2013 m. balandžio 15 d. / Pirmadienis / Nr. 85 (13 510)

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, be lietaus.Temperatūra dieną12-13 laipsnių šilumos.

19p.

Botanikos sodo vadovybė tikina, kadtiesiant iki 5 metrų pločio dviračių takoruožą neišvengiamai bus sunaikintosvertingos augalų kolekcijos, įrengianttvorą ir apšvietimo stulpus - sudarkytassodo estetinis vaizdas. Prieš tokio takotiesimą dar 2008 metais kategoriškai pa-sisakė ir Lietuvos universitetų botani-

kos sodų asociacija. Uostamiesčio me-rijos valdininkai atkerta, kad apie dvira-čių tako tiesimą žinota jau seniai, todėlbuvo galima suderinti klausimus, o bo-tanikos sodo vadovybė esą bijo teritori-ją labiau atverti visuomenei dėl uždaru-mo, susiformavusio per 20 metų.

5p.

Karalienės Luizės takais mauros buldozeriai

UŽSIENIS

D.Maradona parėmė N.Maduro

Diego Maradona - Hugo Chavezošalininkas. Pasipuošęs baltais marški-niais ir auskarais su deimantais abie-jose ausyse garsusis Argentinos fut-bolininkas kartu su Nicolasu Maduroaplankė savo velionio draugo kapą irparagino Venesuelos žmones balsuotiuž jo įpėdinį, kuris tęs tokią pačią so-cialistinę politiką. Futbolo legendaprie kareivinių noriai dalijo žmo-nėms autografus ir kartu su miniaskandavo: “Chavezas gyvas! Kova tę-siasi!” “Kovokime toliau. Hugo fiziš-kai nebėra su mumis, tačiau mes tęsi-me kovą su Nicolasu, laikysimėsHugo palikimo ir neleisime niekamsavęs trypti”, - pareiškė D.Maradonair per valstybinę televiziją.

7p.

www.lzinios.lt

Kaina 1,99 Lt

KULTŪRA

R.Staniūnienė -tebeskraidantiant angelųsparnų 13p.

SPORTAS

Po aukso ir bronzoslietumi

Klaipėdos valdžia pliekiama užtai, kad tiesia naują dviračių takąper vienintelį Vakarų Lietuvojebotanikos sodą. Ši išpuoselėtavaizdinga teritorija XVIII amžiujebuvo dalis parko, kuriame iškylasitin mėgo rengti Prūsijos karalienė Luizė.

Lietuvos žiniosVERSLAS

Ekspertaipataria:pats statysi -sutaupysi 15p.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Už kontrabandos gabenimą nubausti ir jų šeimoms tekda-vusią socialinę paramą dėl topraradę gyventojai tikina esan-tys nepagrįstai “skriaudžiami”,o savivaldybių atstovai pripa-žįsta, kad ši kontrabandininkųauklėjimo priemonė valstybeiekonominio efekto neduoda.Paradoksas - tokios problemosvisiškai neaktualios Pagėgiams.

Informaciją apie sulaikytus ir nu-baustus kontrabandos iš Kaliningra-do srities ir Baltarusijos gabentojusLietuvos savivaldybių administraci-joms teritorinės muitinės teikia nuopraėjusių metų pradžios. Jei tarp šiųasmenų būna socialinės paramos ga-vėjų, pašalpų mokėjimas jiems puseimetų sustabdomas.

Vilkaviškio rajone viena pirmųjųnaująją tvarką pajuto Reginos R.(moters vardas jos prašymu pakeistas- aut.) šeima. Anot tris vaikus augi-nančios ir niekur nedirbančios mo-

ters, dar praėjusių metų pradžioje jossutuoktinis, grįždamas iš Kalining-rado srities, įkliuvo Kybartų pasienioposte. Vyras į Lietuvą tikėjosi parsi-vežti gerokai daugiau negu leidžiamarūkalų.

“Kaip tik tądien muitinėje vyko ka-žin kokie tikrinimai, ir jis pataikė “anttos bangos”. Už cigarečių gabenimąvyrui buvo skirta beveik 5 tūkst. litųbauda. Nė neįsivaizduoju, kaip suge-bėsime ją sumokėti, nes mano su-tuoktinis taip pat niekur nedirba. Irdar sumažino mums skiriamą socia-

linę išmoką. Iš ko reikės gyventi?” -skundėsi Regina R.

Moteris pabrėžė, kad į gretimąšalį pigesnių degalų ir rūkalų jos vy-ras važinėjo ne iš gero gyvenimo -reikėjo kaip nors užsidirbti pragyve-nimui, mat verstis tik iš socialiniųpašalpų šeima neįstengė.

Tačiau LŽ paklausta, ar negalėtųji su sutuoktiniu susirasti darbą, Re-gina R. atsakė, esą juodviem dirbti“neapsimokėtų, nes darbdaviai ma-žai moka”.

Dai

niau

s La

buči

o (E

LTA

) nu

otra

uka

Regina R.: “Neįsivaizduoju, kaip sugebėsime sumokėti tokią baudą.

Ir dar sumažino mums skiriamą socialinę išmoką. Iš ko reikės gyventi?”

4p.

Žurnalistų etikos inspektorė ZitaZamžickienė interviu “Lietuvos žinioms” teigė, kad internetas - potencialus saviraiškos laisvės įgyvendinimo užribis, o užribinė saviraiškos laisvė nebėra demokratijos vertybė 3p.

Jei nuolatinė sniego danga išsilaikysdar bent kelias dienas, Lietuvoje busužfiksuotas rekordas. Dėl spartaustirpsmo pastarosiomis dienomissmarkiai kyla vanduo kai kurioseupėse. 12p.

Dėl pašalpų neverkiatik Pagėgiai

9p.

Su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto(NSGK) pirmininku “darbie-čiu” Artūru Paulauskukalbamės apie pavojų žmoniųbei valstybės saugumui kelian-čias kibernetines atakas irpastangas nuo jų apsisaugoti.

- Teigiama, jog ateityje kiberneti-nės atakos taps vienu rimčiausių iš-šūkių valstybės saugumui. Kaip ver-tinate elektroninėje erdvėjekylančias grėsmes?

- Mes dar nelabai suvokiame tokiųgrėsmių ir negalime įvertinti jų svarbos.Nei verslas, nei valstybinis sektorius, neipaprasti žmonės kol kas rimtai nesusidū-rė su tokiomis grėsmėmis, o jei ir susidū-rė, galbūt nieko apie tai nežino. Nepaste-bi, kad kompiuteris jau yra “užkrėstas”.

Kaip rodo kibernetinių atakų skai-čius ir prognozuojamos šio reiškiniotendencijos, grėsmė darosi vis didesnė.Jau dabar galime spėti, kad asmeni-niai, verslo, net valstybiniai konfliktaigreitai persikels į elektroninę erdvę. To-dėl būtina rimtai vertinti kibernetinįsaugumą, iškelti jį kaip prioritetinį na-cionalinio saugumo klausimą.

- Piktavalių programišių taikiniutampa ir valstybinių įstaigų duome-nų bazės, ir gyventojų sąskaitosbankuose. Kokios dedamos pastan-gos, kad būtų galima apsisaugoti

nuo tokių kibernetinių išpuolių?- Užpernai Vyriausybės nutarimu

buvo patvirtinta Nacionalinė elektroni-nės informacijos saugos (kibernetiniosaugumo) programa 2011-2019 me-

tams. Atsakingomis už šios programostikslų ir uždavinių įgyvendinimą pa-skirtos devynios institucijos. Dar yraValstybės informacinių išteklių įstaty-mas ir kiti. Reglamentavimą turime, ta-čiau priežiūros nepakanka. Pasigenda-me tikslesnio koordinavimo, bendroskontrolės sistemos, vieno centro, kurisapimtų visą kibernetinį saugumą. Prie-monės kibernetiniam saugumui užtik-rinti tarsi yra sukurtos, bet nevykdo-mos arba vykdomos nepakankamai.

- Valstybės institucijų kompiute-riuose esanti medžiaga, susijusi suNATO ir Europos Sąjunga (ES), pa-sak specialistų, tampa užsieniožvalgybų finansuojamų informaci-nių atakų objektu. Ar Lietuvai pir-mininkaujant ES Tarybai bus užtik-rintas saugus disponavimaskonfidencialia informacija?

- Mano nuomone, turi būti centra-lizuota organizacija, vienas centras, ku-ris rūpintųsi slaptos informacijos per-davimu ir saugumu. Nėra sukurtavalstybės institucijoms bendrų standar-tų, reglamentuojančių kibernetinę sau-gą darbo vietoje. Kad tai būtų padary-ta, reikia investicijų ir kompetencijos.

Kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai,stengsimės kibernetinį saugumą užtik-rinti kaip įmanoma geriau. Visos susiju-sios institucijos žino savo silpnąsias vie-

tas, joms skirtos užduotys tas silpnybespanaikinti. Tad kibernetinio saugumoužtikrinimas pirmininkavimo ES Tary-bai laikotarpiu turės būti efektyvus.

- Kokias įvardytumėte silpnąsiasLietuvos elektroninės erdvės sau-gumo vietas?

- Pirmiausia - neturime kiberneti-nio saugumo strategijos. Tai reiškia,kad nežinome, kokiu keliu einame.Sauga privalėtų rūpintis informaciniųsistemų valdytojai, turėtų būti bend-ras valstybinių institucijų tinklas, nus-tatyti slaptos informacijos ribojimolygiai. Taip pat reikia kelti tyrėjų kva-lifikaciją, kad jie būtų kompetentingiir galėtų tirti nusikaltimus elektroni-nėje erdvėje. Visa tai kol kas galimaįvardyti kaip silpnąsias vietas užtikri-nant kibernetinį saugumą.

- Kokius prioritetus kelia SeimoNSGK, siekdamas užtikrinti kiber-netinį šalies saugumą?

- Mūsų pagrindiniai prioritetai - kiber-netinio saugumo užtikrinimu užsiiman-čių institucijų parlamentinė kontrolė, kadbūtų vykdomi įstatymai ir NSGK nutari-mai. Sieksime inicijuoti esamų kiberneti-nio saugumo užtikrinimo trūkumų šali-nimą ir didinti saugumą.•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

KĘSTUTIS GIRNIUS

Šeštadienį Kauno sporto halėje vykoVytauto Landsbergio susitikimas su vi-suomene, iš esmės - su konservatoriųrėmėjais. Į Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų (TS-LKD) va-dovus kandidatuojantis V.Landsbergispristatė savo programą, aiškino, kodėlyra nepatenkintas dabartine partijosveikla, siūlė TS-LKD vertybinio atsi-naujinimo gaires.

Tai bene pirmas kartas, kai kandi-datas į partijos pirmininkus rengė ma-sinį susitikimą, stengdamasis sutelktikuo daugiau savo rėmėjų, skatinti jųentuziazmą. Remiantis žiniasklaidospranešimais, susirinko apie 800 žmo-nių, taigi salė buvo pustuštė. Vis dėltotoks sumanymas - sveikintinas žings-nis, nebūdingas Lietuvos politinėmspartijoms. Jos nerengia didelių susiti-kimų su rinkėjais net Seimo ar prezi-dento rinkimų išvakarėse.

Rinkimai Lietuvoje yra nuobodūs,net ir patiems kandidatams. Kartaissusidaro įspūdis, kad rinkimų kam-paniją stengiamasi dirbtinai riboti.Vengiama renginių, kurie mobilizuo-tų rėmėjus, padarytų juos aktyviaiskampanijos dalyviais, ne vien pasy-

viais stebėtojais. 2008 metais į Lietuvąatvažiavę užsieniečiai būtų nepaste-bėję, kad šalyje vyksta Seimo rinkimųkampanija, jeigu jų žvilgsnių nebūtųatsitiktinai patraukę į užkampį nukiš-ti stendai, papuošti kandidatų plaka-tais. Pernykštė Seimo rinkimų kam-panija buvo gyvesnė. Tik nesuprantu,kodėl didžiausių Lietuvos partijų va-dovai sutiko aštuonis sekmadienio va-karus iš eilės dalyvauti “Lietuvos ryto”televizijos rengiamuose debatuose, už-uot bent dalį to laiko skyrę susitiki-mams su rinkėjais, lankymuisi kai-muose ir miesteliuose.

Kontrastas su JAV akivaizdus. Tenrinkimų kampanija yra didžioji de-mokratijos šventė, į kurią įsitraukiamilijonai žmonių. Rinkimai mėnesiųmėnesius dominuoja viešajame gy-venime. Kandidatai dalyvauja šim-tuose, net tūkstančiuose susitikimųsu rinkėjais, savo planus aiškina irdaugiatūkstantinei miniai, ir keliemspensininkams senelių prieglaudoje.

Susitikimas Kauno halėje - žings-nis vakarietiškos politinės kampani-jos link, mėginimas kreiptis į žmoniųširdis ir jausmus ne tik rinkimų dieną.Tikiu, kad V.Landsbergio sprendimasrengti susitikimą su visuomene tapspavyzdžiu kitoms politinėms parti-joms, o toks bendravimas su rinkėjaisvirs įprastu, ne išskirtiniu kaip dabar,politiniu reiškiniu. Kiti du kandidataiį TS-LKD pirmininkus - Andrius Ku-bilius ir Valentinas Stundys - aktyviai

važinėja po rajonus, kalbasi su parti-jos skyrių nariais, kitaip tariant, nesė-di sudėję rankų. Tačiau tokia veiklayra įprasta, ja užsiima visų politiniųorganizacijų atstovai.

Tiesioginis kreipimasis į partijos kole-gas yra įmanomas ir reikšmingas dėl to,kad prieš kelerius metus konservatoriaiįvedė visuotinius TS-LKD pirmininkorinkimus. Ne partijos prezidiumas arcentro komitetas, ne suvažiavimo dele-gatai, ne privačiame bute į vakarėlį susi-rinkę pateptieji sprendžia, kas taps va-dovu. Tai daro narių visuma.

Tiesioginiai partijos pirmininkorinkimai turi ir pranašumų, ir pavo-jų. Barackas Obama nebūtų tapęsDemokratų partijos kandidatu į pre-zidentus, jei paprasti partijos nariainebūtų tarę lemiamo žodžio. HillaryClinton rėmė tradiciniai partijos va-dovai, ji buvo sukaupusi milžiniškąsumą pinigų, turėjo geriausius irbrangiausius patarėjus-ekspertus. Ta-čiau B.Obama išjudino demokratus,uždegė juos savo entuziazmu. Joh-nas Kennedy taip pat tapo preziden-tu dėl to, kad pirmiausia laimėjo pa-prastų partijos narių pasitikėjimą irtik tada - partijos šulų. Šie jį laikė per-nelyg jaunu, per mažai patyrusiu, permažai nuopelnų turinčiu politiku. Beto, J.Kennedy buvo katalikas. Dauge-lis protestantų manė, jog katalikasteiks pirmenybę popiežiaus nurody-mams, o ne JAV Konstitucijai ar in-teresams.

Tačiau esama ir pavojų, kad po ašt-rios rinkimų kampanijos liks nuos-kaudų. Pralaimėjusieji gali nesusitai-kyti su padėtimi, daugiau energijos

skirti tolesniam tarpusavio santykiųaiškinimuisi, o ne kovai su kitomispartijomis, būti pasyvūs per kitus Sei-mo ir savivaldybių tarybų rinkimus.Turėjau tokių nuogąstavimų, kai priešdvejus metus tuometė Seimo pirmi-ninkė Irena Degutienė metė iššūkįA.Kubiliui ir siekė vadovauti partijai.Ji sulaukė didelio palaikymo, surinkodaugiau kaip 45 proc. balsų. Bet popartijos pirmininko rinkimų nebuvojokių rietenų. I.Degutienė ir jos rė-mėjai nuosekliai dirbo TS-LKD nau-dai, taip pat nenukentėjo dėl mėgi-nimo perimti partijos vairą.

Yra kitas pavojus - kad pirmininkuarba kandidatu į kurį nors postą išren-kamas partijos numylėtinis, kurio plates-nė visuomenė nemėgsta. Tokiu atvejupartija gali nukentėti. Per pastaruosiusJAV Kongreso rinkimus radikalūs res-publikonai išrinko panašiai nusiteiku-

sius partijos kolegas kandidatais į Se-natą, bet šie pralaimėjo, nes jų kovin-gumas atgrasė daugumą piliečių. Pa-staruoju metu konservatoriams sekasipatraukti daug išsilavinusio jaunimo.Vargu ar jie balsuos už TS-LKD, jeipartijai nebevadovaus A.Kubilius.

Tiesioginiai partijos lyderio rinki-mai, kurių rezultatai negali būti ži-nomi iš anksto, Lietuvos politiniamegyvenime yra naujas reiškinys. Neįsi-vaizduojama, kad Rolandas Paksasarba Viktoras Uspaskichas nesėk-mingai kandidatuotų į savo partijųpirmininkus. Juk jie sukūrė šias par-tijas, jos yra pavaldžios lyderiams,priešintis jų vadovavimui reikštų iš-davystę. Algirdas Brazauskas buvovienvaldis Lietuvos demokratinėsdarbo partijos, o vėliau - Socialde-mokratų partijos vadas. Vien mintismesti jam iššūkį būtų buvusi tolygišventvagystei. Prisiminkime, kad per2000 metų Seimo rinkimus kairiųjųkoalicija net pasivadino jo vardu -A.Brazausko socialdemokratine koa-licija. V.Landsbergis iki 2003-iųjų,kol ėjo konservatorių vadovo parei-gas, taip pat buvo neginčijamas savopartijos vadovas.

Nežinia, kaip baigsis konserva-torių pirmininko rinkimai, bet jųdemokratiškumas yra pavyzdys ki-toms partijoms. Svarbu ir tai, kadtokie susitikimai kaip šeštadieninisKauno halėje taptų įprastu rinkimųkampanijos reiškiniu. •

2013 04 15Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

TS-LKD pirmininko rinkimai: modernios politikos link

Nežinia, kaip baigsiskonservatorių

pirmininko rinkimai,bet jų demokratišku-

mas yra pavyzdyskitoms partijoms.

Seimo tribūna

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)V.Sinicaitė (tel. 249 2247)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Sveikata

A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Paulauskas: “Jau dabar galime spėti, kad asmeniniai, verslo, net valstybiniai konfliktai

greitai persikels į elektroninę erdvę.”

Kibernetinių grėsmių dar nesuvokiame

Dienos temos 32013 04 15Lietuvos žinios

VALDAS KVEDARAS

Mirties nuosprendis laikraščiamsskelbiamas per anksti - prie tokios išvados priėjo Žurnalistųetikos inspektoriaus tarnyba, išanalizavusi pernykštę ži-niasklaidos situaciją ir palyginusiją su ankstesnių metų rezulta-tais. Teigiama, jog internetas -potencialus saviraiškos laisvėsįgyvendinimo užribis, o užribinė saviraiškos laisvė nebėra demokratijos vertybė.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tar-nyba (ŽEIT) nagrinėja skundus dėlvisuomenės informavimo priemonė-se pažeistos garbės ir orumo, teisės įprivatų gyvenimą pažeidimų. Ši tar-nyba taip pat prižiūri, ar laikomasiNepilnamečių apsaugos nuo neigia-mo viešosios informacijos poveikio įs-tatymo nuostatų, atlieka ekspertinįviešosios informacijos vertinimą. Per-nai ŽEIT gavo daugiau kaip 200 skun-dų. Pirmąkart dėl internete paskelbtosinformacijos skųstasi daugiau nei dėlspausdinto žodžio.

“Pasitvirtino tendencijos, kad kąspaudoje aptikti sudėtinga, interneterasti nesunku, ko negalima skelbtispaudoje ar televizijoje, bus paskelbtainternete ir greičiausiai tinklalapyje,kuris yra už Lietuvos ribų”, - interviu“Lietuvos žinioms” sakė žurnalistųetikos inspektorė Zita Zamžickienė.

ŽEIT - ir teismas, ir advokatas- Seimui neseniai pateikėte tarny-

bos veiklos ataskaitą. Kokios spalvosyra tie žurnalistikos arimai, ar daugnepatenkintųjų žurnalistų darbu ir artos pretenzijos pagrįstos?

- Pernai tarnyba gavo ir ėmė nagrinė-ti 232 skundus. Dalis prašymų juose bu-vo suformuluoti neaiškiai ir netiksliai.Tokių skundų autoriai, paprašyti konk-retumo, atsakymų nepateikė, tad skun-dai nebuvo nagrinėjami.

Nustebino, kad pernai gauta 113nagrinėtinų skundų dėl publikacijų in-ternete - net 25 daugiau negu 2011 me-tais. Dėl publikacijų spaudoje gavometik 71 skundą - jų per metus sumažėjo22. Taip pat mažiau skųstasi dėl televi-zijos laidų, dėl radijo laidų - vos kartą.Nauja tendencija - gauti devyni skun-dai dėl knygose pateiktos informacijos.

Išnagrinėję skundus nustatėme,kad 23 atvejais buvo pažeista fiziniųasmenų garbė ir orumas, 18 atvejų - jųprivatus gyvenimas. 155 atvejais nus-tatyti kiti įstatymų pažeidimai.

59 skundai nepasitvirtino. Daug taiar mažai, sunku pasakyti. Tačiau išana-lizavus skundus galima daryti išvadą,kad neretai jų autorių buvo pasikarš-čiuota, paskubėta. Neatmestina, jog ra-šinių herojus pastūmėja skųstis ir advo-katai, imantys už savo darbą nemažąatlygį. Iš praktikos galiu pasakyti, kad

ginčus į teismus perkeliantys advokataineretai prašo ir mūsų pagalbos, norstai - tiesioginis jų darbas. Beje, pabrė-šiu, kad mūsų tarnyba - savotiška advo-katūra, tad asmeniui, manančiam, jogbuvo viešai pažeistos jo teisės, nereikė-tų samdytis advokato. Jei pripažįstama,kad buvo pažeistos tokio asmens tei-sės, tarnyba priima sprendimą leidėjąklaidingą informaciją paneigti. Tokįsprendimą būtina vykdyti.

- ŽEIT - ne tik savotiška advokatūra,bet ir tam tikra teisminė institucija,įgaliota spręsti, ar visuomenės infor-mavimo priemonės nepažeidė įstaty-mų. Jei taip, įpareigojate paneigti as-mens garbę ir orumą žeminančiąinformaciją, kitaip tariant, paskelbtitos informacijos paneigimą. Ar tokiaisatvejais leidėjai dažnai kreipiasi į teis-mą bandydami užginčyti jūsų išvadasir kokie būna teismų sprendimai?

- 2011 metais priimtų sprendimųteisinis pagrįstumas didėjo, pernai -smuko. Tai rodo administracinių teis-mų - pirmosios ir antrosios instanci-jų - išnagrinėtų teisminių ginčų dėlapskųstų sprendimų statistika.

2012 metais įsiteisėjusių teismui ap-skųstų inspektoriaus sprendimų arbanutarimų pagrįstumo rodiklis buvo 10proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir su-darė beveik 82 procentus. Tai reiškia,kad tik 18,2 proc. žurnalistų etikos ins-pektoriaus priimtų sprendimų, kuriebuvo apskųsti teismui, pernai Lietuvosvyriausiasis administracinis teismaspripažino nepagrįstais ir panaikino. Pa-staruoju metu teismams apskųsta apie30 - maždaug kas penktas - tarnybospriimtų sprendimų. Per dvejus metusįsiteisėjusiais teismo sprendimais buvopanaikinti tik du inspektoriaus spren-dimai ir vienas nutarimas administra-cinio teisės pažeidimo byloje. Tai aki-vaizdus atsakymas tiems, kurie galbūt

nepatenkinti mūsų veikla, - tarnybapriima pagrįstai teisingus sprendimus.

Noriu pabrėžti, kad kai kada tenkataikstytis su gana keistais teismųsprendimais. Pavyzdžiui, vienu atve-ju buvo pripažinta, jog visuomenės in-formavimo priemonė pažeidė juridi-nio asmens reputaciją, tai apeliacinetvarka patvirtino ir teismas. Leidėjuiapskundus kitą analogišką mūsųsprendimą, Lietuvos vyriausiasis ad-ministracinis teismas priėmė priešin-gą sprendimą - esą Žurnalistų etikosinspektoriaus tarnyba neturėjo teisėsnagrinėti juridinio asmens skundo dėljo pažeistos dalykinės reputacijos.

Arba toks atvejis: vienoje byloje teis-mas pasisakė, kad skundą nagrinėjan-ti tarnyba turi teisę reikalauti papildo-mos informacijos iš valstybinių įstaigųir institucijų, kitoje - kad tokios kom-petencijos neturi ir privalo remtis in-formacijos rengėjo bei skleidėjo pa-teiktais duomenimis dėl tokiosinformacijos atitikimo Visuomenėsinformavimo įstatymo reikalavimams.

Suklydai - atsiprašyk- Jei nustatomi Visuomenės infor-

mavimo įstatymo pažeidimai, galitereikalauti, jog viešosios informacijosrengėjas ar skleidėjas nustatyta tvar-ka paneigtų paskelbtą tikrovės neati-tinkančią informaciją, žeminančią as-mens garbę ir orumą, arba sudarytųgalimybę pačiam asmeniui atsakyti irpaneigti. Ar leidėjai vykdo tokiussprendimus?

- Kaip minėjau, dalis jų kreipiasi įteismą ir bando ginčyti mūsų sprendi-mus, tačiau tik penktadalis tokių skun-dų pripažįstami pagrįstais.

