�

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

š i a m e n u m e r y j e :

SaugumasNATO: vertybės ir ateities perspektyvosDr. Algirdas V. Kanauka

ReformosPenki žingsniai, pakeisiantysLietuvos kariuomenęLaimis Bratikas

Karinis ugdymasVadai, viršininkai ar lyderiai?

Dr. Algirdas V. KanaukaAts. kpt. Arūnas Alonderis

Mūsų kalendoriusGrąžinęs tautai istoriją (Antanui Martinioniui – 80)

Elena Stulgienė

AtmintisDm. mjr. Antanas Martinionis –„Kardo“ vyr. redaktorius ir karinės literatūros leidėjas

Dm. kpt. Jonas Rimkevičius

Knygų lentynojeLeidyklos „Kardas“/„Protėvių kardas“ išleistos knygos

Karininkai rašoNiekas nenori kompromisų (LAKS ir AKS)

Dm. plk. ltn. Česlovas Rakauskas

Istorijos verpetuose Vytautas Lesčius: „Jei ne Nepriklausomybėskovos, Vasario 16-osios aktas būtų likęs tik popieriaus skiaute“Dr. Manvydas Vitkūnas

Konfliktų zonaKosovas: taikūs ir jėgos metodai siekiant savarankiškumo Darius Sutkus

Užsienio šalių gynybos pajėgos

Liuksemburgo ginkluotosios pajėgos: vienobataliono kariuomenėDr. Manvydas Vitkūnas

Islandija: šalis be kariuomenės,bet dalyvaujantitarptautinėse misijose

Dr. Manvydas Vitkūnas

K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S

K A R O I S T O R I J O S

M O K S L O Ž U R N A L A S KARDAS2008 Nr.2

(431)

2 p.

8 p.

18 p.

22 p.

26 p.

35p.

36p.

38p.

44p.

49p.

53p.

�

S A U g U M A S

Šį susitikimą galima įsivaizduoti kaip pasiruo-šimą dar didesniam renginiui Rumunijos sos-tinėje Bukarešte. kiekvienam aišku, kad ten, be visų kitų, turi iškilti ir Kosovo klausimas. Pasaulinėje spaudoje gali pastebėti svarsty-

mų apie tai, ar verta laikytis taisyklės, kad NATO spren-dimai turi būti priimami šimtaprocentiniu aljanso narių susitarimu. Gal geriau reikėtų sprendimus priimti kaip Europos Sąjungoje – daugumos balsavimu. Taip pat galbūt reikėtų reikalauti, kad įvairios NATO narės indi-vidualiai neapsiribotų, kiek ir kokiais būdais jos sutinka dalyvauti NATO operacijose, t. y. tik paremti, bet neko-voti, gal tik atsiųsti medikamentų ar tik stebėti ir t.t. Tai kartais mažina aljanso veiksmų efektyvumą. Susitikime Rumunijoje taip pat gali būti kvestionuojamas Jungti-nių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos reikalavimas gauti jos sutikimą prieš panaudojant jėgą, net tada, kai reikia skubiai apsaugoti daugelio žmonių gyvybes. Gali būti ir kitų svarbių klausimų, pvz., ar galima pasipriešinti oponentui, kuris rengiasi naudoti masinio naikinimo gin-klą ir t.t. Tačiau šios apžvalgos tikslas – aprašyti svarbų renginį Vilniuje.

Tai labai įdomi diskusija – ,,NATO: vertybės ir ateities perspektyvos“, kurią Chodkevičių rūmuose, Vilniuje, vasario 7 d. surengė Demokratinės politikos institutas ir Krašto apsaugos ministerija kartu su NATO Viešosios diplomatijos padaliniu (NATOPDSD). Programą sudarė dvi dalys. Pirmojoje dalyje – „Kodėl NATO? NATO ver-

tybės“ – dalyvavo aukšti NATO pareigūnai ir diplomatai. Šioje dalyje buvo aptariamos propaguojamos vertybės, steigimo tikslai, kolektyvinio saugumo svarba. Antroji renginio dalis – laisva diskusija apie NATO ateitį, au-ditorijoje dalyvaujant tik susirinkusiems svečiams, be NATO pareigūnų.

Kartu su visuomenės atstovais, intelektualais, žur-nalistais ir suinteresuotais žmonėmis diskutavo NATO Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas viešajai diplo-matijai JeAn-FRAncoIS BuReAu, Lietuvos ambasado-rius prie NATO J. E. Linas LinKevičiUs, Nyderlandų karalystės ambasadorius prie NATO J. E. HeRmAnAS ScHApeRIS, Ispanijos karalystės ambasadorius prie NATO J. e. pABlo BenAvIdeS oRgAzAS. Susitikimo moderatorius buvo dr. virgis vaLentinavičiUs, naujienų portalo „Alfa-lt“ vadovas. Tokia diskusija Lie-tuvoje – svarbus reiškinys dar ir dėl to, kad žmonės, ku-rie dirba ne valstybinėse institucijose, bet yra pilietinės visuomenės nuomonės formuotojai ir politikos vertintojai, esantys arčiau suinteresuotų piliečių bei tautiečių, t. y. sąmoningų rinkėjų, turi progą pateikti savo nuomonę tiems, kurie priima sprendimus.

Taigi apie ką buvo diskutuojama?

Moderatorius dr. V. Valentinavičius paprašė disku-siją pradėti Jean-Francois Bureau (NATO), kuris tuojau palietė saugumo ir stabilumo, kaip labai aktualių šian-dien NATO vertybių, problemą, nes nemažai šalių neturi

NATO: vertybės ir ateities perspektyvos

V A S A R I O P R A d Ž I O J e V I L N I U J e V y K ę S N A T O g y N y B O S M I N I S T R ų S U S I T I -

K I M A S B U V O R e I K š M I N g A S į V y K I S I R N A T O , I R L I e T U V A I , K A I P N A T O N A -

R e I . T A I d I d Ž I A U S I A S N A T O R e N g I N y S , K A d A N O R S į V y K ę S L I e T U V O J e .

S U S I T I K I M U I P I R M I N I N K A V O N A T O g e N e R A L I N I S S e K R e T O R I U S J A A P A S d e

H O O P A S S C H e f f e R I S . L I e T U V O S R e S P U B L I K O S K R A š T O A P S A U g O S M I N I S -

T R A S J U O z A S O L e K A S B U V O R e N g I N I O š e I M I N I N K A S . T A I g A R B Ė M ū S ų š A -

L I A I I R V I L N I A U S M I e S T U I .

�

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

efektyvių valstybės valdymo institucijų, nors gyventojai to siekia nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kaip sukurti naujas institucijas, kurios sugebėtų realizuoti tas vertybes? Tam reikia sutarimo, geros valios dalintis ben-dra atsakomybe ir iki 2010–2015 metų sustiprinti tautų „esame kartu“ jausmą. J. F. Bureau tiki, kad NATO šiuo klausimu padarys nemažą pažangą.

Diskusijoje taip pat pasisakė Hermanas Schaperis (Nyderlandai), kuris daug dėmesio skyrė bendrųjų ver-tybių puoselėjimui NATO, kaip gynybos organizacijoje, – tokių, kaip vadovaujantis teise ir įstatymais siekti ne tik karinio, bet ir civilinio saugumo. Jo nuomone, NA-TO dabar yra daugiau ne gynybos (defence), o sau-gumo (security) organizacija, nes šaltasis karas, pasak H. Schaperio, pasibaigė. Dabar reikia dalintis atsako-mybe sprendžiant problemas, nes jų yra daug ir rimtų. Jis situaciją įvertino pateikdamas alegorinį palyginimą. Kompanija „Coca Cola“ yra viena iš „monolitinių“ orga-nizacijų, kurios produktas, gėrimas, – beveik visur vie-nodas, apimantis visą pasaulį. Kai buvo du poliariniai pasauliai (šaltojo karo metu) – tarytum vieni gėrė „Coca Cola“, o kiti ne. Dabar NATO įdirbis toks, kad galima lygiuotis į „General Electric“ kompanijos produktus – jų daug ir įvairių, kiekvienas vis kitaip priimamas skirtingo-se šalyse. Tai, pavyzdžiui, „Partnerystė vardan taikos“ – trapi Kosovo situacija, pietų Afganistanas ir t. t. Savai-

me suprantama, kad neužtenka tik kautis su talibais, bet reikia padėti žmonėms išbristi iš 20 metų senumo vargo ir skurdo. Būtina suprasti žmogaus teises, naujus tarpvalstybinius santykius, tarptautinio dialogo svarbą ir kaip tai gali padėti siekiant bendro saugumo.

Rusijos Federacija taip pat buvo labai svarbi diskusi-jų partnerė, todėl, kad labai atidžiai stebi Kosovo situaci-ją. NATO nori siekti sutarimo su Rusija, nes neturi tikslo kariauti, tačiau taip pat nenori nusileisti ar pasiduoti. Be jokių abejonių, būtina rasti sutarimą tarp aljanso šalių.

NATO vadovaujamos taikdarių pajėgos KFOR į Ko-sovą įžengė dar 1999 metais. Šiuo metu Kosove, kuris vasario 17 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tarnauja apie 16 tūkst. karių.

Kaip buvo teigiama Vilniaus susitikime, NATO ir toliau sieks užtikrinti saugumą nuo Serbijos atsiskiriančiame Kosove. „Mūsų veikla Kosove šiandien galbūt net svar-besnė, negu anksčiau“, – Vilniuje sakė NATO atstovai. Anot jų, KFOR pajėgų tikslas – užtikrinti saugią aplin-ką Kosove ir griežtai kovoti su tais, kurie gali trukdyti siekiant stabilumo. „Kita vertus, NATO turi išlikti neša-liška, objektyvi ir neutrali. Pagrindinis NATO žodis turi būti nuosaikumas“, – pabrėžė diskusijų dalyviai. Prieš devynerius metus, kai KFOR įžengė į Kosovą, provincijai grėsė humanitarinė krizė, kasdien vyko konfliktai tarp

Apie NATO vertybes diskutavo (iš kairės) Lietuvos ambasadorius prie NATO L. Linkevičius, Ispanijos ambasadorius prie NATO P. B. Orgazas, Nyderlandų ambasadorius prie NATO H. Schaperis, NATO Generalinio Sekretoriaus pavaduo-tojas viešajai diplomatijai J. F. Bureau. Diskusiją vedė dr. V. Valentinavičius.

»

�

Jugoslavijos ir Kosovo išsilaisvinimo pajėgų.

Ambasadorius Linas Linkevičius savo ruožtu atkrei-pė dėmesį, kad nereikėtų užmiršti senų, patikrintų verty-bių ir funkcijų, nes jos panašios į šiandienines. Neturėtų būti atskirų vertybių mažoms ir didelėms tautoms. Taip pat nereikia žiūrėti į naujų narių priėmimą į aljansą kaip išsiplėtimą – labiau kaip į padidėjimą. Reikia kalbėtis ir siekti dialogo su visomis aljanso narėmis ir pasiek-ti kuo daugiau sutarimų. Būtina rodyti iniciatyvą, o ne laukti, kol pradės kitas ar kol kas nors įvyks. Reikia būti aktyviems, t. y. pradėti dialogą, kai tik yra gerų idėjų ir pasiūlymų (pavyzdžiui, dėl Ukrainos).

Ispanijos ambasadorius prie NATO Pablo Benavi-des Orgazas susitikime pabrėžė, kad minėtos vertybės viena kitą papildo. NATO – vieninga dėl V straipsnio (agresija prieš vieną – agresija prieš visus ir t. t.). Reikia suprasti, kad NATO – tai politinė ir karinė organizacija. Ji iš prigimties politinė, todėl turime gebėti siekti sutari-mo. Turime suprasti, kad Afganistane kariaujama ne tik prieš terorizmą, bet ir prieš skurdą, todėl, kad žmonės nesijaučia saugūs skursdami. Taip pat, pvz., ir dėl Koso-vo – turime būti vieningi, jei norime išvengti smurto. Be visa to, negalima ignoruoti pietų Afganistano problemų. Mes nuolat mąstome ir siekiame konstruktyvaus dialo-go su Rusija. Šioje šalyje atsiranda vidurinė ekonominė klasė, kuri nori ir privalo galvoti apie savo ateitį, tačiau terorizmas ir masinio naikinimo ginklų plėtra užgožia vertybes.

NATO atstovas J. F. Bureau diskusijoje akcentavo, kad susitarimas labai svarbus priimant sprendimus. NATO visuomet, net didelių pavojų atvejais, priėmė tei-singus sprendimus. Ir tai nėra paprasta. Nyderlandų at-stovas H. Schaperis: NATO sutartis nenurodo, kad kokia nors viena valstybė privalo daryti tai, su kuo nesutinka, ar turi paklusti kieno nors kito valiai. 1949-aisiais metais

amerikiečiai vieni priėmė visus svarbius sprendimus. Dabar situacija kitokia. Nė viena valstybė atskirai negali nuspręsti, kaip turime kovoti. Todėl sutarimas turi būti kuriamas konstruktyviai.

