e-leidinys nr - mruni.eu · leidinio partneris nr.7 geguŽĖ 2013 e-leidinys turinys sveiki,...

LEIDINIO PARTNERIS

Nr.7GEGUŽĖ 2 0 1 3

E - L E I D I N Y S

T U R I N Y S

Sveiki,

1950.05.09 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pirmasis viešai išdėstė mintis, kuriomis remiantis buvo su-kurta Europos Sąjunga. Gegužės 9-oji buvo paskelbta Europos diena. Lietuvai šie metai ES ypatingi – liko mėnuo iki pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios, todėl aptarsime ES institucijų funkcijas, pirmin-inkavimo Tarybai užduotis, be abejo, kartu nepamiršdami sąsajos su muitine.

Žinios yra organizacijų darbo pagrindas ir planuojantiems studijuoti dabar pats metas pasirinkti norimą sritį. Mykolo Romerio uni-versitetas vienintelis Lietuvoje siūlo verslui skirtas muitinės srities studijų programas ir kviečia studijuoti Teisę ir muitinės veiklą (bakalauras) bei Muitinės operacijų valdymą (magistras).

Kituose straipsniuose aptariame: atsakomybę pildant CMR važtaraštį; situaciją, kai padėklai neatitinka ženklinimo reikalavimų; Modernizuotame muitinės kodekse įtvirtintą vieno langelio principą. Rubrikoje ES ir pasaulio aktualijos skaitykite apie tai, kad Komisija išleido gaires prekių rinkinių klasifikavimui ir džiaugiasi sėkminga ES eksportuotojų interesų gynyba, o Taryba įvedė antidempingo muitą virtuvės reik-menims iš Kinijos.

Malonaus ir naudingo skaitymo, gražios va-saros pradžios!

Leidėjų vardu,Enrika Mažeikienė

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

Šiuo numeriu atsis-veikiname ilgesniam laikui - vėl susitik-sime liepą. Kodėl birželį „Muitų teisė praktikams“ nebus leidžiamas? Nes dalis leidėjų komandos išvyksta tyrinėti kai kurių tarptautinių aspektų į tolimus saulėtus, šiltus kraštus...

Kitos šalys: muitinių veikla,

aktualios publikacijos

Teisės aktų pakeitimai,

teismų praktika

Žinios praktiniam taikymui,

veiklos rizikų valdymui

Muitinės srities temos,

specialistų komentarai

„MUITŲ TEISĖ PRAKTIKAMS”

TEMOS

VERSLO IR MUITINĖS BENDRADARBIAVIMAS

Teisės aktų pakeitimų apžvalga

ES ir pasaulio aktualijos

Mykolo Romerio universitetas kviečia įgyti plataus profilio tarp-

tautinės prekybos specializaciją

Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija ir jos

taikymas

Netinkamas palečių ženklinimas – kliūtis prekių įvežimui

„Vieno langelio“ sistema muitinėje

Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai

ES institucijos ir jų funkcijos

2 psl.

3 - 4 psl.

4 - 5 psl.

5 - 7 psl.

7 - 9 psl.

9 -11 psl.

11-12 psl.

13 - 14 psl.

Nr. 7

2 psl. © UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

TEISĖS AKTŲ PAKEITIMŲ APŽVALGA

2013 m. balandžio mėn. teisės aktų pasikeitimų apžvalga

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai

2013.04.15 įsakymu Nr. 1B-246 pakeista ir naujai išdėstyta 2011.07.08 įsakymo Nr. 1B-391 „Dėl muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklių, muitinės tarpininko registravimo liudijimo formos ir muitinės tarpininkų atstovų įtraukimo (išbraukimo) į muitinės tarpininko atstovų sąrašą ir muitinės tarpininkų bei jų atstovų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punkto antroji pastraipa: „Galiojantys muitinės tarpininkų atstovų pažymėjimai, nustatyti Taisyklių priede, turi būti pakeisti iki 2013 m. liepos 1 d., pateikus prašymą Muitinės mokymo centrui.“

2013.04.26 Įsakymu Nr. 1B-283 patvirtintas „Asmens atitikimo reikalavimams gauti ilgalaikį leidimą taikyti supaprastintas procedūras, forminamas asmens pageidaujamoje vietoje, kontrolinis klausimynas“

Nustatyta, kad asmenų, pageidaujančių gauti ilgalaikį leidimą taikyti supaprastintas procedūras, įforminamas asmens pageidaujamoje vietoje, atitikimo reikalavimams patikrinimai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka naudojant patvirtintą kontrolinį klausimyną. Dalis kontrolinio klausimyno naudojama, kai reikalavimus galima vertinti remiantis ankstesnio audito (patikrinimo) išvadomis. Kontrolinis klausimynas gali būti nenaudojamas, kai patikrinimo tikslas yra detaliai patikrinti konkretų klausimą iš klausimyno. Už kontroliniame klausimyne nenurodytų reikalavimų pažeidimus tikrinamam asmeniui netaikomos poveikio priemonės, jeigu teisės aktuose numatytos tokios galimybės. Dėl kontroliniame klausimyne

nenurodytų reikalavimų pažeidimų, kuriuos asmuo turi per tam tikrą laikotarpį pašalinti, gali būti surašomi nurodymai, įpareigojimai. Įsakymas galioja nuo 2013.05.12

2013.04.26 Įsakymu Nr. 1B-286 papildytas 2009.11.16 Įsakymas Nr. 1B-646 „Dėl prekių gabenimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos laisvųjų teritorijų, tarp atskirų zonos laisvųjų teritorijų bei uosto komplekse, netaikant Bendrijos tranzito procedūros, priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Taikant taisykles prekės gabenamos pagal 2.3 p. su „kitu dokumentu, naudojamu kaip bendroji deklaracija laikinajam saugojimui“. Šis punktas papildytas 2.3.2 papunkčiu „kuriuo laikoma VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinės sistemos (KIPIS) priemonėmis gauto muitinės leidimo gabenti laikinai saugomas prekes spausdintinė kopija, jeigu atitinkamos bendrosios deklaracijos laikinajam saugojimui duomenys buvo pateikti KIPIS priemonėmis, o prekės gabenamos uosto komplekse iš vienos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į kitą tam pačiam uosto komplekso naudotojui priklausančią muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną“. Įsakymas įsigalioja 2013.07.01

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas

2013.04.17 įsakymu Nr. A1-138 patvirtintas „Prekių saugojimo ir muitinio tikrinimo vietos pripažinimo tinkama augalams, augaliniams produktams ir kitiems susijusiems objektams laikyti tvarkos aprašas“. Aprašas nustato prekių saugojimo ir muitinio tikrinimo vietos minimalius reikalavimus, vietos vertinimo ir pripažinimo tinkama tvarką, saugojimo ir tikrinimo vietos pažymėjimo formą, jo išdavimo tvarką ir panaikinimo pagrindus. Įsakymas galioja nuo 2013.04.28

Nr. 7


Nukelta į 4 psl.

ES IR PASAULIO AKTUALIJOS

Europos Sąjungos Taryba: nustatytas antidempingo muitas virtuvės reikmenims iš Kinijos. Europos Komisija: sėkminga ES eksportuotojų interesų gynyba; gairės prekių rinkinių klasifikavimui.

2013.05.13

Antidempingo muitas keraminiams virtuvės reikmenims iš Kinijos

2013.05.13 Taryba priėmė įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013, kuriuo galutinai įvestas antidempingo muitas keraminiams virtuvės reikmenims iš Kinijos. Išimtis taikoma tik keraminiams peiliams, peilių galąstuvams, prieskonių malūnėliams ir dar keletui prekių. Visiems gamintojams, atskirai neįvardintiems nutarime, įsigalioja 36,1 % antidempingo muito tarifas.

