2013–2022 2030...alstybins vietimo 20132022 met strategijos i tikslas 325–34 metų asmenų,...
TRANSCRIPT
ŠV
IET
IMO
P R O B L E M O S A N A L I Z Ė
2013–2022
Garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą sukurti paskatų ir vie-nodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba pažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasi-rinkimą su valstybiniu planavimu.
ISSN 1822-4156
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas
2017 gruodis,Nr. 14 (170)
2030LIETUVA
Atjauta
Sutarimas
Partnerystė
Lyderystė
Pilietiškumas
Kūrybingumas
Mokytojo asmenybė
Mokyklų kokybės kultūra
Bendra posistemių veikla dėl įtraukties
Mokymasis ir įgalinimas veiklai visą gyvenimą
Veik
lum
as
Solid
arum
as
Mok
ymas
is
VALSTYBINĖ ŠVIETIMO2013–2022 METŲ
STRATEGIJA
2017 gruodis2
Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje, proc.
Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas Strategijoje užfiksuota pradinė būklė (metai)
Naujausia būklė (metai)
2017 m. siekinys
2022 m. siekinys
Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje, proc. 5,2 (2012) 6,0 (2016) 8 12
25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc.
6,9 (2011) 4,5 (2016) 7,5 8,5
Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, dalis proc.
28,4 (2011) 27,1 (2015) 33 35
Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 000 gyventojų Nėra duomenų Nėra duomenų 5 10
IV TIKSLO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO RODIKLIAI IR SIEKINIAI
Duomenų šaltinis: LSD
Besimokančiųjų visą gyvenimą dalis palaipsniui didėja, Strategijos rodikliai gali būti įgy-vendinti.Skatinant, kad šalies suaugusiųjų mokymosi rodiklis gerėtų, daugiau dėmesio reikia skirti kaimo gyventojų švietimo paslaugų prieinamumui (mažinant paslaugų kainas, priartinant paslaugas, diegiant technologijas ir pan.). Didinti suaugusiųjų motyvaciją mokytis, įprasminant jų mokymosi rezultatus, sukuriant įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą.
5,7 5 5,8 6
8
12
0
5
10
15
2013 2014 2015 2016
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m. 2017 m. siekinys 2022 m. siekinys
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 3
25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc.
Duomenų šaltiniai: ŠVIS, Eurostatas
Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, dalis proc.
Duomenų šaltinis: LSD
25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis mažėja. Dau-guma šio amžiaus asmenų jau yra įgiję išsilavinimą pagal formaliojo švietimo programas. Norint, kad daugiau jaunų suaugusiųjų mokytųsi formaliuoju būdu, reikėtų mažinti įmokas už mokslą, sudaryti lankstesnes mokymosi sąlygas.
6,45,4
4,4 4,5
7,5
8,5
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2013 2014 2015 2016
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
26,4 26,6 27,1
33
35
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2013-2014 2014-2015 2015-2016
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
Nors mokinių šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mažėja, tačiau siekiančių vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose asmenų daugėja.Siekiant, kad daugiau mokinių mokytųsi profesinio mokymo įstaigose, reikia didinti profesi-nio mokymo prestižą, didinti finansinę ir kitokią paramą mokiniams, artinti profesinio moky-mo ir vidurinio ugdymo programas.
2013–2014 2014–2015 2015–2016
2017 m. siekinys 2022 m. siekinys
2017 m. siekinys 2022 m. siekinys
2017 gruodis4
Kvalifikacijų pripažinimas
2013 2014 2015
VMK (užsienio kvalifikacijos, teikiančios teisę į aukštąjį mokslą) 1190 1338 1169
AMK (aukštojo mokslo kvalifikacijos) 1238 1817 1866
Šaltinis: SKVC
Rodiklis „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 tūkst. gyventojų“ kol kas neskaičiuo-jamas. Iš SKVC duomenų matyti, kad pripažintų aukštojo mokslo kvalifikacijų per pasta-ruosius trejus metus daugėja, o pripažintų užsienio kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, sumažėjo.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 5
Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę, už-tikrinti mokymo kokybę, kurti lanksčią švieti-mo prieinamumo sistemą
IV TIKSLUI PASIEKTI NUMATOMOS VEIKLOS KRYPTYS
Organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, stiprin-ti mokinių ir studentų organizacijas
Stiprinti motyvaciją mokytis, sukuriant finan-sinės paramos sistemą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, sukurti ir taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo siste-mą
Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai val-dyti karjerą, teikiant pagalbą, plečiant tam rei-kalingus gebėjimus ir galimybes
Sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo mechanizmą, neformaliojo moky-mosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą
2017 gruodis6
25–64 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių mokymosi ir švietimo programose, dalis proc.
MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ
* Strategijos siekinys.Duomenų šaltinis: Eurostatas
Besimokančių visą gyvenimą 25–64 metų gyventojų dalis proc.
* Strategijos siekinys.Duomenų šaltinis: LSD
5,9 5,1 5,8
10,710,8
10,7
15*
0
2
4
6
8
10
12
14
16
2013 2014 2015 2020
Lietuva ES 28
5,75
5,8 6
8*
12*
6,96,2
7,17
2,9 2,33
3,7
0
2
4
6
8
10
12
14
2013 2014 2015 2016 2017 2022
Iš viso Miestas Kaimas
Nors besimokančiųjų visą gyvenimą pamažu daugėja, kaime jų daug mažiau negu mieste.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 7
25–64 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių mokymosi ir švietimo programose, dalis proc. 2015 m.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
5,8
10,7
32,1
0
5
10
15
20
25
30
35
Rum
unija
Bul
garij
aK
roat
ijaS
lova
kija
Gra
ikija
Lenk
ijaLa
tvija
Liet
uva
Airi
jaB
elgi
jaVe
ngrij
aM
alta
Italij
aK
ipra
sVo
kiet
ijaČ
ekija
Por
tuga
lija
Ispa
nija
ES
28
Slo
vėni
jaE
stija
Aus
trija
Jung
tinė
Kar
alys
tėLi
ukse
mbu
rgas
Pra
ncūz
ijaN
yder
land
aiN
orve
gija
Suo
mija
Isla
ndija
Šve
dija
Dan
ijaŠ
veic
arija
25–64 metų asmenų dalis proc. pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą, 2015 m.
Duomenų šaltinis: EBPO
22,3 8,6
43,1
52,6
3538,7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Italij
a
Slo
vaki
ja
Ček
ija
Por
tuga
lija
Veng
rija
Voki
etija
Lenk
ija
Gra
ikija
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Latv
ija
EB
PO
vid
urki
s
Ispa
nija
Nyd
erla
ndai
Bel
gija
Dan
ija
Est
ija
Liet
uva
Isla
ndija
Šve
dija
Liuk
sem
burg
as
Šve
icar
ija
Nor
vegi
ja
Suo
mija
Airi
ja
Jung
tinė
Kar
alys
tėŽemesnis už vidurinį Vidurinis Aukštasis
2017 gruodis8
Įsidarbinusių 25–64 metų asmenų dalis proc. pagal įgytą išsilavinimą, 2015 m.
Duomenų šaltinis: EBPO
25–34 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių formaliojo mokymo ir švietimo programose,
dalis proc. Europos šalyse, 2016 m.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
7174,4
88,1
89,683,8
91,8
5055,8
78,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Gra
ikija
Lenk
ija
Ispa
nija
Airi
ja
Slo
vėni
ja
Italij
a
Liet
uva
Liuk
sem
burg
as
Latv
ija
Bel
gija
Slo
vaki
ja
Suo
mija
Veng
rija
EB
PO
vid
urki
s
Aus
trija
Est
ija
Nyd
erla
ndai
Por
tuga
lija
Ček
ija
Voki
etija
Dan
ija
Nor
vegi
ja
Jung
tinė …
Šve
icar
ija
Šve
dija
Isla
ndija
Aukštasis Vidurinis Žemesnis už vidurinį
5,4
9,6
21,7
0
5
10
15
20
25
Rum
unija
Slo
vaki
ja
Veng
rija
Lenk
ija
Pra
ncūz
ija
Liet
uva
Bel
gija
Ček
ija
Bul
garij
a
Kip
ras
Gra
ikija
Latv
ija
Mal
ta
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Kro
atija
Por
tuga
lija
Liuk
sem
burg
as
ES
vid
urki
s
Italij
a
Airi
ja
Ispa
nija
Est
ija
Voki
etija
Aus
trija
Slo
vėni
ja
Nyd
erla
ndai
Šve
dija
Suo
mija
Dan
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 9
25–34 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių formaliojo mokymo ir švietimo programose, dalis proc.
