H. L. A. H A R T

TEISESS A M P R A T A

p r a d a i

A L K

H. L. A. H A R T

TEISS SAMPRATA

I angl kalbos vert

EG ID I JUS KRIS

V I L N I U S

pradai1997

UDK 340.1 Ha 339

Originally published in English by Oxford University Press

under the title The C oncept o f L aw

Oxford University Press 1961

Versta i5:Hart H. L. A. The C oncept o f Law!

Second edition. - Oxford: Garendon Press,

1994

This edition is published with the support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project o f the Open Society Institute-Budapest

Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas

ir Atviros visuomens institutas Budapete (Vidurio Europos universiteto Vertim projektas)

Vertimas lietuvi kalb ir vadinis straipsnis -

ISSN 1392-1673 Egidijaus Krio, 1997

ISBN 9986-776-63-5 Maketas - Pradai, 1997

TURINYS

Egidijus Kris. Hartas ir m e s .................................................... 9

Pratarm.........................................................................................35

Redaktori pastaba..................................................................... 39

I. PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI........................................43

1. Teiss teorijos keblumai............................................ 43

2. Trys nuolat kartojami klausimai.............................51

3. Apibrimas...................................................................64

II. STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI............ 71

1. Liepim vairov..........................................................71

2. Teis kaip prievartiniai sakymai............................75

III. STATYM VAIROV.................................................. 83

1. Teiss turinys.................................................................84

Pripainimas niekiniu kaip sankcija .................... 95

Galias suteikianios normos kaip teiss frag

mentai ............................................................................98

Ikraipymas - vienodumo k a in a ........................ 102

2. Taikymo ribos..............................................................106

3. Kilms formos............................................................ 109

5

IV. SUVERENAS IR VALDINYS.....................................116

1. protis paklusti ir teiss tstinumas.................... 118

2. Teiss ilikimas...........................................................132

3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai ....138

4. Suverenas statym leidybos institucijos prie

dangoje .......................................................................... 145

V. TEIS - PIRMINI IR ANTRINI NORM

JUNGINYS.............................................................. 161

1. Nauja pradia............................................................. 161

2. Prievols id ja ............................................................164

3. Teiss elem entai.........................................................176

VI. TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI....................... 188

1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas 188

2. Nauji klausimai......................................................... 202

3. Teisins sistemos patologija................................... 211

VII. FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS POIRIS

NORMAS.......................................................................220

1. Atviroji teiss struktra..........................................220

2. Skeptik poiri normas vairov.................236

3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidin

gumas ............................................................................. 243

4. Pripainimo taisykls neapibrtumas................251

VIII. TEISINGUMAS IR MORAL...............................261

1. Teisingumo principai.................................................264

2. Moralin ir teisin prievol .................................. 279

3. Moraliniai idealai ir socialin kritika................ 297

IX. TEIS IR MORAL......................................................303

1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas..........303

6

2. Minimalus prigimtins teiss turinys................. 314

3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas ....322

X. TARPTAUTIN TE IS ............................................... 338

1. Dl ko kyla abejoni............................................... 338

2. Prievols ir sankcijos............................................... 342

3. Prievol ir valstybi suverenitetas....................... 347

4. Tarptautin teis ir m ora l ................................... 356

5. Formos ir turinio analogija................................... 363

POST SCRIPTUM .................................................................. 371

vadas................................................................................ 371

1. Teiss teorijos esm ................................................. 373

2. Teisinio pozityvizmo e sm ..................................... 380

(i) Pozityvizmas kaip semantin teorija ..................380

(ii) Pozityvizmas kaip interpretacin teorija 385

(iii) velnusis pozityvizmas.......................................388

3. Norm e sm ...............................................................394

(i) Norm praktikos teorija......................................394

(ii) Normos ir principai............................................ 395

4. Principai ir pripainimo taisykl.......................... 406

Genealogija ir aikinimas......................................406

5. Teis ir m oral .......................................................... 412

(i) Teiss ir pareigos...................................................412

(ii) Teiss identifikavimas.........................................413

6. Teisj diskrecija....................................................... 417

PASTABOS................................................................................. 423

Rinktin kritikos darb bibliografija......................................467

Vard rodykl.............................................................................. 471

7

HARTAS IR MES

Dr. Egidijus Kris

I

Pagaliau lietuvikai pasirodo Herberto Lionelio Adolphuso

Harto Teiss samprata. Nortsi tikti, kad is vykis taps ms

teiss teorijos studij ir tyrim poskio taku. Prie keturis de

imtmeius is H. L. A. Harto veikalas i esms pakeit vis

tuometin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galima netgi

teigti, kad kaip tik nuo tada teiss teorija, arba jurisprudencija,

tapo savarankiku teiss mokslu greta kit. Ities, pasirodius Tei

ss sampratai, teiss teorija jau negaljo bti tik atskir teiss

ak ini apibendrinimas. Kitaip tariant, ji nebegaljo bti tik

teiss enciklopedija teiss mokslo kategorij ir svok apibr

im, tipologij bei klasifikacij rinkinys. Kita vertus, teiss teori

ja nebegaljo bti tik nuolanki politikos filosofijos tsa, t.y. tokia

teiss filosofija, kuri teisines kategorijas iveda i auktesnij

ties abstraki filosofini ar moralini princip. Teiss teori

jos nebebuvo galima toliau grsti tik politiniais, ideologiniais ar

vertybiniais argumentais. Ji nebegaljo bti nei grynai formali

enciklopedin, nei moralistin. Ten, kur turjo galimybes laisvai

reiktis socialin mintis, teiss teorija tapo analitiniu ir praktik

orientuotu mokslu. Ji tapo teisin praktik analizuojania jurisp

rudencija.

Lietuvos skaitytojas nra lepinamas teiss teorijos veikalais.

Bet ar jis j nori? Teiss teorija nra tokios inios apie teis,

kurios ia pat gali tapti knu. Teiss teorija - tai vairiausios

spekuliacijos apie tai, k kasdieniame gyvenime, atrodo, galima

9

Eg id i ju s Kris

paaikinti kur kas paprasiau. Galbt neatsitiktinai H. L. A. Har-

to knyga faktikai pinnoj moderniosios teiss teorijos knyga

lietuvi kalba; ja pradedamas lietuvi skaitytojo supaindinimas

su pasauline teiss teorijos klasika. Tai, kad H. L. A. Harto vei

kalas chronologikai aplenk kitus, yra atsitiktinumas: Atviros Lie

tuvos fondas, inicijavs ios knygos ileidim, svarst galimyb

ileisti ir kit autori tolygaus reikmingumo darbus; reikia ma

nyti, kad ateityje tai bus padaryta. Todl viliams, kad i knyga

paskatins ir profesionali teisinink, ir kit moksl atstov do

mjimsi jurisprudencija kaip mokslu, prasminaniu vis teiss -

ypatingo socialinio fenomeno - bt. Taiau sunku tiktis, jog

artimiausiu metu bus iversti tie dvideimt ar trisdeimt moder

niosios teiss teorijos veikal, kuriuos slygikai galtume sujung

ti moderniosios teiss teorijos klasikos bibliotek.

j vis pirma turt eiti Johno Lockeo Du traktatai apie

valdym (Two Treatises of Government) \ barono Charleso Louis

Montesquieu Apie statym dvasi (De Vesprit des lois)2, Jeano

Jacqueso Rousseau Apie visuomens sutart arba politins teiss

principai (Contrat social, ou principes du droit politique)3, Jameso

Madisono, Johno Jayaus ir Alexanderio Hamiltono Federalist

uraai (Faderalist Papers) ir Benjamino Constanto de Rebequeo

Konstitucins politikos kursas (Cours de la politique constitution-

nelle). iuos veikalus galima laikyti politikos ir teiss fdosofijos

darbais - tiek daug dmesio juose skiriama tautos suvereniteto,

valdi padalijimo ir individo laisvs problemoms; bet jie drauge

dav pradi daugelio teiss teorijos kategorij (pavyzdiui, teisi

ns atsakomybs, pozityviosios teiss sistemos, teisdaros proceso

1 Antrasis traktatas ileistas 1992 m. (D. Lokas. Es apie tikrj pilietins valdios kilm , 0P*m H ir tiksl. - Vilnius: Mintis, 1992).

2 Itraukos iverstos (S. L. Monteskj. Apie statym dvasi IIA. Rybelis (ats. red.). f jt^ sofijs istorijos chrestomatija. Naujieji amiai. - Vilnius: Mintis, 1987). - -

' Iverstas 1979 m. * ' ^ Uso- Apie visuomens sutarti arba politins teiss principai / / %" Ruso. Rinktiniai ratai. - Vilnius: Mintis, 1979).

10

HARTAS IR MES

ir kt.) nagrinjimui. ie veikalai glaustai supaindint su iuolai

kins Vakar teiss teorijos prieistore, arba itakomis (bet dar

ne su paia jurisprudencija, kaip ji imta traktuoti po Harto).

Toliau i bibliotek turt eiti autoriai, kuriuos slygikai

galime pavadinti iuolaikins jurisprudencijos klasikais (XIX a. -

XX a. vidurys): pozityvistai Jeremy Benthamas, Johnas Austinas

ir, inoma, Hansas Kelsenas, istorins mokyklos krjai Friedri-

chas Karlas von Savigny ir seras Henry Sumneras Maineas (prie

ios krypties savaip pritampa ir Karlas Marxas), moderniosios

prigimtins teiss mokyklos atstovai Franois Geny, Jeanas Dabi

nas ir A. P. dEntrves, vairi sociologini teiss teorij pagrin

djai Rudolfas von Iheringas, Eugenas Ehrlichas, Emileis Durk-

heimas ir Leonas Duguit, ymiausias (galbt vienintelis ymus)

psichologins teiss mokyklos atstovas Leonas Petrayckis, paga

liau vairi ankstyvojo teisinio realizmo krypi atstovai Oliveris

Wendellas Holmesas jaunesnysis, Karlas Llewellynas, Roscoe

Poundas, Jeromeas Frankas, Karlas Olivecrona, Vilhelmas Luns-

tedtas ir Alfas Rossas, teiss ir logikos integracijos alininkai Em-

stas Roguinas ir Wesley Newcombas Hohfeldas, galbt ir kai ku

rie kiti. Sraas gali atrodyti ilgas tik tokiai visuomenei, kuriai jos

teisins kultros skurdas neatrodo problema arba kurioje kasdie

n rutina utemdo imtmeius kaupt imint.

Visus iuos autorius vienijo siekis atsakyti klausim Kas yra

teis?. Bet vienareikmikai klausim nebuvo atsakyta. Ma-t

tyt, galima prognozuoti, jog niekuomet nebus suformuluota tokia

tpiss svoka, kuri visikai patenkint bent jau didel dal teissi

teoretik. Ir jau vien todl teiss teorija iliks dinamiku ir aist

ras kurstaniu mokslu.

Hartas nuo ymij teiss teoretik stovi tarsi skyrium. Jis

jokiu bdu nebuvo revoliucionierius, paneigs ankstesnisias te

orijas ir ant j griuvsi sukrs savj. Taiau XX a. antrojoje

II

11

Eg id i ju s Kris

pusje tikriausiai tik dviem teoretikams Kelsenui, o iek tiek

vliau Hartui - pavyko pakreipti analitins jurisprudencijos rai

d taip, kad tolesns teiss ir teisins sistemos prigimties studijos

privaljo bti polemika su j veikalais. Bet fi^Har^s, ( JCelsenaS)

savo pagrindiniuose veikaluose ipltojo dar X -X II a. pradjusi

formuotis pagrindin Vakar teisins tradicijos ir jos sudedamo

sios dalies - teiss mokslo metodologine nuostata: teis, kuri

faktikai yra eklektikas, o danai ir racionaliai nepaaikinamas

fenomenas, patiriantis tiek vairiausi tak, kad net bandymas

jas susisteminti atrodo bergdias, vis dlto - bent jau praktikos

sumetimais - gali bti aikinama kaip sistema, joje galima, i-

skirti pagrindinius ir antraeilius elementus, svarbiausius j vei

kianius veiksnius, raidos dsningumus4.

