As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Spau da ne pas te bė jo1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ta­ry ba Vil niu je pa si ra šė do ku men tą, skel bian tį, kad Lie tu vos Ta ry ba at­ski ria Lie tu vą nuo vi sų vals ty bi nių ry šių, ka da nors bu vu sių su ki to­mis tau to mis. Lie tu vių kal ba go ti­ki niu šrif tu Klai pė do je ta da leis tas laik raš tis „Lie tu wisz ka cei tun ga“ apie tai neuž si mi nė nė žo džiu.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Ne kil no ja mo jo tur to mo kes čio leng va tų, ku rias sa vi val dy bė iki šiol su tei kė Klai pė dos se na mies ty­je įsi kū ru siems vers li nin kams, pa­gei dau ja ir ki ti vers lo žmo nės. Ta­čiau var gu ar tai taps rea ly be – vėl trūks ta pi ni gų.

Siū ly mas, kad nuo lai dos bū tų tai­ko mos ne tik se na mies čio, bet ir ki tiems uos ta mies čio vers li nin­kams, bu vo pa teik tas va kar vy ku­sia me Klai pė dos smul kio jo ir vi du­ti nio vers lo ta ry bos po sė dy je.

„Ko dėl nuo lai dos su tei kia mos tik se na mies čio vers li nin kams? Vers las nė ra tik se na mies tis. Kuo ski ria si vers li nin kas se na mies ty je nuo vers li nin ko Ši lu tės plen te?“ – klau sė kai ku rie ta ry­bos na riai.

Vasario 16 d., ketvirtadienį, laikraštis neišeis. Kitas dienraščio numeris – vasario 17 d. – penktadienį.

2 4

38 (19 339)www.kl.lt

F.Hollande‘as irN.Sar ko zy su remsie tis pre zi den torin ki muo se.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Vi daus rei ka lųmi nist ras R.Pa lai tisFNTT va do vusįsprau dė į kam pą.

Lietuva 7p.

trečiadienis, vasario 15, 2012

Pasaulis 13p.

„De ja, mums pa vy ko iš gy ven ti.“

3p.

Fi nan sų sky riaus ve dė jai Rū­tai­Kam­ba­rai­tei­tai, jog sa vi val dy bei ir biu dže ti nėms įstai goms pa vyks taiš si vers ti ir su ma žes niaisbiu dže tais, su ke lia prieš ta rin gas emo ci jas.

Kaina 1,30 Lt

Būkite matomi specialiame renginio žurnale „Metų klaipėdietė“.Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 711.

SVARBIAUSIAS METŲ ĮVYKIS

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

Nuo lai dų no ri ne tik se na mies tis

Ne pas te bė jo: � 1918 m. va sa rį Klai pė dos gy ven to jai ne su ži no jo apie Lie tu vos pa trio tų veiks mus at ku riant ne­prik lau so my bę. Va sa rio 19 d. Klai pė dos laik raš ty je „Lie tu wisz ka cei tun ga“ taip pat nė ra nė žo džio apie Lie­tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo ak tą. Ma žo sios Lie tu vos is to ri jos mu zie jaus ar chy vo nuo tr.

Tarp lais vės ir nau dos1918-ųjų va sa rio 16-osios Lie tu vos ne-prik lau so my bės at-kū ri mo ak to pa skel-bi mas Klai pė do je di des nio at gar sio ne su lau kė. Prieš 94 me tus uos ta-mies čio pirk liai tu-rė jo pra gma tiš kes-nių sie kių. Jie ti kė jo-si, kad, Vo kie ti jai lai-mė jus ka rą, įgis ga li-my bę eksp loa tuo ti Lie tu vos ūkį.

2

miestastrečiADieNiS, vASArio 15, 2012

1

Va­sa­rio­16-osios­pus­ry­čiaiKul­tū­ri­nė­or­ga­ni­za­ci­ja­„Kul­tū­ros­rak­tas“­Lie­tu­vos­vals­ty­bės­at­kū­ri­mo­die­ną­10.30­val.­„Kul­tū­ros­na­muo­se:­me­nas­ir­ka­va“­(Til­tų­g.­3)­bu­ria­sa­vo­ša­liai­nea­be­jin­gus­klai­pė­die­čius­prie­ap­skri­to­jo­sta­lo­į­jau­ni­mo­pus­ry­čius­„Aš­tik­rai­my­liu­Lie­tu­vą:­10­prie­žas­čių,­dėl­ko­gy­ven­ti­čia­ge­ra“.­Me­niu­–­su­neš­ti­nis.

stu­den­tai­au­ko­jo­krau­joLie­tu­vos­aukš­to­sios­jū­rei­vys­tės­mo­kyk­los­auk­lė­ti­niai­va­kar­sa­vaip­pa­mi­nė­jo­Va­len­ti­no­die­ną.­40­jau­nuo­lių­ta­po­neat­ly­gin­ti­nais­krau­jo­do­no­rais.­Dau­gu­ma­jų­bu­vo­vai­ki­nai­ir­krau­jo­au­ko­jo­pir­mą­kar­tą.­Neat­ly­gin­ti­nos­do­no­rys­tės­ak­ci­ja­„Šir­de­lė­ki­taip“­šie­met­vy­ko­tre­čią­kar­tą.

Tre­čia­die­nį­9­val.­Ka­ro­lai­vų­flo­ti­lė­je­vyks­iš­kil­min­ga­Ka­ri­nių­jū­rų­pa­jė­gų­ka­rių­ri­kiuo­tė.­Ren­gi­nio­me­tu­ka­rius­svei­kins­Ka­ri­nių­jū­rų­pa­jė­gų­va­das­Kęs­tu­tis­Ma­ci­jaus­kas.­Ka­riams­bus­įteik­ti­pa­ska­ti­ni­mai­už­pa­vyz­din­gą­tar­ny­bą.­Tra­di­ciš­kai­trims­ka­ri­nin­kams­bus­įteik­ti­ka­pe­lio­no­pa­šven­tin­ti­kar­dai.

ka­ri­nin­kams­įteiks­kar­dus

Be ne di džiau sias ir iš kil min giau sias ren gi nys vyks „Švy­tu rio“ are no je, kur Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nos mi­nė ji mas or ga ni zuo­ja mas pir mą kar tą.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die­nos ren gi niai Klai pė do je pra si dės Mi šio mis. Po jų lau kia ei ty nės nuo Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny­čios į At gi mi mo aikš tę.

Čia vyks iš kil min ga ri kiuo tė, vė­lia vos pa kė li mas, lie sis svei ki ni mo kal bos. Mies tie čiai bus vai ši na mi karš ta ar ba ta. Šven tiš kai tu rė tų nu teik ti ka ri lio no kon cer tas.

Dau giau nei de šimt me tį Va sa rio 16­ąją or ga ni zuo ja mas kon cer tas „Mū sų vai kai – tė vy nei Lie tu vai“. Ja me pa si ro dys ge riau si Klai pė dos vai kų ir jau ni mo cho rai, an samb­liai ir so lis tai.

Be ne di džiau sias ir iš kil min giau­sias ren gi nys vyks „Švy tu rio“ are­no je, kur Lie tu vos vals ty bės at kū­ri mo die nos mi nė ji mas ir šven ti nis kon cer tas or ga ni zuo ja mas pir mą kar tą. Klai pė die čiams siū lo mas ne mo ka mas ren gi nys – vals ty bi­nio dai nų ir šo kių an samb lio „Lie­tu va“, so lis tų Kris ti nos Zmai lai tės, Ed mun do Sei liaus ir Čes lo vo Ga­ba lio pa si ro dy mas.

Per šven ti nį mi nė ji mą uos ta mies­čio me ras Vy tau tas Grub liaus kas įteiks Klai pė dos mies to vė lia vą už Me tų dar bą. Ne mo ka mas ren gi nys „Švy tu rio“ are no je su kė lė di džiu lį

Į šven tę – dar 250 kvie ti mųŠven tė: ­� klai­pė­die­čiai­ry­toj­kvie­čia­mi­į­At­gi­mi­mo­aikš­tę­pa­mi­nė­ti­Vals­ty­bės­at­kū­ri­mo­die­nos.­­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Pir mą kar tą šven ti nis ren gi nys, skir tas Vals ty bės at kū ri mo die­nai, vyks ne tra di ci nė je vie to je – „Švy tu rio“ are no je. Ke li tūks­tan čiai klai pė die čių ga lės iš vys ti an samb lio „Lie tu va“ ir ša ly je ži­no mų so lis tų pa si ro dy mą.

Ren gi niai Klai pė do je

Va sa rio 15 d.

18 val. � Klai pė dos kon cer tų sa lė­je (Šau lių g. 36) lie tu viš kos mu zi kos kon cer tas „Dai nos ta kai bal tie ji“. Da­ly vau ja Al gir das Ja nu tas (te no ras), Gra ži na Za la to rie nė (for te pi jo nas) ir ak to rė Gra ži na Ur bo nai tė (bi lie to kai na 15–30 Lt).

Va sa rio 16 d.

10.30 val. � Švč. Mer ge lės Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny čio je Mi­šios už Lie tu vą.

Apie 11.40 val. � ei ty nės į At gi mi­mo aikš tę.

12 val. � At gi mi mo aikš tė je – Vals ty­bės at kū ri mo die nos šven tė.

12.30 val. � Lie pų gat vė je Klai pė dos ka ri lio no kon cer tas.

12.30 val. � Klai pė dos kū no kul tū­ros ir rek rea ci jos cent re (S.Da riaus ir S.Gi rė no g. 10) tra di ci nis tarp tau ti nis ran kų len ki mo tur ny ras.

13 val. � KU MF Kon cer tų sa lė je (K.Do ne lai čio g. 4) šven ti nis kon cer­tas „Mū sų vai kai – tė vy nei Lie tu vai“ (ne mo ka mai).

16 val. � „Švy tu rio“ are no je mi nė ji­mas ir šven ti nis kon cer tas.

klai pė die čių su si do mė ji mą. Or ga ni­za to riai ža dė jo, kad šį šven ti nį ren gi­nį ga lės pa ma ty ti per 4 700 žiū ro vų.

Pa no ru siems pa ma ty ti kon cer­tą žmo nėms kvie ti mus siū ly ta at­siim ti ke tu rio se ka so se skir tin go­se mies to vie to se. Ta čiau vos šioms at si da rius, vi si bi lie tai į ne mo ka mą ren gi nį bu vo iš graibs ty ti.

Ren gi nį or ga ni zuo jan čio Klai­pė dos kul tū ros cent ro Žve jų rū­mai di rek to rius Al vy das Len kaus­kas ža dė jo, kad ne spė ju sie ji įsi gy ti kvie ti mų dar tu rės to kią ga li my bę – šven ti nę die ną „Švy tu rio“ are nos ka so se bus pa lik ta 250 kvie ti mų. Juos klai pė die čiai ga lės pa siim­ti li kus po rai va lan dų iki kon cer­to, nes šven ti nę die ną ka sos dirbs trum piau – tik nuo 14 val.

Klai pė dos smul kio jo ir vi du ti nio vers lo ta ry bos

ir mies to ta ry bos na rys Vid man tas Pleč kai tis tei gė, jog to kį siū ly mą jis bu vo iš sa kęs anks čiau, ta čiau į jį nie kas ne krei pė dė me sio.

Per nai ne kil no ja mo jo tur to mo­kes čio leng va tas ga vo 30 se na­mies čio vers li nin kų. Prieš pen ke­rius me tus to kių bu vo 14.

Nors leng va tas gau nan čių vers li­nin kų skai čius išau go, bend ra nuo­lai dų su ma su ma žė jo 2,5 kar to.

Anot V.Pleč kai čio, se na mies čio vers li nin kams nuo lai dos tai ko mos, o pa ts se na mies tis ne pa gy vė jo.

„Kur liau dis? Kur vers li nin kai bu vo ka lė di nės mu gės me tu? Jei gau ni leng va tą, da ryk ką nors. Sa­vi val dy bė at lei di nė ja nuo mo kes­čio, o at sa ko nė ra“, – tvir ti no po­li ti kas.

V.Pleč kai tis tei gė, kad tai kant ne kil no ja mo jo tur to mo kes čio leng va tas smul kių jų vers li nin kų ne rei kė tų įspraus ti į rė mus.

Nuo lai das rei kė tų tai ky ti ir ki­tiems ge ra mies tui da ran tie siems.

Klai pė dos sa vi val dy bės Fi nan­sų ir tur to de par ta men to di rek­to rė Al do na Špu čie nė pa brė žė, kad sa vi val dy bė vi sų vers li nin kų

Nuo lai dų no ri ne tik se na mies tis

pa rem ti tik rai ne ga li. Tam nė­ra lė šų.

Po sė dy je da ly va vę se na mies čio vers li nin kai pa brė žė, kad jų vers­las ski ria si. Jie tu ri mo kė ti kur kas di des nį ne kil no ja mo jo tur to mo­kes tį.

A.Špu čie nė pri mi nė, kad leng va­to mis siek ta ke lių tiks lų. Dėl tu ris­tų iš lai ky ti se na mies čiui bū din gas ne pel nin gas veik las: ama ti nin kų, me ni nin kų – pa vy ko. Ta čiau pri­trauk ti į se na mies tį žmo nių – ne.

Atk reip tas dė me sys ir į vers lo liu di ji mų kai nas. Jos šie met ge ro­kai išau go. V.Pleč kai čio ma ny mu, kai nas bū tų ga li ma su ma žin ti, kad smul kie ji vers li nin kai iš lįs tų iš še­šė lio.

Po sė džio me tu nu spręs ta kreip­tis į Vy riau sy bę, kad Klai pė dos sa­vi val dy bei bū tų su teik ta di des nė lais vė, spren džiant apie vers lo liu­di ji mų kai ną.

Vis dėl to sua be jo ta, ar tai tu rės nau dos, nes vals ty bė sie kia juos iš­gy ven din ti.

Taip pat pa ste bė ta, kad nė­ra leng va tų pra de dan tiems vers­li nin kams. Ma no ma, kad, tai kant jas, išaug tų įmo nių, ku rių Klai pė­do je ma žė ja, skai čius.

Tvarka: ­� senamiesčio­verslininkai­mokesčių­ lengvatų­gauna­ir­dėl­to,­kad­suorganizuoja­renginių.­­ ­ Vytauto­Liaudanskio­nuotr.

3

miestastrečiADieNiS, vASArio 15, 2012

Ma no vai kai ei na sa­vo ke liu, neaiš ku, kas po ma nęs rū pin sis gy vū nais, to dėl ir no­riu jiems už tik rin ti atei tį.

Ed var das Le gec kas:

Dienos telegrafas

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

„Atė jo lai kas iš plauk ti į pla tes nius van de nis, to dėl sa vo ko lek ci ją no­riu pa do va no ti mies tui. Ma no vai­kai ei na sa vo ke liu, neaiš ku, kas po ma nęs rū pin sis gy vū nais, to dėl ir no riu jiems už tik rin ti atei tį“, – do­va ną siū lė va kar pas Klai pė dos me­rą Vy tau tą Grub liaus ką ap si lan kęs E.Le gec kas.

Jo pa siū ly mas – sy kiu su uos ta­mies čio sa vi val dy be įkur ti vie šą­ją įstai gą, ku riai ir pri klau sy tų prie Klai pė dos esan tis mi ni zoo lo gi jos so das.

„Nep ra šo me jo kių pi ni gų, nes tu ri me rė mė jų, tad ėde sio gy vū­nams tik rai už ten ka. Da ly vau ja me ir Ap lin kos mi nis te ri jos pro gra­mo se, skir to se iš sau go ti į Lie tu vos rau do ną ją kny gą įra šy tus gy vū­nus ir di din ti jų po pu lia ci ją, to dėl

Klai pė dai pa siū lė gy vū nųKlai pė da ga li tu rė ti sa vo zoo lo gi jos so­dą – to kią do va ną mies tui no ri įteik ti ne to li uos ta mies čio esan čio mi ni zoo lo­gi jos so do sa vi nin­kas Ed var das Le­gec kas.

Gau sa: �� prie�Klai�pė�dos�esan�čia�me�mi�ni�zoo�lo�gi�jos�so�de�šiuo�me�tu�gy�ve�na�ke�li�šim�tai�gy�vū�nų.��� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

gau na me fi nan sa vi mą. Ta čiau jei mies tas bū tų zoo lo gi jos so do už­nu ga ris, bū tų leng viau gau ti pa ra­mos ir iš ES fon dų, ki tų pro gra mų“, – bend ra dar bia vi mo nau dą įvar di­jo E.Le gec kas.

Jo nuo mo ne, jei uos ta mies tis tap tų vie nu iš mi ni zoo lo gi jos so­do sa vi nin kų, jam ga lė tų bū ti su­teik tas Klai pė dos var das.

Ta čiau neat me ta ma ga li my bė, jog vie šo sios įstai gos stei gė jo mis ga lė tų tap ti ir ki tos Klai pė dos re­gio no sa vi val dy bės, tuo met zoo­lo gi jos so dui bū tų ga li ma su teik ti Že mai ti jos pa va di ni mą.

Išk lau sius pa siū ly mą, Klai pė dos me rui V.Grub liaus kui ki lo ne ma­žai klau si mų: koks tu ri bū ti mies­to in dė lis, ar ne kils ju ri di nių ka zu­sų, nes zoo lo gi jos so das yra ra jo no te ri to ri jo je.

E.Le gec kas tvir ti no, kad jo kių ne su sip ra ti mų ne bū tų, o iš mies to sa vi val dy bės, ku rios pra šo ma tap­ti vie šo sios įstai gos vie na stei gė jų, pra šo ma tik už ta ri mo val džios ko­ri do riuo se.

„Sa vi val dy bės in dė lis ne tu rė tų bū ti tik var do zoo lo gi jos so dui su­tei ki mas, ta čiau ir at sa ko my bė, to­dėl vis ką rei kia ge rai įver tin ti. Ta­čiau jū sų pa siū ly mą ver ti nu la biau kaip per spek ty vų, o ne ne pers pek­ty vų“, – tei gė V.Grub liaus kas.

Jis pa pra šė, kad E.Le gec kas pa­teik tų ofi cia lų raš tiš ką pa siū ly mą, ku rį bū tų ga li ma svars ty ti su ki tais mies to po li ti kais, sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos dar buo to jais.

Šiuo me tu ke lių hek ta rų plo tą uži man čia me mi ni zoo lo gi jos so­de gy ve na apie 400 gy vū nų – per 50 rū šių.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Šių me čia me mies to biu dže te dar­že lių re no va ci jai nu ma ty tas nu lis li tų mies to po li ti kams su kė lė bai­mę, to dėl jie ėmė ra gin ti val di nin­kus iž de ieš ko ti pi ni gų.

„Dar 2004 m. bu vo pa tvir tin ta uos ta mies čio dar že lių re no va ci­jos pro gra ma, ta čiau šie met jai ne­skir ta nė li to. Ir dar že lių va do vai, ir tė vai skun džia si, jog gru pė se šą­la vai kai, tem pe ra tū ra sie kia vos 10 ar 12 laips nių ši lu mos. Jei taip ir to­liau, tai dar že lius bū si me pri vers ti už da ry ti“, – ne ri mą So cia li nių rei­ka lų ko mi te te va kar iš sa kė jo pir­mi nin kė Iri na Ro zo va.

Spe cia li ko mi si ja nu sta tė, kad blo giau sia pa dė tis yra ke tu rio se iki mo kyk li nė se ug dy mo įstai go­se – „Ži bu rė ly je“, „Do bi liu ke“, „Pa par tė ly je“ ir Re gos ug dy mo cent re.

Skai čiuo ja ma, kad šių įstai gų lan gams ir du rims pa keis ti rei kė tų apie 750 tūkst. li tų, to dėl to kią su­mą ir pra šo ma su ras ti mies to biu­dže te.

„Pi ni gų šie met nė ra, bet jų ga li ne bū ti ir ki tais, ir dar ki tais me tais.

Nusk riaus tie ji: �� lan�gai� ir�du�rys�dar�nė�ra�pa�keis�ti�11-oje�uos�ta�mies�čio�dar�že�lių.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Dar že lių lan gams – 0 li tų

Kas ta da?“ – klau sė I.Ro zo va. Ta­čiau Fi nan sų sky riaus ve dė ja Rū ta Kam ba rai tė bu vo ka te go riš ka – pi­ni gų ke tu rių iki mo kyk li nio ug dy­mo įstai gų lan gams ir du rims pa­keis ti bent kol kas mies to biu dže te neį ma no ma ras ti.

Jai ant ri no ir ko mi te to na rys Vy­gan tas Va rei kis. „Jei pra šo te pi ni­gų, pa sa ky ki te, nuo ko juos nu­brauk ti“, – pir mi nin kei rep li ka vo po li ti kas.

Vis dėl to R.Kam ba rai tė vil ties su tei kė. Jos tei gi mu, po pus me­čio biu dže tas bus per žiū rė tas. Jei pa vyks su rink ti dau giau pa ja mų nei pla nuo ta ar ba ne bus per ka mos ko kios nors nu ma ty tos pa slau gos ir

lė šų at liks, jos bū ti nai bus skir tos dar že lių re no va ci jai.

„Kas met spau džia mės, nes mies­to biu dže tas mums vis per ma žas. Bet vi sa da pa vyks ta iš gy ven ti, o kar tais gau ti ir viršp la ni nių pa ja­mų“, – kons ta ta vo Fi nan sų sky­riaus ve dė ja.

Klai pė do je vei kia 52 iki mo kyk­li nio ug dy mo įstai gos. 41­oje iš jų lan gai ir du rys jau yra pa keis ti.

