauniai atskleidë, kaip siste-mingai ir, pripaþinkime, gudriai vei-kë okupacinis reþimas. Prosovietiniaiideologiniai plakatai akivaizdþiai tai-kë ne tik á lietuvius, bet ir á kitasetnines grupes, gyvenusias Lietuvo-je, – þydus ir rusus. Lietuviø, jidið irkirilicos raðmenimis iðmarginti pla-katai pribloðkë á parodà atlydëjusábritø istorikà, nes jie liudijo sudë-tingos sovietø uþduoties mastà:okupuoti daugiakultûræ ir multi-lingvistinæ ðalá, kurioje nedaug kaskalbëjo okupantø kalba. Ádomu, kadsvarstant ðià mintá („okupuoti ðalisiðties nëra lengva, pavyzdþiui, ka-pitonas Kukas buvo suvalgytas vie-tiniø“) priëjome bendros iðvados:vien dël lingvistiniø prieþasèiø XX

amþiaus okupacinis reþimas vargiaibûtø ásitvirtinæs, jeigu ne vietiniai„tarpininkai“. Maþa to – „Po rau-donàja þvaigþde“ parodo, kad so-vietinës okupacijos objektas buvone vien lietuviø, bet ir þydø bei ru-sø Lietuva. Nors galbût tai ir nërapagrindinis kuratorës tikslas, ði pa-rodos áþvalga taikliai revizuoja et-nocentriðkà lietuviðko nacionaliz-mo naratyvà apie sovietø okupacijà.

Kaip pragmatinis projektas, so-vietinë okupacija buvo ne tik mul-tilingvistinis ir multietninis, bet ir,kaip liudija parodos eksponatø ávai-rovë, tikras multimedijø projektas,kuris veikë ir per edukacijà bei lais-valaikio leidimo formas ir taikë áávairias kartas. Galima uþsimirðtigerai valandai bevartant „Gená“,spalvotà sovietiná þurnalà vaikams(laminuotos þurnalo kopijos – pui-ki parodos architektës mintis). Pro-pagandai mene socialistinio realiz-mo kanonas buvo itin parankus dëlsavo aiðkiai apibrëþtos formos ir tu-rinio: uþmeti aká, ir jau aiðku, so-cialistinis ar ne socialistinis tai rea-lizmas (popmeno korektiðkumoidentifikacija pareikalautø ið oku-pacinio reþimo kur kas intensyves-niø iðtekliø).

Apskritai okupacijos dailë ir vi-zualinë informacija pribloðkia savonegrabiu primityvumu: nesu maèiusi„nepanaðesniø“ Lenino ir Stalinonegu Bari Egizo portretuose. Poezi-jos ir literatûros pavyzdþiai geriau-siu atveju primena mokinuko rað-liavà. Taèiau, kita vertus, manau,kad ðiandien primityvumas ir siur-realizmas ágyja naujà estetinæ ver-

tæ. Michailo Zoðèenkos istorijosapie Leninà skamba it Charmsoapologijos. Poezija ir grafika pritren-kia savo naivumo grynumu (LiudoGiros poema Stalinui). It patys tik-riausi ðedevrai: kino kronikos kad-ras, kur po ûsuota Stalino ðypsena(portretas ant sienos) sukasi ðokë-jø poros. Fotografo M. Truso nuo-trauka: Vilniaus valstybinio kailiøfabriko „Furs“ darbininkai puoðiakailio atraiþomis penkiakampæþvaigþdæ su Lenino ir Stalino por-tretais (1940).

Be abejo, okupacijos ðokas netu-rëtø bûti neutralizuotas analitiniaisir estetizavimo aparatais. Parodosorganizatoriai nesistengia paslëptisavo emocinio angaþemento. Pas-kutinë parodos salë dedikuotatraumai ir skausmui: nuþudytiems(Vytautas Bièiûnas), þuvusiems(Adomas Smetona) ir savo noru iðgyvenimo pasitraukusiems (Juoza-pas Perkovskis) menininkams. Gal-bût profesionaliausi meno kûriniaiparodoje – Sofijos Dembovskytës-Römerienës pieðiniai – bauginanèiaigraþûs eskizai nupieðti pakeliui átremtá.

„Po raudonàja þvaigþde” protin-

Monika Krikðtopaitytë

Labai rimtos ir atskiros diskusi-jos reikalauja skulptûrø statymovieðose erdvëse tema, nes situacijadarosi nevaldoma ir labai primenaneþabotà nesuvokiamos formaliai,neadekvaèios funkciðkai ir grubiosvertybiniu atþvilgiu architektûros ið-plitimà pirmuoju Nepriklausomy-bës deðimtmeèiu. Dar bûtø naudin-ga atskirai aptarti, o galbût ir kaipnors klasifikuoti skulptûrø telkiniømiestuose (pvz., Palangoje, Klaipë-doje, Vilniuje Jeruzalëje) ir uþmies-èiuose (prie Sudervës „Vilnojos“skulptûrø parkas, „Europos par-kas“ netoli Vilniaus, „Grûto“ par-kas prie Druskininkø) bruoþus, matnors ávardijami tais paèiais þodþiais,reiðkiniai anaiptol nëra lygiaverèiai.„Europos parkas“, nepaisant savotrûkumø, iðlieka menine kokybe bekonkurencijos, vertinant net plates-nio regiono kontekste, o, pavyz-dþiui, „Vilnojos“ parkas jau prieðkelerius metus tapo pernelyg nepa-lyginamos vertës dirbiniø zona, tu-

Parkai ir menai gryname oreÞemës ir aplinkos meno paroda „Iðlikimas“ Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairënuose

rinèia daugiau bendruomeninës(skulptoriø simpoziumø vieta), neimeninës reikðmës. Irgi chaotiðka,pranciðkoniðko dvasingumo pri-tvinkusi, sizifiðka Orvydø sodybaðiuo poþiûriu man atrodo kur kasprasmingesnë.

Bet kuriuo atveju, kai skulptûrosar aplinkos meno objektai atsiran-da apibrëþtose erdvëse, bûna bentðiek tiek ramiau. Nesakau, kad me-nà reikia sukiðti á getus, atvirkðèiai.

Taèiau kol miesto vieðøjø erdviø pla-navimui trûksta ir logikos, ir aiðkiosatsakomybës, kol kas jau geriau taip.

Ðalia daug aistrø kainuojanèiødiskusijø apie menà (o gal net la-biau apie pinigus) gryname ore, Vil-niaus universiteto Botanikos sodeKairënuose vykstanti þemës ir ap-linkos meno paroda atrodo labaigaivi. Pirmiausia todël, kad nëra jo-kiø demagogijø apie valstybinio ly-gio reikðmes ir prasmes. Nesijauèia

ir versliuko (paraiðkø raðymas irgiverslo forma) tvaiko. Negalima nu-tylëti ir apie tai, kad ðiame renginy-je ne paskutiná vaidmená atliekabendruomeniðkumo skatinimas (at-rinktas labai miðrus kûrëjø sàsta-tas). Netgi jei ávardinsime renginátiesiog labai kokybiðku laisvalaikiu,tai në kiek netrukdo pastebëti, kadBotanikos sodo pievose ir prosky-nose yra iðties jautriø ir ádomiø kû-riniø. Pavyzdþiui, prie konceptua-lios tradicijos priskirèiau ÞidrijosJanuðaitës „Kelià“. Kûrinio galimanet nepastebëti – tai á takø viduráiðilgai suðluotas kauburëlis, kuris at-kartoja tako vingius. Ið kelio pavir-ðiaus sustumta linija ágyja kelrodþiofunkcijà, tampa vedliu. Intervenci-ja á gamtà, aplinkà visiðkai minimali,taèiau jausmas apima labai geras:dalyvavimo slaptame sàmoksle(slapti þenklai) ir buvimo atidaus,bet neákyraus dëmesio centre.

Paminëtinas ir „Projektas Y“(Aistë Virðulytë, Domas Burnickis,Vitalij Èerviakov), kur tarp trijø ávienà suaugusiø kamienø kûrinio

autoriai átaisë ðuliná – veidrodá ir trisvandens garsus transliuojanèias au-sines. Tarsi ir nëra kà labai anali-zuoti, bet itin paveiku. Norisi gal-voti apie tai, kad gamta sugebasukurti nustebimo akimirkas, ypaèjø gali tikëtis Botanikos sode. Betkai prie to prisijungia ir meninin-kai, apie nuobodulá tikrai pamirði.

Apibendrinant daugiau kaip 20sodo teritorijoje esanèiø kûriniø,juos galima grubiai skirstyti á dvi ka-tegorijas: ásiverþusiø á aplinkà ir pa-nirusiø, susiliejusiø su ja. Vieni uþ-siuva upelá, aprengia medþius,palieka nematomø slidininkø nuo-tykiø pëdsakus, kiti pratæsia vora-tinklá, medþio augimo logikà ir taiptoliau. Jautriausi man pasirodë tie,kurie susiliejo su gamta tarsi pra-tæsdami menamus pokalbius.

Paroda veikia iki spalio 29 d.Vilniaus universiteto Botanikos

sodas Kairënuose (uþ Dvarèioniø)atidarytas pirmadieniais–ðeðtadie-niais 10–20 val.; nuo spalio 1 d. 10–19 val.

gai apeliuoja á þiûrovà savo intelek-tualiniais argumentais ir emociðkaiákrautais naratyvais. Karðtà lieposdienà istorija nukreèia ðalèiu ir bru-talumu. Iliustracija kino kronikoje:Vileiðio aikðtë, Kaunas, 1940-øjøspalis. Þvarbiame nespalvotame lie-tuje neapsakomai suvargusi okupa-cinë kariuomenë. Ir beviltiðkiausiatai, kad sovietinë okupacija nenu-traukë jokio tariamo „lietuviðkoaukso amþiaus“. Bijau, kad 1940-iejitebuvo vieno autoritarinio reþimopergalë prieð kità autoritariná reþi-mà. Laimë, istorija taip pat byloja,kad në viena diktatûra nëra pajëgisunaikinti individualaus þmogauskûrybiðkumo ir iðradingumo. Tikðios baikðèios ir negrabios okupa-cijos dailës kontekste galime tinka-mai ávertinti 7-ojo deðimtmeèio lie-tuviø menà ir architektûrà: nedidelá,bet galingà estetikos, profesionaliz-mo ir atgyjanèio gyvenimo triumfà.

Paroda veikia iki 2011 liepos 15 d.Istorinë LR Prezidentûra Kaune

(Vilniaus g. 33, Kaunas) atidarytaantradieniais–sekmadieniais 11–17 val.

Ksenija Jaroðevaitë, Vladas Urbanavièius ir Mindaugas Navakas parodoje„Po raudonàja þvaigþde: Lietuvos dailë 1940–1941 m.“

Rûta Norvilaitë. „Siurblys“

A . B A L T Ë N O N U O T R .


