L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 162003

SPALIS

L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 162003

SPALIS

L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

2

Vasara – santykinës ramybës periodas asocia-cijos veikloje. Prasideda atostogø metas ir darboritmas ima lëtëti. Taèiau ir ðiemet neapsieita bekeleto svarbiø ávykiø. Ðiø metø geguþës 15 d. LRPrezidento dekretu Nr. 83 buvo sudaryta Visuo-meninë energetikos taryba prie Respublikos Prezi-dento. Jos sudëtis:

Artûras ABROMAVIÈIUS, Lietuvos vandens tie-këjø asociacijos prezidentas;

Leonas AÐMANTAS, Respublikos Prezidentokonsultantas energetikos klausimais;

Saulius BILYS, E. ON Energie AG atstovybës Lie-tuvoje vadovas;

Jonas GYLYS, Lietuvos branduolinës energeti-kos asociacijos prezidentas;

Emilis GUSTAINIS, AB „Vilsota“ generalinis di-rektorius;

Vidmantas JANKAUSKAS, Valstybinës kainø irenergetikos kontrolës komisijos pirmininkas;

Stanislovas JUODVALKIS, Lietuvos vartotojø aso-ciacijos viceprezidentas;

Rymantas JUOZAITIS, AB „Lietuvos energija“ ge-neralinis direktorius;

Kazimiera PRUNSKIENË, Lietuvos RespublikosSeimo narë;

Bronis ROPË, Respublikos Prezidento konsultan-tas regionø plëtros ir vietos savivaldos klausimais;

Rimvydas RUKÐËNAS, Nacionalinës elektros tie-këjø asociacijos prezidentas;

Vytautas STASIÛNAS, Lietuvos ðilumos tiekëjøasociacijos prezidentas;

Romualdas ÐKËMA, Lietuvos energetikos insti-tuto direktoriaus pavaduotojas.

Rugsëjo mën. Respublikos Prezidento dekretuNr. 201 komisija buvo papildyta dar vienu nariu –Juozu Virmantu Jurgaièiu, atstovaujanèiu Lietuvospramonininkø konfederacijai.

Ið tikrøjø reikëjo pakovoti, kad á komisijos sudëtábûtø átrauktas mûsø asociacijos atstovas. Kai kamatrodë, jog vanduo ir energija nelabai dera. Tuotarpu naujajame Civiliniame kodekse vanduo yraávardytas kaip energijos rûðis. Vyko nemaþai kon-sultacijø. Savo teigiamà nuomonæ iðsakë Valstybi-nës kainø ir energetikos kontrolës komisija, LR Ap-linkos ministerija, specialistai. Dabar lieka tik dirbti.Tarybos nuostatose vienas ið tikslø yra „Skatinti

paþangià vandentvarkos ûkio plëtrà, uþtikrinan-èià vartotojams nepertraukiamà ir kokybiðkà van-dentvarkos paslaugø teikimà ir racionalø vandensiðtekliø naudojimà“. Jau ávyko keli tarybos posëdþiai,kuriuose svarstyti labai aktualûs strateginiai Lietu-vos energetikos klausimai. Gruodþio mën. tarybo-je numatyta diskusija tema „Vandentvarkos ûkis:efektyvus valdymas – vandens paslaugø vartoto-jams garantas“.

Liepos mën. Valstybinës kainø ir energetikos kon-trolës komisija patvirtino centralizuotai tiekiamosðilumos ir karðto vandens kainø nustatymo meto-dikà. Asociacija pateikë minëto dokumento pro-

jektui nemaþai savo pasiûlymø ir komentarø, at-kreipdama dëmesá, jog nepakankamai aiðkiai reg-lamentuotas karðto vandens tiekimas. Nors, pa-sak ðilumininkø, viskas èia aiðku ir suprantama, vë-lesnës diskusijos parodë, jog to aiðkumo tikrai ne-padaugëjo. Bendromis pastangomis pavyko pa-siekti, kad metodikoje ðaltas vanduo bûtø ávardy-tas kaip „vanduo, skirtas karðtam vandeniui ruoðtisu nuotekø tvarkymu (Aplinkos ministerijos nusta-tyta tvarka)“. Ðiame etape nebeturi likti klausimø,uþ kà yra mokama perkant ið vandentvarkos ámo-niø ðaltà vandená. Tenka apgailestauti, kad ðilumi-ninkai, nevengdami ir demagoginiø iðvedþiojimø,savo ûkyje susikaupusias problemas bando spræstikitø, t.y. mûsø, sàskaita. Esu ásitikinæs, jog tai –nevaisingas kelias. Mûsø vandentvarkos ámonës ne-buvo karðto vandens tiekëjais ir neketina tokiomisbûti. Apskritai kalbant ástatyminë bazë turi bûtitaip sureguliuota, kad ûkio subjektai ðioje srityjematytø verslo galimybes ir verþtøsi uþimti norma-lià, galinèià bûti pelninga verslo niðà.

Vasarà tebedirbo darbo grupë, rengusi Vandent-varkos ûkio ástatymà Jau parengta vandentvarkosûkio analizë bei plëtros strategija. Tiesa, pastarojidël objektyviø ir subjektyviø prieþasèiø dar nërapatvirtinta. Aplinkos ministerijoje buvo apsvarsty-tas minëto ástatymo projektas, pateiktos pasta-bos bei nauji pasiûlymai. Turint omenyje sudëtin-gà dabartinæ ûkio padëtá bei jam iðkeltus uþdavi-nius, ne taip lengvai gimsta ástatyminës nuosta-tos, kurios sudarytø bûtinos ûkio transformacijosprielaidas, uþtikrinant gyventojams ilgalaikiø ir ko-kybiðkø vandens paslaugø teikimà, aplinkosau-

gos reikalavimø ágyvendinimà.Ðiuo metu Europos Sàjungos ISPA programos

lëðomis rengiamos penkiø upiø baseinø institucinësstudijos, kurios pagal iðankstiná planà turi numatytivandentvarkos ûkio restruktûrizavimo upiø basei-nø pagrindu kryptis ir galimybes. Darbai prasidëjodar 2002 m. pradþioje. Tuo tarpu 2002 m. rudenáávykæs LR Vyriausybës strateginio planavimo komi-teto posëdis, apsvarstæs minëtà klausimà, priëjoiðvadà, jog vandentvarkos ûká ðiame etape tikslin-giausia bûtø restruktûrizuoti pagal esamà Lietu-vos administraciná suskirstymà, o konkreèiau – pa-gal apskritis. Lietuvos vandens tiekëjø asociacija

taip pat aptarinëjo ðá klausimà ávairiais organizaci-jos lygmenimis ir pritarë strateginio planavimo ko-miteto sprendimui, atkreipdama dëmesá á tai, jogsavivaldybës jau ne vienerius metus kooperuojasi irbendradarbiauja apskrièiø lygiu spræsdamos stra-teginius uþdavinius.

Ð. m. birþelio 19 dienà bendrovë UAB “CowiBaltic”, rengianti Nemuno vidurupio baseino insti-tucinæ studijà, pristatë ðiame baseine veikianèiøvandentvarkos ûkiø galimus restruktûrizavimo va-riantus. Manytume, jog planuojama upës baseinovaldymo struktûra neturëtø bûti ið anksto orien-tuota á vandentvarkos ûkio valdymo perëmimà at-eityje, kadangi lieka neiðspræsta daug svarbiø klau-simø. Taèiau pritartume, jeigu ðiame etape bûtøsteigiama institucija upës baseino investiciniamsprocesams koordinuoti. Kartu atkreipiame dëme-sá, jog ES direktyvos nereikalauja reorganizuoti irvaldyti vandentvarkos ûkio upiø baseinø pagrindu.

Turint omenyje, kad politinës nuostatos ne visaiatitinka dabar vykdomø instituciniø studijø teikia-mus pasiûlymus dël tolesnës vandentvarkos ûkioplëtros, manytume, jog tikslinga ðá svarbø klausimàdar kartà aptarti Vyriausybës strateginio planavi-mo komitete. Reikia rimtai apsvarstyti abiejø va-riantø visus „uþ“ ir „prieð“ ir priimti ekonomiðkaipagrástà bei politiðkai subalansuotà sprendimà. Lie-tuvos vandens tiekëjø asociacija ketina aktyviai da-lyvauti vandentvarkos ûkio restruktûrizacijoje ir uþ-imti konstruktyvaus partnerio pozicijà.

Artûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusLVTA prezidentas

VEIKLOS APÞVALGA

Visuomeninë energetikos taryba prie Respublikos Prezidento

3

Veiklos apþvalgaArtûras Abromavièius

Vandens apskaitavadentiekiuoseVilius Ðulga

Naujos technologijos taikymasaeraciniuose rezervuaruoseAlgimantas Jagnieðkus

Sprendimai, kuriems pritariagamtaArtûras Abromavièius

Seni vamzdynai - galvosskausmas, kurio UAB „Castrade“padës iðvengtiLinas Lûþa

Knygos belaukiantAlgirdas Klimas

Maþo nuotekø kiekio valymoárenginiai

Pristatome EMU - naujàjá WILOAG naráArnas Danila

Vandens paruoðimo procesøintensyvinimas magnetineaktyvacijaDr. Elvyra Rinkevièienë,dr. Vesta Mockutë,

Kazimieras Jonaitis

Naujienos, ávykiai, faktai

Jubiliejai ir sukaktys

Mes bendradarbiaujame suVGTU

2 psl.

VANDENS APSKAITAVANDENTIEKIUOSE

Matuoti ruoðiamo ir tiekiamo vandens kie-ká bei vesti jo apskaità vandens tiekëjus verèiadvi prieþastys – technologinë ir komercinë.Technologinë paskata yra bûtinybë þinoti, kiekvandens teka pagrindiniais vandentiekio ele-mentais – imtuvais, ruoðimo árenginiais, siurbli-nëmis, skirstomuoju tinklu, kiek jo sunaudoja-ma vandentiekio árenginiø prieþiûrai, kiek pa-tenka vartotojams; be ðiø þiniø neámanoma ge-rai tvarkyti gamybos. Komercinë prieþastis –vandens tiekëjø pajamos, nes didþiausioji jø dalisgaunama pagal iðmatuotà sunaudoto vandenskieká.

Technologiniai vandenmaèiai árengiami iðil-gai viso trakto – pradedant græþiniais (ar pa-virðinio vandens imtuvais) ir baigiant vartotojøávadais – bûdinguose vandens tiekimo siste-mos taðkuose: pirmojo këlimo siurblinëse, van-dens ruoðyklose (prieð ruoðimà, po tam tikrøruoðimo tarpsniø, ten, kur vanduo imamastechnologijos poreikiams), antrojo bei papil-domojo këlimo siurblinëse, magistralinëse tin-klo linijose.

Lauko vandentiekyje (LST EN 805:2003 stan-darte taip pavadinta vandentiekio dalis, esan-ti tarp ruoðyklos ir vartotojø) árengti debitma-èiai parodo faktiná vandens pasiskirstymà poaprûpinamàjà teritorijà, teikia duomenis ma-tematiniams skirstomojo tinklo modeliams pa-tikrinti, leidþia vandentiekio operatoriams pa-matyti faktinius padarytø veiksmø padarinius.Lauko vandentiekio debitmaèiai ne maþiau rei-kalingi ir vandens netekties skirstomajame tin-kle paieðkoms bei neapskaitomo ëmimo kon-trolei.

Nors vartotojø vamzdyne átaisyti vandenma-èiai naudojami komerciniams reikalams, jie nemaþiau svarbûs ir technologine prasme. Jukvartotojø skaitikliai tiesiogiai matuoja tà van-dens kieká, kuriam tiekti ið esmës ir árengtasvandentiekis. Lauko vandentiekyje ir vartoto-jø vamzdynuose esanèiø vandenmaèiø rodme-nø skirtumas yra tam tikras vieðojo vandentie-kio tinklo kokybës matas; atmetus nematuo-tà naudingà vandens sunaudojimà (vamzdy-nui ir rezervuarams plauti, gaisrams gesinti,vartotojams, neturintiems vandens skaitikliø,aprûpinti ir pan.), tas skirtumas reiðkia van-dens netektá lauko vandentiekyje.

Lietuvos statistikos departamento duome-nimis (serija B713), 2001-aisiais patiekto á van-dentiekio tinklà ir parduoto vartotojams van-dens skirtumas sudarë 40.9 mln. m3. Tiesa, ket-virtadalá ðio kiekio galima priskirti nematuo-tam vandens sunaudojimui ar netiksliam jo áver-tinimui, taèiau likæ 30 mln. m3, arba 20%, pa-tiekto vandens priskirtini netekèiai vandentie-kio tinkle.

Svarbus atskaitos taðkas neparduoto van-dens kiekiui, o kartu ir netekties dydþiui nu-statyti yra vandens vartotojø skaitikliai. Pagalpastatø vandentiekio árengimo taisykles, van-denmatá privalu átaisyti tik ávade. Taèiau prieðdeðimtmetá pradëjus valstybinio butø fondo pri-vatizavimà (Lietuvos statistikos departamen-to duomenimis, B902 serija, dabar yra 97%privataus gyvenamojo ploto), atsiskaitymas uþ

vandená pagal ávadinio skaitiklio rodmenis ne-tenkino naujøjø bûsto ðeimininkø daugiabu-èiuose namuose; trokðdami savarankiðkumo jieásirengë vandens skaitiklius butuose. Tam pri-tardama Lietuvos Respublikos Vyriausybë pa-skelbë butø skaitiklius komerciniø santykiø suvandens tiekëjais priemone.

Statistikos departamentas daugiabuèiais va-dina namus, kuriuose yra 3 ir daugiau butø.Tokiuose pastatuose árengta 80–90% mieste-lënø butø. Jau ðiø skaièiø pakanka suprasti,kad butø skaitikliai ðiandien yra pagrindinisvandens sunaudojimo matavimo instrumentas.Taigi vandens tiekëjams natûraliai kyla klausi-mas, kiek galima jais pasikliauti?

