2013 m. vasario 18 d. / Pirmadienis / Nr. 39 (13 464)

ORAI

Debesuota, vėjuota, daug kur snigs, vietomis pustys.Temperatūra dieną 1-2 laipsniaišalčio.

19p.

Lietuvos nuolatinės atstovybėsES ambasadorius RaimundasKaroblis įsitikinęs, kad pirmi-ninkavimas ES Tarybai -geriausia galimybė darbais įtikinti Bendrijos lyderius, kad esame pajėgūs žaisti pagal europines taisykles.

Apie pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, laukiančiusiššūkius, Bendrijos finansinę paramąkalbamės su Lietuvos nuolatinės ats-tovybės ES ambasadoriumi Raimun-du Karobliu. Pasak jo, pirmininka-vimas yra neprilygstamas mokymosiprocesas - turėsime kelis šimtus ugnį

ir vandenį perėjusių valstybės tarnau-tojų, pripažįstamų visos ES lygiu.

Paklaustas, kaip vertina ES šaliųvadovų derybas dėl Bendrijos biu-džeto 2014-2020 metams, R.Karob-lis pabrėžė, kad Lietuva turėtų būtipatenkinta.

3p.

Unikali proga įtvirtinti savo įvaizdį

UŽSIENIS

Atsigauna po meteorito smūgio

Čeliabinsko regione likviduojamisprogimo, kurį sukėlė didžiulis į at-mosferą įlėkęs meteoritas, padari-niai. Šoką patyrę gyventojai nepra-randa humoro jausmo. Visaiarmijai darbininkų ir savanorių va-lant nukentėjusią sritį, žmonės lai-dė juokelius apie tai, kas nutiko.Vienas tokių juokelių: “Čeliabins-kui artinantis meteorito gyventojusapėmė siaubas!” Ugnies kamuolys,pasirodęs virš pramoninio Rusijosmiesto, padarė nemažai žalos: su-žeista daugiau kaip 1200 žmonių,kelios dešimtys jų vis dar gydomi li-goninėse, apgriuvo keli tūkstančiainamų, gamyklų, įstaigų.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Parduotuves užkariauja anoniminiai gamintojai 9p.

Puoselėjama dešimtmečius trunkanti tradicija apdovanoti AB “Achema” bei kitose koncerno“Achemos grupė” įmonėse triūsiančius veteranus

5p.

Vakar Čekijoje pasibaigusiame pasaulio biatlono čempionate soli-džiausiai pasirodė jaunasis talen-tas - 22-ejų Tomas Kaukėnas

15p.

KULTŪRA

EimuntasNekrošius veda į Rojų

DIENOS TEMOS

Pradžiapadaryta,tęsiniolaukiama13p. 4p.

DENISAS NIKITENKA

Mūrinė Palangos kurhauzo dalisjau baigiama restauruoti, o su-degusiai medinei daliai prikeltiimtasi drastiškų priemonių.

Klaipėdos apygardos teismas va-sario 14 dieną skubaus vykdymotvarka patenkino Kultūros paveldodepartamento (KPD) prašymą ir lai-kinai apribojo teisę disponuoti ne-tvarkoma medine pastato dalimi,priklausančia Jackų šeimai. Iš versli-ninko Gedimino Jackos Temidės ran-komis siekiama atimti daugiau kaip

10 metų netvarkomą kultūros pavel-do objektą ir perduoti jį valstybei, re-novuoti bei atstatyti visą legendinįkurhauzo pastatų kompleksą. TačiauJackų šeima nusileisti neketina ir aiš-kina, esą jiems priklausančios pasta-to dalies tiesiog piktybiškai neleidžiatvarkyti patys paveldosaugininkai.

Anot KPD vadovės Dianos Var-naitės, teismo paprašyta taikyti lai-kinąsias apsaugos priemones medi-nei kurhauzo daliai. “Mūrinė dalisjau prikelta iš degėsių ir šįmet atversduris žmonėms, o medinė daugiaunei dešimtmetį netvarkoma. Mūsųkantrybė išseko, mat Jackos tik ža-da, bylinėjasi, skundžia bet kokį

veiksmą dėl kurhauzo. Užuot kąnors darę, stabdo visus procesus.Todėl mes siekiame, kad dėl kultū-ros paveldo objekto nepriežiūros tadalis būtų nacionalizuota, o vėliau

perduota valdyti Palangos merijai”, -LŽ sakė paveldosaugininkė.

Klaipėdos apygardos teismo ats-tovė Gintarė Daugėlaitė LŽ patvirti-no, kad neseniai gautas toks KPDkreipimasis. “Teismas tenkino depar-tamento prašymą ir pritaikė laikiną-sias apsaugos priemones Jackų šei-mai priklausančiai kurhauzo daliai.Nutarties vykdymas įsigaliojo nuopriėmimo dienos, tačiau per savaitęsprendimas gali būti apskųstas Lie-tuvos apeliaciniam teismui. KPD per14 dienų privalo pateikti savo ieški-nį dėl pastato dalies paėmimo valsty-bės nuosavybėn”, - LŽ sakė ji.

4p.

Palangos simboliui - areštas

“Teismas tenkino departamento prašymą

ir pritaikė laikinąsiasapsaugos priemones

Jackų šeimai priklausančiai

kurhauzo daliai.”

Den

iso

Nik

iten

kos

nuot

rauk

a

2013 02 18Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Neprisimenu Vyriausybės, kuri bū-tų tiek sutrikusi ir neryžtinga, tiek blaš-kytųsi, kiek dabartinė. Tačiau ši Vy-riausybė vieną dalyką daro gerai, ir tasdalykas tikrai yra svarbus. Ji gerokai -nuo 850 iki 1000 litų - padidino mini-malią mėnesio algą (MMA), tuo iš-reikšdama norą pagerinti mažiausiaiuždirbančiųjų padėtį, užtikrinti, kadjie galėtų pragyventi iš savo atlygini-mo. Tai yra savaime suprantamas reiš-kinys Vakarų Europoje, bet Lietuvo-je, kur įsitvirtinęs negailestingesniskapitalizmo variantas negu JAV, tokiamintis kai kam yra beveik erezija.

Premjeras Algirdas Butkevičius ne-abejoja, kad koalicija priėmė teisingąsprendimą. Vasario pradžioje jis pa-žymėjo, kad “100 proc. reikėjo kelti,nes mes norime tam tikrą grupę žmo-nių išvaduoti iš vergijos. Jeigu mes no-rime suteikti žmonėms viltį, kad čia,Lietuvoje, galima dirbti ir galima gau-ti orų atlyginimą”. Praeitą savaitę jispabrėžė, kad “Lietuvoje sudaryti gali-mybę rasti darbą ir gauti orų, už pašal-pas didesnį atlyginimą” yra prioriteti-nis Vyriausybės siekis.

MMA reikia didinti. Lietuvoje jibuvo viena mažiausių visoje Europos

Sąjungoje. Eurostato duomenimis,2012-ųjų viduryje tik Rumunijoje irBulgarijoje MMA buvo mažesnė netik vietos valiutą iškeitus į eurus, bet irpagal perkamąją galią. Pats mažiausiasminimalus atlyginimas - 148 eurai (524litai) yra Bulgarijoje, pats didžiausias -1801 euras (6381 litas) - Liuksembur-ge. Pagal perkamąją galią minimalusatlyginimas Liuksemburge yra penkiskartus didesnis negu Bulgarijoje.

Ne tik MMA, bet ir baziniai atlygi-nimai, taigi atlyginimai be priedų, pre-mijų ir komisinių, Lietuvoje yra ma-žesni negu Estijoje ir Latvijoje, norsdėl didesnių mokesčių latviai į rankasgauna mažiausiai. Reikia dar primin-ti, kad Lietuvoje santykinis ir absoliu-tus skurdas yra beveik didžiausias Eu-ropoje ir kad vaikų net didesnisprocentas gyvena santykiniame skur-de. Šitoks abejingumas savo piliečiųlikimui nepuošia jokios valstybės.

Vos pradėta kalbėti apie MMA didi-nimą, pasipylė įprasta kritika, aiškini-mai, kad dėl algos padidinimo bankru-tuos smulkieji verslininkai, padidėsinfliacija ir nedarbas. Esą dirbtinai pa-didėjus darbo jėgos kainai sumažės jopaklausa, darbo neteks kaip tik tie žmo-nes, kuriems stengiamasi padėti, būtentnekvalifikuoti darbininkai. Dar nuo-gąstaujama, kad kiti darbininkai ir tar-

nautojai reikalaus, kad jų darbo užmo-kestis būtų didinamas proporcingai,kylant MMA. Patenkinus jų norus,smuktų Lietuvos konkurencingumas,o būtent eksportas leido Lietuvai įveik-ti pasaulio ūkio krizės pasekmes.

Ne tik Lietuvoje priešinamasi tam,kad būtų didinama minimali alga.Nepaprastai daug kritikos sulaukėJAV prezidento Baracko Obamos pa-siūlymas, pareikštas praeitą savaitęper metinį pranešimą Kongresui, pa-

didinti minimalų atlyginimą nuo 7,25iki 9 dolerių per valandą. Respubliko-nų partijos atstovai ir daugelis versli-ninkų pasmerkė prezidento siūlymą,aiškindami, kad plano įgyvendinimaskenktų verslui, o neva labiausiai nu-kentėtų paprasti darbininkai, nes jienetektų savo darbo vietų.

Prieš 20-30 metų dauguma ekono-mistų manė, kad didinama MMA la-biau kenkia negu padeda paprastiemsdarbuotojams. Bet pernai lapkritį sa-vaitraštis “The Economist” paskelbė

straipsnį, kuriame aptariami naujausityrimai dėl MMA didinimo poveikio.Jie rodo, kad atitinkamomis aplinky-bėmis MMA didinimas gali turėti tei-giamą reikšmę. Nepasitvirtino pro-gnozės, kad padidės nedarbas. Be to,MMA augimas ne tik padidino že-miausią, 5 proc. darbuotojų, atlygini-mą, bet, atrodo, šiek tiek pakėlė ir dau-giau uždirbančiųjų pajamas, taigisumažino darbo užmokesčio nelygy-bę. MMA didinimo poveikį lemia įvai-rūs veiksniai, pvz., kiek atlyginimai di-dinami, kaip greitai tai daroma, koksMMA dydis, palyginti su vidutiniu at-lyginimu, ir t. t. Kiekvienu atveju nebe-silaikoma dogmos, kad didinti MMAneišvengiamai kenksminga.

Nors Vyriausybės nutarimas didin-ti MMA sulaukė nemažai įprastos kri-tikos, nebuvo tos isteriškos reakcijos,kurią sukelia kalbos įvesti progresi-nius pajamų mokesčius. Gal todėl,kad MMA tiesiog neliečia vadinamo-jo elito kišenės, o gal ir dėl to, kad au-ga visuomenės sąžinė, jautrumas ki-tų likimui. Pasak Gitano Nausėdos,padidinta MMA iki 1000 litų neturė-tų sudrebinti šalies ekonomikos pama-tų, gal net galėtų padėti ištraukti iš “še-šėlio” dalį dabar vokeliuose mokamųatlyginimų. Ekonomistas Nerijus Ma-čiulis irgi nemano, kad Vyriausybės

žingsnis turės didelių neigiamų pasek-mių. Veikiau tai gali būti paskata įmo-nėms padidinti našumą, juolab kadper pastaruosius ketverius metus rea-lus darbo užmokestis nedidėjo.

MMA didinimas yra tik pirmasisžingsnis, siekiant pagerinti mažiau už-dirbančiųjų padėtį. Yra ir kitų siūlymų,pavyzdžiui, padidinti neapmokestina-mųjų pajamų dalį. Tokios priemonėsyra būtinos, bet reikia atsargiai apskai-čiuoti galimas pasekmes ir numatytinaujų įplaukų į biudžetą šaltinius.

Yra žingsnių, kurių galima tučtuo-jau imtis. Šiomis dienomis pranešta,kad “Lietuvos geležinkelių” genera-linio direktoriaus Stasio Dailydkos irkitų vadovų algos pernai gerokai pa-didėjo iš dalies dėl to, kad pastoviojijų mėnesinio atlyginimo dalis apskai-čiuojama minimalios mėnesio algosdydžio koeficientais. Tokia algų skai-čiavimo tvarka, kuri galioja ne tik“Lietuvos geležinkeliuose”, turėtųbūti tučtuojau panaikinta. MMA di-dinimo tikslas - gerinti mažiausiai už-dirbančiųjų algas - yra iškreipiamas,kai iš jo labiausiai pasipelno įmoniųvadovai. Ši ydinga tvarka yra nustaty-ta Vyriausybės nutarimu, tokiu nu-tarimu reikėtų ją panaikinti kitameVyriausybės posėdyje, jei teisiškai taiįmanoma.•

Sveikintinas Vyriausybės darbas

Ne tik Lietuvoje priešinamasi

minimalios algos didinimui.

Su Seimo Pasipriešinimo oku-paciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisi-jos pirmininko pavaduotoju konservatoriumi ArimantuDumčiumi kalbame apie istori-nės atminties išsaugojimą irnūdienos nerimo ženklus:

- Sparčiai nykstant atmintiesženklams ir gyviesiems įvykių liudi-ninkams, istorinę atmintį liečiančiosproblemos darosi vis aštresnės. Kasšiuo metu kelia didžiausią nerimą?

- Nukentėjusiųjų nuo sovietų oku-pacijos statusą Lietuvoje turi beveik 100tūkst. žmonių. Pirmiausia, gindami jųteises privalome atkurti sumažintasvalstybines pensijas ir žmonėms grą-žinti tai, kas iš jų buvo atimta per pasta-ruosius ketverius metus. XV vyriausy-bė buvo numačiusi tam reikalingaslėšas, tačiau dabar jos naudojamos mi-nimaliam darbo užmokesčiui didinti.

Taip pat būtina sutvarkyti istoriniopaveldo registrą. Lietuvoje vis dar ne-įregistruota daugiau kaip pusė pa-minklų, istorinių vietų. Keliolika sava-rankiška iniciatyva įsteigtų tremtiniųmuziejų veikia be oficialaus statuso.Nuolatinis dėmesys ir tobulinimas rei-kalingas nukentėjusiųjų nuo okupaci-jos teisinį statusą įtvirtinantiems įstaty-mams. Nuolat atsiranda naujų šiostatuso siekiančių grupių, pavyzdžiui,

žydų tautybės asmenų gelbėtojai ho-lokausto metu.

Ne mažiau svarbūs pokyčiai reikalin-gi šalies švietimo sistemoje, nes mokslei-viams ne visada tiksliai perduodamos ži-nios apie patirtas represijas. Esamepriversti nuolat ginti Lietuvos gyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimo centrą,kuriam norima mažinti finansavimą, ne-atsižvelgiant į jo istorinės atminties iš-saugojimo nuopelnus. Buvusioje Sovie-

tų Sąjungos teritorijoje baigia sunykti ne-tvarkomos tremtinių kapinės. Keliolikametų nesėkmingai vyksta derybos su Ru-sijos Federacija dėl kapaviečių priežiūros.Seniai įstrigo derybos dėl sovietų oku-pacijos atlyginimo klausimo. Sunkiai ski-nasi kelią specialaus atašė, atsakingo užtremtinių kapinių priežiūrą, etato įteisi-nimas Lietuvos ambasadoje Maskvoje.Nereikia pamiršti ir tremtinių palikuoniųpastangų grįžti į jų tėvų gimtinę.

- Su kokiomis problemomis susi-duria į Lietuvą grįžti norintys žmo-nės? Kas jie ir kiek jų yra?

- Privalome tęsti tremtinių palikuo-nių iš buvusios Sovietų Sąjungos terito-rijos grįžimo ir integracijos Lietuvojeprogramą. Tai jaunos šeimos, tremti-nių vaikai ir net vaikaičiai. Nuo Ne-priklausomybės atkūrimo grįžo apie 2tūkst. jaunų žmonių, jie čia sėkmingaiintegravosi, išmoko kalbą ir įgijo pro-fesiją. Tačiau apsilankius Altajuje ir Ja-kutijoje, susitikus su ten gyvenančiųtremtinių palikuonimis, kurie veikiaaktyviose organizacijose, o jų skaičiussiekia 5 tūkst., aiškėja, kad grįžti trokš-ta dar apie 1500 žmonių. Tačiau mes,įsipareigoję juos aprūpinti gyvenamą-ja vieta, jau esame skolingi tiems, kuriegrįžo. Tad kokių lėšų gali prireikti no-rint pasirūpinti visais norinčiaisiaisgrįžti, reikės suskaičiuoti per šiuos me-tus. Džiugu bent tai, kad mums pavy-ko pratęsti šią programą iki 2016 metų,nes ji jau buvo sustabdyta 2009-aisiais.

- Tačiau kas traukia žmones, gal-būt nė karto nesilankiusius Lietuvo-je, palikti savo namus ir integruotisį jiems nepažįstamą visuomenę?

- Tai yra tremtinių vaikai, auginti lie-tuviška dvasia. Įsitikinau, kad jų nostal-gija ir meilė Lietuvai yra kur kas stip-resnė nei kai kurių čia gyvenančių jaunųžmonių. Jie nenori atvykę čia pasukti įVakarus. Jų tikslas - grįžti ten, iš kur bu-vo prievarta išvežti jų tėvai. Į mūsų vals-tybę jie žiūri kaip į svajonių šalį. Pagal

anksčiau galiojusią tvarką buvome įsi-pareigoję grįžusiuosius aprūpinti gyve-namąja vieta. Dabar jiems sudarytoslengvatinės būsto įsigijimo galimybės.Žinoma, prie to prisidedama ne tik vals-tybės biudžeto, tačiau ir Europos Są-jungos lėšomis. Tačiau, be finansiniųklausimų, susiduriama ir su statuso pri-pažinimo sunkumais, nes kai kuriemsnebeįmanoma atgauti kadaise dingu-sių dokumentų, įrodančių jų kilmę.

- Sparčiai nykstantys gyvieji šiųįvykių liudininkai apgailestauja, kadvis garsiau girdėti balsai tų, kurie ra-gina primiršti praeities nuoskaudas.

- Bandoma išskirti dvi didelesgrupes. Viena pusė sako, kad nuorepresijų nukentėję žmonės, prara-dę savo šeimas, artimuosius, visąturtą ir pagaliau gyvenimus, yra nu-kentėję kur kas labiau. Kiti atkerta,kad sunku buvo visiems, ir privalobūti visiška lygybė. Toks kiršinimasoponentams labai naudingas.

- Tačiau galbūt galite prisiminti irtai, kas džiugina bei suteikia vilties?

- Ypač džiugina tai, kad visuome-nėje vis labiau įsigali tolerancija. Didė-ja tarpusavio supratimas ir atsirandadraugiškas dialogas. Žmonės įsitiki-na, kad tai įvykiai, supriešinę žmones.Svarbiausia, kad toliau tęstųsi susikal-bėjimas, tuomet ir įsisenėjusių proble-mų reikalai pakryps į gerąją pusę.•Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Lietuvą sapnuoja tūkstančiai tremtinių vaikųSeimo tribūna

A.Dumčius: “Įsitikinau, kad tremtinių vaikųnostalgija ir meilė Lietuvai yra kur kas stipres-

nė nei kai kurių čia gyvenančių jaunų žmonių.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Valančius (tel. 249 2247)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 02 18Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai - geriausiagalimybė darbais įtikinti Bendrijos lyderius, kad esamepajėgūs siekti sudėtingų susita-rimų, žaisti pagal europinestaisykles, ne tik imti, bet ir duoti. Tuo įsitikinęs Lietuvosnuolatinės atstovybės ES amba-sadorius Raimundas Karoblis.

Apie pirmininkavimą ES Tarybai,laukiančius iššūkius, Bendrijos fi-nansinę paramą kalbamės su Lietu-vos nuolatinės atstovybės ES amba-sadoriumi Raimundu Karobliu.

Pasiekėme daug- ES šalių vadovai sutarė dėl

Bendrijos biudžeto 2014-2020 me-tams. Lietuva išsiderėjo 44,5 mlrd.litų paramos - 4 mlrd. litų daugiaunei 2007-2013 metais. Kad ir kaipbūtų, tai mažiau, nei iš pradžių no-rėjome. Kaip vertinate tokią dery-bų pabaigą?

- Tai kompromisas. ES derybosjautriausiais klausimais dažniausiaibaigiasi kompromisu, kur siekiamakuo labiau atsižvelgti į visų valsty-bių narių interesus. Tokiais jaut-riausiais klausimais kaip derybosdėl pinigų taikomas principas - “vi-sos šalys turi būti vienodai paten-kintos kompromisu, o jei tai neįma-noma - vienodai nepatenkintos”.

Tačiau Lietuva turėtų būti paten-kinta. Ne tik dėl to, kad galėsimegauti daugiau pinigų, kai visas biu-džetas mažinamas, bet ir dėl to, kadatsižvelgta į visus mūsų prioritetus,nors daug svertų neturėjome - juk,šiaip ar taip, esame tie, kurie dau-giau gauna iš daugiamečio biudže-to, o ne į jį įmoka: už kiekvieną įmo-kėtą litą gauname penkis su puse.

Manau, kad pasiekta daugiausia,ką buvo įmanoma pasiekti, ar netdaugiau. Derybos truko bemaž dve-jus metus. Visuose įvairaus lygio su-sitikimuose kalbėjome, kad turimetris svarbiausius poreikius: sanglau-dos fondų paramą, tiesiogines iš-mokas žemdirbiams ir Ignalinosatominės elektrinės (IAE) uždary-mą. Visada siekėme, kad sanglaudaiskiriamos ES lėšos nebūtų papildo-mai ribojamos skaičiuojant maksi-malią galimą paramos sumą pagalbendrąjį vidaus produktą, kuris perkrizę smarkiai smuko. Norėjome,kad tiesioginės išmokos žemdir-biams būtų kuo artimesnės ES vi-durkiui ir būtų sąžiningiau atsižvelg-ta į tai, kad Lietuvos ūkininkamstenka konkuruoti bendrojoje rinko-je. IAE uždaryti siekėme ne tik di-desnės pinigų sumos, bet ir teisinioužtikrinimo, kad parama galės būtiteikiama ir pasibaigus šiam daugia-mečiam biudžetui, taigi po 2020-ųjų.Mums pavyko pasiekti visų trijųtikslų vienu metu, neteko nieko au-koti - o tai svarbus laimėjimas.

Taip, visiems sakėme, kad norimedaugiau. Viena, “norėti daugiau nie-kas nedraudžia”, kita, tai buvo pirmi-nė pozicija - visą laiką aiškiai suprato-me, kad turėsime rasti kompromisų,kad sumos vis tiek turės būti mažes-nės negu mūsų išdėstyti norai. Buvosvarbu argumentai ir pozicijų pagrįs-tumas - tam ir yra derybos.

Girdime žemdirbius, norėjusiusdidesnio tiesioginių išmokų augi-mo, ir šiuos norus suprantame. Ta-čiau prisiminkime, kad bendrasbiudžetas buvo sumažintas. Antra

vertus, per 6 metus tiesioginių iš-mokų dydžiai Lietuvai išaugs ket-virtadaliu, o tai didžiulė suma. Na,tikrai nebūna, kad tokia dalimi su-mos padidėtų per vieną naktį -svarbu matyti laipsnišką didėjimąir tendenciją vienodinti išmokas vi-sos ES mastu.

Dėl IAE uždarymo finansavimo -vos ne stebuklas, kad pavyko gautidvigubai didesnę sumą negu pasiū-lyta Europos Komisijos (EK), ypačturint galvoje neigiamą ES institu-cijų nuomonę apie šio projektovykdymą.

