Jonas Girskis turi trijų specialybių – neurologijos, fizinės

medicinos ir reabilitacijos, manualinės terapijos – gydytojo

licencijas. 1995 metais jis įkūrė stuburo gydymo centrą ir jam

vadovauja iki dabar.

Nuolat dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose,

skaito pranešimus raumenų ir kaulų sistemos klausimais,

yra daugelio straipsnių, mokslo ir populiarinamųjų leidinių

autorius, televizijos ir radijo laidų pašnekovas.

Ši knyga – tai tarytum medicininės veiklos patirties analizė.

Šios knygos tikslas – patarti skaitytojui, kaip tapti puikiu

savo kūno vadybininku. Stebuklus juk daro ne aiškiaregiai,

ne naujausios medicinos mokslo technologijos. Stebuklai –

mes patys, jie mumyse! Technologijos duoda tik raktą nuo

durų, už kurių tie stebuklai slepiasi. Gydytojo pareiga –

išmokyti pacientą šituo raktu naudotis! Tik nuoširdus

gydytojo bendravimas, medicinos žinios, paremtos

šiuolaikiniu mokslu, ilgametė darbo patirtis ir jos analizė

lemia gydymo galią. O ypač – gydytojo ir paciento tikėjimas

tuo, ką jie abu daro. Gydytojas visuomet turi kurstyti

paciento tikėjimą ir pasitikėjimą savo organizmo rezervais.

„Apie žmogaus ir visuomenės stuburą“ – plačiajam skaitytojų sluoksniui skirta knyga apie žmogaus raumenų ir kaulų sistemą ir neatsiejamą jos ryšį su centrine nervų sistema, kuri neretai yra žmogaus santykių su visuomene veidrodis. Rašydamas apie visuomenę, autorius bando atsakyti į labai svarbų klausimą – ar ligų užuomazgos slepiasi tik mūsų kūne ir dvasioje, o gal jos kartais ir aplinkoje, kurioje vyrauja iškreipti žmonių tarpusavio santykiai ir savanaudiški žmonių santykiai su gamta. Jo manymu, tokie pakrikę santykiai skatina ligų ir slopina organizmo savigydos pradus.

Autorius akcentuoja, kad žmonijos rūpesčiai prasidėjo jau tada, kai buvo sumeistrauta kėdė ir ratas. Tai iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą: be akivaizdžios naudos, jie padarė ir negrįžtamą žalą – žmonės ėmė mažiau judėti, atsirado kūno judesių badas. Civilizacijos progreso rezultatas – kėdė – pakylėjo žmogų nuo žemės, sutrikdė jo kūno biomechaniką. O ratas (tiksliau – keturi ratai) prirakino žmogų prie tos kėdės. Taigi civilizacija atsisuko prieš žmogų – tapo judesio priešu, nugaros skausmas tapo žmonijai rykšte. Taip pat civilizacijos procesas paveikė žmonių santykius, o šie – žmogaus centrinę nervų sistemą, versdami ją nuolat įsitempti.

Pradėdami gydyti raumenų ir kaulų sistemą, turėtume atsiminti, kad viena svarbiausių jos funkcijų – judėjimas! Todėl ir pagrindinis iš visų taikomų jos gydymo metodų yra judesys. Tai tarsi nematoma organizmo vaistinė. Be to, gydymo poveikiui sustiprinti dar reikalinga kantrybė ir laikas. Kartais net negalime įsivaizduoti, kokią gydomąją galią turi natūralus judesys!

Ši knyga yra pirmas tokio pobūdžio veikalas, kuriame apie stuburą ir disko išvaržą kalbama neišplėšus jų iš visos raumenų ir kaulų sistemos konteksto.

Tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose įvairūs fiziniai pratimai taikomi jau labai seniai – ne tik ligoms gydyti, bet ir siekiant užkirsti joms kelią, palaikyti gerą savijautą. Senovės graikai davė pradžią olimpinėms žaidynėms, kurių nugalėtojai buvo šlovinami už išskirtines fizines galias. Nuo seno žmogaus sveikatos ir grožio supratimas buvo siejamas su gražiomis kūno formomis, taisyklinga laikysena, t. y. su raumenų ir kaulų sistema. Laikysena yra svarbi ne vien išvaizdai, bet ir vidaus organų nepriekaištingai veiklai užtikrinti, savijautai. Posakis „Sveikame kūne – sveika siela“ tai patvirtina.

V I L N I US 2 0 1 1

UDK 616.7-08Gi359

Knygos leidimą rėmė:

Piešiniai Vitalijaus Suchockio

© Jonas Girskis, 2009© Ilona Kukenytė, dizainas, 2009© „Tyto alba“, 2011

ISBN 978-9986-16-696-2

Skiriu

žmonai Virginijai, dukroms Ievai ir Gretai, anūkei Enojytei už tai, kad jos kartu su manimi.

Dėkoju

profesorei Evaldai Jakaitienei, kuri šiuolaikinę medikų kalbėseną ir medicinos terminiją įvilko į suprantamą kalbos apdarą ir man padėjo patraukliai perteikti kūno skundus ir prašymus,

dailininkui Vitalijui Suchockiui, kuris mano vaizdinį sumanymą įvykdė su kaupu. Jo sukurti personažai tarytum gyvi aktoriai nuostabiai perteikia knygos dvasią.

