Ant palangėsAnt palangėsAnt palangės

2013m. Gruodis

Redakcijos žodis Laikas bėga labai greitai, atrodo visai neseniai rūpinomės pir-

muoju laikraščio numeriu, o jau laikas jums pristatyti ir antrąjį.

Šį kartą pabandėme pakalbinti skaityklos vedėją ir įdomia spor-

to rūšimi užsiimančius mūsų gimnazistus. Panorome sužinoti

jūsų nuomonę apie pirmąjį laikraščio numerį, pasidžiaugėme

tokiais renginiais kaip Lyderystės diena, Tolerancijos diena ir

„Futboliuko” švente.

Laikraščio žurnalistai pabandė plačiau pasidomėti apie Lyderių

laiko projektą, netradicines pamokas, pasiruošimą egzaminams,

studijas užsienyje.

Kartu pasidžiaugėme mūsų gimnazijos mokiniais, kurie dalyva-

vo konkurse „Tūkstantmečio vaikai”. Etikos mokytoja Vilma

pasidalino savo įspūdžiais iš kelionės į Briuselį, o Justas plačiau

apžvelgė kelionę į Vokietiją. Gimnazijos prezidentūra pasipildė

naujais nariais, todėl šiame numeryje juos oficialiai ir pristato-

me.

Laikraščio redaktorius Tomas Ubartas

Laikraštyje skaitykite:

Interviu su skaityklos vedėja;

Interviu su Domantu ir Dariumi;

Apklausa apie laikraštį „Ant palangės“ ;

Lyderystės diena;

Tolerancijos diena;

Projektas „Lyderių laikas 2“ ;

„Futboliuko šventė“;

Pamokos netradicinėje aplinkoje;

Igno iššūkis;

Kaip pasiruošti egzaminams;

Studijos užsienyje;

Dvi dienos Belgijoje;

Kaip „Džiugo“ mokiniams sekėsi Augsburge.

Kalėdų šventės nuskamba varpais,

Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.

Lai linksmos būna jos!

Na, o Naujais

Turtingi būkite idėjom ir darbais...

Su artėjančiom šventėm jus sveikina laikraščio redakcija

2

NUMERIO INTERVIU

Kuo svarbi gimnazijai skaitykla?

Skaitykla - tai šilta vieta, į kurią ateina mokiniai, kurioje

kaip ir namuose gali ruošti pamokas, rinkti informaciją.

Tai pagrindinis informacijos centras gimnazijoje.

Kaip Jūs įsivaizduojate idealią skaityklą?

Kaip įsivaizduoju? Na, skaitykla dar tik pradeda savo

veiklą. Reikia, kad būtų geri kompiuteriai ir geras inter-

neto ryšys. Kad atėjęs mokinys nesėdėtų dešimt minučių

prie kompiuterio ir nesakytų: "Man neįsijungia tas ar tas."

Ko trūksta skaityklai?

Kaip minėjau, pirmiausiai kompiuterių. Kitas mano

tikslas, kad skaitykloje lentynos nebūtų tuščios. Norėčiau,

kad skaitykloje būtų pilna reikalingos medžiagos tiek mo-

kiniams, tiek mokytojams, tiek visai bendruomenei.

Kuo skaitykla gali didžiuotis?

Pasididžiuoti skaitykla gali jaukia aplinka!

Ką skaitykla gali pasiūlyti mokiniui?

Šiuo metu skaitykla mokiniui gali pasiūlyti “Metų knygos

rinkimų” renginius, kurie čia vyks sausio mėn. Mano

tikslas, kad mes artimai bendrautume.

Kokie užsiėmimai (būreliai) vyksta skaitykloje?

Skaitykla dabar yra pagrindinis gimnazijos centras. Čia

vyksta ir posėdžiai, ir seminarai, ir paskaitos. Netgi

mokytojų penkiaminutė yra planuojama čia.

Ką skaitykla gali pasiūlyti mokytojui?

Mokytojui? Pirmiausiai bendradarbiavimą ir dalyvavimą

projektuose. Esu labai laiminga, kad turiu savo komandą,

mokytojas Aušrą, Ireną, Andželą, kurios visada man pade-

da organizuoti renginius.

Parengė Ieva Šalkauskytė

Interviu su skaityklos vedėja

Domantas ir Darius yra mūsų gimnazijos mokiniai. Jie

aktyviai užsiiminėja „trickingu“ ir labai įsižeidžia, kai juos

pavadina „treiseriais“. Žodis „traceur“ iš anglų kalbos iš-

vertus reiškia žmogų, kuris užsiiminėja parkūru, bet šių

jaunuolių visai kita veikla. Gimnazistų sportas susidaro iš

kovos menų, akrobatikos triukų bei breiko šokių.

