ant palanges (nr.5)
TRANSCRIPT
2014m. Lapkritis (Nr. 5)
Redakcijos žodis Nauji mokslo metai – nauji vėjai ir mūsų gimnazijos laikraštyje.
Keičiasi komandos nariai, keičiasi ir pats laikraščio veidas. Šį kartą
jūsų teismui naujas logotipas. Vertinkite jį, girkite, kritikuokite. Kie-
kviena nuomonė mums yra labai svarbi.
Penktajame numeryje rasite įspūdžius iš kelionės po Stokholmą ir iš
stažuotės Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Įgyta neįkainojama
patirtimi dalinasi mūsų gimnazijos mokiniai, sukūrę videofilmuką,
skirtą Baltijos keliui paminėti. Šis mokinių projektas sudomino net
mūsų Prezidentę ir to įrodymas – asmenukė su valstybės vadove.
Laikraščio žurnalistė Diana kalbina režisierę Agnę Banytę, o ketvirto-
kai Rimgaudas ir Radvilė dalinasi mintimis apie tai, kaip jiems sekėsi
vesti biologijos ir fizikos pamokas per Mokytojų dieną.
Neužmiršome laikraštyje paminėti sveikatingumo renginio, mokinės
nuomonės apie integruotą pamoką ir, žinoma, – gimnazijos pre-
zidentūros naujienų. Paskutinis šio numerio puslapis skirtas fotografi-
jos būrelio narei Martynai Venckutei ir jos labai gražiam nuotraukų
ciklui.
Laikraščio vinimi tapo spalio 10 dieną vykęs „Džiugo“ gimnazijos 40-
etis, į mokyklą sukvietęs daug garbingų svečių.
Laikraščio redaktorius Tomas Ubartas
Laikraštyje skaitykite:
Pilietinė iniciatyva sklinda ir iš
„džiugiečių“;
„Džiugo“ gimnazistų kelionė į Stokhol-
mą;
Gimnazijos jubiliejus;
„Sveikatingumo pertraukų savaitės“
renginiai „Džiuge“;
Mokinių vestos pamokas;
Pažiūrėjus filmą „Nematomas frontas“;
Interviu su režisiere;
Mokytojos patirtis stažuotėje Klaipėdos
„Ąžuolyno“ gimnazijoje arba ir mokyto-
jai noriai mokosi;
Mokinių prezidentūros planai.
2
MOKINIŲ GYVENIMAS
Dažnai visur girdime, kad jaunimas yra visiškai neaktyvus,
niekuo nesidomi ir dienas praleidžia kirmydamas prie
kompiuterio. Tačiau trys jaunuoliai iš Telšių, iš kurių du
yra mūsų gimnazistai, nusprendė įrodyti visiems, kad tai
nėra tiesa, ir kartu išreikšti savo pilietiškumą.Viskas
prasidėjo dar gegužę, kai „džiugiečiai“ klausėsi mokyklos
svečio, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos
departamento atstovo pulkininko leitenanto Artūro Jasins-
ko paskaitos apie propagandinį karą ir jo keliamas
grėsmes.
Paskaita privertė ne tik susimąstyti, bet ir įplieskė norą ko
nors imtis. Mintis, kad žūtbūt reikia ką nors daryti, taip
užvaldė mus, prezidentūros narius Luką ir Justą, jog mes
netgi buvome užsimoję bet kokia kaina atkurti gyvąją Bal-
tijos kelio grandinę. Kiek vėliau, po daugybės nusivylimų
ir tris kartus vos liūdnai nesibaigusio projekto, nutarėme,
kad galėtume sukurti videofilmuką, apjungiantį visas tris
Baltijos tautas. Pamanėme, kad tai būtų geriausias būdas
visam pasauliui įrodyti, kad trys Baltijos sesės vis dar yra
vieningos, galingos ir pasiryžusios ginti savo laisvę.
Įkvėpti tris tautas atkartoti to meto įvykius, būnant vos 16-
os, neturint nei lėšų, nei pažinčių aukščiausiuose valdžios
sluoksniuose – ambicinga. Tačiau jaunatviškas maksimal-
izmas ėmė viršų – visiškai atsisakyti svajonės paminėti
Baltijos kelio sukaktį mes tikrai neketinome.