Reikia būtinai pabrėžti, kad sėk-minga derybų tarp valstybių nariųpabaiga dar ne viskas. Laukia dery-bos su Europos Parlamentu (EP),kuris turės pritarti šiam biudžetui.Nuo to, kaip pirmininkaujančiai Ai-rijai pavyks sutarti EP, priklausys,kaip lėšos bus skirstomos nuo 2014metų. Tai nemaža dalimi lems ir Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai šiųmetų antrąjį pusmetį dienotvarkę.

Kruopštus pasirengimas- Antrąjį šių metų pusmetį Lietu-

va pirmininkaus ES Tarybai. Kaip at-sakingoms mūsų šalies instituci-joms sekasi tam ruoštis?

- Kasdien su tuo susidurdamasgaliu patikinti, jog tikrai nėra tuštižodžiai, kad tokio išmėginimo Lie-tuvos valstybės tarnyba dar nėra tu-rėjusi. Lietuva pirmininkaus ES Ta-rybai pirmą kartą, tad neturime tamtikros patirties ir institucinės at-minties, į kurią galėtume atsiremti,bet nuo pat pradžių - o intensyviairengtis pradėjome dar prieš kele-rius metus - siekėme kompensuotitai kruopščiu planavimu ir kiekįmanoma plačiau perimdami ikišiol pirmininkavusių šalių patirtį.

Daugelį kito pusmečio darbų darpernai suplanavome ne tik dieno-mis, bet ir valandomis. Tad iki pir-mininkavimo pradžios likusiosmaždaug 130 dienų jau yra finišotiesioji, jei kalbėsime apie pasiren-gimą. Netrukus rengtis nebebus ka-da, reikės imtis pirmųjų pirminin-kavimo uždavinių. Bet turėdamas

puikią komandą iš visų Lietuvosministerijų ir kitų institucijų - įBriuselį pirmininkavimui surinktiišties patyrę ir savo sritis išmanan-tys specialistai - esu tikras, kad pir-mininkavimui būsime pasirengę.

- ES pirmininkausime pirmą kar-tą. Kaip Lietuva ir mūsų šalies gali-mybės vertinamos Briuselyje?

- Kiekviena pirmininkaujanti šalisyra unikali, bet kiekviena, jei tik lai-kosi bendrų taisyklių, gali tikėtis pir-mininkavimo sėkmės. Nors ankstes-nių pirmininkavimų patirtis, žinoma,būtų pravarti, sėkmei pasiekti visųpirma svarbu tai, kaip sugebėsime at-likti svarbiausią pirmininko darbą -vadovauti deryboms kaip sąžiningitarpininkai. Daug rezultatų priklau-sys nuo konkrečių pirmininkų - mi-nistrų, mūsų, ambasadorių, ir dešim-čių ekspertų iš Lietuvos valdžiosinstitucijų - pasirengimo, dalyko iš-manymo ir gebėjimo rasti kompro-misus. Šiam svarbiausiam uždaviniui -būti visiems vienodai teisingam - ma-žosios šalys Briuselyje kartais laiko-mos netgi tinkamesnės už didžiąsias,jos dažnai giriamos, nes sprendimuspriima sparčiau ir yra pasirengusioslanksčiau atsižvelgti į visų interesus.

- Kokie didžiausi iššūkiai pirminin-kavimo laikotarpiu laukia Lietuvos?

- Vienas didžiausių iššūkių yra su-prasti, kad pirmininkaujanti šalis yravisų ES valstybių narių arbitrė, o nesavo interesų reiškėja. Svarbiausiasuždavinys mums bus siekti valstybiųnarių kompromisų dėl siūlymų, ku-riuos bus pateikusi EK, o tuos spren-dimus, kur šalys kompromisų jaupasiekė, toliau derinti su EP. Žino-ma, visada žinome, kokie yra Lietu-vos nacionaliniai interesai, bet pir-mininkavimo pusmetį pagrindinistikslas bus rasti tokius sprendimus,kurie būtų priimtini visiems.

Be abejo, iššūkių matome įvairių.Pasaulis pilnas netikėtumų ir krizių -karinių, humanitarinių, ekologinių,

epideminių ir kitokių. Joms kilus, netir kruopščiausiai parengtus planustektų keisti atsižvelgiant į naują situa-ciją. Galime pavadinti iššūkiu ir tai,kad pirmininkausime su viena ma-žiausių komandų tarp iki šiol pirmi-ninkavusių šalių ir turėdami vieną išmažesnių pirmininkavimo biudžetų- o darbų nuveikti turėsime net dau-giau už kitus. Svarbiausia, kad būtu-me išmanūs ir jaustume Lietuvos ins-titucijų bei visuomenės paramą.

Didžiulė investicija- Kokia pirmininkavimo ES Tary-

bai reikšmė mūsų šaliai?- Pirmininkavimas yra visų pir-

ma pusmečio pareiga, tenkantikiekvienai ES valstybei. Bet atlik-dami šią pareigą mokame tik nedi-delį atlygį visai Europos šeimai užtai, ką iš jos gauname mainais -daugiau kaip pusės amžiaus taiką,galimybę laisvai keliauti, verslui irprekybai palankią vidaus rinką subendrais standartais ir, žinoma, di-delę bei vis didesnę pinigais išma-tuojamą paramą. Be abejo, šią pa-reigą vadovauti deryboms dėl ESįstatymų kiekviena šalis gali išnau-doti ir savo pranašumams pabrėž-ti. Antai Lietuvai tai unikali progaįtvirtinti savo kaip patikimos ES na-rės įvaizdį. Vargu ar rastume geres-nę galimybę darbais įtikinti svar-biausius ES lyderius ir sprendimųpriėmėjus, kad esame tokie pat pa-jėgūs siekti sudėtingų susitarimų irproduktyviai elgtis pagal sudėtin-gas Europos šeimos taisykles. Turi-me parodyti Bendrijai, kad sugeba-me ne tik imti, bet ir duoti.

Pasirengimas pirmininkauti irpirmininkavimas yra neprilygstamasmokymosi procesas. Greta daugelioformalių mokymų, kuriuos esameperėję ir aš, ir visi nuolatinės atsto-vybės diplomatai bei ekspertai, ne-įkainojama bus sukaupta neformalipatirtis ir įgūdžiai suvaldyti skirtin-

gus dešimčių valstybių narių intere-sus. Ši patirtis nedings paskutinę pir-mininkavimo dieną - ji bus labaisvarbi investicija gerinant Lietuvosvalstybės tarnybos kokybę. Papras-tai kalbant, turėsime kelis šimtus ug-nį ir vandenį perėjusių valstybės tar-nautojų, pripažįstamų visos ESlygiu. Tai didžiulė investicija.

Be to, nepamirškime, kad gretasvarbiausio krūvio Briuselyje - be-veik 40 ministrų susitikimų ir maž-daug 1800 kitų posėdžių - apie 200renginių vyks Vilniuje. Tad dešim-tims tūkstančių atvyksiančių svečių -nuo valstybių vadovų iki nevyriau-sybinių organizacijų aktyvistų - taibus unikali proga savo akimis pama-tyti Lietuvą, susipažinti su jos kultū-ra, istorija, maistu ir, svarbiausia,žmonėmis.

- Per Lietuvos pirmininkavimą ESdarbotvarkėje numatoma daugiaunei 500 klausimų, iš kurių 115 -prioritetiniai. Kokius svarbiausiusgalėtumėte išskirti?

- Lietuvai svarbiausi bus klausi-mai, kurie labiausiai prisidės priešiuo metu pagrindinių ES politikostikslų: finansinio stabilumo, augi-mo, darbo vietų kūrimo, taip pat,ir tai labai svarbu, didesnio ES kon-kurencingumo.

Konkretus prioritetinių klausimųsąrašas keisis iki pat Lietuvos pir-mininkavimo pradžios - atidžiaistebime, kaip siekti pažangos dėldaugelio šių teisės aktų sekasi šiuometu pirmininkaujantiems airiams,ir juos remiame. Bet žinome, kadLietuvai teks vadovauti, tęsiant to-kias itin svarbias derybas kaip ban-kų sąjungos steigimas bei stiprini-mas ir ekonominės politikos visosevalstybėse narėse koordinavimas.Per pirmininkavimą mūsų laukia irkiti visai ES labai svarbūs teisės ak-tų rinkiniai: dėl vidaus rinkos gili-nimo, finansinių paslaugų, jauni-mo nedarbo problemų sprendimo,transporto, aplinkosaugos, taip pattikriausiai dėl žemės ūkio bei žuvi-ninkystės politikos reformos.

Lietuvai teks itin didelis uždavi-nys susiderėti dėl metinio ES biudže-to 2014 metams. Jei, kaip norime ti-kėti, EP pritars daugiamečiam ESbiudžetui 2014-2020 metams, mūsųlaukia sunkus darbas paversti šį po-litinį susitarimą maždaug 70 konkre-čių teisės aktų dėl pinigų naudojimo.Kuo greičiau dėl jų susitarsime, tuogreičiau ims plaukti pinigai, o juk irtaip vėluojame.

- Nustatyti Lietuvos pirmininka-vimo ES Tarybai prioritetai: energe-tika, Rytų partnerystė, Baltijos jū-ros regiono strategija, išorės sienųvaldymas. Kodėl būtent tokie?

- Šiuos Lietuvos pirmininkavimonacionalinius prioritetus nustatėSeimas. Kiekviena pirmininkaujan-ti šalis, nors turi visų pirma įgyven-dinti esamą dienotvarkę, turi šiektiek laisvės kelti klausimus, kurie,jos manymu, svarbūs visai Europai.Manau, galime sutikti, kad energe-tikos vidaus rinkos kūrimas, tinka-mi santykiai su Rytų kaimynėmis,siekiančiomis artėti prie ES, prie-monės glaudesniam bendradarbia-vimui aplink Baltiją, išmaniosiospasienio technologijos yra svarbiosne tik Lietuvai, bet ir visai ES.

Tačiau nepamirškime, kad priešminėdamas nacionalinius priorite-tus Seimas kaip prioritetą visų pir-ma paminėjo ir bendrą visos EStikslą skatinti nuolatinį augimą,darbo vietų kūrimą bei finansinįstabilumą. Tai iš tiesų pačios svar-biausios ES dienotvarkės temos.•

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Unikali proga įtvirtinti savo įvaizdį

R.Karoblio teigimu, derantis dėl ES biudžeto 2014-2020 metams Lietuvai pavyko pasiekti daug, bet neteko

Daugelį kito pusmečio darbų dar pernai suplanavome ne tik dienomis,

bet ir valandomis.

nieko aukoti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

D.Varnaitė LŽ sakė, kad Jackos, ma-tyt, bylinėsis. “Jei teismai bus operaty-vūs, tikimės bylinėtis ne ilgiau kaipdvejus metus. Kurhauzo medinei da-liai atstatyti pinigų galima gauti iš Eu-ropos Sąjungos struktūrinių fondų2014-2020 metų finansavimo periodo.Kultūros ministras Šarūnas Birutis taippat yra pabrėžęs, kad daug dėmesiobus skiriama pinigams panaudoti pa-veldosauginiams projektams. Kurhau-zo dalies atstatymas - vienas iš priori-tetų”, - tikino ji.

KPD direktorės manymu, su Jacko-mis galima būtų pasirašyti ir taikossutartį kurhauzo dalies nenacionali-zuojant. Tačiau tik tokiu atveju, jeiverslininkas ir jo šeima pasirašytųkonkrečių įsipareigojimų sutartį atsta-tant kurhauzo dalį. “Tačiau ši šeimaakivaizdžiai nėra suinteresuota tartisgeranoriškai ir tik imituoja rūpinimąsisudegusiu Palangos simboliu. Realiainieko nedaroma, tik bylinėjamasi. Rei-kia, kad visuomenė nebesitaikstytų sutokiu tyčiojimusi iš valstybės, nes tasobjektas svarbus visai šaliai”, - teigė ji.

Parduotų pastatusPalangos meras Šarūnas Vaitkus

LŽ taip pat patikino, kad bus ima-

masi visų priemonių atstatyti visamkurhauzui, o ne dalimis. “Jei teismaileidžia nacionalizuoti medinę kur-hauzo dalį, mes esame pasiryžę ją

atstatyti. Tai juk ne Valdovų rūmai,šimto milijonų litų nereikia. Medi-nei pastato daliai gali prireikti apie4-5 mln. litų, nors po rekonstrukci-jos konkurso ši suma gali būti ir ma-žesnė”, - tikino meras. Pasak jo, šiaismetais merija turėtų persikelti į nau-jai rekonstruotas erdvias patalpasVytauto gatvėje, tad liks nenaudoja-mi 4-5 pastatai, kuriuos esą būtų ga-lima parduoti, o pinigus panaudotiPalangos simboliui atstatyti. Merastikisi, kad jau šį gruodį restauruota-me kurhauze vyks iškilmingas “Pa-langos - kultūros sostinės 2013” fi-nalinis renginys.

Negauna leidimųG.Jacka LŽ tikino jokių dokumen-

tų dėl KPD skundo negavęs ir vardi-jo laukiančius teismų posėdžius dėlkitų su kurhauzu susijusių ginčytinųaplinkybių. “Mes dar ginčijame, kam

kuri dalis kurhauzo priklauso. Kiekkartų kreipėmės į paveldosauginin-kus, tiek kartų negavome leidimo ats-tatyti medinę dalį. Mums neišduodaprojektavimo sąlygų, šį sprendimątaip pat skųsime teismui”, - tikinoverslininkas. Paklaustas, kokiais pini-gais atstatytų medinę dalį ir ar jau ži-no, kiek tai kainuotų, G.Jacka negalė-jo atsakyti. “Kol nėra projekto,negalima ir sumų žinoti. O pinigųgaučiau paėmęs paskolą. Jie ir tą mū-rinę dalį restauruoti nusprendė bemūsų sutikimo. Be to, nors kurhauzasbuvo padegtas, teismai iki šiol iš pade-gėjų nepriteisė žalos atlyginimomums, savininkams”, - nuoskaudąliejo palangiškis. Jis neatsakė ir į LŽklausimą, ar skųs KPD siekį apribotinuosavybės teises į medinę kurhauzodalį ir ją nacionalizuoti.

Darbuosis po VelykųKol valstybinės institucijos kauna-

si su Jackomis, mūrinę kurhauzo da-lį restauruojantys darbininkai laukiapavasario. Anot darbus vykdančiosUAB “Pamario restauratorius” direk-toriaus Aldo Kliuko, jo žmonės kur-hauze nebedirba nuo lapkričio. “Šal-ta, laukiame balandžio pradžios. Taippat dar neskirta pinigų pirmojo eta-po darbams baigti, vėliau bus kon-kursas ir antrojo etapo darbams”, -sakė jis ir patikslino, kad kurhauzomūrinės dalies restauracijos finansa-vimas nestringa, pinigų negauta dėlbiurokratinių procedūrų. Paklaustas,ar sudėtinga bus atstatyti medinękurhauzo dalį, A.Kliukas patikino,kad yra visi detalūs brėžiniai, išlikodaug ikonografinės medžiagos, dar-bai truktų keletą metų. Atstatyti mū-rinę sudegusio kurhauzo dalį kainuo-tų per 3,5 mln. litų.•

2013 02 18Lietuvos žinios4 Dienos temos

TOMAS BAŠAROVAS

Vasario 16-ąją, minint Valstybėsatkūrimo 95-ąsias metines, Vilniuje lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Tačiau politikosapžvalgininkai staigaus dviejųšalių santykių pagerėjimo prognozuoti neskuba.

Vilniuje šeštadienį viešėjęs Lenkijosvadovas tęsia tradiciją dalyvauti Lietu-vos Valstybės atkūrimo dienos rengi-niuose. Po iškilmingos Baltijos valsty-bių vėliavų pakėlimo ceremonijosVasario 16-ajai paminėti įvyko Lietu-vos ir Lenkijos vadovų darbo susitiki-mas. B.Komorowskis vizito metu taippat aplankė istorinius paminklus, Vil-niuje susitiko su lenkų bendruomene.

Tradiciją dalyvauti kaimynės šaliesNepriklausomybės dienos rengi-niuose pernai rudenį buvo sulaužiu-si prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ta-da ji atsisakė vykti į Varšuvą dalyvautiLenkijos Nepriklausomybės dienosminėjime esą dėl neatidėliotinų vi-daus politikos klausimų. Tuo metubuvo formuojama nauja valdančiojikoalicija ir Vyriausybė.

Nors šis Lenkijos vadovo vizitassiejamas su gerėjančiais Lietuvos irLenkijos dvišaliais santykiais, politi-kos apžvalgininkai staigaus santykiųatšilimo kol kas neprognozuoja.

Išlauktas vizitas Vilniaus universiteto docentas, bu-

vęs Lietuvos ambasadorius prie Šven-

tojo Sosto ir Maltos ordino VytautasAlišauskas teigia, kad Lenkijos prezi-dento B.Komorowskio vizitas į Vilniųnebuvo netikėtas, tačiau įvyko esantnaujam politiniam kontekstui, lenkiš-kosios pusės nustatytomis sąlygomis.“Tai nėra tarsi žaibas iš giedro dan-gaus, veikiau tai - nuoseklus Lenkijosišlauktas momentas. Šis vizitas rodo,kad pauzė, lyg ir buvusi paskelbta Lie-

tuvos prezidentės, baigėsi”, - LŽ pa-žymėjo jis. V.Ališauskas vakar nesiry-žo spėti, kaip keisis Lenkijos politikaLietuvos atžvilgiu, tačiau abiejų vals-tybių santykiai artimiausiu metu, pa-sak jo, turėtų įgauti naują pagreitį. Jonuomone, nemažai įtakos Lietuvos irLenkijos santykių plėtrai turės ir tai, arLietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)išliks valdančiojoje koalicijoje.

Lauks tolesnių žingsniųPolitikos apžvalgininkas Jacekas Ko-

maras pabrėžė, kad, skirtingai nei anks-tesni Lenkijos vadovo apsilankymaiVilniuje, šis vizitas - žingsnis dvišaliųsantykių puoselėjimo link. “Preziden-to B.Komorowskio atvykimas rodo,kad jis nenori tos pauzės, kurią paskel-bė prezidentė D.Grybauskaitė. Jis sie-kia dviejų šalių bendravimo ir bendra-darbiavimo. Būtent tuo šis vizitas yraišskirtinis”, - LŽ tvirtino J.Komaras.

Politikos apžvalgininko teigimu,pirmieji politinių Lietuvos ir Lenkijossantykių ledai pralaužti, tačiau toles-nė jų plėtra priklausys nuo darbų.

“Manau, abi šalys puikiai supranta,kad tai nėra procesas, kurį galima su-tvarkyti per mėnesį”, - teigė J.Koma-ras. Jo manymu, gerinant dvišaliussantykius didžiulę atsakomybę turėtųprisiimti Seimas, esą turintis spręstiįsisenėjusias lenkų tautinės mažumosproblemas. Tačiau, apžvalgininko tei-gimu, ne mažesnio palaikymo buslaukiama ir iš Lenkijos politikų. “Len-kijoje taip pat yra politinių jėgų, nela-bai norinčių, kad dvišaliai santykiaibūtų geri. Tad tolesnis bendravimasir bendradarbiavimas priklausys irnuo to, kaip elgsis lenkų politikai, arnebus pareiškimų, kurie gali viską su-gadinti”, - perspėjo J.Komaras.

Kišimasis į vidaus politiką?Politologo Kęstučio Girniaus nuo-

mone, kasmetinis B.Komorowskioapsilankymas Vilniuje yra geras ženk-las, todėl šią tradiciją abiejų valstybiųvadovai turėtų išlaikyti ir ateityje. “Ta-čiau atrodo, kad atlikus formaliąjąLenkijos prezidento B.Komorowskiovizito dalį gerokai daugiau dėmesiobuvo skiriama lenkų tautinei mažu-mai. Manau, kad Lenkijos preziden-tas turėtų skirti dėmesio lenkų mažu-mai, bet man kyla klausimas, ar vizitasLietuvos Valstybės atkūrimo šventėsproga tikrai yra tinkamiausias laikastai daryti”, - svarstė politologas.

K.Girnius taip pat akcentavo Lenki-jos vadovo pareiškimą, kad LLRA sėk-mė Seimo rinkimuose atvėrė visiškainaujų perspektyvų ir galimybių plė-toti dvišalius santykius. “Gana keis-tas pareiškimas, jis tarsi primena ra-ginimą palaikyti vieną politinę jėgą.Užsienio politikos vadovai paprastaitaip nedaro”, - pažymėjo politologas.K.Girnius tokį Lenkijos prezidentopareiškimą įvertino kaip kišimąsi įLietuvos vidaus politiką. “Susidaro įs-pūdis, tarsi visi lenkų tautinės mažu-mos atstovai ir kiti mūsų valstybės pi-liečiai, kuriems rūpi Lietuvos irLenkijos santykiai, turėtų palaikytiLLRA”, - LŽ teigė politologas.•

Pradžia padaryta, tęsinio laukiama

V.Ališauskas: “Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizitas į Vilnių nebuvo

netikėtas, tačiau įvyko esant naujam politiniam kontekstui.”

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai

nuoširdžiai užjaučia artimuosius ir Jonavos rajono savivaldybės kolektyvą dėl

GRAŽINOS MRAZAUSKIENĖS mirties.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jos prisiminimas.

Palangos simboliui - teismo areštasAtkelta iš•1 p.

Kurhauzo medinei daliai atstatyti pinigų

galima gauti iš ESstruktūrinių fondų

2014-2020 metų finansavimo periodo.

Kol mūrinė kurhauzo dalis gražėja ir ruošiasi įkurtuvėms, netvarkomai medinei teismas skyrė areštą. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Per prezidentų D.Grybauskaitės ir B.Komorowskio susitikimą daugiausiaaptarti bendri ES reikalai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

KRISTINA KUČINSKAITĖ

“Kolegos ir darbdaviaiman yra labai svar-būs, mat jei kolektyveatmosfera būtų ne-tinkama, manęs ne-

sulaikytų net didelis atlyginimas”, - LŽtvirtino 40 metų UAB “Agrochema”dirbantis Kazimieras Romančikas.

Į tradicinę šventę, kai sveikinami 20,25, 30, 35, 40 ir 45 metus dirbantys dar-buotojai, AB “Achema” ir dar šešiųkoncerno įmonių vadovai kolektyvąpakvietė jau 28-ąjį kartą. 159 darbuo-tojai buvo apdovanoti piniginėmis pre-mijomis, ordinais, juostomis, diplo-mais, gėlėmis. Ilgiausiai dirbantiemsasmenims įteikti veteranų žiedai. Gė-lių puokštes visiems ilgamečiams dar-buotojams atsiuntė šviesaus atminimokoncerno “Achemos grupė” preziden-to dr. Bronislovo Lubio žmona LydaLubienė.

Sveikino ir meras, ir ministrasKeturias valandas trukusią šventę,

kurioje koncertavo ryškios Lietuvosmuzikos žvaigždės bei scenos artistai,sveikinimo žodžiais pradėjo koncerno“Achemos grupė” laikinai prezidentopareigas einantis Audrius Bendaravi-čius ir AB “Achema” generalinis direk-torius Valdemaras Vareika. PasakA.Bendaravičiaus, 2012-ieji buvo sėk-mingi visoms koncerno įmonėms. Išviso gauta 4,6 mlrd. litų pajamų. “Pa-siekėme 2008 metų rekordinį lygį”, -sakė A.Bendaravičius ir pabrėžė, kaddaugiausia pajamų koncernui uždirbobūtent Jonavoje įsikūrusios įmonės.Augantį pelną, A.Bendaravičiaus teigi-mu, apkarpys tik nuolat kylanti dujųkaina. Tai gali nulemti finansiškai ma-žesnę sėkmę 2013 metais. “Tačiau da-bar akivaizdu, kad daugumai koncer-no įmonių 2012-ieji buvo geriausi pervisą jų gyvavimo laikotarpį. Dėkojudarbuotojams už tai - už jų triūsą, dar-bą, atsidavimą”, - sakė sveikintojas.