Kaip sakė Ispanijos atstovas P. Benavides Orgazas, Osama bin Ladenas vadina mus dalyvaujančiais kry-žiaus žygyje, bet tai netiesa. Bosnijoje, Kosove, Make-donijoje ir Afganistane mes suteikėme didelę pagalbą islamą išpažįstantiems gyventojams. Gali ateiti laikas tą patį padaryti izraeliečių ir palestiniečių regionuose. Ar jaučiamės saugūs naudodami vien gynybines priemo-nes? Kaip ir kalbant apię „Coca Cola“, čia nėra daugia-poliškumo. Kartais tai gali trukdyti ir būti nenaudinga. Vakarų šalių gyventojams nepatinka Rytų Europos žmo-nių kalbos apie branduolinį karą. Tai politinis nuodas. Panašiai ir dėl kibernetinio karo. Energetikos diplomatija – energetinis terorizmas. Tai verčia mus galvoti apie šal-tąjį karą. JAV yra grėsme pasauliui, sako Rusijos atsto-vai. Ar tiesa, kad NATO tampa klubu be vertybių?

Mes turėtume traktuoti Rusiją vienodai, kaip ir visus kitus, o ne kaip išimtį. Reikia išsiaiškinti viską apie ener-getikos diplomatiją ir prieš tai – apie raketinę diplomatiją. Jei neturime ekspertų, tai reikalaukime vadavietės per-sonalo pertvarkymo, nes mūsų saugumui yra grėsmių ne tik įprastinio karinio pobūdžio.

Ispanijos ambasadoriui P. B. Orgazui nepatinka šal-tojo karo atmosfera. Vieną dieną Rusija turės apsispręsti. Juk jai taip pat reikia plėtoti partnerystės ir prekybos santykius. Nyderlandų ambasadorius H. Schaperis vėl priminė „Coca Colos“ ir „General Electric“ pavyzdžius. Gal mes kartais per daug įsipareigojame. Didėjanti NA-TO turi siekti ir vertybių stiprinimo, o ne tik pačios plėtros. NATO interesai jau reprezentuojami Ukrainoje, Afrikoje, Artimuose Rytuose ir kitur.

S A U g U M A S

�

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

Pasak NATO pareigūno J. F. Bureau, kariniai aspektai keičiasi, todėl turi transformuotis ir karinės vertybės. Mes daug pastangų dedame ruošdamiesi kovai su terorizmu, Rusija ruošiasi taip pat. Niekada anksčiau nebuvo tokio sėkmingo bendradarbiavimo su šia šalimi. Taip teroristai buvo atgrasinti nuo teroro veiksmų. Taigi yra tam tikras politinis ir gynybinis suartėjimas.

Komentaras iš auditorijos dėl Rusijos: prieš 10 metų Sankt Peterburge ir Kaliningrade jaunimas lyg ir buvo nusiteikęs proeuropietiškai. Dabar jauniems žmonėms dar labiau būdingos „nacionalistinės“ pažiūros. Įdomu kaip yra Ukrainoje ar Gruzijoje? Jeigu Ukraina pasuktų į Vakarus, ar tai skatintų Rusiją taip pat krypti į Vakarus?

Anot H. Schaperio, jos turėtų prisitaikyti prie NATO kriterijų. Mums nereikia vien tik importuoti naujus narius, šie taip pat turėtų prisidėti prie stabilumo užtikrinimo. Nežinau, kas atsitiktų, jei Gruzija turėtų veto teisę? Ar ukrainiečiai tikrai nori įstoti į NATO? Toks procesas gali labai ilgai užsitęsti.

Lietuvos Respublikos ambasadoriaus prie NATO Li-no Linkevičiaus požiūriu, narystės planavimas dar toli gražu nereiškia narystės. Ispanijos atstovo P. B. Orgazo teigimu, nacionalizmas vėl kyla. Jis pastebi, kad gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės.

(Apžvalgos autoriaus pastaba: man tuojau kilo mintis, ar kartais patriotizmas nepainiojamas su nacionalizmu. Meilė ir atsidavimas puoselėjamai tradicinei savo krašto kultūrai nebūtinai turi virsti į pagiežą ir persekiojimą tų, kurie yra kitokios kultūros). sutarimą.)

Maždaug taip ir baigėsi pirmoji diskusijos dalis su iš-kiliais NATO reprezentantais, kurie širdingai atsisveikino su sueigos dalyviais.

Vėliau prasidėjo diskusijos, pratęsiant „paliktas ant stalo“ mūsų NATO ekspertų mintis. Diskusijai vadovavo

Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas, o pranešėjai buvo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Kęstutis Gir-nius, ES–Rusijos Federacijos Centro tarybos patarėjas, ir verslo konsultantas Artūras Jonkus, kurie išsamiai api-bendrino, kas buvo pasakyta pirmojoje susitikimo dalyje, ir taip pat iškėlė naujų minčių – kaip atrodys NATO 2025 metais. Pabandysiu šią diskusiją apibendrinti, neminė-damas prelegentų pavardžių, nes diskusijos tempas buvo greitas.

Antroji susitikimo dalis prasidėjo nuo energetikos politikos, kuri kelia pavojų šalių saugumui. Buvo stebi-masi, kodėl Vakarai ir NATO ignoruoja agresyvią Rusijos poziciją, kuri manipuliuoja, glaudžiai siedama energeti-kos klausimus su politiniais reikalavimais, pvz., dėl po-vandeninio dujotiekio vamzdžio tiesimo ir išteklių aukštų kainų.

Buvo paliestas kibernetinis saugumas, t. y. įsilau-žimas į Estijos kompiuterių informacines saugumo sis-temas kareivio skulptūros vietos pakeitimo metu. Ko-dėl Vakarai nereagavo, ir ar jie sugebės užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje? NATO pareigūnai ir atskirų valstybių atstovai sutaria, jog reikėtų patvirtinti specialų planą, kaip kovoti su tokiais išpuoliais. NATO atstovas, paklaustas, ar kibernetinių atakų atveju bus taikomas NATO sutarties Penktasis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, teigė, kad tokie išpuoliai pirmiausia yra pačių valstybių reikalas. Tą patį galima pasakyti ir apie energe-tikos politiką. NATO gali tik pasiūlyti konsultacijas, atlikti ekspertizes, skirti mobiliąsias komandas, kaip ir įvykių Estijoje metu. NATO sutarė dėl bendros koncepcijos, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą, tačiau ją, esą, dar reikia tobulinti.

Taigi vienas XXI a. iššūkių – kibernetinės atakos visų pirma yra atskirų valstybių reikalas, o saugumui užtikrinti

Iš kairės į dešinę:J. F. Bureau susirūpinęs, kad šiandien yra valsty-

bių, kurios nesaugios, nors stabilumo siekia dar nuo Antrojo pasaulinio karo.

L. Linkevičius ir dr. A. Kanauka susitiko po ke -leto metų pertraukos.

H. Schaperis įsitikinęs, kad NATO turi siekti ne tik plėtros, bet ir aljanso vertybių stiprinimo.

»

»

»

�

sukurta NATO, esą, gali tik padėti su jomis kovoti. Taline artimiausiu metu planuojama įsteigti kibernetinio saugu-mo centrą. Kartu su Estija ir Lietuva šį centrą žada steigti Vokietija, Italija, Latvija, Slovakija ir Ispanija. JAV, Lenki-ja, Norvegija, Rumunija ir Bulgarija. Sutartis dėl centro steigimo dalyvaujančios valstybės ketina pasirašyti dar šiais metais. Kaip žinoma, pernai, balandžio pabaigoje, naudojant vadinamąsias „elektronines bombas“, buvo siekiama įsilaužti į Estijos internetinius tinklapius. Tuomet buvo vykdomos nuolatinės Estijos valdžios institucijų ir kai kurių verslo organizacijų interneto serverių („atsisa-kymo aptarnauti“) atakos. Kibernetinis karas prasidėjo Estijos ir Rusijos konflikto dėl sovietinio karinio memo-rialo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines įkarštyje. Ekspertų tvirtinimu, tikėtina, kad panašių kibernetinių atakų bus ir ateityje. Pasak jų, Estija tapo galingo ginklo, kurio tikro pavojaus niekas nežino, išbandymo poligonu. Šios interneto atakos yra „naujos rūšies karas“.

Žinoma, diskusijoje buvo paliestas ir klimato pasi-keitimas, kaip pavojus saugumui. Susidariau nuomonę, kad NATO lyg ir kaltinama dėl šios problemos. Buvo nu-siskundimų dėl JAV vykdomos politikos, kaip per daug vienapusiškos, nenorint tartis su visais Europos ir Rytų gyventojais, atsižvelgti į jų nuomones ir vertybes bei NATO pobūdį, kuris, esą, dabar turėtų būti daugiau po-litinis negu gynybinis. Kaip pavyzdys buvo paminėta Danija, kuri neįsileido amerikiečių povandeninių laivų ir sukūrimas greitojo reagavimo pajėgų, kurios galėtų būti naudojamos NATO už JAV dominavimo ribų.

Be jokios abejonės, buvo tam tikras priešinimasis raketinės gynybos sistemos kūrimui, neatsiklausus visų valstybių piliečių nuomonės. Buvo nusiskundimų, kad JAV per didelė ir galinga. Taip pat buvo pastebėta, kad NATO iki 2025 m. pernelyg nepasikeis – atsižvelgiant į tai, kad per paskutiniuosius 17 metų, apytikriai nuo „ge-ležinės sienos“ griuvimo, NATO pasikeitė, bet ne tiek, kad neatpažintume jos struktūros ar asmenybių, nors dėmesys kreipiamas daugiau į stabilumo išlaikymą ir politines vertybes, o ne į gynybos aspektus, išskyrus aktualias Balkanų, Irako ir Afganistano problemas.

Gaila, kad negalėjau išklausyti šių diskusijų iki galo, kurios pasibaigė apie vidurnaktį, bet manau, kad išsi-nešiau vertingų, bent man, minčių, kuriomis noriu su jumis pasidalinti.

Pirmojoje diskusijos dalyje paklausiau NATO prele-gentų, ar nėra numatyta priimti sprendimų, kurie nulemia-mi daugumos balsavimu, vietoj reikalaujamo šimtapro-

centinio sutarimo, kaip tai vyksta dabar. Ir dar pridėjau, kad yra lengviau susitarti dėl vertybių ir pasiekti susita-rimą bent „žemiausio bendrojo vardiklio lygyje“. Juk visi – prieš terorizmą, prieš globalinį atšilimą, prieš skurdą, prieš branduolinį karą. Dėl šių pagrindinių dalykų visi su-taria. Tačiau konfliktai ir nesutarimai kyla tuomet, kai reikia imtis veiksmų, reikalingų šioms vertybėms pasiekti. Ame-rikiečiai, jaučiantys didžiulę atsakomybę už įvykių raidą, priima sprendimus, kurie yra įvykdomi praktiškai. Euro-piečiai siekia daugiau teorinių, labai tikslių ir nerizikingų sprendimų, kurių kartais neįmanoma įvykdyti.

Amerikiečiai yra susirūpinę dėl sąjungininkų misijos Afganistane. Kiek anksčiau Pentagonas užsiminė apie galimą skilimą aljanse, jeigu sąjungininkai Europoje atsi-sakys toliau siųsti papildomas pajėgas kovoti su talibais. „Pentagonas baiminasi, kad nuomonės aljanse išsiskirs – vienos šalys norės kovoti dėl žmonių saugumo, o kitos – ne“. Tokie žodžiai pirmiausia skirti daugiausiai nuos-tolių Afganistane patyrusiai Kanadai ir Vokietijai, kurios grasina nebesiųsti naujų pajėgų. Pasak Kanados atsto-vo, „norime, kad vyrautų požiūris: „vienas už visus“. Tai apima ir dalijimąsi našta pietų Afganistane“ (čia akty-viausiai veikia talibai, todėl prašoma į šį regioną nusiųsti daugiau karių). Amerikiečiai kviečia NATO nares vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir daryti viską, ką gali. Pasak amerikiečių, nebūtina visoms NATO narėms į Afganis-taną papildomai siųsti karių, esą, į dalyvavimą misijoje reikėtų žiūrėti „lanksčiau ir kūrybiškiau“.

