2012-02-01 klaipeda

Mil da Ski riu tė[email protected]

Ski ria si še šis kar tusGe riau sia ši lu mos tau py mo prie monė – komp lek si nė dau gia bu čių namų re no va ci ja. Tai pa ro do ir ener gijos su var to ji mo sta tis ti ka. Vi siš kai at nau jin tuo se na muo se gy ve nan tys

klai pė die čiai su var to ja kur kas mažiau ši lu mos nei ne re no vuo tuo se.

Re no vuo ta me Kau no gat vės 19 na me gruo dį vi du ti niš kai 1 kv.m ap šil dy mas at siė jo 1,60, o lapkri tį – 1,54 li to. Tri jų kam ba rių, 65 kv.m plo to bu to ap šil dy mas kai navo 104 ir 100 li tų ati tinka mais mė ne siais.

Sand ra Lu ko šiū tė[email protected]

Ter mo met ro stul pe liui vis krin tant že myn, me di kai kol kas rim tes nių šal čio au kų neuž fik sa vo, ta čiau pata ria ne pra ras ti bud ru mo – ne prisiš veis ti la ši nių ir ne var to ti al koho lio.

At si dū rė van de ny jeNak tį į ant ra die nį sku bios me dikų pa gal bos pri rei kė su ša lu siam ir van de ny je per mir ku siam už sienie čiui. Grei to sios pa gal bos me dikus prie Se no sios per kė los iš kvietė mui ti nin kai.

Kiau rai per mir kęs vy ras bu vo stip riai su ša lęs. Nuo jo skli do alko ho lio kva pas.

Če kiš kai kal ban tis vy riš kis medi kams ne su ge bė jo paaiš kin ti, kaip vi du ry nak ties at si dū rė van de ny je. 8 4

„Te gul Sei mas ei na į dar bo bir žą.“

2p.

Spei go ata kos ne si liau ja

26 (19 327)www.kl.lt

D.GrybauskaitėneketinaklibintiA.Ažubaliokėdės.

Lietuva 7p. Pasaulis 13p.

RusijapriešinasiLibijosscenarijuiSirijoje,betgalivėlužliptiantgrėblio.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

KlaipėdosmerasV.Grubliauskasatsisakėapsaugininkėspaslaugų.

Miestas 3p.

SusitikimesuklaipėdiečiaisKristinaBrazauskienėpliekėprivilegijųtrokštančiusLietuvosparlamentarus.

Kaina 1,30 Lt

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

KANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 5 P.

Nuo mo nė: � patsnerenovuotamenamegyvenantisįmonės„Klaipėdosenergija“KlientųaptarnavimocentrovadovasV.Zutkistvirtino,jogdabarpalankusmetasatnaujintidaugiabučiusnamus. VytautoLiaudanskionuotr.

Už šil dy mą – 20 li tų

Lyg ant mie lių au gan čios są skai tos klai pėdie čius pri ver tė su si mąs ty ti apie tau pymą. Gal va dėl są skai tų už ši lu mą ma žiau skau da re no vuo tų na mų gy ven to jams, – kai ku riems už te ko su mo kė ti tik 20 li tų.

2

miestas


Klai pė dos uni ver si te to se na tas turi nau ją va do vą. Į šį po stą bu vo pasiū ly tos trys kan di da tū ros.

Va kar Klai pė dos uni ver si te te vy ko pir ma sis šeš to jo se na to po sė dis. Jį su kvie tė aukš to sios mo kyk los rekto rius Vai du tis Lau rė nas.

Pir ma ja me se na to po sė dy je išrink tas nau jas pir mi nin kas. Juo tapo Gam tos ir ma te ma ti kos mokslų fa kul te to Sta tis ti kos ka ted ros ve dė jas pro fe so rius Kęs tu tis Du

čins kas. Iki šiol se na to pir mi ninkės pa rei gas ėjo pro fe so rė Dai va Kša nie nė. Nors ji pa kar to ti nai buvo iš rink ta į nau ją jį se na tą, ta čiau pir mi nin kės pa rei gas per lei do naujam va do vui.

Se na tą su da ro 40 na rių: 21 profe so rius, 9 do cen tai, 1 lek to rius ir 8 stu den tai. Nau jo ji jo su dė tis paaiškė jo po sau sio vi du ry je vy ku sio ant ro jo rin ki mų tu ro.

Se na tas ren ka mas kas pen ke rius me tus. Jis yra aukš čiau sia uni versi te to sa vi val dos ins ti tu ci ja, kuri prii ma daug aukš ta jai mo kyk lai reikš min gų spren di mų.

Anks tes niais me tais jį yra pel nę di džių jų bur lai vių re ga tos or gani za to riai, šo kių an samb lis „Žuvėd ra“, Klai pė dos uni ver si te tas ir pan.

Kul tū ros cent ro Žve jų rū mai direk to riaus pa va duo to ja Ne mi ra Tra ku mie nė pa sa ko jo, kad Va sa

rio 16ąją no rė jo si tau ti nę dva sią bei jaus mus ža di nan čio ren gi nio. Tu rė ti ke li va rian tai, kaip tai pada ry ti.

Iš pra džių pla nuo ta kvies ti Mari jo ną Mi ku ta vi čių, ta čiau šis at sisa kė dėl užim tu mo Vil niu je. Pa siūly mus su reng ti kla si ki nio po bū džio ren gi nius at me tė po li ti kai, mo tyvuo da mi, kad šie ke lia liū de sį ir niū ru mą.

Pa sak N.Tra ku mie nės, ap sispren di mą pa kvies ti an samb lį „Lie tu va“ lė mė ir priei na ma kaina – už pa si ro dy mą už si pra šy ta 15 tūkst. li tų. An samb lis pa siū lė bend rą pro jek tą su mi nė tais solis tais.


Net rūks ren gi niųLie tu vos vals ty bės at kū ri mo dienos ren gi niai uos ta mies ty je pra sidės Mi šio mis. Po jų lau kia ei ty nės nuo baž ny čios į At gi mi mo aikš tę.

Kaip sa kė Klai pė dos sa vi val dybės kul tū ros sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Vi das Pa kal niš kis, kelin ti me tai iš ei lės pre zi den tū ra ragi na vi suo se mies tuo se vi dur die nį iš kel ti vals ty bės vė lia vą.

Tad At gi mi mo aikš tė je klai pėdie čių ir mies to sve čių lau kia iš kilmin ga ri kiuo tė, vė lia vos pa kė li mas, svei ki ni mo kal bos ir karš ta ar ba ta. Šven tiš kai tu rė tų nu teik ti ir ka ri liono kon cer tas. Dau giau nei de šimtme tį va sa rio 16ąją or ga ni zuo ja mas kon cer tas „Mū sų vai kai – tė vy nei Lie tu vai“, ku ria me pa si ro do geriau si Klai pė dos vai kų ir jau ni mo cho rai, an samb liai ir so lis tai.

Po li ti kai kra tė si kla si kosBe ne di džiau sias ir iš kil min giau sias ren gi nys vyks „Švy tu rio“ are no je, kur Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo mi nė ji mas ir šven ti nis kon cer tas or ga ni zuo ja mas pir mą kar tą.

Tad are no je dar ne spė ję pa bū ti klai pė die čiai ga lės čia ap si lan ky ti ir ne mo ka mai pa ma ty ti pui kų re ginį – vals ty bi nio dai nų ir šo kių ansamb lio „Lie tu va“, so lis tų Kris tinos Zmai lai tės, Ed mun do Sei liaus ir Čes lo vo Ga ba lio pa si ro dy mą.

Per šven ti nį mi nė ji mą miesto me ras taip pat įtei kia vals ty bės vė lia vą už Me tų dar bą. Per nai šis ap do va no ji mas ne bu vo įteik tas.


Kur da lys ne mo ka mus kvie ti mus

Klai pė die čiai ga lės ne mo ka mai pa maty ti vals ty bi nio dainų ir šo kių an samblio „Lie tu va“, so lis tų Kris ti nos Zmai lai tės, Ed mun do Sei liaus ir Čes lo vo Ga ba lio pasi ro dy mą.

Nuo tai kos: �� mies�to�po�li�ti�kai�pa�gei�da�vo,�kad�Lie�tu�vos�vals�ty�bės�at�kū�ri�mo�šven�tė�bū�tų�pa�ki�li�ir�džiaugs�min�ga.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pat rio ti nius jaus mus žadins are no je

Va sa rio 1–6 d. – „Švy tu rio“ are nos �(Du by sos g.10) ir Bi lie tai.lt (pre kybos cent ras „Ak ro po lis“, Tai kos pr. 61) ka so se.

Va sa rio 1–15 d. – kul tū ros cent ro �Žve jų rū mų (Tai kos pr. 70) ir Klaipė dos kon cer tų sa lės (Šau lių g. 36) ka so se.

Se na to vai ras – į vy riš kas ran kas

Vals ty bės at kū ri mo die nos or ga ni za to riai su si du ria su iš šū kiais – šven ti nis ren gi nys vyks „Švy tu rio“ are no je. Ke li tūks tan čiai klai pė die čių ga lės iš vys ti an samb lio „Lie tu va“ ir ša ly je ži nomų so lis tų pa si ro dy mą.

Da lys kvie ti mus„Lie tu va“ taip pat da ly vaus mi nėji me bei at si veš kai ku rias de ko raci jas, ku rios pa leng vins pa si ruo šimą iš kil min gam ren gi niui. Tai esą pa dės su ma žin ti iš lai das sce nog rafi jos spren di mams.

Kaip paaiš ki no N.Tra ku mie nė, pir mą kar tą are no je or ga ni zuoja mas toks ren gi nys – tam tikras iš šū kis, nes šven tiš kai rei kia pa ruoš ti di džiu lę sce ną, di de les erd ves.

Mat žmo gus pa ki lią šven tės dvasią tu ri pa jus ti vos įė jęs į pa sta to vi dų. Tad or ga ni za to riams ten ka pa suk ti gal vą, kaip su kur ti šven tinę at mos fe rą.

Kvie ti mus į ren gi nį „Švy tu rio“ are no je klai pė die čiai nuo šian dien ga lės pa siim ti ke tu rio se ka so se jų dar bo lai ku.

Vie nam žmo gui bus duo da ma ne dau giau kaip ke tu ri kvie ti mai. Iš vi so kon cer tą ga lės pa ma ty ti 4720 žmo nių.

As ta Alek sė jū nai tė[email protected]

Pre zi den to Al gir do Bra zaus ko naš lė Kris ti na Bra zaus kie nė uosta mies ty je ant ra die nį vy ku sia me su si ti ki me su klai pė die čiais pliekė pri vi le gi jų iš troš ku sius Sei mo na rius, o rin kė jus vi lio jo pa ža dais apie gra žes nę Lie tu vą.

Ta čiau Klai pė dos cent re vie na me vieš bu ty je vy kęs su si ti ki mas di delio klai pė die čių dė me sio ne su laukė. Gar sią ja pre zi den to naš le su sido mė jo apie 40 klai pė die čių.

De mok ra ti nės dar bo ir vie nybės par ti jos idė jas pri sta ti nė dama K.Bra zaus kie nė ti ki no, kad, jos ma ny mu, Lie tu va sun kiai ser ga.

„Žmo nės la bai ne lai min gi. Tačiau, kaip ži no ma, vi siems nie kas nie ka dos ne pa dės. O žmo nės labai pa sy vūs, to dėl ra gi nu ak ty viai da ly vau ti ne tik sa vo, bet ir valsty bės gy ve ni me“, – ti ki no K.Brazaus kie nė.

Dėl pre zi den to naš lės ren tos viešos kri ti kos su lau ku si K.Bra zauskie nė, kal bė da ma su bū si mais rinkė jais uos ta mies ty je, pik ti no si da bar ti nių Sei mo na rių už mo jais iš si mo kė ti išei ti nes kom pen sa cijas, pa si bai gus ka den ci jai.

„Sa ko ma, kad vien Sei mo narių kom pen sa ci joms rei kės 18 ar 20 mln. li tų, o jų nė ra. Sei mas nuspren dė, kad vie nais me tais iš simo kės pu sę su mos, ki tais me tais – ki tą pu sę. Te gul jie ei na į darbo bir žą. Juk dar bo su tar tis su jais nu trauk ta“, – aiš ki no K.Bra zauskie nė.

K.Bra zaus kie nės kri ti kos su silau kė ir mo kes čių sis te ma.

„Ar ga li ma iš mi ni ma lios al gos iš skai ty ti 15 pro c. pa ja mų mo kestį? Juk žmo gus ir taip gau na mažas pa ja mas“, – pa brė žė par ti jos kū rė ja.

K.Bra zaus kie nę į uos ta mies tį atly dė jo du moks lų dak ta rai – An tanas Bar tu se vi čius ir Jo nas Re ka šius bei bu ši do meist ras Ze no nas Budrai tis.

Į K.Bra zaus kie nės ku ria mą po liti nį ju dė ji mą pa no ro įsi lie ti ži no ma klai pė die tė, vi suo me ni nio ju dė jimo „Klai pė die ti! Atgai vin ki sa vo mies to par ką!“ ly de rė Jo lan ta Norkie nė. Bu vu si vie na iš vi suo me ninių me ro pa ta rė jų, per nai ru de nį J.Nor kie nė at si sa kė šių pa rei gų.

Į klai pė die čio Vir gi ni jaus Partau ko rep li ką, jog po li ti kė K.Brazaus kie nė tu rė tų iš si reng ti ir pa demonst ruo ti tik rą sias sa vo pa žiū ras, par ti jos kū rė ja tik šyp te lė jo.

Ved lė: �� K.Bra�zaus�kie�nė�su�si�ti�ki�me�su�klai�pė�die�čiais�ti�kė�jo�si�gau�ses�nio�bū�rio�ger�bė�jų,�ta�čiau�sa�lė�je�su�si�rin�ko�apie�40�žmo�nių.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

K.Bra zaus kie nės vi lio nės – Klaipėdoje

3

miestas

As ta Dy ko vie nė [email protected]

Nuo šių me tų pra džios Klai pė dos me ro prii ma mo jo priei gų ne be saugo pri va čios sau gos tar ny bos apsau gi nin kės. Jas pa kei tė sa vi valdy bės dar buo to jas, ku rio iš lai kymas esą per pu sę pi ges nis, o naudos dau giau.

Į mies to ro tu šę me ras Vy tau tas Grub liaus kas su sa vo ko man da atsi kraus tė per nai bir že lį, nuo ta da ša lia prii ma mo jo at si ra do pri vačios kom pa ni jos ap sau gi nin kė.

Tuo met paaiš kė jo, kad mo kes čių mo kė to jai juos at siun tu siai pri va čiai bend ro vei per me tus tu rės su mo kėti be veik 50 tūkst. li tų. Prieš per sikraus ty mą bu vo kal bė ta, jog pir maja me ro tu šės aukš te dirbs bu dė to jas.

Jis esą rei ka lin gas, kad in te re santams pa dė tų su si gau dy ti, į ko kį ka

Me ras at si sa kė privačios ap sau gos

Per mai nos: �� nuo�šių�me�tų�pra�džios�tvar�ką�ro�tu�šė�je�pri�žiū�ri�jau�ne�apsau�gi�nin�kė,�bet�Vie�šo�sios�tvar�kos�sky�riaus�dar�buo�to�jas.�� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

bi ne tą ei ti. Ta čiau tuo met ro tu šė je at si ra do ne bu dė to jas, o pri va čios sau gos tar ny bos dar buo to jai. Nuo šių me tų pra džios ap sau gi nin kę prie me ro du rų pa kei tė Vie šo sios tvar kos sky riaus dar buo to jas.

„Jis re gist ruo ja do ku men tus, išsiun čia juos, ar chy vuo ja, įfor mi na ir ad mi nist ra ci nių tei sės pa žei di mų pro to ko lus, ku rių vien per šių metų pir mą jį mė ne sį yra dau giau nei tūks tan tis. Dar buo to jas tvar ko visą ko res pon den ci ją ir pri žiū ri tvarką pa sta te, kad ne si rink tų as menys, ku rie ne tu ri rei ka lų me ri jo je“, – ti ki no Vie šo sios tvar kos sky riaus ve dė ja Kris ti na Vin ti lai tė.

Nau ja sis dar buo to jas esą nėra vals ty bės tar nau to jas, jis kol kas at lie ka tech ni nį dar bą. Tei giama, kad šio spe cia lis to iš lai ky mas mies tui per pus pi ges nis nei pri vačios sau gos tar ny bos ap sau gi ninko, o nau dos dau giau.

As ta Dy ko vie nė[email protected]

Nuo praė ju sio ru dens „Pa ma rio“ mo kyk lą, ku rio je itin su ma žė jo mo ki nių, nu spręs ta pri jung ti prie A.Rub lio vo ug dy mo įstai gos. Buvo at leis ta 40 „Pa ma rio“ mo kyklos mo ky to jų, ta čiau mo ki niai ir to liau mo kė si bu vu sio se pa tal po se. Da bar, eko no mi niais su me ti mais, mo ki nius iš Nai ku pės gat vės no ri

ma per kel ti į pa grin di nes A.Rub liovo mo kyk los pa tal pas. Ta čiau tam pa si prie ši no ru sa kal bės mo kyk los bend ruo me nė.

To dėl jau priim tą ta ry bos sprendi mą pra šo ma at šauk ti. Va kar bend ruo me nės at sto vai dėl to kreipė si į mies to va do vus.

Ne no ri: �� A.Rub�lio�vo�pa�grin�di�nės�mo�kyk�los�bend�ruo�me�nė�prie�ši�na�si�moks�lei�vių�per�kė�li�mui�į�vie�nas�pa�tal�pas.�� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Dėl mo kyk los – su maiš tisVos praė ju sią sa vai tę priim tą Klai pė dos mies to ta ry bos spren di mą dėl A.Rub lio vo mo kyk los per kė li mo iš Nai ku pės į Deb re ce no gat vę, uos ta mies čio po li ti kams ga li tekti at šauk ti. Mo kyk los at sto vai, ne pa ten kin ti per mai no mis, krei pė si į Klai pė dos merą, pra šy da mi ne nai kin ti ug dy mo įstai gos pa da li nio Žve jy bos uos to ra jo ne.

Klai pė dos va do vy bė ti ki na, kad A.Rub lio vo mo kyk los iš lai ky mui šie met trūks ta treč da lio mi li jo no li tų. Mo kyk la vei kia dvie juo se pasta tuo se, o moks lei vių kla sė se tė ra vos po ke lio li ka. To dėl lo giš ka būtų vi sus per kel ti į Deb re ce no gatvė je esan čias pa tal pas.

„Skai čiuo ja ma, jog A.Rub liovo pa grin di nė je mo kyk lo je vai

ko iš lai ky mas yra bran giau sias“, – kons ta ta vo Klai pė dos sa vi val dy bės Ug dy mo ko ky bės ir kai tos po sky rio ve dė ja Vir gi ni ja Ka za kaus kie nė.

Iš lai ky ti vai ką A.Rub lio vo mo kyklo je kai nuo ja apie 8,4 tūkst. li tų, kai ki to se ug dy mo įstai go se su ma yra ke liais tūks tan čiais li tų ma žes nė.

Be to, A.Rub lio vo pa grin di nė je mo kyk lo je nė ra pa kan ka mai mo ki

nių, – yra 120 lais vų vie tų. „Skaičiai ro do, kad me tų pa bai go je pi ni gų dar bo už mo kes čiui šio je mo kyk loje tik rai trūks“, – rea ly bės ne slė pė V.Ka za kaus kie nė. Nors Lie tu vos rusų są jun gai ir Ru sų al jan sui pri klausan tys mies to ta ry bos na riai prieši no si mo ki nių per kė li mui į vie nas pa tal pas, praė ju sią sa vai tę po li ti kų dau gu ma pri ta rė tam siū ly mui.


