2013 m. kovo 4 d. / Pirmadienis / Nr. 51 (13 476)

ORAI

Debesuota, daug kur pasnigs.Temperatūra dieną 2-5 laipsniaišalčio.

19p.

Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čiubarianas tvirtina, kad šiuolaikinė Rusija neatsako už sovietų valdžios politiką, jos pasekmes ir neturi už tai atsiprašinėti.

Akademikas teigia, jog Rusijasmerkia Lietuvos žmonių deporta-ciją ir esą neturi nieko bendra su josorganizavimu. Vienas Rusijos ir Lie-tuvos švietimo ir mokslo ministerijųsusitarimu sudarytos dvišalės istori-kų komisijos vadovų A.Čiubarianaskol kas nemato pagrindo tam, kad jo

šalis pakeistų požiūrį į Baltijos vals-tybių okupaciją ir aneksiją.

Su vienu įtakingiausių Rusijos isto-rikų A.Čiubarianu kalbamės apie iš-leistą naują dokumentų rinkinį, oku-pacinės žalos atlyginimo perspektyvąir Rusijos požiūrį į istoriją.

3p.

Šiuolaikinė Rusija neturi dėl ko atgailauti

UŽSIENIS

Ateina dietos metas

Šveicarija surengė balsavimą dėlprieštaringai vertinamo siūlymogriežtai apriboti kompanijų aukš-čiausių vadovų atlyginimus ir pre-mijas. Referendumą laimėjo “rie-bios katės” iniciatyvos, kaip jivadinama Šveicarijoje, šalininkai.Priėmus atitinkamą įstatymą jisbūtų taikomas visoms Šveicarijosakcijų biržoje registruotoms vietosbendrovėms ir būtų vienas griež-čiausių pasaulyje. Kritikai įspėja,kad tai izoliuos Šveicariją bei pa-kirs jos konkurencingumą. Di-džiosios kompanijos, nebegalėda-mos mokėti vadovams, kiek jieprašo, paprasčiausiai gali net palikti Šveicariją. 6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Lietuvojepradės trūktijaunų darbuotojų 9p. 12p.

KULTŪRA

“Lilijomas”: melancholiškasmeilės prisilietimas

MOKSLAS

Vaikai geri, betreikia jais rūpintis

Kalėjimųpaslaptys

JURGA TVASKIENĖ

Specialiųjų tyrimų tarnybos pa-reigūnams prieš kelias savaitessulaikius valstybės įmonės priePravieniškių pataisos namų va-dovus aiškėja, kad apie galimąpiktnaudžiavimą nuteistuosiusdarbu aprūpinančiose įmonėseKalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos galvosbuvo informuotos jau seniai,bet situacijos keisti neskubėjo.

“Žinojome, kad tie dalykai kadanors vis tiek išlįs. Apie galimas grės-mes Kalėjimų departamento ir Tei-singumo ministerijos vadovai buvoinformuoti dar prieš kelerius metus.Atlikome studiją, kurioje numatėme,kad valstybės įmones prie pataisos na-mų reikia pertvarkyti, reorganizuoti,nes vyksta negražūs dalykai, aiškėja,kad vadovų interesai keliami aukščiauuž valstybinius. Tą medžiagą visą lai-ką teikiau vadovybei, buvo atlikti ty-rimai, bet į juos nežinia kodėl numo-ta ranka”, - LŽ pasakojo dar prieškelis mėnesius Kalėjimų departamen-to Gamybos skyriui vadovavęs SigitasAukškalnis.

5p.

J.Stašinskas: “Dabar pareigūnai atsargesni:

jeigu ir egzistuoja koks nors išnaudojimas, jis gerai

slepiamas, balansuojant ties pažeidimo riba.”

13p.

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

Seime radosi siūlymas leisti ūki-ninkams, teikiantiems kaimo tu-rizmo paslaugas, patiems legaliaigaminti naminę degtinę ir svai-giuosius gėrimus. Sodybų šeimi-ninkams ši idėja atrodo labai patraukli, blaivybės propaguoto-jams - kelianti grėsmę. 4p.

Kauno “Žalgirio” krepšininkai iš-kovojo pergalę Ispanijoje ir išsau-gojo viltis patekti į Eurolygos ketvirtfinalį 14p.

Apie saugomų teritorijų apsaugąir valdymą, šioje srityje būtinuspokyčius ir naujosios valdžios|užmojus kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Aurelija Stancikiene.

- Valdantieji žada užtikrinti, kadkiekvienu saugomų teritorijų lygiubus parengti reikalingi dokumentai,nustatyti reglamentai, suformuluotivisiems aiškūs draudimai, sumokė-tos kompensacijos. Planuojama per-žiūrėti visą saugomų teritorijų ap-saugą ir valdymą. Regis, užsimotaimtis didelių darbų...

- Deja, tai tušti planai, abstraktūssvarstymai, kurie negali kelti nei neri-mo, nei džiaugsmo. Žinoma, reglamen-tavimas turi būti labai konkretus, betdaugeliu atvejų jis toks ir yra. Beveik vi-sos saugomos teritorijos turi individua-lius ir Aplinkos ministerijos (AM) pat-virtintus jų apsaugos reglamentus, taippat atskiras lankymo taisykles. Galiau-siai jų apsaugą ir valdymą reglamen-tuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Vie-nintelis nerimą keliantis procesas -pavienių verslininkų, išsipirkusių turtąsaugomose teritorijose, įžūlūs bandy-

mai tą reglamentavimą panaikinti. Pa-prastai jie savo ryšiais, pinigais ir galimy-bėmis sukelia nemažą triukšmą, į konf-liktą įvelia vietos gyventojus ir stengiasisukurti kuriozinę situaciją, kad nesau-gomose teritorijose draudimų būtųdaugiau negu saugomose.

- Naujoji Vyriausybė žada, kad vi-si subjektyvūs veiksniai bus suma-žinti iki minimumo. Čia ir kalbamaapie tuos pavienius atvejus?

- Be abejo. Tarkime, vienas ponasAukštaitijos nacionaliniame parkebando privatizuoti ežerus. Įstatymainurodo, kad vandens telkiniai, už-imantys atitinkamą plotą, yra nepriva-tizuojami, tad jis piktinasi Saugomų te-ritorijų įstatymu. Visus draudimus tasasmuo suvokia subjektyviai, manyda-mas, kad šie nukreipti tik į jo personą.

- AM teikia Teritorijų planavimo įs-tatymo pakeitimus, kuriuos lydi to-kie aplinkos ministro Valentino Ma-zuronio pažadai: “Pagaliau atsikvėpsir ketinantys statyti gyvenamąjį na-mą žmonės, ir statybomis užsiiman-tys verslininkai.” Ar tos pataisos pa-lies ir saugomas teritorijas?

- Ministras tokiomis savo kalbomistik didina chaosą. Jį jau sukėlė pastarie-ji Statybos įstatymo pakeitimai ir su te-ritorijų planavimu susijusios pataisos.

Pavyzdžiui, dabar be leidimų galimastatyti iki 60 kv. m ūkinius pastatus, ta-čiau niekas netikrina, ar juose įrengtirūsiai ir pastogės. Taip tų pastatų plo-tas gali išsiplėsti triskart. Savivaldybiųarchitektai griebiasi už galvų. Jei mi-nistras neketina to chaoso panaikinti,o nori jį dar didinti palengvindamasstatybos procesus, labai greitai turėsimevisiškai nereglamentuotą ir nedarniąplėtrą. Lietuva yra ratifikavusi Europoskraštovaizdžio konvenciją. Pagal ją esa-me įsipareigoję kraštovaizdį išsaugotikiek įmanoma mažiau pakitusį.

Šiuo metu saugomų teritorijų regla-mentavimas išsprendžiamas per konk-rečios saugomos teritorijos specialųjįtvarkymo planą. Savivaldybės rengiabendruosius planus. Jos turėtų į bend-rąjį planą integruoti ir saugomos teri-torijos planą. Tačiau savivaldybės, su-prasdamos, kad investuotojai mieliauinvestuos gražesnėse, nesugadintose te-ritorijose, bendruosiuose planuose nu-mato sprendinius, kurie prieštaraujaspecialiesiems planams. Būtini įstaty-mo pakeitimai, kad savivaldybės tokiųteisių nebeturėtų. Bet tam labai prieši-nasi Savivaldybių asociacija.

- Nuolat aplinkosaugininkų akira-tyje atsiduriantis verslininko AntanoBoso elnynas, nenugriaunami Prei-

los boteliai ir jūsų minimi pavieniaiatvejai menkina saugomų teritorijųreputaciją. Kaip ją pataisyti?

- Manau, yra priešingai. Juk Prei-los botelių atveju ne saugomos terito-rijos reputacija sumenkinta, o savival-dybės, kuri priėmė visus spren- dimusapeidama įstatymus ir Valstybinę sau-gomų teritorijų tarnybą. Ši turėjo la-bai daug ryžto tas problemas iškelti.

Iš esmės yra negerai, kad AM pri-žiūri statybas, ūkio plėtrą ir draugestebi, jog gamtai nebūtų padaryta ža-los. Investicijos aplinkos ministruineturėtų rūpėti. Tai - Ūkio ministeri-jos funkcija. Jei kiekvienas prižiūrė-tų savo daržą, tų nemalonių istorijųneturėtume. •Seimo narę kalbino TADAS VALANČIUS

KĘSTUTIS GIRNIUS

Šiuo metu Lietuva turi keturių par-tijų valdančiąją koaliciją, bet ar ji turiVyriausybę, aukščiausią vykdomosiosvaldžios instituciją, kuri nuosekliaivykdo bendrą politiką? Yra pagrindotuo abejoti. Trys koalicijos partneriai- “darbiečiai”, “tvarkiečiai” ir Lietuvoslenkų rinkimų akcija (LLRA) - labiau-siai rūpinasi siaurais partiniais klau-simais, o socdemai atrodo suglumę,negebantys tarpusavyje derinti svar-bių sprendimų.

Seniai pastebėta, kad Vyriausybėsgebėjimas bendrai veikti mažėja. Koa-liciją sudarančios partijos vis labiaulinkusios joms priskirtas ministerijaslaikyti privačiomis valdomis, kuriasjos tvarko taip, kaip kadaise feodalaivaldė savo tėvonijas. Destruktyvios šiojėgos skaidymo pasekmės buvo itinakivaizdžios pernai per Finansiniųnusikaltimų tyrimo tarnybos vadovųatleidimo melodramą, kai liberalcent-ristai akivaizdžiai ir atvirai nepaisėpremjero Andriaus Kubiliaus norųbei nurodymų. Kai koalicijos yra tra-pios, partijos-narės jaučiasi galinčiosdaryti ką nori, nes, kai siekiama jassudrausminti, jos gali grasinti pasit-raukimu iš koalicijos.

Šiuo metu “darbiečiai” ir “tvarkie-čiai” daugiausia dėmesio skiria par-tijų jungimuisi bei tarpusavio santy-kių derinimui. Juodosios buhalterijos

byla kaip Damoklo kardas kybo viršDarbo partijos ir jos vadovo ViktoroUspaskicho, kuris akivaizdžiai nuo-gąstauja dėl savo likimo. LLRA at-kakliai stumia savo reikalavimus, el-giasi, lyg ji būtų laimėjusi rinkimus.Tarp socialdemokratų matyti sumaiš-ties. Ne tik svieto lygintojas sveikatosapsaugos ministras Vytenis Andriu-kaitis, bet ir užsienio reikalų mi-nistras Linas Linkevičius imasi reikš-mingų sprendimų, jų nesuderinę supartijos kolegomis ir premjeru.

Tiksliai nežinau, kokiais sumeti-mais nuspręsta pakviesti LLRA į val-dančiąją koaliciją, tačiau tai buvosveikintina. Vyliausi, kad dalyvau-dami Vyriausybės darbe ir priimda-mi sprendimus, kurie veikia visusLietuvos gyventojus, LLRA politikaiįgis didesnį atsakomybės jausmą, la-biau bendradarbiaus su politikais lie-tuviais, pradės atsisakyti apgultiesmentaliteto, polinkio visur matyti są-

moningą lenkų diskriminavimą. Ir išetninės partijos pamažu taps norma-lia partija, siekiančia apginti margussavo rinkėjų interesus.

Viltis kol kas nepasiteisino. Nuopat pirmų dienų nerimo kėlė LLRAvadovo Valdemaro Tomaševskiosprendimas neatsisakyti europarla-mentaro mandato. Likdamas Euro-pos Parlamente, jis iš dalies atsiribo-jo nuo Lietuvos politikos, neįsitraukėį konkretų darbą, liko laisvas kriti-kuoti, barti, mokyti, grasinti ir t. t.V.Tomaševskis kalba ultimatumųkalba. Vasario viduryje jis pagrasino,kad LLRA gali pasitraukti iš koalici-jos, jei Švietimo įstatymas ir lietuviųkalbos brandos egzamino taisyklėsnebus greitai pakeistos. Netikėtai už-kluptas premjeras aiškino, jog tru-putį “buvau šokiruotas jo tokiu pa-reiškimu ir manau, kad tai atrodėlabiau kaip viešųjų ryšių akcija”.

Kai kurie LLRA reikalavimai yrapagrįsti, esama keistinų dalykų su tau-tinėmis mažumomis susijusiuose įsta-tymuose. Bet LLRA forsuoja reikalus,negalvodama apie galimas neigiamaspasekmes, jei bus sukurtas įspūdis, kadlenkams pataikaujama net įstatymųsąskaita. Grupė Seimo konservatoriųir liberalų kreipėsi į Lietuvos vyriausią-jį administracinį teismą, prašydami iš-tirti, ar švietimo ir mokslo ministroįsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kal-bos brandos egzamino programa, ne-prieštarauja konstituciniam teisinės

valstybės principui, Konstitucijai,Švietimo įstatymui. Žiniasklaidojemirgėte mirga straipsnių apie itin su-dėtingą lietuviškų mokyklų padėtįPunske, apie tai, kad Lenkijoje per de-šimtmetį uždaryta pusė lietuviškų mo-kyklų ir kad reikėtų uždaryti dar tris,jei Lietuvos Vyriausybė neskirtų lėšų.Penktadienį LLRA deleguotas kultū-ros viceministras Edvardas Trusevi-čius užsiminė, kad lenkų apgyvendin-tose vietovėse būtų galima ne tik antnamų kabinti lenteles su gatvių pava-dinimais dviem kalbomis, bet ir abiemkalbomis rašyti miestų pavadinimus.Tokiam žingsniui gal ir ateis laikas, betdabar tai atsiduoda noru paerzinti irpaprovokuoti.

Seimo pirmininko Vydo Gedvilopastabas apie tai, kad Amerika toli, oRusija čia pat, kad iš Rusijos “perkamedujas, labai daug dujų ir elektrą, ir naf-tą”, o “nuo Amerikos dujų neprisi-jungsime”, iš pradžių buvo galima nu-rašyti kaip eilinį politinį nusišnekėjimą,Darbo partijos aplinkoje sklindančiųnuvalkiotų klišių kartojimą. Bet jo su-sitikimas su “Rosatom” atstovais, pa-stangos nuslėpti jį ir pokalbių turinįverčia klausti, ar “Rosatom” atstovųsprendimą pameilinti Seimo pirminin-ką savo apsilankymu lėmė V.Gedvilopastabos apie Rusijos artumą.

Regis, susitikimas nebuvo sude-rintas su Vyriausybe ir premjeru,nors jie atsakingi už energetikos pro-jektus. Kaip įprasta, Algirdas Butke-

vičius reagavo flegmatiškai - “kalbė-tis galima ir nematau čia tragedijos.Manau, kad ne iš blogos valios jis taidarė”. Bet net Seimo pirmininkuireikia pagalvoti, su kuo kalbama irapie ką. Nebuvo tragedijos, bet tra-gedijos išvengimas nėra tinkamiau-sias politiko veiksmų vertinimo ma-tas. Verčiau klausti, ar susitikimasbuvo Lietuvai naudingas, kokios jogalimos pasekmės, kokias išvadas pa-darys “Rosatom” ir kiti Rusijos ener-getikos gigantų vadovai. Pagaliau rei-kia prisiminti, kad kelias į pragarągrįstas gerais norais.

Praeitą savaitę Seimo Nacionali-nio saugumo ir gynybos komitetopirmininkas Artūras Paulauskaspažymėjo, kad priimant sprendi-mus dėl strateginių energetikosprojektų negalima pamiršti Rusijossuinteresuotumo.

Vyriausybė turi teisę pergalvoti sa-vo pirmtakės politiką, bet po kiek lai-ko reikia pradėti veikti. Naujoji Vy-riausybė dirba jau tris mėnesius.Žinome, kaip LLRA norėtų pertvar-kyti vietos lenkų padėtį. Nevisiškaiaišku, kaip “darbiečiai” įsivaizduojaRusijos vaidmenį Lietuvos energeti-koje, bet veikiausiai jis yra gerokaididesnis, negu prezidentė ir opozici-ja įsivaizduoja. Laikas premjerui iš-sakyti Vyriausybės poziciją ir imtispriemonių ją įgyvendinti, o ne tik tei-sinti kolegų leptelėjimus, nes jie nė-ra piktavališki. •

2013 03 04Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Ar turime Vyriausybę?

“Darbiečiai”, tvarkiečiai” ir Lietuvos

lenkų rinkimų akcijalabiausiai rūpinasisiaurais partiniais

klausimais, o socdemaiatrodo suglumę.

Seimo tribūna

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Saugomoms teritorijoms grasina įtakingos personos

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Stancikienė: “Jei kiekvienas prižiūrėtų savodaržą, tų nemalonių istorijų neturėtume.”

Dienos temos 32013 03 04Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos institutodirektorius Aleksandras Čiuba-rianas tvirtina, kad šiuolaikinėRusija neatsako už sovietų val-džios politiką, jos pasekmes irneturi už tai atsiprašinėti. Akademikas teigia, jog Rusijasmerkia Lietuvos žmonių de-portaciją ir esą neturi niekobendra su jos organizavimu.

Vienas Rusijos ir Lietuvos švietimoir mokslo ministerijų susitarimu suda-rytos dvišalės istorikų komisijos vado-vų A.Čiubarianas kol kas nemato pa-grindo tam, kad jo šalis pakeistų požiūrįį Baltijos valstybių okupaciją ir aneksi-ją, kurią vadina “inkorporacija”.

Su vienu įtakingiausių Rusijos isto-rikų Aleksandru Čiubarianu kalba-mės apie išleistą naują dokumentųrinkinį, okupacinės žalos atlygini-mo perspektyvą ir Rusijos požiūrį įistoriją.

Daug nesutarimų- Pirmas dokumentų rinkinio

“SSRS ir Lietuva Antrojo pasauliniokaro metais” tomas mūsų valstybėjevertinamas nevienareikšmiškai. Pir-miausia dėl įžvelgiamų bandymųperžiūrėti Lietuvos okupacijos iraneksijos istoriją. Koks šios ir kitųknygų tikslas?

- Tikslas - įgyvendinti Rusijos irLietuvos istorikų bendradarbiavimątokia aštria tematika kaip 1939-1945metų įvykiai. Iš pradžių dėl šio pro-jekto buvau nusiteikęs labai skeptiš-kai. Dauguma mano kolegų taip patmanė, jog tai beveik neįmanoma, tu-rint galvoje, kad ši problema politi-zuota, yra daugybė skirtingų nuomo-nių. Pradėjus dirbti su dokumentais,ypač prie pirmojo tomo, iš tiesų atsi-rado reikšmingų nesutarimų dėl jųvertinimo. Tačiau sugebėjome išleis-ti rinkinį.

Nuo pirmo iki antro tomo pasiro-dymo praėjo beveik septyneri metai.Buvo gana karštų ginčų ir diskusijų.Tačiau pagrindinį tikslą pasiekėme,pavyko sutvirtinti bendradarbiavimąsrityje, kuri suartina visus istorikus, -dokumentų leidybos.

Šiuose tomuose mažai interpreta-cijų, yra tik įžanginiai straipsniai irkomentarai. Dokumentai suteikia ga-limybę susipažinti su tuo, kas buvo.Manau, tai ir yra pagrindinė šio lei-dinio prasmė. Istorikai ir mokslinin-kai, kurie stengiasi depolitizuoti pro-cesą, pabėgti nuo klišių ir stereotipų,gali pasiekti sėkmingo bendradarbia-vimo. Apskritai Rusijoje naujų rinki-nių leidyba palyginti retas reiškinys.Be Lietuvos specialistų, tarptautiniulygiu bendrus dokumentų rinkiniusrengiame tik su Vokietijos ir Didžio-sios Britanijos istorikais.

Antras dokumentų tomas skirtastam, kas vyko Lietuvoje sovietiniu lai-kotarpiu, su Stalino režimui būdingo-mis šalies valdymo ypatybėmis ir prie-

vartine sovietizacija. Tuo metu Lietu-voje formavosi sovietinė sistema. Jągalima vertinti skirtingai, tačiau tokiasistema buvo, ir Lietuva gyveno pagaljos taisykles. Tome pateikiama daugdokumentų, pasakojančių apie kas-dienį lietuvių gyvenimą.

Didelis rinkinio skyrius, beveik pu-sė tomo, skirtas tarptautinei proble-matikai. Pateikiami nesutrumpintiderybų tarp Stalino ir Didžiosios Bri-tanijos premjero Winstono Churchil-lio, JAV prezidento Franklino Roo-sevelto, taip pat SSRS užsienio reikalųkomisaro Viačeslavo Molotovo irW.Churchillio bei užsienio reikalųsekretoriaus Anthony Edeno stenog-ramų vertimai.

Būtent remdamasis šiomis dery-bomis vartojau Didžiosios Britani-jos vyriausybės Baltijos šalių prisi-jungimui prie SSRS oficialiai įvestąterminą “inkorporacija”. Šiame to-me pateikiamuose dokumentuosetaip ir įrašyta. Kalbama ir apie naciųokupaciją. Žinau, kad dabar jūsų ša-lyje daug dėmesio skiriama holo-kausto problemai. Šiame rinkinyjeyra dokumentų, susijusių su žydųnaikinimu Lietuvoje. Deja, tai vykodalyvaujant ir lietuviams.

- Antras dokumentų rinkinys pa-sirodė keleriais metais vėliau neiplanuota. Kas sukėlė daugiausia ne-sutarimų, diskusijų tarp Lietuvos irRusijos istorikų?

- Pirmiausia tai buvo susiję su fi-nansiniais reikalais. Tačiau vyko iraštrių diskusijų dėl kai kurių doku-mentų. Kolegos lietuviai labai norė-jo įdėti buvusio ambasadoriaus Di-džiojoje Britanijoje Broniaus KazioBalučio pranešimus, ypač griežtusSSRS atžvilgiu. Prieštaravau. Tačiauprieš pusę metų atvykau į Lietuvą irsutarėme, kad dėsime keturis doku-mentus, kuriuos mes, Rusijos istori-kai, pakomentuosime. Komentaruo-se pažymėjome, kad šis žmogusneatstovavo Lietuvos Vyriausybės in-

teresams, nauja valdžia jo nepripaži-no, o B.K.Balučio diplomatinį statu-są atšaukė Didžioji Britanija. Karometais jis buvo tik privatus asmuo irgalėjo reikšti savo nuomonę.

Būta nesutarimų ir dėl 1941 metųbirželio 22 dienos sukilimo. Nors ja-me dalyvavo dalis lietuvių, iš doku-mentų ir pateiktų komentarų matyti,kad jis buvo organizuotas Vokietijoje.

Veda į aklavietę- Vienas aštriausių dvišalių Lietu-

vos ir Rusijos santykių klausimų -skirtingas bendros istorijos vertini-mas. Ar galima tikėtis, kad jūsų šalispripažins Sovietų Sąjungos įvykdytąLietuvos ir kitų Baltijos valstybiųokupaciją?

- Kol kas nematau jokio pagrindotam, kad Rusijos mokslininkai ir vi-

suomenės veikėjai pakeistų mūsųpožiūrį. Šį reikalą sunkina viena ap-linkybė - tai ne tik mokslinis apibrė-žimas, mat šiuolaikiniai veikėjai iš todaro praktines ir politines, taip pat fi-nansinio pobūdžio išvadas. Ir tai ve-da į aklavietę.

Diskusijos gali vykti toliau, yra ati-tinkami dokumentai. Pavyzdžiui,B.K.Balutis parašė, kad SSRS tikslasbuvo fiziškai sunaikinti lietuvių tau-tą. Kokia tai nesąmonė! 1940 metaisLietuvos Vyriausybė, kurios didžią-ją dalį sudarė komunistai arba kai-rieji, buvo lietuvių tautos dalis. Nuoto niekur nepabėgsi. Apie kokį fizi-nį sunaikinimą galima kalbėti, jeigubuvo atidaromos mokyklos, teatrai,įkurta Mokslų akademija? Svarbiau-sia, kad nebūtų spekuliacijų ta tema,kad mokslinė diskusija šiais klausi-

mais nevirstų politizuota ideologineinterpretacija.

- Lietuvoje dirbanti speciali komisi-ja dėl SSRS okupacijos žalos atlygini-mo prieš kurį laiką pasiūlė Vyriausy-bei veiksmų planą. Ar šis klausimas,jūsų nuomone, turi kokią nors pers-pektyvą?

- Man atrodo, tai visiškai nepers-pektyvus reikalas. Jis tik blogina dvi-šalius santykius. Pateiksiu istorinįpavyzdį. 1922 metais SSRS per Ge-nujos konferenciją, kurioje ji pirmąkartą dalyvavo, buvo pateiktos finan-sinės pretenzijos. Reikalauta, kad so-vietų Rusija sumokėtų caro skolas,atlygintų nuostolius dėl įmonių na-cionalizacijos. Maskva atsivežė jaipadarytų nuostolių kompensacijosplaną. Jeigu imtume skaičiuoti, kaskiek ir kam skolingas...

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, ekono-mika sovietiniais metais buvo plėto-jama palyginti sėkmingai. Pradėjęreikšti abipuses finansines pretenzi-jas, galime nueiti labai toli.

- Kaip manote, ar Rusija turėtųatsiprašyti už SSRS laikotarpį?

- Istorikų bendruomenėje aptaria-ma problema, kas svarbiau - atgailaar užmarštis. Manau, būtina ir viena,ir kita, tačiau tam tikrose ribose.Lankydamasis vienoje šalyje išgir-dau: “Bendradarbiausime, bet tik ta-da, kai imsite atgailauti.” Tačiau ašasmeniškai neturiu dėl ko atgailauti.Šiuolaikinė Rusija neatsako už tai,kas buvo sovietmečiu, caro laikais, irneturi atsiprašyti.

