jūsų socialinės apsaugos teisės - european commissionec.europa.eu › employment_social ›...

Vengrijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės

Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Jūsų socialinės apsaugos teisės Vengrijoje

2012 m. liepos mėn 2

Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai

bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual

Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau

informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete

(http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815).

Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios

veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC

leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite

kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas.

Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame

leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

© Europos Sąjunga, 2012 m.

Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815




Turinys

I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas ................................................... 4 Įžanga ........................................................................................................... 4 Socialinės apsaugos organizavimas ................................................................... 4 Finansavimas ................................................................................................. 6

II skyrius. Sveikatos priežiūra ............................................................................. 7 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? .............................................. 7 Ką apima? ..................................................................................................... 7 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? ...................................... 9

III skyrius. Piniginės ligos išmokos .....................................................................10 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? .................................................10 Ką apima? ....................................................................................................10 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? ........................................................10

IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos ...........................................................11 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? ..................................11 Ką apima? ....................................................................................................11 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? .............................................12

V skyrius. Invalidumo išmokos ...........................................................................13 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? ......................................................13 Ką apima? ....................................................................................................14 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? .............................................................14

VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos .............................................................15 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? .........................................................15 Ką apima? ....................................................................................................17 Kaip galima gauti senatvės išmokas? ................................................................17

VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo ..............................................................19 Kas turi teisę gauti išmokas, netekus maitintojo? ...............................................19 Ką apima? ....................................................................................................20 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? ..................................................21

VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos ........................22 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? .......22 Ką apima? ....................................................................................................22 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus

profesine liga? ...............................................................................................23 IX skyrius. Šeimos išmokos ...............................................................................24

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? ............................................................24 Ką apima? ....................................................................................................25 Kaip galima gauti išmokas šeimai? ...................................................................26

X skyrius. Bedarbio išmokos ..............................................................................27 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? .........................................................27 Ką apima? ....................................................................................................27 Kaip galima gauti bedarbio išmokas? ................................................................28

XI skyrius. Minimalios lėšos ...............................................................................29 Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą? .......................................................29 Ką apima? ....................................................................................................30 Kaip galima gauti šias išmokas? .......................................................................30

XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra ............................................................................31 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? ...............................................................31 Ką apima? ....................................................................................................31 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?.............................................................32

Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai ..................................................33




I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas

Įžanga

Vengrijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos ligos, motinystės, senatvės,

invalidumo, profesinės ligos (invalidumo po nelaimingo atsitikimo), nelaimingų

atsitikimų darbe, maitintojo netekusių asmenų, vaikų auginimo ir bedarbio pašalpos.

Visomis draudimo rūšimis draudžiami asmenys, dirbantys mokamą darbą ir jiems

prilyginami asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį (taip pat ir valstybės tarnautojai),

savarankiškai dirbantys (taip pat kooperacinių bendrovių nariai), įvairios tokiems

asmenims prilyginamų asmenų grupės, asmenys, gaunantys pašalpas dėl mažų

pajamų, bedarbio pašalpą ar išmokas gaunantys asmenys arba bedarbio pašalpą iki

pensijos gaunantys asmenys.

Bet kuris dirbti pradėjęs asmuo savaime tampa socialinio draudimo sistemos nariu.

Savarankiškai dirbantis asmuo registruojasi, kai pradeda dirbti, o pagal darbo sutartį

dirbantį asmenį įregistruoja jo darbdavys teritoriniame mokesčių ir finansų kontrolės

biuro padalinyje ir (arba) kompetentingoje socialinio draudimo įstaigoje. Ir darbdavys,

ir dirbantis asmuo privalo mokėti įmokas. Asmenys, norintys mokėti savanoriškas

socialinio draudimo sistemos įmokas, gali pasirašyti sutartį su atitinkama socialinės

apsaugos įstaiga. Pagal naują įstatymą nuo 2010 m. lapkričio 3 d. draudimas pagal

antrąją pakopą nebėra privalomas. Privalomuoju draudimu pagal pirmąją arba

antrąją pakopą apdrausti asmenys iki 2011 m. kovo 1 d. galėjo pasirinkti toliau būti

apdrausti pagal pirmąją pakopą į arba savanoriškai apsidrausti tik pagal antrąją

pakopą . Pastaruoju atveju asmenys, kurie lieka apdrausti tik pagal antrąjį ramstį,

neįgyja jokių papildomų teisių gauti išmokas pagal pirmąjį ramstį, tačiau nepraranda

anksčiau įgytų teisių. Privalomojo draudimo sistema tebėra iš esmės valstybinė.

Vengrijoje vėl įvesta dviejų ramsčių pensijų sistema, kurią sudaro privalomojo

socialinio draudimo sistema ir savanoriškas įmokų kaupimas.

Nedirbantys gyventojai moka nustatyto dydžio 6390 HUF (22 EUR) sveikatos draudimo

įmokas.

Socialinės apsaugos organizavimas

Vengrijos socialinės apsaugos sistema apima penkias dideles sritis: Pensijos ir

sveikatos priežiūros paslaugos (įskaitant privalomąjį draudimą nuo nelaimingų

atsitikimų darbe) priskiriamos socialiniam draudimui. Kitos trys draudimo sritys yra

nedarbo draudimas, paramos šeimai sistema ir socialinės paramos sistema.

Vengrijos socialinės apsaugos sistemos valdymas, organizavimas, vadovavimas jai yra

centralizuotas, o socialinių išmokų mokėjimo paslaugos – decentralizuotos.

Sveikatos draudimas

Vengrijoje draudžiama tik viena sveikatos draudimo rūšimi. Už sveikatos draudimą ir

sveikatos sritį atsako Žmogiškųjų išteklių ministerija (Emberi Erőforrások

Minisztériuma) . Ministerija kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų,

draudimo įstaigų ir sveikatos draudimo fondų veiklą, ir taip pat tiria skundus dėl

sveikatos draudimo institucijų veiklos. Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga (OEP)

veikia kaip centrinė atstovybė, apimanti sveikatos draudimo įstaigas 19-oje

departamentų. Įstatyme apibrėžiamas juridinis statusas, ipso facto suteikiantis teisę




vadintis privalomuoju draudimu apdraustu asmeniu, kai tik įgyvendinamos to juridinio

statuso sąlygos. Darbdavys privalo deklaruoti darbuotojus ir mokėti už juos įmokas

mokesčių institucijoms; pastarosios perduoda su apdraustųjų asmenų teisėmis

susijusius duomenis atitinkamoms departamentų sveikatos draudimo įstaigoms.

Sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti patvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjai, taip pat privatūs paslaugų teikėjai, sudarę sutartis su Nacionaline sveikatos

draudimo įstaiga (Országos Egészségbiztosítási Pénztár, OEP).

Pensijų draudimas

Privalomojo pensijų draudimo sistema iš esmės reformuota 1997 m. Ji pradėjo veikti

1998 m. sausio 1 d. Ji pagrįsta dviem pagrindiniais ramsčiais. Po reformos pirmuoju

ramsčiu liko privalomasis valstybinis pensijų draudimas, valdomas valstybės ir

finansuojamas paskirstomuoju principu. Pirmosios pakopos pensijų draudimo sistemą

prižiūri Žmogiškųjų išteklių ministerija (Emberi Erőforrások Minisztériuma) ir valdo

Vyriausioji nacionalinė pensijų draudimo valdyba (Országos Nyugdíjbiztosítási

Főigazgatóság, ONYF) ir apskričių valdžios institucijų pensijų draudimo direkcijos.

Pensijų mokėjimo direkcija – speciali įstaiga prie Vyriausiosios nacionalinės pensijų

draudimo valdybos – iš esmės atsako už visų rūšių pensijų išmokų mokėjimą

pensininkams (išskyrus pensijas pagal antrąją pakopą . Privalomojo draudimo sistema

tebėra iš esmės valstybinė. Vengrijoje vėl įvesta dviejų ramsčių pensijų sistema, kurią

sudaro privalomojo socialinio draudimo sistema ir savanoriškas įmokų kaupimas.

Likusią antrojo ramsčio dalį sudaro savanoriškas draudimas nuo 2010 m. lapkričio 3 d.

Jį visapusiškai finansuoja ir valdo keli įgalioti ir nepriklausomi privatūs pensijų fondai,

prižiūrimi Vengrijos valstybinės finansinių institucijų priežiūros administracijos

(Pénzügyi Szervezetek Állami Felügyelete).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. pensijų sistemoje palipsniui atsisakoma ankstesnių ankstyvos

pensijos variantų, išskyrus „naują tvarką 40 metų stažą turinčioms moterims“ (nők 40

év jogosultsági idővel). Ankstesni ankstyvos pensijos variantai paverčiami į socialines

išmokas, vadinamąsias „priešpensinio amžiaus išmokas“, todėl nebėra pensija kaip

išmoka, pakeičianti pajamas, sulaukus senatvės.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. išmokos asmenims, nesulaukusiems pensinio amžiaus ir

gaunantiems invalidumo pensiją, paverčiamos sveikatos draudimu — invalidumo ar

reabilitacijos išmokomis; išmokos asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus ir

gaunantiems invalidumo pensiją, paverčiamos senatvės pensija.

Nedarbo draudimas

Nedarbo draudimas finansuojamas iš įmokų, kurias moka darbdaviai ir darbuotojai.

Skatinant užimtumą ir teikiant paramą bedarbiams taikomos tiek aktyvios, tiek

pasyvios darbo rinkos priemonės. Įdarbinimo paslaugomis gali naudotis visi šalies

gyventojai, taip pat EEE piliečiai, neatsižvelgiant į jų draustumą ar nedraustumą.

Valstybės ūkio ministerija (Nemzetgazdasági Minisztérium) atsako už nedarbo

draudimo sistemą. Vengrijos užimtumo politikos institucinė sistema sudaryta iš dviejų

pagrindinių dalių: savarankiškų institucijų ir administracinių institucijų. Užimtumo

sistemą administruoja valstybinė darbo birža. Ją sudaro Nacionalinė užimtumo tarnyba

( Munkaügyi Hivatal), departamentiniai darbo centrai, departamentiniai darbo centrų

teritoriniai skyriai ir regioniniai profesinės raidos bei mokymo centrai. Savarankiškos

institucijos yra Valstybės ekonominė ir socialinė taryba, Darbo rinkos fondo valdyba ir

regioninės darbo tarybos.

Paramos šeimai pašalpa

Žmogiškųjų išteklių ministerija (Emberi Erőforrások Minisztériuma) atsako už išmokas

šeimai. Paramos šeimai sistema yra visuotinė, todėl paramą gali gauti kiekvienas




reikalavimus atitinkantis pilietis. Kiekvienas jaunesnį nei nustatyto amžiaus vaiką

turintis pilietis gali gauti įvairias paramos šeimai išmokas. Paramos šeimai išmokas

tvarko ir administruoja Vengrijos valstybės iždas (Magyar Államkincstár) ir Nacionalinė

sveikatos draudimo įstaiga (Országos Egészségbiztosítási Pénztár).