Laikinas antidempingo muitas buvo įvestas jau praėjusiais metais, 2012.11.15 įsigaliojus Komisijos reglamentui Nr. 1072/2012 ir buvo taikomas šiems KN kodams: ex 6911 1000, ex 6912 0010, ex 6912 0030, ex 6912 0050, ex 6912 0090, kurių kilmės šalis Kinija.

2013.04.29

Komisija sėkmingai gina ES eksportuotojus

Komisijos naujausia ataskaita apie prekybos apsaugos priemones, kurių ėmėsi ne ES šalys prieš ES eksportuotojus rodo, kad Komisija sėkmingai gina ES įmonių interesus. 2012 metais pralaimėjimų skaičius mažesnis nei 2011 metais.

Ataskaitoje rašoma, kad ES prekybos partneriai pradėjo 138 bylas dėl ES eksporto, tai būtų 8 mažiau nei 2011 m. Taip pat pradėtų taikyti priemonių skaičius sumažėjo nuo 36 2011 m. iki 20 2012 m. Komisija konstatuoja, kad atvejai tampa vis kompleksiškesni, o prekybos apsaugos priemones pradeda taikyti naujos šalys. 2012 m. Indija pradėjo 21 bylą prieš ES ir tapo šalimi, intensyviausiai naudojančia prekybos apsaugos priemones – aplenkė istorinį šios srities lyderį JAV (18 bylų). Trečioji Kinija su 16 bylų, o metų pabaigoje daugiausiai naujų tyrimų pradėjo Indonezija.

Ataskaitoje taip pat aprašomi veiksmai, kurių ėmėsi Komisija siekdama apsaugoti ES eksportuotojus ir užtikrinti tinkamą prekybos apsaugos priemonių naudojimą. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės leidžia naudoti prekybos apsaugos priemones, tačiau taip, kad jos netaptų protekcionistiniais įrankiais. Komisija dalyvauja tyrimuose ir – kaip paskutinė priemonė neradus sprendimo – kreipiasi į PPO dėl ginčų sprendimo.

Daugeliu atvejų Komisija pasiekė teigiamų rezultatų. Vienas iš sėkmingiausių buvo Kinijai nepalankus PPO sprendimas dėl rentgeno spindulių aparatų (apie tai rašyta „Muitų teisė praktikams“ Nr. 5). Tai atvejis, kuris galėjo įtvirtinti nepageidautiną atsakomųjų veiksmų praktiką. Bendro pobūdžio PMO išaiškinimai šioje byloje turės tiesioginę įtaką byloms ateityje.

Komisijos veiksmai, kartais bendradarbiaujant su kitais PPO nariais, užkirto kelią prekybos ribojimo priemonių taikymui įvairių tyrimų metu, pavyzdžiui, Brazilija – vynas, Rusija-Baltarusija-Kazachstanas – grafito elektrodai, Izraelis – mikseriai maistui ir kt.

Tačiau yra ir neraminančių atvejų. Nepaisant Komisijos veiksmų ne visos PPO taisyklės taikomos pakankamai griežtai ir to rezultatas – kai kurios rinkos gali tapti sunkiai pasiekiamomis ES eksportuotojams. Kai kurie Kinijos tyrimai aiškiai rodo, kad yra pradėti kaip atsakomieji veiksmai. Taip pat neramina naujausi pradėti tyrimai, grindžiami silpnais motyvais ir dėl to greičiausiai bus baigti nepritaikius jokių priemonių, tačiau vis tiek tai gali turėti neigiamą įtaką prekių srautams.

Publikuojami leidėjų nuožiūra parinkti pranešimai, informacija juose gali būti sutrumpinta ir/arba papildyta.

Nr. 7


Atkelta iš 3 psl.

Nukelta į 5 psl.

2013.04.11

Gairės prekių rinkinių klasifikavimui2013.04.11 Komisija paskelbė ilgai lauktas prekių rinkinių, skirtų mažmeninei prekybai, klasifikavimo gaires. Neoficialia šių gairių versija buvo galima naudotis nuo 2011 m. lapkričio

Alfonsas Laurinavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS KVIEČIA ĮGYTIPLATAUS PROFILIO TARPTAUTINĖS PREKYBOS SPECIALIZACIJĄ

– jos buvo paskelbtos priede prie 68-ojo ES Muitinės Kodekso Komiteto susirinkimo ataskaitos. Šios gairės padės teisingai klasifikuoti prekes visoms įmonėms, importuojančioms prekių rinkinius (pvz. įrankių rinkiniai) į ES. Ir, žinoma, importuotojai turėtų pasitikrinti, ar iki gairių įsigaliojimo naudotas klasifikavimas atitinka gairių nuostatas.

Nėra negabių žmonių, yra tik nežinančių, kurioje srityje jie gabūs.... Kaip pasiekti karjerą, kur studijuoti, tai klausimai, kurie artėjant vasarai jaudina kiekvieną abiturientą ar kitą jaunuolį galvojantį apie tolimesnį gyvenimo kelią. Pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą - atsakingas žingsnis, tenkantis būsimiems studentams ir jų tėvams.

XXI a. tikrovė – globalizacija, pakeitusi bendruomenių, privačių asmenų gyvenimą. Visi sutaria, kad tai reiškinys, kuris ateityje dar labiau veiks mūsų gyvenimą. Todėl prekyba, investicijos, technologijos ir komunikacijos pasuko pasaulį ieškoti skirtingų ūkio sistemų, skirtingo išsivystymo nacionalinių rinkų ekonominės sąveikos galimybių. Tvirtus naujojo ūkio pamatus paklojo dvi strateginės idėjos:

✓ Liberali, atvira tarptautinės prekybos sistema, užtikrinanti ekonomikos stabilumą. Būtent tarptautinės prekybos sistema padėjo įveikti 1948 m. ekonominę krizę, ji daugiausiai padeda ūkiui kopti iš ekonominės krizės mūsų dienomis. Lietuvos užsienio prekyba, eksportas padėjo įveikti ekonominę krizę. Krizė padėjo visuomenei suvokti ką reiškia užsienio prekyba mažai valstybei. Lietuvos statistiniai duomenys rodo vis didėjantį užsienio prekybos vaidmenį šalies ūkyje.

Stanislava Sarapinienė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, Lietuvos muitinės tarpininkų asociacijos viceprezidentė

✓ Tarptautinės prekybos raida atskleidė naują verslo ir valstybės santykių puslapį – partnerystę, garantuojančią nacionalinių ūkių ir rinkų saugumą. Šiandien niekas neabejoja, kad muitinė yra reikšmingas tarptautinės prekybos sistemos segmentas.

Mykolo Romerio universitetas turi išpuoselėtą šios srities specialistų rengimo sistemą. Jis yra vienintelis Lietuvos universitetas rengiantis muitinės specialistus, gebančius tenkinti naujosios tarptautinės prekybos poreikius. Orientuojantis į rinką, sukurtos specializacijos, apimančios pagrindines tarptautinės prekybos sistemos grandis. Kviečiame įgyti bakalauro, magistro išsilavinimą MRU siūlomose studijų programose:

TEISĖ IR MUITINĖS VEIKLA. Studijų programos tikslas – rengti teisės bakalaurus, turinčius specialių žinių, būtinų muitinės, mokesčių, viešojo administravimo institucijų veiklai bei suteikti tarptautinės prekybos, verslo logistikos specializacijos pagrindus. Šiuolaikinė muitinė tampa svarbia tarptautinės prekybos infrastruktūros dalimi, įrankiu tarptautinės prekybos grandinės saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, studentai, studijuojantys šioje programoje, gali rinktis vieną iš trejų studijų šakų:

Nr. 7


Atkelta iš 4 psl.

Nukelta į 6 psl.