Mes smerkiame Lietuvos žmoniųdeportaciją, tačiau šiuolaikinė Rusi-ja neturi nieko bendra su tuo, nega-lime dėl to atsiprašyti.

Sudėtingas požiūris į Staliną - Akivaizdu, jog Rusijoje nėra

bendros istorinių įvykių traktuotės.Pavyzdžiui, jūs Molotovo ir Rib-bentropo paktą esate pavadinęs“dar vienu politinio cinizmo pavyz-

džiu”, nors nemažai kas Rusijojemano, kad šio dokumento pasirašy-mas buvo išmintingas žingsnis.Kaip tai vertinate?

- Diskusijos yra normalus proce-sas. Molotovo ir Ribbentropo paktasRusijoje vertinamas labai skirtingai.Tai iš dalies susiję su prieštaringa tometo padėtimi, kai buvo susipynu-sios saugumo problemos, galimo ka-ro su Vokietija grėsmė. Tačiau mora-linės atsakomybės tai nesumažina.Pakto slaptieji protokolai buvo amo-ralūs, nes sprendė kitų valstybių irtautų likimus joms už nugarų.

Egzistuoja požiūris, jog moralė irpolitika - nesuderinami. Kai kas taippat mano, kad bet kokia politika yraamorali. Mano galva, politika tar-nauja politiniams interesams. Tačiaupolitika neturi prieštarauti pagrindi-nėms moralinėms vertybėms. Jėga irprievarta negali būti laikomos tinka-momis priemonėmis politiniamstikslams pasiekti.

Mūsų šalyje gana ryškiai akcentuo-jami moralumo principai. Iš dalies taisusiję su Stačiatikių bažnyčios vaid-meniu. Tuo užsiima ir Katalikų bažny-čia. Pastaruoju metu priimta daugkreipimųsi siekiant apsaugoti šiuosbendrus moralės principus. Manau,reikia stengtis, kad moralė nustatytųir politikų veiksmus. Kitaip jie nebusribojami. Taip galime pasiekti pozici-ją, kai bet kokios priemonės pateisinatikslą, kaip buvo totalitarinių režimųlaikotarpiu. Su tuo reikia kovoti.

- Rusijoje kartais matyti bandy-mų Staliną vaizduoti kaip pozityviąfigūrą. Ar tai nėra tam tikra staliniz-mo reabilitacija?

- Tikrai ne. Tai tiesiog atspindiskirtingą mūsų šalies visuomeniniogyvenimo spektrą. Kai man paskam-bino iš naujienų agentūros ir paklau-sė, kaip vertinu autobusus, ant kuriųpavaizduotas Stalinas, atsakiau, kadneigiamai. Ir didžioji dalis visuome-nės mano taip pat.

Tačiau mūsų šalyje yra grupė žmo-nių, kurie dėl savo įsitikinimų arba tu-rėdami politinių tikslų stengiasi rea-bilituoti Staliną. Reikia pasakyti, kadpožiūris į Staliną gana sudėtingas. Pir-miausia tai susiję su Antruoju pasau-liniu karu, kai jis buvo valstybės vado-vas, ginkluotojų pajėgų vadas. Tačiauminėtas atvejis neatspindi bendrosnuomonės apie Staliną.

- Buvęs Lietuvos užsienio reikalųministras Audronius Ažubalis yrasakęs, kad santykiai su Rusija nor-malizuosis tik tada, kai ji objektyviaipažvelgs į savo istoriją. Kaip mano-te, ar jūsų šalis objektyviai vertinasavo istoriją?

- Istorija - ne juodas ir baltas pa-veikslas. Ji nepakenčia tariamosiosnuosakos tuo požiūriu, kad įvykiaibuvo. Tačiau jų interpretacija galiskirtis. Naujoji karta - kiti žmonės,visai kitokio mentaliteto, visai kitaipmąstantys. Todėl, mano nuomone,jauniems žmonėms labai svarbu su-prasti, kad gyvenimas yra daugiava-riantis. Istorijoje gausu variantų, to-dėl ir tiesa gana sudėtinga. •

Šiuolaikinė Rusija neturi dėl ko atgailauti

Pradėję reikšti abipuses finansinespretenzijas, galime

nueiti labai toli.

Istorikas A.Čiubarianas įsitikinęs, kad reikalauti iš Rusijos atlyginti SSRS okupacijos žalą - visiškai neperspektyvusreikalas, tik bloginantis dvišalius santykius. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

TrumpaiVYKO RINKIMAI

Vakar Zarasų-Visagino, Biržų-Ku-piškio ir Ukmergės vienmandatėseapygardose vyko pakartotiniai Sei-mo rinkimai. Dėl trijų parlamenta-rų mandatų varžėsi 37 kandidatai.Rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis.Prieš uždarant rinkimų apylinkesprognozuota, kad jis nesieks nė 50procentų. Didelių pažeidimų perrinkimus policija vakar dieną tikino

neužfiksavusi. Tačiau incidentųneišvengta. Pavakarę Zarasų-Visa-gino apygardos Dusetų rinkimųapylinkės komisijos pirmininkeiDaivai Stankūnienei buvo nustaty-tas sunkus girtumas - 2,57 promilės.Ji nušalinta nuo pareigų. Vis dėltodidžiausią galvos skausmą rinkimųorganizatoriams kėlė orų sąlygosZarasuose. Dėl užpustytų kelių rin-kėjams buvo sunku pasiekti balsavi-mo apylinkes. Kova dėl trijų Seimo

nario mandatų svarbi, nes gali nu-lemti tolesnes valdžios dėliones Sei-me. Susivienijus “darbiečiams” ir“tvarkiečiams” jungtinė frakcijaprilygtų šiuo metu didžiausiai So-cialdemokratų partijos frakcijai.Priminsime, kad Zarasų-Visagino irBiržų-Kupiškio apygardose rinki-mų rezultatai panaikinti dėl nusta-tytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmer-gėje naujas Seimo narys renkamasvietoj mirusio Juliaus Veselkos.

NAUJAS VADOVAS

Neparlamentinės Liberalų ir cent-ro sąjungos (LiCS) naujuoju pir-mininku šeštadienį išrinktas buvęsvidaus reikalų ministras ArtūrasMelianas. LiCS lyderio rinkimuo-se iš viso dalyvavo keturi kandida-tai, tačiau per pirmąjį turą nė vie-nas jų negavo daugiau kaip pusėssuvažiavimo dalyvių palaikymo.Antrajame ture A.Melianas surin-

ko 165 balsus ir nugalėjo LiCSŠeškinės skyriaus pirmininkę AstąPaškevičienę. Už ją balsavo 123suvažiavimo dalyviai. Prieš tai par-tijai vadovavusio Algio Čaplikokandidatūra rinkimuose nebuvoiškelta. Liberalcentristai priėmėrezoliuciją, kuria kreipiamasi į ats-tovų Seime turintį Liberalų sąjūdįir raginama vienytis.

BNS, LŽ

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seime radosi siūlymas leisti ūkininkams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, patiems legaliai gaminti naminędegtinę ir svaigiuosius gėrimus.Sodybų šeimininkams ši idėjaatrodo labai patraukli, blaivybės propaguotojams - kelianti grėsmę.

Seimo Ekonomikos komiteto pir-mininkas “tvarkietis” Remigijus Že-maitaitis ir Socialdemokratų parti-jos frakcijos narys Andrius Palionisįregistravo Alkoholio kontrolės, Ak-cizų įstatymų ir Administracinės tei-sės pažeidimų kodekso pataisas. Jo-mis siūloma, kad gaminti namųsąlygomis alkoholinius gėrimus bū-tų leidžiama ūkininkams, kurių ūkisįregistruotas Lietuvos ūkininkų ūkiųregistre, kurie teikia kaimo turizmoreikalavimus atitinkančias paslaugasir kurie Žemės ūkio ministerijosnustatyta tvarka yra sertifikuoti kaiptradiciniai amatininkai.

Ūkininkui būtų leidžiama gamintine didesnės kaip 65 tūrio procentų eti-lo alkoholio koncentracijos alkoholi-nius gėrimus. Jie turėtų būti vartojamiir parduodami tik ūkininkui priklau-sančioje kaimo turizmo sodyboje. Permetus naminės degtinės jis galėtų pa-gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų.

Šiuo metu Lietuvoje draudžiamanamie gaminti alkoholinius gėrimus,išskyrus natūralios fermentacijossilpnuosius alkoholinius gėrimus,skirtus asmeniniam vartojimui, ki-taip tariant, tik savo ar šeimos po-reikiams tenkinti.

Vakarų pavyzdysR.Žemaitaitis LŽ aiškino, kad pa-

rengti pataisas paskatino kitų EuroposSąjungos (ES) šalių patirtis. “Mums de-rėtų pasekti jų pavyzdžiu”, - įsitikinęsSeimo Ekonomikos komiteto pirminin-kas. Seimo narys sakė, kad į kaimo so-dybas atvykstantiems turistams reikėtųne tik sudaryti galimybę paragauti nami-nės degtinės, bet ir pamatyti visą jos ga-mybos procesą. R.Žemaitaičio teigimu,taip būtų kuriamos naujos darbo vietos,surenkama papildomų lėšų į valstybėsbiudžetą. Anot parlamentaro, toli gražune kiekvienas kaimo turizmo sodybossavininkas ryšis steigti savą degtinės va-

ryklą. Mat tam reikės nemažai investici-jų - ir įrangą įsigyti, ir ją sertifikuoti.

Pataisų rengėjų nuomone, didžio-ji dalis iš naminės degtinės gaminto-jų surinkto akcizo turėtų būti skiria-ma alkoholizmo prevencijai, ypačaiškinant, kokią žalą daro įvairūs ne-aiškios kilmės “pilstukai”.

“Tokie gėralai pigūs. Legaliai paga-minta naminė degtinė kainuotų ne-mažai. Jau dabar kai kuriuose Lietuvosregionuose legaliai kaimo sodybose ga-

minamas naminis alus, vynas. Jis nėrapigus. Butelis vyno kainuoja daugiaukaip 40 litų”, - tikino R.Žemaitaitis.

Ploja rankomisViename Dzūkijos kaime turizmo

sodybą turintis Juozas K. neslėpė -tokių pataisų jau seniai laukia. Matpas jį dažnai atvažiuojantys vilniečiaiir svečiai iš užsienio ne kartą yra pra-šę pavaišinti dzūkiška “ruginuke”.

“Mūsų kaimo sodyba veikia ir žie-

mą. Žmonės gali ir paslidinėti, ir ark-liais pavažinėti. Kai lauke būdami su-šąla, norėtume jiems pasiūlyti savos ga-mybos stipresnių gėrimų, bet neturimeteisės”, - pasakojo vyras. Anot jo, tuoypač stebisi užsieniečiai. LŽ pašneko-vas neslėpė, kad šiems svečiams pavai-šinti kai kada parūpina naminės deg-tinės, pagamintos pagal senoviniusdzūkų receptus. “Jos paragavę užsie-niečiai tik dar labiau nustemba, kodėlLietuvoje nenorima legalizuoti nami-nės degtinės”, - pažymėjo Juozas K.

Jei bus priimtos minėtos pataisos, so-dybos šeimininkas tvirtino būtinai jo-mis pasinaudosiąs, nors ir reikėtų in-vestuoti ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

Pritarti nelinkęsPataisų rengėjai tikina, kad siekia

ne girdyti tautą, o priešingai - kovotisu kaimuose veikiančiais pogrindi-niais “pilstuko” fabrikėliais ir alkoholiokontrabanda. Tačiau naminės degtinėslegalizavimui pritaria toli gražu ne visi.

Lietuvos blaivybės fondo tarybos pir-mininkas Andrius Stasiukynas mano,jog Lietuvoje kol kas nėra tokios kont-rolės, kad būtų galima leisti legaliai na-mie gaminti degtinę. “Todėl šis verslasneturi būti leidžiamas. Idėja, panašiaikaip pluoštinių kanapių atveju, gera, bettrūksta kontrolės mechanizmo”, - dės-tė A.Stasiukynas. Pasak jo, ekonomikossunkmečiu toks sumanymas gali būtigana patrauklus, tačiau reikėtų skai-čiuoti ir tai, kiek lėšų tektų išleisti vals-tybei gydant į alkoholį įnikusius asme-nis, kiek nuostolių pridarytų tai, kad tiežmonės negalėtų dirbti. “Čia įžvelgčiautam tikrų interesų grupių siekį pakeistiįstatymus joms palankia linkme, o neatsižvelgiant į visos visuomenės intere-sus”, - kalbėjo A.Stasiukynas. •

2013 03 04Lietuvos žinios4 Dienos temos

Kiekvienai kaimo sodybai - po naminės varyklą

Kaimuose esančios naminės degtinės varyklos, pataisų rengėjų teigimu, nebūtų legalizuojamos - tik sertifikuojamos. / LŽ archyvo nuotrauka

DENISAS NIKITENKA

Palangos vicemeras Saulius Simė dėl savo aistros boksui apskųstas Specialiųjų tyrimųtarnybai (STT) ir prokurorams.Liberalcentristas tai vadina politiniu susidorojimu ir žadasavo reputaciją ginti teisme.

Laisvalaikiu bokso treneriu dir-bančiam S.Simei pirštinę metė Pa-langos tarybos opozicijos atstovasAleksandras Jokūbauskas. Jis ap-kaltino vicemerą piktnaudžiavimutarnyba ir dokumentų klastojimu.

Esą S.Simė Palangos biudžeto lėšasnaudoja asmeniniais tikslais, dangsto-si savo, kaip vicemero, komandiruo-tėmis, o iš tiesų dalyvauja bokso turny-ruose. Viešai užsipultas S.Simė ketinakreiptis į teismą dėl šmeižto.

Seminaras ar boksas?A.Jokūbauskas Palangos tarybo-

je atstovauja opozicinei partijai“Tvarka ir teisingumas”, tad jo iš-puolis prieš kurorto vicemerą libe-ralcentristą neva pirmiausia susijęssu politiniais motyvais. Tačiau patsA.Jokūbauskas LŽ tikino nebega-lėjęs ilgiau stebėti galbūt nusikalsta-mo S.Simės elgesio, todėl ir kreipę-sis į STT Klaipėdos valdybą.

“S.Simė yra Lietuvos bokso fede-racijos viceprezidentas, jis dirba netik vicemeru, bet ir Palangos spor-to centro bokso treneriu. Panagri-nėjęs S.Simės komandiruočių do-kumentus nustebau, kad politikasuž merijos lėšas nuolat vyksta į įvai-rius bokso turnyrus, kuriuose būna

arba stebėtojas, arba treneris. Toskomandiruotės niekaip nesusijusiossu tiesioginėmis vicemero pareigo-mis”, - aiškino A.Jokūbauskas.

Pavyzdžiui, pernai balandžio 25-28 dienomis S.Simė, oficialiai dele-guotas mero, kaip jo pavaduotojas va-žiavo į Panevėžyje vykusį seminarą“Jaunimo politikos kokybė savival-dybėje”. Pirmos dvi dienos buvo įfor-mintos kaip atostogos, kitos dvi - kaipkomandiruotė, už kurią priklausodienpinigiai, mokama vicemero al-ga, o savaitgalio renginio atveju dar irpriskaičiuojamos papildomos atos-togų dienos. “Vicemeras vyko į ko-mandiruotę gavęs kvietimą, bet manniekur nepavyko rasti jokių duome-nų apie tą seminarą. Ataskaitų apievizito rezultatus taip pat nemačiau.Tačiau tuo pačiu metu Panevėžyjevyko bokso čempionatas. Jame S.Si-mė ir dalyvavo, o apie tai pats pavie-

šino socialinio tinklo profilyje”, - pa-sakojo “tvarkietis”.

Jo teigimu, tokių išvykų į įvairiusbokso turnyrus ne tik Lietuvoje, betir Ukrainoje, Rusijoje, būta ne vie-nos, ir visur S.Simė neva keliavo užmerijos lėšas, gavo dienpinigius,kaupė papildomas atostogų dienas.

Tiria prokuroraiA.Jokūbauskas savo surinktą me-

džiagą dar sausio pabaigoje perdavėSTT Klaipėdos valdybai, tačiau parei-gūnai, neradę nusikaltimo sudėties,atsisakė pradėti tyrimą. “Jie neįvertinomano surinktų faktų, duomenų ir ap-siribojo Palangos valdžios paaiškini-mais, kad S.Simė nenusižengė, neskaip vicemeras kuruoja ir sporto po-litikos sritį. Tačiau ar sportas - tik bok-sas? Ar sprendžiami Palangai aktualūssporto reikalai vicemerui dalyvaujantbokso turnyruose, varžybose už meri-

jos, mokesčių mokėtojų pinigus?” -klausė jis.

Nepatenkintas įvykių eiga A.Jo-kūbauskas STT Klaipėdos valdybosatsisakymą pradėti tyrimą apskun-dė Klaipėdos apygardos prokura-tūrai. Jos atstovė spaudai PalmiraMartinkienė LŽ sakė, kad toksskundas tikrai gautas, tačiau spren-dimo - pradėti tyrimą ar ne - Orga-nizuotų nusikaltimų ir korupcijostyrimo skyriaus prokuroras Vitali-jus Gulenkovas dar nepriėmė.

“Apskundžiau S.Simę kaip buvęsSTT pareigūnas, nebegalėdamasmatyti tokio akivaizdaus piktnau-džiavimo tarnyba. Be to, vicemerasyra kurorto tarybos Antikorupcijoskomisijos pirmininkas, tad jo veiks-mai turi būti skaidrūs ir nekelti abe-jonių”, - pažymėjo “tvarkietis”.

Smogs atgalVicemeras ir bokso treneris S.Si-

mė pakėlė jam mestą pirštinę ir popirmų smūgių nusprendė kontra-takuoti - drauge su advokatais pa-teikti ieškinį A.Jokūbauskui. “Jauparengti dokumentai, dėl šmeižtokreipsiuosi į teisėsaugos instituci-jas. Tai, ką daro A.Jokūbauskas, yrapolitinis susidorojimas. Matyt, to-kių veiksmų artėjant savivaldos rin-

kimams bus daugiau. Nė viena ma-no komandiruotė ar dalyvavimasseminaruose neprasilenkė su eina-momis pareigomis. Jei dalyvavaubokso turnyruose, tai dar nereiškia,kad prieš juos ar po jų nespren-džiau Palangos sporto reikalų. Tiebokso turnyrai tiesiog paimti iškonteksto”, - LŽ teigė S.Simė.

Jam labiausiai užkliuvo paviešintoskomandiruotpinigių sumos. Pavyz-džiui, STT išsiųstame skunde rašo-ma, kad 2012 metų balandžio 4-7 die-nomis S.Simė važiavo į Lietuvosjaunimo bokso čempionatą Marijam-polėje, o merija jam dar balandžio 4-ąją sumokėjo 534 litus komandiruot-pinigių. Pernai rudenį vicemeras vykoį Europos jaunučių bokso čempiona-tą Rusijoje, tąkart už dvi komandi-ruotės savaites jis neva gavo 1890 litų.2012-ųjų birželio 25 - liepos 1 dieno-mis S.Simė keliavo į Ukrainą ir ten da-lyvavo Vladimiro Kličko bokso tur-nyre. Už šią išvyką jam iš Palangosbiudžeto esą atseikėti 848 litai koman-diruotpinigių.

“Dėl man neva iš biudžeto sumo-kėtų pinigų - visur melas. Iš merijosesu gavęs tik 153 litus komandiruot-pinigių, nes vykdavau kaip Sportocentro treneris. Šis darbas suderina-mas su vicemero pareigomis. Dirbutreneriu kaip pedagogas, o tai dary-ti įstatymai nedraudžia. Į daugelįrenginių vykstu pirmiausia ne kaipbokso treneris, o kaip Palangos po-litikas, kuris kuruoja savivaldybėjesporto sektorių”, - tikino S.Simė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkusvicemero S.Simės veiksmuose dėlkomandiruočių kol kas nemato jo-kių teisės aktų pažeidimų.•

Palangos meriją kaitina politinis boksas

S.Simė: “Jei dalyvavaubokso turnyruose, tai

dar nereiškia, kadprieš juos ar po jų ne-sprendžiau Palangos

sporto reikalų.”

Ir Palangos vicemeru, ir bokso treneriu dirbantis S.Simė (stovi) priverstas gintis nuo politinių smūgių. / “Facebook” nuotrauka

R.Žemaitaitis: “Būtų kuriamos naujos darbo vietos,surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą.”

Dienos temos 52013 03 04Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Įspėjimus laikė gandais2011 metų spalio 20-ąją departa-

mento Gamybos skyriaus specialis-tai, ištyrę padėtį trijose valstybėsįmonėse prie pataisos namų - Pra-vieniškėse (su filialais Vilniuje,Kaune ir Panevėžyje), Alytuje beiMarijampolėje, viešai paskelbė ne-malonias išvadas. Studijoje “Vals-tybės įmonių prie pataisos namųveiklos efektyvumo didinimo ana-lizė ir pasiūlymas dėl įmonių reor-ganizavimo” nurodyta: “Šiuo metupastebima, kad daugelį pardavimoreikalų tvarko patys įmonių vado-vai. Nebūtinai tai reiškia direktoriųnetinkamus interesus, tačiau, be jo-kios abejonės, reiškia, kad kitiemsasmenims nėra suteikta pakanka-mai sprendimų laisvės ir atsakomy-bės už sprendimus.”

Tačiau LŽ pasiteiravus, ar Kalėji-mų departamentas buvo gavęs infor-macijos, jog prie pataisos namų vei-kiančiose valstybės įmonėse padėtisyra nepatenkinama, šios institucijosvyresnioji specialistė kontaktams sužiniasklaida Audrė Mišeikienė atsa-kė: “Tokios informacijos Kalėjimųdepartamentas neturėjo.”

Buvęs teisingumo ministras Re-migijus Šimašius neslėpė, jog jamyra tekę girdėti gandų, kad tosevalstybės įmonėse gali vykti kažkasnegera. “Tik gaila, kad, be gandų,nebuvo jokios apčiuopiamos infor-macijos, kurią būtų galima perduo-ti teisėsaugai”, - tikino jis.

Skandalo netiriaSpecialiųjų tyrimų tarnybos (STT)

operacija, atliekant tyrimą dėl turtoiššvaistymo ir piktnaudžiavimo, Pra-vieniškėse surengta vasario 12 die-ną. Pareigūnai sulaikė Pravieniškiųvalstybės įmonės prie pataisos namųdirektorių Vytautą Pitkauską, čia dir-bantį jau 30 metų, ir jo pavaduotojąJoną Raudeliūną. Tyrimui vadovau-jantys Kauno apygardos prokuratū-ros atstovai neoficialiai užsimena tu-rintys duomenų, kad sulaikytųjųvadovaujamoje įmonėje klestėjo nu-teistųjų išnaudojimas: esą kaliniaibuvo verčiami dirbti pusvelčiui, ogauti pinigai galėjo nusėsti viršinin-kų kišenėse.

Kalėjimų departamentas tvirtinaapie šį skandalą mažai žinantis. “Ka-lėjimų departamentas iš STT gavotik minimalią informaciją apie Pra-vieniškių valstybės įmonės vadovamspateiktus įtarimus. Todėl Kalėjimųdepartamentas situacijos, dėl kuriosbuvo sulaikyti Pravieniškių valstybėsįmonės vadovai, ir jiems pateiktų įta-rimų nekomentuoja”, - nurodyta LŽgautame A.Mišeikienės atsakyme.Ten pat rašoma, kad departamentasnebando tirti padėties jai pavaldžio-je įmonėje, nes “šiuo metu yra atlie-kamas ikiteisminis tyrimas”.

Kalėjimų departamento atstovaineatsako, ar jų dėmesio sulaukė irvalstybės įmonės prie Marijampolėsbei Alytaus pataisos namų. Šioje sis-temoje dirbantys specialistai jau se-niai kalba, kad vieną kartą gali prat-rūkti skaudulys ir Alytaus įmonėje.

Pagal ankstesnio jos vadovo Egidi-jaus Kumpikevičiaus dar 2003-iaisiaispasirašytą sutartį su vietos ūkininku,kuris nuteistuosius įdarbindavo pin-ti gaminių iš vytelių, valstybės įmonėprie pataisos namų gavo ne pelno, betpatyrė šimtatūkstantinių nuostolių.Susigrąžinti visos skolos iki šiol nesu-gebama. Maža to, 2011 metų gruo-džio 7 dieną Teisingumo ministerijosCentralizuoto vidaus audito skyriaus

pateiktoje ataskaitoje fiksuoti šiurkš-tūs pažeidimai valstybės įmonėje prieAlytaus pataisos namų, atsiskaitant užnuteistųjų darbą.

“Atkreipiame dėmesį, kad Jūsųminima valstybės įmonė nėra biu-džetinė įstaiga. Pagal Valstybės ir sa-vivaldybių įmonių įstatymą, Kalėji-mų departamentas įgyvendina šiųįmonių savininko teises ir pareigas(4 str. 4 d. yra išvardytos įmonių sa-vininkų teisės ir pareigos)”, - į LŽpaklausimą dėl padėties Alytujeteatsakė Kalėjimų departamentas.

Dirva piktnaudžiautiLietuvos kalinių globos draugijos

pirmininkas dr. Jonas Stašinskas LŽtvirtino pastaraisiais metais apie nu-teistųjų išnaudojimą pataisos na-muose negirdėjęs. “Apie tai daugiaukalbėta sovietų laikais. Tada visi ži-nojo, kad kaliniai dirbdavo Rumšiš-kių miestelyje gyvenantiems Pravie-niškių kolonijos vadovams. Dabarpareigūnai atsargesni: jeigu ir egzis-tuoja koks nors išnaudojimas, jis ge-rai slepiamas, balansuojant ties pa-žeidimo riba”, - kalbėjo jis.

Pasak J.Stašinsko, gerokai plates-nes erdves piktnaudžiauti atveriašiuo metu Bausmių vykdymo ko-dekse įteisinta nuostata, kad su įka-linimo vietose dirbančiais nuteistai-siais neturi būti sudaromos darbosutartys, nuo gauto atlyginimo ne-mokami mokesčiai “Sodrai”, neskai-čiuojamas darbo stažas.

“Dėl to kreipiausi į tuometį tei-singumo ministrą R.Šimašių, rašiauDarbo inspekcijai nurodydamas,kad darbo sutartys net su kaliniaisyra privalomos. Dabartinė padėtis -

diskriminacinė ir sudaranti pagrin-dą piktnaudžiauti”, - tvirtino Kali-nių globos draugijos pirmininkas.