K i n a s

Ðiandien prasideda TarptautinisKauno kino festivalis. Jo rengëjaipasirinko Lietuvoje neáprastà stra-tegijà – jie rodys filmus ið aukðèiau-sios lentynos, kuriø kitø festivaliøorganizatoriai kartais net nedrástarodyti dël pernelyg sudëtingø temøir neáprastos kino kalbos. Tai – nepavirðutiniðki festivaliniai blizguèiaiar antrojo eðelono kinas, kuris pas-taraisiais metais, deja, toks populia-rus ir Lietuvoje. Festivalio progra-mos „Platus kampas“, „Tapatumai“pristatys garsiausius praëjusio kinosezono filmus, apdovanotus festiva-liø prizais bei pelniusius kritikø pri-paþinimà. Programos „Visos mû-zos“ ir „Muzika, keièianti pasaulá“skirtos muzikos, filmø apie menàbei menininkus gerbëjams. Ðiemetdaug dëmesio bus skirta ir anima-cijai – rengiama Piotro Dumaùosretrospektyva, á kurià atvyks ir patsreþisierius, bus pristatoma latviø,estø bei slovënø „stopkadrinë“ ani-macija. Animaciniams filmamsskirta ir atskira programa. Jie busrodomi ir keliose Tarptautinio Kler-mono-Ferano (Prancûzija) trumpometraþo filmø festivalio laureatuspristatanèiose programose. Bus su-rengtos ir kino filosofo Bélos Tarro(jis taip pat laukiamas festivalyje)bei lietuviø videomenininko Dei-manto Narkevièiaus retrospektyvos.Taip pat ðiemet festivalis siûlo ir vai-kams skirtà programà „Dramblys“.Kaune apsilankys visas bûrys sve-èiø. Bus surengti ir edukaciniai ren-giniai („Mediadesk“ mokymai „Ki-no kûrëjo ABC“), diskusija apiesinefilijà ir kino teatrà, kurioje da-lyvaus filosofai bei menininkai, susi-tikimas su maskvieèiu kinotyrininkuKirilu Razlogovu, skirtas ðiuolaikineikino kritikai, bei performansas, pri-simenant 1984 m. Kaune filmuotàAleksandro Zacharovo „Nemato-mà þmogø“, kuriame vienà pagrin-diniø vaidmenø sukûrë RomualdasRamanauskas.

Spalio 1–10 d. festivalis vyks Kau-ne, „Forum Cinemas“, 11–17 d. –Vilniuje, „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“.Taèiau ne visi filmai atkeliaus á Vil-niø, tad bûkite budrûs (daugiau in-formacijos apie tai www.kinofestiva-lis.lt) ir gero kino keliaukite á Kaunà.

1. „Dëdë Bûnmis, kuris prisime-na savo praeitus gyvenimus“ („LungBoonmee Raluek Chat“, reþ. Api-chatpong Weerasethakul, Vokieti-ja, Ispanija, Prancûzija, JungtinëKaralystë, Tailandas, 2010). Ðiøme-tis Kanø kino festivalio „Auksinëspalmës ðakelës“ laimëtojas – ne tikfilmas, bet ir videoinstaliacijos „Pri-mitive/Phantoms of Nabua“ dalis.Todël ne vienam kritikui kilo klau-simas, ar tai filmas tikràja to þodþioprasme, ar tik judanti forma, kuriskatina abejones tik vienos tikrovësegzistavimu. Keturiasdeðimtmetistailandietis Apichatpongas Weera-sethakulas þavisi savo ðalies legen-domis ir mitais. Filmas prabyla apiereinkarnacijà, fotografijà ir kinà.Pastarasis reþisieriui yra árodymas,

kad reinkarnacija egzistuoja: jei ki-ne ámanoma sukurti paralelines gy-venimo versijas, vadinasi, jos galiegzistuoti ir realybëje. Filmo hero-jai – gyvieji, mirusieji, dvasios, pa-siðviesdami þiebtuvëliais eina perdþiungles, kur ðmëkðèioja þmogbeþ-dþioniø figûros. Jie suranda grotà,ið kurios pereinama kiton gyveni-mo pusën. Pasak reþisieriaus ger-bëjø, tai – paslaptingas, haliucinuo-jantis, ritualiðkai lëtas filmas.

2. „Miðkas“ („Las“, reþ. Piotr Du-maùa, Lenkija, 2009) ir reþisieriausanimaciniø filmø retrospektyva.Vaidybinis garsaus animatoriausdebiutas „Miðkas“ – tai filosofinëparabolë apie tëvà ir sûnø. Mirðtan-tis bejëgis tëvas guli lovoje, sûnus jáprausia ir maitina tarsi vaikà. Taèiaumintyse (ar sapnuose) jie susikei-èia vietomis. Tëvas dràsiai þengiamiðku, paskui já atsilikæs seka sûnus.Filme nëra þodþiø – tik egzistenci-ná nerimà þadinantys miðko, ðeðë-liø ant ákaitusios kambario, kuria-me guli tëvas, krosnies, ir lauþo,kuriame tëvas sudegina sûnø, vaiz-dai. Operatoriaus Adamo Sikoroskamera, regis, skverbiasi ne pro mið-ko tankmæ ar finale plaukia pasro-viui tamsia upe, kuria iriasi tëvas.Jis prasiskverbia gilyn, ten, kurgimsta sapnai ir fantazijos, tai, kàvadiname kolektyvine atmintimi irarchetipu. Piotras Dumaùa uþimasvarbià vietà lenkø animaciniame ki-ne. Jo sugalvota animacijos techni-ka – raiþinys ant gipso – leido reþisie-riui sukurti ypatingos vidinës átamposreginá. Dumaùos ekranizuoti Fiodo-ro Dostojevskio kûriniai ar FranzoKafkos biografija atvërë naujas ani-macinio kino galimybes perteiktitai, kas nematoma.

3. „Pakvaiðusi pagalba“ („Ñóìà-ñøåäøàÿ ïîìîùü“, reþ. BorisasChlebnikovas, Rusija, 2009 m).Permetus akimis ðio kameriðko fil-mo sinopsá atrodytø, kad laukiadar viena komedija apie provincia-lo nuotykius þiaurioje Maskvoje. Ájà uþdarbiauti atvyksta padorus irtingus baltarusis Jevgenijus. Did-miestyje jis netrukus apvagiamas,primuðamas, netenka batø. Neþi-nia, kaip bûtø pasibaigusi Jevgeni-jaus „vieðnagë“, jei jo nebûtø priglau-dæs pamiðëlis inþinierius. Inþinieriusyra apsëstas manijos daryti gerusdarbus. Chlebnikovas nekuria ko-medijos. Greièiau tragikomedijà,

kuriai bûdingas subtilus psicholo-gizmas. Kad tuo ásitikintum, pakan-ka vienos scenos, kai iðalkæs, bet ge-rai iðauklëtas Jevgenijus nedrástavalgyti inþinieriui atneðtos viðtos.Bet kartu filmas – tai ir subtilus þai-dimas pasàmonëje vis dar slypinèiasovietine patirtimi (kino, ávaizdþiø,simboliø). Todël filmas, kurio siu-þetas pasaulyje greièiausiai bus su-voktas kaip ðiuolaikiðka Don Kicho-to ir Sanèos Pansos istorija, buvusiøsovietiniø geografiniø erdviø gyven-tojui neiðvengiamai primins kroko-dilà Genà ir Kûlverstukà. Vienamekadre reþisierius net neslepia uþuo-minos: Jevgenijus netyèia prisiglau-dþia prie ant sienos kabanèio olim-pinio meðkiuko paveikslëlio ir priejo galvos staiga „prilimpa“ ausytës.Absurdiðkoje didmiesèio kasdieny-bëje pamiðæs inþinierius, regis, vie-nintelis iðsaugojo garbës, padorumosàvokas. Kitas dalykas, kad tos sà-vokos inþinieriaus galvoje neatsieja-mos nuo sovietinio mentaliteto. Kaisekdamas bûtent juo inþinieriusbando gerinti pasikeitusá pasaulá, iðpradþiø pasiutiðkai juokinga, o pas-kui – labai liûdna.

4. „Ðantrapa“ („Chantrapas“,reþ. Otaras Joselianis, Prancûzija,Gruzija, 2009). Prancûzijoje jau nevienà deðimtmetá kuriantis gruzinøreþisierius ðiame filme apibendrinasavo kelià. Tai nostalgiðka ir komið-ka kûrëjo – poeto autobiografija.Sovietinës Gruzijos cenzorius,plekðnodamas Joselianiui per petá,sako: „Tai, kà jûs darote, yra graþu,bet mes negalime to leisti.“ Pran-cûzø prodiuseris ið esmës daro tàpatá. Taèiau „Ðantrapa“ – ne politi-nis filmas, o burlesko ir poetinës pa-sakos miðinys. Amþinai jaunà filmoherojø lydi tamsiaodë sirena, kurijá pasiima á gelmæ, bet kartu ir á ðvie-sà. Ðiemet Kanuose pristatydamasfilmà reþisierius sakë: „Svarbiausia –ne kurti kinà, svarbiausia yra per-teikti þiûrovui tikrà, gyvà mintá. Nepublikai, tik konkreèiam þiûrovui.Publika nemàsto.“

5. Vengrø reþisieriaus Bélos Tar-ro retrospektyva. Didelis Tarro ger-bëjas amerikieèiø reþisierius GusasVan Santas raðë: „Mane labai pa-veikë Bélos Tarro filmai. Jie – visainaujo kino pradþia. Tarro kûrybasusijusi su mokëjimu kontempliuo-ti gyvenimà taip, kaip nepamatysiðiuolaikiniuose filmuose. Ði kon-

templiacija priartëja prie autentið-ko gyvenimo ritmo, atrodo, jog ste-bi naujo kino gimimà. Tarras yravienas ið nedaugelio tikrøjø kino vi-zionieriø.“ 1955 m. gimæs reþisie-rius lyginamas su Miklósu Jancsó,Michelangelo Antonioni, Andreju-mi Tarkovskiu ir Aleksandru Soku-rovu. Pirmà mëgëjiðkà filmà Tarrassukûrë bûdamas ðeðiolikos. 1981 m.jis baigë reþisûrà Budapeðto aukð-tojoje kino mokykloje. Ið pradþiø jofilmø temos siejosi su 9-ojo deðimt-meèio visuomenës problemomis,pagrindiniai personaþai buvo mar-ginalai. Vëliau Tarrà ëmë labiau do-minti metafiziniai klausimai, þmo-gaus prigimties problemos, vienatvë,psichikos deformacijos ir neágalu-mas. Tarro kino kalba yra savita, jipasiþymi pusiau dokumentine na-racija, alineariniu istorijos pasako-jimu, ilgais, niûriais, hipnotizuojan-èiais, natûralistiðkais kadrais.Septynias su puse valandos trunkan-tis pagal Lãszló Krasznahorkai ro-manà sukurtas filmas „Ðëtono tan-go“ laikomas vienu svarbiausiø10-ojo deðimtmeèio kûriniø, jis ið-plëtë kino kalbos ribas.