Socialinė pagalba

Socialinės pagalbos sistemą tvarko savivaldybės. Vietos valdžios institucijos skiria

įvairias socialinės paramos išmokas. Jas prižiūri Žmogiškųjų išteklių ministerija

(Emberi Erőforrások Minisztériuma).

Finansavimas

Sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos iš Sveikatos draudimo fondo

(Egészségbiztosítasi Alap). Šio fondo pajamas sudaro sveikatos draudimo įmokos ir

finansavimas iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įmokas turi mokėti ir

darbdavys, ir darbuotojas: darbuotojas moka 7 % nuo savo atlyginimo neatskaičius

mokesčių. Darbdaviai turi mokėti socialinės įmokos mokestį, Sveikatos draudimo

fondas pagal Centrinio biudžeto įstatymą turi teisę į šios įmokos metinių pajamų dalį.

Jas surenka Mokesčių ir finansų kontrolės biuras. Sveikatos draudimo įmokas turi

mokėti savarankiškai dirbantys asmenys, užsiimantys papildoma veikla arba turintys

bendras įmones, ir kiti neapdrausti arba kriterijus atitinkantys asmenys, nuolat

gyvenantys Vengrijoje ilgiau kaip vienus metus. Išskyrus kelias išimtis, sveikatos

draudimo įmokas taip pat turi mokėti išlaikomi artimi šeimos nariai arba jų sutuoktiniai

(-ės).

Privalomo pirmosios pakopos pensijų draudimo sistema finansuojama iš įmokų ir

nustatytos pajamų dalies iš socialinės įmokos mokesčio pagal Centrinio biudžeto

įstatymą, trūkstamas likutis padengiamas iš valstybės biudžeto pajamų (mokesčių), o

savanoriško privataus pensijų draudimo sistema – tik iš įmokų. Pirmojo ramsčio

pensijų sistemoje numatytos didžiausios asmenų draudimo įmokų sumos, o didžiausios

darbdavių įmokų sumos nenustatytos.

Draudimo nuo bedarbystės sistema yra pagrįsta draudimu, pagrįsta paskirstomuoju

draudimu.

Ji mokama iš socialinio draudimo biudžeto.

Valstybės socialinės paramos sistema yra neįmokinė ir susieta su pajamomis. Dalis

lėšų (80–95 %) jai skiriama iš centrinio biudžeto, kita dalis (5–20 %) – iš vietos

valdžios institucijų biudžetų.




II skyrius. Sveikatos priežiūra

Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?

Dviejų kategorijų asmenys gali gauti sveikatos draudimo sistemos išmokas:

Nariai – tai asmenys, pagal minėtus teisės aktus privalantys mokėti įmokas, pvz.,

pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, tarnautojai, valstybinių įstaigų darbuotojai,

paslaugų teikėjai arba kitą darbuotojo statusą turintys dirbantys asmenys,

individualiu verslu besiverčiantys arba bendrovėms priklausantys verslininkai,

dvasininkai, asociacijų nariai. Šie asmenys turi teisę gauti visas sveikatos draudimo

išmokas – ir natūra, ir pinigais, ir nelaimingų atsitikimų darbe išmokas. Šiai

kategorijai taip pat priklauso bedarbio pašalpą gaunantys asmenys, mokantys

pensijų įmokas; tačiau šie asmenys negali gauti piniginių išmokų;

Teisės turėtojai – tai nepilnamečiai, moksleiviai, dieninio skyriaus studentai,

pensininkai, mažas pajamas gaunantys pensinio amžiaus asmenys, pinigines

sveikatos draudimo ir socialinio draudimo motinystės išmokas gaunantys asmenys,

globos institucijose gyvenantys arba globos paslaugas teikiantys asmenys, taip pat

mokantieji sveikatos priežiūros paslaugų įmokas. Šie asmenys gali gauti tik išmokas

natūra.

Ką apima?

Gydymas

Visi apdrausti ir turintys teisę gauti sveikatos išmokas asmenys gali gauti visą pagal jų

sveikatos būklę reikalingą gydymą. Įprastai medicininis gydymas nemokamas.

Apdraustasis asmuo moka už gydymo paslaugas pats, jei gydymo paslaugos buvo

teikiamos be gydytojo siuntimo arba jei jos buvo suteiktos kitaip nei nustatyta

siuntime į ligoninę, arba jei ligonis pageidauja kito sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjo paskirto gydytojo. Asmuo taip pat gali mokėti priemoką už vaistus ir

medicininius aparatus.

Vaistai

Gydymo ligoninėje atveju vaistai skiriami nemokamai. Ambulatorinio gydymo atveju

Valstybinio sveikatos draudimo įstaigos OEP skiria įprastinę paramą arba tam tikrais

atvejais didelę arba labai didelę paramą, jei gydytojo skirti vaistai yra įrašyti į

kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Vaistų kompensavimo taisyklės nustatomos

ministerijos dekretu:

Įprastinės kompensavimo kategorijos: 80 %, 55 %, 25 % (jei kalbama apie

ligoninės vaistus, medicininė prekė turi būti įtraukta į kompensavimo sąrašą,

padengiant bent 0 %);

Didesnė kompensacija (90 %, 70 %, 50 %) ir visa kompensacija (100 %) sietina su

specifinėmis gydymo indikacijomis. Paramos lygis skiriasi priklausomai nuo ligos

sunkumo. Sergant tam tikromis chroninėmis ligomis, kompensuojama 100 %, tačiau

šiuo atveju taikomas 300 HUF (1,05 EUR) pakavimo mokestis.




Dantų gydymas

Už įprastines dantų priežiūros paslaugas Vengrijoje mokama įprastinė konsultacijos

kaina. Dantų gydymas yra nemokamas vaikams iki 18 metų, o studentai, pagyvenę

asmenys nuo 60 metų ir nėščios moterys (nuo nėštumo nustatymo dienos iki 90 dienų

po kūdikio gimimo) moka įprastinės konsultacijos kainą. Apdraustasis asmuo privalo

apmokėti su dantų gydymu susijusias technines išlaidas. Pagal susitarimą su

Nacionaline sveikatos draudimo įstaiga pagal asmens socialinio draudimo sistemą

kompensuojamos tik skubaus dantų gydymo išlaidos.

Prevencinės priežiūros ir diagnostikos išmokos

Visi asmenys, pagal privalomojo sveikatos draudimo nuostatas turintys teisę gauti

sveikatos priežiūros išmokas, prevencinius ir ankstyvosios ligų diagnostikos tyrimus,

gali šia teise pasinaudoti tam tikromis kiekvienai amžiaus grupei nustatytomis

sąlygomis ir ne dažniau nei yra nustatyta. Asmuo arba gydantis gydytojas gali

nuspręsti atlikti kontrolinius tyrimus; tiksliniai visuomenės sveikatos priežiūros tyrimai

atliekami gavus asmeninį kvietimą. Sutikimas atlikti diagnostikos tyrimus yra

savanoriškas (išskyrus keletą atvejų), kadangi jie atliekami paties asmens labui.

Daugumą prevencinių paslaugų teikia šeimos gydytojas.

Bendrosios praktikos slaugytojai ir mokyklose sveikatos priežiūrą užtikrinantys

paslaugų teikėjai teikia su diagnostikos tyrimais susijusią informaciją; kai kuriuos

tyrimus atlieka specialistai. Siekiant užtikrinti prevencinių paslaugų veiksmingumą, kai

kuriuose įstatymuose nustatyta, kad tam tikros paslaugos teikiamos nemokamai

mainais už sutikimą atlikti diagnostikos tyrimus; be to, kai kuriais atvejais gali būti

numatyta, kad atsisakęs atlikti diagnostikos tyrimą pacientas turi sumokėti dalį

vėlesnio gydymo kainos. Diagnostikai netaikomas konsultacijos mokestis.

Prevencijos tikslais nuo 2012 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti visose viešose patalpose,

įskaitant darbovietes, restoranus, barus ir kavines; rūkyti leidžiama tik įrengtose tam

skirtose patalpose.

Gydymas namie

Gydymu namuose siekiama sumažinti gydomų ligoninėje ligonių skaičių ir užtikrinti

geresnę priežiūrą. Pagal šią sistemą apdraustasis asmuo gali gauti su OEP sutartis

sudariusių sveikatos paslaugų teikėjų paslaugas namie. Šioms paslaugoms parama

teikiama tik tuomet, jei jas paskiria gydytojas specialistas. Gydymo namie trukmė

negali būti ilgesnė nei tokios ligos gydymas ligoninėje.

Stacionarioji sveikatos priežiūra

Specialioji stacionari priežiūra teikiama įvairiose įstaigose, t. y. institucijose (chroninių

ligų gydymo, reabilitacijos, slaugos), ligoninėse, valstybinėse institucijose (labai

specializuota slauga), universitetinėse klinikose ir dienos slaugos ligoninėse.

Ligoninėje gulintis ligonis, gaunantis jam reikalingą gydymą, turi teisę pasinaudoti

šiomis paslaugomis, kurios įskaičiuotos į ligoninės lovadienio tarifą:

tyrimus ligos diagnozei nustatyti,

gydytojo paskirtą gydymą, taip pat chirurgines operacijas, joms naudojamą

terapinę įrangą, protezavimo priemones,




vaistus, kraujo ėmimo procedūras, tvarsliavą, pagalbines terapijos priemones,

sveikatos priežiūros paslaugas,

su mityba ir gyvenimo būdu susijusias konsultacijas,

maitinimą, gydytojo paskirtą dietą,

ligonio perkėlimą į ilgalaikio gydymo įstaigą jo būklę atitinkančiam laikotarpiui,

atsižvelgiant į galimybes ir su šiuo gydymu susijusius profesinės etikos

reikalavimus.

Ligonis taip pat turi teisę gauti finansinę sveikatos draudimo kompensaciją nuolatinio

pobūdžio medicininėms priemonėms įsigyti, taip pat padengiama dalis tokios įrangos

priežiūros ir nuomos išlaidų. Ligoninės ir klinikos teikia įvairių rūšių paslaugas: be

lovadienių, jose dar teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir higienos

paslaugos. Pastarosios gali būti teikiamos nuolat arba periodiškai; tai gali būti

vienkartinė operacija arba nuoseklus gydymas, taip pat net gydymo kontrolė tam tikrą

laikotarpį. Kai kuriomis ligomis segantys ligoniai gydomi pagal sąrašą; su sąrašais

galima susipažinti gydymo įstaigos interneto tinklalapyje. Ligai paūmėjus gali būti

atlikti nauji tyrimai ir sąrašas atitinkamai pakeistas.