Seimo narys, buvęs STT Panevė-žio skyriaus vadovas Povilas Urbšysįsitikinęs, kad problemos pataisosnamų valstybės įstaigose, laikomo-se didesnės korupcinės rizikos sriti-mi, nepaisant retkarčiais paskelbia-mos informacijos apie vieno ar kitodarbuotojo sulaikymą, nėra spren-džiamos kompleksiškai.

“Dirbant STT man susidarė įspū-dis, kad Kalėjimų departamentas -labai specifinė ir labai uždara siste-ma. Uždarumas grindžiamas darbo

specifika, bet jis yra ydingas. Kitasdalykas, kad tos uždaros sistemosįmonėse vyksta gamyba: vadinasi,uždarumas sukuria papildomas prie-žastis negatyvioms pasekmėms atsi-rasti. Kai sistemos uždarumu prade-dama naudotis tam, kad vykdantkomercinę veiklą būtų apeinami įs-tatymai, susidaro palankesnė dirvanusikaltimams slėpti nei atviroje sis-temoje”, - tvirtino jis.

Reorganizaciją bando pamirštiŠiuo metu Lietuvos įkalinimo įs-

taigose bausmes atlieka apie 10tūkst. nuteistųjų, bet vos 13-14 proc.jų dirba. Praėjusiais metais Pravie-niškių valstybės įmonėje ir jos filia-luose dirbo 615 nuteistųjų, Alytaus -177, Marijampolės - 198. Visos šios

įmonės buvo nuostolingos - bend-ras nuostolis siekė 2,3 mln. litų.

Minėtoje 2011-ųjų rudenį Kalėji-mų departamento Gamybos skyriausatliktoje analizėje, nagrinėjusioje pa-dėtį valstybės įmonėse prie pataisosnamų, buvo iškeltas siūlymas - reor-ganizuoti ir į vieną sujungti visas šiuometu prie pataisos namų veikiančiasįmones. Sukurtą bendrą administra-ciją ketinta įkurdinti Vilniuje, šaliaKalėjimų departamento, kad šis ga-lėtų nuolat stebėti veiklos rodiklius,taip mažindamas nesėkmingos veik-los riziką ir operatyviai reaguodamasį problemas.

“Reorganizacijos metu sutrauko-mi nepageidaujami tarpusavio veik-los saitai, reorganizuojamų įmoniųdarbuotojai dėl privalomo procesotvarkos perduos jų atsakomybėjeesantį turtą. Toks aktas savo reika-lingumu yra svarbesnis už įmonėseatliekamą kasmetinę inventorizaci-ją ir, tikėtina, nutrauks įsisenėjusiasturto apskaitos problemas, faktiškaiatliks visuotinės inventorizacijosvaidmenį”, - nurodyta studijoje.

Ši informacija sulaukė atgarsio tuo-metėje Teisingumo ministerijoje. Vi-ceministro Gyčio Andrulionio pavedi-mu pataisos namų valstybės įmonėse2011 metų pabaigoje buvo atliktascentralizuotas auditas. Remdamasisjo rezultatais Kalėjimų departamentodirektorius Artūras Norkevičius praė-

jusių metų vasarį sudarė darbo grupę,kuri iki tų metų balandžio 16 dienosturėjo pateikti siūlymus dėl tokių vals-tybės įmonių reorganizavimo galimy-bės ir tikslingumo. Projektas ant Ka-lėjimų departamento vadovo stalogulė birželio 4 dieną.

“Audito metu paaiškėjo nemažaivalstybės įmonių prie pataisos namųveiklos trūkumų. Audito ataskaitojebuvo sukonstruoti siūlymai, kaip jųišvengti ir ką daryti, kad situacija pa-gerėtų iš esmės: siūlytas įmonių opti-mizavimas, veiklos formų pertvarka,išorės kontrolės mechanizmų įdiegi-mas. Buvo sudaryti esminiai pertvar-kos planai, konsultuojantis su įmoniųvaldymo specialistais, su Kalėjimų de-partamentu buvo patvirtintas prie-monių planas, kaip tai įgyvendinti.Bet tada baigėsi mūsų kadencija”, -LŽ apie to meto situaciją pasakojo bu-vęs viceministras G.Andrulionis.

Tačiau Kalėjimų departamentasšiuo metu situaciją aiškina kitaip.“Siekiant įgyvendinti audito reko-mendacijas buvo sudaryta darbogrupė, kuri pateikė siūlymus dėl vals-tybės įmonių struktūros tobulinimo.Pagal skyriaus nuostatus už įmoniųveiklą buvo atsakingas Kalėjimų de-partamento Gamybos skyrius. Įmo-nių veiklą ir veiklos optimizavimąvykdyti buvo pavesta jo vadovui. Ga-mybos skyriaus pasiekti rezultatainetenkino Kalėjimų departamentovadovybės, todėl jis 2012 metaisreorganizuotas, skyriaus funkcijosperduotos kitiems departamento pa-daliniams, o skyriaus vedėjas iš pa-reigų dėl etatų mažinimo atleistas2012 metų lapkričio mėnesį”, - tei-giama LŽ perduotame atsakyme.

Tačiau, kaip rodo LŽ turimi do-kumentai, pagal 2012 metų kovo 5dieną Kalėjimų departamento direk-toriaus įsakymu patvirtintą naująjądepartamento struktūrą Gamybosskyrius jau tuo metu buvo panaikin-tas, o darbo grupės dėl valstybėsįmonių prie pataisos namų optimi-zavimo siūlymuose, pateiktuose bir-želį, nenurodoma, kas šį darbą turė-tų vykdyti.

Naujasis teisingumo ministrasJuozas Bernatonis tvirtino į situacijądar neįsigilinęs. “Kalėjimų departa-mentui pavesta išanalizuoti situaciją,bet rezultatų kol kas nėra. Šiaip jokiųproblemų departamento ar jo vado-vo darbe nematau. Kaip bus toliau -pasižiūrėsime”, - pareiškė jis.•

Kalėjimų departamentas saugo paslaptis

P.Urbšys: “Dirbant STT susidarė įspūdis, kad Kalėjimų departamentas - labai specifinė

ir labai uždara sistema.”

Pataisos namų įmonėse dirbantys nuteistieji neturi darbo sutarčių, jiems neskaičiuojamas stažas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

A.Norkevičiaus vadovaujamas Kalėjimų departamentas sulignaujos valdžios atėjimu linkęs pamiršti planuotas reformas.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Buvęs teisingumo ministras R.Šimašius gandų, kad valstybėsįmonėse prie pataisos namų galivykti kažkas negera, yra girdėjęs.

Teisingumo ministras J.Bernatonistvirtina problemų Kalėjimų depar-tamento vadovybės veiksmuoseneįžvelgiantis. / LŽ archyvo nuotraukos

2013 03 04Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Vakar Austrijoje vyko vietos rinkimai. Rinkimų kampanijąnuodijo beskonybė ir pagieža, o Žemutinėje Austrijoje daugiausia šurmulio sukėlė milijardierius, turtus susikrovęsKanadoje, bet dabar sugrįžęs“tarnauti savo šaliai”.

Pastaruoju metu Austrijos poli-tinė vadovybė neišbrenda iš skan-dalų pelkės. Šiais metais Austrijojevyksta ketveri provincijų ir parla-mento rinkimai. Ypač daug absur-do pažėrė kraštutinė dešinė.

Diktatorių kompanijaPietinės Austrijos Karintijos pro-

vincijos politiniai lyderiai atrodo neką geresni už blogiausius diktatoriusir karo nusikaltėlius. Bent jau tokią ži-nią rinkėjams pasiuntė dešiniųjų “Są-jungos už Austrijos ateitį” reklama.Prieš kovo 3 dienos regioninius rinki-mus kino teatruose turėjo būti rodo-mas reklaminis filmas “Kelias į lais-vę”. Jame vaizduojami provincijospolitiniai lyderiai pramaišiui su tokiaisžinomais diktatoriais kaip Rumuni-jos Nicolae Ceausescu, Serbijos Slo-bodanas Miloševičius, Rytų Vokieti-jos Erichas Honeckeris ir neseniainuverstas Egipto prezidentas HosniMubarakas. “Atėjo ir mūsų laikas, -skelbia šūkis. - Dabar!” Viskas baigia-si garsiuoju vaizdu, kaip keliama JAVvėliava Ivo Džimos saloje per Antrąjįpasaulinį karą. Tik vietoj JAV vėliavosišsiskleidžia aukso, raudonos ir bal-tos spalvų Karintijos vėliava. Galiau-siai pasirodo užrašas: “Laisva Karin-tija 2013 kovo 3.”

Akivaizdu, kad lazda perlenkta. Ta-čiau rinkimų kampanijos rėksmingu-mas rodo, iki kokio lygio nusiritoAustrijos politika. Rinkimų kampa-nija ypač pasižymėjo beskonybe.

Korupcijos liūnePastaruoju metu Austriją krėtusių

skandalų sąrašas ilgas ir apima konevisas partijas, bet labiausiai nukentė-jo centro dešiniųjų Austrijos liaudiespartija ir dešinioji populistinė Laisvėspartija. Tyrimai vyksta dėl kelių bu-vusios koalicijos, valdžiusios 2000-2007 metais, ministrų, kai kuriems netiškelti kaltinimai, tokie kaip kyšinin-kavimas, vidaus informacijos nuteki-nimas vykdant viešųjų įmonių priva-tizavimą, pinigų ėmimas už įtakąEuropos Sąjungos įstatymams, nepo-tizmas įsigyjant pernelyg brangiosvakcinos nuo gripo, pinigų plovimasir sumos, nubyrėjusios 2007-aisiaisparduodant valstybinį banką “HypoAlpe Adria”. Ir tai dar ne viskas.

Neseniai paskelbtame Žaliųjų par-tijos pranešime apie parlamento ko-mitetų atliekamus korupcijos Austri-joje tyrimus pateikiama stulbinantiišvada, kad iki 2012 metų birželio ša-lis “neturėjo kovos su korupcija įs-tatymų”. Austrijoje paplitusi politi-nė kultūra nepripažįsta tradicijosatsistatydinti dėl korupcijos.

Milijardieriaus ambicijos Korupcijos skandalai, į kuriuos įsivė-

lusios partijos, lėmė rinkėjų nusivyli-mą. Jei atrodė, kad socialdemokratai irAustrijos liaudies partija koalicijoje val-dys ir po rudens rinkimų, tokia pers-pektyva vis labiau tolsta. Austrijos rin-kėjai nėra tikri, kur norėtų pasukti.

Daugelis pasidavė politikos nau-jokui milijardieriui Frankui Strona-chui, kuris išsipešė nemažai naudosiš nesibaigiančių skandalų. Auto-mobilių dalių kompanijos “Magna”įkūrėjas kritikuoja Europos Sąjun-gą, nors visais kitais atžvilgiais yracentristinių pažiūrų. Jis puoselėjaambicijas suburti stipriausią Austri-joje politinę partiją ir laimėti rudensrinkimus. Kol kas F.Stronacho po-puliarumas tesiekia 7-10 proc., tadšitai neatrodo realu. Ir vis dėlto jopopuliarumas stebina, turint galvo-je, kad jis dar nė nepateikė jokiospolitinės programos.

80 metų F.Stronachas sužinos,kaip jam sekasi, kai paaiškės Žemu-tinės Austrijos balsavimo rezultatai.Jis nesikuklino kritikuoti dabartiniošios provincijos valdytojo iš Austri-jos liaudies partijos, valdančio Že-

mutinę Austriją nuo 1992 metų, irišvadino jį “siaubingu vadybininku”ir “beveik diktatoriumi”.

Gali neišgyventiSusiskaldymas dešiniųjų populistų

stovykloje yra Jorgo Haiderio, įstei-gusio Laisvės partiją, o paskui nuo josatsiskyrusio ir įkūrusio Sąjungą užAustrijos ateitį, palikimas. Nuo 2005metų, kai tai nutiko, abi partijos peša-si dėl dešiniojo spektro kontrolės,nors Karintijoje jos bendradarbiau-ja. Akimirkomis ši kova dėl valdžios

įgauna neregėto patoso. Karintijoslaisvės partijos lyderis Kurtas Scheu-chas prieš rinkimus paskelbė “laišką”savo velioniui “draugui Jorgui” parti-jos laikraštyje. “Mes pasirūpinsimetavo Karintija, mano drauge”, - rašėK.Scheuchas.

Sąjunga už Austrijos ateitį įtūžo sa-kydama, kad tai - “pasibjaurėtinas Hai-derio išdavikų mėginimas jį savintis”.

Austrijos “dešiniųjų dievas” J.Hai-deris žuvo 2008 metais per automobi-lio katastrofą, vairuodamas apsvaigęs.

Trumpai tariant, pagiežos Austri-

joje apstu. Kaip ir nusivylimo. Rin-kimams artėjant Laisvės partijos po-puliarumas krito. 2011 metais šipartija laimėjo 29 proc. balsų ir pa-kurstė viltis, kad gali pakliūti į kan-celiariją Vienoje, bet dabar, turėda-ma 23 proc. balsų, ji atsilieka nuosocialdemokratų ir Austrijos liau-dies partijos.

Sąjungos už Austrijos ateitį padėtisdar blogesnė. Po visų šių metų rinki-mų šios partijos gali išvis nebelikti, jospopuliarumas nacionaliniu lygiu - vos2 procentai. Kažin, kiek partijai padė-jo jos reklaminis filmas? Dauguma ki-no teatrų jo neįsileido, nes tvirtino,kad jis “kupinas neapykantos ir įžei-džiantis”. •“Der Spiegel”, BBC, LŽ

Milijardierius užsimojo pakeisti Austriją

Vakar Šveicarijoje vyko balsavimas dėl prieštaringai vertinamo siūlymo griežtai apriboti aukščiausių kompanijųvadovų atlyginimus ir premijas. Referendumą laimėjo iniciatyvosšalininkai.

Tokį referendumą sumanė politikutapęs verslininkas Thomasas Minde-ris, vadovaujantis mažai šeimos kom-panijai, gaminančiai natūralią kosme-tiką. Nepartinis parlamento narysTh.Minderis nori, kad akcininkai turė-tų veto teisę skiriant vadovams algas, ovisokios premijos apskritai būtų už-draustos. “Riebios katės” iniciatyvai,kaip ji vadinama Šveicarijoje, prelim-inariais rezultatais, pritarė 67,7 proc.rinkėjų. Įstatymas, jei jam pritars dau-guma parlamentarų, bus įtrauktas įKonstituciją ir taikomas visoms Švei-carijos akcijų biržoje registruotomsvietos bendrovėms.

Kompanija skęsta, o bosui - premija

Th.Minderio teigimu, milžiniškų al-gų ir premijų kultūra Šveicarijoje per-žengė visas ribas - didžiulės sumos mo-kamos net tuomet, kai įmonėmsprastai sekasi. Kai 2001 metais bankru-tavo nacionaline ikona laikoma “Swis-sair”, jos nevykėliui bosui Mario Cor-ti buvo išmokėti milžiniški pinigai. Šissprendimas ir paskatino Th.Minderįveikti. “Man tai įstrigo skersai gerklės irbe galo supykdė, - sakė jis Šveicarijostelevizijai. - Iki šiol pykstu vien pagal-vojęs, kad toks vadovas kaip M.Cortiišėjo gavęs penkerių metų algą. Kom-panijos padėtis buvo katastrofiška.Prieš pabaigą ji net nebeapmokėjo sa-

vo sąskaitų. “Swissair” bankrutavo.Kompanija jau nebeegzistuoja.”

Šveicarijos įmonių vadovų atlygini-mai itin dideli, o mokesčiai - maži. Ta-čiau tai dar nereiškia, kad daugumarinkėjų pyksta. Th.Minderio kampa-niją labiau palaikė virtinė nesėkmių,ištikusių dideles Šveicarijos bendroves.Bet jos ir toliau mokėjo milžiniškus pi-

nigus vadovams. Vienas pavyzdžių -bankų milžinė UBS, kurią vėliau turė-jo išpirkti Šveicarijos vyriausybė. Nega-na to, bankas dar prarado milijardus,buvo atleista tūkstančiai darbuotojų. Irvisą tą laiką jo vadovai gavo didžiulesalgas bei premijas.

“Riebios katės labiausiai tunkabankuose”, - teigė Edouard’as Dom-menas, Šveicarijos akcininkų grupės“Actares” narys. Jis įsitikinęs, jog rin-kėjai labiausiai pyksta dėl UBS, nesbankui gelbėti buvo panaudoti gy-ventojų pinigai. “Kad bankai būtų iš-gelbėti, lendama į paprastų šveicarų

kišenę, o paskui tie žmonės, kai kurie- tikri sukčiai, pasiima jų pinigus”, - pri-dūrė E.Dommenas.

Premijos išeina iš madosPraėjusių metų duomenimis, šoko-

lado gamintojos “Lindt & Sprungli”generalinis direktorius Ernstas Tan-neris gavo 10,6 mln. dolerių premiją,“Nestle” vadovas Paulas Bulcke - 12milijonų, farmacijos kompanijos“Hoffmann-La Roche” vykdomojodirektoriaus Severino Schwano pre-mija siekė 13,3 mln. dolerių.

Po šio referendumo Šveicarija gali

turėti vieną griežčiausių pasaulyjeįstatymų dėl vadovų atlyginimų, kurkas griežtesnį nei neseniai EuroposSąjungos priimtas premijų limitas.Tiek Šveicarijos vyriausybė, tiekverslo lyderiai kampanijai priešino-si. Ministrų kabinetas tikino supran-tantis rinkėjų norą ir siūlė švelnesnesalternatyvas, bet į tai nebuvo atsiž-velgta. Šveicarijos verslo asociacijasako, kad apribojimai pakirs valsty-bės konkurencingumą ir pavers jąsala korporacijų pasaulyje. Nuogąs-taujama, esą kai kurios stambiosiosŠveicarijos kompanijos tiesiog pasi-trauks iš šalies, jei nebegalės prisivi-lioti aukščiausių vadovų, nes nebe-turės teisės jiems mokėti tiek, kiekšie nori.

Pastarasis argumentas beveik pa-veikė rinkėjus, bet daugelio mintysvėl apsivertė, kai farmacijos milžinė“Novartis” šiemet vasarį paskelbė,jog pasitraukiantis pirmininkas Da-nielis Vasella gaus 72 mln. frankų(78 mln. dolerių) išmoką, kad šeše-rius metus nedirbtų tos pačios pa-kraipos versle. Žinia šveicarams su-kėlė nuostabą ir pasipiktinimą, mattuo pat metu “Novartis” atleidinėjodarbuotojus. Reaguodama į visuo-tinį pasipiktinimą kompanija neiš-mokėjo bosui kompensacijos.

“Laikai, kai žmonės gaudavo šito-kias milžiniškas algas, išeina iš ma-dos”, - svarstė E.Dommenas. Jis ne-tiki, jog iniciatyva izoliuos Šveicariją.

Gali praeiti daugiau nei metai, kolatsiras atitinkamas įstatymas, bet refe-rendumas parodė, kad dauguma švei-carų nori apriboti vadovų teisę metųpabaigoje išsirašyti milijoninį čekį,tad ir “riebios katės” bus priverstossusiveržti diržus. •

“Riebioms katėms” ateina dietos metas

“Riebios katės labiausiai tunka

bankuose.”

UBS banko atvejis privertė net šveicarus atsigręžti prieš turtinguosius. / AFP/Scanpix nuotraukos

Austrijos milijardierius F.Stronachas rinkimams subūrė naują politinę jėgą - “Stronacho komandą”.

Austrijoje paplitusi politinė kultūra nepripažįsta tradicijos atsistatydinti

dėl korupcijos.

Pasaulis 72013 03 04Lietuvos žinios

LINAS POŠKA

Trečiadienį baigsis pirmoji naujoJAV valstybės sekretoriaus JohnoKerry 10 dienų kelionė po Europą,Afriką, Aziją. Principinė JAV pozici-ja dėl platesnės transatlantinėsintegracijos ir kitais klausimais išlieka tokia pati, bet keičiasi raiškos stilius, taip pat rodomasaiškesnis noras įtraukti sąjungi-ninkus sprendžiant problemas.

Du sekretoriai - du stiliaiStebint ankstesnės JAV valstybės

sekretorės Hillary Clinton raišką kar-tais galėdavo susidaryti įspūdis, kadji su vizitu, tegul ir į draugišką vals-tybę, atvyksta tik pranešti, kokiąAmerikos valią reikia vykdyti. J.Ker-ry, priešingai, linkęs diskutuoti pa-garbiau, labiau atsižvelgdamas į part-nerio interesus. Jis, vaikystėje ilgusmetus gyvenęs Europoje, laisvai kal-ba vokiškai ir prancūziškai, geraižino anglų, vokiečių, prancūzų men-talitetą. J.Kerry, nuoseklus JAV inte-resų gynėjas, leidžia sau europietiš-koje auditorijoje patraukti per dantįir tėvynainius: “Amerikoje galioja netlaisvė būti kvailiu.” Sunkiai įsivaiz-duojama frazė ankstesnės sekretorėslūpose.

Europai reikalingos JAVDar prieš keletą metų buvo po-

puliaru sakyti, kad Senasis žemynas,būdamas ekonomikos milžinas, yrapolitinis ir karinis nykštukas. Iš es-mės toks vertinimas tinka ir dabar,tik reikia patikslinti. Karinę suvie-nytos Europos galią parodė jos įsi-kišimas į Libijos pilietinį karą: tadabuvo įveikta, nors ir nelengvai, šitrečiojo pasaulio valstybė. O žemy-no ekonomika jau kelerius metussvyruoja ties nuosmukio riba. JAVsiūlomas susitarimas dėl prekybosir investicijų reikalingas tiek Ameri-kai, tiek Europai.

Pirmojo pasaulio aljansasJ.Kerry siūlomo JAV ir Europos susi-

tarimo dėl prekybos ir investicijų esmėpaprasta. Pirmojo pasaulio valstybės in-dustrinės gamybos srityje pralaimi Azi-jos šalims. Nepajėgdamos konkuruotimažą pridėtinę vertę kuriančios gamy-bos plėtroje pirmojo pasaulio valstybėsturi rasti nišą intelektualios ateities pro-dukcijos gamyboje. Tam reikia panau-doti abipus Atlanto esantį mokslinį, in-telektinį, institucinį potencialą, kuriamAzijos šalys dar ilgai neprilygs.

Bėda ta, jog Europa pernelyg marga.Yra per daug skirtingų interesų grupių,kad būtų galima greitai pasiekti reikš-mingą susitarimą. Vien žemdirbių lo-bistai, turintys solidžią patirtį šokdintinacionalines vyriausybes, pajėgūs blo-kuoti tokį susitarimą. Tačiau pradėti

kalbėti apie jį būtina. Reikia šalinti kliū-tis susitarimui pasiekti, kitaip mūsų že-myno perspektyvos tikrai nedžiugins.

Amerikoje baigėsi pinigaiJungtinės Valstijos savo užsienio po-

litikoje nuolat deklaruoja siekį veiktibendrame civilizuotų šalių “koncer-te”. Tačiau tai iki šiol neretai ir likdavotik deklaracijos. JAV, pavargusios nuoeuropiečių pretenzingumo, kuris kar-tais primena snobizmą, užatlantėspartnerių atžvilgiu, galų gale vienosimdavosi reikšmingų politinių ar kari-nių veiksmų. Dabar ta ankstesnė ko-lektyvinių veiksmų retorika, regis, imaįgyti realesnį turinį. Priežastis - nelankstesnio užsienio politikos vadovoatėjimas, bet JAV persitempimas. Įšal-domas Pentagono biudžetas, o geopo-

litinių iššūkių šaliai gausėja. Atrodo,artimiausiais dešimtmečiais karinis irpolitinis dėmesys vis labiau kryps į Ra-miojo vandenyno Vakarų pakrantę,kad Kinija būtų sulaikyta. Tokiomisaplinkybėmis delikatusis J.Kerry yratinkamas žmogus pranešti Europai,jog ši bendram pasaulio labui turėtųlabiau pasirūpinti ir savimi.

Europai padės, tačiau ribotaiJ.Kerry sutiktuvės Paryžiuje parodė:

Europa, nors dažnai demonstruodamaveikiau buitinį antiamerikietiškumą, pa-geidauja, kad užatlantės “didysis brolis”ir toliau jai traukytų kaštonus iš ugnies.Prancūzijai jau per sunku vykdyti inter-venciją Malyje, tad ji parodė suintere-suotumą ir JAV karinės jėgos panaudo-jimu. Deja, J.Kerry aiškiai leido suprastipartneriams, kad Amerika ten apsiribostik “minkšta” pagalba žvalgybos duo-menimis, transporto paslaugomis. Re-gis, taip pat nesėkmingai ką tik baigėsi irPrancūzijos prezidento Francois Hol-lande’o vizitas į Maskvą. Jis mėgino įti-kinti šią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo

Tarybos narę perkelti Malio bylą į JT irtaip pasidalyti su tarptautine bendrijavarganos Afrikos šalies rūpesčiais.

Taigi J.Kerry vizitas į Europos sosti-nes, turintis konkrečią darbotvarkę Ira-no, Sirijos klausimais, tuo pat metu pa-rodė - Europa jau nebegalės patogiaisėdėti nukorusi kojas JAV traukiama-me vežime. Ir kelionės geografija sako,kad JAV tiki nacijų - ne Briuselio - Eu-ropa ir vertais laiko pirmiausia susitari-mus su nacionalinėmis vyriausybėmis.

Sakoma: Sirija, o mintyse - Iranas

Keliaudamas po Europą pilietiniokaro Sirijoje problematiką J.Kerrysvarstė ir su Rusijos užsienio reikalų

ministru Sergejumi Lavrovu Berly-ne. Galima konstatuoti, kad tiek JAV,tiek Europos šalys galutinai atsisakėplataus karinio kišimosi į Sirijos rei-kalus palaikant maištininkus. Atsar-gių poslinkių įžvelgiama ir Rusijospozicijoje: ji, ryžtinga karinės inter-vencijos priešininkė, demonstruojair tam tikrą nuovargį nuo nekomfor-tiško Sirijos diktatoriaus Basharo alAssado palaikymo, tad neprieštarau-tų, jei problema būtų išspręsta apsau-gant Maskvos prestižą ir interesus.