Bet kuris matavimo prietaisas matuoja dy-dþius tam tikru, vartotojui priimtinu tikslumu.Vandens skaitiklis laikomas tiksliu, jei matuojadebità su ±2% arba ±5% paklaida priklauso-mai nuo jo dydþio (þr. 1 pav.). Svarbiausi met-rologiniai vandenmaèiø parametrai, daþniau-siai nurodomi techniniuose pasuose:

vardinis debitas (Qv) – vandens nuotëkis,kurá skaitiklis matuoja tiksliausiai;

aukðtutinë matavimo riba (Qmaks) – didþiau-sias nuotëkis, kurá skaitiklis dar gali iðmatuotipakankamai tiksliai, bet yra pasiekæs mecha-niniam patvarumui grësmingà ribà;

þemutinë matavimo riba (Qmin) – maþiausiasnuotëkis, kurá skaitiklis dar gali iðmatuoti ganatiksliai;

pereinamasis debitas (Qp) – nuotëkis, þen-klinantis ribà tarp matavimo ±2% ir ±5% tiks-lumu;

jautrumo riba (Qjr) – maþiausias nuotëkis,kurá skaitiklis apskritai matuoja, nors ir labainetiksliai (tikslumas maþesnis kaip –5%).

Mûsø namø ávaduose ir butuose ámontuotivien tik greitmaèiai sparneliniai vandens skai-tikliai. 1 pav. pateiktas tokiems vandenmaèiamsbûdingas paklaidos skirstinys iðilgai matavimosrities.

Greitmaèiai skaitikliai matuoja veikiami pra-tekanèio vandens dinamikos, priklausanèiosnuo srauto greièio. Dinaminë jëga turi áveiktiskaitiklio mechanizmo trintá, o iðjudant – ir joinercijà. Skaitiklio sparnelius iðjudinanti hidro-dinaminë jëga susidaro tik esant didesniam neiQjr nuotëkiui. Didëjant debitui ir sparnelius su-kanèiai jëgai, matavimo paklaida sunormalë-ja, þenklas pasikeièia (pradþioje rodæs maþesnáuþ faktiná nutekëjusio vandens kieká, ima ro-dyti ðiek tiek didesná), taèiau dël tolydþio didë-janèios trinties skaitiklio mechanizme paklai-dos pokyèio kryptis vël tampa neigiama ir ar-tëjant prie aukðtutinës matavimo ribos paklai-da vël yra neigiama. Tiksliausiai nuotëkis ma-tuojamas ties vardiniu debitu. Á abi puses nuojo nutásusi palyginti tikslaus (kai paklaida ne-virðija ±2%) matavimo sritis. Greitmaèiai skai-tikliai labai netiksliai matuoja nuotëkius, ma-þesnius uþ Qmin, Ta paklaida yra neleistinai di-delë vartotojo naudai, o tiekëjo þalai.

Pagal metrologines savybes vandenmaèiaiskirstomi á klases. Tarptautinis standartasISO 4064-1:1993 numato tris klases – A, B irC, o Jungtinës Karalystës standartas BS 5728

3 psl.

5 psl.

6 psl.

8 psl.

9 psl.

10 psl.

12 psl.

13 psl.

15 psl.

15 psl.

15 psl.

REKLAMOS:

UAB „Artva“

UAB „Industek“

4

pateikia net keturias klases: A, B, C ir D. Pa-prastai butø ávaduose statomi vandenmaèiai,kuriø vardinis debitas Qv = 1.5 m3/h ir Qmaks =3.0 m3/h. Jø metrologinës savybës pateiktos 1lentelëje.

Nors visoms klasëms nustatyti vienodi tikslu-mo reikalavimai – ±5% nuo Qmin iki Qp ir ±2%nuo Qp iki Qmaks, – joms priskiriami skaitikliaimaþus debitus matuoja skirtingai (2 lentelë).

Lietuvos skaitikliø prekeiviai ir montuotojaivartotojams paprastai siûlo B (kartais net A)klasës vandenmaèius. Turint galvoje, kad iðtankiai varvanèio èiaupo (4 laðai per sekundæ)iðteka 3–4 l/h, ploniausia èiurkðlele – apie 6 l/h, o iðpuodþio bakeliui per 15 min pripildytiuþtenka 24 l/h nuotëkio (þr. dvigubà paklaidosskirstinio vertikalæ, 2 pav.), aiðkiai matyti, kadtokios metrologinës klasës skaitikliai netin-ka butuose sunaudojamo ðalto vandens kie-kiui matuoti. (Net jei skaitiklis naujas ar kàtik patikrintas, o savininkas nedarë jokiopoveikio rodmenims.)

Ðiam tikslui daug geriau tinka C ir D klasiøvandenmaèiai. Jø metrologiniai privalumailabai gerai matyti 2 paveiksle, vaizduojan-èiame B ir C klasiø DN15 dydþio skaitikliøpaklaidø skirstinius maþo nuotëkio matavi-mo srityje.

C ir D metrologiniø klasiø vandens skaitik-liø gebëjimà tiksliau, o ir apskritai, matuotimaþus nuotëkius nulemia jø veikimo princi-pas, kuris skiriasi nuo greitmaèiø skaitikliø.Jei pastarøjø sparnelius verèia suktis nuo de-bito priklausanti hidrodinaminë jëga, tai C irD klasiø skaitikliø varomoji jëga yra vandensslëgis, todël paklaida beveik nepriklauso nuodebito (iðskyrus labai maþus nuotëkius, kaidarosi pastebimas vandens skverbimosi proplyðius tarp skaitiklio sieneliø ir stûmoklio po-veikis). Skirtingø konstrukciniø principø pa-

darinys – esant 10 l/h nuotëkiui B klasësDN15 skaitiklis tik pradeda suktis, o tokio

paties stambumo D klasës skaitiklis jau ma-tuoja tà nuotëká 5% tikslumu.

Tokie net inkamos metro loginës k lasës(nepr i ta ikyt i maþiems debitams matuot i ,ypaè kai ðalto vandens skaitiklis matuoja tik

dalá ið maiðomojo èiaupo iðtekan-èio vandens), butø skaitikliai ir su-davë smarkø finansiná smûgá Lie-tuvos geriamojo vandens t iekë-jams. „Vilniaus vandenø“ UAB ap-skaièiavimais, kiekvienas daugia-buèio namo butas, ásirengæs sava-rankiðkà vandens apskaitos maz-gà, kas mënesá padaro tiekëjui 6Lt nuostolá (dël neáskaityto, taèiausunaudoto vandens ) . Minëta i sStatistikos departamento duome-nimis, Lietuvos miestø daugiabu-èiuose namuose yra daugiau kaip776 tûkstanèiai butø. Nesunku ási-tikinti, kad Vyriausybës paremtasbutø skaitikliø árengimo vajus dabar

kas mënesá atneða Lietuvos vandens tiekëjams

776×6 = 4656 tûkst. Lt nuostolá.Þ inoma, negal i bûti jokios kalbos apie

draudimà butø savininkams turëti savaran-kiðkà vandens apskaitos mazgà ir pagal jo

rodmenis atsiskaityti su vandens tiekëjais.Taèiau vandens tiekëjai privalo bûti apdai-rûs ir nesudaryti sutarèiø su butø savinin-

kais, jei butø vandentiekio ávaduoseátaisytø skaitikliø þemutinë matavimoriba aukðtesnë uþ galimà faktiná nuo-tëká. Reikia þinoti, kad svarbu ne tikvandenmaèio stambumas, bet ir met-rologinë klasë. A klasës skaitikliais ma-tuotini didþiausi debitai, kai yra ga-rantija, kad minimalus nuotëkis busne maþesnis kaip 60 l/h. B klasës skai-tikliais gali bûti matuojamas verslui su-naudojamas vandens kiekis. Buitiniamsvandens poreikiams matuoti yra skir-ti C ir D klasiø tûrinio tipo (su ekscen-

trinio cilindro ar svyruojanèio skridinio pavi-dalo stûmokliais) skaitikliai.

Ne þemesnës kaip C metrologinës klasës skai-tikliø ávaduose, aprûpinanèiuose vandeniu ne dau-giau kaip 2 vartojimo vienetus (skaièiuotinas de-bitas ne didesnis kaip 0,2 l/s), reikalauja naujasisreglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis irnuotekø ðalintuvas. Pastato inþinerinës sistemos.Lauko inþineriniai tinklai,“ ásigaliosiantis nuo ð.m.rugsëjo 1 d.

Kita daugybës butø vandenmaèiø (daþnuo-se butuose yra po kelis skaitiklius) negerovëyra jø eksploatavimas be patikros. Kiekvie-nas matuoklis ilgainiui praranda tikslumà irprivalo bûti tikrinamas bei taisomas ar kei-èiamas nauju. Maþëja ir vandenmaèiø tiks-lumas (paprastai sendami skaitikliai ima ro-dyti maþiau). Priklausomai nuo tipo, vanden-maèiø tikslumas turi bûti tikrinamas kas dveji– ketveri metai. Taèiau, kai apie 1997 m.buvo susirûpinta butuose árengtø skaitikliøpatikra, kilo didþiulis pasiprieðinimas (ið da-lies pagrástas, nes tokios vandenmaèiø aibëspatikra ir permontavimas susijæs su naujø tar-nybø, aprûpintø naðia patikros áranga, stei-gimu), privertæs Ûkio ministerijà atðaukti sa-vo nutarimà. Nuo to laiko praëjo jau ðeðerimetai, o apie patikrà nebegirdëti. Tuo tar-pu vandenmaèiai vis sukasi, vis matuoja. Pir-mieji butø vandenmaèiai veikia jau deðimt-metá, taèiau kol patikra neárodë (savotiðkanekaltumo prezumpcija) prastos matavimokokybës, pagal jø rodmenis mokama uþ van-dená. Nëra juridinio pagrindo pripaþinti juosnetinkamus apskaitai, o patikrinti taip patniekas neápareigotas, be to, niekas to ne-darys veltui.

Atrodo, kad patikros bei remonto idëjosteks apskritai atsisakyti. Mat prisiminus kai-nas, kuriø uþsipraðë uþ patikrà kai kuriosorganizacijos 1997-aisiais, ir paþiûrëjus á nau-jø skaitikliø kainas, perðasi iðvada, kad ge-riau skaitikliø iðvis netikrinti, o praëjus tamtikram laikui pakeisti naujais (po patikrosskaitiklis negalës patikimai matuoti tiek patilgai, kiek naujas). Tokios vandenmaèiø kei-timo tvarkos laikosi Prancûzijos vandens tie-këjai. Nors, pasak jø, prancûziðki buitiniai Cklasës skaitikliai, kuriais aprûpinti visi smul-kûs vandens vartotojai, yra labai patvarûs,jais neleidþiama matuoti ilgiau kaip 10–15metø. Po to jie keièiami naujais, o seniejipaverèiami antrine þaliava. Prancûzø pavyz-dys priimtinas ir mums, taèiau juo negalësi-me pasekti tol, kol neturësime teisës akto,nustatanèio le ist inà skait ik l io naudoj imotrukmæ.

Taigi milijoninius nuostolius vandens tie-këjams neðanèiai butø vandenmaèiø proble-mai iðspræsti reikia:

teisiðkai nustatyti didþiausià leistinà van-denmaèiø naudojimo trukmæ;

pakeisti pasibaigusios trukmës butø van-denmaèius naujais C arba D metrologinësklasës vandenmaèiais;

nauja i á rengiamuose smulkiø vartotojøvandens apskaitos mazguose naudoti tik Carba D metrologinës klasës vandenmaèius.

Lietuvos vandens tiekëjø asociacija turë-tø nedelsdama pradëti rûpintis didþiausiosleistinos vandenmaèiø naudojimo trukmësnustatymu ir áteisinimu.

Dr. inþ. V V V V Vilius Ðulgailius Ðulgailius Ðulgailius Ðulgailius Ðulga

A Qmin/Qv 0.04

Qp/Qv < 0.1

B Qmin

/Qv

0.02

Qp/Qv < 0.08

C Qmin/Qv 0.01

Qp/Q

v< 0.015

D Qmin/Qv 0.0075

Qp/Qv < 0.0115

Metrologinëklasë

Matavimosritis

Reikalavimaimatavimo srièiai

Qv

Qmin

Qp

A 1500 60 150

B 1500 30 120

C 1500 15 22.5

D 1500 11.25 17.25

Matuojamas nuotëkis l/hMetrologinëklasë

+2

+5

±0

–2

–5

Pakl

aida

%

Qjr

Qmin Qp

Qv Qmaks

D klasës ribosC klasës ribos B klasës ribos

B klasës skaitiklio paklaidos

C klasës skaitiklio paklaidos

1 lentelë

2 lentelë

2 pav.

1 pav.

5

NAUJOS TECHNOLOGIJOS TAIKYMASAERACINIUOSE REZERVUARUOSE

laiku, siekiant iðvengti nitrifikacijos, palaikomasmaþas dumblo amþius (aukðtesnë dumblo apkro-va), todël, esant netolygiam paros nuotekø pada-vimui, valymo procesas ne visada stabilus. Kai dum-blo amþius maþas, nesusidaro nitratø azotas, o ben-drojo fosforo reikðmës sàlyginai þemos, taèiau iðlai-kyti þemas BDS7 ir bendrojo azoto reikðmes pavyk-davo ne visada. Ðio projekto ágyvendinimui LR ap-linkos ministerija 1995 m. nustatë ðiuos iðvalytø nuo-tekø kokybës parametrus Klaipëdos valymo áren-giniuose: BDS5

-15 mg/l, suspenduotø medþiagø –

20 mg/l, bendro azoto – N 15 mg/l, bendro fosforo– P 1,5 mg/l, pabrëþdama, kad jie turëtø bûti trak-tuojami kaip ilgalaikës aplinkosaugos reikalavimønormos naujiesiems Klaipëdos m. nuotekø valy-

mo árenginiams.Tuometinio projektofinansavimo nepa-kako, kad bûtø ágy-vendintas N ðalini-mas iki 15 mg/l, to-dël buvo nustatytalaikina norma iki 20mg/l, su sàlyga, kadbus ieðkoma lëðøpapildomai árangainupirkti, kurià su-montavus bûtø pa-siekta iki 15 mg/lazoto iðvalymo nor-ma.

