leidinys nr. 16

Download Leidinys Nr. 16

Post on 06-Feb-2017

225 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • L I E T U V O S V A N D E N S T I E K J A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

    Nr. 162003

    SPALIS

    L I E T U V O S V A N D E N S T I E K J A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

    Nr. 162003

    SPALIS

    L I E T U V O S V A N D E N S T I E K J A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

  • 2

    Vasara santykins ramybs periodas asocia-cijos veikloje. Prasideda atostog metas ir darboritmas ima ltti. Taiau ir iemet neapsieita bekeleto svarbi vyki. i met gegus 15 d. LRPrezidento dekretu Nr. 83 buvo sudaryta Visuo-menin energetikos taryba prie Respublikos Prezi-dento. Jos sudtis:

    Artras ABROMAVIIUS, Lietuvos vandens tie-kj asociacijos prezidentas;

    Leonas AMANTAS, Respublikos Prezidentokonsultantas energetikos klausimais;

    Saulius BILYS, E. ON Energie AG atstovybs Lie-tuvoje vadovas;

    Jonas GYLYS, Lietuvos branduolins energeti-kos asociacijos prezidentas;

    Emilis GUSTAINIS, AB Vilsota generalinis di-rektorius;

    Vidmantas JANKAUSKAS, Valstybins kain irenergetikos kontrols komisijos pirmininkas;

    Stanislovas JUODVALKIS, Lietuvos vartotoj aso-ciacijos viceprezidentas;

    Rymantas JUOZAITIS, AB Lietuvos energija ge-neralinis direktorius;

    Kazimiera PRUNSKIEN, Lietuvos RespublikosSeimo nar;

    Bronis ROP, Respublikos Prezidento konsultan-tas region pltros ir vietos savivaldos klausimais;

    Rimvydas RUKNAS, Nacionalins elektros tie-kj asociacijos prezidentas;

    Vytautas STASINAS, Lietuvos ilumos tiekjasociacijos prezidentas;

    Romualdas KMA, Lietuvos energetikos insti-tuto direktoriaus pavaduotojas.

    Rugsjo mn. Respublikos Prezidento dekretuNr. 201 komisija buvo papildyta dar vienu nariu Juozu Virmantu Jurgaiiu, atstovaujaniu Lietuvospramoninink konfederacijai.

    I tikrj reikjo pakovoti, kad komisijos sudtbt trauktas ms asociacijos atstovas. Kai kamatrod, jog vanduo ir energija nelabai dera. Tuotarpu naujajame Civiliniame kodekse vanduo yravardytas kaip energijos ris. Vyko nemaai kon-sultacij. Savo teigiam nuomon isak Valstybi-ns kain ir energetikos kontrols komisija, LR Ap-linkos ministerija, specialistai. Dabar lieka tik dirbti.Tarybos nuostatose vienas i tiksl yra Skatinti

    paangi vandentvarkos kio pltr, utikrinan-i vartotojams nepertraukiam ir kokybik van-dentvarkos paslaug teikim ir racional vandensitekli naudojim. Jau vyko keli tarybos posdiai,kuriuose svarstyti labai aktuals strateginiai Lietu-vos energetikos klausimai. Gruodio mn. tarybo-je numatyta diskusija tema Vandentvarkos kis:efektyvus valdymas vandens paslaug vartoto-jams garantas.

    Liepos mn. Valstybins kain ir energetikos kon-trols komisija patvirtino centralizuotai tiekiamosilumos ir karto vandens kain nustatymo meto-dik. Asociacija pateik minto dokumento pro-

    jektui nemaai savo pasilym ir komentar, at-kreipdama dmes, jog nepakankamai aikiai reg-lamentuotas karto vandens tiekimas. Nors, pa-sak iluminink, viskas ia aiku ir suprantama, v-lesns diskusijos parod, jog to aikumo tikrai ne-padaugjo. Bendromis pastangomis pavyko pa-siekti, kad metodikoje altas vanduo bt vardy-tas kaip vanduo, skirtas kartam vandeniui ruotisu nuotek tvarkymu (Aplinkos ministerijos nusta-tyta tvarka). iame etape nebeturi likti klausim,u k yra mokama perkant i vandentvarkos mo-ni alt vanden. Tenka apgailestauti, kad ilumi-ninkai, nevengdami ir demagogini ivediojim,savo kyje susikaupusias problemas bando sprstikit, t.y. ms, sskaita. Esu sitikins, jog tai nevaisingas kelias. Ms vandentvarkos mons ne-buvo karto vandens tiekjais ir neketina tokiomisbti. Apskritai kalbant statymin baz turi btitaip sureguliuota, kad kio subjektai ioje srityjematyt verslo galimybes ir vertsi uimti norma-li, galini bti pelninga verslo ni.

