1

Valstybinis psichikos sveikatos centras

Projektas

(Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001)

„Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“

2013 m.

VILNIUS

VšĮ „Sorre“

2

UDK 613.8(474.5)

Al-134

Studija parengta įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir

viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Alkoholio kontrolės

politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“, Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001.

Projekto vykdytojas:

Valstybinis psichikos sveikatos centras

Studiją parengė:

VšĮ „Nugalėtojų principai“

Studijos autoriai:

Doc. Dr. Aurelijus Veryga

Dr. Remigijus Prochorskas

Dokt. Mindaugas Štelemėkas

Projekto veiklos:

1.1.1. Alkoholio vartojimo esamos būklės studijos parengimas;

1.1.2. Epidemiologinių sociologinių tyrimų vykdymas;

1.1.3. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studijos parengimas;

1.1.4. Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studijos parengimas.

Projekto trukmė nuo 2011-03-29 iki 2013-03-29.

Projekto vadovės:

Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus

vedėja Aurelija Čepulytė,

vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė,

tel. (8 5) 249 9976, el. paštas info@vpsc.lt.

ISBN 978-609-8118-00-1

3

Turinys

Santrumpos. .................................................................................................................................................................5

Įvadas. .................................................................................................................................................................6

Lentelių sąrašas. .................................................................................................................................................................7

Paveikslų sąrašas. ............................................................................................................................................................... 10

I. Alkoholio vartojimo esamos būklės studija. ......................................................................................................................... 12

I.1. Santrauka. ......................................................................................................................................................... 12

I.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 12

I.3. Metodika. ........................................................................................................................................................... 12

I.4. Alkoholio epidemiologija, politika ir ekonomika: mokslinių straipsnių apžvalga. .................................................... 14

I.5. Alkoholio epidemiologija, politika ir ekonomika: magistro darbų apžvalga. ............................................................ 22

I.6. Lietuva kitų šalių kontekste. ................................................................................................................................ 27

I.7. Alkoholio vartojimas Lietuvoje. ............................................................................................................................ 31

I.8. Diskusija ir apibendrinimas. ................................................................................................................................. 35

I.9. Išvados. .............................................................................................................................................................. 36

I.10. Literatūra. .......................................................................................................................................................... 37

II. Epidemiologinis sociologinis tyrimas. ............................................................................................................................ 39

II.1. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 39

II.2. Metodika. ........................................................................................................................................................... 39

II.3. Epidemiologinio sociologinio tyrimo rezultatai. .................................................................................................... 44

II.3.1. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas. .................................................................................................. 44

II.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimas. ................................................................................................................ 50

II.3.3. Alkoholio vartojimo sukeliama psichosocialinė žala. .................................................................................. 53

II.3.4. Alkoholio sukeliama fi nansinė žala. .......................................................................................................... 59

II.4. Apibendrinimas. .................................................................................................................................................. 60

II.5. Išvados. .............................................................................................................................................................. 61

III. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija. ............................................................................................... 62

III.1. Santrauka. .......................................................................................................................................................... 62

III.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 63

III.3. Metodika. ........................................................................................................................................................... 63

III.4. Lietuvos alkoholio kontrolę reglamentuojančių teisės aktų analizė. ....................................................................... 64

III.4.1. LR Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) ir su juo susijusių teisės aktų analizė. ................................................ 64

III.4.1.1. Valstybės alkoholio kontrolės politikos principų pokyčių ir įgyvendinimo analizė. ........................ 64

III.4.1.2. AKĮ numatytų pasiūlos mažinimo priemonių analizė. .................................................................. 77

III.4.1.3. AKĮ numatytų paklausos mažinimo priemonių analizė. ................................................................ 81

III.4.2. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo analizė. ................................................................ 83

III.4.3. Lietuvos alkoholio kontrolės politikos suderinamumo su tarptautinėmis alkoholio kontrolės politikos

rekomendacijomis analizė. ....................................................................................................................... 84

III.5. Alkoholio kontrolę formuojančių bei įgyvendinančių institucijų bei organizacijų veiklos apžvalga. ........................... 90

III.6. Lietuvos gyventojų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką vertinimas. ......................................................... 108

III.7. Lietuvos politikų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką tyrimas. ................................................................. 116

III.8. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių SSGG įgyvendinimo analizė. ......................................................... 123

III.9. Studijos apibendrinimas ir išvados. .................................................................................................................... 131

III.10. Literatūra. ........................................................................................................................................................ 131

IV. Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija. .................................................................................................... 133

IV.1. Studijos santrauka. ........................................................................................................................................... 133

IV.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................. 134

IV.3. Metodika. ......................................................................................................................................................... 135

IV.3.1. Alkoholio poveikio sveikatai vertinimas. ................................................................................................. 135

IV.3.2. Alkoholio vartojimas Lietuvoje. .............................................................................................................. 137

IV.3.3. Alkoholio sąlygojamo mirtingumo vertinimas. ........................................................................................ 138

4

IV.3.4. Alkoholio sąlygojamo sergamumo vertinimas. ......................................................................................... 139

IV.3.5. Alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimas. ..................................................................... 140

IV.3.6. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimas. ......................................................... 140

IV.3.7. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse. ................................................................ 141

IV.3.8. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas. ............................................................... 141

IV.4. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje. .................................................................................................. 143

IV.4.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas. ....................................................................................... 143

IV.4.2. Alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas. ....................................................................................... 148

IV.4.3. Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas. ................................................................... 151

IV.4.4. Su alkoholio vartojimu siejami teisėtvarkos pažeidimai. .......................................................................... 155

IV.4.5. Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala. .................................................................................... 158

IV.4.6. Jautrumo analizė. ................................................................................................................................. 160

IV.5. Diskusija. .......................................................................................................................................................... 161

IV.6. Išvados. ............................................................................................................................................................ 163

IV.7. Literatūra. ........................................................................................................................................................ 164

Priedai. .............................................................................................................................................................................. 166

5

Santrumpos.

AKĮ – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas.

APD – Alkoholiui priskiriama dalis (angl. Alcohol attributable fraction).

ATPK – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

EUCAM – Europos alkoholio reklamos stebėsenos centras (angl. European Centre for Monitoring Alcohol Marketing).

EURO CARE – Europos alkoholio politikos aljansas (angl. European Alcohol Policy Alliance).

FCA – Tabako kontrolės pagrindų konvencijos aljansas (angl.Framework Convention Alliance).

HLT – Hektolitras (100 litrų).

HPA – Gryno etilo alkoholio hektolitras (100 litrų 100 proc. striprumo alkoholio).

IRD – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

IŠL – Išeminė širdies liga.

LKPT – Lietuvos kelių policijos tarnyba.

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

NORDAN – Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklas (angl. Nordic Alcohol and Drug Policy Network).

NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

NTAKK – Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija.

NVO – Nevyriausybinė organizacija.

PPGM – Potencialaus prarasto gyvenimo metai (angl. Potential years of life lost).

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

SAV – Standartinis alkoholio vienetas.

SR – Santykinė rizika (angl. Relative risk).

ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

TP – Transporto priemonė.

VLK – Valstybinė ligonių kasa.

VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija.

VMV BS – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis.

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

WFAD – Pasaulinė federacija prieš narkotikus (angl. World Federation Against Drugs).

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

6

Įvadas.

Projektas „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ susideda iš 4 atskirų studijų. Nors šios studijos

atspindi su alkoholio vartojimu ir pasekmėmis siejamus rezultatus, studijos yra metodiškai skirtingos, o alkoholio vartojimo problematika Lietuvoje

analizuojama iš skirtingų pusių.

„Alkoholio vartojimo Lietuvoje esamos būklės“ studijoje apžvelgti svarbiausi su alkoholio vartojimu susiję duomenys. Apžvelgti su Lietuva susiję

tyrimai, apibendrinti naujausi su alkoholio vartojimu siejami epidemiologiniai ir statistiniai visuomenės sveikatos bei ekonomikos rodikliai.

„Epidemiologiniame sociologiniame tyrime“ pristatomi Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, kuriuose atspindima suaugusių Lietuvos gyven-

tojų nuomonė apie alkoholio kontrolės politiką bei alkoholio vartojimo sąlygojama psichosocialinė žala.

„Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo“ studijoje pristatomi teisinių dokumentų analizės rezultatai, apžvelgta alkoholio kontrolės

Lietuvoje raida. Taip pat vertinta, kaip teisiniuose dokumentuose keliami alkoholio kontrolės tikslai atitinka realius sprendimus, pateikiamos sąsajos

tarp alkoholio kontrolės politikos ir visuomenės sveikatos rodiklių. Atskirai aptariami Lietuvos alkoholio kontrolės politikos formuotojų ir įgyvendin-

tojų nuomonės kokybinio tyrimo rezultatai.

„Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studijoje“ analizuota alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala. Analizuoti al-

koholio vartojimo sąlygojamo sergamumo (SVEIDRA duomenys), mirtingumo (Higienos instituto ir Statistikos departamento duomenys), netekto

darbingumo (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenys), policijos registruojamų pažeidimų (Informatikos ir ryšių departamento

duomenys) rodikliai. Atliktas alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas.

7

Lentelių sąrašas.

Alkoholio vartojimo esamos būklės studija:

1 lentelė. Literatūros apžvalgoje analizuojamos publikacijos ir magistro darbai.

Epidemiologinis sociologinis tyrimas:

1 lentelė. Lauko darbų suvestinės lentelė (18-74 m.).

2 lentelė. Tiriamosios imties procentinis pasiskirstymas pagal Lietuvos (18-74 m.) gyventojų pasiskirstymą.

3 lentelė. Statistikos departamento duomenų pasiskirstymo analizė.

4 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų duomenų pasiskirstymo analizė.

5 lentelė. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografi nis reprezentatyvumas, t.y., kokiuose miestuose, kaimuose vykdyta apklausa.

6 lentelė. Paklaidų lentelė.

7 lentelė. Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

8 lentelė. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

9 lentelė. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

10 lentelė. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

11 lentelė. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

12 lentelė. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

13 lentelė. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

14 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

15 lentelė. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR

Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

16 lentelė. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

17 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

18 lentelė. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai (pvz., socialinei

reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms fi nansuoti ir pan.)?

19 lentelė. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

20 lentelė. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą, bet ir už įsigijimą?

21 lentelė. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi

informacija?

22 lentelė. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

23 lentelė. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir

mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

24 lentelė. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suo-

mijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės

kontroliuojamose parduotuvėse)?

25 lentelė. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalės vidurkiai priklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir alkoholio

vartojimo lygio.

26 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

27 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal CAGE ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

28 lentelė. Kaip dažnai vartojate bet kokius alkoholinius gėrimus?

29 lentelė. Kaip dažnai vartojate stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, likerį ir pan.)?

30 lentelė. Kaip dažnai vartojate vyną?

31 lentelė. Kaip dažnai vartojate alų?

32 lentelė. Stipriųjų gėrimų kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

33 lentelė. Vyno ar šampano taurių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

34 lentelė. Sidro ir alkoholinių kokteilių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

35 lentelė. Alaus kiekis, suvartotas per praėjusias 7 dienas.

36 lentelė. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose pirktus gėrimus (t.y., naminės gamybos, pilstuką,

atvežtą iš kitų šalių alkoholį)?

37 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Vyrų ir moterų analizė.

38 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Amžiaus grupių analizė.

39 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Gyvenamosios vietos analizė.

40 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Analizė pagal išsilavinimą.

41 lentelė. CAGE: Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?

42 lentelė. CAGE: Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?

43 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?

8

44 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

45 lentelė. CAGE balai, lytis.

46 lentelė. CAGE balai, amžius.

47 lentelė. CAGE balai, išsilavinimas.

48 lentelė. CAGE balai, gyvenamoji vieta.

49 lentelė. Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių?

50 lentelė. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo (pvz., negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į darbą ir pan.)?

51 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) fi zinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

52 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) psichologinį smurtą (spaudimą) iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

53 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų?

54 lentelė. Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas neblaivių asmenų?

55 lentelė. Ar kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su neblaiviais asmenimis ar vengėte vietų, kuriose yra daug neblaivių asmenų?

56 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

57 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai laukdami ar važiuodami viešuoju transportu dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

58 lentelė. Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami žodžiais?

59 lentelė. Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjote užmigti?

60 lentelė. Ar kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo?

61 lentelė. Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

62 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp vyrų ir moterų.

63 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp amžiaus grupių.

64 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp gyvenančiųjų mieste ar kaime.

65 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp skirtingo išsilavinimo respondentų.

66 lentelė. Suma išleista gėrimams per savaitę.

67 lentelė. Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu?

68 lentelė. Suma išleista gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimams, susijusiems su alkoholio vartojimu per paskutinius 6 mėnesius.

Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija:

1 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės principai 1995 ir 2012 metais.

2 lentelė. Valstybė pajamos iš alkoholio akcizų.

3 lentelė. Alkoholio akcizų tarifų dinamika.

4 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo sąmata.

5 lentelė. Alkoholio poveikio vaikams dinamika 2001-2008 m.

6 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės programos struktūra.

7 lentelė. Alkoholio kontrolės priemonės.

Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija:

1 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos ir išorinės sergamumo bei mirtingumo priežastys.

2 lentelė. Lėtinių ligų išsivystimo santykinės rizikos, kurias iš dalies sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas.

3 lentelė. Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje ir pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

4 lentelė. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

5 lentelė. Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje.

6 lentelė. Vidutinės vieno asmens išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos per dieną, 2010 m.

7 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lietuvoje 2003-2011 m.

8 lentelė. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse.

9 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojami PPGM 2003-2011 m.

10 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas.

11 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

12 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, nedarbingumą ir metus.

13 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas.

14 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse.

15 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, darbingumo grupes ir pagrindinę diagnozę.

16 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

17 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

18 lentelė. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika.

19 lentelė. Duomenys apie neblaivius asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu.

20 lentelė. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas, gabenimas.

21 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygota ekonominė našta sveikatos priežiūrai.

22 lentelė. Dėl alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo prarastos pajamos Lietuvoje.

9

23 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo ekonominė našta 2010 m.

24 lentelė. Dėl tėvų girtavimo į valstybės globą patekusių vaikų išlaikymo išlaidos valstybės ir savivaldybių globos namuose 2010 m.

25 lentelė. Atskirų nusikalstamų veikų padarymu įtariamų neblaivių asmenų dalis 2004-2011 m.

26 lentelėje. Įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti dėl neblaivumo, išlaikymo kaštai 2010 m.

27 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: produktyvumo kaštai.

28 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: įkalinimo kaštai.

10

Paveikslų sąrašas.

Alkoholio vartojimo esamos būklės studija:

1 paveikslas. Vidutinis grynojo alkoholio (legalaus ir nelegalaus) suvartojimas litrais, tenkantis vienam gyventojui Europos kontekste 2002 m.

Šaltinis: Popova ir kt. (2007).

2 paveikslas. Dėl priešlaikinių mirčių prarasti gyvenimo metai per 2002 m. (20-64 amžiaus grupės populiacijai tenkantys prarasti gyvenimo metai

100 000 gyventojų). Šaltinis: Rehm ir kt. (2007).

3 paveikslas. Santykinis alkoholio suvartojimas ir mirtingumas Lietuvoje (proc.) lyginant su 2000 m. Šaltinis: Grabauskas ir kt. (2009).

4 paveikslas. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) ES šalyse 2006 m. tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Kupčinskas ir

Šumskienė (2010).

5 paveikslas. Prarastų gyvenimo metų pokyčiai Lietuvoje 2007-2009 m. 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Veryga ir kt. (in press).

6 paveikslas. Absoliutaus alkoholio kiekis litrais, tenkantis vienam gyventojui per metus, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų rūšį. Šaltinis: Veryga

ir kt. (in press) ir NTAKD.

7 paveikslas. Alkoholinių gėrimų, vartotų atskirai arba derinyje bent kartą per savaitę, proporcijos lyginant 1994 ir 2010 m. (*p<0,05, palyginant

su 2010 m.). Šaltinis: Klumbienė ir kt. (in press).

8 paveikslas. Visų alkoholinių gėrimų gamyba 2000 m. – 2005 m., milijonais dekalitrų. Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

9 paveikslas. Alaus rinkos pasidalijimas tarp alaus gamintojų 2005 m. (proc.). Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

10 paveikslas. Alkoholinių gėrimų importas 2000 m. – 2005 m. (tūkst. dekalitrų). Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

11 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų skaičiaus pasiskirstymas pagal transliuotojus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

12 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal rodytų reklamų skaičių. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

13 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal televizijos kanalus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

14 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas litrais, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, paskutiniai duomenys (2006-2010 m.)

ir 2006 m. duomenys.

15 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu/100000 gyv., paskutiniai duomenys.

16 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

17 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv. 20-39 metų amžiaus grupėje, paskutiniai duomenys

(2005-2010 m.).

18 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo kardiomiopatijų/100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

19 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinių psichozių /100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

20 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamen-

tas ir NTAKD.

21 paveikslas. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

22 paveikslas. Alkoholio įperkamumo kaita Lietuvoje, 2005 metai = 100 proc.

23 paveikslas. Spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

24 paveikslas. Alaus gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

25 paveikslas. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fi brozės

100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Higienos institutas.

26 paveikslas. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Epidemiologinis sociologinis tyrimas:

1 paveikslas. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai balų sumos pasiskirstymas.

2 paveikslas. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė.

Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija

1 paveikslas. Alkoholinių psichozių skaičius 100 000 gyventojų.

2 paveikslas. Vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė.

3 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamentas

ir NTAKD.

4 paveikslas. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fi brozės

100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Statistikos departamentas ir Higienos institutas.

5 paveikslas. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

6 paveikslas. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

7 paveikslas. Moterų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departa-

mento duomenys, 2005 m.

8 paveikslas. Vyrų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento

duomenys, 2005 m.

9 paveikslas. Vyrų ir moterų, vartojusių įvairius alkoholinius gėrimus ar jų kombinacijas, dalis (proc.), 1994-2010 metais. Šaltinis: LSMU, STI

duomenys.

11

10 paveikslas. 5-12 klasių Kauno miesto moksleivių nurodytos problemos dėl amžiaus apribojimų įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių.

Šaltinis: 2001 m. LSMU.

11 paveikslas. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos

priemones, 2005 metais.

12 paveikslas. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos

priemones atmetus akcizų politiką, 2005 metais.

13 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 7 d. pažeidimų dinamika.

14 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 d. pažeidimų dinamika.

15 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 d. pažeidimų dinamika.

16 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 13, 28 ir 29 straipsnių pažeidimų dinamika.

17 paveikslas. NVO skirstinys, atsižvelgiant į veiklos sritį.

18 paveikslas. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

19 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

20 paveikslas. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

21 paveikslas. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

22 paveikslas. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

23 paveikslas. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti alkoholiu naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

24 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

25 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR prezidentės ir LR

seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

26 paveikslas. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

27 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

28 paveikslas. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai (pvz., socialinei

reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms fi nansuoti ir pan.)?

29 paveikslas. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

30 paveikslas. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

31 paveikslas. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai

susijusi informacija?

32 paveikslas. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

33 paveikslas. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas

ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

34 paveikslas. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suo-

mijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės

kontroliuojamose parduotuvėse)?

Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija:

1 paveikslas. Alkoholio sąlygota bendro mirtingumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

2 paveikslas. Alkoholio sąlygota mirtingumo dalis (proc.) nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse (2003-2011 m. laikotarpiu).

3 paveikslas. Alkoholio vartojimo sąlygotų PPGM (15-65) kaita Lietuvoje 2003-2011 m. (100 tūkst. gyventojų).

4 paveikslas.Alkoholio sąlygota ligotumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų (2006-2011 m.).

5 paveikslas.Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo dalis (proc.) nuo bendro ligotumo atskirose amžiaus grupėse (2006-2011 m.).

6 paveikslas. Alkoholio vartojimo sąlygota darbingumo sumažėjimo dalis (proc.) nuo visų užregistruotų sumažėjusio darbingumo atvejų 2006-

2011 m.

12

I. ALKOHOLIO VARTOJIMO ESAMOS BŪKLĖS STUDIJA.

I.1. Santrauka.

Šios literatūros ir epidemiologinių bei statistinių rodiklių apžvalgos tikslas – apibendrinti svarbiausius su alkoholio vartojimu susijusius duomenis,

apžvelgiant su Lietuva susijusius tyrimus, apibendrinant naujausius su alkoholiu siejamus epidemiologinius ir statistinius visuomenės sveikatos bei

ekonomikos rodiklius.

Publikacijų alkoholio tematika, susijusių su Lietuva, atranka vyko trimis etapais. 2011 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, buvo vykdoma tyrimų

paieška. Paieška vykdyta PubMed, Elektroninės Lietuvos akademinės bibliotekos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų, Lietuvos elek-

troninių tezių ir disertacijų duomenų bazėse. Papildomai buvo peržiūrėti recenzuojami periodiniai moksliniai žurnalai. Į galutinę apžvalgą galėjo būti

įtraukiami bakalauro, magistro darbai bei daktaro disertacijos, kuriuose buvo nagrinėjamos su alkoholio vartojimu siejamos temos, reprezentuojan-

čios visos Lietuvos tendencijas. Taip pat buvo įtraukiami visi straipsniai, prieinami atskirose duomenų bazėse ar moksliniuose žurnaluose, kuriuose

buvo nagrinėjama su alkoholio vartojimu susijusi epidemiologinė situacija Lietuvoje, alkoholio politikos formavimas ar alkoholio vartojimą liečiantys

ekonominiai klausimai. Galutinei mokslinių publikacijų apžvalgai buvo atrinkti 15 mokslinių straipsnių ir 8 magistriniai darbai, kurie visiškai atitiko

išsikeltus paieškos kriterijus ir yra analizuojami šioje apžvalgoje.

Beveik visuose apžvelgtuose tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjamos visuomenės sveikatos rodiklių kitimo tendencijos, akcentuojami blogėjan-

tys su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai iki 2007 m. Tyrimai, iliustruojantys vertinamų visuomenės sveikatos rodiklių kaitą

po 2007 m., rodo gerėjančias visuomenės sveikatos rodiklių tendencijas kartu su lygiagrečiai sumažėjusiu alkoholio suvartojimu. Teigiami pokyčiai

sutampa su įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės politikos sugriežtinimu nuo 2008 m., kuris ir buvo rekomenduojamas daugelyje ankstesnių metų

tyrimų.

Alkoholio kontrolės sugriežtinimas iš dalies sutapo su ekonomine ir fi nansų krize Lietuvoje. Kai kuriuose apžvelgtuose tyrimuose ši tema buvo

paliesta ir aptarta. Manoma, kad sunkmetis Lietuvoje galėjo iš dalies prisidėti prie suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo per santykinės alkoholio

kainos padidėjimą atlyginimų karpymo metu. Vis dėlto alkoholio paklausos mažėjimas neturėjo ženklių pasekmių Lietuvos ekonomikai, lyginant su

nauda visuomenės sveikatai, gauta iš alkoholio vartojimo mažėjimo. Padidinti alkoholio mokesčiai sąlygojo didesnį mokesčių surinkimą, o lygiagrečiai

mažėjantis alkoholio suvartojimas, sąlygojantis gerėjančius visuomenės sveikatos rodiklius, neatspindi galimų spekuliacijų, kad sumažėjęs alkoholio

vartojimas yra tiesiog kompensuotas nelegaliu (ofi cialiai neapskaitomu) alkoholio vartojimu.

Apibendrinant Lietuvos situaciją, remiantis naujausiais PSO pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad padėtis, susijusi su alkoholio vartojimu ir

to sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera, nors per paskutinius kelerius metus ir buvo pastebimas situacijos pagerėjimas. Dėl aukšto alkoholio suvartojimo

lygio ir pavojingo jo vartojimo pobūdžio ES kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.

I.2. Įvadas.

Su alkoholio vartojimu susijusių tyrimų ir svarbiausių epidemiologinių bei statistinių rodiklių apžvalga buvo vykdoma, siekiant įvertinti turimas

žinias apie alkoholio vartojimą bei alkoholio daromos žalos apimtis Lietuvoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje alkoholio kontrolė bei alkoholio žalos

vertinimas susilaukia vis didesnio dėmesio tiek iš tyrėjų, tiek iš alkoholio politikos formuotojų pusės, tačiau sisteminio jau esamo įdirbio bei turimų

Lietuvos situacijos analizės duomenų įvertinimo kol kas nebuvo atlikta.

Per pastaruosius keletą metų ypatingai padaugėjo magistro baigiamųjų darbų, kuriuose tiesiogiai arba bent iš dalies paliečiama alkoholio varto-

jimo bei su tuo susijusių pasekmių analizė. Nors daugeliu atvejų magistro darbai orientuojami į mažesnių specifi nių populiacijų arba siauresnių temų

tyrimus, tačiau net ir tokių darbų rezultatai, rečiau publikuojami straipsniuose, gali būti vertingi, analizuojant bendrą situaciją Lietuvoje.

Šios alkoholio tyrimų ir su alkoholio vartojimu susijusių rodiklių studijos tikslas –apibendrinti ir aptarti svarbiausius Lietuvoje atliktų tyrimų

rezultatus bei svarbiausius su alkoholio vartojimu susijusius rodiklius, paliečiančius alkoholio epidemiologinės situacijos vertinimą bei sąsajas su

ekonomika ir politikos formavimu.

I.3. Metodika.

Į galutinę tyrimų ir straipsnių apžvalgą galėjo būti įtraukiami bakalauro, magistro darbai bei daktaro disertacijos, kuriuose buvo nagrinėjamos su

alkoholiu siejamos temos, reprezentuojančios visos Lietuvos tendencijas. Taip pat buvo įtraukiami visi straipsniai, prieinami atskirose duomenų bazėse

ar moksliniuose žurnaluose, kur buvo nagrinėjama su alkoholio vartojimu susijusi epidemiologinė situacija Lietuvoje, alkoholio politikos formavimas

ar alkoholio vartojimą liečiantys ekonominiai klausimai.

Su Lietuva susijusių publikacijų alkoholio tematika atranka vyko trimis etapais. Pirmojo etapo metu, 2011 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, buvo

vykdoma tyrimų paieška. Paieška vykdyta PubMed, Elektroninės Lietuvos akademinės bibliotekos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų,

Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėse. Paieškose naudoti raktažodžiai „alkoholis“, „alkoholiu“, „alkoholio“, „alco“, „alcohol“. Esant

galimybei, esminiai paieškos raktažodžiai buvo jungiami su papildomais raktažodžiais kaip „visuomenės sveikata“, „politika“, „žala“, „ekonomika“, „Li-

thuania“, „Baltic states“. Papildomai peržiūrėti recenzuojami periodiniai moksliniai žurnalai Medicina (2001-2011 m. numeriai), Visuomenės sveikata (1996-2011 m. numeriai), Gastroenterologija ir hepatologija (2008-2010 m. numeriai).

13

Antrojo etapo metu, remiantis paieškos kriterijais, buvo atrinktos ir peržvelgtos 27 mokslinės publikacijos. Papildomai įtrauktos 2 publikacijos,

atitinkančios paieškos kriterijus, tačiau šiuo metu dar neišspausdintos moksliniuose leidiniuose. Atliekant bakalauro, magistro ir daktaro disertacijų

alkoholio tema paiešką, iš viso buvo atrinkti 103 darbai, kuriuose bent iš dalies buvo aptariama alkoholio tema. Detalesnės santraukų peržiūros metu

dėl magistro diplominių darbų autorių nustatytų apribotų priėjimo teisių nebuvo įmanoma peržiūrėti 18 darbų (šie darbai toliau neanalizuoti), 45

darbams buvo nustatytos apribotos priėjimo teisės (t.y. pilni darbai buvo peržvelgiami vietiniame mokslo institucijų intranete, atsidarius pilnas pu-

blikacijas), 40 darbų nebuvo nustatytų priėjimo apribojimų. Trečiojo etapo metu buvo atrinkti 15 mokslinių straipsnių ir 8 magistriniai darbai, kurie

visiškai atitiko išsikeltus paieškos kriterijus ir yra toliau analizuojami šioje apžvalgoje (žr. 1 lentelę).

Visi bakalauro, magistro ir daktaro disertacijų darbai bei moksliniai straipsniai, kurie buvo detaliau peržiūrimi antrajame tyrimų paieškos etape,

bet neįtraukti į galutinę analizę, trumpai apibendrinami 1 priede. Visa alkoholio tyrimų Lietuvoje apžvalga suskirstyta į tris pagrindines dalis. Pirmo-

joje dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai ir straipsniai, antrojoje – magistro darbai.

1 lentelė. Literatūros apžvalgoje analizuojamos publikacijos ir magistro darbai.

Pirmasis autorius(metai)

Darbo pavadinimas Tipas, mokslo įstaiga/žurnalas

McKeeir kt. (2000) Alcohol consumption in the Baltic Republics Straipsnis. J Epidemiol Community Health

Chenet ir kt. (2001) Daily variations in deaths in Lithuania: the possible contribution of binge drinking. Straipsnis. International Journal of Epidemiology

Popova ir kt. (2007) Comparing alcohol consumption in central and eastern Europe to other European countries. Straipsnis. Alcohol and Alcoholism

Helasoja ir kt. (2007)

The sociodemographic patterning of drinking and binge drinking in Estonia, Latvia, Lithuania and Finland, 1994-2002.

Straipsnis. BMC Public Health

Rehm ir kt. (2007) Alcohol accounts for a high proportion of premature mortality in central and eastern Europe. Straipsnis. International Journal of Epidemiology

Grabauskas ir kt. (2009)

Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Straipsnis. Medicina (Kaunas)

Poliakovienė ir Gurevičius (2010)

Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai Lietuvoje 1968–2007 m.

Straipsnis. Visuomenės sveikata

Kupčinskas ir Šumskienė (2010)

Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų padidėjimui Lietuvoje (2000-2007 m.).

Straipsnis. Gastroenterologija ir hepatologija

Lunevicius ir kt. (2010)

The epidemiology of road traffi c injuries in the Republic of Lithuania, 1998–2007. Straipsnis. The European Journal of Public Health

Astrauskienė ir Bulotaitė (2011)

Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai. Straipsnis. Visuomenės sveikata

Veryga (2010) Alkoholio Vartojimo Ir Gyventojų Sveikatos Rodiklių Sąsajos Lietuvoje. Straipsnis. Gastroenterologija ir hepatologija

Verygair kt. (in press)

Alkoholio vartojimo ir su juo susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių tendencijos bei perspektyvos Straipsnis. (in press)

Radišauskasir kt. (2011)

Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certifi ed as Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania).

Straipsnis. Alcohol and Alcoholism

Klumbienėir kt. (in press)

Trends and social diff erences in regular alcohol consumption over socio-economic transition period in Lithuania.

Straipsnis. (in press).

Jankauskienė (2009)

The Impact of the Economic and Financial Crisis on the Health Care Sector in Lithuania. Straipsnis. Visuomenės sveikata

Bertašiūtė (2007) Lietuvos alaus ir stipriųjų gėrimų rinkos dinamika Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU

Gaižaitytė (2007) Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (kompetencija ir veiklos praktika) Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU

Maknavičiūtė (2008)

Alkoholinių gėrimų reklamos situacija Lietuvoje Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU

Genytė (2008) Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos žiniasklaidos diskurse Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU

Daugalaitė (2009) Europos alkoholio kontrolės politika Lietuvos ir Švedijos atvejo analizė Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU

Ikasalaitė (2009) Visuomenės sveikatos priežiūros fi nansavimas ES ir Lietuvos programų atvejis Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU

Bobelytė (2010) Akcizų reikšmė biudžeto surinkimo procese Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU

Šipaitė (2011) Įrodymais grįsta politika Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas Lietuvoje Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU

16

degeneracijos, alkoholinė polineuropatija, alkoholinė kardiomiopatija, alkoholinis gastritas, alkoholinė kepenų liga, lėtinis alkoholinis pankreatitas)

ir visos mirtys nuo šių būklių 100 proc. priskiriamos alkoholio sąlygotam mirtingumui.

Didesnė dalis ligų yra iš dalies sąlygojamos alkoholio (t.y., net ir nevartojantiems alkoholio gali išsivystyti šios ligos, bet alkoholio vartojimas di-

dina riziką šioms ligoms atsirasti), todėl alkoholio sukeltam mirtingumui išskaičiuoti panaudojami „Alkoholiui priskiriamos dalies koefi cientai“ (angl.

Alcohol attributable fractions arba trumpiau APD) leidžiantys, atsižvelgiant į atskirose šalyse nustatytą rizikingą alkoholio vartojimą, apskaičiuoti

alkoholio sąlygotą dalį iš bendro registruotų mirčių skaičiaus. Šioms ligų grupėms priskiriama nemaža dalis piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių

ligos, kepenų cirozės, nelaimingi atsitikimai, savižudybės ir smurtiniai sužeidimai.

Autorių skaičiavimais, Lietuvoje 2002 m. alkoholio suvartojimas sudarė 17,2 l (vertinant legalų ir nelegalų) per capita ir tai sudarė didžiausią

suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui iš visų palygintų šalių. Antroje vietoje buvo Čekija – 17,0 l per capita, Rusija – 15,5 l, Vengrija

– 14,9 l, Prancūzija – 14,5 l, JK – 13,4 l, Lenkija – 11,7 l ir Švedija – 9,9 l. Tuo tarpu tyrėjų apskaičiuotas bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas tarp

vyrų didžiausias buvo Rusijoje – 29,0 mirtys, tenkančios 10 tūkst. gyventojų (20-64 amžiaus grupėje), antroje vietoje atsidūrė Lietuva – 22,1 mirties

atvejo/10 tūkst, toliau sekė Vengrija - 21,6 atvejo/10 tūkst., Čekija - 9 atvejai/10 tūkst., Lenkija - 8,7 atvejo/10 tūkst., Prancūzija - 7,5 atvejo/10 tūkst.,

JK - 3,7 atvejo/10 tūkst. ir Švedija - 2,7 atvejo/10 tūkst. Nors tarp moterų alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas buvo mažesnis, tačiau šalių eiliš-

kumas išsilaikė panašus: Lietuvai atsiduriant trečioje vietoje 4,1 mirčių atvejo/10 tūkst. gyv.) po Rusijos (4,7 mirčių atvejo/10 tūkst. gyv.) ir Vengrijos

(5 mirčių atvejai/10 tūkst. gyv.). Iš viso buvo apskaičiuota, kad 2002 m. dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 9440 vyrai bei 3500 moterys.

Papildomai Rehm ir kt. (2007) tyrime parodomos ir mirčių pasiskirstymo proporcijos pagal dvi amžiaus grupes (20-44 ir 45-64 amžiaus grupės).

Lietuvoje jaunų žmonių (20-44 metų amžiaus) mirtingumo proporcija buvo viena iš didžiausių tarp visų šalių – tiek tarp vyrų (sudaranti 38,4 proc. ir

nusileidžianti tik Vengrijai, kur jaunų vyrų mirtingumo proporcija sudarė 39,4 proc.), tiek tarp moterų (didžiausia iš visų palygintų šalių ir sudaranti

21,4 proc.). Neatsitiktinai apskaičiavus alkoholio vartojimo sąlygotus prarastus gyvenimo metus Lietuva atsidūrė tarp šalių, kur alkoholio žala yra

pati didžiausia. Lietuvoje ir Vengrijoje apskaičiuoti dėl alkoholio prarasto gyvenimo metų skaičiai buvo tarp 7 ir 9 kartų aukštesni nei Švedijoje (žr. 2

paveikslą).

2 pav. Dėl priešlaikinių mirčių prarasti gyvenimo metai per 2002 m. (20-64 amžiaus grupės populiacijai tenkantys prarasti gyvenimo metai/100

000 gyventojų). Šaltinis: Rehm ir kt. (2007).

Grabauskas ir kt. (2009) (6) savo straipsnyje analizuoja gyventojų mirtingumo ryšį su alkoholinių gėrimų vartojimu. Tyrime akcentuojamas

su alkoholio vartojimu siejamo mirtingumo didėjimas nuo 2000 iki 2007 m., o didžiausi standartizuotojo bendrojo mirtingumo rodiklių pokyčiai

registruoti 2001 ir 2005 m. Nuo 2004 iki 2007 m. pastebėtas staigus mirtingumo Lietuvoje padidėjimas, kuris išaugo 4284 mirusiaisiais per metus

(10,4 proc.).

Tyrėjams palyginus visus kiekvienų metų mirtingumo rodiklius tarp 2002–2004 ir 2005–2007 m. periodų, jie tarp lyginamų laikotarpių santykinai

labiausiai padidėjo vidutinio (45–59 metų) ir senyvo (75 ir vyresnių) amžiaus grupėse. Tarp moterų mirtingumas labiausiai padidėjo senyvo amžiaus

(75 ir vyresnių) grupėje (86 proc. viso mirčių prieaugio), o tarp vyrų – 45–59 metų grupėje (45 proc. viso prieaugio). Daugiau kaip pusė (53 proc.) viso

bendrojo mirčių prieaugio atiteko senyvo amžiaus grupei, 33 proc. – vidutiniam amžiui, o tarpinei (60–74 metų) grupei atiteko tik 8 proc.

Tyrime įvertinus dešimt mirties priežasčių1, turėjusių didžiausią įtaką bendrojo mirtingumo padidėjimui 2002–2004 ir 2005–2007 m. laikotarpiu,

nustatyta, kad didžiausia dalis bendrojo mirtingumo padidėjimo teko lėtinei išeminei širdies ligai (IŠL) ir smegenų infarktui (atitinkamai – 37,1 ir 11,9

proc.). Visos dešimt analizuojamų mirties priežasčių bendrai sudarė netoli 80 proc. viso bendro mirtingumo padidėjimo Lietuvoje lyginant 2002–2004

1 Dešimt tyrime vertintų mirties priežasčių: lėtinė išeminė širdies liga (I25), smegenų infarktas (I63), alkoholinė kepenų liga (K70), kepenų cirozė ir fi brozė (K74), pneumonija, sukėlėjas nenustatytas

(J18), kardiomiopatija (I42), kitos staigios mirtys dėl neaiškios priežasties (R96-R99), hipertenzinė širdies liga (I11), intensyvaus natūralaus šalčio poveikis (X31), apsinuodijimai ir kitos žūtys, kai

ketinimas nežinomas (Y10-Y34).

17

ir 2005–2007 m. laikotarpius. Apskritai mirčių nuo šių ligų padidėjimas sudarė 9555 mirtis, iš kurių, autorių skaičiavimais, 2639,8 (24,4 proc. nuo ben-

dro mirtingumo padidėjimo) buvo sąlygotos alkoholio vartojimo, daugiau 2005-2007 m. laikotarpiu. Tyrėjų skaičiavimais, vien per 2007 m. alkoholio

vartojimas galėjo sąlygoti 5760 mirčių (12,6 proc. viso tų metų mirtingumo).

Aptardami mirtingumo didėjimo priežastis, tyrimo autoriai pabrėžia, kad degtinės ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, remiantis Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, įskaitant importą ir eksportą, 1999 m. buvo sumažėjusi apie 37 proc., lyginant su 1995 m. NTAKD duomenimis,

panašiai buvo sumažėjęs ir pardavimas (vartojimas) dėl padidėjusių mažmeninių kainų.

3 paveiksle iliustruojamas alkoholio vartojimo Lietuvoje lūžis, įvykęs 2000 m. Dar 1999 m. buvo priimta Akcizų įstatymo pataisa, sumažinanti

akcizo mokestį alkoholiui. Stipriesiems alkoholiniams gėrimams akcizas buvo sumažintas net 44 proc. nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 proc. tūrinės alkoholio

koncentracijos litre gėrimo. Tai suteikė naują stimulą alkoholio gamybai ir pardavimui ir nulėmė alkoholio vartojimo didėjimą. 2000 m., lyginant su

1999 m., spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc., pardavimas (vartojimas)

padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendrojo alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 m. buvo lūžio taškas, kuomet prieš tai Lietuvoje mažėjęs

mirtingumas vien per 2001 m. išaugo 3,9 proc. Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad nuo 2005 iki 2007 m. vidutinės gyventojų pajamos didėjo maž-

daug po 20 proc., o alkoholio kaina kito labai nežymiai. Tai sąlygojo santykinės alkoholio kainos mažėjimą2. (6)

Labai panašios yra ir paskutiniųjų metų tendencijos, analizuojant sekuliarinius mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės ro-

diklius, kurios atsispindi Poliakovienės ir Gurevičiaus (2010) (7) tyrime. Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento duomenis, apimančius

1968-2007 m. laikotarpį, palyginti 8 skirtingi periodai, suskirstyti į penkmečius. Sparčiausiai mirtingumas nuo kepenų cirozės ir alkoholinės kepenų

ligos augo 1978-1982 m. ir būtent 2003-2007 m. intervalais (penkmečiais). Vyrų standartizuotas 100 tūkst. gyventojų mirtingumo rodiklis nuo alko-

holinės kepenų ligos tarp 1962-1972 m. ir 2003-2007 m. periodų padidėjo 24,63 karto (t.y. nuo 1,1 ±0,14 iki 27,1 ±0,59), o moterų net 30,33 karto

(nuo 0,3 ±0,07 iki 9,1 ±0,31). Vyrų mirčių nuo kepenų cirozės per visą tiriamąjį laikotarpį padidėjo 3,65 karto, o moterų mirtingumas padidėjo 4,32

karto.

Kupčinsko ir Šumskienės (2010) (8) tyrime detaliau analizuojama alkoholio vartojimo įtaka sergamumui ir mirtingumui nuo virškinimo sis-

temos ligų 2000-2007 m. Autoriai akcentuoja, kad mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės nuo 2000 iki 2007 m. padidėjo 2,5-3

kartus. Pabrėžiama, kad lygiagrečiai didėjant mirtingumo rodikliams, smarkiai išaugo alkoholio suvartojimas. Autoriai remiasi Lietuvos statistikos

departamento duomenimis ir atskleidžia, kad jei 2000 m. gryno alkoholio, tenkančio vienam gyventojui per metus buvo suvartojama 9,9 l, tai 2007 m.

šis rodiklis pasiekė 11,2 l.

Nors šiame tyrime taip pat akcentuojamos tokios pat didėjančios mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės tendencijos, kaip ir

prieš tai aptartame Poliakovienės ir Gurevičiaus tyrime (7) atitinkamu periodu, tačiau Kupčinskas ir Šumskienė (2010) (8) papildomai palygina mir-

tingumą nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) su kitomis ES šalimis 2006 m. (žr. 4 paveikslą). Matyti, kad Lietuvoje vyrų mirtingumo nuo virškinimo

sistemos ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų pagal Europos standartą siekė 88,7 atvejus, o moterų – 40,0 atvejų. Didesnis mirtingumas nuo virškinimo

sistemos ligų buvo nustatytas tik Vengrijoje. Autoriai pabrėžia, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje su alkoholio vartojimu susiję apie 50 proc. kepenų

ligų, 30-40 proc. ūminio pankreatito ir 70 proc. lėtinio pankreatito atvejų, o Lietuvos pirmavimą pagal mirtingumą nuo virškinimo sistemos ligų sieja

su dideliais suvartojamo alkoholio kiekiais Lietuvoje.

Lunevičius ir kt. (2010) (9) analizavo eismo nelaimėse susižeidusių ar mirusių žmonių kaitą Lietuvoje 1998-2007 m. Duomenys buvo imti iš

šešių duomenų bazių: Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos kelių policijos duomenų bazės, Regitra duomenų bazės, Lietuvos kelių tarnybos,

Detalios Europos mirtingumo duomenų bazės ir Lietuvos sveikatos informacijos centro. Mirtingumas eismo nelaimėse buvo analizuojamas, remiantis

TLK-10 kodavimu (V01-V99). Apskaičiuota, kad nuo 1998 m. iki 2007 m., iš viso buvo registruoti 8751 eismo nelaimėse žuvę žmonės (vidutiniškai

875 žmonės per metus). Autoriams lyginant rodiklių kaitą tarp 1998 ir 2007 m., reikšmingų skirtumų tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus nebuvo.

Dažnio santykis (angl. rate ratio) būti sužeistam per eismo įvykį 1998 m. pakilo nuo 1,35 iki 1,38, 2007 m. Žūti eismo nelaimėje per eismo įvykį 1998

m. dažnio santykis buvo 0,16, o 2007 m. nukrito iki 0,13.

Analizuojant alkoholį kaip rizikos faktorių, buvo atlikta analizė, palyginant 1999 ir 2007 m. (duomenų apie alkoholį ir eismo nelaimes 1998 m.

nebuvo). Vidutiniškai 34 proc. sužeistųjų (2898 atvejai per metus) bei 21 proc. žuvusiųjų (vidutiniškai 184 per metus) eismo nelaimėse buvo susieti

su alkoholio vartojimu (teigiami alkoholio kiekio testai nelaimės metu). Lyginant su alkoholiu siejamų sužeistųjų ir mirusiųjų skaičius 1999 ir 2007 m.

nebuvo nustatyta ženklių pokyčių. 1999 m. 35 proc. visų sužeistųjų eismo nelaimėse atvejų buvo siejami su alkoholiu, o 2007 m. šis rodiklis sumažėjo

tik iki 34 proc. Tuo tarpu žuvusiųjų skaičius siejamas su alkoholiu, sumažėjo nuo 21 proc. 1999 m. iki 19 proc. 2007 m.

Astrauskienė ir Bulotaitė (2011) (10) savo tyrime siekė nustatyti Lietuvos gyventojų vairavimo apsvaigus nuo alkoholinio įpročius ir sąsajas

su alkoholio vartojimo ypatumais. Pristatomi 2008 m. vykdyto tyrimo, kurio metu buvo apklausti 4777 15-64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos

gyventojai, rezultatai. Respondentų buvo klausiama, ar nors kartą gyvenime/ nors kartą per pastaruosius metus/ nors kartą per pastarąsias 30 dienų

jie vairavo neblaivūs.

Rezultatai parodė, kad 14,9 proc. 15-64 metų Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime yra vairavę neblaivūs. 5,1 proc. nurodė, kad neblaivūs

vairavo per paskutinius 12 mėnesių, o 1,4 proc. – per paskutines 30 dienų. Vairavusių neblaivių per paskutinius 12 mėnesių ar per paskutines 30 dienų,

daugiausiai buvo jauniausioje, 15-24 metų, asmenų grupėje. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dažniau neblaivūs vairuoja tie asmenys, kurie

alkoholį vartoja dažniau ir išgeria didesnius kiekius.

2 Santykinė alkoholio kaina – tai alkoholinio gėrimo kiekis, kurį galima įsigyti už disponuojamas mėnesines pajamas. Kuo vidutinės mėnesinės gyventojų pajamos didesnės, o alkoholio kaina mažesnė,

tuo mažesnė ir bendra santykinė alkoholio kaina.

18

3 pav. Santykinis alkoholio suvartojimas ir mirtingumas Lietuvoje (proc.), lyginant su 2000 m. Šaltinis: Grabauskas ir kt. (2009).

4 pav. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) ES šalyse 2006 m., tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Kupčinskas ir Šumskienė (2010).

21

Klumbienė ir kt. (in press) (16) pristato naujausius FINBALT (2010 m.) tyrimo duomenis ir pateikia alkoholio vartojimo tarp vyrų ir moterų

palyginimą 1994-2010 metais. Tyrimo metu buvo apklausiami 20-64 metų respondentai. Alkoholio suvartojimas buvo vertinamas anketinėje (paštu

siunčiamoje) apklausoje užduodant klausimą: „Kiek taurių ar butelių atskirų gėrimo rūšių išgėrėte per pastarąją savaitę (7 dienas)?“. Respondentai

atskirai turėjo pateikti informaciją apie išgertą vyną, alų bei stiprų alkoholį. Iš šių atsakymų buvo apskaičiuojamas alkoholio suvartojimas kas savaitę

standartiniais alkoholio vienetais.

Atskirų alkoholinių gėrimų (ar gėrimų derinių) vartojimo dažnis per pastarąją savaitę yra apibendrinamas 7 paveiksle. 1994 m. tik apie trečdalį

vyrų (33,5 proc.) ir 8,3 proc. moterų vartojo alų, tuo tarpu 2010 m. šis skaičius padidėjo maždaug du kartus tarp vyrų ir daugiau kaip keturis kartus

tarp moterų. Nuo 1994 iki 2010 m. buvo pastebimas ryškus vyno vartojimo dažnio sumažėjimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Stipraus alkoholio

suvartojimas sumažėjo tarp vyrų, tačiau išaugo tarp moterų.

Reguliarus stipriųjų alkoholinių gėrimų ir alaus vartojimas buvo dažnesnis tarp vyrų, nei tarp moterų per visus tyrimus nuo 1994 iki 2010 m. (2010

m. stipriuosius gėrimus per pastarąją savaitę vartojo 23,6 proc. vyrų, o moterų – 8,8 proc., vyną – 8,2 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų, alų – 51,1 proc.

vyrų ir 12,2 proc. moterų). 2010 m., vertinant proporcijas pagal suvartojamą stiprų alkoholį, buvo nustatyta, kad lyginant 1994 ir 2000 m. stipriųjų

gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai sumažėjo. Tarp moterų reguliarus stipriųjų gėrimų vartojimas augo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau vėliau

išliko stabilus.

Apibendrindami visus tyrimo rezultatus, tyrėjai teigia, kad reguliariai alkoholį vartojančių respondentų proporcijos nuo 1994 m. iki 2006-2008

m. buvo stabilios arba didėjo, o mažėjo nuo 2008 m. iki 2010 m., tačiau alkoholio suvartojimo kiekiai tarp reguliariai išgeriančių asmenų išliko tokie

patys. Reguliariai alkoholinius gėrimus vartojo jaunesnio amžiaus, mieste gyvenančios ir turinčios aukštesnį išsilavinimą moterys. Reguliarus sti-

priųjų gėrimų vartojimas tarp vyrų yra siejamas su vyresniu amžiumi, vyno vartojimas – su aukštesniu išsilavinimu, o alus – su jaunesnio amžiaus,

miestuose gyvenančiais bei gyvenančiais santuokoje vyrais. Vis dėlto aptardami tyrimo rezultatus, autoriai pabrėžia, kad nors ir galima teigti, kad

alkoholio vartojimas Lietuvoje yra probleminis, tačiau tokiuose tyrimuose, kuomet respondentų klausiama, kiek jie išgeria, yra didelė tikimybė, kad

respondentai nurodo per mažus kiekius, o daug alkoholio vartojantys asmenys mažiau linkę užpildyti tokias anketas.

7 pav. Alkoholinių gėrimų, vartotų atskirai arba derinyje bent kartą per savaitę, proporcijos lyginant 1994 ir 2010 m. (*p<0,05, palyginant su 2010

m.). Šaltinis: Klumbienė ir kt. (in press).

Jankauskienė (2009) (17) savo tyrime analizuoja ekonominės ir fi nansų krizės įtaką Lietuvos sveikatos sistemai. Buvo atlikta palyginamoji

2008-2009 m. sausio-birželio mėnesių analizė. Analizėje aptariama nemažai sveikatos priežiūros fi nansavimo aspektų, gyvenimo kokybės indika-

torių pasikeitimo bei įvairūs politiniai sprendimai siejami su sveikata ar sveikatos draudimu. Pabrėžiama, kad krizės metu sveikatos priežiūroje buvo

pastebimas kaštų persidalinimas bei didėjančios pacientų priemokos iš savo kišenės.

Aptardama to laikotarpio politinius spendimus, autorė daug dėmesio skiria alkoholio ir tabako kontrolei. Griežtinant tabako kontrolę, buvo kelia-

mi akcizo mokesčiai, griežtinama pardavimo nepilnamečiams tvarka, uždrausta rūkyti kavinėse ir restoranuose.

24

Pradėję galioti Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų normos, neleidusios individualizuoti skiriamos

baudos, buvo pripažintos prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėjo didelę įtaką VTAKT sprendimų keitimui administracinių teismų

praktikoje. VTAKT sprendimai, priimami atliekant teisės aktų kontrolės laikymosi funkciją, dažnai skundžiami teismui. Skundų dėl kitų VTAKT funkcijų

teismų praktikoje darbo autorė nurodė neradusi. Atskirai pabrėžiama, kad dėl kai kurių VTAKT nutarimų gali kilti dvigubo nubaudimo problema (kai

taikomos nuobaudos ir fi ziniam, ir juridiniam asmeniui bei kai kartu su bauda skiriamas licencijos atėmimas) ir dėl to turi pasisakyti Lietuvos Konsti-

tucinis Teismas.

Apibendrindama visas savo darbo išvadas autorė teigia, kad nors suinteresuoti asmenys (daugiausia verslo subjektai) VTAKT veiklos praktiką (iš

esmės baudų skyrimą) kritikuoja ir netgi siūlo šią valstybinę instituciją iš viso panaikinti, VTAKT yra reikalinga kaip specializuota valstybės kontrolės

institucija, prižiūrinti visuomenės interesų požiūriu labai svarbių Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų laikymąsi.

Atskirai vertinant šio magistrinio darbo rezultatus, svarbu pabrėžti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. VTAKT buvo reorganizuota. VTAKT sujungus su

Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dabartinė VTAKT funkcijas perėmusi institucija vadinasi Narkotikų, tabako

ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).

Maknavičiūtė (2008) (20) magistriniame darbe analizuoja alkoholinių gėrimų reklamos situaciją Lietuvoje. Darbas buvo apgintas Kauno me-

dicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profi laktinės medicinos katedroje. Darbo tikslas buvo išanalizuoti alkoholinių gėrimų reklamos

situaciją Lietuvoje bei gyventojų požiūrį į jos draudimą.

Tyrimo metodika buvo paremta 2007 m. rugsėjo mėn. alkoholinių gėrimų reklamos monitoringo duomenų analize (buvo atlikta reprezentatyvi

anketinė Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu, apklausti 1104 15-74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai). Taip pat buvo

analizuojama, kaip alkoholinių gėrimų reklama atitinka įstatyminę bazę bei atliktas kokybinis moksleivių nuomonės tyrimas.

Lyginant televizijos, spaudos, radijo bei lauko reklamą, paaiškėjo, kad daugiausiai alkoholinių gėrimų reklamų 2007 m. rugsėjo mėnesį buvo

televizijoje (žr. 11 paveikslą). Televizijos pasiekta suminė bendroji auditorija (GRP) rugsėjo mėn. buvo beveik 12000 žiūrovų, kai tuo tarpu spaudos -

nesiekė 1700 skaitytojų, o radijo – 181 klausytojo. Neatsitiktinai daugiausiai pinigų rugsėjo mėn. buvo išleista reklamai per televiziją (8.619.768 Lt).

Alkoholinių gėrimų reklama spaudoje kainavo 1.086.203 Lt, internete - 126.432 Lt, lauko reklama - 56.711 Lt, radijo reklama - 17.424 Lt.

11 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų skaičiaus pasiskirstymas pagal transliuotojus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

2007 m. rugsėjo mėnesį alkoholinių gėrimų reklamą televizija parodė 4380 kartų. Alkoholinių gėrimų reklamos truko 88805 sekundžių ir tai yra

beveik 25 valandos. Tai sudarė 8.619.768 Lt Gross išlaidų ir buvo pasiekta suminė bendroji auditorija (GRP) 11694 žiūrovai. Savaitgaliais buvo parodyta

1813 alkoholinių gėrimų reklamų, darbo dienomis – 2567 reklamos. Vidutiniškai per dieną savaitgalio dienomis buvo rodoma 181 reklama, o darbo

dienomis – 128 alkoholinių gėrimų reklamos. Vidutiniškai reklamos buvo rodomos 65 minutes ir 42 minutes per dieną. Savaitgaliais reklamų rodyta

daugiau, nes daugiau žmonių visą dieną gali praleisti žiūrėdami televiziją. 2007 m. rugsėjo mėnesį ir pagal 2002 m. sausio - kovo mėn. tyrimų duo-

menis („SIC Gallup Media”), alus yra vienas iš labiausiai reklamuojamų produktų ne tik televizijoje, bet ir spaudoje, radijuje ir lauko reklamoje. 2007

m. rugsėjo mėn. alkoholinių kokteilių reklamos buvo parodytos 996 kartus, alaus - 2139 kartus, brendžio - 332, degtinės - 288, putojančių vynų - 58,

romo - 94, sidro - 220, trauktinių - 21, vermuto - 133, viskio - 6, vynų - 93 kartus (žr. 12 paveikslą).

Daugiausia alkoholinių gėrimų reklamų parodė „TV3“ kanalas (rugsėjo mėn. parodė 1618 alkoholinių gėrimų reklamų. Per „TV3“ buvo parodytos

1035 alaus reklamos, 135 alkoholinių kokteilių, 35 brendžio, 84 degtinės, 58 putojančių vynų, 36 romo, 2 trauktinių, 132 vermuto, 6 viskio, 93 vynų

reklamos. Dažniausiai reklamuojami prekės ženklai – „Bacardi Martini“, „Švyturys - Utenos alus“, „Stumbras“, „Concha YToro“, „Alita“, „Latvijas Bal-

zams“, „William Grants&Sons“, „Kalnapilio - Tauro grupė“, „Togni“, „Vilniaus degtinė“. Alkoholio reklamų pasiskirstymas pagal televizijas iliustruojamas

13 paveiksle.

Magistriniame darbe taip pat pristatomi 2007 m. spalio mėnesį atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Respondentams buvo užduotas

klausimas: „Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?”. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1104 15-74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

25

Autorė taip pat pabrėžia, kad tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, viešojoje erdvėje vyko diskusijos dėl alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimo.

Buvo plačiai skelbiama, kad dėl reklamos apribojimo nebus tiesiogiai transliuojamos krepšinio varžybos televizijoje, kad gamintojai sumažins paramą

sportui ir kultūrai. Nepaisant to, alkoholinių gėrimų reklamos draudimui pritarė beveik pusė visų respondentų (47 proc.). Beveik 31 proc. respondentų

draudimui nepritarė, o 22 proc. apklaustųjų apie draudimą neturėjo nuomonės.

12 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal rodytų reklamų skaičių. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

13 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal televizijos kanalus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

Kokybiniame moksleivių nuomonės tyrime dalyvavo 32 penktų-dvyliktų klasių moksleiviai (16 berniukų ir 16 mergaičių). Išanalizavus duomenis

paaiškėjo, kad visi apklaustieji moksleiviai nurodė matę visokių alkoholinių gėrimų reklamas. Stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamą matė 56 proc.

tyrime dalyvavusių moksleivių (nors ji televizijoje ribojama), o 44 proc. apklaustųjų nurodė stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamas matę spaudoje. 84

proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių nurodė, kad jiems nepatinka alkoholinių gėrimų reklamos. Labiausiai reklamuojamų gėrimų (alaus ir sidro)

moksleiviai nelaikė tikrais alkoholiniais gėrimais: moksleiviai teigė, kad tai silpni, nepavojingi sveikatai gėrimai, skirti jaunimui atsipalaiduoti.

Apibendrindama magistrinio darbo rezultatus ir išvadas, autorė teigia, kad pagrindinės temos reklamuojant alkoholį - tai netiesioginis alkoholi-

nių gėrimų siejimas su gero gyvenimo įvaizdžiu, linksmybėmis, sportu, sėkme, didesniu seksualiniu aktyvumu, prestižu bei socialine gerove. Taip pat

išvadose nurodoma, jog alkoholinių gėrimų reklamos rodomos ir vaikams skirtų laidų metu. Alkoholis reklamose pateikiamas kaip normali ir būtina

gyvenimo dalis, o ne kaip sveikatai pavojingas produktas. Tokiu būdu formuojamas teigiamas jaunimo požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą. Pabrė-

žiama, kad tai prieštarauja pagrindinėms Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms.

Genytė (2008) (21) analizuoja alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą žiniasklaidoje. Magistro baigiamasis darbas apgintas Vytauto Di-

džiojo universitete (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedroje.

Magistriniame darbe buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Analizuojant straipsnius šiuose laikraščiuose, buvo

atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų temos diskurso analizė. Duomenys buvo rinkti 2008 m.

vasario - balandžio mėnesiais. Iš viso buvo surinktas 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra.

Autorė teigia, kad ne tik dienraščių redaktoriai, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų

grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskirdamas dėmesio įstatymo pataisų šali-

ninkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą, jų ideologiją, interesus. Darbe

buvo daroma prielaida, kad „Lietuvos rytas“ taip atstovavo savo interesus – išreiškė tik įstatymo pataisų priešininkų pozicijas, kad alkoholio reklama

26

(daranti įtaką sporto klubų fi nansavimui) nebūtų uždrausta. Autorė pažymi, kad „Lietuvos rytui“ priklauso krepšinio komanda ir todėl visas leidinys

nebuvo motyvuotas objektyviai atspindėti alkoholio įstatymo pataisų naujienas ir diskusiją.

Dienraštis „Respublika“ buvo objektyvesnis – tiek įstatymo pataisų priešininkų, tiek šalininkų nuomonei, argumentų išsakymui buvo skirta vie-

nodai vietos ir dėmesio. Iliustracijų ir nuotraukų, pateikiamų publikacijose, skaičius didesnis buvo „Respublikoje“. Abiejuose dienraščiuose straipsniai

buvo spausdinami „aktualijų“, „nuomonės“ bei „ekonomikos“ skiltyse, o „Lietuvos ryte“ nedidelė dalis ir „sporto“ priede.

Autorės nuomone, žiniasklaida dažnai nesilaiko laisvo žodžio principo ir atstovauja tam tikriems interesams. Autorė pabrėžia, kad „Lietuvos ryto“

ir „Respublikos“ publikacijose skirtingai pateikiamos straipsnių temos pavadinimuose. Pabrėžiama, kad abiejų dienraščių antraštėse buvo naudojami

„mūšio“, „kovos“ elementai, taip pabrėžiant temos aktualumą visuomenei. Tačiau šiais publikacijų pavadinimais mūšio objektas apibrėžtas gana skir-

tingai: „Respublikoje“ kovojama prieš alkoholį, „Lietuvos ryte“ – prieš alkoholio reklamos draudimą. Daugiausiai pavadinimuose vartojami žodžiai,

sąvokos buvo: „Lietuvos ryte“ – „Seimas“, „Respublikoje“ – „alkoholis“.

Magistriniame darbe, apžvelgiant straipsnių analizę, taip pat pabrėžiama, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursas publikacijose kurtas

per dėmesio išreiškimą dviem skirtingoms įstatymo pataisų šalininkų ir pataisų priešininkų grupėms. „Lietuvos ryte“ daugiausia dėmesio skiriama

Seimo nariams apibūdinti ir nusivylimui dėl jų priimtos pataisos išreikšti. „Lietuvos ryte“ skaitytojų nuomonės formavimas atliekamas, pasitelkiant

ironiją, Seimo nariams ar įstatymui apibūdinti naudojami įvairūs neigiami apibūdinimai.

Išskiriama tai, kad „Lietuvos ryto“ publikacijose labiausiai užuojauta reiškiama sporto aistruoliams bei rodomas palaikymas. Vartojami tokie žo-

džių junginiai kaip „krepšinio aistruolių nežinia“, „juodasis ketvirtadienis“ ir „antroji religija“. Labai aiškiai publikacijose išreiškiamas „Lietuvos ryto“

interesas ir vienašališkumas. Populiari „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda, rungtynių netransliavimas ir aludarių teikiamo fi nansavimo mažinimas

tiesiogiai paveikia akcininkus. Darbo autorės teigimu, konkretus „Lietuvos ryto“ interesas yra užkirsti kelią galimai žalai sau, kuris atsiskleidžia per

galią formuoti visuomenei pateikiamą pranešimą, manipuliuojant pačios visuomenės gerove, tačiau konkreti problema – mažėsiantis aludarių fi nan-

savimas – įvardinta nebuvo.

„Respublikoje” galimas manipuliacinis momentas, vienpusiškumas pasireiškė mažiau, straipsniuose buvo skiriama pakankamai vienodai dėmesio

tiek įstatymo pataisų šalininkų, tiek priešininkų argumentams perteikti. Vienas iš aspektų, kuris ženkliai parodė skirtingą šių dviejų dienraščių infor-

macijos pateikimo būdą – žinia iš Vyskupų Konferencijos, kuria katalikų pasaulio atstovai pritarė įstatymo pataisoms. „Respublikoje“ pranešimui apie

tai buvo skirta publikacija bei fotografi ja, o „Lietuvos ryte“ apie tai buvo užsiminta tik vienu paskutiniu sakiniu straipsnyje.

Apibendrindama visus analizės rezultatus, darbo autorė teigia, kad žiniasklaida konstruoja bei savais metodais reguliuoja visuomenės žinojimą,

atlikdama tai tendencingai, vienpusiškai, periodiškai. Galios įrankis yra kalba (ar rašytinė kalba), suteikianti galimybę pateikti pranešimą norima

forma, subjektams ar objektams suteikiant tam tikrų savybių.

Daugalaitė (2009) (22) savo magistriniame darbe analizuoja Lietuvos ir Švedijos alkoholio kontrolės politiką. Magistro darbas buvo apgintas

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Viešojo administravimo katedroje. Magistrinio darbo tikslas buvo išanalizuoti alkoholio kontrolės poli-

tiką ir įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje, apžvelgiant ir pristatant pagrindines alkoholio politikos priemones, palyginti Lietuvos ir Švedijos alkoholio

reguliavimo politikos priemones tarpusavyje. Analizėje Švedijos alkoholio reguliavimo politika buvo laikyta gerosios praktikos pavyzdžiu.

Be kiekybinės ir kokybinės pirminių ir antrinių duomenų analizės, tyrime taikyta ir lyginamoji analizė. Tyrime atliktas kokybinis alkoholio ekspertų

Lietuvoje ir Švedijoje struktūruotas interviu, iš viso buvo apklausti šeši asmenys.

Autorės teigimu, Lietuvai būtų naudinga pasimokyti ir įgyti patirties alkoholio kontrolės politikoje iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių, kaip

Švedija, o, apibūdinant alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje, darbo autorė panaudoja du žodžius - „pigi ir prieinama“ (apibūdinant pigų ir lengvai

prieinamą alkoholį). Magistriniame darbe pabrėžiama, kad Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra susiformavusios griežtos alkoholio gamybos bei

prekybos ribojimo istorinės tradicijos. Švedijos alkoholio kontrolės politika balansuoja tarp didelių mokesčių alkoholiui, mažmeninės prekybos mono-

polijos, įvairių apribojimų, informacijos sklaidos ir gydymo. Lietuvoje visiškai priešinga situacija – maži mokesčiai alkoholiui, alkoholiu gali prekiauti

dauguma verslininkų, nepakankami alkoholio reklamos apribojimai bei praktiškai neįgyvendinama informacijos sklaida.

Ikasalaitė (2009) (23) analizuoja visuomenės sveikatos priežiūros fi nansavimą. Tyrimas buvo parengtas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos

fakultete Viešojo administravimo katedroje. Darbo tikslas yra nustatyti ES ir Lietuvos programų fi nansavimo aspektus ir identifi kuoti su tuo susijusias

pagrindines problemas. Tyrimo metu buvo analizuojamos programos pagal kelias prioritetines ES visuomenės sveikatos strategijos sritis: alkoholį,

tabaką, moterų sveikatą, narkotikus bei ŽIV/AIDS ir psichinę sveikatą.

Išanalizavus ES ir Lietuvos visuomenės sveikatos programų fi nansavimą bei atlikus tyrimą, nustatytas visuomenės sveikatos programų mišraus

fi nansavimo modelis, išanalizuoti pagrindiniai decentralizacijos trūkumai, pastebėta, jog kai kurie Lietuvos visuomenės sveikatos strategijos uždavi-

niai vykdomi nepakankamai.

Šiame magistriniame darbe su alkoholiu siejamų programų fi nansavimo klausimai buvo aptariami tik mažoje darbo dalyje arba kalbant apie šias

specifi nes programas bendrame kontekste. Vis dėlto apibendrindama analizės rezultatus apie alkoholio programas ir jų fi nansavimą, autorė pažymi,

kad 1999 m. priimta Valstybinė alkoholio kontrolės programa nėra pakankamai veiksmingai įgyvendinama. Autorė teigia, kad šiai programai buvo

paskirstyta daugiau kaip 21 mln. Lt iš Valstybinio sveikatos bei savivaldybių sveikatos fondų. Pagrindinės galimos neefektyvumo priežastys – ilgas

įgyvendinimo laikotarpis, mažas fi nansavimas, išskaidyta atsakomybė, tarpinstitucinio bendravimo stoka, neefektyvus kontrolės mechanizmas, są-

lygotas fi nansavimo decentralizacijos. Visgi pripažįstama, kad buvo sugriežtintos alkoholio rinkos sąlygos. Taip pat darbo pabaigoje pažymima, kad

skatinant alkoholio vartojimo bei gamybos prevenciją, 2006 m. Lietuva kaip partnerė dalyvavo Slovėnijos projekte „Koordinuotos alkoholio politikos

įgyvendinimas Europoje“.

Bobelytė (2010) (24) magistriniame darbe vertina akcizų reikšmę biudžeto surinkimo procese. Darbas buvo atliktas MRU Ekonomikos ir fi nan-

sų valdymo fakulteto Finansų ir mokesčių katedroje. Magistriniame darbe vertinta hipotezė, kad akcizo tarifo didinimas, norint surinkti į biudžetą

daugiau pajamų, nepasiteisina. Darbe buvo iškeltas tikslas - išnagrinėti 2004-2009 m. laikotarpio surinktų akcizų sumos dalį biudžete bei nustatyti

27

akcizų tarifų kaitos įtaką biudžetui. Buvo vertinti alkoholinių gėrimų, apdoroto tabako, energinių produktų, elektros energijos, akmens anglies, kokso

ir lignito bei gamtinių dujų akcizų mokesčiai.

Autorė, atlikusi 2004 -2009 m. analizę, nustatė, kad kiekvienas akcizo tarifo pakėlimas sumažindavo akcizinių prekių realizaciją, krisdavo pla-

nuojamų pajamų surinkimas, augo pigesnių nelegalių, kontrabandinių prekių apyvarta. Išsiaiškinta, kad analizuojamais metais pajamos iš akcizų

nežymiai kildavo tik dėl padidėjusio akcizo tarifo. Sprendžiant dėl kylančių pasekmių, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą - vartotojų perkamąją

galią ir kaimyninėse valstybėse taikomus akcizo tarifus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neveikiant valstybės apsaugos aparatui, pasienio, muitinės

pareigūnams tinkamai neatliekant savo funkcijų, akcizų surinkimas dar pasunkėja.

Autorė akcentuoja, kad sumažėjus akcizo tarifams, kristų ir produktų kainos, būtų sugrįžta prie legalaus vartojimo, pakilus realizacijai, padidėtų

įplaukos iš akcizų. Priimant sprendimus dėl tolimesnės ES akcizų politikos, Lietuva turėtų pasisakyti už akcizų mažinimą, nes minimalūs reikalavimai

buvo nustatyti neįvertinus šalies ekonominės būklės. Svarbu gerinti muitinės pareigūnų darbą, kuriems pavesta užtikrinti, kad kontrabandinės prekės

nepakliūtų į rinką. Apibendrindama darbo rezultatus, autorė teigia, kad darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino: akcizo tarifo didinimas, siekiant

į biudžetą surinkti daugiau pajamų, nepasiteisina.

Vis dėlto visame darbe visos akcizinės prekės analizuojamos bendrai, žiūrima per tą pačią, laisvosios rinkos, prizmę ir tabako bei alkoholio gami-

niai nevertinami iš sveikatos pozicijų. Apie bent kokį alkoholio ir tabako ryšį su visuomenės sveikata nekalbama ir galutinėse tyrimo išvadose.

Šipaitė (2011) (25) analizuoja įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą. Magistro darbas apgintas VDU Politikos mokslų

ir diplomatijos fakultete Viešojo administravimo katedroje. Darbe buvo siekiama išanalizuoti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo

problematiką įrodymais grįstos politikos perspektyvoje.

Darbe didelis dėmesys skiriamas įrodymais grįstos politikos analizei, tiek tiriant bendrą jos reikšmę viešojoje politikoje, tiek tiriant jos reikšmę

alkoholio kontrolės politikoje. Darbe koncentruojamasi ties anglosaksų ir Skandinavijos šalių mokslininkų darbais. Išanalizavus Lietuvos teisės aktus

bei lietuviškus mokslinius tyrimus, darbe nagrinėjama Lietuvos alkoholio kontrolės politikos sistema.

Autorės teigimu, Lietuvoje yra pakankamai gerai suformuota infrastruktūra alkoholio kontrolės politikai vystyti (politika ir įgyvendinančių insti-

tucijų sistema reglamentuota teisiškai, suformuota valstybinė politikos monitoringo sistema). Vis dėlto alkoholio kontrolės priemonės, ypač alkoholio

prieinamumą ribojančios priemonės, vystomos didele dalimi neatsižvelgiant į mokslo rekomendacijas. Pagrindinės to priežastys yra aktyvi alkoholio

pramonės įtaka, skatinant liberalizuoti alkoholio politiką, ir daugelio Lietuvos politikų nesuinteresuotumas alkoholio vartojimo problema.

Kadangi moksliškai įrodyta, kad šias problemas gali sėkmingai padėti išspręsti visuomenė, esanti efektyvi partnerė kovoje už griežtesnę alko-

holio kontrolės politiką, atlikus kokybinį tyrimą, buvo analizuotas vienos efektyviausių alkoholio kontrolės politikos formavime veikiančių Lietuvos

NVO — Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) — vaidmuo, skatinant moksliškai pagrįstą alkoholio kontrolės politiką. Autorė

savo darbe apibendrina, kad NTAKK savo aktyvia lobistine veikla, aktyviu visuomenės telkimu nemažai prisidėjo prie griežtesnės alkoholio kontrolės

politikos plėtotės Lietuvoje, o jos daromas aktyvus spaudimas politikams, pasitelkiant visuomenę, leidžia kalbėti apie teigiamas įrodymais grįstos

alkoholio politikos perspektyvas Lietuvoje.

I.6. Lietuva kitų šalių kontekste.

Lietuvos padėtį lyginant su kitomis Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalimis, svarbiausi palyginamieji kriterijai buvo alkoholio suvartojimas

iš PSO Europos sveikata visiems duomenų bazės (26) bei mirtingumo rodikliai nuo keturių alkoholio sąlygojamų priežasčių, kurie buvo imami iš PSO

Europos detalaus mirtingumo duomenų bazės (27). Papildomai iliustruojant mirtingumo ir sergamumo rodiklių sąsajas, remtasi Europos hospitalinio

sergamumo duomenų baze (28).

Ilgą laiką Lietuva yra tarp šalių, pasižyminčių aukštu alkoholio suvartojimu, tenkančiu vienam gyventojui: nuo 2000 m., kuomet buvo suvartoja-

ma 9,87 litrai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, šis rodiklis nuosekliai pakilo iki 13,8 litro 2006 m., ir tik tada buvo pradėtas fi ksuoti suvartoja-

mo absoliutaus alkoholio kiekio mažėjimas, o paskutiniais duomenimis, 2010 m. šis rodiklis sudarė 12,55 litrus.

14 paveiksle iliustruojamas Lietuvos ir kitų Europos bei buvusios Sovietų sąjungos šalių, kurios pateikia duomenis, rangavimas pagal paskutinius

turimus absoliutaus suvartoto alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, duomenis. Iš visų duomenis pateikusių šalių, didžiausias

alkoholio suvartojimas fi ksuotas Moldovoje, kurioje 2008 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko daugiau kaip 20 litrų absoliutaus alkoholio.

Antroje vietoje atsidūrusiame Liuksemburge, 2007 m. duomenimis, 15 metų ir vyresniam gyventojui teko daugiau kaip 16 litrų absoliutaus alkoholio,

tačiau tradiciškai toks šios nykštukinės šalies rodiklis yra laikomas išpūstu ir paaiškinamas į šalį atvykstančių žmonių alkoholio vartojimu. Toliau pagal

alkoholio suvartojimo mažėjimą seka Čekija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Airija, Latvija, Rumunija, Lietuva.

Lyginant tik 27 ES šalis, Lietuva ženkliai viršija ES vidurkį, siekiantį 10,51 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam

gyventojui. Remiantis Lietuvos pateiktais 2010 m. duomenimis, mūsų šalis yra šešta tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių ES narių.

14 paveiksle taip pat pateikiamas šalių alkoholio suvartojimas vienodais 2006 m. 4 (fi ksuotų 2006 m. duomenys 14 pav. reprezentuojami tik gra-

fi škai, nenurodant tikslaus suvartoto absoliutaus alkoholio kiekio). Remiantis 2006 m. duomenimis, Lietuva pagal alkoholio suvartojimą buvo šeštoje

vietoje po Moldovos (16,66 l), Liuksemburgo (16,25 l), Čekijos (15,26 l), Estijos (15,02) ir Slovėnijos (14,27 l). Atsižvelgiant tik į stiprių spiritinių gė-

rimų suvartojimą, Lietuva tais metais buvo aštuntoje vietoje po Bosnijos ir Hercegovinos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos,

t.y., išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, vienoje grupėje su buvusiomis Sovietų Sąjungos Europinės dalies šalimis.

15 paveiksle pateikiamas standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (X45), tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Lyginant

su šalimis, kurios pateikia PSO pakankamai detalius duomenis, mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje, pagal paskutinius

4 Bendri 2006 m. buvo pasirinkti kaip atspindintys naujausius alkoholio suvartojimo rodiklius, kuomet buvo galima tarpusavyje palyginti daugiausiai šalių, įskaitant visas 27 Europos Sąjungos nares.

28

turimus duomenis, yra didžiausias Europoje. Nedaug atsilieka kitos ES šalys - Estija, Suomija, Latvija.

Tam, kad būtų galima bent apytikriai palyginti apsinuodijimus alkoholiu Rusijoje su kitomis po-sovietinėmis respublikomis, galima panaudoti

standartizuoto mirtingumo rodiklį nuo visų atsitiktinių apsinuodijimų (27), kuriuose didžiąją dalį sudaro alkoholis. Šiuo atveju Europoje pirmauja

Rusija (24,22 mirties atvejai 100 tūkst. gyv.), o po to seka Estija (18,52 atvejo), Ukraina (17,1 atvejo) ir Lietuva (16,49 atvejo). Tai pakankamai aiškiai

atspindi bendrą alkoholio vartojimo įpročių paveldą, kuris charakterizuojamas ne tik dideliu vidutiniu metiniu suvartoto alkoholio kiekiu vienam

gyventojui, bet ir dideliu suvartotu stiprių gėrimų kiekiu per vieną epizodą, dažnai iki pavojingo intoksikacijos lygio, kada ūmios žalos sveikatai tiki-

mybė labai padidėja. Didelį apsinuodijimų alkoholiu dažnį Lietuvoje patvirtina ir hospitalizacijų skaičius dėl toksinio alkoholio poveikio (T51), kuris

Lietuvoje yra didžiausias (Latvija antroje vietoje), lyginant su Europos šalimis, kurių duomenys yra PSO duomenų bazėse (28).

14 pav. Absoliutaus alkoholio suvartojimas litrais, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, paskutiniai duomenys (2006-2010 m.) ir

2006 m. duomenys.

29

15 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu/100000 gyv., paskutiniai duomenys.

Lyginant standartizuotą mirtingumą nuo alkoholinės kepenų ligos (K70) (žr. 16 paveikslą), pagal paskutinius duomenis, Lietuvoje, jis yra vienas

iš aukščiausių (po Vengrijos, Slovėnijos ir Suomijos) tarp Europos šalių, turinčių tokius duomenis. 2007 m. Lietuva užėmė 2 vietą po Vengrijos. Tačiau

jauno, 20-39 metų, amžiaus grupėje šis mirtingumas Lietuvoje lenkia visas šalis (žr. 17 paveikslą). Pagal hospitalizacijų skaičių dėl alkoholinės kepenų

ligos šioje amžiaus grupėje Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančių šalių (28). Taip pat reikia paminėti, kad dėl netikslumų, nustatant alkoholio įtakos

buvimą anamnezėje,- žymi dalis kitų diagnozuotų lėtinių kepenų ligų, ypač kepenų cirozės ir fi brozės (K74) atveju, yra taip pat didele dalimi sąlygotos

alkoholio.

Nors sergamumo duomenų pateikiama kur kas mažiau, sergamumo ir mirtingumo situacijos yra panašios. Pagal hospitalizacijų dėl alkoholinės

kepenų ligos ir cirozės diagnozės dažnį Lietuva yra antroje vietoje tarp šalių, kurių tokie duomenys yra PSO duomenų bazėse. Pagal alkoholinių psi-

chozių ir alkoholio toksinio poveikio diagnozes – 4-je vietoje. (28)

30

16 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų 17 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų

ligos / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.). ligos / 100000 gyv. 20-39 metų amžiaus grupėje, paskutiniai duomenys

(2005-2010 m.).

Lyginant mirtingumą nuo kardiomiopatijų,- Lietuva yra žemiau Juodkalnijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ir Slovėnijos (žr. 18 paveikslą) ir, nors

Lietuvos mirtingumo rodiklis yra kur kas žemesnis, lyginant su pirmąsias vietas užimančiomis Juodkalnija, Serbija ar net Latvija, tačiau išlieka kur

kas aukštesnis už daugumą kitų palyginamųjų šalių. Mirtys nuo alkoholinės kardiomiopatijos (I42.6) Lietuvoje sudaro maždaug 30% mirčių nuo visų

kardiomiopatijų (I42), tačiau labai tikėtina, kad dėl diagnostikos netikslumų ši dalis faktiškai yra žymiai didesnė, kaip ir kepenų cirozės atveju.

Reikia paminėti, kad mirčių nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį – (F10) Lietuvoje registruojama neįprastai mažai (žr. 19 paveiks-

lą), maždaug 9 kartus rečiau, negu Estijoje ir beveik 5 kartus rečiau, negu Latvijoje ar Lenkijoje, tuo tarpu hospitalizuojamų ligonių su šia diagnoze

skaičius tūkstančiui gyventojų skiriasi kur kas mažiau (Lietuvoje 2009 m. – 2,16; Lenkijoje – 2,49; Latvijoje – 5,28 hospitalizacijos tūkstančiui gyven-

tojų t.y., Lietuvoje hospitalizacijų dažnis beveik toks pat, kaip Lenkijoje, o nuo Latvijos skiriasi tik kiek daugiau kaip du kartus). Matyt, šalių tradicijos

naudoti kodą F10, kaip mirties priežastį, ypač skiriasi, t.y., dalis šių atvejų Lietuvoje buvo koduojami kitais kodais.

Nuo 2010 m. Lietuvoje atsirado galimybė išsamiau vertinti mirtingumą nuo atskirų ligų, nes mirčių registre buvo pradėtos registruoti ir šalutinės

ligos, galinčios turėti įtakos mirčiai. Įskaitant mirčių atvejus, kai kodas F10 buvo paminėtas tarp šalutinių mirties priežasčių, patikslintas mirtingumo

nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, rodiklis padidėja kelis kartus, lyginant su atvejais, kai F10 yra paminėtas tik pagrindinės mirties

priežasties grafoje, t.y., jis pasidaro panašus į kaimyninių šalių rodiklius.

31

18 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kardiomiopatijų/100000 gyv., 19 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinių psichozių /

paskutiniai duomenys (2005-2010 m.). 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

I.7. Alkoholio vartojimas Lietuvoje.

Didelis alkoholio suvartojimo lygis ir su alkoholio vartojimu siejamų visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimas iki 2007 m. buvo ryškus veiksnys,

paminėtas ne viename apžvelgtame straipsnyje. Lygiai taip pat pastaraisiais metais nemažas dėmesys skiriamas ir su alkoholio vartojimu siejamų

rodiklių po 2007 m., kuomet įvyko persilaužimas, ir situacija Lietuvoje buvo pradėjusi gerėti, analizei. Šioje studijos dalyje, analizuojant naujausius

prieinamus alkoholio vartojimo bei visuomenės sveikatos rodiklius, remtasi Statistikos departamento (29), Higienos instituto (30) duomenų bazėmis,

VMI ir NTAKD duomenimis.

20 paveiksle iliustruojamas absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, remiantis dviejų šaltinių duomenimis. Re-

miantis Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui stabiliai, tačiau nedideliais

tempais augo iki pat 2007 m., o alkoholio suvartojimo mažėjimas užfi ksuotas tik 2009 m. Tuo tarpu remiantis NTAKD duomenimis, staigus absoliutaus

alkoholio suvartojimo šuolis buvo fi ksuotas nuo 2005 iki 2007 m., kuomet buvo užfi ksuota 14,6 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam Lietuvos

gyventojui. Priešingai Statistikos departamento skaičiavimams, NTAKD duomenimis, nuo 2007 iki 2009 m. buvo apskaičiuotas labai staigus alkoholio

suvartojimo mažėjimas. 2009 m. abiejų institucijų skaičiavimų duomenys pirmą kartą buvo labai panašūs ir nesiekė 11 litrų. Vis dėlto paskutiniais,

2010 m. ir 2011 m., abiejų institucijų duomenimis, absoliutaus alkoholio litrų, tenkančių vienam gyventojui skaičius vėl pradėjo didėti.

Tradiciškai Lietuvos statistikos departamentas metinį alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam šalies gyventojui, skaičiuoja, naudodamas imčių

metodą ir tokiam skaičiavimui duomenys surenkami tik iš dalies Lietuvoje alkoholiu prekiaujančių mažmeninių įmonių. Anksčiau Statistikos departa-

mentas į savo skaičiavimus įtraukdavo ir ofi cialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimą, tačiau, 2012 m., pakeitus alkoholio suvartojimo skaičiavimo

metodiką, ofi cialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimas nebėra skaičiuojamas. Remiantis atnaujinta metodika, alkoholio suvartojimas, tenkantis

vienam gyventojui, buvo skaičiuojamas ne tik 2011 metais, bet perskaičiuoti ir ankstesnių metų alkoholio suvartojimo rodikliai (žr. 20 paveikslą).

34

24 pav. Alaus gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

Lyginant pastarųjų kelerių metų vyno gamybos, importo ir eksporto apimtis, taip pat reiktų išryškinti 2010 m., kuriais ženkliai išaugo vyno im-

portas į Lietuvą - nuo 4825 tūkst. dekalitrų 2009 m. iki 7339 tūkst. litrų 2010 m. Atitinkamai vyno eksportas taip pat padidėjo nuo 2846 iki 4724 tūkst.

dekalitrų, o gamyba, kritusi 2009 m., kilo nuo 540 iki 724 tūkst. dekalitrų. Panašios tendencijos buvo ir lyginant kitų fermentuotų gėrimų gamybą, im-

portą ir ypatingai eksportą. Dar vienas toks ženklus vynų ir fermentuotų gėrimų eksporto augimas per vienerius metus buvo užfi ksuotas tik 2006 m.

Vienas įdomiausių pastarųjų metų Lietuvos alkoholio kontrolės pasiekimų yra pergyventas natūralus eksperimentas, kuomet 2007 m. buvo smar-

kiai sugriežtinta alkoholio kontrolė, priimant iš karto kelias, mokslu įrodytas efektyvias alkoholio kontrolės priemones. Iš karto pradėjus mažėti alko-

holio vartojimui, ženkliai pagerėjo su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai. 25 paveiksle iliustruojama, kad iki 2007 m. sparčiai

didėjo mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos, apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholinių psichozių, vėliau šie mirtingumo rodikliai pradėjo mažėti.

Alkoholinė kepenų liga dažnai yra netiksliai įvardinama, kaip viena iš kitų kepenų ligų įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Mirtingumas

nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės nuo 2005 m. Lietuvoje pradėjo augti žymiai sparčiau, negu ankstesniais metais, ir per tris metus nuo 2004 iki

2007 m. išaugo daugiau negu dvigubai. 25 paveiksle iliustruojamas aiškus ryšys tarp mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozių, t.y.,

ligos, sukeliamos ne tik alkoholio.

25 pav. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fi brozės 100 tūkst.

gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Nors mirtingumas nuo alkoholinių psichozių yra mažesnis, lyginant su mirtingumu nuo kitų ligų, tačiau ši liga sąlygoja pakankamai aukštą ser-

gamumo ir hospitalizacijų skaičių, o tai automatiškai gali lemti papildomų sveikatos priežiūros paslaugų ir išteklių poreikį. 26 paveiksle iliustruojama,

kad 2007 m. priimtos alkoholio kontrolės priemonės gali persverti iki tol sparčiai blogėjusią sergamumo alkoholinėmis psichozėmis situaciją Lietuvo-

je. Vis dėlto svarbu paminėti, kad naujausi su alkoholiu siejamų mirtingumo ir sergamumo duomenys rodo, kad padėtis nustojo gerėti taip sparčiai,

kaip iki tol gerėjo per 2008 ir 2009 m.

35

26 pav. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Regioniniu požiūriu alkoholio sąlygoto mirtingumo (t.y., ir alkoholio vartojimo) netolygumai Lietuvoje yra gana ženklūs. Apskričių lygmenyje 5

metų (2006 -2010) vidutinis standartizuotas alkoholio sąlygotas mirtingumas tarp aukščiausių (Vilniaus apskritis- 53,7 /100 000 gyv.) ir žemiausių

(Panevėžio apsk.- 23/1000 000 gyv.) reikšmių skiriasi daugiau negu dvigubai. Savivaldybių lygmenyje ekstremalios reikšmės skiriasi iki 10 kartų (pvz.,

Trakų raj. – 102/100 000 gyv., Šalčininkų raj. – 73/100 000 gyv., Mažeikių raj, - 10,4/100 000 gyv., Alytuje – 15,7/100 000 gyv.) (35).

I.8. Diskusija ir apibendrinimas.

Šioje literatūros apžvalgoje buvo analizuojami 15 mokslinių publikacijų duomenys ir apžvelgiami 8 magistriniai darbai. Nemažoje dalyje moks-

linių publikacijų (1,3–6,11) buvo vertinamas ir tarp skirtingų šalių lyginamas alkoholio suvartojimas. Svarbu pabrėžti, kad atskiruose tyrimuose

alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, gali skirtis, skaičiuojant skirtingomis metodikomis ar naudojant rodiklius iš skirtingų šaltinių.

Geras tokių skaičiavimų skirtumų pavyzdys Lietuvoje yra skirtumai tarp Statistikos departamento bei NTAKD pateikiamų grynojo alkoholio suvar-

tojimo, tenkančio vienam gyventojui per metus, rodiklių. Vis dėlto, tokie skirtumai nekeičia visuose tyrimuose parodomų labai panašių tendencijų,

kad Lietuvoje iki 2007 metų sparčiai augo suvartojamo alkoholio kiekis, ir Lietuva visą laiką buvo tarp aukščiausios rizikos šalių dėl vieno didžiausių

alkoholio suvartojimo rodiklių Europoje (ir pasaulyje).

Tyrimuose, kuriuose parodomos visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimo bei alkoholio suvartojimo didėjimo tendencijos, galutinėse autorių re-

komendacijose dažnai pasisakoma už įrodymais grįstos alkoholio politikos įgyvendinimą (3,5–8), o kai kuriuose iš šių tyrimų minimi atskiri pasaulyje

gerai žinomi ir įrodyti kaip labai efektyvūs su alkoholio vartojimu siejamų problemų sprendimo būdai: laisvosios rinkos suvaržymai alkoholio rinkoje

(3), alkoholio mokesčių didinimas (3,5), alkoholio prekybos monopolijų sukūrimas (3), atsakomybės už vairavimą neblaiviam griežtinimas (5).

Dėl blogėjančios padėties, siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 metus buvo paskelbęs blaivybės metais. Tais me-

tais apribota alkoholio reklama (alkoholio reklama per televiziją buvo uždrausta nuo 6 iki 23 val., taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo numatytas

visiškas reklamos draudimas, tiesa, prieš pat įsigaliojimą atšauktas), buvo padidintas alkoholinių gėrimų (įskaitant ir sidrą) akcizas, panaikintos mo-

kesčių lengvatos smulkiems alaus gamintojams, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą neblaiviam (padidintos piniginės baudos, pradėtos konfi skuoti

transporto priemonės ir taikomas administracinis areštas, nuo 0,4 iki 0,2 promilių sumažinta leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantie-

siems vairuotojams). Nuo 2009 metų buvo uždrausta alkoholio prekyba nuo 22 iki 6 val.(11, 25)

Beveik visuose apžvelgtuose tyrimuose (4 ,6–8, 11, 12) buvo aprašomi blogėjantys su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai

iki 2007 metų. Tuo tarpu tyrimai, parodantys vertinamų visuomenės sveikatos rodiklių kaitą po 2007 metų, rodo gerėjančių visuomenės sveikatos ro-

diklių tendencijas kartu su lygiagrečiai sumažėjusiu alkoholio suvartojimu (11, 12, 17). Šie teigiami pokyčiai sutampa su įrodymais pagrįstos alkoholio

kontrolės politikos sugriežtinimu nuo 2008 metų, kaip buvo rekomenduojama daugelyje ankstesnių metų tyrimų (3,5–8).

Be viso to, svarbu akcentuoti ir bendras tendencijas šalyje, nes alkoholio kontrolės sugriežtinimas iš dalies sutapo su ekonomine ir fi nansų krize

Lietuvoje. Kai kuriuose tyrimuose ši tema buvo paliesta ir aptarta (6, 17), ir galima teigti, kad iš esmės sunkmetis Lietuvoje galėjo iš dalies prisidėti

prie suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo per metus. Prasidėjus fi nansiniams sunkumams Lietuvoje buvo mažinami atlyginimai, o mažėjant vi-

dutinėms gyventojų pajamoms, santykinė alkoholio kaina turėjo pradėti didėti (t.y., už mažesnes gaunamas pajamas žmonės galėjo įsigyti mažiau

alkoholio). Vis dėlto alkoholio paklausos mažėjimas iš esmės neturėjo neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai. Priešingai, mažėjantis alkoholio

suvartojimas teigiamai atsispindėjo visuomenės sveikatos rodikliuose (paneigiant spekuliacijas, kad labai smarkiai galėjo išaugti nelegalaus, dažnai

nekokybiško, alkoholio vartojimas), o dėl padidintų akcizų Lietuvos biudžetas gavo tik daugiau pajamų (17).

Keliose apžvelgtose mokslinėse publikacijose buvo daugiau ar mažiau nagrinėjamos alkoholio sąlygoto mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių

ligų (išeminės širdies ligos) sąsajos (2, 6, 15). Viename tyrime (2) iliustruojamos sąsajos tarp mirčių dėl alkoholio vartojimo, išeminės širdies ligos bei

mirtingumo padidėjimo savaitgaliais. Šis elementas buvo labai svarbus kitame tyrime (6) nustatant, kokia visų mirčių dalis galėtų būti priskiriama

alkoholio vartojimui. Remdamiesi Lietuvoje atliktų autopsijų rezultatais, tyrėjai teigė, kad beveik pusei mirusiųjų buvo nustatytas girtumas mirties

metu. Atsižvelgiant į tai, kad autopsijos buvo atliktos tik 18,2 proc. (1985-2001 m.) visų Lietuvoje mirusiųjų žmonių, tai sudarytų 8,9 proc. žmonių

proporciją, kurių mirtis galėjo būti sąlygota alkoholio.

36

Neseniai pasirodžiusiame tyrime (15) panašiai teigiama, kad Lietuvoje, vertinant pagal mirusiųjų nuo išeminės širdies ligos autopsijų duomenis,

daliai mirusiųjų klaidingai nustatoma mirties priežastis. Atliktoje analizėje teigiama, kad patikrinus mirties priežastis, anksčiau nurodytas dėl išemi-

nės širdies ligos, 8,7 proc. visų mirties atvejų 25-64 metų amžiaus grupėje diagnozės turėtų būti pataisytos į alkoholio sąlygotas mirties priežastis.

Panašių tyrimų (2,6,) rezultatai rodo, kad aukštu alkoholio suvartojimu pasižyminčiose šalyse, tokiose kaip Lietuva, alkoholio sąlygotas mirtingumas

gali būti dar didesnis, nei atspindimas ofi cialios statistikos.

Lietuvos situacijos palyginimą tarptautiniame kontekste reikėtų vertinti pakankamai atsargiai, nes lyginamos labai skirtingos šalys, ir kai kurių

šalių pateikiami duomenys (dažniau nepriklausančių ES) gali būti ne visai tikslūs. Vis dėlto, apibendrinant Lietuvos situaciją, remiantis naujausiais PSO

pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad padėtis, susijusi su alkoholio vartojimu ir jo sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera, nors per paskutinius

kelerius metus ir buvo pastebimas situacijos gerėjimas. ES kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu

siejamą žalą, o tai, be abejonės, yra glaudžiai susiję su aukštu alkoholio suvartojimo lygiu mūsų šalyje.

Apibendrinant tenka pripažinti, kad pagal alkoholio, ypač stiprių spiritinių gėrimų, vartojimo mastą bei pobūdį, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija,

yra labiau panašios į buvusios Sovietų sąjungos šalis, negu į kitas ES šalis. Šios alkoholio vartojimo tradicijos žymia dalimi susiformavo per Lietuvos

buvimo Sovietų sąjungos sudėtyje laikotarpį, ir yra toliau perduodamos jaunesnei kartai. Atgavus nepriklausomybę ir įsigalėjus laisvai rinkai, alkoho-

lio pasiūla ir prieinamumas labai išaugo, sudarydami sąlygas alkoholio vartojimui toliau didėti. Tai visiškai panaikino teigiamų tendencijų, kurios buvo

stebimos po 1985 metais M. Gorbačiovo pradėtos antialkoholinės kampanijos, likučius. Šie pokyčiai geriausiai atsispindi mirtingumo rodiklių, kuriems

daro įtaką alkoholis, dinamikoje. Per laikotarpį iki 2012 m., šie rodikliai svyravo, daugiausiai didėjimo kryptimi. Didelę įtaką jiems darė valstybės

priimami alkoholio kontrolės politikos sprendimai.

Nors 2008-2009 m. metais gerėjo su alkoholio vartojimu siejamos žalos rodikliai, pagal paskutinius duomenis, Lietuva vis dar lieka tarp prasčiau-

siai atrodančių šalių ES. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje yra dvigubai didesnis, negu ES vidurkis, o mirtingumas nuo

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu viršija ES vidurkį net 12 kartų.