Bandydama sukonstruoti viening teiss samprat, visa be ga

lo marga teiss teorija, bent jau nuo to meto, kai ji m atsiskirti

nuo politikos ir morals filosofijos, pasuko trimis kryptimis -

analitine (Benthamas, Austinas ir kt.), sociologine (Ehrlichas,

Durkheimas, amerikiei ir skandinav realizmo mokyklos) ar

transformuotos prigimtins teiss mokyklos kryptimi (Geny, dEn-

trves ir kt.)5. Aiku, toks schematikas apibdinimas labai su

paprastina ities skirting mokykl vairov. Taiau tik nedauge

liui mokslinink pavyko savo teorijas integruoti vis i trij ir

iandien gana aikiai matom pagrindini teiss teorijos krypi

patirt, ne atmesti nepriimtinas ar nepatinkanias, bet visas jas

pavelgti per viening metodologin prizm. Hartas toki meto

dologij ne tik pasil (tiesa, sekdamas daugiausia Benthamu ir

Austinu), bet ir nuosekliai taik. Todl jo teiss teorija nra koks

4 r. H. J. Berman. The Origins of Western Legal Science// J. C. Smith, D. N. Weisstub (eds.). The Western Idea o f Law. - London: But- terworths, 1983. - P. 399 ff.

5 ia a remiuosi: J. Stone. The Province and Function o f Law. - IjJuffalo: William S. Hein & Co., 1950; Legal System and Lawyers' Reasonings. - London: Stevens & Sons, 1964; Human Law and Human Justice. - London: Stevens & Sons, 1965; Social Dimensions o f Law and Justice. - London: Stevens & Sons, 1966; r. taip pat.: S. Strmholm. A Short History o f Inegal Thinking in the West. - Stockholm: Norstedts, 1985.

12

HARTAS IR MES

nors apreikimas, neinia i kur atsirads mokslininko galvo

je, - ji iaugo i priekabios, skrupulingos Benthamo, Austino,

Kelseno, Holmeso, skandinav realist, pagaliau vlesni paties

Harto kritik (pavyzdiui, Ronaldo Dworkino ir Lono L. Fulle-

rio) teigini analizs. Atrodo, kad jam rpjo j kiekvieno teigi

nio kiekvienas odis.

III

Herbertas Lionelis Adolphusas Hartas gim 1907 m. Jis baig

eltenhemo koled (Cheltenham College) ir Bredfordo vidurin

mokykl (Bradford Grammar School). Tolesnis Harto gyvenimas

ir veikla daugiausia buvo susij su Oksfordo universitetu. ia,

Naujajame kolede (New College), 1929 m. jis baig klasikin ir

senovs istorij bei filosofij ir buvo absoliutus savo laidos lyde

ris. 1932 m. Hartas, ilaiks advokatros egzaminus, tapo baris-

teriu (taip Anglijoje vadinami teismo advokatai) kanclerio (t.y.

teisingumo) teisme ir darb dirbo atuonerius metus. Jo prak

tikos sritis buvo patiktins nuosavybs, eimos ir mokesi by

los. Koledas, kur Hartas baig, ne kart j kviet darb -

dstyti filosofijos, taiau Hartas io pasilymo vis atsisakydavo.

Karo metais jis dirbo karinje valgyboje - drauge su kitais dviem

Oksfordo filosofais Gilbertu Ryleu6 ir Stuartu Hampshireu, ta

iau ir ia jis dirbo daugiausia teisin darb. Harto teisin prak

tika truko i viso eiolika met; po to jis dar kart buvo pakvies

tas dirbti Naujajame kolede - ir kart sutiko7.

Pasirinks akademin karjer, Hartas i pradi neketino sa

vo filosofijos inias taikyti sprendiant teiss problemas. Vis dlto

Yra pagrindo manyti, kad btent Ryleis, kur laik Kembride dirbs drauge su vienu ymiausi kalbos filosofijos specialist austru Lud- wigu W ittgensteinu, paskatino Hart domtis kalbos filosofija (r. J. M. Kelly. A Short History o f Western Legal Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1992. - P. 403).

7 r. N. MacCormick. H. L. A . Hart. - Stanford: Stanford University Press, 1981. - P. 2.

13

Eg id i ju s Kris

ijo kitaip. Jo, kaip teisininko, patirtis ir sugebjimas manipu

liuoti odiais siekiant praktini tiksl buvo kaip tik tai, kas tuo

metu atrod ypa reikalinga jo kolegoms filosofams, kuriems kal

bos vartojimo teorins ir praktins problemos jau buvo tapusios

nauja, dar nepakankamai inagrinta sritimi8.

1952 m. Hartas, kaip teisininkas ir filosofas, buvo irinktas

vakuojani Oksfordo Jurisprudencijos katedros viet. Jau jo inau

guracin kalba Apibrimai ir teorija jurisprudencijoje (Defini

tion and Theory in Jurisprudence)9 buvo sutikta prietaringai, net

kritikai. Joje Hartas pabr btinum kurti teiss teorijas ne

remiantis jau suformuluotais teisini svok apibrimais, bet nuo

dugniai analizuojant teisine jr j* Pici

nei praktikai. Juk nors apskritai, atrodo, yra inoma, kada kokius

teisinius terminus reikia vartoti, dauguma i termin i tikrj

yra anomalijos, nes jie daniausiai neturi tiesiogini atitikmen

reali fakt pasaulyje10. Todl daugelis teiss teoretik suklumpa,

bandydami pasilyti tokius teisini svok apibrimus, kurie nu

rodyt konkreius iomis svokomis ymimus realaus pasaulio rei

kinius, ir jais remdamiesi suformuluoti vidujai neprietaringas tei

ss teorijas; tuo tarpu kiti, prieingai, visas teisines svokas ap

skritai skelbia esant fikcijas11. Hartas kviet prisiminti Benthamo

raginim nevargti ir neapibrinti teisini svok, bet analizuoti,

kokia reikme tam tikri odiai turi konkreiame teisiniame teks-

te12. i metodologin nuostata yra visos teisins sistemos konstra

vimo prielaida: faktikai kiekviena teisin svoka informuoja apie

tam tikras - realias arba fiktyvias juridines ir socialines sly

gas, kuriomis ji pati yra prasminga, o btent ios slygos ir sieja

vairius teisinius reikinius vien visum. I esms visa tolesn

8 Ibid.l> H. L. A. Hart. Definition and Theory in Jurispnidence. - Oxford:

Clarendon Press, 1953.10 H. L. A. Hart. Essays in Jurispnidence and Philosophy. Oxford:

Clarendon Press, 1983. - P. 22." Ibid. - P. 22-26.12 Ibid. - P. 26.

14

HARTAS IR MES

Harto mcrlnlinp vftilrln hm r galima sakyti, vaisingas bandymas

rodyti, kad ir teiss, ir atskiru jos elementu analizs ieities ta

kas yra odi, kuriais ymimi reals arba fiktyvs teisiniai rei

kiniai prasms aikinimasis

Taiau po inauguracins kalbos, apibrusios jo mokslin pro

gram13, kelet met Harto mokslini tyrinjim rezultatai buvo

maai kam inomi, iskyrus jo paskait klausiusius studentus14.

1959 m. Hartas drauge su Anthony M. Honor ileido veikal

Prieastinis ryys teisje {Causation in Law)15. Taiau didiausi ir

teisinink, ir filosof susidomjim sukl 1961 m. pasirodiusi

jo knyga Teiss samprata (The Concept o f Law)16, kuri sulauk

daugelio pakartotini leidim ir kuriai neykti epitet net Harto

kritikai17. Teiss samprata i pradi buvo sumanyta kaip vadov

lis, bet savo miliniku poveikiu teisins minties raidai ji tikriau

siai pralenk visus iki tol paraytus teiss disciplin vadovlius.

ioje knygoje Hartas originaliai susieja lingvistin, filosofin ir pro

fesionalaus teisininko poir teis, kartu pagrsdamas jurispru

dencijos, kaip teiss teorijos, kuri negali ir neturi bti tik atskir

teiss srii ar ak studij ir tyrim apibendrinimas, paskirt.

Teiss sampratoje, remiantis dar garsiojoje Harto inauguracinje

kalboje idstytomis nuostatomis, kad vis teisiniu reikiniu es-j

ms atskleidimo prielaidas sudaro nuodugni teisinje kalboje var-

tojam odii rjaii| analiz (kuri visikai manoma derinti su

atitinkam reikini deskriptyviu sociologiniu nagrinjimu), buvo

suformuluota nauja teiss koncepcija: teis - tai vadinamj pirmi-

13 r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403.14 r. N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.15 H. L. A. Hart, A. M. Honor. Causation in Law. - Oxford: Cla

rendon Press, 1959.16 H. L. A. Hart. The Concept o f Law. - Oxford: Clarendon Press,

1961.17 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachu

setts: Harvard University Press, 1978. - P. ix; M. P. Golding. Philosophy o f Law . - P. 43; J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403; N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.

15

Eg id i ju s Kris

niif ir antriniu norm junginys. Vlesniuose Harto veikaluose

Teis, laisv ir moral (Law, Liberty and Morality, 1963)18, Baudia

mosios teiss moral (The Morality o f Criminal Law, 1965)19, Baus

m ir atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios (Punishment and

Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law, 1967)20, taip pat

gausiuose straipsniuose, i kuri svarbiausieji paskelbti rinkiniuo

se Apybraios apie Bentham. Jurisprudencijos ir politikos teorijos

studijos (Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political

Theory, 1982) bei Jurisprudencijos ir filosofijos apybraios (Essays

in Jurisprudence and Philosophy, 1983)21, - i koncepcija buvo

pltojama, drauge atsakant kritik pastabas. Harto teiss teori

jos kulminacija - Teiss sampratos 1994 m. leidimas, kuriame yra

vis teiss teoretik ilgai lauktas (nors nebaigtas) Post scrip

tum - autoriaus atsakymas daugel} vieno garsiausi jo kritik,

Ronaldo Dworkino, argument. is Teiss sampratos leidimas pa

sirod jau po Harto mirties; jis mir 1993 m.

IV

ia nra reikalo atpasakoti vis Harto teorijos turin; tie, ku

rie domisi jurisprudencija, perskait knyg dar ir dar kart gr

prie jo valgi teigini ir elegantik formuluoi. Hartas pats

perspja, kad jo veikale dstymas yra itisinis; ities argumenta

vimas yra toks nuoseklus, kad bet koks jo atpasakojimas arba

santrauka tampa fragmentiki. Paymtina, kad btent dl ios

prieasties jurisprudencijos vadovliuose, kuriuose pateikiamos

svarbiausi teiss teorijos veikal itraukos, itrauk i Teiss sam

pratos beveik nebna - i knyg reikia skaityti vis.

18 H. L. A. Hart. The Morality o f Criminal Law. - Jerusalem: Magnes Press, Hebrew University & London: Oxford University Press, 1965.

19 H. L. A. Hart. Punishment and Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law. - Oxford: Clarendon Press, 1968. .

2(1 H. L. A Hart. Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1982.

21 H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy. - Oxford: Clarendon Press, 1983.

16

HARTAS IR MES

Sustosiu tik prie kai kuri esmini Harto teorijos fragment.