6. „Vilkelis“ („Âîë÷îê“, reþ. Va-silijus Sigariovas, Rusija, 2009).Garsaus ðiuolaikinio dramaturgokino debiutas – tarp geriausiai ver-tinamø pastarøjø metø rusø filmø.Tai sudëtingø motinos ir dukterssantykiø drama. Ði niûri pasaka su-augusiems apie nemylimà dukteráir jos mamà ir prasideda pasakið-kai: mama tvirtina, esà mergaitëanksèiau buvo vilkelis, kurá atradokapinëse. Mergaitë auga, paþástapasaulá, bet jos prisiriðimas prienuolat nuo jos bëganèios mamosnesikeièia, todël istorija negali baig-tis laimingai.

7. „Libanas“ („Levanone“, reþ.Samuel Maoz, Vokietija, Prancûzi-ja, Izraelis, 2009). Filmas prikelia9-ojo deðimtmeèio Izraelio ir Liba-no karo ávykius, kuriuose dalyvavoir pats reþisierius. Praëjusiø metøVenecijos kino festivalyje triumfa-væs Samuelis Maozas ákelia þiûro-vus á prieðiðkà ir klaustrofobiðkàerdvæ – tanko vidø. Herojai – tankoágula, neturinti në krislelio didvyrið-kumo ar kovingumo. Reþisieriustvirtina taip norëjæs pasinaudoti sub-jektyvia atmintimi. Ji turëjo bûti sa-

votiðkas filtras. Maozas nenorëjo,kad þiûrovai tik suprastø filmà.Svarbiausia buvo, kad pajustø. To-dël reþisierius ir ieðkojo bûdo, kaippriversti þiûrovus susitapatinti supersonaþais.

8. „Adriena Pal“ („Pãl Adrienn“,reþ. Ãgnes Kocsis, Prancûzija, Veng-rija, Austrija, Nyderlandai, 2010).Tai pasakojimas apie apkûnià mer-ginà Piroðkà, kuri dirba su nepagy-domais ligoniais. Bet Piroðka visið-kai abejinga jà supanèiai tikrovei,taip pat ir mirèiai. Vienà dienà li-goninëje atsiduria Adriena Pal. Taipvadino ir geriausià Piroðkos vaikys-tës draugæ. Ji nusprendþia suþino-ti, kas atsitiko beveik 20 metø ne-matytai Adrianai ir iðsirengia ákelionæ. Sutikti þmonës pasakosskirtingas, kartais viena kità panei-gianèias versijas. Ðis originalios for-mos filmas prabyla apie atmintiesnepastovumà ir apie tai, kad mûsøgyvenimas niekad nebûna toks, apiekoká svajojome. Be to, Adrienos pa-ieðkos yra tik pretekstas Piroðkai su-prasti, kaip ji pavirto, á kasdienybësletargà nugrimzdusia moterimi.

9. „Pica Auðvice“ („Pizza in Aus-chwitz“, reþ. Moshe Zimerman, Iz-raelis). Svarbiausiais dokumentiniokino festivaliø Amsterdame, Kro-kuvoje prizais apdovanoto filmo he-rojus Danny Chanochas iðgyvenoHolokaustà. SeptyniasdeðimtmetisDanny kartu su sûnumi ir dukravyksta á vietas, kur prabëgo vaikys-të – Lenkijà ir Lietuvà. Jis nori pa-sidalyti tragiðkiausiais savo gyveni-mo prisiminimais, taèiau kelionëvisai ne tokia, kokià jà sumanë Dan-ny. Joje nuolat ryðkëja kartø skir-tumai. Reþisierius nori suprasti, kasðiuolaikiniams jauniems þydams yraHolokaustas.

10. „Dviese ant bangos“ („Deuxde la Vague“, reþ. Emmanuel Lau-rent, Prancûzija, 2009). Nors ðis pa-sakojimas apie audringai pasibaigu-sià dviejø prancûzø Naujosios bangoskûrëjø – Jeano-Luco Godard’o irFranšois Truffaut draugystæ – neste-bina naujais atradimais ir nesuteikianaujos perspektyvos, jame daug ádo-mios archyvinës medþiagos, iliustruo-janèios abiejø reþisieriø kûrybà.

PARENGË Þ . P.

Niûrios pasakos ir kiti ðedevrai„7md“ rekomenduoja deðimt Tarptautinio Kauno kino festivalio filmø

„Dëdë Bûnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“

„Ðëtono tango“


Spalio 8 d. Rusø dramos teatreir 9 d. Kauno dramos teatre „SmedsEnsemble“ (Suomija) ir „AudronioLiugos produkcija“ pristatys videoins-taliacijos „Gyvasis vyðniø sodas“premjerà. Instaliacijos autoriai – Vil-le Hyvönen (Suomija) ir Lennart La-berenz (Vokietija).

2009–2010 m. Vilniuje buvo ágy-vendintas unikalus kûrybinis pro-jektas „Vyðniø sodas“ pagal Anto-no Èechovo pjesæ. Idëjos autoriusir reþisierius – Kristianas Smedsas,vienas ið iðkiliausiø ðiandieniniøsuomiø teatro menininkø, dailinin-kë – Jûratë Paulëkaitë. „Vyðniø so-de“ dalyvavo lietuviø teatro asme-nybës Juozas Budraitis, VirginijaKelmelytë, Jonas Vaitkus, VytautasAnuþis, Gytis Padegimas, AldonaBendoriûtë, Dainius Gavenonis,Rasa Samuolytë, Paulius Budraitis,Irina Lavrinoviè, Benas Ðarka.

„Vyðniø sodas“ nëra áprastas sce-nos meno kûrinys. Tai – tæstinis kû-rybinis procesas, kuriame, pasitel-kus ávairiø meno formø – teatro,kino, muzikos ir performanso – sin-

tezæ ieðkoma atsakymø á klausimusapie kûrybos prasmæ, atminties ver-tæ ir vertybiø kaità. Èechovo pjesëpasitelkiama kaip metafora, pade-danti apmàstyti kultûros vietà lai-ko tëkmëje ir prisiminti jau Anapi-lin iðëjusius mûsø kultûros „vyðniøsodo“ kûrëjus.

„Ðiandien mes vël susiduriame suklausimu – kur gali gimti meninëtiesa? Tokia tiesa, kuria galëtume

pasidalint su kitais“, – klausë Kris-tianas Smedsas ir, subûræs skirtin-gø teatro menininkø bendruomenæ,ieðkojo ðios tiesos toli nuo teatriniogyvenimo ðurmulio. Ið pradþiø bu-vo tik apleistas sodas Vilniaus prie-miestyje su senais vaismedþiais irnedideliu vasarnamiu – nykstanèioVilniaus peizaþo dalis. Jà sparèiaikeièia naujas urbanistinis miestoveidas, kurio pëdsakai pastebimi ir

priemiesèiuose. Tokiø erdviø ðian-dien yra daugelyje Europos mies-tø. Tai – atminties erdvës, tampan-èios „vyðniø sodo“ prieðistore.„Vyðniø sodo“ kûrybinæ grupæ su-daro labai ávairûs lietuviø teatrinëskultûros atstovai. Kai kuriuos bu-vusius bendraþygius likimas iðblað-kë po pasaulá. O visus sujungë „Vyð-niø sodo“ idëja. Ið tikrøjø jie ir yratikrasis „vyðniø sodas“, kûrybinësbendruomenës utopija ðiandienia-me pasaulyje.

Po ðámet „Naujosios dramos ak-cijoje“ ávykusios premjeros kitàmet„Vyðniø sodas“ yra pakviestas átarptautinius festivalius Seule irVienoje. Ið „Vyðniø sodo“ repetici-jø sukurta videoinstaliacija „Gyva-sis vyðniø sodas“ yra projekto dalisir kartu jo tàsa, siekiant apmàstytigiluminius ðiuolaikinio teatro poky-èius. Ðámet lapkrièio mën. instalia-cija bus pristatyta Maskvoje rengia-mame tarptautiniame festivalyje„Naujasis Europos teatras“.

Rusø dramos teatre „Gyvasis vyð-niø sodas“ bus parodytas tarptauti-

Lëtinë kedofilija ið lietuviðkø te-levizijø vis dar nesitraukia, bet, re-gis, ima rastis nauja liga, kurià þadi-na Kristinos Brazauskienës milijonai.Siuþetas ir vël melodramiðkas – mei-lë, melas, pinigai, mirtis, tik be per-versijos atspalvio. Bus darbo Ro-bertui Persevièiui, Arûnui Robënui,Pranui Toriui (kas neþinote, jie –„Dràsos kainos“ autoriai). Kad irkà sakytumët, þodis „chaltûra“ ge-riausiai apibûdina ne tik lietuviðkusserialus, bet ir daugumà kitø pro-duktø. Nors antradienio vakare perLTV „Panoramà“ maèiau puikø siu-þetà, kuris, regis, turi visus poten-cialaus dokumentinio filmo ele-mentus. Siuþetas buvo apie tai, kaipseimûnai socialdemokratai pasi-kvietë energetikos ministrà, kaman-tinëjo já apie dujø sektoriaus reformàir nusprendë pareikðti interpeliacijà.Turtingi seimûnai – buvæ komunis-tai, o dabar socialdemokratai, be-veik nesislëpdami rûpinosi, kad tikministras Sekmokas nesugadintølietuviø dujininkø santykiø su Ru-sija. Tai buvo pagrindinis ir, ko ge-ro, vienintelis socialdemokratø ar-gumentas. Ministras bandë jiemspaaiðkinti, kodël reikia reformø, betðie net nesiklausë. Diskusijos turi-nys ir dalyviø argumentai per keliassiuþeto minutes sukûrë iðsamø irapibendrinantá lietuviø socdemøportretà. Tas susitikimas man pasi-rodë net metaforiðkas. Vienoje vie-toje susiduria gyvybiðkai svarbusvalstybës klausimas, socdemø inte-resai, negrabiai pridengti jiemsáprastais demagogija ir cinizmu, irvisi dvideðimt nepriklausomybësmetø, per kuriuos buvæ komunistø

partijos nomenklatûrininkai trans-formavosi á tautos iðrinktuosius irmilijonierius. Abejoju, ar toks fil-mas turi ðansø. Ne tik todël, kad do-kumentiniø filmø televizijos kuriavis maþiau, bet ir todël, kad doku-mentinis kinas televizijoje daþniau-siai atlieka politikø aptarnavimofunkcijà – nesvarbu, ar tai bûtøpompastiðkas tûkstantmetis, ar nu-sipelniusio veikëjo portretas.

Kitø ðaliø televizijos kuria daugdokumentiniø filmø, tai jø misijosdalis. Mûsiðkiai televizijø veikëjaisavo misijà supranta kitaip. Todëlman pasirodë aktualus vienas laið-kas, kurá ðià savaitæ citavo rusø in-terneto tinklalapiai. ReþisieriusOlegas Dormanas atsisakë priimtiuþ filmà „Paþodinis vertimas“ jampaskirtà Rusijos televizijos akade-mijos premijà „Tefi“.