B.al Assadas - vienintelis Irano są-jungininkas regione, jo pašalinimas la-bai sustiprintų Vakarų pozicijas per ne-lengvas derybas su Teheranu. Behumanitarinių ir vertybinių motyvų,tai irgi svarbi priežastis, kodėl Europatos šalies pilietiniame kare palaiko pik-tus barzdotus dėdes, Sirijos preziden-to priešininkus.

Šeichai liks nuviltiArabų sunitų monarchijos spau-

džia JAV ryžtingiau naudoti savo ga-lią sprendžiant Sirijos ir Irano proble-

mą. Neabejotina, kad talentingasamerikiečių diplomatas vėl patvirtinsnuoširdžius, draugiškus amerikiečiųjausmus arabų šeichams. Artimieji Ry-tai lieka JAV svarbūs. Tačiau ne tokiesvarbūs kaip prieš penkerius metus, irdar mažiau bus svarbūs ateityje.

Amerikiečiai sparčiai plėtoja dujų irnaftos gavybą savo šalyje, todėl netru-kus taps nepriklausomi nuo energi-jos importo. Tokiame fone visiškai ti-kėtinas JAV užsienio politikos vadovopasiūlymas Persų įlankos monarchi-joms labiau pasikliauti savo jėgomissprendžiant regiono problemas. Iš es-mės - toks pat pranešimas, kokį J.Ker-ry pabrėžtinai delikačiai pateikė ir eu-ropiečiams. •

Amerika traukiasi, bet įtraukia ir sąjungininkus

Jis buvo vadinamas Nesugauna-muoju, grobė įkaitus, vežėkontrabandą, surengė gamyklosužpuolimą Alžyre ir net kelis kartus jau buvo paskelbtas žuvęs. Gali būti, kad dabarMokhtaras Belmokhtaras tikrainukautas.

Čadas paskelbė, kad jo pajėgos Ma-lio šiaurėje nukovė vienaakį islamis-tų lyderį, sausį suorganizavusį dujųgamyklos Alžyre užpuolimą, per ku-rį žuvo 37 įkaitai užsieniečiai. Maliošiaurėje su “Al-Qaeda” susijusius ko-votojus medžiojanti Čado armija tei-gia nukovusi M.Belmokhtarą šešta-dienį per operaciją Ifogaso kalnuose.“Tai būtų skaudus smūgis džihadis-tams, kurie veikia visame regione irtaikosi į Amerikos diplomatus beienergetikos sektoriaus darbuotojus”, -pareiškė JAV Atstovų rūmų narys res-publikonas Edas Royce’as, vadovau-jantis Užsienio reikalų komitetui.

Alžyro pilietis ir kovų Afganistaneveteranas M.Belmokhtaras prieš ke-lias savaites atsiskyrė nuo grupuotės“Islamiškojo Magribo “Al-Qaeda”(AQIM) ir sudarė savo grupuotę “Pa-sirašiusieji krauju”. M.Belmokhtarasbuvo žinomas kaip islamistų kovoto-jas jau daugiau kaip du dešimtmečius.Dėl cigarečių kontrabandos jis darbuvo vadinamas ponu Marlboro.

Pranešimai apie Nesugaunamuo-ju vadinto žmogaus mirtį pasirodė,kai Čado prezidentas Idrissas DebyItno paskelbė, kad jo pajėgos kelio-mis dienomis anksčiau nukovė AbouZeidą, vieną pagrindinių AQIM va-dų Malyje. Jo mirtį dar turi patvir-tinti DNR tyrimas. Abou Zeidas,manoma, atsakingas bent už dviejųįkaitų europiečių nužudymą.

Jei pranešimai apie šių vadų žūtįtikri, Malio šiaurėje kovojanti pran-cūzų vadovaujama koalicija bus eli-minavusi du legendinius Sachelioregiono “Al-Qaedos” lyderius irnukirtusi galvą džihadistų sukili-mui Malyje. Prancūzijos preziden-tas Francois Hollande’as penkta-dienį sakė, jog Malio operacija einaį pabaigą. Kovose dalyvauja Malioarmija ir pajėgos iš dar kelių Afrikosšalių. Čadas yra nusiuntęs į Malį2000 karių. •

Nukautas teroristų lyderis

Gelbėtojų komandos Floridojenutraukė žmogaus, kurį atsivė-rusi milžiniška smegduobėprarijo namuose su visa lova,kūno paieškas.

36 metų Jeffrey Bushas laikomasmirusiu. Jis prasmego skradžiai žemęmiegodamas, kai jo miegamąjį prari-jo didžiulė smegduobė. Tai, kas liko išjo namo Tampoje, bus nugriauta.

“Šiuo metu tikrai neįmanoma iš-traukti kūno. Turime reikalą su labaiypatinga smegduobe”, - sakė vietosadministracijos atstovas.

Smegduobės Floridoje yra ganadažnas reiškinys, kasmet jų atsiveriatūkstančiai, bet paprastai būna ganamažos. Draudikai privalo į draudi-mą įtraukti smegduobių pavojų - toreikalauja Floridos įstatymai.

Tai, kas nutiko tą naktį, buvo pana-šu į siaubo filmą. Smegduobė atsivėrėsu garsiu trenksmu - atrodė, kad į na-mą rėžėsi automobilis. Namuose bu-vęs J.Busho brolis girdėjo, kaip šis kly-kė lūžtant betoninėms namo grindims.Jis puolė į Jeffrey kambarį, šoko į duo-bę jo gelbėti, bet brolio nebematė. Je-remy Bushą patį prireikė traukti išduobės, žemėms aplink byrant. Gel-bėtojai nuleido į smegduobę specialiąįrangą, tačiau jokių gyvybės ženklų ne-aptiko. Po žeme prasmego drabužių

spinta, televizorius, dalis lovos. Šiurpųįspūdį dar labiau sustiprino televizi-jos kabelis, dingstantis prarajoje. Tuometu name buvo iš viso 6 žmonės,tarp jų Jeremy žmona ir jų dvejų me-tų dukrelė.

Ekspertai mėgina nustatyti, ar to-li driekiasi požeminė ertmė ir koksyra pavojus kitiems namams. Iš jųevakuoti visi gyventojai. Manoma,kad duobė, prarijusi vargšą J.Bushą,yra 6 metrų gylio ir 10 metrų skers-mens. Aplink ją sukurta 100 metrųdraudžiamoji zona, nes manoma,kad smegduobė plečiasi.

Vienos įgriuvos, atsivėrusios 1981metais netoli Orlando miesto, skers-muo padidėjo iki 122 metrų. Tada

smegduobė prarijo 5 sportinius auto-mobilius, didžiąją dalį dviejų įmoniųpastatų, vieną gyvenamąjį namą ir gi-liąją dalį olimpinio plaukimo stadio-no. Vien Hilsboro apygardoje užre-gistruota daugiau nei 500 smegduobiųnuo 1954 metų, kai vyriausybė pradė-jo fiksuoti šiuos incidentus.

Jeremy Bushas sakė, kad kažkoksžmogus prieš porą mėnesių sukinė-josi aplink jų namą ieškodamas po-tencialių įgriuvų ir kitų grėsmių -matyt, dėl draudimo reikalų. “Jistikino, kad mūsų namui niekas ne-gresia. Niekas. Ir po poros mėnesiųžuvo mano brolis. Smegduobėje.”

AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

Žemė prarijo žmogų

Namas iš pažiūros atrodo sveikas, bet jis bus nugriautas.

“Al-Qaedos” lyderis AfrikojeM.Belmokhtaras - jau ne pirmąkartą žuvęs.

J.Kerry vizitas į Europos sostines parodė - Europa jau nebegalės patogiai sėdėti nukorusi

kojas JAV traukiamame vežime.

Egipte J.Kerry aiškino prezidentui, kad nesuderinusi skirtumų šalis neišspręs ekonominių problemų. / AFP/Scanpix nuotraukos

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Verslas 92013 03 04Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Darbo birža prognozuoja, kadpadėtis darbo rinkoje šiemet išliks sudėtinga, nedarbo lygistebebus aukštas, kvalifikuotosdarbo jėgos ir toliau trūks, o tarp darbo ieškančiųjų busmažiau jaunimo.

Lengviausiai šiuo metu darbą Lie-tuvoje susirastų tarptautinio kroviniųvežimo vairuotojai, suvirintojai, ITspecialistai ir aukštos kvalifikacijos in-žinieriai. Per krizę susitraukus algomsir sumažėjus darbo vietų, nemažai šiųprofesijų specialistų išvyko į užsienį, oatsigaunant ekonomikai vidaus darborinka pajuto jų stygių. Prognozuoja-ma, kad šiemet pradės mažėti ir jaunųdarbuotojų pasiūla - dėl menkų gali-mybių įsidarbinti tėvynėje vis daugiaujų pasirinks emigraciją.

Daugiausia vietų paslaugų sektoriuje

Geram darbuotojui įsidarbintipaslaugų sektoriuje taip pat nebū-tų sudėtinga - čia registruota dau-giau kaip pusė visų laisvų darbo vie-tų. Darbo vietų daugiau steigiama,nei likviduojama ir informaciniųtechnologijų, tam tikrų profesijųpramonės ir transporto srityse.

“2013 metais labiausiai bus pa-klausūs aukštos kvalifikacijos statybi-ninkai, informacinių technologijųspecialistai ir programuotojai, aukš-tos kvalifikacijos inžinieriai, įvairiųsričių vadybininkai ir vairuotojai.Kaip ir anksčiau, darbo jėgos trūkssveikatos priežiūros veikloje. Didelėsįsidarbinimo galimybės išlieka gydy-tojams ir bendrosios praktikos slau-gytojams. Matyti dideli regioniniaišių profesijų atstovų skirtumai. Pre-

kybos centrų atstovai numato augan-tį prekybininkų poreikį. Įsidarbini-mo galimybės didėja viešbučių ir res-toranų darbuotojams”, - šių metųdarbo rinkos tendencijas “Lietuvosžinioms” komentavo Lietuvos darbobiržos (LDB) Komunikacijos sky-riaus vyriausioji specialistė MildaJankauskienė.

Tarp bedarbių šiuo metu, anot jos,daugiausia registruota pardavėjų, ap-dailininkų, administratorių, traktori-ninkų, verslo paslaugų vadybininkų,automobilių vairuotojų, virėjų, stalių,apsaugos darbuotojų, pardavimo va-dybininkų. Darbo jėgos trūkumu šiuometu nesiskundžia apdirbamoji pra-monė, didmeninė ir mažmeninė pre-kyba bei statybos sektorius.

Darbo rinka išliks sudėtingaDarbo birža prognozuoja, kad

padėtis darbo rinkoje šiemet išlikssudėtinga, nedarbo lygis tebebusaukštas, kvalifikuotos darbo jėgos irtoliau trūks, o tarp darbo ieškančių-jų bus mažiau jaunimo, nes nema-žai jaunų žmonių rinksis emigran-to dalią. Šių metų vasario 1 dienąbuvo įregistruota 27,8 tūkst. bedar-

bių iki 25 metų (2,4 tūkst. daugiaunei prieš mėnesį), arba 12,2 proc.visų bedarbių. Registruotas jauni-mo nedarbas sudarė 7,3 proc. šalies16-24 metų amžiaus gyventojų.

Šiemet išliks ir nevienodos gali-mybės įsidarbinti įvairiuose šaliesregionuose - santykis tarp didžiau-sio ir mažiausio registruoto nedarboskirsis net 4 kartus. Iš didžiųjų mies-tų nedarbo lygis labiausiai sumažėsAlytuje ir Vilniuje, mažiausiai keisisMarijampolėje ir Tauragėje.

Vis dėlto nemažai bedarbių ir toliauliks darbo rinkos nuošalėje - tai žemoskvalifikacijos arba nepaklausias darborinkoje profesijas turintys žmonės.“Sunkiausia įsidarbinti, kaip ir šiemet,bus pradinio ir ikimokyklinio ugdy-mo mokytojams, socialiniams peda-gogams, turizmo vadybininkams,

teisininkams, ekonomistams, psi-chologams, floristams, kosmetikams,automobilinio krautuvo vairuoto-jams”, - pasakojo M.Jankauskienė.

Daugiausia įdarbino smulkios įmonės

Kreditų biuro “Creditreform Lie-tuva” duomenimis, Lietuvoje pernaidarbuotojų mažėjo vidutinėse įmo-nėse, o gausėjo aktyviai steigiamosesmulkiose ir stambiausiose įmonė-se. 58 proc. metinio darbuotojų skai-čiaus augimo teko ne daugiau kaip 9darbuotojus turinčioms smulkiomsįmonėms, 39 proc. - stambiausioms.

Labiausiai darbuotojų pernai pagau-sėjo prekybos, pramonės, transporto,paslaugų šakose, tačiau jų sumažėjostatybos, finansinio tarpininkavimo irenergetikos įmonėse.•

Lietuvoje pradės trūkti jaunų darbuotojų

Lietuvoje pernai darbuotojų mažėjo

vidutinėse įmonėse, o gausėjo aktyviai

steigiamose smulkioseir stambiausiose

įmonėse.

SKAIČIAI2012 metų pabaigoje šalyje buvo8,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdo-miesiems darbuotojams. Daugiau-sia pramonėje - 2,3 tūkst. (26,9proc. visų laisvų darbo vietų), pre-kyboje - 1,4 tūkst. (16 proc.), viešo-jo valdymo ir gynybos, privalomojosocialinio draudimo srityse - 1tūkst. (11,7 proc.). Laisvos darbovietos šalyje siekė 0,7 procento.

Šaltinis: Statistikos departa-mentas, Lietuvos darbo birža

FAKTAIVidutinio dydžio įmonėse (per 50darbuotojų) dirbo 29,4 proc., mažo-se (per 10) - 24,7 proc., o smulkiose(iki 10 darbuotojų) - 17,6 proc. visųšalies darbuotojų. Iš viso šių metųpradžioje 92,1 tūkst. įmonių buvoįdarbinta 1 mln. 257 tūkst. žmonių.

Šaltinis: “Creditreform Lietuva”

VIDA BORTELIENĖ

Pirmoji Baltijos šalyse komuna-lines atliekas deginti pradėjusiKlaipėdos termofikacinė jėgai-nė jau tiekia miestui šilumą, onetrukus perduos į tinklą irelektrą.

Klaipėda pirmoji iš didžiųjų ša-lies miestų atvėrė duris energetikosnaujovėms: šiemet pradedamas sta-tyti suskystintų gamtinių dujų ter-minalas ir oficialiai atidaromabendrovės “Fortum Klaipėda” ter-mofikacinė elektrinė.

Gamina pigiau Uostamiestyje pastatyta Suomijos

energetikos milžino “Fortum” jėgai-nė jau pradėjo bandomąją veiklą.Įranga derinama siekiant kuo mažiaunaudoti gamtinių dujų ir užtikrinti op-timalią temperatūrą - ne mažiau kaip850 laipsnių. 130 mln. eurų (458 mln.litų) investicijos į Klaipėdos laisvąjąekonominę zoną (LEZ) grąžos laiko-tarpis, pasak bendrovės “Fortum Klai-pėda” vadovo Juozo Donielos, siekia8-9 metus. Faktinė trukmė priklausysnuo “Klaipėdos energijos”, kuri ener-gijai gaminti naudoja dujas, superka-mos šilumos ir elektros kainos.

Įranga visu pajėgumu pradės veiktibalandžio mėnesį. Jėgainė Klaipėdojedegins 3 rūšių kurą - iš viso 260 tūkst.tonų per metus. Iki pusės šio kiekio tu-rėtų sudaryti išrūšiuotos komunalinės

šiukšlės, atvežamos iš Klaipėdos regio-no atliekų tvarkymo centro (KRATC)Dumpiuose. Jeigu jų stigs, daugiau busnaudojama pramoninių atliekų ir bio-kuro. Termofikacinės elektrinės galin-gumas - 50 megavatų (MW) šilumos(40 proc. Klaipėdai reikalingo kiekio)ir 20 MW elektros per metus.

Pasak J.Donielos, veikiant šiai jė-gainei sumažės Klaipėdos priklau-somybė nuo gamtinių dujų, šildymokaina gyventojams bus stabilesnė.Bandymai atskleidė, kad bendrovės“Fortum Klaipėda” gaminama šilu-ma dešimtadaliu pigesnė nei “Klai-pėdos energijos”, nors šiuo metuįmonė dar naudoja daug dujų. Arti-miausiomis dienomis numatomapradėti elektros gamybą, tuomet pa-aiškės ir kiti ekonominiai rodikliai.Visuomenei esą svarbi ir kita šio ob-jekto veiklos įtaka - mažesnės vals-tybės išlaidos naujiems sąvartynams.

Baimės faktoriusPrieš pradėdama statybas “For-

tum Klaipėda” skyrė miesto savival-dybei 9 mln. litų į sanitarinę LEZpatekusio Lypkių kaimo gyvento-jams iškeldinti. Bet žmonių pasip-riešinimas šio objekto atsiradimuibuvo didžiulis. Miestiečių nerimąkurstė ir kai kurie politikai. Sausį,vykstant jėgainės bandymams, maž-daug kilometro atstumu gyvenantysžmonės aitrius kvapus, sklindančiusiš LEZ pusės, taip pat susiejo su nau-ju objektu, nors nebuvo tikri, kad jiekyla iš termofikacinės elektrinės.

Gyventojų skundą gavusiems ir jė-gainės bandymais susidomėjusiemsuostamiesčio politikams J.Donielaaiškino, kad nuolat matuojama dū-mų tarša nustatytų normų neviršija, okai kurių medžiagų į orą išmetamakeliskart mažiau, negu leidžiama. To-dėl žmonių nuogąstavimai dėl padi-dėjusios taršos esą nepagrįsti. “Natū-ralu, kad šiokių tokių nesklandumųkilo. Tam ir skirtas derinimo laikotar-pis. Juk tai naujas ir labai sudėtingasįrenginys. Mes priimame iš KRATCtik išrūšiuotas šiukšles”, - kalbėjoįmonės vadovas. Jis patikino, kad ba-landį bus įdiegta elektroninė nepert-raukiamos oro taršos stebėjimo siste-ma, ir gyventojai bendrovės internetosvetainėje galės kasdien matyti išme-tamų teršalų paros vidurkį, o prisi-jungę aplinkos apsaugos pareigūnai -stebėti informaciją realiu laiku.

Klaipėdos regiono aplinkos apsau-gos departamento direktorius And-rius Kairys mano, kad palei Šilutėsplentą gyvenantys žmonės kenčianuo smogo, kuris kartais kabo 3-4namo aukšto lygyje. Pagrindinė prie-žastis - transporto tarša ir žemas oroslėgis, trukdantis dūmams išsisklai-dyti. Tačiau skundas dėl galimos“Fortum” jėgainės taršos tiriamas.

Šiukšlės - prekėNe kartą girdėti visuomenės gąsdi-

nimai, kad Lietuva, pasistačiusi ko-munalinių atliekų deginimo jėgainių,gali tapti šiukšlių importo valstybe, vi-siškai kitaip suprantami Šiaurės šaly-

se, kur energetikos ūkyje vyrauja“Fortum”. Antrinėmis žaliavomis pa-verčiamos šiukšlės Švedijoje išties su-kėlė termofikacinių elektrinių kurodeficitą, todėl nuspręsta kooperuotissu Norvegija. Užsienio spaudos tei-gimu, 2 mln. tonų atliekų galinčiosdeginti Švedijos jėgainės priverstos iškitur importuoti 800 tūkst. tonųšiukšlių per metus. Manoma, jogNorvegijai labiau apsimoka parduo-ti šiukšles kaimynams ir plukdyti jasten laivais, nei statyti naujas komuna-linių atliekų tvarkymo įmones. Juo-lab kad susigrąžinti dalį išlaidų galimapriimant atgal toksinius pelenus.

J.Donielos teigimu, kuro deginimokrosnyse susidarę pelenai nėra kenks-mingi, be to, kamino filtruose sugau-dytos toksinės medžiagos taip pat busgabenamos į Norvegiją. Neseniai su-

daryta sutartis su bendrove “Vakarųkrova”, kuri konteineriais į uostą at-vežtus pelenus pakuos į didmaišius.Sukaupus laivo partijos kiekį, maž-daug 2 tūkst. tonų, jie bus išplukdyti.Skaičiuojama, kad per metus susida-rys 5 tūkst. tonų pavojingų pelenų.

Regione, J.Donielos žiniomis, yratik viena tokius pavojingus teršalus su-perkanti įmonė. Jai Norvegija yra iš-nuomojusi salą su nenaudojamomisšachtomis. Ta įmonė, sukrovusi į šach-tas pavojingus teršalus, turės užpiltisąvartyną žemėmis ir salą apželdinti.Šių atliekų stabilizavimas ir neutraliza-vimas atsieina brangiai, todėl toksiniųpelenų supirkimo kaina - didžiulė.

Europoje šiuo metu veikia per 400tokių jėgainių kaip Klaipėdoje, ir jospriskiriamos prie žaliosios energe-tikos šaltinių.•

J.Doniela teigia, kad bandomuoju režimu veikianti jėgainė neviršija leistinų taršos normų. / Vidos Bortelienės nuotrauka

2013 metais labiausiai bus paklausūs aukštos kvalifikacijos statybininkai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Jau gamina energiją iš šiukšlių

LINA MRAZAUSKAITĖ

Turistai iš Rusijos ir Baltarusijosšalių tampa vis svarbesniu šalies turizmo sektoriaus rams-čiu. Akivaizdus ir tolimesnių ne Europos Sąjungos (ES) šaliųturistų potencialas, tačiau jisdėl prasto susisiekimo dar neišnaudojamas.

Pernai Lietuvos apgyvendinimo įs-taigose turistų per metus padaugėjo10,3 proc., iki 1,98 milijono. Didžią-ją jų dalį - net 1,1 mln. - sudarė užsie-niečiai, jų padaugėjo 12,1 procento.

Nors ketvirtąjį praėjusių metų ket-virtį turistų iš ES šalių apgyvendini-mo įstaigose sumažėjo 5,1 proc., sek-torių į priekį vedė 34,7 proc. ūgtelėjęsturistų ne iš ES šalių skaičius. Turiz-mo atstovai pabrėžia, kad atvykėliai iššių šalių - sektoriaus variklis.

Lietuvos turizmo asociacijos prezi-dentė Danutė Mažeikaitė sakė, kad pa-starųjų metų turistų skaičiaus augimąlėmė susiformavusi ir išsiplėtusi turiz-mo produktų pasiūla. Anot jos, nuolatsektoriuje vyravusį kultūrinį turizmąpapildė konferencijų ir sveikatinimoturizmas. Sustiprėjo ir nišiniai turizmoproduktai: medicinos turizmas, golfoturizmas, ekologinis turizmas, dėl pa-lankesnio susisiekimo pagreitį taip patįgavo miesto turizmas savaitgaliais.

Susisiekimas nepakankamai geras

Lietuvos viešbučių ir restoranųasociacijos prezidentės Evaldos Šiš-kauskienės teigimu, pastaruoju metuviešbučių sektorių “maitina” Rusijosir Baltarusijos turistai, kurių gerokaidaugėja. Tai rodo ir išankstiniai Sta-tistikos departamento duomenys:pernai daugiausia svečių atvyko iš Ru-sijos (52,5 tūkst.) ir Baltarusijos (37,1tūkst.), o toliau sąraše rikiavosi Len-kija (20,2 tūkst.), Latvija (18,1 tūkst.),Vokietija (14,3 tūkst.).

D.Mažeikaitės teigimu, svečiųskaičiaus augimas iš ne ES šalių yradėsningas, nes Lietuvos kelionių or-ganizatoriai nepaliaujamai agitavošių šalių kolegas siųsti turistus į Lie-tuvą. “Per porą metų pavyko pasiek-ti, kad vizų išdavimas nebebūtųstabdys atvykti į mūsų šalį. Gerokaidaugiau išduodama daugkartinių vi-zų, o tai leidžia lengviau apsispręsti,kur važiuoti savaitgaliui, trumpųatostogų”, - sakė ji.

Tačiau E.Šiškauskienė susisiekimosąlygas vertino kritiškai. “Svarbu,

kad pasienyje turistams nereikėtų il-gai stoviniuoti, o tai kol kas yra silp-noji mūsų grandis. Ypač baltarusiai,kurie į Lietuvą atvyksta tik savaitga-liui, tikrai nenori šitaip sugaišti 5 va-landų”, - sakė pašnekovė.

Atvyksta pasirūpinti sveikataLietuvos medicinos turizmo aso-

ciacijos “Medicinos Lietuva” prezi-dentas Laimutis Paškevičius neabe-jojo, kad didėjantiems ne ES šaliųturistų srautams įtakos turėjo medici-nos turizmas. Anot jo, didžioji dalis -

80 proc. - medicinos turistų į Lietuvąatvyksta iš NVS šalių: Rusijos, Balta-rusijos, Ukrainos, taip pat esama pa-vienių turistų iš tolimojo Azerbaidža-no, Kazachstano, Gruzijos. Likusiątokių turistų dalį sudaro atvykėliai išVakarų Europos.

“NVS šalių gyventojai renkasi Lie-tuvą, nes jie mus nuo seno pažįsta, ver-tina darbo kultūrą ir kokybę. Antra,mūsų medicinos lygis šiose šalyse žino-mas. Galiausiai turizmo agentūros irgydymo įstaigos jau dešimtį metų dir-ba tose rinkose ir viešina savo paslau-gas”, - priežastis vardijo L.Paškevičius.

A.Šiškauskienė taip pat pažymėjo,kad rusai į Lietuvą sveikatinimo tiks-lais atvyksta vis aktyviau ir Palango-je bei Druskininkuose apsistoja il-gesniam laikotarpiui. Anot jos,šiomis paslaugomis daugiau domėtispradėjo ir baltarusiai, kurie papras-tai renkasi savaitgalio keliones į Vil-nių: žvalgosi po miestą ir apsiperka.

Į Lietuvą baltarusiams atvykti pa-togiausia, nes kelionė iš Minsko te-trunka porą valandų. Kaip sakė pa-šnekovė, daugelis rusų taip pat atva-žiuoja savo transportu, taigi jiems ne-reikia derintis prie pigių skrydžių.“Rusams mūsų šalyje yra palyginti pi-gu. Jie gali sau leisti lankytis bran-giausiuose restoranuose, užsisakytibrangiausių gėrimų, pavyzdžiui,šampano už 700 litų. Be to, rusai čiajaučiasi komfortiškai, nes daugelislietuvių moka jų kalbą”, - sakė ji.