Autorius

TURINYS

Malonūs skaitytojai! ..................................................................................... 9Gydomoji judesio filosofija ........................................................................13 Geriau pažinkime save ir aplinką .........................................................13 Žmogaus judesių simfonija ...................................................................14Raumenų ir kaulų sistema – kas tai? .........................................................17 Kokios fizinės savybės leidžia mums judėti? .....................................21 Raumenų ir kaulų sistema – centrinės nervų sistemos veidrodis .... 26 Kas vyksta raumenų ir kaulų sistemoje, kai raumenys pažeidžiami? .. 28 Ką žmonės žino apie savo raumenų ir kaulų sistemą? .....................31Raumenų ir kaulų sistemos tyrimas ir prevencija ..................................34Raumenų ir kaulų sistemos gydymo aspektai ........................................38 Raumenų ir kaulų sistemos gydymo postulatai ................................43 Tikslingų fizinių pratimų programa ....................................................50 Judesio baimė ..........................................................................................55 Raumenų ir kaulų sistemos gydymas šiandien ir ateities vizijos ...58Raumenų ir kaulų sistemos ligos ...............................................................62 Tarpslankstelinio disko išvarža ............................................................62 Ar visada disko išvarža? .........................................................................65 Dialogas su kūnu .....................................................................................67 Operacinis disko išvaržos gydymas ....................................................71 Skoliozė – liga, kurią būtinai reikia gydyti .........................................74 Osteochondrozė .....................................................................................79 Osteoporozė ............................................................................................81 Osteoartritas ............................................................................................83 Nėščiųjų nugaros skausmai ...................................................................84 Hipermobilumas ....................................................................................86 Dubens kaulų asimetrija ........................................................................88 Kojų ilgio skirtumai ...............................................................................89 Kas trukdo gydyti raumenų ir kaulų sistemos ligas? .......................89 Apie antsvorį ................................................................................89 Apie alkoholizmą .........................................................................91

Alternatyvioji medicina ..............................................................................93 Manualinė terapija ..................................................................................98 Meditacija ...............................................................................................103 Psichologinė kūno terapija .................................................................103 Joga .......................................................................................................108 Kvėpavimo pratimai .............................................................................110 Racionali mityba ...................................................................................111 Gydymas dėlėmis (hirudologija) ......................................................111 Homeopatija ..........................................................................................113 Adatų terapija (akupunktūra) ............................................................114 Masažas ...................................................................................................115Pamąstymai apie mediciną ir dar apie šį bei tą .....................................117 Dar kartą apie nugaros skausmus ......................................................117 Kuo gydytojas skiriasi nuo burtininko? ...........................................121 Pagrįstas ir nepagrįstas tikėjimas išgyti ............................................125 Gydytojo vaidmuo visuomenėje .......................................................128 Chirurgų šiokiadieniai .........................................................................135 Medicininio bendravimo nuotrupos ................................................138 Gydytojų tarpusavio santykiai ......................................................138 Gydytojų santykiai su pacientais ..................................................146 Gamta, visuomenė, politika ................................................................156 Tiesos suvokimas ............................................................................156 Gyvūnų pasaulio ir žmonių santykių paralelės ..........................157 Ar būtina prasimanyti priešų? ......................................................158 Laikas keičia šūkius ir tradicijas ...................................................160 Elkis taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi ...................162 Sporto įžymybės ir jaunoji karta ..................................................164 Ką reiškia gera savijauta ir kas ją lemia? .....................................165 Sankryža ir sveikata .......................................................................167 Miegantis pilietiškumas .................................................................169Pabaigos žodis .............................................................................................171Namų užduotys ..........................................................................................172Trumpas terminų žodynėlis .....................................................................197Literatūra .....................................................................................................202

9

Malonūs skaitytojai!

Kreipiuosi į jus visus: ir į tuos, kurie pradėdami skaityti šią knygą jau susiduriate su sveikatos problemomis, ir į tuos, kurie kol kas jų dar ne-turite: nebijokite būti sveiki! Juk didžiausia dažno žmogaus svajonė – būti sveikam pačiam ir turėti darnią, sveiką šeimą. Jei šiuos lūkesčius pavyksta įgyvendinti, jaučiamės darbingi ir laimingi. Visi svajojame gyventi šalyje, kurios tautos dvasia sveika, trokštame matyti žmones, darniai kuriančius krašto gerovę. Siekti šios svajonės niekada nėra per vėlu. Tereikia rūpintis savo kūno ir dvasios priežiūra, nelaukti, kol kažkas kitas už mus pasirūpins mūsų sveikata. Ši knyga kaip tik apie tai. Leiskitės su ja kelionėn į savo organizmo resursų lobyną, ten jūsų laukia neįkainojama gamtos dovana – natūralus judesys. Jei no-rite susidraugauti su juo ir pasinaudoti jo galia, pirmiausia privalote išmokti tikėti savimi! Tik drąsus ir žinantis, ko nori, žmogus gyveni-mo verpetuose randa teisingą kelią!

Knygoje dalijuosi savo, kaip gydytojo, patirtimi ir pamąstymais apie sveikatą, tradicinę ir alternatyviąją mediciną. Norėčiau, kad iš-sakytos mintys priverstų skaitytoją susimąstyti, kartais gal supykdy-tų ar prajuokintų, bet jokiu būdu nepaliktų abejingo. Jei taip atsitiks, galėsiu manyti, kad laikas, kurį sugaišau rašydamas knygą, buvo pras-mingas.

Sumanymas rašyti knygą brendo jau seniai. Prieš pradėdamas rašy-ti, ilgai galvojau, ką nauja galėsiu papasakoti skaitytojui apie raumenų ir kaulų sistemą ir jos pagrindinę funkciją – judesį, jos ryšį su centri-ne nervų sistema. Juk šia tema prirašyta gausybė knygų! Jų autoriai – sveikuoliai, bioenergetikai, ekstrasensai, chiropraktikai, osteopatai ir medicinos daktarai. Tačiau išdirbęs bemaž tris dešimtmečius gydy-toju, perskaitęs nemažai specialiosios literatūros šia tema, išanalizavęs

10

daug populiarių knygų, ne vienus metus atlikęs asmeninius stebėji-mus, vis dėlto nusprendžiau pasidalyti sukaupta patirtimi ir išdėstyti savo požiūrį į šią svarbią organizmo sistemą.