    Vasar tebedirbo darbo grup, rengusi Vandent-varkos kio statym Jau parengta vandentvarkoskio analiz bei pltros strategija. Tiesa, pastarojidl objektyvi ir subjektyvi prieasi dar nrapatvirtinta. Aplinkos ministerijoje buvo apsvarsty-tas minto statymo projektas, pateiktos pasta-bos bei nauji pasilymai. Turint omenyje sudtin-g dabartin kio padt bei jam ikeltus udavi-nius, ne taip lengvai gimsta statymins nuosta-tos, kurios sudaryt btinos kio transformacijosprielaidas, utikrinant gyventojams ilgalaiki ir ko-kybik vandens paslaug teikim, aplinkosau-

    gos reikalavim gyvendinim.iuo metu Europos Sjungos ISPA programos

    lomis rengiamos penki upi basein institucinsstudijos, kurios pagal iankstin plan turi numatytivandentvarkos kio restruktrizavimo upi basei-n pagrindu kryptis ir galimybes. Darbai prasidjodar 2002 m. pradioje. Tuo tarpu 2002 m. rudenvyks LR Vyriausybs strateginio planavimo komi-teto posdis, apsvarsts mint klausim, prijoivad, jog vandentvarkos k iame etape tikslin-giausia bt restruktrizuoti pagal esam Lietu-vos administracin suskirstym, o konkreiau pa-gal apskritis. Lietuvos vandens tiekj asociacija

    taip pat aptarinjo klausim vairiais organizaci-jos lygmenimis ir pritar strateginio planavimo ko-miteto sprendimui, atkreipdama dmes tai, jogsavivaldybs jau ne vienerius metus kooperuojasi irbendradarbiauja apskrii lygiu sprsdamos stra-teginius udavinius.

    . m. birelio 19 dien bendrov UAB CowiBaltic, rengianti Nemuno vidurupio baseino insti-tucin studij, pristat iame baseine veikianivandentvarkos ki galimus restruktrizavimo va-riantus. Manytume, jog planuojama ups baseinovaldymo struktra neturt bti i anksto orien-tuota vandentvarkos kio valdymo permim at-eityje, kadangi lieka neisprsta daug svarbi klau-sim. Taiau pritartume, jeigu iame etape btsteigiama institucija ups baseino investiciniamsprocesams koordinuoti. Kartu atkreipiame dme-s, jog ES direktyvos nereikalauja reorganizuoti irvaldyti vandentvarkos kio upi basein pagrindu.

    Turint omenyje, kad politins nuostatos ne visaiatitinka dabar vykdom institucini studij teikia-mus pasilymus dl tolesns vandentvarkos kiopltros, manytume, jog tikslinga svarb klausimdar kart aptarti Vyriausybs strateginio planavi-mo komitete. Reikia rimtai apsvarstyti abiej va-riant visus u ir prie ir priimti ekonomikaipagrst bei politikai subalansuot sprendim. Lie-tuvos vandens tiekj asociacija ketina aktyviai da-lyvauti vandentvarkos kio restruktrizacijoje ir u-imti konstruktyvaus partnerio pozicij.