„Šie met bu vo me nu ma tę, kad lan gus ir du ris pa kei si me aš tuo­niuo se dar že liuo se, tam rei kė tų 1,5 mln. li tų. Ta čiau yra kaip yra, ne­ga vo me nė li to“, – ne slė pė So cia li­nės inf rast ruk tū ros prie žiū ros sky­riaus ve dė ja Vio le ta Gem bu tie nė.

Kon fe ren ci ja. Tre čia die nį mies to me­ras Vy tau tas Grub liaus kas prieš piet Vil niu je da ly vaus me ti nė je eko no­mi kos kon fe ren ci jo je. Ji bus skir ta di­džių jų Lie tu vos mies tų in ves ti ci niam po ten cia lui pri sta ty ti.

Eks po zi ci ja. Tre čia die nį 12 val. Klai­pė dos jū rų uos to di rek ci jos fo jė pir­ma me aukš te vyks iš kil min ga sten do „Klai pė dos uos to va do vai ir ka pi to nai“ ati den gi mo šven tė. Šį sten dą di rek ci ja įren gė mi nė da ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die ną.

Pa ro da. Tre čia die nį 13.15 val. savival­dybės ant ro aukš to fo jė vyks Vil niaus dai lės aka de mi jos Klai pė dos vi zua lio­jo di zai no ka ted ros ket vir to kur so stu­den tų dar bų pa ro dos, skir tos Klai pė­dos 760 me tų su kak čiai pa mi nė ti, ati­da ry mas ir pri sta ty mas.

Ke pyk la. Se niau sia Klai pė dos ke pyk­la „Ja vi nė“ praė ju siais me tais pa sie kė 17,6 mln. li tų apy var tą. Tai yra 24 pro c. dau giau nei 2010 me tais. Eks por tas 2011 me tais au go 32 pro c.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu­je už re gist ruo tos 4 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Ma ri jo na Kas pe rie nė (g. 1929 m.), Ju li jo na Va lie nė (g. 1934 m.), Ja kov Lin din (g. 1938 m.), Fe lik sas Bau žys (g. 1956 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Sta nis la va Ra ma naus kie nė, Ona Bi ru­tė Ta mu lio nie nė, Ju ze fa Če kins ky tė, Pet ras Smil ga, Ka zys Ge ru lis.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja­ma Ma ri jo na Kas pe rie nė.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 7 mo te rys. Gi mė 8 mer gai tės, tarp jų dvy nu kės.

Grei to ji. Va kar iki 18 val. grei to sios pa­gal bos me di kai su lau kė 64 iš kvie ti mų.

4

miestastrečiadienis, vasario 15, 2012

Pir ma sis laik raš čio nu­me ris po va sa rio 16 die­

nos išė jo va sa rio 19 die ną, bet ja me jo kios užuo mi nos apie Lie tu vių ta­ry bos pa skelb tą do ku men tą nė ra.

Go ti ki nį šrif tą žur na lis tams per­skai ty ti pa dė jo Lie tu vos jū rų mu­zie jaus is to ri kas Ro mual das Ado­ma vi čius.

„Per ver čiau laik raš čius iki ko vo mė ne sio, ten taip pat apie sie kius at kur ti Lie tu vos ne prik lau so my bę nė ra jo kių užuo mi nų. Ta čiau va sa­rio 19 die nos „Lie tu wisz ka cei tun­ga“ nu me ry je iš Lie tu vos yra ži nu tė, ten ra šo ma, kad pa na šiai, kaip Uk­rai no je, Lie tu vo je ki lo ju dė ji mas dėl ne prik lau so my bės, ap ra šo mi lie tu­vių san ty kiai su len kais, pa brė žia­ma, kad len kai yra tur tin ges ni nei lie tu viai. Ra šo ma, kad lie tu viai no­rė tų iš rink ti Sei mą, ku ris kreip tų si į Vo kie ti jos Reichs ta gą dėl Lie tu vos au to no mi jos. Ko vo 2 die nos nu me­ry je yra vie nas sa ki nys, kad lie tu­viai no rė tų ku ni gaikš čiu Min dau gu II iš si rink ti Vil hel mą fon Ura chą iš Sak so ni jos. Tik ži nu tė, be jo kio ko­men ta ro, nė ra jo kio po li ti nio įver ti­ni mo“, – tvir ti no R.Ado ma vi čius.

Is to ri ko tei gi mu, Va sa rio 16­o­sios ak tas mums la bai svar bus, ta­čiau tuo me tu tai bu vo ei li nė dek­la ra ci ja. Ta da, kai vis kas griu vo ir kei tė si, pa skelb ta dau gy bė to kių dek la ra ci jų ir ak tų, ku rių di džio ji da lis ne bu vo rea li zuo ta.

„Gal ki tuo se Klai pė dos kraš to laik raš čiuo se kas ir bu vo pa ra šy ta, bet tas įvy kis pla čiai ne nus kam bė­jo. Ak tas bu vo ver ti na mas tik kaip nuo mo nės pa skel bi mas ir po li ti nio svo rio ne tu rė jo. Juo la biau jog jis ne bu vo la bai ra di ka lus, kad ne su­ner vin tų oku pa ci nės vo kie čių val­džios. Gal būt to dėl Klai pė do je tai ir ne nus kam bė jo, ne bu vo ir sklai­dos, nes „Lie tu vos ai do“ ti ra žas su Nep rik lau so my bės ak tu – kon fis­kuo tas“, – tei gė R.Ado ma vi čius.

Klai pė diš kiai ko vo jo už Lie tu vąTarp vie ti nių Klai pė dos kraš to gy­ven to jų iš ties var gu ar to kia ži nia ga lė jo grei tai pa sklis ti, ma no ki tas is to ri kas Dai nius Eler tas. Nes laik­raš čio ti ra žo, kur bu vo pa skelb­tas Ak tas, ne spė ta iš pla tin ti. Ši ži­nia skli do per už ku li si nius tink lus, bend rau jant tar pu sa vy je.

„Va sa rio 16­osios ak to pa skel bi­mas bu vo la bai drą sus žings nis. Iš tik rų jų Lie tu vos ta ry ba nie ko ne tu­rė jo, nei jė gos, ku ri juos rem tų. Net­gi prie šin gai – vals ty bė bu vo oku­

Tarp lais vės ir nau dos

Slap ti do ku men tai bran giai kai nuo ja, kai kas ga lė jo su si­gun dy ti par duo ti, kai kas – nu pirk ti.

Sta sys Vai te kū nas:

puo ta, ka riuo me nė, ad mi nist ra ci nė struk tū ra, žan da rai ne jos ran ko se. Tad bu vo la bai drą su kaž ką dek la­ruo ti ir pa vy ko la bai lanks čiai iš­ma nev ruo ti su ma žais nuo sto liais ir ga na spar čiai su kur ti Lie tu vos ka­riuo me nę“, – pa brė žė D.Eler tas.

Is to ri ko tvir ti ni mu, da bar pa­mirš ta mas fak tas, kad ku riant ka­riuo me nę kai ku rio se vie to se į šau­ki mus ko vai su bol še vi kais at si lie pė ir vo kie čių ka riai, tai yra Klai pė dos kraš to gy ven to jai.

„Ga na grei tai su rea ga vo ir lie tu­vi nin kai, bu vo su for muo tas ne tgi

Is to ri jos ver pe tai

Po Nep rik lau so my bės pa skel bi mo �

Lie tu vą to liau val dė vo kie čiai. Jie rei­ka la vo, kad Lie tu vos Ta ry ba pa skelb­tų am ži ną ją są jun gą su Vo kie ti ja.

So vie tų Ru si ja Nep rik lau so my­ �

bės ak tą pri pa ži no 1920 m. lie pos 12 d., pa si ra šy da ma su at kur ta Lie tu va Tai kos su tar tį.

Laik raš tį „Lie tu vos ai das“, ku ria me �

vi suo me nei bu vo pa skelb ta apie ša­lies ne prik lau so my bę, vo kie čių oku­pa ci jos val džia kon fis ka vo.

Va sa rio 18 d. Lie tu vos ne prik lau so­ �

my bės ak to teks tas bu vo per spaus­din tas Vo kie ti jos laik raš čiuo se – „Das Neue Li tauen“, „Vos sis che Zei tung“, „Taeg li che Runds chau“, „Kreuz zei­tung“ ir ki tuo se.

Iki šiol nė ra ži no ma, kur sau go mas �

nė vie nas iš dvie jų Nep rik lau so my­bės ak to ori gi na lų.

Sie kis: �� Klai�pė�dos�pirk�liai�dar�Pir�mo�jo�pa�sau�li�nio�ka�ro�įkarš�ty�je�sva�jo�jo�eksp�loa�tuo�ti�Lie�tu�vos�ūkį,�ta�čiau�po�1923�m.�su�ki�li�mo�vis�kas�ap�si�ver�tė.� � Ma�žo�sios�Lie�tu�vos�is�to�ri�jos�mu�zie�jaus�ar�chy�vo�nuo�tr.

1

Prieš ju bi lie jų pri si mi nė „Me ri dia ną“Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Uos ta mies čio po li ti kai ir val di­nin kai pri si mi nė, jog prieš pu sant­rų me tų bu vo pa si ža dė ję rū pin tis Klai pė dos sim bo liu „Me ri dia nu“.

Mies to ta ry ba dar 2009­ųjų lapk­ri tį pri ta rė uos ta mies čio sa vi val­dy bės ir Klai pė dos jū ri nio mies to sim bo lio bur lai vio „Me ri dia nas“ pa ra mos fon do bend ra dar bia vi mui ir tuo me tį sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos di rek to rių Aloy zą Kaž dai­le vi čių įpa rei go jo per mė ne sį pa­reng ti bend ra dar bia vi mo su tar tį.

Ta čiau jos pro jek to nė ra iki šiol, to dėl So cia li nių rei ka lų ko mi te to na riai va kar spren dė, kaip sa vi val­dy bės ad mi nist ra ci ją pri vers ti vyk­dy ti mies to ta ry bos spren di mus.

„Be tos su tar ties neį ma no ma teik ti pa raiš kų ir ti kė tis ES pi ni gų bur lai vio res tau ra vi mui. Vi si su­tin ka, kad „Me ri dia nas“ yra mies to sim bo lis ir jį prieš Klai pė dos ju bi­lie jų bū ti na bent kiek su re mon tuo­ti“, – sa vo nuo mo nę dės tė ko mi te­to pir mi nin kė Iri na Ro zo va.

Ko mi te to po sė dy je da ly va vęs mies­to ta ry bos na rys Ri man tas Ta raš ke vi­čius tei gė, jog pro ble ma ta, kad ak­ty ves nė tu rė jo bū ti ne sa vi val dy bė,

o „Me ri dia no“ pa ra mos fon das, ku­rio stei gė jai yra trys fi zi niai as me nys. „Ne jau gi da bar tu ri me pa siim ti tep­tu kus ir ei ti da žy ti pri va taus ob jek to. Aiš ku, nie kas ne si gin či ja, kad „Me­ri dia nas“ yra mies to sim bo lis, ta čiau jo pa ra mos fon do na riai tu rė tų bū ti ge ro kai ak ty ves ni“, – ko le gai pri ta rė ko mi te to na rys Vy gan tas Va rei kis.

Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di­rek to rės pa va duo to ja Ali na Ve ly­kie nė in for ma vo, jog di rek to rė Ju di­ta Si mo na vi čiū tė jau su da rė dar bo gru pę, ku ri ir tu ri pa reng ti bend ra­dar bia vi mo su tar ties dėl „Me ri dia­no“ iš sau go ji mo atei ties kar toms pro jek tą.

at ski ras da li nys, vė liau jį per va di no Že mai čių pul ku. Ten pus ka ri nin­kiai ir ka ri nin kai bu vo klai pė diš­kiai, ku rie ko vė si Pir mo jo pa sau li­nio ka ro fron tuo se, tai – pa ty rę ir draus min gi ka riai, į Lie tu vos ne­prik lau so my bės ko vas įne šę sa­vo in dė lį. Tik jie bu vo trak tuo ja mi kaip sa va no riai, at vy kę iš Klai pė dos kraš to“, – pa sa ko jo D.Eler tas.

Ko mer ci niai eli to sie kiaiVis dėl to pa čia me Pir mo jo pa sau­li nio ka ro įkarš ty je, kai čia nie kas nea be jo jo, kad vo kie čiai lai mės ka­rą, vie ti nė Klai pė dos di duo me­nė sva jo jo ir net kny gas lei do, kaip bus, kai Lie tu va taps pri jung ta prie Vo kie ti jos.

„Klai pė dos eli tui rū pė jo už bėg ti už akių Til žės ir ki tų mies tų vers­li nin kams, kad klai pė die čiai tap­tų užim tos Lie tu vos ūkio tvar ky­to jais. Tai bu vo jų šan sas. Bu vo toks in te lek tua laus eli to at sto vas žy dų kil mės Klai pė dos laik raš čio „Me me ler Damf boot“ re dak to rius Liud vi kas So cha če ve ris, ku ris tų pa čių 1918 m. ko vą Ber ly ne vo kie­čių kal ba iš lei do kny ge lę „Klai pė da – Lie tu vos uos tas“. Toks pa va di­ni mas pa rink tas spe cia liai, kad vi­si ki ti in te re san tai su vok tų, jog kai teks eksp loa tuo ti Lie tu vos ūkį, vi­sas lie tu viš kų pre kių bei ga mi nių eks por tas ir im por tas ke liaus per Klai pė dą“ – pa ste bė jo tą lai ko tar pį ty ri nė jęs uos ta mies čio uni ver si te­to is to ri kas Ju lius Žu kas.

Klai pė dos pirk lių kor po ra ci ja tam jau ruo šė dir vą. Vie ti nio vers­lo sluoks niuo se nea be jo ta, kad kai ka ras bus lai mė tas, kils ko va, kas tvar kys Lie tu vos ūkį. Jau ta da pra­si dė jo kon ku ren ci ja.

Sa vi rū pes čiaiVis dėl to Lie tu vos ne prik lau so my­bės pa skel bi mas Klai pė do je tuo me tu di des nio dė me sio ne su lau­kė ir to dėl, kad vie tos žmo nės bu­vo spau džia mi sa vų var gų ir ne pri­tek lių.

Pre ky ba – ap ri bo ta, ūkis – su­griu vęs, pir mo sio mis ka ro die no­mis net me ta li niai ka vi nių ir res­to ra nų in dai bu vo rek vi zuo ti ir iš ly dy ti ka ro reik mėms.

Jau nuo 1914 m. Klai pė dos ir Til­žės ap skri ties laik raš čiuo se ap tin­ka mi pirk lių ir ama ti nin kų nu si­skun di mai dėl smu ku sio ūkio, yra ir bank ro tų skel bi mų.

„O ka rui bai gian tis pra si dė jo dar di des nė su maiš tis. Rei kia su pras­ti to me to Klai pė dos kraš to gy ven­to jus, ku riems rū pė jo, o kas gi bus su jų vals ty be, Vo kie ti jos im pe ri ja. Jiems tai bu vo pa grin di nis klau si­mas“, – pa ste bė jo D.Eler tas.

„Pa si bai gus Pir ma jam pa sau li­niam ka rui, kai pra si dė jo va di na­ma sis pran cūz me tis, kraš to lie­tu viai ma siš kai kė lė si į Klai pė dą, per kė lė ir spaus tu vę, pra dė jo bur ti drau gi jas, ir vė les niais me tais Va­sa rio 16­ąją sa vo ra te jau pa mi nė­da vo“, – pri si mi nė J.Žu kas.

Ak to ori gi na las – Šve di jo je?Di džiau sia is to ri nė mįs lė – kur yra Nep rik lau so my bės ak to ori gi na las.

Klai pė dos uni ver si te to pro fe­so rius Sta sys Vai te kū nas, ty ri nė­jęs svar biau sio ša lies do ku men to kla jo nes, tei gė, kad tas ori gi na las, ku ris bu vo sau go mas Lie tu vos ta­ry bo je, po to at si dū rė pre zi den to kan ce lia ri jo je.

Kai so vie tai užė mė Lie tu vą, do­ku men tus, tarp jų ir Nep rik lau so­my bės ak tą, iš Pre zi den tū ros iš si­ve žė.

Pro fe so rius įsi ti ki nęs, kad jis nė­ra su nai kin tas. Ga li bū ti, kad Va sa­rio 16­osios ak to ori gi na las yra Ru­si jos ar chy vuo se.

Ta čiau gy vuo ja ir dar vie na ver si ja.„Yra duo me nų, kad 1940 m. pre­

zi den tas A.Sme to na, nu jaus da mas so vie tų oku pa ci ją, su kro vė ke lias dė žes do ku men tų ir lai vu iš siun tė į JAV. Kaž ko dėl tas lai vas nu plau­kė į Šve di ją ir ten su sto jo. Spė ja ma, kad dė žės su do ku men tais nu vež­tos į Lie tu vos am ba sa dą Stok hol­me. Kai So vie tų Są jun ga oku pa vo Lie tu vą, Šve di ja pri pa ži no oku pa­ci ją ir Lie tu vos am ba sa dą per da vė so vie tams, tad do ku men tai da bar ga li bū ti bet kur. Ta čiau yra to kia ver si ja, kad vė liau da lį do ku men­tų nu pir ko vie nas pri va tus ko lek­ci nin kas. To kia ti ki my bė nė ra la bai di de lė, bet vis dėl to neat mes ti­na, nes slap ti do ku men tai bran giai kai nuo ja, kai kas ga lė jo su si gun dy­ti par duo ti, kai kas – nu pirk ti“, – nau jau sią sa vo at ra di mą apie Nep­rik lau so my bės ak to ori gi na lo dar vie ną bu vi mo vie tą at sklei dė S.Vai­te kū nas.

Pa lo pė: �� bur�lai�vis�„Me�ri�dia�nas“�iki�šiol�bu�vo�tik�epi�zo�diš�kai�pa�re�mon­tuo�ja�mas,�ta�čiau�rim�tų�in�ves�ti�ci�jų�dar�ne�su�lau�kė.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

trečiADieNiS, vASArio 15, 2012 5

JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

PARTNERIAI:

GENERALINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAI:

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Apie dar bąTre čius me tus J.Bud rie nė va do­vau ja šiam cent rui. Iki tol vi sas mo ters gy ve ni mas bu vo su si jęs su šo kiais ir iš skir ti ne uos ta mies čio bend ruo me ne ta pu sia cho reog ra­fi jos stu di ja.

„Pra dė jau šok ti „In ka rė ly je“, kai bu vau pir mo kė. Iki pat dvy lik­tos kla sės šo kau, ir tai ta po ma no gy ve ni mo bū du. Bai gu si mo kyk­lą, stu di ja vau Mu zi kos aka de mi jos Cho reog ra fi jos ka ted ro je. Stu di jos va do vė Ire na Ma ri jo na Gel gu tie nė pa si ti kė jo ma ni mi ir priė mė dirb ti, nors te bu vau pir ma kur sė“, – sa vo pro fe si nės veik los pra džią pri si mi­nė J.Bud rie nė.

Per 21 dar bo cho reog ra fe me tus mo te ris ren gė šo kė jus dai nų šven­tėms, bu vo jų ba let meis te re. Nors ir in ten sy viai dirb da ma bei bū da­ma dvie jų vai kų ma ma ir žmo na, J.Bud rie nė neuž si da rė ru ti nos rė­muo se ir bai gė švie ti mo va dy bos ma gist ro stu di jas.

„Vie ną ry tą var ty da ma ry to spau dą pa ma čiau skel bi mą apie ren gia mą kon kur są Klai pė dos vai­kų lais va lai kio cent ro va do vo pa­rei goms ei ti ir pa gal vo jau: „O ko dėl gi ne?“ Bu vau vie na iš tri jų pre ten­den tų. Ta die na, kai bu vau pa skir ta va do vau ti cent rui, man ta po nau jų pa rei gų ir at sa ko my bės die na. La­biau siai skau da šir dį, kai svars tau, kaip tu ri me dirb ti, kad at li kę pa rei­gas bend ro jo la vi ni mo mo kyk lo se vai kai no rė tų atei ti į mū sų klu bus. Te ko mo ky tis ne tik reik lu mo, bet ir lanks tu mo, to le ran ci jos. Pa ty­

Trau ka: �� J.Bud�rie�nei�gra�žiau�sia�vie�ta�pa�sau�ly�je�–�Klai�pė�dos�pa�jū�ris.�� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Bend rys tė: �� Žy�man�tas,�Kot�ry�na,�Jo�lan�ta�ir�Vai�das�Bud�riai�–�drau�giš�ka�šei�ma,�ku�rios�po�mė�gis�–�drau�ge�ke�liau�ti.��� Šei�mos�ar�chy�vo�nuo�tr.

J.Bud rie nė ne pa bū go iš šū kiųNuo ma žu mės šo­ku si cho reog ra fi jos stu di jo je „In ka rė lis“, vi są gy ve ni mą pa­sky ru si cho reog ra­fės dar bui Jo lan ta Bud rie nė ne pa bū go iš šū kių ir drą siai sto­jo prie še šis klu bus su vie ni ju sio Klai pė­dos vai kų lais va lai­kio cent ro vai ro.

riau ne ma žai iš gy ve ni mų, ta čiau verk ti iš ap mau do dėl dar be pa ti­ria mų sun ku mų ne te ko“, – at vi ra­vo J.Bud rie nė.

Cent ro bū re lius vie nu me tu lan­ko apie 1,3 tūkst. klai pė die čių vai­kų, ku riuos la vi na 71 dar buo to jas.

