civilinė teisė konspektas

7/21/2019 Civilinė teisė konspektas

http://slidepdf.com/reader/full/civiline-teise-konspektas-56da857d5211a 1/13

UŽSTATYMO TEISĖ (SUPERFICIES)

4.160 straipsnis. Užstat!" t#is$s (s%p#r&i'i#s) s"*a

1. Užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti.

. !asikeitus žemės" statini# ar sodini# savininkui" užstatymo teisė i$lieka.

4.161 straipsnis. Užstat!" t#is$s at+,intin%!as

Užstatymo teis% nustatančiame akte gali b&ti numatyta" kad $ios teisės turėto'as turi sumokėti žemėssavininkui vienkartin% sum arba už ' mokėti periodi$kai.

4.16- straipsnis. Užstat!" t#is$s t%rins

1. Užstatymo teisės turėto'as turi teis% ant kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigytinuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius.

. Užstatymo teisė gali b&ti terminuota ar neterminuota.

4.16 straipsnis. Užstat!" t#is$s n%stat!as

Užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėto'u tampančio asmens susitarimu arbažemės savininko testamentu.

4.164 straipsnis. Užstat!" t#is$s pa/ai,a

1. Užstatymo teisė baigiasi

1) kai užstatymo teisės turėto'as tampa ir žemės savininku*

+) pasibaigus terminui*

) dėl senaties" 'eigu užstatymo teisės turėto'as de$imt met# nesinaudo'a užstatymo teisės ob'ektu*

,) užstatymo teisės turėto'ui daugiau kaip už dve'us metus nesumokė'us užstatymo teis% nustatančiame aktenustatyto mokesčio.

+. !asibaigus užstatymo teisei" nuosavybės teisė į statinius ar sodinius pereina žemės savininkui. -emėssavininkas turi atlyginti '# vert%" 'eigu taip buvo numatyta užstatymo teis% nustatančiame akte.

IAAI2Ė 3UOMA (EMPYTEUSIS)

4.165 straipsnis. I+,a+ai*$s n%"!"s s"*a

1. lgalaikė nuoma (emp/yteusis)" kaip daiktinė teisė" – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės

sklypu ar kitu nekilno'amuo'u daiktu nebloginant 'o kokybės" nestatant statini#" nesodinant daugiameči# sodini# ir neatliekant kit# darb#" kurie i$ esmės padidint# naudo'amos žemės ar kito nekilno'amo'o daiktovert%" i$skyrus atve'us" kai yra nuomoto'o sutikimas.



+. lgalaikė nuoma gali b&ti terminuota ar neterminuota. lgalaikės nuomos terminas negali b&ti trumpesniskaip de$imt met#.

4.16 straipsnis. I+,a+ai*$s n%"!"s n%stat!as

lgalaikė nuoma nustatoma i$nuomo'amo nekilno'amo'o daikto savininko ir nuomininko susitarimu arbatestamentu.

4.167 straipsnis. I+,a+ai*$s n%"!"s t%rins

1. 0eigu ilgalaik% nuom nustatantis aktas nenustato kitaip" tai nuomininkas naudo'asi i$nuomotunekilno'amuo'u daiktu kaip savininkas" tik i$ esmės nedidina 'o vertės" taip pat neturi teisės keisti 'o tikslinės

paskirties be savininko sutikimo. 0eigu nuomos ob'ektas yra žemės sklypas" ilgalaik% nuom nustatančiameakte gali b&ti numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius" reikalingus žemei naudoti pagal

paskirtį.

4.168 straipsnis. I+,a+ai*$s n%"!"s pa/ai,a

1. lgalaikė nuoma baigiasi

1) pasibaigus terminui*

+) žuvus nuomos ob'ektui*

) nuom panaikinus teismo sprendimu*

,) nuomoto'ui tapus ir nuomininku*

) nenaudo'us nuomos ob'ekto de$imt met#*

2) $ali# susitarimu.

IPOTE2A

4.10 straipsnis. ip"t#*"s s"*a ir s%/9#*tai

1. 3ipoteka – daiktinė teisė į svetim nekilno'am'į daikt" kuria užtikrinamas esamos ar b&simos turtinės prievolės įvykdymas" kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.

.11 straipsnis. ip"t#*"s "/9#*tas

1. 3ipotekos ob'ektu gali b&ti bet kokie nekilno'amie'i daiktai. 3ipotekos ob'ektu gali b&ti ir kilno'amasisturtas" ir turtinės teisės" 'eigu $is turtas /ipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilno'amaisiais daiktais.

4.15 straipsnis. ip"t#*"s r:;s

1. 3ipoteka gali b&ti priverstinė ir sutartinė.

