visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo ir jų...
TRANSCRIPT
1
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir
viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų
reformų skatinimas“ projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“
Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-01-002
Projekto ataskaita
Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo ir jų
teikimui reikalingos infrastruktūros modelis
Užsakovas: Rengėjas:
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras UAB „e-sveikata“
Kalvarijų g. 153, Vilnius Ukmergės g. 223, Vilnius
2
Turinys
1. Vartojamos sąvokos ............................................................................................................................... 3
2. Vartojamos santrumpos .......................................................................................................................... 5
3. Visuomenės sveikatos stiprinimą ir jos infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų analizė ............... 6
3.1. Teisės aktų atranka ........................................................................................................................ 6
3.2. Strateginių dokumentų analizė ...................................................................................................... 8
4. Fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje ................................................................................................... 13
5. Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo ir jų teikimui reikalingos infrastruktūros modelio
ryšys su visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra .......................................................... 15
6. Paslaugų teikimo (veiklos) tikslai bei jų pasiekimo išmatuojami kriterijai .......................................... 16
7. Visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo) suaugusiems paslaugų teikimo
modelis ..................................................................................................................................................... 21
7.1. Dabartinė visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo) suaugusiems teikimo
infrastruktūra, paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai ryšiai ......................................... 21
7.2. Rekomenduojamas visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo) paslaugų
suaugusiems teikimo modelis ............................................................................................................. 24
7.3. Fizinio aktyvumo paslaugų suaugusiems teikimo rekomendacijos (pagal NICE) ...................... 26
7.4. Visuomenės sveikatos stirpinimo (fizinio aktyvumo skatinimo) paslaugų suaugusiems teikimo
rekomendacijų (pagal NICE) įgyvendinimas: paslaugų teikimo būtinoji infrastruktūra, paslaugų
organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai ryšiai ................................................................................ 30
8. Naujų teisės aktų parengimo ar jau egzistuojančių teisės aktų keitimo poreikis .................................. 38
3
1. Vartojamos sąvokos
Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė (LR Visuomenės
sveikatos priežiūros įstatymas).
Visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei
medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės
sveikatą bei ją stiprinti, visuma (LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas).
Lėtinės ligos – yra ilgai trunkančios ir lėtai progresuojančios ligos (PSO)1.
Visuomenės sveikatos ugdymas – valstybės ir savivaldybių bei pilietinės iniciatyvos priemonių,
formuojančių sveiką gyvenseną, visuma (LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas).
Visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat
gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių
sveikatai (LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas).
Sveikatos ugdymas – sveikatos mokymas, sveikatos vertybių ugdymas ir gebėjimas kelti ir spręsti
sveikatos problemas (LR Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 836. „Dėl Vaikų
sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programos patvirtinimo“).
1 http://www.who.int/topics/chronic_diseases/en/.
4
Visuomenės sveikatos stiprinimas – procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo
sveikata ir ją gerinti (angl. health promotion is the process of enabling people to increase control
over, and to improve, their health) (Otavos chartija, ,,Kvietimas veikti“, 19862).
Konsultacija – [lot. consultatio – pasitarimas]: 1. žinovo, specialisto patarimas, mokytojų,
dėstytojų pagalba moksleiviams ir studentams (rengiantis egzaminams, gamybinei praktikai,
kursinių ar diplominių darbų gynimui); 2. specialistų pasitarimas kuriuo nors klausimu; 3. įstaiga,
duodanti žinovų, specialistų patarimus (Tarptautinių žodžių žodynas3).
Konsultacija – konsultavimo proceso dalis, kurios metu vyksta tikslingas konsultanto ir
konsultuojamojo bendradarbiavimas4.
Konsultavimas – konsultuojamojo ir konsultanto sąveika (bendradarbiavimas), kurio metu asmuo
skatinamas analizuoti savo motyvus ir elgesį, jei siekia tam tikro asmeninio sprendimo.
Konsultavimas – parama žmogui mokantis ir kuriant savo žinias, įgūdžius, nuostatas ir vertybes.
Parinkta strategija numato, kaip parama bus teikiama. Naudojant skirtingą strategiją, pasiekiami
skirtingi rezultatai, pasirinktoji strategija diktuoja klausimus ir atskleidžia paties konsultanto
pažiūras5.
Sveikatos mokymas – sąmoninga žinių perdavimo veikla, kuria siekiama pakeisti žmonių elgesį,
remiantis iš anksto numatytais tikslais. Sveikatos mokymas yra pagrindinis sveikatos stiprinimo
būdas, jo tikslas – ugdyti elgseną, požiūrį į vertybes, formuojančias ne tik individo, bet ir visos
visuomenės sveikos gyvensenos pamatus6.
2 http://www.who.int/healthpromotion/en/index.html.
3 http://www.zodziai.lt/reiksme&word=konsultacija&wid=10459.
4 V.Šveikauskas „Sveikatos edukologija“Kaunas: KMU leidykla, 2008.
5 V.Šveikauskas „Sveikatos edukologija“ Kaunas: KMU leidykla, 2008.
6 Ten pat.
5
2. Vartojamos santrumpos
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos
LSP 2020 – Lietuvos sveikatos programa 2020
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
SMLPC – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
VSB – visuomenės sveikatos biuras
ASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
NVO – nevyriausybinė organizacija
SA – Savivaldybės administracija
SG – savivaldybės gydytojas
FA – fizinis aktyvumas
6
3. Visuomenės sveikatos stiprinimą ir jos infrastruktūrą
reglamentuojančių teisės aktų analizė
3.1. Teisės aktų atranka
Atlikus teisės aktų paiešką www.lrs.lt teisės aktų paieškos sistemoje nustatyta, kad
visuomenės sveikatos stiprinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų šiuo metu galiojančių yra
devyni, iš kurių trys sisteminiai teisės aktai, tokie kaip Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas
(Žin., 2002-06-07 Nr. 56-2225), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996-07-12 Nr. 66-
1572), Sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994-08-17 Nr. 63-1231).
Visuomenės sveikatos stiprinimas iš minėtų teisės aktų aiškiausiai reglamentuojamas
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 33 straipsniu: „Visuomenės sveikatos stiprinimas apima
sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos
propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių
mažinimą, kitas šio įstatymo ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones“.
Remiantis šiuo straipsniu, išskiriamos pagrindinės visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugos:
informacijos apie sveikatą teikimas, sveikatos mokymas ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas.
Šios paslaugos taip pat buvo išskirtos rengiant visuomenės sveikatos paslaugų nomenklatūros
projektą (Užsakovas: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdytojas – UAB e-sveikata).
Visuomenės sveikatos mokymą reglamentuoja minėto įstatymo 34 straipsnis, kur nurodoma, kad 1.
Valstybės tarnautojai privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir strategijų
formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo įgyti šių žinių, grupes ir
kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 2.
Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių
bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip spręsti
visuomenės sveikatos problemas. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos
stiprinimo mokymą įtraukia į sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų,
vaikų ugdymo bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo
programas. 4. Asmenys, kurie dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais. Šių asmenų privalomąjį
sveikatos mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti juridiniai bei fiziniai asmenys. 5. Jeigu
darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako išklausyti privalomojo
sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo arba, esant galimybei, toje pačioje
darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių. 6.
7
Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos
teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašą bei mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija. 7. Savanoriškąjį visuomenės sveikatos mokymą vykdo visuomenės sveikatos
priežiūrai licencijuoti juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio mokymo turinį ir jo organizavimo tvarką
nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“.
Šis straipsnis reglamentuoja tik tikslinių asmenų grupių sveikatos mokymą, tačiau gyventojų
sveikatos mokymo tvarkos nėra.
Informacijos apie sveikatą teikimas apibrėžiamas visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo
35 straipsnyje: „1. Visuomenės informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias,
pavojingas ir grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo
institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie priemones, kurios padėtų
išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti. 2. Sveikata populiarinama pagal valstybės ir
savivaldybių sveikatos programas.“.
Teisės akte nurodoma, kad sveikatos informacijos teikimas yra vykdomas ir įgyvendinant
savivaldybių programas. Tačiau teisės aktais nėra reglamentuotas informacijos teikimo dažnumas,
apimtis, pagal skirtingas poveikio sritis (rūkymo prevencijos klausimais, sveikos mitybos skatinimo
(nutukimo prevencijos) klausimais ir kt.), nenurodyti pagrindiniai sveikatos informacijos teikėjai.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas nėra aiškiau detalizuojamas teisės aktuose.
Visuomenės sveikatos stiprinimo finansavimą reglamentuoja šios srities (neanalizuojant
visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programai skiriamų lėšų tvarką) vienas pagrindinis
dokumentas, kuris tvirtinamas kiekvienais metais „Dėl 2012 metų Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2012-02-28 Nr. 25–1162).
Tačiau išskirti, kokiu principu finansuojamos visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugos, šiuo metu
teisės aktuose nėra įmanoma.