Gydymo priemonės

Gydymo priemonių kompensavimo taisyklės nustatytos įstatymu. Informacija apie

kompensuojamas gydymo priemones skelbiama Nacionalinės sveikatos draudimo

įstaigos leidinyje. Norint gauti šią kompensaciją, priemonės turi būti paskirtos

gydytojo. Skiriama kompensacijos suma apskaičiuojama taikant atitinkamą procentą

nuo kainos (98 %, 90 %, 80 %, 70 % , 60%, 50% arba 45%). Jei reikalingos gydymo

priemonės, įrašytos į didžiausios kompensacijos kategoriją, papildomą mokestį,

viršijantį 5000 HUF (18 EUR), moka Valstybinė sveikatos draudimo įstaiga.

Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?

Šiuo atveju galite kreiptis į bet kurį sutartį su valstybės sveikatos tarnyba pasirašiusį

gydytoją. Pacientai turi pasirinkti vieną bendrosios praktikos gydytoją, nepriklausomai

nuo geografinės vietovės. Pacientams leidžiama kartą per metus (arba dažniau, jei yra

pagrįsta priežastis) keisti gydytoją.

Apdraustieji asmenys turi teisę laisvai rinktis pagrindines sveikatos priežiūros

paslaugas teikiantį gydytoją, kuris yra pasirašęs sutartį su OEP. Norėdami gauti

antrinės sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant gydymą ligoninėje arba be jo), turite

kreiptis į specialiai paskirtą paslaugų teikėją pagal paciento deklaruotą gyvenamąją

vietą. Jei siuntimą išduoda jūsų šeimos gydytojas, siutimas bus skirtas jo (jos)

gyvenamosios vietos įstaigai.




III skyrius. Piniginės ligos išmokos

Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?

Išmokas gali gauti nedarbingi apdraustieji asmenys ir motinos, slaugančios savo

sergančius vaikus.

Ką apima?

Išmoką už praleistus darbadienius (Távolléti díj, betegszabadság), kurios sumą sudaro

70 % dienos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, moka darbdavys ne daugiau

kaip 15 darbo dienų per metus. Ji apskaičiuojama pagal vidutinį dienos darbo

užmokestį neatskaičius mokesčių (išskyrus pavojingo nėštumo atvejus).

Ligos išmoka (Táppénz) gali būti paskirta ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui

apdraustojo asmens statuso galiojimo laikotarpiu. Šios išmokos suma yra 60 %

vidutinio dienos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, bet per mėnesį negali

viršyti dvigubo minimalaus darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (156 000 HUF

(547 EUR)).

Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?

Asmens nedarbingumą turi patvirtinti gydytojas. Oficialiai nenustatyta, kiek gali trukti

nedarbingumo laikotarpis. Asmens sveikata turi būti toliau reguliariai tikrinama

(gydytojo sprendimu).

Išmoką per 30 dienų sumoka apskrities valdžios institucijos sveikatos draudimo

tarnyba arba darbo užmokesčio mokėjimo dieną – Socialinio draudimo išmokų skyrius

(darbdavys, samdantis daugiau nei 100 darbuotojų, privalo įsteigti socialinio draudimo

išmokų skyrių).




IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos

Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?

Nėštumo ir gimdymo pašalpa

Ši pašalpa mokama moteriai, kuri per dvejus metus iki vaiko gimimo buvo draudžiama

sveikatos draudimu ne mažiau nei 365 dienas ir kurios vaikas gimė:

tuomet, kai ji vis dar buvo draudžiama (pvz., jei ji yra sudariusi darbo sutartį);

per 42 dienas nuo draudimo pabaigos;

per 42 dienas nuo draudimo pabaigos, kai mokama išmoka nelaimingą atsitikimą

darbe patyrusiam asmeniui (Baleseti táppénz) (arba per 28 dienas nuo šios išmokos

mokėjimo pabaigos;

pasibaigus draudimo laikotarpiui, kai mokama ligos išmoka (Táppénz) (arba per 28

dienas nuo šios išmokos mokėjimo pabaigos).

Jei tą dieną, kai vaikas jai buvo patikėtas, moteris atitinka šias sąlygas, pašalpa

mokama ir moteriai, auginančiai kūdikį, kurį ji nori įsivaikinti. Tokiu atveju nėštumo ir

gimdymo pašalpa mokama už laikotarpį nuo dienos, kai vaikas jai buvo patikėtas, iki

motinystės atostogų pabaigos.

Nėštumo ir gimdymo pašalpa nepriklauso šioms apdraustoms moterims:

gaunančioms visą atlyginimą motinystės atostogų metu – per laikotarpį, kai moteris

gauna šį visą atlyginimą;

dirbančioms pagal bet kurią sistemą atlyginamą darbą – išskyrus atlyginimą, gautą

už paslaugas, kurioms galioja autorių teisių gynimo įstatymas, ar honorarus, nuo

kurių nemokama individualių pajamų mokestis — arba besiverčiančioms veikla,

kuriai reikalingas valdžios institucijų leidimas.

Jei apdraustoji gauna tik dalį savo atlyginimo motinystės atostogų metu, jai mokamos

negaunamą atlyginimo dalį atitinkančios nėštumo ir motinystės pašalpos.

Pašalpa gimus vaikui

Pašalpą gimus vaikui gali gauti pagimdžiusios moterys, teisėtai esančios Vengrijoje,

įsivaikinę tėvai, vaiko globėjai, motinos mirties atveju – vaiko tėvas. Naujagimiui,

kuris galutiniu sprendimu atiduodamas globos įstaigai, taikomos vaikų priežiūros

sistemos nuostatos.

Ką apima?

Nėštumo ir gimdymo pašalpa

Nėštumo ir gimdymo pašalpa mokama motinoms motinystės atostogų laikotarpiu ne

ilgiau nei 168 dienas. Ilgiausia motinystės atostogų trukmė – 24 savaitės, iš kurių, jei

tik įmanoma, keturios savaitės turi būti iki numatytos gimdymo datos. Nėštumo ir

gimdymo pašalpa yra lygi 70 % vidutinio dienos atlyginimo, galiojusio finansiniais

metais, ėjusiais iki pirmosios gimdymo atostogų dienos. Ši suma mokama gimdymo




atostogų laikotarpiu motinai arba moteriai, ketinančiai įsivaikinti kūdikį, atitinkančioms

anksčiau nurodytas sąlygas.

Kai kurie su išmokomis susiję ypatumai:

į nėštumo ir gimdymo pašalpos mokėjimo laikotarpį atsižvelgiama skaičiuojant

darbo stažą senatvės pensijai gauti;

asmenys, gaunantys nėštumo ir gimdymo pašalpą gali gauti sveikatos draudimo

sistemos paslaugas (pavyzdžiui, ambulatorinio gydymo ar sveikatos priežiūros

įstaigose gydomiems asmenims teikiamas paslaugas) tokiomis pačiomis sąlygomis

kaip ir kiti sveikatos draudimu apdrausti asmenys;

asmenims, privalantiems mokėti už išlaikymą arba neteisėtai pasinaudojusiems

sveikatos draudimo išmokomis, nėštumo ir gimdymo pašalpa mažinama ne daugiau

nei 33 %;

pašalpos grąžinti neprivalo aukštojo mokslo įstaigos studentė, gaunanti nėštumo ir

gimdymo pašalpą pirmąją einamojo semestro dieną (per mokslo metus) ir lankanti

pagrindinio mokymo, papildomojo pagrindinio mokymo, profesinės kvalifikacijos

kėlimo kursus ar profesinio rengimo paskaitas pripažintoje aukštojoje mokykloje.

Pašalpa gimus vaikui

Pašalpą gimus vaikui sudaro nustatyta vienkartinė išmoka – 225 % minimalios

senatvės pensijos, o jei gimsta dvyniai – po 300 % už kiekvieną vaiką.

Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?

Pašalpa gimus vaikui mokama, jeigu prieš gimdymą buvo atlikti bent keturi

medicininiai tyrimai (jei vaikas gimsta anksčiau laiko – vienas tyrimas) arba per

180 dienų iki gimdymo buvo priimtas res iudicata sprendimas dėl vaiko įvaikinimo

arba globos. Kartu su prašymu skirti pašalpą reikėtų pateikti įrodymą, kad prašančiojo

asmens gyvenamoji vieta yra Vengrijoje.




V skyrius. Invalidumo išmokos

Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?

Invalidumo pensija

2011 m. pabaigoje parlamentas nutarė dėl naujo įstatymo dėl išmokų pasikeitusio

darbingumo asmenims. Naujojo įstatymo tikslas yra užtikrinti socialinę integraciją,

užimtumą ir su į užimtumą orientuotą reabilitaciją, atsižvelgiant į likusį darbingumą ir

gerintinus pajėgumus. Be to, įstatymas reglamentuoja trūkstamų pajamų

kompensaciją. Akcentuojamos likęs darbingumas ir tikslas grąžinti pasikeitusio

darbingumo asmenis į darbo rinką.

Pagal naujus įstatymus ankstesnė invalidumo pensija (rokkantsági nyugdíj),

invalidumo pensija nelaimingo atsitikimo atveju (baleseti rokkantsági nyugdíj),

reabilitacijos išmoka (rehabilitációs járadék), pastovi metinė socialinė renta sutrikusios

sveikatos asmenims (rendszeres szociális járadék), laikino invalidumo renta (átmeneti

járadék) ir šachtininkų renta sveikatos sutrikimo atveju (bányász dolgozók

egészségkárosodási járadéka) nuo 2012 m. sausio 1 d. nebebus mokama. Vietoj jų

per naujai įkurtą kompleksinį vertinimo metodą mokamos naujos išmokos.

Išmokos asmenimis, kurių darbingumas pasikeitęs.

Šias išmokas gali gauti šie asmenys:

kurių sveikatos būklė įvertinama 60 % ar mažiau

tie, kurie buvo drausti bent 1095 dienas per 5 metus, iki pateikiant paraišką

nedirbantys jokio pelningo darbo ir

negaunantys įprastinių piniginių išmokų

Išmoka asmenimis, kurių darbingumas pasikeitęs, sudaryta iš dviejų dalių:

Asmuo turi teisę į reabilitacijos išmoką, jei jį ar ją galima reabilituoti. Ši išmoka

gali būti skiriama reabilitacijai reikalingu laikotarpiu, ne ilgiau kaip 3 metus nuo

išmokos mokėjimo pradžios,

Asmenys, kurių darbingumas pasikeitęs, turi teisę gauti invalidumo išmoką, jei

reabilitacija nėra rekomenduojama arba jis / ji negali būti reabilituotas (-a) arba

asmuo per ateinančius penkerius metus sulauks pensinio amžiaus.

Išmoka asmenimis, kurių darbingumas pasikeitęs, priskiriama prie sveikatos draudimo

išmokos.




Ką apima?

Išmokos asmenimis, kurių darbingumas pasikeitęs.

Suma apskaičiuojama pagal vidutines mėnesines pajamas, o mažiausia suma

nustatoma pagal tam tikras minimaliaus atlyginimo procentą.