Visuomenės informavimo įstatymeįtvirtintas inspektoriaus priimtų spren-dimų privalomumas. Nustatyta, kadinspektoriaus teisėtų reikalavimų,priimtų sprendimų nevykdymas ar ki-toks trukdymas inspektoriui įgyven-dinti jam suteiktas teises ir įgaliojimusužtraukia administracinę atsakomybę.Už reikalavimų nevykdymą turime tei-sę surašyti administracinių teisės pa-žeidimų protokolą, kaltą asmenį bau-da nuo 500 iki 1000 litų baudžiateismas. Džiugu, kad per pastaruosiusmetus minimalia bauda buvo nubaus-tas vos vienas asmuo, šis jos neginčijoir sumokėjo. Tiesa, dėl viename spau-dos leidinyje nuolat skelbtos asmenųgarbę ir orumą žeminančios informa-cijos paneigimo teko nemažai įtikinė-ti šio leidinio savininką ir leidėją, ta-čiau išaiškinus, kad už sprendimųnevykdymą gresia nemažos baudos,paneigimai buvo išspausdinti.

Per pastaruosius trejus metus ste-bima, kad visuomenės informavimopriemonės vykdo mūsų tarnybospriimtus sprendimus. Nors įvykdytųsprendimų santykis mažai kito, nuo25 proc. iki 6,9 proc. sumažėjo neįvyk-dytų sprendimų.

Dabar tarnyba siūlo leidėjams nau-ją taikymosi su besiskundžiančiais as-menimis formą - mediaciją. Gavusiskundą, kuris gali būti pagrįstas, tarny-

ba siūlo leidėjui taikiai išspręsti ginčąir taip ištaisyti klaidą. Jau yra keli atve-jai, kai redakcijos savo noru sutiko sutokiu mūsų siūlymu.

Daugėja žalingos informacijos- Jūsų tarnyba ne tik nagrinėja skun-

dus, bet ir vertina, kaip laikomasi Vi-suomenės informavimo įstatymo. Ja-me kalbama ir apie žalingą, ribojamąarba draudžiamą informaciją. Ar josdaugėja?

- Spaudoje tokios informacijos suma-žėjo, o transliavimo srityje pažeidimų,palyginti su užpraeitais metais, pagausė-jo daugiau kaip dukart. Per televizijądažniausiai buvo transliuojama baimęar siaubą kelianti informacija.

Mažiausiai pažeidimų, kaip ir anks-tesniais metais, užfiksuota radijuje. Odidžiausia pažeidimų tikimybė liekainternete.

Pernai aktuali buvo nepilnamečiųasmens duomenų skelbimo problema:21 kartą paviešinti įtariamojo padariusnusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo,nuteistojo arba nuo nusikalstamos vei-kos ar nuo kitokių teisės pažeidimų nu-kentėjusių nepilnamečių asmens duo-menys, pagal kuriuos galima nustatytijų tapatybę. Daugiausia tokių pažeidi-mų būta skleidžiant informaciją apievadinamąją Kauno pedofilijos bylą.

Pernai surengėme nemažai susiti-kimų su viešosios informacijos rengė-jais, redakcijų vadovais ir aptarėmenepilnamečių asmens duomenų skel-bimo problemą. Susitikimai ir konsul-tacijos davė rezultatų - kai kuriuosespaudos bei internetiniuose leidiniuo-se tokių pažeidimų sumažėjo.

Sieks reformos- 2009 metais, kai Seimas jus pat-

virtino žurnalistų etikos inspektore,sakėte, kad ŽEIT būtina reformuoti įombudsmeno įstaigą. Panašios tar-nybos, kuri neretai vadinama spau-dos sarginiu šunimi, nėra jokioje už-sienio valstybėje. Ar tebepuoselėjatetokius planus?

- Pernai Seimas patvirtino naujusŽEIT nuostatus. Juose dar aiškiaunubrėžta inspektoriaus ir jo vadovau-jamos tarnybos misija bei pagrindi-nis uždavinys - užtikrinti žmogaus tei-sių apsaugą visuomenės informavimopriemonėse. Kadangi daugumą gy-ventojų vis dar klaidina šio pareigūnopavadinimas, šiemet numatyta pa-rengti Seimui siūlymus reorganizuo-ti ŽEIT į Žmogaus teisių apsaugos vi-suomenės informavimo priemonėsekontrolieriaus įstaigą. Drauge ketina-ma parengti atskirą tokios įstaigosveiklą reglamentuojantį įstatymą. Jisturėtų užtikrinti didesnį nepriklauso-mumą ir suteikti daugiau galimybiųginti žmogaus teises skirtingose visuo-menės informavimo srityse. Jei Sei-mas sutiks su tokiais siūlymais, insti-tucija įgaus dar daugiau ombudsmenopožymių. •

PAVASARIO POLAIDIS

Prasidėjęs pavasario polaidisŠiaurės Lietuvoje jau pridarė ne-mažai nuostolių. Gyventojai teigėnesitikėję, kad šiemet taip ankstipatvins upės ir apsems sodybas.Kai kur yra neišvažiuojamų kaimoir miško kelių. Pakruojo rajonoJovarų kaimo kai kuriems gyven-tojams jau vakar paryčiais tekoskubiai ieškotis nakvynės pas gi-mines ar draugus, gelbėti nami-nius gyvulius. Panaši padėtis ir ki-tuose Šiaulių apskrities rajonuose.Radviliškio rajone ištvinę Beržės

ir Šušvės upeliai, Kelmės - Kra-žantė. Polaidis rūpesčių pridarė irPanevėžyje bei Panevėžio rajone.

SIŪLO Į KONTROLIERIUS

Dviem ministerijoms - Vidaus rei-kalų ir Sveikatos apsaugos - skir-tingu metu vadovavęs RaimondasŠukys siūlomas į Seimo kontrolie-rius. Jo kandidatūrą tvirtinti parla-mentui teikia Seimo pirmininkas“darbietis” Vydas Gedvilas. R.Šukįsiūloma skirti Seimo kontrolieriu-mi savivaldybių institucijų ir įstai-

gų pareigūnų veiklai tirti. Šiuometu R.Šukys eina teisingumo mi-nistro Juozo Bernatonio patarėjopareigas. Eksministras Seimokontrolieriaus poste turėtų pakeis-ti Augustiną Normantą, kurį pla-nuojama skirti Seimo kontrolieriųįstaigos vadovu. Vasario viduryjebaigėsi įstaigos vadovo Romo Va-lentukevičiaus kadencija.

SIEKIA ROTACIJOS

Į Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų (TS-

LKD) pirmininko postą preten-duojantis europarlamentaras Vytautas Landsbergis tikina pasi-gendantis galimybių partijoje pa-sireikšti jaunimui ir rotacijos TS-LKD vadovybėje. Tai jis pabrėžėšeštadienį popiet kreipdamasis įkelis šimtus susirinkusiųjų Kaunosporto halėje. V.Landsbergis ragi-no bendražygius “tęsti Sąjūdžioliniją”. “Jums remiant grįšiu išeuropinės politikos į lietuvišką irvisi kartu pajudinsime tas užmau-rojusias balas”, - kalbėjo jis.

BNS, LŽ

Trumpai

Žurnalistų kūryba - po didinamuoju stiklu

Romo Jurgaičio nuotrauka

Z.Zamžickienė: “Pabrėšiu, kad mūsų tarnyba -savotiška advokatūra, tad asmeniui,

manančiam, jog buvo viešai pažeistos jo teisės, nereikėtų samdytis advokato.”

V.Landsbergis ragino bendražygius“tęsti Sąjūdžio liniją”.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 04 15Lietuvos žinios4 Dienos temos

Atkelta iš •1p.

Skaičiuoja dešimtimisVilkaviškio rajono savivaldybės ad-

ministracijos Socialinės paramos irsveikatos priežiūros skyriaus vedėjaDanutė Grabauskienė neslėpė, kad so-cialinės paramos lėšų mokėjimas su-stabdytas ne vienai šio rajono gyvento-jų šeimai. Pernai dėl kontrabandospašalpų neteko 49 asmenys, šiemet -dar septyni.

“Iš Kauno teritorinės muitinės nuo-lat gauname ilgus sąrašus nubaustųjųpavardžių. Matyt, daug vilkaviškiečiųvažinėja ir įkliūva. Tačiau paramos ga-vėjų tarp jų nėra itin daug. Nutraukda-mi pašalpų mokėjimą paaiškinamežmonėms, kodėl taip darome. Ne mū-sų valioje ką nors pakeisti - ir mes, irgaunantieji paramą privalo laikytis įs-tatymų”, - teigė D.Grabauskienė.

Priekaištų dėl nutrauktų socialiniųišmokų mokėjimo iš kontrabandinin-kų sulaukia ne tik Vilkaviškio, bet irJurbarko, Šakių, kitų Kaliningrado sri-ties ar Baltarusijos pasienyje esančiųsavivaldybių socialiniai darbuotojai.

Kaip LŽ pripažino Jurbarko rajonoSocialinės paramos skyriaus vyriausio-ji specialistė Inga Kornikaitė, nors per-nai dėl kontrabandos išmokų neteko11 asmenų, o šiemet tokias sankcijasnumatyta pritaikyti dar keliems asme-nims, tai dar nereiškia, kad be sociali-nių pašalpų lieka ištisos šeimos. “Iš-mokos yra sumažinamos. Jų negaunatik tėvai, o vaikams pašalpos mokamostoliau, nes Piniginės paramos įstaty-mas numato, kad jei šeimoje yra vaikų,

pirmiausia privalome atsižvelgti į jųporeikius”, - aiškino I.Kornikaitė.

Minimalus taupymasVisi LŽ kalbinti merijų specialistai

pabrėžė, kad sprendimas atimti socia-lines išmokas iš įkliuvusių kontraban-dininkų veikiau yra prevencinė prie-monė įstatymų pažeidėjams, bet nepriemonė mažinti savivaldybių išlaidassocialinėms reikmėms. Kaip tikino vil-kaviškietė D.Grabauskienė, paramosmokėjimas jų rajone nutrauktas pus-šimčiui gyventojų, tačiau išlaidos so-cialinėms reikmėms per mėnesį suma-žėjo vos keliais tūkstančiais litų. “Pernai

mums reikėjo daugiau kaip milijono li-tų per mėnesį, iš esmės tiek pat reikia iršiemet. Didelio ekonominio efekto nė-ra”, - sakė ji.

D.Grabauskienės manymu, kurkas efektyviau socialinei paramaiskirtos lėšos būtų taupomos, jei vėlbūtų grįžta prie tvarkos, kai darbobiržoje užsiregistravęs asmuo nega-lėtų jau tą pačią dieną prašyti ir so-cialinės pašalpos. Mat būtent nuopraėjusių metų pradžios įsigaliojusinaujovė ir išplėtė paramos prašytojųgretas. Socialines išmokas Vilkaviš-kio rajone šiuo metu gauna apiepustrečio tūkstančio šeimų.

Vos vienas atvejisNors esama savivaldybių, kuriose

socialinės paramos teikimas sustab-dytas dešimtims kontrabandos ga-bentojų, prie pat Rusijos sienos įsikū-rusių Pagėgių valdininkai tikina, kadper visus praėjusius metus jiems taiteko padaryti vos vieną kartą. Šiemettokių atvejų apskritai dar nebuvo,nors iš Klaipėdos teritorinės muitinėsgaunami nubaustų kontrabandinin-kų sąrašai nėra trumpi - juose dešim-tys pagėgiškių pavardžių.

“Gal čia “kalta” mūsų nedidelėsavivaldybė. Turime tik 12 tūkst. gy-ventojų, o visa teritorija suskirstyta

į penkias seniūnijas. Tad kiekvie-noje seniūnijoje dirbantys sociali-niai darbuotojai palyginti gerai pa-žįsta beveik visus žmones, tarp jų irparamos prašytojus”, - svarstė Pa-gėgių savivaldybės administracijosSocialinės paramos skyriaus vedėjaDaiva Vaitiekienė. Pasak jos, jei se-niūnijų socialiniai darbuotojai nu-tuokia, kad paramos pageidaujantis

asmuo gali turėti neoficialių pragy-venimo šaltinių, tol apeliuoja į įsta-tymus, kol žmogus išeina taip ir ne-parašęs prašymo.

D.Vaitiekienės teigimu, sociali-niai darbuotojai dažnai žino ne vientai, kuo verčiasi kuris nors sociali-nės paramos prašantis gyventojas,bet ir tai, ar iš tikrųjų tas žmogus yravienišas, o gal turi “paslėpęs” sugy-ventinį. Todėl socialines išmokasesą gauna tik tie, kuriems jos tikraireikalingos.

Keli tūkstančiai pažeidimųMuitinės departamento atstovė

spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkaus-kienė LŽ teigė, jog teikti savivaldybėmsir kitoms valstybės institucijoms infor-maciją apie asmenis, nubaustus už kont-rabandą ir neteisėtą akcizais apmokesti-namų prekių gabenimą, muitininkaiprivalo pagal Oficialiai neapskaitomosekonomikos reiškinių kontrolės prie-monių planą.

Pernai savivaldybės iš viso buvoinformuotos apie beveik 1000 žmo-nių, padariusių muitų teisės aktų pa-žeidimų. Per pirmąjį šių metų ket-virtį Lietuvos muitinė iš viso nustatė2862 pažeidimus. Surašyti 1386 ad-ministracinių teisės pažeidimų pro-tokolai dėl prekių gabenimo pažei-dimų ir kontrabandos. Pernai dėl šiųpriežasčių buvo surašyti 4865 admi-nistracinių teisės pažeidimų proto-kolai. Taip pat pradėti 186 ikiteismi-niai tyrimai tais atvejais, kai sulaikytųprekių vertė viršijo 32 500 litų. Perpirmąjį šių metų ketvirtį pradėtas 61toks tyrimas. •

Kontrabandininkai neverkia tik Pagėgiuose

DAIVA BARONIENĖ

Paukščių gripas, nuo kurio pasta-ruoju metu mirė daugiau kaip 10Kinijos gyventojų, Lietuvai ne-gresia. Taip tikina veterinarai,užkrečiamųjų ligų specialistai ircivilinės saugos žinovai.

Teigiama, kad mūsų kraštą nuo šioklastingo viruso apsaugos jam plisti neitin palankus klimatas, nedidelis gyven-tojų tankis ir tai, kad, palyginti su dauge-lio mažiau išsivysčiusių šalių gyventojais,esame įpratę dažniau plautis rankas.

Lietuvos ambasados Pekine interneti-nis puslapis skelbia, kad Pasaulio sveikatosorganizacija kol kas nerekomenduoja tai-kyti apribojimų nei atvykstantiesiems įKiniją, nei išvažiuojantiesiems iš jos.Ambasados konsulinis pareigūnas,trečiasis sekretorius Mindaugas Stanke-vičius LŽ teigė, kad jo aplinkoje gyveni-mas ramus, plika akimi nematyti, kadpatys kinai būtų ėmęsi kokių nors išskir-tinių priemonių apsisaugoti nuo paukš-čių gripo ar bent jau nešiotų respirato-rius. Anot M.Stankevičiaus, ryšių suKinija turintys lietuviai ambasadai netei-kia jokių su paukščių gripu susijusiųklausimų. “Tiesą sakant, nelabai turė-čiau ką jiems pasakyti, nes jokių nuro-dymų, jokių apribojimų dėl to virusoneturime”, - pabrėžė jis.

LŽ kalbintas Lietuvos užkrečiamųjųligų ir AIDS centro direktorius SauliusČaplinskas patarė ir mums, lietuviams,sekti kinų pavyzdžiu ir nepradėti per-nelyg nerimauti dėl paukščių gripo. Jispabrėžė, kad virusas plinta ten, kurkaršta, didelis vienoje vietoje susispie-tusių žmonių tankis, prasta higiena irgyventojai glaudžiai kontaktuoja supaukščiais. Esant tokioms aplinky-bėms, pasak S.Čaplinsko, pasitaiko at-vejų, kai virusas, kuriuo paprastai ser-

ga išskirtinai paukščiai, mutuoja ir juosuserga žmonės. “Kol paukščių gripąperneša tik paukščiai, didelio pavojausnėra. Jei atsitiks taip, kad šios formosgripu bus galima užsikrėsti ir nuo ser-gančio žmogaus, tada jau bus imtaskambinti pavojaus varpais”, - tikinoS.Čaplinskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijostarnybos (VMVT) Skubios veiklosskyriaus vedėjo Mariaus Masiulio tei-gimu, Kinijos ribų paukščių gripas kolkas neperžengė. VMVT atstovas tiki-no, jog Lietuva, kaip ir visos EuroposSąjungai (ES) priklausančios šalys, jaukelerius metus vykdo laukinių ir na-minių paukščių stebėsenos progra-mą. Ji siejama ir su paukščių gripoprofilaktika. Kol kas ištyrus 40 negy-vų paukščių buvo nustatyta, kad visijie krito ne nuo paukščių gripo.

“Šiomis dienomis Europos Komisi-jos iniciatyva vyko ES šalių veterinari-jos specialistų posėdis, kuriame buvopateikta informacija, kad ir pačioje Ki-nijoje nėra padidėjęs paukščių kriti-mas nuo šios ligos. Tai mums leidžiatikėtis, kad net ir dabar, esant paukš-čių migracijai, šis gripas į mūsų šalįneatkeliaus”, - sakė M.Masiulis. Jis pa-brėžė, kad paukščių gripu serga antys,žąsys ir vištos. Kitų rūšių paukščiamsši liga nenustatoma.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji-mo departamento (PAGD) Pasiren-gimo nelaimėms ir perspėjimo sky-riaus viršininkas Ernestas Trunovasaiškino, jog PAGD nėra gavęs jokiųduomenų, bylojančių, kad reikėtų im-tis kokių nors priemonių saugantisnuo Kinijoje pratrūkusio paukščiųgripo. Jo teigimu, jei kils pavojus su-sirgti šia liga, pirmiausia žmonėms bussiūloma elgtis taip, kaip ir paskelbusbet kurio gripo epidemiją. TačiauE.Trunovas vylėsi, kad to daryti nepri-reiks, ir gyvensime kaip gyvenę. •

Paukščių gripo bijoti neverta

D.Grabauskienė: “Pernai mums reikėjo

daugiau kaip milijono litų per

mėnesį, iš esmės tiekpat reikia ir šiemet.

Didelio ekonominioefekto nėra.”

Muitininkų patikrinimai pasienyje kai kuriems kontrabandos gabentojamsbaigiasi pašalpų praradimu. / Muitinės departamento nuotrauka

Dienos temos 52013 04 15Lietuvos žinios

DENISAS NIKITENKA

Klaipėdoje užvirė precedentoneturintis konfliktas. Vietosvaldžia pliekiama už tai, kadtiesia naują dviračių taką pervienintelį Vakarų Lietuvoje botanikos sodą. Ši išpuoselėtavaizdinga teritorija XVIII amžiuje buvo dalis parko, kuriame iškylas itin mėgorengti Prūsijos karalienė Luizė.

Botanikos sodo vadovybė tikina,kad tiesiant iki 5 metrų pločio dviračiųtako ruožą neišvengiamai bus sunai-kintos vertingos augalų kolekcijos,įrengiant tvorą ir apšvietimo stulpus -sudarkytas sodo estetinis vaizdas. Prieštokio tako tiesimą dar 2008 metais ka-tegoriškai pasisakė ir Lietuvos univer-sitetų botanikos sodų asociacija.

Uostamiesčio merijos valdininkaiatkerta, kad apie dviračių tako tiesimąžinota jau seniai, todėl buvo galimasuderinti klausimus, o botanikos so-do vadovybė esą bijo teritoriją labiauatverti visuomenei dėl uždarumo, su-siformavusio per 20 metų.

Pretenzijas ignoravoPajūris Lietuvoje pelnytai tituluoja-

mas kaip geriausiai išplėtotą dviračiųtakų tinklą turinti mūsų šalies teritori-ja, ir tas tinklas vis plečiamas. PernaiKlaipėdos valdžia po kelerių metų pla-navimo ir derinimo pradėjo tiesti nau-ją dviračių ir pėsčiųjų taką prie Danėsupės nuo Biržos tilto iki Palangos kelio.

Naujasis takas bus 7237 metrų ilgioir atsieis daugiau kaip 7 mln. litų. Di-džioji dalis lėšų - 6 mln. litų - gauta išEuropos Sąjungos fondų, likusią da-lį pridės uostamiesčio savivaldybė. Vi-siškai projektą planuojama baigti ki-tų metų rugpjūtį.

Šis projektas ramiai buvo įgyvendi-namas, kol dviračių taką tiesianti tech-nika atriedėjo prie Klaipėdos universi-teto (KU) botanikos sodo teritorijos.Mat paaiškėjo, kad 1,5 kilometro dvira-čių tako ruožas per sodą drieksis priepačios vaizdingiausios, miestiečių mėgs-tamos, tačiau ne itin išreklamuotos teri-torijos dalies: Danės upės kranto su ma-žais skardžiais. Šiuo metu statybųtechnika kaip tik stovi prie sodą juosian-čios tvoros, bet nedrįsta įvažiuoti į jį.

Pasak botanikos sodo direktorėsOnos Rūtos Žadeikienės, miesto val-džia nesutiko su botanikų prašymaistaką tiesti aplenkiant sodo teritorijąarba joje esančias augalų kolekcijas.

“Taip, tas takas dokumentuose buvonumatytas tiesti labai seniai, tačiau kaiprojektas pradėjo judėti į priekį, ne kar-tą kreipėmės į valdžią prašydami ne-niokoti botanikos sodo. Mat taką tie-sianti statybinė technika išraus žemę,ir neišvengiamai teks iš kelio dviračiųtakui pašalinti mūsų kolekcinius auga-lus. Suskaičiavime, kad išrauti ir per-sodinti reikės per 50 rūšių, tačiau nėrajokios garantijos, kad tie augalai vėliauprigis kitoje vietoje. Be to, kai kuriuosjų, pavyzdžiui, maumedžius, ąžuoliu-kus, šermukšnius, teks iškirsti. O eglės,sekvoja ir kiti spygliuočiai apskritai per-sodinti neprigyja ir nudžiūva”, - LŽpasakojo botanikos sodo vadovė.

Kompensacija nenumatytaKU botanikos sodas Klaipėdoje

įrengtas nuošalioje vietoje Tauralau-kyje ir nėra masiškai lankoma vieta. Įvaizdingą 9,3 hektaro teritoriją užsu-ka romantikos mėgėjai, šeimos su vai-kais, čia vyksta įvairūs kultūriniai iredukaciniai renginiai. Žydinčią ir kve-piančią oazę itin pamėgę vestuvinin-kai, iškylų mėgėjai.

“Įsivaizduokite situaciją: per sodo te-ritoriją pradeda pirmyn atgal važinėti

dviratininkai, vaikščioti pėstieji. Tiesia-mo tako plotis - 5 metrai, tačiau dar tiekpat palikta prie upės kaip apsauginė zo-na, tad iš sodo atimamas mažiausiai 10metrų pločio, 1,5 kilometro ilgio ruo-žas. Ir dar bus įrengti apšvietimo stul-pai, pastatyta tvora, skirianti taką nuosodo. Bet kas tada prižiūrės Danės pa-krantes už tvoros? Dabar jas tvarkomemes”, - padėtį apibūdino O.R.Žadei-kienė.

Ji tikino Klaipėdos valdžios prašiu-si ten, kur takas eina per dabar au-gančių augalų kolekcijas, susiaurintiiki 2,5 metro pločio, tačiau atsakymasbuvęs neigiamas.

“Naujausiomis žiniomis, jie sutikosusiaurinti iki 4 metrų pločio. Labaigaila augalų, nes takas sunaikintų pus-šimtį jų rūšių, iš kurių apie 30 yra re-tos. Kolekcija kaupta ištisus du de-šimtmečius, jos vertė - keliasdešimttūkstančių litų, bet apie piniginę kom-pensaciją nėra nė kalbos. Eisime met-ras po metro prieš statybinę technikąir iškasime augalus, kitur prašysime jųneliesti, jei tai bus įmanoma. Apskri-tai nežinome, kurie augalai “pasipai-nios” tam takui, nes viena yra matytibrėžinius, visai kas kita - kai pradėstiesti”, - kalbėjo O.R.Žadeikienė.

Labiausiai direktorė baiminasi ga-limos situacijos jau pradėjus naudotisdviračių taku, mat tuomet juo važiuo-jantys žmonės esą tikrai susigundysperlipti neaukštą tvorą ir nusiskintigražių kolekcinių augalų.

Karališki pėdsakaiDviračių tako tiesimo per botani-

kos sodą priešininkai naudoja ir kara-lienės Luizės kortą, mat ši istorinė as-menybė prieš kelis šimtus metų ištieslabai mėgo kadaise europietiškaiįrengtą Tauralaukio parką. Dabarti-nis botanikos sodas buvo jo dalis.

Be to, vietovė garsi ir dėl 1802 me-tais netoli šios teritorijos buvusiamedvare vykusio Prūsijos karaliaus Frid-richo Vilhelmo III ir jo žmonos Lui-zės susitikimo su Rusijos imperato-riumi Aleksandru I.

Prieš keletą metų sodo teritorijojebuvo rengiamos ir teatralizuotos pa-žintinės ekskursijos su aktoriais, karie-ta, “prisikėlusia” pačia karaliene Luize.

Todėl esą botanikos sode įrengusmodernų dviračių ir pėsčiųjų taką sutvoromis ir žibintais būtų neatitaiso-mai sunaikinta karališka dvasia, ir to-kios ekskursijos, džiuginusios mies-telėnus, būtų nebetikslingos.