Duomenų šaltiniai: ŠVIS, Eurostatas
6,4
5 4 5 4 4 3
9,39,3 9,3 9
9
56789
10
Lietuva ES 28
5,44,4
5,4 4,3
01234
2013 2014 2015 2016 2017
Lyginant su ES šalimis, Lietuvoje beveik perpus mažiau jaunų suaugusiųjų dalyvauja for-maliojo švietimo programose.
2017 gruodis10
Besimokantys suaugusieji, lyginant su visais gyventojais, da-lis proc., 2016 m.*
Duomenų šaltinis: LSD
25–64 metų besimokantieji, lyginant su visais gyventojais, dalis proc., 2016 m.*
SUAUGUSIEJI, DALYVAUJANTYS NEFORMALIAJAME ŠVIETIME
* Preliminarūs duomenys.
48,7
7,5
31,8 29,836,2 34
46
0
10
20
30
40
50
60
Form
alus
, nef
orm
alus
šv
ietim
as a
rba
savi
švie
ta
Form
alus
švi
etim
as
Nef
orm
alus
švi
etim
as
Sav
išvi
eta
Form
alus
arb
a ne
form
alus
švi
etim
as
Form
alus
švi
etim
as
arba
sav
išvi
eta
Nef
orm
alus
švi
etim
as
arba
sav
išvi
eta
25–34 35–54 55–64
Duomenų šaltinis: LSD* Preliminarūs duomenys.
38,2
2,4
26,4
22,3
27,8
23,7
37,3
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Formalus, neformalus švietimas arba savišvieta
Formalus švietimas
Neformalus švietimas
Savišvieta
Formalus arba neformalus švietimas
Formalus švietimas arba savišvieta
Neformalus švietimas arba savišvieta
Formalusis, neformalusis švietimas arba savišvieta
Neformalusis švietimas
Formalusis arba neformalusis švietimas
Formalusis švietimas arba savišvieta
Neformalusis švietimas arba savišvieta
Form
alus
is, n
efor
mal
usis
šv
ietim
as a
rba
savi
švie
ta
Form
alus
is š
viet
imas
Nef
orm
alus
is š
viet
imas
Sav
išvi
eta
Form
alus
is a
rba
ne
form
alus
is š
viet
imas
Form
alus
is š
viet
imas
ar
ba s
aviš
viet
a
Nef
orm
alus
is š
viet
imas
ar
ba s
aviš
viet
a
Formalusis švietimas
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 11
Neformaliojo švietimo dalyviai pagal sritis, dalis proc., 2016 m.*
Duomenų šaltinis: LSD* Preliminarūs duomenys.
11
9
37
8
9
3
14
22
3
2
10
2
3
1
4
6
0 10 20 30 40
Švietimas
Humanitariniai mokslai ir menas
Socialiniai mokslai, verslas ir teisė
Gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija
Inžinerija, gamyba ir statyba
Žemės ūkis ir veterinarija
Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga
Paslaugos
Lyginant su visais gyventojais Lyginant su visais besimokančiaisiais
Priežastys, trukdančios suaugusiesiems dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, pagal amžiaus grupes, dalis proc.,
2016 m.*
Duomenų šaltinis: LSD* Preliminarūs duomenys.
