te tuo se mo ka dvi gu bai di des nius mo kes čius ne gu mū siš kiai“, – pri­pa ži no LCC tarp tau ti nio uni ver si­te to rin ko da ros sky riaus di rek to rė Ais tė Mo te kai tie nė.

Ši moks lo įstai ga kar tu su ki to­mis Va ka rų re gio no aukš to sio mis mo kyk lo mis da ly vau ja vie na me Švie ti mo mai nų pa ra mos fon­do pro jek tų. Šio pro jek to tiks las – pri sta ty ti mū sų ša lies aukš tą­sias mo kyk las, stu di jų pro gra mas sve tur bei pri trauk ti už sie nio ša­lių jau nuo lius stu di juo­ti Lie tu vo je.

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Jau dau giau nei de šimt me tų A.Rub lio vo mo kyk los pa tal po­se vei kia cerk vė. Ta čiau tik da bar paaiš kė jo, jog šiai veik lai nė ra nei ofi cia lių su tar čių, nei lei di mų.

Šar vo jo mi ru siuo sius?Ki lus gin čams dėl A.Rub lio vo mo­kyk los mo ki nių su kė li mo į vie nas pa tal pas, mies to va do vai šio je ug­dy mo įstai go je ap ti ko keis tų da ly­kų. Vie nas jų – mo kyk los pa tal po se dau gy bę me tų vei kian ti cerk vė.

„Kaip ji at si ra do mo kyk lo je? Gal vo jau, kad ta cerk vė ten vei­kia re mian tis ko kiais nors tei si­niais pa grin dais. Gal yra ta ry bos spren di mas, o gal mies to ad mi­nist ra ci ja priė mu si tei si nius ak tus, kad ta cerk vė ten ga­li bū ti? 2 4

„La bai di de lis klau si mas, kaip vals ty bi nia me uos te at si ra do šis įren gi nys.“

7p.

Cerk vė mo kyk lo je –be leidimų

28 (19 329)www.kl.lt

Ark­ti­nisspei­gasnu­si­tai­kė­irį­švie­so­fo­rus.

Miestas 3p. Pasaulis 11p.

Egip­te­ki­lu­sių­riau­šiųme­tu­nu­si­kal­tė­liai­da­rėką­no­rė­jo,­nes­nie­kasne­ban­dė­jų­su­lai­ky­ti.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Į­Va­sa­rio­16-ajaiskir­tą­ren­gi­nįbi­lie­tai­iš­šluo­tiaki­mirks­niu.

Miestas 2p. Kaina 1,30 Lt

penKtADIenIS, vASArIo 3, 2012

METŲKLAIPĖDIETĖS

RINKIMAIKANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ

SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIOIEŠKOKITE 5 P.

Su­si­sie­ki­mo­mi­nist­ras­Eli­gi­jus­Ma­siu­lis­tei­gė­ne­ma­tan­tis­

rei­ka­lo­dė­rė­tis­su­na­cio­na­li­zuo­ja­mo­

de­via­ci­jos­įren­gi­nio­

sa­vi­nin­kais.

Po rei kiai: ­� nors­ir­pri­vers­ti­gy­ven­ti­to­li­nuo­gim­to­sios­ša­lies,­D.Žol­ša­ir­S.Tu­ku­ba­je­vas­ti­ki­no,­kad­uos­ta­mies­ty­je­jie­jau­čia­si­sau­giai­ir­tu­ri­ga­li­my-bę­įgy­ti­ko­ky­biš­ką­iš­si­la­vi­ni­mą.­­ ­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Vilio ti stu den tų – į Ry tus

Stu di jų sve tur gei džian tys lie tu viai ver čia keis ti ir ša lies aukš­tų jų mo kyk lų stra te gi ją. „Stu di juo ki te Lie tu vo je!“ – to kiu šū kiu ap si gink la vę uni ver si te tų ir ko le gi jų at sto vai pra de da žy gius į nau jas Ry tų rin kas.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Kom pen suos nuo sto liusĮ Ka zachs ta ną, Azer bai dža ną bei Gru zi ją jau kryps ta dvie jų uos ta­

mies čio uni ver si te tų bei vie nos ko­le gi jos žvilgs niai. Tad ti kė ti na, kad nuo rug sė jo ne ma žas bū rys ry tie­tiš ko gy mio jau nuo lių pa jū ry je pa­pil dys aka de mi nės bend ruo me nės gre tas.

„Na tū ra lu, kad ma žė jant Lie tu­vos stu den tų skai čiui Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ska ti na tarp­tau tiš ku mą bei su da ro ga li my bes ei ti į ki tas rin kas. Be to, už sie nio stu den tai vals ty bi niuo se uni ver si­

2

miestaspenktADIenIS, vASArIo 3, 2012

1

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Kur dingo bilietai?Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai pa mi nė ti „Švy tu rio“ are no je vyks mi nė ji mas ir šven ti nis kon cer tas. Ja me da ly vaus vals ty bi nis dai nų ir šo kių an samb lis „Lie tu va“, so lis­tai Kris ti na Zmai lai tė, Ed mun das Sei lius ir Čes lo vas Ga ba lis.

Ren gi nio or ga ni za to riai ža dė­jo, kad pa no rę ne mo ka ma me kon­cer te ap si lan ky ti klai pė die čiai ga­lės pa siim ti kvie ti mus. Nuo va sa rio pra džios juos esą ga li ma gau ti ke­tu rio se skir tin go se vie to se.

Ta čiau jau pir mą ją die ną su sku­bu siems pa siim ti kvie ti mus te­ko nu si vil ti. Ka si nin kės paaiš ki no, kad ka soms duo ta tik po ke lis šim­tus kvie ti mų ir jie jau iš šluo ti.

Klai pė die čiai pik ti na si, kad kvie ti mų ne bu vo ga li ma gau­

ti jau pir mą jį jų da li ji mo die nos ry tą „Švy tu rio“ are no je yra per 4200 vie tų. Tad gy ven to jams ki­lo klau si mas, kur din go li ku sie­ji bi lie tai.

Iš da li jo or ga ni za ci jomsRen gi nį or ga ni zuo jan čio kul tū ros cent ro „Žve jų rū mai“ di rek to rius Al vy das Len kaus kas paaiš ki no, kad į skir tin go se mies to vie to se esan­čias ka sas bu vo iš da ly ta nuo 300 iki 450 kvie ti mų. Iš vi so – 1560.

Pa sak A.Len kaus ko, vos spė jus ati da ry ti „Žve jų rū mų“ ka sas per ke lio li ka mi nu čių at siim ta per 30 kvie ti mų.

Di rek to rius nuo gąs ta vo, kad aki mirks niu din gę kvie ti mai ne­ga ran tuo ja, jog pri si rinks pil na are na žiū ro vų. „Žmo nės pri sii ma kvie ti mų, o pa skui bū na tuš čia sa lė“, – ne kar tą įsi ti ki no A.Len­kaus kas.

Kvie ti mas į šven ti nį ren gi nį – de fi ci tas

Skai čius: �� ka�soms�bu�vo�iš�da�ly�ta�po�ke�lis�šim�tus�kvie�ti�mų.�� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Anks čiau cerk vė je-mo kyk lo je bu vo šar-vo ja mi žmo nės, ta-čiau pa tys mo ki nių tė vai pra dė jo pro-tes tuo ti ir tai nu-trau kė, o apei gos čia vyks ta iki šiol.

Vy tau tas Če pas:

Ne ži no: �� val�di�nin�kai�šian�dien�gūž�čio�ja�pe�čiais,�kas�A.Rub�lio�vo�pa�grin�di­nės�mo�kyk�los�pa�tal�po�se�lei�do�įkur�ti�cerk�vę.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pa si ro do, kaž kas žo­džiu lei do jai įsi kur­

ti, bet žo di nis lei di mas – ne do­ku men tas“, – cerk vės at si ra di mo pe ri pe ti jas mo kyk lo je narp lio jo uos ta mies čio vi ce me ras Vy tau­tas Če pas.

„Pap ra šiau, kad man pa teik­tų do ku men tus, ko kiu pa grin du cerk vė ten vei kia. Pa si ro do, jo kių do ku men tų nė ra. Bent jau sa vi­val dy bė jų ne tu ri. Gal ji ten ir ga­

li veik ti, bet tu ri bū ti iš nuo mo tos pa tal pos ar per duo tos pa nau dai. Tai na tū ra lus ci vi li zuo tas da ly kas. Be to, anks čiau cerk vė je­mo kyk­lo je bu vo šar vo ja mi žmo nės, ta­čiau pra dė jo pa tys mo ki nių tė vai pro tes tuo ti ir tai nu trau kė, o apei­gos vyks ta iki šiol“, – apie pa tal pų nau do ji mą pa sa ko jo V.Če pas.

Švie tė jiš ka mi si jaApie cerk vės at si ra di mą A.Rub­lio vo mo kyk lo je ne no riai kal bė jo

Cerk vė mo kyk lo je – be lei di mų

ir jos di rek to rius Vla di mi ras Ar ta­mo no vas.

„Kuo čia dė ta cerk vė? Aš ne ži­nau, ką jums pa sa ky ti. Na, pa tal­pa nau do ja ma ti ky bos pa mo koms. Ir pa mal dos vyks ta, o kas? Žmo nės ten ne bu vo šar vo ja mi, čia ne tiks­li in for ma ci ja. Tai mo ki niams skir­ta pa tal pa, mo ki nių tė vams, sa vi­val dai, pa mo koms, kul tū ri niams ren gi niams. O ko dėl mo kyk los pa­tal po se ne ga li vyk ti tra di ci nės re li­gi nės apei gos? Ci vi li nė je mo kyk lo­je bend ruo me nei pa gei dau jant ga li vyk ti pa mal dos. Ta pa tal pa ne pri­me na kla sės, ji įreng ta pa gal cerk­vės tra di ci jas“, – sa vo tie są dės tė di rek to rius V.Ar ta mo no vas.

Va do vas pri pa ži no, kad tos pa­tal pos nuo mo ja mos, cerk vė už tai pi ni gus mo ka. Mo kyk lai esą tai di­de lė fi nan si nė pa ra ma.

Ta čiau ko kiu ju ri di niu pa grin du ima mi pi ni gai, jei nė ra jo kių ofi­cia lių lei di mų tai cerk vei ten veik­ti, V.Ar ta mo no vas paaiš kin ti ne­ga lė jo.

Re li gi ja at skir ta nuo vals ty bės„Vals ty bi nė je mo kyk lo je to kie da­ly kai ne tu rė tų eg zis tuo ti. Ar ba tai tu rė tų bū ti bend ruo me ni nė mo­kyk la, kaip mes tu ri me ka ta li kiš­kas, tai ga lė tų bū ti ir sta čia ti kiš­ka mo kyk la, nie kas juk ne drau džia to kios ini cia ty vos. Tu rė tų bū ti aiš­kus ap si spren di mas, ta čiau vals ty­bi nė se mo kyk lo se re li gi nio kul to ob jek tas ne priim ti nas“, – tvir ti­no švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist­ras Vai das Ba cys.

„Ma nau, ne vien tik sta čia ti kiai mo ko si to je mo kyk lo je, gal ir ne ti­kin čių yra tarp jų, tai gi rei kė tų gerb­ti vi sos bend ruo me nės in te re sus“, – pa brė žė vi ce mi nist ras V.Ba cys.

Pa sak Klai pė dos me ro pa va duo­to jo V.Če po, jei gu po li ti kai nu­spręs, kad cerk vė ten tu ri veik ti, tai esą te gul vei kia, o jei bus nu spręs­ta, kad ji tu ri iš si kel ti, tai pa tal pos tu ri bū ti grą žin tos mo kyk lai, ci vi­li nio švie ti mo reik mėms.

Pa no ru siems išysti šventinį Va sa rio 16-ajai skirtą koncertą klai pė die čiams te ko nu si­vil ti – jau pir mą ją die ną kvie ti mai į ne mo ka-mą ren gi nį bu vo iš graibs ty ti.

Dėl vangių atsiskaitymų – sko lų kup raAs ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Vy riau sy bės at sto vė Klai pė dos ap­skri ty je pa skel bė, kad Klai pė dos ir Pa lan gos mies tų, Klai pė dos ra jo no bei Ne rin gos sa vi val dy bės kre di to­ri nio įsi sko li ni mo 2011 m. pa bai go­je ne tu rė jo. Ta čiau Ši lu tės ra jo no sa vi val dy bė je, pa ly gin ti su 2010 me tais, per nai jis išau go be veik 5 mi li jo nais li tų.

Ši lu tės ra jo no sa vi val dy bė 2011 me­tais van giai at si skai ti nė jo už pre­kes ir pa slau gas, to dėl sa vi val dy bės kre di to ri nis įsi sko li ni mas per me­tus išau go be veik 5 mi li jo nais li tų ir da bar sie kia dau giau nei 6 mi li jo­

nus 700 tūkst. Lt, sa vo ata skai to je tei gia Vy riau sy bės at sto vė Klai pė­dos ap skri ty je Dai va Ke re keš.

„Kai ku rias są skai tas pri va lo ma ap mo kė ti per 30 die nų, dar bo už­mo kes tį – per 10 die nų. Ši lu tės sa­vi val dy bė yra pra del su si at si skai­ty mus už ko mu na li nes pa slau gas, už at lik tus dar bus“, – tei gė D.Ke­re keš.

Pag rin di nės kre di to ri nio įsi sko­li ni mo au gi mo prie žas tys – ban ke „Sno ras“ įšal dy ta 1,5 mln. Lt. sa­vi val dy bės lė šų, taip pat vie ti nė rink lia va už ko mu na li nių at lie kų su rin ki mą ir tvar ky mą ne pa den gia pa tir tų iš lai dų, tad tvar kant ko mu­na li nes at lie kas ra jo ne su si kau pė dau giau nei 1 mln. li tų sko la.

„Jie ra šo, kad ana li zuo ja prie­žas tis, tvir ti na įsi sko li ni mo den­gi mo gra fi kus, bet iš anks čiau be­si tę sian čios sko los ne lei džia jų su ma žin ti, nes ir pa ja mos per nai bu vo ma žes nės, nei pla nuo ta“, – apie Ši lu tės ra jo no sa vi val dy bės fi nan si nes bė das pa sa ko jo D.Ke­re keš.

Vy riau sy bės at sto vės pa teik­to je ata skai to je tei gia ma, jog per nai kre di to ri nis įsi sko li ni­mas Kre tin gos ra jo no sa vi val dy­bė je su ma žė jo ket vir čiu mi li jo­no li tų, o Klai pė dos ir Pa lan gos mies tų, Klai pė dos ra jo no bei Ne­rin gos sa vi val dy bės kre di to ri nio įsi sko li ni mo 2011 m. pa bai go je ne tu rė jo.

Da lis kvie ti mų bu vo ati duo ti po li ti nių ka li nių, trem ti nių, pa gy­ve nu sių žmo nių or ga ni za ci joms, me no ko lek ty vams. Per 1000–1600 kvie ti mų ati te ko Klai pė dos mies to sa vi val dy bei.

Įta rė ka si nin kesKlai pė dos sa vi val dy bės Kul tū ros sky riaus ve dė jas Val de ma ras Puo­džiū nas paaiš ki no, kad pa sta rie ji kvie ti mai bus iš da ly ti ofi cia liems as me nims.

Ve dė jas ne si ti kė jo, jog kils toks di džiu lis gy ven to jų su si do mė ji­mas šven ti niu ren gi niu. Ta čiau sten gian tis iš veng ti ga li mų gud­ra vi mų bu vo nu spręs ta vie nam žmo gui duo ti ne dau giau nei ke tu­ris kvie ti mus.

Abu pa šne ko vai svars tė, ko dėl taip grei tai iš ka sų din go ne mo ka mi bi lie tai. Jie kė lė ver si ją, jog kvie ti­mus sa viš kiams ga lė jo iš da ly ti pa­čios ka si nin kės.

Ta čiau pa ža dė ta, kad po ke lių die nų į ka sas bus per duo ta dar da­lis kvie ti mų – tu rė tų at lik ti dar apie ke lis šim tus ne mo ka mų bi lie tų.

A.Len kaus kas kvie ti mų ne ga vu­siems klai pė die čiams pa ta rė pa­lauk ti ren gi nio die nos – va sa rio 16­osios. Tuo met į are nos ka sas bus per duo ta per 150 kvie ti mų.

3

miestaspenktADIenIS, vASArIo 3, 2012

In­ves­tuos­į­KlaI­pė­dąSta­ty­da­ma­su­skys­tin­tų­gam­ti­nių­du­jų­ter­mi­na­lą­vals­ty­bė­pla­nuo­ja­pa­pil­do­mai­in­ves­tuo­ti­į­Klai­pė­dos­gat­vių­tink­lą­ir­ki­tus­ob­jek­tus.­Bend­ra­dar­bų­ver­tė­siek­tų­apie­0,5­mlrd.­li­tų.­Rei­ka­lin­gas­lė­šas­pla­nuo­ja­ma­gau­ti­iš­2014–2020­m.­ES­fon­dų,­Klai­pė­dos­vals­ty­bi­nio­jū­rų­uos­to­di­rek­ci­jos.

BaI­gė­ty­rI­mąLie­tu­vos­sau­gios­lai­vy­bos­ad­mi­nist­ra­ci­ja­ir­Vo­kie­ti­jos­fe­de­ra­li­nis­jū­rų­ava­ri­jų­ty­ri­mų­biu­ras­bai­gė­bend­rą­ty­ri­mą­dėl­gais­ro­lai­ve­„LIS­CO­Glo­ria“.­Priei­ta­prie­iš­va­dos,­kad­gais­ro­ži­di­nys­bu­vo­sunk­ve­ži­mis­su­prie­ka­ba,­sto­vė­jęs­vir­šu­ti­nia­me­de­ny­je.­Juo­bu­vo­ga­be­na­ma­šal­dy­ta­paukš­tie­nos­pro­duk­ci­ja.

Va­sa­rį­Klai­pė­dos­vi­suo­me­nės­svei­ka­tos­biu­ras­kvie­čia­į­ne­mo­ka­mus­svei­kos­gy­ven­se­nos­už­siė­mi­mus.­Vyks­ka­la­ne­ti­kos­tre­ni­ruo­tės,­šiau­rie­tiš­ko­ėji­mo­mo­ky­mai.­Ren­gi­nius­vai­ni­kuos­pa­skai­ta­tė­vams­te­ma­„Psi­choak­ty­vių­jų­me­džia­gų­var­to­ji­mo­pre­ven­ci­ja“.­Svei­ka­tin­gu­mo­mė­nuo­bus­mi­ni­mas­ir­mo­kyk­lo­se.

sveI­Ka­tIn­gu­mo­mė­nuo

Dienos telegrafas

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Spei gas iš vai kė pir kė jus iš uos ta­mies čio tur ga vie čių. Per pus su ma­žė ju siu pir kė jų srau tu be si skun­džian tys par da vė jai šą la tuš čiuo­se pa vil jo nuo se.

Klai pė dos nau ja ja me tur gu je dar­žo vė mis pre kiau jan ti Ag nė pri si pa­ži no, kad tur ga vie tė je duo ną pel no­si vi sa šei ma.

„Mes su ma ma pa kai to mis dir­ba me. Tė vą šis sun kus dar bas jau pa kir to. Sun ku mų ne šio ji mas ir nuo la ti nis nuo var gis jam kai na vo in sul tą“, – pa sa ko jo dar žo vė mis pre kiau jan ti klai pė die tė.

Tur ga vie tę tuš ti na žvarba

Šal tis: ­� nau­jo­jo­tur­gaus­pre­ky­bi­nin­kė­Ag­nė­ti­ki­no,­kad­šal­tis­iš­tur­gaus­iš­vai­kė­pa­sku­ti­nius­pir­kė­jus.­­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Ta ry ba. Penk ta die nį 9 val. vyks mies to ta ry bos po sė dis. Dar bot var kė je nu ma­ty ta svars ty ti 3 klau si mus. Bus pri sta ty­tas šių me tų mies to biu dže tas.

Mo ki niai. Klai pė dos sa vi val dy bė pri­me na, kad oro tem pe ra tū rai esant 20 laips nių šal čio ar že mes nei į mo kyk lą ga li ne vyk ti 1–5 kla sių mo ki nai, vy rau­jant 25 laips niams šal čio ar že mes nei – 6–12 kla sių mo ki niai. Ar vai ką leis ti į mo kyk lą, spren džia tė vai.

Pa gal ba. Vy rau jant šal čiams, Klai pė­dos so cia li niai dar buo to jai pra šo pa ra­mos šil tais rū bais. Juos pra šo ma at neš­ti į so cia li nes įstai gas: Klai pė dos so cia­li nės pa ra mos cent rą (Tai kos pr. 76, 15 kab.), „Ca ri tą“ (Smil te lės g. 27, Tai kos pr. 29A, Kre tin gos g. 40, prii ma mi pir­ma die niais, ant ra die niais, penk ta die­niais), Rau do ną jį Kry žių (Švy tu rio g. 6A, prii ma mi pir ma die niais, ant ra die­niais, penk ta die niais nuo 10 iki 12 val.), nak vy nės na mus (Vir šu ti nė g. 21, Ši lu­tės pl. 8), Klai pė dos psi chi kos svei ka tos cent rą. Sta cio na ri dė žė rū bams yra ša­lia pre ky bos ir pra mo gų cent ro „Ak ro­po lis“ cent ri nio įė ji mo. Su rink ti dra bu­žiai bus pri sta ty ti į me di ci nos įstai gas.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 6 klai pė die čių mir tys. Mi rė Na ta li ja Sa jen ko (g. 1918 m.), Sta­nis lo vas Ta mo šai tis (g. 1936 m.), Ev ge­ny Shat si lo (g. 1938 m.), An ta nas Je ge­la vi čius (g. 1949 m.), Bro nis lo vas Jo nu­tis (g. 1964 m.), Vla di mi ras Na za ro vas (g. 1968 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi An ta nas Je ge la vi čius, Leo nas Šu kys.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 8 mo te rys. Gi mė 4 mer gai tės ir 4 ber niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa­gal bos me di kai su lau kė 40 iš kvie ti mų.

Pas pau dus šal tu kui dar žo vių par da vė jai ėmė pa ni kuo ti, kad jų pro duk ci ja per nak tį tur gaus pa vil­jo ne ga li su šal ti. „Sa ko ma, kad sa­lė je pa lai ko ma 8 laips nių ši lu ma. Bet tik rai nė ra šil ta. Ned rįs ta me at si vež ti di des nio dar žo vių kie kio, nes jos ga li su šal ti, su pū ti“, – aiš­ki no par da vė ja.