AB “Achema” generalinis direkto-rius V.Vareika pasidžiaugė, kad kon-cerno “Achemos grupė” įmonių dar-buotojų atlyginimų vidurkis yra vienasdidžiausių Lietuvoje.

“Vasario mėnuo - kupinas reikšmin-gų datų Jonavai. Būtent šį mėnesį bu-vo pagamintas pirmasis “Achemos”produktas, švenčiama ir tradicinė įmo-

nės veteranų diena”, - kalbėjo Jonavosmeras Mindaugas Sinkevičius. MerasAB “Achema” darbuotojams palinkė-jo meilės - sau, kolegoms, artimiesiems,darbdaviams, o įmonei - nepriklauso-mybės nuo dujų kainų.

Susisiekimo ministras Rimantas Sin-kevičius prisipažino taip pat esąs“Achemos” veteranas, nes šioje įmo-nėje dirbo daugiau kaip 20 metų.“Džiaugiuosi koncerno “Achemosgrupė” finansiniais rezultatais ir tuo,kad jo darbuotojai pagal uždarbio vi-durkį yra tarp lyderių Lietuvoje”, - sa-kė R. Sinkevičius.

Nepamirštas nė vienas veteranasPo iškilmingų kalbų pirmiausia ap-

dovanoti 20 metų AB “Achema” ir ki-tose koncerno “Achemos grupė” įmo-nėse dirbantys darbuotojai. Jiems, bekitų dovanų, įteikti ir trečiojo laipsniogarbės ženkleliai. Šiais įvertinti devyniAB “Achema”, trys UAB “Iremas” irketuri UAB “Budrus sakalas” darbuo-tojai. 25 metus bendrovėje dirba 22 ko-lektyvo nariai. Jiems ir dar šešiems UAB“Iremas”, dviem UAB “Transachema”bei po vieną UAB “Budrus sakalas” irUAB “Achempak” darbuotoją įteiktiantrojo laipsnio garbės ženkleliai. Gau-siausias veteranų, čia dirbančių 30 ir 35metus, būrys - AB “Achema” ir su ja

susijusiose įmonėse. Be anksčiau mi-nėtų įmonių, šioje kategorijoje apdo-vanoti ir UAB “Renerga” kolektyvo na-riai. 40 metų bendrovėje triūsia net 25žmonės. Solidžiausi veteranai, koncer-

no įmonėse triūsiantys 45 metus, - AB“Achema” projektavimo ir konstravi-mo skyriaus konstruktorius Algiman-tas Galvydis, elektros cecho pamainosinžinierius Jonas Pranas Vaišnoras,elektros cecho elektromonteris AlgisGurevičius, UAB “Iremas” aparatų irvamzdynų remonto cecho inžinieriusMikas Pačepavičius. “Daug šviesių aki-mirkų patyriau šioje įmonėje”, - prisi-pažino J.P.Vaišnoras.

Dirbs, kol galėsUAB “Iremas” mašinų remonto ce-

cho šaltkalvis-remontininkas Vladi-miras Paškevičius, bendrovėje triū-siantis tris dešimtmečius, pasakojo dar1982-aisiais gavęs kvietimą prisidėtiprie komandos ir nuo to laiko darbo-

vietės nekeitęs. “Būta ir sunkių metų,ypač buvo nelengva per krizę. Tačiauišgyvenome. Pasilikau ir dabar kartu sukitais džiaugiuosi darbo rezultatais”, -tvirtino veteranas. Jis prisipažino, kadjo darbas nelengvas, bet jam jis labaipatinka. “Gamykloje visus pažįstu. Da-bar daug bendraujame ir su užsienioužsakovais”, - sakė V.Paškevičius ir pri-dūrė, kad įmonėje dirba daug specia-listų, įgijusių svarbios patirties.

UAB “Agrochema” specialistasK.Ro-mančikas tvirtino dirbsiąs bendrovėjetol, kol galės. “Per 40 darbo metų ma-no pareigos keitėsi - įdomu, kai gali to-bulėti”, - prisipažino veteranas.

Ilgiausiai AB “Achema” dirba 72metų Virmantas Jurgaitis - pavasarįsueis 50 metų, kai jis dirba vienoje dar-bovietėje. Įvairias pareigas ėjęs specia-listas šiuo metu yra konsultantas. “Kar-jerą pradėjau kaip cecho energetikas.Darbo laikas man niekada neprailgda-vo - ir dabar atrodo, kad įmonėje dir-bu tik kokius 10, o ne 50 metų”, - šyp-sojosi pašnekovas. Jis pasakojo, kadvisada buvo užsidegęs savo veikla, netatostogauti nenorėdavęs. “Tiek metų -net 50 - nebūčiau triūsęs, jei kolegos ardarbdaviai būtų buvę nepriimtini”, -argumentavo V.Jurgaitis. •

Reportažas 52013 02 18Lietuvos žinios

Veteranai darbovietės nekeitė dešimtmečiaisDešimtmečius trunkanti tradicija - apdovanoti ilgiau kaip 20 metų AB “Achema” bei kitose koncerno “Achemos grupė” įmonėse triūsiančius darbuotojus - ir šįmet į vieną didžiulį būrį sukvietė savo pareigas nepriekaištingai atliekančius veteranus.

“Tiek metų - beveik 50 - nebūčiau triūsęs,

jei kolegos ar darbdaviai būtų

buvę nepriimtini”, - pabrėžė V.Jurgaitis.Koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis

A.Bendaravičius (dešinėje) džiaugėsi itin sėkmingais 2012 metais, AB “Achema” generalinis direktorius V.Vareika pabrėžė, kad koncerno įmonių darbuotojų atlyginimų vidurkis yra vienas didžiausių Lietuvoje.

Šventės dalyvių sausakimšoje Jonavos kultūros centro salėje koncertavo ryškios Lietuvos muzikos žvaigždėsbei scenos artistai, tarp jų ir Liudas Mikalauskas (bosas). / Erlendo Bartulio nuotraukos

Solidžiausi, 45 metus dirbantys veteranai su vadovais šoko rokenrolą: (iš kairės)A.Bendaravičius, A.Gurevičius, J.P.Vaišnoras, A.Galvydis, V.Vareika. Ilgiausiai, taip pat ir 40 metų, dirbantiems žmonėms, be kitų dovanų, buvo įteikti ir veteranų žiedai.

Šveicarų pasitenkinimas savotobula geležinkelio sistema,kurią jie visuomet vadino geriausia pasaulyje, regis, blėsta sulig nauja bilietų pardavimo politika.

Viskas prasidėjo nusprendus pa-naikinti bilietų pardavimą trauki-niuose, nors konduktoriai ir liko.Keleiviai dabar turi pirkti bilietusautomatu, stovinčiu ant platformos,internetu arba išmaniuoju telefonu.Atrodytų, viskas turėtų būti gerai, jeine protu nesuvokiama logika, kasyra galiojantis bilietas, ir milžiniškosbaudos keleiviams, kurie jo neturi.

Štai toks pavyzdys: jaunas žmogus,turintis bilietą, negali jo pažymėti,nes sugedo ant platformos esantiskomposteris, tad jis kruopščiai užra-šo ant bilieto datą ranka, lipa į trau-kinį ir ten konduktorius jam išrašobaudą, nes jo bilietas negalioja.

Pensininkas, su kuriuo anūkasnusprendė praleisti dieną ir nupirkobilietus abiem savo mobiliuoju telefo-nu, gauna didžiulę baudą už tai, kad,pasirodo, vienam asmeniui leidžiamapirkti tik vieną elektroninį bilietą, tadvargšas senelis traktuojamas kaip zui-kis, neturintis bilieto.

Galiausiai dar vienas atvejis: atbė-gęs į geležinkelio stotį žmogus pama-to, kad bilietų pardavimo automatasneveikia, tad griebia savo išmanųjį te-lefoną ir pradeda pirkti bilietą. Jis įšo-ka į Ženevon važiuojantį traukinį jauturėdamas elektroninį bilietą ir ra-miai parodo jį konduktoriui. Deja, šispaaiškina, kad bilietas negalioja. Ko-dėl, paaiškėja tik po kelių savaičių, kaikeleivis sulaukia Šveicarijos geležin-

kelio laiško, kuriame paaiškinta, jogkompanija gavo nuo kreditinės kor-telės nuskaičiuotus pinigus už bilietąpraėjus jau 4 minutėms, kai trauki-nys pajudėjo. Vadinasi, keleivis jį nu-sipirko traukinyje - o tai draudžiama.Drauge su laišku atkeliavo ir baudoskvitas - 190 frankų (530 litų).

Veltui visi šie žmonės protestavo,

veltui aiškino, kad neveikė automa-tai, kad jie sumokėjo už bilietą ir pan.Kiekvieną mielą dieną Šveicarijojebaudas gauna 750 keleivių, o šios ša-lies geležinkelininkai tik kartoja, kadnaujoji politika skirta sąžiningai mo-kantiems keleiviams apsaugoti.

Žvilgsnis į Šveicarijos geležinkeliobuhalterinę knygą perša visai kitą

mintį. Įmonė vien iš baudų per mė-nesį uždirba apie 2 mln. dolerių. Kuogi ne puikus mažytis versliukas! Ir netaip jau svarbu, kaip jaučiasi keleiviai,kurie padarė viską stengdamiesi sąži-ningai nusipirkti bilietą. Kai kurie jaunet kelia bylas teismuose.

Nors ir kyla nesklandumų, kelionėstraukiniais Šveicarijoje vis dar popu-liarios. Tačiau kai kuriems keleiviamskėdės juose nebeatrodo tokios minkš-tos ir kava kvepia nebe taip skaniai:Šveicarijos geležinkelis prarado kur kasdaugiau nei tie 2 mln. per mėnesį - ge-rus santykius su savo klientais.•

2013 02 18Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Šveicarijos geležinkelis išrado naują verslą

Kompanija vien iš baudų per mėnesį uždirba apie 2 mln. dolerių. Kuo gi ne

puikus mažytis versliukas!

Agresyvi skolų išmušinėtojųtaktika nesunkiai priveda irtaip pažeidžiamus žmones prie savižudybės.

Neatsakingas skolinimas bei skolųišmušinėtojų bauginimai jau pastū-mėjo tūkstančius britų į depresiją beisavižudybę. Nauji duomenys rodo,kad Didžiojoje Britanijoje daugiaužmonių pakėlė ranką prieš save. Dau-gelis britų patiria ekonomikos lėtėji-mo padarinius, atlyginimo įšaldymąir išmokų sumažinimą, o juos darspaudžia negailestinga skolintojų tak-tika, pavyzdžiui, nuolatiniai skambu-čiai telefonu ir grasinantys laiškai.

Anglijos Braitono universiteto ty-rime sakoma, kad skolininkai daž-nai jaučiasi pažeminti, tarsi pakliuvęį spąstus; skolų išmušimo procesasjau paliko aiškią žymę žmonių dva-sinei sveikatai. “Vyriausybė privalonedelsdama imtis veiksmų atremtišią neatsakingo skolinimo ir baugini-mo taktikos problemą, kuri jau įsu-ko tūkstančius žmonių į nesibaigian-čią įsiskolinimo ir depresijos ar netsavižudybės spiralę”, - sakoma uni-versiteto tyrime.

2011 metais Didžiojoje Britanijojenusižudė 6045 žmonės - 7,8 proc. dau-giau nei 2010 metais. Dar niekada ne-buvo tiek daug sau gyvybę atėmusiųvyrų - 4552 (moterų - 1493). Panašitendencija pastebima ir kitose Vakarųšalyse, ten ji taip pat siejama su ekono-mikos nuosmukiu, kai nedarbas, sko-los ir pažeisti arba nutrūkę santykiaigali pastūmėti žmones žengti kraštuti-nį žingsnį. Savižudybių padaugėjo irJAV. Rizikingiausia grupė - vidutinioamžiaus vyrai (45-59 metų).•

Bauginimai stumia į neviltį

Sunkiais laikais šeimoms trūksta pinigų viskam, tačiaukiekvieną savaitę laiku nesuvalgytas maistas keliauja į šiukšlinę. Taip italai kasmet išmeta maisto, kurio vertė - 39 mlrd. eurų.

Krizė mažina šeimų išlaidas, žmo-nės vargiai ištempia iki mėnesio galo,tad kas savaitę išmesti maistą yra di-delė prabanga. Net 60 proc. italų pri-sipažino, kad jiems tai nutinka. Kas-met kiekviena šeima Italijoje išmetamaisto produktų daugiau kaip už1600 eurų. Nacionaliniu mastu taisudaro 39,4 mlrd. eurų.

Maždaug 40 proc. atvejų sudarošeimininkės nepatyrimas, nenorasdaug laiko praleisti virtuvėje ir ne-tikęs pirkinių planavimas. Kitais žo-džiais, maistas nesuvalgomas dėl

neatidumo, nemokšiškumo, netei-singo apskaičiavimo.

Asociacija “Last Minute Market”,renkanti nenupirktus produktus lab-daros organizacijoms, kartu su Bolo-nijos universitetu ir remiant EuroposKomisijai atliko apklausą ir išsiaiški-no, kad mažiausiai 60 proc. apklaus-tųjų bent kartą per savaitę išmetamaisto produktų; 48 proc. išmeta su-gedusį maistą į komposto duobes; 20proc. sušeria gyvuliams. Tik 4 proc.atiduoda maisto produktus labdarosorganizacijoms.

Šiuo metu Italijoje vykdoma kam-panija “Išlaidų mažinimo metai”, priekurios prisidėjo šimtai miestų. Dau-giau kaip 300 merų nuo Neapolio ikiTurino ėmėsi sudaryti “Racionalausūkio tvarkymo taisykles”. Planuoja-ma surengti įvairius kursus, kaip pa-gaminti maistą iš turimų atsargų ir pa-naudoti likučius.•

Krizė nesustabdė švaistymo

Padalytai salai pirmą kartą labiau rūpėjo ne susivienijimas,o finansiniai ir ekonominiai sunkumai.

Vakar ekonomikos ir bankų krizęišgyvenančiame Kipre buvo renka-mas naujas prezidentas - po emocin-gos rinkimų kampanijos, per kuriądaugiausia kalbėta, kaip išgelbėti ša-lį nuo bankroto.

Savo valią galėjo pareikšti 550 tūkst.Kipro graikų. Pergalė buvo pranašau-jama 66 metų Nikui Anastasiadžiui išpagrindinės dešiniųjų opozicijos par-tijos “Disy”. Jei jis surinko daugiaukaip 50 proc. balsų, antrojo rinkimųrato nebereikės.

Per šią rinkimų kampaniją, kitaipnei per ankstesnes, didžiausias dėme-

sys teko ekonomikai, o ne sunkiomspastangoms suvienyti šią padalytą Eu-ropos Sąjungos (ES) valstybę.

Rimčiausias N.Anastasiadžio varžo-vas buvo Stavras Malas, buvęs sveikatosapsaugos ministras. Didžiojoje Britani-joje išsilavinimą įgijusį 45 metų neprik-lausomą kandidatą rėmė dabartinė val-dančioji komunistų partija AKEL.N.Anastasiadis populiarumu 20-čiaproc. lenkė S.Malą ir yra laikomas žmo-gumi, kurio pozicija dėl Kipro suvieni-jimo lankstesnė nei kitų pretendentų.

Skubiausia naujojo prezidento lau-kianti užduotis - susitarti su vadina-muoju trejetu dėl finansinės pagalbosnuo Graikijos krizės nukentėjusiemsKipro bankams ir ekonomikai. Euro-pos Komisija, Europos centrinis ban-kas ir Tarptautinis valiutos fondas lau-

kė rinkimų rezultatų, po kurių pasiūlys17 mlrd. eurų finansinės pagalbos są-lygas. S.Malas siekia švelnesnių taupy-mo priemonių. Prezidentas DemetrisKristofijas finansinės pagalbos papra-šė birželį, bet derybos strigo penkeriųmetų kadenciją baigiančiam ir naujoskadencijos nebesiekiančiam lyderiuiprieštaraujant dėl tokių priemoniųkaip privatizacija ir derybų su Rusijadėl 2,5 mlrd. eurų paskolos.

Kipras padalytas į graikų ir turkųKiprą nuo 1974 metų, kai Turkijospajėgos, reaguodamos į Atėnų įkvėp-tą perversmą, kurio tikslas buvo Kip-ro suvienijimas su Graikija, įsiveržėir užėmė salos šiaurinį trečdalį.•Reuters, “La Repubblica”, BBC, AFP, BNS, LŽ

Kipras rinko prezidentą

Pergalė Kipro prezidento rinkimuose buvo pranašaujama dešiniųjų atstovui N.Anastasiadžiui.

Žmonės nepratę taupiai vartoti maisto. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Šveicarijos federalinio geležinkelio (SBB) traukiniai Liucernos geležinkelio stotyje.

EMILIS KAZLAUSKAS

Egzistuoja nemažai valstybių,kurias laisvasis Vakarų pasaulisvadina piktavalėmis. Ilgiausiaišį statusą išlaiko Šiaurės Korėja,kurios kraupus totalitarinis režimas jau beveik 70 metųšiurpina žmoniją.

JAV bei kitos Vakarų valstybės ir netpalyginti geresnius santykius su ŠiaurėsKorėja palaikančios Kinija bei Rusijasunkiai pakenčia Pchenjano atominiųginklų žvanginimą, bet galiausiai ir jųspaudimas nueina perniek.

Kiekvienas naujas Šiaurės Korėjosatominio ginklo bandymas Vakarų ži-niasklaidoje sukelia sumaištį. Tada ir pa-byra klausimai: “Kodėl?”, “Ką mes netaip padarėme?”, “Ko mes dar nepada-rėme?” ir galiausiai “Ką reikėtų daryti?”Kad ir kokia tvirta būtų, tarptautinėsbendruomenės manymu, jos pozicijasmerkiant ar didinant sankcijas komu-nistiniam Kim Jong Uno režimui, šieklausimai rodo, kad viskas, kas buvo iš-bandyta iki šiol, neveikia.

Kodėl atominis ginklas?Tai išties sudėtingas klausimas, nes

reikia mėginti įsijausti į visiškai kitą pa-saulio suvokimą, nei turime mes. Šiau-rės Korėja, valdoma saujelės apsėstųjų,kurie kartu su visuomene garbina savovienatinį vadą, vadinamą “didžiu asme-niu, gimusiu rojuje”, yra sunkiai suvo-kiama šalis. Nors joje paprastai siaučiabadas, tai netrukdo skirti daugiau nei 15proc. šalies biudžeto neįtikėtino dydžiokariuomenei (Šiaurės Korėjos specialio-sios pajėgos ir povandeninių laivų floti-lė yra didžiausios pasaulyje). Paradok-salu, bet tokią nenormalią padėtį iš daliespalaiko pati Pietų Korėja, Vakarų vals-tybės ir Kinija - visos jos gelbėja Šiaurės

Korėjos gyventojus nuo bado milžiniš-ka humanitarine pagalba.

Mėginant atsakyti, kodėl šaliai, turin-čiai tokią nenatūraliai išpūstą kariuo-menę, reikia dar ir atominių ginklų, ga-lima teigti, jog pirmiausia tai tikraipuikus žarsteklis groteskiškam asmenskulto žaizdrui pakurstyti. Be to, praėju-sią savaitę Šiaurės Korėjos atlikti bran-duoliniai sprogdinimai (nėra net žino-ma, ką tiksliai ši šalis susprogdino) buvoir tam tikra sveikinimo žinutė naujai iš-rinktai Pietų Korėjos prezidentei ParkGeun Hye.

“Foreign affairs” analitikai siūlo pa-prastesnį paaiškinimą: atominių ginklųbandymai vykdomi tiesiog tam, kad bū-tų ištobulintas jų veikimas. Pavyzdžiui,JAV nuo 1945 iki 1992 metų išbandė ato-minį ginklą net 1054 kartus, ir tai įrodo,jog bandymų ir klaidų metodas būdin-gas ne tik Šiaurės Korėjai. Prisimenant

dažnus kitus šios valstybės nesėkmin-gus branduolinius bandymus akivaiz-du, jog ir Pchenjanas neturi kito būdo,kaip tik bandyti dar kartą, jei siekia su-kurti realią ir veikiančią atominio atgra-symo priemonę.

Kodėl niekas nepavyksta ir ką daryti?

Visi žino, kad atominio ginklo klubasuždaras, tačiau pastaruoju metu tai vislabiau atrodo ne kaip tikrovė, o veikiaukaip lūkestis. JAV prezidentas BarackasObama ir jo užsienio politikos patarėjaikartoja mantrą, jog kuo daugiau ŠiaurėsKorėja detonuoja atominių bombų, tuoji tampa silpnesnė ir labiau izoliuota. Ištiesų, ko gero, yra priešingai.

Pirmiausia, Šiaurės Korėjos totalitari-nis režimas niekada nerodė didelio no-ro tapti tarptautinės bendruomenės da-limi. Be to, kiekvienas sėkmingesnis

atominio ginklo bandymas ne tik stip-rina vidinę režimo pusiausvyrą, bet iratgraso kaimynų valstybes.

Štai “USA Today” itin aštriai kriti-kuoja B.Obamos neįgalumą kovojantsu pavojingiausių ginklų plitimu. Ne-paisydami jo griežtų pareiškimų,ginklų platintojai ir toliau juos sėk-mingai platina. Tai įrodo ir Irano beiŠiaurės Korėjos bendradarbiavimasabiejų šalių branduolinėse progra-mose.

Šiaurės Korėjos atveju net B.Obama,regis, po truputį nuleidžia rankas. Aki-vaizdu, kad žlungant tradicinėms prie-monėms, tokioms kaip ekonominis irpolitinis spaudimas, reikia netradiciniožvilgsnio į problemos esmę.

Vieną įdomesnių receptų neseniaipasiūlė paleokonservatorius Patas Bu-chananas. Jo nuomone, JAV strateginėpartnerystė su Pietų Korėja ir Japonijane tik kursto nereikalingas aistras, bet irsukuria nenatūralias sąlygas nuosekliaispręsti regiono saugumo problemas.

P.Buchanano keliami klausimaiskamba tikrai provokuojamai, o darsvarbiau - įtikinamai: jei po šaltojo ka-ro JAV būtų visiškai palikusios PietųKorėją ir Japoniją plėtoti savus pajėgu-mus, ar jos šiuo metu nebūtų pajėgiosstovėti ant savų kojų prieš Šiaurės Ko-rėjos akibrokštišką užsienio politiką?Gal tikrai JAV užsienio politika RytųAzijoje išbalansavo natūralų jėgų pa-siskirstymą, ir to pasekmė - atominėgrėsmė pačioms JAV? Galiausiai jukbūtent JAV karinis buvimas regione pa-deda Šiaurės Korėjos totalitariniam re-žimui skalambyti apie užsienio agen-tus ir neišvengiamą karą su Vakarųimperialistais.

Šiaip ar taip, Pietų Korėja turi dvigu-bai daugiau gyventojų, jos bendrasis vi-daus produktas lenkia Šiaurės Korėjosnet 20 kartų, tad Seulo priklausomybėnuo JAV karinės pagalbos atrodo tikraidviprasmiška. Be JAV gynybos skėčioPietų Korėja būtų išvysčiusi kur kas ga-lingesnį pajėgumą, o Šiaurės Korėjai bū-tų daug sunkiau pateisinti savo agresy-vią užsienio politiką.