Į knygą įtraukiau nemažai medžiagos iš savo pranešimų, skaitytų per mokslines konferencijas, publikacijų spaudoje bei pokalbių tele-vizijos ir radijo laidose, pateikiau nemažai tikrų pavyzdžių ir ligonių autentiškų pasakojimų, kurie kartais anekdotiškai juokingi, o neretai verčiantys pamąstyti, kodėl mumyse vis dar gajūs įvairūs mąstymo stereotipai ar įgimtas naivumas. Knygoje bandau paaiškinti, kas suda-

ro atramos ir judamąjį aparatą ir kaip jis funkcionuoja, kokios negalavimų užuomazgos jame slypi. Patariu, kaip susigaudyti tarp gausybės organizmo pojūčių ir suprasti, kokios pagalbos jis prašo, ką reikia daryti, kad ateityje būtų išvengta nepageidaujamų pojū-čių. Trumpuose knygos skyreliuose supažindinu ir su raumenų ir kaulų sistemos gydymo aspektais. Rašyda-

mas apie visuomenę, bandau atsakyti į labai svarbų klausimą – ar ligų užuomazgos slepiasi tik mūsų kūne ir dvasioje, o gal jos kartais ir aplinkoje, kurioje vyrauja iškreipti žmonių tarpusavio santykiai ir savanaudiški žmonių santykiai su gamta. Mano manymu, tokie pa-krikę santykiai skatina ligų ir slopina organizmo savigydos pradus.

Paskutiniame knygos skyriuje pateikiama nuotraukų. Jose paro-domi dažniausiai pažeidžiamų raumenų, kurių funkcijos sutrikimai lemia tarpslankstelinių diskų ir stuburo sąnarių netaisyklingą apkro-vą, tikslingi gydomieji pratimai. Taip pat paaiškinama, kaip pats skai-tytojas testais gali nusistatyti, kurie raumenys yra pažeisti. Detaliai aprašoma, kaip reikia daryti gydomuosius pratimus. Taip pat siūlau naudingą senėjimo prevencijos pratimų programą. Šį skyrių patariu skaityti vilkint sportinę aprangą.

Kalbant šių dienų leksika, knygos tikslas – patarti jums, kaip tapti puikiu savo kūno vadybininku. Be to, pradėdami mokytis kūno va-

Stebuklus juk daro ne aiškiaregiai,

ne naujausios medicinos mokslo

technologijos. Stebuklai – mes

patys, jie mumyse! Technologijos

duoda tik raktą nuo durų, už kurių

tie stebuklai slepiasi. Gydytojo

pareiga – išmokyti pacientą šituo

raktu naudotis!

11

dybos, turite šį bei tą žinoti ir apie savo mokytojus (t. y. gydytojus), jų požiūrį į sveikatą. Knygoje bandau parodyti, kad neretai žmogaus organizme vykstančius reiškinius gydytojai suvokia skirtingai ir to-dėl gydytojų ir pacientų tarpusavio santykiuose kyla etikos proble-mų. Neabejoju, kad visi gydytojai iš tiesų nori padėti žmonėms, at-kakliai ieško ar gyvybės eleksyro, ar naujų metodų, kurie taptų vaistu nuo visų ligų, o ligonius padarytų sveikus ir laimingus. Tačiau dažnai ligonis ar protingų knygų skaitytojas pasiklysta įtaigių tiesų labirin-tuose ir beribėje siūlomų gydymo metodų jūroje. Todėl šioje knygo-je mintis dėstau paprastai ir suprantamai. Pasakojimo įspūdį turėtų sustiprinti nemažai sparnuotų posakių, humoristinių piešinių. Mažiau žinomus, retesnius medicinos terminus paaiškinu atskirai trumpame žodynėlyje, o laužti-niuose skliausteliuose pateikiu naudotos literatūros nuorodą.

Rašydamas apie judesio galią, vengiu kalbėti apie antgamtines jėgas, kurias propaguoja ekstrasensai, bioenergetikai, primesdami savo valią silp- nesniems žmonėms. Tenoriu išbudinti iš miego tuos, kurie tiki ant-gamtiniais stebuklais ir nieko nenumano apie savo organizmo galias. Stebuklus juk daro ne aiškiaregiai, ne naujausios medicinos moks-lo technologijos. Stebuklai – mes patys, jie mumyse! Technologijos duoda tik raktą nuo durų, už kurių tie stebuklai slepiasi. Gydytojo pareiga – išmokyti pacientą šituo raktu naudotis! Tik nuoširdus gy-dytojo bendravimas, medicinos žinios, paremtos šiuolaikiniu moks-lu ir naujausiomis technologijomis, ilgametė darbo patirtis ir jos ana-lizė lemia gydymo galią. O ypač – gydytojo ir paciento tikėjimas tuo, ką jie abu daro. Gydytojas visuomet turi kurstyti paciento tikėjimą ir pasitikėjimą savo organizmo rezervais.

Būtų puiku, kad perskaitę šią knygą ir užvertę paskutinį jos pus-lapį užduotumėte jums patiems nuostabą keliantį klausimą: „Kodėl taip ilgai nebandžiau pažinti savęs? Stebėjau tik aplinkinį pasaulį ne-sigilindamas į savąjį, kuris taip ilgai manęs laukė. Kodėl neieškojau

Pasaulyje esama daug netvarkos

ir dėl to neretai kalti esame

mes patys, nes, nesugebėdami

susitvarkyti su savo vidumi,

bandome daryti tvarką mus

supančiame pasaulyje.

savo vidinės harmonijos, nuo kurios neretai priklauso ir santykiai su aplinka?“ Pasaulyje esama daug netvarkos ir dėl to neretai kalti esa-me mes patys, nes, nesugebėdami susitvarkyti su savo vidumi, ban-dome daryti tvarką mus supančiame pasaulyje.

Nuoširdžiai tikiuosi malonaus ir abiem pusėms naudingo bendra-vimo. Sėkmės!

172

Namų užduotys,

kurias patariu skaityti vilkint sportinę aprangą

Pagrindinis raumenų ir kaulų sistemos vaistas yra judesys – ir ne šiaip koks, o taisyklingas!

Šiais laikais leidinių apie kryptingą ir tikslingą mankštinimąsi vis dar nepakanka, tie patys pratimai perkeliami iš vienos knygos į kitą nepa-aiškinant, kada juos daryti, kaip kiekvienu atveju pasirinkti tinkamą pratimą ir jo dozes. Kadangi puoselėju viltį ateityje išleisti monogra-fiją su kompaktine plokštele apie tikslingus gydomuosius pratimus ir svarbiausių kūno raumenų biomechaniką, šiame skyriuje tik glaustai pateiksiu pratimus, iš kurių skaitytojas, pats atlikęs testavimą, galės išsirinkti labiausiai tinkančius. Norėčiau priminti – jeigu tikslingai nesimankštinsite, kol esate sveiki, teks tai daryti, kai susirgsite. Prieš pradedant daryti pratimus, būtina nuodugniai išstudijuoti knygos skyrelius apie raumenų ir kaulų sistemos gydymo postulatus ir tiks-lingų fizinių pratimų programą, taip pat pasikonsultuoti su gydančiu daktaru. Autorius ir leidėjas už patirtus susižalojimus darant prati-mus atsakomybės neprisiima.