Šal ty je nak čiai pa lie ka mus ba na­nus klai pė die tės vy nio ja į ant klo des ir dangs to kai li nė mis ke pu rė mis.

„To kie pa sta tai ne pri tai ky ti rim­toms žie moms. Šal ty je ne tik pro­duk ci ja gen da, šą la me ir mes, par­da vė jai“, – skun dė si mer gi na.

Pre ky bi nin kai ti ki no, kad per pus su ma žė jęs pir kė jų srau tas jiems smar kiai su ma žins už dar bį.

„Nie ko žmo nės ne per ka. Ir tai vis dėl šal čio – bi jo ma di džiu lių są skai­tų už būs tų šil dy mą. Žmo nės tau po. Anks čiau nuo 7 ry to pre kiau da vo­me, o da bar at va žiuo ja me apie 8.30 val. Vis tiek žmo nių nė ra“, – kal bė­jo pre ky bi nin kė.

Ki ta me tur gaus pa vil jo ne pre kiau­jan ti An ge lė tvir ti no, kad mė sos ga­mi niams šal tu kas gal ir ne pa kenks, ta čiau ėmė „strei kuo ti“ ka sos apa­ra tai. „Ka sos apa ra tai strin ga, kai nos nie kaip ne ga li me įra šy ti. Ta čiau ant­klo dė mis jų dar ne dangs to me“, – ti­ki no mo te ris. Mė sos ga mi nių pa vil jo­ne kol kas lai ko si 7 laips nių ši lu ma.

Tur gaus ad mi nist ra ci ja tei gia, kad sa lė se sten gia ma si pa lai ky ti 10 laips nių ši lu mos tem pe ra tū rą. „Ar­

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Neiš va žia vo trys au to bu saiPo mies tą pa pras tai kur suo ja 103 au to bu sai. Va kar ry tą į pir muo sius rei sus neiš va žia vo trys – po vie ną 5, 6, 9 marš ru tus ap tar nau jan tys. Die ną jau va žia vo vi si au to bu sai.

Vie šo sios įstai gos „Klai pė dos ke­lei vi nis trans por tas“ di rek to rius Gin­ta ras Ne niš kis tvir ti no, jog, pa ly gin­ti su praė ju siais me tais, kai taip pat vy ra vo 20 laips nių šal čio tem pe ra tū­ra, si tua ci ja ne blo ga. Ta da ry tą neiš­va žia vo 8 au to bu sai. Prob le mų šal tis kė lė ir dar bo me tu – da lis au to bu sų nu trau kė rei sus. Neat si da rė ir kai ku­rių au to bu sų prie ki nės du rys, per ku­rias tu ri įlip ti ke lei viai. Bu vo ir to kių, ku riuo se at si da rė tik vie ne rios.

„Ke lei viai skam bi no, skun dė si, kad vai ruo to jai spe cia liai nea ti da­ro prie ki nių, nes šiems šal ta, ta čiau iš tik ro jos bu vo už ša lu sios. Įši lus au to bu sui, at ši lo ir du rys“, – aiš­ki no di rek to rius.

Vai ruo to jai ne mie ga nak ti misKe lei viai skun džia si ir dėl šal čio au to bu suo se. G.Ne niš kis pa brė­

Ke lei viai skun dė si, kad vai ruo­to jai spe cia­liai nea ti­da ro prie ki­nių du rų, nes šiems šal ta, ta čiau iš tik­ro jos bu vo už ša lu sios.

Šal tis pa lau žė tech ni kąMies to vie ša sis trans por tas, švie so­fo rai neat lai kė ark­ti nio šal čio. Gy ven­to jai įsi ti ki nę, kad dėl spei go strin ga ir lif ų du rys.

žė, jog ši pro ble ma la biau pa ste­bi ma to se trans por to prie mo nė se, ku rioms per 20 me tų.

Klai pė do je va ži nė jan čių au to bu­sų tar na vi mo lai ko vi dur kis sie kia 17 me tų.

Šal tis trik do ir kom pos te rių dar­bą. Jie vei kia lė čiau. Strin ga ir įgar­si ni mo sis te ma.

„Esant dau giau nei 20 laips nių šal čio, elekt ro tech ni ka vei kia sun­kiai“, – tei gė G.Ne niš kis.

Ve žė jų per šal čius lau kia be mie­gės nak tys. Klai pė dos au to bu sų par kas au to bu sus, ku rie va žiuo ja į pir muo sius rei sus, lai ko šil tuo se ga ra žuo se.

Lau ke sto vin čių au to bu sų va rik­liai nak tį tam tik rą lai ką vis įjun­gia mi.

Pri va čių ve žė jų įmo nė se tai da ro bu din tys vai ruo to jai.

Ne vei kė švie so fo raiŠal tis uos ta mies ty je trik do ir švie­so fo rų dar bą. Spė ja ma, jog dėl jo bu vo su ge dę du įren gi niai.

Įmo nės „Sank ry ža“ tech ni kos di­rek to rius And rius Ka da gis tvir ti no, jog už va kar Klai pė do je švie so fo rų dar bas su tri ko dvie jo se san kry žo se.

Trum pai švie so fo rai ne vei kė Mi­ni jos ir Sau sio 15­osios gat vių, Mi­ni jos ir Ag luo nos gat vių san kry žo se. Spe cia lis tai pa ša li no ge di mus. „Ka­dan gi bu vo pa vie niai ge di mai, sun­ku pa sa ky ti, kiek jiems įta kos tu rė jo šal tis. Švie so fo rai pa pras tai la biau rea guo ja į vė ją“, – tei gė A.Ka da gis.

Ner vus ga di no lif aiDau giaaukš čiuo se na muo se gy­ve nan tys klai pė die čiai pa ste bė jo, kad, spau džiant šal čiui, sun kiau ėmė vars ty tis lif tų du rys.

„Kai ry tą lei dau si, bu vo la bai ne­jau ku – du rys už si da rė la bai lė tai. Bi jo jau, kad neužst rig čiau be va žiuo­da ma. Anks čiau taip nė ra bu vę“, – tvir ti no Kre tin gos gat vės gy ven to ja.

Klai pė die tės ma ny mu, tam įta­kos tu ri di de lis šal tis. „Laip ti nė­je šal ta, ma tyt, ir lif tą pa vei kė“, – svars tė mo te ris.

Įmo nės „Klai pė dos lif tas“ in ži­nie rius Ka zi mie ras Ka za ke vi čius aiš ki no, jog šal tis lif tams di de lės įta kos ne tu ri.

„Prieš 20 me tų bū da vo vi so­kių anek do tų. Už šal da vo te pa las. Da bar nau do ja me ge res nį. Abe jo­ju, kad lif to vei ki mas bū tų su si jęs su šal čiu. Laip ti nės šil do mos. Pro ply šius ši lu ma iš ko ri do riaus pa­ten ka ir į lif to šach tą. Jo je tik rai nė­ra to kia tem pe ra tū ra, kaip lau ke“, – pa brė žė in ži nie rius.

tė ja dar di des nis šal tis, įjung si me vi­sus šil dy tu vus, kiek tik tu ri me. Mes šil do mės elekt ra. Keis ta, ta čiau per nak tį sa lė se bū na šil čiau nei die ną. Ma tyt, žmo nės pra de da vars ty ti du­ris, oras ir at šą la“, – aiš ki no įmo nės „Nau ja sis tur gus“ di rek to riaus pa­

va duo to ja Zi nai da Kar pa lo. Pa sak pa šne ko vės, sau sį tur ga vie tė je pre­ky bi nin kų su ma žė jo per pus. „Prie­žas tys tos pa čios – įves ti ka sos apa­ra tai ir su ma žė jęs per ka mu mas. Nė ra pa klau sos, nė ra ir pa siū los“, – sa kė Z.Kar pa lo.

Nesk lan du mai: ­� ark­ti­nis­šal­tis­va­kar­trik­dė­švie­so­fo­rų­dar­bą.­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

1

„Nie ka da gy ve ni me ne ma niau, kad stu di juo siu Eu ro po je, ypač Lie tu vo je. Apie šią ša lį ži no jau tik tiek, kad tai Eu ro pos vals ty bė, ku­rios sos ti nė Vil nius. Pla na vau mo­ky tis Ka zachs ta ne, vie na me di­

des nių mies tų. Kai su ži no jau apie LCC, ėmiau ieš ko ti dau giau in for­ma ci jos apie Lie tu vą – jos kul tū rą, žmo nes, tra di ci jas. Nusp ren džiau vi sa tai pa ma ty ti sa vo aki mis“, – pri si pa ži no mer gi na.

Da na ne nei gė, jog sva rus mo ty­vas stu di juo ti uos ta mies ty je bu vo ir tai, kad pa si rink ta mo ky mo įtai­ga – ame ri kie tiš ko ti po uni ver si te­tas, ku rio dip lo mas pri pa žįs ta mas vi sa me pa sau ly je.

„Man LCC yra ma žas Ame ri kos ga ba lė lis Lie tu vo je“, – vaiz džiai kal bė jo pa šne ko vė.

Kaip pa ti ki no mer gi na, čia stu­di jas ji re ko men duo tų ir ki tiems kraš tie čiams. Sa vo tau tie tei ant ri­

4

miestaspenktADIenIS, vASArIo 3, 2012

Nie ka da gy ve ni me ne ma niau, kad stu­di juo siu Eu ro po je, ypač Lie tu vo je. Apie šią ša lį ži no jau tik tiek, kad tai Eu ro pos vals ty bė, ku rios sos­ti nė Vil nius.

Da na Žol ša:

Va kar uos ta mies ty je Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū­mų na riai su si ti ko su dip lo ma ti­nio pro to ko lo ir tar ny bi nio eti ke­to eks per tu­kon sul tan tu Ar mi nu Ly de ka.

Pro to ko lo ži no vas Klai pė dos vers­li nin kams skai tė pa skai tą „Vers lo eti ke tas. Vers li nin ko įvaiz dis“.

Sve čias pri sta tė vers lo pro to ko­lo rei ka la vi mus, kal bė jo apie eti kos ir eti ke to įta ką for muo jant vers lo ir vers li nin ko įvaiz dį.

„Klai pė dos“ inf.

Su si do mė jo: �� A.Ly�de�kos�pa�skai�ta�uos�ta�mies�ty�je�su�lau�kė�di�džiu�lio�vers­li�nin�kų�dė�me�sio.�� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Eti ke tas iš pir mų lū pų

„Pro jek tas api ma tris Lie tu vos re gio nus –

aukš to sios mo kyk los tu rė jo bur tis į spe cia lius kon sor ciu mus, ku riuo­se bū tų bent po vie ną uni ver si te tą ir ko le gi ją. Va ka rų Lie tu vos re gio ne su si bū rė me Klai pė dos uni ver si te­tas, LCC tarp tau ti nis uni ver si te tas, Šiau lių uni ver si te tas bei Klai pė­dos vals ty bi nė ko le gi ja ir pa tei kė­me pa raiš ką, kad no rė tu me da ly­vau ti pen kio se pa ro do se. Po dvi jų vyks Ka zachs ta ne ir Azer bai dža­ne, o vie na – Gru zi jo je“, – pa sa­ko jo pro jek to koor di na to rė.

Ver ti na lie tu vių iš si la vi ni mąPir mo sios klai pė die čių „žval gy tu­vės“ nu ma ty tos jau šį mė ne sį Gru­zi jo je. Iš vi so da ly va vi mui pa ro do­se bus skir ta 128 tūkst. li tų.

„Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja mus nu krei pia bū tent į Azi jos, ša lis, nes ten jau čia mas di de lis su si do­mė ji mas stu di jo mis Lie tu vo je, mū­sų iš si la vi ni mas lai ko mas itin aukš­tos ko ky bės. Tai pa ju to me ir pa tys, kai spa lį pir mą kart da ly va vo me pa­ro do je Azer bai dža ne – iš ties su lau­kė me la bai di de lio dė me sio. Kaip tik šiuo me tu dir ba me su pen kiais žmo nė mis, ku rie yra pa tei kę pa raiš­kas stu di juo ti mū sų uni ver si te te“, – ko men ta vo pa šne ko vė.

A.Mo te kai tie nė pri pa ži no, jog Azer bai dža nas ir Gru zi ja LCC tarp­tau ti niam uni ver si te tui bus nau jos rin kos, ta čiau jau da bar čia stu di­juo ja ne ma žai jau nuo lių iš Uk rai­nos, Bal ta ru si jos, Mol do vos. Ne nau jie na ir stu den tai iš Uz be kis­ta no bei Kir gi zi jos.

„Ga li ma sa ky ti, kad į ar ti mes nes Ry tų rin kas pra dė jo me žval gy tis maž daug prieš ket ve rius me tus“, – tei gė pa šne ko vė.

Pa sak A.Mo te kai tie nės, jau nuo­lius iš Ry tų Klai pė do je la biau siai do mi na vers lo ad mi nist ra vi mas, o štai Kau ne po pu lia rūs tech ni kos moks lai, in ži ne ri ja.

„Ma nau, mū sų vi sos ke tu rios moks lo įstai gos ga lės pa siū ly­ti la bai pla tų įvai riau sių pro gra­mų spekt rą“, – nea be jo ja pro jek­to koor di na to rė.

At ra do Ame ri kos ga ba lė lįŠiuo me tu LCC tarp tau ti nia me uni ver si te te moks lų sie kia 8 stu­den tai iš Ka zachs ta no. Vie na jų – pir ma kur sė Da na Žol ša, kaip ir dau ge lis ki tų jos tau tie čių, pa si­rin ko vers lo ad mi nist ra vi mą.

Iš vy ka: �� pa�ro�do�je�Ba�ku,�vy�ku�sio�je�per�nai,�A.Mo�tie�kai�tie�nė�ir�jos�ko�le�gė�vil�nie�tė�Ina�Gu�jie�nė�bu�vo�nu�si�tei�ku­sios�pui�kiai�–�da�ly�viai�iš�Lie�tu�vos�dė�me�sio�ne�pris�ti�go.�� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

nęs ant ra kur sis Ser ge jus Tu ku ba je­vas įver ti no, jog uni ver si te tas siū­lo ne tik pui kų iš si la vi ni mą, bet ir fi nan si nę pa gal bą tiems, ku rie tu ri sun ku mų su si mo kė ti už moks lą.

„Čia ga liu bū ti sau gus, o at vy kė­liui iš ki tos ša lies tai bū ti na“, – kal­bė jo taip pat vers lo ad mi nist ra vi mo stu di jas pa si rin kęs jau nuo lis.

Gy ve ni mas sve tur – iš šū kisAr to li mo kraš to at sto vams ne bu vo sun ku adap tuo tis sve čio je ša ly je?

„Lie tu va yra pui ki. Ten, iš kur esu ki lu si, nė ra tiek miš kų. O čia džiau giuo si ga lė da ma nuei ti pės­čio mis per miš ką prie jū ros. Klai­pė da man pa tin ka dėl sa vo ne nus­pė ja mo oro. Ir to, kad esa me taip ar ti jū ros“, – šyp so jo si mer gi na.

Paš ne ko vė taip pat pri pa ži no, jog jai pa tin ka, kad Lie tu vo je be­veik vi si jos pa žįs ta mi mo ka ang lų ar ba ru sų kal bas, to dėl bend rau jant sun ku mų ne ky la.

„Žmo nės la bai drau giš ki, pa si­ruo šę pa dė ti. No rė čiau pa mi nė ti lie tu vių kal bą – ji taip ski ria si nuo ma no gim to sios. Man pa tin ka jos mo ky tis“, – at vi ra vo pa šne ko vė.

„Gy ve ni mas Lie tu vo je man yra iš šū kis, nes čia tu riu pri pras ti prie ki tos kal bos ir kul tū ros. Bet kas mū sų ne su nai ki na, pa da ro mus stip res nius. Juk taip sa ko ma? – juo ka vo Ser ge jus.

Į gim ti nę grįž ta re tasKaip pri si pa ži no Da na, kol kas ji neap sisp ren dė, kuo už siims bai gu­si stu di jas Klai pė do je. „Tu riu ma žą

Su kū rė ženk lą

2011-ųjų spa lio 6–8 die no mis Azer-bai dža no sos ti nė je Ba ku vy ku sio je tarp tau ti nė je stu di jų ir kar je ros pa-ro do je, ku ri kas met su lau kia apie 10 tūkst. lan ky to jų, Lie tu vai at sto-va vo 11 uni ver si te tų, 3 ko le gi jų ir EK švie ti mo mai nų pro gra mas ad-mi nist ruo jan čio Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do at sto vai. In te re san-tams Lie tu vo je bu vo siū lo ma pa si-rink ti iš dau giau nei 59 ba ka lau ro ir 77 ma gist ro stu di jų pro gra mų už sie nio kal bo mis. Uni ver si te tai ir ko le gi jos Lie tu vos aukš to jo moks-lo erd vę ant rą kar tą pri sta tė su spe-cia liu pre kės ženk lu „Stu dy in Lit-hua nia“. Tai pir mie ji ban dy mai pa-teik ti vie nin gą po zi ci ją, kaip rep re-zen tuo ti Lie tu vos aukš tą jį moks lą už sie ny je, iki tol kiek vie na aukš to-ji mo kyk la įvai riuo se ren gi niuo se pri si sta ty da vo at ski rai.

Do mi nuo ja mai nų pro gra mos

sva jo nę – ieš ko ti dar bo Ka zachs ta­no am ba sa do je Lie tu vo je ar ba Lie­tu vos am ba sa do je Ka zachs ta ne. Ir la bai džiau giuo si, kad mūsų šalių po li ti niai ir eko no mi niai san ty kiai pui kūs“, – šyp so jo si mer gi na.

Ser ge jus dėl sa vo atei ties bu vo la biau ka te go riš kas.

„LCC dip lo mas tik rai pa dės ieš kant dar bo gim ti nė je, ir ke ti nu tai įro dy ti sa vo pa vyz džiu – bai­gęs stu di jas grį šiu į Ka zachs ta­

ną“, – pa trio tiš kai kal bė jo pa­šne ko vas.

Šį at ve jį bū tų ga li ma va din ti vie nu re tes nių – kaip te ko pa tir ti LCC at sto vams, įpras tai šios bei ki tų Azi jos ša lių jau nuo liai, bai­gę moks lus uos ta mies ty je, vyks ta to liau į Va ka rus, kur tę sia stu di­jas, ne re tai ten lie ka ir gy ven ti.

Klai pė dos uni ver si te tas (KU) 2011– �2012 m. ru dens se mest re su lau kė 21 stu-den to, at vy ku sio pa gal Eras mus mai nų pro gra mą. Dau giau sia jų – 11 at vy ko iš Is-pa ni jos ir pra len kė tur kus, ku rie įpras-tai pir mau ja. Šie met pa sta rų jų jų bu vo 8. Po vie ną stu den tą at vy ko iš Len ki jos bei Aust ri jos. Kai ku rie at vy ku sie ji pra-si tę sia stu di jas ir pa si lie ka dar vie ną se-mest rą. Šį se mest rą to kių bu vo 3.

2011–2012 m. pa va sa rio se mest re KU �su lau kė 13 stu den tų: 4 jų – iš Tur ki jos, po 2 – iš Is pa ni jos bei Len ki jos, 3 – iš Lat vi jos ir po vie ną stu den tę iš Veng ri jos ir Ita li jos.

Su lauk ta ir ne ma žai Eras mus Mun- �dus – jung ti nės ma gist ran tū ros stu di jų pro gra mos – stu den tų, ku rie kiek vie-ną se mest rą stu di juo ja vis skir tin guo-

se šio je pro gra mo je da ly vau jan čiuo-se uni ver si te tuo se. KU siū lo Jū rų bioį-vai ro vės ir ap sau gos stu di jų pro gra-mą. 2011–2012 m. ru dens se mest re to kių stu den tų bu vo 11 ir jie pa si rin ko uos ta-mies čio uni ver si te tą: 3 – iš Por tu ga li jos, 2 – iš Is pa ni jos, po vie ną iš Ru si jos, Kip ro, Pran cū zi jos, Di džio sios Bri ta ni jos, Kroa-ti jos bei Ga nos.

KU Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka ted- �ra tu ri vie ne rių me tų tarp tau ti nę ne nuo-sek lią ją Re ži sū ros stu di jų pro gra mą, ku ri šiuo me tu pri trau kė 3 stu den tus: 2 iš Nor-ve gi jos bei vie ną iš Šve di jos. Stu den tė iš Ru si jos stu di juo ja laips nį su tei kian čio se cho reog ra fi jos ba ka lau ro stu di jo se.

Dok to ran tū ro je šiuo me tu stu di juo ja �vie nas Ita li jos at sto vas.

Vilio ti stu den tų – į Ry tus

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią vei-klą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra vi-suomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmo-nių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmo-nių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas sen-jorų kultūrinei saviraiškai.

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik su-geba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir pa-deda būsimoms mamoms psichologiškai, nu-ramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Fliuk siš kas spren di mas

Uos ta mies čio po li ci jos pa rei­gū nai ne su ge ba su tvar ky­ti pa pras čiau sių na mi nės deg ti­

nės „taš kų“. Kol šie kles­ti, nuo jų par da vi nė ja­mos pro duk ci jos mirš ta žmo nės.Gy ve nu Su lu pės gat vės 11 na me, ku ris yra bend­ra bu čio ti po. Nuo se nų lai kų šis pa sta tas la bai pa­si kei tęs. Ja me at nau jin ta da lis bend ro nau do ji mo pa tal pų: du­šai, tua le tai, vir tu vė lės.

Ta čiau yra da ly kų, ku rie ne si kei­čia. Dau giau nei 20 me tų tre čia me pa sta to aukš te vei kia na mi nės deg­ti nės „taš kas“. Apy lin kės ins pek to­rius tik riau siai pui kiai apie jį ži no, bet pa nai kin ti ne su ge ba.

Pas ku ti nį kar tą pa rei gū nas pa brė­žė, kad tas „taš kas“ jam – kaip rakš­tis už pa ka ly je. Aiš ki no, jog grei tai jo ne be liks, bet si tua ci ja ne si kei čia.

Įta riu, kad veiks kaip vei kęs. Ne­nus teb čiau, jog dar ke lis de šimt­me čius.

Bai siau sia, kad kol šis „taš kas“ ne­pa nai kin tas, mū sų na me vie nas po ki to mirš ta žmo nės.

Mies te vėl su kles tė jo „taš kai“

Prieš me tus, kaip įta riu nuo na mo „pre ky bi nin kės“ pro duk ci jos, mi­rė vie nas vy ras, prieš du mė ne sius – ant ras.