+. 4utartinė /ipoteka atsiranda sutarties arba viena$alio sandorio (parei$kimo) pagrindu. 4utartinė /ipoteka"

kuri atsiranda įkeičiamo daikto savininko viena$alio sandorio (parei$kimo) pagrindu" vadinama pareik$tine/ipoteka. !areik$tine /ipoteka įkeisto daikto savininko pareiga kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės" kurios įvykdymui užtikrinti yra nustatyta pareik$tinė /ipoteka.



. 3ipoteka yra priverstinė" kai įstatym# nustatytais atve'ais prie$ savininko vali nustatomas 'am priklausančio nekilno'amo'o daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatyt# turtini# reikalavim# įvykdym. !riverstinė /ipoteka atsiranda įstatym#" teismo sprendim# ar įgaliotos instituci'os (pareig&no)sprendim# pagrindais $iais atve'ais

1) kai b&tina užtikrinti valstybės reikalavimus" atsirandančius i$ mokesči# ir valstybinio socialinio draudimoteisini# santyki#*

+) kai b&tina užtikrinti pagal teismo sprendim patenkintus turtinius reikalavimus*

) kitais $io kodekso numatytais atve'ais.

4.17 straipsnis. ip"t#*"s <si,a+i"9i!" !"!#ntas

1. 4utartinė /ipoteka $alims galio'a nuo /ipotekos sandorio sudarymo momento" 'eigu /ipotekos sandory'enenustatyta kitaip.

+. !rie$ sžiningus trečiuosius asmenis /ipotekos sandoris gali b&ti naudo'amas tik tuo atve'u" kai /ipoteka3ipotekos registro nuostat# nustatyta tvarka įregistruota 3ipotekos registre.

. !riverstinė /ipoteka įsigalio'a nuo 'os įregistravimo 3ipotekos registre momento.

4.18 straipsnis. ip"t#*"s pa/ai,"s pa,rin=ai

1. !riverstinis įkeisto daikto reali5avimas /ipotekos kreditoriaus pra$ymu i$laisvina 'į nuo vis# /ipotek#.

+. 3ipoteka pasibaigia" kai

1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigo'imas arba /ipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais/ipotekos sandory'e ar įstatymuose nustatytais pagrindais*

+) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama /ipoteka*

) /ipotekos kreditorius arba /ipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma de$imt met# nuo skolosmokė'imo termino pabaigos*

,) /ipotekos ob'ektas žuvo*

) yra kiti $iame kodekse nustatyti atve'ai.

. 3ipoteka gali atsinau'inti $io kodekso nustatytais atve'ais. 6tsinau'inusi /ipotek /ipotekos kreditoriaus pra$ymu įformina notaras.

,. 0eigu suė'us skolos gržinimo terminui /ipotekos kreditorius atsisako priimti /ipoteka užtikrintos prievolės dalyk" skolininkas gali sumokėti atitinkam sum į kredito įstaigos arba notaro depo5itin% sskait. 4umokė'us vis skolos sum į depo5itin% sskait" /ipoteka baigiasi.

. 7reditorius turi teis% bet kuriuo momentu atsisakyti /ipotekos.

2. 4žiningo /ipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atve'u" kai /ipotekos sandoris pripažįstamasnegalio'ančiu tokiu pagrindu" už kurį /ipotekos kreditorius neatsako. 7ai /ipotekos sandoris įstatym# nustatyta tvarka pripažintas negalio'ančiu ir nėra b&tinybės ginti sžiningo /ipotekos kreditoriaus" 3ipotekos



registre įregistruota /ipoteka baigiama ir i$registruo'ama i$ 3ipotekos registro pateikus įsiteisė'usį teismosprendim dėl /ipotekos sandorio pripažinimo negalio'ančiu.

8. !asibaigusi /ipoteka i$registruo'ama i$ 3ipotekos registro. 3ipotekos kreditoriaus" skolininko arba turto

savininko pra$ymas dėl /ipotekos pabaigos pateikiamas notarui" o $is duomenis apie /ipotekos pabaig perduoda 3ipotekos registrui.

>2EITIMAS

4.187 straipsnis. >*#iti!" s"*a

1. 9keitimas – daiktinė teisė į svetim kilno'am'į turt ir turtines teises" kuria užtikrinamas esamo ar b&simoturtinio įsipareigo'imo įvykdymas.

+. 9keitimo ob'ektas gali b&ti perduodamas kreditoriui" trečia'am asmeniui arba paliekamas valdyti įkaitodavė'ui. 9keitimo ob'ekto perdavimu taip pat laikomas prekinio ar nuosavybės vertybinio popieriaus

perdavimas kreditoriui" kitoks teisės valdyti įkeitimo ob'ekt suteikimas" įskaitant įra$# banko sskaitose ar vertybiniuose popieriuose atlikim.

4.188 straipsnis. >*#iti!" atsira=i!" pa,rin=ai

1. 9keitimas gali b&ti sutartinis arba priverstinis.

