gedimino - vgtu.lt 6.pdf · steponavièius, seimo narys ri-mantas dagys, vilniaus miesto ir...

GEDIMINOUNIVERSITETAS

2006 Nr.6

Jau greitai viskas bus toli,Iðtirpsta iðgyventas kelias praeity,Prie kojø slenkstis,O uþ jo ðilti namai:Kalëdos, juokas, dovanø maiðai ...Prabëga greitai, nors atrodë amþinai:Ðypsosimës ir viskas bus gerai...

Ðviesiø ir dþiaugsmingø ðv. Kalëdø,laimingø Naujøjø metø!

Jau greitai viskas bus toli,Iðtirpsta iðgyventas kelias praeity,Prie kojø slenkstis,O uþ jo ðilti namai:Kalëdos, juokas, dovanø maiðai ...Prabëga greitai, nors atrodë amþinai:Ðypsosimës ir viskas bus gerai...

Ðviesiø ir dþiaugsmingø ðv. Kalëdø,laimingø Naujøjø metø!

Ávykiø mozaika

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vieðojiástaiga „Perspektyviniø technologijø taikomøjøtyrimø institutas“ ir UAB „Europarama“ lapkrièio8 d. pasiraðë bendradarbiavimo sutartá ketveriemsmetams (nuotr. kairëje). Pagal ðià sutartá visostrys ðalys bendradarbiauja rengdamos projektiniussiûlymus Europos Komisijai, vykdydamosprojektø valdymà, rengiant projektø vykdymotechnines ir administracines ataskaitas, kurdamosnaujus gaminius.

Stiprindami verslo ir mokslo bendradarbiavimà, technologijø irinovacijø bendrovë UAB „Siemens“ ir Vilniaus Gediminotechnikos universitetas (VGTU) lapkrièio 8 dienà pasiraðëneterminuotà bendradarbiavimo sutartá. Nuotraukoje: sutartápasiraðo VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièiusir UAB „Siemens“ generalinis direktorius Audris Barcevièius

Lapkrièio 16 dienà pasiraðyta darviena reikðminga bendradarbiavimosutartis – tarp Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Fundamentiniømokslø fakulteto, atstovaujamodekano doc. dr. Algirdo Èiuèelio, iruþdarosios akcinës bendrovës „HNITBALTIC“, atstovaujamos direktoriausLino Gipiðkio.

1

REDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114

EL. PAÐTAS: [email protected] [email protected]

L. e. vyr. redaktoriaus pareigasArnoldas ÐneiderisRedaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø - Alekso JauniausVirðelyje - Editos Utarienës vitraþas

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius4,5 spaudos lankai

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2006 12 21Uþsakymo nr. 2638Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GEDIMINOUNIVERS ITETAS

2006 NR. 6 6 6 6 6 (54)(54)(54)(54)(54)

ISSN 1392-5857

ÞURNALO

PUSLAPIUOSE:SENATE 2

„Aukðtojo mokslo reforma: kokia ji turëtø bûti?“Asta VERBICKIENËVanda ZUBELYTË 4

Vyriausybëse apdovanojimai studentams ðv. Kalëdø iðvakarëseAsta VERBICKIENË 7

2007 metø priëmimui á II studijø pakopà artëjantVytautas PLAKYS 9

2006-øjø Nacionalinio kokybës prizo laimëtojaiPranas KUISYS 13

Naujasis þiniasklaidos vadovas 14

Europos aukðtojo mokslo mugë IndijojeBirutë TAMULAITIENË 15

Nuotolinis mokymas –aukðèiausios kokybës mokymosi paslauga besimokantiems visà gyvenimàDoc. dr. Vaidotas TRINKÛNAS 16

Statybos inþinieriai kelia kvalifikacijàVidmantë LUJANIENË 17

Þurnalas „TRANSPORT“ – 20 metø kartu su Jumis!Prof. habil. dr. Adolfas BAUBLYS, doc. dr. Olegas PRENTKOVSKIS 19

Poezijos ir dainø vakaras bibliotekojeVaida DEIKAITË 21

Ar atsisakysime pasaulio keleivio bilieto?Jonas SRËBALIUS 22

„Esu laimingas ir didþiuojuosi, kad esu èia, Lietuvoje“Craig GARCIA 25

Meninës prigimties chemikasJulius NORKEVIÈIUS 26

50 universiteto metø – vienoje knygojeDoc. dr. Juozas NAGEVIÈIUS 28

CementuotëAgnë JANAVIÈIÛTË 31„Gabija“ koncertavo KauneAkvilë LUNGEVIÈIÛTË, Lina DIJOKAITË 31

Kiekvienam po spindulëlá ðviesosGiedrë SVEIKAUSKAITË 32

„Palëpë“ MaskvojeRasa KRIÐÈIÛNAITË–KESMINIENË 33

Þmogiðkosios brandos pjûtisVaiva LAUKAITIENË 35

Gyvenimas VGTU

2GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: Renatai Korsakie-nei, Vadim Mokðin ir Arûnui Ðetkui.

DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Mildai Peèiulienei,Laimai Pilkytei, Kæstuèiui Èypui ir Romuald Obuchov-ski.

NUTARTA:– Ápareigoti VGTU padaliniø vadovus iki 2006 m.

gruodþio 15 d. parengti trûkstamus nuostatus ir ágyven-dinti numatytas nutartis (Senato nutarimø vykdymo kon-trolë).

SUSIPAÞINTA:– Studentø atstovybës – planai, lûkesèiai ir viltys.PATVIRTINTA:– VGTU Tarybos nariai: Romualdas Ginevièius (Rek-

torius), Donatas Èygas (Senato pirmininkas), Edmun-das Kazimieras Zavadskas (Pirmasis prorektorius), Rai-mundas Kirvaitis (Mokslo prorektorius) ir Justas Nuga-ras (Studentø atstovybës prezidentas).

PRITARTA:– Kad Lietuvoje liktø dviejø pakopø daktarai.– VGTU garbës daktaro vardo suteikimui: prof. ha-

bil. dr. Jonui Mockui.– 1 teminuotai darbo sutarèiai.PROFESORIAUS EMERITO VARDAS SUTEIK-

TAS: prof. habil. dr. Konstantinui Jakovlevui – Matec-kiui.

PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAISUTEIKTI: Jadvygai Reginai Kerienei, Petrui Vaitiekû-nui, Antanui Lukianui, Romualdui Navickui ir VygauduiKvedarui.

DOCENTO PEDAGOGINIS VARDAS SUTEIKTAS:Genovaitei Gedminienei.

2006 11 14 posëdyje:

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO

UNIVERSITETAS32006/6

2006 12 19 posëdyje:

PROFESORIAUS EMERITO ATESTATASÁTEIKTAS: Konstantinui Jakovlevui-Mateckiui.

PROFESORIAUS ATESTATAI ÁTEIKTI: Romu-aldui Navickui, Jadvygai Reginai Kerienei, Petrui Vai-tiekûnui ir Vygaudui Kvedarui.

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: Nijolei JuzefaiVegytei ir Genovaitei Gedminienei.

DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Jelenai Selivo-nec, Rimai Ladygienei, Olgai Lingaitienei, MartynuiJonkui, Mindaugui Krutiniui, Rasai Uðpalytei-Vitkû-nienei, Kristinai Greièiûtei, Gediminui Petraièiui ir EvaiTrinkûnienei.

PATVIRTINTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto specia-

liosios programos lëðø panaudojimo darbo uþmokes-èiui nuostatai.

PRITARTA:– Priemoniø planui Vilniaus Gedimino technikos

universiteto ávaizdþiui pagerinti.– 3 teminuotom darbo sutartim.

PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAI SU-TEIKTI: Egidijui Sauliui Juodþiui, Romanui Karkaus-kui, Albinui Gailiui, Povilui Vainiûnui ir Petrui Èyrui.

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIK-TI: Pranui Malinauskui, Ramunei Þurauskienei, Jo-hann Wilhelm Hink ir Ðarûnui Mikaliûnui.

Gyvenimas VGTU

4GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas lapkrièio 30 d. Ge-dimino klube organizavo apskri-tojo stalo diskusijà „Aukðtojomokslo reforma: kokia ji turëtøbûti?“.

Renginyje dalyvavo LR Seimovicepirmininkas, Liberalø sàjû-dþio vicepirmininkas GintarasSteponavièius, Seimo narys Ri-mantas Dagys, Vilniaus miesto irapskrities verslininkø ir darbda-viø konfederacijos prezidentasRimvydas Jasinavièius, ðvietimoir mokslo ministro patarëjasGiedrius Viliûnas, mûsø univer-siteto rektorius Romualdas Gi-nevièius, prorektoriai EdmundasKazimieras Zavadskas, Liudvi-kas Rimkus, Raimundas Kirvai-tis, kancleris Arûnas Komka,Studentø atstovybës prezidentasJustas Nugaras, Þiniasklaidos ir

renginiø direkcijos atstovai, þur-nalistai, studentai.

Dvi valandas trukusioje disku-sijoje aptarta pagrindinë aukðto-jo mokslo problema – maþas fi-nansavimas (studentø skaièiusLietuvoje 1000 gyventojø – di-dþiausias Europos Sàjungoje, ovienam studentui rengti tenkan-èios lëðos – maþiausios). Karštaidiskutuota ir dël lëðø, tenkanèiøkonkreèiai Vilniaus Gediminotechnikos universiteto studentui,studijø kokybës ir kitais klausi-mais.

Seimo vicepirmininkas Ginta-ras Steponavièius pristatë„Mokslo ir studijø sistemos re-formos metmenis“. Ðá dokumen-tà pastaràjá pusmetá ruoðë ávai-riø ðalies universitetø dëstytojaibei studentø organizacijø atsto-vai, specialistai, Seimo nariai (ið

viso po dokumentu pasiraðë 14darbo grupës nariø). Metmeny-se siûloma ryþtinga reforma, ku-rios tikslas – kokybiðkas bei rei-kalingas kraštui paslaugas tei-kianti, konkurencinga šaliesaukštojo mokslo sistema.

„Mokslo ir studijø reformosmetmenø rengëjai yra ásitikinæ,kad ðiandien nebeuþtenka vienkalbëti apie Lietuvos aukðtàjámokslà apëmusá sàstingá. Bûtiniambicingi veiksmai, kad ði padë-tis artimiausiu metu pradëtø keis-tis. Prieðingu atveju þiniomisgrásta ekonomika, „protø nute-këjimo” sustabdymas liks tik tuð-èiomis deklaracijomis”, - pokal-byje sakë projekto iniciatoriusGintaras Steponavièius.

Parengtame dokumente nu-matytos gairës, kaip turëtø bûtikeièiamas aukðtøjø mokyklø val-

dymas, finansavimas, studi-jø tvarka. Reformos rengë-jai siûlo maþinti valstybësvaidmená mokslo ir studijøvaldyme, uþtikrinti laisvàbei sàþiningà aukðtøjø mo-kyklø konkurencijà, efek-tyviø studijø paskolø bei„studento krepðelio” siste-mø sukûrimà. „Ágyvendi-nus dokumente teikiamussiûlymus, jau po penkeriømetø dauguma ðalies stu-dentø bei darbdaviø teigia-mai vertintø studijø koky-bæ, daugiau kaip pusë aukð-tøjø mokyklø absolventødirbtø pagal ágytà iðsilavi-nimà, padvigubëtø á moks-là ir studijas investuojamøprivaèiø lëðø”, - ásitikinæsGintaras Steponavièius. „Ði

„Aukðtojo mokslo reforma:kokia ji turëtø bûti?“

Asta VERBICKIENË

Vanda ZUBELYTË

Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavièius pristato „Mokslo ir studijø sis-

temos reformos metmenis“

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


reforma Lietuvai suteiktø puikiøgalimybiø tapti viena konkuren-cingiausiø mokslo ir studijø sri-tyje naujøjø ES valstybiø. Aka-deminë bendruomenë turi bûtiaktyvûs reformos stimuliatoriaiir kûrëjai. Dþiugu, kad VGTU taipradëjo pirmieji”, - paþymëjo po-litikas. Ir tuo paèiu buvo suneri-mæs, kad „daugelyje Lietuvos uni-versitetø pirmojo deðimtuko ge-riausieji ástojusieji studentai rug-sëjo 1 d. neatëjo pasiraðyti sutar-èiø. Jie jau pasirinko uþsieniouniversitetus, á kuriuos ástojo.Mes jau nebekonkuruojame èia.Jau dabar geriausi iðvaþiuoja. Jauvien dël to bûtina ávesti kaþko-kius motyvacinius dalykus. Ma-nau, kad nereikia bijoti ávestikonkurenciniø finansavimo me-chanizmø. Pripaþinkime, kad da-lis universitetø neatlaikys. Bet tainebus VGTU.“

„Mes siûlome tikslà: aukðtàkokybæ, prieinamas platiems vi-suomenës sluoksniams aukðtøjømokyklø paslaugos (galimybæstudijuoti), ir, aiðku, konkuren-

cingumà. Ambicingi tikslai – Lie-tuvos universitetas turëtø patektiá pirmàjá geriausiø pasaulio uni-versitetø ðimtukà. Ðiandien, kaiprodo tyrimai, studentai nepaten-kinti studijø kokybe. Tai, aiðku,sàlygoja lëðø menkumas ir messieksime, kad jø suma pasiektø

bent jau ES vidurká ir kad tarpnaujøjø ES valstybiø mes bûtu-me pirmaujanèiø gretose, kadtam tarnautø paskolø studijomssistema ir verslo investicijos.“ –sakë Gintaras Steponavièius.

Reformos metmenø kûrëjaipaþymi, kad siekiant reformossëkmingumo, ji turi bûti pradëtaágyvendinti nedelsiant ir esminiaijos etapai ágyvendinti per 2-3 me-tus.

Darbdaviø atstovas RimvydasJasinavièius diskusijoje pritarë,kad bûtinai aukðtojo mokslo fi-nansavimo modelá bûtina susietisu kokybe, paþymëjo, kad lëðasturi gauti rezultatyvesnis ir kon-kurentabilesnis. Ir per konkuren-cijà, o ne per nurodymà, kas stip-resnis.

Seimo narys Rimantas Dagysakcentavo, kad bûtina apdairiaipanaudoti Europos Sàjungos lë-ðas – ar jau gautas, ar planuoja-mas gauti. „Šalia konkurencijosir liberalizmo valstybë taip patturi apsispræsti, kokios kryptysyra pagrindinës ir joms skirti lë-ðas. Prieðingu atveju pinigai vëlnueis á ðalá. Turime sugebëti su-koncentruoti ir kartu nenuvary-ti visko á siaurà specializacijà,kad gyvenime bûsiu, pvz., tik tuo.Þmogus turi bûti pasirengæs pa-keisti savo specializacijà priklau-somai nuo aplinkybiø,“ – paþy-

mëjo Seimo narys.Ðvietimo ministerijos atstovas

Giedrius Viliûnas pripaþino, kad„mes turime klausytis politiniøjëgø, kurios priima sprendimus,turime klausytis bendruomenësir atstovauti jai, visuomenei, kva-lifikuotai parengti sprendimus,pasiûlyti alternatyvas ir tada juoságyvendinti. Mums reikia siste-minti esamas nuomones.“ Jis pri-paþásta ir sutinka, kad mokslo irstudijø sistemos reforma vëluo-ja. „Tikimës, kad nors ir vëluo-damos rengiamos studijos pasi-tarnaus bendram labui,“ – disku-si joje savo pasisakymà baigëGiedrius Viliûnas.

VGTU rektorius Romualdas

Ginevièius iðsakë labai taikliàmintá, kad „reikia visapusiðkai irlabai gerai apgalvoti prieð darantreformà. Negalima daryti visko

Gintaras Steponavièius

Rimantas Dagys

Rimvydas Jasinavièius

Giedrius Viliûnas

Gyvenimas VGTU

6GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

– naikinti – tik vardan kokybës.Jeigu tëvai suþinos, kad jø vai-kas praranda galimybæ kaþkurstudijuoti, ar tas neiððauks so-cialinio sprogimo? Keisdami,turime pasiûlyti þmogui alter-natyvà. Kà mes pasiûlysime?Koncentracija turëtø bûti labaiatsargus dalykas. Jeigu mes,kaip maþa valstybë, nukreipsi-me pinigus tik ten, kur tikësi-mës padaryti proverþá ir nepa-liksime jø kitoms reikalingomsspecialybëms, tai kas atsitiks sumûsø valstybe? Reikia ðiuosdalykus gerai ávertinti. Neuþ-mirðkime, kad mes gyvenamerinkoje. Ji viskà iðsprendþia.Sudarykime vienodas sàlygaskonkuruoti, ir viskas atsistos á sa-vo vietas.

Dar viena blogybë. Mes dauguþdirbame pinigø per konkursi-nius darbus – apie 10 mln. Ið tøpinigø mums uþskaito gal kokius100 tûkst., net nepaaiðkindami,kodël. Pavyzdþiui, chemikaisprendþia, kas yra mokslas sta-tyboje, apskritai, inþinerijoje, okas ne. O mûsø universiteto mi-nëtuoju bûdu uþdirbtus pinigusnukreipia kaþkur kitur. Tà jaubûtø galima ávardinti kaip korup-cijà.“

VGTU pirmasis prorektoriusEdmundas Kazimieras Zavad-skas atkreipë dëmesá á atlygini-mø skalæ: „Ji privalo bûti. Kaipir reikalavimai tam tikroms pa-reigybëms. Privaloma þinoti: no-riu bûti generolu, privalau turëtitoká iðsilavinimà, magistro ar dak-taro laipsná gauti specialioje aka-demijoje. Dabar generolu galitapti ir su viduriniu išsilavinimu.Niekur neparaðyta, kas yra gene-rolas. Nëra atlyginimø skalës.Pas mus didþiulis konkursas á sta-tybà. Kodël? Todël, kad statybi-ninkai migruoja, jø trûksta, tenkyla atlyginimai. Dar jaunas spe-cialistas jau gauna 4 tûkst. ið kar-to. Ir tai – pagrindinis motyvas.

O dabar aukðtosios mokyklosdocentas gauna maþiau negu Lie-tuvos vidurkis, o kà tik baigæs ba-kalauras – 1,5-2 kartus daugiauuþ profesoriø... Ar tai teisybë?“,- retoriðkai buvo paklausta. Argalima tokioje situacijoje kalbë-ti apie studijø kokybæ?