0 20 40 60 80 100
Nebuvo poreikio mokytis
Užimtumas darbe
Mokymasis per brangus
Kitos priežastys
Užimtumas namie
Trukdė amžius ir sveikata
Mokymosi vieta per toli
Trūko sugebėjimų
Trūko darbdavio paramos
Nepatiko mintis grįžti mokytis
55–64 m.
35–54 m.
25–34 m.
2017 gruodis12
Savarankiškas mokymasis, dalis proc., 2016 m.*
Duomenų šaltinis: LSD* Preliminarūs duomenys.
0 20 40 60 80 100
Mokosi savarankiškai
Draugai, šeimos nariai, kolegos
Knygos, specialybės žurnalai
Kompiuteris ir (arba) internetas
Mokomosios televizijos laidos, garso ir vaizdo juostos, kompaktiniai diskai
Lankymasis su gidu muziejuose, istoriniuose, gamtos objektuose
Bibliotekos, kultūros ir mokymo centrai
55–64 m. 35–54 m. 25–34 m.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 13
Besimokančiųjų bendrojo ugdymo mokyklose, kurie gauna finansinę ar kitokią paramą, dalis proc.
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR PARAMA
Duomenų šaltinis: LSD
9,4
5,93
25,88
13,01
6,99
4,26
26
18,33
5,95
2,96
14,6
9,96
0
5
10
15
20
25
30
2013 2014 2015 2016
Priešmokyklinis ugdymas
Pradinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas ir profesinis mokymas
Pagrindinis ugdymas
Vidurinis profesinis mokymas
Vidurinis ugdymas
Finansinę ar kitokią paramą gaunančių ir vežiojamų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius
Duomenų šaltiniai: ŠVIS, LSD
7778974727 72685 70868
87349
72975
61423
51355
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
2013 2014 2015 2016
Vežiojami mokiniai Gaunantys finansinę ar kitokią paramą
2017 gruodis14
SĄLYGOS SAVARANKIŠKAM KARJEROS VALDYMUI
Mokiniai, stojantys į profesinio mokymo įstaigas
Duomenų šaltinis: LSD
Iš v
iso
paga
l m
okym
o įs
taig
os
tipą
Neb
aigt
a pa
grin
dinė
m
okyk
la
Vidu
rinė
mok
ykla
Pro
fesi
nio
mok
ymo
įsta
iga
Auk
štoj
i, au
kšte
snio
ji m
okyk
la
Kol
egija
Uni
vers
iteta
s
Pag
rindi
nė
mok
ykla
2013–2014 22413 3171 8671 1590 83 154 165 8579
2014–2015 23278 2559 8968 1991 139 715 720 8186
2015–2016 23672 2594 8807 2167 156 676 916 8356
2016–2017 25631 2708 10124 2728 196 873 1153 7849
Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, dalis proc.
Duomenų šaltinis: LSD
2013–2014 2014–2015 2015–2016
Mokinių dalis proc. 26,4 26,6 27,1
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 15
Mokiniai, siekiantys vidurinio išsilavinimo bendrojo ugdymo ir (ar) profesinę kvalifikaciją teikiančiose mokyklose
Duomenų šaltinis: LSD
62,958,4 54,2
22,5 21,1 20,2
0
10
20
30
40
50
60
70
2013 2014 2015
Bendrojo ugdymo mokyklose Profesinio mokymo įstaigose
Pagal Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją siekiant plėtoti ir tobulinti mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijų sistemą, profesinį mokymą, pagalbą karje-rai valdyti 2016 m. vykdyti keli veiksmų planai ir programos:
Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas;Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų pla-nas;Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimas 2015–2017 metais.
Siekiant teikti pagalbą savarankiškam asmenų karjeros valdymui, padidinti pro-fesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, sukurti suaugusiųjų profesinio tobulėjimo, asmeninės ir pilietinės saviugdos sistemą, buvo vykdoma:
profesinio mokymo įstaigų pertvarkos planas;sektorinių praktinio mokymo centrų įveiklinimo priemonės;profesinio mokymo modernizavimo priemonės (Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruota 71 modulinė profesinio mokymo progra-ma); Švietimo įstatyme įvesta karjeros specialisto sąvoka ir apibrėžta profesinio orientavimo paskirtis;2012–2016 m. akredituotos 28 institucijos asmens įgytoms kompetenci-joms vertinti, taip pat šių institucijų vertinamų kompetencijų sąrašai papildyti naujomis vertinamomis kompetencijomis.