+. 4utartinis įkeitimas atsiranda sutarties arba viena$alio sandorio (parei$kimo) pagrindu. 4utartinisįkeitimas" kuris atsiranda įkaito davė'o viena$alio sandorio (parei$kimo) pagrindu" vadinamas pareik$tiniu.

. !riverstiniam įkeitimui" kuris atsiranda įstatym#" teismo sprendimo ar įgaliotos instituci'os (pareig&no)

sprendimo pagrindais" mutatis mutandis taikomos $ios knygos nuostatos" reglamentuo'ančios priverstin% /ipotek.

4.-00 straipsnis. >*#iti!% %žti*rina!i r#i*a+ai!ai

1. 9keitimu gali b&ti užtikrintas bet kurios esamos ar b&simos turtinės prievolės įvykdymas.

4.-01 straipsnis. >*#iti!" "/9#*tas

1. 9keitimo ob'ektu gali b&ti bet koks esamas ar b&simas kilno'amasis turtas ir turtinės teisės.

+. 9keitimo ob'ektu negali b&ti tokie daiktai" į kuriuos pagal galio'ančius įstatymus negali b&ti nukreipiamasi$ie$ko'imas" taip pat kilno'amie'i daiktai" įkeisti kartu su nekilno'amuo'u daiktu $io kodekso ,.181 straipsnio1 daly'e nustatyta tvarka.

4.-0 straipsnis. >*#ist" =ai*t" pa*#iti!as

1. 9kaito davė'as įkaito turėto'o (turėto'#) sutikimu gali pakeisti individualiais požymiais apib&dint daikt"kuris yra įkeitimo ob'ektas" kitu dar nė karto neįkeistu daiktu.

4.-06 straipsnis. >*ait" =a$9as

1. 9kaito davė'u gali b&ti ir pats skolininkas" ir trečiasis asmuo.



4.-08 straipsnis. >*#iti!" san="ri" &"r!a

1. 7ai įkeitimo ob'ektas perduodamas kreditoriui" sudaromas ra$ytinis įkeitimo sandoris. :a$ytinėsformos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negalio'antį.

+. 7ai įkeitimo ob'ektas perduodamas trečia'am asmeniui arba paliekamas įkaito davė'ui" įkeitimo sandorį ir įkeitimo ob'ekto savininko viena$alį parei$kim įkeisti daiktus ar turtines teises tvirtina notaras ir 'ieregistruo'ami 3ipotekos registre.

4.--4 straipsnis. >*#iti!" t#is$s pa/ai,a

1. 9keitimo teisė baigiasi

1) pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei*

+) žuvus įkeistam daiktui*

) įkaito turėto'ui įgi'us nuosavybės teis% į įkeist daikt arba įkeistoms teisėms perė'us įkaito turėto'ui*

,) pasibaigus teisės" esančios įkeitimo dalyku" galio'imo terminui*

) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo i$ įkeitimo dalyko dėl ie$kinio senaties termino praleidimo*

2) $ali# susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo.

PRIE?OI@ TEISĖ

6.1 straipsnis. Pri#"+$s sa!prata

!rievolė – tai teisinis santykis" kurio viena $alis (skolininkas) privalo atlikti kitos $alies (kreditoriaus) naudaitam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo" o kreditorius turi teis% reikalauti i$ skolininko" kad$is įvykdyt# savo pareig.

6. straipsnis. Pri#"+i =a+*as

1. !rievolės dalyku gali b&ti bet kokie veiksmai (veikimas" neveikimas)" kuri# nedraudžia įstatymai irkurie neprie$tarau'a vie$a'ai tvarkai ar gerai moralei.

+. !rievolės dalyku taip pat gali b&ti bet koks turtas" taip pat ir tas" kuris bus sukurtas ateity'e" apib&dintas pagal r&$į ar kiekį arba kurį galima apib&dinti pagal kitus kriteri'us.

. !rievolės dalykas gali turėti pinigin% arba nepinigin% i$rai$k" tačiau 'is turi atitikti prievolėsdalykui keliamus reikalavimus.

,. !rievolės dalyku negali b&ti tai" kas neįvykdoma.

Pri#"+i s*irst!asB ;alomosios ir nedalomosios. 4kirstomos į konkrečias" fakultatyvias"alternatyvias. !rievolės gali b&ti terminuotos ir neterminuotos. <erminuotos skirstomos įatidedamo'o ir naikinamo'o termino prievoles. !rievolės skirstomos į sutartines ir nesutartines.

6.7 straipsnis. Pri#"+i *=!" prin'ipai

1. !rievolės turi b&ti vykdomos sžiningai" tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatym# ar sutartiesnurodymus" o kai toki# nurodym# nėra" – vadovau'antis protingumo kriteri'ais.



+. 0eigu vienai i$ $ali# prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla" $i $alis turi vykdyti prievol% taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

. 7iekviena $alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomi$kiau ir vykdydama prievol% bendradarbiauti su kita

$alimi ($ali# pareiga kooperuotis).

