baltijos pakrantĖs viduramŢiais p...vikingai –jūrų keliautojai, plėšikai, siaubdavę...
TRANSCRIPT
BALTIJOS PAKRANTĖS
VIDURAMŢIAIS P.34
PAMOKOS UŢDAVINYS
Dirbdami su vadovėlio medţiaga,
pratybomis:
susipaţinsite su trumpa Baltijos
tautų istorija viduramţiais,
dirbdami poromis pagal iliustracijas
mokysitės kurti pasakojimą apie
vikingus.
visi gebėsite ţemėlapyje parodyti
keturis Lietuvos kaimynus XIII a.
VERTINIMAS
Vertinimo kriterijai
1. Aktyvus dalyvavimas pamokoje.
2. Sugebėjimas dirbti poroje.
3.Tinkamas, išsamus atsakymo pristatymas ir
paaiškinimas.
4. Gebėjimas objektyviai įsivertinti.
5. Pagalba draugui.
NAMŲ DARBŲ TIKRINIMAS
Iki projektinio darbo
„Turizmo firma rekomenduoja“
pabaigos liko 5 pamokos- kaip sekasi
projektinė veikla?
Pasirinktinai- papildomuose
šaltiniuose rasti ir aprašyti Hanzos
dienų Kaune sąsajas su Hanzos
sąjunga.
ĮVADAS. PRISIMINKITE -KOKIĄ ĮTAKĄ ŢMONIŲ
GYVENIMUI DARĖ GAMTINĖS SĄLYGOS?
Plytų gamyba viduramţiais
KOKIĄ ĮTAKĄ ŢMONIŲ GYVENIMUI DARĖ GAMTINĖS
SĄLYGOS?
Ţmonėms gyvenantiems lygumose buvo
palankesnės sąlygos verstis - ţemdirbyste.
Ţmonėms gyvenantiems kalnuotose vietovėse buvo
palankesnės sąlygos verstis - gyvulininkyste,
amatais ir prekyba.
ŠIĄ PAMOKĄ SUSIPAŢINSITE SU MŪSŲ GYVENAMUOJU
REGIONU – BALTIJOS JŪROS PAKRANTĖMIS
Vikingų kelionės
Baltijos j.
UŢDUOTIS. PASINAUDODAMI VADOVĖLIO
ŢEMĖLAPIU P.34 RASKITE, KUR YRA BALTIJOS
JŪRA.
ĮVADAS. PASIŢIŪRĖJĘ Į PEIZAŢO NUOTRAUKĄ, PASAKYKITE,
KURIAM BALTIJOS JŪROS KRANTUI ŠI NUOTRAUKA
BŪDINGA?
Lietuva
Norvegija
Švedija
Danija
KURIAM BALTIJOS JŪROS KRANTUI ŠI NUOTRAUKA BŪDINGA?
Būdinga – Baltijos jūros šiaurės vakarų
kraštui (Skandinavijos šalims).
Kokius verslus skatina rinktis tokios gamtos sąlygos?
KOKIUS VERSLUS SKATINA RINKTIS TOKIOS GAMTOS SĄLYGOS?
Skatina vietos gyventojus verstis
amatais, prekyba.
BALTIJOS JŪROS ŠIAURĖS VAKARŲ PAKRANTĖJE IR DANIJOJE
GYVENANTYS ŢMONĖS BUVO VADINAMI – VIKINGAIS (EUROPOJE-
NORMANAI, RUSIJOJE- VARIAGAI, LIETUVOJE- ŢUVĖDAI)
Vikingų paplitimo ribos:
• Tamsiai raudona spalva ţymi vikingų gyvenvietes VIII a.
• Raudona spalva- vikingų paplitimo ribos IX a.
• Oranţinė spalva vikingų paplitimo ribos X a.
• Geltona spalva ţymi vikingų paplitimo ribas XI a.
Ţalia spalva rodo teritorijas, kurias siaubdavo vikingai.
DARBAS INDIVIDUALIAI IR POROMIS. UŢDUOTIS (5 min.)
Perskaičius temos tekstą p.34-35 (iki 2-os
pastraipos „Vikingams aprimus, Baltija neištuštėjo...“)
atsakykite į klausimus:
Kas buvo vikingai? (raštu)
Išvardinkite tris šių laikų tautas, kurios gali vadintis vikingų palikuonėmis?
