7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. sausio 6 d., penktadienis Nr. 1 (969) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Knygø mugei artëjant

4Nusikaltimai senajame Vilniuje

5Nauji filmai – „Artistas“

6Muziejø laikas

8Pokalbis su reþisieriumi Aki Kaurismäki

9Krësle prie televizoriaus

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Milda Brukðtutë

Nebûtina emigruoti, kad tavo gy-venimo tragedija taptø eiline, nie-ko individualaus neturinèia banaly-be, bet ðis bûdas, bent jau dabar, yravienas greièiausiø keliø tà pasiekti.Ypaè tokiam tikslui tinkama vieta –Londonas, ne vien dël to, kad á jáplûsta daugiausiai atsitiktiniø, kon-kretesnio tikslo nei uþsidirbti netu-rinèiø Lietuvos ir kaimyniniø ðaliøemigrantø, bet ir dël to, kad jamekalbama ðiam atvejui simboline, t.y.visuotinai pripaþinta anglø kalba,kuriai taip pat gresia netekti savoðaknø: ja ðneka visi, kas moka ir kasnemoka. Nieko keista, kad spektak-lis, analizuojantis ðias temas, nuke-lia mus kaip tik ten – á Londonà.

Dramaturgas Marius Ivaðkevi-èius, nutaræs kalbëti apie emigraci-jos problemà, á savo pjesæ „Iðvary-mas“, sàmoningai ar ne, sudeda

Ið eiliniø emigrantøgyvenimoMariaus Ivaðkevièiaus ir Oskaro Korðunovo „Iðvarymas“

Nacionaliniame dramos teatre

beveik visus pagrindinius, dël tokiek banalokus emigrantus iðtin-kanèius tragiðkus nutikimus (prade-dant prarastais pasais ir baigiantprostitucija), taèiau dël ðmaikðèiødialogø ir Oskaro Korðunovo reþi-sûros spektaklio neslegia ta gûdi ny-kuma, apie kurià kas dienà galimaprisiskaityti laikraðèiuose, – tai vi-sai linksmas penkiø valandø popre-ginys.

„Iðvarymà“ nesunkiai bûtø gali-ma pavadinti lengvojo þanro spek-takliu, taèiau tam trukdo minëtojipenkiø valandø trukmës problemë-lë, nes po kokiø trijø valandø to po-ilsio lyg ir pakaktø, o tu ir toliau esiverèiamas ilsëtis. Vis didëjantis gal-vos skausmas, manau, yra vienas iðpagrindiniø spektaklio privalumø.Penkias valandas prieð akis plau-kianèios banalybës ágauna visai ki-tà svorá, nes treèiame veiksme pa-galiau pradedi justi, kad tai, tiesà

sakant, yra nenormalu. Ðios trage-dijos tokios nuvalkiotos, kad galibûti ádomios, t. y. kelianèios uþuo-jautà, nebent aukø artimiesiems ar-ba paèioms aukoms, nes ið kaþkur(ið visur!) jos yra jau ðimtus kartøgirdëtos. Ðákart, kai tai rodomateatre, joms visoms susigrûdus ákrûvà ir nebeiðsitenkant laike, kar-tu pretenduojant tapti meno kûri-niu, tragedija tampa ne tai, kasvyksta, o tai, kad tie þmonës, ku-riems tai vyksta, vyko ir vyks, – visivienodi. Jie primena Eglës (Moni-ka Vaièiulytë) minimus eksponatusmuziejuje, kurie, nors ir vertingi, su-veþti á vienà vietà – Londonà beiLietuvos nacionalinio dramos teat-ro scenà – nebetenka savo esmës.

Atrodytø, pagrindinë tema –emigracija, bet èia ji naudojama la-biau kaip bûdas spektaklio progra-

N U K E L T A 3 P S L .

F. Franšois-Xavier Fabre. „AmelijosOginskytës portretas“. 1808 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

T a r p d i s c i p l i n ø

2012 m. vasario 23–26 d. vyks13-oji Vilniaus knygø mugë. Apietarptautinëse knygø mugëse ryðkë-janèias tendencijas, tekstø sklaidosbûdus ir skirtingus „raðtingumus“kalbamës su Karoliu Klimka, litera-tûros sklaidos projektø vadovuTarptautiniø kultûros programøcentre.

Laima Kreivytë: Knygø mugëje su-sipina edukacinis ir komercinis as-pektai. Ar mugë – tinkamas forma-tas dvasinëms vertybëms skleisti?

Karolis Klimka: Mugë, kaip pre-kybos ir socialiniø santykiø forma,yra senesnë uþ kapitalizmà, todëlnereiktø jos automatiðkai tapatintisu komercija. Kita vertus, knygø lei-dybà ir skaitymà – knygø „vartoji-mà“ – laikyti iðimtimi irgi netikslu.

L. K.: Tarptautiniø kultûros pro-gramø centras – vienas ið Vilniausknygø mugës kultûrinës programosorganizatoriø. Ádomu bûtø paþvelg-ti á jà pasauliniame kontekste.

K. K.: Vilniaus knygø mugæ sun-ku lyginti su didþiausia pasaulyjeFrankfurto knygø muge – ir mas-tas, ir galimybës, ir investicijos vi-sai kiti. Ryðkiausias skirtumas – dis-kusijos apie knygø leidybos ateitá,naujas sklaidos formas. Frankfurtelabai daug dëmesio skiriama elek-troninei leidybai, skaitmeninëmsknygoms, naujiems skaitymo áren-giniams: planðetëms, skaityklëms irpan. To maþa Vilniaus knygø mu-gëje. Norëtøsi ðá akcentà paryðkin-ti – diskutuoti apie ðiuolaikiðkusknygø sklaidos bûdus, skaitytojo irleidëjo „interakcijas“, leidybos irskaitymo ateitá.

Dar vienas skirtumas – skaitymosakralizavimas. Daugybë filosoføyra skeptiðkai pasisakæ apie skaity-mà kaip apie veiklà. Mat skaitymasskaitymui nelygu. Niekas negali ga-rantuoti, kad skaitantys populiariasknygas ten mato ne ðpygà. Lietuvo-je vyko didþiausios skaitymo skati-nimo kampanijos: skaitymo metai,savaitës, dienos, taèiau nesigilinta,kà tai reiðkia. Ðiaip skaityti ir kri-tiðkai (ar tiesiog ádëmiai) skaitytiyra du skirtingi dalykai. Galimaskaityti taip pat pavirðutiniðkai kaipir þiûrëti televizoriø, nors tai daþ-nai suprieðinama. Tarsi skaitymassavaime yra aukðèiau uþ televizijàar þaidimus. Knygos kultûrà ir pa-veldà gaubia mitologija ir net tamtikri prietarai: kad knygø skaitymasreiðkia dvasingumà, o vizualios me-dijos – pavirðutiniðkumà ir bukumà.Ðiandieniniame filosofiniame irkultûriniame kontekste tai visiðkaipasenusios prieðstatos.

Reikëtø kelti klausimà apie vi-suomenës raðtingumà. Dabar dau-gelis filosofø ir kultûros tyrinëtojøkalba apie skirtingas „raðtingumokultûras“, apie tai, kad nebëra vie-no raðtingumo modelio. Ðá klausi-mà pirmieji iðkëlë amerikieèiai –dël kunkuliuojanèio kultûrø katiloten viskas prasideda anksèiau ir ágy-ja dramatiðkesnius pavidalus. Jiemsseniai kilo klausimas, ar gali egzis-tuoti vienas literatûrinis kanonas,

Apie skirtingus raðtingumuskuris privalomas visiems, nepri-klausomai nuo kilmës, socialinëspadëties, poreikiø. Demokratijos,pliuralizmo, daugiakultûriðkumosàlygomis tai neámanoma. Lietuviøkultûrai, kuri yra marginalizuota,mononacionalinë ir daug homoge-niðkesnë nei amerikieèiø, ðie klau-simai taip pat aktualûs. Ar egzistuo-ja viena nacionalinë literatûra? Aregzistuoja vienas raðtingumas, su-sijæs tik su knygø skaitymu?

L. K.: Ádomus klausimas. Atsira-dus internetui, knygø skaitoma ma-þiau. Tyrimai skelbia, kad vartotojasápranta greitai gauti bet kokià infor-macijà ir nesigilinti, skaitymas susi-traukia iki antraðèiø perþvelgimo.Gyvename apkramtytuose fragmen-tuose, bet ne viskas gali bûti pavers-ta greitu maistu – kai kurie tekstaireikalauja pastangø, laiko. Jei skai-tymo ágûdþiai nelavinami vaikystë-je, sunku tikëtis, kad vëliau staigaprabus aistra knygoms. Skaitymassvarbus ne kaip mistifikuota dvasin-ga veikla, o kaip tam tikra kûrybið-ko màstymo ugdymo praktika, kaimokaisi sekti ir pinti kelis pasako-jimus, nepasiklysti nuorodø miðke.

K. K.: Sutinku, kad skaitymas,kaip analitiniai gebëjimai ar susi-kaupimo patirtis, ar sugebëjimas kànors áþvelgti reikðmiø pynëje, neat-siranda ið karto ir turi bûti ugdo-mas. Bet ar mokykla neatgraso nuoskaitymo? Kaltas ne tik pedagogi-kos lygis, autoritariniai mokymometodai, bet ir negebëjimas pavers-ti ugdymo proceso malonumu arþaidimu. Muðtro kultas, autoritariz-mas, „kalimas“ neigiamai veikia no-rà skaityti ir dalyvauti paþinimo pro-cese. Ðiø klausimø dabar niekasnesvarsto – analizuojami tik opti-mizacijos modeliai, „krepðeliai“ irpanaðiai. Norint paþadinti jaunuo-liø smalsumà, suintriguoti tekstais,diskusijomis apie knygas, reikia,kad tai nebûtø atgrasu.

Negalima ignoruoti fakto, kadjaunoji karta, kuri augo su naujau-siomis technologijomis, pasiþymibûtent naujuoju raðtingumu, kuriuonegali pasigirti nei jø tëvai, nei pe-dagogai. Jie kur kas geriau mokarasti ir apdoroti informacijà naujaiskanalais, adaptuoti ávairias techno-logijas savo poreikiams. Ðià naujàkompetencijà reikia ávertinti ir tu-rëti omenyje kalbant apie kultûrosprocesus. Neteisinga sakyti, kad taitik mygtukø spaudymas ir pavirðuti-niðkas santykis. Technologijos su-paprastino prieigà prie tekstø ir ðal-tiniø, paþinimo procesà, dokumentøtvarkymà, o ne paèius tekstus.

L. K.: Gráþtant prie mugiø – kiekjos galëtø prisidëti prie ðiø proble-mø sprendimo? Kiek jûs, Tarptau-tiniø kultûros programø centras, ga-lite formuoti kitoká poþiûrá?

K. K.: Tarptautiniø kultûros pro-gramø centrui rûpi Lietuvos kultûros,lietuviðkø knygø ir raðtijos reprezen-tacija, Lietuvos autoriø pristatymaspasauliui ir pasaulyje, jø vertimai ákitas kalbas. Kuo lietuviø kultûragali bûti ádomi pasauliui arba ko-dël kai kurie dalykai, kurie mums

atrodo reikðmingi, kitø nedomina?Kodël mûsø autoriai menkai verèia-mi á uþsienio kalbas ir kodël verèia-mi vieni, o ne kiti? Vilniaus knygømugë pristatoma kaip tarptautinë,nors tai daugiausiai siejama su tarp-tautiniø populiariø knygø autoriøpakvietimu. Mus domina kitas as-pektas – bûtent lietuviðko diskurso„eksportas“. Kad skaitytojai turëtøprogà pagalvoti, kaip lietuviø lite-ratûra atrodo pasaulio kontekste.

L. K.: Kaip tik vartau jûsø pareng-tas á anglø kalbà iðverstas knygas in-triguojanèiais pavadinimais: poezijosir prozos rinktinë „Sex, LithuanianStyle“ („Seksas lietuviðkai“) ir lietu-viø moterø proza „No Men, No Cry“(„Nër vyrø, neverk“). Gal plaèiaupristatytum ðiuos projektus?

K. K.: Pirmasis rinkinys – tai skir-tingø kartø lietuviø raðytojø kûriniai(arba jø iðtraukos), kur gvildenamossekso ar seksualumo temos. Skirtin-go lygio tekstai, ávairûs raðytojai –nes nëra vieno „iðkiliausio raðytojo“standarto. Rinkinys „No Men, NoCry“ (sudarë dr. Þydronë Kolevins-kienë) skaitytojus supaþindina sudvideðimties lietuviø moterø kûri-niais: devynios autorës gyvena uþLietuvos ribø – trys Didþiojoje Bri-tanijoje, dvi JAV, dvi Kanadoje ir povienà Prancûzijoje ir Kipre. Rink-tinëje skelbiami meniðkai stiprûs ariðsiskiriantys pastarojo deðimtme-èio ávairiø kartø moterø autoriøprozos ir esë þanro kûriniai, kurieþenklina tam tikrus lûþius ne tik lie-tuviø moterø literatûroje, bet irnaujausioje lietuviø literatûroje ap-skritai. Ðias knygas platiname uþsie-nyje ir bandome sudominti leidëjus.

Galvojame apie tai, kokios temosgali bûti ádomios uþsienio skaityto-jams. Pavyzdþiui, Kristinos Sabaliaus-kaitës „Silva Rerum“ Lietuvoje yralabai skaitoma, rekomendavome jàanglø leidëjams. Jie ilgai gilinosi, vie-name Amerikos universitete susi-bûrë skaitytojø grupë, kuri nuodug-niai tekstà analizavo. Jø iðvada –„Silva Rerum“ cannot travel – roma-nas per daug susijæs su vietos kon-tekstu ir anglakalbiui skaitytojui sun-kiai ákandamas. Toks þvilgsnis iððalies leidþia pagalvoti apie kultûrørëmus ir supratimo skirtumus.

Kitas dalykas, kurá populiarino-me ir norime pristatyti mugëje – tainaujieji skaitmeniniai formatai.Kartu su komanda „Skaityklë.lt“,kuri platina lietuviðkas elektroninesknygas internete, inicijavome gar-saus iliustratoriaus Kæstuèio Kaspa-ravièiaus knygos „Braðkiø diena“perkëlimà á planðetinio kompiute-rio terpæ. Tai interaktyvi knyga vai-kams, kur girdimas pasakotojo bal-sas, galima liesti ekranà – vaizdaireaguoja, keièiasi, yra galimybë sa-vo balsu áraðyti pasakà. Norime mu-gëje pakalbëti, kodël tokie interak-tyvûs projektai gali bûti patrauklûspopuliarinant knygas. Kaip perkë-limas á naujà terpæ keièia prasmæ,kaip kinta teksto suvokimas.

L. K.: Jûs esate labai geroje pozici-joje: þvelgiate ir ið vidaus, ir ið ðalies.Ar moterø prozos rinktinë iðleista to-

dël, kad dabar pasaulyje padidëjæs dë-mesys moterø literatûrai?

K. K.: Trumpame pokalbyje nesi-nori skelbti ilgø sàraðø. Þinoma, po-puliari iðlieka Jurga Ivanauskaitë,kad ir kà kalbëtø skeptikai. Kalbantapie moterø prozos rinktinæ – tai irkultûrinë duoklë. Moterys daþnaiignoruojamos – paprastai panteo-nai yra vyriðki. Lietuvoje yra daugádomiai raðanèiø moterø, o geriau-siøjø sàraðuose „vyrauja“ vyrai. Pa-manëm, kad bent kukliai atitaisysi-me ðità skriaudà.

Tekstus reikia vertinti kaip kul-tûrinius fenomenus. Kai sudarinë-jau rinktinæ „Seksas lietuviðkai“, te-minis principas leido átraukti irtokius kûrinius, kurie literatûriniupoþiûriu gal ir nëra reikðmingi, betteminiu atþvilgiu jie tiko ir gali bûtiádomûs kultûrinës patirties aspek-tu. Teminis atrankos kriterijus ið-laisvina poþiûrá.

Dabar pasaulyje populiariausiasu lietuviðka tematika susijusi kny-ga yra Rûtos Ðepetys „BetweenShades of Gray“ („Tarp pilkø de-besø“) – apie trëmimus ir stalinis-tiná terorà Lietuvoje. Knyga iðvers-ta á daugelá kalbø, autorë keliaujapo visà pasaulá su pristatymais, at-vyks ir á Vilniaus knygø mugæ. Jiðiuo metu yra garsiausia lietuviø au-torë. Tai, kad ji amerikietë ir pri-statoma kaip amerikietë, neturëtøbûti kliûtis mums tapatintis su ja.Lietuvoje daþnai labai siaurai suvo-kiamas lietuviðkumas – pavyzdþiui,atrenkant knygas apdovanojimams.Kanados raðytojas Antanas Ðileikayra átrauktas á geriausiø ðios ðalies ra-ðytojø ðimtukà. Lietuvoje jis maþai þi-nomas – atseit ne Lietuvos raðytojas.Suþinom tik kai kitur apdovanoja. Pa-vyzdþiui, Rûtà Ðepetys jau apdovano-jo prancûzai. Ádomus autorius GintAras: jo skaitmeninë knyga „Findingthe Moon in Sugar“ („Rasti mënulácukruje“) Amazon.com knygyne – taisàmojingas trileris apie seksà ir nar-kotikus, kurio veiksmas vyksta Vilniu-je. Lietuvoje ðis raðytojas praktiðkaineþinomas. Siauras lietuviðkumo su-pratimas mums neleidþia domëtistokiais autoriais.

Negalima neatsiþvelgti ir á ekono-miná veiksná. Naujausi árenginiai –kompiuteriai, skaityklës, telefonai –pas mus gerokai brangesni, vis darneáperkami. Tik labai maþa þmoniødalis gali sau leisti jais naudotis. Lie-tuvos rinka be galo uþdara, èia sà-lygas diktuoja monopolijos, klestiþiauriø antkainiø kultûra.

Frankfurto knygø mugëje nema-èiau þmogaus, kuris skaitytø tradi-cinæ knygà, – ten visi su savo plan-ðetëmis arba skaityklëmis. Josleidþia ne tik taupyti vietà (gali ne-ðiotis ðimtus, tûkstanèius knygø, vi-so pasaulio bibliotekà), bet ir atve-ria neribotas informacijos paieðkosgalimybes. Prisijungi prie nemoka-mo interneto – ir visa informacijaapie autoriø arba neþinomus termi-nus – tavo delne, be to, gali tuoj patákelti citatà á feisbukà.

L. K.: Ádomu bûtø iðvesti paralelætarp knygø mugës ir meno mugës.

Vilniaus meno mugëje pamatai dauggalerijø, autoriø, kûriniø, bet tai trun-ka tik keturias dienas, o biudþetasmilþiniðkas. Juk galerijas galima ap-lankyti ir ne „Litexpo“. Ar ne geriausurengti kokybiðkø naujø meno pro-jektø pristatymà, nei remti komerci-nius renginius? Kodël tokie pelnà tu-rintys neðti projektai finansuojami iðvalstybës biudþeto? Edukacinis me-no mugës vaidmuo labiau dekoraty-vus, nei ið tiesø darantis rimtà povei-ká. O kaip yra su knygø muge?