Birželio pabaigoje Ateities lyderių stovykloje susitikome
su Žemaitės gimnazijos moksleiviu Romanu Roku
Klingeriu. Būtent nuo jo ir prasidėjo mūsų kryptingas dar-
bas dabartinio rezultato link: pradėjome ieškotis partnerių
užsienyje, operatorių, montuotojų ir pan. Aišku, viskas
buvo labai sunku – ir kilome, ir migome su įkaitusiu tele-
fonu rankose, vis bandydami užčiuopti tą siūlo galą, kuris
nuvestų mus iki patikimų partnerių. Po maždaug mėnesio
paieškų – liepos pabaigoje – pagaliau mums pavyko.
Tiesa, jei visą projektą būtume vykdę ne vasarą, mums
būtų buvę daug lengviau – vasarą kone visos institucijos ar
organizacijos atostogauja, tad atsakymai keliaudavo labai
vangiai. Džiaugiamės radę talkininkų Latvijos bei Estijos
lietuvių jaunimo draugijose, dėkojame Latvijos jaunimo
tarybai, Latvijos meno akademijai bei UNESCO Latvijos
skyriui – be jų indėlio filmuotos medžiagos estų ir latvių
kalbomis greičiausiai nebūtų. O pats filmukas prasideda
pasisveikinimu: „Labas, Lietuva, Latvija, Estija“. Svajo-
jome, kad šiuos žodžius tartų visų trijų valstybių preziden-
tai, tačiau idėja neišdegė, todėl visoms trims šalims teko
atstovauti mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiame
filmuke galima išvysti ir daugiau pažįstamų veidų: An-
driaus Mamontovo, Jokūbo Bareikio, Gabrieliaus Liau-
dansko-Svaro ir kt.
Tačiau ekrane prabilo ir dešimtys eilinių žmonių iš gatvės
– taip mes norėjome parodyti, kad Baltijos tautų vienybė
rūpi visiems – tiek žinomiems, tiek eiliniams žmonėms. Ir
mūsų žinutė išties pasklido plačiai: artėjame prie 35 000
mūsų klipo peržiūrų socialiniame tinkle „Youtube“, mūsų
filmukas taip pat buvo parodytas Lietuvos moksleivių
sąjungos rugpjūčio 23 d. organizuotame reginyje prie
Baltojo tilto, tą patį vakarą jį galėjo išvysti ir LRT koncer-
to „Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“ žiūrovai. Nederėtų
pamiršti ir rugpjūčio 23-osios rytą vykusios UNESCO
konferencijos, kurioje dalyvavo visų Baltijos šalių min-
istrai pirmininkai bei UNESCO delegatai iš visų ES šalių.
Taigi manome, kad mūsų idėja įgyvendinta su kaupu ir
padėjome tvirtus pamatus ateities iniciatyvoms ir pili-
etinėms akcijoms. Taip pat įsitikinome, kad jei labai nori,
nieko nėra neįmanoma, reikia tik nebijoti dirbti!
Parengė Justas Meškys
Pilietinė iniciatyva sklinda ir iš „džiugiečių“
3
„Džiugo“ gimnazijos abiturientai ir auklėtojos suplanavo
bendrą kelionę per rudens atostogas. Visi norėjo ir sma-
giai pabendrauti, pabūti kartu, ir pasidairyti bei susipažinti
su kitos šalies istorija ir kultūra. Todėl saulėtą ir visai ner-
udenišką spalio 28 dieną 40 ketvirtokų ir lydintys mokyto-
jai autobusu pajudėjo Rygos link, kur uoste jų laukė gra-
žus ir didžiulis (171 m ilgio) keltas „Isabelle“, talpinantis
net 2500 keleivių. Sulipę į laivą ir įsikūrę jaukiose kajutė-
se, keliautojai sugūžėjo į denį pasigrožėti įspūdingu saulė-
lydžiu ir jūros uoste inkarą nuleidusiais laivais, o sutemus
visi išbandė kruizo pramogas: kas ieškojo suvenyrų par-
duotuvėlėse, kas klausėsi gyvos muzikos ar parodė savo
solinius sugebėjimus karaoke bare, kas šoko diskotekoje
ar skanavo egzotiškų patiekalų restorane.
Ankstų trečiadienio rytą priplaukėme Švedijos krantus.
Saulė nurausvino jūrą ir gausybę įvairiausio dydžio salų
salelių, pro kurias į Stokholmo uostą plaukė mūsų laivas.
Negalėjome atitraukti akių nuo rudeniškai spalvotų me-
džių, skandinaviškų namukų ir akmenuotų salų pakrančių.