„Džiau giuo si ta len tin ga, šiuo­lai kiš ka, ener gin ga, jau na, pro fe­sio na lia vai kų lais va lai kio cent ro mo ky to jų ko man da, – gy rė ko le­gas va do vė. – Klu bus lan kan čių vai kų tė vai tam pa sa vo tiš ka šei ma. Jiems ne tik ten ka pa dė ti vai kų pa­si ro dy mams, jie drau ge ke liau ja ir taip su si gy ve na.“

Mo te ris pa sa ko jo, kad už da riu si sa vo ka bi ne to du ris su dar bu neat­sis vei ki na. Gal vo je iki vė laus va ka­ro su ka si min tys apie var van čius įstai gos sto gus, apie po rei kį pirk ti veid ro džius šo kių re pe ti ci jų sa lė se, prie mo nes pie šian tiems vai kams, pri si me na kiek vie ną ren gi nio de­ta lę, dau gy bę ki tų da ly kų, su si ju­sių su dar bu.

„Ma žie siems klai pė die čiams nuo tre jų iki 19 me tų mo ky to jai pa de­da at ras ti sa vas tį: mo ko mu zi kuo ti, dai nuo ti, šok ti, gro ti, pieš ti, siū­ti, meist rau ti ir tie siog tu ri nin gai pra leis ti lais va lai kį. Mū sų vai kai yra ta pę įvai rių mies to, ša lies bei tarp tau ti nių kon kur sų, fes ti va lių lau rea tais“, – ne sle pė pa si di džia­vi mo ug dy ti niais J.Bud rie nė.

Apie šei mą„Užau gau ap gaub ta di de lės tė vų, se ne lių mei lės. Esu tur tin ga, nes esu my li ma duk ra, se suo, žmo­na ir ma ma“, – ge rų žo džių ar­

ti miau siems žmo nėms ne gai lė jo J.Bud rie nė. Su su tuok ti niu Vai­du užau gi nu si sū nų Žy man tą mo­te ris di džiuo ja si, kad ga bus vai ki­nas kim ba į ne leng vas eko no mi kos stu di jas Ang li jo je.

Aš tun to kė Kot ry na se ka ma mos pė do mis – šo ka „Žu vėd ros“ an­samb lio gru pė je.

„Tu riu links mą, to le ran tiš ką vy­rą. Su juo neį ma no ma su si pyk ti. Jei koks de be sė lis už plau kia, vie nin te­lė jo fra zė: „Ar yra pro ble mų?“ iš­sklai do vi sas ne gan das. Be to, jis yra tas žmo gus, ku ris ne tik vi sa da yra ša lia, bet ir la bai pa de da. La bai my liu sa vo tė ve lius. Ma ma man – ir drau gė, ir pa ta rė ja. Tu riu se se­rį, vi si gy ve na me Klai pė do je, ir tai taip pat su tei kia sau gu mo ir lai­mės po jū tį. Mes – drau giš ka šei­ma“, – ne bi jo di džiuo tis ar ti mai­siais J.Bud rie nė.

Apie po mė giusVie nas di džiau sių mo ters po mė­gių – ke lio nės. Vi sa šei ma mėgs ta ne vie ną die ną trun kan čias iš ky las po Lie tu vą, Lat vi ją.

Į žy gius pa pras tai su si ruo šia vi­sas bū rys drau gų. Kar tais į to kias iš vy kas iš va žiuo ja iki de šim ties au­to mo bi lių.

Šei ma iš ky lau ja plaus tais ar bai­da rė mis. Nak vy nė po at vi ru dan­gu mi ar pa la pi nė se – tai ro man ti­ka, ku ri vie ni ja šei mą.

„Man bu vo la bai svar bu, jog aug da mi vai kai su pras tų, kad gra­žes nio kraš to už Lie tu vą nė ra. Pa­sau lis yra di de lis ir at vi ras, abu su vy ru sie kė me, kad vai kai no rė­tų grįž ti į sa vo kraš tą“, – pa sa ko­jo mo te ris.

Kaip ir dau ge lis, ji mėgs ta pa­si vaikš čio ji mus prie jū ros, miš ke, lan ko kon cer tus, spek tak lius.

Apie Klai pė dąJ.Bud rie nei Klai pė da – gim ta sis mies tas, ku ria me mo te ris gy ve na nuo gi mi mo ir ti ki si čia bū ti . Čia gi miau, au gau, mo kiau si, dir bu ir ti kiuo si, kad čia bū siu.

Au gau to je vie to je, kur su si ker ta Tai kos ir Bal ti jos pro spek tai. Da bar pie vo je, kur mė gau ma ža žais ti, išau­go nau ji dau giaaukš čiai pa sta tai.

Mie les nio mies to ne ži nau. Man pa tin ka vaikš ti nė ti prie jū ros, sė­dė ti ant Olan do Ke pu rės skar džio ir ta ba luo ti ko jo mis, gė rė tis sau lė­ly džiu ir džiaug tis, kad tai yra ma­no na mai.

Svaigs tu nuo jū ros ban gų oši mo, iš­plau kian čių ir su grįž tan čių lai vų, va­sa ros sau lė ly džio vaiz do, lau kiu kiek­vie nos Jū ros šven tės, my liu žmo nes, ku rie, kaip ir aš, yra klai pė die čiai.

Gy ve ni mo cre doJ.Bud rie nė at sklei dė, kad vie nin­te lio gy ve ni mo cre do ne ga lė tų iš­skir ti. Mo te ris sa vo gy ve ni me va­do vau ja si ne vie nu šū kiu ir var di ja ke lis la biau siai jai tin kan čius.

Lai mė yra ta da, kai nie ko ne rei­ka lau ja me iš ry to jaus, o iš šian die­nos su dė kin gu mu prii ma me tai, ką ji pa siū lo, ta čiau ste buk lų va lan da iš mu ša nuo lat.

Dirb ti – reiš kia kur ti, o kū ry ba – vie nin te lis gi lus ir rea lus džiaugs­mas, ku rį žmo gus ga li pa tir ti šia me gy ve ni me. Bū ti na pa čiam su pras ti ir gy ven ti tuo, ką sten gie si per teik­ti ki tam. Šyp so kis sėk mei ir ji nu­si šyp sos tau. Nie kas gy ve ni me ne­vyks ta be rei ka lo.

Apie Me tų klai pė die tęJ.Bud rie nė pa sa ko jo, kad Me tų klai pė die tės rin ki mų, gy ve nant uos ta mies ty je, ne pas te bė ti neį ma­no ma. Kai prieš ke le tą me tų į sep­ty ne tu ką bu vo iš rink ta I.Gel gu tie­nė, jos mo ki nė ak ty viai bal sa vo ir sir go už šią mo te rį.

„Dien raš tis „Klai pė da“ ga li di­džiuo tis pa skel bęs Me tų klai pė die­te Skais tu tę Idze le vi čie nę, Klau di ją Bo bians kie nę, Ol gą Ža lie nę. Da bar ži nau, kad ste bė ti kon kur są iš ša­lies ir sirg ti už sa vo fa vo ri tes yra to­li gra žu ne tas pa ts, kas pa čiai tap ti jo da ly ve. Šį kar tą la bai jau di nuo­si, – ne slė pė J.Bud rie nė. – Pa gar­biai ver ti nu vis ką, kas vyks ta ma no gy ve ni me. Ver ti nu tai, jog bal sus už ma ne ati da vė klai pė die čiai. Tai ne tik ma no, bet ir Klai pė dos pe­da go gi nės bend ruo me nės įver ti ni­mas. Lin kiu per ga lės vi soms no mi­nuo toms klai pė die tėms. Esu tik ra, kad Me tų klai pė die tės ti tu las yra įpa rei go ji mas siek ti vis nau jes nių ir kil nes nių tiks lų.“

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Pa mil ki te mus, mes ge ri

Tau py mas – tik kal bo se

Šian dien, kai elekt ros ener gi­ja ir šil dy mas yra to kie bran­gūs, per ma žai yra kal ba ma apie tau py mą. Be to, tie, ku rie

tau po, nė ra ska ti na mi tai da ry ti.Pa vyz džiui, kai vaikš tai po Klai pė­

dos pie ti nį ra jo ną, vis dar į akis iš­kart krin ta ne ma žai dau gia bu čių na­mų, ku rių laip ti nių du rys pra vi ros.

Spe cia lis tai ga li ne sun kiai su skai­čiuo ti, kiek nuo sto lių pri da ro toks gy ven to jų ap si lei di mas. Du rys į lau­ką ap skri tai tu rė tų bū ti bent dve jos, tuo met ir ši lu mos na mas su nau do tų ge ro kai ma žiau. Taip tik at ro do, kad tai yra smulk me na, ta čiau iš smulk­me nų ir su si de da mū sų gy ve ni mas.

Dar krin ta į akis tai, kad val diš ko se įstai go se vi siš kai ne tau po ma elekt ra. Te ko ma ty ti, kaip ne vie nas val di nin­kas lai ko įjung tą elekt ri nę kros ne lę, nors ka bi ne te ir taip šil ta.

Pas te bė jau ir tai, kad išei da mi pie­tau ti tar nau to jai pa lie ka įjung tas ka­bi ne to ap švie ti mo lem pas. Jos plies­kia iki pat dar bo pa bai gos, iki tol

Andriaus Deltuvos karikatūra

nie kas ne pa si rū pi na, kad jos bū tų iš­jung tos, net jei tar nau to jas mig ruo ja po dar bo vie tę.

Ar sa vo na muo se taip el gia ma si? Nie ka da! Kai rei kia už vis ką mo kė ti pa čiam, ta da žmo gus pra de da tau py­ti. Tai, kas val diš ka, ne tau po ma nuo ta ry bi nių lai kų.

Prie iš tek lių tau py mo ska ti ni­mo ga lė tų pri si dė ti ir pa tys ener­ge ti kai. Tos įmo nės, ku rios tau­po elekt rą, tu rė tų bū ti ska ti na mos nuo lai do mis. Da bar yra at virkš čiai, mo ka ma žiau tas, kas daug su nau­do ja. Tai nė ra la bai tei sin ga, tu rint ome ny je, kad už elekt rą at si skai­

to me už sie nio tie kė jams va liu ta. O ir gy ven to jai, ma žiau siai su nau do­jan tys ši lu mos, tu rė tų gau ti nuo lai­dą šil dy mui. Ta čiau, kiek ži nau, ši­lu mi nin kai nė ra suin te re suo ti, kad bū tų tau po ma.

Tai pa ro dė ir Vil niaus at ve jis, kai gy ven to jams ma siš kai ki lo įta ri mų, jog bu vo šil do ma per daug vien tam, kad bū tų ga li ma iš ra šy ti di des nes są­skai tas gy ven to jams.

Jei gu tau py tu me taip, kaip tai įpra­tę da ry ti, pa vyz džiui, vo kie čiai, per me tus su tau py tu me mi li jo nus, ku­riuos da bar iš švais to me vė jais.

Re gi man tas Alio nis

Jei gu tau py tu me taip, kaip tai įpra tę da ry ti vo kie čiai, per me tus su tau py tu me mi li jo­nus, ku riuos da bar iš­švais to me vė jais.

Gar siai by lai – per ma žai dė me sioŽi niask lai do je vis pa si ro do in for­ma ci jos apie va di na mą ją pe do fi li jos by lą. Ta čiau tos in for ma ci jos pa­tei kia ma aiš kiai per ma žai. Juk toks įvy kis Lie tu vo je. Vi sos ša lies są mo­nin giems žmo nėms rei kia ko vo ti už tai, kad mer gai tė ne bū tų ati duo ta vėl į niek šin gų pe do fi lų ran kas. Tai ne ge ri ir bai sūs žmo nės. Ir tei sin gu­mo or ga nai čia su tei sin gu mu, ma­no nuo mo ne, ne tu ri nie ko bend ra. Gal būt jie su ki tais ko kiais nors or­ga nais su si ję.

Mo ni ka

Kam tar nau ja bu tų sta ty to jai?Klai pė do je aiš kiai vyks ta per daug dau gia bu čių na mų sta ty bų. Vėl kas tik ne tin gi sta to nau jus. Ar to­kie sta ty to jai ne tu ri svei kos nuo vo­kos, ar jie be pro čiai – kas pirks tuos jų bu tus, ku rių ir taip da bar yra kiek tik no ri? Gal pir miau te gul jau pa­sta ty tus iš per ka, o pa skui vėl sta to nau jus? Gal to kie vei kė jai no ri su­kel ti ant rą ne kil no ja mo jo tur to kri­zę Klai pė do je, o gal ir vi so je Lie­

tu vo je? Kam jie, įdo mu, dir ba? Juk tai ne vers las, o pi ni gų lai do ji mas. Klau si mas: ko kios tar ny bos jiems duo da pi ni gų to kiems eko no mi­ką griau nan tiems nuo sto lin giems pro jek tams?

Sta sys iš Miš ko kvar ta lo

Mo čiu tės įžū lė jaAną die ną prie vie nos par duo tu vės ban ko ma te ėmiau pi ni gus. Vi sa tai ste bė jo ne pa žįs ta ma mo čiu tė. Kai pa siė miau pi ni gų ir priė jau prie sa vo au to mo bi lio, ko kių 80 me tų se no lė priė jo ir gai liu bal su pa pra šė nu vež ti ją iki baž ny čios. Pa gai lo jos, juo la­biau kad man bu vo pa ke liui, to dėl pa kvie čiau sės ti į ma ši ną. Pri va žia­vo me Var pų gat vę. Jau ke ti nau su kti į baž ny čios kie mą, kai se nu tė at ku to ir žva liu bal su pa pra šė ne suk ti į Die­vo na mus, o va žiuo ti to liau, į Lau­ki nin kų gat vę. Nu ve žiau ją iki pat jos na mo laip ti nės ir tik vė liau pa­gal vo jau, kad ji, su grau di nu si sa vo gar biu am žiu mi ir no ru pa si mels ti, pa si nau do jo ma ni mi kaip ne mo ka­mu tak sis tu.

Vai do tas

Va ly to jų ne pri sik vie čia meGy ve na me I.Si mo nai ty tės gat vės 28 na me, ku ris kar tu su gre ti mais 32 ir

34 na mais su da ro už da rą kie mą. Ta­čiau pro mū sų na mus ša li gat viais kas dien ei na dau gy bė ir ki tų klai pė­die čių, ku rie sku ba į au to bu sų sto te lę bei vai kų dar že lį. Ta čiau ant rus me­tus ne pri sik vie čia me va ly to jų, kad nu kas tų snie gą nuo ša li gat vių. Už­tat ša li gat vį prie 34 na mo ke li vy­rai kas dien grem žia po du kar tus per die ną. Gal to dėl, kad to na mo gy ven­to jai yra su si bū rę į bend ri ją, o ki ti du na mai ad mi nist ruo ja mi „val dų“. Kai pa skam bi ni į „val das“, at si lie­pia va dy bi nin kai, ta čiau nuo po kal­bio su jais pa dė tis ne si kei čia ant rus me tus. Tie siai ad mi nist ra to riui pri­si skam bin ti neį ma no ma. Kaž ko kia neį vei kia ma pro ble ma. Mes iš lai ko­me val di nin kus, ku rie ne pa sie kia mi ir ne dir ba jiems al gą mo kan čių žmo­nių la bui.

Mil da

Nu va lo, bet ne pa bars toGe ras iš ra di mas – ma ži trak to riu­kai snie gui nuo ša li gat vių va ly ti. Tik blo gai, kad smė lio ne bars to. Var pų gat vė je pės čių jų ta kas šva riai iš pat ry to nu va lo mas, bet tin ka mas su pa­čiū žo mis čiuo ži nė ti, o ne se niems ir ma žiems vaikš čio ti.

Da nu tė

Pa ren gė Dai va Ja naus kai tė

Violeta Juodelienė

6

nuomonėstrečiadienis, vasario 15, 2012

Su lau kė me: su bū rę bend­ra min čių ra te lį Lie tu vos dip lo ma tai at vi ru laiš ku ban do įti kin ti Ny der lan­

dų gy ven to jus, kad Ry tų eu ro pie­čiai pri si de da prie jų ša lies ūkio au­gi mo ir nea ti ma dar bo iš olan dų.Epis to lia ri nį žan rą ES nau jo kių dip lo ma tai pa si rin ko ne ga lė da­mi ne rea guo ti į Ny der lan dų kraš­tu ti nių de ši nių jų par ti jos įkur tą vir tua lią skun dų kny gą, ku rio je kiek vie nas olan das ga li iš lie ti įtū­žį dėl eu ro pie čių iš ry tų.„Ar jus er zi na Vi du rio ir Ry tų Eu­ro pos imig ran tai? Ar pra ra do te dar bą dėl len ko, bul ga ro, ru mu no ar ki to ry tų eu ro pie čio? Mes no­rė tu me su ži no ti tai iš jū sų“, – toks teks tas bu vo skel bia mas Lais vės par ti jos in ter ne to sve tai nė je.

At sa ky da mi į tai Bul ga ri jos, Če ki­jos, Es ti jos, Lat vi jos, Len ki jos, Lie­tu vos, Ru mu ni jos, Slo va ki jos, Slo­vė ni jos ir Veng ri jos am ba sa do riai pa kvie tė Ny der lan dų po li ti kus ir vi suo me nę at si ri bo ti nuo šios ak­ci jos. Kaip ar gu men tą pri min da­mi vie ną ES ver ty bių – lais vą as­me nų ju dė ji mą.Sa vo tiš kas tas ban dy mas pri vers­ti mus pa mil ti pa čio se Mei lės die­nos iš va ka rė se. Des pe ra tiš kas.Ar dip lo ma tiš kų mū sų am ba sa do­rių for mu luo čių už teks, kad olan­dai, gar sė jan tys sa vo lais va dva sia ir li be ra lu mu, im tų ne be ma ty ti pro­ble mų ten, kur jų iš tik rų jų esa ma? Juo lab kad jų yra ne vien Ny der lan­duo se. Ir Jung ti nė je Ka ra lys tė je, ir Ai ri jo je, Nor ve gi jo je – vi sur, kur ga­li ma ras ti emig ran tų iš Lie tu vos.Yra ne vie na prie žas tis, ko dėl koks nors gy ve ni mu ar oru ne pa­ten kin tas olan das, bri tas ar nor­ve gas ga lė tų ma ny ti, kad jį er zi­na lie tu vis.To je Lie tu vo je – tik rai ne vie ni an ge lai. Vi daus rei ka lų sis te mos

at sto vai ne kar tą yra pra si ta rę: emig ran tų grą ži ni mas ge ro kai pa blo gin tų kri mi no ge ni nę si tua­ci ją Lie tu vo je.O ir dirb ti mes su tin ka me už ma­žes nę al gą nei vie ti niai žmo nės. Dir ba me nuo šir džiau nei daž nas jų (ir nei pa tys dir bo me Lie tu vo­je) – daž nai ne pai sy da mi po rei­kio il sė tis. At si dū rę ten ban do­me įsi tvir tin ti su pras da mi, kad tai ga li me pa da ry ti tik da bar ar­ba nie ka da, – į Lie tu vą ne vy kė liu juk ne grį ši.Ki ta ver tus, vie tos gy ven to jų prie šiš ku mas at vy kė lių at žvil­giu jo kia iš skir ti nė mū sų tau tos pro ble ma. Olan dų ra di ka lų pra­dė ta kam pa ni ja pri me na po kal­bį, nu girs tą Vo kie ti jos Frank fur to prie Ode rio mies te. „Gir dė jai, pa­vo gė Smid tų dvi ra čius – po nak­ties din go. – Tu ma tai... Tai len kai, ne ki taip.“ Ste reo ti pas, kad len kai – vi sų pro ble mų šal ti nis, šio po­kal bio da ly vėms stip res nis už su vo ki mą, kad „tie len kai“ užau gi­na ka lė di nes žą sis, pa siu va vil no­nes lie me nes ir pi gų apa ti nį tri ko­ta žą, ku riuo abi mo te rė lės pa si rū­pin da vo ki ta pus upės esan čio je Len ki jo je.Vi suo me nė je, kur tvy ro įtam­pa, vi sa da ban do ma ras ti ieš­mi nin kus.Šian dien tū las Lie tu vos me ras di­džiuo ja si siųs da mas bul do ze rius griau ti to kių „ieš mi nin kų“ na mų, ku rie kaž ko dėl yra la biau ne tei­sė ti nei pi lai tė mis vir tę na me liai ko lek ty vi niuo se so duo se.Ži no ma, no rint, vi sa da ga li ma nu­si spjau ti ant sve tim tau čių ku ria­mos BVP da lies, kul tū rų įvai ro vės tei kia mos nau dos bend ruo me nei, juos pa vers ti at sa kin gus už kri mi­no ge ni nes pro ble mas.Ge bė ji mas su gy ven ti kar tu, ne že­mi nant, ne pab rė žiant fi ziš kai ma­to mų skir tu mų, va di na si to le ran­ci ja. Ar gi ne pa ra dok sas, kad mes sa vo je ša ly je tu rin tys ai bę pro­ble mų dėl ne to le ran ci jos ki taip my lin čių, ki taip at ro dan čių, ki­taip mąs tan čių, rin ki muo se už ki­tus bal suo jan čių jų at žvil giu, šian­dien pa tys at si du ria me ne to le ruo­ja mų jų kai ly je?Ga li my bė sa vo kai liu pa tir ti, ką reiš kia bū ti ki to kiam nei dau gu­ma, vei kiau siai pa dės mums nu­ga lė ti šiuos ste reo ti pus daug veiks min giau nei už ES pi ni gus pieš ti pla ka tai, su suk ti do ku men­ti niai fil mai. Vi si skir tin gi, vi si ly­gūs, mo kė so cia li nė rek la ma. Pri­me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

Vi si skir tin gi, vi si ly­gūs, mo kė so cia li nė rek la ma. Pri me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

7

lietuvatrečiadienis, vasario 15, 2012

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun­das Pa lai tis va kar pa va ka re pa nai­ki no Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri­mų tar ny bos (FNTT) di rek to riaus Vi ta li jaus Gai liaus ir jo pa va duo to­jo Vy tau to Gir ža do lei di mus dirb ti su slap ta in for ma ci ja.