K. K.: Knygø mugëje edukacija la-bai svarbi. Valstybë investuoja á kul-tûrinæ knygø mugës programà.Renginiai, kuriuos atrenka Knygømugës organizacinis komitetas,gauna paramà – tai knygø pristaty-mai, diskusijos, forumai. Þinoma,visada iðlieka aktualus atrankos kri-terijø klausimas. Leidyba, skaitymokultûra verta paramos, bet nereikë-tø skirstyti mechaniðkai. Dabar pa-rama skirstoma visiems ið eilës, pa-gal gautas paraiðkas. O norëtøsi,kad tai bûtø daroma ir konceptua-liau, ir ne taip pasyviai: vadovaujan-tis koncepcija, kaip didþiosiose –Frankfurto, Geteborgo knygø mu-gëse. Antai ðvedai daug dëmesioskiria politinëms temoms, þmogausteisëms – ne tik Ðvedijoje, bet ir Ki-nijoje, Tibete, taip pat seksualiniømaþumø teisëms. Frankfurtas tel-kia dëmesá á knygos, leidybos irraðtijos ateities klausimus. Vokie-èiai labai rezultatyviai bendradar-biauja ir su privaèiu sektoriumi.

Frankfurto pavyzdys rekomen-duotinas Vilniaus knygø mugei irdël kitko, bûtent dël teisingo ávai-riausiø leidybos segmentø atstova-vimo. Atskirà stendà ir erdvæ ten tu-ri savilaidos atstovai – autoriai,kurie patys publikuojasi, taip patmaþosios leidyklos. Svarbu, kad di-dieji rykliai visko neuþgoþtø, kaddiskusija netaptø stambiøjø þaidë-jø monologu. Lietuvoje iki ðiol vis-kas vyko stichiðkai. Bet juk ir èia yraskirtingo dydþio ir galimybiø þaidë-jø, egzistuoja tokia pat asimetrija.Ðalia sàlygas diktuojanèiø leidybosverslo rykliø gyvuoja ir tiesiog en-tuziazmo vedami leidëjai. Apie taireikia màstyti, norint, kad mugë ne-virstø tik didþiausiø þuvø paradu.Kad liktø erdvës ir smulkiesiems lei-dëjams, ir alternatyvai – ir netgi sa-vilaidos fenomenui, kuris Lietuvo-je egzistuoja, taèiau vertinamaslabai skeptiðkai. Iki ðiol niekas netnesvarstë galimybës juos ásileisti áprogramà. Bet jei toks dalykas eg-zistuoja – kad ir kokia bûtø litera-tûrinë jø produktø kokybë, jie turibûti matomi.

7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 3 psl.

T e a t r a s

mëlëje reþisieriaus akcentuojamamtapatybës praradimui iðreikðti. Pir-moje scenoje dar tik ið gimtinës ið-vaþiuojantys veikëjai neatrodë la-biau dvasingos asmenybës neivëlesnëse, vien tik turintys kiek dau-giau entuziazmo, kurio net nepava-dintum viltimi. Jø iðvaþiavimà vei-kiau galima bûtø traktuoti kaipjauno þmogaus potroðká atsiduotiaplinkybëms, nei kaip naivø tikëji-mà, jog sveèioje ðalyje jø laukia di-desnës ateities galimybës. Tuo tar-pu vëliau, kurá laikà nesëkmingaipabuvus Londone, veikëjø vidujegimstantis tëvynës ilgesys primenasavæs paties ilgëjimàsi, kurio visdar negalima apibrëþti, taigi ir pa-siekti. Pavyzdþiui, Eglë, girta baub-dama visiems þinomà dainà „Tëvy-ne, tu mano tëvyne“, tik ðákart surusiðkø keiksmaþodþiø priedais,klausia, „kodël, tu, nachui, neleidiman gráþt?“, bet ir pati pripaþásta,kad jau ne kartà buvo nusipirkusiatgaliná bilietà, tik juo nepasinau-dodavo. Tad ar nëra bent ið dalies jipati toji tëvynë, kurios taip ilgisi?Ádomus pasirodë ir jau anksèiau nu-skambëjæs Eglës skundas Benui,kad anglø kalba ji negali savæs ið-reikðti, bet su juo ji kalba gimtàjakalba, o jos asmenybë vis viena at-rodo skurdi (gal tai ir dramaturgið-kai neiðplëtoto charakterio proble-ma).

Scenografija (Gintaras Makare-vièius) – baras, neiðnykstantis iðakiø visà sceniná laikà – matyt, në-ra pasirinktas vien tik taupymo su-metimais. Jo fone visa toji kanèiaágyja elementaraus, kasdienio „tû-so“ prasmæ, kuris, kaip ir ðis spek-taklis, atrodo, niekada nesibaigs. Beto, visus tris veiksmus nekintanèiosdekoracijos pabrëþia, kas ir taip jau-èiama, – ðiems þmonëms visas Lon-

donas vienodas, kiekvienoje jo da-lyje jie jauèiasi lygiai tokie pat sve-timi. Jie (ne)priklausomi nuo erd-vës, nes nëra pajëgûs susikurtisavàjà, mat iðskyrus juos supantábuitiná kontekstà daugiau nieko ne-turi. Negana to, juos iðtinkanèiosnelaimës palydimos scenos orkest-ro duobëje sëdinèiø gyvø muzikan-tø atliekamais þinomiausiais pop-kultûros ðlageriais. Juk vis dëltokalbama apie jaunystæ, kad ir ko-kia ji bûtø! Net ir invalido veþimë-liu po scenà nuolat vaþinëjantis Be-nas po daugybës metø (VytautasAnuþis), kurio prisiminimai ir yravisas mums pateikiamas veiksmas,kalbëdamas neslepia tam tikros sal-dþios nostalgijos tam praëjusiamlaikui. Taip visiems þinoma liûdnaemigrantø dalia spektaklyje ágaunavisai kità atspalvá, kitokià interpre-tacijà.

Ne veltui Vandalo (Marius Rep-

ðys) landynëje groja tie patys muzi-kantai, kaip ir prabangiame bare,ir ne veltui jis ne tik tai pastebi, betir në kiek nenustemba. Panaðu, kadðis veikëjas bene vienintelis ið mumsrodomø emigrantø suvokia savo gy-venimà kaip esamàjá, taigi yra su sa-vimi susitaikæs, nors ið pradþiø ir at-rodë turintis daugiausiai bëdø –atstovaujantis isteriðkam, negeban-èiam tvardyti savo agresijos kaimie-tuko tipui. Gerokai pasikeitæs, betiðsaugojæs vienà pagrindiniø savosavybiø – nuoðirdumà, antro veiks-mo pabaigoje Vandalas padeda irpagrindiniam veikëjui Benui (AinisStorpirðtis), nuo pat atvykimo á ðámiestà svajojanèiam apie tëviðkëjelikusá eþerà, kuris daþnai tyvuliuo-ja ekrane ant scenos galinës sienos.Vandalo draugijoje galima iðsimau-dyti ir èia, Temzëje.

Po puikios Vandalo ir Beno susi-tikimo ir psichologiðkai intymaus

Ið eiliniø emigrantø gyvenimoA T K E L T A I Ð 1 P S L .

bendravimo scenos, kuri pasirodëkaip atgaiva po viso to buitinio lë-kimo, treèias veiksmas vël nuleidþiaant þemës, sugràþindamas atgal áðabloniðkas veikëjø peripetijas. Su-sidaro áspûdis, kad dramaturgasstengësi tiksliai laikytis Londone ið-girstø tikrø emigrantø istorijø, dëlto kartais spektaklis nugrimzta á do-kumentiná nuobodulá, nereikalingøávykiø ir veikëjø pertekliø, nors toligraþu ne visi jie yra bûtini. Pavyz-dþiui, ne kaþin kà spektakliui suteikëtreèiame veiksme atsiradusi veikëjomylimoji Liz (Toma Vaðkevièiûtë),kurios charakteris taip ir liko neið-plëtotas, kaip ir daug dëmesio sulau-kæs jos nëðtumo motyvas. Galbût tai,kaip ir Beno tapimas policininku, tu-rëjo bûti árodymas, kad Beno gyve-nimas susitvarkë? Nors labiau link-èiau manyti, kad tai tik árodo, jogiðoriniai ávykiai tëra buitis, ne ka-þin kuo susijusi su þmogaus tapsmu.

Juk ir Beno teiginys netikëtai vël su-tiktam Edþiui (Martynas Nedzins-kas) „að labai pasikeièiau“ reiðkiatai, kad nutiko daugybë dalykø, bet„að vis dar esu tas pats, tik besisle-piantis po policininko ðalmu“.

Ðiame peripetijø chaose dþiugi-na itin entuziastinga aktoriø vaidy-ba (ypaè Mariaus Repðio ir AinioStorpirðèio duetas bei Martyno Ne-dzinsko ironiðkai pagarbus santykissu jo vaidinamu Edþiu), tam, ma-tyt, nemaþai átakos turëjo ir darbassu reþisieriumi Oskaru Korðunovu,iki ðiol Lietuvoje daþniausiai dir-busiu su ta paèia aktoriø grupe. Pa-naðu, kad ðis bendradarbiavimas irjam paèiam, ir aktoriams suteikënaujos energijos, sukëlë kûrybinávëjà, gebantá uþgoþti daþnai ðablo-niðkas pjesës scenas.

MILDA BRUKÐTUTË

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Deimantë Dementavièiûtë

Kaip Yukio Mishimos pjesæ„Markizë de Sad“ Kauno valstybi-niame dramos teatre interpretavoreþisierius Artûras Areima? Nors iratverdamas jos dialogø dramatiz-mà, gimstantá gërio ir blogio prieð-prieðoje, reþisierius bando griautiðiø opozicijø stabilumà. Du spek-taklyje plëtojami lygmenys – verba-linis ir vizualinis – kartais savaran-kiðki, o kartais susijungia á visumà.Kai tik þiûrovui suteikiama galimy-bë ásijausti á veiksmà, ji tuoj pat at-imama, nes þodis pradeda prieðta-rauti reginio siûlomai reikðmei.Pasitikëjimas veikëjais ir konkreèiaprasme dingsta, tad ðiame siurrea-listiniame fantazijos pasaulyje gali-ma tikëtis visko. Asociacijas su ki-nu kelia ne tik montaþinës ávykiøjungtys, bet ir spektaklio muzika –

it citatos ið filmø garso takeliø, –taip pat Dianos Kuzmickaitës su-kurti kostiumai, tarytum atkeliavæið fantastinës kino pasakos. Dar vie-nas kinu „dvelkiantis“ momentas –markizo de Sado personaþas. Arei-ma ne tik áveda ðá veikëjà á scenà,bet ir duoda jam du keistus pagal-bininkus (aktoriai Saulius Èiuèelisir Artûras Suþiedëlis). Tomo Rin-kûno vaidinamas markizas visadapasirodo antrame scenos plane, prodidelës kaukës akiø kiaurymes ste-bintis, o kartais filosofiðkai pako-mentuojantis pirmame plane vyks-tanèius moterø dialogus, tarytumbûtø ðio spektaklio-filmo reþisie-rius. Spektaklyje naudojamas ir di-delis videoekranas, kuriame visðmësteli Þivilës Mièiulytës kurtide Sadø poros bei kitø veikëjø ro-mantiðki, „estetiðki“ portretai. To-kia vizuali dramos interpretacija

kuria ðiuolaikiðkumo áspûdá, papil-domas reikðmes, spektaklis tampaatviras þiûrovø interpretacijai. De-ja, ne visada ðá sumanymà pavykstaágyvendinti.

Gerà áspûdá paliko aktoriø vai-dyba. Ðeðios moterys – ðeðios skir-tingos asmenybës, bandanèios sa-vaip interpretuoti de Sado filosofijà.Areima pernelyg nenutolsta nuodramoje vaizduojamø jø charakte-riø – aktorës tiesiog puikiai ákûnijatam tikrus visuomenës tipaþus. Kiekkitokia tik pagrindinës herojës mar-kizës Renë de Sad interpretacija –spektaklyje ji dar labiau iðsiskirian-ti ir paslaptinga. Indrës Patkauskai-tës vaidinama markizë, vilkinti pa-prastus, neekscentriðkus drabuþius,ið kitø personaþø iðskiriama ir ið-oriðkai. Dar labiau ji skiriasi savovidumi – nuoðirdumu ir dràsa ieð-koti savæs, nesislëpti uþ kokios nors

socialinës kaukës. Ji nei ðventoji,nei nusidëjëlë, o gal ir tokia, ir to-kia. Daivos Stubraitës grafienë deSen Fon, Ingos Mikutavièiûtës Re-në sesuo Ana stengiasi perprastimarkizo poelgius, Jûratës Onaity-tës Renë motina ponia de Montrëj,Audronës Paðkonytës baronienëde Simian ir Liucijos Rukðnaitytëskambarinë Ðarlotë atstovauja visuo-menës priimtoms moralës nor-moms. Markizë de Sad stengiasiatskleisti jø esmæ, slypinèià po socia-linëmis kaukëmis, bando áþvelgti blo-gio pavidalus. Simboliðka ir jos dra-buþiø spalva: spektaklio pradþioje,kai markizë palaiko savo vyrà, ji vil-ki baltai, o pabaigoje, kai pareiðkianorinti iðeiti á vienuolynà, jos dra-buþiai juodi. Patkauskaitë sëkmin-gai atveria kolizijos prieðtaringumà,sujungia, „sugeria“ prieðprieðas, betantroje spektaklio pusëje ypaè pa-

daugëja metaforø, ámantriø mizan-scenø, vaizduotë ásismarkauja, irpasimeta prasmës kryptis, kuria ikitol buvo siûloma eiti.

Ásismarkavusi vaizduotëYukio Mishimos „Markizë de Sad“ Kauno valstybiniame dramos teatre

N U O T R A U K A I Ð KVDA A R C H Y V O

Scena ið spektaklio

Scena ið spektaklio

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

I s t o r i j o s

Nusikaltimø Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës (LDK)laikø Vilniuje buvo daug irávairiø, o dël absoliuèios bajo-rø savivalës valstybë garsëjovisoje Europoje. „Bijau, kad irðiais laikais mes truputá jauèia-me ðito reiðkinio átakà“, –juokauja istorikas, humanitari-niø mokslø daktaras Dominin-kas Burba.

Disertacijà „Bajorijos kriminali-niai nusikaltimai ir bausmës Lietu-vos Didþiojoje KunigaikðtystëjeXVIII a.“ apgynæs D. Burba sako,kad anø laikø nusikaltimø pobûdisnedaug skyrësi nuo dabartiniø. Muð-tynës, þmogþudystës, plëðimai visuo-met dominuodavo bylø áraðuose.Tiesa, skiriasi kai kuriø nusikaltimøtraktavimas. Pavyzdþiui, iðprievar-tavimas bûdavo priskiriamas neprie kriminaliniø, o prie dvasiniønusikaltimø. Kai kuriø nusikaltimøðiandien jau apskritai nebëra. „Nie-kas nebepersekioja uþ burtus – bû-davo bylø, susijusiø su kaltinimaisraganavimu. Dar bûdavo toksai kal-tinimas þydams, neva jie grobia vai-kus – atseit naudoja krikðèioniøkraujà ritualinëms reikmëms“, – sa-ko D. Burba. Taip pat LDK laikaisbûdavo uþpuolamos svetimos val-dos, vadinamieji antpuoliai. Jø mo-delis buvo toks: valdos savininkasbajoras sukvieèia dvaro ðeimynà,tarnus, baudþiauninkus ir uþpuolakito bajoro dvarà. Kartais taip bû-davo uþpuolami ir miesto namai.

Pasak D. Burbos, III Lietuvos Sta-tute, patvirtintame 1588 m., matytiaiðki nusikaltimø pobûdþio atskirtis.„Jeigu plëðikaujant atimama ar sunai-kinama nuosavybë – tai yra vienoksnusikaltimas. Jeigu ðiaip susimuðama –tai jau garbingesnis nusikaltimas, kadan-gi bajorui konfliktuoti dël svetimoturto nevalia, o susimuðti – nieko bai-saus“, – aiðkina istorikas.

Vis dëlto kai kuriuos nusikalti-mus lyginti su ðiandiena apskritaisudëtinga. „Pavyzdþiui, kaip reikë-tø traktuoti ákalinimà privaèiojeerdvëje? Jei vienas bajoras atimalaisvæ kitam, tai vertinama kaip nu-sikaltimas, nes ið bajoro laisvæ galiatimti tik didysis kunigaikðtis ir tikteismo sprendimu. O jei laisvë at-imama baudþiauninkui, kuris josapskritai neturi? Sunku daryti iðva-das, nors ákalinimas ið esmës laiky-tas smurtiniu nusikaltimu“, – svarstoD. Burba. Aiðku tik tai, kad Statutasminëjo dvi nusikaltimø rûðis: kruvi-nuosius, uþ kuriuos skirta mirtiesbausmë, ir nekruvinuosius, uþ ku-riuos taikytas laisvës atëmimas ar-ba piniginës baudos.

Policijos nebuvo

„Per visà LDK istorijà policijosstruktûra taip ir nebuvo sukurta.XVIII a. pabaigoje atsirado polici-jos komisija, ji bandë ávesti tvarkà,bet pajëgos buvo dar labai nedide-lës“, – pasakoja D. Burba. Tiesa,tam tikras policijos funkcijas atlikoVilniaus pilies águla. Dokumentuo-

se minima, kad jie patruliuodavo,saugodavo miesto vartus, suimdavonusikaltëlius ir juos priþiûrëdavo Pi-lies kalëjime. Dar egzistavo Tribuno-las – svarbiausia apeliacinë instanci-ja, á kurià kreipdavosi pralaimëjusiejikituose teismuose. Ðis irgi turëjo sa-vo sargybà, kuri atliko panaðias á po-licijos funkcijas. Taèiau randama la-bai daug kaltinimø patiems abiejøsargybø nariams – teigiama, kad jieneretai apvogdavo ir sumuðdavo gy-ventojus.

Svarbûs socialiniai skirtumai

Kur kreiptis nukentëjusiajam nuokito asmens, priklausë nuo jo luo-mo. Bajorai galëjo teistis Pilies teis-me, miestieèiai – miesto teisme. „Na,o jei þmogus ne ðiø luomø, – savai-me suprantama, jo skundo niekasnenagrinës. Be to, paslaugos bûda-vo mokamos ir gan brangiai. Vals-tieèius teisë jø dvaro teismas. Jeivalstietis nusikalto prieð kito dvarovalstietá, nukentëjusiojo savininkas(daþniausiai bajoras) turëjo kreiptisá Pilies teismà ir paduoti skundàprieð to valstieèio ponà“, – pasako-

reformø ilgà laikà nenorëjo arbanorëjo, kad reformuotøsi kiti. Da-lis visuomenës gyveno vien savodvaro, dvarelio interesais. Kai ra-dosi daugiau þmoniø, kuriems rû-pëjo ðalies interesai, kilo reformøjudëjimas, buvo priimta Geguþës3-iosios Konstitucija, galiausiai su-maþinusi bajorø teises. Taèiau vis-kà uþbraukë Rusijos imperijos oku-pacija, pradëta gyventi pagal kitusástatymus“, – sako istorikas.

D. Burba nelinkæs svarstyti, ar vi-suomenë bûtø subrendusi radika-lioms permainoms, jei ne valstybëspadalijimai. Svarbiausia èia – bau-dþiavos klausimas. Kai þmogus yrabaudþiauninkas, jam nusikalsti nërataip pavojinga, nes ponas já gali ap-ginti (lygiai taip pat – paaukoti). No-rint vertinti to laikotarpio nusikals-tamumà, kaip ir kitas gyvenimo sritis,ðis aspektas yra vienas esminiø.