Infrastruktūra apibrėžiama keturiuose teisės aktuose: „Dėl Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009-12-05 Nr. 144-6408), „Dėl Savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008-03-27 Nr. 35-1253),
„Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros
biudžetinių įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000-03-24 Nr. 25-656), „Dėl
Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų
kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007-11-24 Nr. 121-4983). Remiantis šiais teisės
aktais, nustatytos pagrindinių institucijų funkcijos visuomenės sveikatos stiprinimo srityje, tačiau
nėra aiškiai detalizuojama, kokios paslaugos yra teikiamos. Nurodoma, kad pagrindiniai
8
visuomenės sveikatos stiprinimo viešųjų paslaugų teikėjai savivaldybės lygmeniu šiuo metu yra
visuomenės sveikatos biurai, kurių išsidėstymas Lietuvoje yra pakankamai tankus ir tolygus.
Taip pat yra galiojantis teisės aktas „Dėl valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų
visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūros“ (Žin., 2000-12-06 Nr. 104-
3297), kurio 13 dalyje yra išskirta paslaugų grupė „Visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos
žinių populiarinimas ir visuomenės sveikatos priežiūros propaganda: 13.1. informacijos apie
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą rengimas ir platinimas; 13.2. įstatymų nustatytas
valstybės ir savivaldybės valdininkų kvalifikacijos kėlimo organizavimas visuomenės sveikatos
priežiūros klausimais; 13.3. gyventojų grupių, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka
priskirtų sveikatos rizikos grupėms, sveikatos mokymas; 13.4. privalomojo sveikatos mokymo
programų rengimas ir jų įgyvendinimo kontrolė; 13.5. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir
pareigūnų kvalifikacijos kėlimo organizavimas; 13.6. žinybų, įstaigų, objektų darbuotojų
kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, instruktažų radiacinės saugos bei laboratorinės priežiūros
klausimais organizavimas ir atsakingų už radiacinę saugą asmenų žinių kontrolė; 13.7. visuomenės
ir visų lygių valdžios bei valdymo institucijų informavimas apie visuomenės sveikatą,
epidemiologinę situaciją bei prieš epideminės saugos priemones; 13.8. epidemiologinės saugos,
maisto saugos, radiacinės saugos, psichikos sveikatos propaganda žiniasklaidos priemonėmis ir
gyventojų mokymas; 13.9. informacijos apie radiacinę saugą rengimas ir siūlymų valstybės
valdymo bei vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms teikimas; 13.10. informacijos apie
visuomenės sveikatos priežiūrą rengimas ir visuomenės sveikatos saugos norminių dokumentų
leidyba; 13.11. visuomenės sveikatos stiprinimo kampanijų planavimas, rengimas ir kontrolė;
13.12. ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, valstybės tarnybų ir inspekcijų, apskričių viršininkų,
savivaldos vykdomųjų institucijų, įmonių bendradarbiavimo tarpžinybinėje visuomenės sveikatos
saugos ir stiprinimo veikloje rodiklių ir jų pokyčių stebėjimas, rekomendacijų rengimas bei
teikimas; 13.13. tarptautinis bendravimas.“. Iš šių išskirtų visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų
tik trys yra nukreiptos į gyventojus, kaip tiesioginius naudos gavėjus. Rengiant modelį bus
atsižvelgiama į paslaugos vartotoją, kaip pagrindinį naudos gavėją, nes ši sritis nėra tinkamai
išplėtota ir reglamentuota.
3.2. Strateginių dokumentų analizė
Analizei strateginiai dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos stiprinimo veiklos
siekius, buvo atrenkami vykdant paiešką pagal raktinius žodžius LR Seimo teisės aktų duomenų
9
bazėje www.lrs.lt. Strateginių dokumentų paieškos metu buvo atrenkami šių tipų strateginiai
dokumentai: ilgalaikės strategijos, nacionalinės programos ir jų priemonių įgyvendinimo
tarpinstituciniai planai. Taip pat buvo atrenkami ir užsakovo pageidaujamos poveikio srities –
fizinio aktyvumo skatinimo – siekius reglamentuojantys strateginiai dokumentai. Išsamiai analizei
taikomas teisės aktų atrankos kriterijus – galiojančio teisės akto aktuali redakcija, t. y. atsižvelgta į
tai, kad strateginio dokumento įgyvendinimo laikotarpis nėra pasibaigęs.
Iš keturiems modeliams atrinktų strateginių dokumentų atsižvelgiant į jų turinį, juose iškeltus
tikslus, uždavinius, priemones, vertinimo kriterijus, atrinkti strateginiai dokumentai, kurie yra susiję
su visuomenės sveikatos stiprinimu ir fizinio aktyvumo skatinimu. Iš viso 2 modeliui atrinkti
6 aktualūs dokumentai ir 1 dokumento projektas:
1. Lietuvos sveikatos programos 2020 projektas.
2. Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija.
3. Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos
įgyvendinimo priemonių 2006–2013 metų planas.
4. Psichikos sveikatos strategija.
5. Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2011–2013 metų tarpinstitucinis veiklos
planas.
6. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas).
7. Lietuvos gyventojų 2011–2012 metų fizinio aktyvumo skatinimo programa (2011 m. kovo
3 d. Nr. V-72, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės).
Pagrindiniu skėtiniu dokumentu pasirinktas Lietuvos sveikatos programos 2020 projektas.
Šiame dokumente išskiriama viena iš strateginių krypčių (III strateginė kryptis) – „sveika
gyvensena ir jos kultūros formavimas – šalies gyventojų atsakas į iššūkius sveikatai“7.
Programos projekte identifikuojama, kad 4 pagrindiniai gyvensenos veiksniai, darantys
poveikį lėtinių neinfekcinių ligų paplitimui, yra tabakas, mityba, fizinė veikla, alkoholis (1 pav.).
7 www.lsp2020.lt.
10
1. pav. Kompleksinio poveikio LNL išsivystymui schema.
Atsižvelgiant į tai, kad programos rengėjai, remdamiesi mokslo pagrįstais įrodymais,
suformulavo strateginę kryptį su aiškiais uždaviniais ir jų vertinimo kriterijais, rekomenduojama
visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą savivaldybės lygmeniu plėtoti šių rizikos veiksnių
mažinimo linkme. Tolimesnėje analizėje nebus analizuojami tokie strateginiai dokumentai, kaip
Psichikos sveikatos strategija ir psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2011–2013 metų
tarpinstitucinis veiklos planas, bendrieji strateginiai dokumentai Lietuvos nacionalinė visuomenės
sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija ir Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos
priežiūros 2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2013 metų planas.
Sveikatos stiprinimo bei LNL profilaktikos efektas pasiekimas:
- suformuojant sveikatos politiką
- optimizuojant socialinės aplinkos funkcionavimą
Tabakas
Mityba
Fizinė veikla
Alkoholis4 gyvensenos
veiksniai
Tabakas
Hipertenzija
Dislipidemija
Antsvoris
Hiperglikemija4 biologiniai
veiksniai
Hipertenzija
4 pagrindinės LNL
Kraujotakos sistema
Piktybiniai augliai
Kvėpavimo sistema
Diabetas
SVEIKATOS SISTEMOS ĮGALINIMAS REAGUOTI
11
1 lentelėje pateiktas Lietuvos sveikatos programos projekto uždavinių pagal poveikio sritį ir
programinių dokumentų tikslų, uždavinių ir vertinimo kriterijų palyginimas.
1 lentelė. Lietuvos sveikatos programos projektas 2020 ir galiojantys programiniai valdymo
dokumentai
Projektas „Lietuvos sveikatos
programos 2020“
Programinis dokumentas
Alkoholio vartojimo prevencija
10 uždavinys – sumažinti alkoholinių gėrimų
vartojimą. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų
programa (tarpinstitucinis veiklos planas): Tikslas – mažinti visų alkoholinių gėrimų ir tabako
gaminių vartojimą Lietuvoje.
Uždavinys – 17.3. kurti sveiką gyvenamąją ir darbo
aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako
vartojimo žalą ir įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo
prevencijos priemones.
Vertinimo kriterijai
1. Alkoholinių gėrimų suvartojimas, litrais,
absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenka
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
2. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę
geriančių alkoholinius gėrimus, dalis (proc.).
3. Su alkoholio vartojimu susijęs
mirtingumas, SDR 100 tūkst. gyv.
Vertinimo kriterijai
1. Sumažėjęs suvartoto alkoholio (100 proc. etilo
alkoholio) kiekis (litrais), tenkantis vienam šalies
gyventojui.
2. Sumažėję rūkančių vyrų ir moterų (proc.).
Rūkymo prevencija
11 uždavinys – sumažinti tabako gaminių
vartojimą. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų
programa (tarpinstitucinis veiklos planas): Tikslas – mažinti visų alkoholinių gėrimų ir tabako
gaminių vartojimą Lietuvoje.
Uždavinys – 17.3. kurti sveiką gyvenamąją ir darbo
aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako
vartojimo žalą, ir įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo
prevencijos priemones.
Vertinimo kriterijai
1. Kasdien rūkančių gyventojų dalis (proc.).
2. Tenka tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
3. Su rūkymu susijęs mirtingumas, SDR 100
tūkst. gyv.
Vertinimo kriterijus
Sumažėję rūkančių vyrų ir moterų (proc.).
Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija
12 uždavinys – sumažinti narkotinių
medžiagų vartojimą. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos 2010–2016 metų programa Programos tikslas – stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir
psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių)
pasiūlą ir paklausą, narkomanijos plitimą, stiprinant asmens
ir visuomenės švietimą, sveikatą ir saugumą.