Hartas kritikai vertina ir galiausiai atmeta, ko gero, visas iki

tol dominavusias pagrindines teiss sampratas. Antai jam nepri

imtina prigimtins teiss doktrina Hartas, kaip pozityvistas,

nemato nieko, kas tikinamai patvirtintu kokios nors prigimtins^

iankstins, a priori egzistuojanios teiss buvim: kita vertus,

net ir pripastant prigimtins teiss objektyvum, klausimas, kas

yra teis ir teisin sistema, likt toks pat atviras. Harto netikina

ir amerikietikosios realizmo mokyklos propaguotos teiss pre-

diktyvistins analizs nuostatos, kad teis - tai tik numatymas to,

kaip vienu ar kitu atveju pasielgs teismai ar kiti jurisdikciniai

organai, kuri kompetencijai priskirtas gin sprendimas: juk gry

nai deskriptyvi analiz nesugeba paaikinti, kodl ie organai pa

prastai elgiasi btent taip. Jam abejoni kelia ir tos teisinio re

alizmo atmainos (ypa ipltotos Skandinavijoje), kurios teis, kaip

objektyviai funkcionuojant socialinio gyvenimo veiksn, i visuo

mens perkelia grynai (ar daugiausia) psichini vaizdini ir jaus

m srit. Grynai normatyvistins teiss teorijos (pavyzdiui, Kel- seno grynoji teiss teorija) taip pat nra be priekaitu - kalin-

damos teis norm tarpusavio logini ryi ir j priklausymo

vieningai sistemai tinkle, jos nestengia (arba nesistengia) paai

kinti, kodl ios normos galioja gyvenime, t.y. kodl ias akceptuo

ja tie, kurie privalo j laikytis ar jas taikyti22. Pagaliau Hartas

sukvla prie teorij, kurios pagrindin idja yra nulmusi ir m

suose vis dar dominuojanios (ir, deja, atrodo, dar ilgai dominuo

sianios) teiss sampratos raitla>^ t a i idja, kad teis yra suve- rpnr^valins parpiSkimai, arba g rasin im ais paremti sakymai: da

ryk tai, k liepia suverenas (t.y. valstyb), nes prieingu atveju tau

bus taikomos tam tikros (daniausiai i anksto apibrtos) sank

cijos. Bene nuosekliausiai i teorij suformulavo Austinas, pa

sak kurio tai, kad tam tikriems - autoritetingiems liepimams

mons yra prat paklusti, ir yra visos galiojanios teiss pagrin

das; btentAustino grasin im o^ (suvereno ko

mand) koncepcijos kritika yra Harto teiss teorijos ieities takas.

22 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 43.

17

Eg id i ju s Kr is

Kai kurie Austino liepim teorijos netolygumai buvo pasteb

ti jau seniai, pavyzdiui, tai, kad i teorija nesugeba paaikinti

toki specifini sistem, kaip tarptautin arba primityvioji teis,

esms, arba tai, kad pagrindinio ios teorijos veikjo - suve

reno - identifikavimas toli grau nra paprastas dalykas. Taiau

Hartas atkreip dmes tai, kad i i pairos patraukli teorija,

sukonstruota remiantis daugiausia pavyzdiais i baudiamosios

teiss srities, nepaaikina daugelio iuolaikins valstybs vidaus

teiss element: juk iuolaikin municipalin teis nra tik bau

diamoji arba administracin teis, kur suverenas sakinja valdi

niams ir nustato sankcijas u jo nurodym nesilaikym23. Antai

Austinas sandorio pripainim niekiniu laik sankcija u (iuo

atveju civilins) teiss paeidim, tuo tarpu Hartui tokia mintis

atrod absurdika24. Sutikime: Harto koncepcija, jeigu tik ji pra

siskintu kelia i Lietuvos teiss mokyklas, apverstu auktyn k-jo

mis vis mums iprasta teorini teiss trinars struktros modeli

(norma = hipotez + dispozicija -f sankcija)!

Hartas normos (rule) svokai suteikia iek tiek kitok turin

negu daugelis autori, savsias teiss sampratas taip pat grindu-

si normomis (pavyzdiui, Kelsenas vartojo ne rule, bet norm

termin). Harto teorijoje norma tai taip pat taisykl, bet is

terminas tarsi apima ir normatyvumo, ir normalumo aspektus,

t.y. irJ&nnalj, ir socialin normos identifikavimo kriterijus. Toks

termino pakeitimas (nors lietuvikai ir vienu, ir kitu atveju pa

prastai sakoma nonna) savaip reikmingas: Hartas tarsi atsiriboja

nuo radikalaus normatyvizmo, normas irinio tik per deon-

tin prizm, t.y. kaip tai, kas nurodo, k reikia daryti. Taigi jis

kitaip nei, tarkime, Kelsenas formuluoja normos svok. Harto

teiss teorija pradedama klausimu: k reikia tai, kad tam tikroje

visuomenje ar bendruomenje galioja (ar tiesiog yra) norma?

2' r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403-404.24 r. Lord Lloyd o f Hampstead. Introduction to Jurisprudence. -

London: Stevens & Sons, 1979. - P. 189.

18

HARTAS IR MES

Atsakym klausim pateikia normos akceptavimo kategorija:

norma yra (galioja) tuomet, kai ji yra akceptuojama ft.v. priima

ma, arba pripastama i Taiau normos akceptavimo nereikia trak

tuoti kaip jos moralinio ar ideologinio pripainimo. Lygiai taip

pat normos akceptavimas nereikia, jog mons jauiasi parei

goti elgtis tam tikru bdu. Juo labiau akceptavimas nereikia, jog

norma tik konstatuoja tam tikr dsning ar labiausiai paplitus

elges: kad visuomenje galiot norma, jog banyioje kiekvienas

vyrikis privalo nusiimti kepur, nepakanka, kad visi jie taip elg

tsi; kad iorikai matomas nukrypimas nuo tam tikro elgesio

modelio bt laikomas nukrypimu nuo normos, reikia, jog j taip

vertint ir dauguma tos visuomens nari (nors j motyvai taip

vertinti tam tikr elges gali bti skirtingi). Todl normos galio

jimas (buvimas) apima du aspektus - iorin (dauguma mopi

elgsi tam tikru bdu, t.y. seka tam tikru elgesio modeliu) ir

vidin (jie pripasta tam tikr elges kaip model, t.v. kaip sektina

gavyzd)- Kai reikalavimas laikytis toki norm, taip pat sociali

nis spaudimas tiems, kurie joms nepaklsta (ar nort nepaklus

ti), yra pakankamai stiprs, galima teigti, jog ios normos nustato

piie\>oles (arba suteikia galias, t.y. tai, k mes paprastai vadiname,

subjektyvinmis teismis; Hartas grietai skiria prievoles nusta

tanias ii galias suteikianias normas, nors kai kurie kritikai abe

joja tokio grietumo pagrstumu25). Paymtina, kad Hartas skiria

paprast privaljim nuo prievols turjimo: ginkluoto pliko

upultas mogus privalo (jauiasi privals) atiduoti pastarajam sa

vo pinigus (antraip plikas su juo susidoros), bet kai pinigus

atiduoti reikalauja mokesi inspektorius, mogus tai padaryti

ne tik privalo, bet ir turi prievol.

Tokios - kartais nelengvai lietuvi kalb iveriamos - ling

vistins vingrybs tik i pirmo vilgsnio atrodo apsunkinanios

Harto formuluojam teiss samprat. I tikrj be nuodugnios

25 r. S. P Sinha. What Is Law? - New York: Paragon House, 1989. - P. 144.

19

Eg id i ju s Kr is

odi prasms analizs sunku bt sukritikuoti ir argumentuotai

paneigti Austino ir jo sekj teorij, pasak kurios teis yra suve

reno grasinimais paremti sakymai, arba, kalbant mums prasta

kalba, valstybs valia, paversta statymu. Bet tai, kad tokios

tiesmukos, nors i pairos gana nepriekaitingos, koncepcijos

atsisakymas yra itin svarbus, ypa irykja velgiant jau i i

dien perspektyvos, kai Vakar politins ir teisins minties socia

linis kryptingumas bene visuotinai vardijamas teisins valstybs

arba teiss viepatavimo r f //imA kategorijomis. Ities juk ne

kiekviena suverenu pasiskelbusio ir realiai savo grasinimus gy

vendinti galinio subjekto komanda gali bti laikoma teise net ir

tada, kai jai visuotinai paklstama, lygiai kaip ne visos prievols

ar pareigos yra teisins prievols ar pareigos - juk kai kurios i

j nra suformuluotos kaip suvereno (kurio vali daniausiai for

muluoja ne koks nors vienas valdovas, o tstin demokratikai

irinkta statym leidybos institucija - parlamentas) nurodymai

visuomens nariams, nors jas pripasta ir realizuoja absoliuti dau

guma visuomens nari. Ubgdami tolesniam dstymui u aki,

paymkime, kad tai tokiu originaliu bdu pozityvizmas randaj

savyje jg kritikai vertinti valstybs kuriam, taigi pozityvijj

teis, likdamas itikimas savo paties metodologinms nuostatoms

(kad, Kelseno odiais tariant, visa teis yra pozityvioji teis26) -

nenuslysdamas nei spekuliatyvius prigimtins teiss mokyklos

neapibrtumus, nei perdt sociologizavim, kai teise vadinami

ir tokie socialiai reikmingo elgesio veiksniai, kuri normatyvinis

turinys, velniai tariant, yra kvestionuotinas.

Bet grkime prie Harto teorijos. Aiku, manoma sivaizduoti

toki visuomen, kurioje prievoles nustatanios bei galias sutei

kianios normos bt vienintels teiss normos. Taiau tokia vi

suomen i tikrj gali bti gyvybinga tik tokiu atveju, jeigu ji yra

labai maa ir jos gyvenimo aplinka yra pakankamai stabili. Priein-

Cit. pagal: M. P. Golding. Op. cit. P. 40; plg. K. Lee. The Positivist Science o f Law. Aldershot: Avebury, 1989. - P. 4-5.

20

A *

gu atveju prievoles nustatani bei galias suteikiani norm sis

tema neivengiamai bt ydinga trimis poiriais. Pirma, ios nor^

mos bt neaikios, neapibrtos - nustatant, koks yra tikrasis

i norm turinys ar galiojimo ribos, nuolat kilt sunkum. An

tra, ios normos bt statikos - jos kit tik natraliai kintant

gyvenimo slygoms, vadinasi, labai ltai. Ir, treia, ios normos

bt neefektyvios - niekuomet nebt galima aikiai nustatyti,

ar norma yra paeista, o neorganizuotas socialinis spaudimas b

t pernelyg silpnas, kad palaikyt j galiojim. Todl kiekviena

brandesn visuomen negali pasitenkinti tik prievoles nustatan

iomis normoipis, kurias Hartas vadina pirminmis normomis. Jai

reikia ir kitokiu norm - antnmjwnn , kuri Hartas, atsivelg

damas trejop pirmini norm nepakankamum, taip pat skiria

tris ris.

Vis pirma, visuomenje turi galioti tai, k Hartas vadina

pripainimo taisykle. Pripainimo taisykl tai tokia svarbiau

sioji norma, kuri nustato, kurios normos tikrai gali ir turi bti

laikomos pirminmis prievoles nustataniomis arba galias sutei

kianiomis normomis. Konkrets bdai, kuriais suformuluojama

pripainimo taisykl, gali bti labai jvairs - tai gali bti tam

tikras isamus pirmini norm sraas, ikaltas akmenyje (kiek

toki pirmyki teiss kodeks ino istorija!), bet tai gali bti

ir niekur oficialiai neufiksuota nuostata, kad tai, k nustato par

lamentas, ir yra statymas, o drauge ir teis (pavyzdiui, joks An

glijos statymas nenustato, jog ioje alyje turi bti ministr

kabinetas, bet egzistuojanio ministr kabineto, kaip teis ku

rianios institucijos, legitimumas niekam nekelia n menkiausi

abejoni). Antra, turi bti keitimo taisykls - jos nustato, kas ir

kokiu bdu gali keisti galiojanias prievoles nustatanias bei ga

lias suteikianias normas, t.y. inicijuoti ir gyvendinti statym lei

dyb. Todl pirmini teks norm keitimo negalima paaikinti

remiantis grasinimais paremtais sakymais; is procesas pats pa

klsta tam tikroms taisyklms, kurios irgi yra teiss elementas.