Pavyzdžiui, jei kuri nors šalis dėl nepalankių vidaus politikos tendencijų negali nusiųsti daugiau karių, tai ga-lėtų skirti savo ginkluotę ar finansiškai paremti valstybę, kuri skiria savo techniką. Visos aljanso narės yra nu-siuntusios savo karių į Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF), tačiau dalis šalių (Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Italija) atsisakė skirti papildomų pajėgų pietų regionui. Tuo tarpu kitaip dalyvavimą misijoje ver-tina JAV, Anglija, Kanada, Nyderlandai, Danija ir Rumu-nija, kurių kariams pastaruoju metu teko didžiausia kovų našta. Šiuo metu Afganistane yra dislokuota 43 tūkst. 250 karių iš 39 valstybių. NATO vadovaujamoms pajė-goms priklauso apie 15 tūkst. amerikiečių ir 7,8 tūkst. britų. Dar 14 tūkst. amerikiečių veikia Afganistane, ne-priklausydami nuo Aljanso pajėgų.

Po oficialių ir neformalių susitikimų Vilniuje kai kurios šalys nebe taip garsiai grasina nesiųsti naujų pajėgų į Afganistaną ar išvesti ten esančias. Diskusijų Chodke-vičių rūmuose dalyviai taip pat pažymėjo, kad dėl Afga-nistano ateities reikėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę

S A U g U M A S

�

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

ir laikytis ilgalaikių įsipareigojimų.

Europiečiai dažnai ieško diplomatinių sprendimų be karinės jėgos įtakos, mano, kad JAV neturėtų nurodinėti, kur kitų kraštų kariai turėtų kariauti ir galbūt žūti, disku-tuoja dėl energetinio saugumo.

Jeigu kalbėtume apie pirmąjį punktą, galėčiau pa-sakyti, kad nereikia būti nei Clausewitzu, nei Sun Tzu, kad galėtum suprasti, jog praktikoje grynai diplomati-nių ar politinių sprendimų dėl saugumo be potencialiai veiksmingos karinės jėgos beveik nėra. Nėra tokių, kurie garantuotų tų sprendimų vykdymą, ypač, kai reikia ne tik sutarimo, bet ir vykdomųjų veiksmų, kad būtų pasiek-ta tai, kas užsibrėžta. Pvz., raketinės sistemos turi būti dislokuotos tokioje geografinėje vietovėje, iš kurios būtų galima laiku ir tikslingai sunaikinti skriejančias agreso-rių raketas. Jos turi mažai trajektorijų, kuriomis galėtų pasiekti taikinius. Daug reikšmės turi taikinio ir agreso-riaus geografinės padėties geometrija, kuri garantuotų optimalų skriejančių objektų susidūrimą ten, kur būtų mažiausiai pavojaus žemėje esantiems gyventojams. Be to, priešraketines sistemas per vėlu dislokuoti tada, kai raketų grėsmė jau yra. Priešraketinių sistemų įrengimas trunka nemažai laiko, o pavėluoti negalima.

Diskutuota dėl NATO misijos užtikrinant energetinį, klimato, kibernetinį, branduolinį ir ekonominį saugumą, kovojant su korupcija. Šie argumentai nukreipė diskusijas į neįmanomo susitarimo pusę. NATO, kuri yra karinė orga-nizacija, neturi teisės kištis į tas problemas, kurios nesusi-ję su NATO kariniu aspektu. Negalima tikėtis, kad NATO ar kita karinė organizacija gali išspręsti visas saugumo problemas. Jas turi spręsti vyriausybinės, nevyriausybi-nės, politinės ir socialinės bei ekonominės organizacijos ir joms vadovaujantys lyderiai. NATO prisijungia, kai gali ir turi lėšų bei įgaliojimų. Be to, NATO kariai labai daug

prisideda, aktyviai stengdamiesi laimėti vietinių gyventojų simpatijas ir padeda skurstantiesiems.

Pagaliau dėl JAV nurodymų „kas kur turi mirti“ ko-vos lauke: yra toks karo principas „unity of Command“, t. y. komandos vientisumas. Būtina priimti sprendimus ir perduoti juos vykdyti. Turėtų būti vientisas ryšys tarp vadovaujančio štabo ir vykdytojų. Amerikiečiai nesiunčia karių į mirtį be reikalo ar chaotiškai. Be komandos vienti-sumo neįmanoma sėkmingai atlikti karinių operacijų. Ne-gali būti kaip senoje Ezopo pasakėčioje, kai kiekvienas gyvūnas traukė vežimą į savo pusę, todėl vežimas ne-pajudėjo. Taigi esame karinėje sąjungoje – NATO, todėl turime veikti pagal vientisumo, o ne chaoso principą.

Pasibaigus susitikimui, „Kardo“ redakcija paprašė Lietuvos ambasadoriaus prie NATO J. E. Lino Linkevi-čiaus trumpo komentaro. Pasak ambasadoriaus, svar-biausi klausimai, kurie tikrai bus svarstomi Bukarešte, – tai NATO plėtra ir operacijos (pirmiausiai Afganistanas). Konsensuso problemos tikrai neturėtų būti svarstomos. Pajėgų naudojimo apribojimai galbūt bus paminėti CJ-SOR kontekste. JTO efektyvumo tikrai niekas neturėtų kvestionuoti, nes tikimasi aktyvaus JTO Generalinio Se-kretoriaus Ban-Ki-Moon dalyvavimo ir JTO vaidmens Afganistane, pagaliau tikimasi pasirašyti NATO–JTO bendradarbiavimo deklaraciją.

Jokia karinė ar saugumo organizacija neturėjo ir negali turėti priekaištų Kanadai (nebent Vokietijai), nes Kanadai ir taip tenka didžiulis krūvis Afganistano pie-tuose. NATO yra tikrai ne vien karinė, bet ir politinė or-ganizacija, todėl svarsto ne tik karinius, bet ir saugumo klausimus – teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius.

D R . A L G I R D A S V . K A N A U K A

Alfredo Pliadžio nuotr.■

Antrojoje renginio dalyje diskusijos vyko be NATO pareigūnų.»

�

R e f O R M O S

Plk. gintautas Zenkevičius, Lietuvos kariuome-nės transformacijos projekto vadovas: „ Anot lietuvių kalbos žodyno, transformacija – tai virsmas, būsenos keitimas. Kariuomenėje transformacija – kariuomenės keitimasis į šiuolaikinę XXI a. kariuomenę, kurios esmė ne tiek žmonių ir ginklų skaičius, o šiuolaikiškų ir mo-

dernių valdymo principų, darbo kultūros pajėgumai. Iš tiesų, kariuomenės transformacija tai procesai, kurie neturi pabaigos.

Mūsų kariuomenės transformaciją iniciavo kariuome-nės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus. Kariuomenės vadas aiškiai matė problemas ir numatė gaires joms spręsti. Visa mano vadovaujama kariuomenės transformacijos grupė tapo savotišku įrankiu, kuris rengia dokumentus, planuoja ir pradeda transformacijos įgyvendinimą.

Daug priežasčių sąlygojo tokius mūsų žingsnius. Visų pirma, nemažai NATO valstybių rengia arba jau įgyvendina transformacijos planus. Analizuojant, kaip transformaciją supranta NATO, visų pirma, reikia žiūrėti, kaip NATO aprašo kariuomenes. Pagal NATO parengtą

l ietuvos kariuomenės transformacija jau prasidėjo. Prognozuojama, kad tikslas bus pasiektas po 12 darbo metų. Anot Kariuomenės transforma -cijos projekto kūrėjų, pirmasis , jau vykstantis , žingsnis – planavimas. Vėliau planuose numatyta optimizuoti struktūras, sukurti kariuomenės valdymo sistemą. Ketvirtasis žingsnis – siektinos kariuomenės struktū-ros pradinių operacinių pajėgumų veikla. Ir paskutinis transformacijos etapas – trans -formacijos veiksmų suvienijimas bendrai veiklai arba siektinos struktūros operacinių pajėgumų visiškas įgyvendinimas.

Kariuomenės transformacijos planui įgyvendinti bus reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas pereiti prie profesinės karo tarnybos komplektuojamos kariuomenės pagrindu, taip pat krašto apsaugos si stemos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Lie -tuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimai. Visi šie pakeitimai sudarys sąlygas kariuomenės transformacijai įgyvendinti ir nuo jų priklausys, kaip greitai bus galima įgyventi kariuomenės transformacijos gairių nuostatas.

Šiame straipsnyje pristatomos pagrindinės Lietuvos kariuomenės transformacijos sritys ir projekto vadovo plk. Gintauto Zenkevičiaus komentarai.

penki žingsniai, pakeisiantys

lietuvos kariuomenę

�

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

4 blokų teoriją valstybės turi dekonfliktuotas, koordinuo-jamas, integruotas arba koherentiškas pajėgas.

Dekonfliktuotos pajėgos – kurios operacijose vei-kia savarankiškai ir savarankiškai planuoja savo raidą.

Koordinuojamosios pajėgos – kurių veiksmai ope-racijose koordinuojami, bet jos savarankiškai planuoja savo raidą.

Integruotosios – tai pajėgos, kurios negali veikti atski-rai, jos integruotos ir veikia kartu, kartu vyksta jų plana-vimas, žiūrima ne į atskirus, o į jungtinius pajėgumus.

Ketvirtasis blokas – koherentiškosios pajėgos – tar-pusavyje susijusios, priklausomos vienos nuo kitų. Tai ne atskiros kariuomenės rūšys, o vientisos pajėgos.

Pagal NATO vertinimus, daugelis aljanso valstybių kariuomenių yra antrojo bloko kariuomenės, t. y. koor-dinuojamos pajėgos. Kai kurios pradėjo judėjimą in-tegruojamų pajėgų link, kai kurios dar veikia kaip de-konfliktuotos pajėgos. Ir mūsų kariuomenė yra tarp 1 bloko kariuomenių.

Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl reikia transfor-muotis – sąveika su NATO, kolektyvinės gynybos stipri-nimas. Kad galėtume ginti Lietuvą – mums reikalinga transformacija, kad efektyviai galėtume ginti kraštą ir vieni, ir kartu su sąjungininkais.

Iš principo kariuomenės transformacijos užduotis – parengti kariuomenę, karius, vienetus, įrangą dabar-ties ir ateities iššūkiams ir grėsmėms. O svarbiausia, kad, jeigu reikės, būtų užtikrinta efektyvi Lietuvos vals-tybės gynyba.

Transformacijoje 8 sritys minimos ne šiaip sau. Jos apibrėžia ir aprašo kariuomenės pajėgumus ir jų dalis.

Pagrindinės gairės jau apibrėžtos, žengti pirmieji žingsniai. Manau, kad jeigu vyksta diskusijos padali-niuose apie transformaciją, ji jau prasidėjo – keičiasi mąstysena, kariai supranta ir priima permainų būtinybę. Jau pastebima nemažai praktinių Lietuvos kariuomenės transformacijos gairėse minimų elementų įgyvendinimo. Kariuomenės vadovybė toliau atlieka aiškinamąjį darbą ir diskutuoja su kariais apie permainas.“

Transformacija personalo srityje

sUKoMPLeKtUoti KariUoMenę PKt Kariais. Pakeitus PPKT (privalomosios pradinės karo tarnybos) karius PKT (profesinės karo tarnybos) kariais, kariuo-menei kasmet reikės 800–900 naujų karių (kareivių ir karininkų). Šie kariai turės pasirašyti 4 metų PKT kario sutartis. Po pirmosios PKT kario sutarties galiojimo pa-baigos kariuomenėje galėtų likti tęsti tarnybą ir tapti seržantais ne daugiau, kaip 20 proc. kareivių, pradė-jusių tarnybą prieš 4 metus, turinčių vadovavimo sa-vybių ir norinčių tarnauti kariuomenėje. Tokia sistema leistų sudaryti palyginti jauną kariuomenę, o tuo pačiu užtikrintų gerai parengtą individualųjį rezervą krizinės situacijos atveju.

Visi kariuomenės aktyviojo rezervo kariai turi būti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios vykdytų jo komplektavimą ir parengimą. Aktyviojo rezervo kariams turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai ir tarnybos sąly-gos, kaip PKT kariams. Tam reikalinga įgyvendinti tokias priemones:

sukurti verbavimo sistemą,

sukurti personalo komplektavimo struktūrą,

tobulinti kariams keliamus reikalavimus,

pakeisti priėmimo į PKT tvarką.

Pagerinti Karių tarnybos sąLygas. Lietuvos piliečiai turi norėti tarnauti kariuomenėje, todėl būtina tarnybą padaryti jiems patrauklią ir įdomią. Reikalinga sukurti motyvavimo ir aiškias karjeros sistemas tiek ka-rininkams, tiek ne karininkams. Karininkų karjeros siste-ma turi numatyti karininko parengimo eiti vado pareigas procesą – karininkas pradėtų tarnybą būrio vadu dali-nyje, vėliau tęstų ją tapdamas padalinio vadu ir štabo karininku.