Padëkojæs visiems prisidëjusiemsprie to, kad aðtuoniø valandø fil-mas, kuriame vertëja Liliana Lun-gina pasakoja savo gyvenimo isto-rijà, patektø á ekranà, ir filmoþiûrovams, Dormanas raðo: „TarpAkademijos nariø, þiuri, steigëjø irt.t. yra þmoniø, dël kuriø mûsø fil-mas vienuolika metø negalëjo pa-tekti pas þiûrovus. Þmoniø, kurieniekina þiûrovus ir kurie pavertë te-levizijà pagrindiniu per paskutiniusdeðimt metø ávykusios visuomeninësir moralinës katastrofos faktoriumi.Vieni sëja ir kepa mums duonà, ki-ti visà gyvenimà praleidþia ðachto-je, jûroje arba karo tarnyboje, arbaprekiauja kioske. Ant iðsilavinusiø,màstanèiø þmoniø peèiø gula atsa-komybë prieð tuos, kurie ne taip ið-silavinæ ir ne tiek dvasingi. Gavæ á

rankas didþiausià valdþià, kurià, de-ja, turi mûsø televizija, jos vadovai,redaktoriai, prodiuseriai, þurnalis-tai negali daryti þiûrovø blogesniø.Jie neturi teisës demoralizuoti, pa-versti mûsø atmatomis, pikta, go-dþia, primityvia minia. Jieneturi teisës apdovanoti „Paþodinávertimà“. Lilianos ZinovjevnosLunginos sëkmë jiems nepriklau-so.“

Apie tai, kaip þiniasklaida mani-puliuoja minia, ið dalies kalba irStepheno Frearso filmas „Karalie-në“ (LTV, 2 d. 21 val.). Esu já prista-tinëjæs ne kartà ir kiekvienàkart su-prantu, kiek daug tame filmesluoksniø, kaip tiksliai analizuoja-mas valdþios ir jos ákaitais tapusiøþmoniø elgesys, koká nuostabø vaid-mená sukûrë Helen Mirren. Prisi-paþinsiu, á visus aristokratus þiûriuskeptiðkai ne tik todël, kad visi þmo-nës yra lygûs, bet ir todël, kad më-lynas kraujas iðsigimsta daþniau irkraupiau, taèiau po ðito filmo An-glijos karalienë man net atrodo sa-vaip simpatiðka.

Filmo veiksmas rodo dramatiðkàkaralienës Elþbietos gyvenimo mo-mentà 1997-øjø vasarà, kai þuvobulvarinës spaudos numylëtinëprincesë Diana, o karalienë de-monstratyviai uþsidarë nuo þiniask-laidos savo rûmuose Ðkotijoje. Betði stipri moteris ima suprasti, kadryðys tarp gedulo isterija besimë-gaujanèios tautos ir karalienës yrabûtinas. (Kad kiekviena liaudismëgsta gyvai stebëti savo valdovølaidotuves, parodë ir ðià vasarà di-dþiausio reitingo sulaukusi LTV,kelias dienas ið eilës rodþiusi atsi-

sveikinimà su Algirdu MykoluBrazausku.) Norëèiau atkreipti mie-lø skaitytojø dëmesá ir á tai, kad Fre-arsas filme pasakoja istorijà, kuriàvisi þinome ið tabloidø. Bet tà isto-rijà jam pavyko paversti iðmintingupasakojimu apie tai, kaip þmogusyra priverstas ásisàmoninti, jog at-sidûrë kitame pasaulyje, kur galio-ja visai kitos vertybës, o jis prie tonaujo pasaulio nesiderina.

Dar vienas kartojimas, kurio ne-galima praþiopsoti – Errolo Mor-riso dokumentinë juosta „Karo rû-kas“ (TV3, ðiànakt, spalio 1 d.00.25). Jos herojus – JAV turtuolisir politikas Robertas S. McNamaraliudija apie Vietnamo karà.

LTV lietuviðkà kinà ðeðtadieniaisið vëlyvo vakaro perkëlë á ankstyvà –Aistës Stonytës laida prasideda 18val. Atvirai sakant, abejoju, ar taigeras laikas, nes, man regis, sun-kiausia pakeisti kiekvieno ið mûsøsavaitgalio ritualus, bet pagyvensim –pamatysim. Ðá ðeðtadiená (2 d. 18.30)

Tiesa kiekvienà vakarà?Krësle prie televizoriaus

bus proga prisiminti 1997 m. Algi-manto Puipos „Vilko dantø karo-lius“. Pagal Leonardo Gutausko ro-manà sukurtas filmas perkels ápokario Lietuvà, pamatytà maþoberniuko akimis. Jo siurrealistinësfantazijos nuolat ásibrauna á baimësir skurdo valdomà tikrovæ.

Jonathano Demme 2002 m. fil-mas „Tiesa apie Èarlá“ (LNK, 4 d.22.40) yra populiaraus Stanley Do-neno filmo „Ðarada“ su AudreyHepburn ir Cary Grantu perdirbi-nys. Jauna moteris (Thandie New-ton) mirus vyrui suvokia, kad nie-ko neþinojo apie tikràjá jo gyvenimà.Tada atsiranda paslaptingas vyrið-kis (Mark Wahlberg), kurio pade-dama ji pradeda paþinti tiesà.

Televizijos taip pat kasdienmums þada daug tiesos. Kuo taidaþniausiai baigiasi, matyt, nerei-kia aiðkinti.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Neáprastas projektas tæsiasiVideoinstaliacija „Gyvasis vyðniø sodas“

nio festivalio „Sirenos“ programo-je (áëjimas laisvas). Idëjà pristatytiinstaliacijà Kauno dramos teatrepadiktavo èia vykstanti rekonstruk-cija ir teatro jubiliejus. Ðiandien netik keièiasi pirmojo mûsø profesio-nalaus dramos teatro pastatas, bettaip pat jame pradeda dirbti naujareþisieriø, aktoriø karta. 70-metáðvenèiantis teatras mena savo „vyð-niø sodo“ praeitá ir kuria ateities vi-zijà. Kokia ji bus – dar negalime pa-sakyti, taip pat ir Èechovo „Vyðniøsodo“ personaþai neþino, koks liki-mas laukia jø, kai sodo nebeliks.„Gyvojo vyðniø sodo“ su jame da-lyvaujanèiais garsiais lietuviø teat-ro menininkais, kûrusiais taip patir Kauno dramos teatro istorijà, pri-statymas yra kaip simboliðkas atsi-sveikinimas su teatro praeitimi irsiekis iðtiesti rankà ateièiai. Jø lû-kesèius ákûnys vakarà uþbaigsiantisGedimino Gelgoto ir jo vadovauja-mo Naujø idëjø kamerinio orkest-ro (NICO) pasirodymas.

ALP INF.

„Tiesa apie Èarlá“

D . M A T V E J E V O N U O T R .


S p a l i o 1 – 1 0

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 3 d. — Algimanto Kunèiaus paroda

„Rekonstrukcijos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jono Chruckio (1810—1885) kûrybos paroda

„Kultûrø dialogai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Lietuviø iðeivijos kûrybos paroda „Dovana

Nepriklausomai Lietuvai“

Marijos Ðvaþienës tekstilës ir tapybos paroda

„Erdviø trauka“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Vytauto Urbanavièiaus darbø paroda

„Sugràþinta ið praeities“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuviø liaudies muzikos instrumentai“

Fotografijø paroda „Léonard Misonne.

Pakeliui...“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

„Lietuvos dailë 2000—2010: deðimt metø“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Grupës „Local to Local“ retrospektyvinë

paroda

nuo 2 d. Plokðtinës raketø bazëje (Plokðtinë,

Plungës raj.) — paroda „Dvina Silo Art Complex“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“: Lenkija. Rafaùas Bujnowskis, Ray

Bartkus

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 2 d. — Vilniaus keramikos bienalë

Individualistø grupës istorinio paveikslo

paroda, skirta Þalgirio mûðio 600 m. jubiliejui

„Titaniko“ ekspozicijø salësMaironio g. 3

iki 9 d. — tekstilës paroda „Meninis veltinys“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 4 d. — festivalio „In Focus“ paroda —

Juliaus Pilecko „Fotoidentitetas“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 9 d. — Jurijaus Pavlovo (Kaliningradas)

fotografijø paroda „Miestas mieste“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 3 d. — jaunøjø bronzos liedinimo

simpoziumo „Gurgutis“ paroda

Bronzos liedinimo simpoziumas–paroda

„Skulptoriai skaito Donelaitá“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Elzës Sakalinskaitës juvelyrikos darbø

paroda „Aukso gijom klota…“

„Fluxus ministerija“Gedimino pr. 27

Paroda „Garsø fotografija“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

iki 10 d. — Arvydo Kaðausko tapyba

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

Rimtauto Gibavièiaus (1935—1993) kûrybos

paroda

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

iki 9 d. — simpoziumo „Veltinis 2010“ paroda

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Olego Jarovenko „Laiptinë Nr. 3“

„Domus“ galerijaLukðio g. 32

iki 9 d. — Broniaus Uoginto tapyba

Vilniaus Justino Vienoþinskiodailës mokyklaKonarskio g. 37

iki 6 d. — Timo Van Tuilo paroda „Babelis

apverstas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki 9 d. — paroda ,,Vizitinë kortelë. Mokyto-

jas/Mokinys“

Vilniaus mokytojø namaiVilniaus g. 39/6

Neringos Jagelevièiûtës tapyba

Seimo parodø galerijaGedimino pr. 53

nuo 1 d. — M.K. Èiurlionio fotografijø

paroda „Vis dar nepaþintas Èiurlionis“

Senamiesèio menininkø dirbtuvëTotoriø g. 22

Eglës Karpavièiûtës paroda „Science fiction.

Retrospektyva“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Lasaras Segallas: nuo Vilniaus iki

San Paulo“

„Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Rûtos Lipaitës vitraþo darbø paroda

Þydø kultûros ir informacijoscentro galerijaMësiniø g. 3A/5

nuo 7 d. — Matvejaus Basovo (Baltarusija)

paroda „Biblijos iðgyvenimai“

VU Botanikos sodo GamtosmuziejusKairënø g. 43

Rasos Noreikaitës-Miliûnienës ir Kristijono

Miliûno tapyba

VU Botanikos sode — þemës ir aplinkos

meno paroda „Iðlikimas“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Lietuvos raðto meno paroda

Festivalio „Kaunas Photo 2010“ paroda

„Duetai ir dvikovos“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Vaclovo Miknevièiaus gimimo metinëms

skirta paroda

Istorinë LR PrezidentûraVilniaus g. 33

„Po raudonàja þvaigþde: Lietuvos dailë

1940—1941 m.“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Kæstuèio Mikëno ir Algimanto Patamsio

keramikos darbø paroda „Abipus Atlanto“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Martino Parro fotografijø projektas „Tikras

pasaulis“

Tekstilininkës Loretos Ðvaikauskienës kûrinys

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Virginijaus Viningo paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Sigitos Maslauskaitës tapybos paroda

„Ðventieji, peizaþai, natiurmortai“

Kauno architektø sàjungaVilniaus g. 22

Fotomenininko Rimaldo Vikðraièio paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Martino Parro fotografijos

K L A I P Ë D A

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 4 d. — paroda „Vakarø vëjai 2010“

nuo 8 d. — ðiuolaikinio Rusijos–Lietuvos

meno projekto „Estetika VS Informacija“

paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 1 d. — Neringos Þukauskaitës paroda

„Sulaikytos nuotaikos“

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Tapybos, pieðiniø ir fotografijø paroda

„Klaipëdos avatarai“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

nuo 1 d. — Vytauto Tallat-Kelpðos kûrybos

darbø paroda „Po 25-eriø metø“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

nuo 1 d. — Èeslovo Lukensko kûrybos paroda

„Akumuliacija“

M O L Ë TA I

Galerija „Akcija M“Inturkës g. 4

iki 3 d. — Rûtos Eidukaitytës tapyba

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras1 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

2 d. 18.30 — A. Adamo „ÞIZEL“.