,. 0eigu skolininkas" vykdydamas prievol%" naudo'asi kit# asmen# pagalba" tai 'is už t# asmen# veiksmusatsako kaip už savo.

6.8 straipsnis. Pri#"+$s <*=!" /:=as

1. 4kolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievol% kitokiu b&du" i$skyrus t" kuris yraaptartas sutarty'e ar įstatymuose" nepaisant įvykdymo b&do vertės.

+. 0eigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdym kitokiu b&du" prievolė laikoma įvykdyta.

. !rie$prie$ines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu" 'eigu įstatymai" sutartis ar prievolės esmė nenumato ko kita.

6.65 straipsnis. Pri#"+$s <*=!" patirtini!as

1. 7reditorius" priimdamas prievolės įvykdym" privalo duoti skolininkui pakvitavim apie visi$k ar dalinį prievolės įvykdym" 'eigu sutartis nenumato ko kita.

+. 0eigu skolininkas yra kreditoriui i$dav%s prievolei patvirtinti skolos dokument" tai kreditorius" priimdamas vis prievolės įvykdym" privalo t dokument skolininkui gržinti" o kai tokios galimybės nėra" – nurodyti tai pakvitavime. !akvitavimui prilygsta įra$as apie prievolės įvykdym gražinamame skolos

dokumente. 0eigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėmsįgyvendinti" 'is turi teis% pasilikti skolos dokument" tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavim.

. 0eigu kreditorius atsisako duoti pakvitavim" gržinti skolos dokument arba pažymėti pakvitavime" kadnegali $io dokumento gržinti" tai skolininkas turi teis% sustabdyti prievolės vykdym" iki 'am bus i$duotasdokumentas" patvirtinantis prievolės įvykdym.

,. 0eigu skolininkas turė'o nuosekliai vykdyti vien po kito kelis veiksmus ir i$duotas pakvitavimas apiedvie'# paskutini# veiksm# įvykdym" pre5iumuo'ama" kad įvykdyti ir ankstesni veiksmai" i$skyrus atve'us"kai sutarty'e ar pakvitavime numatyta kas kita.

. 0eigu kreditorius i$davė pakvitavim apie pagrindinės sumos sumokė'im" pre5iumuo'ama" kadskolininkas sumokė'o pal&kanas ir kitokias i$laidas.

6.0 straipsnis. Pri#"+i <*=!" %žti*rini!" /:=ai

1. !rievoli# įvykdymas gali b&ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis" įkeitimu (/ipoteka)"laidavimu" garanti'a" rankpinigiais ar kitais sutarty'e numatytais b&dais. 4u įkeitimu (/ipoteka) susi'usiussantykius reglamentuo'a $io kodekso ketvirtosios knygos normos.

+. =ali b&ti užtikrinamas tiek esam#" tiek ir b&sim# prievoli# įvykdymas

6.1 straipsnis. 3#t#s/ sa!prata

1. >etesybos – tai įstatym#" sutarties ar teismo nustatyta pinig# suma" kuri skolininkas privalo sumokėtikreditoriui" 'eigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda" delspinigiai).



6.- straipsnis. S%sitari!" =$+ n#t#s/ &"r!a

4usitarimas dėl netesyb# turi b&ti ra$ytinis.

6.87 straipsnis. Ran*pini,i sa!prata

1. :ankpinigiais laikoma pinig# suma" kuri viena sutarties $alis pagal sudaryt sutartį 'ai priklausanči#mokėti sum# sskaita duoda antra'ai $aliai" kad įrodyt# sutarties eg5istavim ir užtikrint# 'os įvykdym.

+. :ankpinigiais negali b&ti užtikrinama preliminario'i sutartis" taip pat sutartis" kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

6.88 straipsnis. S%sitari!" =$+ ran*pini,i &"r!a

1. 4usitarimas dėl rankpinigi#" neatsižvelgiant į '# dydį" turi b&ti ra$ytinis.

+. :a$ytinės formos nesilaikymas susitarim dėl rankpinigi# daro negalio'antį.

6.100 straipsnis. Ran*pini,iais %žti*rint"s s%tarti#s n#<*=!" pas#*!$s

1. 0eigu už sutarties neįvykdym atsako davusi rankpinigius $alis" rankpinigiai lieka antra'ai $aliai. 0eigu užsutarties neįvykdym atsako gavusi rankpinigius $alis" 'i privalo sumokėti antra'ai $aliai dvigub rankpinigi# sum.

+. ?e to" $alis" kuri atsako už sutarties neįvykdym" privalo atlyginti antra'ai $aliai nuostolius" įskaitantrankpinigius" 'eigu sutarty'e nenumatyta ko kita.

6.10 straipsnis. Pri#"+$s pa/ai,a <s*ait!%1. !rievolė baigiasi" kai įskaitomas prie$prie$inis vienar&$is reikalavimas" kurio terminas suė'%s arba kurioterminas nenurodytas ar apib&dintas pagal pareikalavimo moment.