Nustoję mažėti alkoholio vartojimo ir žalos rodikliai parodo, kad vienkartinės ar trumpalaikės alkoholio kontrolės griežtinimo priemonės duoda

tik trumpalaikius rezultatus, nes susilpnėjus tų priemonių vykdymo kontrolei bei prie jų visuomenei „pripratus“ ar jas „primiršus“, alkoholio vartojimas

ir žala turi tendenciją grįžti į aukštesnį lygį. Tam, kad būtų pasiekta pastovaus ilgalaikio alkoholio keliamos žalos mažėjimo, reikėtų valstybės mastu

priimti strateginį ilgalaikį tikslą, pvz., pasiekti Lietuvoje panašų į Švedijos alkoholio kontrolės ir vartojimo lygį ir pastoviai stengtis siekti to tikslo,

sistemingai planuojant ir diegiant priemones jam pasiekti, nepriklausomai nuo politinės situacijos kaitos šalyje. Pagrindinės alkoholio vartojimo ma-

žinimo priemonės yra suformuluotos Lietuvos Sveikatos Programos 2020 projekte, tačiau, turint galvoje itin didelę alkoholio vartojimo įtaką mirtin-

gumui ir sveikatai, alkoholio vartojimo mažinimas programos projekte nėra pakankamai išskirtas ar akcentuojamas. Ypač didelis dėmesys turėtų būti

skiriamas alkoholio vartojimo įpročių „estafetės“ perdavimo ateinančiai kartai nutraukimui, nes tik suformavus sveiko gyvenimo įpročius jaunystės

metais, galima realiai tikėtis ženklaus alkoholio priklausomybės mažėjimo ateityje.

Be alkoholio pramonės vartojimą skatinančios veiklos, turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip sunku įdiegti žinomas ir moksliškai pa-

grįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, yra dalies politikų ir visuomenės trumparegiškas požiūris į alkoholį, kaip į įprastą „maisto produktą“,

kuris, be to, atneša ir pajamų į šalies biudžetą. Nepakankamai svarbiais laikomi net tokie faktai, kad dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kasmet

prarandama daugybė gyvybių, neskaitant žalos sveikatai ir su tuo susietos tiesioginės ar netiesioginės ekonominės žalos bei neigiamos įtakos žmonių

intelektualiniam potencialui ir konkurencingumui. Žmonių gyvybės, sveikata, gyvenimo kokybė, intelektualinės ir ekonominės galimybės, prarastos

dėl žalojančio alkoholio poveikio visada turėtų būti didesnė ekonominė ir moralinė vertybė, negu keli papildomi procentai pajamų iš alkoholio akcizo

šalies biudžete.

I.9. Išvados.

1) Tarptautiniu aspektu Lietuva ilgą laiką yra tarp šalių, pasižyminčių dideliu alkoholio suvartojimu ir jo sąlygojama žala. Pagal paskutinius (2006-

2010 m.) turimus absoliutaus suvartoto alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, duomenis, Lietuva yra šešta tarp daugiau-

siai alkoholio suvartojančių ES narių, o atsižvelgiant tik į stiprių spiritinių gėrimų suvartojimą – trečia po Estijos ir Latvijos, neskaitant kitų buvusių

Sovietų Sąjungos europinės dalies šalių.

2) Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje pagal 2009 metų duomenis yra aukščiausias tarp ES šalių, viršija ES vidurkį apie

12 kartų, ir yra artimas kai kurių buvusių Sovietų Sąjungos šalių lygiui. Sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lie-

tuvoje taip pat yra vienas iš aukščiausių Europoje, ypač tarp jaunų ir vidutinio amžiaus gyventojų. Panaši situacija ir daugumos kitų, su alkoholiu

siejamų ligų, atžvilgiu.

3) Įvertinta, kad 2007 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygojo bent apie 12 proc. visų mirčių. Tikėtina, kad tarp jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų šis

procentas yra žymiai didesnis. Skaičiuojant dėl alkoholio prarastus potencialaus gyvenimo metus (iki 75 m. amžiaus), 2007 metais (kuomet buvo

pasiektas pikas) 100 tūkst. gyventojų teko 1548 prarasti potencialaus gyvenimo metai, o sugriežtinus alkoholio kontrolę, 2008 ir 2009 metais,

mažėjo atitinkamai iki – 1295 ir 872, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

4) Nors sergamumo duomenų tarptautiniams palyginimams yra kur kas mažiau, jie rodo panašią į mirtingumo situaciją. Pagal hospitalizacijų dėl

alkoholinės kepenų ligos ir cirozės diagnozės dažnį Lietuva yra antroje vietoje tarp šalių, kurių duomenys yra PSO duomenų bazėse. Alkoholinių

psichozių ir alkoholio toksinio poveikio diagnozės – 4-je vietoje.

5) Stebimi ženklūs regioniniai alkoholio sąlygojamo mirtingumo netolygumai. Apskričių lygmenyje penkerių metų (2006 – 2010) vidurkis tarp

aukščiausių reikšmių Vilniaus apskrityje ir žemiausių Panevėžio apskrityje skiriasi dvigubai. Rajonų lygmenyje tarp Trakų ir Mažeikių rajonų skir-

tumas siekia net 10 kartų.

37

6) Alkoholio suvartojimas nuo paskutinio dešimtmečio pradžios augo ir pasiekė didžiausią lygį apie 2007 metus (vidutiniškai 14,6 litro absoliutaus

alkoholio vienam gyventojui NTAKD skaičiavimais, arba 11,2-11,4 litro Statistikos departamento skaičiavimais), po to dvejus metus mažėjo iki

10,6-10,9 litro (2009) ir vėl padidėjo iki 11,9 litro 2011 metais.

7) Bendro absoliutaus alkoholio suvartojimo mažėjimas nuo 2007 iki 2009 įvyko spiritinių gėrimų suvartojimo mažėjimo sąskaita. Alaus suvarto-

jimas mažėjo palyginti nežymiai, o 2010 m. vėl išaugo ir net viršijo spiritinių gėrimų santykinį įnašą į bendrą suvartoto absoliutaus alkoholio

kiekį.

8) Keičiantis alkoholio suvartojimo lygiui, atitinkamai kito ir mirtingumo bei sergamumo rodikliai. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės

kepenų ligos ir cirozės ypač akivaizdžiai atspindi alkoholio suvartojimo dinamiką paskutiniame dešimtmetyje. Nuo 2000 m. iki 2007 m. jis pa-

didėjo 2-3 karto (nuo 16 iki 43/100 000 gyv.) , nukrito iki 29/100 000 gyv. 2009 m., o po to stabilizavosi 2010-2011 metais. Mirtingumo nuo

kepenų cirozės lygis ir augimo greitis 2005-2007 metais buvo vienas iš didžiausių Europoje. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis, pasiekęs

maksimumą 2007 m. (43,1/100 000 gyv.) per dvejus metus nukrito beveik per pusę (25/100 000 gyv. – 2009) ir toliau lėtai mažėjo iki 21,7/100

000 gyv. 2011 metais.

9) Spiritinių gėrimų gamyboje stebima akivaizdi gamybos apimčių didėjimo tendencija iki 2007 m., ir pakankamai staigus gamybos apimčių mažė-

jimas po to. Tuo tarpu alaus gamyba Lietuvoje nepatyrė didelių gamybos apimties sumažėjimų. Išskyrus santykinai nedidelius gamybos svyravi-

mus atskirais metais, nuo 2005 m. laikosi maždaug tas pats lygis, tačiau 2010 m. importas ir eksportas didėja.

10) Alkoholio prieinamumas, išreikštas santykinėmis kainomis, sparčiai didėjo iki 2007 metų, ypač 2005-2006 metais degtinės atžvilgiu, kada jos

prieinamumas išaugo beveik 3 kartus. Tam galėjo turėti įtakos Lietuvos įstojimas į ES, sąlygojęs muitų politikos švelnėjimą importuojamam

alkoholiui.

11) Alkoholiniai gėrimai daugiausiai reklamuojami per televiziją (89% visų reklamų, 2007 m. duomenys), lyginant su spauda, radiju ar lauko rekla-

ma. Alus yra labiausiai reklamuojamas iš visų alkoholinių gėrimų tipų.

I.10. Literatūra.

1. McKee M, Pomerleau J, Robertson A, Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, et al. Alcohol consumption in the Baltic Republics. J Epidemiol

Community Health. 2000 May;54(5):361–6.

2. Chenet L, Britton A, Kalediene R, Petrauskiene J. Daily variations in deaths in Lithuania: the possible contribution of binge drinking. International

Journal of Epidemiology. 2001;30(4):743 –748.

3. Popova S, Rehm J, Patra J, Zatonski W. Comparing alcohol consumption in central and eastern Europe to other European countries. Alcohol and

Alcoholism. 2007;42(5):465 –473.

4. Helasoja V, Lahelma E, Prättälä R, Petkeviciene J, Pudule I, Tekkel M. The sociodemographic patterning of drinking and binge drinking in Estonia,

Latvia, Lithuania and Finland, 1994-2002. BMC Public Health. 2007;7:241.

5. Rehm J, Sulkowska U, Mańczuk M, Boff etta P, Powles J, Popova S, et al. Alcohol accounts for a high proportion of premature mortality in central

and eastern Europe. International Journal of Epidemiology. 2007 Apr 1;36(2):458 –467.

6. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina (Kaunas).

2009;45(12):12.

7. Poliakovienė R, Gurevičius R. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai Lietuvoje 1968–2007 M. Visuome-

nės sveikata. 2010;2(49):23–33.

8. Kupčinskas L, Šumskienė J. Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų padidėjimui Lietuvoje (2000-

2007 m.). Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):4–7.

9. Lunevicius R, Herbert HK, Hyder AA. The epidemiology of road traffi c injuries in the Republic of Lithuania, 1998–2007. The European Journal of

Public Health. 2010 Dec 1;20(6):702 –706.

10. Astrauskienė A, Bulotaitė L. Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai. Visuomenės sveikata.

2011;1(52):82–90.

11. Veryga A. Alkoholio vartojimo ir gyventojų sveikatos rodiklių sąsajos Lietuvoje. Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):8–11.

12. Veryga A, Belian G, Štelemėkas M. Alkoholio vartojimo ir su juo susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių tendencijos bei perspektyvos. (In press).

13. ScotPHO team. ScotPHO reports and papers: alcohol attributable mortality and morbidity [Internet]. [cited 2011 Aug 29]. Available from: http://

www.scotpho.org.uk/alcoholPA Freport/.

14. Jones L, Bellis MA, Dedman D, Sumnall H, Tocque K. Alcohol-attributable fractions for England (Alcohol-attributable mortality and hos-

pital admissions) [Internet]. 2009 [cited 2011 Aug 29]. Available from: http://www.alcohollearningcentre.org.uk/Topics/Browse/Data/?

parent=4644&child=4911.

15. Radisauskas R, Prochorskas R, Grabauskas V, Bernotiene G, Tamosiunas A, Veryga A. Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certifi ed as

Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania). Alcohol and Alcoholism. 2011 Oct;46(5):614 –619.

16. Klumbienė J, Kalasauskas D, Petkevičienė J, Veryga A, Sakytė E. Trends and social diff erences in regular alcohol consumption over socio-economic

transition period in Lithuania. (In press).

17. Jankauskienė D. The Impact of the Economic and Financial Crisis on the Health Care Sector in Lithuania. Visuomenės sveikata. 2009;3(46):16–30.

18. Bertašiūtė E. Lietuvos Alaus Ir Stipriųjų Gėrimų Rinkos Dinamika [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Mykolo Riomerio universitetas; 2007.

38

19. Gaižaitytė L. Valstybinė Tabako Ir Alkoholio Kontrolės Tarnyba (kompetencija Ir Veiklos Praktika) [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Vilniaus

universitetas; 2009.

20. Maknavičiūtė V. Alkoholinių Gėrimų Reklamos Situacija Lietuvoje [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Kauno medicinos universitetas;

2008.

21. Genytė G. Alkoholio Kontrolės Įstatymo Pataisos Žiniasklaidos Diskurse [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas;

2008.

22. Daugalaitė I. Europos Alkoholio Kontrolės Politika: Lietuvos Ir Švedijos Atvejo Analizė [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo

universitetas; 2009.

23. Ikasalaitė R. Visuomenės Sveikatos Priežiūros Finansavimas: ES Ir Lietuvos Programų Atvejis [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto

Didžiojo universitetas; 2009.

24. Bobelytė E. Akcizų Reikšmė Biudžeto Surinkimo Procese [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Mykolo Riomerio universitetas; 2011.

25. Šipaitė S. Įrodymais Grįsta Politika: Alkoholio Kontrolės Politikos Įgyvendinimas Lietuvoje [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Di-

džiojo universitetas; 2011.

26. European Health for All Database (HFA-DB). Copenhagen, WHO Regional Offi ce for Europe, 2012 [Internet]. 2012 [cited 2012 Mar 10]. Available

from: http://www.euro.who.int/ en/what-we-do/data-and-evidence/databases/european-health-for-all-database-hfa-db2.

27. European detailed mortality database (DMDB). Copenhagen, WHO Regional Offi ce for Europe, 2012 [Internet]. 2012 [cited 2012 Mar 10]. Availa-

ble from: http://data.euro.who.int/ dmdb/.

28. European hospital morbidity database (HMDB). Copenhagen, WHO Regional Offi ce for Europe, 2012 [Internet]. [cited 2012 Mar 10]. Available

from: http://www.euro.who.int/en/ what-we-do/data-and-evidence/databases/european-hospital-morbidity-database-hmdb2.

29. Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://db1.stat.gov.lt/statbank/

default.asp?w=1280.

30. Higienos Institutas. Lietuvos Sveikatos Rodiklių Informacinė Sistema [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://sic.hi.lt/html/srs.

htm.

31. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos fi nansų ministerijos. VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo

archyvas. [Internet]. [cited 2012 Mar 12]. Available from: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10121222.

32. Lietuvos statistikos departamentas. Alkoholio vartojimas ir padariniai. [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/

pages/view/?id=2604.

33. Seabrook R. A New Measure of Alcohol Aff ordability for the UK. Alcohol and Alcoholism. 2010 Jan 11;45(6):581–5.

34. Statistics on Alcohol: England, 2011 [NS] [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://www.ic.nhs.uk/pubs/alcohol11.

35. LSMU Statistinės duomenų bazės. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė (MRDB) [Internet]. [cited 2012 Aug 31]. Available

from: http://lsmuni.lt/lt/biblioteka/ informacijos-istekliai/statistines-duomenu-bazes/.

39

II. Epidemiologinis sociologinis tyrimas.

II.1. Įvadas.

Šios Lietuvos gyventojų apklausos tikslas buvo įvertinti gyventojų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, alkoholio vartojimo prie-

žastis, esamą alkoholio vartojimo situaciją bei gyventojų nurodytą patiriamą alkoholio keliamą materialinę, psichologinę ir socialinę žalą.

Alkoholio kontrolės politikos pokyčiai tradiciškai susilaukia karštų visuomenės bei suinteresuotų pusių diskusijų. Vienai pusei argumentuojant

mokslu pagrįstų priemonių alkoholio vartojimui mažinti būtinybe, kita pateikia alkoholio pramonės reikšmės šalies ekonomikai argumentus. Disku-

sijoje kartais yra bandoma sužinoti visuomenės nuomonę šiais klausimais, tačiau tokia praktika pasitaiko retai. Dalį klausimų apie tabako ir alkoholio

kontrolės politiką Europos mastu vertina Eurobarometro tyrimai, tačiau tyrimų laikas ir aktualijos nebūtinai sutampa su tuo metu šalyje aktualiais

alkoholio kontrolės klausimais. Tikimasi, kad šio tyrimo duomenys bent iš dalies užpildys šią spragą.

Formuojant alkoholio kontrolės politiką, svarbu žinoti visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės priemones ir išsiaiškinti, ar visuomenė yra linkusi

palaikyti tolesnį mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių diegimą mūsų šalyje. Tokiais atvejais, kai kalbama apie mokslu pagrįstas efektyvias

alkoholio kontrolės politikos priemones, kurios nesusilaukia didelio visuomenės palaikymo, tenka daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir

motyvavimui. Palankus visuomenės vertinimas yra tam tikras garantas, kad siūlomos priemonės bus efektyviai įgyvendinamos.

2011 m., visas dėmesys alkoholio kontrolės srityje buvo nukreiptas į visiško alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą, buvo atliktos bent

kelios visuomenės nuomonės apklausos, kuriomis siekta išsiaiškinti, ar visuomenė palaiko alkoholio reklamos draudimą. Tačiau tuomet buvo paste-

bimas ir dalies žiniasklaidos šališkumas, siekiant visiškai neuždrausti alkoholio reklamos Lietuvoje, o tai galėjo atsispindėti ir formuojant visuomenės

nuomonę. Todėl svarbu įvertinti visuomenės nuomonę ir jos pokyčius, kai visas alkoholio pramonės, žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų grupių dėmesys

alkoholio reklamos klausimui yra labai sumažėjęs. Lietuvos Respublikos Seime svarstyta ir daugiau įvairių sprendimų, kaip mažinti alkoholinių gėrimų

suvartojimą, todėl šiame tyrime siekiama įvertinti visuomenės nuomonę daugeliu alkoholio kontrolės klausimų.

II.2. Metodika.

Klausimynas ir klausimų temos.

Socialinės ir demografi nės tiriamųjų charakteristikos vertintos šešiuose pirmuose klausimuose įvadiniame klausimyno skyriuje. Epidemiologinio

tyrimo klausimyno temos atskleidžiamos šiais klausimais: Respondentų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką – klausimas nr. 1; Al-

koholinių gėrimų suvartojimas – klausimai nr. 2, 3, 4 ir 5; Alkoholio vartojimo priežastys – klausimas nr. 6; Alkoholio sukeliama psichosocialinė žala

– klausimai nr. 7, 8, 9, 10; Alkoholio sukeliama fi nansinė žala – klausimai nr. 11 ir 12. Epidemiologiniame sociologiniame tyrime naudoto klausimyno

pavyzdys pateikiamas 2 priede.

Tiriamoji imtis.

Tyrimo užsakovo metodologijoje buvo nurodyta, kad tyrimo metu turi būti apklausta 1000-2000 nuo 18 m. iki 74 m. amžiaus nuolatos gyvenančių

Lietuvoje respondentų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 2636 nuo 18 m. iki 74 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai, iš jų 1571 neatitiko tinkamumo

naudoti tyrimui kriterijų. 1065 respondentų anketos atitiko tyrimo keliamus reikalavimus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Lauko darbų suvestinės lentelė (18-74 m.).

Kriterijai Skaičius

Įtraukta į tyrimą 2636

Nebuvo namuose, nerasta 332

Atsisakė dalyvauti apklausoje 1135

Neatitiko apklausos atrankos kriterijų klausimus 104

Neatitikimo tyrimo kriterijams problematika ir priežastys, dėl kurių respondentai atsisakė dalyvauti tyrime arba nebuvo įtraukti į tyrimo duome-

nų bazę:

• atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl per daug asmeninio pobūdžio anketoje pateiktų klausi-

mų ar jų turinio;

• atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl per ilgo/per sudėtingo klausimyno;

• atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus be aiškiai nurodytos priežasties;

• respondentų amžius neatitiko 18-74 m. amžiaus ribų, t.y., buvo nepilnamečiai arba vyresni nei 74 m.;

• dėl žmogiško faktoriaus atsiradusios klaidos pildant anketą.

Tiriamosios imties sudarymas.

Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi stratifi kuota daugiapakopė tikimybinė atranka. Tiriamosios imties pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą, lytį ir amžių nustatytas, remiantis Statistikos departamento duomenimis taip, kad savo proporcijomis atitiktų visų 18-74 m. Lie-

tuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. buvo atliktas LR gyventojų surašymas, 2012 m.

40

Statistikos departamentas atlikinėja gyventojų pasiskirstymo perskaičiavimus, todėl gyventojų pasiskirstymo skaičius pagal naudojamus kriterijus

buvo kintantis. Siekiant išvengti neatitikimų, buvo pasilikta apie 5 proc. paklaida. Atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus, imties plano svorių kalibra-

vimo metodas netaikytas (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Tiriamosios imties procentinis pasiskirstymas pagal Lietuvos (18-74 m.) gyventojų pasiskirstymą.

Gyventojų (nuo 18 m. - 74 m. amžiaus) skaičius metų pradžioje Lietuvoje Tyrimo imtis

Iš visoN

(2190263)Proc.

(100 %)N

(1065)Proc.

(100%)

Gyvenamoji vietaMiestas 1481619 68 595 56

Kaimas 708644 32 470 44

LytisVyrai 1022744 47 505 47

Moterys 1167519 53 560 53

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 666863 45 283 48

Moterys 814756 55 312 52

KaimasVyrai 355881 50 222 47

Moterys 352763 50 248 53

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

Tyrime dalyvavę respondentai buvo suskirstyti į šias amžiaus grupes:

• 18-25 m;

• 26-35 m;

• 36-45 m;

• 46-55 m;

• 56-65 m;

• 66-74 m.

Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, lytį bei gyvenamąją vietą Lietuvoje, Statistikos departamento duomeni-

mis, pateikiami 3 lentelėje. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, lytį bei gyvenamąją vietą atliktame tyrime patei-

kiami 4 lentelėje.

3 lentelė. Statistikos departamento duomenų pasiskirstymo analizė.

Amžiaus grupė N Proc. Lytis N Proc.

18-25 m. 345540 16Vyrai 158443 49

Moterys 166730 51

26-35 m. 369365 17Vyrai 213714 49

Moterys 224374 51

36-45 m. 417119 19Vyrai 226337 51

Moterys 216282 49

46-55 m. 457711 21Vyrai 257523 53

Moterys 230054 47

56-65 m. 341565 16Vyrai 207893 57

Moterys 158434 43

66-74 m. 600528 12Vyrai 181063 63

Moterys 107448 37

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

41

4 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų duomenų pasiskirstymo analizė.

RodikliaiN

(1065)

Proc.

(100 %)

18-25 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 74 46

Kaimas 87 54

LytisVyrai 74 46

Moterys 87 54

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 34 46

Moterys 40 54

KaimasVyrai 40 46

Moterys 47 54

Iš viso 161 15

26-35 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 125 63

Kaimas 75 38

LytisVyrai 83 42

Moterys 117 59

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 49 39

Moterys 76 61

KaimasVyrai 34 45

Moterys 41 55

Iš viso 200 19

36-45 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 121 61

Kaimas 78 39

LytisVyrai 88 44

Moterys 111 56

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 57 47

Moterys 64 53

KaimasVyrai 31 40

Moterys 47 60

Iš viso 199 19

46-55 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 127 59

Kaimas 87 41

LytisVyrai 117 55

Moterys 97 45

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 69 54

Moterys 58 46

KaimasVyrai 48 55

Moterys 39 45

Iš viso 214 20

56-65 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 98 60

Kaimas 65 40

LytisVyrai 91 56

Moterys 72 44

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 55 56

Moterys 43 44

KaimasVyrai 36 55

Moterys 29 45

Iš viso 163 15

66-74 m.

Gyvenamoji vietaMiestas 50 39

Kaimas 78 61

LytisVyrai 52 41

Moterys 76 59

Miestas/kaimas pagal lytį

MiestasVyrai 19 38

Moterys 31 62

KaimasVyrai 33 42

Moterys 45 58

Iš viso 128 12

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

42

Tyrimo metodas.

Lietuvos gyventojų anketinė apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtus tyrimo anketos atspausdintus klausimynus,

kuriuose interviuotojai fi ksavo respondentų atsakymus. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal gyvenamąją

vietą, lytį ir amžių.

Respondentų atranka.

Apklausa atlikta atsitiktinės stratifi kuotos daugiapakopės tikimybinės atrankos principu. Atsitiktinė atranka yra geriausias būdas gauti objekty-

vius duomenis, kurių tikslumą galima būtų išmatuoti – kiekvienas visumos narys turi vienodą tikimybę būti išrinktas, o tai leidžia įvertinti tikimybę,

kurios rezultatai yra būdingi visai visumai. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografi nis reprezentatyvumas pateikiamas 5 lentelėje. Pirmuoju atrankos

etapu 773 respondentų anketiniai duomenys pripažinti tinkamais naudoti tyrimui. Antruoju etapu 292 respondentų anketiniai duomenys pripažinti

tinkamais naudoti tyrimui.

Atrankos vykdymo etapai:

• atranka suskirstoma geografi škai į 15 grupių (5 didieji miestai ir 10 apskričių);

• atsitiktiniu būdu yra atrenkami pradiniai atrankos punktai (iš viso atrenkama daugiau negu 50 atrankos punktų, dažniausiai miesto, miestelio,

kaimo centras arba pagrindinė gatvė);

• naudojant maršrutinės atrankos metodą, atrenkami namų ūkiai. Pradedant nuo pradinio atrankos punkto, aplankomas kas antras butas (namas);

• juose, naudojant „artimiausio gimtadienio“ taisyklę, atrenkamas konkretus respondentas.

Atsižvelgiant į tam tikrų respondentų grupių dalyvavimo tyrime trūkumą, buvo papildomai atlikta atsitiktinės atrankos principu respondentų

apklausa, apklausą vykdant viešoje erdvėje. Papildoma atranka vykdoma keletu etapų:

• atranka suskirstoma geografi škai į 15 grupių (5 didieji miestai ir 10 apskričių);

• atsitiktiniu būdu yra atrenkami pradiniai atrankos punktai (iš viso atrenkama daugiau negu 50 atrankos punktų, dažniausiai miesto, mieste-

lio, kaimo centras arba pagrindinė gatvė);

• juose, naudojant „kas antro praeivio“ taisyklę, atrenkamas konkretus respondentas.

5 lentelė. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografi nis reprezentatyvumas, t.y., kokiuose miestuose, kaimuose vykdyta apklausa.

Teritorinis vienetas Viso: Vyrai Moterys

1. Didmiesčiai

1.1. Vilnius 89 41 48

1.2. Kaunas 81 36 45

1.3. Klaipėda 61 32 29

1.4. Šiauliai 59 43 16

1.5. Panevėžys 54 28 26

2. Rajonų centrai, tolygiai apimant visą Lietuvos teritoriją:

2.1. Kretinga 26 11 15

2.2. Tauragė 31 13 18

2.3. Utena 19 8 11

2.4. Vilkaviškis 25 7 18

2.5. Druskininkai 46 30 16

2.6. Raseiniai 15 9 6

2.7. Joniškis 21 7 14

2.8. Kėdainiai 33 13 20

2.9. Biržai 24 8 16

2.10. Rokiškis 12 2 10

3. Mažesni miestai, miesteliai ir kaimai, esantys aplink didmiesčius bei rajonų centrus

Skaidiškės, Raudondvaris, Rudamina, Vydmantai, Užtiltė, Kalviškės, Galgiai, Paberžė, Igliauka, Voškoniai, Micaičiai, Usėnai, Natkiškiai, Lumpėnai, Staniūnai, Kalesninkai, Kalveliai, Zujūnai, Vaidotai, Patašinė, Bubiai, Kairiai, Luksnė-nai, Ilgakiemis, Didžioji Riešė, Cirkliškis ir kt.

469 217 252

IŠ VISO: 1065 505 560

Apklausos atlikimas.

Apklausą atliko 2 interviuotojai. Tam, kad būtų išvengta anketos klausimų interpretacijos, interviuotojai klausimyną pildė patys. Apklausa buvo

atliekama keliais etapais:

• apklausiantysis asmuo prisistatydavo;

• informuodavo respondentą, kokiu tikslu atvyko ir kokį sociologinį tyrimą atlieka bei informuodavo, kad apklausa konfi denciali;

• gaunamas respondento žodinis sutikimas arba nesutikimas dalyvauti tyrime;

• sutikusiems dalyvauti tyrime respondentams buvo suteikta informacija, kokiu tikslu atliekamas tyrimas, kam ir kaip bus naudojami duomenys;

43

• siekdami sukurti kuo jaukesnę aplinką, interviuotojai anketos klausimus bei jų galimus atsakymus skaitydavo eilės tvarka, neskubėdami bei

suteikdami tiek laiko, kiek respondentui reikia norint atsakyti. Nesuprantamos sąvokos, esančios klausimuose ar jų atsakymuose, buvo paaiškinamos

(pvz., 5 klausime paaiškinama, ką reiškia „proporcija“ procentais). Paaiškinimai buvo pateikiami tik tada, jei respondentas nesuprasdavo klausimo ar

sąvokos ir prašydavo jį paaiškinti, patikslinti;

• apklausos trukmė nuo 20 min. iki 60 min.;

• baigę apklausą interviuotojai padėkodavo už skirtą laiką;

• papildoma apklausa viešojoje erdvėje buvo vykdoma taip pat, kaip ir aukščiau nurodytoji apklausa.

Apklausos duomenų įvedimas.

Apklausos metu statistiniai duomenys buvo pildomi į popierinę tyrimo anketą. Dienos pabaigoje visi statistiniai duomenys buvo įvedami į kom-

piuterį. Jei interviuotojas dėl kokių nors priežasčių negalėdavo dienos pabaigoje įvesti statistinių duomenų į kompiuterį, jie buvo įvesti kitą dieną.

Statistinių duomenų kontrolė atliekama apklausos ir įvedimo metu, tikrinant loginius ryšius tarp atsakymų į klausimus. Statistinių duomenų įvedimui

naudojama iš anksto parengta statistinių duomenų ir suvestinės informacijos bylos skaičiuoklės MS Excel rinkmena. Vėliau visi tyrimo duomenys

perkelti į SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programinį paketą.

Kokybės kontrolė.

Tikrinami respondentų atrankos principai, klausimyno reikalavimų laikymasis. Patikrinta 30 % anketų užpildymo logika ir teisingumas. Patikrinta

30 % anketų suvedimo kokybė.

Statistinė duomenų paklaida.

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą. Ji atsiranda dėl to, kad yra daroma respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė

apklausa. 6 lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui. Pavyzdys: tarkime, kad 1000 res-

pondentų atsakė į klausimą, kuris TV kanalas jam patinka labiausiai. 34% jų pasakė, kad jam labiausiai patinka X kanalas. Tai reiškia, kad su 95 %

tikimybe galime teigti, jog tikroji reikšmė yra intervale 34% ± 3%.

6 lentelė. Paklaidų lentelė.

Atsakymų pasiskirstymas ⇒ 50 45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95Atrankos dydis

⇓10 31 30.8 30.4 29.6 28.4 26.8 24.8 22.1 18.6 13.5

30 17.9 17.8 17.5 17.1 16.4 15.5 14.3 12.8 10.7 7.8

50 13.9 13.8 13.6 13.2 12.7 12 11.1 9.9 8.3 6

75 11.3 11.3 11.1 10.8 10.4 9.8 9.1 8.1 6.8 4.9

100 9.8 9.8 9.6 9.3 9 8.5 7.8 7 5.9 4.3

150 8 8 7.8 7.6 7.3 6.9 6.4 5.7 4.8 3.5

200 6.9 6.9 6.8 6.6 6.4 6 5.5 4.9 4.2 3

300 5.7 5.6 5.5 5.4 5.2 4.9 4.5 4 3.4 2.5

400 4.9 4.9 4.8 4.7 4.5 4.2 3.9 3.5 2.9 2.1

500 4.4 4.4 4.3 4.2 4 3.8 3.5 3.1 2.6 1.9

600 4 4 3.9 3.8 3.7 3.5 3.2 2.9 2.4 1.7

700 3.7 3.7 3.6 3.5 3.4 3.2 3 2.6 2.2 1.6

800 3.5 3.4 3.4 3.3 3.2 3 2.8 2.5 2.1 1.5

900 3.3 3.2 3.2 3.1 3 2.8 2.6 2.3 2 1.4

1000 3.1 3.1 3 3 2.8 2.7 2.5 2.2 1.9 1.4

1500 2.5 2.5 2.5 2.4 2.3 2.2 2.0 1.8 1.5 1.1

2000 2.2 2.2 2.1 2.1 2.0 1.9 1.8 1.6 1.3 1.0

2500 2.0 2.0 1.9 1.9 1.8 1.7 1.6 1.4 1.2 0.9

3000 1.8 1.8 1.8 1.7 1.6 1.5 1.4 1.3 1.1 0.8

3500 1.7 1.6 1.6 1.6 1.5 1.4 1.3 1.2 1.0 0.7

Apklausos atlikimo data.

Apklausa atlikta nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. 15 d. iki spalio mėn. 15 d. Apklausa vykdyta 63 kalendorines dienas (įskaitant savaitgalius). Viduti-

niškai vienas interviuotojas apklausdavo 9 respondentus per dieną.

Duomenų analizė.

Duomenų analizė atlikta, naudojant MS Excel bei SPSS programinius paketus. Respondentų atsakymai į atskirus klausimus pateikiami tiek api-

bendrinus visų respondentų atsakymus, tiek atskirai išskiriant vyrų bei moterų atsakymų pasiskirstymus. Pagrindinių klausimų atsakymai buvo na-

grinėti ir amžiaus, gyvenamosios vietos bei išsilavinimo aspektais. Apibendrintam gyventojų nuomonės vertinimui apie įvairius alkoholio kontrolės

politikos aspektus bei alkoholio sąlygojamą smurtą ir aplinkos nesaugumą buvo sudarytos atitinkamos skalės, apibendrinančios teigiamų atsakymų

pasiskirstymą atskiruose klausimų blokuose. Ryšys tarp skirtumų požymių vertintas naudojant Chi kvadrato testą, rezultatų skirtumas laikytas statis-

tiškai reikšmingu jei paklaidos tikimybė p<0,05.

44

II.3. Epidemiologinio sociologinio tyrimo rezultatai.

II.3.1. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas.

Į klausimą, ar yra girdėję apie alkoholio kontrolės politiką, dauguma respondentų atsakė teigiamai – 53,0 proc., o atskirose vyrų ir moterų grupėse

atsakiusių teigiamai ir neigiamai skaičius ženkliai neišsiskyrė: vyrų girdėjusių ir negirdėjusių apie šią politiką skaičius panašus: 49,7 proc. ir 48,3 proc.

Tuo tarpu moterų, girdėjusių apie alkoholio kontrolės politiką, yra daugiau, negu negirdėjusių, atitinkamai 55,9 proc. ir 40,7 proc. (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Iš viso

Taip 564 53,0

Ne 472 44,3

Nežinau 29 2,7

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 251 49,7

Ne 244 48,3

Nežinau 10 2,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 313 55,9

Ne 228 40,7

Nežinau 19 3,4

Iš viso 560 100,0

Vertinant atskiras alkoholio kontrolės priemones, paaiškėjo, kad

minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 metų pritaria

didžioji dalis respondentų – 72 proc. Tai atsispindi ir atskirose grupė-

se, moterų pritaria – 75.2 proc., vyrų – 68,5 proc. Nežinančių skaičius

iš visų apklaustųjų – 6 proc., atskirai vyrų – 6,9 proc. ir moterų – 5,2

proc., panašus (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus di-

dinimui iki 21 m.?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 767 72,0

Ne 234 22,0

Nežinau 64 6,0

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 346 68,5

Ne 124 24,6

Nežinau 35 6,9

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 421 75,2

Ne 110 19,6

Nežinau 29 5,2

Iš viso 560 100,0

Alkoholio pardavimo vietų mažinimui pritaria daugiau nei pusė

respondentų – 51 proc. Nepritariančiųjų pardavimo vietos mažinimui

– 41 proc. Priklausomai nuo lyties, nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė:

apie pusė apklaustų vyrų (50,1 proc.) nepritaria alkoholio pardavimo

vietų mažinimui, o moterys priešingai – dauguma pritaria (61,1 proc.).

Taip pat neturinčių nuomonės šiuo klausimu vyrų buvo daugiau – 8,3

proc., moterų – 5,9 proc. (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus ma-

žinimui?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 552 51,8

Ne 438 41,1

Nežinau 75 7,0

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 210 41,6

Ne 253 50,1

Nežinau 42 8,3

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 342 61,1

Ne 185 33,0

Nežinau 33 5,9

Iš viso 560 100,0

Buvo klausiama ir apie jau priimtas, tačiau dar nespėjusias įsi-

galioti alkoholio kontrolės priemones. Prekybos alkoholiu degalinėse

draudimui nuo 2016 m. pritaria - 51 proc. apklaustųjų, 40 proc. – ne-

pritaria ir 8,1 proc. – neturi nuomonės šiuo klausimu. Pusė apklaustų

vyrų (50,5 proc.) šiam draudimui nepritaria, o moterų kiek daugiau nei

vyrų (59,3 proc.) – pritaria. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu vyrų

ir moterų atitinkamai yra 7,7 ir 8,4 proc. (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui

nuo 2016 m.?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 543 51,0

Ne 436 40,9

Nežinau 86 8,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 211 41,8

Ne 255 50,5

Nežinau 39 7,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 332 59,3

Ne 181 32,3

Nežinau 47 8,4

Iš viso 560 100,0

Tuo tarpu vertinant jau egzistuojančias priemones paaiškėjo, jog

rugsėjo 1d. alkoholio prekybos draudimui pritaria didžioji dalis res-

pondentų – 69,4 proc.. Moterys pritarė dažniau negu vyrai: 62,8 proc.

vyrų ir 75,4 proc. moterų atsakė teigiamai. Neturinčių nuomonės šiuo

klausimu – 5,5 proc. (žr. 11 lentelę).

45

11 lentelė. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 739 69,4

Ne 267 25,1

Nežinau 59 5,5

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 317 62,8

Ne 158 31,3

Nežinau 30 5,9

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 422 75,4

Ne 109 19,5

Nežinau 29 5,2

Iš viso 560 100,0

Galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val. prita-

ria 63,5 proc. apklaustųjų. Moterys pritarė dažniau: vyrų pritariančių

draudimui – 56,6 proc., moterų – 69,6 proc. Iš visų apklaustųjų 7,2

proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu

nuo 22 iki 8 val.?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 676 63,5

Ne 312 29,3

Nežinau 77 7,2

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 286 56,6

Ne 183 36,2

Nežinau 36 7,1

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 390 69,6

Ne 129 23,0

Nežinau 41 7,3

Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar reikėtų išplėsti draudimo prekiauti alkoholiu laiką

naktį, daugiau kaip pusė apklaustųjų atsakė neigiamai – 55,1 proc.

Vyrų ir moterų nuomonės mažai skyrėsi: nepritaria 57,8 proc. vyrų ir

52,7 proc. moterų. Neturinčių nuomonės – 8,3 proc. (žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką rei-

kėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip 390 36,6Ne 587 55,1Nežinau 88 8,3Iš viso 1065 100,0VyraiTaip 173 34,3Ne 292 57,8Nežinau 40 7,9Iš viso 505 100,0MoterysTaip 217 38,8Ne 295 52,7Nežinau 48 8,6Iš viso 560 100,0

Lietuvoje priimtam, tačiau atšauktam taip ir nespėjusiam įsigalioti

alkoholinių gėrimų reklamos draudimui pritartų didžioji dalis apklaus-

tųjų – 62,3 proc. Vyrų šiam draudimui pritaria šiek tiek daugiau nei

pusė – 53,1 proc., o moterų, pritariančių šiam draudimui kiek daugiau

nei vyrų – 70,7 proc. Neturinčių nuomonės, tarp visų apklaustųjų –

14,3 proc. (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip 664 62,3Ne 249 23,4Nežinau 152 14,3Iš viso 1065 100,0VyraiTaip 268 53,1Ne 155 30,7Nežinau 82 16,2Iš viso 505 100,0MoterysTaip 396 70,7Ne 94 16,8Nežinau 70 12,5Iš viso 560 100,0

Prezidentės sprendimui palikti alkoholio reklamą, nepritaria maž-

daug pusė apklaustųjų – 50,2 proc., pritaria – 31,2 proc., neturi nuo-

monės šiuo klausimu - 18,6 proc. Vyrų nepritarė kiek mažiau negu mo-

terų. Nepritaria 41,8 proc. vyrų ir 57,9 proc. moterų, o 21,4 proc. vyrų ir

16,1 proc. moterų neturi nuomonės šiuo klausimu (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti

2012 m. sausio 1 d. buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR

Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 332 31,2

Ne 535 50,2

Nežinau 198 18,6

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 186 36,8

Ne 211 41,8

Nežinau 108 21,4

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 146 26,1

Ne 324 57,9

Nežinau 90 16,1

Iš viso 560 100,0

Galimiems siūlymams atimti licenciją verslininkams, parduodan-

tiems alkoholį nepilnamečiams, pritaria didžioji dalis apklaustųjų -

74,0 procentų. Vyrų ir moterų nuomonės yra panašios, vyrų, atsakiusių

teigiamai buvo 70,5 proc., moterų – 77,1 proc. Neturinčių nuomonės

iš visų apklaustųjų – 18,8 proc. (žr. 16 lentelę).

46

16 lentelė. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją

iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 788 74,0

Ne 77 7,2

Nežinau 200 18,8

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 356 70,5

Ne 43 8,5

Nežinau 106 21,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 432 77,1

Ne 34 6,1

Nežinau 94 16,8

Iš viso 560 100,0

Alkoholinių gėrimų kainų didinimui nepritaria 68,6 proc. apklaus-

tųjų, pritaria – 24,6 proc., neturi nuomonės šiuo klausimu – 6,8 proc.

Kainų didinimui labiau prieštarauja vyrai – 78,8 proc., moterų šis pro-

centas mažesnis – 59,5 proc. (žr. 17 lentelę).

17 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 262 24,6

Ne 731 68,6

Nežinau 72 6,8

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 77 15,2

Ne 398 78,8

Nežinau 30 5,9

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 185 33,0

Ne 333 59,5

Nežinau 42 7,5

Iš viso 560 100,0

Skirti bent 1 proc. lėšų nuo alkoholio surenkamų akcizų alkoholio

vartojimo profi laktikai pritaria 73,7 proc. visų apklaustųjų, o 17,4 proc.

neturi nuomonės šiuo klausimu. Vyrų, atsakiusių teigiamai, buvo 68,1

proc., o 20,8 proc. neturinčių nuomonės. Tuo tarpu moterų, pritarian-

čių tokiam sprendimui - 78,8 proc., o neturinčių nuomonės - 14,3proc.

(žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio suren-

kamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai (pvz.,

socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms or-

ganizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms fi nansuoti

ir pan.).

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 785 73,7

Ne 95 8,9

Nežinau 185 17,4

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 344 68,1

Ne 56 11,1

Nežinau 105 20,8

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 441 78,8

Ne 39 7,0

Nežinau 80 14,3

Iš viso 560 100,0

Atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią pre-

kybą sugriežtinimui pritariančių iš visų apklaustųjų buvo 65,4 proc.,

neigiamai vertinančių – 14,6 proc., neturinčių nuomonės – 20,1 proc.

Maždaug pusė apklaustų vyrų - 55,2 proc. atsakė teigiamai 21,4 proc.

neigiamai ir 23,4 proc. – neturėjo nuomonės. Moterų grupėje prita-

riančių skaičius buvo didesnis - 74,5 proc., nepritariančių - 8,4 proc. ir

neturinčių nuomonės – 17,1 proc. (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kon-

trabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 696 65,4

Ne 155 14,6

Nežinau 214 20,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 279 55,2

Ne 108 21,4

Nežinau 118 23,4

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 417 74,5

Ne 47 8,4

Nežinau 96 17,1

Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar reikėtų bausti ne tik už prekybą kontrabandiniais

gėrimais, bet ir už jų įsigijimą, teigiamai atsakė mažiau nei pusė ap-

klaustųjų – 46,0 proc. Vyrų ir moterų nuomonės šiuo klausimu išsi-

skyrė: didesnė dalis vyrų nepritartų tokiam sprendimui – (44,4 proc.),

o moterys atvirkščiai – 57,0 proc. tokiam sprendimui pritartų. Netu-

rinčių nuomonės šiuo klausimu iš visų apklaustųjų – 19,7 proc. (žr. 20

lentelę).

47

20 lentelė. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių

gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 490 46,0

Ne 365 34,3

Nežinau 210 19,7

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 171 33,9

Ne 224 44,4

Nežinau 110 21,8

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 319 57,0

Ne 141 25,2

Nežinau 100 17,9

Iš viso 560 100,0

Kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie al-

koholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija,

didžioji dalis apklaustųjų sutiktų (60,4 proc.) Moterų ir vyrų grupėse

pasiskirstymas panašus, vyrų, atsakiusių teigiamai buvo 57,0 proc.,

moterų - 63,4 proc. Neturinčių nuomonės buvo 15,7 proc. (žr. 21 len-

telę).

21 lentelė. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spaus-

dinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveika-

tai susijusi informacija?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 643 60,4

Ne 255 23,9

Nežinau 167 15,7

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 288 57,0

Ne 124 24,6

Nežinau 93 18,4

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 355 63,4

Ne 131 23,4

Nežinau 74 13,2

Iš viso 560 100,0

Leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limito visiems vairuo-

tojams sumažinimui iki 0 promilių nepritarė šiek tiek daugiau nei pusė

visų apklaustųjų - 51,8 proc. Labiau šiam sprendimui nepritartų vyrai

- 64,8 proc. Moterų dauguma atsakė priešingai - 47,0 proc. pritartų

tokiam sprendimui. Vyrų, neturinčių nuomonės, buvo 13,5 proc., o

moterų - 12,9 proc. (žr. 22 lentelę).

22 lentelė. Ar pritartumėte sprendimui leistinos alkoholio koncen-

tracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 373 35,0

Ne 552 51,8

Nežinau 140 13,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 110 21,8

Ne 327 64,8

Nežinau 68 13,5

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 263 47,0

Ne 225 40,2

Nežinau 72 12,9

Iš viso 560 100,0

63,6 proc. visų apklaustųjų mano, kad šeimos gydytojai ir psichi-

kos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio

vartojimo problemas ir mažinant ar nutraukiant alkoholio vartojimą.

Vyrų, atsakiusių teigiamai – 57,2 proc., moterų – 69,3 proc. Neturinčių

nuomonės šiuo klausimu – 30,9 proc. (žr. 23 lentelę).

23 lentelė. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos

specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo pro-

blemas ir mažinant ar nutraukiant alkoholio vartojimą?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 677 63,6

Ne 59 5,5

Nežinau 329 30,9

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 289 57,2

Ne 34 6,7

Nežinau 182 36,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 388 69,3

Ne 25 4,5

Nežinau 147 26,3

Iš viso 560 100,0

Valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimo klausimu dides-

nė dalis apklaustųjų nuomonės neturėjo – 43,3 proc., tačiau 37,7 proc.

atsakė teigiamai. Vyrų taip pat 44,0 proc. nuomonės neturėjo ir 30,3

proc. atsakė teigiamai. Tuo tarpu moterų didesnė dalis – 44,3 proc.

pritartų tokiam sprendimui ir šiek tiek mažesnė dalis (42,7 proc.) ne-

turi nuomonės (žr. 24 lentelę).

48

24 lentelė. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje,

Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontro-

liuojamose parduotuvėse)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 401 37,7

Ne 203 19,1

Nežinau 461 43,3

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 153 30,3

Ne 130 25,7

Nežinau 222 44,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 248 44,3

Ne 73 13,0

Nežinau 239 42,7

Iš viso 560 100,0

Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima konstatuoti kelis esminius su gyventojų alkoholio kontrolės politikos vertinimu susijusius

dėsningumus. Pirmiausia reikia pastebėti, kad gyventojai yra labiau linkę palaikyti jau esančias alkoholio kontrolės priemones. Didesnė dalis ap-

klaustųjų palaiko jau esamus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, apribojimus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną. Toks fenomenas nėra naujas

ir pakankamai gerai žinomas iš kitų rizikos veiksnių kontrolės istorijos. Pvz., uždraudus rūkyti baruose, restoranuose bei kitose viešosiose vietose, po

draudimų įsigaliojimų draudimą palaikančiųjų skaičius išaugdavo praktiškai visose tokius tyrimus dariusiose šalyse. Tą galima būtų aiškinti išanksti-

nių, dažniausiai pramonės formuojamų nuostatų dėl galimų neigiamų pasekmių nepasiteisinimu, kuomet įsigaliojusi priemonė nesukelia drastiškų

pokyčių, o prie esančių apribojimų vartotojai greitai prisitaiko ir pradeda matyti teigiamus tokių apribojimų aspektus.

Tačiau daug mažiau palaikomos naujos ar dar nespėjusios įsigalioti alkoholio kontrolės priemonės. Gyventojai buvo labiau linkę palaikyti priemo-

nes, kurios jų alkoholinių gėrimų vartojimui nedarytų įtakos tiesiogiai, ir pritarė tokioms priemonėms kaip reklamos draudimas, įspėjamieji užrašai

ant alkoholinių gėrimų apie galimą pavojų sveikatai, akcizo nuo parduodamų alkoholinių gėrimų skyrimas prevencijai, alkoholio pardavimo minima-

laus amžiaus didinimas, licencijos naikinimas už gėrimų pardavimą nepilnamečiams, priemonių už prekybą kontrabandiniu alkoholiu sugriežtinimas.

Tačiau efektyviausios priemonės, kurios nedelsiant paveiktų pačius alkoholinių gėrimų vartotojus, tokios kaip alkoholinių gėrimų kainos didinimas,

didesnis alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimas, bausmės taikymas ne tik parduodančiam, bet ir perkančiam kontrabandinius gėrimus, vals-

tybės alkoholio prekybos monopolio įvedimas, 0 alkoholio koncentracijos vairuotojams įvedimas susilaukė mažesnio gyventojų pritarimo.

Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis, galima teigti, kad dauguma respondentų pritaria alkoholio kontrolės politikos griežtinimui ir kad

daugeliu klausimų vyrų ir moterų nuomonės yra panašios.

Siekiant apibendrintai įvertinti Lietuvos gyventojų pritarimo lygį alkoholio kontrolės politikos atžvilgiu ir jo ryšį su pagrindinėmis sociologinėmis-

demografi nėmis charakteristikomis bei alkoholio vartojimo lygiu, buvo suformuota pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalė, kuri rodo pritariančių

atsakymų į 18 klausimų apie įvairius alkoholio kontrolės politikos aspektus sumą (klausimyne 1.1-1.18 kl. atsakymai „Taip“, išskyrus 1.9 klausimą).

Minimali kiekvieno respondentų atsakymų reikšmė lygi nuliui, kai nei į vieną klausimą, pritariant alkoholio kontrolės politikai (ar pasisakant už šios

politikos tolesnį griežtinimą), nebuvo atsakyta teigiamai, ir maksimali - 18, kai į visus klausimus atsakyta teigiamai (t.y., išreikštas visiškas palaikymas

visais respondentų klaustais alkoholio kontrolės politikos klausimais). 1 pav. pateiktas skalės pasiskirstymas tarp apklaustųjų.

1 pav. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai balų sumos pasiskirstymas.

49

Lyginant skalės pasiskirstymą ar vidurkius tarp atskirų lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo, ir skirtingo alkoholio vartojimo lygio

grupių, rastas patikimas ryšis tarp šių charakteristikų ir gyventojų pritarimo ar nepritarimo vykdomai alkoholio kontrolės politikai. 25 lentelėje patei-

kiami alkoholio kontrolės politikos pritarimo skalės vidurkiai atitinkamose apklaustųjų grupėse.

25 lentelė. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalės vidurkiai priklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamos vietos, išsilavinimo ir alkoholio

vartojimo lygio.

Lytis*Vyras 8.59

Moteris 11.08

Amžius*

18-34 m. 8.18

35-54 m. 9.65

55-74 m. 12.24

Gyvenamoji vieta*Miestas 10.63

Kaimas 8.98

Išsilavinimas*

Pradinis-vidurinis 8.31

Profesinis 8.61

Aukštesnysis-aukštasis 11.61

Alkoholio* vartojimas

Iki karto per savaitę ir dažniau 7.00

2-3 kartus per mėnesį 8.83

Kelis kartus per metus 9.64

Niekada 11.31

*ryšys tarp požymio ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygio statistiškai reikšmingas (p<0,05)

Didesnį pritarimą vykdomai alkoholio kontrolės politikai išreiškė moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir nevar-

tojantys alkoholio žmonės. Tai iš esmės atspindi keletą svarbių aspektų. Pirmiausia alkoholio kontrolės priemonėms pritaria brandesni ir jau gyveni-

mišką patirtį sukaupę bei realią galimą alkoholio žalą suvokiantys žmonės. Taip pat efektyvioms ir mokslu pagrįstoms alkoholio kontrolės priemonėms

dažniau pritaria išsilavinę žmonės, kurie suvokia tokių priemonių būtinumą, siekiant visuomenės ir jos narių saugumo. Aukštesnis išsilavinimas taip

pat siejamas su didesniu domėjimusi savo sveikata, sveikesne gyvensena, todėl natūralu, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės labiau pritaria

įvairioms alkoholio vartojimą ribojančioms priemonėms. Natūralu, kad intensyviau alkoholį vartojantys, bei probleminiai alkoholio vartotojai rečiau

palaiko alkoholio kontrolės priemones. Jei tarp nevartojančių alkoholio buvo 45,1 proc. pareiškusių stiprų pritarimą alkoholio kontrolės politikai (per

2/3 teigiamų atsakymų), tai tarp vartojančių alkoholį apie kartą per savaitę ir dažniau tokių buvo tik apie 13,4 proc. (žr. 26 lentelę). Panaši situacija

matoma ir CAGE skalės atžvilgiu (žr. 27 lentelę).

26 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

Kaip dažnai vartoja alkoholinius gėrimus?Pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygis

Iš visoŽemas(0-6 balų)

Vidutinis (7-12 balų)

Aukštas(13-18 balų)

Ne rečiau kaip kartą per savaitę72 51 19 142

50,7% 35,9% 13,4% 100.0%

2-3 kartus per mėnesį46 63 31 140

32,9% 45,0% 22,1% 100.0%

Kelis kartus per metus88 127 109 324

27,2% 39,2% 33,6% 100.0%

Niekada78 174 207 459

17,0% 37,9% 45,1% 100.0%

Iš viso284 415 366 1065

26.7% 39,0% 34,4% 100,0%

27 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal CAGE ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

CAGE kategorijosPritarimo alkoholio kontrolės politikai lygis

Iš visoŽemas (0-6 balų) Vidutinis (7-12 balų) Aukštas (13-18 balų)

CAGE 0-1164 277 315 756

21,7% 36,6% 41,7% 100.0%

CAGE 2-4120 138 51 309

38,8% 44,7% 16,5% 100.0%

Iš viso284 415 366 1065

26.7% 39,0% 34,4% 100,0%

50

II.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimas.

Vertinant respondentų alkoholio vartojimo įpročius, nustatyta, kad vyrai dažniau vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus bei alų, o moterys

daugiau vyną. Taip pat dauguma (72,4 proc.) respondentų nurodo vartojantys tik legalius, Lietuvoje pirktus, alkoholinius gėrimus, o didesnė dalis ne

Lietuvos parduotuvėse pirktus gėrimus vartojančių respondentų teigia, kad, iš visų jų suvartojamų alkoholinių gėrimų, ši dalis yra ne didesnė kaip

ketvirtadalis.

Reikia pabrėžti, kad šiame tyrime gautas nevartojančiųjų alkoholio procentas yra ženkliai didesnis ir atitinkamai vartojančių - mažesnis, negu

alkoholio vartojimo paplitimo įvertinimai, gauti daugumos kitų – populiacinių ar šalį reprezentuojančių apklausų metu, kuriose buvo klausiama apie

alkoholio vartojimą, duomenimis. Reikia įvardinti kelias galimas tokių nesutapimų priežastis, galimai nulėmusias šiame tyrime didesnį nurodžiusiųjų,

jog nevartoja alkoholio, skaičių. Pirmiausia nebuvo apibrėžtas laikotarpis, kuris būtų vadinamas alkoholio nevartojimu, todėl teoriškai kiekvienas,

nusprendęs nebevartoti alkoholio ir jo nevartojantis bent kelias dienas, jau galėjo save įvardinti alkoholio nevartojančiu asmeniu.

Kita priežastis galėjo būti ta, jog pats alkoholio vartojimo klausimas, o ypač klausimai apie alkoholio vartojimo dažnį ir kiekį yra pakankamai

jautrūs ir sukelia nesąmoningą gynybinę reakciją, kuomet, stengiantis sudaryti geresnį įspūdį apie save, alkoholio vartojimo detalės yra nuslepia-

mos. Ši atsakymų subjektyvumo problema yra būdinga visoms apklausoms ir gali kažkiek varijuoti, priklausomai nuo taikomos apklausos metodikos

standartizavimo ir apklausėjų apmokymo. Tačiau šio tyrimo atveju galimai daugiau įtakos turėjo respondentų sisteminė atranka ir tyrėjų kontaktas su

tiriamaisiais. Kadangi visas tyrimas buvo sufokusuotas į alkoholio vartojimo problemą, tikėtina, kad daugiau vartojančių negu nevartojančių atsisakė

dalyvauti apklausoje. Tą akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad iš pradinio 2636 asmenų atrinktų apklausai, net 1135 (43 proc.) atsisakė dalyvauti tyrime

arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl perdaug asmeninio pobūdžio anketoje pateiktų klausimų ar jų turinio.

Į klausimą, kaip dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, 43,1 proc. respondentų atsakė negeriantys niekada, kelis kartus per metus geriančių – 30,4

proc., geriančių kasdien bet kokius alkoholinius gėrimus buvo 2,3 proc. Vyrų, atsakiusių, kad negeria niekada – 38,2 proc., kelis kartus per metus –

28,3 proc., geriančių kasdien – 4,6 proc. Moterų, negeriančių niekada daugiausia – 47,5 proc., geriančių kelis kartus per metus 32,3 proc., o geriančių

kasdien skaičius mažas – 0,4 proc. (žr. 28 lentelę).

28 lentelė. Kaip dažnai vartojate bet kokius alkoholinius gėrimus?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Kasdien 25 2,3

2-3 kartus per savaitę 53 5,0

Kartą per savaitę 64 6,0

2-3 kartus per mėnesį 140 13,1

Kelis kartus per metus 324 30,4

Niekada negeriu 459 43,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Kasdien 23 4,6

2-3 kartus per savaitę 39 7,7

Kartą per savaitę 36 7,1

2-3 kartus per mėnesį 71 14,1

Kelis kartus per metus 143 28,3

Niekada negeriu 193 38,2

Iš viso 505 100,0

Moterys

Kasdien 2 0,4

2-3 kartus per savaitę 14 2,5

Kartą per savaitę 28 5,0

2-3 kartus per mėnesį 69 12,3

Kelis kartus per metus 181 32,3

Niekada negeriu 266 47,5

Iš viso 560 100,0

Stipriuosius alkoholinius gėrimus didžioji dalis apklaustųjų vartoja

kelis kartus per metus – 33,9 proc. arba 2-3 kartus per mėnesį – 30,3

proc. Dažniausiai stipriuosius gėrimus vartojančių 2-3 kartus per mė-

nesį vyrų – 39,2 proc., kasdien – 1 proc. Moterų didesnė dalis stipriuo-

sius alkoholinius gėrimus vartoja kelis kartus per metus – 40,0 proc.

Šiek tiek mažesnė dalis moterų stipriųjų gėrimų negeria niekada – 30,0

proc. Geriančių kasdien moterų – 0 proc. (žr. 29 lentelę).

29 lentelė. Kaip dažnai vartojate stiprius alkoholinius gėrimus (deg-

tinę, brendį, likerį ir pan.)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Kasdien 5 0,5

2-3 kartus per savaitę 38 3,6

Kartą per savaitę 84 7,9

2-3 kartus per mėnesį 323 30,3

Kelis kartus per metus 361 33,9

Niekada negeriu 254 23,8

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Kasdien 5 1,0

2-3 kartus per savaitę 33 6,5

Kartą per savaitę 63 12,5

2-3 kartus per mėnesį 198 39,2

Kelis kartus per metus 137 27,1

Niekada negeriu 69 13,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Kasdien 0 0

2-3 kartus per savaitę 5 0,9

Kartą per savaitę 21 3,8

2-3 kartus per mėnesį 125 22,3

Kelis kartus per metus 224 40,0

Niekada negeriu 185 33,0

Iš viso 560 100,0

Didesnė dalis apklaustųjų yra bent kartą vartoję vyno – 57 proc.,

vyno nevartoja niekada – 43 proc., kelis kartus per metus – 32,3 proc.,

vartojančių kasdien šį gėrimą – 1 proc. Dauguma vyrų, skirtingai nei

moterų, vyno nevartoja niekada – 55,2 proc., o moterys – kelis kartus

per metus (35,4 proc.), nors panašus skaičius ir moterų, visai nevarto-

jančių vyno – 32 proc. (žr. 30 lentelę).

51

30 lentelė. Kaip dažnai vartojate vyną?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Kasdien 11 1,0

2-3 kartus per savaitę 23 2,2

Kartą per savaitę 74 6,9

2-3 kartus per mėnesį 155 14,6

Kelis kartus per metus 344 32,3

Niekada negeriu 458 43,0

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Kasdien 4 0,8

2-3 kartus per savaitę 6 1,2

Kartą per savaitę 17 3,4

2-3 kartus per mėnesį 53 10,5

Kelis kartus per metus 146 28,9

Niekada negeriu 279 55,2

Iš viso 505 100,0

Moterys

Kasdien 7 1,3

2-3 kartus per savaitę 17 3,0

Kartą per savaitę 57 10,2

2-3 kartus per mėnesį 102 18,2

Kelis kartus per metus 198 35,4

Niekada negeriu 179 32,0

Iš viso 560 100,0

Alaus vartojančių – 61,0 proc. Nevartojančių niekada yra 39 proc.,

kasdien alų vartoja - 7,8 proc. apklaustųjų. Šį gėrimą labiau mėgsta

vyrai, 21,4 proc. jų, alų geria kartą per savaitę; kasdien – 15,4 proc.

Moterų priešingai – didžioji dalis alaus negeria niekada – 58,6 proc., o

kasdien tik 0,9 proc. moterų (žr. 31 lentelę).

31 lentelė. Kaip dažnai vartojate alų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Kasdien 83 7,8

2-3 kartus per savaitę 100 9,4

Kartą per savaitę 140 13,1

2-3 kartus per mėnesį 139 13,1

Kelis kartus per metus 188 17,7

Niekada negeriu 415 39,0

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Kasdien 78 15,4

2-3 kartus per savaitę 84 16,6

Kartą per savaitę 108 21,4

2-3 kartus per mėnesį 73 14,5

Kelis kartus per metus 75 14,9

Niekada negeriu 87 17,2

Iš viso 505 100,0

Moterys

Kasdien 5 0,9

2-3 kartus per savaitę 16 2,9

Kartą per savaitę 32 5,7

2-3 kartus per mėnesį 66 11,8

Kelis kartus per metus 113 20,2

Niekada negeriu 328 58,6

Iš viso 560 100,0

Stipriuosius gėrimus (degtinę, konjaką ir kt.) per praėjusias 7 die-

nas bent kartą buvo vartoję 26,1 proc. apklaustųjų. Bent vieną taurelę

stipriųjų gėrimų vartojo 38,6 proc. vyrų (iš jų net 21,6 proc. per praė-

jusią savaitę suvartojo 5 ir daugiau taurelių) ir 14,9 proc. moterų (žr.

32 lentelę).

32 lentelė. Stipriųjų gėrimų kiekis suvartotas per praėjusią savaitę.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Nevartojo 787 73,9

1-2 taureles 84 7,9

3-4 taureles 61 5,7

5 ir daugiau taurelių 133 12,5

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Nevartojo 310 61,4

1-2 taureles 46 9,1

3-4 taureles 40 7,9

5 ir daugiau taurelių 109 21,6

Iš viso 505 100,0

Moterys

Nevartojo 477 85,2

1-2 taureles 38 6,8

3-4 taureles 21 3,8

5 ir daugiau taurelių 24 4,3

Iš viso 560 100,0

Vyno per praėjusią savaitę nevartojo 82 proc. apklaustųjų. Iki 2

taurių suvartojo 9,3 proc. respondentų, 3-4 taures, 3,5 proc., o daugiau

nei 5 taures – 5,3 proc. iš visų apklaustųjų. Vyną dažniau vartojo mote-

rys nei vyrai, atitinkamai bent taurę per paskutinę savaitę vartojo 27,2

proc. ir 8 proc. (žr. 33 lentelę).

33 lentelė. Vyno ar šampano taurių kiekis, suvartotas per praėjusią

savaitę.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Nevartojo 873 82,0

1-2 taures 99 9,3

3-4 taures 37 3,5

5 ir daugiau taurių 56 5,3

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Nevartojo 465 92,1

1-2 taures 20 4,0

3-4 taures 7 1,4

5 ir daugiau taurių 13 2,6

Iš viso 505 100,0

Moterys

Nevartojo 408 72,9

1-2 taures 79 14,1

3-4 taures 30 5,4

5 ir daugiau taurių 43 7,7

Iš viso 560 100,0

Sidro ar alkoholinių kokteilių (0,33 l buteliais) per praėjusią savaitę

vartojo 7,9 proc. apklaustųjų. Iš jų, bent vieną butelį sidro ar alkoho-

linių kokteilių per praėjusią savaitę vartojo 8,8 proc. vyrų ir 7,1 proc.

moterų (žr. 34 lentelę).

52

34 lentelė. Sidro ir alkoholinių kokteilių kiekis, suvartotas per praė-

jusią savaitę.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Nevartojo 981 92,11-2 butelius 43 4,03-4 butelius 20 1,95 ir daugiau butelių 21 2,0Iš viso 1065 100,0VyraiNevartojo 461 91,31-2 butelius 24 4,83-4 butelius 8 1,65 ir daugiau butelių 12 2,4Iš viso 505 100,0MoterysNevartojo 520 92,91-2 butelius 19 3,43-4 butelius 12 2,15 ir daugiau butelių 9 1,6Iš viso 560 100,0

Respondentų paklausus, kiek alaus butelių (po 0,5 l) suvartojo per

praėjusią savaitę, 59,3 proc. nurodė, kad alaus nevartojo, o 5 ir daugiau

butelių suvartojo 16,8 proc. iš visų respondentų. Įprastai alų vartojo

daugiau vyrų (66,2 proc. nurodė vartoję bent vieną butelį per praėjusią

savaitę), nei moterų (17,6 proc. nurodė vartoję bent vieną butelį) (žr.

35 lentelę).

35 lentelė. Alaus kiekis, suvartotas per praėjusias 7 dienas.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Nevartojo 632 59,31-2 butelius 174 16,33-4 butelius 80 7,55 ir daugiau butelių 179 16,8Iš viso 1065 100,0VyraiNevartojo 171 33,91-2 butelius 114 22,63-4 butelius 68 13,55 ir daugiau butelių 152 30,1Iš viso 505 100,0MoterysNevartojo 461 82,31-2 butelius 60 10,73-4 butelius 12 2,15 ir daugiau butelių 27 4,8Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose maž-

meninės prekybos vietose (baruose, restoranuose) pirktus alkoholi-

nius gėrimus, iš viso 37,5 proc. iš alkoholinius gėrimus vartojančiųjų

respondentų atsakė teigiamai. Vyrų, vartojančių nelegalius gėrimus

dalis siekė 43,6 proc., moterų – 31 proc. (žr. 36 lentelę).

36 lentelė. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose pirktus gėrimus (t.y., naminės gamybos, pilstuką, atvežtą

iš kitų šalių alkoholį)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip, vartoju 227 37,5Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.) 96 15,8Ne, nevartoju 283 46,7Iš viso 606 100,0VyraiTaip, vartoju 136 43,6Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.) 65 20,8Ne, nevartoju 111 35,6Iš viso 312 100,0MoterysTaip, vartoju 91 31,0Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.) 31 10,5Ne, nevartoju 172 58,5Iš viso 294 100,0

Paklausti, kokią proporciją iš visų respondentų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai, didžioji dalis (66,3 proc.) apklaustųjų

atsakė geriantys tik legalius gėrimus (t.y., nurodė, kad jų suvartojamo nelegalaus alkoholio dalis yra 0 proc.). Kad iki ketvirtadalio vartojamo alkoholio

sudaro nelegalūs gėrimai nurodė 22,8 proc. apklaustųjų, o kad daugiau kaip ketvirtadalį vartojamo alkoholio sudaro nelegalūs gėrimai – 10,9 proc.

Tik legalius alkoholinius gėrimus vartojantys nurodė 56,7 proc. vyrų, moterų – 76,5 proc. (žr. 37 lentelę). Nors daugiau vyresnio amžiaus respondentų

nurodė negeriantys nelegalių gėrimų, tačiau tarp amžiaus grupių ryškių skirtumų nebuvo (žr. 38 lentelę). Daugiau nelegalių gėrimų vartoja žemesnio

išsilavinimo ir kaime gyvenantys respondentai (žr. 39 ir 40 lenteles).

37 lentelė. Kokią proporciją, iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų, sudaro nelegalūs gėrimai? Vyrų ir moterų atsakymų analizė.

Lytis

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas

Iš visoVartoja tik legalius gėrimus

Iki 25 proc. vartojimo sudaro nelegalūs gėrimai

Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir daugiau

Vyras177 82 53 312

56,7% 26,3% 17,0% 100,0%

Moteris225 56 13 294

76,5% 19,0% 4,4% 100,0%

Iš viso402 138 66 606

66,3% 22,8% 10,9% 100,0%

53

38 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Amžiaus grupių analizė.

Amžiaus grupė

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas

Iš visoVartoja tik legalius gėrimus

Iki 25 proc. vartojimo sudaro nelegalūs gėrimai

Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir daugiau

18-34 m,161 67 20 248

64,9% 27,0% 8,1% 100,0%

35-54 m,150 51 31 232

64,7% 22,0% 13,4% 100,0%

55-74 m,91 20 15 126

72,2% 15,9% 11,9% 100,0%

Iš viso402 138 66 606

66,3% 22,8% 10,9% 100,0%

39 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Gyvenamosios vietos analizė.

Gyvenamoji vieta

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas

Iš visoVartoja tik legalius gėrimus Vartoja tik legalius gėrimus

Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir daugiau

Miestas235 66 30 331

71,0% 19,9% 9,1% 100,0%

Kaimas167 72 36 275

60,7% 26,2% 13,1% 100,0%

Iš viso402 138 66 606

66,3% 22,8% 10,9% 100,0%

40 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Analizė pagal išsilavinimą.

Išsilavinimas

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas

Iš visoVartoja tik legalius gėrimus

Iki 25 proc. vartojimo sudaro nele-galūs gėrimai

Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir daugiau

Iki vidurinio ar profesinio199 92 49 340

58,5% 27,1% 14,4% 100,0%

Aukštesnysis ir aukštasis203 46 17 266

76,3% 17,3% 6,4% 100,0%

Iš viso402 138 66 606

66,3% 22,8% 10,9% 100,0%

II.3.3. Alkoholio vartojimo psichosocialinė žala.

Pasaulyje vis plačiau vartojamas pasyvaus gėrimo terminas, reiškiantis aplinkinių patiriamą žalą dėl aplinkoje esančių alkoholio vartotojų. Dau-

guma respondentų teigė, kad praeityje turėjo nemalonumų dėl nuo alkoholio apsvaigusių aplinkinių asmenų. Dalis respondentų (atitinkamai 38,4

ir 42,2 proc.) nurodė patyrę fi zinį ar psichologinį smurtą. Fizinį smurtą daugiau patyrė vyrai, o psichologinį smurtą ir seksualinę prievartą daugiau

patiria moterys. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų yra buvę nedarbingi bent kartą dėl su alkoholiu susijusių priežasčių.

19,7 proc. visų apklaustųjų kada nors manė, kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų ir 80,3 proc. atsakė priešingai. Vyrų, manančių,

kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų buvo daugiau (25,3 proc.) nei taip pat manančių moterų (14,6 proc.) (žr. 41 lentelę).

41 lentelė. CAGE: Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau var-

toti alkoholinių gėrimų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip 210 19,7Ne 855 80,3Iš viso 1065 100,0VyraiTaip 128 25,3Ne 377 74,7Iš viso 505 100,0MoterysTaip 82 14,6Ne 478 85,4Iš viso 560 100,0

22,7 proc. apklaustųjų erzino žmonių kritika dėl jų įpročių vartoti

alkoholį. Taip manančių vyrų buvo daugiau (29,5 proc.) nei moterų

(16,6 proc.) (žr. 42 lentelę).

42 lentelė. CAGE: Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti

alkoholį?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip 242 22,7Ne 823 77,3Iš viso 1065 100,0VyraiTaip 149 29,5Ne 356 70,5Iš viso 505 100,0MoterysTaip 93 16,6Ne 467 83,4Iš viso 560 100,0

16,7 proc. apklaustųjų kada nors jautė gėdą ar kaltę dėl alkoholi-

nių gėrimų vartojimo įpročių. Taip manančių vyrų procentas (23 proc.)

didesnis nei moterų (11,1 proc.) (žr. 43 lentelę).

54

43 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholi-

nių gėrimų vartojimo įpročių?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 178 16,7

Ne 887 83,3

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 116 23,0

Ne 389 77,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 62 11,1

Ne 498 88,9

Iš viso 560 100,0

37,5 proc. apklaustųjų kada nors gėrė alkoholinius gėrimus rytą,

vos tik atsikėlę, kad nusiramintų ir palengvintų pagirias. Tai dariusių

vyrų buvo – 49,7 proc., moterų – 26,4 proc (žr. 44 lentelę).

44 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus, vos

tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 399 37,5

Ne 666 62,5

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 251 49,7

Ne 254 50,3

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 148 26,4

Ne 412 73,6

Iš viso 560 100,0

CAGE klausimynas laikomas paprasta ir efektyvia priemone pirminiam žalingam alkoholio vartojimi įvertinti. Mokslinėje literatūroje nurodoma,

kad CAGE klausimyno jautrumas siekia 85, o specifi škumas vertinant piktnaudžiavimą alkoholiu siekia net 89 procentus. Piktnaudžiavimas nustatomas

tuomet, jei į du ar daugiau CAGE klausimyno klausimų atsakoma teigiamai. Vertinant probleminį alkoholio vartojimą, CAGE klausimyno duomenimis,

2 ir daugiau balus (t.y., teigiamai atsakė į 2 ir daugiau CAGE klausimyno klausimus) surinko 29 proc. iš visų apklaustųjų. Vyrų populiacijoje 2 ir daugiau

CAGE balus surinko 38,2 proc., moterų – 20,8 proc. Taip pat 2 ir daugiau CAGE balų surinko jaunesni (iki 54 metų) ir žemesnio išsilavinimo responden-

tai. Mieste ar kaime gyvenančiųjų respondentų probleminio vartojimo CAGE balų pasiskirstymas buvo panašus (žr. 45, 46, 47 ir 48 lenteles).

45 lentelė. CAGE balai, lytis.

LytisCAGE kategorijos

Iš visoCAGE 0-1 CAGE 2-4

Vyras312 193 505

61,8% 38,2% 100,0%

Moteris444 116 560

79,3% 20,7% 100,0%

Iš viso756 309 1065

71,0% 29,0% 100,0%

46 lentelė. CAGE balai, amžius.

AmžiusCAGE kategorijos

Iš visoCAGE 0-1 CAGE 2-4

18-34 m.220 128 348

63,2% 36,8% 100,0%

35-54 m.297 119 416

71,4% 28,6% 100,0%

55-74 m.239 62 301

79,4% 20,6% 100,0%

Iš viso756 309 1065

71,0% 29,0% 100,0%

47 lentelė. CAGE balai, išsilavinimas.

IšsilavinimasCAGE kategorijos

Iš visoCAGE 0-1 CAGE 2-4

Pagrindinis, vidurinis, profesinis381 202 583

65,4% 34,6% 100,0%

Aukštesnysis ir aukštasis375 107 482

77,8% 22,2% 100,0%

Iš viso756 309 1065

71,0% 29,0% 100,0%

48 lentelė. CAGE balai, gyvenamoji vieta.

Gyvenamoji vietaCAGE kategorijos

Iš visoCAGE 0-1 CAGE 2-4

Miestas429 166 595

72,1% 27,9% 100,0%

Kaimas327 143 470

69,6% 30,4% 100,0%

Iš viso756 309 1065

71,0% 29,0% 100,0%

Kad dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių kas nors iš apklaustųjų artimųjų yra miręs, iš viso nurodė 21,5 proc. apklaustųjų. Tokie atvejai tarp

moterų ir vyrų atsakymų buvo atitinkamai 19,3 ir 24 proc. (žr. 49 lentelę).

55

49 lentelė. Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio varto-

jimo sąlygotų priežasčių?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 229 21,5

Ne 836 78,5

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip 121 24,0

Ne 384 76,0

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip 108 19,3

Ne 452 80,7

Iš viso 560 100,0

Nedarbingi dėl alkoholio vartojimo bent kartą buvo didžioji dalis

apklaustųjų – 54,9 proc., iš jų kelis kartus per praėjusius metus – 12,7

proc., o kelis kartus per gyvenimą – 33,8 proc. Dauguma moterų,

priešingai nei vyrų, teigia nebuvusios nedarbingos – 57,7 proc., o

vyrų daugiau buvo bent kartą nedarbingi – 68,9 proc. Kelis kartus per

metus nedarbingų vyrų buvo – 18,2 proc., moterų – 7,7 proc. O kelis

kartus per gyvenimą nedarbingų vyrų – 40,0 proc., moterų – 28,2

proc. (žr. 50 lentelę).

50 lentelė. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo

(pvz., negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į

darbą ir pan.)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, kelis kartus per praėjusius metus 135 12,7

Taip, kartą per praėjusius metus 90 8,5

Taip, kelis kartus per gyvenimą 360 33,8

Ne 480 45,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, kelis kartus per praėjusius metus 92 18,2

Taip, kartą per praėjusius metus 54 10,7

Taip, kelis kartus per gyvenimą 202 40,0

Ne 157 31,1

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, kelis kartus per praėjusius metus 43 7,7

Taip, kartą per praėjusius metus 36 6,4

Taip, kelis kartus per gyvenimą 158 28,2

Ne 323 57,7

Iš viso 560 100,0

Didžioji dalis apklaustųjų – 61,6 proc. nėra patyrę fi zinio smurto

iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Tik kartą smurtą patyrė – 20,7

proc. apklaustųjų, o smurtą patiria dažnai – 2,2 proc. Vyrų fi zinio

smurto nepatyrė kiek daugiau – 47,5 proc., nei moterų – 30,2 proc.

Vyrų, teigusių, kad dažnai patiria smurtą, buvo 3,4 proc., moterų – 1,1

proc. (žr. 51 lentelę).

51 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) fi zinį smurtą iš apsvaigusių nuo al-

koholio asmenų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Patiriu dažnai 23 2,2

Taip, keletą kartų 166 15,6

Taip, kartą 220 20,7

Ne 656 61,6

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Patiriu dažnai 17 3,4

Taip, keletą kartų 101 20,0

Taip, kartą 122 24,2

Ne 265 52,5

Iš viso 505 100,0

Moterys

Patiriu dažnai 6 1,1

Taip, keletą kartų 65 11,6

Taip, kartą 98 17,5

Ne 391 69,8

Iš viso 560 100,0

Psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio žmonių patiria

šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų. Moterų, patiriančių psicholo-

ginį smurtą daugiau, (46,1 proc.), nei vyrų – 37,8 proc. Psichologinį

smurtą dažnai patiriančių vyrų buvo 2,4 proc., moterų – 1,8 proc. (žr.

52 lentelę).

52 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) psichologinį smurtą (spaudimą) iš

apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Patiriu dažnai 22 2,1Taip, keletą kartų 123 11,5Taip, kartą 304 28,5Ne 616 57,8Iš viso 1065 100,0VyraiPatiriu dažnai 12 2,4Taip, keletą kartų 46 9,1Taip, kartą 133 26,3Ne 314 62,2Iš viso 505 100,0MoterysPatiriu dažnai 10 1,8Taip, keletą kartų 77 13,8Taip, kartą 171 30,5Ne 302 53,9Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar yra patyrę seksualinę prievartą, dauguma apklaus-

tųjų atsakė neigiamai – 85 proc. Kartą patyrę prievartą nurodė 11,4

proc., o patiriančių dažnai – 0,5 proc. Nepatiriančių seksualinės prie-

vartos vyrų buvo 95,4 proc., o moterų mažiau – 76,8 proc. t.y. 23,2

proc. moterų nurodė bent kartą patyrusios seksualinę prievartą nuo

neblaivių asmenų. (žr. 53 lentelę). Turint galvoje, kokie jautrūs yra su

smurtu ir seksualine prievarta susiję klausimai, šiuos atsakymus rei-

kėtų vertinti labai rezervuotai, darant prielaidą, kad didžioji dalis pa-

tyrusių tokią prievartą nenorėjo to atskleisti nepažįstamam apklausą

vykdančiam asmeniui.

56

53 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) seksualinę prievartą nuo neblaivių

asmenų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Patiriu dažnai 5 0,5

Taip, keletą kartų 27 2,5

Taip, kartą 121 11,4

Ne 912 85,6

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Patiriu dažnai 1 0,2

Taip, keletą kartų 3 0,6

Taip, kartą 19 3,8

Ne 482 95,4

Iš viso 505 100,0

Moterys

Patiriu dažnai 4 0,7

Taip, keletą kartų 24 4,3

Taip, kartą 102 18,2

Ne 430 76,8

Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar kada nors buvo užpulti neblaivių asmenų, atsakiusių

teigiamai ir neigiamai, skaičius panašus: niekada nebuvo užpulti 54,7

proc. apklaustųjų, iš atsakiusių teigiamai, didesnė dalis buvo užpulti

kartą – 33,6 proc. Moterų ir vyrų atsakymai pasiskirstė panašiai: ir vyrų,

ir moterų, atsakiusių neigiamai į šį klausimą, buvo daugiau nei pusė –

moterų 57,3 proc., vyrų – 51,9 proc. Iš atsakiusių teigiamai, didesnė

dalis neblaivių asmenų buvo užpulti vieną kartą (žr. 54 lentelę).

54 lentelė. Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas ne-

blaivių asmenų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 124 11,6

Taip, kartą 358 33,6

Ne 583 54,7

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 63 12,5

Taip, kartą 180 35,6

Ne 262 51,9

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 61 10,9

Taip, kartą 178 31,8

Ne 321 57,3

Iš viso 560 100,0

Išsukti iš kelio, kad nesusitiktų su neblaiviais asmenimis, yra tekę

daugeliui respondentų – 56,8 proc. Daugiau moterų nurodė išsukusios

iš kelio – 59,3 proc., nei vyrų – 54,1 proc. Tai daryti keletą kartų teko

23,9 proc. moterų ir 16 proc. vyrų (žr. 55 lentelę).

55 lentelė. Ar kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su ne-

blaiviais asmenimis ar vengėte vietų, kuriose yra daug neblaivių as-

menų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 215 20,2

Taip, kartą 390 36,6

Ne 460 43,2

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 81 16,0

Taip, kartą 192 38,0

Ne 232 45,9

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 134 23,9

Taip, kartą 198 35,4

Ne 228 40,7

Iš viso 560 100,0

Kad nesaugiai jautėsi bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas

nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę, nurodė 55,1 proc. Iš jų

daugiau nei vieną kartą taip jautėsi – 32,3 proc. Vyrų ir moterų atsaky-

mai buvo panašūs, tačiau moterų, atsakiusių teigiamai, buvo daugiau

nei vyrų, atitinkamai 58,6 ir 51,3 proc. (žr. 56 lentelę).

56 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl

to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 243 22,8

Taip, kartą 344 32,3

Ne 478 44,9

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 91 18,0

Taip, kartą 168 33,3

Ne 246 48,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 152 27,1

Taip, kartą 176 31,4

Ne 232 41,4

Iš viso 560 100,0

Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų – 54,5 proc., jaučiasi saugiai

laukdami ar važiuodami viešuoju transportu, kai aplink yra geriančių

alkoholį, ar apsvaigusių. Vyrų 58,8 proc. atsakė neigiamai, o moterų –

50,5 proc. Keletą kartų nesaugiai jautėsi 15,8 proc. vyrų ir 25,4 proc.

moterų (žr. 57 lentelę).

57

57 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai, laukdami ar važiuodami vie-

šuoju transportu dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo

apsvaigę?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 222 20,8

Taip, kartą 263 24,7

Ne 580 54,5

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 80 15,8

Taip, kartą 128 25,3

Ne 297 58,8

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 142 25,4

Taip, kartą 135 24,1

Ne 283 50,5

Iš viso 560 100,0

Bent kartą užgaulioti žodžiais alkoholį vartojančių asmenų nuro-

dė – 47 proc. respondentų, o keletą kartų – 21,6 proc. Moterų ir vyrų

atsakymai į šį klausimą beveik nesiskyrė: vyrų, atsakiusių teigiamai

– 47,5 proc., moterų – 46,6 proc., tačiau moterų, užgauliotų kartą ir

kelis kartus, skaičius nesiskyrė – 23,4 proc. ir 23,2 proc., o vyrų – di-

desnė dalis (27,7 proc.) nurodė, kad buvo užgaulioti vieną kartą (žr.

58 lentelę).

58 lentelė. Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami

žodžiais?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 230 21,6

Taip, kartą 271 25,4

Ne 564 53,0

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 100 19,8

Taip, kartą 140 27,7

Ne 265 52,5

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 130 23,2

Taip, kartą 131 23,4

Ne 299 53,4

Iš viso 560 100,0

Į klausimą, ar kada nakties metu buvo trukdomi geriančių asmenų

ir dėl to negalėjo užmigti, didesnė dalis apklaustųjų atsakė teigiamai

– 51,8 proc. Vyrų, teigiamai atsakiusių į šį klausimą buvo mažiau, nei

moterų, atitinkamai 50,7 ir 54,1 proc. (žr. 59 lentelę).

59 lentelė. Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų

ir dėl to negalėjote užmigti?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 255 23,9

Taip, kartą 297 27,9

Ne 513 48,2

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 113 22,4

Taip, kartą 136 26,9

Ne 256 50,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 142 25,4

Taip, kartą 161 28,8

Ne 257 45,9

Iš viso 560 100,0

Nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose

vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo patyrė mažesnė dalis

iš visų apklaustųjų – 34,7 proc. Vyrai ir moterys į ši klausimą atsakė

panašiai: vyrų nepatyrusių nepatogumų – 65,7 proc., moterų – 64,8

proc. Keletą kartų patyrusių panašius nepatogumus vyrų buvo 11,9

proc., o moterų – 11,8 proc. (žr. 60 lentelę).

60 lentelė. Ar kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholi-

niais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo

triukšmo?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 126 11,8

Taip, kartą 244 22,9

Ne 695 65,3

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 60 11,9

Taip, kartą 113 22,4

Ne 332 65,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 66 11,8

Taip, kartą 131 23,4

Ne 363 64,8

Iš viso 560 100,0

Dėl neblaivaus asmens kaltės į eismo įvykį nurodė pakliuvę 21

proc. apklaustųjų, dažniausiai vieną kartą. Vyrų daugiau nei moterų

buvo patekę į tokį eismo įvykį – 27,4 proc., moterų – 15,2 proc. (žr.

61 lentelę).

58

61 lentelė. Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 35 3,3

Taip, kartą 188 17,7

Ne 842 79,1

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

Taip, keletą kartų 21 4,2

Taip, kartą 117 23,2

Ne 367 72,7

Iš viso 505 100,0

Moterys

Taip, keletą kartų 14 2,5

Taip, kartą 71 12,7

Ne 475 84,8

Iš viso 560 100,0

Siekiant apibendrintai įvertinti su alkoholio vartojimu susijusią psichosocialinę žalą (vertinti klausimyno 9.1 – 9.3 ir 10.1 – 10.9 klausimai) buvo

sudaryta su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė. Skalėje neigiamas atsakymas į klausimą vertintas, jei respondentas

nurodė neigiamą atsakymą prie atskiro klausimo, teigiamu laikytas bet kuris vienas iš kelių teigiamų atsakymų (t.y., klausimyne nurodyti atsakymai

„taip, keletą kartų“ ar „taip, kartą“ vertinti kaip teigiami atsakymai). Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės pasiskirs-

tymas pateikiamas 2 paveiksle.

Vertinant psichosocialinę su alkoholio vartojimu susijusią žalą, į visus 12 klausimų neigiamai (t.y., nėra patyrę nei smurto, nei kitokių nepatogumų

iš neblaivių asmenų pusės) atsakė 15,5 proc. apklaustųjų, į visus klausimus teigiamai atsakė – 16 (1,5 proc.) apklaustųjų (žr. 2 paveikslą). Skalės pasis-

kirstymas tarp vyrų ir moterų buvo labai panašus, o daugiau su alkoholiu susijusio smurto patyrė ar aplinkoje yra jautęsi nesaugūs jaunesnio amžiaus

respondentai, gyvenantieji kaime bei žemesnio išsilavinimo respondentai (žr. 62, 63, 64 ir 65 lenteles). Todėl galima konstatuoti, kad grupės, kurios

pačios intensyviau vartoja alkoholį, patiria ne tik žalą, susijusią su jų pačių alkoholio vartojimu, tačiau dažniau patiria ir su kitų asmenų vartojimu

susijusią žalą.

2 pav. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė.

62 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp vyrų ir moterų.

LytisSu alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija

Iš visoSaugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai)

Vyras142 251 112 505

28,1% 49,7% 22,2% 100,0%

Moteris172 250 138 560

30,7% 44,6% 24,6% 100,0%

Iš viso314 501 250 1065

29,5% 47,0% 23,5% 100,0%

59

63 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp amžiaus grupių.

Amžius

Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija

Iš visoSaugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai)

Nesaugi (8-12

balai)

18-34 m.76 160 112 348

21,8% 46,0% 32,2% 100,0%

35-54 m.138 190 88 416

33,2% 45,7% 21,2% 100,0%

55-74 m.100 151 50 301

33,2% 50,2% 16,6% 100,0%

Iš viso314 501 250 1065

29,5% 47,0% 23,5% 100,0%

64 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp gyvenančiųjų mieste ar kaime.

Gyvenamoji vietaSu alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija

Iš visoSaugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai)

Miestas202 270 123 595

33,9% 45,4% 20,7% 100,0%

Kaimas112 231 127 470

23,8% 49,1% 27,0% 100,0%

Iš viso314 501 250 1065

29,5% 47,0% 23,5% 100,0%

65 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp skirtingo išsilavinimo respondentų.

IšsilavinimasSmurto ir aplinkos nesaugumo kategorija

Iš visoSaugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai)

Iki vidurinio ar profesinio159 255 169 583

27,3% 43,7% 29,0% 100,0%

Aukštesnysis ir aukštasis155 246 81 482

32,2% 51,0% 16,8% 100,0%

Iš viso314 501 250 1065

29,5% 47,0% 23,5% 100,0%

II.3.4. Alkoholio vartojimo keliama fi nansinė žala.

37,7 proc. apklaustųjų atsakė, kad per savaitę neišleidžia pinigų alkoholiniams gėrimams pirkti. Didesnė vyrų dalis (37,8 proc.) per savaitę alko-

holiniams gėrimams pirkti išleidžia iki 25 Lt. Pusė iš apklaustų moterų alkoholiui pirkti per savaitę pinigų visai neišleidžia, o 28,4 proc. išleidžia kaip ir

vyrai nuo 1 iki 25Lt. Daugiau kaip 75 Lt alkoholiniams gėrimams pirkti išleidžia – 11,6 proc. visų apklaustųjų (vyrų – 16,4 proc., moterų – 7,3 proc.)

(žr. 66 lentelę).

Su alkoholio vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus teko gydytis 26,5 proc. apklaustųjų, didžioji dalis atsakė neigiamai į šį klausimą – 73,5

proc.. Iš atsakiusiųjų teigiamai, didesnė dalis gydėsi vieną kartą – 19,8 proc.. Vyrų, kuriems teko gydytis, buvo daugiau – 33,9 proc., negu moterų –

19,8 proc. (žr. 67 lentelę)

Gydyti ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, per paskutinius 6 mėnesius teko 6,2 proc. apklaustųjų (7,7 proc. vyrų ir 4,9

proc. moterų). 1,4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų tam išleido daugiau kaip 100 Lt. Didžiausia respondentų nurodyta suma, išleista alkoholio vartojimo

sąlygotoms sveikatos problemoms spręsti siekė 1000 Lt (žr. 68 lentelę).

60

66 lentelė. Suma, išleista gėrimams per savaitę.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

0 Lt 401 37,7

1-25 Lt per savaitę 350 32,9

26-50 Lt per savaitę 149 14,0

51-75 Lt per savaitę 41 3,8

76 Lt ir daugiau 124 11,6

Iš viso 1065 100,0

Vyrai

0 Lt 121 24,0

1-25 Lt per savaitę 191 37,8

26-50 Lt per savaitę 86 17,0

51-75 Lt per savaitę 24 4,8

76 Lt ir daugiau 83 16,4

Iš viso 505 100,0

Moterys

0 Lt 280 50,0

1-25 Lt per savaitę 159 28,4

26-50 Lt per savaitę 63 11,3

51-75 Lt per savaitę 17 3,0

76 Lt ir daugiau 41 7,3

Iš viso 560 100,0

67 lentelė. Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susiju-

sius su alkoholio vartojimu?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Taip, keletą kartų 71 6,7Taip, kartą 211 19,8Ne 783 73,5Iš viso 1065 100,0VyraiTaip, keletą kartų 48 9,5Taip, kartą 123 24,4Ne 334 66,1Iš viso 505 100,0MoterysTaip, keletą kartų 23 4,1Taip, kartą 88 15,7Ne 449 80,2Iš viso 560 100,0

68 lentelė. Suma, išleista gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimams,

susijusiems su alkoholiu per paskutinius 6 mėnesius.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.Neturėjo išlaidų gydymui 999 93,8iki 100 Lt 48 4,5Daugiau kaip 100 Lt 18 1,7Iš viso 1065 100,0VyraiNeturėjo išlaidų gydymui 466 92,3iki 100 Lt 32 6,3Daugiau kaip 100 Lt 7 1,4Iš viso 505 100,0MoterysNeturėjo išlaidų gydymui 533 95,2iki 100 Lt 16 2,9Daugiau kaip 100 Lt 11 2,0Iš viso 560 100,0

II.4. Apibendrinimas.

Šio tyrimo metu stengtasi sužinoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie šiuo metu žinomas efektyvias ir mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės po-

litikos priemones, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kitos kompetentingos tarptautinės organizacijos. Gyventojų klausta ir apie

alkoholinių gėrimų paklausos mažinimo priemones (reklamą, lėšų skyrimą socialinei reklamai ir kt.), ir apie alkoholinių gėrimų pasiūlos mažinimo

priemones (alkoholinių gėrimų laiko ribojimą, pardavimo vietų mažinimą ir kt.). Kartu klausta ir apie priemones, kuriuos leistų efektyviau kontroliuoti

nelegalių alkoholinių gėrimų prekybos apyvartą. Respondentams pateikti klausimai tiek apie jau priimtas priemones, tiek apie priemones, kurios dar

nėra priimtos Lietuvoje. Nuomonės apie dar netaikomų priemonių palaikymą visuomenėje išsiaiškinimas yra svarbus keletu aspektų: sociologinis

tyrimas, kuomet nėra aktyvių diskusijų apie priemonę, leidžia objektyviau išsiaiškinti pačių gyventojų (ne viešosios diskusijos suformuotą) nuomonę

apie siūlomas mokslu pagrįstas priemones. Nuomonę išsiaiškinti svarbu ir todėl, kad, atsižvelgdami į gyventojų nuomonę, politikai gali imtis siūlymų

įgyvendinti naujas alkoholio kontrolės politikos priemones.

Iš 18 klausimų apie įvairias alkoholio kontrolės priemones daugiausia (74 proc.) buvo pritarta siūlymui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš

verslininkų parduodančių alkoholį nepilnamečiams, o mažiausia (24,6 proc.) pritarta alkoholinių gėrimų kainos didinimui. Apibendrintam pritarimo

alkoholio kontrolės politikai vertinimui buvo sudaryta skalė, gaunama sumuojant teigiamus atsakymus į šiuos 18 klausimų. Nustatyta, kad alkoholio

kontrolės priemones vidutiniškai daugiau remia moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir nevartojantys alkoholio

žmonės.

Viena iš klausimyno dalių buvo skirta įvertinti pačių apklausos dalyvių alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiams. Ši dalis yra būtina ne tik tam, kad

būtų įvertintas alkoholinių gėrimų vartojimo pobūdis, tačiau ir tam, kad būtų galima sugretinti skirtingų visuomenės grupių (vartojančiųjų alkoholi-

61

nius gėrimus ir nevartojančiųjų) nuomonę apie alkoholio kontrolės politikos priemones. Iš kitų tyrimų yra žinoma, kad rūkantys žmonės yra mažiau

linkę palaikyti efektyvias tabako kontrolės priemones, tuo tarpu panašių tyrimų apie alkoholio vartojimo sąsajas su alkoholio kontrolės politikos

palaikymu Lietuvoje nėra. Greta įprastinių klausimų apie alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį ir kiekį, pateikiami klausimai, kurie leidžia nustatyti

probleminį alkoholinių gėrimų vartojimą. Gauta, kad tiek lyginant su nurodytu alkoholio vartojimo dažniu, tiek probleminiu vartojimu (CAGE balai),

alkoholio kontrolės priemones labiau remia nevartojantys ar mažai alkoholio vartojantys bei nepiktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys.

Reikėtų paminėti, kad šiame tyrime gauti palyginti žemi alkoholio vartojimo dažniai ir atitinkamai didelis procentas atsakiusiųjų, kad nevartoja

alkoholio, lyginant su daugeliu kitų, anksčiau atliktų visuomenės apklausų, kuriose buvo vertinamas alkoholio vartojimas, duomenimis. Apklausų

būdu gauti duomenys paremti subjektyviais atsakymais ir nebūtinai tiksliai atspindi realybę, ypač tokiais jautriais asmeninio pobūdžio klausimais,

kaip alkoholio vartojimas ar patirtas smurtas. Šiuo atveju visa apklausa buvo skirta tik su alkoholiu susijusiems klausimams, ir galėjo nulemti tam tikrą

gynybiškumą, todėl tai galėjo turėti ypač stiprų poveikį, nulėmusį ženklų sisteminį nuokrypį mažesnio vartojimo linkme. Apie tai leidžia teigti ir gana

didelis skaičius atsisakiusiųjų dalyvauti apklausoje dėl per daug asmeninio pobūdžio klausimų.

Greta vartojimo įpročių klausimų pateikiami du klausimai apie nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Jais siekiama išsiaiškinti ne tik, kiek res-

pondentų tokius gėrimus vartoja, bet ir tai, kokią dalį jų vartojamų gėrimų struktūroje sudaro nelegaliai įsigyti, pasigaminti ar iš kitų šalių atsivežti

alkoholiniai gėrimai. Pagal gautus įvertinimus apie trečdalis vartojančiųjų alkoholį vartoja ir nelegalius gėrimus.

Klausimyne buvo suformuluoti klausimai ir apie fi zinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, tiriamųjų patirtą nuo apgirtusių asmenų, taip pat apie

patirtus nepatogumus ar nesaugumą dėl aplinkinių girtavimo. Tai leido įvertinti tokios psichosocialinės žalos mastą. Apie pusė apklaustųjų atsakė,

kad yra patyrę fi zinį ar psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Siekiant vertinti alkoholinių gėrimų sąlygojamą fi nansinę žalą visuo-

menės aspektu, buvo vertinamos ir asmeninės gyventojų išlaidos, susijusios su alkoholio vartojimo pasekmėmis.

II.5. Išvados.