Studentø atstovybës preziden-tas Justas Nugaras pasidþiaugëvykstanèiu dialogu tarp univer-sitetø ir politiniø partijø. Taèiautuoj pat visø susirinkusiøjø pa-klausë: „Ar ávedus mokëjimà uþmokslà dalis studentø neemig-ruos?“. Èia paliestas mokesèiouþ mokslà ir dabartinës studijø,dëstymo kokybës santykis. Stu-dentø prezidento manymu, tiks-lingiau tuomet jau bûtø rinktisstudijas uþsienio universitetuose.Bet ar išties taip?

Rektorius Romualdas Ginevi-èius apie studijø kokybæ taip at-sakë: „Studijø kokybë nuo daugko priklauso: nuo dëstytojø, ba-zës kokybës, þiniø ðiuolaikiðku-mo, studentø motyvacijos. Uni-versitete susitinka dvi pusës: vie-na turi gebëti perteikti þinias, ki-ta – gebëti jas paimti. Dabar yraðtai taip. Dëstytojas, gaudamasmaþà atlyginimà, dirba keliuosedarbuose, kad sudurtø galà su ga-

lu. Kurti jam nebelieka laiko. Mo-kymo bazë tragiðka. Pas mus Me-chanikos fakultete árenginiams40 metø, visi eksponatai veikia.Studentai tuo paèiu dël sociali-niø sàlygø priversti dirbti. Taèiaudaþnas suinteresuotas kaip norsgauti diplomà, negalvodamasapie ateièiai reikalingas þinias.Mes galime daug kalbëti, bet vis-kas yra taip kaip yra, galima skir-ti naujus rektorius, tarybas, betreikalai nepasikeis. Mes turimenusileisti ant þemës. Jeigu ið tik-røjø norime pakelti dëstymo, stu-dijø kokybæ, tai sudarykime ki-tokio lygmens objektyvias sàly-gas kokybei gerinti. Jeigu dësty-tojo profesija bûtø prestiþinë,dëstytojauti ateitø jaunimas, þi-nantis kalbas. Jeigu mes kursimegraþø rûmà, bet pamatas bus pa-puvæs, tai statinys bus niekam ti-kæs.“

Diskusijos pabaigoje nemaþaikalbëta apie valstybiniø, privaèiøuniversitetø finansavimo niuan-sus, dëstytojø sàstatus, studijøkokybæ ir kt.

Karðta bei visiems naudingadiskusija baigësi draugiðku rek-toriaus Romualdo Ginevièiaus irSeimo nario Gintaro Steponavi-èiaus rankos paspaudimu.

„Ar ávedus mokëjimà uþ mokslà dalis studentø neemigruos?“ - retoriðkai

klausë Studentø atstovybës prezidentas Justas Nugaras (nuotr. viduryje)

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Prieð pat ðv. Kalëdas, gruo-dþio 22 d., Vyriausybës rûmuo-se ávyko renginys, skirtas mûsøðalies studentams, kurie 2006metais mokslo ir meno sritysegarsino Lietuvà (tapo tarptauti-niø konkursø, olimpiadø ir kitørenginiø nugalëtojais, prizinin-kais ar pasiekë kitø tarptautiniumastu labai reikðmingø laimëji-mø), pagerbti.

Buvo apdovanota net 19VGTU studentø, garsinusiø Lie-tuvà bei mûsø universitetà moks-lo ir meno srityje.

Uþ Lietuvos garsinimà moks-lo srityje apdovanoti: RobertasKupèikas – Transporto inþineri-jos studijø programos, Automo-biliø transporto inþinerijos spe-cializacijos I-o kurso magistriniøstudijø studentas, bei AndþejDzikeviè – Transporto inþineri-jos studijø programos bakalau-riniø studijø I-o kurso studentas.Dþiaugiamës Rober-to Kupèiko 2006 me-tø pasiekimais: jis ta-po Volkswagen Cast-rol taurës lengvøjøautomobiliø („Volks-wagen Castrol Cup“)varþybø, vykusiø Len-kijoje, Èekijoje, Vo-kietijoje, nugalëtoju,Lenki jos atvirøjølengvøjø automobiliøvarþybø èempionu,Lietuvos automobiliøsporto visuomenë ið-rinko já metø sporti-ninku.

Andþej Dzikeviè2006 metais tapo Lie-tuvos automobiliø

þiediniø lenktyniø èempionu Bal-tic GT klasëje, Estijos automo-biliø þiediniø lenktyniø èempio-nu Baltic GT klasëje, uþëmë Ivietà absoliuèioje áskaitoje „Kau-no Grûdø“ 4 valandø automobi-liø lenktynëse, tapo Ðiaurës Eu-ropos automobiliø þiediniø lenk-tyniø èempionu Baltic GT klasë-

je (NEZ Championship 2006),pasaulio èempionato III vietoslaimëtoju su Radical SR3 pro-totipo automobiliu (RadicalWorld Cup 2006), Vokieti josèempionato II vietos laimëtojuRadical klasëje automobiliu(2006 BERU TOP-10 Cham-pionship). 2006 m. apdovanotas

LASF (Lietuvos au-tomobiliø sporto fe-deracija) jubiliejiniumedaliu uþ Lietuvosvardo garsinimà uþ-sienyje, gavo ðios fe-deracijos nominaci-jà uþ sëkmingà daly-vavimà automobiliøtarptautinëse þiedi-nëse lenktynëse.

Meno srityje la-biausiai Lietuvà gar-sinusia Vyriausybëpripaþino VGTU te-atrà studijà „Palë-pë“. Ði studentø tru-pë 2006 m. rugsëjomënesá dalyvavo

Vyriausybëse apdovanojimai studentams ðv. Kalëdø iðvakarëseAsta VERBICKIENË

Ðventinis renginys Vyriausybës rûmuose

Premjero Gedimino Kirkilo padëkos raðtas „Palëpës“ reþisie-riui Olegui Kesminui uþ Lietuvos garsinimà meno srityje

Gyvenimas VGTU

8GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Tarptautiniame universitetø teat-rø festivalyje „Teatralnyj kufar”Minske, kuriame spektaklis„Kostiumas” buvo pripaþintasgeriausiu festivalio spektakliu irapdovanotas uþ geriausià muzi-kà. 2006 m. lapkrièio mënesá „Pa-lëpë“ dalyvavo III tarptautinia-me studentiðkø teatrø festivaly-je Maskvoje, skirtame Maskvosuniversiteto 250 metø jubiliejuiir spektaklis „Kostiumas“ apdo-vanotas diplomu „Uþ puikià te-atrinæ metaforinæ kalbà“. Reþi-

sierius Olegas Kesminas,dailininkë, scenografëRasa Kesminienë, spek-taklio kompozitorius Jo-nas Sakalauskas. Á iðkil-mingà apdovanojimø ren-giná pakviesta ir apdova-nota 17 „Palëpës“ teatra-lø.

Tai – pirmieji tokie ap-dovanojimai Vyriausybiøistori joje. Sveikinimokalboje Premjeras Gedi-

minas Kirkilas dþiaugësi inicia-tyviausiø, geriausiø, gabiausiøstudentø pasiekimais ir nuoðir-dþiai palinkëjo: „Nepadëkite kny-gø á ðalá. Jûs esate be galo daugpasiekæ, bet mokytis Jums reikësvisà gyvenimà. Svaigiausias yratobulëjimo jausmas. Tad tobulë-kite ir siekite mus pakeisti. Mû-sø ateitis – tvirtose Jûsø ranko-se“.

Ðvietimo ir mokslo ministrëRoma Þakaitienë apdovanoja-

Padëkos raðtas – Jolitai Blaþy-tei–Rukienei, Aplinkos inþinerijosfakulteto studentei

Mokslo srityje Lietuvos vardà garsino VGTU studentai Robertas Kup-èikas (nuotr. deðinëje) ir Andþej Dzikeviè

Nuotrauka atminèiai su universiteto vadovais

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


2006 metais á VGTU antrospakopos studijas buvo priimti1324 studentai, ið jø 982 á vals-tybës finansuojamas (á visiðkaivalstybës finansuojamas ir á ið da-lies valstybës finansuojamas) vie-tas, 342 á mokamas vietas. Buvopateikti 1496 praðymai á valsty-bës finansuojamas vietas pagal I-àjá pasirinkimà, ið kuriø 1480 ámagistrantûrà (1 lentelë). Ben-dras konkursas á VGTU magist-rantûrà pagal 20 pageidavimø2006 metais buvo 5,65 pageida-vimo á vienà vietà, á specialiàsiasprofesines studijas – 1,13, ben-dras konkursas á II-os pakoposstudijas – 5,60.

Á magistrantûrà 2006 metaisbuvo priimti 1309 studentai, iðkuriø 967 á valstybës finansuoja-mas vietas. Didþiausias konkur-

sas pagal 20 pageidavimø – Ver-slo vadybos fakultete – 18,46.Maþiausias konkursas – A. Gus-taièio aviacijos institute – 2,61.Konkursas pagal I-à pageidavimàá magistrantûros valstybës finan-suojamas vietas – 1,61. Didþiau-sias konkursas pagal I-à pageida-vimà – Verslo vadybos fakultete– 6,39. Maþiausias konkursas –A. Gustaièio aviacijos institute– 0,91 (1 pav.). Pagal studijø pro-gramas didþiausias konkursas pa-gal I pageidavimà á valstybës fi-nansuojamas vietas buvo tarp sto-janèiøjø á verslo vadybos, inþine-rinës ekonomikos ir vadybos,transporto inþinerinës ekonomi-kos ir vadybos magistrantûrosstudijø programas. Pagal daþ-niausiai praðymuose nurodytuspageidavimus didþiausias kon-

kursas buvo á tas paèias inþineri-nës ekonomikos ir vadybos,transporto inþinerinës ekonomi-kos ir vadybos, verslo vadybosstudijø programas.

Priimtøjø 2006 m. á VGTUmagistrantûrà vidutinis svertinisvisø baigtø studijø ávertinimø vi-durkis universitete – 7,60, bai-giamøjø darbø ávertinimø vidur-kis – 8,48. Aukðèiausi priimtøjøvisø studijø vidutiniai svertiniaividurkiai Architektûros ir Verslovadybos fakultetuose – atitinka-mai 8,20 ir 8,04 balo. Aukðèiau-si baigiamøjø darbø ávertinimøvidurkiai tarp priimtøjø á Archi-tektûros ir Elektronikos fakulte-tus, jø vidurkiai atitinkamai 8,85ir 8,67 balo (2 pav.).

2006 m. tarp priimtøjø áVGTU magistrantûrà yra 17

2007 metø priëmimui á II studijø pakopà artëjant

Vytautas PLAKYS

Studi jø direkci jos direktorius

muosius Lietuvos studentus, jøpuikius pasiekimus mokslo ir me-no srityse ávardijo kaip „atsvaràneigiamiems studijø kokybës ver-tinimams“, pasidþiaugë jø pasie-kimais bei tokiu puikiu pagerbi-mu.

VGTU rektorius prof. Romu-aldas Ginevièius padëkojo Vy-riausybei uþ toká ðaunø renginámetø pabaigoje, kai apibendrina-mi, apmàstomi visi darbai, bei ið-reiðkë viltá, kad „mûsø studentaibus vertinami ne tik uþsienyje,bet ir Lietuvoje“.

Padëkos þodá uþ ávertinimàbei apdovanojimus teatro studi-

jos „Palëpë“ vardu tarë Jolita Bla-þytë – Rukienë, Aplinkos inþine-rijos fakulteto, Keliø ir geleþin-keliø studijø programos studen-të: „Dëkui uþ pagarbà „Palëpei“.Ji nuolat keitësi, bet tuo paèiu irliko ta pati. „Palëpës“ dvasia jukèia pat, arti, ðalia mûsø.“

Ministras Pirmininkas Gedi-minas Kirkilas padëkos raðtus irgraviruotø raðikliø komplektusáteikë VGTU, VU, KTU,M.Riomerio universiteto, Lietu-vos muzikos ir teatro akademi-jos, VDA, Kauno miðkø ir aplin-kos inþinerijos kolegijos, Vil-niaus kolegijos ir kt. studentams,

garsinusiems Lietuvà uþsienyje.Susirinkusiesiems koncertavoLietuvos muzikos ir teatro aka-demijos studentai, Lietuvos vai-kø ir jaunimo centro vokalinëgrupë „Kivi“, Kinijoje vykusiojePasaulinëje chorø olimpiadojelaimëjusi olimpiná auksà vokali-nio dþiazo a capella kategorijo-je.

Linkime mûsø universitetostudentams ir toliau garsinti Lie-tuvà bei VGTU pasaulyje, o Vy-riausybei – kad ðis graþus rengi-nys taptø kasmeèiu, puikiu ak-centu þengiant á metø ðventæ –ðv. Kalëdas.

��

Gyvenimas VGTU

10GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

proc. ið kitø Lietuvos ir kitø ða-liø aukðtøjø mokyklø. Daugiau-sia studentø ið kitø aukðtøjø mo-kyklø priimta á Verslo vadybos,Fundamentiniø mokslø ir Staty-bos fakultetus, atitinkamai 38,57proc., 22,81 proc. ir 17,07 proc.(3 pav.).

2006 metais á II-os pakoposstudijas priimta 88 proc. lietuviø,5 proc. rusø, 5 proc. lenkø ir 2proc. kitø tautybiø asmenø. Dau-giausiai ne lietuviø tautybës as-menø ástojo á Elektronikos fakul-teto magistrantûrà – 23 proc.,maþiausiai – á Architektûros irAplinkos inþinerijos fakultetus –po 8 proc.

Á VGTU II-àjà studijø pako-pà 2006 m. buvo priimta 63 %vyrø ir 37 proc. moterø. Dau-giausia moterø ástojo á Verslo va-dybos fakultetà, kur jø priimta 59proc. Daugiausia vyrø ástojo áElektronikos fakultetà - 95 proc.

VGTU specialiosios profesi-nës studijos organizuojamos tikA. Gustaièio aviacijos instituteorlaiviø pilotavimo ir skrydþiøvaldymo programø absolven-tams bakalaurams. Á ðias specia-liàsias profesines studijas 2006metais buvo priimta 15 studen-tø, visi á visiðkai valstybës finan-suojamas vietas. Konkursas pa-gal I-à pageidavimà á AGAI spe-cialiøjø profesiniø studijø valsty-bës finansuojamas vietas – 1,07.Priimtøjø á specialiàsias profesi-nes studijas vidutinis svertinis vi-sø baigtø studijø ávertinimø vi-durkis universitete – 8,08, bai-giamøjø egzaminø vidurkis –8,52.

2006 m. dieninëse magistran-tûros ir specialiosiose profesinësestudijose priëmimas vyko tik ávalstybës finansuojamas vietas, ovakarinëse, neakivaizdinëse irneakivaizdinëse nuotolinëse stu-dijose – tik á studijuojanèiøjø sa-vo lëðomis vietas. Kadangi die-ninëse magistrantûros studijose

2006 m. priëmimo planas

Studijø programos pavadinimas Valstybësfinansuojamøvietø skaièius

Mokanèiø uþ studijas vietø

skaièiusIš viso

Pageidavimø skaièius á valstybës

finansuojamasvietas pagal I pageidavimà

Konkursas á valstybës

finansuojamasvietas pagal I pageidavimà

1 2 3 4 5 6

MENO STUDIJØ SRITIS 49 12 61 60 1.22

Architektûra 49 12 61 60 1.22

Architektûra 40 0 40 51 1.28 Architektûros istorija ir teorija 9 12 21 9 1.00 SOCIALINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 112 180 292 556 4.96

Vadyba ir verslo administravimas 99 168 267 547 5.53

Inþinerinë ekonomika ir vadyba 20 30 50 116 5.80 Nekilnojamojo turto vertinimas ir valdymas 22 46 68 45 2.05 Pramonës ámoniø vadyba 10 8 18 46 4.60 Transporto inþinerinë ekonomika ir vadyba 13 10 23 66 5.08 Verslo vadyba 34 74 108 274 8.06

Viešasis administravimas 13 0 13 9 0.69

Miestø ir krašto planavimas 13 0 13 9 0.69 Edukologija 0 12 12 0 0.00 Profesijos edukologija 0 12 12 0 0.00 FIZINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 87 6 93 88 1.01

Statistika 20 0 20 34 1.70

Taikomoji statistika 20 0 20 34 1.70

Informatika 67 6 73 54 0.81

Inþinerinë informatika 67 6 73 54 0.81 BIOMEDICINOS MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 10 0 10 3 0.30

Ekologija ir aplinkotyra 10 0 10 3 0.30

Technosferos ekologija 10 0 10 3 0.30 TECHNOLOGIJOS MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 699 188 887 789 1.13

Elektros inþinerija 20 8 28 35 1.75

Automatika 20 8 28 35 1.75 Elektronikos inþinerija 58 20 78 106 1.83

Aviacinë elektronika 10 0 10 14 1.40 Elektronika 24 10 34 36 1.50 Telekomunikacijø inþinerija 24 10 34 56 2.33 Statybos inþinerija 200 75 275 211 1.06

Civilinë inþinerija 48 16 64 60 1.25 Ergonomika gamyboje 10 0 10 4 0.40 Geotechnika 10 0 10 10 1.00 Statyba 15 6 21 22 1.47 Statybos medþiagos ir dirbiniai 12 0 12 2 0.17 Statybos valdymas 35 43 78 75 2.14 Statiniø konstrukcijos 70 10 80 38 0.54 Saugos inþinerija 18 0 18 5 0.28

Saugos inþinerija 18 0 18 5 0.28 Transporto inþinerija 89 16 105 111 1.25

Orlaiviø pilotavimas 18 0 18 16 0.89 Skrydþiø valdymas 9 0 9 0 0.00 Transporto inþinerija 62 16 78 95 1.53 Aplinkos inþinerija 41 8 49 40 0.98

Aplinkos inþinerija 16 8 24 20 1.25 Aplinkos apsaugos vadyba ir švarioji gamyba* 10 0 10 4 0.40 Vandens ûkio inþinerija 15 0 15 16 1.07 Bioinþinerija 14 0 14 16 1.14

Bioinþinerija 14 0 14 16 1.14 Energetika 34 18 52 29 0.85

Energetika ir termoinþinerija 20 8 28 23 1.15 Energetikos inþinerija 14 10 24 6 0.43 Informatikos inþinerija 66 18 84 117 1.77

Informacinës technologijos 60 12 72 108 1.80 Nuotolinio mokymosi informacinës technologijos 6 6 12 9 1.50