Nuo projekto pa-rengimo pradþios ikinuotekø valyklospastatymo ir prida-vimo Valstybinei Ko-misijai praëjo treji

metai. Per tà laikà Klaipëdos m. nuotekø kiekissumaþëjo perpus, o koncentracija iðaugo kelis kar-tus. Todël Aplinkos ministerija nustatë laikinus Klai-pëdos m. nuotekø leistinos tarðos normatyvus (vi-dutinë metinë BDS7 koncentracija – 21 mg/l, su-

1998 m. gruodþio 4 dienà pradëti eksploa-tuoti nauji 95 000 m3/p pajëgumo Klaipëdos m.valymo árenginiai. Buvo pastatyta nauja nuotekøvalykla (statë Suomiø firma „LemminkainenConstruction Ltd“), kai kur dël ekonomiðkumopanaudojus ir senàsias konstrukcijas (likusias polenkø firmos „Budimex“ statybos, 1988–1989 m.),pavyzdþiui, pirminius nusodintuvus, administracinápastatà, dirbtuves, aeracinius rezervuarus. Deja,dël lëðø stygiaus, lyginant su pirminiu Ðvedø ámo-nës „VAI VA – Projekt“ techninio projekto varian-

tu, buvo supaprastinti kai kurie valymo procesai,pavyzdþiui, atsisakyta anaerobinio dumblo stabi-lizavimo pûdomaisiais reaktoriais bei supaprastin-ta biologinio valymo dalis. Taupant lëðas vietoj nit-

rifikacijos/denitrifikacijos zonø buvo pasiûlyta va-dinamoji bio-P technologija – paprasèiausia biolo-ginio valymo schema, kai prieð aeruojamas zonasnaudojamos ir anaerobinës zonos. Eksploatuotitokià technologijà gana sunku, nes ðiltuoju metø

spenduotø medþiagø – 20 mg/l, bendro fosforo –3,8 mg/l, bendro azoto – 22 mg/l), taèiau su sàly-ga, kad bendrovë ieðkos lëðø valyklos rekonst-rukcijai, po kurios nuotekø iðvalymas atitiks Euro-pos reikalavimus.

Siekiant patobulinti biologinio valymo procesà,ir þinant, kad þengiant á Europos Sàjungà tekságyvendinti naujuosius nuotekø tvarkymo aplin-kosaugos reikalavimus, buvo nuspræsta ieðkoti vi-diniø bendrovës resursø, gal net kitø objektø sà-skaita, ir atlikti dalies biologinio valymo árenginiø

rekonstrukcijà. AB „Miestprojektas“ parengë Klai-pëdos m. nuotekø valyklos aeraciniø rezervuarørekonstrukcijos techniná projektà, pritaikydamasUTC technologijà.

Ð. m. liepos mën. 18 dienà AB „Hidrostaty-ba“ uþbaigë aeraciniø rezervuarø rekonstruk-cijà ir pridavë objektà Valstybinei Komisijai. Re-konstrukcijos kaina – 6,1 mln. Lt. Kaip rodopirmieji eksploatavimo rezultatai, UTC tech-nologija pasiteisino – valytose nuotekose ben-drojo azoto koncentracija sumaþëjo. Nitratøazoto koncentracija gráþtamajame dumble ne-beturi neigiamo poveikio ir bendrojo fosforokoncentracijai, kuri tapo sàlyginai þema ir svar-biausia daug pastovesnë. Didesnis dumbloamþius leidþia iðlaikyti ir nedideles BDS7 kon-centracijas. Po mënesio eksploatacijos iðvaly-mo rodikliai atitinka projektinius: BDS7 nevirðija15 mg/l, suspenduotos medþiagos – 20 mg/l,bendras azotas – 15 mg/l, bendras fosforas –1,5 mg/l.

Aeraciniø rezervuarø rekonstrukcija dar la-biau sumaþins terðalø iðleidimà su nuotekomis,todël pagerës Kurðiø mariø ir Baltijos jûros eko-loginë bûklë. Savo ruoþtu dël sumaþësianèiomokesèio uþ aplinkos terðimà bendrovë per me-tus sutaupys apie 85 000 litø.

Algimantas JagnieðkusAlgimantas JagnieðkusAlgimantas JagnieðkusAlgimantas JagnieðkusAlgimantas JagnieðkusAB „Klaipëdos vanduo“ nuotekø

departamento direktorius

Jei ne latakas, galvotum, jog tyras ir skaidrusupelio vanduo èiurlena

Aeraciniø rezervuarø rekonstrukcijos pradþiapritaikant UTC technologijà

Nuotekø valymo procesas

6

Stebëtinai greitai prabëgo deðimtmetis nuotos dienos, kai buvo ásteigta „Baltijos konsultaci-në grupë“, kurios atsiradimas buvo logiðka tuometu Lietuvoje vykusiø politiniø, ekonominiø ir so-cialiniø procesø iðdava. Dideliø permainø sulaukëir aplinkosaugos sritis. Siekiant sukurti ðiuolaikið-kà ir Europos Sàjungos reikalavimus atitinkanèiàvaldymo sistemà, ið esmës buvo perþiûrima ástaty-minë bei normatyvinë aplinkosaugos bazë. Lietu-va ðiame darbe nebuvo vieniða. Uþsienio valsty-bës, tarptautinës finansinës organizacijos, ávardi-jusios aplinkos apsaugà kaip vienà prioritetiniø irremtinø srièiø, jos problemoms spræsti ëmë skirtisvarià finansinæ paramà. Natûralu, jog esant to-kioms aplinkybëms, Lietuvà rëmusiø ðaliø bendro-vës pradëjo ieðkoti ryðiø su Lietuvos kompanijo-mis, dirbanèiomis aplinkosaugos srityje. Tiesa, to-kiø Lietuvoje buvo nedaug. Ieðkant partneriø ypaèaktyvios buvo Skandinavijos bendrovës. Likimassuvedë net 4 valstybiø kompanijas: Lietuvos, Da-nijos, Ðvedijos ir Suomijos. Praëjæs deðimtmetis pa-tvirtino bûsimø partneriø – Kruger Consult (Dani-ja), K-Konsult (dabar – SWECO VIAK, Ðvedija) Ðiau-rës investicijø banko korporacijos NEFCO ir dviejøjaunø Lietuvos bendroviø UAB “Rûta” (dabar –UAB „Hidora“) ir UAB „Ekologinis centras Alter-natyva“ – gerà sumanymà steigti bendrà ámonæ.

Þinia, niekas nestovi vietoje. Korporacija NEFCO,

palikusi savo ánaðà steigimo etape, palinkëjo mumssëkmës 1996 m., o Danijos kompanija Kruger –2002 m. Ðiuo metu bendrovëje yra trys akcinin-kai, ið kuriø Ðvedijos bendrovë SWECO VIAK val-do 80% akcijø, o anksèiau minëtos lietuviðkoskompanijos turi po 10%.

Pradþia buvo nelengva. Vien bendros ámonësstatusas dar negarantavo sëkmës. Ne paslaptis,jog nuo seno veikusios stambios valstybinës pro-jektavimo ir tyrimø organizacijos vertino mus ga-na rezervuotai. Tuo labiau, vargu ar galëjo ásivaiz-duoti, jog po 10-ties sëkmingø veiklos metø “Bal-tijos konsultacinë grupë” uþims vietà tarp geriau-siø aplinkos inþinerijos bendroviø, dirbanèiø Lietu-voje.

Negaiðome laiko þodiniams árodinëjimams, jogmes pajëgûs spræsti ávairius aplinkosaugos uþdavi-nius – tiesiog nuosekliai ir atkakliai darbavomës.Konkretûs veiklos rezultatai – geriausi argumen-tai, kuriø per deðimtmetá susikaupë labai daug.

Aplinkosauga – tai visuomeniðka ir kartu specifi-në veiklos sritis. Mûsø teikiamø paslaugø poreikádaugiausia lemia ástatymuose ir normatyviniuosedokumentuose numatyti reikalavimai ûkinei veik-lai, aplinkos kokybei. Pradëjus stojimo á EuroposSàjungà procesà, Aplinkos ministerijai teko sudë-tingas vaidmuo – harmonizuoti Lietuvos aplinko-sauginæ teisæ su ES teisine baze. Lietuva derybømetu aplinkosaugos srityje prisiëmë rimtus ásipa-reigojimus, kurie savo ruoþtu gula ant ûkio sub-jektø, visuomenës peèiø. Gerai þinodami aplinko-saugos politikos prioritetus, keliamus naujus rei-kalavimus aplinkos kokybei bei ûkinei veiklai, ma-nome, jog galime pasiûlyti efektyvius ir ðiuolaikið-kus inþinerinius sprendimus, kurie leistø naujomstechnologijoms darniai sugyventi su aplinka. Mû-sø moto – „Sprendimai, kuriems pritaria gamta”.

Veiklos deðimtmeèio proga nuoðirdþiai dë-koju bendrovës darbuotojams uþ jø pasiauko-jantá ir profesionalø darbà, sprendþiant kom-panijai patikëtus ávairaus sudëtingumo ir ap-imties uþdavinius. Bendrovës vardu dëkoju vi-siems mûsø uþsakovams, su kuriais kartu ieð-kojome atsakymø ir suradome iðkilusiø pro-blemø sprendimus. Padëkos þodá tariu ir mûsøpartneriams, kuriø dëka iðaugo mûsø teikia-mø paslaugø kokybë. Bendradarbiavimas – ga-limybë tobulëti, kuria ir linkiu pasinaudoti.

Kuriantys geresnæ aplinkàKuriantys geresnæ aplinkàKuriantys geresnæ aplinkàKuriantys geresnæ aplinkàKuriantys geresnæ aplinkà

Didþiausias kompanijos turtas – joje dirbantysspecialistai. Pradþioje mûsø buvo 16. Dþiugu, joglaikui bëgant pavyko suburti darnø ir inteligentið-kà 32 þmoniø kolektyvà, sugebantá spræsti sudë-tingus aplinkos inþinerijos uþdavinius, palaikantádraugiðkus tarpusavio santykius, besidþiaugiantákolegø sëkme ir susitelkiantá iðkilus sunkumams.Amþiaus ir patirties ávairovë, intensyvus dalyvavi-mas tarptautiniuose projektuose sukûrë naujà ko-kybæ, kurios privalumus vertina patys darbuotojaibei mûsø klientai.

Bendrovëje dirba vandens tiekimo ir nuotekøtvarkymo srièiø inþinieriai, inþinieriai hidrogeolo-gai, atliekø tvarkymo, geografiniø informaciniøsistemø bei oro tarðos modeliavimo specialistai.Visi jie susijungë á du bendrovëje veikianèius pa-dalinius, kurie, esant reikalui, sutelkia savo pajë-gas kompleksiniams aplinkos inþinerijos projek-tams ágyvendinti. Atitinkamø kvalifikacijø specia-listai yra atestuoti.

Sëkminga inþinerinës konsultacinës bendrovësveikla priklauso ir nuo naudojamø ðiuolaikiðkø dar-bo priemoniø. Kompiuteris kiekvienoje darbo vie-toje jau seniai tapo ne prabanga, o bûtinybë. Ypa-tingà dëmesá skiriame specializuotai programineiárangai, be kurios ðiuo metu neásivaizduojamasefektyvus inþinieriø darbas. Projektuojame su„AutoCad”, vandens tiekimo tinklø hidrauliniammodeliavimui naudojame „WaterCad”, aplinkostyrimø rezultatus kaupiame, analizuojame, mo-deliuojame ir pavaizduojame su „ArcGis“, „Sur-

fer“, „FoxPro“, „MS Access“, oro terðalø sklaidàmodeliuojame su „ISC-Aermod View” programa.Sudëtingø programiniø priemoniø panaudojimasleidþia labai vaizdþiai ir suprantamai pateikti uþ-sakovui darbo rezultatus, padedanèius priimtiefektyvius ir racionaliausius galutinius sprendimus.

Glaudþiai bendradarbiaujame su geriausiomisLietuvos tyrimø laboratorijomis, turime ásigijæ lau-ko tyrimø mobilià laboratorijà, rankinio græþimo,vandens ir grunto mëginiø paëmimo bei kitokiàárangà.

2003 m. bendrovei pratæstas LR aplinkos minis-terijos atestatas Nr. 0571, suteikiantis teisæ vyk-dyti teritorijø planavimo, statiniø projektavimo beistatybos darbø prieþiûros darbus. Bendrovë taippat turi Lietuvos geologijos tarnybos leidimà Nr. 6vykdyti ávairios paskirties ekogeologinius darbus.Savo profesinæ veiklà esame apdraudæ 1000000litø. Tai – gera garantija mûsø klientams, kuria,tikimës, nereikës pasinaudoti.