1. Gauti apklausos duomenys leidžia teigti, kad dauguma gyventojų bent iš dalies pritaria alkoholio kontrolės politikos griežtinimui. Iš 18 klausimų

apie įvairias alkoholio kontrolės priemones gyventojai teigiamai vertina vidutiniškai apie 9,9 priemones. Dažniausiai (74 proc.) buvo pritarta

siūlymui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams, o mažiausiai pritarė (24,6 proc.) alkoholinių

gėrimų kainos didinimui. Alkoholio kontrolės priemones vidutiniškai labiau remia moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio

išsilavinimo ir alkoholio nevartojantys ar mažai vartojantys bei žemo alkoholio problemiškumo asmenys.

2. CAGE klausimyno duomenimis, probleminis alkoholio vartojimas nustatytas 29 proc. apklaustųjų (vyrų 38.2 proc., ir moterų 20,8 proc.). Daugiau

probleminio alkoholio vartojimo pasitaiko tarp jaunesnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo respondentų.

3. Apie trečdalis vartojančiųjų alkoholį vartoja ir nelegalius gėrimus.

4. Nedarbingi dėl alkoholio vartojimo bent kartą buvo didesnė dalis apklaustųjų – 54,9 proc., iš jų kelis kartus per praėjusius metus – 12,7 proc. Bent

kartą nedarbingų dėl alkoholio vyrų buvo 68,9 proc.

5. Fizinį ar psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų patyrė atitinkamai 38,4 ir 42,2 proc. apklaustųjų. Fizinį smurtą daugiau patyrė

vyrai, o psichologinę ir seksualinę prievartą daugiau patyrė moterys. Daugiau su alkoholiu susijusio smurto patyrė ar aplinkoje yra jautęsi nesau-

gūs jaunesnio amžiaus, gyvenantieji kaime bei žemesnio išsilavinimo respondentai.

6. Alkoholiniams gėrimams pirkti iki 50 litų per savaitę išleidžia 46,9 proc. apklaustųjų, o daugiau kaip 50 litų – 15,4 proc.

7. Kad su alkoholio vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus teko gydytis, teigė 26,5 proc. apklaustųjų (vyrų 33,9 proc., moterų 19,8 proc.). Gydytis

ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, per paskutinius 6 mėnesius teko 6,2 proc. apklaustųjų (7,7 proc. vyrų ir 4,9 proc.

moterų). 1,4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų tam išleido daugiau kaip 100 Lt. Didžiausia respondentų nurodyta suma, išleista alkoholio vartojimo

sąlygotoms sveikatos problemoms spręsti, siekė 1000 Lt.

62

III. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija.

III.1. Santrauka.

Lietuvoje yra visi esminiai alkoholio kontrolės struktūriniai elementai. Yra priimti pagrindiniai alkoholio kontrolės dokumentai: LR Alkoholio kon-

trolės įstatymas, Valstybės alkoholio kontrolės programa, šiuo metu galiojanti Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstitu-

cinis veiklos planas). Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinti esminiai valstybės alkoholio kontrolės principai, atitinkantys mokslu pagrįstus alko-

holio kontrolės metodus. Valstybėje veikia tiesiogiai už alkoholio kontrolės politikos priemones atsakingos institucijos: Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Lietuvoje jau veikia alkoholio kontrolės politika besidomintis ir

aktyviai alkoholio kontrolės politikoje ir jos įgyvendinime dalyvaujantis nevyriausybinis sektorius.

Nepaisant visų išvardintų alkoholio kontrolės teisinių ir struktūrinių elementų, Lietuvos alkoholio kontrolės politika buvo keičiama ir modifi kuoja-

ma, nesilaikant įstatyme įtvirtintų valstybės alkoholio kontrolės principų, o Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimui niekada nebuvo

skiriamas tinkamas fi nansavimas. Nuolat liberalizuota alkoholio kontrolės politika lėmė, kad Valstybės alkoholio programoje, Lietuvos sveikatos pro-

gramoje ir Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas siekis mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą nebuvo įgyvendintas. Alkoholinių gėrimų vartojimas

išaugo tuo pat metu augant ir su juo susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių skaičiui. Iki 2007 metų, priimant LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas,

nebuvo vadovaujamasi mokslu pagrįstomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, todėl priimtos priemonės ne pasitarnavo, o iš esmės

menkino alkoholio kontrolės politiką. Tik 2008 metais pradėjus griežtinti alkoholio kontrolės politiką, situacija pradėjo vystytis valstybės alkoholio

kontrolės principuose numatyta kryptimi. Tačiau situacija vis dar išlieka blogesnė, nei buvo tuomet, kai buvo priimti valstybės alkoholio kontrolės

principai ir buvo pritarta tikslui mažinti bendrąjį alkoholinių gėrimų vartojimą (žr. 1 ir 2 paveikslus).

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad žmonės yra linkę pritarti kai kurioms alkoholio kontrolės priemonėms, tačiau didesnio pritarimo susi-

laukia jau priimtos ir galiojančios alkoholio kontrolės priemonės arba priemonės, kurios tiesiogiai nemažintų alkoholio prieinamumo patiems varto-

tojams. Labiau pritariama priemonėms, mažinančioms alkoholio prieinamumą jaunimui bei šviečiamosioms priemonėms. Tai reiškia, kad visuomenė

nėra tinkamai informuojama apie efektyvias alkoholio kontrolės priemones, formuojant nuomonę, kad apribojimai ir prieinamumo mažinimo prie-

monės bus neefektyvios.

Politikų ir politikos įgyvendinime dalyvaujančių specialistų apklausa parodė, kad efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra žinomos, tačiau

jas priimti ir įgyvendinti kliudo itin agresyvi alkoholio pramonė, aktyviai veikianti ir daranti įtaką politiniams sprendimams, taip pat tarpsektorinio

bendradarbiavimo stoka.

Pastaruoju metu priimti Pasaulio sveikatos organizacijos strateginiai alkoholio kontrolės politikos gaires nubrėžiantys dokumentai, didėjantis

visuomenės ir politikų suinteresuotumas efektyvia alkoholinių gėrimų vartojimo kontrole, didėjantis mokslinis alkoholio kontrolės priemonių pa-

grindimas ir sparčiai bręstanti pilietinė visuomenė sukuria tinkamas prielaidas įgyvendinti daugeliui mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės politikos

priemonių. Tam turėtų pasitarnauti ir ši alkoholio vartojimo keliamos žalos vertinimo studija.

1 pav. Alkoholinių psichozių skaičius 100 000 gyventojų.

63

2 pav. Vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė.

III.2. Įvadas.

Poreikis kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą egzistuoja jau daugelį šimtmečių. Įvairiuose senovės dokumentuose minimi šalių valdovų

pamokymai, kaip mažinti girtavimą bei tvarkytis su gėrimo pasekmėmis. Daugelį metų alkoholinių gėrimų vartojimo kontrolė rėmėsi empiriniu

patyrimu, asmenine norinčiųjų kontroliuoti nuomone bei nuostatomis, religinėmis nuostatomis ar nurodymais. Tačiau visuomenės sveikatos mokslo

raida leido į šį procesą pažvelgti ne tik asmeniniu ar patirtiniu – praktiniu, bet ir moksliniu požiūriu. Epidemiologiniai tyrimai leido įvertinti alkoholi-

nių gėrimų vartojimo ypatumus ir pokyčius, įgyvendinant alkoholio kontrolės priemones. Epidemiologijos mokslo pažanga leido atmesti asmeninio

požiūrio sąlygojamus ribotumus ir pažvelgti į alkoholio kontrolės politiką kaip į ekspertinę, o ne viešosios politikos sritį.

Pastarojo dešimtmečio statistinė informacija byloja apie tai, kad kartu su keletu kitų buvusio sovietinio bloko šalių Lietuva yra tarp pirmaujančių

pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui bei pagal su tuo vartojimu susijusių lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. Lietuva žen-

kliai išsiskiria savo vaikų alkoholio vartojimo statistika, alkoholinės kepenų cirozės ar širdies ir kraujagyslių ligų statistika. Esame tarp lyderių pagal

savižudybes, mirtis nuo išorinių priežasčių.

Pastarojo meto moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholinių gėrimų vartojimą galima sumažinti, ir dauguma tų priemonių yra gana nesunkiai įgy-

vendinamos. Tačiau beveik visos šios priemonės turi būti priimamos įstatymų ar kitų teisės aktų lygmeniu ir reikalauja politikų apsisprendimo. Tenka

apgailestauti, kad būtent politikų apsisprendimas lemia, kad jau daugelį metų žinomos mokslu pagrįstos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės

nėra taikomos. Su panašiomis problemomis susiduria daugelis valstybių, o Pasaulio sveikatos organizacijos pastangos motyvuoti valstybių politikus

imtis efektyvių priemonių dažnai lieka be atsako. Visgi, nepaisant daugeliu atvejų nepalankios politinės situacijos ar politikų geranoriškumo stygiaus,

būtina siekti, kad būtų tęsiami tyrimai, nagrinėjantys tiek alkoholinių gėrimų poveikį asmens ir visuomenės sveikatai, tiek alkoholio kontrolės prie-

monių efektyvumą. Šių tyrimų pagrindu galima argumentuotai skatinti politikus priimti mokslu pagrįstus sprendimus.

Šios studijos tikslas - apžvelgti Lietuvos alkoholio kontrolės politiką nuo 1995 metų iki šių dienų, atliekant su alkoholio kontrole susijusių teisės

aktų, jų pakeitimų analizę, suderinamumą su valstybės alkoholio kontrolės principais bei tarptautinėmis rekomendacijomis. Taip pat įvertinti su alko-

holio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusių organizacijų bei institucijų veiklą.

III.3. Metodika.

Alkoholio kontrolės politikos analizę sudaro šešios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje atliekama LR Alkoholio kontrolės įstatymo analizė, ap-

žvelgiant pagrindines įstatymo nuostatas, jų raidą nuo įstatymo priėmimo iki šių dienų. Analizė atliekama sugretinant Alkoholio kontrolės įstatymo

pataisas su Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintais valstybės alkoholio kontrolės principais. Siekiant įvertinti alkoholio kontrolės principų perkėlimą į

64

vykdomuosius dokumentus, atliekama Alkoholio kontrolės programos bei jos priemonių analizė.

Antrojoje dalyje, atliekant priemonių lyginamąją analizę, aptariamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų priemonių bei

Alkoholio kontrolės programos priemonių atitikimas mokslu pagrįstoms Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamoms alkoholio kontrolės prie-

monėms. Atliekamas sugretinimas su naujausiu Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentu „Globali žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategija“.

Trečiojoje dalyje apžvelgiama su valstybės alkoholio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusių institucijų bei organizacijų veikla.

Apžvelgiama valstybės alkoholio kontrolės politiką formuojančių institucijų: LR Seimo bei Nacionalinės sveikatos tarybos veikla. Vertinant Alkoholio

kontrolės politikos įgyvendinimą, aptariamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų indėlis įgyvendinant alkoholio kontrolės

politiką, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento), bei kitų valstybės institucijų in-

dėlis į valstybės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą. Vertinant institucijų veiklą, dalis analizės skiriama apžvelgti nevyriausybinių organizacijų

indėliui į valstybės alkoholio kontrolės politikos formavimą bei įgyvendinimą.

Ketvirtojoje dalyje analizuojama Lietuvos gyventojų bei valstybės alkoholio kontrolės politikų nuomonė apie alkoholio kontrolės politikos prie-

mones. Analizei naudojami reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.

Penktojoje studijos dalyje aptariami kokybinio tyrimo, kuriame analizuojama Lietuvos politikų ir ekspertų nuomonė apie alkoholio kontrolės

politikos situaciją Lietuvoje, rezultatai.

Šeštojoje dalyje pateikiamos rekomendacijos alkoholio kontrolės politikai gerinti bei tų pasiūlymų SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimy-

bių) analizė.

III.4. Lietuvos alkoholio kontrolę reglamentuojančių teisės aktų analizė.

III.4.1. LR Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) ir su juo susijusių teisės aktų analizė.

III.4.1.1. Valstybės alkoholio kontrolės politikos principų pokyčių ir įgyvendinimo analizė.

Pagrindinis tikslas ir valstybės alkoholio kontrolės principai

1995 metais Seimui priėmus LR Alkoholio kontrolės įstatymą (15) prasidėjo modernios, mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos laikotarpis.

Tuomet priimtas alkoholio kontrolės įstatymo variantas buvo neabejotinai modernus ir atitinkantis daugelį tuo metu žinotų mokslu pagrįstų alkoholio

kontrolės principų. Alkoholio kontrolės įstatyme įvardinta įstatymo paskirtis:

„Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nu-

statyti alkoholio produktų gamybos ir prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame

įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.“

Įstatymo paskirtyje aiškia nurodoma, kad pagrindinis šiuo įstatymu įtvirtintas valstybės siekis yra mažinti alkoholinių gėrimų bendrąjį vartojimą,

taip pat piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais bei daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Tuo tarpu šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl alkoholio kontrolės

politikos principų alkoholio pramonės nuolat stengiamasi pabrėžti tik žalingo alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą, taip iškreipiant pagrindinį

alkoholio vartojimo kontrolės principą.

Reikia pastebėti, kad dar 1995 metais priimtos alkoholio kontrolės įstatymo formuluotės kai kuriais aspektais išlieka modernesnės, nei šiuo metu

tarptautinėje erdvėje aptariamos alkoholio kontrolės priemonės. Šiuo metu publikuojama vis daugiau mokslinių tyrimų ir publikacijų, kuriose disku-

tuojama dėl „saikingo“ alkoholinių gėrimų vartojimo sąvokos. Tuo tarpu tarptautinėms bendrijoms ir organizacijoms dėl patiriamo didelio alkoholinių

gėrimų pramonės spaudimo vis dar nepavyksta dokumentuose atsisakyti terminijos, kuri supainioja ir pasunkina visą alkoholio kontrolės politikos

procesą. Alkoholio gamintojų siūloma sąvoka „žalingo alkoholio vartojimo mažinimas“ iškreipia alkoholio kontrolės esmę, nes pradinėmis vartojimo

stadijomis beveik visas alkoholio vartojimas yra saikingas ir tik vartojant alkoholį ilgesnį laiką vystosi tolerancija, gali išsivystyti priklausomybė. Todėl

susiaurinus alkoholio kontrolės politiką tik iki žalingo alkoholio vartojimo mažinimo iš esmės apsiribojama tik jau problemą turinčia populiacijos

dalimi.

1995 metų įstatymo redakcijos paskirtyje minimas ir Skandinavijos šalyse veikęs šalies monopolinės teisės gaminti alkoholinius gėrimus, bei iki

šiol veikiantis šalies prekybos alkoholiu principas. Tuomet, dar nepriklausydama Europos ekonominei bendrijai, Lietuva turėjo visas galimybes įgy-

vendinti šiuos principus, tačiau to nepadarė. Vėlesnėse įstatymo redakcijose šios nuostatos buvo panaikintos, o 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos

Sąjungą dalis įstatymo nuostatų buvo suderintos su Europos sąjungos teise.

Šiuo metu galiojančioje LR Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje nurodoma, kad:

„Šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą

sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo

ūkio subjektams teisinius pagrindus.“

Taigi nuostata mažinti bendrąjį alkoholinių gėrimų suvartojimą išliko, ir, vertinant tai, kad ši nuostata nusako pagrindinę įstatymo paskirtį,

atsižvelgiant į šios nuostatos laikymąsi vertintinas visas LR Alkoholio kontrolės politikos reglamentavimas, numatomas šiame įstatyme bei kituose

teisės aktuose.

65

Vertinant, ar buvo įgyvendintas pagrindinis šio įstatymo siekinys, t.y., ar buvo sumažintas alkoholinių gėrimų vartojimas, reikėtų vertinti alkoholi-

nių gėrimų vartojimą, tenkantį vienam Lietuvos gyventojui per metus, sugretinant šią statistiką su pagrindinėmis su alkoholio vartojimu susijusiomis

problemomis.

Kaip matoma 3pav. bendras alkoholinių gėrimų vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, nesumažėjo. Remiantis Lietuvos statistikos departa-

mento skaičiavimais, absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, stabiliai, tačiau nedideliais tempais augo iki pat 2007 m.,

o alkoholio suvartojimo mažėjimas užfi ksuotas tik 2009 m. Remiantis NTAKD duomenimis, staigus absoliutaus alkoholio suvartojimo šuolis buvo

fi ksuotas jau nuo 2005 iki 2007 m., kuomet buvo užfi ksuota 14,6 litro absoliutaus alkoholio, tenkantys vienam Lietuvos gyventojui. Priešingai Sta-

tistikos departamento skaičiavimams, NTAKD duomenimis, nuo 2007 iki 2009 m. buvo apskaičiuotas labai staigus alkoholio suvartojimo mažėjimas.

2009 m. abiejų institucijų skaičiavimų duomenys pirmą kartą buvo labai panašūs, ir nesiekė 11 litrų. Vis dėlto paskutiniais, 2010 m. ir 2011 m., abiejų

institucijų duomenimis, absoliutaus alkoholio litrų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius vėl pradėjo didėti.

Tačiau net ir 2009 metais užfi ksuotas alkoholinių gėrimų mažėjimas negali būti vertinamas kaip teigiamas alkoholio kontrolės politikos rezultatas,

nes alkoholio vartojimo lygis išliko aukštesnis, nei 1995 metais, kuriais priėmus įstatymą buvo numatyta mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje egzistuoja nelegali alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos rinka, alkoholinių gėrimų vartojimas negali būti

vertinamas, atsižvelgiant tik į alkoholinių gėrimų pardavimų statistiką. Alkoholio pramonės atstovai nuolat pabrėžia, kad legalių alkoholinių gėrimų

prieinamumo didinimas mažina nelegalaus alkoholio rinką ir iš esmės nekeičia alkoholinių gėrimų suvartojimo. Tačiau su alkoholio vartojimu susijusių

sveikatos sutrikimų statistika tokios hipotezės nepatvirtina, ir iš esmės matome, kad didėjant (ar mažėjant) legalių alkoholinių gėrimų pardavimui,

sinchroniškai kinta ir su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų statistika (žr. 3, 4, 5 paveikslus).

3 pav. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamentas ir NTAKD.

4 pav. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fi brozės 100 tūkst.

gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Statistikos departamentas ir Higienos institutas.

66

5 pav. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

LR Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinti pagrindiniai valstybės alkoholio kontrolės principai. Vadovaujantis šiais principais, turėtų būti for-

muojamos likusios įstatymo nuostatos bei vadovaujamasi jas keičiant ar pritaikant laikmečio aktualijoms. Valstybėje egzistuojanti socialinė, ekono-

minė ir politinė situacija kinta nuolatos, todėl teisės aktai privalo būti keičiami, adaptuojami bei pritaikomi prie to laikmečio problemų. 1 lentelėje pa-

teikiamas valstybės alkoholio kontrolės politikos principų sugretinimas pirmojoje įstatymo versijoje ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.

Toliau bus apžvelgiamos kiekvieno valstybės alkoholio kontrolės politikos principo perspektyvos, įgyvendinimas bei pokytis 1995 – 2012 metais.

1 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės principai 1995 ir 2012 metais.

1995 metai 2012 metai Įgyvendinimo vertinimas

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieina-mumą;

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą;Neįgyvendinama, alkoholinių gėrimų prieinamumas auga.

2) valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti pri-vatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais;

2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti vals-tybės alkoholio kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų fi nansavimą;

Įgyvendinama iš dalies.

3) skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuo-ti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija mažesnė kaip 22 procentai;

3) (neteko galios nuo 2011-12-31);Buvo įgyvendinama, panaikinta, ta-čiau kai kurios nuostatos liko galioti.

4) riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartoji-mo rėmimą;

4) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatini-mą;

Įgyvendinama iš dalies.

5) papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos progra-moms rengti ir įgyvendinti;

5) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti al-koholinius gėrimus;

Pirmoji nuostata niekada nebuvo įgy-vendinta. Antroji nuostata įgyven-dinama iš dalies.

6) skatinti privačias įmones prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką;

6) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką;

Neįgyvendinama.

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais;

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais;

Neįgyvendinama.

8) didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėri-mus vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivy-bės organizacijų veiklos programas;

8) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių gėrimų nevartojančių gyventojų skaičių;

Įgyvendinama.

9) remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; 9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; Neįgyvendinama.

10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą;

10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos pla-navimą;

Neįgyvendinama.

11) skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplin-kos formavimą ir socialinę veiklą.

11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą;

12) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai skleidimą visuomenei;

13) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis alkoho-lio vartojimo mažinimo klausimais.

Įgyvendinama iš dalies.

Įgyvendinama iš dalies.

Įgyvendinama iš dalies.

67

1-asis principas mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą išliko nepakitęs,- tai reiškia, kad valstybė pripažįsta alkoholinių gė-

rimų akcizą ne tik kaip valstybės fi skalinės politikos elementą, bet ir kaip priemonę, skirtą alkoholinių gėrimų vartojimui mažinti. Šios priemonės

efektyvumas yra pagrįstas daugeliu mokslinių studijų, o alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra pripažintas viena iš efektyviausių priemonių al-

koholinių gėrimų vartojimui mažinti. Tą galima paaiškinti alkoholinių gėrimų (kaip, beje, ir tabako gaminių) paklausos elastingumu kainų atžvilgiu.

Ekonomikos teorija, kalbanti apie kainos elastingumą, išskiria penkias paklausos elastingumo kainų atžvilgiu kategorijas: visiškai neelastinga (0),

santykinai neelastinga (−1 <>, idealiai elastinga(-1), santykinai elastinga (−∞ <>ir absoliučiai elastinga (n = −∞). Kainos elastingumas rodo,

kaip kintant prekės kainai, keičiasi jos vartojimas. Pavyzdžiui, jei prekės kainai padidėjus 10 procentų jos vartojimas sumažėja 4 proc., tai reiškia, kad

kainos elastingumas yra -0,4 t.y. paklausa yra santykinai neelastinga. Jei prekės kainai padidėjus 10 proc., jos vartojimas sumažėja 14 proc., tai kainos

elastingumas yra -1,4 t.y., paklausa santykinai elastinga kainų atžvilgiu ir t.t. Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai nustato labai skirtingą alkoholio kainų

elastingumą, kuris priklauso nuo šalies ekonominio lygio, gyventojų pajamų, jau esamo kainų lygio ir net vartojimo nuostatų, tačiau bet kokiu atveju

alkoholinių gėrimų paklausa reaguoja į kainą ir, didėjant kainai, daugiau ar mažiau sumažėja alkoholinių gėrimų paklausa.

Pasaulio banko publikacijoje „Curbing the epidemic“ teigiama, kad tabako gaminių kainos elastingumas yra nuo -0,4 iki -1. Didesnis kainos elastin-

gumas nustatytas mažiau pasiturinčiose šalyse. Toje pačioje studijoje teigiama, kad 10 proc. tabako kainos padidinimas pasaulyje paskatintų 40 mln.

rūkalių mesti rūkyti ir 10 milijonų sumažintų mirčių skaičių. Kainos didėjimui itin jautrūs vaikai, ir pirmiausia tie, kurie dar nėra prekės vartotojai. 1987

metais Philip Morris (JAV) teigė „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų

kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.“

Kalbant apie alkoholinių gėrimų kainos elastingumą reikia pastebėti, kad pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų gru-

pių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis

stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų

ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų

eurų papildomo akcizo mokesčio. Vadinasi, alkoholio (kaip ir tabako) paklausa yra elastinga kainų atžvilgiu ir kainos padidinimas leidžia sumažinti

produkto vartojimą bei padidinti biudžeto įplaukas.

Ekonomikos teorijoje numatoma, kad tam tikrais atvejais gali būti absoliutus paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu, t.y., kainos didėjimas

nedaro įtakos paklausai (pvz., antibiotikų vartojimas infekcijos atveju), tačiau visais kitais atvejais, net ir esant santykiniam paklausos neelastingu-

mui, kainos padidėjimas visada lemia paklausos sumažėjimą, tik skiriasi to efekto dydis. Alkoholinių gėrimų atveju, bent kiek reikšmingiau padidinus

alkoholio akcizus, visuomet kažkiek sumažės vartojimas.

Praktinis šio valstybės alkoholio kontrolės politikos siekio įgyvendinimas vykdomas per LR Akcizų įstatymą. Remiantis šio įstatymo 23-26 str.,

šiuo metu alui taikomas akcizo tarifas yra 8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

Vynui gaminamam iš šviežių vynuogių, kurio stiprumas iki 8,5 proc., taikomas 53 Lt tarifas už produkto hektolitrą, o nuo 8,5 proc.-22 proc. (22 proc.

maksimali vyno leistina koncentracija) - 198 Lt už produkto hektolitrą. Fermentuotiems gėrimams (pvz., sidrui, vaisių ir uogų vynui, midui ir kt.), kurių

koncentracija ne didesnė kaip 8,5 proc., taikomas 58 Lt tarifas, o nuo 8,5 proc. - 216 Lt už produkto hektolitrą. Tarpiniams produktams, kurių faktinė

tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, - 198 litai už produkto hektolitrą, o jei didesnė nei 15 proc. - 304 Lt už

produkto hektolitrą. Tuo tarpu etilo alkoholiui (spiritiniams gėrimams) taikomas 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. Praktiškai

visų alkoholinių gėrimų akcizų sumokėjimą į valstybės biudžetą kontroliuoja LR Valstybinė mokesčių inspekcija. Už importuojamas prekes, jei jos

nevežamos toliau į akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, esančius LR teritorijoje, akcizų sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės. Šie akcizo

mokesčiai keliauja į valstybės biudžetą. Šiuo metu 1 proc. nuo surenkamų akcizų už alkoholinius gėrimus įplaukų keliauja į specialų Kūno kultūros ir

sporto rėmimo fondą.

Paprastai akcizais apmokestinami tie alkoholiniai gėrimai, kurie yra skirti tik vartojimui, ir kai jie nėra jokia maistinė žaliava, išskyrus namų ūkio

pagamintus gėrimus, tenkinant jo šeimos poreikius. Atskirais atvejais akcizu apmokestinamoms prekėms netaikomi akcizai, pvz., kai alkoholiniai gėri-

mai patiekiami keleiviams reiso metu, vykstantiems (jūrų ar oro keliu) į tašką, esantį už Europos Bendrijos ribų, atgabenamiems keleivių ne iš Europos

Bendrijos teritorijos asmeniniuose bagažuose, neviršijus LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiekiami kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams,

vežantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais ir pan.

Tačiau pati absoliuti akcizo skaitinė išraiška yra neinformatyvi, vertinant jos pokyčius ar dydį, nes alkoholinių gėrimų akcizai bei galutinė gėrimų

kaina visuomet egzistuoja tam tikrame ekonominiame bei socialiniame kontekste. 2 lentelėje pateikiami valstybės pajamų iš alkoholio akcizų dydžiai,

o 3 lentelėje pateikiami akcizų pokyčiai.

2 lentelė. Valstybės pajamos iš alkoholio akcizų.

Pajamos iš akcizų 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Įmokų pavadinimas

už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus iš viso (tūkst. Lt) 721,309 838,208 968,647 812,182 747,812 775,936

už vyną ir kitus fermentuotus gėrimus, tarpinius produktus 70,225 79,056 89,398 90,263 97,63 98,161

už etilo alkoholį 524,78 631,629 742,334 581,823 505,883 525,613

už alų 126,93 127,976 137,682 140,157 144,315 151,378

68

3 lentelė. Alkoholio akcizų tarifų dinamika.

Akcizų tarifai 2007 2008 2009

Etilo alkoholis (už vieną HPA) 3.200,00 3.840.00 4.416.00

Alus (už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos) 7,00 7,70 8,50

Vynas iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) 40,00 48,00 53,00

Kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) 40,00 48,00 58,00

Kitokiam vynui (stipresniam) 150,00 180,00 198,00

Kitiems fermentuotiems gėrimams nuo 8,5 proc. (už vieną HLT) 150,00 180,00 216,00

Tarpiniai produktai, kurių stiprumas ne didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) 150,00 180,00 198,00

Tarpiniai produktai, kurių stiprumas didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) 230,00 276,00 304,00

% Pokytis lyginant su ankstesniais metais

Etilo alkoholis (už vieną HPA) 20,00% 15,00%

Alus (už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos) 10,00% 10,39%

Vynas iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) 20,00% 10,42%

Kiti fermentuoti gėrimai (už vieną HLT) 20,00% 20,83%

Kitokiam vynui ir fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) 20,00% 10,00%

Kitokiam vynui ir fermentuotiems gėrimams nuo 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) 20,00% 20,00%

Tarpiniai produktai, kurių stiprumas ne didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) 20,00% 10,00%

Tarpiniai produktai, kurių stiprumas didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) 20,00% 10,14%

Šaltinis http://www3.lrs.lt http://www3.lrs.lt

Įsigaliojo 2008.01.01 2009.01.01

Dėl pateikiamų solidžių, ir kai kuriais metais beveik milijardą litų per metus siekiančių įplaukų iš alkoholio akcizo į valstybės biudžetą, alkoholio

pramonė įvardinama vienu didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Tačiau toks teiginys iš esmės yra klaidinantis, nes akcizas, kaip ir pridėtinės vertės

mokestis, yra įskaičiuotas į galutinę alkoholinių gėrimų kainą ir šiuos mokesčius sumoka ne gamintojai ar pardavėjai, o pirkėjai. Mokesčio adminis-

travimo būdas, kuomet mokestį į biudžetą sumoka gamintojas, vėliau sumokėtus pinigus susigrąžindamas iš pirkėjo, nekeičia mokesčio kilmės ar

esmės.

Vertinant, ar įgyvendinama akcizų politika iš tiesų atitinka valstybės alkoholio politikos tikslus, būtina skaičiuoti santykinį alkoholinių gėrimų

prieinamumą, t.y., Lietuvos gyventojų galimybes įsigyti alkoholinių gėrimų už disponuojamas vidutines pajamas.

6 pav. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

Būtina pastebėti, kad valstybė ne tik ilgą laiką nesistengė tinkamai ir efektyviai mažinti alkoholio prieinamumo, akcizų padedama, tačiau 1999

metais akcizai stipriesiems gėrimams buvo sumažinti, o vėliau buvo įvestos mokesčių lengvatos mažiesiems aludariams. Seime 1999 metais buvo pri-

imta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio

koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų

gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lem-

damas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-aisiais

mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o

tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. (http://medicina. kmu.lt/0912/0912-

09l.pdf). 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą ir panaikinus importo mokesčius iš ES šalių, alkoholinių gėrimų kaina dar labiau sumažėjo. Iki šiol

69

išlieka nepaaiškinamos importo mokesčių išlygos alkoholiui iš trečiųjų ne ES šalių, kas sudaro geras sąlygas patekti į šalį pigiam alkoholiui iš trečiųjų

šalių.

Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matoma, kad valstybės alkoholio kontrolės principas mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą yra

neįgyvendinamas, nes alkoholinių gėrimų prieinamumas kainos prasme nuolat augo. Nedidelis stabilizavimas bei sumažėjimas buvo tik 2009 metais,

ekonominės recesijos fone. Tačiau prieinamumas išlieka itin aukštas ir 2010 metais, pvz., degtinės kiekis, kurį Lietuvos gyventojai galėjo įsigyti už

vidutines disponuojamas pajamas buvo beveik 3 kartus didesnis, nei 2001 metais.

2-asis valstybės alkoholio kontrolės principas valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų

gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais iš esmės niekada nebuvo bandomas įgyvendinti, nes valstybė netaikė diferencijuoto

pelno mokesčio alkoholio gamintojams. Pagrindinis mechanizmas, galintis nesudėtingai mažinti alkoholio pramonės pelną, yra šių gėrimų vartojimo

mažinimas, taikant didesnį alkoholinių gėrimų akcizinį apmokestinimą. Tačiau ši priemonė nuo įstatymo priėmimo tai pat nebuvo įgyvendinta (žr.

1 – ojo principo įgyvendinimą). Be to, šis pirmojoje įstatymo redakcijoje numatytas principas buvo pakeistas į principą valstybinio reglamenta-

vimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo

programų fi nansavimą.

1999 metais Vyriausybės patvirtintoje Valstybės alkoholio kontrolės programoje buvo numatytos išlaidos programos įgyvendinimui (žr. 11 prie-

dą).

Visi už alkoholinių gėrimų prekybą, importą ar gamybą surinkti mokesčiai patenka į valstybės biudžetą, iš kurio yra perskirstomi įvairioms sritims.

Iš šių lėšų fi nansuojamos valstybės institucijos ir kt. Todėl būtų neteisinga teigti, kad valstybė neskyrė lėšų 2–ojo alkoholio kontrolės principo įgy-

vendinimui, nes valstybės biudžeto lėšomis yra fi nansuojama tokių institucijų kaip Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (anksčiau

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Visuomenės sveikatos biurai, Valstybinė maisto ir veteri-

narijos tarnyba, švietimo ir ugdymo įstaigos, veikla. Todėl galima teigti, kad valstybė netiesiogiai skiria lėšų principui įgyvendinti. Tačiau tikslinių

tiesioginių priemonių įgyvendinimui lėšų numatyta apimtimi niekada nebuvo skiriama. Pvz., 2008 metų Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamoje

Koordinuojančios institucijos informacijoje apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimą pagal gautą informaciją per 2008 m. ataskaitinį laikotarpį,

teigiama, kad plano įgyvendinimui buvo gauta ir panaudota 60 000 litų, tuo tarpu kai pradinėje patvirtintoje Vyriausybės sąmatoje buvo numatoma

išleisti daugiau nei 1,5 milijono litų. Vienintelis tikslinio ženklesnio fi nansavimo atvejis buvo tie patys 2008 metai, kai lėšos (500 000 litų) buvo skirtos

Seimo paskelbtų „Blaivybės metų programos“ priemonių įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat skelbia konkursus Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms fi nansuoti, tačiau vieno projekto sąmata

paprastai neviršija 10 000 litų. Todėl veiksmingos valstybės lygio prevencijos priemonės negali būti įgyvendinamos. Tam trukdo ir neužtikrinamas

fi nansavimo tęstinumas. 2012 metais buvo nutrauktas ir Lietuvos blaivybės fondo fi nansavimas.

2012 sausio 18 d. LR Vyriausybės Nr. 53 panaikino nuo 1991 m. lapkričio 27 d. galiojusį nutarimą Nr. 494, kuriuo Lietuvos blaivybės fondo veiklai

buvo skirta 5 proc. dotacijų nuo baudų pagal LR administracinių teisės pažeidimo kodekso 177, 1771, 1772, 178, 179 ir 180 straipsnius.

Tais pačiais metais Seimo narių buvo registruotos LR Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, kuriomis buvo numatyta dalį nuo tabako ir alkoholio

surenkamų akcizų pervesti į specialiai steigiamą fondą, iš kurio vėliau būtų fi nansuojamos šių medžiagų vartojimo prevencijos priemonės. Tačiau šis

įstatymo pakeitimas nėra priimtas ir nėra aišku, ar toks mechanizmas bus taikomas.

Apibendrinant galima teigti, kad 2-asis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

3-iasis valstybės alkoholio kontrolės principas teigė, jog valstybė siekia skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti alkoholinius

gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija mažesnė kaip 22 procentai.

Siūlant tokią valstybės alkoholio kontrolės priemonę, galimai buvo daroma prielaida, kad skatinant gyventojus vartoti daugiau silpnų alkoholinių

gėrimų, jais pakeičiant stiprius spiritinius alkoholinius gėrimus, bus sumažintas bendras suvartojamo alkoholio kiekis. Ši prielaida būtų buvusi teisin-

ga tuo atveju, jei Lietuvai nebūtų būdingas ypač pavojingas alkoholinių gėrimų vartojimo modelis, kuomet alkoholiniai gėrimai vartojami ne kasdien,

bet itin didelėmis dozėmis (angl. „binge drinking“). Prielaida taip pat būtų teisinga, jei konkretus asmuo tą patį tūrio vienetą stipriųjų alkoholinių

gėrimų (pvz., vieną litrą degtinės) pakeistų į to paties tūrio ekvivalentą silpnesnio gėrimo (pvz., alaus arba vyno). Tačiau keičiantis alkoholinių gėrimų

vartojimo struktūrai (paplitus silpnesniems gėrimams tarp jaunimo, skirtingai nei tarp vyresnių gyventojų (žr. 7, 8 paveikslus) bendras alkoholinių

gėrimų vartojimas ne tik nesumažėjo, bet ir toliau didėjo.

70

7 pav. Moterų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento duo-

menys, 2005 m.

8 pav. Vyrų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento

duomenys, 2005 m.

Plintant silpniems gėrimams, nesumažėjo stipriųjų gėrimų vartojimas, tačiau greta jų išaugo silpnųjų gėrimų vartojimas. Alkoholinių gėrimų

vartojimo struktūra reikšmingai keitėsi per visą 1994 – 2010 metų laikotarpį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto Lėtinių

ligų profi laktikos laboratorijos atliekama FINBALT studija parodė, kad 20-64 metų amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų grupėse reikšmingai išaugo alaus

vartojimas. Vyrų grupėje bent kartą per savaitę vartojančių alų dalis išaugo nuo 33,5 proc. 1994 metais iki 61 proc. 2010 metais. Moterų grupėje alaus

vartojimas atitinkamai išaugo nuo 8,3 iki 37,2 proc. (žr. 9 paveikslą).

Nepaisant alkoholinių gėrimų rūšių persiskirstymo, šis alkoholinių gėrimų rūšių vartojimo dažnis neatspindi suvartojamo alkoholinių gėrimų

kiekio, kuris epidemiologiniuose tyrimuose itin sunkiai įvertinamas. Tačiau, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų pardavimus, galima neabejojant teigti,

jog teiginiai, kad alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros pokyčiai, kurių metu stiprieji gėrimai pakeičiami silpnesniais, duos pozityvių sveikatos

rezultatų, yra pagrįsti tik lobistinių vienos ar kitos alkoholio pramonės grupių interesais. Iki 2007 metų reikšmingai augo bendras alkoholinių gėrimų

vartojimas, vadinasi, gyventojai nepradėjo vietoje 1 litro degtinės vartoti 1 litro alaus. Nepaisant to, kad daugiau vartojama silpnųjų alkoholinių

gėrimų, juos vartojant gaunamas beveik tas pats alkoholio kiekis, tik valstybė patiria didesnius nuostolius, nes silpni alkoholiniai gėrimai yra menkiau

apmokestinti.

71

*p<0.05 lyginant su 2010 metais

9 pav. Vyrų ir moterų, vartojusių įvairius alkoholinius gėrimus ar jų kombinacijas, dalis (proc.) 1994-2010 metais. Šaltinis: LSMU, STI duomenys.

Silpnųjų alkoholinių gėrimų verslas buvo ir tebėra skatinamas įvairiomis priemonėmis. Kurį laiką valstybė taikė net 50 proc. akcizų lengvatą mažie-

siems aludariams bei sidrui. Iki šiol silpniesiems gėrimams taikomi mažesni alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai, ypatingai išorinės reklamos srityje.

Dėl ydingo apmokestinimo, kuomet tik stipriesiems gėrimams taikomas apmokestinimas, atsižvelgiant į gėrimo stiprumą, o silpnieji gėrimai

apmokestinami už gėrimo kiekį, neatsižvelgiant į gėrimo stiprumą, susidarė palankios sąlygos gaminti ir pigiai pardavinėti stiprų alų. Be to, akcizo

lengvatos sudarė ypatingai palankias sąlygas greitai išplisti sidrui, kuris dėl į jaunimą orientuotos reklamos, itin prieinamos kainos bei gaiviuosius

gėrimus primenančio skonio daugiausia buvo vartojamas nepilnamečių.

Todėl toks valstybės alkoholio kontrolės siekis buvo neefektyvus ir 2012 metais buvo panaikintas. Tačiau nepaisant to, dalis silpnuosius alkoholi-

nius gėrimus proteguojančių ir palaikančių įstatymo nuostatų yra išlikusios ir veikia.

4-as valstybės alkoholio kontrolės principas riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą buvo pakoreguotas į riboti alko-

holinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, tačiau tai nepakeitė paties principo esmės. Būtų galima išskirti dvi pagrindines priemones,

kuriomis yra skatinamas alkoholinių gėrimų pardavimas ir vartojimas, tai yra alkoholinių gėrimų reklama bei specialiai alkoholinių gėrimų pardavimui

skirtos akcijos, nuolaidos ir kitos tikslinės rinkodaros priemonės.

Kalbant apie alkoholinių gėrimų reklamą, reikia pasakyti, kad 2000 metais pradėjus realiai galioti tabako gaminių reklamos draudimui, tabako

gaminių reklamos vietą gana sparčiai užėmė alkoholinių gėrimų reklama. Bendrasis alkoholinių gėrimų reklamos biudžetas niekada nebuvo skel-

biamas. Tačiau alkoholinių gėrimų reklamai per televiziją, spaudą, išorinės reklamos priemonėmis, gaminant specifi nę atributiką (stogines, lauko

skėčius, stiklines bei bokalus, pelenines, kėdes, stalus ir kt.) buvo ir tebėra išleidžiamos didžiulės sumos. Viena alkoholio gamybos bendrovė yra

paskelbusi, kad vien tik degtinės butelio dizaino sukūrimui išleido 250 000 litų. 2007 metais paskelbtais monitoringo duomenimis, viena iš didžiausių

alaus gamybos bendrovių vien tik žiniasklaidos reklamai per mėnesį išleido apie 2 milijonus litų.

Tik agresyviai reklamai padedant į vaikų, jaunimo ir moterų rinką labai greitai įėjo sidras. Buvo skelbiama, kad atskirų sidrą gaminančių įmonių

pardavimai per metus augdavo daugiau kaip 100 proc. Todėl galima teigti, kad valstybė laiku nesureagavo į intensyvią ir agresyviai plintančią alkoho-

linių gėrimų reklamos rinkodarą bei reklamą ir nesiėmė priemonių jai sustabdyti.

Tik 2006 metais prasidėjo intensyvesnės diskusijos ir buvo užregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama apriboti

alkoholinių gėrimų reklamą per radiją ir televiziją dienos metu. 2007 metais šios įstatymo pataisos buvo priimtos ir 2008 m. sausio 1 dieną įsigaliojo,

nepaisant didžiulio pramonės suorganizuoto spaudimo įstatymo iniciatoriams. Greta to, stengiantis manipuliuoti ir siekiant atidėti alkoholinių gėrimų

reklamos apribojimą pačių alkoholinių gėrimų gamintojų atstovų siūlymu į Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą buvo įtrauktas siūlymas

nuo 2012 metų visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Tačiau pataisų svarstymo metu Seimas apsisprendė neatidėti apribojimų įsigaliojimo

ir kartu priėmė sprendimą reklamą nuo 2012 metų uždrausti visiškai. Tačiau likus pusmečiui iki įstatymo nuostatos įsigaliojimo, bendromis alkoholio

gamintojų, reklamos gamyba ir transliavimu bei kitokiu skelbimu suinteresuotų grupių pastangomis, šios įstatymo nuostatos buvo panaikintos taip

ir nespėjusios įsigalioti.

Kita itin intensyviai Lietuvoje naudojama alkoholinių gėrimų įsigijimą skatinanti priemonė yra įvairios nuolaidos alkoholiniams gėrimams, akci-

jos, konkursai ir pan. Alkoholinių gėrimų išpardavimai ir nuolaidos tapo kasdieniu reiškiniu, o ypač jos pastebimos švenčių metu, kuomet kiekvienas

prekybos centras savo kortelių turėtojams ar net visiems pirkėjams siūlo nuolaidas alkoholiniams gėrimams. Itin populiarios įvairios loterijos ir kon-

kursai, kurių metu geriant tam tikrus gėrimus, renkant jų kamštelius ar kitaip registruojantis, galima laimėti solidžius, kelių dešimčių ar net šimtų

tūkstančių vertės prizus (automobilius, žemės sklypus, bokalus iš aukso ir pan.). 2012 metais buvo registruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos,

kuriomis buvo siekiama sustabdyti tokias alkoholio įsigijimo ir vartojimo skatinimo priemones, tačiau šių pataisų svarstymas iš darbotvarkės buvo

išbrauktas ir iki šiol nėra priimtas.

72

Škotijoje buvo siūloma nustatyti minimalias kainas alkoholiniams gėrimams, siekiant, kad naudojantis kainodara nebūtų skatinama įsigyti al-

koholinių gėrimų ir juos vartoti, tačiau ir ten šios priemonės iki šiol nėra priimtos. Vis tik valstybė nustato tam tikrus alkoholinių gėrimų reklamos

ribojimus, kurie yra įvardinti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje:

Alkoholio reklamos ribojimas

1. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama:

1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;

2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;

3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, at-

vaizdas ir pan.;

4) siejanti alkoholio vartojimą su fi zinės būklės pagerėjimu;

5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;

6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;

7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;

8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;

9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą;

10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;

11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

2. Alkoholio reklama draudžiama:

1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;

2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;

3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotųjų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išsky-

rus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);

4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofi lmų demonstravimo vieto-

se, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) taip pat

gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios

įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;

5) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;

6) visose sveikatos priežiūros įstaigose;

7) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;

8) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;

9) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.

3. Loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais.

4. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos

vyno ir sidro išorinę reklamą.

5. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje re-

klamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas

apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

6. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat

alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų fi lialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų

gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų fi lialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pava-

dinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų fi lialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.

Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų fi lialų registruoti pavadini-

mai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių

pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

7. Kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės

reklamos draudimo pažeidimus).

Iš esmės toks alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas, kuomet valstybės įgaliota institucija privalo nuolat stebėti alkoholinių gėrimų reklamos

turinį ir kitus atitikimus įstatymui, pastebėjus pažeidimus skirti baudas ir apskundus baudą su alkoholio gamintojais ar reklamuotojais bylinėtis

teismuose, yra neefektyvus ir brangus, nes alkoholio gamintojai nuolat pažeidinėja įstatyme numatytus apribojimus, ir valstybė sugaišta daug laiko ir

patiria išlaidų bylinėjimosi procesų metu. Tuo tarpu skiriamos baudos yra nedidelės ir nebemotyvuoja pažeidėjų nekartoti įstatymo pažeidimų. Todėl

vienintelis šios problemos sprendimo būdas yra visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, nes ribojimai yra mažai efektyvūs, juos įgyvendinti

yra sudėtinga, o verslas nuolat prie jų prisitaiko, atrasdamas vis naujų būdų apeiti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus.

Valstybė įstatymu yra nustačiusi kai kuriuos apribojimus:

Alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimas

1. Teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų fi lialams draudžiama naudoti tokius alkoholinių

gėrimų pardavimo skatinimo būdus:

73

1) alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti;

2) taikyti fi ksuotas nuolaidas visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams;

3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse;

4) organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti;

5) parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholi-

nių gėrimų pardavimui skatinti.

2. Draudžiama skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų.

Tačiau šie įstatymo numatyti apribojimai yra mažai efektyvūs, nes verslas randa naujų skatinimo būdų ir į juos investuoja dideles lėšas. Apiben-

drinant galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas tik iš dalies.

5-asis valstybės alkoholio kontrolės principas papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos

programoms rengti ir įgyvendinti niekada nebuvo įgyvendintas. Šio metu šis principas yra pakeistas iš esmės kitu ir šiuo metu įvardinamas kaip

drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau ir ši priemonė nėra įgyvendinama, nes dar 2001

metais Kaune atliktas 5-12 klasių moksleivių tyrimas parodė, kad moksleiviai nepatiria problemų, įsigydami tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus

(žr. 10 paveikslą).

10 pav. 5-12 klasių Kauno miesto moksleivių nurodytos problemos dėl amžiaus apribojimų įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių. Šaltinis:

2001 m. LSMU.

Alkoholinių gėrimų reklama (ypač silpnųjų gėrimų) buvo ir tebėra skirta jauno amžiaus pirkėjams. Alkoholiniais gėrimais yra prekiaujama arti

švietimo ir ugdymo įstaigų. Draudimas parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus numatytas šveitimo ir ugdymo įstaigose, tačiau, pačių moksleivių

teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimą ugdymo įstaigose draudžiančios įstatymo nuostatos nesilaiko patys pedagogai.

Iki šiol labai sudėtinga įrodyti alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui faktą. Nusikalstamos veiklos imitavimo modelį naudoti draudžia kiti

teisės aktai. Licencija yra naikinama tik už pakartotinus pažeidimus, kuriuos užfi ksuoti ir įrodyti yra dar sudėtingiau. Be to, net ir panaikinus prekybos

alkoholiu licenciją, įmonė yra panaikinama ir jos vietoje kitu pavadinimu steigiama kita įmonė, todėl problema iš esmės nesisprendžia. Siūlymai

griežtinti atsakomybę už prekybą alkoholiu nepilnamečiams, didinant bausmes verslo subjektams ir suteikiant galimybę dėl vienkartinio pažeidimo

naikinti prekybos alkoholiu licenciją, nesusilaukė Seimo palaikymo. Kol kas nesvarstyti ir nepriimti siūlymai kriminalizuoti atsakomybę fi ziniam as-

meniui, t.y., pardavėjui/jai už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui.

Prieš kelis metus sugriežtintos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, reikalavusios griežčiau tikrinti pirkėjų amžių, buvo sabotuotos alkoholio

pardavėjų, kurie siekdami sukelti visuomenės pasipiktinimą pradėjo reikalauti paso net iš pensinio amžiaus žmonių, taip sukeldami pagrįstą visuo-

menės pasipiktinimą. Po tokių prekiautojų veiksmų įstatymo nuostatos vėl buvo sušvelnintos.

Labai specifi ne į jaunimo alkoholio vartojimą nukreipta priemone reikėtų laikyti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1-ąją (Mokslo

ir žinių dieną), kuomet visi moksleiviai ir studentai pradeda mokslo ir studijų metus. Toks sprendimas buvo priimtas drastiškai išaugus vaikų alkoholio

vartojimui ir apsinuodijimų skaičiui. Rugsėjo 1-ąją būdavo nustatoma daug vaikų alkoholio intoksikacijos atvejų, todėl nuspręsta tą dieną drausti

prekybą alkoholiniais gėrimais. Įsigaliojus draudimui sveikatos priežiūros specialistai pažymėjo, kad ši priemonė turėjo teigiamą efektą ir neblaivių

moksleivių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau ši priemonė buvo itin kritikuojama politikų ir alkoholio gamintojų bei platintojų ir po kelerių metų šis

draudimas buvo panaikintas viešojo maitinimo įstaigoms, paliekant draudimą prekiauti tik mažmeninės prekybos įmonėse.

Seimas nepritarė ir siūlymams leisti alkoholiniais gėrimais prekiauti tik specializuotose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ar skyriuose, į kuriuos

nebūtų įleidžiami nepilnamečiai, ir kurių asortimentas nebūtų matomas iš išorės, o prekybos vieta būtų nuolat fi lmuojama, tokiu būdu sudarant

sąlygas bet kada patikrinti, ar įstaiga neparduoda gėrimų nepilnamečiui ir ar yra tikrinami gimimo datą patvirtinantys dokumentai.

74

Apibendrinant galima pasakyti, kad 1995 metais numatytas valstybės alkoholio kontrolės principas niekada nebuvo bandomas įgyvendinti, o

naujas alkoholio kontrolės principas įgyvendinamas tik iš dalies.

6-uoju valstybės alkoholio kontrolės principu buvo siekiama skatinti privačias įmones prisidėti, įgyvendinant valstybės alkoholio kon-

trolės politiką. Vėliau šis principas buvo pakoreguotas, nurodant, kad juo bus siekiama skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio

verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką. Nei pirmasis, nei patobulintas valstybės alkoholio kontrolės politikos

siekinys nebuvo įgyvendinti, nes jų įgyvendinimas prieštarautų elementariai verslo logikai ir iš esmės reikštų, kad alkoholio verslu užsiimantys vers-

lininkai įgyvendintų priemones, mažinančias ar ribojančias jų pačių verslą. Tokio valstybės alkoholio kontrolės principo įgyvendinimas yra įmanomas

tik tose valstybėse, kurios yra išsaugojusios alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos monopolį, nes tik tokiu atveju valstybė valiniais sprendimais

gali reguliuoti alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičių, netaikyti jokių kainodaros elementų, skatinančių įsigyti gėrimus, intensyviai investuoti į

efektyvias nepilnamečių apsaugos priemones ir kt.

Lietuvoje veikiantys su alkoholio verslu susiję subjektai dažniau dalyvauja ne su alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimu, o su alkoholio kon-

trolės politikos formavimu susijusiose iniciatyvose. Naudodamiesi lobistinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, alkoholio gamintojai

steigia asociacijas, kurios, veikdamos tokiomis pat sąlygomis ir teisėmis, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, nedeklaruodamos lobistinio verslo

intereso, siekia paveikti politikų sprendimus taip, kad būtų priimti alkoholio pramonei naudingi ir iš esmės valstybės alkoholio kontrolės principams

prieštaraujantys sprendimai.

Alkoholio pramonės atstovai ne kartą yra viešai patvirtinę, kad jų netenkina valstybės vykdoma alkoholio kontrolės politika ir jie ieškos būdų, kaip

atšaukti egzistuojančius alkoholio pramonei nenaudingus teisės aktus, ar ieškos būdų, kaip apeiti galiojančius apribojimus. Vienas iš tokių pavyzdžių

galėtų būti masiškai pradėtas naudoti nealkoholinio alaus įvaizdis, kuriuo pradėta naudotis įsigaliojus alkoholinių gėrimų reklamos apribojimams

dienos metu. Pasinaudojant nealkoholiniu alumi, dienos metu ir ypač krepšinio varžybų metu apeinant alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus,

aludarių prekiniai ženklai buvo reklamuojami dienos metu. Tas pats yra daroma naudojantis giros reklama. Svarbu pastebėti tai, kad dauguma aluda-

rių patys negamina nealkoholinio alaus, o jį užsako Rusijos alaus gamintojams.

Alkoholio gamintojai ne kartą bandė pademonstruoti savo įsitraukimą į alkoholio vartojimo prevenciją, remdami ar patys kurdami socialinę

reklamą. Tačiau visose socialinės reklamos klipuose ar išorinės reklamos stenduose buvo minimi reklamos užsakovai, t.y. aludariai, tokiu būdu net ir

tariamą socialinę reklamą susiejant su konkrečių alkoholinių gėrimų grupe ir tokiu būdu ją iš esmės paslėptai reklamuojant.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šio valstybės alkoholio kontrolės principo įgyvendinimas iš esmės prieštarautų elementariai verslo logikai ir

natūralu, kad jis nebuvo įgyvendintas, tačiau juo buvo naudojamasi alkoholio verslui stengiantis sukurti socialiai atsakingos pramonės įvaizdį.

7-asis valstybės alkoholio kontrolės principas įtvirtina valstybės siekį didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos

socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais. Iš esmės čia kalbama apie siekiama visuomenės šveitimą ir informavimą alkoholio

vartojimo žalos klausimais. Tai gali būti daroma pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, tiek skleidžiant informaciją įprastiniais žiniasklaidos kanalais,

tiek specifi škai informuojant tikslines grupes (vartotojus, probleminius vartotojus, rizikos grupes), vykdant švietimo programas ir kt.

Nors mokslinės studijos ir nepagrindžia švietimo priemonių efektyvumo, mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą, vis tik suaugę vartotojai kaip

kiekvieno vartojimo atveju privalo būti informuojami apie galimą žalą sveikatai, socialinei aplinkai ir ūkiui. Įstatymas įpareigoja ant išorinės reklamos

pateikti užrašą apie galimą alkoholio žalą, tačiau skirtingai nei tabako ženklinimo atveju, šis užrašas nėra rotuojantis ir jame pateikiama tik labai

apibendrinta informacija, nerodanti jokios konkrečios žalos. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo parengta tvarka, nustatanti, kad 50 proc.

išorinės reklamos ploto būtų skiriama įspėjamiesiems užrašams, tačiau šį tvarka dar nėra įsigaliojusi.

Skirtingai nei kitiems maisto produktams (prie kurių iki šiol yra priskiriami alkoholiniai gėrimai) ant alkoholinių gėrimų nėra privaloma nurodyti

net sudėties, t.y., gyventojai ne tik neinformuojami apie galimą žalą, tačiau nežino ir produkto sudėties. Nors tarptautinės organizacijos, pateikdamos

kitose šalyse jau egzistuojančius pavyzdžius apie įspėjimus rizikos grupėms (nėščiosioms, vairuotojams ir pan.) pateikia net rekomenduotinus įspėji-

mų apie sveikatą sąrašus (http://www.eurocare.org/resources/policy_issues/labelling), tokia sistema šalyje nebuvo siūloma diegti.

Tikriausiai vienintelė realiai naudojama gyventojų informavimo priemonė yra įvairios laidos ir publikacijos. Tačiau būtų sudėtinga pasakyti be

papildomų tyrimų, kurios informacijos kiekis (informacijos, skatinančios alkoholio vartojimą ar informacijos, skatinančios vartoti mažiau ar visiškai

atsisakyti alkoholio) yra vyraujantis. Gerai žinoma iš tabako kontrolės praktikos, kad tabako bendrovės investuoja dideles lėšas į teigiamo rūkymo

įvaizdžio kūrimą kino ir televizijos pramonėje. Ta pati tendencija stebima ir alkoholio vartojimo skatinimo srityje. Todėl sunku pasakyti, ar pavienės

laidos, alkoholio žalą parodantys straipsniai gali atsverti masiškai kuriamą ir alkoholio vartojimą palaikančią kultūrą.

Tyrimai rodo, kad alkoholio nevartojančių gyventojų dalis bendrojoje populiacijoje svyruoja apie dešimtadalį. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma

visuomenės palankiai žiūri į alkoholinių gėrimų vartojimą. Alkoholinių gėrimų nevartojimas yra laikomas kraštutinumu.

Kalbant apie gyventojų suvokiamą alkoholinių gėrimų daromą žalą šalies ūkiui, taip pat reikėtų detalesnių sociologinių tyrimų, nes šiuo metu

gana intensyviai yra palaikoma alkoholio gamintojų žinutė, kad alkoholio verslas neša pajamas į šalies biudžetą, sukuria darbo vietas ir pan. Tuo

tarpu apie žalą yra kalbama daugiau asmens lygmenyje, bandant sukurti įvaizdį, kad tai yra ne visuomenės ar šalies, o nemokėjusio gerti konkretaus

asmens problema.

Bet kokiu atveju reikia konstatuoti, kad visą šalį apimančios, moksliškai pagrįstos, profesionaliai parengtos ir tinkamai fi nansuojamos visuomenės

strategijos ar programos nėra. Todėl visuomenė yra informuojama tik fragmentiškai, ir egzistuojančios informacijos efektyvumą menkina alkoholio

gamintojų apmokama priešingos krypties informacija. Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas nėra įgyvendinamas.

8-asis valstybės alkoholio kontrolės principas didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėrimus vartojančių gyventojų skaičių re-

miant blaivybės organizacijų veiklos programas yra itin svarbus, skatinant pačią visuomenę ir jos narius aktyviai įsitraukti į blaivybės judėjimą

ir skatinti blaivaus gyvenimo kultūrą šalyje.

75

Šis principas buvo ilgą laiką įgyvendinamas, remiant Blaivybės fondui priklausančias organizacijas. Tačiau 2012 metais Vyriausybės sprendimu

šis fi nansavimo mechanizmas buvo nutrauktas, ir blaivybės organizacijas nuspręsta fi nansuoti bendrąja tvarka, kaip ir kitas visuomenines organiza-

cijas.

2012 m. sausio 18 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 53 panaikino nuo 1991 m. lapkričio 27 d. galiojusį nutarimą Nr. 494, kuriuo Lietuvos blaivybės

fondo veiklai buvo skirta 5 proc. dotacijų nuo baudų pagal LR administracinių teisės pažeidimo kodekso 177, 1771, 1772, 178, 179 ir 180 straipsnius.

Todėl galima teigti, kad iki 2012 metų blaivybės organizacijoms buvo skiriamas išskirtinis dėmesys ir fi nansavimas. Nors skiriamos lėšos ir nebuvo

didelės, ir šalies mastu negalėjo daryti lemiamos įtakos blaivybės judėjimui, tačiau tai rodė išskirtinį dėmesį problemai ir jos sprendimui.

Kokia bus blaivybės organizacijų fi nansavimo tvarka atšaukus 1991 m. Vyriausybės nutarimą, parodys praktika. Tačiau apibendrinant galima

teigti, kad valstybė laikėsi savo įsipareigojimo ir principas buvo įgyvendinamas.

9-asis valstybės alkoholio kontrolės principas remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą vėliau buvo pakeistas į siekį skatinti neal-

koholinių gėrimų gamybą ir prekybą.

Alkoholio kontrolės politikos kontekste šis siekis galėtų būti suprantamas kaip skatinimas alkoholio gamybos bendrovėms pereiti nuo alkoholinių

gėrimų prie nealkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. Šis tikslas galėtų būti įgyvendintas savaime įgyvendinus kitus su alkoholio kontrole susijusius

tikslus ir valstybės alkoholio kontrolės principus, nes alkoholinių gėrimų vartojimui mažėjant, nealkoholinių gėrimų vartojimas auga savaime.

Pastaruoju metu alaus gamintojai skelbia apie nuolat augantį nealkoholinio alaus vartojimą, o rinkoje pristatytas nealkoholinis sidras. Tačiau

šių gėrimų vartojimo didėjimas sutapo su alkoholinių gėrimų reklamos apribojimu dienos metu, kuomet, pasinaudojant nealkoholiniais gėrimais,

dienos metu buvo reklamuojami aludarių prekių ženklai. Abejones gerais alkoholio gamintojų ketinimais kelia ir tai, kad didžiausias alaus gamintojas

„Švyturys – Utenos alus“ pats negamina nealkoholinio alaus, o jį užsako Rusijos alaus gamybos bendrovėje. Kitas alaus gamintojas „Kalnapilis“ nuro-

do, kad yra tik nealkoholinio alaus pardavėjas, tuo tarpu gamintojas net nėra nurodomas ant pakuotės, o pats gėrimas net nepristatomas gamintojo

internetinėje svetainėje.

Šį valstybės alkoholio kontrolės principą sudėtinga vertinti ir dėl to, kad nealkoholinių gėrimų, tokių kaip mineralinis vanduo, mineralizuotas

vanduo, vaisių ir uogų sultys, gira ar kiti gėrimai, gamyba ir vartojimas savaime dar nereiškia, kad mažiau bus vartojama alkoholinių gėrimų.

Ši priemonė galėtų įgauti labiau tiesioginį alkoholio kontrolės politikos pobūdį, jei valstybė skirtų lėšų ir aktyviau skatintų gyventojus per šventes

ir ypač karštuoju metų laiku atsigaivinimui vartoti nealkoholinius gėrimus. Tačiau tokia informacijos sklaida valstybės užsakymu nebuvo vykdoma.

Valstybės mastu labiau pastebima buvo parama būtent alkoholinių gėrimų gamintojams. Tarp šių priemonių paminėtinos mokesčių lengvatos

smulkiesiems alaus gamintojams bei sidro gamintojams, Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės pasirašyta paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009-2013

metų programa.

Todėl galima teigti, kad valstybė pirmiausia dėmesį skyrė ne nealkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, bet kūrė sąlygas būtent alkoholinių

gėrimų gamybai ir prekybai.

Įvertinus išvardintas aplinkybes galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas nebuvo įgyvendinamas.

10-asis valstybės alkoholio kontrolės principas remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą reiškia valstybės siekį atito-

linti alkoholinių gėrimų prekybą ir vartojimo vietas nuo gyvenamųjų teritorijų, tokiu būdu ne tik fi ziškai mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą,

bet tuo pat metu mažinant alkoholinių gėrimų socialinį patrauklumą, bei didinant visuomenės saugumą, kuris nukenčia dėl arti gyvenamųjų vietų

esančių alkoholio prekybos vietų keliamo triukšmo bei neblaivių alkoholio vartotojų keliamo pavojaus viešajam saugumui.

Vertinant šio tikslo įgyvendinimą valstybės ar savivaldybių mastu, tenka konstatuoti, kad valstybė ne tik nesistengė šio principo įgyvendinti,

tačiau buvo priimtos priemonės iš esmės prieštaraujančios šiam siekiui. Po to kai buvo priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas, jo ir kitų teisės aktų

nuostatos buvo keičiamos taip, kad prekybos alkoholiu licencijų išdavimas paprastėjo ir pigo. Nebuvo numatyti jokie apsauginiai mechanizmai, numa-

tantys riboti prekybos alkoholiu vietų skaičių. Todėl 2012 metais mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų skaičius viršijo 16 500. Tai reiškia, kad viena

prekybos alkoholiu vieta Lietuvoje vidutiniškai aptarnavo 175 gyventojus. Kiekviename net ir mažame Lietuvos miestelyje galima rasti ne po vieną

prekybos alkoholiu vietą, o dideliuose miestuose prekybos alkoholiu vietų skaičius yra itin didelis. Prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo leidžiama

net ir gyvenamuosiuose namuose. Ši nuostata išlieka nepakitusi iki šiol. Tik pavienės savivaldybės yra nustačiusios reikalavimus alkoholio prekybos

įmonių atstumui nuo ugdymo įstaigų ar maldos namų.

Tik 2012 metais Seimas priėmė sprendimą suteikti galimybę savivaldybėms, net ir nesat pažeidimų, o atsižvelgiant į visuomeninių organizacijų

ar gyventojų pageidavimus, neišduoti prekybos alkoholiu licencijų. Iki tol buvusios įstatymo nuostatos nesuteikė tokios galimybės, ir kiekviena reika-

lavimus atitinkanti įmonė tokią licenciją gaudavo.

Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas taip pat yra neįgyvendinamas.

11-uoju valstybės alkoholio kontrolės principu skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos formavimą ir socialinę veiklą, kuris

vėliau buvo pakoreguotas į siekį skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą, valstybė įsipareigojo kurti socialinę aplinką be alkoholio.

Realybėje galima konstatuoti, kad buvo vykdoma iš esmės priešinga šiam siekiui veikla. Alkoholiniais gėrimais buvo leista prekiauti degalinėse,

sanatorijose.

Šalyje galioja draudimas prekiauti ir vartoti alkoholinius gėrimus sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose ar jų teritorijose. Tačiau šio draudimo

priežiūra yra sudėtinga ir daugeliu atveju tokio draudimo nėra laikomasi.

Taip pat galioja draudimas vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose, išskyrus renginius, kur yra išduodami papildomi leidimai prekybai al-

koholiniais gėrimais. Dėl šių leidimų išdavimo sprendžia savivaldybė, kurios teritorijoje organizuojamas toks viešas renginys ir būna atvejų, kuomet

savivaldybės tokių papildomų leidimų neišduoda. Tačiau tai yra daugiau išimtiniai atvejai nei taisyklė šalies mastu. Praktika, kuomet vieši renginiai ar

miestelio šventės yra blaivūs ir jų metu neprekiaujama alkoholiu, tik formuojasi, vienas iš tokių pavyzdžių yra Naisių vasaros šventė.

76

Tačiau apibendrintai galima teigti, kad infrastruktūra praleisti laisvalaikį blaiviai tuo pat metu būnant tradicinėje viešojo maitinimo, viešųjų

renginių erdvėje nėra sukurta. Nėra tokią elgseną palaikančios tradicijos. Alkoholis yra prieinamas visur. Alkoholio vartojimas yra viešai priimtinas

bet kokiomis progomis ir bet kokiomis aplinkybėmis. Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra labiau deklaratyvus, nei

realiai įgyvendinamas.

12-asis valstybės alkoholio kontrolės principas yra naujas, ir nebuvo numatytas pirmojoje įstatymo redakcijoje. Jis skelbia valstybės siekį skatinti

mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai skleidimą visuomenei.

Galima būtų teigti, kad valstybė šį tikslą įgyvendina bendrąja tvarka fi nansuodama universitetus, bei mokslinių tyrimų institutus. Tačiau gerai

žinoma, kad tokiems tyrimams atlikti nepakanka vien tik dirbantiesiems mokamų atlyginimų. Tam, kad būtų atliekami sudėtingi šalį reprezentuo-

jantys epidemiologiniai tyrimai, būtinos papildomos lėšos patiems tyrimams vykdyti. Paradoksalu, tačiau valstybės institucijoms vėliau duomenis

apie alkoholinių gėrimų vartojimą teikiančios mokslo institucijos pačios turi pirkti gyventojų imčių duomenis iš kitų valstybės institucijų. Atsitiktinis

gyventojų imties sudarymas ir duomenų naudojimas yra labai sudėtingas, ir, siekiant apsaugoti gyventojų duomenis nuo agresyvių verslo rinkodaroje

naudojamų metodų, neproporcingai apsunkinamas mokslinių tyrimų atlikimas.

Šalyje nuolat vykdomi keli pagrindiniai gyvensenos tyrimai: LSMU vykdomas Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas, taip pat vaikų

gyvensenos tyrimas (HBSC). Lietuvoje taip pat atliekama ESPAD studija, tirianti 15-16 metų amžiaus vaikų elgseną. Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas taip pat užsako tyrimus MCDDA metodika, tačiau tai yra daugiau praktinis stebėsenos tyrimas, nei mokslinė analizė.

Galima konstatuoti, kad tikslingai moksliniai tyrimai būtent alkoholinių gėrimų situacijos analizei buvo skirti tik 2008 metais, kuomet šiuos metus

paskelbus „Blaivybės metais“ buvo skirtas papildomas fi nansavimas tų metų veiklų vykdymui. Sekantis atvejis yra ši atliekama studija. Tačiau ateityje

žalos vertinimas turėtų būti atliekamas nuolat ir nuolat vertinama valstybės patiriama žala ir, atsižvelgiant į tai, turėtų būti planuojamos naujos

alkoholio kontrolės priemonės.

Pati informacijos visuomenei sklaida yra neįmanoma be tinkamo tokios sklaidos fi nansavimo: užsakomųjų straipsnių, interneto svetainių, sociali-

nės reklamos. Paprastai informacijos sklaida vykdoma tik suinteresuotos pozityvios žiniasklaidos dėka, tačiau retai pasiekia nacionalinius dienraščius

ar didžiausius informacinius portalus.

Todėl apibendrinant galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

13-asis valstybės alkoholio kontrolės politikos principas įtvirtina valstybės siekį stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos

valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.

Pagrindinė tarptautinė institucija, nuolat skelbianti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, raginanti jas įgyvendinti šalis nares, yra

Pasaulio sveikatos organizacija, turinti savo biurą Lietuvoje. Su visomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis, tiesiogiai susijusiomis su alkoholinių

gėrimų vartojimo prevencija( EUROCARE, IOGT, NORDAN ir kt.) daugiau bendradarbiauja Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tačiau

reikia pastebėti, kad pastaruoju metu tarptautinis bendradarbiavimas yra suaktyvėjęs. 2011 metais Vilniuje vyko metinė NORDAN konferencija, prieš

kurią Seime vykusio apskritojo stalo diskusijos metu pasaulio alkoholio kontrolės ekspertai ir mokslininkai pristatė mokslu pagrįstas alkoholio kontro-

lės priemones bei paragino jas įgyvendinti Lietuvoje.

Tačiau yra ir su šio siekinio įgyvendinimu susijusių problemų. Pagrindinė problema, kad Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos nega-

li kreiptis paramos su dalyvavimu tarptautinių organizacijų veikloje susijusių išlaidų, tokių kaip narystės mokesčiai, kelionės ir pan., padengimui. Tai

ypač apsunkina dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje bei tarptautinių organizacijų patirties perkėlimą į Lietuvą. Apibendrinant galima teigti,

kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

77

III.4.1.2. AKĮ numatytų pasiūlos mažinimo priemonių analizė.

Mokslinėje literatūroje pateikiamos šios efektyviausios mokslu pagrįstos alkoholio pasiūlos mažinimo priemonės:

• Alkoholinių gėrimų kainos didinimas;

• Alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimas;

• Alkoholio įsigijimo amžiaus ribojimas;

• Alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičiaus ribojimas.

Be abejonės, tam, kad šios priemonės būtų efektyvios, būtina užtikrinti efektyvią jų vykdymo kontrolę.

Vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo priemones, skirtas alkoholinių gėrimų kainai didinti, reikia pastebėti, kad pačiame Alkoholio kontrolės

įstatyme tiesioginių alkoholio kainų reguliavimo nenumatoma. Tokia galimybė būtų svarstant galimybę įsivesti minimalias alkoholinių gėrimų kai-

nas, kaip tai šiuo metu daroma Jungtinėje Karalystėje.

Tiesioginę įtaką alkoholinių gėrimų kainoms galėtų turėti ir draudimas pardavinėti alkoholinius gėrimus, taikant nuolaidas įvairių kortelių turėto-

jams, taikant nuolaidas švenčių metu ir pan. arba parduodant už kainą, kuri yra mažesnė už didmeninės prekybos kainos bei mokesčių sumą. Panašios

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo teiktos LR Seimui, tačiau joms nebuvo pritarta.

Netiesioginę įtaką alkoholinių gėrimų kainai gali turėti įvairūs sprendimai, darantys įtaką skirtingo stiprumo alkoholinių gėrimų apmokestinimui

ar alkoholinių gėrimų pakuotės dydžiui.

2013 metais įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos nustatančios, kad Lietuvoje draudžiama parduoti:

”alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, mažmeninės prekybos vietose;

alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento.“

Kitas su alkoholio kaina ir akcizais susijęs teisinis reguliavimas atliekamas per LR Akcizų įstatymą. Tačiau pati priemonė mokesčiais mažinti alko-

holinių gėrimų prieinamumą numatyta AKĮ įvardintuose Valstybės alkoholio kontrolės principuose.

Remiantis LR Akcizų įstatymo 23-26 str., šiuo metu alui taikomas akcizo tarifas yra 8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos,

kuris nustatomas už produkto hektolitrą. Vynui gaminamam iš šviežių vynuogių, kurio stiprumas iki 8,5 proc., taikomas 53 Lt tarifas už produkto

hektolitrą, o nuo 8,5 proc. - 22 proc. (22 proc. maksimali vyno leistina koncentracija) - 198 Lt už produkto hektolitrą. Fermentuotiems gėrimams (pvz.,

sidrui, vaisių ir uogų vynui, midui ir kt.), kurių koncentracija ne didesnė kaip 8,5 proc., taikomas 58 Lt tarifas, o nuo 8,5 proc. - 216 Lt už produkto

hektolitrą. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, - 198 litai už produkto

hektolitrą, o jei didesnė nei 15 proc. - 304 Lt už produkto hektolitrą. Tuo tarpu etilo alkoholiui (spiritiniams gėrimams) taikomas 4416 litų už gryno

etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

Paprastai akcizais apmokestinami tie alkoholiniai gėrimai, kurie yra skirti tik vartojimui, ir kai jie nėra jokia maistinė žaliava, išskyrus namų ūkio

pagamintus, tenkinant jo šeimos poreikius. Atskirais atvejais akcizu apmokestinamoms prekėms netaikomi akcizai, pvz., kai alkoholiniai gėrimai

patiekiami keleiviams reiso metu, vykstantiems (jūrų ar oro keliu) į tašką, esantį už Europos Bendrijos ribų, atgabenamiems keleivių ne iš Europos

Bendrijos teritorijos asmeniniuose bagažuose, neviršijus LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiekiami kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams,

vežantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais ir pan.

Kaip matoma iš esančio teisinio reguliavimo, akcizų tvarka tam tikra prasme sudaro nepakankamas paskatas gaminti silpnesnius alkoholinius

gėrimus, nes ne visų alkoholinių gėrimų apmokestinimas susietas tiesiogiai su mokesčiu už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Toks reglamentavimas

taikomas tik spiritiniams gėrimams.

Taip pat pastebėtina, jog net ir egzistuojant valstybės alkoholio kontrolės principui mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, egzis-

tuoja prekyba neapmokestintais alkoholiniais gėrimais (Dutty Free), kuri taikoma tam tikromis sąlygomis keliaujantiems keleiviams.

2006 metais EUROCARE atliktame alkoholio kontrolės politiką Europos regione palyginusiame projekte „Bridging the Gap Project“ galima matyti,

kad vertinant bendrą alkoholio kontrolės politiką Lietuva buvo 14 vietoje tarp 30 Europos regiono valstybių. Tačiau atmetus akcizų politiką Lietuva

pakyla net į 6 vietą. Tai akivaizdžiai iliustruoja Lietuvoje taikomos akcizų politikos trūkumus.

78

11 pav. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones,

2005 metais.

79

12 pav. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones

atmetus akcizų politiką, 2005 metais.

Norint, kad minėtas valstybės alkoholio kontrolės principas būtų įgyvendintas, alkoholinių gėrimų kaina mokesčiams padedant turi būti nuolat

perskaičiuojama ir didinama, atsižvelgiant į infl iaciją ir gyventojų pajamų augimą, t.y., didinama taip, kad didėtų ne tik skaitinė kainos išraiška, bet

kad didėtų santykinė alkoholio kaina, t.y., mažėtų alkoholio kiekis, kurį gyventojas gali įsigyti už vidutines disponuojamas pajamas.

Vertinant alkoholinių gėrimų pardavimo laiko apribojimus, reikia pastebėti, kad šiuo metu AKĮ nustato, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama

prekiauti alkoholiniais gėrimais:

„ - nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoho-

liniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių

80

kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;

- nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaiko-

mas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams

ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.“

Svarbu pastebėti tai, kad, ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, svarbesnis yra būtent vakarinis alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimas.

Skirtingose valstybėse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad prekybos alkoholiu laiko pailginimas naktį reikšmingai padidino su alkoholio vartojimu

susijusių nusikaltimų, taip pat ir nužudymų skaičių. Todėl svarstant alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimus, pagrindinis dėmesys turėtų būti

skiriamas vakariniam alkoholinių gėrimų pardavimo laikui.

Reikia pastebėti ir tai, kad savivaldybėms yra suteikta teisė riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką bet kokia apimtimi, t.y., savivaldybės spren-

dimu alkoholiniais gėrimais gali būti leista prekiauti tik vieną valandą. Tačiau realybėje šiomis teisėmis naudojamasi retai ir apsiribojama sprendimais

riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką tik itin probleminėse vietose.

Kalbant apie alkoholio kontrolės prieinamumo mažinimo priemonę, nustatančią alkoholį galinčių įsigyti asmenų amžiaus apribojimus, LR AKĮ

numatyta, kad:

„Lietuvoje alkoholinius gėrimus draudžiama pardavinėti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, o pardavėjams, kilus įtarimų dėl pirkėjo amžiaus,

suteikiama teisė paprašyti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, kurio nepateikimas suteikia pardavėjams teisę tam asmeniui alkoholio neparduoti

visai. Tuo tarpu asmenims, neturintiems 18 m., draudžiama išvis vartoti ar turėti alkoholinių gėrimų“.

Būtina pastebėti, kad LR Seimui buvo teikiamos įstatymo pataisos, numatančios draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 21 metų,

tačiau šiems siūlymams nebuvo pritarta. Tuo tarpu moksliniai tyrimai rodo reikšmingas sąsajas ankstesnės alkoholinių gėrimų vartojimo pradžios ir

rizikos tapti priklausomam nuo alkoholio ar kitų su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių atsiradimui.

Itin reikšminga įstatymo nuostata laikytinas draudimas nepilnamečiams ne tik parduoti alkoholinius gėrimus, tačiau draudimas juos vartoti ir

turėti su savimi. Tai išsprendė daugelį metų buvusią teisinę problemą, kai vartojantiems alkoholinius gėrimus nepilnamečiams nebuvo galima taikyti

jokių tiesioginių sankcijų už pažeidimą, jei nebūdavo užfi ksuotas pardavimo ar perdavimo faktas. Tokiu atveju tėvai būdavo baudžiami už vaiko ne-

priežiūrą, tačiau tai sukeldavo nereikalingus teisinius ginčus.

Itin silpna laikytina įstatymo nuostata, kad pardavėjas, kilus įtarimų dėl pirkėjo amžiaus, turi teisę paprašyti asmens amžių patvirtinančio doku-

mento. Tokiu atveju turėtų būti įtvirtinta ne teisė, o prievolė, už kurios nevykdymą asmeniui bei įmonei turėtų būti numatytos sankcijos, sukuriančios

pakankamą motyvaciją nepažeidinėti įstatymo nuostatų.

Tuo tarpu iš moksleivių apklausų žinoma, kad draudimo parduoti alkoholį nepilnamečiams nepaisoma, ir dauguma nepilnamečių, įsigydami

alkoholio, nepatiria didesnių sunkumų. Tyrimai taip pat parodė, kad iki draudimo dauguma nepilnamečių alkoholio be problemų įsigydavo kioskuose

ir mažose parduotuvėse, kur pardavėjas pažįsta pirkėją.

Jau buvusios iniciatyvos griežtinti įstatymo nuostatas ir nustatyti griežtesnį pirkėjų amžiaus tikrinimo reglamentavimą buvo sabotuotos alko-

holiu prekiaujančių įmonių, kuomet dokumentų ar net pasų buvo pradėta reikalauti iš pensinio amžiaus žmonių, tuo sukeliant visuotinį visuomenės

pasipiktinimą.

Problemas su šios įstatymų nuostatos įgyvendinimu kelia ir tai, kad susiklosčiusi teisminė praktika neleidžia taikyti nusikalstamos veiklos imita-

vimo modelio, nes minėti pažeidimai nepriskiriami sunkiems. Todėl būtina keisti teisinį reguliavimą, kuris supaprastintų tokios operatyvinės veiklos

taikymą ir pagerintų prekybos alkoholiu nepilnamečiams kontrolę.

Alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičiaus ribojimas yra viena problemiškiausių alkoholio kontrolės sričių. Ilgą laiką priėmus AKĮ pardavimo

vietų ir aplinkybių, kuriomis galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičius buvo plečiamas, suteikiant teisę prekiauti alkoholiu degalinėse, gyve-

namuosiuose namuose, sanatorijose. Sparčiai plito mažmeninės prekybos tinklas, tuo pat metu buvo atpigintos mažmeninės prekybos alkoholiu

licencijos, o susiklosčiusi teismų praktika apsunkino licencijų naikinimą už AKĮ pažeidimus. Nepaisant visų AKĮ numatytų ribojimų alkoholinių gėrimų

prekybai 2012 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 16500 galiojančių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų.

Vis tik AKĮ numato tam tikras sąlygas, kada alkoholinių gėrimų pardavimas yra draudžiamas.

„3. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama:

1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie

šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis);

2) mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos;

3) masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6

procentų), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų);

4) iš prekybos automatų;

5) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;

6) nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarp-

tautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežan-

čiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose,

taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais;

7) mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didme-

nine prekyba alkoholiniais gėrimais;

8) mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų

sandėliavimu;

81

9) sporto varžybų metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų;

10) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio

susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat

neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;

11) nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoho-

liniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių

kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;

12) koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu;

13) nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netai-

komas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams

ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

4. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti:

1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose,

stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose

yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio,

poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduoda-

miems fi rminėse gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių

tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų), parduodamiems masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse;“.

Nepaisant šių apribojimų, alkoholinių gėrimų prekybos tinklas Lietuvoje yra ypatingai didelis, o siūlymai įvesti prekybą alkoholiu tik specializuo-

tose parduotuvėse ar skyriuose nesusilaukia politikų pritarimo.

III.4.1.3. AKĮ numatytų paklausos mažinimo priemonių analizė.

Paklausos mažinimo priemonėms priskiriamos tokios priemonės, kurios ne fi zinio prieinamumo apribojimo priemonėmis skatina paties asmens

motyvaciją mažinti arba visiškai nutraukti alkoholinių gėrimų vartojimą. Tokioms priemonėms taip pat priskirtinos priemonės, ribojančios ar drau-

džiančios alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimą.

Iš dalies paklausos mažinimo priemonėms priskirtinas alkoholinių gėrimų kainos didinimas, sukuriantis ekonominę motyvaciją mažinti alkoholi-

nių gėrimų suvartojimą, tačiau šios priemonės aptartos ankstesniame skyriuje.

Efektyviausiomis ne kainos reguliavimo srities paklausos mažinimo priemonėmis laikytinos priemonės, draudžiančios alkoholinių gėrimų rekla-

mą ir rėmimą, taip pat priemonės, įtraukiančios pačią visuomenę į alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo programas. Mažiausią mokslinį pagrindą

turi švietimo ir informavimo priemonės.

Iki alkoholio pramonės privatizavimo ir didelių tarptautinių alkoholio gamybos kompanijų atėjimo į Lietuvą alkoholinių gėrimų reklama buvo

labai epizodinė. Iki 2000 metų itin intensyviai buvo reklamuojami tabako gaminiai, tačiau po 2000 metų pradėjus realiai galioti tabako gaminių

reklamos draudimui, jos dalį užėmė alkoholinių gėrimų reklama.

Alkoholinių gėrimų reklama buvo itin agresyvi. Reklamai buvo naudojama animacija ir kitos priemonės, itin patrauklios ne tik paaugliško am-

žiaus, bet ir labai mažiems vaikams. Rinkai pristačius sidrą ir pradėjus jį intensyviai reklamuoti, šio gėrimo pardavimai kasmet augdavo daugiau nei

100 proc. Tuo tarpu pagrindinė šių produktų vartotojų grupė buvo 15-17 metų vaikai.

Europos Alkoholio ir sveikatos forumo mokslininkai paskelbė išvadą: „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų varto-

jimą. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina

vartoti alkoholį intensyviau. (http://www.eurocare.org/library/ latest_news/alcohol_advertising_infl uences_adolescents_alcohol_consumpti-

on_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.)“

2008 metais įsigaliojo itin sunkiai kelią prasiskyręs alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas dienos metu per radiją ir televiziją. Tuo pat metu

buvo priimtas sprendimas nuo 2012 metų alkoholio reklamą uždrausti visiškai. Tačiau dėl suvienytų alkoholio pramonės ir žiniasklaidos pastangų šis

draudimas buvo atšauktas dar nespėjęs įsigalioti.

Šiuo metu AKĮ numatomi šie alkoholinių gėrimų reklamos ribojimai:

„29 straipsnis. Alkoholio reklamos ribojimas

1. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama:

1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;

2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;

3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, at-

vaizdas ir pan.;

4) siejanti alkoholio vartojimą su fi zinės būklės pagerėjimu;

5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;

6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;

7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;

84

Kad ši programa būtų sėkmingai vykdoma, būtina pakankamai ir reguliariai fi nansuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių orga-

nizacijų, kurioms rūpi alkoholio ir kitų priklausomybės sindromą sukeliančių medžiagų kontrolė, veiklą, taip pat visuomenės pastangas prisidėti prie šios

programos rengimo ir vykdymo, tobulinti Valstybinio sveikatos fondo veiklą, skirti lėšų iš savivaldybių sveikatos fondo savivaldybių programoms rengti.“

Siekiant objektyviau įvertinti šios valstybės programos įgyvendinimą, žemiau pateikiami konkrečių programoje numatytų priemonių vertinimai

(žr. 6 lentelę).

III.4.3. Lietuvos alkoholio kontrolės politikos suderinamumo su tarptautinėmis alkoholio kontrolės

politikos rekomendacijomis analizė.

2009 metais Pasaulio sveikatos organizacijos išleistoje publikacijoje „Alkoholio sukeltos žalos mažinimo priemonių vadovas“ (Handbook for action

to reduce alcohol - related harm) išskiriama 10 pagrindinių alkoholio vartojimo mažinimo veiklos sričių: kainų politika, prieinamumas, rinkodara,

nelegaliai gaminamas ar parduodamas alkoholis, vairavimas išgėrus, gėrimo aplinka, sveikatos sektoriaus intervencijos, visuomenės sąmoningumo

skatinimas, bendruomenių ir darbo vietų veiksmai, stebėsena ir vertinimas. Žemiau esančioje lentelėje apibendrintai pateikiamos pagrindinės Pasau-

lio sveikatos organizacijos siūlomų veiklos sričių priemonės ir tai, kaip Lietuvos alkoholio kontrolės politika siejasi su šiomis rekomendacijomis (žr. 7

lentelę). Taip pat pateikiamas vertinimas, ar Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaci-

jas, paskelbtas minėtame leidinyje.

Minėtame leidinyje, aptariant alkoholio kontrolės priemones, kiekvienoje grupėje kaip galimas variantas pateikiamas esamos situacijos išlaiky-

mas (status quo). Žinant, kad alkoholio pramonė deda dideles pastangas, kad susilpnintų alkoholio kontrolės priemones ir liberalizuotų alkoholinių

gėrimų prekybą daugelyje šalių, status quo išlaikymas gali tapti tokiu pat iššūkiu, kaip ir naujų alkoholio kontrolės priemonių įvedimas. Kaip pavyzdį

galima paminėti šiuo metu egzistuojančius bandymus Norvegijoje sušvelninti alkoholių gėrimų reklamos draudimą. Taip pat galima paminėti moksli-

nėje literatūroje jau aprašytą atvejį, kuomet Suomijoje panaikinus importo mokesčius alkoholiniams gėrimams išaugo jų vartojimas ir su tuo susijusių

sveikatos problemų bei mirčių skaičius. Todėl šalyse, kuriose teisinis reguliavimas pakankamai griežtas, jo išlaikymas taip pat galėtų būti vienu iš

alkoholio kontrolės politikos uždavinių.

6 lentelė. VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS STRUKTŪRA.Programos struktūra Rodikliai Įgyvendinimo vertinimas

TOLIMIEJI TIKSLAI

Rūpintis, kad Lietuvoje mažiau būtų vartojama alkoholio, mažiau juo piktnaudžiaujama, mažėtų jo pasiūla ir daroma žala sveikatai bei ūkiui.

iki 2009 metų palaipsniui sumažėjęs:alkoholinių gėrimų vartojimas – 25 procentaismirtingumas nuo kepenųcirozės – 15 procentųmirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų – 15 procentųmirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, – 25 procentais

2007 metais alkoholinių gėrimų vartojimas pasiekė piką ir, lyginant su programos priėmimo pradžia, ne sumažėjo 25, bet išaugo 130 procentų. Atitinkamai augo ir su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių skaičius.

žymiai pakitusi vartojamų alkoholinių gėrimų struktūra: geriami silpnes-ni alkoholiniai gėrimai, mažiau piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais

Alkoholinių gėrimų struktūra kito viso laikmečio metu, tačiau ne bendro alkoholinių gėrimų suvartojimo sąs-kaita.

mažiau daroma nusikaltimų išgėrus alkoholio Iki 2007 metų augo, vėliau pradėjo mažėti.

rečiau vairuojama išgėrus Iki 2007 metų augo, vėliau pradėjo mažėti.

alkoholinių gėrimų rinka orientuota į silpnesnių alkoholinių gėrimų gamybą, importą ir prekybą

Toks reguliavimas nesumažino alkoholio vartojimo, ta-čiau ženkliai išaugino alkoholio vartojimą vaikų ir moterų grupėse.

žinomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų, gautų už realizuotus alkoholinius gėrimus, lyginamojo svorio bendroje pajamų struktūroje rodikliai

Įgyvendinta.

nustatomas mastas ekonominės žalos, kurią daro alkoholinių gėrimų vartojimas gyventojų sveikatai ir ūkiui, taip pat jo pokyčiai

Neįgyvendinta. Vertinimas atliekamas tik dabar.

organizuotas sveikatos priežiūros, pedagogų, valstybės valdymo ir vietos savivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojų mokymas ir tobulinimasis alkoholio kontrolės politikos klausimais

Vykdyta epizodiškai, nesistemingai. Efektyvumas neį-vertinamas.

išugdyti Lietuvoje blaivaus gyvenimo įpročiai, neigiamas jaunimo požiū-ris į alkoholio vartojimą

Neįgyvendinta. Gyventojų nuostatos itin nepalankios blaivybei.

parengti priklausomybės ligų gydymo, pirminės sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, visuomeninių organiza-cijų atstovai

Vykdoma nuolat.

parengta metodinė medžiaga specialistams bei įvairių institucijų atsto-vams, kuriems rūpi alkoholio kontrolė, jo sukeliamos žalos prevencija

Įgyvendinta.

85

Programos struktūra Rodikliai Įgyvendinimo vertinimas

ARTIMIEJI TIKSLAI

1. Parengti alkoholio vartojimo (registruoto ir neregistruoto), gamybos, importo, prekybos ir eks-porto Lietuvoje apskaitą ir skaičia-vimo metodiką, atlikti moksliškai pagrįstus alkoholio žalos gyventojų sveikatai ir valstybės ekonomikai tyrimus bei analizę.

parengta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika

Iki 2012 metų naudota SD metodika buvo ydinga, klaidingai įtraukianti nelegalaus alkoholinių gėrimų vartojimą. Tikslesnę metodiką naudojo VTAKT, o šiuo metu NTAKD.

parengta atitinkama metodika ir sutvarkyta alkoholinių gėrimų gamy-bos, vidaus prekybos, importo ir vartojimo (įskaitant nelegalią gamybą ir įvežimą) apskaita

Nevykdoma. Neįmanoma patikrinti pagaminamo alko-holio kiekio. Nelegalios gamybos ir prekybos apimtys nevertinamos.

parengta valstybės ekonominių nuostolių, patirtų dėl alkoholio vartoji-mo, skaičiavimo metodika

Neįvykdyta. Vykdoma šiuo metu.

nustatyti Lietuvos ekonominiai nuostoliai, patirti dėl alkoholio vartojimo Neįvykdyta.

atliekami (kasmet) alkoholio vartojimo įtakos sveikatai, nusikalstamu-mui ir teisėtvarkos pažeidimams tyrimai

Vykdoma, tačiau paviršutiniškai ir nesistemingai.

tiriama, kaip kinta alkoholinių gėrimų kainos palyginti su gyventojų pajamų kitimu

Vykdoma, tačiau neatsižvelgiama planuojant alkoholio kontrolės priemones.

analizuojama, kokią dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paja-mų sudaro gautos už realizuotus alkoholinius gėrimus pajamos

Vykdoma.

2. Įgyvendinti alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos valstybinio reguliavimo priemones, rūpintis alkoholio kontrabandos ir nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais prevencija.

patikslinta alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarka, parengti atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pro-jektai

Įgyvendinta iš dalies. 2004 metais įstojus į ES harmoni-zuota su ES teise.

analizuojama ir apibendrinama informacija apie nelegaliai įvežtų alko-holinių gėrimų sulaikymą, teikiami pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vy-riausybei dėl veiksmingesnės kovos su alkoholinių gėrimų kontrabanda

Situacija analizuojama, tačiau pakankamų priemonių nesiimama galimai dėl nepakankamo fi nansavimo.

periodiškai organizuojami bendri reidai (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, licenciją išdavusios institucijos atstovų), siekiant sustabdyti alkoholinių gėrimų prekybos, saugojimo, gabenimo bei kitų taisyklių pažeidimus, sukliudyti neteisėtai pardavinėti alkoholį

Pagrindinį darbą vykdo NTAKD (buvęs VTAKT). Tik pas-taraisiais metais pradėti rengti bendri reidai su policijos pareigūnais.

patikslinti teisės aktai, reglamentuojantys alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarką – jie papildyti nuostatomis, draudžian-čiomis neteisėtai šiais produktais prekiauti ir juos įvežti bei sugriežti-nančiomis atsakomybę už nustatytosios tvarkos pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų

Įvykdyta.

3. Nustatyti medžiagų, esančių alkoholiniuose gėrimuose, kenks-mingumo mastą, parengti ir taikyti falsifi kuoto alkoholio identifi kavi-mo pagal pėdsakinį kenksmingų medžiagų kiekį metodus.

surinkta informacija apie įvairias medžiagas, galinčias būti alkoholiniuo-se gėrimuose, įvairaus grynumo maistiniame arba techniniame etilo spirite, taip pat jų kenksmingumą žmogui

Neįgyvendinta.

taikomi kenksmingų medžiagų, rūgimo metu natūraliai susidarančių alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai

Nėra duomenų, kadangi gamyba užsiima privačios bendrovės.

tiriamas sveikatai kenksmingų medžiagų kiekis įvairiuose alkoholiniuose gėrimuose, sudarytos lyginamosios lentelės įvairių alkoholinių gėrimų bei jų mišinių nuodingumui nustatyti

Atliekama, tačiau labai retai.

sukaupta informacija apie pasaulyje naudojamus kenksmingų medžiagų nustatymo alkoholiniuose gėrimuose metodus, taikomi kenksmingų medžiagų, kurių gali būti falsifi kuotuose alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai

Galioja Europos sistema.

parengti falsifi kuotų alkoholinių gėrimų identifi kavimo metodai ir sukurta kontrolės sistema pagal sveikatai kenksmingų medžiagų, palie-kančių pėdsaką, kiekį

Vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

4. Ugdyti visose ugdymo įstaigose moksleiviams blaivaus gyvenimo įpročius, siekti, kad jie kuo vėliau pradėtų vartoti alkoholį.

parengta suvienodinta alkoholio prevencijos ugdymo įstaigose socio-epidemiologinių tyrimų metodika, kuri palengvina atliekamų tyrimų lyginamąją analizę ir situacijos vertinimą

Atliekami tarptautiniai HBSC ir ESPAD tyrimai. Priemonė vykdoma.

sukurta informacinė, mokslinė metodinė duomenų bazėsĮgyvendinama iš dalies. Egzistuoja PSO HFA duomenų bazė, duomenys apie tyrimus skelbiami VPSC ir NTAKD svetainėje.

ištirta, kiek moksleivių ir kaip vartoja alkoholį bei kitus narkotikus, duomenys lyginami su duomenimis apie alkoholio vartojimą Europos valstybėse, tai padeda vertinti nacionalinę prevencijos politiką

Įgyvendinama.

bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, vykdomos alko-holio ir kitų narkotikų prevencijos programos

Bendradarbiaujama, tačiau dėl nepakankamo fi nansavi-mo visuomeninių organizacijų veikla yra itin apribota.

keliama dalykinė mokytojų kvalifi kacija alkoholio vartojimo prevencijos klausimais, jiems rengiami kursai ir seminarai

Vykdoma, tačiau epizodiškai.

sukomplektuotos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios suteikia žinių ir ugdo tinkamą nuomonę apie alkoholio vartojimą

Vykdoma iš dalies. Šiuo metu ŠMM parengta sveikos gyvensenos ugdymo programa.

alkoholio prevencijos klausimai įtraukti į nacionalinę sveikos gyvensenos įtvirtinimo programą, jais rūpinasi ugdymo institucijos

Vykdoma iš dalies. Žalingų įpročių klausimai įtraukti į ugdymo programas, tačiau jų vykdymas nekontroliuoja-mas ir nekoordinuojamas.