Prieš ke lias die nas blo gai pa si ju­to ir mo te ris. Ji bu vo prie šin sul ti nės bū se nos. Te ko kvies ti grei tą ją me di­ci nos pa gal bą. Vi si šie žmo nės var to­jo al ko ho lį iš mi nė to „taš ko“.

Ar ne per daug ne lai mių mū sų na­me? Ta čiau įsi vaiz duo ju, jog ši nė­

ra pa sku ti nė, ku ri ki lo dėl par duo­da mos na mi nu kės. Keis ta, kad mū sų po li ci ja yra be jė gė. Ne su ge ba su tvar­ky ti, at si pra šant, bo bos, ku ri pre­kiau ja ta žu dan čia na mi ne.

Ki ta me na mo aukš te taip pat ban­dė steig tis pa na ši „užei gė lė“. Ją su po li ci jos pa gal ba iš kraus tė me per dvi die nas. O tre čia ja me aukš te nie kaip to pa da ry ti ne pa vyks ta.

G.

Andriaus Deltuvos karikatūra

Gy dy to jas nu spren džia už pa cien tąPa si pik ti nau per skai čiu si dien raš čio prie de “Svei ka ta” (“Klai pė da”, 2012 01 31), kad kli ni ka “Ma no šei mos gy­dy to jas” nu trau kė su tar tį su Sto ma­to lo gi jos po lik li ni ka. Pa ti esu kli ni­kos “Ma no šei mos gy dy to jas” Žar dės fi lia lo pa cien tė. Pas kam bi nus į nau­ją sto ma to lo gi jos ka bi ne tą, ta lo ną pas odon to lo gą man pa siū lė va sa rio pa­bai go je. Tai kam rei kė jo nu trauk ti su­tar tį su po lik li ni ka, jei nau ja sis odon­to lo gas jau nuo pat pra džių tu ri tiek daug dar bo? Ne ga liu lauk ti vi są mė ne­sį, kol odon to lo gas ga lės ma ne priim ti, – nu lū žo prie ki nis dan tis. Dau giau nei 30 me tų dan tis gy džiau si Pie vų Ta ko g. esan čio je Sto ma to lo gi jos po lik li ni­ko je, ko dėl to liau ne ga liu ten lan ky tis? Da bar bū siu pri vers ta ten ei ti, bet jau mo kė ti gy dy to jui pi ni gus. Pik ta, ko dėl, nu spren du si pa keis ti odon to lo gą, kli­ni ka neat sik lau sė pa cien tų. Ko dėl šei­mos gy dy to jas tu ri už ma ne nu spręs­ti, pas ko kį odon to lo gą man gy dy tis? Ko dėl pa ts pa cien tas ne ga li pa si rink ti odon to lo go? Kai ši taip el gia ma si, pa­skui ir vaikš to me vi si be dan tų.

Ona

Aki ra ty je – iro niš ki pa ste bė ji maiNo ri me pa dė ko ti dien raš čio “Klai­pė da” re dak to riui Sau liui Po ciui už ak tua lius straips nius gy ve ni mo te­mo mis. Nuo lat ne kant riai lau kia me taik lių ar ba iro niš kų jo pa ste bė ji mų.

Ag nė su drau gais

Nus te bi no auk lė to josVi si žmo nės pik ti na si kuo nors, o aš no riu pa si džiaug ti. Grį žau iš dar že­lio “Bo ru žė lė”, kur vy ko vai kų spor to var žy bos. Auk lė to jos į sve čius pa si­kvie tė drau gų iš dar tri jų dar že lių. Bu­vo sma gu žiū rė ti, ko kio mis de gan čio­mis aki mis vai kai da ly va vo ren gi ny je. Bu vo ma ty ti, kad auk lė to jos taip pat pui kiai pa si ruo šu sios šiam ren gi niui. Pa gal vo jau, kad jei gu vi suo se dar že­liuo se bū tų to kios links mos ir ne su­rū gu sios mu zi kos va do vės, vai kai tik­rai aug tų džiu ges nė je ap lin ko je.

Emi li ja

Ra di jo sto tis ty čio ja siNuo lat kal ba ma apie pa ty čių pro­ble mą mo kyk lo se. Bet, ma nau, ši pro ble ma eg zis tuo ja ne tik mo kyk­lo se. Va žiuo da ma mik roau to bu su gir džiu per vie ną vie tos ra di jo sto­tį trans liuo ja mą lai dą. Keis tu, at si­pra šau, višt gai džio bal su kal ban tis vy ras skam bi na žmo nėms ir iš jų ty­čio ja si. Esu links mas žmo gus ir su­pran tu hu mo rą, bet šiuo at ve ju ra di jo sto tis per žen gia ri bą. Ne ga li ma taip pri mi ty viai ir vul ga riai juo kau ti. Tie­siog ne ska nu klau sy tis.

Gied rė

Gy ve ni mas lyg Pie tų Ame ri ko jeMa ny čiau, jei Lie tu vo je vis dar yra kri zė, tai ją tu rė tų pa jus ti ir di džiai ger bia mi biu rok ra tai. Da bar tai vie­no je, tai ki to je ži niask lai dos prie mo­nė je ten ka skai ty ti, kad vis pa di dė ja al gos kaž ko kiems vei kė jams. Tai yra ne tei sin ga. Kol vi si žmo nės vargs ta, kol pen si nin kai gau na to kias “uba­giš kas” pen si jas, ir val di nin kai pri­

va lo ken tė ti ne pri tek lius. Gal ta da la­biau pa tys steng sis, kad grei čiau vi sa Lie tu va gy ven tų ge riau. Da bar gy ve­na me kaip ko kio je nors lau ki nio ka­pi ta liz mo už val dy to je Pie tų Ame ri kos vals ty bė lė je – vie ni gau na de šim tis tūks tan čių, ki ti – ke lis šim tus, kad kaip nors ne nu mir tų iš ba do.

Ju li ja

Me tų lai kai – vi sai ki to kieŠal tis ėmė kaus ty ti tik be si bai giant sau siui. Ar ir ki tiems klai pė die čiams at ro do, kad me tų lai kai tar si “pa si­slin ko” į prie kį – žie ma tam pa ru­de niu, pa va sa ris – žie ma, o va sa ra pa si bai gia tik spa lį? Kaž kaip vis kas po tru pu tį ver čia si aukš tyn ko jo mis. Kas ga lė tų paaiš kin ti to kio reiš ki nio es mę? Gal čia kal tas va di na ma sis vi­suo ti nis at ši li mas?

Sil vi ja

Tep lio to jus rei kė tų sek tiKai ta po šal ta, sie nų tep lio to jai su lin­do kaž kur į pa kam pius. Jei to kie drą­sūs, te gu purš kia tais sa vo fla ko nė­liais da bar į snie gą, nie kas la bai dėl to ne pyk tų. Ta čiau, ži nau, jie lau­kia, kol at šils, ta da vėl iš lįs į gat ves ir da rys sa vo juo dus dar bus. Siū lau klai pė die čiams, ypač pen si nin kams, su si vie ny ti ir vi są pa rą ste bė ti tas vie­tas, ku rio se daž niau siai tie iš kry pė liai ter lio ja. Tik ne rei kė tų baus ti pa tiems, nes įpy kę žmo nės ga li ir už muš ti. Kai tik ap tik tu me tuos nu si kal tė lius, iš­kart skam bin tu me po li ci jai, te gu pa­rei gū nai juos bau džia vi su griež tu mu. Ki taip mies to neap si va ly si me.

Vy tas

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Šian dien Lie tu vo je ekst­re ma liu reiš ki niu ga li­me pa va din ti ne tik iki tik ro spei go ly gio nu kri­

tu sio šal čio, bet ir vi są ener ge ti ką. Per si me tę pa tir ti mi apie įjung tus ar ba ne au to mo bi lius, dau gia bu­čių gy ven to jai lei džia si į svars ty­mus apie bū si mas są skai tas už ši­lu mą. Slap čia pa vy dė da mi tu rin­tiems au to no mi nį šil dy mą du jo­mis ar mal ko mis. Ir gar siai keik­da mi vi są Lie tu vą rek la ma už­tvin džiu sią “Vil niaus ener gi ją”.

Pas ta ro sios bend ro vės su kel ta pro pa gan dos ban ga to kia di de lė, jog nuo jos ne suš la pęs ne lie ka ir koks ato kia me Ak me nės ra jo no Ju čių kai me gy ve nan tis An zel­mas P., ku riam, tie są sa kant, vi siš­kai nu si spjau ti, kas ir už kiek šil­do vil nie čių na mus šil dan tį van­de nį.Ne rū pi tai An zel mui P., bet fi nan­sų ana li ti kė iš “Vil niaus ener gi jos” ry tą va ka rą jam pri myg ti nai aiš­ki na, kad są skai tą už di des nės da­lies ra dia to riaus sklei džia mą ši­lu mą vil nie čiai gau na iš “Gazp ro­mo”, o li ku si ma žy tė da lis ne kin­ta jau daug me tų ne prik lau so mai nuo ter mo met ro rod me nų.Kaž kas ne taip, gal vo ja An zel­mas P., nuo įky rios rek la mos ne­pa bė gan tis net ir bėg da mas per TV pro gra mas. Ša lies vers lą bai­gia su šal dy ti eko no mi nis spei­gas, žyd ruo siuo se ek ra nuo se ir ra di jo ete ry je pa ga liau pra si dė jo era be įky rių rek la mos bru ka lų, o “Vil niaus ener gi ja” ver čia žiū rė ti sa vą jį se ria lą. Be pa va di ni mo, bet “Vil niaus ener gi ja” me luo ja ge­riau”, re gis, tik tų la biau siai.

Violeta Juodelienė

Ko kią ži nią no rė ta per duo ti šiuo rek la mi niu se ria lu, sun ku su­pras ti tiek bū nant vil nie čiu, tiek Blinst ru biš kių gy ven to ju. Kad “Vil niaus ener gi jos” dar buo to jai – la bai sim pa tiš ki, pro tin gų vei dų ir yra kaž kie no kai my nai? Kad pre­ten zi jas dėl kos mi nių są skai tų už re kor diš kai šil tą gruo dį vil nie čiai tu ri reikš ti tie siai “Gazp ro mui”?Na, ar ba kad “Vil niaus ener gi ja” val do kra ne lį, iš ku rio kap si pi ni­gai: rin kos ži no vų skai čia vi mu, šios bend ro vės rek la mos kam­pa ni ja ga lė tų kai nuo ti bent ke lis mi li jo nus li tų.Vi sa se ria lo int ri ga, ma tyt, bū tent čia. Kas ga lė tų pa neig ti ti ki my bę, kad ši rek la ma nė ra prie dan ga tū­lam Vil niu je ne beiš si ten kan čiam po li ti kui, o “Vil niaus ener gi jos” rek la ma tė ra jo rin ki mų kam pa­ni jos da lis?Su ma, ku rią pra si dė jus tik ra jam rin ki mų va jui už rek la mą ofi cia­liai ga lės su mo kė ti jo įkur tas ir va do vau ja mas ju dė ji mas, bus nie­kin gai ma ža. Bet rek la mos rei kės. Žie mą su mo kė jai per “Vil niaus ener gi ją” vie ną ki tą mi li jo ną, va sa­rą, ru de nį – šmė žuok ek ra ne kiek no ri jau ne si slėp da mas už va dy­bi nin ko ši lu mi nin ko pe čių?Pi ni gai iš ry to, kė dės va ka re, kaip sa kė ki to be veik se ria lo he ro jus Os ta pas B.Fliuk siš kas spren di mas, kaip sa­ky tų Jur gis Ma čiū nas, sa vo nuo­mo nę įtvir tin da mas ko kiu nors jam bū din gu fi zio lo gi ja grįs tu pro­tes to veiks mu. Var gu ar kaž kur ant de be sė lio sė din tis “Flu xus” įkū rė jas yra pa ten kin tas, jog it koks “Vil niaus ener gi jos” in ži nie­rius ta po dar vie na sos ti nės me­ro prie dan ga. Ma ne ke nu po li ti ko vie šų jų ry šių kam pa ni jai tar nau­jan čios “mi nis te ri jos” vit ri no je.Ga li me guos tis, kad vi si se ria lai tu ri pa bai gą. Nu sens ta pa grin­di nių vaid me nų at li kė jai, at bun­ka au di to ri ja. Ga liau siai – iš sen ka sce na ri jaus au to rių idė jų šal ti nis. Tuo met jie pa da ro lem tin gą klai­dą, dėl ku rios di de lės in ves ti ci jos pa pras čiau siai ne beat si per ka ar­ba at si ran da koks Her cu le Poi rot iš kon ku ruo jan čio se ria lo, ku ris iš trau kia sa vo odi nio la ga mi no ap lan ką “Abo nen to” skan da las” su de mas kuo jan čia in for ma ci ja ir man da giai šyp te li bą lan čiam bu vu sio he ro jaus vei dui. Be lie ka tik pa ro dy ti tit rus ir pa dė ko ti re ži­sie riui, ku rio gal vo je gi mė ge nia li iš skir ti nai tik vil nie čių ra dia to rių sek ci jas skai čia vu si rek la ma.

6

nuomonėspenktadienis, vasario 3, 2012

Kas ga lė tų pa neig ti ti­ki my bę, kad ši rek la­ma nė ra prie dan ga tū­lam Vil niu je ne beiš si­ten kan čiam po li ti kui, o „Vil niaus ener gi jos“ rek la ma tė ra jo rin ki­mų kam pa ni jos da lis?

penktADIenIS, vASArIo 3, 2012

Pa sak su si sie ki mo mi nist ro, sie­kia ma, kad įren gi nys bū tų pa ša­lin tas kuo grei čiau.

„Šian dien Vy riau sy bė sku bos tvar ka ap si spren dė paim ti Klai pė­dos vals ty bi nio jū rų uos to ak va to­ri jo je esan tį de via ci nį hid rog ra fi nį įren gi nį vi suo me nės reik mėms“, – žur na lis tams ket vir ta die nį Vy riau­sy bė je sa kė Eli gi jus Ma siu lis.

Pa sak E.Ma siu lio, toks spren di­mas priim tas, nes de via ci jos įren­gi nys truk do uos to veik lai.

„Pag rin di nis šio paė mi mo tiks las – spar čiai vyks ta uos to ka na lo gi­li ni mo dar bai, be to, šis įren gi nys pra de da truk dy ti uos te vyks tan čiai na vi ga ci jai, taip pat ga li truk dy ti, kal bant apie to les nį pie ti nės uos­to da lies vys ty mą, įskai tant ir su­skys tin tų gam ti nių du jų ter mi na lo sta ty bą“, – sa kė E.Ma siu lis.

Anot jo, jei gu teis me paaiš kės, kad šis įren gi nys bu vo įsi gy tas ne­tei sė tai, Klai pė dos uos to di rek ci ja reg re so tvar ka kreip sis į teis mą su pra šy mu iš sa vi nin kų pri teis ti lė­šas, su mo kė tas įren gi nį pai mant vi suo me nės po rei kiams.

„Nu ma ty ta, kad tu ri bū ti sam­do mas ne prik lau so mas tur to ver­

tin to jas, ku ris įver tins šį įren gi nį ir pa skui bus ga li ma pa sa ky ti, ko kia tai su ma, ir per 30 die nų nuo šio spren di mo įsi ga lio ji mo tu ri bū­ti įvyk dy tos vi sos pro ce dū ros“, – sa kė E.Ma siu lis.

Jis tei gė ne ma tan tis pra smės de­rė tis su de via ci jos įren gi nio sa vi­nin kais, ku rie „gal būt ne su vo kia stra te giš kai svar bių vals ty bės in­te re sų“.

„La bai di de lis klau si mas, kaip vals ty bi nia me uos te, vi du ry uos­to, at si ra do šis pri va tus įren gi nys, ku ris ne tu ri jo kios reikš mės uos to lai vy bai“, – sa kė su si sie ki mo mi­nist ras. Jis pa brė žė, kad de via ci jos įren gi nys bus pa ša lin tas kuo grei­čiau.

Anks čiau skelb ta, jog de via ci jos įren gi nio sa vi nin kė Au re li ja Tre če­kaus kie nė ne pri žiū ri mą ir ne nau­

do ja mą stul pą tu rė jo pa ša lin ti iki va sa rio 2­osios.

Per nai rug sė jo vi du ry je Klai pė­dos apy gar dos pro ku ro rų pra šy mu teis mas įren gi nį areš ta vo.

De via ci jos įren gi nys yra vi du ry uos to ak va to ri jos, per po rą šim­tų met rų nuo far va te rio, ir truk­dys ap si suk ti lai vams, ga be nan­tiems su skys tin tas gam ti nes du jas. Įren gi nys uos te pa sta ty tas prieš pen kias de šimt me tų, kad tuo me­čio Žve jy bos uos to lai vai ma nev­ruo da mi ap link jį nu sta ty tų kom­pa sų pa klai dą.

2002 m. Lai vy bos pa slau gų cent­ro už 100 li tų par duo tas įren gi nys ati te ko tuo me čio Klai pė dos uos­to di rek ci jos Tei sės sky riaus va do­vo Sau liaus Tre če kaus ko žmo nai A.Tre če kaus kie nei.

BNS inf.

Vy riau sy bė na cio na li zuos stul pą

Truk dis: �� de�via�ci�jos�įren�gi�nys�yra�vi�du�ry�uos�to�ak�va�to�ri�jos,�per�po­rą�šim�tų�met�rų�nuo�far�va�te�rio,�ir�truk�dys�ap�si�suk�ti� lai�vams,�ga�be­nan�tiems�su�skys�tin�tas�gam�ti�nes�du�jas.� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Mi nist rų ka bi ne tas nu spren dė na cio na li zuo ti pri va čių as me nų val do mą ir Klai pė­dos uos te nu ma to mam sta ty ti su skys tin tų gam ti nių du jų ter mi na lui (SGD) truk dan tį de via ci jos įren gi nį.

La bai di de lis klau si­mas, kaip vals ty bi­nia me uos te, vi du ry uos to, at si ra do šis pri­va tus įren gi nys.

Eli gi jus Ma siu lis:

7

lietuva

8

aktualijospenktadienis, vasario 3, 2012

ne tik jie. Klai pė die čio par duo da­mų gink lų už tek tų ir ne vie no ko­vi nio fil mo kū rė jams.

1­ojo po li ci jos ko mi sa ria to ty rė jų ka bi ne te vi sas kam pas pri krau tas iš tur gaus pre kei vio paim tais daik tais. Pen kios me ta li nės te les ko pi nės laz­dos, dvi sun kios smo gia mo jo po bū­džio su jung tos gran di nė mis laz dos, ko vos me nų ži no vų va di na mos nun­čia kais, trys at len kia mi, vie nas me­džiok li nis pei lis, pen ki pneu ma ti niai bei du ji niai pis to le tai, dvi ma če tės, vi sa krū va me ta li nių žvaigž du čių, va di na mų su ri ke nais, durk las, skir­tas pri tvir tin ti prie au to ma to, pneu­ma ti nis šau tu vas su ke liais šim tais

šo vi nių juo šau dy ti, op ti niai tai kik­liai – šie ir daug ki tų daik tų iš tur­gaus tre čia die nį iš ga ben ta į po li ci­jos ko mi sa ria tą.

Kar tą jau teis tas vy ras ti ki no, kad jo pre ky bos ob jek tai tė ra vi so la bo su ve­ny rai, ir pik ti no si, kad mū sų pa rei gū­nai neiš ma no apie tai, kas yra gink lai. Esą to kių daik tų ne truk do mai ga li ma įsi gy ti vi suo se Len ki jos tur guo se, o kai my ni nės ša lies pa rei gū nai dėl to neįž vel gia jo kios tra ge di jos.

Ku ris daik tas ga li bū ti pri skir­tas ne šau na mų jų gink lų ka te go ri­jai, tirs po li ci jos eks per tai. At li kę šį ty ri mą pa rei gū nai tiks lins įta ri mus klai pė die čiui.

Ar se na las: �� pa�vo�jin�gais�daik�tais�pre�kia�vęs�klai�pė�die�tis�ti�ki�no�par�da�vi­nė�jęs�vi�so�la�bo�su�ve�ny�rus.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Tur gu je ga li ma ap si gink luo ti

Tre�čia�die�nį�46�m.�Klai�pė�dos�raj.�gy�ven�to�jas�ra�do�iš�griu�vu�sią�jam�pri�klau�san�čio�san�dė�lio�sie­ną,�o�iš�vi�daus�din�go�30�tūkst.�li�tų�įver�tin�tų�elekt�ros�prie�tai­sų.�Din�go�12�elekt�ros�va�rik­lių�ir�tiek�pat�ven�ti�lia�to�rių.�Kas�ir�ka�da�iš�grio�vė�sie�ną,�aiš�kin­sis�Klai�pė�dos�raj.�po�li�ci�jos�ko­mi�sa�ria�tas.

Išg­rIo­vė­sandėlIo­sIe­ną

Li�go�ni�nė�je�gy�do�mas�1994�m.�gi�męs�vai�ki�nas,�ku�rį�pir�ma�die�nį�va�ka�re�prie�di�džiau�sio�mies�to�pre�ky�bos�cent�ro�už�puo�lė�trys�pa�na�šaus�am�žiaus�jaunuoliai.�Užpuolikai�iš��jo�atė�mė�te�le�fo­ną,�auk�si�nį�žie�dą�ir�10�li�tų.�Pag­rob�ti�daik�tai�įver�tin�ti�310�li�tų.�Vai�ki�nui�lū�žo�no�sies�kau�las,�su­muš�ta�gal�va�ir�krū�ti�nė.

Už�va�kar�ry�tą�Klai�pė�do�je,�Ni�dos�g.�76�na�me�gy�ve�nan�tis�vai�ki­nas�pa�si�ge�do�sa�vo�prieš�11�m.�pa�ga�min�to�BMW.�21�m.�sa�vi­nin�kas�ne�ga�lė�jo�nu�ro�dy�ti�dau­giau�ma�ši�nos�din�gi�mo�ap�lin�ky­bių.�Pa�vog�tas�au�to�mo�bi�lis�įver­tin�tas�11�tūkst.�li�tų.�Nu�si�kal�ti­mą�ti�ria�au�to�mo�bi�lių�va�gis�gau­dan�tys�pa�rei�gū�nai.

susIgundė­ŽIe­du­Ir­10­lI­tų

dIn­go­au­to­mo­bI­lIs

Dai va Ja naus kai tė

Uos ta mies čio po li ci jos pa rei gū nai ieš ko ne ži nia kur esan čios 35 me tų Ie vos Nar mon tie nės, ku ri ant ra die­nio ry tą išė jo iš na mų ir din go.