HARTAS IR MES

Eg id i ju s Kr is

Pagaliau, treia, turi bti byl sprendimo taisykls, leidianios au

toritetingai nustatyti, ar pirmins normos buvo paeistos, ir taiky

ti tam tikras poveikio priemones paeidjams. ios treiosios r

ies antrins normos istorikai atsirado anksiau ir u pripaini

mo taisykl, ir u keitimo taisykles. Visos trys antrini norm

rys yra artimai susijusios, taiau is ryys ypa glaudus tarp

pripainimo taisykls ir keitimo taisykli. Bet antrins normos

susijusios ne tik tarpusavyje: bdamos normos, kuri objektas yra

kitos (t.y. pirmins) normos, jos yra integrali teisins sistemos

dalis. Todl Hartas teise apibdina kain pirmini ir antrini nor-

m jungin. Visuomen, kurioje galioja ne tik pirmins prievoles

nustatanios bei galias suteikianios normos, bet ir antrins nor

mos (bent jau byl sprendimo taisykls), engia ingsn i iki-

teisinio pasaulio teisin.

Taiau perjimas i ikiteisinio pasaulio teisin ne momen

tinis aktas, o ilgas ir sudtingas procesas. Todl teisins sistemos

buvimas ar nebuvimas - tai danai ne taip ar ne klausimas, o

masto, arba laipsnio, klausimas27. Kitaip tariant, teisins sistemos

visuomenje gali bti daugiau arba maiau. Primityvios vi

suomens yra primityvios ir dl to, kad jose nra (ar labai maai

yra) antrini norm (nors ne visuomet aiku, kokias konkreias

normas reikt laikyti antrinmis; kai kurios antrins normos eg

zistuoja ir primityviose visuomense28). Toks teisins sistemos pri

gimties traktavimas neleidia Harto priskirti tai formali pozity

vist kategorijai, kurie teisin sistem iri tik kaip logini

ryi visum, o teiss spragas upildyti ar vairi norm prieta

ravimus veikti bando operuodami tik teiss aikinimo technika.

Harto poiriu, teisin sistema - besivystanti tikrov, nepraran

danti savo ryio su socialine sistema.

11 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45.28 r. ibid.; S. P. Sinha. Op. cit. - P. 145.

22

HARTAS IR MES

V

Aiku, visos anksiau dominavusias teiss sampratas neigian

ios ir nauj teisk samprat formuluojanios teorijos, jeigu tik

jos nra racionaliai nepaaikinamo apreikimo rezultatas, su

ankstesnmis teorijomis bna susijusios ne tik negatyvia, bet ir

pozityvia prasme. Harto teorija nra iimtis. Nors Hartas ir prie

taravo Austinui, teis apibdinusiam kaip suvereno komandas, jis

neband paneigti proio paklusti kaip gyvenimo fakto, galinio

daryti tak teisinei sistemai. Juk idant teisin sistema bt pri

painta egzistuojania (galiojania), nepakanka, kad norm laiky

tsi absoliuti visuomens nari dauguma (t.y. kad jos bt efek

tyvios grynai bihevioristine prasme), bet reikia, kad antrines nor

mas akceptuot patys pareignai, institucijos, kurios ias normas

turi realizuoti. iuo poiriu proio paklusti svoka gali bti pra

sminga paaikinant, kas konkreioje visuomenje laikoma tokiais

pareignais29. Ryys su Austino teorija ilieka, net ir atmetus pas

tarosios formuluojam teiss samprat.

Kita vertus, Hartas visikai nepaneigia ir Kelseno minties apie

fundamentaliosios normos, i kurios gali bti logikai ivedamos

visos kitos teiss normos, egzistavim. Kelseno norm sistema

vis pirma login sistema, kurioje i vienos - fundamentalio

sios - normos (Basic Norm) gali bti ivedamos visos kitos. Te

oretiko udavinys rasti i fundamentalij norm ir nustatyti

bdus, kuriais galt bti konstruojama visa teisin sistema. Pa

ymsime, kad btent ia idja galiausiai grindiama vis iuolai

kinms teisinms sistemoms priklausani norm hierarchija, o

drauge ir konstitucingumo idja. Ities Harto postuluojama pri

painimo taisykl bent i tolo turt priminti Kelseno fundamen

talij norm; ne veltui Hartas pripainimo taisykl vadina svar

biausija norma (ultimate ivle o f recognition). Taiau Kelsenui

pagrindin, fundamentalioji norma yra galiojanti teis, nes, pagal

29 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45-46.

23

Eg id i ju s Kr i s

logikos dsnius, tai, kas galioja, gali bti ivedama tik i to, kas

galioja. O Hartas i svarbiausij norm, t.y. pripainimo taisykl,

iri kaip socialini fakt - pati sava im e ji. kaip teis, nra nei

galiojanti, nei negaliojanti30. Akivaizdu, kad yra daug valstybi,

kuriose valdantieji bent ideologiniais sumetimais (nors gali bti ir

kit) nesutiks su tokiu hipersociologizuotu pagrindins normos

traktavimu, ir yra daug teisinink - mokslinink bei praktik, -

kuriems toks pai teisins sistemos pagrind paeminimas iki

nuogo fakto lygmens atrodys tolygus teiss socialinio vertingumo

sumenkinimui.

ios nuolaidos (jeigu tai nuolaidos) Austinui ir Kelsenui, ku

rias galbt bt priverstas padaryti Hartas ar veikiau kai kurie jo

teorijos sekjai, liudija pirmiausia ne Harto teorijos prietaringu

m, o tik tai, kad teis yra toks daugialypis socialinio gyvenimo

fenomenas, kurio negalima patikimai redukuoti koki nors vie

n - tegu ir sklandiausiai surst schem. Bet Hartas ir ne

siek suformuluoti toki teiss samprat, kuri apimt vis didiu

l teisini reikini vairov, nesiek savo teorijoje suklasifikuoti

ir susisteminti vairias teiss atmainas. Antai, raant apie teiss

altinius31, j domino tik paprotys, precedentas ir statymas; jis

visai neskyr dmesio kitiems teiss altiniams - religijai, prero

gatyvai, tradicijoms, protui (reason), sutartims, pagaliau normi

niams aktams apskritai, kuri tik viejia ris yra statymas. Hartui

kartais priekaitaujama, kad galios terminu jis ymi visk, kas

nra prievol arba pareiga (todl pirmines normas ir skirsto tik

prievoles nustatanias ir galias suteikianias normas), o juk nuo

itoki apibendrint gali dert skirti, pavyzdiui, kompetencij

arba teisnum32. Taiau Teiss samprata tai teiss teorijos pa

grindai, o ne visa apimantis akademinis kursas. Todl Harto

teiss teorija pagrstai gali bti vadinama teiss osofija ja

30 r. ibid. - P. 46; J. W. Harris. Legal Philosophies. - London: Butterworths, 1980. - P. 110.

M r. Ill skyriaus 3 Kilms formos.32 r. S. P. Sinha. Op. cit. P. 145.

24

HARTAS IR MES

remiantis gali bti konstruojamos vairios pozityviosios teiss te

orijos, labiau orientuotos kasdienius teisins praktikos porei

kius.

VI

Priekait Harto teorijai isakoma ir daugiau. Kartais gali at

rodyti, kad jeigu nebt Harto ir Kelseno veikal, bent pus da

barties teiss teoretik turt pasiiekoti kito usimimo pole

mika, kurioje vieni ginijasi su iais autoritetais, o kiti kartoja ir

gina j argumentus, tapo vienu i svarbiausi iuolaikins teisins

teorins minties varomj jg. Vienas i daniausiai girdim

priekait - tai moralistinio turinio (bet nebtinai atvirai mora

lizuojantis) argumentas, kad Hartas nepagrstai imeta morali

nes nuostatas i postuluojamos pripainimo taisykls: juk btent

politins, socialins, o ypa moralins nuostatos ir yra tas stab

dys, kuris turt neleisti ir daugelyje visuomeni i tikrj nelei

dia pripainimo taisykl paversti piktnaudiavimo valdia ran

kiu33. Toks priekaitas bt suprantamas, jeigu Hartas bt ap

skritai prieprieins teis moralei, bet jis neneig, kad pati

pripainimo taisykl gali bti grindiama moraliniais kriterijais -

tiesiog vadovavimasis ar nesivadovavimas moraliniais kriterijais

jam yra toks pat socialinis faktas, kaip ir paios pripainimo tai

sykls galiojimas. Hartas ne prieprieino teis moralei ir ne tei

sino nemorali teis - jis tiesiog nelaik morals savaiminiu tei

ss identifkavimo kriter|ymiT jos analizs elementu34 (pozityvis

tai laiko vertybes - taip pat moralines vertybes - irelevantinmis

jurisprudencijos poiriu35, bet ne irelevantinmis apskritai). Ko

kiais konkreiais motyvais grindiama pripainimo taisykl, ko

33 r. R. W. M. Dias. Jurisprudence. - London: Butteworths, 1985. - P. 352-356.

34 r. S. P. Sinha. Op. cit. - P. 144.35 r. ibid. - P. 126.

25

Eg id i ju s Kr is

kios yra konkreios jos susiformavimo aplinkybs konkreioje vi

suomenje, tai Harto nedomino arba domino tik tiek, kiek j

nurodymas padjo iskirti pripainimo taisykl i vis kit teiss,

kaip sudtingo reikinio, element.

Taiau kitas Harto teorijos atvilgiu isakomas priekaitas yra

kur kas esmingesnis; jo negalima atmesti pareikiant, jog Hartas

tiesiog nenorjo apie tai rayti, nes jam rpjo isiaikinti pa

matinius teiss ir teisins sistemos klausimus, o ne sukurti po

zityviosios teiss teorijos svok sistem. Kritikai teigia, kad Har-

tas nenurod, koks yra teisin sistem sudaraniu norm ir kit

ios sistemos element santykis (ir ar apskritai yra koki nors

kit teiss element, iskyrus normas). ie elementai - la i prin-

cipai, teiss aikinimo aktai, taip pat politins nuostatos (poli-

cies)y kurios gali atlikti t pai socialin funkcij, kaip ir teiss

normos. Jeigu ie elementai nelaikomi teise, tai pernelyg daug

kas i to, kas yra teis, nepagrstai paliekama u teisins sistemos

rib. Jeigu ie elementai laikomjeise (nors, atrodo, Hartas ma

n kitaip), j ir norm akivaizds skirtumai suniveliuojami, argu

mentuotai nepaaikinant, kodl tai daroma36.

Kaip tik iuo poiriu Harto teorija dav postm atsirasti

kitai - alternatyviai - teiss teorijai, o drauge ir prog suibti

naujai supervaigdei teiss teoretik vaigdyne. Jos vardas -

Ronaldas

VII

Dworkinas buvo Harto pdinis Oksfordo Jurisprudencijos ka

tedroje37. Jo pagrindiniai kontrargumentai prie Harto teorij bu

vo idstyti straipsni rinkinyje Rimtas poiris teises (Taking

Rights Seriously, 1973)38, o vliau knygose Principo reikalas

36 r. ibid. - P. 144-145.37 r. J. M. Op. cit. - P. 407.'s R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachusetts:

Harvard University Press, 1978.