Studijų trukmė: nuolatinių studijų 3,5 m., arba 7 semestrai, ištęstinių studijų 5 m. arba 10 semestrų. Sudarytos palankios elektroninių studijų galimybės Taip pat siūloma rinktis studijas nuotoliniu būdu. Baigusieji šios programos studijas įgys teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir galės dirbti ir valstybiniame, ir privačiame su tarptautiniu verslu susijusiuose sektoriuose.

TARPTAUTINĖ PREKYBA. Studijų programa skirta tarptautinės prekybos politikos įgyvendinimo, jos administravimo sistemingoms studijoms. Tai verslo krypties magistro studijų programa. Tikslas – rengti tarptautinio verslo specialistus, valstybės ir verslo mediatorius, padedant jiems įgyt, plėtoti ir sisteminti naujausias, konceptualias bei aktualias verslo organizavimo bei plėtros žinias, įgyti praktinės veiklos įgūdžių, suprasti, analizuoti ir vertinti muitinės operacijas, jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei ekonomikai, verslui. Studijos baigiamos magistrinio darbo, parengto pagal studento poreikius nagrinėjant laisvos ir saugios tarptautinės prekybos Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis įgyvendinimą bei plėtrą, gynimu.

Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, studentai, studijuojantys šioje programoje, gali studijuoti Tarptautinės prekybos programoje arba rinktis vieną iš dviejų specializacijų, kurios prilyginamos savarankiškai studijų programoje:

Į magistrantūros studijas priimami baigę bet kurios studijų krypties universitetines bakalauro studijas. Studijų trukmė: nuolatinių studijų 1,5 m., arba 3 semestrai, ištęstinių studijų 2 m. arba 4 semestrai. Sudarytos palankios elektroninių studijų galimybės. Baigusieji šios programos studijas įgys verslo magistro kvalifikacinį laipsnį ir galės dirbti ir valstybiniame, ir privačiame su tarptautiniu verslu susijusiuose sektoriuose.

Kviečiame planuoti savo karjerą tarptautinės prekybos sistemoje – įgyti bakalauro, magistro išsilavinimą MRU siūlomose studijų programose.

MUITINĖS STUDIJŲ ŠAKA TARPTAUTINĖS PREKYBOS IR LOGISTIKOS STUDIJŲ ŠAKA

MOKEČIŲ INSTITUCIJŲ STUDIJŲ ŠAKA

STUDIJOS PASIRENKANT STUDIJŲ DALYKUS PAGAL INDIVIDUALIUS

POREIKIUS

TEISĖ IR MUITINĖS VEIKLOS PROGRAMA

TARPTAUTINĖPREKYBA

MUITINĖS OPERACIJŲ VALDYMAS

TARPTAUTINĖRINKODARA

Kartais CMR važtaraščio 22 langelyje Atvykimas pakrovimui ir išvykimas vietoje siuntėjo pasirašo muitinės tarpininkas (arba ekspeditorius). Atsakysime į klausimą, kokia šiuo atveju yra pasirašiusio asmens atsakomybė. Taip pat aptarsime vežėjo atsakomybę situacijoje, kai krovinys transportavimo metu perduodamas kitam vežėjui ir šis pervežimui naudoja savo CMR važtaraštį, t. y. pirmojo vežėjo CMR lieka be gavėjo atžymų.

■ CMR konvencija

Tarptautiniai pervežimai yra sritis, reikalaujanti tam tikrų

Andrius KošelAdvokatų kontora Pavlov ir Mamontovas, advokato padėjėjaswww.akpm.lt

TARPTAUTINĖ KROVINIŲ VEŽIMO KELIAIS SUTARTIES (CMR) KONVENCIJA IR JOS TAIKYMAS

taisyklių unifikavimo tarptautiniu mastu. Dėl šios priežasties transporto srityje priimta nemažai tarptautinių sutarčių, konvencijų, pasirašyta dvišalių tarpvalstybinių sutarčių. Viena svarbiausių – 1956 m. Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) buvo pasirašyta Ženevoje. Ji įsigaliojo nuo 1961 m. liepos 2 d. Konvencijos tekstas buvo parengtas prancūzų ir anglų kalbomis, turinčiomis vienodą juridinę galią. Trumpinimas CMR – iš prancūziško Konvencijos pavadinimo reikšminių žodžių – Convention relative au contrat de transport international de merchandise par route.

CMR konvencija buvo papildyta 1978 m. liepos 15 d. protokolu, kuriuo pakeistas konvencijos 23 str., numatantis, kad kompensacijos suma, privaloma mokėti vežėjui, praradusiam visą arba dalį krovinio, ribojama nebe auksiniais frankais, kaip buvo numatyta pirminėje CMR konvencijos redakcijoje, bet atsiskaitymo vienetu, apibūdinamu kaip „specialių teisių vienetas”, aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Šis protokolas įsigaliojo nuo 1980 m. gruodžio 28 d.

Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija ir jos taikymas

Nr. 7


Nukelta į 7 psl.

Atkelta iš 5 psl.

Pagrindiniai CMR konvencijos reguliuojami klausimai yra: krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas; važtaraščio turinys; vežėjo atsakomybė; reklamacijų, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių pervežimų pareiškimo tvarka; ieškininė senatis.

CMR konvencijoje nėra sureguliuoti tokie klausimai, kaip: vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimą, vežėjui suteikiamos teisės palikti jo vežamą krovinį kaip užstatą arba jį areštuoti, pavojingų krovinių vežimo specifika, muitinės procedūros atliekant pervežimą, vežėjo regreso tvarka savo darbuotojams ir agentams, transporto priemonių nuoma ar panauda pervežimams ir kt. Šie ir panašūs klausimai reglamentuojami kitų teisės aktų.

Nuo 2013 m. šios konvencijos dalyvėmis yra 55 šalys.

■ Skaitytojo klausimas: Surašomas CMR važtaraštis krovinio pervežimui iš Lenkijos į Baltarusiją. Krovinio perkrovimo metu Lietuvoje surašomas naujas važtaraštis, o krovinį perima vežti kitas vežėjas. Ar nelieka pirmasis vežėjas atsakingas už krovinio nepristatymą?

CMR konvencija nereguliuoja pervežimo sutarties turinio bei formos. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta bet kokia forma, t. y. ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais, užsakymais, pranešimais, tiesiogiai ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas - įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Važtaraštyje taip pat gali būti nurodyta kita pervežimo sutarties šalims svarbi informacija (pvz. instrukcijos vežėjui, informacija apie perduotus vežėjui dokumentus, krovinio deklaruojamoji vertė ir kt.).

Taigi važtaraštis yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis. Tai dokumentinis įrodymas, patvirtinantis ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį (CMR konvencijos 9 str. 1 p.), jei nėra rašytinės formos vežimo sutarties.

Vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio praradimą ar sugadinimą privalo įrodyti reikalavimą reiškiantis asmuo. Krovinio priėmimo vežti momentas sietinas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai vežėjas priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti atsakomybės už krovinį prezumpcija. Ir priešingai, jei važtaraštis nesurašytas ar vežėjo nepasirašytas, toks važtaraštis negalioja, nors pati vežimo sutartis lieka galioti, tačiau ieškovas negali remtis CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta prezumpcija, ir šį faktą privalo

įrodinėti kitomis priemonėmis.

Krovinio pristatymu į paskirties vietą (CMR konvencijos 13 str. 1 p.) laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą (CMR konvencijos 12 str. 1 p.), išskyrus atvejus kai disponavimo kroviniu teisė perduodama gavėjui nuo krovinio priėmimo vežti, kas suteikia teisę gavėjui reikalauti iš vežėjo perduoti jam antrąjį važtaraščio egzempliorių bei perduoti jam krovinį, parašu patvirtinant apie krovinio gavimą.

Vežėjo atsakomybė už krovinį laikoma pasibaigusia, kai važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo (ar atskirais atvejais gavėjo) reikalavimu nurodytas kitas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje.