Pra dė ti paieš ką po li ci nin kus pa­pra šė Tech ni kos gat vė je gy ve nan­čios mo ters su tuok ti nis. Jis pa sa­ko jo, kad anks ti ry te žmo na išė jo iš na mų pas uoš vius paim ti vai ko.

Klai pė dos tur ga vie­tė je įma no ma nu si­pirk ti ko kių tik no ri gink lų. Tuo įsi ti ki­no po li ci nin kai, su­lai kę vie ną pre kei vį bei pa tik ri nę jo par­duo da mas pre kes.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Uos ta mies čio Pre ven ci jos sky­riaus pa rei gū nas ga vo in for ma ci ją, kad tur ga vie tė je pre kiau ja ma gink­lais, ir nu spren dė ją pa tik rin ti. Ži­nia bu vo tei sin ga.

Kar tą jau teis tas už pre ky bą gink lais 62 me tų Deb re ce no gat­vė je gy ve nan tis klai pė die tis Til­žės gat vė je esan čio je tur ga vie tė je ant pre kys ta lio bu vo iš si dės tęs vi­są ar se na lą.

Jo par duo da mais daik tais ap si­gink la vę ga li sa vo juo dus dar bus da ry ti plė ši kai, kerš tau to jai, bet

Išė jo į par duo tu vę ir din goVė liau vy ras prie par duo tu vės

ra do žmo nos ma ši ną, ta čiau I.Nar­mon tie nės ne su lau kė. Te le fo nas iš jung tas. Mo te ris išei da ma tu rė­jo ke lis tūks tan čius li tų. Din gu sio­ji yra liek na, apie 170 cm ūgio, mė­ly nų akių, kaš to ni nių il gų plau kų, vil kė jo juo dos spal vos striu ke, avė­jo ru dais ba tais.

Ką nors ži nan čius apie I.Nar­mon tie nės bu vi mo vie tą pra šo ma pa skam bin ti tel. 354 164 ar ba 112.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Dar bo už sie ny je ieš ko ju sios gargž­diš kės grį žo ne tik neuž dir bu sios, bet ir iš lei du sios pa sku ti nius pi ni gus.

Klai pė dos ra jo no po li ci nin kai ban­dys aiš kin tis, kas ap ga vo 19 ir 26 me tų mer gi nas iš Gargž dų.

Gargž diš kes su do mi no vie nas pa siū ly mas in ter ne to tink la la piuo­se ir jos pa skam bi no nu ro dy tu te­le fo no nu me riu.

At si lie pė kaž ko kia mo te ris, pa si kal­bė jo apie ga li mus dar bus ir pa ža dė jo ras ti tin ka mą pa siū ly mą. Vė liau ji pa­skam bi no gargž diš kėms ir nu džiu gi­no ra du si tin ka mą dar bą Vo kie ti jo je – slau gy ti se ny vą, li go tą žmo gų bei nu ro dė, kur rei kės va žiuo ti. Skam bi­nu sio ji pa ti ki no, jog nu vy ku sios į vie­tą mer gi nos su da rys su tar tį.

Jau nos gargž diš kės su si ruo šė į ke­lio nę, nu va žia vo, kur bu vo liep ta. Jas

pa si ti ko kaž koks vy ras, ap gy ven di­no bu te ir pa ža dė jo ne tru kus su tvar­ky ti įdar bi ni mo for ma lu mus. Už do­ku men tų su tvar ky mą jis pa pra šė iš kiek vie nos mer gi nos po 300 eu rų.

Nie ko blo go neį tar da mos lie tu­vės su mo kė jo pi ni gus ir pra dė jo lauk ti su si ti ki mo su glo bo si mu se­no liu. Ta čiau po sa vai tės, kai ne su­lau kė jo kių ži nių ir bai gė si at si vež ti pi ni gai, mer gi nos su pra to, kad bu­vo ap gau tos. Grį žu sios į gim tuo sius Gargž dus jos krei pė si į po li ci ją.

Pa na šu, kad jos – ne vie nin te­lės ant tos pa čios meš ke rės už ki­bu sios au kos. Klai pė dos ra jo no pa­rei gū nų ži nio mis, pa na šiai ap gau tų žmo nių Lie tu vo je yra daug. Ta čiau apie įvy kį mer gi nos ne pra ne šė ir Vo kie ti jos po li ci jai.

Pa rei gū nų aiš ki ni mu, mo kė da­mi pi ni gus žmo nės tu ri pa rei ka­lau ti juos iman čių žmo nių pa ro­dy ti do ku men tą ar su teik ti aiš kią ga ran ti ją, kad ne bus ap gau ti.

Nei dar bo, nei pi ni gų

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Klaipėdoje, palyginti su kitomis Lie­tuvos vietomis, yra šilčiau, tačiau vargetos ir čia šąla bei įvairiais bū­dais ieško galimybės pasišildyti.

Trečiadienį vakare apleistame na­me Serviso gatvėje rastas negyvas 1964 metais gimęs benamis. Kol kas aiškinamasi, nuo ko jis mirė, spėjama, kad galėjo sušalti.

Ketvirtadienį greitosios pagalbos medikai į gydymo įstaigą vežė valka­taujančią moterį, kuriai buvo apšalę vienos rankos pirštai. Dar du žmonės dėl bendro kūno atšalimo greito­sios medikų buvo nuvežti į ligoni­nę. Vakar žmonės skambino į Ben­drąjį pagalbos centrą ir pranešė apie dar keturis viešose vietose šąlančius žmones, tačiau medikai jų nerado.

Rytą į 2­ąjį policijos komisariatą atėjo vienas namų neturintis vyras ir prašė leisti jam pabūti šiltoje patal­poje greta budėtojų kabineto. Maž­daug po valandos vyras išėjo. Pana­šiai šilumos ieško ir į 1­ąjį policijos komisariatą užsukantys benamiai.

Greitosios pagalbos medikams yra išdalyti socialinių tarnybų adresai. Turėdami šią informaciją medikai

gali patarti šąlantiems žmonėms, kur šie gali gauti nemokamus pie­tus, karštos arbatos ar pernakvoti.

Vakar Policijos departamentas išplatino pranešimą apie tai, kad, paspaudus šalčiams, policijos pa­reigūnai privalės ne tik vykdyti tie­siogines savo funkcijas, bet ir teik­ti pagalbą šąlantiems. Pareigūnams duotas nurodymas ypatingą dėmesį skirti žmonėms, patekusiems į ke­blias situacijas dėl oro sąlygų, be­namiams, vienkiemiuose gyvenan­tiems senyvo amžiaus asmenims, nukentėjusiems ar dėl savo būklės galintiems nukentėti nuo šalčio.

Tokius žmones pareigūnai įpa­reigoti pristatyti į sveikatos prie­žiūros, globos ir rūpybos įstaigas ar jų namus, suteikti jiems pagalbą.

Patruliuojantiems pareigūnams nurodyta atkreipti dėmesį į susto­jusias ir stovinčias transporto prie­mones, kuriose yra žmonių, esant būtinumui, suteikti jiems pagalbą.

Policininkai turės stengtis kuo operatyviau įforminti eismo įvy­kius, imtis veiksmų pašalinti įstri­gusias ir eismui trukdančias trans­porto priemones. Trečiadienį uostamiesčio patruliai jau gelbėjo namo negalėjusį pareiti vyrą, pa­dėjo jam pasiekti namus.

Apsirūpinimas: �� kai�kurie�uostamiesčio�benamiai�vilki�šiltais�rūbais�ir�su­geba�savais�būdais�kovoti�su�šalčiu.� Vytauto�Petriko�nuotr.

Šilumos ieško policijoje

Teismas nenusprendė

NBA čempionate „pasižymė-jo“ Toronto „Raptors“ klubas, Bostone net 64:100 pralaimė-jęs „Celtics“ krepšininkams. Beviltiškai atrodę Kanados atstovai buvo atsilikę net 40 taškų skirtumu. Linas Kleiza rungtynes praleido dėl skau-dančio kelio. „Raptors“ patyrė 16 nesėkmę po 23 varžybų.

Triuškinamas pralaimėjimas

Prancūzijoje be Amandos Ke-mežys rungtyniavusios Kauno „Viči-Aistės“ krepšininkės nesugebėjo pasipriešinti Buržo „Bourges Basket“ komandai, pralaimėjusios 49:78. Iškovo-jusios dvi pergales, kaunietės savo grupėje užėmė paskutinę vietą ir pasitraukė iš Eurolygos turnyro.

kaunieTės iškriTo

Živilės Balčiūnaitės dopingo bylą nagrinėjęs Tarptautinio sporto arbitražo teismas dėl didžiulės bylos apimties posėdžiavo iki išnaktų. Tačiau sprendimo dėl bėgikės pateik-tos apeliacijos priimti nespėjo. Šveicarijoje vykusiame posė-dyje dalyvavusi sportininkė verdikto turės laukti Lietuvoje.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Panevėžyje vykusiose Lietuvos jaunučių uždarų patalpų lengvo-sios atletikos pirmenybėse Klaipė-dos sporto centro auklėtiniams ne-pavyko apginti nugalėtojų titulo.

Uostamiesčio lengvaatlečius per plauką – vos penkiais taškais ap-lenkė Kauno komanda. Treti liko vilniečiai.

Pastaraisiais metais žiemos ir va-saros pirmenybėse karaliavusiems klaipėdiečiai buvo nukarūnuoti po dvejų metų triumfo. Tiesa, ir mies-te prie Nevėžio Klaipėdos sporti-ninkai laimėjo daugiausia – aštuo-nis – aukso medalių. Kauniečiai jų iškovojo vos keturis.

Dukart Lietuvos čempionais ta-po Benediktas Mickus ir Akvi-lė Gedminaitė. Trenerio Mindau-go Krakio ugdomas B.Mickus buvo greičiausias 300 m (37,52 sek.) ir 600 m (1 min. 28,70 sek.) rungty-se, Alvydo Šiliausko treniruojama A.Gedminaitė toliausiai nustūmė

Klaipėdos lengvaatlečiai prarado lyderių pozicijąrutulį (12 m 62 cm) ir aukščiausiai iššoko su kartimi (2 m 70cm).

Ant aukščiausiojo prizininkų pa-kylos laiptelio taip pat kopė sprin-terė Anelė Januškevičiūtė (treneris Linas Bružas), 60 m nuskuodusi per 8,06 sek., bėgikas Aurimas Ravickis (Lilija Milikauskaitė), 200 m įveikęs per 24,45 sek., šuolininkas į aukštį Dovydas Gricius (Algina Vilčinskie-nė ir Ramunė Adomaitienė), įveikęs 180 cm kartelę ir trišuolininkas Sal-vijus Koviera (tėvas ir sūnus Donatai Senkai), nušokęs 12 m 81 cm.

„Kad būtume pirmi tarp koman-dų, pritrūkome sėkmės, – pasiro-dymą vertino treneris M.Krakys. – Klaipėdiečiai gerai rungtyniavo, esu patenkintas komandos rezultatu.“

Specialistui neduoda ramybės min-tis, ar visi jaunieji sportininkai liks lankyti lengvosios atletikos treniruo-tes ir ateityje gins miesto garbę. „Dėl įvesto treniruočių mokesčio su spor-tu atsisveikinti pradėjo vienas kitas lengvaatletis, – nerimavo M.Krakys. – Politikų nuostatos, kad miestui ne-reikia aukšto sportinio meistriškumo – niekaip nesuprantu.“

Nugalėtojas: � bėgikas B.Mickus (dryžuoti marškinėliai) iškovojo du aukso medalius.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Atlanto“ sporto direktorius Va-cys Lekevičius tikėjosi, kad ir su 1-osios lygos licencija, kurią ga-vo klaipėdiečiai, LFF VK leis Klai-pėdos ekipai žaisti tarp stipriausių šalies komandų.

Trečiadienį posėdžiavusi A lygos klubų valdyba nutarė, kad kartu su aštuoniais A lygmens licenci-jas gavusiais klubais žaistų dar dvi

vienuolikės. Į dvi vietas preten-davo „Atlantas“, Vilniaus „Reo“ ir „Kaunas“.

Pastarosios komandos atstovai, vakar nepasirodę LFF VK posėdy-je, savo noru pasitraukė iš savotiš-ko konkurso. Tad „Kauno“ klubas rungtyniaus žemesnėje – 1-ojoje lygoje. LFF VK įpareigojo „Atlan-tą“ iki kovo 9 dienos sutvarkyti li-cencijavimo trūkumus. „Buvome nespėję sutvarkyti keleto finansi-nių kriterijų. Manau, kad užteks

laiko visiems reikalavimams įvyk-dyti “, – sakė V.Lekevičius.

Anot jo, LFF VK nesureikšmino „Atlantui“ gresiančio bankroto, kurio šešėlis uostamiesčio klubą persekiojo dar praėjusiais metais. Panaikinti bankrotą klubui liepta per 3-4 mėnesius.

Šalies čempionatą žadama pra-dėti kovo antrą savaitę. Futbolo aistruoliai A lygoje neišvys ne tik „Kauno“, „Klaipėdos“ komandų, bet ir „Mažeikių“.

„Atlanto“ futbolininkai žais A lygoje

Pastangos: � „Atlanto“ sporto direktorius V.Lekevičius (kairėje) ir naujasis klubo prezidentas A.Donėla įtiki-no federacijos vadovus, kad Klaipėdos ekipa gali žaisti A lygoje. LFF nuotr.

Lietuvos futbolo fe-deracijos Vykdo-masis komitetas (LFF VK) priėmė Klaipėdos „Atlan-to“ ir Vilniaus „Reo“ komandas į A lygą. 2012-ųjų čempiona-te varžysis 10 vie-nuolikių.

NKL. Šiandien 17 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) Nacionali-nės krepšinio lygos čempionato an-trojo etapo pirmąsias rungtynes žais Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Kau-no „Žalgirio-Sabonio krepšinio centro“ komandos.

LKL. Šiandien 18 val. Klaipėdos are-noje (Dubysos g. 10) – Lietuvos krepši-nio lygos pirmenybių susitikimas tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipų.

Futbolas. Rytoj Sporto arenoje (Tai-kos pr. 61A) vyks abejos Klaipėdos sa-lės futbolo čempionato pusfinalio var-žybos. 17 val. žais „Baltai“ ir „Nautica“, 18.15 val. – „Klaipėdos universitetas“ ir „Kretinga“.

Ispanijoje. Karaliaus taurės turnyro pusfinalio pirmąsias rungtynes Valen-sijoje žaidė „Valencia“ ir „Barcelona“. Su-sitikimas baigėsi lygiosiomis 1:1.

Eurolygoje. Pirėjo „Olympiakos“ (Grai-kija) klubas, kurio garbę gina Marty-nas Gecevičius, Eurolygos turnyre sa-vo aikštelėje 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12) įveikė Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkus iš Turkijos. Lietuvis per 16 min. pelnė 6 taškus. Madrido „Real“ klubas, kuriame rungtyniauja Marty-nas Pocius, namie 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18) pranoko Bilbao „Bizkaia Basket“ ekipos krepšininkus. Lietuvis žaidė 11 min. ir pelnė 4 taškus.

9

sportaspenktadienis, vasario 3, 2012

Sporto telegrafas

Miestų rikiuotė

1.Kaunas 356

2.Klaipėda 351

3.Vilnius 317

4.Šiauliai 271

5.Panevėžys 250

6.Alytus 206

Klaipėdiečiai prizininkai

1.B.Mickus (300 m ir 600 m)

1.A.Gedminaitė (rutulys, šuolis su kartimi)

1.A.Januškevičiūtė (60 m)

1.A.Ravickis (200 m)

1.D.Gricius (šuolis į aukštį)

1.S.Koviera (trišuolis)

2.D.Curikova (300 m ir 600 m)

3.A.Ravickis (60 m)

3.T.Barkus (šuolis į tolį)

A lygos komandos

Panevėžio „Ekranas“ �Vilniaus „Žalgiris“ �Marijampolės „Sūduva“ �„Šiauliai“ �Pakruojo „Kruoja“ �Gargždų „Banga“ �Tauragės „Tauras“ �Alytaus „Dainava“ �Klaipėdos „Atlantas“ �Vilniaus „Reo“ �

10

ekonomikakl.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„apoil“ 4,65 4,50 2,37

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 96,58 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,92 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Pe ri ma svars ty ti gin čusNuo šių me tų, užuo t blaš kę si su pre ten zi jo mis po ke lias ins ti tu ci­jas, ne pa ten kin ti var to to jai ga lės kreip tis į Lie tu vos cent ri nį ban ką. Išk lau sęs abi ne su ta rian čias ša lis jis priims re ko men da ci nį spren di­mą, kaip konf ik tą rei kė tų spręs ti.

Kaip sa kė Lie tu vos ban ko Prie­žiū ros tar ny bos Fi nan si nių pa­slau gų ir rin kų prie žiū ros de par­ta men to di rek to rius Vi lius Ša po ka, cent ra li zuo jant sis te mą ti ki ma si su kur ti pa pras tą me cha niz mą, ku­ris ska tin tų fi nan sų rin kos da ly vius konf ik tus su klien tais spręs ti ge­ra no riš kai.

Anot jo, anks čiau gin čus svars­čiu sios ins ti tu ci jos – Lie tu vos ban kas, Vals ty bi nė var to to jų tei sių ap sau gos tar ny ba, Drau di mo prie­žiū ros ko mi si ja ir Ver ty bi nių po­pie rių ko mi si ja – tu rė jo skir tin­gas veik los pra kti kas ir ga lias. Per ke lias ins ti tu ci jas iš da ly ta at sa ko­my bė esą ne lei do su kur ti bend rų prio ri te tų ir siek ti ge res nių gin čų spren di mo re zul ta tų.

„Per pa sta ruo sius me tus iš ryš­kė jo nei gia ma ten den ci ja – gin­čai su fi nan sų įstai go mis ga liau­siai at si dur da vo teis muo se. Dėl to daž niau siai ne lai mė da vo nie kas, o nu ken tė da vo pa ts silp niau sias – var to to jas. By li nė ji ma sis su fi nan­sų įstai ga už trun ka la bai il gai ir yra la bai bran gus pro ce sas“, – sa­kė V.Ša po ka.

Lietuvos banko Priežiūros tar­nybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vir­šininkas Darius Andriukaitis pa­aiškino, kad susidūręs su pažeidi­mais vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pačią finansų įstai­gą. Jei priimtas sprendimas varto­tojo netenkina, jis per tris mėne­sius gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris paprastai ne ilgiau kaip per keturis mėnesius priima nešališką rekomendacinį sprendimą.

Kritikuoja galios stokąV.Šapoka pabrėžė, kad Lietuvos banko siūlomas ginčų nagrinėjimas nėra privalomas ikiteisminis proce­sas. Esą tai tėra vartotojo galimybė pasitikrinti savo tiesą ir ginčą iš­

spręsti be teismo. Vis dėlto sulau­kiama ir priekaištų, esą rekomen­daciniai Lietuvos banko sprendimai vartotojų teisių neapgins, o nauja tvarka tik tenkina bankų interesus.

Lietuvos nacionalinės vartoto­jų federacijos prezidentės Alvi­tos Armanavičienės teigimu, vals­tybės sprendimas perduoti ginčų nagrinėjimą Lietuvos bankui buvo paremtas didesne šios institucijos kompetencija ir galimybe priimti privalomojo pobūdžio sprendimus. Pašnekovė neabejojo, kad už pasi­keitusių planų slypi bankų įtaka.

„Deja, per kelis mėnesius ban­kai, kurie yra pakankamai įtakingi ir galingi, lobizmo būdu susitarė, kad sprendimai būtų tik rekomen­dacinio pobūdžio. Jiems tai nau­dingiau“, – sakė ji.

A.Armanavičienė buvo įsitiki­nusi, kad priėmus naują tvarką fi­nansinės įstaigos ir toliau galės ignoruoti vartotojų skundus. Jos manymu, finansinės įstaigos ge­rokai pranašesnės prieš paprastus gyventojus, todėl teismų nesibai­mins ir į nepatenkintų vartotojų reikalavimus žiūrės atsainiai.

„Manau, kad rekomendacijas ga­lėtų teikti nebent asociacijos. Kai tai daro valstybės institucija, praside­da anarchija. Juk finansinės insti­tucijos yra stiprios ir galingos, jos turi gerus advokatus, o vartotojai yra silpni. Tik vienas iš tūkstančio nepatenkintų vartotojų kreipiasi į teismą, jei turi pinigų. Todėl bankai rekomendacijų kartais galės ir nesi­laikyti“, – sakė ji.

Vartotojų teises kreiptis į teismą pašnekovė vadino muilo burbulu, o nelygias jėgas teisme palygino su bėgimo varžybomis, kuriose kar­

Tu rin tys skun dų dėl fi nan sų įstai gų pa žei­di mų nuo šiol tu rės bels tis į vie nas du­ris – į Lie tu vos ban ko. Ta čiau iš nag ri nė jus var to to jų skun dus bus tei kia mos tik re ko­men da ci jos, esą san kci jų ne pri reiks.

Gins tik re ko men da ci jo mis

Ver dik tas: �� Lie�tu�vos�ban�kas,�pe�rė�męs�spręs�ti�var�to�to�jų� ir� fi�nan�sų�įstai�gų�gin�čus,�pa�žei�dė�jams�teiks�tik�re�ko�men�da�ci�jas,�o�jų�ne�si�lai­kan�čius�gė�dins�vie�šai.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

tu rungiasi abi ir vieną koją turin­tys bėgikai.

Remiasi praktikaKritiką dėl rekomendacinio po­būdžio sprendimų neefektyvumo Lietuvos banko atstovai vis dėl­to atrėmė sėkminga Lietuvos bei užsienio praktika ir tikino, kad fi­nansų įstaigos linkusios nesuta­rimus spręsti geranoriškai.

„Paradoksas, bet kova už tei­sybę būna efektyvesnė nei ko­va su neteisybe. Tiek Draudimo priežiūros komisijos, tiek pasau­linės finansų rinkos praktika ro­do, kad rekomendaciniai spren­dimai paprastai vykdomi beveik 100 proc. Jeigu sprendimai bū­tų privalomi, bylos galų gale at­sidurtų teismuose ir vartotojui iš to būtų labai mažai naudos“, – sakė V.Šapoka.

Anot jo, privalomus sprendi­mus visuomet galima apskųs­ti teisme, todėl teismuose esą turėtume tūkstantį ginčų. Be to, V.Šapokos teigimu, užsitęsę sprendimai vartotojams kainuo­tų nemažus pinigus, tad jiems

nė nebūtų prasmės kreiptis į teismą dėl 1–2 tūkst. litų patir­tos žalos.