26

HARTAS IR MES

(A Matter o f Principle, 1 985 )39 ir Teiss imperija {Law's Empire,

1986)40. Svarbiausias priekaitas, kur Dworkinas pateikia Harto

teorijai, yra tas, kad Hartas, vis teis laikydamas tik normomis,

nepelnytai ignoruoja kitus teiss elementus - subjektyvines teises

(rights), principus (principles), teiss aikinimo aktus (interpreta

tions) ir politines nuostatas ^gp/Zc/g^p.^Pasak Dworkino, ne tik

bendrosios teiss ali, bet ir kontinentins teiss tradicijai pri

klausantys teisjai sprsdami bylas taiko ne tik teiss normas,

kurias jiems diktuoja kodeksai ir statymai, bet ir daugel kit

standart, kurie nra normos41. Dworkino nuomone, Hartas per

nelyg pabr lengvas bylas, kuriose taikomos normos; tuo tar

pu sunkidse bylose jurisdikciniams organams tenka vadovautis

ne aikiai suformuluotomis normomis, bet politinmis nuostato-

mis, t.y. standartais, kuriuos diktuoja tikslas pagerinti bendruo

mens ekonomini, politin ar socialin gyvenim, bei principais,

t.y. tokiais standartais, kuriuos diktuoja teisingumo, nealikumoar kitokie moraliniai rfi1r a Avimai42

Dworkinas pats pripasta, kad kartais skirtum tarp norm ir

princip yra sunku irti43. Vis dlto ginas dl to, ar principai

yra normoms prilygstantis teiss elementas, kur reikia atskirai

iskirti, jokiu bdu nra tuias ginas dl svok. Juk jeigu taip

bt, galbt pakakt susitarti, kad arba normos svoka apima ir

principus, kaip tam tikr norm atmain (t.y. vadovautis plaija

normos samprata), arba principai, kaip ne taip grietai formuluo

jami standartai, yra ne normos, o tik savotika j uuomazga (t.y.

vadovautis siaurja normos samprata, kuri Hartui priskiria dau

gelis kritik44). Antroji alternatyva atrodo visai tikinama, juolab

w R. Dworkin. A M atter o f Principle. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1985.

40 R. Dworkin. L a w s Empire. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1986.

41 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 22.42 r. ibid.43 r. ibid. - P. 27-28.44 r. M. D. Bayles. Hart's Legal Philosophy. - Dordrecht: Kluwer

Academic Publishers, 1992. - P. 167.

27

Eg id i ju s Kris

kad Harto teorijoje teisins sistemos buvimas, kaip buvo minta,

yra masto klausimas. Hartas paaikina, kodl jis nesutinka prin

cipus priskirti teiss sriiai: viena vertus, tokiu bdu lengviau api

bdinti teismin proces; kita vertus, identifikuojant teis, i tik

rj reikia identifikuoti jos branduol, o ne tai, k Hartas vadina

neapibrtumo aureole, t.y. vairius ribinius atvejus, kurie pasi

ymi tik kai kuriais teiss bruoais (net jei yra ribini atvej, -

rao jis, - vis pirma turi bti ribos)45. Bet reikalas tas, kad

jurisdikciniai organai - ir ne tik bendrosios teiss, bet ir konti

nentins teiss tradicijos alyse - i tikrj danai vadovaujasi ne

normomis, bet kitais standartais; ia pakanka paminti vadina

muosius bendruosius teiss principus arba mums inom teiss,

taikym pagal analogij. Taiau iais atvejais standartai (ypa jei

gu juos diktuoja visuomenje susiklosiusi teisingumo samprata

ar kiti moraliniai imperatyvai) nesiduoda lengvai, mechanikai

keiiami - jie yra palyginti stabils, danai pergyvena ne vien

moni kart46.

Kitas kontrargumentas, kur Dworkinas pateikia prie Harto

teorij, yra toks. Kadangi principai yra teis, jie, kaip ir normos,

turt bti identifikuojami remiantis pripainimo taisykle. Bet,

Dworkino sitikinimu, pripainimo taisykl tam netinka, nes prin

cipai akceptuojami ne dl to, kad j autoriai yra tam tikri pa

reignai ar institucijos, bet dl savo turinio, t.y. dl to, kad ilgai

niui sitikinama j priimtinumu47. Todl yra pagrindo abejoti tuo,

k Hartas laiko paia teisins sistemos erdinfi, - pripainimo

taisykle. Dworkinas jpuola pripainimo taisykls, kaip socialinio

fakto, samprat apskritai: sprendiant sunkias bylas, daniau

siai nepakanka nurodyti, koks yra socialinis faktas, t.y. kokia

yra tam tikroje visuomenje susiklosiusi socialin ir teisin prak

tika, bet tenka remtis vieno sprendimo varianto moralinio prana

umo prie kitus kriterijumi, todl pati pripainimo taisykl nega-

H. L. A. Hart. Essays in Jurispmdence and Philosophy. - P. 70.4( r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 409.47 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. P. 40.

28

HARTA S IR MES

Ii bti vien tik socialinio fakto konstatavimas48. tokius kontrar

gumentus Hartas ir jo alininkai atsako, kad kai kuriose visuome

nse btent moralinis tam tikr princip turinys ir yra tas krite

rijus, kuriuo remiasi pripainimo taisykl49, o jeigu teisjai, sprs

dami bylas, apeliuoja sprendimo moralum, vadinasi, to

reikalauja pati pripainimo taisykl50.

Bet kodl Dworkinas taip akcentuoja princip, kaip teiss ele

ment, reikm? klausim galima atsakyti taip. Jeigu teisjai,

sprsdami sunkias bylas, i tikrj naudojasi plaia diskrecija

(o tuo Hartas neabejoja), vadinasi, nra garantij, kad jurisdikci-

ns institucijos bus naudojamos geriems tikslams. Dworkino ma

nymu, isami teiss teorija turi pasilyti sprendim ir iais

sunki byl atvejais, ir tai ji turi padaryti pasitelkdama prin

cipus, kai negalima pasitelkti norm (tiesa, Harto alininkai ne

sutinka, kad principai visuomet pateikia aik atsakym, kaip sprs

ti sunkias bylas51). Dworkinui diskrecija - tai tokia plati teisj

nuoiros laisv, kai j faktikai nevaro jokie autoritetingi stan

dartai52. Jeigu teisjai naudojasi tokia diskrecija, jie faktikai ku-

ria teis ejCpost facto) tuo tarpu jie turt ne sukurti naujas teises hyiraJSaijinc mictotyti, WyHqc tf jcjf S os jgu turi, ir atitinka

mai sprsti ginus53. Teismai i jurisdikcins institucijos neturt

virsti statym leidybos institucija - statym leidyba turt bti

demokratikai irinkt pareign prerogatyva.

Bet nors ie Dworkino argumentai ir svars demokratins

politins ideologijos poiriu, juose ignoruojamos dvi svarbios ap

linkybs. Pirma, nors statymai apskritai neturt galioti atgaline

tvarka, bet retroaktyvi statym leidyba savaime nra nesininga,

48 r. ibid. - P. 68.r. H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy.

P. 54-55.50 r. J. L. Coleman. Markets, Morals and the Law. - Cambridge,

Massachusetts: Cambridge University Press, 1988. - P. 23.51 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 175.52 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 32.5' r. ibid. - P. 30, 44, 81, 84.

29

Eg id i ju s Kri s

ypa jei tenka sprsti ginus, kuri teis dar nra sureguliavusi, -

juk geriau juos isprsti tokiu bdu, negu neisprsti visai54. An

tra, tiktis, kad iuolaikinje administracinje visuomenje tei

ss aktus leis tik demokratikai irinkti atstovai, yra mai ma

iausiai naivu55. Vis dlto Dworkino susirpinimas, kad teisj

diskrecija nevirst priedanga neteisingiems ir neteistiems spren

dimams, visikai suprantamas.

Dworkinas sitikins, kad teisjai, sprsdami bylas, turi remtis

moni teismis. moni teiss nusveria naudingumo sumetimus:

visuomenei gali atrodyti naudinga panaikinti arba apriboti tei

ses, ir vis dlto teiss yra svarbesns. Dworkinas teises vadina

koziriais56; teisi kaip koziri (rights as trumps) koncepcija yra

viena i jo liberalios moralins ir politins filosofijos kertini ak

men. Pasak Dworkino, juridins teiss (t.y. subjektyvins teiss)

yra moralini teisi atmaina: teismai, ginantys moni juridines

teises, i tikrj realizuoja politins morals nuostatas57. Teis

jams ities kartais ikyla dilema: sugedusioje (wicked) teisinje

sistemoje jie, vadovaudamiesi moraliniais kriterijais, kartais turi

slpti, k vienu ar kitu klausimu i tikrj skelbia teis58. Taip

Harto ir Dworkino polemikoje atgimsta imtametis pozityvizmo

ir prigimtins teiss mokyklos ginas: ar neteisinga teis yra tei-j

Taiau nereikia manyti, kad Dworkinas ir jo sekjai tik kar

toja, savaip persakydami, senus prigimtins teiss mokyklos at

stov argumentus. Dworkinas savo teiss koncepcij vadina tei

se kaip visuma (law as integrity)59, kurioje yra vietos vairiems

teiss elementams. Reikalas tas, kad Dworkinas akcentuoja tai,

k Hartas pavadino vidiniu poiriu teis, t.y. teisins sistemos

54 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 176.55 r. ibid.5,1 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 184-205.57 r. R. Dworkin. A M atter o f Principle. - P. 256.ss r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 326-327, 341-343.y) r. R. Dworkin. L a w s Empire. - P. 176 ff.

30

HARTAS IR MES

veikj nuomonmis ir nuostatomis teiss reikalavim atvilgiu,

tuo tarpu Hartas nesitenkina vien vidiniu poiriu, bet derina j

su deskriptyviu ioriniu teisinio elgesio stebjimu60. Todl Harto

ir Dworkino teorijos nra tokios nesutaikomos, kaip atrodo i

pirmo vilgsnio ir kaip tikriausiai jie abu man.

ia nra galimybs plaiau analizuoti ities gausi ir nesiliau

jani Dworkino ir Harto bei j alinink (Harto sekj Josepho

Rao, Michaelo D. Bayleso ir oponent Lono L. Fullerio, Kento

Greenawalto, Johno Finniso) diskusij (kurios ia pateikti tik frag

mentai). Diugu, kad nors po Harto mirties dienos vies ivydo

kai kurie iki tol neinomi jo atsikirtimai Dworkino kritik. Skai

tytojas pamatys, kad kai kada Dworkinui pavykdavo paskatinti

Hart pakeisti savo anksten pozicij (pats Dworkinas, priein

gai, vargu ar kada nors prisipaino klyds). Bet ir tada, kai abu

oponentai neprieidavo prie bendros nuomons, j polemika pl

tojo jurisprudencij labiau negu imt kit autori teiss teorijos

traktatai.

r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 189.

31

TEISSSAMPRATA

Skiriama J. H.

PRATARM

Raydamas i knyg, a siekiau pagilinti teiss, prievartos ir morals - skirting, bet susijusi socialini reikini - samprat. Nors knyga vis pirma skirta studijuojaniajam jurisp

rudencij, tikiuosi, kad ji gali bti naudinga ir tiems, kuriuos labiau domina ne teis, bet morals ar politikos filosofija. Teisininkas i knyg laikys analitins jurisprudencijos apybraia, nes jos paskirtis yra ne kritikuoti teis ar teisin politik, o veikiau paaikinti bendrj teisinio mstymo struktr. Be to, a danai keliu klausimus, kuriuos galima vadinti klausi

mais dl odi reikmi. Antai a svarsiau, kuo privalti" skiriasi nuo turti prievol"; kuo teiginys, kad norma* yra galiojanti teiss norma, skiriasi nuo teiginio, kad ji yra parei

gn elgesio numatymas; kas turima galvoje, kai teigiama, jog socialin grup laikosi normos, ir kuo is teiginys skiriasi bei kuo yra panaus teigin, kad ios grups nariai daro tam

tikrus dalykus, nes taip yra prat. Viena i svarbiausi ios knygos tem yra tai, kad nei teiss, nei kurios nors kitos so-

dalins sanklodos formos nemanoma suprasti, nevertinus tam

tikr esmini skirtum tarp dviej ri teigini, kuriuos a pavadinau vidiniais" ir ioriniais", - stebjimo bdu tiriant socialines normas, galima formuluoti ir vienus, ir kitus.

* Angl kalbos odis rule reikia ir norm, ir taisykl. ioje knygoje jis daniau (bet ne visuomet) veriamas nonna. (vaigdutmis ymimos vertjo pastabos, o skaiiais paymtos nuorodos yra paties autoriaus. - Red. past.)