Medþiagø mokslas 9 0 9 2 0.00

Statybinës medþiagos 9 0 9 2 0.22 Pramonës inþinerija 68 17 85 50 0.74

Poligrafija 16 0 16 16 1.00 Pramonës inþinerija 18 8 26 16 0.89 Pramonës inþinerija ir vadyba* 18 9 27 5 0.28 Medþiagø ir suvirinimo inþinerija 16 0 16 13 0.81 Mechanikos inþinerija 58 0 58 22 0.38

Aviacinë mechanika 10 0 10 7 0.70 Biomechanika 16 0 16 3 0.19 Mechanika 32 0 32 12 0.38 Matavimø inþinerija 24 8 32 45 1.88

Geodezija ir kartografija 24 8 32 45 1.88

Iš viso VGTU 957 386 1343 1496 1.56

1 lentelë. 2006 metø priëmimo á VGTU antrosios pakopos studijas

rezultatai

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


buvo panaikintas priëmi-mas á mokamas vietas,2006 metø priëmimui áVGTU organizuotos ðiosmagistrantûros vakarinësstudijø programos ir spe-cializacijos: Aplinkos in-þinerijos fakultete – ap-linkos inþinerijos studijøprogramos aplinkos ap-saugos inþinerijos specia-lizacijos vakarinës studi-jos, civilinës inþinerijosstudijø programos keliøspecializacijos vakarinësstudijos, geodezijos irkartografijos studijø pro-gramos geografiniø infor-maciniø sistemø specia-lizaci jos vakarinës studi jos;Elektronikos fakultete – auto-matikos studijø programos auto-matiniø sistemø specializacijosvakarinës studijos; Fundamenti-niø mokslø fakultete nuotoliniomokymosi informacinës techno-logijos perorganizuotos ið neaki-vaizdiniø studijø á dienines ir va-karines. Mechanikos fakultetenaujai organizuotos pramonësámoniø vadybos studijø progra-mos pramonës ámoniø ekonomi-kos ir valdymo specializacijos va-karinës studijos, o vietoj 2005 m.vykusio priëmimo á bio-mechanikos studijø pro-gramos medicininëstechnikos specializaci-jos, 2006 m. priëmimasvyko á reabilitacinëstechnikos specializacijà.Statybos fakultete naujaiorganizuotos statybosvaldymo studijø progra-mos statybos ekonomi-kos ir verslo specializa-cijos vakarinës studijos,statybos studijø progra-mos architektûros inþi-neri jos specializacijosvakarinës studi jos.Transporto inþinerijosfakultete pradëtas pri-

2 pav. 2006 m. priimtøjø á VGTU magistrantûrà baigiamieji ávertinimai

6,97 7,

45

8,2

7,45 7,66

7,31 7,5 7,

78 8,04

7,608

8,39 8,

85

8,67

8,55

8,24 8,47 8,54

8,57

8,48

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

AGAI APF AF EF FMF MF SF TIF VVF VGTU

Vis baigt studij svertinis vertinim vidurkis Baigiam j darb vertinim vidurkis

23

149

72 80

207

105

185

8561

23

181

78107

228

116

287

113

176

3,822,87

4,765,75

3,81 4,165,58

0,91 1,17 0,96 1,59 1,08 1,06 1,10 1,89

2,61

18,46

6,39

0

50

100

150

200

250

300

AGAI APF AF EF FMF MF SF TIF VVF0,002,004,006,008,0010,0012,0014,0016,0018,0020,00

Priimta v.fin.v. Priimta iš viso Bendras konkursas Konk. v.f.v. pagal I pag.

1 pav. 2006 metø priëmimo á VGTU magistrantûrà rezultatai

ëmimas á transporto inþinerijosstudijø programos automobiliøtransporto inþinerijos ir trans-porto inþinerijos vadybos specia-lizacijø vakarines studijas. Ver-slo vadybos fakulteto katedrosaktyviai dirba diegdamos naujusstudijø metodus ir formas, 2006m. fakultete pradëtos magistran-tûros studijos anglø kalba. Josorganizuotos verslo vadybos stu-dijø programos tarptautinio ver-slo specializacijos dieninëse irneakivaizdinëse nuotolinëse stu-dijose bei investicijø valdymo

specializacijos dieninëse studijo-se. VGTU fakultetai ir katedrosnuolat atnaujina magistrantûrosstudijø programas ir kuria nau-jas. 2007 m. priëmimui naujasstudijø programas rengia Elek-tronikos, Aplinkos inþinerijos irkiti fakultetai.

Priimtøjø skaièiaus á VGTUII studijø pakopà kitimo dinami-ka nuo 1991 iki 2006 metø pa-teikta 4 pav. 2006 m. 50 proc. pri-imtøjø á dieninio skyriaus valsty-bës finansuojamas vietas pagalstojimo rezultatus pateko á visið-

Gyvenimas VGTU

12GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

kai valstybës finansuojamas vie-tas, o likæ 50 proc. á dalinai vals-tybës finansuojamas vietas (mo-kestis 500 Lt uþ semestro studi-jas). Tokia paèia tvarka priëmi-mas planuojamas vykdyti ir 2007

metais.

3 pav. 2006 m. priimtøjø á VGTU magistrantûrà ið kitø aukðtøjø mokyklø pasiskirstymas fakultetuose

22

168

70

102

176

113

272

115

180

1218

1

13

8

5

52

3

56

2

113

253

0% 20% 40% 60% 80% 100%

AGAI

APF

AF

EF

FMF

MF

SF

TIF

VVF

VGTU

Priimta iš VGTU Priimta iš kit aukšt j mokykl

4 pav. Priimtøjø á VGTU II pakopos studijas skaièius 1991 – 2006 metais

131

34 13 14 15

112211231091

871

678588

384408359

180

7023

1285 1355

14711367

468411421

4

212

138 174

154

116812071205

1045

832726

515620573

7023

1319

180

1380 13691486

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

Magistrant ros studijos Specialiosios profesin s studijos

Iš viso II studij pakop

Kvieèiame studijuoti VGTU antros pakopos studijose. Doku-

mentø priëmimas:

á dienines ir vakarines studijas vyks

nuo 2007 03 26 iki 2007 06 29,

á neakivaizdines ir neakivaizdines nuotolines studijas vyks

nuo 2007 03 26 iki 2007 04 27.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Susumuoti devintojo Nacio-nalinio kokybës prizo konkursorezultatai. Kokybës taryba, rem-damasi NKP konkursø Eksper-tø tarybos rekomendacija, 2006m. Nacionaliniu kokybës prizuapdovanojo: AB „YIT Kausta“(dideliø ámoniø kategorijoje),UAB „Lauksva“ (vidutiniø ámo-niø kategorijoje), UAB „Santech-nikos verslas“ (maþø ámoniø ka-tegorijoje).

Pagal NKP konkursø organi-zavimo nuostatus (1998 m. va-sario 11 d. „Valstybës þinios“Nr.15) ðiame konkurse gali da-lyvauti bet kuri ámonë. Tam ji pri-valo pateikti Vidinio vertinimoataskaitas, kurios parengiamospagal Lietuvoje patvirtintus nuo-status, atitinkanèius Europosverslo tobulumo vertinimo me-todikà.

Konkurso dalyviø veiklos ro-dikliams matuoti yra nustatyti 9kriterijai ir 32 subkriterijai. Pa-gal juos ávertinamas ámonës ver-slo tobulumo lygis, pasiektas va-dovaujantis Visuotinos kokybësvadybos principais. Kiekvienaskriterijus turi atitinkamà baløskaièiø. Bendra balø suma galibûti iki 1000. Pusë jø skiriamaámonës galimybiø potencialui (kàorganizacija daro), o kita pusë -pasiektiems rezultatams. Cha-rakteringa, kad daugiausia balø(iki 200) konkurso dalyvës galigauti uþ vartotojø poreikiø ten-kinimà.

Galimybës – tai vadovø veik-la, politika ir strategija, persona-lo vadyba, iðtekliø ir procesø val-dymas. Veiklos rezultatai – var-totojø ir darbuotojø poreikiø pa-

tenkinimas, poveikis visuomeneibei verslo rezultatai. Vertinantámonës galimybes, atsiþvelgiamaá tai, kaip aiðkiai yra árodyta, kadkriterijø vertybës yra visuotinaipripaþintos ir ar á jas þiûrima kaipá sistemà, ar aiðkios verslo efek-tyvumo didinimo uþduotys ir t.t.Ámonës rezultatai vertinami at-siþvelgiant á tendencijas - ar veik-los rezultatai gerëjo per paskuti-nius trejus metus, ar buvo nusta-tyti tikslai ir kaip jie pasiekti ly-ginant su iðorës giminingø ámo-niø rezultatais.

Jau ðeðeri metai Ûkio minis-terija NKP konkursams organi-zuoti ekspertø darbà patikëjoVGTU Kokybës vadybos cen-trui. Ðiame centre yra organizuo-jami seminarai ir teikiama meto-dinë pagalba ámonëms, ketinan-èioms dalyvauti NKP konkurse.VGTU Kokybës vadybos centraskonsultuoja ámones, diegianèiaskokybës ir aplinkosaugos vady-bos sistemas pagal tarptautiniusstandartus. Kartu ámonës yrarengiamos dalyvauti NKP kon-kurse.

Analizuojant pastarojo kon-kurso rezultatus galima padarytitokius apibendrinimus.

Aukðèiausiais balais ávertintosdidelës ámonës – 2006 m. NKPkonkurso pretendentës. Nuga-lëtojos „YIT Kausta” veikla áver-tinta vienu ið aukðèiausiø rodik-liu tarp ðios kategorijos konkur-sø dalyviø (606 balais). Ðià ben-drovæ visi þino kaip puikø ir pa-tikimà statybos rangovà ir ryðkørinkos lyderá. Tai sutelkto kolek-tyvo ir sumanios vadybos rezul-tatas.

Maþø ir vidutiniø ámoniø ka-tegorijose nebuvo konkurencijos- konkurse dalyvavo tik po vienàámonæ. Tai lëmë, kad nugalëjoámonës, kuriø veikla buvo áver-tinta þemiausiais balais tarp visøNKP konkursø nugalëtojø.

2006 metø NKP konkursodalyviø veiklos rezultatai pagalatskirus kriterijus daug kuo pa-naðûs á ankstesniøjø metø rezul-tatus:

� aukðèiausiai ávertintas„Verslo rezultatø” kriterijus (58proc.), o maþiausiai – „darbuo-tojø poreikiø patenkinimas” (38proc.). Paradoksalu – laikmeèioproblema darbuotojai, o jø po-reikiø tenkinimui skiriama ma-þiausia dëmesio;

� ámoniø „veiklos galimy-bës” ávertintos maþesniu baløskaièiumi nei „veiklos rezultatai”;

� uþ vartotojø poreikio ten-kinimà konkurso dalyvës surin-ko tik 55 proc. galimø balø, tie-sa, „YIT Kausta” èia iðsiskyrë –gaudama 128 balus, t.y. 64 proc.

Ne vien prizas yra NKP kon-kurso tikslas. Ruoðimasis kon-kursui, savo galimybiø ir pasie-kimø ávertinimas pagal Konkur-so metodikà, ne maþiau svarbusdarbas. Tai leidþia atskleisti re-zervus ámonës veiklos efektyvu-mui didinti, pozicijoms rinkojestiprinti. O dideliø investicijø ne-reikalauja, nes ámones ðiais klau-simais nemokamai konsultuojakvalifikuoti ekspertai.

Mums labai malonu, kad tarpkonkurso nugalëtojø dvi ámonës,kurias mes konsultavome ren-giant kokybës ir aplinkosaugosvadybos sistemà.

2006-øjø Nacionalinio kokybës prizo laimëtojai

Pranas KUISYS

Kokybës vadybos centro direktorius

Gyvenimas VGTU

14GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Per maþai ámoniø dalyvaujaNKP konkursuose. Atlikta ap-klausa parodë, kad ámonës labaipalankiai vertina NKP konkur-sà, taèiau nesiryþta jame dalyvau-ti dël sudëtingos dokumentacijosir darbuotojø jai parengti sty-giaus.

Konkursuose iðvis nedalyvau-ja ámonës, neádiegusios Kokybës

vadybos sistemos (LST EN ISO9001:2001).

Perðasi iðvada, kad ðiø ámoniøgalimybës kovoti dël NKP yra la-bai menkos, nes jø vadovai, o tuopaèiu ir personalas, nesivadovau-ja ðiuolaikiðkos ámonës vadybosprincipais ir nesinaudoja jø tei-kiamais privalumais.

Lietuvos NKP konkursai pa-

teisino jiems keliamus tikslus.Konkursai skatina vadovus diegtiefektyvias kokybës vadybos sis-temas, didina Lietuvos ámoniøkonkurencingumà integruojantisá Europos bei pasaulio ekonomi-kà. Kuo daugiau konkursuosedalyviø – tuo daugiau tobulybëssiekianèiø verslo saleliø Lietuvosekonomikoje.

��

Naujasis þiniasklaidos vadovasNuo 2006 metø gruodþio 1 d.

Þiniasklaidos ir renginiø direk-cijos direktoriaus vairà ið doc. dr.Algimanto Nako perëmë doc.dr. Arnoldas Ðneideris.

A.Ðneideris gimë 1968 m. va-sario 12 d. Kaune. 1986 m. bai-gæs Raseiniø 2-àjà vidurinæ mo-kyklà (dabar – „Þemaièio“ gim-nazija) ástojo á Vilniaus inþineri-nio statybos instituto Statybosfakultetà. 1987–1989 m. studi-jas teko pertraukti dël privalomo-sios tarnybos sovietinëje kariuo-menëje. 1993 m. baigë studijasStatybos fakultete, ágijo pramo-ninës ir civilinës statybos inþinie-riaus specialybæ. Tais paèiais me-tais ástojo á Vilniaus technikosuniversiteto magistrantûrà. 1995m. parengë ir apgynë magistran-tûros moksliná darbà ið bokðtiniøstatiniø skaièiavimo ypatumø (va-dovas – doc. dr. R.Vadlûga).1995–2000 m. studijavo ir ruo-ðë daktaro disertacijà VGTUStatybos fakulteto Gelþbetoniniøir mûriniø konstrukcijø katedro-je. 2001 m. pavasará pradëjo dirb-ti ðioje katedroje asistentu ir tøpaèiø metø rugsëjo mënesá apgy-në technologijos mokslø dakta-ro disertacijà ið sustiprintø ap-krautø lenkiamøjø elementø árà-þø persiskirstymo srities (vado-vas – prof. habil. dr. G. Marèiu-

kaitis). Nuo 2002 m. dir-ba Gelþbetoniniø ir mû-riniø konstrukcijø ka-tedroje docentu, dëstogelþbetonines ir mûri-nes konstrukcijas beigaisro temperatûrø po-veiká ðioms konstrukci-joms Statybos ir Aplin-kos inþinerijos fakulte-to bakalaurams, vado-vauja kursiniams dar-bams.

Arnoldas Ðneiderisparaðë 8 moksliniusstraipsnius, perskaitë 6praneðimus tarptautinë-se ir respublikinësekonferencijose, yra 3 moksliniøkonferencijø praneðimø knygøsudarytojas. Atliko 10 mokslo ti-riamøjø darbø ir projektø. Daly-vavo ruoðiant gelþbetoniniø kon-strukcijø, bei gaisro temperatû-rø veikiamø gelþbetoniniø kon-strukcijø Statybos TechniniusReglamentus (STR 2.05.05:2005 ir STR 2.05.11: 2005).

Savo moksliniuose darbuosenagrinëja konstrukcijø stiprini-mà, apkrovø poveiká sustiprintøkonstrukcijø darbui, gaisro tem-peratûrø paveiktø konstrukcijøelgsenà, tyrinëja paþeistus pasta-tus (M. Maþvydo biblioteka,Klaipëdos dramos teatras, pasta-

tai Vilniaus senamiestyje).2005 m. buvo paskirtas Sta-

tybos fakulteto mokslo prodeka-nu, yra 9-osios tarptautinës kon-ferencijos „Naujos statybinësmedþiagos, konstrukci jos irtechnologijos“ organizacinio ko-miteto sekretorius. Kaip organi-zacinio komiteto sekretorius da-lyvavo ruoðiant jaunøjø moksli-ninkø ir respublikines konferen-cijas.

Naujajam direktoriui linkimekûrybinës sëkmës þiniasklaidosvadovo poste.

„Gedimino universiteto“informacija

Arnoldas Ðneideris

GEDIMINO


Tarptautinis bendradarbiavimas

Lapkrièio pabaigoje Eu-ropos komisi ja kartu suEduFrance (Prancûzi ja),British Council (JungtinëKaralystë), DAAD (Vokie-tija) ir Nuffic (Olandija) In-dijos sostinëje Delyje orga-nizavo Europos aukðtojomokslo mugæ. Tai vienas iðseptyniø projektø, skirtø Eu-ropos aukðtojo mokslo pro-pagavimui. Ðá projektà pagalAsia Link programà iš da-lies finansavo Europos Sà-junga. Prieð mugæ vyko AsiaLink simpoziumas, kuriamebuvo aptarta Europos ir In-dijos aukðtojo mokslo poli-tika bei institucijø bendra-darbiavimo studijø sritysegalimybës.

Renginio áþanginiame þo-dyje J.E. Francisco da Ca-mara Gomes, Europos ko-misijos delegacijos vadovas,ambasadorius Indijai, Butanui irNepalui kvietë rinktis auksináproduktà – iðsilavinimà Europo-je, teikdamas, kad pastarasis su-teikia ne tik akademinæ kvalifi-kacijà, bet ir kultûrinæ, istorinæbei kalbinæ patirtá.

Mugëje dalyvavo aukðtojomokslo institucijos ið 21 Euro-pos Sàjungos ðalies. Skaitlingiau-sios buvo Prancûzijos, Vokieti-jos, Italijos ir Olandijos delega-cijos.

Lietuvai šiame renginyje at-stovavo Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, Kauno me-dicinos universitetas bei Euro-pos Sàjungos SOCRATES pro-gramos koordinavimo paramosfondas. Pagrindinis reikalavimas,kad institucija galëtø dalyvautiparodoje, buvo vykdyti bakalau-

ro ir magistro studijø programasanglø kalba bei turëti dviðaliø su-tarèiø (arba planuoti jø turëti) suAzijos valstybëmis.