Pasaulyje gydant stuburą vyrauja trys gydomųjų pratimų progra-mos. Pirmoji – P. C. Williamso (Viljamso) stuburo lenkimo į priekį programa. Šios programos esminis bruožas – visi stuburo judesiai lavinami tik lenkiantis į priekį. Ji buvo sukurta 1930 metais ir kelis dešimtmečius buvo labai plačiai taikoma. 1959 m. Robinas McKen-

173

zie (Makenzis) pasiūlė stuburo lenkimo atgal programą. Pagal šią programą beveik visi stuburo judesiai lavinami tik lenkiant jį atgal. Abu autoriai teorijas sukūrė norėdami apsaugoti stuburo tarpslanks-telinius diskus nuo kasdien netaisyklingai daromų stuburo judesių, dėl kurių šie diskai patiria netaisyklingą biomechaninę apkrovą. Re-miantis R. McKenzie sukurta pratimų programa, galima taip pat diag- nozuoti ir nugaros skausmų mechaninę prigimtį. Daugelis autorių šias gydomųjų pratimų programas kritikuoja. Mano galva, stuburo biomechanika kur kas sudėtingesnė, o darant pratimus pagal šias programas stuburas veikiamas tik vienoje plokštumoje, nors iš ti-krųjų jis juda trijose plokštumose. Trečiai grupei priskiriami stuburą (liemenį) stabilizuojantys pratimai. Šį metodą sukūrė San Fransis-ko stuburo instituto mokslininkai. Jų pratimai rekomenduojami, kai yra pažeistas kuris nors stuburo judesio segmentas, t. y. kai stuburo segmento judėjimas į priekį arba atgal yra pernelyg didelis ir todėl nervinės stuburo smegenų šaknelės gali būti dirginamos.

Prieš parenkant ir paskiriant pacientui pratimų programą, pir-miausia reikia nustatyti raumenų ir kaulų sistemos biomechaninius sutrikimus, įvertinti stuburo sąnarių lankstumą ir raumenų būklę (įtemptas, t. y. sutrumpėjęs ar suglebęs, taigi silpnas raumuo). Nusta-čius sumažėjusią stuburo sąnarių judesio amplitudę, reikia ją atkurti. Jei raumuo silpnas, turime pradėti jį stiprinti – daryti jėgos ištver-mingumo pratimus; jei jis įtemptas, turime jį ilginti ir daryti tem-pimo pratimus. Mano siūlomi pratimai neveikia stuburo tiesiogiai – nei per fleksiją (Williamso teorija), nei per ekstenziją (McKenzie te-orija). Mano galva, visi kūno raumenys – tai darni komanda, kurioje negali būti nei stiprių ar svarbių, nei silpnų ar antraeilių raumenų, tiesiog jie visi kartu privalo darniai dirbti bendrą mechaninį darbą (judėti) ir padėti vieni kitiems. Tik darni jų veikla užtikrina natūra-lius fiziologinius stuburo judesius bei taisyklingą jo sąnarių ir diskų apkrovą.

Analizuodamas pagyvenusių žmonių išvaizdą pastebėjau ganė-tinai paprastą, bet įdomų kūno formos pasikeitimų dėsningumą. Senstant darosi vis sunkiau ištiesti galūnes per alkūnių, kelių ir klu-

174

bų sąnarius, sutrumpėja krūtinės raumenys, stuburas krūtininėje dalyje gunksta, mažėja lankstumas, darosi sunkiau atsilošti. Dažnai pasikeičia eisena, sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, o ji būtina judesiams valdyti. Žmogaus pusiausvyrai ir koordinaciniams gebėji-mams itin svarbi informacija, siunčiama tokių analizatorių kaip rega, klausa. Senstant šių analizatorių, taip pat raumenų ir kaulų sistemos resursai mažėja, todėl būtina rasti savyje valios juos atkurti. Pusiaus-vyrai svarbiausi tie receptoriai, kurie priima dirginimus iš raumenų, sausgyslių ir sąnarių. Tai raumeninės verpstės, sausgyslių, sąnarių kapsulės ir raiščių jutikliai. Juose mechaninė judesio energija paver-čiama nerviniais impulsais, o šie nugaros smegenų laidais pasiekia smegenėles ir vestibuliarinį aparatą, atsakingus už koordinaciją ir pu-siausvyrą. Visi puikiai žinome, kad laikas negailestingai lekia ir tokie dėsningi kūno pokyčiai laukia kiekvieno iš mūsų, todėl iš anksto tam galima pasiruošti, sudarant senėjimo prevencijos tikslingų pratimų programą.

Mano manymu, gydytojas, parinkdamas ir sudarydamas tikslingų gydomųjų pratimų programą, privalo užtikrinti, kad tinkama raume-nų ir kaulų sistemos veikla būtų atkurta ir nenukryptų arba nukryptų kiek galima mažiau nuo kūrėjo – gamtos – užprogramuotos biome-chaninės fiziologijos.

Dar kartą norėčiau priminti, kuriuos iš fizinių pratimų vadiname bendro pobūdžio ir kuriuos – biomechaniškai tikslingais. Dažnai ne tik pacientai, bet ir gydytojai jų neskiria. Bendro pobūdžio pratimai tai-kytini tik harmoningai lavinti kūną ir nėra skirti kuriai nors biome-chaninei grandžiai koreguoti. Tikslingi pratimai atkuria sutrikusią raumenų ir kaulų sistemos svertinę biomechaninę grandį, padeda susigrąžinti prarastas raumenų fizines savybes ir taikomi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams gydyti. Tikslingi fiziniai pratimai daž-niausiai daromi namie ir papildo kitus kompleksinio gydymo meto-dus (manualinę terapiją, fizioterapiją, stuburo distrakcinį tempimą ir t. t.). Jie gali būti daromi ir profilaktiškai, nes gerai saugo raumenų ir kaulų sistemą nuo ateityje galinčių ištikti ar kartotis sveikatos bėdų.