T 35

P RATA RM

Nors knygoje daug dmesio skiriama analizei, j galima

laikyti ir apraomosios sociologijos apybraia; juk prielaida,

kad odi reikmi tyrinjimai paaikina tik paius odius,

yra klaidinga. Daugel i pirmo vilgsnio nepastebim socia

lini situacij ar santyki skirtum geriausiai galima paai

kinti nagrinjant prast atitinkam posaki vartosen ir tai,

kaip ie posakiai priklauso nuo socialinio konteksto, kuris pats

juose danai nra minimas. iems tyrinjimams ypa tinka

profesoriaus ]. L. Austino odiai, kad valgus odi suvo

kimas" gali padti mums aikiau suvokti reikinius".

Aiku, a labai skolingas kitiems autoriams; i tikrj daug

vietos ioje knygoje skirta paprasto teisins sistemos modelio,

sukonstruoto vadovaujantis Austino* liepim teorija, trku

mams aptarti. Bet skaitytojas tekste aptiks labai nedaug nuo

rod kitus autorius, taip pat labai nedaug ina. Vietoj j

knygos pabaigoje jis ras plaias pastabas, kurias reikt skai

tyti po kiekvieno skyriaus; jose tekste idstyta nuomon sie

jama su mano pirmtak ir aminink isakytais poiriais,

taip pat usimenama, kokia linkme j veikaluose diskusija ga

lt bti toliau pltojama. Tok bd a pasirinkau i dalies

dl to, kad ioje knygoje argumentavimas yra itisinis, tad jo

gretinimas su kitomis teorijomis j pertraukt. Bet a turjau

ir pedagogin tiksl: tikiuosi, jog itoks dstymas susilpnins

sitikinim, kadjeiss teorijos knyga - tai vis pirma knyga,

* Johnas L. Austinas - Jeremyo Benthamo (apie j r. ina p. 69) mokinys, Londono universiteto profesorius. Jis laikomas Anglijos analitins jurisprudencijos krju ir vienu i teisinio pozityvizmo pagrindj. Svarbiausias Austino veikalas - Nustatytoji jurisprudencijos sritis ir ju- rispmdencijos studijavimo nauda (The Province o f Jurisprudence Determi- ned and the Uses o f the Study o f Jurisprudence, 1832), kuris po jo mirties buvo ileistas pakartotinai su jo monos Sarahos Austin pratarme, bet jau kitu pavadinimu - Jurisprudencijos paskaitos, arba pozityviosios teiss filosofija (Lectures on Jurispnidence or the Philosophy o f Positive Law, 1861-1863). Austino teorija - Harto teorijos ieities takas ta prasme, kad Hartas savo koncepcij dsto kaip Austino kritik. NB: nepainioti su J. L. Austinu, kurio straipsn Hartas irgi cituoja (r. p. 66).

36

PR ATARM

iM m s^ij^m m a, kas.moma kitose knygose. Kol io sitiki

nimo laikosi tie, kurie rao, ioje srityje negali bti didels

paangos; o kol jo laikosi tie, kurie skaito, paios disciplinos

mokomoji vert bus tikrai labai menka.

A jau seniai esu skolingas tokiai gausybei draug, kad

vis savo skol dabar negaliu suminti. Taiau turiu prisipa

inti ess ypa skolingas ponui A. M. Honor, kurio nuodugni

kritika atskleid daug minties painiavos ir stiliaus trkum.

A juos bandiau paalinti, bet bijau, kad liko daug ko, kam jis

nepritart. Jeigu bent kiek yra vertinga ioje knygoje idsty

toji politikos filosofija ir naujas prigimtins teiss interpretavi

mas, tai tik pokalbi su ponu G. A. Paulu dka; jam turiu

padkoti ir u korektros skaitym. U naudingus patarimus

bei kritik taip pat esu labai dkingas dr. Rupertui Crossui* ir

ponui P. F. Straivsonui, skaiiusiems tekst.

H. L. A. HART

Oksfordas, 1961 m. vasaris

Per pastaruosius deimt met pasirod daug kritins lite

ratros apie i knyg. Naudodamasis tuo, kad knyga leidia

ma pakartotinai, a pridjau prie Pastab" (p. 467-469) rink

tin sra veikal, kuriuose pateikta esmin knygoje isakyt

pair kritika ir mano kritik pasilytos rykiausios i pa

ir modifikacijos arba ipltojimai. A tikiuosi kada nors

ateityje dti knyg isami diskusij iais klausimais.

H. L. A. HART

Oksfordas, 1972 m. kovas

* Rupertas Crossas - Oksfordo universiteto profesorius; jo ymiausias veikalas (laikomas vienu i fundamentaliausi iai temai skirt veikal) - Precedentas angl teisje (Precedent in English Law, 1961).

37

REDAKTORI PASTABA

Teiss samprata per kelerius metus, prajusius po ios kny

gos pasirodymo, pakeit jurisprudencijos supratim ir jos tyri

m pobd anglikai kalbaniame pasaulyje ir u jo rib. Jos

poveikis buvo milinikas, todl pasirod daugyb publikaci

j, aptariani i knyg ir joje idstytas doktrinas - ir ne tik

teiss teorijos kontekste, bet taip pat morals ir politikos filo

sofijos kontekste.

Hartas ilgus metus puoseljo mint papildyti Teiss sampra

t dar vienu skyriumi. Jis nenorjo kraptytis prie teksto, kurio

taka buvo tokia didiul, todl, atsivelgiant jo nor, is

tekstas ia spausdinamas be pakeitim, iskyrus menkesnes

pataisas. Taiau Hartas norjo atsakyti gausius ios knygos

aptarimus - apginti savo pozicij nuo t, kurie j ikraip,

paneigti nepagrst kritik, bet taip pat - jo manymu, tai buvo

lygiai svarbu - nusileisti teisingos kritikos jgai ir pasilyti,

kaip knygoje idstytos doktrinos galt bti pataisytos, kad

atsivelgt iuos argumentus. Naujasis skyrius, kuris i pra

di buvo sumanytas kaip anga, bet galiausiai tapo prierau

knygos pabaigoje, liko neubaigtas i dalies tik dl to, kad

Hartas skrupulingai siek tobulumo. itaip atsitiko ir dl to,

kad jis nesiliov abejojs paties io sumanymo imintingumu;

j kamavo dvejons, ar dert taip elgtis su rytingais ir val

giais pagrindiniais knygos teiginiais, tokiais, kokie jie i pra

39

R E D A K T O R I PASTABA

di buvo sumanyti. Vis dlto, nors ir su ilgomis pertrauko

mis, Hartas atkakliai dirbo, raydamas priera, ir iki mir

ties jis beveik ubaig pirmj i dviej sumanyt dali.

Kai Jennifer Hart papra mus perirti rankraius ir nu

sprsti, ar tarp j yra kas nors, k bt verta pateikti spaudai,

mums labiausiai rpjo, kad nebt spausdinama tai, ko Har

tas nebt norjs skelbti. Todl mes labai apsidiaugme si

tikin, kad prierao pirmoji dalis buvo i esms ubaigta. Ant

rosios dalies mes aptikome tik ranka raytas pastabas, bet jos

buvo pernelyg fragmentikos ir neubaigtos, kad jas bt ga

lima publikuoti. Pirmosios dalies, prieingai, buvo keli varian

tai - perraytas mainle, itaisytas, dar kart perraytas ir dar

kart itaisytas. Akivaizdu, kad netgi paskutiniojo varianto Har

tas nelaik visikai ubaigtu. is variantas daug kart taisytas

pietuku ir ratinuku. Maa to, Hartas ne atmesdavo ankstes

nius variantus kaip nebereikalingus, bet, atrodo, dirbdavo to

liau prie to varianto, kuris paklidavo po ranka. Nors tai ir

apsunkino ms, kaip redaktori, udavin, bet pataisos, pa

darytos per pastaruosius dvejus metus, buvo daugiausia sti

liaus niuans pataisos, o tai savaime liudija, kad Hartas buvo

i esms patenkintas savo tekstu.

Ms uduotis buvo palyginti alternatyvius variantus ir,

radus skirtum, nustatyti, ar atskir teksto dali, esani tik

viename variante, kituose nebuvo dl to, kad Hartas jas atmet

kaip nereikalingas, ar dl to, kad jis niekada neturjo vieno

varianto, apimanio visus pataisymus. Spausdinamame tekste

yra visi pataisymai, kuri Hartas neatsisak ir kurie yra toliau

jo taisytuose teksto variantuose. Kartais pats tekstas bdavo

nenuoseklus. Danai taip atsitikdavo dl to, kad mainink

neteisingai perskaitydavo rankrat, o Hartas jos klaidas ne

visuomet pastebdavo. Kitais atvejais, be jokios abejons, saki

niai bdavo sudarkomi juos komponuojant, kaip paprastai b-

40

R E D A K T O R I PASTABA

na, ketinant juos pataisyti, kai bus galutinai tvarkomas tekstas;

bet Hartas nespjo to padaryti. Tokiais atvejais mes bandme

rekonstruoti pradin tekst arba atkurti Harto mint, kuo ma

iau priddami nuo savs. 6-ame skirsnyje (apie diskrecij*)'

susidrme su ypatinga problema. Mes aptikome du io skir

snio pirmosios pastraipos variantus - vien egzempliori, ku

riame tekstas tam tikroje vietoje nutrko, ir kit egzempliori,

kuriame buvo ir likusioji to skirsnio dalis. Kadangi nebaigtasis

variantas buvo tame egzemplioriuje, kuriame buvo ir daugelis

Harto paskutinij patais, o jis pats niekuomet io varianto

neatmet, taip pat todl, kad jis harmoningai dera prie viso

dstymo iame knygos prierae, mes nusprendme leisti spaus

dinti abu variantus - tas, kuris nebuvo pratstas, pateikiamas

kaip baigiamoji pastaba.

Hartas niekuomet nedav perrayti mainle pastab, ku

rios daugiausiai yra nuorodos. Pastab buvo tik rankratinis

variantas, o su kuo ios pastabos siejamos, lengva nustatyti i

paties pirmojo mainle perrayto pagrindinio teksto egzem

plioriaus. Vliau Hartas kartais priddavo nuorodas paaikini

muose paratse, bet jie daugiausiai neubaigti, kartais liudi

jantys tik poreik surasti nuorod, ir nieko daugiau. Timothy

Endicottas patikrino visas nuorodas, surado visas, kurios buvo

neubaigtos, ir pridjo nuorodas tose vietose, kur Hartas cita

vo Dvvorkin arba atpasakojo jo odius, nenurodydamas al

tinio. Endicottas taip pat patais tekst ten, kur citatos buvo

netikslios. Atlikdamas dideli paiek ir iradingumo reika

laujant darb, jis taip pat pasil kelet pagrindinio teksto

patais, atitinkani jau mintas redakcines gaires, ir mes ias

pataisas su dkingumu primme.

Mes n kiek neabejojame, kad Hartas, jeigu tik jis bt

galjs, bt toliau dailins ir tobulins tekst prie j paskelb

* Ty. laisv nuoir.

41

R E D A K T O R I PASTABA

damas. Bet mes esame sitikin, kad ia skelbiamas knygos

prieraas yra jo gerai apsvarstytas atsakymas daugel Dwor-

kino argument.

P. A. B.

J. R.*

* J. R. - Josephas Raas (apie j r. ina p. 394); R A . B. - Penelope A. Bulloch.