„Be to, kontroliuojančios ins­titucijos negalėdavo nurodyti fi­nansų įstaigoms kompensuoti vartotojui padarytą žalą, nes tai padaryti gali tik teismas. Todėl vartotojas negauna jokios nau­dos, net jei kontroliuojanti insti­tucija finansų įstaigą nubaudžia“, – sakė atstovas.

D.Andriukaitis taip pat pridūrė, kad neįvykdyti rekomendaciniai sprendimai bus viešai skelbiami Lietuvos banko ir Valstybinės var­totojų teisių apsaugos tarnybos tinklalapiuose, o tai esą galbūt nu­sižengusius rinkos dalyvius priver­čia susimąstyti apie žalą reputacijai ir sprendimų neignoruoti.

Nors nauja tvarka vertinama nevienareikšmiškai, Lietuvos bankas tikisi per metus sulaukti daugiau nei tūkstančio vartotojų kreipimųsi. V.Šapokos teigimu, šiuo metu per dieną jų sulaukia­ma penkių šešių, daugiausia dėl draudimo, taip pat bankų pa­slaugų.

Lietuva ruošiasi tapti Skandina­vijos elektros rinkos dalimi, kaip teigia elektros perdavimo tinklą valdančios įmonės „Litgrid“ vado­vas.

„Privalome nuosekliai atlikti tris didelius darbus: pastatyti elektros jungtis, atominę elektrinę ir tapti Skandinavijos elektros rinkos da­limi. Tik atlikę juos galėsime tap­ti visaverčiais žemyninės Europos elektros tinklo ir sistemos daly­viais“, – pranešime spaudai teigė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

„Litgrid“ jau pasirinko rangovus, kurie rekonstruos Lietuvos ir Šve­dijos elektros tiltui būtiną Klaipė­dos transformatorių pastotę. Už 54,959 mln. litų ją atnaujins „Lit­grid“ grupės projektavimo ir tech­ninės priežiūros bendrovė „Tetas“ bei Švedijos kapitalo bendrovė „Empower“. ES parama projektui sieks 29,9 mln. litų.

Klaipėdos pastotė rekonstruo­jama, ruošiantis prie jos prijungti elektros srovės keitiklį, reikalingą jungčiai „NordBalt“. Analogiškas keitiklis bus įrengtas Nibru pasto­tėje Švedijoje. Prijungus elektros perdavimo liniją Klaipėda–Telšiai, Klaipėdos pastotė taps vienu svar­biausių tinklo objektų.

„NordBalt“ jungtis, planuojama, bus pradėta naudoti 2015 m. gruo­dį. Kabelį jungčiai už 932 mln. litų (270 mln. eurų) gamina ir sumon­tuos konkursą laimėjusi ABB.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Elektros tiltas jau statomas

Jungtis: �� jau� pasirinkti� rango­vai,� kurie� rekonstruos� Lietuvos�ir� Švedijos� elektros� tiltui� būti­ną� Klaipėdos� transformatorių�pastotę.��

Gintaro�Lukoševičiaus�(BFL)�nuotr.

Tik vie nas iš tūks­tan čio ne pa ten kin­tų var to to jų krei pia­si į teis mą, jei tu ri pi ni gų. To dėl ban­kai re ko men da ci jų kar tais ga lės ir ne si­lai ky ti.

Al vi ta Ar ma na vi čie nė:

penktadienis, vasario 3, 2012

Žlu�gus�„Sno�rui“,�ket�vir�tą�praė�ju�sių�me­tų�ket�vir�tį�pa�di�dė�jo�Lie�tu�vos�ko�mer­ci�nių�ban�kų�klien�tų�skai�čius.�Ban�ko�„Swed�bank“�klien�tų�skai�čius�išau�go�6�pro�c.�(79�tūkst.).�SEB�ban�kas,�ku�ris�vie�nin�te�lis�gy�ven�to�jams�mo�kė�jo�vals�ty­bės�iš�mo�kas�už�in�dė�lius�„Sno�re“,�klien­tų�skai�čių�pa�di�di�no�5�pro�c.�(55�tūkst.).�DNB�klien�tų�taip�pat�pa�dau�gė�jo�5�pro�c.�(26�tūkst.).

4mlrd. li tų,gau tų už iš pla tin tas ob li ga ci jas, pa pil dė

Lie tu vos iž dą.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,39 % +1,19 % +0,18 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1253 –1,3479­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1474 –0,3292­%jaV­do­le­ris 1 2,6190 –0,9942­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6269 –0,3301­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9351 –0,0324­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2476 +0,9795­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5181 +0,2218­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6795 –0,2253­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8623 –0,1500­%

PasidalijO„snORO“klienTus

11

pasaulispenktADIenIS, vASArIo 3, 2012

Pa­les­ti­nie­čiai­mėtė­ba­tus,­smėlį­ir­ne­di­de­lius­ak­me­nis­į­Jung­ti­nių­Tautų­(JT)­ge­ne­ra­linį­sek­re­to­rių­Ban­Ki­mooną­ve­žan­čią­au­to­mo­bi­lių­ko­loną.­Pro­tes­tuo­to­jus­su­darė­Iz­rae­lio­kalė­ji­muo­se­lai­komų­pa­les­ti­nie­čių­gi­minės.­Jie­pro­tes­ta­vo­prie­š­JT­va­do­vo­at­si­sa­kymą­su­jais­su­si­tik­ti­ir­ap­tar­ti­Iz­rae­lio­kalė­ji­muo­se­lai­komų­žmo­nių­pa­dėtį.­Kai­ku­rie­laikė­pla­ka­tus­su­už­ra­šu­„Ban­Ki­moo­nai,­pa­kaks­pa­lai­ky­ti­Iz­raelį“.

Pa­ke­liui­iš­Kimbės­uos­to­Nau­jo­sios­Bri­ta­ni­jos­sa­lo­je­į­Lajės­miestą­Nau­jo­jo­je­Gvinė­jo­je­ne­to­li­Pa­pua­Nau­jo­sios­Gvinė­jos­nu­sken­do­kel­tas,­ku­riuo­plaukė­350­žmo­nių.­Gelbė­to­jai­iš­jūros­išt­raukė­apie­219­gyvų­žmo­nių.­Į­paieš­kas­bu­vo­pa­si­ųstas­lėktu­vas,­trys­sraig­tas­par­niai­ir­aš­tuo­ni­lai­vai.­Kel­tas­nu­sken­do­už­16­ki­lo­metrų­nuo­kran­to.­Dau­gu­ma­šio­lai­vo­ke­lei­vių­bu­vo­moks­lei­viai­ir­mo­ky­to­jai­sta­žuo­to­jai.

Batų kru ša

Nus keN do kel tas 150

– ma žiau siai tiek gy vy bių

nu si nešė spei gas Eu ro po je.

Tra giš kos rung tynėsTai, kas tre čia die nio va karą dėjo­si Port Sai do sta dio ne, pri minė sos tinės Kai ro gat ves, ku rios vos prie š me tus sken do krau jy je. Tie­sa, šį kartą į de monst ran tus Egip­to po li ci jos ir ka riuo menės da li niai ne šaudė. Prie šin gai, net ne bandė stab dy ti įsi siautė ju sių riau ši ninkų.

Ar Egip tas pa sken do chao se? Dau ge liui ma čiu sių riau šes to kia min tis nea be jo ti nai ki lo.

„Tai – ne spor tas, tai – ka ras, – te le vi zi jai teiš tarė „al Ah ly“, ar ba „Rau donųjų vel nių“, kaip Egip­te va di na mas šis klu bas, ve te ra nas Mo ha me das About ri ka, ku ris su drau gais bu vo pa si slėpęs dra bu­žinė je. – Žmonės mirš ta akyse.“

Aukų skai čius su krėtė ne tik Egip­tą, bet ir pa saulį – 74 žmonės. Tiks­lus su žeistųjų skai čius ne ži no mas, nors jų ga li būti net tūkstan tis.

Riaušės įsip lieskė tuo j po to, kai nuaidė jo fi na li nis teisė jo švil pu kas, ku ris pa skelbė Port Sai do ko man­

dos „al Mas ri“ per galę prie š sos­tinės Kai ro klubą „al Ah ly“ re zul­ta tu 3:1.

2000 m. Af ri kos fut bo lo kon fe­de ra ci ja „al Ah ly“ įvar di jo ge riau­siu pra ėju sio šimt me čio Af ri kos klu bu. Klu bas yra laimėjęs 36 na­cio na li nius čem pio na tus ir še šis Af ri kos čem pionų ly gos fi na lus.

Ta čiau „al Mas ry“ sir ga liams per­galė prie š ti tu luotą var žovą bu vo nė mo tais. Jie įsi veržė į aikštę ir pra dėjo mėty ti ak me nis, bu te lius, pe tar das į prie ši ninkų ko man dos gerbė jus ir taip su kėlė chaosą bei pa niką. Tuo me tu „al Ah ly“ žaidė jai ir aist ruo liai be vil tiš kai mėgi no ištrūk ti iš sta dio­no siau ru ko ri do riu mi.

Po li ci ja nie ko ne darė?Nors fil muo to je med žia go je ma ty­ti, kaip gau sios Egip to po li ci jos pa­jėgos stovė jo iš si ri kia vu sios prie š pik tai nu si tei ku sių sirgalių tribū­ną, šiems ėmus verž tis į sta dio no vi durį pa reigū nai ra miai stebė jo, kas bus to liau.

Liu di nin kai teigė, kad pa reigū­nai vaikš čio jo ne turė da mi net ža­lio su pra ti mo, kas de da si ir ką da­ry ti. „Kur bu vo sau gu mo pa jėgos? – pik tai klausė sirgalius Mah mou­das Ka me las. – Kur bu vo klubų va­do vai, gu ber na to riai, ku rie vi suo­met ste bi rung ty nes?“

Egip to sau gu mo pa jėgų at sto­vai ėmė tei sin tis, kad po li ci jai bu­

vo nu ro dy ta su pro tes tuo to jais elg­tis at sar giai. Klau si mas, ar bu vu sio Egip to pre zi den to H.Mu ba ra ko ka­riau na ap skri tai ži no jo, ką da ry ti?

Juk anks čiau Egip to po li ci jos dar bas ap si ri bo jo te ro ristų ir di si­dentų med žiok le. O kaip elg tis su riau ši nin kais?

Ne vil tis ir pyk tisAp maudą ir pyktį dėl riau šių lie­jo ne tik fut bo lo aist ruo liai, bet ir žaidė jai bei ko mandų va do vai. Dau ge lis jų sakė, kad nie kuo met dau giau ne žais fut bo lo, ki ti metė įta ri mo šešėlį ant ša lies po li tikų.

„La vo nai gu li ant žemės. La­vonų pil na dra bu žinė je, – sakė su­krėstas „al Ah ly“ puolė jas Ema­das Me tea bas. – Ne žai siu fut bo lo, kol šie žmonės ne su lauks tei sin gu­mo.“ Per riau šes su žeis tas „al Ah ly“ klu bo var ti nin kas Sha ri fas Ik ra mis ir gi pri dūrė: „Žmonės žu vo mūsų aky se. Baig ta. Mes vi si pri ėmėme spren dimą, kad fut bo lo dau giau ne žai si me. Dau giau ne no riu apie tai net pa gal vo ti.“

„al Mas ry“ klu bo, ku rio sir ga liai kurstė riau šes, va dy bi nin kas Ka ma­las Abu Ali pa reiškė, kad at si sta ty di­na iš pa reigų: „Tai ne fut bo las, tai kur

kas dau giau. Tai ban dy mas su griau­ti vals tybę.“ Užuo jautą pa reiškė ir Tarp tau tinė fut bo lo fe de ra ci ja. FI­FA pre zi den tas Sep pas Blat te ris sa­kė: „Tai juo da die na fut bo lui. To kia ka tast ro finė pa dėtis ne įsi vaiz duo ja­ma ir ne turė jo taip būti.“

Fut bo lo aist ruo liai spėjo, kad riaušės bu vo po li tiš kai mo ty vuo­tos. „Aiš ku, kad tai su si ję su po­li ti ka. Tai, kas nu ti ko, ne su siję su fut bo lo ma ču, tai su si ję su daug gi­lesnė mis pro ble mo mis mūsų ša ly­je“, – tvir ti no „al Ah ly“ gerbė jas Kha le das Ga das.

„Guar dian“, „Dai ly Mail“, BNS inf.

Rea lybė: ­� nie­kas­–­nei­po­li­ci­ja,­nei­ka­riuo­menė­ne­sut­rukdė­fut­bo­lo­aist­ruo­liams­žu­dy­ti.­Ar­Egip­tas­grimz­ta­į­anar­chiją?­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Fut bo lo sta dio ne Egip to uos ta mies ty je Port Sai de ki lu sios riaušės įeis į pa sau lio is to riją. Ma žiau siai 74 žu vu sie ji, tūkstan­tis su žeistųjų. Kas kal tas? Po li ci ja, Egip to vald žia, gal re vo liu ci ja, pa skan di nu si šalį chaose?

Net ru kus po riau šių Port Sai de Egip to po li ti kai ėmė svai dy tis kal­ti ni mais vie ni ki tiems.

Ne se niai iš rink tas li be ra lių pa žiūrų įsta tymų leidė jas Am ras Ham za wy ra gi no at leis ti vi daus rei kalų mi­nistrą, Port Sai do gu ber na to rių ir sau gu mo va dovą.

O Mu sul monų bro li ja ap kal ti no nu vers to pre zi den to Hos ni Mu ba­ra ko ša li nin kus, kad šie išp ro vo ka­vo riau šes. „Įvy kiai Port Sai de bu­vo su pla nuo ti; jie yra anks tes nio re ži mo lie kanų ži nia, – pra ne ši­

me pa brėžė par la men to de pu ta tas Es sa mas al Eria nas. – Ši tra ge di­ja yra ap lai du mo ir ne pa kan kamų ar mi jos bei po li ci jos pa jėgų re zul­ta tas, o at sa ko mybę tu ri pri siim­ti val dan tys šalį. Esa ma to kių, ku­rie ty čia no ri pa sėti ša ly je chaosą ir kur ti kliu vi nius vald žiai tai kiai per duo ti.“

Vie na žy miau sių Egip to po li ti­nių as me ny bių Mo ha me das al Ba­ra dei pa brėžė: „Tai nu si kal ti mas prie š Egip to siekį per tvar ky ti ša­lies sau gu mo apa ratą.“

BNS inf.

Ar riau šes stadione pa kurstė po li ti kai?

1992 m. riaušės ki lo In di jos did­ �

mies ty je Bombė ju je (dabar Mum ba­jus). Ne ra mu mai įsip lieskė tarp vie­tos mu sul monų ir indų, bend ruo me­nių mies to vald žiai nu ta rus už da ry ti vieną mies te esan čią me četę. Iš vi so per riau šes žu vo 900 žmo nių.

1992 m. riaušės pa ra ly žia vo JAV �did miestį Los And želą. Teis mas iš­tei si no du bal taod žius po li ci jos pa­reigū nus. Jie kal tin ti su mušę juo­daodį mo to cik li ninką. Pa reigūnų kal­tė bu vo už fik suo ta vaiz do med žia ­ go je. Po teis mo ver dik to tūkstan­čiai žmo nių išė jo į gat ves. Pra sidė­jo žmog žu dystės, plėši mai ir pa de gi­mai. Žu vo 53 žmonės, iš jų 10 nu šovė po li ci ja ir ka riuo menė. Riau ši ninkų

su kel ti nuo sto liai siekė 1 mlrd. JAV do le rių.

2002 m. � In di jo je mu sul monų mi­nia už puolė ir su de gi no trau kinį. Per iš puolį žu vo 58 indų pi lig ri mai, dau­giau sia mo te rys ir vai kai. Iš puo lis su­kėlė smur to pro trūkį. Per bend ruo­me nių su si rėmi mus žu vo ma žiau­siai 790 mu sul monų ir 254 in dai. 223 žmonės bu vo pa skelb ti din gu­siais be ži nios. Su nai kin tos 205 me­četės, 17 šven tyklų, 3 baž ny čios. 61 tūkst. mu sul monų ir 10 tūkst. indų pa li ko sa vo na mus. Tai did žiau sios riaušės In di jo je.

2007 m. riaušės prie š pre zi den­ �to rin kimų re zul ta tus ki lo Ke ni jo­je. Skai čiuo ja ma, kad per ne ra mu­

mus žu vo ma žiau siai 800 žmo­nių. Riau ši nin kai plėšė ša lies kai­mus, prie var ta vo mo te ris. 35 žmo­nės su degė gy vi, kai riau ši nin kai pa degė baž ny čią, ku rio je glaudė si 200 nuo smur tau tojų pa si slėpu sių ne laimė lių.

2010 m. riau ši nin kai siaubė � Lon­doną. Ne ra mu mus įplieskė juo daod­žio Mar ko Dug ga no žūtis. Pat vir tin­ta, kad vyrą gin da mie si nu šovė po­li ci jos pa reigū nai. Riaušės pra si dėjo Lon do no To te na mo ra jo ne, vėliau išp li to į ki tus Jung tinės Ka ra lystės mies tus: Bir min gamą, Bris tolį ir Man­čes terį. Per riau šes žu vo 5 žmonės, 16 bu vo su žeis ta. Pa da ry ta 200 mln. svarų ster lingų ža la.

Did žiau sios riaušės pa sau ly je

Re vo liu ci ja per si kėlė ant ve jos

Žmonės žu vo mūsų aky se. Baig ta. Mes vi si pri ėmėme spren dimą, kad fut bo lo dau giau ne žai si me.

12

– tiek spek tak lių ke tu rių Lie tu vos mies tų aš tuo ni

teat rai pa ro dys fes ti va ly je Klai pė do je.

10

penktadienis, vasario 3, 2012

Redaktorė Rita Bočiulytėpramogų

gidas

Vi lio ja prem je ro misKe tu rių Lie tu vos mies tų aš tuo ni teat rai pa ro dys 10 spek tak lių – štai to kia pir mą jį ma žą ju bi lie jų pa si­tin kan čio fes ti va lio vi lio nė.

Tra di ciš kai „Le di nė zy lu tė“ sa vo pro gra mą de di kuo ja ne tik vai kams, bet ir vi sai šei mai. Be to, da lis vai­di ni mų ski ria ma bran des niam žiū­ro vui, ku rio am žius – nuo... iki...

Fes ti va lio tiks las – kuo pla tes­niam žiū ro vų ra tui su teik ti ga li my­

bę pa ma ty ti nau jau sius ne tik uos­ta mies čio, bet ir ki tų ša lies teat rų spek tak lius. Šie met ly giai pu­sė „Le di nės zy lu tės“ pro gra mos – vi siš kai nau ji, dar prem je ri niai pa­sta ty mai.

Ma žie siems ir vi sai šei maiAki vaiz du, kad vai kus į teat rą at­ve da tė vai ar se ne liai. Tad jų nuo­mo nė ir pa si rin ki mo kri te ri jai itin svar būs. Gar saus ru sų ra šy to jo Sa mui lo Mar ša ko ei liuo ta pa sa­ka „Ka tės na mai“ žmo giš kų ver­ty bių mo kė ne vie ną skai ty to jų ir klau sy to jų kar tą. Šią ir iš ani ma ci­nio fil mo ži no mą po pu lia rią is to ri­ją į sce ną Klai pė dos dra mos teat re per kė lė re ži sie rius Da rius Ra ba­šaus kas. Šis vai di ni mas pra dės fes­ti va lį, ku rio ati da ry mo me tu pub li­kos lauks ir ma lo nūs siurp ri zai.

Le gen di nė tūks tan čio ir vie nos nak ties pa sa ka „Ali ba ba ir 40 plė­ši kų“ at gis pir mą kart klai pė die čių fes ti va ly je da ly vau sian čio Pa ne­

Po „Le di nės zy lu tės“ spar nais – fes ti va lis vai kams ir jau ni muiVi są va sa rį sa vait ga liais nuo žie mos šal­čių pa si slėp ti Klai pė dos žve jų rū muo­se kvies mū zos Mel po me nė ir Ta li ja. Čia vyks jau 5­asis res pub li ki nis teat rų fes ti va­lis vai kams ir jau ni mui „Le di nė zy lu tė“.

vė žio teat ro „Me nas“ spek tak ly je (rež. Va le ri jus Jev se je vas), o „Plė ši­kas Ho cenp lo cas“ – tai jau no Vil­niaus ka me ri nio teat ro vai di ni mas pa gal po pu lia raus vo kie čių ra šy to jo O.Preuss le rio apy sa ką (rež. Eval das Ja ras). Ry tie tiš kų ste buk lų ku pi nas bus Ši lu tės ka me ri nio dra mos teat­ro spek tak lis „Sa va sa viau sia“ (rež. Ilo na Stan či kie nė).

Lyg mi ni miu zik laiPo pu lia raus ak to riaus ir re ži sie­riaus Ai do Gi nio čio „ku ruo ja ma“ sos ti nės teat ro la bo ra to ri ja „At­vi ras ra tas“ – nuo la ti nis „Le di­nės zy lu tės“ sve čias. Šiuo lai kiš­kos te ma ti kos vil nie čių spek tak lis „Di Vi Du kas“ (rež. Ie va Stun džy tė) ski ria mas vi siems „žmo nėms nuo 6 me tų“, ku rie mėgs ta spal vo tą, įtrau kian tį, bet ap gau lin gą pa sau­lį... te le vi zo riaus ek ra ne.

Fes ti va lio „Le di nė zy lu tė“ šei­mi nin kai Žve jų rū mų jau ni mo teat­ras „Be du rų“ pa teiks sa vus lai mės paieš kos bū dus spal vin ga me vai di­ni me „Kur tas pa sau lio kraš tas?“ (rež. An gi sė Juš ke vi čie nė) pa gal Čes lo vo Na va kaus ko kny ge lę.

Ir dar: vi si šie spek tak liai vai­kams – lyg mi ni miu zik lai. Kiek­vie na me jų daug dai nų, mu zi kos bei šo kių. Nuo bo džiau ti ne teks nei ma žiems, nei di de liems.

Be am žiaus cen zoTu rin čius ga li my bę pa lik ti sa vo at­ža las na mie, taip pat ir tuos, ku rie taps tė ve liais ar ti mo je atei ty je ar­ba jau yra se ne liai, į su si ti ki mą su teat ru kvies taip pat ne ma žiau įdo mūs, „rim ti ir ne la bai“ spek­tak liai.

Tra di ciš kai fes ti va lio sce na bus su teik ta Klai pė dos uni ver si te to ug dy ti niams – bū si mie siems re ži­sie riams. Šie met ak to rių Re gi nos Šal te ny tės ir Da riaus Meš kaus ko stu den tai pa ro dys „gy vo ai rių Če­cho vo“ Bria no Frie lo tra gi ko me di­ją „Fi la del fi ja, aš at vyks tu!“, nag­

ri nė jan čią skau džius tė vo ir sū naus san ty kius, emig ra ci jos pro ble mas.