Parodoje reklamavome Vil-niaus Gedimino technikos uni-versitetà. Pristatëme universite-to studijø programas, reikalavi-mus priëmimui, gyvenimo Lietu-voje sàlygas, individualiai konsul-tavome lankytojus jiems rûpimaisklausimais. 20 proc. parodos lan-kytojø domëjosi bakalauro stu-dijomis, 53 proc. - magistrantû-ros studijomis ir 17 proc. dok-torantûra. Populiariausios pro-gramos: verslo vadyba, mechani-kos inþinerija, informacinës tech-nologijos, architektûra bei kitos.Aktyviai su mumis bendravo iragentûrø, rekrûtuojanèiø studen-tus uþsienio universitetams, at-

Europos aukðtojo mokslo mugë IndijojeBirutë TAMULAITIENËTarptautiniø studi jø centro direktorë

stovai. Su jais jau parvykus pra-dëjome pasiraðinëti sutartis. No-rime tikëti, kad atliktas darbasduos vaisiø – studentø, tikimësgerø.

Tarp lankytojø buvo Indijosuniversitetø, kolegijø atstovø,kurie siekë uþmegzti ryðius suuniversitetais studijø ir mokslosrityse. Jie taip pat aktyviai sumumis bendravo matydamiVGTU kaip bendrø programø,bendrø diplomø partnerá.

Europos komisi ja per2007-2008 tokias muges planuo-ja organizuoti Malaizijoje, Kini-joje, Indonezijoje, Filipinuose,Vietname. Nuo ðiø metø aukðtø-jø mokyklø reklamà uþsienio ða-lyse pradeda remti ir Lietuvosaukðtøjø mokyklø asociacija ben-dram priëmimui organizuoti.

Apgultis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto stendo (Nuotr. ið autorës albumo)

Gyvenimas VGTU

16GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Vilniaus Gedimino technikosuniversitete inicijuotas projektas„Metodinës medþiagos komplek-so dëstytojø apmokymui teiktistudijas nuotoliniu bûdu sukûri-mas“. Projektui skirta apie 0,4ml. Lt Europos socialinio fondoparama. Ðio projekto pagrindinistikslas – skatinti nuotoliniø stu-dijø plëtrà apmokant suintere-suotus asmenis ruoðti studijømedþiagà ir teikti studijas nuo-toliniu bûdu.

Globalizacija, nuolat didëjan-èios informacijos apimtys, grei-ta visuomenes kaita, segmenta-cija – tai iðbandymai, kurie þy-miai padidina ðvietimo socialinioir kultûrinio vaidmens svarbà.Visuomenë geba reaguoti á ðiuosiðbandymus tik tada, kai ðvieti-mo sistema yra moderni, prisitai-kanti ir atvira nuolatinei kaitai beinaujoms idëjoms. Atsakas á grei-tai kintanèios visuomenës porei-kius, kuriuo siekiama uþtikrintikiekvienam ðalies pilieèiui priei-namà mokymàsi visà gyvenimà,neiðvengiamai apima paþangiø in-formaciniø ir komunikaciniøtechnologijø panaudojimà. Nuo-tolinis mokymasis gali bûti api-brëþiamas kaip kiekvienam Lie-tuvos pilieèiui visuotinai prieina-ma aukðèiausios kokybës moky-

mosi paslauga.Studijuoti nuotoliniu bûdu

pasitelkiant kompiuterines tech-nologijas Vilniaus Gediminotechnikos universiteto studentaigali jau nuo 1999 metø. Nuoto-linës studijos turi daug privalu-mø lyginant su áprastinëmis stu-dijø formomis: gali bûti skiriamadaugiau dëmesio studijø medþia-gos paruoðimui, naudojamos nau-jos informacijos pateikimo prie-monës, artimiau susipaþástamasu kompiuteriniø technologijøgalimybëmis, mokymas ir moky-masis gali vykti studentui pato-giu laiku ir patogioje vietoje, ga-lima naudotis ávairiomis pagalbi-nëmis priemonëmis ir pan.

Nuotolinio mokymosi paslau-gø „pasiûlos“ augimas didþia da-limi priklauso nuo þmogiðkøjø ið-tekliø turimos kompetencijos,kuri kelia reikalavimus visiemsnuotolinio mokymosi paslaugøteikimo dalyviams – mokymosiporeikiø analitikams, mokymositurinio rengëjams, vadovams, ad-ministratoriams, kuratoriams,mokytojams bei visiems kitiems,teikiantiems profesionalias á be-simokantájá orientuotas ðvietimoir ugdymo paslaugas.

Projekto metu numatoma su-kurti metodinæ medþiagà, kurios

pagalba bûtø keliama dëstytojø,kuratoriø, paramos sistemos dar-buotojø bei kursø administrato-riø kvalifikacija. Metodinëje me-dþiagoje bus nagrinëjami tokieklausimai kaip: studentø eduka-ciniø poreikiø nustatymas ir jøderinimas su moduliui keliamaisreikalavimais; studentø informa-vimas ir jø aktyvaus mokymosiskatinimo bûdai; mokomøjøpriemoniø rengimas ir tobulini-mas; studentø mokymosi proce-so gerinimas; studentø darbø ver-tinimas; savo paties darbo verti-nimas taikant sistemiðkas vidinioir iðorinio vertinimo strategijas;patarimai skirti metodiðkai patei-kiant dalyko mokymo turiná netik spausdintu, bet ir garsiniu,vaizdiniu ar duomenø pavidalu;dalyvavimas paskaitose, semina-ruose ir konferencijose, organi-zuojamose kompiuteriø tinklais.

Projekto ágyvendinimas truksporà metø. Ágyvendinimo metunumatoma ne tik parengti meto-dines priemones, bet ir atliktibandomuosius mokymus, kuriepadëtø geriau nustatyti pagrindi-nes mokymo proceso kryptis.Ðiam projektui skiriamos Euro-pos Sàjungos lëðos padës nuoto-liniø studijø plëtrai, studijø ko-kybës gerinimui ir prieinamumui.

Nuotolinis mokymas –aukðèiausios kokybës mokymosi paslauga besimokantiems visà gyvenimà

Doc. dr. Vaidotas TRINKÛNASStatybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedra

GEDIMINO


Mokslininkø susitikimai

Aktyviai veikia á Lietuvos sta-tybos inþinieriø sàjungos Vilniaus

klubà susibûræ statybos srities

specialistai. Klube nemaþas bû-rys mûsø universiteto ðios srities

atstovø. Klubas, kuriam išradin-

gai vadovauja doc. Julius Gajaus-kas, reguliariai organizuoja semi-

narus, á kuriuos pakvieèia daly-

vauti savo narius.Neseniai seminaras „Druski-

ninkø vandens pramogø parkoprojektinis sprendimas, pasitai-

kæ kai kurie konstrukciniai ypa-

tumai“ organizuotas Druskinin-kø pramogø parke, kuris ið so-

vietiniais metais èia buvusio di-

dþiausio sveikatingumo centrojau virto vienu moderniausiø van-

dens pramogø parku Europoje.

Tokio parko projektà ágyvendin-ti Druskininkø savival-

dybës taryba nuspren-

dë 2000 m. atsiþvelg-dama á techninæ ir so-

cialinæ kurorto infra-

struktûrà, gamtiniø ið-tekliø gausà, ilgametes

kurorto tradici jas,

kraðtovaizdá, ekologið-kai ðvarià aplinkà. Tai

be abejo padës plëtoti

ir miesto turizmo infra-struktûrà. Projekto au-

toriø tikslas buvo mak-

simaliai pritaikytipuošnias architektûri-

nes detales ir iðsaugoti

pirminá architektûrinásumanymà.

Tai tikrai áspûdingas

bei inþinieriniu poþiû-riu sudëtingas statinys,

originalus monolitinio

betono, mediniø kon-strukcijø panaudojimas

bei kiti neeiliniai kon-

strukciniai sprendimai leido iðpil-

dyti neáprastus sumanymus: 15 m

skersmens, 37,4 m aukðèio ku-

polà, dailias 13-14 m aukðèio ko-

lonas, medines kupolø konstruk-

cijas ir pan. Tai bus vienas mo-

Statybos inþinieriai kelia kvalifikacijàVidmantë LUJANIENËMokslotyros centras

Druskininkø vandens pramogø parko statybos jau ëjo á pabaigà

Seminaro dalyviai ið VGTU Nuotr. ið autorës archyvo

Mokslininkø susitikimai

18GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

derniausiø tokio tipo statiniø netik Baltijos regione, bet ir visojeES. Èia siûlomas itin ávairus pra-mogø pasirinkimas ir suaugu-siems, ir vaikams bei ávairios at-sipalaidavimo procedûros. Cen-trinëje pastato dalyje baseinoerdvë apgaubta kupolu, kurio ori-ginalias medines konstrukcijasárengti patikëta UAB „Jurës me-dis“. Baseino krantai suformuo-ti ið dirbtiniø uolø, kuriose skir-tinguose aukðèiuose iðdëstytossûkurinës vonios. Komplekse -penkios skirtingo dydþio, tempe-ratûrø reþimo, kvapø terapijos,interjero saunos. Vandens pra-mogoms skirti 9000 m3 C ir Ekorpusai puslankiu supa vidiná suáspûdingu kupolu uþdengtà kie-mà. Vidinë kupolo erdvë dalysstatiná á dvi atskiras zonas: basei-nø ir atrakcionø. Vitrininiai lan-gai nuleisti iki pat grindø, todëlsuteikiama galimybë matyti tarsi

ranka pasiekiamus Nemunokrantus. Atrakcionø zonojeárengtos ðeðios atviros vidausèiuoþyklos bei uþdaros lauko irvidaus èiuoþyklos, jûrø bangø irbanglenèiø baseinai, aplink ðákompleksà tekës srauniosiosupës. Lauke – baseinas su sala.Baseinas izoliuotas nuo aplinki-nës teritorijos 3 m aukðèio de-koratyvine siena. Ilgiausios 2000m èiuoþyklos aukðtis – 27 m. No-rint ja nusileisti, prireiks net 56sekundþiø. 1980 m2 vestibiulissuprojektuotas taip, kad lanky-tojai galëtø patogiai ir lengvai pa-tekti á skirtingas vandens pramo-gø parko dalis: vandens pramo-gø parkà, saunø ir pirèiø kom-pleksà, restoranà, boulingà, vieð-butá, groþio salonà, parduotuvesir administracines patalpas.Druskininkø vandens pramogøparke vienu metu tilps apie 1800lankytojø.

Pagrindiniai architektai A.Ki-sielius, V.Kanèiauskas, G.Klima-vièius.

VGTU gausiai delegacijai,kurià sudarë Metaliniø ir medi-niø katedros vedëjas prof.A. Kvedaras, doc. Vl. Vaitkevi-èius, mokslo prorektorius prof.R.Kirvaitis, Mokslo direkcijosdirektorius doc. V. Skarþauskas,plëtros prorektorius doc. L.Rimkus, doc. È.Ignatavièius irkiti, vadovavo kancleris doc.A. Komka. Vandens pramogøparko konstruktorius A.Vaðke-vièius ir projekto vadovas S. Mi-kaliûnas iðsamiai, dalykiškai irdraugiðkai atsakinëjo á gausiusdelegacijos nariø klausimus. Mû-sø konstruktoriai dëstytojai ðia-me seminare ágytas þinias iliust-ruodami savo padarytomis nuo-traukomis sëkmingai galës pa-naudoti mokomøjø uþsiëmimømetu.

Druskininkø vandens pramogø parko cokolio planas

(brëþinys ið þurnalo „APS“)

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Transportas – viena ið pagrin-diniø ðalies ûkio sferø. Ðiuolai-kinës ekonomikos vystymasisglaudþiai susietas su tobulu trans-porto darbu. Nuo transportodarbo patikimumo priklauso pra-monës, statybos, þemës ûkio iraptarnavimo sferos ámoniø dar-bas, þmoniø nuotaika ir darbin-gumas.

Kokybiðkø ir laiku atliktø per-veþimø paklausos tenkinimo pro-blema yra ne tik transporto, betir socialinë, lemianti ne tik þmo-niø nusistatymà teikiamø trans-porto paslaugø kokybei, bet irprocesø, vykstanèiø ðalyje, visu-mai.

Didëjant perveþimø apimèiai,esant didëjantiems reikalavi-mams transporto aptarnavimokokybei, reikia nuolat tobulintitransporto veiklà, didinti jo nau-dojimo efektyvumà.

Šalies ekonomikos darnusvystymasis reikalauja ið transpor-to sferos darbuotojø padidintodëmesio sprendþiant perveþimøorganizavimo ir valdymo proble-mas. Sprendþiant ðiuos uþdavi-nius iðkyla planavimo tikslumodidinimo bûtinumas, analizë irdarbo vertinimas kaip stambiøtransporto sistemø, taip ir pavie-niø transporto priemoniø. Tiktiksliø skaièiavimø pagrindu ga-limas kroviniø perveþimø racio-naliø variantø parinkimas áverti-nant resursø taupymà. Tikslus irtuo paèiu ekonominis sprendi-mas garantuoja transporto ámo-nei tolimesná vystymàsi ir stabi-

lø pelnà.Perveþimai negali bûti vykdo-

mi be transporto priemoniø.Transporto priemoniø sandara irveikimo principas mûsø dieno-mis vis techniškai tobulëja, jos at-lieka vis daugiau techniniø funk-cijø.

Vienas ið pagrindiniø trans-porto uþdaviniø – perveþimø ap-imèiø didinimas saugaus eismosàlygomis.

Daug negatyviø faktoriø lemiatransporto maðinø darnø veiki-mà ir transporto infrastruktûroselementø sàveikà: prasta keliøbûklë, nepatenkinamas transpor-to eismo organizavimas, trans-porto priemonës techninis neto-bulumas arba techninis gedimas,prastos oro sàlygos, ribotas ma-tomumas, padidintas transportosrauto tankis, transporto prie-monës valdymas esant nesaugiamgreièiui.

Dabartiniu laiku transportospecialistai ir valstybës valdymostruktûros turi kartu spræstitransporto komplekso darnausfunkcionavimo problemas. Taippat reikia vykdyti fundamentaliusir taikomuosius tyrimus trans-porto sferoje.

Kaip þinoma, pasaulyjeleidþiama daug techninës-moks-linës literatûros, sukurtos moks-linës informacijos duomenø ba-zës, kad galima bûtø susipaþintisu mokslo tyrimø rezultataisvienoje arba kitoje srityje. Trans-porto sfera taip pat ne išimtis.

20 metø... Kalbant apie þmo-

gø galima sakyti, toks jaunas, gal-bût dar ne visai subrendæs. Kal-bant apie þurnalà... – toks jau-nas, bet toks populiarus ne tikLietuvoje, solidus, pripaþintas.Þurnalo jubiliejus skatina visuo-menæ pamàstyti apie transportomokslo populiarinimo raidà Lie-tuvoje ir kitose ðalyse.

Recenzuojamà mokslo þurna-là „TRANSPORT“ leidþia Vil-niaus Gedimino technikos uni-versitetas ir Lietuvos moksløakademija.

Prieš 25 metus Lietuvojemoksliniai tyrimai transporto sri-tyje buvo vykdomi tik automo-biliø transporto ir perveþimø or-ganizavimo srityse. Geleþinkeliø,oro ir vandens transportas pri-klausë sàjunginëms ministeri-joms ir visus tyrimus ir rekomen-dacijas atlikdavo atitinkami sà-junginiai institutai, o tyrimø re-zultatus skelbdavo atitinkamuo-se sàjunginiuose leidiniuose. Mû-sø gautus tyrimø rezultatus bu-vo sunku publikuoti. Bûdavo di-delës eilës arba atsirasdavo ati-tinkamø prieþasèiø dël ko mûsøstraipsniai bûdavo nepriimami.

Truputi istorijos. A. Baubliui1980 metais pradëjus dirbti Vil-niaus inþineriniame statybos ins-titute, plaèiai buvo vystomi tyri-mai perveþimø srityje. Pagrindi-niai uþsakovai buvo: Automobi-liø transporto ir plentø ministe-rija, Respublikinis gamybinis au-tomobiliø transporto susivieniji-mas, Tarpmiestiniø perveþimø

Þurnalas „TRANSPORT“ – 20 metø kartu su Jumis!

Prof. habil. dr. Adolfas BAUBLYS

þurnalo „TRANSPORT“ redakcinës kolegi jos vyriausiasis redaktorius

Doc. dr. Olegas PRENTKOVSKIS

þurnalo „TRANSPORT“ redakcinës kolegi jos atsakingasis sekretorius

Gyvenimas VGTU

20GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

valdyba, atskiros automobiliøtransporto ámonës. Iðsiplëtus ty-rimams atsirado ir didelis porei-kis publikuoti ðiø tyrimø rezul-tatus. 1985 metais A. Baubliuigana nesunkiai pavyko átikintiautomobiliø transporto ir plen-tø ministrà J. Èernikovà, kad rei-kalingas periodinis mokslinis lei-dinys. J. Èernikovas kreipësi átuometiná aukðtojo ir specialiojovidurinio mokslo ministrà H. Za-bulá ir abiejø bendru sutarimubuvo palaimintas Lietuvos TSRaukðtøjø mokyklø mokslo darbørinkinys „Automobiliø transpor-tas“. Taèiau dël tuometinio VISImokslo prorektoriaus G. Mar-èiukaièio uþsispyrimo ðis leidinysprie pagrindinio pavadinimo tu-rëjo dar ir specializuotà pavadi-nimà, tai buvo savotiðkas truk-dymas iðleidþiant atitinkamà lei-dinio numerá. Visa tai tæsësi ikiseptintojo numerio ir ðis nume-ris jau iðëjo pavadinimu„TRANSPORTAS“.

Þurnalo leidimo pradþia –1986 metai. Tai buvo Lietuvosaukðtøjø mokyklø mokslo darbøserija „Automobiliø transpor-tas“. Atkûrus ðalies nepriklauso-mybæ, þurnalas tapo populiarusne tik Tarybø Sàjungoje, bet ir ki-tose ðalyse. Laikui bëgant keitë-si þurnalo pavadinimas ir statu-sas, kol jis pasiekë dabartiná ly-gá.

Þurnale spausdinami ðiø te-matikø mokslo straipsniai:

� transporto politika;� transporto sistemos teori-

niai pagrindai;� keleiviø ir kroviniø veþimø

technologija keliø, geleþinkeliø,vidaus vandenø, jûrø ir oro trans-portu;

� multimodaliniø veþimøtechnologija;

� krovos darbø technologi-ja;

� keliai, geleþinkeliai, oro

uostai, uostai;� vamzdynø transportas;� gamybinis ir technologinis

transportas;� þemës ûkio transporto ma-

ðinos;� saugus eismas ir aplinko-

sauga;� transporto mašinos: pro-

jektavimas, gamyba ir eksploata-vimas;

� transporto energetika;� degalai, tepalai ir eksploa-

tacinës medþiagos;� muitinës ir transporto ben-

dras darbas;� draudimas;� transporto informacinës

technologijos;� transporto ekonomika ir

vadyba;� transporto teisë;� transporto standartai;� transporto edukologija;� transporto istorija.Visi þurnale publikuojami

straipsniai yra recenzuojamidviejø redakcinës kolegijos nariøarba redakcijos kolegijos paskir-tø asmenø.