Dabartiniais finansinių negandų lai-kais JAV pasiryžimas kovoti kone visuo-se frontuose, kurie atsirado dar nuo šal-tojo karo laikų, gali reikšti tik viena -persitempimą. O tai nėra gerai nei JAV,nei visam Vakarų pasauliui, kurio dalisyra ir Lietuva.•

2013 02 18Lietuvos žinios8 Pasaulis

Čeliabinsko regione likviduojamisprogimo, kurį sukėlė didžiulis į atmosferą įlėkęs meteoritas, padariniai. Šoką patyrę gyventojai neprarandahumoro jausmo.

Visai armijai darbininkų valant nuodidžiulio sprogusio meteorito nuken-tėjusią Čeliabinsko sritį - smūgio bangaišdaužė 100 tūkst. kvadratinių metrųlangų, - žmonės laidė įvairiausius juoke-lius apie tai, kas nutiko tolimajame Ru-sijos Uralo regione. Vienas tokių juoke-lių: “Čeliabinskui artinantis meteoritogyventojus apėmė siaubas!”

Ugnies kamuolys, penktadienį pa-sirodęs virš pramoninio Rusijos did-miesčio, padarė nemenkos žalos: su-žeista daugiau kaip 1200 žmonių,kelios dešimtys jų vis dar gydomi li-goninėse. Žmonės daugiausia nu-kentėjo nuo šukių, patyrė kaulų lū-žių ir kontūziją. Įsteigtas specialuscentras, kuriame teikiama psicholo-ginė pagalba tiems, kurie patyrė su-krėtimą.

Ežere nieko neradoNuo smūgio bangos nukentėjo be-

veik 5 tūkst. pastatų. Tačiau radiaci-nis fonas Čeliabinsko srityje nevirši-ja normos ir nekelia pavojaus, opareigūnai vakar nusprendė nebeieš-koti nukritusio meteorito. Apskai-čiuota, kad tai turėjo būti 10 tonų sve-riantis kosminis kūnas, akinamaiblykstelėjęs virš Čeliabinsko regionokaip tik tuo metu, kai pasaulis su ne-

rimu laukė priartėjančio kito didelioasteroido. Tasai, laimei, prasilenkė suŽeme maždaug 27 tūkst. kilometrųatstumu, nors teigiama, kad asteroi-das 2012 DA14 buvo nepaprastai priemūsų priartėjęs.

Šių dviejų įvykių akivaizdoje Rusi-ja paragino sukurti pasaulinę apsau-gos nuo kosminių objektų sistemą.

Spaudžiant nemenkam 17 laipsniųšalčiui narai šeštadienį žvalgė užšalu-sį ežerą, nes manyta, kad į jį sukritometeorito nuolaužos. Jie nieko nera-do, ir sekmadienį paieškų atsisakytaNepaprastųjų situacijų ministerijai vi-są dėmesį sutelkus į remonto darbus.Ministerija nusprendė, kad 8 metrųskersmens skylę Čebarkulio ežero,esančio maždaug už 60 kilometrųnuo Čeliabinsko, lede padarė ne dan-gaus kūnas.

Priminė TunguskąLiudytojai pasakoja apie baltą blyks-

nį, kurį regėjo. Daugelis manė, jog tai -degantis lėktuvas. Tada įvyko sprogimas.Meteoras paliko baltų dūmų taką pa-dangėje.

Smūgis buvo trumpam paralyžiavęseismą Čeliabinske, dar kartais pravar-džiuojamame Tankogradu, mat miestegaminami rusiški “Soviet T-34” tankai.Gyventojai puolė į gatves stebėti neįp-rasto šviesos reginio, tačiau juos apėmėpanika, kai tiesiai virš galvų pasigirdogalingas greičiau nei garsas skriejančiometeoro sukeltas trenksmas.

Gydytojai sakė, kad kai kurie pacien-tai smarkiau nukentėjo partrenkti nuovyrių nuplėštų durų arba įgriuvus lu-boms. Apgadintos ligoninės, mokyklos,daugiabučiai. Gyventojai buvo paragin-ti ypač atsargiai vėl įjungti dujas.

JAV kosmoso agentūros NASA moks-lininkai apskaičiavo, kad sprogimo at-mosferoje atpalaiduotos energijos kie-kis buvo maždaug 30 kartų didesnisnegu atominės bombos, numestos antJaponijos Hirošimos miesto per Ant-rąjį pasaulinį karą.

NASA manymu, tokio masto įvykisįvyksta vidutiniškai kartą per 100 me-tų. Tai buvo vienas labiausiai sukre-čiančių kosminių reiškinių Rusijojenuo 1908 metų Tunguskos katastro-fos, kai Sibire driokstelėjo baisus spro-gimas, kurį dauguma mokslininkų sie-ja su asteroidu arba kometa.

Padeda savanoriaiTai, kas nutiko Čeliabinsko rajone,

sutelkė žmones. Jie dalijosi įspūdžiaisinternete, o vėliau daug savanoriųėmėsi likviduoti sprogimo padarinių.

Regione mobilizuota daugiau kaip24 tūkst. žmonių ne tik remontodarbams atlikti, bet ir šiltiems dra-bužiams, maistui rinkti bei teikti ki-tą pagalbą. Į atokesnes vietoves sava-noriškai išvyko kai kurių firmųstiklinimo komandos. Apskritai nega-lima pasakyti, kad milijoną gyventojųturinčiame Čeliabinske meteoritas bū-tų sukėlęs chaosą, žmonės išliko pa-lyginti ramūs.

Įdomu tai, kad prieš kelias dienaskažką panašaus išgyveno Kuba. Ten ži-niasklaida pranešė, jog apstulbę gyven-tojai matė ryškią šviesą danguje ir gir-dėjo trenksmą, nuo kurio sudrebėjosienos ir langai, bet niekas saloje nenu-kentėjo. Apie ugnies kamuolį, didesnįuž saulę, pasakojo Kubos žvejai. •AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

Rusija atsigauna po meteorito smūgio

Pareigūnai apžiūrėjo didžiulę skylę lede ant užšalusio ežero, tačiau nutarė, kad ją pramušė ne meteoritas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Šiaurės Korėja: niekada nesibaigianti istorija

Šiaurės Korėja, valdoma saujelės

apsėstųjų, kurie kartusu visuomene garbina

vienatinį vadą, yra sunkiai suvokiama šalis.

Šiaurės Korėjos oficialios naujienų agentūros išplatintoje nuotraukoje - Pchenjano centre neseniai atidengtaspaminklas tautos lyderiams velioniams Kim Il Sungui (trečias iš kairės) ir Kim Jong Ilui (trečias iš dešinės).

Sprogimo bangos apgriauta Čeliabinsko gamykla. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Verslas 92013 02 18Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Pagal parduotuvių užsaky-mą pagamintos prekės ge-rokai pigesnės už analo-giškas žinomų gamintojų,tačiau jų etiketėse retai

nurodomas gamintojas, o dažnosprekės “kilmės šalis” - ES. Tačiau,pavyzdžiui, Olandijoje pagamintasir Lenkijoje supakuotas “Rimi”goudos sūris nebūtinai yra prastes-nio skonio ar kokybės nei žinomoLietuvos gamintojo.

Rinkos tyrimų bendrovės “Niel-sen” duomenimis, PPŽ produktųkaina Lietuvoje vidutiniškai 40proc. mažesnė nei firminių pro-duktų. Tačiau esama brangesnių užfirminius produktus PPŽ prekių(pavyzdžiui, “Iki” gurmanų” pro-duktų linija). Didžiausias kainųskirtumas yra tarp namų ūkio prie-žiūros bei asmens higienos priemo-nių - jų kaina gali būti mažesnė netiki 70 procentų. Mažiausias skirtu-mas yra kavos, arbatos, kakavosproduktų grupėje - šių firminių irPPŽ produktų kaina gali skirtis tik2 procentais.

Išjudino sunkmetis“Didysis parduotuvių prekės ženk-

lų augimas mūsų šalyje vyko 2009-2011 metais. Šį laikotarpį vadinčiau“racionalaus pirkimo metais”, kaikrizės prispausti pirkėjai gerokai ma-žino savo išlaidas. Tuo pačiu metudidieji prekybos tinklai plėtojo kelisdidelius PPŽ projektus, o tai lėmėgerokai didesnį ir įvairesnį tokių pro-duktų asortimentą rinkoje”, - LŽ tei-gė Artūras Urbonavičius, “Nielsen”vadovas Baltijos šalims.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad šiųproduktų sklaida Lietuvoje, kaip irkitose Baltijos šalyse, palyginti suEuropos valstybėmis, nedidelė. An-tai trys didieji mažmeninės preky-bos tinklai Lietuvoje užima daugiaukaip 60 proc. rinkos, o jų PPŽ pro-duktų rinkos dalis svyruoja tarp 8 ir9 procentų. Tuo metu panašų pre-kybos tinklų koncentracijos lygį tu-rinčiose Europos šalyse PPŽ pre-kių parduodama kur kas daugiau -nuo 20 iki 30 procentų.

“Mano manymu, Lietuvoje, kaipir kitose Baltijos šalyse, puikios ga-limybės plėtoti PPŽ, ypač šviežio irapdoroto maisto produktų grupė-se. Kai pirkėjai įsitikins, kad siūlo-mi PPŽ yra ne prastesnės kokybės,o gal net geresni už firminius pro-duktus, jie mielai rinksis PPŽ”, -samprotavo A.Urbonavičius.

Anot jo, tradiciškai pirkėjai mėgs-ta ir mielai perka parduotuvių pre-kės ženklais pažymėtus gyvūnų ėda-lą, cukrų, pieno produktus, kruopasir miltus. Bet kai kurių prekių,A.Urbonavičiaus nuomone, su par-duotuvių ženklais geriau nesiūlyti.Mat pirkėjai iš tolo aplenkia alko-holio, šokolado, kūdikių maisto beiasmens higienos produktus su par-duotuvių ženklais.

“Šiame segmente tvirtai karaliau-ja “brandiniai” produktai. Tai su-

siję ne tik su lojalumu firminiamsprekės ženklams, bet ir su vartojimoprestižu bei įpročiais”, - teigė A.Ur-bonavičius.

PPŽ produktai, anot jo, nebūti-nai priskirtini tik prie pigiausio irprasčiausio segmento, juos mielaiperka ir vidutines bei didesnes pa-jamas gaunantys vartotojai. A.Ur-bonavičius mano, kad PPŽ pro-duktų paklausa ir toliau sparčiaiaugs. “Daug priklausys nuo preky-bininkų siūlomos PPŽ kokybės beikainos ir kokybės santykio”, - prog-nozavo jis.

Susitaria neskelbti gamintojoUAB “Maxima LT” skelbia, kad

iš maždaug 65 tūkst. prekybos tink-lo asortimente esančių prekių dau-giau kaip 17 tūkst. yra pažymėtosPPŽ ir sudaro apie 10 proc. visųprekių. Kitaip nei “Rimi” ar “Iki”,šio tinklo prekės ženklai pavadintisubtiliau. Antai nedidelėje “Maxi-mos” parduotuvėje Vilniaus centresiūloma pagal tinklo užsakymą pa-gaminta “Optimos linijos” karštairūkyta dešra (kilmės šalis - Lenki-

ja), pomidorų sultys ir cukrus (kil-mės šalis - ES), “Maximos Favorit”servelatas, obuolių ir kitos sultys,kaimiški koldūnai, sauskelnės (kil-mės šalis - Lietuva).

Tinklo atstovė ryšiams su visuo-mene Olga Malaškevičienė aiškina,kad šių produktų pakuotėse gamin-tojas nenurodomas todėl, kad toksyra dviejų šalių - užsakovo ir ga-mintojo - išankstinis susitarimas.

“Kiekviena iš produktų linijų bu-vo sukurta skirtingai klientų gru-pei, tarkime, “Optima linija” gimėper sunkmetį, kai atsirado daugiaugyventojų, kuriems buvo itin aktua-

lu mažesnė kaina. Tuo metu “Maxi-ma Favorit” - tai kokybiški produk-tai už mažesnę nei tos prekių gru-pės lyderio kainą. Šie produktaividutiniškai 15-25 proc. pigesni užžinomų prekės ženklų produktus,tačiau jų kokybė nėra prastesnė”, -tikino O.Malaškevičienė.

Mažesnę kainą už analogiškus ži-nomų prekės ženklų produktus, pa-sak jos, pavyksta pasiekti, nes šiųprekių kainodarą sudaro pats tink-las. “Gamintojams esame patrauk-lūs, nes užsakome nemažus kiekius,prekės keliauja ir į “Maximos” par-duotuves kitose šalyse”, - sakė ji.

2012 metais “Maxima Favorit”pardavimas išaugo trečdaliu, o“Meistro kokybės” produktų - dau-giau nei 10 procentų. Šiuo metutinklo asortimente yra maždaug po300 “Maxima Favorit” ir “Optimalinija” pavadinimų prekių.

Perka be tarpininkų“Rimi” prekės ženklu pažymėtų

prekių skaičius dabar siekia apie500. Tarp jų - “Rimi” ryžiai, keču-pas, kviečių miltai, picos, alyvuogiųaliejus, sūriai ir kiti. Iš viso priva-čios etiketės prekės sudaro apie 8 proc. “Rimi” didžiųjų parduotu-vių asortimento.

Pasak “Rimi Lietuvos” viešųjųryšių vadovės Ramintos Stanaity-tės-Česnulienės, kasmet sukuriamakeli šimtai tokių naujų prekių. An-tai neseniai tinklas pradėjo pre-kiauti “Rimi” graikišku jogurtu, ku-ris tinka padažams, desertams irkitiems patiekalams. 2012 metųnaujiena - aukščiausios kokybės li-nija gurmanams “Selection by Ri-mi”. “Šios linijos produktai atke-liauja iš ten, kur seniausios jųgamybos tradicijos ir naudojamigeriausi ingredientai, pavyzdžiui,alyvuogių parsivežame iš jų tėvynėsIspanijos, vytintų kumpių - iš Itali-jos, figų ir kriaušių uogienių - išPrancūzijos. Kiekvienas produktaskruopščiai atrinktas”, - sakė ji.

“Rimi” ženklu pažymėtos prekėsesą tokios pačios kokybės kaip ir gar-sių prekės ženklų, bet jos pigesnėsdėl to, kad sutaupoma rinkodaros irlogistikos išlaidų. “Rimi” prekės nė-ra plačiai reklamuojamos per televi-ziją - kaip garsūs prekės ženklai. Beto, pirkdami prekę tiesiai iš gaminto-jo sutaupome logistikos, platinimosąnaudų, sumažiname tiekimo gran-dinę”, - aiškino tinklo atstovė.

Ji teigė, kad kai kuriais atvejais ga-mintojo “Rimi” nenurodo “dėl kon-kurencijos”, tačiau “Rimi” ženkloprekių pirkėjai esą gali būti tikri dėlkokybės. “Produktai turi atitiktiaukštus standartus, dažnai net aukš-tesnius nei žinomų prekės ženklų.Savo pavadinimą gaminiui suteikia-me tik tada, kai esame kruopščiaipatikrinę kiekvieną gamybos gran-dinės etapą ir visiškai patenkinti ga-mintoju bei gaminiu”, - tvirtino pre-kybos tinklo atstovė.•

Pirkėjai iš tolo aplenkia alkoholio, šokolado,kūdikių maisto bei asmens higienos produktus su parduotuvių ženklais.

A.Urbonavičiaus nuomone, parduotuvių prekės ženklais pažymėtus produktus perka ne tik mažiausias, bet ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantys vartotojai. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Parduotuves užkariauja anoniminiai gamintojai“Iki” saulėgrąžų aliejus ir ryžiai, “Maximos” sauskelnės ir kaimiški koldūnai, “Rimi” sūris ir miltai - tai tik dalis parduotuvių prekės ženklais (PPŽ) pavadintų produktų, užimančių visdaugiau vietos didžiųjų prekybos tinklų lentynose.

SKAIČIAI

Pasaulyje parduotuvių prekėsženklų (PPŽ) vidurkis siekia 15 proc. viso pardavimo. Europojepagal PPŽ pardavimą pirmauja Šveicarija (daugiau kaip 45 proc.)ir Didžioji Britanija (beveik 40proc.). Lietuvoje PPŽ pardavimas2012 metais sudarė 8,5 proc., o keturiuose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose - 9,6 proc. apyvartos.

Pirkėjų apklausos rodo, kad2012 metais daugumoje Europosvalstybių vartotojai daugiau pirkoPPŽ produktų. Pavyzdžiui, krizės ištiktoje Ispanijoje, kurioje maistuitradiciškai negailima pinigų, net 54 proc. pirkėjų teigė, kad jie pastaraisiais metais pradėjo pirktidaugiau PPŽ. Lietuvoje 2012 metaistokių pirkėjų buvo tik 12 procentų. Šaltinis: “Nielsen”, “Shopper Trends”

2013 02 18Lietuvos žinios10 Trasa

VIDA BORTELIENĖ

Uostamiesčio mokslininkai dairosi naujos grunto gramzdini-mo vietos jūroje - reikia kur norspaskandinti iš uosto dugno iškeltą smėlį.

Baltijos bangos kasmet pasiglemžiadidžiulius pakrantės plotus. Specialis-tai pastebi, kad vienur krantų erozijayra natūrali, kitur - Klaipėdos uosto gi-linimo pasekmė. Pajūrio gyventojaišiurpsta stebėdami skardį prie Karklėskaimo kapinaičių, kuris vieną dienąpaplautas gali nuvirsti į jūrą ir atvertilaidojimo vietas. Keistų minčių dauge-liui kyla žvelgiant į bangų artėjimą priekranto statinių ir nuolatines aplinko-saugininkų pastangas sutvirtinti žabaispaplūdimių kopas.

Pasibaigus Europos Sąjungos (ES)finansuotai 20 mln. litų vertės krantųtvirtinimo smėliu programai, kai į Pa-langos paplūdimius kelerius metus bu-vo pilamas iš Klaipėdos uosto išsiurb-tas ar iš kranto karjerų atvežamassmėlis, dabartiniu metu pasikliaujamatik kukliais savivaldybių ištekliais irgamtos malone. Tačiau mokslininkainepaliauja aiškintis, ar savo šalies že-mės gramzdinimas jūros sąvartynuo-se daro geriausią poveikį Baltijos jūrosaplinkai ir šalies ekonomikai?

Rūpinasi normomisKlaipėdos uoste kasmet po ledone-

šio susikaupia keli šimtai tūkstančiųkubinių metrų sąnašų, o po audrųkartais tenka vaduoti nuo smėlio ka-nalą jūros vartuose. Vykdant didžiu-lius uosto navigacijos tobulinimo dar-bus, tokius kaip pernai ir šiemet, kaigilinamas ir platinamas laivų apsisuki-mo ratas, kasama duobė suskystintųgamtinių dujų terminalo laivui, į jūrątenka versti ne tūkstančius, o milijo-nus kubų smėlio. Smėlio transportavi-

mas kainuoja dešimtis milijonų litų.Klaipėdos universiteto Baltijos pajū-rio aplinkos tyrimų ir planavimo ins-tituto atstovas Sergejus Suzdalevasmano, kad kol didžiausias institucijųrūpestis bus tai, ar tas smėlis atitinkatarptautinius taršos standartus, tol nie-kas neieškos kito uosto grunto panau-dojimo būdo.

“Grunto gramzdinimas - praktiš-kiausias tvarkymo būdas. Pietų Baltijosregione yra apie 20 jūros sąvartynų. KolLietuvoje neatsiras galimybių šį smėlį

panaudoti kitaip, tol jis bus skandina-mas. Visi supranta, kad nereikėtų to da-ryti, bet taip pigiau”, - per seminaroapie Baltijos jūros būklę diskusiją kal-bėjo S.Suzdalevas.

Vykdant lenkų iniciatyva parengtąir ES finansuojamą projektą apie grun-to gramzdinimą Pietryčių Baltijos re-gione dalyvaujantys uostamiesčiomokslininkai ir Klaipėdos valstybiniojūrų uosto direkcija (KVJUD) siekiapraktinio tikslo - rasti naują sąvartynovietą smėliui. Visų pirma tam gruntui,

kuris po kelerių metų bus kasamas išnumatyto atkurti Šventosios uosto.Kartu mokslininkai siekia išsiaiškinti,koks dabartinių sąvartynų poveikisdugno reljefui, žuvų nerštavietėms irkaip išvengti konfliktų su priekrantėsžvejais.

Inovacijų bendrovės “Eksponentė”vadovas dr. Stasys Paulauskas stebisi,kad Lietuva neranda būdo, kaip pa-naudoti smėlį sausumoje. “Dar vienąsąvartyno vietą projektuoti netikslinga.Švarus smėlis gali būti panaudojamasstatyboms ar dirvoms gerinti. O jei jisužterštas - kodėl savo šiukšles reikiavežti į jūrą? Ar taip prisidėsime prie Bal-tijos jūros ekologijos?”

Rengs molų projektąŠį mėnesį KVJUD planuoja pasirašy-

ti sutartį su rangovu, kuris rengs tech-ninį Šventosios uosto molų projektą.Anksčiau šiam objektui numatyti eu-ropiniai pinigai, įvairiais skaičiavimais -nuo 150 iki 200 mln. litų, buvo nukreip-ti į kitas Vyriausybės programas. Uos-to vizijas kažkada rengti yra padėję netispanai, tikėjęsi dalyvauti vykdant pro-jektavimo procesą.

Pasak naujojo KVJUD direkto-riaus Arvydo Vaitkaus, Šventosiosuostui bus siekiama gauti finansavi-mą iš 2014-2020 metų ES finansinioparamos laikotarpio lėšų ir neeikvo-ti Klaipėdos uosto gaunamų rinklia-vų. Prieš porą metų Šventosios uos-to vidinei akvatorijai gilinti irprieplaukoms įrengti KVJUD išlei-do 4 mln. litų, bet uostu naudotis ne-galima, nes įplauka užnešta smėliu.Be to, uostininkai su rangovu - Pa-langos bendrove “Alveta” įsivėlė įteisminius ginčus, kas kam ir kiekskolingas dėl nesėkmingo akvatorijosgilinimo.

Pasak S.Suzdalevo, numatoma, kadstatant molus ir gilinant Šventosios uos-to įplauką bus iškasta maždaug 0,5 mln.kubinių metrų smėlio. Modeliuojamoskelios vietos, kur jį geriau supilti. Už-duotį apsunkina netoliese esanti Latvi-jos siena. Kadangi vyraujančios srovėssmėlį neša į šiaurę - Latvijos link, jį rei-kėtų pilti arčiau Palangos 10-20 metrųgylyje, kad nebūtų nešamas atgal į Šven-tosios uostą. Kartu teks atsižvelgti į žve-jybos barų išsidėstymą. Savo tyrimusklaipėdiečiai vykdys šiuos ir ateinančiusmetus.

Per seminarą apie Baltijos jūros būk-lę mokslininkai svarstė, kad latviai dėllietuvišku smėliu papildomos ir platė-jančios pakrantės tikriausiai nepyks. Bettikimasi, kad šia tema pavyks organi-zuoti platesnių diskusijų, kurios apimsne tik mokslo, bet ir verslo bendruo-menę.•

Šventosios uosto smėlio teks ir latviams

Šventosios uosto atkūrimas dėl jūros grąžinamo iškasto smėlio kelia rūpesčių ir projektuotojams, ir mokslininkams,ir rangovams. / Vidos Bortelienės nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Kol gatvės skendi purviname ištižusiame sniege, vairuotojainemato reikalo plauti savo transporto priemonių. Todėl artėjant pavasariui daugelį mašinų padengė toks purvosluoksnis, kad net nebematyti jų tikrosios spalvos.