Reabilitacijos išmoka:

Asmenys, kurių reabilitacija galima tam tikrą numatytą laiką:

Suma: 35 % vidutinių mėnesinių pajamų;

Mažiausia suma: 30 % minimalaus atlyginimo;

Didžiausia suma: 40 % minimalaus atlyginimo.

Asmenys, kuries reikalinga nuolatinė reabilitacija:

Suma: 45 % vidutinių mėnesinių pajamų;

Mažiausia suma: 40 % minimalaus atlyginimo;

Didžiausia suma: 50 % minimalaus atlyginimo.

Invalidumo išmokos dydis svyruoja priklausimai nuo sveikatos būklės ir reabilitacijos

galimybių:

Suma: 40–70 % vidutinių mėnesinių pajamų;

Mažiausia suma: 30–55 % minimalaus atlyginimo;

Didžiausia suma: 45–150 % minimalaus atlyginimo.

Kaip galima gauti invalidumo išmokas?

Ar bus skiriama išmoka, sprendžia autoritetinga įstaiga, įvykdanti daugiadalykį

pareiškėjo sveikatos būklės ir reabilitacijos galimybių įvertinimą (vadinamasis

„kompleksinis vertimas“).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. prašyti išmokos asmenims, kurių darbingumas pasikeitęs,

galima nemokamai užpildžius atitinkamą spausdintinę ar elektroninę paraiškos formą

naujai įkurtose vietinei valdžiai priklausančiose reabilitacijos įstaigose pareiškėjo

gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėjui gali tekti prašyti reabilitacijos įstaigos kompleksinio įvertinimo. Jei tai

nebus padaryta, procedūra gali būti nutraukta.

Kompleksinio vertinimo metu reabilitacijos įstaiga patikrins pareiškėjo sveikatos būklę

ir (arba) įvertins, ar jis / ji tinka reabilitacijai, o jei tinka, išduos sprendimą dėl

reabilitacijos.

Invalidumo ir reabilitacijos išmokas moka Pensijų mokėjimų direktoratas.




VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos

Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?

Bendroji Vengrijos pensijų sistemos reforma pakeista 1997 m. Naujoji pensijų sistema

remiasi dviem pagrindiniais ramsčiais:

nuo 1998 m. iki 2010 m. lapkričio mėn.:

pirmoji pakopa yra privaloma iš įmokų finansuojama paskirstomojo draudimo

sistema – socialinio draudimo sistemos dalis. Ją valdo Žmogiškųjų išteklių

ministerija (Nemzeti Erőforrás Minisztérium) ir administruoja Vyriausioji

nacionalinė pensijų draudimo valdyba ir jos direkcijos. Už visų pensijų mokėjimą

atsakinga Pensijų mokėjimo direkcija rūpinasi visomis pensijų išmokomis,

priklausančiomis pirmajam ramsčiui, ir į pensijas panašiomis išmokomis;

antrajam ramsčiui priklausė privalomieji privatūs kaupiamieji pensijų fondai,

kuriuos valdė įvairios draudimo įstaigos ir taupymo asociacijos, prižiūrimos

Nacionalinės ekonomikos ministerijos;

po 2010 m. lapkričio 3 d. privalomojo pensijų draudimo sistema tapo valstybinė.

Vengrijoje vėl įvesta dviejų ramsčių pensijų sistema, kurią sudaro privalomojo

socialinio draudimo sistema ir savanoriškas pensijų įmokų kaupimas privačiuose

fonduose.

Senatvės pensiją gauti turi teisę asmenys, sulaukę įstatyme nustatyto pensinio

amžiaus ir sukaupę reikalaujamą darbo stažą. Tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius

2009 m. buvo 62 metai. Nuo 2010 m. pensinis amžius pamažu vėlinamas (po pusę

metų kiekvienai amžiaus grupei). 1957 m. ir vėliau gimusiųjų pensinis amžius 2022 m.

prasidės nuo 65 metų. Pirmiausia bus pavėlintas 1952 m. gimusiųjų pensinis amžius.

Pensinio amžiaus pradžia priklauso nuo gimimo metų:

Gimimo metai Pensinio amžiaus pradžia

Iki 1952 m. sausio 1 d. 62 metai

1952 m. 62,5 metai

1953 m. 63 metai

1954 m. 63,5 metai

1955 m. 64 metai

1956 m. 64,5 metai

1957 m. ir vėliau 65 metai

Senatvės pensija gali būti skiriama net ir tuo atveju, jei asmuo tebedirba mokamą

darbą, tačiau jo pajamos neviršija įstatymu nustatytos ribos. Nuo 2007 m. balandžio 1

d. pensiją gaunantys ir toliau dirbantys asmenys privalo mokėti pensijos įmokas pagal

gaunamas pajamas. Po 365 darbo (draudimo) dienų tokių asmenų pensija didinama

0,5 % vidutinio mėnesio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuojama pensija.

Pagal naujus įstatymus, įsgalėjusius 2012 m. sausio 1 d., privalomojo senatvės

draudimo sistema teikia senatvės pensijas (sulaukus pensinio amžiaus), nauja tvarka

40 metų stažą turinčioms moterims (nők 40 év jogosultsági idővel) ir išmokas,

netekus maitintojo.




Išankstinė senatvės pensija

Moterys, išdirbusios bent 40 metų ir nebegaunančios darbo pajamų, neatsižvelgiant į

jų amžių, gali pasinaudoti nauja tvarka 40 metų stažą turinčioms moterims („nők 40

év jogosultsági idővel“). Į šį stažą įeina bet koks laikotarpis, kurį moteris dirbo

mokamą darbą, gavo nėštumo ir gimdymo išmoką (Terhességi-gyermekágyi segély),

vaiko priežiūros išmoką (Gyermekgondozási díj), vaiko priežiūros namuose pašalpą

(gyermekgondozási segély) ir vaiko auginimo išmoką (gyermeknevelési támogatás)

arba su vaiko auginimu susijusią slaugos išmoką (Ápolási díj). Moteris turi būti dirbusi

mažiausiai 32 metus, o likusį laikotarpį gavusi minėtas su vaiko auginimu susijusias

išmokas, arba dirbusi 30 metų (jei jai buvo mokama slaugos išmoka). Šis privalomas

laikotarpis sutrumpinamas vienais metais už kiekvieną šeimoje užaugintą vaiką, jei

moteris užaugino 5 arba daugiau vaikų (iš viso ne daugiau kaip 7 metais).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. buvusios išankstinės pensijos išmokos, išskyrus „tvarką 40

metų išdirbusioms moterims“ („nők 40 év jogosultsági idővel”), sujungiamos ir

paverčiamos „priešpensio amžiaus išmokomis“ (korhatár előtti ellátás). Jas gauti turi

teisę:

asmenys, kurie atitinkama amžiaus ir darbo stažo sąlygas, būtinas gauti išankstinę

pensiją (Előrehozott öregségi nyugdíj) arba sumažintos sumos išankstinę pensiją

(Csökkentett összegű előrehozott öregségi nyugdíj) iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

1953 m. gimusios moterys, sulaukusos 59 metų ir turinčios bent 37 metų stažą iki

priešpensinės išmokos gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

asmenys, kurie įgijo teisę gauti buvusią ankstyvą pensiją dėl sudėtingų darbo sąlygų

(korkedvezményes öregségi nyugdíj) iki priešpensinio amžiaus išmokos gavimo

pradžios datos, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.;

asmenys, iki 2011 m. gruodžio 31 d. įgiję teisę į šachtininko pensiją

(bányásznyugdíj);

asmenys, iki 2011 m. gruodžio 31 d. įgiję teisę gauti menininkų senatvės pensiją;

asmenys, kurių darbo santykiai buvo nutraukti iki 2012. sausio 1d. ir kurie atitiko

ankstyvai pensijai keliamus reiklavimus pagal tam tikras sąlygas. Daugiau

informacijos ieškokite MISSOC lentelėse.

Asmenys, turintys teisę gauti ankstyvą pensiją dėl kenksmingų darbo sąlygų, gali

prašyti priešpensinio amžiaus išmokos tiek metų iki pensinio amžiaus, kiek metų siekia

ankstyva pensija dėl kenksmingų darbo sąlygų, į kurią išėjo iki 2012 m. gruodžio 31

d., arba jei išmoką pradėta gauti 2012 m. iki dienos prieš dieną, kai pradėta gauti ši

išmoka.

Priešpensinės išmokos

2005 m. darbo rinkoje imta taikyti nauja priemonė. Tai papildomų metų programa,

kuria siekiama išsaugoti vyresnio amžiaus asmenų aktyvumą: programa siekiama

viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims suteikti galimybę išeiti į pensiją

palaipsniui, leidžiant jiems dirbti ne visą darbo dieną. Iš valstybinio sektoriaus

išeinantys asmenys, kuriems likę treji metai iki pensinio amžiaus, turintys ne mažiau

nei 25 darbo stažo metus, jei jie sutinka tapti programos dalyviais ir dirbti ne visą

darbo laiką, gauna 70 % buvusio savo atlyginimo, kol sulaukia pensinio amžiaus. Šis

laikotarpis įskaičiuojamas į socialinio draudimo stažą. Šią išmoką galima laikyti

paankstintos pensijos išmoka.

http://www.missoc.org/MISSOC/comparativeTables




Ką apima?

Pensijos dydis priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio ir darbo stažo (draudimo

laikotarpio). Vidutinis darbo užmokestis, imamas kaip pagrindas apskaičiuojant

pensijos dydį, pagal bendrą taisyklę nustatomas pagal per laikotarpį nuo 1988 m.

sausio 1 d. iki išėjimo į pensiją gautą atlyginimą ir pajamas, nuo kurių mokamos

įmokos. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskaičius mokesčius.

Anksčiau gauti atlyginimai dauginami iš atitinkamo koeficiento, siekiant sulyginti juos

su antrųjų metų iki išėjimo į pensiją lygiu. Nuo 2008 m. vidutinis grynasis tam tikrais

metais gautas atlyginimas atitinkamai perskaičiuojamas, kad atitiktų metų, einančių

iki išėjimo į pensiją metų, atlyginimo lygį.

Minimali pensija

Vengrijos pensijų sistemoje mažiausia pensija asmenims, turintiems ne mažesnį kaip

20 metų darbo stažą, buvo 28 500 HUF (100 EUR) per mėnesį. Tačiau jei vidutinis

atlyginimas, pagal kurį skaičiuojama pensija, yra mažesnis už mažiausios pensijos

sumą, mokama 100 % vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio pensija.

Pensijos atidėjimas

Jei asmuo turi 20 metų darbo stažą ir yra sulaukęs pensinio amžiaus, bet pensija jam

nėra paskirta ir asmuo toliau dirbo bent 30 dienų, jis turi teisę gauti padidintą pensiją.

Už kiekvieną papildomą 30 dienų laikotarpį pensijos suma didinama 0,5 % Šiuo atveju

pensija gali būti didesnė nei vidutinis mėnesio atlyginimas, pagal kurį buvo

skaičiuojama pensija.