Neišnaudoja potencialoČekijoje dėl patogaus susisiekimo

medicinos turistų iš Kazachstanoskaičius kasmet išauga po 200 proc.,o Lietuva šios šalies turistų potencia-lą menkai išnaudoja. Kelionių orga-nizatoriaus “SPA Travel” atstovybėsvadovas Kazachstane TautvydasKuzma sakė, kad išsiderėti tiesiogi-nių skrydžių iš Kazachstano į Lietu-vą nepavyksta, nors esant sklandžiamsusisiekimui kazachų srautai šalyjebūtų įspūdingi ir nuolat augantys.

“Atstumas tarp šalių didžiulis, o su-sisiekimas - labai komplikuotas, nesnėra net patogių skrydžių su persėdi-mu. Tad žmogus paprasčiausiai skai-čiuoja, ar verta parą kankintis lėktu-vuose ir sutaupyti 10-15 proc. išlaidų,ar geriau tiesioginiu skrydžiu pasiek-ti Čekiją”, - aiškino T.Kuzma.

Pašnekovo teigimu, turistus iš Ka-zachstano į Lietuvą, pirmiausia trau-kia galimybė lengvai susišnekėti. Beto, Lietuvos kurortai, kaip sakė jis, yrakonkurencingi savo gydymo kokybeir natūralių mineralinių išteklių nau-dojimu gydymo procedūroms, taippat mažesne kaina.

Augimo nesureikšmina“Tikrai nesinori slopinti džiugios

gaidos, kad auga turistų srautai. Iš tie-sų augimo tendencija yra labai gera,bet norėtųsi, kad augtų ir viešbučiųužimtumas bei pelningumas”, - sakėE.Šiškauskienė. Jos teigimu, praėju-siais metais 45 proc. siekęs Lietuvosviešbučių užimtumas yra vis dar ma-žiausias Europoje, nes mokesčiai vi-siškai suardė konkurencinę aplinką.Anot pašnekovės, Lietuvoje viešbu-čiams taikomas pridėtinės vertės mo-kestis (PVM) siekia 21 proc., o štaiLatvijoje jis tėra 12 proc., Estijoje - 9proc., Lenkijoje - 8 proc., o Vokieti-joje - vos 7 procentai.

“Mūsų viešbučiai negali didelėmiskainomis išsišokti iš rinkos, todėlskirtumą padengia iš savo kišenės.Juk kitu atveju visi turistai važiuotųper Latviją. Jei nori išgyventi, turi lai-kytis bendrų taisyklių, o tai truputįgąsdina”, - aiškino E.Šiškauskienė.

Jau dabar, kaip teigė pašnekovė,viešbučių sektoriuje ilgalaikės skolossiekia 840 mln. litų. O tai sektoriuiypač skausminga, nes esą beveik visiviešbučių projektai plėtojami paėmuspaskolą. “Apmaudžiausia, kad stab-telėjusi viešbučių statyba. Tačiau taisuprantama: kas investuos į šį sekto-rių, kai per metus 2-3 kartus keičia-mi mokesčiai?” - svarstė ji. •

VIDA BORTELIENĖ

Neišsprendžiamu rebusu mūsų šalyje virtęs Baltijos jūros žvejybos kvotų skirsty-mas baigia sužlugdyti dešimtįmonių: menkėms atpigus neapsimoka jų gaudyti, o pre-tenduoti į didesnes strimelių ir šprotų kvotas žvejai neturi istorinės sugavimo teisės.

Žvejų organizacijų prašymu Žemėsūkio ministerijos (ŽŪM) vadovui Vi-gilijui Juknai gruodžio pabaigoje at-šaukus žvejybos kvotų skirstymo tvar-ką, kuri turėjo įsigalioti nuo sausio 1dienos, o kartu - ir kitus žvejybą re-guliuojančius aktus, žvejyba liko beverslo pagrindų. Laikinas leidimasišgaudyti 40 proc. 2011-ųjų kiekionustojo galios. Dėl tinkamų orų dirb-ti jūroje 4 įmonės jau išnaudojo sa-vo limitą, tad laivai stovi uoste. Ki-tos taip pat skaičiuoja paskutinesžūklės dienas, o patys seniausi laivainet neplaukia - pagal žuvų kainąaukcione degalų sąnaudos būtų di-desnės už įmonių pajamas.

Taisyklės su senu pamušaluMinistro įsakymu sudaryta darbo

grupė naujas taisykles turi parengti irsuderinti ne vėliau kaip iki kovo 27dienos. Už tai atsakingas viceministras

Rytis Šatkauskas teigia, jog projektasbus baigtas jau šią savaitę. Tačiau tai,kad dokumentas paremtas buvusiosŽŪM vadovybės patvirtintų taisykliųpagrindu, daugumos žvejų netenki-na. Dviejuose darbo grupės posė-džiuose dalyvavę žvejų atstovai sakotik be reikalo deginę benziną kelioneiį Vilnių. Jiems susidaręs įspūdis, kadtoliau laikomasi tradicijos įsiklausytitik į Vakarų Lietuvos žvejų ir žuviesperdirbėjų konfederacijos, kuriai va-dovauja Algirdas Aušra, pasiūlymus.

“ŽŪM skirsto kvotas pagal isto-rinio sugavimo teisę. Dabar daugu-ma nori ją kvestionuoti, nors anks-čiau tarsi ir sutarė, kad kvota turibūti skiriama įmonei, o ne laivui.Mūsų tikslas - suteikti žvejams gali-mybę modernizuoti laivus. Sutinku,kad atšauktose taisyklėse ne viskasbuvo idealu, dėl to sugavimo pro-centui išvesti įtraukėme 2012 metųkiekį. Žvejai mato tik tonas, sako,duokit didesnę nei 2012-aisiais kvo-tą. O mums svarbu kvotų nustaty-

mo raktas. Dvi asociacijos katego-riškai atsisako diskutuoti, reikalau-ja, kad visur būtų lygiava”, - LŽ aiš-kino viceministras R.Šatkauskas.

Trečia organizacija - A.Aušros va-dovaujama konfederacija - pritariaŽŪM taikomų kvotų dalybų kriteri-jui, nes pastaraisiais metais jos įmo-nės “Banginis” 3 laivai gaudė ne tikmenkes, bet ir strimeles bei šprotus,kuriuos parduoti tapo pelninga. “Okokiu kitu kriterijumi remtis, jei neistoriniu? Prieš 3 metus visi sužino-jo, kad bus naujos taisyklės, tad sten-gėsi sugauti kuo daugiau strimelių iršprotų, metė žvejoti menkes. Dėl topernai liko nesugauta 2000 tonųmenkių”, - sakė A.Aušra.

“Naujos kvotų taisyklės demokra-tija nekvepia. Jei tokios bus patvir-tintos, kreipsimės į teismą”, - tikinoLietuvos žuvininkystės produktų ga-mintojų asociacijos pirmininkas Al-fonsas Bargaila.

Nelygios verslo sąlygosDaugumos žvejų įmonių atstovai

prašė ŽŪM valdininkų šiemet paliktigalioti 2011-ųjų kvotų skirstymo tai-sykles, tik išbraukti reikalavimą 80 proc.menkių atgabenti į Klaipėdos žuvinin-kystės produktų aukcioną ir nustatytivienai įmonei 50 proc. vienos rūšiesžuvų sugavimo limitą. O naują tvarkąsiūlė taikyti nuo 2014 metų.

Dėl aukciono visų trijų žvejų aso-

ciacijų nuomonė vienoda - tai ne-suderinama su laisvąja rinka. Ta-čiau R.Šatkauskas atskleidė, kadtaisyklių projekte aukciono klausi-mo nekeliama. Jam nagrinėti bussudaryta kita darbo grupė. Pir-miausia nustatomos kvotų taisyk-lės, nes žvejai kelia aliarmą, kad ne-beturi ką žvejoti. Taisyklėse įrašytakvotų koncesijos galimybė, dėl ku-rios žvejų nuomonės skiriasi, netu-rėtų kelti monopolio baimės.

“Apsidrausdami nuo koncesijos pa-darinių numatome ne 10 metų, kaipbuvo įrašyta anksčiau, o 3 metų laiko-tarpį. Reikia pabandyti, pažiūrėti, kaipnaujovė veiks. Tačiau klaidinga many-ti, kad bankas ims kvotą kaip paskolosužstatą. Gal Danijoje, kuri turi senas

tradicijas, taip ir yra, o pas mus tai bū-tų tik verslo tęstinumo garantija, papil-domas dokumentas bankui. Norime,kad įmonės atnaujintų laivus, bet tikrainesiekiame, kad susiformuotų vienasgaudytojas. Reikia suprasti: natūraliaisusidariusi monopolija nėra baustina,jai taikomi tik kai kurie įpareigojimai.Dalijant kvotas netinka vartoti žodžio“konkurencija”, nes kalbame ne apiepardavimą, o apie valstybinius ištek-lius, kaip yra naftos gavybos srityje”, -aiškino R.Šatkauskas.

Tačiau A.Aušros toks koncesijosmodelis netenkintų. “Treji koncesijosmetai tokiam verslui kaip žvejyba -per trumpas laikotarpis. Be ilgalaikiųkreditų laivo neįmanoma rekonstruo-ti”, - pažymėjo A.Aušra. •

2013 03 04Lietuvos žinios10 Verslas

A.Aušra: “Treji koncesijos metai

tokiam verslui kaipžvejyba - per trumpas

laikotarpis.”

Menkių žvejyba sukiužusiais laivais varo žvejus į bankrotą. Vidos Bortelienės nuotrauka

E.Šiškauskienė: “ Pernai 45 proc. siekęs Lietuvosviešbučių užimtumas yra mažiausias Europoje.”

Turizmas minta iš rusų ir baltarusių

Romo Jurgaičio nuotrauka

Menkių žvejyba nuostolinga

Trasa 112013 03 04Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kinijoje nėra išleista daug lietu-vių autorių knygų. Tačiau iš tų,kurios jau išvydo dienos šviesą,matyti, kad kinus labai dominalietuvių moksliniai darbai.

2006-aisiais Kinijos leidykla “Che-mical Industry Press” išspausdinoknygą “Įvadas į kietakūnį apšvietimą”,kurios du autoriai iš trijų buvo lietu-viai mokslininkai. Neseniai kinų lei-dykla “China Logistics PublishingHouse” išleido dar vieną mokslinęknygą “Baltijos intermodalinis trans-porto koridorius”, tarp kurios kūrėjųyra Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto (VGTU) intermodalinio logis-tikos ir kompetencijos centro vadovas,Rytų-Vakarų transporto koridoriausasociacijos (East-West Transport Cor-ridor Associacion - EWTCA) preziden-tas dr. Algirdas Šakalys. DienraščiuiLŽ jis sakė, kad svarbiausias knygostikslas - paaiškinti kinams, kad Baltijosjūros regiono transporto sistemos yrapasirengusios tapti vartais į Europą išAzijos keliaujančioms prekėms.

Tarptautinis darbas- Sakėte, kad po didesniais hie-

roglifais suraitytu pavadinimu iš-dėstyti mažesni kiniški rašmenysyra ne kas kita, o jūsų pavardė. Su-tikite, gana keista ją matyti užrašy-tą hieroglifais?

- (Juokiasi.) Greičiausiai čia svar-biausia ne rašmenų ypatumai, o tai,kas rašoma pačioje knygoje. Bet pir-miausia turiu patikslinti, kad tai nevien Lietuvos mokslininkų, o tarp-tautinio mokslininkų kolektyvo, ku-riame kartu su VGTU tyrėjais dirbokolegos iš Švedijos ir Danijos univer-sitetų, bendras mokslo produktas.Man teko didelė garbė ir atsakomy-bė vadovauti šiam darbui ir, supran-tama, tarptautiniam kolektyvui.

Knyga buvo parengta įgyvendinant

Europos Sąjungos (ES) tarpregioni-nio bendradarbiavimo INTERREGprogramos EWTCA projektą, o jospagrindas yra mokslininkų atliktosstudijos ir tyrimai. Jais buvo siekiamaišsiaiškinti, ką reikėtų daryti, kad glo-balius Azijos ir Europos prekybossrautus aptarnaujantis sausumostransportas taptų konkurencingas jū-rų transportui. Visiems žinoma, joggabenti krovinius laivais yra pigiau,tačiau vežant juos sausumos trans-portu kroviniai paskirties vietą pasie-kia nepalyginti greičiau ir saugiau.

Ypač daug dėmesio knygoje ski-riama Baltijos jūros regiono trans-porto sistemos potencinių galimy-bių analizei ir jos galimybėms taptiAzijos ir Europos prekybos srautųvartais į Europą.

- Įdomu sužinoti, kokiu būdu jū-sų vadovaujamos grupės darbu su-sidomėjo kinai?

- Pirmiausia dėl to turėtume dėkotikinų profesoriui Wang Pengui, kurisšiuo metu dirba antros pagal dydį pa-saulyje Kinijos laivybos kompanijos(COSCO) Tyrimų ir plėtros centre.

Knygos priešistorė tokia. 2007 me-

tais buvau pakviestas skaityti praneši-mo tarptautinėje konferencijoje Kini-jos Čingdao mieste. Per konferencijospertrauką prie manęs priėjo W.Pengasir pareiškė labai susidomėjęs manopranešimu. Jis sakė irgi tiriąs sausu-mos transporto galimybes aptarnautiKinijos prekybos srautus į Europą, pa-siūlė bendradarbiauti.

Turiu pažymėti, kad prieš šešeriusmetus kompanija COSCO buvo pasie-

kusi savo klestėjimo zenitą, puoselėjoviltis pasaulio logistikos rinkoje taptiitin svarbia žaidėja. Kadangi sutapo ty-rimų interesai, jau 2008-aisiais Kini-jos bendrovė Tyrimų ir plėtros centrasir VGTU pasirašė mokslinio bendra-darbiavimo sutartis. Prof. W.Pengasjau nuo 2007 metų bendradarbiavo sueuropinės INTERREG programosEWTCA projekto tyrėjais. Kadangi ki-nų mokslininkas turėjo pakankamai

informacijos apie mūsų atliktus tyri-mus, pirmiausia mums, o vėliau ir lei-dyklai pasiūlė išleisti knygą, kurios pa-grindas - mūsų atlikti tyrimai.

Nepamiršau W.Pengo indėlio irknygos įžangoje nuoširdžiai padė-kojau profesoriui už jo atliktą dide-lį ir kruopštų darbą parengiant ki-nišką leidinį bei pristatant jį plačiajaiKinijos mokslo, transporto, logisti-kos verslo bendruomenei.

Laukė atsiliepimų- Su kokiais knygų leidybos ypa-

tumais susidūrėte Kinijoje?- Pasirengimas knygos leidybai už-

truko kelerius metus. Jis vyko dviemetapais. Kadangi knygą rengėsi spaus-dinti viena didžiausių ir prestižiš-kiausių pasaulio leidyklų, pirmiausiateko surinkti tam tikrą skaičių palan-kių atsiliepimų apie knygos mokslinęir prekinę vertę iš Europos intermo-

dalinio transporto autoritetų. Deja,tautiečio prof. W.Pengo nuomonėskinams nepakako.

Antruoju etapu, vadovaujantis Kini-jos įstatymais, buvo atlikti trys knygosauditai ir tiek pat mokslinių eksperti-zių. Tiesa, visas “Baltijos intermodali-nio transporto koridoriaus” vertimo irleidimo išlaidas vėliau padengė pati“China Logistics Publishing House”.

- Įprasta, kai kolektyvams iš Balti-jos ar kitų buvusio Rytų bloko šaliųvadovauja Vakarų mokslininkai. Ta-čiau knygų grupei autorių, iš kuriųbuvo du vakariečiai, vadovavotejūs, lietuvis...

- Manau, labai blogas sovietinių lai-kų palikimas yra tas, kad mes vis darlinkę nuvertinti save ir savo galimy-bes. Tikrai nesame prastesni nei užvakariečius, nei už rytiečius. Manokūrybiniai partneriai buvo aukščiau-sio lygio savo srities ekspertai. Švedųprofesorius Paulas Davidssonas yraasas informacinių technologijų, o da-nų profesorius Jacobas Kronbakas -transporto procesų vizualizacijos sri-tyse. Žinoma, būtų juokinga, jei kole-gų veiklą būčiau bandęs koordinuotijų mokslinėse erdvėse. Tačiau sten-giausi neperžengti savo kompetencijosribų - buvau vadovas tos darbo grupės,kuri generavo ir plėtojo žinias apie in-termodalinio transporto koridoriųplėtrą. O kolegos Paulas ir Jacobas tal-kino žiniomis iš savo specifinių sričių.Dirbdami kaip tarptautinė komandames sugebėjome vienas kitą praturtin-ti žiniomis bei patirti, kaip dabar ma-dinga sakyti, sinergetinį efektą.

- Ar manote, kad Kinijoje išleistaknyga padės pritraukti daugiaukrovinių srautų, pavyzdžiui, permūsų šalį?

- Galbūt krovinių srautams ji le-miamos įtakos ir neturės, tačiau su-prasti, kad sausumos transportasyra ne blogesnis, o daugeliu atvejųnet ir geresnis už vandens, - kinamstikrai padės. Tikiuosi, nauda, taippat ir Lietuvai, pasireikš vėliau.•

A.Šakalys: “Knyga buvo parengta įgyvendinantES tarpregioninio bendradarbiavimo

INTERREG programos EWTCA projektą.”

Apie Baltijos šalių pranašumus - kinų kalba

ROMAS TARVYDAS

Neseniai į susitikimą Kaune susirinkę projekto “Saugokimevieni kitus kelyje” organizatoriainerimavo, kad 2011-2012 metais stabilizavęsis žuvusiųjųskaičius keliuose pernai vėl šiek tiek ūgtelėjo.

Saugaus eismo projekto organizato-rių susitikimas vyko Kauno apskritiesvyriausiajame policijos komisariate(VPK). Pasitarimo dalyvius pasveiki-no jo viršininkas Algirdas Kaminskas irvalstybės įmonės “Kauno regiono ke-liai” direktorius Vidmantas Lisauskas.

Susitikimo dalyviai pažymėjo, kadpastarąjį dešimtmetį daugiausia eismoįvykių keliuose užregistruota 2005-ai-siais. Tai reiškia, kad tais metais mūsųkeliuose daugiausia žuvo ir buvo su-žeista žmonių. Vėlesniais metais nelai-mingų įvykių keliuose sumažėjo. Lie-tuva pasiekė Europos Sąjungos šaliųnumatytą tikslą, kuris atsispindi Vero-nos deklaracijoje. Joje Bendrijos šalysbuvo įpareigotos iki 2001-2010 metųbent 50 proc. sumažinti eismo įvykiuo-se žūstančių žmonių skaičių, o per tąlaiką mūsų krašte žuvusiųjų sumažėjo57,5 proc., sužeistųjų per dešimtmetįsumažėjo 39 procentais.

Pasak projekto “Saugokime vie-ni kitus kelyje” organizatorių, nors

atrodė, kad 2010-2011 metais ava-ringumas keliuose stabilizavosi,pernai žuvusiųjų vėl padaugėjo.

Kvietė nesuteikti skausmo artimiesiems

“Tik po gulinčiu akmeniu vanduoneteka”, - gražią liaudies išmintį pri-minė projekto “Saugokime vieni kituskelyje” koordinatorius kunigas TomasKarklys. Todėl, pasak jo, judame, ver-žiamės, trykštame, kad šis projektas

pasiektų kuo daugiau širdžių, kad kuodaugiau žmonių nepatirtų netektiesskausmo ir sunkių traumų mirtinaispavojais alsuojančiuose keliuose.

“Vis dėlto retokai viskas būna taip,kaip mes norime”, - tvirtino T.Kark-lys. Šiandien žmonės labai daug laikopraleidžia kelyje. Ir jiems nuolat rei-kia priminti, kad saugiai elgtis kelyjebūtina ne tik dėl pačių vairuotojų gy-vybės, bet ir dėl to, jog artimieji nepa-tirtų gniuždančio netekties jausmo.

Aktyvins veiklą “Saugokime vieni kitus kelyje” orga-

nizatoriai teigė, kad pastaraisiais metaisprojektas tapo viena svarbių priemo-nių, kurios nemažai prisidėjo prie eis-mo saugumo gerinimo Lietuvos ke-liuose. Šiam darbui bendras pastangassutelkė kelios autoritetingos mūsųkrašto institucijos - Susisiekimo minis-terija, Lietuvos katalikų bažnyčios vys-kupijos, Lietuvos automobilių kelių di-rekcija, Policijos departamentas.

Pirmieji šio projekto darbai 2009metais pradėti Kauno apskrityje. Pometų į saugaus eismo akcijas keliuo-se įsiliejo visos 7 vyskupijos - Vil-niaus ir Kauno arkivyskupijos, Kai-šiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšiųir Vilkaviškio. Projektas apėmė per700 parapijų.

2011-ųjų vasario 11 dieną projek-to “Saugokime vieni kitus kelyje”organizatoriai pasirašė susitarimą jįtęsti 2011-2015 metais.

Aktyvinti veiklą ypač reikia dabar,kai 2013-aisiais eismo saugumo rei-kalai šalies keliuose kiek pablogėjo.

Saugaus eismo įgyvendinimo prak-tika ir atlikti sociologiniai tyrimai pa-rodė, kad įvairių institucijų bendrasdarbas ypač svarbus, duoda teigiamųrezultatų. Todėl nutarta bendromissuinteresuotų valstybinių institucijųir Lietuvos katalikų bažnyčios vysku-pijų pastangomis toliau tęsti ir plėstišviečiamąją bei auklėjamąją veikląsaugaus eismo srityje. Numatyta to-liau šviesti ir mokyti eismo dalyvius,ugdyti jų atsakomybę už savo elgesį,tarpusavio pagarbą.•

A.Šakalys teigia, kad Kinijoje išleista knyga “Baltijos intermodalinis transporto koridorius” padės tolimos šaliesverslininkams suprasti, jog gabenti krovinius į Europą sausumos transportu apsimoka. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” dalyviai susitikime Kaune nutarė aktyvinti šviečiamąją saugaus eismopropagavimo misiją. / LŽ archyvo nuotrauka

FAKTAI2012 metais Lietuvos keliuose ir gat-vėse žuvo 301 žmogus, arba penkiaiseismo dalyviais daugiau nei 2011-ai-siais (296). Kita vertus, Lietuvos auto-mobilių kelių direkcijos prižiūrimuosevalstybinės reikšmės keliuose žuvusių-jų mažėjo - pernai juose buvo užfik-suota 201 žūtis, užpernai - 209.

Šaltinis: LAKD

Saugumas keliuose vėl kelia nerimą

2013 03 04Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Mykolo Romerio uni-versiteto Psichologi-jos katedros profe-sorė R.Žukauskienėuž darbų ciklą “Lie-

tuvos vaikų, paauglių ir suaugusių-jų psichologinės gerovės tyrimai(1997-2011)” įvertinta 2012 metųLietuvos mokslo premija. Per ilga-laikius tęstinius skirtingo amžiausgrupių tyrimus mokslininkė siekėatskleisti, kokį poveikį žmonėms tu-ri socialinės ekonominės transfor-macijos, vykstančios gerovės, sunk-mečio ir ekonomikos atsigavimolaikotarpiais. Tyrimų pagrindu jaukuriama intervencinė programa tei-giamoms vaikų savybėms, kompe-tencijai, bendravimo įgūdžiamsstiprinti. Ką tik pasirodžiusioje prof.R.Žukauskienės knygoje “Raidospsichologija: integruotas požiūris”taip pat galima rasti daug tyrimaisgrįstos informacijos tiek apie vai-kus, tiek apie klaidas, kurias darotėvai auklėdami juos, tiek apie jau-nus suaugusiuosius.

Mokslininkė bene pirmoji Lietu-voje, bent psichologijos srityje, atli-ko tokius ilgalaikius tęstinius tyri-mus. Jie leidžia pamatyti, kaipžmogus keičiasi per visą gyvenimą.Išskirtiniai tyrimai dar ir tuo, kadsiekiama rasti veiksnius, kuriais re-miantis galima numatyti žmogauspsichologinę gerovę ar negerovę podešimties ir daugiau metų. O numa-tant raidos trajektoriją, pasak prof.R.Žukauskienės, galima situacijąvaldyti. Pavyzdžiui, jei problemų ky-la šeimoje dėl tėvų auklėjimo arbamokykloje dėl kokių nors priežas-čių, tuos veiksnius galima keisti.Kartu keičiant ir žmonių gyvenimus,kreipiant juos pozityvesne linkme.

Gerais ir blogais laikaisPirmasis didelis tyrimas buvo

pradėtas, kaip patikslino prof.R.Žukauskienė, dar 1996 metais irtruko daugiau kaip dešimtmetį,kasmet pakartotinai apklausianttuos pačius daugiausia Vilniaus irKauno regionų vaikus - per 700 jų,gimusių iki Lietuvos nepriklauso-mybės. Tirta, koks tuo ekonomiš-kai sunkiu laikotarpiu yra vaikųnuo 10-12 iki 18 metų depresyvu-mas, agresyvumas, nerimo lygis,pažangumas, santykiai su bend-raamžiais, tėvų auklėjimo pobūdisir kokią įtaką tėvų elgesys su vaikaisturi jų psichologinei gerovei.

Per kitą tyrimą, pradėtą 2007 me-tais Klaipėdos regione, apklaustadaugiau kaip 2,5 tūkst. vaikų, gimu-sių jau nepriklausomybės metais,visai kitomis sąlygomis. Gyvenimastais ekonomikos augimo metais taippat buvo kur kas geresnis, todėl ty-rinėtoja galėjo palyginti tokius vai-kų nuo 16 iki 18 metų rodikliuskaip, tarkim, nerimastingumo ardepresyvumo lygis su panašaus am-žiaus vaikų, tyrinėtų sunkmečiu, sa-vybėmis. Antrojo tyrimo duomeni-mis, gerovės metais vaikai ir jautėsigeriau, ir kur kas mažiau turėjoemocinių bei elgesio sunkumų.

“Vaikų psichologinei gerovei la-bai didelės reikšmės turi šeimos so-cioekonominė padėtis, - sakė prof.R.Žukauskienė. - Tų vaikų, kurių tė-vai ilgai patiria nedarbą, gauna men-

kas pajamas arba šeima rūpinasi tikvienas iš tėvų, psichologinė gerovėyra kur kas mažesnė. Žmonės labaijautrūs aplinkos pokyčiams. Ekono-miškai geresniais laikais ir jų subjek-tyvi gerovė yra didesnė.”

