lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarybos...
TRANSCRIPT
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMUO
MAŽINANT SKURDĄ IR PAJAMŲ
NELYGYBĘ
prof. Boguslavas GRUŽEVSKIS
Lietuvos Ministro Pirmininko patarėjas
2017, Druskininkai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
TARYBOS POSĖDIS
TURINYS
1. Nelygybės pokyčiai pasaulio
šalyse ir Lietuvoje;
2. Nepakankamas perskirstymas ir
jo įtaka skurdo paplitimui;
3. Problemų sprendimo keliai;
4. Profesinių sąjungų vaidmuo ir
galimybės.
ĮŽANGA
1) Skurdas yra nelygybės pasekmė;
2) ... „visuotinės gerovės pažadas
ne tik, kad buvo sulaužytas, bet ir
atšauktas“ (prof. Z. Bauman)
Pajamų nelygybė auga daugumoje
pasaulių šalių
"Little change" in inequality refers to changes of less than 1.5 percentage points
Data year for 2013 (or latest year): see Figure 1.1. These values differ slightly from those in figure 1.1 for some countries
as they have been adjusted to be comparable with 1985
Source: OECD Income Distribution Database (IDD) www.oecd.org/social/income-distribution-database.htm.
0,15
0,20
0,25
0,30
0,35
0,40
0,45
0,50
1985 2013 or latestIncrease Little change Decrease
Metinio darbo užmokesčio pokyčiai,
pagal DU grupes, USA, 1979–2014
28,524 33,277 33,077 32,851 33,297
269,102
689,373
581,738
639,514
671,061
0
100
200
300
400
500
600
700
800
1979 2007 2009 2013 2014
Bottom 90% Upper 1%
Source: Economic Policy Institute analysis of Kopczuk, Saez and Song (2010) and Social Security Administration wage
statistics, November 2015
http://inequality.org/income-inequality/
Pajamų perskirstymas 1 proc.
turtingiausių JAV gyventojų
BVP vienam gyventojui dinamika
pasaulio šalyse (USD/capita), 1970-2016
Disponuojamų pajamų diferenciacija
(Gini koeficientas) 2015 m. ES šalyse
31,0
24,5 25,0 25,2 25,226,2
23,7
26,727,4 27,2
28,1 28,2 28,529,2
30,629,8 30,1 30,6
32,4 32,4
34,2 34,0 34,6
37,4
33,6
37,937,0
35,4 34,8
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
Source: Statistics Lithuania 2016; Eurostat 2016
Nepakankamas
perskirstymas -
pagrindinės augančios
pajamų nelygybės
priežastys
Source: EPI analysis of unpublished Total Economy Productivity data from Bureau of Labor Statistics (BLS) Labor Productivity
and Costs program, wage data from the BLS Current Employment Statistics, BLS Employment Cost Trends, BLS Consumer
Price Index, and Bureau of Economic Analysis National Income and Product Accounts
Updated from Figure A in Raising America’s Pay: Why It’s Our Central Economic Policy Challenge, by Josh Bivens, Elise Gould,
Lawrence Mishel, and Heidi Shierholz, Economic Policy Institute, 2014.
108,86%
243,13%
0%
50%
100%
150%
200%
250%
300%1948
1958
1960
1962
1964
1966
1968
1970
1972
1974
1976
1978
1980
1982
1984
1986
1988
1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
2012
Darbuotojai pagamina daugiau, tačiau pasisavina mažiau:Produktyvumo ir vidutinio darbuotojų pajamų ryšio dinamika JAV, 1948–2013
Hourly compensation Productivity
Produktyvumo ir realaus darbo užmokesčio
pokyčiai 2008-2014 (%)
-10
-5
0
5
10
15
20
25
PL LV LT EE EU-28 DK UK DE
Produktyvumo pokyčiai Realaus darbo užmokesčio pokyčiai
Šaltinis: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI.