Išmokos mirties atveju

Skiriamos dviejų rūšių išmokos: laidotuvių pašalpa ir laidotuvių valstybės lėšomis

pašalpa.

Laidotuvių pašalpa: vietos valdžios institucija gali skirti laidotuvių pašalpą už mirusio

asmens laidotuves atsakingam asmeniui, nesusijusiam su mirusiuoju arba tuomet, kai

mirusiojo artimieji yra žinomi, tačiau laidotuvių išlaidas gali apmokėti tik savo pačių ar

savo šeimų pragyvenimui skirtomis lėšomis. Pašalpos suma vienam asmeniui negali

būti mažesnė už minimalų mėnesinį senatvės pensijos dydį vienai šeimai, o vienišo

asmens atveju – ne mažesnė nei 150 % tokios pensijos. Laidotuvių pašalpa negali būti

mažesnė nei 10 % pigiausioms laidotuvėms nustatytos sumos, tačiau jos turi pakakti

padengti visas išlaidas, jei dėl tokių išlaidų pašalpos prašytojas ar jo šeima netektų

pragyvenimui skirtų lėšų.

Laidotuvės valstybės lėšomis: mirusiojo asmens mirties vietos bendruomenės meras

per 30 dienų nuo pranešimo apie mirtį turi parūpinti laidotuvių finansavimą iš

valstybės lėšų, jei niekas kitas negali pasirūpinti laidotuvėmis arba jei toks asmuo

nesurandamas arba nesiima atsakomybės už laidotuves. Merija, kurios teritorijoje

buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta, kompensuoja laidotuvių išlaidas.

Kaip galima gauti senatvės išmokas?

Pensijų išmokos gali būti skiriamos tik pateikus tinkamai užpildytą prašymą. Vengrijoje

gyvenantys asmenys tokį prašymą gali pateikti bet kuriai pensijų draudimo direkcijai,




asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu. Prašymo formą galima atsisiųsti iš interneto

http://www.onyf.gov.hu arba gauti bet kuriame pensijų skyriuje.

Užsienyje (ne ES ar EEE šalyje) gyvenantys ar laikinai apsistoję asmenys prašymą

skirti pensiją turi pateikti Centrinei pensijų mokėjimų direkcijai. Jei asmuo negali

asmeniškai įteikti prašymo, prašymo forma turi būti išspausdinta, pasirašyta pensijos

prašančio asmens ir patvirtinta notaro ar Vengrijos Respublikos atstovybėje užsienyje

arba užsienio valstybių valdžios institucijų.




VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo

Kas turi teisę gauti išmokas, netekus maitintojo?

Pagrindinė sąlyga, kad artimieji įgytų teisę gauti išmokas netekus maitintojo, yra

reikalavimas, kad apdraustasis (mirusysis) asmuo būtų draustas reikiamą laikotarpį

arba jam iki mirties būtų mokėta senatvės ar invalidumo pensija. Asmuo, tyčia sukėlęs

apdraustojo mirtį, jei taip nustatyta galutiniame teismo sprendime, neturi teisės gauti

išmokų. Išmokos netekus maitintojo skiriamos našlei (našliui) ar našlaičiui po

apdraustojo mirties, kurią sukėlė nelaimingas atsitikimas darbe.

Našlių pensija

Teisė į našlio (-ės) pensiją (Özvegyinyugdíj) turi asmenys, kurių sutuoktinis (-ė) mirė

būdamas (-a) pensininkas (-ė) arba kurių sutuoktinis (-ė):

mirė nesulaukęs (-usi) 22 metų;

įgijo darbo stažą per 180 dienų po studijų baigmo arba

įgijo vos 2 metų darbo stažą;

mirė sulaukęs (-usi) 22–25 metų ir įgijo bent 4 metų darbo stažą;

mirė sulaukęs (-usi) 25–30 metųi ir įgijo bent 6 metų darbo stažą;



mirė sulaukęs (-usi) sulaukę 45 metų ir įgijo bent 15 metų darbo stažą.

Išmoką taip gali gauti asmenys, kurių miręs sutuoktinis (-ė) nebuvo įgijęs nurodyto

darbo stažo, bet įgijo reikiamą darbo stažą, taikomą žemesnei amžiaus kategorijai,

jeigu nuo darbo pradžios iki mirties datos jo darbo staže nebuvo ilgesnės nei 30 dienų

pertraukos.

Laikinoji ir nuolatinė našlio (-ės) pensija:

Laikinąją našlio (-ės) pensiją galima gauti metus laiko arba daugiausia 3 metus, jei

našlys (-ė) prižiūri našlaitį.

Laikinoji našlio (-ės) pensija paverčiama į nuolatinę pensiją, jei sutuoktinis (-ė):

yra sulaukęs atitinkamo pensinio amžiaus arba

yra laikomas asmeniu, kurio darbingumas pasikeitęs, arba

su mirusiu asmeniu augino bent du nepilnamečius vaikus (kurie turi teisę gauti

našlaičio pašalpą).

Našlaičio pašalpa

Našlaičių pašalpos priklauso kiekvienam vaikui, taip pat vaikui, gimusiam santuokoje

ar gyvenant kartu, augusiam kartu su tėvais jiems gyvenant santuokoje ar kaip

sugyventiniams. Našlaičio pašalpa, mokama mirus biologiniams tėvams, nepriklauso

įvaikintam vaikui, išskyrus tuos atvejus, kai vaiką įvaikina vieno iš biologinių tėvų

sutuoktinis.




Našlaičio pašalpos tai pat priklauso broliams ir seserims, vaikaičiams, provaikaičiams ir

proprovaikaičiams, jei šie gyveno kartu su mirusiuoju ir jei jų šeimoje nėra galinčių ar

įpareigotų juos auginti asmenų.

Išmokos tėvams

Tėvystės pensiją gali gauti tėvas (motina), kurio vaikas, turintis teisę gauti senatvės

ar invalidumo pensiją suteikiantį darbo stažą arba gaunantis senatvės ar invalidumo

pensiją, yra miręs, o vaiko mirties momentu tėvas (motina) buvo neįgalus ar sulaukęs

65 metų ir per paskutiniuosius savo vaiko gyvenimo metus buvo daugiausia jo

išlaikomas.

Ką apima?

Našlių pensija

Laikina našlių pensija paprastai mokama metus po sutuoktinio mirties (iki trejų metų,

jei našlys išlaiko našlaitį).

Pasibaigus teisės gauti laikiną našlių pensiją galiojimui, asmeniui gali būti skiriama

nuolatinė našlių pensija, jei jis yra sulaukęs teisę gauti senatvės pensiją suteikiančio

amžiaus (t. y. pensinio amžiaus), jei asmuo yra neįgalus arba prižiūri bent du

našlaičius (arba vieną neįgalų ar neišgydoma liga sergantį našlaitį), kurie yra mirusiojo

asmens vaikai. Nuolatinė našlių pensija taip pat priklauso, jei per 15 metų nuo mirties

(jei asmuo mirė iki 1993 m. kovo 1 d.) arba per 10 metų nuo mirties (jei asmuo mirė

po 1993 m. vasario 28 d.) susiklosto kurios nors čia nagrinėtos aplinkybės.

Laikina našlių pensija yra 60 % pensijos, kurią gavo ar būtų turėjęs teisę gauti

mirusysis. Nuolatinė našlės arba našlio pensija taip pat yra 60 %, jei našlė arba našlys

negauna atskiros pensijos. Kitu atveju ji yra lygi 30 % mirusiojo asmens pensijos.

Jei yra keli teisę į šią išmoką turintys asmenys, našlių pensija turi būti visiems

padalyta po lygiai. Minimali pensijos suma nenustatyta.

Našlaičio pašalpa

Našlaičio pašalpa mokama, kol šiam sueina 16 metų arba kol jis baigia mokslus

dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei kol jam sukanka 25 metai. Jei vaikas

nepasibaigus teisei gauti našlaičio išmoką tampa neįgalus, šią išmoką jis turi teisę

gauti visą neįgalumo laikotarpį, neatsižvelgiant į amžių.

Našlaičio pašalpą gali gauti vaikas, kurio motina ar tėvas iki savo mirties buvo įgijęs

atitinkamą darbo stažą, reikalingą gauti našlio (-ės) pensiją arba mirė, būdamas

senatvės pensijos gavėjas.

Pašalpos dydis yra 30 % apdraustojo asmens pensijos arba 60 %, jei mirę abu tėvai

arba jei likęs gyvas vienas iš tėvų yra neįgalus. Nuo 2010 m. išmoka negali būti

mažesnė nei 24 250 HUF (85 EUR). Jei vaikas turi teisę gauti našlaičio išmokas už abu

tėvus, jam mokama didesnioji suma.

Išmokos tėvams

Vaiko netekusios motinos arba tėvo pensija skaičiuojama tokiu pačiu būdu ir tokiomis

pačiomis sąlygomis kaip ir našlės arba našlio pensija (60 % arba 30 %). Jei tėvystės




pensija priklauso keliems asmenims, ji dalijama lygiomis dalimis. Minimali pensijos

suma nenustatyta.

Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo?


gyvenantys asmenys tokį prašymą gali pateikti bet kuriai pensijų draudimo direkcijai,

asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu. Prašymo formą galima atsisiųsti iš interneto

http://www.onyf.gov.hu arba gauti bet kuriame pensijų skyriuje.


skirti pensiją turi pateikti Centrinei pensijų mokėjimų direkcijai. Jei asmuo negali

asmeniškai įteikti prašymo, prašymo forma turi būti išspausdinta, pasirašyta pensijos

prašančio asmens ir patvirtinta notaro ar Vengrijos Respublikos atstovybėje užsienyje

arba užsienio valstybių valdžios institucijų.

http://www.onyf.gov/




VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas?

Vengrijos sveikatos draudimo sistemoje skiriamos išmokos nelaimingų atsitikimų

darbe atvejais: apdraustiems asmenims ir jiems priskirtiems asmenims, individualia

veikla besiverčiantiems ar asociacijoms priklausantiems verslininkams, išėjusiems į

pensiją arba pensinio amžiaus asmenims, gaunantiems maitintojo netekusių asmenų

pašalpą, arba kooperatyvui priklausantiems pensininkams, dirbantiems atlyginamą

darbą arba mokamą darbą pagal kitas darbo sutartis.

Draudimas apima visus sužeidimus ir ligas, patiriamus darbo metu arba susijusius su

darbu, taip pat patirtus pakeliui į darbą ar iš jo (nelaimingi atsitikimai), taip pat ligas ir

sveikatos pablogėjimą, susijusius su atliekamu pavojingu darbu (profesinės ligos).

Profesinių ligų sąrašą nustato vyriausybė. Asmuo nedraudžiamas, jei sužeidimų ar

ligos priežastis yra jo paties netinkamas elgesys.