Stokholme leidomės į ekskursiją po žymiausias miesto
vietas. Įsitikinome, kad trečdalį Švedijos sostinės ploto
užima vanduo (miestas išsidėstęs ant 14 salų). Aplankėme
Stokholmo rotušę, kurios 106 metrų bokštą puošia Trys
auksinės karūnos, o sienos sumūrytos iš 8 milijonų raudo-
MOKINIŲ GYVENIMAS
„Džiugo“ gimnazistų kelionė į Stokholmą
nų plytų, joje vyksta Nobelio premijos laureatų šventiniai
renginiai. Daug sužinojome apie 18 amžiaus pastatą
Börshuset, kuriame yra įsikūrusi Švedijos akademija, o
apatiniame aukšte - Nobelio muziejus. Sustojome prie Ka-
rališkųjų rūmų. Pasivaikščiojome po sostinės senamiestį –
Gamla stan, kurio labai siauros gatvelės ir jaukios mažos
parduotuvėlės. Iš gidės sužinojome, kad Gamla stan sala
užima tik 3,6 ha, tai yra 10 kartų mažesnė už Vilniaus se-
namiestį. Viename kiemelyje aptikome pačią mažiausią
Stokholmo skulptūrą, vaizduojančią berniuką, žiūrintį į
mėnulį, ir, gidės paraginti, visi paglostėme jo galvelę, taip
tikėdamiesi dar kartą sugrįžti į šią „Šiaurės Veneciją“. Ga-
liausiai pasiekėme paskutinį mūsų ekskursijos tikslą – Va-
sa muziejų. Jame eksponuojamas 1627m. pastatytas kara-
liškasis laivas „Vasa“, kuris išplaukęs į pirmą reisą nu-
skendo netoli kranto per kelias minutes daugybės žmonių
akivaizdoje. Po 333 metų laivas buvo iškeltas iš jūros dug-
no, atitemptas į krantą ir ilgai restauruotas (net 95% jo
detalių originalios), o dabar Vasa muziejus lankomiausias
visoje Skandinavijoje.
Pavakarę grįžome į keltą, kur galėjome pailsėti, užkąsti,
pasirūpinti lauktuvėmis ir pasilinksminti. Telieka pasi-
džiaugti, kad kelionės metu Baltijos jūra buvo labai rami ir
nesukėlė papildomų rūpesčių. Ryte pasiekėme Rygos uos-
tą, kur mūsų jau laukė autobusas į Telšius. Kupini įspū-
džių ir patenkinti pažintine kelione grįžome namo.
Parengė Julius Martinkus
4
RENGINIAI MOKYKLOJE
Spalio 10 dieną Telšių „Džiugo“ gimnazija šventė savo 40
-etį. Ta proga mokiniai žiūrėjo spektaklį Žemaitės dramos
teatre, dalyvavo šv. Mišiose Telšių katedroje, o vakare
rinkosi į jubiliejinį renginį aktų salėje. Į gimnaziją atvyko
ne vienas svečias, tarp kurių ir Lietuvoje gerai žinomi
žmonės, kurie kadaise buvo „Džiugo“ mokiniai ar
mokytojai. Visą šventę įamžino mokyklos fotografų
būrelis.
Gimnazijos šventė prasidėjo netradicine pamoka -
spektakliu Telšių Žemaitės dramos teatre. Susirinko pil-
nutėlė salė gimnazijos bendruomenės narių ir svečių.
Spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliko buvusi „Džiugo“
mokinė, o dabar labai gerai žinoma aktorė Nijolė Narmon-
taitė. Be to, vaidino režisierės Laimutės Pocevičienės
aktorių komanda, tarp kurių buvo ir mūsų gimnazijos mo-
kinių.
Nors šiame spektaklyje buvo skausmingų dalykų, tačiau
jame netrūko ir juoko, dainų, šokių. Šis spektaklis paliko
gimnazistams daug įsimintinų įspūdžių. Po vaidinimo
aktoriai buvo pagerbti aplodismentais ir nuo gimnazijos
direktoriaus gavo po gėlės žiedą. Taip pat po spektaklio
gimnazijos prezidentūros atstovai įteikė padėkos raštus
aktyviausiems ir pilietiškiausiems mokiniams.
Po šio nuostabaus renginio mokiniai ir mokytojai rinkosi į
šv. Mišias Telšių katedroje. Gitaristų būrelio nariai grojo
ir giedojo giesmes, jiems pritarė bažnyčios klierikai,
mokyklos ansamblio dainininkės bei mokytojos Renata
Mončytė, Inga Dokšienė ir Fausta Sabaliauskienė. Iš
Šventojo Rašto skaitė direktorius Mindaugas Sabaliauskas
bei keli mokiniai. Per šv. Mišių pamokslą dažnai buvo
minimas skaičius 40, kuris, vyskupo Lino nuomone, labai
reikšmingas ne tik mūsų mokyklai, bet ir visai Biblijos
istorijai.