Garbingiausia bausmë –nukirsdinimas

Norint suvokti, kas laukdavoávykdþius nusikaltimà, galima su-modeliuoti situacijà. Tarkime, ba-

tu, jam paskiriama banicijos (iðtrë-mimo ið kraðto) arba infamijos (gar-bës atëmimo) bausmë. Garbës at-ëmimas reiðkë, kad asmuo netenkabajoro privilegijø. Taèiau tai galëjouþkirsti kelià nebent karjerai. Kitavertus, ir èia bajorai turëjo iðeitá –jie galëdavo kreiptis á didájá kuni-gaikðtá, o ðis kartais nuosprendá pa-naikindavo.

Þinoma, netrûkdavo ir ávykdytøbausmiø. Kalbant apie mirties baus-mes, garbingiausia buvo nukirsdini-mas; jis paprastai taikytas bajorams.Negarbinga bausmë bajorams buvokartuvës, o þemiausio luomo nusi-kaltëliams taikytas ketvirèiavimas.Tai buvo þiaurus bûdas, kai nusikal-tëliui pirma nukapodavo galûnes.Pasitaikydavo ásakymø, liepianèiønukapotas kûno dalis susmaigstytiprie áëjimo á miestà, kad þmonësmatytø, kas laukia uþ nusikaltimus.Sudeginimas bûdavo skiriamas uþdvasinius nusikaltimus – þinomasatvejis, kai keli vyrai XVIII a. vidu-ryje buvo sudeginti uþ tai, kad atsi-sakë Dievo ir garbino ðëtonà. Vi-sos bausmës vykdytos vieðai, prieRotuðës. Pasak D. Burbos, huma-niðkumo sàvoka tais laikais dar ne-buvo þinoma, visoje Europoje ikiXVIII a. vidurio egzistavo nuosta-ta, kad bausti reikia kuo grieþèiauir þiauriau – kuo labiau þmogus kan-kinsis, tuo jam bûsià lengviau kita-me pasaulyje.

Á kalëjimà – prisistatyti paèiam

Jei asmuo bûdavo nuteisiamaskalëti, irgi nuo luomo priklausë, ákurá kalëjimà jis pateks. Bajorai ka-lëdavo Vilniaus bokðto kalëjime,buvusiame dabartinës Katedrosaikðtës teritorijoje. Po teismo spren-dimo kaltinamieji turëdavo èia at-vykti patys, nes bajoro garbë drau-dþia, kad já kas nors atvesdintø.Sàlygos ðiame kalëjime nebuvo pras-tos, taèiau, pasak istoriko, kadanginuteistieji turëdavo ateiti patys, taidaþniausiai tiesiog neateidavo. „Vaz-nys tokiu atveju paraðydavo, kad lau-kë nuo saulës patekëjimo iki laidos,bet tas þmogus neatëjo ir jokios þi-nios nedavë“, – juokiasi D. Burba.Tiesa, bûta ir sàþiningø nuteistøjø.„Vienam bajorui skaudëjo kojas, taijá atneðë tarnai, kad papraðytø ati-dëti nuosprendá. Teismo pareigûnas

Nusikaltimai senajame VilniujePasakoja istorikas Domininkas Burba

praðymà patenkino ir kaltinamasissavo laikà atkalëjo vëliau. Taèiau taigreièiau iðimtis. Nuteistieji daþnaipabëgdavo. Buvo tokia byla, kurio-je vienas totorius buvo kaltinamasuþ tai, kad ne kalëjo, o ðalia bokðtopasistatë palapinæ ir su draugais gë-rë degtinæ. Kai prisiartino pareigû-nas, totorius jam liepë eiti ðalin, nesbûsià blogai. Jau kitoje byloje apietà patá asmená raðoma, kad vëliaujis pasitraukæs ið tos vietos – teigia-ma, kad buvo vasara, tad jis, matyt,tiesiog norëjæs paiðkylauti“, – pasa-koja D. Burba.

Neprivilegijuotiems þmonëmsskirtame kalëjime sàlygos buvo ge-rokai prastesnës ir pabëgimai ið tennebuvo daþni. Ðis kalëjimas buvorûsyje, á já daugiausia patekdavo kri-minaliniai nusikaltëliai ið þemiau-sio luomo. Beje, abiejuose kalëji-muose kartais sëdëdavo ir moterys.Pasak D. Burbos, Statute joms ne-buvo numatytos atskiros kalinimovietos.

Tikimybë iðtrûkti gyvam

Kai kurie su nusikaltimais susijæfaktai, atëjæ iki mûsø dienø, labiaupanaðûs á legendà negu realybæ. Pa-vyzdþiui, bajorui Motiejui Baèkov-skiui, nuteistam mirties bausme,prieð pat nukirsdinimà 17 metømergina pabandë ant galvos uþmes-ti audeklà su þydiðkais atributais.Tai turëjo reikðti, kad ji sutinka te-këti uþ pasmerktojo ir taip já iðgelbs-ti nuo bausmës. Tokiø atvejø iðtiesbûta Vakarø Europoje, Lenkijoje,Ukrainoje, taèiau mûsø ðalyje ðispaprotys nebuvo áteisintas, tad Mo-tiejui nepasisekë – bausmë jamávykdyta. Daþniau pasitaikydavo at-vejø, kai nuteistuosius iðpirkdavogiminaièiai arba iðprievartauta mo-teris sutikdavo tekëti uþ skriaudikoir taip jam dovanodavo gyvybæ.„Dar teko rasti atvejá, kai þmogusbuvo nuteistas uþ daugpatystæ. Irðtai tikroji þmona jau prie pat eða-foto pasakë, kad jam atleidþia, ir jisbuvo paleistas. Aiðku, prieð tai pri-þadëjæs, kad su kita moterimi nie-kada neturës nieko bendra. Ir, norstokie atvejai bûdavo reti, teisë bu-vo gan lanksti ir galimybë susitai-kyti jau bausmës vykdymo vietojebuvo reali“, – pasakoja D. Burba.

APRAÐË EGLË ÐEPETYTË

Birutë Zokaitytë. „Bandymas skristi I“. 2002 m.

ja D. Burba. Tada teismas ápareigo-davo savininkà iðduoti jo valstietá, kadðis bûtø nubaustas. Taèiau èia prasi-dëdavo savivalë, nes teismas nelabaiturëjo galiø kà nors iðreikalauti, ovadinamosios policinës struktûrosveikë tik miesto teritorijoje.

Paðnekovo teigimu, XVIII a. pa-baigoje jau pradëtas kurti biuro-kratinis aparatas, skirtas bajorijossavivalei sumaþinti, taèiau didesniørezultatø tai nedavë. „Visuomenë

joras nuþudë kità bajorà. Á ávykiovietà atvyksta pareigûnas vaznys iruþfiksuoja patá faktà (pareigûno pa-slaugos bûdavo mokamos). Tadateismui pateikiamas skundas, vaz-nys neða ðaukimà kaltinamajam. Pa-sitaikydavo, kad ðis primuða vaznáar net liepia suvalgyti atneðtà ðau-kimà. Ðiaip ar taip, pakviestasis tu-rëdavo atvykti á teismà, o jei neat-vykdavo, bûdavo pripaþástamaskaltu. Jei asmuo pripaþástamas kal-

N U O T R A U K A I Ð M O D E R N A U S M E N O

C E N T R O A R C H Y V O

Jonas Rustemas, Jonas Gotlibas Kislingas. Fantastiðkø kortø fragmentas.1828–1831 m. I Ð VDA A R C H Y V O

7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 5 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Neseniai gavau laiðkà, kurio au-torius retoriðkai dûsavo ir klausë,kodël lietuviø publika neina á Mi-chelio Hazanaviciaus filmà „Artis-tas“ („The Artist“, Prancûzija, 2011),taip mielai þiûrimà ávairiuose þemy-nuose. Man regis, atsakymas aiðkus:publika, kuri patiria patriotinæ pa-laimà þiûrëdama erzaciná filmà apietautos didvyrá Tadà Blindà, dar ne-pasirengusi masiðkai dþiaugtis sub-tiliu ir nespalvotu nebyliojo kino pa-stiðu. Jei tavo poreikius tenkinaNelli Paltinienë, tikrai nepajusidþiaugsmo klausydamasis Leonar-do Coheno. Bet uþteks piktai apielietuviø publikà. Po filmo maèiaunuskaidrëjusius þiûrovø veidus.Nors „Artistas“ patinka ir kriti-kams, ir þiûrovams, Lietuvoje re-kordø jis nesumuð. Vis dëlto savoauditorijà, tikiuosi, suras.

Pasakojimas apie nebyliojo kinoþvaigþdæ Dþordþà Valentainà, ku-ris filmavimo aikðtelëje ásimyli at-sitiktinai sutiktà starletæ Pegæ, taiir pasakojimas apie vienà svarbiau-siø kino istorijos permainø. Veiks-mas prasideda 1927 m., kai Valen-tainas yra tikra Holivudo þvaigþdë.Jis gyvena prabangiuose namuose,vaidina filmuose, kuriø pavadinimai

Kino magijaNauji filmai – „Artistas“

ir siuþetai („Rusiðka afera“, „Vokið-ka afera“), be abejo, monotoniðkiir pasikartojantys, bet tas kinas jaupasiekë toká virtuoziðkumo laipsná,kai nuo pirmøjø kadrø sugebaájungti á veiksmà þiûrovo fantazijà,o ðis puikiai moka skaityti menkiau-sius þenklus. Valentainas ávaldë tàkalbà tobulai. Bet jo laikas artëja ápabaigà. Kinui iðkilo garso grësmë.Jà perteikia simboliðkas herojaussapnas, kai tobulas pasaulis staigapradeda skambëti kakofoniðkaisgarsais ir net menkiausias daiktasgali ávaryti baimës. Valentainas ma-no, kad jis sugebës iðsaugoti savostiliø ir ádeda visus pinigus á savo„gulbës giesmæ“, filmà, simboliðkaipavadintà „Meilës aðaros“. Filmasþlunga, Amerikoje prasideda Di-dþioji depresija, herojø palieka ne-mylima þmona, jis atsiduria ant be-dugnës kraðto. Nusiristi Valentainuineleis garsinio kino þvaigþde tapu-si Pegë. „Artisto“ siuþetas taip patatëjæs ið nebyliojo kino: jie abu my-li vienas kità, tai meilë ið pirmoþvilgsnio, bet herojai turës patirti ið-bandymø, kad galëtø bûti kartu.

Nuo pat pirmøjø „Artisto“ kad-rø uþplûsta nostalgija. Hazanaviciuskaip tikras sinefilas atrenka tai, kasbuvo svarbiausia nebyliajame kine.Klasikinis kadro formatas 1.33,

konvencionali vaidyba, tradicinëkompozicija ir apðvietimas, kai to-lygiai apðvieèiama visa kadro erd-vë, paprasta naracija, pasiþymintiypatingu, gerokai primirðtu ritmojausmu, kurá pabrëþia ir uþ kadroskambanti muzika, þvaigþdës domi-navimas ir, svarbiausia, tas ðiuolai-kiniam kinui nebûdingas vientisu-mo jausmas. „Artistas“ primena,kad egzistavo tokie laikai, kai kinebuvo svarbus kiekvienas gestas,þvilgsnis, kameros judesys. Kadkadre neskambantys þodþiai skati-no ypatingà kûrëjø iðradingumà.Hazanavicius tai árodo akivaizdþiaine viename epizode, bet man la-

biausiai ástrigo pirmas Valentainosusitikimas su Pege filmavimo aikð-telëje, kai herojai nemato vienas ki-to – juos skiria simboliðkas baltasekranas, bet jau atsiranda abipusësimpatija – jie pradeda mëgdþiotivienas kito ðokio judesius. Kad per-prastume Valentaino þmonà (Pene-lope Ann Miller), uþtenka tik josapipaiðytø komiðkø vyro portretø.Kiek maþai reikia, kad suvoktumeJameso Cromwello suvaidinto as-meninio vairuotojo ar Johno Good-mano prodiuserio esmæ. O herojøsituacijà apibûdina laiptai. Skirtin-guose epizoduose Pegë nuolat jaisskrieja á virðø, Valentainas visadaleidþiasi þemyn.

Þinoma, liûto dalis filmo sëkmëspriklauso nuo aktoriø. Jeanas Du-jardinas vaidina neátikëtinai tiksliai,perëjimai nuo perdëtos Valentainovaidybos prie paèiø subtiliausiøjausmø verti ne tik Kanø prizo ge-riausiam aktoriui. Filmo herojus la-bai primena ir Douglasà Fairbank-sà – Valentainas ne tik vaidina jovaidmenis, epizodas, kurá jis þiûrivienas savo namuose, paimtas iðFredo Niblo „Zoro þenklo“, jamevaidino Fairbanksas. Panaðumas(judesiø, mimikos) tiesiog stulbi-nantis. Bet Valentainas taip pat ge-rokai pliktelëjæs, kaip ir Rudolphas

Valentino, o jo ðokiai primena Ge-ne’à Kelly. Apskritai filmas pri-smaigstytas ávairiø uþuominø – netik á tà patá laikotarpá, Kelly apdai-nuotà filme „Dainuoju lietuje“, betir á Levo Kuleðovo, Orsono Welle-so, Charleso Chaplino, Vittorio DeSica filmus. Epizodas, kai nuosta-busis Valentaino ðunelis iðgelbsti nu-siðauti susirengusio aktoriaus gyvy-bæ, be abejo, sujaudins „UmbertoD.“ gerbëjus, kuriems að, þinoma,priklausau. Bérénice Bejo þaviai su-vaidintos Pepës Miler prototipiøtaip pat atsiras ne viena ir ne dvi,bet pirmiausia prisiminiau ClaràBow ir daugybæ jos valiûkiðkø„miesto merginø“.

Á savo meilës nebyliajam kinuiprisipaþinimà Hazanavièius ádëjodar vienà svarbø teiginá. Rodyda-mas dirbtiná nebyliojo kino pasau-lá, kur lietus lyja tada, kai herojusuþplûsta skausmas ir neviltis, reþi-sierius primena, kad ðiam kinuisvarbiausi buvo jausmai. Jie ir kûrëtà ypatingà bûsenà, kai didþiulës sa-lës kvëpavo vieningai, pasiduoda-mos savaip tobulai „didþiojo neby-lio“ átaigai. „Artistas“ – ið tø filmø,kurá bus malonu þiûrëti ne vienà irne du kartus. Ta pati magija, niekonepadarysi.

Ðiandien „Skalvijos“ kino centrepradedamas rodyti Pierre’o Tho-rettono filmas „Yves Saint Lau-rent. Beprotiðka meilë“ („L’amourfou“, Prancûzija, 2010). Ið paskuti-niais metais pasirodþiusiø gausiøfilmø apie garsius drabuþiø dizai-nerius ðis iðsiskiria neáprastaforma. Pateikiame JAV ir prancûzøspaudoje spausdintø pokalbiø sureþisieriumi fragmentus.

Pradëjote filmà Yves’o Saint-Lau-rent’o 2002-øjø atsisveikinimokalba. Kodël pradedate filmà tada,kai baigiasi jo karjera?

Norëjau, kad þmonës kuo grei-èiau pravirktø (juokiasi).

Kodël Jûsø dëmesio centre atsidûrëne mados namai, kuriuos kartusukûrë Y.S.L. ir Pierre’as Bergé, o jøsurinkta meno kolekcija?

Ið pradþiø kûriau filmà apie jømados kolekcijà, bet supratau, kadtai nuobodu, tad nusprendþiau kurtifilmà apie dviejø vyrø meilës istori-jà. Bet tai – neaprëpiama tema, la-bai daug medþiagos. Nusprendþiau,kad meno kolekcija gali tapti geraisfilmo rëmais ir sukonkretinti laikà,apie kurá pasakoju.

Ar pavadinimas „Beprotiðka meilë“apibûdina jø meilæ vienas kitam, arjø meilæ menui?

Svarbiausia – prisiminimaiPierre’as Thorettonas apie savo filmà

Tai tas pats. Jø meno kolekcijabuvo jø meilës vaisius.

Galima pasakyti, kad Y.S.L. ir Bergébuvo tikros prieðingybës, jø netiðvaizda skirtinga. Y.S.L. buvolieknas ir aukðtas, Bergé – kresnasir apkûnus.

Jie buvo kaip elektra, vienas –pliusas, kitas – minusas. Vienas bekito jie negalëjo egzistuoti.

Ar buvo kitø vyrø per tà pusæamþiaus, kai jie buvo kartu?

Filme uþsimenama, kad abu pertà laikà paþino kitø vyrø, bet jøromanas niekad nenutrûko. Iðtikrøjø jie niekad nebuvo iðsisky-ræ. Tegu jûsø netrikdo þodis „ro-manas“. Tai ne Barbës ir Keno,gyvenanèiø maþame namelyje,romanas. Y.S.L. ir Bergé romanaskartais buvo tikrai sunkus, sudë-tingas ir þiaurus, ypaè tada, kai jiekariavo su alkoholiu ir narkoti-kais.

Jûsø sukurtas dokumentinis filmaspriartëjo prie vaidybinio. Paraðëteistorijà, nors prieð tai nufilmavoteinterviu su Bergé.

Net jei kuriu dokumentiná filmà,vis tiek pasakoju istorijà. Kai þiû-rëjau interviu ir archyvinæ medþiagà,tai kaskart man sufleruodavo, kaipturiu pasakoti. Prisiekiu, kaskart.

Jûs taip pat keitëte ir archyvinæmedþiagà?

Taip, originali atsisveikinimo kal-bos versija buvo nufilmuota spalvo-toje juostoje, nusprendþiau, kad fil-me ji bus nespalvota. Nespalvotajuosta priverèia þiûrovà pajusti, kadtai – kita era. Taip pat ir ðiek tiekdramatizuoja situacijà.

Y.S.L. atrodo toks jaunas, laimingasir ásimylëjæs, kai atsakinëja á gar-siuosius Prousto klausimus. Kaipsuradote tà 16 mm juostà?

Radau jà dëþëje Bergé sandëly-je. Filmavo fotografas JeanloupasSieffas, o Bergé su mikrofonu uþ-davinëjo klausimus.

Ar Bergé Jums leido naudotisviskuo?

Taip, viskuo.

Jis Jumis pasitikëjo?Bergé man sakë, kad niekuo ki-

tu pasitikëti negalëtø, tik manim.Juos iðdavë daug þmoniø, daug ar-timø bendradarbiø ir net giminiø.Pasitikëti kuo nors visada yra pa-slaptingas dalykas. Gerai, kad jis mantai pasakë. Bergé kalbëjo nuolat. Messusitikdavome kartà per savaitæ maþ-daug deðimt metø. Tad ðis filmas irgimë ið deðimties pokalbiø metø.

Kaip Jûs pirmàkart sutikote Bergé?

Mus supaþindino Catherine De-neuve. Ji yra mano sûnaus senelë.

Kodël nepadarëte interviu su De-neuve? Ar ji nebuvo Y.S.L. aplinkosdalis taip, kaip Loulou de la Falaiseir Betty Catroux?

Deneuve ir Yves’as þavëjosi vie-nas kitu, bet ji nebuvo jo asmeni-nio gyvenimo dalis.

Atrodo, kad epizodus nuostabiuosejø namuose Prancûzijoje ir Marokefilmavo po tuðèius namus klaidþio-jantis vaiduoklis.

Taip ir buvo. Tai Saint-Laurent’ovaiduoklis.