Norėčiau užsiminti apie aerobinius pratimus bei jų poveikį raume-

175

nų ir kaulų sistemai, kuriuos gydytojai dažniausiai siūlo. Aerobiniais pratimais laikomi cikliniai pratimai: vaikščiojimas, ėjimas, bėgimas, plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu. Šių pratimų metu ga-lima tiksliai dozuoti fiziologinį krūvį organizmui. Terminas sukur-tas amerikiečio Kennetho Cooperio (Keneto Kuperio). Jis, o ne kas nors kitas yra atsakingas dėl žmonių „pamišimo“ daryti aerobikos pratimus. Paskutiniai trys dvidešimto amžiaus dešimtmečiai Ame-rikoje buvo rojus sveikatinimo priemonių gamybos pramonei, įskai-tant sveikatingumo klubus ir sportinio inventoriaus gamybą. Bet iki šiol vis dar moksliškai neįrodyta, kad aerobiniai pratimai sumažina nugaros skausmą. Šios rūšies pratimai labiau gerina širdies ir krauja-gyslių sistemos būklę, raumenų ištvermę, kuri gali didinti atsparumą skausmui, teikti daugiau pasitikėjimo savimi [plg. 28: 90 p.].

Gydomasis bėgimas žinomas nuo seno. Prieš pusantro tūkstančio metų Eladoje ant milžiniškos uolos buvo iškalti tokie žodžiai: „Nori būti stiprus – bėgiok, nori būti gražus – bėgiok, nori būti protingas – bėgiok!“ Tačiau man neretai tenka konsultuoti ir gydyti tokių pacien- tų, kurie, nežinodami savo raumenų ir kaulų sistemos būklės, buvo pradėję bėgioti ar važinėti dviračiu, o vėliau patyrė nugaros skaus-mų. Kodėl jiems taip atsitiko? Ogi todėl, kad jų raumenų ir kaulų sis-temoje atsirado disbalansas. Kaip to išvengti? Bėgimas ir važiavimas dviračiu – puiki raumenų ir sąnarių treniruotė. Jos metu pėdų, kojų ir klubų raumenys gauna nemažą krūvį. Todėl prieš pradedant bė-gioti ar važiuoti dviračiu reikėtų bent 3–5 treniruotes skirti blauzdų, šlaunų, klubų raumenų tempimo pratimams ir daryti pėdų pratimus: vaikščioti ant pirštų galų, kulnų ir išorine pėdos puse, kreipti į šalis abi pėdas iš karto (į kairę ir į dešinę). Pacientams, kuriems po bėgi-mo ir važiavimo dviračiu atsirado nugaros skausmų, buvo labai su-trumpėję kojų priekinės ir užpakalinės dalies raumenys: jų tonusas buvo labai aukštas ir jie buvo praradę elastingumą. Todėl šie pacien-tai pirmiausia turėjo atkurti elastines raumenų savybes ir tik paskui pradėti bėgioti ar sėsti ant dviračio. Vėliau jie po kiekvieno bėgimo ar pasivažinėjimo dviračiu privalėdavo daryti tempimo pratimus tų raumenų, kurie gaudavo didžiausią krūvį. Antraip atsiradęs raumenų

176

disbalansas gali pakeisti klubakaulių ir juosmeninės stuburo dalies pasvirimo kampą bei sukelti nugaros skausmų. Visiems žmonėms, kenčiantiems nugaros skausmus, rekomenduočiau nebėgioti ant be-tono ir nevažinėti dviračiu žvyrkeliu.

O dabar apie plaukimą. Vyrauja nuomonė, kad plaukimas tolygiai lavina visas raumenų grupes. Turiu jus nuvilti – šis mitas neturi jokio pagrindo. Plaukiant pagrindinio „variklio“ vaidmenį atlieka rankos, aktyviai dirba ir nugaros tiesiamieji raumenys. Kiti raumenys dirba daug mažesniu krūviu. Mitą, kad plaukiant raumenys vystosi toly-giai, paneigia ir atlikti profesionalių plaukikų tyrimai. Apie šešiolika procentų profesionalių plaukikų turi stuburo nukrypimų nuo nor-mos. Daugumai jų nustatytas raumenų tonuso pusiausvyros disba-lansas. Kas penktas profesionalus plaukikas, plaukiantis peteliške ir krūtine, kenčia nugaros skausmus. Plaukiant šiais stiliais, energingi grybšniai labai apkrauna nugaros tiesiamuosius raumenis, o šie dėl dažno įsitempimo skatina juosmeninę įtampą ir padidina fiziologinį kampą tarp kryžkaulio ir stuburo juosmeninės dalies. Ypač nukenčia ne tokios lanksčios pereinamosios stuburo dalys (kaklo ir krūtinės, krūtinės ir juosmens), todėl net ir jaunų plaukikų krūtininės stuburo dalies slankstelių forma neretai esti pakitusi. Jei plaukiama nugara ar laisvuoju stiliumi, ritmiškai keičiasi stuburo sukimasis apie išilginę ašį; tai labai padidina sukimosi momento jėgą, o vėliau daro pažei-džiamesnį tarpslankstelinio disko skaidulinį žiedą. Nugaros skaus-mų priežastis taip pat gali būti ir netaisyklingas kvėpavimas.

Tėvai, neretai išgirdę, kad atžala turi ydingą laikyseną ar skoliozę, skuba vaiką užrašyti į sportinę plaukimo grupę. Patarčiau to nedary-ti. Vaikų stuburas dar nėra subrendęs, ir jei pradedama profesionaliai plaukioti, gali būti lengvai pažeidžiamas. Tėveliams patarčiau atža-las nuvesti į sveikatingumo grupę. Ten vaikas galėtų išmokti plaukti įsikibęs rankomis į plūdurą, taisyklingai kvėpuoti ir sinchroniškais judesiais išlaikyti kūną vandens paviršiuje horizontaliai. Išmokęs taisyklingai plaukti vaikas ateityje galės mėgautis plaukimu ne kaip gydymo priemone, o kaip malonia laisvalaikio leidimo forma.