Domantas ir Darius šia sporto šaka užsiiminėja nuo tada,

kai susipažino prieš ketverius metus. Taip pat jie aktyviai

dalyvauja įvairiuose pasirodymuose bei konkursuose, to-

kiuose kaip „Telšių talentai“. Vasarą važiuoja į įvairius

susitikimus su Lietuvos bei užsienio „trickeriais“, ten de-

monstruoja savo naujus judesius bei įvairius šuolius. Da-

rius vasarą dalyvavo konkurse „Karamba“, kuriame iško-

vojo pirmąją vietą. Lapkričio dvidešimt trečią dieną vaiki-

nai vyko į Latviją, Rygos miestą, kuriame vyko

„trickingo“ varžybos. Ten teko varžytis su Lenkijos, Lat-

vijos bei Estijos „trickeriais“. Taip pat jie filmavosi ir

vaizdo klipe, pasak Domanto ir Dariaus, jiems tai buvo

gana smagi patirtis. Anot vaikinų, „trickingas“ – ne spor-

tas, tai gyvenimo būdas, savęs išreiškimas per judesius,

kuriems reikia labai tvirto fizinio pasirengimo.

Šnekėdamas apie šuolius nuo stogo ar tilto, Domantas san-

tūriai nusikvatoja. Jis sako, kad labai sunku apibūdinti tai,

ką patiri būdamas tokiose vietose. Domantas teigia:

„Jausmą labai sunku apibūdinti, nes galvoje sukasi milijo-

nai minčių, vieną sekundę atrodo, kad tau nepavyks, o kitą

esi susikaupęs ir nusiteikęs optimistiškai, kad viskas pa-

vyks, įveiksi tą kliūtį ir savąsias baimes“. Abu vaikinai

žada nepamiršti šios sporto šakos ir ateityje ja užsiminėti

laisvalaikiu.

Parengė Julius Riepšas

Interviu su Domantu ir Dariumi

3

Ruošdami šį laikraščio “Ant palangės” numerį, nu-

sprendėme sužinoti jūsų nuomonę apie pirmąjį nume-

rį. Mums aktualiausia buvo sužinoti, kokį įspūdį jums

paliko pirmasis laikraščio numeris bei kokie jo skaity-

mo būdai jums yra patraukliausi. Susumavome ap-

klausos rezultatus ir juos pateikiame čia.

Paklausus moksleivių, ar jiems patiko pirmasis laik-

raščio “Ant palangės” numeris, didžioji dalis atsakė,

kad patiko. Taip pat mums buvo aktualu sužinoti, ku-

rie straipsniai mokinius labiausiai sudomino. Dau-

giausia buvo skaitoma apie mokinių gyvenimą, gimna-

zijos renginius bei jos kasdienybę.

Mokiniai atsakinėdami į klausimus teigė, kad daugu-

ma laikraštį perskaitė gimnazijos internetiniame pus-

lapyje ir “Facebook” paskyroje bei kad jiems ir toliau

būtų patogiausia skaityti laikraštį šiais būdais. Todėl

atsakydami į klausimą, ar reikalingas laikraščio popie-

rinis variantas, dauguma atsakė, kad nereikalingas.

Mūsų redakcijai buvo labai svarbu sužinoti skaitytojų

pageidavimus bei patarimus. Dauguma neturi jokių

pageidavimų ir patarimų, jiems patinka laikraštis toks,

koks yra. Kai kuriems trūksta informacijos apie patį

laikraštį, kitiems - straipsnių apie gimnaziją garsinan-

čius mokinius. Stengsimės atsižvelgti į pastabas.

Dėkojame visiems už atsakymus, kurie džiugina ir ro-

do, jog mokiniai domisi tuo, kas vyksta gimnazijoje,

skaitydami mūsų komandos paruoštus straipsnius.

Parengė Rimgaudas Rakauskas

NUMERIO APKLAUSA

Apklausa apie laikraštį „Ant

palangės“

Pirmasis laikraščio „Ant palangės“ numeris

4

RENGINIAI GIMNAZIJOJE

Lapkričio 24 d. visi Telšių „Džiugo" gimnazijos pir-

mokai dalyvavo paskaitoje apie lyderystę. Renginį

pradėjo mokyklos direktorius Mindaugas Sabaliaus-

kas. Jis pasakojo,

koks žmogus yra ly-

deris ir kaip galima

tokiu tapti. Vėliau

lyderystės temą pra-

tęsė kunigas kanau-

ninkas Andrėjus Sa-

baliauskas. Mokiniai

atidžiai klausėsi ir gilinosi, taip pat turėjo galimybę

pasakyti savo nuomonę, koks turi būti lyderis. Visi

sutiko, kad lyderis turi būti pasitikintis savimi ir suge-

bantis pasimokyti iš savo klaidų. Pasidomėjus kelių Ia

klasės mokinių, ką jie naujo sužinojo apie lyderystę,

atsakymai buvo

tokie:

- Supratau, kad

kiekvienas žmo-

gus gali tapti ly-

deriu, tik reikia

siekti savo tikslo

ir nepasiduoti, kai yra sunku. (Kristina Siurblytė)

- Lyderiu gali tapti kiekvienas, tik reikia įdėti daug

pastangų ir darbo. (Greta Petrikaitė)

- Sužinojau, kas yra lyderis ir kad reikia ugdyti savo

gabumus norint juo būti. (Ernestas Zubavičius)

Parengė Rūta Jogminaitė

Lapkričio 16-oji yra paskelbta Tarptautine tolerancijos

diena. Ją kiekvienais metais mini daugelis valstybių,

tarp jų ir Lietuva. Kadangi lapkričio 16-oji buvo šešta-

dienis, „Džiugo“ gimnazija Tolerancijos dieną minėjo

14-15 dienomis.