VVVVVeiklos sûkuryjeeiklos sûkuryjeeiklos sûkuryjeeiklos sûkuryjeeiklos sûkuryje

Ne taip paprasta glaustai pristatyti bent svar-biausius 1993–2003 m. bendrovës projektus. Iðviso jø yra beveik 500. Savo apimtimi jie buvogana skirtingi – pradedant 5–15 ir baigiant 700–

900 tûkst. Lt verte. Bendrovë veiklà sutelkë tiesketuriomis pagrindinëmis sritimis: vandentvarka,atliekø tvarkymu, aplinkos kokybe bei naftos pra-mone. Darbø apimtys iðaugo trigubai ir pastarai-

SPRENDIMAI, KURIEMS PRITARIA GAMTA

Baltijos konsultacinë grupëAPLINKOS TYRIMAI, PROJEKTAVIMAS, KONSULTACIJOS

Birðtono m. nuotekø valyklos rekostrukcija

Moddernizuotos dumblo tvarkymo barasVilniaus m. nuotekø valykla

7

siais metais siekë 3,0–3,2 milijonø litø. Jeigu pirmai-siais darbo metais pagrindinæ dalá (70–80%) suda-rë tarptautiniai projektai, tai 1999–2001 m. buvoprieðingai. Ðiuo metu balansas yra apylygis. Mumssvarbu aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projek-tuose, kadangi á tai buvo orientuota firmos steigi-mo strategija, kuriama materialinë bazë. Ðiuo me-tu formuojasi dëkingos veiklos plëtojimo sàlygos.Lietuvai tapus ES pilnateise nare, aplinkosaugosklausimams ið ES fondø kasmet bus skiriama iki100 mln. litø, kuriø dalis atiteks konsultaciniamsbei projektavimo darbams. Norëtume paminëtikeletà projektø, vykdytø kartu su uþsienio part-neriais ar savarankiðkai.

VVVVVandentvarkaandentvarkaandentvarkaandentvarkaandentvarka

Nuo pat pradþiø kartu su danø firma KrugerConsult dalyvavome Vilniaus m. nuotekø va-lyklos modernizavimo projekte, kuris sëkmin-gai uþbaigtas 2002 m. Naujai suprojektuota irpastatyta Ðirvintø m. nuotekø valykla, atliktaAlytaus, Birðtono ir Vilkaviðkio miestø nuotekøvalyklø rekonstrukcija bei modernizavimas. Su ðve-dø partneriais VAI VA-Projekt AB (dabar – SWECOVIAK) projektavome Kauno ir Klaipëdos miestønuotekø valyklas, vykdëme statybos darbø prie-þiûrà. Tokius pat darbus vykdome dabar jau bai-giamoje statyti Ðiauliø miesto nuotekø valykloje.Su ðvedø partneriais neseniai parengëme Kaunom. nuotekø valyklos iðplëtimo (biologinio valymograndies) galimybiø studijà ir konkurso dokumen-tus. Ðiuo metu jau renkamas darbø rangovas.

Parengtas Klaipëdos m. vandentiekio ir nuote-kø tinklø iðplëtimo projektas, atiduotas patvirtintimiesto vandentvarkos ûkio specialusis planas. At-likta Alytaus m. vandentiekio sistemos hidraulinëstudija, parengtas Ðiauliø miesto vandentiekio sis-temos optimizavimo projektas. Labai panaðø dar-bà vykdome Utenoje.

Kartu su uþsienio partneriais parengëme Ne-muno vidurupio baseino vandentvarkos ûkio plët-ros planà, Maþeikiø nuotekø valyklos statybos ga-limybiø studijà ir paraiðkà ISPA finansavimui. Ðiuometu baigiame rengti konkurso Radviliðkio mies-

to nuotekø valyklos statybos ir tinklø plëtros pro-jektui dokumentus, taip pat finansuojamam pa-gal ISPA programà. Su kolegomis ið Vakarø Euro-pos vykdëme PHARE finansuojamø vandentvar-kos projektø Kretingoje, Anykðèiuose ir Kazlø Rû-doje parengiamuosius darbus: rengëme galimy-biø studijas ir konkurso dokumentus.

Ðiais metais sëkmingai uþbaigëme Jurbarkomiesto nuotekø valyklos statybos ir tinklø plëtrosPHARE projekto administravimà ir statybos prie-þiûrà, su uþsienio partneriais vykdome Vilniausvandentiekio ir nuotekø tinklø renovacijos ir plët-ros ISPA projekto prieþiûrà. Analogiðkø projektøadministravimà ir ágyvendinimo prieþiûrà numa-tome vykdyti Druskininkuose ir Jonavoje. Keletàprojektø vykdëme Ukrainoje ir Kaliningrado srity-je, o artimiausiu metu kartu su SWECO VIAK pra-dësime dirbti Lvove.

Uþterðtos teritorijos, atliekø tvarUþterðtos teritorijos, atliekø tvarUþterðtos teritorijos, atliekø tvarUþterðtos teritorijos, atliekø tvarUþterðtos teritorijos, atliekø tvar-----kymas ir aplinkos kokybëkymas ir aplinkos kokybëkymas ir aplinkos kokybëkymas ir aplinkos kokybëkymas ir aplinkos kokybë

Po dvejø darbo metø 1995 m. kartu su danøkompanija Kruger Consult baigëme buvusiø so-vietiniø kariniø baziø inventorizavimà ir aplinkaipadarytos þalos ávertinimà. Tai buvo labai didelësapimties, sudëtingas, truputá net pavojingas ir po-litiðkai jautrus projektas, kuriame taip pat dalyva-vo valstybinës institucijos, ávairiø ámoniø specia-listai. Ðio milþiniðko darbo rezultatai dabar jaupolitikø rankose. Ágyvendintas Zokniø kariniooro uosto teritorijos iðvalymo projektas, tru-kæs ne vienerius metus. Ávertintas Vilniaus m.Fabijoniðkiø sàvartyno rizikos veiksnys, iðanali-zuota dujø panaudojimo galimybë. Ðiuo metubaigiami vienos ið kariniø baziø teritorijos poþemi-nio vandens iðvalymo pilotiniai tyrimai Tauragëje.Dþiaugiamës daugiameèiu bendradarbiavimu sukompanija Lietuva Statoil, kuriai priklausan-èiose degalinëse vykdëme ir toliau vykdomekompleksinius ekogeologinius tyrimus, poþe-minio vandens ir pavirðiniø nuotekø monito-ringà, konsultuojame aplinkosaugos klausimais.Sudarëme AB „Maþeikiø nafta“ naftos per-dirbimo ámonës modernizavimo detaløjá planà,

VANDENTVARKA NAFTOS PRAMONË ATLIEKØ TVARKYMAS APLINKOS KOKYBË

KONSULTAVIMAS TYRIMAI IR MONITORINGAS

(PROGRAMINË PRIEÞIÛRA) APLINKOSAUGINIS AUDITAS TERITORIJØ PLANAVIMAS POVEIKIO APLINKAI

VERTINIMAS PROJEKTAVIMAS TARÐOS NUKENKSMINIMAS STATYBOS DARBØ PRIEÞIÛRA

VEIKLOS SRITYSVEIKLOS SRITYSVEIKLOS SRITYSVEIKLOS SRITYSVEIKLOS SRITYS VEIKLOS RÛÐYSVEIKLOS RÛÐYSVEIKLOS RÛÐYSVEIKLOS RÛÐYSVEIKLOS RÛÐYS

VANDENVIETËS VANDENS GERINIMO

ÁRENGINIAI NUOTEKØ VALYKLOS DUMBLO APDOROJIMO

IR DEPONAVIMO ÁRENGINIAI SIURBLINËS VANDENS TIEKIMO IR

NUOTEKØ TINKLAI

VEIKLOS OBJEKTVEIKLOS OBJEKTVEIKLOS OBJEKTVEIKLOS OBJEKTVEIKLOS OBJEKTAIAIAIAIAI PRAMONËS ÁMONËS INFRASTRUKTÛROS OBJEKTAI

IR SISTEMOS DEGALINËS IR KURO

TERMINALAI ATLIEKØ TVARKYMO

SISTEMOS BUITINIØ ATLIEKØ

SÀVARTYNAI UÞTERÐTOS TERITORIJOS

DARBAI IR PDARBAI IR PDARBAI IR PDARBAI IR PDARBAI IR PASLAUGOSASLAUGOSASLAUGOSASLAUGOSASLAUGOS

Teritorijø, miestø ir rajonø kompleksi-nis vandentvarkos ûkio ávertinimas.

Miestø vandentvarkos ûkio specialiøjøplanø ir vandentvarkos objektø de-taliøjø planø rengimas.

Vandentvarkos ámoniø bûklës áverti-nimo, iðvystymo galimybiø studijø ir in-vesticiniø verslo planø rengimas.

Kompleksiniø investiciniø projektø val-dymas.

Konkursinës ir sutarèiø dokumenta-cijos rengimas pagal tarptautiniø fi-nansiniø institucijø, FIDIC, , , , , Vieðojo pir-kimo ástatymo reikalavimus.Vandentvarkos objektø techniniø irdarbo projektø rengimas.

Vandens tiekimo sistemø hidraulinismodeliavimas.

Autorinë ir techninë statybos darbøprieþiûra.

Geologiniai, hidrogeologiniai ir inþine-riniai-geologiniai tyrimai, poþeminiovandens iðtekliø ávertinimas ir moni-toringas.

Teritorijø ir pramonës objektø eko-geologinis ávertinimas, poþeminio van-dens ir grunto uþterðtumo ávertinimas,prevenciniø priemoniø, iðvalymo pro-jektø parengimas, monitoringo siste-mø planavimas, ádiegimas ir vykdymas.

Atliekø tvarkymo ir ðalinimo sistemøir objektø ávertinimas, planavimas irprojektavimas.

Planuojamø ir projektuojamø objek-tø poveikio aplinkai ávertinimas, pa-vojingø objektø rizikos vertinimas iravarijø likvidavimo planø parengimas.

Aplinkosauginis auditas, gamtos iðtek-liø naudojimo leidimø (GINL) rengimas.

Ûkio subjektø konsultavimas aplin-kosaugos klausimais .

ávertinome poveiká aplinkai bei galimø avarijø rizi-kà.

Ne vienai naftos kompanijai bei ámonei paren-gëme poveikio aplinkai bei galimø avarijø rizikosávertinimo studijas, atlikome aplinkosauginius au-ditus, suteikëme aplinkosaugines konsultacijas.

Suprojektuotos Vilniaus, Alytaus ir Klaipë-dos pavojingø atliekø laikino saugojimo aikð-telës. 2002 m. kartu su uþsienio partneriaisparengëme Vilniaus regiono buitiniø atliekøtvarkymo sistemos projektà. Toks pat darbasðiuo metu baigiamas Utenos regionui.

Ðtai tokia ávairi ir ádomi viso deðimtmeèio mûsøveikla. Ji padëjo suprasti, kà galime padaryti ge-riausiai, apsispræsti dël savo veiklos strateginiø kryp-èiø ir nesiblaðkant bei nuosekliai dirbti. Iððûkiai ne-baugina, kai aiðkiai supranti savo darbo prasmæbei perspektyvà, o naujos aplinkos kûrimas ne-kenkia gamtai.

Artûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusUAB „Baltijos konsultacinë grupë“ prezidentas

Sovietiniø kariniø baziø inventorizavimas

8

SENI VAMZDYNAI – GALVOS SKAUSMAS, KURIOUAB „CASTRADE“ PADËS IÐVENGTI

Dar prieð deðimtmetá Lietuvoje negalëjomepasirinkti, koká vamzdá kloti lietaus ar buitiniø nuo-tekø vamzdynuose. Kur ámanoma, kaip patiki-mesnius ir sandaresnius rinktasi keramikinius

vamzdþius, o didesnio diametro gelþbetoniniamsvamzdþiams alternatyvos nebuvo. Dël aplinkos po-veikio suskilinëjæ ir subyrëjæ gelþbetoniniai vamz-dþiai kelia daug problemø vamzdynus eksploa-tuojanèioms ámonëms. Milþiniðka gruntinio van-dens infiltracija apkrauna nuotekø vamzdynus, ojei dar prasideda liûtis... Tikriausiai kiekvienas yramatæs, kaip liûties metu þemesnëse vietose van-duo teka ne á surinkimo ðuliná, o trykðta fontanu iðjo. Ávertinkime dar ir aplinkos tarðà nuotekomsskverbiantis pro nesandarø vamzdynà á gruntà.Ne paslaptis, kad daugiau kaip pusei Lietuvojeesanèiø lietaus ar buitiniø nuotekø vamzdynø rei-kia kapitalinio remonto. Jau daugiau kaip deðimtmetø nuotekø vamzdynai klojami ið plastikiniøvamzdþiø. Daugeliui vamzdynus montuojanèiø ireksploatuojanèiø organizacijø iðkyla problema, kàdaryti, jei vamzdynas didelio diametro, ar reikiarekonstruoti vamzdynà giliai po þeme. Mûsø ko-legoms vakaruose tai jau praeitas etapas.

UAB „Castrade“ – suomiø kon-UAB „Castrade“ – suomiø kon-UAB „Castrade“ – suomiø kon-UAB „Castrade“ – suomiø kon-UAB „Castrade“ – suomiø kon-cerno KWH Pipe Limited atstovascerno KWH Pipe Limited atstovascerno KWH Pipe Limited atstovascerno KWH Pipe Limited atstovascerno KWH Pipe Limited atstovas

UAB „Castrade“ atstovauja suomiø koncernuiKWH Pipe Limited, kuris padeda iðspræsti visas ðiasproblemas.

Suomiø koncernas KWH Pipe Limited jau 40metø yra polietileniniø vamzdþiø gamybos ir to-bulinimo lyderis. 1961 m. KWH gamykla pirmojipagamino pirmuosius didesnio skersmens (400mm) slëginius vamzdþius. Po trejø metø pagamin-ti 600 mm, o 1969 m. – 1200 mm skersmensslëginiai vamzdþiai.

KWH korporacija 1976 m. pradëjo gaminti 1600mm skersmens slëginius vamzdþius ir iki ðiol yraviena ið keleto pasaulyje gamyklø, gaminanèiø to-kio skersmens vamzdþius.