+. 9skaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sžiningo trečio'o asmens įgytoms teisėms.

S"+i=ari"si"s pri#"+$s sa!prata

4olidarumas rei$kia" kad reikalavimo teisė arba pareiga negali b&ti skaidoma į dalis" nors yra keli

kreditoriai arba keli skolininkai.

S%/si=iari pri#"+$

7reditorius iki pareik$damas reikalavimus asmeniui" kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako

papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiario'i atsakomybė)" turi pagrindiniam skolininkui

pareik$ti reikalavim dėl nuostoli# atlyginimo. 0eigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per proting termin i$ skolininko negavo atsakymo į pareik$t



reikalavim" tai kreditorius gali pareik$ti reikalavim dėl nuostoli# atlyginimo subsidiariai

atsakingam skolininkui.

SUTARI@ TEISĖ

6.154 straipsnis. S%tarti#s sa!prata

1. 4utartis yra dvie'# ar daugiau asmen# susitarimas sukurti" pakeisti ar nutraukti civilinius teisiniussantykius" kai vienas ar keli asmenys įsipareigo'a kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus(ar susilaikyti nuo tam tikr# veiksm# atlikimo)" o pastarie'i įgy'a reikalavimo teis%.

+. 4utartims taikomos $io kodekso normos" reglamentuo'ančios dvi$alius ir daugia$alius sandorius.

. 4utartims taikomos $ios knygos dalies normos" reglamentuo'ančios bendruosius prievoli# teisėsklausimus" 'eigu sutartini# santyki# normos nenustato i$imči# i$ bendr# taisykli#

S%tarDi t#is$s prin'ipai. @ivilini# teisini# santyki# sub'ektai" patys nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas" tarpusavio

santykius privalo reglamentuoti nepažeisdami civilinės teisės princip#" principams pasitarnau'antys sub'ekt# susitarimai negali b&ti ginami ir priverstinai įgyvendinami teismine tvarka" nes negalio'a (@7 1.ABC1.A1str.). D 'ei $alys sutarty'e neaptarė tam tikr# klausim#" sutarties spragas b&tina užpildyti taikant civilinėsteisės principus.

?endrie'i civilini# teisini# santyki# reguliavimo principai ir bendrie'i civilinės teisės principai taikytini

ir sutarči# teisės institutui.

S%tarDi +ais$s prin'ipas

Eis principas yra taip pat ir vienas i$ civilini# santyki# teisinio reguliavimo princip#. 4utarči# laisvės principas C $ali# valios pasirei$kimas. 0ei $alis priversta sudaryti sutartį C pažeidžiamas laisvės principas.

Faisvė sudaryti sutartį pasirei$kia tuo" kad asmuo sutartį sudaro kada nori ir su kuo nori" i$skyrusįstatymo nustatytus atve'us. 6ntai negalio'a sutartis" sudaryta dėl apgaulės" smurto" ekonominio spaudimoarba realaus grasinimo (@7 1.G1 str.).

S%tarDi pria+"!%!" prin'ipas

4utarties nesilaikymas arba kitoks pažeidimas lemia civilin% atsakomyb%. ?et" kaip ir kiekvienas principas"sutarties privalomumo principas {pacta sunt servanda) nėra absoliutus" nes derintinas su kitais bendraisiaiscivilinės teisės principais.

4udarytos sutarties $alys negali viena$ali$kai atsisakyti. @7 2.1AG straipsny'e įtvirtinta nuostata" 'ogteisėtai sudaryta ir galio'anti sutartis turi 'os $alims įstatymo gali.

6.157 straipsnis. Sžinin,%!as ir sžinin,a =a+*in$ pra*ti*a

1. 7iekviena sutarties $alis turėdama sutartini# santyki#" privalo elgtis sžiningai.

+. Eio straipsnio 1 daly'e nustatytos pareigos $alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.



C2 6.160 straipsni" 1 =a+is n%r"="" kad sutartys gali b&ti dvi$alės ir viena$alės" atlygintinės ir

neatlygintinės" konsensualines ir realinės" vienkartinio ir t%stinio įvykdymo" varto'imo sutartys ir kitos.

Vienašalės - tai tokios sutartys" kai viena $alis turi tik teises" o kita $alis C tik pareigas (pv5." paskola" pavedimas" dovano'imas). Dvišalių sutarčių

$alis sie'a prie$prie$inės teisės ir pareigos. Hiena$ales ir dvi$ales

sutartis reikia skirti nuo viena$ali# ir dvi$ali# sandori#" nes pastarie'i į viena$alius ir dvi$alius yra skirstomi

ne pagal tarpusavio teisi# ir pareig# pob&dį" o pagal tai" keli# $ali# valia yra i$reik$ta sudarant sandorį.