Vakare visa bendruomenė rinkosi gimnazijos aktų salėje.
Ten vyko baigiamasis renginys – koncertas, į kurį buvo
pakviesti ir buvusieji mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Šventės pradžioje sugiedotas mokyklos himnas bei pri-
siminta visa jos istorija nuo 1974 metų, kai vietoj miesto
turgaus iškilo Telšių 5-oji vidurinė mokykla. Visa istorija
buvo suskirstyta į 8 etapus ir papasakota, kaip mokykla
augo, stiprėjo ir tobulėjo, kol tapo tokia, kokia yra dabar,
– Telšių „Džiugo“ gimnazija.
Per visą mokyklos gyvavimą jai vadovavo tik trys
direktoriai: 22 metus direktoriumi dirbo Kazimieras Val-
ančauskas, 7 metus - Justina Vitkienė bei dabartinis
direktorius Mindaugas Sabaliauskas. Direktoriams buvo
įteikti ąžuolo lapų vainikai ir gimnazijos fotoalbumai.
Renginyje apie savo praleistą laiką mokykloje pasakojo
buvę mokiniai, tarp kurių ir aktorė Nijolė Narmontaitė, ir
mokytoja Nomeda Laukaitienė bei kiti. Svečiai galėjo
išvysti choreografijos mokytojos parengtus šokius, pa-
matyti praeitų metų LIK'o komandos pasirodymą, išgirsti
dainininkų Žygio, Robertos dainas.
Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko mokytojų profsąjun-
gos vadovas, savivaldybės atstovai, kitų mokyklų
direktoriai. Buvo įteikta Padėkos angelų padėjusiems
suruošti šią šventę, Padėkos raštų už aktyvią veiklą
gimnazijoje. Po renginio svečiai, mokytojai ir mokiniai
rinkosi valgykloje, kur galėjo pasidalinti savo įspūdžiais,
prisiminimais, pabendrauti, paskanauti vaišių.
Gimnazijos jubiliejus – džiugi šventė mokytojams ir mo-
kiniams. Jie turėjo progą pamatyti puikų spektaklį,
dalyvauti iškilmingose šv. Mišiose, savo akimis išvysti
buvusius mokytojus ir mokinius bei įsiamžinti mokyklos
istorijos knygoje.
Parengė Džiuljeta Griškutė ir Deimantė Tamošauskaitė
Gimnazijos jubiliejus
5
RENGINIAI MOKYKLOJE
Rugsėjo paskutinėmis dienomis Telšių „Džiugo“ gimnazi-
joje vyko „Sveikatingumo pertraukų savaitės“ renginiai.
Gimnazistai bei mokytojai kiekvieną dieną per ilgąsias
pertraukas buvo kviečiami į įvairius užsiėmimus.
Pirmadienį, kai visi po savaitgalio į pamokas atėjo užsi-
miegoję, juos prabudino „Judėjimo galia“: gimnazijos
sporto salėje vyko grupės fitneso treniruotė (per projekto-
rių buvo demonstruojami sportiniai pratimai ir visi ragina-
mi pasimankštinti, pavyzdį rodė Id ir IIc klasės mokiniai).
Kartu visiems buvo išaiškinta, kad dėl nervinės įtampos
per pamokas, nuolatinio skubėjimo, nepalankių sveikatai
mokymosi sąlygų mokiniai greičiau sudirgsta, pervargsta,
o judėjimas gali palaikyti darbingumą. Pajudėjus per per-
traukas paspartėja kvėpavimas, prasimankština raumenys,
pagreitėja medžiagų apykaita ir, žinoma, pasitaiso nuotai-
ka.
Trečiadienio viena pertrauka buvo skirta „Tylos galiai“:
IIId klasės mokiniai bandė paaiškinti, kodėl svarbu rasti
laiko ramiai pabūti ir
atsipalaiduoti (kaip
sakė A. de Sent Eg-
ziuperi, „sielos erdvė,
kurioje ji gali išskleis-
ti sparnus, yra tyla“).
Visi pritarė, kad
triukšmas yra vieną iš
didžiausių aplinko-
saugos problemų ir
žmones veikia tiek
fiziologiškai, tiek psichologiškai, trukdo kasdienei veiklai,
miegui, poilsiui, mokymuisi ir bendravimui, o ilgalaikis
triukšmo poveikis gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Gaila, kad gimnazijoje trūksta tylaus poilsio erdvių.