Vil niaus ak to rių ko man da „Lai­min gi žmo nės“ pri sta tys links mai liūd ną ab sur do spek tak lį „suau­gu siems vai kams nuo 14 iki 99,9 me tų“ int ri guo jan čiu pa va di ni mu „Atė jau, pa ma čiau, ne ga lė jau“. Re ži sie rius Vy tau tas V.Lands ber­gis sa vo pa ties pa ra šy to be stse le rio

„Vi siš kas Rud no siu kas“ he ro jaus (ak to rius Ai nis Stor pirš tis) pa stan­go mis sie kia, „kad mes ne su rim tė­tu me, kad pri si min tu me vai kys tę, nu si me tę ofi cia lu mo kau kę“...

Vi siš kai ki to kia – Lie tu vos prieš ka rio kai mo gy ve ni mo is to­ri ja pa sa ko ja ma dar vie na me jau­ni mo teat ro „Be du rų“ mu zi ki nia­me vai di ni me „Žvan gu tis“ (rež.

Res pub li ki nis: �� fes�ti�va�ly�je�„Le�di�nė�zy�lu�tė“�sa�vo�ge�riau�sius�ir�nau�jau�sius�spek�tak�lius�vai�kams�bei�jau�ni�mui�vai�dins�ne�tik�Klai�pė�dos,�bet�ir�Ši�lu�tės,�Pa�ne�vė�žio,�Vil�niaus�teat�rai.

A.Juš ke vi čie nė) pa gal Ka zio Sa­jos apy sa ką.

Ir pa ga liau, jei no ri si tie siog pui­kiai pra leis ti lai ką, „At vi ro ra to“ ak to rių an samb lis su rengs „So lo“ kon cer tą. Kam ga li ne pa tik ti au­to ri nės kū ry bos dai nos, ža vin čios ori gi na liu mu zi ki niu bei teat ri niu po žiū riu, hu mo ru bei tik ru mu?..

Pa ren gė Ri ta Bo čiu ly tė

13

pramogų gidaspenktadienis, vasario 3, 2012

Pa­ro­da­ir­gim­ta­die­nisKlai­pė­dos­jau­ni­mo­kul­tū­ri­nė­or­ga­ni­za­ci­ja­„Kul­tū­ros­rak­tas“­šian­dien­sa­vo­ga­le­ri­jo­je­„Kul­tū­ros­na­mai:­me­nas­ir­ka­va“­ren­gia­su­si­ti­ki­mą­su­ta­py­to­ju­And­riu­mi­Ta­ra­se­vi­čiu­mi,­kar­tu­pri­sta­tys­jo­pa­ro­dą,­ku­rią­bus­ga­li­ma­ap­žiū­rė­ti­iki­va­sa­rio­23­io­sios.­Per­ver­ni­sa­žą­vyks­dis­ku­si­ja­apie­And­riaus­kū­ry­bą­ir­šiuo­lai­ki­nio­me­no­Lie­tu­vo­je­ten­den­ci­jas.­O­ry­toj­„Kul­tū­ros­rak­tas“­vi­sus­be­iš­ly­gų­sa­vo­drau­gus,­par­tne­rius­ir­pri­jau­čian­čius­kvie­čia­į­tre­čią­jį­sa­vo­gim­ta­die­nį­„Re­ne­san­so­dva­sia“.­„No­ri­me­tar­ti­vi­siems­„ačiū“,­–­sa­kė­or­ga­ni­za­to­riai.KUR? Jau­nų­jų­me­ni­nin­kų­„Kul­tū­ros­na­muo­se“­(Til­tų­g.­3).

KA DA? Va­sa­rio­3­d.­18­val.,­va­sa­rio­4­d.­17­val.KAI NA? Ne­mo­ka­mai.

r.Kaz­las­sKai­tys­Poe­zi­jąKi­tą­šeš­ta­die­nį­uos­ta­mies­ty­je­sve­čiuo­sis­Lie­tu­vos­na­cio­na­li­nės­pre­mi­jos­lau­rea­tas­vil­nie­tis­ak­to­rius­Ro­lan­das­Kaz­las.­Poe­zi­jos­ir­mu­zi­kos­va­ka­re­„Nu­si­leisk,­dan­gau,­ant­že­mės“­jis­skai­tys­poe­to­Vla­do­Šim­kaus­(1936–2004)­ei­les­–­žais­min­gai­vir­tuo­ziš­kas­ir­ly­riš­kas,­ne­ti­kė­tas­ir­lyg­gir­dė­tas,­skau­džias­ir­jau­di­nan­čias.­Ak­to­riui­tal­kins­ge­rai­Lie­tu­vo­je­ži­no­mi­mu­zi­kan­tai­–­Sau­lius­Sta­ne­vi­čius­Aug­lys­(vib­ro­fo­nas)­bei­Ge­na­di­jus­Sav­ko­vas­(akor­deo­nas).­Jie­at­liks­J.S.Ba­cho,­C.De­bus­sy,­C.Bol­lin­go­ir­ki­tų­kom­po­zi­to­rių­kū­ri­nius.

KUR?­„Švy­tu­rio­me­nų­do­ke“­(Nau­jo­ji­Uos­to­g.­3)KA DA?­Va­sa­rio­11­d.­18­val.

KAI NA?­27–37­Lt,­pla­ti­na­„Bi­lie­tų­pa­sau­lis“­ir­„Ti­ke­ta“.

Ar tė ja prie fi na lo„Klai pė dos kon cer tų sa lė je jau tre­čius me tus vyks tan čio kon cer tų cik lo ren gi niai mies to me lo ma nams tam pa tik rais mu zi ki niais at ra di­mais. Jie lei džia gė rė tis cha riz ma­tiš ko jo so lis to mu zi ka vi mu, ste bė tis nuo lat au gan čia jo ir or kest ro par­tne rys te bei kas kart vis gi liau pra si­skverb ti į neįž vel gia mas kom po zi to­riaus kū ry bos gel mes“, – pa ste bė jo Klai pė dos kon cer tų sa lės di rek to­riaus pa va duo to ja kom po zi to rė Lo­re ta Nar vi lai tė.

„Daug emo ci jų su kė lęs cik las ar­tė ja į pa bai gą“, – kons ta ta vo or kest­ro me no va do vas Min dau gas Bač kus, ku riam kas kart ten ka svar bi už duo­tis pa reng ti or kest rą di de lės iš tver­mės, meist riš ku mo ir kū ry bin gu mo rei ka lau jan tiems pa si ro dy mams.

Šį kar tą at li kė jai in terp re tuos Wolf gan go Ama deu so Mo zar to XXII, XXIII ir XXIV kon cer tus for te pi jo nui ir or kest rui. Klai pė dos ka me ri nis or­kest ras vėl bus pa pil dy tas pu čia mai­siais bei mu ša mai siais inst ru men tais ir ar tės ma žos su dė ties sim fo ni nio or kest ro link. Pa sak A.Pa ley, „Mo­

Su A.Pa ley – per be kraš tį Mo zar to mu zi kos okea ną

zar to vė ly vie ji for te pi jo ni niai kon­cer tai yra pa tys di džiau si apim ti mi, su dė tin giau si tech ni niu po žiū riu, o jų skam be sys kar tais priar tė ja prie L. van Beet ho ve no for te pi jo ni nių kon­cer tų skam be sio“.

Pia nis tas ku ria ir pa tsSo lis tas kon cer te taip pat at liks ir di ri gen to vaid me nį, tai da ry da mas tie siai nuo for te pi jo no, va do vau da­mas or kest rui ne tik ran ko mis, bet ir aki mis, gal va, net vi su kū nu.

Ki ta ver tus, to kių pa si ro dy mų me tu or kest ran tams ten ka di de­lė at sa ko my bė, nes A.Pa ley ne ga­li jiems pa ro dy ti vi sų įsto ji mų, di­na mi kos niuan sų ir pan., tad jie tu ri bū ti itin ati dūs, gir dė ti tiek sa ve, tiek skam ban čią vi su mą. Di de lė sce no­je esan čių at li kė jų ko man da pri va­lo kar tu mąs ty ti ir jaus ti kin tan čius mu zi kos niuan sus. Vis tiek A.Pa ley vi sa da lie ka jų ka pi to nu ir vai ri nin­ku, plau kiant per be kraš tį Mo zar to gar sų okea ną.

For te pi jo no vir tuo zas pra si ta rė, kad at lie kant XXII ir XXIV kon cer­tus jis skam bins sa vo ka den ci jas (tai ne kar tą jis da rė anks tes niuo se cik lo kon cer tuo se), o XXIII kon cer to ka­den ci ja bus pa ties Mo zar to.

Įdo mu tai, jog pa si ro dy mų žy­miau sio se sa lė se me tu A.Pa ley gro­ja ne tik sa vo su kur tas ka den ci jas, bet ir lais vas pa raf ra zes ki tų au­to rių kū ry bos te mo mis. Štai prieš po rą me tų Vil niu je, Kong re sų rū­

muo se, maest ro Gin ta ro Rin ke vi­čiaus ju bi lie jui skir ta me kon cer te jis skam bi no sa vo Pa raf ra zes Jac que­so Of en ba cho ope rų „Or fė jus lei­džia si į ro jų“ ir „Hof ma no pa sa kos“ te mo mis. Pak laus tas, ko kio mis te­mo mis jis dar ku ria, so lis tas pa mi­nė jo André Grétry ope rą „Ri čar das Liū ta šir dis“.

Kon cer tuo ja Eu ro po je ir Ame ri ko jeNe se niai Niu jor ke pia nis tas įra šė Piot ro Čai kovs kio Di džią ją so na tą ir for te pi jo ni nių pje sių cik lą „Me tų lai­kai“ – juos iš leis gar si įra šų kom pa­ni ja „Har mo nia Mun di“. Be je, A.Pa­ley in terp re tuo ja mais P.Čai kovs kio kon cer tais for te pi jo nui ne tru kus ga­lės gė rė tis ir „Klai pė dos mu zi kos pa­va sa rio“ fes ti va lio klau sy to jai.

O grį žu sio į Pa ry žių A.Pa ley lau kė „Scho la Can to rum“ stu den tai, ku­rie, vaiz džiais maest ro žo džiais ta­riant, „gė rė jo krau ją“, nes ruo šė si eg za mi nams. „Aš la bai jau di nau­si dėl jų“, – pri si pa ži no nea be jo ti ną ta len tą ir šiam dar bui tu rin tis pia­nis tas, prieš me tus ve dęs meist riš­ku mo kla ses ir Klai pė dos S.Šim kaus kon ser va to ri jo je.

Tarp tau ti nių kon kur sų lau rea tas 56 me tų pia nis tas, gar sė jan tis fe­no me na lia at min ti mi, daug kon­cer tuo ja vi so je Eu ro po je, Šiau rės ir Pie tų Ame ri ko je. Pas ta rai siais me­tais jo gast ro lių marš ru tai daž nai ve­da į Lie tu vą ir Klai pė dą.

„Jei dar ne gir dė jo te jo skam bi ni­mo, pa si nau do ki te šia pui kia pro ga, – kvie tė L.Nar vi lai tė. – Pa tir si te, kaip šios de gan čios as me ny bės dė­ka sa lė je ne be lie ka abe jin gų žmo nių: tiek at li kė jai, tiek pub li ka įsi trau kia į kū ry bi nį pro ce są. Bū ki te kar tu su jais ir nuo sta bia Mo zar to mu zi ka.“

Kon cer tas vyks va sa rio 10 d. 18 val. Klai pė dos kon cer tų sa lė je (Šau lių g. 36). Bi lie tai – po 20, 30, 50 Lt.

Už mo jis: ­� A.Pa­ley­bai­gia­įgy­ven­din­ti­su­ma­ny­mą­su­Klai­pė­dos­ka­me­ri­niu­or­kest­ru­pa­gro­ti­vi­sus­W.A.Mo­zar­to­kon­cer­tus­for­te­pi­jo­nui­ir­or­kest­rui.­ ­ Da­ri­jos­Va­si­liaus­kie­nės­nuo­tr.

Klai pė dos ka me ri nis or kest ras ir pia nis tas Ale xan de ris Pa ley ki tą penk ta die nį pri­sta tys 6­ąją, prieš pas ku ti nę, pro gra mą iš cik lo „Mo zar tas: vi si kon cer tai for te pi jo­nui ir or kest rui“.

Šios de gan čios as­me ny bės dė ka sa lė­je ne be lie ka abe jin­gų žmo nių.

Šian dien Klai pė dos et no kul tū ros cent re – gar sios lie tu vių tau to sa­ki nin kės pro f. ha bil dr. Bro nis la­vos Ker be ly tės mo nog ra fi jos „Lie­tu vių tau to sa kos kū ri nių pra smės“ su tik tu vės.

Kny gos pri sta ty me Klai pė dos vi­suo me nei da ly vaus jos au to rė, taip pat re cen zen tai dr. Rad vi lė Ra cė­nai tė ir pro f. dr. Ri man tas Bal sys.

Ši kny ga tai mė gi ni mas pri sta ty ti lie tu vių tau to sa kos kū ri nių – ypač pa sa kų ir sak mių – se man ti kos, jų rai dos ir pa čios sa ky ti nės tra di ci jos po ky čių ty ri nė ji mą. 2011 m. pa bai­go je iš leis ta mo nog ra fi ja pro f. ha bil. dr. B.Ker be ly tė tar si grą ži na sko lą lie tu vių tra di ci ne kul tū ra be si do­min tiems skai ty to jams, ku riems sun kiai pa sie kia mi au to rės straips­niai – o jų ne ma žai pa skelb ta ne tik Lie tu vo je, bet ir sve tur. Ren giant šią kny gą, pa nau do ti 1990–2009 m. Lie tu vo je ir už sie ny je pub li kuo­ti straips niai, rem ta si ir anks tes nė­mis pub li ka ci jo mis, pa pil dant nau­jai at ras tais duo me ni mis.

Kny ga skir ta la bai pla čiam ir įvai­riam skai ty to jų ra tui tiek Lie tu vo­je, tiek ki to se ša ly se. Stu den tams, be si gi li nan tiems į folk lo ris ti kos, et no lo gi jos pro ble mas, ji ga li bū ti pui ki mo ky mo si prie mo nė. Mo ky­to jams ir dės ty to jams – ge ras pa­gal bi nin kas, per tei kiant ži nias apie lie tu vių pa sa ko ja mo sios tau to sa­kos žan rus, jų struk tū rą ir se man­ti ką. Vi siems ki tiems tai iš min tin­gas va do vas, pa dė sian tis pra ver ti slė pi nin gą pa sa kų, sak mių, le gen­dų pra smių pa sau lį, pa gel bė sian tis ieš kant ir ran dant šiuo se kū ri niuo se sly pin čios iš min ties, dar nos sa vy­je, su gam ta ir žmo nė mis, o ra dus – da ly tis su ki tais ir ši taip to bu lė ti.

Kny gos „Lie tu vių tau to sa kos kū ri­nių pra smės“ pri sta ty mas – va sa rio 3 d. 16 val. Klai pė dos et no kul tū ros cent re (Dar žų g. 10). Įė ji mas lais vas.

Kny gos apie tau to sa ką su tik tu vės

Fes ti va lio pro gra ma

Žve jų rū muo se (Tai kos pr. 70)

Va sa rio 4 d. 12 val. – Klai pė dos dra­mos teat ro dvie jų da lių spek tak lis vai kams S.Mar ša ko „Ka tės na mai“ (rež. D.Ra ba šaus kas). Di džio jo je sa­lė je. Bi lie tai – po 10–15 Lt; 18 val. – Klai­pė dos uni ver si te to Me nų fa kul te­to Re ži sū ros ka ted ros IV k. stu den­tų dvie jų da lių tra gi ko me di ja jau ni­mui B.Friel „Fi la del fi ja, aš at vyks­tu!“ (rež. pe dag. D.Meš kaus kas ir R.Šal te ny tė). Teat ro sa lė je. Bi lie tai – po 10 Lt.

Va sa rio 5 d. 12 val. – Vil niaus teat­ro la bo ra to ri jos „At vi ras ra tas“ spek­tak lis žmo nėms nuo 6­erių „Di Vi­Du kas“ (rež. I.Stun džy tė). Di džio jo je sa lė je. Bi lie tai – po 10 Lt; 17 val. – Vil­niaus teat ro la bo ra to ri jos „At vi ras ra­tas“ „So lo“ an samb lio au to ri nių dai­nų kon cer tas jau ni mui. Di džio jo je sa­lė je. Bi lie tai – po 15 Lt.

Va sa rio 11 d. 17 val. – Klai pė dos jau ni­mo teat ro „Be du rų“ dvie jų da lių spek­tak lis jau ni mui „Žvan gu tis“ pa gal K.Sa jos apy sa ką (rež. A.Juš ke vi čie­nė). Teat ro sa lė je. Bi lie tai –po 15 Lt.

Va sa rio 12 d. 12 val. – Vil niaus ka me­ri nio teat ro spek tak lis vai kams „Plė­ši kas Ho cenp lo cas“ pa gal O.Preuss­le rio apy sa ką (rež. E.Ja ras). Di džio jo­je sa lė je. Bi lie tai – po 10 Lt.

Va sa rio 18 d. 18 val. – Vil niaus kom­pa ni jos „Lai min gi žmo nės“ vie nos da lies ab sur do ko me di ja suau gu­sie siems „Atė jau, pa ma čiau, ne ga­lė jau“ (aut. ir rež. V.V.Lands ber gis) prem je ra. Vai di na A.Stor pirš tis. Di­džio jo je sa lė je. Bi lie tai – po 15 Lt.

Va sa rio 19 d. 14 val. – Pa ne vė žio teat­ro „Me nas“ pa sa ka vai kams „Ali ba ba ir 40 plė ši kų“ (rež. V.Jev se je vas). Di­džio jo je sa lė je. Bi lie tai – po 10 Lt.

Va sa rio 25 d. 12 val. – Ši lu tės ka me­ri nio dra mos teat ro ry tie tiš ka pa­sa ka vi sai šei mai „Sa va sa viau sia“ (rež. I.Stan či kie nė). Teat ro sa lė je. Bi­lie tai – po 15 Lt.

Va sa rio 26 d. 12 val. – Klai pė dos jau­ni mo teat ro „Be du rų“ spek tak lis vai­kams „Kur tas pa sau lio kraš tas?“ pa­gal Č.Na va kaus ko pa sa ką (rež. A.Juš­ke vi čie nė). Teat ro sa lė je. Bi lie tai – po 10 Lt.

14

pramogų gidaspenktadienis, vasario 3, 2012

Pris­ta­tys­„ru­Pert“­Pro­gra­mąTre­čia­die­nį­Klai­pė­dos­kul­tū­rų­ko­mu­ni­ka­ci­jų­cent­ras­(KKKC)­bu­ria­jau­nuo­me­nę­į­„Ru­pert“­pro­gra­mos­pri­sta­ty­mą.­„Ru­pert“­–­šių­me­tų­bir­že­lio­mė­ne­sį­Vil­niu­je­star­tuo­jan­ti­de­šim­ties­mė­ne­sių­edu­ka­ci­nė­pro­gra­ma,­ku­ri­orien­tuo­ja­si­į­šiuo­lai­ki­nio­me­no­ir­ku­ra­vi­mo­pra­kti­kas,­ino­va­ty­vią­lei­dy­bą,­ra­šy­mą,­pro­jek­ta­vi­mą­ir­val­dy­mą,­ju­dan­čių­vaiz­dų­kul­tū­rą,­ins­ti­tu­ci­jų­mo­de­lia­vi­mą­ir­pa­na­šaus­po­bū­džio­kū­ry­bi­nes­veik­las.­Tai­tarp­dis­cip­li­ni­nė­„mo­ky­mo­si­vei­kiant“­mo­de­liu­grįs­ta­pro­gra­ma,­skir­ta­jau­niems­(iki­30­me­tų)­Lie­tu­vos­pi­lie­čiams.

KUR?­KKKC­Pa­ro­dų­rū­muo­se­(Di­džio­ji­Van­dens­g.­2).KA­DA?­Va­sa­rio­8­d.­18­val.

KAI­NA?­Ne­mo­ka­mai.

Links­mai­–­aPie­mei­Lę­ir­tai­kąSėk­min­gai­ap­ke­lia­vu­si­be­veik­vi­są­ša­lį­gy­vo­gar­so­mu­zi­ki­nė­ko­me­di­ja­„Mei­lė­ir­tai­ka“­ki­tą­šeš­ta­die­nį­vėl­už­suks­į­Klai­pė­dą­su­vi­su­bū­riu­Lie­tu­vos­teat­ro­sce­nos­įžy­my­bių,­pub­li­kai­pa­žįs­ta­mų­iš­įvai­rių­spek­tak­lių,­te­le­se­ria­lų­bei­po­pu­lia­rių­TV­lai­dų.­Spe­cia­liai­šiam­spek­tak­liui­nuo­tai­kin­gą­ir­links­mą­mu­zi­ką­su­kū­rė­kom­po­zi­to­rius­An­ta­nas­Ja­sen­ka,­lib­re­to­ir­dai­nų­au­to­rė­–­Ag­nė­Di­ly­tė,­re­ži­sie­riaus­–­Man­tas­Ver­bie­jus.­„Mei­lė­ir­tai­ka“­–­žais­min­ga­mu­zi­ki­nė­ko­me­di­ja­apie­mei­lę,­vy­rų­ir­mo­te­rų­int­ri­gas,­jų­pa­ra­dok­sa­lius­san­ty­kius­bei­mei­lės­de­fi­ci­tą.

KUR?­Klai­pė­dos­kon­cer­tų­sa­lė­je­(Šau­lių­g.­36).KA­DA?­Va­sa­rio­11­d.­18­val.

KAI­NA?­23–53­Lt,­pla­ti­na­„Bi­lie­tai.lt“.

Lė lių teat re sve čiuo sis kny gų dai li nin kė

da vau su žais lais... ki tiems žais lams“, – pa sa ko jo dai li nin kė, nau do jan ti kla­si ki nį pie ši mo bū dą ir tech ni kas – gua­šą, ak va re lę, pieš tu kus.

Iliust ra to rė la bai džiau gia si, kad jos dar bas tam pa kny gų da li mi: „Tai, ką aš nu pie šiu per skai čiu si is­to ri ją, yra tik vie nas iš dau ge lio ga­li mų vaiz di nių. Bet pa sau lis tuo ir nuo sta bus, kad ga li me da ly tis sa vo vi zi jo mis su ki tais, taip pra plės da­mi pa sau lį iki be ga ly bės“.