2017 gruodis16
PILIETINIS IR TAUTINIS UGDYMAS
Europos socialinio tyrimo duomenimis (2013 m.), Lietuvos gyventojai:mažiausiai iš visų Europos valstybių domisi politika (20 proc. besidominčių Lietuvoje, visų šalių vidurkis – 44 proc.);visiškai nesidominčių politika 15–25 metų respondentų Lietuvoje – 63 proc., t. y. daugiausia iš beveik 30 tirtų šalių; mažiausiai dalyvauja rinkimuose (52 proc. Lietuvoje, visų šalių vidurkis – 70 proc.); rečiau nei kitų valstybių gyventojai yra patenkinti demokratijos veikimu ša-lyje (patenkintų ir labiau patenkintų nei nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje Lietuvoje – 41 proc., visų tirtų šalių vidurkis – 48 proc.).
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 17
IŠVADOS
Besimokančiųjų visą gyvenimą dalis pamažu didėja, Strategijos rodikliai gali būti įgyvendinti, tačiau besimokančiųjų visą gyvenimą dalis tebėra itin maža kaime. Nors mokinių šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mažėja, tačiau siekiančių vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose as-menų daugėja.Rodiklis „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 tūkst. gyventojų“ kol kas nėra skaičiuojamas. SKVC duomenys rodo, kad pripažintų aukštojo mokslo kvalifi-kacijų per pastaruosius trejus metus padaugėjo, o pripažintų užsienio kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, sumažėjo.Šalyje labai maža dalis 25–64 metų asmenų įsitraukusi į mokymosi veiklas – tarp ES 28 šalių esame 21 vietoje ir nesiekiame ES šalių vidurkio. Šalies 25–64 metų asmenų išsilavinimo lygis yra geras: esame 9-i tarp ES šalių pagal aukštąjį išsilavinimą, 10-i – pagal vidurinį išsilavinimą, ir beveik mažiausiai mūsų šalies šio amžiaus asmenų, lyginant su ES šalimis, turi žemesnį nei vidurinis išsilavinimą.Lietuvoje įsidarbina beveik 90 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, ir tai yra vienas geriausių rodiklių Europoje. Įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą įsidarbina apie 70 proc., lyginant su kitomis Europos šalimis, tai yra vienas iš žemesnių rodiklių.Mažėja finansinę ar kitokią paramą gaunančių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalis, ypač pradinio ugdymo pakopoje.
2017 gruodis18
REKOMENDACIJOS
Siekiant, kad šalies suaugusiųjų mokymosi rodiklis gerėtų, daugiau dėmesio skirti kaimo gyventojų švietimo paslaugų prieinamumui (mažinti paslaugų kainas, priar-tinti paslaugas, diegti technologijas ir pan.). Pilietinis ir tautinis ugdymas susijęs su visų valstybės institucijų veikla, todėl būti-na užtikrinti veiksmingą tarpinstitucinį veiksmų koordinavimą. Sukurti ir įdiegti pilietinio ir tautinio ugdymo efektyvumo stebėsenos sistemą, ska-tinti tyrimus ir atliktų tyrimų rezultatų panaudojimą, siekiant atskleisti pilietinį po-tencialą didinančius socialinius mechanizmus.Didinti suaugusiųjų motyvaciją mokytis, lanksčiau pripažįstant jų mokymosi rezul-tatus: sukurti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą.Siekiant didesnio švietimo prieinamumo, ypač kaime, reikia didinti finansinę ir kitokią paramą.Pradėti skaičiuoti VŠS IV tikslo rodiklį „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 000 gyventojų“ arba koreguoti jį taip, kad stebėti būtų lengviau.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas
Parengė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriusRedaktorė Mimoza KligienėMaketavo Valdas Daraškevičius2017-12-15 Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, 03163 Vilnius