Nagrinėjamu atveju, kai krovinys vežamas iš Lenkijos į Baltarusiją, perkrovus jį Lietuvoje bei išrašius naują važtaraštį, yra taip, kad krovinio gavėjas, priimdamas krovinį Baltarusijoje, patvirtins jo priėmimą, pasirašydamas važtaraštyje, išduotame po perkrovimo. Tačiau, pagal pirmajį važtaraštį krovinys formaliai liks nepristatytu. Tokiomis aplinkybėmis krovinio siuntėjui ar gavėjui atsiranda galimybė įrodinėti, kad vežimo sutartis įvykdyta nebuvo bei reikalauti vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą.

Taip pat akcentuojame dėmesį į tai, kad vežėjas, su kuriuo siuntėjas sudarė krovinio pervežimo sutartį, visais atvejais

Nr. 7


Atkelta iš 6 psl.

Nukelta į 8 psl.

lieka atsakingas (vienas ar kartu su kitais) už tinkamą sutarties įvykdymą, nepriklausomai nuo to, ar pervežimo procese dalyvavo ir kiti faktiniai vežėjai.

■ Skaitytojo klausimas: Ar muitinės tarpininko (arba ekspeditoriaus) pasirašymas CMR važtaraštyje, pvz. 22 ar 24 langelyje, sukelia jam kokias nors teises ir (ar) pareigas?

CMR važtaraščio 22 ir 24 langelyje pasirašo atitinkamai siuntėjas ir gavėjas, arba jų atstovai pasikrovimo ir iškrovimo vietoje. Vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis siuntėjas turi:

üteisę reikalauti, kad vežėjas įvykdytų sutartį, t. y. pristatytų ir perduotų krovinį gavėjui;

üteisę reikalauti, kad vežėjas priimtų krovinį pervežti;üteisę reikalauti, kad vežėjas krovinio priėmimą

patvirtintų parašu važtaraštyje;üteisę deklaruoti vežti pateikto krovinio vertę;üteisę nustatyti specialų interesą krovinį pristatant į

paskirties vietą;üteisę disponuoti kroviniu, nurodant kitą gavėją,

pristatymo vietą ar net grąžinant krovinį siuntėjui; üsumokėti užmokestį už vežimą ir, jei buvo susitarta,

kompensuoti papildomas išlaidas;ütinkamai paruošti krovinį pervežti, supakuoti,

markiruoti, suskaičiuoti, pasverti, pažymėti (ypač pavojingus krovinius);

üpakrauti krovinį, jei nesusitarta kitaip;üpateikti vežėjui reikiamus dokumentus ir informaciją,

būtiną vežant krovinį.

Gavėjas savo ruožtu:üturi tikrinti priimamo krovinio būklę ir žymėti

tokio patikrinimo rezultatus važtaraštyje ar kitame dokumente;

üpriėmęs krovinį, privalo jį iškrauti.üpriėmęs krovinį, turi padengti važtaraštyje

nurodytus įsiskolinimus, o jei dėl to kyla ginčas, gavėjas turi pateikti mokėjimo garantiją.

Muitinės tarpininkas, pasirašydamas važtaraštyje, dažniausiai veikia ne kaip savarankiška vežimo sutarties šalis, bet kaip jos atstovas. Tokiu būdu jis įgyvendina atstovaujamojo CMR konvencijoje numatytas teises ir pareigas. Šių atstovaujamojo teisių ir pareigų netinkamas įgyvendinimas gali sąlygoti atsakomybę.

Tam, kad išvengti nesusipratimų ir (ar) tiesioginės atsakomybės už netinkamą siuntėjo ar gavėjo teisių ir pareigų įgyvendinimą, muitinės tarpininkams, pasirašantiems CMR važtaraštyje, rekomenduojame nurodyti, kad jie veikia ne savarankiškai, bet kaip atstovai (pvz. „as an agent for...“).

Praktinės situacijos pavyzdys: Iš Baltarusijos į Lietuvą gabenamas krovinys. Prekės pakuotės rūšis – padėklas, nurodytas ir pardavimo sąskaitoje. Krovinys pasienyje sulaikomas dėl netinkamo padėklų ženklinimo, parą laiko atliekamas fitosanitarinis patikrinimas. Kokių pasekmių tikėtis įvykus tokioms situacijoms ir kaip jų išvengti?

Problema šioje situacijoje yra tai, kad padėklai neatitiko ženklinimo reikalavimų. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 113-4305 ir LR fitosanitarijos įstatymu tokioje situacijoje prekių importuotojas turi keturis galimus sprendimo būdus:

üpirkėjas padėklus grąžina siuntėjui;üsunaikina padėklus ne vėliau kaip per 14

Laura GrigonytėUAB „Muita“ muitinės tarpininko atstovė www.muita.lt

NETINKAMAS PALEČIŲ ŽENKLINIMAS – KLIŪTIS PREKIŲ ĮVEŽIMUI kalendorinių dienų po to, kai įforminamos prekių

muitinės procedūros;ütinkamai paženklina padėklus ne vėliau kaip per 14

kalendorinių dienų po prekėms įformintos muitinės procedūros;

üpadėklus su prekėmis išgabena į trečiąsias šalis, kuriose nereikalaujama apdoroti ir ženklinti.

Tačiau pasirinkus bet kurį iš šių problemų sprendimo būdų importuotojas patiria finansinių nuostolių, nes apmoka visas išlaidas, susijusias su padėklų apdorojimu, sunaikinimu ar grąžinimu. Siekiant išvengti tokių nemalonių situacijų, finansinių bei laiko nuostolių, importuotojas prieš transportuojant prekes, kurios yra supakuotos ant padėklų, turėtų iš anksto užsitikrinti, kad jie atitiks visus kokybės reikalavimus.

■ Ką vadiname padėklu?

Ko gero visi „Muitų teisė praktikams“ skaitytojai puikiai žino, kad padėklas yra įtaisas, skirtas krovinių gabenimui, sandėliavimui. Galima sakyti, kad tai yra standi plokščia platforma, pritaikyta kilnoti ir vežioti padėklų krautuvais ir/ar

Nr. 7


2 pav.

3 pav.

■ Fitosanitarijos reikalavimai

Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje (International Plant Protection Convention) nustatyta, kad padėklai, kertantys nacionalines sienas, turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios negali pernešti augalų ligų ir augalų kenkėjų.

Į Lietuvą ir ES įvežamos medinės pakavimo medžiagos tikrinimo taisyklės parengtos vadovaujantis Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato Tarptautiniu fitosanitarijos priemonių standartu Nr. 15 (International Standarts for Phytosanitary Measures No. 15 – ISPM 15) „Nurodymai medinei pakavimo medžiagai tarptautinėje prekyboje“ ir atsižvelgiant į LR žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 3D-264 „Dėl kenksmingų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo. Taisyklės nustato įvežamos medinės pakavimo medžiagos (MPM), kuri faktiškai naudojama pervežant visų rūšių objektus iš trečiųjų šalių (išskyrus Šveicariją), reikalavimus bei tikrinimo principus.

Padėklus tikrina Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto pareigūnas arba (nesant tokios galimybės) regioninio skyriaus pareigūnas. Kai į Lietuvą įvežama MPM, pasienio punkto arba regioninio skyriaus pareigūnas visada gali ir turi teisę:

üapžiūrėti MPM iš išorės;ünustačius arba esant įtarimui, kad įvežama MPM

neženklinta arba ženklinta ne pagal taisyklių reikalavimus ir (arba) joje pastebima kenksmingųjų organizmų požymių, sulaikyti krovinį, kol bus paimti mėginiai ir gauti laboratorinių tyrimų rezultatai.