Žiemą lekiantys automobiliai taškosidruskingais purslais, todėl vos nuplautamašina iš karto apdrabstoma nešvaru-mais ir plovykloje sumokėti pinigai at-rodo išleisti vėjais. Nusiplauti mašinąkainuoja nuo 10 litų savitarnos plovyk-lose iki 50 litų ir daugiau, jei valoma netik išorė, bet ir salonas, todėl nieko keis-to, kad vairuotojai laukia nors kiek pa-stovesnių sausų orų. Tačiau, specialistųmanymu, šaltuoju metų laiku nereikianumoti ranka į automobilio švarą, matji svarbi ne tik estetiniu požiūriu, bet irsiekiant apsaugoti mašiną nuo druskospoveikio.

Apkimba druskaStebint miestų gatvėmis riedančius

automobilius atrodo, tarsi dauguma jųnebuvę plovyklose nuo pat rudens. Plo-vyklų tinklo “Švaros broliai” korpora-tyvinių reikalų direktorius RaimondasBalčiūnas patvirtino, kad šaltuoju me-tų laiku automobilius nusiplauti pagei-dauja pastebimai mažiau žmonių. Bet,

jo manymu, į plovyklą per žiemą visiužsuka bent po kartą, nes kitaip perpurvo sluoksnį mašinos nebūtų galimanė atpažinti. “Mūsų klimato sąlygos pa-lankios purvui kauptis. Tai šyla, tai šą-la, gatvėse daug balų ir druskos. Žiemąautomobilį reikėtų plauti dar dažniaunei vasarą”, - tvirtino jis. Nors lyjant arsningant ką tik nuplautas automobilisbemat vėl išsitepa, per keletą dienų pri-lipęs purvo sluoksnis neprilygsta keletąmėnesių kauptiems nešvarumams. La-biausiai nuo druskos, smėlio ir kitų neš-varumų kenčia nematoma automobiliodalis - jo dugnas. Į mažus plyšelius pa-tekusi druska esant drėgnam orui imagraužti metalą, taip prasideda korozija.“Ant kelio pilama druska ne tik tirpdoledą, bet ir ardo asfaltą bei bituminędangą. Jų dalelės prilimpa prie automo-bilio ir padeda atsirasti rūdims”, - aiš-kino R.Balčiūnas.

Neplauti - tik per šalčiusVairuotojai kalbama, kad plauti auto-

mobilį plovykloje - ne mažesnis trans-porto priemonės gadinimas nei paliktiją aplipusią purvu, nes esą plovyklosenaudojami labai stiprūs chemikalai ir jiepažeidžia mašinos paviršių. R.Balčiūnassu tuo nenorėjo sutikti. Jis tikino, kad au-tomobiliams plauti naudojamos prie-monės nekenkia nė rankoms. Tačiauplovyklų tinklo “Plaunu pats” plėtros va-dovas Arvydas Budrikis neslėpė, kad suchemikalais vis dėlto verčiau nejuokau-ti, ir patarė būtinai įsitikinti, ar automo-

bilis gerai nuskalautas vandeniu, o antkėbulo nelikę putų likučių. Be to, jis pa-tarė neplauti mašinos esant labai žemaitemperatūrai. “Jei pašąla iki -10 laipsniųar daugiau, geriau susilaikyti nuo plovi-mo. Vanduo patenka į tarpus, šaldamasplečiasi ir ardo visokius įtrūkimus, krai-po apdailos detales”, - pabrėžė pašneko-

vas. Tačiau esant ne tokiam dideliam šal-čiui, anot jo, automobilį reikėtų plautibent kartą per savaitę.

Žinoma, taip dažnai į plovyklą va-žiuoja ne visi. LŽ pašnekovai pastebė-jo, kad labiau transporto priemonėsšvara rūpinasi daugiau uždirbantys, iš-silavinę ir naujus automobilius vairuo-jantys asmenys. Be to, žmonės linkę ap-silankyti plovykloje prieš šventes, jeiruošiasi važiuoti į svečius. “Tai priklau-so ne nuo amžiaus ar lyties, o nuo gy-venimo būdo. Jei žmogus jaučia švarosporeikį, tvarkingi bus ir jo namai, ir au-tomobilis”, - tvirtino A.Budrikis.

Terpė bakterijomsDažniausiai tautiečiai apsiriboja įp-

rastu ir greitu automobilio valymu - kė-bulo plovimu ir salono siurbimu, tačiaukartkartėmis praverčia ir nuodugnusvalymas. R.Balčiūnas patarė du kartus

per metus, po vasaros ir po žiemos, nu-poliruoti kėbulą ir chemiškai išvalytisaloną. “Per žiemą su batais į salonąprinešame druskų ir drėgmės. Kol au-tomobilis stovi šaltai, nieko tokio, betįjungus šildymą sniegas tirpsta, kilimė-liai sudrėksta ir susidaro idealios sąly-gos daugintis bakterijoms”, - dėstė jis.Tuomet salone atsiranda nemalonuskvapas, kurio pašalinti namų sąlygo-mis nebepavyksta. Per pusmetį sėdy-nės susitepa ir nuo drabužių, rankiniųar įvairių nešulių, tačiau cheminis va-lymas - gana brangi paslauga, ji kainuo-ja apie 150 litų.

Taupiausi vairuotojai vengia ne tiktokių išlaidų, bet ir paprasčiausių plo-vyklos paslaugų. Pasak LŽ pašneko-vų, vis dar yra plaunančiųjų automo-bilius savarankiškai su kibirais irskudurais. R.Balčiūno manymu, šis įp-rotis labiausiai paplitęs tarp vyresnėskartos vairuotojų, tačiau plauti mašinąsavarankiškai esą ne pigiau, nes vis vientenka pirkti plovimo priemonių ir su-gaišti nemažai laiko. Be to, plaunan-tieji mašinas sodybose rizikuoja už-teršti savo pačių geriamą vandenį, oteršiantiesiems prie vandens telkiniųgresia nemenkos baudos. •

Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus.

“Žiemą automobilį reikėtų plauti

dar dažniau nei vasarą.”

Automobilio švara - paskutinėje vietoje

Lietuviai nepratę žiemą plauti automobilių, nes vos nuplovus jie vėl susipurvina. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trasa 112013 02 18Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Po tris italų ir amerikiečių, du britų ir po vieną japonų ir korė-jiečių automobilį pateko į Rusijosnaujienų portalo Lenta.ru sudarytą visų laikų negražiausiųlengvųjų automobilių dešimtuką.

“Prieš atversdami šį internetinį pus-lapį kuo toliau nuo ekrano laikykite vai-kus ir nėščias moteris! Vaizdų taip patnerekomenduojama žiūrėti silpnų ner-vų žmonėms!” - šitaip šmaikščiai rekla-mavo “bjauriųjų ančiukų” sąrašą su-manymo autoriai.

Vis dėlto iš dešimties Lenta.ru at-rinktų pačių negražiausių mašinų tik-rą pasibjaurėjimą gali kelti nebentpenki modeliai - 1958-1961 metaisDidžiojoje Britanijoje gamintas “Aus-

tin-Healey Sprite Mk1”, nuo 2004-ųjų Pietų Korėjoje gaminamas “Ssan-gyong Rodius”, 1998-2010 metaisnuo konvejerių riedėjęs italų “FiatMultipla”, taip pat - du amerikiečiųautomobiliai: 2001-2005 metais ga-mintas “Pontiac Aztek” ir 1958-1960metais - “Ford Edsel”.

Kitos penkios mašinos, reikia many-ti, buvo paminėtos tik dėl to, kad išeitųdešimtukas.

Bjaurus - nereiškia nepopuliarus Turbūt daugelis iš mūsų yra skaitę

prancūzų rašytojo Victoro Hugo roma-ną “Paryžiaus Katedra”, kurioje gra-žuolė Esmeralda pamilo kuprotą, bjau-rios išvaizdos Katedros varpininkąKvazimodą. Pasirodo, nemaža dalisvairuotojų, tarytum kokios esmeraldos,negražiomis mašinomis irgi ne bjauri-si, o žavisi.

Tarkim, neabejotinas Lenta.ru ne-gražiausių visų laikų lengvųjų automo-bilių sąrašo lyderis yra “Austin-HealeySprite Mk1”. Vos jam pasirodžius dau-giau nei prieš penkiasdešimt metųvairuotojai jau kalbėjo, kad šis rods-teris labiau panašus į rupūžę nei į ma-šiną. Tačiau pirkėjai automobilio iš-orei buvo atlaidūs - per trejus metusjie įsigijo net 50 tūkst. “Austin-Hea-ley Sprite Mk1”.

Galbūt automobilis vairuotojus pa-kerėjo kokiomis nors iš proto vedan-čiomis techninėmis charakteristikomis?Paaiškėjo, kad jos irgi nebuvo niekuo

ypatingos. Britų “varlytės” ratus varėvos 1 l darbinio tūrio keturių cilindrųbenzininis varikliukas, vargais negalaissugebantis išspausti 43 arklio jėgų pajė-gumą. Su tokiu “Austin-Healey SpriteMk1” 100 km/h greitį rodsteris suge-bėdavo pasiekti vos per 20 sek., o di-džiausias jo greitis buvo 130 kilometrųper valandą.

Tad ekspertai pusiau juokais, pusiaurimtai spėjo - galbūt vairuotojai rodste-rį pirko iš gailesčio? Nors, kita vertus,grožio supratimas yra labai individua-lus dalykas. Tai, kas ekspertams kėlė pa-sibjaurėjimą, galbūt vairuotojus, įsigi-jusius “Austin-Healey Sprite Mk1”,žavėjo?

Šiurpina ir Lietuvą Du modeliai iš paminėtųjų Lenta.ru

dešimtuke yra gerai pažįstami ir mūsųšalies vairuotojams. Tai - “SsangyongRodius” ir “Fiat Multipla”.

“Jei iš tikrųjų žemę norėtų užkariau-ti “svetimi” (aiški aliuzija į to paties pa-vadinimo Holivudo fantastinį filmą, ku-riame iš kitų galaktikų atkeliavę siaubąkeliančios išvaizdos ateiviai bandė pa-vergti žmoniją - aut.), jie savo kelio-nėms neabejotinai rinktųsi itališką“Multipla”. Netgi prie siaubo filmųpripratęs žmogus akimirksniu gali pra-žilti pažvelgęs į raganos raukšlėmis su-bjaurotą automobilio priekį ir po visąkėbulą netvarkingai išmėtytus vienatū-rio žibintus, primenančius žmones ry-jančio šliužo akis”, - rašė vienas leidiniųvos pasirodžius “Multipla”.

“Ssangyong Rodius” nėra sulaukęstokių šiurpinančių epitetų, tačiau ir apiejo išorę viešumoje pasklidę atsiliepimaiverčia suklusti. Viename jų sakoma,kad korėjietiško visureigio dizainą grei-čiausiai kūrė ne šios srities specialistai,o Afrikos begemotai, neturintys nėmenkiausio supratimo apie žmonėmspriimtiną grožį.

Tiesa, skirtingai nei kiti automobiliaiiš Lenta.ru sudaryto “bjauriųjų ančiu-kų” sąrašo, “Rodius” ir “Multipla” darturi ateitį. Kai kitų “likimo brolių” ga-myba buvo nutraukta, “Fiat Multipla”automobiliai vėl pradėti gaminti, o“Ssangyong Rodius” lyg ir planuojamaišleisti visiškai naują versiją. •

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Prieš kelerius metus Lietuvojeprasidėjęs automobiliams skirtųGPS (Global Positioning System -visuotinės buvimo vietos nustatymo sistemos) navigatoriųbumas baigėsi - šiuo metu prietai-sus aktyviau perka tik į Vakaruspoilsiauti ar verslo reikalais keliaujantys šalies gyventojai,taip pat krovinių vežimo įmonės.

Lietuvoje prekiaujama maždaug dvi-dešimt penkių pasaulio kompanijų ga-minamais mobiliaisiais GPS navigato-riais. Žinomiausi prekių ženklai -amerikietiški “Garmin”, “TomTom”,kiniški “Prestigio”. Parduodami ir prie-taisai “Navio”, kuriems pavadinimą ne-va sumanė lietuviai. Tiesa, šiuo ženklupažymėti GPS navigatoriai gaminamine Lietuvoje, bet Kinijoje. Ten jie ir su-kurti. Taigi “Navio” - ne kas kita, o mū-sų rinkai adaptuotas prekės ženklas.Toks pat kaip, tarkime, parduotuviųtinkle “Maxima” parduodamų “Favo-rit” ar “Optima” prekių.

Anot reklamų, GPS navigatoriai netik leidžia orientuotis vairuotojui, kurvažiuoti nežinomoje vietovėje, bet at-lieka ir kitas funkcijas. Kai kurios jųvertinamos gana prieštaringai. Pavyz-džiui, ne vieno GPS navigatoriaus rek-lamoje skelbiama, kad jis gali laikuperspėti vairuotoją apie kelyje veikian-tį greičio matuoklį. Tai leidžia aki-mirksniu sumažinti greitį ir išvengti

baudos. Tačiau pastaruoju metu mo-biliųjų GPS navigatorių Lietuvos gy-ventojai perka vis mažiau.

Stacionarūs prietaisai - ne konkurentai

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kadmobiliųjų GPS navigatorių paklausąslopina iš Vakarų Europos šalių masiš-kai vežami apynaujai automobiliai.Daugelyje jų yra sumontuoti staciona-rūs GPS įrenginiai, todėl mobilieji lygir tampa nereikalingi.

Tačiau Mykolas Treigys, Vilniuje vei-kiančios prekybos elektroniniais prie-taisais įmonės “InfoEra” GPS produk-tų vadybininkas, dienraščiui LŽ sakė,jog tai netiesa. “Problema ta, kad neat-naujinus žemėlapių navigatoriai nevei-kia. O nupirkus važinėtą mašiną, pa-vyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, josGPS navigatoriai dažniausiai būna pri-taikyti tik tenykštei rinkai. Be to, žemė-lapių atnaujinimas kainuoja labai dide-lius pinigus - kartais gal net lygiai tiekpat, kiek naujas mobilusis GPS prietai-sas. Todėl Lietuvoje kažin ar rasite bentvieną įmonę, kuri tuo užsiimtų”, - dės-tė pašnekovas.

Gali būti, kad dalį rinkos iš mobi-liųjų GPS navigatorių pardavėjų pa-veržia prekiautojai visiškai naujais au-tomobiliais, kuriuose jau yra įrengtistacionarūs prietaisai. Tačiau menkasnaujų mašinų pardavimas mobiliųjųGPS navigatorių prekybos apimčiaitikriausiai daro labai mažą įtaką. Pa-vyzdžiui, 2012 metais Lietuvoje buvonupirkta, portalo Autoplius.lt duo-

menimis, 143,9 tūkst. lengvųjų auto-mobilių, iš jų visiškai naujų - tik 13,8tūkstančio.

Bangą slopina siekis taupytiKauno UAB “Kraitis”, turinčios in-

ternetinę parduotuvę Autokraitis.lt, va-dybininkas Liudvikas Kiškis dienraš-čiui LŽ tvirtino, kad prieš keleriusmetus buvo tikras mobiliųjų GPS navi-gatorių prekybos bumas. Juos masiš-kai pirko taksi vairuotojai, picų išvežio-tojai, įvairių sričių vadybininkai,krovinių vežėjai. Bendrovės nenustojošių prietaisų pirkti ir dabar, tačiau pa-sikeitė privatūs pirkėjai. “MobiliuosiusGPS navigatorius šiandien dažniausiaiįsigyja į Europą keliaujantys žmonės.Juk ten kelių inžinerinė įranga tokia su-dėtinga, kad netyčia pravažiavus kokįposūkį tenka papildomai sukti kelias-dešimt kilometrų. Prietaisų prireikia irtiems žmonėms, kurie darbo reikalaisvažinėja į kitus Lietuvos miestus. Ta-čiau tokių pirkėjų nėra daug, todėl par-davimas ir smuko”, - aiškino LŽ pa-šnekovas.

L.Kiškio nuomone, šiuo metu mobi-liųjų GPS navigatorių perkama mažiaupirmiausia dėl vairuotojų noro taupyti.“Manau, visi, kuriems jų labiausiai rei-kėjo, jau apsirūpino šiais prietaisais. Oturint navigatorių užtenka atnaujinti ja-me esantį žemėlapį, ir įrenginys vėl veikskaip kadaise, kai buvo naujas. Svarbiau-sia - taip taupomi pinigai, nes atnaujin-ti žemėlapį kainuoja pigiau, negu įsigy-ti kitą navigatorių”, - dalijosi patirtimiL.Kiškis.

Navigatorius išstumia telefonaiPrekybos elektroniniais prietaisais

įmonės “InfoEra” GPS produktų va-dybininkas M.Treigys nurodė, kad mo-biliųjų GPS navigatorių paklausa smun-ka dėl to, jog jiems didelę konkurencijąsudaro išmanieji telefonai, kuriuoseįmontuota navigacijos įranga.

Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį,kad išmaniuosius telefonus su GPS na-vigatoriais naudojantys vairuotojai galiatsidurti ir nepavydėtinoje situacijoje.“Telefonai dar nėra labai tobuli, todėlnegali priimti didelio kiekio iš palydovų

siunčiamos informacijos tiksliai buvi-mo vietai nustatyti ir kartu atlikti kitasfunkcijas. Girdėjau, kad tuomet, kai vai-ruotojui kas nors paskambina, neretaiGPS navigatorių darbą atliekančių tele-fonų darbas sutrinka, dingsta vaizdas.Galbūt Lietuvoje tai nesukelia proble-mų, bet išvykus į užsienį jų gali atsirasti,ir didelių”, - pasakojo M.Treigys.

Dar vienas išmaniųjų telefonų trū-kumas, anot “InfoEros” atstovo, yratas, kad veikiant GPS navigacijai jų ba-terijos išsikrauna dukart greičiau neimobiliųjų GPS navigatorių.•

”Bjauriųjų ančiukų” paradas Negražiausi visų laikų lengvieji automobiliai*

Modelis Gamybos metai

1. “Austin-Healey Sprite Mk1” 1958-1961

2. “Rolls-Royce Camarque”1975-1986

3. “Alfa Romeo SZ/RZ 1989-1994

4. “Ford Edsel” 1958-1960

5. “Ford Scorpio” 1994-1998

6. “Pontiac Aztec” 2001-2005

7. “Ssangyong Rodius” nuo 2004

8. “Fiat Multipla” 2008-2010

9. “Subaru Baja” 2002-2006

10. “Covini C6W” 2004*Pagal Lenta.ru

Korėjietiško visureigio “Ssangyong Rodius” dizaineriai skelbėsi kurią įburlaivį panašų automobilį, tačiau išėjo tiktai kraują stingdantis “skrajojantis olandas”.

Rupūžę primenantis rodsteris “Austin-Healey Sprite Mk1” nuo konvejerių riedėjo vos trejus metus. / Gamintojų nuotraukos

Pasirodo, nemaža dalis vairuotojų

negražiomis mašinomisne bjaurisi, o žavisi.

“Nupirkus važinėtą mašiną, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, jos GPS navigatoriai

dažniausiai būna pritaikyti tik tenykštei rinkai.”

Navigatorių rinkoje - agonijos požymiai

2013 02 18Lietuvos žinios12 Istorija

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Jei prieš šimtą metų Vilniuje nebūtų įsteigta Lietuvių švieti-mo draugija “Rytas”, vargu arVilniaus kraštas šiandien kalbė-tų lietuviškai. Apie tai neseniaibuvo diskutuojama per Lietu-vos nacionaliniame muziejujevykusią mokslinę konferenciją.

“Ryto” veiklą, jos svarbą sunkio-mis karo ir okupacijų sąlygomis pa-dėtiems valstybingumo pamatamspristato muziejuje veikianti foto-grafijų, dokumentų ir išsaugotų se-nųjų vilniečių relikvijų paroda.

1913 metų sausį Vilniuje įsteigtosLietuvių švietimo draugijos “Rytas”tikslas buvo šviesti vaikus ir suau-gusiuosius, steigti ir išlaikyti lietu-viškas mokyklas. Pasak muziejausvadovės Birutės Kulnytės, okupaci-joje gyvenusiai Lietuvai ir dar po1863 metų netekusiai spaudos gim-tąja kalba, “Ryto” atsiradimas buvoto meto inteligentijos žygdarbis.

Ne skaldė, o vienijoKaip per konferenciją pasakojo

Lietuvių literatūros ir tautosakosinstituto vyresnioji mokslo darbuo-toja dr. Alma Lapinskienė, dar priešsusikuriant “Ryto” draugijai, XXamžiaus pradžioje, Vilnius buvo ca-ro erelių ir rusiškų iškabų miestas.Tačiau jau kiek kitoks nei prieš pu-sę šimtmečio. “Politinės arenos pa-kraštin nustumti lietuviai XIX am-žiaus pabaigoje kartu su JonoBasanavičiaus “Aušra” pareiškėesantys tokie pat žmonės, kaip ir kai-mynai, ir nori tokiomis pat teisėmisnaudotis, - pasakojo A.Lapinskienė. -Į Vilnių grįžusio Petro Vileišio di-džiausias rūpestis buvo atgaivintilietuvybę.”

Pasak pranešėjos, 1904 metaispanaikinus spaudos draudimą lo-tyniškais rašmenimis, P.Vileišisgreit įsteigia spaustuvę ir pradedaleisti pirmąjį lietuvių dienraštį “Vil-niaus žinios”, apie kurį ima suktisvisas miesto ir Lietuvos gyvenimas.Iki 1909-ųjų pavasario ėjęs leidinysišjudino kone visus kultūrinio dar-bo barus. “Vilnius tapo lietuviškosperiodikos centru, - teigė A.Lapins-

kienė. - Iš viso 1904-1915 metaisVilniuje ėjo per 30 lietuviškų perio-dinių leidinių. Dvigubai daugiaunei lenkiškų. Dauguma spaudinių,tarsi lygiuodamiesi į “Vilniaus ži-nias”, kad ir atstovaudami skirtin-goms partijoms, stengėsi ne skaldy-ti, bet vienyti tautą, kaip kairiųjųdemokratų “Lietuvos žinios”, pa-sižadėjusios laikytis “bepartinės pa-kraipos”, arba viltininkai, skelbęsi:“Mūsų kryptis - vienybėje.”

Tautos garantas - švietimasPasak tą laikotarpį apžvelgusios

A.Lapinskienės, inteligentai puikiaisuvokė, kad modernios tautos atei-ties garantas greta tautinės kultū-ros ir profesionalaus meno yramokslas ir švietimas. 1907 metųšviesuoliai įkūrė Lietuvių švietimodraugiją “Vilniaus aušra”, tačiaucaro valdžia po metų šią draugiją,

siekusią plėsti švietimą Rytų Lietu-voje, uždarė.

1913 metų sausio 31 dieną Vilniauskrašte pradėjo veikti švietimo draugi-ja “Rytas”, kuri 25 metus tarsi tvirto-vė gynė lietuvybę Rytų Lietuvoje.Draugija buvo įkurta Vilniuje, VisųŠventųjų bažnyčios klebonijoje, še-šių žmonių - trijų pasauliečių ir trijųkunigų - iniciatyva. Pirmieji šios idė-jos puoselėtojai J.Basanavičius, An-tanas Smetona, Liudas Gira, kun.Vladas Mironas, kun. Alfonsas Pet-rulis, kun. Klemensas Maliukevičiuspasikvietė dar 14 asmenų. Valdybospirmininku išrinktas kun. Jonas Ste-ponavičius. Draugijos iniciatyva ati-daryta daug skaityklų, knygynėlių.Tačiau rusų valdžia “Ryto” draugijaineleido steigti lietuviškų pradžiosmokyklų, tik vienklases ir dviklases.Nors ir sunkiomis sąlygomis lietuviš-ko rašto išmoko daugybė vaikų.