Þurnalas yra átrauktas á leidi-niø, pripaþástamø daktaro diser-tacijai ginti ir habilitacijos pro-cedûrai eiti, sàraðà.

Informacija apie straipsnius,publikuojamus þurnale„TRANSPORT“ skelbiama ðio-se mokslinës informacijos duo-menø bazëse:

� COMPENDEX (ElsevierDatabase);

� PAPERCHEM (ElsevierDatabase);

� SCOPUS (Elsevier Data-base);

� ICONDA (The Interna-tional Construction Database);

� VINITI (Database of All-Russian Scientific and TechnicalInformation Institute of RussianAcademy of Sciences for Scien-tific and Technical Information);

� CAMBRIDGE SCIEN-TIFIC ABSTRACTS.

Þurnalo vyr.redaktorius nuo1986 m. (þurnalo ákûrimo) –prof. habil. dr. Adolfas Baublys.

Þurnalo leidimo metu keitësiredakcinës kolegijos sudëtis, ta-rybiniais laikais ji buvo respubli-kinë, nuo Lietuvos nepriklauso-mybës atkûrimo – tarptautinë.Dabartiniu metu joje yra 19 na-riø. 7 redakcinës kolegijos nariaiið tri jø Lietuvos universitetø(VGTU, KTU ir KU), vykdan-èiø mokslinius tyrimus technolo-gijos mokslø srityje transportoinþinerijos mokslo kryptyje. 12redakcinës kolegijos nariø ið ávai-riø uþsienio mokslo institucijø –Baltarusijos, Estijos, JAV, Jung-tinës Karalystës, Kroatijos, Lat-vijos, Lenkijos, Rusijos Federa-cijos, Suomijos ir Vokietijos.

Þurnalas yra populiarus netik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Jopuslapiuose moksliniø tyrimø re-zultatus skelbë ir skelbia ne tikLietuvos mokslininkai, bet irmokslininkai iš Baltarusijos, Bul-garijos, Estijos, Indijos, Irano,Latvijos, Lenkijos, Nigerijos,Rusijos Federacijos, Serbijos irJuodkalnijos, Slovakijos, Ukrai-nos ir kitø ðaliø.

Viena ið naujoviø, kad þurna-las yra ne tik spausdinamas, betir skelbiamas on-line. Þurnalasturi du ISSN – print ir on-line.Internetinës versijos dëka jis yraprieinamas visø pasaulio ðaliøskaitytojams ir tyrëjams

Oficialusis þurnalo tinklapis –www.transport.vtu.lt – prieina-mas lietuviø, anglø ir rusø kal-bomis. Èia rasite:

� redakcinës kolegijos sudë-tá ir kontaktinæ informacijà;

� reikalavimus straipsniøstruktûrai ir maketui;

� straipsniø santraukas ir pil-nus tekstus.

Bibliotekoje

GEDIMINO


��

Gruodþio 7 d. Vilniaus Gedi-

mino technikos universiteto bib-liotekoje ávyko Sauliaus Kriau-

èiûno autorinis poezijos ir dainø

vakaras.Saulius Kriauèiûnas 1996 me-

tais pradëjo tarnybà Lietuvos ka-

riuomenës Motorizuotosios pës-tininkø brigados „Geleþinis Vil-

kas“ Karaliaus Mindaugo moto-rizuotajame pëstininkø batalio-

ne. Vëliau dirbo ryðiø su visuo-

mene srityje. Mûsø bibliotekojeðis sveèias - nebe pirmà kartà.

Meninëje programoje jis jau da-

lyvavæs spalio 18 d., kai vyko vrš.Danutës Aleknienës karpiniø pa-

rodos atidarymas, tad su savo

pirmàja poezijos knygele, iðleis-ta dar ðiemet ir pavadinta „Gy-

venimui“, sugráþo èia ir vël. Kaipsakë autorius vakaro pradþioje,

Poezijos ir dainø vakarasbibliotekojeVaida DEIKAITËBibliografi jos ir informaci jos skyrius

Kvieèiame visus suinteresuotus ávairiø ðaliø asmenis skelbti savo moksliniø tyrimø rezultatusrecenzuojamame pripaþintame mokslo þurnale „TRANSPORT“, kuri leidþia Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas ir Lietuvos mokslø akademija!

Saulius Kriauèiûnas

Nuomonës

22GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

poreiká raðyti pajutæs jau seniai,o pradëjus tarnybà atsiradæs dardidesnis noras eilëmis iðsakytitai, kokie nauji iðbandymai, iðgy-venimai vyksta jo aplinkoje ir vi-duje. Vëliau atradæs dar vaikys-tëje pamëgtà dþiaugsmà - muzi-kà. Nors, kaip sakë pats S. Kriau-èiûnas, jo poezija liûdnoka, to-dël nelabai tinkanti dainuoti, vis-

gi autorius neatmetë galimybës -kada nors gal ir ávyks pagal jokurtas eiles atliekamø dainø va-karas. Buvo skaitoma poezija,pritariant gitarai skambëjo dai-nos, liejosi prisiminimai bei klau-simai.

Kaip sakë bibliotekos direk-torë R.Abramèikienë, mes kasdienà kaþkur nesustodami sku-

��

Modernûs tautø gyvenimo lai-kai prasidëjo kartu su tradiciniøvietiniø mainø pakeitimu globa-liais mainais. Mainø procese pri-vataus intereso darbas virsta in-formaciniu sinergetinës-sistemi-nës vienybës pagrindu vieðam in-teresui atsinaujinti ðeimos ver-slo ir valstybës struktûrose, t.y.tautos gyvenime. Poreiká pakeis-ti vietinius mainus globaliais pa-diktavo objektyvus struktûrø en-tropijos didëjimo dësnis, kurisreikalavo informacijos pardavi-mus organizuoti globaliu mastu.Globaliuose mainuose sukuria-mas galingas sinergetinis energi-jos prieaugis, kuris yra pakanka-mas ðeimos, verslo, valstybës dar-bui ir jø sisteminëms funkcijomsatsinaujinti. Tradiciniai vietiniaimainai sinergetiniu poþiûriu ta-po per silpni, kad patenkintø au-gantá privatø interesà darbu irkûryba iðlaikyti tautos gyvenimokultûrà ðeimoje, versle, valstybë-je. Negalëdami savo kûrybos pro-duktais dalyvauti globaliuosemainuose mes, lietuviai, atsilie-kame ir todël netektis bei kûry-bines negalias bandome kompen-suoti transformuodami demo-krati jà ir þmoniø solidarumo

principus parazitavimo, o ne tau-tinës kultûros normomis. Turë-damas valstybës institucijø „sto-gà“, parazituojantis verslininkasatveria kultûron duris agresy-viom ir destruktyviom globaliza-cijos jëgom efektyvesniam gim-tosios þemës parazitavimui.Valdoma demokratija tampa rim-ta kliûtimi pilieèiø kûrybai daly-vauti globaliuose mainuose visaisnaujos inþinerinës arba valstietið-kos informacijos pavidalais.

Darbas

kaip globalizaci jos ir tautos bûtis

Globalizacija ir tauta susietosprivataus intereso darbu, kurisglobaliuose mainuose virsta sis-teminiu tëvynës energijos prie-augiu ðeimai, verslui ir valstybeiatsinaujinti kûrybinio þmogausdarbo ir naujos inþinerinës infor-macijos pardavimø dëka. Siste-minis globalizacijos ir tautos san-tykis tëvynëje, t.y. dvasinëje, eko-nominëje ir politinëje þmogausaplinkoje, palaikomas tautos pa-tirtimi, jos kultûra, kurioje aku-muliuotas sisteminiø gyvenimoatsinaujinimo dësniø paþinimas(energijos ir darbo tvermës dës-nio, taip pat struktûrø entropi-

jos didëjimo dësnis). Darbas glo-baliuose mainuose virsta galinguenergijos šaltiniu naujiems inþi-nerinës kûrybos projektams at-sirasti. Objektyvi entropinë glo-balizacijos jëga tautiniame þmo-giðkosios kûrybos jëgø kultûroslauke atlieka sinergetinæ funkci-jà, tëvynës investicijoms šeimai,verslui ir valstybës valdymo ins-titucijoms gyvuoti ir atsinaujin-ti. Suvokti ir pripaþinti tautàesant objektyviø, entropiniø irsubjektyviø, antientropiniø jëgøsàveikos lauku sudaro esminæ glo-balizacijos ir tautos paþinimoproblemà. Tauta yra þmogiðko-sios kûrybos jëgø kultûros lau-kas, kuriame privataus interesodarbas globaliø mainø procesevirsta informaciniu pagrindu at-eities kûrybai (A.Maceina).Tau-ta gyvuoja ir atsinaujina naujosinformacijos kûrybos procesuo-se ir atsinaujina mainø procesuo-se sinergetiniu energijos prieau-giu, kuris visada yra didesnis uþinvestuotos energijos kieká kûry-bai vykti. Tautinës þmogaus sa-vimonës ir tautiðkumo stygius at-ima ið visuomeniniø santykiø tau-tiná kultûros laukà, be kurio glo-balizacija tampa nevaldoma, de-

Ar atsisakysime pasaulio keleivio bilieto?Sisteminë globalizacijos funkcija atnaujinat moderniø laikø gyvenimà tautoje

Jonas SRËBALIUSFilosofi jos ir politologi jos katedra

bame, lekiame, o kartais taip rei-kia stabtelt ir atsigræþti á save, pa-bûti vienumoje. Ðis vakaras bu-vo vienas ið tokiø, kuriø labai rei-kia artëjant graþiausioms metøðventëms - kai gali atsiriboti nuokasdienybës, darbø, ir ásiklausy-ti á poezijos bei gitaros skambe-sá. Vakaras, kvepiantis arbata irimbieriniais sausainiais...

Nuomonës

GEDIMINO


struktyvia ir net agresyviajëga, naikinanèia vietiniømainø procesus ir jø daly-vius. Ir kraðto þmonës tam-pa Europos ir pasaulio ke-leiviais.

Negatyvûs moderniølaikø gyvenimo procesai,politiniai skandalai, korup-cija ir kriminalai tarsi pa-tvirtina klaidinanèià nuo-

monæ, kad globalizacija,kaip objektyvaus ir neið-vengiamo entropijos dës-nio pasekmë, yra destruk-tyvi ðeimos, verslo ir poli-tinio valdymo institucijøjëga, skatinanti tautiniøkultûros formø nykimà irfunkcijø degradacijà. Ma-tyt, tuo empiriniu patyri-mu remiasi antiglobalistøjudëjimo idëjos ir veiksmai.Taèiau objektyvûs struktûrø iðli-kimo dësniai liudija priešingai.Jais remiantis galime atskleistisisteminæ globalizacijos funkci-jà þmogaus kûrybai gyvuoti tau-tinës kultûros jëgø lauke.

Sisteminë globalizaci jos

ir tautos samprata

Sisteminës sampratos esmëglûdi tautinës kultûros normose,kuriomis reiðkiasi energijos tver-mës ir struktûrø entropijos dës-niai. Sisteminio gyvenimo atsi-naujinimo normas tiria energo-entropikos teorija. Energoentro-pika yra nauja tarpdisciplininësocialiniø struktûrø paþinimo te-orija, loginiu sisteminës struktû-rø saviorganizacijos dësniø pa-grindu ieškanti sisteminio infor-macijos atsinaujinimo technolo-gijø. Energoentropikos tyrimoobjektu yra entropiniø ir antien-

tropiniø jëgø santykis, pulsuojan-tis darbo produktø mainuose ak-

tualios informacijos formomis.Kaip nauja tarpdiciplinë sociali-niø struktûrø paþinimo teorija,energoentropika remiasi ir nau-

jomis ontologijos sàvokomis,kaip produktyviais þmogiðkosioskûrybos jëgø sisteminës sàveikospaþinimo instrumentais. Straips-nio autorius kartu su R.Kalinaus-ku yra paruoðæ „Metodologiniusontologijos sàvokø paþinimo pa-grindus“, kurio elektroninë for-ma patalpinta VGTU asmeninë-je J.Srëbaliaus svetainëje kaipmokomoji knygelë studentams,studijuojantiems VGTU sistemi-nius dalykus. Iš tiesø tai nauja in-formacija publikuojama kaip on-tologijos sàvokø þodynëlis.

Objektyvi globalizaci jos prigimtis

Paþinti objektyvià globalizaci-jos prigimtá verèia gyvenimopraktikos reiðkiniø vertinimai,nes moderniø laikø tautos gyve-nime apstu neigimø reiðkiniø, ku-riø tikroji prieþastis glûdi vis di-dëjanèioje struktûrø entropijostendencijoje. Objektyvi globali-zacijos prigimtis apibrëþta entro-

pijos didëjimo dësniu, kuris pa-tvirtina, kad realios makroskopi-nës struktûros savaime stengiasi

pereiti iš tvarkingesnës bûsenos á

maþiau tvarkingà bûsenà. Ir jei-gu tam perëjimui nesiprieðina an-tientropinë jëga, tai entopijos di-dëjimo greitis yra maksimalus.

Buitinë sàmonë negatyviusmoderniø laikø gyvenimo reiški-nius priskiria globalizacijos pro-cesams, nes globalizacija ið tiesøyra galinga objektyvi ir negailes-tinga struktûrø entropijos didë-jimo tendencijos jëga. Globaliza-ci ja ðiandien negailestingaigniuþdo tradicinius vietinius ga-mintojus ir jø darbo produktusvietiniø mainø procesuose. Glo-balizacijos poveikis vis dar stip-rus negailestingoje kovoje dëlnaujø rinkø prekëms realizuoti.Globalizacijos jëga netiesiogiaiátakoja privataus ir vieðojo inte-resø konfliktus ðeimos, verslo irvalstybës struktûrose.

Ko gi reikia, kad globalizaci-jos jëga, pagimdyta entropijosdidëjimo struktûrose, taptø sis-temine struktûrø klestëjimo jë-ga? Atsakymà duoda treèiasistermodinamikos ir struktûrø ið-likimo dësnis, kuriuo vadovau-jantis bûtina iðlaikyti tautiná-in-

Folkloro ansamblis „Radasta“ - tautinës kultûros sergëtoja Nuotr. ið autoriaus albumo

Nuomonës

24GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

formaciná tëvynës socialiniøstruktûrø (ðeimos, verslo, vals-tybës) uþdarumà. Ir tik tada galiatsirasti taip laukiamas stebuk-las – investicijø ðuolis ðeimai ver-slui valstybei iðoriniø jëgø ir ið-oriniø energijos ðaltiniø sàskai-ta. Tokiu iðoriniu ðaltiniu tampaglobalizacijos jëga, jeigu jos dar-bas aktualios informacijos pa-grindu nukreipiamas atlikti sis-teminæ funkcijà uþdaroms socia-linëms struktûroms – ðeimai, ver-slui, valstybei. Globalizacijos jë-gø ájungimas darbui kuriant sis-teminius, sinergetinës socialiniøstruktûrø vienybës ryðius ámano-mas antientopiniø, subjektyviøjëgø darbo pagrindu. Entropiniøir antientropiniø jëgø sàveikavyksta ne kur kitur, o tautinia-me þmogiðkosios kûrybos jëgøkultûros lauke. Remiantis termo-dinamine struktûrø iðlikimo dës-niø logika yra pagrindas globali-zacijos energijà naudoti kaip ið-oriná energijos ðaltiná informaci-nim ðeimos, verslo ir valstybesstruktûrø funkcionalumui stip-rinti.

Antiglobalistø ir globalistøsankirtose dalyvauja buitine sà-mone paremti emociniai antiglo-balizmo vertinimai ir sinergetinioenergijos prieaugio ðalininkøvertinimai. Akivaizdu, kad de-struktyvias globalizacijos pasek-mes gimdo ne globalizacijos jë-gø agresyvumas, bet þmonës, ku-rie vadovaujasi stipriojo teise, one bendradarbiavimu kultûrosnormø pagrindu.

Globalizaci jos jëgø valdymas

tëvynës kultûros sistemoje

Lietuva, kaip ir jos kaimynai– Lenkijos ir Baltarusijos tautos,objektyvaus gimtosios þemësenergetinio potencialo pagrindusukûrë ir iðpuoselëjo þmoniø irgimtosios þemës kultûrà.

Energoentropinës teori jospoþiûriu kultûra visais laikais bu-

vo antientropinë tautos jëga, in-formaciniu tautos atminties pa-grindu vienijanti objektyvias vie-tiniø ir globaliø mainø jëgas beiþmoniø poreikius (subjektyviasjëgas) sinergetinei medþiagos,energijos ir informacijos vieny-bei gyvuoti kûrybiniuose þmo-gaus projektø motyvuose ir virs-ti jo gyvenimo dvasiniø, ekono-miniø ir politiniø struktûrø tver-

me. Vienijanti kultûros jëga ky-la ið subjektyvaus poreikio su-kurti sinergetinæ sistemà, kurio-je objektyviø globalizacijos jëgødarbas (mainai) tampa iðoriniuenergijos ðaltiniu kûrybinëmsþmogaus ir tautos jëgoms atsi-naujinti ðeimoje, versle ir valsty-bës struktûrose. Globalizacijosjëgø darbas mainø procese yraðeimos, verslo ir valstybë gerbû-vio produktas, kuris savaime ne-atsiras. Tam reikalingas produk-tyvus ir patikimas þmogiðkosioskûrybos jëgø atsinaujinimo lau-kas. Tokiu objektyviø globaliza-cijos ir subjektyviø þmogiðkosiosgyvenimo kûrybos jëgø lauku yratauta, pajëgi dabarties gyvenimostruktûromis sujungti þmonijospraeities kultûriná patyrimà su at-eities civilizacijos projektais. In-tegruoto kultûros sistemon glo-balizacijos darbo sëkmë priklau-so nuo kiekvieno þmogaus tapa-tybës raiðkos motyvø, jo filoso-finës savimonës.