Lapkričio 14 dieną psichologė Isidora Stonienė bei

etikos ir tikybos mokytojos Renata Mončytė ir Vilma

Žutautienė surengė klasių atstovų debatus, kur buvo

diskutuojama tema „Kartų požiūris į pagarbą žmogui“.

Į aktų salę sugužėjo gausus būrys mokinių su klasės

auklėtojais. Per renginio pertraukėles grojo Adolfo

Lukošiaus vadovaujami gitaristai. Salę puošė mokinių

sukurtos tolerancijos gėlės.

Diskusijoje dalyvavo I - IV klasių mokiniai. Vieni sa-

kė, kad pirmiausia pagarbą reikia užsitarnauti, juk vi-

siškai nepažįstamam žmogui negalime jausti kažko-

kios ypatingos pagarbos. Kiti sakė, kad pagarba šio-

mis dienomis tampa vis nereikšmingesnė, nes nebėra

tinkamo pavyzdžio. Suaugę žmonės tikisi iš jaunimo

pagarbos, tačiau apie tai, kokią pagarbą jie patys iš-

reiškia jaunimui, net nesusimąsto. Net mokymosi

įstaigose, kuriose jaunimas turėtų matyti puikių pa-

vyzdžių, dažnai pastebime daug nepagarbos tarp kole-

gų arba mokinių ir mokytojų.

Lapkričio 15 d. gimnazijos vidiniame kiemelyje socia-

linės pedagogės, direktorius, pavaduotojos, mokytojai

ir mokiniai sudarė gyvą tolerancijos gėlę.

Parengė Gintarė Gudavičiutė

Tolerancijos diena Lyderystės diena

5

„Lyderių laikas“ – tai nuo 2005 metų vykdomas tarp-

tautinis projektas, kuris jau yra subūręs apie 18 000

švietimo darbuotojų. Projekto tikslas – plėsti lyderys-

tės sampratą švietimo sistemoje bei sukurti dabarti-

niams ir būsimiems švietimo lyderiams palankią ap-

linką veikti, tobulėti ir mokyti kitus.

Mūsų gimnazijoje taip pat yra suburta „Lyderių laikas

2“ komanda: Vilma Žutautienė, Ingrida Vaitkevičienė,

Regina Vidrinskienė, Mindaugas Sabaliauskas ir To-

mas Ubartas. Kyla klausimas: ką gi veikia šio projekto

dalyviai? Labiausiai tikėtina, kad kiekvienas į šį klau-

simą pateiktų vis kitokį atsakymą, kadangi projekto

dalyviai turi daug įvairių veiklų, kurias renkasi pagal

savo norą ir galimybes. Vieni formaliai studijuoja

Švietimo lyderystės magistratūrą ISM Vadybos ir eko-

nomikos universitete, kiti studijuoja neformaliose pro-

jekto studijose, treti dalyvauja įvairiuose renginiuose

bei išvykose, o visi kartu jie kuria lyderių bendriją.

Kas yra lyderystė? Tai asmens savybių visuma, kuri

paskatina kitus žmones sekti paskui tą asmenį. Šis pa-

aiškinimas atskleidžia dvi būtinas sąlygas lyderystei:

lyderis ir jo pasekėjai. Lyderio bei lyderystės sąvokas

panašiai, tik kiek plačiau, apibūdina ir šio projekto

dalyviai, kurie turi galimybę būti lyderiai. Dalyvių

teigimu, kiekvienas žmogus gali būti lyderis ir reikštis

įvairiose veiklos srityse, būti pavyzdžiu visiems ben-

druomenės nariams, skatinti imtis naujovių bei dalytis

vertinga patirtimi. Tai NĖRA noras būti bosu ir vi-

siems nurodinėti pirštu, bet, priešingai, savo pavyz-

džiu rodyti, kad aktyvi veikla „veža“, kad tai - naujos

galimybės.

Mokytojai šiame projekte dalyvauja ne be reikalo. Šis

projektas svarbus tiek jiems patiems, tiek jų atstovau-

jamai švietimo įstaigai. Dalyviams projektas atveria

puikias galimybes mokytis lyderystės iš geriausių jos

specialistų. Taip pat dalyviai tobulėja, mokosi būti

aktyvesni bei suburti ir dirbti komandoje. Savo įgyta

patirtimi gali pasidalinti su mokiniais, padėdami jiems

atrasti savo, kaip lyderio, savybes. Gimnazijai šis pro-

jektas svarbus, nes tai nėra projektas „popieriuose“,

jis atsiskleidžia veiklos organizavimu, renginiais lyde-

rystės tema. Taip stengiamasi įtraukti kuo daugiau

mokinių ir atrasti vis daugiau naujų lyderių tarp jų.

Savo energija ir užsidegimu mokiniai prisideda prie

gimnazijos veiklos ir taip padeda užtikrinti ugdymo

pažangą.

Kaip minėjau, gimnazijos pažangai užtikrinti turi būti

kuo daugiau lyderių. Kaip yra mūsų gimnazijoje?

Tarp mokytojų lyderių išties yra, bet norėtųsi dar dau-

giau. Lyderystė tarp mokytojų tikrai plinta, tik svarbu,

kad tuo pavyzdžiu sektų kuo daugiau žmonių. Tobuly-

bei ribų nėra. Besitobulinantys ir aktyvūs mokytojai

yra ir puikus pavyzdys mokiniams, kad mokomasi ir

sėkmės link einama visą gyvenimą. Tarp mokinių pui-

kus lyderystės pavyzdys yra gimnazijos prezidentūra.