Y.S.L. ir Bergé meno kolekcija,kurioje buvo Brancusi, Modigliani,Picasso ir Matisse’o darbø, 2009 m.„Christie“ aukcione atneðë daugiaunei 480 milijonø doleriø. Kà Bergédarys su tais pinigais?

Jis daug paaukojo AIDS labda-ros fondui, kita dalis skirta jo irY.S.L. fondui, turinèiam áamþintiSaint-Laurent’o atminimà.

Bet kodël Bergé jà pardavë? Kodëlnenorëjo palikti visko valstybei arpaveldëtojams po mirties?

Jei nors truputá paþinotumëtBergé, suprastumët, kad jis norikontroliuoti viskà – net savo mirtá.Að taip manau.

Ar pardavæs meno kolekcijà Bergépersikëlë á kitus namus, pas kitàvyrà?

Man sunku pasakyti, kà jis vei-kia dabar. Jam – 81-eri. Þinau, kadgyvename pasaulyje, kur kiekvienasnori pasipasakoti, kaip gyvena, kal-bëti apie savo seksualumà, betBergé ne toks.

Buvote su Bergé visà laikà nuotada, kai jis nusprendë parduotikolekcijà, iki tol, kol tai ávyko. Kaipjautëtës lydëdamas já toje kelionëje?

Pirmiausia, labai áspûdinga tiesiogstebëti, kaip þmogus elgiasi tokiojesituacijoje. Kai visos procedûros baig-tos, namas turi bûti iðtuðtintas per dvidienas. Matai, kaip atvaþiuoja sunk-veþimiai, atveþamos dëþës, namasiðtuðtinamas, ir ant sienø bei lubølieka kaboti elektros laidai. Tada su-pranti, kad 52 gyvenimo metai ið tik-røjø yra niekas. Bet tai man paro-dë, kad svarbiausia gyvenime yraprisiminimai, o ne mus supantysdaiktai.

PARENGË KORA ROÈK IENË

„Artistas“

„Yves Saint Laurent. Beprotiðkameilë“

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

M u z i e j ø l a i k a s

Monika Krikðtopaitytë

Kartà teko pagyventi mënesá beveidrodþio. Buvo ádomu, nes pra-dëjau fantazuoti, koks bûtø bendra-vimas, savæs ir kitø suvokimas ne-turint atspindþio. Visiðkai kitokiabûtø ir kultûra. Fotografija neegzis-tuotø. Liktø tik vaizdavimas, pa-remtas ásivaizdavimu. Labiau pasi-kliautume kitais jutimais. Ko gero,savo kûnà (jo ðvarà, tûrá ar plaukøpadëtá) labiausiai sietume su lytëji-mu, savijauta, kitø reakcija. Kito-kia bûtø ir kalba, apranga, menai.Ir tikrai viskas atrodytø labiau frag-mentiðka, o gal tiesiog veiktø visaikitos sàsajos. Gal sakytume: „Ta ko-legë, kuri kvepia laikraðèiais...“ Tie-siog viskas bûtø kitaip. Taèiau rega,matyt, nekaraliautø. Dar pagalvojau,kad veidrodþio neturëjimas regimy-biø pasaulyje yra tam tikra aklumoforma. Viena, kaip bûtø buvæ, jei at-spindþio niekada nebûtume matæ irdar kûdikystëje neatpaþinæ jame sa-væs, kaip vientiso kûno, ir visai kaskita veidrodþio neturëti laikinai. Ne-tekus atspindþio trumpam, pasi-kliaujama atmintimi. O prisiminimaiyra lakûs ir beveik savarankiðki, jieatnaujinami ir transformuojami lai-ko atkarpomis ir niekada nebûnapilni. Atsiminimai yra tikri ekspre-sionizmo sekëjai: iðryðkina stipriau-sius dirgiklius, koreliuoja su di-dþiausiomis dabarties reikmëmis iraktualiausiomis vertybëmis, trum-piau tariant, – visada iðkrypæ ir kas-kart vis kitaip.

Muziejai yra viena ið atmintiesformø. Tai þmogiðkos veiklos (màs-tymo, siekiø, mitø, kvapø, medþia-

riu èia aukðtinti regos, bet veidro-dþio metaforà galima taikyti kaipfiksaþà, leidþiantá uþèiuopti veikian-èias jëgas ir formas bei jø ribas.) Netir geriausiai þinantis savo kolekcijàþmogus, iðdëstæs tikrus daiktus, pa-matys, kad be atminties þaidimø vis-kas atrodo kiek kitaip.

Kaunas

Pats miestas yra truputá kaip mu-ziejus, pirmiausia savo pastatais.Vilnius taip pat – èia jokiu bûdu ne„centro periferijai“ skirtas teiginys.Tik vilniðkiai „eksponatai“ labai jaustaigiai tapo bankais, parduotuvë-mis, diskotekomis, kazino. Iðsamus li-ko tik baþnyèiø skyrius. O Kaunas –tobulas tarpukario muziejus su visaissvarbiausiais þmoniø gyvenamomiesto atstovais: Centrinis paðtas,Lietuvos bankas (dabar tiesiog ban-kas), Karininkø ramovë kaip visuo-meniniø draugijø sankaupa, muzie-jai, ryðkiø asmenybiø namai ir takai.Kaunas kur kas labiau vientisas neiðizofreniðkas („Akropolis“, „Ermi-taþas“ – ar tai ne paskutinë Napo-leono komplekso stadija?) ir pa-minklø projektais nuðaðæs Vilnius.Nors ir Kaune universalinë parduo-tuvë ðventoriuje nëra naujiena. Visdëlto dulkës ir lëtumas kartaisgelbsti eksponatø gyvybes. Gal netpavyks iðsaugoti vienintelá autentið-kà kino teatrà „Romuva“. O ðiaipKaunas susijæs su vienu simpatið-kiausiø – tarpukario periodu, kaikultûra buvo pirmame plane, ji bu-vo aktyviai kuriama ir puoselëjama,atidþiai atsigræþus á praeitá.

Nacionalinis M.K. Èiurlioniodailës muziejus – irgi tarpukario(ákurtas 1921 m.) kûdikis. Ne toksjau ir kûdikis, juk ðvenèia 90-àsiasmetines ir ta proga pristato vienàdidþiausiø savo istorijoje parodø„Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“.Vël nuoroda á matymà. Kaip ir mu-ziejø sukûræs laikotarpis, ði daugia-narë institucija atsigræþë á praeitá –pamëgino atsekti, kaip formavosi rin-kinys. Viename ið savo padaliniø –erdvioje M. Þilinsko dailës galeri-joje – ekspozicijø plakatuose sunu-meruoti ir chronologiðkai, trumpaisuraðyti svarbiausi ávykiai ir aplin-kybës, lëmusios muziejaus istorijà.Gaila, kad tø komunikatø kopijøþiûrovas negali iðsineðti ar pasiskai-tyti muziejaus internetinëje svetai-nëje. Be atskirø pratybø tiek viskotikrai neásiminsi. Juolab kad ir betø punktø yra kà veikti: kûriniø ro-doma galybë ir daugelis jø dar atski-rai apraðyti. Þiûrovui tenka nemen-ka galimybë pakrikti – pavyzdþiui,imti lenktyniauti po Þilinsko sales,kaip bëgiojo Luvre Godard’o filmo„Nevykëliø gauja“ personaþai arbaatsineðti termosà, sumuðtinius ir in-formuoti darbuotojus, kad èia gyven-si tol, kol viskà atidþiai apþiûrësi.

Pertekliaus situacijose bûtinaireikia rakto. Kuratoriai OsvaldasDaugelis ir Daina Kamarauskienëparodos pristatyme teigia: „Tai – pa-roda, atsakanti á daþniausiai uþduo-damà klausimà – kaip daiktai atsi-

Veidrodþiø teikiama naudaNaujos ekspozicijos Kaune ir Maþeikiuose

N U K E L T A Á 7 P S L .

gø, judesiø ir t.t.) artefaktø telkiniai.Surinkti daiktai saugyklø sutemoseágauna nebesuvokiamà dariná, o joribas ir „atvaizdà“ tegali ásivaizduotivienas kitas daugiametis to muziejausdarbuotojas, ir tai – tik pasiremda-mas savo lakia atmintimi. Muziejui-atminèiai irgi bûtinas veidrodis, o jofunkcijà gali atlikti ekspozicija – ið-lindimas á dienos ðviesà, o tai reið-kia – á regos teritorijà. (Visai neno-

Ekspozicijos fragmentas

Janina Monkutë-Marks. „Kapitono nuotykiai“. 1965 m.

randa muziejuje? Eksponatai at-rinkti norint parodyti ne tik vertin-giausius, bet ir tuos, kuriø kilmës irpatekimo á muziejø istorijos yra ne-áprastos, intriguojanèios.“ Salësenechronologiðkai rodomi kûriniai irdaiktai ið paèiø ávairiausiø epochønuo karalaièiø laikø iki praëjusiodeðimtmeèio. Taèiau pristatomuseksponatus jungia trumpas „kilmësdokumentas“ – apraðymas, nuro-dantis, kaip vertybës buvo sukaup-tos, yra saugomos ir kaip atsidûrëmuziejuje. Tekstai primena detek-tyvø santraukas.

Ið jø galima suþinoti, kad rinki-nys ne visuomet formavosi taip va-lingai ir tikslingai, kaip Meno rûmøvizijos palaikytojø buvo sumanyta,nemaþai bûta ir stichiðkumo (pvz.,priglausta privati kolekcija, likusi besavininko, palikta pasaugoti, bëgantnuo represijø, perimta likviduojantdvarus ir metø metais beveik nety-rinëta, pirkta, dovanota, nusavinta,susigràþinta ar ábrukta ir kt.). Pasa-kojimai leidþia suprasti, kad nëratokio dalyko kaip abstraktus muzie-jus, o tik daugybë konkreèiø þmo-niø, kurie domëjosi, puoselëjo, rin-ko, saugojo ir svarbiausia – kaþkànorëjo perduoti, nes manë, kad taisvarbu. Tai buvo þmonës, kurie tu-rëjo savitus ásitikinimus ir silpnybes,erudicijà ir neiðmanymà, uþduotisir pomëgius, pasiekimus ir nesëk-mes, alergijas ir obsesijas, neken-èiamuosius ir mylimuosius. Kuni-gaikðèiai Oginskiai kûrë giminësmità pasitelkæ portretø galerijà irdomëjosi archeologija, ið Tiðkevièiøgrafas Mykolas net vykdë kasinëji-mus Egipte ir Italijoje, garsëjo sa-vo kolekcija Europoje, tai jo dëkavisokiø rubensø yra muziejuje. Ka-zys ir Joana Griniai þavëjosi audi-niais ir droþiniais, o AleksandrasRaèkus – portretine fotografija,Adolfas Sabaliauskas savo misijalaikë tautosakà ir galinèius prabiltiaplinkos objektus, Vladas Dauman-tas jautë silpnybæ retiems ir praban-giems daikteliams bei knygoms. Irtaip toliau... Tai, kad nemaþa dalisrinkiniø ávardinama kolekcijø rinkë-jø vardais, suveikia kaip kaulus(struktûrà) iðryðkinantis rentgenas.Kolekcijos daugiausiai pasako apieþmones, kurie jas rinko, apie to lai-

ko màstymà. Dalis kûriniø patys sa-vaime visai nebeatrodo ádomûs. Tikpasakojimas juos paverèia vertin-gus.

Modernaus meno centro klausi-mu pasisakiusi menotyrininkë Eri-ka Grigoravièienë teigë: „Dar vie-nas svarbus kûriniø vertës kriterijusðiuo atveju bûtø recepcijos poten-cialumas – galimybë juos átraukti áávairius prasmingus kontekstus.“(7 meno dienos, Nr. 40, 2011 11 11).Kad ir kaip galëtø erzinti objekty-vumo siekëjus, vertingumas nema-þa dalimi susijæs ir su loterija. Lo-ðiama ið neþinomybës: kà vertins

ateities mentalitetas, kokios verty-bës kels ir murkdys á dulkes ekspo-natus ir taip toliau. Labiau progno-zuojama proceso dalis – kûryba irdarbas – kûriniø prakalbinimas, ávie-tinimas, átekstinimas, panaudojimaskaip daiktinio árodymo, prieskonio,akibrokðto ir taip toliau.

Paroda „Mirãbile Visu / Nuosta-bu matyti“ neturëjo tikslo sudaryti„topus“, taèiau pasipuikuoti tikraituri kuo. Nors ekspozicija neaprë-piama, iðlieka intymumo jausmas,nes gali pasijusti kaip pakliuvæs á bi-èiuliø vakarëlá, kur daug mielø vei-dø: nepriekaiðtingas net kai drovisiLiudas Truikys, apsirgusi ParyþiumiMarcë Katiliûtë, iðsilaisvinusi ðama-

në Petronëlë Gerlikienë, ðákart tikdokumentiðkas Janas Buùhakas,Èiurlionis su fotoaparatu rankose ir,þinoma, nerimo raukðle veide, An-tanas Samuolis vis su ta paèia mëgs-tanèia geltonai rengtis moterimi,pulkas pritrenkianèiai puoðniø au-dëjø neþinomais vardais, visokiegirdëti grafai ir uþsienio dailininkøbûrelis, kai kurie jø tikrai garsûs(Picasso, Matisse’as).

Tokia revizija muziejui – didelisávykis, jam ruoðiantis daugybë kû-riniø buvo restauruota, naujai iðtir-ta ir iðaiðkinta. O þmogui ið ðaliesapsilankymas parodoje gali priminti

ásiverþimà á visokiø raritetø pilnàpalëpæ, kà jau ten – á daugybæ palë-piø ir sekreterø stalèiukø. Pirmiejiekspozicijø aukðtai sukuria nuosek-lumo áspûdá – muziejui ásikûrus bu-vo gana aiðki kryptis: kurti ir kaup-ti tautiná menà. Tolesnëse salëseuþmojo riðlumas siûbuoja – nera-mius laikus tiesiogiai atspindi ko-lekcijos pobûdis. Tarybiniø laikøeksponatai ápirðti, valdþiai ðá bei tànacionalizavus ir privertus trauktisðviesuomenæ, bûta gausaus papildy-mo ið privaèiø kolekcijø. Virðuti-niuose aukðtuose rodomi paskuti-niø deðimtmeèiø kolekcionavimorezultatai. Vizualiai tai gana chao-

Ekspozicijos fragmentas N U O T R A U K A I Ð M .K . È I U R L I O N I O M U Z I E J A U S

7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 7 psl.

D a i l ë

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Karolina Tomkevièiûtë

Ar teko kada patirti tà jausmà,kai pirmà kartà tampi sveèiu nau-joje, dar nepaþintoje teritorijoje?Kai tas neapsakomas mandagumasragina nusiauti batus, o ðeiminin-kas taip pat mandagiai praðo juospasilikti ir jaustis kaip namuose. Kainorisi smalsiu þvilgsniu iðtyrinëti vi-sus kampelius, þinoma, tik slapta,kad tik ðeimininkas neátartø. Pana-ðius jausmus gali sukelti ir sostinëssenamiestyje ákurtas Renatos Ta-moðiûnaitës „B.U.T.A.S“. Jaunojimenininkë tradiciðkai kvieèia jaus-tis kaip namuose, ir batø èia nerei-kia nusiauti, o ir visas kerteles ga-lësite dràsiai iðtyrinëti.

Nors galerijos transformacijos ábûstà idëja nebestebina, visada ádo-mu áþengti pasidairyti. Pastaruosiuskelerius metus „savo kambario“principas buvo vystomas ne vienostekstilininkës kûryboje. Dar 2007 m.„Arkos“ galerijoje Eglë Ganda Bog-danienë ákûrë tekstile prifarðiruotàkambará „Savianalizës fone“. Meni-ninkë tuomet sukûrë labai intymiàerdvæ, kuri reflektavo individualiasir kolektyvines patirtis, balansavotarp vyro ir moters erdvës sampra-tos. Panaðus diskursas vyko ir Kau-no bienalëje „Textile ’09“, kai 14

Provokuojantis butasRenatos Tamoðiûnaitës paroda-projektas „B.U.T.A.S“ VDA galerijoje „Artifex“

menininkiø ið uþsienio ir Lietuvosárengë individualius kambarius dvi-aukðtëje pastoliø konstrukcijoje(Antikos Ekadal ir Briggitos Nord-strom projektas „Prieglobstis“).Kiekvienas jø èia buvo unikalus irlabai skirtingas, daug privaèiø mo-teriðkø kampeliø tapo viena didelevieða erdve, tarsi apnuoginanèia tra-diciná daugiabutá. R. Tamoðiûnaitëneapsiribojo „savu kambariu“ ir ka-merinæ „Artifex“ galerijà pavertëbutu, kurio átaigumà sustiprina irten besisukiojanti jo ðeimininkë.

„B.U.T.E“ viskas atrodo gerai pa-þástama, o kartais net pakvimpanostalgija: tarybinius laikus menan-

tys baldai, ant taburetës mirguliuo-jantis „Ðilelis“, plastikinës gëlës,þvëriø iðkamðos, utilitarûs tekstilësgaminiai, seno modelio lygintuvas,tapetai. Taèiau visi ðie daiktai pasa-koja naujai jiems sukonstruotas is-torijas. Sovietmetá menantys reliktaisumaiðomi su populiariais kièo ele-mentais bei perleidþiami per asmeni-næ kûrëjos patirtá. R. Tamoðiûnaitë tei-gia, kad jà domina praeities objektai,nes jie pasakoja istorijas, o kièo kultû-ra gimdo bedvasius daiktus. Ðiø skir-tingø poliø susijungimas „B.U.T.E“sarkastiðkai, savi(ironiðkai) praby-la apie vartotojiðkos kultûros opasir átraukia á tapatybës diskursà.

Vos áþengus á prieðkambará sve-èià pasitinka saldaus kièo pavyzdys –plastikinëmis gëlëmis nusagstytaskilimëlis. Akis uþkliûna ir uþ veid-rodþio su moteriðkais aksesuarais, at-rodo, lyg ðios erdvës ðeimininkë tik-rai turëtø bûti moteris, taèiau iðaukðtai á svetá þvelgia du vyriðkos ga-lios atributai – þvëriø iðkamðos. Vy-riðkumas ir moteriðkumas „B.U.T.E“dengia vienas kità, menininkë de-konstruoja áprastas patriarchalinësvisuomenës nustatytas ribas ir taipsukuria naujas þaidimo sàlygas. Sie-ninis kalendorius su kiekvienà më-nesá atspindinèiu vis kitu personaþudeklaruoja ðiandieniná lyties perfor-matyvumo aspektà: puslapiuoseáamþinti jaunuoliai moters kailyjetarsi bando áteigti, kad nëra margi-nalios lyties.

R. Tamoðiûnaitë kasdieniniusbuities akcentus sugretina su atvi-ru moters lytiðkumo demonstravi-mu: keptuvëje stûkso dvi silikoninësgroþybës, indø plovimo kempinëágavusi moters klubø formà, staltie-së iðsiuvinëta ne tik idiliðkais pa-veikslëliais, bet ir provokuojanèio-mis moters figûromis. Toks atviraslyties afiðavimas, nors ir dvelkia pa-sivertimu á geismo objektà tirian-èiam þvilgsniui, nespinduliuoja ero-tikos, o greièiau manifestuoja kai kà

Renata Tamoðiûnaitë. Parodos „B.U.T.A.S“ fragmentasVDA „A R T I F E X “ N U O T R A U K O S

kita. Menininkë uþkabina ir fetiðiz-mo temà, kuri projekte susipynusikeliais aspektais: lytiniu ir kultûri-niu. Tai gali atspindëti ir maþa de-talë svetainëje – neáprastas meni-ninkës portretas, atspaustas ant„nëriniuoto“ higieninio ákloto irákomponuotas roþiniame fone. Okur dar plunksnomis dekoruotosprijuostës, blizguèiais nusagstytasantechninë pompa...