Ne karininkų karjeros ir karinių laipsnių sistema turi suteikti galimybes ne karininkams tobulėti ir kilti tarny-boje, užtikrinant maksimalų krašto apsaugos sistemos interesų ir karių siekių suderinamumą, skatinti siekti kar-jeros, atitinkančios profesines galimybes ir gebėjimus, ir turi būti suderinta su NATO valstybėse taikomomis sistemomis.

■

■

■

■

1.

�0

Pagerinti sociaLines Karių garantijas. Sie-kiant kariuomenės personalo, turinčio motyvacijos, norinčio tarnauti kariuomenėje, būtina ne tik sudaryti geras tarnybos ir tinkamas finansines, bet ir socialinio saugumo sąlygas, kad karys ir jo šeima galėtų saugiai jaustis kariuomenėje. Tam turėtų būti sukurta sistema, sudaranti sąlygas kariui arba jo šeimos nariams kreiptis pagalbos ir konsultacijos, kariui persikeliant į kitą vietą, dėl šeimos nario darbo, vaikų mokymo, gyvenamosios vietos susiradimo. Taip pat turėtų būti rūpinamasi kario šeima, kariui išvykus į tarptautinę misiją. Reikėtų tobu-linti butpinigių mokėjimo sąlygas. Būtų tikslinga numa-tyti galimybę kariams naudotis laikinu tarnybiniu gyve-namuoju plotu – šis klausimas ypač aktualus kariams ,persikeliantiems iš vienos tarnybos vietos į kitą.

Norint pagerinti karių rotacijos tvarką, tikslinga nu-statyti priedą kariams, kurių gyvenamoji vieta yra toliau nuo dalinio, kelionės išlaidoms kompensuoti. Siekiant padėti kariams integruotis į civilinį gyvenimą, reikėtų ap-mokėti jaunuolio, pasirašiusio sutartį dėl PKT tarnybos kariuomenėje ir po 4 metų tarnybos per 2 metus įsto-jusio į Lietuvoje veikiančią aukštąją mokyklą, ne ilgiau kaip 4 metus trunkančių bakalauro studijų išlaidas, ir kariui, išeinančiam į atsargą po 10 ir daugiau metų tar-nybos kariuomenėje, turėtų būti sudarytos sąlygos įgyti civiliniame gyvenime pritaikomą specialybę ir numaty-tos jo socialinio prisitaikymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priemonės.

Pagerinti PersonaLo adMinistraviMo sisteMą. Reikalinga sukurti bendrąjį personalo administravimo

struktūrinį padalinį, iškeliant personalo administravimo funkciją ir ją vykdantį personalą iš visų vienetų ir pajėgų. Šio struktūrinio padalinio uždavinys – administruoti visą personalą ir įgyvendinti personalo socialinės saugos politiką.

Plk. g.Zenkevičiaus komentaras: „Sukurti ka-riuomenės personalo komplektavimo sistemą ir struk-tūrą, o kariuomenę sukomplektuoti iš motyvuotų karių. Būtina sudaryti geras tarnybos sąlygas, kad tarnyba būtų įdomi, karys matytų aiškias karjeros perspektyvas ir savo galimybes jos siekti.

Kita svarbi dalis – įvertinti socialines karių garantijas. Jeigu būtina – turi atsirasti naujų ir patrauklių svertų. Pvz., aukštojo mokslo studijų apmokėjimas. Kalbant apie šią sritį, būtina įvertinti, kad šiandien vyksta politi-niame lygyje diskusijos dėl šauktinių į PPKT pašaukia-ma tik labai mažai žmonių,. Transformacija nėra prielai-da ar būtinumas atsisakyti PPKT, tačiau ieškoma efek-tyviausio būdo ir priemonių sukomplektuoti karinius pajėgumus motyvuotais kariais.

Kardo komentaras: Padaryti pakeitimai priėmimo į PKT padidino galimų kandidatų ratą. Pavyzdžiui, PKT kariu gali tapti ir šalies piliečiai, kurie neatlikę PPKT (Pri-valomosios pradinės karo tarnybos). O į kai kurias kari-nes specialybes sumažintas išsilavinimo cenzas. Visas priėmimo ir atrankos į PKT procedūras vykdo viena ins-titucija, todėl išvengiama KAS padalinių tarpusavio kon-kurencijos, geresnis ryšys su kandidatu. Taip pat visos priėmimo procedūros turėtų trukti ne ilgiau nei mėnesį.

R e f O R M O S

2.

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

Transformacija mokymo ir kovinio rengimo srityje

Peržiūrėti Karių individUaLaUs MoKyMo PrograMas, taiKant sisteMinį Požiūrį į Kovi-nį rengiMą. Visos šiuo metu galiojančios individua-laus mokymo programos turi būti peržiūrėtos, taikant sisteminį požiūrį į kovinį rengimą. Karys turi būti mo-komas to, kas jam yra būtina pareiginėms funkcijoms vykdyti.

oPtiMiZUoti individUaLaUs MoKyMo ir Ko-vInIo RengImo InSTITucIJAS. Individualaus kovi-nio rengimo institucijų mokymo materialinė bazė turi atitikti šiuolaikinių mokymo technologijų ir metodologijų reikalavimus, naudojant naujausią ginkluotę, šaudme-nis, techniką ir įrangą. Individualaus kovinio rengimo institucijose turi būti rengiami PKT kariai ir specialistai visoms kariuomenės pajėgoms ir turi būti užtikrintas ne daugiau kaip:

iki 900 naujokų mokymas per metus, pradedant mokymą kiekvieną mėnesį. Pagrindinis kario rengimas neturėtų būti ilgesnis, kaip 3 mėnesiai. Visi Lietuvos ka-riuomenės kariai, nežiūrint jų tarnybos rūšies (išskyrus karo kapelionus ir gydytojus, kuriems pagal tarptautines konvencijas yra keliami kiti reikalavimai), individualiai turi būti parengti kaip kariai pėstininkai, galintys vykdyti savigynos veiksmus.

iki 1200 jaunesniųjų vadų ir specialistų rengimas Puskarininkių mokykloje, Žvalgų mokykloje ir Parašiu-

■

■

tinio rengimo centre. Reikalinga siekti, kad jaunesniųjų vadų (seržantų) mokymą organizuotų ir vykdytų tik pa-tyrę seržantai, t. y. vadų kursams vesti ir administruoti nebūtų pasitelkiami karininkai.

ReFoRmuoTI lIeTuvoS KARo AKAdemIJoS MoKyMo sisteMą. Lietuvos karo akademija turi rengti Lietuvos kariuomenei kvalifikuotus karininkus – karinių vienetų vadus ir krašto apsaugos sistemai reikalingus štabų jaunesniuosius karininkus, suteikti jiems aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos karo akademija, organizuodama mokymus, pagrindinį dėmesį turi skirti kariniam ren-gimui ir vado ugdymui, palikdama vieną Akademijos universitetinių studijų programą, universitetinių studijų programų dalykus labiau susiedama su pagrindiniais karinio rengimo dalykais. Kitų reikiamų specialybių specialistai gali būti rengiami pagal bendras su kito-mis aukštosiomis universitetinėmis mokymo įstaigomis (mokyklomis) programas, atsižvelgiant į kariuomenės poreikius.

reforMUoti Kovinio rengiMo centrą į KoLeKtyvinio (jUngtinio) rengiMo centrą. Šio centro uždavinys – vykdyti kariuomenės vienetų ko-vinio parengimo bei kovinės parengties vertinimą ir teikti pasiūlymus dėl kovinio rengimo tobulinimo. Tikslinga sujungti Kovinio rengimo centrą ir Kariuomenės centrinį poligoną į vieną struktūrinį padalinį, ir šiuo metu Kovinio

2.

��

rengimo centre organizuojamų individualaus rengimo kursų vykdymą perduoti kitoms mokymo institucijoms – Lietuvos karo akademijai ir Puskarininkių mokyklai.

Parengti KoLeKtyvinio MoKyMo standar-TuS. Būtina parengti visų kariuomenės vienetų esmi-nių užduočių sąrašus, nustatyti jų vykdymo sąlygas ir vertinimo kriterijus. Už standartų parengimą turi būti atsakingas Jungtinis štabas.

Plk. g.Zenkevičiaus komentaras: „ Manyčiau, kad tai viena atsakingiausių sričių, nes šiuolaikinei mo-derniai kariuomenei reikia iniciatyvių ir gerai pasirengu-sių karių. Mums reikia pakeisti savo mokymą, sistemą, programas, kad išugdytume karių norą rodyti iniciatyvą, norą nuolat mokytis. Tai vienas didžiausių iššūkių, kuris apims kareivių, jaunesniųjų vadų – seržantų ir karininkų rengimą. Siektina, kad individualaus ir kolektyvinio kario rengimo programos būtų pritaikytos šiuolaikiniam jauni-mui. Juose privalo būti daug praktinių užsiėmimų lauke ir vietovėje, kompiuterinių simuliacijų. Tik tuomet jaunam žmogui bus įdomu mokytis karinių dalykų“.

Kardo komentaras: Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomasis pulko vadovybė peržiū-rėjo bazinio kario kurso (BKK) programą ir ją adaptavo naujai kandidatų bangai - PKT naujokams. Planuoja-ma, kad BKK trukmė bus analogiškai dabartinei, kuri orientuota darbui su šauktiniais, tačiau skirsis pačių instruktorių darbo metodai. Kiekvienas BKK karys tu-rės baigti programą – tik išlaikęs egzaminus ar kaip nors kitaip atsiskaitęs už kiekvieną dalyką, galės tęsti tarnybą savo dalinyje.

Transformacija jungtinės logistikos srityje

sUKUrti jUngtinę MateriaLinių verty-bių ir Procesų vaLdyMo sisteMą. Ši kryptis labai glaudžiai susijusi su aprūpinimo įrangos, vadovavimo ir valdymo / ryšių ir informacinių sistemų transformacija. Atskiroms pajėgoms ir struktūriniams padaliniams šiuo metu paskirstytas materialinių vertybių vadybos funkci-jas reikalinga sukoncentruoti, vykdyti viename struktū-riniame padalinyje – Materialinių resursų departamen-te. Jame būtų įgyvendinamas centralizuoto medžiagų valdymo principas. Departamentas būtų atsakingas už

visų krašto apsaugos sistemos materialinių vertybių va-dybą. Departamente taip pat tikslinga įdiegti vieną iš materialinių išteklių valdymo ir planavimo informacinės sistemos modulių. Tai leistų išvengti funkcijų dubliavimo, pagreitintų apsikeitimą logistine informacija, būtų efek-tyviau priimami sprendimai dėl karinių vienetų logistinio aprūpinimo. Šiam tikslui reikalinga sukurti materialinių vertybių ir įrangos įsigijimo sistemą, leidžiančią įgyti ir išvystyti visišką pajėgumą, o ne įsigyti fragmentišką įrangą, ir įdiegti valdymo principus, orientuotus ne į pro-cesų vykdymą, o į galutinio rezultato pasiekimą.

sUKUrti integrUotą tieKiMo grandinę „nUo sandėLio iKi Kario“. Numatoma iki minimu-mo sumažinti daliniuose saugomų materialinių vertybių kiekį arba iš viso nepalikti sandėlių koviniuose daliniuo-se, įdiegti centralizuoto atsargų valdymo ir apskaitos informacines sistemas, sukurti informacijos apie ma-terialines vertybes srautų valdymo sistemą. Turi būti sukurta logistikos sistema, kurios pagrindą sudarytų kariuomenės logistikos centras, aprūpinantis visus ka-riuomenės vienetus. Pasiekus šį tikslą, kariniuose vie-netuose bus vykdoma tik kiekybinė materialinių vertybių apskaita. Kariuomenės sandėlių infrastruktūra turi būti sutelkta – tai sumažintų personalo poreikį ir infrastruk-tūros išlaikymo išlaidas.

sUKUrti vieningą MateriaLinių vertybių eKsPLoatacijos ir reMonto vaLdyMo siste-Mą. Numatoma įgyvendinti materialinių vertybių eks-ploatacijos principą, orientuotą į gedimų prevenciją, o ne į remontą materialinei vertybei sugedus. Turės būti sukurtas struktūrinis padalinys, atsakingas už depo ir aukštesniojo lygio remonto organizavimą bei vykdymą, pajėgoms ir vienetams paliekant tik operatyvinės prie-žiūros (I lygio remonto) vykdymą, o tam tikrais atvejais – ir palaikomosios priežiūros (II lygio remonto) vykdymą, parengti kiekvienos įrangos eksploatacijos, korekcinio bei prevencinio remonto planai. Korekcinio ir prevenci-nio remonto procesai turi būti įtraukti į bendrąją išteklių valdymo ir planavimo informacinę sistemą – tai leistų efektyviai panaudoti lėšas įsigyjant ir eksploatuojant sistemas.

sUKUrti efeKtyvaUs Logistinių PasLaUgų teiKiMo sisteMą. Numatoma įsteigti struktūrinį pa-dalinį, atsakingą už visos infrastruktūros eksploataciją, priežiūrą ir statinės logistikos paslaugų teikimą kari-niams daliniams. Šis padalinys disponuotų infrastruk-tūra ir kariniams daliniams nereikėtų rūpintis ja ir jos išlaikymu. Šiam tikslui įgyvendinti būtina sukurti įgu-

3.