Tačiau, anot KU istoriko ir uosta-miesčio tarybos nario Vyganto Varei-kio, karalienės Luizės pėdsakai botani-kos sodo teritorijoje jau seniai ataušę.

“Galime kalbėti apie visą Tauralau-kio parko kompleksą, kuris tikraiXVIII amžiuje buvo įrengtas pagalprancūzišką modelį, anuomečius eu-ropinius standartus. Deja, to parkonebelikę, kaip ir kitų senų istoriniųparkų Klaipėdoje. Tai, ką matome, su-siformavo sovietmečiu ir Lietuvai at-gavus nepriklausomybę. Ten parkonebėra, yra tik botanikos sodas, įkur-tas 1993 metais”, - LŽ sakė jis.

V.Vareikio manymu, dviračių takasjokiu būdu nesumenkins teritorijospatrauklumo, priešingai, vaizdingavietovė bus geriau žinoma ir lengviaupasiekiama miestiečiams.

“Botanikos sodo vadovybė seniaižinojo apie to tako tiesimą, tačiau at-sibudo tik prieš pusę metų, kai pradė-ta realiai įgyvendinti darbus šalia jųteritorijos. Tai rodo, kad nesugebamadalyvauti priimant sprendimus. O ap-švietimas botanikos sodo pašonėje -gerai, augalus galima išsikasti ir per-sodinti”, - tikino klaipėdietis, prieškeletą metų parašęs knygos apie Prū-sijos karalienę Luizę recenziją.

Jokio aliarmo dėl dviračių tako bo-tanikos sode nekelia ir dabartinis KUrektorius Vaidutis Laurėnas. KU ats-tovė žiniasklaidai Edita Valinčienė,perduodama rektoriaus žodžius, LŽteigė, kad KU puoselėja dalykiniussantykius su merija, o botanikos sodasturi būti kuo labiau atviras miestie-čiams ir svečiams.

Siūlo nedramatizuotiKlaipėdos merijos Ekonomikos ir

strategijos departamento direktoriusRičardas Zulcas LŽ patikino, kad,nors vis garsiau protestuojama, dvi-račių takas per botanikos sodą tikraibus tiesiamas, planai nekeičiami.

“Mes jau nusileidome: vietoj asfal-to dangos sodo teritorijoje takas busgrįstas skaldele. Tako plotis negali bū-ti drastiškai mažinamas, nes kitaip ne-galėtume įteisinti baigtų darbų. Bota-

nikos sodo vadovybė labai seniai ži-nojo apie to tako tiesimą, projektassuderintas su visomis reikiamomisinstitucijomis, todėl dabar reiškiamipriekaištai mums yra nepagrįsti”, -LŽ sakė jis.

R.Zulco manymu, botanikos sodovadovybė neva bijo didesnio viešu-mo, nes 20 metų teritorija buvo ma-žai reklamuojama, ne itin lankoma irgana uždara.

“Visi modernūs Europos miestųuniversitetų botanikos sodai, parkaiatveriami visuomenei, tačiau klaipė-diečiai nežinia kodėl nenori. Jei jie kal-ba apie augalų kolekcijų naikinimą,čia jų rūpestis, ne mūsų, pasirūpintitomis kolekcijomis ir persodinti eg-zempliorius. Užuot priekaištavę, tegulpagalvoja, kaip pagerinti botanikos so-do kokybę, padidinti patrauklumą,nes per 20 metų, mano žiniomis, so-de nebuvo įgyvendintas nė vienas in-vesticinis europinis projektas, o gali-mybės tai daryti tokioje teritorijoje -didžiulės”, - atsikirto R.Zulcas.

Gresia sužlugdymasTačiau politikų ir valdininkų argu-

mentus apie botanikos sodo vadovy-bės vėlyvą “atsibudimą” paneigia LŽgauti dokumentai.

Apie sodui iškilsiančią grėsmę vie-šai ir oficialiai kalbėta dar 2008 me-tais. Ir ne vienos, o keleto institucijų.Lietuvos universitetų botanikos so-dų asociacija Klaipėdos merijos va-dovams pareiškė, kad dviračių takoįrengimas visiškai sužlugdytų bota-nikos sodą.

Pasak žymių mokslininkų, tiesianttaką būtų atimta galimybė botanikossodui siekti svarbiausio tikslo - auga-lų genofondo kaupimo ir išsaugoji-mo. Nevaržomas visuomenės judėji-mas po teritoriją sunaikintų vertingasaugalų kolekcijas. Mokslininkų ma-nymu, pasaulinėje praktikoje analo-giškų atvejų esą nėra.

Savo nuomonę dar prieš penketąmetų raštu yra išreiškusi ir Aplinkosministerija. Ji Klaipėdos merijai pri-minė, kad botanikos sodas turi dend-rologinės kolekcijos statusą ir yra sau-gomas gamtos objektas. Todėl merijaibuvo siūlyta ieškoti alternatyvų ir dvi-račių taką tiesti aplenkiant botanikossodą, nedarkant jo kraštovaizdžio.

Tačiau valdžios biurokratiniaibuldozeriai šį pavasarį virto tikrais,kasdien artėjančiais prie kadaise ka-ralienės Luizės pamėgtos Danės pa-krantės.•

Karalienės Luizės takais mauros buldozeriai

Vaizdingame Klaipėdos botanikos sode buvo rengiamos teatralizuotos ekskursijos karalienės Luizės tematika.KU botanikos sodo nuotrauka

R.Zulcas: “Mes jau nusileidome: vietoj asfalto dangos sodo

teritorijoje takas busgrįstas skaldele.”

Tiesiant dviračių taką tektų išardyti šį botanikos sodo tiltelį ir išrauti daugybę kolekcinių augalų.

2013 04 15Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

CECILIA MALMSTROEMEuropos Sąjungos vidaus reikalų komisarėSpecialiai LŽ iš Briuselio

Baigėsi terminas, iki kurio reikėjoįgyvendinti naujus griežtesniusEuropos Sąjungos teisės aktus,skirtus kovai su prekyba žmonė-mis. Deja, dauguma Bendrijosnarių to nepadarė, nors tokiosprekybos aukų vis daugėja.

Dirbdama Europos Komisijoje ste-bėjau, kaip smarkiai keitėsi kova su šiuo-laikine vergove - prekyba žmonėmis.Tik pastaruoju metu pradėta nuošir-džiai diskutuoti šia tema, o vos prieš ke-lerius metus daugelis Europos lyderiųelgėsi taip, tarsi tos problemos nė ne-būtų, arba ji egzistuotų kur nors kitur,ne jų šalyje. Buvo teigiama, esą auko-mis tampa tik tam tikros moterys, kadprekyba žmonėmis - kitų valstybių pro-blema. Dabar sprendimus priimantysasmenys suprato tikrą šios vergų pre-kybos mastą ir pagaliau suvokė: tiek vy-rai, tiek moterys, tiek vaikai parduoda-mi kaip prekės Europoje ir už jos ribų,todėl aktyviau bendradarbiaujant tarp-tautiniu mastu įmanoma sunaikinti šiąžeminančią prekybą kontroliuojančiasorganizuotas nusikalstamas grupuotes.

Prekyba tik intensyvėjaNeretai žiniasklaida praneša apie po-

licijos reidus slaptuose viešnamiuose,statybvietėse ar ūkiuose, kuriuose au-kos naktimis uždaromos, arba būnataip įbaugintos, kad nė nebando bėgti.Didėjant ekonomikos krizei Europojenusikalstamos grupuotės tik stiprėja irsiūlo vis įvairesnių paslaugų. 2009-2010metais visoje ES prekybos žmonėmisaukų pagausėjo nuo 7800 iki 9500, ne-

kalbant apie neužregistruotus atvejus.ES teisės aktų įgyvendinimo termi-

nas baigėsi balandžio 6 dieną. Tačiautik kelios Bendrijos narės ėmė taikytinaujus ir griežtesnius kovai su prekybažmonėmis skirtus teisės aktus, nors dėlto dar 2011 metais buvo sutarusios vi-sos ES šalys. Vos penkios iš jų pranešė

Europos Komisijai, kad perkėlė ES tei-sės aktus ir į nacionalinę teisę. Deja, Lie-tuvos tarp šių penkių valstybių nėra, nesji tai padarė tik iš dalies. Lietuvai ir ki-toms Bendrijos narėms pats laikas nus-toti vilkinti šių dokumentų priėmimąbei taikymą. Pagal naujus teisės aktusvisos Europos teismai privalo vienodaigriežtai vertinti nusikaltimus, susijusiussu prekyba žmonėmis, o ES narės turisuteikti aukoms tinkamą paramą. Ilgaito siekiau, nes Bendrijos narių įstaty-mai labai skyrėsi. Kai kuriose šalyse už

prekybą žmonėmis buvo skiriama tiktrumpa įkalinimo bausmė.

Dažniausios aukos - moterysJei sprendimų priėmėjams kyla abe-

jonių dėl naujų teisės aktų, jie turėtų pa-žvelgti į Europos Komisijos pateikia-mus duomenis iš įvairių kiekvienosšalies institucijų - policijos, prokuratū-ros, muitinės, darbo inspekcijų ir kitų,taip pat iš paramą aukoms teikiančiųįvairių pilietinių visuomeninių organi-zacijų. Duomenys rodo, kad beveik 7 iš10 prekybos žmonėmis aukų Europo-je yra moterys, 17 proc. sudaro vyrai,15 proc. - vaikai. 61 proc. aukų - ES ša-lių, daugiausia Rumunijos ir Bulgari-jos, piliečiai. 62 proc. žmonių parduo-dami seksualinio išnaudojimo, 25 proc.- priverstinio darbo tikslais. 14 proc. au-kų verčiamos elgetauti arba jų organainaudojami transplantacijai. Nerimą ke-lia ir tai, kad vis mažiau prekeivių žmo-nėmis sulaukia pelnytos bausmės. 2008metais Europoje už tokią prekybą bu-vo nuteisti 1534 asmenys, o po dvejųmetų - 2010-aisiais - beveik 200 mažiau.Lietuvoje per šį laikotarpį nuteistų pre-keivių žmonėmis skaičius taip pat su-mažėjo nuo 14 iki 11. •

Serbijos sostinėje Belgrade spe-ciali valstybinė komisija atidarėseifą su Josipo Broz-Tito daiktais.Jie banko saugykloje gulėjo nuobuvusio socialistinės Jugoslavijoslyderio mirties.

Seifas su J.Broz-Tito daiktais daugiaukaip 30 metų buvo saugomas Naciona-liniame banke Belgrade, tačiau iki šioljuo niekas nesusidomėjo. Ledus pra-laužė teismas, kuriame vyko ginčai dėlbuvusio Jugoslavijos lyderio turto. Teis-mas ir nurodė atidaryti seifą bei atliktijame esančių daiktų apskaitą.

Paslaptingajame seife esantys J.Broz-Tito daiktai neprieinami visuomenei.Juos Serbijos prezidento Tomislavo Ni-količiaus nurodymu gali apžiūrėti tikspecialios valstybinės komisijos nariai.Šioje komisijoje dirba Serbijos prezi-dento patarėjai Oliveris Antičius irMiloradas Simičius, prezidentūrossekretoriato viršininko pavaduotojasNenadas Jevremovičius bei ekspertai,kurie ir turės atlikti daiktų apskaitą.

Kol kas tiksliai nežinoma, kas sau-goma atidarytame seife. Manoma, kadtai galėtų būti buvusio Jugoslavijos ly-derio asmeniniai daiktai ar valstybėsturtas. Planuojama, kad speciali vals-

tybinė komisija rastus daiktus tirs de-šimt dienų. Praėjus šiam terminui apiejuos bus paskelbta visuomenei. Serbi-jos valdžios institucijos norėjo išveng-ti žiniasklaidos dėmesio, todėl atida-rant seifą nedalyvavo nei žurnalistai,nei į J.Broz-Tito turtą pretenduojančiųpaveldėtojų advokatai.

J.Broz-Tito socialistinei Jugoslavijaivadovavo nuo pat šalies išvadavimo išnacių okupacijos 1945 metais iki mir-ties. Jo gyvybė nutrūko 1980-ųjų gegu-žės 4 dieną Slovėnijos mieste Liublia-noje. Iškart po J.Broz-Tito mirtieskomunistų partijos biuras paėmė Ju-goslavijos lyderio daiktus iš jo reziden-cijos Belgrade ir atidavė saugoti Nacio-naliniam bankui. Nuo tada jie gulėjobanko saugykloje.

Manoma, kad buvę valdžios parei-gūnai tiesiog pamiršo apie J.Broz-Titopalikimą arba specialiai paliko daiktustūnoti seife, nes jie galėjo atskleisti kaikurias svarbias buvusios Jugoslavijosvalstybės paslaptis. Seifo atidarymoprocedūrą inicijavo už mirusio J.Broz-Tito turto paskirstymą paveldėtojamsatsakingas Belgrado aukščiausiasis teis-mas.•“Le Figaro”, “Radio S”, “Vecernje novosti”, LŽ

Serbijoje ir šiandien netrūksta J.Broz-Tito gerbėjų. / kraji.eu nuotrauka

Nuolatinis mokesčių didinimasPrancūzijoje lėmė, kad per pasta-ruosius 20 metų šalis netekobeveik milijono darbo vietų.

Tokius duomenis paskelbė fondas“Concorde”. Jo ataskaitoje teigiama, jogper šį laikotarpį, “pačiais kukliausiaisskaičiavimais”, iš šalies išvažiavo 60tūkst. verslininkų. Dauguma jų vado-vavo smulkioms įmonėms, kuriose dir-bo vidutiniškai 16 žmonių. Jeigu tieverslininkai būtų likę Prancūzijoje, šian-dien valstybė turėtų 960 tūkst. darbovietų daugiau.

“Bėgančiųjų nuo mokesčių” ėmėypač daugėti praėjusiais metais. Tik taijau buvo daugiausia stambūs verslinin-kai ir žinomi asmenys. Šalį paliko akto-rius Gerard’as Depardieu, Mulliez šei-ma, kuriai priklauso prekybos centrai“Auchan”, vienas elektroninės muzi-kos pradininkų kompozitorius JeanasMichelis Jarre’as ir turtingiausias Pran-cūzijos žmogus Bernard’as Arnault. Jievisi išvyko iš Prancūzijos per pusę me-tų, kai vyriausybė paskelbė apie savoplanus apmokestinti iki šiol neregėtu 75proc. mokesčiu didesnes kaip 1 mln.eurų per metus pajamas.

Tiesa, praėjusį gruodį Konstitucinėtaryba blokavo šį mokestį. Ji pareiškė,kad valstybė neturi teisės atimti iš savopiliečių daugiau kaip trečdalio pajamų.Tačiau kovo mėnesį mokestis vėl buvo

pateiktas svarstyti Valstybės tarybos tei-sininkams. Šie rekomendavo vyriausy-bei sumažinti jį iki 66 ar net 60 procen-tų. Dabar valstybė susidarantį skirtumąnori atsiimti labiau apmokestindamabendroves.

Bet pastaruoju metu ėmė keistis irpačių prancūzų požiūris į didžiuliusmokesčius. Dar praėjusį rudenį tokiamapmokestinimui pritarė 60 proc. šaliesgyventojų, šiuo metu - tik 53 procen-tai. Likusieji mano, jog per didelis tur-tuolių spaudimas lems tik tai, kad jieperkels savo kapitalą į kitas valstybes, opačioje Prancūzijoje pradės didėti ne-darbas.

Tačiau būtent žadėdamas įvesti to-kius milžiniškus, net konfiskaciniusmokesčius socialistų lyderis FrancoisHollande’as ir laimėjo prezidento rin-kimus. Dabar jo reitingai sulig kiekvie-na diena mažėja. Šiuo metu valstybėsvadovą palaiko vos 35 proc. prancūzų.

Jau vasarį parlamentinės komisijos,kuri aiškinasi, kas bando išvengti mo-kesčių, pirmininkas Janas Galus prane-šė, kad toks “bėgimas nuo mokesčių”Prancūzijai per metus kainuoja 30-80mlrd. eurų. Mokesčių slėpimu buvoįtariamas net finansų ministras Jero-me’as Cahuzacas, iki šiol garsėjęs kaipaistringas kovotojas su tais, kurie neno-ri mokėti mokesčių. Jis apkaltintas tuo,jog Šveicarijos ir Singapūro bankuoseturi atidaręs sąskaitas, kad galėtų valsty-bei mokėti kuo mažiau mokesčių.•

Prancūzijoje prarasta 1 mln. darbo vietų

Į vergiją parduotos moterys dažniausiai verčiamos dirbti prostitutėmis.

Tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai

parduodami kaip prekės Europoje

ir už jos ribų.

Prezidentas F.Hollande’as neketina atsisakyti sumanymo smarkiai apmokestinti daug uždirbančius prancūzus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Prekyba žmonėmis - visos Europos problema J.Broz-Tito mįslė

Pasaulis 72013 04 15Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Dabartinė krizė Korėjoje - patirimčiausia po 1994 metų, kaiJungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja buvo atsidūrusios priekaro slenksčio. Tik šį kartą ne-aišku, kas iš tiesų valdo valstybę -Kim Jong Unas su savo giminai-čiais ar generolų klika - ir kiektoli nuspręsta eiti.

Netrukus turėtų paaiškėti, ar jau-nasis Kimas taip meistriškai didinaįtampą, to išmokęs iš savo tėvo ir se-nelio, kad išpeštų kokios naudos, arsituacija iš tiesų taps nevaldoma.Kiekvieną dieną girdint naujų grasi-nimų ir matant, kokių veiksmų ima-si ši sunkiai prognozuojama valstybė,perspektyvos atrodo nelabai džiugi-nančios. Gali būti, kad Pchenjanastaip išsidirbinės tik iki balandžio 15-osios, kai bus švenčiama valstybėsįkūrėjo Kim Il Sungo gimimo diena,kurią paminėti nori ypatingu rengi-niu ir todėl nusprendė tą dieną at-likti trečią branduolinį bandymą. Ogal Šiaurės Korėja tiesiog blefuoja.Kad ir kaip būtų, jos elgesys pasida-rė labai pavojingas, nes šiais metaisPchenjanas net rekomendavo turis-tams išvažiuoti iš Pietų Korėjos, kadatvykėliai neatsidurtų “termobran-duolinio” karo ugnyje.

Nori pagarbosTiesa, tokia skambi retorika - stan-

dartinis Šiaurės Korėjos elgesys. Josparanojiniams išpuoliams galima ras-ti net savotišką pateisinimą - komu-nistinė valstybė visą laiką jaučiasiesanti pavojuje, be to, mato, kad Va-karai jos negerbia, kaip turėtų gerbtibranduolinę valstybę. Šį kartą klaidą

padarė ir Pentagonas. Jo sprendimasįtampos zonoje dislokuoti papildo-mus karo laivus ir raketas buvo pro-tingas, o dviejų bombonešių B2 skry-dį virš Korėjos pusiasalio buvo galimasuprasti kaip savo karinės jėgos de-monstravimą.

Todėl tolesnius įvykius sunkuprognozuoti. Tik aišku, kad Pchen-

jano režimui netrūksta idėjų, kaipkiekvieną dieną vis labiau baugintipasaulį - šį kartą jis net pagrasinobranduoliniu karu ir visuotiniu su-naikinimu. Tokie skambūs žodžiaiatrodo juokingi, tačiau ir mažiausiaklaida tokiomis įtemptomis aplin-kybėmis gali išprovokuoti didelį ka-rinį konfliktą.

Ramina tik tai, kad Vakarų žval-gyba neužfiksavo nei Šiaurės Korėjoskariuomenės judėjimo, nei ypatingoaktyvumo poligonuose, kur vykstabranduoliniai bandymai. Kovai grei-čiausiai tėra parengtos rytinėje pa-krantėje esančios raketos.

Tačiau tai, kad Kesongo pramoni-nėje zonoje sustabdyti darbai - dau-giau pasakantis žingsnis nei plutonįgaminančio reaktoriaus paleidimas.Kesongas simbolizavo viltį, kad vie-ną dieną Korėjos pusiasalyje gali įsi-viešpatauti sveikas protas. Dabar jauaišku, kad to gali tekti laukti dar ilgai.

Pchenjanas atmetė Seulo siūlymąpradėti derybas dėl bendros pramo-ninės zonos ateities ir pavadino tai“tuščiu” politiniu gestu.

Taigi visiškai neaišku, kas vyks to-liau. Kol kas Japonija stiprina savopriešraketinę gynybą, Pietų Korėjanori tęsti bendras karines pratybassu amerikiečiais, o JAV ragina Kini-ją paspausti Šiaurės Korėją tikėda-mosi, kad rusenantis gaisras užgessavaime. Nors Kinija kol kas to dary-ti neketina, bent taip buvo pasakytaį Pekiną savaitgalį atvykusiam JAVvalstybės sekretoriui Johnui Kerry,toks Pchenjano elgesys gali sugadin-ti jo ir Kinijos santykius, kurie atei-tyje jam galėtų labai praversti.

Geniali strategijaToliau plėtodama savo branduolinę

programą ir bandydama raketas Šiau-rės Korėja gali nueiti per toli. Kol kasši valstybė leido pasauliui suprasti, kadketina atlikti trečią branduolinį ban-dymą. Jei pavyks - Šiaurės Korėja at-rodys dar pavojingesnė. Tai ir yra jospasirinktos strategijos genialumas. Kaižlugo Sovietų Sąjunga, atrodė, kad irŠiaurės Korėjos dienos suskaičiuotos,o abi Korėjos netrukus bus suvieny-tos. Tačiau Pchenjanas nori išlaikytisavo režimą, todėl bijo, kad į šalį ne-būtų įsiveržta iš užsienio arba iš tennebūtų remiamas viduje galintis kiltinepasitenkinimas. Tad nusprendė elg-tis taip, kad niekas nė nemėgintų topadaryti. Būdama silpna visais požiū-riais (Šiaurės Korėjos BVP sudaro tik28 mlrd. dolerių, t. y. tiek pat, kiek Lat-vijos ar Turkmėnistano) ji su kiekvie-na nauja diena demonstruoja, kad ke-tina gyvuoti ir toliau. Tokio kursoėmėsi iškart po komunizmo žlugimoEuropoje ir jį tęsia, nes įsitikino, kadtoks elgesys pasiteisina. •

Meistriškas blefavimas

Per patį krizės įkarštį JAV val-džia mokėjo milijonieriamsbedarbio pašalpas.

Beveik 3,2 tūkst. Jungtinių Valsti-jų namų ūkių, kurių pajamos viršija1 mln. dolerių, 2010 metais gavo vi-dutiniškai po 12,6 tūkst. dolerių be-darbio pašalpų. Bendra suma viršija25,5 mln. amerikiečių šeimų meti-nes pajamas. Pašalpas gavo ir 33 šei-mos, kurių pajamos buvo didesnėsnei 10 mln. dolerių per metus.

Tokia nenormali padėtis susiklos-tė iš dalies todėl, kad dauguma JAVsocialinių programų stokoja lėšų pa-tikrinti pagalbos gavėjų materialinębūklę. Krizė, per kurią darbo nete-ko milijonai amerikiečių, ir jiemsbuvo gyvybiškai svarbu nedelsiantgauti paramą, apnuogino šią siste-mos spragą.

Kreiptis bedarbio pašalpos Ameri-koje galėjo ir atleistas iš darbo Volstri-to bankininkas, net jei išeidamas ga-vo vadinamąjį auksinį parašiutą -kelių milijonų dolerių išmoką.

Bedarbio pašalpos amerikiečiamsmokamos iš lėšų, gautų surinkus nuoatlyginimo skaičiuojamus mokesčius.

Daugiausia milijonierių, nepasigė-dijusių paimti bedarbio pašalpos, bu-vo Kalifornijoje - net 810. Niujorkepašalpos paprašė 610 namų ūkių, ku-rių pajamos viršijo milijoną dolerių.

Jei nepaisysime šių kraštutinumų,paramos bedarbiams programos JAViš esmės buvo veiksmingos. 68 proc.visų pašalpų per krizę gavo amerikie-čiai, kurių metinės pajamos nesiekia50 tūkst. dolerių. Milijonieriams ati-teko vos 0,02 proc. rekordinės 150mlrd. dolerių sumos, 2010 metais iš-mokėtos bedarbiams. •

Vakar Venesuelos gyventojairinko naują šalies prezidentą,kuris turi pakeisti nuo vėžiomirusį Hugo Chavezą.

Rinkimai buvo labai aktyvūs, tadtvarką per juos teko užtikrinti 140tūkst. policininkų ir kareivių. Kova vy-ko tarp H.Chavezo politinio įpėdinioNicolaso Maduro ir opozicijos lyderioHenrique Caprileso.

Diego Maradona - H.Chavezo šali-ninkas. Penktadienį pasipuošęs baltaismarškiniais ir auskarais su deimantaisabiejose ausyse garsusis Argentinos

futbolininkas kartu su N.Maduro ap-lankė savo velionio draugo kapą seno-se Karakaso kareivinėse ir paraginoVenesuelos žmones balsuoti už jo įpė-dinį, kuris tęs tokią pačią socialistinępolitiką. 1986 metų pasaulio futboločempionas prie kareivinių noriai dali-jo žmonėms autografus ir kartu su mi-nia skandavo: “Chavezas gyvas! Kovatęsiasi!”