Tautinės mokyklos bruožaiKaip pasakojo Lietuvos edukolo-

gijos universiteto docentė dr. VidaPukienė, “Ryto” draugija atidarė 7mokyklas. Po metų Vilniaus krašteveikė 37 “Ryto” draugijos skyriai irskaityklos. Jos davė pradžią tautineišvietimo sistemai formuotis.

1913-1915 metais Vilniaus kraštejau buvo apie 120 lietuviškų mokyk-lų. Vienos atverdavo duris, kitos bū-davo uždaromos. “Draugijų įsteig-tose mokyklose ryškėjo svarbiausitautinės mokyklos bruožai: dirbolietuviai mokytojai, buvo dėstomalietuvių kalba, mokiniai supažindi-nami su savo tautos kultūra, istori-ja, geografija, diegiama katalikiškamoralė ir dora”, - teigė V.Pukienė.

Pasak pranešėjos, nors mokymoplanus tvirtindavo carinės admi-nistracijos valdininkai, dėstymo tu-riniui įtakos turėjo dirbusių peda-gogų erudicija, tautinė nuovoka,pagarba gimtajai kalbai.

Lenkai grasino akmenimisApie sunkias sąlygas lietuvybei

Vilniaus krašte gaivinti konferen-cijos metu pasakojo dr. AldonaVasiliauskienė, Lietuvių katalikųmokslo akademijos bei Lietuvių,ukrainiečių istorikų asociacijos na-rė. Pasak pranešėjos, “Ryto” skyriaiėmėsi ir kultūrinės veiklos. “To me-to spaudoje daug dėmesio sulaukėdraugijos skyriaus NaujuosiuoseŠvenčionyse organizuoti renginiai, -pasakojo A.Vasiliauskienė. - Drau-

gija gyventojus kvietė į lietuviškąvaidinimą “Genovaitė”. Kaip rašėspauda, “vietos lenkai, tiesa, boiko-tavo tą vakarą, buvo net išlipdę po-piergalių, grasindami visiems, ku-rie būsią renginyje, akmenimis.Kaip visur, taip ir čia, jie parodė sa-vo toleranciją ir kultūrą. Tiesa, nie-kas nebijojo tų grasinimų, taigi va-karas, nors būta didelių išlaidų,“Ryto” draugijai davė dar ir pelno.”

Kaip pabrėžė A.Vasiliauskienė,prieš 100 metų pirmojo “Ryto” val-dybos pirmininko kunigo A.Stepo-navičiaus žodžiai nepraradę aktua-lumo ir šiandien. Tada jis pasakė:“Valstybinė mokykla lietuviškosevietose turi būti lietuviška - moky-tojas lietuvis ir dalykai dėstomi lie-tuviškai.”

Draugijos mokytojai nebuvo loja-lūs lenkų okupacinei valdžiai, daž-nai su ja konfliktavo. 1932-1935 me-tais uždarius visas lietuvių mokyklasir vietoj jų atidarius 100 lenkiškų Ju-zefo Pilsudskio mokyklų, 1938 me-tais uždrausta ir “Ryto” draugijosveikla. Buvo suimtas Lietuvių mo-kytojų seminarijos direktorius ku-nigas Kristupas Čibiras, “Ryto”draugijos pirmininkas kunigas Pet-ras Kraujalis ir 15 mokytojų. Lenkųvaldžia stengėsi sužlugdyti draugi-jos veiklą. “Ryto” veikla atnaujintatik 1939 metais, prieš pat Lietuvaisusigrąžinant Vilniaus kraštą, ir tru-ko iki sovietų okupacijos.

Seniai išmintais takais1990 metais atkūrus nepriklau-

somybę, Pietryčių Lietuva irgi paki-lo - tėvų prašymu buvo pradėtossteigti naujos mokyklos, kuriosebūtų mokoma lietuvių kalba. Mė-ginta atsiskirti nuo krašte domi-nuojančių rusų ir lenkų mokyklų.

Pasak per konferenciją kalbėjusiodabartinio atkurtos “Ryto” draugijospirmininko Algimanto Masaičio, vis-kas tarsi grįžo prie seniai išmintų ta-kų - švietimo organizavimas lietuviųkalba strigo, visomis išgalėmis buvoimamasi įvairiausių priemonių, kadlietuviškos klasės išnyktų nuo žemėspaviršiaus. Vieša paslaptis, kad Piet-ryčių Lietuvoje, Vilniaus bei Šalčinin-kų rajono savivaldybėse ir dabar ne-sistengiama didinti ikimokykliniougdymo prieinamumo valstybinekalba, ypač kaimo vietovėse. Tokiųįstaigų trūksta lig šiol. Pasak konfe-rencijoje kalbėjusio Lietuvių kalbosinstituto habil. dr., “Vilnijos” drau-gijos pirmininko Kazimiero Garšvos,kurio iniciatyva 2003 metais buvo at-kurta “Ryto” draugija, net trisdešim-tyje Rytų Lietuvos seniūnijų iki šiolnėra jokios švietimo įstaigos valsty-bine kalba.•

Kaip budo Vilniaus kraštas

Inteligentai puikiai suvokė, kad moderniostautos ateities garantas greta tautinės kultūrosir profesionalaus meno yra mokslas ir švietimas.

Randamonių (Marcinkonių valsčius, Gardino apskritis) mokyklos mokiniai ir mokytojas Juozas Brazauskas. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos

Vilniaus lietuvių švietimo draugijos “Rytas” valdyba 1930 metais (iš kairės): Konstantinas Stašys, Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, PetrasKraujalis, Vincas Budrevičius, Nikodemas Raštutis, Antanas Juknevičius.

Vasario 21-24 dienomisleidykla kvieãia apsilankyti VILNIAUS KNYG ̂MUGñJE 2013Lietuvos parod˜ ir kongres˜ centre, adresu: Laisvòs pr. 5.

raidynelis@gmail.comTel. nr. (+370) 650 41 077

Maloniai kvieãiame 4-7 met˜ vaikuãius dalyvauti konkurse “SUDñK ÎODØ„. Konkursas vyks mugòs dienomis nuo 12 iki 14 val. (Leidyklos stendas Nr.4.14.)

MaÏieji rungsis padedami kompiuterinòs ugdymo(si) programos RAIDYNñLIS.

·auniausius konkurso “SUDñK ÎODØ„ nugalòtojus apdovanosime!

Vasario 23 d. leidyklos stende lankytojus konsultuosugdymo(si) priemoni˜ autorò edukologijos magistròIrena Kazymirkienò, su maÏaisiais mugòs lankytojais

bendraus dailininkò iliustratorò Vigita Îikaitò.

Iki maloni˜ susitikim˜ mugòje!

4 salò

stendas Nr.4.14.

AR-10002

AUDRIUS MUSTEIKIS

“Rojus yra!” - sako Beatričė (Ieva Triškauskaitė) EimuntoNekrošiaus “Rojaus” finale. Yra, sukruto kartoti italai recenzentai po premjeros Vičencoje, įspūdingajame Teatro Olimpico. Bet mes, labaididžiuodamiesi, priduriame -E.Nekrošius yra.

Yra ir nauja puiki teatrologės Ra-sos Vasinauskaitės sudaryta knyga“Eimunto Nekrošiaus teatras: pokal-biai, recenzijos, straipsniai / 1991-2010”, apžvelgianti režisieriaus kū-rybą, kurią per tuos dešimtmečius irgyrėme, ir kritikavome, rašėme apiespektaklius, kalbinome patį meistrą.Kai pokalbiai sudėti į vieną vietą, netoks jau nešnekus atrodo režisierius,kaip manoma. Tik daug kas - jau is-torija. Prasidėjęs kitas E.Nekrošiauskūrybos dešimtmetis, ir visų pirmajis paženklintas Dante’s Alighieri“Dieviškąja komedija”.

Bravissimi“Rojus” sukurtas pernai rugsėjį

Italijoje, perėjo devynis italų nuos-tabos ratus, septynias kritikos sferasir dabar pasiekė empirėjų - mūsųNacionalinio dramos teatro didžią-ją sceną, su kuria reikėjo pasigrum-ti ne ką mažiau nei Vičencos teatre,itin rafinuotai suprojektuotame Re-nesanso architekto Andrea Palladio,viena vertus, praryjančiame daug kū-rėjų pastangų, kita vertus, jas skati-nančiame netikėtomis galimybėmis.Nacionalinis dramos teatras irgi mo-ka slopinti, gniaužti, kankinti dide-liu jauduliu - užgniaužė italus taipsukrėtusias Beatričės ašaras. Bet neDantės!

E.Nekrošius “Rojų” Italijoje sumo-deliavo su dešimčia aktorių, jau vaidi-nusių “Dieviškojoje komedijoje”, į ku-rią sudėtas “Pragaras” ir “Skaistykla”.“Rojus” pakeri keistumu, įsirėžia neti-kėtumu. Jį kūrė jautrūs - jautriems.Puikusis duetas: Dantė - RolandasKazlas, Beatričė - I.Triškauskaitė. Taippat Audronis Rūkas, Marija Petravi-čiūtė, Beata Tiškevič (TV “Auksiniobalso” vedėjos - nė ženklo, tik talentas,ir abu premjeros vakarus vis kitoks),Julija Šatkauskaitė, Pijus Ganusauskas(virtuoziškasis pianistas), Darius Pet-rovskis, Simonas Dovidauskas, Vygan-das Vadeiša. Visi - bravissimi. Septyni

iš dešimties - Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijos studentai, bet režisie-rius patarė taip nebevadinti, jie - tikriprofesionalai.

E.Nekrošius veda į Rojų, kurį įvaiz-dina tarsi didieji regėtojai, mistikai -paprastai ir sykiu elegantiškai, subti-liai, vietomis ironiškai ar autoironiš-kai. Dabar kiekvienas režisieriausspektaklis - tarsi nauja pastraipa, pri-dedama prie esminio teksto, karkaso,kuris vadinamas E.Nekrošiaus teat-ru. Kupina vis naujų įžvalgų (apiemirtį, antgamtybę, kasdienybę), at-minties užkaboriuose slypėjusių deta-lių, atgaivinamų savita scenos kalba.Pagarba jam, kad nepaiso abejonių,širdies krūptelėjimų, nebijo nepajė-gumo aprėpti ir išreikšti tai, kas ne-aprėpiama ir neišreiškiama, pojūčio.Pasak Dantės, “Joks menas ir joks ta-lentas prityręs / To niekad išsakyti ne-pajėgs, / Ir veltui aš triūsėčiau užsis-pyręs” (Aleksio Churgino vertimas).

Daug kas atrodė neaprėpiama: “Gies-mių giesmė”, “Metai”, tačiau buvoaprėpta. Argi ten nepastebėjome už-uominų, kad “Rojus” bus?

Vai ilgu, man ilguKokios tercinos pasirenkamos dek-

lamuoti? Jų ne tiek ir daug, kai kuriasužgožia įvairūs spektaklio garsai, bettai yra Meilės studijos. Meilė yra, ji val-do ir diriguoja, sujungia - tą įvairiaisgestais rodo Dantė ir Beatričė. Apskri-tai prabylama praėjus jau trečdaliuispektaklio. Po dainavimo ir žavingųpantomimų R.Kazlo Dantė atsistojaant galvos ir pasigirsta: “Didybė to,

kurs judindamas viską...” Didžiulėsemocinės įkrovos chrestomatines ei-lutes - tremties pranašystę (XVII gies-mė: “Paliksi visa, kas tau buvo mie-la...”) deklamuoja M.Petravičiūtė,spektakliui persiritus į antrą pusę.

Ar E.Nekrošiaus rojus krikščioniš-kas? Teologinės poemos apkrovos sub-tiliai nuimamos, šventieji ir jų konteks-tai atpalaiduojami, bet tai nereiškiakūrinio nusakralinimo. Priešingai. Pa-radoksas ar ne, šventumas - nuolat pa-sitvirtinantis E.Nekrošiaus teatro dė-muo. Rojus yra, bet kelionė jo linkžemiška. Viskas yra čia, kur reikia gy-venti, vaduotis iš banalybių ir stereoti-pų, materialybės, akmenų užantyje irnetgi “Google Maps”. Kur kamuoja di-delis ilgesys ir pradžiugina meilės mau-dulys. “Melancholiška senoviška gies-mė magiškąja lietuvių kalba”, pasirodo,yra Česlovo Sasnausko ir Vinco Kudir-kos “Karvelėli mėlynasis”. Primirštaskūrinys, sulaukęs nuostabaus sceninio

įprasminimo. Lietuviškojo (prarasto?)rojaus melodija. Tarsi specialiai rašyta“Meno fortui” atrodo MikalojausKonstantino Čiurlionio muzika. Itališ-kasis spektaklio grojaraštis panašiaiefektingai suskamba Benedetto Mar-cello obojumi. Netikėtai įsiterpiantys“Pink Floyd” padeda klaustuką, kaip“Pragare” (“Dieviškojoje komedijoje”)“The Beatles” daina “Let it be”. Klaus-tukas, o gal tik jaustukas ar ištiktukas,kad neįsivyrautų monochromija - ji bū-tų aiškesnė, bet greit pakyrėtų.

“Rojaus” trukmė ne nekrošiška -pusantros valandos, tarsi palengvėji-mo atsidusimas po ilgojo metražo.Miniatiūra, kuriai dera nepaprastaslengvumas. Ir jo yra daug. Gražu žiū-rėti, kaip R.Kazlas bėga ratu nekrošiš-kąjį bėgimą - tarsi skrietų, yra gaudo-mas ir nesugaunamas, išnyrantis išvisų tinklų ir užtvarų. Kaip išsprūs-tanti prasmė. Galėjo ji išslysti ir E.Ne-krošiui, bet meistro ranka ir akis su-maniai dėliojo fizines ir dvasines visųspektaklio kūrėjų turimas išraiškospriemones. Visiškai jomis pasitikėda-ma. Daugybė garsų ir judesių kaip pa-prastai sulydyta į iškalbią “atmosferą”,į naują Kūrinį. Rojus universali kate-gorija. Tai ir Šiluva, ir Aušros vartai(ten šalia tradicinių votų kabinami irvėriniai, kokie “groja” spektaklio vir-vių penklinėse), “Don Chuano” Mer-gaitės-Komandoro ratukas, “Hamle-to” “zeimeris”, “Makbeto” akmenynė,Vičenca su savo Renesansu.

Jaustis mylimiemsRojaus šviesa ir sferų žaismė išgau-

nama teatro stebuklais - paprastutėmisscenografijos priemonėmis (scenog-rafas Marius Nekrošius). Įstrižai krin-tantys spindulių pluoštai - iš virvių. Pri-mena dar vienus vaikystės rojauspeizažo atributus, visuose laukuose ry-mančius stulpus ir jų laidus: elektros

ir telefono. Jais keliavo aukšta įtampair begalinės istorijos. Virvės kaip sty-gos tiesia taką iš scenos į parterį, priepat žiūrovų. Tai svarbioji riba - Rojaus,bet ir mirties. Finalui sumanytas Beat-ričės ir Dantės pasinėrimas į virvinępalaimos upę - visatą valdančią muzi-ką, bet jų veidai, ekstatiškai sustings-tantys prieš neįžiūrimąjį Dievo veidą,dabar atrodo ir kaip daug kentėjusių,nelengvai ėjusių žemiškąjį kelią.

Jau po premjeros žiniasklaidoje pa-sirodė pranešimų, kad Lietuvos gy-ventojai jaučiasi mažiausiai mylimi,palyginti su kitomis Baltijos šalimis.O E.Nekrošius nuo to ir pradeda sa-vo spektaklį. Nuo personažų galvųglostymo vienas kitam ir sau. Dar ne-pasimiršo ir “Dieviškosios komedi-jos” savižudžių scena: jų akys bei pri-sipažinimai: “Ir aš!”

A.Rūko herojus - tautosakinio šven-tojo Petro variacija. Aktoriaus smak-ras profiliu - tikrai kaip Dante port-retuose. Gal jis - muziejinis Dante,stebintis savo Knygos skaitytojus:R.Kazlą, I.Triškauskaitę, D.Petrovskį,kitus? Žvelgiantis į gyvąjį, iš muziejausvis išsiveržiantį, išsprūstantį Dante.Drauge su įdėmiaisiais žiūrovais, taipir prastovėjusiais visą spektaklį: pirmą-jį vakarą labai arti scenos buvo broliaiBaubliai, vaidinę E.Nekrošiaus “Ote-le”, antrąjį, kiek tolėliau, - premjeroAlgirdo Butkevičiaus apsauginiai.

Kostiumai puikūs (dailininkė Na-dežda Gultiajeva). Paprasti. Finale vai-kinų marškiniai jau nebe užgaubti kaippelerinos, baltas malonės drabužis gu-la tvarkingai. Baltos pirštinės. Daugiaunieko nereikia. Viskas yra. E.Nekrošiusyra. Lietuvoje. Iš Lietuvos. Pavadinaitalai jį šiuolaikinio teatro gigantu, šiuo-laikinio Europos teatro legenda, die-viškuoju, o mes ką? Pasimuistome. Bettenka sutikti su apibūdinimais. Ko ge-ro, taip. Oi, tikrai.•

Kultūra 132013 02 18Lietuvos žinios

E.Nekrošiaus “Rojuje” - V.Kudirka ir M.K.Čiurlionis

Pagarba režisieriui, kad nebijo nepajėgumo aprėpti ir išreikšti tai, kas neaprėpiama

ir neišreiškiama, pojūčio.

E.Nekrošiaus “Rojus”. Vičenca, Teatro Olimpico, 2012 m. Beatričė - I.Triškauskaitė, Dantė - R.Kazlas. / Tommy Ilai nuotrauka

2013 02 18Lietuvos žinios14 Sportas

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Savaitgalį Šiaulių manieže vykusiame Lietuvos lengvosiosatletikos uždarųjų patalpų čempionate išdalyti 26 medaliųkomplektai. Ten išryškėjo ir netrukus į Europos žiemosčempionatą vyksiančios rinktinės kontūrai.

Čempionato išvakarėse LŽ kal-bintas Lietuvos lengvosios atletikosfederacijos (LLAF) prezidentas Ei-mantas Skrabulis minėjo, jog žie-mos čempionate neverta tikėtis įs-pūdingų rezultatų, nes sportininkaitik įsibėgėja, tačiau, pasak jo, kovaturėtų būti įdomi, nes į Šiaulius su-važiuos visi geriausi šalies atletai.Taip ir buvo.

Per šias varžybas šalies lyderiainenuvylė nei savo trenerių, neiaistruolių ir pelnytai buvo apdova-noti labiausiai spindinčiais meda-liais. Viena įdomiausių rungčių,kaip visada, buvo 60 m sprintas. Čiavyrų ir moterų varžybose lygių var-žovų neturėjo olimpiečiai klaipė-dietė Lina Grinčikaitė (7,48 sk.) irkaunietis Rytis Sakalauskas (6,74).

Devintą kartą šalies čempionėstitulą pelniusi Edmundo Norviloauklėtinė L.Grinčikaitė po perga-lės teigė, jog kelias aukso link buvolygus: “Nebuvo sunku nei atranko-je, nei finale. Specialių tikslų su tre-neriu nekėlėme. Norėjau tapti Lie-tuvos čempione ir viskas. Šį žiemossezoną daugiau startų su treneriu

neplanuojame, ruošimės vasarai.Po Londono olimpiados norėjomepailsėti ir neskubėti.”

Vyrų 60 metrų bėgimo rungtyjevisus varžovus sau už nugaros pali-ko Donato Januševičiaus treniruo-jamas sprinto čempionas R.Saka-lauskas taip pat neketina forsuotiįvykių: “Šį žiemos sezoną, kaip irdaugelis sportininkų, praleidžiu ra-miau. Nesinori skubinti įvykių. Taibuvo mano antrasis startas šį sezo-ną ir, manau, paskutinis. Dabar vi-sas dėmesys bus skirtas vasarai.”

Vasarą, rugpjūčio 10-18 dienomis,Maskvoje vyks pasaulio lengvosiosatletikos čempionatas.

Nenuostabu, jog bene daugiau-sia dėmesio sulaukė moterų trišuo-lio rungtis. Šiame sektoriuje varžė-si pasaulio jaunimo vicečempionėšiaulietė Dovilė Dzindzaletaitė (tre-neris Juozas Tribė) ir iškovojo savopirmąjį šalies čempionės titulą(13.40 m). Didžiausios jos konku-rentės antrąją vietą užėmusiosLLAF taurės varžybų laimėtojosvilnietės Jolantos Verseckaitės re-zultatas - 12,95 m.

Po čempionato Lietuvos lengvo-sios atletikos rinktinės vyriausiasistreneris Kęstutis Jezepčikas kalbė-jo: “Ryškėja kontūrai komandos,kuri kovo 1-3 dienomis dalyvausEuropos lengvosios atletikos užda-rųjų patalpų čempionate Getebor-ge. Šįkart daugiau dėmesio skirsi-me jauniems sportininkams. Kalbuapie šešis sportininkus, tačiau kolkas jų pavardžių neminėsiu. Ma-nau, iš jų Europos čempionate da-

lyvaus 4-5 atletai. Pavardes netru-kus paskelbs LLAF taryba. Mūsųrinktinės lyderiai, kurie Europos

žiemos čempionate galėtų kautisdėl medalių, naują olimpinį cikląpradės kiek vėliau, vasarą.”•

Rinktinės lyderiai kaupia jėgas vasaraiNUGALĖTOJAIMoterys60 m - Lina Grinčikaitė (Klaipėda) 7.48 sek.400 m - Eva Misiūnaitė (Kaunas) 56, 69 sek.1500 m - Milda Vilčinskaitė (Kaunas)4:32,63Tolis - Lina Andrijauskaitė (Kaunas) 6,04 mKartis - Rolanda Demčenko (Kaunas) 3,70 mRutulys - Laura Gedminaitė (Vilnius/Tauragė) 14,74 m3000 m sportinis ėjimas - Neringa Aidietytė (Vilnius) 13:26,93800 m - Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:08,263000 m - Remalda Kergytė (Šiauliai)9:54,6460 m b. b. - Sonata Tamošaitytė (Kaunas)8,46 sek.Aukštis - Gintarė Nesteckytė (Kaunas/Plungė) 1,83 mTrišuolis - Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai)13,40 mPenkiakovė - Evelina Auželytė (Kaunas)3347 tšk.

Vyrai60 m - Rytis Sakalauskas (Kaunas/Alytus)6,74 sek.400 m - Vitalijus Kozlovas (Vilnius) 49,64 sek.1500 m - Justinas Beržanskis (Šiauliai)3:53,46Aukštis - Raivydas Stanys (Kaunas) 2,17 mKartis - Simas Šnipaitis (Vilnius) 4,30 mTolis - Darius Aučyna (Vilnius/Švenčionys) 7,62 mRutulys - Rimantas Martišauskas (Klaipėda) 18,29 m5000 m sportinis ėjimas - Marius Žiūkas(Prienai/Vilnius) 19:49,48800 m - V.Kozlovas (Vilnius) 1:55,383000 m - J.Beržanskis (Šiauliai) 8:23,4560 m b. b. - Artūras Janauskas (Klaipėda)8,23 sek.Trišuolis - Darius Aučyna (Vilnius/Švenčionys) 15,75 mSeptynkovė - Arnoldas Stanelis (Šiauliai)4968 tšk.