Dar vienas tęstinis tyrimas, da-bar atliekamas Utenoje, skirtas vai-kų nuo 16 iki 18 metų psichologi-nės gerovės po ekonominės krizėsanalizei. Laikantis labai griežtų me-todologinių procedūrų atrinkta1775 vaikų imtis leidžia daryti, kaipir pirmųjų dviejų tyrimų atvejais,apibendrintas išvadas visos Lietu-vos mastu. Tyrimas truks daugiaukaip trejus metus.

“Tikimės, kad tuos vaikus tirsi-me ir toliau, kai jie pereis į jaunąsuaugusiųjų amžių, - sakė prof.R.Žukauskienė. - Lietuvoje apskri-tai nedaug žinoma, kaip jaučiasijauni žmonės, kai baigia mokyklasir pradeda savarankiškai gyventi,kas juos gąsdina ir kas stiprina. Omes per apklausas internetu pasie-kiame net tuos vaikus, kurie yra,tarkim, Airijoje ar Anglijoje, ir gau-name labai įdomių žinių.”

Visos Lietuvos mastuAtliekant psichologinius tyrimus

labai svarbu, kad būtų galima da-ryti apibendrinančias išvadas. Ty-rinėjant, pavyzdžiui, tik vienos mo-kyklos vaikus Vilniuje, būtų labairizikinga teigti, kad tas pat būdingaŠiaulių ar Šilutės vaikams.

“Turime vieną studiją, - pasako-jo mokslininkė, - kai tyrėme dau-giau kaip 4 tūkst. vaikų iš visų Lie-tuvos rajonų, miestų bei miestelių.Gauti duomenys leido standarti-zuoti metodikas. Tačiau toks tyri-mas buvo vienkartinis. Tęstiniams

tyrimams kasmet apklausti tuos pa-čius asmenis, išsibarsčiusius po vi-są Lietuvą, būtų per brangu.”

Tai nepraktikuojama ir užsieniošalyse. Tarkim, Švedijoje atliekanttyrimus imami visi nedidelės ap-skrities ar miesto tais pačiais metaisgimę vaikai. Taip aprėpiama visasocialinė šeimų įvairovė bei skirtin-go pažangumo mokiniai, todėl ga-lima surinkti vertingų duomenų irdaryti svarbius apibendrinimus.

“Visada gerai apmąstome, kokiagrupė vaikų geriausiai atstovaus vi-sai Lietuvai, - pabrėžė prof. R.Žu-kauskienė. - Kaskart po ilgų svarsty-mų apsisprendžiame, kurį regioną

rinktis. Pastarajam tyrimui pasirin-kome Lietuvos vidurio miestą, tu-rintį truputį pramonės ir tiek vaikų,kad galėtume aprėpti visus. Idealiaitiko Utena. Tyrėme visus šio miestogimnazijų moksleivius ir galime pa-grįstai teigti, kad tyrimo duomenysbūdingi visos Lietuvos vaikams.”

Kad nebūtų pasmerktiTęstiniai tyrimai leidžia atskleisti,

kokie veiksniai lemia, kad kai kurievaikai turi didesnių elgesio ir emo-cinių sunkumų, o iš kokių veiksniųjau nuo vaikystės galima spręsti, kadžmogus gerai prisitaikys visuomenė-je, jam labiau seksis. Sakysim, jei vai-kas dar mokykloje įsitraukęs į kokiąnors veiklą, yra savanoris, labai tikė-tina, kad jis ir užaugęs bus aktyvus,geras pilietis, jausis laimingesnis.

“Mitai, kad paauglystė būtinaipaženklinta konfliktų ir problemų,nėra teisingi, - mano psichologė. -Daugelis mūsų vaikų yra geri, akty-vūs savanoriai, dalyvauja įvairioseveiklose, nori būti šalies patriotai.Kas liks Lietuvoje, jei visi išvažiuos,

sako jie. Kas nors turi likti ir darytigera savo šaliai.”

Probleminiai ir labai agresyvūsvaikai sudaro maždaug 5-7 proc. vi-so jaunimo. Įvairiose šalyse panašiai3-5 proc. vaikų turi genetiškai nu-lemtą polinkį į agresyvumą. Tačiau šipalyginti maža dalelė padaro ganadaug nusikaltimų, todėl atrodo, kadnusižengia kur kas daugiau vaikų.

“Iš tikrųjų labai liūdina, kai ma-tai, kokių problemų vaikas turėsateityje, jei niekas su juo nieko ne-darys. Jau nuo trejų metų galimapagrįstai prognozuoti, kurie vaikaiturės elgesio problemų, bus labaiagresyvūs pradinėje mokykloje, pa-auglystėje ir galų gale ateis į teisia-mųjų suolą, - kalbėjo tyrinėtoja. -Kita vertus, ta žinia yra labai svar-bi, nes ypač agresyvaus vaiko tėvaituri gerai permąstyti savo elgesį irnereaguoti į vaiko impulsyvumą,agresyvumą taip pat agresija. Prie-šingai, turi taikyti tokius vaiko el-gesio reguliavimo būdus, kurie ne-skatintų jo pykčio ir agresyvumo.Tėvai gali labai daug ką pakeisti.Nėra tarsi į akmenį įkalta, kad tasvaikas jau pasmerktas.”

Ne tik šeimaAsocialus elgesys, kaip pabrėžė

prof. R.Žukauskienė, daugiausia su-sijęs su šeimos aplinka. Vaikai labailengvai perima tėvų elgesio mode-lius, vertybes ir nuostatas. Iš šeimosateina auklėjimas. Jei jis pernelyggriežtas, pernelyg didelės bausmėsstiprina asocialumą ir agresyvumą.Arba, kaip dažnai būna Lietuvoje,tėvai neskiria vaikams užtektinai dė-mesio, neturi tokios kantrybės irnuoseklumo bendraudami su vai-kais kaip vakariečiai tėvai, išklau-santys ir gerbiantys vaiką, atsakan-tys į kiekvieną jo klausimą.

“Juk tokį elgesį, kai, tarkim, mamažiūri serialą, bet neranda laiko atsa-kyti į vaiko klausimą, lemia tikrai neekonominė situacija, o pats princi-pas, ar vaiko klausimas yra svarbus.

Ar ką nors nuveikti kartu su vaikusavaitgalį yra svarbu. Pavyzdžiui, pa-sivaikščiojimams gamtoje lėšų tikrainereikia, - sakė psichologė. - Tačiautėvai dažnai nelinkę klausyti patari-mų ar paisyti kokių nors rekomen-dacijų, nors jų elgesio kitimas tikraiprisidėtų prie to, kad vaikai būtųmažiau problemiški.”

Pastaruoju metu viešojoje erdvė-je daug kalbama, kad asocialus vai-kų elgesys gali būti susijęs su smur-tu, kurį jie mato per televiziją aržaisdami žiaurius, agresyvius žai-dimus. Šiuo atveju prof. R.Žukaus-kienė neatmeta ir tam tikrų abejo-nių, nes gali būti, kad tie vaikai,kurie yra agresyvesni, labiau linkę irrinktis agresyvius žaidimus.

“Veiksnių yra daug, - patikino ty-rinėtoja. - Šalies ekonominė padė-tis taip pat turi didelės įtakos vaikųelgesiui, jų nusikalstamumui. Už-tenka pasižiūrėti statistikos rodik-lius. Sunkmečio laikotarpiu maž-daug iki 2004-2005 metų jaunimonusikalstamumo kreivė augo, vėliaulyg ir sustojo, o kai ekonominės są-lygos pablogėjo, vėl ėmė kilti.”

Matuojant laimę ir gerovęTradicinis psichologinės gerovės

tyrinėjimo būdas - matuoti tokiasžmogaus savybes kaip depresyvu-mas, agresyvumas, nerimastingu-mas. Jei jos nėra ryškios, manoma,kad žmogus yra psichologiškai svei-kas. Dar praėjusiame amžiuje šikryptis, kaip pasakojo prof. R.Žu-kauskienė, buvo smarkiai sukriti-kuota, nes vien iš to, kad žmogusneturi ryškių sunkumų, dar negali-ma tvirtinti, kad jis yra laimingas.XX amžiaus pabaigoje įsitvirtinonauja tyrimų kryptis - pozityviojipsichologija, kai žmonių klausiamaapie patiriamą psichologinę gerovęir lyginamas jų laimingumo lygis.

Mokslo premijos laureatė darbųcikle pateikiamuose tyrimuose deri-na abi kryptis. Pavyzdžiui, tiek perdabartinį, tiek per ankstesnį Klai-pėdos regione atliktą vaikų tyrimąne tik matuota jų “negerovė”, bet irklausinėta apie pozityvius dalykus.

Pozityvaus gerovės išgyvenimomatavimai įtraukti ir į suaugusiųjųtyrimus. Sakysim, tiriant moterųsubjektyvią gerovę bei veiksnius,kurie ją lemia, buvo apklaustos jautam tikrą karjerą padariusios mo-terys (einančios vadovo pareigas irturinčios bent penkis pavaldinius)ir domėtasi, kaip iš šeimos sulau-kiama parama yra susijusi su mo-ters pasitenkinimu savo karjera irapskritai gyvenimo kokybe.

“Buvo labai netikėta, kad moterims,kurios užima vadovaujamas pozicijas,svarbiausia, kad vyras arba partnerisjas išklausytų, su jomis kalbėtųsi, - sa-kė tyrinėtoja. - Tyrimo duomenis pa-lyginus su analogiško tyrimo Švedijo-je duomenimis, paaiškėjo ir toksįdomus skirtumas. Lietuvių moterųsubjektyvi gerovė labiau susijusi su jųišsilavinimu ir ekonomine padėtimi,o Švedijos moterų - su šeima ir vai-kais. Tai rodo, kad žmonėms svarbupirma turėti būtiną ekonominį mini-mumą, tik tada ryškėja ir kiti veiks-niai, susiję su psichologine gerove.Švedijoje toks minimumas tarsi natū-raliai pasiekiamas, o Lietuvoje 2004metais, kai buvo atliktas tyrimas, eko-nominis augimas tik prasidėjo.”•

Vaikai geri, bet reikia jais rūpintisPsichologė prof. Rita Žukauskienė įsitikinusi, kad Lietuvoje auga geras jaunimas, tačiau kartais patystėvai savo rankomis kuria blogą vaikų ateitį ir skiria jiems per mažai dėmesio, palyginti su kitomis valstybėmis. Vaikų elgesio ir emociniams sunkumams įtakos taip pat turi ekonominė šalies situacija.

Prof. R.Žukauskienė: “Mitai, kad paauglystė būtinai paženklinta konfliktų ir problemų,

nėra teisingi.”

Prof. R.Žukauskienės atliktų tyrimų duomenys svarbūs ir tarptautiniame kontekste, nes padeda suprasti asmens raidos unikalumą ir universalumą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kultūra 132013 03 04Lietuvos žinios

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Pasaulis kupinas gražių, viltingųir žiaurių pasakų. Vieną jų praėjusį savaitgalį papasakojoLietuvos nacionalinio dramosteatro spektaklis “Lilijomas” pagal vengrų rašytojo FerencoMolnaro pjesę.

Vengrų režisierius Laszlo Bagossypristatė ne tik garsų XX amžiaus pir-mos pusės Vengrijos rašytoją F.Molna-rą, bet ir pademonstravo kitokį režisū-rinį mąstymą, - jis leido šiuolaikiškaiperskaityti dramos kūrinį.

Režisierius įsuka “Lilijomą” kaipgyvenimo karuselę, kurioje sėdimemes visi. Pirmame veiksme po lėtosir nuoseklios eksplikacijos, patei-kiančios daugybę detalių, L.Bagos-sy atskleidžia šiuolaikinio žmogauspasąmonę. Žvelgiant į dabartinę lie-tuvių režisūros panoramą tenka pri-pažinti, kad “Lilijomas” yra mumsnaujos teatrinės kultūros kūrinys.Spektaklyje vaidyba susipina su na-tūralistine būsena, o literatūrinis-psichologinis teatras virsta interme-dijomis. Tragikomiškos situacijosprovokuoja liūdesį, kuris priverčiažiūrovus šypsotis, nes tose situacijo-se jie atpažįsta save.

Vieno apgaviko gyvenimas irmirtis, septynių paveikslų priemies-čio legenda. Tokią pjesę parašėF.Molnaras, tokį spektaklį pastatėrežisierius. Jis paliko aktoriams pa-tiems atrasti niuansus, prabilti netiek apie dviejų žmonių meilę, kiekapie meilę žmogui apskritai. Tai ne-įprasta meilės istorija. Tai - gyveni-mui atviro žmogaus grožio paieš-ka, nors ji baigiasi liūdnai: ledinėLilijomo meilės žvaigždė krinta irsudūžta. Teatre apie atpažįstamusdalykus kalbėti sunkiausia. Kaipneregima paversti regima? “Lilijo-mas”, nekoketuodamas su žiūrovu,atskleidžia teatro magiją, kuri vilio-ja vėl į jį sugrįžti.

Tiesiog gera būtiL.Bagossy - atmosferos meistras.

Kartu su scenografu Gintaru Ma-karevičiumi jis sukuria tokį pasau-lį, kokį retai gali išvysti net sodriųvaizdų filmuose. Čia senos gamyk-los “griaučiai” atstoja ir parko aikš-tę, ir namus, ir skaistyklą. Ventilia-cijos vamzdžiai, jų angos primenasiaubo filmų objektus, galinčiustučtuojau įtraukti žmogų. Persona-žai scenoje pasirodo pro nišas, du-ris, vartus. Kai veiksmas persikeliaį anapusybę, šios angos leidžia pa-tekti į skaistyklą, pragarą ar juokin-gą rojų. Skaistykloje kaip tikroje ka-ruselėje įžiebiamos įvairiaspalviųšviesų girliandos. Scenografinė ap-linka sodri, o režisierius joje leng-vais štrichais piešia Lilijomo pasau-lį, kuriame nėra nieko atsitiktinio,kur režisūriškai apgalvotas kiekvie-nas krustelėjimas. Svarbiausia - taiprasmingas teatro pasaulis, ir jametiesiog gera būti.

Nesigaili LilijomoL.Bagossy spektaklyje naujai atsi-

vėrė daugelis aktorių. Dainius Gave-nonis, sukūręs pagrindinį Lilijomovaidmenį, nustebino partnerystės jė-ga. Šalia jo ypatingą energiją skleidėpartneriai, nuo jų priklausė, kaip ki-to Lilijomo būsena, kartais net teks-tas. Nors D.Gavenonis priskiriamasaktoriams, pasižymintiems rimtu-mu, mąslumu, intravertiškumu, kasiš pažiūros ne visai atitinka dramojepateiktą Lilijomo charakteristiką, persavo vidinę klausą ir gebėjimą valdy-ti dramaturgiją jis sukūrė herojų, ku-

ris leido spektakliui prabilti apie be-ribę žmogaus sielą. Apie tai, kaip netpačiame “kiečiausiame” kūne plakatyrai meilei atvira širdis. Nors režisie-rius Lilijomo nesigaili ir netampa joadvokatu, visa šio personažo gyve-nimo istorija spinduliuoja paprastožmogaus grožį.

Fičuras - spektaklio atgaivaSpektaklį sudaro atskiros scenos,

leidžiančios aktoriams skleisti savokuriamų veikėjų pasaulį. Ryškiausiastarp jų - Marius Repšys. Aktoriausorganika - Dievo dovana, tačiau “Li-lijome” jo sukurti trys skirtingi cha-rakteriai atskleidžia turimo talentoesmę. M.Repšys - maksimalistas, ne-pailstantis improvizatorius, be to,kaip reta turi humoro jausmą. Jo Fi-čuras yra viso spektaklio atgaiva. Ak-torius nekopijuoja savo ankstesniųvaidmenų, o tiesiog kiekvieną mi-zansceną papildo tokiomis detalėmis,kurios ne tik subrandina personažus,bet ir leidžia jiems tapti išskirtiniams.Sukčius Fičuras M.Repšio kūne pa-sirodo kaip žaviausias sukčius pasau-lyje. Per antrą premjerą scenoje, kaiFičurą ir Lilijomą netikėtai užklum-

pa Lindzmanas, jis peiliuką paslepiane už nugaros, o tiesiog įsikiša į už-pakalį. Kol Lilijomas su Lindzmanuaiškinasi, žiūrovas mato Fičurą, viz-ginantį savo žvilgančią “uodegytę”.M.Repšio Fičuras - tikras velniukas,iššokęs iš gotikinių paveikslų. Ir visainepiktas, net mielas. Kai Fičuras me-luodamas sako esąs fortepijono mo-kytojas, supranti, kad jis groja dide-lio artisto instrumentu.

Šmaikščios jaunos būtybėsSpektaklio atmosferą tiksliai at-

skleidžia dviejų draugių Julijos ir Ma-rijos susitikimo scena. Miglė Polike-vičiūtė ir Toma Vaškevičiūtė, vienakitą papildydamos, sukuria šmaikš-čius dviejų jaunų būtybių paveikslus.Iš pažiūros gan atgrasų Lilijomą josbando suvilioti savo “nemokšišku-mu”, primityvumu. Merginų duetas,kartais net sinchroniški judesiai tam-pa tokie atpažįstami, kad imi regėtine abstrakcijas, o kaimo tipažus, irpublika juos greitai pamilsta. Po šios

scenos aktorėms nesunkiai sekasi plė-toti savo personažų istorijas. M.Poli-kevičiūtės Julija - visos žmogiškosmeilės įkūnytoja, ji kuria vaidmenį išsmulkiausių detalių. T.VaškevičiūtėsMarija moterišku kvailumu, plačiašypsena, atviru žvilgsniu, raiškiu bal-su sukuria praturtėjusios prasčiokėspaveikslą. Puiki T.Vaškevičiūtės ir Al-girdo Gradausko partnerystė. Jo BibasBibukas nėra pigaus grotesko ar far-

so išraiška. Aktorius kaip niekadaanksčiau tiksliai jaučia ribą tarp cha-rakterio ir komiškumo, todėl Bibą ga-lima vertinti kaip vieną įdomiausių jovaidmenų.

“Ten” visi būsime lygūsVaiva Mainelytė vaidina nuolat

tarškančią fotografijos studijos sa-vininkę Holundernę, o Skaistyklo-je - Dangaus policininkę. Šie vaid-menys aktorės dėka tampa maloniaiatpažįstami ir šilti. Labai graži pa-skutinė scena, kai ji it dangiškų bur-

tų lazdele pamojusi ištraukia iš už-ančio paskutinį cigariuką Lilijomui.

Nelė Savičenko griežtosios Muš-katnės nepavertė bejausme būtybe:atsisveikinimo su Lilijomu scenoje jipravirksta mylinčios moters ašaro-mis. Tarkime, Julija savo meilę kar-tu su suglamžyta nosine įbruka mi-rusiam Lilijomui į švarko kišenėlę,prieš tai į ją nusišnypštusi, o Muš-katnė atvirai išgyvena savo sielvartą.

Sauliui Balandžiui patikėti net ke-li nemaži vaidmenys. Jis ir Policinin-kas, ir Daktaras, ir Skaistyklos valdo-vas, sprendžiantis nusidėjėlių likimą.S.Balandžio karalystė - lyg spektaklisspektaklyje, kuriame pomirtinis per-sonažų gyvenimas toks pats realus,kaip ir žemiškasis. Šioje scenoje re-žisierius sąmoningai supainioja per-sonažus, taip primindamas, kad“ten” visi būsime lygūs ir kad mūsųgyvenimas anapus nebus išlaisvintasiš nuodėmių - antraip “būtų labailengva būti žmogumi”.

Arvydas Dapšys taip pat sukūrėtris skirtingus, išraiškingus, humo-ro nestokojančius žemės ir dangausgyventojus. Skaistykloje jo poniškaiapsitaisęs daktaras Reichas, dėlskolų nusišovęs ne iš bet ko, o iš re-volverio “Webly Scott”, tampa pa-našus į nebylaus kino personažą.

Scenografo talento unikalumasG.Makarevičiaus scenovaizdis - se-

nos gamyklos interjeras, nostalgiškąšypseną keliantys butaforiniai daiktaiir rekvizitas (arklys, lėktuvas, Dievoakis) - įkūnija šio ir ano, pomirtinio,gyvenimo būtį, skatina vėl galvoti netik apie “Lilijomo” išmonę, bet ir apiescenografo talento unikalumą. Tokiofunkcionalaus scenovaizdžio gali pa-vydėti kiekvienas režisierius.

Kaip kostiumų dailininkė debiu-tuojanti Dovilė Gudačiauskaitė su-kūrė paprastus, tiksliai veikėjuscharakterizuojančius drabužius,kurie padeda aktoriams kurti koky-biškai naujus vaidmenis. GintaroSodeikos muzika - neatsiejama šioslinksmai liūdnos pasakos dalis. Josgrožis atsiskleidžia skaistykloje, kaidangišką giesmę užgieda angelosparnais papuošta jaunoji aktorėAdelė Teresiūtė, netrukus suvaidi-nusi ir Lilijomo dukrą Luizą. Ji,nors ir neatpažinusi trumpam į že-mę sugrįžusio tėvo, širdimi pajun-ta mylimo žmogaus prisilietimą.•

“Lilijomas”: melancholiškas meilės prisilietimas

Režisierius L.Bagossy įsuka” Lilijomą” kaip gyvenimo karuselę, kurioje sėdime mes visi.

D.Gavenonis, sukūręs pagrindinį Lilijomo vaidmenį, nustebino partnerystės jėga. Greta - Juliją vaidinanti M.Polikevičiūtė. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Scenografo G.Makarevičiaus senos gamyklos “griaučiai” atstoja ir parko aikštę, ir namus, ir skaistyklą.

2013 03 04Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Vilniaus “Žalgirio” futbolininkaiiškovojo pirmąjį sezono titulą -Lietuvos futbolo federacijos(LFF) Supertaurę.

Šeštadienį Marijampolėje vykusio-se Supertaurės rungtynėse “Žalgiris”po pratęsimo 1:0 palaužė Lietuvosčempionus Panevėžio “Ekraną”. Dvi-kovos metu žalgiriečiai turėjo inicia-tyvą, tačiau ją įvarčiu pavertė tik perpratęsimą. 102 minutę pergalingąįvartį pelnė saugas Mantas Kuklys.

“Rungtynių pradžioje žaidėmenervingai, tačiau po to įsivažiavo-me ir demonstravome sau įprastąfutbolą. Sukūrėme daugiau progųpasižymėti, todėl buvome vertesnipergalės”, - tvirtino M.Kuklys. Per-galingą įvartį jis dedikavo prieš dvisavaites pasaulį išvydusiam sūnui.

Nugalėtojų treneris iš LenkijosMarekas Zubas džiaugėsi koman-dos fiziniu pasirengimu: “Dar anks-ti kalbėti apie žaidimo kokybę. Ta-čiau net dvi valandas trukusioserungtynėse atsiskleidė mūsų geres-

nis fizinis pasirengimas. Manau, kadsezonui pasirengėme labai gerai.”

Žiemą šalies čempionų Panevėžio“Ekrano” komandoje įvyko daug per-mainų. Ekipą paliko bene pusė pa-grindinės sudėties žaidėjų, o juos pa-keitusiems nelengva demonstruotiaukštą lygį. Nepaisant to, “Ekrano”trenerio Valdo Urbono naujokai ne-nuvylė: “Per pratęsimą rinkomės gy-nybinę taktiką, nes norėjome išlaiky-ti lygiąsias ir išplėšti pergalę baudiniųserijoje. Žaidimo kokybė paliko ne-blogą įspūdį. Skeptikams įrodėme, kadgalime žaisti ir kovoti.”

“Žalgirio” persvara Supertaurėsrungtynėse galėjo būti ir didesnė. Po-rą kartų po vilniečių smūgių kamuo-lys sudrebino “Ekrano” vartų virpstąir skersinį. O dar vieno “Žalgirio”įvarčio neįskaitė žioplai suklydę tei-sėjai. Po Kamilio Bilinskio smūgio ka-muolys kirto vartų liniją ir atsimušęsį geležinę vartų konstrukciją grįžo įaikštę. Kol žalgiriečiai džiaugėsi įvar-čiu, FIFA kategorijos arbitras Gedi-minas Mažeika, pasitaręs su asisten-tu Sauliumi Karka, įvarčio neįskaitė.

Rungtynėse netrūko ir daugiauaistrų. Pratęsimo pabaigoje Panevė-

žio komandos žaidėjai ėmė reika-lauti 11 m baudinio, G.Mažeikaiįrodinėdami, kad varžovai ginda-miesi sužaidė ranka. Teisėjas su tuonesutiko, o keiksmais prapliupu-siems ekraniečiams Aurimui Kučiuiir Tadui Markevičiui jau po finaliniošvilpuko parodė raudonąsias korte-les. Tačiau abu žaidėjai galės žaistipirmosiose A lygos rungtynėse šeš-tadienį su Alytaus “Dainava”, neskortelės Supertaurės ir čempionatovaržybose nesumuojamos.•Pirmąjį sezono trofėjų “Žalgiriui” lėmė M.Kuklio įvartis. / Sauliaus Čirbos nuotrauka

STATISTIKAPanevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgi-ris” 0:1 (0:0). Marijampolė, 2 100 žiūro-vų. Teisėjas - Gediminas Mažeika (Kau-nas). Įvartis - Mantas Kuklys (102).“Ekranas”: T.Kauneckas, V.Slavickas,G.Tomkevičius, O.Reyesas, R.Pilotas (91’E.Girdvainis), A.Vertelis (75’ T.Markevi-čius), U.Umeh (78’ I.Kozlovas), A.Kučys,D.Petrauskas (62’ D.Norvilas), V.Kava-liauskas, A.Buinickis (66’ E.Varnas).“Žalgiris”: A.Bražinskas, E.Vaitkūnas,A.Jankauskas, L.Peričius, G.Freidgeimas,V.Šilėnas (80’ V.Gercas), P.Janušauskas(68’ M.Kuklys), P.Komolovas (101’ T.Ka-nai), R.Leliūga (46’ R.Radavičius), A.Švrl-juga (46’ J.Wilkas), K.Bilinskis.Įspėti - V.Šilėnas, R.Pilotas.

Pirmasis trofėjus - į sostinę

VILMANTAS REMEIKA

Prie sienos priremti Kauno “Žalgirio” krepšininkai baltosvėliavos dar nekelia. Lietuvosčempionai Ispanijoje 83:67 palaužė Malagos “Unicają” ir išsaugojo viltį patekti į Eurolygos turnyro ketvirtfinalį.