Atlygintinės yra sutartys" kai tam tikru b&du (pinigais" daiktais" paslaugomis ir pan.) viena $alis

patenkina kitos $alies prie$prie$inius turtinio pob&džio reikalavimus. Neatlygintinė C sutartis" kai viena $alis

nepatenkina 'oki# kitos $alies prie$prie$ini# reikalavim# (panaudos" dovano'imo ir kt.).

Pagrindinės ir papildomos sutartys. <okio padali'imo esmė yra ta" kad antrosios grupės sutarči# likim lemia pirmo'i grupė. r at virk$čiai" pagrindinės sutartys nepriklauso nuo papildom#. Fabiausiai

paplitusia papildom# sutarči# r&$imi laikytinos netesybos" laidavimas" rankpinigiai ir įkeitimas" bankogaranti'a. !apildomos sutartys yra i$ dalies savaranki$kos" nes pripažįstamos galio'ančiomis nuo susitarimo

momento. $ santykinai savaranki$kos papildomos sutarties i$plaukia" kad nėra b&tinumo sudaryti ' specialia forma. <. y. papildomos sutarties slygos gali b&ti įtrauktos į pagrindin% sutartį. ?et ir tokiuatve'u bus kalbama apie dvi sutartis.

SUTARI@ TURI3YS<eisės doktrino'e sutarties slygas įprasta skirstyti į esmines, įprastines ir atsitiktines. Esminės slygos yratokios slygos" kurios b&tinos ir pakankamos n m" kad sutartis b&t# sudaryta ir sukurt# $alims teises ir

pareigas. 4utartis nebus laikoma sudaryta" kol nebus suderintos visos esminės sutart ie s slygos. <odėl labaisvarbu nustatyti" kokios konkrečios sutarties slygos yra esminės.Pir!a" esmine kiekvienos sutarties slyga yra laikytinas 'os dalykas.Antra" esminėmis sutarties slygomis yra laikytinos slygos" kurios įstatyme arba kitame teisės aktenurodytos kaip esminės.

Tr#Dia" esminėmis slygomis pripažįstamos sutarties slygos" kurios yra privalomos konkrečioms sutarči#r&$ims" be kuri# tokios sutartys negalėt# eg5istuoti.2#tirta" esmini# sutarties slyg# r&$imi galima laikyti Isub'ektyviai eg5istuo'ančias esmines slygasJ" t. y.tokias" be kuri# $alis nenori sudaryti sutarties.

6.186 straipsnis. S%tarti#s s+, r:;s

1. 4utarties slygos gali b&ti ai$kiai nurodytos arba numanomos.

6.18 straipsnis. S%tarti#s =a+*" *"*/$

0eigu sutarties dalyko kokybė nei sutarty'e" nei įstatymuose nenustatyta" tai 'i turi atitikti proting ir ne žemesn% už vidutin% kokyb%" atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

6.187 straipsnis. S%tarti#s *aina

1. 7ai kaina ar 'os nustatymo tvarka sutarty'e neaptarta ir $alys nėra susitarusios kitaip" laikoma" kad$alys turė'o omeny'e kain" kuri sutarties sudarymo metu to'e verslo srity'e buvo įprasta imti už tokį patįvykdym atitinkamomis aplinkybėmis" o 'eigu $i kaina neeg5istuo'a" – atitinkanči protingumo kriteri'uskain.

6.188 straipsnis. S%tartis n#api/r$žta! t#r!in%i

>eapibrėžtam terminui sudaryt sutartį bet kuri $alis gali nutraukti apie tai per proting termin i$anksto įspė'usi kit $alį" 'eigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.



E3RA SUTARI@ SUARYMO T?AR2A

@7 2.12+ straipsnio 1 daly'e nurodoma" kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasi&lym (ofert) ir priimant pasi&lym (akcept) arba kitais $ali# susitarim pakankamai įrodančiais veiksmais. <aigi sutarčiaisudaryti b&tinas vienos $alies pasi&lymas ir kitos $alies pritarimas 'am. <odėl sutarties sudarymas yra dvie'# stadi'#. !irmo'i C si&lymas sudaryti sutartį C oferta" antro'i C sutikimas su pasi&lymu C akceptasA2.

6.175 straipsnis. S%tarDi stan=artin$s s+,"s

1. 4tandartinėmis laikomos slygos" kurias bendram nevienkartiniam naudo'imui i$ anksto parengiaviena $alis nederindama '# su kita $alimi ir kurios be deryb# su kita $alimi taikomos sudaromose sutartyse.

+. 4utarties standartinės slygos privalomos kitai $aliai tik tuo atve'u" 'eigu 'ai buvo sudarytatinkama galimybė su tomis slygomis susipažinti.