Tačiau norėtųsi, kad ne tik prezidentūra būtų aktyvi,

bet ir kiti mokiniai degtų dėl savo gimnazijos, klasės.

Tarp mokytojų ir mokinių yra gana didelis potencialas

skleistis lyderystei, tačiau nereikia pamiršti, kad tikras

lyderis neužgožia kitų, šalia esančių, bet, atvirkščiai,

juos palaiko, paskatina - padeda jiems augti ir skleis-

tis.

Parengė Diana

Makarovaitė

IŠ GIMNAZIJOS KASDIENYBĖS

Projektas „Lyderių laikas 2“

6

IŠ GIMNAZIJOS KASDIENYBĖS

Lapkričio 29 dieną į Telšių „Džiugo“ gimnazijos spor-

to salę sugužėjo Telšių rajono mokyklų 1 – 2 klasių

moksleiviai. Čia Telšių apskrities futbolo federacija ir

sporto klubas „Džiugietis“ organizavo „Futboliuko

šventę“.

Smagu, kad kasmet į renginį įsitraukia vis daugiau

Telšių rajono mokyklų komandų. Šiemet atvyko 170

dalyvių ir tai gausiausias dalyvių skaičius. Tikimasi,

kad iš tokio gausaus būrio atsiras ne vienas vaikas,

kuris panorės siekti ir profesionalaus futbolisto karje-

ros.

Šventėje sveikinimo žodžius tarė Telšių „Džiugo“

gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas bei

Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto

ir jaunimo reikalų vyr. specialistas Vygantas Macevi-

čius. Po sveikinimo žodžių komandos buvo suskirsty-

tos į du pogrupius, kur žaidė 4x4 vieną kėlinuką po 4

minutes.

Pagrindinis šio renginio tikslas - kad kiekvienas vai-

kas pajustų judėjimo džiaugsmą, kad kuo daugiau vai-

kų sportuotų ir patirtų tą puikų jausmą, kai kamuolys

įrieda į vartus. Mokiniai noriai dalyvauja šiame rengi-

nyje, nes nė viena komanda ir nė vienas jos dalyvis

nepaliekami be apdovanojimo.

Sužaidus visas varžybas, komandos susirikiavo ir iš-

klausė Telšių apskrities futbolo federacijos prezidento

Leono Dunausko sveikinimų. Dalyviams buvo įteikti

lipdukai su futbolo atributika ir kamuoliai, o auklėto-

joms - apyrankės „Aš tikrai myliu futbolą“.

Parengė mokytojas Vacys Butkus

Į „Futboliuko šventę“ susirinko

rekordinis dalyvių skaičius

7

IŠ GIMNAZIJOS KASDIENYBĖS

Gimnazijoje ar už jos ribų vis dažniau organizuojamos

netradicinės pamokos, kurios leidžia į mokymąsi pa-

žvelgti kitaip.

Kartu su anglų kalbos mokytoja Violeta Siegiene mes,

trečiokai, vykome į Žemaitės gimnaziją, į debatus

„Mažuose miestuose gyvenantis jaunimas kuria Lietu-

vos ateitį“. Ne tik stebėjome debatus, bet ir išklausė-

me paskaitą apie oratorinį kalbėjimą bei argumentavi-

mą. Įgavome ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, ku-

rias pritaikysime per kalbos įskaitą.

Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti „Metų knygos rin-

kimuose“. Gimnazijos skaitykloje buvo aptartos ketu-

rios šių metų lietuvių autorių knygos suaugusiems.

Mokiniai klausėsi knygų anotacijų bei ištraukų, buvo

supažindinti su knygų autoriais ir paraginti perskaityti

ir balsuoti rinkimuose. Toks renginys skatina skaityti,

didina kultūrinę patirtį, kuri ypač reikalinga rašant

samprotavimo rašinius per lietuvių kalbos pamokas.

Dar viena netradicinė pamoka vyko Žemaitės dramos

teatre. Dalyvavome renginyje, skirtame K.Donelaičio

300 metų sukakčiai paminėti, „Donelaičio skaitymai“.

Kartu su lietuvių kalbos mokytojomis turėjome progą

išgirsti žymaus profesoriaus R.Tamošaičio pastebėji-

mų apie lietuvių grožinės literatūros pradininką, pa-

klausyti aktoriaus P.Venclovo skaitomų poemos

„Metai“ ištraukų. „Donelaičio skaitymai“ suteikė nau-

jų žinių ir padėjo geriau suprasti poeto gyvenamą epo-

chą ir jo kūrybą.

Šių metų lapkričio 12d. III-IV klasių mokiniai, kurie

yra pasirinkę teisės dalyką, dalyvavo netradicinėje pa-

mokoje Telšių policijos komisariate su Telšių teisinin-

kų asociacijos pirmininku. Pamokos pradžioje buvo

išdalinti lapai su užduotimis – situacijomis. Nepilna-

mečių reikalų pareigūnė Vilma pasakojo apie Lietuvos

policijos istoriją, o Viešosios tvarkos skyriaus virši-

ninkas Giedrius supažindino su teisine atsakomybe ir

jos rūšimis. Aptariant buvo išsiaiškinta, kuo skiriasi

nepilnamečių ir pilnamečių atsakomybė. Pamokos pa-

baigoje reikėjo atlikti pateiktas užduotis - priskirti si-

tuaciją tinkamai teisinės atsakomybės rūšiai. Gimna-

zistams buvo labai įdomu sužinoti plačiau apie teisę

ne iš vadovėlių, bet iš pačių specialistų.