Ga vo VSD pa lai mi ni mąMi nist ras BNS sa kė tai pa da ręs, kai ga vo Vals ty bės sau gu mo de par ta­men to (VSD) tei ki mą.

FNTT va do vams – mi nist ro smū gis

Ma nau, mums už teks svei ko pro to, kad tei­sin gi spren di mai bū­tų ras ti.

Eli gi jus Ma siu lis:

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@diena.lt

Va sa rio 14­ąją, Šv.Va len ti no die­ną, Kau no ar ki vys ku pi ja jau šeš tus me tus siū lė švęs ti ki taip – at si grę­žiant į tik rą sias ver ty bes, mi nint mei lę ir šei mą.Šį met ji žmo nes pa kvie tė į „Žal gi­rio“ are ną.

„Iš pra džių kiek bau gi no di­džiu lė are nos erd vė, abe jo jo me, ar to kia dau gy bė žmo nių su si do­mės ren gi niu, vis dėl to sa vo tiš­kai al ter na ty viu, pro pa guo jan čiu šei mos ver ty bes, mei lę ir ti kė ji mą, ta čiau grei tai abe jo nes iš sklai­dė be ga lė skam bu čių“, – kal bė jo šios šven tės ren gė ja V.Span ge le­vi čiū tė­Knei žie nė.

Pas kel bus, kad re gist ruo ja mos ir į šven tę no rin čių jų at vyk ti gru­pės, tą pa čią die ną už si re gist ra vo 23 tūkst. žmo nių, vė liau jų skai­čius išau go iki 30 tūkst.

In for ma ci ja bu vo pla ti na­ma ir baž ny ti nė se pa ra pi jo­se, ir spau do je, jau šeš tus me­tus ren gia ma šven tė tu ri ir sa vo ger bė jų bū rį.

Tik ros mei lės ir ti kė ji mo su vie ny ti

Kvie ti mai į šven tę „Žal gi rio“ are no je „Mei lė ku ria šei mą“ bu vo iš­graibs ty ti aki mirks niu. „Ne si ti kė jo me to kio ant plū džio“, – mil­ži niš ku su si do mė ji mu džiau gė si Kau no ar ki vys ku pi jos sie lo va­dos pro gra mų koor di na to rė Vai da Span ge le vi čiū tė­Knei žie nė.

„Yra net po ra, ku ri su si pa ži no pir ma ja me Kau no ar ki vys ku pi jos ren gia ma me „Šv.Va len ti no die­na ki taip“ ren gi ny je. Po ra da bar – jau šei ma, skam bi no ir šį met, nes ši šven tė – ir jų pa žin ties pa mi nė ji mo die na“, – sma giais nu ti ki mais da li­jo si ren gi nio koor di na to rė ir svars­tė, kur glū di ren gi nio, su trau ku sio to kią dau gy bę žmo nių, sėk mė.

Svar bus ak cen tas, kad „Mei­lė ku ria šei mą“ yra ne mo ka mas ren gi nys, ja me – pla taus spekt­ro pro gra ma: nuo kla si kos iki ro­ko. Kiek vie nas čia atė jęs ra do sa­vo sie lai ar ti mą mu zi ką ar žo džius, liu di ji mus, ku riais da li jo si ži no­mas te le vi zi jos lai dų ve dė jas Ri mas Ša paus kas su žmo na Li na, krep ši­nin kas Mar ko Po po vi čius, ku ni gas

Eras tas Mu raus kas, so lis tas To mas La di ga su žmo na Mil da, ne se niai du vai kus įsi vai ki nę Re na ta ir Da­rius Bra zio niai.

Nuo šir džią at mos fe rą pa dė jo kur ti ren gi nio ve dė jai – cha riz ma­tiš kie ji ak to rė Da lia Mi che le vi čiū­tė ir Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Teo lo gi jos fa kul te to de ka nas Be nas Ule vi čius.

Šven ti nia me kon cer te da ly va­vo ope ros dai ni nin kai Ed mun das Sei lius ir Kris ti na Zmai lai tė, Bur­gun diš ka sis cho ras ir Dan guo­lė Bei na ry tė, šo kio teat ras „Au­ra“, dai ni nin kas ir kom po zi to rius Li nas Ado mai tis, pa trio ti nio ro­ko gru pė „Thun der ta le“, vo ka li nis an samb lis „Acus to“, mu zi ki nė ku­ni gų gru pė „Sa cer dos“.

Daug: �� į�ren�gi�nį�„Žal�gi�rio“�are�no�je�su�gu�žė�jo�re�kor�di�nis�žmo�nių�skai�čius.��

At vy ko: �� kar�tu�su�vi�sais�Va�len�ti�no�die�ną�ki�taip�šven�tė�ir�ar�ki�vys�ku�pas�Si�gi�tas�Tam�ke�vi�čius,� Sei�mo� pir�mi�nin�kė� Ire�na�De�gu�tie�nė,� prem�je�ras�And�rius�Ku�bi�lius�ir�že�mės�ūkio�mi�nist�ras�Ka�zys�Star�ke�vi�čius.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Kar je ra: �� FNTT�va�do�vai�V.Gir�ža�das�ir�V.Gai�lius�va�kar�ne�te�ko�ga�li�my�bės�dirb�ti�su�slap�ta�in�for�ma�ci�ja,�tad�ir�jų�perspektyvos�lik�ti�po�stuo�se�–�la­bai�mig�lo�tos.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Lei di mų dirb ti su slap ta in for­ma ci ja ne te ku siems FNTT va do­vams gre sia nu ša li ni mas nuo pa­rei gų.

R.Pa lai tis praė ju sią sa vai tę pa­reiš kė ne pa si ti kįs ir V.Gai liu mi, ir V.Gir ža du. Iš pra džių ne pa si ti kė­ji mas pa reikš tas V.Gir ža dui, nes jo pa kar to ti nio ty ri mo po lig ra fu ar ba va di na muo ju me lo de tek to riu mi re zul ta tai bu vę jam ne pa lan kūs. FNTT di rek to riu mi V.Gai liu mi ne pa si ti kė ji mas pa reikš tas, kai šis, ne pai sy da mas mi nist ro po zi­ci jos, pa reiš kė pa ra mą sa vo pa va­duo to jui.

Abu pa rei gū nai dar anks čiau tik­rin ti po lig ra fu.

BNS ži nio mis, pa tik ri ni mai bu vo su si ję su at lie ka mu ty ri mu dėl in­for ma ci jos nu te ki ni mo apie ban ką „Sno ras“. Aiš ki na ma si, kaip duo­me nys apie ren gia mus pa rei gū­nų veiks mus per nai lapk ri tį pa te­ko „Sno ro“ ak ci nin kams.

Pa lai kė ko le gosApie tai, kad R.Pa lai čio FNTT va­do vy bei mes ti įta ri mai nė ra lauž ti iš pirš to, va kar pra kal bo ir Li be ra lų ir cent ro są jun gos, ku riai pri klau so mi nist ras, po li ti kai.

Pa sak LiCS va do vy bės iš pla tin­to pra ne ši mo, FNTT va do vams pa reikš tas ne pa si ti kė ji mas „tu­ri la bai rim tą pa grin dą, apie ku­rį yra in for muo ti ir aukš čiau si ša­lies va do vai“.

„Fi nan si nius nu si kal ti mus ti­rian čios struk tū ros va do vai tu­ri bū ti ne prie kaiš tin gos re pu ta ci­jos, ir jei yra gau tas ne gin či ja mas

Vals ty bės ir tar ny bos pa slap čių įsta ty mas nu ma to, kad „pa slap­čių su bjek tas sa vo ini cia ty va ar ba Vals ty bės sau gu mo de par ta men to mo ty vuo tu tei ki mu pa nai ki na lei­di mą dirb ti ar su si pa žin ti su įslap­tin ta in for ma ci ja“.

sig na las, kad yra ki taip, to les nis jų dar bas su įslap tin ta in for ma ci ja, taip pat jų va do va vi mas šiai tar ny­bai neį ma no mas“, – tei gia ma par­ti jos pra ne ši me.

Opo zi ci jai teks pri til tiDar la biau ašt rin ti konf ik tą ir pa­si nau do ti su si da riu sia si tua ci ja va­kar sten gė si ir Sei mo opo zi ci ja.

„Mi nist ro mo ja vi mas me lo de­tek to riaus pa ro dy mais liu di ja vi siš­ką pa si me ti mą“, – skel bė Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos at sto vas Va len­ti nas Ma zu ro nis, – „To kia si tua ci ja, kai vie šai aiš ki na ma si san ty kiai, la­biau pri me na bo bų tur gų“.

Dar bo par ti jos at sto vai no rė tų, kad jei mi nist ras ži no, kas nu te­ki no in for ma ci ją, tu rė tų da bar tai

aiš kiai ir pa sa ky ti. Jei to ne bus, at­si sta ty din ti.

Val dan tie ji ra mūsVal dan čio ji koa li ci ja, kaip įpras ta, į opo zi ci jos kal bas apie tai, kad vie­na konf ik tuo jan čių pu sių ne dels­da ma tu ri trauk tis, ne krei pia dė­me sio. Tie sa, val dan čių jų at sto vai su tin ka, kad R.Pa lai čio ir FNTT va do vy bės konf ik tas la bai pa ken­kė abie jų ins ti tu ci jų re pu ta ci jai.

O konf ik to baig ties kol kas nie­kas ne drįs ta pro gno zuo ti. Ty ri mas, ku rį FNTT va do vy bės at žvil giu at­lie ka R.Pa lai čio va do vau ja ma mi­nis te ri ja, jos at sto vų tei gi mu, ga li už truk ti ne trum piau kaip mė ne sį.

„Per koa li ci jos gy va vi mo lai­ko tar pį yra bu vę ir su dė tin ges nių

ne su ta ri mų. Ma nau, mums už teks svei ko pro to, kad tei sin gi spren­di mai bū tų ras ti“, – op ti mis tiš­kai va kar bu vo nu si tei kęs Li be ra lų są jū džio pir mi nin kas, su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis.

Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te to pir mi nin kas kon­ser va to rius Ar vy das Anu šaus kas ap si ri bo jo pa sa ky da mas, kad R.Pa­lai tis, pa reikš da mas ne pa si ti kė ji mą, „pa sku bė jo“. Taip pat pri dū rė, kad mi nis te ri jos at lik to ty ri mo iš va dos te bus re ko men da ci nio po bū džio, tai gi „iš to ga li nie ko ne bū ti“.

Ieš ko ma at sa ky mųTie sa, iki šiol FNTT va do vy­bę gy nė prem je ras And rius Ku­bi lius. To dėl net bu vo svars to ma, kas ska ti na prem je rą taip elg tis. Net ru ko pa si girs ti kal bų, kad toks žings nis ga li bū ti sie ja mas ir su va di na mą ja „mai liaus“ by la, taip pat su bu vu siu FNTT va do vu Ro­mual du Bo rei ka.

Taip pat nie kaip ne bai gia ma nag ri nė ti be veik dve jus me tus te­be si tę sian ti va di na mo ji „mai liaus“ by la, ku rio je spe cia liuo ju liu dy to ju FNTT bu vo ap klaus tas že mės ūkio mi nist ras Ka zys Star ke vi čius.

De vy ni tei sia mie ji kė si no si pa si­sa vin ti dau giau nei 20 mln. li tų iš ES ir Lie tu vos biu dže tų ne va žu­vų mai liui au gin ti. Tarp tei sia mų­jų yra ir bu vęs Lie tu vos ban ko va­do vas ir am ba sa do rius Ro mual das Vi so ka vi čius. Šis, K.Star ke vi čiaus tei gi mu, pra šė jo tar pi nin kau ti su­si tik ti su Na cio na li nės mo kė ji mo agen tū ros va do vais.

8

aktualijostrečiadienis, vasario 15, 2012

Klai­pė­dos­2-ojo­po­li­ci­jos­ko­mi-sa­ria­to­pa­rei­gū­nai­ban­do­aiš­kin-tis,­kam­klai­dą­pa­da­riu­si­ban­ko­dar­buo­to­ja­2010­m.­lapk­ri­tį­iš-mo­kė­jo­per­daug­pi­ni­gų.­Tą­kart­vy­rai­ne­pag­rįs­tai­ga­vo­10­tūkst.­li­tų­dau­giau.­Pa­ži­nu­sius­nuo-trau­ko­je­už­fik­suo­tus­as­me­nis­pra­šo­ma­skam­bin­ti­tel.­354­390­ty­rė­jai­Rai­mon­dai­Ku­nic­kie­nei.

dar­buo­to­ja­su­kly­do

Lie­pų­g.­įsi­kū­ru­sios­bend­ro-vės­va­do­vai­pra­ne­šė­po­li­ci­jai,­kad­ne­te­ko­18­tūkst.­li­tų­ver­tės­me­ta­lo­ga­mi­nių,­ku­riuos­lai­kė­įmo­nės­kie­me.­Vil­niaus­bend-ro­vė­va­sa­rio­pra­džio­je­Klai­pė-dos­ap­skri­ty­je­pa­si­ge­do­dvie-jų­sunk­ve­ži­mių­va­ri­nių­de­ta-lių.­Din­gęs­kro­vi­nys­ver­ti­na­mas­372­tūkst.­JAV­do­le­rių.

Pir­ma­die­nį­prieš­vi­dur­nak­tį­pas­Tur­gaus­a.­gy­ve­nan­tį­19-me-tį­atė­jo­iš­ma­ty­mo­pa­žįs­ta­mas­jau­nuo­lis­ati­duo­ti­sko­los.­Kai­jis­su­si­ruo­šė­išei­ti,­pro­du­ris­į­vi­dų­įsi­ver­žė­trys­kau­kė­ti­ne­pa­žįs-ta­mie­ji,­pa­purš­kė­šei­mi­nin­kui­į­akis­du­jų,­su­mu­šė­laz­da­ir­api-plė­šė.­Nu­ken­tė­ju­sia­jam­pa­da-ry­ta­7­tūkst.­li­tų­ža­la.

Me­ta­lų­gro­bi­kai­siau­čia

Įsi­ver­žė­Į­bu­tą

Pe do fi li jos au ka li ko be abiejų tė vų

Po zi ci ja: ­� ap­kal­tin­tas­ sek­sua­liai­iš­nau­do­jęs­dvi­me­tę­duk­rą­vy­ras­ti­ki­no,­kad­su­gy­ven­ti­nė­jį­ne­pag-rįs­tai­ap­kal­bė­jo.

Gy ven to jai pa tys va lys kie mus

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

64 me tų vy ras Klai pė dos apy gar­dos teis me ne si slaps tė nuo gau­saus re por te rių bū rio ir ti ki no esąs ne kal tas, o tik ap kal bė tas. Ne pai­sant to, va kar jam pa skelb tas ap­kal ti na ma sis nuo spren dis už ma­ža me tės mer gai tės sek sua li nį iš­nau do ji mą.

Vy rui skir ti 6 me tai ne lais vės. Nu­ken tė ju sios ma žy lės nau dai iš kal­

ti nin ko pri teis ta 10 tūkst. li tų. Ar­gu men tuo da mas, ko dėl pri tei sė pen kis kart ma žes nę su mą nei pra­šė mer gai tės in te re sams at sto vau­jan tis pro ku ro ras, tei sė jas tei gė, kad di des nė su ma bū tų il giau mo­ka ma ir kas kart pri min tų mer gai­tei apie pa tir tą skriau dą bei ne­leis tų ap lin ki niams už mirš ti vai kui skau džios is to ri jos.

Nu ken tė ju sio ji, gi mu si 2008 m., pra dė ta tė vo sek sua liai iš nau do ti 2009 m. pa bai go je. Jis nu si kals ta­mai su ma žy le el gė si be veik me tus,

kol kal bos apie ne tin ka mą tė vo el­ge sį pa sie kė vai kų tei sių sau go to­jus bei pa rei gū nus.

Mer gai tė te be bu vo to kia ma­ža, kad pa pa sa ko ti apie nu si kal ti­mą ne ga lė jo. Įro dy mais ta po teis­mo me di ci nos eks per to iš va da apie ma žy lės ly ties or ga nų su ža lo ji mą, ap lin ki nių žmo nių liu di ji mai.

Nu teis tas vy ras ti ki no, kad jo be­maž 30 me tų jau nes nė su gy ven ti nė jį ap kal bė jo, o vai ką su ža lo jo pa ti.

Tei sia mą jį gy nęs ad vo ka tas Hen ri kas Mac ke vi čius įsi ti ki nęs,

kad ši by la yra vie na nau jo va­jaus ko vos su pe do fi li ja per len ki­mo ap raiš ka.

By lą dar ne kar tą var tys ir priims spren di mus įvai rių ins tan ci jų teis­mai. Kad ir ko kie jie bū tų, mer gai­tės gy ve ni mas nei anks ty vo je vai­kys tė je, nei vė liau ne bus sal dus.

Au gi na ma val diš ko je glo bos įstai go je mer gai tė ne te ko abie jų tė vų. Tė vas – ka li na mas.

Ma ma dėl ne tin ka mos vai kų prie žiū ros pra ra do tei sę glo bo ti ją ir ma žes nį bro liu ką.

Kai ku rių dau gia bu čių na mų gy ven to­jai ant sa vo laip ti nių du rų jau ra do skel­bi mus, kvie čian čius į tal ką – nuo snie go va duo ti kie mus.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

„Pa siim ki te kas tu vus, ki tas prie­mo nes ir drau giš kai iš si va ly ki me kie mą, nes jis mū sų vi sų“, – skel­bi mais klai pė die čius ra gi no dau­gia bu čių na mų ad mi nist ra to riai.

Bend ro vės „Vi tės val dos“ ko­mer ci jos di rek to rius Jev ge ni jus Sa­kovs kis ne slė pė, jog tik rai ti ki si gy­ven to jų pa gal bos.

„Pag rin di nė pro ble ma yra bet kaip pa sta ty ti au to mo bi liai. Tech ni ka ne­ga li pri va žiuo ti ir tin ka mai iš va ly ti kie mo. To dėl žmo nes ir kvie čia me į tal ką, ra gi na me nu ma ty to mis va lan­do mis iš kie mo iš va ry ti ma ši nas, kad vi si kar tu ga lė tu me iš kuop ti snie gą“, – tei gė J.Sa kovs kis. Jis taip pat tvir­ti no, jog be gy ven to jų pa gal bos va­

lant kie mus ne pa vyks iš si vers ti ir dėl to, jog sa vi val dy bė su ma ži no fi nan­sa vi mą šiems dar bams. Še šias na mų val das ad mi nist ruo jan čios bend ro­

vės „Ci ty Ser vi ce“ Klai pė dos re gio­no va do vas Min dau gas Ge nys ti ki­no, jog gy ven to jų į tal kas bent kol kas ne ke ti na kvies ti.

„Pa tys su si tvar ko me ir su si­tvar ky si me, pa si sam dė me ne ma­žai tech ni kos. Be to, juk ka tast ro­fiš kai ir ne pris ni go, tad žmo nių į pa gal bą kvies ti tik rai dar ne rei­kia“, – tei gė M.Ge nys.

Jis tvir ti no pa ts ap va žia vęs ne­ma žai kie mų ir įver ti no, kad si tua­ci ja juo se nė ra pra sta – vi si jie iš­va žiuo ja mi.

„Da bar dau giau sia dė me sio ski­ria me pri va žia vi mams prie at lie kų kon tei ne rių, svar bu, kad jie bū tų nu va ly ti ir šiukš lių ve žė jams ne kil­tų pro ble mų“, – tei gė M.Ge nys.

Klai pė dos sa vi val dy bės Mies to ūkio de par ta men to di rek to riaus Liud vi ko Dū dos tei gi mu, dau gia­bu čių na mų ad mi nist ra to riai pri­va lo už tik rin ti, kad kie mai bū tų va lo mi du kar tus per sa vai tę, o jei snin ga – kas dien.

„Na mų val doms fi nan sa vi mą kie mų prie žiū rai su ma ži no me 10 pro c. Gal dėl to ad mi nist ra to riai ir kvie čia gy ven to jus į tal kas. Ta­čiau žmo nių tik rai ne ga li ma prie­var tau ti. Sa vi val dy bė sten gia si su­teik ti tik pa to gu mus, aiš ku, tiek, kiek lei džia biu dže tas“, – tvir ti­no L.Dū da.

Prob le ma: ­� kai­ku­rie­dau­gia­bu­čių­na­mų­kie­mai­ta­po­sun­kiai­iš­bren­da­mi.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Dvy nių is to ri jo je lau kia ma spren di moDai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Dvie jų sa vo ma žy lių nu žu dy mu kal ti na ma klai pė die tė Vik to ri ja Fi li po nen ko teis me ta rė pa sku ti nį žo dį ir lau kia nuo spren džio.