R e f O R M O S

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

lų aptarnavimo tarnybas (ĮAT), kurių veikla turėtų būti orientuota į paslaugų administravimą, o ne į jų teiki-mą Lietuvoje, tačiau kuriant šias tarnybas turi būti atsi-žvelgiama į kiekvieno regiono socialinius, ekonominius ypatumus ir karinių dalinių koncentraciją regione. ĮAT darbuotojai turėtų būti paslaugų teikimo sutarčių vady-bininkai, administruojantys paslaugų teikimą.

UžtiKrinti efeKtyvų Medicininį aPrūPi-niMą. Ši plėtros kryptis susijusi su Karo medicinos tarnybos transformacija, ji turi užtikrinti kokybišką ir efektyvų medicininės paramos teikimą kariniams da-liniams, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visam krašto apsaugos sistemos personalui (PKT kariams, ci-viliams tarnautojams, aktyviojo rezervo kariams) ir PKT karių šeimos nariams bei atsargos kariams. Sveikatos priežiūros paslaugoms teikti Lietuvoje turi būti maksi-maliai išnaudojamos Lietuvos sveikatos apsaugos sis-temos galimybės, nekuriant atskiros karinės sveikatos priežiūros sistemos.

Plk. g.Zenkevič iaus komentaras : „Tai sritis, susijusi su mūsų karinių vienetų, karių išlaikymu tiek Lie-tuvoje, tiek karinių operacijų vietose. Šioje transforma-cijos srityje labai svarbu įdiegti šiuolaikinius logistikos principus, kuriuos taiko kai kurios NATO valstybės ar matome taikomus privačiame versle. Būtent geriausius principus ir patirtį reikia taikyti ir mūsų kariuomenėje, kaskart pasveriant – kas efektyviau ir pigiau. Pvz., JAV karinio transporto priežiūrą Irake vykdo civilinė kompa-nija. Paskaičiuota, kad taip yra pigiau nei išlaikyti tuo besirūpinantį karinį padalinį“.

Kardo komentaras : Viena rimta šios srities užduotis jau atlikta – Goro provincijoje tarnaujantiems provincijos atstatymo grupės (PAG) kariams konteine-rinę stovyklą įrengė lietuviška civilinė kompanija.

Transformacija infrastruktūros srityje

UžtiKrinti oPtiMaLų infrastrUKtūros PanaUdojiMą. Reikalinga koncentruoti dalinius ir karinius vienetus į vientisas karines teritorijas, o ne kie-kvienam daliniui turėti atskirą infrastruktūrą. Jeigu yra būtina turėti kariuomenės komplektavimo, reprezenta-vimo ar Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetus

miestuose – patalpas geriau nuomotis miestų centrinių rajonų reprezentaciniuose pastatuose.

oPtiMiZUoti infrastrUKtūros išLaiKyMo išLaidas. Reikalinga investuoti lėšas į techninių prie-monių, mažinančių infrastruktūros išlaikymo išlaidas (elektra, šildymas, saugojimas ir kt.), įsigijimą. Reikėtų siekti, kad kiekvienais metais infrastruktūros išlaikymo išlaidos mažėtų apie 2 proc., tačiau negalima dirbtinai mažinti šių išlaidų, infrastruktūros priežiūrai ir išlaikymui užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kiek būtina. Vystant infrastruktūrą – ypač sandėliavimo –, kiek įmanoma rei-kia stengtis panaudoti lengvas šiuolaikines konstrukci-jas ir statybos technologijas, o ne statyti sunkius, bran-gius ir ilgaamžius pastatus, kurių eksploatacija brangi: keičiantis įrangai ir tobulėjant technologijoms, keičiasi reikalavimai, keliami sandėliavimui organizuoti.

tobULinti infrastrUKtūros objeKtų Prie-žiūros ir eKsPLoatacijos strUKtūrą ir dUo-Menų baZę. Reikėtų atskirti infrastruktūros planavimo, eksploatacijos ir priežiūros funkcijas. Strateginiame ly-gmenyje turėtų būti sukurtas struktūrinis padalinys, at-sakingas už aprūpinimo infrastruktūrą, aplinkosaugos, paminklosaugos ir miškotvarkos politikos formavimo funkcijas, nustatymą, kokia infrastruktūra reikalinga ka-riniams pajėgumams išlaikyti, infrastruktūros plėtros planų rengimą. Taktiniame lygmenyje turėtų būti nusta-tyta infrastruktūros objektų priežiūros ir eksploatacijos funkcija, įgyvendinami patvirtinti infrastruktūros plėtros planai. Taip pat reikalinga įdiegti informacinę infrastruk-tūros valdymo sistemą, kuri būtų išteklių valdymo ir pla-navimo informacinės sistemos dalis ir leistų naudoti jos duomenis infrastruktūros apskaitai vykdyti, išlaidoms planuoti ir sprendimams priimti.

Plk . g.Zenkev ič iaus komentaras : „Kalbant apie infrastuktūrą, reikia atidžiai peržiūrėti kariuome-nei priklausantį turtą ir įvertinti, ko iš tiesų reikia. Rei-kalinga infrastruktūra turi būti pritaikyta poreikiams, o nereikalingos atsisakyta. Optimizavus visą informaciją, priėmus atitinkamus sprendimus, bus efektyviau nau-dojami mokesčių mokėtojų pinigai“.

Kardo komentaras: Pastebimi pirmieji darbai. Pavyzdžiui, iš sostinės į Ruklą perkeltas Motorizuotų pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ štabas. Taip pat atliekamas viso KAS nekilnojamo turto būklės vertini-mas: bus sprendžiama, kurių pastatų reikia, o kurių tiks-linga atsisakyti.

4.

��

Transformacija doktrinų srityje

Parengti LietUvos Karinę doKtriną. Joje įvardyti kariuomenės paskirtį ir kariuomenės pasitel-kimo atvejus, galimybes, būdus, patvirtinti Lietuvoje taikomus karo principus. Lietuvos karinė doktrina turi būti pagrįsta NATO kolektyvinės gynybos principu ir atnaujinama kas 4 metus.

Parengti jUngtinių Pajėgų doKtriną. Ji turi būti suderinta su NATO naudojamomis jungtinių pajėgų doktrinomis (AJP) ir pagrįsta Lietuvos karinėje doktri-noje nustatytais principais. Jungtinėje doktrinoje turi būti aprašytas Lietuvos kariuomenės operacinis lygmuo – kaip vykdomas planavimas operaciniame lygmenyje, kaip vadovaujama operacijoms. Šią doktriną turi pa-rengti Jungtinis štabas.

Parengti Pajėgų LygMens ir fUnKcines doKTRInAS. Jų nuostatos turi būti pagrįstos Lietu-vos karinėje bei jungtinių pajėgų doktrinose nustaty-tais principais ir turi būti suderintos su NATO taktinio (pajėgų) lygmens doktrinomis. Visas šias doktrinas turi parengti Jungtinis štabas.

Plk. g.Zenkevičiaus komentaras: „Doktrinos yra svarbus koncepcinės pajėgumo dalies elementas, nustatantis kariuomenės pajėgumų panaudojimo kari-nėse operacijose principus“.

Kardo komentaras: įgyvendinant šią sritį pra-vers patirtis, kuri kaupiama nuo 1994 metų, kai mūsų kariai pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose. Per 2 000 karininkų ir karių įgijo įvairaus lygio patirties. Mo-torizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ priskirta Danijos divizijai. Nemažai naudos tikimasi ir iš 7 kari-ninkų, kurie dirbs Danijos divizijos štabe. Pirmieji du karininkai jau ten tarnauja.

Transformacijos struktūros srityje

oPtiMiZUoti KariUoMenės vienetų strUK-tūrą. Norint sėkmingai pradėti kariuomenės trans-formaciją, visų pirma reikia optimizuoti karinių vienetų struktūrą, parengti ir įgyvendinti kiekvieno karinio vie-neto struktūrą 2008 m. Svarbu įvertinti, kokius karinius laipsnius turintis personalas yra reikalingas remiantis siektinąja kariuomenės struktūra, tačiau 2008 m. kari-

niuose vienetuose galima turėti ir daugiau personalo, nes ne visi planuoti procesai ir įranga, numatyti siektino-joje kariuomenės struktūroje, bus įdiegti kariuomenėje. Būtina atsižvelgti į tai, kad personalo skaičius negali viršyti finansiškai galimo išlaikyti personalo skaičiaus.

įdiegti sieKtinąją saUsUMos Pajėgų strUK-tūrą. Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausu-mos teritorijos karinė gynyba ir apsauga. Sausumos pa-jėgos yra pagrindinės Lietuvos kariuomenės pajėgos, turinčios daugiausia operacinių vienetų, skirtų Lietuvos gynybos užduotims vykdyti ir dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose. Sausumos pajėgose turėtų tarnauti ne mažiau kaip 40 proc. visų krašto apsaugos sistemos PKT karių ir visi aktyviojo rezervo kariai, kurie turi būti rengiami ir kitoms kariuomenės rūšims. Trans-formuotų Sausumos pajėgų uždavinys yra efektyviai rengti nustatytus pajėgumus kariuomenės užduotims vykdyti. Sausumos pajėgas turėtų sudaryti Pėstininkų brigada, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Inžineri-jos batalionas, Oro gynybos batalionas, Ryšių ir infor-macinių sistemų batalionas, Sausumos pajėgų mokykla ir štabas.

įdiegti sieKtinąją K arinių oro Pajėgų strUKtūrą. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba, parama kitiems kariuo-menės vienetams. Karinės oro pajėgos remia Sausu-mos, Specialiųjų operacijų ir Karines jūrų pajėgas, ta-čiau vykdo ir savarankiškas užduotis, turi institucinius ir operacinius vienetus.

transforMUotų Karinių oro Pajėgų Užda-vinys – efeKtyviai rengti nUstatytUs PajėgU-MUs KariUoMenės UždUotiMs vyKdyti. Karines oro pajėgas turėtų sudaryti Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Ginkluotės ir technikos remonto depas, Mokymo centras ir štabas. Karinėse oro pajėgose turėtų tarnauti ne daugiau kaip 12 proc. PKT karių.

įdiegti sieKtinąją Karinių jūrų Pajėgų strUKtūrą. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekono-minės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontro-lė, parama kitiems kariuomenės vienetams. Karinės jūrų pajėgos turi operacinius ir institucinius vienetus.

Transformuotų Karinių jūrų pajėgų uždavinys – efek-tyviai rengti nustatytus pajėgumus kariuomenės užduo-tims vykdyti. Karines jūrų pajėgas turėtų sudaryti Karo laivų flotilė, Jūros pakrančių stebėjimo tarnyba, Povan-

5.

6.

R e f O R M O S

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

deninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras ir štabas. Karinėse jūrų pajėgose turėtų tarnauti ne daugiau kaip 8 proc. PKT karių.

įdiegti sieKtinąją sPeciaLiųjų oPeracijų Pajėgų strUKtūrą. Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis – vykdyti specialiąsias operacijas (tiesioginius veiksmus, specialiąją žvalgybą ir teikti karinę paramą), kai konvencinių pajėgų panaudojimas yra negalimas ar-ba netikslingas, taip pat kitas karinės vadovybės skirtas užduotis, kurių negali vykdyti konvenciniai kariuomenės vienetai.

Transformuotų Specialiųjų operacijų pajėgų užda-vinys – efektyviai rengti nustatytus pajėgumus kariuo-menės užduotims vykdyti.

įdiegti sieKtinąją LogistiKos vaLdybos strUKtūrą. Transformuotos Logistikos valdybos uždavinys – operatyviai ir efektyviai vykdyti Lietuvos kariuomenės vienetų logistinį (bendrą ir administracinį) aprūpinimą Lietuvoje ir už jos ribų. Šis struktūrinis pada-linys remia visus kariuomenės vienetus, todėl Logistikos valdybos siektinosios struktūros įdiegimas labai susijęs su transformacija jungtinės logistikos, infrastruktūros ir aprūpinimo įranga srityse.