Atlikusiems uţduotį ir norintiems daugiau suţinoti:
Ištyrinėkite vadovėlio ţemėlapį p.34 . Išvardinkite, kuriose dabartinėse valstybėse lankėsi vikingai? (ţodţiu)
KAS BUVO VIKINGAI?
Vikingai- Skandinavijos pusiasalio gyventojų
protėviai.
Išvardinkite tris šių laikų tautas, kurios gali vadintis
vikingų palikuonėmis?
IŠVARDINKITE TRIS ŠIŲ LAIKŲ TAUTAS, KURIOS
GALI VADINTIS VIKINGŲ PALIKUONĖMIS?
Šių laikų tautos- švedai, danai, norvegai.
Kuriose dabartinėse valstybėse lankėsi vikingai?
KURIOSE DABARTINĖSE VALSTYBĖSE LANKĖSI VIKINGAI?
Estijoje.
Latvijoje.
Baltarusijoje.
Ukrainoje.
Rusijoje.
Turkijoje.
Italijoje.
D.Britanijoje.
Prancūzijoje.
Belgijoje,
Nyderlanduose...
DARBAS INDIVIDUALIAI IR POROMIS.
PRATYBŲ SĄSIUVINIO 1-A UŢDUOTIS P.29.
Vadovėlyje buvo rašoma apie vikingus. Šiose
iliustracijose irgi vaizduojamas vikingų
gyvenimas. Įsiţiūrėkite į jas ir sukurkite 3-5
sakinių argumentuotą pasakojimą apie
vikingų gyvenimą
(5-7 min.)
PASAKOJIMO PLANAS:
1. KAS TOKIE BUVO VIKINGAI?
2. KUR GYVENO?
3. KUO VERTĖSI, KAI BŪDAVO NAMUOSE?
4. KODĖL IŠVYKDAVO?
5. KĄ IŠVYKĘ VEIKĖ?..
PASITIKRINKITE:
Vikingai – danų, švedų, norvegų protėviai, jūrininkai,
plėšikai. Gyveno Skandinavijos pusiasalyje. Kaimuose,
vertėsi ţemdirbyste, tačiau dėl atšiauraus klimato daţnai
badavo. Todėl daţnai vykdavo į kitas šalis, kur plėšikavo,
rečiau prekiaudavo.
IX – XI a. Europoje daţnai vadinamas Vikingų epocha.
DARBAS POROMIS
Pratybų sąsiuvinio 2-a uţduotis p.29
Parašius pasakojimą, poroje
pasikeiskite darbais:
Kokiomis savo rašinio
mintimis siūlytumėte draugui
papildyti rašinį? (prašymas - draugų darbus vertinti pozityviai-
teigiamai)
VIKINGAMS APIE 1000M. PRIĖMUS KRIKŠTĄ JIE VIRTO ŢEMDIRBIAIS,
PIRKLIAIS, AMATININKAIS IR PRADĖJO GYVENTI TAIKŲ GYVENIMĄ.
Tačiau Baltija neištuštėjo: vikingus pakeitė
vokiečių pirklių sąjungos - Hanzos (vok. hanza-
grupė) pirkliai.
Hanzos sąjunga 1400m.
DARBAS INDIVIDUALIAI IR POROMIS. UŢDUOTIS (5 min.)
Perskaičius tekstą p.35 iki
pabaigos paaiškinkite:
Kas yra Hanza? (3-5 min.)
Atlikusiems uţduotį ir norintiems
daugiau suţinoti:1) Iš V klasės, istorijos kurso prisiminkite, ką lietuviai
parduodavo Hanzos pirkliams, ką iš jų pirkdavo?
2) Naudodamiesi papildoma medţiaga paaiškinkite
sąvokas-
Kalavijuočių (Livonijos) ordinas-
Kryžiuočių ordinas-
KAS YRA HANZA?
KAS YRA HANZA? Hanza – Šiaurinės Europos, ypač Vokietijos,
Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė, politinė
sąjunga viduriniais amţiais.
Livonija
VokietijaPrūsija
Pagrindiniai Hanzos prekybos keliai
Ką ţinote apie Hanzos sąjungą?
KĄ ŢINOTE APIE HANZOS SĄJUNGĄ?
Hanzos sąjunga įkurta XIII a. Liubeke, Vokietija.