Dir. — A. Ðulèys

6, 7 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — M. Staðkus

8 d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Pitrënas

Nacionalinis dramos teatras1 d. 18 val. — „DIENOS IR DAINOS“

(dainos spektaklis, skirtas E. Piaf).

Reþ. — R. Morkûnas

2 d. 18 val. — R. Cooney „MEILË PAGAL

GRAFIKÀ“. Reþ. — A. Veèerskis

3 d. 18 val. — V. Kupðio „MAMATË“ (Ðatrijos

Raganos apysakos „Sename dvare“ moty-

vais). Reþ. — V. Kupðys (J. Miltinio dramos

teatras)

6 d. 18 val. — G. Grajausko „MERGAITË,

KURIOS BIJOJO DIEVAS“. Reþ. — J. Vaitkus

(Klaipëdos dramos teatras)

7 d. 15 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“

(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluski-

nas (Ðiauliø dramos teatras)

Maþoji salë

2 d. 16 val. — PREMJERA! Birutës Mar „UNË“

(U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais)

Reþ. — B. Mar

3 d. 14 val. — V.V. Landsbergio „ATEITIES

MIESTAS“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Kauno

valstybinis dramos teatras)

4 d. 19 val. — J. Kelero „58 SAPNAI“.

Reþ. — A. Kinderis (Alytaus miesto teatras)

8 d. 18 val. PREMJERA! — M. Korenkaitës,

J. Urnikytës, B. Vasauskaitës, J. Ðarkaus,

T. Þaibaus „ANTIGONË TAIP (NE MITAS)“.

Reþ. — I. Stundþytë („Atviras ratas“)

Vilniaus maþasis teatrasMonospektakliø festivalis „Atspindys“

5 d. 17.30 — A. Puðkino „GORIUCHINO

KAIMO ISTORIJA“. Aktoriaus S. Barkovskio

monospektaklis. Reþ. — A. Andrejevas

(Puðkino teatro centras, Sankt Peterburgas)

5 d. 20 val. — „AÐ ATVYKSTU“. A. Kairo ðokio

spektaklis („De Fakto“, Prancûzija)

7 d. 18.30 — PREMJERA! M. Ivaðkevièiaus

„MISTRAS“. Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras1, 7 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

2 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

3, 5 d. 18 val. — J. Vaitkaus „BARBORA IR

ÞYGIMANTAS“ (pagal J. Griniaus pjesæ

„Gulbës giesmë“). Reþ. — J. Vaitkus

8 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

9 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

Rusø dramos teatras1–3 d. 12, 18 val. — tarptautinis mëgëjø

teatro festivalis „Vilniaus rampa 2010“

4 d. 18 val. — vakaras, skirtas M. Cvetajevos

kûrybai. Skaitovë D. Jankauskaitë, pianistë

B. Vainiûnaitë

6 d. 19 val. — Teatriniai susitikimai.

V. Gaftas. „EPIGRAMOS IR VISA KITA“

7 d. 18 val. — PREMJERA! A. Èechovo „PAS

PAÞÁSTAMUS“. Reþ. — L. Adomaitienë

8 d. 18 val. — festivalis „Sirenos‘10“.

M. Macevièiaus „PRAKEIKTA MEILË“ (pagal

P. Sanajevo apysakà „Palaidokite mane uþ

grindjuostës“). Reþ. — A. Jankevièius

8 d. 21 val. — tarptautinis teatro festivalis

„Sirenos‘10“. Videoinstaliacija „GYVASIS

VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — V. Hyvönen

9 d. 17 val. — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

10 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „RAUDON-

KEPURAITË“. Reþ. — J. Ðèiuckis

10 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA

KARENINA“. Reþ. — E. Mitnickis

10 d. 19 val. — J. Pulinoviè „NATAÐOS

SVAJONË“. Reþ. — L.M. Zaikauskas (Èeliabins-

ko akademinis dramos teatras)

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

2 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI”.

Reþ. — A. Mikutis

3 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

9 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

2 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „PELENË”

(Ch. Perrault pasakos motyvais).

Reþ. — N. Indriûnaitë

3 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS” (pagal

K. Binkio poemà). Reþ. ir dail. — R. Drieþis

8 d. 10 val. — „MUSËS VESTUVËS“.

Reþ. — D. Petuchova (Maskvos teatras

„TriLika“, Rusija)

VGTU teatras-studija „Palëpë“2 d. 16.30, 19 val. — „KUBOAA“ (pagal

K. Hamsuno romanà „Badas“).

Reþ. — D. Braþiûnas

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras1 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

H. Ibseno „ÐMËKLOS“. Reþ. — A. Areima

2, 3, 5 d. 18 val. Ilgojoje salëje —

PREMJERA! A.M. Sluckaitës „ANTIGONË

SIBIRE“ (pagal J. Anouilh‘o „Antigonæ“).

Reþ. — J. Juraðas

7 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B.M. Kolteso

„SUGRÁÞIMAS Á DYKUMÀ“. Reþ. — A. Areima

8 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

H. Ibseno „ÐMËKLOS“. Reþ. — A. Areima

8 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

Kauno muzikinis teatras1 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Visockis

2 d. 18 val. — J. Kanderio, F. Ebbo, J. Maste-

roffo „KABARETAS“. Dir. — J. Geniuðas

3 d. 12 val. — T. Kutavièiaus, V. Palèinskaitës

„NYKÐTUKAS NOSIS“. Dir. — V. Visockis

„7md“ rekomenduoja

Dailë

Kai ÐMC monopolisto magija iðgaravo iðplitus internetui ir kitoms for-ce majeure, o ypaè atsiradus Nacionalinei dailës galerijai, tenka demonst-ruoti „raumenis“ imantis apibendrinanèiø etapiniø parodø, tokiø kaip „Lie-tuvos dailë 2000–2010: deðimt metø“. Maþai pavëlavæ, net 6 vietiniaikuratoriai pasistengë interpretuoti praëjusio deðimtmeèio dailës polëkius.Net jei visiðkai nesutiksite su kalbëjimo tonu, eiliná kartà suvaitosite, kadkai kurie dalyviai tinka bet kuriai temai ar kreivai ðypsositës klausdami iðkur atsirado tie menininkai, kuriems anksèiau nebuvo vietos madingoje„meno ðventovëje“, bet kuriuo atveju – apsilankyti bûtina. Ðiuolaikiniomeno centras (Vokieèiø g. 2, Vilnius) dirba antradieniais–sekmadieniais12–20 val. Paroda veikia iki lapkrièio 7 d.

Uþtenka iðgirsti, su kokia pagarba daugelis grafikø ir kitø srièiø daili-ninkø taria máslingojo Rimtauto Gibavièiaus pravardæ – „Gibas“, kad bû-tø pakurstytas smalsumas aplankyti maþytæ „Juðkus Gallery“ salytæ priepat áëjimo á Sereikiðkiø parkà. Èia iki spalio 20 d. veikia Rimtauto Gibavi-èiaus 75-meèiui skirta paroda, kur eksponuojami 7–9-ajame deðimtmeèiaissukurti grafikos darbai: linoraiþiniai, cinkotipijos ir ðilkografijos atspau-dai. „Juðkus Gallery“ (B. Radvilaitës g. 6b, Vilnius) dirba antradieniais–ðeðtadieniais 11–19 val.

Kinas

Belos Tarro ir Piotro Dumaùos filmø retrospektyvas Tarptautiniame Kau-no kino festivalyje, nes tai galimybë pamatyti filmus, liudijanèius unika-lias kino meno galimybes.


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

3 d. 18 val. — L. Falis „MADAM POMPADUR“.

Dir. — J. Janulevièius

6 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Visockis

7 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI ÈARITI“.

Dir. — J. Geniuðas

8 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

Kauno maþasis teatras2 d. 18 val., 7 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal

E. Ensler pjesæ „Vaginos monologai“).

Reþ. — V. Balsys

5 d. 19 val. — „LAUROS KOSMOSAS“. Reþ. ir

pjesës aut. — A. Dilytë

9 d. 18 val. — „ÞMOGUS MEDYJE“. Reþ. ir

pjesës aut. — V. Balsys

Kauno valstybinis lëliø teatras2 d. 12 val. — „PRINCESËS GIMTADIENIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

3 d. 12 val. — „DVI PADÛKËLËS PELYTËS“.

Reþ. — E. Piotrovska

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras1 d. 18.30 — PREMJERA! A. Þigaitytës

„FRANK‘EINSTAINAS — XXI AMÞIUS“.

Dir. — M. Barkauskas

2 d. 18.30 — I. Kalmano „ÈARDAÐO

KARALIENË“. Dir. — D. Zlotnikas

3 d. 15 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“.

Dir. — D. Zlotnikas

8 d. 18.30 — G. Kuprevièiaus „VERONIKA“.

Dir. — D. Pavilionis

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras2, 3 d. 18 val. — PREMJERA! C. Goldoni

„VIEÐBUÈIO ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Stepo-

navièiûtë

8 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos

kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras1 d. 18 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

2 d. 18 val. — P. Beaumarchais „FIGARO

VEDYBOS“. Reþ. — A. Pociûnas

3 d. 18 val. — S. Parulskio „VILNIUS —

DAKARAS“. Reþ. — K. Smoriginas („Domino“

teatras)

M A R I J A M P O L Ë

Dramos teatras2 d. 18 val. — V. Sigarevo komedija „MELO

DETEKTORIUS“. Reþ. — K. Smoriginas („Domi-

no teatras“)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija2 d. 17 val. Anykðèiø koplyèioje — J. Leitaitë

(mecosopranas), N. Ralytë (fortepijonas),

R. Beinaris (obojus). Programoje F. Schuber-

to, G. Sarti, B.H. Crusellio, C. Francko ir kt.

kûriniai

2 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë E. Bolkvadzë (fortepijonas,

Gruzija). Dir. — R. Ðervenikas. Programoje

A. Martinaièio, C. Saint-Saenso, P. Èaikov-

skio kûriniai

3 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, 4 d. 18 val. Alytaus kultûros ir

komunikacijos centre — Èiurlionio kvarte-

tas. Solistas E. Vanoosthuyse’as (klarnetas,

Belgija). Programoje F. Mendelssohno-

Bartholdy, W.A. Mozarto kûriniai


je salëje, — solistai pianistai — M. Sogny

fondo „SOS talentai“ (Ðveicarija) stipendi-

ninkai: D. Vdovinskytë, A. Radzevièiûtë,

G. Tatorytë, A. Kipiani (Gruzija). Vassilieva

(Rusija). Lietuvos kamerinis orkestras.