Plaukiant labai svarbu taisyklinga galvos padėtis. Jei visą lai-

177

ką plauksite ją laikydami virš vandens iškeltą, jums gali paskausti sprandą arba galvą. Atsiminkite – plaukiojant šaltame ežero ir upės vandenyje, kūnas netenka šilumos, todėl greitai galima peršalti ir pažeisti raumenų ir kaulų sis-temą. Trumpai tariant, vis dėlto plaukimas – optimali aktyvaus judėjimo rūšis, tinkanti beveik visiems, o ypač tiems, kurie skun-džiasi sąnarių skausmais ir ant- svoriu.

Saugus kėlimasis iš lovos – la-bai svarbus veiksmas. Neretai netaisyklingas rytinis judesys gali sukelti žmogui, jau ir anks-čiau turėjusiam raumenų ir kaulų sistemos bėdų, nugaros skausmų. Pabudę neskubėkite keltis, pirmiausia ratais pasu-kinėkite ir palankstykite pė-das į priekį ir atgal per čiurnų sąnarius. Palankstykite kojas per klubų ir kelių sąnarius, pa-sirąžykite kaip katė ruošdama-si už uodegos pačiupti pelę ir tik tada kelkitės iš lovos. Prieš keldamiesi sulenkite kojas per kelius (1 nuotr.), apsiverskite ant, pvz., kairio šono, padėkite dešinę plaštaką ir kairę alkū-nę ant lovos krašto (2 nuotr.). Tada nuleiskite kojas nuo lovos ir remdamiesi alkūne ir plaštaka kelkitės iš lovos (3 nuotr.). Šis kėli-mosi judesys yra saugus.

Reikia žinoti ir pagrindinius sėdėjimo principus. Civilizacijos pro-

1

2

3

178

duktas – kėdė – pakylėjo žmogų nuo že-mės ir sujaukė mūsų kūno biomechaniką. Raumenų ir kaulų sistemos pagrindinė funkcija yra judėjimas, o sėdėjimas ant kė-dės nebuvo kūrėjo – gamtos – sumanytas, todėl sutrikdė šią sistemą. Kad jaustume mažiau negalavimų, ant kėdės privalome sėdėti taisyklingai (4 nuotr.).

Kėdės atlošas turi būti pasviręs 10 laipsnių kampu.

Sėdint tarpslankstelinis diskas išlaiko 25 procentais didesnį krūvį, nei stovint. Todėl sėdint reikia išlaikyti fiziologinį (natūralų) stuburo išlinkimą, nes jis su-

mažina netaisyklingą apkrovą tų tarpslankstelinių diskų, kurių pažei-dimas ateityje gali sukelti stuburo išvaržą.

Sėdėti reikia ant sėdynkaulių, o ne ant minkštųjų audinių. Pasi-tikrinti, ar sėdite ant sėdynkaulių, galite patys. Padėkite delnus po sėdmenimis ir pajusite, kas juos prispaudžia – ar minkštieji audiniai, ar sėdynkauliai.

Kojos turėtų būti sulenktos stačiu – 90 laipsnių kampu per klubų ir kelio sąnarius.

Sėdint reikia daryti kas valandą trumpas pertraukėles, per jas pa-tartina palipti laiptais į viršų ir žemyn.

Jei po ilgesnio sėdėjimo atsiranda nugaros skausmas ar koks kitas nemalonus pojūtis, nepradėkite ieškoti stebuklingos kėdės, o pir-miausia išsitirkite raumenų ir kaulų sistemą, nes veikiausiai jos re-sursai išseko.

Sėdėjimas ant kamuolio

Sėdint ant kėdės nugaros tiesiamieji raumenys dirba statiniu reži-mu, reikalauja daugiau energijos, greičiau pavargsta. O sėdėdami ant kamuolio prarandame stabilią, statinę atramą, nuolat turime

4

179

ieškoti patogiausios ir taisyklingiausios padėties. Šitaip, kai simetriškos raume-nų grupės įgauna vienodą jėgą, atranda-ma patogi bei taisyklinga laikysena. Tai darant aktyvinami net giliausiai esantys „atpratę“ dirbti, nusilpę ar atrofavęsi rau-menys. Neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Sėdint ant gerai pritai-kyto kamuolio, kojos per klubus ir kelius turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu (5 nuotr.). Sėdėjimas ant per mažo ar per didelio kamuolio teigiamo rezultato ne-duoda. Kenčiantiems nugaros skausmų žmonėms siūlyčiau namie, – o jei yra sąlygos, ir darbovietėje, – sė-dėti ant kamuolio.

Senėjimo prevencijos tikslingų pratimų programa

Neretai pacientai sako: „Aš myliu save ir mėgstu kūną palepinti, nuolat darau masažą, mėgstu ilgiau pamiegoti, skaniai pavalgyti, vartoju maisto papildų ir pan.“ Bet besilepindami dažnai nepastebime kūno negalavi-mo ženklų ir nekreipiame į juos dėmesio. Greičiau eidami pavargstame, lipdami laiptais pradedame dusti, nakties metu jaučiame rankų tirpimą, ryte atsikeliame skaudančia nugara, nors to tikrai anksčiau nebūdavo. Belepindami kūną užmirštame jį pamaitinti tikslingais judesiais, kurių dažnai jam trūksta. Nors labai greitai pastebime kaitriuose saulės spin-duliuose bevystančias sodo gėles ir gamtos kenkėjų pažeistus vaisme-džius ir neretai jais rūpinamės labiau nei savo sveikata.

Jei jau nusprendėte pradėti daryti pratimus, privalote turėti mo-tyvą, tikėti tuo, ką darysite, ir rasti savyje jėgų nugalėti tingumą, ku-ris jums kužda: „Neskubėk, suspėsi rytoj, nes jis (ji) dar nepradėjo“, „pradėsiu tai daryti, kai turėsiu daugiau laiko“ ir pan. Ne ką silpnes-nis priešas, tūnantis jūsų viduje, – abejonės, kurios klastingai rami-

5

180

na: „o kam to reikia, ar tai turi kokią prasmę“, „o jis (ji) vis tiek serga, nors ir daro pratimus“ ir t. t. Nenugalėję savo tingumo ir abejonių, jūs neįveiksite ir kasdien tykojančių gyvenimo negandų.