„Juoko galios“ renginiai prasidėjo iš pat ryto: Ia klasės
mokiniai pasitiko visus įeinančius į gimnaziją dalindami
popierines šypsenėles ir patys plačiai šypsodamiesi. Ren-
gėjai pateikė intriguojančios statistikos, kad suaugęs žmo-
gus per dieną nusišypso vidutiniškai tik 15 kartų, o vaikai
– net 400 kartų, vadinasi, augdami prarandame šį nuostabų
gebėjimą. Taip pat priminė psichologų rekomendacijas,
kad minutė nuoširdaus juoko lygi 40 minučių gilios relak-
sacijos. Patekus į keblią situaciją verčiau ne pulti į neviltį,
o pasijuokti – tvirtino užsiėmimo organizatoriai.
Ketvirtadienio pertraukas visa gimnazija judėjo muzikos
ritmu, nes buvo minima „Bendros dainos raminantis jaus-
mas, muzikos galia“ (ruošė IIIe ir IIIc klasės gimnazistai).
„Sveikatingumo pertraukų savaitę“ vainikavo IIIb klasės
penktadienio renginys „Vaisių, daržovių nauda sveikatai“:
gimnazijos fojė ir skaitykloje visi norintys galėjo pasivai-
šinti vaisiais bei daržovėmis, paskanauti sulčių ir išgirsti
apie sveiką mitybą.
Organizatoriai tvirtino, kad pastaraisiais metais atliktų
mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai nesimai-
tina sveikai, o ypač neramina netinkama vaikų mityba.
Todėl visiems siūlė užmiršti greitus užkandžius, trašku-
čius ar pyragėlius ir paimti obuolį ar sukrimsti javainį.
Taigi mūsų gimnazijoje vykdyta akcija „Sveikatingumo
pertraukų savaitė“ siekė atkreipti dėmesį į sveikos gyven-
senos ir sveikatos stiprinimo svarbą bei įtraukti visą gim-
nazijos bendruomenę.
Gimnazijos renginius rėmė Telšių raj. savivaldybės visuo-
menės sveikatos biuras (parūpino javainių, sulčių, apdali-
no rašikliais), juos padėjo organizuoti gimnazijos skaityk-
los vedėja J.Pronckienė, visuomenės sveikatos priežiūros
specialistė D.Sarakauskienė, socialinė pedagogė
K.Krupovienė ir klasių auklėtojai.
Parengė Julius Riepšas
„Sveikatingumo pertraukų savaitės“ renginiai „Džiuge“
6
MOKINIŲ MINTYS
Kaip ir kiekvienais metais mūsų gimnazija paminėjo
Mokytojų dieną. XLI laida nusprendė pratęsti šios mo-
kyklos tradicijas ir spalio 3 dieną, penktadienį, leido
atsikvėpti mokytojams.
Rimgaudas (biologijos pamoka)
Tą dieną mokytojai patys pavirto mokiniais, o jų buvusį
darbą apsiėmėme dirbti mes. Susitarėme, kad tam tik-
rus dalykus dėstys tik tie ketvirtokai, kurie turį tą pamo-
ką pasirinkę mokytis A lygiu. Aš, Ksaveras ir Julius
pasirinkome dėstyti biologiją, kadangi esame vienoje
klasėje ir ją visi mokomės A lygiu. Pravedėme 3 pamo-
kas, kurios visos buvo skirtos trečiokams.
Mokytojais buvome pirmą kartą ir žinojome, kad tą die-
ną mokiniai nenorės mokytis, todėl nedėstėme biologi-
jos, o pamoką praleidome rodydami linksmus video per
multimediją. Iš mokinių jautėme šventinę nuotaiką, jie
buvo draugiški ir ramūs. Esame laimingi, jeigu nei mo-
kytojai, nei mokiniai nenusivylė mūsų surengta Moky-
tojų dienos švente ir dieną mokykloje praleido neįpras-
tai.
Radvilė (fizikos pamoka)
Šiemet po 12 laukimo metų savo jėgas galėjau išbandyti
ir aš. Kartu su Žymantu ir Laurynu pavadavome fizikos
mokytoją Aušrą Bagdonienę ir vedėme pamokas vie-
nuoliktokams. Pirmą pamoką mokiniai galėjo pritaikyti
fizikos žinias ir žiūrėdami eksperimentus paaiškinti,
kodėl šie vyksta. Geriausiai atsakę mokiniai gavo prizų.