Programoje J. Haydno, W.A. Mozarto,

F. Liszto, L. van Beethoveno kûriniai


je salëje, — kamerinis orkestras „Kremerata

Baltica“ (meno vad. ir solistas G. Kremeris

(smuikas). Solistai G. Dirvanauskaitë (violon-

èelë), A. Puðkariovas (vibrafonas). Programo-

je A. Vivaldi, R. Ðerkðnytës, D. Tabakovos,

L. van Beethoveno kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas1 d. 18 val. Ðiauliuose, Didþiojoje „Saulës”

koncertø salëje, — V. Noreika ir jo mokiniai:

K. Glinskaitë (sopranas), G. Tiðkevièius

(tenoras), K. Damulis (tenoras), Ðiauliø

I muzikos mokyklos smuikininkø ansamblis

„Fiori musicali“ (vad. — N. Prascevièienë),

L. Giedraitytë (fortepijonas), N. Krikðèiûnë

(fortepijonas)

4 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv. Jonø

baþnyèioje — VU dramos trupë „Minimum“

(vad. — R. Venckus), V. Noreika ir jo solinio

dainavimo klasës studentai K. Glinskaitë

(sopranas), K. Damulis (tenoras), L. Giedrai-

tytë (fortepijonas)

6 d. 18 val. — „Ðiaulieèiø klubas“

10 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — Ðiauliø valstybinis kamerinis choras

„Polifonija“, vargonininkas B. Vasiliauskas.

Programoje R. Wagnerio, J. Busto, V. Miðki-

nio ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Lietuvos muzikos ir teatroakademijaDidþioji salë

1 d. 19.30 — G. Gelgoto ir Naujø idëjø

kamerinio orkestro NIKO koncertas. Koncer-

to sveèias kompozitorius P.M. Hamelis

(Vokietija). Solistë smuikininkë A. Jusionytë.

Programoje A. Pärto, Ph. Glasso,

P.M. Hamelio, G. Gelgoto kûriniai

4 d. 18 val. — ið ciklo „Absolventø koncertai“.

M. Deksnys (klarnetas) ir Styginiø kvartetas

„Akademija“: P. Kunca (I smuikas ),

D. Ðeðelgienë (II smuikas), G. Bratënas (altas),

R. Kalnënaitë (violonèelë). Programoje W.A.

Mozarto ir C.M. von Weberio kvintetai

5 d. 18 val. — Varðuvos F. Chopino muzikos

universiteto profesorius K. Gierýodas (forte-

pijonas). Programoje F. Chopino kûriniai

Juozo Karoso salë

6 d. 18 val. — vakaras, skirtas smuikininko

profesoriaus J. Urbos (1925–2007)

85-osioms gimimo metinëms. Vakarà veda

P. Radzevièius. Dalyvauja J. Dvarionas,

S. Mièelytë, A. Ðilalë, M. Augulytë (altas),

I. Vyðniauskaitë (fortepijonas), J. Kulikauskas

(violonèelë), K. Tumosa (smuikas), R. Valun-

tonis (fortepijonas). Programoje A. Dvoþako,

H. Vieuxtempso, M. Ravelio kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia3 d. 15 val. — ðventinis koncertas „Mokyto-

jau — Tau!“

Bernardinø baþnyèia2 d. 19 val. — baþnytinës muzikos koncertas.

Choras „Cantemus“ (Urugvajus, vad. —

S.M. Benia) ir Bernardinø baþnyèios choras

„Langas“ (vad. — R. Kraucevièiûtë)

Ðv. Jonø baþnyèia2 d. 18 val. — koncertas „Pie Jesu“. Dalyvauja

sopranai V. Maðèinskaitë ir L. Èeslauskaitë

bei vargonininkë G. Petrauskaitë. Programo-

je N. Bruhnso, A. Belazaro, M.K. Èiurlionio,

A.L. Webberio, V. Bellini ir kt. kûriniai

Ðv. Kazimiero baþnyèia5 d. 18.30 — vargonuoja B. Vaitkus. Progra-

moje F. Couperino, C. Francko, L. Vierne

kûriniai

Taikomosios dailës muziejus10 d. 16 val. — muzikinë programa „Rudens

divertismentas“. Kamerinis ansamblis

„Vilniaus arsenalas“ (fleitininkë L. Ðulskutë,

altininkas R. Romoslauskas, klavesinininkas

S. Okruðko) ir solistë O. Kolobovaitë (sopra-

nas). Programoje J.Ph. Rameau, W.A. Mozar-

to, A. Martinaièio ir M. Urbaièio kûriniai

„Juðkus Gallery“1 d. 16.30 — M. Deksnys (klarnetas) ir

styginiø kvartetas „Akademija“: P. Kunca,

D. Ðeðelgienë, G. Bratënas, R. Kalnënaitë.

Programoje W.A. Mozarto, C.M. von Weberio

kûriniai

Kazimiero Þoromskio namas-muziejusKalinausko g. 12

1 d. 18 val. — Lietuvos garbës konsulo ir

„SOS talentai“ prezidento M. Sogny ir

F. Shopino muzikos vakaras. Fortepijonu

skambins E. Bolkyadzë

KAUNAS

Kauno filharmonija1 d. 18 val. — Kauno miesto simfoninis

orkestras (vyr. dir. — M. Pitrënas), Kauno

valstybinis choras (meno vad. ir dir. —

P. Bingelis). Solistai O. Kolobovaitë (sopra-

nas), L. Mikalauskas (bosas), A. Anusauskas

(fortepijonas). Dir. — M. Pitrënas. Programo-

je G. Gershwino, E. Elgaro ir kt. kûriniai

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejus3 d. 16 val. — pianistas K. Gierýodas (Lenki-

ja). Programoje F. Chopino kûriniai

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salëFestivalis „Permainø muzika“

6 d. 18 val. — monospektaklis-opera „Izado-

ra“. Libreto aut. — D. Gintalas, kompozitorius —

J. Sakalauskas, reþ. — A. Jankevièius

Klaipëdos universiteto Menøfakulteto salë1 d. 18 val. — kompozitoriaus R. Ðileikos

autorinis jubiliejinis koncertas. Dalyvauja

Klaipëdos kamerinis orkestras. Solistas

P. Geniuðas (fortepijonas), choras „Aukuras“,

solistai ir ansambliai. Koncerto vedëja

muzikologë D. Kðanienë

V a k a r a i

Raðytojø klubas4 d. 17.30 — A. Marèëno sukaktuvinis

vakaras. Vakare dalyvauja poetas A. Marèë-

nas, literatûrologës V. Daujotytë, D. Mitaitë,

dainø autorius ir atlikëjas P. Girdenis. Vakarà

veda literatûros kritikas V. Sventickas

6 d. 17.30 — L. Ðimkutës autorinis vakaras.

Vakare dalyvaus poetë L. Ðimkutë, literatû-

rologas R. Tamoðaitis, literatûros kritikë

R. Dragenytë, pianistas R. Juðkaitis

Nacionalinë dailës galerija7 d. 20 val. — Architektûros [pokalbiø]

fondas. Modernizmas.lt: átakos, ideologijos,

palikimas. M. Drëmaitë, V. Petrulis „Moder-

nizmas sovietmeèio Lietuvoje: utopijos

gimimas ir þlugimas“

Lietuvos nacionalinis muziejus7 d. 17 val. — J. Bruverio paskaita „Istorija

lietuviø operoje“

Vilniaus mokytojø namai1 d. 12 val. Svetainëje — VU Muzikos

katedros dëstytojai bei Vilniaus B. Jonuðo

muzikos mokyklos moksleiviai ir pedagogai

1 d. 9–18 val.; 2 d. 9–15 val. Kiemelyje,

Vilniaus gatvëje — paroda—mugë „Sodo

kraitë“

2 d. 11 val. Svetainëje — mokytojø literatø

„Spindulio” draugijos literatûrinis susitikimas

3 d. 15 val. Svetainëje — Kupiðkënø popietë

5 d. 17 val. Didþiojoje salëje — rusø roman-

sø mylëtojø klubo „Melos“ vakaras

7 d. 18 val. Svetainëje — Dzûkø vakaras

liaudies dainininkës J. Jurkonienës 100-èiui

6 d. 16 val. Svetainëje — Kurðëniðkiø

popietë

8 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës sezono pradþios koncer-

tas. Dalyvaus S. Bareikis, G. Lukðas,

K. Gudmonaitë su M. Zemlecku ir grupë

„Akustinis fotelis“

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Aitvarai : [romanas] / Romain Gary ; ið prancûzø kalbos vertë Pranas Bieliauskas. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, 2010 (Kaunas : Indigo print). – 343, [1] p. – (“Baltø lankø” rinktinë

proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-380-0

Asmeninës prieþastys : romanas / Lucy Monroe (Lusi Monro) ; [ið anglø kalbos vertë Lina

Kulikauskienë]. – Vilnius : Svajoniø knygos, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 186, [1]

p. – (Svajoniø romanai, ISSN 1822-6825. Jausmø egzotika). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-

609-406-118-9 : 9 Lt 40 ct

Gyvenimas – tai keistas sielos skrydis : [poezija] / Giedrë Mièiûnienë. – [Utena : Utenos Indra],

2010 (Utena : Utenos Indra). – 59, [1] p. – Tiraþas [150] egz. – ISBN 978-609-8004-46-5

Gyvenimo sûkuriuose : gydytojo prisiminimai / Bronius Bratkauskas. – Vilnius : Andrena, 2010

(Ukmergë : Ukmergës sp.). – 109, [3] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-

9986-37-056-7 (ár.)

Kelionës pradþia : romanas / Nina Harrington ; [ið anglø kalbos vertë Filomena Vaitiekutë]. – Vilnius :

Svajoniø knygos, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 186, [1] p. – (Svajoniø romanai, ISSN

1822-6825. Romantika). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-406-123-3 : 9 Lt 40 ct

Meèetës namai : [romanas] / Kader Abdolah ; ið olandø kalbos vertë Birutë Mumënaitë. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2010 (Kaunas : Indigo print). – 405, [1] p. – (Ðiuolaikinë proza,

ISSN 2029-2570). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-379-4

Meida : [apysaka] / Daiva Skuolytë ; [pieðiniai Gintarës Pociûtës]. – [Kaunas : Naujasis lankas], 2010

(Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 94, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-03-627-2

Meilë Toskanoje : romanas / Susan Stephens (Siuzana Stefens) ; [ið anglø kalbos vertë

Rimantas Vitkus]. – Vilnius : Svajoniø knygos, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 186,

[1] p. – (Svajoniø romanai, ISSN 1822-6825. Jausmø egzotika). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN

978-609-406-119-6 : 9 Lt 40 ct

Meilëje / Hipis Pradþiapatis. – [Vilnius : Puntukas], 2010 (Vilnius : Puntukas). – 167, [1] p. –

Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9986-794-52-3 (ár.)