Ðis „B.U.T.A.S“ – strategiðkai tei-singas þingsnis pirmà kartà prista-tant personalinæ kûrybà, nes meni-ninkë suintriguoja ne tik kûriniopateikimo forma, bet gausiu turi-niu. Kiekvienas, patekæs á galerijoserdvæ, gali pasirinkti þiûros pozici-jà, nes R. Tamoðiûnaitë nekuria pa-rodoms bûdingo naratyvo, o tik pro-vokuoja „ant kiekvieno kampo“.„B.U.T.A.S“ privaèià, daþnai suvo-kiamà kaip moters, erdvæ transfor-muoja á vieðà, atvirà stebëtojo akiai.O atskiri meno kûriniai virsta pri-vataus interjero detalëmis, praby-lanèiomis apie aktualias ribines si-tuacijas.

Paroda veikia iki sausio 14 d.

Galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius)

dirba antradiená–penktadiená 12–19 val. ir

ðeðtadiená 12–17 val.

Smeigtuko fragmentas ið Pavirvytës. X–XI a.

Þirgelio pavidalo figûrëlë ið Kukiø. XI–XII a.

tiðka dalis. Gal salës ne itin pritai-kytos tokiems darbams eksponuo-ti, gal skubëta, bet manau, kad tai,kaip veidrodis atspindi ir netolygiaskolekcionavimo galimybes, neretaiparemtas progomis ir vëlgi – dova-nojimo aktais. Logiðka ir dþiugu,kad daugiau dëmesio skirta Kaunomenininkams, jø paties aukðèiausiolygio èia tikrai yra su kaupu. Kur kasádomiau, kad renkama ne tik tapy-ba ir skulptûra. Keramika, tekstilëátraukia á laikotarpio peripetijas.Bet labai trûksta fotografijos.

Akivaizdu, kad muziejuje gausutø potencialiø kûriniø, kurie darnaujai atsiskleis sulaukæ savo kon-tekstø. O tendencija græþiotis iranalizuotis pasitelkiant ávairias pri-eigas bendrame Lietuvos parodøgyvenime jau yra iðryðkëjusi. Nacio-nalinë dailës galerija surengë nevienà sëkmingà parodà, perkraèiu-si ávairius archyvus. Dailëtyrininkëir dailës istorikë Giedrë Jankevièiû-të nuolat parengia ádomias parodasir leidinius, pristatydama kûriniusne kaip pavienius ir savipakanka-

mus, formomis bylojanèius objek-tus, o kaip socialinio peizaþo dalis.Gerai, kad ir M.K. Èiurlionio mu-ziejus iðsamiau prisistatë, interesan-tai þinos, ko èia galima ieðkoti. Ap-skritai vienaip ar kitaip svarbiausiautoriai turëtø bûti pasiekiami nuo-latos. Po ðio apsiþiûrëjimo gal ir patsmuziejus geriau suvoks, kuo tapoper audringà gyvavimà, ir nusibrëðaiðkesnes kryptis perspektyvoje.

Maþeikiai

Miestas kuklesnis, pagrindinëjegatvëje Andrejus Tarkovskis turëtøkà veikti (ar dël tokio áspûdþio kal-ta darganota diena?) – namai ap-trupëjæ, stogai medeliais þelia, norsèia pat – eurostandarto ðaligatvis.Ið tarpukario pakilimo centre stovimoderniø formø Ðvè. Jëzaus Ðirdiesbaþnyèia, statyta pagal architektoVytauto Landsbergio-Þemkalnioprojektà. Taèiau èia keliausime á ki-tus laikus. Netoliese, Maþeikiø mu-ziejuje (Burbos g. 9), atidaryta nau-ja ekspozicija „Maþeikiø kraðtas:tarp kurðiø, þemgaliø ir þemaièiø“.Tai grandiozinës prieð porà metøveikusios parodos „Baltø menas“

adaptuota regionui dalis. Kadangimuziejaus skirtos patalpos nedide-lës (porà pailgø saliø), ir pasakoji-mas labai koncentruotas, tikslus.Juolab kad projektas (www.baltume-nas.lt) ilgai neðiotas, daugybës moks-lininkø, kuratoriø, dizaineriø ir t.t.brandintas, ágavus atstumà laikenaujai apgalvotas, todël jau nuglu-dintas kaip koks deimantas. Ofi-cialus projekto organizatorius – Vil-niaus dailës akademija, pagrindiniskuratorius – Adomas Butrimas.

Dabartinio meno terminais kal-bant, ekspozicija yra ávietinta. Ro-domi radiniai yra beveik visi toseapylinkëse ir iðkasti, o kai èia ir rodo-mi, nepaskæsta didþiajame pasakoji-me, o traukte traukia ásijausti á erdvæir visus „kaip galëjo bûti“. Nors ir ma-þa, ekspozicija siûlo ir kelionæ laiku.Apþiûrëjus inkrustuotus spalvotaismetalais ietigalius, mintyse pasima-tavus visus þiedus (o jø daug), ásivaiz-davus, kaip þvanga ir kiek sveriagrandinëlëmis sujungti kurðiø smeig-tukai, greta galima apþiûrëti, kaipbaltiðkus motyvus interpretuojaðiuolaikiniai juvelyrai. Kalbu ne apiesuvenyrø gamybà, o apie dràsius iráþvalgius menus: tai Jurgitos Ermi-naitës ragas, paverstas ðukeliø plau-kams karûna, Kristinos Dulevièiû-tës smeigës su gintaru, kuris keistaisuþmogëja, Eglës Èëjauskaitës-Gin-talienës smeigiø armija (neiðsirink-tum vienos, tektø susismeigt visas),Giedrës Stonkutës segës, bandan-èios iðmokt senas kalbas. Kai kurieðiuolaikiniai kûriniai tyèia infiltruotiiðkasenø stenduose ir tikrina þiûro-vo atidumà. Kilus átarimui, galimapasinaudoti prie kiekvieno stendopritaisytu slankiojanèiu didinamuoju

stiklu. Nusprendusieji rimtai atsidëtityrimui gali pasinaudoti multimedi-jos archyvu su lieèiamu ekranu, èiaviskas sugrupuota be jokiø triukø.

Parodoje daug dëmesio skirtaeksponavimo dizainui (Jonas Geru-laitis, Audrius Klimas, Auðra Li-sauskienë) – juodos sienos, tamsûsstendai atmintyje iðtraukia posaká„ið istorijos gelmiø“ ir intuityviai vis-kas atrodo logiðka. Tai dar suteikiair paslaptingumo, kuris labai viliojaþiûrovus, o populiarinimo funkcijarengëjams, regis, viena ið svarbiøjøuþduoèiø. Sudekoratyvinti runøraðtai ir baltiðkø artefaktø siluetaipaversti ertmëmis ðviesai ir laisvøsienø ornamentais. Asmeniðkaiman labiausiai imponuoja minima-listiniai ar konceptualûs ekspona-vimo sprendimai, taèiau toks juo-dumos „kiautas“ Maþeikiuose labaipasiteisino, nes staèiai instaliavo at-naujinimo laukianèias patalpas iratidarë svaigià laiko kapsulæ visainetikëtoje vietoje.

Beje, Vilniuje á parodø atidary-mus susirenka nuolatiniai vyno ieð-

kovai, keli dar nuo daugiafunkciniøuþduoèiø nenusikamavæ dailëtyri-ninkai ir miðri prasiblaðkymo ieð-kanti publika, o Maþeikiuose susi-rinko visa miesto ðviesuomenë:mokslininkai, mokytojai, uniformo-mis pasidabinæ karininkai, kunigai;taip pat kuklûs, bet susitelkæ mies-to ir apylinkiø þmonës. Salës buvosausakimðos. Atvyko ir kultûros mi-nistras Arûnas Gelûnas, paskelbæsðiuos metus Muziejø metais. Ma-nau, tai ávykis ne tik miestui, bet irsmalsiems keliauninkams, nuo da-bar galintiems á lankytinø vietø sà-raðà átraukti dar vienà ádomià kul-tûros salelæ. Ðiais, tik kà atëjusiaismetais, suþinoti daugiau apie savoveidrodþius – muziejus stengsimësir mes atskiromis publikacijomis.

Paroda „Mirãããããbile Visu / Nuostabu matyti“

veikia iki balandþio 18 d.

M. Þilinsko dailës galerija (Nepriklausomy-

bës a. 12, Kaunas) dirba antradiená–sekma-

diená 11–17 val.

Maþeikiø muziejus dirba antradiená–ðeðta-

diená 10–18 val.

I Ð „ B A L T Ø M E N O “ A R C H Y V O

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

K i n a s

Trumpai ðmëkðtelëjæs di-dþiuosiuose kino teatruose,naujausias Aki Kaurismäkifilmas „Havras“ nuo sausio3 d. rodomas „Pasakos“ kinoteatre. Pateikiame ChristineMasson pokalbá su reþisieriu-mi, parengtà pagal reklaminæfilmo medþiagà.

Kaip gimë filmo „Havras“ sumany-mas? Ar tai buvo Jûsø atsakymas áimigrantø padëtá ðiø dienø Europo-je, ar paprasèiausiai norëjote kurtidar vienà filmà Prancûzijoje?

Sumanymas atsirado prieð kele-rius metus, bet neþinojau, kur kurtifilmà. Jo veiksmas ið esmës gali vyk-ti bet kurioje Europos ðalyje, nebentiðskyrus Vatikanà. Turint omenyjeþemyno situacijà, labiausiai tikoGraikija, Ispanija arba Italija, kurio-se (ðvelniai tariant), dabar yra sun-kiausia visuomeninë ir politinë pa-dëtis. Taèiau iðvykau pakeliauti poEuropà ir galiausiai suradau idea-lià filmo veiksmo vietà. Tai buvobliuzo, soulo ir rokenrolo miestas,taigi, bûtent Havras.

Su Prancûzija susijæs ðûkis „Laisvë,lygybë, brolybë“. Regis, savo filme

Kokia laimë, kad egzistuoja praeitisPokalbis su Aki Kaurismäki

nusprendëte pakalbëti tik apiebrolybæ.

Kiti du man visada atrodë perne-lyg utopiðki. Bet „brolybë“ tarp þmo-niø ámanoma. Net Prancûzijoje.

Brolybë ir solidarumas Jûsø filmesujungia Havro þvejø kvartalogyventojus, kurie nusprendþia visikartu padëti jaunam pabëgëliui.Bûkime atviri, juk gyvenime taipnebûna.

Tikiu, kad vis dëlto taip bûna.Antraip jau gyventume skruzdëliøvisuomenëje, apie kurià ne kartà yrauþsiminæs Ingmaras Bergmanas.

Regis, kuo daugiau pasaulyje prie-vartos, tuo labiau Jûs tikite þmoniøgimine. Nusprendëte staiga, nepai-sydamas nieko, tapti optimistu?

Atsakysiu taip: man visada la-biau patiko netradicinës pasakøversijos, kuriose Raudonkepurësuryja vilkà, o ne atvirkðèiai. Taèiautikrame gyvenime man labiau pa-tinka vilkai, nei kostiumuoti iðblyð-këliai ið Volstryto.

Ar raðydamas scenarijø susitikotesu imigrantais?

Tada ne, bet kitomis progomis –daugybæ kartø.

Asmuo, kuris Jûsø filme simboli-zuoja imigrantus, yra jaunas afri-kietis. Jaunystë kaip vilties ikona?

Mano filmuose nëra jokiø simbo-liø, bet jaunais pasitikiu labiau neisavo bendraamþiais, nors galø gale irmes nesame tokie jau seni. Be galopasitikëjau Blondinu Migeliu, tikë-jau, kad jis susidoros su vaidmeniu.

„Havre“ vaidina daug aktoriø, sukuriais anksèiau nedirbote, pavyz-dþiui, Jeanas-Pierre’as Darroussi-nas. Taèiau atrodo, kad jis vaidinoJûsø filmuose visada.

Jis visada sukiojosi netoliese, tikað neáleisdavau jo á filmavimo aikð-telæ. Jis galëjo tik vakarais valyti stu-dijà (juokiasi).

Ar reþisuoti prancûzø aktorius buvoiððûkis?

Greièiau privilegija.

Naujame filme, panaðiai kaip 1992m. sukurtame „Bohemos gyvenime“,atsiranda pokario Prancûzijos, ypaè6-ojo deðimtmeèio, nostalgija.Jauèiate sentimentus ðiam periodui?

Paprasèiausiai mëgstu tam tikràlëtumà, kuris asocijuojasi su ðiuolaiku. Ðiuolaikinë architektûra þei-dþia mano akis, bet, pavyzdþiui,

8-ojo deðimtmeèio jau pradeda pa-tikti. Kokia laimë, kad egzistuojapraeitis.

Panaðiai ir Jûsø kino susiþavëjimai:Bressonas, Beckeras, Melville’is,Tati, René Clairas, Marcelis Carné.Kiekvieno ið jø kûryba kaþkaipegzistuoja Jûsø filmuose.

Tikiuosi, kad nuo savæs ádëjau ne-daug. Studijavau Marcelio Carnéfilmus, bet negalëjau jø tiesiog ko-pijuoti. Man reikia tam tikro þaidi-mo su konvencija, ðuoliø nuo pu-siau realiø pasakø prie visai rimtaikurtø melodramø.

„Havre“ prisiminëte dainininkàLittle Bobà. Jums ðis muzikinispersonaþas ið tiesø svarbus?

Havras – tai Prancûzijos Mem-fis, o Little Bobas – Roberto Piaza –yra tikras vietinis Elvis Presley tol,kol Johnny Hallyday gyvena Pary-þiuje. O jei sugalvotø persikelti áHavrà, kà gi, bûtø ádomus susidûri-mas.

Sukûrëte toká filmà, koká planavo-te?

Daugmaþ.

PARENGË K . R .

„Havras“

Þivilë Pipinytë

Italø reþisieriaus Nanni Morettifilmas „Turime popieþiø!“ („Habe-mus Papam“, Italija, 2011) praside-da popieþiaus laidotuviø vaizdais.Kadrus, kuriuose iðkart atpaþásti at-sisveikinimà su Jonu Pauliumi II,pratæsia á konklavà iðkilmingai ei-nanèiø kardinolø vaizdai. Ið pradþiønet sunku suprasti, ar jie dokumen-tiðki, ar jau prasidëjo Moretti pa-sakojimas. Abejones reþisierius ið-sklaido netrukus: prie kardinoløima brautis þurnalistai, á jø klausi-mus atsakinëja Vatikano spaudos at-stovas Raiskis, já vaidina Jerzy Stuh-ras. Bet pirmasis filmo motyvas jausuformuluotas: Vatikanas yra tarsiteatras, kuriame tuoj prasidës svar-biausias, nors niekam, iðskyrus jo da-lyvius, nematomas spektaklis – nau-jojo popieþiaus rinkimai.

Ið Nanni Moretti visada laukiprovokacijos. Garsiausias italø ne-priklausomasis, komunistas, sinefi-las, kino teatro Romoje savininkasir programø sudarytojas, vienas ju-dëjimo prieð Berlusconi iniciatoriøvisada buvo provokatorius. Jo fil-mai nelygûs, todël neþinai, ko lauktiið kiekvieno naujo. Nekelia abejo-niø tik viena: Moretti nuolat vaidi-na savo filmuose ir yra savotiðkasjø prekinis þenklas. „Turime popie-þiø!“ jis vaidina psichoanalitikà. Be-je, nebe pirmà kartà. Bent jau man

Melancholija Romoje ir VatikaneNauji filmai – „Turime popieþiø!“

geriausiame Moretti filme „Sûnauskambarys“ jis buvo sûnø praradæspsichoanalitikas. Kaip èia neprisi-minti Serge’o Daney teiginio, kadkinas ir psichoanalizë XX a. pradþio-je labiausiai prisidëjo prie pasauliosekuliarizacijos. Ji – taip pat svarbi„Turime popieþiø!“ tema. Sekulia-rizacija bent jau yra viena prieþas-èiø, kodël pagrindinis filmo hero-jus – naujai iðrinktas popieþius,nespëjæs net pasirodyti garsiajamebalkone ir tarti pirmøjø þodþiø aikð-tëje laukiantiems tikintiesiems, pa-bëga, neradæs nei þodþiø, nei jëgøjuos iðtarti.

Popieþiumi netikëtai iðrinktà kar-dinolà Melvilá tarsi apima stuporas.Melvilis niekad nesitikëjo tapti po-pieþiumi. Tiesiog likimas iðkrëtëpiktà pokðtà – pabûgæ atsakomybës

kardinolai surado atpirkimo oþá.Melvilis – doras ir neabejojantis sa-vo tikëjimu, bet jis nepasirengæs bû-ti tuo simboliðku tëvu, vedliu, ku-rio laukia minia. Jis negali suteiktinusiraminimo, ákvëpti vilties, nuro-dyti kelià to laukiantiems þmonëms.Ko gero, to negali ir ðiuolaikinëBaþnyèia. Ji nesugeba nei pripaþintisavo nusikaltimø, nei prisiimti atsa-komybës ir rasti savo vietos sparèiaikintanèiame pasaulyje. Bet Morettisupranta, kad „Turime popieþiø!“bûtø pernelyg lëkðtas, jei kalbëtø tikapie tai. Ir dar rimtai.

Ðtai èia ir prasideda savotiðkasMoretti þaidimas. Nors Baþnyèia ikiðiol nepripaþásta psichoanalizës,gelbëti situacijos á Vatikanà pakvie-èiamas garsiausias Romos psicho-analitikas. Kai jo pastangos þlunga,

Melvilis apgauna visus ir pabëga.Klaidþiodamas po Romà, jis galbûtpirmàkart susimàsto, ar pasirinkoteisingà kelià, kas jis yra ir ko ið tik-røjø norëtø gyvenime. Tuos apmàs-tymus dar labiau skatina atsitiktinaisutikta aktoriø trupë, repetuojantiAntono Èechovo „Þuvëdrà“. Jau-nystëje Melvilis svajojo tapti akto-riumi. Kai svajonë neiðsipildë, jispasirinko kunigo kelià. Bendrauda-mas su aktoriais, jis tarsi gráþta á jau-nystës laikus, bet kartu ir suvokia,kad jam nepavyks iðvengti galbûtsvarbiausio gyvenime pasirinkimo.Popieþius turi (ar gali) rinktis kaippaprastas þmogus. Pasirinkæs parei-gà, Melvilis bus savimi nepasitikin-tis, naujai atsivërusios kasdienio gy-venimo laisvës besiilgintis ganytojas.Pasirinkæs laisvæ, jis bus laimingas.Arba tiesiog þmogus. Regis, to Mel-vilis ir nori labiausiai. Michelis Pic-coli vaidina Melvilá taip meistriðkai,psichologiðkai tiksliai, kad atrodo,jog sudëtingesni filmo pasakojimosluoksniai atsiveria savaime. Scena,kai miesto autobuse Melvilis ban-do repetuoti bûsimà popieþiaus kal-bà, viena ásimintiniausiø. Bendra-keleiviø reakcija ir akivaizdi bentjau vieno jaunuolio uþuojauta su-prantama: senas, pavargæs þmoguskalbasi su savimi senamadiðkais þo-dþiais, kuriø didmiesèio kasdieny-bëje nebeliko.