Vienuoliktokai liko sužavėti, nes per pamokas mažai
skiriama laiko eksperimentams. Antrą pamoką mes dir-
bome su fizikos A lygiu, jiems teko sunki užduotis -
parašyti kontrolinį darbą iš praeitos temos. Ši diena pa-
dėjo suvokti, koks sunkus mokytojo darbas ir koks jaus-
mas, kai tavęs mokiniai nenori klausyti. Nors organi-
zuoti pamokas nebuvo lengva, tačiau man šis darbas
patiko.
Parengė Rimgaudas Rakauskas ir Radvilė Kaminskytė
Mokinių vestos pamokas
Aš, kaip gimnazistė, suprantu integruotų pamokų reikalin-
gumą, nes taip į vieną pamoką jungiami keli mokomieji
dalykai, sisteminamos bei susie-
jamos gautos žinios, kartu maži-
namas mokymosi krūvis bei
pakartojama ir įtvirtinama. To-
dėl labai smagu, kad mūsų
„Džiugo“ gimnazijoje tokių pa-
mokų nemažai. Pavyzdžiui, spa-
lio 15 d. 13 val. mes, antrokiai ir
ketvirtokai, rinkomės į integruo-
tą lietuvių kalbos ir istorijos bei
pilietiškumo pagrindų pamoką
apie partizaninį karą - Telšių Žemaitės dramos teatre žiū-
rėjome istorinį dokumentinį filmą „Nematomas frontas“,
kuris dar visai neseniai sužibėjo „Kino pavasaryje“.Filmas
pasakoja istoriją apie itin skaudžią Lietuvos patirtį po Ant-
rojo pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais. Viešo-
joje erdvėje vis daugiau kalbama, jog šis filmas yra itin
svarbus dabartinių tarptautinių įvykių kontekste.
„Nematomo fronto“ pagrindinė idėja yra parodyti, kokie
ryžtingi ir ištikimi Lietuvai buvo partizanai, kaip puikiai
jie suvokė savo gimtinės laisvės ir nepriklausomybės svar-
bą. Režisierių Jonas Ohman, Vinco Sruoginio ir Mark
Johnston filme partizanų istorijos faktai perteikiami pasi-
telkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poe-
tinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo
Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir
narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai.
Gimnazistai po filmo karštai dalijosi įspūdžiais, diskutavo
apie jaunimo atsakomybę ir pareigas savo kraštui. Ši net-
radicinė pamoka buvo labai tinkama istorijos žinioms
įtvirtinti, akivaizdžiai suvokti ir pajusti pokario situaciją.
Taip pat puikiai pagelbėjo per lietuvių literatūros pamokas
suprasti ir nagrinėti rezistento Broniaus Krivicko poeziją.
Todėl galiu tvirtinti, kad integruotos pamokos ir įdomios,
ir naudingos.
Parengė Viktorija Stupelytė
Pažiūrėjus filmą „Nematomas
frontas“
7
INTERVIU
Šiemet rugsėjis į mūsų gimnaziją atnešė ne tik naujus
mokslo metus, bet ir papildė pedagogų kolektyvą dviem
naujomis ir jaunatviškumu spinduliuojančiomis mokytojo-
mis. Šiame numeryje kalbiname vieną iš jų – režisierę
Agnę Banytę.
- Kodėl savo darbo vieta pasirinkote „Džiugo“
gimnaziją?
- Hmm... Nesitikėjau tokio klausimo (juokiasi). Aš
nepasirinkau - mane pasirinko. Visų pirma sulaukiau
skambučio iš jūsų choreografijos mokytojos Rasos, kuri
pasakė, jog „Džiugo“ gimnazijoje reikia režisierės. Iš
pradžių nesutikau, nes neturiu pedagoginio išsilavinimo,
tačiau kiek vėliau su manimi susisiekė gimnazijos
direktoriaus pavaduotoja, kuri patikino, kad ir neturėda-
ma šio išsilavinimo būrelį gimnazijoje vis tiek galiu turėti,
taigi sutikau. Taip ir atsiradau gimnazijos kolektyve
(šypsosi) – netikėtai, neplanuotai.
- Kodėl Jūs pasirinkote būtent šią profesiją?