Stipriau uþ baimæ : romanas / Jane Porter ; [ið anglø kalbos vertë Virginija Rupðienë]. Tekëk

uþ manæs : romanas / Kate Walker (Keitë Volker) ; [ið anglø kalbos vertë Vaida Banytë]. – 2-

oji laida. – Vilnius : Svajoniø knygos, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 366, [1] p. –

(Svajoniø romanai. Duetas : rudens duetas ; 2010, Nr. 3). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-

406-116-5 : 12 Lt 99 ct

Vedæs verslà : romanas / Elizabeth Bevarly ; [ið anglø kalbos vertë Saulë Pauplytë-

Markevièienë]. – Vilnius : Svajoniø knygos, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 186, [1]

p. – (Svajoniø romanai, ISSN 1822-6825. Aistra). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-406-

121-9 : 9 Lt 40 ct

XX amþiaus literatûros teorijos: konceptualioji kritika / [parengë Auðra Jurgutienë]. – Vilnius :

Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). – 465, [1] p. – Tiraþas

[1000] egz. – ISBN 978-609-425-024-8 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Garsiausios pasaulio pasakos / [ið prancûzø kalbos Margarita Ðeðkuvienë ; iliustravo Sophie

Beaujard, Yves Beaujard, Cendrine Herrenschmidt ... [et al.]. – Kaunas : Vaiga, 2010 (Spausd.

Kinijoje). – 156, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-407-93-5 (ár.)

Gulbino pasaka / [Audrius Gelþinis ; iliustravo Antanas Brazauskas]. – Vilnius : Propago, 2010

([Vilnius] : BALTO print/Logotipas). – [28] p. : iliustr. – (Bertoldo pasakos). – Aut. nurodytas kn.

metr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-609-95199-0-6 : 8 Lt

Ið vieno kamieno : eilëraðèiai vaikams / Zita Gaiþauskaitë ; [dailininkë Alfreda

Steponavièienë]. – Kaunas : Judex, 2010 (Kaunas : Judex). – [17] p. : iliustr. – Tiraþas [3000]

egz. – ISBN 978-9955-748-76-2

Kaip Findusas, bûdamas maþas, ëmë ir prapuolë : [pasaka] / Sven Nordqvist ; ið ðvedø kalbos

vertë Raimonda Jonkutë ; iliustracijos autoriaus. – Vilnius : Nieko rimto, [2010] (Spausd.

Belgijoje). – [26] p. : iliustr. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-683-95-7 (ár.)

Kiti nutikimai orbitoje : [pasakaitës] / Gianni Rodari ; ið italø kalbos vertë Birutë Þindþiûtë-

Michelini ; iliustravo Lina Þutautë. – Vilnius : Nieko rimto, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). –

175, [9] p. : iliustr. – (H.Ch. Anderseno medalis). – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-683-

56-8 (ár.)

Laukinës gulbës ; Darþininkas ir ponai ; Kiekvienam savo vieta : pasakos / Hansas Kristianas

Andersenas ; [vertë Juozas Balèikonis ; iliustravo Auðra Èapskytë]. – Vilnius : Informacijos

vadybos agentûra, 2010 (Vilnius : Spauda). – 53, [13] p. : iliustr. + 1 garso diskas (CD). –

Nugar. antr.: Pasakos. – Tiraþas 4700 egz. – ISBN 978-9955-9979-2-4 (ár.)

Ponia Pelargonija : [pasakos] / Ona Jautakë ; [dailininkë Edita Suchockytë]. – [Vilnius] :

Kronta, 2009. – 121, [3] p. : iliustr. + 1 garso diskas (CD). – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-

609-401-066-8 (ár.)

Velykø metas : mini Biblija / atpasakojo Tine Lindhardt ; [ið danø k. vertë Aurelija Bivainytë] ;

iliustravo Annemette Bramsen. – Vilnius : Lietuvos Biblijos draugija, 2010. – [17] p. : iliustr. –

Virð. aut. nenurodyta. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-9986-790-72-3

ATSIPRAÐYMASAtsipraðau Mykolo Drungos, kad jo vardu filmo „Anarchija Þirmûnuose“

recenzijoje pavadinau reþisieriø Sauliø Drungà.

Þ IV I LË P IP INYTË


S p a l i o 1 – 7

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,

Atviros visuomenës instituto Pagalbos fondas Lietuvoje

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëDailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Sigita IvaðkaitëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis1—7 d. — Pelëdø karalystës sargai (3D, JAV) —

11, 13.40, 16.30, 17.40, 20.30

Palaidotas gyvas (Ispanija) — 12.20, 14.40,

17, 19.20, 21.45

Rezerviniai farai (JAV) — 11, 13.45, 16.30,

19, 21.30

9 d. — R. Wagnerio „Reino auksas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos! — 20 val.

1—7 d. — Apie meilæ ir kitus demonus

(Kolumbija, Kosta Rika) 11.20, 13.30, 15.45,

18.15, 21 val.

Amaya (Honkongas, Latvija) — 11.40, 14, 16,

18.30, 21.15

1, 4—7 d. — Pradþia (JAV, D. Britanija) —

14.40, 17.45, 20.45; 2, 3 d. — 11.20, 14.40,

17.45, 20.45

1, 4—7 d. — Marmadukas (JAV) — 14, 16.20;

2, 3 d. — 11.30, 14, 16.20

1—7 d. — Maèetë (JAV) 17, 19.30

Absoliutus blogis: pomirtinis gyvenimas

(D. Britanija, JAV, Vokietija) — 19.15, 22 val.

Vëþliuko Semio nuotykiai (3D, Belgija) — 12,

15 val.

Meilë per atstumà (JAV) — 18.40, 21.20

1, 4—7 d. — Þaislø istorija 3 (JAV) — 14.20;

2, 3 d. — 11.40, 14.20

Forum Cinemas Akropolis1—7 d. — Pelëdø karalystës sargai (3D, JAV) —

12.45, 15.30, 18.15


15.45, 18.30, 20.45

Rezerviniai farai (JAV) — 11.15, 13.45, 16.15,

18.45, 21.30

5 d. — Valgyk, melskis, mylëk (JAV) — 18 val.

1, 4—7 d. — Absoliutus blogis: pomirtinis

gyvenimas (D. Britanija, JAV, Vokietija) —14,

16.30, 19.15, 21.50; 2, 3 d. — 11.30, 14, 16.30,

19.15, 21.50

1, 4—7 d. — Amaya (Honkongas, Latvija) —

14.30, 16.45, 19.30, 21.40; 2, 3 d. — 12.15,

14.30, 16.45, 19.30, 21.40

1, 4—7 d. — Ðokis hip-hopo ritmu 3 (JAV) —

14.45, 17.30, 20.15; 2, 3 d. — 12, 14.45, 17.30,

20.15

1—4, 6, 7 d. — Pradþia (JAV, D. Britanija) —

15, 18, 21.15; 5 d. — 15, 21.15

1—7 d. — Meilë per atstumà (JAV) — 15.15,

17.45, 20.30

1, 4—7 d. — Katës ir ðunys: kaèiø kerðtas

(JAV) — 13.15; 2, 3 d. — 11, 13.15

2, 3 d. — Þaislø istorija 3 (JAV) — 12.30

1—7 d. — Ásikûnijimas (3D, JAV) — 21 val.

Vëþliuko Semio nuotykiai (3D, Belgija) — 10.15

„Skalvijos“ kino centrasVilniaus dokumentintiniø filmø festivalis

1 d. — Roberto Verbos filmø retrospektyva:

programa „Paskutinë vienkiemio vasara“ —

17 val.; 3 d. — programa „Ðventën“ — 20.10

1 d. — Þudanèios merginos (Norvegija) — 18.30

1 d. — Sàvartynas (D. Britanija, Brazilija) — 20.30

Paweùo Ùoziñskio filmø retrospektyva

2 d. — IV programa: Sùawomiras Mroýekas

pristato, Inventorizacija — 17 val.

2 d. — Premjera! „Að perëjau ugná“ (scen.

aut. ir reþ. A. Stonys) — 19 val.

2 d. — Nenetë (Prancûzija) — 21 val.

3 d. — Chemoterapija (Lenkija) — 17 val.

3 d. — Iðëjimas per suvenyrø krautuvæ (JAV,

Didþioji Britanija) — 18.20

Ciklas „Karlsono kinas“

3 d. — Eleonoros paslaptis (animac. f.,

Prancûzija, Italija) — 13 val.

1 d. — Maþylë (Austrija, Italija) — 15 val.

Vilniaus vaikø ir jaunimo filmø festivalis

2 d. — Stebuklingas medis (Lenkija) — 13 val.

2 d. — Krokodilai (Vokietija) — 15 val.

3 d. — Indënas (Olandija) — 15 val.

4 d. — programa „Trys kapeikos“ — 13 val

4 d. — programa „Slëpynës su savimi“ — 15 val.

4 d. — Jaunamartës daina (Prancûzija) — 17 val.;

5 d. — 21 val.

4 d. — Dienoraðèia (Italija) — 19 val.

4 d. — Kitas krantas (Gruzija, Kazachstanas) —

21 val.; 6 d. — 14.15

5 d. — Að esu Kalamas (Indija) — 13 val.

5 d. — Brangus dienoraðti (JAV) — 15 val.

5 d. — Sebë (Ðvedija) — 17 val.

5 d. — Uþdraustas vaisius (Suomija, Ðvedija) —

19 val.

6 d. — Meistrø knyga (Rusija) — 12.30

6 d. — Mano saviþudybë (JAV) — 16.15

6 d. — Anarchija Þirmûnuose (reþ. S. Drunga) —

19 val.

6 d. — Khamsa (Prancûzija) — 21 val.

7 d. — Svajonës (Ðvedija) — 17 val.

7 d. — Azuras ir Asmaras (Prancûzija, Belgija,

Ispanija, Italija) — 13 val.

7 d. — Þiema karo metu (Olandija) — 15 val.

7 d. — tarptautinis jaunøjø kino kûrëjø

trumpø filmø festivalis „Vilniaus kino ðortai“ —

19, 21 val.

PasakaVilniaus dokumentintiniø filmø festivalis

1 d. — Pavidalai — 19 val.

2 d. — Þudanèios merginos — 17 val.

3 d. — Sàvartynas — 19 val.

Vilniaus vaikø ir jaunimo filmø festivalis

1 d. — Mano saviþudybë — 16 val.

1 d. — Uþdraustas vaisius — 19.15

2 d. — Kitas krantas — 13 val.

2 d. — Pasaulio pasakos — 13.15

2 d. — Þiema karo metu — 15 val.

2 d. — Dienoraðèiai — 17.15

2 d. — Svajonës —19 val.

3 d. — Meistrø knyga — 13 val.

3 d. — Pasaulio pasakos — 13.15

3 d. — Brangus dienoraðti — 15 val.

3 d. — Khamsa — 16.45

3 d. — Sebë — 19.15

4 d. — Stebuklingas medis — 13 val.

4 d. — Krokodilai — 15 val.

5 d. — Eleonoros paslaptis — 13 val.

5 d. — lietuviðka programa „Slëpynës su

savimi“ — 15 val.