Taip pat gimnazijoje buvo skaitomos paskaitos, skir-

tos gilinti žinias, susijusias su informacinėmis techno-

logijomis. Aktų salėje vyko mugė, kur savo patirtimi

dalinosi IT specialistai. Mokiniai patys galėjo rinktis, į

kokią paskaitą eiti, todėl ši netradicinė pamoka labai

patiko.

Norėdamos įsitikinti, kad tokios pamokos reikalingos,

mes atlikome apklausą ir sužinojome, jog gimnazis-

tams patinka netradicinės pamokos. Į mūsų klausimą,

kokią naudą tokios pamokos duoda, daugelis atsakė,

kad jos leidžia labiau įsigilinti į mokomąjį dalyką, ki-

tokia aplinka padeda geriau ir lengviau suprasti temą,

teorinė medžiaga yra papildoma praktiniais pavyz-

džiais, kas yra labai gerai. Netgi 273 mokiniai pažy-

mėjo, jog tokių pamokų reikėtų daugiau. Mokinių

nuomone, daugiausiai netradicinių pamokų buvo lietu-

vių kalbos, istorijos, geografijos.

Parengė Džiuljeta Griškutė ir Deimantė Tamošauskaitė

Pamokos netradicinėje aplinkoje

8

MOKINIŲ GYVENIMAS

Lapkričio 26-osios rytą grupelė Ia klasės mokinių, ly-

dima lietuvių kalbos mokytojos Dalios Gečienės, išvy-

ko į Vilnių palaikyti savo klasės draugo Igno Sajataus-

ko „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“.

Studijoje prie žaidėjų knygų stojo dvylika devintokų,

iš kurių kiekvienas stengėsi laimėti. Žaidimą sudarė

keturi etapai. Pirmajame etape Ignas lengvai susidoro-

jo su užduotimis, bet antrajame etape jam nepasisekė

ir teko pasitraukti iš žaidimo. Tačiau Ignas nenusimi-

nė - leido laiką su kitais iškritusiais žaidėjais ir Domi-

nyku Vaitiekūnu. Trečiasis etapas prasidėjo smėlio

džiazo virtuozės pasirodymu, klausimą uždavė ir šiuo-

laikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė. Po

šio etapo jau buvo aišku, kas keliauja į finalą, bet ket-

virtajame etape buvo išsiaiškinta, kas tą dieną buvo

stipriausias. Visi dalyviai buvo apdovanoti.

Laikraštis „Ant palangės“ pakalbino Igną, ką jis mano

apie savo dalyvavimą konkurse.

Kaip vertini savo pasirodymą konkurse

"Tūkstantmečio vaikai"?

Vertinu labai gerai, nes pasiekiau savo užsibrėžtą tiks-

lą – patekti į antrąjį etapą.

Kodėl pasiryžai dalyvauti šiame konkurse?

Pasiryžau, nes norėjau užimti aukštesnę vietą negu

pernai.

Kokios patirties parsivežei iš šio konkurso?

Didelės. Pamačiau „televizijos virtuvę“: kaip pačioje

televizijoje vyksta laidos, o ypač šis konkursas.

Kokios srities klausimai tau labiausiai įveikiami?

Sporto ir istorijos.

Ar norėtum dar kartą dalyvauti tokiame konkur-

se? Kodėl?

Taip, bet ne kitais metais, norisi pailsėti. Konkursui

reikia daug žinių ir ilgo pasiruošimo, o laiko turiu ne

tiek daug, kiek norėčiau.

Parengė Greta Petrikaitė

Igno iššūkis

Norime pasidžiaugti dar vienu mūsų moki-

niu „Tūkstantmečio vaikų” pusfinalyje, su-

rinkęs 36 taškus, Justas Meškys (IId) užė-

mė antrąją vietą ir pateko į finalą!

9

MOKINIŲ GYVENIMAS

Pirmiausia verta pasirūpinti motyvacija, kitaip bus sunku

prisiversti ruoštis egzaminams. Valstybiniai brandos egza-

minai nėra olimpiados, jie nėra skirti tik genijams. Vadina-

si, juos išlaikyti turėtų kiekvienas eilinis mokinys (žinoma,

pakankamai pasiruošęs). Pagrindinis faktorius, nulemiantis

egzaminų rezultatus, yra ne protas, o darbas. Taigi, norint

išlaikyti egzaminą, yra privaloma pradėti gerai mokytis,

tapti moksliuku, nors ir kaip to nesinori. Pasiruošimas eg-

zaminams užima laiko - nemažai laiko, sunku save priversti

tiek ilgai vargti.