Weholite Spiro – vamzdþiai ikiWeholite Spiro – vamzdþiai ikiWeholite Spiro – vamzdþiai ikiWeholite Spiro – vamzdþiai ikiWeholite Spiro – vamzdþiai iki 3000mm 3000mm 3000mm 3000mm 3000mm

Siekdama uþtikrinti didelá skersmená ir kartuvamzdþiø stiprumà, KWH Pipe gamykla iðplëtojo

WEHOLITE SPIRO vamzdþiø gamybà. Ðiø vamz-dþiø sienutës sandarà iðrado ir uþpatentavo KWHspecialistai. Tokia sienutës sandara leido paga-minti iki 3000 mm skersmens vamzdþius.

Weholite Spiro vamzdþiai pasiþymi tokiomis pa-èiomis savybëmis kaip analogiðki vientisos sienu-tës polietileniniai vamzdþiai, bet yra daug leng-vesni, juos lengviau sumontuoti, pigesni montavi-mo darbai. Weholite Spiro vamzdþiai yra naujo-

viðkiausi medþiagos ir gaminimo technologijos po-þiûriu. Unikalios vamzdþiø struktûros dëka galima

pagaminti ávairaus skersmens ir stiprumo vamz-dþius, tenkinanèius ávairiø klientø poreikius. Þalia-vos savybiø ir gamybos technologijos ryðys sudarësàlygas pagaminti vamzdþius, skirtus miestø, pra-

monës, keliø vamzdynams, atnaujintiems ir pa-nardinamiems vamzdynams sumontuoti.

Weholite Spiro vamzdþiai gali bûti naudojamine tik naujai statybai, bet ir esamø didelio dia-metro vamzdynø renovacijai (pvz., lietaus kolek-toriø).

Weholite Spiro vamzdþiai gaminami ne tik pa-grindinëje gamykloje Suomijoje, bet ir Ðvedijoje,Lenkijoje, Danijoje ir Portugalijoje. Ðiuo metu yragalimybë tokius vamzdþius gaminti Kanadoje, In-dijoje, Malaizijoje ir Tailande. KWH Pipe gamyklasuteikë gamybos licenzijas Anglijos, Italijos, PietøAfrikos ir Omano gamykloms.

Didelio diametro ðuliniaiDidelio diametro ðuliniaiDidelio diametro ðuliniaiDidelio diametro ðuliniaiDidelio diametro ðuliniai

Kad vamzdynø sistema bûtø visiðkai iðbaigta,KWH Pipe gamykla gamina ir ávairius ðulinius, ku-riø diametras taip pat 3000 mm. Ðuliniai gamina-mi ið anksèiau paminëto Weholite Spiro vamzdþiosegmentø, kurie tarpusavyje sujungiami moviniu

ar srieginiu sujungimu, o dël didesnio sandarumogali bûti dar ir uþvirinami. Tenkindama uþsakovøpageidavimus, gamykla gamina ir nestandartiniusðulinius.

Kadangi ðuliniai gaminami ið polietileno, vëliaupagal poreiká galima bet kurioje ðulinio vietojeárengti vienà ar kelias atðakas.

TTTTTa lposa lposa lposa lposa lpos

Weholite Spiro didelis diametras ir þiedinis stan-dumas leidþia pagaminti talpas, kuriø tûris siekianuo 3 iki 90 m3. Didelis talpos þiedinis standumas(>8kN/m2) suteikia galimybæ virð talpos sutvarkytiaplinkà pagal savo norus – ásirengti kelià ar þaliàvejà. Talpø panaudojimas labai ávairus. Kadangi

HD-PE (didelio tankio polietilenas) atsparus agre-syviai aplinkai, talpos tinka prieðgaisriniams rezer-vuarams, buitiniø nuotekø talpykloms árengti arkaip septikai.

Vip Liner – idealus betranðëjos re-Vip Liner – idealus betranðëjos re-Vip Liner – idealus betranðëjos re-Vip Liner – idealus betranðëjos re-Vip Liner – idealus betranðëjos re-novacijos sprendimasnovacijos sprendimasnovacijos sprendimasnovacijos sprendimasnovacijos sprendimas

Ðis koncernas gamina ir Vip Liner vamzdþius,skirtus nuotekø vamzdynø renovacijai. KWH Pipevamzdynø perklojimo technologija buvo ilgai to-bulinama, ir ðis bûdas tapo vienas populiariausiø.

ÿ

9

Vip Liner atnaujinami á esamà vamzdynà per ðulináástûmus tiesius 50 mm ilgio segmentus, kuriø sker-smuo nuo 110 iki 560 mm. Naudojant ðá bûdànereikia kasti, nesuardomi ðaligatviai ir gatvës.

Be to, prieð atnaujinimà nereikia vamzdyno iðtuð-tinti. Vamzdþiai sujungiami tempimui atspariais(uþsirakinanèiais) sujungimais, o jø þiedinis stan-dumas leidþia renovuoti giliai po þeme esanèius

Daþnai Lietuvos vandentiekininkai ir hidrogeolo-gai sudomina uþsienio kolegas pasakymu, kad mûsøðalyje niekas negeria pavirðinio vandens – geriamojovandens vartotojams èia tiekiamas tik poþeminis van-duo. Mat tokiø ðaliø Europoje ir net pasaulyje yra labainedaug – net ir poþeminio vandens turtingos ðalysdidþiausius savo miestus yra priverstos aprûpinti pavir-ðiniu geriamuoju vandeniu, kartais ið labai toli. Specia-listai þino, kad poþeminiai geriamojo vandens ðaltiniaibeveik pagal visus vertinimo kriterijus yra pranaðesniuþ pavirðinio vandens ðaltinius. Vienas tokio pranaðu-mo kriterijø yra paprastai visada stabili, daþniausiai,gera, garantuota vandens kokybë.

Taèiau net tokios maþos ðalies kaip Lietuva poþemi-nio vandens kokybë yra gana ávairi, be to, ji linkusigerëti ir blogëti. Taip yra dël daugelio prieþasèiø. Ne-paisant to, vartotojas turi gauti tik geros kokybësgeriamàjá vandená. Todël reikia þinoti, kur ir kokioskokybës vandens turime ðiandien ir kà reikëtø daryti,kad jo turëtume rytoj. Þinoma, vandens tiekëjai ðian-dien gali ir ið prastos „þaliavos“ padaryti gerà vandená,taèiau ne visada. O kai kada tai gali bûti ir per brangu.Tuomet gal labiau apsimoka paieðkoti alternatyviøvandentiekos ðaltiniø, juolab kad jø mûsø ðalyje tikrainestinga.

Apie poþeminio ir geriamojo vandens kokybæ Lie-tuvos vandenvietëse per pastaràjá penkiasdeðimtmetáyra sukaupta labai daug medþiagos. Vien UAB „Vil-niaus hidrogeologija“ tokiø duomenø banke yra apie50 000 cheminiø vandens analiziø. Ðá duomenø ban-kà, bendradarbiaudami su ðalies vandens tiekëjais,nuolat papildome, sukauptus duomenis panaudoja-me poþeminio ir geriamojo vandens kokybës vertini-mams ir prognozëms.

Taèiau uþsakovams pateikiami gaunami rezultataigeriausiu atveju yra prieinami konkreèios vandens tie-kimo ámonës specialistams, besidomintiems vandens

kokybe, o jie, mûsø nuomone, galëtø bûti ádomûs irkitiems Asociacijos nariams, gal ir platesnei visuome-nei. Be to, faktai rodo, kad poþeminio vandens koky-bë Lietuvos vandenvietëse ne tik ávairuoja, bet ir su-dëtingai kinta didëjant ar maþëjant vandenvieèiø de-bitams, jà kartais lengva, o kartais sunku pagerinti.

Manydami, kad reikia ðiuos gausius faktus surû-ðiuoti, apibendrinti, atskleisti pokyèiø bendràsias prie-þastis bei rekomenduoti efektyviausias vandens ko-kybës tolesnio gerinimo priemones, 2003 m. pradþio-je pasisiûlëme LVTA per dvejus metus parengti mo-nografijà, skirtà, visø pirma, vandentiekininkams. LVTApritarë ðiam pasiûlymui. Sumanytos keturios knygosdalys. Dvi pirmosios yra baigiamos paruoðti, kitos dvibus raðomos kitàmet.

Pirmojoje ðios knygos dalyje parodyta, kokiomis sà-lygomis formuojasi tinkamo gerti poþeminio vandenscheminë sudëtis Lietuvoje, kiek ir kur turime tokiovandens. Kadangi poþeminio vandens kokybë van-denvietëse yra gana skirtinga, o tuos skirtumusdaþniausiai lemia geologinës-hidrogeologinës jø sàly-gos, visos vandenvietës yra suskirstytos á tam tikrasgrupes ir pogrupius, iðskiriant bûdingiausias ir jø pavyz-dþiu atskleidþiant tipines vandens kokybës problemas,taikomus ar galimus jø sprendimo bûdus. Vandenskokybë vandenvietëse labai priklauso nuo jø debito,kuris Lietuvoje per keliasdeðimt metø pasiekæs áspû-dingà maksimumà pastaràjá deðimtmetá sumaþëjo dau-giau kaip 3 kartus. Visa tai padarë ir tebedaro vieno-kià ar kitokià átakà ðalies vandenvietëse gaunamovandens kokybei.

Antrojoje knygos dalyje visø pirma apþvelgiami Lie-tuvoje ir Europos Sàjungoje galiojantys reikalavimaipoþeminio ir geriamojo vandens kokybei, taip pat Pa-saulio sveikatos organizacijos rekomendacijos ðiuo klau-simu. Toliau bandoma atskleisti bendruosius poþemi-nio vandens kokybës formavimosi dësningumus mû-

sø ðalyje, parodyti, kur ir dël kokiø prieþasèiø ði kokybëyra gera ar prasta.

Ðios knygos pavadinime ávardyta tema – poþemi-nio vandens kokybë Lietuvos vandenvietëse – busatskleista treèiojoje knygos dalyje. Joje pirmiausiai busiðryðkinti ir aptarti bûdingiausi probleminiai ðalies van-denvieèiø vandens kokybës rodikliai, jø kitimo ten-dencijos. Tipiniø vandenvieèiø pavyzdþiu bus parodo-mos ðiø rodikliø atsiradimo prieþastys, prognozuojamitolesni jø pokyèiai, aptariami galimi alternatyvûs van-dentiekos variantai.

Paskutinëje, ketvirtojoje, knygos dalyje, remiantisdaugiausia ið vandens tiekëjø gauta medþiaga, busbandoma parodyti, kaip keièiasi ið græþiniø pakeltopoþeminio vandens kokybë jam patekus á vanden-ruoðos árengimus, keliaujant vamzdynais pas vartoto-jà ir já pasiekus.

Toks didelis darbas sunkiai áveikiamas be tam tikrospaèiø vandens tiekëjø pagalbos. Visø pirma reikia in-formacijos. Vandens tiekimo ámonës yra sukaupusiosnemaþai duomenø apie paruoðto geriamojo vandenskokybæ, kuriø labai reikëtø baigiamajai sumanytosknygos daliai. Tad reikalingas geranoriðkas bendra-darbiavimas ir pagalba. Antra vertus, nors knygojebus daug specialiø diagramø, þemëlapiø, lenteliø, bettikriausiai jà papuoðtø ir ádomesnës fotografijos ið van-denvieèiø, jø istorijos ir pan. Galbût ámonës turi ádomiøspalvingø lankstinukø, kuriais, ðeimininkams leidus, bûtøgalima pasinaudoti.

Bûsime labai dëkingi uþ vienokià ar kitokià medþia-gà raðomai knygai. Siøskite jà mums adresu: A.Klimui,UAB „Vilniaus hidrogeologija“, J.Basanavièiaus 37–1,Vilnius arba elektroniniu paðtu vh@mail.iti.lt, kontak-tinis telefonas 265 01 56.

Habil. dr. A.KlimasA.KlimasA.KlimasA.KlimasA.KlimasUAB „Vilniaus hidrogeologija“

KNYGOS BELAUKIANT

vamzdynus.Paprastai á statybos aikðtelæ atveþami 0,5 m

aukðèio ðuliniai. Reikiamas ðulinio aukðtis sufor-muojamas ant ðios bazës uþmaunant moviniovamzdþio dalá arba ji prilydoma kaitinant.

Visi KWH gaminiai yra kruopðèiai tikrinami ga-mykloje ir atitinka Europos standartus EN 253,EN 488, EN 489. Gaminiams yra suteiktas aukð-tas ávertinimas – ISO 9001. Vamzdþiai turi LR svei-katos apsaugos ministerijos higienos paþymëjimus.

Vamzdynø patikimumas bei ilgaamþiðkumas la-bai priklauso nuo kokybiðko projektavimo ir mon-tavimo, todël KWH Pipe ir UAB „Castrade“ dir-bantys specialistai bei atestuoti projektuotojai vi-sada pasiruoðæ padëti.

Linas LûþaLinas LûþaLinas LûþaLinas LûþaLinas LûþaUAB „Castrade“

inþinierius - konsultantas

Lûðiø g. 27-22004 Vilnius, LIetuva

Tel. +370 5 275 81 29Faksas +370 5 272 63 28

Mob. tel. +370 686 2 02 41El. paðtas: linas.l@castrade.lt

www.castrade.lt

10

MAÞO NUOTEKØ KIEKIO VALYMO ÁRENGINIAIUAB „Traidenis“ dirba aplinkosaugos srityje

nuo 1996 m. Bendrovë yra inþinerinës ekologijosasociacijos narë, Lietuvos pramoninkø konfede-racijos, Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos, Lie-tuvos statybininkø asociacijos, Jungtiniø statybøkoncerno narë. Ámonë naudoja paþangiausiasvandenvalos technologijas, gamina, montuoja ir

aptarnauja pavieniø namø, namø grupiø, gyve-namøjø namø kvartalø, gyvenvieèiø nuotekø va-lymo árenginius. Visi ámonës gaminiai atitinka ap-linkosaugos keliamus reikalavimus, turi SPSC ið-duotus kokybës sertifikatus bei Valstybinio svei-katos centro iðduotà nemaisto prekës higieninápaþymëjimà. Visa UAB „Traidenis“ produkcija yraapdrausta bendràja civiline atsakomybe.