Įka lin ti 14 me tų ar iš tei sin ti ir pa­leis ti į lais vę, kur jos lau kia dvy­nės duk ros? To kį gal vo sū kį tu­ri iš spręs ti Klai pė dos apy gar dos teis mo tei sė jų ko le gi ja, iš nag ri nė­ju si bui ti nių šiukš lių kon tei ne ry je ras tų nau ja gi mių dvy nių nu žu dy­mo by lą.

2009 m. ge gu žės pra džio je ras ti ne gy vi ber niu kai, o po po ros me tų jų gim dy to ja bu vo su lai ky ta Is pa­ni jo je. Kai V.Fi li po nen ko pa gim dė dvy nes duk ras, bu vo par ga ben ta į Lie tu vą, kad bū tų tei sia ma.

Kal ti ni mą pa lai kęs pro ku ro ras Au re li jus Sta nis lo vai tis ma no, kad jau na mo te ris yra kal ta, ir svars to, ar to kia baus mė yra pa kan ka ma už dvie jų gy vy bių nu trau ki mą.

Ad vo ka tas Ed var das Sta pon­kus tvir ti na, kad V.Fi li po nen­ko bū ti na iš tei sin ti ir ieš ko ti ki­to kal ti nin ko.

Ry tą, kai nau ja gi mius kaps ty­da mie si šiukš lė se ra do be na miai, V.Fi li po nen ko ėjo į dar bą, nes tik ji tu rė jo įstai gos biu ro rak tus.

Anks tų tos die nos ry tą spe cia­li ma ši na kon tei ne rius jau bu vo iš tuš ti nu si, per po rą va lan dų gy­ven to jai spė jo į juos įmes ti ne daug at lie kų. Šie du fak tai ver tė pa rei­gū nus ma ny ti, kad vai kų at si kra­ty ti ga lė jo pa ti jų gim dy to ja.

Be to, dvy nu kų tė vas tu ri ali bi. Dvi mer gi nos pa ti ki no, kad tą ry tą vai ki nas jas pa ve žė iš Pa lan gos.

Vie nas ber niu kas žu vo gim dy­mo me tu, jam įlauž ta kau ko lė. Ki­tas pa smaug tas jau gi męs.

Aiš kin da mie si nu si kal ti mo ap­lin ky bes pa rei gū nai ir tei sė jai ne kar tą klau si nė jo įvai rių spe cia lis­tų, ar tai pa da ry ti ga lė jo gim dy vė.

Ką nu spręs teis mas, paaiš kės ko­vo 30­ąją.

Ne ga la vi mai: ­� kal­ti­na­mo­ji­V.Fi­li­po­nen­ko­skun­dė­si­pra­sta­svei­ka­ta.Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Be gy ven to jų pa­gal bos va lant kie­mus ne pa vyks iš si­vers ti ir dėl to, jog sa vi val dy bė su ma­ži no fi nan sa vi mą šiems dar bams.

Žinomi krepšininkai

Miesto salės futbolo 2-osios ly-gos pirmenybėse įvyko dvejos ketvirtfinalio rungtynės. Vieno-se iš jų užfiksuota staigmena. Ilgai čempionate pirmavę „Bočiai“ 3:5 pralaimėjo šeštoje vietoje likusiems LCC žaidė-jams. Pergalę taip pat šventė „Vakarų Baltija“, 3:1 įveikusi „El Calor“ penketuką.

Futbolininkų ketvirtFinaliai

Latvijos krepšinio čempionate pasižymėjo Donatas Zavackas. Rygos VEF klube žaidžiantis klaipėdietis rungtynėse su „La-tvijas Universitete“ komanda pelnė 20 taškų ir atkovojo 16 kamuolių. Čempionų titulus gi-nantys VEF krepšininkai įveikė varžovus 91:72 (20:25, 23:10, 26:24, 22:13).

D.Zavacko reZultatyvumas

Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ rungtynė-se tarp „Lietuvių“ ir „Time Te-am“ ekipų žais du „Neptūno“ žaidėjai – Martynas Mažeika (už lietuvius) ir Artūras Bru-ninis (už užsieniečius). Taip pat „Lietuvių“ ekipoje bus klaipėdietis Valdas Vasylius, žaidžiantis „Šiauliuose“.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Iš Klai pė dą rep re zen tuo jan čių ko man­dų – ran ki nio klu bo „Že mai ti jos dra gū­nas“ ir krep ši nio eki pos „Nep tū nas“ – uos ta mies čio po li ti kai už si mo jo atim­ti da lį pi ni gų, ku riuos pa tys ir sky rė.

Ka dan gi šių me tis mies to biu dže tas yra 20 mln. li tų ma žes nis nei praė­ju siais me tais, su si spaus ti esą tu­rė tų ir spor ti nin kai – to kia po zi ci­ja dar sau sį bu vo iš sa ky ta So cia li nių rei ka lų ko mi te te.

To dėl va kar šio ko mi te to na riams Spor to ir kū no kul tū ros sky riaus ve­dė jas Ire ni jus Za lec kis įvar di jo skai­čius, kiek ga li ma su ma žin ti fi nan­sa vi mą „Že mai ti jos dra gū nui“ ir „Nep tū nui“.

Su šiais klu bais uos ta mies čio sa vi­val dy bė yra pa si ra šiu si il ga lai kes rė­mi mo su tar tis. Jo se nu ma ty ta, kad „Že mai ti jos dra gū nui“ per me tus iš mies to biu dže to bus ski ria ma po 200 tūkst. li tų, o „Nep tū nui“ – po 500 tūkst. li tų. Ta čiau val di nin kai už si­mo jo ir po li ti kų pa pra šė pri tar ti, kad šios su mos bū tų ge ro kai su ma žin tos.

Iš „Že mai ti jos dra gū no“ no ri ma atim ti 50 tūkst., o iš „Nep tū no“ – 200 tūkst. li tų.

„Iš kur to kias su mas iš trau kė te? Kal ba ma bu vo apie tai, kad vi soms pro gra moms fi nan sa vi mas ma žė­ja 10 pro c., tad tiek ski ria mų lė šų dy dį rei kia su ma žin ti ir „Že mai ti­jos dra gū nui“ bei „Nep tū nui“. Bu­vo me taip su ta rę ir klu bai su ti ko“, – pyk te lė jo ko mi te to na rys Vy gan­tas Va rei kis.

„Ran ki nin kams tik rai ne ga li ma taip dras tiš kai ma žin ti fi nan sa vi­mo, nes at ro do me la bai ne nuo sek­liai. Per nai rug sė jį pa si ra šė me su­tar tį, kad tre jus me tus skir si me po 200 tūkst. li tų, o ne praė jus nė pu sei me tų ket vir ta da lį su mos jau no ri me atim ti. Ir iš ko man dos, ku ria mies­tas tik rai ga li di džiuo tis. Kas ki ta yra „Nep tū nas“, ku rio pa sie ki mai tik­rai ne skam ba taip gar siai. Šiam klu­bui fi nan sa vi mą siū ly čiau su ma žin ti net iki 250 tūkst. li tų per me tus“, – sa vo nuo mo nę dės tė ko mi te to na rė Na tal ja Is to mi na.

Po sė dy je da ly va vę „Že mai ti jos dra gū no“ va do vas Ar tū ras Juš kė­nas ir „Nep tū no“ klu bo di rek to­rius Os val das Ku raus kas tvir ti no, kad jei fi nan sa vi mas bus su ma žin­tas tiek, kiek siū lo I.Za lec kis, klu bus iš tiks kra chas.

Ga liau siai So cia li nių rei ka lų ko­mi te to na riai, nors ir ne vie nin gai, ne pri ta rė, kad klu bai bū tų taip dras­tiš kai nu skriaus ti.

Su mas, kiek bus su ma žin tas fi­nan sa vi mas, va sa rio pa bai go je tu­rės nu sta ty ti mies to ta ry ba.

Klu bams – an tau sis

9

sportastrečiadienis, vasario 15, 2012

10

ekonomikakl.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,77 4,61 2,39

„apoil“ 4,68 4,53 2,36

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,06 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 117,30 dol. už 1 brl.

10,5mlrd. litų

– tiek gry nų jų pi ni gų sau sį bu vo apy var to je.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,08 % –0,15 % +0,26 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1703 +1,3717­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1272 +0,3282­%jaV­do­le­ris 1 2,6250 +0,7639­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6219 +0,5754­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9417 +0,0547­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2322 +0,1740­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5802 +0,6416­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7362 +0,2456­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8573 +0,0525­%

To kią iš va dą at sklei dė nau jau sia Lie tu vos lais vo sios rin kos ins ti­tu to (LLRI) at lik ta įmo nių va do vų, fi nan sų di rek to rių ir eks per tų ap­klau sa.

„Lū kes čiai su pras tė ję. 33 pro c. ap klaus tų jų ma no, kad di džiau­sias nea pib rėž tu mo ir ri zi kos šal­ti nis šie met bus eu ro pro ble mos ir su jo mis su si ju si eks por to ma žė ji­mo grės mė“, – ko men ta vo ty ri mo au to rius LLRI eks per tas Vy tau tas Žu kaus kas.

29 pro c. LLRI res pon den tų nu­ro dė, kad nea pib rėž tu mo šal ti nis yra ga li mi mo kes ti nės ap lin kos pa­kei ti mai ir mo kes čių di dė ji mas, o 25 pro c. ma no, kad dau giau sia ne­tik ru mo kils dėl ru de nį vyk sian­čių rin ki mų ir po pu lis ti nių po li ti­kų spren di mų.

Lie tu vos eko no mi kos ty ri mo duo me ni mis, še šė li nė eko no mi ka 2011 m. su da rė 27 pro c. BVP ir šie­met ne si keis. Rin kos da ly vių nuo­

mo ne, bent da lį sa vo veik los še­šė ly je 2011 m. vyk dė 37 pro c. ūkio vie ne tų, 2012 m. ši da lis esą ga li ne­smar kiai su ma žė ti (iki 36 pro c.).

LLRI res pon den tai ver ti na, kad vi du ti nis ne to dar bo už mo kes­tis 2011 m. di dė jo 4 pro c. ir tiek pat kils 2012 m. Eks per tas V.Žu­kaus kas at krei pė dė me sį, kad na­mų ūkių pa ja mos au go pir mą kar­tą po to, kai dve jus me tus iš ei lės jos ma žė jo.

Dar bo už mo kes tis di dė jo, nes įmo nės tu rė jo ga li my bę už dirb­ti dau giau pel no. Eko no mi kos ty­ri mo duo me ni mis, įmo nių pel nin­gu mas per nai di dė jo tre čius me tus iš ei lės. Prog no zuo ja ma, kad 2012 m. įmo nių pel nin gu mas ma žės, ta čiau di dės in ves tuo ja mo pel no da lis. Rin kos da ly vių ver ti ni mais, įmo nių pel nin gu mas 2011 m. sie­kė 4,5 pro c.

Eko no mi kos ty ri mo da ly vių bu­vo klau sia ma, ar jie jau čia po ky­

čius dėl vers lą kont ro liuo jan čių ins ti tu ci jų per tvar kos, ku ri bu vo pra dė ta dar 2009­ai siais.

56 pro c. ap klaus tų jų tei gė ne­jau čian tys po ky čių vers lą kont­ro liuo jan čių ins ti tu ci jų sri ty je. 30 pro c. res pon den tų nu ro dė, kad po ky čių yra ir jie ati tin ka vyk do­mos per tvar kos tiks lus, o 14 pro c. ty ri mo eks per tų ma no, kad po ky­čių yra, ta čiau jie nea ti tin ka per­tvar kos tiks lų.

Vers lo są ly gas blo gi nan tys po ky­čiai ver čia įmo nes ap svars ty ti ga­li my bes per kel ti vers lą ar jo da lį į ki tas ša lis, kur vers lo są ly gos pa lan­kes nės. LLRI ap klaus ti rin kos da­ly viai ma no, kad šiuo me tu 11 pro c. Lie tu vos įmo nių ke ti na ar ba rim tai svars to ga li my bę per kel ti sa vo veik­lą ar jos da lį į už sie nį.

„Lie tu vos vers lo emig ra ci ja yra taip pat svar bi ir ak tua li pro ble­ma“, – api bend ri no V.Žu kaus kas.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Lūkesčiai mažėja

Di džiau sias ri zi kos šal ti nis vers lo sek­to riui šie met yra eu­ro pro ble mos, ga­li mi po ky čiai mo­kes čių sri ty je ir su bū si mais rin ki mais su si ję po pu lis ti niai spren di mai.

Ri zi ka: �� kas�tre�čias�vers�li�nin�kas�ma�no,�kad�dėl�eu�ro�zo�nos�pro�ble�mų�ga�li�pa�blo�gė�ti�ir�jų�val�do�mų�įmo�nių�pa�dė�tis.� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Kainų pokyčiai per me tus (pro c.)

Pir mą šių me tų mė ne sį var to ji­mo pre kės ir pa slau gos Lie tu vo­je pa bran go ma žiau siai Bal ti jos vals ty bė se – vos 0,3 pro c. Ta čiau ana li ti kai pro gno zuo ja, kad jau va sa rį kas die niai pir ki niai kai­nuos dau giau.

„Di džiau sią įta ką, kaip ir ti kė ta si, da rė pa bran gę mais to pro duk tai, de ga lai ir dėl išau gu sio var to ji mo pa bran gu si elekt ra. O bend rą var­to ji mo pre kių kai nų in dek so ki li­mą ma ži no dra bu žių ir ava ly nės žie mos ko lek ci jų iš par da vi mas“, – sa kė „Dans ke“ ban ko vy res nio­ji ana li ti kė Bal ti jos ša lims Vio le­ta Kly vie nė.

Pa sak jos, yra ri zi ka, kad inflia­ci ja va sa rį di dės spar čiau ne gu sau sį. „Yra ti ki my bė, kad va sa rį me tų infl ia ci ja pa sieks 3,6 pro c.“, – pro gno za vo V.Kly vie nė. Sau sį už fik suo ta 3,4 pro c. me tų inflia­ci ja, anot ana li ti kės, bu vo to kia, kaip ir ti kė ta si.

DNB ban ko vy res ny sis ana­li ti kas Ro kas Ban ce vi čius taip pat pro gno za vo, kad va sa rį inf­lia ci ja to liau di dės. „Va sa rį var­to ji mo pre kių ir pa slau gų kai­nos tu rė tų paaug ti dar spar čiau, nes di dės ši lu mos kai nos. Ma­

no me, kad vė liau kai nų au gi mas su lė tės ir 2012 m. infl ia ci ja sieks 3 pro c.“, – sa kė R.Ban ce vi čius. Anot jo, me tų infl ia ci jos pro gno­zė pa grįs ta lū kes čiais, kad naf tos ir grū dų kai nos pa sau lio rin ko se bus sta bi lios, ir tikintis, jog Lie­tu vos eko no mi ka augs lė čiau.

Lie tu vo je sau sį už fik suo ta 0,3 pro c. mė ne sio infl ia ci ja. Me ti nė (sau sį, pa ly gin ti su 2011 m. sau siu) infl ia ci ja sie kė 3,4 pro c., o vi du ti­nė me tų infl ia ci ja bu vo 4,2 pro c.

Na cio na li nių sta tis ti kos ži ny bų duo me ni mis, per mė ne sį var to ji­mo pre kės ir pa slau gos Lat vi jo­je bran go 0,8 pro c., Es ti jo je – 0,7 pro c. Per pa sta ruo sius 12 mė ne­sių Lat vi jos var to to jų kai nų in­dek sas pa ki lo 3,6 pro c., Es ti jos – 4,5 pro c.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Mais to pro duk tai ir neal ko ho li niai gė ri mai 5,5

Al ko ho li niai gė ri mai ir ta ba ko ga mi niai 1,2

Dra bu žiai ir ava ly nė –3,1

Būs tas, van duo, elekt ra, du jos ir ki tas ku ras 8,6

Būs to ap sta ty mas, na mų apy vo kos įran ga ir kas die nė būs to prie žiū ra 1,6

Svei ka tos prie žiū ra 1,1

Trans por tas 4,3

Ry šiai –2,8

Poil sis ir kul tū ra –0,3

Švie ti mas 0,8

Vieš bu čiai, ka vi nės ir res to ra nai 4,4

Iš vi so 3,4

Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

Inf ia ci ja di dės

proc. sau sį pa sie kė

me ti nė inf ia ci ja Lie tu vo je.

3,4

Prie žas tys: �� kiek�vie�ną�mė�ne�sį�brangs�tant�šil�dy�mui,�kils�ir�bū�ti�niau­sių�mais�to�pro�duk�tų�kai�nos.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

trečiadienis, vasario 15, 2012

Bal�ti�jos�ša�lių�sos�ti�nė�se�sau�sį�bu­tų�kai�nos�Ta�li�ne�ir�Vil�niu�je�su�ma�žė­jo�ati�tin�ka�mai�2,6�ir�0,1�pro�c.,�o�Ry­go�je�jos�iš�li�ko�ne�pa�ki�tu�sios.�Bal�ti­jos�ša�ly�se�aukš�čiau�sia�vi�du�ti�nė�bu­to�kvad�ra�ti�nio�met�ro�kai�na�ir�to�liau�iš�lie�ka�Vil�niu�je�–�4147�li�tai.�Ta�li�ne�vi�du�ti�nė�kai�na�sie�kia�3577�li�tus�už�kvad�ra�ti�nį�met�rą,�Ry�go�je�–�3346�li­tus�už�kvad�ra�ti�nį�met�rą.

VilniujebuTaipinga

11

rubrika2

rubrika2

rubrikapirmADiENiS, SAuSio 3, 2011 TrEČiADiENiS, vASArio 15, 2012

namai@kl.ltRedaktorė Lina Bieliauskaitė

namai

12

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

At gal į kai mą ne si no riTik nū nai ma din ga Pro van so te­ma ti ka Klai pė dos už mies ty je stūk­san čia me na me su skam bo sa vaip. Vin ta ži nę sti lis ti ką čia tai vie nur, tai ki tur „at skie džia“ mo der nūs ink liu zai.

„Ži no ma, ne bū tų ga li ma pa sa ky­ti, kad tai ir yra gry na sis Pro van sas. Tie siog ėjo me ta link me, pa nau do­jo me tam tik ras šio sti liaus de ta les, ku rios bu vo priim ti nos ir ti ko. Juk, liau diš kai kal bant, Pro van sas – tai pran cū ziš ko kai mo sti lius“, – aiš­ki no in di vi dua laus na mo Slen giuo­se in ter je rą kū ru si klai pė die tė Liu­bo vė Bu diuk.

Paš ne ko vės žo džiais, no rint su­si kur ti to kią au ten tiš ką ap lin ką, de rė tų ne tik nu va žiuo ti į vie tą, vis ką pa ma ty ti sa vo aki mis, pa čiu­pi nė ti ir pa jaus ti dva sią, bet gal net ir im ti ki taip mąs ty ti.

„Šian dien, kad ir kaip bū tų, ren­ka mės ne kros nį, o mo der nią bui­ti nę tech ni ką, žmo nės no ri gy ven ti pa to giai, tad pra ktiš ku mas ne re tai nu stel bia ki tus da ly kus“, – tei gė in ter je ro di zai ne rė.

Ven gė ryš kių ak cen tųKaip pa vyz dį kū rė ja mi nė jo ir tai, jog būs to šei mi nin kai at si sa kė at­

Pro van so sti liu je – mo der nios sa le lėsRa mūs to nai, gam­ti niai mo ty vai, sti li­zuo ti kai miš kos bui­ties ele men tai – to­kias pa grin di nes iš raiš kos prie mo­nes pa si tel kė in­ter je ro kū rė ja, kad ga lė tų įgy ven din­ti būs to šei mi nin kų lū kes čius.

ver ti sijas, nors tai yra vie nas iš­raiš kin giau sių Pro van so sti liaus ele men tų. „O vie to je tra di ci nės ru­dos laip tams bu vo ga li ma pa rink­ti ki to kią spal vą – mė ly ną ar ža­lią, ku ri ir la biau tik tų Pro van sui, ir at ro dy tų įdo miau, ta čiau už sa­ko vams ši idė ja bu vo ne priim ti na“, – šyp so jo si Liu bo vė.

Paš ne ko vės tei gi mu, vie nas pa­grin di nių už sa ko vų pa gei da vi mų – kad būs te do mi nuo tų ra mią nuo­tai ką ku rian ti švie sių, jau kių to nų pa le tė be ryš kių ak cen tų.

Vi sa me būs te vy rau ja pa ste li­nė žals va, kre mi nė, pilkš va bei pri ge sin ta aly vi nė spal vos.

Bi čiu lys tė: �� būs�to�šei�mi�nin�kė�Je�le�na,�prieš�įsi�gy�da�ma�nau�ją�in�ter�je�ro�de�ta�lę,�ir�šian�dien�ne�re�tai�pa�ta�ri�mo�krei�pia�si�į�L.Bu�diuk.

Są sa ja: �� skir�tin�go�se�erd�vė�se�nau�do�ja�mi�tie�pa�tys�ap�dai�los�ele�men�tai.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Sti lius: �� tie�pa�tys�au�ga�li�niai�mo�ty�vai�kar�to�ja�si�sve�tai�nės�bal�duo�se,�ap�mu�ša�luo�se�bei�užuo�lai�do�se.

Vin ta žo dva sia ryš­kiau siai jau čia ma

vir tu vė je, sve tai nė je, būs to šei mi­nin kų bei jų duk ters mie ga muo­siuo se. O vo nios kam ba riams pa­rink tas mo der nus rū bas – są sa ją su Pro van so sti liu mi siek ta iš lai ky ti per tam tik rus in ter je ro ak cen tus, kaip an tai gė lių mo ty vais de ko ruo­tas ap dai los ply te les, ret ro sti liaus vo nios ak se sua rus.