ŠvartavosididžiulislaivasAnt�ra�die�nio�va�ka�rą�tu�rė�jo�atplauk�ti�vie�nas�il�giau�sių�Klaipė�dos�jū�rų�uos�to�is�to�ri�jo�je�laivų.�Kon�tei�ner�ve�žis�„MSC�Li�sa“�plau�kio�ja�su�Pa�na�mos�vė�lia�va.�Jo�il�gis�yra�294,1,�plo�tis�–�32,2�met�ro.�Į�lai�vą�tel�pa�5,1�tūkst.�TEU�tal�pos.�Iki�šiol�il�giau�sias�priim�tas�kon�tei�ner�ve�žis�bu�vo�„MSC�Sa�ris�ka“.

savivaldybėsmaŠinųneperkaKlai�pė�dos�sa�vi�val�dy�bė�mė�gi�no�par�duo�ti�du�iš�ke�tu�rių�ne�be�naudo�ja�mų�au�to�mo�bi�lių.�1989�m.�pa�ga�min�tais�„BMW�530“�ir�„Audi�100“�mė�gin�ta�at�si�kra�ty�ti�prašant�po�tūks�tan�tį�li�tų�už�kiek�vieną.�Ta�čiau�auk�cio�nas�neį�vy�ko.�Pir�kė�jų�ieš�ko�ma�ir�prieš�20�me�tų�pa�ga�min�toms�„Mer�ce�des�Benz�110“�bei�„Vol�ga“�ma�ši�noms.

SEB�ban�kas�įmo�nei�„Va�ka�rų�Bal�ti�jos�lai�vų�sta�tyk�la“�įsi�parei�go�jo�su�teik�ti�avan�so�grą�žini�mo�ga�ran�ti�jas,�ku�rių�bend�ra�ver�tė�100�mln.�li�tų.�Nau�do�jan�tis�jo�mis,�bus�sta�to�mas�pir�ma�sis�Lie�tu�vo�je�per�ke�lis�de�šimt�mečius�vi�siš�kai�įreng�tas�ir�nau�do�ti�pa�ruoš�tas�žve�jy�bos�lai�vas,�ku�rį�už�sa�kė�Da�ni�jos�įmo�nė.

suteikėgarantijas

Dienos telegrafas

Skai čiuo ja ma, jog A.Rub lio vo pa grin dinė je mo kyk lo je vai ko iš lai ky mas yra brangiau sias.

Vir gi ni ja Ka za kaus kie nė:

Gri pas. Per ša li mo li go mis Klai pė doje dau giau sia ser ga vai kai. Kas sa vaitę vis dau giau nu sta to ma nau jų gri po at ve jų. Praė ju sią sa vai tę ser ga mu mas per ša li mo li go mis ne žy miai išau go. Ūmio mis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek ci jo mis pa sku ti nią ją sau sio savai tę sir go 720 gy ven to jų, iš jų – 683 vai kai. Prieš po rą sa vai čių sir go 725 klai pė die čiai, iš jų – 573 vai kai. Praėju sią sa vai tę uos ta mies ty je gri pu susi rgo sep ty ni gy ven to jai, iš jų trys vaikai. Prieš tai bu vu sią sa vai tę gri pu sirgo še ši suau gę klai pė die čiai.

Šven tė. 120 me tų veik los Klai pė do je ju bi lie jų šie met mi nin ti re li gi nė bendruo me nė Iš ga ny mo ar mi ja bir že lio 30 d. pla nuo ja su reng ti šven tę miesto vai kams. Pag rin di nis dė me sys bus ski ria mas so cia liai pa žei džia miems jau nie siems klai pė die čiams. Mies to me ras Vy tau tas Grub liaus kas pa čiai šven tės idė jai pri ta rė. Esą, svar bu, kad ži nia apie šven tę pa siek tų tuos, kam ji skir ta.

Pa ra ma. Tre čia die nį 10 val. Klai pė dos vai kų glo bos na muo se „Ry tas“ vyks So cia li nės pa ra mos ta ry bos po sė dis. Bus dis ku tuo ja ma apie so cia li nės pagal bos tei ki mą vai kams ir šei moms su vai kais uos ta mies ty je.

Sa vi val dy bė. Tre čia die nį 10 val. savi val dy bė je po sė džiaus Kont ro lės ko mi te to na riai. 13 val. vyks Jū ri nės ko mi si jos po sė dis. 15 val. po sė džiaus Mies to ūkio ko mi te to na riai. Jie svarstys vie ną klau si mą – dėl pri ta ri mo suskys tin tų gam ti nių du jų im por to termi na lui.

Gel bė jo. Ant ra die nį Klai pė dos ap skrities prieš gais ri nės gel bė ji mo tar ny bos vy rai du kart bu vo kvies ti va duo ti iš le do gniauž tų gul bes. Ši lu tė je ir Skuode ug nia ge siai priar tė jo prie il ga kaklių paukš čių, ta čiau paaiš kė jo, kad jie ne bu vo įša lę.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riuje už re gist ruo tos 4 klai pė die čių mirtys. Mi rė Zi nai da Ža dei kie nė (g. 1932 m.), Vik tor Bu ga jev (g. 1936 m.), Al girdas Kuš lys (g. 1940 m.), Val de ma ras La du kas (g. 1959 m.), Kęs tu tis Nar kus (g. 1963 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do jamas Kęs tu tis Nar kus.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do jamas Vik tor Bu ga jev.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pagim dė 9 mo te rys. Gi mė 5 mer gai tės ir 4 ber niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 17.30 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 64 iš kvie timų. Klai pė die čiai dau giau sia skun dėsi krau jo ta kos su tri ki mais, pil vo ir galvos skaus mais.

Vir gi ni jus Zut kis„Klai pė dos ener gi jos” Klien tų ap tar na vi mo cent ro va do vas

Ly gi nant ši lu mos su var to jimo ro dik lius re no vuo tuo se ir ne re no vuo tuo se dau giabu čiuo se na muo se, ten den

ci ja jau daug me tų iš lie ka to kia pa ti. Vi siš kai at nau jin tuo se na muo se energi jos su var to ja ma 2–2,5 kar to ma žiau. Dau gia bu čio na mo re no va ci ja nau dinga tri gu bai. Žmo nės pa ge ri na gy ve nimo są ly gas, pa di di na bu to kai ną, energe tiš kai tau pes nis na mas su nau do ja ma žiau ši lu mos ir tau po gy ven to jų pini gus. Da bar pa lan kus me tas im tis reno va ci jos. Vals ty bė pa di di no sa vo para mą na mo at nau ji ni mui, o sta ty bos dar bų kai nos ma žes nės nei prieš ekono mi nį sunk me tį.

Komentaras

4

miestastrečiadienis, vasario 1, 2012

Ša lia sto vin čia me tuo pat me tu sta ty ta me, to

kio pat ti po ir konst ruk ci jų Kauno gat vės 21 na me šil dy mas at siėjo pust re čio kar to bran giau. Už 1 kv.m ap šil dy mą gy ven to jai lapk ritį vi du ti niš kai mo kė jo 4,03, gruodį – 4,18 li to.

Šia me na me tri jų kam ba rių to kio pat plo to ap šil dy mas at siė jo 262 ir 272 li tus. Kur kas di des nis skir tumas ši lu mos su var to ji mo po žiū riu yra tarp re no vuo to Sta ty bi nin kų pro spek to 19 ir gre ta esan čio nere no vuo to Sta ty bi nin kų pro spekto 21 na mo. Lapk ri tį skir tu mas buvo 6, gruo dį – 3 kar tai.

Pir mo jo na mo gy ven to jams 1 kv.m ap šil dy mas pa sku ti nį ru dens mė ne sį vi du ti niš kai kai na vo 0,75, gruo dį – 1,29 li to. At siž vel giant į tai, už tri jų kam ba rių bu to šil dy mą rei kė jo mo kė ti apie 49 ir 84 li tus.

Sta ty bi nin kų pro spek to 21 namo gy ven to jai už 1 kv.m ap šil dymą lapk ri tį vi du ti niš kai mo kė jo 4,61, gruo dį – 4,2 li to. Tri jų kamba rių bu to ap šil dy mas ja me at siėjo 300 ir 273 li tus.

Va gia ši lu mą iš kai my nųBūs to ir ur ba nis ti nės plėt ros agentū ros Kon sul ta ci jų ir in for ma vimo sky riaus Klai pė do je vy riau siasis spe cia lis tas Eu ge ni jus Ši mo nis tvir ti no, jog, at li kus re no va ci ją, na me ga li ma su tau py ti nuo 40 iki 70 pro c. ši lu mos.

Pas te bė ta, kad kai ku rie at naujin ti na mai ener gi jos su var to ja mažiau ir už nau jos sta ty bos.

„Vis kas pri klau so nuo gy ven to jų po rei kių. Net to pa ties re no vuo to na mo, to kio pat plo to bu tų są skaitos ga li skir tis 2–3 kar tus. Vie nam gy ven to jui už ten ka, kad bu te vyrau tų 18, ki tam rei kia 23 laips nių ši lu mos“, – tei gė E.Ši mo nis.

Nors re no vuo tuo se na muo se ener gi jos su tau po ma ne ma žai, nesle pia ma, jog yra ir mi nu sų. Papras tai net bai gus dar bus gy ven tojai ne su ta ria, ar šie bu vo rei ka lin gi. Vie ni džiau gia si, ki ti – pik ti na si. Yra žmo nių, ku rie se ka, kiek už šilu mą mo ka kai my nas, ly gi na su savo są skai to mis, o su lau kę di des nės – pik ti na si. E.Ši mo nis pa brė žė, kad yra gy ven to jų, ku rie re no vuo tuo se na muo se pikt nau džiau ja – nuo lat lai ko ra dia to rius pri suk tus iki mini mu mo ir nau do ja si per sie nas paten kan čia kai my nų ši lu ma.

Sąs kai tos ge ro kai su ma žė joI.Si mo nai ty tės gat vės 3 na mo, kuris re no vuo tas prieš pu sant rų metų, bend ri jos „Aus tė ja“ pir minin kė Da nu tė Kras na ja tvir ti no, jog gy ven to jai džiau gia si at lik tais dar bais. Į šio pa sta to at nau ji ni mą bu vo in ves tuo ta di džiau sia su ma Klai pė do je – 3,5 mln. li tų.

„Re no va ci ja pa si tei si no. Ši lu mos su var to ja me 4–5 kar tus ma žiau nei anks čiau. Gy ven to jai pa ten kin ti“, – tvir ti no pir mi nin kė.

Anot D.Kras na jos, gruo dį trijų kam ba rių, 65 kv.m plo to bu to gy ven to jai už ši lu mą vi du ti niš kai mo kė jo 44 li tus. Ta čiau bu vo ir tokių, ku rių są skai tos už pa tal pų šildy mą sie kė 18–20 li tų.

„At si per ka mu mas ge ras. Ki tų na mų gy ven to jai už ši lu mą mo ka šim tus. Sąs kai tos pri klau so ir nuo pa čių gy ven to jų. Yra žmo nių, ku rie

Už šil dy mą – 20 li tų

Apie re no va ci ją Klai pė do je

Klai pė do je nuo 2005 m., kai bu vo pra dė ta vyk dy ti re no va ci jos pro grama, at si nau jin ti no rą bu vo pa reiš kę 65 na mai.

Ta čiau per lai ką dėl vie no kių ar ki tokių prie žas čių re no va ci ją vyk dy ti atsi sa kė 15 na mų.

Pa gal se ną ją re no va ci jos pro gra mą dar bus yra bai gę 38 na mai.

Dar bai tę sia mi dar 12 na mų.

Pa gal re no va ci jos pro gra mą “Je si ca” re no vuo tis na mus uos ta mies ty je pano ro 20 na mų.

Iš jų 13 na mų pro jek tų yra pa tvir tinti, 7 na muo se vyks ta pa ruo šia mieji dar bai.

Na mų val dų siū lo ma „5 žings nių ši lu mos tau py mo pro gra ma“

Pir mas – gy ven to jų įsi trau ki mas: ši �lu mos tau py mo prie mo nių įgy ven dini mas bu tuo se.

Ant ras – prie mo nių, tau pan čių ši lu �mą, įgy ven di ni mas bend ro jo nau doji mo pa tal po se.

Tre čias – ši lu mos punk tų mo der �ni za vi mas.

Ket vir tas – šil dy mo sis te mos su ba �lan sa vi mas.

Penk tas – šil dy mo sis te ma, ku ri val �do ma at si žvel giant į vi sas oro są ly gas.

gę 100 uos ta mies čio dau gia bučių na mų. Įmo nės „Ci ty Ser vi ce“, ku riai Klai pė do je pri klau so še šios uos ta mies čio na mų val dos, at stovo Vi liaus Mac ko nio tei gi mu, įgyven di nant tau py mo pro gra mą vidu ti niš kai da bar su tau po ma 7 pro c. ši lu mos.

Taip yra, nes ne vi suo se namuo se įgy ven din ti vi si pro gramos žings niai.

„Su si do mė ji mas, kaip tau py ti ši lu mą, yra pa di dė jęs“, – tvir ti no V.Mac ko nis.

Anot jo, da lis ši lu mos tau py mo prie mo nių bu vo įgy ven din tos prieš šil dy mo se zo ną. Dau gia bu čių namų laip ti nė se, rū siuo se bu vo pakeis tos du rys, lan gai, jų rė mai.

Taip pat mo der ni zuo ti ši lu mos maz gai.

Bu vo na mų, ku riuo se at lik tas šil dy mo sis te mos su ba lan sa vi mas, kad vi si bu tai šil tų to ly giai.

V.Mac ko nis pa brė žė, kad da bar prie ši lu mos tau py mo ga li pri sidė ti ne bent gy ven to jai.

Siū lo ma bu tuo se, už ra dia to rių įreng ti ši lu mą at spin din čius ek ranus, už san da rin ti du ris, lan gus, racio na liai vė din ti pa tal pas, kad neįšal tų sie nos.

„90 pro c. dau gia bu čio namo išo rės yra ties bu tais. Pro juos dau giau sia ir išei na ši lu mos. Jei gy ven to jai bu tuo se im sis tau pymo prie mo nių, už da ri nės laip tinės, tam bū rų du ris, ga li ma su taupy ti iki 20 pro c. ši lu mos“, – tei gė at sto vas.

ly gi nant su ki tų na mų są skai to mis už šią pa slau gą, re no va ci ja at sipirks po 20–22 me tų.

Jei per mė ne sį bu tas su tau po 150 li tų – ta da re no va ci ja ga li at si pirkti per 15 me tų.

„At si pir ki mo lai kas la bai skir tingas, pri klau so nuo ši lu mos kai nos, su var to ji mo“, – tei gė vy riau sia sis spe cia lis tas.

Ren ka si mo der nes nius įren gi niusKlai pė die čiai ban do tau py ti ir vers da mie si ma žes nė mis in ves tici jo mis.

Dau gia bu čiuo se na muo se moder ni zuo ja mi ši lu mos punk tai. Au to ma ti nis įren gi nys, ku ris reaguo ja į lau ko tem pe ra tū ros po kyčius, at siei na nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. li tų.

Ko kio ši lu mos maz go rei kia, priklau so nuo na mo dy džio.

Pap ras tai na mą ad mi nist ruojan čios įmo nės at si skai ty ti už šilu mos punk tus lei džia per tre jus me tus.

Tei gia ma, kad vi du ti niš kai moder ni zuo ti ši lu mos punk tai pa de da su tau py ti 10 pro c. ši lu mos. E.Šimo nis aiš ki no, kad tai nau din giausia ru de nį ir pa va sa rį, kai oro tempe ra tū ra svy ruo ja nuo tei gia mos iki nei gia mos.

„Pri žiū rė to jai ne ga li kiek vie ną die ną atei ti į na mą ir pa re gu liuo ti pa gal oro są ly gas. Bū na, kad dėl to ši lu ma eik vo ja ma vė jais. Mo der nūs maz gai į tem pe ra tū rą rea guo ja patys“, – tvir ti no E.Ši mo nis.

Įmo nės „Klai pė dos ener gi jos“ duo me ni mis, lapk ri tį, ku ris bu vo šil tas ir pa si žy mė jo tem pe ra tū rų svy ra vi mu, au to ma ti zuo tus ši lumos punk tus tu rin čiuo se na muose ener gi jos bu vo su nau do ta 28 pro c. ma žiau nei tuo se, kur yra seni įren gi niai. Kau no gat vės 47 namas, ku ria me įreng tas au to ma ti nis ši lu mos maz gas, ly gi nant praė jusių me tų gruo dį su už praė ju siu, kai bu vo se nas įren gi nys, ener gi jos su tau pė 9 pro c.

Ga ruo ja iš bu tųŠi lu mos punk tų mo der ni za vi mas yra vie na tau py mo prie mo nių, kurias na mų val dos siū lo dau gia bučiams na mams. Prog ra mą su daro pen ki žings niai. Prie ini cia ty vos „Tau py ki me ši lu mą“ yra pri si jun

Jei gy ven to jai butuo se im sis tau pymo prie mo nių, užda ri nės laip ti nės du ris, ga li ma su taupy ti iki 20 pro c. šilu mos.

Vi lius Mac ko nis:

no ri gy ven ti šil tai ir ši lu mos ne taupo. Per nai to kių as me nų są skai tos už ši lu mą sie kė net po 180 li tų. Tačiau tau pant ga li ma jas ge ro kai suma žin ti“, – pa brė žė D.Kras na ja.

Anot pir mi nin kės, na mas bu vo re no vuo tas dar pa gal se ną pro gramą, ka da vals ty bė su tei kė 50 pro c. pa ra mą. Pas ko lą gy ven to jai bu vo ėmę 10 me tų. Dau gu ma ją jau išsi mo kė jo.

At si pir ki mui rei kia lai koPas ta ruo ju me tu klai pė die čiai pra dė jo ak ty viau do mė tis re no vaci ja. Ma no ma, kad tam grei čiausiai įta kos tu rė jo ži nia, kad vals tybė pa di di no sa vo pa ra mą – ji bus iki 30 pro c.

„Žmo nių no ras re no vuo ti na mus la bai pri klau so nuo vals ty bės pa ramos dy džio. Šis pro ce sas ju da, bet ne to kiais tem pais, kaip no ri ma“, – ko men ta vo E.Ši mo nis.

Pap ras tai gy ven to jai pra dė ti namo re no va ci ją bi jo dėl di de lių inves ti ci jų, pa sko los, ku rią rei kia im ti. Ne ži no my bės, ar vis kas at sipirks. E.Ši mo nis pa brė žė, jog nerei kia no rė ti, kad mi li jo ni nės inves ti ci jos į re no va ci ją at si pirk tų per 2–3 me tus. Tai pa pras tai užtrun ka 15–20 me tų.

Bu to sa vi nin kui, ku rio įmo ka už re no va ci ją sie kia 12 tūkst. li tų, o per mė ne sį jis su tau po 100 li tų,

Skir tu mas: �� ter�mo�vi�zi�nė�je�nuo�trau�ko�je�už�fik�suo�ta,�kad�ne�re�no�vuo�tas�Sta�ty�bi�nin�kų�pro�spek�to�21�namas�(de�ši�nė�je)�šil�do�lau�ką�–�ši�lu�ma�išeina�ir�pro�lan�gus,�ir�pro�sie�nas.�Vi�siš�kai�prie�šin�ga�si�tua�ci�ja�yra�re�no�vuota�me�Sta�ty�bi�nin�kų�pro�spek�to�19�na�me�(kai�rė�je).

Pa sak V.Mac ko nio, atei ty je dau gia bu čiuo se na muo se sie kiama įreng ti šil dy mo sis te mą, ku rią bū tų ga li ma val dy ti, mak si ma liai iš nau do jant oro są ly gas, net saulę ar vė ją.

Kol kas dėl se nų maz gų to nega li ma pa da ry ti nė vie na me uos ta mies čio dau gia bu čia me na me.