■ Veiksmai nustačius, kad MPM neatitinka reikalavimų

Jeigu MPM nėra ženklinta arba ženklinta ne pagal reikalavimus ir joje nerandama gyvų kenksmingųjų organizmų, suderinus su prekių savininku ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti imamasi šių veiksmų:

Atkelta iš 7 psl.

vežimėliais, skirta prekėms ar kitokiems kroviniams sukrauti. Mūsų dienomis daugelio krovinių gabenimui yra naudojami padėklai, dažniausiai mediniai, tačiau pasitaiko ir metalinių ar plastikinių.

■ Kokie yra padėklų standartai?

Padėklų matmenys. Pasaulyje nėra sutarta dėl padėklų vienodų dydžių. Dažnai kompanijos ir organizacijos turi savus standartinius padėklų dydžius, nors egzistuoja plačiai naudojami padėklų dydžių standartai:✓ ISO padėklų standartas nustatytas Tarptautinės

Standartų Organizacijos standarte ISO 6780 (Flat pallets for intercontinental materials handling – Principal dimensions and tolerances).

✓ Europos padėklų standartiniai dydžiai. Europoje plačiai naudojami vadinamieji Euro Pallet (arba EUR) padėklai, kurių matmenys 80×120×12 cm. Jų dydį apibrėžė Europos Standartizavimo Komitetas. Europinių padėklų gamintojai turi gauti EPAL (European Pallet Association) leidimą jiems gaminti.

Europinių padėklų ženklinimas. Pagal griežtus EPAL kokybės reikalavimus europadėklai yra reguliariai kontroliuojami. Visi šie padėklai turi būti su kokybės reikalavimus atitinkančiomis žymomis.

■ Kaip atskirti EPAL kokybės reikalavimus atitinkančius padėklus?

üEPAL asociacijos kontroliuojami padėklai ant kairiosios kaladėlės žymini išdegintu ovalo formos EPAL ženklu. (žr. 1 pav.),

üturi būti išdegintas EUR logotipas ovale ant dešiniosios kaladėlės (žr. 1 pav.),

üraidinis-skaitmeninis žymėjimas ant viduriniosios kaladėlės: licencijos numeris, gamybos metai, mėnuo, gamintojas, šalies kodas (žr. 1 pav.),

üišdeginta transporto bendrovės žyma, pvz. DB (Deutsche Bahn) (žr. 2 pav.),

üpagal standarto reikalavimus turi būti kokybiškai prikaltos lentos (be išsikišusių vinių ir briaunų),

üfitosanitarinių priemonių standarto ISPM-15 ženklinimas (privalomas visiems padėklams, pagamintiems po 2010.01.01),

üremonto vinis, jei padėklas remontuotas (žr. 3 pav.),ülygiai nupjauti visi keturi kampai per visą padėklo

aukštį.

1 pav.Nukelta į 9 psl.

Nr. 7


üMPM su prekėmis arba be prekių grąžinamos siuntėjui;

üMPM sunaikinama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po to, kai įforminamos prekių muitinės procedūros;

üMPM apdorojama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po prekėms įformintos muitinės procedūros įmonėse, kurioms Tarnybos direktoriaus įsakymu suteikta teisė apdoroti ir ženklinti MPM;

üMPM su prekėmis išgabenama į trečiąsias šalis, kuriose nereikalaujama MPM apdoroti ir ženklinti.

Tarnybos pasienio punkto arba regioninio skyriaus pareigūnas, nustatęs, kad iš ne ES valstybių įvežama MPM neatitinka ISPM 15 standarto reikalavimų, nedelsdamas apie šiuos atvejus raštu informuoja Tarnybą. Tarnyba šią informaciją persiunčia Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms Europos Sąjungos augalų apsaugos institucijoms, o visas išlaidas, susijusias su MPM apdorojimu, sunaikinimu ir grąžinimu, apmoka prekių savininkas arba jo

įgaliotas asmuo.

■ Patarimai

Patarimas importuotojams. Sutartyje su tiekėjais patartina numatyti, kad tiekiami padėklai turi atitikti tarptautinių standartų ir fitosanitarijos reikalavimus, priešingu atveju tiekėjas atlygina visus importuotojo patirtus nuostolius, įskaitant patikrinimo kaštus, vežėjo prastovas ir kitus.

Informacija deklarantams. Jeigu anksčiau aprašytoje situacijoje pasienyje būtų nustatyta, kad kenkėjų padėkluose nėra ir krovinį leista įvežti į ES, pristatytus padėklus galima išleisti į laisvą apyvartą. Tačiau importuotojas privalo užtikrinti, kad laikantis nustatytų terminų (14 dienų) bus imtasi tolesnių veiksmų.

Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo su muitine aplinką: procesai standartizuojami ir supaprastinami, veiklos organizavimas grindžiamas tokiais Moderni-zuotame muitinės kodekse įtvirtintais principais kaip centralizuotas muitinis įforminimas, vienas prieigos taškas. Šiame straipsnyje - apie vieno langelio principą ir kaip dirbsime jį įgyvendinus.

■ Kaip praktikoje veiks vieno langelio principas?

Vieno langelio principo įdiegimas sudarys verslui galimybę gauti visus reikiamus papildomus dokumentus pateikiant paraišką vieną kartą vienai institucijai – muitinei.

Jurgita StanienėUAB „Muita“ muitų teisės skyriaus vadovėwww.muita.lt

„VIENO LANGELIO“ SISTEMA MUITINĖJEDarbo eiga:

üdeklarantas per muitinės informacinę sistemą pateikia preliminarią deklaraciją;

üjam suteikiama informacija apie reikiamus papildomus dokumentus ir sudaroma galimybė pateikti reikiamas paraiškas elektroniniu būdu;

üinstitucijos reikiamus papildomus dokumentus išduoda taip pat elektroniniu būdu ir jie naudojami muitiniam įforminimui.

■ Bendroji informacija apie „Vieno langelio“ koncepciją

Pirmosios „Vieno langelio“ koncepcijos užuomazgos atsirado dar 1984 metais, kai buvo pasirašyta Tarptautinė prekių pasienio kontrolės derinimo konvencija. Konvencija buvo siekiama suderinti muitinės ir kitų pasienio tarnybų darbą ir tuo supaprastinti tarptautinį prekių judėjimą, sumažinti formalumų atlikimo reikalavimus, kontrolės priemonių skaičių ir trukmę, derinant kontrolė procedūras nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

ES Taryba 2001 m. gegužės 30 d. priėmė rezoliuciją dėl Muitų sąjungos strategijos ir pakvietė imtis priemonių tolimesniam muitinės formalumų ir procedūrų supaprastinimui, modernizavimui ir optimizavimui. Vėliau muitinės srityje sekė Europos Tarybos rezoliucija dėl paprastos ir nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos sukūrimo. Europos Komisija pateikė siūlymą Tarybai modernizuoti Muitinės kodeksą, kuriame būtų įgyvendintas Europos elektroninės muitinės modelis ir įtvirtintas „vieno langelio“ principas.

Modernizuotu muitinės kodeksu siekiama įgyvendinti šiuo metu vieną iš aktualiausių – centralizuotą muitinį įforminimą ir „vieno langelio“ principą pasienyje. Modernizuoto Muitinės kodekso nuostatos yra teisinis „vieno langelio“ egzistavimo

Atkelta iš 8 psl.

Nukelta į 10 psl.

Elektroniniai deklaracijų ir dokumentų (serti�-katų, garantijų kt.) duomenys

MUITINĖS ĮSTAIGA

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba

Europos komisija

Valstybinė augalųapsaugos tarnyba

Kitos institucijos

Nr. 7


Nukelta į 11 psl.

pagrindas. Ypač šiame kontekste svarbūs Modernizuoto muitinės kodekso 5 straipsnis (elektroniniai duomenų mainai) ir 26 straipsnis (muitinės ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimas).