Uždavinys – 33.2. stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą ugdant
neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotropines medžiagas
12
tarp vaikų ir jaunimo, šeimose, bendruomenėse ir
visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir
vertybinių nuostatų bei sveikos gyvensenos sampratą.
Vertinimo kriterijai
1. Mirusiųjų skaičius dėl narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimo.
2. Psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant
narkotines ir psichotropines medžiagas
(registruota ASPĮ) skaičius.
3. Pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio
sutrikimų vartojant narkotines ir
psichotropines medžiagas besikreipusių
asmenų (registruota ASPĮ) skaičius.
4. Naujų užsikrėtimų ŽIV atvejų skaičius.
Sveikos mitybos skatinimas (nutukimo prevencija)
13 uždavinys – skatinti sveikos mitybos
įpročius
Nėra.
Vertinimo kriterijai
1. Gyventojų, 6–7 kartus per savaitę valgiusių
šviežias daržoves, dalis (proc.).
2. Vaisių ir daržovių kiekis vienam
gyventojui per metus, kg.
3. Virškinimo sistemos ligos, abs. sk.,
4. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų,
SDR 100 tūkst. gyv.
Fizinio aktyvumo skatinimas
14 uždavinys – ugdyti optimalaus fizinio
aktyvumo įpročius Lietuvos gyventojų 2011–2012 metų fizinio aktyvumo
skatinimo programa (2011 m. kovo 3 d. Nr. V-72, Kūno
kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės) Tikslas – ugdyti fiziškai aktyvią ir sveiką visuomenę,
sąmoningai suvokiančią sveikos gyvensenos svarbą, ir
sukurti produktyvią fizinio ugdymo aplinką.
Uždavinys – 25.5. Formuoti žmonių fizinės saviugdos
poreikį, skatinti juos aktyviai fizinei veiklai, sveikai
gyvensenai įtraukiant ir visuomenės informavimo
priemones, periodiškai vertinti gyventojų fizinio aktyvumo
pokyčius.
Vertinimo kriterijai
1. Gyventojų, laisvalaikio metu sportuojančių
bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę
dalis, proc.
2. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp
Lietuvos 20–64 metų gyventojų.
Vertinimo kriterijus Savarankiškai sportuojančių ir besimankštinančių
gyventojų dalis šalies mastu nuo 32 proc. padidės iki 35
proc.
Remiantis strateginių dokumentų, analize suformuluoti visuomenės sveikatos stiprinimo
paslaugų teikimo modelio veiklos tikslai:
• sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą;
• sumažinti tabako gaminių vartojimą;
• sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą;
13
• skatinti sveikos mitybos įpročius;
• ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įgūdžius.
Suderinus su užsakovu, visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo ir jų teikimui
reikalingos infrastruktūros modelis rengiamas pasirinktai temai – fizinio aktyvumo skatinimui.
Modelis bus rengiamas suaugusiems gyventojams, atsižvelgiant į tai, kad pirmasis modelis yra
skirtas vaikams.
4. Fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje
Rasa Jankauskienė 2011 metų Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime
analizuoja ir apibendrina fizinio aktyvumo skatinimo problematiką Lietuvoje. Suaugusių Lietuvos
žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (Kauno medicinos universiteto 1994–2006 metų
duomenys), pastaraisiais metais Lietuvoje laisvalaikiu bent 30 min. keturias ir daugiau dienų per
savaitę besimankštinančių žmonių skaičius mažėja: 2004 metais mankštinosi 27 proc. moterų
ir 30 proc. vyrų, 2006 metais – tik 23 proc. vyrų ir tiek pat moterų, o 2008 metais – vos 22 proc.
moterų ir tik 20 proc. vyrų. To paties tyrimo duomenimis, du kartus per savaitę taip, kad padažnėtų
kvėpavimas ir suprakaituotų, 1998 ir 2002 metais mankštinosi tik 37 proc. 15–24 metų asmenų, o
pvz., Suomijoje šioje amžiaus grupėje – 65 proc.; 25–34 metų asmenų grupėje du kartus per savaitę
mankštinosi tik 30 proc. asmenų, Suomijoje – 60 proc.; 55–64 metų grupėje mankštinosi 35 proc.
asmenų, Suomijoje – 70 proc. 2006 metais laisvalaikiu taip, kad padažnėtų kvėpavimas ir
suprakaituotų, kasdien mankštinosi tik 15,7 proc. dalyvavusiųjų tyrime. Šie rodikliai negali būti
laikomi fiziniu aktyvumu, nes mankštinimasis yra tik fizinio aktyvumo dalis. Šalis neturi oficialios
statistikos apie vyresnio amžiaus žmonių ir senjorų (65 metų ir vyresni) fizinį aktyvumą. Euro
barometro 2008 metų duomenimis, tik 15 proc. senjorų (≥ 70 metų) nuolat užsiima fiziniu
aktyvumu (važiavimu dviračiu, darbu sode, ėjimu, šokiais ir kt.), o ES 27 šalių vidurkis šioje
amžiaus grupėje siekia 31 proc. 55–69 metų grupėje šalyje fiziniu aktyvumu užsiima tik 28 proc.
vyrų ir 16 proc. moterų, o ES-27 vidurkis siekia atitinkamai 39 proc. ir 38 proc. Lietuvos sveikatos
programoje iki 2010 metų buvo teigiama, kad siekiant skatinti fizinio aktyvumo prieinamumą
visiems gyventojų sluoksniams, reikia skatinti judėjimą „Sportas visiems“. Deja, „Sporto visiems“
judėjimas, nors ir gali reikšmingai prisidėti skatinant gyventojų fizinį aktyvumą, vis dėlto, remiantis
PSO rekomendacijomis, vienas negali spręsti fizinio aktyvumo skatinimo problemos. Šioje srityje
turi būti užtikrintas sveikatos, švietimo, aplinkos, finansų, ūkio ir kitų ministerijų tarpžinybinis
bendradarbiavimas. Dėl labai riboto finansavimo sporto visiems veikla apsiribodavo renginių
14
organizavimu, kurie įtraukdavo apytiksliai 6–10 proc. visų šalies gyventojų (Lietuvos sporto
statistikos metraštis, 2006). Nors praeito dešimtmečio programoje buvo numatyta stiprinti žinybų
bendradarbiavimą fizinio aktyvumo skatinimo srityje, tačiau nebuvo sukurta teisinė ir valdymo
sistema, kuri turėjo užtikrinti tokio bendradarbiavimo būtinybę, koordinavimą ir atsakomybę.
Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 metų nebuvo užsiminta apie valstybės ir savivaldybių
atsakomybę užtikrinant fiziniam aktyvumui palankias sąlygas. PSO rekomenduoja, kad norint
efektyviai ir ilgam laikui padidinti šalies gyventojų fizinį aktyvumą, būtina skatinti ne tik
mankštinimąsi, kuris laikomas natūralaus fizinio aktyvumo pakaitalu, bet ir spontanišką fizinį
aktyvumą, realizuojamą gyvenamoje aplinkoje, tokį kaip važiavimas dviračiu, vaikščiojimas parke,
važinėjimasis riedučiais, aplinkos tvarkymas, vaikams ir jaunimui – važinėjimas riedlentėmis,
užsiėmimai žaidimų aikštelėse, slidinėjimas, čiuožimas ir t. t. (Martin, 2006). Toks požiūris
užtikrinta fizinio aktyvumo prieinamumą visoms socialinėms grupėms, nes laiko sąnaudos ir
finansinės išlaidos yra daug mažesnės nei naudojantis sveikatingumo centrų paslaugomis. Tačiau
šiai PSO rekomendacijai įvykdyti reikia fiziniam aktyvumui palankios aplinkos pokyčių8.
Lietuvos sveikatos programoje 2020 projekte taip pat teigiama, kad Lietuvoje pasigendama
dėmesio fiziniam aktyvumui palankios aplinkos kūrimui. Gyventojų fizinio aktyvumo mažėjimas
yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Programoje rekomenduojama skatinti darbingo
amžiaus žmonių mankštinimąsi ir spontanišką fizinį aktyvumą, realizuojamą gyvenamoje aplinkoje,
toks kaip važiavimas dviračiu, vaikščiojimas parke, važinėjimas riedučiais, aplinkos tvarkymas.
Skatinti gyventojų fizinį aktyvumo optimizavimo programų rengimo ir įgyvendinimą
bendruomenėse, savivaldybėse ir nacionaliniu lygmeniu9.
8 Nacionalinės sveikatos tarybos 2011 metų metinis pranešimas. http://www3.lrs.lt/docs2/PZACLURH.PDF.
9 www.lsp2020.lt.
15
5. Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo ir jų teikimui
reikalingos infrastruktūros modelio ryšys su visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugų nomenklatūra
Atlikus strateginių dokumentų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos stiprinimą ir fizinio
aktyvumo skatinimą, analizę, nustatytas iškeltų uždavinių ryšys su visuomenės sveikatos priežiūros
paslaugų nomenklatūra, kuri buvo parengta projekto „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų,
kurios gali būti priskirtos savarankiškajai savivaldybės funkcijai, nomenklatūros ir minimalių
normatyvų projekto parengimas“ metu (2 lentelė).
2 lentelė. Visuomenės sveikatos stiprinimą reglamentuojančių strateginiuose dokumentuose
iškeltų uždavinių ryšys su visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra
Paslaugų
grupė
Poveikio
sritis
Veiklos
tikslas Paslauga
Visuomenės
sveikatos
stiprinimas.