Kadangi privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka ir darbuotojas, ir darbdavys,

apdraustasis asmuo taip pat turi teisę gauti sveikatos paslaugas nelaimingo atsitikimo

atveju:

nelaimingų atsitikimų draudimo išmokas natūra

pinigines išmokas, pavyzdžiui išmokas nelaimingą atsitikimą patyrusiems asmenims

ir nelaimingo atsitikimo pašalpą.

Ką apima?

Išmokos natūra

Sveikatos priežiūros paslaugos nelaimingo atsitikimo atveju apima, be bendrųjų

gydymo paslaugų, 100 % vaistų, gydymo priemonių ir gydymo pablogėjus sveikatos

būklei, kompensavimą, taip pat nemokamas kai kurias dantų gydymo paslaugas,

susijusias su liga ar sužeidimu.

Šio draudimo išmokas taip pat gali gauti: Vengrijos piliečiai, įtraukti į viduriniojo ar

aukštojo mokymo įstaigų sąrašus arba besimokantys profesinėse mokyklose,

socialines gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose besigydantys ligoniai, įkalinti

asmenys, su viešąja veikla ar darbu susiję savanoriai ir laikiną darbo leidimą turintys

asmenys.

Išmoka nelaimingą atsitikimą darbe patyrusiam asmeniui

Nelaimingų atsitikimų pašalpos (Baleseti táppénz) skiriamos asmeniui, kuris dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos yra nedarbingas ir dėl sveikatos būklės

arba be medicininių priemonių negali dirbti savo darbo. Nelaimingų atsitikimų pašalpos

dydis atitinka 100 % pajamų sumos (90 %, jei nelaimingas atsitikimas įvyko

keliaujant). Šios išmokos skiriamos metus, tačiau mokėjimo laikotarpį galima pratęsti

dar metams.




Nelaimingo atsitikimo renta

Nelaimingo atsitikimo rentą gali gauti asmenys, kurių darbingumas po nelaimingo

atsitikimo ar profesinės ligos sumažėjo daugiau kaip 13–15 % ir kurie neturi teisės

gauti invalidumo pensijos. Jei nedarbingumas yra mažesnis arba lygus 25 %, renta

nelaimingo atsitikimo atveju mokama dvejus metus, kitu atveju – tol, kol asmuo vėl

gali dirbti. Rentos nelaimingo atsitikimo atveju dydis priklauso nuo nedarbingumo

lygio ir siekia 8, 10, 15 ar 30 % vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Pensija nelaimingą atsitikimą darbe patyrusiam asmeniui

Nuo 2012 m. sausio 1 d. šios išmokos nebemokamos. Žr. skyrių apie invalidumą.

Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?

Neseniai sudaryta įgaliotoji reabilitacijos ekspertų grupė atlieka sudėtingus asmens

sveikatos būklės ir socialinės bei užimtumo padėties vertinimus. Remdamasi atliktu

vertinimu grupė nustato asmens sveikatai padarytos žalos dydį, profesinį darbingumą,

reabilitacijos galimybę, reabilitacijos eigą ir trukmę.


gyvenantys asmenys tokį prašymą gali pateikti bet kuriai sveikatos draudimą

valdančiai institucijai, asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu. Prašymo formą

galima atsisiųsti iš interneto http://www.onyf.gov.hu arba gauti bet kurioje pensijų

valdyboje.


skirti pensiją turi pateikti Centrinės Vengrijos teritorinei pensijų draudimo valdybai. Jei

asmuo negali asmeniškai įteikti prašymo, prašymo forma turi būti išspausdinta,

pasirašyta pensijos prašančio asmens ir patvirtinta notaro ar Vengrijos Respublikos

atstovybėje užsienyje arba užsienio valstybių valdžios institucijų.




IX skyrius. Šeimos išmokos

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?

Vengrijos paramos šeimai sistemą sudaro šios išmokos:

pašalpa šeimai;

vaiko priežiūros namuose pašalpa;

vaiko auginimo išmoka;

išmoka gimus vaikui;

nėštumo ir gimdymo išmoka;

vaiko priežiūros priemoka.

Punktuose nuo a iki d nurodytas išmokas skiria ir tvarko Vengrijos valstybės iždas ir jo

regioninės atstovybės; e ir f punktuose nurodytas išmokas skiria ir tvarko Nacionalinė

sveikatos draudimo įstaiga ir jos regioniniai padaliniai, taip pat didelių įmonių socialinio

draudimo išmokų skyriai

Pašalpa šeimai

Valstybė kas mėnesį moka šeimos pašalpą vaikų auginimo ir mokymosi išlaidoms

padengti. Šeimos pašalpa mokama biologiniams tėvams, biologinio tėvo arba motinos

sutuoktiniui (-ei), įtėviams, globėjams, globėjui – amato mokytojui, vaiką

prižiūrinčiam asmeniui ar bet kuriam kitam asmeniui, kuriam laikinai patikėta vaiko

priežiūra. Gavėjas gali prašyti šeimos pašalpos vaiko auginimo (nuo gimimo) išlaidoms

padengti ir mokyklinio amžiaus vaikui, kuris tikrai lanko mokyklą ar valstybinę

švietimo įstaigą, iki 20 metų (jei vaikas turi specialiųjų ugdymo poreikių – 20 metų),

gyvenančiam kartu su pašalpos gavėju. Jei vaikas be pateisinamos priežasties

nustatytą laikotarpį nelanko mokyklos, pašalpos mokėjimas sustabdomas. Šeimos

pašalpos nepriklauso studentams, besimokantiems aukštojo mokslo įstaigose. Vaikas,

laikinai gyvenantis ne savo šeimoje, kad galėtų mokytis šalies ar užsienio mokymo

įstaigoje ar gydytis, taip pat laikomas šeimoje (namie) augančiu vaiku.

Vaiko priežiūros pašalpa

Vaiko priežiūros pašalpa mokama tėvui (motinai), globėjui, vaiką prižiūrinčiam

asmeniui už kartu gyvenantį vaiką iki 3 metų arba, auginant dvynius, iki pirmųjų

privalomų mokyklos metų pabaigos, o jei vaikas serga lėtine liga ar turi sunkų

neįgalumą – iki 10 metų. Šią išmoką taip pat gali gauti vienas iš senelių, jei vaikui jau

yra sukakę vieni metai ir jis auginamas bei prižiūrimas tėvų namuose, o tėvai yra davę

sutikimą raštu. Vaiko priežiūros pašalpą gaunantis asmuo negali dirbti mokamo darbo

iki vaikui sueis metai; kai vaikui sukanka 1 metai, tėvas arba motina gali dirbti ne

ilgiau kaip 30 valandų per savaitę arba ilgiau, jei dirba namuose. Jei vaikas serga, jam

sulaukus 1 metų jo tėvas arba motina gali be apribojimų dirbti. Dvynių, kuriems

sukanka 1 metai, tėvai gali nuspręsti dirbti visą darbo dieną, bet šiuo atveju gauna tik

bendrą vaiko priežiūros namuose pašalpos sumą. Jei kuris nors iš tėvų nusprendžia

dirbti ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę, už dvynius turi teisę gauti didesnę

pašalpos sumą. Vaiką prižiūrintys seneliai negali dirbti, kol jam sukaks 3 metai, o

vėliau pašalpos gavėjas gali dirbti ne ilgiau kaip 30 valandų per savaitę (namuose – be

apribojimų).




Vaiko auginimo išmokos

Daugiavaikės šeimos pašalpa mokama tėvui (motinai), globėjui, vaiką prižiūrinčiam

asmeniui šeimoje auginančiam tris ar daugiau nepilnamečių vaikų. Ši pašalpa

pradedama mokėti, kai jauniausiam iš vaikų sueina treji metai, ir mokama iki jam

sueina aštuoneri. Asmuo, gaunantis daugiavaikės šeimos pašalpą turi teisę dirbti

mokamą darbą ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę arba be apribojimų, jei

dirbama namie. Vaiko priežiūros pašalpa ir daugiavaikės šeimos pašalpa neskiriamos

kartu.

Pašalpa gimus vaikui ir nėštumo bei gimdymo išmoka

Žr. skyrių apie motinystės ir tėvystės išmokas.

Vaiko priežiūros priemoka

Pagal sveikatos draudimo sistemos nuostatas apdraustuoju asmeniu laikomas vienas

iš tėvų – tėvas arba motina – gali gauti vaiko priežiūros priemoką už vaiką iki dvejų

metų. Ši priemoka mokama vienam iš tėvų pasibaigus nėštumo ir gimdymo pašalpos

mokėjimo laikotarpiui arba pasibaigus tokios pat trukmės laikotarpiui. Ši išmoka

nemokama šiais atvejais:

gavėjas dirba bet kokį mokamą darbą (išskyrus atlyginimą už darbą, kurį gina

autorinių teisių įstatymai) ar verčiasi veikla, kuriai reikalingas valdžios institucijų

leidimas;

gavėjas gauna visą savo atlyginimą nedirbdamas (jei jis gauna tik dalį atlyginimo,

vaiko priežiūros priemoka atitinka negauto atlyginimo dalį);

gavėjas gauna kitas nuolatines pinigines išmokas (pavyzdžiui, ligos išmokas,

invalidumo pensiją, senatvės pensiją), nustatytas 1993 m. III įstatyme dėl

socialinės apsaugos išmokų ir administravimo;

gavėjas negali auginti vaiko namie, kai vaikas apgyvendinamas ar laikinai ar ilgam

laikui patikimas mokymo įstaigai ar gyvena socialinės globos įstaigoje ilgiau nei 30

dienų;

gavėjo vaikas lanko dienos priežiūros įstaigą (lopšelį ar šeimos darželį), išskyrus

integravimo ar reabilitacijos įstaigas;

gavėjas yra sulaikytas prevencine tvarka, jam atimta laisvė arba jis įkalintas.

Vaiko priežiūros priemoka lygi 70 % vidutinio dienos atlyginimo, tačiau ne didesnė nei

70 % dvigubo minimalaus atlyginimo.

Ką apima?

Pašalpa šeimai

2012 m. mėnesinių šeimos išmokų dydžiai yra šie:

vieną vaiką auginančioms šeimoms – 12 200 HUF (43 EUR),

asmeniui, vienam auginančiam savo vaiką – 13 700 HUF (48 EUR),

šeimoms, auginančioms du vaikus – 13 300 HUF už vaiką (47 EUR),

asmeniui, vienam auginančiam du vaikus – 14 800 HUF (52 EUR) už vaiką,

šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų – 16 000 HUF (56 EUR) už vaiką,

asmeniui, vienam auginančiam tris ir daugiau vaikų – 17 000 HUF (60 EUR) už

vaiką,




šeimoms, auginančioms vaiką, sergantį lėtine liga ar turintį sunkų neįgalumą – 23

000 HUF (81 EUR),

asmeniui, vienam auginančiam vaiką, sergantį lėtine liga ar turintį sunkų neįgalumą

– 25 900 HUF (91 EUR).