. 7ai abi sutarties $alys yra įmonės (verslininkai)" laikoma" kad $io straipsnio + daly'e numatytasupažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta" 'eigu

1) sutarties standartines slygas parengusi $alis įteikia 'as kitai $aliai ra$tu iki sutarties pasira$ymo ar ' pasira$ant*

+) iki sutarties pasira$ymo prane$a kitai $aliai" kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartinesslygas" su kuriomis kita $alis gali susipažinti standartines sutarties slygas parengusios $alies nurodyto'evieto'e*

) pasi&lo kitai $aliai" 'ei $i pageidaut#" atsi#sti t# slyg# kopi'.

6.176 straipsnis. 3#ti*$t"s (si%rpriGin$s) s%tarDi stan=artin$s s+,"s

1. >egalio'a netikėtos (siurpri5inės) sutarči# standartinės slygos" t. y. tokios" kuri# kita $alisnegalė'o protingai tikėtis b&siant sutarty'e. >etikėtomis (siurpri5inėmis) nelaikomos sutarties slygos" sukuriomis $alis ai$kiai sutiko" kai 'os tai $aliai buvo tinkamai atskleistos.

+. 4prendžiant" ar slyga yra netikėta (siurpri5inė) ar ne" reikia atsižvelgti į 'os turinį" formuluot% beii$rai$kos b&d.

. !agal kitos $alies pasi&lytas standartines slygas sudariusi sutartį prisi'ungimo b&du $alis turi teis% reikalauti ' nutraukti ar pakeisti" 'eigu sutarties standartinės slygos nors ir neprie$tarau'a įstatymams" tačiauatima i$ 'os paprastai tokios r&$ies sutarči# suteikiamas teises ar galimybes" panaikina ar apribo'a sutartiesstandartines slygas parengusios $alies civilin% atsakomyb% arba nustato sutarties $ali# lygybės bei '# interes# pusiausvyros principus pažeidžiančias slygas" arba prie$tarau'a protingumo" sžiningumo ar teisingumo kriteri'ams.

6.165 straipsnis. Pr#+i!inari"9i s%tartis

1. !reliminari'a sutartimi laikomas $ali# susitarimas" pagal kurį 'ame aptartomis slygomis $alysįsipareigo'a ateity'e sudaryti kit – pagrindin% – sutartį.

+. !reliminario'i sutartis turi b&ti ra$ytinė. Kormos reikalavim# nesilaikymas preliminari' sutartį daro negalio'anči.



6.178 straipsnis. S%tarti#s ,a+ia

1. <eisėtai sudaryta ir galio'anti sutartis 'os $alims turi įstatymo gali. 4utartis įpareigo'a atlikti ne tik tai" kas tiesiogiai 'o'e numatyta" bet ir visa tai" k lema sutarties esmė arba įstatymai.

6.18- straipsnis. S%tarti#s &"r!a

1. 4utarties formai yra taikomos $io kodekso 1.81–1.88 straipsni# taisyklės" reglamentuo'ančiossandori# form.

+. 7ai pagal įstatymus ar $ali# susitarim sutartis turi b&ti paprastos ra$ytinės formos" 'i gali b&tisudaroma tiek sura$ant vien $ali# pasira$om dokument" tiek ir apsikeičiant ra$tais" telegramomis"telefonogramomis" telefakso prane$imais ar kitokiais telekomunikaci'# galiniais įrenginiais perduodamainformaci'a" 'eigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti 'į siuntusios $alies para$.

. 4utartis gali b&ti sudaroma priimant vykdyti užsakym.

,. 4utarties pakeitimas arba papildymas turi b&ti tokios pat formos" kokios turė'o b&ti sudarytasutartis" i$skyrus įstatym# ar sutarties nustatytus atve'us.

. 0eigu $alys susitarė dėl sudaromos sutarties formos" sutartis laikoma sudaryta tik tuo atve'u" kaiyra sutartos formos" nors pagal įstatymus tai sutarči# r&$iai tokia forma neprivaloma.

6.-00 straipsnis. S%tarti#s *=!" prin'ipai

1. Ealys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sžiningai.

+. Hykdydamos sutartį" $alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

. 4utartis turi b&ti vykdoma kuo ekonomi$kesniu kitai $aliai b&du.

,. 0eigu pagal sutartį ar 'os prigimtį $alis" atlikdama tam tikrus veiksmus" turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti" tai $i $alis privalo imtis toki# pastang#" koki# b&t# ėm%sis tokiomis pataplinkybėmis protingas asmuo.

CI?II3Ė ATSA2OMYĖ

6.-45 straipsnis. Cii+in$s atsa*"!/$s sa!prata ir r:;s

1. @ivilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė" kurios viena $alis turi teis% reikalauti atlygintinuostolius (žal) ar sumokėti netesybas (baud" delspinigius)" o kita $alis privalo atlyginti padarytusnuostolius (žal) ar sumokėti netesybas (baud" delspinigius).

+. @ivilinė atsakomybė yra dvie'# r&$i# sutartinė ir deliktinė.