Alkoholio
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
alkoholinių
gėrimų
vartojimą.
Informavimo apie sveikatą paslauga.
Konsultavimo paslauga.
Sveikatos mokymo paslauga.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga.
Rūkymo
prevencija.
Sumažinti
tabako gaminių
vartojimą.
Informavimo apie sveikatą paslauga.
Konsultavimo paslauga.
Sveikatos mokymo paslauga.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga.
Narkotikų
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
narkotinių
medžiagų
vartojimą.
Informavimo apie sveikatą paslauga.
Konsultavimo paslauga.
Sveikatos mokymo paslauga.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga.
Sveikos
mitybos
skatinimas
(nutukimo)
prevencija.
Skatinti sveikos
mitybos
įpročius.
Informavimo apie sveikatą paslauga.
Konsultavimo paslauga.
Sveikatos mokymo paslauga.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga.
Fizinio
aktyvumo
skatinimas.
Ugdyti
optimalaus
fizinio
aktyvumo
įgūdžius.
Informavimo apie sveikatą paslauga.
Konsultavimo paslauga.
Sveikatos mokymo paslauga.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga.
16
Apibendrinimas
1. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos stiprinimą reglamentuojančių strateginiuose
dokumentuose iškelti uždaviniai sietini su visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų
nomenklatūroje išskirtomis visuomenės sveikatos paslaugų grupėje įvardytomis paslaugomis
ir poveikio sritimis.
2. Rekomenduojama paslaugų nomenklatūrą peržiūrėti tik esant patvirtintoms poveikio sritims,
gairėms ir rekomendacijoms.
6. Paslaugų teikimo (veiklos) tikslai bei jų pasiekimo išmatuojami
kriterijai
Atlikus strateginių dokumentų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų
teikimą ir nukreiptų į rizikos veiksnių mažinimą, analizę ir apibendrinus strateginiuose
dokumentuose iškeltus uždavinius, identifikuoti 5 pagrindiniai paslaugų teikimo (veiklos) tikslai:
1. Sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.
2. Sumažinti tabako gaminių vartojimą.
3. Sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą.
4. Skatinti sveikos mitybos įpročius.
5. Ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įgūdžius.
3 lentelėje pateikiami visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo (veiklos) tikslai.
3 lentelė. Visuomenės sveikatos stiprinimo veiklos tikslų išmatuojami galutiniai ir tarpiniai
kriterijai
Poveikio
sritis
Veiklos
tikslas Vertinimo kriterijai Teisės aktas
Galutiniai vertinimo kriterijai
Alkoholio
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
alkoholinių
gėrimų
vartojimą.
Su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas,
SDR 100 tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas.
17
Poveikio
sritis
Veiklos
tikslas Vertinimo kriterijai Teisės aktas
Rūkymo
prevencija.
Sumažinti
tabako
gaminių
vartojimą.
Su rūkymu susijęs mirtingumas, SDR 100
tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas.
Narkotikų
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
narkotinių
medžiagų
vartojimą.
Mirusiųjų skaičius dėl narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimo, psichikos
ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir
psichotropines medžiagas (registruota ASPĮ)
skaičius.
LSP 2020 projektas.
Sveikos
mitybos
skatinimas
(nutukimo)
prevencija.
Skatinti
sveikos
mitybos
įpročius.
Virškinimo sistemos ligos, abs. sk. LSP 2020 projektas.
Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų,
SDR 100 tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas.
Fizinio
aktyvumo
skatinimas.
Ugdyti
optimalaus
fizinio
aktyvumo
įgūdžius.
Mirusiųjų skaičius nuo kraujotakos sistemos
ligų, abs. sk. kartu:
mirusiųjų skaičius nuo išeminės širdies ligos,
abs. sk.;
mirusiųjų skaičius nuo cerebrovaskulinių
ligų, abs. sk.
LSP 2020 projektas.
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų,
SDR 100 tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas.
Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos, SDR
100 tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas
Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų,
SDR 100 tūkst. gyv.
LSP 2020 projektas.
Tarpiniai vertinimo kriterijai
Alkoholio
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
alkoholinių
gėrimų
vartojimą.
Alkoholinių gėrimų suvartojimas, litrais,
absoliutaus (100 proc.)
LSP 2020 projektas.
Sumažėjęs suvartoto alkoholio (100 procentų
etilo alkoholio) kiekis (litrais), tenkantis
vienam šalies gyventojui.
Alkoholio ir tabako
kontrolės 2012–2014
metų programa
(tarpinstitucinis
veiklos planas)
Alkoholio, kurio tenka vienam 15 metų ir
vyresniam gyventojui.
LSP 2020 projektas.
Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę
geriančių alkoholinius gėrimus, dalis (proc.).
LSP 2020 projektas.
Rūkymo
prevencija.
Sumažinti
tabako
gaminių
vartojimą.
Sumažėję rūkančių vyrų ir moterų (proc.). LSP 2020 projektas.
Kasdien rūkančių gyventojų dalis (proc.). LSP 2020 projektas.
Tenka tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
LSP 2020 projektas.
Narkotikų
vartojimo
prevencija.
Sumažinti
narkotinių
medžiagų
vartojimą.
Pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų
vartojant narkotines ir psichotropines
medžiagas besikreipusių asmenų (registruota
ASPĮ) skaičius.
LSP 2020 projektas.
Naujų užsikrėtimų ŽIV atvejų skaičius. LSP 2020 projektas.
18
Poveikio
sritis
Veiklos
tikslas Vertinimo kriterijai Teisės aktas
Sveikos
mitybos
skatinimas
(nutukimo)
prevencija.
Skatinti
sveikos
mitybos
įpročius.
Gyventojų, 6–7 kartus per savaitę valgiusių
šviežias daržoves, dalis (proc.).
LSP 2020 projektas.
Vaisių ir daržovių kiekis vienam gyventojui
per metus, kg.
LSP 2020 projektas.
Fizinio
aktyvumo
skatinimas.
Ugdyti
optimalaus
fizinio
aktyvumo
įgūdžius.
Savarankiškai sportuojančių ir
besimankštinančių gyventojų dalis šalies
mastu nuo 32 proc. padidės iki 35 proc.
Lietuvos gyventojų
2011–2012 metų
fizinio aktyvumo
skatinimo programa
(2011 m. kovo 3 d. Nr.
V-72, Kūno kultūros ir
sporto departamentas
prie Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės).
Gyventojų, laisvalaikio metu sportuojančių
bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę
dalis, proc.
LSP 2020 projektas.
Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos
20–64 metų gyventojų.
LSP 2020 projektas.
Atlikus NICE rekomendacijų, skirtų fizinio aktyvumo skatinimui, analizę, identifikuotos trys
audito kriterijų grupės, skirtos įvertinti intervencijoms, susijusioms su fizinio aktyvumo skatinimu
(4 lentelė) (Nr.PHI002)10
:
1. Trumpos intervencijos pirminės sveikatos priežiūros.
2. Žingsniamačiai ir bendruomeninių fizinio aktyvumo užsiėmimai.
3. Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu.
4 lentelė. Intervencijų, susijusių su fizinio aktyvumo skatinimu, audito kriterijai
Audito kriterijai: ,,Keturi metodai, kurie dažniausiai naudojami, siekiant padidinti fizinį
aktyvumą“ (PH2)
Eil.
Nr.
Kriterijus Išlyga Apibrėžimas Standartas
1. Procentas suaugusiųjų,
kurių fizinio aktyvumo
lygį (per praėjusius
metus) vertino BPG.
Neįtraukiami
jaunesni nei 18 m.
amžiaus vaikai ir
jaunimas.
Kriterijus skiriamas
tik suaugusiesiems.
Siekiant įvertinti fizinio
aktyvumo lygį, turi būti
naudojamas patvirtintas
įrankis (klausimynas),
pvz., ,,Bendrosios
praktikos gydytojo
fizinio aktyvumo
klausimynas“ (GPPAQ),
100 proc.
(tačiau
pripažįstama,
kad šis
standartas
negali būti
greitai
pasiekiamas, ir
10
http://guidance.nice.org.uk/PH2/AuditSupport/xls/English
19
patvirtintas Sveikatos
apsaugos departamento.
BPG gali
pageidauti
nustatyti
mažesnį pradinį
standartą, o
vėliau pamažu
jį didinti).
2. Bendrosios praktikos
gydytojų, užregistruotas
fiziškai neaktyvių*
suaugusiųjų procentas,
kuriems:
- buvo patarta, užsiimti
fizine veikla,
trunkančia 30 min.,
5 dienas per
savaitę**;
- buvo aptarti siektini
tikslai, susiję su
fiziniu aktyvumu;
- buvo pateikta rašytinė
informacija apie
fizinio aktyvumo
naudą bei galimybes
užsiimti fizine veikla.
Neįtraukiami
jaunesni nei 18 m.
vaikai ir jaunimas.
Neįtraukiami fiziškai
neaktyvūs asmenys,
kurie dėl negalios,
sveikatos būklės
sutrikimų ar kitų
aplinkybių, negali
užsiimti fizine
veikla.
*Neaktyvūs suaugusieji
yra tie, kurie nesilaiko
gydytojo rekomendacijų
t. y., kad fizinė veikla
turi trukti 30 min., 5
dienas per savaitę.