5 d. — Svajonës — 17 val.

5 d. — Þiema karo metu — 19 val.

6 d. — Indënas — 13 val.

6 d. — lietuviðkø filmø programa „Trys

kapeikos“— 15 val.

6 d. — Jaunamartës daina — 19.30

7 d. — Maþylë — 15 val.

1 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 21 val.;

2 d. — 19.15; 3 d. — 17 val.; 4 d. — 21.15;

5 d. — 19.30; 6 d. — 21.30; 7 d. — 19.30

1 d. — Anarchija Þirmûnuose (reþ. S. Drunga) —

21.15; 2 d. — 19.30; 4 d. — 17 val.; 4 d. —

22 val.; 7 d. — 18 val.

1 d. — Mergina su drakono tatuiruote

(Danija, Norvegija, Ðvedija, Vokietija ) — 21.30;

3 d. — 21 val.; 4 d. — 19.15; 5 d. — 21.15;

6 d. — 21 val.; 2 d. — 8 pasimatymai (Ispani-

ja) — 21 val.; 3 d. — 21.15; 4 d. — 19 val.;

5 d. — 17 val.

2 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) — 21.30;

3 d. — 15.15; 4 d. — 17.15; 5 d. — 11, 13.30,

21.30; 7 d. — 21.30

6 d. — Ingalo (Ðiaurës ðaliø kino klubas) — 17.30

6 d. — Ligoninë ligoniukø akimis — 18 val.

6 d. — kino vakarai su Izolda. Federico Fellini —

18.30

7 d. — viktorina „Kovos klubas“ — 18 val.

7 d. — Mëgëjai (Ispanija) — 20.15

Ozo kino salë1, 2 d. — Anarchija Þirmûnuose (reþ. S. Drun-

ga) — 14, 16, 18 val.; 4—9 d. — 18 val.

4 d. — Troðkimø medis (Gruzija) — 14 val.

4 d. — Ðarvuotis „Potiomkinas“ (Rusija) —

16 val.

5 d. — Tomis (D. Britanija) — 14 val.

5 d. — Dama su kamelijomis (JAV) — 16 val.

6 d. — Stoties priþiûrëtojas (Rusija) — 14 val.

6 d. — Karalienë Kristina (JAV) — 16 val.

7 d. — Pirosmanis (Gruzija) — 14, 16 val.

8 d. — Þemuogiø pievelë (Ðvedija) — 14, 16 val.

9 d. — Nebaigta pjesë mechaniniam pianinui

(Rusija) — 14 val.; 9 d. — „Pink Floyd“ —

„Siena“ (D. Britanija, JAV) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas1—7 d. — Pelëdø karalystës sargai (3D, JAV) —

13, 15.45, 18.30; 1, 2 d. — Palaidotas gyvas

(Ispanija) — 11, 13.30, 16, 18.15, 20.45, 23.10;

3—7 d. — 11, 13.30, 16, 18.15, 20.45; 1, 2 d. —

Rezerviniai farai (JAV) — 11.30, 14, 16.30, 19,

21.30, 23.45; 3, 4, 6, 7 d. — 11.30, 14, 19,

21.30

1—10 d. — Tarptautinis Kauno kino festivalis

6 d. — Valgyk, melskis, mylëk (JAV) — 21 val.;

5 d. — Anglas ligonis (JAV) — 16.05; 1—7 d. —

Apie meilæ ir kitus demonus (Kolumbija,

Kosta Rika) — 14.30, 18.45; 1—5, 7 d. —

Amaya (reþ. M. Martinsonas) — 16.45, 21 val.***;

6 d. — 16.45

1, 4—7 d. — Ðokis hip-hopo ritmu 3 (JAV) —

12.30; 2, 3 d. — 12.30, 19.20;

2, 3 d. — Absoliutus blogis: pomirtinis

gyvenimas (D. Britanija, JAV, Vokietija) —

10.30, 17.15

1, 2 d. — Absoliutus blogis: pomirtinis

gyvenimas (3D, D. Britanija, JAV, Vokietija) —

21.15, 23.59; 3—7 d. — 21.15; Vëþliuko Semio

nuotykiai (3D, Belgija) — 10.15

2, 3 d. — Marmadukas (JAV) — 12 val.

1—7 d. — Meilë per atstumà (JAV) — 15 val.

2, 3 d. — Pradþia (JAV, D. Britanija) — 21.45

Cinamonas7 d. — Valgyk, melskis, mylëk (JAV) — 20.30;

1—7 d. — Pelëdø karalystës sargai (JAV) —

10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45;

Rezerviniai farai (JAV) — 12, 14.15, 16.30,

19, 21.15; Vëþliuko Semio nuotykiai (Belgija) —

11.15, 13.05; Amaya (Honkongas, Latvija) —

13.45, 15.45, 17.45, 19.45, 21.45; Absoliutus

blogis: pomirtinis gyvenimas (D. Britanija,

JAV, Vokietija) — 22 val.; Meilë per atstumà

(JAV) — 17.15, 19.30; Virtuvë sielai (Vokieti-

ja) — 15 val.; Ðokis hip hopo ritmu 3 (JAV) —

12.30, 15.30, 18 val.; Karatë vaikis (JAV,

Kinija) — 11 val.; 1—6 d. — Pradþia — (JAV.

D. Britanija) — 20.30

K L A I P Ë D A

Cinamonas7 d. — Valgyk, melskis, mylëk (JAV) — 20.45;

1—6 d. — Pelëdø karalystës sargai (JAV) — 10.45,

12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45; 7 d. — 10.45,

12.45, 14.45, 16.45, 18.45; 1—7 d. — Rezervi-

niai farai (JAV) — 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15;


16, 18.15, 20.15, 22.15; Vëþliuko Semio

nuotykiai (Belgija) — 11.15, 13.05; Maèetë

(JAV) — 15.15, 19.45, 22 val.; Amaya

(Honkongas, Latvija) — 15.30, 17.30, 19.30,

21.30; Absoliutus blogis: pomirtinis gyveni-

mas (D. Britanija, JAV, Vokietija) — 17.40;

Meilë per atstumà (JAV) — 17 val.; Paskuti-

nis Oro valdovas: Ango legenda (JAV) — 11,

13.15; Ðokis hip hopo ritmu 3 (JAV) — 12.15,

14.30, 19.15; Pradþia (JAV, D. Britanija) —

21.35

Apie meilæ ir kitus demonus **Gabrielio Garcia Marguezo romanams kine paprastai nesiseka. Kad

ekranizacija pavyktø, reikia kongenialaus bendraautorio, o ne paprastoþodþiø, o daþniausiai – tik siuþeto vertëjo á vaizdø kalbà. Taèiau jei touþtenka, jei mëgstate ryðkias Lotynø Amerikos serialø spalvas ir vaizdin-gai mylinèius bei kenèianèius herojus, tada debiutantës Hildos Hidalgofilmas nenuvils. Reþisierë tvirtina, kad imtis knygos jà padràsino pats ra-ðytojas, su kuriuo ji susitiko mokydamasi Kubos kino mokykloje... Dvyli-kametæ turtingø ir átakingø tëvø dukrà Siervà (Eliza Triana) sukandþiojapasiutæs ðuo. Prietaringi þmonës tiki, kad mergaitëje apsigyveno demo-nas. Jà imasi globoti kunigas (Pablo Derqui). Po truputá jis suvokia, kadmyli apsëstàjà... (Kosta Rika, Kolumbija, 2009). (Vilnius, Kaunas)

Maèetë **Reþisieriai Ethanas Maniquis ir Robertas Rodriguezas pasakoja senà

kaip kinas ir neátikëtinà kaip kinas FTB agento Maèetës istorijà, bet kar-tu perdainuoja ir mëgstamus Quentino Tarantino motyvus. Maèetæ pa-samdo nuþudyti senatoriø. Taèiau pasirengæs ðauti jis supranta pats tapæstaikiniu. Per stebuklà iðlikæs gyvas po snaiperio ðûvio, jis yra apimtas troð-kimo atkerðyti. Maèetë planuoja paskutiná susidorojimà su mafijozais. Pa-grindiná vaidmená sukûrë Danny Trejo, taip pat vaidina Robertas De Ni-ro, Michelle Rodriguez, Jessica Alba ir Lindsay Lohan (JAV, 2010).(Vilnius, Klaipëda)

Meilë per atstumà ***Ðios romantinës komedijos tema – jaunos poros, kurià skiria ðimtai

kilometrø, meilës peripetijos. Airin (Drew Barrymore) persikelia baigtistudijø á San Franciskà. Jos vaikinas Garetas (Justin Long) nusprendþialikti Niujorke, nes jo laukia dar vienas karjeros laiptelis garsø áraðø studi-joje. Iðsaugoti ryðá jiems vis sunkiau, juolab kad ir artimieji tikina, esànëra jokios prasmës já tæsti. Reþisierës Nanette Burstein filme taip patvaidina Christina Applegate, Charlie Day, Ronas Livingstonas (JAV, 2010).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Palaidotas gyvas ***Ispanø reþisieriaus Rodrigo Corteso trilerio herojus yra amerikieèiø

verslininkas Polas, tapæs ákaitu Irake ir uþdarytas dëþëje. Virð jo – vienatona þemës. Kiekviena minutë artina Polo mirtá... Nuo klaustrofobijoskenèiantiems asmenims filmo, kuriame vaidina Ryanas Reynodsas, Ro-bertas Patersonas, Jose Luisas Garcia Perezas, þiûrëti nerekomenduoja-me (Ispanija, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Rezerviniai farai **Willas Ferrellas ir Markas Wahlbergas vaidina du Niujorko policinin-

kus. Abu filmo herojai þiauriai pavydi elitinio bûrio nariams. Taèiau vienàdienà likimas nusiðypsos ir ðiems nevykëliams. Adamo McKay’aus filmetaip pat vaidina Samuelis L. Jacksonas, Dwayne’as Johnsonas, Eva Men-des (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Viskas, kà myliu ***...9-ojo deðimtmeèio pradþia. Jautrus aðtuoniolikmetis Janekas groja

su draugais roko grupëje, patiria erotinæ iniciacijà su daug uþ save vyres-ne kaimyne, ásimyli graþuolæ Basià. Mergina jam neabejinga, bet jos tëvaipatriotai nenori, kad dukra bendrautø su Liaudies Lenkijos karininko sû-numi. Pirmosios meilës, gyvenimo alkio, muzikos dþiaugsmo istorija fil-me susieta su „Solidarumo“ ákûrimu, karine padëtimi ir kitais svarbiaisLenkijos istorijos ávykiais. Autobiografiðkas Jaceko Borcucho filmas pel-në Gdynës festivalio þiûrovø prizà, buvo gerai ávertintas Sandanso festi-valyje ir dabar pristatytas „Oskarui“. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Ma-teuszas Kosciukiewiczius, Olga Frycz, Anna Radwan, Andrzejus Chyra,Katarzyna Herman (Lenkija, 2009). (Vilnius)

„Apie meilæ ir kitus demonus“

kinematografiniai pasakojimai - 7md.lt · 2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. spalio 1 d. | nr. 33–34...

Documents