Nuo tos akimirkos, kai Melvilis

pabëga, „Turime popieþiø!“ veiks-mas suskyla. Paraleliai su melan-choliðkomis Melvilio kelionëmisstebime, kaip priverstas likti Vatika-ne psichoanalitikas pradeda vis ak-tyviau bendrauti su konklavon susi-rinkusiais kardinolais. Ðtai èia visugraþumu ir sublizga Moretti pokð-tas. Psichoanalitikas traktuoja kar-dinolus kaip vaikus. Aiðkina jiems,kokie þaidimai nebemadingi, kaipreikia derinti migdomuosius ir ra-minamuosius, moko þaisti rankiná.Bûdamas profesionalas, jis ið tikroákvepia ðiems nuo pasaulio atsitvë-rusiems senukams energijos ir per-galës troðkimo. Galima sakyti, kadMoretti subtiliai pasityèioja ið reli-gijos, sporto ir net psichoanalizës,bet jo herojus taip pat negali suteik-ti vilties Vatikano aikðtëje kantriainaujojo popieþiaus laukiantiemsþmonëms. Þinoma, jis gali iðmokytijuos þaisti. Taip, kaip iðmokë kardi-nolus. Moretti tarsi deda lygybësþenklà tarp religijos, teatro, sporto,psichoanalizës, bet akivaizdu, kadjam mielesni tie, kurie vaidina ir spor-tuoja. Reþisierius sugràþina Vatikanoir Romos labirintuose pasiklydusáMelvilá á balkonà, kad ðis pagaliau pa-sakytø apie savo apsisprendimà.

Laukimas yra saldus. Ko gero,nuo ðiol jis man asocijuosis su sun-kiomis raudonomis uþuolaidomis,vos pastebimai sujudanèiomis pa-pûtus vëjui.

„Turime popieþiø!“

7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 9 psl.

Prieð Naujuosius, regis, dvylikadienø ávairios televizjos þinios ro-dë, kaip isteriðkai ir su raudomisÐiaurës Korëjos gyventojai liûdi sa-vo mirusio diktatoriaus. Masinës is-terijos vietos ávairios – aikðtës, kla-sës, gatvës. Isterija kyla iðkart, kai áþmones nukreipiama televizijos ka-mera. Atrodytø, toks fanatizmas irtikëjimas paprasto mirtingojo die-viðkumu bûdingas tik diktatûromsar tiesiog atsilikusioms ðalims. Betjau daugiau nei dvylika dienø, ási-jungæs LNK þinias, stebiu beveik tàpatá. Prieðais televizijos kamerà iste-riðkai raudanèias ir besimeldþianèiaspagyvenusias moteris, raudonomisvëliavomis mojuojanèius nacionalis-tus, pykèio, neapykantos uþtemdytusveidus ir minios nuotaikas reiðkian-èià þudiko (sic!) tetà. Vienintelë vil-tis, gal tai jau paskutinis Garliavostragifarso aktas? Nors greièiausiaiklystu: ten gyvena átakingiausia Lie-tuvos moteris, kuriai atleidþiamaviskas, kuri sugebëjo per palygintitrumpà laikà sukompromituoti vi-sas nepriklausomos ðalies valdþiasir institucijas. KGB tokiai poniaianksèiau, ko gero, bûtø pastatæs pa-minklà. Dabar paminklà ji pasista-tys pati sau.

Neþinau, kas vairuoja Garliavospropagandos maðinà, bet kad jis(arba ji) turi daug padëjëjø, akivaiz-du. Jø nesavanaudiðkais (ypaè kaitai daro Seimo nariai) nepavadin-

Televizija nugaliKrësle prie televizoriaus

èiau, o propagandos maðina uþves-ta kaip reikiant.

Apie tai, kaip veikia Rusijos pro-pagandos maðina, filme „Lobotomi-ja“ (LTV, 9 d. 21.30) atskleidþia gar-sus baltarusiø kino dokumentininkasJurijus Chaðèevatskis. Jis tai rodopasitelkæs 2008 m. Gruzijos karopavyzdá, bet kartu prisimena ir1991-uosius Vilniuje, ir Talino pa-minklo sovietø armijos kariui isto-rijà, ir átemptus Rusijos bei Ukrai-nos santykius. Pasak reþisieriaus, jisnorëjo suprasti, kaip „rusø visuo-menë atëjo iki beprotiðko autorita-rizmo“. Filme rodoma, kaip Rusi-jos þiniasklaida plauna þmoniøsmegenis.

Viename interviu, paklaustas, kàpatartø þiûrovams, norintiems atsi-kratyti informacinës letargijos,Chaðèevatskis sakë, kad pasiûlytøiðjungti televizoriø: „Valstybëje, kurtelevizijà monopolizavo valdþia, rei-kia iðjungti televizoriø.“ Taèiau jisperspëja ir mus: „Dabar informa-cijos imperijos rimtai veikia ir mû-sø galvas. Pavyzdþiui, reklaminiuo-se klipuose tarsi ir nëra politinëspropagandos, bet ið tikrøjø diegia-mi elgesio ir màstymo stereotipai.Tai labai pavojinga.“

Kai televizijà monopolizuoja po-psas ir tie, kurie pasirengæ tenkintikiekvienà þiûrovø norà, taip pat bai-su. Iðjungti televizoriø siûlo ir Han-sas Weingartneris, 2007 m. sukûræs

filmà „Iðlaisvink save nuo televizijos“(LTV, 8 d. 21.15). Jo herojus Raine-ris (populiarus vokieèiø aktoriusMoritzas Bleibtreu) yra televizijosprodiuseris. Jis turi viskà – milþinið-kà atlyginimà, prabangius namus,graþià maðinà ir dar graþesnæ mer-ginà. Cinikas Raineris iðkilo aukð-tyn kurdamas paèias kvailiausias irvulgariausias televizjos laidas. Vaiz-delis paþástamas, tiesa? Taèiau fil-me atsitinka taip, kad vienà dienàstaiga praregëjæs Raineris nuspren-dþia pakeisti vokieèiø televizijà.

Pirmoji Weingartnerio profesija –neurologas, jis áþvelgia neigiamà te-levizijos poveiká savo tëvynainiøsmegenims. Jo filmas – utopija, nesreþisierius, regis, ir pats tiki, kadpilnavertis gyvenimas, knygø skai-tymas ir vertingø filmø þiûrëjimasgali iðgelbëti europieèius nuo visakivaizdesnio intelektualinio de-gradavimo. Filmas prasideda kaipsocialinë drama, bet vëliau reþisie-rius maiðo þanrus, atsiranda trile-rio, detektyvo, paskui – komedijoselementø.

Deja, nemëgstu vokiðko humoroir nors pirmieji po þmogaus sme-genis pradëjo krapðtytis vokieèiøekspresionistai, dar 2-ojo XX a. de-ðimtmeèio pabaigoje perkëlæ veiks-mà á þmogaus psichikà, manau, kadgeriausiais jø mokiniais tapo ame-rikieèiai. Dabar vokieèiø ekspresio-nizmà prisimena visi, kas netingi,bet bûkime teisingi – naujam gyve-nimui prieð porà deðimèiø metø jáprikëlë postmodernistai ir pirmiau-sia Timas Burtonas. Todël siûlautrumpà kino istorijos ekskursijà ánetolimà praeitá, juolab kad yra pui-ki proga: LNK ðiànakt (6 d. 00.55)rodo 1998 m. Alexo Proyaso filmà„Tamsos miestas“ – mano galva, vie-nà graþiausiø variacijø vokieèiø eks-presionizmo tema.

„Tamsos miesto“ herojus DþonasMerdokas (Rufus Sewell), atsibudæsvieðbuèio kambaryje, supranta, kadyra ieðkomas uþ sadistiniø þmogþu-dysèiø serijà. Persekiojamas inspek-toriaus Bamstedo (William Hurt),jis bando susigràþinti atmintá ir at-siduria paslaptingame labirinte.Daktaras Ðreberis (Kiefer Suther-land) padeda jam atsiminti keliassudëtingos praeities detales.

Beje, kai kurios „Tamsos miesto“dekoracijos vëliau buvo panaudo-tos „Matricoje“. Ypaè tai matytiscenoje, kai Triniti bando stogaispabëgti nuo agentø. Kita puiki eks-kursija á ekspresionizmo stiliø –1989 m. Timo Burtono sukurtas„Betmenas“ (LNK, 7 d. 11.40).

Paprastesnæ eksursijà á tamsiassferas þada Jonathano Darby irMarko Tonderai 1998 m. filmas„Mirtina tyla“ (LNK, 8 d. 23.25). Fil-mo herojei Helen visada stigo ðei-mos, todël ji dþiugiai priima savodraugo Dþeksono pasiûlymà susi-paþinti su jo mama. Jai patinka vie-ta, kur jis uþaugo, namai ir kadaiseðeimà iðgarsinusios arklidës. Neti-këtas nëðtumas pagreitina vestuves.Jaunieji nusprendþia atgaivinti ðei-

mos verslà, bet pamaþu Dþeksonoelgesys ima keistis, o jo motinaMarta vis labiau atrodo átartina.Mëgstu tokius filmus þiûrëti naktá.Jie gana nuspëjami, aiðkûs, nepre-tenduojantys á menines aukðtumas,bet ir gana emocingi.

Matyt, panaðiai gali veikti ir Mar-tino Burke’o 2002 m. „Kerðtas uþAndþelà“ (BTV, 7 d. 21.20). Tai pa-sakojimas apie merginà, kurià nu-þudytam tëvui paþadëjo globoti ma-fijos bosas. Dþenifer uþauga jàávaikinusioje ðeimoje. Pradëjusi do-mëtis tëvo istorija, ji nusprendþiaatkerðyti Andþelo þudikams. Pa-grindinius vaidmenis sukûrë Sylves-teris Stallone, Madeleine Stowe irAnthony Quinnas.

Dar viena pasakëlë nakèiai –D.J. Caruso 2008 m. filmas „Sakaloakis“ (TV3, 8 d. 22.30). Reþisieriusdaþnai mëgdþioja didþiojo Hit-chcocko stiliø. Ðis filmas – ne iðim-tis, nors já ákvëpë Steveno Spielbergoidëja. Koðmaras susieja du nepaþás-tamus filmo personaþus. Dþeris(Shia LaBeouf) yra persekiojamaskaip teroristas, todël jam neliekanieko, kaip pasikliauti paslaptingubalsu (titruose nenurodyta Julian-ne Moore), kontroliuojanèiu kiek-viena jo þingsná ir gestà. Juo pasi-kliauti turi ir Reièel (MichelleMonaghan), antraip jos sûnus uþ-mokës gyvybe. Jaunuoliai turi da-ryti viskà, ko ið jø reikalauja bal-sas. Jei jie nori iðgyventi spàstuose,turi ir pabëgti nuo persekiotojø, iriðsaugoti ðio pragariðko þaidimo pa-slaptá. Reþisierius pasiekë savotið-kà filmo, kurio veiksmas trunka dvidienas, rekordà: 200 scenø buvo fil-muojama 100 skirtingø vietø net 77dienas.

„Kasandros prakeiksmas“

„Sakalo akis“

Premjeros

Jono Biliûno jausmøatspindþiai spektaklyje„Jis ir ji“

Valstybinio jaunimo teatro „Sa-lëje 99“ sausio 8 d. 18 val. ávyks ak-torës ir reþisierës Birutës Mar spek-taklio „Jis ir ji“ premjera. BirutëMar – viena þinomiausiø Lietuvojemonospektakliø kûrëja, kasmet da-lyvaujanti ávairiuose pasaulio festi-valiuose. Prieð keletà metø pasiro-dæs spektaklis „Poetë“ kalbëjo apieraðytojos Salomëjos Neries asmeny-bæ. Dabar Birutë Mar gilinasi á Jo-no Biliûno ir jo þmonos Julijos Ja-sulaitytës-Biliûnienës meilës irnerimastingo gyvenimo istorijà, ku-ri jautriai atsiskleidë jødviejø laið-kuose. Jono Biliûno vaidmená spek-taklyje atlieka Jaunimo teatroaktorius Aleksas Kazanavièius, ra-ðytojo þmonos – Birutë Mar. Daili-

ninkë – Indrë Paèësaitë. Dalyvaujasmuikininkas Sigitas Rubis.

Jonas Biliûnas iðëjo ið gyvenimolabai jaunas, sulaukæs vos 28 metø,bet paliko daug groþinës literatûroskûriniø, kuriuose atsispindi daþnaiskausmingi vidiniai raðytojo iðgyveni-mai. Sukurti ðá spektaklá Birutæ Marinspiravo Biliûno þmonos prisimini-mai, jø atvirlaiðkiai, siøsti vienas ki-tam ið Charkovo, Anykðèiø, Leipci-go, Berlyno, Ciuricho, Zakopanës –vietø, kuriuose dël ligos ar mokslølankësi raðytojas ir jo þmona Julija.

„Bene prieð deðimtmetá perskai-èiau Biliûno ir jo mylimosios atvirlaið-kius, kurie sujaudino savo tyrumu,nuoðirdumu, taip trumpai tetruku-sios meilës virpëjimu, – sako BirutëMar. – Iðties, ði istorija – lietuviðkaRomeo ir Dþuljetos istorija, kuriànorëjosi prikelti scenoje – rekonst-ruoti lyg iðlikusià senà fotografijà, ku-rioje prie stalelio rymo susimàstæ Jo-nas ir Julija... Norëjosi sugràþintituos subtilius virpesius, atsklindan-èius ið Biliûno kûrybos, Jono ir Ju-lijos meilës laiðkø.

„Jiedu abu ilgus metus gyveno to-li nuo vienas kito; jiedu nei vienas il-gus metus neþinojo apie kitas kità,kad abu kartu gyvena pasauly. Paga-liau jiedu susitiko... Abudu nustebovienas kità pamatæ; abiejø vienu aki-mirksniu sudrebëjo ðirdys krûtinëse;jiedviem rodësi, kad jie seniai pasi-þásta, kad jie jau yra vienas kità matæ.Ir jiedu padavë vienas antram ran-kà...“ (Jonas Biliûnas „Jis ir ji“, 1905)

VALSTYB IN IO JAUNIMO TEATROINF.

Woody Allenas, matyt, tik pasi-ðaipytø ið tokio uolumo. Jis kuriaspecifiðkus detektyvus su netikëtu„moralu“. Ne iðimtis ir 2007 m. tre-èiasis Londone nufilmuotas „Kasan-dros prakeiksmas“ (LTV, 7 d. 23.35).Jo herojai – du broliai (Colinas Far-rellas ir Ewanas McGregoras) ásimy-li jachtà „Kasandros sapnas“. Neivienas, nei antras neturi pakanka-mai pinigø, kad nusipirktø ðá tur-èiø gyvenimo atributà. Teris dirbaautomobiliø dirbtuvëje, Janas va-dovauja tëvø restoranui. Bet hori-zonte staiga pasirodo turtingas dë-dë ið Kalifornijos. Jis papraðo broliønetikëtos „paslaugos“ – nuþudytiþmogø.

Ðis pasakojimas apie „idealø nu-sikaltimà“ balansuoja tarp klasi-kinës tragedijos ir telenovelës.Man regis, taip Allenas mato ðiødienø tikrovæ, kuri vis labiau pa-naðëja á banalø serialà. „Kasan-dros prakeiksmas“ – ne pirmas fil-mas, kuriame Allenas þaidþia suklasikiniø graikø tragedijø moty-vais ir lemties tema. Taèiau reþi-sierius tvirtina, kad negali pabëgtinuo klasikiniø rusø romanø, kurnuolat iðkyla nusikaltimo ir baus-mës tema, átakos.

Allenas iki pat filmo pabaigosþaidþia su þiûrovø jausmais ir lûkes-èiais, kad teisingumas turi nugalë-ti. Viename epizode fantomø ið-kankintas þudikas klausia: „O jeiDievas egzistuoja?“. Brolis atsako:„Nesijaudink. Pasaulis yra þiaurus,o prievarta – svarbi sudëtinë gyve-nimo dalis.“ Atspëjote, nugali tele-vizija.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

S a u s i o 6 – 1 5

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Modernizacija“ (XX a. 7—8 deðimt-

meèiø Baltijos ðaliø menas, dizainas ir

architektûra)

Paroda „Mûsø metamorfiðkoji ateitis“

(dizainas, techninë estetika ir eksperimentinë

architektûra Sovietø Sàjungoje 1960–1980 m.)

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

„Nuo kalvystës iki auksakalystës. 1960—

1990 m. metalo plastika Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniuose“

iki 9 d. — Juozo Bagdono paroda „Juozas

Bagdonas — moderniosios dailës puoselëtojas“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Aniceto Jonuèio tekstilës, akvarelës ir

pieðiniø paroda „Saulëtos vizijos“

iki 8 d. — Juozo Gecevièiaus paroda

„Þemiðko groþio daina“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Tarp kasdienybës ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø

rûmø archeologiniai radiniai“

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje; Lietuvos valstieèiø

buities kultûra; Kryþdirbystë

„Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

„Lietuvos laisvës diplomatø archyvai“

Gedimino Petraièio rinkinys „Tradicinë

lietuviø skulptûra“

iki 8 d. — Viktorijos Daniliauskaitës paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ksenijos Jaroðevaitës „Betliejus“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Pokyèiø karta. Ðiuolaikinis Indijos menas“

Tonio Saadojos ir Flo Kasearu paroda

„21.05.09“ / „14.06.09“

Karl Larsson paroda „Of or before the forum“

Dalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës

paroda „Miegalius“

Projektas „Fotofiniðas“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 14 d. — paroda „Remix 2011“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 14 d. — Dariaus Vaièekausko fotografijos

paroda „Dekonstrukcija“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

nuo 6 d. — Bronës Neverdauskienës ir

Monikos Þaltauskaitës-Graðienës instaliacija

„Absoliuti lygybë“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Kazio Venclovo „Cepelinas“ (vieno kûrinio

paroda muziejaus kiemelyje)

iki 13 d. — Lietuvos akløjø ir silpnaregiø

ugdymo centro paroda „Að regiu ðirdimi“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Vytauto Palaimos scenografijos paroda,

skirta 100 metø jubiliejui

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“, skirta

baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro

dailininkës Olgos Dubeneckienës-Kalpokie-

nës 120-osioms gimimo metinëms

Jono Surkevièiaus scenografijos paroda

Gintaro muziejus-galerijaÐv. Mykolo g. 8

Vitos Pukðtaitës-Bruþës juvelyrikos darbø

paroda „Nekilmingieji“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 10 d. — juvelyrikos paroda „Dreamscape“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

nuo 6 d. — Aldonos Dobrovolskienës, Rûtos

Montvilienës ir Dainoros Remeikytës paroda

„Auksiniai teptukai“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Fotografës Izabelos Nowak (Varðuva) projek-

tas „Kairæ, deðinæ“

Seimo parodø galerijaGedimino pr. 53

Henriko Cipario kûrybos paroda „Gyvenimo

iðgyvenimai“

Paroda „Þmogaus teisiø paþeidimai ir

politinës represijos Baltarusijoje“, skirta

Tarptautinei þmogaus teisiø dienai

Roko Berþiûno darbø paroda „Snieguotos

abstrakcijos“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Alio Balbieriaus fotografijø paroda „Jono

Meko þemë / The land of Jonas Mekas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Jie atëjo tam, kad pasiliktø. Lenkijos