86

Programos struktūra Rodikliai Įgyvendinimo vertinimas

5. Ugdyti Lietuvoje blaivaus gyve-nimo įpročius

antialkoholinė veikla įtraukta į sveikos gyvensenos programas: sveiko miesto, sveikos mokyklos

Sveiko miesto ir Sveikos mokyklos programos vykdomos ne visuose miestuose, stinga fi nansavimo ir politinio palaikymo.

prie miestų savivaldybių įsteigti ir veikia jaunimo namai, svetainės arba arbatinės, organizuojami renginiai blaiviai aplinkai kurti

Neįgyvendinama.

įsteigta Lietuvos blaivybės judėjimų asociacija, koordinuojanti visų nevyriausybinių organizacijų veiklą, organizuojanti jų siūlomų alkoholio kontrolės projektų konkursus

Neįgyvendinta.

leidžiamas bendras visų blaivybės judėjimų leidinys (mėnesinis žurna-las)

Neįgyvendinta.

dviejuose Lietuvoje populiariuose laikraščiuose (kartą per mėnesį) spausdinami blaivybę propaguojantys straipsniai

Neįgyvendinta.

rengiami seminarai, konferencijos, informacinė medžiaga alkoholizmo prevencijos klausimais

Įgyvendinama epizodiškai.

parengta ir įgyvendinama alkoholio prevencijos darbo vietose programa Įgyvendinama Valstybės darbo apsaugos inspekcijoje.

nevyriausybinės blaivybės organizacijos nuolat dirba su asocialiais ir beglobiais vaikais

Įgyvendinama, tačiau dėl nepakankamo fi nansavimo vykdoma nepakankama apimtimi.

priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų šeimoms teikiama medici-nos, psichologinė bei socialinė pagalba

Įgyvendinama, tačiau dėl nepakankamo fi nansavimo vykdoma nepakankama apimtimi.

6. Propaguoti sveiką gyvenseną, pasitelkus žiniasklaidos priemones, ir kontroliuoti alkoholio reklamą.

laidos antialkoholinėmis temomis transliuojamos per televiziją ir radiją, apie tai rašoma spaudoje, leidžiami leidiniai tam tikroms visuomenės grupėms

Vykdoma iš dalies, be specialiai tam skiriamo valstybės fi nansavimo.

gyventojai geriau susipažinę su alkoholio žala sveikataiNeįgyvendinta. Gajūs mitai, kad alkoholio vartojimas pagerina sveikatą, nedidelis kiekis nekelia pavojaus, alkoholis vis dar rekomenduojamas nėščiosioms ir pan.

padaugėję asmenų, saikingiau vartojančių alkoholinius gėrimus ir blai-viau gyvenančių

Neįgyvendinta, alkoholinių gėrimų vartojimas augo, ypač išaugo vaikų ir moterų grupėse.

rodomos televizijos laidos apie valstybės iniciatyvą alkoholio kontrolės politikos srityje

Vykdoma epizodiškai.

nustatyta išorinės alkoholio reklamos priemonių naudojimo tvarkaĮgyvendinta. Išorinė reklama leidžiama tik silpniems gėrimams, ant reklamos turi būti įspėjimas apie galima vartojimo žalą.

sukurta ir veikia alkoholinių gėrimų reklamos ekspertizės sistemaNeįgyvendinta. Šiuo metu tokios sistemos kūrimą pla-nuoja nevyriausybinės organizacijos.

7. Tobulinti narkologinę pagalbą.

veikia reorganizuoti apskričių priklausomybės ligų centrai

Įgyvendinta, tačiau centrų veiklos efektyvumas abejoti-nas. Psichiatrinės pagalbos stigmatizacija išlieka, taikomi mokslu nepagrįsti gydymo būdai. Vaikų priklausomybės ligų skyrius veikia tik Kaune, jame nėra dirbančio nė vieno vaikų psichiatro.

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikia narkologinių ligonių reabilitacijos įstaigos

Neįgyvendinta. Veikia valstybei nepriklausančios reabi-litacijos bendruomenės, tačiau jų paslaugų teikimas ir nukreipimo į jas sistema nesutvarkyta ir nesureglamen-tuota.

atlikti atrankiniai įvairių gydymo metodų veiksmingumo tyrimai Neįgyvendinta.

parengti narkologinio ligonio stebėjimo nuostatai, narkologinių ligų gydymo standartai (detoksikacijos, palaikomojo gydymo ir kt.)

Įgyvendinta iš dalies.

papildyta bendrosios praktikos gydytojų medicinos norma Įgyvendinta.

mokomi bendrosios praktikos ir kiti gydytojai (2400 gydytojų išmokyti bendrųjų alkoholio vartojimo žalos profi laktikos įgūdžių)

Trūksta duomenų apie parengtų gydytojų skaičių, tačiau kiekvienas mediciną studijuojanti studentas gauna žinių apie minimalią intervenciją bei žalingo alkoholio vartoji-mo nustatymo būdus.

parengta ir įgyvendinta alkoholio prevencijos mokymo sistema, skirta slaugos darbuotojams

Neįgyvendinta

išmokyta 200 gydytojų, atliekančių medicininę apsvaigimo apžiūrąNeįgyvendinta. Prarado aktualumą dėl instrumentinių tyrimo galimybių.

60 sveikatos priežiūros įstaigų aprūpintos alkoholio kiekio nustatymo aparatais

Nėra duomenų apie įgyvendinimą

yra pakankamai informacinės medžiagos apie alkoholio vartojimo pada-rinių gydymo galimybes

Įgyvendinta iš dalies. Medžiagos parengta pakankamai, tačiau abejotinas jos pasiekiamumas ir vartojimo tiks-lingumas.

medicinos mokslo bibliotekoje įkurtas narkotinių medžiagų informacijos skyrius

Neįgyvendinta.

87

Programos struktūra Rodikliai Įgyvendinimo vertinimas

8. Rengti, remti ir fi nansuoti savivaldybių alkoholio kontrolės programas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reglamentuota savivaldybių alkoholio kontrolės programų struktūra, numatyta jų projektų eksperti-zės, tvirtinimo ir fi nansavimo tvarka

Neįgyvendinta, tačiau šiuo metu savivaldybių Bendruo-menių sveikatos tarybos gali skirti fi nansavimą alkoholio kontrolės priemonėms iš Savivaldybės visuomenės svei-katos rėmimo specialiosios programos lėšų.

visose savivaldybėse parengtos ir įgyvendinamos alkoholio kontrolės programos

Neįgyvendinta.

mokomi savivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojai ir keliama jų kvali-fi kacija alkoholio kontrolės politikos klausimais

Vykdoma epizodiškai.

nevyriausybinės organizacijos dalyvauja savivaldybių alkoholio kontro-lės programose

Vykdoma epizodiškai.

9. Mažinti alkoholio vartojimą ekonominėmis priemonėmis

tobulinami teisės aktai muito, akcizų ir kainų reguliavimo klausimais Neįgyvendinta. Vykdyta priešinga veikla.

10. Nustatyti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarką, taip pat alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija di-desnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingas sąlygas sveikatos tikslais

parengta alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarka

Neįgyvendinta.

parengtos alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingos sąlygos

Alkoholio gamybos bendrovės privatizuotos, dėl alkoho-lio monopolio nesiderėta stojimo į ES metu. Šiuo metu šios priemonės įvedimo galimybės abejotinos.

11. Tobulinti socialinės pagalbos sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio ir jų šeimos nariams sistemą

asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialiniams darbuotojams orga-nizuotas mokymas apie narkologinių ligonių reabilitaciją, socialinę bei profesinę reintegraciją, taip pat socialinę ir psichologinę pagalbą jų šeimos nariams

Įgyvendinta įvairių projektų metu.

atlikti tyrimai socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose, pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos” papildymo ir pakeitimo

Neįgyvendinta.

7 lentelė. Alkoholio kontrolės priemonės.

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos

organizacijos reikala-vimams

Kainų politika:Alkoholinių gėrimų akcizo didinimasVieningo mokesčio už alkoholio gramą visoms gėrimų kategorijoms įvedimasPapildomas produktų, patrauklių jaunimui, apmokestinimasMinimalios kainos už alkoholio gramą nustatymas

Daugelį metų Lietuvoje santykinė alkoholinių gėrimų kaina mažėjo. 1999 metais akcizai stipriems gėrimams sumažinti 44 proc. Įvestos lengvatos smulkiems aluda-riams ir sidro gamintojams. 2004 metais įstojus į ES ir išnykus importo mokesčiams alkoholis dar labiau atpinga. Alkoholinių gėrimų akcizai niekada nederinti su infl iacija ir gyventojų pajamų augimu. Stiprūs gėrimai apmokestinami už alkoholio kiekį, tuo tarpu silpnieji gėrimai (alus) apmokestina-mi ne už alkoholio, bet paties gėrimo tūrį, taip sukuriant sąlygas pigiai parduoti stiprius gėrimus.

Lietuvoje vykdoma al-koholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.

Prieinamumas:Alkoholinių gėrimų pardavimo monopolisPrekybos alkoholiu licencijavimas ir su tuo susijęs prekybos vietų skai-čiaus mažinimasPrekybos alkoholio dienų ar laiko apribojimasMinimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo rinka privatizuota, ją visiškai perduodant į privataus verslo rankas. Galimybė atkurti valstybės prekybos alkoholiu monopolį nediskutuojama. Alkoholinių gėrimų prekyba Lietuvoje licencijuojama, tačiau ypač sudėtingas mechanizmas naiki-nant licencijas už pažeidimus ir tik 2012 metais savivaldybėms suteikta teisė neišduoti prekybos alkoholiu licencijų, atsižvelgiant į bendruomenės ar nevyriausybinių organizacijų prieštaravimus. 2012 metais buvo apie 16500 galiojančių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. Kiekviena savivaldybė sezoninei prekybai ar prekybai viešų renginių metu nuolat išduoda papildomus leidi-mus. Visam prekybos verslui perėjus į privataus kapitalo rankas prekybos alkoholiu laikas nuolat buvo ilginamas. Buvo panaikinti apribojimai prekybai alkoholiu nakties metu bei ryte. Alkoholiu buvo leista prekiauti visą parą. Tik 2009 metais buvo įvestas draudimas prekiauti alkoholiu naktį nuo 22 iki 8 val. Vienintelis taikytas dieną apribojimas prekiauti alkoholiu buvo draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ą dieną. Vėliau šis draudimas buvo sušvelnintas, leidžiant prekiauti alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose, o draudimas paliktas tik mažmeninės prekybos įmonėms. Lietuvoje galiojęs draudimas stipriuosius gėrimus parduoti iki 21 metų buvo panaikintas. Visus alkoholinius gėrimus leidžiama parduoti nuo 18 metų. Siūlymams visų gėrimų pardavimui JAV pavyzdžiu įvesti 21 metų cenzą buvo nepritarta Seime.

Ilgą laiką alkoholinių gėrimų prieinamumas augo ir tik pastaruoju metu imtasi priemonių jam mažinti, todėl galima teigti, kad tik pastarųjų metų alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka PSO rekomendacijas.

88

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos

organizacijos reikala-vimams

RinkodaraStiprinti ir plėsti esančius alkoho-linių gėrimų apribojimus turinio, vietos ir laiko prasmeVisiškai drausti alkoholinių gėrimų reklamą, ir kitokios formos rinkoda-rą, išimtis paliekant tik alkoholinių gėrimų specializuotiems leidiniams

Alkoholinių gėrimų reklama, ekstensyviai besiplėtusi iki 2008 metų, buvo apribota dienos metu radijuje ir per televizijoją. LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatyti alkoholinių gėrimų vietos, turinio, laiko apribojimai. 2012 metais įstatyme įtvirtintas visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas buvo atšauktas taip ir nespėjęs įsigalioti.

Lietuvoje vykdoma alkoholinių gėrimų rinkodaros politika iš dalies sutampa su PSO rekomendacijomis, ta-čiau galimos maksimaliai efektyvios priemonės buvo sustabdytos.

Nelegaliai gaminamų ar parduoda-mų alkoholinių gėrimų kontrolė:Bendras legalaus alkoholio vartoji-mo mažinimasNelegalios alkoholio rinkos stebėse-na ir vertinimasLegaliai gaminamų alkoholinių gėrimų žymėjimas ir atsekamumas

Šiuo metu daroma neteisinga prielaida, kad legalaus alkoholio prieinamumo didinimas sumažin-tų nelegalią alkoholinių gėrimų rinką, tačiau augant legalaus alkoholio prieinamumui nelegalaus alkoholio rinka neišnyko, nes neapmokestintas ir rinkodaros kaštais neapkrautas alkoholis visuo-met bus pigesnis už patį pigiausią legalų alkoholį. Todėl bendras legalaus alkoholio vartojimo mažinimas sumažintų socialiai apleistų, degradavusių priklausomų nuo alkoholio asmenų, o kartu ir nelegalaus ar falsifi kuoto alkoholio vartotojų skaičių ilgesnėje perspektyvoje. Nelegalios alkoholio rinkos vertinimas nėra atliekamas, tokiu būdu paliekama erdvė alkoholio ga-mintojų spekuliacijoms, nelegalios rinkos dydį prilyginant legalių alkoholio pardavimų mažėjimui. Tik stiprieji alkoholiniai gėrimai žymimi banderolėmis, tuo tarpu silpniesiems gėrimams toks reguliavimas netaikomas. Alkoholio atsekamumo sistema neegzistuoja. Šalyje neįmanoma pa-tikrinti ir nustatyti, kiek pagaminama etilo alkoholio ar konkrečių gėrimų. Neegzistuoja sistema, kuri tikrintų, ar vieni ar kiti gėrimai iš tiesų atitinka tai, kuo yra vadinami. Panaikintas apyvartos mokestis į šalį įvežamiems alkoholio turintiems gaminiams (langų plovi-kliams ir ne parfumerijos reikmėms naudojamiems odekolonams). Šalyje veikia patikra, kuomet tikrinama, ar mažmeninės prekybos vietose neparduodami gėrimai be įsigijimo dokumentų. Nelegalaus alkoholio gabenimo kontrolė vykdoma ir pasienio kontrolės zonose.

Lietuvoje vykdoma nelegalios alkoholio prekybos ir gamybos sistema egzistuoja, tačiau taikomi ne visi galimi elementai.

Vairavimo išgėrus prevencija:Mažinti leistiną alkoholio koncentra-ciją visiems vairuotojamsUžtikrinti priimtų sprendimų įgy-vendinimąTaikyti specialius mokymus prasi-žengusiems vairuotojams

Lietuvoje leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiems vairuotojams ir vairuotojams profesionalams buvo sumažinta nuo 0,4 iki 0,2 promilių. Ženkliai padidintos bausmės už vairavimą išgėrus, pradėtas taikyti automobilio konfi skavimas. Siūlymams taikyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje nepritarta. Siūlymams pasipriešino teismo medicinos ekspertai bei priklausomybės ligų gydytojai. Alkoholinių automobilio užvedimo blokatorių (alcoloc) neblaiviems vairuotojams diegimo galimy-bė nesvarstyta. Už vairavimą išgėrus sulaikyti vairuotojai privalo lankyti specialias paskaitas apie alkoholio žalą.

Kelis metus taikytos efektyvios alkoholio var-tojimo ir eismo priežiūros priemonės davė gerų re-zultatų, tačiau šiuo metu išsisėmė. Galima teigti, kad Lietuvoje taikomos politikos ir kontrolės prie-monės iš dalies atitinka PSO rekomendacijas.

Gėrimo aplinka:Alkoholinių gėrimų nepardavimas neblaiviemsGėrimo iki intoksikacijos neskatini-masLicencijų atėmimo ar sustabdymo galimybė nustačius pažeidimusDarbuotojų mokymai

LR Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinta nuostata, draudžianti parduoti alkoholį neblaiviam asmeniui. Tačiau ši nuostata praktiškai nežinoma visuomenėje ir nėra įgyvendinama. Barai ar naktinio pasilinksminimo vietos, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nėra suintere-suoti mažinti alkoholio vartojimą ir neskatinti gėrimo iki intoksikacijos. Vietos, kur šis reiškinys yra labiau paplitęs, tokios, kaip naktiniai klubai, mieliau samdosi apsaugą, kuri padeda suvaldyti girtų asmenų keliamus konfl iktus, nei neparduoda alkoholio nuo jo jau apsvaigusiems asmenims. Absoliučioje daugumoje alkoholį parduodančių įmonių darbuotojai nėra mokomi, kaip spręsti konfl iktus ir neparduoti alkoholio neblaiviam asmeniui. Tvarka, leidžianti panaikinti prekybos alkoholiu licenciją už pakartotinius pažeidimus egzistuoja, tačiau šiuo atveju praktiškai netaikoma.

Galima teigti, kad Lietu-voje yra sukurtas teisinis pagrindas šioms alkoho-lio kontrolės rekomenda-cijoms įgyvendinti, tačiau praktiškai tai nėra taiko-ma ir įgyvendinama.

Sveikatos sektoriaus intervencijos:Ankstyvas probleminio alkoholio vartojimo identifi kavimas naudojant AUDIT, CAGE ar kitas metodikasMinimalios intervencijos taikymasSveikatos specialistų mokymasFinansinis ankstyvo nustatymo ir minimalios intervencijos vykdymo skatinimasTinkama pagalba jau priklauso-miems asmenims

Lietuvoje stinga ankstyvojo ar jau žalingo alkoholio vartojimo identifi kacijos metodikos, tokios kaip AUDIT, AUDI-C ar CAGE yra praktiškai nenaudojamos. Nepaisant to, kad Lietuvoje buvo vykdytas šios problemos sprendimui skirtas PHEPA projektas ir buvo išverstos ir aptartos AUDIT taikymo, bei tolimesnės pagalbos pacientui metodikos, niekas toliau projektinės veiklos nepasistūmėjo į priekį ir parengtos priemonės nėra taikomos. Minimalios intervencijos principai gydymo įstaigose taip pat nėra taikomi. Sveikatos specialistai yra mokomi šių metodikų ir minimalios intervencijos studijų metu, tačiau pradėję dirbti darbo vietose nemato paskatos jas naudoti, neturi tam tinkamų įrankių ir neturi ap-linkinių palaikymo ar tęstinio mokymo. Joks fi nansinis skatinimas vykdyti ankstyvą alkoholio vartojimo problemų nustatymą bei minima-lią intervenciją nėra taikomas. Pagalba priklausomybe nuo alkoholio sergantiems žmonėms išlieka chaotiška. Daug naudojimosi žmonėmis, mokslu nepagrįstų metodų naudojimo apraiškų. Žmonės vis ar „koduojami“, „torpeduo-jami“, tuo tarpu tikra komandinė specialistų pagalba sutinkama itin retai.

Apibendrinus išdėstytą informaciją galima teigti, kad sveikatos sektoriaus atsakas į problemą ap-siriboja Lietuvoje stinga ankstyvojo sukeltos žalos mažinimu ir šalinimu. Ankstyvasis nustaty-mas ir intervencija nėra vykdoma ir sveikatos sektoriaus vaidmuo yra nepakankamas.

89

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos

organizacijos reikala-vimams

Visuomenės sąmoningumo didini-mas:Alkoholio vartojimo prevencijos pro-gramos ir mokymas mokyklojeVisuomenės sąmoningumo didini-mas, siekiant padidinti alkoholio kontrolės priemonių įvedimo ar griežtinimo palaikymąĮspėjamųjų užrašų spausdinimas ant alkoholinių gėrimų pakuočiųDraudimas alkoholio pramonei da-lyvauti vykdant švietimo priemones, nes jos yra susijusios su pačių alko-holinių gėrimų rinkodara

Lietuvoje yra įteisinta prievolė mokyklų ugdymo programose numatyti tam tikrą skaičių valandų žalingų įpročių prevencijai. Tačiau tik nuo mokyklose esančių žmonių kompetencijos priklauso, kaip ši prievolė yra įgyvendinama. Daugumoje mokyklų ši veikla yra labai formali ir negali turėti reikš-mingos įtakos alkoholinių gėrimų vartojimo prevencijai. Lietuvoje vykdomos socialinių įgūdžių ugdymo ir kartu žalingų įpročių prevencijos programos „Sniego gniūžtė“, „Lions Quest“, tačiau jos nėra privalomos ir lėšos jų įgyvendinimui mokyklose nėra skiriamos. Tuo tarpu projektinis tokių veiklų fi nansavimas negarantuoja programų vykdymo tęstinumo. Tas pats pasakytina ir apie projektą „Blaivi klasė“, išaugusį iš projekto „Nerūkanti klasė”, įtraukiant į projektą ne tik rūkymo, bet ir alkoholio ar narkotikų vartojimo prevenciją. Visuomenės sąmoningumui didinti rengiant visuomenės narius priimti alkoholio kontrolės priemo-nių sugriežtinimą ar naujų priemonių įvedimą lėšų nėra skiriama. Informavimas vyksta tik šiomis temomis besidominčios žiniasklaidos dėka. Įspėjamieji užrašai ar paveikslai apie žalą sveikatai ant alkoholinių gėrimų pakuočių nėra spausdi-nami ir nebuvo rimtai svarstomi. Alkoholinių gėrimų gamintojams nėra draudžiama organizuoti jų pačių fi nansuojamas socialinės reklamos akcijas, kurių metu reklamuojami ir pačių alkoholio gamintojų prekių ženklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje esančios šios srities priemonės yra labai fra-gmentiškos, tinkamai nefi nansuojamos, o kai kurios visiškai neįgyven-dinamos.

Priemonės bendruomenėse ir darbo vietose:Programų, kurias galėtų įgyvendinti vietos bendruomenės, parengimas ir fi nansavimasTeisinės bazės tobulinimas, siekiant padėti turintiems problemų su alko-holio vartojimu, o ne jas slėpti. Kūrybiškų ir patrauklių pagalbos priemonių diegimas darbo vietose. Valstybės institucijų palaikymas vietos bendruomenėms, siekiant al-koholio kontrolės tikslų.

Lietuvoje egzistuoja daug vietinių bendruomenių iniciatyvų, skatinančių gyventojus rinktis svei-ką gyvenseną, tačiau tik nedaugelis yra susiję su alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimu. Vis dar stinga geros praktikos pavyzdžių, kaip tinkamai ir patraukliai organizuoti laisvalaikį, šventes be alkoholinių gėrimų vartojimo. Jau atsiranda pavyzdžių, kuomet ne tik nedidelė bendruomenė, bet ir visas miestelis organizuoja šventes be alkoholinių gėrimų vartojimo (Naisių festivalis). Egzistuoja pavieniai projektai, siekiantys apmokyti vietos bendruomenes vykdyti alkoholinių gė-rimų vartojimo prevenciją, bet jie nėra sisteminiai, tęstiniai ir neapima visos šalies. Nėra parengta rekomendacijų vietos bendruomenėms ar savivaldybėms, kaip vykdyti bendruomenės lygio alko-holio vartojimo prevenciją. Šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė labiau skatina darbuotoją slėpti alkoholio vartojimo proble-mas nei jas spręsti. Tai ypač pasakytina apie tas darbovietes, kurių darbuotojų darbas yra susijęs su leidimu turėti ginklą ir pan. Nėra sukurtos tinkamos sistemos, kuria galėtų naudotis darbdaviai nukreipdami darbuotoją kon-sultuotis ar gydytis bei vėliau gaudami grįžtamąjį ryšį ir motyvuoti darbuotoją, vengiant atleidimo, spręsti su vartojimu susijusias problemas. Kai kurios su alkoholio kontrolės politikos formavimu ar įgyvendinimu susijusios institucijos taiko praktiką, kuomet važiuojama į susitikimus su vietos bendruomenėmis ir politikais bei diskutuo-jama apie efektyvesnės alkoholio kontrolės politikos vykdymą savivaldybės ar bendruomenių ly-gmenyje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šios srities rekomendacijos įgyven-dinamos tik iš dalies, tačiau nėra sisteminės, gerai fi nansuojamos ir tęstinės, nes, skirtingai nei įstatyminės priemo-nės, reikalauja didesnių fi nansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Stebėsena ir vertinimasPrieinamumo vertinimasPasiūlos vertinimasNusikaltimų statistikaMaisto išlaidų tyrimaiNamų ūkio tyrimaiGydymo įstaigų statistikaTLK -10 statistikaOmnibuso tyrimaiKelių eismo įvykių statistikaVaikų ir paauglių tyrimaiMetiniai pranešimai apie alkoholį

Iš esmės Lietuvoje yra renkama ir kaupiama informacija visais išvardintais ir rekomenduojamais klausimais. Didžiausia problema, kad informaciją kaupia skirtingo pavaldumo, lygio, suinteresuo-tumo įstaigos, todėl priėjimas prie šios informacijos net ir mokslinių tyrimų ar alkoholio vartojimo sukeltos žalos vertinimo tikslais yra labai sudėtingas. Statistikos departamentas prie LRV yra įpareigotas kasmet skelbti trumpą alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių problemų apžvalgą. Tokia informacija yra skelbiama kasmet, tačiau tuose praneši-muose yra tik keli pagrindiniai su alkoholio vartojimu susiję rodikliai. Ilgą laiką dėl metodinių netikslumų buvo gana abejotinai vertinamas bendras alkoholinių gėrimų suvartojimas ir tik pradėjus skaičiuoti vartojimą pagal sumokamus akcizus už alkoholinius gėrimus, duomenys tapo tikslesni. Iki šiol nėra tinkamai įvertinta nelegalaus alkoholinių gėrimų vartojimo apimtis. Šalyje atliekamas ir namų ūkio tyrimas ir Omnibus tipo tyrimai, taip pat sistemingai vykdomi mo-kyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimai HBSC ir ESPAD. Sistemingai vykdomas ir suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas (LSMU), tačiau tyrimų atlikimas dėl gyventojų duomenų apsaugos bei atrankos problemų darosi vis sudėtingesnis. Apibendrinta alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos informacija atskiru leidiniu niekada nebuvo išleista.

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma re-komenduojamos rinkti ir sisteminti informacijos yra renkama, tačiau jos analizė yra komplikuota dėl skirtingų informaci-jos valdytojų, o apiben-drintai yra skelbiama tik pati esminė informacija. Todėl galima teigti, kad dauguma PSO rekomen-dacijų šioje srityje yra įgyvendinama.

90

III.5. Alkoholio kontrolę formuojančių bei įgyvendinančių institucijų bei organizacijų veiklos apžvalga.

Pagrindinė LR alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo organizavimo tvarka apibendrintai reglamentuota LR Alkoholio kontrolės įstatyme,

kuriame nurodoma, jog pagrindinės institucijos, atliekančios Lietuvos alkoholio kontrolės politikos formavimą ir koordinavimą yra LR Seimas, LR

Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba ir savivaldybių tarybos. Tuo tarpu alkoholio politikos kontrolė pagal kompetenciją pavesta LR ministerijoms,

o įgyvendinimas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, savivaldybių vykdomosioms

institucijoms, policijai bei sveikatos priežiūros įstaigoms, atliekančioms narkologinę sveikatos priežiūrą.

Taigi, pradedant kalbėti nuo institucijų hierarchiškumo ir kompetencijos formuojant ir koordinuojant Lietuvos alkoholio kontrolės politiką, pasta-

rosios valdymas ir realizavimas įgyvendinamas per LR Seimo sprendimus, t.y., per LR Seimo įstatymų leidybą (pvz., LR Alkoholio kontrolės įstatymo,

LR Akcizų įstatymo ir kt.), kurių vykdymas koordinuojamas LR Vyriausybėje, o vykdymo (įgyvendinimo) kontrolė pavedama daugiausia LR Sveikatos

apsaugos ministerijai ir kitoms ministerijoms.

Skirtingai nei Vyriausybės veikla, kuri turi savo viešai deklaruotą programą, Seimo narių iniciatyvos alkoholio kontrolės įstatymų leidyboje yra ne-

prognozuojamos. Net ir tuo atveju, kai alkoholio kontrolės programos priemonės įtraukiamos į partijų veiklos programas, kaip tai įvyko 2008 – 2012

metų kadencijos Seimo valdančiojoje daugumoje buvusios TS-LKD, tai nereiškia, kad partijos nariais tapę Seimo nariai, turėdami laisvą Seimo nario

mandatą, laikysis veiklos programoje nurodytų principų.

Be to, bet kuris Seimo narys bet kada gali pateikti įstatymų pataisas, kurios pritarus Seimui bus svarstomos. Su gyventojų sveikata susijusius klau-

simus paprastai svarsto LRS Sveikatos reikalų komitetas, tačiau kadangi alkoholinių gėrimų kontrolė kartais priskiriama verslo klausimams arba akcizų

klausimai svarstomi išskirtinai kaip fi skaliniai klausimai, pagrindiniais komitetais gali tapti Seimo Ekonomikos arba Biudžeto ir fi nansų komitetai.

Sprendžiant su sveikata susijusius klausimus, Seimui talkina ir patariamuoju organu dirba Nacionalinė sveikatos taryba. Ji padeda įgyvendinti

ir LR Seimo veiklą alkoholio kontrolės politikoje. Ši Taryba — LR Seimui atskaitinga, nuo LR SAM nepriklausoma, sveikatos politikos, kurios viena

iš sudedamųjų dalių yra ir alkoholio kontrolės politika, koordinavimo institucija. Nacionalinė sveikatos taryba teikia išvadas dėl valstybės siekiamo

sveikatos lygio rodiklių, sveikatinimo veiklos tikslų, taip pat teikia išvadas dėl Lietuvos sveikatos programos bei kitų valstybinių sveikatos programų

įgyvendinimo efektyvumo alkoholio kontrolės politikos srityje. Taryba pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą

bei kasmet rengia ir teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo bei įgyvendinimo būklę.

Nacionalinė sveikatos taryba 2007 metais kartu su atsakingomis institucijomis išanalizavusi Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendi-

nimą pateikė siūlymus visoms atsakingoms institucijoms. Jau tuomet buvo konstatuota, kad skirtingai, nei numatyta Alkoholio kontrolės įstatyme,

alkoholio kontrolės politika intensyviai liberalizuojama, auga alkoholinių gėrimų vartojimas bei su tuo susijusių pasekmių skaičius, todėl buvo pateikti

konkretūs alkoholio kontrolės pasiūlymai.

Nacionalinė sveikatos taryba kaip patariamoji institucija nuolat dalyvauja visuose su alkoholio kontrolės politika susijusių teisės aktų svarstymuo-

se, ne kartą raštu Seimui yra išsakiusi savo nuomonę dėl svarstomų alkoholio kontrolės priemonių.

2007 metais Nacionalinė sveikatos taryba posėdyje, kuriame dalyvavo ir dauguma su alkoholio kontrole susijusių institucijų, analizavo Valstybės

alkoholio kontrolės programos įgyvendinimą ir konstatavo, kad dauguma priemonių nėra įgyvendinamos, o mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės

priemonės netaikomos (18).

Neretai kvestionuojamas priimamų teisės aktų konstitucingumas ir jų keliama grėsmė alkoholio verslui. Vienu iš rimčiausių teisinių procesų lai-

kytinas skundas dėl kai kurių LR Tabako bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, susijusių su šių gaminių reklama, atitikimo pagrindiniam šalies

įstatymui – LR Konstitucijai. 1997 metais priimtas Konstitucinio teismo sprendimas padėjo tvirtus pagrindus mokslu pagrįstų tabako ir alkoholio

kontrolės priemonių įgyvendinimui ir aiškiai įvardino valstybės teises ir pareigas, priimant bei įgyvendinant šias priemones.

91

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO

1 IR 30 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO

KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 3 IR 11 STRAIPSNIŲ, TAIP PAT

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 2 D.

NUTARIMO NR. 179 „DĖL ALKOHOLIO REKLAMOS KONTROLĖS“

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Vilnius, 1997 m. vasario 13 d.

„Vertinant reklamos teisinį reguliavimą Lietuvoje, iš tiesų būtina atsižvelgti ir į Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio antro-

sios dalies nuostata, kad „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“, pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę

valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei. Antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti

įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas. Pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prie-

laidas Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatai įgyvendinti: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“

Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos

gerovė. Tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais.

Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas

ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien ma-

terialine (ar fi nansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.

Pažymėtina ir tai, kad reklamos ribojimas yra tik vienas iš būdų, taikomų žalingų žmogaus sveikatai medžiagų neribotam platinimui bei var-

tojimui mažinti. Kiti ribojimo būdai nurodomi įstatymuose. Antai Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta: mokesčiais

mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo

ir prekybos alkoholiniais gėrimais; riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą; didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo

daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais ir pan. Atitinkamai Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje numa-

tyta: mokesčiais mažinti rūkalų prieinamumą; drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabako auginimui, jo gaminių gamybai, vidaus

prekybai ir importui plėtoti; didinti visuomenės informuotumą apie rūkalų vartojimo daromą socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. Be to, įstatymų

nuostatų laikymosi kontrolei užtikrinti yra sukurta speciali institucijų sistema ir nustatyta atsakomybė už įstatymų pažeidimus.“

Dar viena institucija suvaidino itin svarbų vaidmenį, pakeičiant alkoholio kontrolės politikos kryptį po 2007 metais pasiekto augančio alkoholinių

gėrimų vartojimo sukeltų problemų piko. Ta institucija tai Seimo kontrolierių įstaiga. Šios įstaigos tikslas - ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį admi-

nistravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. 2007 metų pradžioje itin

profesionaliai atliktame Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus tyrime įvardintos pagrindinės alkoholio kontrolės politikos problemos, o politikos

trūkumai įvardinti, kaip piliečių teisės į sveiką ir saugią aplinką pažeidimas.

92

2007.01.09Seimo kontrolierius : Romas Valentukevičius

Pažyma Nr. : 4D-2006/01-1070PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA PRADĖTO TYRIMO

I. SKUNDO ESMĖ

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius R.Valentukevičius 2006-07-25 nutarimu Nr. 4, vadovaudamasis LR Seimo kontrolierių įstatymo 13 str. 3 da-

limi, savo iniciatyva pradėjo tyrimą pagal 2006-07-25 dienraštyje „Lietuvos rytas“ žurnalistės D.Jonušienės publikacijoje „Medikai skambina varpais dėl

girtavimo“ pateiktą informaciją apie piliečių teisių į sveiką ir saugią aplinką galimą pažeidimą, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plintant girtavimui

bei jo neigiamiems padariniams, t.y., savižudybėms, psichozėms, automobilių avarijoms, nepilnamečių alkoholizmui.

II-III. TYRIMAS IR TYRIMO IŠVADOS

Seimo kontrolierius kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministrą R.Turčinską, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J.Pundzių, Valstybinės tabako ir

alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės direktorių Č.Balsį bei LR Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorių V.Sadauską,

prašydamas pagal galimybes pateikti išsamią informaciją bei dokumentus apie tai, ar, atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį alkoholio suvartojimą

bei dėl to labai pablogėjusią piliečių padėtį, Lietuvoje buvo atlikti kokie nors padėties tyrimai bei padarytos išvados, bei pareikšti savo siūlymus, kokių

konkrečių priemonių šalies mastu įmanoma būtų imtis susidariusiai situacijai pagerinti; taip pat buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, ar tinkama yra

alkoholio prekybą bei jo reklamą reguliuojanti norminė bazė, ar nenumatoma jos keisti, pildyti, tobulinti.

Iš bylos tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad LR Sveikatos apsaugos ministerija jau ne vienerius metus siekia atkreipti visuomenės bei politikų

dėmesį į padidėjusio alkoholio suvartojimo pasekmių grėsmę Lietuvos visuomenei. Pažymima, nors LR Alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-

4073; 2004, Nr. 47-1548) apibrėžia valstybės politikos principus, kuriais vadovaujantis galima sumažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, ypač - nepilna-

mečių, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo žalą sveikatai ir ūkiui, tačiau pagrindiniai politikos principai, pavyzdžiui, mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų

prieinamumą, riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus,

nėra įgyvendinami.

Ministro R.Turčinsko nuomone, alkoholio vartojimo problemos turėtų būti sprendžiamos taikant bendrą alkoholio, tabako, ir kitų psichiką veikiančių

medžiagų prevenciją. Siūlymai šiuo ir kitais alkoholio vartojimo prevencijos klausimais 2006-07-07 buvo pateikti LR Seimo Narkomanijos prevencijos

komisijai.

Bylos tyrimo metu nustatyta, kad LR Vyriausybės 2006-06-19 nutarimu Nr. 600 (Žin., 2006, Nr. 70-2574) patvirtintame Lietuvos nacionalinės visuo-

menės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006-2008 metų plane, siekiant sumažinti jaunimo alkoholio vartojimą,

Finansų ministerija įpareigota parengti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą dėl alkoholinių gėrimų akcizo didinimo. Pažymėtina, kad Sveikatos

apsaugos ministerija teikė siūlymą Finansų ministerijai padidinti alkoholinių gėrimų akcizo mokestį jau nuo 2007 metų, tačiau po ilgų diskusijų buvo

nutarta akcizo mokestį didinti tik tuomet, kai tokį sprendimą priims Europos komisija.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktorius Č.Balsys pateikia informaciją, kad LR Vyriausybei 2004-09-06 nutarimu Nr. 1135 tvir-

tinant Alkoholio vartojimo, jo daromos žalos sveikatai ir ūkiui stebėsenos (monitoringo) taisykles, projektui savo pastabas ir pasiūlymus teikė ir Tarnyba.

Taip pat keli šios institucijos pareigūnai buvo įtraukti į darbo grupes, rengusias Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Tarybos pateiktais duomenimis,

didžioji dauguma Tarnybos siūlymų nebuvo liberalizuojamieji, jie turėjo tikslą griežčiau reglamentuoti alkoholio verslą, riboti pardavimo skatinimo prie-

mones, riboti alkoholio reklamą. Savo principingais siūlymais Tarnyba atstovavo ne siauriems atskirų verslo struktūrų, o valstybės interesams: Tarnyba jau

daug kartų nepritarė naminės degtinės legalizavimui; teikė siūlymus Ūkio ministerijai dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo, draudimo prekiauti svaiga-

lais degalinėse; siūlymai dėl reklamos ribojimo ir kt. Bylos tyrimui pateiktoje informacijoje direktorius Č.Balsys nurodo, kad nuo 1995 metų - nuo Alkoholio

kontrolės įstatymo priėmimo metų - Alkoholio kontrolės įstatymas buvo keičiamas 24 kartus. Dažni norminių aktų keitimai, pareigūno nuomone, turi

neigiamos įtakos ne tik Tarnybos darbui, bet ir ūkio subjektams, kurių verslas yra susijęs su alkoholiu. Siekiant užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą,

teisės normos neturėtų būti nuolat keičiamos, dažna įstatymų kaita neišvengiamai menkina pasitikėjimą pačiu įstatymu. Pažymėtina, kad 2006-11-06

Vyriausybės pasitarimo metu buvo grąžintos tobulinti Ūkio ministerijos parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios elektroninę prekybą

alkoholiu – Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba nesutiko, kad būtų leidžiama prekiauti alkoholiu internetu,

dėl šios priežasties pataisos buvo grąžintos.

Pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateikiamus statistinius duomenis per pastaruosius metus pastebimai didėjo dėl neblaivių vairuo-

tojų kaltės eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Alkoholio vartojimo pasekmės pastaraisiais metais tampa vis skaudesnės – daugėja ne tik

neblaivių vairuotojų, bet ir neblaivių pėsčiųjų bei dviratininkų. Tai patvirtina ir statistikos duomenys, kad per paskutinius penkerius metus dėl neblaivių

vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 421 ir buvo sužeisti 5459 eismo dalyviai, dėl neblaivių pėsčiųjų ir dviratininkų kaltės per šį laikotarpį žuvo 68 ir

buvo sužeisti 952 eismo dalyviai. Šie skaičiai parodo, kad daugybė eismo dalyvių nuolat vartoja alkoholį, o jų neatsakingo elgesio sukeliamos pasekmės

yra ypatingai skaudžios. Įvertinus tai, kad dėl vieno žuvusiojo eisme valstybė patiria apie 1,3 mln. Litų nuostolių (Valstybinė saugaus eismo automobilių

keliais 2005-2010 metų programa (Žin., 2005, Nr. 84-117) per penkerius metus dėl neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonės,

valstybė patyrė daugiau kaip 0,6 mlrd. litų nuostolių, jau nekalbant apie visuomenės moralines bei psichologines traumas. Tai, kad visuomenė suvartoja

vis daugiau alkoholio, patvirtina faktas, jog kasmet policijos pareigūnai vis daugiau neblaivių vairuotojų užregistruoja rytais, tad jų keliamas pavojus

priklausomai nuo girtumo laipsnio būna gerokai didesnis. Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, būtina ieškoti šio reiškinio esminių priežasčių.

Pirmiausia – būtina skatinti jaunimą vartoti mažiau alkoholio. Susisiekimo ministerijos pareigūnai mano, kad prekyba alkoholiu degalinėse turi neigia-

mos įtakos avaringumui, vairuotojus provokuoja vartoti alkoholį. Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičių būtina stiprinti

eismo dalyvių kontrolę, griežtinti teisės aktus, kuriuos keičiant būtina teisės aktų leidžiamosios valdžios parama.

Nacionalinė sveikatos taryba taip pat nuolat analizuoja sveikatos politikos formavimo raidą ir vertina gyventojų sveikatingumo priežastis ir kryptis,

93

alkoholio vartojimą laikydama vienu iš pagrindinių ir didžiausių žalos visuomenės sveikatai veiksnių. Pareigūnų nuomone, alkoholis laikomas produktu,

kurį valstybė privalo kontroliuoti, norėdama išvengti didelių neigiamų padarinių gyventojų psichinei bei fi zinei sveikatai, su tuo susijusių nuostolių šalies

ekonomikai. Tarybos pirmininkas J.Pundzius 2006-06-29 Seimo plenariniame posėdyje pristatydamas metinį pranešimą ir analizuodamas Lietuvos gy-

ventojų sveikatos būklę bei ją veikiančias priežastis, ypatingai akcentavo alkoholio pragaištingą įtaką. Kaip matyti iš Statistikos departamento pateiktų

duomenų, alkoholio Lietuvoje kasmet pagaminama ir suvartojama vis daugiau. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, stiprių alkoholinių gėrimų buvo

pagaminta 15 procentų daugiau, o alkoholinių gėrimų kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,4 procento. Namų ūkio disponuojamosios piniginės paja-

mos per 2005 m. padidėjo 21 procentu. Pajamoms augant, o alkoholinių gėrimų kainoms mažėjant, didėja alkoholio prieinamumas ir vartojimas. Lietuva

yra viena iš pirmaujančių šalių Europos regione pagal vienam asmeniui tenkantį grynojo alkoholio kiekį. Kiekvienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyvento-

jas alkoholinių gėrimų, pavertus juos absoliučiu (100 proc.) alkoholiu, išankstiniais duomenimis, 2005 metais išgėrė po 12,9 litro. Ypač auga alaus, sidro ir

alkoholinių kokteilių pardavimai. Alkoholinių gėrimų pardavimo struktūroje dominuoja alus: 2005 metais alaus pardavimas bendroje alkoholinių gėrimų

struktūroje sudarė virš 46 proc. (absoliutus alkoholis). Tai atitinka Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktus duomenis apie augantį susirgimų alko-

holinėmis psichozėmis skaičių. Šių susirgimų skaičius, tiksliausiai apibūdinantis tikrąjį alkoholizmo mastą, išaugo nuo 58.5 atvejo 100 tūkst. gyventojų

padidėjo nuo 58,5 atvejo 1998 metais iki 90,4 atvejo 2005 metais. 2005 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1242 asmenys, tai 142 daugiau nei 2004

metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (44 proc.) ir atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (37 proc.). Ypatingą susirūpinimą

kelia didėjantis vaikų ir jaunimo girtavimas. ESPAD tyrimo duomenimis 15-16 metų vaikų alkoholio vartojimas nuo 1995 iki 2003 metų padidėjo beveik

5 kartus. Šio tyrimo duomenimis moksleivių skaičius, išgeriančių 10 ir daugiau kartų per mėnesį, per šį laikotarpį taip pat padidėjo 4-5 kartus ir siekia 4,7

proc. (mergaičių) ir 12,8 proc. (berniukų). Seimo kontrolierius įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų didinti lengvųjų alkoholinių gėrimų kainas, o dėl padidinimo

atsiradusias pajamas skirti jaunimo prevencinėms programoms jaunimo tarpe, kurios skatintų mokinius netapti žalingų įpročių vergais. Taip pat Seimo

kontrolieriaus nuomone, vis dar trūksta socialinių reklamų, kurios informuotų apie alkoholio žalą, ypač jauniems žmonėms, kadangi alkoholizmo preven-

cijos pastaruoju metu imamasi tik įstatyminiais aktais, o tai neduoda norimų rezultatų. Europos Komisijos komunikate, priimtame 2006-10-24, raginama

mažinti alkoholio daromą žalą ir nustatomi prioritetai: apsaugoti jaunimą ir vaikus, mažinti sužeistų ir žuvusių su alkoholiu susijusiuose kelių eismo

įvykiuose asmenų skaičių, užkirsti kelią žalai, kuri yra daroma suaugusiems, ir mažinti neigiamą poveikį ekonomikai, gerinti žalingo alkoholio vartojimo

poveikio sveikatai suvokimą, padėti rinkti patikimus statistinius duomenis. Alkoholis, skelbiama Komunikate, per metus nusineša apie 195 tūkst. žmonių

gyvybių. Manoma, kad 55 milijonai suaugusiųjų Europos Sąjungoje vartoja per daug alkoholio.

Nacionalinė sveikatos taryba, vadovaudamasi mokslo tyrimais, atliktais Lietuvos 44 savivaldybėse, teigia, kad yra tiesioginis, statistiškai patikimas

ryšys tarp alkoholio sunaudojimo ir mirčių rodiklių. Savivaldybėse, kur yra daug lėtinio alkoholizmo atvejų, užfi ksuota daug su transportu susijusių nelai-

mingų atsitikimų, daug mirčių apsinuodijus alkoholiu, žmogžudysčių.

Besaikio alkoholio vartojimo Lietuvoje kaina: 2005 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 118 neblaivių asmenų arba 24 asmenimis dau-

giau nei 2004 metais, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 m. ištirta 6,4 tūkst. (2004 m. – 6,3 tūkst.) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių

asmenų - tai yra šeštadalis visų ištirtų nusikalstamų veikų. Policijos departamento prie VRM duomenimis, 2005 m. užregistruota 1139 (2004 m. – 990)

dėl neblaivių asmenų kaltės įvykę kelių eismo įvykiai, arba kas šeštas įvykis. Juose žuvo 117 žmonių, sužeista 1583, o dėl neblaivių vairuotojų kaltės

užregistruoti 850 kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo 90 žmonių, 1257 buvo sužeisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybių

vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje 2006 m. pradžioje buvo 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 36,5 tūkst. vaikų. Beveik du trečdaliai (t.y.

63 proc.) šeimų į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įtrauktos dėl girtavimo. Girtavimas yra labiau paplitęs kaimo vietovėse, kuriose gyvena 63 proc. visų

įtrauktų į įskaitą girtaujančių socialinės rizikos šeimų. Visuomenėje vis daugiau agresijos ir smurto, kyla reali grėsmė žlugti viltims sukurti žinių visuomenę

ir saugią bei tvirtą valstybę.

Seimo kontrolierius yra informuotas, kad Taryba alkoholio vartojimo situaciją Lietuvoje vertina kaip tragišką ir, pritardama Pasaulio sveikatos orga-

nizacijos alkoholio kontrolės politikos ir strategijos, Europos Alkoholio Chartijos, Lietuvos sveikatos programos nuostatoms bei principams, siūlo iš esmės

sugriežtinti alkoholio kontrolę šalyje. Siūlo be kompromisų ir ryžtingai taikyti mokslo patvirtintas ir daugelio šalių praktikoje pasitvirtinusias efekty-

viausias priemones: t.y., siekiant mažinti alkoholio vartojimą, mažinti jo pasiūlą ir prieinamumą, didinant alkoholio kainas, ribojant pardavimo vietas ir

laiką. Pakeisti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti bet kokią alkoholio reklamą, griežtai vykdyti LR Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

Nacionalinė sveikatos tarybos pareigūnai, prisidėdami prie tokio požiūrio formavimo šalyje, kviečia politikus ir visas institucijas, turinčias įtakos Europos

Sąjungos bendrai politikai, palaikyti Suomijos, Švedijos ir kitų šalių iniciatyvas dėl alkoholio vartojimo ribojimo. Tarybos pirmininko J.Pundziaus nuomone,

valstybė turėtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo alkoholizmo, o ne tik skaičiuoti už parduotą alkoholį biudžeto gaunamas įplaukas. Paradoksas, bet

mūsų šalyje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama net sanatorijose. Daugiausia alkoholio Europoje suvartoja vengrai, antroje vietoje – lietuviai. Tai,

kad šalies gyventojai vis daugiau girtauja, rodo ir plintančios alkoholinės psichozės: per septynerius metus tokių ūmių psichikos sutrikimų šalyje kone

padvigubėjo, tai – gėdingas faktas. Pavyzdžiui, 2005 m. 100 tūkst. gyventojų registruota 90,4 alkoholinės psichozės atvejo, o 1998 m. tokių buvo tik

58,8. Mediko nuomone, alkoholis – lengvai įperkamas jaunimo, kadangi gėrimų kainos šalyje mažos. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina

išvada, jog būtina kelti alkoholio kainas, t.y. padaryti, kad svaigintis būtų brangu. Pernai smarkiai išaugo sidro rinka, jaunimui vis aktyviau reklamuojami

ir nenatūralios fermentacijos alkoholiniai kokteiliai. Tokią reklamą Seimo kontrolieriaus nuomone, būtina drausti. O toli pavyzdžių ieškoti netenka – 2006-

10-08 7.55 ryto, iš Sudzuko trasos tiesiogiai per televiziją transliuojant Formulės-1 varžybas Japonijos didžiajam prizui laimėti, alkoholinio kokteilio „2

YOU“ reklama buvo pakartota mažiausiai dvidešimt kartų. Kadangi žinoma, kokia auditorija stebi tokias varžybas, tikrai galima neabejoti, jog šio kokteilio

pirkimas, norint išbandyti produktą, smarkiai padidės. Pažymėtina, kad alkoholio reklama Lietuvoje yra didžiulė problema: pavyzdžiui, alaus reklama,

susijusi su krepšiniu, yra teiginiai, neva krepšinis ir alus yra lygiai tas pats. Jei žiūri krepšinį, geri alų, vadinasi, žiūri ar žaidi krepšinį. Tačiau didžiausias kri-

minalas yra lengvųjų kokteilių reklama, kurie pateikiami tarsi nekalti gėrimai, tarsi limonadas. Jie iš tiesų yra orientuoti į jaunimą nuo 14 metų. Darytina

prielaida, kad valstybės politikoje akcentai yra sudėlioti netinkamai: dabar akcentuojama, kad jaunimo problema yra narkotikai, tačiau tikroji problema

yra alkoholis ir rūkymas. Visi valstybės veiksmai nukreipti kovoti su narkotikais, o alkoholis paliktas nuošalyje.

94

Šiuo metu Vyriausybėje vėl svarstant alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento pa-

reigūnai iškėlė labai suprantamą ir aktualų klausimą – visų rūšių alkoholinių gėrimų reklamos, kurią transliuoja televizijos ir radijo stotys, draudimą. De-

partamento pareigūnai įsitikinę, jog deja, verslo interesai nugali ir siūlymai atsimuša kaip į sieną. Didelis kitų šalių įdirbis parodė, kad reklama yra vienas

iš didžiausią įtaką turinčių veiksnių, nes nuolat rodoma ar skelbiama ji suformuoja tam tikrus elgsenos stereotipus žmogaus pasąmonėje ir užprogramuoja

asmenį tam tikriems veiksniams. Statistiniai duomenys rodo, kad 2005 m. daugiau nei 50 proc. išaugo fermentuotų alkoholinių gėrimų iki 22 proc. sti-

prumo pardavimas – tų, kuriuos, Seimo kontrolieriaus nuomone, taip įkyriai reklamuoja televizijos. Lietuvoje alkoholio reklamai išleidžiamos įspūdingos

sumos – 363,6 mln. litų. Alus – viena dažniausiai reklamuojamų prekių. Prognozuojama, kad kitais metais reklamai skiriamos lėšos padidės dar 6 proc. ir

tenka tik apgailestauti, kad tiek lėšų propaguoti sveiką gyvenseną toli gražu neskiriama. Susidaro įspūdis, kad įstatymo pataisų rengėjai nenori pripažinti

fakto, jog reklamos uždraudimas sumažintų alkoholio prieinamumą ir būtų veiksminga priemonė, padedant mažinti alkoholio vartojimą.

Nustatyta, kad apsinuodijusieji alkoholiu vis jaunėja: šiemet medikams jau teko gaivinti 10 metų mergaitę. Anksčiau tai nutikdavo tik berniukams.

Sostinės Priklausomybės ligų centro direktorius E.Subata patvirtino, kad daugėja nuo alkoholio priklausomų merginų. Pasak mediko, tai lemia „bendri

dėsningumai“: silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai apie 2000-uosius atrado nišą – gėrimą, kuris neva ypač tinka merginoms, - sidrą. Direktoriaus

nuomone, labai trūksta socialinės reklamos, aiškinančios alkoholio žalą, ypač jaunam organizmui. Bet štai alkoholio gamybos įmonės reklamai išleidžia

šimtus tūkstančių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktoje apklausoje kai kurie 8-11 klasių moksleiviai nurodo: silpnų alkoholinių gėrimų pabandė būdami 11

metų ir jaunesni. Taip teigia maždaug 41 proc. vaikų. Kaip populiariausius gėrimus jie mini vyną, alų, sidrą ir kokteilius. Vyresnėse klasėse alkoholis jau

vartojamas nuolat. Dauguma vaikų ir net jų tėvai jokios grėsmės nepastebi. Šią situaciją puikiai iliustruoja 2006 metų rugsėjo 1-ąją su alkoholiu atšventę

vaikai: jie ant kojų sukėlė ne tik pareigūnus, bet ir medikus. Šioje situacijoje, Seimo kontrolieriaus nuomone, ypač sveikintina yra Panevėžio m. mero

V.Matuzo iniciatyva, šios šventės metu mieste uždrausti alkoholio prekybą. Kaip žinome iš spaudos, tai sukėlė stiprų verslininkų pasipiktinimą, tačiau tokia

miesto vadovo iniciatyva labai pagirtina. Už alkoholio reklamos visišką uždraudimą pasisako ir parlamentaras A.Matulas. Jis taip pat visiškai nepritaria

leidimui alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą veikiančiose degalinių parduotuvėse, nes tai esą dar labiau skatintų vartoti alkoholį. Seimo narys pri-

pažįsta, kad uždraudus tam tikru paros metu prekiauti alkoholiu, suaktyvėjančią nelegalią prekybą turėtų kontroliuoti už tai atsakingos institucijos: darbą

dirbti turėtų tie, kurie yra atsakingi už kovą su kontrabanda ir nelegalia prekyba. Seimo kontrolierius norėtų pažymėti, kad reikėtų ant alkoholinių gėrimų

etikečių pradėti spausdinti perspėjimą apie jų žalą: taip pirmiausia būtų įspėjamas jaunimas, nėščios moterys ir vairuotojai. Užrašas „Alkoholis žudo“ tikrai

atkreiptų pirkėjo dėmesį ir galbūt priverstų susimąstyti. Taip pat, įvertinus situaciją, kad kasmet dėl girtų vairuotojų kaltės vis daugiau sukeliama avarijų,

žūsta vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, kyla klausimas, ar ne metas būtų įdiegti naujovę ir į vairuotojų rengimo mokomąsias programas

įtraukti privalomų išklausyti paskaitų ciklą apie alkoholio žąlą, ar asmenims, iš kurių už vairavimą neblaiviems buvo atimta teisė vairuoti, nepraverstų

paskaitos apie alkoholizmo žalą. Praktika rodo, kad gerų rezultatų duoda nors ir nepopuliarūs represiniai metodai: automobilių vairuotojams, kurie antrą

kartą netenka vairavimo teisių už tai, kad važiavo neblaivūs, reikėtų skirti priverstinai atlikti visuomenei naudingus darbus. Taip pat būtina spręsti preky-

bos alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse klausimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu,

jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Tačiau Seimo kontrolierius daro išvadą, kad nors alkoholio kontrolės įstatymas koreguojamas labai dažnai, tačiau ne

į gerąją pusę: alkoholio reklama ir pardavimai tampa vis liberalesni, alkoholio vartojama vis daugiau, o neigiamos viso to pasekmės visuomenei - vis

skaudesnės. Ar tokioje aplinkoje žmogus gali jaustis saugus, o juk Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodyta, kad kiekvienas turime teisę į gyvybę,

laisvę ir asmens saugumą. Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatymas neveikia ta kryptimi, kuria turėtų. Reikalingi radikalūs sprendimai bei politinė valia,

kadangi nesiėmę skubių priemonių, o galvodami tik apie ekonominį interesą, galime pažeisti ir taip trapų respublikos genofondą.

Bylos tyrimo metu nustatyta, kad daug skirtingo rango įvairių institucijų pareigūnų yra pasisakę dėl įstatymo griežtinimo, reklamos ribojimo, alkoho-

lio kainų peržiūrėjimo, prekybos laiko ribojimo, atlikę eilę tyrimų, teikę siūlymų bei pataisų, tačiau susidaro įspūdis, kad siūlymai griežtinti kontrolę labai

sunkiai skinasi kelią pro valdininkų „fi ltrą“. Peršasi išvada, kad verslininkų pelnas jiems rūpi labiau nei valstybės ateitis. Kyla klausimas, ar nevertėtų pra-

plėsti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos funkcijas, kad alkoholio kontrolės įstatymo priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir nuosekliai. Seimo

kontrolieriaus nuomone, būtų tikslinga sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukiama ne tik įvairių institucijų pareigūnai, bet ir visuomenės atstovai, kuri

nuosekliai peržiūrėtų visą alkoholio kontrolės įstatymą bei siūlytų jo pataisas, o ne tik tam tikras šio įstatymo dalis, kaip yra dabar.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS IR REKOMENDACIJOS

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR Seimo kontrolierių įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i u: Savo iniciatyva

pradėtą tyrimą pagal 20006-07-25 dienraštyje „Lietuvos Rytas“ žurnalistės D.Jonušienės publikacijoje „Medikai skambina varpais dėl girtavimo“ pateiktą

informaciją dėl LR Vyriausybės pareigūnų veiksmų, sprendžiant prekybos alkoholiu klausimus, baigti – tyrimo metu pasitvirtinus piliečių teisių pažeidi-

mo faktams, konstatuojant, kad būtų tikslinga sudaryti konkrečių pareigūnų iš kelių institucijų darbo grupę aukščiau minėtoms problemoms dėl ženkliai

išaugusio alkoholio suvartojimo Lietuvos Respublikos piliečių tarpe sprendimo bei tai reglamentuojančios norminės bazės tobulinimo.

Pažymą pateikti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A.Matului, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui A.Lydekai, Ekonomikos komiteto pir-

mininkei B.Vėsaitei ir Sveikatos apsaugos ministrui R.Turčinskui.

Apie tyrimo rezultatus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Muntianą bei Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką G.Kirkilą.

Seimo kontrolierius

Romas Valentukevičius

95

LR Seimo priimtų įstatymų Alkoholio kontrolės politikoje įgyvendinimu rūpinasi LR Vyriausybė, atliekanti visą sveikatos sistemos valdymą, koor-

dinuodama sveikatos sistemos Lietuvoje įgyvendinimą. Tam tikslui ji rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus, tvirtina valstybines sveikatinimo programas, kurios yra skirtos LR Seimo priimtiems įstatymams įgyvendinti, ir užtikrina jų įgyvendinimą

(pvz., LR Seimo priimtam LR Alkoholio kontrolės įstatymui skirta LR Vyriausybės nutarimu priimta Valstybinė alkoholio kontrolės 1999-2011 m. pro-

grama), pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais (alkoholio kontrolės politikos srityje pvz.,

„Dėl alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“), steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir

vykdo jų steigėjo funkcijas, kurios konkrečiai užsiima kurios nors alkoholio kontrolės politikos priemonės/ių įgyvendinimo užtikrinimu (pvz., VMVT),

nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kt. valstybės institucijų kompetenciją alkoholio kontrolės politikos klausimais ir pan.

LR Seimas kartu su LR Vyriausybe įtvirtina pagrindines Lietuvos alkoholio kontrolės politikos vystymo kryptis, gaires, priemones. Atskirą priemo-

nių įgyvendinimo kontrolę organizuoja LR Vyriausybės ministerijos, kurioms suteikta atitinkama kompetencija alkoholio kontrolės politikos srityje.

Svarbiausia yra LR SAM - ji, įgyvendindama Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 m. strategiją, yra pagrindinė institucija, atsakin-

ga už visos Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimą ir tuo pačiu už alkoholio kontrolės politikos šalyje vystymą. Ji taip pat prisideda prie alkoholio

kontrolės politikos formavimo, analizuodama gyventojų sveikatos būklę, jos raidos prognozę, prisideda nustatant sveikatinimo veiklos tikslus alkoho-

lio kontrolės politikoje, nustatant valstybės siekiamus sveikatos lygio rodiklius ir įgyvendinant Lietuvos Sveikatos programą.

LR Finansų ministerija, formuodama, koordinuodama ir kontroliuodama valstybės mokesčių politiką, prižiūri akcizų už alkoholinius gėrimus su-

rinkimą, kontroliuoja ir koordinuoja centrinių mokesčių administratorių veiklą (t.y. VMI). LR ŽŪM nustato alkoholinių gėrimų, grupes, pogrupius ir/ar

kategorijas, nustato ir tų alkoholinių gėrimų grupių/pogrupių ir pan. maksimalią leistiną tūrinę etilo alkoholio koncentraciją procentais, jei konkre-

čios rūšies alkoholinių gėrimų klasifi kavimas nenustatytas tiesioginio taikymo ES teisės aktuose. Taip pat atsako, kad būtų užtikrintas vyno sektorių

reglamentuojančių ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas. LR Vyriausybės įgaliojimo suteikimu, nustato maisto produktų, kuriuose yra alkoholio,

gamybos tvarką, tvirtina laboratorijas, turinčias teisę atlikti alkoholio produktų tyrimus ir išduoti ištirtų produktų atitiktį patvirtinančius dokumen-

tus, parengti ir, suderinus su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, patvirtinti vyno, vynuogių misos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio

importo ir eksporto licencijavimo taisykles.

LR ŠMM, formuodama, organizuodama ir kontroliuodama valstybės politiką tiek formaliojo švietimo (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo,

vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų), tiek ir neformaliojo švietimo (ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, kito

neformaliojo vaikų švietimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo) srityse, šiose srityse formuoja alkoholio vartojimo prevencijos programas, metodines

rekomendacijas mokytojams ir kitiems šių programų vykdytojams.

LR VRM funkcija alkoholio kontrolės politikoje - užtikrinti viešąją tvarką, t.y., užtikrinti tokią veiklą, kuri nebūtų priešinga administracinių teisės

pažeidimų kodekso veiklai. Paprastai šios ministerijos veiklos lauke atsiduria tokių alkoholio politikos kontrolės pažeidimų koordinavimas ir įgyven-

dinimo kontroliavimas kaip prekybos dėl alkoholinių gėrimų taisyklių pažeidimai, akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, realizavimo ir

pan. tvarkos pažeidimai, nelicencijuota, neteisėta ūkio subjektų veikla, bet kokios transporto priemonės vairavimo apsvaigus pažeidimai, alkoholio

pardavimo ir pirkimo nepilnamečiams pažeidimai ir pan.

LR Ūkio ministerija, formuodama valstybės ūkio politiką, konkurencingumo didinimo valstybės politiką, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų valsty-

bės alkoholio ir tabako kontrolės klausimais projektus, šalia to atskirai dalyvauja, formuojant vartotojų teisių apsaugos politiką, rengia įstatymų ir kitų

teisės aktų prekių ir paslaugų reklamos klausimais projektus ir pan. Jai pavedami tokie LR Vyriausybės uždaviniai: nustatyti skysčių (technologinių,

parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminių ir kitų), kuriuose yra etilo alkoholio, gamybos, įvežimo, importo, prekybos, apskaitą ir

vartojimą, maisto produktų, kuriuose yra alkoholio, įvežimo, importo, apskaitos ir prekybos tvarką, parengti ir patvirtinti alkoholinių gėrimų realiza-

vimo taisykles juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų fi lialų bei atstovybių reprezentacinėms reikmėms ir pan.

Kiekviena Lietuvos savivaldybės taryba tvirtina kompleksines savivaldybių sveikatos programas (iš jų rengiant, tvirtinant, fi nansuojant ir įgyven-

dinant savivaldybių alkoholio kontrolės programas), kurių tikslas toje savivaldybės teritorijoje įgyvendinti valstybines sveikatos programas. Taryba

taip pat kontroliuoja tų programų įgyvendinimą, nustato savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus ir prižiūri jų veiklą. Kalbant

apie tarybų įtaką konkrečiai alkoholio kontrolės politikoje, jos tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kurioje, šalia

kitų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių, numatoma - žalingų įpročių, ar priklausomybių prevencijos programa, numatant ir jos konkretų

fi nansavimo mechanizmą, įgyvendinančias savivaldybės institucijas ir įstaigas. Jos taip pat nustato ir visuomenės informavimo priemonėse skelbia

mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarką, suteikia įmonėms tiek neterminuotas,

tiek sezonines, tiek laikinas, renginio laikui licencijas, turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis,

atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų

raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licenci-

jos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Apibendrinant matyti, kad alkoholio kontrolės politikos įtraukimą į nacionalinę sveikatos sistemą ir formavimą atlieka LR Seimo narių priimti

sprendimai, įtvirtinti LR teisės aktuose, tuo tarpu jų įgyvendinimą koordinuoja LR Vyriausybė, leisdama sprendimams įgyvendinti skirtus nutarimus,

taisykles, programas, steigdama institucijas, kurios užtikrintų alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą, LR ministerijas, suteikdama joms atitinka-

mą kompetenciją alkoholio kontrolės politikoje ir pan., tuo tarpu savivaldybių tarybos organizuoja alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimą vietos

teritorijos lygmeniu.

Kalbant apie Lietuvos alkoholio kontrolės politiką įgyvendinančias institucijas, pagrindinė institucija, kuriai LR Vyriausybė yra pavedusi įgyven-

dinti šią politiką, yra naujai, nuo 2011 balandžio 1 d., suformuota LR Vyriausybės įstaiga - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas,

sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie LR Vyriausybės (VTAKT) bei Narkotikų kontrolės departamentą

96

(NKD) prie LR Vyriausybės, tam, kad būtų veiksmingiau koordinuojama ir kontroliuojama veikla, susijusi su alkoholiu, tabaku, narkotinėmis ir psicho-

tropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais. Ši institucija, organizuojanti valstybinės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą, ją ir įgyvendina - t.y.

ji išduoda ir panaikina alkoholio produktų gamybos, didmeninės prekybos licencijas, leidimus bei pažymėjimus, atlieka dokumentų, pateiktų licen-

cijoms, leidimams ir pažymėjimams gauti, ekspertizę, kontroliuoja, kaip savivaldybių vykdomosios institucijos laikosi nustatytosios licencijų verstis

mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarkos, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, vykdančių alkoholio valstybinę kontrolę,

veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas, organizuoja mokslinius ir kitus tyrimus alkoholio kontrolės srityse, atlikdama planinius ir neplaninius

patikrinimus, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fi ziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų (tam ji turi teisę lanky-

tis visose įmonėse, gaminančiose, perdirbančiose, įvežančiose, importuojančiose, eksportuojančiose, sandėliuojančiose, transportuojančiose, alkoho-

lio produktus ir jais prekiaujančiose, o, nustačius pažeidimus, turi teisę įpareigoti įmones nutraukti veiklą, pažeidžiančią įstatymus ir kitus teisės aktus

alkoholio kontrolės klausimais), kontroliuoja, kaip juridiniai ir fi ziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio

reklamos draudimu ir ribojimu, pardavimo ribojimu, savo kompetencijos klausimais konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė yra

priskirta NTAKD kompetencijai, teikia metodinę pagalbą dėl tinkamo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi, pagal kompetenciją nagrinėja

juridinių, fi zinių asmenų ir fi zinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus. Remiantis LR ATPK nuostatomis, NTAKD pareigūnai

gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei skirti baudas esant šiems pažeidimams: dėl alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo,

naudojimo ar realizavimo pažeidimo tvarkos, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo, dėl alkoholio produktų gamybos, importo ir

prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimų, dėl kliudymo NTAKD pareigūnams atlikti savo pareigas ir teisėtų reikalavimų tuo tikslu nevykdymo, tuo

tarpu, neturint licencijos verstis komercine, ūkine, fi nansine ar profesine veikla, kuriai ji reikalinga, NTAKD pareigūnai turi teisę konfi skuoti tos įmonės

produkciją ir pajamas. Kartu NTAKD dalyvauja, formuojant valstybinės alkoholio kontrolės politikos prevenciją - teikiant LR Vyriausybei pasiūlymus

dėl teisės aktų alkoholio kontrolės prevencijos srityse projektų rengimo, dalyvaujant valstybinės alkoholio kontrolės prevencijos programos rengime,

koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, derinant teisės aktų alkoholio kontrolės prevencijos srityse projektus, atliekant tikslines analizes,

apibendrinant pasiūlymų dėl alkoholio kontrolės projektų rengimo realizavimo rezultatus, analizuojant alkoholio kontrolės prevencijos būklę šalyje,

teikiant LR Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, savivaldybių vykdomosioms institucijoms patariant, kaip rengti alkoholio kontrolės

programas ir t.t.

Kitos institucijos, vykdančios, įgyvendinančios alkoholio kontrolę, kurių veiklą koordinuoja ir prižiūri NTAKD, yra pirmiausia VMVT prie LR ŽŪM,

besirūpinanti maisto saugos ir kokybės rodiklių užtikrinimu. Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinime jos uždavinys yra alkoholinių gėrimų atitiki-

mo LR teisės aktų ir deklaruojamų norminių dokumentų reikalavimams kontrolė, užtikrinant ir alkoholinių gėrimų gamybos, realizavimo, laikymo

(saugojimo), vežimo, įvežimo į LR teritoriją reikalavimų laikymąsi. Ji atsakinga ir už vyno sektorių reglamentuojančių ES teisės aktų reikalavimų įgy-

vendinimo užtikrinimą, pvz., yra atsakinga už vyndarystės technologijų tinkamą naudojimą, t.p., suderinusi su LR ŽŪM, tvirtina laboratorijų, turinčių

teisę išduoti alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašą. Jos veiklos kompetencijai priklauso ir baudų skyrimas tiek už alkoholio

produktų, neatitinkančių saugos ir kokybės reikalavimų, arba neturint licencijos gamybą ir realizavimą, tiek ir už savivaldybių tarybų nustatytų preky-

bos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimus ir t.t.

LR VMI prie LR Finansų ministerijos - privalo užtikrinti akcizų už alkoholinius gėrimus mokesčių ir kt. įmokų surinkimą į valstybės biudžetą, įgy-

vendina jų apskaičiavimo, sumokėjimo bei išieškojimo kontrolę, tai yra, vykdo akcizų už alkoholinius gėrimus sumokėjimo kontrolę, o akcizų už im-

portuojamus alkoholinius gėrimus sumokėjimą, jei pastarieji nėra gabenami į sandėlius, kontroliuoja teritorinės muitinės. Akcizai administruojami

LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis LR ATPK nuostatomis, tiek VMI, tiek muitinės pareigūnai gali skirti baudas už alko-

holinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimus, tuo tarpu VMI skiria baudas ir už prekybos alkoholiniais

gėrimais taisyklių pažeidimus, vertimusi komercine, ūkine ir kt. veikla, neturint tam reikalingos licencijos.

Vidaus reikalų, policijos pareigūnai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai - užtikrindami šalies

viešąją tvarką taip pat skiria baudas už alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimus, už prekybos

alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, vertimąsi komercine, ūkine ir kt. veikla, neturint tam reikalingos licencijos. Atskirai policijos ir vidaus

reikalų pareigūnai skiria baudas dar ir už transporto priemonių vairavimą apsvaigus, kurio pasekoje daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai, sukėlę

pavojingą situaciją kelyje ar avariją, sveikatos sutrikdymą, pakartotiną vairavimą esant neblaiviam, taip pat už chuliganišką vairavimą apsvaigus, taip

pat už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar pardavimą nepilnamečiams ir pan.

Savivaldybių vykdomosios institucijos atsakingos už išorinės reklamos draudimų pažeidimų kontrolę, mažmeninių alkoholinių gėrimų prekybos

licencijų išdavimą neterminuotam laikui, kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui, vienkartines licencijas prekybos, viešojo maitinimo įmo-

nėms, prekiaujančioms alkoholiu iki 13 proc. stiprumo, masiniuose renginiuose, parodose, mugėse ir pan. ne ilgesniam, kaip renginio trukmės laikui.

Savivaldybių mažmeninės prekybos licencijų išdavimo kontrolę atlieka NTAKD. Savivaldybės taip pat skiria baudas už prekybos alkoholiniais gėrimais

taisyklių pažeidimus jos teritorijoje.

Sisteminiai bandymai susilpninti valstybės alkoholio kontrolės struktūras ir VTAKT reorganizavimas.

2009 metais po ilgalaikio verslo grupių spaudimo imtasi reorganizuoti tuomet sėkmingai veikusią Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tar-

nybą. Vyriausybės įsteigtos „Saulėlydžio komisijos“ iniciatyva buvo parengti ir registruoti įstatymų pakeitimai, kuriais iš esmės siekta reorganizuoti

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT), bei Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (NKD) veiklą,

keičiant jų sudėtį, perskirstant funkcijas bei keičiant minėtų institucijų pavaldumą.

Minėtų teisės aktų aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad „įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti, įgyvendinant Penkio-

liktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veiklos programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d.

nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), trečiosios dalies I skyriaus 14 punkto nuostatas („Tobulinsime valdymo institucijų sistemos sandarą ir

97

modernizuosime jų vidaus struktūrą. Spręsime Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo klausimus,

taip pat klausimus, kylančius dėl tarpšakinio profi lio institucijų, steigiamų pagal specialius įstatymus, vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrė-

žimo“) ir atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos), sudarytos Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.

50 (Žin., 2009, Nr. 13-514), pasiūlymus reorganizuoti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau

– Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba). 2009 m. rugpjūčio 19 d. pasitarime (protokolas Nr. 62, 8 klausimas) Vyriausybė priėmė sprendi-

mą dėl Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Narkotikų kontrolės departamentas) statuso pakeitimo ir

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos reorganizavimo (protokolo Nr. 29, 6 klausimas), kuriuo tabako bei tabako gaminių kontrolės ir licen-

cijavimo funkcijos perduodamos Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija,

o alkoholio bei alkoholio gaminių kontrolės ir licencijavimo funkcijos perduodamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai).

Tokio sprendimo įgyvendinimas iš esmės būtų reiškęs VTAKT likvidavimą ir veiklos funkcijų išskaidymą. Svarstant šiuos klausimus Saulėlydžio ko-

misijoje nebuvo pasitelkti tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės ekspertai, nebuvo atsižvelgta į tiesiogiai su narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

politikos formavimu susijusių institucijų: Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Valstybi-

nio psichikos sveikatos centro ir kitų institucijų nuomonę. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Vyriausybės ir Saulėlydžio komisijos siūlomo reorganizavimo

modeliui nepritaria nevyriausybinės organizacijos.

Buvo teigiama, kad projektuose „nustatomas teisinis reguliavimas verslo sąlygų nepablogins, įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai ne-

turės, nes tabako ir alkoholio verslo kontrolė nesusilpnės.“ Tai iš esmės prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatymo siekiui riboti alkoholinių gėrimų

prieinamumą. Iki reorganizacijos VTAKT nustatydavo 90 proc. visų Tabako ir Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų, tuo tarpu kitų institucijų indėlis

sudarydavo 10 proc. Institucijos naikinimas ir funkcijų perskirstymas būtų galimai sukėlęs pažeidimų skaičiaus augimą dar ir dėl to, kad ilgai užtruktų,

kol naujų institucijų darbuotojai įsisavintų darbo bei pažeidimų specifi ką, jau nekalbant apie VTAKT funkcijas perimančių institucijų teisinės kompe-

tencijos stoką tabako ir alkoholio kontrolės srityse, bei jų gebėjimą ginti valstybės interesą teisiniuose procesuose.

Vienas iš daugelio argumentų naikinat VTAKT buvo siekinys išvengti funkcijų dubliavimo, bet čia pat aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama,

kad „be Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kaip laikomasi Tabako ir Alkoholio kontrolės įsta-

tymuose nustatytų reikalavimų, ir toliau pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija, policija, savivaldybės ir kitos šiame įstatyme

nurodytos kontrolės institucijos.“ Taigi funkcijų dubliavimo jokiu būdu neišvengiama. Be to, iki tol patikrinimus dėl tabako ir alkoholio prekybos atlikus

tik VTAKT, po pakeitimų atliktų jau dvi institucijos, taigi našta verslui ne mažinama, o didinama. Aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad siū-

lomam kurti „Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedama koordinuoti ir vykdyti valstybės

institucijų, kontroliuojančių teisės aktų įgyvendinimą alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės sri-

tyse, veiksmų priežiūrą.“ Toks teiginys yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes neturint realios kontrolės funkcijų, neįmanoma kontroliuoti ir tą kontrolę

vykdančių kitų institucijų. Kontrolės funkcijų neturinčios institucijos darbuotojai negalėtų lankytis įmonėse ir tikrinti dokumentacijos, produkcijos ir

pan. Kalbant apie kitų institucijų veiklos koordinavimą, tai, jei naujasis darinys būtų prie SAM, tokios tarnybos sprendimai be atskiro ministro įsakymo

nebūtų privalomi net tos pačios ministerijos kitiems struktūriniams padaliniams, jau nekalbant apie kitų ministerijų pavaldumo institucijas. Be to

narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimo organizavimo delegavimas SAM iš esmės rodo itin siaurą problemos suvokimą, juk beveik visose

sveikatos politikos konferencijose, ekspertiniuose pasitarimuose ir kt. teigiama, kad sveikatos apsauga gali tvarkytis tik su pasekmėmis, bet nėra

pajėgi pati viena kontroliuoti šio verslo plėtros, ar vykdyti realios kontrolės. Be abejo, sveikatos priežiūros specialistai gali prisidėti prie pacientų ir

jų šeimos narių elgsenos keitimo per šeimos gydytojo instituciją, gali būti vykdomos sveikatinimo programos, koordinuojant Valstybiniam psichikos

sveikatos centrui, bet realios kontrolės nebūtų.

Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklą teigiamai vertino tarptautiniai ekspertai, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai, Nacio-

nalinė sveikatos taryba ir kitos kompetentingos organizacijos. Tarnybos sunaikinimas, išskaidant jos funkcijas, būtų reiškęs, jog sugriaunama daugiau

kaip dešimtmetį kurta tabako ir alkoholio kontrolės sistema. Sunaikinus būtų sunkiau užtikrinti politikos ir veiksmų koordinavimą bei atsakomybę,

nes nebeliktų viešojo administravimo subjekto, galinčio realiai veikti mažinant tabako ir alkoholio vartojimą bei prieinamumą. Nuo 1997 m. sukaupta

patirtis ir darbuotojų profesionalumas užtikrino gerus rezultatus. Iš 2008 m. Tarnybos priimtų 322 nutarimų 72 buvo apskųsti teismui, bet teisme

panaikintas tik vienas nutarimas. Per devynis 2009 metų mėnesius iš 171 Tarnybos nutarimo teismui apskųsta 51, iš jų 1 teismas panaikino.

Minėtas procesas baigėsi sprendimu reorganizuoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą bei Narkotikų kontrolės departamentą prie LRV

juos abu panaikinant ir įkuriant naują Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, išsaugant visas iki tol turėtas institucijų funkcijas.

98

2007 m.

223 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 341 250 Lt

Pažeidimai AKĮ

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 91 atvejis (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 76 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 2 atvejai (prekyba be licencijos)

29 str. – 17 atvejų (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 19 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai)

17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų)

18 str. 4 d. 3 p. – 2 atvejai (prekyba nepilnamečiams)

17 str. 6 p. – 1 atvejis (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų)

18 str. 1 d. 1 p. – 4 (atvejai prekyba draudžiamose vietose)

18 str. 3 d. 11 p. – 21 atvejis (tuo metu galiojanti redakcija draudė parduoti alkoholinius gėrimus daugiabučiuose 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 25 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 3 atvejai (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus)

Iš viso 263 pažeidimai, bet priimti 223 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

31 nutarimas už AKĮ pažeidimus apskųstas

Nei vienas nepanaikintas

2008 m.

229 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 528 750 Lt

Pažeidimai AKĮ

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 59 atvejai (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 65 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 2 atvejai (prekyba be licencijos)

29 str. – 39 atvejai (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 9 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai)

17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų)

18 str. 4 d. 3 p. – 3 atvejai (prekyba nepilnamečiams)

18 str. 1 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba draudžiamose vietose)

18 str. 3 d. 11 p. – 17 atvejų (tuo metu galiojanti redakcija draudė parduoti alkoholinius gėrimus daugiabučiuose 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 29 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 18 atvejų (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus)

18 str. 3 d. 5 p. – 1 atvejis (alkoholiniais gėrimais prekiavo nepilnametis)

28 str. – 3 atvejai (nemokamas dalinimas, pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams)

Iš viso 248 pažeidimai, bet priimti 229 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

42 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti

3 panaikinti nutarimai

99

2009 m.

141 nutarimas priimtas už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 494 000 Lt

Pažeidimai AKĮ

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 41 atvejis (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 38 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 6 atvejai (prekyba be licencijos)

29 str. – 25 atvejai (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 6 p., 7 p., 2 d. 5 p., 6 p. – 13 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai, falsifi kuoti alkoholiniai gėrimai)

17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų)

18 str. 4 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba parduotuvėje pilstomais alkoholiniais gėrimais)

18 str. 3 d. 11 p. – 6 atvejai (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 5 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 10 atvejų (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus)

18 str. 3 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba švietimo įstaigose)

17 str. 8 d. – 1 atvejis (gamintojų pardavimai ne pagal įstatymą)

17 str. 6 p. – 2 atvejai (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų)

12 str. 1 d. – 2 atvejai (alkoholinių gėrimų gamyba be licencijos)

Iš viso 155 pažeidimai, bet priimtas 141 nutarimas, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

38 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti

3 panaikinti nutarimai

2010 m.

84 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 328 750 Lt

Pažeidimai AKĮ

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 27 atvejai (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 33 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 5 atvejai (prekyba be licencijos)

29 str. – 16 atvejų (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 12 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai)

18 str. 4 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba parduotuvėje pilstomais alkoholiniais gėrimais)

18 str. 1 d. 1 p. – 2 atvejai (prekyba draudžiamose vietose)

18 str. 3 d. 11 p. – 1 atvejis (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse 22-8 val.)

13 str. 2 d. – 2 atvejai (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus)

17 str. 6 p. –1atvejis (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų)

12 str. 1 d. – 1 atvejis (alkoholinių gėrimų gamyba be licencijos)

28 str. – 1 atvejis (nemokamas dalinimas arba pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams)

18 str. 3 d. 5 p. – 1 atvejis (alkoholiniais gėrimais prekiavo nepilnametis)

18 str. 4 d. 3 p. – 1 atvejis (prekyba nepilnamečiams)

Iš viso 104 pažeidimai, bet priimti 84 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

24 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti

1 panaikintas nutarimas

100

2011 m.

77 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 275 000 Lt

Pažeidimai AKĮ

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 19 atvejų (prekyba, neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 25 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 11 atvejų (prekyba be licencijos)

29 str. – 26 atvejai (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 3 p., 5 p. – 5 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai, alkoholiniai gėrimai be banderolių)

18 str. 1 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba draudžiamose vietose)

18 str. 3 d. 11 p. – 3 atvejai (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse, kioskuose 22-8 val.)

28 str. – 4 atvejai (nemokamas dalinimas arba pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams)

17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų)

18 str. 4 d. 3 p. – 1 atvejis (prekyba nepilnamečiams)

18 str. 3 d. 7 p. – 1 atvejus (mažmeninė prekyba didmeninės prekybos sandėliuose)

Iš viso 98 pažeidimai, bet priimti 77 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

26 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti

1 panaikintas nutarimas

2012 m.

177 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus

Už AKĮ pažeidimus – 375 250 Lt

Pažeidimai AKĮ

18 str. 3 d. 13 p. (12 p.) – 73 atvejai (prekyba iš viešojo maitinimo įmonių išsinešimui po 22 val.)

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 30 atvejų (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų)

17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 27 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją)

29 str. – 19 atvejų (reklamos pažeidimai)

17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 7 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai)

17 str. 7 d. – 7 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų)

18 str. 4 d. 3 p. – 7 atvejai (prekyba nepilnamečiams)

18 str. 4 d. 2 p. – 6 atvejai (prekyba neblaiviems)

17 str. 6 p. – 5 atvejai (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų)

28 str. – 3 atvejai (nemokamas dalinimas, pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse, savininkams)

18 str. 1 d. 1 p. – 3 atvejai (prekyba draudžiamose vietose)

18 str. 3 d. 11 p. – 2 atvejai (prekyba po 22 val. parduotuvėse)

18 str. 1 d. 2 p. – 2 atvejai (prekyba kioskuose)

17 str. 8 d. – 2 atvejai (gamintojų pardavimai ne pagal įstatymą)

18 str. 3 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba švietimo įstaigose)

Iš viso 194 pažeidimai, bet priimti 177 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai

47 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti (negalutiniai duomenys)

Nei vienas nepanaikintas

Susisteminus ir apibendrinus pateiktus duomenis 13, 14, 15 ir 16 paveiksluose matoma pažeidimų dinamika 2007 - 2012 metais. Matome, kad

nustatytų pažeidimų dinamika aiškiai siejasi tiek su alkoholio kontrolės priemonių trukme, tiek su naujų alkoholio kontrolės priemonių atsiradimu.

Galima pastebėti, kad ilgainiui galiojant priimtoms alkoholio kontrolės priemonėms, su jomis susijusių pažeidimų skaičius mažėja, galimai dėl to,

kad verslo subjektai susižino apie galimas sankcijas už pažeidimus, mato realiai vykdomą kontrolę ir rečiau pažeidžia įstatymo nuostatas. Tuo tarpu

priimtos naujos alkoholio kontrolės priemonės iš pradžių yra gana intensyviai ignoruojamos verslo subjektų, ieškoma būdų reguliavimui apeiti.

101

13 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 7 d. pažeidimų dinamika.

14 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 d. pažeidimų dinamika.

15 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 d. pažeidimų dinamika.

102

16 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 13, 28 ir 29 straipsnių pažeidimų dinamika.

Su alkoholio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusio nevyriausybinio sektoriaus veiklos apžvalga.

Neabejotinai galima teigti, kad blaivystės judėjimas ir blaivystės idėjas propaguojančios nevyriausybinės organizacijos pradėjo veikti dar iki at-

kuriant Lietuvos nepriklausomybę ir gerokai iki atsirandant pagrindiniams alkoholio kontrolės politiką reglamentuojantiems dokumentams. Galima

teigti, kad blaivystės judėjimas buvo vienas iš visuomenės budimo ženklų, prisidėjusių prie nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Jono Kačerausko iniciatyva 1981 06 02 Vilniuje buvo įkurtas blaivystės klubas „Sąjūdis“. Vengiant saugumiečių persekiojimų, pasitarimai, repetici-

jos vykdavo butuose, o vakaronės, minėjimai – šeimyninių pobūvių salone ar kitose patalpose, išnuomotose patikimo asmens vardu. Klubas „Sąjūdis“

buvo tarsi oazė, kaip kadaise LKBD, į kurį rinkdavosi įvairaus išsilavinimo, amžiaus žmonės, pritariantys ne tiktai blaivybei, bet – svarbiausia – lie-

tuvybei. Klubo „Sąjūdis“ žmonės aukojo savo laisvalaikį, kuklias pajamas, rengė susitikimus, vakarones, antialkoholines parodėles. 1985 metais vien

ofi cialiai įsirašiusių į klubą buvo 370. Tai buvo neginkluotas pasipriešinimas okupacijai. Prasidėjus atgimimui Blaivystės klubui „Sąjūdis“ buvo leista

legaliai veikti, rinktis „Žinijos“ draugijos patalpose. 1989 m. gegužę išėjo pirmas laikraščio „Blaivioji Lietuva“ numeris (redaktorius Juozas Jurevičius).

Nutarta įsteigti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdį. Tą ir kitomis po to dienomis arti 4400 žmonių davė pasižadėjimą nevartoti svaigalų.

Po konferencijos pradėti rengti įstatai.

Blaivystės klubo „Sąjūdis“ pirmininko J. Kančio ir kitų aktyvistų iniciatyva 1989 06 03 Vilniaus Kalnų parke suorganizuotas svaigalų išpylimo

renginys - koncertas . Dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Svaigalai: alus, degtinė ir kiti alkoholiniai gėrimai demonstratyviai buvo išpilti į kanalizaciją,

atsisakant ir ateityje juos vartoti. Po to iki vėlyvo vakaro žmonės šoko, dainavo.

1989 m. Blaivystės klubas „Sąjūdis“ kartu su Žemdirbių sąjūdžiu paskelbė akciją „Blaivioji javapjūtė“. 1989 11 08 Plungėje susirinkę apie 1000

žmonių, vadovaujant vyskupui Antanui Vaičiui, nutarė atkurti Valančiaus blaivybės broliją. 1989 11 16 Blaivystės klubas „Sąjūdis“ kartu su Etninės

kultūros draugija „ETNOS“ Vilniuje surengė forumą „Tautinis atgimimas ir blaivybė“.

1989 m. rugsėjo 23-24 dienomis įvyko Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio (VMV BS) steigiamasis suvažiavimas. Prezidiumą ir tary-

bą sudarė aktyviausi klubo „Blaivystės sąjūdis“ nariai: prezidiumo pirmininkas - inžinierius Juozas Kančys, pavaduotojas - kunigas Algimantas Keina,

sekretorius - pedagogas Jonas Kvederaitis ir kiti. 1989 12 28 įregistruoti VMV BS įstatai. Įspūdingos organizuotos VMV BS šventės nuvilnijo per visą

Lietuvą. Jos vyko Adutiškyje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Leipalingyje, Merkinėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Švenčių metu įsirašydavo į blai-

vybės brolijas po 100–180 žmonių. Vien Valio Viršilos iniciatyva Skuodo dekanate buvo apie 1300 blaivybės brolijos narių. 1990 m. birželį suorgani-

zuotas Kryžiaus nešimas į Jurgaičių piliakalnį - Kryžių kalną netoli Šiaulių. Jame dalyvavo (žinoma, ne per vieną dieną) apie ketvirtis milijono žmonių.

Kaune įsisteigė studentų blaivystės sąjūdis. Klaipėdoje suorganizuotos blaivystės skleidimo dienos: moksleivių ir jaunimo susitikimai. Algirdo Čėsnos

iniciatyva įkurtas vyskupo M. Valančiaus muziejus Nasrėnuose. Įkuriamas Lietuvos blaivybės fondas. Fondo vadovas - aktyvus blaivybės veteranas

Gediminas Jakubčionis.

Apie 1999 metus SKAT’o rūmuose Vilniuje VMV BS taryba surengė pirmąjį seminarą - kursus valančiukų kuopų ir būrių vadams bei kitų moksleiviš-

kų organizacijų vadovams. Blaivystės veterano mokytojo Petro Labanausko iniciatyva suburtas 2000 metais pradėjo veikti VMV BS folkloro ansamblis

„Giedra“. Šiuo metu ansambliui vadovauja Milda Andriulienė. 2007 03 07 VMV BS Vilniaus skyrius surengė antialkoholines parodas „Blaivėk“. Parodų

iniciatorius - P. Labanauskas. Tokių parodų buvo surengta ir anksčiau. Kasmet Vilniuje ir kituose miestuose organizuojamos konferencijos blaivybės

klausimais. Jose dalyvauja aktyvūs visuomenės veikėjai, mokslininkai, gydytojai, mokytojai, bažnyčios atstovai, kunigai, vyskupai. Kas keleri metai

rengiami blaivybei skirti kongresai.

Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis aktyvus ir šiandien, nors ir patirdamos fi nansinius sunkumus veikia jaunųjų blaivystės sąjūdžio dalyvių

Valančiukų kuopelės.

Kita aktyvi skėtinė organizacija yra Lietuvos blaivybės fondas. Įsteigtas 1992 m. vasario 22 d., yra visuomeninių organizacijų sąjunga, kurios

teisinė forma - asociacija. Įsteigta organizuoti bei vykdyti alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo bei priklausomybių prevencijos švietimą, taip pat me-

todinės medžiagos tais tikslais leidybą, plėtoti ir koordinuoti savo narių - blaivybės organizacijų veiklą ir remti blaivybės veiklos programas Lietuvoje,

103

teikti pagalbą nukentėjusiems nuo alkoholio ir kitų narkotikų. Šiuo metu Fondą sudaro 4 visuomeninės organizacijos: Vyskupo M.Valančiaus blaivys-

tės sąjūdis, Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ ir Draugija „Šalpa“ sveikstantiems

alkoholikams ir narkomanams remti. Fondas rengė seminarus visoje Lietuvoje alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos darbuotojams apmokyti. Fondas

bendradarbiavo su LR Seimo sveikatos reikalų komitetu, Seimo narkomanijos prevencijos komisija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus m. vaikų

teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus m. švietimo skyriumi, Vilniaus Pedagoginiu universitetu, Šiaulių Pedagoginiu universitetu, Klaipėdos Pedagoginiu

universitetu, Pedagogų profesinės raidos centru, Valstybiniu psichikos sveikatos centru, Lietuvos Katalikų mokslo akademija, Švedijos „Hela man-

niskan“ (visas žmogus) organizacija, Airijos „Community Awareness of Drugs“ („Visuomenės informavimas apie narkotikus), Šiaurės šalių alkoholio ir

narkotikų prevencijos organizacija NordAN, pasauline Kettill Brunn alkoholio tyrimų asociacija, JAV Čikagos Medicinos centru ir kitomis Lietuvos bei

užsienio organizacijomis.

2012 metais Vyriausybės sprendimu nutraukus fi nansavimą fondui, organizacijos veikla tapo ypač komplikuota.

Aktyviai blaivystės judėjime dalyvauja Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga (LKJBS) „Žingsnis“. Tai yra jaunimo prevencijos orga-

nizacija, vienijanti moksleivius, studentus, mokytojus bei visus norinčius dalyvauti visuomeninėje savanoriškoje veikloje, siekiančius neformalaus

ugdymo metodais skatinti tikslingą užimtumą, sveiką gyvenimo būdą. LKJBS „Žingsnis” veikia nuo 1997 metų. Per šį laiką organizacija atrado savo

nišą prevencinių iniciatyvų tarpe, išpopuliarino „Sniego gniūžtės“, „Snaigės“ bei rengė „Gatvės savanorių“, „Vyresniojo brolio“, „Vilties“, „Tilto“, „Snai-

giukės“ projektus, konferencijas ir seminarus prevencinio švietimo klausimais. Aktyviausia organizacijos veikla - „Sniego gniūžtės“, „Tilto” ir „Snaigės“

stovyklos bei jų tęstiniai renginiai. „Žingsnio” vizija - sąmoningas, iniciatyvus ir bendruomeniškas Lietuvos jaunimas, pasirenkantis gyvenimą be svai-

galų. „Žingsnio“ misija - ugdyti sąmoningą, iniciatyvų ir bendruomenišką Lietuvos jaunimą neformalaus ugdymo metodais. Organizuoti prasmingą

laisvalaikį be svaigalų, perduodant patirtį, žinias bei požiūrį nuoširdžiu ir atviru bendravimu.

Lietuvoje taip pat veikia Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai” - savarankiška ir savanoriška nepolitinė visuomeninė organizacija. Organiza-

cijos įstatuose teigiama, kad organizacijos veikla išplaukia iš socialinio užsakymo - tautos poreikio išlikti, gyventi blaiviai ir sveikai, atkurti senas ir

diegti naujas tautos nealkoholines tradicijas, papročius, apeigas, siekti dvasingumo ir doros. Draugija savo tikslu laiko - visų Lietuvos gyventojų, ypač

jaunimo, blaivybę, jos siekimą, nuoseklią kovą prieš svaigalų gamybos ir prekybos didėjimą. Draugija propaguoja blaivybę bendruomenėje. Draugija

savo darbe plačiau remiasi periodinės spaudos, televizijos ir radijo, kultūros, švietimo įstaigų, sanitarinio švietimo, kitų visuomeninių organizacijų

propagandinėmis galimybėmis, skatina blaivybės tematiką literatūroje, mene, publicistikoje, vaizdinės agitacijos priemonių leidybą. Blaivybės darbe

draugija bendradarbiauja su visų konfesijų bendruomenėmis, ypač su Katalikų bažnyčia.

Draugija apibendrina blaivybės darbo patirtį, ruošia metodines rekomendacijas, periodiškai apmoko aktyvistus blaivybės darbui, rengia stovy-

klas jaunimui, seminarus, mokslines - praktines konferencijas, bendradarbiauja su mokyklomis ir gydymo įstaigomis, siekia socialinės reabilitacijos

pasigydžiusiems nuo alkoholio. Draugija remia laikraščio „Vaivorykštė” leidybą, leidžia metodinę blaivybės literatūrą, plakatus. Draugija dalyvauja

valstybės alkoholio politikos formavime, teikia siūlymus dėl įstatymų projektų, susijusių su alkoholio gamyba ir vartojimu.

Aktyviai kaip nevyriausybinė organizacija, pradėjusi savo veiklą kaip regioninė ir vėliau išplėtusi į visą šalį, veikia Kauno jaunimo narkologijos pa-

galbos centras. Įsteigus centrą jo veikla daugiausia buvo nukreipta į nelegalių narkotikų vartojimo prevenciją bei tabako vartojimo prevenciją. Centre

buvo pradėtos ir po visą respubliką išplito akcijos „Gimiau nerūkantis“, projektas „Nerūkanti klasė“. Ilgainiui konkursas „Nerūkanti klasė“, reaguojant į

šalies aktualijas, buvo išplėstas greta rūkymo prevencijos įtraukiant alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, o konkurso pavadinimas

pakeistas į „Blaivi klasė“. 2010 metais konkurse dalyvavo 3,5 tūkst. aštuntokų iš 150 Lietuvos mokyklų. Tačiau 2012 metais konkursui neskyrus fi nansa-

vimo, nacionalinio konkurso organizavimas nutrūko. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras metodikos bendraamžiai bendraamžiams pagrin-

du organizuoja mokymus mokyklų bendruomenėms ir moksleiviams, kuomet apmokytos vyresnių klasių moksleivių komandos dirba su jaunesniais

savo mokyklos mokiniais ir vykdo žalingų įpročių prevenciją. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centre savanoriavę pirmieji savanoriai jau dirba

psichologais ir valstybės tarnautojais institucijose, tiesiogiai susijusiose su pagalba priklausomiems asmenims ir alkoholio kontrolės politika.