- Tai labai paprasta istorija. Pradinėse klasėse aš lankiau
visus įmanomus būrelius, kokie tik buvo mokykloje, netgi
mezgimo (juokiasi). Teatro būrelio vadovė buvo Laimutė
Pocevičienė, tiesą sakant, ji buvo pirma ir vienintelė
mano vadovė Telšiuose. Antroje klasėje pradėjau lankyti
teatro studiją „Savi“ ir lankiau iki
pat dvyliktos klasės. Jau devintoje
klasėje, galbūt ir anksčiau, buvo
aišku, kad noriu būti režisiere.
Taigi, baigusi mokyklą įstojau į
Klaipėdos universiteto Menų
fakulteto režisūros studijas. Mane
profesija traukė vien dėl to, kad ji
susijusi su žmonėmis, bendravimu
su jais. Šių studijų nekeisčiau į
nieką, nes jų metu aš turėjau gali-
mybę pažinti save ir žmones, įga-
vau drąsos, tapau gyva, neabe-
jinga. Aš visada sakiau, kad jeigu
netapsiu gera režisiere, tai bent
būsiu geru žmogumi (šypsosi).
- Kaip žinome, gimnazijos jubiliejui Jūs su savo
naująja grupe ruošėte pasirodymą. Kaip Jums sekėsi?
- Buvo sunku, nes susirinkome visai nepažįstami žmonės,
todėl nežinojau, ko ir kiek galiu reikalauti iš jų. Taip pat
buvo mažai laiko, turėjome vos tris repeticijas. Tačiau jie
pasirodė labai puikiai ir atliko didžiulį darbą. Didžiuojuo-
si jais ir tikiuosi, kad ir toliau jie savanoriškai lankys
būrelį ir ruošis pasirodymams.
- O kaip Jums gimnazijos kolektyvas ir ko palin-
kėtumėte jam šiais jubiliejiniais mokslo metais?
- Aš apie „Džiugo“ gimnaziją įspūdį susidariau jau per
LIK'o konkursą. Jie man pasirodė labai nuoširdūs žmonės.
Tą patį pamačiau atėjus į gimnaziją – visi žmonės
nuoširdūs ir šilti, energingi gerąja prasme. Taigi, linkiu
visiems išlikti tokiais pačiais ir raginu labiau domėtis
menu, ir ateiti pas mane į būrelį! (Juokiasi)
Iš pokalbio matyti, kad naujoji gimnazijos režisierė –
tikrai įdomus ir malonus žmogus. Ji kupina idėjų, kurias,
tikimės, įgyvendins ateityje. Na, o kitam numeriui steng-
siuosi pakalbinti naująją choreografijos mokytoją Laimą
Šiaudkulienę.
Parengė Diana Makarovaitė
Interviu su režisiere
8
IŠ MOKYKLOS GYVENIMO
Rugsėjis – tai metas, kada ne tik mokiniai kimba į
mokslus, bet ir mokytojai po vasaros atostogų išsikelia
naujų tikslų ir tobulinasi mokydamiesi ir mokydami.
Rugsėjo 22-26 d. dalyvavau trumpojoje stažuotėje Klai-
pėdos „Ąžuolyno” gimnazijoje „Netradicinių ugdymo
metodų taikymas integruojant nūdienos aktualijas anglų
kalbos pamokose“.
Taigi dar praėjusių mokslo metų vasarį mane pasiekė
žinia, kad Ugdymo plėtotės centro tinklapyje skelbtame
trumpųjų stažuočių Lietuvoje konkurse mano pateikta
paraiška buvo patvirtinta ir stažuotę į Klaipėdos
„Ąžuolyno“ gimnaziją jau galiu įsitraukti į savo darbų
sąrašą.
Pavadinimas skambėjo intriguojančiai ir žadėjo naują
patirtį, o kur dar galimybė pabendrauti ir pasidalinti dar-
bo patirtimi su mokytojomis ekspertėmis gimnazijoje,
kuri garsėja aukštais akademiniais pasiekimais.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos anglų kalbos mokytojos
ekspertės Vitalija Pliakuvienė ir Ramunė Petrauskienė
kartu su mokiniais aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pro-
jektuose, padeda mokiniams ruoštis debatų turnyrams,
anglų kalbos olimpiadoms ir konkursams.
Rugsėjo 22-26 d. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje turė-
jau galimybę stebėti ir analizuoti debatų klubo veiklą ir
anglų kalbos mokytojų pamokas, kuriose naudojami mo-
kymo metodai didina mokinių mokymosi motyvaciją ir
ugdo kritinį mąstymą.
Taip pat susipažinau su mokyklos bendruomene, teko ste-
bėti partnerių iš LCC universiteto vedamas pamokas ir
dalyvauti Tarptautinei kalbų dienai skirtuose renginiuose.