42

PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI

I

1. Teiss teorijos keblumai

Retas klausimas apie moni visuomen yra kartojamas

taip primygtinai, kaip klausimas Kas yra teis?, ir ret

klausim rimti mstytojai atsako taip vairiai, keistai ir net

paradoksaliai. Net jeigu apsiribotume tik paskutinij

150 met teiss teorija ir paliktume nuoaly antikos ir vidu

rami samprotavimus apie teiss prigimt, vis tiek siti

kintume, kad ia susiklosiusi situacija neturi analog n

viename i dalyk, kurie sistemingai studijuojami kaip at

skiros akademins disciplinos. Visai nra isamios literat

ros, skirtos klausimams Kas yra chemija? arba Kas yra

medicina?, bet klausimu Kas yra teis? tokios literat

ros yra. Kelios eiluts elementaraus vadovlio vadiniame

puslapyje - tai ir viskas, k reikia inoti studijuojaniajam

iuos mokslus; o jam pateikiami atsakymai labai skiriasi

nuo t, kurie silomi studijuojaniajam teis. Niekam neat

jo galv mintis, jog daug k galima paaikinti atkakliai

teigiant, kad medicina yra tai, kaip gydytojai gydo ligas

arba numatymas to, k darys gydytojai, lygiai kaip ir pa

reikiant, kad tai, kas tradicikai pripastama bdinga, svar

bia chemijos sritimi, tarkime, rgi tyrinjimas, i ties

visai nra chemijos sritis, ir jog tai yra svarbu. Taiau kai

kalbama apie teis, danai sakomi dalykai, i pirmo vilgs

nio atrodantys tokie pat keisti, kaip k tik mintieji, - ir ne

tik sakomi, bet ir atkakliai, ikalbingai ir aistringai rodi

43

I. P R IM Y G T IN IA I KLAUS IMAI

njami, lyg jie apreikt tiesas apie teis, kurias ilg laik

buvo utemds klaidingas teiss tikrosios esms supratimas.

Tai, kaip pareignai sprendia ginus, < ...> ir yra tei

s.1 Pranaavimai, kaip < ...> pasielgs teismai, < ...> ir

yra tai, k a vadinu teise.2 statymai yra teiss altiniai,

< ...> bet ne paios teiss sudedamosios dalys.3 Konstitu

cin teis yra tik pozityvioji moral.4 Vogti negalima; jei

gu kas nors vagia, turi bti nubaustas. < ...> Pirmj nor

m, jeigu ji apskritai egzistuoja, apima antroji norma, kuri

ir yra vienintel tikroji norma. < ...> Teis yra pirmin nor

ma, nustatanti sankcij.5

Tai tik keletas i daugybs i pirmo vilgsnio keist ir

paradoksali teigini ir neigini apie teiss esm. Atrodo,

kad kai kuriuos i j lengva paneigti, nes jie prietarauja

tviriausiai siaknijusiems sitikinimams. Mums kyla pagun

da atsakyti: inoma, statymai yra teis, bent jau viena i

jos atmain, net jeigu yra ir kit; inoma, teis negali

bti tik tai, k daro pareignai arba darys teismai, nes tam,

kad atsirast pareignas arba teismas, taip pat reikalinga

teis.

Vis dlto i paradoksali posaki autoriai - ne prana

autojai ar filosofai, kuri profesinis bruoas yra abejoti

paiais aikiausiais sveiko proto postulatais. ie posakiai -

moni, kurie buvo vis pirma teisininkai ir, bdami pro

fesionalai, arba dst teis, arba vertsi teisine praktika, o

kartais jau kaip teisjai teis taik, ilg teiss apmstym

rezultatas. Be to, tai, k jie sak apie teis, tuo metu ir toje

1 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd edition, 1951), p. 9.2 O. W. Holmes, The Path of the Law'4 in Collected Papers (1920),

p. 173.' J. C. Gray, The Nature and Sources o f the Law (1902), p. 276.4 Austin, The Province o f Jurisprudence Determined (1832), Lecture

VI (1954 edition), p. 259.5 Kelsen, General Theory o f Law and State (1949), p. 61.

44

I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I

vietoje pagilindavo ms supratim apie j. Juk, inant i

teigini kontekst, jie tampa kartu ir aiks, ir pains; tai

greiiau ne sausi apibrimai, o kai kuri nepelnytai igno

ruot ties apie teis didingas hiperbolizavimas. Jie yra toji

viesa, kuri priveria mus velgti teisje daug k i to, kas

yra paslpta, taiau i viesa yra tokia ryki, kad mus visi

kai apakina, ir mes taip ir liekame aikiai nesuvok visumos.

Greta io nesiliaujanio knygose pltojamo teorinio gin

o, mes susiduriame su keistu prieingu reikiniu: dauguma

moni paprayti sugeba lengvai ir utikrintai vardyti teiss

pavyzdius. Retas anglas neino, kad yra statymas, drau

diantis udyti, arba reikalaujantis mokti pajam mokest,

arba smulkiai apibdinantis, k reikia daryti, kad sudaryta

sis testamentas galiot. I tikrj kiekvienas, iskyrus vaik

arba usieniet, pirm kart susidrs su angliku odiu

teis*, lengvai galt paminti daugiau toki pavyzdi,

o daugelis moni galt padaryti dar daugiau. Jie galt

bent jau bendrais bruoais papasakoti, kaip suinoti, ar tam

tikri dalykai Anglijoje yra teis; jie ino, kad yra specialis

t, su kuriais galima konsultuotis, taip pat teismai, kurie

visais iais atvejais turi galutin ir sprendiamj bals. Pa

prastai jie ino dar daugiau. Dauguma isimokslinusi mo

ni suvokia, kad Anglijos statymai sudaro tam tikr siste

m ir kad Pranczijoje ar Jungtinse Valstijose, ar Soviet

Rusijoje - faktikai beveik kiekvienoje atskira alimi

* Angl kalbos odis law reikia ir teis, ir statym; beje, law neretai ymi ne tik parlamento ileist aukiausiosios teisins galios akt, kur lietuvikai vadiname statymu, bet ir emesns statym leidybos institucijos ileist normin akt. statym, kaip raytin teiss altin, gali ymti (o ioje knygoje daniausiai ir ymi) odis statote (reiau - act). Tais atvejais, kai anglikas terminas law vartojamas daugiskaita (laws), jis, atsivelgiant kontekst, veriamas arba teis, arba statymai. Taiau kai terminas law vartojamas vienaskaita, jis daniausiai veriamas teis, ir tik iimtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad kalbama ne apie teis, o apie statym, jis veriamas statymas (r. taip pat ina p. 47).

45

I. P R IM YG T IN IA I KLAUS IM A I

laikomoje pasaulio dalyje - yra teisins sistemos*, kurios,

nepaisant svarbi skirtum, apskritai yra panaios savo struk

tra. I tikrj vietimas bt paliks didiul sprag, jei

nebt supaindins moni su iais faktais, ir vargu ar

laikytume tai didels iminties poymiu, jeigu inantieji iuos

faktus galt pasakyti, kokie yra svarbiausi skirting teisi

ni sistem panaumai. Kiekvienas ipruss mogus turt

sugebti identifikuoti iuos svarbiausius poymius madaug

pagal toki scherh. Jie apima: (i) normas, neleidianias

arba draudianias tam tikru bdu elgtis ir nustatanias

bausm u tok elges; (ii) normas, reikalaujanias, kad mo

ns atlygint kitiems tam tikrais bdais padaryt al;

(iii) normas, detaliai reglamentuojanias, kaip turi bti su

daromi testamentai, sutartys ar kiti sandoriai, kuriais suku

riamos teiss ar nustatomos pareigos; (iv) teismus, kurie

turi nustatyti, kokios yra normos ir ar jos buvo paeistos, ir

skirti bausm arba pareigoti sumokti kompensacij;

* ia ir toliau ioje knygoje anglikas terminas legal system daniausiai veriamas ne teiss sistema, bet teisin sistema. itaip ne tiek atsiribojama nuo lietuvikoje teiss literatroje prasto perdm etatistinio teiss ir visos teisins sistemos interpretavimo, kuris, beje, nra labai bdingas ir paiam Hartui, bet veikiau akcentuojama galimyb teiss sistemos svok vartoti (kai tai reikalinga) jos tikrja, etimologijos slygotja prasme. iuo poiriu teiss sistema - tai teisins sistemos, kaip vis teisini reikini visumos, sudedamoji dalis. Taigi teisin sistema - tai ne formalios teiss, kaip norm (taisykli) ir su jomis organikai susijusi idealios tikrovs element (pavyzdiui, precedent, princip ir 1.1.), lygio kategorija, bet realaus teisini reikini bvio kategorija, apimanti ir tokius elementus, kaip teisins institucijos (staigos), teisininko profesija, teiss reguliuojami reals konkrei subjekt santykiai ir kt. Deja, lietuvikojoje teiss literatroje terminas teiss sistema paprastai vartojamas ir tada, kai kalbama apie teiss, traktuojamos kaip norm visuma, sistem, ir tada, kai kalbama apie teiss normas platesniame parateisiniame (so cialiniame, politiniame, kultriniame, istoriniame ar netgi geopolitiniame) kontekste. Taiau tada, kai autorius vartoja tfermin system o f law, jis nedvejojant veriamas teiss sistema..

46

I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I

(v) statym leidybos institucij*, kuri turi kurti naujas nor

mas, taip pat naikinti sensias.

* Hartas vartoja angl kalboje prast legislatros termin (legislature). iuo terminu paprastai ymimos vairios statym leidiamosios (arba legislatyvins) valdios institucijos - ir aukiausiosios (kurios paprastai vadinamos tiesiog parlamentais), ir valstybs sudedamj dali (valstij, provincij, emi, departament, kanton, rajon, prefektr ir pan.) institucijos, atliekanios analogikas funkcijas (legislatros siauresnija io termino prasme). Paymtina, jog legislatros terminas pats savaime nereikia, kad atitinkama institucija yra suvereniteto turtoja ar reikj, todl teisinga bt iuo odiu ymti ir tokias institucijas, kurios yra aukiausiosios legislatyvins valdios turtojos federacini valstybi sudedamosiose dalyse (pavyzdiui, JAV valstij kongresai arba Vokietijos emi landtagai), ir tokias, kurios yra veikiau ne valstybins valdios staigos, bet aukiausiosios savivaldos institucijos tam tikruose teritoriniuose dariniuose; toki institucij analogas Lietuvoje iuo metu yra savivaldybi tarybos. Taigi legislatros terminas gali bti vartojamas ir siaurja, ir plaija prasme. Todl lietuvi kalb terminas legislature galt bti veriamas dvejopai: arba legjslatra (daniausiai tada, kai autorius nenori specialiai iskirti parlamento kaip aukiausiosios statym leidiamosios valdios institucijos), arba statym leidybos institucija (ypa tada, kai autorius kalba kaip tik apie aukiausij statym leidybos institucij). Analogikai (diferencijuotai - legislatra arba statym leidybos institucija) galt bti veriamas ir reiau ioje knygoje vartojamas terminas legislative body. Taiau legislatros terminas, deja, apskritai nra prigijs lietuvikoje teiss terminijoje. Todl, ms manymu, vienintelis priimtinas kelias yra vartoti vien svok - statym leidybos institucija, nors lietuvi kalbos odis statymas reikia btent parlamento (bet ne emesns kompetencijos valstybs institucijos) ileist akt, todl vargu ar galima kalbti apie vietin statym leidybos institucij, neikreipiant odio statymas tikrosios prasms. Lygiai taip pat sudtinga adekvaiai iversti termin legislator; jo paodin reikm yra statym leidjas, bet vertime statym leidjo svoka vartojama plaija prasme, ir vairi vietini legislatr - atveju; tas pat pasakytina ir apie termin legislation, plaiausija prasme reikiant bet koki legislatyvin veikl, kuri, laikantis susiklosiusios vartosenos, veriama tiesiog statym leidyba. Ir tik bdvardis legislative, ypa |cai turima galvoje legjLslatyvin valdia arba tam tikros institucijos legblatyvins galios, veriamas ne tik statym leidybos, bet ir legislatyvinis, iuos odius vartojant kaip sinonimus (kadangi bent ia bdvardine forma jis yra - nors ir ne itin plaiai - prigijs lietuvikoje teiss terminijoje). (ia bt nepriimtinas i pirmo vilgsnio, atrodo, kompromisinis variantas - vadinti i institucij teiss krimo institucija arba teiss norm krimo institucija, nes toli grau ne visos teiss teorijos sutikt su prielaida, kad teis kuria tik i institucija arba kad teis yra tik normos; tijes sakant, bet kurios teisins sistemos funkcionavimo praktika

47

I. P R IM Y G T I N I A I KLAUS IMA I

Bet jeigu iuos dalykus visi ino, kodl vis dar klausia

ma Kas yra teis? ir kodl klausim taip vairiai ir

keistai atsakoma? Ar taip yra dl to, kad, greta aiki tipi

k atvej, kuriuos lemia iuolaikini valstybi teisins sis

temos (kad jos yra teisins sistemos, niekas n nemano

abejoti), yra ir abejotin atvej, dl kuri teisinio pob

dio nra tikri ne tik eiliniai isimokslin mons, bet ir

patys teisininkai? inomiausieji i toki abejotin atvej -

primityvioji teis ir tarptautin teis; reikia pasakyti, jog

daug kas tiki, kad pakanka argument, nors ir ne absoliu

i, leidiani neigti iuo metu prasto odio teis var

tojimo tokiais atvejais pagrstum. Tokie abejotini ar giny

tini atvejai tikrai skatina usitsus ir tam tikru poiriu

bergdi gin, bet, inoma jie negali bti keblum, susi

jusi su bendrj teiss esme ir ireikiam primygtiniu klau

simu Kas yra teis?, prieastis. Kad ie atvejai neali bti

sunkum prieastis, atrodo, yra aiku dl dviej dalyk.