“Kovokime toliau. Hugo fiziškainebėra su mumis, tačiau mes tęsimekovą su Nicolasu, laikysimės Hugopalikimo ir neleisime niekam savęstrypti. Balsuodami žmonės privalo įt-virtinti H.Chavezo idėjas per Nicola-

są”, - pareiškė D.Maradona ir pervalstybinę televiziją. Jis taip pat daly-vavo paskutiniame N.Maduro rinki-mų kampanijos mitinge. Garsusis fut-bolininkas atėjo apsivilkęs raudonusmarškinėlius su savo numeriu (10) irpabučiavo N.Maduro į skruostą. Pa-skui ėmė pasirašinėti ant futbolo ka-muolių ir spardyti juos miniai.

50 metų N.Maduro iš tiesų tikėjo-si laimėti rinkimus, vykusius po mė-nesio nuo H.Chavezo mirties, ir įveik-ti dešimčia metų jaunesnį opozicijoslyderį H.Caprilesą. Jis nepraleido pro-gos pasidžiaugti D.Maradonos para-ma, nes “vadas Chavezas futbolinin-ką irgi labai mylėjo”. Penktadienį abuaplankė ne tik lyderio kapą, bet irnuotraukų parodą “Kalnų kareivinė-se”, kuriose H.Chavezas suplanavonesėkme pasibaigusį 1992 metų per-versmą. Ši išvyka buvo plačiai nušviestaper televiziją. Tai išprovokavo opozicijosskundus, nes rinkimų kampanija Ve-nesueloje oficialiai baigėsi ketvirta-dienio vakarą.

Pastarosiomis dienomis H.Capri-lesas dažnai kaltino varžovą, kad jismelavo venesueliečiams apie H.Cha-vezo būklę, o N.Maduro atsikirsda-mas vadino opozicijos kandidatą fa-šistu ir kaltino eskaluojant prievartąšalyje, bet vis labiau darėsi aišku, kadH.Chavezo įpėdinis ima prarasti ini-ciatyvą. Tačiau abu kandidatai paža-dėjo, jog pripažins rinkimų rezulta-tus, kad ir kokie jie būtų.

Naujasis Venesuelos prezidentas busprisaikdintas balandžio 19 dieną. •AFP, BBC, “Bloomberg”LŽ

D.Maradona parėmė N.Maduro Pašalpos milijonieriams

Būdama silpna visais požiūriais Šiaurės Korėjasu kiekviena nauja diena demonstruoja,

kad ketina gyvuoti ir toliau.

Viena propagandinių Šiaurės Korėjos išplatintų nuotraukų. Liaudies armijos kariai pasirengę paleisti net šunispriešui sunaikinti. / AFP/Scanpix nuotrauka

D.Maradona (dešinėje) viešai demonstravo savo paramą N.Maduro.

Tarp pašalpas gaunančių amerikiečių bedarbių yra ir pasakiškai turtingų žmonių.

Verslas 92013 04 15Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kaip teigia nekilnojamojo turtoekspertai, pasistatyti 140-150 kv.m ploto namą gali kainuoti ke-liasdešimt tūkstančių litų pigiau,negu pirkti, tačiau perspėja: nelygu kaip skaičiuosi.

Nekilnojamojo turto skelbimų por-talų duomenimis, šiandien nusipirkti140-150 kv. m ploto namą sostinėje at-sieitų apie 520 tūkst. litų, iš jų 280 tūkst.litų tektų sumokėti už 10 arų namų val-dos sklypą. Pati statyba, įskaitant ir ap-dailos darbus, kainuoja 1,4-1,5 tūkst. li-tų už kvadratinį metrą. Taigi namas bežemės, pastatytas savo jėgomis, atsieis196-225 tūkst. litų, o įskaičiavus žemėskainą - iki 476-500 tūkst. litų.

Lemia sklypasKaip matyti iš skaičiavimų, sostinėje

didžiąją dalį individualaus gyvenamo-jo namo kainos sudaro žemės sklypovertė. Taigi daugiausia išloš tas, kurisstatysis namą savame sklype. Žemė

brangi ir Vilniaus rajone, Druskinin-kuose, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčinin-kų, Birštono rajonuose.

“Pastebime, kad pastaruoju metusklypai itin pabrangę pajūrio kurortuo-se. Ten nusipirkti žemės namui statytikainuos vidutiniškai trečdaliu daugiaunegu Vilniuje ar Kaune. Tikėtina, kadkainos nekris ir ateityje”, - prognozuo-ja Evaldas Narbuntovičius, UAB “Plius”projekto vadovas. Jo teigimu, net sosti-nėje įmanoma vieną arą žemės nusi-pirkti mažiau nei už 3 tūkst. litų.

Apskritai Lietuvoje, anot nekilnoja-mojo turto rinkos žinovo, vienas skly-po aras parduodamas vidutiniškai už11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajo-nų, kuriuose kainos gerokai didesnėsuž šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Klaipėdo-je vienas aras žemės kainuoja apie 32,3tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje - 26tūkst. litų, Kaune - 16,7 tūkst. litų, Pa-nevėžyje - 14,5 tūkst. litų. Daugiausiaprašoma Neringoje - 83 tūkst. litų, va-dinasi, 10 arų sklypas jos teritorijoje at-sieis beveik milijoną.

Prie pigiausių rajonų šiuo metu pris-kiriami Akmenė ir Visaginas, čia aras

namų valdos žemės kainuoja 82-161 li-tą. Nebrangūs sklypai, kurių aras verti-namas mažiau nei 500 litų, siūlomi irKupiškio, Joniškio, Rokiškio rajonuo-se. Kuo pigiau pavyks įsigyti žemės, tuoryškesnis bus taupymo statant savomisjėgomis efektas.

Ne visiems pigiau“Be abejo, žvelgiant vien į kainas pa-

tiems statytis būstą visada bus pigiau,negu pirkti jau įrengtą naują. Tačiaupastatyti namą užtruks mažiausiai me-tus, todėl jo šeimininkams derėtų į biu-džetą įtraukti kiekvieną sugaištą valan-dą”, - primena E.Narbuntovičius.

Marias laiko reikės skirti projektavi-mui, projekto derinimui su viena už ki-tą svarbesnėmis žinybomis: savivaldybe,energetikais, ugniagesiais ir t. t. Čia ne-suveiks jokie vieno langelio principai.Šį darbą galima patikėti architektui. Taikainuos papildomai, bet jis kone kas-dien mindo tuos takus, todėl užtruksdešimteriopai trumpiau.

Konsultacinės įmonės Statybų studi-jos direktorius Linas Mikaila sako, kadstatybos kaina gali kisti. Tai priklauso

nuo pasirinktų medžiagų, nuo to, kiekdarbų atliks namo šeimininkas savojėgomis, o kiek - samdyti statybinin-kai. Kaip žinoma, įvairiuose Lietuvosregionuose skiriasi ir samdomo darbokaina, todėl statant “pigiuose” rajo-nuose, kuriuose paprastai yra didelisnedarbas, pasistatyti būstą kainuos darmažiau.

Kita vertus, nelygu ir kokie būsimonamo šeimininko poreikiai. Norint tu-rėti prabangesnės architektūros būstą,

1,4-1,5 tūkst. litų vienam kvadratiniammetrui tikrai neužteks. Šiuo atveju, pa-sak L.Mikailos, jis gali kainuoti ir 4-5tūkst. litų (visas 150 kv. m ploto namas- 600-750 tūkst. litų) ar dar daugiau, ne-skaičiuojant žemės sklypo. Tokį namą irnusipirkti neišeitų pigiau nei už 1,5-2mln. litų. Tačiau paprastai, pasirinkusracionalų projektą, anot L.Mikailos,būsto statybos ir apdailos išlaidos svy-ruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų užkvadratinį metrą.•

Pats statysi - sutaupysi

Kai sklypas nebrangus, statyti namą pačiam gali kainuoti trečdaliu pigiau, negu pirkti jau pastatytą naują. / LŽ archyvo nuotrauka

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramalaisvos žemės turintiems ūkiams ir piliečiams suteikia galimybę sodinti, tvarkyti miškus bei pamiškes.

Parama miškams tvarkyti teikia-ma pagal tokias Lietuvos kaimoplėtros 2007-2013 metų programospriemones kaip „Pirmas žemės ūkiopaskirties žemės apželdinimas miš-ku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio pa-skirties ir apleistos žemės ūkio pa-skirties žemės apželdinimas mišku“.

Parama pagal minėtos programospriemonę „Pelno nesiekiančios in-vesticijos miškuose“ teikiama miškųekologinei vertei didinti, biologinei irkraštovaizdžio įvairovei išsaugoti,pamiškėms formuoti, medynamspapildyti bei panašiai veiklai.

Sklypą dovanojo tėvelisBuhaltere dirbanti vilnietė Laima

Kievienė užaugo Dzūkijoje, tarpmiškų, tačiau savo mišką pasodinoVilkaviškio rajone, tėvelio gimtinė-je. Tą žemę dar gyvas būdamas bu-vo nusipirkęs Laimos senelis. Jis to-se apylinkėse dirbo mokytoju, o kaitik susitaupė pinigų, žemę įsigijo išvieno Lietuvos savanorio. „Vėliau šįsklypą paveldėjo tėvelis ir man pa-dovanojo“, - sakė moteris.

Ji pasakojo, kad jos tėvas Vytau-tas Gudauskas buvęs didelis Lietu-vos patriotas, domėjosi Lietuvos is-torija. Kai baigė mokytojo karjerą,rinko istorinę medžiagą. Be to, jisbuvo poetas, kūrė eilėraščius. „Kaidovanojo žemę, pagalvojau, kadjam turėtų būti labai malonu, jei se-nelio pirktoje žemėje žaliuotų lie-tuviškas miškas“, - kalbėjo Laima.

Tad viskas ir prasidėjo prieš pen-kerius metus, kai dukra iš tėvo gavodovanų 16 hektarų žemės sklypątarp Pajevonio ir Virbalio. „Tėvelisbuvo labai nustebęs, kai pasakiau,kad sodinsiu mišką. „Tu žinai, koksčia didelis plotas?“ - klausė jis. - Iraš tada šiek tiek išsigandau.“

Vėliau penkis hektarus šios žemėsužsodinome medžiais pasinaudo-dami Lietuvos kaimo plėtros 2007-

2013 metų programos paramos lė-šomis. „Leidimą sodinti mišką ga-vome labai nesunkiai. Internete pra-dėjau ieškoti galimybių, kaip visa taiįgyvendinti. Nacionalinės mokėji-mo agentūros darbuotojai suteikėman visą reikalingą informaciją.Kad ir kur kreipiausi, ar į savivaldy-bę, ar į Žemėtvarkos skyrių, visi la-bai geranoriškai padėjo“, - pasako-jo miško savininkė.

Didelių kliūčių nebuvoLaima prisipažino, kad popierius

teko tvarkyti ganėtinai ilgai. „Interne-tu ieškojau įvairių sprendimo varian-tų, mažesnių kainų ir, kaip sakydavovelionis akademikas Euduardas Vil-kas, pas kurį teko mokytis, rinkausioptimalų variantą. Pirmiausia tekosusidurti su skirtinga projekto paren-gimo kaina įvairiuose miestuose. Pa-vyzdžiui, Vilniuje už projektą kon-sultantai prašė nuo 3 iki 5 tūkst. litų,o Marijampolėje - 400 litų. Skirtu-mas nemažas. Patogu ir tai, kad in-formaciją nesunkiai susirinkau, ga-lima sakyti, neišeidama iš namų.Pasižiūri internete, pasiskambini, ne-reikia niekur važinėti. Visos institu-cijos, į kurias kreipiausi, informaciją

pateikė arba internetu, arba re-gistruotais laiškais“, - toliau pasako-jo Laima. Ji dar kartą pridūrė, kadjokių kliūčių ar nesusipratimų nebu-vo ir Vilkaviškio savivaldybėje, rajo-no Žemėtvarkos skyriuje.

Naudojantis Lietuvos kaimoplėtros 2007-2013 metų programosparama, investicijų našta, gulusiant šeimos pečių, gerokai sumažė-jo. Be to, ir išmokų pinigai visuo-met praverčia tvarkant įvairius šei-mos reikalus.

Pasak Laimos, abu jos vaikai stu-dijuoja, reikia mokėti už mokslus,tad gaunamos išmokos už pasodin-tą mišką - didelė finansinė paspirtis.„Galvoju, kodėl vaikai turėtų važiuo-ti uždarbiauti į užsienio valstybes,kai pasodinę mišką gauname išmo-kas ir atsiranda lėšų sumokėti užmokslą“, - pasakojo pašnekovė. Pa-sodinusi mišką per pirmus metus jigavo 40 tūkst. litų, o vėliau penke-rius metus už jo tvarkymą gaus darpo 10 tūkst. litų.

Sodino tik lapuočiusPasak moters, miškas auga jau tre-

ti metai. Pagal projektą ji sodinusitik lapuočius: keturis tūkstančius lie-

pų, beveik 3 tūkst. klevų, 2 tūkst. ber-žų, tūkstantį ąžuolų ir šiek tiek juo-dalksnių. „Lapuočius pasirinkometodėl, kad ariamoje, buvusioje žemėsūkio paskirties žemėje spygliuočiai -pušys ar eglės - blogiau auga. Be to,ąžuolus labai myliu, nes ten, kur pra-leidau vaikystę, augo gražūs ąžuo-lai“, - paaiškino Laima.

Kadangi šeima gyvena Vilniuje, ikimiško atstumas nemažas, todėl vi-suomet padeda geri kaimynai. „Darmano senelis sakydavo, kad tose apy-linkėse visada gyveno labai sąžinin-gi žmonės. Netoliese įsikūręs manosenelio draugo sūnus, tad kai atvyk-davome dirbti, jis mums leisdavo ap-sistoti savo namuose. Sodindamimišką pas šį žmogų gyvenome beveikdvi savaites. Be to, kiekvienais metaistenka atvažiuoti prižiūrėti, ravėti miš-ko“, - tęsė pasakojimą L.Kievienė.

Kol kas pati keltis gyventi į Vilka-viškio rajoną moteris neketina, ne-

bent to norėtų mokslus baigę vaikai.Žemės ir pasodinto miško kol kastaip pat neketina parduoti. „Ten la-bai puiki ir graži vieta, giedrą dienąmatyti Vilkaviškio katedra“, - sakė ji.

Parama miškams sodintiLietuvos kaimo plėtros 2007-2013

metų programos priemonės „Pelnonesiekiančios investicijos miškuo-se“ paskirtis - gerinti privačių ir vals-tybinių miško valdų infrastruktūrą.Ji orientuota į alternatyvios veiklosgalimybių kaime sudarymą, aplin-kos kokybės gerinimą, biologinę irkraštovaizdžio įvairovę.

Projektams pagal šią priemonęįgyvendinti per 2007-2013 metų lai-kotarpį buvo numatyta skirti 34,5mln.. litų. Ši priemonė sulaukė daugdėmesio ir populiarumo. Iš viso bu-vo surinktos 333 paraiškos, prašoma85,2 mln. litų paramos, dvigubai dau-giau nei numatyta. 2007-2012 metaispatvirtinta 112 paraiškų, 22,6 mln. li-tų paramos suma, tai sudaro 66 proc.visos skirtos paramos sumos.

Pagal šią priemonę jau išmokėta12,8 mln. litų. Tai sudaro 37 proc.visos šiam laikotarpiui skirtos sumos.Daugiausia paramos per visą laiko-tarpį prašyta Vilniaus apskrityje -26,4 mln. litų, Utenos - 17 mln., ma-žiausiai - Marijampolės - 2,1 mln. irTauragės apskrityse - 2,2 mln. litų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pel-no nesiekiančios investicijos miškuo-se“ parama teikiama miškų ekologineivertei didinti, biologinei ir kraštovaiz-džio įvairovei išsaugoti, pamiškėmsformuoti, medynams papildyti orni-tochoriniais medžiais ir krūmais (t. y.augalais, kurių vaisiais minta ir jų sėk-las platina paukščiai), mažoms kūd-roms (iki 300 kv.m), užtvarams ir in-formaciniams ženklams įrengti beirekreacinių miškų infrastruktūros ob-jektams, kuriais galėtų nemokamainaudotis visuomenė, įrengti ir gerinti. www.kaimesypsenudaugeja.lt -užeik, pamatyk, pasirodyk... Užs. Nr. V-2105

Tėvo dovanotame sklype žaliuoja miškas

Miško savininkė L.Kievienė sako dokumentus tvarkiusi ilgai, tačiau nesunkiai. Visos institucijos, į kurias ji kreipėsi, geranoriškai patarė ir padėjo. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka

2013 04 15Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Balandžio pradžioje Lietuvospieno pramonei itin reikšmin-ga eksporto rinka Rusijapadidino pieno produktų muito mokestį. Tačiau pienoperdirbėjai to nedramatizuojair artimiausiu metu eksportorinkų perskirstyti nežada.

Rusija kartu su kitomis Muitų są-jungos narėmis Baltarusija ir Kazachs-tanu nuo balandžio 1-osios pakėlė kaikurių pieno produktų muito mokes-tį. Labiausiai padidėjo sūrio importomuitas - nuo 15 iki 20 procentų. Svies-tui ir varškei taikomas mokestis pa-keltas 3,3 proc. punkto - iki 18,3 pro-cento. Teigiama, jog didesni muitaigalios 90 dienų, iki birželio 30-osios.Tačiau neatmetama, kad šis terminasbus pratęstas.

Kaip užsienio žiniasklaidai aiškinoEurazijos ekonominės komisijos pre-kybos ministras Andrejus Slepnevas,po 45 dienų komisija tikrins pienorinką, kad atskleistų kokius nors nei-giamus padarinius, tokius kaip inflia-cija ar kainų didėjimas. Dėmesys taippat esą bus kreipiamas į einamojo lai-kotarpio derlių ir pašarų kainas. Jeisituacija pasisuks teigiama linkme, lai-kini muitai taps nuolatiniai.

Anot jo, didinti pieno ir mėsosproduktų muitus nuspręsta dėl ke-lių priežasčių. Daugiausia tai lėmėišaugęs importas ir pakilusios paša-rų kainos. Dėl jų Rusijos pieno per-dirbėjai nebegali konkuruoti su pi-gesnės produkcijos importuotojais.Rusija yra antra pagal dydį Europosžemės ūkio produktų ir pirma mėsosbei pieno produktų eksporto rinka.

Pavojaus neįžvelgiaPaklaustas apie galimą didesnių

muitų poveikį įmonei “Rokiškio sū-ris”, jos valdybos pirmininkas DaliusTrumpa pajuokavo, kad šis Rusijossprendimas labiau rūpi žurnalistamsnei pačiai įmonei. Esą ji dėl nusisto-vėjusių vartojimo įpročių pajus tiknereikšmingą poveikį.

“Pirma, tas muitų padidinimas yralaikinas, be to, nedrastiškas. Iš tikrų-jų muitų dydis sugrąžinamas į lygį,buvusį praėjusių metų rudenį. Paskuijie buvo sumažinti, o šių metų balan-dį vėl padidinti. Matyt, tikimasi, kadproduktų kainos Rusijos pirkėjams

pakils. Tačiau, mūsų manymu, tokstrumpalaikis pokytis neturės įtakospardavimo apimčiai. Todėl progno-zuojame, kad poveikis mūsų įmoneibus minimalus”, - kalbėjo D.Trumpa.

Anot “Rokiškio sūrio” valdybospirmininko, poveikis bus nedidelis netir tuo atveju, jei dabartiniai muitai tapsnuolatiniai. Juk pieno produktai, kaippabrėžė pašnekovas, yra pirmo būti-numo prekė. “Vartotojai greičiau atsi-sakys pirkti kokį nors televizorių, neivalgyti pieno produktus. Todėl gali bū-ti pastebimas tik menkas vartojimo su-mažėjimas”, - spėjo D.Trumpa.

Jis patikino, kad “Rokiškio sūriui”

Rusija yra reikšminga eksporto rinka.Dabar bendrovė šiai šaliai parduodaper 15 proc. visų savo gaminių, tad ko-reguoti eksportuojamos produkcijosapimties neplanuoja. “Rusijos rinkareikšminga ne tik “Rokiškio sūriui”,bet ir visos Lietuvos pieno pramonei,- kitos įmonės parduoda santykinaidaugiau negu mes. Galiu pasakyti, kadši rinka jau keletą metų yra gana sta-bili ir nekelia didelių iššūkių. Todėl įmuitų padidinimą žiūrime labai ra-miai ir tikrai nematome jokių rimtųpavojų”, - sakė D.Trumpa.

Eksporto apimties keisti nežadaTuo metu Vilkyškių pieninės gene-

ralinis direktorius Gintaras Bertašiusnebuvo toks pozityvus, nors taip pat ne-puolė skambinti pavojaus varpais. Jisteigė dar negalįs vienareikšmiškai atsa-kyti, kokios įtakos muitų padidinimasturės įmonės veiklos rezultatams, tačiauneabejojo, kad konkurencingumui taiatsilieps. “Daugiausia pakelti sūriui tai-komi muitai, o šie gaminiai sudaro di-džiausią mūsų ir kitų Lietuvos įmoniųeksportuojamų produktų dalį. Tačiautarifai padidinti ne itin smarkiai. Kitaiptariant, didesni muitai nėra pasaulio pa-baiga, tačiau jie mažina mūsų konku-rencingumą tiek Rusijos, tiek kitose rin-kose”, - kalbėjo G.Bertašius.

Vilkyškių pieninės vadovo žodžiais,lietuviški pieno produktai Rusijos rin-koje neabejotinai brangs, bet kiek tiks-

liai, paaiškės per šį mėnesį. Tai darpriklausys ir nuo derybų su Rusijospartneriais. Tačiau kitose rinkose, kaippatikino G.Bertašius, kainos dėl kon-kurencijos nesikeis: “Manau, Rusijospadidinti muitai negali paveikti kitųrinkų, jos liks tokios, kokios buvo.”

Anot G.Bertašiaus, įmonės strate-gijoje numatyta nedidinti eksporto įRusiją apimties, nes praėjusiais me-tais iš jo Vilkyškių pieninė gavo 29proc. pajamų. “Mūsų nuomone, širiba yra maksimali, turint omenyjetai, kad iš Lietuvos rinkos gavomeapie 37 proc. pajamų”, - teigė jis irpridūrė, jog artimiausiu laiku įmonėnežada ir mažinti eksporto apimties.

Vis dėlto pašnekovas neslėpė, kadsunkėjant sąlygoms visuomet inten-syviau dairomasi į galimybes kitoserinkose. Juo labiau jog didesnių mui-tų terminas gali būti pratęstas iki ne-riboto laiko. “Nieko nėra pastoves-nio už laikiną. Taip jau būna, kad tai,kas laikina, paprastai ir išlieka”, - sa-kė G.Bertašius, paklaustas, ar tikėti-na, jog dabartinis muitų dydis ne-begrįš į pradinį lygį.

Kainos gali kiltiDidesnių muitų įtakos pardavimui

Rusijos rinkoje dar neskubėjo ver-tinti ir bendrovės “Pieno žvaigždės”viešųjų ryšių vadovė Virginija Žygie-nė. “Įmonė išveža daugiau kaip pu-sę visos savo produkcijos, o Rusijayra viena didžiausių eksporto rinkų.Rusija pieno produktų muitus padi-dino tik nuo balandžio pradžios, taddar anksti prognozuoti, kokią įtakąjie turės bendrovės gaminių pardavi-mui šioje rinkoje”, - dėstė V.Žygienė.

Tačiau ji neslėpė, kad dėl didesniųmuitų įmonės produkcija parduotu-vėse gali pabrangti. •

Padidinti muitai pienininkų neįbaugino

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdoje nuolat susikertamiesto ir uosto teritorijų naudotojų tikslai.

Žinios apie Klaipėdos uosto veik-los rekordus atnaujino iš visuomeni-ninkų ir politikų sudarytos savivaldy-bės Jūrinės kultūros koordinacinėstarybos kalbas apie uosto pelną. Pa-grindinis priekaištas uostui - daug me-tų nevykdomas įsipareigojimas mai-nais į miesto žemės sklypą įrengtivalčių prieplauką Smeltės pusiasalyje.

Įstatymas pasenoAnkstesnės Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto direkcijos (KVJUD) va-dovybės ir uostamiesčio savivaldybėssantykiai buvo pasiekę pažangą. Su-sisiekimo ministerija (SM) buvo pa-rengusi įstatymo pakeitimo projek-tą, kuriuo siūlė skirti miestui dalįKVJUD valstybei mokamų dividen-dų. Tuos pinigus esą galima pervestitiesiai į miesto biudžetą ir naudotiprivažiuojamiesiems uosto keliamstvarkyti, kompensacijoms už gyven-tojų iškeldinimą iš statinių, trukdan-čių uosto plėtrai, mokėti. Tačiau po-litikai šio sumanymo neįteisino.

Pagrindą ministerijos iniciatyvai bu-vo padėjęs susitarimas su KVJUDplėsti Klaipėdos uosto ir savivaldybėsbendradarbiavimą per įvairius šių vals-tybės institucijų ir įmonių valdymomodelius, rengti su uostu ir jūriniuverslu susijusius įstatymus, socialiniusprojektus sieti su paveldo tradicijomis.

Jūrinės kultūros koordinacinės ta-

rybos narys kapitonas Sigitas Šilerisir anksčiau siūlė dirbtinai neaštrintisavivaldybės ir uosto priešpriešos.Esą uostas - Klaipėdos savivaldybėsgyvybinė funkcija.

O dabar jis pasidžiaugė, kad Klai-pėdos uosto veiklos įstatymas dau-giau kaip 20 metų garantuoja sėk-mingą jo darbą. Tačiau garbusklaipėdietis sutiko, jog situacija per tąlaiką pasikeitė, šiandien žmonės rei-kalauja uosto pajamas skirstyti ki-taip. Bet S.Šileris ragina nustoti suok-ti apie uosto pelną ir nevartoti tokiossąvokos, nes KVJUD visas uždirba-mas pajamas investuoja į ūkį, o vals-tybės paramos negauna.