Šis struktūrinis padalinys turės įgyvendinti daugiau-sia pasikeitimų ir iš padalinio, kurio veikla orientuota į Sausumos pajėgų kovinį aprūpinimą, transformuotis į jungtinę logistikos organizaciją.

Logistikos valdybos vienetuose didžiąją personalo dalį turi sudaryti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, PKT kariai turi būti ski-riami į pareigas, kurias einant būtina dalyvauti kovinėse operacijose. Logistikos valdybą turėtų sudaryti Materia-linių resursų departamentas, Depų ir sandėlių tarnyba, Karo medicinos tarnyba, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Infrastruktūros objektų priežiūros ir eksplo-

atacijos departamentas, Judėjimo kontrolės centras ir štabas. Logistikos valdybos vienetuose turėtų tarnauti iki 8 proc. visų PKT karių.

įdiegti sieKtinąją MoKyMo ir PersonaLo vaLdybos strUKtūrą. Transformuotos Mokymo ir personalo valdybos uždavinys – sukomplektuoti ka-riuomenę (krašto apsaugos sistemą) iš motyvuoto ir kvalifikuoto personalo. Šis struktūrinis padalinys remia visus kariuomenės vienetus, todėl Mokymo ir personalo valdybos siektinosios struktūros įdiegimas labai susijęs su personalo transformacija mokymo ir kovinio rengimo srityse. Tai naujas struktūrinis padalinys, tačiau beveik visi jo vienetai šiuo metu jau egzistuoja, tik turės būti reformuoti. Mokymo ir personalo valdyboje, kartu su Lietuvos karo akademija, turėtų tarnauti ne daugiau kaip 8 proc. PKT karių. Šią valdybą turėtų sudaryti Personalo komplektavimo departamentas, Personalo administravi-mo departamentas, Mokomasis pulkas, Puskarininkių mokykla, ramovės ir valdymo grupė.

įdiegti sieKtinąją Kitų KariUoMenės vie-netų strUKtūrą. Kiti kariuomenės vienetai yra: Ka-ro policija (jos paskirtis – vykdyti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą, tyrimą, tvar-kos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymą, įslaptintos informacijos gabenimą, karinių objektų apsaugą bei karinio transporto eismo saugu-mo priežiūrą), Štabo batalionas (vykdyti ceremonijų funkcijas), Kolektyvinio (jungtinio) rengimo centras (vykdyti kariuomenės vienetų kovinio rengimo bei ko-vinės parengties vertinimą ir teikti pasiūlymus dėl ko-vinio rengimo tvarkos tobulinimo), Karo kartografijos centras (aprūpinti krašto apsaugos sistemą kartografine medžiaga ir geografine informacija kariuomenės veiks-mams planuoti, valdyti bei sąveikai su sąjungininkais palaikyti), Kariuomenės teisės departamentas (vykdyti centralizuotą juridinį kariuomenės aprūpinimą), Finansų

��

ir apskaitos departamentas (vykdyti finansinę kariuome-nės išteklių apskaitą), Kariuomenės vado sekretoriatas (padėti kariuomenės vadui vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas, kurių nevykdo integruota ministerija ir Jung-tinis štabas).

Plk. g.Zenkevič iaus komentaras : „Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad struktūros pakeitimai – kariuo-menės transformacijos pasekmė. Taip nėra. Struktūros transformacijos tikslas – įdiegti siektinąją kariuomenės struktūrą ir atskirti operacinius bei institucinius kariuo-menės vienetus. Kai įgyvendinsime pokyčius jungtinės logistikos, personalo mokymo, vadovavimo ir valdymo srityse, galėsime keisti vienetų struktūras, o patys vie-netai galės kokybiškai atlikti jiems pavestas užduotis. Svarbiausia, kad būtų tinkamai parengti ir organizuoti pajėgumai kovai su visomis galimomis grėsmėmis“.

Transformacijos aprūpinimo ir įrangos sritis

Krašto aPsaUgos sisteMoje įdiegti įsigiji-Mų ProcesUs PagaL nato sisteMų gyvaviMo ciKLo ir Procesų doKUMentą aaP 48. Šių pro-cesų įdiegimas yra susijęs su transformacija jungtinės logistikos ir vadovavimo bei valdymo srityse. Reikalin-ga peržiūrėti strateginio ir taktinio lygmens vienetų ir padalinių funkcijas, orientuojant jas į įsigijimų procesų vykdymą pagal NATO dokumento AAP 48 nuostatas. Taip pat tikslinga įdiegti žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo, planavimo informacinę sistemą, kuri leistų, kiek įmanoma, sumažinti personalo pasitelkimo gali-mybę apskaitos funkcijoms vykdyti ir leistų padidinti personalo kiekį koviniams pajėgumams vystyti, suteiktų informaciją, reikalingą sprendimams priimti. Šios siste-mos įdiegimas yra gana sudėtingas procesas, jam įgy-vendinti gali prireikti nemažai lėšų, todėl būtų tikslinga panaudoti NATO ekspertizę.

aPrūPinti KariUoMenę Modernia įranga. Tai susiję daugiau su kariuomenės modernizacija. Šiuo-laikinė karinė įranga yra sudėtinga ir labai greitai tobuli-nama, keičiama. Kiekvienais metais sukuriama vis nauja įranga, panaudojamos naujos technologijos ir tai, kas nauja, po kelerių metų tampa pasenę. Taigi reikalinga, jog kariuomenės įsigyjamos sistemos būtų modulinės ir daugiafunkcinės, o ne skirtos vienai funkcijai vykdyti. Kariuomenės aprūpinimo įranga plano prioritetai turi

būti šie:kariuomenės vadovavimo, valdymo, kompiuterių ir

ryšio priemonių, informacijos rinkimo, stebėjimo ir žval-gybos (C4ISR) srities įranga;

informacinės valdymo sistemos;ryšių įranga;informacijos rinkimo ir stebėjimo įranga;elektroninės kovos sistemos;Sausumos pajėgų kovinės sistemos;kovinių batalionų manevro sistemos;kovinės paramos sistemos;kario ginkluotės ir apsaugos sistemos;transportavimo oru sistemos;transporto lėktuvai;sraigtasparniai;patruliavimo jūroje ir jūros išminavimo sistemos;kovinio aprūpinimo sistemos.

Plk. g.Zenkevič iaus komentaras : „Transfor-macijos aprūpinimo įranga srityje tikslas – įdiegti šiuo-laikinį, orientuotą į gyvavimo ciklą ir pajėgumų raidą, įsigijimų procesą. Tai daugiau susiję su modernizacija. Transformacijos metu svarbu, kad modernizacija vyktų pagal nustatytus procesus, t.y. būtų įsigyjama reikalin-giausia įranga. Aišku, kad pati modernizacija sudarys sąlygas įdiegti nemažai naujų elementų – didinama in-formacinių technologijų svarba ir mažinamas mecha-ninis žmonių darbas“.

Kardo komentaras: Daugelis šios srities planų specifinio pobūdžio, tačiau greitai daugelis karių turėtų pajusti pasikeitimus ir asmeniškai. Kariuomenę planuo-jama perginkluoti vokiškais „Heckler&Koch“ automati-niais šautuvais G-36 .

Transformacijos vadovavimo ir valdymo sritis

PertvarKyti strateginio LygMens insti-tUciją. Kariuomenės strateginio lygmens funkcijas, tokias kaip karinių pajėgumų ilgalaikės plėtros planavi-mas, aprūpinimo įranga, ginkluote, ryšių ir informacinė-mis sistemomis, infrastruktūros planavimas ir politikos nustatymas, Lietuvos karinės doktrinos rengimas, ko-difikavimo, standartizacijos ir kokybės kontrolės politi-kos nustatymas, personalo karjeros, socialinės saugos, sveikatos priežiūros ir mokymo politikos formavimas, vykdys integruota ministerija.

■

■■■■■■■■■■■■■

7.

8.

R e f O R M O S

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

sUKUrti oPeracinio LygMens institUciją. Reikalinga sukurti Jungtinį štabą, operacinio lygmens struktūrinį padalinį, kurio uždavinys – transformuoti stra-teginės vadovybės sumanymus į veiklos ir operacinius planus, rengti operacijų planus, valdyti ir kontroliuoti operacijų vykdymą, rengti kariuomenės jungtinių pajė-gų, atskirų pajėgų ir funkcines doktrinas, nustatyti kovi-nio rengimo reikalavimus ir kontroliuoti kovinį rengimą. Jungtinis štabas turi būti tas struktūrinis padalinys, kuris atlaisvintų strateginio lygmens struktūrinius padalinius nuo pajėgų kasdieninės veiklos kontroliavimo ir koor-dinavimo. Jungtinis štabas taip pat turi perimti visas šiuo metu Gynybos štabo, Lauko pajėgų vadovybės ir pajėgų štabų vykdomas operacines, kovinio rengimo planavimo funkcijas, Kariuomenės vado sekretoriato Civilių ir kariškių bendradarbiavimo skyriaus vykdomas funkcijas, Logistikos valdybos štabo vykdomą tarptauti-nėse atsako į krizes operacijose dalyvaujančių vienetų aprūpinimo organizavimo funkciją, Mokymo ir doktrinų valdybos vykdomas kovinio rengimo planavimo ir dok-trinų rengimo funkcijas. Be to, tikslinga atsisakyti šiuo metu egzistuojančios Lauko pajėgų vado institucijos ir visas Lauko pajėgų vado funkcijas, išskyrus kariuo-menės vado pavaduotojo, perduoti vykdyti Jungtinio štabo viršininkui.

sUKUrti reiKiaMas taKtinio LygMens ins-TITucIJAS. Pajėgų štabai turi būti transformuojami į administracinius taktinio lygmens štabus, atsakingus už efektyvų pajėgų karinių vienetų administravimą, jų kovinį rengimą ir kovinę parengtį. Pajėgų vadai turė-tų išlikti kariuomenės vado patarėjai jų vadovaujamų pajėgų plėtros klausimais. Taip pat reikėtų įsteigti Ry-šių ir informacinių sistemų vienetą – Sausumos pajėgų struktūrinį padalinį, atsakingą už vadovavimo ir valdymo proceso rėmimą ryšių bei informacinėmis sistemomis tiek stacionariose dislokacijos vietose, tiek ir taktinėse vadavietėse operacijų rajonuose bet kur pasaulyje.

PLanaviMo Procesą orientUoti į PajėgU-muS. Pajėgumų planavimo procesas turi vykti integruo-tos ministerijos lygmenyje. Pirmasis etapas – parengti galimo kariuomenės vienetų panaudojimo ateityje kon-cepcijas, pagal kurias turi būti sukurti reikiamų pajėgu-mų aprašymai. Tolesnis etapas – identifikuoti pajėgumų trūkumą. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, turi būti rengiami pajėgumo arba pajėgumo pasiekimo ir raidos planai. Todėl reikėtų peržiūrėti krašto apsaugos siste-mos išteklių valdymo sistemos procesą, t. y. revizuoti

planavimo, programų rengimo ir biudžeto sudarymo (PPBS) ciklą, planavimo dokumentus, jų hierarchiją ir seką, PPBS hierarchiją ir dalyvius, informacines siste-mas ir kt., kad būtų optimizuotas krašto apsaugos sis-temos išteklių valdymo procesas. Siekiant tobulinti šį procesą, reikalinga atlikti detalesnę studiją.

įdiegti KariUoMenėje c4isr technines PrieMones ir Procedūras. Norint užtikrinti nenu-trūkstamą ir nuolatinį kariuomenės dalinių vadovavimą ir valdymą, turi būti įgyvendintos priemonės ir proce-dūros, užtikrinančios efektyvų ir kompiuterizuotą biuro darbą. Atskiri atpažintos situacijos (operacijos) paveiks-lai (sausumos (RGP), oro (RAP), jūrų (RMP)) turi būti su-jungti į bendrąjį jungtinio lygmens atpažintos situacijos (operacijos) paveikslą, turi būti įdiegtos informacinės sistemos, užtikrinančios išteklių valdymo bei vadovavi-mo ir valdymo procesų kompiuterizavimą, leidžiančios atlikti automatizuotą duomenų apsikeitimą su atskiro-mis nacionalinėmis sistemomis ir sąjungininkais. Būtina pradėti taikyti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinklinių galimybių panaudojimą stacionariosiose ir takti-nėse telekomunikacijų sistemose, ir pereiti nuo principo „būtina žinoti“ prie principo „pareiga dalintis“.