Pastaruoju metu valstybės alkoholio kontrolės politikoje intensyviausiai dalyvauja skėtinė nevyriausybinė organizacija Nacionalinė tabako ir alko-

holio kontrolės koalicija. NTAKK misija - diegti tik mokslu pagrįstas efektyvias psichiką veikiančių medžiagų kontrolės ir prevencijos priemones. 2004

metais Kaune įvyko pirmasis Nevyriausybinių organizacijų susitikimas, kuriame buvo nuspręsta įkurti Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją, skėtinę

organizaciją, kuri vienytų tabako kontrolės srityje dirbančias arba šia veikla besidominčias kitas NVO. Sukurti Koaliciją paskatino poreikis dalyvauti

tarptautinių organizacijų veikloje, o tam reikalinga turėti šalies organizacijas vienijančią koaliciją. 2004 m. įkurta Nacionalinė tabako kontrolės koali-

cija tais pačiais metais tapo „Europos rūkymo prevencijos tinklo“ (ENSP) nare. 2006 metais Nacionalinė tabako kontrolės koalicija jau vienijo daugiau

nei 20 narių, kurie metinio susitikimo metu nusprendė, kad reikia išplėsti Koalicijos veiklą - užsiimti ne tik tabako, bet ir alkoholio kontrole: todėl

Nacionalinė tabako kontrolės koalicija buvo likviduota ir įkurta Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Nors organizacija ir darbavosi sė-

kmingai, tačiau ji buvo neformali. Tik 2008 m. „Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre ir įgavo

galimybę dalyvauti projektuose kaip partnerė bei organizatorė. 2009 metais metinio suvažiavimo metu buvo nuspręsta dar labiau išplėsti koalicijos

veiklą, įtraukiant narkotikų kontrolę. Įkurta 2004 metais kaip Nacionalinė tabako kontrolės koalicija, 2008 metais savo veiklos sferą išplėtė įtraukdama

alkoholio kontrolę. Šiuo metu Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija vienija 29 organizacijas. Koalicija yra tarptautinių organizacijų tokių

kaip EUROCARE, FCA, NORDAN, WFAD, EUCAM narė.

NTAKK tikslai:

- Vienyti asmenų bei organizacijų veiklą tabako bei alkoholio kontrolės srityje. Kurti, remti ir vykdyti su tabako bei alkoholio kontrole susijusius

projektus bei programas.

- Šviesti visuomenę skatinant gyvenimą be tabako ir alkoholio. Organizuoti ir teikti pagalbą metantiems rūkyti bei nesaikingai vartojantiems

alkoholį. Ginti nerūkančiųjų teises.

104

- Teikti pasiūlymus įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai bei kitoms institucijoms dėl efektyvesnės tabako ir alkoholio kontrolės.

- Tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose atstovauti asmenis bei nevyriausybines organizacijas, vykdančias tabako bei alkoholio kontrolę

Lietuvoje.

- Organizuoti ir vykdyti vietinius, regioninius bei nacionalinius renginius, skirtus rūkymo bei alkoholio vartojimo profi laktikai ir kontrolei. Vykdyti

fi nansinės, socialinės, metodinės, intelektualiosios ir kitos paramos paiešką tabako ir alkoholio kontrolės veiklai remti.

- Rengti ir skleisti informaciją apie tabako bei alkoholio kontrolę spaudoje ir kitose masinio informavimo priemonėse.

- Rengti ir remti tabako bei alkoholio kontrolės specialistus.

- Pilnomis teisėmis dalyvauti tarptautinių tabako bei alkoholio kontrolės organizacijų veikloje.

Remiantis bendrovės „Prime Conuslting” 2011 m. sausio pradžioje atlikta Seimo ir Vyriausybės narių apklausa (žurnalo „Veidas” - užsakymu), prie

aktyviausių neofi cialių lobistų, darančių įtaką alkoholio kontrolės politikos formavimui Lietuvoje t.y. tų, kurie nėra užsiregistravę kaip lobistai, todėl jų

veikla negali ofi cialiai būti pripažįstama kaip lobistinė veikla, yra priskiriami tiek Koalicija kaip organizacija, tiek atskirai ir Koalicijos prezidentas kaip

atskiras asmuo (A. Veryga).

Lietuvoje veikia ir kitos su sveikos gyvensenos propagavimu susijusios organizacijos ir dalis jų veiklos yra skirta alkoholio vartojimo prevencijai.

2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete apgintame Vaidos Liutkutės magistro diplominiame darbe

„Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, vykdančių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir skatinančių sveiką gyvenseną, gebėjimų ir galimybių vertini-

mas“ pirmą kartą Lietuvoje naudojantis tarptautine metodika įvertintas nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į lėtinių neinfekcinių ligų preven-

ciją bei į rizikos veiksnių, tame tarpe ir į alkoholinių gėrimų vartojimo, kontrolę.

Tyrimo metu buvo apklaustos 37 sveikatos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Respondentai savo organizacijų veiklą galėjo priskirti

vienai iš šių sričių: tabako ar alkoholio kontrolė, fi zinis aktyvumas, sveika mityba, arba, tais atvejais, kuomet organizacijos veikla nukreipta daugiau

nei į vieną LNL RV, - daugybiniams rizikos veiksniams. Būtent pastarajai grupei savo organizacijas priskyrė didžiausia dalis (70,3 proc.) respondentų.

Tik alkoholio kontrolės sričiai save priskyrė 2,7 proc. organizacijų (žr. 17 paveikslą).

17 pav. NVO skirstinys, atsižvelgiant į veiklos sritį.

Tik tabako ir alkoholio kontrolės srityje veikiančios organizacijos dažniausiai savo veiklą yra nukreipusios į plačiąją visuomenę: įsitraukimo lygį į

tabako ir alkoholio kontrolės veiklas visuomenėje labai aukštu laiko 3 iš 4 organizacijų. Toks pat skaičius respondentų organizacijos įsitraukimo lygį į

politikos formavimą įvardina kaip žemą, 1 NVO - labai žemą.

Šis tyrimas parodė, kad politikos formavimas yra svarbi nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis. Jau minėtame Sandros Šipaitės magistro bai-

giamajame darbe „Įrodymais grįsta politika: alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas Lietuvoje“ kaip nevyriausybinės veiklos šioje

srityje pavyzdys aprašoma Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Autorė teigia:

„nepaisant Koalicijos veiklos pagrindinių ribotumų, susijusių tiek su Koalicijos organizacinėmis problemomis, tokiomis kaip fi nansinių, žmogiškųjų lėšų

stoka, alkoholio pramonės įtakos tiek LR Seimo narių sprendimams, įtaka, kontroliuojant žiniasklaidą, melagingais teiginiais ir LR Seimo narių grasinimais

klaidinant Lietuvos visuomenę, LR Seimo narių nesuinteresuotumo alkoholio kontrolės politikos griežtinimu ir t.t. problemomis, tokiomis veiklos priemo-

nėmis kaip mokslinės informacijos plėtojimas tiek LR Seimo nariams, tiek ir visai visuomenei, visuomenės telkimas bendrai kovai už alkoholio vartojimo

mažinimą, aktyvus lobizmas, aktyvios diskusijos, konferencijos politikams, akcentuojant alkoholio kontrolės politikos griežtinimo svarbą ir pan., didžia

dalimi lemia teigiamus pokyčius alkoholio kontrolės politikoje Lietuvoje, orientuojant vystyti pačią politiką pagal ĮGP rekomendacinius argumentus.“

Vienas iš paskutinių šios organizacijos veiklos pavyzdžių, kuriuo siekiama viešinti politikų veiklą alkoholio kontrolės politikoje, siekiant maksima-

laus viešumo ir objektyvizuojant rinkėjų, besidominčių alkoholio kontrolės politika pasirinkimą, yra LR Seimo narių reitingavimas, atsižvelgiant į tai,

kaip politikai balsavo, priimant alkoholio kontrolės sprendimus. Alkoholio kontrolės politikos priemonės šiame reitinge vertinamos pagal tai, kaip jos

atitinka mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės politikos rekomendacijas.

105

Praktinės veiklos pavyzdys

NACIONALINĖS, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS KOALICIJOS LIETUVOS SEIMO NARIŲ VEIKLOS ALKOHOLIO KONTROLĖS SRITYJE

REITINGAVIMO METODOLOGIJA

1. Bendrosios nuostatos.

1.1. Lietuvos politikų (toliau - Politikai) reitingavimas vykdomas pagal jų balsavimus Seime, Įstatymų projektų alkoholio kontrolės klausimais

teikimą, asmeninius pasisakymus, aktyvumą, asmenines iniciatyvas.

1.2. Politikų reitingas keičiamas atsiradus naujiems faktams apie konkrečių politikų darbus, balsavimus, pasisakymus.

1.3. Politikų reitingas skelbiamas viešai Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (toliau – Koalicija) svetainėje. Šis reitingas yra

viešas, jo informaciją gali naudoti ir skelbti kiekvienas subjektas, nekeisdamas reitingo ir nurodydamas šaltinį.

1.4. Politikų reitingas atnaujinamas 2 kartus per metus, atitinkamai sausio ir birželio mėnesių 5 dieną.

2. Politiko reitinginio balo sandara.

2.1. Politikų reitinginio balo apskaičiavimo konstantos (D, Z, NZ) paremtos atskirų alkoholio kontrolės priemonių svorių vidurkiais. Atskirų al-

koholio kontrolės priemonių svoris vertintas remiantis Pasaulio alkoholio kontrolės ekspertų (toliau – Ekspertai) apibendrintais mokslu pagrįstais

įrodymais, atsižvelgiant į kiekvienos alkoholio kontrolės priemonės efektyvumą, mokslinį pagrįstumą bei universalumą. Atskira alkoholio kontrolės

priemonė gali būti vertinama daugiausiai 9 balais („+++“, „++“, „+“, „0“, „?“, kur kiekvienas „+“ prilyginamas 1 alkoholio kontrolės priemonės efek-

tyvumo ir mokslinio pagrįstumo balui, „0“ – 0 balų; „?“ – 1 balui). Išsamią informaciją apie alkoholio kontrolės priemonių mokslinį pagrįstumą galima

rasti čia: http://nordan.org/news-events/1.%20Evidence-based%20alcohol%20policy%20-%20Thoma s%20Babor.pdf.

2.2. Politiko reitinginis balas skaičiuojamas pagal žemiau išvardintus kintamuosius:

2.2.1. Politiko balsavimų skaičius, kuriais Politikas parėmė priemonę, pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus mažinančią alkoholinių gė-

rimų vartojimą ir (arba) su jų vartojimu susijusią žalą Lietuvos Respublikoje (P);

2.2.2. Politiko balsavimų skaičius, kuriais Politikas parėmė priemonę pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus didinančią alkoholinių gėri-

mų vartojimą ir (arba) su jų vartojimu susijusią žalą Lietuvos Respublikoje (N);

2.2.3. Politiko nedalyvavimo ir susilaikymo svarbiuose alkoholio kontrolės klausimų balsavimuose skaičius (NA);

2.2.4. Konstantos naudojamos verčiant reitingą į 10 balų vertinimo sistemą (V1 ir V2);

2.2.5. Konstanta, kuri įvertina nebalsavimo, susilaikymo padarytą žalą, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (NZ);

2.2.6. Konstanta, kuri įvertina balsavimų vidutinę naudą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (D);

2.2.7. Konstanta, kuri įvertina vidutinę žalą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (Z);

2.2.8. Kiti svarbūs kintamieji (šių kintamųjų suma, Y), kuriais vertinamas Politikas, kurio veiksmai/neveikimas pridarė ypatingos naudos arba

žalos (asmeniniai pasisakymai, alkoholio vartojimą mažinančių įstatymų projektų teikimas, asmeninis teigiamas pavyzdys, teigiamas aktyvumas,

iniciatyvos, rinkiminiai pažadai ir t.t.) (Y1,

Y2,

Y3,...

).

2.3. 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3. vertinimo kintamieji, skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) ofi cialius balsavimus, kuriuos

galima rasti Seimo tinklalapyje www.lrs.lt;

2.4. 2.2.5., 2.2.6., 2.2.7. vertinimo kintamieji, kurie yra vienodi visiems Politikams, vertinami pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus

ir aprašyti šios Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos

(toliau – Metodologija) priede.

2.5. 2.2.8. vertinimo kintamieji vertinami kiekvienam Politikui atskirai Koalicijos valdybos Metodologijos II priede kiekvieno kintamojo reikšmė

gali svyruoti nuo -10 iki 10 balų.

2.6. 2.2.4. konstantos, kurios yra vienodos visiems Politikams.

3. Reitinginio balo skaičiavimas.

3.1. Reitinginis balas (R) skaičiuojamas pagal formulę:

3.2. Reitinginis balas vertinamas 10 balų sistemoje, kur mažiau kaip 5 yra nepatenkinamas pažymys.

4. Politikų ir Seimo frakcijų reitingo eilės sudarymas.

4.1. Politikų reitingo eilė sudaroma pagal reitingo balą (R) nuo mažiausios reikšmės iki didžiausios.

4.2. Seimo frakcijų reitingo eilė sudaroma pagal skaičiavimo periodu šiai frakcijai priklausančių Seimo narių individualių reitingo balų vidurkį.

5. Baigiamosios nuostatos.

5.1. Ši metodologija gali būti keičiama tik pritarus Koalicijos valdybos narių daugumai.

106

Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos

Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje

Reitingavimo metodologijos

I priedas

Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos konstantų reikšmės

1. Konstanta, kuri įvertina nebalsavimo, susilaikymo padarytą vidutinę žalą (NZ=0.6663043).

2. Konstanta, kuri įvertina balsavimų vidutinę naudą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (D=0.6431818).

3. Konstanta, kuri įvertina vidutinę žalą alkoholio kontrolėje, pagal Ekspertų mokslinius tyrimus (Z=0.6875).

4. Konstantos, kurios naudojamos verčiant reitingą į 10 balų vertinimo sistemą (V1=83,75; V2=16,30682).

Eil.Nr.

Pavadinimas Data SritisPoveikio

tipas

Įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės

priemonės atitikmuoKonstanta

1Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATY-MO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2153(2))

12/19/2008 Alkoholis Nauda Alcoholtaxes 9

2Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41, 233 straipsnių pakeitimo ir papil-dymo bei Kodekso papildymo 41(12) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2135)

3/17/2009 Alkoholis Nauda Severity ofpunishment 4.5

3Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 ir 132(2) straipsnių pakeiti-mo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2386)

3/17/2009 Alkoholis NaudaAdministrativelicence-suspension + Severyty

ofpunishment5.25

4Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATY-MO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2296)

3/24/2009 Alkoholis NaudaHoursanddaysof sale

restrictions7

5Akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2564); pateikimas

7/9/2005 Alkoholis Žala Alcoholtaxes 9

6Akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2564(2)); pateikimas

6/18/2009 Alkoholis Žala Alcoholtaxes 9

7Alkoholio kontrolės įstatymo0.5, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2949); pateikimas

1/9/2005 Alkoholis ŽalaEnhancedenforcemen-tofon-premiseslawsan-

dlegalrequirements6

8Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.20.585); pateikimas

1/9/2005 Alkoholis ŽalaEnhanced enforcement

of on-premises laws and legal requirements

6

9Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS(Nr. XIP-0.21267); pateikimas

11/17/2009 Alkoholis ŽalaEnhanced enforcement

of on-premises laws and legal requirements

6

0.5Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.21267(2)); svarstymas

2/9/2012 Alkoholis ŽalaEnhanced enforcement

of on-premises laws and legal requirements

6

11Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2988(2)); svarstymas

2/9/2012 Alkoholis Nauda Severityofpunishment 4.5

12Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.21267(3)); priėmimas

12/17/2009 Alkoholis ŽalaEnhanced enforcement

of on-premises laws and legal requirements

6

13Alkoholio kontrolės įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XP-0.20.578(2)); svarsty-mas

6/15/2005 Alkoholis NaudaLegalrestrictionsonex-posure + legalrestricti-

onsoncontent3.75

14Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.21469(4)); priėmimas

2/0.5/2012 Alkoholis ŽalaEnhanced enforcement

of on-premises laws and legal requirements

6

15Akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2564(5)); priėmimas

7/0.5/2012 Alkoholis Žala Alcoholtaxes 9

16Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188); pateikimas

5/24/2011 Alkoholis ŽalaLegalrestrictionsonex-

posure6.5

17Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEK-TAS (Nr. XIP-0.21384); svarstymas (balsavimas už atmesti)

5/24/2011 Alkoholis NaudaRestrictionson denaity

ofoutlets7

18Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23234); pateikimas

5/26/2011 Alkoholis NaudaRestrictionson denaity

ofoutlets7

107

19Akcizų įstatymo 24 ir 25straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.22884(2)); pateikimas

9/22/2011 Alkoholis Nauda Alcoholtaxes 9

20Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188(2)); svarstymas

3/11/2011 Alkoholis ŽalaLegalrestrictionsonex-

posure6.5

21Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2744(2)); pateikimas

3/11/2011 Alkoholis NaudaLegalrestrictionsonex-

posure + Restrictionson density ofoutlets

6.75

22Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188(2)); priėmimas

6/11/2012 Alkoholis ŽalaLegalrestrictionsonex-

posure6.5

23Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2744(4)); priėmimas

12/23/2011 Alkoholis NaudaRestrictionsondensity-

ofoutlets7

Individualus 2008 – 2012 metų LR Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingas.

Nevyriausybinių organizacijų veikla ypač suaktyvėjo LR Seimui svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs

įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Seimui priėmus sprendimą atšaukti alkoholio reklamos draudimą per mažiau kaip 2 savaites 256 nevyriausybinės organizacijos pasirašė kreipi-

mąsi į LR Prezidentę (žr. 13 priedą), prašydamos vetuoti Seimo sprendimą, tačiau į nevyriausybinių organizacijų prašymą nebuvo atsižvelgta.

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Nevyriausybinių organizacijų kreipimasis

2011 gruodžio 13 d.

Jūsų Ekscelencija,

Mums, t.y. šį raštą pasirašiusioms Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, kelia didelį susirūpinimą tai, kad LR Seime, priiminėjant įsta-

tymo pataisas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, buvo padaryta daug šiurkščių demokratinio proceso pažeidimų. Aptarinėjant alkoho-

lio reklamos tęstinumo klausimą, buvo ribojamas visuomeninių organizacijų dalyvavimas. Nei viena LR Seimo frakcija neatsiliepė į Nacionalinės

tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) kvietimą diskutuoti šiuo klausimu. Didelė dalis LR Seimo narių iš esmės ignoravo mūsų kolegų

visuomenininkų įrodymus, paremtus seniai pasaulyje pripažintais moksliniais argumentais. Yra rimto pagrindo manyti, kad 10 LR Seimo narių,

balsavusių už tolesnį alkoholio reklamos galiojimą, turi ryšių su alkoholio verslu. Nenusišalindami nuo balsavimo, jie sąmoningai supainiojo viešus

ir privačius interesus. Pabrėžtinai šališka buvo ir komercinė žiniasklaida: ji ne tik palaikė alkoholio pramonės interesus, bet ir blokavo visuomeni-

ninkų teikiamą informaciją.

Esame įsitikinę, kad nevaržomas ir neatsakingas alkoholio propagavimas yra nepaprastai pavojingas ilgalaikiams jau ir taip „išsivaikščiojan-

čios Lietuvos“ interesams, jos kūrybingumui, verslumui ir socialiniam aktyvumui. Jos pačios istorija akivaizdžiai liudija, kad tais etapais, kai tauta

prablaivėdavo, žymiai suaktyvėdavo ir jos pilietinė veikla. Stabdydami gyventojų viliojimą išgerti kuo daugiau alkoholio, mes galime sustiprinti jos

gyvybingumą ir paskatinti sveiką šalies raidą. Būtų didelis laimėjimas, jeigu sugebėtume bent šiuo atžvilgiu prisijungti prie žymiai progresyvesnio

Skandinavijos regiono. Juk būtent skandinavų patirtis geriausiai rodo, kaip alkoholio kontrolės priemonės gali prisidėti prie visuomenės autodisci-

plinos, darbo kokybės, atsakomybės, ūkio augimo ir bendros šalies kultūros.

Mes, žemiau pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos, raginame Jus paremti viešojo intereso gynimą ir vetuoti Alkoholio kontrolės įstatymo

18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIP-3188(2)…

Pasirašė 256 įstaigos/organizacijos (žr. į Internetą: http://blaivus.blogspot.com/2011/12/ tai-ko-neisgirdo-lr-prezidente.html).

108

III.6. Lietuvos gyventojų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką vertinimas.

Šios Lietuvos gyventojų apklausos tikslas buvo įvertinti gyventojų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, alkoholio vartojimo prie-

žastis, esamą alkoholio vartojimo situaciją bei gyventojų nurodytą patiriamą alkoholio sąlygojamą materialinę, psichologinę ir socialinę žalą. Detali

tyrimo atlikimo metodika aprašyta Epidemiologinio sociologinio tyrimo dalyje.

Alkoholio kontrolės politikos pokyčiai tradiciškai susilaukia karštų visuomenės bei suinteresuotų pusių diskusijų. Vienai pusei argumentuojant

mokslu pagrįstų priemonių alkoholio vartojimui mažinti būtinybę, kiti pateikia alkoholio pramonės reikšmės šalies ekonomikai argumentus. Šioje

diskusijoje kartais yra bandoma sužinoti visuomenės nuomonę šiais klausimais, tačiau tokia praktika pasitaiko retai. Dalį klausimų apie tabako ir

alkoholio kontrolės politiką Europos mastu vertina Eurobarometro tyrimai, tačiau tyrimų laikas ir aktualijos nebūtinai sutampa su tuo metu šalyje

aktualiais alkoholio kontrolės klausimais. Formuojant alkoholio kontrolės politiką svarbu žinoti visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės priemones

ir išsiaiškinti, ar visuomenė yra linkusi palaikyti tolesnį mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių diegimą mūsų šalyje. Tokiais atvejais, kuomet

kalbama apie mokslu pagrįstas efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones, kurios nesusilaukia didelio visuomenės palaikymo, tenka daugiau

dėmesio skirti visuomenės švietimui ir motyvavimui, kuris padėtų suformuoti palankesnį visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės politikos priemo-

nes. Palankus visuomenės vertinimas yra tam tikras garantas, kad siūlomos priemonės bus efektyviai įgyvendinamos.

Tradiciškai viešojoje erdvėje stengiamasi sukurti įspūdį, kad bet kokios alkoholio kontrolės priemonės ar apribojimai bus nepalankiai sutikti vi-

suomenės, kad jų bus nesilaikoma ir, kad bet koks legalaus alkoholinių gėrimų verslo apribojimas darys įtaką šešėliniam verslui augti. Tačiau Europoje

atliekamas Eurobarometro tyrimas parodė, kad ES piliečiai pakankamai pozityviai vertina daugelį alkoholio kontrolės priemonių. Būtina suprasti, kad

šis pozityvus vertinimas stebimas intensyviausiai alkoholį vartojančiame pasaulio regione, kur alkoholinius gėrimus vartoja 80-90 proc. populiacijos.

Vertinant Lietuvos gyventojų nuomonę apie alkoholio kontrolės politiką buvo pateikti klausimai tiek apie jau egzistuojančias alkoholio kontrolės

priemones, tiek apie kitose šalyse egzistuojančias ir PSO rekomenduojamas efektyvias alkoholio kontrolės priemones.

Lietuvoje yra galiojusi tvarka, kuomet stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo parduodami asmenims nuo 21 metų. Tačiau ši tvarka buvo panaikinta ir

visiems alkoholiniams gėrimams įsigyti galioja tas pats 18 metų amžiaus limitas. Tačiau viešose diskusijose dar labai dažnai galima išgirsti įsitikinimą,

kad anksčiau galiojęs reguliavimas tebėra galiojantis. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad gyventojai mažai domisi alkoholio kontrolės priemonėmis ir

mažai žino apie teisinės bazės pokyčius.

2012 metais buvo siūloma grąžinti 21 metų amžiaus limitą, tačiau šiam siūlymui Seime nebuvo pritarta, nors visuomenė yra linkusi palaikyti šią

priemonę. Tam pritaria septyni iš dešimties apklaustųjų. Itin daug problemų dėl amžiaus kyla dar mokyklose, kuomet dalis 12 klasėje besimokančių

mokinių jau turi 18 metų ir be apribojimų nuperka alkoholinių gėrimų savo bendraklasiams ar net žemesnių klasių moksleiviams. Itin daug alkoholi-

nių gėrimų vartoja ir studentai, kurių vartojimas yra itin rizikingas.

18 pav. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje. 1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka viduti-

niškai 180 gyventojų, o iš viso 2012 metais galiojo apie 16 500 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. 2004 metais atliktame tyrime Lietuva buvo

išskirta, kaip didžiausią alkoholinių gėrimų prieinamumą turinti šalis Europoje. Alkoholio galima įsigyti ne tik prekybos centruose, mažose maisto

parduotuvėse, iki 2013 metų kioskuose, tačiau ir degalinėse. Todėl dauguma gyventojų priprato prie itin didelio fi zinio prieinamumo ir pardavimo

vietų skaičiaus mažinimui pritaria tik pusė apklaustųjų. Vis tik didesnis pritarimas yra moterų grupėje, kurioje alkoholio vartojimas yra mažesnis, nei

vyrų grupėje. Moterys labiau linkusios pritarti visoms alkoholio kontrolės priemonėms.

109

19 pav. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

Lietuva jau yra priėmusi sprendimą nuo 2016 metų drausti prekybą alkoholiu degalinėse. Iki 2000 metų alkoholiu Lietuvos degalinėse nebuvo

prekiaujama, tačiau prasidėjus agresyviam alkoholinių gėrimų liberalizavimui, šis leidimas buvo suteiktas. Sunku įvertinti, kiek tai buvo susiję, tačiau

tuo pat metu ir gana ženkliai daugėjo keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių žmonių. Visą parą dirbusios degalinės iki prekybos alkoholiu

naktį apribojimo buvo tapusios vieta, kur naktimis įsigyti alkoholio važiuodavo probleminiai alkoholio vartotojai. Įsigaliojus naktinės prekybos ap-

ribojimams, šis klausimas išsisprendė, tačiau prekyba alkoholiu degalinėse išliko. Svarstant alkoholio kontrolės politikos priemones, buvo epizodas,

kuomet Norvegijos degalinių Statoil atstovai bandės spausti Lietuvos Vyriausybę nepriimti alkoholio prekybos apribojimų, grasindami, kad tuomet

atleis dalį darbuotojų. Paviešinus šiuos faktus Norvegijos spaudoje, Norvegijoje Statoil vadovai viešai atsiprašė už tokį elgesį ir pripažino, kad neturėjo

jokios teisės kištis į alkoholio kontrolės politiką, juolab, kad pačioje Norvegijoje galioja itin griežta alkoholio kontrolė. Tačiau Lietuvoje ši istorija liko

praktiškai nepastebėta ir nepaviešinta.

20 pav. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

2007 metais įvestas draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną sukėlė daug viešų diskusijų ir, žinoma, alkoholiu prekiaujančių verslininkų

pasipiktinimą. Dauguma verslininkų teigė, kad norintys gerti gėrimų prisiperka prieš dieną, kuomet išauga alkoholinių gėrimų pardavimai. Tačiau

greitosios pagalbos medikų teigimu, tą dieną sumažėdavo ne tik iškvietimų dėl alkoholiu apsinuodijusių vaikų, tačiau sumažėdavo iškvietimų ir

dėl suaugusiųjų sveikatos problemų. Ši priemonė nėra skirta bendram alkoholinių gėrimų vartojimui mažinti, tačiau siekė spręsti dėl kitų įstatymo

nuostatų nesilaikymo (draudimo prekiauti alkoholiu nepilnamečiams) atsirandančias problemas, kuomet į mokyklas susirinkę moksleiviai be vargo

įsigydavo alkoholinių gėrimų ir kildavo tikra spontaninio girtavimo banga. Dauguma apklaustųjų buvo linkę palaikyti draudimą prekiauti alkoholiu

rugsėjo 1-ąją.

110

21 pav. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

Kaip galima pastebėti, gyventojai yra labiau linkę pritarti jau galiojančioms alkoholio kontrolės priemonėms. Nors prekybos alkoholiniais gė-

rimais apribojimas nakties metu viešose diskusijose taip pat susilaukė nemažos kritikos, daugiau negu pusė apklaustųjų ir septynios iš dešimties

apklaustųjų moterų pritarė tokioms įstatymo nuostatoms, kurių pagrindinis tikslas buvo mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą probleminiams

vartotojams, bei tuo pat metu padidinti viešąjį saugumą nakties metu.

22 pav. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

Tačiau klausiant gyventojų, ar, jų manymu, draudžiamos prekybos laikas turėtų būti pratęstas dar dviem valandomis, t.y., nuo 21 iki 9 valandos,

dauguma gyventojų tokiam prekybos apribojimui nepritarė. Tokią prieštarą galima būtų aiškinti labiau psichologine nuostata, kuri demonstruoja psi-

chologinį priešiškumą ribojimams ir draudimams. Galima būtų priminti, kad sovietinės okupacijos metais dauguma parduotuvių dirbdavo nuo 9 iki 18

valandos, šeštadieniais iki 14 val., o sekmadieniais nedirbdavo visai. Tai nesukeldavo didesnių problemų norintiems išgerti ir planuojantiems šventes,

tačiau didindavo viešąjį saugumą. Nepriklausomoje Lietuvoje egzistavo laikotarpis, kuomet alkoholio būdavo galima įsigyti tik nuo 11 valandos ryto.

Tačiau šiandien šios priemonės yra pamirštos ir atrodo kaip itin radikalios, nors yra galiojusios ir davusios efektą.

111

23 pav. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

Ši apklausa parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų alkoholinių gėrimų reklamos draudimui. Tai yra labai svarbus ženklas, nes

Lietuva jau turėjo priėmusi sprendimą drausti alkoholinių gėrimų reklamą nuo 2012 metų sausio 1-osios dienos, tačiau sutelktomis alkoholio gamin-

tojų ir suinteresuotos žiniasklaidos pastangomis ir nepaisant visuomenės nuomonės šis draudimas buvo atšauktas. Žinant pakankamą visuomenės

palaikymą politikai galės grįžti prie alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimo.

24 pav. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

LR Prezidentė viešumoje ne kartą yra išsakiusi nuostatą, kad alkoholio vartojimas turi būti mažinamas ir mažiau paisoma alkoholio gamintojų

lobistinių interesų, todėl Prezidentės sprendimas iš karto pasirašyti alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs įsigalioti

alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, daug kam buvo netikėtas ir sunkiai suprantamas. Juolab, kad į prezidentę su prašymu vetuoti Seimo spren-

dimą, raštu kreipėsi daugiau kaip 250 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Ši apklausa parodė, kad ir visuomenė nėra linkusi palaikyti Prezidentės sprendimo.

25 pav. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR prezidentės ir LR Seimo

sprendimą palikti alkoholio reklamą?

112

Prekyba alkoholiu nepilnamečiams viešumoje tradiciškai kritikuojama net ir prekyba nepilnamečiams suinteresuotų alkoholio gamintojų. Teigia-

ma, kad nebūtina suvaržyti pardavimo suaugusiems, tačiau būtina stengtis užtikrinti, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams. Viena iš

priemonių to pasiekti yra sugriežtinti sankcijas už alkoholio pardavimą nepilnamečiams. 2012 metais buvo teikti siūlymai leisti panaikinti prekybos

alkoholiu licenciją už vienkartinį alkoholio pardavimą nepilnamečiui, taip pat taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, pardavusiam alkoholio

nepilnamečiui. Tačiau šie sprendimai liko nepriimti. Vis tik dauguma gyventojų sutiktų su sankcijų sugriežtinimu ir pritartų, kad alkoholį nepilname-

čiams parduodantys verslininkai turėtų prarasti prekybos alkoholiu licenciją.

26 pav. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholio nepilnamečiams?

Visose Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, mokslinėse publikacijose ir alkoholio studijose sutartinai tvirtinama, kad pati efekty-

viausia alkoholio kontrolės priemonė yra alkoholinių gėrimų kainos didinimas. Tai yra mažiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai

paveikianti pažeidžiamiausias grupes. Šios priemonės įgyvendinimas ir administravimas praktiškai nieko nekainuoja valstybei ir daugeliu atveju ge-

neruoja didesnes įplaukas į valstybės biudžetą. Tačiau šiai priemonei labiausiai ir priešinamasi. Skiriama labai daug dėmesio, siekiant sukurti negin-

čijamą nuostatą, kad bet koks gėrimų kainos didinimas automatiškai didina nelegalią prekybą alkoholiu ir apsinuodijimų surogatais skaičių. Tačiau

sveikatos rodiklių kaita tokių nuogąstavimų nepatvirtina. Vis tik intensyviai formuojama viešoji nuomonė duoda rezultatų, ir dauguma gyventojų

nepritartų alkoholinių gėrimų kainos didinimui. Kita vertus, tai netiesiogiai patvirtina faktą, kad ši priemonė yra efektyviausia, nes paprastai labiau-

siai priešinamasi priemonėms, kurios greičiausiai, skaudžiausiai ir tiesiogiai veikia patį vartotoją.

27 pav. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

Tuo pat metu galima pastebėti, kad alkoholio pramonės intensyviai komunikuojama žinia, kad reikia ne drausti, o šviesti ar užsiimti jaunimo už-

imtumu, tai pat gerai atsispindi gyventojų nuomonėje. Dauguma gyventojų palaikytų siekį dalį surenkamo alkoholio akcizo skirti tiesioginei alkoholio

vartojimo profi laktikai.

113

28 pav. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai (pvz., socialinei reklamai,

vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms fi nansuoti ir pan.)?

Dauguma gyventojų pritartų ir atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui. Tai yra pozityvi žinia, nes

tradiciškai visuomenės apklausos demonstruoja gana aukštą nelegalios tokių produktų prekybos palaikymą.

Vistik vertinant pačių gyventojų atsakomybę, išryškėja visiškai kitokio pobūdžio tendencijos. Gyventojai mielai pritartų atsakomybės griežtinimui

kažkam kitam, tik ne jiems patiems, nes idėja už kontrabandinių gėrimų įsigijimą bausti ir pačius pirkėjus sulaukė ženkliai mažesnio pritarimo. Tai

rodo, kad gyventojai yra labiau linkę atsakomybę nuo savęs perkelti kitiems.

29 pav. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

30 pav. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

Nepaisant to, kad alkoholinių gėrimų gamintojai pasiekė, jog ženklinant alkoholinius gėrimus būtų nereikalaujama nurodyti ne tik įspėjimų apie

sveikatą, bet ir daugeliu atveju alkoholinių gėrimų sudėties, gyventojai norėtų būti informuojami apie su sveikata susijusią alkoholinių gėrimų žalą ir

pageidautų, kad tokia informacija būtų spausdinama ant alkoholinių gėrimų pakuočių.

114

31 pav. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi

informacija?

Nors pastaraisiais metais itin sugriežtinus atsakomybę už vairavimą išgėrus ženkliai sumažėjo neblaivių vairuotojų padaromų autoįvykių ir juose

žuvusiųjų, šis skaičius vis tiek išlieka pakankamai didelis. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos su eismo saugumu susijusios organizacijos

rekomenduoja naudoti nulinės tolerancijos vairavimui išgėrus terminą. Šis terminas nebūtinai reiškia nulinę leistiną alkoholio koncentracijos ribą,

tačiau jos įvedimas leidžia paprasčiausiai įgyvendinti šią nuostatą. Tokiu būdu visuomenei duodama labai aiški žinia, kad vairavimas išgėrus bet kokį

kiekį alkoholio yra netoleruotinas. Tačiau gyventojai buvo linkę nepritarti šiai priemonei ir tai rodo, kad vairavimas išgėrus yra laikomas toleruotinu

reiškiniu, nesuvokiant visų pavojų pačių vairuotojų ir aplinkinių saugumui.

32 pav. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

Lietuva ypatingai atsilieka rizikingo alkoholio įvertinimo sveikatos sistemoje srityje. O psichologinė – psichiatrinė pagalba išlieka gana stigmati-

zuota. Todėl labai palankiai reikėtų vertinti visuomenės nuomonę, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų skirti daugiau dėme-

sio, identifi kuojant alkoholio vartojimo problemas.

33 pav. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti

ar nutraukti alkoholio vartojimą?

115

Vienintelis klausimas visoje alkoholio kontrolės politikos apklausoje, sulaukęs daugiausia atsakymų „nežinau“ kategorijoje, buvo klausimas apie

prekybos alkoholiniais gėrimais monopolio įvedimą Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Vis tik pasisakančių taip, ar nežinančių skaičius buvo didesnis, nei

prieštaraujančių tokiai priemonei skaičius. Ši priemonė reikštų neabejotiną prekybos alkoholiu taškų skaičiaus mažėjimą, galimybę visiškai panaikinti

bet kokias nuolaidas ar akcijas alkoholiniams gėrimams. Tai reiškia, kad mažėtų fi zinis alkoholinių gėrimų prieinamumas ir augtų kaina. Todėl galima

pastebėti tam tikrus prieštaravimus su anksčiau išsakyta gyventojų nuomone, kur gyventojai prieštaravo kitoms prekybos alkoholiu priemonėms,

todėl natūralu, kad nežinoma ir nediskutuota priemonė susilaukia daugiausia abejonių.

34 pav. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje,

Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontro-

liuojamose parduotuvėse)?

Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima konstatuoti kelis esminius su gyventojų alkoholio kontrolės politikos vertinimu susijusius

dėsningumus. Pirmiausia reikia pastebėti, kad gyventojai yra labiau linkę palaikyti jau esančias alkoholio kontrolės priemones. Didesnė dalis ap-

klaustųjų palaiko jau esamus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, apribojimus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną. Toks fenomenas nėra naujas

ir pakankamai gerai žinomas iš kitų rizikos veiksnių kontrolės istorijos. Pvz., įvedus draudimą rūkyti baruose, restoranuose bei kitose viešose vietose,

po draudimų įsigaliojimų draudimą palaikančiųjų skaičius išaugdavo praktiškai visose tokius tyrimus dariusiose šalyse. Tą galima būtų aiškinti išanks-

tinių, dažniausiai pramonės formuojamų nuostatų dėl galimų neigiamų pasekmių nepasiteisinimu, kuomet įsigaliojusi priemonė nesukelia drastiškų

pokyčių, o prie esančių apribojimų vartotojai greitai prisitaiko ir pradeda matyti teigiamus tokių apribojimų aspektus.

Tačiau daug mažesnis palaikymas stebimas naujose ar dar nespėjusiose įsigalioti alkoholio kontrolės priemonėse. Gyventojai buvo labiau linkę

palaikyti priemones, kurios jų alkoholinių gėrimų vartojimui nedarytų įtakos tiesiogiai ir pritarė tokioms priemonėms, kaip reklamos draudimas,

įspėjamieji užrašai ant alkoholinių gėrimų apie galimą pavojų sveikatai, akcizo nuo parduodamų alkoholinių gėrimų skyrimo prevencija, alkoho-

lio pardavimo minimalaus amžiaus didinimas, licencijos naikinimas už gėrimų pardavimą nepilnamečiams, priemonių už prekybą kontrabandiniu

alkoholiu sugriežtinimas. Tačiau efektyviausios priemonės, kurios nedelsiant paveiktų pačius alkoholinių gėrimų vartotojus, tokios, kaip alkoholi-

nių gėrimų kainos didinimas, didesnis alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimas, bausmės taikymas ne tik parduodančiam, bet ir perkančiam

kontrabandinius gėrimus, valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimas, 0 alkoholio koncentracijos vairuotojams įvedimas susilaukė mažesnio

gyventojų pritarimo.

116

III.7. Lietuvos politikų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką tyrimas.

Siekiant įvertinti nuomonę dėl alkoholio kontrolės politikos, būtina įvertinti ne tik gyventojų, bet ir alkoholio kontrolės politiką formuojančių bei

įgyvendinančių institucijų atstovų nuomonę apie alkoholio kontrolę.

Skirtingai, nei visuomenės apklausoje šiuo atveju buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodika, kuomet Seimo, Vyriausybės institucijų atstovams

buvo užduoti atviro tipo klausimai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie alkoholio kontrolės politiką. Buvo apklausti 9 alkoholio kontrolės politikos

formavime bei įgyvendinime dalyvaujantys politikai ir valstybės institucijų darbuotojai. Tiriamųjų tapatybės neatskleidžiamos, pateikiant tiriamųjų

nuomonę, respondentai numeruojami.

Tyrimo duomenys leidžia konstatuoti, kad egzistuoja skirtingas požiūris ir nuomonė dėl alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimo, jų prioriteti-

zavimo, efektyvumo, situacijos Lietuvoje bei pagrindinių problemų. Vistik apklaustieji įvardino daugumą pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos

rekomenduojamų alkoholio kontrolės politikos priemonių, o tai reiškia, kad alkoholio kontrolės sąmoningumo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukš-

tas. Tiesiogiai alkoholio kontrolės politika suinteresuotų sveikatos politikų nuomonė daugeliu alkoholio kontrolės politikos klausimų sutampa.

Ar esate domėjęsis ir žinote, kokios yra efektyviausios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos moksliniais įrodymais

grįstos alkoholio kontrolės priemonės? Jei taip, tai kokios?

R1: „Taip, be abejo, kad esu domėjęsis. Pagrindinės priemonės, ką mes irgi Lietuvoje stengiamės įgyvendinti – tai yra visiškas skatinimo priemonių

draudimas. Reklamos ir akcijų, ir panašių dalykų“. „<...> didelė kaina. Ir, aišku, prieinamumas“. „Jei tos priemonės bus įgyvendintos, tai pradeda tada

veikti švietimas, mokymas, ugdymas ir visi kiti dalykai. Tą rekomenduoja PSO“.

R2: „Žinau, nes dirbu šitoje srityje, taip.“

R3: „Taip, teko apie tai nemažai girdėti. Visų pirma tai yra reklamos uždraudimas. Na ir visuomenės švietimas. Mano supratimu, tai yra svarbiausia.

Daug ten yra prirašyta toje PSO. Bet dar reklamos draudimas, prekybos vietų apribojimas. Pardavimo laiko trumpinimas“.

R4: „Žinau nedaug, atvirai pasakysiu. Kažkaip tai asmeniškai ir tuo labai ir nesidomėjau, nes direktorius - tai tenka daryti tuos tokius ūkiškus,

vadybinius dalykus spręsti. Tai nepasakyčiau ten nei normų, netgi kur ieškoti“.

R5: „Tikrai žinau, tikrai domiuosi, nes su tuo dirbu“.

R6: „Jo, tai akcizo mažinimas, tada prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas“.

R7: „Jo, esu domėjęsis, tai šiek tiek gilinausi į paskutinį Europos veiksmų planą, kuris praėjusiais metais priimtas 2012 – 2020 metams. Ir tomis

kryptimis, kurias rekomenduoja PSO dirbti“.

R:8 „Jo, žinau“.

R9: „Taip, aišku, mes domimės tuo“. „Rekomenduojamas prieinamumo ribojimas, reklamos ribojimas. Kainos didinimas. Priemonės nepilname-

čiams. Vairavimas – tie visi dalykai, taip“.

Prašant išskirti, ar prioritetizuoja alkoholio kontrolės priemones, akcentuojamas kompleksiškumas, ir kai kurie respondentai teisingai išskiria tris

pagrindines veiksmingiausias alkoholio kontrolės priemones: kainą, reklamą ir prieinamumą. Tačiau taip pat yra įvardinamos ir priemonės, kurios,

mokslinių tyrimų duomenimis, laikomos pačiomis neefektyviausiomis ir brangiausiomis, t.y., visuomenės švietimas. Tačiau toks požiūris yra supran-

tamas, nes ribojančios ir draudžiančios priemonės yra mažiausiai patrauklios politikams, tuo tarpu viešosios informacijos priemonės sukelia mažiausią

visuomenės pasipriešinimą ir yra labiau patrauklios visuomenės pritarimo siekiantiems politikams. Taip pat yra akcentuojamas labai sunkiai keičiamas

ir aktyvinamas šeimos ir mokyklos vaidmuo. Tačiau tuo pat metu įvardinamas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, kuris galėtų pasitarnauti kaip

pirminis veiksmas, keičiant visuomenės nuostatas ir efektyvinat visuomenės švietimą, kurio nebeiškraipytų alkoholio reklamos kuriamos nuostatos

apie galimą teigiamą alkoholinių gėrimų vartojimo poveikį ir efektą.

Kokios priemonės, Jūsų nuomone, yra pačios svarbiausios?

R1: „Aš manau, kad visos trys kompleksiškai turi būti įgyvendinamos. Svarbu kompleksiškumas“.

R2: „Tai akivaizdu tai, ir praktika parodo, kad reklama yra pirmas dalykas. Kainos, kurios yra reguliuojamos labai įvairiu būdu ir prieinamumas“. „Ir

labai svarbu, kad viskas būtų vykdoma kartu“.

R3: „<...> reklamos draudimas, ir visuomenės švietimas“

R4: „Na, nežinau, man atrodo, kad galbūt tas reklamos ribojimas būtų visai racionalus dalykas“. „Ir nuo vienuolikos iki aštuoniolikos daugėja tų

pirmą kartą pavartojančių ir dažniau nusigeriančių, jei taip paprasta buitine kalba šnekant. Tai turbūt - tai turėtų būti darbas mokyklose tų sveikatos

specialistų, aš taip įsivaizduoju“.

R5: „<...> jei mes norime veiksmingos tos alkoholio kontrolės politikos, tai visų pirma kas turėtų būti - tai turėtų būti alkoholinių priemonių

kainos didinimas“. „Antras dalykas - alkoholio priemonių prieinamumo ribojimas“. „Ir trečias dalykas, be abejo, tai klausimai, susiję su alkoholinių

gėrimų reklama, skatinimu“.

R6: „Tai man kažkaip tai atrodo, kad būtų tikslinga visai drausti. Ypatingai jaunam žmogui, tai duoda įtakos“. „Nu aišku, prieinamumo mažinimas“.

„Tai neturėtų būti net lengvo alkoholio degalinėse“.

R7: „<...> reikalingas nacionalinis veiksmų planas. Kad turėtų būti alkoholio problemos sprendžiamos kompleksiškai, įtraukiant įvairias ministe-

rijas, ir Seimą, ir Vyriausybę, ir visuomenę“. „Paskui manyčiau, kad nemažiau svarbi veikla yra kompleksiniai planai savivaldybėse, vietos lygmeniu“.

„PSO rekomenduoja labai konkrečias ir efektyvias metodikas, pradedant screeningu priminėje sveikatos priežiūroje ir efektyvias intervencijų metodi-

kas. Ir prieinamą gydymą žmonėms, kuriems reikia“.

R8: „Tai yra kainų didinimas, antra - reklamos uždraudimas. Trečias – ribojimas laiko, amžiaus ir panašiai“. „Svarbiausias - kainos“.

117

R9: „Nu mano galva, draudimų pas mus jau yra. Manau, kad praktiškai visi išsemti“. „<...> reikia visuomenės požiūrį keisti. Ir nuo mokyklos, nuo

vaikų, nuo šeimos pirmiausia pradėti“.

Skirtingai nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų priemonių ar prioritetinių alkoholio kontrolės priemonių atveju, nuomonės dėl

alkoholio kontrolės politikos dabartinės situacijos buvo itin įvairios. Respondentų nuomonės aiškiai išsiskyrė, galimai atsižvelgiant į respondentų uži-

mamas pareigas ir pagrindinę veiklą. Įvardinti skirtingi situacijos aspektai varijavo nuo itin mokslu pagrįstų samprotavimų apie objektyvius alkoholio

kontrolės situaciją apibūdinančius statistinius duomenis iki nuomonės, kad dabartinė situacija nėra bloga, tačiau įvardinant nelegalios ar iš užsienio

įvežamos alkoholio produkcijos sukeliamas problemas. Taip pat išsakyta nuomonė apie visuotinai priimtiną alkoholinių gėrimų vartojimą ir sociali-

nes normas, nepadedančias vykdyti efektyvios alkoholio vartojimo kontrolės. Vis tik dalies respondentų pasisakymuose minima alkoholinių gėrimų

reklama. Tokia tendencija yra galimai padiktuota neseniai vykusių intensyvių diskusijų ir Seimo priimtų sprendimų atšaukiančių nespėjusį įsigalioti

alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Taip pat išsakyta nuomonė, kad būtinos griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės, tačiau sritys, kur tos alko-

holio kontrolės priemonės turėtų būti sugriežtintos, nurodomos labai skirtingos, nuo užuominų apie tai, kad turi būti imtasi priemonių, apsaugančių

Lietuvos rinką nuo alkoholio įvežimo iš trečiųjų šalių, iki didesnio sveikatos priežiūros sistemos vaidmens alkoholio kontrolės procese.

Kaip vertinate dabartinę alkoholio kontrolės situaciją Lietuvoje?

R1: „Nuo 2000 iki 2007 situacija sparčiai blogėjo dėl to, kad buvo liberalizuota alkoholio prieinamumas, reklama. Nuo 2007, aišku, situacija keičiasi

į gera. Yra priimta tam tikrų apribojimų, kurie lyg ir davė savo rezultatus, bet pagrindinė problema yra, kad nesilaikoma įstatymų“.

R2: „Nu aš nevertinu palankiai“. „Todėl, kad bet kuriuo momentu bet kas susigalvojęs, užimdamas atitinkamas pareigas, bet koks Seimo narys gali

grynai, todėl, kad jis taip sugalvojo, arba kad jį kažkas paskatino, prakišti kažkokias tai pataisas įstatymo, be jokio derinimo su valstybės kitomis insti-

tucijomis, ir jis gali būti priimtas“. „<...> nu geriausias pavyzdys su reklamos įstatymu. Priėmė, turėjo įsigalioti nuo sausio pirmos dienos ir gruodžio

mėn. paskutinę dieną viskas apsisuko aukštyn kojomis“.

R3: „Entuziastų, tokių kaip Aurelijus Veryga, VPSC vadovų ir darbuotojų dėka, yra padaryta labai daug. Alkoholio reklama yra apribota - galima tik

nuo 23 val.“. „Yra daug medžiagos apie alkoholio žalą. Tą informaciją skleidžia visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek jūsų VPSC, tiek visuome-

nės sveikatos biurai ir kiti. Yra NVO, kurios daro tikrai nemažai. Nacionalinė alkoholio ir tabako koalicija, vadovaujama Verygos“.

R4: „Nu aš matyčiau tą problemą, kas yra... kas yra. <...> išgerti yra madinga ir faina – tai yra, o kad neišgerti yra madinga ir faina, tai to nėra“.

„Netgi kad ir ta mergaitė, batukai. Ten kur per stiklą išlekia, kai neprisisega diržo. Nu jinai padarė savo, klausimas tada, kodėl negalėtų būti kažkokia

nuostata, kuri sakytų, kad negerti irgi yra faina arba kieta“. „Sakyčiau, kad galima būtų gal daugiau kalbėti, kodėl yra smagu negerti. Ne kodėl yra

blogai gerti“. „Nes nu tą patį alkoholį tu gali ir su malonumu ten kažkokį vyną ragauti. Nu tas pats alus - kaip kulinarai“. „<...> skonis alaus su skirtin-

gais tais patiekalais - nu jis visai kitoks. Nu man labai patiko“.

R5: „Nu, žinot, jei galima taip pasakyti - patenkinama“. „Visų pirma dėl tos reklamos čia toks buvo - dėl tos reklamos draudimo atšaukimo totalaus,

toksai žingsnis buvo atgal“.

R6: „Aš sakyčiau lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų, tai yra neblogai. Žingsnis yra žengtas, bet reiktų eiti link griežtesnių priemonių“. „Kad

man dar patinka, kad viešose vietose negalima jau vartoti alkoholio. Ir policijos atstovai jau turi teisę bausti“.

R7: „Tai šiuo atveju sveikatos apsaugos priežiūros sistemoje situacija labai bloga. Neatliekamas nei ankstyvas nustatymas, nei sustabdymas, inter-

vencijos. Ir gydymas yra labai mažai prieinamas“. „Tai šiuo atveju priklausomybė nuo alkoholio sudaro pakankamai didelę psichikos sutrikimų pacientų

skaičių, kažkur netoli pusės visų registruotų pacientų“.

R8: „Dabartinė nėra bloga, bet tobulumui ribų nėra“. „Plaukia upės baltarusiško, rusiško alkoholio. Ir jau nekalbant apie ES, bet kas keista, kad

baltarusiškas ir rusiškas“. „Būna pigesnė, nei lietuviška. Tai reiškia, kad kažką reikia reguliuoti“.

R9: „Nu reklama dar yra šiek tiek. Bet ji jau leidžiama yra praktiškai nakties metu. Nuo vienuoliktos valandos, nu vis tiek, vaikai jau turėtų miegoti

tuo metu“. „Tai praktiškai reklama jau yra apribota. Nu dar yra galimybė ją dar visiškai uždrausti. Bet aš nemanau, kad to reikėtų“. Kai įsigalios draudi-

mas parduot alkoholį, alų, sidrą ir koktelius, stipresnius kaip septyni su puse, išpilstytus į didesnę kaip litro tarą. Tai jau pradėta iki pažeidimo tyrimo

procedūra“.

Apklaustųjų respondentų išsakytose nuomonėse alkoholinių gėrimų politikos liberalizavimo priemonės neminimos. Net ir liberaliausias pažiūras

išsakiusio respondento nuomone, alkoholinių gėrimų liberalizavimas nėra reikalingas, atvirkščiai, visi respondentai išsakė skirtingas, tačiau iš esmės

alkoholio kontrolės politikos sugriežtinimo priemones, pradedant iš tiesų ne su griežtinimu ar liberalizavimu, o su švietimu susijusias priemones ir

baigiant pakankamai griežtomis alkoholio vartojimo draudimo viešų renginių metu, bausmių sugriežtinimo ir egzistuojančių apribojimų vykdymo

sugriežtinimo priemonėmis. Taip pat išsakyta kritika, kad dabartinės kontrolės priemonės yra pakankamai vienpusiškos, nukreiptos tik į marketingo

apribojimus. Tai iliustruoja iš tiesų pakankamai siaurą valstybėje taikomų alkoholio kontrolės priemonių supratimą.

Kokios, Jūsų nuomone, alkoholio kontrolės priemonės būtinai turėtų būti įgyvendintos, sugriežtintos ar liberalizuotos Lietuvo-

je?

R1: „Nemanau, kad kažką reikia liberalizuoti. Pirmiausia turim įtikinti visuomenę, kad alkoholizmas yra didžiausia šiandienos problema.“ „<...>

pirmiausiai reikia absoliučiai uždrausti reklamą, kuo greičiau apriboti alkoholio prieinamumą, pardavinėjant alkoholį tik specializuotose parduo-

tuvėse.“ „<...> kompleksiškai turi jungti jėgos struktūras, didinti atsakomybę savivaldybių, seniūnų, mokyklų direktorių, bendruomenių. Tam, kad

jos netoleruotų alkoholio kontrabandos, alkoholio nelegalaus pardavimo.“ „<...> reikia įvesti moratoriumą alkoholio vartojimui viešose vietose.“

Turėtumėm įstatymais uždrausti bent penkis, bent dešimt metų alkoholį vartoti bet kokiuose renginiuose.“ „Bet kur turi būti uždraustas bet koks

alkoholio vartojimas, tam, kad maždaug per dešimt metų užaugtų nauja karta, kuri nematytų tų švenčių, kurios paprastai išvirsta į girtuokliavimą“.

„Aišku, reikia dabar apsaugoti esančią kartą. Tai mokyklos – reikėtų jas pirmiausia padaryti saugesnes“. „<...> svarbiausia numatyti keletą komplek-

sinių priemonių ir jas bandyti įgyvendinti ir taip užsiauginti naują kartą“. „<..> reikia įkurti fondus, iš kurių būtų galima kovoti su alkoholizmu. Tai

fi nansuoti mokslinius darbus. Ir šviesti, ugdyti įvairius renginius, kuriuose nėra alkoholio“.

118

R2: „Jei dabar pasisektų įgyvendinti tai, kas yra įstatyme“. „Yra aiškinama, kad uždraudus tam tikrų rūšių, tam tikro stiprumo alkoholinius gėrimus,

supilstytus į tam tikro dydžio butelius, sumažės jaunimo alkoholio vartojimas ir net toksinis poveikis jų sveikatai ir mirtingumui“. „Taip, kad jei mes

įgyvendintume tai, kas yra parašyta, tai tada būtų visiškai kitas“...

R3: „Nemanau, kad reikėtų ką nors liberalizuoti. Galbūt reikėtų dar labiau apriboti pardavimo vietas“. Ir galbūt reikėtų sugriežtinti kontrolę pre-

kybos vietų ir taip pat bausmes už pardavimą nelegalių alkoholinių priemonių“. „<...> Lietuvoje apskritai problema yra ta, kad daugelio gerų priimtų

įstatymų nėra laikomasi“.

R5: „Nu vis dėlto totalus reklamos draudimas, vis dėlto vėl reikėtų grįžti <...>, kad alkoholiu būtų galima prekiauti tik išimtinai specializuotose

skyriuose“. „Kad į tuos skyrius apskritai nepilnamečiai negalėtų užeiti“. „Vis dėlto sugriežtinti atsakomybę už pardavimą nepilnamečiams“. „Aš nema-

nau, kad kažką liberalizavus šitoje srityje mes pasieksim vartojimo mažinimą“.

R6: „Kaip ir sakiau, visiškas reklamos draudimas“. „Liberalizavimo tai aš kažkaip nematau, o dar sugriežtinti“ „Didinant akcizą didėtų alkoholio

kaina ir, manyčiau, kad būtų poveikis toks geras“.

R7: „ <...> pagrindinis trūkumas dabartinių kontrolės priemonių yra tai, kad juos vienpusiškos, kad jos yra nukreiptos praktiškai išimtinai į mar-

ketingo tolimesnį varžymą. Ir nėra kompleksinio problemos matymo, nesiūlomi kompleksiniai sprendimo būdai, įtraukiami, kaip sakiau, kitas žinybas

ir socialinės apsaugos tarnybas“. „Tai va, ta prasme, kadangi yra labai vienpusiškos tos priemonės, o alkoholio kontrolės aš suprantu priemones žymiai

plačiau, tai taikoma tiktai nedidelė dalis galimų alkoholio kontrolės priemonių“.

R8: „Pavyzdžiui, kažkada pas mus nebuvo galima degalinėse pardavinėti alkoholio. O dabar galima. Be to, važiuoju gatve ir Alita - burbuliukai ten

reklama. Kažkaip vienu metu visai nebuvo jų, tų reklamų. Internete yra reklamos. Po 23 val. yra reklamos. Vienu žodžiu dar yra daug erdvės kur galima

sutvarkyti kažką“. „Liberalizavimas šitoj srity nelabai ką duoda pagal pasaulinę patirtį. Tiktai griežtinti“. „Ir svarbiausia, būtų geriausia, kad jaunimas

nepradėtų, o kad jaunimas nepradėtų, tai kainos vis dėlto pasirodo. Ir tie visi kokteiliai, sidrai, gražūs buteliai spalvoti“...

R9: „Nu visose srityse mes jau praktiškai viską esam įvedę“. „O dėl liberalizavimo, nu tai kokios jau nuostatos yra, tokios yra“. „<...> turim išduoti

licenciją sezoninę tokią laikinai teikti paslaugas, nes sezoninės priskiriamos laikinoms. Tai turėtų būti išduodama licencija Lietuvoje neįsisteigusiems

ūkio subjektams“. „Ir mes manom, kad problemą kelia būtent tie plastikiniai buteliai dideli. Ir kadangi tara pigiausia, tai tas alus gaunasi pigiausias“.

Siekiant ir norint sumažinti alkoholio sukeliamą žalą visuomenėje, reikia sumažinti alkoholio vartojimą. Norint visa to pasiekti liberalizuoti ne-

galima nieko. Kaip tik priešingai, reikia mokslinių tyrimų įrodytomis priemonėmis griežtinti alkoholio kontrolę: didinti mažmeninę alkoholio kainą,

mažina prieinamumą (pardavimo laiko, teisėto įsigijimo amžiaus ribojimai ir pan.).

Apklaustieji respondentai iš esmės įvardino visas galimas alkoholinių gėrimų vartojimo sukeliamas problemas, pradedant labai specifi nėmis

sveikatos problemomis, ligomis bei sveikatos sutrikimais ir baigiant visuomenei daroma socialine žala. Taip pat buvo įvardinta valstybės patiriama

ekonominė žala dėl su alkoholio vartojimo pasekmių šalinimo susijusių išlaidų.

Kaip apibrėžtumėte alkoholio vartojimo daromą žalą?

R1: „<...> ligonių kasų duomenys parodo, kad kasmet vien ligonių kasa išleidžia alkoholio padarytoms pasekmėms gydyti apie milijardą litų“.

„Jei kasmet miršta dėl alkoholio apie du tūkstančius žmonių <...>“. „Jei už akcizą surenkami 800 mln. litų, tai ligonių kasa išleidžia daug daugiau

<...>“. „Ir jei dar įskaityti socialinės sferos išlaidas, policijos, jėgos struktūrų, kitų tarnybų darbą. Tai ta žala yra milžiniška“. „<..> tauta yra išties ties

degradacijos riba, ties išnykimo riba“. „Tokių gi dalykų, tokių nusikaltimų, kuriuos mes matome iš jaunimo, iš vaikų. Niekada Lietuvoje to nėra buvę.

Tai yra ne tik ekonominiai dalykai, bet ir moraliniai dalykai, dvasiniai dalykai“.

R2: „Vienareikšmiai - nėra dozės, kuri nepaveiktų. Va ką tik rašiau ofi cialų atsakymą, nežinau, ar jis tik nueis ar ne: bet koks kiekis alkoholio palieka

savo žymę organizme“. „Ir tiesiogiai per smurtą ir per visokius nelaimingus atsitikimus. Ir pagaliau dar papildomai ir tavo traumas, ir kitų traumas. Tai,

kas atsitinka pavartojus“. „Valstybei ekonominės pasekmės yra didžiausios nuo alkoholio“.

R3: „Žala yra įvairialypė: yra medicininė, yra socialinė, yra ekonominė. Medicininė yra ta, kad žalojama žmonių sveikata. Ekonominė yra ta, kad

sukuria labai daug neigiamų pasekmių - tai praradus sveikatą prarandamas žmonių darbingumas. Nebekuriamas nacionalinis produktas. Žinoma,

psichologinė problema yra - ir didelė socialinė problema. Nes augantys socialinių pašalpų skaičius, manau, yra beveik tiesiogiai proporcingas alkoho-

lio vartojimo problemai“.

R5: „Ir žala valstybei, žala tam pačiam asmeniui konkrečiam. Žala visuomenės sveikatai. Ir žala aplinkiniams žmonėms“. „Aš sakyčiau, žala yra

visiems, nes mes realiai mokame už tų žmonių gydymą, mes realiai mokame, jei žmogus, atsiprašau, galvą praskėlė, pridarė kažkokių tai bėdų. Mes

mokame iš mūsų kišenės tą visą“.

R6: „Nu ta prasme, žlunga jaunas žmogus, kuris nebeturi siekių“. „Nu, visuomenei tai yra didžiausia žala“. Nu, aš manau, kad tai yra visuomenės

ateities nebuvimas. Taip taip, visuomenei, valstybei žala yra“.

R7: „Ne tai, žala Lietuvoje yra pakankamai didelė, kadangi tie alkoholio vartojimo įpročiai yra tokie pakankamai destruktyvūs“. „Ir žala neabe-

jotinai didelė, tiek sveikatai, tiek kepenų sutrikimams. Ar psichozių skaičius. Tai kasos įvairūs sutrikimai tai yra pakankamai didelė sveikatai žala. Ir

neabejotinai šeimoms“. „Aš manyčiau, kad dabar auga karta tokių vaikų, pakankamai destruktyvių, neprižiūrimų, pedagogiškai apleistų, kurie linkę į

kriminalinius nusikaltimus ir taip pat piktnaudžiavimą alkoholiu“. „Ir, aišku, vaikų savižudybės ir panašiai“.

R8: „Manyčiau, kad tai Lietuvos problema nr. vienas. Ne tik sveikatos, bet aplamai. Socialinė, ekonominė ir visokia kitokia. Ir avarijos, ir pažiūrė-

kite, užteko sumažinti per kelis metus šiek tiek dar irgi ribų tobulumui nėra - mirtis keliuose“. „<...> nekalbant apie širdies kraujagyslių ligas, tokias

lėtines, vėžį, visas kitas ligas. O jei dar išorines ligas paėmus, o savižudybės. Septyniasdešimt procentų savižudybių vyksta girtiems. Kelių avarijos,

kritimai, darbo traumos, sudegimai“. „O kur dar trumpai pasakius - motinos ašarų pinigais neįvertinsi. Ir žmonų primuštų, ir vaikų verkiančių alkanų

ir visa kita“.

R9: „Nu sergamumas nuo alkoholio tom ligom ir mirtingumas. Aišku, socialinės problemos. Ypač regionuose. Šeimų iširimai, prasigėrimai ir vaikų

119

įtraukimas“. „Aišku, žala kažkiek ir ekonomikai“. „Tik tiek , kad jinai sunkiai apskaičiuojama“.

Dauguma atsakiusiųjų įvardino vienokius ar kitokius su alkoholio vartojimu siejamus visuomenės sveikatos, socialinius ar ekonominius rodiklius.

Kai kuriuose pasisakymuose buvo įvardinti labai aiškūs skaičiai ir konkrečios datos, pažymint rodiklių kaitos tendenciją, siejamą su alkoholio kontrolės

situacija ir jos pokyčiais.

Ar sekate su alkoholio vartojimu siejamų visuomenės sveikatos, socialinių ir ekonominių rodiklių kaitą Lietuvoje? Kaip juos ver-

tinate?

R1: „Toks jau darbas, pastoviai sekame. Svarstome, analizuojame šituos dalykus. Ir gimsta visi projektai analizuojant tuos rodiklius“. „<...> 2007

metai buvo tragiškiausi Lietuvoje“. „Rugsėjo pirmosios draudimas davė tam tikrą bent jau moralinį efektą. Nors jau ir ne tik moralinį“. „Bet ta situacija

yra tokia, kad, sakau, reikia imtis skubių priemonių griežtinti įstatymą, steigti fondą <..>“. „Bet dabar yra situacija tokia, kad, kaip sakiau, kad turim

susėdę peržiūrėti įstatyminę bazę, turim peržiūrėti atsakomybę, nes paskui, žiūrint į paskutinius metus, atrodo, situacija pradeda blogėti“.

R2: „Nu va - įvairiai ten sakoma, kad vienas doleris atsiperka dviem“. „Šiandien reikia įdėti daugiau lėšų, kad susidoroti su pasekmėm“. „Komisijos

remti projektai, yra universitetai, kurie paskaičiuoja tokius dalykus, žalą, kokią atneša“.

R3: „Taip, mėginu sekti, kiek yra prieinama, apie sveikatos rodiklių temas - sakykim, alkoholinės psichozės. Paskui socialiniai dalykai - socialinės

rizikos šeimos, juose augančių vaikų skaičius“. „Manau, kad čia yra svarbūs du blokai - sveikatos rodikliai ir socialiniai rodikliai“.

R5: „Statistikos departamentas pirmą kartą vartojimą ten labai įdomiai kažkaip perskaičiavo. Jie ten dabar neskaičiuoja nelegalaus pagaminto ir,

sakykim, namų sąlygomis pagaminto ir suvartoto alkoholio. Skaičiuoja tik tai, kas per legalų tinklą perėję“. „Man visada kalbant su sveikatos specia-

listais, tai visada įskiepyta buvo, kad pats geriausias rodiklis, kuris galėtų padėti tendenciją teisingą nustatyti alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą,

tai yra alkoholinių psichozių skaičius“. „Tai vat su šituo mes turime, ačiū Dievui, neblogą dar situaciją“. „Vaikų intoksikacijų skaičius yra sumažėjęs. Tai

čia aplamai superinis dalykas“. „Tai, sakykim, ta situacija, kokia ji yra su tomis pasekmėmis, aišku, jei vien tik ofi cialaus ir legalaus mes turime 11,9 litro.

Kada PSO rekomenduoja 7 l absoliutaus alkoholio šalies gyventojams neperžengti. Tai žinote, čia dirbti ir dirbti dar reikia“.

R6: „Ne, va tiktais dabar pasidomėjau. Nu sakiau jums jau pradžioje, jog dirbu nesenai su ta sritimi. Tai kažkaip tokio poreikio nebuvo. Dabar tai

pasižiūrėjau ir faktai nėra tokie jau liūdni. Žiūrint į priemones, kokių priemonių buvo imtasi“.

R7: „Kažkiek mes sekam tuos rodiklius, bet specialiai aš neieškau, bet kai būna. Tai pasižiūriu, kokios yra tendencijos“.

R8: „Yra našlaičiai alkoholikų tėvų. Lygiai taip pat kaip ir visuose globos namuose ir pataisos įstaigose, kur taip pat alkoholikų tėvų vaikai randas

patalpinti“.

R9: „Nu mes žiūrime tuos statistinius rodiklius, tas metines apžvalgas. Jūsų psichikos sveikatos centro duomenys, po to vidaus reikalų ministerijos.

Visus mes žiūrim“. Ir vat sakau, uždrausta ir reklama, ir apribotas darbo laikas alkoholio pardavimo. Vartojimas ima ir didėja. Pradžioje lyg ir pamažėjo

praėjusiais metais, bet šiemet tai labai išaugo“.

Vertinant respondentų nuomonę dėl Prezidentės sprendimo pasirašyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs

įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, reikia pasakyti, kad respondentų nuomonės išsiskyrė. Nors ir vyravo nuomonė, kad toks Prezidentės

žingsnis vertintinas neigiamai, vienas iš apklaustųjų paminėjo, kad alkoholinių gėrimų reklamos reguliavimas yra galimai pervertinamas, nes tai

yra tik viena iš daugelio priemonių. Nors iš esmės tai nepaneigia pačios priemonės svarbos, tačiau tokia nuomonė vis tik vertintina kaip palaikanti

Prezidentės sprendimą. Tik vienas respondentas išsakė tiesiogiai Prezidentės sprendimą palaikančią nuomonę. Buvo įvardinti ir argumentai, teigiant,

kad Lietuva ir taip labai griežtai reglamentuoja reklamą ir, kad tik dviejose valstybėse egzistuoja toks draudimas. Tačiau net ir pateikiamas vienas

galima objektyvus rodiklis yra iškraipytas, nes beveik identiška draudimo praktika iš Europos valstybių taikoma tik Norvegijoje, o lyginimas su kitomis

valstybėmis yra labai subjektyvus, nes egzistuojančios šalių praktikos yra labai skirtingos.

Ką manote apie LR Seimo ir LR Prezidentės sprendimą panaikinti turėjusį įsigalioti alkoholio reklamos draudimą?

R1: „Nu tai išties yra gėda mūsų, mūsų Seimo gėda. Ir tai, aišku, lobistų kaltė. Tų Seimo narių, kurie arba neturi atsakomybės, arba buvo nupirkti,

arba nesuvokė, kokią naudą galėjo duoti visiškas uždraudimas“. „<...> atšaukimas neleisti alkoholio reklamos, yra praeinančios kadencijos Seimo,

manau, kad ir Prezidentės, gėda“.

R2: „Labai va čia tai aš manau labai negerai“. „Nu labai liūdna, nu mes neturim to tokio - nu jei tu supranti ir žinai, kad tai veikia, nu tai palaikyk“.

„Pas mus politinė orientacija vis gi labai daug nulemia sprendimuose. Ir tai nėra gerai“.

R3: „Neigiama. Aš manau, kad turi apskritai būti uždrausta ši... uždraustas alkoholis. Lygiai taip pat turi būti uždrausta ir energetinių gėrimų

reklama“.

R5: „Nu iš tikrųjų nusivyliau. Kada ir Seimas taip vis dėlto pakeitė. Ir Prezidentės buvo, vis dėlto palaimintas šitas įstatymo projektas“. „Nes tenka

bendrauti ir su kitų valstybių atstovais, tarkim, su norvegais. Jie kažkaip netgi nesupranta, kaip negalima tokio dalyko per visuomenės informavimo

priemones sukontroliuoti, nes čia buvo argumentas, kad negalima sukontroliuoti“.

R6: „Bet mūsų visuomenė yra nusprendusi, kad reikalingas draudimas, o to neįvertina valstybės vadovai“.

R7: „Aš kaip sakiau, gal pervertinama marketingo reikšmė alkoholio žalos problemų sprendimui. Nes tai galbūt yra viena iš dešimties galimų

krypčių“.

R8: „neigiamai. Ką daugiau gali pasakyti. Blogai. Vis dėlto labai blogai, kad vyrauja pas mus ubago, ar koks čia sindromas, kad pinigai svarbiau, ir

ekonominiai motyvai nugali“. O jei taip protingai mąstant, ir strategiškai ir į ateitį. Tai ir ekonominiai būtų geriau, jei būtų šitie dalykai sutvarkyti. Bet

deja galvojam apie šios dienos - kiek surinks“.

R9: „Nu aš manau, kad aš teigiamai vertinu. Nes praktiškai yra pora valstybių, kuriose tik visiškai uždrausta alkoholio reklama. Bet kitose valsty-

bėse yra dar ir liberaliau“. „Aš manau, kad mes esame prie griežčiausiai reglamentuojančių ten tuos klausimus“.

Vertinant respondentų pasisakymus dėl siūlymų skirti fi ksuotą surenkamo alkoholinių gėrimų akcizo sumą alkoholio vartojimo profi laktikai, tik

120

vienas respondentas prieštaravo tokiam principui iš esmės apeliuojant į biudžeto formavimo principus, kuriuos toks priverstinis lėšų atskyrimas gali-

mai pažeistų, tačiau savo pasisakyme nenuneigia prevencijos priemonių svarbos ir pasisako už aktyvesnį Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijos

vaidmenį. Kitos išsakytos nuomonės iš esmės pritaria tokiam alkoholio prevencijos priemonių fi nansavimo mechanizmui.

Ar palaikote principą, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai?

R1: „Tai ne tik palaikau, bet ir, sakau, yra pateiktas projektas. Ir jam pritarta po pateikimo“. „Mes ten siūlėm du procentus skirti, tai apie 15 mln“.

R2: „Tai jau mes apšnekėjome šitą klausimą“.

R3: „Taip, vienareikšmiškai taip“.

R4: „Nu aš manau, kad tas vienas procentas būtų - aš niekada nesidomėjau, - bet būtų įdomu pasižiūrėti pagal perkamą alkoholio kiekį, kokia yra

ta perkamoji galia“.

R5: „Du, ir penki paskui.. taip“. „Be abejo aš už. Buvau vienas iš to projekto, sakykim, iniciatorių“. „Vis dėlto jei mes leidžiame prekiauti tokiais

produktais, jei žmonės piktnaudžiauja. Tai iš tų įplaukų ir skirti dalį. Tai tikslinis dalykas“.

R6: „Taip, būtinai, būtinai“.

R7: „Aš būčiau linkęs pritarti, jeigu pakankamai lėšų būtų skiriama skirtingų žinybų veiksmų koordinavimui ir jei mes suprasim, kad pagalbos,

koordinuotos pagalbos konkrečioms šeimoms suteikimas yra augančių vaikų tose šeimose alkoholio vartojimo prevencija, tai tada taip“. Šiuo atveju

aš pritarčiau, jeigu tas vienas procentas būtų skirtas kompleksinėms alkoholio vartojimo priemonėms“.

R8: „Pritariu. Ne tik pritariu, bet jau dvidešimt metų siūlau“. „Vienas procentas - dideli pinigai, ta galima padengti viską“.

R9: „Medikų požiūris yra vienoks, bet ekonomikoje nusimanančių ir dirbančių yra kiti niuansai. Nes valstybė gyvena iš biudžeto surinkimo ir yra

vyriausybė, kuriai yra pavestos visos pareigos rūpintis ir švietimu, ir socialine apsauga ir panašiai. Tai jei mes visus taip - iš to mokesčio paimsim tą,

iš kito mokesčio dalį kitam. Tai praktiškai vyriausybei nėra tada ką ir beskirstyti“. „O tam aš sutinku, kad alkoholio prevencijai tikrai yra mažai ten tų

lėšų skiriama. Bet, mano galva, turėtų sveikatos apsaugos ministerija. Galbūt ir švietimo, kurios turėtų tą tokį profi laktinį darbą daugiau daryti ir

švietėjišką“.

Respondentų pasisakymuose iš esmės išsakyti du pagrindiniai tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai: bendradarbiavimas, kuriant teisės

aktus bei planuojant naujas alkoholio kontrolės priemones, kuomet, kaip pažymima vieno iš respondentų, yra konsultuojamasi su įvairiomis eksperti-

nėmis valstybės institucijomis, siekiant sužinoti ekspertų nuomonę teikiamų teisės aktų klausimais. Kitas paminėtas aspektas yra valstybės institucijų

bendradarbiavimas, įgyvendinant įstatymuose bei valstybės programose numatytas priemones. Būtent šiuo aspektu išsakyta daugiau kritinių paste-

bėjimų ir nuomonių, pažymint, kad bendradarbiavimas yra nepakankamas, tačiau nuomonė, kur yra konkretūs trūkumai, išsakyta minimaliai.

Ar, Jūsų nuomone, yra pakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų, atsakingų už alkoholio kontrolę ir alkoholio žalos

mažinimą Lietuvoje?

R1: „Na, įsteigus narkotikų departamentą, apjungus ten alkoholio kontrolės tarnybą, tai šiek tiek tas koordinavimas pagerėjo, tas bendradar-

biavimas“. „<...> bendradarbiavimas išties yra nepakankamas dar. Įvairių žinybų, įvairių tarnybų“. „Reikėtų žymiai didesnio bendradarbiavimo tarp

socialinių ir jėgos struktūrų, departamentų ir kad ir jūsų psichikos sveikatos centro“.

R2: „Nepakankamas, ir tuo labiau, kad viskas eina tarpinstituciniame“. „<..> nėra sudarytos sąlygos, ir bazės nėra įstatyminės, kuri palengvintų

tą bendradarbiavimą“.

R3: „Tikrai ne, tikrai nepakankamas. Nu nepakankamas - ir viskas“.

R5: „Bet man atrodo neblogai čia sekasi tas dalykas, nes labai glaudus bendradarbiavimas su policija, su maisto ir veterinarijos tarnyba, su ne

maisto produktais... Su muitinės departamentu, su tais pačiais ir kriminalistais“.

R6: „Ne, nu galvokim taip, kad jis yra. Žiūrėkite, ta pati kelių policija. Nu kaip ir dalyvauja. Yra keliuose atliekami reidai. Tai - nu daugiau, tai aš

nežinau“. „Nu bet negaliu pasakyti, negaliu šiai dienai vertinti ar jis yra pakankamas, tas bendradarbiavimas tarp tų institucijų“.

R7: „jo, ai jei imsim du lygius - vienas yra nacionalinis lygmuo, o kitas yra savivaldybių lygmuo, tai tiek vienam, tiek kitam lygmenyje nėra koor-

dinuotų veiksmų plano, supratimo, kad tai yra reikalinga. Ir bendradarbiavimas yra labai prastam lygmenyje“.

R8: „Kaip teigiamą geros praktikos pavyzdį tarpsektorinio bendradarbiavimo gera praktika Lietuvoje kada griebi Vidaus reikalų ministeriją, Susi-

siekimo ministeriją, Socialinę ir sveikatos ministeriją. Ir visokie ten ir vyriausybės potvarkiai“.

R9: „Nu kaip, nu tas bendradarbiavimas mūsų gal labiau apsiriboja teisės aktų projektų derinimu. Tai mes iš tikrųjų siunčiam visom, kurios susiję

- va fi nansų ministerija, sveikatos ministerija, žemės ūkio ministerija, vidaus reikalai, teisingumas. Mes praktiškai visada deriname su visomis insti-

tucijomis“. „Nu bet šiaip, mes, tie kurie dirbam toje srityje, mes bendraujam. Ir, aišku, telefonu, pasikalbam, pasidalinam ir problemom, ir mintimis,

ir patarimais“. „Aš tai esu visai patenkintas“.

Iš išsakytų nuomonių galima būtų išskirti išsakytus akcentus dėl Nacionalinės sveikatos tarybos ir jos pranešimų. Taip pat akcentuojama instituci-

jos ar grupės, kuri veiktų Vyriausybės lygyje, būtinybė, kad institucijų tarpusavio veikla būtų geriau koordinuojama. Taip pat pažymima, kad nepaisant

sveikatos sektoriaus ar tiesiogiai žalingų įpročių prevencija suinteresuotų institucijų veikla ir bendradarbiavimu pasigendama indėlio iš ūkio, fi nansų

ir kitų sektorių, kurie, kaip įvardinama, siekia ne sveikatos tikslų.

Kaip tokį bendradarbiavimą būtų galima pagerinti?

R1: „Pirmiausia žmonės, kurie vadovauja tom institucijom turi suprasti, suvokti savo atsakomybę ir turi visiškai kitaip reaguoti į metinius praneši-

mus, kuriuose yra dažnai akcentuojama apie daromą alkoholio ir kitų rizikos dalykų žalą“. „Galbūt reikėtų įkurti kažkokią tai valstybinę kažkokią kovos

su alkoholizmu, narkomanija veikiančią komisiją, kuriai galėtų vadovauti netgi pats premjeras“. „Tai būdų, kaip šitą padaryti yra, bet reikia, aišku, dėti

labai daug pastangų, bet labai daug kas priklauso ir nuo tų žmonių, kurie vadovauja tom institucijom“.

R2: „Jei bus tas toks, tas perimamumas toks visų idėjų ir tolimesnių darbų. Nes juk nori nenori - tas bendradarbiavimas tų institucijų, kurios

121

įgyvendina tas priemones, bus glaudesnis, nes tuomet interesai atskirų institucijų pasikeičia“. „O nuo, aišku, specialistų pasirengimo, viskas priklauso,

bet tai jau antriniai dalykai“.

R3: „Yra prie vyriausybės sveikatos reikalų komisija. Deja, ji niekada neveikia“. „Yra labai aktyvi <..> nacionalinė sveikatos taryba. Deja jos, nelabai

kas įsiklauso ir klauso“. „Va, ir Ūkio ministerija, ji yra už tai, kad būtų skatinamas alkoholinių gėrimų pardavimas. Nes ten viskas yra žiūrima per pinigų

prizmę. Ir sveikatos apsaugos ministerija su NVO lieka vienišos“.

R7: „Tai šiuo atveju jei net ir NVO - jei jos koncentruotųsi ne tik į kažkokias siauras priemones ir siaurus tikslus, o jos žiūrėtų plačiau ir bandytų

pateikti politikams svarbą to kompleksinio plano“. „Tai šiuo atveju reikėtų keisti politikų supratimą apie tai, kas yra efektyvu. O kas liečia savivaldybes,

tai irgi trūksta to supratimo, kadangi daugelis institucijų turi vieną steigėją - socialinės pagalbos, vaiko teisių apsauga, Psichikos sveikatos centras, tai

nu trūksta labai nedaug“.

R8: „Pagerintų problemos supratimas vis dėlto. Aš vėl grįšiu prie to paties, kad dalis tų institucijų fi nansų pas mus, ekonominio, ūkio, žemės ūkio

tie sektoriai. Jie kelia aukščiau tą ekonominį aspektą, negu sveikatos gerovės ir dvasinės, ir kitokios sveikatos, ir to dvasino ir fi zinio sveikumo“.

Apibendrinant išsakytas nuomones, galima teigti, kad dauguma apklaustųjų įvardino nevyriausybines organizacijas ir jų vaidmenį. Tačiau vy-

ravo nevyriausybinių organizacijų kaip alkoholio kontrolės politikos formavimo partnerių vaidmuo, kuris daugiausia pasireiškia teikiant siūlymus

politikams, siekiant atstovauti visuomenės sveikatos interesą. Tačiau pasigesta visuomenės sveikatos organizacijų iniciatyvų, kurios būtų nukreiptos

į tiesioginį darbą su bendruomenėmis ar visuomene. Reikia pastebėti, kad ši nevyriausybinė veikla yra pati brangiausia ir reikalaujanti didžiausios

valstybės paramos. Kai kurie pastebėjimai leidžia spręsti, kad apklaustieji respondentai nesidomi nevyriausybine veikla ir negalėjo įvardinti nė vienos

iniciatyvos, nors jų Lietuvoje tikrai yra nemažai.

Kaip vertinate nevyriausybinių organizacijų veiklą alkoholio kontrolės srityje?

R1: „Vertinu labai blogai iš tikro. NVO neveikia, išskyrus koaliciją, kuriai vadovauja Veryga, bet ji yra neskaitlinga irgi“. „<...> kitos organizacijos

yra labai neaktyvios, negausios, pasimetę. Ir išties, valstybės žmonės yra neaktyvūs“. „<...> organizacijos yra silpnos ir jos veikia nekoordinuotai ir

labai prastai“.

R2: „<...> turiu patirtį, kad nevyriausybinės organizacijos trukdė“. „Ir va šiuo metu mes, aš asmeniškai manau, kad mes turim labai stiprią koalici-

ją ir aš labai džiaugiuosi, kad ji yra. Ir kad ji vienija pakankamai daug NVO“. „Bet koalicija, kurios sudėtyje yra profesionalių žmonių ir suprantančių, ir

galinčių paremti ne tik savo nuomonę, bet dar ir kažkokiais atliktais tyrimais, ir panašiai. Ką mes dabar turim, tai labai naudinga“.

R3: „Aš matau didelį jų indėlį, visų pirma Nacionalinė alkoholio ir tabako koalicija. Ir jos vadovas doc. Veryga dėjo daug pastangų, kad būtų už-

drausta alkoholio ir tabako reklama“.

R5: „Vat šito - tai kur nuvažiuoju, tai visada sakau, kad labai džiaugiuosi, kad va šitoje srityje mes turim labai stiprų nevyriausybinį sektorių. Tai

be abejo, tai pirma, matyt, būtų ta Nacionalinė tabako alkoholio kontrolės koalicija, kur prezidentas dr. Aurelijus Veryga vadovauja. Ten visos tos

įeinančios organizacijos. Taip pat pastaruoju metu pradėjo labai stipriai reikštis Lietuvos jaunimo kaip jinai LJOT - Lietuvos jaunimo taryba man

atrodo. Paskui Moksleivių parlamentas ir Moksleivių sąjunga vienam projekte kartu su jais“. „Mes esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Tabako,

alkoholio kontrolės koalicija ir su LJOT. Yra toks bendras sudarytas toksai organas“.

R6: „Vat žinokite nieko nežinau. Tikrai nežinau, vat būtent dėl alkoholio NVO“. toks bendras įspūdis, kad nevyriausybininkai nedalyvauja“. „Čia gal

yra mano klaidingas, bet ta prasme, aš tai negirdėjau“.

R7: „Kaip aš sakiau, labai didelis minusas, kad jos dirba labai siaurais klausimais ir kad jos nemato to, ką rekomenduoja PSO, būtent ilgalaikį

kompleksinį rėmimo planą“.

R8: „Manyčiau, kad Lietuvoje taip susiklostė teigiamai gerai“. Bet nu tikrai galima sakyti, kad vieni iš ryškiausių, kaip sakoma angliškai, aktorių

ir lyderių, yra vis dėlto, ta asociacija ir Baltijos kontrolės asociacija - Veryga juk prezidentas Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Yra tokia asociacija ir lietuviai

lyderiauja“.

R9: „Na, žinote, kaip tai sunku pasakyti. Faktiškai aš taip viešai aš nelabai ir matau jų konkrečios veiklos. Be to, kad jie parašo institucijoms kažko-

kius konkrečius pasiūlymus“. „Nu fakto aš nei vieno neturiu, kad jie kažką tokio darė. Galbūt jie ir daro. Bet gal tada paviešint kažkiek reikėtų“.

Visi, išskyrus vieną respondentą pažymėjo, kad alkoholio pramonė aktyviai trukdo formuoti ir įgyvendinti alkoholio kontrolės politiką. Alkoholio

pramonės atstovai įvardinami atsakingais už priimtus alkoholio kontrolės politiką silpninančius sprendimus. Įvardinami agresyvūs lobistiniai veiks-

mai. Tik vienas respondentas nurodė, kad, dirbant vyriausybinėje įstaigoje, yra bandoma derinti verslo ir valstybės interesus bendradarbiaujant ne

su konkrečiais gamintojais, bet su asocijuotomis verslo struktūromis. Tuo pat metu pažymima, kad alkoholio gamintojai aktyviai komunikuoja savo

siūlomas alkoholio kontrolės priemones, labiausiai akcentuodami tas, kurios turi mažiausią prevencinį efektą. Taigi alkoholio pramonės aktyviu vai-

dmeniu ir įtaka neabejojama.

Kaip, Jūsų manymu, alkoholio pramonė prisideda ar trukdo formuoti bei įgyvendinti efektyvią alkoholio kontrolės politiką?

R1: „Be abejo, kad ji trukdo. Labai trukdo. Yra alkoholio pramonės ar prekybos organizacijos išties stiprios. Jos turi savo stiprius lobistus, kurie čia

Seime jau atvirai vaikšto, nevengdami nieko“. „Prieš vieną ar kitą įstatymą, kurį čia aš ar komitetas teikiu, įsigudrino iš vakaro išplatinti siūlymą, už ką

balsuoti, už ką ne“. „<...> Seimas vos ne panašiai ir balsuoja. Dažniausiai kairiųjų partijų Seimo nariai taip ir balsuoja“.

R2: „Pramonė yra pajėgi ir ji ten daro spaudimą. Ir daro spaudimą labai įvairų. Vynas, stiprūs gėrimai, aludariai, aludariai mažieji, aludariai didieji.

Jie visi turi savo interesus. Gali atlikti tam tikrus tyrimus. Jie gali dalyvauti visur ir jie tą daro. Jie pastoviai būna Seime. Į darbo grupes jų bandai neimti,

tai jie tada padaro taip, kad tos grupės nustoja egzistuoti“.

R3: „Jie yra suinteresuoti uždirbti. Ir jie meta visas jėgas, kad gautų kuo daugiau“. „tikrai trukdo, todėl, kad jie yra suinteresuoti uždirbti daug“.

R4: „<...> didelė pramonė, pavadinkim taip, niekada didelio kultūros lygio ir nepakels. Nes ji yra orientuota į didelių pinigų uždirbimą“.

R5: „Nu koks, nu reikia pripažinti, kad gana - nu iš tikrųjų turi gana stiprius lobistus. Ir dėka jų, ką aš jau minėjau, tas reklamos draudimas neįsi-

galiojo“.

122

R6: „Nu aišku, jie tai galvoja apie pelną. Ir juos galima suprasti. Tai yra verslas“. kad ir Prezidentės ir Seimo tas sprendimas priimti tam tikrus

veiksmus naudingus jiems, tai aš manau, kad jie dar to nesuvokia ir tai buvo padaryta jų spaudimu“.

R7: „<...> čia gal tik kertasi tik dėl kai kurių komponentų, dėl marketingo. Ir tuo būdu, jei suvokiama alkoholio kontrolė kaip tiktai labai vienpu-

siškos priemonės, tai gali atrodyti, kad alkoholio pramonė labai priešinasi, labai prieštarauja alkoholio tam sprendimu“.

R8: „Alkoholio lobistai muša į mokymą. Žinote, kad mokyti reikia ir šviesti. Ir panašiai. Tai kodėl taip daro – tai todėl, kad išaiškėjo, kad nelabai

veikia“. „Kad tie planai būtų – kad pritraukti jaunimą, kad kokiuose dar regionuose galima dar geriau dirbti. Ir paskui kai pažiūri, tai 70 -80 metų jų

planus“. „Dirba už savo produktą. Ir visas mokslas yra, gi tie visi marketingai ir platinimai ir panašiai“. „O įstatymdavystei tai turi irgi specialią kažko-

kią rinkodarą arba triukus“. „Pavyzdžiui, jei priimamas įstatymas, išmetamas, Parlamentui pristatomas įstatymas, kuris, labai aiškiai matosi, rimtas,

ribojantis, kad tiktai kontrolė - tikrai sumažės. Tai iš karto pateikiama kažkokia alternatyva. Bet ten paslėpta, išmakaluoja, visa kita, ir paskui žmonės

dažnai net ir nesupranta“.

R9: „Nu nežinau, praktiškai kai ir vyriausybės būna tvirtinamos programos, ta turim derinti ir su verslu projektus tai deriname. Bet mes dirbame

jau su asociacijom, su konkrečiais gamintojais tokio ryšio nepalaikom ir nepraktikuojam. Tai asociacijom projektus siunčiam, bet atsižvelgt į jų pasta-

bas ir pasiūlymus - nu žiūrint kaip kada“. „Tai sakau, bet žiūrim ne tai, kad vien tik pramonei būtų patogu. O visa kita tikrai iš mūsų, specialistų pusės

to nėra“. „Mes turim vadovybę, kokias gaunam nuorodas, taip ir veikiam“.

Alkoholio pramonė tvirtina, kad alkoholis turi privalumų, tokių kaip jo skonis ir sukeliama nuotaika, tačiau sąmoningai nuslepia visą aibę trū-

kumų. Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis - tai tiesiog skanus, meistriškai paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą,

vyną kaip ypač naudingą kūnui ir sielai, gamybos patirtis užtikrina alkoholio kokybę. Taip pat yra tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti

nesaikingai, o tik padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė nuolat stengiasi visuomenei bei politinių sprendimų priėmėjams įrodyti, kad draudi-

mai ir ribojimai neišspręs su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Nuolat grasinama, kad Lietuvoje vykdoma alkoholio kontrolės politika visiškai

sunaikins šią nacionalinės pramonės šaką, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai, bei įtvirtins šešėlinį verslą. Vis dažniau pasipila kaltinimai,

kad Lietuvoje galioja patys griežčiausi įstatymai (Liutkutė V, Goštautaitė N, Veryga A. ir kiti. Septyni svarbiausi alkoholio pramonės skleidžiami mitai.

Kaunas; 2011.). Vien pagal tai galima teigti, jog alkoholio pramonė vienareikšmiškai trukdo formuoti ir įgyvendinti efektyvią alkoholio politiką Lie-

tuvoje. Taip pat visi apklaustieji supranta, jog pramonė daro neigiamą įtaką alkoholio kontrolei, tačiau R9 pabrėžia, kad yra paisoma ir verslo pozicija

(šiuo atveju alkoholio pramonė).

Respondentai įvardina daugelį veiksnių, trukdančių priimti efektyvias ir mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones. Išskiriamas fi nansinis

interesas ir alkoholio pramonės veiksmai, tačiau pabrėžiamas ir politinės valios trūkumas bei visuomenės veiksniai, tokie kaip „postsovietinis menta-

litetas“, pilietinio iniciatyvumo stoka. Taip pat pažymėtas fi nansinių resursų trūkumas.

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo priimti efektyvias alkoholio kontrolės priemones?

R1: „Netgi į pirmą vietą dabar jau iškelčiau interesą - fi nansinį interesą, asmeninį interesą“. „Ir įstatymo pataisas, kurios kaip tik - ne griežtina

kažką, o liberalizuoja. Arba praėjus metams ar dviem siūloma atšaukti jau priimtus įstatymus“. „Ne ir kitoj vietoj yra nesuvokimas, žinių trūkumas. Kad

va tos priemonės, kurias mes ten pradžioj įvardinom, kurias rekomenduoja PSO, kad jos gali būti efektyvios“. „Ir atsakomybės galbūt stoka“.

R2: „Nu man atrodo iš mūsų pokalbio viso ir aišku, kas trukdo“.

R3: „Visų pirma, aš galvoju, mūsų visuomenės postsovietinis mentalitetas. Mes dar esame nepakankamai pilietiškai ir socialiai aktyvūs“. „Savi-

valdybės nėra pakankamai drąsios ir bijo ta tema kalbėti“. „Bijom skleisti užsienio patirtį, kai pas mus viena alkoholinių gėrimų parduotuvė tenka gal

200 - 300 gyventojų, o Skandinavijos šalyse 10 000 gyventojų“.

R4: „Asmeninės naudos tikslai yra aukščiau bendruomeninių interesų“.

R5: „Vienas dalykas - tai tas, kur minėjau, politinės valios trūkumas“. Antras dalykas - tai dėl tų pačių lobistų veiklos“. „O to paties fondo nebuvi-

mas, iš tų dviejų ar penkių procentų įplaukų. Labai jį būtų galima panaudoti būtent skleisti va tom idėjom“. „Nu kaip - fi nansinių resursų trūkumas.

Kur galima viešinimui, paskleisti. Tų pačių mokslinių tyrimų kažkokių aibė - nu tai paprasčiau, suprantama kalba“.

R6: „Aš darau prielaidą, kad remiami yra tie patys Seimo nariai“. „Socialinės atsakomybės nebuvimas“.

R7: „Galbūt nepakankamas suvokimas įvairiuose lygmenyse, kad tai yra skaudžios problemos ir jos galėtų būti sprendžiamos, jei dirbama nuo-

sekliai ir kompleksiškai, nepakankamai žinomos rekomendacijos, tame tarpe ir PSO, ir tos priemonės, kurios yra moksliškai įrodytos. Ir visuomenė

nepakankamai žino apie tai ir tie sprendimų priėmėjai taip pat nepakankamai žino ir dėl to jos yra neįgyvendinamos“.

R8: „Alkoholio kompanijų lobizmas. Ir žmonių kvailumas. Labai lengva žmones paveikti. Vat šituo ekonominiu principu pradeda, sukelia skanda-

lėlius samdyti žurnalistai alkoholio kompanijų. Kad čia maždaug Lietuva sugrius be alkoholio įstatymų ir kad maždaug nebus už ką mokyklų kūrenti

ir senukų gydyti“.

R9: „Man atrodo, kad tų priemonių jau yra. Tiktai yra jų laikymosi problema yra“. „Bet vat ir priežiūros, kontrolės institucijos turėtų griežčiau žiūrėti

ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi tų teisės aktų, nes, sakau, mūsų įstatymas yra vienas iš griežčiausių iš ES, kitose valstybėse nėra tų tokių“. „Bet bent

jau dabar - jei būtų įgyvendinti ir laikomasi tų draudimų kiek yra nustatyta, tai aš manau, būtų efektas“.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad priimti ir įgyvendinti efektyvias alkoholio kontrolės priemones gali trukdyti kiti valstybės sektoriai/

institucijos (Žemės ūkio, Finansų ministerijos), nes jos gauna pajamų iš verslo - šiuo atveju alkoholio pramonės. Tačiau nesuvokiama, kad valstybė in-

vestuoja dar daugiau neigiamiems alkoholio padariniams likviduoti. Yra svarbus tarpsektorinis kryptingas bendradarbiavimas. Taip pat yra paminėta

alkoholio pramonės kišimasis (Hanbook for action to reduce alkohol-related harm. WHO, 2009).