**Patarimai turi būti
skiriami tiems
asmenims, kurie neturi
negalios ar kitų
medicininių indikacijų.
Norint pasiekti išsikeltus
tikslus, asmenys turi
turėti individualius
veiksmų planus (į juos
įtraukiant apibrėžtus
veiklos laikotarpius, ir
išmatuojamus
rezultatus).
100 proc.
3. Procentas fiziškai
neaktyvių suaugusiųjų,
kuriems buvo patarta
užsiimti fizine veikla,
trunkančia 30 min., 5
dienas per savaitę** ir
kurie po konsultacijos,
buvo stebimi 6 mėn.
Jokių išimčių. Net jei yra ir ilgalaikiai
tikslai,
individualizuotame
veiksmų plane turi būti
apibrėžti ir tikslai,
kuriuos planuojama
pasiekti per 6 mėn.
laikotarpį.
100 proc.
4. Procentas fiziškai
neaktyvių suaugusiųjų,
kuriems buvo patarta
užsiimti fizine veikla,
trunkančia 30 min., 5
dienas per savaitę** ir
kurie per 6 mėn.
laikotarpį padidino savo
fizinio aktyvumo lygį.
Jokių išimčių. **Arba gavo patarimus,
atsižvelgiant į asmens
negalią ar kitas
medicinines indikacijas.
100 proc.
5. Procentas:
- fizinių pratimų
schemos;
- žingsniamačių
schemų;
- vaikščiojimo schemų;
dviračių schemų;
Jokių išimčių. Patvirtinimas nurodo,
kad gydytojas arba
nukreipė į šią schemą
arba patys aktyviai teikė
informaciją apie ją.
Moksliniai tyrimai
turėtų apimti tarpinių
100 proc.
kiekvienam iš
atvejų.
20
kurios buvo
patvirtintos specialistų
ir/ar komisijos, jog
yra tinkamai
parengtos ir yra
kontroliuojamos
moksliniais tyrimais,
siekiant įvertinti jų
veiksmingumą.
rezultatų rinkimą bei
fizinio aktyvumo lygio
vertinimą.
Užtikrinant duomenų
rinkimą, pirminės
sveikatos priežiūros
trestai ir/arba vietos
valdžios institucijos turi
nurodyti, kurios
schemos yra priimtinos,
t. y. tinkamai parengtos
ir yra kontroliuojamos
moksliniais tyrimais.
Rekomenduojami įtraukti vertinimo kriterijai
Atsižvelgiant į šiuo metu nemažą gydytojų užimtumą ir laiko stoką suteikiant gyventojams
ilgalaikes konsultacijas, siūlome įtraukti papildomus kriterijus, adaptuotus pagal NICE Lietuvos
sistemai (5 lentelė).
5 lentelė. Rekomenduojami įtraukti vertinimo kriterijai
Eil.
Nr.
Kriterijus Išlyga Apibrėžimas Standartas
1. Procentas suaugusiųjų,
kurių fizinio aktyvumo
lygį (per praėjusius
metus) vertino
visuomenės sveikatos
stiprinimo specialistas,
turintis fizinio aktyvumo
skatinimo specializaciją.
Neįtraukiami
jaunesni nei 18 m.
vaikai ir jaunimas.
Kriterijus
skiriamas tik
suaugusiesiems.
Siekiant įvertinti fizinio
aktyvumo lygį, turi būti
naudojamas patvirtintas
įrankis (klausimynas).
100 proc.
(tačiau
pripažįstama,
kad šis
standartas negali
būti greitai
pasiekiamas, ir
VSB gali
pageidauti
nustatyti
mažesnį pradinį
standartą, o
vėliau pamažu jį
didinti).
2. Procentas suaugusiųjų,
kurių fizinio aktyvumo
lygį (per praėjusius
metus) įvertinęs BPG
nusiuntė konsultacijai į
VSB.
VSB iškeliami fizinio
aktyvumo siekiai,
sudaromas individualus
Neįtraukiami
jaunesni nei 18 m.
vaikai ir jaunimas.
Kriterijus
skiriamas tik
suaugusiesiems.
Turi būti naudojamas
patvirtintas įrankis
(plano šablonas).
100 proc.
21
gyventojo planas,
pasirenkama tinkama
sporto šaka.
3. Visuomenės sveikatos
specialisto užregistruotas
fiziškai neaktyvių*
suaugusiųjų procentas,
kuriems:
- buvo patarta, užsiimti
fizine veikla,
trunkančia 30 min., 5
dienas per savaitę;
- buvo aptarti siektini
tikslai, susiję su
fiziniu aktyvumu;
- buvo pateikta rašytinė
informaciją, apie
fizinio aktyvumo
naudą bei galimybes
užsiimti fizine veikla.
Neįtraukiami
jaunesni nei 18 m.
vaikai ir jaunimas.
Neįtraukiami
fiziškai neaktyvūs
asmenys, kurie dėl
negalios, sveikatos
būklės sutrikimų ar
kitų aplinkybių,
negali užsiimti
fizine veikla.
*Neaktyvūs suaugusieji
yra tie, kurie nesilaiko
gydytojo rekomendacijų
t. y., kad fizinė veikla
turi trukti 30 min., 5
dienas per savaitę.
**Patarimai turi būti
skiriami tiems asmenims,
kurie neturi negalios ar
kitų medicininių
indikacijų.
Norintys pasiekti
išsikeltus tikslus,
asmenys turi turėti
individualius veiksmų
planus (į juos įtraukiant
apibrėžtus veiklos
laikotarpius, ir
išmatuojamus
rezultatus).
100 proc.
4. Visuomenės sveikatos
specialisto užregistruotas
fiziškai neaktyvių
suaugusiųjų, turinčių
antsvorį, procentas,
kuriems:
- rekomenduota įsitraukti
į svorio kontrolės
programą;
- įsitraukė į svorio
kontrolės programą.
Neįtraukiami
fiziškai neaktyvūs
asmenys, kurie dėl
negalios, sveikatos
būklės sutrikimų ar
kitų aplinkybių,
negali užsiimti
fizine veikla.
Asmenys, kurių
KMI>40 ir yra
reikalingas
medikamentinis
gydymas.
100 proc.
7. Visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo)
suaugusiems paslaugų teikimo modelis
7.1. Dabartinė visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo)
suaugusiems teikimo infrastruktūra, paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų
funkciniai ryšiai
22
Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimą,
analizę, identifikuota infrastruktūra, nustatyti paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai
ryšiai (2 pav.).
2 pav. Dabartinė visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo) paslaugų
suaugusiems teikimo infrastruktūra, paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai
ryšiai.
Infrastruktūra
Dabartinis gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo procesas nepakankamai aktyvus ir nėra
nukreiptas į sistemingą pagalbą antsvorio turintiems asmenis. 6 lentelėje pateiktas pagrindinių
paslaugų teikėjų savivaldybėje sąrašas, ir nurodytos jų funkcijos skatinant fizinį aktyvumą.
6 lentelė. Modelyje dalyvaujančios institucijos, žmogiškieji ištekliai bei infrastruktūra
Institucija Žmogiškieji ištekliai Infrastruktūra Funkcijos
Organizavimas
Sveikatos apsaugos
skyrius.
Visuomenės sveikatos
specialistas ar jo funkcijas
Turimos priemonės. Visuomenės sveikatos
stiprinimo paslaugų
23
atliekantis specialistas
(mažesnėse savivaldybėse,
neturinčiose sveikatos
apsaugos skyriaus –
savivaldybės gydytojas).
kontrolė, finansavimo
planavimas.
Sporto
skyrius/sporto
reikalų
koordinatorius.
Vyriausiasis arba
vyresnysis specialistas.
Turimos priemonės. Kūno kultūros ir sporto
plėtojimas, gyventojų
poilsio
organizavimas11
,
savivaldybės kūno
kultūros ir sporto
politikos
formavimas12
.
Statybos ir kelių
infrastruktūros
skyrius.
Vyriausiasis arba
vyresnysis specialistas.
Turimos priemonės.
Papildomos lėšos
infrastruktūros
kūrimui ir įrengimui.
Infrastruktūros
projektavimas ir
įrengimas.
Įgyvendinimas
Savivaldybės sporto
institucijos.
Sporto treneriai. Turimos priemonės. Sporto renginių
organizavimas.
Vaikų ir jaunimo
sporto užimtumas.
VSB. Visuomenės sveikatos
stiprinimo specialistas,
dietistas,
visuomenės sveikatos
stiprinimo specialistas su
fizinio aktyvumo
specializacija.
Turimos priemonės.
Papildomos
priemonės (metodinė
medžiaga, pvz.,
lankstinukai).
Fizinio aktyvumo
lygio priemonės.
Mitybos įgūdžių
įvertinimo
priemonės.
Visuomenės sveikatos
stiprinimas
ir ugdymas13.
NVO. Visuomenės sveikatos ar
sporto srityje dirbantys
savanoriai.
Turimos priemonės.
Papildomos
priemonės (tiekiamas
vanduo).
Sporto renginių
organizavimas.
NVO –
bendruomenės.
Savanoriai. Turimos priemonės.
Savivaldybei problemų
iškėlimas dėl
infrastruktūros.
Privatūs sporto
klubai.