Pa vers spor to sa leVie nas na mo kam ba rys, re gis, vi­siš kai iš kren ta iš bend ro kon teks­to. Vie ną jo sie ną puo šia fo to ta pe­tas su nak ti niu me ga po lio vaiz du, kam ba riui pa rink ti mo der nūs bal­dai bei švies tu vas.

Kaip pri pa ži no in ter je ro kū rė­ja, šis kam pe lis bu vo įreng tas pa­gal būs to šei mi nin kų sū naus pa­gei da vi mą.

„Jis pa reiš kė – jo kio Pro van so, no riu, kad bū tų šiuo lai kiš kai. O kol vis kas bu vo įren gi nė ja ma, ve­dė ir pa li ko na mus“, – pa sa ko da­ma apie ko miš ką si tua ci ją šyp so­jo si Liu bo vė.

Šį kam ba rį šei mi nin kai il gai niui pla nuo ja pa vers ti spor to sa le.

Nors da lis bal dų, daik tų į na mą at ke lia vo iš se no jo bu to bei bu vo pri kel ti nau jam gy ve ni mui, o de­ko ra vi mui pa nau do ti įvai rūs šei mi­nin kų tu rė ti rank dar biai, įdo mios rep ro duk ci jos, kū rė ja pri pa ži no, jog šio in ter je ro ne bū tų ga li ma pa­va din ti eko no mi niu.

Ne ma žai lė šų bu vo in ves tuo ta tiek į tech no lo gi nius spren di mus, tiek į me džia gas, bal dus bei san­tech ni ką, daug dė me sio skir ta ap­švie ti mo sis te mai.

Prie spe cia liai ga min tų smė lio spal vos vir tu vi nių bal dų bu vo pri­tai ky tas pra ban gus rus vas gra ni to

12

rubrikanamaiTREČIADIENIS, vASARIo 15, 2012

Šian dien ren ka mės ne kros nį, o mo der­nią bui ti nę tech ni ką, žmo nės no ri gy ven ti pa to giai, tad pra ktiš­ku mas ne re tai nu stel­bia ki tus da ly kus.

Liu bo vė Bu diuk:

11Pro van so sti liu je – mo der nios sa le lės

stal vir šis, ži di nio ap dai lai taip pat pa nau do tas na tū ra lus ak muo – prie bend ro spal vi nio ko lo ri to de­ran tis rup lė tas tra ver ti nas.

Li ko smulk me nosTa čiau, pa sak Liu bo vės, kar tais, pa si tel kus iš mo nę, kuo pui kiau­siai ga li ma iš si vers ti ir su pa čiais pa pras čiau siais da ly kais.

Štai vir tu vės užuo lai dos bu vo pa siū tos iš pa pras čiau sių ki niš­kų stal tie sių, pa puoš tų nė ri nu­kais. Ne ti kė tu ra kur su at si sklei­dė ir prieš kam ba rį pa puo šęs pa veiks las.

„Vi si gal vo ja, kad ja me nu ta py­ta šei mi nin kų duk ra, o iš tie sų tai įrė min ta Re nua ro rep ro duk ci ja. Tad taip ir gi šiek tiek priar tė jo me prie Pran cū zi jos“, – šyp so jo si pa­šne ko vė.

Du rims, ku rių erd via me būs­te la bai daug, už sa ko vai nu spren­dė rink tis komp ro mi si nį kai nos ir ko ky bės va rian tą – eg lių me die ną, grin dims – la mi na tą.

„Pir miau sia na tū ra lių me džia gų grin dims ne si rin ko me dėl pra ktiš­ku mo, ži no ma, ir fi nan si niais su­me ti mais. Ta čiau šis nor ve giš kas la mi na tas – taip pat ne pi gus, nes yra itin ko ky biš kas, pa tva rus“, – ti ki no kū rė ja.

Paš ne ko vė pri pa ži no, jog maž­daug pus me tį kur tas in ter je ras vis dar lau kia pa sku ti nių po tė pių. Neil gai tru kus į būs tą tu rė tų at ke­liau ti val go mo jo bal dai, kai ku rio se erd vė se dar trūks ta svar bių ak cen­tų – švies tu vų, užuo lai dų.

Ki taip: �� skir�tin�guo�se�aukš�tuo�se�esan�čiuo�se�vo�nios�kam�ba�riuo�se�do�mi�nuo�ja�mo�der�naus�in�ter�je�ro�spren�di�mai.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Spren di mas: �� švie�siame,�jau�kiame�šei�mi�nin�kų�mie�ga�ma�jame�žais�mingai�nuteikia�gė�lė�ti�ta�pe�tai.

Si tua ci ja: �� mo�der�niai�įreng�tas�kam�ba�rys�taip�ir�ne�su�lau�kė�sa�vo�šei�mi�nin�ko.To nas: �� laip�tams�iš�kil�min�gu�mo�su�tei�kia�me�di�nės�ko�lo�nos.

trečiADieNiS, vASArio 15, 2012

Ki­ni­jos­ka­ri­nės­iš­lai­dos­iki­2015­m.­su­da­rys­238,2­mlrd.­do­le­rių.­Tai­du­kar­tus­dau­giau­nei­2011­m.­Tai­gi,­Ki­ni­jos­gy­ny­bos­biu­dže­tas­bus­di­des­nis­nei­vi­sos­Azi­jos­ir­Ra­mio­jo­van­de­ny­no­ša­lių­lė­šos.­2000–2009­m.­Ki­ni­jos­ka­ri­nis­biu­dže­tas­kas­met­au­go­po­12­pro­c.

Pe­ki­nas­­gink­luo­ja­si

ES­Va­do­vų­Ta­ry­bos­pir­mi­nin­kas­Her­ma­nas­Van­Rom­puy­po­su­si­ti­ki­mo­su­ki­nų­prem­je­ru­Wen­Jia­bao­pa­ra­gi­no­eu­ro­pie­čių­įmo­nėms­ge­rin­ti­priei­gą­prie­Ki­ni­jos­rin­kos.­O­Ki­ni­ja,­di­džiau­sia­ES­pre­ky­bos­par­t­ne­rė,­pa­reiš­kė­esan­ti­pa­si­ren­gu­si­ak­ty­viau­da­ly­vau­ti­ko­vo­je­su­Eu­ro­pos­sko­lų­kri­ze.

Whit­ney­Hous­ton­bus­pa­lai­do­ta­penk­ta­die­nį­sa­vo­gim­ta­ja­me­Nau­ja­ja­me­Džer­sy­je.­Dainininkė­Los­An­dže­lo­vieš­bu­ty­je­bu­vo­ras­ta­be­są­mo­nės­vo­nio­je.­Jos­kam­ba­ry­je­bu­vo­ap­tik­ta­re­cep­ti­nių­vais­tų.­At­lik­tas­skro­di­mas­at­sa­ky­mo­dėl­dai­ni­nin­kės­mir­ties­prie­žas­čių­ne­pa­tei­kė.

De­ry­bos­­su­ki­nais

Pa­lai­Dos­­gim­ti­nė­je

Bal ta ru si jos pre zi den tas Aliak­sand ras Lu ka šen ka pa reiš kė, kad Ru si jos ban kas „Vnes he co nom­bank“ (VEB) tu rė tų pa grei tin ti ša­lies ato mi nės elekt ri nės, ku rios kai na sie kia apie 9 mlrd. do le rių, sta ty bas.

„Pag rin di nis pro jek tas (mums) yra ato mi nės elekt ri nės sta ty ba, o VEB tu ri sta ty bas fi nan suo ti. Tai di džiu lis pro jek tas. Mes ėmė mės jį įgy ven din ti ir ne no ri me ma ty ti su lė tė ji mo. Mes tu ri me pa sta ty ti elekt ri nę kaip įma no ma grei čiau. Mes jau su kū rė me vi są sis te mą ir inf rast ruk tū rą“, – sa kė A.Lu ka­šen ka per po kal bį su VEB va do vu Vla di mi ru Dmit ri je vu.

Be to, Bal ta ru si jos pre zi den­tas pri dū rė, kad pro jek tas svar bus tiek Bal ta ru si jai, tiek Ru si jai. „Ru­sų tech no lo gi jos <...> ir mū sų ga li­my bės pa ro dys, kad bran duo li nės ener ge ti kos am žius ne si bai gė, jis tę sia si“, – tei gė A.Lu ka šen ka.

Jis pri dū rė, kad šiuo klau si­mu kal bė jo su Ru si jos pre zi den tu Dmit ri ju mi Med ve de vu ir prem­je ru Vla di mi ru Pu ti nu.

Va sa rio 1 d. Mask vo je VEB ir Bal ta ru si jos „Belv nes he co nom­

bank“ pa si ra šė su si ta ri mą. Jis nu­ma to, kad Ru si jos ban kas Bal ta ru­si jai pa sko lins apie 10 mlrd. eu rų ato mi nės elekt ri nės sta ty boms.

Tarp vy riau sy bi nis su si ta ri mas bu vo pa si ra šy tas praė ju sių me tų lapk ri tį. Kre di tą Bal ta ru si ja tu ri grą žin ti per 25 me tus. Pi ni gai pa­dengs 90 pro c. sta ty bų iš lai dų.

Te leg raf.by, „RIA No vos ti“ inf.

Ne pa kęs ati dė lio ji mų

Pas ta ba: ­� Bal­ta­ru­si­jos­pre­zi­den­tas­A.Lu­ka­šen­ka­pa­ra­gi­no­Ru­si­ją­ne­vil­kin­ti­elekt­ri­nės­sta­ty­bų.­­ AFP­nuo­tr.

Vie nas gar siau sių JAV ak to rių, dvie jų „Os ka rų“ lau rea tas Sea­nas Pen nas, su si ti kęs su Ar gen ti­nos pre zi den te, Di džią ją Bri ta ni ją pa va di no „ko lo ni ji ne, ab sur diš ka ir ar cha jiš ka ša li mi“.

Kal bė da mas su Cris ti na Fernán­dez de Kirch ner S.Pen nas tei gė, kad Folk lan do sa lų klau si mas tu­ri bū ti spren džia mas dip lo ma ti­nė mis prie mo nė mis. Jis pik ti no si bri tų at si sa ky mu kal bė tis su Ar­gen ti na, ku rią konf ik te pa lai ko. Per po kal bį Folk lan do sa las ak­to rius va di no Mal vi nais, kaip jos va di na mos Ar gen ti no je.

„Pa sau lis šian dien ne to le ruos juo kin gų ir ar cha jiš kų įsi pa rei­go ji mų ko lo ni ji nei ideo lo gi jai“, – sa kė S.Pen nas. Bri tai ba lan džio mė ne sį ke ti na mi nė ti per ga lės Folk lan do ka re su ar gen ti nie čius 30­ąsias me ti nes, ta čiau ne se niai tarp Bue nos Ai rių ir Lon do no ki­lo žo džių ka ras. C.Fernán dez de Kirch ner pa gra si no, kad kreip sis į Jung ti nes Tau tas dėl to, jog bri­tai mi li ta ri zuo ja sa las.

S.Pen nas nes sy kį dek la ra vo pa­lai kąs ge rus san ty kius su dau ge­liu Pie tų Ame ri kos ly de rių, iš jų – Ve ne sue los pre zi den tu Hu go Cháve zu. Už tai bu vu si Mis Ve ne­sue la Mar ía Con chi ta Alon so ak­

to rių yra net pa va di nu si „ko mu­nis tu asi lu“. Glau dūs ak to riaus ir pre zi den to san ty kiai už si mez gė po to, kai S.Pen nas pa ra šė at vi rą laiš ką tuo me čiam JAV pre zi den tui Geor ge’ui W.Bus hui su ra gi ni mu nu trauk ti smur tą pa sau ly je.

Tie sa, bri tai vėl rea ga vo kaip vi suo met. Lon do nas pa reiš kė, kad Folk lan do gy ven to jai pa tys pa si rin ko gy ven ti Bri ta ni jo je.

„Dai ly Mail“ inf.

S.Pen nui bri tai – ko lo nis tai

Pa ra ma: ­� su­si­ti­kęs­ su­ Ar­gen­ti­nos­ va­do­ve­ C.Fernán­dez­ de­Kirch­ner,­S.Pen­nas­ iš­reiš­kė­ jai­pa­ra­mą.­ ­ AFP­nuo­tr.

Lau kia at kak li ko vaPo li ti kas jau ku ris lai kas ne slė pė – jis no ri užim ti Pran cū zi jos va do vo po stą dar vie ną ka den ci ją. Na po­leo nu Pran cū zi jo je pa šai piai va­di na mas N.Sar ko zy, re gis, ne no ri gė din gai pra lai mė ti, kaip žy mu sis is to ri jos vei kė jas prie Va ter lo.

Tie sa, ko kios N.Sar ko zy ga li my­bės – sun ku pa sa ky ti. Iki rin ki mų li ko vos 10 sa vai čių, o jis at si lie ka nuo sa vo var žo vo so cia lis to Fran­çois Hol lan de’o. Bent taip ro do ap­klau sos.

Ma ža to, ne vien blan ku sis so cia­lis tas F.Hol lan de’as – bė da. N.Sar­ko zy iš šū kį mes ne tik kai rie ji, bet ir de ši nio sios ideo lo gi jos ko le gos.

Apk lau sos ro do, kad Na cio na­li nio fron to ly de rę Ma ri ne Le Pen ir gi pa lai ko 16–20 pro c. pran cū zų. Pa ti po li ti kė ne sy kį pa brė žė, kad pir ma ja me ra te sieks no kau tuo ti N.Sar ko zy.

Vis gi da bar ti nio Eli zie jaus rū mų šei mi nin ko ša li nin kai įsi ti ki nę, kad pre zi den to po zi ci jos – tvir tos. Esą šis – už grū din tas ir cha riz ma tiš kas rin ki mų kam pa ni jų da ly vis, to dėl su ge bės grei tai at ko vo ti po zi ci jas iš fa vo ri to F.Hol lan de’o.

„Žai di mas dar to li gra žu ne baig­tas. Apk lau sos, ko men ta rai – vi sa tai bus nu šluo ta trys sa vai tės prieš rin ki mus“, – laik raš čiui „Le Mon­de“ tvir ti no il ga me tis N.Sar ko zy są jun gi nin kas prem je ras Fran çois Fil lo nas.

Mi nist ras pir mi nin kas pri dū rė: „N.Sar ko zy iš lai kė ry šį su Pran­cū zi jos žmo nė mis. Per kam pa ni­

ją jis ras žo džių ir bū dų jiems pa­lenk ti.“

Tie sa, F.Hol lan de’o at sto vas Be­noî tas Ha mo nas pa brė žė, kad so­cia lis tų sto vyk la jau čia si ra mi. So cia lis tai tuoj pat su kri ti ka vo vy riau sy bės „siau rą ir skur džią“ Pran cū zi jos atei ties vi zi ją.

Tra di ci nė pro gra maKi ta ver tus, nors N.Sar ko zy pa si­žy mė jo skam bio mis po li ti nė mis ak ci jo mis bei ak ty viu įsi trau ki mu į eu ro zo nos kri zės spren di mą, eko­no mi nė ša lies pa dė tis ga li jam pa­kiš ti ko ją.

Po li tiš kai eu ro pro ble mos su tei­kė N.Sar ko zy vie no svar biau sių ES ly de rių sta tu są, ta čiau eko no miš­kai jam te ko nu deg ti. Pras tė jan­ti ša lies ūkio pa dė tis lė mė, kad vis dau giau pran cū zų nu si vy lė N.Sar­ko zy po li ti ka.

Vis dėl to pre zi den tas pa tvir ti­no, kad ir to liau lai ky sis kryp tin­gos de ši nio sios po li ti kos.

Jis ne se niai „Le Fi ga ro“ laik­raš ty je pri sta tė sa vo dar bot var kę. In ter viu N.Sar ko zy pa reiš kė, kad blo kuos ho mo sek sua lų san tuo kas,

ho mo sek sua lių po rų tei sę įsi vai­kin ti, prie šin sis eu ta na zi jai ir ri­bos imig ra ci ją.

Taip pat pa ža dė jo su reng ti re fe­ren du mą, nu ma tan tį su griež tin ti be dar bio pa šal pos ga vi mą. Ta čiau kol kas pa ža dai pran cū zų šir džių ne su minkš ti no.

Šią sa vai tę pa skelb ti IFOP ap­klau sos re zul ta tai pa ro dė, kad F.Hol lan de’o po pu lia ru mas, nors ir smu ko 1 pro c., vis tiek yra 30 pro c., o N.Sar ko zy – 25,5 pro c.

Pak lau sus pran cū zų, už ką jie bal suo tų ant ra ja me tu re, paaiš kė­jo, kad F.Hol lan de’as šiuo me tu su­rink tų 56, o N.Sar ko zy – 44 pro c.

De ši nie ji kon ku ren taiNors F.Hol lan de’as lai ko mas pa­grin di niu N.Sar ko zy var žo vu, pir­ma ja me rin ki mų tu re gal vos skaus­mą pre zi den to ko man dai tu rė tų kel ti ir M.Le Pen, taip pat kon ser­va to riš kų pa žiū rų po li ti kė.

Bū tent Na cio na li nio fron to rin­kė jus, ku rių yra apie 2 mi li jo nus, ir sten gia si pa trauk ti sa vo pu sėn N.Sar ko zy.

Ta čiau M.Le Pen – įžval gi po­li ti kė. Ji kur kas nuo sai kes nė nei jos tė vas, cha riz ma tiš ka sis Jea nas Ma rie Le Pe nas, 2002 m. rin ki mų ant ra ja me tu re me tęs iš šū kį Jac­que sui Chi ra cui. Vis dėl to iki ko vo 16 d. M.Le Pen dar rei kia su rink ti 500 sa vi val dos pa rei gū nų pa ra šų, kad jos kan di da tū ra bū tų ofi cia liai pa tvir tin ta. Kol kas Na cio na li nis fron tas yra ga vęs 350 pa ra šų.

AFP, AP, „Fran ce 24“, BNS inf.

Napoleonas nepasiduosRyž tin gas, ta čiau dėl no ro vi siems įtik ti – ne nuo sek lus. Iš di dus, bet pa šie pia mas dėl nuo lan ku mo. Pran cū zi jos pre zi den tui Ni co­las Sar ko zy li ko 10 sa vai čių įti kin ti pran cū zus pa si ti kė ti juo dar syk.

Am bi ci jos: ­� nors­N.Sar­ko­zy­po­li­ti­ka­nu­vy­lė­dau­ge­lį­pran­cū­zų,­rin­ki­muo­se­jis­ža­da­ko­vo­ti.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Žai di mas dar to­li gra žu ne baig tas. Apk lau sos, ko men­ta rai – vi sa tai bus nu šluo ta trys sa vai­tės prieš rin ki mus.

13

pasaulis

14

KLASIFIKUOTI SKELBIMAItrečiadienis, vasario 15, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, vasario 14 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje antradienį lyderio

pozicijos atiteko „Aprangos“ akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 175 tūkst.

tūkst. eurų. Prekyba kitų įmonių vertybiniais popieriais vyko vangiau, jų apyvar-

tos buvo mažesnės kaip po 50 tūkst. eurų.

Biržos skelbiamo Omx Vilnius indekso vertė padidėjo 0,08 proc. iki 320,26

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso Omx Baltic Benchmark – sumenko

0,05 proc. iki 472,33 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indek-

so Omx Baltic 10 – ūgtelėjo 0,05 proc. iki 144,13 punkto.

Oficialiojo sąrašo „Aprangos“ akcijų, kurios pabrango 2,18 proc. iki 1,592 eu-

ro, parduota už 184,2 tūkst. eurų, 1,89 proc. iki 0,208 euro atpigusių Ūkio ban-

ko akcijų – už 37,3 tūkst. eurų, 0,17 proc. iki 0,599 euro atpigusių „Lesto“ akci-

jų – už 12,5 tūkst. eurų.

„Teo LT“ akcijų nepakitusia 0,645 eurų kaina perleista už 12,4 tūkst. eurų,

0,52 proc. iki 1,930 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – už 11,9 tūkst. eurų,

0,73 proc. iki 0,271 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų – už 9,6 tūkst. eurų.

1,61 proc. iki 1,515 euro pabrangusių Vilkyškių pieninės akcijų apyvarta bu-

vo 9,3 tūkst. eurų, 0,16 proc. iki 0,639 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų

– 8,7 tūkst. eurų, 1,76 proc. iki 1,385 euro pabrangusių „Rokiškio sūrio“ akci-

jų – 7,9 tūkst. eurų.

0,06 proc. iki 1,787 euro atpigusių „City Service“ akcijų parduota už 5,8 tūkst.

eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bei Papildomojo sąrašo įmonių akcijų perleista ma-

žiau kaip po 4 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 317,5 tūkst. eurų, iš jų 306,4 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje apyvarta išsiskyrė „Aprangos“ akcijos

NekilNojAmAsis turtAs

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.906578

NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangri-nimas, plaukų atauginimas. Spuogų, pro-bleminės odos gydymas. Raukšlių užpildy-mas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prie-žiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, lie-kninamosios procedūros. SVEIKATAI: šalta-sis lazeris: atjauninimui, skausmų malšini-mui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Ma-gneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radio-chirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

906548

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906845

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos pro-

cedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Indivi-

duali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos

dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Fak-

torių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.),

Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85.

www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.911011

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-

ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei

mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:

kardiologai, alergologai, endokrinologai,

ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-

tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),

pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-

gai (mamografija), gastroenterologai, otori-

nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,

8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)

490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-

da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-

dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų

priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,

8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių

g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.906519

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rūkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-ia vaikų poliklinika) kovo 3 ir 4 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB „SO-DALITAS“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00–18.00), www.sodalitas.lt.