Diegiant „vieno langelio“ modelį svarbu suvienodinti įvairių institucijų ir šalių tarptautinės prekybos reikalavimus: parengti vienodo standarto dokumentus, duomenų standartus bei kodus, suvienodinti įvairių tarnybų reikalavimus, tiek šalyje, tiek regione, kad elektroniniu būdu persiųsti duomenys iš vienos institucijos į kitas institucijas būtų pateikti visiems suprantama kalba. Kadangi muitinė renka visą tarptautinės prekybos (tranzito, importo ir eksporto) informaciją, o kitos institucijos – tik kai kurių rūšių prekių, pasaulyje 58 proc. koordinuojančių institucijų yra muitinės. Šiame kontekste ypač reikšmingas Pasaulio muitinių organizacija (PMO) indėlis. PMO administruoja tokias konvencijas kaip Muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo (Kioto konvencija) bei Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvenciją. PMO dėka sukurti dokumentai, reglamentuojantys įvairių sričių suderinimą ir standartizaciją sudaro teisinį pagrindą informacijos srautų valdymui ir yra puikus verslo ir vyriausybių bendradarbiavimo pavyzdys, sudarantis prielaidas užsienio prekybos palengvinimui, tame tarpe ir „vieno langelio“ modelio kūrimui.

Šiuo metu skirtingose šalyse yra sukurta įvairių nacionalinių „vieno langelio“ modelių ir skirtingų jų finansavimo būdų. Pavyzdžiui, „vieno langelio“ modelį valstybė finansuoja Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėse Valstijose, Gvatemaloje ir Vokietijoje – jis priklauso privačiam sektoriui, Kinijoje, Malaizijoje, Mauritanijoje, Senegale ir Singapūre privatus ir viešas sektorius dalyvauja kaip partneriai. Vienose valstybėse „vienas langelis“ privalomas, kitose – ne. Už „vieno langelio“ paslaugas vienur yra taikomas paslaugos mokestis, kitur už elektroniniu būdu pateiktą informaciją nereikia mokėti. Kuriant nacionalinį „vieno langelio“ modelį kaip ES elektroninės muitinės dalį, atsižvelgiant į PPO, PMO, kitų tarptautinių organizacijų bei Europos Komisijos iniciatyvas sudaryti palankesnes sąlygas prekių importo, eksporto ir tranzito formalumams atlikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2009-10-21 nutarimą Nr. 1345, kuriuo nutarta prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarką laipsniškai pertvarkyti pagal „vieno langelio“ principą. Kuriant nacionalinį „vieno langelio“ modelį būtina atsižvelgti į tai, kad šią sistemą būtų galima sujungti su kitomis sistemomis bei ES lygmens „vienu langeliu“, kai tik jis bus sukurtas.

■ „Vieno langelio“ sistema

Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką Lietuvoje koordinuojančios institucijos funkcijas taikant „vieno langelio“ principą atlieka muitinė. „Vieno langelio“ sistemą sudaro:

üinformacijos ir dokumentų pateikimas prekių tikrinimą atliekančiai institucijai. Visa formalumams atlikti reikalinga informacija ir dokumentai pateikiami ne kiekvienai institucijai atskirai, o tik koordinuojančiai institucijai, kuri perduos kitoms institucijoms jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus;

üleidimų, licencijų, sertifikatų ir kitų formalumams

atlikti reikalingų dokumentų išdavimas vieninga automatizuota sistema. Sudaryta galimybė suinteresuotiems asmenims elektroniniu būdu (naudojantis informacijos ir ryšių technologijomis bei kompiuterių tinklais) kreiptis dėl atitinkamo dokumento išdavimo į bet kurią kompetentingą instituciją, naudojantis koordinuojančios institucijos informacinės sistemos priemonėmis, ir gauti dokumento išdavimo elektroninį patvirtinimą, kurio pakaks formalumams atlikti;

üinformacijos apie formalumų atlikimo tvarką pateikimas. Visa ši informacija bus prieinama suinteresuotiems asmenims per vieną prieigos tašką, naudojantis kompiuterių tinklais ir koordinuojančios institucijos informacinės sistemos priemonėmis.

„Vieno langelio“ principo taikymas suteikia tiek tarptautinės prekybos dalyviams, tiek valstybinėms, įskaitant kontroliuojančias, institucijoms visą eilę privalumų. „Vieno langelio“ privalumai tarptautinės prekybos dalyviams – verslininkams:

üsumažinamos išlaidos, trumpėja (arba visai eliminuojamos) prastovos;

üpagreitėja muitinio įforminimo laikas ir paspartinamas prekių išleidimas;

üdidėja tarptautinės prekybos skaidrumas – labiau prognozuojamu tampa su prekyba susijusių teisės aktų taikymas;

üsudaromos vienodų galimybių sąlygos.

■ „Vieno langelio“ privalumai valstybės institucijoms:üefektyviau atliekama fiskalinė funkcija (gerėja

mokesčių surinkimas);üverslininkai pateikia tikslesnius duomenis, mažiau

techninių klaidų pateikiamuose dokumentuose, todėl užsienio prekybos duomenys tampa kokybiškesni;

üverslininkams lengviau laikytis užsienio prekybos taisyklių ir jos teisingiau taikomos;

ülengviau užtikrinti saugos ir saugumo reikalavimus (dėl to, kad yra geresnės sąlygos valdyti riziką);

üpadidėja skaidrumas, sumažėja korupcijos lygis;üoptimizuojami informacijos srautai, dėl to daug

efektyviau ir rezultatyviau naudojami resursai.

Įdiegus „vieno langelio“ sistemą, bus mažiau popierizmo, o tarptautinė prekyba taps sklandesnė ir saugesnė. Apie „vieną langelį“ kalbama ir Lenkijos muitinėje, bet realių darbų kol kas nematyti. Įdiegti šį principą lenkams trukdo biurokratizmas. Europos rengiamus standartus ateityje diegti savo tarptautinėje prekyboje žada ir Rusijos muitinė.

■ „Vieno langelio“ sistemos pavyzdys (KIPIS) Klaipėdos jūrų uoste

Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Europai Jungtinių Tautų prekybos supaprastinimo ir elektroninio verslo centro „vieno langelio“ įdiegimo studijose pateikiama informacija apie „vieno langelio“ principo taikymą įvairiose šalyse. „Vieno langelio“ sistema ypač plačiai taikoma jūrų uostuose. Tokios

Atkelta iš 9 psl.

Nr. 7


išsiplėtus iki 27 valstybių, Tarybos sprendimu buvo nustatyta tokia pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka iki 2019 m.:

■ Pagrindiniai trys uždaviniai, tenkantys pirmininkaujančiai valstybei:

1) Vadovauti ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams (darbo grupėms ir komitetams), įsiklausyti į kiekvienos valstybės narės ir kitų ES institucijų nuomones, jų pagrindu suformuoti kompromisinius pasiūlymus. Pirmininkavimas didžiajai daliai ES Tarybos darbo grupių ir komitetų reiškia atsakomybę bei įsipareigojimą organizuoti

sistemos sukūrimo iniciatyva ir administravimas paprastai priklauso jūrų uosto verslo bendruomenei, o valstybės institucijos prie šios iniciatyvos aktyviai prisijungia.

„Vieno langelio“ sistemos taikymo pavyzdys yra Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos kuriama informacinė sistema KIPIS. Lietuvos pasienyje dirba kelios tarnybos: muitinė, Valstybinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Visuomenės sveikatos centras, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba. Klaipėdos jūrų uoste prie šių valstybės tarnybų prisideda daugiau kaip 60 laivų agentų įmonių, apie 70 krovinių ekspedijavimo įmonių, 22 krovos darbų įmonės (terminalų operatoriai), AB „Lietuvos geležinkeliai“, Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Uoste reikalaujama 40 skirtingų tarptautinės prekybos popierinių dokumentų.