Sporto treneriai. Turimos priemonės. Mokamų fizinio
aktyvumo treniruočių
organizavimas.
Funkciniai ryšiai
11
Vietos savivaldos įstatymas 6 str. 29 punktas, http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415107. 12
http://www.klaipedos-r.lt/?lt=1329728517. 13
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=97538&p_query=visuom*%20sveikat*%20stiprin*&p_tr2=0.
24
Šiuo metu esamo visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo fizinio aktyvumo srityje
modelis savivaldybėje yra nepakankamai sistemingas ir nenukreiptas į darbą su rizikos grupės
asmenimis. Teigiama, kad visose savivaldybėse yra Sporto skyrius (arba sporto reikalų
koordinatorius), kuris atsakingas už savivaldybės sporto įstaigų veiklos koordinavimą ir
savivaldybės kūno kultūros ir sporto politikos formavimą. Tačiau šioje planavimo srityje
pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo tarp Sveikatos apsaugos skyriaus ir sporto reikalų
koordinatoriaus, o tai trukdo efektyvesniam resursų panaudojimui fizinio aktyvumo kultūros
skatinimo srityje. Šie viešojo administravimo paslaugas teikiantys skyriai su savo sudėtyje esančiais
specialistais yra pagrindiniai partneriai, planuojant ir diegiant fizinio aktyvumo paslaugas
savivaldybės teritorijoje.
Sporto institucijos šiuo metu susitelkusios į vaikų rengimą profesionaliam sportui, ir
suaugusiesiems nemokamų, valstybės finansuojami fizinio aktyvumo užsiėmimų neorganizuoja.
Pagrindinė institucijų veikla, skirta suaugusių gyventojų tikslinei grupei – sporto renginių
organizavimas pagal skirtingas sporto šakas.
Visuomenės sveikatos biurų veikla šiuo metu nukreipta į atskirų fizinio aktyvumo iniciatyvų
organizavimą, informacijos apie fizinio aktyvumo naudą skleidimą viešojo informavimo ir leidybos
priemonėmis. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras pirmasis Lietuvoje
pradėjo skleisti visiems prieinamą fizinio aktyvumo būdą – šiaurietišką vaikščiojimą14
, kiti
visuomenės sveikatos biurai organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus senjorams ar kitoms
tikslinėms grupėms1516
.
Savivaldybės sporto įstaigos ir visuomenės sveikatos biurai, kartu bendradarbiaudami,
inicijuoja įvairias fizinio aktyvumo veiklas savivaldybės teritorijoje. Tačiau veikla dar vis nėra
pakankamai nukreipta į darbą su rizikos grupės asmenimis – turinčiais antsvorio problemų.
Į gyventojų motyvavimą būti fiziškai aktyviais, siekiant lėtinių neinfekcinių ligų kontrolės, nėra
įtraukiami ir ASPĮ šeimos gydytojai.
7.2. Rekomenduojamas visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo
skatinimo) paslaugų suaugusiems teikimo modelis
Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priežiūros ciklą, parengtas rekomenduojamas
visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų suaugusiems teikimo modelis (fizinio aktyvumo
14
http://www.sveikatosbiuras.lt/index.php?page=Bendruomenės sveikatos stiprinimas3. 15
http://www.visuomenessveikata.lt/lt/naujienos/272-tafisa-diena-tavo-mokykloje.html 16
http://www.kaisiadorysvsb.lt/tarkime-ne-diziniam-pasyvumui-kaisiadoriu-rojono-bendruomenese/.
25
skatinimo poveikio srityje), išskirti 4 pagrindiniai jo įgyvendinimo etapai: planavimo, gairių
rengimo, gairių rekomendacijų įgyvendinimo ir vertinimo (3 pav.).
3 pav. Rekomenduojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo)
paslaugų suaugusiems teikimo modelis.
Savivaldybės lygmeniu visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų įgyvendinimą
rekomenduojama planuoti savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui (savivaldybės
gydytojo institucijai) ir sporto reikalų koordinatoriui (toliau – savivaldybės administracijai arba
SA), turintiems kompetencijų visuomenės sveikatos paslaugų ir fizinio aktyvumo planavimo
ir koordinavimo srityse. Valstybės užsakymu teikti visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas, jų
mastus planuoti ir kontroliuoti rekomenduojama savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos
skyriaus specialistams. Tai jie gali atlikti, vertindami visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis ir
derindami savo veiklą su už sporto reikalų koordinavimą savivaldybėje atsakingais specialistais.
Į planavimo procesą turi būti įtraukiami savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (toliau VSB),
teikiantys visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas ir atsakingi už šių paslaugų sklandų diegimą
savivaldybėje. Įtraukimas būtinas, kad būtų galima įvertinti institucijos galimybes žmogiškųjų ir
26
finansinių išteklių kontekste. Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų planą rekomenduojama
tvirtinti savivaldybės taryboje, suderinus su Bendruomenės savivaldybės taryba. Planuojant
paslaugų teikimo mastus, remiamasi visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis:
a. Gyvensenos tyrimų duomenimis, identifikuojant rizikos veiksnių paplitimą
populiacijoje ir subjektyviais tyrimo duomenimis, įvertinant norinčių keisti savo
gyvenimo būdą asmenų dalį.
b. Sergamumo duomenimis, įvertinant sergančių asmenų skaičių pagal amžių ir
susirgimus.
Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugos pagal visuomenės sveikatos paslaugų
nomenklatūrą yra skirstomos į šias paslaugas:
1. Informavimo apie sveikatą paslauga.
2. Konsultavimo paslauga.
3. Sveikatos mokymo paslauga.
4. Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo paslauga.
Paslaugų suteikiamų kiekis priklauso nuo rizikos veiksnių paplitimo populiacijoje ir
sergamumo rodiklių.
7.3. Fizinio aktyvumo paslaugų suaugusiems teikimo rekomendacijos (pagal
NICE) Fizinio aktyvumo skatinimui pagal NICE numatyta 11 plėtros krypčių (4, 5, 6 pav.).
4 pav. Fizinio aktyvumo skatinimo kryptys (pagal NICE)
Fizi
nis
akt
yvu
mas
Fizinio aktyvumo strategijos, politikos formavimas ir vykdymas
Savivaldybės lygmens strategijos, politikos fizinio aktyvumo klausimais
Gyventojų mokymas skatinti kitus tapti fiziškai aktyviais
Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose
Vietinio lygmens paslaugos: veiklos kryptys, susijusios su fiziniu aktyvumu
Fizinio aktyvumo skatinimas mokyklose
Gyvensenos patarimai mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais
Gyventojų skatinimas būti fiziškai aktyviais
Fizinio aktyvumo skatinimas siekiant specifinių sveikatos būklių
Pokyčių inicijavimas kitose srityse (ne sveikatos) fizinio aktyvumo skatinime
27
5 pav. Fizinio aktyvumo skatinimas siekiant specifinių sveikatos būklių (pagal NICE)
6 pav. Gyvensenos patarimai mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais (pagal NICE).
Fizinio aktyvumo skatinimas siekiant specifinių sveikatos
būklių
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
Širdies ir kraujagyslių prevencijos programos
Programos, resursai, lyderystė ir vertinimas
Aplinka ir fizinis aktyvumas
Visuomenės sveikatos paslaugos ir fizinis
aktyvumas
Sveikatos netolygumų mažinimas
Pratimų, nukreipimų, žingsniamačių, vaikščiojimų ir važiavimo dviračių
schemos
Transportas ir fizinis aktyvumas
Vaikų ir jaunimo skatinimas būti fiziškai
aktyviais
Vietos lygmens strategijos ir politika
Veiklos ir išteklių planavimas ir valdymas
8 planas. Gyvensenos patarimai mitybos ir fizinio
aktyvumo klausimais
Gyvensenos patarimai mitybos ir fizinio aktyvumo
klausimais suaugusiems
Patarimai mitybos ir maisto priedų vartojimo klausimais
prieš ir per nėštumą
Patarimai visiems suaugusiems gyventojams
Gyvensenos patarimai mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais šeimai ir vaikams
Patarimai suaugusiems norintiems kontroliuoti svorį
Patarimai nėščioms moterims, kurių KMI>30
Patarimai suaugusiems, kurie nori sumažinti svorį
28
Kiekvienam iš šių fizinio aktyvumo skatinimo komponentų, NICE pateikiamos
rekomendacijos, kuriomis siekiama suteikti kokybiškas visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas
(7, 8, 9, 10 lentelės). Kitos NICE gairės pateiktos priede Nr. 2.
7 lentelė. Rekomendacijos savivaldybės mastu fizinio aktyvumo skatinimo ir politikos
įgyvendinimui (pagal NICE). Patarimai suaugusiems, norintiems numesti (sumažinti) svorio
Tikslinė grupė Ši rekomendacija galioja tik suaugusiesiems. Vaikai ir jaunuoliai dėl
savo svorio turėtų konsultuotis su slaugytoja ar savo BPG.
Vykdytojai Turintieji klausimų ar abejonių dėl savo arba savo šeimos mitybos,
aktyvumo arba svorio, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros
specialistu, pavyzdžiui, slaugytoja, BPG, farmacininku, medicinos
seserimi ar mokykloje dirbančia slaugytoja.
Rekomenduojami
papildomi vykdytojai
adaptuoti Lietuvai
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas/dietistas,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, turintis fizinio
aktyvumo specializaciją.