907446

mokymAskompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.ma-nokursai.com.

912781

vairuotojų kursai

Kviečiame į vairavimo kursus. Vakarinės gru-pės, nauji automobiliai. Pradžia - vasario 15 d. Laukiame Jūsų Laukininkų g. 2, tel. 8-46 322664, www.kg-vairuok.lt.

908014

Nuoma

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907296

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Abu dirbame. Tvarką garantuojame. Mokėsi-me užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177.

912089

Išnuomojamas 2 miegamųjų naujos statybos 63 kv. m butas šiaurinėje dalyje (autonom. šildymas, kampinė lodžija, kai kurie baldai, buitinė technika). Tel. 8 617 86 665.

912777

Išnuomoju 1 kambario butą Paryžiaus Komu-nos g. (su baldais, buitine technika); 2 kam-barių butą Laukininkų g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

912076

Išnuomoju 1 kambario butą su holu Vaidau-gų g. (su baldais ir buitine technika). Kaina sutartinė. Tel. 8 601 67 970.

912799

Išnuomoju 2 kambarių butą. Tel. 8 670 00 930, 8 656 73 344.

912728

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

907316

Parduoda

„Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduo-dant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, sutvar-ko dokumentus ir priduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139.

908487

„Namas pigiau už butą“. Parduoda naujos statybos vieno aukšto 145 kv. m gyv. namą Sudmantuose. Kaina tik 350 000 Lt. Tel. 8 600 19 139, 8 614 06 740.

908458

Butus: 1 kambario 5/4 a.; 1,5 kambario Taikos pr.; 2 kambarių (pigiai); 3 kambarių (gerai suremontuotas, su baldais); sodą su namu (pirtis, dujos). Tel. 8 612 48 946.

912138

Butus: 1 kambario Sportininkų g. (65 000 Lt); 2 kambarių su holu Laukininkų g.; 4 kambarių Debreceno g. (130 000 Lt); kambarį bendra-butyje. Tel. 420 792, 8 615 78 843.

911695

Namą Kalotėje (kaina 950 000 Lt). Arba iš-nuomoja. Tel. 8 643 90 249.

912705

Namo dalį: Šatrijos g. (2/1 a., 3 kambariai, 3 a žemės, geroje vietoje); Poilsio g. (atski-ras įėjimas, 3 a žemės, WC, vonia); kambarį bendrabutyje. Tel. 8 670 85 478.

912876

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906254

105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komu-nikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvar-kyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.

903643

2 kambarių butą su didžiuoju holu Lauki-ninkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

912477

2 kambarių suremontuotą butą bendrijos name Taikos pr., prie PC BIG (ideali laiptinė, domofonas, sutartinė kaina 125 000 Lt). Tel. 8 611 41 730, NTA „Kavintenė“.

912989

3 kambarių 68 kv. m butą Pietinėje g. (ply-tinis namas, 3 aukštas, kampinis, bendri-ja). Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 614 38 336, 8 680 47 755.

911799

Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anoni-miškai) asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.

892574

UAB „Kerulis ir partneriai“

Du kambarius bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., 37 kv. m, dušas, balkonas, suremon-tuotas, savininkas, kaina 49 500 Lt). Tel. 8 643 27 660.

912706

Geromis kainomis žemės sklypus namų sta-tybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.

912751

Jaukų, tvarkingą 2 kambarių butą centre, vienoje gražiausių miesto vietų, su buitine įranga ir baldais. Tel. 8 687 78 340, e. paštas dalia.pakalniskiene@gmail.com.

912539

Karlskronos g. 3 kambarių suremontuotą butą, 5/3 a. Tel. 8 656 79 850, 8 656 79 851.

898845

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.

911867

Savininkas parduoda naujos statybos neį-rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.

911869

Skubiai suremontuotus 1 kambario butus: Taikos pr. (13/11 a., 37 kv. m, raudonų plytų name), Žardininkų g. (5/2 a., 34 kv. m). Tel. 8 658 68 448, NTA „Kavintenė“.

912990

Skubiai: 3 kambarių butą Sulupės g. (5/2 a., plytinis namas, 108 000 Lt); 11 ha skly-pą logistikos centrui su leidimais. Tel. 8 679 41 441.

912875

Perka

Mišką su žeme arba išsikirtimui. Geros apmo-kėjimo sąlygos. Tel. 8 609 97 517, e. paštas uabaltma@gmail.com.

894103

1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

911699

3 kambarių butą Klaipėdoje, 5 aukštų na-me (nesiūlyti 1 ir 5 aukšte). Tvarkinga laip-tinė. Kaina iki 150 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592.

912321

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907462

tarpininkavimas

Statinių legalizavimas, perdavimas Valsty-binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perda-vimas. Tel. 8 676 55 573.

912428

PAskolos„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902552

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivai-riospaskolos.lt.

900820

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907354

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

907236

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAItrečiadienis, vasario 15, 2012

AutomobiliAiAutoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

912545

bAldAiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis du-rimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.

912783

buitis ir technikAParduoda

Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, inda-plovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempinin-kai“). Tel. 340 776.

910463

Paslaugos

dArbAsieško darbo

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901494

siūlo darbą

Barui senamiestyje reikalinga padavėja. Tel. 8 679 33 357.

912785

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainoto-jos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

912015

Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, vieš-bučiuose; narcizų skynimas; slauga Angli-joje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.

911773

Dirbti uoste reikalingi krovėjai, stropuoto-jai, neturintys žalingų įpročių. Tel. (8 46) 235 876.

912660

Dirbti užsienyje (Olandija, Suomija, Vo-kietija) reikalingi suvirintojai, laivų korpu-sų surinkėjai, turintys darbo patirties. Tel. 8 630 11 333.

912064

Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuo-tojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766.

911665

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas - gera anglų kalba. Privalumas - darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900110

Ieškome virėjos ir vyr. finansininkės. Tel. 8 679 33 313.

912941

Įmonių grupė siūlo darbą vyr. buhalteriui (-ei) ne visai darbo dienai. Darbo pobūdis: visas įmonės buhalterinės apskaitos vedimas - nuo pirminių buhalterinių dokumentų iki ataskaitų pateikimo. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas apskaitos ir/ar finansų srityje; 5-7 m. darbo patirtis analogiškose pareigose; anglų kalbos žinios; geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; atsakingumas, patikimumas, lanks-tumas; darbo patirtis su programa „Rivile“ būtų privalumas. CV siųsti iki 27 d. Tel. (8 46) 258 751, e. paštas info@vvb.lt.

911034

Kavinei reikalinga barmenė-padavėja dirbti dienos metu. Tel. 8 689 42 842.

912585

Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

912528

Laivų remonto bendrovei „Garant Service“ reikalingas aukštos kvalifikacijos tekintojas, mokantis dirbti tekinimo, ištekinimo ir fre-zavimo staklėmis. Tel. 8 655 28 237.

912242

Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo sri-tyse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.

912205

Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliai-siais telefonais ir buitine technika), reikalin-gi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.

893074

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

912610

rAdiniAirasta

Rasta Romualdo Valentukonio tapatybės kor-telė. Tel. 8 646 01 545, Aldona.

912905

Reikalingi staliai euro tipo langų, laiptų ir durų gamybai. Reikalingas montuotojas. Tel. 8 650 80 770.

911990

Tarptautinių pervežimų įmonei UAB „Elvi-transa“ reikalingas vairuotojas (LT-DE-LT). Savaitgaliai laisvi. Tel. 8 656 33 723.

912745

UAB „Ekskomisarų biuras“ plečia savo veiklą ir Klaipėdoje ieško APSAUGOS DAR-BUOTOJŲ. Reikalavimai: panašaus darbo patirtis, darbas kompiuteriu. Tel. (8 46) 411 367, elektroninis paštas klaipeda@ekskomisarai.lt.

909878

UAB „Hertel services“ ieško pramonės skardininko dirbti ceche. Būtinas reika-lavimas: darbo patirtis. Skambinti tel. 8 615 37 313.

910968

UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už ši-lumos ūkį. Tel. 342 508.

908609

UAB reikalingas suvirintojas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.

912481

Viešbučiui reikalinga (-as) administratorė

(-ius). Mes tikimės, kad Jūs turite darbo pa-

tirties viešbučių srityje, puikiai kalbate lietu-

vių, anglų ir rusų kalba, esate reprezentaty-

vios išvaizdos, sąžiningas ir komunikabilus

bei mokate šypsotis. Mes siūlome: karjeros

ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą ir

konkurencingą atlyginimą. CV siųskite gm@

nationalhotel.lt arba skambinkite tel. 8 621

77 407. Konfidencialumą garantuojame. In-

formuosime tik atrinktus kandidatus.912733

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

911874

Šaldytuvai

Šaldytuvų remontas mieste ir apskrity-je. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099.

912763

transporto paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame bal-dus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

909376

Perka

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su

variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-

žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys.

Tel. 8 684 25 364.912546

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-

busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-

siimame patys. Tel. 8 608 96 220.910013

Brangiai perkame naudotus automobilius.

Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000,

8 699 53 033.908317

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-

lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus.

Tel. 8 608 51 676.909985

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOStrečiadienis, vasario 15, 2012

Nukelta į 18 p.

teatras

VaržytinėsAntstolė Vida Daugirdienė 2012 04 03 11

val. parduoda iš varžytinių Gintaro Sarulio

ir Nijolės Sarulienės turtą: 64,00 kv. m butą

su rūsiu Naujakiemio g. 6-13, Klaipėdos m. Pradinė varžytinių kaina 120 000 Lt. Varžyti-nių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Dau-girdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, tel. (8 46) 312 868. Visi suintere-

suoti asmenys, turintys teises į parduodamą

turtą, iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo

teises patvirtinančius dokumentus. 912598

akcininkamsUAB „Konsolė“ valdybos iniciatyva ir nuta-rimu 2012 m. kovo 16 d. 15 val. šaukiamas eilinis visuotinis UAB „Konsolė“ (įmonės kodas 140582050) akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta - uždarosios akcinės ben-drovės „Konsolė“ buveinė, Liepų g. 79, Klai-pėda. DARBOTVARKĖ: 1. Bendrovės 2011 metų veiklos ataskaitos tvirtinimas. 2. 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentų pati-krinimo rezultatų svarstymas. 3. 2011 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. Pel-no (nuostolių) paskirstymas. 5. Dėl pritarimo ilgalaikio turto įkeitimui ir hipotekai. 6. Eina-mieji klausimai. Vykstant į susirinkimą reikia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumen-tą. Jei į susirinkimą atvyks Jūsų įgaliotinis, jis papildomai turi turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

913026

aukcionaiPublic Auction in February 27 th 2012. This is to notify that on February 27th 2012. 2009 Ford F150 will be auctioned at Pamario dva-ras at Baltijos pr. 117-111, Klaipeda, from 9am till 5 pm Doors open to general public. Tel. (8 46) 420 290.

912806

UAB „Pamario dvaras (Baltijos pr. 117-111, Klai-pėda) 2012 m. vasario 27 d. skelbia automo-bilio „Ford F150“ (2009 m.) viešąjį pardavimo aukcioną. Visuomenei durys atidaromos nuo 9 iki 17 val. Tel. (8 46) 420 290.

912803

DėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šal-

dytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo

100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.885013

Daugiabučio namo savininkų bendrija ieško

įmonės, kuri gali renovuoti šilumos mazgą ir su-

balansuoti šildymo sistemą. Tel. 8 683 70 096,

e. paštas dnsb.skinija@inbox.lt.912563

kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-

nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus

garažo vartus, plastikinius langus. Įstato.

Tel. 8 603 10 867.911613

Naujai atidarytą UAB, veikla nebuvo vykdo-ma. Tel. 8 600 19 139.

908441

Pjuvenų briketus, granules, skaldytas mal-kas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.

909440

Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.

910059

Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939.

910158

Paslaugos

Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.

912558

Perka

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

908364

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-

votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-

nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444,

(8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.895891

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-

mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-

tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-

petai. Tel. 8 681 25 108.905491

Apdailos darbai: glaistymas, dažymas, tape-

tavimas, plytelės, laminatas. Kaina sutartinė.

Tel. 8 645 15 431.912972

Dengiame, remontuojame stogus, mūrija-

me, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus,

skardiname, atliekame vidaus apdailos dar-

bus. Tel. 8 655 11 471.911190

Gręžiame skyles, moderniausia įranga va-lome kanalizaciją. Atliekame visus santech-nikos darbus, taip pat ir smulkiuosius. Tel. 8 616 01 131.

912290

statyba ir statybinės meDžiagos

Griauname, mūrijame, betonuojame, tvir-tiname gipskartonį, kalame dailylentes,

klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Da-

žome, padedame nupirkti medžiagas. Tel.

8 652 00 620.891225

Griauname, išpjauname angas (be dulkių),

sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-

nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai.

Tel. 8 613 17 807.912967

Pjauname sienas, didiname vonių patalpas,

sutvarkome projektus, elektros, santechnikos,

apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.911597

Remontuojame butus, dedame laminatą,

kalame dailylentes, glaistome, dažome, ta-

petuojame ir kt. Tel. 8 684 04 908.912571

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-

daila. Santechnikos, elektros instaliacijos

darbai, stogų remontas. Superka, pristato

medžiagas. Tel. 8 606 88 234.912641

Statome, remontuojame, restauruojame

namus, sodo namelius, butus, naudojame

savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.

com, tel. 8 655 22 204.911591

Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame ply-

teles, laminatą, gipskartonį, darome arkas,

atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel.

8 601 15 878, 227 886.912737

Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais

mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603

94 321.901812

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame

grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo

darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos.

Tel. 8 684 60 134.909320

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai,

balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-

tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas).

Tel. 8 687 45 242.

907958

Greitai ir kokybiškai klijuoju plyteles (grindys,

sienos, mozaika). Tel. 8 684 12 406.

912898

Kliento namuose remontuojame visų mo-

delių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Su-

teikiame garantiją. IĮ „Pajūrio buitis“. Tel.

8 612 39 577.

912533

Kokybiškai tinkuojame, klijuojame plyteles,

gipsą, atliekame apdailos, elektros instaliacijos

darbus. Tel. 489 520, 8 684 83 261.

912960

Patyręs meistras atlieka butų remontą ir ap-

dailos darbus: tinkuoja, glaisto, tapetuoja, da-

žo, deda laminatą, tvirtina gipskartonį ir kt.

Kokybę garantuoja. Tel. 8 606 34 811.

912491

Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai,

balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, ro-

letai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683

14 620.908538

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-

bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-

name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650

27 455.900268

Parduoda

Mirus mylimam Tėveliui

nuoširdžiai užjaučiame Bi-

rutę Arošienę ir jos šeimą.

„Universa Via“ mokyklos kolektyvas

912946

įVairūs

klaiPėDos Dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietu-pasaulis.lt.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Vis-kas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

klaiPėDos Valstybinis muzikinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis.Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncer-tas „Iš mano svajonių“.Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis.Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muziki-nė pasaka.Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – roman-sų vakaras.Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė.Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos te-taro gastrolės. V.Mucharjamov „Ačiū, Mar-go!“. Lyrinė komedija.Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simon „Paskutinysis ais-tringas meilužis“. 1 d. komedija.Kovo 17 d. 18.30 val. – G.Puccini „Sesuo An-dželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių ope-rų diptikas. Spektaklis skiriamas senjorams ir studentams.Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera.Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.

klaiPėDos koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepi-jonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo medita-cija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką brangi-nančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt.

Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzi-kos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis or-kestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas

M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusi-

ja, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno

vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos

universiteto menų fakulteto režisūros kate-

dros studentai.

Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“.

M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (forte-

pijonas).

Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė

(smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis

(fagotas), A.Balachovičius (akordeonas),

D.Rudvalis (kontrabosas).

Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip

Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė

(aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas

(meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (tri-

mitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius

(valtorna), J.Dargis (tūba).

Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas

(saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis

(tenoras), D.Mažintas (fortepijonas).

Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“.

Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas

M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV).

Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai

„Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepri-

klausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos

choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigen-

tas A.Vildžiūnas. Dalyvaus: S.Šiaučiulis (kla-

višiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ cho-

ristų vaikai.

Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“.

V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (ins-

taliuota tapyba).

Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų ai-

dai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno

vadovas M.Bačkus. Solistas Carlo Torlontano

(alpių ragas, Italija).

Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“.

Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas

(sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis

saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofo-

nas), Gints Pabērzs (baritoninis saksofonas),

H.Hansena (fortepijonas).

Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. For-

tepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė

(smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (for-

tepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas).

KITI RENGINIAI

Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro ko-

medija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja

Bilietai.lt.

Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmo-

gus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

žVejų rūmai

(Taikos pr. 70, tel. 300 118)

Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose

bilietų platintojų kasose

V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir

jaunimui „Ledinė zylutė“

Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kom-

panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies

absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau,

pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Ru-

dnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kai-

na 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Pane-

vėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Ali-

baba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto

kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilu-

tės kamerinis dramos teatras. Rytietiška

pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež.

I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų pla-

tintojas „Tiketa“.

Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo

teatras „Be durų“ Spektaklis vaikams pagal

Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraš-

tas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt.

Bilietų platintojas „Tiketa“.

17

pramogostrečiadienis, vasario 15, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536www.vienaragiomalunas.ltRestorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO kon-certas! Tortas! Fejerverkai!Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartoja-mas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Aplankykite visą Pietų Ameriką vienos

kelionės metu!

BRAzILIJA – ARGENTINA – ČILė – PERU –

EKVADORAS – PANAMA – KOLUMBIJA – JAV

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 685 07 666

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro

Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo va-

sario 13 dienos:

6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais

17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais

19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais.

laukiame Jūsų!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

Liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPėDOJE!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogostrečiadienis, vasario 15, 2012

TV programaTeaTras

atkelta iš 16 p.

KITI RENGINIAIVasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lie-tuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipė-dos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Do-mino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė

pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina

30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – va-

karas su aktoriais. Dalyvauja Virginija Ko-

chanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšai-

tė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė

grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platin-

tojas Bilietai.lt.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10

val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10)

– projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai

užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“.

Registruotis tel. 310 022.

Vasario 19 d. Užgavėnės Klaipėdos senamies-

tyje: 14 val. masinis persirengėlių pasimaty-

mas prie Neringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų

g. ir Taikos pr.) ir eitynės Tiltų, Didžiosios Van-

dens, Vežėjų gatvėmis. 14.30 val. Užgavėnių

monai (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Dalyvaus

tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), folkloro

ansambliai (Klaipėda, Kuliai).

Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsulta-

cijos kalendorinių švenčių klausimais (etno-

logė V.Jankūnaitė).

Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – kon-

sultacijos tautinio kostiumo klausimais (dai-

lininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai

(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)

PARODOS

Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji

Europos kūrėjai 2011/2013“.

Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Su-

permedija“.

Edukacinės ekskursijos po parodas. Registra-

cija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Frak-talinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Pie-šimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virgini-ja@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAIVasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilie-to kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. V“okiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.Vasario 29 – kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpametražų filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt.Kovo 15, 16 d. tarptautinis moterų filmų festi-valis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)PARODOSVasario 27–kovo 30 d. – moksleivių savi-

raiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruo-

čių paroda.

Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29

d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išanksti-

nė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt;

tel. 314 446.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja

tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks

6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mo-

kama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu

ilescinskaite@gmail.com.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)

Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011

m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters

Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)

Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalai-

kės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų

menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–

1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.

Iki kovo 1 d. tarptautinės kaligrafijos ir rašto

meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta

Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai.

Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas

į tėvynę“.

Antradieniais 16.30 val. dailės studija su-

augusiesiems.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)

Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos par-

oda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

Klaipėdos miesto

savivaldybės

viešoji biblioteka

PARODOS

Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlai-

to g. 10a) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevi-

čiūtės personalinės paroda „Požiūris“.

„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo

1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darže-

lio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“

(auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno

Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių

piešinių paroda „2012-ieji – Drakono me-

tai“ (mokytoja N.Sereikienė).

Klaipėdos apskrities

Ievos Simonaitytės

viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)

RENGINIAI

Gerlacho palėpė – vasario 15 d. 16 val. muzikos

gerbėjams „Gitaros kelias ir skambesys“.

PARODOS

I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991

m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizi-

jos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės

sargyboje“.

Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko

vieno paveikslo paroda „M. K. Č“.

Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko foto-

grafijų paroda „Sakūrų paunksnėje“.

Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario

24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės

fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyri-

kos paroda „Karaliai“.

Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki

kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų vers-

lo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų

paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“.

aKlųjų KoncerTų salė

(Šviesos g. 3 )

Vasario 15 d. 16 val. – patriotinių dainų va-

karas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo die-

nai. Dalyvaus Klaipėdos miesto pagyvenusių

žmonių asociacijos kolektyvai bei Klaipėdos

aklųjų centro meniniai kolektyvai. Po koncer-

to vakaronė. Nemokamai.

ŽVejų rūmai

Klaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

biblioTeKos

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji biblioTeKaparodos

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Ypa tin gas at ve jis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Šv. Va len ti no die na ki taip.