þydai“

Adomo Mickevièiaus vieðojibibliotekaTrakø g. 10

Dailininkø artelës „Disciplina Vilnensis“

paroda pavadinta „Paveikslø paroda“

(Arturas Aliukas, Paulius Juðka ir Rimgaudas

Þebenka)

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Paroda „Visada ðiuolaikiðkas modernizmas“

(Adomo Galdiko, Broniaus Murino, Vytauto

Kasiulio, Algirdo Petrulio, Aloyzo Stasiulevièiaus,

Leonardo Tuleiko, Rimo Bièiûno ir kt. darbai)

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

XX a. 7—8-ojo deðimtmeèiø lietuviø daili-

ninkø kûrybos ekspozicija

Algimanto Miðkinio Lietuvos dailës kolekci-

jos ekspozicija

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Antano Þmuidzinavièiaus 135-osioms

gimimo metinëms skirta paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 11 d. — Zinaidos Dargienës jubiliejinë

paroda „Sapnø pagimdyti — aborigenai“

nuo 13 d. — paroda „Jau saulelë vël atkop-

dama budina svietà“, skirta K. Donelaièio

300 metø gimimo jubiliejui

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Jurio Berginio (Latvija) paroda „Porcelianas“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Ramintos Baltruðytës paroda „Iðbalinti“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

iki 10 d. — Arvydo Kaðausko tapyba

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 10 d. — Kauno fotomenininkø sàjungos

nariø portretø paroda

Menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

iki 13 d. — „Juozas Gruðas menininkø akimis“

Kauno apskrities vieðoji bibliotekaRadastø g. 2

Antano Zinkevièiaus fotografijø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

iki 15 d. — Artûro Rimkevièiaus kûrybos

paroda

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 15 d. — tarptautinë stiklo meno paroda

„Vitrum Balticum V. Image Memory“

Tekstilës meno paroda „En Face“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Klaipëdos kraðto auksakaliø „Pradþia“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 12 d. — grafikos paroda „Stiprus vanduo — 1“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Latviø tapytojø paroda „Baltijos spalvos“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

Fotografijø paroda „Tyla“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

nuo 6 d. — Rimanto Plungës fotografijos

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 12 d. — Algimanto Ðvëgþdos tapybos ir

pieðiniø paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Kauno tekstilës bienalës paroda „Dar kartà

istorija“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

iki 15 d. — Panevëþio fotografø paroda

„@ÞËRË 2011“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras6 d. 18.30 — koncertas „Operos ðvyturiams —

10“. Dalyvauja V. Juozapaitis, K. Alèauskis,

I. Prudnikovaitë, D. Stumbras, I. Milkevièiûtë,

S. Januðaitë, V. Prudnikovas, J. Stupnianek,

K. Smoriginas, R. Karpis, A. Malikënas,

J. Gedmintaitë, S. Stonytë, E. Dauskurdis,

I. Zelenkauskaitë, J. Vaðkevièiûtë, R. Urbietis,

O. Konoðenko, M. Rimeikis, A. Èumakova,

R. Ceizaris, M. Hamanaka, A. Paulauskas,

N. Adigamova, G. Þukovskis, I. Cibulskytë,

E. Butkus, A. Þuþþalkinas, LNOBT orkestras.

Dir. — R. Ðervenikas

7 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

8 d. 12 val. — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus

12 d. 18.30 — J.S. Bacho „PASIJA PAGAL

JONÀ“. Dir. — R. Beckas (Vokietija)

13 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

14d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

15 d. 12 val. — J. Tamulionio „BRUKNELË“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatras6 d. 19 val. — „ANA KARENINA“. Choreogr. —

A. Cholina (A. Cholinos ðokio teatro spektaklis)

7 d. 18.30 — R.W. Fassbinderio „JUODOJI

NAÐLË (LAISVËS KAINA)“. Reþ. — Y. Ross

8 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞASIS

PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

13 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

15 d. 18.30 — T. Dorsto, U. Ehler „AÐ,

FOJERBACHAS“. Reþ. — V. Masalskis

Maþoji salë

6 d. 19 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

VILNIAUS DAILËSAKADEMIJA

VDA naujieji rûmaiMalûnø g. 5

9—13 d. 10—16 val. — VDA Skulptûros

katedros studentø darbø perþiûra

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 14 d. — Renatos Tamoðiûnaitës paroda/

projektas „B.U.T.A.S“

„ARgenTum“ galerijaLatako g. 2

Paroda ,,Pëdsakai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Galerijoje eksponuojami lietuviø liaudies

drabuþiai ir audiniai, Tamoðaièiø kûriniai

Telðiø parodø salëKæstuèio g. 3

iki 15 d. — plakato „Neterðkime gamtos“

paroda-konkursas

7 d. 16 val. — E. Ashley „GAIDUKAS“.

Choreogr. — J. Smoriginas

8 d. 16 val. — J. Griðkoveco „PLANETA.

Reþ. — A. Dainavièius

10—12 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

13 d. 19 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

14, 15 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

Fojë

12, 14 19 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA-

LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Studija

7 d. 16 val. — „MURKÐLINAS IR TURKÐLINAS“

(pagal U. Stark apysakà). Reþ. — E. Jaras

11 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas Studija

Vilniaus maþasis teatras6 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

7 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

8 d. 11, 14 val. — PREMJERA! „MAMA

KATINAS“. Reþ. — E. Jaras

11 d. 20 val. — disko vakaras teatro fojë

„BOOGIE NIGHTS“. Dalyvauja: G. Latvënaitë,

A. Ðataitë, J. Bareikis, K. Gluðajevas,

G. Tuminaitë, P. Ignatavièius, R. Balsevièiûtë

13 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

14 d. 18.30 — PREMJERA! „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA) “. Reþ. — K. Gluðajevas

Valstybinis jaunimo teatras6 d. 18 val. — A. Anros „KATINAS TEMZËJE“.

Reþ. — G. Makarevièius (Salë 99)

7 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

7 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

8 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË DYKADUO-

NIS“. Reþ. — A. Giniotis

8 d. 18 val. — PREMJERA! „JIS IR JI“ (pagal

J. Biliûno ir J. Janulaitytës-Biliûnienës

laiðkus). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar, scenogr.

ir kost. dail. — I. Paèësaitë, muzikinis apipa-

vidalinimas — A. Kuèinsko. Vaidina B. Mar,

A. Kazanavièius, dalyvauja S. Rubis (smuikas)

(Salë 99)

10 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

Dailë

Pasirodë dailëtyrininkø ir intelektiniø nuotykiø mëgëjø ilgai laukta Eri-kos Grigoravièienës monografija „Vaizdinis posûkis“ (Vaizdai, þodþiai,kûnai, þvilgsniai), skirta kultûros tyrimø klausimams. Tai unikalus moks-linis, bet suprantama kalba paraðytas veikalas, tiriantis regimàjà kultûrosplotmæ per daugybæ svarbiausiø ir ádomesniø teorijø, susietas su Lietuvoskontekstu. Vertimø, kompiliatø ir referatø eroje, mokslinëje plotmëje toksoriginalus leidinys yra retas ir svarbus ávykis. Knygà iðleisti rekomendavoLietuvos mokslo taryba, o iðleido Lietuvos kultûros tyrimø institutas. Lei-dinio dailininkas Jokûbas Jacovskis. Verta áspëti, kad tiraþas nedidelis.„Vaizdiná posûká“ jau galima ásigyti Lietuvos kultûros tyrimø instituto kny-gyne (Saltoniðkiø g. 58, Vilnius).

Ðiandien (sausio 6 d.) 18 val. Pamënkalnio galerijoje (Pamënkalnio g.1/13, Vilnius) bus pristatyta instaliacija, jau gerokai pakeliavusi po reikð-mingus renginius ir seniausiai suintrigavusi. Kadangi Bronës Neverdaus-kienës ir Monikos Þaltauskaitës-Graðienës kûrinyje „Absoliuti lygybë“smarkiai veikia medþiagiðkumas, siûlome nepasitenkinti nuotraukomis irapraðymais. Kûdikio ir seno kûno suliejimas paveikia fiziðkai ir tikrina ásiti-kinimus, kaip suvokiame save. Projektà pristato Klaipëdos kultûrø komu-nikacijø centras, kuratorius – Ignas Kazakevièius. Paroda veikia iki vasario3 d. Galerija dirba antradiená–penktadiená 10–18 val., ðeðtadiená 10–16 val.

Kinas

Pasiilgusiems jausmø ir tikro – nespalvoto, nekalbanèio – kino, Miche-lio Hazanaviciaus filmas „Artistas“ leis patirti neapsakomà malonumà,atsidurti tobulame pasaulyje. „Artistas“ – ið tø filmø, kurie sugeba suvie-nyti kritikus ir þiûrovus.

7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Akmuo praþydo : eilëraðèiai / Emilija Liegutë ; [dailininkas Gintaras Balionis]. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). – 91, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-691-8

Apie trapesná indà, undinëlæ ir kiauliaganá, apie atkeliamus vartus ir nakties slëná : [romanas]

/ Eglë Sakalauskaitë. – Vilnius : Versus aureus, [2011] (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 246,

[2] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-34-326-4

Devyni katino Diujo gyvenimai : maþo miestelio bibliotekos katino, kuris ákvëpë begalæ

þmoniø, palikimas / Vicki Myron ir Bret Witter ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Gailiûtë. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 355, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1900 egz. – ISBN

978-609-01-0190-2 (ár.)

Dvylika lieptø : kalendorinës novelës / Vytautas Martinkus. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 211, [2] p. – Tiraþas 700 egz. –

ISBN 978-9986-39-693-2 (ár.)

Sergejus Jeseninas : eilëraðèiai / [sudarë Julius Jasaitis]. – [Vilnius] : Þuvëdra, [2011] (Vilnius :

Petro ofsetas). – 106, [1] p. : iliustr., portr. – (Ið meilës lyrikos lobyno). – Tiraþas [1500] egz. –

ISBN 978-9955-669-89-0

Korektûros klaida : [romanas] / Liûnë Januðytë ; dailininko Viktoro Petravièiaus iliustracijos. –

Vilnius : Studija be pykèio, [2011] (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 188, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9955-829-02-7

Laiðkø knyga : [romanas] / Michail Ðiðkin ; ið rusø kalbos vertë Sigitas Parulskis. – Vilnius :

Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 323, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-5-

415-02216-8

Lûþio taðkas : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas Gadeikis. – Vilnius : Alma

littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 387, [1] p. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-609-01-0080-6 (ár.)

Thomas Mann und Nidden : eine Annäherung aus Litauen / Leonas Stepanauskas ;

[Übersetzung aus dem Litauishen: Irena Ülkekul]. – Vilnius : Versus aureus, 2011 (Vilnius :

BALTO print/Logotipas). – 462, [2] p., [20] iliustr. lap. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9955-

34-335-6

Mansfildo parkas : romanas / Jane Austen ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. – Vilnius : Alma

littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 394, [2] p. – Tiraþas 2300 egz. – ISBN 978-609-01-0079-0 (ár.)

Medaus mënuo : romanas / Laura Sintija Èerniauskaitë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 183, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-695-6 (ár.)

Paryþiaus þmona : [romanas] / Paula McLain ; ið anglø kalbos vertë Antanina Banelytë. –

Vilnius : Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 399, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-5-415-02225-0 (ár.)

Prasmë – kaip gyvybë : straipsniai, esë, etiudai / Justinas Kubilius. – Vilnius : Versus aureus,

[2011] (Vilnius : Petro ofsetas). – 238, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9955-34-331-8 (ár.)

Prasmës raiðka Vandos Juknaitës kûriniuose : mokomoji knyga filologijos studentams /

Gitana Vanagaitë ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Lituanistikos fakultetas. Lietuviø ir

lyginamosios literatûros katedra. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011

(Vilnius : VPU l-kla). – 70, [1] p. – (Metodinës priemonës). – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-

9955-20-677-4

Saulëlydis mano giesmë : eilëraðèiai / Valdemaras Kukulas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 174, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. –

ISBN 978-9986-39-696-3 (ár.)

Sielos draugë : [romanas] / L.J. Smith ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. – Vilnius :

Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 196, [3] p. – (Nakties pasaulis ; [kn. 6]). – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-01-0181-0 (ár.)

Sklepas ir kitos esë / Laurynas Katkus. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011

(Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 182, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-697-0

Sustiprinto reþimo barakas : [noveliø romanas] / Vladas Kalvaitis. – [Kaunas] : Kauko laiptai,

[2011] (Kaunas : Taurapolis). – 446, [1] p. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-609-95288-5-4 (ár.)

Ðimto metø istorija : [romanas] / Herbj¸rg Wassmo ; ið norvegø kalbos vertë Alma Loèerytë-

Dale. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 453, [1] p. – Tiraþas 2500 egz. (papild.). –

ISBN 978-609-01-0106-3 (ár.)

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

11 d. 18 val. — T. Williamso „KATË ANT

ÁKAITUSIO SKARDINIO STOGO“.

Reþ. — A. Jankevièius

12 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

13 d. 18 val. — W. Gombrowicziaus

„IVONA, BURGUNDO KUNIGAIKÐTYTË“.

Reþ. — J. Vaitkus

14 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

14 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

15 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

15 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

Rusø dramos teatras6 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

7 d. 18 val. — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

8 d. 12 val. — J. Ðvarco „SNIEGO

KARALIENË“. Reþ. — A. Ðèiuckis

8 d. 18 val. — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas

14 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

12 d. 18 val. — V. Klimo „VILTIES KABA-

RETAS“. Reþ. — D. Turèaninovas

13 d. 18 val. — N. Gogolio „LOÐËJAI.

Reþ. — M. Byèkovas (Rusija)

14 d. 18 val. — PREMJERA! A. Vvedenskio

„EGLUTË PAS IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

15 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „MOROZKO“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

15 d. 18 val. — J.J. Bricaire, M. Lasaygues

„DIDYSIS ZEBRAS“. Reþ. — A. Girba

KAUNAS

Kauno dramos teatras6 d. 18 val. Penktojoje salëje — H. Ibseno

„ÐMËKLOS“. Reþ. — A. Areima

7 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Aksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

8 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

10, 11 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

11 d. 18 val. Maþojoje scenoje — D. Danis

„PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS“.

Reþ. — A. Jankevièius.

12 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anouilh’aus

„Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

13 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srlbjanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

14 d. 17 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

14 d. 18 val. Penktojoje salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

15 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

Kauno muzikinis teatras6 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Visockis

8 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

8 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

12, 13 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. — J. Geniuðas

14 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

15 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

15 d. 18 val. — PREMJERA! G. Verdi „ATILA“.

Muzikinis vad. — E. Pehkas, dir. — V. Visockis

Kauno maþasis teatras12 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“). Reþ. — V. Balsys

13 d. 19 val., 15 d. 18 val. — B. Srbljanoviè

„BELGRADO TRILOGIJA“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno kamerinis teatras6 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

7 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË „PAS

BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

8 d. 10, 12 val. — D. Èepauskaitës–

Ch. Perrault „NEPAPRASTI BATUOTO KATINO

NUOTYKIAI“. Reþ. — S. Rubinovas

8, 12 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA

IR PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

13, 14 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA

IR NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

15 d. 18 val. — A. Volodino „PENKI

VAKARAI“. Reþ. — A. Pociûnas

Kauno valstybinis lëliø teatras7 d. 10, 12 val., 8 d. 12 val. — PREMJERA!

E. Drungytës „KALËDØ SAULË“. Reþ. —

A. Þiurauskas, dail. — A. Jankauskienë,

komp. — R. Martinkënas

7, 8 d. 13 val. — D. Èepauskaitës „KAI KRENTA

ÞVAIGÞDË“ (H.K. Anderseno kûriniø motyvais)

Reþ. — A. Þiurauskas

13 d. 18 val. — V.V. Landsbergio „ATËJAU,

PAMAÈIAU, NEGALËJAU ARBA — VISIÐKAS

RUDNOSIUKAS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

14 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS PATI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

15 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras6 d. 18 val. — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

7 d. 17 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

8 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“.

Reþ. ir pjesës aut. — V. Kupðys

8 d. 18 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

13 d. 18 val. — A. Hacketto, F. Goodrich

„VISADA TAVO. ANA FRANK“.

Reþ. — V. Jevsejevas

14 d. 17 val. — G. Grekovo „HANANA,

KELKIS IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A.

15 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

15 d. 17 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija12 d. 20 val. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø

baþnyèioje — iðkilmingas koncertas Sausio

13-osios aukoms atminti ir Laisvës gynëjø

dienai paminëti. Lietuvos kamerinis orkest-

ras valstybinis choras „Vilnius“.

Dir. — P. Gylys. Programoje G. Rossini

„Stabat Mater“

V I L N I U S

Kongresø rûmai7 d. 19 val. — festivalis „Kalëdø vakarai“.

Koncertuoja P. Èaikovskio konkurso laureatai.

Solistas N. Borisoglebskis (smuikas), Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas

S. Koèanovskis. Programoje P. Èaikovskio,

M. Musorgskio-M. Ravelio kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas8 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

Bernardinø baþnyèios choras „Langas“ (vad. —

R. Kraucevièiûtë, chorm. E. Ignatavièienë ir

J. Ðakalys), K. Juodelytë (vargonai). Progra-

moje M.K. Èiurlionio, O. di Lasso, S. Rachma-

ninovo, J. Domînguezo, G. Mignemi,

O. Messiaeno ir kt. kûriniai

9 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv. Jonø

baþnyèioje — J. Strielkûno kûrybos vakaras.

Dalyvauja V. Daujotytë, O.V. Dautartaitë

(aktorë), J. Leitaitë (mecosopranas),

A. Juozauskaitë (fortepijonas)

S. Vainiûno namuose

11 d. 17 val. — Treèiadienio vakaras su LMTA

profesoriø V. Vitaitës ir K. Grybausko ugdyti-

nëmis I. Naujikaite ir K. Donelavièiûte.

Programoje L. van Beethoveno, C. Debussy ir

J. Brahmso kûriniai

12 d. 17 val. — Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos mokytojos ekspertës

J.T. Karosaitës ugdytinës G. Bekerytë ir

A. Zdanevièiûtë

Taikomosios dailës muziejus7 d. 16 val. — senosios muzikos koncertas

„Karaliø dovanos“. Ansamblis „Concertino

delle donne“: Ieva Baublytë (iðilginë fleita,

gotikinë arfa), R. Dubinskaitë (mecosopra-

nas), V. Eidukaitytë (klavesinas), R. Jarami-

naitë (barokinë violonèelë), S. Ðerytë (meco-

sopranas), R. Ðvëgþdaitë (barokinis smuikas).

Programoje H. Purcello, J. Playfordo,

S. le Camus, J.B. Lully, J.J.M. Hotteterre,

J.N.P. Royer, L. Viadana, C. Monteverdi,

T.A. Vitali, T. Merula kompozicijos, renesanso

ir baroko laikotarpio liaudies muzika bei

neþinomø kompozitoriø kûriniai

Baþnytinio paveldo muziejus6 d. 18.30 — koncertas „Suspindo þvaigþde-

lë“. Arfininkë A. Keblytë ir kamerinis choras

„Aidija“. Koncerto vedëja J. Èiþauskaitë.