XV a. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių.
Kaunas nebūdamas Hanzos sąjungos nariu,
turėjo Hanzos pirklių kontorą (dabar Perkūno namai)-
bendradarbiavo su Hanzos sąjungos pirkliais.
Kaune reguliariai vyksta Hanzos dienos.
Kokios Hanzos dienų Kaune sąsajas su Hanzos sąjunga?
(pasirinktinai - namų darbas)
Perkūno namai
KOKIOS HANZOS DIENŲ KAUNE SĄSAJAS SU HANZOS SĄJUNGA? (NAMŲ
DARBAS)
Naujųjų laikų Hanzos sąjunga įkurta 1980 m. Dabar
vienija 173 miestus iš15 valstybių.
Kaunas - vienintelis Lietuvos miestas,
priklausantis naujajai Hanzos sąjungai - nuo
1991m.
2011m. Kaune buvo surengta tarptautinė Hanzos
miestų sąjungos šventė „Hanzos dienos“.
„Kauno dienos“ ir „Hanzos dienos“ sujungtos pernai
(2014 m.), nusprendus, kad miesto šventė turi išsiskirti
savitumu.
KĄ LIETUVIAI PARDUODAVO HANZOS
PIRKLIAMS, KĄ IŠ JŲ PIRKDAVO?
KĄ LIETUVIAI PARDUODAVO HANZOS PIRKLIAMS, KĄ
IŠ JŲ PIRKDAVO?
Pardavinėjo: kailį, medų, vašką, gintarą...
Pirko: metalo dirbinių, ginklų, amatininkų
dirbinių...
PAPILDOMA UŢDUOTIS. NORINTIEMS DAUGIAU SUŢINOTI.
VOKIEČIŲ ORDINŲ ATSIKRAUSTYMAS PABALTIJĮ XIII A.
Hanzos pirkliai plaukiojo po visą Baltiją.
Jie 1202m. įkūrė Rygos miestą. Miesto
apsaugai buvo pakviestas Kalavijuočių
(Livonijos ordinas).
Apibūdinti - Kalavijuočių ordinas
(Livonijos ordinas)?
KALAVIJUOČIŲ ORDINAS (LIVONIJOS ORDINAS) Vokiečių riterių ordinas įkurtas 1202m.
Ordino tikslas skleisti krikščionybę baltų kraštuose.
Pavadinimas kilo nuo raudono kalavijo simbolio, ţymėto
ant balto riterių apsiausto.
Ordino vyresnysis-magistras renkamas iki gyvos galvos.
Po 1236m. pralaimėto Saulės mūšio lietuviams ordinas
buvo sujungtas su Kryţiuočių ordinu ir tapo jo šiaurine
atšaka-Livonijos ordinu (pavadinimas kilo nuo uţkariautų lyvių
ţemių).
PAPILDOMA UŢDUOTIS. NORINTIEMS DAUGIAU SUŢINOTI.
VOKIEČIŲ ORDINŲ ATSIKRAUSTYMAS PABALTIJĮ XIII A.
Mūsų kaimynai lenkai IX a. sukūrė
valstybę, priėmė krikštą. Kovodami
su prūsais dėl ţemių jie XIII a. į
Baltijos pajūrį pasikvietė Kryţuočių
ordiną.
Apibūdinti - Kryţuočių ordinas?
KRYŢIUOČIŲ ORDINAS (VOKIEČIŲ ORDINAS)
Vokiečių riterių ordinas įkurtas Kryţiaus ţygių metu į
Artimuosius Rytus (1096-1270m.)
Tikslas –Krikščionybės skleidimas pagonių kraštuose.
Pavadinimas kilo nuo juodo kryţiaus baltame fone.
Į Pabaltijį atvyko 1226m. Juos pakvietė mozūrai
(lenkai), kad padėtų kovoti prieš prūsus.
Ordino vyresnysis- magistras.
Ordino sostinė- Marienburgas (dabar Lenkijos
teritorija).
APIBENDRINIMAS. KLAUSIMAS.
Naudodamiesi ţemėlapiu nustatykite, kas buvo
Lietuvos kaimynai XIII a.?
RU S Ų
kunigaikštystės
L E N K I J A
-----------------------------
----------------
----------------
KLAUSIMAS. KUO SKYRĖSI BALTIJOS TAUTŲ –ESTŲ,
LATVIŲ, LIETUVIŲ – LIKIMAS XIII AMŢIUJE?