Neištesėti pažadaiKad gyvenimas savivaldybės ir

uostininkų susitarimus verčia aukš-tyn kojomis, geriausiai iliustruojauostamiesčio Nemuno gatvės re-konstrukcijos ir valčių prieplaukosstatybos reikalai. Kaip paaiškėjo atė-jus dabartiniam KVJUD vadovui Ar-vydui Vaikui, abu šie socialiniai pro-jektai buvo įšaldyti, bet greitai dėl jųlaukiama valdybos sprendimų.

Nemuno gatvės problemą nagrinė-ja susisiekimo ministro įsakymu su-daryta darbo grupė. Anot A.Vaikaus,XXI amžiuje žmonės privalo turėtiminimaliai komfortiškas gyvenimo są-lygas. Bus imtasi priemonių geležin-kelio garsams ir vibracijai mažinti, o jeitai nepadės, dviejų namų gyventojusteks iškeldinti. KVJUD vadovas teigianeišgirdęs argumentų, kodėl buvo ne-vykdomi 2011 metais patvirtinto teri-torijos detaliojo plano sprendiniai irkodėl uostas ėmėsi finansuoti jam ne-

būtinos gatvės rekonstrukciją.Dėl valčių ir pramoginių laivų

prieplaukos, pasak A.Vaikaus, gali-mi du statybos eigos variantai, susi-ję su Europos Sąjungos (ES) para-mos dydžiu. 2011 metais projektą,jau parinkus rangovą, dėl investicijųtrūkumo teko sustabdyti. Tąkart 38mln. litų vertės projektui buvo nu-matyta tik 10 mln. litų ES lėšų.

Šiuo metu KVJUD yra išsiuntusiSM raštą, kad Vyriausybėje svars-tant valstybės investicijų progra-mos biudžetą būtų rasta papildo-

mų 17 mln. litų iš kitose srityse ne-panaudotos 2007-2013 metų ES pa-ramos. Jeigu šiemet pinigų gauti ne-pavyktų, būtų teikiama paraiška 85proc. valčių prieplaukos projektovertės finansuoti iš 2014-2020 me-tų laikotarpio ES regioninės plėtrosprogramos lėšų.

Savivaldybės poziciją dėl kuo grei-tesnio valčių prieplaukos statybos at-naujinimo taip pat remia konkursąlaimėjusi rangovė - vokiečių kompa-nija “Jozef Mobius”, statanti ir kitussvarbius uosto objektus. Jos vadovai

neseniai patikino, kad jei KVJUDpatvirtintų finansavimą šiemet,prieplauką kompanija įrengtų perpusantrų metų. Šis Kuršių mariose,už Kiaulės Nugaros salos, numatytasstatyti objektas skirtas saugiam jach-tų, katerių, valčių ir kitų mažųjų lai-vų švartavimuisi bei eismui užtikrin-ti. Manoma, kad daugiau kaip 400vietų prieplauka bus patraukli pra-moginiais laivais atplaukiantiems už-sieniečiams ir visuomenei, nes moto-rinių valčių šalies gyventojai kasmetregistruoja vis daugiau. •

Tikisi prieplaukos pramogoms

Muitų pokyčiaiPieno Ankstesni Nauji produktai muitai, proc. muitai, proc.

Sviestas 15 18,3 (ne mažiau kaip 0,29 eur/kg)

Varškė 15 18,3 (ne mažiau kaip 0,4 eur/kg)

Sūris 15 20

D.Trumpa: “Rusijos rinka gana stabili ir jau keletą metų Lietuvos pieno perdirbėjams

nekelia didelių iššūkių.”

Klaipėdos mažųjų laivų prieplaukos statybai Smeltės pusiasalyje ieškoma daugiau ES lėšų. / Vidos Bortelienės nuotrauka

LŽ archyvo nuotrauka

Trasa 112013 04 15Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Pirmų dviejų šių metų mėnesiųprekyba naujais daugiau kaip 16tonų sveriančiais sunkvežimiaisLietuvoje atrodo katastrofiška -naujausiais Europos automobiliųgamintojų asociacijos (ACEA)duomenimis, 2013-ųjų sausį-vasarį mūsų šalyje tokių mašinųįregistruota net 29 proc. mažiaunegu pernai tuo pačiu metu. Blogėjantys rezultatai krovinių ve-žėjų rinkoje iki šiol pranašaudavoir bendrą ekonomikos sąstingį.

ACEA skelbia, kad vien vasarįLietuvos sunkiųjų vilkikų rinka su-sitraukė net 40,4 proc. - iki 146 vie-netų. Mažėjo ji ir ekonomikos krizėskamuojamoje Europos Sąjungoje(ES). Per du pirmus 2013-ųjų mė-nesius, palyginti su tuo pačiu laiko-tarpiu pernai, Bendrijos rinka kritonet 15,7 procento.

Seniai žinoma, jog krovinių ve-žimo apimties sumažėjimas bet ku-rioje šalyje reiškia, kad maždaug popusmečio toje valstybėje įsisiautėsir bendra ūkio krizė. Taip buvo Lie-tuvoje prieš 1998 metų Rusijos kri-zę, toks pat procesas vyko ir 2008-aisiais, kai mūsų kraštą pasiekėpasaulinis ekonomikos nuosmukis.Pasak specialistų, prekių judėjimasdažniausiai sumažėja dėl menkė-jančios paklausos, o tai iš esmės irlemia ekonomikos kritimą.

Iki šiol sumažėjus krovinių veži-mo apimčiai vangesnė tapdavo irprekyba sunkvežimiais. Kaip rodoACEA ir Lietuvos bendrovės “Auto-tyrimai” duomenys, 2008-aisiaisnaujų vilkikų mūsų šalyje buvo įre-gistruota 25 proc. mažiau negu me-tais prieš tai. Beje, 2007 metais Lie-tuvoje parduotas rekordinis ponepriklausomybės atkūrimo skaičiussunkvežimių - 5006. Tačiau jau 2009-aisiais Lietuvos vežėjai registravo be-veik dešimt kartų mažesnį sunkias-vorių mašinų kiekį - vos 514. Tiemetai bus prisimenami kaip vienijuodžiausių valstybės ekonomikai.

LŽ kalbinti vežėjų rinkos eksper-tai sakė, kad suprastėjęs vilkikų par-davimas ES šalyse gal ir atspindiprastą dabartinę Bendrijos nariųekonominę padėtį, bet Lietuvojeesą taip nėra.

Atsargumo padarinysKaip dienraščiui LŽ tvirtino Gy-

tis Vincevičius, nacionalinės vežėjųasociacijos “Linava” atstovas, gali-ma įvardyti dvi priežastis, kodėldrastiškai smuko sunkvežimių par-davimas Lietuvoje. Svarbiausia jų -dėl Europoje siautėjančios ekono-mikos krizės smarkiai kritę krovinių

vežimo tarifai. “Kartu sumažėjo irvežėjų gaunamas pelnas. Kai paja-mos kinta, ir bloga linkme, situacijarinkoje taip pat keičiasi. Tarp versli-ninkų atsiranda tam tikrų baimių,kyla natūralus noras bent jau pa-laukti ir pažiūrėti, kur link viskas pa-kryps”, - aiškino “Linavos” atstovas.

Jo nuomone, tokia vežėjų pozicijaturėtų būti visiškai suprantama. “Taididelės investicijos. Pavyzdžiui, no-rėdamas įsigyti vieną sunkvežimį supuspriekabe verslininkas investuojamaždaug iki 80 tūkst. eurų (276 tūkst.litų). Tačiau mažos ir vidutinės įmo-nės paprastai perka tris-keturis, di-delės - dešimt vilkikų su puspriekabė-mis, o tai jau milijoninės investicijos”, -kalbėjo G.Vincevičius.

“Linavos” atstovo teigimu, kiek-

vienų metų pradžioje naujų sunk-vežimių rinką siaurina ir sezoninisveiksnys - antra blogo jų pardavi-

mo priežastis pirmais 2013-ųjų mė-nesiais. “Kiekvienų metų pradžio-je stebimas krovinių atoslūgiolaikotarpis. Todėl, be abejo, nau-joms investicijoms nepalankus neisausis, nei vasaris - iki pat kovo”, -pabrėžė LŽ pašnekovas.

“Autotyrimų” vadovas RobertasCickevičius spėjo, kad Lietuvos ve-žėjai mažiau sunkvežimių perka ir

dėl to, jog šiuo metu jau turi jų pa-kankamai. “Būna, bendrovės kelismėnesius iš eilės su dideliu užside-gimu perka vilkikus, o paskui ima irstabteli, nes kuriam laikui užtenkajau įsigytų transporto priemonių.Tikriausiai taip yra dabar”, - savonuomonę dėstė R.Cickevičius.

Žada skaičiuoti rudenįAnot G.Vincevičiaus, tikresnis

tolesnės prekybos sunkvežimiaisLietuvoje vaizdas turėtų išryškėtitik metų viduryje. “Vežėjai sprendi-mus dėl tokių pirkinių paprastaipriima iki gegužės. Pirkimo sutar-tys pasirašomos dar vėliau. Tačiauvisi požymiai rodo, kad dabartinissunkvežimių pardavimo nuosmu-

kis yra laikinas, į metų pabaigą rin-ka atsigaus”, - neslėpė optimizmo“Linavos” atstovas.

Jo manymu, rinkai atsigauti turė-tų padėti ir nuo kitų metų ES šalysepradėsiantis galioti reikalavimas,kad Bendrijoje gaminamuose sunk-vežimiuose būtų montuojami “Eu-ro6” ekologijos standartą atitinkan-tys dyzeliniai varikliai. “Dabar nuokonvejerių rieda sunkiosios trans-porto priemonės, atitinkančios “Eu-ro5” ekologijos standartą. Šie sunk-vežimiai kainuoja maždaug 10-15tūkst. eurų (34,5-51,8 tūkst. litų)mažiau nei tie modeliai, kurie turėsnaujoviškus dyzelinius variklius. Ži-noma, tai skatins vežėjus pirkti pi-gesnius vilkikus, kol jų dar yra. Kaigamintojai siūlys tik tokias transpor-to priemones, kurios atitiks “Euro6”ekologijos standartą, jų kainos jaubus visai kitokios”, - tvirtino LŽ pa-šnekovas.

R.Cickevičius sako, kad sunkveži-mių rinkos atsigavimo ženklų maty-ti jau ir kovo mėnesį. “Turime darniekur neskelbtus duomenis iš vals-tybės įmonės “Regitra”. Jie rodo, kadšių metų sausį-kovą Lietuvoje buvoįregistruoti 633 nauji vilkikai, o per-nai tuo pačiu laikotarpiu - 752”, -kalbėjo “Autotyrimų” vadovas.

Jeigu jo pateiktus skaičius atim-tume iš sausio ir vasario rezultatų,kuriuos turi ACEA, gautume, kadkovo mėnesį “Regitra” įregistravo314 naujų vilkikų, arba vienuolikadaugiau nei 2012-ųjų tą patį mėne-sį. Oficialius duomenis ACEA pa-teiks balandžio pabaigoje. •

Kovo mėnesį naujų automobi-lių paklausa Vakarų Europojesmuko dešimtadaliu.

Tokią žinią pranešė tyrimų agen-tūra “LMC Automotive.” Jos su-rinkti duomenys taip pat rodo sta-bilų rinkos traukimąsi visą pirmąmetų ketvirtį.

Per pirmus tris mėnesius naujųautomobilių pardavimas smuko 9,8proc., palyginti su tuo pačiu laiko-tarpiu pernai. Per tris mėnesius Va-karų Europos gyventojai įsigijo apie2,9 mln. naujų mašinų. Sumažėju-si paklausa fiksuota visose didžio-

siose valstybėse, išskyrus DidžiąjąBritaniją. Joje naujų automobiliųkovą parduota 5,8 proc. daugiau neitą patį mėnesį pernai, dauguma pir-kėjų - privatūs asmenys. Per pirmąšių metų ketvirtį Didžiosios Britani-jos naujų mašinų rinka ūgtelėjo net7,4 procento. Susirūpinimą keliaVokietijos rezultatai - kovą rinkasmuko net 17,1 proc., o per ketvir-tį - 12,9 procento. Prancūzijoje vy-rauja panaši tendencija: per kovąpaklausa krito 16,4 proc., per trismėnesius - beveik 15 procentų.Anot LMC specialistų, tikėtina, kadšioje šalyje dviženklis naujų auto-

mobilių paklausos mažėjimas išliksiki metų pabaigos. Ispanijos rinkąšiuo metu maitina valstybės para-ma, tačiau augimo neužfiksuota.Italijos automobilių rinka taip patsu minuso ženklu. Naujų mašinųčia parduota 4,9 proc. mažiau. Šissmukimas kiek švelnesnis nei praei-tą mėnesį, tačiau specialistai mano,kad tai tik laikinas pagerėjimas.Agentūra prognozuoja, kad peršiuos metus Vakarų Europos naujųautomobilių rinka susitrauks 4,2proc., iki 11,27 mln. vienetų.•LŽ

Krovinių vežimo apimties sumažėjimas bet kurioje šalyje reiškia, kad maždaug po pusmečio

toje valstybėje įsisiautės ir bendra ūkio krizė.

Prekybos nuopuolis apokalipsės nepranašauja

Naujų automobilių paklausa kovo mėnesį mažėjo visose Vakarų Europosšalyse, išskyrus Didžiąją Britaniją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirko dar mažiau mašinų

G.Vincevičius tvirtina, kad Lietuvos vilkikų rinka atsigaus jau metų viduryje.

Mažėjanti naujų sunkvežimių paklausa Europoje varo į neviltį jų gamintojus. / LŽ archyvo nuotraukos

Sunkvežimiųregistracija Lietuvoje

Metai Pokytis (vnt.)

2007 5006

2008 3730

2009 514

2010 1369

2011 2762

2012 2761

Šaltiniai: ACEA, “Autotyrimai”

2013 04 15Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Jei nuolatinė sniego danga išsilaikys dar bent kelias dienas, Lietuvoje bus užfiksuo-tas rekordas. Dėl spartaustirpsmo pastarosiomis dienomis smarkiai kyla vanduo kai kuriose upėse.

Kaip pabrėžė klimatologas prof.Arūnas Bukantis, šį pavasarį visas at-mosferos sluoksnis iki maždaug 35 kmaukščio yra paveiktas anomalių proce-sų, ir kažin ar iki galo suvokiame, ko-kius padarinius šie nepaprastai sudė-tingi reiškiniai gali sukelti. Nepaisantvisų atmosferos cirkuliacijos procesų,Šiaurės pusrutulis gauna tiek saulės,kiek ir priklauso balandžio pradžioje.Taip palengva ėmė formuotis vadina-masis vasarinis cirkuliacijos mechaniz-mas. Stratosferoje išnyksta ciklonas,ima susidaryti anticiklonas. Jis šiemetirgi vėluoja apie keturias savaites.

Užtrukusi žiema“Praėjęs kovas buvo tikrai žiemiškas -

ir Europoje, ir JAV vienas šalčiausių, -pasakojo Vilniaus universiteto (VU)Hidrologijos ir klimatologijos katedrosvedėjas. - Lietuvoje kovo vidutinė tem-peratūra buvo žemesnė už daugiametįvidurkį maždaug 3-4 laipsniais. Vilniu-je siekė -4,8 laipsnio. Tokia temperatū-ra būdinga vasario, sausio mėnesiams.Galima sakyti, kad tikra žiema tęsėsi irkovą. Tačiau šis mėnuo nebuvo rekor-diškai šaltas Lietuvoje. Jis net nepatekoį šalčiausių kovo mėnesių dešimtukąper visą matavimo istoriją nuo 1777 me-tų. Užima tik 34 vietą.”

Šalčiausi kovo mėnesiai buvo 1942ir 1952 metais, kai užfiksuota -9,4 laips-nio vidutinė temperatūra. Labai šaltaskovas taip pat buvo 1845 metais (-9,1laipsnio) ir 1785 metais (-8,8 laipsnio).Tokie šalti pavasariai, kaip aiškino kli-matologas, daugiausia susiję su atmos-feros cirkuliacijos procesais, kurie su-sidaro visame Arkties, Šiaurės Atlanto,Europos ir Azijos sektoriuje. Ypač daugdėmesio dabar skiriama Arkties, Gren-landijos ir Skandinavijos regionui, nesbūtent čia kovo mėnesį beveik keturiassavaites laikėsi aukšto slėgio sritis. Ji su-sidarė virš Grenlandijos, tada susijun-gė su Skandinavijos anticiklonu ir už-blokavo vakarinių šiltų oro masiųpernašą į Europą. Tada į Europą ėmėplūsti šaltos oro masės iš Arkties. Vie-toj vakarinės pernašos įsivyravo šiau-rinė, šiaurės rytinė pernaša. O kitas an-ticiklono kraštas ties Grenlandija jaunešė šilumą iš Vidurio Atlanto ir, pa-vyzdžiui, vakarinėje Grenlandijoje, Ka-nadoje buvo anomaliai šilta. Grenlan-dijos vakarinėje dalyje kovo mėnesįtemperatūra viršijo daugiametį vidur-kį net aštuoniais laipsniais ir kai kurio-mis dienomis būdavo šilčiau nei Euro-poje, Baltijos regione. Ten temperatūra- apie nulį laipsnių, kai pas mus spau-dė apie -10 laipsnių šaltis.

Iš Arkties - Europai“Tokia paradoksali situacija yra susi-

jusi pirmiausia ir su pačia Arkties sriti-mi, nes ten pastaraisiais metais vykstalabai kardinalūs pokyčiai, - pabrėžė prof.A.Bukantis. - 2012 metų vasarą buvo už-fiksuotas mažiausias ledo dangos plo-tas. Nutirpo 50 proc. ledo dangos ir va-saros pabaigoje ji buvo mažiausia pervisą palydovinio matavimo istoriją, t. y.per pastaruosius maždaug 33 metus. OGrenlandija liko šalta. Toks didžiuliskontrastas tarp Arkties ir Grenlandijoslabai palankus formuotis gana stabiliemsgrenlandiškiems anticiklonams.”

Nors gali atrodyti, kad Arktis - tolimasritis, jos poveikis, pasak klimatologo,labai stiprus visai Europai. Susidaro

grandininė procesų reakcija: Arktyjetirpstant ledams atsiveriantys atvirovandens plotai sugeria kur kas daugiausaulės energijos, įšylantis vanduo ati-duoda šilumą atmosferai ir virš Arktiespasikeičia temperatūra, o kartu ir slė-gis. Dėl to persitvarko visa atmosferoscirkuliacija tarp Arkties ir Europos.

“Šią žiemą, nors Arktyje vėl buvogana šilta, priežeminė temperatūramaždaug du-keturis laipsnius viršijovidurkį, įdomiausi dalykai vyko stra-tosferoje, - pasakojo mokslininkas. -Ten žiemą susiformuoja stratosferi-nis ciklonas. Šiemet jis buvo itin gilusir stiprus. Labai nukrito stratosferostemperatūra ir ciklono centras pasis-linko Azijos ir Šiaurės Europos link.Rytinį Arkties sektorių užėmė šaltaoro masė. Kanados pusėje, priešin-gai, - stratosfera šilta. Arktis tarsi pa-dalyta per pusę. Visi šie procesai ga-liausiai persiduoda žemutiniamssluoksniams ir čia virš Arkties for-muojasi vadinamieji troposferiniaiciklonai. Jie sukaupia didžiulį šaltooro kiekį ir jo slėniai nutįsta Europoslink, pasiekia net Šiaurės Afriką, Vi-duržemio jūros regioną.”

Arti rekordoVadinamieji skandinaviški ir gren-

landiški anticiklonai maitinami šaltooro masėmis iš Grenlandijos, todėl yra,pasak prof. A.Bukančio, labai stabilūs,

gali išsilaikyti net keturias savaites kaipšiemet - nuo vasario pabaigos iki kovopabaigos. Tokį cirkuliacijos modelį iš-ardė tik saulės spinduliuotė. Kovo irbalandžio mėnesiais ji jau gana stipri.Galiausiai ėmė kilti temperatūra iršiaurinėje Atlanto dalyje, kol pagaliau,maždaug prieš aštuonias dienas, anti-ciklonas iširo. Dabar Europoje įsigalivakarų pernaša. Atslenka ciklonai įBaltijos regioną, keliauja toliau į rytus.

“Visą kovą ciklonai keliavo piečiau,per pietinę Europą. Viduržemio jūrosregione jie labai suaktyvino ciklogene-zę ir iš ten žemo slėgio sūkuriai ėjo įRusiją, Ukrainą, toliau į rytus. Užver-tė sniegu ir Vidurio Europos šalis, irBaltarusiją, Ukrainą, Maskvą. Susida-rė tokia paradoksali situacija, kad darkovo pabaigoje didelę Europos dalįdengė sniegas. Tai, žinoma, didelė ano-malija”, - sakė klimatologas.

Daugiamečio matavimo duomeni-mis, Lietuvoje nuolatinė sniego danganutirpsta maždaug kovo pirmame - ant-rame dešimtadienyje. Pajūryje - anks-

čiau, Rytų Lietuvoje - vėliau. Šiemetsniego danga Rytų Lietuvoje vėluoja nu-tirpti maždaug 23-25 dienas. Toks vėla-vimas artėja prie rekordo. Per visą ma-tavimo istoriją nuo pokario laikų ikidabar vėliausiai nuolatinė sniego dangayra nutirpusi balandžio viduryje. Jei šie-met ji išsilaikys dar bent kelias dienas,bus užfiksuota vėlyviausia nutirpimo da-ta. Kaip patikslino prof. A.Bukantis, ti-kimybė, kad sniego danga laikytųsi ikibalandžio antrojo dešimtadalio, yra tikketuri procentai. Kitaip tariant, tik ketu-ris pavasarius per 100 metų. Šis pavasa-ris jau pateko į šį ketvertą.

Patvino upėsNaujausiais VU Hidrologijos ir

klimatologijos katedros studentųsurinktais duomenimis, balandžio12 dieną Lietuvos upėse jau beveikneliko ledo, todėl Vakarų Lietuvo-je, tose upėse, kurios įteka į Kuršiųmarias, didelio potvynio neturėtų

būti. Pajūryje, Šilutės rajone, yra li-kęs ledo sluoksnis pievose, tačiaupo juo tik vietomis telkšo balos.

Pastaruoju metu vanduo smarkiaikyla Nevėžyje, Nemunėlyje, Duby-soje ir Neryje. Rytų Lietuvoje per dvipastarąsias dienas sparčiai tirpo snie-go danga ir tirpsmo vanduo plūste-lėjo į upes. Nevėžyje vandens lygisyra pakilęs jau net dviem metrais. Di-desnio potvynio laukiama Neries irDauguvos baseinuose.

Nemuno potvynis, kaip pasakojoprof. A.Bukantis, prasidėjęs iš kartopo Kalėdų, truko iki pat pavasario, nesbuvo susidariusios ledo sangrūdos.Pagėgių, Šilutės savivaldybėse užlietospievos - nuo praėjusių metų pabaigos.Tik balandžio pradžioje ledas paleng-va ėmė tirpti ir pievos atsilaisvina iš jogniaužtų. Sniego dangos Vidurio irVakarų Lietuvoje kovo mėnesį nebu-vo, plika žemė įšalo net iki pusės met-ro, todėl mažosioms Vakarų Lietuvosupėms Bartuvai, Jūrai, Minijai, Akme-nai, Danei, Šyšai negresia ištvinti dėlsniego tirpsmo vandens.

Visai kitokia padėtis Rytų Lietuvoje.Ten buvo stora sniego danga ir žemė ne-įšalo. Dabar prasidėjo staigus tirpimas.Pavyzdžiui, Neries baseine, prasidedan-čiame Baltarusijos teritorijoje, sukauptalabai daug sniego. Vandens atsargos ja-me net dvigubai viršija didžiausias gali-mas reikšmes ir čia sniego tirpsmas turė-tų gerokai pakelti vandens lygį.

“Daug kas priklausys ir nuo iškri-tusio lietaus. Jei jis nebus gausus,sniegas tirps iš lėto, katastrofinių pot-vynių nebus, - patikino klimatolo-gas. - Nemune, jau laisvame nuo le-do sangrūdų,

potvynį galėtų lemti nebent va-dinamoji vėjo patvanka. Labai stip-rūs vėjai kartais gena Kuršių mariųvandenį atgal į Nemuno žiotis ir ta-da šiek tiek pakyla vandens lygis.Prielaidų katastrofiniam potvyniuiNemune šiuo metu nėra.” •

Žiemiškas anomalijas įveikė saulė

Šį pavasarį visas atmosferos sluoksnis

iki maždaug 35 kmaukščio yra paveiktas

anomalių procesų.

Nemunas nuo apžvalgos aikštelės Vilkijoje praėjusį savaitgalį.