O kad nekamuotų tiesioginio darbo ilgesys, turėjau puikią
galimybę ir pati vesti pamokas I ir IV gimnazijos klasių
mokiniams.
Draugiškai sutikta, pasisėmusi naujų idėjų pamokoms ir
gavusi naują impulsą tolesniam darbui grįžau į išsiilgtus
Telšius su mintimi, kad mokymasis, dalijimasis patirtimi ir
smalsumas yra būtini šių dienų mokytojui, dirbančiam
sparčios kaitos ir informacijos amžiuje.
Parengė anglų kalbos mokytoja Ingrida Vaitkevičienė
Mokytojos patirtis stažuotėje Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje
arba
ir mokytojai noriai mokosi
9
PREZIDENTŪROS NAUJIENOS
Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą pačia mo-
kykla. Šiandien jau nebestebina, kad dauguma mokyklų
turi tradicinius renginius, mokyklos savivaldą. Kompiute-
rinių technologijų amžiuje sunku išrasti kažką nauja, nu-
stebinti, tačiau viskas įmanoma. To rezultatas – auga nau-
ja protingų ir kūrybingų žmonių karta. Deja, apgailestau-
jant tenka pridurti – jų yra mažuma ir į renginius mokinius
prikviesti darosi vis sunkiau.
Šios problemos privertė susimąstyti ir ieškoti priežasčių –
galbūt bėda yra ne patys renginiai, bet mūsų gimnazijos
įvaizdis. Būtent todėl šiais metais mūsų mokykloje buvo
gvildenamas gimnazijos ženkliukų klausimas. Triuškinan-
ti mokinių dauguma nusprendė, jog jie noriai ženkliukus
segėtų.
Taip pat stengsimės dar šiek tiek patobulinti uniformos
dėvėjimo taisykles, nes galimybių yra įvairių – gal nešioti
džemperius kaip uniformos dalį. Taip pat prezidentūra
pasiūlė dar vieną iniciatyvą – kurti mokyklinį serialą, ku-
riame atsispindėtų gyvenimiškos situacijos. Tikimės, kad
šios naujovės padidins susidomėjimą mokykla ir pakels
jos prestižą mokinių akyse.
Mūsų prezidentūra taip pat įsitraukė į Europos socialinio
fondo akademijos veiklą. ESF akademijos pagrindinis
tikslas – didinti Europos socialinio fondo žinomumą, pra-
plėsti potencialių pareiškėjų gretas, suteikti žinių ir įgū-
džių apie ES struktūrinę paramą bei galimybes įgyvendinti
projektus, patrauklia forma į užimtumo veiklą įtraukti visą
gimnazijos bendruomenę – nuo vadovų ir mokytojų iki
gimnazistų. Tikimės, kad kitais metais į šį išties šaunų
projektą įsilies daugiau komandų iš mūsų mokyklos.
Be šių naujovių, mūsų gimnazijos mokiniai noriai daly-
vauja Mokomojo Europos Parlamento veikloje. Šio pro-
jekto tikslas – suteikti Lietuvos jaunimui kuo daugiau ži-
nių apie Europos Sąjungos institucijas, politiką bei spren-
dimų priėmimo tvarką, Europos integracijos procesus, ug-
dyti jaunuolių savimonę ne vien kaip Lietuvos, bet ir kaip
ES piliečių. Galime pasidžiaugti pavykusia Justo Meškio
ir Luko Kaminskio suorganizuota tarpine sesija spalio 17-
18 dienomis ir mokinių aktyvumu.
Mokyklos prezidentūra stengiasi organizuoti tai, kas patik-
tų mokiniams, kuo labiau juos sudomintų ir padarytų taip,
kad renginiai būtų ne prievarta, o malonumas.
Parengė Dalia Krauzaitė
Mokinių prezidentūros planai
PASKUTINIS PUSLAPIS
Laikraščio komanda: Diana Makarovaitė, Erlandas Barauskas, Julius Riepšas, Rimgaudas Rakauskas, Samanta Meškauskaitė, Dalia Krauzaitė, Justas Meškys,
Deimantė Tamošauskaitė, Džiuljeta Griškutė, Tomas Ubartas, Andžela Valuckienė, Justas Lakštinis, Martyna Venckute, Aurelija Šiuškaitė
Redakcijos kontaktai: El. paštas: [email protected] Tel. nr.: 860137689
Fotografijos būrelio narės
Martynos Venckutės nuotraukų ciklas