Šeimos pašalpa priklauso ir mokama už visą mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kurią dieną

buvo pateiktas prašymas ir nutrauktas išmokų mokėjimas.

Vaiko priežiūros namuose pašalpa

Mėnesinė vaiko priežiūros namuose pašalpa, neatsižvelgiant į vaikų skaičių, lygi

minimaliai senatvės pensijai, tačiau gimus keliems vaikams pašalpos suma dauginama

iš vaikų skaičiaus; už ne visą mėnesį pašalpa skaičiuojama imant tris dešimtąsias

mėnesio pensijos dalis.

Vaiko auginimo išmokos

Mėnesinė vaiko priežiūros išmoka, neatsižvelgiant į vaikų skaičių, lygi minimaliai

senatvės pensijai;

Vaiko priežiūros priemoka

Vaiko priežiūros išmokos suma yra 70 % nuo praėjusių metų vidutinio dienos darbo

užmokesčio neatskaičius mokesčių, bet ji negali būti didesnė kaip 70 % minimalaus

darbo užmokesčio, padauginto iš dviejų.

Kaip galima gauti išmokas šeimai?

Už išmokas šeimai atsako Žmogiškųjų išteklių (Emberi Erőforrások Minisztériuma).

Paramos šeimai išmokos mokamos iš centrinio biudžeto ir Sveikatos draudimo fondo

(Egészségbiztosítási Pénztár), tačiau jas praktiškai tvarko bei administruoja Vengrijos

valstybės iždas ir Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga.

Prašymai skirti išmokas teikiami Vengrijos valstybės iždui. Nustatytas prašymų formas

galima gauti regioniniuose skyriuose arba internetu. Jų adresas:

www.allamkincstar.gov.hu. Formos parengtos ir anglų kalba. Vengrijoje taip pat veikia

plataus masto konsultacijų telefonu (vengrų kalba) linija: +36-1-452-2900.

http://www.allamkincstar.gov.hu/




X skyrius. Bedarbio išmokos

Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?

Darbo ieškantis asmuo yra asmuo, kuris yra valstybinės užimtumo tarnybos

užregistruotas darbo ieškančiu asmeniu ir atitinka įstatyme nustatytas ir kitas teisę

dirbti suteikiančias sąlygas (pavyzdžiui, asmeniui nereikia darbo leidimo; ES (EEE)

šalių piliečiai laikomi darbo ieškančiais asmenimis, net jei jiems ir reikalingas leidimas.

Toks asmuo negali būti dieninio skyriaus studentas, senatvės pensiją, priešpensines

išmokas (korhatár előtti ellátás) ar išmokas asmenims, kurių darbingumas pasikeitęs

(megváltozott munkaképességű személyek ellátásai), galintis gauti asmuo, ir negali

gauti pajamų iš kitos veiklos, nebent tai būtų atsitiktiniai darbai. Darbo ieškantis

asmuo turi bendradarbiauti su valstybine užimtumo tarnyba.

Darbo ieškančio asmens pašalpa priklauso darbo ieškančiam asmeniui, kuris per trejus

metus, kol įgijo šį statusą yra dirbęs ne mažiau nei 360 dienas. Kadangi dešimt darbo

dienų suteikia teisę į vieną pašalpos dieną, trumpiausias darbo ieškančio asmens

pašalpos mokėjimo laikotarpis yra 36 dienos, o ilgiausias – 90 dienų.

Darbo ieškančio asmens pašalpą gali gauti darbo ieškantis asmuo, kuris pastaruosius

ketverius metus buvo draustas ne mažiau kaip 200 dienų. Išsamesnės informacijos

pateikta tolesniame skyrelyje.

Ką apima?

Bedarbio išmokų sistema apima aktyvias ir pasyvias išmokas. Pagal pasyvių bedarbio

išmokų sistemą darbo ieškantis asmuo gali gauti informaciją apie darbo rinką ir

užimtumą, profesinio orientavimo ir darbo paieškos konsultacijas, o reintegracijos į

darbo rinką atveju – konsultacijas, susijusias su vietiniu darbu ir darbo pasiūlymais.

Darbo ieškantis asmuo taip pat dalyvauti profesinio rengimo ir verslo skatinimo

programose. Darbdavys gali pasirinkti daugelį užimtumo rėmimo formų (parama darbo

vietoms kurti ir joms išsaugoti, jaunimui ir neįgaliesiems įsidarbinti skirta parama).

Aktyvi parama apima išmoką darbo ieškančiam asmeniui, skirta darbo netekusiam

darbo ieškančio asmens pašalpai iki pensijos. Specialios išmokos apdraustiems

savarankiškai dirbantiems asmenims nėra – jiems mokama tokia pati pašalpa kaip ir

darbuotojams, t.y. darbo ieškančio asmens išmoka.

Pašalpa darbo ieškančiam asmeniui

Įstatymas numato, kad pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 dienų ir pašalpa yra lygi 60

% vidutinio atlyginimo, tačiau suma negali viršyti 100 % minimalios algos (t. y. 93

000 HUF (326 EUR).

Darbo ieškančio asmens pašalpa apskaičiuojama atsižvelgiant į per kalendorinius

metus iki netenkant darbo asmens gautą vidutinį atlyginimą. Jei per šį laikotarpį darbo

ieškantis asmuo dirbo keliems darbdaviams, jo pašalpos dydis apskaičiuojamas

atsižvelgiant į visų darbdavių mokėtą vidutinį atlyginimą. Jei darbo ieškančio asmens

vidutinio atlyginimo neįmanoma apskaičiuoti, pašalpos dydis jam apskaičiuojamas

remiantis vidutiniu šalies atlyginimu, mokamu tame veiklos sektoriuje, kuriam

priklausė pirmoji asmens darbovietė arba panašiame sektoriuje.




Darbo ieškančio asmens pašalpos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo to paprašo arba

jei jis išbraukiamas iš registro, įgyja teisę gauti senatvės, invalidumo, invalidumo dėl

nelaimingo atsitikimo pensiją, arba gauna kitos veiklos (išskyrus atsitiktinius darbus)

pajamų ilgiau nei 90 dienų, jei sutinka atlikti praktiką, per kurią mokama minimalaus

atlyginimo dydžio pašalpa, jei mokosi dieniniame skyriuje, jei miršta arba jei baigiasi

darbo ieškančiam asmeniui priklausančių pašalpų mokėjimo terminas, jei asmuo

negrįžta į Vengriją po perkėlimo laikotarpio (ne daugiau kaip 3 mėnesiai), kuris jam

buvo suteiktas pagal socialinės apsaugos koordinavimo teisės aktus.

Išmoka darbo ieškantiems asmenims iki pensijos

Pagal įstatyme nustatytą principą siekiama, kad nebūtų diskriminuojama nė viena

bedarbių grupė. Todėl darbo ieškančio asmens pašalpą iki pensijos gauna šie

asmenys:

asmenys, kurie pensinio amžiaus sulauks per penkerius metus;

bent 45 dienas gauna darbo ieškančio žmogaus išmoką, o išmokos mokėjimo

laikotarpis baigiasi;

sulauks pensinio amžiaus ne per 5, o per 3 metus nuo darbo ieškančio žmogaus

išmokos mokėjimo pabaigos;

jei negauna priešpensinės išmokos (korhatár előtti ellátás), ginkluotojų pajėgų

tarnautojų tarnybinės išmoką (szolgálati járandóság), baleto artistų rentą

(balettművészeti életjáradék) arba šachtininkų pereinamojo laikotarpio rentą

(átmeneti bányászjáradék);

mokėjo įmokas laikotarpį, reikalingą pensijai gauti (paprastai 20 metų).

Įstatymas numato, kad darbo ieškančio žmogaus išmokos iki pensijos gali būti

mokamos tol, kol asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją. Išmoka sudaro 40 %

minimalaus darbo užmokesčio (37 200 HUF (130 EUR), galiojusio prašymo pateikimo

metu. Jeigu darbo ieškančio asmens išmoka apskaičiuojama pagal sumą, kuri yra

mažesnė už minėtą sumą, išmoka prilyginama šiai mažesnei sumai.

Dėl to išmoką gaunantis darbo ieškantis asmuo taip pat turi teisę dirbti turėdamas

laikinąją darbo kortelę. Priešingai nei darbo ieškančio asmens pašalpos atveju, iš šio

laikino darbo gautos pajamos neturi jokios įtakos darbo ieškančio asmens išmokų

mokėjimui. Visos kitos darbo ieškančio asmens išmokų mokėjimo nutraukimo ir

sustabdymo sąlygos paprastai atitinka galiojančias darbo ieškančio asmens

pašalpoms.

Kaip galima gauti bedarbio išmokas?

Darbą praradęs asmuo turi registruotis atitinkamoje Nacionalinėje užimtumo biuro

agentūroje. Jis turi pranešti, kad aktyviai ieško darbo, ir bendradarbiauti su šia

tarnyba. Daugiau informacijos pateikiama internete adresu http://www.munka.hu.

http://www.munka.hu/




XI skyrius. Minimalios lėšos

Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?

Vengrijoje mokamos trijų rūšių neįmokinės specialiosios išmokos:

invalidumo renta;

neįmokinė senatvės renta;

transporto pašalpa.

Taip pat skiriama išmoka darbingo amžiaus asmenims.

Invalidumo renta

Invalidumo renta mokama asmenims, kurie Nacionalinio medicinos ekspertizės

instituto kompetentingos medicinos komisijos nuomone, yra visiškai praradę

darbingumą iki 25 metų ir negauna pensijos ar nelaimingo atsitikimo išmokos.

Invalidumo renta gali būti skiriama ne anksčiau nei pirmąja mėnesio, kurį prašymo

pateikėjui sueina 18 metų, dieną. Invalidumo renta nepriklauso asmenims,

apgyvendintiems specialioje įstaigoje nemokamai.

Neįmokinė senatvės renta

Senatvės renta tai išmoka, skiriama vyresnio amžiaus asmenims, neturintiems

pragyvenimo pajamų. Teisė gauti senatvės rentą įgyjama trimis būdais:

kai asmeniui sukanka 62 metai arba jis pasiekia įstatyme nustatytą pensinį amžių, o

jo ir jo sutuoktinio ar sugyventinio mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 160

% minimalios senatvės pensijos;

kai vienišas asmuo sulaukia 62 metų ar pensinio amžiaus, bet yra jaunesnis nei 75

metų, o jo mėnesio pajamos neviršija 95 % minimalios senatvės pensijos;

kai vienišam asmeniui sueina 75 metai, o jo mėnesio pajamos yra mažesnės nei

130 % minimalios senatvės pensijos. Senatvės rentos mėnesio dydis kiekvienos

kategorijos asmenims apskaičiuojamas kitaip.