BEKO-Lietuvos krepšinio lygos(LKL) reguliariojo sezono rung-tynėse dar viena pergale savožiūrovus nudžiugino atsitiesiantisPasvalio klubas “Pieno žvaigždės”.

Mindaugo Lukošiaus treniruoja-mi pasvaliečiai šeštadienį namie podramatiškos kovos įveikė Šiaulių ko-mandą “Šiauliai” - 78:76 (20:19,24:19, 24:18, 10:20). Po šios pergalės“Pieno žvaigždės” iš 6 vietos pakiloį 5-ąją. Nugalėtojų gretose išsiskyrė20 taškų pelnęs legionierius Trevo-nas Hughesas ir 17 pridėjęs Gedi-minas Maceina. Varžovų ekipoje re-zultatyviausi buvo Chase Simonas(24 tšk.) ir Laurynas Samėnas (17).

Pirmenybių autsaideris Palangosklubas “Palanga Triobet” penkta-dienį namie 76:91 (19:19, 15:24,25:19, 17:29) pralaimėjo į šeštąjąvietą pakilusiai Utenos ekipai “Ju-ventus”. 27 taškus į nugalėtojųkrepšį įmetė Ryanas Olanderis, 15 -Mantas Mockevičius. 19 taškų sve-čiams pelnė Paulius Morkeliūnas,po 13 - Darius Gvezdauskas ir Dar-rickas Leonardas.

Septintą pergalę penktadienį iš-kovojo namie žaidęs kėdainių “Ne-vėžis”, šis klubas 72:67 (17:21,25:10, 13:18, 17:18) privertė pasi-duoti Panevėžio “Lietkabelį” (5pergalės/10 pralaimėjimų). 17 taš-kų nugalėtojams pelnė Tony Bisho-pas, 12 - Šarūnas Kulevičius. Pane-vėžiečių gretose rezultatyviausiasbuvo Mindaugas Kupšas (18 tšk.).

Praėjusią savaitę venuoliktą per-galę keturioliktose LKL rungtynė-se iškovojo trečiąją vietą užimantisKlaipėdos “Neptūnas”, jis namie85:81 (22:19, 20:25, 16:19, 27:18)įveikė antrojoje pozicijoje žengian-čius Prienų “Prienus” (12/2). 20taškų nugalėtojams pelnė Marius

Runkauskas, 15 - Deividas Gailius.Prieniškių gretose rezultatyviausiasbuvo Artūras Milaknis (17 taškai).

Dvylikos komandų turnyre pir-mauja visas aštuonerias rungtyneslaimėjusi titulą ginanti Kauno “Žal-girio” komanda.•

LŽ

LKL pirmenybės nepraranda intrigos

Po Londono žaidynių pailsėjusi šalies sprinto rekordininkė L.Grinčikaitėpraleis Europos uždarųjų patalpų čempionatą Geteborge. Erlendo Bartulio nuotrauka

LKL TURNYRO LENTELĖ

(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

1. Žalgiris 8 8 0 100

2. Prienai 14 12 2 86

3. Neptūnas 14 11 3 79

4. Lietuvos rytas 7 5 2 71

5. Pieno žvaigždės 14 8 6 57

6. Juventus 14 8 6 57

7. Šiauliai 13 7 6 54

8. Nevėžis 15 7 8 47

9. Lietkabelis 15 5 10 33

10. LSU-Baltai 14 4 10 29

11. Sakalai 15 4 11 27

12. Palanga/Triobet 15 0 15 0

“Pieno žvaigždėms” 20 taškų pelnėT.Hughesas. / LKL.lt nuotrauka

Sportas 152013 02 18Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Čekijoje surengto pasaulio biat-lono čempionato paskutinėjerungtyje vakar startavęs 22-ejųlietuvis Tomas Kaukėnas vyrųmasinio starto varžybose 15 kmdistanciją įveikė priešpaskutinis- 29-as. Tačiau susumavus visusšio atleto startus akivaizdu, jogLietuvos biatlono komanda turiryškų lyderį.

Prieš šį čempionatą daug daž-niau minėta moterų rinktinės lyderėsDianos Rasimovičiūtės pavardė. Iš josir tikėtasi daugiausia. Tačiau šį sykį Dia-na liko šešėlyje.

Vakar T.Kaukėnas aplenkė tik pa-skutinę, 30-ąją, vietą užėmusį JAVsportininką Timą Burke (41:15,5).Nuo aukso medalį iškovojusio nor-vego Tarjei Boe (36:15,8) lietuvis atsi-liko 3:43,1. Sidabro medalį šioje rung-tyje iškovojo rusas Antonas Šipulinas(36:19,5), bronzos - norvegas HegleEmilis Svendsenas (36:23,2).

Apžvelgus visus Tomo pasirodymusšių metų pasaulio čempionate galimadrąsiai teigti, kad jaunojo biatloninin-ko meistriškumas smarkiai išaugo.

Ketvirtadienį jis 20 km asmeninėselenktynėse tarp 130 klasifikuotų daly-vių finišavo 23-ias. Čempiono tituląšioje rungtyje apgynė prancūzas Mar-

tinas Fourcade. Kiti trys Lietuvos biat-lonininkai šioje rungtyje tenkinosi kuk-liomis pozicijomis: Karolis Dombrovs-kis finišavo 81-as, Karolis Zlatkauskas- 108-as, Rokas Suslavičius - 118-as.

Anksčiau vykusiose 12,5 km perse-kiojimo lenktynėse T.Kaukėnas už-ėmė 38 vietą, o 10 km sprinte jis fini-šavo 22-as.

Šeštadienį vyrų estafetėje 4 x 7,5km lietuviai - T.Kaukėnas, K.Domb-rovskis, K.Zlatkauskas ir AleksandrasLavrinovičius užėmė 25 vietą, jie ap-lenkė ispanus, lenkus, serbus ir japo-nus, o čempionais tapusieji norvegaimūsiškius aplenkė ratu. Lietuviai tu-

rėjo įveikti 3 baudos ratus, jie išnau-dojo 15 papildomų šovinių. Nugalė-tojai Norvegijos biatlonininkai finiša-vo po 1.15:39,0 (5 papildomi šūviai).Komandos lyderiui Emiliui HegleiSvendsenui tai buvo jau ketvirtasis šiočempionato auksas, o šešiskart olim-

piniam čempionui 39-erių Olei Ei-narui Bjoerndalenui - devynioliktasaukščiausias planetos pirmenybiųapdovanojimas. Antroji vieta atitekoPrancūzijos komandai (+1:12,8; 7 pa-pildomi šūviai), trečioji - Vokietijosekipai (+1:18,5; 2 baudos ratai, 3 pa-pildomi šūviai). Lietuvos vyrų rink-tinę treniruoja Viktoras Kočarginasir Aurimas Bučelis.

D.Rasimovičiūtė sekmadienį neda-lyvavo moterų 12,5 km masinio startovaržybose, nes nepateko į geriausiųbiatlonininkių trisdešimtuką. Ten auk-sas atiteko baltarusei Darijai Domra-čevai, kuri po klaidų šaudykloje šliuo-žė du baudos ratus, o iš viso sugaišo35:54,5. Sidabrą pelnė šios rungties pla-netos čempionės titulą praradusi nor-vegė Tora Berger, bronzą - lenkė Mo-nika Hojnisz.

Garsaus Latvijos specialisto treni-ruojamos mūsų moterų rinktinės lyde-rė 28-erių D.Rasimovičiūtė šiame čem-pionate pasirodė blankiai. 7,5 kmsprinto varžybose ji finišavo 40-a, 10km persekiojimo lenktynėse - 38-a, 15km individualiose lenktynėse - 70-a.

Lietuvos biatlono federacijos prezi-dentas Arūnas Daugirdas prieš pasau-lio čempionatą minėjo, jog D.Rasimo-vičiūtė metų pradžioje nedemonstravogerų rezultatų, nes Naujųjų išvakarėsebuvo pasigavusi virusą. Belieka viltis,jog Čekijoje Diana dar jautė to virusopasekmes.•

Jaunasis biatlono talentas nenuvylė

Po šių metų pasauliočempionato galima

drąsiai teigti, kad T.Kaukėno meistriš-kumas smarkiai išaugo.

Pasaulio čempionate T.Kaukėnas iš lietuvių pasirodė solidžiausiai. / Eltos nuotrauka

Pasibaigus pratęsimui visus trisbaudos metimus pataikęs auksa-rankis Marko Popovičius išplėšėKauno “Žalgiriui” pergalę priešBambergo krepšinio klubą “BroseBasket” ir nutraukė svečiuosekauniečių žaidžiamų ULEB Eurolygos TOP 16 etapo varžybųnesėkmių seriją.

Trečią pergalę per septintas TOP 16etapo rungtynes praėjusią savaitę iško-vojo penktąją poziciją E grupėje už-imantis Lietuvos čempionas “Žalgiris”.Kauniečiai svečiuose po pratęsimo88:87 (23:20, 15:16, 19:19, 19:21, 12:11)įveikė grupės autsaiderį “Brose Basket”(Vokietija).

Laukia savaitės rungtynėsPergalę kauniečiai šventė po trijų taik-

lių kroato M.Popovičiaus baudos meti-mų jau pasibaigus pratęsimo laikui.

Auksinės rankos savininkas Marko pa-galiau nutraukė 23 iš eilės “Žalgirio”pralaimėjimų svečiuose seriją TOP 16etapo varžybose. Paskutinį sykį “Žalgi-ris” TOP 16 etape svečiuose laimėjo2004 metų kovo 3-iąją, tuomet padeda-mas Arvydo Sabonio 85:73 įveikė Stam-bulo “Ulker” (Turkija) ekipą.

Aštuntas E grupės turnyro rungty-nes “Žalgiris” žais vasario 21 dienąnamie su Atėnų “Panathinaikos”(Graikija) komanda. “Žalgirio” ir “Pa-nathinaikos” dvikova paskelbta Euroly-gos savaitės rungtynėmis. Į “Žalgirio”arenoje kovosiančias ekipas nukrypsvisos Europos krepšinio gerbėjų akys.Tai jau antras toks pripažinimas, ku-rio sulaukė Kauno “Žalgirio” koman-da. Savaitės rungtynių statusą buvo ga-vęs ir Lietuvos čempionų bei MaskvosCSKA komandų mačas, vykęs priešmėnesį. “Žalgirio” ir “Panathinaikos”dvikova pradės Eurolygos “Top 16”etapo antrąjį ratą. Po septynių turų

Kauno ir Atėnų komandos E grupėježengia viena šalia kitos: Graikijos vice-čempionai su keturiomis pergalėmisyra ketvirti, o tris kartus laimėję kau-niečiai užima penktąją vietą.

Pirmojo rato rungtynėse Atėnuosešeimininkai sugebėjo išplėšti pergalę mi-nimalia persvara 67:66.

Kaip įprasta, Eurolygos savaitės rung-tynės bus transliuojamos daugiau nei150 pasaulio valstybių. Eurolygos savai-tės rungtynės kiekvieną turą yra prade-damos tuo pačiu laiku. Todėl “Žalgirio”ir “Panathinaikos” dvikova prasidės ket-virtadienį, vasario 21 d., 21.45 valandą.

Į atkrintamąsias ULEB Eurolygosvaržybas pateks keturios geriausios abie-jų grupių komandos.

Naudingiausias - A.KaunasNaudingiausiu ULEB Eurolygos vyrų

krepšinio turnyro TOP 16 septintosios

savaitės žaidėju tapo Rusijos čempionoMaskvos CSKA klubo vidurio puolėjasAleksandras Kaunas, surinkęs 30 nau-dingumo balų. Maskviečiai šią savaitę na-mie 86:69 (25:15, 10:16, 31:19, 20:19) nu-galėjo Graikijos vicečempionę Atėnų“Panathinaikos” ekipą su Jonu Mačiuliu.Lietuvis per 30 min. į varžovų krepšį įme-tė daugiausia - 15 - taškų, po krepšiais at-kovojo 6 bei perėmė 1 kamuolį, dukartsuklydo bei trissyk prasižengė. 27-erių213 cm ūgio Rusijos krepšininkas A.Kau-nas prie pergalės prisidėjo 13 taškų, 8 at-kovotais ir 5 blokuotais kamuoliais. Beto, jis atliko 2 rezultatyvius perdavimus,perėmė 2 kamuolius, išvengė klaidų irdusyk prasižengė. Per beveik 34 žaidimominutes (33:51) A.Kaunas pataikė visus6 dvitaškius bei realizavo vienintelį bau-dos metimą.•LŽ

Auksarankis sugrąžino “Žalgiriui” viltįE grupė“Brose Baskets” - “Žalgiris” 88:87(23:20, 15:16, 19:19, 19:21, 12:11).A.Gavelas 25, S.Fordas 20, P.Neumannas13, C.Jacobsenas 11; M.Popovičius 21,K.Lavrinovičius 16 (4/7 trit.), R.Kaukėnas14 (6 atk. kam., 3 rez. perd.), D.Lavrinovi-čius 11, T.Dardenas 7 (5 atk. kam.), O.La-fayette’as 6 (6 rez. perd.), P.Jankūnas 5,M.Delašas 3, M.Kuzminskas 2, A.Juškevi-čius 2, R.Javtokas 1, V.Lipkevičius 0.Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) - Mad-rido “Real” (Ispanija) 74:72. Maskvos CSKA (Rusija) - Atėnų “Panathi-naikos” (Graikija) 86:69.Berlyno “Alba” (Vokietija) - Malagos“Unicaja” (Ispanija) 65:67.Turnyro lentelė (pergalės,pralaimėjimai,taškų santykis)

1. Madrido “Real” 6 1 522:474

2. Stambulo “Anadolu Efes” 6 1 522:489

3. Maskvos CSKA 5 2 587:533

4. Atėnų “Panathinaikos” 4 3 487:507

5. Kauno “Žalgiris” 3 4 520:491

6. Malagos “Unicaja” 3 4 519:531

7. Berlyno “Alba” 1 6 458:524

8. Bambergo “Brose Basket” 0 7 531:597

F grupėMaskvos srities “Chimki” (Rusija) - Pirėjo“Olympiakos” (Graikija) 82:87.Stambulo “Fenerbahce Ulker” - Stambu-lo “Bešiktaš JK” 78:72.Sienos “Montepaschi” (italija) - Vitorijos“Caja Laboral” (Ispanija) 85:74.Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) - “FC Barce-lona Regal” (Ispanija) 77:82.

1. “FC Barcelona Regal” 6 1 571:505

2. Sienos “Montepaschi” 6 1 547:525

3. Maskvos srities “Chimki” 4 3 569:532

4. Vitorijos “Caja Laboral” 4 3 551:528

5. Pirėjo “Olympiakos” 4 3 538:526

6. Tel Avivo “Maccabi” 2 5 528:526

7. Stambulo “Fenerbahce Ulker” 2 5 552:622

8. Stambulo “Bešiktaš JK” 0 7 433:525

Žalgiriečių džiaugsmas ir padėka M.Popovičiui. / AFP/Scanpix nuotrauka

TrumpaiSUERZINTOS IMTYNĖSĖMĖSI VEIKSMŲ

Tailande surengtame Tarptautinės imty-nių federacijos (FILA) vykdomojo ko-miteto posėdyje atstatydintas šios orga-nizacijos prezidentas šveicarasRaphaelis Martinetti. Tai įvyko prabė-gus kelioms dienoms po Tarptautinioolimpinio komiteto (IOC) vykdomojokomiteto priimto sprendimo-rekomen-dacijos išbraukti imtynes (laisvąsias,graikų-romėnų ir moterų) iš 2020 metųvasaros olimpinių žaidynių programos.Šeštojo FILA prezidento pareigasR.Martinetti ėjo nuo 2002 metų, kai šia-me poste pakeitė 30 metų vadovu išbu-vusį Milaną Erceganą iš buvusios Jugos-lavijos. “Atėjo laikas kokybiškiemsnaujiems santykiams su IOC, poky-čiams bei naujiems iššūkiams imtyniųsporte”, - teigė vienas JAV imtynių fede-racijos vadovų Richas Benderis. Kaipteigiama svetainėje wrestrus.ru, R.Mar-tinetti atsistatydinimą iš prezidento pa-reigų FILA vykdomajame komitete ini-cijavo Rusijos imtynių federacijosprezidentas Michailas Mamiašvilis.FILA vadovas buvo atleistas vieno balsopersvara 11:10. M.Mamiašvilio teikimu,FILA vykdomojo komiteto nariu buvoišrinktas triskart olimpinių žaidyniųčempionas, legendinis imtynininkasRusijos Dūmos deputatas AleksandrasKarelinas. Neeilinę FILA generalinęasamblėją nutarta sušaukti balandžiopabaigoje arba gegužės pradžioje Rusi-jos sostinėje Maskvoje. Asamblėja vykslikus savaitei arba dviem iki IOC vyk-domojo komiteto posėdžio Sankt Pe-terburge (Rusija). Galutinį spendimądėl imtynių 2020-ųjų programoje pri-ims 125-oji IOC generalinė asamblėja,kuri vyks rugsėjo 7-10 dienomis Bue-nos Airėse (Argentina). Lietuvai tai la-bai aktualu, nes mūsų imtynininkai išolimpinių žaidynių atvežė jau du me-dalius: 2012 metais Londone bronzągraikų-romėnų imtynėse iškovojoAleksandras Kazakevičius (iki 74 kg),2008-aisiais Pekine graikų-romėnų im-tynių olimpinę bronzą pelnė Mindau-gas Mizgaitis (120 kg).

ČEMPIONŲ PERGALĖ

Keturioliktą pergalę penkioliktose VTBVieningosios krepšinio lygos reguliario-jo sezono rungtynėse iškovojo dešim-ties komandų B grupėje pirmaujantisLietuvos krepšinio lygos (LKL) čem-pionas Kauno “Žalgiris”. Sekmadienįkauniečiai namie 86:61 (30:19, 16:17,19:14, 21:11) nugalėjo aštuntąją vietąužimančią Krasnojarsko komandą “Je-nisej” (5 pergalės ir 10 pralaimėjimų) išRusijos ir, likus dar trims mačams, užsi-tikrino vietą ketvirtfinalyje. 22 taškusnugalėtojams pelnė Mindaugas Kuz-minskas, 14 - Adas Juškevičius, po 12 -Rimantas Kaukėnas ir Kšištofas Lavri-novičius, 10 - Robertas Javtokas. Svečiųgretose išsiskyrė Jerry Jeffersonas (16taškų). Kauniečių gretose sekmadienįdėl traumų nerungtyniavo Paulius Jan-kūnas (stipriai sumuštas petys) ir Trem-mellas Dardenas (patempta čiurna).

BURTAI MESTI

2012-2013 metų sezono Lietuvos fut-bolo “Druskininkų Hermio” taurėsturnyro pusfinalio burtai favoritus su-vedė į skirtingas poras. Nugalėtojo titu-lą ginsiantis sostinės VMFD “Žalgiris”žais su Klaipėdos “Atlantu”, o šaliesčempionas Panevėžio “Ekranas” dėlvietos finale varžysis su Šiaulių “Šiau-liais”. Pusfinalio nugalėtojai paaiškėsper dvejas rungtynes. Pirmosios įvyksbalandžio 16-17 dienomis, atsakomo-sios balandžio 30 - gegužės 1-ąją.

LŽ

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Bankrutuojanti UAB „Kėdmontos Statyba“ parduoda 1100 kv. m admi-nistracines patalpas ir 1150 kv. mgamybines - garažų, patalpas už 450 000,00 Lt. Adresu: Juodiškio g. 48B

Kėdainiai. Tel. 8 685 86 158. Užs. LM-2226

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčionių r.(iš trijų pusių Svylos upė). Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BALDAI, INTERJERAS

PARDUODA

Nebrangiai geros būklės stalą-knygą. Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau nuo depresijos, nutukimo, epilep-sijos, patariu kaip nuo jų apsisaugoti irpačiam atspėti savo ateitį. Apie tai ir ma-no knygoje „Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi bevaistų“. Teirautis: Rasa Norkutė, iki parei-kalavimo, Centrinis paštas, LR-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų re-monto darbus. Tinkuoju, glaistau, dažau,tapetuoju, kloju grindų dangą. Tel. 8 683 62 296, Artūras

IEŠKO DARBO42 metų vyras - pagalbinio darbininkodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

LEIDINIAI

PARDUODA

Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) irrusų kalbos žodyną (kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 620 23 143.

2013 02 18Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

Lentelò - 90 259 (13 x 6 943) Lt

ØstriÏainòs - 18 Lt

Eilutò - 5 LtKeturi kampai - 2 Lt

60 40 45 04 61 57 48 02 50 0635 49 34 33 07 74 52 75 30 1209 73 63 55 58 15 51 37 41 4301 29 54 69 47

38 10 21 59 14

23 26 53 08 72

64 22 39 68 25 62 42 27

Papildomi prizai:Nissan Note (TV) - Artras Jonikaitis

Nissan Note - 0153014

Nissan Note - 0574713

Nissan Note - 0241535

Nissan Note - 0523752

10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) -Marytò Baãinskienò i‰ Kai‰iadori˜ r.

10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) -Liudmila Peãiurienò i‰ Roki‰kio10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) -Henrikas Stankeviãius i‰ ·irvint˜

Pakvietimai ∞ TV:017*585, 048*810,034*367.

Prognozò: Aukso puode bus - 1 000 000 Lt.

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr.(2010 00 00)

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 3 Data: 2013 02 15EUROJACKPOTAS - 46 004 412 Lt

4 9 26 32 40Papildomi skaiãiai 3 5

5 + 2 skaiãiai46 004 412 Lt (0 priz.)5 + 1 skaiãius 1 303 753 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 169 487 Lt (0 priz.)4 + 2 skaiãiai 11 588 Lt (0 priz.)4 + 1 skaiãius 783 Lt (4 priz.)4 skaiãiai 403 Lt (5 priz.)3 + 2 skaiãiai 171 Lt (8 priz.)3 + 1 skaiãius 74 Lt (157 priz.)2 + 2 skaiãiai 48 Lt (207 priz.)3 skaiãiai 48 Lt (192 priz.)1 + 2 skaiãiai 27 Lt (1139 priz.)2 + 1 skaiãius 27 Lt (2155 priz.)