Plk. g.Zenkevičiaus komentaras: „Transforma-cijos vadovavimo ir valdymo / ryšių ir informacinių sis-temų srityje tikslas –krašto apsaugos sistemoje įdiegti šiuolaikines vadovavimo, valdymo, ryšių, kompiuterinės technikos, informacijos rinkimo, stebėjimo ir žvalgybos sistemas, pažangius valdymo principus ir metodus. Šioje srityje būtina atskirti strateginį, operacinį ir taktinį lygmenis pagal jų vykdomas funkcijas. Strateginis ly-gmuo nustatytų kariuomenės plėtros politiką ir sudarytų ilgalaikius raidos planus. Operacinis lygmuo rūpintųsi operaciniais planais ir valdytų vienetus esančius opera-cijose. Taktinis lygmuo rengtų vienetus užduočių vykdy-mui. Šiandien neturime operacinio lygmens. Pvz., Lauko pajėgos pačios planuoja operacijas, rengia vienetus, jiems vadovauja ir koordinuoja jų veiksmus operacijos vietoje. Įkurtam Jungtiniam štabui bus pavesta vykdyti operacinio lygmens funkcijas“.

Kardo komentaras: Jungtinis štabas jau pra-dėjo veiklą – viršininku paskirtas brg. gen. Algis Vaiče-liūnas, žinoma dislokacijos vieta, o pasirengimo dar-bams mesti nemaži pajėgumai.

L A I M I S B R A T I K A S

Autoriaus ir Alfredo Pliadžio nuotr.■

��

l yderio sa-vybių yra daug. Ly-derystė – tai sparčiai plintantis procesas. Lyderio savybių turi ne tik vadovaujan-tys asmenys, bet ir kiekvienas žmo-gus, nesvarbu, kokio lygio darbuoto-jas jis būtų. Pensilvanijos universiteto tęstinio mokymosi (angl. Graduate School of Education) konsultantė A. Maki pastebi, kad „visi vienaip ar ki-taip vadovaujame – savo organizaci-jai, komandai ar kam kitam“.

Lyderis ir lyderystė – tai žodžiai, kuriuos vis dažniau matome lietuviš-kuose raštuose ir kalboje. Dažnai šių žodžių vartotojams priekaištaujama, kad tai anglų kalbos svetimžodžiai, ir teigiama, kad lietuviškas žodis „va-

das“ būtų visiškai tinkamas. Tai pri-mena problemas, kurios iškyla ver-čiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą žodžius „policy“ ir „politics“. Nors skir-tumas tarp tų žodžių anglų kalboje yra didelis, lietuvių kalboje dažniausiai iš-verčiama kaip „politika“ ir šių skirtingų žodžių reikšmė sutapatinama. Pana-šiai yra ir su „leadership“ ir „leader“, kurie šių dienų anglų kalboje reiškia savybę, o ne pareigas ar poziciją, bet lietuvių kalboje dažniausiai verčiama kaip vadas, vadovas, viršininkas, t.y. pareigybė ar pozicija. Kadangi šie žodžiai ir jų sąvokos dažnai naudo-jamos, šią temą reikia plačiau pana-grinėti.

Džiugu, kad Lietuvos aukštosios mokyklos vis aktyviau ir giliau įsijun-gia į mokslinę tiriamąją veiklą šioje srityje. Vis daugiau parašoma baka-lauro, magistro darbų ir net daktaro

disertacijų lyderystės klausimais, ku-riuose susisteminamos įvairių autorių pateiktos mintys apie lyderystę bei ly-deriams būdingas savybes, praple-čiant vadovo-lyderio veiklos sampratą šiuolaikinės organizacijos aplinkoje, bandoma nustatyti efektyviausias ly-derystės, kaip reiškinio, sudedamą-sias dalis ir rezultatyvios jų sąveikos būdus, lyderio įtakos komandiniam darbui reikšmę, remiantis lyderystės stiliaus tyrimų duomenimis, suformu-luojami pasiūlymai, kaip ugdyti vadą, vadovą kaip lyderį, derinant tai su ko-mandiniu darbu.

Sokratas sakydavo, kad prieš pra-dedant diskusiją, reikia apibūdinti ir suderinti tarpusavyje žodžius, nusta-tyti, ką tie žodžiai reiškia ir ką manome jais pasakyti, nes žodžiai turėtų tiksliai išreikšti tai, ką galvojame. Lyderystės apibūdinimų yra labai daug, bet šiame

L y d e R I O U g d y M A S

vadai, viršininkai ar lyderiai?

Parašyti ši straipsnį mus paskatino pastaruoju metu iškilusios diskusijos ir dažnai netiks-l ios arba neteisingos sąvokų „lyderis“ arba „vadas“ interpretacijos. Kalbant apie sampratą „vadas- lyderi s“ , pasak populiariausių pasaulyje knygų apie lyderyste autoriaus D. Gole-mano, „pagrindinė vado užduotis – savo komandoje sukurti puikią darbo atmosferą. Tai padaryti galima tik tada, kai vadas komandoje sukuria darną ir teigiamu požiūriu padeda atsi skleisti geriausioms lyderio savybėms. Vadinasi, svarbiausia vadovavimo funkcija yra būsena“. Kitaip pasakius – vado lyderystė. Todėl kitas pripažintas JAV lyderystės profesorius R. Bojacis rašo, kad „pagrindinis lyderystės aspektas, nors dažnai nematomas arba visiškai ignoruojamas, lemia, ar vado darbas bus veiksmingas. Štai kodėl vado būsena – gebėjimas protingai valdyti save – yra labai svarbus sėkmingai lyderystei“.

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

straipsnyje pateiksime tokį: lyderystė – tai sugebėjimas inspiruoti ir paveik-ti žmonių protą ne tik žodžiais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu, ir tai leidžia de-rinti bendrus organizacijos tikslus su asmeniniais ir žmonės noriai vienijasi bei vadovaudamiesi priimtinomis ver-tybėmis siekia bendrų tikslų. O lyderis yra asmuo, kuris puoselėja būtent to-kias savo savybes ir dvasią.

Manome, kad vienas iš pradininkų ir teoretikų buvo X ir Y teorijų kūrė-jas D. Makgregoras (McGregor). Sa-vo knygoje „Žmogiškoji verslo pusė“ (The Human Side of Enterprise), iš-leistoje 1960 m., jis nurodė vadova-vimo stilių skirtumus. Čia remiamasi įsakymais, direktyvomis, prievarta bei kontrole, arba individo integravimu į organizacinę veiklą daugiau atviru de-mokratišku stiliumi, kai dėmesys krei-piamas į delegavimą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą darbu. Visų pirma rei-kėtų apžvelgti šių sąvokų istorinį fo-ną, kuriame glūdi šių dienų lyderystės šaknys.

Žvelgdami į praeitį, matome be-galybę asmenybių, kurios savo gy-venimu prisidėjo prie svarbių istorinių įvykių ir pokyčių, kuriuos galima pa-vadinti progresu (drįstame teigti, kad šiandien dauguma Žemės gyventojų tarpusavyje bendrauja nepalyginamai tobuliau, negu urviniai žmonės).

Praeityje dauguma žmonių ben-druomenių gyveno valdžios prievar-tos galioje, buvusioje tironiškose ka-ralių, įvairiai tituluotų vasalų, didikų, karvedžių, politikų ir administratorių rankose, kurie galėjo tą galią ir jėgą panaudoti ne tik savo pavaldinių nau-dai, apdalindami juos privilegijomis, materialinėmis dovanomis ir didybe, bet ir nukreipti į kitų žmonių prievartą, išnaudojimą, nuoskriaudas, piktnau-džiavimą ir net savavališkus gyvenimo ar mirties nuosprendžius. Despotai galią ir jėgą vertino labiau, negu meilę

ir turtą, stengėsi ją jei nepaveldėti, tai įgyti prievarta. XX a. jie buvo vadinami fiureriais, generalisimais, dučėmis ir t.t., kitaip pasakius, vadais ir visuoti-nais valdovais. Žmonės, kurie nepa-kliūdavo į tokį privilegijuotą luomą, o jų buvo dauguma, turėjo visą gyveni-mą tam luomui paklusti, nors tai buvo sunki našta, kurios buvo bandoma nu-sikratyti perversmais, sukilimais, revo-liucijomis bei vis didėjančiu liberalios demokratijos puoselėjimu.

Taigi žmonija pagaliau pamatė, kad geriau gyventi laisvėje pagal sa-vo sugebėjimus, negu pagal tironų ir despotų nurodymus. O tai galima tik demokratinėje santvarkoje, kuri apri-boja valdžios ir valdančiųjų galias ir garantuoja tokią valdžią, kuri tarnau-tų žmonėms, o šalies piliečiai galėtų tą valdžią išrinkti arba pakeisti. Tais laikais, kaip ir šiandieną, buvo ir kito-kių įtakingų žmonių – dvasininkų, filo-sofų, menininkų, mokslininkų ir tech-nologų, kurie taip pat įgydavo didelę galią, tiksliau sakant, įtaką, ne prievar-ta, jėga ar paveldėdami, bet talentu ir genialumu. Juos žmonija šlovino nuoširdžiau ir ne mažiau nei karalius ar jų vasalus, nes jie sugebėjo patei-sinti žmonių lūkesčius ir siekius, ins-piruodami ir motyvuodami juos savo darbo ir kūrybos vaisiais ir suteikdami jėgų žengti iš kasdienybės į neribotas dvasines erdves. Tai leido juos vadinti kultūros kūrėjais, lyderių pirmtakais. Jie sugebėjo užkariauti „žmonių širdis ir protus“, o ne žaisti žmonių likimais ir savavališkai naudotis valstybės iždu.

Valdovai ir tironai tokius kultūros veikėjus palaikė, rėmė materialiai, bū-rė aplink save, nes tai kėlė karaliaus dvaro prestižą ir nekėlė baimės, jog naujos šių žmonių idėjos, paleistos į laisvę, gali tapti pavojingos. (Austri-jos–Vengrijos imperatoriui Josefui II labai nepatiko Mocarto pagal Bau-marchais pjesę sukurta opera „Figa-

ro vedybos“, kurioje buvo iškeliamos „revoliucinės“ idėjos, t. y. paprasti žmonės prilyginami kilmingiesiems). Todėl tokie kultūros lyderiai būdavo apdovanojami oficialiais titulais, pvz., karaliaus dvaro inžinieriaus, muziko ar kurios nors srities kuratoriaus.

Net senovės Egipte egzistavo sluoksnis, kurį šiandieną laikytume biurokratais, administratoriais ir va-dais. Tuomet, žinoma, tokių sąvokų nebuvo, tik panašios funkcijos, tačiau be išskirtinių teorijų, koncepcijų ar fi-losofinių pagrindų, o pagrįstos prak-tiniais sugebėjimais, perduodamais iš kartos į kartą. Ypač šioje srityje vėliau pasižymėjo bažnytinės ir kari-nės organizacijos, mat reikėjo taupyti resursus ir efektyviai motyvuoti arba priversti pavaldinius vykdyti valdan-čiųjų valią kaip prievolę. Atsirado ir mokyklų, kuriose buvo mokoma raš-tvedybos, administravimo, buhalteri-jos, daugiau, negu tik amatų. Tik XIX a. pabaigoje ir XX a. atsirado admi-nistravimas ir vadyba, kaip savaran-kiškos disciplinos, su atitinkamomis aukštosiomis mokyklomis ir asmeny-bėmis, pvz., M. Weberis, H. Fayolas, H. Simmonas ir kiti. Karyboje atsirado darbai pagal Sun Tzu (500 m. pr. m. e.), Karlą fon Klauzevicą (1780–1831), Antuaną Anri Jominį (1779–1869), Alfredą T. Mahaną (1840–1914), Žiulį Doughetą (1869–1930), Tomą Hartą (1877–1971), Viljamą Mitchelį (1879–1936) ir kitų teorijas.

Atsirado naujas viršininko, vado, pirmininko (executive, commander, chairman) supratimas, kuris kaip di-džiulė banga užliejo viso vakarietiško demokratinio pasaulio areną: teigia-ma, kad bet kuris vadovas turi įkūnyti ne tik oficialaus vadovaujančio admi-nistratoriaus, bet ir vadybininko bei lyderio savybes. Lyderystės sąvoka yra labai plati, be to, kiekvieną kartą priklauso nuo situacijos.