Rekomendacijos Svorio metimo programos (įskaitant komercines programas, pagalbos
sau grupes, lieknėjimui skirtas knygas ar svetaines)
rekomenduojamos tik tada, jei:
- yra pagrįstos subalansuota mityba;
- skatina fizinį aktyvumą;
- tikėtina, kad žmonės per savaitę numes, ne daugiau nei 0,5 –
1 kg.
Yra mažai tikėtina, kad programos, kurios neatitinka šių kriterijų,
padės žmonėms išlaikyti optimalų svorį ilgą laiką.
Žmonės, sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, 2-ojo tipo
cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, nekontroliuojama
hipertenzija ar krūtinės angina, turi pasitarti su savo BPG ar ligoninės
specialistu, prieš pradėdami svorio mažinimo programą.
8 lentelė. Rekomendacijos savivaldybės mastu fizinio aktyvumo skatinimo ir politikos
įgyvendinimui (pagal NICE). Patarimai, skirti visiems suaugusiems
Tikslinė grupė Suaugusieji.
Vykdytojai Nenurodyta.
Rekomenduojami
papildomi vykdytojai
adaptuoti Lietuvai
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, dirbantis VSB ir
atsakingas už informacijos apie sveikatą paslaugos teikimą.
Rekomendacijos Kiekvienas turi siekti optimalaus svorio ir jį išlaikyti, kad gerintų
sveikatą ir mažintų ligų dėl antsvorio ir nutukimo atsiradimo riziką,
pavyzdžiui, vainikinių širdies ligų, 2 tipo diabeto, osteoartrito ir kai
kurių vėžio formų.
Strategijos, siekiant padėti žmonėms pasiekti ir išlaikyti optimalų
svorį.
Besirūpinantieji sveikata, turėtų laikytis strategijų, kurios padeda
lengviau išlaikyti tinkamą svorį, balansuojant kalorijų kiekį, vartojant
29
maistą ir gėrimus, ir kalorijų kiekį, būnant fiziškai aktyviais.
Mityba Jei įmanoma, rinktis krakmolingą maistą – bulves, duoną, ryžius ir
makaronus ir pan. Valgyti daug ląstelienos turinčio maisto – avižų,
pupų, žirnių, lęšių, grūdų, sėklų, vaisių ir daržovių, taip pat rupios
duonos, ruduosius ryžius ar makaronus. Vietoj kaloringesnio ir
riebesnio maisto valgyti įvairių vaisių ir daržovių (bent penkias
porcijas per dieną). Vartoti neriebų maistą ir vengti riebalų ir/ar
kalorijų.
Kiek įmanoma, mažiau valgyti kepto maisto, gėrimų ir konditerijos
gaminių su daug cukraus bei kito riebaus ir saldaus maisto ar gėrimų.
Valgyti pusryčius. Stebėti pagrindinių patiekalų ir užkandžių porcijas
ir kaip dažnai valgoma. Suaugusiems – mažinti alkoholio vartojimą.
Fizinė veikla
Užsiimti malonia kasdienine fizine veikla – vaikščioti, važinėti
dviračiu, plaukioti, užsiimti aerobika ir sodininkyste. Sutrumpinti
sėslią veiklą – ilgą televizoriaus žiūrėjimą, sėdėjimą prie kompiuterio
ar įsitraukimą į video žaidimus. Atlikti mankštos pratimus darbo
vietoje, pvz., lipti laiptais vietoj važiavimo liftu, pietų valandą
prasivaikščioti.
Svorio stebėjimas
Turi būti skatinama reguliariai pasitikrinti savo kūno svorį: matuojant
juosmenį ar pasirenkant paprastą alternatyvą, pavyzdžiui, ar savi
drabužiai tinka.
9 lentelė. Rekomendacijos savivaldybės mastu fizinio aktyvumo skatinimo ir politikos
įgyvendinimui (pagal NICE). Pagalbos sau, komercinės ar bendruomeninės svorio mažinimo
programos
Tikslinė grupė Suaugusieji.
Vykdytojai Pirminės sveikatos priežiūros organizacijos ir vietos valdžios
institucijos.
Rekomenduojami
papildomi vykdytojai
adaptuoti Lietuvai
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, dirbantis VSB ir
atsakingas už informacijos apie sveikatą paslaugos diegimą.
Rekomendacijos Geriausia praktika
Pirminės sveikatos priežiūros organizacijos ir vietos valdžios
institucijos turėtų rekomenduoti pacientams pagalbos sau,
komercines ir bendruomenines svorio valdymo programas tik tuo
atveju, jei jie vadovautųsi geriausios patirties pavyzdžiais:
• padėti įvertinti svorį ir pasirinkti realius optimalaus svorio
pasiekimo tikslus (paprastai turėtų būti siekiama numesti
5–10 proc. savo pradinio svorio);
• per savaitę numesti daugiausiai 0,5–1 kg svorio;
• siekiama sutelkti dėmesį į ilgalaikius gyvenimo būdo pokyčius, o
ne trumpalaikius;
• siūlomi daug komponentų turintys metodai, sprendžiant tiek su
mityba, tiek su fiziniu aktyvumu susijusias problemas;
30
• naudojamas (skatinamas) požiūris į subalansuotą, sveiką mitybą;
• rekomenduojama nuolat užsiimti fizine veikla (ypač veikla, kuri
gali būti kasdienio gyvenimo dalis, pavyzdžiui, greitas ėjimas ir sodo
darbai) ir siūlomi praktiški, saugūs patarimai dėl fizinio aktyvumo;
• kai kurie elgesio kaitos būdai, tokie kaip patarimų laikymasis,
įveikiant „nuosmukius“ ir „didelės rizikos situacijas“;
• rekomenduoti ir/arba teikti nuolatinę paramą.
10 lentelė. Rekomendacijos savivaldybės mastu fizinio aktyvumo skatinimo ir politikos
įgyvendinimui (pagal NICE). Patarimai ir parama sveikatos priežiūros specialistams
Tikslinė grupė Suaugusieji.
Vykdytojai Sveikatos priežiūros specialistai.
Rekomenduojami
papildomi vykdytojai
adaptuoti Lietuvai
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, dirbantis VSB ir
atsakingas už informacijos apie sveikatą paslaugos teikimą.
Rekomendacijos Sveikatos priežiūros specialistai turėtų aptarti su norinčiaisiais
numesti ar išlaikyti optimalų svorį, ar yra rizikos svorio padidėjimui,
aptarti svorio valdymo galimybių spektrą, ir padėti nuspręsti, kas
geriausiai tinka, atsižvelgiant į aplinkybes, ir kaip galima išlaikyti
optimalų svorį ilgą laiką.
Pagal bendrosios ir kitos pirminės ar antrinės priežiūros įstaigų
rekomenduojamą komercinę, bendruomenės ir (arba) pagalbos sau
svorio valdymo programą pacientai turėtų būti toliau stebimi, jiems
suteikiama parama ir priežiūra.
Sveikatos priežiūros specialistai turėtų tikrinti, kad bet kokia
rekomenduota komercinė, bendruomenės ar pagalbos sau svorio
valdymo programa atitiktų aprašytus geriausios praktikos standartus.
7.4. Visuomenės sveikatos stiprinimo (fizinio aktyvumo skatinimo srityje)
paslaugų suaugusiems teikimo rekomendacijų (pagal NICE) įgyvendinimas:
paslaugų teikimo būtinoji infrastruktūra, paslaugų organizatorių, teikėjų ir
gavėjų funkciniai ryšiai
Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų suaugusiems teikimo rekomendacijas (pagal
NICE), atsižvelgiant į jų taikymo pobūdį, sąlyginai galima suskirstyti į programines ir
intervencines. Iš 7.3. skyriuje pateiktų rekomendacijų išskirtos dvi intervencinių rekomendacijų
grupės:
1. Konsultacinės intervencijos.
2. Pagalbos sau, komercinės ar bendruomeninės svorio mažinimo intervencijos.
31
Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priežiūros cikle išskirtus 4 pagrindinius etapus:
planavimo, gairių rengimo, gairių rekomendacijų įgyvendinimo ir vertinimo bei atlikus
intervencinių fizinio aktyvumo skatinimo paslaugų suaugusiems teikimo rekomendacijų analizę,
identifikuota paslaugų teikimui reikalinga būtinoji infrastruktūra bei numatomi paslaugų gavėjo
judėjimo schema (7 pav.), paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai ryšiai
(8 pav.). Nustatyta intervencinių fizinio aktyvumo skatinimo suaugusiesiems teikimui reikalinga
būtinoji infrastruktūra bei numatomi paslaugų organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkciniai ryšiai yra
neatsiejama visuomenės sveikatos priežiūros ciklo gairių rekomendacijų įgyvendinimo etapo dalis.
Suaugusiesiems taikytinos su fizinio aktyvumo skatinimu susijusios intervencijos skirstomos į
informacijos apie sveikatą teikimą, konsultavimą ir įgūdžių formavimą. Siekiant kokybiškai teikti
suaugusiems minėtas paslaugas, būtina jų teikimui reikalinga infrastruktūra, kurią sudaro tam tikros
institucijos, įstaigos, organizacijos ir jose dirbantis personalas, atliekantis svarbų vaidmenį siekiant
užtikrinti kokybiškų paslaugų suaugusiesiems teikimą. Gairių rekomendacijų įgyvendinimo etapu
paslaugų organizatorė yra savivaldybė, institucijų lygmeniu šį vaidmenį turėtų atlikti VSB vadovai.