Prof. A.Bukantis neabejoja, kad ryškias anomalijas lemia klimato atšilimas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kelias Rusnė-Šilutė: įstrigusios ledo lytys medyje rodo buvusį vandens lygį. / Laimono Januškos nuotraukos

Kultūra 132013 04 15Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Galerija prisipildė visų spal-vų, kokiomis mus šildo tė-viškė. Regis, baltose sieno-se bus atsivėrę daugybėlangų. Ir kiekviename vis

kitas metų laikas, vis kitas paros metas.Lyg toje Kukučio troboje, suręstojeMarcelijaus Martinaičio. Tik be pabai-gos nuojautų, nors ir su dramatinėmisintonacijomis. Apie paveikslus kalbėsžinovai. Tačiau ir paprastam stebėtojuikyla viena kita kukli mintis. Iš pradžiųtokia - visais šiais kūriniais R.Staniū-nienė kuo tvirčiausiai susieja save sulietuvių modernistais, tęsia AntanoGudaičio mokyklos tradicijas. Sukirbair kita, prieštaraujanti - jei ne ta nelai-mė, jei galėtų nevaržomai judėti, žinantjos andainykštį guvumą, veiklumą (de-monstravo Juozo Statkevičiaus kurtusdrabužius), galima spėti, kad būtų įvy-kęs ir kūrybinis R.Staniūnienės jude-sys: nuo tapybos per instaliacijas prieperformanso, meninių akcijų. Ko gero,būtų žengusi ir į tarpdisciplininio me-no teritorijas.

Drobės - valios pastangaKita vertus, kam kalbėti apie tai, “kas

būtų, jei būtų” - R.Staniūnienė ir dabardaro mažus stebuklus. Jos drobės - mil-žiniška valios pastanga, pergalė priešnegalėjimą. Pasakyčiau daugiau - irprieš mūsų tingėjimą, perdėtas ambici-jas, asmenybės mito kūrimą. Savuojugalėjimu per negalėjimą Rasa atperkamūsų aroganciją, susireikšminimą, pa-gyrūniškas aspiracijas. Menininko ma-nierų, strategijų čia nėra nė kvapo, tikpats tikriausias nuoširdumas - pakeltiranka teptuką ir viską padaryti taip,kaip tau norisi.

Tapyba yra viskas, kas lieka moteriai.Ir kas lieka skvarbiam dailininko žvilgs-niui: vakaro kraštovaizdis už lango, re-tų kelionių horizontai, prisiminimų jū-ra. Senokai teko lankytis tokiojeparodoje, kuri sukrėstų ne tik kūriniais,bet ir juose įrašytu menininko likimu.

Lemtingas įvykisJAV ambasados Lietuvoje apsaugo-

je dirbę menininkai Rasa ir Sigitas Sta-niūnai 1995-ųjų vasarą lankėsi ŠiaurėsAmerikoje. Rugpjūtį su kitais kūrybiniosambūrio S.E.L. nariais Sigitu Lukaus-ku ir Tomu Gečiausku bei Toronto me-nininkais rengė specifinės vietos pro-jektą “Stone Powder” Fort Yorke, XIXamžiaus pradžią menančiuose kari-niuose įtvirtinimuose. Lietuvių viešna-gė ėjo į pabaigą ir Rasa sumanė pasku-tinį kartą žvilgtelėti į virš forto josiškeltas milžiniškas “vėjo gaudykles”.Užsilipusi ant namo, kuriame apsisto-jo, stogo ji slystelėjo ir persisvėrusi peržemą apsauginę tvorelę nukrito iš dvi-dešimties metrų aukščio.

Dėl laimingo atsitiktinumo Rasa pokelių akimirkų atsidūrė medikų ranko-se ir ligoninėje praleidusi pusantro mė-nesio sanitarinės aviacijos kompanijos“Angels Flight West” pastangomis bu-vo parskraidinta namo. “Visada sakau,jog į tėvynę Rasa grįžo ant angelų spar-nų”, - kalbinamas “Lietuvos žinių”, tei-gė R.Staniūnienės tėtis, vaikų chirur-gas prof. Benjaminas Siaurusaitis.

Potėpis prie potėpioKeturis mėnesius išgulėjusi komos

būklės Rasa pamažu atgavo sąmonę.Buvo gydoma Santariškėse, vėliau de-šimtyje reabilitacijos ligoninių Lietu-voje ir Švedijoje. Mama Dalia, archi-tektė, atsisakė darbo ir visą savo laiką

skyrė dukrai slaugyti. Praėjus metamskitiems Rasa vėl ėmėsi piešimo prie-monių. 1999-ųjų sausį “Akademijos”galerijoje buvo atidaryta pirmoji ponelaimingo atsitikimo R.Staniūnie-nės piešinių paroda. Nuo to karto dai-lininkė jų surengė dar aštuonias.

Žiemą Rasa paišo aliejinėmis paste-lėmis, dirba kambaryje, o šiltuoju me-tu - balkone. Tada į rankas ima teptu-ką. Dešinė ranka nenori jos klausyti,tad išmoko tapyti kaire. Nors dreba irtoji, kūrėja kantriai glaudžia potėpį priepotėpio. B.Siaurusaitis juokėsi, esą dir-banti visa šeima: mama paduoda da-žus, o jis plauna nutaškytas balkono

sienas. “Ką tu čia paišai?” - klausiadukros. “Aš - abstrakcionistė. Tu, tėvai,nelįsk, man nereikia patarimų. Paišau,o ką - tegul sprendžia kiti”, - nukertaArvydo Šaltenio, Antano Kmieliaus-ko, Augustino Savicko mokinė. Su-prantama, viską ji yra kuo puikiausiaiapmąsčiusi. Į drobes grįžta vaikystėsprisiminimai, kurie čia pat pinasi sumeninėmis vizijomis. Tapo kasdien,tad nenuostabu, iš kur dabar Šv. Jonųgatvės galerijoje atsirado beveik ketu-riasdešimt R.Staniūnienės kūrinių.

Spalvos apoteozė“Įėjau ir nustėrau, - sakė parodoje ap-

silankęs tapytojas A.Šaltenis. - Tokį įspū-dį daro tavo paveikslai! Galvoju, iš kur tai,- spalvų magija, paslaptis? Kaip tai pada-ryta? Juk, būna, prieini prie paveikslo iraišku, kaip nupaišyta, sukonstruota, su-galvota. Net matai, kokį jausmą tapytojasimituoja. O čia - stebuklai, katarsiai!” Pa-

sak tapybos klasiko, R.Staniūnienės dar-bai poveikiu prilygsta geriausių pasaulioabstrakcionistų kūriniams. “Toks geraspavydas apima. Kaip tau tai pavyksta? Iškur tu turi tiek galios ir jėgos, Rasyte? -klausė A.Šaltenis ir pridūrė: - Gerai, kadgėlių neatnešiau. Argi gėlės gali konku-ruoti su tavo spalvomis?” Ištaręs šiuos žo-džius tapytojas priklaupė prieš Rasą ir pa-bučiavo jai ranką.

Tapytojas A.Kmieliauskas akademi-joje R.Staniūnienei dėstė piešimą. “Esusužavėtas parodos. Spalvos grožis, ga-lia, nepaprastai geras skonis, pajutimas,- šypsodamasis žėrė menininkas “Lie-tuvos žinioms”. - Ji nepanaši į kitus, pa-sitiki savimi, todėl ir spalvos skamba vi-sa jėga, visu grožiu. Ir harmonija: viskasgerai suderinta, pataikyta.”

Nieko geresnio už juosTapytoja Eglė Gineitytė - tegul at-

leis akademijos dėstytojai - prisipa-

žino, kad tikroji jos mokytoja buvoRasa. “Tada dar nė neįsivaizdavau,kas bus su manimi, kuo tapsiu. Rasosdarbai stebino drąsa, alsavo naujo-viškumu. Prisimenu, kaip bėgdavau įparodas pasižiūrėti, ką ji naujo sukū-rė, - kalbėjo bičiulė. - Tavo darbai,Rasa, mane visą laiką “veža”. Niekogeresnio už juos pastaraisiais metaisnesu mačiusi.”

Parodos autorės brolis, aktoriusDžiugas Siaurusaitis papasakojo, kadlankydamasis pas tėvus Rasą nuolatmato paišančią. “Žiūriu, ant stalo lėkš-tėje guli obuolys, paveiksle kažkas pa-našaus... Sako: “Kaip gražu.” Aš taip:“Na, gražu...” Keista, visus šiuos pa-veikslus esu matęs namų aplinkoje, prielaikraščiais apversto stalo ar kur kitur.Nemaniau, kad jie padarys tokį įspūdįsukabinti galerijoje. Tarsi matyčiau pir-mą kartą. Kažkokia metamorfozė”, -sakė brolis. •

Tebeskraidanti ant angelų sparnų

A.Šaltenis: “Rasos darbai poveikiu

prilygsta geriausių pasaulio abstrakcio-

nistų kūriniams.”

Nepaprasto likimo dailininkės Rasos Staniūnienės paroda “Tėviškės žemė” sostinės Šv. Jonų gatvės galerijoje pakylėja į tapybos aukštumas ir pažeria asmeninių prisiminimų.

“Įėjau ir nustėrau. Tokį įspūdį daro tavo paveikslai”, - R.Staniūnienei pasakė parodoje apsilankęs tapytojas A.Šaltenis. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Apie 1993 metus Rasa demonstra-vo J.Statkevičiaus sukurtus drabu-žius. / Asmeninio albumo nuotrauka

Visa Siaurusaičių šeima: Benjaminas, Dalia, Džiugas ir Rasa.

2013 04 15Lietuvos žinios14 Sportas

TrumpaiEUROPOS BRONZAAlbanijos sostinėje vykstančio Seno-jo žemyno sunkiosios atletikos čem-pionato bronzą svorio kategorijojeiki 94 kg iškovojo klaipėdietis Žygi-mantas Stanulis. Vienintelis pirme-nybėse dalyvavęs Lietuvos su-nkiaatletis mažąjį bronzos medalįužsitikrino išrovęs 172 kg štangą. Beto, Ž.Stanulis išstūmė 200 kg svorį(ketvirtas rezultatas) ir iš viso surin-ko 372 kilogramus. Artimiausiasmūsiškio startas bus gegužės 3-11dienomis Peru, kur sostinėje Limo-je vyks pasaulio jaunimo sunkiosiosatletikos čempionatas.

SĖKMĖ LYDĖJO ISPANĄ

2013 metų pasaulio “Formulės-1”čempionato trečiąją etapą - Kinijos“Grand Prix” lenktynes - sekmadie-nį laimėjo iš trečiosios pozicijos star-tavęs “Ferrari” ekipos narys ispanasFernando Alonso. Ispanijos lenkty-nininkas, kuris bendrojoje sezonoįskaitoje iš šeštosios vietos pakilo įtrečiąją, 56 ratų (305,066 km) lenk-tynėse 10,168 sekundžių aplenkėantrąją vietą užėmusį suomį KimiRaikkoneną (“Lotus-Renault”) beiiškovojo jau 31 pergalę šių pirmeny-bių istorijoje. Trečias finišavęs britasLewisas Hamiltonas (“Mercedes”)nuo nugalėtojo atsiliko 12,322 se-kundės. Sezono lyderio pozicijąbendrojoje įskaitoje išsaugojęs trejųpastarųjų metų planetos čempionasvokietis Sebastianas Vettelis (“RedBull-Renault”) šįkart buvo ketvirtas.Ketvirtasis “Formulės-1” etapas -Bahreino “Grand Prix” lenktynės -vyks balandžio 21 dieną.

FINALE KOVOS “SIRENOS”

Lemiamose Lietuvos moterų krepši-nio lygos (LMKL) pusfinalio rung-tynėse antrąją vietą reguliariajamesezone užėmė Kauno rajono “Hopt-rans-Sirenų” komanda - ji namie70:67 (21:18, 20:18, 11:18, 18:13) įvei-kė Klaipėdos “Fortūnos” ekipą ir, lai-mėjusi seriją 2:1, pateko į finalą. 28taškais prie pergalės prisidėjo IvetaŠalkauskė, 19 - Rasa Žemantauskai-tė-Matlašaitienė, 11 - Eglė Tarasevi-čiūtė. Viešnių gretose sėkmingiausiaižaidė Garkeiva Counsil (21 tšk.), Li-na Aglinskaitė (17) ir Eglė Šikšniūtė(16). “Hoptrans-Sirenų” komandaLMKL finale susitiks su reguliarųjįsezoną laimėjusiomis Vilniaus “Ki-birkšties-VIČI-IKI” krepšininkė-mis, kurios pusfinalyje 2:0 nugalėjoKauno “Aisčių-LSU” penketuką.Pirmosios finalo serijos iki trijųpergalių rungtynės šiandien 19.30val. žaidžiamos sostinėje. Taip patšiandien (17 val.) Klaipėdoje prasi-dės ir mažojo finalo serija iki trijųpergalių dėl trečiosios vietos -“Fortūna” susitiks su Kauno “Ais-tėmis-LSU”.

PUSFINALIO NEPASIEKĖ

Po dviejų pergalių iš eilės Hjustonevykstančiame ATP serijos “U.S. ClayCourt Championship” vyrų tenisoturnyre suklupo ir iš tolesnės kovospasitraukė 77 vietą ATP klasifikaci-joje užimantis 22 metų Ričardas Be-rankis. Pajėgiausias Lietuvos tenisi-ninkas 1 valandą ir 23 minutestrukusiame ketvirtfinalio mače 3:6,6:3, 3:6 turėjo pripažinti 27-eriųamerikiečio Johno Isnerio (ATP-23)pranašumą. Turnyre Hjustone R.Be-rankis tenkinosi 45 ATP reitingo taš-kais ir 13 375 dolerių čekiu.

LŽ

SAULIUS RAMOŠKA

Trečius metus iš eilės ULEB Europos krepšinio taurę iškovojoRusijos klubas. Šiemet antramepagal pajėgumą Europos krepši-nio klubų turnyre triumfavo irkelialapį į Eurolygą pelnė keturislietuvius turinti Krasnodaro komanda.

2011-ieji - Kazanės “Uniks”, 2012-ieji - Maskvos srities “Chimki”, 2013-ieji - Krasnodaro “Lokomotiv-Ku-ban”. Šios Rusijos ekipos pastaruosiustrejus metus tapo stipriausios Euro-pos taurės varžybose. Įdomu, jog į vir-šūnę Krasnodaro ekipą atvedęs tre-neris Jevgenijus Pašutinas prieš dvejusmetus tą patį padarė vadovaudamasklubui “Uniks”.

Šeštadienio vakarą Belgijos mies-

to Šarlerua arenoje po finalo tarpdžiūgaujančiųjų buvo nemažai lie-tuviškų veidų - Krasnodaro ekiposžaidėjai Mantas Kalnietis ir SimasJasaitis, fizinio rengimo treneris Si-gitas Kavaliauskas ir klubo vicepre-zidentas sporto reikalams GinasRutkauskas.

Europos taurės finale “Lokomotiv-Kuban” klubas šeštadienį 75:64 (16:17,22:13, 16:15, 21:19) nugalėjo Bilbao“Uxue Basket” (Ispanija) krepšininkusir ateinantį sezoną varžysis Eurolygo-je. Naudingiausio finalo žaidėjo apdo-vanojimą gavo Krasnodaro klubokrepšininkas Richardas Hendrixas, ku-ris savo komandai pelnė 14 taškų, atko-vojo 9 kamuolius ir surinko 25 naudin-gumo balus.

29 minutes aikštelėje praleidęsM.Kalnietis čempionams pelnė 10 taš-kų (2-5/12, 3-0/3), atkovojo ir perėmėpo kamuolį, atliko 3 rezultatyvius per-

davimus ir išprovokavo 4 varžovų pra-žangas. S.Jasaitis per 36 minutes surin-ko 7 taškus (2-1/4, 3-1/4, 1-2/4), atko-vojo 6 ir perėmė 1 kamuolį bei sykįsuklydo.

M.Kalniečiui tai buvo pirmas sezo-nas užsienyje ir pirmasis trofėjus ne suKauno “Žalgiriu”. S.Jasaitis Europostaurę laimėjo antrą kartą. Pirmą sykįšiame turnyre jis triumfavo 2005 metaissu Vilniaus “Lietuvos rytu”.

Apdovanojimų ceremonijoje Simasdalyvavo ant kaklo pasikabinęs auk-sinį krepšio tinklelį, o Mantas - apsi-gobęs Trispalvę, ant kurios parašyta“Kaunas”.

“Tai nuostabus jausmas. Jau buvaupamiršęs, kaip seniai tai buvo, - ofi-cialiai turnyro svetainei kalbėjo S.Ja-saitis, kurio sutartis galioja iki sezonopabaigos. - Tikiuosi, kad liksiu Kras-nodare ir kitą sezoną bei galėsiu žais-ti Eurolygoje.”•

Europos taures valdo Rusijos klubai

M.Kalniečiui tai pirmas trofėjusatstovaujant ne Kauno “Žalgiriui”.lokobasket.com nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Paskutinę BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiona-to reguliariojo sezono dieną Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai išsigelbėjo nuo ket-virtosios vietos ir ankstyvos - jaupusfinalyje - akistatos su daugkar-tiniu čempionu Kauno “Žalgiriu”.

Nuo 1999 metų LKL finale kovoda-vo “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” ekipos,nes nė viena jų reguliariajame sezonenekrisdavo žemiau nei antroji pozicija.Labai nedaug trūko, kad 14 pastarųjųmetų gyvavusios LKL tradicijos nut-rūktų. Šeštadienį “Žalgirio” arenoje abugrandai kovėsi dėl reguliariojo sezononugalėtojo vardo. Ypač svarbios rung-tynės buvo vokiečio Dirko Bauerman-no treniruojamiems vilniečiams - ne-sėkmės atveju jie būtų atsidūręketvirtojoje vietoje ir jau pusfinalyje ko-voję su “Žalgiriu”.

Po dramatiškos ir pratęsimo parei-kalavusios grandų akistatos pergalę70:73 išplėšė vicečempionas “Lietuvosrytas” ir reguliariajame sezone likoantras.

Jau šiandien prasideda LKL ketvirt-finaliai, kuriuose kovojama iki dviejųpergalių. “Žalgiris” šį vakarą namiepriims Kėdainių “Nevėžį”, o “Prie-nai” savo arenoje kovos su “Šiauliais”.Rungtynės Kaune prasidės 19.20 val.,o Prienuose - 19 valandą. Antradie-nį į kovą stos “Lietuvos ryto” ir Ute-nos “Juventus” komandos bei Klai-

pėdos “Neptūnas” ir Pasvalio “Pienožvaigždės”. Šių susitikimų pradžia -19 valandą.

Išgelbėjo nežinomasisUž tai, kad sostinės klubas nugalė-

jo žalgiriečius, “Lietuvos ryto” žai-dėjai galvą turėtų lenkti EimantuiBendžiui, kuriam balandžio 23 die-ną sukaks 23-eji. Iki šeštadienioLKL čempionate 7 tritaškius iš 18pataikęs 204 cm ūgio puolėjas pergyvybiškai svarbias rungtynes nuotrijų taškų linijos taiklus buvo net 6kartus (iš 9) ir, pelnęs 18 taškų, išgel-bėjo ekipą nuo ketvirtosios vietos.

Šia pergale “Lietuvos rytas” išbri-do iš nesėkmių ruožo, kuris tęsėsinuo 2011-ųjų gegužės, - nuo tadažalgiriečiai buvo laimėję visus 12 tar-pusavio susitikimų.

Prieš tris savaites Vilniaus koman-dos vairą perėmęs D.Bauermannas

prisipažino, jog atvykdamas į Lietu-vą pažinojo daugumą ekipos žaidėjų,bet apie E.Bendžių negirdėjo nieko.

“Nėra abejonių, šį vakarą jis žaidėnuostabiai, - po rungtynių kalbėjoD.Bauermannas. - Eimantas labai ta-lentingas, protingas, inteligentiškas. Trissavaites jis kasdien stebino savo pasiau-kojamu darbu, protingu žaidimu.”

Arenos šeimininkai 18 minutę pir-mavo 17 taškų skirtumu (32:15), ta-čiau persvaros neišsaugojo. “Jei tikisavo jėgomis, kamuolys pradės kristiį krepšį, - vilniečių treneris didžiavo-si savo auklėtiniais. - Mums tai svar-bi pergalė, ji ir nuotaiką pakėlė, ir lei-

do užimti antrąją vietą.”Pasak specialisto iš Vokietijos, šios

įtemptos, gero lygio rungtynės ir pa-rodė aukštą Lietuvos krepšinio lygį.

Dalijo dovanas“Žalgirio” vyriausiasis treneris

Joanas Plaza po dvikovos negailėjokritikos saviškiams dėl daugybėspramestų tritaškių ir baudos meti-mų. “Dabar nėra Kalėdų metas, betmes varžovams dalijome dovanas -nepataikėme net 18 baudos meti-mų, o tritaškius mėtėme 17 proc.taiklumu. Jei taip atsitinka, nesi ver-tas laimėti”, - pyko ispanas.

Pasak J.Plazos, “Lietuvos ryto”žaidėjai kovojo ir tikėjo savo jėgo-mis. “Turėjome kelias galimybes lai-mėti, bet jomis nepasinaudojome.Privalome pasimokyti iš šios situa-cijos”, - sakė Kauno ekipos strate-gas. Jis pabrėžė, jog atsirevanšuotijo komanda galės jau po pusės mė-nesio, per finalą.

Į LKL - “Mažeikiai”Vakar Alytuje pasibaigusiame Na-

cionalinės krepšinio lygos (NKL) fi-nalo ketverto turnyre paaiškėjo, kas

kitą sezoną varžysis LKL. NKLčempiono titulą bei kelialapį į LKLiškovojo reguliariojo sezono nuga-lėtojas klubas “Mažeikiai”, lemia-mose rungtynėse 78:65 (16:26,15:21, 28:9, 19:9) nugalėjęs antrojo-je pozicijoje reguliariajame sezonelikusią turnyro šeimininkę Alytaus“Dzūkiją”. NKL bronzą iškovojoKauno “Žalgiris-2”, kovoje dėl tre-čiosios vietos 77:51 (22:11, 22:14,14:14, 19:12) nepasigailėjęs Jonavos“Triobet” krepšininkų.•

Vilniečiai išsaugojo LKL tradicijąKauno “Žalgiris” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 70:73 (18:9, 17:12, 8:18, 19:23;8:11). “Žalgiris”: M.Kuzminskas (3-0/4)ir A.Juškevičius po 10, O.Lafayette’as irM.Popovičius (3-0/5) po 9, K.Lavrinovi-čius 8 (3-0/4), R.Kaukėnas, J.Foote’as irD.Lavrinovičius po 6, R.Javtokas 4,M.Delašas 2; “Lietuvos rytas”: E.Ben-džius 18 (3-6/9), R.Seibutis 17 (8 išpr.praž.), N.Nedovičius ir J.Blūmas (3-2/12) po 10, M.Katelynas, S.Babrauskasir T.Lydeka po 6.Komandų rodikliai: dvitaškiai - 15/29ir 12/29, tritaškiai - 4/24 ir 11/33, bau-dos - 28/46 ir 16/25, kamuolys atkovo-tas 41 ir 39 kartus, rezultatyviai per-duotas 12 ir 22, perimtas 8 ir 9,prarastas 17 ir 18 kartų.Vilniaus “Sakalai” - “Prienai” 61:88(8:21, 25:16, 13:25, 15:26).Klaipėdos “Neptūnas” - Kėdainių “Nevėžis” 102:61 (33:14, 21:17, 22:16,26:14).Kauno “LSU-Baltai” - Pasvalio “Pienožvaigždės” 72:102 (19:24, 14:21,16:36, 23:21). “Šiauliai” - Utenos “Juventus” 112:74(29:15, 33:21, 20:23, 30:15). LKL LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rung-tynių procentas)

1. Žalgiris 10 2 83

2. Lietuvos rytas 10 2 83

3. Prienai 16 4 80

4. Neptūnas 16 4 80

5. Pieno žvaigždės 12 8 60

6. Šiauliai 12 8 60

7. Juventus 11 9 55

8. Nevėžis 8 12 40

9. Lietkabelis 7 13 35

10. Sakalai 5 15 25

11. LSU-Baltai 5 15 25

12. Palanga Triobet 0 20 0

Vilniaus ekipos snaiperiui J.Blūmui (dešinėje) per lemiamas rungtynespavyko pataikyti tik 2 tritaškius iš 12. / Erlendo Bartulio nuotrauka

J.Plaza: “Dabar nėra Kalėdų metas, bet mes varžovamsdalijome dovanas - nepataikėme net 18 baudos

metimų, o tritaškius mėtėme 17 proc. taiklumu.”

SAULIUS RAMOŠKA

Ne sykį įrodę, kad Europojenėra jiems lygių, Lietuvos kio-kušin karatė meistrai per dvipasaulio čempionato (pagalsvorio kategorijas) dienas Vilniuje pagal iškovotus me-dalius atsiliko tik nuo karatėmadas diktuojančių japonų.

Pasaulio čempionato organizaci-nio komiteto direktorius Romas Vit-kauskas, matyt, kuklinosi, varžybų iš-vakarėse tikinęs, jog iš mūsų rinktinėstikisi kelių medalių. Tie “keli” meda-liai - 4 bronzos - ant lietuvių kaklų su-žibo jau pirmą čempionato dieną, šeš-tadienį. O sekmadienis, galima drąsiaiteigti, buvo Lietuvos triumfo diena.

Visuose trijuose finaluose kovėsi poLietuvos atstovą. Margarita Čiuplytėpateisino tautos viltis, apgindamaprieš ketverius metus laimėtą pasau-lio čempionės titulą. Pirmą kartą pla-netos pirmenybėse triumfavo OrestasProcas, o Lukas Kubilius tenkinosi si-dabro medaliu. Iš viso sportininkamsišdalyti 24 medaliai, Lietuvai jų teko 8:2 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos. Mū-siškius aplenkė tik Japonija, pelniusi11 medalių (2, 4, 5).

Kas ketverius metus rengiamaspasaulio kiokušin karatė čempiona-tas, kuriame sportininkai kovoja su-skirstyti į svorio kategorijas, vykopenktą kartą. Vilniuje pagal pilnokontakto taisykles varžėsi 144 iš iš 42valstybių.