Tai buvo ketvirta kauniečių per-galė per devynis turus. E grupėje“Žalgiris” užima 5 vietą, o iki ket-virtosiose pozicijos ir Atėnų “Pa-nathinaikos” skiria dvi pergalės.Tokį atsilikimą būtina likviduotiper likusius penkis turus.

Išliko kovingiRungtynės Malagoje kaunie-

čiams prasidėjo sunkiai. “Unicaja”kontroliavo situaciją ir pirmavo17:7, 24:16. Tačiau “Žalgiris” ne-trukus įsivažiavo ir 15 minutę potaiklaus Donnie McGratho tritaš-kio persvėrė rezultatą - 26:24. At-kakli kova vyko iki ketvirto kėlinio

pradžios. Tuomet “Žalgiris” spurta-vo 10:0 ir nutolo 69:58, o po Mar-ko Popovičiaus metimo Ispanijoskomanda kapituliavo - 76:60.

Kauniečių treneris Joanas Plazagyrė savo žaidėjus, iškovojusiuspergalę: “Didžiuojuosi jais. Vyraiišlieka susikaupę ir kaunasi aikšte-lėje nepaisydami sunkios klubo pa-dėties. Ši pergalė labai svarbi, nesprieš tai kelerias rungtynes pralai-mėjome labai mažu skirtumu. Betkomanda nepalūžo.”

Kitame ture “Žalgiris” vėl susitikssu Ispanijos klubu. KetvirtadienįKaune laukia akistata su Madrido“Real”, kuriam išvykoje pralaimėta74:75. “Kova dėl bilieto į ketvirtfinalįdar nebaigta. Mes kovosime iki pas-kutinių rungtynių ir tikiu, kad savotikslą pasieksime”, - teigė J.Plaza.

Pirmi grupėjeDidžiausi “Žalgirio” iššūkiai Eu-

rolygoje dar tik laukia, tuo metuVTB Jungtinės lygos pirmenybėsekauniečiai jau gali ramiai rengtis at-krintamosioms kovoms. Penktadie-

nį žalgiriečiai žaidė Malagoje, o jauvakar rungtyniavo Čekijoje ir čia90:84 (23:17, 21:22, 27:23, 19:22)įrodė savo pranašumą prieš Nym-burko ČEZ krepšininkus.

Čekijoje 15 taškų prie pergalėsprisidėjo Oliveris Lafayette’as, po10 taškų pelnė net penki žaidėjai -D.McGrathas, M.Popovičius, Dar-jušas Lavrinovičius, MindaugasKuzminskas, Rimantas Kaukėnasir Kšištofas Lavrinovičius. ČEZ eki-pai 20 taškų pelnė Radoslavas Ran-čikas, 15 - Demondas Carteris.

Kauno klubas Jungtinėje lygojeper 16 rungtynių iškovojo 15 perga-lių. Laimėjimas Nymburke lėmė,kad “Žalgiris” reguliariajame sezo-ne užsitikrino pirmąją vietą B gru-pėje, nes pagrindinis kauniečiųkonkurentas Maskvos CSKA (12pergalių ir 3 pralaimėjimai) vakarsvečiuose 68:70 nelauktai pralaimė-jo “Nižnij Novgorod” komandai.“Žalgiris” įveikė CSKA abu kartus.Kauniečiai, tapę B grupės nugalė-tojais, praleis pirmąjį atkrintamųjųvaržybų etapą.

Skaudžią nesėkmę patyrė kitagrupės komanda Klaipėdos “Nep-tūnas”. Vakar klaipėdiečiai Rusijo-je net 36 taškų skirtumu 48:84(15:24, 7:27, 18:12, 8:21) pralaimė-jo Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”ekipai. Nugalėtojams Mantas Kal-nietis pelnė 14, o Simas Jasaitis - 9taškus. “Neptūno” ekipoje išsisky-rė Deividas Gailius (10 tšk.) ir Val-das Vasylius (9).•

“Žalgiris” griebiasi šiaudoKUKLŪS REZULTATAI

Švedijos mieste Geteborge vykusia-me uždarų patalpų Europos lengvo-sios atletikos čempionate nė vienamLietuvos sportininkui nepavyko pa-tekti į geriausiųjų dešimtuką. Vyrųšuolių į tolį varžybose šeštadienį 21metų Tomas Vitonis nušoko 7,56 mir bendrojoje įskaitoje užėmė 18 vie-tą. 23 metų Dariaus Aučynos rezulta-tas - 7,38 m, jis liko 23-ias. 19-metėtrišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitėkvalifikacinėse varžybose nušoko13,53 m ir bendrojoje įskaitoje už-ėmė 14 vietą tarp 21 dalyvės. “Šian-dien Europoje esu 14-a, bet rytoj jaubūsiu pirma. Tai - pamatai ateičiai.Teko varžytis su dalyvėmis, kuriosyra mano mamos amžiaus”, - sakėgeriausią rezultatą iš lietuvių pasieku-si D.Dzindzaletaitė. Kitiems mūsųatletams Geteborge sekėsi prasčiau.Rutulio stūmikas Rimantas Marti-šauskas aplenkė tik vieną varžovą(17,37 m) ir buvo 23-ias, o vyrų tri-šuolio varžybose dalyvavęs D.Aučyna(15,27 m) liko paskutinis, 21-as.

LKL BATALIJOS

Šeštadienį sužaistos trejos Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) reguliariojo se-zono rungtynės. Per jas pergales iško-vojo aikštelių šeimininkai: “Šiauliai” -Vilniaus “Sakalai” 89:69 (21:16, 21:15,20:24, 27:14); Kėdainių “Nevėžis” -“Palanga Triobet” 69:68 (18:18, 20:15,16:23, 15:12); Utenos “Juventus” -Pasvalio “Pieno žvaigždės” 71:66(15:13, 22:16, 11:16, 23:21).TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtos rungtynės, procentais):1. Žalgiris 9 9 0 1002. Prienai 15 13 2 873. Neptūnas 15 12 3 804. Lietuvos rytas 8 6 2 755. Juventus 16 9 7 566. Pieno žvaigždės 15 8 7 537. Šiauliai 15 8 7 538. Nevėžis 16 8 8 509. Lietkabelis 16 5 11 3110. LSU-Baltai 15 4 11 2711. Sakalai 16 4 12 2512. Palanga Triobet 16 0 16 0

LŽ

STATISTIKAEUROLYGAE GRUPĖMalagos “Unicaja” - Kauno “Žalgiris”67:83 (19:16, 12:22, 25:21, 11:24).K.Simonas 13, L.Zoričius 12, S.Vidalis 10,T.Urtasunas ir F.Vazquezas - po 8, M.Wil-liamsas 7, A.Lima 6, E.Calloway 3; M.Kuz-minskas 15 (8 atk. kam.), O.Lafayette’as14, T.Dardenas 9, K.Lavrinovičius ir M.Po-povičius - po 8, D.Lavrinovičius ir M.Dela-šas - po 7, D.McGrathas 6, R.Kaukėnas 5,R.Javtokas 4.Techniniai rodikliai: dvitaškiai: 19/35 (54proc.) ir 18/35 (51), tritaškiai 7/27 (25) ir11/23 (47), baudų metimai 8/13 (61) ir14/18 (77). Atkovoti kamuoliai 36 ir 33,rezultatyvūs perdavimai 14 ir 14, klaidos15 ir 11, perimti kamuoliai 8 ir 5, blokai 4 ir 1.Maskvos CSKA - Berlyno “Alba” 80:65.Atėnų “Panathinaikos” - Stambulo “Ana-dolu Efes” 75:62.Madrido “Real” - Bambergo “Brose Bas-kets” 76:73.TURNYRO LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)1. Real 8 1 675:6192. Anadolu Efes 7 2 647:6243. CSKA 6 3 727:6614. Panathinaikos 6 3 640:6425. Žalgiris 4 5 676:6366. Unicaja 4 5 654:6797. Alba 1 8 595:6818. Brose Baskets 0 9 669:741

JUNGTINĖ LYGAB GRUPĖ(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtos rungtynės, procentais)1. Žalgiris 16 15 1 942. CSKA 15 12 3 803. Lokomotiv-Kuban 16 12 4 754. VEF 16 10 6 635. Nižnij Novgorod 16 9 7 566. Triumf 16 8 8 507. ČEZ 15 5 10 338. Jenisej 16 5 11 319. Neptūnas 16 2 14 1310. Minsk 16 1 15 6

“Žalgirio” (priekyje - D.Lavrinovičius) viltis Eurolygoje dar gyva. / AFP/Scanpix nuotrauka

Trumpai

Pramogos 152013 03 04Lietuvos žinios

VIKTORIJA SINICAITĖ

Pernai T.Ė.T.Ė. krikštatėvioViliaus Alesiaus idėja su-teikti sceną alternatyvio-sios muzikos kūrėjams,kurie nebuvo vertinami

muzikinių apdovanojimų M.A.M.A.komisijos, sulaukė ažiotažo ir di-džiulio palaikymo. Šį kartą klausy-tojų susirinko kur kas mažiau, šaltieilėje prie durų neteko, tačiau apdo-vanojimams parako netrūko.

Juk repas nemirėŠį kartą lietuviškas repas valdė, ir

tikrai ne veltui. Vaikinų hiphopogrupė “Tie geresni” į sceną kilo nekartą. Pirmiausia grupė ėjo atsiim-ti “pjūklo” už “Metų debiutą” - šio-je nominacijoje jie varžėsi su nau-juoju projektu “Kurak”, grupe“The Perfect Pill” ir jauna, talen-tinga, išskirtinio vokalo atlikėjaGjan. Kildami į T.Ė.T.Ė. sceną ant-rą kartą “Tie geresni” įrodė, kadnors kol kas yra debiutantai, jų mu-zikos gerbėjų pakankamai, kad pel-nytų “Tautos balso” “pjūklą”. “Tiegeresni” buvo viena koncertuojan-čių grupių. Vaikinai akivaizdžiai iraiškiai išreiškė idėjas, kuriomis tikiir kurias nori perteikti - minčių lais-vė, nepriklausymas “robotukų ar-mijai”, savarankiškas mąstymas.

Įdomų pasirodymą surengė “Me-tų hiphopo” laimėtojas Lilas, jis no-minacijoje nurungė T.Ė.T.Ė. apdo-vanojimų vakaro favoritus “Tiegeresni”, grupę “Garazhe nerūko-ma” ir net Lietuvos hiphopo vetera-nus “G&G sindikatą”. Vaikinas su-rengė tikrą šou, per pasirodymą jisvilkėjo tramdomuosius marškinius,o kiti grupės nariai pasipuošė baltai.Matyt, tai buvo sąsajos su Lilo dai-na “Psycho”.

Kodėl lojo V.Bareikis Alternatyviosios muzikos gerbė-

jų šventė prasidėjo nuo DJ Mama-nios ir būgnininko Josho McClun-go dueto “Yoko Mono”. Jie iš kartoteigiamai paveikė publiką. Energin-gą ir dinamišką pasirodymą papil-dė Pushaz, jis dar labiau išjudinosusirinkusiuosius. Manau, tai buvovienas geriausių vakaro pasirody-mų. Muzikantai tiksliai žinojo, kądaro, kad nustebintų savo klausy-tojus, - pasikvietė Pushaz, pasirodėpreciziškai ir davė gero “draivo” va-karo pradžiai. Niekas nebūtų taiptikęs T.Ė.T.Ė. apdovanojimų pra-džiai kaip “Yoko Mono”.

Tęsiant komplimentus, savo pasi-rodymus visuomet iki galo puikiaiatliekantis Vidas Bareikis T.Ė.T.Ė.vakarą pristatė visiškai naują dainą“Žmogus, bet šuo”. Galų gale jisprivertė dainuoti publiką ir pradė-jo pats loti. Muzikanto pasirody-mai visuomet perauga į aktoriniusperformancus, kurie atrodo keis-ti, bet kartu traukia, yra įdomūs,netikėti.

Nauja daina į “Loftą” susirinku-siuosius apdovanojo ir grupė “Kar-ma”, visai neseniai išleidusi savopirmąjį albumą “Užsimerksiu”.Grupės albumas buvo nominuotas“Metų albumo” kategorijoje, tačiau“pjūklą” gavo Markas Palubenka užsavo pirmąjį albumą “No Fun In101”. Markas buvo apdovanotas netik T.Ė.T.Ė. komisijos, bet ir M.A.M.A.

“Geriausio muzikinio proveržio” bei“Geriausios alternatyvos” nomina-cijose. Atsiimdamas apdovanojimąT.Ė.T.Ė. scenoje Markas prašė leisti pa-dėkoti, ko neleido M.A.M.A. apdo-vanojimų vedėjai.

Vakaro vedėjų - “Trupė liūdi” na-rio Šarūno Banevičiaus ir Klaipėdosdramos teatro aktoriaus ViačeslavoMickevičiaus - dialoguose netrūkošmaikštumo bei kandžios ironijos.Jie ne tik lengvai šaipėsi vienas iš ki-to, tačiau jų strėlės skrido į populia-riąsias Lietuvos merginų grupes,M.A.M.A. apdovanojimus. Taip patliko nepamirštas praėjusių metų įvy-kis - metalo grupės “Mandragora”nario nevykęs šuolis į publiką nuoT.Ė.T.Ė. scenos.•

T.Ė.T.Ė. apdovanojimams parako netrūkoŠeštadienio vakarą alternatyviosios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. savo sūnums ir dukroms išdalijo dar “benzinu kvepiančius pjūklus”. Sostinės menų fabrike “Loftas” apdovanojimai surengti antrą kartą.

T.Ė.T.Ė. 2012 LAIMĖTOJAI

Metų debiutas - “Tie geresni”Metų albumas - Markas Palubenka“No Fun In 101”Metų vaizdas - “Deeper Upper” - “In The Sands Of A Desert”Metų charizma - Dominykas Vaitiekūnas (“Liūdni slibinai”) Metų rokas - “Garbanotas bosistas”Metų hiphopas - LilasMetų metalas - “Awakening Sun” Metų etno - “Spanxti”Metų “punk” - “Lucky Strike”Metų funkas - “Saulės kliošas” Metų eksperimentinė grupė -“Avaspo”Metų elektro - “Golden Parazyth”Metų festivalis - “Satta Outside”Metų DJ komanda - “Baltic Balkan”Metų muzikos skleidėjas - Music.ltTautos balsas - “Tie geresni”Vilniaus menų fabrike “Loftas” antrą kartą surengti alternatyviosios muzikos apdovanojimai.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Publika mėgavosi vakaro muzika.

Metų didžėjais pripažinti “Baltic Balkan” komanda. “Tie geresni” pagerbti už debiutą ir gavo “Tautos balso” apdovanojimą.

Metų rokerį “Garbanotą bosistą” apdovanojo “Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas (kairėje).

Hiphopo atlikėjas Lilas per pasirodymąvilkėjo tramdomuosius marškinius.

“Avaspo” pagerbti už eksperimentą. Prizą atsiėmė GabrielėLabanauskaitė.

NAMAI, PATALPOSPARDUODA

Pusę medinio namo (45 kv. m, yra van-duo, kanalizacija, 8,5 a žemės, šildymaskrosnimi, kaina - 100 000 Lt). Vilnius, tel.:8 677 31 900, (8 5) 260 2979.

BUTAI

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybąkaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Kon-sultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su trans-portavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

GYVŪNAIPARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus. Tel. 8 698 80 199.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

ĮVAIRŪSParduodu naujus „Kosmodick Clasik“ rin-kinius stuburui (kaina - 120 Lt), naujusdažų purkštuvus „Point Zoom“ (kaina -150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrošokus (kaina -150 Lt), orinius pistoletus (kaina - 150 Lt).Tel. 8 670 99 923.

2013 03 04Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 5 Data: 2013 03 01EUROJACKPOTAS - 61 693 473 Lt

19 28 29 34 44Papildomi skaiãiai 1 55 + 2 skaiãiai 61 693 473 Lt (0 priz.)5 + 1 skaiãius 13 86 988 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 180 308 Lt (0 priz.)4 + 2 skaiãiai 10 402 Lt (0 priz.)4 + 1 skaiãius 841 Lt (2 priz.)4 skaiãiai 393 Lt (2 priz.)3 + 2 skaiãiai 206 Lt (8 priz.)3 + 1 skaiãius 81 Lt (127 priz.)2 + 2 skaiãiai 53 Lt (145 priz.)3 skaiãiai 51 Lt (152 priz.)1 + 2 skaiãiai 33 Lt (748 priz.)2 + 1 skaiãius 28 Lt (1728 priz.)

Prognozò:Eurojackpotas - 72 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 4040 Data: 2013 03 01DIDYSIS PRIZAS - 213 979 Lt

04 12 16 20 27 29 + 286 skaiãiai 213979 Lt5+1 skaiãius 1028 Lt 5 skaiãiai 407 Lt 4+1 skaiãius 137 Lt 4 skaiãiai 13 Lt 3+1 skaiãius 5 Lt 3 skaiãiai 3 Lt 2+1 skaiãius 2 Lt

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams

Uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos žinios“, juridinio asmens kodas 122220740, registruotos bu-veinės adresas Vykinto g. 14, Vilnius (toliau - Bendrovė), informuoja, kad 2013 m. kovo mėn. 1 d.Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl įstatinio kapi-talo didinimo, išleidžiant 6 205 049 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų emisiją. Vienosakcijos emisijos kaina 1,00 litas, numatomų išleisti akcijų bendra emisijos kaina 6 205 049 litų.

Asmenys, esantys Bendrovės akcininkais 2013 m. kovo mėn. 1 d. (toliau - Teisių apskaitosdiena) pabaigoje, pasinaudodami pirmumo teise, gali visi bendrai įsigyti ne daugiau kaip išviso 6 205 049 vienetus nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, sudarydami akcijų pasi-rašymo sutartis. Akcijų pasirašymo sutartimi kiekvieno akcininko maksimalus galimas pasi-rašyti akcijų skaičius yra proporcingas nominaliai vertei Bendrovės akcijų, kurios jiems nuo-savybės teise priklausė Teisių apskaitos dienos pabaigoje.

Naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo laikotarpis - 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, skai-čiuojant nuo šio pranešimo apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti Bendrovėsakcijų viešo paskelbimo dienraštyje.

Naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartis bendrovės akcininkai gali sudaryti Bendrovė-je, adresu: Vykinto g. 14, Vilnius, darbo metu (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9.00 val.iki 16.00 val., penktadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val.). Užs. LM-2327

PRANEŠIMAI

Informacija apie UAB „Metals Mark“ atliekų surinkimo ir tvarkymo atrankos išvadądėl poveikio vertinimo 2013 m. vasario 28 d.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB“Metals Mark“, Plento g. 28A-4, Kaunas.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - atliekų surinkimas ir tvarkymas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Meškonių k., Dumsių sen., Jonavos r.4. Atsakingos institucijos: Kauno aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos iš-vada - atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (KaunoRAAD 2013 02 26 raštas Nr. 14(PAV)-D2-546).5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Metals Mark“,Plento g. 28A-4, Kaunas, tel. 8 612 99 000 (kontaktinis asmuo - direktorius Rolandas Kreivėnas).6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Kauno RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, faksas (8 37) 32 08 54 per 20 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimopaskelbimo dienos.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Kau-no RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, faksas (8 37) 32 08 54 arba kreiptis į PAV do-kumentų rengėją UAB „Metals Mark“, Plento g. 28A-4, Kaunas, per 10 darbo dienų nuo šio infor-macinio pranešimo paskelbimo dienos. Užs. R-131

Informacija apie mokslo paskirties pastato (8.11) Saulėtekio al. 9 Vilniuje statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės užsakovas: Vilniaus Universitetas, Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 2687001, faks. (8 5) 268 7009.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Mokslo paskirties pastato (8.11) statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Saulėtekio al. 9, Vilniaus m. Vilniaus apskr.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai:2013-02-28 raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-1095 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamen-tas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios infor-macijos paskelbimo dienos galima galima: Vilniaus Universitetas, Universiteto g. 3, 01513 Vil-nius, tel. (8 5) 2687001, faks. (8 5) 268 7009.

Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos pa-skelbimo dienos galima: LR LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente – A. Juoza-pavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informa-cijos paskelbimo dienos galima: LR LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente – A. Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks.: (8 5) 261 7507 el. p. ausra.juneviciute@sweco.lt. R-133

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

TELELOTO lošimo Nr. 882(2013 03 03)

Lentelė - 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt

Įstrižainės - 10 Lt

Eilutė - 3 Lt

Keturi kampai - 2 Lt

60 64 66 24 21 67 13 02 35 04 52 54 72 59 05 39 57 42 20 71 07 73 50 51 58 19 03 55 33 61 09 28 32 30 41

25 68 48 46 11

53 34 65 56 29

16

Papildomi prizai:Nissan Qashqai (TV)

Reda BartusevičienėNissan Qashqai (TV)

Sergejus NikandrovNissan Qashqai (TV) Vaidas BurbaNissan Qashqai 0475472Nissan Qashqai 0135892LED televizoriai “Orion” (PIF-22-DLED)

068*422, 040*737, 003*173Muzikos centrai su DVD “Samsung”

091*102, 098*234, 040*106Planšetiniai kompiuteriai “Lark”

065*509, 076*752, 082*637Skalbimo mašinos “Beko”

094*756, 032*143Greitpuodžiai “Abert”

069*148, 101*807, 057*062Kavos servizai “Astra”

031*297, 060*133, 057*759

Planšetiniai kompiuteriai “Goclever”072*993, 035*552, 020*150

GPS navigatoriai “Manta”056*203, 009*936, 070*911

LED televizoriai “Orion” (TV22FBT981)047*338, 089*293, 026*632

Šaldytuvai “Beko” 040*252, 054*296Kavos aparatai “Delonghi”

051*977, 056*194Keptuvių rinkiniai “Tefal” 10**238Bulvių tarkavimo mašinos “Migiris”

07**527Cikloninės krosnelės “LR” 00**978Satino patalynės komplektai 09**003Fotokameros “Samsung” 05**671Ėriuko vilnos antklodės “Verona”

01**400Krištolo taurės “Longchamp” 01**784

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Dalia Veverskienė iš Jurbarko r.

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Regina Aleksienė iš Telšių

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Vytautas Sakalauskas iš Raseinių

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Vida Petraitienė iš Akmenės

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Algis Jasiulionis iš Utenos

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Aldona Gaižauskienė iš Kauno

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Ona Tamaševičienė iš Kėdainių

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) - Ona Teresė Ancuta iš Kauno

Pakvietimai į TV:085*725, 073*292, 065*221.

Prognozė: Aukso puode bus -

200 000 Lt www.olifeja.lt

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

Tel.: 249 2166, 249 2173.

Faksas:278 4104.reklama@lzinios . l t

R E K L A M A

Renginiai 172013 03 04Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA6 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis or-kestras ir solistas ir dirigentas Maksimas Rysanovas(altas, Ukraina, Didžioji Britanija)9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Natalia Trull (fortepijonas,Rusija). Dirigentas Robertas Šervenikas

10 d. 12 val. Koncertas šeimai “XXIII nepriklauso-mybės pavasaris”. Dalyvauja berniukų ir jaunuoliųchoras “Ąžuoliukas”, Čiurlionio kvartetas, LiudasMikalauskas (bosas), Jovita Jankelaitytė (sopranas),Molėtų kultūros centro vokalinis ansamblis “A Cappella”. Dirigentas Darius Polikaitis (JAV)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS10 d. 16 val. Koncertuoja Algimantas Peseckas (smui-kas), Vilija Peseckienė (smuikas), Dainius Peseckas(smuikas) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)VILNIAUS ARKIKATEDRA BAZILIKA10 d. 14 val. Sakralinės muzikos valanda. DalyvaujaŠiaulių berniukų ir jaunuolių choras “Dagilėlis” irBernardas Vasiliauskas (vargonai)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI9 d. 12 val. Koncertas “Vėjo laiškai”. Dalyvauja Vil-niaus teatro “Lėlė” aktoriai ir Lietuvos valstybinissimfoninis orkestras. Dirigetas Ričardas ŠumilaVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI5 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras5 d. 18 val. Dzūkų vakare - dzūkų džiazo improviza-cijos. Dalyvauja saksofonininkas Tomas Čiukauskas8 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Agata gyvai”.

Dalyvauja džiazo kvintetas “Kaf kaf”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA8 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus choras “Jauna muzi-ka”, Indrė Jurgelevičiūtė (džiazo vokalas), Nora Pet-ročenko (mecosopranas), Rima Chačaturian (forte-pijonas). Dirigentas Erikas Westbergas (Švedija)KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT7 d. 19 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Daly-vauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankū-natė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”7 d. 19 val. Gyvo garso muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu”9 d. 19 val. Koncertuoja Rusijos roko grupė “Orkestras” su Svetlana SurganovaVILNIAUS PRAMOGŲ ARENA

7 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Mašina Vremeni”KLUBAS “BRODVĖJAUS”8 d. 20 val. Česlovo Gabalio ir grupės “Pelenai”koncertas9 d. 20 val. Hindi Zahra Tribute (Paryžius, Marokas)koncertas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA6 d. 18 val. Mažojoje salėje. Kamerinės muzikos va-karas. Dalyvauja Ieva Pranskutė (smuikas, Austrija)ir Inga Vyšniauskaitė (fortepijonas, Austrija)8 d. 18 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Daly-vauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankū-naitė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)9 d. 17 val. Ievos Narkutės debiutinio albumo “Tai -ne praeities dinozaurų rinkinys, o mano šiandienosveidrodis” pristatymasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per Lietuvą8 d. 18 val. Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertasKAUNO “ŽALGIRIO” ARENA

8 d. 20 val. Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas10 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ7 d. 18 val. Koncertuoja styginių kvartetas “ArtVio”,Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Aistė Bružaitė(kanklės)KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI4 d. 19 val. Mora Godoy ir Argentinos tango teatras“Buenos Aires Tango”

8 d. 18 val. Ansamblio “Jonis” šventinis koncertas“Tavo širdies šypsena”KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA7 d. 19 val. Miuziklas “Muzikos garsai”8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”11 d. 17 val. Koncertas “Lietuva, kylanti iš naujo”.Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdoschoras “Aukuras”, Neda Malūnavičiūtė (vokalas,fleita), Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis (vokalas,gitara), Andrius Kulikauskas (klavišiniai, akordeo-nas), Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ValentinasMasalskis ir Nijolė Sinkevičiūtė, Klaipėdos Vydūnovidurinės mokyklos moksleivės

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”7 d. 18 val. “Moteris Saulė 2012” rinkimai ir gyvogarso koncertas “Hit paradas”ŠIAULIŲ ARENA

8 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas“50 metų scenoje”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. Pauliaus Stalionio koncertas “20 metųkūrybiniam kely”8 d. 17 val. “Santarvės” vidurinės mokyklos šokiųbūrelio “Peremenka” 10 metų jubiliejaus koncertas9 d. 17 val. Mykolo Žalneravičiaus jubiliejinis koncertas10 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Dainai”11 d. 13 val. Šventinis koncertas “Brangiausiosspalvos”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro vokalostudija “Ro ko ko”, Šiaulių kultūros centro šokių an-samblis “Želmenėliai”, Šiaulių Sauliaus Sondeckiomenų mokyklos liaudies muzikos ansamblis “Jovarėlis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS

8 d. 18.30 val. Šventinis koncertas “Pasveikinta būk,Lietuva”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro liaudiš-kų šokių ansamblis “Kalatinis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS8 d. 18 val. Koncertas “Lyg upės tekėjimas lėtas”.Dalyvauja Kelmės rajono Mockaičių liaudiškos mu-zikos kapela ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos sky-riaus kapela “Rėkyva”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI8 d. 18 val. Muzikinis teatralizuotas projektas “Čigonų baronas”8 d. 18 val. Renginių salėje. Vakaronė “Pasveikinkimmoteris”. Dalyvauja Irena Ulvydaitė ir grupė “Vaivoras”11 d. 13 val. Šventinis renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienaiPANEVĖŽIO “CIDO” ARENA8 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas, skirtasTarptautinei moters dienai

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”8 d. 21 val. Koncertuoja vyrų vokalinė grupė “Quorum”

9 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Liūdni slibinai”10 d. 20 val. Juozas Erlickas, D.Slipkus (klavišiniai) irV.Mikeliūnas (smuikas)

DRUSKININKAI“DRUSKININKŲ KOLONADA”8 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę...”