Dar kartą norėčiau priminti – skausmo atsiradimo raumenų ir kau-lų sistemoje šaltinis dažnai būna toli nuo skausmo vietos. Paklausite – kodėl? Todėl, kad ši sistema yra dinaminė – svertinė, o ne statinė. To-dėl ją būtina gydyti arba prižiūrėti visą, o ne tik skaudamą vietą.

Knygoje pateikiami pratimai yra tikslingi senėjimo prevencijos po-žiūriu, o jų tikslingumą nusistatyti turėsite patys. Nuotraukose autorius rodo pratimus lavinti tiems raumenims, kurie, jo nuomone, dažniausiai pažeidžiami, kai pečius pradeda užgulti gyvenimo metų našta ir raume-nų fizinės savybės ima silpti, keisti mūsų stuburo ašį ir laikyseną.

Kaklas, pečių juosta ir krūtinė

Raumenų tempimo ir stiprinimo pratimai daromi paisant kiekvieno organizmo ypatumų.

Tempimo pratimai daugiau kartų daromi ta kūno puse, kurioje juntamas stipresnis tempimas. Susilyginus tempimo pojūčiui, prati-mas pradedamas daryti vienodai abiem pusėmis.

Raumenų stiprinimo pratimai daugiau kartų kartojami ta kūno puse, kurią jaučiate esant silpnesnę ir kuria pajėgiate padaryti prati-mą mažiau kartų. Kai jėga susilygina abiejose pusėse, pratimai daro-mi vienodu santykiu.

Raumenų tempimo technika: Tempimo laikas 20–30 sek. Pradėkite nuo keturių kartų, vėliau

galite daryti ir daugiau kartų, bet nepersistenkite.Raumenį pradėkite tempti švelniai, įsiklausydami į pojūčius.Tempdami neturite jausti skausmo (skausmas įspėja, kad per di-

delė tempimo jėga).Kvėpuokite ramiai ir ritmiškai. Nesulaikykite kvėpavimo.Geriausia raumenis tempti gulint arba sėdint.Po kiekvieno tempimo padarykite 20 sek. pertrauką.

181

Norint padidinti tempimo pratimų veiksmingumą, galima juos daryti taikant raumenų energines technikas. Bet čia reikalinga specia-listo priežiūra ir paciento mokymas, todėl knygos autorius šių tech-nikų jums nepateikia.

Prieš pradedant daryti kaklo ir pečių juostos raumenų tempimo pra-timus, reikėtų pirmiausia suaktyvinti šios srities kraujotaką. Nuleiskite ir atpalaiduokite rankas, paskui lėtais ritmiškais didelės amplitudės plastiš-kais sukamaisiais judesiais pasukinėkite pečius ratu į priekį ir atgal. Pada-rę tai, lėtai ir ritmiškai pakelkite ir nuleiskite pečius – į viršų ir į apačią, pa-traukite atgal ir į priekį, nesulenkdami rankų per alkūnes (po dvidešimt kartų). Tikslingus pratimus siūlyčiau atlikti tokia tvarka:

Kaklo tiesiamųjų raumenų tempimas (6–7 nuotr.)Dauguma žmonių turi sutrumpėjusius kaklo tiesiamuosius raume-

nis ir jie visuomet yra stipresni už kaklo lenkiamuosius raumenis. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kojas per kelius ir, sunėrę rankų

pirštus, uždėkite jas kiek galima aukščiau ant pakaušio, bet ne ant viršugalvio!

Atpalaidavę kaklo sritį, ran-komis suėmę, kaip parodyta, lenkite galvą, kad smakras artė-tų prie krūtinkaulio; pečiai da-rant pratimą neturi pakilti nuo kilimėlio. Darydami pratimą, tempimą turite jausti sprando srityje. Jei pajusite tarpumen-tės tempimą – veikiausiai yra sutrumpėję nugaros viršutinės srities tiesiamieji raumenys. Jei-gu gulimoje padėtyje darydami pratimą sprando tempimo ne-pajusite, siūlyčiau pratimą da-ryti sėdint. Darykite pratimą 8 kartus po 20 sekundžių.

6

7

182

Kaklo tiesiamųjų raumenų tempimas sėdint

Sunerkite rankų pirštus ir uždėkite rankas ant pakaušio. Suimkite rankomis, kaip parodyta (8 nuotr.), galvą ir lenkite ją žemyn. Lenkiant smakras turi artėti prie krūtinkaulio, juosmeninė ir krūtininė stuburo dalys išlieka vertikalioje pa-dėtyje. Kai tempimas kaklinėje srityje sumažės, tada galėsite pradėti tempti ir viršutinės krūtini-nės stuburo dalies tiesiamuosius raumenis.

Viršutinės krūtininės stuburo dalies tiesiamųjų raumenų tempimas

Rankomis, kaip parodyta (9 nuotr.), lenkite galvą, kaklą ir viršutinę krūtininę stuburo dalį. Darant pratimą, stuburas praranda vertikalią ašį ir pamažu ima linkti į priekį, bet tik ne per juos-meninę dalį, o turi apimti kaklinę ir krūtininę stuburo dalis. Darykite pratimą 8 kartus po 20 sekundžių.

Kaklo šoninių lenkiamųjų raumenų tempimo testas

Kad būtų aiškiau, kaip reikia lenkti galvą, at-sistokite prieš veidrodį ir pabandykite palenkti galvą į šoną, pečius išlaikydami horizontalioje padėtyje (10 nuotr.). Lenkdami galvą venkite sukamojo judesio, jis gali suklaidinti – padidinti lenkimo kampą (nes sumažėjęs šoninis lenkiama-sis judesys prašys kitos plokštumos judesių pagal-bos). Jeigu juntate tempimą priešingoje lenkimui pusėje – turėtumėte daryti šių raumenų tempimo pratimą gulėdami (žr. toliau).