1

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas [email protected] (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas [email protected]

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas [email protected]

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas [email protected]

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

[email protected]

397 728

Ne ver ti sa vo ver ty bių

Net ir ne no ro mis ima at ro dy ti, kad ne same nu si pel nę tų verty bių, ku rias pa vel

dė jo me iš tūks tant me tės sa vo isto ri jos.Žo džių ir in te re sų konf ik tai dėl se na mies čių už sta ty mo, dva rų atsta ty mo, au ten tiš kų de ta lių kul tūros pa vel do ob jek tuo se iš sau go jimo – kiek vie nas jų kaip ir dau gybė ma žų ne su sip ra ti mų, iš sprendžia mų vie nam ki tam pri va čiam as me niui kyš te lė jus val di nin kui ko kį ke lio nių žur na lą su „se na

sko la“ vo ke ly je, by lo ja, jog tei ses į sa vo kul tū ros pa vel dą pe rė mė me bū da mi tam ne pa si ren gę.Esa me ne sup ra tę es mi nės tautos gy va vi mo tie sos: tai, ką ra dome gi mę, yra ne mū sų, o tų, ku rie gy vens po mū sų. Mes esa me tik nau do to jai, mo kes tis už nuo mą – ga ran ti ja, kad vi sa bus iš sau go ta.Jei kal bė tu me vien „Ex ce lio“ kalba, drįs tu me pa vel do ob jek tus ver tin ti pa gal svo rį pa sau li nės kul tū ros kon teks te ar am žių, vi soje Lie tu vo je jų tik rai pri skai čiuotu me ma žiau nei ko kia Ro ma. To, kas pas mus yra se na ir mums atro do uni ka lu, kaip sa ky tų ei li nis iš par da vi mų tu ris tas, kur nors Atė nuo se po ko jo mis vo lio ja si.Se nu mu ir dėl įvy kių, ku rių de kora ci jo mis bu vo lem ta bū ti, Egip to pi ra mi dės, Ko li zie jus ar Je ru zalė – ne pra len kia mi. Ar dėl to yra men kes nė Lie tu vos baž ny čių, pilia kal nių, se na mies čių, at si lai kiusių net ir prieš ar šias lai ko upės ban gas, ver tė? Ug nies nu siaub to Ty tu vė nų Švč. Mer ge lės Ma ri jos baž ny čios ir ber nar di nų vie nuo

ly no an samb lio fo ne at ro do, kad ab so liu ti dau gu ma mū sų į šį klausi mą at sa ky tų „taip“.Kol vyks ta ty ri mas, nė ra aiš ku, kas įskė lė pir mą ją ki birkš tį, pra riju sią ką tik res tau ruo tą Ty tu vė nų vie nuo ly no sto gą ir dau gy bę po juo bu vu sių ver ty bių. Rei kia many ti, kad ar tė jan čių rin ki mų jaukas ne leis po li ti zuo toms ins ti tuci joms neį ver tin ti klai dų, ku rios, ti kė ti na, ga lė jo bū ti pa da ry tos tvar kant an samb lį. Vil ki mės, kad bus įver tin ti ir tei sės ak tai, ga lintys truk dy ti tvar ky ti pa vel do objek tus taip, kaip rei ka lau ja tau tos są ži nė. Tik vie nos is to ri jos (ne)lai min ga pa bai ga ne pa keis mū sų po žiū rio į sa vą jį pa vel dą.Lie tu vo je esan čias kul tū ros verty bes ga li ma ap draus ti nuo gaisrų ir gai va lų, nau jam sto gui pi nigų įma no ma ras ti net ir kri zės para ly žiuo tos vals ty bės biu dže te. Ta čiau drau di mo iš mo kos kompen suo ja tik sto go ver tę, už suauko tus pi ni gus ga li ma pa ga minti dar vie ną to bu lo še dev ro ko piją. Jo kie mi li jo nai ir to bu liau sia tech ni ka neat kurs am žių tėk mės su bran din tų kva pų, jų pri si gė rusių kny gų la pų.Nors tai yra aki vaiz du ir, re gis, turė tų bū ti aiš ku vi siems nuo valdi nin kų, vers li nin kų iki baž nyčio je lai dus tie sian čio elekt ri ko, kaž ko dėl vis ap gau di nė ja me save. Vis ban do me įsi teig ti, kad į sąmo nin gai kur tą mies to pa no ramą šiurkš čiai ink rus tuo tas šiuolai ki nis stik lai nis ne pa ga dins seno kvar ta lo au ros, kad plas ti kinės len te lės ap sau gos se na miesčio me di nu ką, o ge ra su tar tis su drau di kais – nuo vi so kių for ce ma jou rų.Gal me tas pa klaus ti sa vęs: ką pa vel dės mū sų anū kai? Daug po stik lai niais pa kiš tų kul tū ros pa mink lų, idea lių se nie nų ko pijų ir po žiū rį, kad ver ty bė yra tai, iš ko ga li ma pa gau sin ti są skai tą ban ke?Šį kart vis ko ne ga li me su vers ti sovie ti nei san tvar kai, ku ri ne lei do mums at skir ti pe le nų nuo aukso. To kio neat sa kin go el ge sio su pa vel du, tik ro sio mis ver ty bė mis, kul tū ra iš ta kos vei kiau siai yra mū sų po žiū ry je į vis ką, kas ne mate ria lu. Pra de dant žmo nė mis, einan čiais per gat vę, sto vin čiais šalia sau sa kim ša me au to bu se, baigiant be gink liais ke tur ko jais ar obuo liais sve ti ma me so de.

Vai kai pa mirš ta at sar gu mąŠio mis sa vai tė mis vis pa si girs ta pra ne ši mų apie vie na me ar ki ta me mies to tven ki ny je sken du sius vai kus. Re gis, ne se niai bu vo vie na skau di nelai mė, po ke lių die nų – ki ta. Ne sup

ran tu, ne jau gi tė vai da bar ne mo ko vai kų, kaip elg tis prie tven ki nių, nepaaiš ki na apie žie mos pa vo jus. Gal ir mo ky to jams ne pro ša lį bū tų šia te ma su mo ki niais pa kal bė ti.

Mo ky to ja, pen si nin kė

Klau si mas – be at sa ky moNie kaip ne ga liu at si ste bė ti pre kybos cent rų par da vė jų ne kom pe tenci ja. Pa me čiau vie no pre ky bos tink

lo nuo lai dų kor te lę, tad užė jau į to tink lo pre ky bos cent rą iš siim ti naujos. Jas iš duo da ka si nin kės. Kai ga vau nau ją kor te lę, iš kart pa klau siau, ar ji jau da bar ga lio ja, nes ma ne vi lio jo nuo lai dos, ku rios tai ko mos kor te les tu rin tiems pir kė jams. Ta čiau ka sinin kė tik iš plė tė akis ir su mur mė jo, kad ne ži no. O kas ta da tu ri ži no ti?

Sal vi ja

Pa ren gė As ta Alek sė jū nai tė

si gi tas kar baus kasKlai pė dos ra jo no sa vi val dy bės ta ry bos na rys, Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos Klai pė dos ra jo no sky riaus pir mi nin kas

Apie įvy kius Klai pė dos ra jo ne skel bian tys laik raš čiai ga vo Klai pė dos ra jo no sa vi val dybės vi ce me ro Kęs tu čio Cir

tau to raš tus, ku riuo se pra šo ma pa neig ti il go ką są ra šą tei gi nių, ku rie bu vo ra šo mi straips niuo se, nu švie čian čiuo se per nai rug sė jį vy ku sią Klai pė dos ra jo no me ro, ku riuo tuo me tu bu vau, in ter pe lia ci ją.

Ten ka pa sa ky ti, kad K.Cir tau tas savo raš tuo se ži niask lai do je pra šo pa neigti ne pa nei gia mus da ly kus, ar ba rei ka lauja pa neig ti iš sa ky tą nuo mo nę. Ne ga liu ir tik rai ne neig siu sa vo nuo mo nės apie K.Cir tau tą. Ne neig siu ir „K.r.Sa vai tės“, „Ban gos“, „Klai pė dos“, „Va ka rų eksp reso“ ar ki tų ži niask lai dos prie mo nių tekstų apie rug sė jo po li ti nius įvy kius ra jo ne.

Juo lab kad man at siųs tas K.Cir tau to pra šy mas pa neig ti kai ku riuos tei gi nius nea ti tin ka įsta ty mo nuo sta tų, nes pra šoma pa neig ti ne tik ma no nuo mo nę, bet ne tgi in for ma ci ją, ku ri ati tin ka tik ro vę.

Aš ne ga liu pa neig ti, kad K.Cir tautas „(...), per bė go pas kon ser va to rius ir so cial de mok ra tus, nors bu vo iš rinkti pa gal Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos są ra šą.“ Tai – fak tas.

Ne ga liu pa neig ti nuo mo nėsIr tik rai nie kaip ne ga liu pa neig ti vie šai pa teik tų sa vo svars ty mų ir nuo mo nės apie tai, kad K.Cir tau tas „šian dien iš davė vie ną, ry toj iš duos ki tą. Toks jo gy veni mo bū das“. To kia yra ma no nuo mo nė, ku rią grin džiu fak tais ir pa tir ti mi, at sira du sia ste bint šio po li ti ko veik lą.

Tu riu pri min ti dau ge liui ži no mą tiesą, kad as mens gar bės ir oru mo gy ni mas yra sie ja mas su tik ro vės nea ti tin kančių ir že mi nan čių ži nių, o ne nuo monių, pa skel bi mu. Vi suo me nės in for mavi mo įsta ty mo iš dės ty to mis są ly go mis in for ma ci jos pa nei gi mas reiš kia rei kala vi mą pa neig ti konk re čias, tik ro vės nea ti tin kan čias bei že mi nan čias žinias, bet ne nuo mo nes. Iš vie šo sios infor ma ci jos ren gė jo ne ga li ma rei ka lauti pa neig ti nuo mo nės, net jei gu ji bū tų šo ki ruo jan ti ar ke lian ti ne ri mą, nes tuo bū tų pa žeis tas Kons ti tu ci jos 25 straipsnis ir Eu ro pos žmo gaus tei sių ir pa grin

Pa nei gi mai re pu ta ci jos ne pa keisdi nių lais vių kon ven ci jos 10 straips nis, įtvir ti nan tys žmo gaus tei sę tu rė ti įsi tiki ni mus ir juos lais vai reikš ti.

Kaip aš ga liu pa neig ti, kad K.Cir tautas yra per bė gė lis, jei taip yra iš tie sų? K.Cir tau tas, pa vyz džiui, pra šo pa neig ti šią laik raš ty je „Ban ga“ pa ci tuo tą mano nuo mo nę.

Kaip ga liu pa neig ti sa vo nuo monę, kad šis po li ti kas yra ri zi kos zo nos žmo gus, jei ir prieš rin ki mus ir po rinki mų jis nuo lat skųs da vo si ir de juo davo apie tai, kaip sun ku pra gy ven ti, kaip ne si se ka vers le, kad tu ri sko lų. Vė liau K.Cir tau tas mė gi no vie šai ti kin ti, kad esą sko lų ne tu ri. Ta čiau aš šne kė jau si ne su vie nu žmo gu mi, ku ris man teigė, kad K.Cir tau tas yra jiems sko lin gas pi ni gų. Kai ku rie jų šį fak tą pa liu dy tų teis me, o ir man pa čiam K.Cir tau tas te bė ra sko lin gas dau giau nei 2 tūkst. li tų, ku riuos sko li no si Krikš čio niš kosios de mok ra tų par ti jos įre gist ra vi mo rin ki muo se už sta to mo kes čiui.

Ma no ži nio mis, ir STT pa rei gū nai tu ri in for ma ci jos apie vi ce me ro sko las ir oficia laus po kal bio me tu man bu vo pa saky ta, kad pa rei gū nai dėl to ypač ati džiai ste bės jo veik lą, nes ga vęs vi ce me ro postą šis po li ti kas ga li mai ga li dirb ti ir ne tik už at ly gi ni mą. Tai ar tu riu pa neig ti sa vo nuo mo nę, kad „tu ri bū ti už kirs tas ke lias ga li mam ky ši nin ka vi mui“?

Re pu ta ci ją pa keis tų veiks maiSvars čiau, ko dėl praė jus tiek daug laiko, aist roms ap ri mus, K.Cir tau tas staiga įsi gei dė pa neig ti ne va tik ro vės neati tin kan čius tei gi nius, o sa vo raš tuo se, rei ka lau jan čiuo se pa nei gi mų, vėl ti ki na „ne su iš da vęs rin kė jams duo tų pa ža dų“. Juk čia tas pa ts, kas pra šy ti pa neig ti, kad sau lė te ka ry tuo se, o lei džia si va ka ruose. Vi si ži no, kad K.Cir tau tas į rin ki mus ėjo Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos są raše, dau ge lis at si me na, kad jis raš tu pasi ža dė jo dirb ti są ži nin gai ir at sa kin gai su Tvar kos ir tei sin gu mo ko man da ta ry boje, o tuoj po ke lių mė ne sių raš tu ir žodžiu at si ža dė jo šių sa vo įsi pa rei go ji mų.

In ter pe lia ci jos po sė džio me tu K.Cirtau tas vie šai pa sa kė: „Kiek aš tų par tijų pa kei čiau, kiek dar pa kei siu“. O sa vo raš tuo se ži niask lai do je pra šo pa neig ti ma no iš sa ky tą nuo mo nę: „To kie žmonės lin kę leng vai iš duo ti šian dien vieną, ry toj ki tą“. Ar ne juo kin ga?

Vie na me raš tų K.Cir tau tas ne tgi teigia, kad „aš ne su kal tas mir ti nai su žalo jęs žmo gų“ ir pra šo šį fak tą pa neig ti, ta čiau kaip tai pa da ry ti, jei jo vai ruo jamas au to mo bi lis par tren kė žmo gų ir jis po šio eis mo įvy kio mi rė?

Ga liu tik pa lin kė ti sėk mėsMa nau, kad šiam žmo gui yra tik rai ne leng va, su dė tin ga dirb ti vi ce me ro pa rei go se į po stą atė jus to kiu skanda lin gu bū du. Aš la bai ge rai su prantu, kad, ma tyt, ne leng va jaus ti žmonių nuo mo nę ir ver ti ni mą, su ku riais jam ten ka su si dur ti kas dien. Ta čiau ar nuo mo nės pa nei gi mai pa neig tų žmonių nuo mo nę, ku ri su si da rė ne dėl iš pirš to lauž tų fak tų, o žmo nėms matant ir ste bint vi sas po li ti nes int ri gas ir, ma no ma ny mu, ne są ži nin gus poli ti ko veiks mus?

Gal K.Cir tau tas vi lia si, kad, rei kalau da mas pa neig ti ži niask lai do je įvardy tus fak tus ir pa reikš tas nuo mo nes, su si grą žins pra ras tą re pu ta ci ją? Na, jei šis po li ti kas ma no, kad tik taip ga li savo re pu ta ci ją su si grą žin ti, ga liu tik palin kė ti jam sėk mės. Nors aš as me niš kai ma nau, kad re pu ta ci jos ver tė tų ieš ko ti vi sai ki tu bū du ir vi sai ki tur – rei kia labiau gerb ti žmo gų, lai ky tis žo džio, neme luo ti ir kur ti ko ky biš ką, eti kai neprieš ta rau jan čią po li ti ką.

Ma no nuo mo ne, no rė da mas pa taisy ti sa vo re pu ta ci ją, šis po li ti kas tu rė tų at si sa ky ti man da to, į rin ki mus vėl eiti tik po ke le rių me tų, pel nęs žmo nių pa si ti kė ji mą iš nau jo – ne int ri go mis ir ne at si ra ši nė ji mais, o rea liai nau din gais dar bais bend ruo me nei ir vi suo me nei. Bet tai tik ma no nuo mo nė.

K.Cir tau tas ma no, kad ma no „nuomo nė yra klai din ga“. Ne sii mu ver tinti, ar esu 100 pro cen tų gy ve ni me teisus reikš da mas sa vo nuo mo nę. Be je, įsta ty mai ir neį pa rei go ja žmo nių turė ti tik vie ną tei sin gą nuo mo nę. Taip bu vo Sta li no re ži mo lai kais.

Gy ve na me lais vo je ir de mok ra ti nėje ša ly je, kur kiek vie nas žmo gus pagal Kons ti tu ci ją tu ri tei sę tu rė ti sa vo nuo mo nę ir lais vai ga li ją reikš ti. Tą da riau ir da ry siu. To dėl jei K.Cir tautui ma no nuo mo nė ne pa tin ka ar at rodo klai din ga, jis ga li gal vo ti ki taip. Tai jo tei sė. O jei žmo nėms ma no nuo monė apie K.Cir tau tą at ro do la biau įti kina ma nei jo apie jį pa tį – nie kuo nega liu pa dė ti.

O aš ir to liau ne pa si ti kiu šiuo žmogu mi, to kį ne pa si ti kė ji mą dar la biau su stip ri na jo el ge sys rei ka lau jant panei gi mų ir vie ši ban dy mai ap si gin ti ne veiks mais, są ži nin gu el ge siu, o gal būt pa to giai sau pri si me nant ir vie šai interp re tuo jant po li ti nius įvy kius. K.Cirtau to ban dy mai „iš si skalb ti“ re pu ta ci ją vi lian tis, kad aš pa kei siu sa vo nuo mo nę ir jos, vie šai iš sa ky tos, vie šai iš si ža dė siu – be pras miai.

Violeta Juodelienė

6

nuomonėstrečiadienis, vasario 1, 2012

Tai, ką ra do me gi mę, yra ne mū sų, bet tų, ku rie gy vens po mūsų. Mes esa me tik naudo to jai, mo kes tis už nuo mą – ga ran ti ja, kad vi sa bus iš sau go ta.

7

lietuva

Prem je ras And rius Ku bi lius sako, kad su si ti ki me su vie nin telio dujų tiekė jo Lie tu vai – Ru si jos dujų kon cer no „Gazp rom“ įmonės „Gazp rom ex port“ – va do vu jis ke ti na ap tar ti ne tik dujų kainų, bet ir Lie tu vos dujų ūkio pertvar kos pro ble mas.

„Su si ti ki me su „Gazp rom“ atsto vais bus kal ba ma to mis te momis, ku rios la bai ge rai ži no mos, – tai yra „Gazp rom“ par duo damų dujų kainų po li ti ka, Lie tu vos dujų ūkio per tvar ka, „Lie tu vos dujų“ sis te mos per tvar ka, kur iš tikrųjų Lie tu va, įgy ven din da ma eu ro pines di rek ty vas, sie kia, kad tap tume ne prik lau so mi nuo vie nin te lio dujų tiekė jo, ži no mi mūsų pla nai sta tant dujų ter mi nalą. Vi sos tos te mos bus ap ta ria mos su „Gazprom“ va do vy be. Mes to kio po kalbio lau kia me ir ti kiu, kad jis ar timiau siu me tu įvyks“, – in ter viu Lie tu vos ra di jui ant ra dienį sakė A.Ku bi lius.

Anot jo, su si ti ki mo da ta dar de ri na ma, todėl konk re čios dienos jis sakė ne no rin tis spėlio ti.

Mi nist ro pir mi nin ko kanc leris Dei vi das Ma tu lio nis BNS sakė, kad pla nuo ja ma, jog su si ti kimas vyks kitą sa vaitę, o konk re ti da ta turėtų paaiškė ti „šio mis dieno mis“.

A.Ku bi lius „Gazp rom ex port“ va do vui Alek sand rui Med ve de vui siūlė su si tik ti šią sa vaitę, ta čiau pra ėjusį penk ta dienį gau ta me atsa ky me iš Mask vos pa si ūly ta susi tik ti pir mo je va sa rio pusė je.

Pa sak Ru si jos ži niask laidos, šia me su si ti ki me ga li būti per žiūrė tos ru siškų dujų tieki mo Lie tu vai sąly gos, išspręs tos „Gazp rom“ nuo sa vybės Lie tu vo je pro ble mos, Vy riau sy bei ke ti nant per tvar ky ti bend rovę „Lie tu vos du jos“, at ski riant dujų per da vimo, skirs ty mo ir tie ki mo veik las.

No ri ma, kad ma gist ra li nius vamz dy nus val dytų Lie tu vos vals tybė, galbūt kar tu su ki tu stra te gi niu par tne riu.

„Gazp rom“, ku ri yra vie nin telė dujų tiekė ja Lie tu vai ir val do apie 38 pro c. bend rovės „Lie tu vos dujos“ ak cijų, iki šiol prie šta ra vo Lietu vos vyk do mai per tvar kai dujų sek to riu je, ku ria sie kia ma at si kraty ti Ru si jos dujų mil ži no mo nopo li jos. Tei gia ma, kad, siek da mas spaus ti Lie tuvą, „Gazp rom“ ša liai tai ko maž daug 15 pro c. di des nes dujų kai nas nei Lat vi jai ir Es ti jai.

Lie tu vos Vy riau sybė Ru si jos kon cerną dėl ga li mo pikt naud žiavi mo nu sta tant dujų kainą yra apskun du si Eu ro pos Ko mi si jai.

BNS inf.

Prem je ro lau kia sun kus po kal bis

Vi zi tas: �� anot�A.Ku�bi�liaus,�su�siti�ki�mo�su�„Gazp�rom“�at�sto�vais�da�ta� dar� de�ri�na�ma,� ta�čiau� jis�turėtų�vyk�ti�ar�ti�miau�siu�me�tu.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Va kar va ka re Eras mus uni ver si tete Ro ter da me Pa sau lio ly de rio apdo va no jimą (angl. – „World lea der Cyc le“) at si ėmęs prem je ras Andrius Ku bi lius sa ko, kad šis įver ti nimas pri klau so vi sai Lie tu vai.

„Tai yra įver ti ni mas, ku ris ati ten ka vi sai Lie tu vai, nes iš tikrųjų mūsų sugebė ji mas tvar ky tis su tik rai di de le bei gi lia kri ze ir pa siek ti, kad eko nomi ka at si gautų ir ma ty tu me jos geras au gi mo per spek ty vas, yra pa stebi mas ir ver ti na mas“, – Lie tu vos ra dijui ant ra dienį sakė prem je ras. A.Kubi lius teigė ap do va no ji mui per daug

reikšmės ne tei kian tis, ne ver ti na jo „kaip kaž ko ypač svar baus“, nors pabrėžė, kad sma gu būti tarp jį pel niusių žy mių žmo nių, to kių kaip NA TO ge ne ra li nis sek re to rius An der sas Fogh’as Ras mus se nas, Iz rae lio premje ras Ben ja mi nas Ne ta nya hu.

A.Ku bi liui ap do va no ji mas skir tas už nuo pel nus eko no mi kos sri ty je. Ro ter da mo uni ver si te to Eko no mikos fa kul te to aso cia ci ja ski ria šiuos ap do va no ji mus pa sau lio ly de riams už pa sie ki mus po li ti kos, eko no mikos ir vi suo menės ge rovės sri ty se.

BNS inf.

Ap do va no ji mas – vi sai ša liai

TrečiADieNiS, vASArio 1, 2012

Sei�mo�pir�ma�dienį�su�da�ry�ta�lai�kino�ji�par�la�men�tinė�„Sno�ro“�bankro�to�prie�žas�čių�ty�ri�mo�ko�mi�si�ja�į�pirmą�po�sėdį�rink�sis�jau�šią�savaitę.�Ko�mi�si�jos�pir�mi�nin�kas,�opozi�ci�jos�ly�de�ris�Tvar�kos�ir�tei�sin�gumo�partjos�na�rys�Va�len�ti�nas�Mazu�ro�nis�BNS�in�for�ma�vo,�kad�pirma�sis�lai�ki�no�sios�Sei�mo�ko�mi�sijos�po�sėdis�vyks�ket�vir�ta�dienį.

Posėdžiausketvirtadienį

Už�sie�nio�lie�tu�vių�bend�ruo�menių,�or�ga�ni�za�cijų�ir�li�tua�nis�ti�nio�švie�ti�mo�įstaigų�veik�lai�2012�m.��pa�skirs�ty�ta�268,5�tūkst.�litų.�Nu�tar�ta�vi�siš�kai�ar�ba�iš�da�lies�fi�nan�suo�ti�97�pro�jek�tus.�Daugiau�kaip�pusė�su�mos�pa�skirsty�ta�gre�ti�mo�se�vals�tybė�se,�Ukrai�no�je,�Gru�zi�jo�je�vei�kian�čių�orga�ni�za�cijų�pro�jek�tams.

Tra�di�cinės�Za�rasų�ra�jo�ne�kasmet�ren�gia�mos�žirgų�lenktynės�„Sar�tai�2012“,�kaip�ir�bu�vo�pla�nuo�ta,�įvyks�šį�šeš�tadienį,�va�sa�rio�4ąją,�ir�joms�yra�jau�pa�si�rengę�tiek�spor�ti�ninkai,�tiek�or�ga�ni�za�to�riai.�Pa�pildo�mi�ren�gi�niai�at�vy�ku�sius�žiūro�vus�pa�kvies�įsi�jung�ti�į�jų�šurmulį�jau�nuo�10�val.

Paskirstėlėšų

lenktynėsvyksPeršalčius

Sta sys Gu da vi č[email protected]

Ne pa ti ko pa ra ma Veng ri jai?Praė ju sią sa vaitę da lis ži niask laidos išp la ti no pra ne ši mus, ne va Pre zi den tei užk liu vo dip lo ma ti jos va do vo A.Ažu ba lo iš sa ky ta pa ra ma Veng ri jai, ku rią dėl nau jai įsi ga lioju sios kons ti tu ci jos kri ti kuo ja Euro pos Ko mi si ja ir ki tos tarp tau tinės or ga ni za ci jos.

Re mian tis neo fi cia liais šal ti niais pra neš ta, kad A.Ažu ba lio pa reiški mai apie Veng riją ne pa ti ko šalies va do vei D.Gry baus kai tei. Ši esą ne tgi ga li svars ty ti ga li mybę pa keis ti už sie nio rei kalų mi nis teri jos va dovą, iš reikš da ma ne pa sitikė jimą da bar ti niu.

Ta čiau to kia in for ma ci ja ne pa sitvir ti na nei Vy riau sybė je, nei prezi dentū ro je. Leid žia ma su pras ti, kad A.Ažu ba lis lai ko mas tin ka mu, „pa kan ka mai pa klus niu“ mi nist ru. Dau gu ma klau simų jo po zi ci ja sutam pa su Pre zi dentės nuo mo ne.

Todėl mi nist ro pa reiš ki mams apie pa ramą Veng ri jai ne ke ti na ma teikti ypa tin gos reikšmės, tu rint gal voje, kad apie šią pa ramą kon ser va torius A.Ažu ba lis pa reiškė par ti nia me ren gi ny je – val dan čio sios Tėvynės sąjun gosLie tu vos krikš čio nių demok ratų ta ry bos po sėdy je.

Kalbė jo par ti nia me ren gi ny jeEu ro pos Ko mi si ja siun čia įspėji mo raš tus Veng ri jai dėl įsta ty mo, kuris ga lio ja nuo šių metų pra džios pa gal naująją ša lies kons ti tu ciją.

Ko mi si ja ma no, kad vengrų po liti kai kėsi na si į cent ri nio ban ko bei teismų ne prik lau so mumą ir vi sus svar bius spren di mus prii ma vie nas po li ti kas – ša lies prem je ras.

Veng ri jos po li ti kai jau pa ti ki no Briu selį, kad kons ti tu ci ja ga li būti pa ko re guo ta.

Tėvynės sąjun gos va do vai, įskaitant ir A.Ažu balį bei prem jerą And rių Ku bi lių, pa reiškė pa ramą Veng ri jai. „Parė miau Veng riją todėl, kad tu ri būti lai ko ma si procedūrų ir tam tikrų Eu ro pos Bendrijų su tar ties punktų“, – kalbė jo už sie nio rei kalų mi nist ras.

Bet A.Ažu ba lis pri dūrė su tinkąs, kad vi sus iš ky lan čius gin čus tu ri spręsti Eu ro pos Ko mi si ja ir suinte re suo ta ša lis. Ki tos vals tybės esą ne turėtų kiš tis.

Re mia tarp tau tinį dia logąPre zi dentės at stovė spau dai Daiva Ul bi naitė, pa pra šy ta pa ko mentuo ti ne va esan čius ne su ta ri mus dėl Veng ri jos, ofi cia liai at sakė: „Lie tu va re mia Eu ro pos Ko mi sijos ir Veng ri jos dia logą gin čy ti nais klau si mais – dėl cent ri nio ban ko ne prik lau so mu mo, duo menų apsau gos ir teismų re for mos.“

„Už sie nio rei kalų mi nis te ri jos pra ne šimų spau dai apie mi nist ro tei gi nius par ti niuo se ren gi niuose pre zi dentū ra ne ko men tuo ja“, – pri dūrė D.Gry baus kaitės at stovė.

Pre zi dentė ne pat vir ti no, kad gali ar ti miau siu me tu reikš ti ne pa sitikė jimą už sie nio rei kalų mi nist ru.

Pa gal Lie tu vos Kons ti tu ciją „svar biau sius vals tybės už sienio po li ti kos klau si mus sprend žia pre zi den tas ir kar tu su Vy riau sy be vyk do už sie nio po li tiką“.

Pirm ta kas dir ba Af ga nis ta neA.Ažu ba lis prie š dve jus me tus minist ro po rtfelį per ėmė iš Vy gau do Ušac ko, ku ris iš Lie tu vos dip lo mati jos va do vo pa reigų bu vo pri verstas at si sta ty din ti, kai Pre zi dentė pa reiškė ne pa si tikė jimą juo.

Tuo met D.Gry baus kaitė teigė, kad jos bend ras dar bas su mi nist ru V.Ušac ku „ne bu vo sėkmin gas ir yra ne pers pek ty vus“. Todėl mi nist ras pra ra do Pre zi dentės pa si tikė jimą. „Už sie nio po li ti ka yra la bai svar bi vals tybės in te re sams, todėl ji ne ga li tap ti už sie nio rei kalų mi nist ro poli tinės sa vi rek la mos įkai te“, – sakė vals tybės va dovė.

Prem je ras A.Ku bi lius tuo met taip pat teigė re miąs už sie nio rei kalų ministrą, ta čiau vėliau bu vo pri vers tas su tik ti, kad V.Ušac kui ne bus įmano ma dirb ti ne tu rint Pre zi dentės pa si tikė ji mo. Šiuo me tu V.Ušackas dir ba ES spe cia liuo ju įga lio tiniu Af ga nis ta ne. 2010 m. pa va sarį jis įsto jo į Tėvynės sąjun gosLie tuvos krikš čio nių de mok ratų gre tas.

Dip lo ma ti jos va do vo Pre zi dentė ne keis

Iš si lai kys: �� kal�ba�ma,� kad� už�sie�nio� rei�kalų�mi�nist�ras�A.Ažu�ba�lis� tu�ri�D.Gry�baus�kaitės�pa�lan�kumą,�ne�pai�sant�kai�ku�rių�jo�pa�si�sa�kymų�par�tiniuo�se�ren�gi�niuo�se.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė ne ke ti na reikš ti ne pa si tikė ji mo užsie nio rei kalų minist ru Aud ro niu mi Ažu ba liu, nors jis ir re mia ES kri ti kuojamą Veng riją dėl įvyk dy tos kons ti tucinės re for mos.

Leid žia ma su prasti, kad A.Ažu ba lis lai ko mas tin ka mu, „pa kan ka mai paklus niu“ mi nist ru.

8

aktualijostrečiadienis, vasario 1, 2012

Vakarpaaiškėjo,kad20-me-tęklaipėdietęapgavointernetustriukępasiūliusipirktimetaisvyresnėzarasiškėirpasisavi-nojos210litų.67m.klaipėdie-tėpatikėjo,kadligonįslaugytijaipasiūlęsvyrasketinaperves-tiavansą.Tačiauslaptusduo-menisišviliojęssukčiuspavogė1,8tūkst.litų.

PasisavinoPinigus

Antradieniorytąįuostamies-čiopolicijąkreipėsiišNorvegi-jossavoautomobiliuatvykęsvyras.Taikospr.prieviešbučio,kuriameapsigyveno,jisradoiš-daužtąmašinoslangą.Išjossa-lonobuvodingęskompiuterisirlagaminassurūbais.Norve-gasprarastusdaiktusįvertino10tūkst.litų.

AukščiausiasisTeismas(AT)klaipėdiečiuiMindauguiKumš-liuisutrumpinoskirtąbaus-męnuo15iki11m.Jisnuteis-tasužtai,kad2010-ųjųvasa-rąįDanęįstūmėirvosnepas-kandino20-mečiostudento.ATmotyvas–nukentėjusiojosveikatainebuvopadarytane-pataisomažala.

nuskriaudėnorvegą

sušvelninobausmę

Su ša lu siam už sie nie čiui bu vo nu vilk ti per mir kę

dra bu žiai. Jis įsup tas į ke lias antklo des ir nu vež tas į li go ni nės priėmi mo sky rių. Ne ži no ma, kiek lai ko už sie nie tis pra lei do le di nia me vande ny je. Tą nak tį ter mo met ro stulpe lis bu vo nu kri tęs iki 15 laips nių. Va kar če ko būk lė bu vo sun ki, tačiau pa vo jus gy vy bei ne grė sė.

Ki tos šal čio au kos li go ni nių kol kas nea ta kuo ja. Su lau kia ma vie no ki to pa cien to, nu ša lu sio ga lū nes ar be si skun džian čio bend ru kū no atvė si mu.

Ne rei kė tų keis ti mi ty bosAt ša lus orams dau ge lis spe cia lis tų pa ta ria rie biau ir so čiau mai tin tis. Ta čiau die to lo gė Teo do ra Kup šie nė pa ta ria ne keis ti įpras tos mi ty bos.

„Jo kių la ši nių! Ne ga li ma per šalčius pri si šveis ti to kio mais to, paskui tu rė si te pro ble mų dėl pa didė ju sio cho les te ro lio“, – įspė jo gy dy to ja. Kaip paaiš ki no T.Kup šienė, tam, kad žmo gus pa keis tų mity bą ir pri pras tų prie pa si kei tu sių sko nio sa vy bių, rei kia lai ko. Ji pata ria ne lau žy ti įpras tų įpro čių ir or

Spei go ata kos ne si liau ja

Ne no rė jo su ža lo ti ir nu ken tė jo

Dai va Ja naus kai tė[email protected]

Gargž duo se siau tė ja se nų au tomo bi lių va gys. Per ke le tą pa sta rųjų die nų čia din go dvi ir dar ke lios ma ši nos ap ga din tos.

Klai pė dos ra jo no po li ci jos pa reigū nai ban do su pras ti, ar Gargžduo se vog ti au to mo bi lius mo ko si ke li priau gan tys ma ši nų va gys, ar

chu li ga nai ban do vie tos gy ven tojų kant ry bę.

Kiek vie ną ry tą su lau kia ma ke lių pra ne ši mų apie tai, kad prie namų pa lik ti prieš po rą de šimt me čių pa ga min ti au to mo bi liai ap ga din ti ban dant juos pa grob ti.

Su dau žo mi prie ki nių du re lių stik lai, su ga di na mos pa lei di mo spy ne lės.

Sa vait ga lį iš šio mies to J.Ba sana vi čiaus gat vės din go 1988 m.

pa ga min tas „BMW 750“, ku rį savi nin kas įver ti no pus penk to tūkstan čio li tų.

Va kar ry tą vie nas gargž diš kis pasi ge do „Volks wa gen Jet ta“, pa gamin to 1987 m. Ma ši ną jis įver ti no pu sant ro tūks tan čio li tų.

Taip pat va kar vie tos po li ci jai pra neš ta apie ke tu ris ap ga din tus au to mo bi lius, ku rių su ga di ni mas by lo ja apie tai, kad juos ke tin ta pa grob ti.

Šal tis: � medikai sulaukia pavieniųklaipėdiečiųdėlnušalusiųgalūnių.

1

Nuos to liai: � besipraktikuojantysvogtimašinasnusikaltėliaikelisauto-mobiliusjaupagrobė,dardaugiausugadino. „Klaipėdos”archyvonuotr.

Gargž duo se – pa vo jus se noms ma ši noms

ga niz mui ne kel ti pa pil do mo stre so. Pa sak die to lo gės, pus ry čiai, pie tūs ir va ka rie nė yra pri va lo mi. Ta čiau šal tuo ju me tų lai ku bū ti na val gyti šil tą mais tą, o štai al ko ho lio reikė tų veng ti.

Svai gie ji gė ri mai ple čia krau jagys les, tad dau giau ši lu mos sklin da į ap lin ką. Gy dy to ja įspė jo, kad išgė ręs žmo gus ga li grei čiau nu šal ti ga lū nes, vei dą. Be to, pra ran da savi kont ro lę bei orien ta ci ją.

Pa di dė jo oro tar šaŠio mis die no mis dėl ne pa lan kios ter ša lų sklai dos Klai pė do je pa didė jo kie tų jų da le lių kon cent ra cija. Ji vir ši jo pa ros ri bą.

Oro už terš tu mo pa di dė ji mui daugiau sia įta kos ga lė jo tu rė ti transpor to ir įvai rių šil dy mo įren gi nių

ke lia ma tar ša. Hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos duo me ni mis, šio mis dieno mis ir to liau orai iš liks šal ti ir sausi, pūs vi du ti nio stip ru mo ry ti nių kryp čių vė jas. Tad vy raus ne pa lankios są ly gos ter ša lams sklai dy tis.

To kiu oru me di kai pa ta ria žmonėms, ser gan tiems kvė pa vi mo siste mos li go mis, ma žiems vai kams ir nėš čioms mo te rims bū ti kuo mažiau lau ke.

Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos duo me ni mis, pa di dė jęs oro užterš tu mas kie to sio mis da le lė mis da ro įta ką ser ga mu mo kvė pa vi mo bei šir dies ir krau ja gys lių li go mis di dė ji mui.

Pa vo jus: � antgatvėsgulintysžmonėsrizikuojanetiksavopačiųgyvybėmis,betirkeliagrėsmęvairuoto-jams. VytautoLiaudanskionuotr.

Ant ke lio gu lė ju siam vy rui gy vy bę iš gel bėjęs ir dėl to į me dį rė žę sis vai ruo to jas ga li bū ti bau džia mas, nors pa ts nu ken tė jo.

Dai va Ja naus kai tė[email protected]

Prieš mė ne sį ar tė jant Nau jie siems me tams Prie ku lė je įvy ko keis tas eis mo įvy kis, dėl ku rio iki teis mi nis ty ri mas pra dė tas tik ga vus pra neši mą iš li go ni nės.

Per nai gruo džio 28osios va kare Prie ku lės Žal gi rio gat ve va žiavęs tak si au to mo bi lis “Volks wa gen Pas sat” stai ga nu su ko nuo ke lio ir rė žė si į me dį.

1975 m. gi mu siam vai ruo to jui Eu ge ni jui E. šio in ci den to me tu lū žo čiur nos kau las, o au to mo bi lis bu vo ge ro kai ap ga din tas.

Pats nu ken tė ju sy sis iš kvie tė poli ci ją ir paaiš ki no, kad bu vo privers tas įpul ti į me dį, nes ant važiuo ja mo sios ke lio da lies pa ma tė gu lin tį žmo gų.

Da bar įvy kį ti rian tys pa rei gū nai su ka gal vas, ko dėl 1947 m. gi męs vie tos gy ven to jas Ro mal das G. tada gu lė jo ant gat vės ir kuo rei kė tų la biau ti kė ti: šiuo vy ru, ar jį na mo tą kart par ve du siais pa rei gū nais.

Mat da bar Ro mal das G. ti ki na, jog jį bu vo iš ti kęs epi lep si jos priepuo lis, to dėl jis nu griu vęs tie siog gat vė je. Kai pri va žia vo au to mobi lis, jis jau ke lias mi nu tes gu lė jo. Tuo tar pu tak sis to iš kvies ti po li ci

nin kai tar ny bi niuo se pra ne ši muose yra pa ra šę, jog ant grin di nio gulė jęs vy ras bu vo gir tu tė lis ir jiems te ko šį par ly dė ti na mo. Ta čiau poli ci nin kai al ko ho lio ma tuok liu jo ne blai vu mo ne fik sa vo.

Kai li go ni nės me di kai, kaip reika lau ja ma, pra ne šė apie ava ri jo je su ža lo tą žmo gų po li ci jai, pra si dėjo iki teis mi nis ty ri mas.

Kaip pa si suks ty ri mas ir ar taksis tui pa si seks įro dy ti, kad jis sudau žė ma ši ną ir su si ža lo jo pa ts gel bė da mas žmo gaus gy vy bę, dar ne ži nia. Kol kas neaiš kus ir Eu geni jaus E. sta tu sas by lo je.

Jei gu eis mo įvy kio kal ti nin ku bū tų pri pa žin tas pa ts į me dį rė žęsis vai ruo to jas, jam tek tų su mo kėti bau dą.

Klai pė dos ra jo no po li ci jos ko misa ria to va do vai, ko ge ro, aiš kin sis, kaip at si ti ko, kad ava ri jos vie toje at si dū rę pa rei gū nai neuž fik sa vo vi sų ne lai mės ap lin ky bių.

Šio mis die no mis ir to liau orai iš liks šal ti ir sau si. Tad vy raus ne pa lankios są ly gos ter šalams sklai dy tis.

G.BaGdonas užėmė 36-ą vietą

Ventspilyje vyko Baltijos šau-dymo iš lanko čempionatas, kuriame varžėsi šauliai iš ketu-rių šalių. Čempione tapo Lietu-vos vyrų komanda, šaudžiusi olimpiniais lankais. Joje buvo ir klaipėdietis Lenardas Ber-notas. Asmeninėse varžybose mūsų miesto šaulys Taurūnas Lubys užėmė 9 vietą.

Čempionas – L.Bernotas

Rusijos futbolo rinktinės puolėjas Pavelas Pogrebniakas atsisveikino su vokiečių „Stutt-gart“ klubu ir nuo šiol žais an-glų „Fulham“ ekipoje. 28-erių futbolininkas ne kartą prašė Vokietijos komandos vadovų nutraukti sutartį, kuri dar būtų galiojusi pusę metų. Rusas su anglais rankomis sukirto vakar.

p.poGreBniakas –„FuLham“ kLuBe

Prancūzijoje vykusiose pirmo-se šių metų profesionalių dvi-ratininkų lenktynėse Europoje 36-ą vietą užėmė „An Post-Sean Kelly“ komandos narys Gediminas Bagdonas. Jis 148 km numynė per 3 val. 41 min. 52 sek. Lietuvis 2 min. 23 sek. pralaimėjo nugalėtojui prancū-zui Samueliui Dumoulinui.

9

sportastrečiadienis, vasario 1, 2012

Česlovas [email protected]

Lauktos atkaklios kovos nesulauk-ta. Klaipėdos „Baltijos“ ledo rituli-ninkai sutriuškino Gargždų „Le-džingos“ komandą net 12:2.

Nemažas ambicijas prieš Naciona-linės ledo ritulio lygos čempiona-tą puoselėję gargždiškiai antrosio-se rungtynėse paeiliui į savo vartus praleido net 12 įvarčių.

Klaipėdiečiai „Ledžingos“ vy-rus pranoko nuo pirmųjų minučių. Kai po pirmojo kėlinio „Baltija“

Triuškinama „Baltijos“ pergalė

Epicentras: � beveik per visas rungtynes kova vyko prie gargždiškių (juoda apranga) vartų. hockey.lt

Rungtynių statistika

„Baltija“ – „Ledžinga“ 12:2 (4:0, 3:1, 5:1). M.Ušakovas, V.Strazdas, A.Novikas ir E .Bazevičius po 2 , M . Eidukas, V.Vaičiul ionis, A.Konovalovas ir K.Nazarovas po 1/ B.Jakšys ir D.Matula po 1.

Vieta Komanda Rungtynės Taškai

1.Klaipėdos „Baltija“ 7 212.Šiaulių „Ledo linija“ 6 153.Klaipėdos „Kirai“ 5 64.Gargždų „Ledžinga“ 7 65.Kretingos „Grifai“ 5 66.Klaipėdos „Toras“ 6 0

Komandų rikiuotė

pirmavo 4:0, nebuvo abejojančių, kas laimės.

Per kitus du kėlinius uostamies-čio ledo ritulininkai žaidė savo ma-lonumui. Nepaisant to, rituliai ne-paliaujamai skriejo į svečių vartus.

Iškovoję septintą pergalę, „Bal-tijos“ vyrai sutvirtino lyderių po-ziciją. Juos persekiojanti Šiaulių „Ledo linijos“ ekipa po 6 susitiki-mų turi 15 taškų. Likusios koman-dos atsilieka didžiuliu skirtumu.

Pirmą kartą Klaipė-doje vyksiančios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigž-džių dienoje“ kovo-siančių „Lietuvių“ ir „Time team“ koman-dų startinėse sudė-tyse nėra „Neptū-no“ krepšininkų.

A.Sireika kvies M.Mažeiką ir V.Vasylių

Česlovas [email protected]

Tačiau lietuviams vadovausian-tis „Šiaulių“ vyriausiasis trene-ris Antanas Sireika, ne pirmą kar-tą dalyvausiantis tokioje šventėje, dienraščiui dievagojosi, jog į „Lie-tuvių“ komandą būtinai pakvies klaipėdiečių.

„Jei būnu išrinktas „Žvaigždžių dienoje“ žaisiančios komandos treneriu, būtinai į ekipą pakvie-čiu miesto, kuriame vyksta šventė, komandos krepšininkų, – tvirtino buvęs nacionalinės rinktinės stra-tegas. – Tuo nušaunu riebų kiškį – žiūrovų palaikymą.“

Šiaulietis, prisipažinęs, kad po „Klaipėdos“ dienraščio skambučio sužinojęs, jog baigėsi balsavimas ir jis patvirtintas „Lietuvių“ koman-dos treneriu, sakėsi, dar negalvo-jantis apie uostamiestyje rengiamą krepšinio fiestą.

Paklaustas, ką iš klaipėdiečių kvies, A.Sireika nedvejodamas pa-minėjo Martyną Mažeiką.

„Jis „Neptūno“ komandos lyde-ris, populiarus tarp klaipėdiečių“, – sakė patyręs strategas.

Taip pat A.Sireika užsiminė ir apie Valdą Vasylių.

„Valdas – klaipėdietis, žai-džiantis Šiauliuose. Šiuo metu de-monstruoja gerą sportinę formą, – puolėją apibūdino specialistas. –

Pakvietus jį į komandą, už lietuvius sirgtų dviejų miestų aistruoliai.“

Sausio 3 dieną prasidėjusiame balsavime krepšinio aistruoliai dalyvavo labai aktyviai. Už krep-šininkus balsavo 12 723 LKL sve-tainės lankytojai.

Rinkimuose triumfavo „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas. Ame-rikietis surinko 11 317 balsų ir ta-po absoliučiu rinkimų nugalėtoju. Žalgiriečiui nepavyko pasiekti pra-

ėjusių metų rinkimų rekordo, kai už „Lietuvos ryto“ aukštaūgį Joną Valančiūną balsavo 11 545 aistruo-liai. S.Weemsui iki J.Valančiūno re-zultato pritrūko kiek daugiau nei 200 balsų.

„Žvaigždžių diena“ Klaipėdo-je vyks kovo 3 d. Tradiciškai ran-kos taiklumą išmėgins snaiperiai, puolėjai kovos dėl „Oro karaliaus“ titulo. Organizatoriai žada ir kito-kių rungčių.

Taktika. � A.Sireika tvirtino išmanąs „Žvaigždžių dienos“ subtilybes ir į komandą būtinai kvies klaipėdietį. Vytauto Petriko nuotr.

Startiniai penketai

„Lietuviai“M � antas Kalnietis

(9605, „Žalgiris“)

Renaldas � Seibutis

(5632, „Lietuvos rytas“)

Mindaugas Kuzminskas �


Paulius Jankūnas �


Jonas Valančiūnas �


Treneris: Antanas Sireika �

(5734, „Šiauliai“)

„Time team“Tyrese Rice �


Marko Popovičius �


Sonny Weemsas �


Reevesas Nelsonas �


Milovanas Rakovičius �


Treneris: Aleksandras Trifunovičius �


Kontrolinės. Čempionų lygos futbolo turnyro aštuntfinalio mačui besiruo-šiantis Rusijos vicečempionas Mas-kvos CSKA klubas su Deividu Šembe-ru Ispanijoje kontrolinėse rungtynėse 1:0 (1:0) įveikė trečią vietą Vengrijos pir-menybėse užimančią Fehervaro „Vide-oton“ komandą. D.Šemberas žaidė po pertraukos. Pergalingą įvartį pirmame kėlinyje įmušė Musa (15 min.).

Sutartys. Dortmundo „Borussia“ ekipa iki 2016 metų pratęsė sutartį su vyriau-siuoju treneriu Jurgenu Kloppu. Ateitį su klubu tokiam pat laikotarpiui susiejo ir sporto direktorius Michaelis Zorcas. „Esame labai laimingi, kad sutvarkėme formalumus taip anksti, – kalbėjo klubo valdybos pirmininkas Hansas Joachi-mas Watzke. – Jie abu per pastaruosius keletą metų nuveikė labai daug“.

Gražuolės. 24-ąjį gimtadienį atšventu-si buvusi Lietuvos, o dabar Rusijos pen-kiakovininkė Donata Rimšaitė šios ša-lies gražiausios metų sportininkės rin-kimuose nesužibėjo ir liko trečiame de-šimtuke. Praėjusiais metais gana atviro-je žurnalo „PROsport“ fotosesijoje daly-vavusi lietuvė, kuri pozavo tik su apati-niu trikotažu, surengtuose gražiausios 2011 metų Rusijos atletės rinkimuose užėmė 22 vietą tarp 30 pretendenčių. Nugalėjo 21-erių akmenslydžio žaidėja Ana Sidorova. Antrą vietą užėmė bok-so ir mišrių kovos menų meistrė Anas-tasija Janikova, trečią – tenisininkė Ma-rija Šarapova.

Progresas. „Formulės-1“ lenktyninin-kų sustojimai boksuose šiemet turėtų būti sėkmingesni nei pernai – mecha-nikus apie tinkamai neprisuktus ratus informuos specialios ant montavimo įrangos įmontuotos lemputės. Skelbia-ma, kad ratus montuojantiems mecha-nikams tinkamai atlikti savo darbą pa-dėsianti sistema veiks matuodama rato veržlės sukimo momentą. Apie tai ope-ratorius bus informuojamas skirtingo-mis LED lemputės spalvomis.

Sporto telegrafas

10

ekonomika

Jo li ta Žvirb lytė[email protected]

Leng vas už dar bisPa si nau do ti greitųjų kre ditų ben-d ro vių pre mi ja vi mo sis te mo mis ne sun ku. Pa sii mi kre ditą, pa kvie ti už si re gist ruo ti draugą, jei gu jis pa-sii ma pa skolą, į ta vo sąskaitą įkren-ta 50 ar ba 30 litų. Per mėnesį ga li-ma pa kvies ti de šimt draugų, ir jei gu vi si pa sii ma kre ditą, juos pa kvie tu-sio as mens sąskai ta pa si pil do 500 ar ba 300 litų. Ma žiau siai ga li ma pa sko lin ti 100 litų, o pir ma sis kre-di tas ne tgi ne mo ka mas, t. y. palū-ka nos ne skai čiuo ja mos mėnesį.

Kaip pa sa ko jo bend rovės „4fi-nance“, ge riau ži no mos kaip „SMS cre dit“, bu hal terė Edi ta Nar ke vi-

čienė, nuo gruod žio pa leis ta pre-mi ja vi mo sis te ma su si domė ji mas ne slūgsta ant rą mėnesį. „Iš pra-džių už pa kviestą ir kre ditą pa si-sėmusį draugą mokė jo me 50 litų, vėliau sumą su ma ži no me iki 30 li-tų, nes bend ro vei tai kai nuo ja tik-rai daug. Dar ne ži no ma, bet galbūt va sarį ak ci ja ne bus pra tęsta. Ben-d rovės iš lai dos – ne tik pre mi jos, bet ir mo kes čiai, už kiek vie nam klien tui su mokėtą pre miją mo ka-me 15 pro c. gy ven tojų pa jamų mo-kestį“, – sakė E.Nar ke vi čienė.

Ji ne slėpė, kad kas dien pre mi jos iš mo ka mos dau giau kaip 100 kli-entų, ku rių drau gai pa si sko li no. Paš ne kovė neatsk leidė, kiek tiks-liai per dieną bend ro vei kai nuo ja ši rin ko da ros prie monė, bet ne slėpė,

kad ji pa si tei si na. „Vie ni pa sii ma pre mi jas ir dings ta, ki ti sko li na-si to liau, ki ti galbūt ži nos, kur ga-li pa si sko lin ti atei ty je“, – vylė si E.Nar ke vi čienė.

Ne mo kamų pietų ne būnaAs me ni nių fi nansų eks per tai į to-kius greitųjų kre ditų bend ro vių pa si ūly mus žiū ri krei vai ir pa ta ria ne pa mirš ti, kuo tai ga li baig tis pra-si sko li nus.

„Žmo gus, ku ris ve lia si į tokį rei-kalą, ne la bai su pran ta, kas yra pa-sko la. Šiuo at ve ju pa sko la tam pa pre ke, ku ri leid žia už dirb ti. Ne-rei kia pa mirš ti, kad tai įsi pa rei-go ji mas, naš tos pri si ėmi mas“, – sakė Ju li ta Va ra naus kienė, SEB ban ko šei mos fi nansų eks pertė. Ji nea be jo ja, kad į šio ta ria mai leng-vo už dar bio schemą įsivėlę žmo-nės vi lia si, jog už gau tas pre mi jas pa vyks su mokė ti ne tik paim-tos pa sko los palū ka nas, bet ir vi-są kre ditą.

„Greitųjų kre ditų da ly to jai bru-ka pa sko las tiems, ku riems jų vi sai ne rei kia. Tai žai di mas su ug ni mi dėl to, kad ga liau siai lai mi pa skolų bend rovė. Draugų kvie ti mas ir at-ly gio už tai ga vi mas – pi ra mi dinė sche ma. Taip, pi ra midės sche mo je yra laimė tojų, bet lai mi tik tie, ku rie ją su kūrė ir yra pi ra midės viršūnė-je. Tai yra tie žmonės, ku rie anks-ti pra dėjo ir lai ku pa si traukė“, – kalbė jo eks pertė. J.Va ra naus kienės tei gi mu, ne mo kamų pietų ne būna, jei gu pa skolų bend ro vei neap si-mokėtų to da ry ti, ji to ne da rytų.

Iki pi ra midės to liGreitųjų kre ditų bend rovės „4fi-nance“, ku ri anks čiau va di no si „SMScre dit.lt“, dar prie š ke le rius me tus pa traukė var to tojų tei sių sargų dėmesį ir dėl pa na šios ak-ci jos vis dar tei sia si su Vals ty bi ne var to tojų tei sių ap sau gos tar ny ba (VVTAT). Apskųs ta by la šiuo me-tu lau kia spren di mo Lie tu vos vy-riau sia ja me ad mi nist ra ci nia me teis me.

Ad vo ka to Pau liaus Ast roms-kio tei gi mu, šiuo me tu vyk do ma rin ko da ros prie monė ski ria si nuo anks tesnės. Anks čiau greitųjų kre ditų bend rovė pre mi jas mokė-jo tik už re gist ra ciją, o da bar – už re gist ra ciją ir paimtą pa skolą.

„Mūsų ar gu men tas, kad 1 cen to įmo kos pa gal pi ra mi dinę struktūrą ne ga li ma per skirs ty ti ki tiems, nes tai tik sim bo li nis mo kes tis. Iki pi-ra midės tai to li gra žu“, – dėstė ad-vo ka tas P.Ast roms kis. Jo tei gi mu, šiuo me tu vyk do mai rin ko da ros prie mo nei VTAT pri tarė, kad pre-miją klien tui ga li ma mokė ti, jei gu var to to jas pai ma pa skolą.

Pas ka ti ni mas: �� tei�gia�ma,�kad�greitųjų�kre�ditų�bend�rovės,�ska�ti�nan�čios�sko�lin�tis�už�pre�mi�jas,�var�to�tojų�teisių�ne�pa�žeid�žia.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Pre mi ja už drau go skoląGreitųjų kre ditų bend rovės klien tams ėmė da ly ti pre mi jas už pa kvies tus ir pinigų pa si sko li nu sius drau gus. Nors ši rinko da ros prie monė kai nuo ja mil ži niš kus pi ni gus, esą vers lo ri zi ka ir at sa kin gas sko li ni mas val do mas.

Džiu gas Par šo nisNep rik lau so mas rin ko da ros spe cia lis tas

Bend rovėms pa si ren kant rinko da ros prie mo nes reiktų ge rai ap svars ty ti, ar jos nepa žeid žia ga lio jan čių teisės

aktų ir yra etiš kos. Ri zi kin gos rin koda ros kam pa ni jos ga li išp ro vo kuo ti

Komentarai

Ana to li jus Ki sie liusKre ditų biu ro „Cre di tin fo“ tei si nin kas

Var to ji mo ir greitųjų kreditų rin ko je klientų ri zi ka ver ti na ma la bai skir tin gai. Bend rovės, ku rios nau do ja

griež tes nius rei ka la vi mus, šiuo at ve ju – greitųjų kre ditų bend rovėms. Greitųjų kre ditų vers lo tei kia mos pa slau gos jau sa vai me yra ri zi kin gos ir ne vel tui ri bo ja mos įsta tymų, at sa kin go sko li nimo si prin cipų ir pan.Blo giau sia, kad ši rin ko da ros priemonė yra efek ty vi to je klientų grupė je, ku ri pa žeid žia miausia. Tai ne tie žmonės, ku rie ga li įver tin ti rin ko da ros triu kus ir yra fi nan siškai raš tin gi.Ma no ma ny mu, bend rovės, ku rios pla nuo ja rin ko je iš lik ti il gai, yra socia liai at sa kin gos, ne turėtų pikt nau d žiau ti nors ir le ga lio mis, bet ri zi kin gomis rin ko da ros prie monė mis.

ri zi kin gas rin ko da ros prie mo nes, papras tai la bai daug in ves tuo ja į ri zi kos ver ti nimą ir sko li na at sa kin gai.Esa me su bend ro ve „4finance“su kūrę sta tis tinį eko no met rinį kre di to reitingą, ku ris nau do ja mas šio vers lo rizi kos val dy mo pro ce se. At sa kin gas sko li ni mas pa si reiš kia tuo, kiek įmonės in ves tuo ja į klientų mo ku mo verti nimą. Rin ko je yra žaidėjų, ku rie vis dar pa si kliau ja sa vo vi di ne nuo jau ta.Vi sa var to ji mo ir greitųjų kre ditų rin ka yra ak ty vi, ne mo ku mo pro cen tas nėra kri ti nis, ri zi ka val do ma.

TrečiADieNiS, vASArio 1, 2012

ka mi nas itin ap si ne ša suo džiais, ku riuo se yra įvai rių prie mai šų, jie daž nai už si de ga.“

Nė ra griež tos tvar kosKaip pri pa ži no spe cia lis tas, Lie tuvo je vis dar neįp ras ta rū pin tis profi lak ti ne ka mi nų prie žiū ra.

11

rubrika2

rubrika2

rubrikapirmADiENiS, SAuSio 3, 2011 TrEČiADiENiS, vASArio 1, 2012

[email protected]ė Lina Bieliauskaitė

Vy res nio am žiaus žmo nės kū re na si faktiš kai vis kuo, kas dega, pra de dant bal dų plokš tė mis, bai giant pa dan go mis, net „bam ba liais“ – vis kas „rū šiuo ja ma“ į kros nį.

Ar tū ras Ta ma šaus kas:

namai

12

Li na Bie liaus kai tė[email protected]

Iš ra din gu mas pri bloš kia„Pas ta ruo ju me tu iš ties su lau kiame ne ma žai skam bu čių. At ša lus orams ten ka daž niau va ly ti ka minus – stip riau kū re na ma, o ir pa tys ka mi nai la biau at šą la, jie kon densuo ja, tad kim ba dau giau suo džių“, – pri pa ži no šias pa slau gas tei kiančios bend ro vės „Kad ne bū tų šal

ta“ va do vas Ar tū ras Ta ma šaus kas. Paš ne ko vo tei gi mu, ten ka pa stebė ti, kad ne ma ža da lis ka mi nų apskri tai ne tin ka mai įreng ti, yra per šal ti.

„Tai, kad jie bu vo lai ku neiš valy ti, ži no ma, taip pat tu ri įta kos, kad per di džiuo sius šal čius greičiau už si ne ša. La bai svar bu ir tai, ko kias mal kas žmo nės yra pa siren gę. Dau ge lis įsi vaiz duo ja, kad jos sau sos, ta čiau daž niau siai bū

na žy miai drėg nes nės nei leis tinas drėg nu mas“, – kal bė jo A.Tama šaus kas.

O ne re tai gy ven to jų iš ra din gumas, pa šne ko vo pa ste bė ji mu, tiesiog pri bloš kia.

„Vy res nio am žiaus žmo nės kū rena si fak tiš kai vis kuo, kas de ga, prade dant bal dų plokš tė mis, bai giant pa dan go mis, net „bam ba liais“ – vis kas „rū šiuo ja ma“ į kros nį, – šyp so jo si A.Ta ma šaus kas. – Ta da

Ne kas die niš ka: �� ne�re�tai�ro�man�ti�zuo�ja�mas�ka�mink�rė�čių�dar�bas�iš�tie�sų�rei�ka�lau�ja�spe�ci�fi�nių�įgū�džių�ir�ypa�tin�gų�ap�sau�gos�prie�mo�nių.�� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Šal tis mai ti na ka mink rė čiusKaip rei kiant spus te lė jus šal tu kui, ne vie nam klai pė die čiui, o labiau siai, ži no ma, prie mies čių gy ven to jams ten ka pri si min ti šios le gen do mis api pin tos pro fe si jos at sto vus. Tad ka mink rė čiai juo kau ja, kad šiuo me tu rek la mos jiems ne rei kia.