Vertinant jau ne politikos formavimo, o įgyvendinimo aspektus ir pagrindinius trukdžius juos įgyvendinant, išskirta atsakomybės stoka, suvoki-

mo stoka. Taip pat pažymima fi nansinių resursų stoka, vietos (savivaldybių) iniciatyvumo stoka. Tačiau išsakyta ir nuomonė, kad priimtos alkoholio

kontrolės priemonės yra įgyvendinamos. Nors kai kurie respondentai ir šiuo klausimu pažymėjo alkoholio pramonės vaidmenį, tačiau vėlgi minėdami

politikos formavimo aspektus.

123

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo įgyvendinti jau priimtas alkoholio kontrolės priemones?

R1: „Tai labiausiai trukdo tikriausiai atsakomybės stoka, suvokimo stoka. Sunku pasakyti, gal švietimo, informacijos stoka“. „<..> įstatymas yra

griežtas, bet deja jo yra nesilaikoma. Nesilaikoma dėl įvairių priežasčių ir, aišku, žiniasklaidos atsakomybės nėra“. „<...> alkoholio gamintojai sten-

giasi užsiauginti naują kartą“. „Dabar jau priežastis ne įstatymas, bet tai, kad nesilaikoma įstatymo. Ir abejingai žiūrima į visus dalykus“.

R2: „<...> tiek skirtingi interesai įvairių grupių, kad tiesiog neįmanoma įgyvendinti tai“. „Labai daug priklauso... patirtis stebint rodo, kad nuo

premjero. Nuo galvos vyriausybės - jei yra labai aiški nuostata, labai aiški politika ir jis turi gerą komandą, tai įgyvendinti galima labai daug dalykų“.

„Mes neturime tokios institucijos, kuri galėtų atlikti tyrimus tam tikrus, kurių reikia“. „O kai reikia paprasčiausių duomenų tokių, kurie galėtų pagrįsti,

tai tada nebeturim kur kreiptis, kad juos turėti“.

R3: „Pasakysiu tą patį - mumyse pačiuose. Mūsų vidinė baimė, mūsų posovietinis mentalitetas“.

R4: „Oj nežinau, kažkaip apie kontrolę tai aš mažai žinau“.

R5: „Nu vėlgi tie patys fi nansiniai resursai“. Netiksli įstatymų redakcija, kuri tiesiog sukelia tokias prielaidas interpretacijai“. Tai kol paskui pereisi

per tuos visus teismus, kol suprasi ar vis dėlto tu teisingai taikai“. „Vis dėlto dalis tos politikos įgyvendinimo ir formavimo. Tai yra savivaldybių institu-

cijose. Ir vat apie tų savivaldybių vaidmenį - nes matot, jų mes jau neprižiūrim ir kontroliuoti negalim“.

R6: „Manau, savivaldybė dar kažkiek turėtų pasijungti į tą, kad nebūtų tų tokių visą parą veikiančių nedidelių parduotuvėlių. Policijos pajėgų

mažas kiekis“. „Žmonės to nesuvokia“.

R7: „Man atrodo, kad įstatymai yra įgyvendinami. Ta prasme, tie apribojimai, kurie yra dėl prekybos laiko arba dėl reklamos apribojimo, tai aš

manyčiau, kad jie yra įgyvendinti. „Aš skaičiau tą klausimą, bet nesugalvojau kažkokių pavyzdžių, kad jie yra neįgyvendinami“.

R8: „Vėl gi, nueikite šiandien į Seimą, visą dieną pavaikščiokite. Manau tikrai sutiksite kokį nors alaus asociacijos atstovą“. „Seime dirba nuolat. Ir

visokių tiesioginių yra pateikiama, ir netiesioginių visokių pasiūlymų. Nu ir tai ir trukdo“.

R9: „Nu sakau, baudos yra už viską. Ir draudimai yra. Bet jie nėra veiksnūs. Tai reiškia, kad pati visuomenė ignoruoja juos“. „Tai sakau, turėtų būti

didesnis visuomenės sąmoningumas ir įtaka. Mes negalime visiškai visko uždrausti. Nu atsiras gi kiti šaltiniai“.

III.8. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių SSGG įgyvendinimo analizė.

2012 metais pasibaigusio Europos komisijos kofi nansuoto Europinio AMPHORA projekto mokslininkų išvadose bei išplatintame manifeste pabrė-

žiamos trys pagrindinės efektyvios ir geriausios alkoholio kontrolės priemonės (angl. best buys in alcohol control policy) (http://www.amphorapro-

ject.net/fi les/fi le/AMPHORA%20manifesto%20on%20alcohol_October%202012.pdf):

• alkoholinių gėrimų kainos didinimas,

• fi zinis alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimas,

• alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos Globalioje žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategijoje nurodoma 10 veiklos sričių ar priemonių,

kurias galėtų taikyti šalys, siekdamos mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą (http://www.who.int/substance_abuse/ alcstratenglishfi nal.pdf). Tos

pačios priemonės nurodomos ir 2012 metais patvirtintame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono Europos žalingo alkoholio vartojimo

mažinimo veiksmų plane 2012 -2020 metams (http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_fi le/0006/14773 2/RC61_wd13E_Alcohol_111372_

ver2012.pdf):

1. Lyderystė, dėmesys ir įsitraukimas.

2. Sveikatos sektoriaus atsakas.

3. Bendruomenės įsitraukimas.

4. Vairavimo išgėrus prevencija.

5. Alkoholio prieinamumo mažinimas.

6. Alkoholinių gėrimų rinkodara.

7. Kainų politika.

8. Neigiamų alkoholio pasekmių ir apsinuodijimų mažinimas.

9. Kontrabandinio ir nelegaliai pagaminto alkoholio vartojimo mažinimas.

10. Stebėsena ir vertinimas.

LYDERYSTĖ, DĖMESYS IR ĮSITRAUKIMAS (1)

Alkoholio kontrolės politika reikalauja išskirtinio kompleksiškumo, lyderystės bei daugelio sektorių įsitraukimo. Nepaisant to, kad 1995 metais

buvo priimtas pažangus ir kompleksiškas Alkoholio kontrolės įstatymas, 1998 metais Seime patvirtinta alkoholio vartojimo mažinimą numačiusi Lie-

tuvos sveikatos programa, tais pačiais metais patvirtinta Valstybės alkoholio kontrolės programa su ambicingais alkoholio kontrolės tikslais, alkoholio

vartojimas ne tik nemažėjo, bet gana intensyviai augo iki 2008 metų. Nors tokių nacionalinių veiksmų programų būtinybę pabrėžia PSO ekspertai,

akivaizdu, kad vien tokių programų parengimas ir patvirtinimas nėra garantas, kad bus įgyvendintos programose numatytos priemonės.

Mokslu pagrįstų kompleksinių alkoholio kontrolės programų ar priemonių planų parengimas yra tik pirmasis būtinas sėkmingas alkoholio kon-

trolės politikos žingsnis. Galima konstatuoti, kad šiame lygmenyje Lietuva turi nemažą įdirbį ir mokslu pagrįstų priemonių kompleksas yra įtrauktas į

naująjį Lietuvos sveikatos programos projektą. Bet to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 metais patvirtino Alkoholio ir tabako kontrolės 2012-2014

metų programą (tarpinstitucinį veiklos planą). Taigi, galima konstatuoti, kad teorinės efektyvios alkoholio kontrolės politikos prielaidos egzistuoja.

124

Kita svarbi efektyvios alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo prielaida yra aiški lyderystė ir koordinavimas. Lietuvoje egzistuoja daug teorinių

galimų lyderystės šioje srityje centrų, tiek politikos formavimo, tiek politikos įgyvendinimo srityje. Tarp tokių institucijų ir organizacijų pažymėtinos

LRS Sveikatos reikalų komitetas, LRS Alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos komisija, Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas, Nacionalinė sveikatos taryba, Valstybinis psichikos sveikatos centras ir kt. Tačiau iš esmės lyderystė šioje srityje yra išskai-

dyta ir daugiau galima kalbėti apie bendradarbiavimą tam tikrose situacijose, nei apie tikrą lyderystę, koordinuojant alkoholio kontrolės politikos

kūrimą ir įgyvendinimą.

Paminėtos institucijos yra nors ir labai svarbi, tačiau iš esmės tik sveikatos sektoriaus pusės grandis, tačiau tikroji alkoholio kontrolės politika

reikalauja ženkliai daugiau, nei tik tiesiogiai su alkoholio kontrole susijusių institucijų įsitraukimo. Siekiant efektyvios alkoholio kontrolės politikos,

būtinas visų sektorių įsitraukimas: ūkio, fi nansų, teisėsaugos, sienos apsaugos ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama ir

pilietinės visuomenės įsitraukimo svarba.

Stiprybės Silpnybės

• Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės įtrauktos į naująjį Lietuvos sveikatos programos projektą.

• LRV patvirtinta Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tar-pinstitucinis veiklos planas).

• Egzistuoja kompetentingų institucijų ir organizacijų tinklas: LRS Seimo sveika-tos reikalų komitetas ir Alkoholizmo bei narkomanijos prevencijos komisija, Na-cionalinė sveikatos taryba, Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, nevyriausybinės organizacijos ir kt.

• Ekonominio ir fi nansinio sektoriaus institucijos turi daug stipresnį sprendžiamąjį balsą, siūlant alkoholio verslo apribojimus.

• Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios lyderių laikinumas.• Per mažas visuomenės aktyvumas.• Nepakankamas lėšų kiekis valstybės užsibrėžtiems planams įgyvendin-

ti.

Grėsmės Galimybės

• Santykinai nedidelis alkoholio kontrolės politiką prioritetu laikančių politikų skaičius.

• Didelė alkoholio pramonės įtaka politikams.• Agresyvios alkoholio pramonės fi nansuojamos asocijuotos organizacijos, ne-

deklaruojančios lobistinių interesų ir veikiančios kaip visuomeninės organiza-cijos.

• Sveikatos išsaugojimui ir visuomenės sveikatai teikti realų prioritetą.• Didinti Nacionalinės sveikatos tarybos vaidmenį alkoholio kontrolės

politikos formavime ir priežiūroje.• Diegti realią, o ne formalią poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

sistemą priimant naujus ar tobulinant egzistuojančius teisės aktus.• Keisti visuomenės požiūrį ir motyvuoti aktyviai dalyvauti alkoholio kon-

trolės politikos formavime bei įgyvendinime.• Skirti fi ksuotą procentą nuo surenkamų tabako ir alkoholio akcizų šių

medžiagų vartojimo prevencijai ir kontrolei.

SVEIKATOS SEKTORIAUS ATSAKAS (2)

Visuomenėje visuotinai paplitusi nuomonė, kad dauguma žmonių alkoholį vartoja saikingai ir jų vartojimas nekelia grėsmės sveikatai bei nedi-

dina priklausomybės nuo alkoholio atsiradimo rizikos. Tuo tarpu atliktas 15 - 74 metų Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad net 31 proc. vyrų ir 9,5

proc. moterų surinko 8 ar daugiau AUDIT testo balų ir gali būti vertinami, kaip rizikingi alkoholio vartotojai, kuriems reikėtų detalesnio ištyrimo.

Ankstyvas probleminio alkoholio vartojimo išaiškinimas leistų operatyviau vykdyti intervenciją žalingai alkoholį vartojantiems asmenims ir ban-

dyti keisti jų vartojimo įpročius.

Lietuvoje ant alkoholinių gėrimų pakuočių nėra skelbiami santykiniai alkoholio vienetai, todėl visuomenei susidaro įspūdis, kad net ir dideliais

kiekiais geriant silpnus alkoholinius gėrimus gaunamas mažesnis alkoholio kiekis ir daroma mažesnė žala sveikatai, nei vartojant stiprius alkoholinius

gėrimus.

Siekiant didinti visuomenės suvokimą apie galimą žalingą alkoholio vartojimą, būtina užtikrinti, kad informacija apie gaunamą alkoholio kiekį

būtų pateikiama ant alkoholinių gėrimų pakuočių.

Siekiant, kad kaip galima anksčiau būtų nustatomi rizikingai ar žalingai alkoholį vartojantys gyventojai, būtina išplėsti medicinos darbuotojus

rengiančių ugdymo įstaigų programas, kuriose būtų mokoma, kaip naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos parengta ir rekomenduojama AUDIT

metodika.

Greta to būtina persvarstyti šiuo metu rekomenduojamų saugių alkoholinių gėrimų vartojimo kiekių sklaidą ir galimybę šias rekomendacijas

taikyti individualiam asmeniui.

Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą jau turintiems priklausomybę nuo alkoholio būtina užtikrinti priklausomybės ligų centrų funkcionavimą,

reabilitacijos centrų bei bendruomenių fi nansavimą. Kadangi pagalba būtina ne tik priklausomybę turinčiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams,

užtikrinti artimųjų savipagalbos grupių steigimą ir funkcionavimą prie priklausomybės ligų centrų, psichikos sveikatos centrų ar kitų suinteresuotų

institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.

- Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,

Ūkio ministerija, vartotojų teisių apsaugos institucijomis ir organizacijomis, parengti alkoholinių gėrimų žymėjimo pakeitimus, kurie leistų tinkamai

informuoti vartotoją apie jo gaunamą alkoholio kiekį, informuotų apie galimą žalą sveikatai.

- Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, universitetais, užtikrinti, kad būtų vykdoma PHEPA

(angl. Primarys Health Care European Project On Alcohol) projekto sklaida ir įgyvendinimas.

125

- Psichikos sveikatos centrams užtikrinti pagalbos (taip pat ir anoniminės) teikimą asmenims, besikreipiantiems dėl alkoholio vartojimo proble-

mų.

- Sveikatos apsaugos ministerijai parengti tvarką, kaip motyvuoti šeimos gydytojus ir atlyginti už rizikingo alkoholio vartojimo identifi kavimą

taikant AUDIT metodiką.

Stiprybės Silpnybės

• Psichikos sveikatos centrai.• Priklausomybės ligų centrai.• Šeimos gydytojo institucija.

• Nemotyvuoti gydytojai.• Šeimos gydytojų baimė, kalbant apie alkoholį, atbaidyti pacientus.

Grėsmės Galimybės

• Nepalankus požiūris į psichiatriją.• Medikų palankus požiūris į alkoholio vartojimą.• Netinkamas santykinių alkoholio vienetų ir rizikingo alkoholio vartojimo iden-

tifi kavimas asmens lygiu.

• Išversta ir adaptuota AUDIT metodika.

BENDRUOMENĖS ĮTRAUKIMAS (3)

Nors dauguma efektyvių mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių turėtų būti priimamos valstybės mastu, tačiau ne mažiau svarbios yra

bendruomenės lygiu taikomos alkoholio prevencijos ar pagalbos jau priklausomiems asmenims priemonės.

Savivaldybės ir vietos bendruomenės gali imtis efektyvių ir konkrečioms bendruomenėms svarbių priemonių diegimo. Būtent bendruomenės ar

nevyriausybinės organizacijos gali kreiptis į vietos savivaldą dėl prekybos alkoholiu licencijos neišdavimo įmonei, ar kreiptis su prašymu dėl prekybos

laiko apribojimo.

Savivaldybės gali nustatyti atstumą nuo svarbių visuomenės švietimo, maldos namų ar kitų objektų, kur būtų apribojama prekyba alkoholiu.

Savivaldybė gali neišduoti papildomų leidimų sezoninei prekybai alkoholiu ar neišduoti leidimų prekiauti alkoholiniais gėrimais viešų renginių

metu.

Savivaldybės, savo teritorijose turinčios Visuomenės sveikatos biurus, atsižvelgdamos į situaciją savivaldybėje ar mažesnėse ir pažeidžiamose ben-

druomenėse, gali planuoti tikslines alkoholinių gėrimų prevencijos, intervencijos ar postvencijos priemones. Lietuvoje jau yra savivaldybių iniciatyvų,

suteikiant paramą priklausomybės nuo alkoholio gydymuisi, ir suteikiant fi nansinę paramą šeimoms, kurios nutraukia alkoholinių gėrimų vartojimą.

Mažesnių miestelių bendruomenės, skirtingai nei didelių miestų bendruomenės turi ir savotiškų privalumų, kontroliuojant prekybą alkoholiu

nepilnamečiams, kadangi vietos bendruomenės nariai gerai pažįsta vieni kitus ir bendruomenėje gyvenančius vaikus.

Todėl bendruomenių ir savivaldybės lygmenyje rekomenduotina:

Stiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą žalingų įpročių prevencijos srityje, ypatingai nustatant pažeidžiamas grupes ir taikant specifi nes pre-

vencijos priemones. Taip pat skirti didesnį dėmesį efektyvioms populiacinėms žalingų įpročių prevencijos priemonėms.

Savivaldybių taryboms ir vykdomiesiems politikams stengtis mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nebeišduodant daugiau prekybos alkoho-

liniais gėrimais licencijų, ribojant prekybos alkoholiu laiką probleminėse vietose, neišduodant papildomų leidimų prekiauti alkoholiu vasaros sezono

ar masinių renginių metu. Skatinti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios ir socialinės aplinkos planavimą.

Remti asmenis, negalinčius savarankiškai rasti ar gauti pagalbos, norint nutraukti alkoholinių gėrimų vartojimą ar gydyti priklausomybę. Skatinti

pirminės sveikatos priežiūros darbuotojus vykdyti alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos nustatymo programas ir anksti nukreipti probleminius alko-

holio vartotojus specialisto konsultacijai.

Remti ir skatinti bendruomenes bei nevyriausybines organizacijas, planuojant bei rengiant renginius, skatinančius laisvalaikio praleidimą be

alkoholinių gėrimų vartojimo.

Stiprybės Silpnybės

• Savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai.• Savivaldybėms įstatymu suteikta teisė reguliuoti naujų prekybos alkoho-

liniais gėrimais vietų skaičių, bei riboti prekybos laiką jau esančioms įmo-nėms.

• Stiprėjančios vietos bendruomenės, rengiančios projektus vietos gyvento-jams.

• Itin palankus gyventojų požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą.• Palankus gyventojų požiūris į nelegalų alkoholinių gėrimų verslą.• Didelis prekybos alkoholiu vietų skaičius ir didelis gyventojų įsitrauki-

mas į šį verslą.

Grėsmės Galimybės

• Vietos politikų asmeninis interesas ir įsitraukimas į alkoholio verslą.• Vietos pareigūnų korumpuotumas ar nenoras pyktis su vietos gyventojais

dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais.• Mažas nevyriausybinių organizacijų aktyvumas.

• Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų galimybės skirti lėšas tikslinei alkoholio vartojimo prevencijai ar pagalbai jau priklausomiems asmenims.

• Jau egzistuojančios miestelių praktikos, organizuojant miestelių šven-tes be alkoholio ir jau egzistuojanti savivaldybių pagalba priklauso-miems asmenims.

126

VAIRAVIMO IŠGĖRUS PREVENCIJA (4)

Nepaisant šiuo metu policijos aktyviai organizuojamų vairuotojų blaivumo tikrinimų, neblaivių vairuotojų nustatoma daug. 2008 metais sugriež-

tinta atsakomybė už vairavimą išgėrus jau davė pirmuosius rezultatus, ir neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius sumažėjo 38 procentais.

Lietuvos visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus nedidelį kiekį alkoholio yra pakankamai liberalus. Kai kuriuose baruose galima rasti alkoteste-

rius, kuriais pasinaudojant galima pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje po alkoholio pavartojimo. Tačiau ką tik pavartotas alkoholis iš karto

nepatenka į kraują, ir matavimai klaidina bandantį pasitikrinti vairuotoją. Reali alkoholio koncentracija praėjus kelioms ar keliolikai minučių didėja,

alkoholiui patenkant iš virškinamojo trakto į kraujotaką. Be to, alkoholio tolerancija kiekvienam asmeniui yra skirtinga, todėl bendrų rekomendacijų

apie leistiną kiekį negali būti.

Siekiant sumažinti vairavimo išgėrus atvejų skaičių, nebeužtenka tik griežtinti atsakomybę už vairavimą išgėrus, bet būtina įgyvendinti ir kitas šio

reiškinio kontrolės ir prevencijos priemones. Vairavimą išgėrus mažina bendros alkoholio prieinamumo apribojimo priemonės. Padidinus alkoholinių

gėrimų prieinamumą Lietuvoje pastebimai išaugo girtų vairuotojų padarytų autoįvykių skaičius. Todėl alkoholio prekyba turėtų būti ribojama vietos

ir laiko atžvilgiu, o prekyba alkoholiu degalinėse turėtų būti visiškai uždrausta.

Taip pat būtų galima įgyvendinti kitas priemones:

o Nustatyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje visiems vairuotojams;

o Bendradarbiaujant su autotransporto įmonėmis taikyti stacionarių alkotesterių instaliavimo praktiką autobusuose, taksi, krovininiuose auto-

mobiliuose (Švedijos praktika);

o Privalomai mokyti po vairavimo išgėrus, įtraukti į socialinę veiklą (JAV modelis);

Motyvuoti visuomenę aktyviai dalyvauti vairavimo išgėrus prevencijoje tiek didinat pačių vairuotojų sąmoningumą, tiek skatinant aplinkinius

neleisti vairuoti išgėrusiam asmeniui, bei pranešti teisėsaugai apie pastebėtus įtartino vairavimo atvejus;

Aktyviai įgyvendinti korupcijos prevencijos policijoje priemones, kad už vairavimą išgėrus sulaikytas vairuotojas neturėtų galimybės išvengti

realios atsakomybės duodamas policijos pareigūnui kyšį;

Diegti realią dviejų pakopų vairuotojo pažymėjimo išdavimo sistemą, kuomet pirmaisiais vairavimo metais už vairavimą išgėrus sulaikytam vai-

ruotojui vairuotojo pažymėjimas būtų atimamas visiškai, ir jam tektų perlaikyti vairavimo egzaminą.

Rekomendacijos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos:

o LR Seimas: bendradarbiaujant su sveikatos, policijos ir teisės ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslo atstovais parengti ir

priimti reikiamas teisės aktų pataisas.

o Transporto paslaugas teikiančios įmonės: sistemingas vairuotojų sveikatos tikrinimas ir stacionarių alkotesterių diegimas autotransporto

priemonėse (bent tose, kurių vairuotojai jau buvo sulaikyti už vairavimą išgėrus).

o Policijos departamentas: bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija bei vairuotojų rengimo mokyklomis aktyviau aiškinti apie vai-

ravimo išgėrus pavojų ir pasekmes.

o Nevyriausybinės organizacijos: bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis organizuoti visuomenės sąmoningumo didinimo akcijas ir

skatinti visuomenę netoleruoti vairavimo išgėrus.

Stiprybės Silpnybės

• Vykdomi atsitiktiniai vairuotojų tikrinimai dėl girtumo.• Už vairavimą išgėrus vairuotojai privalo lankyti paskaitas apie alkoholio

žalą.• Automobilio salone nebegalima vežtis alkoholinių gėrimų atidarytose pa-

kuotėse.• Veikianti e-policijos sistema.

• Korupcija policijoje.• Leistina alkoholio koncentracija kraujyje ne 0 promilių.• Nėra tinkamai funkcionuojančios pradedančių vairuotojų drausminimo sis-

temos (pvz., dviejų pakopų vairuotojo pažymėjimo išdavimo sistemos).• Alkoholis pardavinėjamas degalinėse.

Grėsmės Galimybės

• Liberalus visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus.• Asmeninės atsakomybės neįsisąmoninimas.• Agresyvi alkoholio pramonė.

• Mažinti leidžiamą alkoholio koncentraciją kraujyje iki 0 promilių visiems vairuotojams.

• Diegti elektronines sistemas, kurios padėtų mažinti korupciją.• Keisti visuomenės požiūrį ir motyvuoti aktyviai dalyvauti vairavimo išgėrus

prevencijoje.

ALKOHOLIO PRIEINAMUMO MAŽINIMAS (5.1)

Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą buvo numatyta rengiant LR Alkoholio kontrolės įstatymą, Valstybės alkoholio kontrolės programą. Ta-

čiau ten numatytos alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojančios priemonės nebuvo įgyvendintos. Vykdoma alkoholio kontrolės politika iš esmės

prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatyme ir Alkoholio kontrolės programoje numatytiems uždaviniams. Tą patvirtino tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius

bei Alkoholio kontrolės programos įgyvendinimą analizavusi Nacionalinė sveikatos taryba. Alkoholio rinkos liberalizavimas lėmė drastišką alkoholio

vartojimo ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų bei socialinių pasekmių augimą.

Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos ekspertų, Europos sąjungos visuomenės sveikatos ekspertų bei pasaulio mokslininkų rekomendacijas, siekiant

sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą reikėtų:

o didinti visų be išimties alkoholinių gėrimų akcizą tiek, kad alkoholio kaina pasivytų ir pralenktų infl iaciją ir gyventojų pajamų augimą;

o riboti ir efektyviai įgyvendinti prekybos alkoholiu laiko ir vietos ribojimus;

127

o alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse;

o įstatymais suteikti didesnius įgaliojimus savivaldybėms, atsižvelgiant į bendruomenių nuomonę, reguliuoti prekybos taškų tankumą ir vie-

tas;

o uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, nepardavinėti alkoholio savitarnos skyriuose;

o efektyviai įgyvendinti draudimą parduoti alkoholį nepilnamečiams.

LR Seimui ir Vyriausybei bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Narkotikų tabako ir alkoholio

kontrolės departamento, ūkio ir teisės ekspertais bei socialiniais partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis) parengti ir priimti reikiamas teisės

aktų pataisas.

Policijos ir Muitinės departamentams aktyviau skelbti anoniminius telefonus bei informaciją apie e-policijos sistemą ir motyvuoti visuomenę

pranešti apie nelegalią prekybą alkoholiu arba alkoholio gabenimą per valstybės sieną.

Policijos departamentui ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui aktyviau užsiimti alkoholio prekybos pažeidimų nustatymu ir

prevencija.

Stiprybės Silpnybės

• Taikytos priemonės jau davė rezultatų.• Visuomenės pasipiktinimas dėl vaikų girtavimo.• Aktyvėjantis nevyriausybinis sektorius.

• Išduota daug licencijų be galiojimo termino verstis prekyba alkoholi-niais gėrimais (apie 16 tūkst. mažmeninės prekybos licencijų).

Grėsmės Galimybės

• Agresyvi alkoholio pramonė.• Per alkoholio reklamą su alkoholio pramone susijusi žiniasklaida.• Egzistuoja aktyvios suinteresuotų verslo struktūrų išlaikomos laisvosios rinkos

idėjas palaikančios organizacijos (LLRI), prieštaraujančios bet kokiems tabako ir alkoholio prekybos suvaržymams.

• Egzistuojanti nelegali prekyba alkoholiu.

• Specializuotų parduotuvių įrengimas.

PARDAVIMO NEPILNAMEČIAMS KONTROLĖ (5.2)

Lietuvos Respublikoje prekyba alkoholio gaminiais nepilnamečiams yra draudžiama. Iki 2009 metų galiojusi įstatymo nuostata draudė nepilna-

mečiams tik parduoti bei perduoti alkoholinius gėrimus, o nuo 2009 metų įsigaliojusi įstatymo pataisa įtvirtino nuostatas, kuriomis buvo uždrausta

nepilnamečiams vartoti ir turėti alkoholinių gėrimų.

Bendros alkoholio kontrolės priemonės jau davė poveikį vaikams, ir 2008 metais sumažėjo dėl alkoholinių intoksikacijų gydytų vaikų skaičius,

tačiau bendra vartojimo situacija išlieka grėsminga. Viena iš didžiausių problemų išlieka nesukontroliuota alkoholinių gėrimų prekyba nepilname-

čiams.

Siekiant pagerinti pardavimo nepilnamečiams kontrolę, būtina:

o Didinti atsakomybę už pažeidimą, imtinai iki licencijos panaikinimo esant pirmam pažeidimui, supaprastinti licencijos atėmimo tvarką.

o Apsunkinti alkoholio prieinamumą mažinant prekybos taškų skaičių, leidžiant prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse, į kurias

nebūtų įleidžiami nepilnamečiai asmenys.

o Įstatymu įtvirtinti prievolę reikalauti asmens dokumento su nuotrauka ir gimimo data iš visų asmenų, norinčių įsigyti tabako ir alkoholio

gaminius.

o Didinti visuomenės sąmoningumą , kad būtų pranešama apie prekybos nepilnamečiams atvejus.

LR Seimas: bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-

tamento, ūkio ir teisės ekspertais, socialiniais partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis) bei verslo atstovais parengti ir priimti reikiamas teisės

aktų pataisas.

Savivaldybių asociacija: pasinaudojant savivaldybėms suteiktais įgaliojimais griežtinti licencijų išdavimo tvarką, atsižvelgiant į buvusius pažeidi-

mus, bei visuomenės skundus. Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Policijos departamentas: aktyviau bendradarbiaujant su visuomene motyvuoti pranešti apie įstatymo pažeidimus, prisidėti prie visuomenės

sąmoningumo didinimo kampanijų, bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu didesnį dėmesį skirti prekybos

nepilnamečiams atvejų užkardymui ir pažeidimų išaiškinimui.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba: bendradarbiauti su teisėsauga sulaikant įstatymus pažeidinėjančius nepilnamečius, atstovauti nepilnamečius su-

laikymo metu. Organizuoti priemones, skirti supažindinti tėvams su jų atsakomybe dėl vaiko padaromų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų.

Verslo atstovai: diegti stebėjimo sistemas ir dokumentų patikros mokymus, siekiant užtikrinti, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilname-

čiams. Organizuoti mokymus pardavėjams dėl prekybos nepilnamečiams prevencijos.

128

Stiprybės Silpnybės

• Įstatyme įtvirtintas minimalus 18 metų limitas, iki kurio draudžiama parduoti ir perduoti alkoholinius gėrimus.

• Nepilnamečiams draudžiama ne tik vartoti alkoholinius gėrimus, bet ir jų turėti.• Dideliuose prekybos centruose įrengtos stebėjimo sistemos.

• Nesilaikoma įstatymo.• Nepalanki įstatymų praktika, labiau orientuota į verslo išsaugojimą. • Konstitucinio teismo sprendimas dėl licencijų prekiauti naikinimo

sušvelninimo.

Grėsmės Galimybės

• Maža alkoholinių gėrimų kaina.• Retai reikalaujama dokumentų, patvirtinančių pirkėjo amžių.• Visuomenės abejingumas.• Sunkus teisinis kelias, įrodant prekybos nepilnamečiams faktą.

• Dokumentų tikrinimą perkant alkoholio ir tabako produktus padaryti privalomą.

• Naikinti prekybos alkoholiu licenciją už pirmą pardavimą nepilname-čiui.

• Alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse.

ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ RINKODARA (6)

Iš jau gana sistemingai vertintos tabako kontrolės politikos yra žinoma, kad reklamos ar rinkodaros apribojimai yra mažai efektyvūs ar net visiškai

neefektyvūs, nes verslas gana greitai randa būdų apribojimams apeiti. Vienu iš lietuviškų pavyzdžių galėtų būti įvedus alkoholio reklamos dienos

metu apribojimus atsiradusi nealkoholinio alaus ar nealkoholinio sidro reklama. Todėl efektyviausiu laikomas visiškas alkoholinių gėrimų reklamos ir

rėmimo draudimas, kaip tai yra įteisinta tabako kontrolės dokumentuose ir pirmiausia PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje.

Nesant galimybės visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, rekomenduojama ypatingą dėmesį sutelkti į vaikams ir jaunimui skirtos alko-

holinių gėrimų reklamos kontrolę, pirmiausia pagrindinį dėmesį skiriant vaikų mėgstamai televizijai ir internetinei erdvei. Taip pat rekomenduojama

drausti alkoholio įmonėms remti ir reklamuotis vaikams ir jaunimui skirtų renginių metu.

Tačiau bent kokie alkoholinių gėrimų reklamos turinio, trukmės, vietos, formos ar kiti daliniai apribojimai yra mažai efektyvūs, nes jų užtikrini-

mas reikalauja didelių žmogiškųjų resursų valstybės tarnybose, kurie stebėtų viešąją erdvę, internetinę erdvę, fi ksuotų pažeidimus, skirtų baudas,

bylinėtųsi su įmonėmis teismuose dėl apskųstų baudų ir pan. Visiškas gėrimų reklamos ir rėmimo draudimas maksimaliai supaprastintų kontrolės

mechanizmą ir maksimaliai paveiktų visas gyventojų, ne tik vaikų, grupes.

Stiprybės Silpnybės

• Egzistuojantis tabako gaminių reklamos ir rėmimo draudimas.• Efektyviai veikiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.• Aktyvios nacionalinės nevyriausybinės organizacijos.• Egzistuojantys alkoholio reklamos poveikį vaikams patvirtinantys moksliniai

tyrimai.

• Alkoholio gamintojų verslas yra glaudžiai susijęs su reklamos verslu ir žiniasklaida.

• Dauguma politikų labiau tiki alkoholio gamintojų argumentais, o ne mokslinių tyrimų duomenimis.

• Gajūs mitai, kad alkoholio reklama neskatina gėrimų vartojimo, o tik nulemia jų pasirinkimą.

Grėsmės Galimybės

• Dalis alkoholio gamybos bendrovių priklauso tarptautiniams koncernams, ku-rie gali daryti spaudimą aukščiausiems valstybės pareigūnams ir politikams.

• Alkoholio gamintojai remia politines partijas ir politikus.• Politikai suinteresuoti žiniasklaidos dėmesiu, todėl nesiryžta apriboti žinias-

klaidos pajamų, gaunamų iš alkoholinių gėrimų reklamos.• Nuo alkoholio reklamos pinigų priklausoma žiniasklaida slopina viešąją disku-

siją dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo ir pateikia tik alkoholio pramo-nės argumentus.

• Stiprios, gerai fi nansuojamos lobistinės alkoholio pramonės asocijuotos struk-tūros.

• Alkoholinių gėrimų reklamos draudimo neriboja Europos teisė.• Skirtingas reguliavimas įvairiose ES valstybėse rodo, kad skirtingi

draudimai veikia, vadinasi, veiktų ir jų kompleksas.• Visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas veikia Norvegijoje

nuo 1976 metų.

KAINŲ POLITIKA (7)

Kaina yra laikoma pačia efektyviausia alkoholio kontrolės politikos priemone. Net ir tokiu atveju, kai alkoholinių gėrimų kainos didinimas išpro-

vokuoja tam tikrą nelegalios alkoholio rinkos augimą, nelegalioje rinkoje esantys alkoholio produktai taip pat brangsta, tokiu būdu sumažindami

alkoholinių gėrimų prieinamumą net ir nelegalaus alkoholio vartotojams.

Mažiausia, ką turėtų sistemingai vykdyti valstybė, tai mokesčiais koreguoti alkoholinių gėrimų kainas taip, kad jų augimas nenusileistų, o idealiu

atveju viršytų infl iaciją ir gyventojų pajamų augimą.

Akcizų sistemą reikėtų reformuoti taip, kad stiprūs gėrimai kainuotų brangiau, ir ši taisyklė galiotų visoms alkoholinių gėrimų rūšims, tiek spiriti-

niams gėrimams, tiek fermentuotiems gėrimams ar alui.

Turi būti panaikinta galimybė taikyti nuolaidas alkoholiniams gėrimams ir pardavinėti juos už mažesnę nei savikaina ir esančių mokesčių kainą.

Turi būti svarstoma galimybė įvesti minimaliais kainas alkoholiniams gėrimams. Taip pat gali būti taikomi alkoholinių gėrimų taros apribojimai, kurie

taip pat brangintų alkoholinius gėrimus.

Galima būtų svarstyti galimybę suteikti mokesčių lengvatas nealkoholiniams gėrimams, kad būtų paskatintas jų vartojimas ypač karštuoju metų

laiku ir padidintas jų konkurencingumas prieš alkoholinius gėrimus ir ypač alų.

Turi būti nutraukta bet kokia fi nansinė parama ar subsidijos alkoholio verslui.

129

Stiprybės Silpnybės

• Egzistuojanti alkoholinių gėrimų akcizų sistema ir jų administravimas.• Alkoholinių gėrimų kaina visose mokslinėse studijose įvardinama kaip efekty-

viausia alkoholio kontrolės priemonė.• Kaimyninės valstybės taip pat didina mokesčius alkoholiniams gėrimams.

• Neigiama Finansų ministerijos nuostata alkoholinių gėrimų akcizo di-dinimui.

• Didelė alkoholinių gėrimų gamintojų įtaka valstybės politikams.

Grėsmės Galimybės

• Didelis gyventojų palaikymas nelegaliai alkoholio produkcijai.• Nelegalios alkoholinių gėrimų prekybos daromos neigiamos žalos visuomenei

nesuvokimas.

• Būtinybė turėti subalansuotą biudžetą ir poreikis didinti biudžeto įplaukas.

• Įvesti alkoholio laipsnių apmokestinimo sistemą ir alaus bei fermen-tuotų gėrimų grupėse, kaip tai yra daroma stipriųjų gėrimų grupėje.

• Įvesti importo mokesčius gėrimams iš trečiųjų šalių.

NEIGIAMŲ ALKOHOLIO PASEKMIŲ IR APSINUODIJIMŲ MAŽINIMAS (8)

Alkoholinių gėrimų nevartojimas yra ideali siekiamybė. Net ir taikant visas šiuo metu žinomas alkoholio kontrolės politikos priemones, dalis

gyventojų vis tiek vartos alkoholinius gėrimus, todėl būtina imtis priemonių, kad alkoholį vartojantiems gyventojams būtų mažinamos alkoholio var-

tojimo sukeltos sveikatos, socialinės ir kitos pasekmės, taip pat, kad būtų išvengiama itin sveikatą sutrikdančių apsinuodijimų alkoholio surogatais.

Tam, kad mažėtų bendras alkoholio vartojimas, turi būti peržiūrima informavimo apie alkoholinių gėrimų vartojimo poveikius ir rekomenduoja-

mą saugų vartojimą strategija. Turėtų būti nutraukta labiau mokslinėms epidemiologinėms studijoms bei vertinimui tinkama komunikacija apie sau-

gius alkoholio vartojimo kiekius, kurie yra praktiškai nepritaikomi individo lygmeniu. Turėtų būti aiškiai pasakoma, kad saugu yra tik visiškai nevartoti

alkoholio, o bet koks alkoholio vartojimas yra susijęs su realia rizika, ir rizikos dydis yra tiesiogiai proporcingas suvartojamo alkoholio kiekiui.

Taip pat turėtų būti diegiama tinkama alkoholio vartotojų informavimo sistema, naudojant alkoholinių gėrimų pakuotes. Turėtų būti skelbiamas

ne tik alkoholinių vienetų skaičius, gaunamos energijos kiekis, bet ir alkoholinių gėrimų sudėtis ir įspėjimai apie galimą žalą sveikatai bei būklės,

kurioms esant, alkoholį vartoti yra griežtai draudžiama.

Šiuo metu vis aktualesne problema tampa energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu. Energiniams gėrimams maskuojant alkoholio poveikį, gali

kilti itin tragiškų pasekmių vartotojų sveikatai ir net gyvybei. Todėl turi būti imtasi priemonių, užkertančių kelią energinių gėrimų ir alkoholio mišinių

gamybai, o taip pat vartotojų informavimui apie šių gėrimų bendro vartojimo pasekmes.

Siekiant išvengti apsinuodijimų legaliose pardavimo vietose galimai parduodamais falsifi kuotais alkoholiniais gėrimais, būtina stiprinti alkoho-

linių gėrimų kokybės kontrolę, suteikti didesnius įgaliojimus, įpareigojimus ir fi nansavimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Taip pat būtina

informuoti vartotojus, kad didžiausią apsinuodijimo pavojų alkoholiniuose gėrimuose kelia ne ten esančios gamybos metu nepašalintos priemaišos,

o būtent pats etilo alkoholis, dėl kurio ir geriami alkoholiniai gėrimai.

Siekiant, kad mažėtų suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekis, alkoholio akcizų sistema turėtų būti pertvarkoma ir reorganizuojama taip, kad visų

alkoholinių gėrimų apmokestinimas priklausytų nuo alkoholinio gėrimo stiprumo, tokiu būdu, mokesčiams padedant, stiprius alkoholinius gėrimus

padarant brangesniais.

Siekiant, kad vietoje alkoholinių gėrimų nebūtų vartojami įvairūs kosmetiniai skysčiai ir odekolonai ar iš langų ploviklio bei kitų skysčių išgauti

gėrimai, būtina persvarstyti galimybę grąžinti apyvartos mokestį šiems alkoholio turintiems gaminiams.

Stiprybės Silpnybės

• Egzistuojančios kompetentingos valstybės institucijos: Narkotikų, taba-ko ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterina-rijos tarnyba.

• Visuomenės sveikatos biurai. • Aktyvios visuomeninės organizacijos. • Aktyvios ir kompetentingos toksikologijos tarnybos.

• Europos teisinis reguliavimas, nenumatantis prievolės alkoholio gamintojams informuoti apie gėrimų sudėtį ant pakuotės.

• Didelis probleminių alkoholio vartotojų, o kartu ir falsifi kuotų gėrimų bei suro-gatų vartotojų skaičius.

• Socialiai neatsakingi ekonominiai operatoriai, užsiimantys tokių produktų pre-kyba, žinodami tikrąją jų vartojimo paskirtį.

Grėsmės Galimybės

• Finansų ministerijos pozicija. • Nepakankamas fi nansavimas alkoholinių gėrimų kokybės tyrimams.• Teisinė bazė sudaro palankias sąlygas pigiai parduoti stiprius fermen-

tuotus gėrimus.

• Saugodami rinką patys alkoholinių gėrimų gamintojai suinteresuoti apyvartos mokesčio įvedimu.

• Egzistuojantys siūlymai riboti energinių gėrimų prieinamumą nepilname-čiams.

• Europos teisė nedraudžia įvesti įspėjimų apie žalą sveikatai ant alkoholio pa-kuočių ir kai kuriose šalyse tokia sistema galioja.

• Egzistuoja stiprių alkoholinių gėrimų apmokestinimo praktika, atsižvelgiant į stiprumą ir tai gali būti perkelta į kitų gėrimų sektorių.

130

KONTRABANDINIO IR NELEGALIAI PAGAMINTO ALKOHOLIO VARTOJIMO MAŽINIMAS (9)

Siekiant, kad alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimai nepadidintų nelegalios prekybos rizikos, būtina:

o aktyviau skelbti apie jau veikiančią e-policijos sistemą, leidžiančią anonimiškai informuoti apie nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą ir pre-

kybą;

o nuolat vykdyti socialinės reklamos akcijas, skatinančias gyventojus nebūti abejingus ir pranešti apie nelegalios prekybos ar gamybos atve-

jus;

o stiprinti sienos apsaugą. Ypatingas dėmesys skiriamas stiprinti sienų su ne Europos Sąjungos šalimis apsaugą;

o skatinti pirmosios grandies teisėsaugos pareigūnus aktyviau kontroliuoti alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą, skirti dideles

premijas už nusikaltimo išaiškinimą. Premijos dydis turėtų keletą kartų viršyti potencialaus kyšio lygį;

o griežtinti nelegalių prekeivių ir kontrabandininkų atsakomybę (siūlant turto konfi skavimą ir kt.);

o skatinti antikorupcinių priemonių diegimą vidaus reikalų ir sienos apsaugos bei muitinės sistemose;

o sugriežtinti atsakomybę ne tik nelegalių alkoholinių gėrimų gamintojams, gabentojams ar pardavėjams bet ir galutiniams šios produkcijos

pirkėjams.

Stiprybės Silpnybės

• Egzistuojanti e-policijos sistema.• Stiprinama sienos apsauga ir diegiamos naujos apsaugos ir stebėjimo siste-

mos.• Stiprėjančios antikorupcinės priemonės VRM, muitinės ir sienos apsaugos siste-

mose.

• Nepakankamas VRM fi nansavimas, neleidžiantis tinkamai informuo-ti visuomenės apie e-policijos sistemą ir jos naudojimo galimybes.

• Nepakankamos bausmės pažeidėjams nemotyvuojančios neužsiimti nusikalstama veikla.

• Nepriimtas pranešėjų apsaugos įstatymas.

Grėsmės Galimybės

• Sienos su šalimis, kuriose alkoholiniai gėrimai kainuoja pigiau nei Lietuvoje.• Itin didelis gyventojų palaikymas su nelegalia alkoholinių gėrimų gamyba, pre-

kyba ir gabenimu susijusioms veikoms.

• Aktyviai veikianti ir korupcijos prevencija užsiimanti NVO „Transpa-rency International“.

STEBĖSENA IR VERTINIMAS (10)

Vis dažniau reformuojant alkoholio kontrolės politiką pasitelkiamas visuomenės sveikatos mokslas, sveikatos statistika, tarptautinė praktika.

Tam, kad būtų galima įvertinti diegiamų ir jau egzistuojančių alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, būtina nuolat vykdyti su alkoholio vartojimu

susijusių sveikatos, ekonominių, nusikalstamumo statistikos duomenų rinkimą ir analizę.

Lietuvoje renkama daug statistinių duomenų, susijusių su alkoholinių gėrimų gamyba, pardavimu, vartojimu, sveikatos sutrikimų ir išlaidų svei-

katai bei socialinių pasekmių likvidavimu. Tačiau tik dabar yra atliekama apibendrinta alkoholio vartojimo poveikio analizė.

Koordinuojant Sveikatos apsaugos ministerijai ir bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionaline sveikatos taryba bei mokslo

institucijomis reikia nuolat vykdyti su alkoholio gamyba, prekyba, vartojimu ir pasekmėmis susijusių rodiklių analizę ir sisteminimą. Tos analizės

pagrindu ir turėtų būti kuriami ir tobulinami su alkoholio kontrole susiję teisės aktai.

Alkoholio pramonė ir alkoholio vartojimą siekianti kontroliuoti valstybė yra nuolatiniame interesų konfl ikte, todėl būtina atlikti alkoholio kelia-

mos žalos vertinimą tam, kad būtų galima įvertinti iš alkoholio pardavimo gaunamų pajamų ir dėl sukeliamų pasekmių patiriamų išlaidų santykį.

Siekiant apibendrinti su alkoholio vartojimu susijusius duomenis, turėtų bendradarbiauti ir informacija keistis: LR Sveikatos apsaugos ministerija,

Statistikos departamentas prie LRV, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Lietuvos sveikatos informacijos centras, Policijos

departamentas, Muitinės departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamen-

tas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Stiprybės Silpnybės

• Šalyje nuolat renkama informacija apie alkoholio pardavimą, importą, gamy-bą, eksportą.

• Sistemingai vykdomas namų ūkio tyrimas.• Vykdomas tarptautinis FINBALT tyrimas, kuris vertina alkoholio vartojimo po-

kyčius.• Vaikų alkoholio vartojimo įpročius vertina HBSC ir ESPAD studijos.• LSIC ir SVEIDRA duomenų bazėse kaupiama informacija apie sveikatos sutriki-

mus, hospitalizacijų skaičių, gydymui skirtas išlaidas.

• Informacijos šaltiniai yra skirtingo pavaldumo, surinkti informaciją yra sudėtinga.

• Statistikos departamento renkama informacija apie alkoholinių gėri-mų pardavimą yra netiksli.

• Nėra įvertinas nelegalios prekybos lygis.

Grėsmės Galimybės

• Mokslas yra menkai fi nansuojamas.• Informaciją renkančios institucijos yra skirtingo pavaldumo ir tai apsunkina

keitimąsi informacija.

• Kai kurie alkoholio vartojimo sukeltos žalos vertinimo uždaviniai nu-matyti Vyriausybės tarpinstitucinių veiklų planuose.

• Rengiami visuomenės sveikatos doktorantai galėtų būti pakankamas potencialas gilesnei problemos analizei.

131

III.9. Studijos apibendrinimas ir išvados.

Apibendrinus teisės aktus, valstybės alkoholio kontrolės principus, įtvirtintus LR Alkoholio kontrolės įstatyme bei Vyriausybės programose, ap-

žvelgus Lietuvoje egzistuojančių alkoholio kontrolės politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei alkoholio kontrolės vartojimo prevencijoje

dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, įvertinus gyventojų bei politikų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, galima teigti,

kad Lietuvoje egzistuoja visos teisinės ir organizacinės prielaidos formuoti, organizuoti bei vykdyti efektyvią mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės po-

litiką. 1995 metais priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas ir jame įtvirtinti valstybės alkoholio kontrolės principai buvo labai modernūs, dauguma

nuostatų grįstos mokslu, o šių principų įgyvendinimas būtų davęs neabejotinų teigiamų rezultatų. Taip pat tenka konstatuoti, kad didele dalimi įstaty-

me numatytų valstybės alkoholio kontrolės principų nebuvo laikomasi. Įstatyme ir valstybės programoje numatyti tikslai nebuvo pasiekti. Esminėmis

to prielaidomis galima laikyti įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmus, kuomet priimti sprendimai iš esmės prieštaravo valstybės alkoholio kontrolės

principams. Taip pat Vyriausybės institucijoms, nesugebėjusioms tinkamai koordinuoti ir įgyvendinti programose numatytų uždavinių. Esminiais kliu-

viniais laikytina itin agresyvi alkoholio pramonės veikla ir nepakankamas fi nansavimas valstybės programoje numatytiems siekiniams įgyvendinti.

Todėl apibendrinus visą pateiktą informaciją darytinos išvados, kad:

1. 1995 metais priėmus LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir valstybės alkoholio kontrolės principus, vėliau keičiant teisinę bazę, į daugelį valsty-

bės alkoholio kontrolės principų nebuvo atsižvelgiama arba buvo atsižvelgiama tik iš dalies. Todėl didelė dalis alkoholio kontrolės politikos pokyčių

iki 2007 metų prieštaravo šiems principams, o jų priėmimas buvo tiesiogiai susijęs su sąlygų alkoholio verslui gerinimu ir gyventojų sveikatos būklės

blogėjimu. Tik nuo 2007 metų alkoholio kontrolės teisinė bazė pradėta keisti, atsižvelgiant į mokslu pagrįstas Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų

kompetentingų organizacijų rekomendacijas.

2. Didžioji dalis 1996 - 2007 metais priimtų alkoholio kontrolės politikos pakeitimų prieštaravo tarptautinėms rekomendacijoms, ženkliai pa-

blogino alkoholio kontrolės situaciją ir buvo susiję su gyventojų sveikatos rodiklių blogėjimu. Nors dauguma Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų

valstybės alkoholio kontrolės principų atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tačiau jų nebuvo laikomasi, ir dauguma konkrečių

įstatymo pakeitimų iki 2007 metų prieštaravo tarptautinėms rekomendacijoms.

3. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, gyventojai yra labiau linkę palaikyti populiarias, tačiau mažiau efektyvias alkoholio kontrolės priemones. Labiau

palaikomos tokios alkoholio kontrolės politikos priemonės, kurios darytų mažą tiesioginę įtaką pačių respondentų alkoholio vartojimui ar nedidintų

asmeninės atsakomybės. Tačiau efektyviausios alkoholio kontrolės priemonės (pvz., alkoholinių gėrimų kainos didinimas) arba asmeninę responden-

tų atsakomybę didinančios priemonės (pvz., atsakomybės už nelegalių alkoholio gaminių pirkimą griežtinimas) susilaukia mažesnio gyventojų palai-

kymo. Tokios visuomenės nuomonės tendencijos leidžia geriau įvertinti situaciją ir prieš siūlant efektyvių alkoholio kontrolės priemonių priėmimą ar

įgyvendinimą didesnį dėmesį reikėtų skirti visuomenės informavimui apie šių priemonių būtinybę ir jų reikšmę.

4. Įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios atstovų nuomonės tyrimas parodė, kad alkoholinių gėrimų keliama žala suvokiama pakan-

kamai, pakankamai žinomos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės bei kliūtys, trukdančios tas priemones priimti ir įgyvendinti. Pabrėžiama itin

didelė alkoholio pramonės įtaka, formuojant šalies alkoholio kontrolės politiką. Tai leidžia teigti, jog turi būti imtasi priemonių šiai įtakai mažinti,

siekiant įgyvendinti efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones.

5. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro parengto Europos žalingo alkoholio vartojimo 2012 - 2020 metais veiksmų

plano siūlomas alkoholio kontrolės priemones, atlikta Lietuvos alkoholio kontrolės priemonių SSGG analizė leidžia teigti, kad nepaisant grėsmių

ir silpnybių Lietuva turi pakankamai stiprybių ir galimybių bei jau egzistuojančių iniciatyvų, kurios leistų 2012 - 2020 metais priimti ir įgyvendinti

siūlomas efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones.

III.10. Literatūra.

1. World Health Organization. Global strategy to reduce harmful use of alcohol. 2010. http://www.who.int/substance_abuse/alcstratenglishfi nal.

pdf.

2. Peter Anderson, Ben Baumberg. Alkoholis europoje visuomenės sveikatos požiūriu. Ataskaita Europos Komisijai. Alkoholio tyrimų institutas,

Jungtinė Karalystė, 2006. http://ec.europa.eu /health-eu/doc/alcoholineu_sum_lt_en.pdf.

3. World Health Organization. Evidence for the eff ectiveness and cost-eff ectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm. 2009. http://

www.euro.who.int/__data/assets /pdf_fi le/0020/43319/E92823.pdf.

4. World Health Organization. Who expert committee on problems related to alcohol consumption. 2007. http://www.who.int/substance_abuse/

expert_committee_alcohol_trs9 44.pdf.

5. EU Directorate – General for Health and Consumers. First progres report on implementation of EU alcohol strategy. 2009. http://ec.europa.eu/

health/ph_determinants/life_style/ alcohol/documents/alcohol_progress.pdf.

6. Anderson P, Braddick F, Reynolds J & Gual A eds. (2012) Alcohol Policy in Europe: Evidencefrom AMPHORA. The AMPHORA project, available

online: http://amphoraproject. net/view.php?id_cont=45.

7. Anderson, P., Baumberg, B. Alcohol in Europe. A public Health perspective. A report for the European Commission. London: Institute of Alcohol

Studies, 2006.

8. Babor, T. F., Caetano, R., Casswell, S., Edwards, G., Giesbrecht, N., Graham, K., Grube, J., Gruenewald, P., Hill, L.,Holder, H., Homel, R., Österberg, E.,

Rehm, J., Room, R., Rossow, I. Alcohol: No Ordinary Commodity. Research and Public Policy. Oxford: Oxford University Press, 2003.

132

9. Frank J. Chaloupka, Grossman, M., Saff er, H. The Eff ects of Price on Alcohol Consumption and Alcohol-Related Problems. Alcohol Research &

Health, 2002, Vol. 26, 22–34.

10. Giesbrecht, N., Greenfi eld, T. K., Anglin, L., Johnson, S. Changing the Price of Alcohol in the United States: Perspectives from the Alcohol Industry,

Public Health, and Research. Contemporary Drug Problems, 2004, Vol. 31, Issue 4, 711–736.

11. Goštautas A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972–2003 m. ir profi laktikos perspektyva. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,

2004.

12. Lindström, M. Price Restrictions and other Restrictions on Alcohol Availability inDenmark and Sweden: A historical Perspective with Implications

for the Current Debate.Scandinavian Journal of Public Health, 2005, Vol. 33, No 2, 156–158.

13. Pawson, R. Evidence-Based Policy. London: SAGE Publications, 2006.

14. Zaborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Grabauskas V., Veryga A., Petkevičius R.Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita 1994–

2006 m. ir nauji iššūkiai. Medicina, 2008, Nr. 44 (8), 623–632.

15. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548).

16. Valstybės alkoholio kontrolės programa (Žin., 1999, Nr. 21-603).

17. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012 - 2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011

m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.-1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės 2012 - 2014 metų programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“

(Žin., 2011, Nr. 115-5415).

18. DĖL VALSTYBINĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO. NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO. 2007 m. sausio 30 d. Nr. N-1 Vilnius. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ show?p_r=698&p_d=63768&p_k=1.

133

IV. Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija.

IV.1. Studijos santrauka.

Įvadas. Europa yra regionas, kuriame daugiausiai pasaulyje suvartojama alkoholinių gėrimų. Per metus Europos Sąjungoje vidutiniškai vienam

suaugusiam gyventojui tenka apie 11 litrų grynojo alkoholio. Lietuvoje alkoholio vartojimo situacija daugeliu aspektų išlieka prastesnė, nei ES vidur-

kis. Pagal mirtingumą nuo kepenų cirozės, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu ir kai kuriuos kitus dažnai naudojamus alkoholio žalos rodiklius, Lietu-

va yra tarp pirmaujančių ES. Tačiau alkoholio neigiamas poveikis yra daug didesnis. Lietuvoje jis nėra pakankamai išanalizuotas ir įvertintas. Be žalos

sveikatai, daugelis alkoholio vartojimo sukeliamų pasekmių (socialinių ir ekonominių) tenka ne pačiam geriančiajam asmeniui, bet kitiems žmonėms.

Alkoholio suvartojimas ir su tuo siejamos problemos Lietuvoje nuolat augo ir 2007 m. buvo pasiektas alkoholio suvartojimo pikas. Tačiau tais pačiais

metais politikams vienu metu priėmus keletą efektyvių priemonių, skirtų mažinti alkoholio vartojimą ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes, jau

2008 m. sumažėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas ir, jei 2007 m., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis,

vienam gyventojui teko 14,55 litrų, tai 2008-iais jau 13,18 litro absoliutaus alkoholio. Taip pat pradėjo gerėti su gyventojų sveikata siejami rodikliai,

kurių teigiama gerėjimo tendencija išsilaikė ir vėlesniais metais.

Tikslas. Įvertinti su alkoholio vartojimu siejamą mirtingumo, sergamumo, netekto darbingumo ir teisėtvarkos pažeidimų lygį, bei socialinę ir

ekonominę žalą Lietuvoje.

Metodika. Alkoholio vartojimo daroma žala sveikatai tradiciškai skiriama į tris bendras grupes: I grupę sudaro 100 proc., t.y., visiškai tik alkoholio

vartojimo sąlygojamos ligos; II grupę - iš dalies alkoholio sąlygojamos, daugiausia lėtinės, ligos; III grupę - išorinės sužeidimų ir mirties priežastys.

Analizuojant alkoholio sąlygojamą mirtingumo, sergamumo ir netekto darbingumo žalą visi I grupės ligų atvejai buvo priskiriami alkoholio vartojimo

sąlygojamai žalai, tuo tarpu alkoholio sąlygojama žala II diagnozių grupėje buvo apskaičiuota, pritaikant santykine rizika paremtais ir specialiai

Lietuvai apskaičiuotais alkoholiui priskiriamos dalies (APD) koefi cientais. III diagnozių grupei priskiriama alkoholio sąlygojama žala buvo vertinta tik

analizuojant mirtingumo statistiką, o tam tikslui naudoti APD koefi cientai sudaryti proporciniu principu, panaudojant Lietuvos statistinius rodiklius

ir mokslininkų publikuotų tyrimų rezultatus. Teisėtvarkos pažeidimų žala Lietuvoje įvertinta, analizuojant Informatikos ir ryšių departamento (IRD)

duomenų bazėse pateikiamą statistiką.

Rezultatai. Alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2003-2011 m. alkoholio vartojimo sąlygotoms mirties

priežastims gali būti priskirta vidutiniškai po 3861 mirtį kasmet, o tai sudaro 9,01 proc. iš viso Lietuvoje registruojamo mirtingumo. Alkoholio sąly-

gojamo mirtingumo pikas buvo pasiektas 2007 m. (4621 alkoholio sąlygota mirtis), o vėlesniais metais mirtingumui mažėjant, 2011 m. šis skaičius

sumažėjo iki 3200 t.y., bendras sumažėjimo efektas yra apie 28 proc. Didžiausias alkoholio sąlygojamas mirtingumas absoliučiais skaičiais yra tarp

45-54 metų vyrų, tačiau didžiausios alkoholio sąlygotos proporcijos nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse tenka jaunesniems nei 45 m.

amžiaus žmonėms. Nuo 2007 m. iki 2011 m. bendras potencialus prarasto gyvenimo metų (PPGM) skaičius Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo suma-

žėjo 35 proc., o analizuojant pokytį tik tarp vien tik alkoholio sąlygojamų priežasčių, daugiau nei per pusę.

Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių į gydymo įstaigas bent kartą

per kiekvienus metus kreipėsi (gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas) 163634 žmonės, o tai sudarė vidutiniškai 8,88 proc. iš visų Lietuvoje

registruotų ligotumo atvejų tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Didžiausias ligotumas vien tik alkoholio sąlygojamomis ligomis buvo pasiektas 2007 m., kuomet buvo registruoti 20749 įvairių susirgimų ar am-

bulatorinių paslaugų atvejai. 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus šio ligotumo sumažėjimas, siekęs daugiau kaip 17 proc. Vis dėl to pastaraisiais

metais pastebėta, kad vien tik alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas vėl auga. Bendras (vien tik ir iš dalies) alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas

Lietuvoje augo per visus vertintus metus. Alkoholio vartojimo sąlygojamo ligotumo analizėje nebuvo įvertinta išorinių sužeidimų priežasčių grupė,

todėl šioje studijoje apskaičiuotas alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas iki galo neatspindi tikrosios alkoholio vartojimo sąlygojamos naštos

sveikatos priežiūrai.

Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių sumažėjęs darbingumo

lygis buvo nustatytas vidutiniškai 7155 žmonėms, ir tai sudaro 7,64 proc. iš visų registruotų Neįgalumo ir darbingumo tarnyboje (NDNT) vertintų ne-

tekto darbingumo atvejų. Netekto darbingumo sumažėjimo atvejų dėl tik alkoholio vartojimo sąlygotų pagrindinių diagnozių, skaičius ženkliai augo

per 2006 ir 2007 m. ir 2008-ais pasiekė 1631 atvejį. Vėlesniais metais šis skaičius ženkliai nebekito. Didžiausias alkoholio sąlygoto darbingumo su-

mažėjimų skaičius tenka 45-54 metų žmonėms. Lyginant atskiras nedarbingumo lygio kategorijas, daugiausiai alkoholio sąlygojamo nedarbingumo

sumažėjimo atvejų tenka 30-55 proc. darbingumo grupei. Vyrams alkoholio sąlygotas 0-25 proc. darbingumo lygis nustatomas 3 kartus dažniau nei

moterims, 1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje ir 1,5 karto dažniau 60-100 proc. grupėje. Vidutiniškai darbingumo sumažėjimas vyrams nustatomas

beveik du kartus dažniau nei moterims. Alkoholio vartojimo sąlygojamo netekto darbingumo analizėje nebuvo įvertinta išorinių sužeidimų priežasčių

grupė, taip, kaip ir vertinant ligotumą, šioje studijoje apskaičiuotas alkoholio vartojimo sąlygojamas netektas darbingumas iki galo neatspindi tikro-

sios alkoholio vartojimo sąlygojamos naštos.

Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje 2003-2012 metais sudarė vidutiniškai 542 įvykius (14,69 proc. iš visų nelaimių, kurias

sukėlė vairuotojai), o neblaivūs pėstieji kiekvienais metais vidutiniškai sukelia 91 eismo įvykį (11,84 proc. nelaimių iš tų, kurių kaltininkais buvo pri-

pažinti pėstieji). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės kiekvienais metais vidutiniškai žūsta 54 žmonės (15,02 proc. iš visų žūčių, dėl kurių kalti vairuotojai),

sužalojamas 791 žmogus (15,34 proc. iš visų sužalotų dėl vairuotojų kaltės). Dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės vidutiniškai žūsta 9 (8,42 proc. iš visų žūčių

dėl pėsčiųjų kaltės), sužalojama – 87 (13,50 proc.).

134

Iš visų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,45 proc., o nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę

neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie 7,04 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų nusikalstamų veikų. Vis dėlto pastaraisiais metais nelaimių ir

įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvos keliuose žymiai sumažėjo, o kartu mažėjo ir nelaimingų atsitikimų bei pažeidimų, sukeltų neblaivių

vairuotojų, skaičius. Palyginant neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo nelaimių ir visų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius, pastebimas netgi

spartesnis registruojamų įvykių ir pažeidimų skaičiaus mažėjimas tarp neblaivių eismo dalyvių padaromų pažeidimų.

Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje 2010 m. galėjo sudaryti 60.852.205 Lt sveikatos priežiūrai, 47.736.895 Lt išmokant netekto dar-

bingumo pensijas, 39.388.333Lt išlaikant dėl tėvų girtavimo į vaikų globos namus patekusius vaikus, 40.150.033 Lt skiriamų įkalinimo įstaigose

esantiems asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, išlaikyti. Dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 2010 m. prarastas pro-

duktyvumas (skaičiuojant neuždirbtas pajamas iki jie būtų sulaukę pensinio amžiaus) sudarė 526.937.357 Lt praradimų. Bendra šioje studijoje apskai-

čiuota alkoholio vartojimo žala 2010 metais sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi tik dalį iš visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis

siejamų sričių.

Svarbiausios studijos žinutės :

• Alkoholio vartojimas per analizuotą laikotarpį kasmet vidutiniškai sąlygojo daugiau kaip 3800 mirčių, ir tai sudaro apie 9 proc. viso Lietuvoje

registruojamo mirtingumo.

• Bendras alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo sumažėjimas nuo 2007 iki 2011 m. sudaro apie 28 proc., tuo tarpu mirtingumą išreiškus

prarastais potencialaus gyvenimo metais ir taip suteikiant didesnį svorį mirtims jaunesniame amžiuje, šis teigiamas sumažėjimo efektas sudaro 35

proc., o jei vertinamas pokytis tik alkoholio sąlygojamų priežasčių grupėje – viršija 50 proc.

• Dėl alkoholio vartojimui priskirtų priežasčių kasmet vidutiniškai 163 tūkst. žmonių gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas Lietuvos

gydymo įstaigose ir tai sudarė apie 8,88 proc. iš visų ligotumo atvejų Lietuvoje, tačiau neįskaičiuojant sužeidimų dėl išorinių priežasčių.

• Didžiausias ligotumas tik alkoholio sukeliamomis ligomis buvo pasiektas 2007 m., o 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus jo sumažėji-

mas, siekęs daugiau kaip 17 proc.

• Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimui vidutiniškai priskiriami 7,6 proc. iš visų registruotų sumažėjusio darbingumo atvejų, tačiau

neįskaičiuojant išorinių sužeidimų sąlygoto netekto darbingumo.

• Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje vidutiniškai sudaro beveik 15 proc. iš visų nelaimių, kurias sukėlė vairuotojai ir beveik

12 proc. nelaimių neblaivūs pėstieji iš tų, kurių kaltininkai pėstieji.

• Taip pat neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,5 proc. iš visų policijos registruojamų eismo taisyklių pažeidimų, o nusikalstamos

veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie 7 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų.

• Šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala vieneriems metams sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi

tik dalį iš visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų sričių.

IV.2. Įvadas.

Europa ir iš esmės Europos Sąjungos (ES) šalys yra regionas, kuriame daugiausiai pasaulyje suvartojama alkoholinių gėrimų. Per metus ES viduti-

niškai vienam suaugusiam gyventojui tenka 11 litrų suvartojamo grynojo alkoholio. [1]

ES daugiausiai suvartojama alaus (44 proc.) ir vyno (34 proc.), o likusi dalis (22 proc.) tenka stipriesiems gėrimams. Nors 266 milijonai ES suau-

gusių gyventojų suvartoja iki 40 g (vyrai) ir 20 g (moterys) alkoholio per dieną, tačiau daugiau nei 58 milijonai (15 proc. ES) suaugusiųjų šį vartojimo

lygį viršija. Apie 20 milijonų (6 proc. ES) suaugusiųjų per dieną suvartoja daugiau kaip 60 g (vyrai) ar 40 g (moterys) alkoholio. Lygiagrečiai pažvel-

giant į priklausomybę nuo alkoholio, tai bent apytiksliais skaičiavimais, kiekvienais metais 23 milijonai europiečių (5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų) yra

priklausomi nuo alkoholio.

Daugelis alkoholio vartojimo sukeliamų pasekmių (socialinių ir ekonominių) tenka ne pačiam geriančiajam asmeniui, bet kitiems žmonėms. Žiū-

rint iš sveikatos perspektyvos, alkoholis kiekvienais metais sukelia apytiksliai 195 tūkst. mirčių visoje ES. Šis skaičius susideda iš įvairių pasekmių, tokių

kaip autoavarijos (su alkoholiu siejamos 1 iš 3 mirčių autoavarijose), nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės (4 iš 10 siejamos su alkoholiu), savižudybės

(1 iš 6), kepenų cirozės, vėžiniai susirgimai, neuropsichiatriniai sutrikimai ir daugelis lėtinių ligų. Neproporcingai didelė alkoholio sukeliamos naštos

dalis tenka jauniems žmonėms. Daugiau kaip 10 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų mirčių yra siejami su alkoholiu. [1]

Daugeliu aspektų Lietuvoje situacija dėl alkoholio vartojimo išlieka prastesnė nei ES vidurkis. Alkoholio suvartojimas ir su tuo siejamos proble-

mos nuolat augo ir 2007 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, absoliutaus alkoholio suvartojimas per

metus vienam gyventojui pasiekė 14,55 litro. Tačiau tais pačiais metais politikams vienu metu priėmus keletą efektyvių priemonių, skirtų alkoholio

suvartojimui ir su tuo susijusioms neigiamoms pasekmėms mažinti, jau 2008 m., pirmą kartą po Lietuvos sveikatos programos priėmimo, sumažėjo

alkoholinių gėrimų suvartojimas ir, jei 2007 m. vienam gyventojui teko 14,55 litrų, tai 2008-iais jau 13,18 litro absoliutaus alkoholio. Taip pat pradėjo

gerėti ir su gyventojų sveikata siejami rodikliai, kurių teigiama gerėjimo tendencija išsilaikė ir 2009 m. ir iš dalies 2010 m. [2-4]

Šios studijos tikslas - įvertinti su alkoholio vartojimu siejamą žalą Lietuvoje, įtraukiant iki šiol mažai naudotus duomenų šaltinius. Ši studija

rengta, atsižvelgiant į Tarptautines psichotropinių medžiagų vertinimo metodines gaires [5] ir PSO alkoholio kaštų vertinimo gerosios patirties re-

komendacijas [6]. Studijos pagrindą sudaro penkios pagrindinių rezultatų dalys, kuriose alkoholio vartojimo Lietuvoje sąlygojama žala atspindima,

analizuojant susirgimų, mirčių, netekto darbingumo ir teisėsaugos duomenis bei alkoholio vartojimo sąlygojamus ekonominius kaštus.

135

IV.3. Metodika.

IV.3.1. Alkoholio poveikio sveikatai vertinimas.

Alkoholio vartojimo daroma žala sveikatai tradiciškai skiriama į tris bendras grupes. I grupėje yra ligos ir būklės, kurios visiškai sąlygojamos

alkoholio vartojimo t.y. šių ligų nebūtų, jei žmonės nevartotų alkoholio. Tokios diagnozės kaip alkoholinės psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos

(K70) ir apsinuodijimai alkoholiu (X45) yra sutinkamos daugelio šalių statistikoje kaip alkoholio vartojimo daromos žalos indikatoriai. Šalia to yra

dar daugiau siauresnių TLK-10 diagnozių, kurios priskiriamos tik alkoholio vartojimo pasekmėms. Iš viso, visiškai (100 proc.) alkoholio sąlygojamoms

priežastims priskiriami apie 19-22 TLK-10 kodai. [7-9]

II grupė sudaryta iš ligų ir būklių, kurioms išsivysti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis ligomis galima susirgti ir nevartojant

alkoholio. Tokioms ligoms, įvairių tyrimų duomenimis, priskiriama dalis onkologinių ligų, širdies ir kraujotakos ligos, su virškinimo sistema susijusios

ligos. III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas. [7-9]

1 lentelėje pateikiamas šioje studijoje vertintų ligų ir išorinių mirtingumo, sergamumo bei darbingumo lygio sumažėjimą lėmusių priežasčių,

siejamų su alkoholio vartojimu, sąrašas bei šaltinis į santykinės rizikos (SR) ar alkoholiui priskiriamos dalies (APD) koefi cientą. Sąrašas suskirstytas į

tris grupes: 1) ligos ir priežastys visiškai (100 proc.) sąlygojamos alkoholio vartojimo; 2) ligos ir priežastys tik iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo

ir 3) išorinės priežastys, kurių dalį sąlygoja alkoholio vartojimas. [7-10]

APD koefi cientas (angl. Alcohol attributable fraction) - tai ligų ar būklių proporcija, parodanti, kokiai mirusių, sergančių ar darbingumo netekusių

asmenų daliai pagrindinis rizikos veiksnys ar būklės išsivystymo priežastis buvo alkoholio vartojimas. Šioje studijoje APD skaičiavimai paremti atsi-

žvelgiant į Jones et al. (2008) aprašytą metodiką [7]. APD koefi cientas gali svyruoti nuo 0 (ligos, nepriskiriamos alkoholio vartojimui) iki 1 (ligos alko-

holio vartojimui priskiriamos 100 proc.). Kitais atvejais APD koefi cientui svyruojant tarp 0 ir 1, alkoholio vartojimui priskiriama atitinkama proporcija

iš bendro visų mirčių, susirgimų ar darbingumo sumažėjimo atvejų.

Keliais retais atvejais (išeminė širdies liga, išeminis insultas, tulžies pūslės akmenligė) APD koefi cientas gali būti neigiamas. Tai parodo galimą

apsauginį alkoholio poveikį, o neigiamus APD pritaikius bendro mirtingumo, sergamumo ir darbingumo sumažėjimo statistikoje, apskaičiuojami

galimai išvengti mirtingumo, sergamumo ar darbingumo sumažėjimo atvejai. Galimas alkoholinių gėrimų apsauginis efektas tam tikrais alkoholio

vartojimo atvejais yra nevienareikšmė ir plačiai diskutuojama tema mokslinėje literatūroje.

Iš 1 lentelėje pateiktų trijų diagnozių grupių metodiškai paprasčiausias žalos vertinimas yra pirmojoje grupėje, kuriai priskiriamos tik alkoholio

vartojimo sąlygojamos būklės. Šiai grupei priskiriamų ligų APD koefi cientas lygus 1.

Išorinės priežastys (trečia diagnozių grupė 1 lentelėje) iš dalies priskiriamos alkoholinių gėrimų vartojimui ir dažniausiai šios grupės APD koe-

fi cientai sudaromi remiantis nacionaliniais duomenimis. Šioje studijoje APD koefi cientai įvykiams, siejamiems su transporto nelaimėmis Lietuvoje

(V02-V04, V06, V09, V12-V14, V19-V87, V89), sudaryti proporciniu principu, remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pateikiama statistika

apie neblaivių vairuotųjų ar pėsčiųjų sukeliamus nelaimingus atsitikimus [20]. Kita dalis alkoholio sąlygotų išorinių mirties priežasčių (W00-W19,

W32-W34, W65-W74, W78-W79, X00-X09, X31, X60-X84, X85-Y09, Y10-Y34 be X65 ir Y15) vertinta, remiantis Benošio ir Jasulaičio (2004) [21]

tyrimu, kuriame buvo vertintos alkoholinio neblaivumo ir mirtingumo nuo įvairių priežasčių sąsajos. Likusiai daliai (V90-V94, V95-V97, W24-W31)

išorinių mirties priežasčių taikyti Jones et al. (2008) [7] apskaičiuoti APD. Atitinkamų būklių APD koefi cientai pateikiami 3 priede.

Kitų, daugiausia lėtinių, ligų APD apskaičiavimas (II diagnozių grupė 1 lentelėje) ir dalies bendro šių ligų skaičiaus priskyrimas alkoholio varto-

jimui paremtas santykinės rizikos (SR) rodikliais (angl. Relative risk), kurie alkoholio žalos tyrimams gaunami iš didelės apimties epidemiologinių

tyrimų ir meta-analizės duomenų. Santykinė rizika parodo naujų atvejų dažnumo tarp rizikos veiksnio veikiamų (alkoholinius gėrimus vartojančių)

ir neveikiamų (abstinentų) asmenų santykį bei apibūdina ryšio tarp rizikos veiksnio ir ligos stiprumą. Šioje studijoje APD skaičiavimams naudotos

santykinės rizikos koefi cientai bei nuorodos į atitinkamus pirminius mokslinius šaltinius pateikiami 2 lentelėje.

Epidemiologiniuose tyrimuose alkoholio negeriančių žmonių grupės (abstinentai) yra laikomos atskaitinėmis, kurių santykinė rizika prilyginama

1, o ligoms, kurių išsivystymo tikimybė padidėja vartojant alkoholį, santykinė rizika būna didesnė už vienetą. Santykinės rizikos koefi ciento dydis

taip pat labai priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių svarbiausi yra lytis, alkoholio vartojimo intensyvumas (dažniausiai išreiškiamas gramais gryno

alkoholio, suvartojamo per dieną), amžius, suvartojamo alkoholio kiekio per vieną alkoholio gėrimo epizodą.

Pavyzdžiui, Corrao et al. (2004) meta-analizės duomenimis, stemplės piktybinių navikų (C15) išsivystymo santykinė rizika vyrams, vartojantiems

vidutiniškai 20-39 g alkoholio per dieną, yra 1,39. Tai reiškia, kad šiai vyrų grupei rizika susirgti stemplės piktybiniais navikais didėja 39 proc., lyginant

su abstinentais.

Panaudojant 2 lentelėje pateikiamus santykinės rizikos koefi cientus, galutiniai APD koefi cientai II diagnozių grupės ligoms skaičiuojami pagal šią

formulę:

čia, SRi – santykinė alkoholį vartojančiųjų rizika lyginant su abstinentais;

pi – atitinkama alkoholį vartojančiųjų populiacijos proporcija;

i=0 – negeriančių alkoholio populiacija.

136

1 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos ir išorinės sergamumo bei mirtingumo priežastys.

Diagnozė TLK-10 kodai SR ar APD šaltinis

I grupė. Ligos ir būklės visiškai sąlygojamos alkoholio vartojimo

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas* E24.4 100% APD [8]

Vernikės (Wernicke) encefalopatija* E51.2 100% APD [9]

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 100% APD [8]

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio* G31.2 100% APD [8]

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 100% APD [8]

Alkoholinė miopatija* G72.1 100% APD [8]

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 100% APD [8]

Alkoholinis gastritas K29.2 100% APD [8]

Alkoholinė kepenų liga K70 100% APD [8]

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 100% APD [8]

Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio* P04.3 100% APD [8]

Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu* O35.4 100% APD [8]

Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfi nis)* Q86.0 100% APD [8]

Alkoholio nustatymas kraujyje* R78.0 100% APD [8]

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis* T51.0 100% APD [8]

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis* T51.1 100% APD [8]

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta* T51.9 100% APD [8]

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 100% APD [8]

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 100% APD [8]

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y15 100% APD [8]

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje* Y90 100% APD [8]

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį* Y91 100% APD [9]

II grupė. Ligos ir mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Corrao et al., 2004 [11]

Stemplės piktybiniai navikai C15 Corrao et al., 2004 [11]

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Corrao et al., 2004 [11]

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Corrao et al., 2004 [11]

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 Corrao et al., 2004 [11]

Gerklų piktybiniai navikai C32 Corrao et al., 2004 [11]

Krūties piktybiniai navikai C50 Hamajima et al., 2002 [12]

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 Rehm et al., 2004 [13]

Hipertenzinės ligos I10-I15 Corrao et al., 2004 [11]

Širdies išeminės ligos I20-I25

Corrao et al., 2004 [11];Papildomai atsižvelgta į: Radisauskas et al. 2011 [14]; Abbott et al., 2002 [15];

McElduff ir Dobson (1997) [16]; Trevisan et al., 2001 [17]

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas bei kitos širdies aritmijos I47-I49 Gutjahr et al., 2001 [18]

Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 Corrao et al., 2004 [11]

Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4Corrao et al., 2004 [11];Papildomai atsižvelgta į: Sundell et al., 2008 [19]

Stemplės venų mazgai I85 Corrao et al., 2004 [11]

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 Jones et al. 2008 [7]

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 Corrao et al., 2004 [11]

Tulžies pūslės akmenligė K80 Gutjahr et al., 2001 [18]

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 Corrao et al., 2004 [11]

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 Gutjahr et al., 2001 [18]

Savaiminis persileidimas* O03 Gutjahr et al., 2001 [18]

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo**

Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje V02-V04, V06, V09 LKPT duomenys [20]

Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyjeV12-V14, V19-V87,

V89LKPT duomenys [20]

Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis V90-V94 Jones et al. 2008 [7]

Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 Jones et al. 2008 [7]

Nukritimai W00-W19 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 Jones et al. 2008 [7]

Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

137

Diagnozė TLK-10 kodai SR ar APD šaltinis

Atsitiktinis paskendimas W65-W74 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją

W78-W79 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintasX60-X84, Y10-Y34

be X65 ir Y15Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Pasikėsinimai X85-Y09 Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

*Įtraukti vertinant alkoholio sąlygojamą sergamumą; **įtraukti vertinant tik alkoholio sąlygojamą mirtingumą.

2 lentelė. Lėtinių ligų išsivystimo santykinės rizikos, kurias iš dalies sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas.

Diagnozė TLK-10

Santykinės rizikos, atsižvel-giant į vyrų alkoholio suvarto-

jimą (g/d.)

Santykinės rizikos, atsižvel-giant į moterų alkoholio suvar-

tojimą (g/d.) SRšalti-

nis1-19g*

20-39g

40-74g

75 g ir

dau-giau

1-19g*

20-39g

40-74g

75 g irdau-giau

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 1,43 1,86 3,11 6,45 1,43 1,86 3,11 6,45 [11]

Stemplės piktybiniai navikai C15 1,2 1,39 1,93 3,59 1,2 1,39 1,93 3,59 [11]

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 1,03 1,05 1,1 1,21 1,03 1,05 1,1 1,21 [11]

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 1,05 1,09 1,19 1,42 1,05 1,09 1,19 1,42 [11]

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 1,1 1,19 1,4 1,81 1,1 1,19 1,4 1,81 [11]

Gerklų piktybiniai navikai C32 1,22 1,43 2,02 3,86 1,22 1,43 2,02 3,86 [11]

Krūties piktybiniai navikai C50 - - - - 1,07 1,21 1,35 1,46 [12]

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1,23 1,23 7,52 6,83 1,34 7,22 7,52 7,52 [13]

Hipertenzinės ligos I10-I15 1,15 1,43 2,04 4,15 1,15 1,43 2,04 4,15 [11]

Širdies išeminės ligos I20-I25 0,82 0,85 0,98 1,53 0,85 0,9 1,1 1,87 [11]Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plaz-dėjimas, kitos širdies aritmijos

I47-I49 1,51 1,51 2,23 2,23 1,51 2,23 2,23 2,23 [18]

Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 1,1 1,19 1,82 4,7 1,1 1,19 1,82 4,7 [11]

Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 0,85 0,9 1,17 4,37 0,85 0,9 1,17 4,37 [11]

Stemplės venų mazgai I85 1,95 2,9 7,13 26,53 1,95 2,9 7,13 26,53 [11]

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 1,95 2,9 7,13 26,53 1,95 2,9 7,13 26,53 [11]

Tulžies pūslės akmenligė K80 0,82 0,82 0,68 0,5 0,82 0,68 0,5 0,5 [18]

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 1,12 1,34 1,78 3,19 1,12 1,34 1,78 3,19 [11]

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 neįtrau-kiant L40.5 1,58 1,58 1,6 2,2 1,58 1,6 2,2 2,2 [18]

Savaiminis persileidimas O03 - - - - 1,2 1,76 1,79 1,79 [18]

Šaltinis: Adaptuota iš Jones et al. (2008) [7]; *Modifi kuotos santykinės rizikos pagal Jones et al., 2008.

IV.3.2. Alkoholio vartojimas Lietuvoje.

APD skaičiavime kitas svarbus komponentas (šalia santykinės rizikos) yra Lietuvos gyventojų alkoholinių gėrimų suvartojimo pasiskirstymo pro-

porcijos pagal amžių, alkoholio suvartojamo kiekio grupes bei abstinentus. Šiam tikslui panaudoti 2007 metų spalio - gruodžio mėnesiais atliktos

Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenys. Tyrimas atliktas UAB „RAIT“, Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu. Tyrimo tikslas

ištirti Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo įpročius.

Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta tiesioginio interviu būdu (vykdyta Omnibus metodu), naudojant iš anksto

parengtus klausimynus, kuriuose interviuotojai fi ksavo respondentų atsakymus. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasis-

kirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią. Gyventojų apklausos metu iš viso buvo apklausti 3302 nuolatiniai

Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 m. amžiaus.

Šioje alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimo studijoje buvo remtasi trimis gyventojų apklausos tyrimo klausimais: 1) analizuoti gyventojų

apklausos duomenys apie alkoholio vartojimo dažnį (įvertinant abstinentų dažnį Lietuvoje); 2) analizuotas atskirų alkoholinių gėrimų suvartojimas

per vieną praėjusią savaitę (7 dienas); 3) analizuotas alkoholinių gėrimų suvartojimo vieno gėrimo epizodu kiekis (angl. binge drinking), kuomet

respondentų buvo klausiama, kaip dažnai vienu kartu išgeria 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (šio klausimo duomenys buvo naudoti

tikslinant išeminės širdies ligos ir išeminio insulto žalos skaičiavimus).

Skaičiuojant Lietuvos gyventojų pasiskirstymo proporcijas pagal atitinkamas alkoholio vartojimo kategorijas (abstinentai, 1-19 g gryno alko-

holio per dieną suvartojantys, 20-39 g/d., 40-74 g/d. ir daugiau kaip 75 g/d.) buvo analizuoti respondentų atsakymai, kiek per paskutinę savaitę jie

suvartojo atskirų rūšių alkoholinių gėrimų. Respondentai turėjo atskirai nurodyti, kiek per praėjusią savaitę jie suvartojo alaus butelių (po 0,5 l), sidro

ir alkoholinių kokteilių (po 0,33 l), vyno ar šampano taurių (darant prielaidą, kad taurės po 0,1 l) bei degtinės, konjako ar kitų stiprių gėrimų taurelių

(po 40 g, t.y. 0,04 l).

138

Respondentų nurodyti suvartotų atskirų gėrimų kiekiai buvo perversti į standartinius alkoholio vienetus (SAV) darant prielaidą, kad viso var-

tojamo alaus stiprumas yra 5 proc., vyno/šampano – 11 proc., sidro – 5 proc., degtinės ar konjako – 40 proc. Konvertuojant SAV į gramus, 12,7 ml

prilyginta 10 g gryno alkoholio.

SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš alaus suvartojimo:

SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš vyno/šampano suvartojimo:

SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš sidro suvartojimo:

SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš stipriųjų gėrimų suvartojimo:

čia, N – respondentų nurodytas kiekvieno vertinamo gėrimo butelių, taurių ar taurelių skaičius.

Vėliau kiekvieno respondento skirtingų gėrimų suvartojimas išreikštas SAV buvo susumuojamas, taip gaunant kiekvieno respondento bendrą gry-

no alkoholio suvartojimą per savaitę. Galiausiai savaitei tenkantis kiekvieno respondento gryno alkoholio suvartojimas buvo dalinamas iš 7, o gauti

suvartojami gryno absoliutaus alkoholio gramai per dieną sugrupuojami į atitinkamas alkoholio suvartojimo kategorijas: 1-19 gramų gryno alkoholio

per dieną suvartojančius (g/d.), 20-39 g/d., 40-74 g/d. ir daugiau kaip 75 g/d. suvartojančius. Atitinkamai alkoholio vartojimas buvo suskirstytas

pagal amžiaus grupes ir lytį.

Pagrindinis alkoholinių gėrimų suvartojimo vertinimas, apimantis tik paskutinę savaitę (7 dienas), yra supaprastinta galimybė respondentui

prisiminti, kiek alkoholio jis/ji išgėrė per pakankamai neilgą laiko tarpą, o tai sąlygoja tikslesnius nurodyto suvartoto alkoholio kiekius. Tačiau esminis

tokio klausimo trūkumas yra tai, kad dalis respondentų per paskutinę savaitę alkoholinių gėrimų nevartojo, nors įprastai nėra abstinentai. „RAIT“

atliktoje gyventojų apklausoje per paskutinę savaitę nevartojusių alkoholinių gėrimų vyrų buvo 29,03 proc., moterų - 51,87 proc.

Siekiant atspindėti realesnes abstinentų proporcijas atskirose amžiaus grupėse, galutinės Lietuvos gyventojų alkoholio suvartojimo proporcijos

buvo indeksuojamos, remiantis kito respondentams užduoto klausimo atsakymais apie bendrus jų alkoholio vartojimo įpročius (t.y., abstinentų dažnis

įvertintas, nustačius, kaip dažnai respondentai iš viso vartoja alkoholinius gėrimus). Atsakymai į šį klausimą parodė, kad niekada nevartoja alkoholio

7,37 proc. vyrų ir 12,29 proc. moterų. Pagal šias niekada nevartojančių respondentų proporcijas buvo indeksuotos alkoholį vartojančiųjų grupės.

Galutinės, APD skaičiavime naudotos, Lietuvos gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo proporcijos pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje ir pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Amžiaus grupėVyrų gryno alkoholio suvartojimas (g/d.) Moterų gryno alkoholio suvartojimas (g/d.)

Nevartoja 1 - 19 20-39 40 - 74 75+ Nevartoja 1 - 19 20-39 40 - 74 75+

15-24 m. 9,38% 61,48% 16,43% 8,48% 4,24% 5,90% 86,45% 5,36% 2,30% 0,00%

25-34 m. 3,92% 64,50% 16,80% 10,75% 4,03% 4,72% 83,27% 9,61% 1,60% 0,80%

35-44 m. 6,19% 60,83% 20,47% 7,96% 4,55% 6,91% 85,85% 3,90% 2,23% 1,11%

45-54 m. 4,78% 69,97% 16,83% 7,89% 0,53% 8,89% 83,75% 6,22% 0,57% 0,57%

55-64 m. 5,69% 70,73% 20,04% 2,36% 1,18% 13,29% 77,70% 6,94% 1,39% 0,69%

65-74 m. 12,13% 70,30% 12,41% 5,17% 0,00% 26,90% 68,11% 3,32% 0,00% 1,66%

75 ir daugiau 12,13% 70,30% 12,41% 5,17% 0,00% 26,90% 68,11% 3,32% 0,00% 1,66%

Iš viso 15-75 m. 7,37% 66,25% 17,03% 7,02% 2,34% 12,29% 79,87% 5,71% 1,34% 0,78%

Remiantis aukščiau aprašyta APD skaičiavimo metodika, toliau buvo apskaičiuoti APD koefi cientai Lietuvai 2 lentelėje pateiktoms ligoms. Galuti-

niai šioje studijoje taikyti APD koefi cientai pateikiami 3 priede. Šie APD koefi cientai buvo panaudoti vertinant alkoholio sąlygojamą žalą, t.y. alkoholio

sąlygojamą mirtingumą, sergamumą bei nedarbingumą.

IV.3.3. Alkoholio sąlygojamo mirtingumo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygotam mirtingumui vertinti buvo naudoti individualūs nuasmeninti mirties liudijimų duomenys, gauti Lietuvos sveikatos

mokslų universitete (LSMU) pagal statistinių duomenų teikimo sutartį iš Statistikos departamento (2003-2009 m.) ir Higienos instituto Sveikatos in-

formacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių registro (2010-2011 m.). Vienerių metų duomenų apimtis buvo apie 40-50 tūkst. įrašų, o iš viso 2003-

2011 metams - 385532 įrašai. Iš šių duomenų masyvo buvo atrinkti įrašai, kuriuose pagrindinė mirties priežastis atitiko 1 lentelėje pateiktus TLK-10

kodus, toliau jie buvo sugrupuoti pagal amžių ir lytį bei, pritaikius atitinkamus APD koefi cientus, kurie pateikiami 3 priede, apskaičiuotas galutinis

alkoholio sąlygotų mirčių skaičius Lietuvoje.

Pagal TLK-10 panaudojimo mirtingumo kodavimui taisykles ne visi TLK-10 kodai gali būti naudojami mirties liudijime pagrindinei mirties prie-

žasčiai koduoti, pavyzdžiui, grupės „Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai“ TLK-10 S-T kodai. Tai sąlygoja, kad ne visos 1

lentelėje išvardintos priežastys yra tarp atrinktų alkoholio sąlygotų mirčių atvejų. Be to, pagrindinė mirties priežastis, kuri įrašoma mirties liudijime,

139

ne visada būna pakankamai tiksli, ar atspindi galimą alkoholio įtaką, pvz., mirtys nuo pneumonijos, tuberkuliozės ar išeminės širdies ligos. Todėl ga-

lima teigti, kad, atsižvelgiant tik į ofi cialiai užregistruotą pagrindinę mirties priežastį ir dėl jos nustatymo netikslumų, dalis alkoholio sąlygotų mirčių

ofi cialiuose mirties įrašuose yra nerandama, o tai sumažina alkoholio sąlygojamos žalos įvertinimą.

Tradiciškai saikingas alkoholio vartojimas priskiriamas sumažėjusiai išeminės širdies ligos (IŠL) (I20-I25) ir išeminio insulto (I63-I66, I69.3-I69.4)

santykinei rizikai (t.y., apsauginis poveikis), tačiau šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti į keletą modifi kuojančių faktorių, o tai alkoholio sąlygojamo

mirtingumo skaičiavimą šioms mirties priežastims padaro sudėtingesnį.

Visų pirma, Radisauskas et al. (2011) [14] savo tyrime pristato mirtingumo nuo IŠL rezultatus ir nurodo, kad, retrospektyviai patikrinus mirtin-

gumo nuo IŠL autopsijų rezultatus Kauno mieste, 8,7 proc. mirčių, priskirtų IŠL, turėjo būti pakoreguota į priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu.

Žymi dalis staiga mirusių asmenų, kuriems mirties priežastimi buvo įrašyta IŠL, iš tikrųjų miršta nuo ūmios alkoholio intoksikacijos arba alkoholio

išprovokuoto kardiovaskulinės sistemos sutrikimo. Remiantis šio tyrimo rezultatais buvo daryta prielaida, kad 8,7 proc. iš visų Lietuvoje registruotų

mirčių nuo išeminės širdies ligos atvejų šioje studijoje analizuojamoje populiacijoje turi būti priskirti alkoholio sąlygotoms priežastims. Ši neteisingų

diagnozių proporcija buvo pridedama prie alkoholio sąlygotų mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičiaus.

Alkoholio apsauginio poveikio mažėjimas taip pat priklauso nuo geriančiojo amžiaus, o senyvo amžiaus žmonėms (75 metų ir vyresniems) net ir

saikingai vartojant alkoholinius gėrimus, apsauginio poveikio IŠL išsivystymui nebelieka [15]. Todėl skaičiuojant alkoholiui priskiriamą žalą nuo IŠL,

APD nebuvo taikytas mirusiems nuo IŠL 75 metų ir vyresnių žmonių grupės analizėje.

Galiausiai, vertinant alkoholio apsauginį poveikį IŠL ir išeminio insulto išsivystymui, svarbią reikšmę turi, kokiais kiekiais žmonės vartoja alkoholį

vieno gėrimo epizodo metu. Santykinė rizika IŠL ar išeminiam insultui kinta, priklausomai nuo alkoholinių gėrimų vartojimo pobūdžio, o alkoholinių

gėrimų vartojimo epizodai, kuomet vieno gėrimo epizodo metu išgeriami daugiau kaip 6 SAV alkoholio, apsauginį poveikį ne tik panaikina, bet ir, kai

kurių tyrimų duomenimis, [16,17,19] ženkliai padidina IŠL ar išeminio insulto santykinę riziką. Atsižvelgiant į tai, šioje studijoje buvo daryta prielaida,

kad apsauginis alkoholio poveikis, analizuojant mirtingumą nuo IŠL ir išeminio insulto, taikytinas tik tai bendro mirtingumo proporcijai, kokia pro-

porcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno gėrimo epizodu neišgeria daugiau

kaip 6 SAV. Gyventojų apklausoje tokių respondentų buvo vidutiniškai 32,5 proc. tarp vyrų (15-24 m. amžiaus grupėje - 41 proc., 25-34 m. - 28 proc.,

35-44 m. - 21 proc., 45-54 m. - 24 proc., 55-64 m. - 32 proc., 65-74 m. - 45 proc.) ir vidutiniškai 56,65 proc. tarp moterų (15-24 m. amžiaus grupėje - 49

proc., 25-34 m. - 43 proc., 35-44 m. - 46 proc., 45-54 m. - 54 proc., 55-64 m. - 63 proc., 65-74 m. - 75 proc.).

Šioje analizėje alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo žala papildomai buvo išreikšta ir Prarasto potencialaus gyvenimo metų (PPGM) rodi-

kliu, kuris suteikia didesnį svorį mirties priežastims ankstesniame amžiuje. PPGM buvo skaičiuotas tarp 15-64 metų gyventojų, t.y. remtasi 65 metų

atskaitiniu amžiumi. Skirtingų amžių mirtingumo rodikliai vertinti analizuojant mirtingumo rodiklius sugrupuotus 5 metų grupėmis (15-19; 20-24;

25-29; 30-34; 35-39; 40-44; 45-49; 50-54; 55-59; 60-64), o PPGM skaičiavimui naudoti atitinkamų amžiaus grupių vidutiniai įverčiai. Galutinis PPGM

rodiklis apskaičiuotas taip:

čia PPGM – prarasti potencialaus gyvenimo metai apskaičiuoti analizuojant 15-65 metų amžiaus gyventojų mirtingumo rodiklius;

di – mirties atvejų skaičius atskiroje amžiaus grupėje;

i – amžiaus grupės vidutinis įvertis (amžius mirties metu).

Pirmos diagnozių grupės mirties priežastims PPGM skaičiuoti nuo visų mirties atvejų skaičiaus (100 proc. alkoholio sąlygojamas mirtingumas).

Antrai ir trečiai diagnozių grupėms priskiriamo mirtingumo PPGM skaičiuoti prieš tai atitinkamoms penkių metų grupėms pritaikytus APD koefi cien-

tus.

IV.3.4. Alkoholio sąlygojamo sergamumo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygojamam sergamumui įvertinti buvo naudoti 2006-2011 m. duomenys, gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo infor-

macinės sistemos SVEIDRA duomenų bazės, kuri apima apie 99 proc. stacionaro ligonių ir apie 90 proc. ambulatorinių apsilankymų [22]. Pradinius

duomenis sudarė individualūs nuasmeninti ambulatorinių kontaktų ir stacionarizavimo atvejų įrašai su šiais duomenimis iš formų Nr. 025/a-LK ir

Nr. 066/a-LK: asmens gimimo metai, lytis, ambulatorinis ar stacionarinis epizodas, atvykimo ir pabaigos datos, pagrindinės diagnozės TLK-10 kodas,

išrašymo iš stacionaro kategorija ir specialus asmens identifi kacinis numeris (ne asmens kodas), leidžiantis sujungti atskirus to paties asmens gydymo

epizodus.