KLAUSIMAS. KUO SKYRĖSI BALTIJOS TAUTŲ –ESTŲ,
LATVIŲ, LIETUVIŲ – LIKIMAS XIII A.?
Estai, latviai buvo pavergti vokiečių (Livonijos)
ordino, lietuviai sukūrę valstybę - apsigynė nuo
vokiečių puldinėjimo.
PAMOKOS UŢDAVINYS
Dirbdami su vadovėlio medţiaga,
pratybomis:
susipaţinsite su trumpa Baltijos
tautų istorija viduramţiais,
dirbdami poromis pagal
iliustracijas mokysitės kurti
pasakojimą apie vikingus.
visi gebėsite ţemėlapyje parodyti
keturis Lietuvos kaimynus XIII a.
TRUMPA BALTIJOS TAUTŲ ISTORIJA. PARODYSITE
ŢEMĖLAPYJE VIKINGŲ GIMTINĘ IR ĮVARDYSITE
TAUTAS, KURIŲ PROTĖVIAI BUVO VIKINGAI.
PARODYSITE ŢEMĖLAPYJE VIKINGŲ GIMTINĘ IR
ĮVARDYSITE TAUTAS, KURIŲ PROTĖVIAI BUVO
VIKINGAI.
Tautos, kurių protėviai buvo vikingai-
švedai, danai, norvegai.
Paaiškinsite, kas buvo Hanza?
PAAIŠKINSITE, KAS BUVO HANZA.
Hanza - Šiaurinės Europos, ypač
Vokietijos, miestų prekybinė, politinė
sąjunga.
NURODYSITE, KOKĮ SKIRTINGĄ POVEIKĮ BALTIJOS
PAKRANČIŲ RAIDAI DARĖ VIKINGAI IR HANZA?
Vikingų ţygiai
Pagrindiniai Hanzos prekybos keliai
KOKĮ SKIRTINGĄ POVEIKĮ BALTIJOS PAKRANČIŲ
RAIDAI DARĖ VIKINGAI IR HANZA?
Vikingai – siaubdavo Baltijos jūros krantus.
Hanzos sąjunga – skatino amatų, prekybos
vystymąsi, turtino Baltijos jūros kraštų gyventojus.
ŢEMĖLAPYJE PARODYSITE KETURIS LIETUVOS
KAIMYNUS XIII A.
R U S Ų
kunigaikštystės
L EN K I J A
-------------------------------------
-------------------
--------------------
ĮSIVERTINKITE...
Šią pamoką:
suţinojau....
supratau...
išmokau...
galiu paaiškinti...
NAMŲ DARBAS
11 tema;
Pratybų sąsiuvinio 3-ia uţduotis.
Mokėti paaiškinti klausimus ţodţiu (1-6).
Papildomai (norintiems) –
papildomuose šaltiniuose rasti ir aprašyti
Hanzos dienų Kaune programą.
Vykdyti projektą –
iki projekto pristatymo liko 4-ios pamokos.
PRATYBŲ SĄSIUVINIO UŢDUOTIS - 3 P.30 Vadovėlyje rašoma apie Baltijos pirklių sąjungą – Hanzą.
Remdamiesi šiais paveikslėliais, parašykite, kuo Hanzos
pirklių gyvenimas skyrėsi nuo vikingų gyvenimo.
P.S. Nepamirškite parašyti, kas tokie buvo vikingai, kuo jie vertėsi, kodėl,
ką veikė, kai buvo namuose;
Kieno sąjunga buvo Hanza, kas jai priklausė, kur jie gyveno, kokią reikšmę
turėjo jų veikla?
PASITIKRINKIME. PRATYBŲ SĄSIUVINIO UŢDUOTIS - 3 P.30
Vikingai –jūrų keliautojai, plėšikai, siaubdavę Baltijos jūros krantus .
Hanza – pirkliai, kurie atveţdavo naujų prekių, skatino amatų vystymąsi, turtino
Baltijos jūros kraštų gyventojus.
Vikingai – buvo kaimų gyventojai, ţemdirbiai, kuriuos skurdas vertė vykti
plėšikauti kitur.
Hanza – miestiečiai, pirkliai.