Be to, kiekvienas egzaminas yra skirtingas. Vienam reikia

daugiau laiko pasiruošti, kitam – mažiau. Vienam reikia

daugiau loginio mąstymo, kitam – juodo kalimo. Pavyz-

džiui, norint pasiruošti istorijos egzaminui reikia iškalti

visą svarbią medžiagą. Visai kitas dalykas yra fizikos egza-

minas. Norint išlaikyti jį, būtina sugebėti logiškai mąstyti,

žinoti įvairias formules. Reikėtų nepamiršti įvairių olimpia-

dų, konkursų – tai tinkamas būdas išbandyti savo žinias

prieš egzaminą, ruošiantis joms, automatiškai ruošiamasi ir

egzaminui. Geriausias būdas pasiruošti egzaminams yra

spręsti senesnių egzaminų užduotis, nes jos dėl nustatytų

Bendrųjų programų reikalavimų smarkiai keistis negali.

Tačiau vis tiek lengviausia bus pasiruošti tiems egzami-

nams, kurie reikalauja juodo kalimo.

Mano nuomone, norint pasiruošti egzaminams, reikia turėti

motyvacijos ir mokėti mokytis. Turiu prisipažinti, kol kas

net ir pačiam baisu pagalvoti apie laukiančią egzaminų se-

siją. Baigdamas duosiu keletą patarimų: turėti tikslą ir jo

siekti; nepalikti pasiruošimo paskutinei savaitei, reikia

ruoštis po truputį kasdien; nepersistengti besiruošiant,

per didelės pastangos gali turėti ir neigiamų pasekmių;

skirti daug dėmesio senesnių metų egzaminų užduo-

tims.

Parengė Donatas Petryla

Stojantiems arba norintiems išsamesnės informacijos apie

užsienio studijas puikiai padeda Kalba.lt bei Kastu.lt. Čia

galite rasti visą informaciją apie siūlomas studijų progra-

mas, taip pat, jeigu nesate užtikrintas, kuo norite būti, galite

spręsti įvairius profesinius testus, skaityti studentų atsiliepi-

mus apie universitetus bei pasirinktas studijas. Yra kontak-

tai žmonių, kurie suinteresuoti padėti stojantiems moki-

niams, galite klausti visko, kas domina, taip pat paprašyti

pagalbos išsirenkant specialybę. Tiesa, norėdamas studijuo-

ti užsienyje mokinys turi išlaikyti arba nemokamą Kastu

anglų kalbos testą, kurio užtenka stojant į daugumą aukštų-

jų mokyklų, arba vieną iš tarptautinių testų - IELTS arba

TOEFL.

Norint studijuoti Anglijoje arba Škotijoje dokumentai turi

būti pateikti iki sausio 10 d., Danijoje, Nyderlanduose ar

Švedijoje - iki kovo 1d. Kuo anksčiau universitetas gaus

jūsų prašymą, tuo didesnė tikimybė, kad įstosite. Gegužės –

liepos mėn. gausite atsakymą, kad esate priimtas.

Norintys studijuoti užsienyje turi suprasti, jog svetur lygiai

taip pat kaip ir Lietuvoje yra daug pliusų, tačiau daug ir

minusų. Norint studijuoti užsienyje, pavyzdžiui, Anglijoje,

reikia labai gerai mokytis, patartina, kad vidurkis nebūtų

mažesnis nei 8, taip pat studijos Anglijoje yra mokamos bei

reikia mokėti už būstą, kitas paslaugas, todėl studijoms rei-

kės daug lėšų. Stojantys į Danijos universitetus gali būti

ramesni, nes studijos nemokamos ir įstoti lengviau, todėl

lieka tik pasirūpinti pinigais pragyventi.

Tačiau sunkiausia yra ne įstoti, o suvokti, jog išvykus teks

atsisveikinti su šeima, draugais, atsisakyti kai kurių malo-

numų ir būti šalyje, kurioje svetimi papročiai, kalba, gyve-

nimo būdas. Arba galvoti apie tai, kad grįžęs po studijų į

Lietuvą būsi kvalifikuotas specialistas ir galbūt garsinsi

Lietuvos vardą.

Parengė Gintarė Gudavičiutė

Kaip pasiruošti egzaminams? Studijos užsienyje

10

Sekmadienio rytas. Briugė. Pasiekus senamiestį, pasi-

jaučiau tarsi viduramžių amatų ir prekybos centre.

Mažos krautuvėlės, kvepiančios belgišku šokoladu,

pakinkyti arkliai, vežiojantys turistus, gatvės muzikan-

tai, gausybė gulbių taip žavėjo, kad atrodė, atsisėsiu ir

žiūrėsiu, kaip čia verda gyvenimas, rudeniškai spal-

vingas dėl vos gelstančių lapų ir žiemiškai baltas dėl

dirbtinės ledo arenos miesto centre. Miestas, kurio

centras priklauso Pasaulio paveldui, išraizgytas kana-

lų, tad ne veltui vadinamas Šiaurės Venecija.

Vidurdienį didžioji dalis turistų traukia į jaukias kavi-

nukes pietų. Kadangi Belgijos namai buvo statomi

vienas prie kito, kad užimtų nedidelį plotą, nes žemė

čia visada buvo brangi, dauguma kavinukių labai ma-

žos, tad ilgakojėms lietuvaitėms sudėtinga susėsti prie

sugrūstų mažų staliukų. Jau prieš kelionę žinojau, kad

būtinai paragausiu „mussels“ (midijų) su skrudintomis

bulvytėmis, į nepatogumus ir nelietuvišką kainą ne-

kreipiau dėmesio ir mėgavausi neįprastu patiekalu.