Pro fe sio na lai L.Dū dai tę ver ti­na kaip vie ną ryš kiau sių jos kar tos me ni nin kių, iš si ski rian čių kū ry bos sti liu mi – stip riai iš plė to tu siu že ti­niu pa sa ko ji mu, smul kių, kruopš čiai nu pieš tų de ta lių, ku rioms su tei kia­mas reikš min gas ant rap la nis vaid­muo, gau sa, per so na žų įtai gu mu, me ni nio žvilgs nio pro jek ci ja (žvilgs­nis pro jek tuo ja mas iš apa čios ar ba iš vir šaus) ir kt. O dau ge lis di de lių ir ma žų skai ty to jų tie siog lei džia si už­bu ria mi ma giš ko pie ši nio ir su ma­lo nu mu ne ria į dai li nin kės vaiz duo te pra tur tin tos kny gos gel mes.

Pa ro do je Klai pė dos lė lių teat re bus eks po nuo ja mos iliust ra ci jos iš tri­jų dai li nin kės iliust ruo tų kny gų. Tai bro lių Gri mų „Pa sa kos“ (Vil nius, „Al­ma lit te ra“, 2011), Gin ta ro Be res ne­vi čiaus „Kau kų šei my nė lė“ („Nie ko rim to“, 2009) ir Lui so Sepulveda’os „Apie žu vėd rą ir ka ti ną, ku ris iš mo kė ją skrai dy ti“ („Nie ko rim to“, 2008).

Taip pat me ni nin kė su si ti ki mo da ly viams ke ti na pri sta ty ti uni ka­lų eks po na tą – pro se ne lės su kur­tą na mi nį lė lių teat riu ką. „Ji pa da rė tą teat riu ką ma no tė tei (sa vo anū­kui) sep tin to jo gim ta die nio pro ga, – pa sa ko jo Li na. – Nuo ta da per vi sus vai kiš kus tė čio gim ta die nius na mie vyk da vo ne di de li lė lių vai di ni mai, ku riuos su gal vo da vo, re ži suo da vo ir su vai din da vo pa ti pro se ne lė. Jos var­das bu vo Mi cha li na, bet kai aš bū da­ma ma ža ją pra dė jau va din ti mo čiu­te Sau lu te, vi si šei mo je šios mo čiu tės ki taip ir ne be va di no...“

Dau giau dai li nin kė L.Dū dai tė pa pa sa kos ir pa ro dys su si ti ki me Klai pė dos lė lių teat re (Ve žė jų g. 4). Ren gi nio pra džia – 18 val. Lau kia­mi vi si – ma ži ir di de li.­ Li­nos­Dū­dai­tės­iliust­ra­ci­jos

Klai pė dos lė lių teat ras šį va kar vi sus kvie čia į šil tą ir įkve pian tį su si ti ki mą su Li na Dū dai te – dai li nin ke ir iliust­ra to re, api pa vi da li nu sia jau še šias kny gas, ku rių iliust ra ci jos įver tin­tos dip lo mais ir ap do va no ji mais.

Pa ti au to rė 2010 m. įtrauk ta į Tarp­tau ti nės vai kų ir jau ni mo li te ra tū­ros aso cia ci jos (IB BY) gar bės są­ra šą už iliust ra ci jas kny gai „Apie žu vėd rą ir ka ti ną, ku ris iš mo kė ją skrai dy ti“ (Vil niaus lei dyk la „Nie­ko rim to“, 2008).

„Aš vi sa da bu vau pri klau so ma nuo kny gų. Tur būt kaip ir vi si, kam neuž­ten ka vie no pa sau lio va rian to ir kam no ri si iš trūk ti iš rea ly bės ri bų. Kar tais tai, ką ran da me ki tų kū ry bo je – kny­go se, pa veiks luo se, vai di ni muo se, mu­zi ko je – vei kia daug stip riau, ne gu tai, ką ga li me pa lies ti ar pa ra gau ti... Pra­di nė je mo kyk lo je net bėg da vau iš pa­mo kų, kad ga lė čiau na mie pa skai ty ti, o pa skui tai, ką per skai ty da vau, vai din­

Va sa rį pir mą kar tą Lie tu vo je gast­ro liuos Sankt Pe ter bur go vals ty bi­nis ba le tas ant le do. Ki tą sa vait ga lį spek tak lį „Gul bių eže ras“ jis pa ro­dys „Švy tu rio“ are no je Klai pė do je.

Vie nin te lė pa sau ly jeSankt Pe ter bur go vals ty bi nis ba le­tas ant le do yra pla čiai ži no mas ko­lek ty vas, pra plė tęs le do šou ga li my­bės. Pub li kos die vi na mas ir kri ti kų liaup si na mas ko lek ty vas yra vie nas ge riau sių, ba le tui ant le do iš kė lęs aukš tus rei ka la vi mus. Ši ba le to tru­pė vie nin te lė pa sau ly je, ro dan ti kla­si ki nio ba le to spek tak lius ant le do.

Pir mą kar tą žiū ro vai ba le tą ant le­do iš vy do 1967 m., kai dar Le ning­ra do ba le tu ant le do va din ta tru pė su ren gė pir mą jį vie šą pa si ro dy mą. Ba le to va do vas cho reog ra fas Kons­tan ti nas Bo jars kis bu vo pir ma sis, su gal vo jęs ant le do per kel ti vi są kla­si ki nio ba le to spek tak lį, o ne at ski rus šo kių ir spor to triu kų frag men tus. Bu vo su kur ti vi sai nau ji le do ba le to žings ne liai ir ki ti šo kio ele men tai. Pa si ro dy mai pra tur tė jo šo kiui bū­din ga plas ti ka, to dėl to bu lė jo ir vi­sas dai lu sis čiuo ži mas. Gi mė vi sai nau ja ba le to ant le do cho reog ra fi ja, ku rio je vy ra vo sa vi įsta ty mai ir sa­vos iš raiš kos prie mo nės.

Ba le tą šo ka ant le doPel nė pri pa ži ni mąIl gai niui ba le to ant le do re per tua ras plė tė si. At si ra do šiuo lai ki nio šo kio kom po zi ci jos, nau ji kla si ki nių kū ri­nių pa sta ty mai.

Ruo šiant ar tis tus dau giau sia nu­vei kė Ru si jos ba le to žvaigž dės Na­ta li ja Du dins ka ja, Kons tan ti nas Ser­ge je vas ir Bo ri sas Eif ma nas. Efek tas bu vo stul bi na mas. Praė jus vos še še­riems me tams nuo pir mo jo tru pės pa si ro dy mo žur na las „Teat ras“ ra­šė: „Šian dien mes ga li me kal bė ti apie tai, kad su si kū rė ba le to ant le do teat­ras, ku ris ne ko pi juo ja, o re mia si ru sų cho reog ra fi jos tra di ci jo mis ir su ku ria nuo sta bų šou – ja me pui kiai de ra dai­lio jo čiuo ži mo di na miš ku mas ir šiuo­lai ki nio šo kio įvai ro vė“.

Pa sau li nį pri pa ži ni mą Sankt Pe­ter bur go ba le tas ant le do pel nė, kai jam pra dė jo va do vau ti Kons tan ti nas Ras sa di nas.

Skir tin gu me tu Sankt Pe ter bur­go vals ty bi nia me ba le te ant le do šo­ko daug kar ti niai pa sau lio ir Eu ro pos čem pio nai, du kart olim pi niai čem­pio nai Liud mi la Be lou so va ir Ole gas Pro to po vas; daug kar ti nis pa sau lio ir Eu ro pos čem pio nas, olim pi nis čem­pio nas Alek se jus Ula no vas, daug kar­ti nė pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tų, olim pi nių žai dy nių pri zi nin kė Liud­

mi la Smir no va. Ba le te ant le do šo ka net 20 šo kė jų, ku riems yra su teik ti Ru si jos spor to meist rų var dai.

Are no se ir teat rų sce no seNuo 1995 m. Sankt Pe ter bur go vals ty bi nis ba le tas ant le do pra dė jo reng ti pa si ro dy mus are no se ir ope­ros teat rų sce no se.

Da bar teat ro re per tua re yra gar­sūs kla si ki nio ba le to kū ri niai: „Mie­gan čio ji gra žuo lė“, „Gul bių eže ras“, „Sprag tu kas“, „Pe le nė“.

Šis ba le tas ant le do kas met pa­sau ly je su ren gia per 50 pa si ro dy­mų. Ko lek ty vas lan ko si Jung ti nė se Ame ri kos Vals ti jo se, Ka na do je, Ny­der lan duo se, Vo kie ti jo je, Ki ni jo je, Is pa ni jo je, Ko rė jo je, Tai va ne, Grai­ki jo je, Por tu ga li jo je, Ai ri jo je, Pie tų Af ri kos Res pub li ko je, Nau jo jo je Ze­lan di jo je ir dau ge ly je ki tų ša lių.

Pir mą sias Sankt Pe ter bur go vals­ty bi nio ba le to ant le do gast ro les Lie tu vo je or ga ni zuo ja di džiau sia Vi du rio ir Ry tų Eu ro po je kon cer ti­nė agen tū ra „Mak ro con cert“.

Sankt Pe ter bur go vals ty bi nis ba­le tas ant le do spek tak lį „Gul bių eže ras“ va sa rio 12 d. 20 val. pa ro­dys „Švy tu rio“ are no je Klai pė do je. Bi lie tai – po 70–110 Lt, juos pla ti­na „Bi lie tai.lt“.

Kla si ka: ­� Sankt­Pe­ter­bur­go­vals­ty­bi­nis­ba­le­tas­ant­le­do­Klai­pė­do­je­pa­ro­dys­P.Čai­kovs­kio­„Gul­bių­eže­rą“.

Prancūzų „Žie mos ek ra nai“ įsi žie bė pa jū ry jeDau giau nei sa vai tę Vil niu je ir Kau­ne švie tę „Žie mos ek ra nai“ va kar at­si kraus tė į pa jū rį – pran cū zų ki no fes­ti va lis lan ko si Klai pė do je ir Ni do je.

Fes ti va lis uos ta mies ty je ati da ry­tas Pierre’o Etai xo fil mais „Iš sis­ky ri mas“, „Svar biau sia – svei ka­ta“ ir „Di džio ji mei lė“. „Žie mos ek ra nų“ or ga ni za to riai – Pran cū zų

ins ti tu tas Lie tu vo je pa jū ry je pa ro­dys ryš kiau sias šių me tų fes ti va lio juos tas. Tarp jų – dvi ret ros pek ty­vos. Jo se pri sta to mi gar sūs pran cū­ziš kos ko me di jos var dai – chres to­ma ti niu lai ko mas Jac que sas Ta ti ir dar gy vas kla si kas P.Etai xas. Klai­pė dos ki no mė gė jai tu rės ga li my bę pa si juok ti šių ko mi kų il go ir trum­po met ro fil muo se.

Uos ta mies ty je bus pa ro dy ti du gar­siau si ret ros pek ty vų au to rių dar bai – P.Etai xo „Jo jo“ ir J.Ta ti „Pra mo­gų me tas“. Fes ti va lis į Klai pė dą taip pat at veš J.Ta ti „Po no Ju lo ato sto gas“ – fil mą, ku ria me dė du lė Ju lo ke liau­ja prie jū ros. Mo der nio je Ni dos me­no ko lo ni jo je bus pa ro dy ta ki ta J.Ta ti ko me di ja „Ma no dė dė“ – apie nau­jo viš kai įreng tą na mą ir ja me nuo­

bo džiau jan tį ber niu ką. Su dė de Ju lo ber niu kas tik rai tu rės ką veik ti, tai gi ne nuo bo džiaus ir žiū ro vai, ap si lan­ky sian tys „Žie mos ek ra nuo se“.

Pran cū zų ki no fes ti va lio „Žie­mos ek ra nai“ juos tos su ksis: Ni­dos me no ko lo ni jo je – iki va sa rio 4 d., Klai pė dos kul tū rų ko mu ni­ka ci jų cent ro (KKKC) Pa ro dų rū­muo se – iki va sa rio 5 d.

Klaipėdoje

Va sa rio 3 d. 18 val. – P.Etai xo „Gra žių su kak tu vių“ (12’’) ir „Ger bė jas“ (1’25’’); 20 val. – J.Ta ti „Eis mas“ (1’33’’).

Va sa rio 4 d. 16 val. – J.J.Jauff ret „Karš­čio ban ga“ (1’32’’); 18 val. – J.Ta ti „Pra­mo gų me tas“ (1’54’’) .

Va sa rio 5 d. 16 val. – J.Ta ti „Po no Ju­lo ato sto gos“ (1’28’’); 18 val. – P.Etai xo „Jo jo“ (1’32’’).

Bi lie tai – po 8 Lt.

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpenktadienis, vasario 3, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, vasario 2 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje ketvirtadienį dėme-sio centre atsidūrė Ūkio banko akcijos, kurių stambiais sandoriais vėl perleista daugiau kaip už 1,5 mln. eurų. Kitų įmonių vertybinių popierių apyvartos bu-vo kur kas mažesnės, o kiek aktyviau prekiauta „Teo LT“, „Lesto“ ir „Linas Agro Group“ akcijomis.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,40 proc. iki 314,99 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,30 proc. iki 447,51 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-tic 10“ – 0,47 proc. iki 133,74 punkto.

Oficialiojo sąrašo Ūkio banko akcijų, kurios pabrango 0,54 proc. iki 0,187 eu-ro, parduota už 1,691 mln. eurų. Nuo sausio 24 dienos biržoje Ūkio banko ak-cijomis jau buvo sudaryti keli stambūs sandoriai, o iš viso per šį laiką perleista 9,94 proc. banko akcinio kapitalo.

1,11 proc. iki 0,639 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų apyvarta buvo 41,5 tūkst. eurų, 0,65 proc. iki 0,464 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų – 38,9 tūkst. eurų, 1,18 proc. iki 0,600 euro pabrangusių „Lesto“ akcijų – 30,5 tūkst. eurų.

0,47 proc. iki 0,630 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų perleista už 15,3 tūkst. eurų, 1,46 proc. iki 1,532 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų – už 15,1 tūkst. eurų, 0,14 proc. iki 1,430 euro atpigusių Vilkyškių pieninės akcijų – 10,6 tūkst. eurų.

0,78 proc. iki 0,253 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų parduota už 9,3 tūkst. eurų, 0,59 proc. iki 1,360 euro pabrangusių „Rokiškio sūrio“ akcijų – už 8,1 tūkst. eurų, 0,41 proc. iki 1,930 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 6,2 tūkst. eurų.

1,32 proc. iki 0,600 euro atpigusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų perleista už 5,6 tūkst. eurų, 4,14 proc. iki 0,428 euro pabrangusių „Lietuvos energijos“ akcijų – už 5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo ma-žesnės kaip po 5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 1,61 proc. iki 0,490 euro, parduota už 25,5 tūkst. eurų, 2,34 proc. iki 0,481 euro pabrangu-sių „Litgrid“ akcijų – už 5,6 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų perleis-ta mažiau kaip po 5 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 1,932 mln. eurų, iš jų 1,89 mln. eurų te-ko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje milijonine apyvarta vėl išsiskyrė Ūkio banko akcijos

NekilNojAmAsis turtAs

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui,

skausmų malšinimui, endokrininės siste-

mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija

savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA:

veido atjauninimas, krūtų stangrinimas,

plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės

odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-

do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-

nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-

sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-

liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-

niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-

ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-

kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370

620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt. 894528

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906836

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kos-metologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

Nuoma

1 kambario butą šalia „Vėtrungės“, Birutės g. (160 Lt); 2 kambarių butą Debreceno g. (pigus šildymas). Tel. 8 609 95 395, 8 603 02 718.

906695

Pigiai nuomojame butus (trumpalaikė ir il-galaikė nuoma) Klaipėdoje, prie „Akropolio“. Tel. 8 674 99 147.

907746

Savininkas išnuomoja naujai suremontuo-tą butą su nauja buitine technika ir baldais I.Simonaitytės g. (9/8 a., 64 kv. m). Tel. 8 620 59 601.

907555

Parduoda

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906244

2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirma-sis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel. 8 655 07 269.

905796

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

906668

mokymAskiti kursai

1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Minijos g. (WC, vonia kartu, visiškai suremon-tuotas, 45 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.

908846

1 kambario butą Šiaulių g. (5/2, naujas, ge-ras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463.

907480

4 kambarių kotedžą per 2 aukštus su rūsiu ir ūkiniu pastatu Klaipėdos r., Agluonėnų k. Daugiau informacijos skambinti tel. 8 687 59 320, 442 024.

908764

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906673

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906663

Perka

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907454

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, perve-žame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.

903147

PAskolosSkubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900833

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905917

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907346

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

907230

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSpenktadienis, vasario 3, 2012

Nukelta į 18 p.

teatras

DėmesioInformuojame G.Samuchovą (a/k 37906141551), kad pagal vekselį, išrašytą 2010 m. spalio 25 d., grąžinimo terminas baigėsi 2012 m. sausio 31 d. Tel. 8 686 84 498.

908884

ĮvairūsLikviduojama A.Lubio individuali įmonė (ko-das 141878732).

908424

raDiniaiPrarasta

Sausio 31 d. pavogtas automobilis BMW 320 (valst. Nr. FBN 981) pilkai mėlynos spalvos. Suteikusiems naudingos informacijos bus atlyginta. Tel. 8 693 38 451.

908763

varžytinėsAntstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytines Vigantui Juzvai ir Aurelijai Ju-zvienei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui: 0,1289 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0540-4942, gyvenamajam namui, unikalus Nr. 4400-0793-3611, esančiam Klaipėdos r. sav., Slengių k., Žvaigždyno g. 10. Pradinė pardavimo kaina 356800,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dy-dis 10 % – 35680,00 Lt; dalyvio įmoka tu-ri būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285, esančią AB Šiau-lių banke. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 9 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi su-interesuoti asmenys, turintys teises į par-duodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinan-čius dokumentus.

908398

statyba ir statybinės meDžiagosParduoda

automobiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

908492

Parduoda

„Mitsubishi Outlender 2,4“ (benzininis, pil-kos metalo sp., 5 durų, visi varomieji ratai, 2006 11, rida 65000 km, automatinis, TA iki 2013 m., 7500 eurų). Tel. 8 699 28 864.

906985

„Suzuki 1,3“ (2009 m., benzininis, baltos perlamutrinės sp., 5 durų, visi varomieji ra-tai, 6500 eurų). Tel. 8 699 28 864.

906983

Traktorių T30 su frontaliniu krautuvu ir stum-dytuvu (dviejų tiltų); 4 t traktoriaus prieka-bą; automobilį „VW LT35“ (bortinis, dviguba kabina). Tel. 8 686 64 815.

908833

Perka

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.

908493

transporto paslaugos

„Nuo durų, iki durų“. Lietuva-Anglija-Lie-tuva. Vežame keleivius, siuntinius, nedide-lius krovinius. Tel. 8 604 09 773; Anglijoje 07918874219.

908818

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

906677

KitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

908905

Perka

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

908359

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895881

buitis ir techniKaPaslaugos

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Sutei-kiama garantija. Tel. 8 646 40 350.

901934

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905481

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laip-tus. Tel. 8 683 67 785.

906644

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

905969

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

907848

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

906218

Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.

901811

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.

907953

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: kli-juojame plyteles, glaistome, dažome, tape-tuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

904968

Medinės vidaus durys. Konsultacijos, gamy-ba, montavimas. Tel. 8 611 17 703.

908082

Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, ro-letai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620.

908533

Savivarčio, ekskavatorių, hidraulinio plak-tuko nuoma; kasimo, planaravimo, kalimo, ardymo darbai; grunto vežimas, žvyro, smė-lio atvežimas. Tel. 8 611 27 233.

907036

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900260

Darbasieško darbo

Moteris, turinti bendrosios praktikos slau-gytojos licenciją, ieško darbo. Tel. 8 676 17 309, 412 272.

904852

20 m. barmenė-padavėja, turinti patirties, ieško darbo (esu darbšti, punktuali, komuni-kabili). Tel. 8 629 45 710.

908072

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901486

siūlo darbą

Barui senamiestyje reikalinga virėja. Tel. 8 679 33 357.

908571

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

902571

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas - gera anglų kalba. Privalumas - darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900105

Ieškome virėjos, konditerės, bandelių kepė-jos. Tel. 8 686 53 234.

907139

Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E ka-tegoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

907562

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų dar-bo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.

905227

Reikalingas mechanikas-automobilių šalt-kalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008.

907176

Siūlome darbą matininkui rengti inžineri-nių tinklų ir statinių kadastrines bylas. Tel. 8 616 71 870.

904063

Sporto klubui miesto centre reikalingi ba-seino prižiūrėtojai, kinezeterapiautai-ma-sažuotojai, ūkvedys. Tel. 8 611 22 005.

907627

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais doku-mentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903863

UAB „Vakarų statybų sistemos“ reikalingi: laivų vamzdynų suvirintojai, laivų vamzdynų surinkėjai-montuotojai (gali būti brigada). Tel. 8 685 59 221.

905374

VšĮ Klounų teatro studija ieško vadybininko (darbo grafikas laisvas, darbo patirtis nebūti-na). Reikalavimai: gebėjimas ir noras dirbti. Tel. 8 618 37 828.

907218

Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)-pa-davėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 914.

909158

KlaiPėDos Dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Ka-tės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mer-gaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragi-komedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Pro-duktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.

KlaiPėDos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasVasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Pary-žiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. skelbta operetė „Šikšnospar-nis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 8 d. 18.30 val. – H.Purcell. „Dido-nė ir Einėjas“. 2 d., 3 v. opera.Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos ves-tuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuo-tas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fo-nogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis „Snie-guolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.

KlaiPėDos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informa-cija ir bilietų rezervavimas trumpuo-ju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klai-pėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai bal-tieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo medita-cija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). KITI RENGINIAIVasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzi-kinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šei-mai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bi-lietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jaunimui. Brian Friel „Fila-delfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

17

pramogospenktadienis, vasario 3, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią

išpardavimą Baltijos jūroje – nuolaidos iki

70%!

Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų

parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio

salonuose!

Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 lt

Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs

žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou

programa!

Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16

Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo

parduotuvėse vykstančių milžiniškų

išpardavimų!

daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogospenktadienis, vasario 3, 2012

TV programa

Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – te-atro laboratorija „Atviras ratas“. Spekta-klis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – te-atro laboratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų pla-tintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jau-nimo teatras „Be durų“. 2 dalių spekta-klis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kom-panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atė-jau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilie-to kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Pa-nevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Ti-keta“.Kiti RenginiAiVasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bi-lieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skir-tas minėjimas ir šventinis koncertas. Da-lyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Nemokamus kvietimus galima įsigyti „Švyturio“ arenos, Klaipėdos kon-certų salės, Bilietai.lt (PC „Akropolis“) ir Žvejų rūmų kasose.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 3 d. 16 val. etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių pras-mės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – kon-sultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jau-nieji europos kūrėjai 2011/2013“. edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBiniAi UŽSiĖMiMAiVasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“.

Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RenginiAiVasario 3–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žie-mos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukak-tuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“.Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atosto-gos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilie-to kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt.Kovo 15–16 d. tarptautinis moterų filmų fes-tivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBiniAi UŽSiĖMiMAi tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstyto-ja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

BaroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

„marginių salonas“ (Sukilėlių g. 4)iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįži-mas į tėvynę“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapy-bos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrie-lės Jurevičiūtės personalinės paroda „Po-žiūris“.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (taikos pr. 79/81A) – iki vasa-rio 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Ke-lionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji BiBlioTeKa

Klaipėdos miesTo saViValdyBės Viešoji BiBlioTeKa

BiBlioTeKos

atkelta iš 16 p.

parodos

TeaTrasŽVejų rūmai

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka My ko lo Ro me rio uni ver si te to ir Vil niaus Ge di mi no te ch ni kos uni ver si te to ko man dos (k).

11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Eu ro pos vi du ry (k). 13.10 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 22.10 Lo te ri ja „Perlas“. 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Is to ri nė dra ma „So dy bų tuš tė ji mo

me tas“ (1, 2) (1976 m.).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Va lan da su Rū ta (k). 11.40 LT aist ra (N-7) (k). 12.10 „Men ta lis tas“ (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas

ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 De tek ty vas „De tek ty vė Sa man ta.

Mįs lin gas sa vait ga lis“ (JAV, 2005 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08 Spor tas. 19.11 Orai. 19.13 Ma no vy ras ga li. 21.10 Karinė drama „Išmi nuo to jų bū rys“

(JAV, 2009 m.) (N-14). 0.00 Veiks mo ko me di ja „Ne ti kė ta sėk mė“

(JAV, 1998 m.) (N-7). 1.45 Siau bo tri le ris „Kru vi nos sker dy nės

Tek sa se. Pra džia“ (JAV, 2006 m.) (S).

7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“ (2, 3). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ (5, 6). 11.00 Cho rų ka rai 2012. Dai nų kon kur sas. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ko me di ja „Va ka ro pa sa ko ji mai“ (JAV,

2008 m.). 21.00 Ko me di ja „Dril bi tas“ (JAV, 2008 m.). 23.00 Ko me di ja „Pa čiū žo mis į šlo vę“ (JAV,

2007 m.). 0.50 Moks li nės fan tas ti kos f. „Ai bor gai“

(JAV, 2009 m.).

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Šeš ta sis po jū tis“. TV žur na las (k). 8.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7) (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7) (k). 11.00 „Men tai“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou

(N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro

lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“. Pra mo gi nis šou.

20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ru sų ki nas. Is to ri nė dra ma

„1612-ie ji. Tam sūs lai kai“ (Ru si ja, 2007 m.) (N-7).

23.00 Ame ri kie tiš kosios im ty nės (N-14). 0.00 Veiks mo tri le ris „Pra ga ro

pa siun ti nys“(JAV, 1993 m.) (N-14). 1.55–6.00 „Bam ba“ (S).

8.00 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 „Nes ku bėk gy ven ti“ (k). 12.15 Kraš to spal vos. 12.50 Va ka ro au to gra fas (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Mu zi kos is to ri jos. Val sų ka ra lių

di nas ti ja (2) (k). 15.05 Ne ga li bū ti. 15.30 Mo kyk los lan gas (k). 16.00 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės (k). 16.30 Du rys at si da ro. 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kai mo aka de mi ja. 17.55 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“. 18.25 Dirigentui, pianistui Rimui Geniušui

atminti. Būtasis laikas. Irenos ir Rimo Geniušų namuose.

19.15 „Gy ve ni mas pa gal uoš vius“. 20.05 LTV auk so fon das. „Gy ve ni mas

po kle vu“ (1) (1988 m.). 21.10 LNOBT spek tak lis. A.Šen de ro vo

ba le tas „Dez de mo na“. 22.30 Dok. f. „Vil niaus baž ny čios“

(1993 m.). 23.15 Džia zo va ka ras. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Ša rū no Bar to kū ry bos ret ros pek ty va.

Dra ma „Trys die nos“ (1991 m.) (N-7) (k).

10.00, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“ (7). 12.15 „Ge ri vy ru kai“ (5). 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Rezi den tai“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“ (8). 18.00 Ge ri vy ru kai (6). 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Lė lių na mai“. 22.00 Mis ti nė kri mi na li nė dra ma „Var tai“

(1) (JAV, 2010 m.). 23.00 „Gy ve ni mas Mar se“. 23.55 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Ope ra ty vi nių

ty ri mų sky rius“. 0.55 „CSI Niu jor kas“. 1.50 „Lė lių na mai“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (3). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta rimai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 „Mid so me rio žmog žu dys tės XII.

Juo do ji kny ga“ (N-7). 23.05 Sno bo nak tis. Nuo ty kių f. „Til tas per

Kvai upę“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 1957 m.).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Te ri to ri ja. 9.20 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 12.05, 21.00 Re por te ris.

13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Kas nu žu dė

Ras pu ti ną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.20 Su per L.T. 18.57 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 19.00 „So do de tek ty vės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „Čin gis cha nas“ . 21.27 Orai. 21.30 Tri le ris „Lem tin ga sis ke lias“ (JAV,

2007 m.) (N-14). 23.35 „Zo na“ (N-14).

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių

sa lų“. 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 11.15 „Mir ties gniauž tuo se“

(2) (N-7). 12.15 Pa žin ti nė is to ri nė lai da „Vi lei šia da.

Šei mos ir vals ty bės is to ri ja“ (4). 12.45 Kul tū ra +. 13.15 Fan tas ti nis nuo ty kių f.

„Ste buk lin ga sis si dab ras“ (Nor ve gi ja, 2009 m.).

14.50 Ieš ko ki me ge riau sio! 15.05 Dra ma „Grei sė“ (JAV, 2007 m.). 16.45 „Verbų sek ma die nis“ (N-7). 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 19.15 Rei das. Eis mo įvy kių

kro ni ka (k). 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 22.55 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 20.45 Auk si nė ko lek ci ja. „Mi tas“ (Ki ni ja,

Hon kon gas, 2005 m.) (N-7). 23.10 Dra ma „Vie ni šas vy ras“ (JAV,

2009 m.) (N-14). 0.55 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“.

9.00 Anim. nuo ty kių ko me di ja „Pla ne ta 51“ (Is pa ni ja, D.Bri ta ni ja, JAV, 2009 m.).

11.00 Ro man ti nė ko me di ja „Mei lė di de lia me mies te 2“ (Ru si ja, 2010 m.).

13.00 Ko me di ja „Eg lu tės“. 15.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris

„Iš da vi kas“ (JAV, 2008 m.). 17.00 Anim. nuo ty kių f. „Vėž liu ko Se mio

nuo ty kiai“ (Bel gi ja, 2010 m.). 19.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ma no

ge riau sio drau go mer gi na“. 21.00 Kri mi na li nė dra ma „Pa šė lu si

va ka rie nė“ (JAV, 2000 m.). 23.00 Ko me di ja „Pasp rin gęs“. 1.00 Fan tas ti nis tri le ris „Ša lu ti nis efek tas“

(JAV, 2011 m.).

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.45 Ma dos nuosp ren dis. 13.50, 4.45 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Lauk ma nęs“. 17.50 „Ste buk lų lau kas“. 18.55 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Dvi žvaigž dės“. 22.35 „Pa ris hil tonp ro žek to rius“. Hu mo ro

lai da. 23.10 De tek ty vas „End hau zo pas lap tis“. 1.00 Vaid. f. „Ke lias link jū ros“. 2.10 Ko me di ja „Kas kart ki taip“. 3.25 Ko me di ja „1000 do le rių į vie ną pu sę“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“. 12.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Mad ri do

„At le ti co“–„Vil lar real“. 13.45 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus

„Lie tu vos ry tas“–Mask vos CSKA. 17.15 Mo te rų Eu ro ly ga.

„VIČI-Ais tės“–„Lo tos Gdy nia“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Ki je vo „Bu di vel nik“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tiks-lus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi tryp-čioja vietoje, jiems viskas krinta iš ran-kų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skir-ta kaip tik jums.

„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publi-cistas, asmenybės ugdymo specialis-tas ir verslo strategas, teigia, jog svar-biausias sėkmės principas yra šis: jei-gu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonie-riai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimė-jimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyveni-mo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį...

AvinAs (03 21–04 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais

žmonėmis, šeima ir kolegomis. Jusite aplinkinių supratimą ir palaikymą, tik pernelyg tuo nesinaudokite. Būkite dė-mesingas prie vairo, nes galite pakliūti į nemalonią situaciją.

JAutis (04 21–05 20). Sėkmin-gas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir ap-mąstykite gyvenimą. Kaip niekad ge-rai suprasite, ką jaučia jūsų artimieji.

DvyniAi (05 21–06 21). Sėkmin-gai kuriate planus ir juos įgyven-

dinate. Palankus laikas apsvarstyti kai kuriuos pasiūlymus ir priimti tinka-mus sprendimus. Tinkama diena akty-viai veiklai, sportui.

vėžys (06 22–07 22). Esate lin-kęs viską supaprastinti. Ieškosite

ko nors neįprasto, kad galėtumėte pri-taikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokš-tate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę.

LiūtAs (07 23–08 23). Galbūt bū-tent šiandien jums bus pasiūly-

tas darbas. Daug dėmesio skirsite ge-bėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis.

MergeLė (08 24–09 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač ben-

draujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psi-chologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais.

svArstykLės (09 24–10 23). Bandymas racionaliai spręsti

karjeros problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos. Tik ne-skubėkite priimti svarbių sprendimų, nes galite skaudžiai suklysti.

skorpionAs (10 24–11 22). Paju-site emocinę įtampą. Jausmai

nesiderins su jūsų dvasinėmis verty-bėmis. Kuriam laikui prarasite gyveni-mo džiaugsmą – tad puodelis karštos arbatos ir šokoladinis pyragaitis bus kaip tik.

ŠAuLys (11 23–12 21). Jūs energin-gas ir aktyvus, jaučiate nepapras-

tą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Supla-nuokite įdomų savaitgalį, tik nepikt-naudžiaukite svaigiaisiais gėrimais.

ožiArAgis (12 22–01 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas ne-

realių svajonių. Dėl to gali nukentėti ir artimi žmonės. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Tinkama diena tvarkytis namie.

vAnDenis (01 21–02 19). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tin-

kamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir nemes-kite kelio dėl takelio.

žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Lau-

kia darbinga ir įtempta diena. Vakare pasistenkite atsipalaiduoti, atsidaryki-te vyno, pasvajokite.

19

įvairenybėspenktadienis, vasario 3, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

sekmadienį

-19-16-18 -17

-19-15-19 -17

-17-15-18 -16

5

4

4

vasario 3-iąją

1966 m. pir ma sis pa sau­ly je SSRS kos mi nis apa­ra tas sėk min gai nu si lei­do Mė nu ly je.1981 m. pir mą kar tą Nor­ve gi jos is to ri jo je ša lies prem je re ta po mo te ris – Gro Har lem Brundt land.1994 m. JAV pre zi den­tas Bill Clin ton at šau kė de vy nio li ka me tų ga lio­ju sį pre ky bos em bar gą Viet na mui.2006 m. ei da mas 78 me­tus Ita li jo je mi rė pa sku ti­ny sis fa šis tų dik ta to riaus

Be ni to Mus so li ni sū nus Ro ma no Mus so li ni.2010 m. švei ca rų me­ni nin ko Al ber to Gia co­met ti su kur ta bron zi nė na tū ra laus dy džio žmo­gaus skulp tū ra bu vo par­duo ta vie na me Lon do ne vy ku sia me auk cio ne už 65 mln. sva rų ster lin gų (104,3 mln. JAV do le rių, ar ba 257,5 mln. li tų) ir ta po bran giau siai ka da nors auk cio ne par duo tu me no kū ri niu auk cio nų na muo se „Sot he by’s“.

AUKSO PUODAS – 8 806 309 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 542 796 Lt 17 20 25 39 41 48 Auksinis skaičius 46 Papildomi skaičiai 22 446 tarp jų auksinis sk. – 8 806 309 Lt 6 skaičiai – 2 771 398 Lt 5 + papildomas sk – 623 487 Lt 5 skaičiai – 8 926 Lt 4 skaičius – 180 Lt 3 skaičiai – 13 Lt 2 + papildomas sk. – 7 Lt PROgnOZė: Aukso puode – 7 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt

vikinGŲ loto nr. 986

2012 02 01

1809 m. gi mė vo kie čių kom po zi to rius, pia nis­tas, di ri gen tas Fe lix Men­dels sohn.1894 m. JAV pa sta ty tas pir mas bur lai vis me ta li­niu kor pu su „Di ri go“.1919 m. Pa ry žiu je (Pran­cū zi ja) įvy ko pir mas Tau­tų Ly gos po sė dis.1945 m. JAV da li niai at­ko vo jo iš ja po nų Ma ni lą Fi li pi nuo se.1945 m. JAV ka ro avia­ci ja nu me tė 3000 to nų sprog me nų ant Ber ly no.

Pre ky bi nin kės gud ry bės?Aną dien Vik to ri ja „Kok tei liui“ guo dė­si, kad bu vo ap gau ta vie na me pre ky­bos cent re.„Tik na mo pa rė ju si pa žiū rė jau, kad ma no če ky je yra 6 li tų su ma už vie ną apel si nų ki log ra mą, – pa sa ko jo nuo­ty kį klai pė die tė. – Nei aš jų ruo šiau si pirk ti, nei tą dien juos dė jau į krep šį.“Mo te rį, o kar tu ir „Kok tei lį“ suint ri ga vo tai, kaip če ky je at si ra do tie apel si nai? Gal par da vė ja, pa si nau do ju si tuo, kad yra ne­ma žai pre kių, „ran ki niu bū du“ su mai gė pre kės ko dą ir jos svo rį ka sos apa ra te.

Ma ža vil tisGal ne ty čia ko kia nors par da vė ja pa­skam bins „Kok tei liui“ ir pa šnibž dės apie su kčia vi mo bū dus?

kas die ny bė: �� pre�ky�bi�nin�kai�kvai�li�na�pir�kė�jus�vos�ne�kiek�vie�ną�die�ną.

„Kok tei lio“ po zi ci jaUž mo kė ti ir ne pa ra gau ti apel si nų nė ra di de lė tra ge di ja. Man da ri nai ska nes ni.

Mie loms mo te rimsAr ži no te, kad su ma žin ti rie ba lų kie kį mais te la bai ne su dė tin ga.Lie si pie no pro duk tai sa vo sko nio sa­vy bė mis nė kiek neat si lie ka nuo rie­bių, ta čiau jų ka lo rin gu mas yra be veik du kar tus ma žes nis. Rin ki tės ne rie bią mė są, paukš tie ną be ode lės. Mė są troš­kin ki te, kep ki te or kai tė je, ant lau žo, bet ne kep tu vė je. At si sa ky ki te rie bios grie­ti nės, ma jo ne zo, grie ti nė lės. Ver ta pri­si min ti, jog au ga li niai alie jai ir gi yra rie­ba lai ir gar di nant sa lo tas rei kė tų ap si ri­bo ti vie nu ar ba ti niu šaukš te liu.

Tik ras at ve jisĮbė go į vais ti nę jau nuo lis, o ten žmo­nių pil na. Bro vė si jis per mi nią, al kū­nė mis stum dė si. Žmo nės py ko:– Kur len di!?– Pra leis ki te, pas ma ne ten žmo gus gu li...– Na, ge rai, lįsk, – nu ri mo žmo nės.Jau nuo lis pra si bro vė iki pre kys ta lio:– Du pre zer va ty vus.

Links mie ji tirš čiaiUž ra šas Klai pė dos vie ša ja me tua le te: „Pra šo me nau do tis še pe čiu!“Prie ra šas apa čio je: „Gal ga li ma nau do­ti po pie rių? Še pe čiu la bai skau da“.

Čes ka (397 719; ar dar yra Klai pė do je są ži nin gų pre ky bi nin kų?)

Atėnai +15Berlynas –7Brazilija +27Briuselis –5Dublinas +5Kairas +19Keiptaunas +29Kopenhaga –6

Londonas +2Madridas +6Maskva –17Minskas –21Niujorkas +7Oslas –7Paryžius –2Pekinas 0

Praha –9Ryga –19Roma +4Sidnėjus +26Talinas –17Tel Avivas +19Tokijas +9Varšuva –12

Saulė teka 8.26Saulė leidžiasi 17.13Dienos ilgumas 8.47Mėnulis (priešpilnis)

34­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 332 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–21

–19

Vilnius–20

Alytus–20

Kaunas–19

Utena–21

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–20

Klaipėda–16

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 3 d.Orai Lietuvą ir toliau kaustys speigas. Orai bus ramūs, snigti neturėtų, išskyrus negausiai pajūryje. Šiandien tempe-ratūra bus 15–21 laipsnis šalčio. Šešta-dienio naktį numatoma 20-31, dieną 15-21 laipsnis šalčio. Panaši oro tem-peratūra laikysis ir sekmadienį.

–19

Asta, Blažiejus (Blažys), Oskaras, Radvilas, Radvilė.

Dėl gausaus sniego, kuris Šiaurės Japo­niją dengia jau kelias savaites, susida­rė lavinos, sutriko transportas ir jau žu­vo mažiausiai 55 žmonės. Šią itin šaltą žiemą 43 žmonės žuvo valydami snie­gą nuo stogų ar kelių, o dar 7 užmušė nuo statinių krintantis sniegas. 4 žmo­nės žuvo dėl sniego lavinų. Stora snie­go danga užklojo šiaurinę Hokaido salą ir didelę teritoriją pagrindinės Honsiu salos šiaurėje. Sniego dangos storis vie­tomis siekia 4,29 metro. Kai kur buvo at­šaukti lėktuvų skrydžiai, vėlavo trauki­niai, sutriko automobilių eismas.

BNS inf., AFP nuotr.

Šaltis kausto ir Japoniją

Nuos ta bius se ro Pau lo McCart ney me­tus ki tą sa vai tę pa puoš dar ir 2 460­oji žvaigž dė Ho li vu do šlo vės alė jo je.

„Eks bit lo“ žvaigž dė bus ati deng­ta va sa rio 9 die ną Vai no gat vė­je prie pa sta to „Ca pi tol Re cords“, gre ta bu vu sių gru pės drau gų Rin­go Star ro, Joh no Len no no ir Geor­ge’o Har ri so no žvaigž džių.

Ta ce re mo ni ja už baigs mu zi kan­tui ypač sėk min gus pa sta ruo sius 12 mė ne sių, per ku riuos jis ta po se ne liu, ve dė Nan cy She vell ir su ži no jo, kad 2012­ai siais gaus JAV įra šų aka de mi­jos „Mu si Ca res“ Me tų žmo gaus ti­tu lą. Be to, per nai P.McCart ney pri­sta tė sa vo pir mą ją ba le to par ti tū rą.

BNS inf.

Seras McCart ney gaus žvaigž dę

laimingas: �� P.McCart�ney�su�žmona�N.�She�vell.

Gar siau sias pa sau ly je švil pi kas Phi las iš Pank su to nio ket vir ta die­nį pa skel bęs, kad žie ma Jung ti­nė se Vals ti jo se tę sis dar še šias sa­vai tes, ver čia abe jo ti sa vo pra na­šys tės tei sin gu mu ir vei kiau pa si­kliau ti jo kon ku ren tu.

Jung ti nių Vals ti jų ry ti nė da lis šie­met džiau gia si iš skir ti nai švel nia žie ma, to dėl ne ma žai žmo nių vi lia si grei tai su lauk sią pa va sa rio. Vis dėl­to ket vir ta die nį iš ur vo iš lin dęs gy­vū nas pa ma tė sa vo še šė lį; va di na si, žie ma ne si trauks dar il gai. Ma ža to, gud ru sis žvė re lis, pro gno zę pa skel­bė ir sa vo tink la raš ty je „Fa ce book“: „Dar lau kia 6 sa vai tės žie mos!“.

Tai iš gir dę šio Pen sil va ni jos pra­na šo kri ti kai ėmė pa nie ki na mai pur ty ti gal vas, vai kai – il ge sin gai dai ry tis į šie met dar neiš va ži nė tas ro gu tes, o suau gu sie ji, kaip vi sa da, abe jin gai sku bė jo į dar bą su ši lę po šil tais žie mi niais pal tais, brauk da­mi srū van tį pra kai tą.

Per nai per Grab ny čias, kai žie ma bu vo itin snie guo ta ir gi li, Phi las įžū­

Švil pi kų pro gno zės iš si sky rė

liai ir gal ne vi sai iš min tin gai pa skel­bė, kad pa va sa ris į Jung ti nes Vals ti­jas ateis anks ti. Ga li bū ti, kad atei ty je ame ri kie čiai ims dau giau ti kė ti Niu­jor ko Sta ten Ai lan do zoo lo gi jos so de gy ve nan čio Phi lo kon ku ren to Char­les G.Hog go pra na šys tė mis.

Niu jor ko me ro Mi chae lo Bloom­ber go aki vaiz do je iš guo lio iš trauk­tas žvė re lis sa vo še šė lio neiš vy do – tai gi, vy rau jan tys šil ti orai nie­kur ne si trauks iki pat ka len do ri nio pa va sa rio.

Te le vi zi ja CBS pra ne ša, jog šis pa pras tai Chuc ku va di na mas švil­pi kas, di džiau sių sim pa ti jų kai ku­riuo se sluoks niuo se su lau kęs 2009 me tais, kai įkan do me rui į ran ką, daž niau siai pa va sa rio atė ji mą nu­spė da vo tei sin gai.

Švil pi ko ste bė ji mas kas met va­sa rio 2 die ną yra sie ja mas su se na ger ma nų tra di ci ja. Iš gy vū no el ge­sio bū da vo spren džia ma, ka da ap­sė ti lau kus.

BNS inf.

pra na šys tė: �� švil�pi�kas�Phi�las�pa�skel�bė,�kad�žie�ma�dar�grei�tai�ne�si�baigs.