Per savo gyvavimo metus UAB „Traidenis“ nekartà buvo apdovanota uþ pasiekimus aplinko-saugos srityje. Siekiant integruotis á Europos Sà-jungà, ámonëje pradëta diegti aplinkosaugos irvaldymo sistema, kuri atitiktø tarptautiná ISO14000 standartà.

UAB „Traidenis“ reprezentuoja Lietuvos vals-

tybës vardà pasaulio visuomenëje, gerina ðaliesávaizdá. Pagaminti nuotekø valymo árenginiai pla-èiai naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninë-se ðalyse: Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje. Ámonëglaudþiai bendradarbiauja su partneriais ið kitøðaliø: BIBUS s.r.o (Èekija), ING.JAN.TOPOL (Èeki-ja), DWT – ENGINEERINGOU (Estija), FRANCE

PROPERTE (Prancûzija), HYRTOALETTEN (Ðvedi-ja) ir kitomis.

UAB „Traidenis“ kiekvienais metais dalyvaujatarptautinëse parodose Èekijoje, Lenkijoje, Vo-kietijoje ir kt.

Maþo nuotekø kiekio valymo áren-Maþo nuotekø kiekio valymo áren-Maþo nuotekø kiekio valymo áren-Maþo nuotekø kiekio valymo áren-Maþo nuotekø kiekio valymo áren-ginia iginia iginia iginia iginia i

Tvarkant maþøjø (iki 2000 gyventojø) ir vi-dutinio dydþio gyvenvieèiø nuotekas, negali-ma teikti visiðkos pirmenybës kuriam nors vie-nam valymo bûdui. Optimaliam konkreèios pro-blemos sprendimui reikia kruopðtaus kvalifi-

kuoto galimø variantø techninio ir ekonominiopalyginimo, atsiþvelgiant á vietos sàlygas: gyven-vietës dydá, uþstatymo tankumà ir jos plëtros per-spektyvas, reljefà, grunto sudëtá, gruntinio van-dens lygá ir jo svyravimus, nuotekø kiekio ir uþ-terðtumo kitimus, jø pobûdá ir dydá, galimybæ uþ-tikrinti valymo árenginiø kvalifikuotà aptarnavimàir daugelá kitø veiksniø.

Taip pat labai svarbu ávertinti esamà infrastruk-tûrà, pavyzdþiui, veikianèiø nuotakyno tinklø irnuotekø valyklø kokybæ, techninæ bûklæ, susidë-vëjimo laipsná, technologijas, jø ekonominius ro-diklius, poþeminiø nuotakyno savitakos tinklø san-darumà ir kt. Norimo rezultato galima tikëtis tikpo nuodugnaus ávertinimo.

UAB „Traidenis“ atlieka iðsamià gyvenvie-èiø analizæ ir pateikia optimaliausià sprendi-mo variantà. Greta standartiniø nuotekø va-lymo árenginiø „Traidenis“, atsiþvelgdamas áklientø pageidavimus ir gyvenvietës anali-zæ, parenka vandens valymo árenginius, ku-rie veiktø maksimaliu pajëgumu, sutaupy-dami kliento pinigus esant per maþam ap-krovimui arba prastovoms.

UAB „Traidenis“ gamina maþo nuotekø kie-kio valymo árenginius, sudarytus ið atskirø blo-kø: srauto iðlyginimo, pirminio nusodintuvo,aeracijos, antrinio nusodintuvo, dumblo stabi-lizavimo ir kitø.

Naudojant UAB „Traidenis“ gaminamusblokus, nuotekø valymas tampa nesudëtin-gas. Vienas ið pagrindiniø ámonës uþdaviniøyra optimizuoti nuotekø valymo technolo-gijas, sumaþinti tarðos krûvá nuotekø valy-mo aeraciniame bloke, nes nuo terðalø kie-kio priklauso tiek árenginiø dydis, tiek eks-ploatavimo iðlaidos.

Nuo 10 iki 80 m3/d ir didesniems nuotekøkiekiams valyti „Traidenis“ gamina ið atskirøblokø sudarytus modulius. Galima sustatyti ke-letà blokø, taip pat keisti jø skaièiø. Toks ma-nipuliavimas leidþia apdoroti skirtingø koncen-tracijø nuotekas. Gaminiai yra lengvi ir kom-paktiðki, todël juos paprasta ir patogu trans-portuoti bei montuoti.

Privalumai. Montuojant modulinius valymoárengimus ið atskirø blokø, nesudëtinga juos pa-rinkti bei paleisti, pakeisti atsiþvelgiant á nuotekøkieká, uþterðtumà bei kitus veiksnius. Dumblo aikð-telës ir srauto iðlyginimo blokai yra bendri. Blokaigali dirbti tiek aerobiniu, tiek anoksiniu reþimu.

11

Anksèiau sklypai buvo dalijami bendrijoms,dabar tai tampa statybø firmø verslo dalimi.Gyventojai, ásigydami naujàjá bûstà, pageidau-ja, kad bûtø visiðkai sutvarkyta infrastruktûra.UAB „Traidenis“ bendradarbiauja su þinomo-mis statybos organizacijomis. Drauge árengti irperduoti naudojimui ðie puikiai veikiantys nuo-tekø valymo moduliniai árenginiai: Vilniaus ra-jone, Dþiaugsmo gatvëje, gyvenamøjø namøkvartale (15 m3/d naðumo, uþsakovas – Pane-vëþio statybos trestas); Bendorëliø individualiønamø gyvenvietëje, projektinis naðumas 80 m3/d su galimybe iðsiplësti iki 350 m3/d (uþsakovasAB „Imsas“) Raisteniðkiø kaime, prie Ukmer-gës plento, gyvenamøjø namø kvartale (15m3/

d naðumo, uþsakovas UAB „Atkirta“); Lesnosmiestelyje, Kaliningrado srityje; Kurðiø nerijoje(80 m3/d naðumo); Aviþieniuose, individualiø na-mø grupei (25 m3/d naðumo, individualiø namøbendrija Nr.20).

Kiekvienu konkreèiu atveju uþsakovui beivartotojui stengiamasi parinkti tinkamiausiànuotekø valymo technologijà, pasiûlyti tam tik-rus modulius ir blokus.

UAB „Traidenis“ specialistai atlieka komplek-sinës nuotekø valymo árangos parinkimo, pro-jektavimo, projektø suderinimo paslaugas, nuo-tekø valymo sistemø statybos ir montavimo dar-bus, techninæ bei technologinæ prieþiûrà sta-

tybos metu, sistemos paleidimo bei derinimodarbus, parengia naudojimo instrukcijas, tiekianuotekø valymo proceso prieþiûros, sistemos ap-tarnavimo, remonto paslaugas.

Aplinkosauginis efektyvumas. Lietu-vos Respublikos aplinkos ministerijos 2001 m. ið-leistame leidinyje „Aplinka 2000“ pateikta infor-macija apie 2000 m. á ðalies vandens telkinius ið-leistas nuotekas. Ið 144 mln. m3 uþterðtø ûkio,buities bei gamybiniø nuotekø iki normos buvoiðvalyta tik 14%, taigi apie 86% iðleistø nuotekøneatitiko ES reikalavimø.

Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytø Europosðalims, ruoðiantis tapti ES nare bûtina derintis priereikalavimø, numatytø ES dokumentuose bei ati-tinkanèiø Lietuvos derybinæ pozicijà, ávertinant ða-lies ekonominæ bûklæ ir turimà techniná potencia-là, nuotekø tvarkymo bûklæ, patirtá ir tradicijas,esamà gamtinæ aplinkà, t. y. vietos sàlygas.

Uþsienio ðaliø patirties ir Lietuvoje sukurtø nau-joviø diegimas Lietuvoje gali bûti sëkmingas tikprofesionaliai ávertinus esamus árenginius techni-niu ir ekonominiu poþiûriu, iðanalizavus naujø tech-nologijø efektyvumà ir patikrinus tai praktiðkai.

Pagrindinës nuostatos apie nuotekø tvarkymàiðdëstytos 1991 m. geguþës 21 d. priimtoje Euro-pos Tarybos direktyvoje 91/271/EEC Dël miestønuotekø valymo.

Pagrindiniai ES reikalavimai vandens valymuiyra pateikti 2000 m. spalio 23 dienos Bendrojojevandenø politikos direktyvoje 2000/60/EEC (Fra-mework for Community Action in the Field ofWater Policy).

Visi moduliniai nuotekø valymo árenginiai, ku-riuos pagamino, paleido, techninës prieþiûrosdarbus atliko UAB „Traidenis“ specialistai, dir-ba puikiai. Per savo gyvavimo metus ámonëpagamino ir sumontavo daugiau kaip 3000árenginiø, ið jø apie 2000 buitiniø nuotekø va-

lymo, kurie iðvalo 23 847m3/d vandens nuote-kø (tai atitinka GE = 139 000 gyv.; GE – gy-ventojø ekvivalentas). Ðie árenginiai sulaiko7,750 kg/d tarðos. Siekiant ávertinti gautusrezultatus, atlikti tyrimai nepriklausomose la-boratorijose. Dþiaugsmo gatvëje sumontuotømoduliniø nuotekø valymo árenginiø tyrimø re-zultatai leidþia teigti, kad nuotekø iðvalymoefektyvumas yra 95–98 %. Nuotekø iðvalymolaipsnis atitinka Lietuvoje keliamus reikalavi-mus ir net yra geresnis. Reikalaujama iðvalytinuotekas: BDS5 – iki 25 mg/l O2, skendinèiàsiasmedþiagas – iki 25 mg/l. Mûsø pagamintuosemoduliuose nuotekø iðvalymas siekia: BDS5 –iki 8,0 mg/l O2, 7,6 mg/l O2, 7,0 mg/l O2, sken-

dinèiøjø medþiagø – 9,0 mg/l, 7,0 mg/l, 10,0mg/l, 6,0 mg/l.

Sëkmæ nulëmë tai, kad Lietuvoje gamina-mø árenginiø ir atliekamø darbø kainos daugmaþesnës negu uþsienio gamintojø. Be to, nuo-tekø valymo árenginiai yra specifinës paskir-ties prekë: jø nepakanka tik sumontuoti, rei-kia pradëti ir naudoti. Kitaip nei uþsienio ga-mintojai, UAB „Traidenis“ uþtikrina daug ilges-næ garantinæ árenginiø naudojimo trukmæ irvisais atvejais kontroliuoja jø veikimà.

Moduliniø árenginiø privalumai: ávairaus pa-jëgumo, paðalina daugiau kaip 95–98% ter-ðalø, nëra vidiniø judanèiø daliø, kurias reikëtøpriþiûrëti ar keisti, patvari lengva stiklaplasèio

konstrukcija, maþø gabaritø, tyliai dirba, yrauþdaro tipo, iðvalytas nutekamasis vanduo yraskaidrus ir bekvapis, minimalios elektros ener-gijos sànaudos, nereikia papildomos filtracinësárangos, árenginius paprasta aptarnauti ir eks-ploatuoti, jie ekonomiðki.

UAB „Traidenis“ savo gaminiams suteikia 10metø garantijà.

Pramonës g. 31 b, LT-5480 Alytus,Tel. (8 315) 78263, faks. (8 315) 77729

El. paðtas: info@traidenis.lt, www.traidenis.lt

12

PRISTATOME EMU – NAUJÀJÁ WILO AG NARÁWILO – vienas þinomiausiø ir gilias tradici-

jas turinèiø siurbliø gamintojø vardø Europoje.Ákurta dar 1873 metais, ámonë gamina van-dens siurblius ir jø sistemas. Galbût WILO ikiðiol vis dar geriau þinoma kaip patikimø cirku-liaciniø siurbliø gamintoja, taèiau ðtai jau ant-ras deðimtmetis, kai vandentvarkai skirti ga-miniai yra viena prioritetiniø kompanijos plët-ros srièiø. Skiriamos didþiulës lëðos naujiemsgaminiams sukurti, tiriamajam darbui ir gamy-bai plëtoti. Apie WILO ryþtà tapti lydere ir ðiojesrityje byloja naujos, vienos pirmaujanèiø savosrityje kompanijos ásigijimas.

EMU Unterwasserpumpen – nau-EMU Unterwasserpumpen – nau-EMU Unterwasserpumpen – nau-EMU Unterwasserpumpen – nau-EMU Unterwasserpumpen – nau-ja WILO AG grupës narëja WILO AG grupës narëja WILO AG grupës narëja WILO AG grupës narëja WILO AG grupës narë

Nuo 2003 m. WILO grupæ papildë stambi pa-nardinamø siurbliø gamintoja – EMU (visas pa-vadinimas EMU Unterwasserpumpen GmbH).Ði kompanija Vokietijoje ir uþ jos ribø garsëjasavo patikimais aukðèiausios kokybës gaminiais.EMU Unterwasserpumpen GmbH buvo ákurta1919 m. Hofo mieste, Bavarijoje. Jos ákûrëjai –vokieèiai Etschelis ir Meyeris (ið èia ir kilo fir-mos pavadinimas, prie ákûrëjø pavardþiø pir-møjø raidþiø pridëjus pirmà þodþio „unterwas-ser“ (vok. paniræs, panardintas) raidæ). Ið pra-dþiø ámonë gamino panardinamus siurblius ðva-riam vandeniui, taèiau po karo atsigavusiai Vo-kietijos statybos pramonei reikëjo ir naujø ga-miniø. EMU pradeda gaminti siurblius staty-boms, o vëliau imasi nuotekø siurbliø ir me-chaninës árangos nuotekø valymo árenginiø.