Uosto direkcija nuo 2005 metų vykdo inovacijų projektą – kuria ir diegia bendrą uosto Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS). KIPIS – Krovinių ir prekių informacinė sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veikiančių įmonių ir krovinius bei laivus Klaipėdos jūrų uoste kontroliuojančių institucijų atsisakant popierinių dokumentų naudojimo.

KIPIS tikslas: üsupaprastinti uosto veikslo procesus naudojant

informacines technologijas;üpaspartinti krovinių judėjimą per uostą;üpagreitinti laivų aptarnavimą uoste;üpadidinti viso uosto pralaidumą, patrauklumą,

konkurencinį pranašumą.

KIPIS integruotas su kitomis informacinėmis sistemomis:üNCTS (Muitinės tranzito deklaracijų įforminimo

sistema)üLIS (Uosto direkcijos Laivo informacinė sistema)üAPVTKS (Uosto direkcijos Automobilių ir pėsčiųjų

vartų techninės kontrolės sistema)üKROVINYS (AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacinė

sistema).

Įdiegus KIPIS bus sumažintas krovinių fizinio tikrinimo procedūrų skaičius, efektyvesnė taps kontroliuojančių valstybinių institucijų kontrolė, padidės saugumas, sistema leis sutaupyti uosto ir verslo atstovų laiką ir lėšas.

Liko mėnuo laiko iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios (apie ES institucijas skaitykite rubrikoje „Įdomu“). Kokie uždaviniai tenka pirmininkaujančiai valstybei, kokie keliami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslai ir kokius darbus šiuo laikotarpiu atliks muitinės atstovai?

■ Pirmininkavimas Tarybai - rotacijos principu

Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. Iš pradžių buvo nustatyta ir Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka: jos turėjo keistis kas pusę metų lotyniškosios abėcėlės tvarka atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vardo transkribavimą tos šalies kalba. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį).

2007 m sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai ir ES

Andrius KošelAdvokatų kontora Pavlov ir Mamontovas, advokato padėjėjaswww.akpm.lt

LIETUVOS PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

2007 m. - Vokietija ir Portugalija2008 m. - Slovėnija ir Prancūzija 2009 m. - Čekija ir Švedija2010 m. - Ispanija ir Belgija 2011 m. - Vengrija ir Lenkija2012 m. - Danija ir Kipras2013 m. - Airija ir Lietuva2014 m. - Graikija ir Italija2015 m. - Latvija ir Liuksemburgas2016 m. - Nyderlandai ir Slovakija2017 m. - Malta ir Jungtinė Karalystė2018 m. - Estija ir Bulgarija2019 m. - Austrija ir Rumunija

Atkelta iš 10 psl.

Nukelta į 12 psl.

Nr. 7


daugelį formalių ir neformalių susitikimų Briuselyje bei pirmininkaujančioje šalyje. Per 6 mėnesių pirmininkavimo laikotarpį paprastai organizuojama apie 3400 įvairiausių susitikimų, iš kurių apie 200 vyksta pirmininkaujančioje šalyje, likusi dalis - Briuselyje ir Liuksemburge.

2) Atstovauti ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, formuoti jos santykius su kitomis ES institucijomis.

3) Moderuoti ES Taryboje vykstančias diskusijas ir pirmininkauti posėdžiams laikantis neutralumo/nešališkumo principo ir siekiant kuo platesnio narių sutarimo svarstant klausimus bei priimant sprendimus.

■ Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslai

Europos Sąjungos (ES) ekonomika atsigauna, tačiau svarbu, kad valstybės narės bendromis pastangomis ir toliau užtikrintų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. ES turi parodyti savo piliečiams ir visam pasauliui, kad vykdo patikimą finansų ir ekonominę politiką, skatina augimą, siekia ES atvirumo bei visuomenės saugumo.

Įvertinusi ES ekonominę padėtį, sėkmingai finansų krizę įveikusi Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, dėmesį sutelks į tris pagrindinius tikslus – patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą:

üPatikima Europa. Lietuva sieks, kad būtų vykdomi jau prisiimti įsipareigojimai. ES ypač aktualiu išlieka atsakingas viešųjų finansų valdymas, finansinio stabilumo stiprinimas. Tai būtina norint visiškai atkurti pasitikėjimą ES ekonomika.

üAuganti Europa. Nors Lietuvos ūkio augimas yra vienas didžiausių ES, bendras ES ekonomikos kilimas išlieka santūrus. Lietuva sieks tolesnio ES Bendrosios rinkos stiprinimo, kad užtikrintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo užimtumo didinimui. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas bendrosios rinkos valdymo ir bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo gerinimui.

üAtvira Europa. Rinkų atvirumas, pasitikėjimu ir stabilumu grindžiamas bendradarbiavimas su kaimynais ir išorės partneriai yra esminės prielaidos plėtoti ekonominius, kultūrinius ir socialinius ryšius. Lietuva sieks užtikrinti ES išorinės prekybos

darbotvarkės tęstinumą, skatinant atvirą ir sąžiningą prekybą, ypač su svarbiausiomis ES strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip JAV ir Japonija. Kartu Lietuva sieks dar glaudesnės ES ir Rytų partnerių integracijos. Atsiverdama kaimynams ir pasauliui, ES neturi pamiršti, jog atvirumas įmanomas tik turint nepriekaištingai veikiantį ES sienų valdymą.

■ Lietuvos muitinės užduotys

Lietuvos muitinės atstovai dalyvauja dviejų ES Tarybos darbo grupių („Muitų sąjungos“ ir „Muitinių bendradarbiavimo“) ir 25 Europos Komisijos komitetų (komitologijos) veikloje, derina ir teikia Lietuvos pozicijas dėl muitinės kompetencijai priklausančių ES teisės aktų projektų, rengia ir derina pozicijas Europos Komisijos komitetų posėdžiuose svarstomiems ES teisės aktų projektams. 2013 m. liepos - gruodžio mėn. Lietuvos muitinės atstovai pirmininkaus ES Tarybos „Muitų sąjungos“ ir „Muitinių bendradarbiavimo“ darbo grupių posėdžiams. 2013 m. rugsėjo mėn. Vilniuje bus organizuojamas neformalus „Muitų sąjungos“ darbo grupės posėdis, kuris tradiciškai kas pusmetį organizuojamas pirmininkaujančioje valstybėje.

„Muitų sąjungos“ darbo grupės veikla apima muitų teisės ir politikos klausimų sprendimą. Grupė nagrinėja Komisijos pateiktus pasiūlymus, pavyzdžiui, aptaria Modernizuoto muitinės kodekso pakeitimus, susijusius su jo nauja redakcija. Ši darbo grupė taip pat yra atsakinga už koordinavimą susitikimų, rengiamų įvairių tarptautinių organizacijų (Pasaulio prekybos organizacija, Pasaulio muitinių organizacija, Azijos-Europos Susirinkimas, angl. Asia-Europe Meeting, ir kt.).

Parengta pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Muitinės departamento ir Euro.lt informaciją.

Atkelta iš 11 psl.

Nr. 7


ĮDOMUES INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOSES muitų teisės aktų nuostatos yra išdėstytos dviejuose pagrindiniuose dokumentuose: Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą ir Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančiame jo įgyvendinimo nuostatas. Taigi, tiek Taryba, tiek Komisija nustato darbo su muitine taisykles. Kokios yra šių ir kitų ES institucijų bendrosios funkcijos?

Europos Sąjunga yra unikalus darinys. Jos narės – suverenios valstybės, sujungusios savo suverenias galias kai kuriose esminėse valdymo srityse. Kaip ir bet kuri kita valdymo struktūra, ES turi įstatymų leidžiamuosius ir vykdomuosius organus bei nepriklausomą teismų sistemą.

■ ES sutartys apibrėžia institucijų galias

ES institucijų galios apibrėžtos steigimo sutartyse, dėl kurių susitarė ir kurias ratifikavo valstybės narės. Tose politikos srityse, kurios nėra aptartos sutartyse, ES šalys gali laisvai naudotis savo suvereniomis teisėmis.