Prognozò:Eurojackpotas - 51 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2TiraÏo Nr. 4028 Data: 2013 02 15DIDYSIS PRIZAS - 213 372 Lt

04 09 14 17 18 21 + 236 skaiãiai 213372 Lt5+1 skaiãius 1808 Lt 5 skaiãiai 299 Lt4+1 skaiãius 41 Lt4 skaiãiai 7 Lt3+1 skaiãius 5 Lt3 skaiãiai 3 Lt2+1 skaiãius 2 Lt

VšĮ „EKOŠVIESA“,įmonės kodas 302504190, Didžioji g. 23, Vilnius,

el. paštas tadas@eko-sviesa.lt, tel. +370 655 65863

SKELBIA KONKURSĄ

Perkamos paslaugos: Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dujošvyčių lempų) surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimas

Pirkimo procedūra: Konkursas vykdomas vadovaujantis Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 (Valstybės žinios, 2012.07.13, Publikacijos Nr.: 82-4290)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 m. kovo mėn. 04 d. galima gauti: kreipiantis elektroniniu paštu tadas@eko-sviesa.lt

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktasterminas ir adresas: raštu Pirkėjui šiuo adresu: Smolensko g. 6-314, LT Ė 03201, Vilnius,

Lietuva, iki 2013 m. kovo mėn. 04 d. 10.00 val. Užs. R-93

LTL Kredito unijos nariamsPRANEŠIMAS

Pranešame, kad 2013 m. kovo 14 d. 16,00 val. (registracija prasideda 15,30 val.) Olimpiečių g.15, Vilniuje, šaukiamas LTL Kredito unijos eilinis visuotinis narių susirinkimas. Numatyta susirinkimo darbotvarkė:

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais kredito unijos nariai nuo 2013 m. kovo 8 d.galės susipažinti kredito unijos patalpose, esančiose J.Basanavičiaus g. 25A-19, Vilniuje.Narys (jo įgaliotinis), registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirti-nantį dokumentą ir įgaliojimą, jeigu atstovauja kitam unijos nariui.Neįvykus šiam eiliniam visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nesusidarymo, bus kviečiamaspakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2013 m. kovo 21 d. 16.00 val. (registracijos pradžia 15.30 val.)Olimpiečių g.15, Vilniuje, Darbotvarkė numatyta tokia pati.VALDYBA Užs. LM-2243

1. Valdybos ataskaita;2. Paskolų komiteto ataskaita;3. Revizijos komisijos išvada dėl unijos metinių fi-nansinių ataskaitų rinkinio;4. Stebėtojų tarybos išvados dėl valdybos, pasko-lų komiteto ir revizijos komisijos ataskaitų;5. Stebėtojų tarybos išvados dėl metinių finansi-nių ataskaitų rinkinio bei nutarimo dėl pelno pa-skirstymo (nuostolio atlyginimo) tvarkos projekto;

6. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;7. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolioatlyginimo) tvarkos priėmimas;8. 2013 m. unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvir-tinimas;9. Audito įmonės 2013-2014 m. unijos finansiniųataskaitų rinkiniams patikrinti išrinkimas ir lėšųlimito už suteiktą paslaugą nustatymas;10. Kredito unijos buveinės adreso pakeitimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdyto-jo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietu-vos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirki-mo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruoštiprojekto „Nealkoholinių gėrimų gamybos organizavimas kaimo vietovėje“ įgyvendini-mui, projekto vykdytojas

UAB „Giralus“(adresas: UAB „Giralus“, Tarandės g. 4, Vilniaus m., LT-14188 Vilniaus m. sav.,

tel.: +370 693 99911, el. paštas: julius@friskas.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄBendras pirkimo objekto apibūdinimas – giros virimo, fermentavimo ir išpilstymo techno-loginė linija. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 5 d. 10.00 val. Atsiliepimus raš-tu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti ad-resu: UAB „Giralus“, Tarandės g. 4, Vilniaus m., LT-14188 Vilniaus m. sav. Užs. LM-2244

PRANEŠIMAI

reklama@lzinios.lt

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14,16.15, 18.45, 21 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45,19.50, 21.50 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.30, 14.30, 17.15, 18.15, 20.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 21.30 val.“Skrydis” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.“Vargdieniai” - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15,21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45,16.30, 19, 21.20 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val.“Žuviukas Nemo” - 11.40, 14.20, 17 val.“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15,19.15, 21.40 val.“Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val.“Argo” - 15.15, 18, 20.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15, 15, 17.45, 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19.30, 22 val.“Dubleris” - 20.30 val.“Skrydis” - 18, 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val.“Vargdieniai” - 18.15 val.SKALVIJA“7 dienos Havanoje” - 14.30, 19 val.“Tyli naktis” - 21.20 val.“Provokuojantys užrašai” - 17 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.“Meilė kaip nuodai” - 18.15 val.“Optimisto istorija” - 18 d. 18.30 val.“Medžioklė” - 18 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.“Taikinys” - 20.15 val.MULTIKINO“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13, 15, 17.15,19.30, 21.40 val.“7 dienos Havanoje” - 19.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15, 17.15 val.“Žuviukas Nemo” - 11 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15,19.15 val.“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19,21.15 val.“Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val.“Dubleris” - 22 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10. 12.15, 14.45 val.“Zambezija” (3D) - 10 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val.“Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35,21.45 val.“Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15.45, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45,21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val.“Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val.“Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 13.45, 16.30, 18, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val.“Skrydis” - 18.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14,16.30, 18.45, 21.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45,18.30, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15,20.45 val.“Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.45, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.“Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15.30 val.I salė“Legendos susivienija” - 11 val.

“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val.“Vargdieniai” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 20.20 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.20 val.“Ana Karenina” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

2013 02 18Lietuvos žinios18 TV programos

PIRMADIENIS 18 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Emigrantai” (k.)10.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00, 12.30, 13.05, 14.05

“Laba diena, Lietuva”.Tiesioginė laida

12.20 Žinios13.00, 14.00 LRT radijo žinios14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien”18.45 “Komisaras Reksas” N-719.45 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Slaptasis

Pakistanas”. 2 d. N-723.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Nepageidaujami genai” (k.) N-7

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Nuo... Iki...”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Šrekas Trečiasis”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Prieš srovę”20.30 “Gyvenimas yra gražus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-78.00 “Savaitės kriminalai” N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-710.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Cukrus” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Gyvi numirėliai” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsia-si” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.)N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vai-peris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kovaZ” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 22.25“Deksteris” N-14 23.25 “Bręstantis blogis” N-140.25 Sveikatos ABC” (k.) 0.55 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Šventiniskoncertas, skirtas Balio Dvariono dešimtmetėsmuzikos mokyklos 65-erių metų sukakčiai paminė-ti. Dalyvauja Marta Lukošiūtė, Gleb Pyšniak, NedaMalūnavičiūtė, Gerda Storpirštytė, grupė “Subtilu-Z”, VU kamerinis orkestras ir kt. (k.) 13.45 Lietuvosnacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iš-kilmės LR Prezidento rūmuose (k.) 14.45 “Kai ašmažas buvau” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Labadiena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trem-bita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsųmiesteliai”. Deltuva. 1 d. 19.35 “Šerloko Holmsonuotykiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumenti-ka. “Keltininkas” 22.20 Antanas Miškinis skaitoprieškario lyriką 22.30 Vandos Zaborskaitės kny-gos “Autobiografijos bandymas” pristatymasRašytojų klube 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigųkarta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Arfosmuzika. Skambina Laima Švarlytė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų

mama” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Ma-jamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “NašaRaša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 4” 0.50 “6 kadrai”1.20 “Kastlas” 2.15 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Rytoreporteris” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15“Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvosdiena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “PadūkėlisEliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f.“Pražūtingas uraganas Katrina” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Pražūtingas uraganas Katrina” tęsi-nys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-718.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok.f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3 d. N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “PašėlęTV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “1971” N-7 9.15 Komedija “Ponas ir po-nia gangsteriai” N-7 11.00 Miuziklas “Užburtoji fleita”13.15 Trileris “Akis” N-7 15.00 Drama “Ponas Niekas”N-7 17.30 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 19.10Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 21.00Drama “Karštas kraujas” N-7 23.30 Trileris “Afera pa-gal Entonį Zimerį” N-7 1.00 Melodrama “Tapti

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga12.00 Boksas. Adrienas Broneris - Gavinas Reesas15.00 Tenisas. ABN AMRO World turnyro pusfinalis19.20 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Celtic” - “Ju-ventus” 21.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Valencia” - PSG 23.00 Pokeris. The Big Game turny-ras 0.00 Krepšinis. Eurolyga. “Brose Baskets” -“Žalgiris”

Eurosport9.30 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 10.30 Pasau-lio biatlono čempionatas 12.00 Slidinėjimas. Pasauliotaurė 13.30 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Angli-ja) finalas 14.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis15.45 Pasaulio biatlono čempionatas 17.15 Atvirobiliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas 18.30 Gra-žiausi Europos futbolo įvarčiai 19.15 Pasauliobiatlono čempionatas 20.45 Šuoliai nuo tramplinosu slidėmis 21.45 Visos sporto šakos 22.05 Amerikie-tiškos imtynės 23.45 Jojimo apžvalga 0.00 Kovosklubas 1.30 Gražiausi Europos futbolo įvarčiai

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi. Ugnikalnis 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Kuveito dangoraižiai13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mir-tinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaiptai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi. Tur-kija 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje11.00 Pogrindžio pokeris 12.00 Kišenvagių kara-lius 13.00 Kengūros mieste 14.00 Greiti plėšrūnai15.00 Pogrindžio pokeris 16.00 Kišenvagių kara-lius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00Kalintys užsienyje 19.00 Amerikiečių kolonija20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00Amerikiečių kolonija 23.00 Kalintys užsienyje 0.00Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė”24 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nutolę toliai”20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Našlės”21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”RUSŲ DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Trys mylinčios”21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS20 d. d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras”21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”MENŲ SPAUSTUVĖ19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”20 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Salamandros sapnas (Paveikslas)”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS18 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”19 d. 19 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras.“Beprotiškas savaitgalis”21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS21 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK”20 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”21 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas”20 d. 18.30 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 18 val. “Notrdamo legenda”

21 d. 18 val. “Čigonų baronas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS21 d. 18 val. “Penki vakarai”KAUNO MAŽASIS TEATRAS19 ir 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”20 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”20 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais,tuo pačiu laiku”21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA19 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS21 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

20 d. 18 val. Akustinis Manto koncertasPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą“Atsakyk už save”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI

18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

LAZDIJAILAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VISAGINASVISAGINO KULTŪROS CENTRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS TEATRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS

21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

KURŠĖNAIKURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

Orai 192013 02 18Lietuvos žinios

Avinas. Būkite kūrybingesni: nė-ra situacijos be išeities. Tereikiadrąsiau priimti gyvenimo iššū-

kius ir nepaskęsti kasdienybėje. Teks kai kąkeisti ir asmeniniame gyvenime.

Jautis. Diena bus smagi ir spal-vinga tiems, kurie moka džiaugtismažomis pergalėmis, nekelia sau

didelių reikalavimų. Rizikinga veltis į meilėstrikampį - tiesa vis tiek išlįs.

Dvyniai. Profesinėje srityje veik-los bus pakankamai ir ji seksis. Jeikas nuskriaudė, nekerštaukite.

Pats likimas pasirūpins, kad kiekvienas gautų,ko nusipelnęs.

Vėžys. Jei norite dalyvauti gin-čuose, pirmiausia pamąstykite,kiek tai kainuos nervų ir ar jums

to reikia. Būsite ambicingi. Darbe vaikysitėssunkiai įgyvendinamų idėjų.

Liūtas. Būsite linkę itin sureikš-minti iškilusias problemas. Reikėssumanumo, kad išsisuktumėte iš

keblių padėčių. Dabar geriausia būtų plauktipasroviui.

Mergelė. Rūpintis savo ir arti-mųjų sveikata visada reikia, odabar ypač palanku. Neprošal ir

trumpos aktyvios atostogos, suteiksiančiosdar daugiau gerų emocijų.

Svarstyklės. Jei jaučiate, kad kasnors mėgina jus provokuoti beierzinti, tiesiog pasitraukite ir to-

liau darykite savo. Bet kokie ginčai alins ir busbeprasmiai.

Skorpionas. Galite sulaukti įdo-mių, bet vargu ar pelningų pa-siūlymų. Neskubėkite sutikti, ap-

svarstykite. Seksis sukantiems šeimos lizdelį,gražinantiems namus.

Šaulys. Mokytis ir kurti niekadanevėlu. Pažinimo vaisiais dalyki-tės su vaikais, būkite jiems ati-

desni ir atlaidesni. Tik geruoju pavyks juosprakalbinti.

Ožiaragis. Sėkmė lydės tvarkantfinansinius reikalus, rūpinantisnamais. Planuokite, investuokite,

remontuokite. Nepamirškite draugų ir laisva-laikio pramogų.

Vandenis. Sunkumų gali iškilti dėlto, kad daug tikėsitės iš aplinkinių.Laikas patiems spręsti, ką veikti, su

kuo ir kaip bendrauti, kada ir kur keliauti.Žuvys. Darbe, rodos, būsite ne-pakeičiami. Nestokosite energi-jos, iškalbos, kovingumo. Tik

nevertėtų imtis itin rizikingų projektų, geriaupasitenkinkite tuo, ką turite.

SAULĖteka 7:37leidžiasi 17:30dienos ilgumas 9:53

MĖNULISAntrojipriešpilniodiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

+1

-1 -4

-1 -5

-2

-2 -7

-2 -6

-5

-2

Lisabona

+16Malaga

+9Madridas

+16Alžyras

+17Tunisas

+11

Atėnai+14

Larnaka

+9Stambulas

+14Barselona

+13Bordo

+8Dublinas

+9Paryžius

+8Londonas

+11 Nica

+12Roma

+12Dubrovnikas

+6Sofija

+2Bukareštas

Varna

-8Maskva

-1 Helsinkis

-3Kijevas

+1Berlynas

-1

Kopenhaga+3

Stokholmas

-2

Oslas

+4Amsterdamas

+3Miunchenas

+1Praha

-2Vilnius

0Talinas

+2Ryga

-6

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-1Varšuva

0Viena

+4Budapeštas

Priešpilnis Pilnatis Delčia JaunatisII 17 II 24 III 04 III 12

Šiandien: debesuota, vėjuota, daug kur snigs, vietomis pustys. Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šalčio.

Rytoj: apniukę, sniegas numatomas visame krašte. Temperatūra naktį 3-5, dieną 2-4 laipsniai šalčio.

49-oji metų diena. Vasario aštuonioliktoji, pirmadienis, pirmoji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 316 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Bernadeta, Gendrė, Lengvenis, Simas.

Kryžiažodis HoroskopaiVandenis 01 21 - 02 20

Geros dienos! LŽ

Vardas, pavardė: ..................................................................

..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Atsakymus galima siųsti iki šeštadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 15 d. sudoku sprendimas.

Šeštos savaitės kryžiažodžių atsakymai:02 04 - VANDENS AUGALAS

02 05 - ŠERNAI02 06 - ŽIRNIAI02 07 - LIKIMAS

02 08 - RETRANSLIACIJA02 09 - TRANSPLANTACIJARedakcijos prizą laimėjo

JONAS ŠIMKUS iš Tauragės.Telefonas pasiteirauti 249 2152.

2013 02 18Lietuvos žinios20 Margumynai

Rumunų režisierius Calinas Peteris Netzeris pasijuto kontūzytas, kai sužinojo, kad jo filmas apdovanotas prestižiniu “Aukso lokiu”.

Rumunų psichologinė drama “Vai-ko poza” apie motiną ir sūnų, kuriepriklauso pokomunistinės šalies nau-jajai valdančiajai klasei, pelnė pagrin-dinį 63-iojo Berlyno kino festivalio ap-dovanojimą “Aukso lokį”.

Režisierius C.P.Netzeris, rumunųnaujosios bangos kino atstovas, pasa-koja apie turtingą, viską kontroliuotinorinčią motiną. Ji siekia, kad būtų iš-teisintas jos 32 metų sūnus, kuris sa-vo automobiliu partrenkė ir mirtinaisužalojo neturtingą paauglį, ir už taijam gresia mirties bausmė. Pagrindi-nė šios juostos aktorė LuminitaGheorghiu išgarsėjo vaidmeniu 2005metų juodojoje komedijoje “Pono La-zaresku mirtis”. Šįkart jos vaidinamaherojė pribloškė žiūrovus kaip mani-puliuojanti motina, laikanti tragiškąeismo nelaimę galimybe atkurti ryšįsu nutolusiu sūnumi. C.P.Netzeriožodžiais, ši kartų konflikto istorija yrauniversali.

Berlinalės - pirmojo svarbaus Eu-ropos metų kino festivalio, kuris pa-prastai būna ir labiausiai linkęs į poli-tiką, vertinimo komisijai vadovavokinų režisierius Wong Kar Wai.

Du apdovanojimai atiteko bosniųdokumentinei dramai “Vieno metalorinkėjo gyvenimo epizodas”. Geriau-sio aktoriaus “Sidabro lokį” netikėtai

laimėjo Nazifas Mujičius - vienas tofilmo apie romų porą, kuriai nesutei-kiamas būtinas gydymas, veikėjas. Šiitin mažo biudžeto juosta taip pat ga-vo antrąjį pagal svarbą žiuri prizą. Jo

režisierius Danisas Tanovičius, juo-dosios 2001 metų komedijos “Niekie-no žemė” kūrėjas, už ją pelnęs “Oska-rą”, sakė, kad tą porą susiradopasipiktinęs perskaitytomis naujieno-

mis. “Aš taip džiaugiuosi dėl Nazifo irjo šeimos, nes visa šio filmo esmė bu-vo pabandyti pakeisti jų gyvenimą, iraš tikiuosi, kad jis keičiasi”, - kalbėjorežisierius.

Geriausio režisieriaus “Sidabro lo-kys” atiteko amerikiečiui DaviduiGordonui Greenui, atvežusiam į Ber-lyną keistą juostą “Princas “Lavina”- 2011 metų islandų filmo “Bet ku-riuo atveju” perdirbinį. Tai buvo vie-nintelė komedija tarp 19 konkursi-nės programos filmų - Paulas Ruddasir Emile’is Hirschas vaidina Teksasokelininkus, atsidūrusius ir savo gyve-nimo kryžkelėje.

Geriausia aktore paskelbta čilietėPaulina Garcia, suvaidinusi nuotaikin-game filme “Glorija” apie vidutinioamžiaus išsiskyrusią moterį, ieškančiąlaimės.

Geriausio scenarijaus apdovanoji-mas atiteko filmui “Užtrauktos užuo-laidos”, kurį slapta, nepaisydami Te-herano draudimo, kūrė iraniečiųrežisierius disidentas Jafaras Panahiir jo ilgametis bendradarbis Kambu-zia Partovi. “Neįmanoma sustabdytimąstytojo ir poeto. Jų mintys visurduoda vaisių”, - atsiimdamas apdova-nojimą sakė K.Partovi. J.Panahi ne-dalyvavo, nes negavo leidimo išvyktiiš šalies.

Debiutinis filmas iš Kazachstano -drama “Harmonijos pamokos” - ap-dovanotas “Sidabro lokiu” už operato-riaus Azizo Žambakijevo darbą.

Kanados kūrėjo Denis Cote trileris“Vik ir Flo matė lokį” apie lesbiečiųporą, bandančią pamiršti praeitį kalė-jime, apdovanotas už “ypatingų nau-jovių darbą”.

Kritikai puikiai įvertino ir darbus to-kių patyrusių aktorių kaip CatherineDeneuve ir Juliette Binoche.•

16 metų blondinė, mėgstantipramogines laidas, pasirodėesanti nepaprastai protinga.Jos intelekto koeficientas (IQ)aukštesnis nei garsiausio XXamžiaus genijaus Alberto Einsteino.

Lauren Marbe intelekto koefi-cientas - 161, o A.Einsteino ir dabargyvenančio astrofiziko StephenoHawkingo - tik 160. Tiesa, ar ji pa-darys tokių svarbių atradimų kaipjie, parodys ateitis.

Lauren mokytojai tiesiog netekožado, kai paaiškėjo intelekto testo re-zultatai. Mergina ne tik pranoko vi-sus savo bendraklasius, bet ir iš kar-to išsiveržė į organizacijos “Mensa”(ji vienija protingiausius pasauliožmones, kurie sudaro 1 proc. pasau-lio gyventojų) lyderius. Pati Laurenlabiausiai džiaugiasi ne tuo, kad baigsmokyklą labai gerais pažymiais, otuo, kad įrodė, jog ir blondinių būnaprotingų.

Labai gerus rezultatus L.Marbe pa-demonstravo dar prieš atlikdama“Mensos” testą. Ji mokykloje imta ver-tinti po to, kai praėjusią vasarą metaisanksčiau išlaikė dalį mokyklos baigi-mo egzaminų. Tad šią vasarą ji laikystik fizikos, matematikos ir meno eg-zaminus, o paskui ketina studijuoti ar-chitektūrą Kembridžo universitete.

Lauren domina ne tik mokslai. Jidar turi gražų balsą ir mėgsta skam-binti pianinu. Merginai taip pat pa-tinka lankytis soliariume, nes ji ma-no, kad įdegis tinka prie jos šviesiųplaukų. Dar Lauren mėgsta ryškiailakuoti nagus ir žiūrėti pramoginiusšou per televiziją.

Šešiolikmetės tėvas - juodaodis tak-sistas, o motina - trumpam LondonoVest Ende sužibėjusi dainininkė. Apiesavo neeilinį protą jų duktė sužinojotik atlikusi “Mensos” testą, nes iki tolmanė, kad jos IQ toks pats kaip ir ki-tų kartu su ja atlikusių šį testą moki-nių, t. y. apie 130. “Mokytojai visuo-met mane laikė gana protinga, bet, jųnuomone, esu lengvabūdė blondi-nė”, - sako L.Marbe, tačiau priduria,jog dabar jau ir jie pripažįsta neeilinįLauren protą. •

Japonijos akvariume gyvenan-čiam jūros vėžliui karetai uždėtipriekinių galūnių protezai. Kareta kojų neteko, kai vandenyne jas nukando ryklys.

Jūrų vėžlį, kurį akvariumo dar-buotojai pavadino Yu, 2008 metaisRamiajame vandenyne pagavo japo-nų žvejai. Jis įsipainiojo į tinklus irnegalėjo iš jų ištrūkti. Vienas žvejyspastebėjo, kad Yu neturi priekiniųgalūnių ir negali greitai plaukti. Jisatidavė neįgalų vėžlį vienam Japoni-jos akvariumui. Jo darbuotojai pa-prašė mokslininkų pagalbos, šie irsumanė vėžliui pagaminti dirbtiniusplaukmenis.

Akvariumo darbuotoja Naoki Ka-mezaki sakė, kad prireikė daug metų,kol mokslininkai pagamino tinkamusprotezus. “Išbandėme daugybę va-

riantų, tačiau visi jie sukeldavo vėžliuiskausmą. Jis su nepatobulintais pro-tezais negalėjo greitai plaukti”, - pa-sakojo N.Kamezaki. “Šiais metaismokslininkai sukūrė tinkamas dirb-tines galūnes, ir kareta dabar judruskaip vijurkas”, - pridūrė akvariumodarbuotoja. Ji taip pat paminėjo, kadYu greičiausiai yra pirmasis pasauly-je vėžlys, turintis dirbtines priekineskojas, ir pajuokavo, kad kareta galė-tų varžytis gyvūnų parolimpinėse žai-dynėse.

Karetos yra nykstanti vėžlių rūšis.Ji įrašyta į Raudonąją knygą. Šie vėž-liai gyvena Atlanto, Ramiajame ir In-dijos vandenynuose bei Viduržemioir kitose šiltosiose jūrose. Šie jūrosvėžliai užauga iki 90 centimetrų ir ga-li sverti apie 100 kilogramų, o viduti-nė jų gyvenimo trukmė - 50 metų.Karetos minta kerpėmis, dumbliais,moliuskais ir vėžiagyviais. •

“Auksinis lokys” - rumunų dramai

Protingesnė už EinsteinąVėžlys su protezais

Garsenybių IQ Charlesas Dickensas 180Davidas Livingstonas 170 Charlesas Darwinas 165Albertas Einsteinas 160 Stephenas Hawkingas 160Quentino Tarantino 160Billas Gatesas 160 Sigmundas Freudas 156Billas Clintonas 145Napoleonas Bonapartas 145Shakira 140Johnas Kennedy 119

C.P.Netzeris ir jo filmo prodiuserė Ada Solomon net pabučiavo savo “Auksinį lokį”. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Sky News”, “The Daily Mail”, AFP, BNS, LŽ

Protingoji L.Marbe ketina studijuoti architektūrą. / Swiss.com nuotrauka

Su dirbtiniais plaukmenimis vėžlys Yu galėtų dalyvauti parolimpinėsežaidynėse. / AFP/Scanpix nuotrauka