Vidutinis darbo užmokestis (neto) ES2015 (EUR)
3149
2551
2307
2300
2253
2180
2158
2155
2129
2124
2091
2033
1734
1574
1092
1021
1004
1001
832
765
735
705
704
643
601
544
417
356
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500
Luxembourg
Sweden
Denmark
Finland
United Kingdom
France
Netherlands
Germany
Ireland
Austria
Belgium
Italy
Spain
Cyprus
Slovenia
Malta
Greece
Portugal
Estonia
Czech Republic
Croatia
Poland
Slovakia
Hungary
Latvia
Lithuania
Romania
Bulgaria (568 EUR)
BVP vienam žmogui, ES, 2016 (EU-28 = 100%)267
177
128
126
125
123
124
118
109
108
105
96
92
95
88
83
81
77
77
75
74
69
67
67
65
59
59
48
0 50 100 150 200 250 300
Luxembourg
Ireland
Netherlands
Austria
Denmark
Germany
Sweden
Belgium
Finland
United Kingdom
France
Italy
Spain
Malta
Czech Republic
Slovenia
Cyprus
Portugal
Slovakia
Lithuania
Estonia
Poland
Greece
Hungary
Latvia
Croatia
Romania
Bulgaria
Nepakankamas
perskirstymas -
žemų pajamų
pagrindas
Dėl žemų pajamų priežasčių
1. Žemas darbo našumas;
2. Neefektyvus ekonomikos valdymas;
3. Žemas išsilavinimas;
4. Ekonomikos ciklų svyravimai;
5. Technologinis atsilikimas;
6. Aukšti mokesčiai;
7. Nelanksti darbo rinka, darbo santykiai;
8. Tinginiai;
9. Tinginiai;
10. ...
Socialinės destrukcijos ciklas
Nepakankamas
perskirstymasŽemos
pajamos
Žemos
pajamos
Skurdas
Socialinė atskirtis
Socialinė
destrukcija
SkurdasSocialinė atskirtis
Būtiniausios išlaidos padidėjus pajamoms
(proc.; N = 1054)
45
35
35
24
16
12
11
9
7
8
0,1
38
43
40
24
19
18
16
12
6
5
43
34
41
26
15
10
10
8
6
9
0,3
71
29
2
20
13
6
5
3
7
11
38
32
39
24
15
12
11
10
8
7
Daugiau lėšų skirtų sveikatos …
Remontuotų būstą, namą
Daugiau lėšų skirtų vaikų mokslams
Grąžintų skolas
Nupirktų buitinės technikos
Išvažiuotų su šeima atostogų
Daugiau lėšų skirtų laisvalaikiui
Sutaisytų / nupirktų automobilį
Nueitų su šeima sočiai pavalgyti
Kita
N / N
*Galimi keli atsakymai;
suma viršija 100%
Visi
respondentaiDirbantieji Bedarbiai
Gaunantieji
senatvės
pensiją
Kiti ekonomišai
neaktyvūs
žmonės
Šaltinis: 2014 m. kiekybinis socialinės paramos gavėjų tyrimas. LSTC
Socialinės destrukcijos prevencija
1) Siekiant pažaboti socialinės
destrukcijos apraiškas, pasaulio
šalyse plėtojamos socialinės
politikos, o ypač socialinės apsaugos
ir paramos priemonės;
2) Nuolat auga jų įvairovė ir
finansinės išlaidos.
Socialinės apsaugos programų paplitimas pasaulio šalyse
1900-2005 metais (programas turinčių šalių procentas)
Sources: Based on SSA and ISSA, 2012; SSA and ISSA, 2013a; SSA and ISSA, 2013b; SSA and ISSA, 2014; ILO NATLEX database.
Link: http://www.social-protection.org/gimi/gess/RessourceDownload.action?ressource.ressourceId=36924
Valstybės išlaidos socialinei apsaugai pasaulio regionuose (% nuo BVP)
2,73,7
5,4 5,1
3,4 3,5
5,3 5,34,9
6,6
8,8 8,7
20,9
23,3
27,226,7
12,8
14,6
19,7
17,6
8
10,2
13,6 13,214
14,7
19,2 19,4
5,86,5
8,8 8,6
0
5
10
15
20
25
30
1990 2000 2009 2010–11
Africa Asia and the Pacific Middle East
Western Europe Central and Eastern Europe Latin America and the Caribbean
North America World
Šaltinis: TDO ataskaita 2014/2015.
Socialinės apsaugos priemonių
nepakankamumas (1)
Atlikti tyrimai (Lewis 1968; Niskanen 1996;
Hill, Gaines 2007, Spannagel 2013) parodė,
kad ekonomikos (pajamų ir pelno
perskirstymo) srityje besiformuojanti
nelygybė išsivysčiusiose šalyse labiausiai
skatina skurdo ir socialinės atskirties
formavimą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje
perauga į skurdo kultūros fenomeną bei
NEET jaunimo paplitimą.
Socialinės apsaugos priemonių
nepakankamumas (2)
Ilgesnį laiką (10-20 metų) išgyvenama pajamų
ir gerovės nelygybė keičia žmogaus vertybes ir
nuostatas savo ir visuomenės atžvilgiu,
pradeda dominuoti apatijos ir nihilizmo
elementai, kurie yra socialinės destrukcijos
požymiais (beždžionių tyrimai);
Tokioje situacijoje šiuo metu įgyvendinamos
socialinės apsaugos priemonės yra mažai
veiksmingos, o ilgalaikėje perspektyvoje jos
veda prie institucinės priklausomybės. .