Pirma, visai suprantama, kodl iais atvejais kyla abejo

ni. Tarptautinei teisei trksta statym leidybos instituci

jos, valstybs negali bti patrauktos tarptautinius teismus

be j iankstinio sutikimo, centralizuotos ir efektyvids^ank-

cij sistemos irgi nra. Tam tikroms primityviosios teiss

atmainoms, taip pat ir toms, i kuri pamau isirutuliojo

kai kurios iuolaikins teisins sistemos, i dalyk taip pat

trksta, todl savaime suprantama, kad kaip tik dl io j

nukrypimo nuo tipiko atvejo j priskyrimas teisei tampa

abejotinas. ia nra nieko neaikaus.

Antra, tai, kad mes esame priversti skirti aikius tipi

kus atvejus ir ginytinus ribinius atvejus, nra tik toki su-

lengvai abi ias prezumpcijas paneigia.) inoma, toks lietuviko termino pasirinkimas nra be priekait - nuolaidiavimas toli grau nevisikai susiformavusios lietuvikosios teiss terminijos tradicijoms, aiku, palengvina skaitym, bet gali bti, kad kartu dar labiau tvirtina, ms poiriu, abejotin tradicij.

48

I. P R IM Y G T I N I A I K LAU S IM A I

dting termin, kaip teis ir teisin sistema, savitu

mas. Dabar jau inoma (nors kadaise tam buvo teikiama

per maa reikms), kad skirtum btina velgti beveik

visada, kai susiduriame su bendrais terminais, vartojamais

klasifikuojant moni gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyve

name, bruous. Kartais skirtumas tarp aikaus, tipiko at

vejo arba posakio vartojimo paradigmos ir abejotino atvejo

yra tik masto klausimas. Vyras su vieianiu glotniu viru

galviu, aiku, yra plikas; kitas vyras su velia evelira, i

noma, toks nra; bet ar treiasis vyras, turintis vienur kitur

kuokt plauk, yra plikas, galtume ginytis be galo, jei

tik is klausimas mums atrodyt to vertas ar turintis bent koki praktin reikm.

Kartais nukrypimas nuo tipiko atvejo nra tik masto

klausimas, bet atsiranda tada, kai tipikas atvejis faktikai

yra paprastai tarpusavyje susijusi, bet skirting element

kompleksas, o ginytinais atvejais vieno arba daugiau i i

element gali trkti. Ar orlaivis yra laivas? Ar tai vis dar

bus achmatai, jeigu aidiama be valdovs? Tokie klau

simai gali bti pamokantys, nes veria mus apgalvoti savj

tipiko atvejo sudties samprat ir aikiai j apibrti; ta

iau visikai aiku, kad ilgi ginai dl teiss kyla ne dl

reikini vadinamojo ribinio aspekto, nes tai yra pernelyg

bendras dalykas. Be to, tik palyginti nedaugeliui teiss te

orij, ir ne paioms reikmingiausioms i labiausiai inom

ir polemikiausi, rpi, ar tinka vartoti terminus primity

vioji teis arba tarptautin teis apibdinti tiems atve

jams, kuriems jie paprastai taikomi.

Turint galvoje bendr moni sugebjim atpainti ir

pateikti teiss pavyzdius, taip pat tai, kiek daug apskritai

yra inoma apie teisini sistem tipikus atvejus, gali atro

dyti, kad atkakl klausinjim Kas yra teis? galima bt

nesunkiai nutraukti, tiesiog nuosekliai primenant inomus

dalykus. Kodl mums tiesiog nepakartojus rykiausi muni

49

I. P R IM YG T IN IA I K LAUS IM A I

cipalins teiss* poymi sistemos, kuri - galbt apimti

optimizmo - mes djome (p. 46-47) iprususio mogaus

lpas? Tada mes galtume tiesiai pasakyti: tai tipikas

terminais teis ir teisin sistema ymimas atvejis; at

minkite, kad, greta i tipik atvej, socialiniame gyveni

me aptinkama ir toki darini, kurie turi kai kuriuos i i

ryki poymi, bet stokoja kit. Tai ginytini atvejai; ia

negali bti jokio galutinio argumento u ar prie j trakta

vim kaip teiss.

Toks io klausimo sprendimo bdas bt priimtinas dl

trumpumo. Bet jis neturt joki kit pranaum. Vis pir

ma aiku, kad tie, kuriuos labiausiai trikdo klausimas Kas

yra teis?, nra pamir t inom fakt, kuriuos pateikia

is schematikas atsakymas; jiems nereikia j priminti. N e

aikumai, dl kuri is klausimas vis dar uduodamas, kyla

ne dl neinojimo, ne dl umarumo ir ne dl nesugeb

jimo atpainti reikinius, ymimus odiu teis. Be to,

apmst terminus, vartojamus schematikai apibdinti tei

sinei sistemai, sitikinsime, jog i schema parodo tik tai,

kad tipiku, normaliu atveju vairi ri teis yra panai,

ir nieko daugiau. Taip yra dl to, kad ir teismas, ir statym

leidybos institucija, kurie ioje glaustoje schemoje yra tipi

kos teisins sistemos tipiki elementai, patys yra teis&.su-

kurti. Tik tada, kai yra tam tikra teis, suteikianti monms

jurisdikcij nagrinti bylas ar kompetencij leisti statymus,

ie mons tampa teismu arba statym leidybos institucija.

Todl is trumpas klausimo sprendimo bdas yra bever

tis - jis tik primena klausjui, kokie yra nerayti susitari

* Municipalins teiss {municipal law) terminas lietuvikoje literatroje paprastai vartojamas vietos savivaldos institucij veiklos ir kompetencijos kontekste. Taiau autentikoji io termino prasm gali bti platesn: jis vartojamas ir tuomet, kai reikia akcentuoti teisins sistemos savavald (autonomik) pobd. Hartas j vartoja kaip nacionalins (arba municipalins) teiss sinonim, terminui municipal teikdamas pirmenyb prie kelet kit - domestic, national, internal ir kt.

50

I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I

mai, nustatantys odi teis ir teisin sistema vartose

n, bet neduoda nieko daugiau. Atvirai sakant, bt ge

riausia kol kas niekaip neatsakyti klausim Kas yra tei

s?, kol isiaikinsime, kas i tikrj teisje neaiku tiems,

kurie klausim kelia arba bando j atsakyti, net jeigu

nra joki abejoni, kad jie imano teis ir gali atpainti

jos pavyzdius. K dar jie nori inoti ir kodl jie nori tai

suinoti? klausim lyg ir galima atsakyti bendrais bruo

ais. Juk yra tam' tikros pasikartojanios svarbiausios te

mos, kuri plotmje nuolat rutuliojasi ginai dl teiss es

ms ijf- kurios provokuoja hiperbolizuotus ir paradoksalius

teiginius apie teis, tokius, kaip jau ms cituotieji. Sam

protavim apie teiss esm istorija ilga ir sudtinga; taiau,

velgiant retrospektyviai, aikiai matyti, kad ie samprotavi

mai beveik visada sukasi apie kelias pagrindines proble

mas. ios problemos nebuvo pasirinktos be pagrindo arba

igalvotos akademins diskusijos dalyvi malonumui; jos su

sijusios su tais teiss aspektais, dl kuri paprastai visais

laikais kyla nesutarim, todl netgi mstani ir gerai i

manani bei valdiusi teis moni galvose gali egzis

tuoti ir i problem sukelta painiava, ir logikas siekimas

jas geriau isiaikinti.

2. Trys nuolat kartojami klausimai

ia mes iskirsime tris nuolat kartojamus pagrindinius

klausimus, o vliau parodysime, kodl jie visi drauge supo

nuoja reikalavim suformuluoti teiss apibrim, t.y. atsa

kyti klausim Kas yra teis? arba migloiau formuluo

jamus klausimus, tokius kaip Kokia yra teiss prigimtis

(arba esm)?

Du i i klausim ikyla tokiu bdu. Visur ir visada

rykiausias teiss bendras bruoas yra toks: jos buvimas rei

51

I. P R IM Y G T I N I A I KLAUS IMA I

kia, kad tam tikros moni elgesio rys yra jau nebe laisvo

pasirinkimo dalykas, bet tam tikra prasme privalomos. Ta

iau si i pairos paprasta teiss savyb i tikrj nra

paprasta; juk galima skirti vairias laisvai nepasirenkamo,

privalomo elgesio formas. Pirmasis ir paprasiausias laisvai

nebepasirenkamo elgesio atvejis - kai vienas mogus yra

priverstas daryti tai, k jam liepia kitas, - ne todl, kad jis

bt veriamas fizikai, t.y. jo knas bt stumdomas arba

tampomas, bet todl, kad tas antrasis grasina jam nemalo

niomis pasekmmis, jeigu jis atsisakyt. Plikas sako au

kai atiduoti jam savo pinigin, grasindamas auti, jeigu au

ka atsisakyt tai padaryti; o jeigu auka paklsta, t bd,

kuriuo ji buvo priversta tai padaryti, mes apibdiname sa-i

kydami, kad auka privaljo tai padaryti. Kai kam atrod akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai v ippas a sm u o gras in

damas sako kitam ir ia odio pareigoti prasme jparei

goja j paklusti, ir gldi teiss e sm arba bent jau jurisp

rudencijos mokslo raktas6. Tai yra Austino analizs, pada

riusios toki didiul tak Anglijos jurisprudencijai, ieitie 5

takas.

inoma, nra jokios abejons, kad ir is aspektas greta

kit danai yra bdingas teisinei sistemai. Baudiamasis sta

tymas, skelbiantis tam tikr elges nusikaltimu ir nustatan

tis nusikaltliui skirtin bausm, primena mintj plik,'

taiau pakylt raytinio sakymo lyg; vienintelis palyginti

neymus skirtumas yra tas, kad statym atveju sakymai

daniausiai bna adresuojami grupei, kuri paprastai tokiems

sakymams paklsta. Bet kad ir koks patrauklus atrodyt

is sudtingo reikinio - teiss - redukavimas tok papras

t element, j atidiai inagrinj pamatysime, jog taip tik

rasis vaizdas tik ikraipomas, o neaikum kyla net ir tuo

atveju, kai kalbama apie baudiamj statym, t.y. tada, kai

Austin, op. cit.. Lecture I, p. 13. Jis terpia: ir etikos.

52

I. P R IM Y G T IN IA I KLAUS IM A I

tokia supaprastinta analiz, atrodo, turt labiausiai tikin

ti. Kuo tada teis ir teisin prievol skiriasi nuo grasinimais

paremt sakym ir kuo yra su jais susijusios? Tai yra pir

masis svarbus klausimas, visuomet slypintis klausime Kas

yra teis?

Antrasis tokio pobdio klausimas kyla dl to, kad elge

sys gali bti ne laisvai pasirenkamas, bet privalomas ir kita

prasme. Morals normos sukuria pareigas ir tam tikras el

gesio sritis atr