EMU – moderni gamyklaEMU – moderni gamyklaEMU – moderni gamyklaEMU – moderni gamyklaEMU – moderni gamykla

Ðiandien EMU – tai moderniai árengta apie20000 m2 ploto uþimanti gamykla, kurioje dir-ba 400 þmoniø. Modernumu galima ásitikintiatidþiau pasiþvalgius po gamyklos cechus, ban-dymo barus, laboratorijas. Aká traukia tvarkair gerai organizuota veikla. Rodos, viskas èiavyksta pagal nematomo dirigento lazdelësmostus – darniai ir sklandþiai. Visi puikiai þino

savo darbà ir vietà. Gal tuo ir neverta stebë-tis, nes vokieèiai nuo seno garsëja savo tikslu-mu ir pedantiðkumu.

Taèiau gamykloje galima pamatyti ir tai, kaspriverstø nustebti net visko maèiusá specialis-

tà. Kad ir unikalus stendas, skirtas elektrosvarikliams, kuriø galia 1000 kW, iðbandyti! JuoEMU inþinieriai nuodugniai iðtiria gamykloje pa-gamintus specialius variklius siurbliams (EMUgamina iki 1000 kW galios ir 6600V átamposelektros variklius). Brokui ar klaidai èia negalibûti vietos – per daug didelë bûtø kaina, o irfirmos prestiþui pakenktø. Juk EMU pagamin-ti siurbliai ir kiti árengimai dirba tokiose ypaèatsakingose srityse, kaip naftos platformos jû-roje, laivai ar nuotekø valymo árenginiai. Taigiaukðèiausia kokybë – ne tik ISO sertifikataispatvirtintas formalumas, bet ir kasdienë EMUduona.

EMU fi losofi jaEMU fi losofi jaEMU fi losofi jaEMU fi losofi jaEMU fi losofi ja

Auksinë ekonomikos taisyklë sako, kad ne-protinga sumokëti per daug. Bet dar blogiauyra sumokëti per maþai. Kodël? Sumokëjæ perdaug, prarandame tik dalá savo pinigø ir niekodaugiau. Tuo tarpu sumokëjæ per maþai, gali-me prarasti dar daugiau, nes nupirktas daik-

tas neatliks numatytø funkcijø.EMU atrado savo sëkmës formulæ – nemo-

këk per daug, o tiksliai tiek, kiek reikia, ir gaukkokybiðkà ir patikimà árenginá, tinkamai atlik-siantá savo funkcijas ilgus metus.

Special i danga. Special iøjø me-Special i danga. Special iøjø me-Special i danga. Special iøjø me-Special i danga. Special iøjø me-Special i danga. Special iøjø me-dþiagø panaudojimasdþiagø panaudojimasdþiagø panaudojimasdþiagø panaudojimasdþiagø panaudojimas

EMU technologai sukûrë ir uþpatentavo spe-cialià keraminiu pagrindu pagamintà medþia-

gà, kuri skirta korpuso detalëms, darbo ratams,propeleriams ir varikliams padengti. Atsiþvelgiant áspecifiná poreiká (ar tai agresyvi, abrazyvinë ar miðriterpë), parenkama danga ir jos storis. Puikus tokiosprendimo efektyvumà patvirtinantis pavyzdys –nuotekø valymo árenginiuose naudojami EMU smë-

liagaudþiø siurbliai, kuriø paskirtis yra iðpumpuotisusikaupusá smëlá.

Daugiausiai gaminama ið tradiciniø medþia-gø (ketaus), taèiau nevengiama ir specialiøjø–nerûdijanèio plieno, abrazito, austenito.

13

Pagrindinë EMU produkci jaPagrindinë EMU produkci jaPagrindinë EMU produkci jaPagrindinë EMU produkci jaPagrindinë EMU produkci ja

EMU siûlo panardinamus siurblius geriama-jam vandeniui tiekti, drenaþui, komunalinëmsir pramoninës nuotekoms. Nuotekø valymoárenginiams gaminamos panardinamos maiðyk-lës, recirkuliaciniai siurbliai, kita áranga, pade-danti maþiausiomis sànaudomis pasiekti ge-riausià iðvalymo efektà.

Kaip jau minëta, pagrindinis EMU produkci-jos bruoþas yra aukðèiausia kokybë ir patiki-mumas, o tai daþnai lemia paþangûs árenginiokonstrukcijos ir pagrindiniø besidëvinèiø maz-gø inþinieriniai sprendimai.

Ðiame straipsnyje plaèiau apþvelgsime nuo-tekø siurbliø konstrukcijà ir savybes (kitamenumeryje supaþindinsime su panardinamø mai-ðykliø konstrukcijomis).

EMU nuotekø siurbl iaiEMU nuotekø siurbl iaiEMU nuotekø siurbl iaiEMU nuotekø siurbl iaiEMU nuotekø siurbl iai

Ðiandien gaminama nuotekø siurbliø ávairovë leidþiapasirinkti siurblá tiksliai pagal poreikius. Apsukø skaièius– 585 – 2900 aps/min, naðumas – iki 6000 m3/h, oslëgis – iki 90 m.

Esminiai bruoþai, kuriais iðsiskiria EMU siurbliai, yranepriklausomas variklio auðinimas, specialusis sandari-nimo blokas, didesnio patikimumo guoliai ir platus va-riklio apsaugos davikliø gamos pasirinkimas.

Siurbliø, kurie gali dirbti ir nepanardinti, varikliai yraauðinami ne pratekanèiomis nuotekomis, o viduje esan-èiu tepalu, cirkuliuojanèiu hermetiðko variklio viduje irper specialø radiatoriø atiduodanèiu ðilumà nuote-koms, todël iðvengiama auðinimo sistemos uþsikimði-mo nuotekø neðmenimis. Gaminami sprogimo atvejusaugûs varikliai, atitinkantys naujausias Europos Sà-jungoje ásigaliojusias ATEX95 normas.

Ypatingas dëmesys yra skiriamas siurblio veleno san-darinimui. Naudojami garsios vokieèiø firmos BURGMANmechaniniai sandarikliai (ði siauros specializacijos firmaspecializuojasi bûtent mechaniniø sandarikliø gamy-boje) ir EMU konstruktoriø sukurtas sandarinimo blo-kas, pasiþymintis itin patikimu veikimu ir ilgu tarnavi-mo laiku. Nuotekø siurbliams skirtas EMU sandarini-mo blokas veikia tyliai ir be vibracijos, labai atsparusdëvëjimuisi ir korozijai, yra paprastai sumontuojamas.

Esant didesnio patikimumo poreikiui, siurblyje galibûti integruotos papildomos apsaugos priemonës. Ávai-rûs siurblio mazgø bûklëss davikliai (variklio apvijø tem-peratûros, drëgmës kontrolës, guoliø temperatûros,tepalo kameros lygio, tepalo temperatûros, slëgio te-palo kameroje) montuojami pagal kliento poreikius iruþtikrina visapusiðkà apsaugà.

Arnas Danila, Arnas Danila, Arnas Danila, Arnas Danila, Arnas Danila, UAB „WILO Lietuva“

VANDENS PARUOÐIMO PROCESØ INTENSYVINIMASMAGNETINE AKTYVACIJA

Kokybiðkø ir ekonomiðkai efektyviø vandensparuoðimo technologijø rengimas yra aktuali pro-blema ne tik vandens tiekëjams ir vartotojams,bet ir mokslo darbuotojams, kadangi ES bendro-sios vandens paruoðimo direktyvos nusako tik tiks-lus, taèiau jø ágyvendinimo bûdai gali bûti ávairûs.Svarbiausia, kad rekomenduojamos technologi-jos bûtø ekologiðkai ðvarios ir ekonomiðkai nau-dingos. KTU mokslininkai „Kauno pramoninio van-dentiekio“ ir AB „Kauno energija“ eksperimenti-nëje bazëje tyrë, kaip magnetinës aktyvacijos bûdusuintensyvinti vandens paruoðimà, t.y. paspartintivandens skaidrinimà daþniausiai vartojamais ko-aguliantais; suminkðtinti vandená ir pagerinti kitøkatijonø ðalinimà katijonitiniuose filtruose, taip patsuintensyvinti vandens nudruskinimà anijonitiniuo-se filtruose.

Iðtyræ magnetinës aktyvacijos nuolatiniu mag-netiniu lauku átakà fizikinëms ir cheminëms gam-tinio vandens savybëms (pH, elektros laidþiui, klam-pumui, ðviesos absorbcijai IR srityje, koloidiniø sis-temø elektrokinetiniam potencialui), pateikëmeteorines prielaidas apie magnetinës aktyvacijosnuolatiniu magnetiniu lauku poveikio homogeni-niams ir heterogeniniams pramoninio vandens pa-ruoðimo procesams mechanizmà [1, 2, 3]. Van-dens paruoðimo intensyvinimà magnetine akty-vacija tyrëme pusiau gamybinëmis sàlygomis.Literatûros [4, 5] duomenimis, vandenyje esan-èios sistemos yra maþai stabilios, todël dauge-lis aplinkos veiksniø gali turëti átakos eksperi-mentø rezultatams. Norint iðvengti iðoriniøveiksniø vandens paruoðimo procesams povei-kio, tyrimai su magnetiniu vandens kondicio-nieriumi (MVK) ir be jo buvo atliekami identiðko-mis sàlygomis specialiai ðiam tikslui sukonstruotaisárenginiais (1, 2, 3 ir 4 pav.).

Ðiuolaikinëms technologijoms, ypaè energeti-kai, naftos perdirbimo pramonei, maisto produk-tø, tekstilës medþiagø perdirbimo technologijai irkitoms, kur sunaudojama daug vandens, vandensparuoðimo technologiniø procesø aktyvacija mag-netiniais vandens kondicionieriais yra naudingatiek ekonominiu, tiek ekologiniu poþiûriu.

Aktyvinant nuolatiniu magnetiniu lauku skaid-rinamà vandená, skaidrinimo temperatûrà galima

sumaþinti iki 20 oC, jeigu papildomai neðildoma –iki 30 oC, kaip tai daroma tipinëmis technologijo-mis skaidrinant vandená geleþies sulfato tirpaluðarminëje terpëje. Po magnetinës aktyvacijosgamtinis vanduo nuskaidrëja 1,8-3,3 karto grei-èiau, jei yra koaguliuojamas geleþies sulfato tir-palu ðarminëje terpëje, 1,3 karto greièiau, jei ko-aguliuojamas aliuminio sulfatu, 1,8 karto – jei aliu-minio sulfato ir geleþies jungi-niø tirpalu.

Tekanèio vandens magneti-në aktyvacija nuolatiniu mag-netiniu lauku pagreitina hete-rogeninius jonø mainø proce-sus jonituose, padidina katijo-nito KU2-23 dinaminá mainø im-lumà vidutiniðkai 0,15 mE/g,FINEX CS 16 G katijonito –0,1 mE/g.

Katijonitinës kolonëlës naðu-mo padidëjimas, naudojant minkðtinamo vandensmagnetinæ aktyvacijà, priklauso nuo suminkðtin-to vandens kietumo: minkðtinant vandená iki0,1 mE/dm3, KU 2-23 kolonëlës naðumas vidu-tiniðkai iðaugo 12,8 %, o kolonëlës, uþpildytosFINEX CS 16 G katijonitu, naðumas gali padi-dëti iki 35 %; minkðtinant iki 1 mE/dm3, KU 2-23 kolonëlës naðumas vidutiniðkai padidëja10,8 %, o kolonëlës, uþpildytos FINEX CS 16 Gkatijonitu, – 7 %.

Vandenyje esanèiø anijonø magnetinë aktyva-cija nuolatiniu magnetiniu lauku pagreitina anijo-nø mainø procesus anijonite AS 553 M BATCH 99110nuo 3 iki 64 % priklausomai nuo vandenyje esanèiøanijonø kokybinës ir kiekybinës sudëties rodikliø. Mag-netinë aktyvacija labai padidina anijonito chloridø jo-nø dinaminá mainø imlumà (64 %), kai jø koncentraci-ja yra 18 mg/dm3.

Pratekanèio vandens magnetinæ aktyvacijà vyk-dëme CEPI CO (Belgija) magnetiniais vandens kondi-cionieriais, kurie veikia nuolatinio magnetinio laukoprincipu. Ðiø kondicionieriø magnetinio lauko indukci-ja lauko atþvilgiu yra pastovi, árenginiø eksploatacijalabai paprasta, nes juos galima uþdëti ant vamzdþioarba ámontuoti á vamzdynà kaip vamzdþio dalis (5, 6pav.) ir eksploatuoti ilgà laikà (þinomi atvejai, kai MVK

naudojamas daugiau kaip 30 metø).Uþdedamieji vandens kondicionieriai neturi tiesiogi-

nio kontakto tarp magnetø ir vandens, jie pritvirtina-mi ant vamzdþio. Jeigu medþiaga, ið kurios pagamin-tas vamzdis, yra magnetiðkai absorbuojanti (plieno,ketaus), uþdedamasis MVK neturi poveikio.

MVK turi tiesioginá prietaiso magneto ir vandenskontaktà. Jie prijungiami prie vandens vamzdþio srie-

giais arba flanðais ir tampa vamzdþio dalimi. MVK

gali bûti montuojami á bet kokio skerspjûvio vamz-dynà, vamzdþio medþiaga ir matmenys neturi áta-kos prietaiso efektyvumui. Ðie kondicionieriai pa-renkami pagal pratekanèio vandens kieká, o nepagal vandens vamzdþio skerspjûvá. Vandens pra-laidumas kondicionieriuose gali bûti nuo 0,06 l/miniki 1600 m3/h.

MVK vamzdis yra venturi formos, dël to sumaþëjaslëgio nuostoliai ir padidëja vandens greitis kondicio-nieriuje. Kuo didesnis skysèio greitis magnetiniame lau-ke, tuo didesnis indukuotos srovës stiprumas.