Tokių įrašų skaičius per vienerius metus svyravo tarp 6 ir 7 milijonų, o iš viso 2006-2011 metų laikotarpiu sudarė 40425797 įrašus. Šie duomenys

buvo sugrupuoti pagal pagrindinę diagnozę, amžių ir lytį ir suskaičiuotas ligotumo rodiklis. Ligotumo rodiklis apima asmenis, kuriems atitinkamai

kalendoriniais metais buvo rastas bent vienas ambulatorinis ar stacionarinis įrašas su pagrindine diagnoze iš 1 lentelėje pateikiamo ligų sąrašo.

Skaičiuojant ligotumą, iš analizės buvo pašalintas nedidelis skaičius įrašų be asmens identifi kacinio numerio ar radus klaidą kituose kintamuo-

siuose. Taip pat reikia pabrėžti, kad skaičiuojant sergamumą neįtrauktos išorinės sergamumo priežastys (TLK-10 grupė Nr. 20, kodai V-Y, trečioji,

išorinių priežasčių grupė 1 lentelėje), nes tokiais atvejais medicininiuose dokumentuose kaip pagrindinė diagnozė paprastai pažymimas tik traumos

ar kitos išorinės priežasties pasekmės kodas (TLK-10 grupė Nr. 19, kodai S-T), nors gautuose duomenyse yra ir nedidelis kiekis klaidingai panaudotų

140

V-Y kodų, kurie analizėje nebuvo vertinti. Neseniai atsirado galimybė aukščiau minėtose formose registruoti ir išorinių sergamumo priežasčių kodus

šalia kitų gretutinių ligų, tačiau šie duomenys buvo neprieinami šiai analizei. Išimtį sudaro tik apsinuodijimas alkoholiu (X45, X65, Y15, Y90, Y91), nes

jis turi aiškų atitikmenį pasekmių koduose (Alkoholio toksinis poveikis - T51).

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas skaičiuotas pritaikius atitinkamus APD koefi cientus. Tačiau taip pat kaip ir vertinant alkoholio sąly-

gojamą mirtingumą nuo IŠL ir išeminio insulto, sergamumo nuo IŠL ir išeminio insulto galimo apsauginio poveikio vertinimas taikytas tik tai bendro

sergamumo proporcijai, kokia proporcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno

gėrimo epizodu neišgeria daugiau, kaip 6 SAV. Gyventojų apklausoje tokių respondentų buvo vidutiniškai 32,5 proc. tarp vyrų ir vidutiniškai 56,65

proc. tarp moterų. [16,17,19]

IV.3.5. Alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimui analizuoti buvo panaudoti 2006-2011 m. duomenys, gauti iš Neįgalumo ir darbin-

gumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pradiniai neįgalumo ir darbingumo duomenys kiekvienais metais

sudarė nuo daugiau kaip 200 tūkst. (2006 m.) iki daugiau kaip 427 tūkst. įrašų (2011 m.). Gauti duomenys apėmė identifi kacinį kodą (ne asmens

kodas), darbingumo/ neįgalumo vertinimo kalendorinius metus, gimimo metus, lytį, pagrindinės diagnozės TLK-10 kodą, nustatytą darbingumo

lygio procentą, neįgalumo lygį (vaikams) bei informaciją, ar tai pakartotinai, ar pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis.

Šioje studijoje vertinti tik duomenys, susiję su darbingumo lygio nustatymu. NDNT nustatyti darbingumo lygiai buvo suskirstyti į 3 kategorijas –

darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc., nuo 30 iki 55 proc. ir nuo 60 iki 100 proc. Iš viso alkoholio sąlygojama darbingumo sumažėjimo našta, taikant APD

koefi cientus, vertinta nuo bendro 2006-2011 m. buvusių 188809 darbingumo nustatymo atvejų skaičiaus. Taip pat reikia paminėti, kad skaičiuojant

darbingumo sumažėjimą neįtrauktos išorinės priežastys (TLK-10 kodai V-Y, trečioji, išorinių priežasčių grupė 1 lentelėje).

Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas skaičiuotas pritaikius atitinkamus APD koefi cientus. Kaip ir vertinant alkoholio są-

lygojamą mirtingumą bei sergamumą nuo IŠL ir išeminio insulto, darbingumo sumažėjimo nuo IŠL ir išeminio insulto galimo apsauginio poveikio

vertinimas taikytas tik tai bendro nustatyto sumažėjusio darbingumo proporcijai, kokia proporcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos

gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno gėrimo epizodu neišgeria daugiau kaip 6 SAV. [16,17,19]

IV.3.6. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimas.

Analizuojant teisėtvarkos pažeidimus, siejamus su alkoholinių gėrimų vartojimu, buvo vertinta LKPT eismo įvykių Lietuvoje statistika [20], LKPT

Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika [23] bei Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenys apie neblaivių asmenų įvykdytas nusikalsta-

mas veikas Lietuvoje [24].

LKPT eismo įvykių Lietuvoje statistika atspindi eismo nelaimes 2003-2012 m. periodu, kurio pagrindiniai vertinti kriterijai buvo įvykiai, registruoti

dėl neblaivių pėsčiųjų ir vairuotojų kaltės. Taip pat skaičiuota proporcija nuo visų atitinkamų įvykių skaičiaus. LKPT Kelių eismo taisyklių pažeidimų

statistika apima 2005-2011 m. periodą. Vertinti pažeidimai pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius:

• ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų

psichiką veikiančių medžiagų. Iš bendros LKPT pateikiamos pažeidimų statistikos pagal šį straipsnį buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių

vairuotojų. Pagal šį straipsnį neblaivių vairuotojų įvykdyti pažeidimai, kiekvienais metais, sudaro apie 98,5 proc. pažeidimų., likusi dalis – apsvaigusių

nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų.

• ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą. Iš bendros LKPT pa-

teikiamos pažeidimų statistikos buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių asmenų. Bendras pažeidimų skaičius, į kuriuos papildomai įeina

pažeidimai, įvykdyti blaivių asmenų ar apsvaigusių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, naudotas alkoholio vartojusių asmenų proporcijos

apskaičiavimui.

• ATPK 129 str. Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Iš bendros LKPT pateikiamos pažeidimų statistikos 2008-2011 m. buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių

asmenų, kurie vidutiniškai sudarė 98 proc. 2005-2007 m. pateikiamoje statistikoje nebuvo atskirai išskiriami nuo kitų medžiagų apsvaigę asmenys,

todėl šių metų neblaivių asmenų padarytas pažeidimų skaičius buvo apskaičiuotas, pritaikant 2008-2011 m. proporciją t.y. APD=0,98. ATPK 128 str.

(Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) statistika naudota palyginamojoje pažeidimų analizėje.

IRD duomenys, apimantys 2004-2011 m. periodą, analizuoti vertinant asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamą veiką padarius esant neblai-

viems, skaičių pagal šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius: nužudymai (BK 129-131 str.); neatsargus gyvybės atėmimas

(BK 132 str.); sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės (BK 133 str.); sunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 135 136 str.); sunkūs sveikatos

sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 137 str.); nesunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 138 str.); nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 139

str.); fi zinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.); grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmo-

gaus terorizavimas (BK 145str.); neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.); žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148str.); išžaginimai (BK 149 str.);

seksualinis prievartavimas (BK 150 str.); privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.); seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.); mažamečio asmens

tvirkinimas (BK 153 str.); įžeidimas (BK 155 str.); vagystės (BK 178 str.); plėšimai (BK 180 str.); turto prievartavimas (BK 181 str.); turto sunaikinimas ar

sugadinimas (BK 187 str.); kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (BK 281 str.); transporto eis-

mo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimai (BK 282 str.); viešosios tvarkos pažeidimai (BK 284 str.); melagingi pranešimai apie visuomenei gresiantį

141

pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285str.); kapo išniekinimas (BK 312 str.).

Papildoma palyginamoji analizė atlikta, vertinant nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų ir visų Lietuvoje registruotų nusikalstamų

veikų skaičių. Reikia pabrėžti, kad nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų skaičius ir registruotų nusikalstamų veikų, įvykdytų neblaivių

asmenų, skaičius skiriasi. Dalis nusikalstamų veikų įvykdoma keleto asmenų grupės arba kelios nusikalstamos veikos gali būti įvykdomos vieno as-

mens.

IV.3.7. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Studijos atlikimo metu Lietuvos statistikos departamente dar nebuvo baigti Lietuvos gyventojų skaičiaus patikslinimai (remiantis naujausiais

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis), todėl šioje studijoje naudota nepatikslinta Lietuvos gyventojų populiacija pagal atskiras amžiaus grupes

[25]. Lietuvos gyventojų populiacija buvo naudojama metinės dinamikos palyginimuose, rodiklius išreiškiant 100 tūkst. gyventojų. (žr. 4 lentelę)

4 lentelė. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Lytis Metai 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. 75 ir vy-

resniVisi 15 m. ir

vyresniIš viso

Visi

2003 519865 480461 534538 437477 354490 311542 194835 2833208 3454206

2004 524397 472513 527429 447771 352718 310666 203031 2838525 3435591

2005 528184 464736 518860 457289 353059 309104 210324 2841556 3414305

2006 531662 458270 510473 467210 352672 307666 216878 2844831 3394082

2007 533957 454317 501681 476877 351016 307181 223035 2848064 3375619

2008 530315 454524 492505 485493 349618 305654 229039 2847147 3358115

2009 517510 457829 482014 492570 352101 301424 233892 2837337 3339456

2010 492566 450108 466238 492754 356473 296965 236888 2791990 3286820

2011 462825 439343 449420 488858 362186 291997 243162 2737790 3222186

Vyrai

2003 264880 239063 260335 204125 152392 118282 55623 1294700 1612996

2004 267371 235708 257245 209244 151607 117827 58278 1297280 1603421

2005 269313 232556 253473 213868 151699 116916 60881 1298706 1592403

2006 270971 230278 249699 218516 151465 116086 63207 1300222 1581807

2007 272084 229089 245611 223167 150823 115662 65081 1301517 1571979

2008 270240 229873 241336 227536 150501 114735 66850 1301069 1563121

2009 263826 232177 236094 231127 151653 112865 68258 1295997 1553499

2010 251805 229023 227894 231653 153631 110989 69238 1274232 1527510

2011 237177 224556 219524 230434 156460 108886 70921 1247957 1496492

Moterys

2003 254985 241398 274203 233352 202098 193260 139212 1538508 1841210

2004 257026 236805 270184 238527 201111 192839 144753 1541245 1832170

2005 258871 232180 265387 243421 201360 192188 149443 1542850 1821902

2006 260691 227992 260774 248694 201207 191580 153671 1544609 1812275

2007 261873 225228 256070 253710 200193 191519 157954 1546547 1803640

2008 260076 224651 251169 257957 199117 190920 162189 1546078 1794994

2009 253685 225652 245920 261443 200448 188559 165634 1541341 1785957

2010 240761 221085 238344 261102 202842 185976 167650 1517759 1759311

2011 225648 214787 229896 258424 205726 183111 172242 1489833 1725694

IV.3.8. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas.

Studijoje buvo siekiama iliustruoti kiek įmanoma naujesnius alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos kaštus, tačiau taip pat atsižvel-

giama į publikuojamų duomenų išsamumą. Studijos atlikimo laikotarpiu naujausi ir išsamiausi duomenys atspindėjo 2010 m., todėl šie metai ir buvo

pasirinkti alkoholio vartojimo sąlygojamai ekonominei žalai įvertinti, atliekant kaštų analizę (angl. cost of illness analysis) visuomenės aspektu.

Dėl duomenų surinkimo kompleksiškumo ar atskirų kaštų vertinimo komponentų duomenų nebuvimo, šioje studijoje buvo įvertinta tik dalis

visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų kaštų komponentų, kuriuos rekomenduojama įtraukti tarptautinėse metodinėse alkoholio kaštų

vertinimo gairėse [5,6]. Šioje studijoje vertinti alkoholio vartojimo sąlygojami kaštai Lietuvoje apima:

• Sveikatos priežiūros kaštus (visiškai alkoholio sąlygotų ar iš dalies alkoholio sąlygotų susirgimų ambulatorinius ir stacionarinius kaštus, tačiau

neįtraukiant išorinių priežasčių sąlygojamų kaštų).

• Produktyvumo kaštus dėl pirmalaikės mirties.

• Darbingumo lygio sumažėjimo kaštus (dėl visiškai ir iš dalies alkoholio sąlygojamų priežasčių, tačiau neįtraukiant išorinių priežasčių sąlygoja-

mų kaštų).

• Vaikų priežiūros išlaidas valstybės bei savivaldybių globos namuose.

• Įkalinimo išlaidas (išlaidas priskirtinas kalinių išlaikymui dėl nusikaltimų padarytų esant neblaivumo būklėje).

Sveikatos priežiūros kaštai. Skaičiuojant sveikatos priežiūros išlaidas aukščiau aprašyta alkoholio vartojimo sąlygojamo sergamumo metodika

142

ir APD koefi cientai buvo taikyti atskirų alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų ambulatorinių apsilankymų ir stacionarinių epizodų statistikai. Bendros

sveikatos priežiūros išlaidos bei 2010 m. apmokėtų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų skaičius paremtas Valstybinės ligonių kasos (VLK) patei-

kiama informacija [26]. Alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių gydymui priskiriama dalis apskaičiuota, pritaikant proporciją nuo visų VLK išlaidų

ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti.

Produktyvumo kaštai dėl pirmalaikės mirties. Analizuojant prarasto produktyvumo kaštus, buvo įvertintas darbingo amžiaus žmonių praras-

tas uždarbis dėl pirmalaikės mirties remiantis žmogiškojo kapitalo požiūriu (angl. The human capital approach). Prarastas uždarbis buvo skaičiuojamas

pagal mirusiųjų amžių nuo 18 iki 63 (ar 60 m.). Pirmalaikis mirtingumas iki pensijos buvo apskaičiuotas, naudojant aukščiau aprašytą PPGM skaičia-

vimo metodiką, tačiau mirusieji nebuvo priskiriami atskiroms amžiaus grupėms (t.y., analizė atlikta pamečiui), o atskaitinis amžius buvo laikytas vyrų

ar moterų pensiniu amžiumi. Papildomai produktyvumo praradimai dėl pirmalaikių vyrų ir moterų mirčių buvo indeksuoti, atsižvelgiant į vidutinį

Lietuvoje buvusį nedarbo lygį. Produktyvumo kaštai apima visą laikotarpį nuo žmogaus mirties amžiaus iki nesulauktos pensijos amžiaus.

2010 m. vyrų pensinis amžius buvo 62,5 m. (analizėje vertinta kaip 63 m.), moterų – 60 m. [27], vidutinis vyrų bruto darbo užmokestis buvo

2.151,10 Lt, moterų – 1.843,70 Lt [28]. Atsižvelgiant į ženkliai svyravusį nedarbo lygį Lietuvoje, buvo naudotas vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje

1998-2011 m., kuris tarp vyrų sudarė 13,44 proc., tarp moterų – 10,81 proc. [29]. Esamosios kaštų vertės apskaičiavimui taikytas 5 proc. diskontavimo

koefi cientas, o metinis kaštų diskontavimas atliktas naudojant standartinę metodiką:

čia P – kaštų esamoji vertė,

Fn – būsimų laikotarpių kaštai n-taisiais metais,

r - diskonto norma (5 proc.),

i – metų skaičius, n – metai.

Darbingumo lygio sumažėjimo kaštai. Alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo atvejų skaičiavimo metodika jau yra apra-

šyta aukščiau. Skaičiuojant valstybės patiriamus kaštus dėl darbingumo lygio sumažėjimo 2010 m. buvo remtasi Statistikos departamento duomeni-

mis [30] apie vidutines mėnesines išmokas skirtingai darbingumo sumažėjimo grupei priklausantiems asmenims (žr. 5 lentelę).

Alkoholio vartojimo sąlygoto nedarbingumo naštos skaičiavimuose nebuvo analizuojama 60-100 proc. darbingumo grupė (šiai kategorijai netek-

to darbingumo pensijos Lietuvoje nemokamos), o darbingumo grupė 30-55 proc. išskirta į dvi (30-40 proc. ir 45-55 proc.), atsižvelgiant į skirtingus

netekto darbingumo pensijų dydžius. Netekto darbingumo išlaidos valstybei skaičiuotos tik vieneriems 2010 metams, papildomai nevertinant kie-

kvienų metų išlaidų, kuomet asmeniui nustatytas netektas darbingumas yra ilgalaikis (pvz., nustatytas dvejiems metams, po kurių vėl kreipiamasi į

NDNT).

5 lentelė. Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje.

Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje2010 m.

Vyrai Moterys

Valstybinio socialinio draudimo 75-100 proc. netekto darbingumo pensija (0-25 proc. darbingumo lygis)

Pensijų gavėjai, tūkst. 8,1 4,9

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį 853,61 Lt 776,35 Lt

Valstybinio socialinio draudimo 60-70 % netekto darbingumo pensija (30-40 proc. darbingumo lygis)

Pensijų gavėjai, tūkst. 38,5 40,4

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį 709,79 Lt 634,70 Lt

Valstybinio socialinio draudimo 45-55 % netekto darbingumo pensija (45-55 proc. darbingumo lygis)

Pensijų gavėjai, tūkst. 21,1 24

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį 348,96 Lt 311,98 Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Vaikų priežiūros išlaidos valstybės bei savivaldybių globos namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarybos [31] ir Statistikos departa-

mento [32] duomenimis, 2010 m. Lietuvoje iš viso buvo registruotos 10904 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 23335 vaikai. Pagal šeimų patekimo

į rizikos sąrašus priežastis nurodoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra tėvų girtavimas. 2010 m. dėl tėvų girtavimo į šį sąrašą buvo patekusios

5896 šeimos, kuriose augo 12496 vaikai t.y. 53,55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad studijos atlikimo metu nebuvo kitokios tikslesnės informacijos, kiek

vaikų į vaikų globos namus patenka dėl tėvų girtavimo, ši proporcija buvo naudota, įvertinant vaikų priežiūros išlaidas valstybei, kurių tėvai dėl girta-

vimo neteko teisių prižiūrėti savo vaikus.

Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos duomenimis [33], 2010 m. vieno vaiko išlaikymas valstybės (apskričių) vaikų globos namuose

vidutiniškai per mėnesį kainavo 3.091,50 Lt (nuo 2.192,90 iki 4.529,60 Lt). Vidutines vieno vaiko išlaikymo išlaidos savivaldybių globos namuose

identifi kuotos iš atskirų savivaldybių globos namų pateikiamų metinių ataskaitų arba buvo kreiptasi į atskirų vaikų namų administracijos atstovus,

pasinaudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamu vaikų namų sąrašu Lietuvoje [34]. Vidutinės vieno vaiko išlaikymo išlaidos per

mėnesį savivaldybių vaikų namuose sudarė 1.642,08 Lt (nuo 1.463,00 iki 1.889,00 Lt). Vaikų priežiūros išlaidos valstybės bei savivaldybių globos

namuose apskaičiuotos tik vieneriems 2010 metams, papildomai nevertinant kiekvienų metų išlaidų reikalingų vaikų išlaikymui iki pilnametystės.

Įkalinimo išlaidos. Remiantis Kalėjimų departamento pateikiamais duomenimis, vieno kalinio išlaikymas per dieną 2010 m. sudarė 49,17 Lt (žr.

6 lentelę) [35]. Vidutiniškai 2010 m. Lietuvos įkalinimo įstaigose buvo 8856 asmenys. Bendras nuteistųjų skaičius pagal atskiras nusikalstamas veikas

paremtas Kalėjimų departamento duomenimis [36].

143

Vertinant neblaivių asmenų, kalinčių Lietuvos įkalinimo įstaigose, skaičių buvo remtasi nusikalstamas veikas padariusių neblaivių asmenų [24]

ir bendru atitinkamų nusikalstamų veikų vidutiniu santykiu 2004-2011 m. [37–42]. Atitinkamai buvo daryta prielaida, kad tokia pati nusikalstamas

veikas įtariamų padariusių asmenų proporcija, praėjus visą teisingumo sistemą, atsiduria įkalinimo įstaigose. Įkalinimo išlaidos skaičiuotos tik viene-

riems 2010 metams, papildomai nevertinant įkalinimo trukmės bei prarasto produktyvumo dėl nuteistųjų negalėjimo dalyvauti darbo rinkoje.

6 lentelė. Vidutinės vieno asmens išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos per dieną, 2010 m.

Išlaidų pavadinimas Bendras

Vidutinis asmenų skaičius 8856

Darbo užmokestis 28,00 Lt

Įnašai socialiniam draudimui 7,31 Lt

Mityba 4,30 Lt

Medikamentai 0,59 Lt

Ryšių paslaugos 0,18 Lt

Transporto išlaikymas 0,28 Lt

Apranga ir patalynė 0,40 Lt

Spaudiniai 0,02 Lt

Kitos prekės 0,48 Lt

Komandiruotės 0,04 Lt

Apmokėjimas samdomiems ekspertams, konsultantams ir komisinių išlaidos 0,00 Lt

Komunalinės paslaugos 4,55 Lt

Ilgalaikio materialinio turto nuoma 0,00 Lt

Ilgalaikio materialinio turto remontas 0,84 Lt

Kvalifi kacijos kėlimas 0,01 Lt

Veiklos nuoma 0,05 Lt

Kitos išlaidos 0,31 Lt

Palūkanų išmokos, subsidijos ir kitos pervedamos lėšos 1,81 Lt

Iš viso 49,17 Lt

Šaltinis: Kalėjimų departamentas.

Jautrumo analizė. Siekiant apžvelgti kaštų skaičiavimo metodologijos įtaką galutiniams kaštų skaičiavimo rezultatams bei aptarti svarbiausias

kaštų skaičiavimo prielaidas, darbe buvo atlikta alkoholio vartojimo sąlygojamų kaštų vienpusė jautrumo analizė. Vienpusė jautrumo analizė (angl. -

one-way sensitivity analysis) - metodas, kuomet vertinamas kaštų pasikeitimas, pakeičiant vieną kaštų vertinimo kriterijų ar darytą prielaidą.

IV.4. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje.

IV.4.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas.

7 lentelėje pateikiami apibendrinti alkoholio sąlygojamo mirtingumo įvertinimai 2003-2011 m. laikotarpiu. Mirtingumo pikas I diagnozių grupė-

je buvo pasiektas 2007 m., kuomet tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų buvo registruoti 1738 mirties atvejai. Po 2007 m. mirtingumas I grupėje sparčiai

mažėjo 2008 ir 2009 m., atitinkamai iki 1479 ir 1011 mirčių. Nors ir nebe tokia ryški, tačiau bendro I grupės mirtingumo mažėjimo tendencija pas-

tebima ir vėlesniais, 2010 ir 2011 m. (atitinkamai 965 ir 939 mirtys). Didžiausią I grupės mirčių dalį sudarė alkoholinės kepenų ligos, apsinuodijimai

alkoholiu bei alkoholinės kardiomiopatijos. Vyrų mirtingumas nuolat buvo beveik 3 kartus didesnis už moterų (2003-2011 m. registruotos 8208 vyrų

ir 2865 moterų mirtys).

Šalia I grupės mirčių, įvertinus iš dalies alkoholio sąlygojamą mirtingumą (pridedant II ir III mirtingumo grupes), pagrindinės tendencijos išliko

tokios pat - alkoholio sąlygojamos žalos pikas pasiekiamas 2007 m., kuomet alkoholio sąlygojamų mirčių skaičius pasiekė 4621, o vėliau iki pat 2011

m. mažėjo iki 3200. Iš viso 2003-2011 m. laikotarpiu alkoholio vartojimas sąlygojo 34749 mirtis.

II grupės mirties priežastims iš viso priskirta 8180 mirčių per 2003-2011 m., tuo tarpu alkoholinių gėrimų vartojimas galėjo padėti išvengti 1453

mirties atvejų, įvertinus galimą apsauginį alkoholio poveikį išeminio insulto ir tulžies pūslės akmenligės atvejais. Nors pagal naudotą metodiką tam

tikras alkoholio vartojimo intensyvumas buvo siejamas su IŠL mirties rizikos sumažėjimu, tačiau šioje studijoje bendras efektas išlieka neigiamas, nes

vidinėje IŠL grupėje galimai išsaugotos gyvybės neatsveria prarastų gyvybių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.

II grupei priskiriamų alkoholio sąlygotų mirčių našta 2003-2011 m. laikotarpiu Lietuvoje sudaro 6727 mirties atvejus. Atskirų metų alkoholiui

priskiriamas mirtingumas piką pasiekė 2007 m., kuomet dėl alkoholio vartojimo mirė 893 žmonės. Vėliau mirčių skaičius mažėjo iki 740 alkoholiui

priskirtų mirčių 2011 m. Daugiausia iš visų analizuotų mirties priežasčių priskiriamų II grupei buvo lėtinių hepatitų, fi brozių ir cirozių (K73, K74).

III grupėje alkoholio sąlygota dalis 2003-2011 m. laikotarpiu iš viso siekė 16949 mirtis, kurių pikas, priešingai nei kitose grupėse, buvo pasiektas

2005 m. - 2173 mirtys, o vėlesniais metais visą laiką mažėjo - iki 1521 alkoholiui priskirtos mirties 2011 m. Vis dėlto kai kuriose glaudžiai su alkoholio

vartojimu siejamose mirčių kategorijose kaip sušalimai (X31), paspringimai (W78-W79) ar paskendimai (W65-W74), taip pat išsiskiria 2007 m., po

kurių vėlesniais metais mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, ženkliai mažėjo.

144

7 lentelėje ir 1 paveiksle pateiktos alkoholio sąlygojamo mirtingumo proporcijos nuo bendro mirtingumo atskirais analizuotais metais. Tiek ben-

dra mirtingumo proporcija (10,14 proc.), tiek atskirų alkoholio sąlygojamų mirties priežasčių grupių dinamika - panašios. 2007 m. išsiskiria kaip

persilaužimo metai (išskyrus III grupę, kur mažėjimas pastebimas jau nuo 2005 m.), po kurių sumažėja alkoholio vartojimo sąlygojama mirtingumo

proporcija.

7 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lietuvoje 2003-2011 m.

Ligos pavadinimas TLK-10

Alkoholio sąlygotas mirtingumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Iš viso

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 28 28 23 34 43 37 30 24 27 274

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 15 23 19 25 34 38 25 33 19 231

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 2 3 3 7 3 3 8 6 3 38

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 161 183 180 221 301 227 128 130 118 1649

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1

Alkoholinė kepenų liga K70 458 428 549 696 857 696 474 446 452 5056

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 10 2 13 17 15 12 7 5 7 88Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo po-veikis

X45 439 427 454 486 484 464 337 311 307 3709

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 0 1 2 0 0 0 0 1 2 6

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ke-tinimas nežinomas

Y15 1 1 2 0 1 1 2 9 4 21

Iš viso tik I grupėje 1114 1096 1245 1486 1738 1479 1011 965 939 11073

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 78 85 89 85 84 82 90 97 91 781

Stemplės piktybiniai navikai C15 30 35 28 33 39 37 35 33 33 303

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 12 12 14 13 14 13 15 15 15 123

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 18 19 18 16 19 17 20 17 18 162

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai

C22 13 14 16 14 14 14 15 18 18 136

Gerklų piktybiniai navikai C32 26 27 29 30 30 31 32 28 28 261

Krūties piktybiniai navikai C50 40 36 37 33 36 39 38 37 35 331

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 38 42 42 52 58 39 35 35 30 371

Hipertenzinės ligos I10-I15 62 71 69 81 103 88 92 94 86 746

Širdies išeminės ligos I20-I25 111 113 119 118 114 108 96 100 97 976

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėji-mas ir plazdėjimas

I47-I48 4 6 9 6 5 9 11 7 11 68

Kitos širdies aritmijos I49 5 10 7 20 12 16 17 15 21 123

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-

I69.2100 106 109 111 113 105 110 95 96 945

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-

I69.4-138 -141 -155 -165 -158 -161 -159 -151 -143 -1371

Stemplės venų mazgai I85 1 9 6 9 9 10 11 6 4 65

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 2 0 4 2 1 2 2 4 3 20

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 163 188 215 316 385 382 302 313 282 2546

Tulžies pūslės akmenligė K80 -8 -9 -8 -10 -9 -8 -11 -10 -9 -82

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 16 17 23 27 24 28 30 34 24 223

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso tik II grupėje 573 640 671 791 893 851 781 787 740 6727

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo

Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyjeV02-V04, V06,

V0931 37 35 35 35 23 17 17 14 244

Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyje

V12-V14, V19-V87, V89

84 80 86 89 87 56 44 34 31 591

Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis

V90-V94 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1

Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame trans-porte

V95-V97 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Nukritimai W00-W19 185 181 211 231 215 209 146 126 145 1649

Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 2 1 0 0 1 0 1 0 0 5

Atsitiktinis paskendimas W65-W74 201 166 214 184 216 178 167 176 134 1636

145

Ligos pavadinimas TLK-10

Alkoholio sąlygotas mirtingumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Iš viso

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstruk-ciją

W78-W79 115 124 128 134 139 118 102 92 89 1041

Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 57 51 70 66 45 43 34 39 22 427

Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 169 207 275 310 317 248 250 280 205 2261

Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas

X60-X84, Y10-Y34 be X65,

Y15969 933 953 824 781 837 809 809 781 7696

Pasikėsinimai X85-Y09 212 183 201 158 154 158 125 108 99 1398

Iš viso tik III grupėje 2025 1963 2173 2031 1990 1870 1695 1681 1521 16949

Bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas 3712 3699 4089 4308 4621 4200 3487 3433 3200 34749

Visos mirtys Lietuvoje 40988 41350 43831 44810 45590 43835 42043 42115 40970 385532

Alkoholio dalis nuo viso mirtingumo 9,06% 8,95% 9,33% 9,61% 10,14% 9,58% 8,29% 8,15% 7,81% 9,01%

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 100 tūkst. gyv. 131,02 130,31 143,90 151,43 162,25 147,52 122,90 122,96 116,88 136,70

1 pav. Alkoholio sąlygota bendro mirtingumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

Analizuojant alkoholio vartojimo sąlygojamą mirtingumą pagal mirusiųjų amžiaus grupes, akivaizdžiai išryškėja, kad didžiausia su alkoholio var-

tojimu siejama mirčių našta patiriama 45-54 metų ir 55-64 metų amžiaus grupėje. Šio amžiaus žmonių mirtingumas nuo I grupės ligų taip pat buvo

didžiausias - atitinkamai 3660 ir 2907 mirties atvejai 2003-2011 m. laikotarpiu. Jose bendras alkoholio sąlygojamas mirtingumas sudarė atitinkamai

220,47 ir 259,24 mirties atvejus 100 tūkst. gyventojų.

45-54 metų amžiaus grupėje alkoholio vartojimui priskiriamos mirtys sudaro 25,93 proc. tokių mirčių, o tarp jaunesnių kaip 45 metų amžiaus

žmonių ši proporcija svyruoja apie trečdalį nuo viso atitinkamos amžiaus grupės mirtingumo (žr. 8 lentelę). Taip pat reikia pažymėti, kad jaunesnio

amžiaus grupėse didžiausia alkoholio sąlygojamų mirčių dalis tenka III grupės mirtims, kurių dalis didėja jaunėjant amžiui (žr. 2 paveikslą).

8 lentelė. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse.

Ligos pavadinimas TLK-10Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse

15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.75 ir

vyresniIš viso

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 2 15 52 93 65 42 5 274

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 0 5 27 68 72 46 13 231

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 0 0 4 11 12 11 0 38

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 3 44 275 559 497 234 37 1649

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 0 1 0 0 0 1

Alkoholinė kepenų liga K70 9 286 1007 1668 1367 633 86 5056

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 0 7 10 36 23 10 2 88

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 47 308 874 1213 867 341 59 3709

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 0 0 2 3 0 1 0 6

146

Ligos pavadinimas TLK-10Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse

15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.75 ir

vyresniIš viso

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas

Y15 0 1 5 8 4 2 1 21

Iš viso tik I grupėje 61 666 2256 3660 2907 1320 203 11073

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 0 3 31 182 293 179 93 781

Stemplės piktybiniai navikai C15 0 0 8 63 107 81 44 303

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 0 0 0 5 20 43 55 123

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 0 0 0 10 28 54 70 162Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navi-kai

C22 0 0 1 11 28 48 48 136

Gerklų piktybiniai navikai C32 0 0 6 56 92 73 34 261

Krūties piktybiniai navikai C50 0 0 20 58 85 81 87 331

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 12 51 110 106 54 24 14 371

Hipertenzinės ligos I10-I15 0 5 25 83 147 181 305 746

Širdies išeminės ligos I20-I25 0 9 77 218 331 341 0 976

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 0 0 0 0 7 11 50 68

Kitos širdies aritmijos I49 1 9 20 39 34 12 8 123

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-

I69.25 23 96 129 185 218 289 945

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-

I69.40 0 0 -22 -97 -332 -920 -1371

Stemplės venų mazgai I85 0 4 9 18 13 13 8 65

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 3 6 4 4 3 20

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 6 105 383 641 762 439 210 2546

Tulžies pūslės akmenligė K80 0 0 0 0 -7 -15 -60 -82

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 0 17 40 47 34 36 49 223

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso tik II grupėje 24 226 829 1650 2120 1491 387 6727

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo

Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyjeV02-V04, V06,

V0917 20 35 53 47 38 34 244

Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyje

V12-V14, V19-V87, V89

160 125 98 85 54 42 27 591

Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemo-nėmis

V90-V94 0 0 0 1 0 0 0 1

Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 0 0 0 0 0 0 0 0

Nukritimai W00-W19 31 81 180 347 357 302 351 1649

Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 0 0 0 0 0 0 0 0

Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 1 0 2 2 0 0 0 5

Atsitiktinis paskendimas W65-W74 149 191 323 391 281 186 115 1636

Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją

W78-W79 20 53 150 279 303 182 54 1041

Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 7 24 71 111 102 56 56 427

Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 20 92 298 650 633 385 183 2261

Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatiks-lintas

X60-X84, Y10-Y34 be

X65, Y15691 1045 1493 1790 1240 840 597 7696

Pasikėsinimai X85-Y09 128 211 320 343 211 107 78 1398

Iš viso tik III grupėje 1224 1842 2970 4052 3228 2138 1495 16949

Bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas 1309 2734 6055 9362 8255 4949 2085 34749

Visos mirtys Lietuvoje atskirose amžiaus grupėse 4449 8222 18059 36098 53503 82100 180164 385532*

Alkoholio dalis nuo viso mirtingumo atskirose amžiaus grupėse 29,42% 33,25% 33,53% 25,93% 15,43% 6,03% 1,16% 9,01%

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 100 tūkst. gyv. atskiroje amžiaus grupėje

28,20 66,16 135,06 220,47 259,24 180,48 104,72 136,70

*Bendras 2003-2011 m. laikotarpio mirtingumas pateikiamas įskaitant mirtis 0-14 m. amžiaus grupėje.

147

2 pav. Alkoholio sąlygota mirtingumo dalis (proc.) nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse (2003-2011 m. laikotarpiu).

2003-2011 m. laikotarpiu iš viso dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirties priežasčių buvo prarasta 482880 PPGM t.y. vidutiniškai 53653 PPGM

per metus. Alkoholio sąlygotų PPGM skaičius tarp vyrų vidutiniškai 4,48 karto didesnis, lyginant su moterimis. Pikas taip pat buvo pasiektas 2007 m.,

kuomet iš viso 100 tūkst. gyventojų dėl alkoholio sąlygojamo mirtingumo teko 2285 PPGM. Vėlesniais metais stebėtas ženklus PPGM mažėjimas, 2011

m. pasiekęs 1481 PPGM 100 tūkst. gyventojų, t.y. sumažėjo 35 proc. Labiausias PPGM sumažėjo priežasčių grupėje (t.y. tik dėl vien alkoholio sąlygotų

mirčių), kur bendrai PPGM sumažėjo daugiau negu per pusę (žr. 9 lentelę).

3 paveiksle iliustruojama atskirose vertintose mirties priežasčių grupėse apskaičiuotų PPGM, tenkančių 100 tūkst. gyventojų kaita 2003-2011 m.

Didžiausia alkoholio vartojimo sąlygojama PPGM našta tenka III diagnozių grupės mirtingumo rodikliams, toliau seka I grupės rodikliai, o mažiausia

dalis tenka II diagnozių grupės rodikliams. Pažymėtina, kad visose šiose kreivėse aiškiai išsiskiria 2007 m., kuriuose arba buvo pasiektas pikas (I ir II

grupėse), arba prasidėjo ženklus ir vienakryptis PPGM mažėjimas (III grupė), kuris tęsėsi iki 2011 m.

9 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojami PPGM 2003-2011 m.

PPGM (15-65) 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Vyrai

I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 12358 12488 13740 15855 19218 15823 10195 10215 9028

II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 3910 4768 4953 6653 6990 6558 5608 5280 4873

III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo 29288 27540 29440 25720 26733 24848 22815 21055 18933

Iš viso 45555 44795 48133 48228 52940 47228 38618 36550 32833

PPGM 100 tūkst. gyventojų 3519 3453 3706 3709 4068 3630 2980 2868 2631

Moterys

I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 2948 2758 3543 4593 5130 4255 3135 2373 2730

II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 1045 1130 1268 1743 2138 1890 1500 1373 1423

III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo 5560 5180 5605 5200 4868 4910 4048 4105 3558

Iš viso 9553 9068 10415 11535 12135 11055 8683 7850 7710

PPGM 100 tūkst. gyventojų 621 588 675 747 785 715 563 517 518

Iš viso

I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 15305 15245 17283 20448 24348 20078 13330 12588 11758

II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 4955 5898 6220 8395 9128 8448 7108 6653 6295

III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo 34848 32720 35045 30920 31600 29758 26863 25160 22490

Iš viso 55108 53863 58548 59763 65075 58283 47300 44400 40543

PPGM 100 tūkst. gyventojų 1945 1898 2060 2101 2285 2047 1667 1590 1481

148

3 pav. Alkoholio vartojimo sąlygotų PPGM (15-65) kaita Lietuvoje 2003-2011 m. (100 tūkst. gyventojų).

IV.4.2. Alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas.

10 lentelėje pateikiami apibendrinti alkoholio sąlygojamo ligotumo rezultatai Lietuvoje 2006-2011 m. Vertinant tik visiškai su alkoholiu siejamą

ligotumą, didžiausias skaičius šių susirgimų buvo 2007 m. - 20749, o mažėjimas pastebimas tik 2008 ir 2009 m., atitinkamai iki 19631 ir 17197 atvejų.

2010 ir 2011 m. registruotas padidėjimas siekė atitinkamai 17664 ir 19126 atvejus. Šioje ligų grupėje didžiausią dalį visų atvejų sudaro alkoholinės

psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos (K70) ir alkoholio sukeltos polineuropatijos (G62.1). Iš viso 2006-2011 metų laikotarpiu vien tik alkoholio

vartojimo sąlygotas ligotumas siekė beveik 113 tūkst. asmens metų6.

Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas augo visu vertinamu laikotarpiu. Iš visų dalinai alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių

daugiausiai registruota hipertenzijos ligų (I10-I15), širdies aritmijų (I47-I49) ir epilepsijos (G40-G41) atvejų.

Bendras iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas 2006-2011 m. siekė beveik 1 milijoną asmens metų (963776), tuo tarpu galimas apsau-

ginis alkoholio poveikis leido išvengti 94956 atvejų. Apsauginis alkoholio poveikis, sąlygojantis galimai išvengtus IŠL, išeminio insulto ar tulžies pūslės

akmenligės atvejus, kiekvienais metais galėtų siekti ne daugiau kaip 0,86 proc. iš bendro ligotumo Lietuvoje, kai tuo tarpu alkoholio sąlygojama žala

- 9,74 proc. iš bendro ligotumo skaičiaus (apsauginį alkoholio poveikį susumuojant kartu su žala bendras alkoholio sąlygojamas ligotumas Lietuvoje

sudaro 8,88 proc., kuris ir nurodytas 10 lentelėje). Didesnę proporciją iš viso Lietuvoje registruojamo ligotumo sudaro būtent II grupės ligos, kai tuo

tarpu I grupės svyruoja apie 1 proc. (žr. 4 paveikslą).

4 pav. Alkoholio sąlygota ligotumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų (2006-2011 m.).

6 Asmens metai (angl. Person-year) – ligotumas buvo vertintas pagal asmens kontaktą SVEIDROS duomenų bazėje kiekvienais metais atskirai, todėl suminis 2006-2011 m. ligotumas automatiškai

išreiškiamas asmens metais.

149

Ligotumo analizė atskirose amžiaus grupėse atskleidė, kad ligotumas I grupėje, taip kaip ir mirtingumo analizėje, piką pasiekia 45-54 m. gru-

pėje ir 2006-2011 m. sudarė 33769 atvejus, tačiau antroje vietoje yra jaunesnių, 35-44 m., žmonių grupė, kurioje I grupės ligotumas per vertinamą

laikotarpį sudarė 28932 atvejus. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad daugiausia alkoholinių psichozių (F10) tenka būtent jaunesnės amžiaus grupės

(35-44 metų) žmonėms (žr. 11 lentelę).

Analizuojant iš dalies alkoholio sąlygojamą ligotumą atskirose amžiaus grupėse, išryškėja bendro ligotumo augimas didėjant amžiui. Atitinkamai

galimai alkoholio vartojimo išvengtas ligotumas (absoliučiais skaičiais) taip pat daugiau atsispindi vyresnio amžiaus žmonių grupėse (išskyrus IŠL, kur

75 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupei alkoholio apsauginis poveikis nenustatomas) (žr. 11 lentelę ir 5 paveikslą).

5 pav. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo dalis (proc.) nuo bendro ligotumo atskirose amžiaus grupėse (2006-2011 m.).

10 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas.

Diagnozė TLK-10

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Iš viso

2006 2007 2008 2009 2010 2011

I grupė. Visiškai alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas E24.4 1 1 0 3 2 4 11

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 2 2 1 2 3 2 12

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 11710 12958 11900 10126 10451 11122 68267

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 913 1177 1401 1433 1562 1685 8171

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 1143 1366 1655 1537 1623 1795 9119

Alkoholinė miopatija G72.1 7 11 11 10 7 8 54

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 73 107 66 76 61 93 476

Alkoholinis gastritas K29.2 101 100 77 67 68 77 490

Alkoholinė kepenų liga K70 1825 2243 2351 2096 1952 1827 12294

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 496 492 509 455 463 542 2957

Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio P04.3 0 1 0 0 0 0 1

Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu O35.4 0 3 3 0 1 5 12

Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfi nis) Q86.0 2 2 1 1 2 2 10

Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 12 20 19 17 16 20 104

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 719 674 668 504 441 570 3576

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 27 30 17 15 17 21 127

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 1521 1493 888 820 944 1311 6977

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 12 15 18 8 4 13 70

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 2 4 8 3 8 4 29

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y15 10 9 12 7 20 7 65

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Y90 5 10 4 2 4 6 31

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Y91 41 31 22 15 15 12 136

Iš viso tik I grupėje 18622 20749 19631 17197 17664 19126 112989

III grupė. Iš dalies alkoholio sąlygojamas ligotumas

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 545 551 534 558 539 563 3290

Stemplės piktybiniai navikai C15 86 86 96 91 82 86 527

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 102 105 112 116 126 130 691

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 146 150 163 168 174 171 972

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 50 60 59 61 65 67 362

150

Diagnozė TLK-10

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Iš viso

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Gerklų piktybiniai navikai C32 237 236 238 246 245 242 1444

Krūties piktybiniai navikai C50 674 719 757 795 822 851 4618

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 9502 10015 10025 9905 10151 10268 59866

Hipertenzinės ligos I10-I15 90908 96264 103218 107563 109782 112229 619964

Širdies išeminės ligos I20-I25 -9620 -9463 -9536 -9610 -9603 -9448 -57280

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 18596 19467 20496 21810 23079 24127 127575

Kitos širdies aritmijos I49 8747 8851 9200 9780 10104 10233 56915

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-I69.2

503 513 505 514 519 583 3137

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-I69.4

-1540 -1587 -1705 -1741 -1840 -1900 -10313

Stemplės venų mazgai I85 106 128 155 136 139 165 829

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 176 160 149 137 141 141 904

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 3048 3401 3642 3587 3559 3380 20617

Tulžies pūslės akmenligė K80 -4217 -4400 -4636 -4714 -4734 -4660 -27361

Ūminis ir lėtinis pankreatitasK85,

K86.12194 2168 2238 2119 2012 1953 12684

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)L40 be L40.5

7223 7449 7588 7784 7791 8109 45944

Savaiminis persileidimas O03 629 599 592 578 537 500 3435

Iš viso tik II grupėje 128095 135472 143890 149883 153690 157790 868820

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas 146717 156221 163521 167080 171354 176916 981809

Bendras ligotumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 1817143 1859997 1863192 1850940 1810048 1849593 11050913

Alkoholio dalis nuo bendro ligotumo 8,07% 8,40% 8,78% 9,03% 9,47% 9,57% 8,88%

Alkoholio sąlygojamas ligotumas 100 000 gyv. 5157,32 5485,16 5743,31 5888,61 6137,33 6461,97 3862,28

11 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Diagnozė TLK-10

Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.

75 irvyresni

I grupė. Visiškai alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindro-mas

E24.4 2 6 2 1 0 0 0 11

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 0 1 5 5 0 1 0 12

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 2184 10672 20188 19775 10605 4048 795 68267

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 14 254 1237 3007 2472 886 301 8171

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 29 301 1505 3333 2677 1067 207 9119

Alkoholinė miopatija G72.1 1 6 7 9 18 9 4 54

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 5 30 116 153 125 42 5 476

Alkoholinis gastritas K29.2 75 65 84 90 79 57 40 490

Alkoholinė kepenų liga K70 107 901 2587 3895 3099 1386 319 12294

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 54 293 650 718 584 400 258 2957Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartoja-mo alkoholio

P04.3 0 0 1 0 0 0 0 1

Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu

O35.4 1 8 3 0 0 0 0 12

Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfi nis) Q86.0 5 2 1 2 0 0 0 10

Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 2 1 12 31 30 23 5 104

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 1299 391 625 658 374 181 48 3576

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 6 16 29 42 23 8 3 127

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 799 896 1797 1965 1032 405 83 6977

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 14 14 13 15 8 4 2 70

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 10 7 7 4 0 1 0 29Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas

Y15 12 6 15 17 9 5 1 65

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Y90 1 2 9 12 2 5 0 31

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikaci-jos laipsnį

Y91 12 22 39 37 15 11 0 136

Iš viso tik I grupėje 4632 13894 28932 33769 21152 8539 2071 112989

151

Diagnozė TLK-10

Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.

75 irvyresni

II grupė. Iš dalies alkoholio sąlygojamas ligotumas

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 53 68 165 584 1033 817 566 3286

Stemplės piktybiniai navikai C15 2 3 18 94 174 145 93 529

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 2 4 22 73 145 221 225 692

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 2 6 20 87 192 323 341 971

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 2 9 21 51 80 106 94 363

Gerklų piktybiniai navikai C32 3 7 38 228 513 444 210 1443

Krūties piktybiniai navikai C50 8 58 326 1052 1332 1073 770 4619

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 9393 8903 10866 12444 8649 5688 3922 59865

Hipertenzinės ligos I10-I15 8321 16438 49322 105480 148609 153151 138642 619963

Širdies išeminės ligos I20-I25 -113 -246 -1192 -7756 -18665 -29308 0 -57280

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 1773 2428 4311 10660 22305 38013 48084 127574

Kitos širdies aritmijos I49 3009 2775 4548 8475 11531 13719 12861 56918

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-I69.2

69 120 313 535 666 652 783 3138

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-I69.4

-5 -12 1 -800 -1815 -3338 -4344 -10313

Stemplės venų mazgai I85 42 60 155 198 166 115 94 830

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 22 96 191 239 143 120 94 905

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 426 1561 3904 5591 4918 2922 1294 20616

Tulžies pūslės akmenligė K80 -586 -1890 -3403 -5370 -5961 -5521 -4632 -27363

Ūminis ir lėtinis pankreatitasK85,

K86.1317 1229 2451 2615 2354 2109 1609 12684

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)L40 be L40.5

6921 6941 7670 9182 7574 4891 2767 45946

Savaiminis persileidimas O03 817 1672 902 43 0 0 0 3434

Iš viso tik II grupėje 30478 40230 80649 143705 183943 186342 203473 868820

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas 35110 54124 109581 177474 205095 194881 205544 981809

Bendras ligotumas Lietuvoje atskiroje amžiaus grupėje 1943394 1467343 1577490 1804736 1539186 1441271 1277493 11050913

Alkoholio dalis nuo ligotumo atitinkamoje amžiaus grupėje 1,81% 3,69% 6,95% 9,83% 13,32% 13,52% 16,09% 8,88%

Alkoholio sąlygojamas ligotumas 100 tūkst. gyv. atskiroje amžiaus grupėje

756,47 1309,84 2444,28 4179,50 6440,75 7106,74 10323,23 3862,28

IV.4.3. Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas.

13 lentelėje pateikiama alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo sumažėjimo7 kaita 2006-2011 m. laikotarpiu. I diagnozių grupės darbingumo

sumažėjimo našta augo iki 2008 m., kuomet bendras tik alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo sumažėjimo atvejų skaičius padidėjo iki 1631, 2009

m. sumažėjo iki 1599, o 2010 m. ir 2011 m. vėl augo iki 1682 atvejų. Iš visų I diagnozių grupės sąlygojamų darbingumo sumažėjimo atvejų didžiausią

dalį kiekvienais vertintais metais sudaro nervų sistemos degeneracijos (G31.2), toliau rikiuojasi alkoholinės kepenų ligos, alkoholinės psichozės ir

alkoholio sukeltos polineuropatijos.

Vertinant II diagnozių grupės sąlygojamą darbingumo sumažėjimą, didžiausias alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo sumažėjimo atvejų

skaičius tenka 2009 m., o mažėjimas atsispindi per 2010 m. (6001) ir 2011 m. (5618). Bendra alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio suma-

žėjimo analizė parodo tokią pačią kaitos tendenciją, o didžiausia alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimo proporcija (lyginant su bendru

darbingumo lygio sumažėjimu pagal studijoje vertintas priežastis) tenka paskutiniesiems, 2011 metams. Iš II grupei priskiriamų diagnozių darbin-

gumo lygio sumažėjimo didžiausią dalį sudaro hipertenzinės ligos (I10-I15), epilepsijos (G40-G41) bei hepatitai, kepenų cirozės ir fi brozės (K73, K74)

(žr. 13 lentelę ir 6 paveikslą).

7 Darbingumo lygis - nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kompleksiškai vertinant ne tik medicininius, bet ir funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus ribojančius asmens

darbingumą. Darbingumo sumažėjimas išskiriamas į tris pagrindines grupes: jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumas, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t.

y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje; jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumas, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis,

atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas; jei asmeniui nustatomas 60-100 proc. darbingumas, asmuo laikomas darbingu. Šioje studijoje, kuomet atskirai nea-

nalizuojamos darbingumo grupės, terminas „darbingumo lygio sumažėjimas“ apibendrintoje analizėje naudojamas įvardinti bet kokį darbingumo sumažėjimo procentą žemiau 100 proc., atskirai

neišskiriant fakto, kad 0,2 proc. darbingumo nustatymo atvejų asmenims buvo paliktas nesumažėjęs 100 proc. darbingumas (tokie asmenys fi gūruoja statistikoje 60-100 proc. darbingumo nustatymo

grupėje).

152

6 pav. Alkoholio vartojimo sąlygota darbingumo sumažėjimo dalis (proc.) nuo visų užregistruotų sumažėjusio darbingumo atvejų 2006-2011 m.

14 lentelėje pateiktas alkoholio sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimo pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse. Tik visiškai alkoholio sąly-

gojamo darbingumo sumažėjimo atvejų skaičiaus didėjimas stebimas nuo 25-34 metų amžiaus, pikas pasiekiamas 45-54 metų amžiaus grupėje (iš

viso 2006-2011 m. teko 4190 darbingumo sumažėjimo atvejų), o 55-64 metų žmonėms šis skaičius sumažėja. Panaši tendencija išryškėja ir tarpusa-

vyje lyginant iš dalies alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo atvejus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad NDNT darbingumo lygį nustato tik asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tai automatiškai

gali pakoreguoti nustatyto darbingumo lygio atvejų skaičius ribinėse amžiaus grupėse, o vyresnių žmonių grupėse (65 m. ir vyresniems) alkoholio

vartojimo sąlygojama žala iš viso neatsispindi.

12 ir 15 lentelėse pateikiami alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimo analizės rezultatai pagal lytį, darbingumo nustatymo metus ir

pagal atskiras diagnozes. Bendrai alkoholio sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas nustatomas 3 kartus dažniau 0-25 proc. darbingumo grupėje

(šios grupės žmonės įvardinami kaip „nedarbingi“), 1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje (šios grupės žmonės įvardinami kaip „iš dalies darbingi“), o

60-100 proc. grupėje 1,5 karto dažniau (šios grupės žmonės išlaiko darbingų žmonių statusą).

Nors darbingumo sumažėjimo atvejų skaičiai tarp skirtingų ligų yra labai ženklūs, tačiau tendencija beveik visoms diagnozėms buvo vienoda

– didžiausia darbingumo sumažėjimo grupė vyrams ir moterims yra 30-55 proc. Išimtis galėtų būti onkologinės ligos, kur santykinai dažniau 0-25

proc. darbingumo lygis nustatomas vyrams tokioms diagnozėms kaip stemplės piktybiniai navikai (C15) ar kepenų piktybiniai navikai (C22). (žr. 15

lentelę)

12 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, nedarbingumą ir metus.

MetaiVyrai Moterys

0-25% 30-55% 60-100% 0-25% 30-55% 60-100%

2006 452 3038 77 170 1887 68

2007 747 3772 67 246 2295 57

2008 732 3962 105 264 2309 77

2009 700 4150 255 221 2206 157

2010 662 4173 272 207 2141 161

2011 623 4156 191 186 2035 109

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 3916 23251 967 1294 12873 629

Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje 561839 561839 561839 561839 561839 561839Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 0,70% 4,14% 0,17% 0,23% 2,29% 0,11%

Pastaba: Kuo aukštesnis darbingumo procentas, tuo sveikesnis žmogus, t.y. 100 proc. darbingumas rodo, kad žmogus visiškai sveikas, 0 proc. – visiškai

neįgalus.

153

13 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas.

Pagrindinė diagnozė TLK-10Metai

Iš viso2006 2007 2008 2009 2010 2011

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 2 0 0 1 2 1 6

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 202 259 264 272 287 319 1603

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 417 651 693 737 743 776 4017

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 224 244 318 262 278 273 1599

Alkoholinė miopatija G72.1 0 1 1 0 0 0 2

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 9 10 16 13 10 19 77

Alkoholinis gastritas K29.2 1 1 0 0 1 1 4

Alkoholinė kepenų liga K70 198 294 316 294 272 255 1629

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 20 19 23 19 22 36 139

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 0 0 0 0 1 1

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 0 0 1 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 0 0 0 0 1 1

Iš viso tik I grupėje 1073 1479 1631 1599 1615 1682 9079

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 109 112 105 108 118 112 664

Stemplės piktybiniai navikai C15 14 21 18 20 13 16 102

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 10 10 8 9 12 12 61

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 10 15 14 14 14 16 83

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 2 4 4 5 4 3 22

Gerklų piktybiniai navikai C32 48 53 44 38 40 42 265

Krūties piktybiniai navikai C50 141 151 148 148 155 159 902

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1278 1582 1398 1431 1359 1358 8406

Hipertenzinės ligos I10-I15 2277 2760 2976 3157 3101 2823 17094

Širdies išeminės ligos I20-I25 -260 -185 -90 -50 -28 -27 -640

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 326 395 347 337 320 308 2033

Kitos širdies aritmijos I49 140 151 158 180 178 145 952

Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 84 104 92 89 88 88 545

Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 -120 -137 -110 -109 -110 -105 -691

Stemplės venų mazgai I85 23 26 48 55 63 67 282

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 1 0 0 1 2

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 354 443 470 460 457 408 2592

Tulžies pūslės akmenligė K80 -2 -3 -2 -1 -2 -1 -11

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 54 61 64 70 71 63 383

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 131 142 125 129 148 130 805

Iš viso tik II grupėje 4619 5705 5818 6090 6001 5618 33851

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 5692 7184 7449 7689 7616 7300 42930

Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje 90887 96892 99390 98363 92063 84244 561839

Alkoholio vartojimo sąlygota dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 6,26% 7,41% 7,49% 7,82% 8,27% 8,67% 7,64%

Alkoholio sąlygojamas darbingumo lygio sumažėjimas 100 000 gyv. 200,08 252,24 261,63 270,99 272,78 266,64 253,92

154

14 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse.

Pagrindinė diagnozė TLK-10

Bendras darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupė-se 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.

75 ir vyresni

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 0 2 1 3 0 0 0 6

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 16 113 321 724 429 0 0 1603

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 2 135 748 1913 1219 0 0 4017

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 0 53 303 746 497 0 0 1599

Alkoholinė miopatija G72.1 0 0 1 0 1 0 0 2

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 0 2 27 26 22 0 0 77

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 1 2 1 0 0 4

Alkoholinė kepenų liga K70 4 126 454 717 328 0 0 1629

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 0 10 53 58 18 0 0 139

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 0 1 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 0 1 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 0 0 1 0 0 0 1

Iš viso tik I grupėje 22 441 1911 4190 2515 0 0 9079

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 4 15 56 255 334 0 0 664

Stemplės piktybiniai navikai C15 0 0 7 43 52 0 0 102

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 0 0 6 26 29 0 0 61

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 0 0 3 38 42 0 0 83

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 0 0 0 11 11 0 0 22

Gerklų piktybiniai navikai C32 0 1 9 104 151 0 0 265

Krūties piktybiniai navikai C50 0 17 153 486 246 0 0 902

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1029 1342 2091 2804 1140 0 0 8406

Hipertenzinės ligos I10-I15 100 235 1556 7152 8051 0 0 17094

Širdies išeminės ligos I20-I25 0 -1 -23 -234 -382 0 0 -640Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 25 51 235 842 880 0 0 2033

Kitos širdies aritmijos I49 54 47 129 373 349 0 0 952

Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 15 45 113 207 165 0 0 545

Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 0 -3 -21 -314 -353 0 0 -691

Stemplės venų mazgai I85 25 20 74 106 57 0 0 282

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 1 0 1 0 0 2

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 48 176 661 1167 540 0 0 2592

Tulžies pūslės akmenligė K80 0 -1 -2 -8 0 0 0 -11

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 2 49 134 148 50 0 0 383

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 35 59 174 338 199 0 0 805

Iš viso tik II grupėje 1337 2052 5356 13544 11562 0 0 33851

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

1359 2493 7267 17734 14077 0 0 42930

Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje 561839Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 2006-2011 m.

0,24% 0,44% 1,29% 3,16% 2,51% - - 7,64%

Alkoholio sąlygojamas darbingumo lygio sumažėjimas 100 000 gyv. 29,28 60,33 162,10 417,63 442,07 - - 207,52

15 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, darbingumo grupes ir pagrindinę diagnozę.

Pagrindinė diagnozė TLK-10Vyrai Moterys

Iš viso0-25% 30-55%

60-

100%0-25% 30-55%

60-

100%I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimasVernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 1 2 1 0 2 0 6Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 410 764 60 144 216 9 1603Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 968 2424 81 184 341 19 4017Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 246 1035 72 55 177 14 1599Alkoholinė miopatija G72.1 2 0 0 0 0 0 2Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 13 57 0 1 6 0 77Alkoholinis gastritas K29.2 0 1 1 0 2 0 4Alkoholinė kepenų liga K70 197 856 34 110 407 25 1629Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 5 100 11 3 17 3 139Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 1 0 0 0 0 0 1Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 1 0 0 0 0 0 1

155

Pagrindinė diagnozė TLK-10Vyrai Moterys

Iš viso0-25% 30-55%

60-

100%0-25% 30-55%

60-

100%Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 1 0 0 0 0 1Iš viso tik I grupėje 1844 5240 260 497 1168 70 9079

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 209 362 2 17 72 2 664Stemplės piktybiniai navikai C15 50 46 0 2 4 0 102Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 5 34 0 0 22 0 61Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 12 42 0 3 26 0 83Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 13 8 0 0 1 0 22Gerklų piktybiniai navikai C32 65 193 0 0 7 0 265Krūties piktybiniai navikai C50 0 0 0 71 805 26 902Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 677 4396 245 310 2660 118 8406Hipertenzinės ligos I10-I15 564 9229 345 199 6439 318 17094Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 167 1199 17 46 586 18 2033Kitos širdies aritmijos I49 22 476 11 9 410 24 952Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 120 244 8 40 130 3 545Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 -61 -136 -2 -54 -426 -12 -691Stemplės venų mazgai I85 28 172 2 14 63 3 282Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 2 0 0 0 0 2Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 199 1373 57 140 779 44 2592Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 7 301 19 1 54 1 383Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 4 415 12 2 355 17 805Širdies išeminės ligos I20-I25 -9 -341 -9 -3 -275 -3 -640Tulžies pūslės akmenligė K80 0 -4 0 0 -7 0 -11Iš viso tik II grupėje 2072 18011 707 797 11705 559 33851Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 3916 23251 967 1294 12873 629 42930Bendras darbingumo lygio sumažėjimo skaičius Lietuvoje 2006-2011 m. 561839Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 0,70% 4,14% 0,17% 0,23% 2,29% 0,11% 7,64%

IV.4.4. Su alkoholio vartojimu siejami teisėtvarkos pažeidimai.

16 ir 17 lentelėse pateikiami apibendrinti duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai arba neblaivūs pėstieji. Ši

statistika apima žūtis keliuose tiek atvejais, kai buvo sužalotas (ar žuvo) pats kaltininkas, tiek ir kai buvo sužaloti (ar žuvo) kiti asmenys.

2003-2012 m. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai 14,69 proc. eismo nelaimių buvo sukeltos neblaivių vairuotojų. 2003-2012 m. iš viso dėl vairuo-

tojų kaltės žuvo 3598 žmonės, iš jų 15,01 proc. dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tuo pačiu laikotarpiu iš viso buvo sužeisti 49096 žmonės, iš kurių 16,11

proc. buvo sužeisti dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Taip pat analizuojamu periodu buvo registruoti 7675 įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės, iš jų 11,84 proc.

atvejų kaltininkai buvo neblaivūs pėstieji. Pastarieji taip pat sąlygojo 87 žmonių žūtis bei 869 sužeidimus (atitinkamai 7,51 proc. ir 12,82 proc. nuo

pėsčiųjų sukeltų eismo įvykių).

Iš visų vertintų metų, didžiausia dalis žuvusiųjų ar sužalotų dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo 2007 m. Tuo tarpu 2006 m. dėl didžiausios dalies

žūčių ir sužeidimų buvo kalti neblaivūs pėstieji.

18 lentelėje apibendrinta kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika (2005-2011 m.) pagal ATPK 126, 127 ir 129 straipsnius. Kiekvienais metais

didžiausią pažeidimų dalį pagal ATPK 126 straipsnį sudaro transporto priemonės (TP) vairavimas esant įvairiam neblaivumo laipsniui. Neblaivūs

vairuotojai buvo atsakingi už vidutiniškai 6,83 proc. pažeidimų, kuomet nežymiai nukentėjo žmonės ar buvo sugadintas turtas (ATPK 127 str.) bei

38,19 proc. atvejų, kuomet asmenys neturėjo teisės vairuoti. Iš viso neblaivių vairuotojų padaryti kelių eismo pažeidimai pagal ATPK 126, 127 ir 129

straipsnius sudarė apie 6,45 proc. kiekvienais metais.

2007 ir 2008 metus galima įvardinti kaip persilaužimo, nes būtent šiuo laikotarpiu ženkliai mažėjo ne tik bendrų įvairių kelių eismo taisyklių pa-

žeidimų, bet ir neblaivių vairuotojų sąlygotų pažeidimų. Nors pagal ATPK 127 str. registruotų pažeidimų, priskirtų neblaiviems vairuotojams, propor-

cinė dalis šiuo periodu beveik dvigubai išaugo, nes nepaisant bendros pažeidimų sumažėjimo tendencijos, po 2007 m. neblaivių vairuotojų padaromų

pažeidimų mažėjo lėčiau, nei bendras šių pažeidimų skaičius.

19 lentelėje apibendrinti duomenys apie įtariamuosius, kurie kaltinami būdami neblaivūs padarę įvairias nusikalstamas veikas. Vidutiniškai kie-

kvienais metais bet kokia nusikalstama veika buvo kaltinami 5786 asmenys, kurie nusikalstamas veikas įtariami padarę neblaivūs. Iš jų didžioji dau-

guma buvo priskiriama nusikaltimams (vidutiniškai apie 94,11 proc.), o likusioji dalis baudžiamiesiems nusižengimams (5,89 proc.).

Vidutiniškai nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys, Lietuvoje kiekvienais metais sudaro apie 7,04 proc. visų Lietuvoje

registruojamų. Daugiausiai nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų buvo 2005 ir 2006 m. (atitinkamai 187,07 ir 186,88 nusikalstamos veikos,

tenkančios 100 tūkst. gyventojų). Vėlesniais metais, mažėjimą keičiant nežymiu augimu, 2011 m. nusikalstamų veikų siejamų su neblaiviais asmeni-

mis skaičius siekė 160,76 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

156

16 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

Eismo įvykiai dėl vairuotojų kaltės 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Iš viso

Visi įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės 651 754 850 769 801 502 300 243 279 273 5422

Visi įvykiai dėl vairuotojų kaltės 4188 4663 5027 4861 5000 3697 2814 2352 2199 2107 36908

Neblaivių vairuotojų dalis 15,54% 16,17% 16,91% 15,82% 16,02% 13,58% 10,66% 10,33% 12,69% 12,96% 14,69%

Žuvo dėl neblaivių vairuotojų kaltės 68 84 90 66 69 48 37 27 24 27 540

Žuvo dėl vairuotojų kaltės 466 508 509 509 496 351 251 172 165 171 3598

Neblaivių vairuotojų dalis 14,59% 16,54% 17,68% 12,97% 13,91% 13,68% 14,74% 15,70% 14,55% 15,79% 15,01%

Sužeista dėl neblaivių vairuotojų kaltės 917 1099 1257 1164 1211 753 409 329 398 374 7911

Sužeista dėl vairuotojų kaltės 5621 6312 6881 6637 6731 4778 3473 3100 2867 2696 49096

Neblaivių vairuotojų dalis 16,31% 17,41% 18,27% 17,54% 17,99% 15,76% 11,78% 10,61% 13,88% 13,87% 16,11%

Šaltinis: LKPT duomenys

17 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

Eismo įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Iš viso

Visi įvykiai dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės 137 128 117 139 95 71 39 69 50 64 909

Visi įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės 1156 1163 1176 993 983 674 452 421 332 325 7675

Neblaivių pėsčiųjų dalis 11,85% 11,01% 9,95% 14,00% 9,66% 10,53% 8,63% 16,39% 15,06% 19,69% 11,84%

Žuvo dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės 7 13 12 14 10 8 3 4 8 8 87

Žuvo dėl pėsčiųjų kaltės 157 179 181 154 147 118 67 51 55 49 1158

Neblaivių pėsčiųjų dalis 4,46% 7,26% 6,63% 9,09% 6,80% 6,78% 4,48% 7,84% 14,55% 16,33% 7,51%

Sužeista dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės 136 121 114 134 89 70 36 65 48 56 869

Sužeista dėl pėsčiųjų kaltės 1048 1020 1033 866 868 576 393 391 293 293 6781

Neblaivių pėsčiųjų dalis 12,98% 11,86% 11,04% 15,47% 10,25% 12,15% 9,16% 16,62% 16,38% 19,11% 12,82%

Šaltinis: LKPT duomenys

18 lentelė. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika.

PažeidimasMetai

Iš viso2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

TP vairavimas, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės)

10124 10043 9764 6911 5454 4592 4318 51206

Transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, vai-ravimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)*

- - - 96 64 48 55 263

Transporto priemonių, turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairavimas, vai-ruotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)*

- - - 26 9 13 12 60

Vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavi-mas esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)*

- - - 405 244 198 183 1030

TP vairavimas, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės)

5980 5725 5503 4414 3220 2467 2341 29650

TP vairavimas, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau)

2711 2703 2989 1954 1084 988 857 13286

Neblaivumo patikrinimo vengimas* - - - 511 404 314 288

Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo* - - - 89 60 67 92 308

Perdavimas vairuoti TP neblaiviam asmeniui* - - - 209 131 128 141 609

Praktinis vairavimo mokymas mokytojui esant neblaiviam 3 3 5 6 2 4 3 26ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblai-viems

18818 18474 18261 14621 10672 8819 8290 97955

ATPK 127 straipsnis. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą

66870 72691 80453 34814 16333 15103 13236 299500

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrik-dymą, padarytas neblaivių asmenų

3857 4225 4264 2648 2001 1721 1737 20453

Neblaivių eismo dalyvių dalis 5,77% 5,81% 5,30% 7,61% 12,25% 11,40% 13,12% 6,83%

ATPK 128 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti 10943 13192 15662 7385 6278 5167 4336 62963

ATPK 129 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neblaivių asmenų, netu-rinčių teisės vairuoti

6806 8730 10454 5282 2967 2487 2175 38901

Neblaivių vairuotojų dalis** 38,35% 39,82% 40,03% 41,70% 32,09% 32,49% 33,41% 38,19%

Visi Lietuvoje registruoti kelių eismo taisyklių pažeidimai 355355 396025 447354 435597 448990 407017 343367 2439988

Pažeidimai, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai 29481 31429 32979 22551 15640 13027 12202 157309

Pažeidimų dalis, tenkanti neblaiviems vairuotojams 8,30% 7,94% 7,37% 5,18% 3,48% 3,20% 3,55% 6,45%

Šaltinis: LKPT duomenys; *Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika pradėta atskirai kaupti nuo 2008 m.; **Neblaivių vairuotojų dalis skaičiuota nuo

susumuoto ATPK 128 ir 129 str. pažeidimų skaičiaus.

157

19 lentelė. Duomenys apie neblaivius asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu.

Nusikalstamų veikų kategorijosMetai

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Nužudymai (BK 129-131 str.) 214 257 215 204 200 200 188 183

Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.) 13 8 11 10 11 6 6 1

Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės (BK 133 str.) 0 0 0 0 0 0 0 0

Sunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 135 136str.) 171 187 175 166 163 147 176 140

Sunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 137 str.) 12 19 9 13 9 4 6 3

Nesunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 138 str.) 507 620 624 608 541 560 630 572

Nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 139 str.) 4 9 8 8 3 7 2 3

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) 219 331 307 302 267 234 237 317

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145str.)

54 109 107 69 56 91 113 139

Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.) 4 25 24 24 21 38 24 26

Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148str.) 0 3 2 6 6 2 1 2

Išžaginimai (BK 149 str.) 93 120 94 86 68 108 94 109

Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) 24 89 59 49 55 80 56 78

Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) 1 1 1 0 1 1 2 5

Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) 1 0 2 0 0 0 4 1

Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.) 8 7 9 7 7 8 12 12

Įžeidimas (BK 155 str.) 1 6 3 0 3 5 4 6

Vagystės (BK 178 str.) 2322 2025 1845 1609 1558 1751 1496 1550

Plėšimai (BK 180 str.) 1101 989 875 725 672 615 520 481

Turto prievartavimas (BK 181 str.) 16 8 32 18 25 12 3 8

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187str.) 59 294 281 315 353 400 352 368

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (BK 281str.)

403 426 457 459 365 267 188 141

Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimai (BK 282 str.) 3 0 0 0 0 0 0 1

Viešosios tvarkos pažeidimai (BK 284 str.) 1060 1356 1517 1373 1397 1366 1299 1387

Melagingi pranešimai apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285str.)

1 4 4 1 3 1 2 4

Kapo išniekinimas (BK 312 str.) 8 10 2 6 7 2 6 10

Neblaivūs asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu 6842 6360 6252 5658 5359 5514 5101 5198

Įtariami nusikaltimų padarymu 6214 5956 5829 5386 5132 5227 4835 4919

Įtariami baudžiamųjų nusižengimų padarymu 628 404 423 272 227 287 266 279

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) ne-blaivūs asmenys*

6262 6387 6343 5782 5560 5587 5127 5180

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) ne-blaivūs asmenys, skaičius 100 tūkst. gyventojų*

182,27 187,07 186,88 171,29 165,57 167,3 155,99 160,76

Nusikalstamos veikų, siejamų su neblaiviais asmenimis, dalis nuo bendro užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus Lietuvoje*

6,70% 7,11% 7,72% 7,84% 7,12% 6,71% 6,60% 6,51%

Ištirta nusikalstamų veikų 38335 37596 36244 32828 34143 36788 36096 35598

Užregistruota nusikalstamų veikų 93419 89815 82155 73741 78060 83203 77669 79523

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. Gyventojų 2719,15 2630,55 2420,54 2184,52 2324,52 2491,51 2363,04 2467,98

Šaltinis: IRD duomenys; *Nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų skaičius ir registruotų nusikalstamų veikų, įvykdytų neblaivių asmenų, skai-

čius skiriasi. Dalis nusikalstamų veikų įvykdoma keleto asmenų grupės, arba kelios nusikalstamos veikos gali būti įvykdomos vieno asmens.

20 lentelėje pateikiami duomenys apie Lietuvoje registruotus ir ištirtus neteisėtus namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos atvejus. Čia

išsiskiria 2007 ir 2008 m., kuomet buvo labai sumažėję naujai registruotų nelegalios stipriųjų gėrimų gamybos atvejų. Vėlesniais metais (2009-2011)

šių nusikalstamų veikų skaičius vėl labai išaugo ir buvo panašesnis į 2005 ir 2006 m. duomenis. Paaiškinti tokį staigų šių nusikalstamų veikų skaičiaus

kitimą sudėtinga. Žvelgiant iš alkoholio suvartojimo ir alkoholio kontrolės politikos pusės, 2007 ir 2008 m. buvo pakankamai kontrastingi. 2007-ieji

Lietuvoje buvo alkoholio suvartojimo piko metai, tuo tarpu 2008-aisiais - priešingai, įsigaliojus naujiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams,

pradėjo mažėti alkoholio suvartojimas ir padidėjo alkoholinių gėrimų kainos. Tai, atrodo, neatsispindi šiuose teisėsaugos veiklos rezultatuose.

20 lentelė. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas, gabenimas.

Neteisėta alkoholio gamyba Lietuvoje (BK 201 str.)Metai

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Registruota nusikalstamų veikų 1012 733 512 462 794 859 706

Ištirta nusikalstamų veikų 907 708 511 418 715 792 675

Registruota nusikalstamų veikų tenkančių 100 tūkst. gyventojų 29,64 21,6 15,17 13,76 23,78 26,13 21,91

Šaltinis: IRD duomenys.

158

IV.4.5. Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala.

21 lentelėje apibendrinama alkoholio vartojimo sąlygota našta Lietuvos sveikatos priežiūrai dėl visiškai ir iš dalies alkoholio sąlygotų priežasčių

(neįtraukiant išorinių sužeidimų priežasčių).

21 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygota ekonominė našta sveikatos priežiūrai.

Alkoholio vartojimo sąlygoti ambulatoriniai ir stacionariniai kaštai Ambulatorinių apsilankymų epizodai Stacionarizavimo epizodai

Vyrai

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 12568 8609

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 205249 5248

Iš viso 217817 13857

Moterys

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 3708 1863

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 276554 4385

Iš viso 280262 6248

Iš viso

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 16276 10472

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas 481803 9633

Iš viso 498079 20105

Iš viso VLK duomenimis suteikta ir apmokėta paslaugų 8199600 914800

Kaštų dalis, tenkanti alkoholio vartojimo priežasčių gydymui 6,07% 2,20%

Iš viso VLK 2010 m. už šias paslaugas sumokėta 506.770.651,12 Lt 1.367.783.057,01 Lt

Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala 30.760.978,52 Lt 30.091.227,25 Lt

Iš viso 2010 m., VLK duomenimis, buvo suteikta 8199600 ambulatorinio lygio paslaugų, iš kurių 7464800 specializuotos ambulatorinės paslaugos

(II, III lygio konsultacijos, profi laktikos, žmogaus genetikos paslaugos ir kt. paslaugos, už kurias apmokama papildomai), 149600 - priėmimo-skubios

pagalbos, 410900 - dienos stacionaro, 129700 dienos chirurgijos, 44600 - stebėjimo. Stacionarizavimo paslaugos, VLK duomenimis, iš viso sudarė

914800, iš jų 749100 stacionarinės paslaugos ir 165700 - trumpalaikio gydymo. Už ambulatorines paslaugas iš viso gydymo įstaigoms buvo sumokėta

beveik 506.770.651,12 Lt, už stacionarines - 1.367.783.057,01 Lt.

Remiantis SVEIDRA duomenimis, alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų dalis galėtų sudaryti apie 6,07 proc. iš visų ambulatorinių paslaugų ir 2,20

proc. iš visų stacionarinių. Pritaikius šias proporcijas nuo visų VLK išlaidų už suteiktas paslaugas, bendra alkoholio vartojimo sąlygojama našta sveika-

tos priežiūrai 2010 m. galėtų siekti 60.852.205,78 Lt. Tačiau į šiuos kaštus neįskaičiuoti išorinių sužalojimų priežasčių sąlygojami sveikatos priežiūros

kaštai. (žr. 21 lentelę).

22 lentelėje pateikiami apibendrinti prarasto produktyvumo kaštai dėl alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių. Iš viso dėl alkoholio vartojimo

gali būti prarasta 526.937.357,41 Lt vien tik vertinant 2010 m. mirtingumą. Vyrų mirtingumas, atsižvelgiant į vėlesnį pensinį amžių, didesnį vyrų

vidutinį uždarbį ir didesnį mirtingumą nuo alkoholio sąlygojamų priežasčių, sąlygojo didžiąją dalį šių kaštų – 452.054.046,09 Lt, t.y., beveik 86 proc.

23 lentelėje pateikiama apibendrinta alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo našta 2010 m. Didesnę dalį šių kaštų sudaro netekto dar-

bingumo pensijos vyrams, kurie iš viso siekia 33.924.541,92 Lt. Didžiąją dalį pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali būti skiriamos pensijos išmokamos

dėl netekto darbingumo tiek vyrams, tiek moterims, sudaro iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamos priežastys. Iš viso 2010 m. dėl visiškai ir iš dalies

alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių buvo išmokėta 47.736.895,08 Lt netekto darbingumo pensijų.

22 lentelė. Dėl alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo prarastos pajamos Lietuvoje.

Alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas atskirose amžiaus grupės 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m.55-63 m./

60 m.*Iš

visoPrarastas uždarbis

iki pensijos

Prarastas diskon-tuotasis uždarbis iki pensijos indeksavus atsižvelgiant į ne-darbą Lietuvoje**

Vyrai

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 6 31 173 247 163 620 239.314.177,20 Lt 138.917.736,82 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 14 54 119 122 309 98.193.412,80 Lt 59.336.960,72 Lt

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 88 140 234 312 224 998 491.431.701,60 Lt 253.799.348,55 Lt

Iš viso 94 185 461 678 509 1927 828.939.291,60 Lt 452.054.046,09 Lt

Moterys

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 0 11 26 65 41 143 36.638.006,40 Lt 23.331.803,72 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 4 12 41 31 88 18.429.625,20 Lt 12.195.602,94 Lt

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 10 23 52 79 39 203 67.789.161,60 Lt 39.355.904,66 Lt

Iš viso 10 38 90 185 111 434 122.856.793,20 Lt 74.883.311,31 Lt

Iš viso

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 6 42 199 312 204 763 275.952.183,60 Lt 162.249.540,54 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 18 66 160 153 397 116.623.038,00 Lt 71.532.563,66 Lt

III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 98 163 286 391 263 1201 559.220.863,20 Lt 293.155.253,21 Lt

Iš viso 104 223 551 863 620 2361 951.796.084,80 Lt 526.937.357,41 Lt

*Analizėje vertinta, kad vyrų pensinis amžius – 63 m., moterų – 60 m.; **Esamoji kaštų vertė apskaičiuota, pritaikant 5 proc. metinį diskontavimo koefi cientą, vyrų vidutinis nedarbas – 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

159

23 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo ekonominė našta 2010 m.

Darbingumo sumažėjimo priežastisDarbingumo lygio procentinė grupė Išlaidos dėl netek-

to darbingumo0-25% 30-40% 45-55%

Vyrai

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas325 502 398

9.271.486,92 Lt3.329.079,00 Lt 4.275.774,96 Lt 1.666.632,96 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas337 1732 1540

24.653.055,00 Lt3.451.998,84 Lt 14.752.275,36 Lt 6.448.780,80 Lt

Iš viso (Vyrai)662 2234 1938

33.924.541,92 Lt6.781.077,84 Lt 19.028.050,32 Lt 8.115.413,76 Lt

Moterys

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas87 102 116

2.021.658,36 Lt810.509,40 Lt 776.872,80 Lt 434.276,16 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas120 895 1030

11.790.694,80 Lt1.117.944,00 Lt 6.816.678,00 Lt 3.856.072,80 Lt

Iš viso (Moterys)207 997 1146

13.812.353,16 Lt1.928.453,40 Lt 7.593.550,80 Lt 4.290.348,96 Lt

Iš viso

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas412 604 514

11.293.145,28 Lt4.139.588,40 Lt 5.052.647,76 Lt 2.100.909,12 Lt

II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas457 2627 2570

36.443.749,80 Lt4.569.942,84 Lt 21.568.953,36 Lt 10.304.853,60 Lt

Iš viso869 3231 3084

47.736.895,08 Lt8.709.531,24 Lt 26.621.601,12 Lt 12.405.762,72 Lt

24 lentelėje apibendrinami vaikų, patekusių į vaikų globos namus dėl tėvų girtavimo, išlaikymo kaštai valstybei 2010 m. Iš viso valstybės vaikų

globos namuose 2010 m. buvo 464 vaikai, savivaldybių vaikų globos namuose - 2860. Vertinant, kad daugiau kaip 53 proc. iš šių vaikų į vaikų globos

namus patenka dėl girtaujančių tėvų, bendros šių vaikų išlaikymo išlaidos 2010 m. sudaro mažiausiai 39.388.333,36 Lt.

24 lentelė. Dėl tėvų girtavimo į valstybės globą patekusių vaikų išlaikymo išlaidos valstybės ir savivaldybių globos namuose 2010 m.

Globos įstaigos tipasVaikų skaičius ati-tinkamose globos įstaigose 2010 m.

Dėl tėvų girtavimo į valstybės glo-bą patekusių vaikų skaičius globos

įstaigose 2010 m.*

Vieno vaiko viduti-nės išlaikymo išlai-

dos per mėnesįIš viso

Valstybės (apskričių) vaikų globos namai 464 248 3.091,50 Lt 9.200.304,00 Lt

Savivaldybių vaikų globos namai 2860 1532 1.642,08 Lt 30.188.029,36 Lt

*Vertinant, kad dėl tėvų girtavimo į vaikų namus patenka 53,55 proc. iš visų į vaikų namus patenkančių vaikų.

25 lentelėje sugretinamos 2004-2011 m. padarytos visos nusikalstamos veikos su ta dalimi nusikalstamų veikų, kurias įtariami padarę neblaivūs

asmenys. Ši vidutinė proporcija, kiek iš visų atskirų nusikalstamų veikų tenka neblaiviems, panaudota įvertinti, kiek įkalinimo įstaigose galėtų būti

žmonių, kurie nusikaltimą galėjo padaryti dėl alkoholio įtakos.

25 lentelė. Atskirų nusikalstamų veikų padarymų įtariamų neblaivių asmenų dalis 2004-2011 m.

Nusikalstamų veikų kategorijos

Nužudymai (BK 129-131

str.)

Neats. gyvy-bės atėmim. (BK 132 str.)*

Sunk. sveik. sutrik. (BK

135-136str.)

Išžagini-mai (BK 149 str.)

Vagystės (BK 178

str.)

Plėšimai (BK 180

str.)

Turto prievarta-vimas (BK 181 str.)

Vieš. tvar-kos paž. (BK 284

str.)

2004 m.Įtariami neblaivūs 214 13 171 93 2322 1101 16 1060

Iš viso 345 - 454 260 50672 5323 345 3942

2005 m.Įtariami neblaivūs 257 8 187 120 2025 989 8 1356

Iš viso 390 - 407 265 43473 5206 333 3792

2006 m.Įtariami neblaivūs 215 11 175 94 1845 875 32 1517

Iš viso 294 - 340 253 38452 4343 210 3449

2007 m.Įtariami neblaivūs 204 10 166 86 1609 725 18 1373

Iš viso 280 - 287 200 33956 3802 178 3293

2008 m.Įtariami neblaivūs 200 11 163 68 1558 672 25 1397

Iš viso 301 18 251 164 38422 3452 225 3091

2009 m.Įtariami neblaivūs 200 6 147 108 1751 615 12 1366

Iš viso 259 12 220 149 39566 3363 181 3000

2010 m.Įtariami neblaivūs 188 6 176 94 1496 520 3 1299

Iš viso 217 18 245 208 37047 2727 178 2963

2011 m.Įtariami neblaivūs 183 1 140 109 1550 481 8 1387

Iš viso 211 15 206 191 36971 2502 172 3404

Vidutinė dalis priskiriama nusikaltimą įvykdžius esant neblaiviam

73,87% 37,78% 58,06% 47,18% 4,44% 19,37% 7,06% 40,46%

Šaltinis: IRD duomenys; *Vidutinė dalis priskiriama neblaiviems asmenimis skaičiuota remiantis 2008-2011 m. duomenimis.

160

26 lentelėje iliustruojami įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti būdami neblaivūs, įkalinimo kaštai Lietuvoje 2010 m. Ver-

tinant, kad įtariamųjų, kurie nusikalstamas veikas įtariami padarę būdami neblaivūs, proporcija išsilaiko tokia pati iki patekimo į įkalinimo įstaigas,

galimi kaštai valstybei galėjo sudaryti 40.150.033,03 Lt, iš kurių didžiausią dalį (62 proc.) sudarė kalinčiųjų dėl nužudymų išlaikymas.

26 lentelėje. Įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti dėl neblaivumo, išlaikymo kaštai 2010 m.

Nusikalstamos veikosIš viso nuteistųjų pagal nusikalstamas veikas

Vidutinė dalis priskiriama nusikaltimą įvykdžius

esant neblaiviam

Kalinčių dalis priskiria-ma alkoholio vartojimo

pasekmėms

Kalinčiųjų vienos dienos išlaikymo kaina*

Kalinčiųjų išlaikymo kaina per metus

Nužudymai 1882 73,87% 1390 68.350,53 Lt 24.947.941,84 Lt

Neatsargūs gyvybės atėmimai 4 37,78% 1 49,17 Lt 17.948,16 Lt

Sunkūs sveikatos sutrikdymai 450 58,06% 261 12.834,16 Lt 4.684.469,66 Lt

Išžaginimai 424 47,18% 200 9.834,61 Lt 3.589.631,92 Lt

Viešosios tvarkos pažeidimai 142 40,46% 57 2.802,86 Lt 1.023.045,10 Lt

Plėšimai 1276 19,37% 247 12.145,74 Lt 4.433.195,42 Lt

Vagystės 1677 4,44% 74 3.638,80 Lt 1.328.163,81 Lt

Turto prievartavimai 98 7,06% 7 344,21 Lt 125.637,12 Lt

Iš viso 40.150.033,03 Lt

*Vertinant, kad vieno asmens įkalinimo išlaidos sudaro 49,17 Lt per dieną.

IV.4.6. Jautrumo analizė.

Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos skaičiavime buvo svarbių metodologinių aspektų bei kelios svarbios prielaidos, galinčios keisti

aukščiau apskaičiuotų kaštų struktūrą. Visų pirma, analizuojant sergamumo ir netekto darbingumo kaštus, dėl duomenų surinkimo aspektų buvo

galima įvertinti tik visiškai ir iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų kaštus, t.y. išorinėms susirgimų ir netekto darbingumo priežastims (III

diagnozių grupė) priklausantys kaštai nebuvo vertinti. Tai automatiškai sąlygoja ženklios dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų kaštų neįtraukimą.

Panaši situacija buvo ir analizuojant vaikų namų išlaikymo kaštus, kuriuose didelė dalis vaikų atsiduria būtent dėl girtaujančių tėvų. Šioje studijoje

buvo įvertinti tik valstybės ir savivaldybių vaikų namų išlaikymui tenkantys kaštai, o kitos specializuotos vaikų ugdymo institucijos (pvz., Socialinės

globos namai vaikams su negalia) - neįtraukti. To priežastis buvo kur kas gilesnės analizės poreikis ir tikslesnių duomenų nebuvimas studijos vykdymo

periodu apie vaikų su negalia skaičius, kuriuos būtų galima sieti su alkoholio vartojimo pasekmėmis (pvz., alkoholinis vaisiaus sindromas). Galima

numanyti, kad vaikų namų Lietuvoje išlaikymo kaštai, siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis, taip pat turėtų būti didesni.

27 lentelėje iliustruojama, kaip galėtų kisti prarasto produktyvumo kaštai priklausomai nuo taikomo diskontavimo ar nedarbo lygio. Pradinės

analizės rezultatai paremti prielaida, kad vidutinis nedarbo lygis (paremtas 1998-2011 m. vidurkiu) Lietuvoje buvo 13,44 proc. tarp vyrų ir 10,81

proc. tarp moterų. Tokia prielaida buvo daryta, atsižvelgiant į ženklų nedarbo svyravimą Lietuvoje, o 2010 m. buvo pasiektas nedarbo pikas. Vertinant

prarastą uždarbį per daugelį metų, galėtų ženkliai išsikreipti kaštų struktūra (žr. ,,Jautrumo analizę” nr.2 ir nr.3, 27 lentelę). Aukštas nedarbo lygis,

kaip buvo 2010 m., Lietuvoje vargu ar galėtų laikytis daugelį metų ir dėl šios priežasties prarasto produktyvumo kaštai papildomai buvo indeksuoti,

atsižvelgiant į vidutinį nedarbo lygį Lietuvoje.

Kitas svarbus komponentas darantis įtaką prarasto produktyvumo kaštams yra diskontavimo koefi cientas. Vis dėlto 5 proc. koefi cientas, kaip ir

daugelyje šalių, yra standartinis rodiklis ir rekomenduojamas naudoti Lietuvoje [43]. Netaikant diskontavimo, prarasto produktyvumo kaštai ženkliai

išaugtų. To priežastis yra didelis alkoholio sąlygojamas jaunesnio amžiaus žmonių mirtingumas, o tai lemia didelius uždarbio praradimus per daugelį

metų iki žmogus būtų išėjęs į pensiją. Neuždirbtas pajamas ateityje pervertus į esamąją vertę pastebimas ženklus pokytis, o nedarbo lygio kaita turi

mažesnę įtaką galutiniam rodikliui (žr. „Jautrumo analizę nr.1“ ir „nr.2“, 27 lentelę).

28 lentelėje iliustruojama, kaip keistųsi įkalinimo kaštai, jei vidutinės 2004-2011 m. proporcijos, atspindinčios su alkoholio vartojimu siejamų

nusikalstamų veikų dalį, būtų paremtos tik 2010 m. duomenimis. Pvz., 2010 m. iš viso buvo registruota 217 nužudymų, iš kurių 188 atvejais įtaria-

mieji siejami su neblaivumu (žr. 25 lentelę, 2010 m.). Tai sudaro bendrą 86,64 proc. proporciją, vietoje pradinėje analizėje naudotų 73,87 proc. (žr. 28

lentelę). Kaštų padidėjimas, taikant tik 2010 m. proporcijas, būtų ir vertinant sunkių sveikatos sutrikdymų bei viešosios tvarkos pažeidimų atvejus.

Tačiau ženklus kaštų padidėjimas būtent nužudymų grupėje, sąlygotų bendrą daugiau kaip 5 mln. Lt su alkoholio vartojimu siejamų kaštų padidėjimą

įkalinimo įstaigose.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad įkalinimo išlaidos, kurios galėtų būti siejamos su nurodytomis alkoholio vartojimo sąlygotomis pasekmėmis yra

maksimalios, t.y. šiuo atveju labai sudėtinga įvertinti tikslų priežastingumą, kad, jei asmuo padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, tai to nusikaltimo

būtų nepadaręs būdamas blaivus. Šioje studijoje vertinta, kad, jei asmuo nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir, pritaikant atitinkamą proporciją,

pateko į įkalinimo įstaigą, tai tie kaštai ir yra priskirti kaip alkoholio vartojimo pasekmė.

Policijos statistikos naudojimas yra vienas iš metodų, kuriuo remiantis apskaičiuojami įkalinimo įstaigų kaštai, siejami su alkoholio vartojimu.

Kitas metodas galėtų būti pačių nuteistųjų apklausos ir prašymas nurodyti jų nuomonę ar nusikaltimą padarė būtent dėl to, kad buvo neblaivūs, tačiau

ir čia kiltų kitokių metodologinių iššūkių duomenų tikslumui (pvz., nuteistųjų nuoširdumas įvertinant savo nusikalstamus veiksmus) [6].

Taip pat svarbu pabrėžti, kad įkalinimo įstaigos ir jose kalintys asmenys, nusikaltimus padarę būdami neblaivūs, tėra tik dalis visų kaštų, patiriamų

teisingumo sistemoje. Išsamiai vertinant alkoholio vartojimo sąlygojamus kaštus, ateityje turėtų būti identifi kuojami ir kiti visoje teisingumo siste-

mos grandinėje patiriami kaštai (pvz., policijos reagavimo į iškvietimus kaštai, laikino neblaivių asmenų sulaikymo kaštai, žala turtui, vandalizmas,

teismų išlaidos ir pan.). [5,6]

161

27 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: produktyvumo kaštai.

Vienpusė jautrumo analizė: produktyvumo kaštai

Alkoholio vartojimo sąlygo-tas mirtingumas atskirose

amžiaus grupės

Iš viso mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo są-lygotų priežasčių 2010

m., kurie nesulaukė pensinio amžiaus

Prarasto uždarbio skaičiavimo kriterijaiPrarastas uždarbis

iki pensijos

Iš viso (I, II ir III grupės):Pradinės analizės rezultatai 2361

Prarastas diskontuotasis uždarbis iki pensijos indeksavus atsižvelgiant į nedarbą Lietuvoje: diskontuotas naudojant 5 proc. diskontavimą; atsi-

žvelgta į vidutinį nedarbą Lietuvoje 1998-2011 m., kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

526.937.357,41 Lt

Iš viso (I, II ir III grupės):Jautrumo analizė nr.1

2361Prarastas uždarbis iki pensijos: nediskontuotasis ir indeksuotas pagal

vidutinį 1998-2011 m. nedarbą, kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

↑ 827.136.085,34 Lt

Iš viso (I, II ir III grupės):Jautrumo analizė nr.2

2361Prarastas uždarbis iki pensijos: nediskontuotasis ir indeksuotas pagal vidutinį 2010 m. nedarbą, kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 21,2

proc., moterų – 14,4 proc.↑ 758.369.576,76 Lt

Iš viso (I, II ir III grupės):Jautrumo analizė nr.3

2361Prarastas uždarbis iki pensijos: diskontuotasis (naudojant 5 proc. dis-

kontavimą) ir indeksuotas pagal vidutinį 2010 m. nedarbą, kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc.

↓ 483.380.195,21 Lt

28 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: įkalinimo kaštai.

Vienpusė jautrumo analizė: įkalinimo išlaidos

Nusikalstamos veikosIš viso nuteistųjų pagal

nusikalstamas veikas

Vidutinė dalis, priskiria-ma nusikaltimą įvykdžius

esant neblaiviam

Kalinčių dalis, priski-riama alkoholio var-tojimo pasekmėms

Kalinčiųjų vie-nos dienos išlai-

kymo kaina*

Kalinčiųjų išlai-kymo kaina per

metus

Nužudymai 1882 73,87% → 86,64% 1390 ↑ 1630 80.152,06 Lt 29.255.500,15 Lt

Neatsargūs gyvybės atėmimai 4 37,78% → 33,33% 1 (nesikeičia) 49,17 Lt 17.948,16 Lt

Sunkūs sveikatos sutrikdymai 450 58,06% → 71,84% 261 ↑ 323 15.882,89 Lt 5.797.255,55 Lt

Išžaginimai 424 47,18% → 45,19% 200 ↓ 192 9.441,22 Lt 3.446.046,64 Lt

Viešosios tvarkos pažeidimai 142 40,46% → 43,84% 57 ↑ 62 3.048,73 Lt 1.112.785,90 Lt

Plėšimai 1276 19,37% → 19,07% 247 ↓ 243 11.949,05 Lt 4.361.402,78 Lt

Vagystės 1677 4,44% → 4,04% 74 ↓ 68 3.343,77 Lt 1.220.474,85 Lt

Turto prievartavimai 98 7,06% → 1,69% 7 ↓ 2 98,35 Lt 35.896,32 Lt

Iš viso (taikant tik 2010 m. proporcijas, įkalinimo išlaidos padidėja 5.097.277,33 Lt) ↑ 45.247.310,35 Lt

*Vertinant, kad vieno asmens įkalinimo išlaidos sudaro 49,17 Lt per dieną.

IV.5. Diskusija.

Šioje studijoje analizuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje. Iš viso buvo vertintos 55 ligos ir būklės ar jų grupės, visiškai ar iš dalies

siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu. 22 iš šių būklių 100 proc. siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu ir šias būkles identifi kuoti ir įvertinti

nebuvo didelių metodologinių sunkumų. Šios būklės taip pat visuotinai pripažįstamos kaip visiškai sąlygojamos tik alkoholio vartojimo, nors į galutinį

vertinamą sąrašą skirtingos studijos dėl įvairių priežasčių įtraukia skirtingą skaičių šių diagnozių ar šias ligų grupes skirtingai jungia tarpusavyje.

[7–10]

Kita grupė ligų buvo iš dalies alkoholio sąlygojamos būklės, daugelis iš jų - lėtinės ligos. Tai pati sudėtingiausia grupė, į kurią šioje studijoje buvo

įtraukta 20 TLK-10 diagnozių grupių. Šiai grupei priskiriamų ligų ir alkoholio vartojimo sąveika grindžiama epidemiologinių tyrimų, meta-analizių ir

daugelio metų tyrinėjimų rezultatais, įrodant alkoholio priežastingumą šių ligų santykinei rizikai padidėti [8,11-13,18,44,45]. Anot Rehm et al. (2010)

[8], dalis šių ligų, kaip onkologinės ligos (C00-C14, C15, C18, C20, C22, C32, C50), epilepsijos (G40-G41), širdies aritmijos (I47-I49), hemoraginiai insul-

tai (I60-I62, I69.0-I69.2), lėtiniai hepatitai, kepenų fi brozės ir cirozės (K73, K74), pankreatitai (K85, K86.1), savaiminiai persileidimai (O03) turi aiškiai

pagrįstą sąveikos su alkoholiu mechanizmą ir visuomet vertinamos, kaip būklės, iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo.

