pajamų perskirstymo dinamika ir veiksniai baltijos šalyse · pajamų nelygybės dinamika ir...
TRANSCRIPT
Pajamų nelygybės dinamika ir
veiksniai Baltijos šalyse
Dr. Jekaterina Navickė
Vilniaus Universitetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilnius
Balandžio 21 d., 2017 m.
Pristatymo planas
• Statistika: ką ji rodo ir ko neparodo?
• Kas slepiasi už satistikos: nelygybės veiksniai
– Pajamų komponentų, populiacijos grupių svarba
– Pajamų augimas, politinės reformos, demografija
• Laikotarpis: po stojimo į ES (2005-2015)
• Duomenys: EU-SILC
Statistika IIIb: nelygybės žemėlapis
• Pirminių neto pajamų nelygybė Lietuvoje ir Latvijoje kaip
Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje.
• Šalys skirtingai sumažina pirminę nelygybę: [-15; -25 p.p.]
• Visos Baltijos šalys nelygybę sumažina mažiausiu mastu.
Statistika IIIc: nelygybės žemėlapis
• Nelygybės dinamika Baltijos šalyse: stabiliai virš ES vidurkio
• Ypač Lietuvoje ir Latvijoje. Skaičiai konverguoja.
Statistika IVa: rezultatas
• Oficiali statistika atskleidžia ‘optimistiškiausią’ scenarijų.
• Koreguota pgl. Nacionalines sąskaitas nelygybė dar didesnė
– dėl aukštų ir netolygiai pasiskirsčiusių turto pajamų.
Statistika IVb: koreguotas rezultatas
• Disponuojamų pajamų nelygybė beveik tiesiogiai atspindi
pirminę, t.y. menkas koreguojantis politikos poveikis.
Statistika IVc: nelygybių dinamika
• Pirminės pajamos:
– svarbiausias ir didėjantis disponuojamų pajamų nelygybės veiksnys
• Mokesčiai/įmokos:
– beveik jokio poveikio, progresyviausi Estijoje
• Socialinės išmokos:
– svarbiausias pensijų vaidmuo, vis labiau prisideda mažinant nelygybę
Veiksniai I: komponentų indėlis
Veiksniai IIa:
ekonominis augimas, reformos, demografija
• Metodika:
– Kontrfaktiniai scenarijai (mikrosimuliaciją, duomenų persverimas).
• Rezultatas:
– dominuojantis negiamas pirminių pajamų poveikis (ypač iki krizės);
– teigiamas mokesčių-išmokų reformų poveikis (ypač iki krizės),
– ribotos apimties neigiamas demografinis poveikis.
• Algos – pagrindinis pirminių pajamų komponentas.
• Didėjanti algų nelygybė Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje ir Estijoje.
• Proporcinis mokesčių ir įmokų poveikis – nemažina nelygybės.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Sparčiai didėja absoliutus realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir
daugiausiai uždirbančių. Žemiausios algos stagnuoja.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių
didėja ir santykiniais dydžiais, ypač Estijoje.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Realių algų atotrūkis ypač akivaizdus visose šalyse, jei
atsižvelgiama į užimtumo skirtumus, t.y. metinį atlyginimų
srautą. Skirtumai susidaro dėl fragmentuotų, laikinų ar
nepastovių darbų žemiausiai apmokamų darbų segmente.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• 20% aukščiausias algas uždirbančių gyventojų gauna apie 50% visų
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išmokamų algų. Ši dalis didėja.
• 20% žemiausias algas uždirbančių viso gauna apie 4-5% algų.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Nelygybės dinamika tarp gyventojų grupių:
– Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje.
– Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias
Lietuvoje. Didėjanti pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų.
– Palyginus su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų
diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių
grupių. Visur didėjanti pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir
mažėjanti tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių
asmenų; didėjanti nelygybė tarp profesinių grupių.
Veiksnys: pajamų skirtumai grupėse
• Reformos mažino nelygybę iki krizės ir visam laikotarpiui:
– Iki krizės: dosnumo laikotarpis socialinės apsaugos srityje.
– Krizės metu: panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai
• PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio
draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti
turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.
• Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba
užšaldymas.
• Bendra konslidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės
priemonės dominavo Estijoje, lyginant su išmokų konsolidacija.
Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas (Figary et
al. 2015).
Veiksnys: mokesčių-išmokų reformos
• Dramatiškos tendencijos, ypač Lietuvoje ir Latvijoje
• Bet Gini padidėjimas santykinai nedidelis (iki 0.5 p.p.):
– Išvažiuojančio 2-3 kvintilio žmones pakeičia didėjanti
pensinio amžiaus žmonių populiacija.
Veiksnys: demografija
• Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko
viršutiniams pajamų procentiliams.
• Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės.
Rezultatas:
netolygus disponuojamų pajamų augimas
Apibendrinimas
1. Baltijos šalys – pajamų nelygybės lyderės ES, ypač Lietuva ir
Latvija.
2. Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo 2005-2015 m.
laikotarpiu atiteko viršutiniams pajamų procentiliams.
3. Pagrindiniai nelygybės veiksniai: didėjanti pirminių pajamų
nelygybė ir menkas perskirstymas.
– Neigiamas pajamų augimo poveikis nelygybei iki krizės ir visu 2005-2015
laikotarpiu. Algų diferenciacija didėja visose Baltijos šalyse.
– Mokesčių-išmokų reformos – prisidėjo prie nelygybės sumažinimo, ypač iki
krizės, bet nepakankamai.
– Demografinis veiksnys turėjo iki 0.5 p.p. neigiamą poveikį pajamų nelygybei,
bet šis poveikis, tikėtina, ilgalaikis ir sunkiai koreguojamas.