9 d. 21 val. Koncertuoja Česlovas Gabalis ir grupė“Pelenai”10 d. 21 val. Improvizacijos pianinu

UTENAUTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS7 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per Lietuvą

VILNIUSGALERIJA “KUNSTKAMERA”Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionėsir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.VILNIAUS ROTUŠĖSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJASūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - var-tai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUSSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAParoda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAViliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PAR-DUOTUVĖS PENKTOJO AUKŠTO ERDVĖ48 aviacijos fotografijos. Veiks iki kovo 5 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.GALERIJA “ARKA”Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Ba-liulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos dar-bų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJAFotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. Veiks iki kovo 11 d.VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIKlubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paro-da “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčiųbendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.GELEŽINKELIŲ MUZIEJUSMeninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos ge-ležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcu-mas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.VILNIAUS CENTRINIS PAŠTASAtvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos gele-žinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNASKAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS

Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJAAleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAlvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.Veiks iki kovo 17 d.A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.Veiks iki balandžio 3 d.Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus ta-pybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomąprojektą - parodų ciklą “Duetai”. Veiks iki kovo 22 d.Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelųmedžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.GALERIJA “KAUNO LANGAS”Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.Veiks iki kovo 12 d.KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.Veiks iki balandžio 2 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAKazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaNACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNOVALSTYBINĖ FILHARMONIJA, “GIRSTUČIO”KULTŪROS CENTRASKauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai”dailės darbų paroda “Atgimimas”. Veiks iki kovo 16 d.NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASVytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiks iki kovo 18 d.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJAPersonalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plas-tikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASAtrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų2013/2015 metų bienalę. Veiks iki kovo 24 d.Paroda “JCE laureatai 2012”. Veiks iki kovo 24 d.Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybosretrospektyva. Veiks iki kovo 24 d.IEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKAFoto-eilių paroda “Be-tonas”. Veiks iki kovo 4 d.Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronųbažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”. Veiks iki kovo 4 d.Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Modernopradininkas”. Veiks iki kovo 4 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAStanislovo Žvirgždo fotografijų paroda “Lietuviškipeizažai”. Veiks iki kovo 11 d.Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda. Veiks iki kovo 11 d.Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda“Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSSimono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybos dar-bų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”. Veiks iki kovo 12 d.LAIPTŲ GALERIJAMindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Veiks iki kovo 14 d.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA“Start Art” grupės (Islandija) paroda “Cronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.GALERIJA XXDianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.Veiks iki kovo 6 d.FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940metais”. Veiks iki liepos 31 d.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.

ParodosKoncertai

2013 03 04Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.“Aukšta klasė” - 17.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15,21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15,19.45 val.“Gimę mylėti” - 20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.“Aukšta klasė” - 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20.15 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Argo” - 15.30, 18.15 val.SKALVIJA“Marinos namai” - 17.30 val.“Herkus Mantas” - 21 val.“Kurtas ir keltuvas” - 19 val.“Italas” - 19 val.“Irina Palm” - 15 val.PASAKA“Skrydis” - 20.15 val.“Medžioklė” - 18.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.15 val.“Makaronai ir sūris” - 21 val.“Laiptai į dangų” - 18 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val.MULTIKINO“Saugus prieglobstis” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45,21.15 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.30, 13 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNASCINAMON“Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 18.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Aukšta klasė” - 15.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15 val.“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.“Ana Karenina” - 11.45, 17.30 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15,20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 16 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15.15 val.“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15,20.30 val.“Ana Karenina” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.“Skrydis” - 20.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.“Sniego karalienė” - 12 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Skrydis” - 13, 18 val.“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20,20.40 val.

PIRMADIENIS 4 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Galingiausia

pasaulio bomba”23.20 Vakaro žinios23.35 “Šnipai” N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Altajaus princesės kerštas”

(k.) N-711.50“Kelionė į aną pasaulį” (k.) N-712.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Nuo... Iki...”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Nuotykių f. “Biblioteki-

ninkas 3. Judo taurėsprakeiksmas”

13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Gyvenimas yra gražus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kerštas”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”2.40 “Vilfredas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-710.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Gyvi numirėliai” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

7 d. 18.30 val. “Karmen”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS5 d. 19 val. Mažojoje salėje. Kauno kamerinis teat-ras. “Diena ir naktis”6 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita”JAUNIMO TEATRAS5 d. 18 val. “Juoko akademija”7 d. 18 val. “Patriotai”Salė 996 d. 18 val. “Jis ir Ji”RUSŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. Šiaulių bigbendo ir Šiaulių kamerinioorkestro koncertas “Kūriniai bigbendui ir simfo-džiaziniam orkestrui”6 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boing-Boing”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS5 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”6 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo”

7 d. 18.30 val. “Madagaskaras”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys”8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”KEISTUOLIŲ TEATRAS6 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”7 d. 19 val. “Mašininkai”MENŲ SPAUSTUVĖ6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Pabėgimas į Akropolį”7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė”“DOMINO” TEATRAS4 d. 19 val. “Langas į parlamentą”6 d. 19 val. “Mano žmonos vyras”7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”8 d. 19 val. “Žirklės”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS6 ir 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė”

KAUNASKAUNO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”7 d. 18 val. “Grafaitė Marica”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS5 d. 19 val. “Sesuo”

KAUNO DRAMOS TEATRAS5 ir 6 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

5 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Juozo Miltiniodramos teatras. “Laisvi drugeliai”6 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS5 d. 10 val. Kauno “Vėtrungės” mokyklos spektaklis.“Adamsų šeimynėlė”

5 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinaukaralių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuojaaktorius Andrius BialobžeskisKAUNO TEATRO KLUBAS6 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI5 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Amokas”6 d. 19 val. Rusijos teatro ir kino žvaigždės. “Valentinų diena”7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ4 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS5 d. 12 val. “Raganiukės” teatras. “Bjaurusis ančiukas”8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teat-ro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS6 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė išŽaliastogių”

NAUJOJI AKMENĖNAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Se-nosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprie-ša” N-7 22.30 “Deksteris” N-14 23.30 “Bręstantisblogis” N-14 0.30 Sveikatos ABC” (k.) 1.00 “Vaipe-ris” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gy-vai”. Skambina Valery Afanassiev (k.) 13.00 “Moks-lo ekspresas” 13.15 “Amerika nematytoji”. 1 laida(k.) 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.) 14.45 “Arti to-li” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kul-tūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kaunodienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Šešuolėliai 19.35“Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Lietuviųdokumentika”. “Baltam skersgatvy...” 22.10 Lietu-vos politinio veikėjo, gydytojo Kazio Bobelio 90-mečiui. “Dalia Kutraitė kalbina...” 22.35 “Laikoženklai”. Šv. Kazimieras (k.) 23.20 Dailininko Kazi-miero Žoromskio 100-osioms gimimo metinėms.“Dalia Kutraitė kalbina...” 0.00 Panorama (k.) 0.45“Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.M.Teodorakio baleto “Graikas Zorba” fragmentai

TV66.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrich-to policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdai-nu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00“Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00“Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSIMajamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-

ma” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00“Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pragaro skalikai” 0.50“Kastlas” 1.40 “CSI Majamis” 2.30 “Paslapčių na-mai”

Lietuvos ryto TV6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios7.30 “24/7” 8.30 “Gamink sveikiau!” 9.00 “Super-namai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “Kas tutoks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00“24/7” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotu-vė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Islan-dijos Eroivajokudlis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Islandijos Eroivajokudlis” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.50VTB jungtinė lyga. Vilniaus “Lietuvos rytas” -Maskvos srities “Chimki” (Rusija). Tiesioginė trans-liacija iš Vilniaus 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuvatiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Repor-teris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 9.00 Dra-ma “P.S. Myliu tave” 11.05 Komedija “Ponas ir po-nia gangsteriai” N-7 13.00 Veiksmo f. “Audros ka-rys” 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-717.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Komedija“Eglutės” 21.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 23.25Komedija “Eglutės 2” 1.05 Trileris “Išrinktųjų me-džioklė” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: eli-tinis būrys” N-7 11.30 “Spaudos kelias” 12.00 “Jū-rų vilkas” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerųdešimtukas” 14.15 “Jūros patruliai” 15.15 “Ieškoki-me geriausio!” 15.30 Drama “Visi nepastebėti vai-kai” N-7 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15“Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano

užrašai 21.00 “Avarija” N-14 23.05 “Balticum TV”žinios 23.20 “Senas geras faras” N-7 0.20 “Koman-da Č” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelageja ir baltas buldo-gas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apietai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta”17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-nis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karš-tais pėdsakais” 22.05 Šalies budėtojas 23.00 “Pela-gėja ir baltas buldogas” 23.50 Merginos 0.30Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Apie meilę” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.45 Tenisas. Duty Free čempionato Dubajuje ap-žvalga 11.45 Tenisas. Akapulko turnyro finalas14.35 Slidinėjimas. 90 km klasikiniu stiliumi lenk-tynės. Švedija 19.10 Futbolas. Anglijos Premier ly-ga. “Tottenham” - “Arsenal” 21.00 Pokeris. The BigGame turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier ly-ga. “Aston Villa” - “Manchester City”. Tiesioginėtransliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygosapžvalga 1.00 Motosportas. Nascar 500 myliųlenktynių apžvalga

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40Olimpinis Londono vandens stadionas 13.35 Per-daryti automobiliai. “Volkswagen” 14.30 Automo-bilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistasDynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Magijosmokslas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

Orai 192013 03 04Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:05leidžiasi 17:58dienos ilgumas 10:53

MĖNULISPirmoji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

-2

-2 -13

-2 -11

-2

-5 -10

-4 -11

-13

-4

Lisabona

+16Malaga

+12Madridas

+19Alžyras

+18Tunisas

+13

Atėnai+15

Larnaka

+12Stambulas

+15Barselona

+16Bordo

+6Dublinas

+13Paryžius

+9Londonas

+16 Nica

+16Roma

+17Dubrovnikas

+11Sofija

+9Bukareštas

Varna

-10Maskva

-5 Helsinkis

0Kijevas

+7Berlynas

+3

Kopenhaga+5

Stokholmas

+6

Oslas

+9Amsterdamas

+8Miunchenas

+7Praha

-5Vilnius

-4Talinas

-5Ryga

-4

Minskas

-10Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+8Viena

+9Budapeštas

Šiandien: debesuota, daug kur pasnigs. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūranaktį 1-6 laipsniai šalčio,dieną apie 2-3 laipsnius šilumos.

63-ioji metų diena. Kovo ketvirtoji, pirmadienis,pirmoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 302 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Daina, Daugvydas, Kazimieras, Kazys, Vacė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Kovo 2 d. sudoku sprendimas.

Delčia III 04

Aštuntos savaitės kryžiažodžių atsakymai:02 18 - FEJERVERKAS

02 19 - STOGAS02 20 - NETURIU NORO

02 21 - PAGIRIOTAS02 22 - NAMINUKAS

02 23- LEGALI VEIKLARedakcijos prizą laimėjo

ANTANINA SIMNIŠKIENĖ iš PanevėžioTel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Avinas. Šiandien norai bus di-desni nei galimybės. Nesivelkiteį jokią įtartiną veiklą. Ramiai bai-

kite pradėtus darbus, pasidomėkite vaikųmokslais.

Jautis. Aplinkiniai greičiausiaivers priimti ryžtingus sprendi-mus, kuo greičiau veikti, tačiau

jūs delsite, bijosite įsipareigoti. Elkitės, kaippatiems atrodo geriausia.

Dvyniai. Ši diena žada naujųemocijų pliūpsnį. Žavėsite savoišvaizda, stebinsite išmone ir ne-

liksite nepastebėti. Vakare galite sulaukti pa-siūlymo atnaujinti nutrūkusius santykius.

Vėžys. Nuostabi diena! Pasijusi-te mylimi ir laimingi. Vaikai ste-bins mokslo rezultatais. Patys

imsitės naujos veiklos, nebijosite iššūkių - taižada teigiamas gyvenimo permainas.

Liūtas. Daugiau bendraukite sudraugais ir šeima - galite išgirstinaudingų patarimų. Palankus

metas dairytis nekilnojamojo turto ar įsigytiseniai planuotą daiktą.

Mergelė. Savaitė dar tik prasidė-jo, o, rodos, jau spėjote kalnusnuversti. Bendradarbiai žavėsis

jūsų energija, organizuotumu. Tačiau neper-varkite, raskite laiko gerai knygai ar filmui.

Svarstyklės. Šiandien griežtainieko neplanuokite. Netikėtaigali pasikeisti aplinkybės, atsi-

rasti naujų interesų, ir reikalai pakryps visaikita linkme.

Skorpionas. Kažkas gali reikštipretenzijų, versti aiškintis. Pasis-tenkite ramiai reaguoti į pasta-

bas, nepasiduoti provokacijai. Konfliktai jumsvisai nereikalingi, be to, ir laimėjusiųjų nebus.

Šaulys. Šiandien nederėtų išsiskirti iš minios, prieštarautibendradarbių nuomonei.

Neskubėkite gilintis į išgirstą nuomonę - taip bus lengviau prisitaikyti.

Ožiaragis. Svarbiausius reikalustvarkykite pirmoje dienos pusė-je. Vėliau gali nepavykti protin-

gai įvertinti situacijos ir liks nuviltų žmonių.Vandenis. Gali stigti jėgų, apimtibloga nuotaika. Nusiraminsitetik užsiimdami malonia veikla,

pasikalbėję su tėvais ar kitais artimais žmonėmis.

Žuvys. Rytmetys gali būti nemalonus, nes viskas tarsi krisiš rankų. Tačiau ši diena žada

naujų pažinčių ir galimybių pastorinti piniginę.

Pilnatis III 27

Jaunatis III 12

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 18 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arbakuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Priešpilnis III 19

2013 03 04Lietuvos žinios20 Margumynai

Teismo medicinos ekspertai, ištyrę karaliaus Ričardo Liūtašir-džio širdį, rado įrodymų, kadAnglijos karžygio palaikai buvobalzamuoti.

Per aštuonis šimtus metų į dulkesvirtusi legendinio karžygio širdisbuvo tiriama moderniausia labora-torine įranga. “Tyrimas parodė, kadsu šiuo organu buvo elgiamasi kaipsu krikščionių relikvija”, - sakė Gar-šo mieste, netoli Paryžiaus, esančiosRaymond’o Poincare universiteti-nės ligoninės atstovas Philippe’asCharlier.

Kaip nustatė drauge su juo dirbęmokslininkai, viduramžių balza-muotojai širdžiai konservuoti nau-dojo gyvsidabrį ir į dervą panašųkreozotą, dar pridėjo bosvelijossmilkalų, mirtų, saulučių ir mėtų,kad suteiktų malonų kvapą. Balza-muota širdis buvo suvyniota į lini-nį audinį ir amžiams sandariai už-daryta švino dėžutėje.

Viduramžiais balzamavimo pa-prastai imdavosi virėjai ir mėsininkai,pripratę dirbti su mėsa ir mokantyspašalinti nereikalingus organus. Jievisada turėdavo žolelių, prieskonių irkitokių šiam darbui reikalingų aro-matingų medžiagų. Nors daugelis

įsivaizduoja, kad viduramžiai buvotamsūs laikai, karaliaus Ričardo šir-dį balzamavęs asmuo arba asmenysturėjo ypač daug įgūdžių, mokėjoderinti metalus su augaliniais pro-duktais.

Istorikai sako, kad karaliaus Liū-taširdžio širdis buvo rūpestingai sau-goma dėl religinės dogmos. VienasXIII amžiaus Anglijos vyskupas ap-skaičiavo, esą po mirties “RičardasLiūtaširdis 33 metus praleido skais-

tykloje, ten išpirko savo kaltes, ir tik1232 metų kovą įžengė į Dangų”.

Žurnale “Scientific Reports” ap-rašomas tyrimas leidžia geriau su-vokti karaliaus, kuris visoje VakarųEuropoje laikomas narsumo sim-boliu, tuometę padėtį. Tačiau šiųdienų istorikai teigia, jog RičardasLiūtaširdis buvo nerūpestingas ka-ralius ir karo kurstytojas. Kovoda-mas su Saladinu dėl Jeruzalės jis iš-žudė tūkstančius belaisvių.

Ričardas Liūtaširdis mirė 1199 me-tais po mūšio su prancūzais Šaliu re-gione, Vidurio Prancūzijoje, kai jamkairį petį persmeigė vieno berniukopaleista strėlė. Po 12 dienų 41 metųkaralius mirė. Greičiausiai taip nutikodėl kraujo užkrėtimo arba gangrenos,nors kai kurios legendos byloja, kad jįperšovusi strėlė buvusi užnuodyta. Pa-gal tų laikų tradicijas karaliaus kūnasbuvo padalytas į gabalus.

Didžioji jų dalis palaidota Luarosslėnyje esančiame Fontevro vienuo-lyne, šalia tėvo ir motinos palaikų, oviduriai užkasti Šaliu žemėje - tuosiekta parodyti nepagarbą prancū-zams. Karaliaus širdis - kūno dalis,kurioje, kaip buvo manoma, gyvenosiela, - palaidota Normandijos sos-tinėje Ruane. Tuomet ji priklausėanglams.•

Balzamuota širdis

Rusijos Sankt Peterburgo mies-to policija pradėjo tyrimą dėlvaizdo įrašo, kuriame matoma,kaip viena aštuonmetė snie-guotu keliu važiuoja 100kilometrų per valandą greičiu.

Vaizdo įrašą, kaip vairuoja aš-tuonmetė Karina Mikulčik, padarėant užpakalinės automobilio sėdy-nės sėdinti jos motina Jelena ir įdė-jo į internetą. Svetainėje “YouTube”jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 900tūkst. kartų.

Vairuojančios “Audi” mergaitėsnet netrikdė mašinoje skambantitranki technomuzika. Mašinojeesantis dar vienas žmogus, veikiau-siai Karinos tėvas, vis ragino dukrą:“Nagi, spausk bent iki šimto! Spauskakceleratorių, nebijok.” Vaizdo ka-mera užfiksavo, kaip spidometro ro-dyklė pakyla iki 100 kilometrų pervalandą padalos.

“Jeigu mano draugė Nastia pa-matytų, kad vairuoju mašiną, tikrainualptų!” - lėkdama dideliu greičiusiauru keliu, kurio šonuose riogso-jo sniego krūvos, pareiškė besišyp-santi mergaitė. Atrodo, kad ji netnebuvo prisisegusi saugos diržo.

Kai mergaitės motina paskelbė šį

įrašą svetainėje “YouTube”, jis bu-vo parodytas ir per televiziją. Iš kar-to kilo skandalas. Sankt Peterburgopolicija pradėjo tyrimą dėl Keliųeismo taisyklių pažeidimo ir netin-kamo tėvų elgesio.

Sankt Peterburgo policijos atsto-vas pareiškė, kad mažametė kėlė pa-

vojų ne tik sau ir savo tėvams, bet irkitiems vairuotojams, tačiau pasi-džiaugė, kad pavyko išvengti avari-jos. Rusijoje nelaimingi atsitikimaikelyje gana dažni. Šioje didžiausiąteritoriją turinčioje pasaulio valsty-bėje per eismo įvykius kasmet žūs-ta beveik 30 tūkst. žmonių.•

Japonų mokslininkai įrodė, kadviena moliuskų rūšis, Bartramokalmarai, moka skraidyti, be to,labai greitai.

Visus metus Hokaido universite-to mokslininkai negilioje Ramiojovandenyno vietoje, esančioje už 600kilometrų į rytus nuo Tokijo, stebė-jo ten gyvenančius kalmarus. Jie su-gebėjo ir nufotografuoti pakilusius įorą moliuskus. “Jau anksčiau moks-lininkai spėjo, kad kalmarai sugebaskraidyti, tačiau nebuvo įrodymų”, -pasakojo tyrėjų grupei vadovavęs Ju-nas Yamamoto.

Tam, kad pakiltų į orą, kalmarasprisisiurbia vandens, o paskui stai-

giai jį išspjauna. Tai jam leidžia pa-siekti net iki 11,2 metro per sekun-dę greitį. Bartramo kalmarai, kurieyra vos 20 centimetrų ilgio, sugebanuskristi net 30 metrų. J.Yamamo-to sako, kad jie pakyla į orą mėgin-dami apsisaugoti nuo jūros plėšrū-nų, nors tuomet neretai tampajūros paukščių grobiu. Būtent šiųmoliuskų labai dažnai randamapaukščių skrandžiuose.

Japonai iš tiesų daug žino apiekalmarus. Praėjusiais metais suren-gę 6 dienų ekspediciją kartu su ame-rikiečių biologais ir okeanografaisjie pirmą kartą sugebėjo nufilmuo-ti ir trijų metrų ilgio kalmarą natū-ralioje jo gyvenamoje aplinkoje.•

Carmen Electra vėl apsivilkogelbėtojos maudymosi kostiu-mėlį ir... atrodė nuostabiai.

C.Electra raudono gelbėtojosmaudymosi kostiumėlio nevilkėjojau 15 metų. Bet vėl į jį įsispraudu-si žvaigždė sužavėjo fotografus irpaprastus amerikiečius. 40 metųgražuolė, vilkėdama raudoną mau-dymosi kostiumėlį, pozavo vienamamerikiečių žurnalui ir teigė, kaddžiaugiasi gyvenimu bei jaučiasinuostabiai.

“Vos apsivilkusi šį raudoną kos-tiumėlį pasijutau puikiai. Geriau nei

būdama 25-erių. Gelbėtojos mau-dymosi kostiumėlis man labai tin-ka”, - džiūgavo aktorė. C.Electrapridūrė, kad fotosesija jai grąžinoprisiminimus iš serialo “Gelbėtojai”filmavimo. “Tai mėgstamiausiasmano serialas iš visų, kuriuose vai-dinau. Filmuodamasi jame buvausavimi. “Gelbėtojai” padėjo man iš-garsėti”, - pasakojo žvaigždė.

C.Electra atskleidė savo grožiopaslaptį. Ji paminėjo, kad laikosibaltymų ir daržovių dietos bei daugšoka. “Visada mėgau šokius. Manpatinka šokti. Tai tiesiog nuostabu”, -džiaugėsi C.Electra.•

Kalmarai moka skraidyti

Mažametė vairuotoja

Ričardas Liūtaširdis aktyviai dalyvavo Kryžiaus žygiuose.

Kyodo, “The Times”, “Toofab”, AP, AFP, BNS, LŽ

Manikiūras musulmonėms -problemiškas dalykas. Mat mel-džiantis penkis kartus per dienąprieš tai reikia atlikti rankų ap-siplovimo ritualą. O nagų lakasnepraleidžia vandens.

Į pagalbą musulmonėms atėjolenkų firma “Inglot”. Ji išrado “kvė-puojantį” nagų laką - jis praleidžiaorą ir drėgmę. Tai jau patvirtino vie-nas islamo mokslininkas Jungtinė-se Valstijose. Jo paskelbtame straips-nyje sakoma, kad šis lakas atitinkamusulmonų reikalavimus.

“Inglot” atradimas žaibiškai iš-plito tarp moterų ir internete. Fir-mos gaminiai parduodami puikiai.Šis lakas yra lenkų chemiko ir vers-lininko Wojciecho Ingloto didžiau-sias viso gyvenimo laimėjimas. De-

ja, kompanijos įkūrėjas neseniaimirė, bet jo firma šiandien turi par-duotuves beveik 50 šalių, nuoMaskvos iki Stambulo ir Dubajaus,taip pat Niujorko “Times” aikštėje.

Kol nebuvo “Inglot” lako, musul-monės galėdavo nusilakuoti nagus popaskutinės dienos maldos, bet turė-davo jį nusivalyti prieš kitą maldą. Is-lamo tikėjime yra daug srovių ir nė-ra vieno autoriteto, kaip, pavyzdžiui,popiežius Katalikų bažnyčioje, taddar neaišku, koks galutinis religinisverdiktas bus paskelbtas šiam nagųlakui. Neabejotina, kad bus aiškina-ma ir tai, jog lakuoti nagai apskritainedera su musulmonų kuklumosamprata. Tačiau bent kol kas dau-gybė musulmonių visame pasaulyjedžiaugiasi galėdamos pasidaryti ma-nikiūrą kaip visos kitos moterys.•

Nagų lakas musulmonėms

Lakuotis nagus dabar gali ir musulmonės. / AFP/Scanpix nuotraukos

Japonų mokslininkai nufotografavo skraidančius kalmarus.

C.Electra vėl tapo “gelbėtoja”

C.Electra laikosi dietos ir daug šoka.Allvip.us nuotrauka

“Atsargiai! Spausiu iki šimto!” / Daily Snippets nuotrauka