Pirmadienio rytą skubėjome į svarbiausią mūsų kelio-

nės tikslą – Europos Parlamentą, stiklinės struktūros

pastatą, kuriame dirba daugiau kaip 700 išrinktų narių.

Atvykstant individualiai nebūtina iš anksto tartis: dar-

buotojai gali įsivesti po 1-2 žmones. Apžiūrėjome ple-

narinių posėdžių salę, lietuvių vertėjų kambarius, eu-

roparlamentaro Hannes Swobodos ir jo padėjėjos dar-

bo kabinetus. Pastebėjome koridoriuose sustatytas,

kelionei paruoštas, užrakintas dokumentų dėžes. Įdo-

mu tai, kad Parlamentą aplankėme būtent tą dieną, kai

oficialiai prasidėjo Europos Parlamento rinkimų kam-

panija (lapkričio 25 d.), tačiau nepavyko pamatyti par-

lamentarų, nes jie dažniausiai atvyksta pirmadieniais

po pietų. Taip pat šią dieną buvo atidaryta Pasaulio

gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) fotografijų pa-

roda „Protecting human health through better animal

health“.

Briuselis. Tai kultūrų katilas, kosmopolitiškas miestas.

Eismas Briuselyje chaotiškas, nes tai nuolat judančių

ir migruojančių žmonių miestas. Nors mus įspėjo, kad

nėra saugu ir labai dažnos vagystės, bet vietiniai žmo-

nės čia labai malonūs, mandagūs. Tad nejučia palieki

savo lietuvišką rūstumą ir imi už viską dėkoti, šypso-

tis... Taksi automobilyje, kuriuo teko važiuoti, grojo

klasikinė muzika, vairuotojas pasiteiravo, ar viskas

gerai, ar turime bilietus į autobusą, gal reikia pagal-

bos. Neįprasta... Po Europarlamento aplankėme Mini-

Europos parką bei Atomiumą. Pora valandų ir jau esi

susipažinęs su 28 ES valstybių sostinėmis, žymiau-

siais objektais, himnais. Ypač gražus Lietuvai skirtas

kampelis su Vilniaus universiteto maketu.

Pirmadienio pavakarę, sutemus, aplankėme Didžiąją

aikštę, kurioje yra senovinė rotušė, Karalių namai, gil-

dijos. Čia gražu ir romantiška. Be to, kaip neaplankysi

žymiosios Briuselio besišlapinančio berniuko statulos

ir mažiau žinomos tokios pat mergaitės statulos.

Parengė mokytoja Vilma Žutautienė

KELIONĖS

Dvi dienos Belgijoje

11

Šiais metais Telšių „Džiugo“ gimnazija gavo neeilinę

galimybę dalyvauti tarptautiniame „Comenius“ pro-

jekte, apimančiame kone visą Europą. Iš viso projekte

dalyvauja penkios šalys – Lenkija, Lietuva, Vokietija,

Graikija ir Kipras. Šį rudenį – spalio 17-21 dienomis –

visų projekto šalių atstovai svečiavosi Vokietijos pie-

tuose – Augsburge. Galimybę vykti į šį miestą gavo

keturi „Džiugo“ gimnazijos mokiniai: Gabrielė Men-

deikaitė, Rūta Remėzaitė, Lukas Kaminskis ir Justas

Meškys, bei du lydintys mokytojai – Audronė Alšaus-

kaitė bei Tomas Ubartas.

Visa mūsų viešnagė futbolo, alaus ir dešrelių krašte

truko nei daug, nei mažai – keturias dienas ir trumputį

atsisveikinimo rytą. Kelionė Vokietijon buvo kiek var-

ginanti, tačiau susitikę su mus priėmusiais šeiminin-

kais gavome visą laisvą pusdienį ir galėjome veikti, ką

tik panorėję, kaip minėjau, Vokietija – itin tolerantiška

šalis. Aš per tą pusdienį su savo šeimininku Larsu ap-

vaikščiojau kone visą Augsburgą - pamačiau tikrąjį,

neturistinį miesto veidą su operatyviu viešuoju trans-

portu ir jo „zuikiais“, nuolatiniu judėjimu ir nenu-

trūkstamu specialiųjų tarnybų sirenų gaudesiu.

Kitą rytą pajudėjome prie Augsburgo pasididžiavimo

– pasaulinio lygio pramoninių robotų gamintojos KU-

KA. Ten mes ne tik užsukome į oficialų kompanijos

prezentacijų kambarį, bet ir buvome nuvesti į mokslei-

vių „verbavimo cechą“ – didžiulę patalpą, kur viduri-

nių mokyklų mokiniai gali ruoštis savo ateities karje-

rai šioje kompanijoje. Visa patalpa kiek priminė mo-

kyklos technologijų kabinetą, tik aparatūra buvo gero-

kai naujesnė ir jos daugiau – kone kiekvienas asmuo

turi visišką veiksmų laisvę. Taip pat pabuvojome ir

korpuse, kuriame yra surenkami ir išbandomi visi

prietaisai, nešantys kompanijai KUKA pasaulinę šlo-

vę.