Kon cer tas. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Ma žo ji iš ra dė ja Do ra“ (3).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (2) (k). 7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.40 Lie tu vos bal sas. Ak lo sios perk lau sos (k). 11.40 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žieji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas

Pla čia kel nis“ (3). 14.40 „iKar li“ (3). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (3). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Fa rai (N-7). 20.00 Ko me di ja „Dvy li ka kė džių“ (Ru si ja,

1971 m.). 23.15 Dra ma „Nuo dė mės už kal bė ji mas“

(Lie tu va, 2006 m.) (N-14). 1.25 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Ko dėl? 11.50 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „Pel kė“ (4). 0.05 Dra ma „Eu re ka“ (1) (JAV, 2010 m.). 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 9.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 Ali bi. „Dak ta ras Mon ro“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Grės min gi me džio to jai. Me džiok lė

bū riais“ (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Mi li jo nie riai“ (k).

18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Ty los ri ba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“

(N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai” (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“

(N-7) (k).0.00 „Galileo: norintiems žinoti“.

Populiarioji dokumentika (k).0.30 „Autopilotas“. TV žurnalas (k).1.00–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Mū sų mies te liai. Al vi tas. 12.25 Pul sas. 12.50 Gy ve ni mas yra gra žus (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (2) (2003 m.) (k).

15.45 Lie tu vių do ku men ti kos meist rai. Ka zi mie ras Mus nic kas. „Bas so can tan te“ (1984 m.), „Sė džiu po lan ge liu“ (1986 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Et no kul tū ros ra tas. Ug nies skulp tū rų

ma gi ja. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.25 Du rys at si da ro. 18.50 Mu zi kos is to ri jos. Švie sos akor das. 19.34 Lai ko port re tai. Nep rik lau so my bės Ak to

sig na ta rė Bi ru tė Va lio ny tė ir Di džio ji Lie tu va (2008 m.).

20.05 Smil gos uo ga (2011 m.). 20.30 „Nesku bėk gy ven ti“. 21.15 Jo no Ba sa na vi čiaus 85-osioms mir ties

me ti nėms. Lai ko ženk lai. 22.10 Eli to ki nas. Ro man ti nė dra ma „Emos

lai mė“ (Vo kie ti ja, 2006 m.) (N-14). 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mū zos pra by la. Wi sława

Szym bors ka. „Nuos ta ba“ (k).

10.00 Te le par duo tu vė. 10.15 „Išliki mas“. 11.15 „Sin ba do nuo ty kiai“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (2). 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 „CSI Ma ja mis“. 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.35 UEFA čem pionų ly gos rung ty nės.

„AC Mi lan“–„Ar se nal FC“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

23.40 Kri mi na li nė dra ma „Gryn Ri ve rio žu di ko gau dy nės“ (JAV, 2008 m.).

1.20 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (2). 2.10 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“ (4). 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kaltimo

mo ty vai“ (7) (N-7). 21.00 Veiks mo f. „Čem pio nas 2“

(JAV, 2006 m.) (N-14). 22.55 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.55 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur so fi na las. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10, 14.50 Il gai ir lai min gai. 12.05, 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Oba ma. Jo is to ri ja“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kai Kei tė su ti ko Wil ja mą. Pa sa ka

apie du gy ve ni mus“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai.

8.45, 13.30, 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka (k). 9.45, 17.45, 0.30 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 11.15 Spor to dra ma „Tai kus ka rys“ (Vo kie ti ja,

JAV, 2006 m.) (N-7). 13.45 „Ką mes val go me?“ 14.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 15.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas (k). 15.45 Pa žin ti nė is to ri nė lai da „Bur lai vių

pėd sa kais“ (2). 16.15 Kul tū ra +. 16.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 18.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 19.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 20.00, 22.15 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 21.15 „Mir ties gniauž tuo se“ (4) (N-7). 22.30 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 23.30 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“.

7.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“. 9.00 Fan tas ti nė ro man ti nė dra ma

„Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.). 11.00 Dra ma „Ka lė dų na me lis“. 13.00 Ko me di ja „Eg lutės“. 15.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris „Iš da vi kas“

(JAV, 2008 m.). 17.00 Anim. nuo ty kių ko me di ja „Pla ne ta 51“

(Is pa ni ja, D.Bri ta ni ja, JAV, 2009 m.). 19.00 Is to ri nė dra ma „Her co gie nė“

(D.Bri ta ni ja, Ita li ja, 2008 m.). 21.00 Kri mi na li nis tri le ris „Mer gi na, ku ri žai dė

su ug ni mi“ (Šve di ja, Da ni ja, Vo kie ti ja, 2009 m.).

23.10 Siau bo tri le ris „P2“. 1.00 Muz. dra ma „Gat vės šo kiai“.

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.35 Ma dos nuosp ren dis. 13.45 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Sup ras ti. At leis ti“. 17.45 Su si tuo ki me. 18.50 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Mask vos kie me lis“. 22.20 Gy ve na mo ji ap lin ka. „Lai mės paukš tis“. 23.30 Va ka ro nau jie nos. 23.50, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 0.00 „Žvel giant į nak tį“. 0.55 „Gy ny bos tei sė“. 1.50 Sup ras ti. At leis ti. 2.45 Vaid. f. „Sie la“. 4.15 „Mask vos kie me lis“. 5.05 „Su ža dė tu vių žie das“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 23.00 Ži nios +. 10.15 Ita li jos „Se rie A“ ly gos rung ty nės. 12.00 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga.

„Val la do lid“–„Uni ca ja“. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal giris“–Ry gos VEF. 15.30 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Ban ca

Ci vi ca“–Mad ri do „Real“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Mask vos

sri ties „Chim ki“–Ki je vo „Bu di vel nik“. 19.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus

„Lie tu vos ry tas“–„As se co Pro kom“. 21.00 Au to mo to. 21.30 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do tur ny ras. 22.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis Da no Poz nia ko

bok so tur ny ras. 23.15 Pro fe sio na lų bok sas. O.De La Hoya ir

F.Mayweat he ris.

Šiandien Klaipėdos publikai bus pristatytas Giedrės Žickytės doku-mentinis filmas „Kaip mes žaidė-me revoliuciją“ apie legendinę ro-ko grupę „Antis“.

1986 metai... Lietuvos kino studi-ja išleidžia kultiniu tapusį muziki-nį filmą „Kažkas atsitiko“, kuriame nuskambėjo legendinėmis tapu-sios Vytauto Kernagio, „Fojė“ ir „Anties“ dainos „Santechnikas iš Ukmergės“, „Laužo šviesa“, „Kaž-kas atsitiko“ ir daugelis kitų. Fil-mas sulaukė fenomenalaus pasise-kimo, todėl vieniems iš pagrindinių jo sumanytojų – grupei „Antis“ ir jos lyderiui Algirdui Kaušpėdui – kilo idėja surengti „Roko maršą“ – muzikinį renginį, kuris suteik-tų galimybę tuo metu pogrindyje

esančioms lietuviškoms roko gru-pėms išeiti į dienos šviesą ir prista-tyti savo kūrybą plačiajai visuome-nei. Juolab kad tai atitiko tuometės Sovietų sąjungos „perestrojkos“ ir „glastnost“ politiką.

Pirmasis „Roko maršas“ sureng-tas 1987 m. Jame, be „Anties“, gro-jo grupės „Bix“, „Katedra“ ir Lie-tuvos pankų tėvas Nerijus Pečiūra su grupe „Už Tėvynę“. Šis rengi-nys padarė perversmą ne tik mu-zikiniame, bet ir politiniame Lie-tuvos gyvenime. Jis tapo lietuvių patriotizmo katalizatoriumi. Tad nenuostabu, jog 1988 m. „Roko maršas“ atvirai rėmė susikūrusią Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinę gru-pę ir lietuvių siekį atkurti nepri-klausomą valstybę. Visoje Lietuvo-je vykusių „Roko maršo“ koncertų

metu skambėjo Lietuvos himnas, plevėsavo tūkstančiai Lietuvos vėliavų. Tauta budo... Vėliau se-kė Baltijos kelias, Lietuvos Nepri-klausomybės atkūrimas, tragiš-ki 1991 m. sausio įvykiai... Kartu su „Roko maršais“, liaudies him-nais tapusiomis „Anties“, „Fojė“, „Bix“, „Katedros“, V.Kernagio ir daugelio kitų atlikėjų dainomis tai amžiams įrašyta į mūsų tautos is-toriją, tapo neatsiejama tautinės savimonės dalimi.

Apie visa tai bei spalvingą gru-pės „Antis“ įkvėpėjo ir lyderio A.Kaušpėdo asmenybę ir pasako-ja filmas „Kaip mes žaidėme re-voliuciją“. Anot jau jį mačiusių-jų, žūrint šį filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jau-dina iki ašarų arba priverčia nuo-

širdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį“ ir A.Kaušpėdą be kan-džios ironijos neapsieisi. Kūrėjų ir pirmųjų juostos žiūrovų bei vertin-tojų nuomone, filmas pasirodė pa-čiu laiku – dabar, kai mūsų tautai kaip niekad reikia moralinės ats-pirties, įkvėpimo šaltinio, kai rei-kia priminti, kad visuomet sun-kumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, atrodo, neįvei-kiamus dalykus.

Filmo „Kaip mes žaidėme revo-liuciją“ pristatymas Klaipėdoje – vasario 15 d. 18 val. Klaipėdos kul-tūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Filmo sutiktuvėse dalyvaus kūry-binė grupė. Įėjimas – 6 Lt.

„Klaipėdos“ inf.

Filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ sutiktuvės

Kadras iš filmo.

AvinAs (03 21–04 20). Pasikeis jūsų požiūris į kai kuriuos svar-

bius dalykus. Tinkamas laikas atsipa-laiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.

JAutis (04 21–05 20). Vertinsite są-žiningumą ir atvirumą, jausite anti-

patiją kitiems žmonėms. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas.

DvyniAi (05 21–06 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo

emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įverti-nimai bus nepakankamai teisingi, to-dėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

vėžys (06 22–07 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte

pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir ne-realią meilę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama.

LiūtAs (07 23–08 23). Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėji-

mais, nes šiandien būsite ne itin dėme-singas, todėl kils pavojus įžeisti kitus žmones. Tinkamas metas pasirūpinti sveikata.

MergeLė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir

vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės ap-linkinius.

svArstykLės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl

labai keblaus dalyko. Palanki diena ug-dyti kantrybę ir tyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena.

skorpionAs (10 24–11 22). Pa-lanki diena bendrauti su drau-

gais ir vaikais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams.

ŠAuLys (11 23–12 21). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir su-

pantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus.

ožiArAgis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės

įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavė-jimas ilgai netruks.

vAnDenis (01 21–02 19). Chaotiš-kas laikotarpis, todėl galite patir-

ti kieno nors stiprų psichologinį spau-dimą. Jaučiatės nesaugiai, nesugebate išreikšti savo minčių apie įvykius.

žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas

savo jausmus ir bendraudamas su ar-timais žmonėmis.

19

įvairenybėstrečiadienis, vasario 15, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Šios savaitės prizas – „Svajonių kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Begalinė grandinė“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami ži-nutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kai-na – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasa-rio 21 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

Emilie Richards. „Begalinė grandi-nė“. Trilogijos „Šenandoa slėnis“ an-tra knyga.Emilie Richards trilogija „Šenandoa slėnis“ – apie tame slėnyje gyvenan-čias šeimas, jų paslaptis ir skausmin-gus išgyvenimus, kuriuos galiausiai pakeičia džiaugsmai. Trilogijos dalys neatsitiktinai pavadin-tos kaip skiautinių raštai – „Vestuvių žiedai“, „Begalinė grandinė“ ir „Meilės mazgas“. Knygose skiautiniams skiria-ma nemažai dėmesio. Jie margi kaip ir pats gyvenimas. Reikia begalinės kan-trybės ir išmonės, kad mažučiai audi-nio gabalėliai sukristų į lovatieses, stal-tieses ar net paveikslus.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

penktadienį

-4-3-4 -4

-11-6-8 -7

-10-2-5 -3

9

6

4

vasario 15-ąją

1951 m. Ang li jo je gi mė ak to rė Ja ne Sey mour, vai di nu si fil me „Dak ta­rė Kvin“.

1957 m. In di jo je gi mė ma­žiau sias žmo gus pa sau ly­je Gu las Mo ha me das. Jo ūgis bu vo 57 cm, o svo ris – 17 kg. Mi rė 1997 m.1959 m. gi mė bri tų gru­pės „UB40“ vo ka lis tas Ali Camp bel las.1969 m. Kemb ri džo uni­ver si te te pir mą kar tą dirb ti niu bū du ap vai­sin ta kiau šia ląs tė.1989 m. po de šimt me tį tru ku sios ka ri nės in ter­ven ci jos pa sku ti nis so­vie tų ka rei vis pa li ko Af­ga nis ta ną.

1564 m. gi mė ast ro no­mas bei ma te ma ti kas, su­konst ra vęs pir mą jį te les­ko pą ir pra dė jęs ste bė ti dan gų, Ga li leo Ga li lei.1710 m. gi mė Pran cū zi­jos ka ra lius Liud vi kas XV, ša lies mo nar chu ta­pęs vos pen ke rių me tų.1857 m. mi rė ru sų kom­po zi to rius Mi chai las Glin ka.1947 m. spe cia liu SSRS vy riau sy bės nu ta ri mu ta ry bi niams pi lie čiams už draus ta tuok tis su už­sie nie čiais.

Klai pė dai kon cer tuos džia zo dei vė

li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Tad nors iki ren gi nio li ko dau giau nei trys mė ne siai, jo or ga ni za to riai jau sku ba pa si da ly ti džiu gia nau­jie na.

Pil na me tys tę pa si tin kan tis Klai­pė dos pi lies džia zo fes ti va lis klai­pė die čius ir mies to sve čius pa kvies

Atėnai +12Berlynas +4Brazilija +25Briuselis +6Dublinas +9Kairas +25Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +10Madridas +11Maskva –1Minskas –8Niujorkas +11Oslas –2Paryžius +8Pekinas +4

Praha +1Ryga –4Roma +7Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +18Tokijas +12Varšuva –2

Saulė teka 8.02Saulė leidžiasi 17.39Dienos ilgumas 9.37Mėnulis (delčia)

46­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 320 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–5

Vilnius–5

Alytus–8

Kaunas–4

Utena–6

Panevėžys

–5ŠiauliaiTelšiai

–5

Klaipėda–3

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 15 d.Orai Artimiausiomis dienomis vyraus permainingi orai. Šiandien snigs, temperatūra dieną sieks 3–6 laips­nius šalčio. Rytoj naktis bus debe­suota su pragiedruliais, kiek pasnigs tik Vilniuje ir Kaune, bus 11–17 laips­nių šalčio. Dieną visoje Lietuvoje de­besuota su pragiedruliais, be kritu­lių. Oro temperatūra sieks 6–9 laips­nius šalčio.

–5

Šiandien: Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas

Rytoj: Julijona, Julijonas, Laimutė, Tautvydė, Ulė

Pa sau li nio gar so at li kė jų pa si ro dy mais le pi nan tis Klai pė dos pi lies džia zo fes ti va­lis ir šie met mu zi kos gur ma nams pa ren gė iš skir ti nę do va ną.

Tuo tar pu Klai pė­dos pi lies džia zo fes ti­va lio pub li kai C.Dul fer kon cer tuos ne mo ka mai. At li kė jos pa si ro dy mas Teat ro aikš tė je nu ma ty tas bir že lio 2­ąją.

„To dėl no ri me vi siems pra­neš ti, kad tuo me tu pla nuo tų sa vo ato sto gas Klai pė do je“, – juo ka vo I.Grub liaus kie nė.

Olan dų kil mės džia zo at­li kė ja C.Dul fer kar je rą pra­dė jo bū da ma vi sai jau nu tė – pir mą kar tą sak so fo ną į ran kas Can dy paė mė su lau ku si vos še­še rių. Di džiau siu mu zi kės au to­ri te tu ir įkvė pė ju ta po jos tė tis, gar sus olan dų sak so fo ni nin kas Han sas Dul fe ris.

De biu ti nis C.Dul fer al bu­mas su lau kė neį ti kė ti nos sėk mės vi sa me pa sau ly je, o Can dy bu vo pri sta ty ta pres­ti ži niam „Gram my“ ap do­va no ji mui.

C.Dul fer kon cer ta vo su to kio mis pa sau li nio gar so žvaigž dė mis ir gru pė mis kaip Ma don­na, Prin ce, Beyon ce, „Pink Floyd“, „Blon die“, Aret ha Frank lin, „Eu ryth mics“ na rys Dave‘as Ste war tas, Van Mor­ri so nas ir dau ge liu ki tų sce nos įžy my bių.

Pa ti C.Dul fer yra sa kiu si, jog vie na jos sėk min gos kar je ros prie žas čių yra tai, jog ji gro ja įvai rių sti lių mu zi ką ir ne bi jo eks pe ri men tuo ti.

į džia zo vir tuo zės Can dy Dul fer pa si ro dy mą.

„Taip, di džiuo da mie si ga li me pa sa ky ti, jog tai bus di džio ji šie­me čio mū sų fes ti va lio žvaigž dė“, – pri pa ži no aso cia ci jos „Klai pė­dos džia zo fes ti va lis“ pre zi den tė In ga Grub liaus kie nė.

Pa sak pa šne ko vės, dėl džia zo dei ve ti tu luo ja mos C.Dul fer pa si­ro dy mo uos ta mies ty je bu vo de ra­ma si net tre jus me tus.

Kaip pa ste bė jo I.Grub liaus kie nė, šios at li kė jos ta len tas – dau giab­riau nis. Tiek kaip sak so fo ni nin­kė, tiek kaip dai ni nin kė ver ti na­ma mu zi kė vi sa da su trau kia pil nas ger bė jų sa les ir are nas, o bi lie­tai, ku rių kai na sie kia iki 200 li tų, kaip mat iš graibs to mi.

įvy kis: �� pa�sau�li�nę�šlo�vę�pel�niu�si�džia�zo�vir�tuo�zė�C.Dul�fer�–�šie�me�čio�Klai­pė�dos�pi�lies�džia�zo�fes�ti�va�lio�„vi�nis“.� � Ren�gi�nio�or�ga�ni�za�to�rių�nuo�tr..

Avi no ir el nės ves tu vėsKiek vie nas sa vaip kvai lio jo Va len ti­no, va di na mą ją Mei lės, die ną. Vie ni gė lių do va no jo, ki ti šir de les kli ja vo ant skruos tų, o vie na me Ki ni jos zoo lo gi­jos so dų su ren gė neįp ras tas ves tu ves. Auk so žie dus „su mai nė“ avi nas Čang­mo ir el nė Čun zi.„Kok tei lis“ su pran ta, kad gy vū nų so­do dar buo to jai su ma nė pa si links­min ti. Ta čiau sun ku su vok ti, kaip į to­kias „jung tu ves“ at vy ko per 500 sve­čių. Vie nas or ga ni za to rių dar ir pa ste­bė jo, kad svei kin to jų iš Čiuk čių au to­no mi nės res pub li kos ne bu vo.Ki tų ves tu vių de ta lių ko le gos iš Ki ni­jos neatsk lei dė. Ko ge ro, už šven tė.

jau nie ji: �� kol� fo�tog�ra�fai� mai�gė�apa�ra�tų�myg�tu�kus,�avi�nas� ir�el­nė�ar�tis�tiš�kai�po�za�vo.

„Kok tei lio“ po zi ci ja500 žmo nių Ki ni jo je to ly gu vie­nam, o gal net ma žiau, lie tu viui.

Tie sa – į akisKlai pė die tė Sand ra rė žė: „Kvai liai tie, ku rie Va len ti no die ną šven čia vie ną kar tą per me tus. Aš ją šven čiu kas dien, nes kiek vie na die na man yra ku pi na mei lės. Tad Va len ti na die nis man nie­kuo ney pa tin gas. Jis tie siog nu blanks­ta, kai kiek vie ną die ną jau čiuo si my­li ma ir la bai lai min ga su sa vo ant rą ja pu se. Neį si žeis ki te, mie lie ji“.

Keis ti įsta ty maiXVI a. Nea po ly je už bu či nį bū da vo bau džia ma mir ties baus me. Keis ti drau di mai iki šiol pa pli tę pa sau ly je. Pa vyz džiui, JAV, Ko nek ti ku to vals ti­jo je, su tuok ti nių po roms už draus ta bu čiuo tis sek ma die nį, o barz do tiems vy rams In dia nos įsta ty mai ap skri tai drau džia bu čiuo tis.

Abe jo ti nas tei gi nysBu či niai ga li prail gin ti jū sų gy ve ni mą. Nors bu čiuo jan tis ga li bū ti per duo tos įvai rios bak te ri jos ar li gos, įvai rūs ty ri­mai pa ro dė, jog vy rai, ku rie prieš išei­da mi į dar bą pa bu čiuo ja sa vo žmo­nas, gy ve na net pen ke riais me tais il­giau nei tie, ku rie at si svei kin da mi ne­bu čiuo ja su tuok ti nės.

Nu girs tas mo te rų po kal bisVy ras – kaip pra ban gi su kne lė: lyg ir at ro do ne blo gai, lyg ir tin ka, tik va, jau ant kaž ko kios mo ters ma ty tas.

Čes ka (397 719; mo te ris fi zi kė – kaip jū rų kiau ly tė: nie ko bend ra nei su jū ra,

nei su kiau le)

no ri me vi siems pra­neš ti, kad tuo me tu pla nuo tų sa vo ato­sto gas klai pė do je.

In ga Grub liaus kie nė: