As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Dėl vie šos po zi ci jos apie at lie kų tvar ky mą Sei mo Ap lin kos ko mi­te to pir mi nin kas Jo nas Ši mė nas pro ku ro rais ėmė gąs din ti Klai pė­dos pra mo ni nin kų aso cia ci jos pre­zi den tą Leo ną Ma kū ną.

Su si rū pi no dėl pa tai sųApie tai, kad Klai pė dos pra mo ni­nin kai ne pri ta ria at lie kų tvar ky mo sis te mos pri va ti za vi mui, pa skelb­ta prieš dvi sa vai tes.

Ana li zuo da mi At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa tai sas, pra mo ni nin kai kons ta ta vo, kad tai ga li su da ry ti są ly gas at si ras ti ne val do mai vers­lo mo no po li jai ypač jaut rio je vi­suo me ni nio gy ve ni­mo sri ty je.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Ties rek rea ci nį ta kąKlai pė dos 2012–2014 me tų stra­te gi nia me veik los pla ne nu ma ty­ta ne ma žai dar bų. Ta čiau jų ne bus at lik ta tiek daug, kaip anks tes niai siais me tais. 2 4

„Per 20 laips nių šal čio tem pe ra tū ra jau yra ano ma li ja.“

3p.

Pas ta bos su kė lė ūmią su maiš tį

Pas­ta­tų­ši­lu­mos­ūkį­pri­žiū­rin­čios­bend­ro­vės­va­do­vas­Jo­nas­Kond­ra­tas­ma­no,­kad­že­mą­tem­pe­ra­tū­rą­ga­li­ma­įver­tin­ti­uni­ver­sa­liai.

31 (19 332)www.kl.lt

Psi­cho­lo­gė­S.Gai­liū­nai­tė:„Lai­mės­neat­ne­ša­neipi­ni­gų­sty­gius,­neijų­per­tek­lius”.

Sveikata 11p. Pasaulis 14p.

Iš­rink­tą­jį­pre­zi­den­tąSau­lį­Nii­nis­toe­suo­miaiva­di­na­pui­kiu­eko­no­mis­tuir­pa­ty­ru­siu­po­li­ti­ku.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Po­li­ti­kai­KT­iš­va­do­jedėl­pen­si­jų­ma­ži­ni­mopuo­lė­ieš­ko­ti­saunau­din­gų­da­ly­kų.

Lietuva 7p.

antraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Kaina 1,30 Lt

METŲ KLAIPĖDIETĖS

RINKIMAIKandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.

VASARIO 9 D. BAIGIASI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS!

Ei ga: ­� I.Bu­te­nie­nės­tei­gi­mu,­mies­to­inf­rast­ruk­tū­rai­ati­teks­pa­sku­ti­nie­ji­ES­skir­ti­pi­ni­gai,­o­vė­liau­pra­si­dės­pa­si­ren­gi­mas­nau­jam­fi­nan­sa­vi­mui­gau­ti.­­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­mon­ta­žas

Mies tą gai vins mi li jo nai

Pla čiai pa skli du si ži nia, jog per tre jus me tus į Klai pė dos plėt rą ir ge ro vę bus in ves tuo ta apie 200 mln. li tų, bu vo per ne lyg op ti­mis tiš ka. Rea liai pu sė šios su mos bus skir ta po pie riams – įvai­riems pro jek tams, ku riems fi nan sa vi mo bus ga li ma ti kė tis dar po tre jų me tų, reng ti.

2

miestas

Verslo pulsas

Re gist ra ci ja kon kur suiAso cia ci ja „Ma no mies tas Klai­pė da“ jau tre čius me tus iš ei lės or ga ni zuo ja kon kur są „Užau­gink vers lo idė ją“. Ko man dos, no rin čios da ly vau ti kon kur se, or ga ni za to riams tu ri pa teik ti vers lo pla no pa raiš ką el. pa štu: vers las.mmk@gmail.com, nu­ro dant: „Užau gink vers lo idė­ją“ kon kur sui – PA RAIŠ KA“. Pa raiš kos prii ma mos iki 2012 m. va sa rio 26 d.

Na rių dau gė jaKlai pė dos pre ky bos, pra mo­nės ir ama tų rū mų veik los ata skai to je tei gia ma, jog per tre jus me tus nuo 2009 iki 2011 me tų rū mų na rių skai­čius ne žy miai ki to, ta čiau sta­bi liai au go ir da bar sie kia 323 įmo nes.

Vers lo mi si jos2011 me tais re kor di nis skai čius Klai pė dos re gio no įmo nių – 69 bend ro vės da ly va vo Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų or ga ni zuo to se vers lo mi­si jo se už sie ny je. Per nai mū sų re gio no vers lu do mė jo si 36 už­sie nio kom pa ni jos, su reng ti 139 in di vi dua lūs da ly ki niai su si ti­ki mai.

„Vers las. Ly de riai 2012“Bend ro vė „Die na Me dia News“ siū lo bū ti ma to miems ir ne­pra leis ti pro gos pri sta ty ti sa vo įmo nę bei jos pa sie ki mus nau­ja me žur na le „Vers las. Ly de riai 2012“. Eko no mi nių bei po li ti­nių są ly gų įta ka vers lui, ino va­ci jų svar ba jo au gi mui, Lie tu vos ga min to jų eks por tas Eu ro po­je ir vi sa me pa sau ly je, už sie­nio ša lių in ves ti ci jos į Lie tu vos įmo nes – ak tua liau sios te mos vers lui. Dau giau in for ma ci jos info@kl.lt.

antraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

1

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Neat lai kė vamz dy naiKlai pė do je, neat lai kę šal čio, už ša lo iki mo kyk li nių ug dy mo įstai gų van­dens vamz dy nai. Di džiau sia ava ri­ja – vai kų dar že ly je „Kle ve lis“. Čia dėl spro gu sių vamz džių nu trū ko ge ria mo jo van dens tie ki mas.

„To kių ava ri jų se niai nė ra bu vę. Vi du ry sa vai tės to ne bū tų įvy kę net esant di de liam šal čiui, ta čiau sa­vait ga lį vamz džiuo se van duo ne­cir ku lia vo ir už ša lo. Dar že lių pa­tal po se šil ta, bet nė ra van dens. Tu ri me pro ble mų su iki mo kyk li nė­mis įstai go mis „Kle ve lis“, „Ping­vi nu kas“, „In ka rė lis“, „Pag ran­du kas“, „Žu vėd ra“, „Pa kal nu tė“. „Kle ve ly je“ vamz džius teks keis ti ke lio se vie to se“, – apie šal čio pri­da ry tas bė das pa sa ko jo Klai pė dos sa vi val dy bės So cia li nės inf rast ruk­tū ros sky riaus ve dė ja Vio le ta Gem­bu tie nė.

Van duo už ša lo ir Nau ja kie mio suau gu sių jų mo kyk lo je.

Vai kus pri glaus ki ti?Pir ma die nio ry tą vai kų dar že lio „Kle ve lis“ di rek to rė Bi ru tė Ša ka­li nie nė tu rė jo vil čių, kad jau ant ra­die nį ava ri ja bus lik vi duo ta ir iki­

Dar že liuo se neat lai kė vamz džiaiŠal tis su sprog di no še šių uos ta mies­čio vai kų dar že lių ir vie nos mo kyk­los van dens vamz­dy nus bei pra re­ti no mo kyk lo se mo ki nius.

mo kyk li nio ug dy mo įstai ga veiks. „Pir ma die nį iš ry to vai kus priė­mė me, gal vo jo me, jog grei tai lik­vi duo si me tą ava ri ją, bet paaiš kė­jo, kad rei kės keis ti vamz dį, nes jis nuo šal čių bu vo su trū ki nė jęs. Pus­

ry čius vai kams da vė me, bet su­pra to me, jog iki pie tų ne be su sit­var ky si me, tai pa pra šė me, kad iki 12 va lan dos juos tė ve liai at siim tų. Bu vo 84 vai kai. Jei gu šian dien iki

dar bo pa bai gos vamz džius su tvar­kys, tai auk lė to jos pra neš tė vams, kad ry toj at ves tų vai ku čius į dar­že lį“, – tei gė B.Ša ka li nie nė.

Va kar dėl vamz dy nų ava ri jos ne dir bo ne tik „Kle ve lis“, bet ir „Ping vi nu kas“.

„Jei tik rai tė vai ne tu ri kur pa­lik ti vai ko, o ava ri jos lik vi duo ti ne pa vyks, nu kreip si me juos į ki­tus dar že lius“, – spręs ti pro ble mą pa si ruo šu si Švie ti mo sky riaus ve­dė jos pa va duo to ja Vir gi ni ja Ka za­kaus kie nė.

Pa sak V.Gem bu tie nės, bu vo at­ve jų, kai su lauk ta skam bu čių ir dėl mo kyk lų. Tė vai skun dė si, kad kai ku rio se mo kyk lo se šal ta.

„Ten, kur lan gai pa keis ti, šil čiau, kur ne keis ti – šal čiau. Tai yra nor­ma lu. Ta čiau vi sur pa dė tis daug­maž vie no da. Tau py mo pro gra ma nu trauk ta, sa vait ga lį, kai vai kų nė­ra, šil dy mas ne su ma ži na mas, kad neį vyk tų ko kios nors ši lu mos tra­sų ava ri jos“, – tvir ti no V.Gem bu­tie nė.

Dėl šal čio li ko na muo sePir ma die nio ry tą Klai pė dos sa vi­val dy bės Švie ti mo sky riaus spe cia­lis tės rin ko duo me nis apie moks­lei vių lan ko mu mą mo kyk lo se. Ry te vy rau jant 22 laips nių šal čiui, mo­kyk lo se ne su lauk ta ne ma žai vai kų.

„Dau giau sia pra di nu kų ne su si­rin ko į pa mo kas Ged mi nų mo kyk­lo je. Čia ne bu vo be veik 79 pro­cen tų, t.y. 256 mo ki nių. Send va rio mo kyk lo je trū ko 73 pro c., Smel tės – 71 pro c. mo ki nių“, – skai čia vo V.Ka za kaus kie nė.

5–12 kla sių moks lei vių dau giau sia nea tė jo į M.Gor kio mo kyk lą. Va kar čia trū ko 55 pro c. ug dy ti nių. Ki to­se mo kyk lo se pa mo ko se bu vo maž­daug treč da liu mo ki nių ma žiau.

Ta čiau ug dy mo pro ce sas, pa sak Švie ti mo sky riaus ve dė jos pa va­duo to jos, or ga ni zuo ja mas. „Mo­kyk lo se vyks ta kon sul ta ci jos ar ba pa mo kos. Tai spren džia pa ti įstai­ga, ku ri ko re guo ja ug dy mo pro ce­są, pa si ta ru si su mo kyk los ta ry ba“, – sa kė ji.

Vi du ry sa vai tės to ne bū tų įvy kę net esant di de liam šal­čiui, ta čiau sa vait ga­lį vamz džiuo se van­duo ne cir ku lia vo ir už ša lo.

Vio le ta Gem bu tie nė:

Šal tis: �� dėl�vamz�dy�nų�ava�ri�jos�va�kar�ne�dir�bo�du�uos�ta�mies�čio�dar�že�liai.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

„Įs ta ty me nu ma ty ta, kad re gio ni niai at lie­

kų tvar ky mo cent rai tu rė tų bū ti reor ga ni zuo ti į vie šą sias įstai gas ir iš jų tu ri bū ti atim tas są var ty­no ad mi nist ra vi mas. Jis kon kur so bū du tu ri bū ti per duo tas pa rink­tam ran go vui. Jei gu jau kon kur­so bū du pra dė si me pa rin ki nė­ti są var ty no ad mi nist ra to rius, jį į sa vo ran kas la bai ne sun kiai ga­lės pe rim ti vie na įmo nė. Taip at­si ras mo no po li ja“, – tei gė L.Ma­kū nas.

Su lau kė at kir čioDėl vie šų abe jo nių įsta ty mo pa­tai so mis ne pa ten kin tas li ko Sei mo na rys Ap lin kos ko mi te to pir mi nin­kas J.Ši mė nas. Bū tent jis ir pa tei kė tuos įsta ty mo pa kei ti mus.

„Ma kū nas ne tei sin gai in terp­re tuo ja įsta ty mo pro jek to pa tai­sas, ir tai, ką jis kal ba, kaip tik prie šin gai yra pa da ry ta. Yra nu­ma ty ta, kad rei kia ma žin ti ta ri­fus gy ven to jams, o jis kal ba apie

Pas ta bos su kė lė ūmią su maiš tį

Skun džia: �� L.Ma�kū�nas�už�vers�li�nin�kų�var�du�vie�šai�pa�reikš�tą�nuo�mo�nę�už�si�trau�kė�Sei�mo�na�rio�J.Ši�mė�no�ne­ma�lo�nę.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

di di ni mą“, – sa vo tie są tvir ti no J.Ši mė nas.

L.Ma kū nas vers li nin kų var du vie šai pa reiš kė nuo mo nę apie At­lie kų tvar ky mo įsta ty mo pro jek tą, iš dės ty da mas ga li mas nei gia mas pa tai sų pa sek mes.

„Jis vis ką sa ko at virkš čiai. Tai yra vie šas pra ne ši mas vi suo me­nei ir gy ven to jus gąs di na kaž ko­kiu Ši mė nu, ku ris siū lo bran gin ti jiems ta ri fus už at lie kų tvar ky mą. Tai yra ten den cin gai ne tei sin ga in for ma ci ja. O kaip gi ne si kreip­ti į pa rei gū nus, jei vi suo me nė yra klai di na ma? Šian dien jis iš pla ti­no dar vie ną raš tą, ku ria me tei­gia ma, kad Ši mė nas nie ko neiš­ma no, ne kom pe ten tin gas, vis ką su mai šo, ten den cin gai pa tei kia ir taip to liau. Aš ati duo siu pro ku ra­tū rai, te gul nag ri nė ja,“ – pik ti no­si Sei mo na rys.

Ri bo ja ma žo džio lais vė?L.Ma kū nas ti ki no esąs la bai nu ste­bęs dėl to kios reak ci jos.

„Bu vau šo ki ruo tas Sei mo Ap lin­kos ko mi te to pir mi nin ko J.Ši mė­no pa reiš ki mo, kad už Klai pė dos pra mo ni nin kų aso cia ci jos var du pa reikš tą nuo mo nę apie At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pro jek tą bū siu ap skųs tas pro ku ra tū rai“, – pra­ne ši me spau dai tei gia L.Ma kū nas. Sau sio 31 d. Lie tu vos pra mo ni nin­

kų kon fe de ra ci jos po sė dy je Klai pė­dos pra mo ni nin kų aso cia ci jos su­for mu luo tas pa sta bas J.Ši mė nas pa va di no „ten den cin go mis ir pra­si len kian čio mis su tie sa“.

Ta čiau jos pa grįs tos iš sa mia vers lo spe cia lis tų at lik ta įsta ty mo teks to ir ga li mų pa sek mių ana li ze, tvir ti na pra mo ni nin kai.

„Man, kaip vers lo at sto vui ir kaip pi lie čiui, gė da, kad įsta ty mų pro­jek tai prii ma mi neat siž vel giant į tei si nin kų ir vers lo pro fe sio na lų pa sta bas bei siū ly mus. Dar la biau glu mi na Sei mo na rio reak ci ja į vi­suo me nės at sto vų nuo mo nę, ne­pa gar ba tu rin tiems ki tą po žiū rį“, – tei gė L.Ma kū nas.

3

miestas

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Pa de da šil ti ple daiLa biau siai nuo šal čio ken čia kam­pi niuo se ir pir ma me pa sta to aukš te esan čių bu tų gy ven to jai. Pa tal po se oro tem pe ra tū ra ne sie kia 18 laips­nių ši lu mos, kaip rei ka lau ja hi gie­nos nor mos.

Bu tuo se oras su šy la iki 14, 16 ar 17 laips nių. Gy ven to jai nuo šal čio gi na si karš ta ar ba ta, šil tais dra bu­žiais ir ple dais.

„Ant rū bų už si vel ku sto rą cha­la tą, dar ap si klo ju dviem ple dais, aviu sto ras kai li nes šle pe tes. Tik taip pa vyks ta ap si gin ti nuo šal čio. Lau kiu ne su lau kiu, kol at šils“, – tvir ti no Kre tin gos gat vė je gy ve­nan ti mo te ris.

Yra būs tų, kur si tua ci ja dar pra­stes nė. Ram by no gat vės 18 na mo vie no bu to gy ven to jas pa sa ko jo, kad jo bu te praė ju sią sa vai tę bu­vo vos 10 laips nių ši lu mos. Vy ras nuo gąs ta vo, jog ga li su si rgti vie­ne rių me tų sū nus.

„Ban džiau spręs ti pro ble mą. Ke­lis kar tus skam bi nau bend ra bu čio ve dė jai, bet ji neat sa kė. Na mo ad­mi nist ra to riui pa vy ko pri si skam­bin ti tik pir ma die nį. Gal si tua ci ja pa si tai sys“, – svars tė vy ras.

Siū lo kreip tis į pri žiū rė to jąRam by no gat vės 18 na mą ad mi­nist ruo jan čios įmo nės „Klai pė dos

Na muo se – sting dan tis šal tisKlai pė die čiai skun džia si, kad jų būs tuo­se šal ta. Ši lu mos ūkio pri žiū rė to jai at kir to, jog vy rau jant to kiems šal čiams pre ten zi­jų nė ra kam reikš ti.

Prie mo nė: �� kai�na�mie�nepakeliamai� šal�ta,� klai�pė�die�čiai� iš�si�trau�kia� ir�elekt�ri�nius�šil�dy�tu�vus.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

bend ra bu tis“ di rek to riaus pa va­duo to ja Dai va Gel ži nie nė tvir ti no, jog ava ri jos na me ne bu vo.

Ji pa brė žė, kad vi si gy ven to jai ži­no, kas pri žiū ri ši lu mos ūkį. „Žmo­nės ga li kreip tis tie siai į juos. Kuo čia dė ta ad mi nist ra ci ja? Ne ga li­me at sa ky ti, ko dėl šal ta konk re čiai šia me bu te. Gal lan gai se ni. Ve dė­ja ap klau sė ki tų to na mo bu tų gy­ven to jus. Jie pa sa ko jo, kad bū na, jog bu tuo se tem pe ra tū ra nu krin ta

iki 17 laips nių ši lu mos. Ta čiau pa­švie čia sau lė ir pri šil do. Ne bu vo nė vie no pa gei da vi mo pa di din ti šil dy­mą“, – ko men ta vo D.Gel ži nie nė.

Pa si ro do na mo pro ble mosNu sis kun di mų dėl šal tų na mų su­lau kia ir ši lu mos ūkio pri žiū rė to jai. Pas ta ruo ju me tu į įmo nę „Lam ber­ta“ dėl šal to būs to krei pė si Lau ki­nin kų gat vės 5 na mo vie no bu to

gy ven to jai. Bend ro vės di rek to rius Jo nas Kond ra tas pa brė žė, kad čia si tua ci ja dvip ras miš ka.

„Vie ni kai my nai šau kia, kad šal­ta, ki ti – jog per karš ta. Pag rin di nė to kios si tua ci jos prie žas tis – ne su­ba lan suo ta pa sta to šil dy mo sis te­ma. Per to kius šal čius iš len da vi sos na mo bė dos“, – sa kė va do vas.

Anot J.Kond ra to, vy rau jant spei­gui, dėl šal tų būs tų gy ven to jai ne­

la bai ga li kam reikš ti pre ten zi jų. Va do vas aiš ki no, kad sta tant pa­sta tus skai čiuo ti na tem pe ra tū ra – 20 laips nių šal čio. Tai pro jek ta vi­mo nor ma.

„Per 20 laips nių šal čio tem pe ra­tū ra jau yra ano ma li ja. Nei ši lu mi­nės na mo var žos, nei ki ti da ly kai ne bu vo pri tai ky ti 21 laips nio šal­čio tem pe ra tū rai“, – tei gė di rek­to rius.

antraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Su­ma­žė­jo­kro­vaŠių�me�tų�sau�sį,�pa�ly�gin�ti�su�praė�ju�sių�me�tų�tuo�pa�čiu�mė�ne­siu,�Klai�pė�dos�vals�ty�bi�nia�me�jū­rų�uos�te�kro�va�su�ma�žė�jo�dau­giau�nei�9�pro�c.�Pir�mą�šių�me�tų�mė�ne�sį�uos�te�už�re�gist�ruo�ti�555�lai�vų�įplau�ki�mai.�Tiek�pat,�kaip�ir�praė�ju�sių�me�tų�sau�sį.�Šių�me�tų�sau�sį�už�fik�suo�ti�ir�ma�žes�ni�ke�lei­vių�srau�tai�–�0,1�pro�c.

Di­Dė­ja­Ser­ga­mu­maSKlai�pė�do�je�dau�gė�ja�ser�gan�čių­jų�per�ša�li�mo�li�go�mis.�Vie�nas�gy�ven�to�jas�dėl�sun�kios�gri­po�ei�gos�pa�gul�dy�tas�į�li�go�ni­nę.�Ūmio�mis�vir�šu�ti�nių�kvė�pa­vi�mo�ta�kų�in�fek�ci�jo�mis�praė�ju­sią�sa�vai�tę�sir�go�845�gy�ven�to­jai,�iš�jų�–�673�vai�kai.�Gri�pu�su­si�rgo�ke�tu�ri�gy�ven�to�jai,�iš�jų�du�vai�kai.

Per�sa�vait�ga�lį�bend�ro�vės�„Ci�ty�Ser�vi�ce“�ava�ri�nė�tar�ny�ba�Klai�pė­do�je�su�lau�kė�62�pra�ne�ši�mų�apie�ši�lu�mos�ir�karš�to�van�dens�sis�te­mų�su�tri�ki�mus�ar�ba�spei�go�su­kel�tas�pro�ble�mas�na�muo�se.�Tai�yra�še�šis�kar�tus�ma�žiau�nei�Vil­niu�je�ir�tris�–�nei�Kau�ne.�Sa�vait­ga�lį�ava�ri�nės�tar�ny�bos�dar�buo�to­jų�dir�bo�dau�giau�nei�įpras�ta.

Sut­ri­ko­ši­lu­moS­SiS­te­ma

Dienos telegrafas

– tiek laips nių ši lu mos vy ra vo vie na me Ram by no gat vės

18 na mo bu te.

10

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ne vie ną mi li jo ną kai na vęs mo der­nus til tas per ge le žin ke lį tu rė tų bū­ti pa vyz di nės šva ros. Jį pa sta čius teig ta, kad til tas bus šil do mas, o su­si kau pęs snie gas sa vai me nu tirps. Ta čiau til tas va lo mas ir bars to mas se no vi niu bū du.

„Ko dėl ne šil do me? Ne beap si­mo ka. Pės čių jų til tas yra ne šil­do mas, nes per di de lis šal tis. Kai tem pe ra tū ra ne vir ši jo mi nus 10 laips nių, šil dy mą įjung da vo me. Kiek til to šil dy mas kai na vo sau­sio mė ne sį, dar ne sus kai čiuo ta. Gruo dį ne šil dė me, nes bu vo pliu­

si nė tem pe ra tū ra. Ta čiau per nai šal tuo ju me tu pės čių jų til to šil­dy mas per mė ne sį kai na vo iki 18 tūkst. li tų“, – pa sa ko jo Klai pė­dos ge le žin ke lių inf rast ruk tū­ros vir ši nin kas Alek sand ras Do­lo ma no vas.

Jis sa kė, kad pa gal su tar tį til tą va lo bend ro vė „Gel sau ga“.

„Jie są ži nin gai at lie ka sa vo dar­bą. Per pū gą til tas bu vo nu va ly tas ir pri žiū ri mas“, – ti ki no A.Do lo­ma no vas.

Pės čių jų til to per ge le žin ke lį va­ly mas per mė ne sį „Lie tu vos ge le­žin ke liams“ kai nuo ja apie tūks­tan tį li tų, ap švie ti mas, vaiz do ka me rų prie žiū ra – iki pu sės tūks­tan čio li tų.

Bars to: �� mo�der�nus�šil�do�mas�pės�čių�jų�til�tas�per�Klai�pė�dos�ge�le�žin�ke�lio�maz�gą�žie�mą�pri�žiū�ri�mas�se�no�viš�kai.� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Ant til to le dai ne tirps ta

Val gyk la. Klai pė dos vals ty bi nė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba už­drau dė bend ro vės „ Si mas ta“ val­gyk lai mai tin ti „San tar vės“ mo kyk­los moks lei vius. Dėl ka pi ta li nio re­mon to „San tar vės“ pa grin di nė je mo­kyk lo je lai ki nai mai tin ti šios įstai­gos mo ki nius bu vo nu spręs ta bend­ro vės „Si mas ta“ val gyk lo je, esan čio­je Nau ja kie mio suau gu sių jų mo kyk­los pa tal po se. Pa tik ros me tu „Si mas­tos“ val gyk lo je bu vo vir ši ja mi šios mai ti ni mo įmo nės ga my bi niai pa jė­gu mai, ne tin ka mai įreng ta in dų plo­vyk la, bu vo per ma žai šal dy tu vų, ga­my bos sta lų.

Šal tis. Va sa rio 3–5 die no mis, smar­kiai nu kri tus oro tem pe ra tū rai, Klai­pė dos me di kai gy dy mo įstai go se pa­gal bą su tei kė 15 as me nų. Į Vai kų li go­ni nę dėl ran kų plaš ta kų ir pirš tų at­ša li mo pa gul dy ti 2 Klai pė dos mies­to ir 2 Klai pė dos ra jo no gy ven to jai. 9 me tų vai kui pri rei kė sku bios chi rur­gų pa gal bos, nes jis nu ken tė jo pri ki­šęs lie žu vį prie šal to me ta lo. Grei to­sios me di ci nos pa gal bos me di kai į mies to li go ni nes dėl bend ro kū no at ša li mo ir vei do bei ga lū nių nu ša­li mo pri sta tė 11 as me nų, 9 iš jų – ne­blai vūs (8 – be nuo la ti nės gy ve na mo­sios vie tos).

Ren gi nys. Va sa rio 17–19 die no mis Ne rin go je vyks Stin ta pū kio šven tė.

At rak cio nai. Pa lan gos pro ku ra tū rai teks grįž ti prie nu trauk to iki teis mi­nio ty ri mo dėl va sa rą įstri gu sia me at rak cio ne aukš tyn ko jo mis va lan­dą ka bo ju sių vai kų. Nu ken tė ju sių jų vai kų tė vai ap skun dė jos nu ta ri mą. Pa lan gos pro ku ra tū ra ty ri mą bu vo nu trau ku si, nes at rak cio nus val dan­čios olan dų bend ro vės vei ko je neįž­vel gė nu si kal ti mo su dė ties.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu­je už re gist ruo tos 11 klai pė die čių mir tys. Mi rė Ge no vai tė To lei kie nė (g. 1915 m.), Ju ze fa Va si liaus kai tė (g. 1920 m.), Ste fa ni ja Pet raus kie nė (g. 1922 m.), Ma ri ja Baš ke vič (g. 1922 m.), Vla dis lo vas Do mei ka (g. 1929 m.), Pra nas Pli sas (g. 1931 m.), Juo zas Ša ki­nis (g. 1932 m.), Ire na Stan čiaus kai tė (g. 1948 m.), Liud mi la Po po va (g. 1952 m.), Svet la na Žu kaus kie nė (g. 1967 m.), Vi das Mont vi las (g. 1968 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Al gir das Stan ke vi čius, Pra nas Pli sas, Ma ri ja Baš ke vič, Ona Kro ger tai tė.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 5 mo te rys. Gi mė 4 mer gai tės ir ber niu kas.

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 49 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai skun dė si krau­jo ta kos su tri ki mais, pil vo ir gal vos skaus mais.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Klai pė dos uos tas yra neuž šą lan­tis, ta čiau di de li spei gai tu ri įta kos jo veik lai.

Mal kų įlan ko je nuo lat lau žo mi le­dai. Tai da ro Uos to di rek ci jos sam­do mas Va ka rų lai vų ga myk los vil­ki kas „Per kū nas“.

„Šal čiai ap sun ki na lai vų švar ta vi­mą. Anks čiau įlan ko je kon tei ne ri nį lai vą ap suk da vo me ir prie kran ti nės pri švar tuo da vo me per va lan dą. Da­bar ši ope ra ci ja trun ka 3–4 va lan­das“, – aiš ki no uos to ka pi to no pa­va duo to jas Ado mas Alek na.

Mal kų įlan ko je nė ra sro vės – le­dų iš jos van duo neiš ne ša. Su kant

Spei gai: �� daug�kur�uos�te�yra� le�dų,� ta�čiau�ne�vi�sur� jie� truk�do� lai�vams�švar�tuo�tis.�� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Su le dais ko vo ja „Per kū nas“lai vus ar švar tuo jant prie kran ti­nių, ten ka sklai dy ti su si da riu sias le dų san grū das. Per šal tį jos grei tai su kim ba ir leng vai ne pa si duo da.

Le dų san grū dų yra ir ki tuo se uos­to užu tė kiuo se – taip pat ir žie mos uos te. Su si da riu sios le dų grūs tys ma nev ruo jant lai vams ga li pa žeis ti jų kings to nus – spe cia lias an gas.

Ta po aki vaiz du, kad yra ap le dė­ju sios Suo mių ir Ry gos įlan kos. Į Klai pė dos uos tą daž niau at plau­kia to kie upės ir jū ros kla sės lai­vai, kaip „Vol go­Balt“, „Sor movs­kij“. Šie lai vai ne tu ri le do kla sės, tad ne ri zi kuo ja plauk ti į už ša lu sių Bal ti jos jū ros įlan kų uos tus.

Le dų san grū dų nė ra uos to lai­vy bos ka na le. Stip ri sro vė juos iš­pluk do į jū rą. Dėl šva raus lai vy bos

ka na lo Klai pė dos uos tas ir lai ko­mas neuž šą lan čiu. Žie mą Klai pė­dos uos tas įgy ja prio ri te tų prieš ki­tus uos tus. Ta čiau nei per nai, nei šie met nie kas ne skai čia vo, kiek dėl to į jį at ga ben ta dau giau kro vi nių.

Di de li šal čiai Klai pė dos uos te stab do ir sta ty bas, nors prie kran­ti nių sta ty bi nin kai dar ga li dirb ti. Įvai rių tra sų klo jė jai, dan gų ren­gė jai ne dir ba – dar buo to jai iš leis­ti ato sto gų. Sus to jo sta ty bos 143 kran ti nė je, kur klo ja mos trin ke lės.

Šal čiai truk do gi lin ti uos tą. Su lū­žo da nų kom pa ni jos „Roh de Niel­sen“ žem ka sė. Olan dų kom pa ni ja „Van Oord“ pra ne šė, kad dėl šal čių ne ga li lai ku re mon tuo ti žem ka sių, ir pa pra šė vie ną mė ne sį nu kel ti gi­li ni mo dar bų pra džią.

Aras Mi leš kaKlai pė dos smul kio jo ir vi du ti nio vers lo ta ry bos pir mi nin kas, Klai pė dos ap skri ties darb da vių aso cia ci jos va do vas

Mes ski ria me pa kan­ka mai daug dė me sio mies to stra te gi nio pla­no ste bė se nai ir ma no­

me, kad jis tu ri la bai di de lę įta ką mies­to dar niai plėt rai. Ta čiau tai, kas yra dek la ruo ja ma ir kas yra iš tik rų jų, ne­su tam pa. Mies to stra te gi nis pla nas ne­tu ri bū ti orien tuo tas į ke lius. Ži no ma, la bai svar bu, ko kio je ap lin ko je gy ve­na me, kad ir vers las ga lė tų vys ty tis, ir žmo nės džiaug tų si. Ta čiau yra pla­no ver ti ni mo kri te ri jai. Ir Lie tu vo je, ir Klai pė do je vie nas pa grin di nių jų, ar tei sin gas stra te gi nis pla nas, yra žmo­nių skai čius mies te. Klai pė dos stra te gi­ja juk pra si dė jo ne da bar, ta čiau per 10 me tų uos ta mies ty je su ma žė jo 31 tūkst. gy ven to jų. Va di na si, stra te gi nio pla no ne ga li ma ver tin ti tei gia mai ar pa ten­ki na mai. Pla no prie mo nės nė ra tin ka­mos. Aš nie ko prieš, jei tvar kant gat ves žmo nių skai čius ne ma žė ja. Ar ba pa sta­čius nau ją ba sei ną gy ven to jai nee mig­ruos iš Klai pė dos. Ta čiau rea ly bė ki to­kia. Rea guo ti į stra te gi nį pla ną rei kia lanks čiai, jį rei kia ope ra ty viai keis ti. Už sie nio pa tir tis ki to kia – sa vi val dy bė yra tik stra te gi nio pla no koor di na to­rius, o prie mo nes jam tei kia or ga ni za ci­jos, žmo nės, vers li nin kai, įvai rūs mies­to vei kė jai. Sa vi val dy bė or ga ni zuo ja dis ku si jas, ku rio se su si for muo ja stra­te gi ja, mi si ja, vi zi ja, ir tik ta da val džia, iš si gry ni nu si tai, kas ge riau sia, pra de­da tuo rem da ma si dirb ti. Pas mus pa­sam do ma įmo nė, ku ri su ku ria tą stra­te gi nį pla ną, o mies tas jį įgy ven di na. Kam ten ka at sa ko my bė, kad stra te gi­nis pla nas ne veiks min gas?

Komentaras

Dar šiais me tais iš pa sta to Lie pų g. 7 į Di džią ją Van dens gat vę tu rė tų bū ti per kel tas Ma žo sios Lie tu vos is to ri jos mu zie jus.

4

miestasantradienis, vasario 7, 2012

„Šis lai ko tar pis yra toks „per si den gian tis”. Bai­

gia si 2007–2013 me tų pro gra­ma vi mo lai ko tar pis, to dėl rei kia pra dė ti reng tis gau ti ES pa ra mą, ku rią bus nu ma ty ta skir ti 2014–2020 me tais. Mi nis te ri jos dar tik dė lio ja si prio ri te tus, kas bus fi­nan suo ja ma, to dėl tu ri me pa­reng ti įvai rių pro jek tų“, – aiš ki no Klai pė dos sa vi val dy bės Stra te gi­nio pla na vi mo sky riaus ve dė ja Ind rė Bu te nie nė.

Dėl šios prie žas ties uos ta mies­ty je per ar ti miau sius tre jus me tus ES ir ki to mis lė šo mis bus įgy ven­di na ma per 20 pro jek tų, o ki tiems tik ren gia mi do ku men tai.

Tarp es mi nių dar bų, ku riuos sa­vo aki mis šie met ar ki tais me tais iš vys klai pė die čiai, ga li ma iš skir ti Mi ni jos, J.Ja no nio, Jo niš kės gat vių re konst ruk ci ją.

Pla nuo ja ma bent mi ni ma liai su­tvar ky ti pi lia vie tės te ri to ri ją, dve­jus me tus bus tie sia mas rek rea ci­nis pės čių jų ir dvi ra čių ta kas Da nės slė ny je nuo Bir žos til to iki Klai pė­dos gat vės til to. Ki tais me tais tu­rė tų pra dė ti veik ti ir Kul tū ros fab­ri kas.

Dar šie met iš pa sta to Lie pų g. 7 į Di džią ją Van dens gat vę tu rė tų bū­ti per kel tas Ma žo sios Lie tu vos is­to ri jos mu zie jus.

Plės ka pi nesSkai čiuo ja ma, jog šie met in ves­ti ci niams pro jek tams, ku rie įgaus rea lų vaiz dą, bus ski ria ma apie 107 mln. li tų. Tarp to kių – Lė bar tų ka­pi nių plėt ra.

„Anks čiau bu vo pla nuo ta ir Jo­niš kės ka pi nių tvo ros re konst ruk­ci ja, jo je įren giant ko lum ba riu mą. Ta čiau sa vi val dy bė šiems dar bams ne be ga li pa si sko lin ti pi ni gų, to­dėl jų te ko at si sa ky ti. Gal šių dar­bų im sis pri va ti nin kai“, – svars tė I.Bu te nie nė.

Daug ES pi ni gų šie met ir ki tais me tais su ris uos ta mies čio mo kyk lų re no va ci ja – pla nuo ja ma su re mon­tuo ti ne vie ną ug dy mo įstai gą.

Ar nau jos mo kyk los bus sta to­mos? „Bu vo at lik ta ga li my bių stu­di ja dėl nau jų mo kyk lų. Jos re­zul ta tai to kie, kad nau jų mo kyk lų ne rei kia, nes ir pi ni gų nė ra, ir po­rei kis ne di de lis. Vai kų ma žė ja, to­dėl kaip tik rei kia gal vo ti, ką da ry ti

Kryp tis: �� di�de�lė�da�lis�ES�pi�ni�gų�ati�ten�ka�mo�kyk�lų�ir�dar�že�lių�re�no�va�ci�jai.�

su iš tuš tė ju siais mo kyk lų pa sta­tais“, – tei gė I.Bu te nie nė.

Be to, per ar ti miau sius dve jus me tus tu ri bū ti at lik ta ga li my bių stu di ja, ku rią už sa kė ke lios Klai­

pė dos ap skri ties sa vi val dy bės. Jos tiks las – nu sta ty ti vie tą, ku rio­je ge riau sia sta ty ti nau ją sta dio ną. Vie ta ne bū ti nai bus pa rink ta uos­ta mies ty je, sta dio nas ga li iš kil ti ir Klai pė dos ra jo ne.

Sko lin sis apie 12 mln. li tųNors sa vi val dy bė šie met nu ma­čiu si gau ti dau giau nei 100 mln. pa ra mos in ves ti ci joms, ji vis tiek bus pri vers ta sko lin tis, kad vi­siems su pla nuo tiems dar bams už­tek tų pi ni gų.

Anot Klai pė dos sa vi val dy bės Fi­nan sų ir tur to de par ta men to di­rek to rės Al do nos Špu čie nės, su­

pla nuo ta, jog šie met teks sko lin tis 11,7 mln. li tų.

„Toks yra biu dže to de fi ci tas, tiek pi ni gų trūks ta koo fi nan suo ti ES pro jek tus. Ta čiau tai dar ne reiš­kia, kad vi są su mą ir sko lin si mės, nes tu ri me ki tų pa sko lų, tad gal jas pa vyks per dė lio ti“, – į atei tį žvel­gė A.Špu čie nė.

Klai pė dos sa vi val dy bė jau yra paė mu si apie 100 mln. li tų pa sko­lų, to dėl jos sko li ni mo si li mi tas ap­ri bo tas – pa sko las lei džia ma im ti tik ES pro jek tams koo fi nan suo ti.

„To dėl ties kai ku riais pro jek­tais, ku rie fi nan suo ja mi ne ES lė­šo mis, yra pa ki bęs klau si mas. Pa­vyz džiui, dėl Ma žo sios Lie tu vos is to ri jos mu zie jaus su tvar ky mo. Trūks ta 1,3 mln. li tų ir tik po li ti­kai tu rės nu spręs ti, iš ko kių fi nan­sa vi mo šal ti nių šių pi ni gų paim ti“, – tei gė de par ta men to di rek to rė.

Ieš ko pi ni gų til to pro jek tuiDar šiais me tais klai pė die čiai ga lės ste bė ti ver dan čius sta ty bos bei re­mon to dar bus, o jau nuo ki tų me­tų Klai pė do je įsi vy raus sa vo tiš kas šti lis.

„Na tū ra lu, kad ES pi ni gus jau pa nau do jo me, nes bai gia si ir tam skir tas lai kas. To dėl nuo 2013 me tų pra si dės įvai rių tech ni nių pro jek tų ren gi mas, kad juos vė liau ga lė tu me pa teik ti ES pa ra mai iš 2014–2020

me tų lai ko tar pio gau ti“, – rea ly bę įvar di jo I.Bu te nie nė.

Pla nuo ja ma reng ti Pa jū rio, Me­de ly no gat vių, Ši lu tės plen to re­konst ruk ci jų tech ni nius pro jek tus, Tau ra lau kio gat vių per tvar ky mo sche mą.

Ge ra ži nia vai ruo to jams, ku rie ne ran da vie tos au to mo bi liui se­na mies ty je pa sta ty ti. Nu ma to ma reng ti dvie jų au to mo bi lių sto vė ji­mo aikš te lių Pi lies g. 4 ir 6A pro­jek tus. Vie na jų bus dau giaaukš tė. Ta čiau ka da aikš te lės bus pa sta ty­tos, neaiš ku.

Uos ta mies čio sa vi val dy bė yra pa tei ku si pa raiš ką, bet vis ne su­lau kia at sa ky mo, ar gaus pi ni gų, už ku riuos ga lė tų pa reng ti prie Klai­pė dos are nos pla nuo ja mo 50 met rų il gio ta ke lių ba sei no tech ni nį pro­jek tą bei pla nuo ti nau ją Bas tio nų gat vę ir til tą per Da nės upę.

Mies tą gai vins mi li jo nai 1

� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pla nuo ja mi in ves ti ci jų šal ti niai (mln. Lt)

2012 m. 62,032 3,526 1,032 13,460 7,0 9,003 10,921 106,9732013 m. 27,754 2,653 0,555 6,341 0 22,029 7,655 64,9902014 m. 11,672 1,998 0 5,580 1,727 8,631 7,697 37,307

ES Val

s ty

bė

s bi

u dže

tas

Sa v

i val

dy bė

s bi

u dže

tas

Sa v

i val

dy

bės

pa

sko l

os

Uos

to

di r

ek ci

ja

Ke l

ių p

rie ž

iū ro

s ir

plė

t ros

pr

o gra

ma

Ki to

s

Iš v

i so

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią vei-klą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra vi-suomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmo-nių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmo-nių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas sen-jorų kultūrinei saviraiškai.

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik su-geba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir pa-deda būsimoms mamoms psichologiškai, nu-ramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Vil tis – „Gazp rom“ mo ti na

Dau giau nei prieš dve jus me­tus da ly va vau as me ny bės to bu lė ji mo se mi na re Vil­niu je. Ke li klai pė die čiai per

120 die nų tu rė jo me pa reng ti so cia li­nį pro jek tą. Taip ir gi mė idė ja suor ga­ni zuo ti tal ką Klai pė dos poil sio (Jū ros) par ke ir pri min ti klai pė die čiams, kad toks par kas bu vo.

Ačiū ži niask lai dai ir klai pė die­čiams – šis pro jek tas su lau kė di de­lio pa lai ky mo. Vi suo me ni nė veik la ta po ma no gy ve ni mo bū du, gy ve­ni mo pra sme, čia at ra dau sa ve. Ge­ra da ry ti ge rus dar bus.

2010­ųjų ko vo 27 die ną Klai pė dos poil sio par ke su si rin ko per tūks tan­tis klai pė die čių tam, kad iš va ly tų sa­vo mies to par ką, pri si min tų „praė ju­sį am žių“, kai vei kė juo ko kam ba rys, links mie ji kal ne liai, ap žval gos ra tas, pa sa kų na me lis ir įvai rios sū py nės vai kams bei de šim tys ki to kių pra­mo gų ma žiems ir di de liems. Tą dien šim tų mies te lė nų bu vo pa si ra šy tas ir me rui R.Ta raš ke vi čiui įteik tas krei­pi ma sis Klai pė dos sa vi val dy bei bei mies to ta ry bai. „Mes, klai pė die čiai, su si rin ko me į mies to poil sio par­ko tvar ky mo šven tę. Tu ri me vil čių, kad ši uni ka li mies to da lis vėl at gims. Mū sų tiks las – at kreip ti mies to ta­ry bos dė me sį, kad par kas vėl gy vuo­tų ir tap tų klai pė die čių kul tū ros ir poil sio trau kos cent ru. Mes, klai pė­die čiai, pri si dė si me sa vo min ti mis, idė jo mis, įgy ven di nant Par ko at gai­vi ni mo idė ją“, – teig ta krei pi me si.

Per dve jus veik los me tus suor ga ni­zuo ta 10 ren gi nių – tal kos, Vai kys tės, Jū ros, Moks lo ir ži nių šven tės, par ko pa va di ni mo rin ki mo ren gi nys, kon fe­ren ci ja, pri si mi ni mų va ka rai, šei mos po pie tė. Ren gi niuo se da ly va vo per 40 mies to ko lek ty vų – šo ko, dai na vo, ir vi sa tai vy ko ne mo ka mai. Iš da ly­ta pro gra mų da ly viams, sa va no riams dau giau nei 800 pa dė kų ir pri zų.

Ypač ačiū dien raš čiui „Klai pė da“ už šei mos po pie tę par ke, už kon kur­

Įvei ki me Ber ly no sie nąsą ir ga li my bę rink ti ir iš rink ti nau ją pa va di ni mą at gims tan čiam par kui.

Ačiū ži niask lai dai, vie ši nu siai ren gi nius, klai pė die čiams, da ly va­vu siems par ko gai vi ni mo ak ci jo se, mies to sa vi val dy bei. Ačiū vi siems. 2011 me tais par kas at gi mė!

Par kas – gam tos ir žmo gaus kū­ri nys. Di džiau sia ver ty bė – gam ta, iš jos atė jo me ir į ją išei si me. Par­kų eko no mi nė ver tė ne su ta pa ti na­ma, ne su siau ri na ma vien iki fi nan­si nio pel no.

Par ke – vi sa gy ve ni mo pra smė, es­mė, vi si gy ve ni mo ir gam tos dės niai. Par kas – gy vas, jis kaip ir žmo gus tu­ri sa vo gy ve ni mą, jam rei kia nuo lat žmo giš kos ši lu mos bei prie žiū ros.

Par kai Lie tu vo je tar si sim bo li zuo­ja vi sos ša lies eko no mi nę si tua ci ją. Par kai ga li bū ti idea liau sia vie ta ma­si niams mies to ren gi niams, plac dar­mas nau joms tra di ci joms mies te kur­ti, val džiai – bend rau ti su vi suo me ne. Jis ga li bū ti at vi ras kiek vie nam klai­pė die čiui ir mies to sve čiui. Mes tu ri­me tvir tą po žiū rį į par ką, į mies to gy­ve ni mą ir jį gin si me. Sup ran ta ma, jau tu ri me opo nen tų, kai kam esa me „ne­pa to gūs“. Mū sų par kas tu ri bū ti priei­na mas kiek vie nam klai pė die čiui ir ūkiš kai val do mas.

Nuo 2011­ųjų va sa ros pra si dė jo mū sų in ten sy vios pa stan gos ieš ko ti dia lo go su val džia, spren džiant par­ko klau si mus. Bu vo me ig no ruo ja mi, mū sų by la dėl vi suo me nės da ly va vi­mo dar bo gru pė je val dy mo mo de liui pa rink ti yra įstri gu si, ji bus svars to­ma šie met ba lan dį Lie tu vos vy riau­sia ja me ad mi nist ra ci nia me teis me. Sa vi val dy bės su for muo ta dar bo gru­pė dar bo neat li ko – ir da bar par kas

ne tu ri rū pes tin go vie no šei mi nin ko, vie nin gos par ko kon cep ci jos, nė ra pa rink tas par ko val dy mo mo de lis. Yra di de lė ri zi ka, kad par kas ga li bū ti su skal dy tas į at ski ras pri va taus ka pi­ta lo in te re sų zo nas. Val džios spren­di mai lik vi duo ti bend ro vę „Poil sio par kas“ pa pik ti no ir suak ty vi no vi­suo me ni nin kus. Lik vi da vus įmo­nę yra ri zi ka pra ras ti ne kil no ja mą jį tur tą, vi sų pir ma – Va sa ros est ra­dą. Mes siū lė me įmo nę iš sau go ti – per tvar ky ti į vie šą ją įstai gą. Tai bū­tų kai na vę apie 1 tūkst. li tų, ta čiau mies to ta ry ba bal sa vo už lik vi da vi­mą. Sa vi val dy bės dar buo to jų skai­čia vi mais, šis spren di mas kai nuos 100 tūkst. li tų.

Val džia tik dek la ruo ja bend ra dar­bia vi mą su vi suo me ne, o rea liai jo be veik nė ra. Raš tiš ki pa siū ly mai ga­li tik at gul ti sa vi val dy bės stal čiuo se. Anot jų, „vi suo me nės pa siū ly mai yra tik pa ta ria mo jo po bū džio“ ir jiems, iš rink tie siems, yra ne pri va lo mi.

Val džia bi jo at vi ros dis ku si jos su vi suo me ne. Ti ki mės pra lauž ti Ber ly­no sie ną tarp mū sų. Tik kar tu bend­ra dar biau da mi ga li me kur ti ki to kią Klai pė dą, ki to kią Lie tu vą.

Esu vi sa šir di mi vi suo me ni nin kė, esu ne par ti nė, ne tu riu jo kių po li ti nių ar rin ki minių sie kių ir į jo kias par ti­jas ne sto ju ir ne sto siu.

Mes, ke tu ri vi suo me ni nin kai, praė­ju sią sa vai tę sve čio tei sė mis da ly va­vo me vie na me po li ti nia me ren gi ny­je ir pa si sa kė me ak tua liais mies to bei ša lies klau si mais. Nė vie nas ne kal bė­jo me, kad no ri me įsi lie ti į jų ju dė ji­mą. Pa ra gi no me bū ti sa vo mies to pi­lie čiais, o ne tik gy ven to jais, ak ty viai da ly vau ti mies to gy ve ni me – ne vy­riau sy bi nė se, bend ruo me nės ar ki to se or ga ni za ci jo se. Ne bi jo ki me bend rau­ti vie ni su ki tais. Mes, vi suo me ni nin­kai, ne tu ri me nei val džios, nei pi ni­gų. Mes tu ri me daug idė jų, ge rų no rų, mums la bai rei kia pa lai ky mo – bend­rau si me su vi sais var dan par ko, Klai­pė dos, var dan tos Lie tu vos.

La bai no ri me ir sie kia me, kad mies to val džia ir bend ruo me nė kar­tu rū pin tų si mū sų par ku, Klai pė da, kad bend ri rū pes čiai su vie ny tų mus vi sus, tik bend ra dar biau da mi ga li me juos įveik ti.

Tad su vie ny ki me jė gas kil niems tiks lams.

Val džia bi jo at vi ros dis ku si jos su vi suo­me ne. ti ki mės pra­lauž ti Ber ly no sie ną tarp mū sų. tik kar tu bend ra dar biau da mi ga li me kur ti ki to kią klai pė dą, ki to kią lie­tu vą.

Jo lan ta nor kie nė

Šal čio ne rei kia bi jo tiKo ge ro, esa me la bai iš le pę, kad taip bur no ja me tik rą žie mą. Me di kai mo ko ne su sirg ti, psi cho lo gai – ne pa si duo­ti pra stai nuo tai kai, die to lo gai – kaip mai tin tis per šal čius. Re gis, sti chi­nė ne lai mė įvy ko. O at si ti ko vi so la bo nor ma li žie ma. Ne vi si taip sun kiai iš­gy ve na šį me tų lai ką. Pa žįs tu žmo gų,

ku ris kiek vie ną ry tą pa bu dęs ei na ne į du šą, o vien su apa ti niais ris te le pus­nuo gis iki sa vo na mo var te lių ir at gal nu ris no ja, ap si tri na snie gu ir tik ta da pra de da die nos ruo šą. Jam da bar ti nis oras tei kia džiaugs mą. Tie siog vis kas pri klau so nuo po žiū rio.

Jo lan ta

Trūks ta žmo niš ku mo?Mū sų šei mos na rė glo bo ja gar baus am žiaus se no lę. Se nam žmo gui at­si tin ka vi so kių bė dų, tad ne nuos ta­bu, kad bo bu lė bu vo pri vers ta gu­

lė ti ne vie no je Klai pė dos gy dy mo įstai go je. Kol ją gy dė mies to šiau­ri nė je da ly je esan čių li go ni nių sky­rių me di kai, ji svei ko. Jau tė me, kad mo čiu te ten ge rai rū pi na ma si, o kai per kė lė me į mies to cent re esan čią li­go ni nę, ji pra dė jo nyk ti aky se, at si ra­do pra gu los. Vos tik „pa dė ko jo me“, at si ra do ir vais tų, ir ge res nė lo va, ir ap vers ti ant ki to šo no li go nės ne be­pa mirš ta. O kur žmo niš ku mas? Kur at jau ta?

Juo zas

Pa ren gė Dai va Ja naus kai tė

stasys Gudavičius

6

nuomonėsantradienis, vasario 7, 2012

Siek da ma pi ges nių du jų Lie tu va ne ke ti­na vyk dy ti Ru si jos ke­lia mos są ly gos at si sa­ky ti sis te mos per tvar­kos pa gal ES rei ka la­vi mus.

Šian dien į Vil nių tu rė tų at vyk ti Ru si jos du jų gi­gan to „Gazp rom“ vi cep­re zi den tas, šio kon cer­

no ant ri nės įmo nės „Gazp rom­eks port“ va do vas Alek sand ras Med ve de vas. Nu ma to mos jo de­ry bos su Lie tu vos pa rei gū nais, tarp jų ir su prem je ru And riu mi Ku bi liu mi.Svar bių po kal bių te mos ofi cia­liai ne skel bia mos, bet jos aki­vaiz džios – gam ti nių du jų tie ki­mas į Lie tu vą, jų kai na, taip pat ES spren di mų per tvar ky ti Lie tu vos du jų sek to rių įgy ven di ni mas.

„Gazp rom“ jau ne kar tą įvai riau­siais bū dais – ir ofi cia liai, ir ne – lei do su pras ti lau kian ti nuo lai dų iš Lie tu vos. Ru sai no rė tų, kad Vil­nius už pi ges nes tie kia mas du jas ke le riems me tams ati dė tų ne tru­kus nu ma ty tą Gam ti nių du jų įsta­ty mo įsi ga lio ji mą.Šiuo įsta ty mu nu ma to ma Lie­tu vos du jų sek to rių per tvar ky ti pa gal eu ro pie tiš kus stan dar tus. Tai lems Lie tu vo je esan čių du­jų vamz dy nų atė mi mą iš „Gazp­rom“. O šis to kios per spek ty vos, ži no ma, vi sai ne gei džia.Yra toks ES pa tvir tin tas va di na­ma sis Tre čia sis ener ge ti kos pa­ke tas. Juo, be ki ta ko, nu ma to ma du jų vamz dy nų vers lą at skir ti nuo šios ža lia vos tie kė jų. Tai reiš­kia, kad du jų tie ki mo vamz džiai Lie tu vo je, kaip ir vi so je ES, il gai­niui ne be ga lės pri klau sy ti kon­cer nui „Gazp rom“. „Lie tu vos du jų“ per tvar ką pa gal ES rei ka la vi mus nu ma to ma at lik ti 2013­ai siais.Lie tu va da bar jai tie kia mų ru siš­kų du jų kai ną va di na ne są ži nin­ga ir sie kia, kad ji bū tų pa keis­ta. Bet Lie tu vos at sto vai kar to­

ja ne ke ti nan tys nu si leis ti Mask­vai dėl Tre čio jo pa ke to. Ki taip ta riant, siek da ma pi ges nių du­jų Lie tu va ne ke ti na vyk dy ti Ru­si jos ke lia mos są ly gos at si sa ky ti sis te mos per tvar kos pa gal ES rei­ka la vi mus.„Ru sai tu rė tų su pras ti, kad to, ką jie ke lia kaip są ly gą mums, įgy­ven din ti neį ma no ma. Įs ta ty mai priim ti, Tre čia sis pa ke tas bus įgy­ven din tas, ir tai net ne ga li bū ti de­ry bų ob jek tas“, – yra sa kęs Sei mo kon ser va to rių ly de ris Jur gis Raz­ma. Tą pa tį pa tvir ti no ir prem je ro pa ta rė jas Vir gis Va len ti na vi čius: „De rė tis ga li ma dėl įvai riau sių ki­tų klau si mų, bet ši ru sų ke lia ma są ly ga tik rai ne ga li bū ti įgy ven­din ta, ne tgi ke lia ma de ry bo se.“To dėl pro gno zuo ja ma, kad Lie­tu vos Vy riau sy bės ir „Gazp rom“ vie no va do vų de ry bos bus la bai įtemp tos. Jos ga li baig tis ir be ap­čiuo pia mų re zul ta tų.Vis dėl to Vil niu je ti ki ma si, kad de ry bos bus pro duk ty vios. Tai esą įro do pa čių ru sų iš reikš tas no ras de rė tis – to anks čiau ne bu­vo. Pak laus tas, kas ga lė jo pa keis ti Ru si jos po zi ci ją, A.Ku bi lius tei gė: „Si tua ci ja tiek pa sau lio, tiek Eu­ro pos du jų rin ko se ga na spar čiai kei čia si. Ne ma žai la bai stam bių bend ro vių ar ba vals ty bių, ne su­ti ku sių su „Gazp rom“ du jų kai nų po li ti ka, yra pa da vu sios „Gazp­rom“ į tarp tau ti nį ar bit ra žą.“Eks per tai už si me na, kad ga li bū­ti dar vie nas atei ties veiks nys, ku ris ga li tu rė ti įta kos kei čiant „Gazp rom“ kai no da ros po li ti ką Lie tu vo je, – tai nau ja il ga lai kė tie­ki mo su tar tis. Bet dėl to dar te­bė ra daug neat sa ky tų klau si mų, pa vyz džiui, kiek du jų rei kės Lie­tu vai po 2–6 me tų, kai jau tu rė tų veik ti su skys tin tų du jų ter mi na­las, kai bus įgy ven din ti al ter na ty­vaus ku ro pa nau do ji mo pro jek tai ir ras ta ki tų bū dų pri klau so my bei nuo ru siš kų du jų su ma žin ti.Šiuo me tu „Gazp rom“ yra vie nin­te lis du jų tie kė jas Lie tu vo je – kon­cer nas tie kia maž daug 3 mlrd. ku­bi nių met rų du jų per me tus. Bet jau po ke le rių me tų šis po rei kis ga li su ma žė ti be veik per pus – iki maž daug 1,5–1,6 mlrd. ku bi nių met rų.Lie tu vos at sto vų dek la ra ci jos, kad nė ra priim ti nas Mask vos pa­gei da vi mas at si sa ky ti Tre čio jo pa ke to, „Gazp rom“ vil tis fak tiš kai pa ver čia nie ki nė mis. Bet gal tai ir ne nuos ta bu – vi si ži no me, kie no mo ti na yra vil tis.

7

lietuvaantradienis, vasario 7, 2012

Nuo gais ro nu ken tė ju siam Ty tu­vė nų baž ny čios ir vie nuo ly no an­samb liui Vy riau sy bė iš re zer vo ke­ti na skir ti 200 tūkst. li tų.

To kia su ma, ku rios ir pra šė Kel mės ra jo no sa vi val dy bė, nu ro do ma Fi­nan sų mi nis te ri jos pa reng ta me Mi­nist rų ka bi ne to spren di mo pro jek te. Šie pi ni gai bus skir ti sau sio pa bai­go je Ty tu vė nų baž ny čios ir vie nuo­ly no an samb ly je ki lu sio gais ro pa­da ri nių ša li ni mo iš lai doms iš da lies pa deng ti. Pa sak kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lū no, sku biai pi ni gų rei kia tam, kad bū tų lai ki no mis prie mo­nė mis už deng tas vie nuo ly no sto­gas ir taip nuo pa pil do mos drėg mės ap sau go ti an samb lio mū rai. Sie­kiant džio vin ti per gais rą už lie tas sie nas, baž ny čio je šiuo me tu spe­cia liais prie tai sais šil do mas oras.

Per Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma ri­jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čio je ir Ber nar di nų vie nuo ly no an samb ly je sau sio 26 d. ki lu sį gais rą iš de gė apie 1 tūkst. kvad ra ti nių met rų vie nuo­ly no sto go, ap de gė ir apang lė jo baž­ny čios me džio sto go konst ruk ci jos. Su de gė vie nuo ly ne ne for ma liai įsi­kū ru sia me sak ra li nio me no mu zie­ju je eks po nuo ti li tur gi niai reik me­nys, ge si nant gais rą nuo van dens nu ken tė jo vie nuo ly no pir mo aukš­to fres kos.

Iš 343 ver ty bių su de gė apie 30, tarp jų – la bai ver tin gi pa veiks lai ir kny gos. Pas ta tai bu vo draus ti. Kul­tū ros mi nis te ri jos tei gi mu, Ber nar­di nų vie nuo ly nas draus tas 10 mln. li tų, o Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma­ri jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čia – 6 mln. li tų.

BNS inf.

Dar bai: �� už� Vy�riau�sy�bės� skir�tas�lė�šas� lai�ki�no�mis� prie�mo�nė�mis�bus� už�deng�tas� vie�nuo�ly�no� sto­gas,� kad�an�samb�lio�mū�rai�bū�tų�ap�sau�go�ti�nuo�drėg�mės.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Gaus tiek pinigų, kiek ir pra šė

Gy ven to jai, ku rie 1995–2002 m. dir bo, dėl šio įsta ty mo ga vo ne vi­są se nat vės ar in va li du mo pen si ją. Dir bu siems pen si nin kams vals ty bė li ko sko lin ga 269 mln. li tų.

Vals ty bė pla na vo, kad 2010 m. grą žins ne prie mo kas bu vu siems dir ban tiems pen si nin kams, bet dėl itin su dė tin gos fi nan si nės pa­dė ties šio įsi pa rei go ji mo vyk dy­mas nu kel tas į 2012­uo sius. Šių me tų „Sod ros“ biu dže te nu ma ty­tos lė šos šioms kom pen sa ci joms iš mo kė ti.

Pas ta bas pa ža dė jo iš nag ri nė tiSkir tin gų po li ti nių sro vių po li ti kai pa skelb to je KT iš va do je įžvel gė sau nau din gų po stu la tų.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa­reiš kė, kad prin ci pi nė Vy riau sy bės nuo sta ta pri pa žin ta ati tin kan ti pa­grin di nį ša lies įsta ty mą. „Opo zi ci ja gin či jo mū sų su ta ri mą su so cia li­niais par tne riais, kad kri zės lai ko­tar piu rei kia ma žin ti vi sas iš lai­das, tarp jų ir pen si jas, ir so cia li nes pen si jas. Bet KT mū sų prin ci pi­nę nuo sta tą pri pa ži no ati tin kan čia Kons ti tu ci ją“, – tvir ti no jis.

A.Ku bi liaus tei gi mu, KT „ke le­tas pa sta bų“ dėl pen si jų su ma ži­ni mo dir ban tiems pen si nin kams ir vals ty bi nių pen si jų bus at sa kin­gai iš nag ri nė tos ir įver tin tos. Pa sak prem je ro, Vy riau sy bė Sei mui per mė ne sį pa teiks siū ly mus, kaip kom­pen suo ti su ma žin tas pen si jas.

„No riu pa brėž ti, kad Vy riau sy bė yra pri ta ru si prin ci pi nėms nuo sta­toms – kon cep ci jai – dėl su ma žin­tų pen si jų kom pen sa vi mo ir jau bu vo nu ma ty ti šiek tiek skir tin­gi kom pen sa vi mo da ly kai, kiek tai lie čia so cia li nes pen si jas ir dir ban­čių pen si nin kų pen si jas. Tam, kad bū tų pra dė ta kom pen suo ti, tu ri bū ti priim tas spe cia lus įsta ty mas. Ti kiu, kad Vy riau sy bė ar ti miau­siu me tu, at si žvelg da ma ir į pa sta­ruo sius KT spren di mus, pa tai siu si su ma žin tų pen si jų kom pen sa vi mo įsta ty mą, jį pa teiks Sei mui“, – sa­kė A.Ku bi lius.

Pap ra šy tas su konk re tin ti, ka da par la men tą ga lė tų pa siek ti įsta ty­mo pro jek tai, mi nist ras pir mi nin­kas tei gė, kad „Sei mas bet ku riuo at ve ju rink sis tik ko vo mė ne sį, tad mes tu ri me dar maž daug mė ne sį

tam, kad su de rin tu me vi sas nuo­sta tas“.

„Pa sielg ta ne tei sin gai“Opo zi ci nės So cial de mok ra tų par­ti jos at sto vas Al gir das Sy sas tvir ti­no, kad KT „pa dė jo taš ką gin čuo se, ar ga li ma ma žin ti pen si jas dir ban­tiems pen si nin kams“.

„KT įro dė tai, apie ką bu vo gin či­ja ma si dve jus me tus. Bu vo gin či ja­ma si ir tuo met, kai bu vo prii ma mi tie įsta ty mai. KT vis gi kons ta ta vo, kad nuo sta tos dėl ma ži ni mo, ku­rios ga lio jo dve jus me tus, prieš ta ra­vo Kons ti tu ci jai“, – iš kart po KT iš­va dos sa kė Sei mo So cia li nių rei ka lų ir dar bo ko mi te to na rys A.Sy sas.

Jis pa brė žė vi suo met bal sa vęs prieš pen si jų ma ži ni mą: „Lie tu va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su ma ži no ir at­ly gi ni mą, ir pen si jas. Kai my nė Lat­vi ja trum pam bu vo tai pa da riu si, bet po KT spren di mo vis ką grą­ži no. Lie tu va li ko vie nin te lė ša lis, ku ri sunk me čiu su ma ži no pen si­nin kams pen si jas, ir ne pro por cin­gai, la biau siai – dir ban tiems pen­si nin kams.“

KT išvadą skaito skirtingaiSunk me čiu pen si jas ma žin ti ga li ma, ta čiau tai da ry ti ga li ma tik lai ki nai ir vė­liau bū ti na nu sta ty ti kom pen sa vi mo me­cha niz mus. Tai nu sta tė Kons ti tu ci nis Teis mas (KT). Skir tin gų po žiū rių po li ti­kai Kons ti tu ci jos sar gų spren di me įžvel gė sau nau din gas nuo sta tas.

Nu ta ri mas: �� KT�pri�pa�ži�no,�kad�pen�si�jos�ga�lė�jo�bū�ti�ma�ži�na�mos,�bet�pa�brė�žė,�jog�tai�da�rant�bu�vo�„pri�va�lu�pai­sy�ti�kons�ti�tu�ci�nių�ly�gia�tei�siš�ku�mo�bei�pro�por�cin�gu�mo�prin�ci�pų�ir�nu�sta�ty�ti�to�ly�gų,�ne�disk�ri�mi�na�ci�nį�pen�si�jų�ma�ži�ni�mo�mas�tą“.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Lie tu va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su­ma ži no ir at ly gi ni mą, ir pen si jas.

Al gir das Sy sas:

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rado neatitikimųVa kar KT pa skel bė iš va dą by lo je dėl 2009 m. pa bai go je priim to spren­di mo su ma žin ti pen si jas. Nus ta ty­ta, kad Kons ti tu ci jai ne prieš ta rau ja tei sės ak tų nuo sta tos, ku rio mis bu­vo su ma žin tos se nat vės ir vals ty bi­nės pen si jos, o 1995–2002 m. dir­bu siems pen si nin kams neiš mo kė tų pen si jų da lies iš mo kė ji mas nu kel­tas iš 2010­ųjų į 2012 m.

Ta čiau spren di mas pen si jas dir­ban tiems gy ven to jams su ma žin ti la­biau nei ne dir ban tiems, KT spren di­mu, nea ti tin ka Kons ti tu ci jos.

Kons ti tu ci jai prieš ta rau jan­čiu pri pa žin tas ir įsta ty mas, ku­riuo bu vo ap ri bo tos pir mo ir ant­ro laips nio vals ty bi nės pen si jos, taip pat vals ty bi nės pen si jos nu­ken tė ju siems as me nims, pa rei gū­nams ir ka riams, moks li nin kams. Be to, Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja ir nu sta ty ta išim tis ne ma žin ti pen­si jų 75–100 pro c. dar bin gu mo ne­te ku siems as me nims (I gru pės in­va li du mo pen si nin kams), bet jos ne tai ky mas bu vu siems nuo la ti nės slau gos po rei kį tu rin tiems se nat­vės pen si nin kams.

Nu le mia eko no mi kos būk lėKT pa brė žė, kad Kons ti tu ci jai ne­prieš ta rau ja įsta ty mai, ku riais bu vo su ma žin tos se nat vės ir vals ty bi nės pen si jos, o dir bu siems pen si nin­kams neiš mo kė tų pen si jų da lies iš mo kė ji mas nu kel tas po rai me tų, iki 2012­ųjų.

Nu ta ri me ra šo ma, kad „vals ty bė­je su si da rius ypa tin gai si tua ci jai, kai

dėl itin sun kios eko no mi nės, fi nan­si nės pa dė ties neį ma no ma su kaup ti tiek lė šų, kiek yra bū ti na pen si joms mo kė ti, pa skir tos ir mo ka mos pen­si jos ga li bū ti ma ži na mos“.

„Ta čiau tai da rant pri va lu pai­sy ti kons ti tu ci nių ly gia tei siš ku­mo bei pro por cin gu mo prin ci pų ir nu sta ty ti to ly gų, ne disk ri mi na ci nį pen si jų ma ži ni mo mas tą. Su ma­žin tos pen si jos ga li bū ti mo ka mos tik lai ki nai, nu ma čius dėl pen si jų su ma ži ni mo su si da riu sių pra ra di­mų kom pen sa vi mo me cha niz mą“, – pa brė žė KT.

Dėl eko no mi nių sun ku mų nuo 2010 m. sau sio Sei mas bu vo su­ma ži nęs se nat vės pen si jas. Ta čiau šių me tų sau sio 1 d. jos grą žin tos į 2009 m. ly gį.

Par la men to opo zi ci jos at sto vai dėl šio su ma ži ni mo krei pė si į KT.

Pri mi nė sa vo se ną spren di mąPas kelb ta ja me nu ta ri me pri me­na ma, kad KT jau 2002 m. pri pa­ži no, kad Kons ti tu ci jai prieš ta rau­ja 2000­ai siais priim tas įsta ty mas, įtvir ti nęs nuo sta tą, jog dir ban­tiems pen si nin kams mo ka ma tik da lis jiems pri skai čiuo tos se nat­vės pen si jos.

8

aktualijosantradienis, vasario 7, 2012

Pir­ma­die­nį­Klai­pė­do­je­su­ša­lę­mi­rė­du­vy­rai.­Vie­nas­jų­gy­ve­no­pa­ties­su­si­ręs­to­je­pa­šiū­rė­je­ne­be­vei­kian­čia­me­Ka­lo­tės­są­var­ty­ne.­1963­m.­gi­męs­be­na­mis­Liu­das­ras­tas­mi­ręs­lo­vo­je.­O­per­piet­J.Ka­ro­so­g.­21­na­mo­rū­sy­je­ap­tik­tas­ne­gy­vas­1948­m.­gi­męs­Al­fon­sas.

Pa­kir­to­sPei­gas

Sa­vait­ga­lį­į­li­go­ni­nę­pa­te­ko­pei­liu­su­žeis­tas­35­m.­vy­ras.­Jis­su­27­m.­drau­gu­ke­ti­no­va­žiuo­ti­už­dar­biau­ti­į­už­sie­nį.­Lauk­da­mi­au­to­mo­bi­lio,­ku­ris­tu­rė­jo­juos­vež­ti­į­sve­ti­mą­ša­lį,­vy­rai­su­si­py­ko.­Jau­nes­ny­sis­vy­res­nia­jam­už­kli­ja­vo­bur­ną­ir­tris­kart­pei­liu­smo­gė­į­pil­vą.­Kal­ti­nin­kas­–­areš­ti­nė­je.

Klai­pė­dos­te­ri­to­ri­nės­mui­ti­nės­pa­rei­gū­nai­praė­ju­sią­sa­vai­tę­jū­rų­uos­te­su­lai­kė­tris­ne­ma­žas­siun­tas­žais­lų,­rū­bų­ir­ki­tų­pre­kių,­ku­rios­pa­ga­min­tos­pa­žei­džiant­in­te­lek­ti­nės­nuo­sa­vy­bės­tei­ses.­Su­lai­ky­ta­dau­giau­nei­6­tūkst.­įvai­rių­rū­šių­pre­kių,­ku­rių­ver­tė­sie­kia­20­tūkst.­li­tų.

Už­dar­biaU­ti­taiP­ir­neiš­vy­ko

sU­lai­kė­Pa­dirb­tas­Pre­kes

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Nak ti mis iki 20 laips nių spau­džian tis šal tis var gi na duob ka sius, ta čiau šie tvir ti na dar ne kel sian tys sa vo pa slau gų įkai nių.

Lė bar tų ka pi nė se duob ka siai kol kas su tin ka ka po duo bę pa ruoš ti maž daug už 500 li tų. „Ta čiau išau­go iš lai dos, juk toks šal tis spau džia.

Var gas: ­� duob­ka­siai­skun­džia­si,­kad­įša­las­jiems­su­da­ro­pa­pil­do­mų­iš­lai­dų.­­ ­ Re­dak­ci­jos­ar­chy­vo­nuo­tr.

Duob ka sių įkai nių šal tis ne pa kė lėPa pil do mus dir žus rei kia tu rė ti ir lai ky ti ma ši no je, kad bū tų šil ti, nes su ša lę grei čiau trū ki nė ja. Duo­bę pra de da me ruoš ti iš va ka ro“, – aiš ki no čia dir ban tis Kęs tas. Vy ras ti ki no, kad duo bės iš ka si mo kai nos ne ga li kel ti, nes žmo nės ne pa jė gūs mo kė ti dau giau.

„O mums jau rei kia vež tis pa pil­do mus įran kius, ku rie šal ty je grei­čiau lūž ta. Ne vie ną kas tu vą jau su­lau žė me“, – aiš ki no duob ka sys.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Džiau gė si ne pra ra dęs1994 me tų ko vą kau nie tis Ado mas Kon čius ne te ko iš JAV par si ga ben­to vi su rei gio.

9 tūkst. li tų su mo kė jęs ir pa ts par si ve žęs bal tą „Wrang ler“, vy­ras au to mo bi lį lai kė ga ra že. Kar tą grį žęs šiuo au to mo bi liu jis iš gir­do kaž ką įei nant į vi dų, o ne tru kus pa ju to į nu ga rą įrem tą kaž ką kie ta. Ne pa žįs ta ma sis už mo vė A.Kon­čiui ant gal vos gob tu vą, pa gul dė ant grin dų ir lie pė ne ju dė ti.

Išei da mas vie nas plė ši kų pri sa kė ki tą die ną atei ti prie „Jū ra tės“. Vi­su rei gio šei mi nin kas su pra to, kad ga lės ma ši ną iš si pirk ti. Ta čiau su­tar tu lai ku į su tar tą vie tą nie kas nea tė jo.

Vy ras pri si mi nė, jog už puo li kų bu vo ne ma žiau nei du. Jie iš va žia­vo pa grob ta ma ši na, o ga ra žo var­tus už ra ki no. A.Kon čiaus bel di mą iš gir do kai my nas ir jį iš lais vi no.

„Ne sa kiau jam, kas at si ti ko, bi­jo jau. Me la vau, kad drau gas taip pa juo ka vo, – pri si mi nė kau nie tis. – Tuo kart džiau giau si, jog pa gro­bė tik ma ši ną, nes ki še nė je tu rė jau 45 tūkst. do le rių.“

Ši fra zė su do mi no tei sia muo sius, jie su si žval gė ir ne pa jė gė nu slėp ti ap mau do. A.Kon čius apie vi su rei gio pa gro bi mą po li ci jai tą kart ne pra ne­šė, nes ne si ti kė jo, kad pa rei gū nai jį ras. Vy ras pa sa ko jo, jog pa na šūs nu­si kal ti mai ta da bū da vę daž ni.

At ga vo po pen ke rių me tųTik po pen ke rių me tų jis vėl iš gir do apie sa vo vi su rei gį. Kar tą A.Kon­

At jau ta: ­� R.Dak­ta­rie­nė­iš­su­tuok­ti­nio­ne­kar­tą­gir­dė­jo­apie­pa­si­bai­sė­ti­nas­ka­li­ni­mo­są­ly­gas­Lu­kiš­kė­se.­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Ap mau das dėl ne pa si sa vin tų do le riųKlai pė dos apy gar dos teis me tei sia mi „Dak ta rų“ gru puo tės na riai nu ščiu vo iš gir­dę nu ken tė ju sio jo at vi ra vi mą apie tai, kad iš jo atė mė vi su rei gį, bet ne paė mė ke­lių de šim čių tūks tan čių tu rė tų do le rių.

čiui pa skam bi no ne pa žįs ta mas vy­ras ir pa kvie tė su si tik ti.

Ne pa žįs ta ma sis klau sė, ko dėl A.Kon čius par da vė sa vo au to mo­bi lį ir ne pa ra šė įga lio ji mo. Vy ras pra šė pa ra šy ti to kį do ku men tą bei pa pa sa ko jo, kad „Wrang ler“ yra ne to li Mask vos, Mo žais ke.

Taip A.Kon čius su ži no jo, kur yra ma ši na, ir įkal bė jo pa rei gū nus drau ge va žiuo ti jos paim ti. Tie sa, jam te ko il go kai ti kin ti po li ci ją, kad au to mo bi lio pa ts ne par da vė.

Nors vi su rei gį A.Kon čius ir at ga­vo, ta čiau jį tu rė jo re mon tuo ti, vė­liau par da vė ir pir ko ki tą ma ši ną.

Praė jo dar pen ke ri me tai, ir kau­nie tis iš po li ci jos su ži no jo, kad va­gys pa tys pri si pa ži no pa gro bę ma­ši ną. Jau nie ji „Dak ta rų“ gru puo tės na riai pa sa ko jo at si tik ti nai pa ma tę akį pa trau ku sią ma ši ną ir spon ta­niš kai su gal vo ję ją pa si sa vin ti.

Tvar ko fi nan si nius rei ka lusŠią sa vai tę tu rė jo bū ti ap klaus ti vi­si by los liu dy to jai, ta čiau šis pla nas ne bus įvyk dy tas, nes da lis kvies­tų jų pra ne šė ser gan tys ar ne ga lė­sią at vyk ti dėl ki tų prie žas čių. Ki­to mė ne sio pra džio je į teis mą juos ke ti na ma at ves din ti jė ga.

Teis mo po sė džių me tu tei sia­mie ji ne tik ste bi pro ce są ir ak ty­viai ap ta ri nė ja liu di ji mus. Vie nas tei sia mų jų už si žai dė plan še ti niu kom piu te riu.

Vi du ry je teis mo po sė džio iš šio prie tai so pa si gir do ma lo nus vy­ro bal sas, ku ris ru siš kai pa dė ko jo tvi te rio var to to jui už ap si lan ky mą ir pa klau sė, ko kios funk ci jos nar­šant pa sau li nė je tarp ban ki nė je va­liu tų rin ko je jis pa gei dau tų.

Tei sia ma sis iš si gan do, bet aki­mirks niu už til dy ti kom piu te rio ne­su ge bė jo.

Gai lė jo šą lan čio vy roPo ryt me ti nio teis mo po sė džio H.Dak ta ro žmo ną ap spi tę žur na­lis tai klau si nė jo apie jos su tuok­ti nio laiš ką Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent rui.

„Iš ke lių mu sių iš pū tė di džiu lį dramb lį“, – taip apie su tuok ti nio laiš ką Vi suo me nės svei ka tos cent­rui pa sa kė Ra mu tė Dak ta rie nė.

Penk ta die nį Vil niaus vi suo me­nės svei ka tos cent ro dar buo to­jai ga vo H.Dak ta ro laiš ką su lip nia mu sių gau dy mo juos ta, ap li pu sia mu sė mis. Taip H.Dak ta ras sie kė įro dy ti, kad jo ka me ro je hi gie nos są ly gos yra pa si bai sė ti nos, o jį pa tį net žie mą puo la spie čiai mu sių.

Klau si nė ja ma apie vy ro laiš­ką Vi suo me nės svei ka tos cent rui mo te ris pa sa ko jo dau gy bę kar tų gir dė ju si, kad ir žie mą, ir va sa­rą Lu kiš kių ka lė ji mo ka me ro je oro tem pe ra tū ra ne pa ky la aukš čiau 14 laips nių ši lu mos.

„Nak ti mis iš ka na li za ci jos len­da mu sės, ku rios tu pia ant mais to ir vei do bei ga li už krės ti. Jo kios sa­ni ta ri jos. Jis tie siog skun dė si esa ma pa dė ti mi, o svei ka tos cent ras iš pū tė bur bu lą“, – kal bė jo R.Dak ta rie nė.

Vi su rei gy je bu vo anuo met už 4 tūkst. li tų pirk tas A.Kon čiaus mo­bi lio jo ry šio te le fo nas bei dvi dė žės ci ga re čių „Pall Mall“. Nu ken tė ju­siuo ju pri pa žin tas vy ras yra pa reiš­kęs 20 tūkst. ci vi li nį ieš ki nį, pu sę šios su mos su da ro ne tur ti nė ža la.

Tarp liu di nin kų – po li ci jos va das„Dak ta rų“ gru puo tės by lo je va kar liu di jo Klai pė dos ap skri ties po­li ci jos vir ši nin kas Be no nas Iva­naus kas.

Jam te ko pri si min ti 1994 me tų rugp jū čio įvy kius, kai prie įva žia­vi mo į uos ta mies tį ke lio bu vo pa­grob tas vil ki kas su dur pė mis už­mas kuo tais rū ka lais.

Ta da B.Iva naus kas bu vo po li ci­jos vir ši nin ko pa va duo to jas ir ku ra­vo kri mi na li nę po li ci ją. Pa rei gū nas ti ki no, jog įvy kio de ta lės iš si try nė iš at min ties. Jis pa tvir ti no anks čiau duo tus pa ro dy mus apie tai, kad ry tą po vil ki ko pa gro bi mo pa rei gū nai prie pie no kom bi na to ra do ko vi nį gink lą.

Kai pas B.Iva naus ką ap si lan kė nuo gro bi kų nu ken tė ję bu vęs po­li ci nin kas Pet ras Ivoš kus ir tuo me­tis vals ty bės sau gu mo dar buo to jas Va len ti nas Ju no kas, uos ta mies­čio pa rei gū nas pa ro dė jiems ras tą gink lą. V.Ju no kas at pa ži no nu si­kal tė lių iš jo atim tą pis to le tą.

Anks čiau liu di ję jau nie ji gau­jos na riai mi nė jo, kad gy ven da mi Mon go lu pra var džiuo to Ri man to Ga nu saus ko na muo se ma tė ten be­si mė čiu sį sau gu mie čio gink lą.

Pus die nį va žia vo, liu di jo mi nu tęPir ma die nį liu di jo ir kont ra ban di­nio rū ka lų kro vi nio sa vi nin kas Ri­mas Cha li ma vi čius. Jis ne nei gė, kad į dur pių mai šus bu vo su kiš tos ci ga re čių pa kuo tės. Kai vil ki kas su bran giu kro vi niu din go, jis įta ri nė­jo pa žįs ta mą vy rą.

R.Cha li ma vi čius pa sa ko jo, kad kro vi nį ly dė jęs bu vęs po li ci nin kas P.Ivoš kis ži no jo tik rą jį vil ki ko tu ri­nį. Abu vy rai įta ri nė jo, jog nu si kal­ti mą su pla na vo R.Cha li ma vi čiaus kom pa nio nas.

Į teis mą iš ki to Lie tu vos kraš to bu vo pa kvies ti san dė lio, ku ria me vie to je dur pių į mai šus bu vo kem­ša mi rū ka lai, dar bi nin kai. Vie nas jų net ne da ly va vo šia me veiks me, bet dėl mi nu tės liu di ji mo bu vo pri­vers tas va žiuo ti iš Šal či nin kų.

Iš Ša kių ra jo no į Klai pė dą at va­žia vo 74 me tų vy ras, ku ris gru puo­tės įvyk dy tos la pių va gys tės taip pat ne ma tė. Jis tik pa tvir ti no pa­tį fak tą ir pa pa sa ko jo, kad fer mos sar gas pa pra šė apie nu si kal ti mą pra neš ti la py no sa vi nin kei.

Vi du ry je po sė džio iš kom piu te rio pa si­gir do bal sas, ku ris pa dė ko jo tvi te rio var to to jui už ap si­lan ky mą ir pa klau­sė, ko kios funk ci jos nar šant pa sau li nė­je va liu tų rin ko je jis pa gei dau tų.

Šią pa slau gą tei kian tys vy rai ka pa­vie tė je dar iš va ka ro že mę ima var­py ti elekt ri niu kal tu. „Pir miau sia iš­dau žo me įša lą. Vie nur jis vos 20 cm sto rio, o ki tur jau sie kia pus met rį. La bai ne vie no dos są ly gos, gal vie nur bū na dau giau snie go, ne spė ja smar­kiai įšal ti že mė“, – aiš ki no Kęs tas.

Šios sa vai tės pra džia ža da ma taip pat šal ta, to dėl duob ka siai svars to, ar pa vyks per tą pa tį lai ką at lik ti už sa ky mus.

9

sportasantradienis, vasario 7, 2012

Sporto telegrafas

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Anot ilgamečio specialisto, me-dalių būtų parvežta dar dau-giau, tačiau vaikučio laukiasi geriausia uostamiesčio žaidėja Kristina Dovydaitytė, po pir-mosios varžybų dienos sunkiai maistu apsinuodijo Gerda Voi-techovskaja, kitądien buvusi tik savo šešėliu.

„Paprašiau Gerdos, kad rungty-niautų, – sakė A.Narvilas. – Nors

buvo išbalusi lyg popieriaus lapas, ji sukaupė visą valią ir žaidė.“

G.Voitechovskaja vienintelė iš klaipėdiečių iškovojo čempionės vardą. Ji kartu su pajėgiausia šalies žaidėja Akvile Stapušaityte iš Kau-no lengvai laimėjo moterų dvejetų varžybas.

Vienetų finale jos susikibo tarp savęs. Ketverius metus Olandijo-je meistriškumą kelianti 25-erių kaunietė be didesnio vargo įvei-kė mūsų miesto 20-metę lyderę 21:16, 21:10.

Medalių medžioklė ledinėje halėjeČempionato puošmena tapo

vyrų finalas, kuriame susirėmė Klaipėdos sporto centro auklėti-nis Edgaras Slušnys ir tauragiš-kis Povilas Bartušis. Kova vyko net 75 min.

Uostamiesčio universiteto an-trakursis, apmaudžiai pralaimėjęs pirmą setą 25:27, rezultatą išlygi-no laimėjęs antrąjį 29:27.

Trečiąjį setą geriau pradėjo E.Slušnys, tačiau jam pirmaujant 6:3, varžovas nukrito ant grindų susiėmęs ranką. Sulaukęs medi-kų dėmesio P.Bartušis rungtynia-vo lyg nebūtų buvę traumos. Pauzė išmušė klaipėdietį iš ritmo.

„Jei suskaudo ranką, tai ko rei-kia kristi ant grindų, – retoriškai klausdamas ironizavo A.Narvilas. – O paskui žaidė lyg nieko nebūtų įvykę. Kol aplink varžovą spietėsi žmonės, Edgaras atvėso, atsinau-jinus rungtynėms prarado inicia-tyvą.“

Trečią setą P.Bartušis laimė-jo 21:15.

„Neprisimenu, ar kada sporti-ninkams teko rungtyniauti tokio-mis sąlygomis. Kauno sporto halėje oro temperatūra buvo lyg šaldytu-ve, – piktinosi specialistas. – Dėl šalčio vos ne po kiekvieno smūgio lūžinėjo plunksnuotieji kamuoliu-kai. Vyrų finale jų prireikė net dvi-dešimties. Žinant tai, kad vienas kainuoja aštuonis litus, susidarė normali suma.“

Nepasisekė klaipėdiečiams vy-rų ir mišrių dvejetų finaluose. E.Slušnys ir Donatas Narvilas per 21 min. 15:21 ir 4:21 įsigudrino pralaimėti P.Bartušiui ir vilniečiui Alanui Plavinui.

Kiek ilgiau – 27 min. – tru-ko lemiama mišrių dvejetų ko-va. Tomas Dovydaitis ir Ieva Lin-kutė nerado silpnų vietų brolio ir sesers Ramūno ir Akvilės Stapu-šaičių žaidime, pralaimėję jiems 12:21 ir 7:21.

A.Narvilas gerų žodžių negailė-jo save pranokusiems Ignui Rez-

Kluptelėjimai: �� E.Slušnys�du�kartus�buvo�arti�aukso�medalio,� tačiau�turėjo�tenkintis�sidabru.�� � badminton.lt�nuotr.

Ryžtas: �� net�ir�sunkiai�apsinuodijusi�G.Voitechovskaja�nepasitraukė�iš�čempionato.

Geriausiųjų šešetukuose – keturios mer-ginos ir trys vaikinai, laimėta daug medalių, – džiaugėsi treneris Antanas Narvilas, grįžęs iš jubiliejinio – 50-ojo Lietuvos badmintono čempionato, vy-kusio Kauno sporto halėje.

Į šešetukus patekę klaipėdiečiai

Vieta Sportininkai Rungtis

1. G.Voitechovskaja, A.Stapušaitytė moterų dvejetas

2. G.Voitechovskaja moterų vienetas

2. E.Slušnys vyrų vienetas

2. D.Narvilas, E.Slušnys vyrų dvejetas

2. T.Dovydaitis, I.Linkutė mišrus dvejetas

3. I.Linkutė moterų vienetas

3. K.Dauskurtas, J.Kačerauskas vyrų dvejetas

3. A.Kupliauskaitė, I.Linkutė moterų dvejetas

5. A.Kupliauskaitė moterų vienetas

5. I.Reznikas vyrų vienetas

5. T.Dovydaitis, I.Reznikas vyrų dvejetas

6. G.Narvilaitė moterų vienetas

6. K.Dauskurtas vyrų vienetas

6. R.Aleksevičiūtė, G.Narvilaitė moterų dvejetas

6. D.Narvilas, G.Voitechovskaja mišrus dvejetas

nikui ir Kaziui Dauskurtui, vyrų varžybose užėmusiems penktąją ir šeštąją vietas. Maloniai moterų dvejetų pirmenybėse nustebino Agnė Kupliauskaitė ir I.Linkutė, laimėjusios bronzos medalius.

Paklaustas, ar neįmanoma bu-vo čempionatą rengti, kai praeis speigai, A.Narvilas paaiškino, jog Tarptautinė badmintono fede-racija yra nusprendusi, kad pir-mąjį vasario savaitgalį būtų ren-giamos visų šalių nacionalinės pirmenybės.

Sankcija. Sporto arbitražo teismas patvirtino dvejų metų diskvalifika-ciją dėl dopingo vartojimo Ispanijos dviratininkui Alberto Contadorui, ku-riam teks atsisveikinti su 2010 metų prestižinių „Tour de France“ lenktynių nugalėtojo titulu. Apie tai vakar oficia-liai pareiškė Tarptautinė dviračių są-junga. A.Contadoras per savo karjerą „Tour de France“ dviratininkų lenkty-nes laimėjo tris kartus – 2007, 2009 ir 2010 metais. Pastarosiose lenktynėse Ispanijos dviratininko organizme bu-vo aptiktas draudžiamas preparatas klenbuterolis.

Futbolas. Klaipėdos salės futbolo čem-pionato finale pirmą kartą žais „Klaipė-dos universiteto“ ir „Baltų“ komandos. Abi ekipos iki šiol nėra buvusios net ketvertuke. Studentai pusfinalyje 4:2 nugalėjo „Kretingos“ komandą 4:2 (2:1). Tris įvarčius nugalėtojams pelnė Dona-tas Surblys. „Baltai“ dėl vietos finale po atkaklaus ir rezultatyvaus susitikimo palaužė dvejus metus paeiliui auksą laimėjusią „Nauticą“ 8:7. Pastarosios eki-pos žaidėjai nesustabdė Edvino Luko-ševičiaus, įmušusio net 5 įvarčius. Var-žybos dėl medalių vyks šeštadienį.

Dviratininkai. Prancūzijoje finišavu-siose daugiadienėse „Etoile de Besse-ges“ dviratininkų lenktynėse 27 vietą galutinėje įskaitoje tarp 76-ių finišavu-sių dalyvių užėmė „An Post-Sean Kel-ly“ komandos narys Gediminas Bag-donas. Jis penkių etapų lenktynių nu-galėtojui prancūzui Jerome’ui Coppe-liui pralaimėjo 1 min. 9 sek. Sekmadie-nį Katare startavusiose daugiadienėse „Tour of Qatar“ dviratininkų lenktynė-se 35 vietą pirmame etape užėmė aus-tralų „GreenEdge“ ekipai atstovaujan-tis Aidis Kruopis. 142,5 km jis įveikė kartu su pirmo etapo nugalėtoju belgu Tomu Boonenu, kuris finiše akimirka aplenkė britą Adamą Blythe’ą ir slova-ką Peterį Saganą.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Mo ko si iš sa vo ne lai miųDrau di mo bend ro vės „Lie tu vos drau di mas“ duo me ni mis, ža lų eks per tai praė ju sią sa vai tę re gist­ra vo net 44 pro c. di des nį tur to ža lų skai čių. Bend ro vė su lau kė 280 pra­ne ši mų apie tur to ža lą – be veik vi si at ve jai bu vo su si ję su šal čiu.

Bend ro vė pra ne šė, kad per sa vai tę ga vo dau giau nei įpras ta pra ne ši mų apie gais rus, įvai rias van den tie kio ir šil dy mo ava ri jas, ku ro ka ti lų, šil­dy mo įran gos, įvai rių da vik lių ge di­mus. Prie šio są ra šo esą pri si dė jo ir nau jas ža los ti pas – nuo spei go su­ski li nė ję stik lo pa ke tų lan gai.

„Rem da mie si sa vo pa tir ti mi ga­li me pa tvir tin ti, kad gam tos sti chi­jos yra vie na efek ty viau sių drau­di mo pa slau gų „rek la mų“. Ar tai bū tų vėt ros, ar liū tys va sa rą, ar spei gas žie mą, šie reiš ki niai ska ti­na draus tis ir gy ven to jus, ir vers lo įmo nes“, – sa kė drau di mo bend­ro vės „If“ ko mu ni ka ci jos va do vė Ori ja na Ma ša lė.

No ri dau giau ap sau gosAnot jos, nuo šal čio pa da ri nių žmo nes sau go būs to ir na mų tur to drau di mas, iš da lies ir au to mo bi lių (kas ko) drau di mas, kai dėl že mos tem pe ra tū ros ma ši na neuž si ve da. Taip pat esą ak tua lus ne lai min gų at si ti ki mų drau di mas, nes žie mą pa di dė ja trau mų ti ki my bė.

Drau di mo bend ro vės „Er go Lie­tu va“ Tur to drau di mo ža lų ad­mi nist ra vi mo sky riaus va do vas Da rius Sme to na pa brė žė, kad no­rė da mi iš veng ti gam tos iš dai gų be­si drau džian tys tur to drau di mu ga­li pa si rink ti iš ke lių ri zi kos ti pų: „Tiks lin ga pa si rink ti gam tos sti­chi jų ri zi ką, ku ri ap sau go tur tą nuo snie go slė gio su ke lia mos ža los, van­dens ri zi ką, ku ri ap sau go nuo trū­ku sių vamz džių su ke lia mos ža los, ir ug nies ri zi ką, ku ri už tik ri na, kad in ten sy viai kū re nant ir ki lus gais rui bū tų pa deng ta pa tir ta ža la.“

O.Ma ša lė taip pat sa kė pa ste bė­ju si, kad klien tai draus da mie si vis daž niau tei rau ja si ne vien ba zi nės, bet kuo pla tes nės drau di mo ap sau­gos: „Kuo ski ria si ba zi nė ir aukš­tes nės kla sės drau di mo ap sau ga, ga li me iliust ruo ti da bar ak tua liu žie miš ku pa vyz džiu: ba zi nis drau­di mas spro gus vamz džiui kom pen­

suos tik iš si lie ju sio van dens su kel­tus nuo sto lius, o aukš tes nės kla sės drau di mas kom pen suos ir iš lai das vamz džio re mon tui, ir kai my no būs tui pa da ry tus nuo sto lius.“

Neatlaiko vamz džiaiBū tent vamz dy nai žie mą lin kę pa­si duo ti šal čiui. To dėl šal tuo ju me­tu, kaip įspė jo drau di mo bend ro­vės „If“ Lie tu vos tur to ža lų gru pės va do vė Gied rė Vit kaus kie nė, di­džiau sią dė me sį rei kė tų skir ti van­den tie kio vamz džiams: „At si ti kus to kiai ne lai mei pa ti ria ma nuo sto lių ne vien dėl spro gu sių vamz džių, bet ir dėl su ga din tų van dens skai tik lių, už pil tų pa sta tų sie nų, lu bų, su ga­din tų grin dų, ki to na mų tur to.“

Drau di mo bend ro vės „Er go Lie­tu va“ duo me ni mis, šią žie mą van­den tie kio ža los at ve jų re gist ruo ta dau giau sia, – per šim tą. Ge ro kai ma žiau už fik suo ta dėl ne tvar kin gų kros nių ir ži di nių ki lu sio gais ro su­kel tos ža los at ve jų, tai pat šil dy mo įren gi nių ava ri jų.

Nors pa pras tai spro gę vamz džiai pa da ro vi du ti niš kai apie 2,5 tūkst. li tų ža lą, drau di mo bend ro vė, anot D.Sme to nos, yra pa den gu si ir ke­lias de šim tis tūks tan čių li tų sie­kian čius nuo sto lius.

„Vie na drau di mo iš mo ka sie­kė 118 tūkst. li tų. Ža lą drau di mo bend ro vė klien tui at ly gi no tuo­met, kai dėl šal čio trū kus karš to van dens vamz džiui vi sos kar ka si­nio na mo konst ruk ci jos pri si gė­rė drėg mės. Ki ta di des nė ža la dėl trū ku sių vamz džių su da rė 54 tūkst. li tų. Tuo met spro gus vamz džiui van duo iš plo vė grun tą po grin di­mis ir jos su kri to“, – apie vie nus di džiau sių žie mos nuo sto lių pa sa­ko jo D.Sme to na.

Įvai rių su už lie ji mu su si ju sių ne­lai mių, kaip tei gė „Lie tu vos drau di­mo“ komp lek si nių ža lų di rek to rius

Gy tis Ma tiu kas, dau gia bu čiuo se pa dau gė jo be veik dvi gu bai. Anot jo, dėl nei gia mos tem pe ra tū ros su­trū kę vamz dy nai ap lie jo ne tik šei­mi nin kų bu tus, bet ir kai my nų pa­tal pas, o vi du ti nė to kios ne lai mės ža la pa pras tai yra 1–5 tūkst. li tų.

Kū ren ti ne per sis ten giantNors spro gę vamz džiai yra daž­niau sias žie mos šal tu ko pa vo jus, di džiau sius nuo sto lius vis dėl to at­ne ša gais rai, ki lę dėl šil dy mo įren­gi nių. Bend ro vės „Er go Lie tu va“ duo me ni mis, šią žie mą drau di mas at ly gi no 300 tūkst. li tų sie kian čią dėl gais ro pa tir tą ža lą. Bend ro vės sta tis ti ka ro do, kad praė ju sią žie mą to kio mas to ir po bū džio ža los at ve­jai bu vo re gist ruo ti sep ty ni, o klien­tams iš mo kė tos 300–400 tūkst. li­tų sie kian čios drau di mo iš mo kos.

„Gais rų nuo sto liai yra di džiau si ir ga li siek ti šim tus tūks tan čių li­tų. Ta čiau praė ju sią sa vai tę dau gu­ma pra ne ši mų bu vo apie smul kius gais rus, ku riuos daž niau siai už ge­sin da vo pa tys gy ven to jai. Vi du ti nis jų nuo sto lis yra iki 5 tūkst. li tų“, – sa kė G.Ma tiu kas.

D.Sme to nos tei gi mu, žie mą gais ro ri zi ka išau ga ne tik dėl žmo­nių neat sar gu mo, bet ir ne pa kan­ka mo dė me sio kros nių ir ži di nių būk lei. Anot jo, per šal čius dau­giau sia gais rų ky la dėl dūmt rau kių įren gi mo ir eksp loa ta vi mo tai syk­lių pa žei di mų bei kros nių per kai­ti ni mo. To dėl, anot jo, svar bu kū­ren ti ne il giau kaip 1,5 va lan dos, o su si kau pu sius suo džius ir der­vas iš va ly ti ne re čiau kaip kar tą per tris mė ne sius kū re ni mo se zo­no me tu.

Rei ka lin gas bud ru masDrau di mo bend ro vė „Lie tu vos drau di mas“ pro gno za vo, kad šią sa vai tę drau dė jų pa ti ria mi nuo­sto liai ne ma žės, esą si nop ti kų ža­da mas ne smar kus at ši li mas di de­

10

ekonomikakl.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,42

„apoil“ 4,69 4,58 2,41

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 97,23 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 115,08 dol. už 1 brl.

Gy ven to jų tur tas šal čio neat lai koNeiš lįs da mi iš šil tų na mų gy ven to jai dar nė ra sau gūs nuo žvar­bios žie mos. Šal tuo ju me tų lai ku net neap dai riai pra ver tas lan­gas ga li at neš ti nuo sto lių, ku riuos jau skai čiuo ja drau di mo bend ro vės.

Pa vo jus: �� daž�niau�siai�dėl�šal�čio�nu�ken�čia�vamz�dy�nai,�ta�čiau�dau�giau­sia�nuo�sto�lių�at�ne�ša�gais�rai,�ki�lę�dėl�šil�dy�mo�įren�gi�nių.�� Kęs�tu�čio�Va�na�go�(BFL)�nuo�tr.

proc.šią žie mą išau go

tur to ža lų skai čius dėl šal čių.

44

lės įta kos prie tai sų ir vamz dy nų sklan džiam dar bui ne tu rės.

Be to, šiuo me tu pa pil do mų rū­pes čių ke lian tis žie mos šal tu kas ir pasitraukdamas iš ša lies esą ga li su kel ti nuo sto lių. To dėl drau di mo bend ro vės ra gi na ne pra ras ti bud­ru mo ir tirps tan čio snie go ne ver­tin ti kaip tirps tan čių rū pes čių.

D.Sme to nos tei gi mu, ant pa sta tų pra dė jęs tirp ti snie gas ga li su kel ti skau džių ne lai mių, to dėl jį bū ti na lai ku nu va ly ti: „Itin skau dūs pa­da ri niai ga li bū ti ta da, kai pa sta te, ku rio sto gas griū va, yra žmo nių. Drau di mo bend ro vės pra kti ko je yra pa si tai kę at ve jų, kai įgriu vus sto­gui nu ken tė jo ja me lai ko mi gy vū­nai, že mės tech ni ka, ki tas tur tas.“

O.Ma ša lė at krei pė dė me sį, kad jau da bar gy ven to jai tu rė tų aky lai ste bė ti ne tik ter mo met ro stul pe­

lį, bet ir iš kri tu sio snie go sluoks­nį. Nuo gau saus snie go, anot jos, ga li su lūž ti įvai rūs kie mo sta ti niai: tvo ros, pa vė si nės, šilt na miai, ne­re tai svo rio neat lai ko sto ge liai prie įė ji mo į pa sta tą.

Dau giau sia ža los – Vil niu je

Re gist ruo ta tur to drau di mo ža la*

Vie ta Pra ne ši mų apie ža lą skai čius

Vil nius 207

Kau nas 71

Klai pė da 66

Vi sa Lie tu va 481* Nuo 2011 m. gruo džio 1 d.

iki 2012 m. va sa rio 6 d.Šal ti nis: „Er go Lie tu va“

Šią sa vai tę si nop­ti kų ža da mas ne­smar kus at ši li mas di de lės įta kos prie­tai sų ir vamz dy nų sklan džiam dar bui ne tu rės.

antradienis, vasario 7, 2012

Vė�jo�jė�gai�nę�pa�sta�čiu�si�įmo�nė�„Eg�li�ta­nai“�ne�su�lauks�1�mln.�li�tų�ES�pa�ra�mos.�Že­mės�ūkio�mi�nis�te�ri�jos�Prob�le�mi�nių�klau­si�mų�ko�mi�si�ja�nu�ta�rė,�kad�nu�sta�ty�tas�pa­žei�di�mas�dėl�dvi�gu�bo�fi�nan�sa�vi�mo.�Vė�jo�elekt�ri�nių�aso�cia�ci�ja�pra�ne�šė,�jog�dėl�to�kio�spren�di�mo�įmo�nė�ga�li�kreip�tis�į�teis�mą,�o�Na�cio�na�li�nė�mo�kė�ji�mo�agen�tū�ra�taip�esą�su�kū�rė�pre�ce�den�tą�bei�ga�li�atim�ti�ES�pa�ra­mą�ir�iš�ki�tų�ją�jau�ga�vu�sių�įmo�nių.

180mln. litų per nai Lie tu vo je

pra loš ta azar ti nių lo ši mų įstai go se.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,18 % –0,40 % +0,11 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1276 +0,1569­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1602 +0,0746­%jaV­do­le­ris 1 2,6365 +0,3922­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6482 +0,7686­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9336 –0,0203­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3048 +0,9162­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5403 +0,7143­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7231 +0,5023­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8600 –0,1676­%

ŽadėTOsEspaRaMOsnEgaus

11ANTRADIENIS, vASARIo 7, 2012

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

– Ar ga li pi ni gai at neš ti lai mę?– Ar ti mie ji kar tais ste bi si, kas ga­lė jo nu tik ti vai kui, ku ris vis ką tu­ri. Tai toks ste reo ti pi nis mąs ty­mas: jei gu vis ką tu ri, pri va lai bū ti lai min gas. Bet pi ni gai ir lai mė – skir tin gi da ly kai. Kiek vie nas žmo­gus yra su dė tin ga, sa ve re gu liuo­jan ti sis te ma, su bio lo gi niu pra du ir sie la. Kū no ir sie los po rei kiai yra skir tin gi, nors ir neat sie ja mi. Kai šie po rei kiai su pai nio ja mi, ky la pro ble mų.

Kū nui rei kia konk re čių, ap čiuo­pia mų bei var to ja mų da ly kų. O kas yra lai mė? Lai mė yra jaus mas, at­spin din tis san ty kį su pa čiu sa vi mi ir pa sau liu. Lai min gas bū ni, kai vy rau ja har mo ni ja.

Jei žmo gus ma no, kad lai mės prie­žas tis yra pi ni gai, daik tai ar ko nors tu rė ji mas, daž nai nu si vi lia. Ma­te ria lūs da ly kai lai mės neuž tik ri­na. Taip, pi ni gai ga li už tik rin ti kū­no, kar tais net dva sios po rei kius. Bet daug kas pri klau so nuo mū sų san ty­kio su pi ni gais: var to to jiš kas po žiū­ris į juos lai mės neuž tik ri na, bet jei gu pi ni gai yra tik prie mo nė tam tik riems tiks lams, idea lams pa siek ti, tai jau yra ki taip. Ta čiau kai trūks ta pi ni gų, žmo gus pa vargs ta, gy ve na įtam po­je, nes jis nuo lat pri vers tas gal vo ti, kaip su dur ti ga lus ir iš gy ven ti. Kren­ta jo sa vi ver tė. Tai ypač ak tua lu da­bar, kai gal vo ja ma, kad tik ne vy kė­lis ne mo ka už si dirb ti pi ni gų. 12

Pinigai lai mės negarantuoja

Įspėjimas: �� nebūsite�laimingas,�jei�pinigai�taps�tik�priemone�materialiems�poreikiams�patenkinti.�� � „Shutterstock“�nuotr.

Jei gu lai mė čiau mi­li jo ną ar tu rė čiau daug pi ni gų... Daž­nai ma no me, kad iki vi siš kos lai mės ar sva jo nės įgy­ven di ni mo mums trūks ta tik pi ni gų. Ta čiau me di ci nos psi cho lo gė Sta nis­la va Gai liū nai tė at­krei pia dė me sį, kad lai mės neat ne ša nei pi ni gų sty gius, nei jų per tek lius.

sveikata12 ANTRADIENIS, vASARIo 7, 2012

11

Justė Kiburytė

Odai būtina drėgmė„Norint, kad oda būtų graži ir svei-ka, reikia ją drėkinti, drėkinti ir dar kartą drėkinti“, – pirmąją sąlygą, kurią vykdyti būtina net ir šaltuo-ju metų laiku, pabrėžia kosmetolo-gė Lina Fišelson.

Žiemą temperatūros kaita mū-sų odą veikia itin neigiamai. Išėjus iš šiltos ir sausos patalpos į lauką temperatūra gali skirtis net kelio-mis dešimtimis laipsnių.

Šildymo sezonu odą sausi-na dirbtinis šiltas oras, kuris tar-si išsunkia visą drėgmę. Prisidėjus vėjui ir šalčiui prarandamas odą saugantis lipidų sluoksnis. Įvy-kus dehidratacijai oda praranda savo elastingumą, ji ne tik tampa šiurkšti, pleiskanoja, bet ir išryš-kėja raukšlės.

Trys pagrindinės taisyklėsDermatologė Rūta Gancevičienė pateikia tris taisykles, kurių reikia laikytis, kad veido oda išliktų gra-ži ir žiemą.

Pirmoji – pasirinkti tinkamo rie-bumo veido kremą. Natūralu, kad norėdami atkurti odos drėgmę te-pame ją riebesniu apsauginiu kre-mu. Tirštą, riebų maitinamąjį kre-mą su įvairiais augaliniais aliejais ir vitaminais reikia rinktis einant į lauką ir ruošiantis ten praleisti šiek tiek laiko.

Būnant namuose patariama rink-tis lengvesnės konsistencijos drė-kinamąjį kremą – šiltoje aplinkoje pernelyg riebūs kremai odą vargi-na, užspaudžia poras ir neleidžia jai kvėpuoti. Medikai pataria žie-mą turėti keletą skirtingų dieni-nių kremų.

Svarbu: �� žiemą�veidui�reikia�naudoti�riebų�maitinamąjį�kremą�su�įvai-riais�augaliniais�aliejais�ir�drėkinamaisiais�komponentais.�� „Shutterstock“�nuotr.

Greitoji pagalba odaiVėjas ir žvarbus šaltis verčia ne tik šiltai apsirengti bei apsiauti, bet ir susirūpin-ti šiuo laiku itin pažeidžiama veido oda. Nuo atšiauraus oro ji išsausėja, parausta, nemaloniai pleiskanoja. Kaip padėti savo odai kovoti su lietuviško oro ypatumais?

Re cep tas: �� pa�sak�S.Gai�liū�nai�tės,�at�sa�ky�mą,�kaip�bū�ti�lai�min�gam,�kiek�vie�nas�ran�da�pa�ts.��

Svarbu kremo sudėtisŽiemą reikėtų ieškoti tokio maiti-namojo kremo, kurio pagrindą su-daro aliejus. Tokios sudėties rie-besnis kremas sukuria apsauginę plėvelę odos paviršiuje ir neleidžia jai prarasti sukauptos drėgmės.

Kai kuriuose kremuose esantys riebalai stingsta net nedideliame šaltyje, todėl ploną veido odą den-gianti riebalų plėvelė sutrūkinėja ir taip pažeidžiama odos apsauga.

Gaminant modernias kosmeti-kos priemones naudojamas toks riebalų, aliejų ir vandens derinys, kuris žemoje temperatūroje ne-stingsta, nepalieka odos paviršiu-je matomos aliejinės plėvelės ir ne-užkemša porų.

Patepti prieš pusvalandįMedikai pataria pamiršti mitą, kad žiemą negalima naudoti drėkina-mojo kremo. Nereikia bijoti drėki-namųjų komponentų, esančių die-niniame kreme, ypač jei didžiąją dienos dalį praleidžiame automo-bilyje ar šiltose patalpose. Tai – trečioji taisyklė.

Vis dėlto žiemą reikėtų vengti lengvo, visai skystos konsistenci-jos, vandens pagrindu pagaminto kremo. Tokie kremai į odą įsigeria itin greitai, tačiau drėgme ją aprū-pina tik labai trumpą laiką ir nepa-lieka apsauginės lipidinės plėvelės, todėl odos apsauginės savybės ne palaikomos, o išbalansuojamos. Taigi mūsų oda, nepaisant nuolati-nio drėkinimo, dar labiau sausėja.

Be to, kremu reikia pasitepti li-kus mažiausiai pusvalandžiui iki išeinant į lauką, kad kremas suspė-tų įsigerti į odos gilesnius sluoks-nius ir susidarytų švelni hidrolipi-dinė apsauginė plėvelė.

Pinigai lai mės negarantuojaTuo met pra si de da dest ruk ci ja: nu mo ja ma

ran ka į gy ve ni mą ar ba pa si ne ria­ma į pri klau so my bes. Toks žmo gus pra ran da sti mu lą veik ti, gy ven­ti. Bet kar tais ne pri tek lius ska ti na kū ry biš ku mą: o kaip iš si suk ti?

Kū ry biš ku mo rei kia ir tu rint daug pi ni gų. Jei ši to nė ra, žmo gus bū­na go dus, nuo lat bai mi na si dėl pa­vo jų ar ga li my bės bū ti ap lenk tam tur tin ges nių. Nuo mo nė, kad vis ką įma no ma nu si pirk ti, stab do mąs­ty mą, kei čia ver ty bes. Tuo met ga li kil ti daug įvai rių pro ble mų.

Nuo as me ny bės po žiū rio pri klau­so: ar su pi ni gais su si ta pa ti na ma, ar pi ni gai tė ra prie mo nė gy ve ni mo tiks lams rea li zuo ti.

– Kiek tei sin gas po žiū ris, kad pi ni gai kei čia žmo nes?– Da bar vi suo me nė je ypač ak cen­tuo ja mi pi ni gai, sėk mė, ap čiuo­pia mi da ly kai. Bet jie ne tu rė tų bū­ti gy ve ni mo tiks las. Ver ty bė tu rė tų bū ti pa ts žmo gus. Ta pa ti ni ma sis su ma te ria liais da ly kais ar ba pri si ri­ši mas prie jų kei čia žmo gų.

Tur tai, pi ni gai yra su si ję su fi zi­ki niais dės niais – jie tu ri pra džią ir pa bai gą. Dva si nės ver ty bės, įsi­ti ki ni mai, sie kiai la biau su si ję su psi cho lo gi niu lai ku, ne tu rin čiu nei pra džios, nei pa bai gos. Mes ga li­me sva jo ti, nu ke liau ti į praei tį ir pan. Kai pri si ri ša me prie ma te­ria lių da ly kų, bet ka da ri zi kuo ja­me juos pra ras ti. Tai ke lia vi di nę įtam pą, įsi kim ba ma į tuos daik tus ir su si ta pa ti na ma.

– Gal bū tent dėl šių prie žas čių bam ba me, kad blo gai gy ven ti Lie tu vo je?– Tai glo ba lūs da ly kai, vyks tan tys ne tik pas mus. Mei lė Tė vy nei taip pat tu rė tų bū ti vi di nis jaus mas. Lie tu vo­je nė ra taip blo gai, kaip kar tais ban­do ma pa vaiz duo ti. Žmo nės iš gy ve no dar ne to kius sun kius lai kus: trem tį, po ka rį. Esa ma daug bū dų tap ti ne­lai min giems sa vo no ru. Tai da ro­ma ne są mo nin gai. Tai nu le mia tam tik ras gal vo ji mo bū das, pa si rink tas san ty kis su pa sau liu. Kaip to pa­sie kia ma? Kai nuo lat sa ve ly gi na me su ki tais, ran da me daug pro gų pa­si jaus ti ne lai min gi – vi sa da at si ras gra žes nis, tur tin ges nis ar pro tin ges­

nis. Ne ly gi na me sa vęs su ki tais, kai tu ri me sa vo sa vas tį, tiks lų ar da ly­kų, tei kian čių džiaugs mą gy ve ni me. Kiek vie nas žmo gus yra kaž kuo ver­tin gas, net da ry da mas ma žus, at ro­do, ne reikš min gus da ly kus.

Bet tą no rą ly gin ti sa ve su ki tais tam tik ru at žvil giu le mia vi suo me­nė je eg zis tuo jan tis po žiū ris, ku rie žmo nės yra ver ti pa gar bos, o ku rie – ne. Tar si tu ri pa si rink ti, ar čia dar esi ver tin gas, ar jau nie ko ver­tas. Pa si žiū rė ki te, nuo lat de juo jan­tys nė ra jau to kie varg šai.

Toks po žiū ris pa ra ly žiuo ja kū ry bi­nes ga lias ir ener gi ją. Tad žmo gus nu spren džia, kad jam vi si pri va­lo duo ti.

Dar bi niuo se san ty kiuo se taip pat ne li ko vie tos kū ry biš ku mui. Įž vel­giu ne gra žias ten den ci jas, ku rios pri me na XIX am žiaus pa bai gą, kai ti jū nas dar bi nin kus plak da vo rim­bu, liep da mas grei čiau dirb ti. Tai glo ba lūs da ly kai, ku riuos pa gim do per ne lyg di de lis var to ji mas.

Žmo gaus oru mas ir sa vi gar ba iš sau go mi, kai jis tu ri sri tį, ku rio­je jau čia si kom pe ten tin gas. Jis ge rai jau čia si, kai vi suo me nė je eg zis tuo­ja si ner ge ti ka, kai at ski ro žmo gaus po rei kius ten ki nan tys veiks mai su­tam pa su vals ty bės ar bend ruo­me nės. O da bar daž nai eg zis tuo ja prieš prie ša.

Vi suo me nės niurz gė ji mas vie­niems ant ki tų – gi lu mi niai da ly­kai, net tam tik ra be jė giš ku mo iš­raiš ka, neį ver tin to ar pa že min to žmo gaus reak ci ja. Pyk tis yra tam tik ra be jė giš ku mo iš raiš ka dėl ne­ten ki nan čios si tua ci jos.

– Ar yra ko kių vais tų šio je si­tua ci jo je?– Re cep to nė ra. Daž niau siai kiek­vie nas pa ts sau esa me dak ta ras.

Bran des nei vi suo me nei ir val džiai tu rė tų bū ti ne tas pa ts dėl šių reiš­ki nių. Jai rei kė tų pa gal vo ti, iš kur jie ky la ir ko kie po ky čiai rei ka lin gi. Kai žmo gus įsi su ka į pik ti ni mo si, ne pa­si ten ki ni mo ra tą, tam pa la bai sun­ku. Si tua ci ja neiš sisp ren džia.

Nie ka da ne bus taip, kad pa sau lis, ku ria me gy ve na me, vi sais as pek tais bū tų mums priim ti nas. Jei mū sų ne­ten ki na si tua ci ja, yra du va rian tai: ją pa keis ti ar ba prie jos pri si tai ky ti. Nuo mū sų spren di mo pri klau so, kur nu kreip si me sa vo ener gi ją – į nuo­la ti nį ne pa si ten ki ni mą ar si tua ci­jos, po žiū rio kei ti mą.

Blo giau sia, kai žmo gus pa mi na sa vo idea lus ir me cha niš kai pri si­tai ko prie si tua ci jos. Taip tam pa ma zom biu, man kur tu, ku ris ne gal vo­da mas pa da ro kaip liep tas. Jis pa ts sau tam pa ne be mie las. Nu ken čia jo kū ry bin gu mas ir pro duk ty vu mas.

Vi suo me nė je taip pat ne ver ti­na mos žmo gaus pa stan gos įveik ti sun ku mus. Gy ve ni mas neį ma no­mas be sun ku mų ir iš šū kių. Bet lai­mė pas mus su pran ta ma kaip gy­ve ni mas be kliū čių, tei kian tis vien ma lo nu mus, o ne di de lis kas die nis iš šū kis ar sun ku mas pri ly gi na mas stre sui. Tad žmo nės au ga iš te žę, įsi vaiz duo da mi, kad jiems pri va­lo ma vis ką duo ti. O ką pa ts?

La bai svar bi nuo sta ta, kad gy­ve ni me bus sun ku mų ir tu tu ri bū­ti pa si ren gęs juos įveik ti. Kiek vie­nas žmo gus gims ta la bai ak ty vus. Kiek kar tų nu kren ta kū di kiai, kol iš moks ta vaikš čio ti? Tuo met at ro­do na tū ra lu, o vė liau tar si ši to ne­be rei kia.

Ge riau sią at sa ky mą, kaip bū­ti lai min gam, ga li at ras ti tik pa ts žmo gus. Mū sų gy ve ni mo va do vas – gal vo je. Lai mė – tik vi di nis at­spin dys mū sų san ty kio su pa sau­liu. Kiek vie nas jaus mas pa ro do šį san ty kį. Jei jau čia mės ne lai min gi, sig na li zuo ja, kad kaž ko neišsp ren­džia me, kaž kas vi du je ne si de ri na. Lai mė – nuo la ti nis sa vęs ir san ty­kio su pa sau liu kū ri mas.

Vi suo me nė je ku ria mas įvaiz dis, kad žmo gus nuo lat tu ri bū ti lai­min gas. Bet tai prieš ta rau ja eg zis­tuo jan tiems dės niams. Ne ži no tu me, kas yra lai mė, jei ne bū tų at virkš ti­nių da ly kų. Per di de lė lai mė ga li bū ti li guis tos bū se nos po žy mis.

Kai nuo lat sa ve ly gi­na me su ki tais, ran­da me daug pro gų pa si jaus ti ne lai min­gi – vi sa da at si ras gra žes nis, tur tin ges­nis ar pro tin ges nis.

Vytauto�Petriko�nuotr.

13

sveikataANTRADIENIS, vASARIo 7, 2012

Kon sul ta ci ja

Tu ri te klau si mų, su si ju sių su svei ka tos prie žiū ra, bet ne ži­no te, kur kreip tis? No rė tu mė te ko nors pa si tei rau ti gy dy to jo, ta čiau ma no te, kad dėl ši to ne­ver ta ei ti į gy dy mo įstai gą? Ra­šy ki te mums: sveikata@kl.lt ar­ba skam bin ki te tel. 397 705. At­sa ky mų ieš ko ti jums pa dės dien raš čio „Klai pė da“ prie das „Svei ka ta“.

– Gy dy to jai nu sta tė am ži­nę gel to no sios dė mės de­ge ne ra ci ją. Ži nau, kad li­ga ne pa gy do ma. Bet ko kia atei tis ma nęs lau kia? Gal esa me ko kių pro fi lak ti kos prie mo nių, kad bū tų ga li­ma su stab dy ti li gos pro gre­sa vi mą? Gal at si ra do nau jų gy dy mo bū dų?

Klai pė dos uni ver si te ti nės li go ni nės Pir mo jo akių li­gų sky riaus ve dė ja Vir gi ni ja Vaz bie nė:– Am ži nė gel to no sios dė mės de ge ne ra ci ja (AGDD) – iš lė to pro gre suo jan ti akių li ga, ku­ri su ke lia apa ki mą. Gel to no ji dė mė – ne di de lė sri tis pa čia­me tink lai nės cent re, akies op­ti nės da lies ga li nis taš kas.

Jo je esan tys fo to re cep to riai yra at sa kin gi už cent ri nį ma­ty mą: smul kias de ta les, spal­vas, vei dus. AGDD nu sta to ma, kai pa žei džia mos gel to no sios dė mės ląs te lės.

Anks ty vo sio se li gos sta di jo se žmo gus skun džia si iš krai py tu ar ba blo gu re gė ji mu, jaut ru­mu švie sai.

Li gai pa žen gus, žmo nės daž­nai pa ste bi bal tą ar ba tam sų taš ką re gos cent re. Jiems bū­na sun ku skai ty ti, ra šy ti, at­pa žin ti ma žus daik tus ar ba vei dus.

Šią li gą ga li ma tik pri stab­dy ti, bet ne iš gy dy ti. Kai aky se pri trūks ta ma liu tei no ir zeak­san ti no, ne ten ka ma re gė ji mo. AGDD ga li bū ti „sau so ji“ ir „šla pio ji“.

Pas ta rą ją li gos for mą va di­na me blo gą ja, o „sau są ją“ – ge rą ja. Ser gant AGDD rei kė tų var to ti liu tei no ir zeak san ti no, esan čių oran ži nė se ir gel to no­se dar žo vė se.

To kių dar žo vių rei kė tų val­gy ti kuo dau giau.

Akis taip pat bū ti na pa stip­rin ti mais to pa pil dais, ku riuo­se yra mė ly nių, mor kų eskt rak­to ir pan.

Da bar at si ra dę nau ji gy dy­mo bū dai – fo to di na mi nė te­ra pi ja ir la ze ris, o pa ts nau­jau sias – krau ja gys lių au gi mo fak to riaus blo ka vi mo me džia­gos in jek ci ja.

Tai nė ra pa na cė ja ir ne pa­dės iš gy dy ti šios li gos, tik ją pri stab dys. Ar ga li ma tai ky ti šias prie mo nes, pri klau so nuo pa cien to li gos for mos.

Gy dy to jai ne gy do AGDD „sau sos“ for mos, tik ste bi. Bet ši for ma bet ka da ga li pa virs ti „šla pią ja“.

Tik gy dy to jas oku lis tas pa­gal tam tik rus pa ki ti mus aky­se ga li nu spręs ti, ku rią gy dy mo prie mo nę ga li ma tai ky ti.

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Kar tais at sa ky mą į šį klau si mą pa de da ras ti grei to sios me di kai ar po li ci ja, paaiš ki nę, iš ku rios vie tos pa cien tas at vež tas.

Net na miš kiai kar tais ne ži no, kuo ga lė jo ap si nuo dy ti ar ti mas žmo gus.

Ko dėl taip svar bu iš siaiš kin ti, kuo žmo gus ap si nuo di jo? Gy dy­to ja sa kė, kad tuo met bū na aiš ku, ko kia grės mė ky la pa cien tui ir ko­kios ga li mos komp li ka ci jos.

To kiais at ve jais leng viau pa dė ti žmo gui ir už bėg ti už akių ga li mai ne lai mei.

Ap si nuo di jus su ro ga tais ypač svar bu kuo grei čiau su teik ti pa gal­bą. Prie šin gu at ve ju pa dė ti žmo gui ga li bū ti per vė lu.

Ger da vo ac tąGy dy to ja pri si mi nė at ve jį, kai į Rea ni ma ci jos sky rių bu vo pa gul­dy tas pa gy ve nęs vy ras. Iš pra džių ma ny ta, jog strei kuo ja jo šir dis. Vė liau įtar tas in sul tas.

Ta čiau ty ri mai šiuos gy dy to jų spė ji mus pa neig da vo. A

r ti mų jų pa sa ko ji mai taip pat ne­lei do įtar ti, kad žmo gus ga lė jo ap­si nuo dy ti su ro ga tais ar neaiš kios kil mės skys čiais.

Vienas pa cien tų li­go ni nė je gu lė jo ke lis kar tus vis dėl tos pa­čios prie žas ties – iš­ger da vo po pu sę stik­li nės ar dau giau ac to.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Ste bi na iš ra din gu masTuo iš sa vo dar bo pra kti kos jau spė jo įsi ti kin ti Res pub li ki nės Klai­pė dos li go ni nės gy dy to ja tok si ko­lo gė Ne rin ga Gan čie riū tė.

„Žmo nės iš ra din gi“, – šyp te li ji.Vie nin te lė Klai pė dos kraš te li go­

ni nė je dir ban ti tok si ko lo gė pa nei­gia vi suo me nė je pa pli tu sį ste reo­ti pą, kad šios sri ties spe cia lis tai su si du ria tik su nar ko ma nais ar al­ko ho li kais.

Tok si ko lo go aki ra ty je pa cien tai at si du ria dėl ūmių ir lė ti nių ap si­nuo di ji mų. Pas ta rie siems pri ski­ria mi nuo lat dia li zuo ja mi žmo nės, ku riems ne funk cio nuo ja inks tai.

Ūmiai ap si nuo di ję pa cien tai at­ve ža mi į li go ni nę.

N.Gan čie riū tė pa nei gė, kad to­kiais at ve jais daž niau siai kal tas bū­na al ko ho lis.

„Su pa dau gi nu siais al ko ho lio bė­dų ne tu ri me, ne bent jie nu grimz ta į ko mą“, – šyp te li gy dy to ja.

Ta čiau net ir to kie pa cien tai ga­na grei tai at si gau na.

Ieš ko at sa ky mųDi džiau sią me di kų rū pes tį ke lia ap si nuo di ju sie ji su ro ga tais. To kie pa cien tai daž niau siai ne pa si sa ko, ką gė rė. Tad pa cien to li gos is to ri­jo je at si ran da už ko duo ta diag no zė – ne pa tiks lin tas al ko ho lis.

Pa sak N.Gan čie riū tės, sun kiau­sia, kai į li go ni nę at ve ža mas są mo­nės ne te kęs ar ba ne sio rien tuo jan­tis ap lin ko je žmo gus.

Tuo met at me ti mo prin ci pu ten­ka spė ti, kuo jis ga lė jo ap si nuo dy ti ir kaip jam pa dė ti.

Įvai ro vė: �� N.Gan�čie�riū�tė�pa�ste�bi,�kad�žmo�nės�ap�si�nuo�di�ja�pa�čio�mis�įvai�riau�sio�mis�me�džia�go�mis.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Ap si nuo dijama ir vais ta žo lė misAl ko ho lis, su ro ga tai, che mi niai pre pa ra­tai, ne tgi ne kal to­mis lai ko mos vais­ta žo lės ar liau diš kos gy dy mo si prie mo­nės ga li su kel ti grės­mę gy vy bei.

Pa cien to būk lei blo gė jant, gy dy­to jai ne tei kė vil čių, kad jis iš gy vens. Si tua ci ja šiek tiek paaiš kė jo, kai vy­rą pri rei kė in tu buo ti – įsta ty ti kvė­pa vi mo vamz de lį. Me di kai pa ma tė nu de gin tą gerk lę, stemp lę.

At si ga vęs vy ras vė liau pri si pa ži­no, jog no rė da mas nu si žu dy ti iš gė­rė pes ti ci dų.

Ki tas pa cien tas li go ni nė je gu lė jo ke lis kar tus vis dėl tos pa čios prie­žas ties – iš ger da vo po pu sę stik li­nės ar dau giau ac to.

Pri rei kia še šių va lan dų„Ką dar vei kia tok si ko lo gas? Klai­pė dos kraš te ši spe cia ly bė ma žai ži no ma, – su tin ka spe cia lis tė. – Vil niu je vi są pa rą vei kia ap si nuo­di ji mų sky rius, dir ba biu ras, kur spe cia lis tai kon sul tuo ja ir gy dy to­jus, ir pa cien tus.“

Pa sak N.Gan čie riū tės, ap si­nuo di ju siam pa cien tui ski ria mas simp to mi nis ir spe ci fi nis gy dy mas prieš nuo džiais.

Ta čiau ma žai ap si nuo di ji mą su­ke lian čių me džia gų tu ri sa vo prieš­nuo džius, tad ski ria mas simp to mi­nis gy dy mas.

Daž nam pa cien tui už ten­ka bū tent to kio gy dy mo: iš plau­ti skran dį, pa sta ty ti la ši nę, pa­stip rin ti or ga niz mą rei ka lin go mis me džia go mis ar su leis ti vais tų nuo skaus mo.

Ap si nuo di jus su ro ga tais ski ria­mas spe cia lus gy dy mas – de tok si­ka ci nė dia li zė. Ši pro ce dū ra trun ka ma žiau siai še šias va lan das, o jei gu būk lė ne ge rė ja, ji pra tę sia ma.

Pir mau ja al ko ho lisLie tu vo je pa gal ap si nuo di ji mų sta­tis ti ką pir mau ja al ko ho lis, ant ro ji

vie ta ati ten ka vais tams, o tre čio ji – gry bams. Iš vais tų daž niau siai per­do zuo ja ma ra mi na mų jų ar ba an ti­dep re san tų.

Tok si ko lo go pa gal bos pri rei kia žmo nėms, ku rie pil da mi de ga lus ne ty čia gurkš te li ku ro ar su pai nio ję bu te lius iš ge ria pa vo jin gų skys čių.

N.Gan čie riū tė pri si mi nė, kaip me di kų pa gal bos pri rei kė vi­sai smal kė mis ap si nuo di ju siai šei­mai. Į sve čius atė ju siam gi mi nai­čiui nuo sta bą su kė lė vi sos šei mos el ge sys – jie bu vo ap svai gę, mie­guis ti, van gūs ir sun kiai bend rau­jan tys. Tin ka mu lai ku pa si ro dęs sve čias iš kvie tė grei tą ją pa gal bą.

Pa ken kia liau diš kos prie mo nėsPas ta ruo ju me tu gy dy to jams ten­ka su si dur ti su pa cien tais, ku rie ap si nuo di ja gy dy da mie si liau diš­ko mis prie mo nė mis. Mat daž nai klai din gai ma no ma, jog jos ne ga­li pa kenk ti.

Tok si ko lo gė įspė ja, kad vais ta­žo lių po vei kis ga li bū ti la bai stip­rus, o kar tais net pa vo jin gas – ri­ba tarp gy do mo sios do zės ir nuo do bū na la bai ma ža.

Tad neiš ma nan tiems šių da ly­kų ne rei kė tų eks pe ri men tuo ti ar­ba pa si kliau ti tik pro fe sio na lių žo­li nin kų pa ta ri mais.

Kau no kli ni ko se pa si tai kė pa­cien tų, ap si nuo di ju sių kai ku rių žmo nių iš gir tu auk si niu ūsu.

Pa sak N.Gan čie riū tės, ap si nuo­di ji mų žo lė mis po žy miai ga li bū­ti įvai rūs: nuo są mo nės su tri ki mo, py ki ni mo, vė mi mo, mir gė ji mo aky se, svir du lia vi mo, ne sio rien­ta vi mo ap lin ko je, ne su si kal bė ji­mo iki kri ti nių at ve jų, kai iš tin­ka ko ma.

14

pasaulisAntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

Ru­si­jos­dip­lo­ma­ti­jos­va­do­vas­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­pa­reiškė,­kad­jo­ša­lis­ne­ke­ti­na­keis­ti­sa­vo­po­zi­ci­jos­dėl­si­tua­ci­jos­Si­ri­jo­je,­nes­tam­nėra­pa­grin­do.­Va­karų­prie­kaiš­tus,­kad­Mask­va­re­mia­Si­ri­jos­re­žimą,­S.Lav­ro­vas­pa­va­di­no­is­te­riš­kais.­Ki­ni­ja­pa­reiškė,­kad­taip­pat­pa­lai­kys­tei­sin­gumą­Si­ri­jos­klau­si­mu.

At­sA­ky­mAs­­kri­ti­kAms

Nor­ve­gi­jo­je­per­nai­liepą­du­iš­puo­lius,­nu­si­ne­šu­sius­77­žmo­nių­gy­vybę,­su­rengęs­32­metų­An­der­sas­Beh­rin­gas­Brei­vi­kas­kreipė­si­į­Os­lo­teismą­su­pra­šy­mu­ne­del­siant­jį­pa­leis­ti.­Teis­mo­salė­nu­ščiu­vo.­Kal­ti­na­ma­sis­ar­gu­men­ta­vo,­kad­jo­įvyk­dy­tos­žu­dynės­bu­vo­„pre­ven­cinė­ata­ka­prie­š­vals­tybės­iš­da­vi­kus“.

Jung­tinė­je­Ka­ra­lystė­je­pra­si­dėjo­pen­kis­mėne­sius­truk­sian­tys­ka­ra­lienės­Elž­bie­tos­II­val­dy­mo­60­me­čio­ren­gi­niai.­85­metų­Elž­bie­ta­II­po­ka­ra­liaus­Jur­gio­VI­stai­gios­mir­ties­1952­m.­va­sa­rio­6­d.­ta­po­mo­nar­che.­Iš­kil­min­gas­jos­karū­na­vi­mas­įvy­ko­tik­dau­giau­nei­po­metų,­1953­m.­bir­že­lio­2­ąją.

No­ri­­į­lAisvę

GAr­biN­GA­­su­kAk­tis

Gat vių pro tes tai Ru mu ni jo je pa ga liau iš po sto iš vertė ša lies prem jerą Emilį Bocą.

Ru mu ni jos cent ro de ši niųjų prem je ras E.Bo cas at si sta ty di­no pa reiškęs, kad no ri su ma žin ti po li tinę ir so cia linę įtampą ša ly­je. O pa dėtis Ru mu ni jo je – nė­ra ge ra. Šių metų sausį ru mu nai į gat ves žy gia vo ko ne kas dien. Pro testų ne nut raukė net Ru mu­niją su kaustęs spei gas.

45 metų E.Bo cas vie nos did­žiau sių Rytų Eu ro pos vals ty­bių vy riau sy bei va do va vo nuo 2008 m., kai Ru mu niją, ku rios eko no mi ka ke le rius me tus spar­čiai au go, ap ėmė gi li re ce si ja.

Ša lis bu vo pri vers ta kreip­tis į Tarp tau tinį va liu tos fondą (TVF) ir ES su pra šy mu pa sko­lin ti 20 mlrd. eurų.

Mai nais Bu ka reš tas ėmėsi dras tiškų viešųjų iš laidų ma ži ni­mo prie mo nių, įskai tant spren­di mus 25 pro c. su ma žin ti at ly­gi ni mus vie ša ja me sek to riu je ir įšal dy ti pen si jas 2010 m. Be to, vie ša ja me sek to riu je bu vo pa­nai kin tos de šim tys tūkstan čių dar bo vietų.

Bet vy riau sybės po li ti ka davė re zul tatų. Po dvejų re ce si jos me­tų Ru mu ni jo je per nai bu vo ste bi­mas eko no mi kos au gi mas.

Taip pat pro gno zuo ja ma, kad biud že to de fi ci tas šiais me tais vei kiau siai ne vir šys 3 pro c. Tie­sa, TVF ir ES pa reiškė su ma ži­nu sios Ru mu ni jos ūkio au gi mo 2012­ai siais pro gno zes iki 1,5–2 pro c., nors abiejų kre di to rių at­sto vai pa gyrė da bar jau bu vusį vy riau sybės va dovą už darbą.

Vis dėlto E.Bo cas at si sta ty­di ni mo kal bo je pri pa ži no, kad tau py mo prie monės, nors ir pra dėju sios duo ti vai sių, neat­nešė tei giamų per mainų vi suo­me nei.

BNS, AFP inf.

Vi suo menės pa si tikė ji mas63 metų S.Nii nistö – pir ma sis nuo 1956 m. Suo mi jos pre zi den tas, pri­klau san tis Na cio na linės koa li ci­jos par ti jai ir pir ma sis po 30 metų kon ser va to rius, užim sian tis ša lies va do vo po stą.

Būtent tiek lai ko Suo mi jai va­do va vo so cial de mok ratų at sto vai, tarp jų – po pu lia rio ji Tar ja Ha lo­nen. Ši po li tikė vei kiau siai to liau sėkmin gai būtų va do va vu si ša liai, jei ne pa si bai gu si ant ro ji še še rių metų ka den ci ja.

S.Nii nistö – suo miams ge rai ži no­mas po li ti kas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dir bo ša lies fi nansų mi nist­ru ir pa dėjo Suo mi jai įsi ves ti eurą. 10­aja me de šimt me ty je jam pa­vy ko išt rauk ti Suo miją iš re ce si­jos duobės.

Eks pertų nuo mo ne, būtent tai S.Nii nistö at nešė sėkmę. Hel sin­kio uni ver si te to po li to lo gi jos pro­fe so rius Tuo mo Mar ti kai ne nas pa­brėžė, kad „S.Nii nistö at sto vau ja pra kti nei eko no mi nei kom pe ten ci­jai“. Tie sa, ki tas uni ver si te to pro­fe so rius Ja nas Sund ber gas įžvelgė ir po li ti ko trūkumų.

„Pre zi den to vaid muo rei ka lau ja san ty kių su pla tes niu pa sau liu“, – kalbė jo J.Sund ber gas. Pro fe so riaus tei gi mu, būtent glo balūs klau si mai nėra S.Nii nistö stip rio ji pusė.

Suo mi jos po li ti kai džiaugė si, kad nau ja sis ša lies va do vas – eu ro pie­tiškų pa žiūrų po li ti kas. Esą tai tu­rėtų pa dėti įveik ti vi suo menė je didė jantį eu ros kep ti cizmą. Nei­

gia mas nuo sta tas pa kurstė eu ro zo nos krizė, nes Suo mi jos mo kes­čių mokė to jams te ko sva riai pri si­dėti prie pie ti nių eu ro zo nos ša lių, to kių, kaip Grai ki ja ir Por tu ga li ja, gelbė ji mo.

Vi suo menė pa si pik ti nimą iš­reiškė par la men to rin ki muo se pra­ėju siais me tais, kai eu ros kep tiš ka „Tikrųjų suo mių“ par ti ja ne tikė tai su rin ko net 19 pro c. balsų.

Iden tiš ki kan di da tai?Tie sa, abu į ant rąjį pre zi den to rin­kimų turą pa tekę kan di da tai aiš­kiai dek la ra vo, kad yra eu ro pie tiš­ko Suo mi jos kur so ša li nin kai.

„Ma nau, kad jis ge riau sias kan­di da tas, – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at sto vaus Suo mi­jai, – džiaugė si Mat ti Ok sa ne nas, į pen siją išėjęs in ži nie rius, ku ris ne pabū go 26 laips nių šal čio ir at­ėjo ati duo ti sa vo bal so. – Mes dar ne sa me pa si rengę ra di ka les niam kan di da tui.“

Tie sa, bu vo ir to kių rinkėjų, ku­rie pri pa ži no, kad rink tis iš dviejų pa na šias pa žiū ras dek la ruo jan čių po li tikų – iššū kis.

„Bal sa vau už Pekką Haa vis to. Ta čiau tai bu vo sun kus pa si rin ki­mas. Abu kan di da tai – pa našūs. Galbūt P.Haa vis to – at vi res nis, dau giau kal ba“, – sakė 39 metų Ve sa Leh ti nen iš Hel sin kio.

Tie sa, S.Nii nistö nu šlavė kon­ku rentą. Jis ga vo 62,6 pro c. rinkėjų balsų, o P.Haa vis to – tik 37,4 pro c. Be je, S.Nii nistö do mi na vo ir pir­ma ja me rin kimų tu re sau sio 22 d.

Apk lau sos rodė, kad jis per visą kam pa niją bu vo aiš kiai po pu lia­res nis už 53 metų li be ralą P.Haa­vis to, ku ris gy ve na par tne rystė je su kirpė ju iš Ek va do ro.

Būtent P.Haa vis to vie šai dek la­ruo ja mas ho mo sek sua lu mas, pa sak eks pertų, tik riau siai at stūmė pa gy­ve nu sius ir tra di ciš kes nių pa žiūrų rinkė jus. Bet P.Haa vis to po rin kimų ne liūdė jo, jis džiau gia si gavęs net mi li jo no suo mių pa ramą.

Rinkėjų ak ty vu mas per bal sa­vimą sek ma dienį bu vo ma žes nis nei pir ma ja me tu re. Jis siekė 68,9 pro c., o pir ma ja me tu re bal sa vo 72,8 pro c. suo mių.

Pri žiūrės ir vi daus po li tikąPre zi den to vaid muo Suo mi jo je nėra toks svar bus kaip vy riau sybės. Ma­ža to, nuo pra ėju sių metų Suo mi­jos pre zi den to ga lios yra su var žy tos. Spalį par la men tas bal sa vo už tai, kad ES po li ti ka būtų per duo ta vy riau sy­bei, tad da bar prem je ras yra pa grin­di nis ša lies at sto vas ES rei ka lams.

S.Nii nistö ga lių su var žy mas – ne kliū tis, nes jo Na cio na linės koa li­

ci jos par ti ja da bar tu ri ir iš rinktąjį pre zi dentą, ir prem jerą – Jyr ki Ka­tai neną. Ta čiau už sie nio rei kalų kon so li da vi mas Na cio na linės koa­li ci jos par ti jos ran ko se ne rimą su­kėlė opo zi ci jai.

Cent ro par ti jos ly derė Ma ri Ki­vi nie mi pri minė, kad „pre zi den tas spren di mus už sie nio po li ti kos sri­ty je prii ma drau ge su dau gia par ti­ne vy riau sy be“.

BNS, AFP, AP, inf.

Pro tes tai: ­� prie­š­ vy­riau­sybės­po­li­tiką­ pro­tes­tuo­jan­tys­ ru­mu­nai­pa­siekė­sa­vo­–­prem­je­ras­E.Bo­cas­pa­li­ko­po­stą.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Suo miai pa si rin ko kon ser va to riųPa tir tis: ­� dau­ge­liui­suo­mių­po­li­ti­kos­ve­te­ra­nas­S.Nii­nistö­į­at­mintį­įsirėžė­kaip­pui­kus­eko­no­mis­tas.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Vie niems jis ne kant rus ir šiurkš tus, ki­tiems – gar bin­gas ir tie sus. Koks iš tiesų yra nau ja sis Suo mi jos pre­zi den tas Sau li Nii nistö – pa ro­dys lai kas. Ta­čiau rin ki muo­se šiam po li ti­kos ve te ra nui ly gių ne bu vo.

S.Nii nistö – jau niau sias iš ke tu rių �vaikų dar bi ninkų klasės at stovų šei mo je, gy ve nu sio je Suo mi jos piet va ka riuo se. Tur ku uni ver si te­te yra įgijęs tei si nin ko iš si la vi nimą.

Po li ti kos ve te ra nas 1995 m. per �tra gišką au toa va riją ne te ko žmo­nos, su ku ria pra gy ve no dau giau kaip 20 metų ir su si laukė dviejų sūnų.

Po de vy ne rių metų jis tik per �plauką li ko gy vas Tai lan de, kur nuo cu na mio gelbė jo si su jau nes­niuo ju sūnu mi įsi ropštęs į medį.

S.Nii nistö bu vo su si žadėjęs su �bu vu sia gro žio ka ra lie ne, iš rink ta į par la mentą, bet pra ėjus me tams po su žadė tu vių tie san ty kiai nu­trūko. 2009 m. jis vedė 29 me tais jau nesnę sa vo par ti jos at stovę.

Įdomūs S.Nii nistö biog ra fi jos fak tai

Ma nau, kad jis ge­riau sias kan di da tas – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at­sto vaus Suo mi jai.

Pro tes tai iš vertė iš po sto

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, vasario 7, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, vasario 6 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo

apatiškos nuotaikos – lyderio pozicijos atiteko „Linas Agro Group“ akcijoms,

tačiau ir jų perleista mažiau kaip už 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek dides-

nio investuotojų dėmesio sulaukė „Teo LT“, „Invaldos“ ir Ūkio banko vertybi-

niai popieriai.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,18 proc. iki 317,50

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,31 proc.

iki 452,93 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-

tic 10“ – 0,35 proc. iki 136,03 punkto.

Oficialiojo sąrašo „Linas Agro Group“ akcijų, kurios pabrango 4,96 proc. iki

0,487 euro, parduota už 45,6 tūkst. eurų, 0,15 proc. iki 0,647 euro atpigusių

„Teo LT“ akcijų – už 35,6 tūkst. eurų, 0,47 proc. iki 1,901 euro atpigusių „Inval-

dos“ akcijų – už 21,5 tūkst. eurų.

0,52 proc. iki 0,192 euro atpigusių Ūkio banko akcijų apyvarta buvo 12,5 tūkst.

eurų, 0,20 proc. iki 1,517 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – 8 tūkst. eurų, 0,34

proc. iki 0,599 euro pabrangusių „Lesto“ akcijų – 6,5 tūkst. eurų.

1,16 proc. iki 0,255 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų perleista už 5,1 tūkst.

eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip

po 5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,40 proc. iki

0,498 euro, parduota už 7,5 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista

mažiau kaip po 4 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 161,3 tūkst. eurų, iš jų 149,6 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje savaitė prasidėjo ramiai

NekilNojAmAsis turtAs

Nukelta į 16 p.

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui,

skausmų malšinimui, endokrininės siste-

mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija

savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA:

veido atjauninimas, krūtų stangrinimas,

plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės

odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-

do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-

nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-

sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-

liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-

niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-

ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-

kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370

620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt. 894528

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906836

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kos-metologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-

ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei

mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:

kardiologai, alergologai, endokrinologai,

ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-

tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),

pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-

gai (mamografija), gastroenterologai, otori-

nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,

8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)

490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-

da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-

dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų

priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,

8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių

g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.765802

mokymAskiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

899481

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904222

kompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „Corel-DRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.

909827

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (au-tomatas) kategorijos kursai. Patyrę mo-kytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

904421

Nuoma

„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomo-ti kambarius, butus paromis. Reikalingi bu-tai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902540

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907292

Ilgalaikei nuomai pora ieško buto Klaipėdo-je. Abu dirbame. Mokėsime užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177.

909358

Išnuomojame 1 kambario butą šalia „Vė-trungės“, Taikos pr. (nebrangiai), 2 kam-barių butą Smiltelės g. (200 Lt). Tel. 8 679 82 151, 8 603 02 718.

909435

Išnuomoju butą Taikos pr. 48 (su baldais ir buitine technika), 2 kambarių butą Sausio 15-osios g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.

909361

Išsinuomotume kavinės, valgyklos patalpas Klaipėdoje. Siūlyti variantus. Tel. 8 620 13 259 (darbo dienomis 8-17 val.). Tel. 8 620 13 248, info@kretingosmaistas.eu.

909408

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

906294

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

907312

Reikalingas nuomai butas dirbančiai šeimai be žalingų įpročių. Mokėsime už 6 mėn. į priekį. Tel. (8 46) 327 024, 8 606 50 071.

909443

Šeima išsinuomotų 2-3 kambarių butą su bal-dais nuo „Žardės“ iki BIG rajono. Be tarpinin-kų. Tel. 8 680 36 495, 8 657 69 894.

909803

Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m ka-vinė, 200 kv. m baras, patalpos prekybai ir biurams. Tel. 8 698 37 145.

906005

Parduoda

„Manto namų“ butai. Atviri namai - vasario 12 d. 11-14 val. kviečiu į butų apžiūrą. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.

909733

Butus: 1 kambario Kauno g. - 53 000 Lt, 2 kambarių 5/3 a. Statybininkų pr., 3 kambarių su holu 5/2 a. Poilsio g., pigiai kambarį ben-drabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.

908598

Butus: 4 kambarių 5/2 a. Gedminų g. (ben-drija), 5/2 a. Žardininkų g., 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt), 9/3 a. Nauja-kiemio g., 9/1 a. Vingio g. (135 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.

909324

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906247

Sodybą su pastatais 50 km nuo Klaipėdos (13 ha žemės, trifazė elektra, tvenkinys, van-dens gręžinys, šalia miško, 35000 Lt). Tel. 8 646 23 196.

907843

1 kambario butą (33 kv. m, 5/1 a., plastiki-niai langai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

909928

1 kambario butą su balkonu Kauno g. (9/3 a., naujai suremontuotas, 21 kv. m, kaina 65 000 Lt, savininkas). Tel. 8 643 27 660.

909628

1 kambario butą Malūnininkų g. (30 kv. m, 5/1 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, reikia re-monto). Kaina 65000 Lt. Tel. 8 601 58 870.

909638

1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Minijos g. (WC, vonia kartu, visiškai suremon-tuotas, 45 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.

909842

1 kambario 33 kv. m butą su balkonu Žardi-ninkų g. (plastikiniai langai, labai tvarkingas). Savininkas. Tel. 8 683 48 200.

909854

12 kv. m kambarį bloke 5/2 a. Rambyno g.; 18 kv. m kambarį 4/2 a. Sulupės g.; Taikos pr. (5/3 a., 18 kv. m, bloke); 1 kambario butą 9/7 a. Taikos pr. Tel. 8 671 92 803.

909767

16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; bu-tus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.

905778

18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komu-nikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688 50 400.

902055

18 kv. m kambarį bendrabučio bloke Taikos pr. (5 bl./5 a., visi skaitikliai, tuščias). Kaina 24 600 Lt. Tel. 8 674 02 410.

909843

2 kambarių butą su didžiuoju holu Lauki-ninkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

909694

2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (ply-tiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549.

909471

3 kambarių butus: Alksnynės g. (5 pl./4 a., 62 kv. m, 205 000 Lt), Bandužių g. (10/10 a., 78 kv. m, 131 000 Lt). Tel. 8 604 70 482, NTA „Kavintenė“.

909796

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savinin-kas. Tel. 8 645 40 425.

907116

3 kambarių gerą butą su kai kuriais bal-dais 9 a. prie naujosios turgavietės. Kaina 168 000 Lt. Agentūroms nesikreipti. Tel. 8 615 61 684.

909234

3 kambarių butą Alksnynės g. r. (5/5 a., įsti-klintas balkonas, tvarkingas). Kaina 215000 Lt. Tel. 8 683 57 160.

906322

4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a. Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325.

906633

Gero išplanavimo 3 kambarių butą Nidos g. (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.

909446

Įrengtą namą SB „Pakrantė“ (2 aukštų, su baldais, 8 a žemės). Tinka keitimas į 2 kam-barių butą naujame arba renovuotame name su priemoka. Tel. 8 670 85 478.

909768

Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laipti-nė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539.

909730

Pigiai 4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78 kv. m). Tel. 8 685 19 045.

906430

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.

909799

Savininkas parduoda naujos statybos neį-rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.

909801

Savininkas skubiai parduoda erdvų naują šiuolaikišką 1 a. namą prie Gargždų (204 kv. m, 299 000 Lt), šalia esantį 15 a sklypą su komunikacijomis. Tel. 8 686 53 230.

904107

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, vasario 7, 2012

NekilNojamasis turtasParduoda

atkelta iš 15 p.

statyba ir statybiNės medžiagosParduoda

automobiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

909651

Parduoda

Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.

907017

Perka

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

908315

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.

909978

transporto paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame bal-dus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

909369

buitis ir techNikaPaslaugos

Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaplo-ves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.

909646

Kliento namuose remontuojame visų mo-delių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Su-teikiame garantiją. IĮ „Pajūrio Buitis“, tel. 8 612 39 577.

908419

dėmesioV.Demidovo individuali įmonė, įmonės ko-das 141237071, pertvarkoma į UAB „Sant-dema“.

886461

kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

908907

Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m il-gio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.

899268

PaslaugosKubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.

899407

PerkaUAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895884

Paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905484

Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, na-muose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiš-kai. Tel. 8 687 80 439.

909309

Dedu laminatą, grindis, gipskartonį, dai-lylentes, klijuoju plyteles, glaistau, dažau, atlieku santechnikos, elektros darbus ir kt. Tel. 8 678 28 983.

909769

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laip-tus. Tel. 8 683 67 785.

906646

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

907851

Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.

909102

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

909294

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

909583

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. EKO-vata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv.m. – nuo 7Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

908716

Skubiai: namo dalį Verpėjų g. (85 000 Lt), 3 kambarių butą Sulupės g. 5 pl./3 a. (108 000 Lt); 18 a komercinį sklypą prie „Marių“ parduotuvės. Tel. 8 679 41 441.

909841

Taikos pr. (Pempininkų r.) 3 kambarių 64 kv. m tvarkingą butą. Tel. 8 614 07 549.

909470

Perka

Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726.

899237

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892989

1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

908601

Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejy-bos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tar-pininkų. Tel. 8 639 90 266.

908524

NTA „Laimita“ perka arba padeda parduo-ti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

906309

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907456

Paskolos„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902547

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvai-rias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

909445

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900835

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905920

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907348

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

907231

Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195.

905771

darbasieško darbo

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901488

siūlo darbąLegalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

902165

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

909063

Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192.

909804

Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kir-pėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, pui-kus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.

904835

Mados namams dirbti su individualiais užsa-kymais reikalinga lengvųjų rūbų sukirpėja. Tel. (8 46) 411 387, 8 687 14 530.

909831

Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E ka-tegoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

909837

Nuotraukų rėmelių gamybos įmonei reikalin-gas (-a) meistras (-ė) dirbti rėminimo dirbtu-vėse. CV siųsti e. paštu geiste@takas.lt. Tel. 8 686 00 567.

909745

Reikalinga kebabų pardavėja. Yra naktinės pamainos. Tel. 8 610 00 917, 8 688 21 067.

909721

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilno-jamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

907332

UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už ši-lumos ūkį. Tel. 342 508.

908605

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjau-name sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868563

Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus savo ir užsako-vo medžiagomis. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.

909107

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

909317

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900262

baldaiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis du-rimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.

909829

17

pramogosantradienis, vasario 7, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią

išpardavimą Baltijos jūroje –

nUolaidoS iKi 70%!

Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų

parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio

salonuose!

Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 lt

Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,

diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou

programa!

Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16

Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo

parduotuvėse vykstančių milžiniškų

išpardavimų!

daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro

Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo va-

sario 13 dienos:

6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais

17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais

19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais.

laukiame Jūsų!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

teatras

18

pramogosantradienis, vasario 7, 2012

tV programaKlaipėdos dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mer-gaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragi-komedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Pro-duktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.

Klaipėdos Valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasVasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos ves-tuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuo-tas koncertas.

Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informa-cija ir bilietų rezervavimas trumpuo-ju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klai-pėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai bal-tieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). KITI rengInIaIVasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzi-kinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šei-mai J.Marcinkevičiaus „grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su gru-pe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jau-nimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektak-lis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kom-panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „atė-jau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilie-to kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.KITI rengInIaIVasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bi-lieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“.

jaunimo centrasVasario 7 d. I.Simonaitytės viešojoje biblio-tekoje – Lietuvos mokinių meninio skaity-

mo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 11 val. skaitovai (5–8 klasių grupė), 14 val. skaitovai (9–12 klasių grupė).Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietuvos mokinių meninio skaitymo kon-kurso Klaipėdos miesto etapas: 14 val. po-etinių kompozicijų konkursas.

Klaipėdos etnoKultūros centras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – kon-sultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jau-nieji europos kūrėjai 2011/2013“. edukacinės ekskursijos po parodas. Registra-cija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪrYBInIaI UŽSIĖMIMaIVasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. rengInIaIVasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilie-to kaina 6 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪrYBInIaI UŽSIĖMIMaI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstyto-ja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

baroti galerija(aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „australijos ir Oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie atlanto“.antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10a) – iki vasario 18 d. Gabrie-lės Jurevičiūtės personalinė paroda „Po-žiūris“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Ke-lionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9a) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

Klaipėdos apsKrities ieVos simonaitytės Viešoji biblioteKa

Klaipėdos miesto saViValdybės Viešoji biblioteKa

biblioteKos

parodos

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so

na cio na li nė at ran ka (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vaitė (k).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N-7). 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Mažie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Is to ri nė dra ma „Skais čio ji ka ra lie nė“ (1)

(D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Siau bo tri le ris „Ga lu ti nis tiks las 3“ (JAV,

Vo kie ti ja, Ka na da, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Ties ri ba“ (N-14). 1.20 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 Kri mi na li nė veiks mo dra ma „Pel kė“ (1)

(JAV, 2010 m.). 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ško ti jos aukš tu mos“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame rikos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da.

20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Dok. f. „Vil niaus baž ny čios“ (1993 m.)

(k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.40 Ry to suktinis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas (k). 16.05 Lai da S. 16.30 Kul tū ra. Ki no re ži sie rius Arū nas

Žeb riū nas. 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 17.55 Te le bim-bam. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Pul sas. 19.25 Gy ve ni mas yra gra žus. 20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro,

drau gai par ti niai!“ (3). 21.10 Trene rio Vla do Ga ras to 80-me čiui.

Va ka ro au to gra fas. Tre ne ris Vla das Ga ras tas.

21.50 Spor to pa no ra ma. 22.10 Mū sų mies te liai. Dot nu va (3). 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (7). „Ta dž Ma ha lis. Vis kas iš mei lės mo te riai. In di ja“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. For te pi jo nų mu zi kos žvaigž dės. Gro ja pia nis tas Alek se jus Gry niu kas.

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“.

9.30 Te le par duo tu vė 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“. 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 Kri mi na li nis s. „CSI Ma ja mis“ (1) (JAV,

2002 m.). 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Nuo ty kių ko me di ja „Di din giau sias

fil mas“ (JAV, 2007 m.). 23.10 „Fu tu ra ma“. 0.10 „CSI Ma ja mis“. 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 1.45 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05, 15.30 Te le par duotuvė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (5). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 Kri mi na li nis s. „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kal ti mo mo ty vai“ (1) (JAV, 2003 m.) (N-7).

21.00 Ka tast ro fų f. „Pa ni ka ore“ (JAV, 2001 m.) (N-14).

22.45 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.45 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20 Su per L.T.

9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 0.05 Lie tu va tie sio giai. 19.55 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“. 20.55 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Ber ly no „ALBA“ (Vo kie ti ja)–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vo kie ti jos. Per pert rau ką – Ži nios.

0.40 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“.

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 „Ką mes val go me?“ 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 11.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas (k). 11.45 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 12.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 13.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 14.15 „Mir ties gniauž tuo se“ (2) (N-7). 15.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 16.15 Re zo nan sas (k). 17.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 19.15 Kul tū ra +. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 21.45 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka. 20.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 22.00 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 23.00 „Mir ties gniauž tuo se“

(2) (N-7). 0.00 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Bio gra fi nė dra ma „Ko vo to jas“. 9.00 Mis ti nis tri le ris „Ne ma to mas“. 11.00 Fan tas ti nė ro man ti nė dra ma

„Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.). 13.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris

„Pa gro bi mas“. 15.00 Ka ri nė dra ma „Ste buk las prie San ta

Anos“ (JAV, Ita li ja, 2008 m.). 17.35 Anim. nuo ty kių f. „Al fa ir Ome ga“. 19.00 Is to ri nė ka ri nė dra ma „Pa sip rie ši ni mas“

(JAV, 2008 m.). 21.20 Dra ma „Hen ris Pū las yra čia“. 23.00 Is to ri nė ka ri nė dra ma „Še šė lių mo te rys“

(Pran cū zi ja, 2008 m.). 1.00 Ro man ti nė ko miš ka dra ma „Vi ki Kris ti na

Bar se lo na“ (Is pa ni ja, JAV, 2008 m.).

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.35 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.15 „Rin ki mai 2012“. 17.00 „Gy ny bos tei sė“. 18.00 Su si tuo ki me. 19.00 Te gul kal ba. 20.00, 23.55, 6.50 Lie tu vos lai kas. 21.05, 3.45 „Žu ko vas“. 22.20 „Šal tis. Ne mir tin gu mo beieš kant“. 23.35 Va ka ro nau jie nos. 0.05 „Lais vė ir tei sin gu mas“ su A.Ma ka ro vu. 0.50 „Gy ny bos tei sė“. 1.45 Sup ras ti. At leis ti. 2.40 Vaid. f. „Ne ra mi va sa ra“. 4.40 „Su ža dė tu vių žie das“.

9.00 Televitrina.10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“.12.00 Lietuvos krepšinio lyga.

„Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Estudiantes“–„Regal Barcelona“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“.17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo

„Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.19.45, 20.15 Kelias į Londoną.21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano

„Inter“.23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir

M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – Laimikisantradienis – sakuota skaLatrečiadienis – šiaudo nareLisketvirtadienis – miLigramaspenktadienis – krepšeLis

praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

19

įvairenybėsantradienis, vasario 7, 2012

kryžiažodis horoskopai

teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.

1. Frazę siųskite sms žinute numeriu 1337. siųsdami žinutę rašykite diena (tarpas) kL (tarpas) uŽduoties atsakY-mas. pvz., diena kL kLaipĖda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „klaipėdos“ redakciją naujojo sodo g. 1a, klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.

spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –

džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vil-kas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlik-ti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties ša-knys.Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmo-gaus, tačiau instinktu jautė jo galią. kažkokiu nesuvokiamu būdu žmo-guje jis atpažino gyvybę, kuri išsiko-vojo pranašumą prieš kitus tyrų gy-ventojus. ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmo-gų, – akimis, kurios kadaise sukinėjo-si tamsoje apie daugybę žiemos stovy-klų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dviko-jį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

„Niekas nenorėjo mirti“ – su tokiu šū-kiu šįvakar vyksiantis sunkiosios muzikos koncertas buria klaipėdie-čius anksčiau nei įprastai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Publikos laukia aštrūs gitarų rifai, muzikos ritme skrendančios pras-mingos eilės ir neįprastai karš-tas šaltos žiemos vakaras, kurio ugnį kurstys pripažinti sunkiosios muzikos atstovai „XIII fortas“ bei „G.Solid”.

Šiemet grupės „XIII fortas“ (rap-metal, Panevėžys) ir „G.Solid“ (disco-metal, Kaunas) sujungė jė-

gas ir nusprendė surengti koncer-tinį turą po Lietuvą. Grupės keti-na aplankyti 12 Lietuvos miestų ir miestelių.

„Tikriausiai daugelis prisime-na garsų lietuvišką filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Nusprendę savo koncertiniu turu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, negali-me pamiršti Lietuvos partizanų, kovojusių už mūsų laisvę. Vedami šių idėjų ir pavadinome turą fil-mo vardu, – kalbėjo „XIII forto“ lyderis Audrius. – Gastrolių idė-ja gimė iš abipusės meilės sunkia-jai muzikai. Žiūrovai po koncertų

visada lieka patenkinti. Iš kvieti-mų sugrįžti suprantame, kad esa-me laukiami. Manome, jog šis turas išpildys visų lūkesčius. Pagerbda-mi žuvusiųjų už Lietuvą atmini-mą ir mums visiems svarbią datą, kartu gaiviname ir kultūrinį gyve-nimą, nes daugeliui mažesnių ša-lies miestų gyventojų koncertas šiais laikais prilygsta šventei. Žmo-nės ištroškę pramogų ir atrakcijų. „XIII fortas“ ir „G.Solid“ pasiruo-šę jus nuvaryti nuo kojų.“

„Nežinau, kur buvome anksčiau, bet toks dviejų grupių projektas jau turėjo būti įgyvendintas. Nesvarbu,

kur besisvečiuotume, ar Pasvalio kultūros namuose, ar sostinės cen-tre įsikūrusiame gyvos muzikos ba-re, prieš akis – šėlstantys žmonės, kurie spinduliuodami savo energiją sukuria tą didingą ir unikalią aurą, dėl kurios verta išmėginti save dvie-jų savaičių kelionėje po Lietuvą“, – teigė „G.Solid“ lyderis Mantas.

Pasinaudodami koncertinio tu-ro galimybėmis išvysti ir aplankyti gražiausias šalies vietas, „XIII for-tas“ ir „G.Solid“ subūrė filmavimo komandą, kuri ne tik įamžins gru-pių pasirodymus, bet ir kelionės metu susuks dokumentinį trumpo

metražo filmą apie Lietuvos parti-zanų gyvenimo ypatumus. Filmo kūrėjai kalbins istorikus ir žmo-nes, menančius Lietuvos partiza-nus, aplankys jų kapavietes.

Turo finale laukia grandiozinis uždarymo koncertas su „XIII for-tu“, „G.Solid“ ir kviestinėmis gru-pėmis Panevėžio bendruomenių rūmuose. Po jo bus išleistas DVD su įrašytais gyvais grupių pasiro-dymais.

Koncertas Klaipėdoje (Kurpių g. 8) vyks vasario 7 d. 21 val. Įėjimas – 5 Lt.

„Klaipėdos“ inf.

Vasario 16-ąją pasitiks sunkiosios muzikos koncertu

avinas (03 21–04 20). Puikiai seksis dalyti patarimus asmeni-

niais klausimais, todėl jūsų populiaru-mas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasiek-site norimų rezultatų.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų min-tys ir idėjos nesutaps su aplinki-

nių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pasistenkite išsaugoti šaltą protą ir pa-sitelkite subtilumą.

dvyniai (05 21–06 21). Teigia-mai vertinsite savo padėtį, būsite

patenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonumu padėsite aplinkiniams. Jums už tai bus deramai atlyginta.

vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių,

norėsite palepinti save nekasdieniais malonumais – masažu, grožio procedū-romis ar geru spektakliu. Tikėtinas mei-lės romanas.

Liūtas (07 23–08 23). Sunkiai seksis įsivažiuoti į įprastą darbo

ritmą. Daugiau dėmesio skirkite sveika-tai. Vakare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą.

MergeLė (08 24–09 23). Mėgau-sitės gyvenimu. Noriai padėsite

draugui ar mylimam žmogui. Tinka-mas laikas atsikratyti nereikalingo daikto arba įsigyti seniai planuotą pir-kinį. Tik saugokitės sukčių.

svarstykLės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus,

jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvaci-jos antplūdį. Palankus laikas sudaryti svarbius teisinius, nekilnojamojo, pirki-mo–pardavimo sandorius.

skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, bū-

site suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo prida-rysite klaidų.

ŠauLys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio

vertybės bus priešingos jūsiškėms, dėl to galite pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus.

ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų komunikabilumas ir derybų įgū-

džiai padės sėkmingai susitarti su svar-biais asmenimis. Turėsite progą paro-dyti tvirtą charakterį ir nepasiduoti ap-linkinių spaudimui.

vandenis (01 21–02 19). Patirsi-te malonių įspūdžių bendrauda-

mas su artimais žmonėmis, seniai ma-tytais bičiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyvenimui ir nesigriebkite nerealių būdų atitrūkti nuo tikrovės.

žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtin-gų vertybių nesuprasite kito

žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriu-vusių svetimų problemų, bet pagalbos suteikti vis tiek neatsisakysite.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-15-11-17 -14

-13-7-14 -8

-17-15-16 -17

5

7

4

vasario 7-ąją

1922 m. gi mė ak to rius An ta nas Gab rė nas. Mi­rė 1984 m.1926 m. gi mė ru sų kos­mo nau tas ir erd vė lai vių konst ruk to rius Kons­tan ti nas Feok tis to vas. Jis bu vo vie nin te lis kos­mo se pa bu vo jęs ru sų kos mo nau tas, ku ris ne­prik lau sė ko mu nis tų par ti jai. Mi rė 2009 m.1968 m. pran cū zų kal bai Ka na do je su teik tas vals­ty bi nės kal bos sta tu sas.1971 m. mo te rims Švei ca ri­jo je su teik ta rin ki mų tei sė.

1978 m. gi mė ame ri­kie čių ak to rius Ash­ton Kut cher.

1536 m. gi mė pir ma sis Vil niaus uni ver si te to rek to rius, teo lo gas Pet­ras Skar ga. Mi rė 1612 m.1812 m. gi mė ang lų ra­šy to jas Char les Dic kens, pa ra šęs kny gą „Oli ve ris Tvis tas“.1834 m. To bols ke Si bi­re gi mė ru sų che mi kas, pa skel bęs sa vo pe rio­di nę che mi nių ele men­tų (bu vo ži no mi 63 ele­men tai) len te lę, Dmit ri­jus Men de le je vas.1894 m. mi rė sak so fo no iš­ra dė jas bel gas Adolph Sax.

Pir kė ja kal ti no sa veFak tai, kaip pre ky bos cent ruo se mul­ki na mi pir kė jai, dygs ta lyg gry bai po lie taus.Tat ja na pa no ro anū kė lei gim ta die niui nu pirk ti tor tą už 14,99 li to. Pa rė ju si na­mo, ji pa ste bė jo, kad ant dė žu tės ir če­ky je – tri mis li tais di des nė su ma.„Pa ti kal ta, už si ple pė jau te le fo nu, nu si­su kau nuo par da vė jos, o tuo me tu tor­tas ir pa bran go“, – juo kė si pen si nin kė.„Kok tei lis“ pa ste bė jo, kad daž niau siai bū na ap gau ti daug per kan tys klien tai. Ne išim tis ir Tat ja na.Anot skai ty to jos, ji gim ta die niui pir ko daug vi so kių pro duk tų, to dėl po ky čio ne pas te bė jo.Pak laus ta, ar ėjo par da vė jai ka bin ti akių, mo te ris juo ka vo, kad ne pre ky bi­nin kė, o ji kal ta, jog už si pliur pu si mo bi­liuo ju te le fo nu pra ra do aky lu mą.

au kos: �� žmo�nes,�per�kan�čius�daug�pre�kių,�leng�viau�ap�gau�ti.

„Kok tei lio“ po zi ci jaJei tig ras ro do dan tis, tai dar ne reiš kia, kad jis šyp so si.

Skai ty to jo klau si mas„Ar lie tu vių kal bos ser gė to jai priė mė pa tai są, kad mo bi lų jį te le fo ną rei kia va din ti jud riuo ju?“ – klau sė Sta nis lo­vas, sa kęs, kad ma tė taip pa ra šy ta vie­na me do ku men tų.

Jei pa ma tė te nu ša lu sį pi lie tįKuo grei čiau nu ga ben ki te nu ken tė ju­sį jį į šil tą pa tal pą. Jei to kios ga li my bės nė ra, ras ki te nuo vė jo bei šal čio ap sau­go tą vie tą. Duo ki te at si ger ti karš tos ar­ba tos, už val gy ti karš tos sriu bos, pa ma­žu at šil dy ki te nu ša lu sią kū no da lį, nu­vil ki te drėg nus dra bu žius. Ne pa mirš­ki te nuo pa žeis tos kū no da lies nu mau­ti žie dus, apy ran kes, iš ver ti aus ka rus. Ap vy nio ki te nu ša lu sią ga lū nę sau su au di niu.

Abe jo ti nas drau di masMe di kai drau džia šal ty je var to ti al ko­ho lį, ne va dėl to ne ten ka me ši lu mos.

Links mie ji tirš čiaiMo te ris atei na į kve pa lų par duo tu vę ir pra šo:– Gal tu ri te kve pa lų su kom piu te rio aro ma tu?– Ne, o kam jums to kie?– Na, su pran ta te, nie kaip vy ro dė me sio ne pat rau kiu.

Čes ka (397 719; kas la bai lau kė te žie mos, džiau ki tės – su lau kė te)

Atėnai +14Berlynas –8Brazilija +28Briuselis –5Dublinas +9Kairas +16Keiptaunas +28Kopenhaga –2

Londonas +2Madridas +12Maskva –16Minskas –11Niujorkas +10Oslas –2Paryžius –2Pekinas +2

Praha –10Ryga –16Roma +5Sidnėjus +23Talinas –8Tel Avivas +19Tokijas +7Varšuva –11

Saulė teka 8.19Saulė leidžiasi 17.21Dienos ilgumas 9.02Mėnulis (pilnatis)

38­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–10

Vilnius–11

Alytus–10

Kaunas–12

Utena–11

Panevėžys

–12ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–11

Vėjas2–6 m/s

Šiandien, vasario 7 d.Orai Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuo-se rajonuose. Temperatūra bus 8–13 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.

–9

Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas.

li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@lt.lt

Žvar bos ne pa bū gę klai pė die čiai Kark lės pa plū di my je ga li gro žė tis ne kas die niais vaiz dais.

Net aikš tin gas jū ros ban gas su ge­bė jęs su tram dy ti spei gas iš van dens nu lip dė įsta baus gro žio skulp tū ri­nes kom po zi ci jas.

Nu tį su siais var vek liais pa ki bu­sios virš van dens, šios pri me na sta lak ti tų bei sta lag mi tų da ri nius – iš pir mo žvilgs nio tra pius, ta­čiau su stin gu sius į tvir tus spin din­čio bal tu mo lui tus. Akis ga li ma pa­ga ny ti ir į ki tus eg zo tiš kus vaiz dus – ties kran tu „plū du riuo jan čiais“ ap le dė ju siais ak me ni mis ar tar si ant led kal nio pa ki bu sias pu šis.

Ne vie nas, pa sta ro sio mis die no mis iš si ruo šęs į pa jū rį, sku ba įam žin ti už­bu rian čius vaiz dus. Kas ži no, gal būt jau po die nos ki tos iš šio tra paus gro­žio bus li kę tik blan kūs pėd sa kai.

Pa jū ry je – įsta būs šal čio kū ri niai

For mos: �� spei�go�įka�lin�tas�pa�plū�di�mys�ža�vi�įspū�din�gais�gam�tos�vaiz�dais.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.