Programoje J. Naujalio, M. Maþvydo,

F. Gruberio kalëdinës giesmës, B. Dvariono,

A. Brucknerio, F. Liszto, O. Messiaeno ir kt.

kûriniai

Ðv. Kazimiero baþnyèia8 d. 13 val. — vargonuoja B. Vasiliauskas,

B. Vaitkus

Ðv. Kryþiaus (Bonifratrø) baþnyèia8 d. 13 val. — „Kalëdø muzikos aidai Vilniaus

baþnyèiose“. Sakralinë muzikos valanda

„Trijø Karaliø ðventë“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas6 d. 17 val. — Lietuvos raðytojø sàjungos

premijos laureato pagerbimo vakaras.

Dalyvauja raðytojai M. Burokas, V. Dekðnys,

A. Jakuèiûnas, G. Kazlauskaitë, literatûrologë

J. Sprindytë, leidyklos „Tyto alba“ redaktorë

E. Bielskytë, literatûros kritikas V. Gasiliûnas.

Vakaro vedëjas poetas A.A. Jonynas

10 d. 17.30 — R. Ðavelio jubiliejinis vakaras.

Dalyvauja raðytojai R. Ðavelis, A. Karosaitë,

R. Sadauskas, literatûros kritikas V. Sventic-

kas, aktorius V. Radvilavièius. Vakaro vedëjas

literatûrologas P. Braþënas

Vilniaus mokytojø namai6 d. 18 val. Kiemelyje — „Lik sveika, Kalëdø

eglute“

8 d. 14 val. Svetainëje — Kupiðkënø popietë.

Sveèiuose Salamiesèio (Kupiðkio r.) laisvalai-

kio centro kapela „Dvaras“ (vad. —

A. Totoris)

9 d. 18 val. 215 auditorijoje — A. Þarskaus

paskaita „Natûrali ir patologinë mirtis.

Eutanazija“

9 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“, skirtas Vilniaus istorijos

tyrinëtojo R.A. Èaplinsko atminimui

10 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Pasidai-

navimai su Veronika“. Dalyvauja Marcinko-

niø etnografinis ansamblis (vad. —

R. Aviþinienë)

11 d. 17 val. Svetainëje — Vilniaus vegetarø

klube. Paskaita „Akupunktûra ir þmogaus

sveikata“. Praneðëja D. Vasiliauskienë

12 d. 18 val. Svetainëje — Dzûkø vakaras.

Poeto A. Þukausko 100-øjø gimimo metiniø

minëjimas. Dalyvauja raðytojai B. Jonuðkaitë,

R. Sadauskas, dainininkë V. Povilionienë ir kt.

Lietuvos nacionalinis muziejus12 d. 17 val. — istorikës V. Þaltauskaitës

paskaita „Romos katalikø dvasinë akademija

Sankt Peterburge — konfesinis tautinis

kultûros centras“

Kronika

Kvieèiame teikti filmus„Àþuolo“ apdovanojimui

Lietuvos kino operatoriø asocia-cija (LAC) kvieèia teikti filmus ap-dovanojimui uþ geriausià kino ope-ratorius darbà lietuviðkame kine2011 metais. Konkurse gali dalyvau-ti pilnametraþiai bei trumpametra-þiai vaidybiniai ir dokumentiniai ki-no filmai, kuriø oficiali premjeraávyko 2011 metais.

Apdovanojimo tikslas – skatintikino operatoriø kûrybiðkumà ir ta-

lentà, kelti ðios vienos pagrindiniøkino profesijø prestiþà.

Konkursas vyksta dviem etapais.Pirmame etape penkiø nariø þiuriið pateiktø filmø atrinks ir paskelbstris „Àþuolo“ apdovanojimo nomi-nantus. Antrajame – þiuri iðrinkslaureatà, kurá paskelbs apdovano-jimo ceremonijoje.

Norinèius teikti filmus „Àþuolo“apdovanojimui praðome pristatytivienà filmo DVD iki 2012 m. sau-sio 31 d. Kreiptis elektroniniupaðtu: rimvydas.leipus@gmail.com;arba tel. 8 69990146.

LAC INF.

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. sausio 6 d. | Nr. 1 (969)

S a u s i o 6 – 1 2

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Publicistika – Laima KreivytëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | www.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis6—11 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) —

11, 13.30, 16, 19.15, 22 val.; 12 d. — 11, 13.30,

16, 22 val.; Mergina su drakono tatuiruote

(D. Britanija, JAV, Ðvedija, Vokietija) — 11.15,

14.30, 18, 21.30; Mieganèioji graþuolë

(Australija) — 11.30, 13.45, 16.30, 19, 21.15

11 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) — 11, 13.45,

16.30, 18.30, 21 val.

Batuotas katinas Pûkis (JAV) — 11.45, 14, 16.15

(lietuviø k.); 7, 8 d. — 11.40 (originalo k.)

Apie kà dar galvoja vyrai (Rusija) — 14.05,

16.10, 18.20, 21.10

6, 9—12 d. — Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø

þaidimas (JAV) — 15.20, 18.40, 21.30; 7, 8 d. —

12, 15.20, 18.40, 21.30

6—12 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy-

das) — 12.15, 15, 17.40, 20.15

6, 9—12 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

13.25, 15.50; 7, 8 d. — 11.20, 13.25, 15.50

(lietuviø k.); 13.15 (originalo k.)

6—12 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 18, 20.45

6—10, 12 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 18.45, 21.45; 11 d. — 21.45

6—12 d. — Artistas (Prancûzija) — 13, 18 val.

Turime popieþiø! (Italija) — 15.30

Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas (Prancû-

zija, D. Britanija, Vokietija) — 18.15

Romo dienoraðtis (JAV) — 21 val.

Nesveikai laiminga (Norvegija) — 15.15

Naujieji metai Niujorke (JAV) — 20.30

Forum Cinemas Akropolis6—12 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) —

10.15, 12.45, 15.15, 18.45, 21.30; Mergina su

drakono tatuiruote (D. Britanija, JAV, Ðvedija,

Vokietija) — 11.45, 15, 18.15, 21.40

12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 19 val.

11 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

6—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

10.45, 13.15, 16, 17.45, 20.30; Batuotas

katinas Pûkis (JAV) — 11, 14 val.; Ðerlokas

Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV) — 11.30,

14.15, 18, 20.45

6—12 d. — Apie kà dar galvoja vyrai (Rusija) —

14.30, 16.45, 19, 21.15

6, 9, 10, 12 d. — Alvinas ir burundukai 3

(JAV) — 12.30, 14.45, 17.30; 7, 8 d. — 10.30,

12.30, 14.45, 17.30; 11 d. — 12.30, 14.45

6—11 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos proto-

kolas (JAV) — 16.15, 19.15, 21.50; 12 d. —

16.15, 21.50

6—12 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 15.45, 18.30,

21 val.; Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 11.15, 13.30; Linksmo-

sios pëdutës 2 (Australija) — 12.15

6—10, 12 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) —

20.15

Skalvija6 d. — Yves Saint Laurent. Beprotiðka meilë

(dok. f., Prancûzija) — 19 val.; 7 d. — 18.40;

8 d. — 19 val.; 10 d. — 19 val.; 9 d. — 21 val.;

10 d. — 19 val.; 11 d. — 17 val.; 12 d. — 21 val.

6 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) — 16.50;

7 d. — 20.40; 8 d. — 16.45; 10 d. — 21 val.;

11 d. — 18.50

6 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 21 val.; 7 d. —

16.30; 8 d. — 21 val.; 9 d. — 19 val.; 10 d. —

17 val.; 11 d. — 21 val.; 12 d. — 16.50

7 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val.

7 d. — Prie jûros (Meksika) — 15 val.; 8 d. — 13 val.

8 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 15 val.

9 d. — Seansai senjorams. Apie dievus ir

þmones (Prancûzija) — 14.30

9 d. — Tamsiai mëlyna, beveik juoda (Ispani-

ja) — 17 val.

12 d. — ARTscape filmø programa (Norvegi-

ja). Ledinis buèinys (Norvegija) — 19 val.

Pasaka6 d. — Melancholija (Danija, Prancûzija, Ðvedija,

Vokietija) — 17, 21.30; 7 d. — 20 val.; 8 d. —

16, 18.30; 17, 30, 20 val.; 10 d. — 16, 18.30,

21 val.; 18, 20.30; 12 d. — 17 val.

6 d. — Havras (Suomija, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 19.30; 7 d. — 18 val.; 8 d. — 19 val.;

10 d. — 15, 21.15; 12 d. — 17.30

6 d. — Apie dievus ir þmones (Prancûzija) —

17.15; 7 d. — 21 val.; 9 d. — 18 val.; 11 d. — 21.30

6 d. — Turime popieþiø! (Italija) — 19.45,

21.45; 7 d. — 17, 19 val.; 8 d. — 17 val.; 8 d. —

21.15; 9 d. — 20.30; 10 d. — 17, 19 val.;

17.30, 19.30; 12 d. —19.45, 21.45

6 d. — Èiko ir Rita (Ispanija, D. Britanija) —

18.30; 7 d. — 21.15; 8, 10 d. — 20 val.; 11 d. —

21 val.; 12 d. — 20 val.

6 d. — Raminas (reþ. A. Stonys) — 20.30, 22 val.;

8 d. — 21.45; 12 d. — 22 val.

7 d. — Savaitgalis su pasaka. Garsø meistras —

15 val.

7 d. — Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis

(JAV, N. Zelandija) — 16 val.; 8 d. — 15 val.

7 d. — Prie jûros (Meksika) — 15.30; 7 d. —

Gyvenimo medis (JAV) — 18.30; 9 d. — 19.30

8 d. — Auksinë praraja (D. Britanija) — 21 val.

8 d. — Laris Kraunas (JAV) — 18 val.

10 d. — Viena diena (JAV, D. Britanija) — 17.30;

11 d. — 18.30

12 d. — Laplandijos odisëja (Suomija, Airija,

Ðvedija) — 19.30, 21.15

Ozo kino salë6, 11 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) —

14 val.; 9 d. — 16 val.

6, 10 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 18 val.

7 d. — Egonas ir Doncis (Vengrija) — 14 val.

6 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) — 16 val.;

9 d. — 18 val.

7 d. — Prie jûros (Meksika) — 16 val.; 4 d. — 14 val.

7 d. — Smulkus nusikaltimas (Graikija,

Kipras) — 18 val.; 10 d. — 14, 16 val.

11, 12 d. — Pragaro marimbos (Gvatemala,

Meksika, Prancûzija) — 16 val.

11 d. — Mergina, kuri þaidë su ugnimi

(Ðvedija, Danija, Vokietija) — 18 val.

12 d. — Mergina, kuri uþkliudë ðirðiø lizdà

(Danija, Ðvedija, Vokietija) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas6, 7 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) — 10.15,

12.45, 15.15, 18.45, 21, 23.30; 8—12 d. — 10.15,

12.45, 15.15, 18.45, 21 val.

6, 7 d. — Mergina su drakono tatuiruote

(D. Britanija, JAV, Ðvedija, Vokietija) — 11,

14.15, 18, 21.30, 23.15; 8—12 d. — 11, 14.15,

18, 21.30

6, 7 d. — Mieganèioji graþuolë (Australija) —

16.15, 18.30, 20.45, 23.45; 8—12 d, — 16.15,

18.30, 20.45

12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 19 val.

11 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

10 d. — Irina Palm (Belgija, Vokietija, Liuk-

semburgas, D. Britanija) — 17 val.

6—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

10.45, 13.15, 16, 17.45, 20.30; Batuotas

katinas Pûkis (JAV) — 11.30, 14 val.

6 d. — Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas

(JAV) — 14.30, 17.30, 20.15, 23 val.; 7 d. —

11.45, 14.30, 17.30, 20.15, 23 val.; 8 d. —

11.45, 14.30, 17.30, 20.15; 9—12 d. — 14.30,

17.30, 20.15

6, 9, 11, 12 d. — Alvinas ir burundukai 3

(JAV) — 12.30, 14.45, 17 val.; 7, 8 d. — 10.30,

12.30, 14.45, 17 val.; 10 d. —12.30, 14.45

6, 7 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 19.15, 21.45,

23.59; 8—11 d. — 19.15, 21.45; 12 d. — 21.45

6—10, 12 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 15.30, 18.15, 21.15; 11 d. —

15.30, 21.15

6—12 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 11.15, 13.30

Cinamonas12 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

6, 7, 9—12 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) —

18.10, 20.15, 22.15; 8 d. — 20.15, 22.15

6—12 d. — Mergina su drakono tatuiruote

(D. Britanija, JAV, Ðvedija, Vokietija) — 11.30,

14.45, 18, 21.15

6—11 d. — Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø

þaidimas (JAV, D. Britanija) — 11.15, 13.45,

16.15, 19, 21.30; 12 d. — 11.15, 13.45, 16.15

6—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

12, 14, 16 val.; Batuotas katinas Pûkis (JAV) —

11, 13, 15, 17, 18.50; Alvinas ir burundukai 3

(JAV) — 13.15, 15.15; Eglutës 2 (Rusija) — 19.45,

21.55; Neámanoma misija. Ðmëklos protoko-

las (JAV) — 20.50; Kalëdø Senelio slaptoji

tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) — 11.05;

Naujieji metai Niujorke (JAV) — 17.15;

8 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) —

18 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas6—12 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) — 12.45,

15.15, 19, 22 val.; Mergina su drakono

tatuiruote (D. Britanija, JAV, Ðvedija, Vokie-

tija) — 11, 14.15, 18, 21.15

12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 19 val.

11 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

6—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

10.45, 13.15, 16, 17.45, 20.30; Batuotas

katinas Pûkis (JAV) — 11.45, 14 val.

6—10, 12 d. — Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø

þaidimas (JAV) — 12.30, 15.30, 18.30, 21.30;

11 d. — 12.30, 15.30, 21.30

6, 9—12 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

13.30, 15.45; 7, 8 d. — 11.15, 13.30, 15.45

6—12 d. — Apie kà dar galvoja vyrai (Rusija) —

18.15, 20.45; Eglutës 2 (Rusija) — 16.15, 21.45;

Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 10.15

6—11 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 18.45

6—12 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(JAV, D. Britanija) — 10.30

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas6—12 d. — Tamsiausia valanda (3D, JAV) —

15.45, 18.45, 21.30; Mergina su drakono

tatuiruote (D. Britanija, JAV, Ðvedija, Vokie-

tija) — 11, 14.15, 17.45, 21.15

12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 19 val.

11 d. — Dþekas ir Dþilë (JAV) — 19 val.

11 d. — festivalis „Rodom 2011“ — 16 val.

6, 9—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (JAV) —

13.45, 16, 18.30; 7, 8 d. — 11.15, 13.45, 16, 18.30

6—12 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

10.15, 13 val.; 6, 9, 10, 12 d. — Alvinas ir

burundukai 3 (JAV) —13.15, 16.15; 7, 8 d. —

10.30, 13.15, 16.15; 11 d. —13.15; Ðerlokas

Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV) — 12.45,

15.30, 18.15, 21 val.

6—10 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 19, 21.45; 11, 12 d. —

21.45; 7, 8 d. — Kalëdø Senelio slaptoji

tarnyba (JAV, D. Britanija) — 10.45

6—12 d. — Melancholija (Danija, Ðvedija,

Prancûzija, Vokietija) — 20.45

Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas ****Pasakojimas apie sovietø „kurmio“, veikianèio paèioje britø þvalgybos

ðirdyje, gaudynes. Tarp átariamøjø – keturi aukðti M16 pareigûnai. Jie visi –seni bylà neoficialiai tirianèio Dþordþo Smailio paþástami ir net draugai.Smailis atsidûrë pensijoje prieð savo valià, jis suvokia savo padëties dvi-prasmiðkumà, bet eis iki galo. Nepaisant átampos, filmà þiûrëti malonu,nes dailininkai ir kostiumø kûrëjai pateikë átaigø retro, tiksliai atkurdami8-ojo deðimtmeèio pradþià. Filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis ku-ria Gary Oldmanas, Johnas Hurtas ir Colinas Firthas, – Johno Le Carréromano ekranizacija. Buvæs þvalgybininkas Le Carré romane apraðë so-vietø ðnipo Kimo Philby demaskavimo operacijà (Prancûzija, D. Britani-ja, Vokietija, 2011). (Vilnius)

Èiko ir Rita ***Tai pasakojimas apie didelæ talentingo pianisto Èiko ir graþios, nuosta-

biu balsu apdovanotos Ritos meilæ. Jø istorija prasideda 1948-aisiais Ku-boje, bet likimas nublokð meiluþius á Niujorkà, Paryþiø ir net Holivudà.Tikra istorija besiremianèio filmo herojus sujungë geismas ir muzika:skamba dþiazas, samba, mamba... Bûtent muzika kuria emocijø tirðtà ret-ro stiliaus reginá ir suteikia ritmà gana neáprastam, gruodþio pradþiojegeriausiu Europos animaciniu filmu paskelbtam Fernando Truebos („Os-karas“ uþ „Belle epoque“), Javiero Mariscalio ir Tono Errandos kûriniui.„Èiko ir Rita“ primena atgaivintà „story board“ – pieðtà filmo kadruotæ.Bet paprasta naracija, kurià pabrëþia ir storos pieðiniø linijos, puikiai ati-tinka sumanytà formà (Ispanija, D. Britanija, 2011). (Vilnius)

Havras ****...Nelegalûs imigrantai ið Afrikos slapstosi nuo policijos Havro uosto

konteineriuose. Vienam berniukui pavyksta pabëgti. Jam padeda pagyve-næs vyras. Kadaise jis priklausë Paryþiaus bohemai, dabar yra batø valyto-jas. Su þmona Arlete jis gyvena namelyje, primenanèiame miniatiûriniusYasujiro Ozu filmø herojø bûstus. Ðis maþø krautuvëliø ir bistro kvartalasapgyvendintas personaþais, tarsi atëjusiais ið senojo kino. Finalas prime-na pasakà: berniukas iðgelbëjamas, stebuklingai iðgyja moteris, praþystavyðnios. Reþisierius Aki Kaurismäki filme deklaruoja naivø tikëjimà gë-riu ir kinu, sugebanèiu padëti pasauliui ágyti ðiek tiek vilties. Pagrindiniusvaidmenis sukûrë nuolatiniai reþisieriaus aktoriai Kati Outinen ir AndreWilmsas, taip pat vaidina Jeanas-Pierre’as Darrussinas (Suomija, Pran-cûzija, Vokietija, 2011). (Vilnius)

Turime popieþiø! ****Italø reþisierius Nanni Moretti mëgsta provokuoti. Ir ðákart jis pasirin-

ko provokuojantá iðeities taðkà: iðrinktas popieþiumi kardinolas Melvilis(nuostabus Michelis Piccoli) pabûgsta atsakomybës ir pabëga ið Vatika-no. Nepadeda nei spaudos atstovo (Jerzy Stuhr), nei psichoanalitiko (Nan-ni Moretti) átikinëjimai. Melvilis klaidþioja po Romà, gal pirmàkart norë-damas suprasti, kas jis yra ir ko norëtø pats. Taèiau nepaisant gausiøkomiðkø situacijø – psichoanalitikas elgiasi su konklavon susirinkusiaiskardinolais tarsi su vaikais – filmas persmelktas keistos melancholijos irilgesio. Pamaþu atsiveria vis sudëtingesnës temos, todël ðá Moretti pokðtàgalima traktuoti ir kaip ðiuolaikinës Baþnyèios alegorijà: net ir norëdamatik gero, ji nebegali pakelti vis didesnës atsakomybës ir lûkesèiø, atsilieptiá naujøjø laikø problemas. Pabëgæs popieþius nori bûti tiesiog þmogumi.Gal atëjo laikas tai jam leisti? (Italija, 2011). (Vilnius)

„Turime popieþiø!“