8

9

10

183

Šoninių lenkiamųjų kaklo raumenų tempimas

Atsigulkite ant nugaros ir ištieskite kojas, po galva pasidėkite trijų–penkių centimetrų sto-rio poroloninę pagalvėlę. Pirmiausia ištieskite ir įtempkite dešinę ranką, pakiškite ją po dešiniu sėd- meniu delnu į grindis (11 nuotr.). Šitaip įtempsite dešinį petį ir paruošite tos pusės raumenis tempi-mo veiksmui. Darydami pratimą stenkitės išlaikyti tiesią kūno ašį. Vėliau uždėkite kairės rankos plaš-taką ant dešinio smilkinio ir suėmę ranka lenkite galvą į kairę pusę, bet venkite sukamojo judesio! Pajutę lengvą tempimą dešinėje kaklo pusėje, pra-dėkite švelniai tempti raumenis. Jei darant prati-mą suskaustų kairėje kaklo pusėje, pratimo toliau nedarykite! Jeigu darydami pratimą tempimo ne-pajuntate, pasitikrinkite – galbūt blogai įtempėte dešinę ranką – ji sulenkta per alkūnę. Darykite pratimą 8 kartus po 20 sekundžių.

Kaklo lenkiamųjų raumenų stiprinimas (12–13 nuotr.)

Kaklo lenkiamieji raumenys beveik visuomet yra silpnesni už kaklo tiesiamuosius raumenis, todėl visiems neprošal daryti štai tokį pratimą. Iš pradžių įkvėpkite ir sulaikykite orą plaučiuo-se, paskui imkite lenkti smakrą žemyn, išlaiky-dami kaklą tiesiai. Šis pratimas yra statinis, todėl sunerkite rankas ir jomis prilaikykite smakrą, neleiskite jam svirti. Tokią padėtį išlaikykite aš-tuonias sekundes. Paskui iškvėpkite, padarykite dešimties sekundžių pertraukėlę ir vėl darykite pratimą aštuonis kartus tris kartus per dieną.

11

12

13

Jonas Girskis turi trijų specialybių – neurologijos, fizinės

medicinos ir reabilitacijos, manualinės terapijos – gydytojo

licencijas. 1995 metais jis įkūrė stuburo gydymo centrą ir jam

vadovauja iki dabar.

Nuolat dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose,

skaito pranešimus raumenų ir kaulų sistemos klausimais,

yra daugelio straipsnių, mokslo ir populiarinamųjų leidinių

autorius, televizijos ir radijo laidų pašnekovas.

Ši knyga – tai tarytum medicininės veiklos patirties analizė.

Šios knygos tikslas – patarti skaitytojui, kaip tapti puikiu

savo kūno vadybininku. Stebuklus juk daro ne aiškiaregiai,

ne naujausios medicinos mokslo technologijos. Stebuklai –

mes patys, jie mumyse! Technologijos duoda tik raktą nuo

durų, už kurių tie stebuklai slepiasi. Gydytojo pareiga –

išmokyti pacientą šituo raktu naudotis! Tik nuoširdus

gydytojo bendravimas, medicinos žinios, paremtos

šiuolaikiniu mokslu, ilgametė darbo patirtis ir jos analizė

lemia gydymo galią. O ypač – gydytojo ir paciento tikėjimas

tuo, ką jie abu daro. Gydytojas visuomet turi kurstyti

paciento tikėjimą ir pasitikėjimą savo organizmo rezervais.

„Apie žmogaus ir visuomenės stuburą“ – plačiajam skaitytojų sluoksniui skirta knyga apie žmogaus raumenų ir kaulų sistemą ir neatsiejamą jos ryšį su centrine nervų sistema, kuri neretai yra žmogaus santykių su visuomene veidrodis. Rašydamas apie visuomenę, autorius bando atsakyti į labai svarbų klausimą – ar ligų užuomazgos slepiasi tik mūsų kūne ir dvasioje, o gal jos kartais ir aplinkoje, kurioje vyrauja iškreipti žmonių tarpusavio santykiai ir savanaudiški žmonių santykiai su gamta. Jo manymu, tokie pakrikę santykiai skatina ligų ir slopina organizmo savigydos pradus.

Autorius akcentuoja, kad žmonijos rūpesčiai prasidėjo jau tada, kai buvo sumeistrauta kėdė ir ratas. Tai iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą: be akivaizdžios naudos, jie padarė ir negrįžtamą žalą – žmonės ėmė mažiau judėti, atsirado kūno judesių badas. Civilizacijos progreso rezultatas – kėdė – pakylėjo žmogų nuo žemės, sutrikdė jo kūno biomechaniką. O ratas (tiksliau – keturi ratai) prirakino žmogų prie tos kėdės. Taigi civilizacija atsisuko prieš žmogų – tapo judesio priešu, nugaros skausmas tapo žmonijai rykšte. Taip pat civilizacijos procesas paveikė žmonių santykius, o šie – žmogaus centrinę nervų sistemą, versdami ją nuolat įsitempti.

Pradėdami gydyti raumenų ir kaulų sistemą, turėtume atsiminti, kad viena svarbiausių jos funkcijų – judėjimas! Todėl ir pagrindinis iš visų taikomų jos gydymo metodų yra judesys. Tai tarsi nematoma organizmo vaistinė. Be to, gydymo poveikiui sustiprinti dar reikalinga kantrybė ir laikas. Kartais net negalime įsivaizduoti, kokią gydomąją galią turi natūralus judesys!

Ši knyga yra pirmas tokio pobūdžio veikalas, kuriame apie stuburą ir disko išvaržą kalbama neišplėšus jų iš visos raumenų ir kaulų sistemos konteksto.

Tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose įvairūs fiziniai pratimai taikomi jau labai seniai – ne tik ligoms gydyti, bet ir siekiant užkirsti joms kelią, palaikyti gerą savijautą. Senovės graikai davė pradžią olimpinėms žaidynėms, kurių nugalėtojai buvo šlovinami už išskirtines fizines galias. Nuo seno žmogaus sveikatos ir grožio supratimas buvo siejamas su gražiomis kūno formomis, taisyklinga laikysena, t. y. su raumenų ir kaulų sistema. Laikysena yra svarbi ne vien išvaizdai, bet ir vidaus organų nepriekaištingai veiklai užtikrinti, savijautai. Posakis „Sveikame kūne – sveika siela“ tai patvirtina.