    Artras AbromaviiusArtras AbromaviiusArtras AbromaviiusArtras AbromaviiusArtras AbromaviiusLVTA prezidentas

    VEIKLOS APVALGA

    Visuomenin energetikos taryba prie Respublikos Prezidento

  • 3

    Veiklos apvalgaArtras Abromaviius

    Vandens apskaitavadentiekiuoseVilius ulga

    Naujos technologijos taikymasaeraciniuose rezervuaruoseAlgimantas Jagniekus

    Sprendimai, kuriems pritariagamtaArtras Abromaviius

    Seni vamzdynai - galvosskausmas, kurio UAB Castradepads ivengtiLinas La

    Knygos belaukiantAlgirdas Klimas

    Mao nuotek kiekio valymorenginiai

    Pristatome EMU - naujj WILOAG narArnas Danila

    Vandens paruoimo procesintensyvinimas magnetineaktyvacijaDr. Elvyra Rinkeviien,dr. Vesta Mockut,

    Kazimieras Jonaitis

    Naujienos, vykiai, faktai

    Jubiliejai ir sukaktys

    Mes bendradarbiaujame suVGTU

    2 psl.

    VANDENS APSKAITAVANDENTIEKIUOSE

    Matuoti ruoiamo ir tiekiamo vandens kie-k bei vesti jo apskait vandens tiekjus veriadvi prieastys technologin ir komercin.Technologin paskata yra btinyb inoti, kiekvandens teka pagrindiniais vandentiekio ele-mentais imtuvais, ruoimo renginiais, siurbli-nmis, skirstomuoju tinklu, kiek jo sunaudoja-ma vandentiekio rengini prieirai, kiek pa-tenka vartotojams; be i ini nemanoma ge-rai tvarkyti gamybos. Komercin prieastis vandens tiekj pajamos, nes didiausioji j dalisgaunama pagal imatuot sunaudoto vandenskiek.

    Technologiniai vandenmaiai rengiami iil-gai viso trakto pradedant griniais (ar pa-virinio vandens imtuvais) ir baigiant vartotojvadais bdinguose vandens tiekimo siste-mos takuose: pirmojo klimo siurblinse, van-dens ruoyklose (prie ruoim, po tam tikrruoimo tarpsni, ten, kur vanduo imamastechnologijos poreikiams), antrojo bei papil-domojo klimo siurblinse, magistralinse tin-klo linijose.

    Lauko vandentiekyje (LST EN 805:2003 stan-darte taip pavadinta vandentiekio dalis, esan-ti tarp ruoyklos ir vartotoj) rengti debitma-iai parodo faktin vandens pasiskirstym poaprpinamj teritorij, teikia duomenis ma-tematiniams skirstomojo tinklo modeliams pa-tikrinti, leidia vandentiekio operatoriams pa-matyti faktinius padaryt veiksm padarinius.Lauko vandentiekio debitmaiai ne maiau rei-kalingi ir vandens netekties skirstomajame tin-kle paiekoms bei neapskaitomo mimo kon-trolei.

    Nors vartotoj vamzdyne taisyti vandenma-iai naudojami komerciniams reikalams, jie nemaiau svarbs ir technologine prasme. Jukvartotoj skaitikliai tiesiogiai matuoja t van-dens kiek, kuriam tiekti i esms ir rengtasvandentiekis. Lauko vandentiekyje ir vartoto-j vamzdynuose esani vandenmai rodme-n skirtumas yra tam tikras vieojo vandentie-kio tinklo kokybs matas; atmetus nematuo-t nauding vandens sunaudojim (vamzdy-nui ir rezervuarams plauti, gaisrams gesinti,vartotojams, neturintiems vandens skaitikli,aprpinti ir pan.), tas skirtumas reikia van-dens netekt lauko vandentiekyje.

    Lietuvos statistikos departamento duome-nimis (serija B713), 2001-aisiais patiekto van-dentiekio tinkl ir parduoto vartotojams van-dens skirtumas sudar 40.9 mln. m3. Tiesa, ket-virtadal io kiekio galima priskirti nematuo-tam vandens sunaudojimui ar netiksliam jo ver-tinimui, taiau lik 30 mln. m3, arba 20%, pa-tiekto vandens priskirtini netekiai vandentie-kio tinkle.

    Svarbus atskaitos takas neparduoto van-dens kiekiui, o kartu ir netekties dydiui nu-statyti yra vandens vartotoj skaitikliai. Pagalpastat vandentiekio rengimo taisykles, van-denmat privalu taisyti tik vade. Taiau priedeimtmet pradjus valstybinio but fondo pri-vatizavim (Lietuvos statistikos departamen-to duomenimis, B902 serija, dabar yra 97%privata