Žemas pajamas turinčių
gyventojų elgesio ciklas
Užburtas ratas
Institucinė
priklausomybė
Institucinė priklausomybė ir
skurdo kultūros formavimas,
visuomenės gamybinio
potencialo sumažėjimas
Ilgalaikė pajamų ir gerovės
nelygybė, savęs kaip
pažeminto žmogaus
suvokimas
Nepasitikėjimas savo
jėgomis, savivertės
praradimas
Ekonominių ambicijų sumažėjimas,
užimtumo nestabilumas, vertybinių
nuostatų kaita
Pajamų sumažėjimas,
auganti priklausomybė
nuo socialinės paramos,
pasyvių nuostatų
dominavimas
Siekiant mažinti skurdą ir
socialinę atskirtį (1)
Būtina žymiai efektyviau naudoti
pajamas ir turtą kaip visuomenės
raidą formuojančią jėgą, kuri
šiandien dėl augančios gerovės
nelygybės vis labiau atlieka
socialinės destrukcijos funkciją.
Siekiant mažinti skurdą ir
socialinę atskirtį (2)
1) Pirmiausia reikia ekonominėmis
priemonėmis kryptingai mažinti
pajamų nelygybę (tarp šalių bei
šalių viduje). Būtinos tarptautinės
iniciatyvos, tačiau ir nacionalinio
lygio sprendimai gali būti iki tam
tikro laipsnio veiksmingos.
Siekiant mažinti skurdą ir
socialinę atskirtį (3)
2) Nacionaliniame lygmenyje būtina didinti
socialinės apsaugos ir švietimo politikos
sinergiją, didinant švietimo politikos
vaidmenį socialinės atskirties mažinimo
srityje. Šiam tikslui švietimas turi ne tiek
akcentuoti žinių bei kompetencijų įsigijimą,
kiek prosocialinio aktyvumo motyvacijos
formavimą per asmens pilnavertės
savirealizacijos atskleidimą.
Profesinių sąjungų
vaidmuo
Narystės profesinėje sąjungoje ir aukščiausių pajamų
darbuotojų (top 10%) pasisavinamų pajamų dalies
dinamika JAV, 1917–2012 metais
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
191
7192
0192
3192
6192
9193
2193
5193
8194
1194
4194
7195
0195
3195
6195
9196
2196
5196
8197
1197
4197
7198
0198
3198
6198
9199
2199
5199
8200
1200
4200
7201
0
Union membership
Share of income going to the top 10 percent
Source: Data on union density follow the composite series found in Historical Statistics of the United States, updated to 2012
from unionstats.com. Income inequality (share of income to top 10%) from Piketty and Saez, “Income Inequality in the
United States, 1913-1998, Quarterly Journal of Economics, 118(1), 2003, 1–39. Updated and downloadable data, for this
series and other countries, are available at The World's Top Income Database. Updated September 2013. "
Profesinių sąjungų vaidmuo (1)
1) Didina pelno paskirstymo
tolygumą;
2) Mažina pajamų nelygybę;
3) Didina darbo santykių socialinį
jautrumą;
4) Didina darbuotojų pasitenkinimą
darbo sferoje (šalies darbo rinkos
patrauklumą).
Profesinių sąjungų vaidmuo (2)
5) Mažina neskaidrių veiksmų
įmonės lygmenyje galimybes;
6) Mažina darbdavio pasisavinamą
pelno dalį;
7) Didina darbo išteklių
panaudojimo efektyvumą.
Pagrindinė darbuotojų įtraukimo į
įmonės valdymą problema
ĮMONĖS PAJAMŲ PASKIRSTYMO TARP
DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ
PROBLEMA
a) DAUGIAU PASISAVINTI (be darbuotojų)
b) DAUGIAU UŽDIRBTI (su darbuotojais).
Veiklos galimybės Lietuvoje
1) Kolektyvinių sutarčių
pasirašymo iniciavimas visuose
lygmenyse;
2) Narystės PS patrauklumo
didinimas (raudonų vokų akcija
rizikingoms profesijoms);
3) Darbuotojų dalyvavimo pelne
formų plėtra ir skatinimas
(informacija, mokymai).
Veiklos galimybės Lietuvoje
4) Socialinės akcijos „Pakalbėk su
darbdaviu apie Tavo atlyginimą“;
5) Sąjūdis prieš korupciją ir
neefektyvų valstybės valdymą
(sisteminis informacijos apie nusižengimus
kaupimas ir viešinimas – LABAI SVARBU)
6) Labiausiai patrauklių ir
nepatrauklių darbdavių konkurso
organizavimas.
Judėti nuo konfrontacijos
link bendradarbiavimo
galima tik
ryžtingų veiksmų pagalba!