Šeštadienis - be finalųPirmą čempionato dieną ant nuga-

lėtojų pakylos lipo Rita Pivoriūnaitė,Diana Mačiūtė, Gabija Gudeliauskai-tė ir Andrius Miseckas. Šie mūsų ka-ratė meistrai pasidabino bronzos lai-mikiais. R.Pivoriūnaitė ir D.Mačiūtėmedalius iškovojo lengvo svorio (iki55 kg) kategorijoje. Diana pusfinalyjeturėjo pripažinti būsimos čempionėsSayakai Kato (Japonija) pranašumą, oR.Pivoriūnaitė neatsilaikė prieš daug-kartinę planetos čempionę iš Kaza-chstano Mariją Gridniovą.

Vidutinio svorio kategorijoje (iki 65kg) malonią staigmeną pateikė G.Gu-deliauskaitė. Nors ir patyrusi dešinėskojos kryžminių raiščių traumą, lietu-vė nugalėjo dvi oponentes, o pusfina-

lyje turėjo pripažinti japonės NorikoYokoyama pranašumą.

Ne taip sėkmingai, kaip laukta, pa-sirodė Inga Mikštaitė. Aštuntfinaly-je ji ilsėjosi, o ketvirtfinalyje pralai-

mėta įveikiamai bulgarei YanitsaiStefanovai.

Vyrų lengvojo svorio (iki 70 kg)kategorijos varžybų vienas svarbiau-sių dalyvių buvo kaunietis A. Misec-kas. Ketvirtfinalyje jis fantastišku su-

ktuku nokautavo Pasaulinės karatėorganizacijos (WKO) vadovo KenjiMidori sūnų Tsuyoshį, tačiau pusfi-nalyje neatsilaikė prieš kazachąDmitrijų Moisejevą. Pastarasis po

gražios dvikovos įveikė japoną YukiMaedą ir apgynė čempiono titulą.

“Turint omenyje mūsų galimybes irresursus, - tai fantastiškas pasirodymas.Ant prizininkų pakylos lipo tik japo-nai, kazachai ir lietuviai”, - pirmos die-nos derliumi džiaugėsi vienas garsiau-sių visų laikų Lietuvos karatė meistrų,Lietuvos rinktinės treneris Paulius Kla-patauskas.

Dvigubas triumfasAntrą pirmenybių dieną ant tatamio

žengė moterų sunkaus (per 65 kg), vy-rų vidutinio (iki 80 kg) ir sunkaus (per80 kg) svorio kategorijų atstovai. Iki fi-nalo sėkmingai nužygiavo ir jametriumfavo favoritais laikyti O.Procas ir

M.Čiuplytė. Tik paskutinėje vakaro ko-voje L.Kubiliui nepavyko pratęsti Lie-tuvos triumfo. Mūsiškį finale sustabdėdaugkartinis Europos ir pasaulio čem-pionatas bulgaras Valerijus Dimitro-vas. Jis tarsi nujausdamas varžovo silp-ną vietą, smūgiavo į lietuvio ranką, kuribuvo traumuota.

Sekmadienio vakarą “Siemens”arenos žiūrovai atsistoję dėkojo čem-pionams M.Čiuplytei ir O.Procui užįspūdingas kovas. Margarita finaleneįtikėtinai lengvai nugalėjo japonęEmi Shoguchi ir taip atsirevanšavouž nesėkmę prieš dvejus metus Ja-ponijoje vykusio pasaulio absoliu-čios svorio kategorijos karatė čem-pionato finale.

“Negalėjau pralaimėti palaikomatokios puikios publikos”, - po apdova-nojimų ceremonijos kalbėjo dukartpasaulio čempionė. Toje pat svorio ka-tegorijoje (per 65 kg) bronzą iškovojolūkesčius viršijusi Diana Balsytė.

Efektingai čempionate kovojęsO.Procas visas kovas laimėjo prieš ja-ponus. Čempionato žvaigžde tapęsOrestas finale įrodė pranašumą priešDaiki Kato. Sekmadienis Lietuvos ko-votojui tapo dviguba švente - jo sūne-liui Ortėjui sukako metukai. “Labainorėjau sūnui įteikti dovaną. Pavykogeriausia dovana”, - džiaugėsi O.Pro-cas, sulaukęs ir “Siemens” arenos ova-cijų, ir visos Japonijos delegacijoskomplimentų. •

Sportas 152013 04 15Lietuvos žinios

Sekmadienį Donecke (Ukraina)startavusiose pasaulio ledo ritu-lio čempionato I diviziono Bgrupės varžybose Lietuvos rink-tinė 0:5 (0:1, 0:2, 0:2) pralaimėjoLenkijos komandai.

Lietuvos komanda pagirtinai kovė-si su viena pagrindinių grupės favoričiųlaikoma Lenkijos ekipa, o realiausiąprogą įmušti įvartį sukūrė Darius Plis-kauskas, Danielius Bogdziulis ir Aiva-ras Bendžius, tačiau jos neišnaudojoD.Bogdziulis.

Lenkijos komanda visas rungtynes tu-rėjo pranašumą, tačiau Lietuvos koman-

da patikimai gynėsi. Trečiame kėlinyjelietuviai tris kartus turėjo kiekybinę pers-varą, tačiau neišnaudojo nė vienos.

“Žaidėme neblogai, tačiau varžovaigeresni visais aspektais - čiuožimu, grei-čiu, mikrodvikovomis. Klaidų padarėir vartininkas, jis demonstravo gerą žai-dimą, tačiau kaltas dėl poros įvarčių,” -po dvikovos sakė Lietuvos rinktinės vy-riausiasis treneris Berndas Haake.

Šiandien Lietuva 13 val. kovos suOlandijos rinktine, kuri vakar tik po at-kaklios kovos 5:4 palaužė prieš metus įdivizioną pakilusią Estijos komandą.•LŽ

PRIZININKAIMoterysIki 55 kg1. Sakaya Kato (Japonija)2. Marija Gridniova (Kazachstanas)3. Diana Mačiūtė (Lietuva)Rita Pivoriūnaitė (Lietuva)Iki 65 kg1. Misaki Sato (Japonija)2. Noriko Yokoyama (Japonija)3. Gabija Gudeliauskaitė (Lietuva)Takayo Kimura (Japonija)Per 65 kg1.Margarita Čiuplytė (Lietuva)2.Emi Shoguchi (Japonija)3.Csenge Szepesi (Vengrija)Diana Balsytė (Lietuva)VyraiIki 70 kg1. Dmitrijus Moisejevas (Kazachstanas)2. Yuki Maeda (Japonija)3. Andrius Miseckas (Lietuva)Takuya Morikawa (Japonija)Iki 80 kg1.Orestas Procas (Lietuva)2.Daiki Kato (Japonija)3.Kazufumi Shimamoto (Japonija)Shota Maeda (Japonija)Per 80 kg1. Valerijus Dimitrovas (Bulgarija)2.Lukas Kubilius (Lietuva3.Yuji Shimamoto (Japonija)Romanas Nesterenka (Rusija)

Pradėjo pralaimėjimu

Iš viso sportininkams išdalyti 24 medaliai. Lietuvai jų teko 8. Mūsiškius aplenkė tik

kiokušin karatė madas diktuojanti Japonija - 11.

Po aukso ir bronzos lietumi

Pasaulio čempionai O.Procas ir M.Čiuplytė, dešinėje - sidabro medalininkas L.Kubilius. / Romo Jurgaičio nuotraukos

O.Procui (kairėje) nuo kelio iki aukso teko šluoti vien japonus.Finale M.Čiuplytei (kairėje) pralaimėjusi pasaulio absoliučios kategorijosčempionė E.Shoguchi nesutramdė ašarų.

Penktą pergalę per šeštas“SMScredit.lt A lygos” rungtynesiškovojo ir vienvaldžiu lyderiutapo Klaipėdos “Atlantas”.

Šeštadienį klaipėdiečiai (15 tšk.)VII turo mače svečiuose 2:1 (1:0) pri-vertė pasiduoti pastarųjų penkeriųmetų šalies čempionus Panevėžio“Ekrano” (10 tšk.) futbolininkus.Įvarčius nugalėtojams pelnė EvaldasRazulis (39 min.) ir Kazimieras Gne-dojus (90+2 min.). Antrą nesėkmę išeilės patyrusioje “Ekrano” ekipoje 75min. pasižymėjo Tadas Markevičius.

Po rungtynių “Ekrano” treneris ne-slėpė nusivylimo ne tik rezultatu, bet irkomandos žaidimu. “Tokia baigtismums tragiška”, - sakė Valdas Urbonas.

Trečią pergalę iškovojo “Šiaulių”(11 tšk.) ekipa, svečiuose 2:1 (1:1) nu-galėjusi Alytaus “Dainavą” (3 tšk.).Įvarčius nugalėtojams pelnė ArminasVaskela (13 min.) ir Giorgis Alaver-dašvilis (70). Iš alytiškių pasižymėjoJevgenijus Morozas (33).

Trečia pergale sekmadienį džiaugė-si ir praėjusio sezono bronzos meda-lininkai Marijampolės “Sūduvos” (11tšk.) futbolininkai, svečiuose 2:1 (1:0)

nugalėję Gargždų “Bangą” (4 tšk.).Įvarčiais marijampoliečių gretose pa-sižymėjo Nerijus Valskis (41 min.) irRafaelis Ledesma (51), aikštės šeimi-ninkų gretose - Rokas Borusas (60).

Per paskutines turo rungtynes vi-sas 90 minučių atakavęs Vilniaus “Žal-giris” (13 tšk.) išvykoje nesugebėjopralaužti Pakruojo “Kruojos” (13 tšk.)gynybinių užtvarų. Lygiosiomis 0:0pasibaigusi dvikova labiausiai turėjonudžiuginti “Atlantą”, kuris išlaikėvienvaldžio lyderio statusą.•LŽ

“Atlantas” nugalėjo čempioną

2013 04 15Lietuvos žinios16 Pramogos

“Sweetsalt” vėl pratinasi prie scenosVIKTORIJA SINICAITĖ

Lengvąjį roką atliekanti keturiųvaikinų kompanija “Sweetsalt”,tik pradėjusi kurti, 2008 metaisnušluostė nosį kitiems muzikan-tams MTV konkurse “Coca-colaSoundwave”. Vėliau buvo pertrauka, o dabar mažais žingsneliais ji vėl grįžta į sceną.

Grupės vokalistas Rokas Dobužins-kas “Lietuvos žinioms” sakė, kad“Sweetsalt” bando kurti ir savo klau-sytojams parodyti šį tą naujo, įdo-maus, ko gyvavimo pradžioje net ne-būtų sumanę. “Į sceną grįžtamepalengva ir ramiai, bet užtikrintai.Šiuo metu puoselėjame planus muzi-kuoti per vasaros ir studentų festiva-lius, vakarėlius”, - teigė muzikantas.

Viskas priklauso nuo aplinkosGitara skambinančiam ir šeimos

versle besisukančiam Romanui Dzin-dzeletai, bosistui, valstybiniame sekto-riuje dirbančiam Vytautui Vansavičiui,profesionaliam perkusininkui Min-daugui Stundžiai bei universitete besi-darbuojančiam Rokui problemų ne-kelia pasirodymai, net ir be įgarsinimo.Visai neseniai pasirodę Geltonos sofosklube, kuriame atlikėjai koncertuoja bejokios aparatūros, vaikinai džiaugėsigavę progą būti arčiau klausytojų.

“Kūryboje dažniausiai viskas pra-sideda nuo akustikos - pirmųjų išniū-niuotų natų, pabrazdinimo gitara, žo-džių dėliojimo... Tokiu būduišreiškiama dainos emocija. Mumsakustiniai pasirodymai nėra svetimi,be to, jie suteikia intymesnį ryšį suklausytojais”, - teigė Rokas.

“Sweetsalt” muzikantai mėgsta tiekgerai įgarsintus, tiek ir jaukius akus-tinius pasirodymus, nes, pasak pašne-

kovo, viskas priklauso nuo aplinkosir susirinkusių žmonių. “Kai esamemažoje erdvėje arba sėdime prie lau-žo, juk nerėksime ir nepulsime jungi-nėti aparatūros. Tačiau visai kas kita,kai pasirodome didelėse erdvėse arper festivalius, kai reikia publiką ap-šildyti ar išvesti iš proto. Tokiu atvejugrojame rokenrolą, sunkesnį bei tran-kesnį garsą”, - aiškino Rokas.

Reikėjo priprastiGrupė aktyviai muzikavo nuo 2006

metų, smarkiai išpopuliarėjo po 2008-ųjų laimėję prestižinį MTV muzikoskonkursą “Coca-cola Soundwave”.

Tais pačiais metais grupei teko garbėbaigti didžiulį Lietuvos ir kaimyniniųvalstybių festivalį “Be2gether”. Tuometu jie susuko profesionalų vaizdoklipą “Running In Circles”.

Po sėkmės Lietuvoje grupė “Sweet-salt”, kaip “Coca-cola Soundwave”nugalėtojai, koncertavo Krokuvojekartu su žinomais muzikantais, to-kiais kaip “Prodigy”, “Kaiser Chiefs”,“Timbaland”.

2009 metais po įvairių festivalių irroko koncertų jie tiesiog dingo iš di-džiosios scenos. 2010 metais grižonaujos sudėties ir išleido debiutinį al-bumą “Jie man sakė”.

Rokas aiškino, kad šios pertraukosreikėjo - atsinaujinus “Sweetsalt” su-dėčiai vieni prie kitų turėjo priprasti,išsiaiškini, ko vienas iš kito tikisi irkaip vertina muziką.

“Kiekvienam žmogui naujame ko-lektyve reikia pritapti, todėl mes pra-tinomės vienas prie kito. Taip pat rei-kėjo ką nors sukurti, kad galėtumegrįžti”, - kalbėjo pašnekovas.

Po pertraukos grupės muzika beipožiūris į ją šiek tiek keitėsi. Rokas LŽpasakojo, kad dabar “Sweetsalt” išau-go iš studentiško amžiaus, jiems svar-biau išreikšti savo jausmus, perteiktivertybes, kuriomis tiki ir vadovaujasi

gyvenime. “Anksčiau dainomis kalbė-jome apie jaunatvišką energiją, maksi-malizmą bei linksmybes, dabar tai pa-sikeitė. Mūsų kūriniai turi tam tikrosramybės, akcentai dedami kitur neiankstesnėje kūryboje. Mes patys už-augome, keitėsi mūsų asmenybės, taiirgi darė įtaką dabartinei “Sweetsalt”kūrybai”, - svarstė vokalistas.

Televizijai nejaučia nostalgijosVaikinų ketvertukas nevengia tele-

vizijos - jie dalyvavo dviejuose muzi-kiniuose talentų šou. Viename jų mu-zikantai norėjo save išbandyti kaipgrupę, pamatyti televizijos virtuvę,bet, kaip tvirtino Rokas, buvo ir nu-vylusių, ir džiugių dalykų. “Kitamešou dalyvavome, nes pralaimėjomelažybas, ir teko dainuoti visiems kar-tu. Juk mūsų grupėje kiti vaikinai yrapritariamieji vokalai bei instrumen-tininkai, todėl mums tai buvo iššūkis.Manau, pasirodėme neblogai, pate-kome tarp 15 geriausių, o tai labai ge-ras rezultatas”, - prisiminė vaikinas.

Tačiau televizijos talentų šou“Sweetsalt” grupei nekelia nostalgi-jos. Rokas mano, kad gana seniaimuzikuojančiai grupei televizijoje rei-kėtų pasirodyti kitokiu amplua, tačiauLietuvoje tai beveik neįmanoma.“Mes vertiname tikro garso pasiro-dymus, jų norime surengti kuo dau-giau, nes taip būsime pastebėti dides-nės auditorijos, įgausime patirties”, -aiškino pašnekovas. •

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA17 d. 19 val. Koncertuoja Andrey Baranov (smuikas,Rusija) ir pianistas Darius Mažintas20 d. 19 val. Koncertuoja Kauno simfoninis orkestrasir Kauno valstybinis choras. Dirigentas Imants Resnis(Latvija)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI15 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Tarptautinės etninėsmuzikos teorijos ir praktikos projekto NordTrad kon-certas19 d. 19 val. Simfoninis koncertas “Aukso karštinė”.Dalyvauja Sergejus Buranovas (perkusija), PavelasGiunteris (perkusija) ir Lietuvos valstybinis simfoni-nis orkestras. Dirigentas Aleksandras ČernušenkoŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA16 d. 19 val. Koncertuoja Debashish Bhattacharya išIndijos17 d. 17 val. Vilniaus “Ąžuoliuko” muzikos mokyklosiškilmingas koncertas “Ąžuoliuko” talentai” ir talentųapdovanojimaiŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA21 d. 13 val. Vargonuoja Dainius SverdiolasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI18 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Vokalinės muzikos kon-certas “Akademijos balsai”. Dalyvauja Lina Dambraus-kaitė (sopranas), Gabrielė Kupšytė (sopranas), Ieva Fi-lipkauskaitė (sopranas), Dalia Rukšėnaitė (sopranas),Vera Talerko (sopranas), Viktorija Narvidaitė (meco-sopranas), Birutė Ramonaitė (sopranas), Dmitrij Kud-rin (baritonas), Rokas Šveisteris (baritonas)19 d. 16 val. Svetainėje. Konkurso “Lietuvos kovų užlaisvę netekčių istorija” laureatų vakaras. DalyvaujaVeronika Povilionienė ir kt.LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA15 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Renginys, skirtas I.Stra-vinskio kūrinio “Šventasis pavasaris” 100-osioms me-tinėms. Dalyvauja fortepijoninių ansamblių grupė“4.3.2.1”: Ina Marija Ubaitė, Aušra Vaitkutė, LukrecijaPetkutė, Roberta Mikučionytė16 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Lietuvos-Čekijosdraugijos koncertas. Dalyvauja Gediminas Kviklys(vargonai), Monika Miuler (sopranas), MangirdasNaušaitis (fortepijonas), Vilniaus mokytojų namų vy-rų choras “Vytis”16 d. 19 val. ir 17 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Tarptau-tinės etninės muzikos teorijos ir praktikos projektoNordTrad koncertas17 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Styginių muzikoskoncertas. Dalyvauja alto klasės studentai VidmantėAndriūnaitė, Monika Augulytė, Silvija Čiuladytė, Jur-gis Juozapaitis, Simonas Laučka, Aistė Miliukienė, Ug-nė Petrauskaitė, Karolis Rudokas, Greta Staponkutė,Ieva Sruogytė18 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Doc. Undinės Jagėlai-tės ir lekt. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasių studentų

koncertas18 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Prof. Ričardo Sviac-kevičiaus kamerinio ansamblio klasės studentų kon-certas. Dalyvauja Agnė Dūkštaitė, Janina Gečaitė, Si-mona Šukytė, Raimonds Ungurs, MartynasVaičekauskas“SIEMENS” ARENA18 d. 19 val., 19 d. 18 val.; 20 d. 11, 15, 19 val.; 21 d. 14,18 val. Elitinis pasaulio šou “Cirque du Soleil - Alegria”KLUBAS “BRODVĖJUS”19 d. 21 val. Naujos “Saulės brolių” koncertinės pro-gramos pristatymas20 d. 21 val. Tribute to Roxette koncertasMUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK”19 d. 20 val. Grupės “Liūdni slibinai” koncertas20 d. 19 val. Vakaras “Šok kaip kine”. Dalyvauja grupė“DAR”PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”19 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”ŠOKIO TEATRAS19 d. 19 val. Grupės iš Sankt Peterburgo “Billy’sBand” koncertas TEATRAS “MENO FORTAS”17 d. 19 val. Editos Suchockytės kūrybos vakaras“Trumpam į Paryžių...”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA20 ir 21 d. 9 val. Tarptautinis šokių čempionatas “Lit-huania Spring Cup 2013”

KAUNASKAUNO FILHARMONIJA15 d. 18 val. Koncertuoja Malkhasyan Gagik (dudu-kas, Armėnija), Pavelas Lukjanovas (guslės, Rusija),

Marija Mirovskaja (fortepijonas, Rusija), Alionas Vo-roncova (cimbolai, Baltarusija), Anna Luzanova (for-tepijonas, Baltarusija)18 d. 18 val. Koncertuoja Andrey Baranov (smuikas,Rusija) ir pianistas Darius Mažintas19 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninisorkestras ir Kauno valstybinis choras. DirigentasImants Resnis20 d. 17 val. Itališkos džiazo spalvos. Dalyvauja Tom-maso Troncon (saksofonas, Italija), Vytautas Skudas(trimitas, fliugelhornas), Paolo Garbin (fortepijonas,Italija), Arman Isojan (kontrabosas, Armėnija), EnricoSmiderle (mušamieji, Italija)KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA18 d. 19 val. Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertasKAUNO RESTORANAS-KLUBAS “COMBO”19 d. 20 val. Grupės “Liūdni slibinai” koncertas20 d. 18 val. Teatro “Kitas kampas” koncertinė pro-grama “Eilinis elitas”KAUNO SPORTO HALĖ17 d. 19 val. Populiariausios visų laikų dainos. Dalyvau-ja Edmundas Kučinskas, Vitalija Katunskytė, VytautasŠiškauskas, Arvydas Vilčinskas, Rytis Cicinas, Radži

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 15 val. X šalies meno ir muzikos mokyklų šokiokolektyvų festivalis “Šitam dideliam būry”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ18 d. 18 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis or-kestras. Dirigentas ir solistas Andres Mustonen(smuikas, Estija)PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”

19 d. 19 val. Komedija “Laisva meilė”20 d. 19 val. Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennigs duetokoncertas

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”15 d. 18 val. Festivalis “RIDO”. Dalyvauja Ukrainos na-cionalinio radijo bandūrų trio, Juulia Polonen (kantelė,Suomija), Regina Marozienė (kanklės), Egidijus Ali-šauskas (birbynė), kanklių trio “Aušrinė”, Jurgita Juozū-nienė (sopranas), Alvaidas Bernotas ir Darius Daknys(birbynės), Elvyra Knižnikovaitė-Burė (fortepijonas)16 d. 18 val. Muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu!”.Dalyvauja Povilas Meškėla, Šorena, Darius Mickus,Augustė, Egidijus Sipavičius, Jeronimas Milius, Laury-nas Bakšys, Tadas Juodsnukis ir kt.17 d. 18 val. Andriaus Kulikausko naujojo albumopristatymo koncertas19 d. 18 val. Koncertuoja garsi korėjiečių pansori atli-kėja Park In HyeŠIAULIŲ ARENA19 d. 19 val. “Auksiniai šlageriai”. Dalyvauja Arvydas Vil-činskas, Asta Pilypaitė, Edmundas Kučinskas, Birutė Pet-rikytė, Kastytis Kerbedis, Kęstutis Jablonskis, OvidijusVyšniauskas, Rytis Cicinas, grupės “Nerija” ir “Vairas”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS15 d. 15.30 val. “Pasidainuokime kartu” su folkloroansambliu “Sidabrinė gija”15 d. 18 val. Jaunimo mėgėjų teatro studijos “Helijas”spektaklis “Balandžiai”18 d. 18 val. Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos renginys“Draugystės tiltai”. Dalyvauja kolektyvai iš Latvijos irLietuvos19 d. 18 val. Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jauni-

mo teatro studijai “Bildukas” - 2520 d. 15 val. Liaudiškų šokių ansamblio “Kalatinis”50-mečio koncertas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI17 d. 18 val. Ruslano Kirilkino koncertas

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”19 d. 21 val. Jūratės Miliauskaitės akustinis koncertas20 d. 20 val. “Smėlio džiazas”: Jurgita Minderytė (ta-pyba smėliu), Giedrė Kilčiauskienė (vokalas), And-rejus Polevikovas (klavišiniai)

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA19 d. 21 val. Arfos muzikos vakaras. Dalyvauja Alisa Klion20 d. 21 val. Stasio Povilaičio solinis koncertas

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu sugitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Ka-zakevičiūte

UKMERGĖS RAJONASTAUJĖNŲ DVARAS16 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu sugitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Ka-zakevičiūte

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu sugitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Ka-zakevičiūte

Koncertai

R.Dobužinskas: “Televizijos šou

dalyvavome, nespralaimėjome lažybas,

ir teko dainuoti visiems kartu.”

“Sweetsalt” muzikantai mėgsta tiek gerai įgarsintus, tiek ir jaukius akustinius pasirodymus. / Grupės albumo nuotrauka

A.Kulikauskas koncertuos Plungėje ir Taujėnų dvare. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kaune - Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinisaštuonių butų namas, statytas 1992 m.,78 kv. m, kambariai nepereinami, yradu įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (5 aukštųmūrinio namo IV a., 50 kv. m) į sodybąkaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

15 a žemės mažaaukščio namo statybaiŠakiuose (asfaltuota gatvė, sklypas nud-renuotas, sausas, šalia pastatyti namaiįsivedę elektrą, vandentiekį, vietinę ka-nalizaciją, kaina - sutartinė). Tel. 8 651 14 582.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartaleVilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuocentro, yra elektra, galima statyti dvibu-tį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, betarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro,kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJA

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiū-nų (yra visi patogumai, kaina -sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

PASLAUGOSPrijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą ar-ba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į na-mus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsul-tuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBOVyr. matematikos mokytoja, matemati-kos dėstytoja - darbo. Gyvenamoji irdarbo vietos nesvarbu. Tel. 8 608 90 098.

LEIDINIAIPARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo(PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtątrečią monografiją „Šeštokai: Mokykla irBažnyčia“. Norintys šią knygą turėti pra-neša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪSParduodu dažų purkštuvus „PointZoom“ (kaina - 150 Lt), elektrošokus(kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapro-nas ir žilkas, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuopaukščių bei šiltnamiams dengti (4 m plo-čio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vo-kalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimųknyga. Turintys ir norintys pasidalinti savomintimis apie šį dainininką, prašome pa-skambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

Parduodu naujus klausos aparatus (kai-na - 70 Lt), „Kosmodisck Clasik“ diržus(kaina - 120 Lt). tel. 8 670 99 923.

Klasifikuoti skelbimai 172013 04 15Lietuvos žinios

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 11 Data: 2013 04 12EUROJACKPOTAS - 159 102 741 Lt

8 19 22 32 40Papildomi skaiãiai 1 8

Prognozò:Eurojackpotas - 34 mln. Lt

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Lentelò - 95 994 (3 x 31 998) Lt

ØstriÏainòs - 8 Lt

Eilutò - 3 LtKeturi kampai - 2 Lt

73 51 14 13 58 12 32 10 39 01 38 48 26 60 65 18 57 07 23

16 52 04 22 28 27 75 54 69 50 6442 37 70 74 56

05 33 30 02 47

35 46 68 55 20

40 29 08 15 44Papildomi prizai:30 000 Lt 0145256, 30 000 Lt 0099426,30 000 Lt 0204091, 25 000 Lt 0067962,20 000 Lt 0182441, 20 000 Lt 0141856,20 000 Lt 0054543, 20 000 Lt 0199157,20 000 Lt 0180215, 20 000 Lt 0161548,20 000 Lt 0090048, 20 000 Lt 0034989,15 000 Lt 0192031, 10 000 Lt 0111290,10 000 Lt 0091490, 10 000 Lt 0103638,10 000 Lt 0124921, 10 000 Lt 0121774,10 000 Lt 0045508, 10 000 Lt 0076322,10 000 Lt 0130087, 10 000 Lt 0100428,10 000 Lt 0130342, 10 000 Lt 0196823,10 000 Lt 0098853, 10 000 Lt 0053985,10 000 Lt 0135152, 10 000 Lt 0141297,10 000 Lt 0153086, 10 000 Lt 0148299,10 000 Lt 0012017, 10 000 Lt 0187538,10 000 Lt 0131192, 10 000 Lt 0202161Hyundai i20 0104430Hyundai i20 005867010 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Pranas Jurkus i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Zoja Papkova i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) -Svetlana PreidÏiuvienò i‰ PanevòÏio 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Vytautas Dainius i‰ MaÏeiki˜ 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Gediminas Îemaitis i‰ Karmòlavos Pakvietimai ∞ TV:069*114, 041*120, 015*516Prognozò: Aukso puode bus -500 000 Lt www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 8882013 04 14

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-10

118

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (toliau - PŪV) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO (toliau - PAV) PROGRAMĄ

1. PŪV užsakovas: Linas Jonča, Pilsūdų k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., tel. 8 618 17 048.2. PŪV PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, faksas (8 46) 43 04 69.3. PŪV pavadinimas: eksploatuojamo paukštyno pajėgumo padidinimas.4. PŪV vieta: žemės sklype, kad. Nr. 7743/0005:251, esančiame Leliškės k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą, teiks išvadas: Tauragės vi-suomenės sveikatos centras; Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinis padalinys; Tau-ragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Tauragės r. savivaldybės administracija.6. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Aplinkos apsaugos agentūra.7. Su PAV programa susipažinti galima: 10 darbo dienų po šio skelbimo pasirodymo dienos nuo8.00 val. iki 17.00 val. PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekosistema“ būstinėje - Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, mob. tel. 8 618 50 182, kontaktinis asmuo inžinierius And-rius Barsevičius.Motyvuoti pasiūlymai PŪV PAV programos klausimais teikiami registruotu laišku (UAB „Eko-sistema“, pašto dėžutė Nr. 661, LT-94008 Klaipėda-15), faksu: (8 46) 43 04 69 arba elektroniniupaštu: ekosistema@klaipeda.balt.net. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagalkompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Užs. LM-2553

UAB „Baltic Composites“Vykdydama projektą „Kompozicinių gaminių gamyba“ (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pa-gal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pakartotinai skelbia konkursą įrangai įsigyti.

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas.

Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB „Baltic Composites“ di-rektorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: mail@wpc.lt.

Vokai atplėšiami 2013 m. balandžio mėn. 29 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku). Vo-kų atplėšimo vieta: UAB „Baltic Composites“ Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen.,21332 Elektrėnų sav. Užs. R-227

Naujas UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“skelbia negyvenamųjų patalpų nuomą

Išnuomojamos negyvenamos patalpos, esančios naujai statomame keleivių terminale ad-resu: Baltijos pr. 40, Klaipėda.

Patalpos nuomojamos dvejose skirtingose keleivių aptarnavimo stoties ir biurų pastatodalyse. Keleivių stoties dalyje nuomojamos patalpos skirtos komercinei veiklai (parduo-tuvės, kioskai ir pan.): pirmame aukšte patalpos nuo 40 iki 130 kv. m; antrame aukšte -nuo 45 iki 100 kv. m; trečiame aukšte - restoranas 235 kv. m, virtuvė su pagalbinėmis pa-talpomis 132 kv. m. Administracinio biurų pastato antras aukštas 132 kv. m; ketvirtas -aštuntas aukštai patalpos nuo 40 iki 312 kv. m. Pastatas planuojamas pradėti eksploatuo-ti 2013 m. IV ketvirtį.

Pasiūlymus ir pageidavimus patalpų nuomai atsiųsti iki š.m. balandžio 23 d.

Norintiems susipažinti su detalesniais patalpų išplanavimais prašome kreiptis: a.skuodas@kkkt.lt, tel. 8 682 36 991, A.Skuodas. Užs. R-228

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

PRANEŠIMAI

2013 04 15Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16,18.30, 20.30 val.“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45,18.15, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Gimtadienis” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 21.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45,19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15,18 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.“Mama” - 16, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.“Tamsus dangus” - 18.15 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.SKALVIJA“Mielas draugas” - 15 val.“Papildymas” - 17 val.“Kankinimai Baltarusijoje. Apokalipsė” - 19 val.PASAKA“Niujorko šešėlyje” - 20.30 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 18.30 val.“Optimisto istorija” - 20 val.“7 dienos Havanoje” - 21 val.“Meilė kaip nuodai” - 18 val.“Medžioklė” - 18.15 val.

MULTIKINO“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.“Sielonešė” - 10, 14.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15,18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

KAUNASCINAMON“Niujorko šešėlyje” - 22 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val.“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.“Gimtadienis” - 22.05 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.FORUM CINEMAS“Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.“Sielonešė” - 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16,18.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.“Linkolnas” - 17.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16,18.30, 20.30 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.25, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30,18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Krudžiai” - 14, 16.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Parkeris” - 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.I SALĖ“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

“Zambezija” - 10.05 val.“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.“Sielonešė” - 12.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” - 13.30 val.

PIRMADIENIS 15 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tie-

sigoinė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų tar-

nyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės lai-

dos tęsinys22.15 Dok. f. “Apokalipsė.

Hitleris”. 2 d. “Fiureris”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora.

Į pagalbą su šokiu”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris”(k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!”10.45 Veiksmo komedija “Poli-

cininkų šou” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė”13.25 “Kempiniukas Plačiakel-

nis”13.55 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena nak-

tis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Nuo... Iki...”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Žudikai” N-71.20 “Vampyro

dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Juokingiausi Amerikos na-

mų vaizdeliai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Fantastinė drama “Saulė-

lydis”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Ašarų karalienė”17.00 “Diena”. Tiesioginė trans-

liacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Gyvenimas yra gražus”

21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kerštas”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimųskyrius”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 Nacionalinė loterija7.05 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės

kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų

mūšis” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Brolis už brolį” (k.) N-715.00 “Komikų klubas” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Tikras kraujas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Brolis už brolį” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas”18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”JAUNIMO TEATRAS

16 d. 18 val. “Kovos klubas”17 d. 18 val. “Patriotai”RUSŲ DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)”18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS16 d. 18.30 val. “Mistras”17 d. 18.30 val. “Trys seserys”MENŲ SPAUSTUVĖ15 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Spalvotų šešėlių pasakos”16 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas”

17 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke”17 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS15 d. 19 val. “Bučiuoju, Oskaras”17 d. 19 val. “Sex guru”18 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA16 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda”MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK”16 d. 19 val. “Mano aš”17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS16 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”17 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS15 d. 19 val. Muzikos terapija su Debashish Bhattacharya (Indija)KAUNO KAMERINIS TEATRAS17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.“Blyksnis po vasaros vandeniu”

19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Grožio karalienė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS16 d. 19 val. “Knygos teatras”. “Altorių šešėly”KAUNO TEATRO KLUBAS17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras.“Skrydis virš gegutės lizdo”19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”20 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teat-ras. “Kulkos virš Brodvėjaus”VDU TEATRAS18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. “Krioklys po ledu”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

15 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ16 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS15 d. 16 val. Tarptautinis liaudies instrumentinėsmuzikos festivalis “RIDO-2013”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS17 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJISPAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “DetektyvasDrupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V”N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50“Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbinin-kai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “PasaulioGineso rekordai” 18.00 Detektyvė Rizoli” N-718.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinė veiks-mo drama “Brolis 2” N-14 23.20 Siaubo trileris“Šikšnosparniai. Sunaikinimo operacija” N-141.00 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Tu pabūksu manim”. Ovidijaus Vyšniausko autorinis kon-certas (k.) 13.00 Jadvygos Čiurlionytės 115-osioms gimimo metinėms. Dok. f. “Seserys” (k.)13.20 “Kultūra”. Aktorius Laimonas Noreika13.50 “Laiko ženklai”. Lietuva tarpukariu (k.)14.20 “Pagauk kampą” (k.) 14.45 “Kai aš mažasbuvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trem-bita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 Ak-torės Olitos Dautartaitės jubiliejui. “Teatras”19.35 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.20“MES 2013” 21.45 Tarptautinei kultūros dienai.LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. VladoDrėmos knygos “Dingęs Vilnius” pristatymas22.25 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Vaid.f. “Mūsų nedaug” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45Drama “Greičio svajonė” N-7

Lietuvos ryto TV6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 Žinios7.20 “24/7” 8.20 “Supernamai” 8.50 “Girių ta-kais” 9.20 “Pradėk nuo savęs” 9.55 “MAD MEN.Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detek-tyvės” N-7 12.05 Drama “Dž. Bušas” N-7 14.35

TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai”N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-716.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekioto-jai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tie-siogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-719.00 LKL čempionato ketvirtfinalio 1-osiosrungtynės 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. SuNomeda” 22.45 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00“Reporteris” 0.45 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 9.00 Drama“Popiežė Joana” N-7 11.25 Dok. f. “Kelionė į van-denyno gelmes” 13.00 Trileris “Trys įtemptosdienos” N-7 15.10 Trileris “Dvylika” N-7 17.00Drama “Elektriniame rūke” N-7 19.00 Komedija“Vudstokas” N-7 21.00 Drama “Raudonoji uola”N-7 23.25 Drama “Mergišius” S 1.00 Trileris“Bepročiai” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: eli-tinis būrys” N-14 11.30 “Burlaivių pėdsakais: bur-laivių epocha” 12.00 Nuotykių f. “Didysis Ausio irTedo nuotykis” 13.35 “Įspūdingiausių interjerų de-šimtukas” 14.05 “Jūros patruliai” 15.05 “Karamelė”16.05 Drama “Hačiko: šuns istorija” 17.45 “Klaipė-dos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45“Broliai detektyvai” N-7 19.45 “Ieškokime geriau-sio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliš-kos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Ša-lis, kurios niekada nebuvo” N-7 22.50 “BalticumTV” žinios 23.05 “Senas geras faras” N-7 0.05 “Ko-manda Č” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svar-biausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Ži-nios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Xbyla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys”16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Bume-rangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Ži-nios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis”22.05 “Kamenskaja” 23.05 Tiesa apie mirties rung-tynes 0.00 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Merginos2.20 Žinios+ 2.35 Vaid. f. “Tolstantis rugpjūtis”3.55 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras. Tie-sioginė transliacija 18.25 Ledo ritulys. KHL finalas.Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris. The Big Ga-me turnyras 22.00 Tenisas. Monte Karlo Mastersturnyras

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Dide-lės statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automo-bilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingusio bagažopaieškos 22.00 Mafija 23.00 Vaikinai iš Jukono0.00 Naminės degtinės varytojai 1.00 Ekstremaluspasaulis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Išvaizdą keičiantys gy-vūnai 11.00 Pabėgę stogu 12.00 Japoniškų lenkty-ninių automobilių dalys 13.00 Automobilių “FordCosworth” likimas 14.00 Kosminis laivas 15.00Milžiniškos Nilo žuvys 16.00 Japoniškų lenktyniniųautomobilių dalys 17.00 Automobilių “FordCosworth” likimas 18.00 Užsieniečių legionas19.00 Barus siaubęs džentelmeniškas grobikas20.00 Amerikiečių kolonija 21.00 Kalintys užsieny-je 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikiečių kolonija.Skandalas 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Naktiesprograma

Orai 192013 04 15Lietuvos žinios

Avinas. Paini diena. Tik atrodys,kad viską sugebate, viską su-prantate. Neskubėkite. Rizikuo-

site, jei imsitės svarbių karjeros žingsnių,investicijų.

Jautis.Kad ir ką darytumėte, nau-dingiau vadovautis savo galva,nekartoti svetimų klaidų. Paliksi-

te nemenką įspūdį aplinkiniams, ypač nau-jiems pažįstamiems ir partneriams.

Dvyniai. Nekreipkite dėmesio įsmulkmenas. Visiems vis tiekneįtiksite, todėl iš savęs per

daug nereikalaukite. Tiesiog rūpinkitės svei-kata, namais, vaikais.

Vėžys. Turėsite progų pasi-reikšti, tačiau kažin ar jomis pa-sinaudosite. Verta pamąstyti

apie atostogas. Jei negalite sau to leisti, taiplanuokite bent trumputę išvyką.

Liūtas. Viskas, kas šiandienvyks, bus savotiškas atlygis užtai, kaip gyvenote anksčiau. Ga-

lite sulaukti puikaus atostogų pasiūlymo.Jokiu būdu neatsisakykite.

Mergelė. Protingiausia būtųdarbus dėliotis taip, kad di-džioji dalis profesinių rūpesčių

gultų ne vien ant jūsų pečių. Malonių aki-mirkų patirsite bendraudami su draugais.

Svarstyklės. Vargu ar šiuo me-tu paprastai įveiksite visas iški-lusias bėdas. Pagalbos ranką

gali ištiesti ne tik bičiuliai, bet ir nauji pažįs-tami. Nepamirškite padėkoti.

Skorpionas. Didelių projektųimkitės atsargiai: bus lengva pa-sakyti, sunku padaryti. Idealu bū-

tų mesti visus darbus ir ištrūkti į tolimus kraš-tus pasisemti įspūdžių ir geros nuotaikos.

Šaulys. Pernelyg jautriai rea-guosite į menkiausias profesi-nes nesėkmes, dirbsite už du,

stengsitės įtikti vadovams. Labiau pasitikė-kite savimi.

Ožiaragis. Diena pareikalauslabai daug energijos ir jėgų. Ta-čiau verta pakovoti už save.

Galvokite, ką kalbate, ypač vadovų kabine-te. Tramdykite emocijas.

Vandenis. Jei abejojate savosprendimais, nerizikuokite.Šiandien aplinkiniai matys tai,

ko patys nepastebėsite, todėl būtina išklau-syti kitų nuomonę.

Žuvys. Susidūrę su kliūtimis,nerimą keiskite humoru. Svar-biausia išlaikyti draugiškus san-

tykius su aplinkiniais. Galite sulaukti netikė-to dėmesio iš buvusių draugų.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:20leidžiasi 20:20dienos ilgumas 14:00

MĖNULISŠeštojijaunatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+22

+12

+13 -2

+13 -2

+13

+12 -1

+12 -2

-2

+1

Lisabona

+24Malaga

+22Madridas

+21Alžyras

+24Tunisas

+15

Atėnai+20

Larnaka

+17Stambulas

+19Barselona

+23Bordo

+13Dublinas

+19Paryžius

+15Londonas

+20 Nica

+22Roma

+19Dubrovnikas

+15Sofija

+17Bukareštas

Varna

+15Maskva

+5 Helsinkis

+10Kijevas

+22Berlynas

+11

Kopenhaga+15

Stokholmas

+10

Oslas

+15Amsterdamas

+20Miunchenas

+19Praha

+12Vilnius

+9Talinas

+11Ryga

+10

Minskas

+10Sankt Peterburgas

Bratislava

+15Varšuva

+18Viena

+16Budapeštas

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

PilnatisIV 24

DelčiaIV 30

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 12-13 laipsnių šilumos.

Rytoj: mažai debesuota, be lietaus. Temperatūra naktį 0-4,dieną 12-16 laipsnių šilumos.

105-oji metų diena. Balandžio penkioliktoji, pirmadienis, pirmoji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 260 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Anastazijus, Gema, Liudvina, Vaidotė, Vilnius.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimegegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Balandžio 13 d. sudoku sprendimas.

Kryžiažodžių, spausdintų 03 25 - 03 30, atsakymai:

BALETO BATELIAIPAŠTO KARVELISLAUKINĖ OBELIS

KOKARDAMOTORAS

GUBERNATORIUSRedakcijos prizą laimėjo

VINCENTA BUIVYDIENĖ iš Klaipėdos

Arabų princas įsitaisė geresnįlaivą, nei turėjo Rusijos oligarchas: jo jachta didesnė,greitesnė ir brangesnė.

Rusijos milijardierius RomanasAbramovičius pralaimėjo “jachtųmūšį” - jo “Eclipse” nebėra didžiausiaprivati jachta pasaulyje. Ją pralenkė

“Azzam”, neseniai nuleista į vandenįVokietijos Brėmeno mieste.

Šio laivo, kainuojančio 609 mln. do-lerių, plotas prilygsta dviejų futbolo sta-dionų dydžiui, ilgis - 180 metrų. Tai vie-na greičiausių pasaulio jachtų, galintipasiekti 30 mazgų greitį.

Oficialiai prabangaus laivo savinin-kas neskelbiamas, bet manoma, kad

“Azzam” priklauso Saudo Arabijoskarališkosios šeimos nariui, verslinin-kui ir investuotojui Al Waleedui binTalalui. Jachtos dizainas sukurtas Ita-lijoje, ją per ketverius metus pastatėvokiečių kompanija “Lurssen Yachts”.Laive reikia 50 darbuotojų įgulos. Kal-bama, kad savininkas norėjo didelėsšiuolaikinio dizaino jachtos, kuri dide-

liu greičiu galėtų plaukioti bet kokiuo-se vandenyse.

“Azzam” aplenkė R.Abramovičiaus“Eclipse”, kurios ilgis - 169 metrai, yradu baseinai, dvi sraigtasparnių aikšte-lės, diskotekos salė ir apie 30 kajučių. Ja-chta gali plaukti 25 mazgų greičiu, tu-ri miniatiūrinį povandeninį laivą ir netpriešraketinę sistemą.•

2013 04 15Lietuvos žinios20 Margumynai

Brangiausią pasaulio suknelębuvo galima išvysti Dubajuje. Jikainavo net 17,6 mln. dolerių.

Suknelė tokia stulbinamai bran-gi todėl, kad yra papuošta 2000 bri-liantų, tarp jų ir raudonųjų - pačiųrečiausių bei brangiausių. Šią musul-monišką suknelę, vadinamą abaja, su-kūrė britų dizainerė Dabbie Wingham.Moteris sako, kad jos kūrinys iš tiesųunikalus, nes vien siuvinėjimui panau-doti reti raudonieji deimantai kainuo-ja daugiau kaip 8 mln. dolerių. Be jų,dar prisiūta 50 skaidrių it ašara ir 50juodųjų briliantų, kurių kiekvienassveria 2 karatus, taip pat 1899 smul-kūs briliantai. Kol visi tie “akmenu-kai” buvo pritvirtinti, reikėjo padary-ti daugiau kaip 200 tūkst. dygsniųaukso siūlais.

Šįsyk britų dizainerė viršijo savo per-nykštį rekordą. Pernai Dabbie buvopristačiusi visuomenei juodą suknelę,kainavusią 5,6 mln. dolerių. Ji buvoinkrustuota 50 juodųjų briliantų. Ta su-knelė svėrė 13 kilogramų. Kokio svorioyra dabartinė, neskelbiama.

Pačią brangiausią pasaulio suknelęgalėjo išvysti potencialūs pirkėjai vie-name iš Dubajaus viešbučių, nes vadi-namoji abaja - tradicinis musulmoniųapdaras, paslepiantis moters figūrą. Jasdažniausiai dėvi Persų įlankos šalių gy-ventojos. Paprastai šios suknelės siuva-mos iš šilko arba labai plonos vilnos irgausiai išsiuvinėjamas. D.Wingham pa-noro sukurti abają todėl, kad seniai ža-visi Dubajaus kultūra, be to, jai magė-jo tradicinį islamo drabužį paįvairintišiuolaikiniais elementais.•

Į vieną Jungtinių Amerikos Valstijųbarą neblaivus klientas atsivedėnykštukinį ožį. Jis gyvūną “pasiė-mė” iš naminių gyvūnų ūkio.

Vieną vakarą Montanos valstijos Bu-to miestelyje namie kelias taureles iš-lenkęs amerikietis nusprendė pratęstilinksmybes bare. Jis norėjo iškrėstidraugams pokštą, tad eidamas užsukoį pekeliui esantį naminių gyvūnų ūkį ir“pasiėmė” nykštukinį ožį.

Amerikiečiui tikrai pavyko nustebin-ti draugus. Jie negalėjo atitraukti akiųnuo nykštukinio ožio, kuris bare visąlaiką bliovė. Matyt, gyvūnas jautėsi ne-jaukiai, jį erzino baro aplinka ir neblai-vių lankytojų krykštavimas.

Po linksmybių amerikietis, pamir-šęs ožį, nukiūtino namo. Bare paliktasgyvūnas vis bliovė. Sutrikusi barmenėiškvietė policiją. Ši nykštukinį ožį nusi-vežė į nuovadą, čia jis ir praleido visąnaktį.

Kitą dieną į policiją kreipėsi naminiųgyvūnų ūkio savininkas ir pranešė tvar-kos sergėtojams, kad dingo nykštuki-nis ožys. Pareigūnai nedelsdami atida-vė gyvūną teisėtam savininkui irnuvyko į barą aiškintis, kas jį pavogė.

Po kelių valandų policininkai jau bu-vo pajuokauti nutarusio amerikiečionamuose. Vyras kiurksojo lovoje, nesvis dar kamavo pagirios. Policininkaiamerikiečiui skyrė administracinę nuo-baudą. Išdaigininkas pasižadėjo dau-giau taip nesielgti.•

Viena Vokietijos žaislų kompanijapagamino į Romos popiežiųPranciškų panašų pliušinį meškiuką.

Šis žaislas aprengtas balta sutana, ap-juosta raudona popiežiaus juosta, jamužkabintas baltas kryžius. Kaip ir nau-jasis pontifikas, 40 centimetrų dydžiopliušinis meškiukas “nešioja” akinius.

“Tikimės, kad į popiežių Pranciškųpanašus meškiukas taps populiarus.Netrukus žaislas pasirodys parduotu-vėse ir jį galės įsigyti visi vaikai bei ti-kintieji”, - sakė žaislų bendrovės ats-tovė.

Vieniems vokiečiams meškiukas pa-tiko, kiti mano, kad jis gali įžeisti Šven-tąjį Tėvą. “Šis meškiukas puikus. Būti-nai jį nupirksiu savo sūnui, kai tik busparduotuvėje”, - sakė jauna mama Ju-

dith Scheimann. Tuo metu pensininkėBarbara Hanke mano, kad žaislų bend-rovė negerbia popiežiaus, jei pagaminotokį meškiuką, tai pasityčiojimas iš po-piežiaus Pranciškaus. “Šventasis Tėvasprilyginamas gyvūnui. Žaislų bendro-vė negerbia tikinčiųjų ir visko, kas šven-ta. Niekada nepirksiu šio meškiuko!” -pyko B.Hanke.

Kunigo Joachimo Neuererio nesu-pykdė popiežiumi aprengtas meškiu-kas. “Jis atrodo gražiai. Galbūt vaikai,žaisdami su šiuo žaislu, ar suaugusieji,jį perkantys, pagalvos apie tikėjimą.Mūsų visuomenėje jis blėsta. Būtų pui-ku, jei pliušinis meškiukas prisidėtųprie tikėjimo atgaivinimo”, - sampro-tavo J.Neuereris.•Newsru.com, Lenta.ru, “Bild”, “The Montana Standard”,“The Daily Mail”, “Al-Bayan”, LŽ

Princas nurungė oligarchą

Didžiausia pasaulyje jachta “Azzam” priklauso Al Waleedui bin Talalui. / AFP/Scanpix nuotraukos

Brangiausia suknelė

Suknelė gausiai siuvinėta deimantais.“The National” nuotrauka

Nykštukinis ožys bare

Meškiukas - popiežius

Meškiukas, aprengtas kaip popiežius Pranciškus, patinka ne visiems vokiečiams. / Hermann-Spielwaren nuotrauka

Nykštukinis ožys bare jautėsi nejaukiai. / Flickr.com nuotrauka