Paveikus nuolatiniu magnetiniu lauku vandenyjeesanèias hidratuotas daleles, pasikeièia jø hidrata-cijos laipsnis, hidratuotø jonø judëjimo trajektori-ja, hidratiniø apvalkalø asimetrija [4]. Magneti-niame lauke krûvá turinèios dispersinës dalelës ju-da intensyviau, nes yra veikiamos Lorenco jëgos[5]. Atsiradus iðcentrinei Lorenco jëgai, dalelës ati-tinkamu daþniu spirale juda aplink magnetinio lau-ko srautà. Lorenco jëga iðreiðkiama lygtimi:

F = K Q v B sinα;

èia F – Lorenco jëga, Q – dalelës krûvis, v –dalelës judëjimo greitis, B – iðorinio magnetiniolauko, kuriame juda dalelë, indukcija, a – kampas

14

tarp srauto judëjimo krypties ir dalelës judëjimokrypties, K – proporcingumo koeficientas.

Veikiant Lorenco jëgai susidaro tam tikrospersotinimo zonos, kuriose gali susidaryti jonøasociatai. Asociatø skaièius priklauso nuo jonø

magnetinës talpos, jonø hidratacijos laipsnio irhidrodinaminiø sàlygø. Magnetinës aktyvaci-jos metu susiformavæ jonø asociatai yra naujosfazës uþuomazgos ir gali bûti papildomais ko-aguliacijos ir kristalizacijos centrais. IndukuotaLorenco jëga sumuoja tø centrø uþuomazgøsankaupas, kurios gali ágauti inerciná savaimi-nio augimo greitá arba suirti. Po magnetinësaktyvacijos susiformuoja daug uþuomazgø irpalankiomis sàlygomis sutrumpëja koaguliaci-jos latentinio periodo trukmë.

Skirtingà krûvio þenklà turinèios dalelës,veikiamos Lorenco jëgos, sukasi á prieðingaspuses. Spirale judanèios dalelës susiduria kaipBrauno judëjimo metu, susidûrusios jos galikoaguliuoti, iðkristi á nuosëdas.

Ðias teorines prielaidas patvirtina atliktøeksperimentø rezultatai, nes po magneti-nës aktyvacijos vanduo nuskaidrëja (iki 10mg/dm3) 1,8–3,37 karto greièiau; susidarædribsniai yra kur kas didesni, labiau ðakoti.

Magnetinës aktyvacijos taikymas vandensnuskaidrinimui yra vertingas ne tik ekologi-niu, bet ir ekonominiu poþiûriu. Skaidrina-mo vandens nereikia ðildyti iki 33 oC tempe-ratûros, kadangi naudojant MVK gali bûtiskaidrinama 20 oC temperatûroje. Vasaràelektrinëse, kai á sugráþusá panaudotà van-dená pridedama kalkiø pieno, skaidrëjimasvyksta itin sunkiai. Technologiná procesà ga-lima paspartinti naudojant MVK ir anijoniti-ná flokuliantà AF 352; 20 oC temperatûrojevanduo nuskaidrëja per 5 minutes.

Tipinëmis pramoninio vandens paruoðimotechnologijomis nuskaidrintas vanduo toliauminkðtinamas I ir II laipsnio katijonitiniais fil-

trais. Katijonø sorbcijos tyrimui buvo nau-dotas:

1) technologin is e lektr inës vanduo poskaidrinimo ir I laipsnio katijoniniø filtrø (maþokietumo vanduo, H = 0,95 – 2,04 mE.dm–3);

2) mineralizuotas kalcio ir magnio drus-komis (labai kietas vanduo, H = 4,8 – 9,1mE?dm–3).

Katijonitinio sorbento veiksmingumas suMVK ir be jo dinaminëmis sàlygomis buvoávertintas palyginus katijonitinëje kolonëlë-je sorbuotø kalcio ir magnio jonø kieká.

Tekanèio vandens magnetinë aktyvaci japagreitina heterogeninius jonø mainus joni-tuose. Tai patvirtina prielaidà, kad magne-tinë aktyvacija sumaþina jonø hidratacijà,padidina hidratiniø apvalkalëliø asimetrijà,vandenyje esantys katijonai ir anijonai ge-riau difunduoja á jonitines dervas. KatijonitoKU 2-23 sulfogrupës virpesiø IR spektrai fik-suoja sulfokatijonito funkcinës grupës va-lentiniø virpesiø intensyvumo padidëjimà poto, kai katijonitu buvo minkðtintas nuolati-niu magnetiniu lauku aktyvintas vanduo.

Minkðtinant labai kietà vandená magneti-ne aktyvacija padidëja katijonito veiksmin-gumas: katijonito KU 2-23 dinaminis mainøimlumas vidutiniðkai padidëja 0,15 mE/g, ka-tijonito FINEX CS 16 G – 0,1 mE/g.

Magnetiniu vandens kondicionieriumi pa-veikto vandens átaka katijonitui yra didesnëtais atvejais, kai minkðtinamame vandenyjeyra didesnë magnio jonø koncentracija: ka-tijonito FINEX CS 16 G dinaminis mainø im-lumas iðauga iki 0,2 mE/g; katijonito KU 2-23 D D. m. i. = 0,27 mE/g.

Katijonitinës kolonëlës naðumo padidëji-mas, naudojant minkðtinamo vandens mag-netinæ aktyvacijà, priklauso nuo suminkðtin-to vandens kietumo: minkðtinant vandená iki

0,1 mE/dm3, KU 2-23 naðumas iðauga vidu-tiniðkai 12,8 %, FINEX CS 16 G naðumas galipadidëti iki 35 %; minkðtinant iki 1 mE/dm3,KU 2-23 naðumas pad idë ja 10,8 %,

2 pav. Árenginys jonø sorbcijai tirti

3 pav. Katijonøsorbcijos tyrimas

4 pav. Anijonøsorbcijos tyrimas

(patobulinta schema)

FINEX CS 16 G – 7 %.Minkðtinant maþo kietumo vandená, ku-

rio bendras kietumas kinta nuo 0,95 iki 2,04mE.dm–3, magnetinës aktyvaci jos poveikismaþesnis: katijonito FINEX CS 16 G dinaminisimlumas v idut in iðka i padidë ja 0,1 mE/g,minkðtinant vandená iki 0,05 mE/dm3 bendrokietumo.

Vandenyje esanèiø anijonø magnetinë aktyva-cija nuolatiniu magnetiniu lauku padidina jø sorb-cijà anijonitais: anijonito AS 553 M BATCH dinami-nis mainø imlumas priklausomai nuo anijonø su-dëties rodikliø iðauga nuo 3 iki 64 %.

Labiausiai magnetinë aktyvacija veikia chlo-ridø mainus, kai vandenyje lieka 18 mg/dm3

chloridø. Tuo momentu magnetinë aktyvacijapadidina anijonito dinaminá sorbciná imlumà iki64 %.

Magnetinës aktyvacijos poveikis silikatø irfosfatø sorbcijai padidëja, taèiau ne tiek, kiekchloridams. Prieþastimi gali bûti didesnis jonøkrûvis ir su tuo susijusi geresnë hidratiniosluoksnio koordinacija.

Pramoninio vandens paruoðimo technologi-niø procesø intensyvinimas magnetinës akty-vacijos nuolatiniu magnetiniu lauku yra reko-menduotinas, nes yra ekologiðkas – nereikiapapildomø cheminiø medþiagø.

Mûsø tyrimø tikslas – intensyvinti procesus,kurie vyksta ðalinant geleþá ið geriamojo van-dens, t.y. spartinti dvivalentës geleþies jonø (Fe²+) oksidacijà iki trivalentës geleþies (Fe ³+)deguonimi, kuris yra iðtirpæs vandenyje, bei nu-sodinti geleþies hidroksidà (Fe(OH)3) á dumblà.Manome, kad veikiant vandená magnetiniuvandens kondicionieriumi, paramagnetinës ið-tirpusio deguonies molekulës turëtø pereiti áaktyvesnæ bûsenà ir dël to turëtø pagreitëtianksèiau minëti „vandens nugeleþinimo“ pro-cesai.

Literatûra

1. Jonaitis K., Rinkevièienë E., Mockutë V.Influence of Magnetic Water Conditioners onthe Water Cation Exchanger. Cheminë tech-nologija. 1999. Nr. 4(13). Kaunas: Technologi-ja. P. 59–63.

2. Rinkevièienë E., Mockutë V. Pramoniniovandens demineralizacijos intensyvinimas mag-netiniu vandens kondicionieriumi. Cheminëtechnologija. 2001. Nr. 3(20). Kaunas: Tech-nologija. P. 19–24.

3. Rinkevièienë E., Mockutë V. Pramoniniovandens skaidrinimo intensyvinimas magneti-niu vandens kondicionieriumi. Cheminë tech-nologija. 2002. Nr. 5(26). Kaunas: Technologi-ja. P. 30–34.

4. Классен В. И. Омагничивание водныхсистем. Химия. 1982. 296 ñ.

5 Oshitani J., Yamada D.m Miyahara M., Hi-gashitani K. Magnetic effect on ion – exchan-ge kinetics. Journal of coloid and interfacescience. 1999. Vol. 210(1) L. P. 1–7.

DrDrDrDrDr. Elvyra Rinkeviè ienë,. Elvyra Rinkeviè ienë,. Elvyra Rinkeviè ienë,. Elvyra Rinkeviè ienë,. Elvyra Rinkeviè ienë,drdrdrdrdr. V. V. V. V. Vesta Mockutëesta Mockutëesta Mockutëesta Mockutëesta Mockutë

Kazimieras Jonait is ,Kazimieras Jonait is ,Kazimieras Jonait is ,Kazimieras Jonait is ,Kazimieras Jonait is ,UAB „Kauno pramoninis vandentiekis“

direktorius

1. pav. Vandens skaidrinimo árenginys

15

J U B I L I E J A I I R S U K A K T Y S

50 METØ – BRONIUI MIEÞUTAVIÈIUI, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ GENERALINIAM DIREKTORIUI40 METØ – ROLANDUI ÞAKUI, UAB „DZÛKIJOS VANDENYS“ DIREKTORIUI10 METØ – UAB „BALTIJOS KONSULTACINË GRUPË“10 METØ – UAB „DANFOSS“

N A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A I

Prezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiai

2003 09 09 Prezidiumo posëdis

Nutarta siûlyti LVTA tarybai uþ nuopelnus Lietuvos vandentvarkos ûkiui suteikti UAB „Ukmergës vandenys“ direktoriui Jonui Braþinskui LVTA garbës nariovardà.

Nuspræsta leisti VðÁ „Vandenruoða“ sudaryti sutartá su Lino Vilio advokatø kontora dël normatyviniø dokumentø parengimo.

Nutarta ð.m. spalio 17 d. Druskininkuose organizuoti bendrà vandentvarkos ámoniø vadovø bei merø pasitarimà aktualiais vandentvarkos ûkio plëtrosklausimais.

Nutarta LVTA tarybos posëdá surengti ð.m. spalio 7 d.

Nuspræsta informuoti Lietuvos standartizacijos departamentà, kad LVTA neturi ir neskirs lëðø standartø projektams parengti bei ekspertø darbui apmokëti.

VðÁ “VVðÁ “VVðÁ “VVðÁ “VVðÁ “Vandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminarai

2003 m. rugsëjo 17–19 d. Palangoje ávyko seminaras „Ámonës finansø valdymas, buhalterinë apskaita, mokesèiai, verslo apskaitos standartø praktinistaikymas“.

Kiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiai

2003 m. rugsëjo 16 d. Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos vadovai perdavë Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedrai solidþiømoksliniø knygø kolekcijà.

2003 m. rugsëjo 19 d. iðkilmingai atidaryti nauji Panevëþio parengiamojo valymo árenginiai.

2003 m. rugsëjo 21–26 d. vandentvarkos ûkio darbuotojai aplankë Kelne (Vokietija) vykusià tarptautinæ aplinkos apsaugos ir vandens ûkio parodà“ENTSORGA 2003”.

MES BENDRADARBIAUJAME SU VGTUGruodþio 3 dienà sukaks penkeri metai, kai Lietuvos vandens

tiekëjø asociacija (LVTA) bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetu (VGTU), – 1998 m. gruodþio 3 d. buvo pasiraðyta

LVTA ir VGTU bendradarbiavimo sutartis.

Galima pasidþiaugti, kad esminis ðios sutarties siekis - aukðtos

kvalifikacijos vandentvarkos ûkio specialistø rengimas – niekada ne-

buvo uþmirðtas. Tik prasidëjus naujiems mokslo metams, rugsëjo 16

d., dalyvaujant VGTU mokslo prorektoriui R.Kirvaièiui, Aplinkos inþi-

nerijos fakulteto dekanui D.Ðygui, visø katedrø vedëjams ir LVTA

vadovams – prezidentui A.Abromavièiui, direktoriui A.Stapulioniui,

prezidiumo nariui V. Ragaiðiui bei VðÁ „Vandenruoða“ direktoriui V.Ra-

monui Vandentvarkos katedrai buvo iðkilmingai áteiktos solidþios ir

tikrai vertingos savo mokslinio turinio knygos, kurios pravers ne tik

VGTU studentams, bet ir dëstytojams bei vandentvarkos

specialistams tenkinant savo profesiná smalsumà, gilinant teorines

þinias, pasisemiant uþsienio patirties vandens apdorojimo, tiekimo,

nuotekø valymo bei ðalinimo srityje.

Taigi ðiandien belieka dþiaugtis LVTA ir VGTU tarpusavio ryðiais ir

tikëtis tolimesnio glaudaus, profesionalaus ir geranoriðko bendra-

darbiavimo, reikðmingo vandentvarkos ûkio ateièiai.

16

Spaudë UAB „SAPNØ SALA“

Artûras AbromavièiusAlfonsas ÈepasVytautas KisielisDoc. dr. Algirdas Matuzevièius

ISSN 1392-6950

Adresas: Laisvës pr. 117A, LT-2022 VilniusTel. 8-5 2301391Faks. 8-5 2301380El. paðtas: vanduo@lvta.ltwww.lvta.lt

Redakcinë grupë

Vaidotas RamonasAloyzas StapulionisRièardas Valskis