�0

Tačiau pirmiausiai apie vadybi-ninkus. Praėjusio šimtmečio viduryje vadyba (management) pradėjo domi-nuoti, nors didelio skirtumo tarp va-dybos, administravimo ir vadovavimo nebuvo. Lyderystė iš tiesų buvo „terra incognita“, nors jos praktika buvo pui-kiai suprantama Aleksandrui Make-doniečiui, Fredrikui II Didžiajam, Na-poleonui ir daugeliui kitų žymių karo vadų. XX amžiuje JAV ypač išpopulia-rėjo vadybos sąvoka. Vadybininkas tapo daugiau žinomas kaip žmogus, atsakingas už materialinių resursų paskirstymą ir darbuotojų nukreipimą tokia kryptimi, kuri būtų efektyviausia siekiant organizacijos tikslų. Vadyba iškilo kaip pagrindinis principas, o moralės faktorius lyg ir nustojo egzis-tuoti. Buvo sakoma, kad jeigu negali ko nors išreikšti skaičiais (Descartas), ypač pinigais, tai to net nėra. Tačiau XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje vadovavimo meno srityje iškilo są-voka – lyderystė. Ji sulaukė didelio dėmesio verslo, valstybės politikos ir karybos srityse. Ji subrendo Vakarų demokratijos šalyse, kur žmonės jau buvo paragavę politinės laisvės ir su-prato, kad nereikia tironų ir despotų, ir kad valdžia turi priklausyti nuo žmonių valios, o ne atvirkščiai. Tokios idėjos perėjo ir į verslą, viešąjį administra-vimą ir net kariuomenę, kur pagaliau atsirado naujas kokybiško gyvenimo ir tarnybos siekis. Žinoma, tai sukėlė neigiamą reakciją ir pasipriešinimo tų, kurie priklausė vadinamajai „feodali-nei nomenklatūrai“, besinaudojančiai visišku pavaldžių žmonių paklusnu-mu, subordinacija ir nuolankumu.

Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie neapgalvotai tapatinami su „lyderiui“ – tai „viršininkas“, „vadas“, „vedėjas“, „vadovas“, „vadybininkas“, nekalbant jau apie svetimžodžius – „šefas“, „bo-sas“, „direktorius“, „prezidentas“. Ta-čiau jie visi išreiškia oficialią vadovau-jančio asmens poziciją organizacinėje

hierarchijoje, o ne kokias nors žmo-giškas savybes, atskleidžiančias jo charakterį, asmenybę, kurios suteik-tų jam asmeninį autoritetą. Neįmano-ma išversti žodžio „leadership“ vienu žodžiu į lietuvių kalbą. „Vado“ sąvoka tiktų tik tada, jeigu jis būtų supranta-mas kaip turintis ne tiktai viršininko, vadybininko, bet ir lyderio savybių. Kitaip toks vadas tam tikra prasme gali būti ir ne lyderis, visiškai neturėti lyderio savybių. Jis vadu galėjo tapti naudodamasis pažintimis, turėdamas „stogą“, t.y. valdžios paramą. O žmo-nių grupės lyderis gali ir nebūti oficia-lus vadas, bet savo asmenybe geba lyderiauti, turėti autoritetą, didesnį ne-gu oficialūs pareigūnai. Tokie žmonės labiausiai išsiskiria didelių krizių, ne-laimių atveju. Egzistuoja ir vadinamieji slaptieji lyderiai – „pilkieji kardinolai“, ypač Lietuvoje.

Tradicinėje anglų kalboje randame žodžių, turinčių labai panašią reikš-mę, – „commander“, „executive“, „chief“, „chairman“, „chairwoman“, „guide“, „principal“, „director“, ir dar su tam tikru subtiliu skirtumu – žodis „leader“. Žodis „leader“ jau leidžia su-prasti, kad ši pozicija hierarchijoje žy-mi asmenišką sąsają su pavaldiniais – „team leader“, „squad leader“, „pla-toon leader“, „political party leader“, bet apskritai tai reiškia hierarchinę po-ziciją. Lietuvių kalboje sąvokos „būrio vadas“, „kuopos vadas“ taip pat žymi asmeninę sąsają, nors pirmiausia tai reiškia pareigybinę poziciją, nes žo-dis „vadas“ komandinėje sistemoje jau savaime buvo suprantamas, nors kartais ir klaidingai, kaip inkorporuo-jantis lyderio savybes. Taigi šiandien pareigūnas (kuopos, būrio ar įmonės) gali būti vadinamas vadu ar vadovu, bet tai ne visada reiškia, kad jis yra ly-deris ta neformalia, tačiau labai svar-bia prasme.

Todėl anglų kalbos žodis „leader“ dažnai vartojamas be sąsajų su bet

kokia nors hierarchine pozicija. Pavyz-džiui, kompozitorius R. Vagneris (Ri-chard Wagner) gali būti vadinamas muzikos lyderiu, A. Einšteinas (Albert Einstein) – mokslo lyderiu, Jonas Pau-lius II – sielovados lyderiu ar Virginijus Alekna – sporto lyderiu. Įvairiose gru-pėse galima pastebėti žmonių, kurie niekam oficialiai nevadovauja, bet vei-kia žmones, patraukdami juos prie sa-vęs, tiesiog „užkrečia“ kitus savo idė-jomis ir entuziazmu siekti to, kas yra vertinga, ypatinga ir svarbu visiems, nebūtinai materialine, bet dvasine ir moraline prasme. Ta ypatybė paveikti kitus yra vadinama „leadership“ ir yra sąmonės būsena, o žmonės, kurie tokią savybę turi, vadinami „leaders“ arba lietuviškai – lyderiais. Tai reiškia, kad lyderis gali būti žmogus, kuris da-ro įtaką, bet nebūtinai formalios val-džios hierarchijos viršūnėje.

Taigi lyderystė pripažįstama sa-vybe, kuri turėtų būti labai pageidau-jama ir vertinama ne tik organizacijos viršūnėje, bet visais lygiais, ir jeigu ta savybė bus nukreipta į gėrį, tai padės efektyviau siekti bendrų tikslų. Orga-nizacijos vadovybė turėtų norėti, kad pavaldiniai sujungtų savo asmeninius siekius su karinio vieneto ar organiza-cijos misija. O lyderystės sąvoka ati-tinka organizacijos siekius – motyvuoti ir inspiruoti, remiantis bendromis ver-tybėmis ir tikslais, bei skatinti kolekty-vą tapatinti asmeninius tikslus su or-ganizacijos tikslais. Visa tai yra gerai, jeigu organizacijos siekiai sutampa su universaliomis vertybėmis, priimtino-mis civilizuotai bendruomenei ar vals-tybei. Čia galime įžiūrėti ir tamsesnę lyderystės pusę. Jei stebėsime kai-menę, tarkime, avių, tai greičiausiai galėsime išskirti avį ar aviną, kuris tai grupei vadovauja, o kiti seka pas-kui jį instinktyviai. Tokia avis ar avinas yra lyderis, kuris veda juos į geresnę ganyklą, namo ar toliau nuo pavojų. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Avinas,

L y d e R I O U g d y M A S

��

KA

RD

AS

20

08

m.

Nr.

2 (

43

1)

vedantis paskui save kaimenę, kartais gali pasukti netinkama kryptimi. Pasi-taiko atvejų, kai kaimenė nuvedama į kokią bedugnę ar vilkduobę. Ir visa kaimenė negalvodama lekia paskui lyderį į pražūtį. Gyvūnų pasaulyje yra nemažai „lyderystės“ pavyzdžių, kurie dažnai būdingi ir žmonijai. Pavyzdžiui – Hitleris, Stalinas, Čiaušesku, Husei-nas ir daugelis kitų, kurie sugebėjo inspiruoti, motyvuoti savo bendrinin-kus, pavaldinius ir netgi liaudį priimti tokias vertybes ir tikslus, kurie yra blo-gis ir gali nuvesti į pražūtį. Šis pavyz-dys reiškia, kad lyderio inspiruojamos vertybės turėtų būti visuotinai morališ-kai priimtinos.

Bet kaip atskirti, kurie lyderiai yra teigiami ir kurie ne? Vienas būdas yra patikrinti, kokias moralines ir etines vertybes jie puoselėja. Bet juk ar ga-lime jais tikėti? Gali būti, kad tokie ly-deriai pasirengę neatsakingai žadėti, o vėliau neištesėti. Tai labai ryšku ne visiškai demokratinėse santvarkose. Tokioms valstybėms būdingas auto-ritarinis režimas, kuriam būdinga jėga ir smurtas. Taip nutinka, kai piktava-liai lyderiai tampa oficialiais vadovais, turinčiais kolektyvinių galių daryti vi-siems privalomus sprendimus. Nebe-reikia pavaldinių motyvuoti, inspiruoti, o tik raginti ir prievartauti. Tik libera-lioje demokratinėje visuomenėje, kur žmonės gali išsirinkti valdžią ir taip pat ją pakeisti, žmonės eina paskui lyderį, o iškilus nepasitikėjimui, turi teisę ir pareigą jį pakeisti. Tai yra de-mokratijos esmė – valdžia rinkėjų valia gali būti pakeista ir net nuversta (ir tai pažymėta daugelio Vakarų valstybių konstitucijose), jeigu pasirodo, kad lyderiai netarnauja bendrai žmonių laisvei ir gerovei.

Kyla klausimas, ar lyderiu gimsta-ma, ar šias savybes galima išsiugdy-ti? Į šį klausimą galima atsakyti taip: jeigu manytume, kad lyderiais gims-tama, tai žinotume, kaip juos atpa-

žinti. Tai būtų matyti jau gimus kūdi-kiui. Deja, nėra jokių požymių, kuriais remdamiesi galėtume atskirti tokius žmones. Pavyzdžiui, Senovės Spar-toje kūdikiai, kurie gimdavo ligoti ar labai silpni, buvo atskiriami ir metami bedugnėn, nes Spartai buvo reikalingi tik stiprūs kariai (visi piliečiai tuomet buvo kariai). Vis dėlto galima ugdy-ti lyderius, mėginant įskiepyti jiems savybes, kurios laikomos reikalingo-mis lyderiams. Dar geriau, žmogus, kuris jaučia savyje lyderio kibirkštė-lę, gali pats save tobulinti ir po truputį atskleisti savyje reikiamas savybes. Beje, prigimtinės, genetiškai nulemtos savybės yra labai reikšmingos ugdant lyderį, nes jos išryškėja jo mokymo ir auklėjimo procese.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje remiamasi tokiu ly-derystės modeliu, kuris toli gražu nė-ra tobulas, bet galima juo vadovautis. Trumpai tariant, šis modelis yra toks: pirmiausiai turime žinoti, kokiam tikslui ugdome lyderius? Mes juos ugdome tapti kovinių vienetų taktiniais vadais ir Tėvynės gynėjais karo atveju, tai yra modernaus kovos lauko aplinkoje, ku-rioje dominuoja pavojus, neprogno-zuojami įvykiai, nežinia, baimė, karinė trintis, nuovargis ar informacijos trūku-mas. Toks žmogus minėtoje aplinko-je privalo gebėti veikti pagal karinius (beje, panašius kaip ir versle) princi-pus: siekti tinkamai apibrėžto tikslo, ekonomiškai naudoti resursus, laiku sutelkiant juos ten, kur jie efektyviau-si, imtis iniciatyvos, greitai ir lanksčiai manevruoti, siekiant palankios pozici-jos, siekti nustebinti priešą netikėtais veiksmais, išlaikyti savo vadovavimo ir ryšių vientisumą bei paprastumą (Clausewitzas). Toks žmogus turi būti drąsus ir stiprus fiziškai ir morališkai, turi būti valingas ir drausmingas, išla-vinto intelekto, energingas, gero cha-rakterio ir stabilios būsenos. Taip pat jis turi būti moralus, etiškas ir patriotiš-

kai nusiteikęs. Maža to, šių dienų va-dovas – karininkas ar verslininkas, t. y. lyderis, – turi būti visapusiškai išsilavi-nęs ne vien karybos ar vadybos srity-je: turi išmanyti šiuolaikines technolo-gijas, politiką, psichologiją ir pedago-giką, suvokti globalinius procesus. Jis privalo atsižvelgti ir į savo pavaldinių dvasinius ir socialinius poreikius.

Žinoma, Lietuvos karininkas turi būti vadas, bet ši sąvoka turėtų būti platesnė: tai ir lyderis, ir vadas (turintis vadovavimo, visuomeninių, techninių ir taktinių įgūdžių). Jis turi būti ir oficia-liai patvirtintas vadas arba viršininkas. Tai oficialios pareigos, kurios leidžia atsakingam pareigūnui vadovauti tam tikram kolektyvui ir vykdyti reikiamas funkcijas. Be to, jis turi būti ne tik ge-ras administratorius, vadybininkas, racionaliai skirstantis resursus misijai atlikti, bet ir vadas – lyderis, dvasiškai motyvuojantis, inspiruojantis, suvie-nijantis kolektyvą misijai ir bendram tikslui.

Be visa to, mūsų trapi demokrati-ja vis dar susiduria su vadinamaisiais „persitvarkiusiais“ biurokratais ir jų ben-draminčiais, kurie laiko lyderio savybes netinkamomis ugdant karininką (kaip vadą), savaip (nostalgiškai) supranta „vado“ sąvoką, tačiau bijo arba nesu-geba viešai ir konstruktyviai diskutuoti ir siūlyti naujų idėjų ir projektų. Grei-čiausiai jie niekada ir nebuvo lyderiai, taip pat nė