„Pas mus nė ra to kios ka minų prie žiū ros kul tū ros, o štai Vokie ti jo je šia pra sme – la bai griež ta tvar ka, yra net spe cia lūs pa sai, kuriuo se ka mink rė tys, iš va lęs ka miną, tu ri pa lik ti ati tin ka mą įra šą“, – pa sa ko jo pa šne ko vas.

Pa sak A.Ta ma šaus ko, to dėl Lietu vo je ka mink rė čių dar bas yra ypač se zo niš kas ir daug pel no ne duo da net žie mą. „Taip, da lis nuo la ti nių klien tų pro fi lak ti nius dar bus pa ve da mums ar ba pa tys pa si rū pi na, kad jie lai ku bū tų at lik ti. Ta čiau daž niausiai žmo nės su krun ta tik ta da, kai trau ka pa si da ro silp na ar ba už si dega suo džiai, – kons ta ta vo A.Ta mašaus kas. – Ži no ma, men ki trau kos su tri ki mai ga li bū ti su si ję su vė jo, oro per mai no mis, ta čiau paprastai tai bū na vie nos die nos ro dik lis. Bet jei trau ka yra pa blo gė ju si dvi tris die nas, tai jau ženk las, kad kaž kas ne ge rai.“

Ver ta ži no ti

Už del sus, pa sak pašne ko vo, iš va ly ti ka

mi ną įpras tai bū na su dė tin giau, tad ir kai nuo ja bran giau.

Pa sak A.Ta ma šaus ko, jei ka minui va ly ti ne pri rei kia kel tu vo, darbai ne su dė tin gi, ši pa slau ga vi duti niš kai kai nuo ja 100–150 li tų. Kai ku rie ka mink rė čiai to kio dar bo nesii ma be 200 li tų.

Va ly ti – bent kar tą per me tus„Da bar yra at si ra dę ne ma žai ir tokių ka mi nų va ly to jų, ku rie tam netu ri jo kių įgū džių, pri va lo mos kvali fi ka ci jos. Tie siog yra ma tę, kad

12

rubrikanamaiTREČIADIENIS, vASARIo 1, 2012

11

Ka mi nai už si kem ša suo džiais, ku �rie va di na mi kreo zo tu. Tai lip nus rudas skys tis, su si da ran tis de gi mo me tu dėl ne ko ky biš kų mal kų, blo gos ka mino trau kos ar ne tei sin gai eksp loa tuoja mo šil dy mo ka ti lo. Pab lo gė jus ka mino trau kai, mal kos ka ti le pra de da silpnai deg ti.

Dau gu ma žmo nių to kiais at ve �jais ati da ro oro sklen dę, taip pa didin da mi oro kie kį ka ti le. Ja me paky la tem pe ra tū ra, ir ka mi nas gali „už si deg ti“: pa si girs ta ne ma lonus ūže sys bei įsi plies kia lieps na. Tem pe ra tū ra ga li pa kil ti iki 900–1000 laips nių karš čio. Tai net šiais lai kais tam pa daž na gais ro prie žasti mi.

Už terš tas ka mi nas ne lei džia mak �si ma liu tem pu deg ti ku rui ka ti le ir pa si ša lin ti de gi mo me tu su si da riusioms du joms į lau ką. Dėl to daug CO pa sklin da pa tal po je, kur įreng tas kati las, bei pra si skver bia į gre ti mas patal pas. Pa ju tus svai gu lį ar py ki ni mą, rei kė tų kuo grei čiau ei ti į lau ką, o vėliau pra vė din ti pa tal pas.

Už terš tas ka mi nas ne su ge ba pa �ša lin ti de gi mo me tu iš si sky ru sių degi mo pro duk tų, ku rie slo pi na de gimo pro ce są – mal kos pra de da smilkti. Ma žė ja ka ti lo tem pe ra tū ra ir jei pasie kia ma ma žiau nei 55–59 laips nių (ra sos taš kas) dar bi nė tem pe ra tū ra, ant ka ti lo sie ne lių su si da ro kon densa tas.

Prie drėg nų sie ne lių dar spar čiau �lim pa suo džiai ir ter ša lai. Mal kos smilks ta, bet ne šil do. Po il ges nio laiko ka ti lo sie ne lės pa si den gia kreozo to sluoks niu, ku ris la bai pa spar tina me ta lo se nė ji mą. Šil dy mo ka ti lo sie ne lių me ta las tam pa toks silp nas, kad jį su re mon tuo ti ga li ma tik trumpam lai kui.

No rin ti pa tik rin ti de gi mo ko ky �bę, re ko men duo ja ma pa žiū rė ti į dū mus, ky lan čius iš ka mi no. Jei jie silp nai ma to mi, ge rai sklai dosi – de gi mas ge ras, jei juo di, blogai sklai do si, daug suo džių da lelių – blo gas.

Šal ti nis: tan ta lus.lt

Šal tis mai ti na ka mink rė čius Gais rų prie žas tys 2011-ai siais:

neat sar gus gy ven to jų el ge sys su �ug ni mi (54,6 pro c.);

ne tvar kin ga elekt ros įran ga ir elekt �ros prie tai sų eksp loa ta vi mo tai syk lių pa žei di mai (11,6 pro c.);

kros nių, ži di nių ir dūmt rau kių įren �gi mo bei jų eksp loa ta vi mo tai syk lių pa žei di mai (6,5 pro c.);

žo lės ir ra žie nų de gi ni mas (6,5 pro c.); �

neat sar gus rū ky mas (4,1 pro c.). �

Be to, įre gist ruo ti 733 pa de gi mai (6 �pro c.), 319 gais rų (2,6 pro c.) ki lo dėl vaikų iš dy ka vi mo su ug ni mi, o 67 gais rų (0,54 pro c.) prie žas tys dar ti ria mos.

Šal ti nis: Prieš gais ri nės ap sau gos ir gel bė ji mo de par ta men tas.

kaž kas kaž kaip tai da ro. Ki tą kar tą toks va ly mas ne tik ne duo da naudos, bet ir nau do jant ne pro fe siona lius inst ru men tus ga li net pakenk ti“, – įspė jo pa šne ko vas.

A.Ta ma šaus ko tei gi mu, iš va ly ti ka mi ną re ko men duo ja ma bent jau kar tą per me tus.

„Daž nis pri klau so ir nuo kiekvie no ka ti lo spe ci fi kos, nuo kuro, taip pat nuo to, ar vy ra vo šal ti, ar šil tes ni orai, o ži di niai, ži no ma, suo džiais už si ne ša kur kas ma žiau. Ta čiau įpras tai ka mi ną pa tar ti na iš va ly ti pa si bai gus šil dy mo se zonui ar ba prieš jį ir maž daug sau sio

Vereta Rupeikaitė

Studentiškam kambariui – naujas standartas. Tai – jaunatviškas mi-ni butas su nedidele virtuve, sve-taine, darbo erdve ir miegamuo-ju. Du studentai netrukus įsikurs būste, paneigsiančiame bendra-bučio įvaizdį.

Poros varžosi konkurseĮprastas studento kambarys – su dviem kušetėmis, rašomuoju stalu, kėdėmis, sienine spinta, linoleumu po kojomis. Dažniausiai šie atributai jau ne pirmos jaunystės, juntami anksčiau gyvenusiųjų studentų potėpiai.

Antai Vilniaus kolegijos bendrabutyje standartinis kambarys – 13 kv. m ploto. Tačiau jau baigiamas įrengti išskirtinis 37 kv. m ploto būstas, kuriame jau vasarį turėtų apsigyventi įstaigos paskelbtą konkursą laimėję du studentai arba dvi studentės.

Šio radikaliai pasikeisiančio būsto interjero autorė architektė Rūta Bagdzevičiūtė prisipažino, kad pati bendrabutyje niekada negyveno, tačiau studijuojant jai teko lankytis vadinamajame barake pas grupės draugus. „Kadangi studijavome architektūrą, grupės draugai savo kambarius susitvarkydavo gana originaliai“, – prisiminė pašnekovė.

Turės skalbyklę, indaplovęR.Bagdzevičiūtės projektuoti VIP apartamentai studentams išsiskirs jau vien tuo, kad erdvė – nebe standartinė. Tai bus tarsi mini butas, ku

va sa rio mė ne sį“, – aiš ki no pa šneko vas.

Pa sak jo, to ne pa da rius ga na dažnai už si de ga suo džiai.

„O tai ka mi nams yra di džiulės ap kro vos, jie per kais ta, pra deda trū ki nė ti, ga liau siai, at si ra dus įtrū ki mams, ky la pa vo jus, kad per juos ga li iš si verž ti ki birkš tys, kurios už degs sto gą ir pa na šiai“, – var di jo spe cia lis tas.

Sta tis ti ka ne gai les tin gai by loja, jog dėl ne tvar kin gų ka mi nų, kros nių ki lu sių gais rų kas met šaly je vi du ti niš kai žū va po ke lio li ka žmo nių.

Bendrabutyje – „prezidentinis“ būstas

rio plotas padidės sujungus du bendrabučio kambarius. Standartiškai viename kambaryje turėtų gyventi du studentai, kitame – trys.

Taigi vietoje penkių gyventojų tame pačiame plote įsikurs du jauni žmonės. Išgriovus kambarius skyrusios sienos dalį, bus įrengta minimali virtuvės erdvė, sanitarinis mazgas, veiks šiuolaikiniai buities pagalbininkai – skalbyklė, indaplovė. Tokiame būste galėtų gana patogiai gyventi bet kuris žmogus, net tik studijuojantis.

Išskirtinio bendrabučio būsto aplinka pritaikyta ne tik miegoti, gaminti maistą ir mokytis. Interjero autorė galvojo ir apie studentišką gyvenimo būdą, kad pasikvietę draugų šeimininkai turėtų kur juos pasodinti.

Tam autorė suprojektavo kilimine danga aptrauktas pakylas. Miegamajame ant pakylos padėti čiužiniai miegoti, o bendroje erdvėje pakyla daugiafunkcinės paskirties. Visų pirma architektei norėjosi suskaidyti pailgą stačiakampę erdvę.

Universalu: �� kilimine�danga�dengta�pakyla�–�tarsi�amfiteatras,�ant�kurio�galima�sėdėti,�prigulti,�ką�nors�pa-sidėti.�� Projekto�autorių�kompiuterinis�vaizdas

Gražins ir kitus bendrabučius

Mielesnio būsto gali tikėtis ir kiti studentai. 2012–2015 m. numatyta modernizuoti 33 aukštųjų mokyklų ir 2 profesinio mokymo įstaigų bendrabučius. Numatyta skirti apie 20 mln. eurų šių bendrabučių renovavimui skirtoms paskoloms finansuoti. Programos tikslas – atnaujinti bendrabučių pastatus, pastatytus pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. Bendrabučiai turi būti taip atnaujinami, kad juose skaičiuojamosios šiluminės energijos vartojimo sąnaudos sumažėtų ne mažiau kaip 20 proc. ir, kad būtų užtikrinta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Programos vykdytojams bus teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Kartu ji sukūrė mini amfiteatrą, kuris bus labai universalus.

Valgyti ir mokytis skirtas stalas bus tokios konstrukcijos, kad stalviršį per kelias sekundes galima patraukti arba visai nuimti ir taip praplėsti erdvę, pavyzdžiui, gausesniems susibūrimams.

Baldai ir gaminti, ir pirktiR.Bagdzevičiūtė stengėsi turimą plotą maksimaliai išnaudoti. Antai įprastuose butuose išėjimas į balkoną dažniausiai lieka neužstaty

tas, o šiame būste ties visa siena bus įrengta plati palangėstalas. Viena jo dalis bus pakeliama, tad įėjimas į balkoną taps atviras.

Studentų būste korpusiniai baldai bus pagaminti iš klijuotos faneros, kuri bus tiesiog nulakuota. R.Bagdzevičiūtės vertinimu, tai – ilgaamžė, jaunatviška medžiaga. Kuriant interjerą reikėjo atsižvelgti ir į ribotą biudžetą. Projektą finansuoja rėmėjai. Kai kurie baldai, šviestuvai – standartiniai, gaminti populiaraus švedų koncerno.


Pa vo jin gas kro vi nysRu si jos kro vi ni nis lai vas, ga be nantis pa grin di nio ša lies gink lų ekspor tuo to jo kon tei ne rius, sau sio 10 d. dėl su pras tė ju sių oro są ly gų Vidur že mio jū ro je ne pla nuo tai susto jo Kip ro Li ma so lio uos te. Į de nį pa ki lę pa rei gū nai nu sta tė, kad laivas ga be na pa vo jin gą kro vi nį.

Ge rai in for muo tas šal ti nis Didžio sios Bri ta ni jos na cio na li niam trans liuo to jui pa tvir ti no, kad krovi nys, ku rį su da rė to nos gink luotės, bu vo skir tas Si ri jos sau gu mo pa jė goms. Jos kal ti na mos žiau rumais prieš sa vo pi lie čius, tūks tančių žmo nių nu žu dy mu ir kan ki nimais.

Ke lias va lan das pa sto vė jęs lai vas iš plau kė to liau ir dar po ke le to dienų pa sie kė Si ri jos Tar tu so uos tą.

Tai bu vo vie na iš pa sta rų jų Rusi jos gink lų ir amu ni ci jos siuntų Bas ha ro al As sa do vy riau sy bei, ku ri yra iš ti ki ma Mask vos są jun ginin kė ir jau il gus de šimt me čius palai ko ge rus san ty kius.

Eks per tų skai čia vi mais, maždaug 10 pro c. Ru si jos eks por tuoja mų gink lų ke liau ja į Si ri ją, o dabar ga lio jan čių su tar čių ver tė sie kia 1,5 mlrd. do le rių. Be amu ni ci jos, Mask va Da mas kui pa sta ruo ju metu par da vė mo ky mams skir tą karo lėk tu vą, oro gy ny bos sis te mų ir prieš tan ki nių gink lų.

Si ri jos vy riau sy bė ne lie ka skolin ga ir mai nais lei džia Ru si jos ka ro lai vy nui nau do tis Tar tu so uos tu. Tai yra pa sku ti nė Ru si jos ka ri nė ba zė už bu vu sios So vie tų Są jun gos ri bų.

Mask va ne no ri ant ros Li bi josRu si jos vy riau sy bė tvir ti na, kad pre kiau da ma gink lais su Si ri ja nepa žei džia jo kio em bar go, nes prie jo ne si jun gė, ir tie siog vyk do galio jan čias su tar tis. Ta čiau Va ka rai ir kai ku rios ara bų ša lys vis gar siau reiš kia ne pa si ten ki ni mą.

„Aki vaiz du, kad gink lų tie ki mas to kio mis ne sta bi lio mis ir smur tinė mis są ly go mis yra neat sa kin gas ir tik dar la biau pa kurs tys kraujo lie ji mą“, – per pa sta rą jį Jungti nių Tau tų (JT) Sau gu mo Ta ry bos po sė dį kal bė jo Di džio sios Bri ta nijos am ba sa do rius Mar kas Lyal las Gran tas.

Ru si jos pa ra ma Si ri jos va do vui B.al As sa dui ke lia daug dis ku si jų JT Sau gu mo Ta ry bo je, ku ri svars

to ke lių na rių praė ju sią sa vai tę pateik tą re zo liu ci ją. Do ku men tas smer kia smur tą Si ri jo je ir reiš kia pa ra mą Ara bų ly gos tai kos pla nui bei ra gi ni mams B.al As sa dui at sista ty din ti. Ta čiau re zo liu ci jai nepri ta ria Ki ni ja ir Ru si ja, tu rin čios ve to tei sę Sau gu mo Ta ry bo je.

Ru si ja prie kaiš tau ja Va ka rų valsty bėms, kad jos ne tei sin gai in terpre ta vo Sau gu mo Ta ry bos re zo liuci ją Li bi jos at žvil giu ir pa dė jo šios ša lies su ki lė liams nu vers ti Muamma ro al Gad da fi re ži mą. Mask va tei gia ne no rin ti, kad toks pat scena ri jus pa si kar to tų Si ri jo je, ir ra gina konf ik tuo jan čias ša lis sės ti prie de ry bų sta lo, o pa ti siū lo si bū ti tarpi nin kė.

„Ne sa me la bai su si ža vė ję B.al As sa du, ku ris nuo lat da li ja pa žadus ir jų ne si lai ko. Bet esa me įsi tiki nę, kad B.al As sa das ir Si ri jos visuo me nė ga li kal bė tis, ir po li ti nio dia lo go po ten cia las dar nei šeikvo tas“, – tei gė Ru si jos Vals ty bės Dū mos už sie nio rei ka lų ko mi teto pir mi nin ko pa va duo to jas Konstan ti nas Ko sa čio vas.

Pir ma die nį Ru si ja pa kvie tė Si rijos vy riau sy bę ir opo zi ci ją su rengti de ry bas Mask vo je. Vy riau sy bė priė mė šį pa siū ly mą, bet opo zici jos at sto vai pa reiš kė, kad su tiks de rė tis tik tuo met, kai B.al As sadas pa si trauks, ir re ži mas nu trauks smur tą.

„Jei gu opo zi ci ja at si sa ko sės ti prie de ry bų sta lo su re ži mu, tai kokia yra al ter na ty va – bom bar duo ti? Ši tai mes jau ma tė me, – sa kė Ru sijos už sie nio rei ka lų mi nist ras Serge jus Lav ro vas. – Tam Sau gu mo Ta ry ba nie ka da ne pri tars. Aš jums tai ga ran tuo ju.“

Ru si ja mi na ant to pa ties grėb lioPa dė tis Si ri jo je to liau kais ta, bet Va ka rų pa stan gas im tis griež tų prie mo nių blokuo ja Ru si ja. Eks per tai įspė ja, kad Maskva vėl da ro tą pa čią klai dą, bet tu ri paaiš kini mų, ko dėl.

Hu mo ras: �� Si�ri�jos�maiš�ti�nin�kai�šai�po�si,�kad�V.Pu�ti�nas,�nau�do�da�ma�sis�ve�to�tei�se�JT�Sau�gu�mo�Ta�ry�bo�je,�bando�rea�ni�muo�ti�B.al�As�sa�do�re�ži�mą.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Juo da sis pir ma die nis

Si ri jo je pir ma die nio smur to pro trū kis pa rei ka la vo be veik šim to žmo nių, tarp jų – 55 ci vi lių gy ven to jų, gy vy bės, daugiau sia ne ra mia me Chim so re gio ne. To kius duo me nis va kar pa tei kė išei vijo je vei kian ti or ga ni za ci ja „Sy rian Obser va to ry for Hu man Rights“.

Anot jos, pir ma die nis pa gal au kų skaičių bu vo vie na juo džiau sių die nų nuo pat su ki li mo prieš pre zi den to B.al Assa do re ži mą pra džios ko vą.

Tarp 96 pir ma die nį žu vu sių žmo nių yra 25 ka rei viai: 10 de zer ty rų ir 6 saugu mo pa jė gų na riai, kaip nu ro do mi nėta Di džio jo je Bri ta ni jo je įsi kū ru si or gani za ci ja.

BNS inf.

Pra lai mė ji mų se ri jaVa ka rų ana li ti kai Ru si jos po zi ciją aiš ki na geo po li ti niu pra gma tizmu: Si ri ja yra se na Mask vos są jungi nin kė Ar ti muo siuo se Ry tuo se, o kur dar pre ky ba gink lais ir ka ri nė ba zė Tar tu se. Bet bū tent pra gmati niu at žvil giu Ru si jos veiks mai kelia daug klau si mų.

Per pa sta ruo sius 15 me tų kar tojo si tas pa ts sce na ri jus. Mask va iš pra džių rė mė Ju gos la vi jos pre ziden tą Slo bo da ną Mi lo še vi čių, paskui Ira ko va do vą Sad da mą Hussei ną, vė liau Li bi jos ly de rį M.al Gad da fi, nors nei tu rė jo iš tek lių su teik ti jiems rea lią pa gal bą, nei bu vo pa si ry žu si rim tai pyk tis su JAV ir Eu ro pa. Ga liau siai Va ka rai pa siek da vo, ko no rė da vo, o Maskva de monst ruo da vo be jė giš ku mą ir

pa tir da vo geo po li ti nių bei eko nomi nių nuo sto lių.

„Ru si ja vie ną po ki to pra randa są jun gi nin kus. Be Bal ta ru si jos, Ka zachs ta no ir Ve ne sue los, be veik ne be li ko vals ty bių, ku rias bū tų ga li ma va din ti mū sų drau gais“, – BBC sa kė Ru si jos po li to lo gas Alekse jus Vo rob jo vas.