Kita diena buvo daug žadanti – turėjome lankytis Ba-

varijos sostinėje Miunchene. Kelionę pradėjome

BMW muziejuje, kur galima rasti ir kompanijos da-

bartį (ir netgi nusipirkti šios markės automobilį), ir

praeitį – nuo lėktuvų variklių iki asfaltą kaitinančių ir

greičio rekordus mušančių superautomobilių. Dieną

tradiciškai vainikavo laisvas laikas, tik šįkart pačiame

Miunchene – mieste su galybe parduotuvių. Ir vilio-

jančiais išpardavimais.

Ketvirtoji projekto diena buvo kiek laisvesnė ir ne taip

griežtai sustyguota – iš ryto mokykloje vyko logotipo,

atstovausiančio šį projektą, rinkimai (nugalėjo kiprie-

tės darbas). Mūsų sukurtas logotipas neliko nepastebė-

tas. Po to beveik visa mūsų diena buvo laisva – vieni

su savo šeimininkais bei jų draugais lankėsi sumažin-

tame Oktoberfesto variante, kiti dalyvavo išskirtinėje

ekskursijoje po „Munchen Bayern“ komandos stadio-

ną, treti energiją liejo klubuose. Šios – jau paskutinės

– dienos vakare visi projekto dalyviai – tiek svečiai,

tiek jų mokytojai, tiek šeimininkai su savo tėvais –

buvo pakviesti į bendrą vakarienę, kur buvo įteikti da-

lyvavimo sertifikatai bei jaukioje aplinkoje visi dali-

nosi savo įspūdžiais ar tiesiog šnekučiavosi.

Parengė Justas Meškys

KELIONĖS

Kaip „Džiugo“ gimnazijos ko-

mandai sekėsi Augsburge

12

PASKUTINIS PUSLAPIS

Naujieji gimnazijos prezidentūros nariai

Šiuo metu Telšių „Džiugo“ gimnazijos prezidentūroje yra net

keturi ketvirtokai: Brenda Bulašaitė, Justas Kniuras, Laurynas

Janulis bei Edvinas Brasas. Savaime suprantama, jų kadencija

jau baigiasi, tad jie išrinktus naujokus mokys ir ruoš atsakingam

darbui bei pratins prie prezidentūros narių pareigų bei

atsakomybės.

Kandidatai atitiko prezidentūros parinktus ir surašytus kriterijus.

Jie buvo vertinami apklausoje ir iš motyvacinių laiškų. Didžiau-

sias dėmesys buvo skiriamas iškalbai, kandidatų turimoms gim-

nazijos vizijoms bei jų atsakingumui, iniciatyvumui bei aktyvu-

mui. Mokiniai, labiausiai atitikę visus kriterijus, visų preziden-

tūros narių balsavimu buvo išrinkti į gimnazijos prezidentūros

gretas. Naujieji nariai - Rūta Jogminaitė, Deividas Rumbutis,

Šarūnas Vitkus bei Vytautė Bumblauskytė. Dabar jie bando

adaptuotis ir atlikti paskirtus darbus, mokosi priimti atsakomybę

už gimnaziją ir jos gerovę. Jų laukia ilgas ir sunkus darbas, bet visa prezidentūra tiki, jog jie gerins gyvenimą

mūsų gimnazijoje ir nestigs naujų minčių bei idėjų.

Parengė gimnazijos prezidentūra

Laikraščio komanda: Diana Makarovaitė, Erlandas Barauskas, Julius Riepšas, Rimgaudas Rakauskas, Samanta Meškauskaitė, Rūta Jogminaitė, Kotryna Šalkausky-

tė, Ieva Šalkauskytė, Dalia Krauzaitė, Justas Meškys, Donatas Petryla, Gintarė Gudavičiutė, Deimantė Tamošauskaitė, Džiuljeta Griškutė, Greta Petrikaitė, Tomas

Ubartas, Andžela Valuckienė

Redakcijos kontaktai:

El. paštas: tomas.musonas@gmail.com Tel. nr.: 860137689

Apklausos apie maisto automatus gimnazijoje rezultatai

Apklausoje dėl maisto automatų dalyvavo 175 tėvai ir 435 mokiniai. 93 tėvai pritaria maisto automatų atsira-

dimui gimnazijoje, 47 abejoja šių automatų reikalingumu, 34 nepritaria.

348 mokiniai norėtų, kad gimnazijoje būtų pastatytas maisto automatas, 52 neapsisprendę ir 34 nenorėtų.

178 mokiniai, kad maisto automatas būtų pastatytas pagrindiniame vestibiulyje, 130 jį norėtų matyti valgyklo-

je ir 103 pirmame aukšte, prie spintelių.

225 mokiniai maisto automatui galėtų išleisti 3 – 4 litus, 92 mokiniai 5 – 6 litus, 68 mokiniai 1 – 2 litus ir 22

mokiniai 7 – 8 litus.

Išvados:

1. Didesnioji dalis mokinių norėtų, kad mokykloje būtų pastatytas maisto automatas ir tam tinkamiausia vieta-

pagrindinis vestibiulis.

2. Maisto automatui dauguma mokinių galėtų skirti 3 - 4 litus per dieną.

3. Didesnioji dalis tėvų pritartų šiems automatams gimnazijoje.