Daliai ligų tikslus alkoholio poveikio mechanizmas nėra nustatytas ar tokių tyrimų dar nėra pakankamai daug, kad būtų galima daryti galutinius

apibendrinimus, tačiau šios ligos glaudžiai siejamos su alkoholio vartojimu bei mokslinėje literatūroje yra apskaičiuoti santykinės rizikos ar APD

koefi cientai. Tokioms ligoms priskiriamos psoriazės (L40 be L40.5), stemplės venų mazgai (I85), gastroezofaginiai plyšimo hemoraginiai sindromai

(K22.6), hipertenzinės ligos (I10-I15).

Galiausiai kelioms ligoms, esant tam tikriems alkoholio vartojimo įpročiams (saikingai vartojant alkoholį), gali būti stebimas apsauginis poveikis.

Tai IŠL (I20-I25), išeminis insultas (I63-I66, I69.3-I69.4), tulžies pūslės akmenligė (K80). Tačiau dėl apsauginio alkoholio poveikio vis dar nėra aiškaus

sutarimo mokslinėje literatūroje, nes apsauginio poveikio kiekybinis vertinimas ir jo sugretinimas su žala, atsirandančia epizodiškai dideliais kiekiais

vartojant alkoholį, yra nepaprastai komplikuotas.

Viena iš epidemiologinių tyrimų problemų ilgą laiką buvo atskaitinės abstinentų grupės nediferencijavimas pagal praeities alkoholio vartojimo

įpročius (t.y. į visą gyvenimą abstinentais buvusių žmonių grupę ir praeityje vartojusius alkoholį, tik kurį laiką nebevartojančius), nes dalis žmonių,

162

save vadinančių abstinentais, nebevartodavo alkoholinių gėrimų dėl to, kad jau turėdavo sveikatos problemų, o tai atskaitinę „abstinentų“ grupę iš

dalies paversdavo jau turinčia padidėjusią riziką tam tikroms ligoms atsirasti. Šis epidemiologinių tyrimų metodologijos fenomenas visų pirma galėjo

sąlygoti apsauginio alkoholio poveikio pervertinimą tokioms ligoms kaip IŠL. [8,46]

Labai svarbią reikšmę turi ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai. Daugelyje tyrimų populiacinėmis gyventojų apklausomis paremtas alkoholio

suvartojimas išreiškiamas alkoholiu išgeriamu per vieną dieną. Toks vertinimas neleidžia atsižvelgti į alkoholio vartojimo intensyvumą per gėrimo

epizodą, o būtent didelio kiekio alkoholio vartojimas per vieną gėrimo epizodą, daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, eliminuoja apsauginį efektą

ir netgi ženkliai padidina IŠL ar išeminio insulto riziką.

Pavyzdžiui, IŠL santykinė rizika tarp abstinentų ir alkoholį vartojančių žmonių labai išsiskiria, priklausomai nuo alkoholio vartojimo būdo. Anot

Bagnardi et al. (2008) [47], saikingai alkoholį vartojantiems žmonėms IŠL santykinė rizika yra 0,75 (lyginant su abstinentais), tačiau jei bent retkar-

čiais žmonės geria nesaikingai, IŠL santykinė rizika išauga iki 1,1. Panašius rezultatus rodančių tyrimų yra ir daugiau [16,17,48], o šalia to, apsauginis

alkoholio poveikis IŠL nenustatomas 75 m. ir vyresniems žmonėms [15] .

Panašios tendencijos yra ir su išeminio insulto apsauginiu poveikiu. Nors išeminis insultas yra siejamas su apsauginiu poveikiu, saikingai vartojant

alkoholį [11], tačiau nereguliarus vartojimas dideliais kiekiais (6 SAV ir daugiau per vieną gėrimo epizodą) išeminio insulto santykinę riziką gali beveik

padvigubinti lyginant su abstinentais (1,99 vs. 1), jau nekalbant apie apsauginio efekto panaikinimą [19].

Lietuva yra regionas, kuriame tradiciškai vartojama daug stiprių alkoholinių gėrimų, o vieno gėrimo metu įprasta suvartoti didelį kiekį alkoholi-

nių gėrimų. Šią Rytų Europos alkoholio vartojimo tradiciją jau yra aptaręs ne vienas mokslininkas ir pagrįstai abejojama galima apsaugine alkoholio

nauda tokioms šalims, kaip Lietuva. [3,14,21,49]

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, apsauginis alkoholio poveikis IŠL ir išeminio insulto atvejams buvo vertintas tik Lietuvos populia-

cijos daliai (t.y., atitinkamai registruotų mirčių, susirgimų ir darbingumo sumažėjimų proporcijai), nurodžiusiai, kad alkoholį vartoja tik saikingai. Taip

pat dėl metodologinių sunkumų nebuvo galima įvertinti žalos IŠL išsivystymui tai daliai žmonių, kuriems realiai didėja santykinė rizika IŠL dėl didelio

kiekio alkoholio suvartojimo per vieną gėrimo epizodą.

Taip pat galimas apsauginis alkoholio poveikis mirtingumo nuo IŠL vertinime buvo modifi kuotas, atsižvelgiant į Lietuvoje turimus papildomus

mokslinius argumentus [14]. Pavyzdžiui, remiantis Radisauskas et al. (2011), šioje studijoje prie alkoholio sąlygotų IŠL mirčių buvo priskirtos 8,7 proc.

mirčių. Tačiau to paties tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad šioje studijoje vis tiek pervertiname apsauginį alkoholio poveikį, nes remiantis autopsijų

rezultatais, net 50,3 proc. ne ligoninėje mirusiųjų nuo IŠL buvo rasta alkoholio kraujyje, o 18 proc. mirčių atvejais alkoholio koncentracija kraujyje

viršijo 3,5 promilės.

Svarbu paminėti, kad šalia visų išvardintų su alkoholio vartojimu siejamų ligų yra dalis, kuri nebuvo įtraukta į šią studiją. Prie tokių ligų galima

paminėti skrandžio, kasos, endometriumo, kiaušidžių, šlapimo pūslės, inkstų, plaučių, prostatos piktybinius navikus, širdies nepakankamumą, plaučių

tuberkuliozę, pneumoniją, diabetą, depresiją, mažą naujagimių svorį. Šių ligų išsivystymo ir alkoholio vartojimo priežastingumas dar yra diskutuo-

jamas ir daugeliu atveju nėra pakankamai tyrimų, kad nustatytos patikimos santykinės rizikos, kuriomis remiantis būtų galimi kiekybiniai šių ligų

naštos, priskiriamos alkoholiui, skaičiavimai. [8,9]

Vertinant alkoholio vartojimo sąsajas su išorinėmis priežastimis, turėti duomenys įgalino atlikti tik alkoholio sąlygoto mirtingumo dėl išorinių

priežasčių analizę. Todėl viena iš išsamiausių alkoholio vartojimo daromos žalos dalių yra būtent alkoholio sąlygoto mirtingumo Lietuvoje analizė

2003-2011 m. Išorinių priežasčių mirtingumo APD koefi cientas buvo sudarytas proporciniu principu, atsižvelgiant į LKPT [20], Benošio ir Jasulaičio

[21] ir Jones et al. (2008) [7] pateikiamus duomenis.

Skaičiuojant APD atskiroms ligoms, svarbus komponentas yra gyventojų pasiskirstymas pagal suvartojamo alkoholio kiekio grupes (žr. 3 lentelę).

Nežiūrint visų pastangų kuo tiksliau ir pilniau įvertinti suvartojamo alkoholio kiekio pasiskirstymą amžiaus ir lyties grupėse, galima teigti, kad 3

lentelėje pateikti įvertinimai atspindi mažiau nei pusę realaus alkoholio vartojimo. Žinant gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą iš šios lentelės

galima suskaičiuoti, kiek vidutiniškai alkoholio yra suvartojama Lietuvoje per metus vienam gyventojui ir palyginti šį skaičių su įprastiniu suvartojamo

alkoholio kiekio rodikliu, pagristu alkoholinių gėrimų pardavimų duomenimis. Pavyzdžiui, NTAKD duomenimis, 2007 m. Lietuvoje vidutiniškai buvo

suvartota 14,55 l gryno alkoholio vienam gyventojui, o suskaičiavus tokį patį rodiklį iš 3 lentelės ir 2007 metų amžiaus ir lyties pasiskirstymo gaunasi

tik 4,66 litro, t.y., apie 3 kartus mažesnis įvertinimas. Tai dar vienas argumentas rodantis, kad gauti alkoholio sąlygojamo mirtingumo, sergamumo ir

nedarbingumo įvertinimai II diagnozių grupės ligoms iš tikrųjų turėtų būti didesni.

LKPT pateikiama statistika atspindi visoje Lietuvoje registruotus eismo įvykius bei aiškiai nurodomos šių įvykių sąsajos su neblaivių vairuotojų

sukeltomis nelaimėmis. Vienintelis trūkumas - galimybės nebuvimas APD išskirti pagal lytį ir amžiaus grupes. Ta pati problema buvo ir naudojant APD,

paremtus Benošio ir Jasulaičio [21] tyrimo rezultatais.

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas Lietuvoje piką pasiekė 2007 m., kuomet dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė ar žuvo 4621 žmogus, o tai

sudarė 10,14 proc. iš visų mirčių. Iš viso 2003-2011 m. laikotarpiu alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygojo 34749 mirtis ir vidutiniškai sudarė 9,01 proc.

iš visų Lietuvoje registruotų mirties priežasčių. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas Lietuvoje yra aukštas, lyginant su šalimis, kurioms yra tokie duo-

menys. Jei Lietuvoje bendras alkoholio sąlygojamas mirtingumas vidutiniškai siekia apie 9,01 proc., tai Anglijoje [7], 2005 m. - 3,1 proc., o Škotijoje

[9] 2003 m. - 5 proc. nuo bendro mirtingumo.

Viena iš silpnųjų šio tyrimo pusių - galimybės nebuvimas apimti išorines priežastis, analizuojant alkoholio vartojimo sąlygotą sergamumą ir

nedarbingumą, kaip kad buvo įmanoma padaryti mirtingumo analizėje. Nepaisant to, buvo įvertintas alkoholio sąlygotas ligotumas bei darbingumo

lygio sumažėjimas Lietuvoje 2006-2011 m., tačiau interpretuojant šiuos rezultatus svarbu neužmiršti, kad šioje studijoje pristatoma alkoholio sąlygo-

jama sergamumo ir nedarbingumo žala atspindi tik dalį bendros alkoholio sukeliamos sergamumo ir darbingumo sumažėjimo naštos Lietuvoje.

163

Analizuojant su alkoholio vartojimu siejamus teisėsaugos pažeidimus, buvo siekta atspindėti kuo ilgesnį periodą, tačiau papildomai atsižvelgta į

IRD ar LKPT atskirų metų pateikiamų duomenų detalumą. Nors vėlesniais metais (daugiausiai nuo 2008 m.) visuose šaltiniuose informacija apie ne-

blaivių asmenų įvykdytus pažeidimus yra labai detali, tačiau ankstesnių metų duomenys mažiau detalūs. Dėl šios priežasties į analizę nebuvo įtraukti

LKPT eismo įvykių duomenys, apimantys 2001 ir 2002 metus. Taip pat ši duomenų analizė neapima teismų statistikos, todėl nėra atspindimas nuteistų

asmenų skaičius t.y., analizuojami duomenys, apimantys kaltinamus ir įtariamus asmenis, kurie nusikalstamas veikas įvykdė būdami neblaivūs.

Šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala atspindi kai kurių svarbių su alkoholio vartojimu siejamų sričių kaštus 2010 m.,

kurie bendrai sudaro 715.064.824,65 Lt. Šie kaštai apima sveikatos priežiūros, prarasto produktyvumo (dėl darbingo amžiaus žmonių mirtingumo),

netekto darbingumo pensijų, vaikų globos namų ir įkalinimo išlaidų kaštus, siejamus su alkoholio vartojimo pasekmėmis Lietuvoje. Tačiau šie alko-

holio vartojimo sąlygojami kaštai valstybei yra tik dalis iš visų, kurie turėtų būti skaičiuojami visapusiškai įvertinant alkoholio daromą žalą valstybei ir

todėl šios studijos skaičiavimus reiktų vertinti kaip minimalistinius.

Apibendrinant, galima būtų teigti, kad nors apskaičiuoti alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos mastai Lietuvoje yra dideli, jie greičiausiai vis dar

yra žemiau tikrojo lygio ir šiai dienai kol kas neatspindimi dėl aukščiau paminėtų metodologinių sunkumų ar duomenų trūkumo. Bet kokiu atveju, ši

studija padeda atskleisti reikšmingas su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamas sritis ir gali būti pagrindas tolesniems alkoholio vartojimo žalos

tyrimams Lietuvoje.

IV.6. Išvados.

1. Alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2003-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių mirė arba žuvo 34749

žmonės. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas sudarė 9,01 proc. iš viso Lietuvoje registruoto mirtingumo arba vidutiniškai 3861 mirtį per metus.

Alkoholio sąlygojamo mirtingumo pikas buvo pasiektas 2007 m. (4621 alkoholio sąlygota mirtis) ir vėliau mažėjo iki 3200 mirčių 2011 metais. Tai

yra ženklus apie 28 proc. alkoholio sąlygojamo mirtingumo sumažėjimas tik per ketverius metus. Didžiausias alkoholio sąlygojamas mirtingumas

absoliučiais skaičiais stebimas tarp 45-54 metų vyrų, tačiau didžiausios alkoholio sąlygotos proporcijos nuo bendro mirtingumo tenka būtent jau-

nesniems kaip 45 m. amžiaus žmonėms. Vertintu laikotarpiu iš viso dėl alkoholio vartojimo buvo prarasti 482880 potencialaus gyvenimo metai.

Nuo 2007 m. iki 2011 m. prarastų gyvenimo metų skaičius Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo sumažėjo 35 proc., o analizuojant pokytį tik alkoholio

sąlygojamų priežasčių, sumažėjo daugiau negu per pusę.

2. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių į gydymo įstaigas bent kartą

per kiekvienus metus kreipėsi (gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas) 163634 žmonės, o tai sudarė vidutiniškai 8,88 proc. visų Lietuvoje

registruotų sergamumo atvejų tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų. Didžiausias tik alkoholio sąlygotas ligotumas buvo pasiektas 2007 m., kuomet

buvo registruoti 20749 įvairių susirgimų ar ambulatorinių paslaugų atvejai. 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus tik alkoholio sąlygojamo

ligotumo sumažėjimas, siekęs daugiau kaip 17 proc. Vis dėlto pastaraisiais metais vėl stebimas tik alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo augimas.

Bendras (visiškai ir iš dalies) alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas Lietuvoje augo per visus vertintus metus.

3. Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių darbingumo lygis sumažėjo

iš viso 42930 žmonėms (7,64 proc. visų registruotų sumažėjusio darbingumo atvejų), vidutiniškai 7155 žmonėms kiekvienais metais. Darbingumo

lygio sumažėjimo dėl vien tik alkoholio vartojimo sąlygotų pagrindinių diagnozių skaičius ženkliai augo per 2006 ir 2007 m., o 2008-aisiais pasiekė

1631 atvejus. Vėlesniais metais šio, vien tik alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimai ženkliai nebekito. Didžiausias alkoholio sąlygoto

darbingumo sumažėjimų skaičius tenka 45-54 metų žmonėms. Daugiausiai alkoholio sąlygojamo nedarbingumo sumažėjimo atvejų tenka 30-55

proc. darbingumo grupei. Vyrams alkoholio sąlygotas nedarbingumas 0-25 proc. darbingumo grupėje nustatomas 3 kartus dažniau nei moterims,

1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje ir 1,5 karto dažniau 60-100 proc. grupėje. Vidutiniškai darbingumo sumažėjimas dėl alkoholio vartojimo

vyrams nustatomas beveik du kartus dažniau nei moterims.

4. Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sudarė vidutiniškai 14,69 proc. iš visų nelaimių, kurias sukėlė vai-

ruotojai, o neblaivūs pėstieji sukėlė dar 11,84 proc. nelaimių iš tų, kurių kaltininkais buvo pripažinti pėstieji. Iš visų kelių eismo taisyklių pažeidimų,

neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,45 proc., o nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie

7,04 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų nusikalstamų veikų. Pastaraisiais metais buvo stebimas ženklus nelaimių ir įvairių kelių eismo taisyklių

pažeidimų sumažėjimas Lietuvos keliuose, o kartu mažėjo ir nelaimingų atsitikimų bei pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, skaičius. Ly-

ginant neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo nelaimių ir visų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius, pastebimas netgi spartesnis registruojamų

įvykių ir pažeidimų skaičiaus mažėjimas tarp neblaivių eismo dalyvių padaromų pažeidimų.

5. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje 2010 m. galėjo sudaryti 60.852.205 Lt sveikatos priežiūroje, 47.736.895 Lt išmokant netekto dar-

bingumo pensijas, 39.388.333 Lt išlaikant dėl tėvų girtavimo į vaikų globos namus patekusius vaikus, 40.150.033 Lt skiriamų įkalinimo įstaigose

esančių asmenų išlaikymui, kurie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs. Dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 2010 m. prarastas pro-

duktyvumas (skaičiuojant neuždirbtas pajamas iki jie būtų sulaukę pensinio amžiaus) sudarė 526.937.357 Lt praradimus. Bendra šioje studijoje

apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala 2010 m. sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi tik dalį iš visų su alkoholio

vartojimo pasekmėmis siejamų sričių.

164

IV.7. Literatūra.

1. Anderson P, Baumber B. Alcohol in Europe. A Public Health Perspective. A report for the European Commission. Institute of Alcohol Studies, UK.

[Internet]. 2006 [cited 2012 Oct 19]. Available from: http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm.

2. Veryga A. Alkoholio Vartojimo Ir Gyventojų Sveikatos Rodiklių Sąsajos Lietuvoje. Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):8–11.

3. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina (Kaunas).

2009;45(12):12.

4. Štelemėkas M, Veryga A. Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003–2010 metais. Visuomenės

sveikata. 2012;4(59):26–32.

5. Single E, Collins D, Easton B, Harwood H, Lapsley H, Kopp P, et al. International guidelines for estimating the costs of substance abuse (2nd ed.).

World Health Organization; 2003.

6. Møller L, Matic S. Best practice in estimating the costs of alcohol – Recommendations for future studies [Internet]. 2010 [cited 2012 Sep 10].

Available from: http://www.euro.who.int/en/what-we-publish/abstracts/best-practice-in-estimating-the-costs-of-alcohol-recommendations-

for-future-studies.

7. Jones L, Bellis MA, Dedman D, Sumnall H, Tocque K. Alcohol-attributable fractions for England (Alcohol-attributable mortality and hos-

pital admissions) [Internet]. 2008 [cited 2012 Dec 27]. Available from: http://www.alcohollearningcentre.org.uk/Topics/Browse/

Data/?parent=4644&child=4911.

8. Rehm J, Baliunas D, Borges GLG, Graham K, Irving H, Kehoe T, et al. The relation between diff erent dimensions of alcohol consumption and burden

of disease: an overview. Addiction. 2010;105(5):817–43.

9. Grant I, Springbett A, Graham L. Alcohol attributable mortality and morbidity: alcohol population attributable fractions for Scotland - ScotPHO

[Internet]. 2009 [cited 2012 Dec 6]. Available from: http://www.scotpho.org.uk/publications/reports-and-papers/486-alcohol-attributable-

mortality-and-morbidity-alcohol-population-attributable-fractions-for-scotland-.

10. Johansson P, Jarl J, Eriksson A, Eriksson M, Gertham U-G, Hemström Ö, et al. The Social Costs of Alcohol in Sweden 2002 [Internet]. Centrum

för socialvetenskaplig alkohol- och drogforskning (SoRAD); 2006 [cited 2012 Sep 1]. Available from: http://su.diva-portal.org/smash/record.

jsf?pid=diva2:200458.

11. Corrao G, Bagnardi V, Zambon A, La Vecchia C. A meta-analysis of alcohol consumption and the risk of 15 diseases. Prev Med. 2004;38(5):613–9.

12. Hamajima N, Hirose K, Tajima K, Rohan T, Calle EE, Heath CW Jr, et al. Alcohol, tobacco and breast cancer--collaborative reanalysis of individu-

al data from 53 epidemiological studies, including 58,515 women with breast cancer and 95,067 women without the disease. Br. J. Cancer.

2002;87(11):1234–45.

13. Rehm J, Room R, Monteiro M, Gmel G, Graham K, Rehn N, et al. WHO | Comparative quantifi cation of health risks [Internet]. WHO. 2004 [cited

2012 Dec 6]. Available from: http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/cra/en/.

14. Radisauskas R, Prochorskas R, Grabauskas V, Bernotiene G, Tamosiunas A, Veryga A. Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certifi ed as

Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania). Alcohol and Alcoholism. 2011;46(5):614–9.

15. Abbott RD, Curb JD, Rodriguez BL, Masaki KH, Yano K, Schatz IJ, et al. Age-Related Changes in Risk Factor Eff ects on the Incidence of Coronary

Heart Disease. Annals of Epidemiology. 2002;12(3):173–81.

16. McElduff P, Dobson AJ. How much alcohol and how often? Population based case-control study of alcohol consumption and risk of a major coro-

nary event. BMJ. 1997 Apr 19;314(7088):1159–64.

17. Trevisan M, Schisterman E, Mennotti A, Farchi G, Conti S. Drinking Pattern and Mortality:: The Italian Risk Factor and Life Expectancy Pooling

Project. Annals of Epidemiology. 2001 Jul;11(5):312–9.

18. Gutjahr E, Gmel G, Rehm J. Relation between Average Alcohol Consumption and Disease: An Overview. European Addiction Research.

2001;7(3):117–27.

19. Sundell L, Salomaa V, Vartiainen E, Poikolainen K, Laatikainen T. Increased Stroke Risk Is Related to a Binge Drinking Habit. Stroke. 2008 Dec

1;39(12):3179–84.

20. Lietuvos Kelių Policijos Tarnyba. Eismo įvykių Lietuvoje statistika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 2]. Available from: http://www.lkpt.lt/lt/sta-

tistika/index.php.

21. Benošis A, Jasulaitis A. Alkoholinio neblaivumo ir mirtingumo sąsajos Lietuvoje 1985-2001 m. Sveikatos mokslai. 2004;6(37):91–7.

22. Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. 2012. [Internet]. [cited 2013 Jan

7]. Available from: http://sic.hi.lt/ html/leid_se.htm.

23. Lietuvos Kelių policijos tarnyba. Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.lkpt.

lt/lt/statistika/ket/.

24. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nusikalstamumo ir ikiteisminių tyrimų stati-

sika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/report_manager.php?metai=

2010&menuo=12&idAta=1&rt=1&oldYear=2011&id=198&idStat=10&regionas=0&id3=1#Atas-NEB.

25. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė. LSMU Statistinės duomenų bazės. 2012 [Internet]. [cited 2013 Jan 2]. Available from:

http://lsmuni.lt/lt/biblioteka/ informacijos-istekliai/statistines-duomenu-bazes/.

26. Valstybinė ligonių kasa. Ligonių kasos: 2010-ųjų apžvalga [Internet]. [cited 2013 Jan 21]. Available from: http://www.vlk.lt/vlk/

lt/?page=info&id=215.

165

27. Lietuvos statistikos departamentas. Pensijų gavėjai ir pensijos. [Internet]. [cited 2013 Jan 28]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/

view/?id=1620.

28. Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius. [Internet]. [cited 2013 Jan 17].

Available from: http://www.stat. gov.lt/lt/pages/view/?id=1304.

29. Lietuvos statistikos departamentas. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas. Rodiklių duomenų bazė. [Internet]. [cited 2013 Jan 12]. Available from:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/Select VarVal/saveselections.asp.

30. Lietuvos statistikos departamentas. Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo ir netekto darbingumo pensijų gavėjai. Rodiklių duo-

menų bazė. [Internet]. [cited 2013 Jan 28]. Available from: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?Main Table=M3160

404&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=5689&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=

&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=.

31. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2010 m. veiklos ataskaita. 13p. [Internet].

[cited 2013 Jan 16]. Available from: http://www.vaikoteises.lt/lt/veikla/ataskaitos/.

32. Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos vaikai. [Internet]. [cited 2013 Jan 25]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/

view/?id=1878.

33. Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba. Valstybės vaikų socialinės globos įstaigos 2010 metais. Tyrimai, analizės, suvestinės. 31p. [In-

ternet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.sgiat.lt/tyrimai-analizes-suvestines-2/.

34. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vaikų globos namai. [Internet]. [cited 2013 Jan 12]. Available from: http://www.socmin.lt/index.

php?271489454.

35. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Vienam asmeniui išlaikyti įkalinimo įstaigose per dieną panaudota

lėšų. 2010 metų ataskaita. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.kalejimudepartamentas.lt/ default.aspx?item=vkl_at_

mt&id=3513.

36. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Nuteistųjų skaičius, sudėtis (pagal padarytą nusikaltimą, amžių,

bausmės terminą ir kt.) Ir jų kaita. 2010 m. suvestinė. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.kalejimu departamentas.lt/

default.aspx?item=vkl_at_mt&id=3512.

37. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2004-2005 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013

Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_fi le.php?metai=2005&menuo=12&ff =1Z&fnr=1&rt=1&

oldYear=2005.

38. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2006-2007 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan

14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_fi le.php?fv=data/200712/f-1z-200712.data.txt&ff =%3C%21--

%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

39. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2008-2009 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan

14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_fi le.php?fv=data/200912/f-1z-2009 12.data.txt&ff =%3C%21--

%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

40. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2010-2011 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan

14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_fi le.php?fv=data/201112/f-1z-2011 12.data.txt&ff =%3C%21--

%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

41. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje (Forma_EK-SAV) 2008-2009 m. Informatikos ir ryšių departa-

mentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_fi le.php?metai=

2009&menuo=12&ff =EK-SAV&fnr=83&rt=1&oldYear=2009.

42. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje (Forma_EK-SAV) 2010-2011 m. Informatikos ir ryšių departa-

mentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_fi le.php?metai=

2011&menuo=12&ff =EK-SAV&fnr=89&rt=1&oldYear=2011.

43. Vaistų farmakoekonominės analizės rekomendacijos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Nr. V-26. 2003 m. sausio 20d.

Vilnius [Internet]. [cited 2013 Jan 17]. Available from: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=204890 &p_query=&p_

tr2=2.

44. Corrao G, Rubbiati L, Bagnardi V, Zambon A, Poikolainen K. Alcohol and coronary heart disease: a meta-analysis. Addiction. 2000;95(10):1505–

23.

45. Boff etta P, Hashibe M, La Vecchia C, Zatonski W, Rehm J. The burden of cancer attributable to alcohol drinking. International Journal of Cancer.

2006;119(4):884–7.

46. Fillmore KM, Stockwell T, Chikritzhs T, Bostrom A, Kerr W. Moderate Alcohol Use and Reduced Mortality Risk: Systematic Error in Prospective

Studies and New Hypotheses. Annals of Epidemiology. 2007 May;17(5):S16–S23.

47. Bagnardi V, Zatonski W, Scotti L, Vecchia CL, Corrao G. Does drinking pattern modify the eff ect of alcohol on the risk of coronary heart disease?

Evidence from a meta-analysis. J Epidemiol Community Health. 2008 Jul 1;62(7):615–9.

48. Murray RP, Connett JE, Tyas SL, Bond R, Ekuma O, Silversides CK, et al. Alcohol Volume, Drinking Pattern, and Cardiovascular Disease Morbidity and

Mortality: Is There a U-shaped Function? Am. J. Epidemiol. 2002 Feb 1;155(3):242–8.

49. McKee M, Britton A. The positive relationship between alcohol and heart disease in eastern Europe: potential physiological mechanisms. J R Soc

Med. 1998 Aug;91(8):402–7.

166

Priedai.

1 priedas. Kiti su alkoholiu siejami tyrimai Lietuvoje: tyrimų suskirstymas pagal potemes.

Darbo autoriai Darbo pavadinimas Tipas, mokslo įstaiga, metai

PAAUGLIAI (JAUNIMAS)

Zaborskis A, Lenciauskiene I.Health Behavior among Lithuania’s Adolescents in Context of

European Union. Straipsnis. Croat Med J. 2006.

Astrauskienė A, Gasperas V, Žibaitytė R, Žagminas K, Stukas R.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui vaikų globos namuose įtaką darantys veiksniai

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2009.

Petronytė G, Zaborskis A, Veryga A.Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir

prevencijos programų kryptys. Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2007.

Šumskas L, Zaborskis A. Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas (1994–2002). Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2004.

Zaborskis A, Žemaitienė N, Šumskas L, Grabauskas V, Veryga A, Petkevičius R.

Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita 1994–2006 m. ir nauji iššūkiai.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2008.

Juozulynas A, Jurgelėnas A, Astrauskienė A, Prapiestis J.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo integralaus poveikio jaunų žmonių sveikatai problema.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2009.

Bielskutė J, Zaborskis A.Paauglių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus ir šį poelgį

skatinantys veiksniai. Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2005.

Aleksandravičienė, Ona Prevencijos reikšmė jaunimo požiūrio į narkomaniją kaitai Magistro diplominis darbas Vilnius VPU 2008

Ališauskaitė, KristinaMoksleivių žalingos elgsenos sąsajos su sveikatos nusiskundimais ir

priekabiavimu mokykloje Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2009

Anikinas, AleksandrasPaauglių savigarbos, priklausomybę sukeliančių medžiagų

vartojimo ir patiriamų problemų sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Banevičienė, Rasa Mokinių sveikatos ir jų prisitaikymo mokykloje rodiklių sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Barniškytė, RasaBendrojo lavinimo mokyklų 8-10 klasių moksleivių sveikatos ir ją

itakojancios mokyklines aplinkos veiksniu tyrimas Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2008

Bevziukienė, MargaritaPaauglių įsitraukimo į popamokinę veiklą, tabako ir alkoholio

vartojimo bei asmenybės bruožų (pagal Eysenck) sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Bingelytė, ReginaPenktų klasių mokinių tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos,

panaudojant kritinio mąstymo ugdymą, efektyvumas Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Drevinskienė, AušraAnkstyvosios lytinės brandos ir draugų elgesio sąsajos

su sveikatai žalingu paauglių elgesiu Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Germanaitė, Raminta Tabako vartojimas tarp paauglių situacija, problemos, tendencijos Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2009

Grebliauskaitė, IngridaKeturių Kauno miesto mokyklų, 9-10 klasių moksleivių fi zinio

aktyvumo ir šeimos gyvensenos veiksnių sąsajos Magistro diplominis darbas, LKKA, Kaunas, 2011

Kalninytė, EglėVyresnių klasių moksleivių aleksitimiškumo sąsajos su tabako

rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu ir požiūriu į juos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Karalius, Rolandas Vaikų prievartos bei smurto paplitimo problemos Šiaulių mieste Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2008

Jaskelevičiūtė, RamunėAlkoholio, tabako bei interneto ryšys su Kauno miesto profesinių

mokyklų mokinių psichologine ir socialine būkle Magistro diplominis darbas ,Kaunas, KMU 2006

Juknienė, Ramunė9-12 klasių mokinių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir save

žalojančio elgesio sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Jurgaitienė, DaliaNarkotikų vartojimo paplitimas ir jį sąlygojantys veiksniai tarp

Klaipėdos miesto profesinių mokyklų moksleivių Daktaro disertacija, Kaunas, KMU 2008

Kochtovaitė, ViktorijaŽalingų įpročių paplitimas ir vartojimas pagrindinio ugdymo

mokykloje Bakalauro baigiamasis darbas, Šiauliai, ŠU 2010

Kučienė, VioletaPaauglių normatyvinių įsitikinimų apie alkoholio ir tabako

vartojimą bei alkoholio ir tabako vartojimo sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Laskytė, AgnėSąmoningai save žalojančių 15–17 metų Lietuvos moksleivių

socialinė ir psichologinė charakteristika Daktaro disertacija Kaunas, KMU 2009

Pamataitienė, JustinaPaauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo

pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Paplauskaitė, Agnė Moksleivių požiūrio į laisvalaikį struktūrinė interpretacija Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2007

Miniauskienė, DaliaŠiaulių apskrities mokinių psichoaktyvių medžiagų vartojimo

paplitimas ir pirminės prevencijos kryptys Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2005

Radžiūnienė, JurgitaVyresniųjų paauglių aleksitiminių bruožų, sveikatos vertinimo ir

streso įveikos strategijų sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Raudonikis, ČeslovasPaauglių požiūrio į narkotines medžiagas ir jų vartojimo

individualiųjų veiksnių sąsajos Magistro diplominis darbas, Šiauliai, ŠU 2008

Snieškutė, EglėVyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo

pasekmes sąsajos su alkoholio vartojimu Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Sruogytė, RenataPriklausomybę sukeliančios medžiagos ir jų prevencijos

organizavimo vertinimas Vilniaus miesto mokyklose Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2009

167

Darbo autoriai Darbo pavadinimas Tipas, mokslo įstaiga, metai

Stonienė, RenataBerniukų ir mergaičių socialinė sveikatos bei su sveikata susijusio

elgesio atskirtis Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Šeibokaitė, LauraSave ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo

elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai Daktaro disertacija Daktaro disertacija, Kaunas, VDU 2008

Urbonavičiūtė, Indrė Mano Guru kavinė kaip socialinė inovacija atvejo analizė Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Zabarauskienė, JūratėRūkymo ir alkoholio vartojimo psichologinės profi laktikos

priemonių 7 - 10 metų amžiaus vaikams taikymo efektyvumas Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

STUDENTAI

Bulotaitė L, Baltrušaitytė R. Studentų alkoholio vartojimo lūkesčiai. Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2010.

Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005–2006 mokslo metų tyrimo duomenys).

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2007.

Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S.

Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimo Paplitimas Tarp Studentų 2005–2006 m.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2009.

Narkauskaitė L, Juozulynas A, Jurgelėnas A, Venalis A.

Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp lietuvos aukštųjų mokyklų studentų.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2011.

Končaitė, JurgitaŽinių apie sveikatą ir sveiką mitybą sąsajos su mitybos įpročiais tarp

Kauno kolegijos studentų Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007

Bielskytė, JūratėStudentų sveikos gyvensenos ir subjektyvaus savo sveikatos

vertinimo ryšys su psichologiniu atsparumu bei savigarba Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Kavaliauskienė, AstaLietuvos universitetų studentų požiūris į visuomenės sveikatos

problemas ir jų sprendimo būdus Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2010

Šimkūnaitė, AgnėPsichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp I – III kurso VU Medicinos

fakulteto studentų paplitimas ir jį įtakojantys veiksniai Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU 2008

ŠEIMA

Anisimovienė, ZinaSuaugusiųjų alkoholio vartojimo ypatumų, asmenybės bruožų ir

atsparumo gyvenimo sunkumams sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Bartkevičienė, Ilona Sutuoktinių pasitenkinimo santuoka ir alkoholio vartojimo sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Bražienė, DarinaYovchevaVaikų, augusių alkoholizmu sergančiose šeimose, gyvenimo istorijų

rekonstrukcija Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Dambrauskienė, Giedrė Vaiko gyvenimo vertybiniai orientyrai asocialioje šeimoje Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2008

Eimutienė, IevaSocialinės rizikos (alkoholikų) šeimų vaikai ir paramos jiems

organizavimas sociologinė interpretacija Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU

Glizikienė, GretaSutuoktinių, gyvenančių probleminėse šeimose, sveikata ir

asmenybės ypatumai Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Jurkevičienė, GintarėVyrų ir moterų, užaugusių alkoholio vartojimo problemų turinčiose

šeimose, alkoholio vartojimo ir streso įveikos ypatybės Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Lukošienė, AušraVyrų ir moterų, augusių alkoholio vartojimo problemų turinčiose

šeimose, savigarbos, asmenybės bruožų ir alkoholio vartojimo sąsajos

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Pikžirnytė, InesaTėvų nuostatų į fi zines bausmes, savęs vertinimo ir savo sveikatos

vertinimo sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Siaurusevičiūtė, Ingrida Socialinės paramos daugiavaikei šeimai sociologinė analizė Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2009

Sinkevičienė, JolantaSocialinio darbuotojo patirtis, siekiant pokyčio darbe su

daugiaprobleminėmis šeimomis Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Veličkaitė, Donata Tėvų požiūris į paauglių sveikatos poreikius ir problemas Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007

PRIKLAUSOMYBĖS

Stasiukynienė V.Kalio, natrio ir magnio kiekis sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu kraujo

plazmoje abstinentinio sindromo metuStraipsnis. Medicina (Kaunas). 2002.

Kaliatkaitė J, Bulotienė L, Pajarskienė B.Priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinės savijautos

rodikliai ir jų sąsajos su savigalbos grupių lankymuStraipsnis. Visuomenės sveikata. 2010.

Bagužaitė, LinaErgoterapijos poveikio vertinimas priklausomų nuo alkoholio ir

narkotikų asmenų veiklai, interesams bei pomėgiams Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2008

Barisienė, RitaAsmenų, lankančių AA grupes, alkoholio vartojimo ypatybių,

dvasingumo ir socialinio palaikymo sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Cigasaitė, DianaPriklausomų nuo alkoholio asmenų savęs vertinimas ir jo kaita

sveikimo eigoje Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Čižauskaitė, RenataAnoniminių alkoholikų grupių įtaka alkoholį vartojančių asmenų

gyvenimo kokybei Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2010

Dirsienė, JurgitaPriklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo, motyvacijos sveikti ir sveikatos kontrolės lokuso sąsajos

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Geicenaitė, GiedrėPriklausomų nuo alkoholio asmenų perfekcionizmo dimensijų

sąsajos su depresiškumuMagistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Kliorienė, Loreta Priklausomų nuo alkoholio asmenų motyvacijos ypatumai Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2005

168

Darbo autoriai Darbo pavadinimas Tipas, mokslo įstaiga, metai

Misevičius, ValdemarasPriklausomų nuo alkoholio asmenų požiūris į reabilitacijos ir inte-

gracijos procesą Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2005

Preisaitė, IndrėNuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos kontrolės lokuso sąsajos su vertybinėmis orientacijomis ir subjektyviu sveikatos

vertinimu Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011

Račkauskienė, RomaSocialinės pagalbos teikimo alkoholinės priklausomybės situacijoje

prielaidos Magistro diplominis darbas, Šiauliai, ŠU 2007

Valutavičiūtė, Aistė Suaugusiųjų, besigydančių nuo alkoholizmo, patirčių analizė Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Šepetienė, Violeta ReginaAleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajos priklausomų nuo alkoholio bei sergančių

depresija grupėse Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

ASMENS SVEIKATA

Bendoraitytė, DanutėVyresnio amžiaus asmenų (56-74 metų) mitybos ypatumai ir

sąsajos su sveikata Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007

Čeikauskienė, DanguolėŠirdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolė pacientų

požiūriu pirminės sveikatos priežiūros centre Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2010

Černiauskienė, ErikaVyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir šio

elgesio keitimo sąsajosMagistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Daukantaitė, LinaSergančiųjų išemine širdies liga pacientų psichologinės – elgesio

rizikos ypatumai stacionarinės reabilitacijos laikotarpiu Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Jakimova, VladaŽmonių, dirbančių aptarnavimo sferoje, savęs vertinimo sąsajos su

sveikatos vertinimu Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009

Ivinkina, EditaJaunų žmonių skausmų širdies plote, su sveikata susijusios

gyvenimo kokybės ir elgesio sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Juršienė, RaimondaGliukozės ir glikozilinto hemoglobino kiekį kraujyje įtakojantys

veiksniai ir reikšmė cukrinio diabeto kontrolei Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011

Markauskienė, AgnėSuaugusiųjų savigarbos, asmenybės bruožų (pagal Eysenck), lūkes-čių susijusių su alkoholio vartojimu sąsajos su alkoholio vartojimu

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Mieldažytė, LauraVyrų asmenybės bruožų (pagal Eysenck’ą), agresyvumo ir

priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sąsajos su agresijos apraiškomis nusikaltimo metu

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Ratautaitė, VilmaIštisinių polimerinių sorbentų, skirtų kapiliarinei chromatografi jai,

morfologijos reguliavimas Daktaro disertacija, Kaunas, VDU 2009

Semionova, JelenaVyrų nevaisingumo problema Lietuvoje Vyrų vaisingumo

nustatymas panaudojant spermos tyrimą Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011

Ščiglinskienė, JolitaSuaugusiųjų savęs vertinimo, pasirengimo keisti alkoholio

vartojimą ir vilionių vartoti alkoholį sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Šidlauskaitė Stripeikienė, IevaLietuvos rajonų suaugusių gyventojų psichikos sveikata ir jos

sąsajos su socialiniais veiksniais bei rizikinga elgsena Daktaro disertacija Kaunas, KMU 2010

KRIMINALAI, NUSIKALTIMAI IR NUTEISTIEJI

Gurskytė, RadvilėJaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, pablogėjusios nuotaikos,

patiriamos įtampos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Jakimavičius, Albinas Kriminalistinė eismo įvykių profi laktika Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2009

Narkutė, Jolita Moterų nusikalstamumas - socializacijos aspektas Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2008

Prišmantas, Ramutis Nusikalstamumas Jurbarko rajone Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2006

Stanionytė, VioletaLinkusių save žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo ir

stresogeninių situacijų įveikos strategijų tarpusavio sąsajos Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008

Vaičiulis, IgnasNuteistųjų moterų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas,

psichosocialiniai ypatumai Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2007

Umbrasienė, NataljaNuteistųjų nepilnamečių požiūris į savo sveikatą ir jų gyvensenos

ypatumai Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU 2008

169

2 priedas. Epidemiologinio sociologinio tyrimo klausimynas.

II.1. Anketos įvadas

Sveiki,

Kartu su Lietuvos Valstybiniu psichikos sveikatos centru atliekame anoniminį šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas ištirti gyventojų nuomonę alkoholio

vartojimo ir politikos bei jo daromos žalos atžvilgiu.

Mums yra svarbūs Jūsų atsakymai į kiekvieną klausimą, nes tik taip galima susidaryti vaizdą apie bendrą Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimą,

politiką ir patiriamą žalą. Apklausa yra anonimiška, Jūsų atsakymai konfi dencialūs, jie bus naudojami tik statistiniuose apibendrinimuose.

Maloniai prašome Jus atsakant į kiekvieną klausimą.

Ačiū, kad dalyvaujate šiame tyrime!

II.2. Anketos pildymo pavyzdys

Pažymėkite, prašau, savo atsakymus apibraukdami, ar pažymėdami varnele Jums tinkantį atsakymo varianto (-ų) skaičių.

PAVYZDYS:

Jei klausimai lentelėje, tai po vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Kaip dažnai Jūs...? 4 ar daugiau kartų per savaitę 2-3 kartus per savaitę 2-4 kartus per mėnesį Kartą per mėnesį ar rečiau Niekada

Einate pasivaikščioti?

Bėgiojate?

Jei klausimui išvardinti atsakymo variantai, tai viena iš labiausiai tinkančių.

Ar mėgstate ledus?

Taip Ne

II.3. Tyrimo klausimynas

SOCIALINĖ-DEMOGRAFINĖ TIRIAMŲJŲ CHARAKTERISTIKA:

1. Jūsų lytis?a. Vyrasb. Moteris2. Jūsų amžius (įrašykite)?

3. Kur Jūs gyvenate?a. Miestasb. Kaimas4. Jūsų išsilavinimas?

PagrindinisVidurinisProfesinisAukštesnysisAukštasis

5. Ar jūs šiuo metu dirbate?DirbuNedirbu

170

6. Prašytume šioje skalėje nurodyti, kokios yra vidutinės vieno Jūsų šeimos nario pajamos per mėnesį?0-100Lt 1001-1100Lt 2001-2100Lt 3001-3100Lt101-200Lt 1101-1200Lt 2101-2200Lt 3101-3200Lt201-300Lt 1201-1300Lt 2201-2300Lt 3201-3300Lt301-400Lt 1301-1400Lt 2301-2400Lt 3301-3400Lt401-500Lt 1401-1500Lt 2401-2500Lt 3501-3600Lt501-600Lt 1501-1600Lt 2501-2600Lt 3601-3800Lt601-700Lt 1601-1700Lt 2601-2700Lt 3801-3900Lt701-800Lt 1701-1800Lt 2701-2800Lt 3901-4000Lt801-900Lt 1801-1900Lt 2801-2900Lt 4001ir daugiauLt901-1000Lt 1901-2000Lt 2901-3000Lt Nežinau

EPIDEMIOLOGINIO SOCIOLOGINIO TYRIMO KLAUSIMYNAS

1. Pateikite savo nuomonę apie...

Teiginiai Taip Ne Neturiunuomonės

1.1. Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

1.2. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

1.3. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

1.4. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

1.5. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

1.6. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

1.7. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti? (pvz. uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)

1.8. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

1.9.Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d. buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

1.10. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

1.11. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

1.12.Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profi laktikai? (pvz. socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo inici-atyvoms fi nansuoti ir pan.)

1.13. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

1.14. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

1.15.Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

1.16. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

1.17. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

1.18.Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegi-joje, Suomijoje, Švedijoje? (pvz. prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnus alkoholinius gėrimus, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)

2. Kaip dažnai vartojate alkoholinius gėrimus?

Teiginiai kasdien2-3 kartus

per savaitę

kartą per

savaitę

2-3 kartus

per mėnesį

kelis kartus

per metus

niekada

negeriu

a. bet kokius alkoholinius gėrimusb. stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, likerį ir pan.)c. vynąd. alų

3. Kokį kiekį alkoholio išgėrėte per praėjusią savaitę? (Įrašykite skaičių):a. alaus butelių 0,5lb. sidro ir alkoholinių kokteilių (pvz., viskio su sodos vandeniu, džino su toniku ir kt.) butelių (po 0,33 l)c. vyno ar šampano taurių (po 150-200 g)d. degtinės, konjako ar kt. stipriųjų gėrimų (po 40 g)

4. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose (baruose, restoranuose) pirktus gėrimus? (t.y.

naminės gamybos, pilstuką, atvežtą iš kitų šalių alkoholį)

a. Taip, vartoju

b. Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.)

c. Ne, nevartoju

171

5. Kokią proporciją, iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų, sudaro nelegalūs gėrimai? (įrašykite procentais) _________ proc.

6. Kodėl Jūs dažniausiai vartojate alkoholinius gėrimus? (pvz. švenčių, pasisėdėjimų su draugais, valgio metu ir pan.) __________

__________________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________

7. Prašome pateikti savo nuomonę apie...

Teiginiai Taip Ne

7.1 Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?7.2 Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?7.3 Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?7.4 Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus rytą, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?7.5 Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio sąlygotų priežasčių?

8. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo? (pvz. negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į darbą

ir pan.)

a. Taip, kelis kartus per praėjusius metus

b. Taip, kartą per praėjusius metus

c. Taip, kelis kartus per gyvenimą

d. Ne

9. Ar esate patyręs (-usi)...

Teiginiai Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne

9.1 fi zinį smurtą nuo apsvaigusių nuo alkoholio asmenų

9.2 psichologinį smurtą (spaudimą) iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų

9.3 seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų

10. Prašome pateikti savo nuomonę apie...

Teiginiai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne

10.1 Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas neblaivių asmenų?

10.2Ar kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su neblaiviais asmenimis ar vengėte vietų, kuriose yra daug neblaivių asmenų?

10.3Ar kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alko-holį ar buvo apsvaigę?

10.4Ar kada jautėtės nesaugiai laukdami ar važiuodami viešuoju transportu dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

10.5 Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami žodžiais?

10.6 Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjote užmigti?

10.7Ar kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo?

10.8 Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

10.9 Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu?

11. Kiek per savaitę išleidžiate pinigų alkoholiniams gėrimams pirkti? (įrašykite sumą) Lt

12. Jei Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholiu, kiek tam

išleidote pinigų per paskutinius 6 mėnesius? (įrašykite sumą) Lt

172

3 p

ried

as. A

PD k

oefi c

ient

ai L

ietu

vai.

Dia

gnoz

ėTL

K-10

AP

D a

tski

rom

s vy

rų a

mži

aus

gru

pėm

sA

PD

ats

kiro

ms

mot

erų

am

žiau

s gr

upė

ms

15-2

4 m

.25

-34

m.

35-4

4 m

.45

-54

m.

55-6

4 m

.65

-74

m.

75 m

. ir

dau

giau

16-2

4 m

.25

-34

m.

35-4

4 m

.45

-54

m.

55-6

4 m

.65

-74

m.

75 m

. ir

dau

giau

Alko

holio

suke

ltas p

seud

o-Ku

šing

o (C

ushi

ng) s

indr

omas

E24.

41

11

11

11

11

11

11

1

Vern

ikės

(Wer

nick

e) e

ncef

alop

atija

E51.

21

11

11

11

11

11

11

1

Psic

hiko

s ir e

lges

io su

trik

imai

, var

toja

nt a

lkoh

olį

F10

11

11

11

11

11

11

11

Ner

vų si

stem

os d

egen

erac

ija, s

ukel

ta a

lkoh

olio

G31.

21

11

11

11

11

11

11

1

Alko

holio

suke

lta p

olin

euro

patij

aG6

2.1

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holin

ė m

iopa

tija

G72.

11

11

11

11

11

11

11

1

Alko

holin

ė ka

rdio

mio

patij

aI4

2.6

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holin

is g

astr

itas

K29.

21

11

11

11

11

11

11

1

Alko

holin

ė ke

penų

liga

K70

11

11

11

11

11

11

11

Lėtin

is a

lkoh

olin

is p

ankr

eatit

asK8

6.0

11

11

11

11

11

11

11

Vais

iaus

ir n

auja

gim

io p

atol

ogija

dėl

mot

inos

var

toja

mo

alko

holio

P04.

31

11

11

11

11

11

11

1

Gim

dyvė

s prie

žiūr

a dė

l (įta

riam

o) v

aisi

aus p

ažei

dim

o al

koho

liuO3

5.4

11

11

11

11

11

11

11

Vais

iaus

alk

ohol

inis

sind

rom

as (d

ism

orfi n

is)

Q86.

01

11

11

11

11

11

11

1

Alko

holio

nus

taty

mas

kra

ujyj

eR7

8.0

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holio

toks

inis

pov

eiki

s: e

tano

lisT5

1.0

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holio

toks

inis

pov

eiki

s: m

etan

olis

T51.

11

11

11

11

11

11

11

1

Alko

holio

toks

inis

pov

eiki

s, n

epat

iksl

inta

T51.

91

11

11

11

11

11

11

1

Atsi

tiktin

is a

psin

uodi

jimas

alk

ohol

iu b

ei jo

pov

eiki

sX4

51

11

11

11

11

11

11

1

Tyči

nis a

psin

uodi

jimas

ir a

pnuo

dijim

as a

lkoh

oliu

X65

11

11

11

11

11

11

11

Apsi

nuod

ijim

as a

lkoh

oliu

bei

jo p

ovei

kis,

kai

ket

inim

as n

ežin

omas

Y15

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holio

buv

imas

, pat

virt

inta

s nus

tači

us a

lkoh

olio

kie

kį k

rauj

yje

Y90

11

11

11

11

11

11

11

Alko

holio

buv

imas

, pat

virt

inta

s nus

tači

us in

toks

ikac

ijos l

aips

nįY9

11

11

11

11

11

11

11

1

Lūpo

s, b

urno

s ert

mės

ir ry

klės

pik

tybi

niai

nav

ikai

C00-

C14

0,44

920,

4648

0,46

050,

3905

0,37

130,

3412

0,34

120,

3180

0,34

130,

3380

0,31

340,

3155

0,29

180,

2918

Stem

plės

pik

tybi

niai

nav

ikai

C15

0,27

310,

2851

0,28

230,

2264

0,21

390,

1916

0,19

160,

1770

0,19

330,

1913

0,17

470,

1758

0,16

120,

1612

Gaub

tinės

žar

nos p

ikty

bini

ai n

avik

aiC1

80,

0422

0,04

490,

0440

0,03

700,

0348

0,03

140,

0314

0,03

000,

0320

0,03

130,

0291

0,02

880,

0249

0,02

49

Ties

iosi

os ž

arno

s pik

tybi

niai

nav

ikai

C20

0,07

360,

0781

0,07

670,

0631

0,05

910,

0531

0,05

310,

0498

0,05

360,

0525

0,04

850,

0482

0,04

220,

0422

Kepe

nų ir

intr

ahep

atin

ių tu

lžie

s tak

ų pi

ktyb

inia

i nav

ikai

C22

0,13

860,

1468

0,14

410,

1211

0,11

330,

1028

0,10

280,

0957

0,10

270,

1001

0,09

290,

0926

0,08

080,

0808

Gerk

lų p

ikty

bini

ai n

avik

aiC3

20,

2926

0,30

510,

3022

0,24

350,

2305

0,20

680,

2068

0,19

130,

2087

0,20

650,

1890

0,19

010,

1747

0,17

47

Krūt

ies p

ikty

bini

ai n

avik

aiC5

0-

--

--

--

0,07

390,

0807

0,07

510,

0709

0,07

150,

0586

0,05

86

Epile

psija

ir e

pile

psin

ė bū

klė

G40-

G41

0,49

480,

5289

0,49

270,

4269

0,30

130,

3452

0,34

520,

4371

0,50

920,

4294

0,42

720,

4540

0,35

340,

3534

Hip

erte

nzin

ės li

gos

I10-

I15

0,27

780,

2897

0,28

840,

2163

0,20

250,

1753

0,17

530,

1501

0,17

230,

1693

0,14

970,

1544

0,14

440,

1444

Šird

ies i

šem

inės

ligo

sI2

0-I2

5-0

,129

3-0

,139

1-0

,133

4-0

,176

4-0

,178

7-0

,171

2-0

,171

2-0

,153

0-0

,144

1-0

,137

3-0

,144

6-0

,131

3-0

,100

2-0

,100

2

Šird

ies i

šem

inės

ligo

s (pi

rmin

ei m

irtin

gum

o an

aliz

ei)

I20-

I25

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

0,08

970,

0897

Paro

ksiz

min

ė ta

chik

ardi

ja, p

rieši

rdži

ų vi

rpėj

imas

ir p

lazd

ėjim

asI4

7-I4

80,

3564

0,37

360,

3624

0,35

330,

3362

0,32

680,

3268

0,34

850,

3640

0,34

510,

3411

0,33

650,

2901

0,29

01

Kito

s šird

ies a

ritm

ijos

I49

0,35

640,

3736

0,36

240,

3533

0,33

620,

3268

0,32

680,

3485

0,36

400,

3451

0,34

110,

3365

0,29

010,

2901

Hem

orag

inis

insu

ltas

I60-

I62,

I6

9.0-

I69.

20,

2419

0,25

020,

2500

0,15

690,

1466

0,11

990,

1199

0,10

350,

1261

0,13

250,

1081

0,11

340,

1196

0,11

96

173

Dia

gnoz

ėTL

K-10

AP

D a

tski

rom

s vy

rų a

mži

aus

gru

pėm

sA

PD

ats

kiro

ms

mot

erų

am

žiau

s gr

upė

ms

15-2

4 m

.25

-34

m.

35-4

4 m

.45

-54

m.

55-6

4 m

.65

-74

m.

75 m

. ir

dau

giau

16-2

4 m

.25

-34

m.

35-4

4 m

.45

-54

m.

55-6

4 m

.65

-74

m.

75 m

. ir

dau

giau

Išem

inis

insu

ltas

I63-

I66,

I6

9.3-

I69.

40,

0464

0,03

900,

0522

-0,0

997

-0,0

898

-0,1

224

-0,1

224

-0,1

509

-0,1

171

-0,1

005

-0,1

259

-0,1

083

-0,0

521

-0,0

521

Stem

plės

ven

ų m

azga

iI8

50,

7142

0,72

380,

7234

0,61

580,

5997

0,54

960,

5496

0,51

540,

5607

0,56

730,

5222

0,53

100,

5315

0,53

15

Gast

roez

ofag

inis

ply

šim

o he

mor

agin

is si

ndro

mas

K22.

60,

4700

0,47

000,

4700

0,47

000,

4700

0,47

000,

4700

0,47

000,

4700

0,47

000,

4700

0,47

000,

4700

0,47

00

Lėtin

is h

epat

itas,

kep

enų

fi bro

zė ir

ciro

zėK7

3, K

740,

7142

0,72

380,

7234

0,61

580,

5997

0,54

960,

5496

0,51

540,

5607

0,56

730,

5222

0,53

100,

5315

0,53

15

Tulž

ies p

ūslė

s akm

enlig

ėK8

0-0

,232

4-0

,251

4-0

,241

5-0

,225

7-0

,214

8-0

,198

2-0

,198

2-0

,225

8-0

,238

6-0

,225

1-0

,214

1-0

,208

4-0

,164

9-0

,164

9

Ūm

inis

ir lė

tinis

pan

krea

titas

K85,

K8

6.1

0,22

400,

2347

0,23

330,

1765

0,16

470,

1430

0,14

300,

1227

0,13

990,

1365

0,12

160,

1250

0,11

460,

1146

Psor

iazė

(išs

kyru

s art

ropa

tinę

psor

iazę

)L4

0 be

L4

0.5

0,35

630,

3688

0,36

460,

3578

0,35

680,

3380

0,33

800,

3594

0,36

280,

3596

0,34

930,

3409

0,30

310,

3031

Sava

imin

is p

ersi

leid

imas

O03

--

--

--

-0,

1881

0,20

540,

1855

0,18

280,

1834

0,14

860,

1486

Pėst

ieji

žuvę

kel

ių e

ism

o įv

ykyj

eV0

2-V0

4,

V06,

V09

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

0,12

530,

1253

Važi

uoja

ntie

ji tr

ansp

orto

prie

mon

e žu

vę k

elių

eis

mo

įvyk

yje

V12-

V14,

V1

9-V8

7,

V89

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

0,16

240,

1624

Nel

aim

ingi

ats

itiki

mai

su v

ande

ns tr

ansp

orto

prie

mon

ėmis

V90-

V94

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

0,20

000,

2000

Nel

aim

ingi

ats

itiki

mai

oro

ir k

osm

inia

me

tran

spor

teV9

5-V9

70,

1600

0,16

000,

1600

0,16

000,

1600

0,16

000,

1600

0,16

000,

1600

0,16

000,

1600

0,16

000,

1600

0,16

00

Nuk

ritim

aiW

00-

W19

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

0,41

700,

4170

Suže

idim

ai d

arbo

įran

kiai

s ir m

echa

nizm

ais

W24

-W

310,

0700

0,07

000,

0700

0,07

000,

0700

0,07

000,

0700

0,07

000,

0700

0,07

000,

0700

0,07

000,

0700

0,07

00

Suže

idim

ai ša

unam

uoju

gin

klu

W32

-W

340,

4560

0,45

600,

4560

0,45

600,

4560

0,45

600,

4560

0,45

600,

4560

0,45

600,

4560

0,45

600,

4560

0,45

60

Atsi

tiktin

is p

aske

ndim

asW

65-

W74

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

0,59

100,

5910

Skra

ndži

o tu

rinio

įkvė

pim

as ir

mai

sto

įkvė

pim

as a

r pra

rijim

as, s

ukėl

ęs

kvėp

avim

o ta

kų o

bstr

ukci

jąW

78-

W79

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

0,58

000,

5800

Dūm

ų, g

aisr

o ir

lieps

nos p

ovei

kis

X00-

X09

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

0,39

800,

3980

Inte

nsyv

aus n

atūr

alau

s šal

čio

pove

ikis

X31

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

0,72

600,

7260

Tyči

niai

susi

žalo

jimai

ir įv

ykia

i, ka

i ket

inim

as n

epat

iksl

inta

s

X60-

X84,

Y1

0-Y3

4

excl

. X65

, Y1

5

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

0,55

300,

5530

Pasi

kėsi

nim

aiX8

5-Y0

90,

6390

0,63

900,

6390

0,63

900,

6390

0,63

900,

6390

0,63

900,

6390

0,63

900,

6390

0,63

900,

6390

0,63

90

174

4 priedas. Bendras mirtingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Ligos pavadinimas TLK-10Bendras mirčių skaičius Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų

2003-2011 m. Iš viso

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 28 28 23 34 43 37 30 24 27 274

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 15 23 19 25 34 38 25 33 19 231

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 2 3 3 7 3 3 8 6 3 38

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 161 183 180 221 301 227 128 130 118 1649

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1

Alkoholinė kepenų liga K70 458 428 549 696 857 696 474 446 452 5056

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 10 2 13 17 15 12 7 5 7 88Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo po-veikis

X45 439 427 454 486 484 464 337 311 307 3709

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 0 1 2 0 0 0 0 1 2 6Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ke-tinimas nežinomas

Y15 1 1 2 0 1 1 2 9 4 21

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navi-kai

C00-C14 214 235 250 236 237 233 256 275 255 2191

Stemplės piktybiniai navikai C15 147 169 140 165 196 185 181 163 164 1510

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 438 451 497 486 469 501 515 524 521 4402

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 387 369 364 353 390 363 416 360 357 3359Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai

C22 140 148 171 153 166 153 167 189 196 1483

Gerklų piktybiniai navikai C32 116 125 128 136 142 139 148 131 129 1194

Krūties piktybiniai navikai C50 639 556 588 515 571 609 598 580 546 5202

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 91 95 99 122 134 89 85 83 76 874

Hipertenzinės ligos I10-I15 363 434 416 479 594 536 558 576 523 4479

Širdies išeminės ligos I20-I25 14096 14095 15045 15023 15011 14629 14414 15112 14736 132161Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 16 22 34 20 17 28 35 25 34 231

Kitos širdies aritmijos I49 12 28 27 57 36 47 56 44 59 366

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-

I69.2754 792 814 824 834 818 832 749 745 7162

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-

I69.43142 3184 3472 3757 3599 3659 3648 3395 3253 31109

Stemplės venų mazgai I85 1 14 10 13 12 13 14 8 5 90

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 5 6 13 8 8 7 8 11 9 75

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 283 322 369 537 657 647 517 537 483 4352

Tulžies pūslės akmenligė K80 42 53 46 50 47 47 62 63 59 469

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 112 119 157 173 163 171 202 217 173 1487

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 0 1 1 0 0 0 0 0 2

Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyjeV02-V04, V06,

V09250 293 270 269 260 183 137 117 112 1891

Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyje

V12-V14, V19-V87, V89

519 498 524 546 538 350 263 208 201 3647

Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis

V90-V94 0 0 0 1 1 0 2 2 4 10

Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame trans-porte

V95-V97 1 3 3 4 2 5 5 1 1 25

Nukritimai W00-W19 443 431 506 551 516 500 352 303 347 3949

Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 11 14 16 15 15 13 10 12 14 120

Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 5 3 3 1 2 3 5 1 2 25

Atsitiktinis paskendimas W65-W74 336 281 363 312 363 303 279 295 224 2756

Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstruk-ciją

W78-W79 199 216 218 235 240 202 173 160 151 1794

Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 139 129 174 163 113 108 87 93 58 1064

Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 232 283 376 426 437 343 342 386 282 3107

Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas

X60-X84, Y10-Y34 be

X65, Y151758 1688 1724 1496 1413 1510 1461 1465 1413 13928

Pasikėsinimai X85-Y09 332 286 315 247 239 247 197 168 155 2186

Iš viso 26337 26438 28378 28860 29160 28120 27036 27218 26226 247773

175

5 priedas. Bendras mirtingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Ligos pavadinimas TLK-10

Bendras mirčių skaičius Lietuvoje 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse

15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m.75 ir

vyresniIš viso

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 2 15 52 93 65 42 5 274

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 0 5 27 68 72 46 13 231

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 0 0 4 11 12 11 0 38

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 3 44 275 559 497 234 37 1649

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 0 1 0 0 0 1

Alkoholinė kepenų liga K70 9 286 1007 1668 1367 633 86 5056

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 0 7 10 36 23 10 2 88

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 47 308 874 1213 867 341 59 3709

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 0 0 2 3 0 1 0 6Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas

Y15 0 1 5 8 4 2 1 21

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 2 12 73 473 804 540 287 2191

Stemplės piktybiniai navikai C15 1 2 32 287 495 439 254 1510

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 2 14 62 231 679 1380 2034 4402

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 0 9 38 175 542 1098 1497 3359Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai na-vikai

C22 2 10 27 115 261 516 552 1483

Gerklų piktybiniai navikai C32 0 0 21 232 409 358 174 1194

Krūties piktybiniai navikai C50 0 41 264 817 1186 1366 1528 5202

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 35 93 231 249 159 70 37 874

Hipertenzinės ligos I10-I15 3 22 100 421 799 1126 2008 4479

Širdies išeminės ligos I20-I25 38 207 1369 5170 12343 26105 86929 132161Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 3 1 5 4 22 36 160 231

Kitos širdies aritmijos I49 7 29 59 113 100 37 21 366

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-

I69.232 100 459 932 1392 1819 2428 7162

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-

I69.41 25 100 614 2312 7018 21039 31109

Stemplės venų mazgai I85 0 4 13 26 20 18 9 90

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 11 18 18 15 13 75

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 8 155 566 1092 1334 811 386 4352

Tulžies pūslės akmenligė K80 0 0 3 14 32 93 327 469

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 9 81 191 301 235 281 389 1487

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 1 0 1 0 0 0 2

Pėstieji sužeisti kelių eismo įvykyjeV02-V04, V06,

V09142 153 274 396 361 303 262 1891

Važiuojantieji transporto priemone sužeisti kelių eis-mo įvykyje

V12-V14, V19-V87, V89

987 775 605 525 342 261 152 3647

Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemo-nėmis

V90-V94 4 2 1 3 0 0 0 10

Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 1 3 8 7 4 1 1 25

Nukritimai W00-W19 73 197 434 829 859 719 838 3949

Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 8 14 26 35 22 12 3 120

Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 4 4 5 8 4 0 0 25

Atsitiktinis paskendimas W65-W74 251 319 544 664 470 316 192 2756Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją

W78-W79 31 90 261 480 523 314 95 1794

Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 21 59 179 273 256 134 142 1064

Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 27 126 408 897 868 528 253 3107Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatiks-lintas

X60-X84, Y10-Y34 be X65, Y15

1248 1891 2703 3239 2245 1520 1082 13928

Pasikėsinimai X85-Y09 197 328 499 536 332 169 125 2186

Iš viso 3198 5433 11827 22837 32335 48723 123420 247773

176

6 priedas. Bendras ligotumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Diagnozė TLK-10

Bendras ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų pagal atskiras diagnozes Iš viso

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas E24.4 1 1 0 3 2 4 11

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 2 2 1 2 3 2 12

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 11710 12958 11900 10126 10451 11122 68267

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 913 1177 1401 1433 1562 1685 8171

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 1143 1366 1655 1537 1623 1795 9119

Alkoholinė miopatija G72.1 7 11 11 10 7 8 54

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 73 107 66 76 61 93 476

Alkoholinis gastritas K29.2 101 100 77 67 68 77 490

Alkoholinė kepenų liga K70 1825 2243 2351 2096 1952 1827 12294

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 496 492 509 455 463 542 2957

Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio P04.3 0 1 0 0 0 0 1

Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu O35.4 0 3 3 0 1 5 12

Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfi nis) Q86.0 2 2 1 1 2 2 10

Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 12 20 19 17 16 20 104

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 719 674 668 504 441 570 3576

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 27 30 17 15 17 21 127

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 1521 1493 888 820 944 1311 6977

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 12 15 18 8 4 13 70

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 2 4 8 3 8 4 29

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y15 10 9 12 7 20 7 65

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Y90 5 10 4 2 4 6 31

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Y91 41 31 22 15 15 12 136

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 1557 1576 1532 1608 1544 1609 9426

Stemplės piktybiniai navikai C15 427 432 482 458 414 433 2646

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 3465 3592 3833 3946 4312 4435 23583

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 2909 3011 3265 3360 3495 3434 19474

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 511 605 603 618 666 681 3684

Gerklų piktybiniai navikai C32 1068 1076 1090 1123 1117 1109 6583

Krūties piktybiniai navikai C50 10329 11070 11670 12274 12671 13100 71114

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 22201 23422 23522 23325 23983 24296 140749

Hipertenzinės ligos I10-I15 541761 572362 612434 636486 650652 664761 3678456

Širdies išeminės ligos I20-I25 206434 205590 210311 211108 213328 211647 1258418

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 58879 61691 64922 69014 73084 76417 404007

Kitos širdies aritmijos I49 27054 27367 28412 30140 31092 31523 175588

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-

I69.23765 3839 3802 3855 3887 4395 23543

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-

I69.434002 34855 37539 38221 40454 41399 226470

Stemplės venų mazgai I85 178 217 265 230 235 280 1405

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 374 341 316 292 300 299 1922

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 5158 5765 6157 6074 6039 5758 34951

Tulžies pūslės akmenligė K80 21191 22100 23252 23572 23691 23335 137141

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 14682 14435 14888 14103 13435 13081 84624

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 20608 21264 21677 22227 22256 23175 131207

Savaiminis persileidimas O03 3226 3072 3032 2957 2744 2559 17590

Iš viso 998401 1038431 1092635 1122188 1147063 1166852 6565570

177

7 priedas. Bendras ligotumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Diagnozė TLK-10Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. 75 ir

vyresniAlkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas E24.4 2 6 2 1 0 0 0 11

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 0 1 5 5 0 1 0 12

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 2184 10672 20188 19775 10605 4048 795 68267

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 14 254 1237 3007 2472 886 301 8171

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 29 301 1505 3333 2677 1067 207 9119

Alkoholinė miopatija G72.1 1 6 7 9 18 9 4 54

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 5 30 116 153 125 42 5 476

Alkoholinis gastritas K29.2 75 65 84 90 79 57 40 490

Alkoholinė kepenų liga K70 107 901 2587 3895 3099 1386 319 12294

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 54 293 650 718 584 400 258 2957

Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio

P04.3 0 0 1 0 0 0 0 1

Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu

O35.4 1 8 3 0 0 0 0 12

Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfi nis) Q86.0 5 2 1 2 0 0 0 10

Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 2 1 12 31 30 23 5 104

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 1299 391 625 658 374 181 48 3576

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 6 16 29 42 23 8 3 127

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 799 896 1797 1965 1032 405 83 6977

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 14 14 13 15 8 4 2 70

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 10 7 7 4 0 1 0 29

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas

Y15 12 6 15 17 9 5 1 65

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Y90 1 2 9 12 2 5 0 31

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį

Y91 12 22 39 37 15 11 0 136

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 138 174 402 1578 2866 2495 1773 9426

Stemplės piktybiniai navikai C15 7 11 68 428 839 779 514 2646

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 34 110 555 2209 4602 7923 8150 23583

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 33 96 312 1559 3566 6695 7213 19474

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 18 70 182 477 759 1144 1034 3684

Gerklų piktybiniai navikai C32 12 26 132 957 2250 2167 1039 6583

Krūties piktybiniai navikai C50 127 738 4392 14951 18885 18606 13415 71114

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 20126 17108 23152 29143 23717 16296 11207 140749

Hipertenzinės ligos I10-I15 34230 66234 213068 593826 865043 994258 911797 3678456

Širdies išeminės ligos I20-I25 1819 4707 24044 115071 249000 381751 482026 1258418

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plaz-dėjimas

I47-I48 5039 6607 12215 30647 66318 124214 158967 404007

Kitos širdies aritmijos I49 8533 7551 12968 24544 34279 45241 42472 175588

Hemoraginis insultasI60-I62,

I69.0-I69.2377 615 1545 3953 5077 5441 6535 23543

Išeminis insultasI63-I66,

I69.3-I69.4435 1150 4544 19427 39688 61917 99309 226470

Stemplės venų mazgai I85 70 90 229 338 290 213 175 1405

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 47 203 406 508 303 255 200 1922

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 664 2318 5803 9670 8678 5414 2404 34951

Tulžies pūslės akmenligė K80 2581 7836 14861 24771 28412 31911 26769 137141

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 1747 6010 12393 17333 16716 17146 13279 84624

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)L40 be L40.5

19334 18972 21177 25974 21742 15316 8692 131207

Savaiminis persileidimas O03 4344 8142 4865 235 3 1 0 17590

Iš viso 104347 162662 386245 951368 1414185 1747722 1799041 6565570

178

8 priedas. Bendras netektas darbingumas pagal studijoje vertintas priežastis Lietuvoje.

Pagrindinė diagnozė TLK-10Metai

Iš viso2006 2007 2008 2009 2010 2011

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 2 0 0 1 2 1 6

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 202 259 264 272 287 319 1603

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 417 651 693 737 743 776 4017

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 224 244 318 262 278 273 1599

Alkoholinė miopatija G72.1 0 1 1 0 0 0 2

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 9 10 16 13 10 19 77

Alkoholinis gastritas K29.2 1 1 0 0 1 1 4

Alkoholinė kepenų liga K70 198 294 316 294 272 255 1629

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 20 19 23 19 22 36 139

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 0 0 0 0 1 1

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 0 0 1 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 0 0 0 0 1 1

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 292 301 281 289 316 303 1782

Stemplės piktybiniai navikai C15 68 94 87 83 65 84 481

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 341 321 306 327 341 395 2031

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 231 265 269 272 281 307 1625

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 34 46 37 47 45 44 253

Gerklų piktybiniai navikai C32 197 234 189 169 174 177 1140

Krūties piktybiniai navikai C50 1946 2105 2074 2059 2186 2260 12630

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 2884 3589 3158 3249 3082 3088 19050

Hipertenzinės ligos I10-I15 12536 15111 16182 16932 16531 14975 92267

Širdies išeminės ligos I20-I25 4283 3047 1554 913 543 491 10831

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 947 1151 1010 983 928 894 5913

Kitos širdies aritmijos I49 418 442 464 523 522 429 2798

Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 569 697 621 603 599 594 3683

Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 2713 3105 2575 2488 2565 2504 15950

Stemplės venų mazgai I85 33 37 73 84 99 110 436

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 1 2 4 1 2 2 12

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 584 740 783 767 761 682 4317

Tulžies pūslės akmenligė K80 13 17 13 21 19 10 93

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 323 352 351 385 380 356 2147

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 372 411 364 365 413 366 2291

Iš viso 29858 33546 32026 32159 31467 29753 188809

9 priedas. Bendras netektas darbingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Pagrindinė diagnozė TLK-10Bendras darbingumo sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. 75 ir

vyresniVernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 0 2 1 3 0 0 0 6

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 16 113 321 724 429 0 0 1603

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 2 135 748 1913 1219 0 0 4017

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 0 53 303 746 497 0 0 1599

Alkoholinė miopatija G72.1 0 0 1 0 1 0 0 2

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 0 2 27 26 22 0 0 77

Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 1 2 1 0 0 4

Alkoholinė kepenų liga K70 4 126 454 717 328 0 0 1629

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 0 10 53 58 18 0 0 139

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 0 1 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 0 1 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 0 0 1 0 0 0 1

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 18 40 133 683 908 0 0 1782

Stemplės piktybiniai navikai C15 4 4 21 198 254 0 0 481

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 2 29 197 885 918 0 0 2031

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 2 35 112 666 810 0 0 1625Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai

C22 2 13 19 117 102 0 0 253

Gerklų piktybiniai navikai C32 0 7 30 431 672 0 0 1140

179

Pagrindinė diagnozė TLK-10Bendras darbingumo sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse 2006-2011 m.

Iš viso15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. 75 ir

vyresniKrūties piktybiniai navikai C50 5 249 2063 6862 3451 0 0 12630

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 2202 2572 4448 6565 3263 0 0 19050

Hipertenzinės ligos I10-I15 425 956 6575 39561 44745 2 3 92267

Širdies išeminės ligos I20-I25 2 49 667 4250 5862 1 0 10831

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I47-I48 75 145 663 2412 2618 0 0 5913

Kitos širdies aritmijos I49 155 141 375 1087 1040 0 0 2798

Hemoraginis insultasI60-I62, I69.0-I69.2

90 225 573 1536 1259 0 0 3683

Išeminis insultasI63-I66, I69.3-I69.4

56 188 1150 6628 7927 1 0 15950

Stemplės venų mazgai I85 37 29 103 178 89 0 0 436

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 4 5 3 0 0 12

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 73 259 991 2039 955 0 0 4317

Tulžies pūslės akmenligė K80 3 10 16 44 20 0 0 93

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 19 229 622 930 347 0 0 2147

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)L40 be L40.5

98 171 488 962 572 0 0 2291

Iš viso 3290 5792 21161 80229 78330 4 3 188809

10 priedas. Bendras netektas darbingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis, lytį ir darbingumo lygio grupes.

Pagrindinė diagnozė TLK-10Vyrai Moterys

Iš viso0-25% 30-55% 60-100% 0-25% 30-55% 60-100%

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 1 2 1 0 2 0 6

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 410 764 60 144 216 9 1603

Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 968 2424 81 184 341 19 4017

Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 246 1035 72 55 177 14 1599

Alkoholinė miopatija G72.1 2 0 0 0 0 0 2

Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 13 57 0 1 6 0 77

Alkoholinis gastritas K29.2 0 1 1 0 2 0 4

Alkoholinė kepenų liga K70 197 856 34 110 407 25 1629

Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 5 100 11 3 17 3 139

Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 1 0 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 1 0 0 0 0 0 1

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 1 0 0 0 0 1

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 546 941 11 53 225 6 1782

Stemplės piktybiniai navikai C15 222 207 2 18 32 0 481

Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 183 860 16 160 791 21 2031

Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 219 708 7 127 555 9 1625

Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 95 77 0 39 42 0 253

Gerklų piktybiniai navikai C32 274 814 10 6 35 1 1140

Krūties piktybiniai navikai C50 7 28 0 1006 11208 381 12630

Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1597 9994 539 697 5958 265 19050

Hipertenzinės ligos I10-I15 2564 42785 1523 1278 42044 2073 92267

Širdies išeminės ligos I20-I25 187 6979 163 37 3414 51 10831Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plaz-dėjimas

I47-I48 481 3458 53 138 1729 54 5913

Kitos širdies aritmijos I49 81 1369 37 27 1208 76 2798

Hemoraginis insultasI60-I62,

I69.0-I69.2723 1373 45 377 1114 51 3683

Išeminis insultasI63-I66,

I69.3-I69.42445 5865 159 842 6421 218 15950

Stemplės venų mazgai I85 43 260 4 17 108 4 436

Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 8 2 0 2 0 12

Lėtinis hepatitas, kepenų fi brozė ir cirozė K73, K74 317 2115 88 259 1460 78 4317

Tulžies pūslės akmenligė K80 5 31 0 2 49 6 93

Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 51 1508 103 27 427 31 2147

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 26 1153 40 14 1005 53 2291

Bendras darbingumo sumažėjimas pagal studijoje vertintas priežastis 11910 85773 3062 5621 78995 3448 188809

Pastaba: Kuo aukštesnis darbingumo procentas, tuo sveikesnis žmogus t.y. 100 proc. darbingumas rodo, kad žmogus visiškai sveikas, 0 proc. – visiškai

neįgalus.

180

11 priedas. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo sąmata.

Išlaidųpavadinimas

Bendras išlaidų poreikis pagal metus (litais, 1998 metų pabaigos kainomis)

Iš viso1999metai

2000metai

2001metai

2002metai

2003metai

2004metai

2005metai

2006metai

2007metai

2008metai

2009metai

2010metai

Iš viso išlaidų 1765278 2567391 2627609 2227398 1486725 1758204 1391493 1607269 1430871 1655098 1142909 1423943 21084188

Iš jų: darbo užmokesčiui

510925 629789 582366 536520 515211 476211 496212 442212 528213 459213 438214 418214 6033300

Socialiniam draudimui

153278 188936 174710 160956 154563 142863 148863 132664 158464 137764 131464 125464 1809989

Įrenginiams 350000 609000 309000 609000 101000 401000 101000 401000 101000 401000 1000 301000 3685000

Kitoms išlai-doms

667014 1017409 1436409 814855 645155 654406 579156 554856 575057 578307 517807 511458 8551889

Valdymo išlaidoms (5 proc.)

84061 122257 125124 106067 70796 83724 66262 76537 68137 78814 54424 67807 1004010

12 priedas. Reitingavimo metodologija.

Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos

Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje

Reitingavimo metodologijos

II priedas

Kitų svarbių kintamųjų suma (Y). Vertinami papildomi kintamieji, kurie pridarė ypatingos naudos arba žalos vertinamu laikotarpiu:

1. Balsavimas už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą Y1=-5;

2. Nebalsavimas balsavime dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo Y1=-2;

3. Susilaikymas balsavime dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo Y1=-0.5;

4. Balsavimas prieš alkoholio reklamos draudimo atšaukimą Y1=5.

Y2

- kokybinis kintamasis, išreikštas skaitine reikšme, kurio svyravimo ribos yra nuo -10 iki +10. Šis balas yra patvirtintas Valdybos balsavimu,

vertinant atskiro politiko teigiamo arba neigiamo indėlio į alkoholio kontrolės politiką, jos formavimą, politiko elgesį, pasisakymus, susijusius su

alkoholio vartojimu.

Individualus 2008 – 2012 metų LR Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingas.

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

1 Luomanas PetrasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

95,65 0,00 4,35 0,00 5 5 9,4

2 Žeimys PranasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

95,65 0,00 4,35 0,00 5 0 9,1

3 Čigriejienė Vida MarijaTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

86,96 4,35 0,00 8,70 5 5 8,8

4 Puteikis NaglisTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

80,00 0,00 0,00 20,00 5 10 8,8

5 Matulas AntanasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

82,61 0,00 0,00 17,39 5 4 8,6

6 Kuzminskas KazimierasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

82,61 0,00 17,39 0,00 5 0 8,3

7 Urbanavičius JustinasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

78,26 0,00 17,39 4,35 5 0 8,1

8 Baškienė Rima Mišri Seimo narių grupė 69,57 4,35 0,00 26,09 5 6 7,8

9MargevičienėVincė Vaidevutė

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

69,57 0,00 0,00 30,43 5 4 7,8

10 Šedbaras StasysTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

73,91 0,00 8,70 17,39 5 0 7,8

11Stankevičius Česlovas Vytautas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

73,91 4,35 8,70 13,04 5 0 7,7

12 Jurkevičius EvaldasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

73,91 13,04 8,70 4,35 5 0 7,5

13 Stancikienė AurelijaTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

60,87 4,35 0,00 34,78 5 5 7,3

181

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

14 Stundys ValentinasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52 0,00 26,09 17,39 5 5 7,1

15 Uoka Kazimieras Mišri Seimo narių grupė 56,52 0,00 4,35 39,13 5 5 7,1

16 Pupinis EdmundasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

60,87 8,70 13,04 17,39 5 3 7,0

17 Saudargas PauliusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52 0,00 17,39 26,09 5 0 6,8

18 Bekintienė DanutėTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17 0,00 21,74 26,09 5 0 6,5

19 Dagys Rimantas JonasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17 0,00 17,39 30,43 5 0 6,5

20 Kazulėnas AlgisTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17 0,00 26,09 21,74 5 0 6,5

21Ramanauskaitė-Skokaus-kienė Auksutė

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17 0,00 8,70 39,13 5 0 6,5

22 Lementauskas Evaldas Mišri Seimo narių grupė 50,00 0,00 12,50 37,50 5 0 6,4

23 Dumčius ArimantasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52 4,35 8,70 30,43 -2 0 6,3

24 Bilotaitė AgnėTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52 8,70 13,04 21,74 -2 -1 6,1

25 Klumbys Egidijus Frakcija Tvarka ir teisingumas 52,17 4,35 0,00 43,48 -0,5 0 6,1

26 Kupčinskas RytasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

43,48 0,00 26,09 30,43 5 0 6,0

27 Adomėnas MantasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

39,13 8,70 17,39 34,78 5 5 5,9

28 Jankauskas DonatasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

43,48 4,35 13,04 39,13 5 0 5,9

29 Karalius Linas Krikščionių partijos frakcija 46,15 0,00 0,00 53,85 0 0 5,9

30 Songaila Gintaras Mišri Seimo narių grupė 43,48 4,35 8,70 43,48 5 0 5,9

31 Žiemelis Vidmantas Krikščionių partijos frakcija 52,17 8,70 13,04 26,09 -2 0 5,9

32 Sabutis LiudvikasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

47,83 4,35 13,04 34,78 -0,5 0 5,8

33 Degutienė IrenaTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

34,78 0,00 21,74 43,48 5 0 5,5

34 Vareikis EgidijusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

34,78 0,00 4,35 60,87 5 0 5,5

35Aleknaitė Abramikienė Vilija

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

39,13 0,00 30,43 30,43 0 0 5,4

36 Mitrulevičius AlbinasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

50,00 25,00 0,00 25,00 -2 -2 5,3

37 Masiulis KęstutisTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17 17,39 17,39 13,04 -5 -5 5,2

38 Zuokienė Agnė Mišri Seimo narių grupė 33,33 0,00 16,67 50,00 -0,5 2 5,2

39 Baukutė Asta Mišri Seimo narių grupė 30,43 13,04 13,04 43,48 5 2 5,1

40 Kondrotas Jonas Darbo partijos frakcija 50,00 37,50 0,00 12,50 -2 0 5,1

41 Anušauskas ArvydasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

26,09 0,00 4,35 69,57 5 0 5,0

42 Dumbrava Algimantas Frakcija Tvarka ir teisingumas 34,78 17,39 13,04 34,78 -0,5 2 4,9

43 Smetona Rimantas Frakcija Tvarka ir teisingumas 30,43 0,00 17,39 52,17 -0,5 0 4,9

44 Vėsaitė BirutėLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

30,43 4,35 0,00 65,22 -0,5 2 4,9

45 Vidžiūnas ArvydasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

34,78 13,04 13,04 39,13 -0,5 0 4,9

46 Mackevič Michal Frakcija Tvarka ir teisingumas 30,43 17,39 26,09 26,09 5 0 4,8

182

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

47 Matuzas VitasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

47,83 26,09 8,70 17,39 -5 -5 4,8

48 Andriukaitis Vytenis PovilasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

26,09 26,09 4,35 43,48 5 5 4,7

49 Gražulis Petras Frakcija Tvarka ir teisingumas 26,09 26,09 4,35 43,48 5 5 4,7

50 Razma JurgisTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

43,48 17,39 4,35 34,78 -5 -5 4,7

51 Šimėnas JonasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 0,00 26,09 52,17 5 0 4,7

52 Valkiūnas ValdemarasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

34,78 21,74 17,39 26,09 -0,5 0 4,7

53 Talmont Leonard Frakcija Tvarka ir teisingumas 28,57 21,43 7,14 42,86 5 0 4,6

54 Kubilius AndriusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

26,09 4,35 8,70 60,87 -0,5 0 4,5

55 Stoma SauliusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

34,78 17,39 8,70 39,13 -5 0 4,5

56 Ažubalis AudroniusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 0,00 21,74 56,52 -0,5 0 4,4

57 Juozapaitis JonasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

30,43 21,74 21,74 26,09 0 0 4,4

58 Zingeris EmanuelisTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 0,00 17,39 60,87 -0,5 0 4,4

59 Bacevičius VaidotasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 4,35 13,04 60,87 -0,5 0 4,3

60 Bucevičius Saulius Darbo partijos frakcija 21,74 4,35 21,74 52,17 -0,5 0 4,3

61 Dautartas JuliusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 4,35 4,35 69,57 -0,5 0 4,3

62 Narkevič Jaroslav Frakcija Tvarka ir teisingumas 21,74 17,39 0,00 60,87 5 0 4,3

63 Šukys RaimondasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

21,74 0,00 21,74 56,52 -0,5 -1 4,3

64 Juršėnas ČeslovasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

21,74 8,70 0,00 69,57 -0,5 0 4,2

65 Rutkelytė RūtaTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74 8,70 4,35 65,22 -0,5 0 4,2

66 Zasčiurinskas Mečislovas Darbo partijos frakcija 30,43 26,09 0,00 43,48 -2 0 4,2

67 Juknevičienė RasaTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

17,39 0,00 0,00 82,61 -0,5 0 4,1

68 Sysas AlgirdasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

21,74 17,39 0,00 60,87 -0,5 2 4,1

69 Šilgalis Žilvinas Mišri Seimo narių grupė 21,74 17,39 8,70 52,17 -0,5 2 4,1

70 Žakaris EdvardasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

26,09 26,09 13,04 34,78 -0,5 0 4,1

71 Ramelis Konstantas Mišri Seimo narių grupė 17,39 4,35 30,43 47,83 -0,5 0 4,0

72 Baura Antanas Mišri Seimo narių grupė 26,09 34,78 21,74 17,39 -0,5 0 3,9

73 Jagminas Jonas Mišri Seimo narių grupė 17,39 8,70 8,70 65,22 -0,5 0 3,9

74 Baltraitienė Virginija Darbo partijos frakcija 21,74 21,74 4,35 52,17 -2 0 3,8

75 Blinkevičiūtė VilijaLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

16,67 16,67 16,67 50,00 0 0 3,7

76 Grubliauskas Vytautas Liberalų sąjūdžio frakcija 20,00 26,67 0,00 53,33 -0,5 0 3,7

77 Pavilionienė Marija AušrinėLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

17,65 17,65 5,88 58,82 -0,5 0 3,7

78 Lydeka Arminas Liberalų sąjūdžio frakcija 17,39 13,04 4,35 65,22 -2 -2 3,6

79 Graužinienė Loreta Darbo partijos frakcija 21,74 34,78 4,35 39,13 -2 0 3,5

183

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

80 Zuokas ArtūrasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

11,11 11,11 0,00 77,78 0 0 3,5

81 Žilinskas RokasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

13,04 17,39 8,70 60,87 -0,5 0 3,5

82 Babilius VincasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39 30,43 0,00 52,17 -0,5 0 3,4

83 Gapšys Vytautas Darbo partijos frakcija 17,39 30,43 17,39 34,78 -0,5 0 3,4

84 Liesys JonasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39 30,43 13,04 39,13 -2 0 3,4

85 Meiželytė Svilienė Donalda Krikščionių partijos frakcija 17,39 30,43 17,39 34,78 -2 0 3,4

86 Starkevičius KazysTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

8,70 8,70 17,39 65,22 -0,5 0 3,4

87 Užlytė Zita Krikščionių partijos frakcija 8,70 8,70 4,35 78,26 0 0 3,4

88 Veselka Julius Frakcija Tvarka ir teisingumas 8,70 21,74 0,00 69,57 5 0 3,4

89 Auštrevičius Petras Liberalų sąjūdžio frakcija 17,39 34,78 0,00 47,83 -0,5 0 3,3

90 Kernagis Ligitas Krikščionių partijos frakcija 17,39 34,78 30,43 17,39 -0,5 0 3,3

91 Kuodytė Dalia Liberalų sąjūdžio frakcija 21,74 43,48 4,35 30,43 -2 0 3,3

92 Stanevičius Jonas Krikščionių partijos frakcija 13,04 26,09 13,04 47,83 -0,5 0 3,3

93 Jonyla EdmundasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

13,04 30,43 8,70 47,83 0 0 3,2

94 Kurpuvesas Vytautas Krikščionių partijos frakcija 13,04 26,09 21,74 39,13 -2 0 3,2

95 Melianas ArtūrasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39 39,13 0,00 43,48 -2 0 3,2

96 Olekas JuozasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

4,35 4,35 4,35 86,96 -0,5 0 3,2

97 Ramonas Jonas Krikščionių partijos frakcija 4,35 21,74 4,35 69,57 5 0 3,2

98 Simulik ValerijusLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

13,04 30,43 0,00 56,52 0 0 3,2

99 Varaška MantasTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

17,39 39,13 0,00 43,48 -2 0 3,2

100 Mikutienė Dangutė Darbo partijos frakcija 17,39 17,39 0,00 65,22 -5 -5 3,1

101 Tomaševski Valdemar Frakcija Tvarka ir teisingumas 0,00 0,00 0,00 100,00 0 0 3,1

102 Uspaskich Viktor Darbo partijos frakcija 0,00 0,00 20,00 80,00 0 0 3,1

103 Barakauskas Dailis Alfonsas Frakcija Tvarka ir teisingumas 13,04 34,78 8,70 43,48 -2 0 3,0

104 Glaveckas Kęstutis Liberalų sąjūdžio frakcija 4,35 13,04 4,35 78,26 -0,5 0 3,0

105 Stirblytė ArūnėLiberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39 47,83 4,35 30,43 -2 0 3,0

106 Bogušis VytautasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35 17,39 8,70 69,57 -0,5 0 2,9

107 Bukauskas Valentinas Darbo partijos frakcija 8,70 26,09 8,70 56,52 -2 0 2,9

108 Čaplikas AlgisLiberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35 21,74 4,35 69,57 -0,5 0 2,9

109 Gedvilas Vydas Darbo partijos frakcija 17,39 30,43 4,35 47,83 -5 -5 2,9

110 Giedraitis StanislovasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

8,70 30,43 13,04 47,83 -0,5 0 2,9

111 Masiulis Eligijus Liberalų sąjūdžio frakcija 0,00 8,70 0,00 91,30 -0,5 0 2,9

112 Navaitis Gediminas Liberalų sąjūdžio frakcija 8,70 30,43 4,35 56,52 -0,5 0 2,9

184

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

113 Sacharuk Aleksandr Krikščionių partijos frakcija 4,35 17,39 4,35 73,91 -0,5 0 2,9

114 Žemaitaitis Remigijus Frakcija Tvarka ir teisingumas 16,67 50,00 8,33 25,00 -2 0 2,9

115 Kašėta Algis Liberalų sąjūdžio frakcija 8,70 30,43 8,70 52,17 -2 0 2,8

116 Balčytis ZigmantasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

0,00 16,67 16,67 66,67 -0,5 0 2,7

117 Bastys MindaugasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

8,70 34,78 0,00 56,52 -2 0 2,7

118 Nedzinskas AntanasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39 60,87 17,39 4,35 -2 0 2,7

119 Sabatauskas JuliusLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

8,70 34,78 13,04 43,48 -2 0 2,7

120 Valiukevičiūtė Ona Frakcija Tvarka ir teisingumas 13,04 47,83 4,35 34,78 -2 0 2,7

121 Galvonas Vytautas Frakcija Tvarka ir teisingumas 8,70 39,13 17,39 34,78 -2 0 2,6

122 Pinskus Jonas Darbo partijos frakcija 11,11 55,56 11,11 22,22 0 0 2,6

123 Sinkevičius RimantasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

8,70 39,13 13,04 39,13 -2 0 2,6

124 Šedžius Andrius Mišri Seimo narių grupė 4,35 30,43 21,74 43,48 -2 0 2,6

125 Teišerskytė Dalia Liberalų sąjūdžio frakcija 0,00 17,39 0,00 82,61 -2 0 2,6

126 Burba AndriusLiberalų ir centro sąjungos frakcija

10,00 40,00 10,00 40,00 -5 0 2,5

127 Pečeliūnas SauliusTėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

4,35 34,78 8,70 52,17 -2 0 2,5

128 Šiaulienė IrenaLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

4,35 34,78 17,39 43,48 -2 0 2,5

129 Komskis Kęstas Frakcija Tvarka ir teisingumas 4,35 39,13 8,70 47,83 -2 0 2,4

130 Pauža BroniusLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

4,35 39,13 8,70 47,83 -2 0 2,4

131 Petkus Almantas Frakcija Tvarka ir teisingumas 4,35 39,13 0,00 56,52 -2 0 2,4

132 Petrauskienė MildaLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

0,00 26,09 4,35 69,57 -2 0 2,4

133 Endzinas Audrius Liberalų sąjūdžio frakcija 0,00 30,43 13,04 56,52 -2 0 2,3

134 Karosas JustinasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

0,00 30,43 17,39 52,17 -2 0 2,3

135 Mazuronis Valentinas Frakcija Tvarka ir teisingumas 4,35 43,48 4,35 47,83 -2 0 2,3

136 Ačas Remigijus Frakcija Tvarka ir teisingumas 0,00 26,67 0,00 73,33 -5 0 2,2

137 Bradauskas BroniusLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

0,00 34,78 8,70 56,52 -2 0 2,2

138 Kirkilas GediminasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

0,00 34,78 4,35 60,87 -2 0 2,2

139 Budrys DainiusLiberalų ir centro sąjungos frakcija

13,04 39,13 4,35 43,48 -5 -10 2,1

140 Daukšys Kęstutis Darbo partijos frakcija 8,70 52,17 8,70 30,43 -5 -2 2,1

141 Valinskienė IngridaLiberalų ir centro sąjungos frakcija

8,70 39,13 4,35 47,83 -5 -5 2,1

142 Butkevičius AlgirdasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

8,70 34,78 0,00 56,52 -5 -10 1,9

143 Mazuronis Andrius Frakcija Tvarka ir teisingumas 8,70 52,17 4,35 34,78 -5 -5 1,9

144 Salamakinas AlgimantasLietuvos socialdemokratų par-tijos frakcija

4,35 39,13 8,70 47,83 -5 -5 1,9

145 Valinskas ArūnasLiberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35 43,48 0,00 52,17 -5 -5 1,8

185

Eil.Nr.

Pavardė, VardasFrakcija

(2011 m. gruodžio mėn.)

BalsavoNaudingaiAlkoholiokontrolei

BalsavoŽalingai

Alkoholiokontrolei

Susilaikė Nedalyvavo

Veikla dėlAlkoholioReklamos

uždraudimo

Asmeninisindėlis ir

pastangos

ReitingasKonvertuotas

į 10 balųsistemą

146 Ručys Rimas Antanas Frakcija Tvarka ir teisingumas 8,70 43,48 13,04 34,78 -5 -10 1,7

147 Steponavičius Gintaras Liberalų sąjūdžio frakcija 0,00 21,74 4,35 73,91 -5 -10 1,7

148 Tamašauskas Erikas Liberalų sąjūdžio frakcija 13,04 56,52 4,35 26,09 -5 -10 1,7

149 Dinius Laimontas Liberalų sąjūdžio frakcija 4,35 52,17 8,70 34,78 -5 -5 1,6

186

187

188

UDK 613.8(474.5)

Al-134

Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Vilnius, Sorre, 2013 – 188 p.

ISBN 978-609-8118-00-1

Alkoholio kontrolės politikos vertinimas,

alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas.

Sudarė Valstybinis psichikos sveikatos centras

Parko g. 15, 11205 Vilnius

Tel. (8-5) 267 1811

El.p. info@vpsc.lt

Internetinė svetainė www.vpsc.lt

Dizainas ir maketavimas VšĮ „Sorre“

23, 25 sp.l. Tiražas 200 egz.

Išleido VšĮ „Sorre“

Tel. (8-5) 216 9677, faks. (8-5) 278 4607

El. p. sorre@sorre-sorre.com

Internetinė svetainė www.sorre-sorre.com