Senatvės renta negali būti mokama ir jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo yra

sulaikytas prevencine tvarka arba atlieka laisvės atėmimo bausmę; jei asmuo ilgiau

nei tris mėnesius gyvena užsienyje arba jei jis yra Europos Sąjungos pilietis, kurio

gyvenimo leidimo galiojimo laikas pasibaigė arba jis buvo atimtas.

Transporto pašalpa

Judumo parama skiriama siekiant kompensuoti asmenų, turinčių sunkią judėjimo

negalią (judėjimo invalidų), patiriamas papildomas transporto išlaidas. Judumo

paramos negali gauti sunkią judėjimo negalią turintis asmuo, kuris gauna invalidumo

išmokas.

Išmoka darbingo amžiaus asmenims

Ši išmoka skiriama siekiant užtikrinti minimalų gyvenimo lygį darbingo amžiaus

asmenims (nuo 18 metų iki pensinio amžiaus), kurie nedirba, nesimoko ir neturi

pakankamai lėšų, kad galėtų pragyventi.




Ką apima?

Invalidumo renta

Invalidumo renta yra 33 330 HUF (117 EUR) per mėnesį.

Neįmokinė senatvės renta

Tuo atveju, jei asmuo gyvena ne vienas, senatvės rentos dydis yra lygus 80 %

minimalios senatvės pensijos; antros grupės asmenims (62–75 metų ir gyvenantiems

vieniems) senatvės renta yra 95 % minimalios senatvės pensijos; trečios grupės

asmenims (vyresnis nei 75 metų asmuo gyvena vienas)ji lygi 130 % minimalios

senatvės pensijos. Senatvės rentos gavėjas gali dirbti mokamą darbą, tačiau

gaunamos pajamos neturi būti didesnės nei 40 % minimalios senatvės pensijos.

Transporto pašalpa

Išmokos dydis apskaičiuojamas bazinį kelionės išmokos dydį dauginant iš kategorijai,

kuriai priklauso suinteresuotas asmuo, taikomo koeficiento. Bazinis dydis yra 7000

HUF (25 EUR) per metus, o koeficientas šiuo atveju yra 1. 3,5 koeficientas taikomas,

jei 1–62 metų asmuo yra studentas arba dirba. Jei sunkią judėjimo negalią turintis

asmuo turi kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų, jis taip pat turi teisę be įprastai jam

priklausančios išmokos gauti papildomą sumą, sudarančią 50 % bazinio dydžio. Jei

toje pačioje šeimoje vaikus augina keli sunkią judėjimo negalią turintys asmenys, jie

visi turi teisę gauti papildomą išmoką neatsižvelgiant į vaikų skaičių. Tais metais,

kuriais atsirado judėjimo negalią sukėlusi priežastis, judumo paramos išmoka

apskaičiuojama proporcingai nuo pirmosios dienos to mėnesio, kuris eina iškart po

prašymo įteikimo mėnesio.

Išmoka darbingo amžiaus asmenims

Pagal šią sistemą mokamos dviejų rūšių piniginės išmokos – įprasta socialinė pašalpa

ir priedas prie darbo užmokesčio. Be to, pašalpos dydis priklauso nuo asmens šeimos

dydžio ir pajamų bei turto. Priedo prie darbo užmokesčio suma yra nustatyto dydžio.

Kaip galima gauti šias išmokas?

Vietos valdžios institucijos valdo socialinės paramos sistemą ir skiria įvairias socialinės

paramos išmokas. Invalidumo rentas administruoja kompetentinga teritorinė socialinio

draudimo tarnyba ir moka pensijų kasa.

Ar asmuo turi teisę į šias išmokas sprendžia savivaldybės. Paramos prašantis asmuo

turi užpildyti nustatytos formos prašymą ir pateikti jį kartu su šeimos pajamas

patvirtinančiais dokumentais (kai išmokos prašo darbingo amžiaus asmenys (aktív

korúak ellátása), taip pat pridėti dokumentus apie šeimos turtą). Tam tikromis

sąlygomis reikia pateikti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimą

patvirtinantį dokumentą arba valstybės įdarbinimo tarnybos išduotą pažymą, kad

baigtos mokėti darbo ieškančio asmens išmokos (Álláskeresési járadék). Prašymą

gavusi vietos valdžios institucija turi priimti sprendimą per 22 darbo dienas. Šis

terminas gali būti pratęstas dar 22 darbo dienoms.




XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra

Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmenims, kurie yra tam tikru požiūriu

priklausomi nuo kitų. Jų poreikiai skiriasi, todėl jiems reikia įvairių rūšių priežiūros

paslaugų.

Vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės priežiūros išmokos

Atitinkamos paslaugos teikiamos:

atsižvelgiant į asmens priklausomumo lygį:

jei asmeniui reikia priežiūros mažiau kaip 4 valandas per dieną, jam gali būti

teikiamos tik priežiūros namuose paslaugos;

jei asmeniui reikia priežiūros daugiau kaip 4 valandas per dieną, jis gali būti

prižiūrimas senelių namuose.

Neįgaliųjų ilgalaikės priežiūros išmokos

Šias išmokas norintiems gauti asmenims turi būti nustatytas:

tam tikro laipsnio neįgalumas;

aklumas arba sunkus regėjimo sutrikimas;

kurtumas arba sunkus klausos sutrikimas;

psichikos negalia, diagnozuota nuo gimimo arba iki asmeniui sukako 14 metų;

sunki fizinė ir (arba) funkcinė negalia, dėl kurios asmeniui reikia kito asmens

pagalbos.

Psichikos ligonių bei priklausomybių turinčių asmenų ilgalaikės priežiūros

paslaugos ir benamių ilgalaikės priežiūros paslaugos

Šios paslaugos gali būti teikiamos labai priklausomiems asmenims (kurie negali patys

gerai atlikti paprastų kasdienio gyvenimo veiksmų).

Slaugos išmoka

Slaugos išmoką gali gauti asmenys, kurie rūpinasi neįgalių arba jaunesnių kaip 18

metų nepagydomai sergančių šeimos narių ilgalaike priežiūra.

Ką apima?

Konkrečios apibrėžties, kas yra ilgalaikė priežiūra, ir atskiros ilgalaikės priežiūros

sistemos nėra. Ilgalaikės priežiūros paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros ir

socialinių paslaugų sistemoje. Ilgalaikės priežiūros paslaugos teikiamos kaip socialinė

parama ir finansuojamos iš valstybės biudžeto. Galima kartu gauti pinigines išmokas ir

išmokas natūra.




Slaugos išmoka

Jei asmuo turi sunkią negalią, pagalbos suma yra 100 %, o jei asmuo turi sunkią

negalią ir jam reikia intensyvios priežiūros – 130 % mažiausios pensijos.

Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?

Asmens, kuriam reikia ilgalaikės priežiūros paslaugų, individuali socialinė priežiūra

(socialinės paslaugos) teikiama pagal Valstybės socialinės apsaugos įstatymą ir vietos

valdžios institucijų. Už šių paslaugų teikimą atsakingos vietos administracinės

institucijos. Paslaugas gali teikti ne tik vietos valdžios institucijos, bet ir

nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės, tačiau tik vietos valdžios

institucijos yra įpareigotos tai daryti.

Jei asmeniui reikia individualios socialinės priežiūros (socialinių paslaugų), išsamiai

įvertinama, ar jam tinka priežiūra namuose, ar senelių namuose. Jeigu asmuo yra

priklausomas, atlikto vertinimo reguliariai kartoti nereikia. Psichikos ligonių bei

priklausomybių turinčių asmenų ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis turi būti

periodiškai įvertinamas. Siekiant sužinoti tikrąją asmens (sveikatos) būklę ir parengti

arba pakeisti ateinančių penkerių metų asmens raidos planą, kas penkeri metai

patikrinamos ir įvertinamos naudojimosi paslaugomis sąlygos (jei asmens būklė yra

tokia, kad jam nebereikia priežiūros, jis negali likti priežiūros įstaigoje). Yra nustatyta

valstybinė vertinimo sistema, pagal kurią vertinama asmens kasdienė veikla,

socialiniai ir sveikatos priežiūros poreikiai.

Pagalba teikiama atsižvelgiant į pajamas. Pagrindinė taisyklė: asmuo, kuriam

teikiamos priežiūros paslaugos, turi už jas mokėti, bet jeigu jis neturi pajamų (nei

artimųjų, kurie prisiimtų atsakomybę už paslaugų gavėją ir galėtų atlikti savo pareigą

jį remti bei prižiūrėti), paslaugos teikiamos nemokamai.




Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai

Socialinės apsaugos keliose ES šalyse klausimais galite kreiptis į atitinkamą instituciją

iš institucijų sąrašo, kurį pildo ir internete skelbia Europos Komisija:

http://ec.europa.eu/social-security-directory.

Prašymus suteikti informacijos apie atvejus, kai siekiantis gauti išmokas asmuo yra

draustas dviejose ar daugiau valstybių narių, reikia siųsti:

Žmogiškųjų išteklių ministerija

(Emberi Erőforrások Minisztériuma)

Arany János utca 6-8.

1051 Budapest

www.nefmi.gov.hu

http://www.kormany.hu/hu/emberi-eroforrasok-miniszteriuma

http://www.kormany.hu/en/ministry-of-human-resources

Valstybės ūkio ministerija

(Egészségügyi Minisztérium)

Honvéd utca 13-15

1054 Budapest

1373 Budapest Pf. 609.

http://www.kormany.hu/en/ministry-for-national-economy

Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga

(Országos Egészségbiztosítási Pénztár )

Váci út 73/a.

1139 Budapest

http://www.oep.hu

Vyriausioji nacionalinė pensijų draudimo valdyba

(Országos Nyugdíjbiztosítási Főigazgatóság, ONYF)

Visegrádi utca 49.

1132 Budapest

http://www.onyf.hu

Nacionalinė užimtumo tarnyba

Nemzeti Munkaügyi Foglalkoztatási Hivatal

1089 Budapest

http://www.munka.hu

Vengrijos centrinė statistikos tarnyba

(Központi Statisztikai Hivatal, KSH)

Keleti Károly u. 5-7

1027 Budapest

http://ec.europa.eu/social-security-directory

http://www.nefmi.gov.hu/

http://www.kormany.hu/hu/emberi-eroforrasok-miniszteriuma

http://www.kormany.hu/en/ministry-of-human-resources

http://www.kormany.hu/en/ministry-for-national-economy

http://www.oep.hu/

http://www.onyf.hu/

http://www.munka.hu/




Valstybės iždas

Magyar Államkincstár

Hold utca 4.

1054 Budapest

http://www.allamkincstar.gov.hu

Valstybinė finansinių institucijų priežiūros administracija

(Pénzügyi Szervezetek Állami Felügyelete)

Krisztina krt. 39

1013 Budapest

http://www.pszaf.hu

http://www.allamkincstar.gov.hu/

http://www.pszaf.hu/

jūsų socialinės apsaugos teisės - european commissionec.europa.eu › employment_social ›...

Documents