Svarbiausios sutartys yra Romos sutartis (1957 m.), kuria buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB), ir 1993 m. įsigaliojusi Mastrichto sutartis (Europos Sąjungos sutartis). Kitos sutartys: Suvestinis Europos aktas (1987 m.), kuriame numatyta sukurti Europos bendrąją rinką, Amsterdamo (1999 m.) ir Nicos (2003 m.) sutartys. Naujausia yra 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis, kuria iš dalies pakeistos kai kurios ankstesnės sutartys.

■ Institucijų trikampis

Atsakomybė už politikos formavimą ir sprendimų priėmimą tenka šioms institucijoms:

□ Europos Sąjungos Tarybai,□ Europos Komisijai,□ Europos Parlamentui.

Ketvirtoji institucija – Europos Vadovų Taryba nustato politikos kryptis ir prioritetus, bet neturi teisės aktų leidžiamosios galios.

■ Europos Sąjungos Taryba

Romos sutartis Suvestinis Europos aktas Mastrichto sutartis Amsterdamo sutartis Nicos sutartis Lisabonos sutartis

1957 1987 1993 1999 2003 2009

Taryba – pagrindinis sprendimų priėmimo organas, todėl ji turi daugiausia galių iš visų trijų institucijų. Ji – ES valstybių narių balsas, o visų šalių ministrai susitinka po kelis kartus per mėnesį. Taryba turi įstatymų leidžiamąją galią, kuria ji dalijasi su Europos Parlamentu, ir vykdomąją galią, kuria ji dalijasi su Europos Komisija. Atitinkamų ministerijų ministrai susitinka aptarti išorės santykių, ekonomikos ir finansų reikalų, transporto, energetikos, žemės ūkio ir kitų konkrečių sričių politikos. Paprastai ji vadinama Ministrų Taryba arba tiesiog Taryba.

Daugelis sprendimų priimami balsų dauguma, tačiau labai svarbiems sprendimams mokesčių, prieglobsčio, imigracijos ir panašiems klausimais priimti reikia visų balsų.

■ Europos Komisija

Europos Komisija yra nepriklausoma nuo vyriausybių, ji atstovauja visos Europos Sąjungos interesams. Europos Komisija turi dvi pagrindines funkcijas – siūlyti ES politiką ir teisės aktus bei užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarčių ir

Nukelta į 14 psl.

ES institucijos ir jų funkcijos

Nr. 7


teisės aktų nuostatų. Kartais ji vadinama sutarčių sergėtoja.

Nauja Komisija skiriama kas penkerius metus, kad jos darbo trukmė būtų iš esmės tokia pati kaip ir Europos Parlamento. Komisijos narių (po vieną iš kiekvienos šalies) kandidatūras prieš patvirtinant tikrina Europos Parlamentas.

■ Europos Parlamentas

Europos Parlamentas, kaip ir kiti parlamentai per visą istoriją, turėjo kovoti už savo teisę atstovauti žmonėms. ES piliečiai pirmą kartą tiesiogiai jį išrinko 1979 m. Dabartiniame Parlamente, 2009 m. birželio mėn. išrinktame penkeriems metams, yra 736 nariai iš visų 27 ES šalių.

Pagrindinė Parlamento funkcija – priimti Europos Komisijos siūlomus teisės aktus. Parlamentas turi galią paleisti Europos Komisiją balsavimu dėl nepasitikėjimo.

■ Europos Vadovų Taryba

ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai bent keturis kartus per metus susirenka į Europos Vadovų Tarybą. Prireikus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas šaukia papildomus susirinkimus. Šios tarybos susirinkimuose suteikiamas politinis impulsas ir nustatomi politikos prioritetai. Sprendimai paprastai priimami bendru sutarimu.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Vadovų Tarybai suteiktas ES

institucijos statusas ir numatyta, kad jai vadovauja renkamas pirmininkas.

■ ES Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse. Teismas taip pat gali spręsti tarp ES šalių, ES institucijų, įmonių ir asmenų kylančius teisinius ginčus. Teismą sudaro teisėjai iš visų ES šalių.

■ Kitos institucijos ir įstaigos

Be didžiųjų institucijų ketverto, yra dar šešios pagrindinės Europos Sąjungos įstaigos, atliekančios konkrečias užduotis:

üAudito rūmai - tikrina, ar tinkamai leidžiamos iš Europos mokesčių mokėtojų surinktos ES biudžeto lėšos;

üEuropos centrinis bankas - atsakingas už euro valdymą ir ES pinigų politikos nustatymą;

üEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas - patariamosios institucijos, atstovaujančios interesų grupėms ir vietos valdžios institucijoms;

üEuropos investicijų bankas - finansuoja skurdesniems ES regionams skirtus projektus ir padeda mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

üEuropos ombudsmenas - nagrinėja piliečių, įmonių ir kitų įstaigų skundus dėl ES institucijų.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

Europos Parlamentas ES Taryba Europos Komisija

ES Teisingumo Teismas

Audito Rūmai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Regionų komitetas

Europos investicijų bankas Europos centrinis bankasAgentūros

Atkelta iš 13 psl.

Nr. 7

15 psl.

© UAB „Muita“. Išimtinė teisė platinti leidinį „Muitų teisės praktikams“ priklauso UAB „Muita“. Mokama leidinio versija yra skirta tik ją teisėtai įsigijusiems asmenims. Platinti leidinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

Atsakomybė už UAB „Muita“ teisių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

INFORMACIJA APIE LEIDINĮLeidinys „Muitų teisė praktikams“ skaitytojams siunčiamas el. paštu pdf formatu. Rengiamos dvi leidinio versijos: mokama ir nemokama. Leidinys leidžiamas kiekvieną mėnesį, iki sekančio mėnesio 1 d. Leidėjas: UAB „Muita“, Nemuno g. 153, 93262 Klaipėda, www.muita.lt.

Kontaktinis asmuo: Enrika Mažeikienė, tel. +370 46 257150, mob. +370 644 65553, el. paštas [email protected].

PRENUMERATA

“Muitų teisė praktikams” 12 numerių prenumerata kainuoja 390 Lt be PVM. Užsakius prenumeratą, Jums bus atsiųsti visi laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. gruodžio išleisti “Muitų teisė praktikams” numeriai ir metų pabaigoje juos apibendrinantis leidinys, kuriame rasite visus publikuotus straipsnius, surūšiuotus pagal temas.

Nemokamoje leidinio versijoje publikuojama dalis informacijos: muitų teisės aktų pakeitimų apžvalga, įdomūs faktai ir straipsnių įžanginės dalys. Jei ši leidinio versija į Jūsų elektroninį paštą buvo atsiųsta tiesiogiai leidėjo, prenumeruoti jos nebereikia - bus automatiškai pristatoma kiekvieną mėnesį. Atsisakyti prenumeratos galite paspaudę atitinkamą nuorodą gautame el. laiške. Norėdami prenumeruoti leidinį, užpildykite www.muita.lt/prenumerata pateiktą prenumeratos formą.

SKAITYTOJŲ KLAUSIMAINerandate reikiamos informacijos ar atsakymo į klausimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir specialistai straipsnį Jums aktualia tema parengs artimiausiuose leidinio numeriuose.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS, PATARIMAI

ATSAKOMYBĖ UŽ LEIDINIO TURINĮŠiame leidinyje pateikta informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinis patarimas,

išvada ar konsultacija. Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su leidėjų nuomone.

BENDRADARBIAVIMASNorėtumėte paskelbti leidinyje savo straipsnį ar informaciją, atitinkančią „Muitų teisė prak-tikams“ tematiką? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir aptarsime bendradarbiavimo sąly-gas.

e-leidinys nr - mruni.eu · leidinio partneris nr.7 geguŽĖ 2013 e-leidinys turinys sveiki,...

Documents