Išvados

Tûkstantmetë kiekvienos tau-tos patirtis, pulsuojanti tautinë-mis formomis yra absoliuèiai pa-tikimas ir produktyvus informa-cinis pagrindas naujoms þmoniøkartoms ásijungti á globalius pri-vataus intereso darbo mainus.Kuo didesnë, laiko vienetais ma-tuojant, praeities gyvenimostruktûrø tvermë, tuo informa-cinis tvermës pagrindas yra pati-kimesnis ateities kûrybos projek-tams ðeimoje, versle, valstybëje

ir tautos gyvenime. Svarbiausiaproblema integruojant globaliza-cijos jëgas kultûros atsinaujini-mo sistemon yra þmogaus tauti-nës tapatybës, jo tautinës savi-monës formavimosi problema.Bûti civilizacijos laimëjimø var-totoju ir bûti savo projektø kû-rëju civilizacijoje yra skirtingi da-lykai. Bûti vartotoju, net ir eko-logišku vartotoju galima išmok-ti, kaip išmokstama etiketo arprotokolo taisykliø. Taèiau taptisavo projektø kûrëju gali ne kiek-vienas. Tik tas, kas, paveldëda-

mas gimtàjà þemæ, paveldi ir sa-

vo dvasinæ, ekonominæ ir politi-

nio valdymo aplinkà, tas ágyja

tautiná þmonijos kultûros poten-

cialà, kuris yra pajëgus griaunan-

èià ir negailestingà globalizacijos

jëgà integruoti darbui sinergetinë-

se sistemose maþinant tautos gy-

venimo struktûrø entropijà siner-

getiniø sistemø energijos prieaugio

sàskaita. Tuo uþtikrinamas gerbû-

vio ir saugumo augimas ðiuolai-kinëje civilizacijoje.

Tautinës patirties pagrinduprivataus intereso darbas globa-

liø mainø procesuose virsta viešu

interesu - aktualia informacija si-

nergetinei vienybei susikurti tauti-

nës kultûros lauke esanèiø objek-

tyviø ir subjektyviø gyvenimo jë-

gø. Tauta gali degraduoti, t.y. sa-vaime ið tvarkingo gyvenimo per-eiti á maþiau tvarkingà gyvenimà,jeigu nëra tam antientropiniø tau-tinës kultûros jëgø pasiprieðini-mo. Sisteminës globalizacijosfunkcijos paþinimas tampa áro-dymu apie augantá tautos ir tau-tinës tapatybës vaidmená globa-liø mainø procesuose.

Moderniø laikø tauta - dvasi-niø, ekonominiø ir politiniø þmo-giškosios kûrybos jëgø kultûroslaukas, kuriame atsinaujina tau-tinë kûrybos subjekto tapatybë irsugebëjimas integruoti globaliza-cijà darbui sinergetinëse siste-mose.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


VGTU studijuoja kelios dešim-

tys jaunuoliø ið ávairiø pasaulio ða-

liø. Vienas jø - amerikietis

CRAIG GARCIA, atvykæs iš piet-

vakarinës JAV valsti jos Nau joji

Meksika. Jis mokosi Statybos fa-

kulteto pirma jame Statybos inzi-

neri jos kurse. Craig mielai suti-

ko pasidalinti áspûdiais apie Lie-

tuvà ir studi jas universitete.

Mano šeima, kurioje auga šešivaikai, mëgsta keliauti. Esameaplankæ daugybæ ávairiausiø pa-saulio ðaliø.

Tëtis jau nuo vaikystës mëgokeliones. Praëjusiais metais ap-lankæs Lietuvà, Latvijà ir Estijà,jis pamilo Rytø Europos dalá. Të-èiui papasakojus apie kelionæ,man kilo noras studijuoti kokia-me nors Europos universitete.Tuomet mano tëvas susisiekë susavo paþástamu, baigusiu VilniausGedimino technikos universite-tà, kuris ir papasakojo apie gali-mybæ studijuoti ðiame universi-tete. Gauta informacija mus su-þavëjo. Tuomet ir pradëjau tvar-kyti priëmimo dokumentus.

Labiausiai domëjausi mate-matika, tai mane paskatino siek-ti karjeros inþineri jos srityje.Praeitais metais bendravau suávairiø srièiø inþinieriais, siekda-mas kuo geriau perprasti jø veik-los specifikà. Ádomiausia man pa-sirodë statybos inþinerija.

Turiu pripaþinti, kad bûda-mas toli nuo Lietuvos, nepakan-kamai ávertinau mokslà šioješalyje. Nesitikëjau tokio aukðtomokymo lygio. Esu suþavëtasLietuvos jaunimo išsilavinimu irlinkiu ko geriausio jûsø ðalies at-

eièiai. Èia susipaþinau su dauge-liu þmoniø. Dauguma jø gyvenauniversiteto bendrabuèiuose.Man, kaip uþsienieèiui, lengviaubendrauti su tais þmonëmis, ku-rie yra atvykæ ið kitø ðaliø ir ku-riems aplinka taip pat yra nauja,kaip ir man. Mano “inþinieriø”grupë nepakartojama. Visi links-mi, draugiðki ir labai paslaugûs.Að dþiaugiuosi, kad esu bûtentðios grupës dalis.

Laisvalaiká leidþiu ávairiai. Þi-noma, daug laiko skiriu studi-joms. Kai turiu laisvo laiko,mëgstu iðeiti á miesto centrà pa-sivaikðèioti. Kadangi esu kilæs iðmaþo miestelio, dabar mëgaujuo-si didmiesèio gyvenimu.

Man patinka lietuviðkas mais-tas, jis labai ávairus ir skanus.Þmonës taip pat labai draugiðki

„Esu laimingas ir didþiuojuosi,kad esu èia, Lietuvoje“

Craig GARCIAStatybos fakulteto pirmakursis

ir svetingi. Patinka Vilniaus at-mosfera. Esu nustebintas, kadtiek daug lietuviø moka anglø kal-bà.

Lietuvos oras smarkiai skiriasinuo mano gimtøjø namø klima-to. Nesu ápratæs prie šalèiø, to-dël, manau, kad ðalti lietuviðkosþiemos mënesiai man bus šiektiek sunkoki.

Ateityje planuoju pasilikti gy-venti Europoje, galbût Lietuvo-je, galbût kur nors kitur. Baigæsuniversitetà, ketinu studijuotimagistrantûroje.

Esu suþavëtas Lietuva. Mangëda, kad apie jà nieko neþino-jau iki èia atvykstant. Tai puikišalis, turinti nuostabià kultûrà irádomià istorijà. Esu laimingas irdidþiuojuosi, kad esu èia, Lietu-voje.

VGTU studentas Craig Garsia (kairëje) su tëvais, broliu, seserimis

Nuotr. ið asmeninio albumo

Sutikti kelyje

26GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

– Jei dabar nesate pernelyg uþ-siëmæs, gal aplankytumëte mane.Iðkilo reikalas pasitarti. Iðgertumekavos, atsikvëptumëte nuo darbø,nuo raðymo ir pasikalbëtume.

Ypatingas balso tembras, pa-lengva renkami þodþiai, todël, netnesulaukæs prisistatymo, þinai, kadskambina profesorius RomualdasMaèiulaitis. Patogiai ásitaisius priegaruojanèio kavos ar arbatos puo-delio, jis niekada nesako, kad rei-këtø apie vienà ar kità ávyká para-ðyti. Profesorius pokalbá pradedamegzti iš tolo, neskubindamas pa-sakojimo eigos. Besiklausydamaspats supranti, kad kolegos ádomi,turininga uþsienio kelionë, ávairiømedþiagø atsparumo ugniai tyri-mo rezultatai arba kartu su ben-dradarbiavimo partneriais iš Ter-moizoliacijos instituto pradëtasseminaras nûdienai aktualiu nau-jø statybiniø medþiagø kûrimoklausimu vertas „Inþinerijos“, ogal net ir respublikiniø leidiniøskaitytojø dëmesio. Padëkoji uþ ið-girstà þinià ir paþadi iðsamiau pa-sidomëti, uþsiraðai darbuotojø,kurie apie tai gali daugiau pasa-koti, pavardes ir atsisveikini.

Taèiau kur kas daþniau mud-viejø trumpuèiai susitikimai priekavos ar arbatos puodelio skirtikonsultacijai. Profesoriui ypaèdaug klausimø iðkildavo, kai Sta-tybiniø medþiagø katedra rengësitrisdeðimtmeèiui. Tada vedëjaspraðë, kad kritiðku þvilgsniu per-þvelgèiau jo paraðytas pastabasapie pastarøjø metø katedros dar-buotojø kasdienos veiklà, kaipjuodai baltoje spaudoje atrodytøtrimatës erdvës diagramos. Klau-së nuomonës, ar galima rengiamàleidiná apie katedros nugyventusmetus pradëti eilëraðèio posmu.Teiravosi apie ðios knygutës ma-ketà, medþiagos iðdëstymà, kiekvietos joje vertëtø skirti statybiniømedþiagø mokslo ir technologijøpradininkui Lietuvoje prof. Pra-nui Jodelei. Prisimenu, ne kartàir ne du plikëme arbatà, besiaið-

kindami, kuo galëtø skirtis kated-ros skirtas leidinys nuo tokiomsprogoms jau iðspausdintø. Anàpopietæ iðsakyta nemaþai minèiø,ávairiausiø pasiûlymø. Bet profe-sorius nerodë në vienu ypatingosusiþavëjimo. Visà laikà liko san-tûrus, tik þadëjo dël kiekvieno siû-lymo pagalvoti, pasitarti su ben-dradarbiais.

Neslëpsiu: mane ðiek tiek ste-bino savotiðkas vedëjo pedantiðku-mas, nuoðirdus skrupulingumasrengiantis katedros trisdeðimtme-èiui. Ðiai datai skirtas renginys pra-ëjo nepaprastai sklandþiai, orga-nizuotai pagal liaudies pamëgtàposaká „viskas, kaip ið natø“ ir pa-teisino vedëjo smulkmeniðkumà,apgalvojant kiekvienà bûsimoveiksmo detalæ. O profesoriausrengta knygutë „Statybiniø me-dþiagø katedrai – 30“, galima sa-kyti – originali.

Èia bet tokiam proginiam lei-diniui bûtinos iðsamios padalinioistorijos, nepagailëta keliolikospuslapiø buvusiems ir esamam ve-dëjams, visø katedros darbuoto-jams iðsamiau ar trumpiau prista-tyti. Pateikiami buvusiø ir dabar-tiniø darbuotojø, visø katedrosglobojamø studijø baigusiøjø sà-rašai. Pirmiausia, ji skiriasi apipa-vidalinimu. Virðelá, be tokiais at-vejais áprastinës universiteto em-blemos, puoðia fakulteto ir patiesvedëjo sukurtas katedros þenklas.Daugybæ kartø besikartojantys ka-tedros emblemos kontûrai suda-ro subtilø leidinio virðelio fonà. Ðipasiteisinusi Romualdos Maèiulai-èio iðmonë primena, kad jis nuovaikystës draugauja su menu, kadbesimokydamas vidurinëje ágijoneblogus pieðimo ágûdþius, o ir da-bar, kaip prisipaþino viename in-formaciniame þinyne, daug laisva-laikio valandëliø skiria pieðimui,tapybai, þodþiu, menui.

Prof. Romualdas Maèiulaitis –þemaitis ið Maþeikiø. Bet gimti-nëje mokësi tik vienerius metus,nes tëvai persikëlë á Tirkðlius. Èia

Romualdas sidabro medaliu ir bai-gë tuometinæ J. Garelio vidurinæmokyklà ir be didelio vargo ástojoá Vilniaus universiteto Chemijosfakultetà. Dar nebaigæs studijø,pagal pasirinktà specialybæ pradë-jo dirbti Lietuvos MA Chemijosir cheminës technologijos institu-te vyresniuoju laborantu. Gavæsdiplomà, beveik deðimt metø dir-bo valstybiniame mokslo tyrimoinstitute „Termoizoliacija“ inþi-nieriaus, vyresniojo inþinieriaus,grupës vadovo, sektoriaus vedëjo,vyresniojo mokslo darbuotojo, la-boratorijos vedëjo pareigose. Lie-tuvai atkûrus nepriklausomybæ,institutas keitë pavadinimà. Tre-jus metus vadinosi valstybinë fir-ma „Termolita“, paskui vël – Ter-moizoliacijos institutas. Tik nesi-keitë Romualdo Maèiulaièio pa-reigos: vyriausiasis mokslo dar-buotojas, laboratorijos vedëjas.

Nuo 1993 m. Romualdas Ma-èiulaitis mokslinæ ir pedagoginæveiklà susiejo su Vilniaus Gedimi-no technikos universitetu. Èia sa-vo karjerà pradëjo Darbo ir gais-rinës saugos katedros docentu, vë-liau gal metus vadovavo ðiam pa-daliniui. Nuo 1996 m. iki ðiol – Sta-tybiniø medþiagø katedros vedë-jas.

Be kasdienës mokslo veiklosbûsimasis profesorius daug laikoskyrë disertacijai raðyti. Praëjus að-tuoneriems metams po baigimo jisapgynë technikos mokslø kandi-dato (dabar daktaro) disertacijà.Dar trylikos metø prireikë habili-tuoto daktaro disertacijai pareng-ti. Praëjus septyneriems metamspo pirmosios disertacijos apgyni-mo jam suteiktas statybiniø me-dþiagø ir gaminiø specialybës vy-resniojo mokslo darbuotojo, o darpo deðimties – docento vardai. Potrejø metø jis jau profesorius.

Ádomi profesoriaus biografijosdetalë: mokslo tiriamàjá darbàpradëjo 1969 m., kai dar studija-vo treèiame kurse. Ir ði veikla ne-nutrûko iki ðiandien. Jis yra iðra-

Meninës prigimties chemikasJulius NORKEVIÈIUS

GEDIMINO


Sutikti kelyje

dimø, 130 mokslo darbø, tarp jø5 monografijø autorius ar bendra-autoris. Katedros vedëjo nuomo-ne, svarbiausia jo monografija –„Fasadinës keramikos atsparumasðalèiui ir ilgaamþiðkumas“, kur ið-leista lietuviø, anglø, vokieèiø irrusø kalbomis. Be to, mokslinio-tiriamojo darbo rezultatai aptartiir apibendrinti apie 50 ataskaitø,daugiau kaip 40 praneðimø, kurieskaityti respublikinëse bei tarptau-tinëse konferencijose, seminaruo-se. Produktyvi mokslininko kasdie-në veikla apdovanota ne vienuávairiø parodø medaliu, pagerbtaPadëkos raðtais. Prieðgaisrinës ap-saugos ir gelbëjimo departamen-tas profesoriø pagerbë III laipsniokryþiumi „Artimui pagalbon“, Ilaipsnio atminimo þenklu „Tëvy-nës labui“, „Ugniagesiø gelbëto-jø þvaigþde“.

Paminëto departamento dë-mesys neatsitiktinis. Profesoriusdësto bûsimiesiems gaisrinës sau-gos specialistams, vadovauja jø bai-giamiesiems darbams. Jis daug pa-dëjo jauniems mokslininkams, ku-rie pirmieji mûsø ðalyje parengëir apgynë gaisrinës saugos temati-kos daktaro disertacijas. Vieno iðjø buvo mokslinis vadovas. Kated-ros vedëjas negaili savo mokslinëspatirties ne vienam savo katedrosdoktorantams. Visi jo vadovauja-

mi doktorantai (o jø bene deðimtturëta) parengë ir sëkmingai ap-gynë daktaro disertacijas. Jø te-mos gan aktualios, disertacijoseapibendrinti tyrimai, siûlomos re-komendacijos pritaikomos ku-riant naujas statybines medþiagas,perdirbant gamybos atliekas.

Susipaþinau su profesoriausádomiu raðiniu, kaip jo katedrosmokslininkai, doktorantai priside-da prie gamtos saugojimo, tarðosmaþinimo, kà rekomenduoja ga-mybinëms atliekoms ðalinti, kaipsiûlo jas panaudoti naujoms sta-tybinëms medþiagoms kurti. Ið ið-sakiau nuomonæ, kad já labai pra-turtintø, padarytø átaigesná duo-menys apie ðalyje susikaupusiasávairias gamybines atliekas.

– Jokiø problemø, - ðyptelëjopaðnekovas ir neskubëdamas ëmërinkti telefono numerá.

Po minutës kitos lapelyje rikia-vosi raðiniui papildyti reikalingiskaièiai. Baigæs raðyti, paaiðkino,kad buvæs vienas jo doktorantasdomisi gamybinëmis atliekomis irkaip jas perdirbti bei, reikalui ið-kilus, noriai dalijasi þiniomis su sa-vo dëstytojais. Ir ðis jaunasis moks-lo daktaras ne vienintelis, su ku-riuo buvæs disertacijos vadovas ikidabar palaiko gerus dalykiðkus ry-ðius: atlieka bendrus tyrimus, sis-temingai keièiasi informacija. Kai

kurie buvæ doktorantai neatsisa-ko vadovauti katedros studentøpraktikai, dalyvauti bendrojemokslinëje veikloje. O profeso-riaus vadovaujami bei skatinamikatedros mokslininkai, dëstytojaidaugiausia dëmesio skiria nau-joms kompozicinëms medþiagomskurti naudojant vietines þaliavasir pramonës atliekas, betonø kom-pozicijos formavimo teoriniamsklausimams, teoriðkai ir eksperi-mentais pagrásti, kaip didinti sta-tybiniø dirbiniø ið vietiniø þaliavøkokybæ ir ilgaamþiðkumà bei ki-toms nûdienos padiktuotoms ak-tualijoms.

– Katedra gavo mëgëjiðkà fil-mavimo kamerà. Tai, manau, pa-greitins ágyvendinti seniai mumsramybës neduodantá sumanymà:parengti videopasakojimà apie ka-tedros ðiokiadienius, mokslinæveiklà, dalykinius ryðius su bendra-darbiavimo partneriais. Tikriausiaiir jûs neatsisakysite mums padë-ti? – klausimu baigë pasakojimàkatedros vedëjas.

O ta laukiama pagalba – bûsi-mo filmo apmatai. Juos, nieko ne-laukdami, tuoj pat bendromis jë-gomis paraðëme. Ir profesoriuspradëjo filmuoti, tikslingai kalbin-ti bendradarbius, studentus. Ne-abejoju, kad videopasakojimasapie katedrà bus sukurtas. Paðne-kovas yra sukaupæs ir ðio darbo pa-tirties: dar besimokydamas vidu-rinëje mokykloje filmavo siauria-juoste kamera. Kam teko paþiû-rëti jo sukurtus filmus, tas sakë,kad subtiliai ir graþiai siauroje juos-toje áamþino savo tëvelio laidotu-ves, klasës gyvenimà. Tikëkimës,kad tokio ávertinimo sulauks pa-sakojimas apie katedrà.