. 4utartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė" kuri atsiranda dėl to" kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis" kurios viena $alis turi teis% reikalauti nuostoli# atlyginimo ar netesyb# (sumokėti baud" delspinigius)" o kita $alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamoįvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baud" delspinigius).



ivilinei teisinei atsakomy!ei !"dinga tai" kad1) atsakomybė yra viena i$ įstatymo ar sutarties nustatyt# sankci'#*+) atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas*) atsakomybė pasirei$kia teisės pažeidė'ui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis"

dažniausiai turto sumažė'imu dėl žalos" nuostoli# atlyginimo" netesyb# sumokė'imo*,) atsakomybė yra papildoma arba nau'a prievolė" kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementas*) atsakomybė įgyvendinama valstybės prievarta arba 'os taikymo galimybe.

6.-46 straipsnis. 3#t#is$ti #i*s!ai

1.@ivilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutarty'e nustatytos pareigos (neteisėtasneveikimas) arba atlikus veiksmus" kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)" arba

pažeidus bendro pob&džio pareig elgtis atidžiai ir r&pestingai.

+. 9statymai gali nustatyti" kad žal privalo atlyginti asmuo" kuris tos žalos nepadarė" bet yraatsakingas už žal padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).

6.-4 straipsnis. Pri#žastinis r;s

6tlyginami tik tie nuostoliai" kurie susi'% su veiksmais (veikimu" neveikimu)" nulėmusiais skolininkocivilin% atsakomyb% tokiu b&du" kad nuostoliai pagal '# ir civilinės atsakomybės prigimtį gali b&ti laikomiskolininko veiksm# (veikimo" neveikimo) re5ultatu.

6.-47 straipsnis. 2a+t$ *aip 'ii+in$s atsa*"!/$s s+,a

1. @ivilinė atsakomybė atsiranda tik tais atve'ais" 'eigu įpareigotas asmuo kaltas" i$skyrus įstatym# arba sutarties numatytus atve'us" kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. 4kolininko kaltė

pre5iumuo'ama" i$skyrus įstatym# numatytus atve'us.

+. 7altė gali pasireik$ti tyčia arba neatsargumu.

. Faikoma" kad asmuo kaltas" 'eigu atsižvelgiant į prievolės esm% bei kitas aplinkybes 'is nebuvotiek r&pestingas ir apdairus" kiek atitinkamomis slygomis buvo b&tina.

,. 0eigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius" tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingaikreditoriaus kaltei arba skolininkas gali b&ti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

6.-48 straipsnis. Ža+a ir n%"st"+iai

1. -ala yra asmens turto netekimas arba sužalo'imas" turėtos i$laidos (tiesioginiai nuostoliai)" taip patnegautos pa'amos" kurias asmuo b&t# gav%s" 'eigu neb&t# buv% neteisėt# veiksm#. !iniginė žalos i$rai$ka yranuostoliai. 0eigu $alis nuostoli# dydžio negali tiksliai įrodyti" tai '# dydį nustato teismas.

7altės formos <yčinė ir neatsargi. #išri $a!ipusiška% kaltė. !aprastai civilinei atsakomybei atsirasti ir 'os dydžiui kaltės forma neturi įtakos.<ačiau nuo $ios bendros taisyklės nukrypstama" kai yra abie'# $ali# kaltė. 0eigu prievolė neįvykdoma arbaįvykdoma netinkamai dėl abie'# $ali# kaltės" teismas arba treči#'# teismas atitinkamai sumažina skolininkoatsakomyb%

7itaip negu kitais atsakomybės atve'ais" esant mi$riai (abipusei) kaltei" kreditoriaus ir skolininkoatsakomybės dydis nustatomas įskaitant '# kaltės formas. 4prendžiant atsakomybės klausim" reikia

sugretinti abie'# $ali# kaltės formas ir 'as įvertinti. 6tsižvelgiant į abie'# $ali# kaltės santykį" atsakomybėsdydis nustatomas apytikriai.



!ažymėtina" 'og yra dvi civilinės atsakomybės formos – nuostoli# atlyginimas ir netesybos.4utartinė civilinė atsakomybė gali pasireik$ti tiek nuostoli# atlyginimu" tiek netesybomis" odeliktinė atsakomybė pasirei$kia tik nuostoli# (žalos) atlyginimu.

6.-5 straipsnis. Cii+in$s atsa*"!/$s n#tai*!as ir at+#i=i!as n%" 'ii+in$s atsa*"!/$s

1. @ivilinė atsakomybė netaikoma" taip pat asmuo gali b&ti visi$kai ar i$ dalies atleistas nuo civilinėsatsakomybės $iais pagrindais dėl nenugalimos 'ėgos" valstybės veiksm#" trečio'o asmens veiksm#"nukentė'usio asmens veiksm#" b&tino'o reikalingumo" b&tinosios ginties" savigynos.

civilinė teisė konspektas

Documents