Sim pa ti jos ir rin ki maiKo dėl Krem lius jau ket vir tą kartą mi na ant to pa ties grėb lio? Kai ku rie eks per tai ma no, kad į pre ziden to po stą grįž ti ke ti nan tis premje ras Vla di mi ras Pu ti nas sim pa tizuo ja „stip riems ly de riams“, ko kiu ir pa ts sa ve lai ko.

„Nors V.Pu ti nas mėgs ta eu ro pietiš ką gy ve ni mo bū dą, jis ma to daug pa ra le lių tarp sa vęs ir B.al As sa do.

As me ni nė sim pa ti ja, užuo jau ta B.al As sa do li ki mui ver čia jį elg tis taip, kaip jis el gia si, net jei gu to kiai pozi ci jai nė ra jo kio pra gma ti nio pagrin do“, – ti ki no Ru si jos na cio na linės stra te gi jos ins ti tu to pre zi den tas Sta nis la vas Bel kovs kis. Ki ti eks per tai at krei pia dė me sį į ar tė jan čius Ru sijos pre zi den to rin ki mus. Esą rin ki mų iš va ka rės – ne pa ts ge riau sias lai kas nuo lai džiau ti Va ka rams. Anot A.Vorob jo vo, Krem liaus už sie nio po li ti ka da bar skir ta vi daus au di to ri jai.

„Tai nė ra ko va už Si ri ją ar ba Iraną, tai ko va su Va ka rais. Aiš ku, kova tik žo di nė. Bet vi suo me nei patin ka pa pras tas ir aiš kus sig na las: štai, ko kie mes, nie ko ne bi jo me, nie kam ne nu si lenk si me“, – aiš kino po li to lo gas.

BBC inf.

Vi�sos�ES�ša�lys,�iš�sky�rus�Di�džią�ją�Bri�tani�ją�ir�Če�ki�ją,�su�ti�ko�pa�si�ra�šy�ti�fis�ka�linį�pa�ktą,�ku�ris�įpa�rei�go�ja�vy�riau�sy�bes�suba�lan�suo�ti�biu�dže�tus�ir�nu�ma�to�san�kcijas�vals�ty�bėms,�pa�žei�džian�čioms�tai�sykles�dėl�biu�dže�to�de�fi�ci�to.�Di�džio�ji�Bri�tani�ja�prie�šios�su�tar�ties�at�si�sa�kė�pri�si�dėti�dar�per�nai�gruo�dį,�o�Če�ki�ja�pa�reiš�kė,�kad�jai�pir�miau�sia�rei�kia�už�si�tik�rin�ti�pri�tari�mą�na�mie.

JAV�pre�zi�den�tas�Ba�rac�kas�Oba�ma�(deši�nė�je)�ir�Gru�zi�jos�pre�zi�den�tas�Mi�chai�las�Saa�kaš�vi�lis�pir�ma�die�nį�per�su�si�ti�ki�mą�Baltuo�siuo�se�rū�muo�se�ap�ta�rė�ga�li�my�bes�suda�ry�ti�dvi�ša�lį�lais�vo�sios�pre�ky�bos�su�si�tari�mą,�bet�pri�pa�ži�no,�kad�atei�ty�je�dar�laukia�di�de�lis�dar�bas.�B.Oba�ma�taip�pat�gyrė�Va�šing�to�no�ir�Tbi�li�sio�bend�ra�dar�bia�vimą�sau�gu�mo�sri�ty�je.�Gru�zi�ja�yra�nu�siun�tusi�šim�tus�sa�vo�ka�rių�į�Af�ga�nis�ta�ną.

NaujampaktuipritarėNevisi

javirGruzijastipriNsryšius 30

žmo nių per tris

die nas mi rė nuo šal čių Uk rai no je.

Ru si ja vie ną po ki to pra ran da są jun gi ninkus. Be Bal ta ru si jos, Ka zachs ta no ir Ve nesue los, be veik ne beli ko vals ty bių, ku rias bū tų ga li ma va din ti mū sų drau gais.

Alek se jus Vo rob jo vas:

13

pasaulis

14

KLASIFIKUOTI SKELBIMAItrečiadienis, vasario 1, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, sausio 31 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje prekyba išliko apatiška,

o lyderio pozicijos atiteko Ūkio banko akcijoms, kurių stambiais sandoriais perleis-

ta daugiau kaip už 2,5 mln. eurų. Kitų įmonių vertybinių popierių apyvartos buvo

mažesnės kaip po 20 tūkst. eurų.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė smuktelėjo 0,03 proc. iki 310,99

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,08 proc. iki

443,79 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“

– padidėjo 0,41 proc. iki 132,40 punkto.

Oficialiojo sąrašo Ūkio banko akcijų, kurios pabrango 1,67 proc. iki 0,183 euro,

parduota už 2,757 mln. eurų. Nepaisant didelės apyvartos, prekyba Ūkio banko ver-

tybiniais popieriais taip pat nebuvo aktyvi – jais sudaryti tik 27 sandoriai.

Šiaulių banko akcijų nepakitusia 0,252 euro kaina perleista už 15,6 tūkst. eu-

rų, 1,10 proc. iki 0,460 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų – už 12,1

tūkst. eurų, 0,14 proc. iki 1,432 euro pabrangusių Vilkyškių pieninės akcijų – už

9,5 tūkst. eurų.

0,64 proc. iki 0,626 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų parduota už 6,6 tūkst. eurų,

0,31 proc. iki 0,634 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų – už 6,1 tūkst. eurų. Kitų Ofi-

cialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo „Klaipėdos naftos“ akcijų, kurios atpigo 2,02 proc. iki 0,389

euro, perleista už 11,7 tūkst. eurų, 1,38 proc. iki 0,500 euro atpigusių Alytaus „Snai-

gės“ akcijų – taip pat už 11,7 tūkst. eurų, „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų nepa-

kitusia 0,036 euro kaina – už 6 tūkst. eurų.

Kitų Papildomojo sąrašo bendrovių akcijų parduota mažiau kaip po 5 tūkst.

eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 2,856 mln. eurų, iš jų 2,814 mln. eurų teko

Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje apyvarta išsiskyrė Ūkio banko akcijos

NekilNojAmAsis turtAs

Nukelta į 15 p.

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, [email protected], www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-

pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo)

gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios

procedūros po gimdymo, aparatinės kos-

metologinės procedūros, mezoterapija,

plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.

Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-

stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį

ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga:

romantiškas kompleksas dviem „Akimirka

dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199

Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-

ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105

lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt;

lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt.

Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15,

Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644,

el. p. [email protected]

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896467

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia

visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anoni-

miškai) asmenims, turintiems problemų dėl

alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių

medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda.

Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.892572

mokymAskiti kursai

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904219

kompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „Corel-DRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.

906640

Nuoma

1 kambario butą Kauno g. (nebrangiai); 2 kambarių butą Taikos pr. (nepereinamas). Tel. 8 677 76 578, 8 603 02 718.

906693

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907290

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje.

Abu dirbame. Sumokėsime iš anksto. Tvarką

garantuojame. Tel. 8 603 94 645.905980

Išnuomojamas 2 kambarių butas su baldais

ir buitine technika (tvarkingas) Taikos pr. 4.

Kaina 450 Lt. Tel. 8 657 94 555.904979

Išsinuomočiau salę meditaciniams grupi-

niams užsiėmimams kiekvienai dienai ryte

nuo 7 iki 8 val. ir kartą savaitės viduryje va-

kare, nuo 18 val. Tel. 8 657 94 363.905813

Mažvydo al. išnuomoju 18 kv. m kamba-

rį trijų kambarių bute be šeimininkų. Tel.

8 698 72 089.906828

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-

nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017,

8 673 38 529.906291

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-

nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi

nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659

56 783, Taikos pr. 78.907310

Pigiai nuomojame butus (trumpalaikė ir il-galaikė nuoma) Klaipėdoje, prie „Akropolio“. Tel. 8 674 99 147.

907745

Savininkas išnuomoja naujai suremontuo-tą butą su nauja buitine technika ir baldais I.Simonaitytės g. (9/8 a., 64 kv. m). Tel. 8 620 59 601.

907554

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu [email protected]

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

Informacija apie Žemės sklypo nuo P.Lideikio gatvės iki Šiaurinės miesto ribos, Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/8001:2), bei jo gretimybių detaliojo plano atrankos išvadą dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo

Plano rengimo organizatorius: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Liepų g. 11, 91502 Klaipėda, tel. (8 46) 396 066, faks. (8 46) 410 047, el. p. [email protected].

Plano pavadinimas, rengimo pradžia ir tikslas:

„Žemės sklypo nuo P.Lideikio gatvės iki Šiaurinės miesto ribos, Klaipėdo-je (kadastro Nr. 2101/8001:2), bei jo gretimybių“ detalusis planas rengia-mas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direk-toriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. AD1-222.Plano tikslas: Žemės sklypo padalijimas į tris dalis, vienos iš jų padidinimas valstybinės žemės sąskaita, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reika-lavimų nustatymas.

Priimta atrankos išvada, ar privaloma atlikti rengiamo plano SPAV:

Vadovaudamasis SPAV atrankos dokumento vertinimo subjektų išvadomis planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti detaliojo plano stra-teginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Susipažinti su SPAV atrankos dokumentu, vertinimo subjektų išvadomis ir sprendi-mo neatlikti SPAV motyvais bei pateik-ti pasiūlymus raštu per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo spau-doje galima plano rengėjo būstinėje:

UAB „Sweco Lietuva“V. Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAItrečiadienis, vasario 1, 2012

Nukelta į 16 p.

atkelta iš 14 p.

NekilNojamasis turtasNuoma

Darbasieško darbo

Moteris, turinti bendrosios praktikos slau-gytojos licenciją, ieško darbo. Tel. 8 676 17 309, 412 272.

904851

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuo-

tai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokes-

čių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel.

8 692 00 447.

901484

Kruopštus, sąžiningas, pareigingas 46 m. vy-riškis, turintis elektro-automobilinio krautu-vo vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 679 97 104.

906635

siūlo darbą

Ieškome virėjos, konditerės, bandelių kepė-jos. Tel. 8 686 53 234.

907137

Skubiai išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., arčiau „Akropolio“ (su baldais ir buitine technika); 2 kambarių butą Laukininkų g. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

905984

Parduoda

Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.

905092

Butus: nebrangiai 1 kambario Gedminų g., 2 kambarių 5/2 a. Taikos pr., 3 kambarių su holu 5/2 a. Poilsio g., pigiai kambarį bendra-butyje. Tel. 420 792, 8 615 78 843.

904871

Garažą Dubysos g. (yra elektra, metalinės durys). Tel. 8 670 39 903.

901923

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906242

1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai lan-gai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

907657

1 kambario butą Šiaulių g. (9/5 a., tvarkin-gas, įstiklintas balkonas). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

907659

1 kambario mažagabaritį butą Karklų g. (3 pl./3 a., 16 kv. m, geras remontas). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 689 08 166.

905370

10 a sklypą Naujojoje Kalotėje (visos komu-nikacijos, graži aplinka, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664.

899810

2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

905820

2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje De-breceno g. (5/4 a., balkonas, dušas, WC, kriauklė, skaitikliai, suremontuotas). Savi-ninkas. Tel. 8 643 27 660.

907253

2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirma-sis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel.

8 655 07 269.905794

3 kambarių 64 kv. m butą Gedminų g. Be

tarpininkų. Tel. 8 698 83 720.906172

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-

siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7

aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel.

8 615 17 947.906666

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per

2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų,

tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savinin-kas. Tel. 8 645 40 425.

907114

50 kv. m namą Dituvoje (ūkinis pastatas su šiltnamiu, šulinys). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 614 07 549.

905861

Karlskronos g. 3 kambarių suremontuotą butą, 5/3 a. Tel. 8 656 79 850, 8 656 79 851.

898844

Komercinės paskirties 127 a žemės sklypą Klaipėdoje. Yra visos komunikacijos, elek-tra, nuotekos, vandentiekis, detalusis pla-nas, geležinkelio atšakos servitutas, 2000 kv. m gamybinio pastato projektas. Tel. 8 611 45 000.

905817

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906671

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906661

Naujos satybos butus pasirinktinai: „Man-to namai“, „Dvaro slėnis“, Žolynų g., Biru-tės g., „Arkada“, „Žaliasis slėnis“ ir t.t. Tel. 8 611 41 730.

907477

Pigiai! Skubiai! 2 kambarių butą bendrijos na-me 8 a. I.Simonaitytės g. (kaina 105 000 Lt), Taikos pr. (115 000 Lt). Tel. 8 611 41 730.

907479

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.

905908

Savininkas parduoda naujos statybos neį-rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.

905906

Skubiai 3 kambarių butą Sulupės g. (5/3 a., 58 kv. m, 105 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.

905151

Strategiškai patogioje vietoje, raudonų ply-tų mūriniame name 3 kambarių butą (5/4 a., nekampinis, suremontuotas, 199000 Lt). Tel. 8 699 96 103 (savininkas).

905325

Suremontuotą 3 kambarių 50 kv. m butą 2/1 a. Naikupės/Poilsio g. (šildymas dujomis, vieta automobiliui, su kai kuriais baldais, 155 000 Lt). Tel. 8 657 94 800.

905097

Taikos pr. (Pempininkų r.) 3 kambarių 64 kv. m butą. Kaina 145 000 Lt. Tel. 8 614 07 549.

905862

Perka

1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto, siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

904878

NTA „Laimita“ perka arba padeda parduo-ti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

906306

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907452

Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Lau-kininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpi-ninkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.

904751

Paskolos„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902544

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900816

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905915

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907344

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

907228

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslau-gos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas [email protected].

903145

Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje: angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvena-

mąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvy-

kimas! UAB „Darbo vartai“ Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.904188

Siūlome prekiauti vokiškais skalbimo mil-

teliais „Persil“ ir kita buitine chemija. Tel.

8 679 10 283.905782

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos

(nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-

konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@

yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.902569

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pra-

monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-

kalavimas - gera anglų kalba. Privalumas -

darbo patirtis. CV siųsti [email protected]. Tel. 8 687 73 397.

900104

Įmonei Klaipėdoje reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva-Rusija, Baltarusija. Gera vadyba ir atsis-kaitymas garantuotas. Tel. (8 46) 276 737, 8 616 13 080.

903441

Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo sri-tyse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.

902170

Mažai maisto prekių parduotuvei reikalinga pardavėja. Tel. 8 600 07 334.

905361

Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliai-siais telefonais ir buitine technika), reikalin-gi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.

893070

Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turin-tys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

907561

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų dar-bo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, li-no, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas [email protected].

905225

Reikalinga auklė lietuvių šeimoje Klaipėdoje 4 ir 5 metų vaikams. Pageidavimas: pedago-ginis ar medicininis išsilavinimas, vairuojan-ti automobilį (darbas darbo dienomis darbo valandomis). Tel. 8 601 10 809.

906819

Reikalingas mechanikas-automobilių šalt-kalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008.

907174

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais doku-mentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti [email protected]. Tel. 399 563.

903861

UAB „Vakarų statybų sistemos“ reikalingi: laivų vamzdynų suvirintojai, laivų vamzdynų surinkėjai-montuotojai (gali būti brigada). Tel. 8 685 59 221.

905373

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOStrečiadienis, vasario 1, 2012

Nukelta į 18 p.

teatras

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti [email protected]. Tel. 8 608 54 937.

907307

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti [email protected]. Tel. 8 608 54 937.

907329

VšĮ Klounų teatro studija ieško vadybininko (darbo grafikas laisvas, darbo patirtis nebūti-na). Reikalavimai: gebėjimas ir noras dirbti. Tel. 8 618 37 828.

907216

atkelta iš 15 p.

Darbassiūlo darbą

balDaiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interje-ro dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.

906638

buitis ir technikaPaslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

902349

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Sutei-kiama garantija. Tel. 8 646 40 350.

901933

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

906681

kitaPerka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895879

DėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885007

raDiniaiPrarasta

2012 01 28 pamestas vairuotojo pažymėji-mas ir automobilio techninis pasas, išduotas Lidijai Smirnovai. Radusius prašom paskam-binti tel. 8 620 16 018.

906829

įvairūs

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-

mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-

tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-

petai. Tel. 8 681 25 108.

905479

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles.

Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir

griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-

vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

901987

Griauname, mūrijame, betonuojame, tvir-

tiname gipskartonį, kalame dailylentes,

klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Da-

žome, padedame nupirkti medžiagas. Tel.

8 652 00 620.

891221

Griauname, išpjauname angas (be dulkių),

sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-

nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai.

Tel. 8 613 17 807.

905967

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-

daila. Santechnikos, elektros instaliacijos

darbai, stogų remontas. Superka, pristato

medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

906216

Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais

mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603

94 321.901810

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai,

balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-

tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas).

Tel. 8 687 45 242.

907952

statyba ir statybinės meDžiagos

Gerai ir greitai glaistau, dažau, tapetuoju ir

t. t. Galiu patarti. Tel. 8 600 36 823.

906745

Gipskartonio montavimas ir kiti apdailos

darbai. Tel. 8 698 49 719, e. paštas info@

apdailosfabrikas.lt.906792

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: kli-juojame plyteles, glaistome, dažome, tape-tuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

904966

Savivarčio, ekskavatorių, hidraulinio plak-tuko nuoma; kasimo, planaravimo, kalimo, ardymo darbai; grunto vežimas, žvyro, smė-lio atvežimas. Tel. 8 611 27 233.

907035

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-

bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-

name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650

27 455.900258

klaiPėDos Dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos te-atro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavi-mas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergai-tė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedi-ja. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Vasario 22 d. 18 val. – M.Gavran. „Vis-kas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.

klaiPėDos valstybinis muzikinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasVasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikš-nosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Ope-retė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.Vasario 17 d., 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis.Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.

klaiPėDos koncertų salė

(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-

tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2

Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas

nuolaidas – www.koncertusale.lt.

Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Moc-

kūnas (saksofonas), Petras Geniušas (forte-pijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncer-tai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos ka-merinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas

Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley

(fortepijonas, JAV).

Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“.

Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai.

Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė

(fortepijonas), Gražina Urbonaitė (aktorė).

Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“.

Martynas Švėgžda von Bekker (smuikas).

Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos

orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras.

Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas

Mindaugas Piečaitis. Svečias Michael Siefke

(kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipė-

dos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai,

Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisū-

ros katedros studentai.

Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. Me-

rūnas Vitulskis (tenoras), Justas Šervenikas

(fortepijonas).

Kiti renginiaiVasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro prem-jera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiau-ja Bilietai LT.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – Domino teatro kome-dija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiau-ja Bilietai.lt.

Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis

koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija

„Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmo-

gus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

žvejų rūmai

(Taikos pr. 70, tel. 300 118)

Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bi-

lietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jau-nimui „Ledinė zylutė“Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Re-žisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragi-komedija jaunimui. Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – Teatro la-boratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – Teatro laboratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo te-atras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pa-gal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėši-kas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – Kom-panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absur-do komedija suaugusiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevė-žio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės ka-merinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bi-lieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“ Spektaklis vaikams pagal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

17

pramogostrečiadienis, vasario 1, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 [email protected], www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipė[email protected],

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, [email protected] www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

argentiną, Čilę, Peru, ekvadorą, Panamą,

Kolumbiją ir Jav!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

Tel. (8 46) 310 311, [email protected],

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, [email protected],

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12498 lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, [email protected] dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: [email protected] www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, [email protected], www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogostrečiadienis, vasario 1, 2012

atkelta iš 16 p.

TV programaTeaTras

Kiti renginiaiVasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras-susitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų pla-tintojas Bilietai.lt.Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipė-dos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo roma-ną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (mokslei-viams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43-103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domi-no“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelp-ša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiė-mimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruo-

tis tel. 310 022.

Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ prista-

tymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.

Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji eduka-

ciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Regis-

truotis tel. 310 022.

Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-

jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė

V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)PARODOSIki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija [email protected], tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Au-toportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Frak-talinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Pie-šimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu [email protected], tel. 313 691. RENGINIAIVasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktu-vių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eis-mas 1‘33“.

Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos Ru-pert pristatymas. Vasario 17-24 d. Vokiečių kino dienos 2012. Bilieto kaina 4 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitri-na“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja ta-pytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu [email protected].

BaroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paro-da „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Sausio 31 d. 16 val. atidaroma jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokyto-ja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paro-da. Veiks iki vasario 18 d.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilga-laikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šei-moms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto

meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta

Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija suau-

gusiesiems.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)III a. holas – vasario 1 d. 14 val. A.Miežio ta-pybos darbų parodos atidarymas. Veiks iki kovo 20 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos

vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės stu-

dijos darbų paroda „Žiemos vitražai“.

Klaipėdos apskrities

Ievos Simonaitytės

viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vie-

no paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko

V.Strauko fotografijų paroda.III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“

tapybos darbų paroda „Už paraštės“.

Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelio-nių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos pa-roda „Žiemos vakarais“.

ŽVejų rūmai

parodos

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji BiBlioTeKa

Klaipėdos miesTo saViValdyBės Viešoji BiBlioTeKa

BiBlioTeKos

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka My ko lo Ro me rio uni ver si te to ir Vil niaus Ge di mi no te ch ni kos uni ver site to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 0.00 Įž val gos (k).

6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Lie tu vos bal sas. Aklo sios perk lau sos (k). 11.40 Nuo... Iki... (k). 12.25 Fa rai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Mer li no mo ki nys“ (2). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Fa rai (N-7). 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 LT aist ra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Są ži nin gas žai di mas“ (JAV,

1995 m.) (N-7). 0.25 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.25 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 Bio gra fi nis s. „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“

(1, 2) (Lie tu va, 2011 m.). 11.00 Ko dėl? 11.50 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (9). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00, 21.50 TV3 spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (8).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da (k). 8.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Žu vys monst rai: Bal ta sis erš kė tas“ (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou.

16.30, 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Lie tu vė lė“ (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25, 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7). 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 8.45 Mies to kodas (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Mū sų mies te liai. Dot nu va (2) (k). 12.15 Pul sas. 12.40 Ak to riaus Re gi man to Ado mai čio

75-me čiui. Le gen dos. Ak to rius Re gi man tas Ado mai tis (k).

13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (5) (1998 m.) (k).

16.05 Lie tu vių do ku men ti kos meist rai. Ka zi mie ras Mus nic kas. „Mū sų Kip ras“ (1985 m.), „Su si ti ki mų mu zi ka“ (1970 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Et no kul tū ros ra tas. Folk lo ro an samb lis

„Ku po lė“. 18.25 Vil tys ir li ki mai. Aud rys Juo zas Bač kis

(1992 m.). 19.05 Mu zi kos is to ri jos. Val sų ka ra lių di nas ti ja

(2). 19.45 Dai ni nin ko Vac lo vo Dau no ro 75-me čiui.

„Bas so can tan te. Vac lo vas Dau no ras“ (1984 m.).

20.05 Gru zi jos ki no kla si ka. Ko me di ja „Ir trau ki nys va žia vo“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N-7).

21.15 Dai ni nin ko Vac lo vo Dau no ro 75-me čiui. Fil mas-kon cer tas „Kur tas šal ti nė lis“. Dai nuo ja Vac lo vas Dau no ras (1975 m.).

21.45 Dai ni nin ko Vac lo vo Dau no ro 75-me čiui. Dai nuo ja Vac lo vas Dau no ras.

22.10 Eli to ki nas. Bio gra fi nė dra ma „Nuo dė min go ji Be ti Pei dž“ (JAV, 2005 m.) (N-14).

23.45 Pri si min ki me. Liau dies dai nas dai nuo ja Vac lo vas Dau no ras.

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mū zos pra by la. Ju di tos Vai čiū nai tės

ei les skai to ak to rė J.Vi lū nai tė (k). 0.50 Li te ra tų gat vė (3) (k).

10.00, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 17.00 „Kob ra 11“. 12.15, 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00, 0.50 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00, 0.05 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Ko me di ja „Al fis“ (D.Bri ta ni ja, JAV,

2004 m.). 23.35 „Fu tu ra ma“. 1.35 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“ (7, 8).

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 Anim. s. „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“

(1) (JAV, 2004 m.). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00, 23.55 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Fantastinis f. „Lai ko po li ci nin kas“ (JAV,

Japonija, 1994 m.) (N-14). 22.55 „Ar ti na mų“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti.

9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10, 14.50 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas. 19.55 „Ge ne ro las“. „Mis ti fi ka ci ja“. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“.

8.45, 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka (k). 9.45, 17.45, 0.30 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 11.15 Ro man ti nė ko me di ja „Ki tas!“

(Pran cū zi ja, 2005 m.) (N-7). 12.45 XIII Klai pė dos pi lies džia zo fes ti va lis:

„Yt re Su loens Jass-En semb le“. 13.45 „Ką mes val go me?“ 14.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 15.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas (k). 15.45 Pa žin ti nė is to ri nė lai da „Vi lei šia da.

Šei mos ir vals ty bės is torija“ (4). 16.15 Kul tū ra +. 16.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 18.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 19.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 20.00, 22.15 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 21.15 „Mir ties gniauž tuo se“ (2) (N-7). 22.30 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 23.30 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li kimo

va do vas“.

7.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ni mės sa la“. 9.00 Ko me di ja „Ri te ris su pu se“. 11.00 Dra ma „Kvie čia me pas Rai lius“. 13.00 Is to ri nė ka ri nė dra ma „Pa sip rie ši ni mas“

(JAV, 2008 m.). 15.20 Ro man ti nė ko miš ka dra ma „Vi ki Kris ti na

Bar se lo na“. 17.00 Fan tas ti nė ro man ti nė dra ma

„Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.). 19.00 Muz. ko miš ka dra ma „Kon cer tas“. 21.00 Tri le ris „Gun dan ti klas ta“ (JAV,

2008 m.). 23.00 Ro man ti nė ko me di ja „Gryn ber gas“ (JAV,

2010 m.). 1.00 Is to ri nė dra ma „Her co gie nė“

(D.Bri ta ni ja, Ita li ja, 2008 m.).

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.45 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Gy ny bos tei sė“. 17.55 Su si tuo ki me. 19.00 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Žu ko vas“. 22.15 „Til tas virš pra ra jos“. 23.20 Va ka ro nau jie nos. 23.35, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 23.50 „Lais vė ir tei sin gu mas“ su A.Ma ka ro vu. 0.35 „Gy ny bos tei sė“. 1.30 Sup ras ti. At leis ti. 2.25 Vaid. f. „Mes links mi, lai min gi, ta len tin gi!“ 3.55 „Žu ko vas“. 4.45 „Su ža dė tu vių žie das“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 12.00 Fut bo lo die vai. 13.00 Spor tas LT. Kik bok so tur ny ras „K-1 ka riai.

Per vers mas“. 14.00, 21.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Atei ties krep ši nio žvaigž dės

(sau sis). 15.00 Krep ši nio pa sau ly je. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Va len cia“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Ki je vo „Bu di vel nik“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.30 Spor tas LT. A.Mi kė no spor ti nio ėji mo

var žy bos. 22.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis A.Šo ci ko bok so

tur ny ras. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tiks-lus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi tryp-čioja vietoje, jiems viskas krinta iš ran-kų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skir-ta kaip tik jums.

„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publi-cistas, asmenybės ugdymo specialis-tas ir verslo strategas, teigia, jog svar-biausias sėkmės principas yra šis: jei-gu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonie-riai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimė-jimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyveni-mo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį...

AvinAs (03 21–04 20). Dėl emo-cinės įtampos bus sunku kontro-

liuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės: perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos nei naudos. Dažniau šypsokitės ir juokaukite.

JAutis (04 21–05 20). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir ap-mąstykite gyvenimą. Jums bus len-gvai suprantamos aplinkinių emoci-jos. Galėsite drąsiai dalyti patarimus.

DvyniAi (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir

jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsi-te savo padėtį, bus malonu padėti ap-linkiniams. Puikiai praleisite laiką .

vėžys (06 22–07 22). Nesėkmin-gas laikas. Kils pavojus būti su-

klaidintam ar pernelyg susižavėti ko-kia nors apgaulinga idėja. Galbūt patir-site psichologinį spaudimą.

LiūtAs (07 23–08 23). Daug gin-čysitės, nesutiksite su aplinkinių

nuomone arba apskritai sunkiai seksis bendrauti. Galite susikivirčyti su vy-resniu ar autoritetingu žmogumi.

MergeLė (08 24–09 23). Jausi-tės prislėgtas dėl nesėkmių savo

gyvenime, neteisybės pasaulyje arba aplinkinių žmonių elgesio. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jū-sų. Susikivirčijus galimas emocijų pro-trūkis.

svArstykLės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gy-

venimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Pasi-stenkite užbaigti pradėtus darbus – vil-kinimas gali pridaryti jums papildomų problemų.

skorpionAs (10 24–11 22). Dirb-damas neskubėkite, ypač jei kas

nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, jausitės nesuprastas. Tikėtinas nemalonus ginčas su kolego-mis, valdžios atstovais.

ŠAuLys (11 23–12 21). Tikėtina, kad išsiskirs jūsų ir jums svar-

baus žmogaus požiūriai. Jus erzins su-pantys dalykai, aplinkinių kalbos, dėl to vertėtų trumpam nuo visko atsiri-boti ir pailsėti.

ožiArAgis (12 22–01 20). Polin-kis analizuoti ir noras suvokti

įvairių dalykų esmę nedera su jūsų gy-venimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams ir dėl to ga-li kilti konfliktų.

vAnDenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs

naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausi-tės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu.

žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų ar viršininko nerealus

požiūris į situaciją, todėl gali kilti karš-tas ginčas. Pasitelkite savo gebėjimą diplomatiškai išlaviruoti iš konflikti-nių situacijų.

19

įvairenybėstrečiadienis, vasario 1, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

penktadienį

-17-12-16 -14

-18-15-19 -17

-17-17-18 -17

5

8

4

vasario 1-ąją

1931 m. gi mė Ru si jos Prezi den tas Bo ri sas Jel cinas. Mirė 2007 m.

1974 m. gais ro me tu San Pau lo (Bra zi li ja) dan gorai žy je žu vo dau giau nei 200 as me nų.2002 m. Lie tu vos banko val dy ba, su de ri nusi su Lie tu vos Res pub likos Vy riau sy be, nu statė, kad nuo 2002 m. vasa rio 2 d. li to ba zi nė valiu ta yra eu ras, o ofi cialus li to kur sas – 3,4528 lito už 1 eu rą.2007 m. drau di mas rūky ti vie šo se vie to se įsiga lio jo Pran cū zi jo je.

1650 m. mi rė pran cū zų fi lo so fas ir ma te ma ti kas Re ne De car tes.1884 m. iš leis tas pir masis Oks for do ang lų kalbos žo dy no to mas.1893 m. Nau jo jo Džer sio vals ti jo je (JAV) Tho mas Edi so nas įkū rė pir mą ją pa sau ly je ki no stu di ją.1896 m. Ita li jo je įvy ko Gia co mo Puc ci ni ope ros „Bo he ma“ prem je ra.1915 m. Di džio jo je Brita ni jo je pa suo se pra dėtos kli juo ti as me nų fo tonuot rau kos.

Atėnai +5Berlynas –7Brazilija +25Briuselis –3Dublinas +3Kairas +16Keiptaunas +25Kopenhaga –2

Londonas +3Madridas +13Maskva –22Minskas –17Niujorkas +13Oslas –5Paryžius 0Pekinas –2

Praha –8Ryga –13Roma +8Sidnėjus +21Talinas –12Tel Avivas +13Tokijas +5Varšuva –13

Saulė teka 8.30Saulė leidžiasi 17.08Dienos ilgumas 8.38Mėnulis (priešpilnis)

32oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 334 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–16

–14

Vilnius–17

Alytus–15

Kaunas–16

Utena–17

Panevėžys

–16ŠiauliaiTelšiai

–15

Klaipėda–12

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 1 d.Orai Pirmomis vasario dienomis Lietuvoje šalčiai vis labiau stiprės, sniego nenumatoma. Šiandien temperatūra nukris iki 13–17 laipsnių šalčio. Ketvirtadienio naktį bus 23–27, dieną 17–19 laipsnių šalčio.

–16

Brigita, Eidvilė, Gytautas, Ignotas, Jovaidas, Sigibertas, Vasaris

dai va ja naus kai tė[email protected]

Grab ny čios, ka ta li kų dar va di namos Mer ge lės Ma ri jos įves di ni mo į baž ny čia ir Kris taus baž ny čio je paau ko ji mo šven tė mis.

Et no lo gė Gra ži na Ka džy tė teigia, kad žva kių šven ti ni mo die na Grab ny čios iš si ru tu lio jo iš pa goniš kos se no sios Ro mos im pe ri jos apei gos, ku ri pri me na mi tą apie po že mio die vo Pa do pa grob tą žemės der lin gu mo dei vę Pro zer pi ną. Ar tė jant pa va sa riui žmo nės su fake lais ir ži bin tais ėjo jos ieš ko ti. Iš čia ki lęs žva kės, kaip švie sos simbo lio šven ti ni mo pa pro tys.

Grab ny čia – mi ru sio jo ar mirštan čio jo pa ly dė ji mo į ki tą pa sau lį švie su lys – ne vi sa da bu vo va di nama šiuo žo džiu. Prieš ke lis šim tus me tų šis žo dis skam bė jo Grom nyčia, ki lęs nuo sla viš ko jo per kū no var do – grom. Lie tu viš kai šios žvakės va din tos – grau du li nė mis.

Jo mis na mai sau go ti nuo perkū no įžieb tos ug nies, to kios žvakės sa vo tiš kai at li ko per kūn sar gio vaid me nį.

Li no siū lo kna tas, ap vilk tas šven to vabz džio – bi čių su neš tu vaš ku, tu ri pa ly dė ti mi ru sį jį į kitą pa sau lį.

Se no liai ti kė jo, kad pa šven tin tos ir su riš tos kry žiu mi grab ny čios gydė nuo gerk lės ir per ša li mo li gų.

Pa sak G.Ka džy tės, šv. Bla žiejaus die na bu vo ta pa ti na ma su li nų die na, ti kė ta, kad šven tin ta sruo ga šu kuo tų li nų, pri glaus ta prie kaklo, taip pat sau go nuo šių li gų. Etno lo gai kol kas ne ži no, ko dėl šią die ną kar tais bū da vo šven ti namos ir eg lių ša ke lės.

Šv. Ago tos sim bo lis taip pat susi jęs su ap sau ga nuo ug nies. Mano ma, kad ikik rikš čio niš kai siais lai kais tai bu vo ug nies dei vės Gabi jos ir vai di lu tės Bi ru tės die na.

Ug nies ir žmo gaus kū ri nys yra pir ma sis ci vi li zuo to žmo gaus

mais tas – duo na. Šven tos Ago tos sim bo lis – duo na – sau go nuo židi nio ug nies. Iki šiol ti ki ma, kad gais rą ga li su stab dy ti šv. Ago tos duo nos ga ba lė lis, ap neš tas meldžian tis apie gais ra vie tę ir įmes tas į ug nį. O jei gu lieps na la bai siau tėja, tai to kia duo na ga li ma ug nį nuvi lio ti to lyn nuo na mų.

Ir mū sų ra cio na liais lai kais kartais mo čiu tės į to li iš vyks tan čių vai kai čių ki še nes įde da šv. Ago tos duo nos ga ba lė lį. Esa ma ti kė ji mo, kad au to mo bi lio dė tu vė je lai ko ma to kia duo na ap sau go ke ly je.

„At sar ga gė dos ne da ro“, – teigia et no lo gė G.Ka džy tė, ra gi nan ti ne pa mirš ti šių tri jų šven čių bei jų tik rų jų pra smių.

Uos ta mies čio bend ro vė „Klaipė dos duo na“ ir šie met va sa rio 5 d., sek ma die nį, po mi šių nuo 11 val. Rum piš kės gat vė je 2, ša lia Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės bažny čios ke ti na da ly ti pa lai min tą duo ną.

Ap sau gai – šven tin ta duo na

palikimas: �� nuo�senų�laikų�tikima,�kad�duo�na�ne�tik�maitina.�

Pir mą ją va sa rio savai tę ka len do riu je pa žy mė tos trys kata li kiš kos šven tės: va sa rio 2oji – Grabny čios, va sa rio 3ioji – šven to jo Bla žiejaus ir va sa rio 5oji – Ago tos die nos. Jų pra smė ap sau go ti ir žmo nes, ir jų na mus.

Praeivius šildys krosnys

Kal tas tik E.Ku čins kas„Kok tei lis“ ne ma nė, kad tiek daug klaipė die čių žiū rė jo siau bin gai pa si bai gusį Cho rų ka rų kon kur są. Pa si ro do, „Jūros“ cho ras nu vy lė ne šim tus, o de šimtis tūks tan čių uos ta mies čio gy ven tojų, ku rie ne ga li už mirš ti fias ko, pa tirto sa vait ga lį.Štai Ina net ne sle pia, kad kal ti na ne cho rą, o po ną Ed mun dą Ku čins ką, kuris sa vo dai no mis esą su ga di no klaipė die čių pa si ro dy mą.„Ma tyt, žmo gus ap si džiau gė, kad Jo kon cer tui pri tars net vi sas cho ras. O tu rė jo bū ti at virkš čiai. Su dar ky ti veidai ir gi prie nie ko ne de rė jo. Žo džiu, ne pa si se kė klai pė die čiams“, – ap gailes ta vo Ina.

„Kok tei lio“ po zi ci jaPro tin gas ma no, kad jis – kaip ir vi si, o kvai las, kad vi si – kaip jis.

Pi ni gai nuei na vė jaisAl giu kas pra šo skai ty to jų ne si sie lo ti, kad „Jū ros“ cho ras iš kri to.„Pak laus ki te „Can ta re“ cho ro, ku ris daly va vo tuo se ka ruo se, ar jie dar no rėtų? Lai ko su gaiš ta ma vel niš kai daug. Au to bu sais į Vil nių pir myn – at gal. Suki šo apie ko kius 60 tūkst. li tų, o kai laimė jo ant rą vie tą, ką ga vo? Ke lio nę į Drus ki nin kus, nu si mau dy ti. Tai ar verta? Vis kas ge rai. Šiuo at ve ju tin ka olimpi nis prin ci pas – svar bu da ly vau ti.“

įta ri mas: �� gal�ko�mi�si�jai�neį�ti�ko�klaipė�die�čių�kos�tiu�mai�–�rei�kė�jo�ekstra�va�gan�tiš�kų�dra�bu�žių,�su�kre�čiančių�spe�cia�lis�tus�ir�žiū�ro�vus.

Ra šy ki me ma lo nės laiš ką„Kok tei lis“ ma no, kad rei kia ra šy ti malo nės laiš ką Cho rų ka rų or ga ni za toriams, kad jie su grą žin tų klai pė diečius į kon kur są. Jis tu ri bū ti la bai liūdnas, ja me rei kia iš var dy ti pa čių pri pažin tas klai das ir la bai daug at gai lau ti. Be to, jį tu ri pa si ra šy ti mies to va do vai, su teik sian tys raš tui so li du mo.

Links mie ji tirš čiaiKau kių va ka rė ly je žmo na skun džiasi vy rui:– Štai tas muš kie ti nin kas nie kaip nepa lie ka ma nęs ra my bė je. Ne ži nau, kaip jo at si kra ty ti!Vy ras:– La bai pa pras tai – nu siimk kau kę!Čes ka (397 719; gar su sis Eu ge ni jus Os ta pen ka

tik rai Klai pė dos cho rą bū tų nu ve dęs iki pus fi na lio)

Varšuvos savivaldybė užėjus speigams priėmė sprendimą Lenkijos sostinės gatvėse pastatyti 43 kokso krosneles, prie kurių galės pasišildyti sužvarbę praeiviai, pranešė dienraštis „Zycie Warszawy“. Jos skleis šilumą netoli autobusų ir tramvajų sustojimo aikštelių tose vietose, kur sustoja daugiausia viešojo transporto priemonių. Geležiniai krepšiai su degančiu koksu bus taip pat pastatyti kai kuriose geležinkelio stotyse, kur keleiviai persėda į priemiestinius traukinius.Kiekvienoje tokioje krosnyje deginama apie 10 kilogramų kokso. Priklausomai nuo vėjo stiprumo ir kritulių, tokia krosnis dega apie 8 valandas. Kad neužgestų, krosnelės kuro bus prikraunamos tris kartus per parą.

BNS inf., „Życie Warszawy“ nuotr.

2012-02-01 klaipeda

Documents