Filmavimas, pieðimas – ne vie-ninteliai profesoriaus laisvalaikiopomëgiai. Daug laiko jis skiriamuzikai, graþiai priþiûrimame so-de, nes ir èia, kaip ir mokslinëjeveikloje, yra skrupulingai kruopð-tus. Kitaip dirbti nemoka.

Tik tai pateisima prof. Romu-aldo Maèiulaièio prisipaþinimàvienam informaciniam leidiniui,kad kol màstai, kol dirbti – gyve-ni.

Prof. Romualdas Maèiulaitis

VGTU - 50 metø

28GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Ði didelës apimties monogra-fija, pasiekusi skaitytojà rugsëjopabaigoje, skirta þmonëms, be-sidomintiems Lietuvos istorija,Lietuvos technikos mokslø isto-rija, techniðkøjø Lietuvos aukð-tøjø mokyklø istorija. Joje pa-teikta daug iliustracinës medþia-gos: nuotraukø, schemø, brëþi-niø. Tai labai pagyvina medþia-gà. Monografijoje medþiaga ið-dëstyta remiantis tik konkreèiaisfaktais, iðlikusia archyvine me-dþiaga. Knygoje daug vietos skir-ta ne tik mokslui, bet ir visuo-meniniam gyvenimui, saviveiklai,sportui. Atrodo, neuþmirðtas nëvienas, nors ðiek tiek prisidëjæsprie Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto plëtros, þmogus.Man, per 40 metø betarpiðkai da-lyvavusiame Vilniaus Gediminotechnikos universiteto gyvenime,ðià knygà skaityti buvo be galoádomu. Ðios knygos pasirodymasturëtø bûti pastebëtas Lietuvo-je, jà galësime rasti kiekvieno in-teligentiško þmogaus biblioteko-je.

Monografijà sudaro ðie sky-riai:

I. Technikos ir technikosmokslø raida Lietuvoje (Techni-kos ir technikos mokslø raidosLietuvoje apþvalga iki XX a. pra-dþios; Aukðtøjø technikos moks-lø siekiai XIX a. ir XX a.pradþioje; Technikos mokslaiAukštuosiuose kursuose 1920-1922 metais; Technikos fakulte-to veikla 1922-1940 metais; Pir-mosios sovietø ir vokieèiø oku-pacijos metais (1940-1944); PoAntrojo pasaulinio karo. 1944-1950 metais; Technikos moksli-

niai tyrimai iki KPI ásteigimo;Kauno politechnikos institutoásteigimo ir veiklos iki 1956 me-tø ðtrichai).

II. Technikos studijø pradþiaVilniuje (Pramonës raidos Vilniu-je iki 1956 metø apþvalga; KPIVakarinio fakulteto Vilniaus sky-riaus kûrimo aplinkybës; KPIVakarinio fakulteto Vilniaus sky-riaus mokymo planai; Pirmosiosabsolventø laidos dëstytojai; KPIVakarinio fakulteto Vilniaus sky-riaus performavimas á Vilniausvakariná fakultetà; KPI Vakari-nio fakulteto veikla 1960-1961mokslo metais).

III. Kauno politechnikos ins-tituto Vilniaus filialas (Filialoásteigimas ir pradinë struktûra;Pirmoji absolventø laida; Filialomaterialinës bazës pokyèiai;Moksliná darbà plëtojant; Filialostudentø dþiaugsmai ir rûpesèiai;Pirmieji filialo fakultetai; Numa-toma mokomøjø laboratorijø ba-zës plëtra; Leista aspirantûra;Reikðmingas valdþios dëmesys;Pirmoji studentø mokslinë kon-ferencija; Populiarëja Aukðta-dvario bazë; Ásteigtas Statybosekonomikos fakultetas; Mokymoplanø ir vadovø pasikeitimai;Daugëja katedrø ir dëstytojø;„Paskaitos nedaro idëjinio povei-kio“; Mokslinis A. Èyro laimëji-mas; Filialà pertvarkys á institu-tà; Gimsta naujø rûmø projektas;Filialas intensyvina plëtros ir sta-tybos pastangas; „Šeimininkas“lankosi cerkvëje; Vis daugiausvariø mokslo darbø; Iðvaþiuoja-masis KPI tarybos posëdis Vil-niaus filiale; „Smûgis þemiaujuosmens“; Tolesnë filialo plëtra;

Kokia turëtø bûti bûsimo insti-tuto struktûra?; Premija A. Èy-rui suteikë naujø jëgø; „Sëk, se-sule, þalià rûtà, kad Lietuva lais-va bûtø...“; KPI Vilniaus filialaslietuvëja; Dëstytojø perkëlimas iðKauno; LTSR valdþia praðoMaskvà reorganizuoti filialà á ins-titutà; KPI Vilniaus filialo ástei-gimo ir veiklos reikðmë).

IV. Vilniaus inþinerinis staty-bos institutas (Institutas veiklospradþioje; Pirmieji vadovai; Ati-darymo iðkilmës; Ávaizdþiui stip-rinti; Nauji organizaciniai dari-niai; Stiprëja mokslininkø gretos;Statybø problemos; Baigiant pir-muosius instituto mokslo metus;Ákurtuvës studentø miestelyje;Didëja dëmesys inþineriniamrengimui; Ákuriamas Architektû-ros fakultetas; Darbui gerinti;Stanislovo Jako areðtas; Pastaty-tas auditorinis korpusas; KGBkontrolë ir A. Snieèkaus vizitas;Pleèiami ryðiai ir bazë; Moksloir meno sintezë; Pradedant1972-1975 mokslo metus; Malo-nûs sveèiai ir kasdienos darbai;Fortûna favet fortibus; „Visytës“pradþia, „Šiupinio“ ir „Hiperbo-lës“ laimëjimai; Ne viskas gerai;Studentø laimëjimai; TaisomeBreþnevo konstitucijà; Maskvo-je ir Vilniuje; Turiningas laisva-laikis ir puikûs architektø darbai;VISI studijavo Jurgis Kairys; Po-litrukams - lengvatos; Valstybi-në premija elektronikams; Ápro-tis nuolat dirbti – sëkmës laidas;Minëjo VISI deðimtmetá; Graþûsstudentø ir dëstytojø laimëjimai;Ir inþinieriai gali bûti humanita-rais; Gelþbetonininkø laimëji-mai; Architektø darbai; Geguþi-

50 universiteto metø – vienoje knygojeApie Algimanto Nako monografijà

„Vilniaus Gedimino technikos universiteto raida 1956–2006“Doc. dr. Juozas NAGEVIÈIUSStatybinës mechanikos katedra

GEDIMINO


VGTU - 50 metø

nës; Sportininkø ðventë; Vël per-mainos; Maskvos inspekci joskomisija; Gorbaèiovo „perest-rojkos“ startas; Dëstytojo asme-nybë formuoja bûsimo specialis-to asmenybæ; Ákuriamas Komu-nalinio ûkio fakultetas; Rekto-riaus A. Èyro ataskaita; Ákuria-mas Lietuvos persitvarkymo sà-jûdis; Iðkelta trispalvë Gediminobokðte; Demokratiðkai iðrinktaVISI Taryba; Permainø procesasintensyvëja; Kandidatø progra-mos; Lietuva – LTSR. Lietuvostokios NEBËR; Nutarta taptiVilniaus technikos universitetu;Vilniaus inþinerinio statybos ins-tituto veiklos reikðmë).

V. Vilniaus technikos univer-sitetas (Vilniaus technikos uni-versitetà áteisiant; Vilniaus tech-nikos universiteto pripaþinimas;Tragiškos nepriklausomos Lietu-vos dienos; Universiteto dalyki-nës pertvarkos metas; Pirmasisgarbës daktaras; Sovietinës val-dþios ir komunistø agonija; Pir-mieji VTU studentai uþsienieèiai;Buvo sunku, bet netrûko entu-ziazmo; Planuojama rengti avia-cijos specialistus; Pradëtos Gar-bës daktarø inauguracijos; Ar-chitektûros studentø tarptautinislaimëjimas; Nauji VTU moksli-ninkø laimëjimai; Daugëja rengi-niø; Pagal studentø skaièiø –VTU treèias; Antràjá universite-tiná penkmetá pradedant).

VI. Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas (Lietuvos di-dþiojo kunigaikðèio Gediminovardas – Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetui; Bendradar-biavimas toliau plëtojamas; Rek-toriaus vieðnagë Italijoje; 1000-asis „Inþinerijos“ numeris; Áteik-tas 500-asis magistro diplomas;Aviaci jos institutui – AntanoGustaièio vardas; Rektorius E.K. Zavadskas – dar vienai kaden-cijai; Gerbiami nusipelnæ tautaiir technikai; Mokslo premijaelektronikoms; Sprendþiant su-sikaupusias problemas; Intensy-vëja tarptautinis bendradarbiavi-

mas; Neuþmirðtama Sausio 13-oji; Daug reiðkia tarpusavio ben-dradarbiavimas; Pradëtas leistiVGTU metraðtis; Þengiant áXXI amþiø; Jos puošia universi-tetà; Vël valstybinës premijos;VGTU atidaryta K. Baršauskoauditorija; Aukštas E. K. Zavad-sko veiklos ávertinimas; VGTUtaryba – prieþiûros ir globos ins-titucija; Prof. habil. dr. Romual-das Ginevièius – rektorius; Elek-tronikø ákurtuvës; Prof. dr. Do-natas Èygas – senato pirminin-kas; Prof. habil. dr. R. Rinkevi-èienë – pirmoji moteris dekanëmûsø mokyklos istorijoje; Rek-toriaus R. Ginevièiaus inaugura-cija; 40-osios „Vingio“ ansambliometinës; Intensyvëja mokslinin-

kø veikla; Ástatymø privalo laiky-tis visi vadovai; Gimtoji kalba –valstybingumo poþymis; Dar dvimokslo premijos; Vilniaus merasA. Zuokas – VGTU Garbës na-rys; Ásteigtas Absolventø ir bièiu-liø klubas; Automobiliø keliømokslo laboratorijos akreditaci-ja; Kultûros premijos; Bièiuliaisusitiko „Hanner“ dangoraiþyje;Sveèiuose istorikas akademikasE. Gudavièius; Premijos vadovë-liø autoriams; „Aukso paukðtë“– „Vingiui”; Knyga apie akade-mikà A. Èyrà; VGTU darbo ap-þvalga; Profesorius R. Ginevi-èius iðrinktas VGTU rektoriumiantrai kadencijai ir LURK pre-zidentu; Paþangos kryptimi (vie-toj epilogo).

30GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

Menø gelmës

„Gabijos“ðventës ir kasdienybë

„Gabija“ - „Þiemos ðviesoje“(1,2 nuotr. Evaldo Kiaušo, 3 nuotr. Alekso Jauniaus)

Chorø koncerte-festivalyje „Skambëk, Daina“ KauneNuotr. - ið „Gabijos“ albumo

Menø gelmës

GEDIMINO


Naujieji gabijieèiai rudená vëlpapildë „Gabijos“ gretas. Sma-gûs ir iðradingi, dainingi ir muzi-kalûs – tokiø studentø vël sulau-kë VGTU choras „Gabija“. Vostik sudalyvavæ iðskirtinëje didþio-joje VGTU 50-meèio ðventëjeSiemens arenoje, kuri dar labiausuartino ir privertë didþiuotis sa-vo universitetu, naujieji gabijie-èiai privalëjo susipaþinti su senai-siais choristais tradicinëje stu-dentø ðventëje – cementuotëje.

Smagûs naujokai ið karto ási-jungë á choristø bûrá, bet kad vi-si vienas kità paþintø ne tik ið vei-do, uþkabinome ant kaklo kiek-vienam choristui po „rankytæ“ sujo vardu. Dabar visi gali kreiptisvardais. Ádomusis susipaþinimoþaidimas „Kileris“ susilaukë vi-sø choristø susidomëjimo, kurreikëjo pasitelkti viliojimo menà.Jo metu kiekvienas, iðsitraukæschoristo vardà, turëjo já pabu-èiuoti jam nesitikint ir taip rink-ti savo „aukas“. Viso vakaro ei-goje choristai buèiniais þudë vienikitus taip dar labiau susipaþinda-mi. Daugybë kitø þaidimø, sma-giø ðokiø ir mûsø áþymiøjø „Di-namikø“ (choristø susibûrusi an-tifolklorinë grupë) pasirodymaiiðjudino net paèius nedràsiausiuschoristus. Dþiaugësi ir seniejichoristai naujøjø nariø atneðtaispermainø vëjais bei iðradingumu,ir naujieji – galëdami pasisemtipatirties ir susirasti naujø drau-gø bûrá. Visi šoko, bendravo, da-linosi smagiais atsiminimais irdainomis.

Per „Parodyk, kà moki“ þai-dimà smagiausia buvo suþinoti,kad tarp naujokø yra turinèiøávairiausiø talentø: vienas grojapianinu dþiazà, kuria muzikà,„miksuoja“ ir fotografuoja, kitas

kuria eilës, dar kitas groja gitarair taip beveik kiekvienas galëjoparodyti, tai ko mes vieni apie ki-tus dar neþinojome. Taip, tai tik-rai neeiliniai studentai, pilni ener-gijos ir jaunatviškos iniciatyvos,o svarbiausia: visi jie myli muzi-kà. Daina juos jungia ir uþaugi-na gerais ir nuoðirdþiais þmonë-mis. Ðtai kokie tie gabijieèiai –visi ir kiekvienas...

CementuotëAgnë JANAVIÈIÛTË

„Gabija“koncertavoKauneAkvilë LUNGEVIÈIÛTËLina DIJOKAITË

Graþi penktadienio diena pa-prastai pranaðauja artëjantá ilgai

lauktà savaitgalá. Gabijieèiamsspalio 6-osios penktadienis jaunuo pietø pranaðavo vieðnagæ lai-kinojoje sostinëje – Kaune. Pir-moji išvyka po vasaros pertrau-kos koncertuoti uþ Vilniaus ribøsurinko gausø gabi jukø bûrá.Ypaè pakiliai nusiteikæ guþëjonaujokai – jiems tai pirmoji ke-lionë su „Gabija“. Aktyviausiaipirmokëliai ir vëluojanèiusdrausmino – nevalia gaišti bran-gaus laiko, kai tiek áspûdþiø priešakis laukia!

Kelionë á prieká, rodësi, buvorami. Visi „taupë“ balsus koncer-tui, netriukðmavo, uþtat ugnimiþaiþaruojanèios akelës iðdavë uþ-slëptà, tik ir laukianèià progos ið-siverþti aistrà dainuoti. Veterina-rijos akademijos, ðventusios sa-vo 70-àjá jubiliejø, choras „Ju-ventus“ kruopðèiai ruoðësi mû-sø sutikimui: pasitiko, palydëjo ásalæ, kur pasidëjome drabuþius,ir nuvedë á netoliese esanèià ka-

„Gabija“... Nuotr. - ið „Gabijos“ albumo

Menø gelmës

32GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

vinæ. Visus suþavëjo maþos kai-nos ir didelis maisto pasirinki-mas, tik vat tirpstant eilei jis taippat ištirpo... Nusidriekusios ga-bijieèiø eilës „iððlavë“ viskà, kasbuvo, o paskutinieji eilëje liku-sieji „apsiginklavo“ viso labo ar-bata ir tinginio ar bandelës kàsnábeliko „susimedþioti“ ið draugø.

Susiðildæ ir pamankðtinæ ko-jeles po kelionës autobusu, grá-þome á salæ parepetuoti prieð kon-certà ir perneðti daiktø á audito-rijà, skirtà persirengimui. Jei pir-mokams jau buvo tekæ girdëti,kaip gabijieèiai persirengia vosper kelias minutes, ðá kartà ir pa-tys turëjo progà pajausti „grei-tojo apsirengimo ypatumus“, pa-vedþiotiems po klaidþius veteri-narijos koridorius mes tik poraminuèiø tam ir teturëjome.

Dalyvaudami chorø koncer-te-festivalyje, skirtame Lietuvosveterinarijos akademijos 70-me-èiui „Skambëk, Daina“, galëjomejaustis pamaloninti, kadangi bu-vome vieninteliai koncerto sve-èiai ne ið Kauno. Be mûsø svei-kinti jubiliato atskubëjo choraiKTU „Jaunystë“ ir LÞÛU „Dai-na“, bei, þinoma, ðeimininkø cho-ras „Juventus“. Publika, nors irnegausi, taèiau ðilta ir nuoðirdþiaibesidþiaugianti renginiu, visuschorus sutiko audringai. Kaip ir

dera festivaliui,nebuvo apsieitair be jungtiniødainø. Èia visussuþavëjo M.Mi-kutavièiaus „Pa-sveikinkit vienikitus“, kurià di-rigavo mûsø cho-ro vadovë RasaViskantaitë. Kàchoristai baigædainuoti jautë,galëjo iðduoti tikplaèios ðypsenosveiduose, ðypse-nos, sveikinan-

èios þiûrovus ir vieni kitus. Ne-prailgo ir baigiamasis þodis beipadëkø áteikimas, po ko visø da-lyviø laukë vaiðës ir ðokiai.

Linksmybës vyko toje paèio-je kavinukëje, kur dienà gërëmekavà. Ten susirinko visi chorai,uþkandþiavo ir ðoko: susikabinærankutëmis, „traukinuku“... Bu-vo neapsieita ir be dainø, ir, þino-ma, be „paparaciø“.. Net keista,ið kur jø tiek ðiemet pridygo?Taip ir konkuravo blykstës uþkiekvieno kampo, lyg paskutiná-kart besimatytumëme ir tiesiogprivaloma bûtø vieniem kitusáamþinti! Juk netiesa - Kaunas neuþ devyniø jûrø mariø: greit ir vëlsugráðime, o gal greit ir patys sve-èiø sulauksime.

Iðlydëdamas draugiškasis „Ju-ventus“ choras buvo dosnus - ákelionæ ádëjo mums lauktuviø. Oir vairuotojas taip pat padarëstaigmenà - praveþë per Kaunosenamiestá, nutviekstà naktiniøðviesø. Kelyje namo maþai kasmiegojo, dauguma dalinosi áspû-dþiais, linksmai bendravo ir dai-navo. Iki pat Vilniaus nenurimoir fotoaparatø blykstës, kol pas-kutiniai po jaukius namus iðsi-barstæ choristai nepaliko „vieni-ðo“ autobuso laukti naujo dai-nuojanèiø keliautojø antplû-dþio...

KiekvienampospindulëláðviesosGiedrë SVEIKAUSKAITË

Gruodis – pats tamsiausiasmetø mënuo, pirmasis þiemosmënuo... Dienos trumpëja, o nak-tys eina ilgyn. Taip trûksta ðvie-sos ir ðilumos...

Taèiau tikrai ne visiems!Jau treèius metus ið eilës Vil-

niaus Gedimino technikos uni-versiteto akademinis choras„GABIJA“ (vadovë Rasa Vis-kantaitë) organizuoja ðventinákoncertà „Þiemos šviesa“. Ren-ginyje gruodþio tamsà kartu su„gabijieèiais“ sklaido ir jø drau-gai. Šiais metais koncerte daly-vavo: Sankt Peterburgo Lenso-veto kultûros namø jaunimo ka-merinis choras (vadovë LarisaJaruckaja) bei Mykolo Riome-rio universiteto mišrus choras(vadovë Loreta Levinskaitë).

Kaip ir kiekvienais metais,taip ir ðiais, mus, þiûrovus, atvy-kusius á ðventiná koncertà, pir-miausiai pasitiko maloni prieblan-da. Ðiltos, raminanèios þvakiøðvieselës sklido nuo palangiø,kurdamos jaukià atmosferà. Akátraukë ir dþiugino lietuviškaisubtilios, skoningos dekoracijos:raudonskruosèiai obuoliai, suka-binti ant raudonø juosteliø, ðir-delës formos riestainiai, perrištikaspinëliais, ðiaudinës eglaitësbei scenos virðuje pakabinta po-pierinë balta dekoracija, prime-nanti siuvinëtà, drobinæ moèiu-tës staltiesæ. Visà tai kûrë darbð-èios dainuojanèiø „gabijieèiø“

Menø gelmës

GEDIMINO


rankos. Pakvipo ðvente ir ar-tëjanèiom Kalëdom...

Šventiná koncertà pradëjosveèiai ið Sankt Peterburgo.Ðirdá dþiugino rusø liaudiesdainos ir jà virpino rusiški ro-mansai. Mykolo Riomeriouniversiteto mišraus choroatliekama „Tyli naktis“ primi-në jog ne uþ kalnø Kalëdos –pati graþiausia metø ir ðeimosðventë.

Paskutiniai á scenà uþlipovakaro ðeimininkai. VilniausGedimino technikos universi-teto akademinis choras „Ga-bija“, kartu su muzikantaisGintaru Eidukaièiu (bosinëgitara), Kæstuèiu Didvaliu(mušamieji), Modestu Bar-kausku (klavišiniai) atlikokompozitoriaus RaimundoMartinkëno choriná ciklà „Kà kal-bëjai...“. Tai buvo ðio kûriniopremjera. Ðiuolaikinë gitaros,muðamøjø bei klaviðiniø muzi-ka nuostabiai derëjo su choro at-liekamomis liaudies dainomis,chorinio ciklo tarpuose savo ei-les skaitë Tomas Taškauskas.

Koncerte „Þiemos ðviesa“ bu-vo ir siurprizø! Raimundo Mar-tinkëno dainà “Palaimingas lie-tus” choras “Gabi ja” atlikoakompanuojant paèiam kompo-zitoriui.

Vëliau á scenà uþlipo jungti-nis sveèiø ir ðeimininkø choras.Dainos suskambëjo nauja jëga.Jautësi jog visiems smagu ir geradainuoti vienoje scenoje kartu.Koncerto pabaigoje suskambo„Gaudeamus“ akordai, kviesda-mi prie didelio bendro choro pri-sijungti ir mus þiûrovus, bei pri-mindami, jog ðiø metø „Þiemosšviesa“ taip pat skirta ir pen-kiasdešimtmetá ðvenèianèiam Vil-niaus Gedimino technikos uni-versitetui.

Pasibaigus renginiui daly-viams buvo áteiktos atminimo do-vanëlës: „Þiemos ðviesà“ simbo-lizuojanèios deganèios þvakutësbei diplomai..

Mes, þiûrovai, koncerto me-tu taip pat gavom dovanø –puokðtæ chorø atliekamø lietuviøbei uþsienio autoriø kûriniø. Iðtiesø bent vienà gruodþio vakaràtapo ðviesiau! Kiekvienas á na-mus gráþome su spindulëliu „Þie-mos ðviesos“ ir Kalëdø laukti ta-po smagiau!

��

Traukinys Vilnius – Maskva.Plackartas. Arbata, kvepiantigeleþinkelio bëgiais. Pasienieèiøðypsenos, pamaèius mûsø deko-raci jø ryðulius. Deklaraci jos.Tamsa uþ lango. Gudagojus,Minskas, Smolenskas ir pagaliauMaskva – šlapdriba, minios þmo-niø, „Belaruskij vogzal“, ðvytin-

èios, mus sutikusiø studenèiøðypsenos... Skubame, jau uþ ke-liø valandø prasidës 3-ojo tarp-tautinio studentø festivalio atida-rymas.

Pirmà kartà ðis festivalis bu-vo surengtas 1990 m. MaskvosM.Lomonosovo ValstybiniameUniversitete. Vëliau, 1992 m.,

buvo surengtas antras festivalis,bet po Sovietø Sàjungos griûtiesRusijoje atëjo sunkûs laikai ir ða-liai brendant ið totalios krizës,studentø teatrai maþai kam rû-pëjo. Taigi ðá, treèià, festivalá pa-vyko surengti tik po 14 metø!Festivalis sutapo su universiteto250-meèiu ir tapo tikrai puikiu

„Palëpë“ MaskvojeRasa KRIÐÈIÛNAITË–KESMINIENË

Apdovanoti chorø vadovai bei muzikantai

Menø gelmës

34GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

kultûriniu akcentu jubiliejinëjeprogramoje.

Á treèiàjá tarptautiná universi-tetø teatrø festivalá buvo pakvies-ti buvusiø Sovietø Sàjungos res-publikø studentiðki kolektyvai iðLatvijos, Lietuvos, Estijos, Bal-tarusijos, taipogi ið paèiø ávairiau-siø Rusijos regionø – Sankt Pe-terburgo, Permës, Èeliabinsko,Kaliningrado, Voroneþo. Visà sa-vaitæ studentiðki teatrai vaidinosavo spektaklius puikiose pro-fesionaliose teatrinëse aikðtelëse:Maskvos teatro veikëjø sàjungosscenoje, Mënulio teatre („TeatrLuny“), Armeno Dþigarchanja-no teatre ir Maskvos Valstybiniouniversiteto teatro salëje. Festi-valio metu studentai galëjo pasi-semti aktorinio meistriðkumogarsaus anglø reþisieriaus TobiGough kûrybinëse dirbtuvëse.Festivalio organizatoriai surengëlabai áspûdingà ekskursijà poMaskvà, supaþindino su ðiomiesto istorine praeitimi, paro-dë ir stipriai pasikeitusias mies-to dalis, kur gausu ðiuolaikiðkos,modernios statybos pavyzdþiø.

VGTU teatras „Palëpë“ buvopakviestas suvaidinti spektaklá„Kostiumas“ pagal R. Breadbu-ry apsakymà. Ðá spektaklá iðsirin-ko patys maskvieèiai, vieðëjæ pasmus Vilniuje tarptautiniame uni-versitetø teatrø forume 2003 m.Vaidinome kultinio rusø-armënøaktoriaus Armeno Dþigarchan-jano teatre. Ðio teatro scena pui-kiai tiko mûsø spektakliui, vai-dinti buvo malonu, þiûrovai pui-kiai mus priëmë.

Festivalyje pristatyti spektak-liai iðsiskyrë profesionalia vaidy-ba, reþisûra, bepigu, kai rusø te-atras turi tokias senas tradicijas,puikià aktorinæ mokyklà, o Ru-sijoje tokia gausa ávairaus þanroteatrø, taigi studentiðki teatrai tu-ri ið ko mokytis. Vien aplankiuskeletà teatrø Maskvoje (senajàJurijaus Liubimovo „Tagankà“,

Vachtangovo teatrà Ar-bate), buvome suþavëtipuikiais spektakliais,pamatëme, kokios sau-sakimðos teatrø salës iruþraðas „bilietø nëra“ –áprastas ir nieko neste-binantis.

Festivalyje puikiaipasirodë ðeimininkai -Maskvos M. Lomono-sovo Valstybinio uni-versiteto teatras studija„Most“ su spektakliu„Smuikininko sëkmë“.Spektaklis sudëtingas,gvildenantis þmogausbûties problemas, sielosprigimtá, teatralus ir ið-siskiriantis ypaè profe-sionalia vaidyba. Estøteatras ið Tartu universiteto su-vaidino D. Charmso „ElizavetaBam“ , latviai – A. Strinbergo„Freken Julijà“, teatras ið Per-mës – S. Mroþeko „Emigrantus“,teatras studija „Maneken“ ið Èe-liabinsko – Kalifornijos duðà“,teatras „Juventa“ ið Sankt Peter-burgo – „Tikros laisvës dienà“pagal D.Charmsà ir Puðkinà, bal-tarusiø teatras „Na balkone“ –I. Þamiako „Moku uþ viskà“,

Kaliningrado studentø teatras„Tretij etaþ“ – V. Odojevskiopjesæ „Kaip pavojinga mergai-tëms vaikðèioti Nevos pros-pektu“, teatras ið Vladimiro pa-rodë muzikinæ fantazijà „Vyrasir Moteris“ ir festivalio progra-mà pabaigoje pamatëme mu-zikiná spektaklá „Að su ja susi-paþinsiu“ pagal A. Puðkino tra-gedijà „Akmeninis sveèias“ –tai vël festivalio ðeimininkø, te-atro „Most“ kûrinys.

Festivalio uþdarymo iðkil-miø metu visi studentiðki teat-rai gavo puikias dovanas – di-

dþiules teatrinio grimo dëþes. Taibuvo mums visiems tarsi þenklas,kad turime tæsti savo darbà, kadesame reikalingi, kad studentið-kas teatras yra ádomus ne tiktiems, kurie já kuria. Parsiveþë-me toje dëþëje ne tik puikaus ko-kybiðko teatrinio grimo, bet irneákainojamos patirties, kurià ga-li gauti tik pabendravæs su kitais,tà patá darbà dirbanèiais þmonë-mis.

Paskutiniai grimo ðtrichai prieð spektaklá

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Aldona Bruzgelionienë gimë1947 m. sausio 17 d. Ukmergësrajone, Varþgaliø kaime. TëvaiOna ir Petras Varþgaliai – darbð-tûs kaimo þmonës. Ðeimoje au-go su vyresniu broliu Jonu. Bai-gusi Ukmergës vidurinæ mokyk-là, ástojo á Vilniaus valstybiná pe-dagoginá institutà studijuoti an-glø kalbos. Baigusi institutà bu-vo paskirta dirbti anglø kalbosmokytoja Këdainiø rajono Ðëtosvidurinëje mokykloje. Tai buvopuikûs jaunystës metai, pilni po-lëkio ir dideliø siekiø. Uþteko lai-ko ir pamokoms, ir iðkyloms sumokiniais, ir ðokiø bûreliui, irdainai, ir mokyklos spektak-

Vaiva LAUKAITIENËIntelektinës nuosavybës grupësvedëja

Þmogiðkosios brandos pjûtis

...Visà laikà stebëtis buvimo ste-

buklais ir tyliai

Ið raukðliø pasijuokt ir ið savo

praeinanèio laiko,

Kuris atima viskà, bet vël kupi-

nai sugràþina,

Kai nuðvieèia akis skaidria

paþinimo šviesa.

Visà laikà þinot: uþ svaiginantá

þemës artumà

Ir artumà þmogaus nëra nieko

vertesnio po saule

Ir graþesnio nëra uþ tà amþinà

sielos troðkimà –

Visà laikà mylët...

Dalia Saukaitytë

��

Bevaikðèiojant po Maskvà

Nuotr. - ið „Palëpës“ albumo

Kolegø jubiliejai

36GEDIMINO

UNIVERSITETAS2006/6

liams. 1972 metais sukûrë ðeimàir gráþo á savo svajoniø miestà Vil-niø.

Vilniaus geleþinkeliø trans-porto technikume dëstë angløkalbà bûsimiesiems geleþinkelie-èiams, kuriø dauguma buvo ru-sakalbiai. Gimë sûnus Audrius.1977 metais pradëjo dirbti Vil-niaus inþinerinio statybos insti-tuto Mokymo skyriuje. Darbasbuvo savotiškai naujas, taip va-dinamas „su popieriais“. Buvoatsakinga uþ studijø tvarkarað-èius. Taèiau kartu prasidëjo ne-paprastai ádomus dëstytojos dar-bas Uþsienio kalbø katedroje.Pradþioje buvo labai sunku, nestekdavo be galo daug ruoðtis, ási-savinti naujà þodynà, terminus.Taèiau bendravimas su studentaisteikë didþiulá moraliná stimulà beidvasiná pasitenkinimà. TuometUþsienio kalbø katedroje dirbopuikûs dëstytojai, kurie gerano-riðkai dalijosi savo þiniomis, pa-tirtimi bei erudicija. Tai buvo sa-votiðkas kelias á naujà þiniø pa-saulá. Taèiau tai baigësi staiga irnetikëtai. Tiesiog tapo visiškainepakeliama eiti á auditorijà irtarp daugybës þvitriø jaunatvið-kø akiø nesàmoningai ieðkoti,bet nerasti tø, vieninteliø...

Liko administracinis darbasDoktorantûros ir habilitacijosskyriuje. Atrodytø, sausas ir ru-tininis. Betgi þmogiðkos ðilumosreikia visur. Beveik kiekvienas vi-duriniosios universiteto moksli-ninkø kartos atstovas gali papa-sakoti, kaip Aldona padëjo, pa-dràsino, kai reikëjo ginti diser-tacijà ar gauti mokslo vardà,atidþiai tvarkant ðûsnis popieriøderinti ávairias formaliàsias pro-cedûras, iðsisukti ið kebliø situa-cijø.

Aldona – visø doktorantø glo-bëja ir paguoda, sakyèiau, savo-tiðka doktorantø Motina Teresë...Ramybë, ðiluma, ávairiø gyveni-

miðkø aspektø supratimas, o kar-tu tvirtas, dalykiškas, bet neáþei-dþiantis reiklumas. Visa tai vai-nikuoja aukštas profesionalu-mas.

Ðtai kà apie Aldonà ir Aldo-nai sako draugai ir bendradarbiai:

Vytautas Plakys (Studijø direk-cijos direktorius, anuometinioMokymo skyriaus vedëjas): „Taipgreitai bëga laikas, vël Tu stovi gy-venimo stotelëje, kuri þymi Tavogyvenimo brandà, Tavo dþiaugs-mà ir skausmà. Kartu daug metødirbame universitete, teko paben-drauti ir neformalioje aplinkoje.Visada prisimenu Tave kaip la-bai korektiðkà, pareigingà ir nuo-ðirdþià darbuotojà. Prisimenu irtas dienas, kai su didele motiniškameile rûpinaisi savo sûnumi,dþiaugeisi jo brandos atestatu irbûsimomis studijomis. Deja... BetTu didvyriðkai atlaikei likimosmûgá...“

Doc. Gintautas Vasionis (bu-væs Doktorantûros ir habilitacijosskyriaus vedëjas): „ Su p. Aldo-na man buvo labai malonu dirb-ti DH skyriuje, nes ji turëjo dau-giametæ ðios srities darbo patirtáir visuomet laiku bei kruopðèiaiatlikdavo visus darbus. Aldonadaug prisidëjo prie naujø dokto-rantûros nuostatø kûrimo. Uþ kû-rybingà bendradarbiavimà ir ma-lonià darbo atmosferà esu labaidëkingas.“

Milda Mironaitë (Lietuvoskaro akademijos lektorë, buvusiMokymo skyriaus darbuotoja):„Kas pirmiausiai ateina á galvà,pagalvojus apie Aldonà? Tai su-pratingumas, gerumas ir rami ði-luma. Ir tyli iðtvermë, kurios kiek-vienas turëtume ið jos pasimoky-ti. Joje yra bene visos geriausiosþmogaus savybës, o kas tos blo-gosios, ji, atrodo, net neþino. Neipati turi, nei kituose mato. Tokiøþmoniø reta. Tikrø ir dorø. Gera,kai jie tavo draugai.“

Asta Radzevièienë (Uþsienioryðiø direkcijos direktorë): „Mû-sø ryðys labai ðiltas ir labai as-meniðkas, toks, kurio jokiaisepitetais kitiems neapibûdinsi irnepaaiðkinsi. Man Aldona visa-da padorumo ir diskretiškumoetalonas ir tas þmogus, kuris tam-pa tvirta atrama, kai uþpuola rû-pesèiai, darbai ir, atrodo, nebe-gali sustoti... Tada uþtenka trum-po pokalbio, supratingo þvilgsnio ir viskas atsistoja á savo vie-tas. Tai labai branginu.“

Dalë Bulaðienë (sekretoriatovedëja): „Aldona - be galo sàþi-ningas, pareigingas, turintis giløatsakomybës jausmà ir tvirtasmoralines nuostatas þmogus.Þmogus, kuriuo galima besàlygið-kai pasikliauti ir pasitikëti visaisgyvenimo atvejais. Tuo paèiu, tailabai jautri, be galo paþeidþiamaasmenybë, nors ið iðorës to nieka-da neparodanti. Linkiu ir toliautokios stiprybës ir te visada Tavenuo gyvenimo vëtrø saugo baltas-parnis dangaus angelas.“

Miestø statybos katedros dok-

torantai (esami ir buvæ): „Dëko-jame Aldonai Bruzgelionienei uþðilumà, suteiktà mums - dar tikpradedantiems mokslinæ karjerà.Mes dëkingi uþ ðypsenà, rodanèiàmums, dar nepatyrusiam jauni-mui, kelià klaidþiais „universite-to raðtø“ keliais. Èia kiekvienas,besikreipiantis pagalbos, visadaišgirstamas ir palydimas vertin-gais patarimais.“

Prie visø ðiø nuoðirdþiø þo-dþiø vargu ar kà dar bepridursi.

Belieka palinkëti jubilia-

tei visokeriopos sëkmës, svei-

katos, ramybës ir ilgiausiø

metø!

Te neišsenka Tavo širdies

šiluma, te neiðdþiûsta amþi-

noji gerumo versmë!

gedimino - vgtu.lt 6.pdf · steponavièius, seimo narys ri-mantas dagys, vilniaus miesto ir...

Documents