Pagrindinį vaidmenį įgyvendinant intervencijas turėtų atlikti visuomenės sveikatos biurų
visuomenės sveikatos specialistai, turintys fizinio aktyvumo skatinimo srities kvalifikaciją ir
dietistai. Papildomą svarbų vaidmenį motyvuojant gyventojus turi atlikti ASPĮ šeimos gydytojai
(8 pav.). Pateikiama gyventojo judėjimo kryptis savivaldybėje. Gyventojui, atvykusiam į gydymo
instituciją, turi būti suteikta motyvacinė konsultacija, kurios metu gydytojas, įvertinęs asmens
sveikatos būklę ir poreikį koreguoti rizikos veiksnius, siunčia asmenį į visuomenės sveikatos biurą
išsamiai pirminei konsultacijai rizikos veiksnių kontrolės klausimais. Visuomenės sveikatos biuro
specialistas, turintis fizinio aktyvumo skatinimo ar dietisto kvalifikaciją (pageidautina, kad
visuomenės sveikatos biure paslaugas teiktų trys tokie specialistai), vadovaudamasis patvirtintomis
rekomendacijomis, kartu su klientu nustato jo motyvacijos lygį keisti elgseną, gretutinius turimus
rizikos veiksnius, apibrėžia realius siekius ir numato vieną iš trijų alternatyvų:
1. Gyventojas savarankiškai keičia savo gyvenimo būdą ir yra motyvuotas keistis, turi
galimybių pasirinkti privačiame sektoriuje esančias fizinio aktyvumo paslaugas.
2. Gyventojas (neturintis antsvorio) pageidauja būti įtraukiamas į papildomas konsultacijas
fizinio aktyvumo specialisto ir mitybos įgūdžių formavimo klausimais.
3. Gyventojas (turintis antsvorio) pageidauja būti įtraukiamas į sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo grupę, kur pagal patvirtintą programą jam yra suteikiama sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo paslauga.
4. Gyventojas (turintis antsvorio) pageidauja būti įtraukiamas į sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo grupę, tačiau nori, kad šios paslaugos būtų suteikiamos privačios institucijos ir gali už
32
tas paslaugas susimokėti. Visuomenės sveikatos specialistas informuoja gyventoją apie visuomenės
sveikatos biuro rekomenduojamus, atitinkančius nacionalinius reikalavimus paslaugų teikėjus.
Svarbus vaidmuo įgyvendinant paslaugas atitenka šeimos gydytojams, kurių pirminė
motyvacinė konsultacija turi paskatinti gyventojus keistis. Taip pat sėkmingam modelio
įgyvendinimui turi būti teisės aktai reglamentuota siuntimo sistema į visuomenės sveikatos biurus.
Siekiant teikti kokybiškas paslaugas svarbu, kad būtų patvirtintos sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo programų pagrindinės rekomendacijos, kurios taptų standartu visoms paslaugas
teikiančioms institucijoms. Taip pat patvirtinti specialistams keliamus kvalifikacinius reikalavimus,
nurodant būtinas žinias, gebėjimus fizinio aktyvumo ar svorio kontrolės srityje, nurodymus, kokiu
dažnumu turi būti keliama kvalifikacija. Kvalifikacijos kėlimo procese turėtų dalyvauti
universitetai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, siūlydamas mokslo įrodymais pagrįstas
kvalifikacijos kėlimo programas.
Rekomenduojama pirmąjį modelį taikyti populiacijos grupei, turinčiai antsvorio problemų ir
nepakankamą fizinį aktyvumą.
Pateiksime lėšų, kurių reikia norinčiųjų kontroliuoti savo svorį ir būti fiziškai aktyviais
konsultavimui, apskaičiavimo pavyzdį. Pateikiami du apskaičiavimai: pirmasis – vidutinei Lietuvos
savivaldybei, antrasis –Lietuvai.
Daroma prielaida, kad Klaipėdos rajone (tipinėje Lietuvos savivaldybėje, turinčioje 52126
gyventojus), remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos programos
2011 metų ataskaita17
, kraujotakos sistemos ligomis 2010 metais sirgo 8818 asmenys, iš jų
hipertenzinė liga diagnozuota 6327 asmenims (11 lentelė).
11 lentelė. Sergančių asmenų skaičius (abs. sk.) Klaipėdos rajono populiacijoje
Sergantys asmenys
(abs. sk.)
10 proc. nuo sergančių
asmenų
Kraujotakos sist. ligos 8818
hipertenzinė liga 6327 600
Kvėpavimo sist. ligos 12040
lėtinės apatinių kvėpavimo
takų ligos
1870 187
Virškinimo sist. ligos 3636
Šaltinis. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija.
Kiekvienais metais apie 6000 gyventojų, kuriems diagnozuota hipertenzinė liga, suteikiama
konsultacija ir gydymas, kreipiantis į ASPĮ. Tikėtina, kad šie gyventojai sudarys ir dalį gyventojų,
17
http://www.visuomenessveikata.lt/files/Klaip%C4%97dos%20raj_%20gyventoj%C5%B3%20sveikata%202010%20m_-2.pdf.
33
kurių mityba yra netinkama, turinčių per mažai fizinio aktyvumo, antsvorį. Jų paplitimas pateiktas
12 lentelėje.
12 lentelė. Rizikos veiksnių paplitimas (abs. sk.) tarp suaugusiųjų Klaipėdos rajono
populiacijoje18
Rizikos veiksnys
Tikėtinas rizikos veiksnį
turinčių asmenų skaičius
(apytiksliai), nuo suaugusių
populiacijos (18–64 m.), tūkst.
Proc. 10 proc.
Rūko kasdien 6,0 18,4 600
Rūko retkarčiais 13,7 41,6 1370
Vartojantys alkoholinius
gėrimus kasdien
7,5 23,3 750
Per didelis kūno svoris 10,5 32,5 1005
Nepakankamas daržovių ir
vaisių vartojimas
12,5 38 1250
Per mažas fizinis aktyvumas 15,6 47,5 1560
Šaltinis. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija.
Daroma prielaida, kad ASPĮ gyventojus, kuriems diagnozuota hipertenzinė liga, siunčia
į VSB rizikos veiksnių kontrolei pirminei konsultacijai, kurios metu pasirenkama rizikos veiksnio
kontrolės sistema. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas, per metus skirdamas po 1 val.
laiko vienam asmeniui (pasirengimas, konsultavimas, apibendrinimas, dokumentacijos tvarkymas),
užtruktų 12000 val. Šių konsultacijų teikimui per metus iš viso reikėtų 9 specialistų etatų
(13 lentelė.).
13 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto darbo krūvio apskaičiavimas konsultacijos
paslaugai
ASPĮ siunčiamų
asmenų vid. skaičius
per metus
VS
stiprinimo
specialisto d.
d. skaičius
VS stiprinimo
specialisto d. val.
sk. (2 val. per parą
paliekama
administraciniam
darbui)
Jei skiriama
viena
pradinė
motyvacinė
konsultacija
1 val.
Poreikis
specialistų
konsultacijoms
(etatų)
6000 216 1296 12000 9,3
18
Klaipėdos rajono savivaldybės suagusių gyventojų gyvensenos ir sveikatos tyrimas 2011 m. Klaipėdos rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro duomenys.
34
Jei iš 6000 gyventojų bent 10 proc. išreikštų norą dalyvauti fizinio aktyvumo skatinimo ir
svorio kontrolės programoje ir jiems būtų teikiama sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo
paslauga, pagal patvirtintą ir aprobuotą nacionaliniu lygiu programą, vienam gyventojui
suteikiamos 8 kontaktinės valandos per 2 mėnesius, iš viso metams būtų reikalingi 3,7 etatai
visuomenės sveikatos specialistų (14 lentelė).
14 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto darbo krūvio apskaičiavimas sveikos gyvensenos
įgūdžių formavimo paslaugai
10 proc.
norinčių keistis
ir sutinkančių
dalyvauti svorio
kontrolės ir
fizinio aktyvumo
skatinimo
programoje
VS
stiprinimo
specialisto
d. d.
skaičius
VS stiprinimo
specialisto d. val. sk.
(2 val. per parą
paliekama
administraciniam
darbui)
Jei svorio kontrolės
programa
naudojasi žmogus
ir atvyksta per
metus 8 kartus
(kontaktinių val.
sk.)
Specialistų
poreikis
konsultacijoms
(etatų) per
metus
600 216 1296 4800 3,7
Taigi vien tik šioms dviem paslaugoms (konsultacijai ir sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo paslaugai) 52126 gyventojus turinčiai savivaldybei per metus reikėtų 13 specialistų. Šių
specialistų darbo užmokesčiui reikėtų 220,0 tūkst. litų, socialinio draudimo įmokoms – 68,0 tūkst.
litų (skaičiavimai atlikti, remiantis 2012 metais LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu specialistų
darbo užmokesčio vidutiniu koeficientu ir galiojančia mokestine našta).
Papildomai reikėtų priskaičiuoti priemones, reikalingas konsultavimui ir sveikos gyvensenos
įgūdžių formavimui (lankstinukai – 6000 vnt. po 0,26 ct, tai sudarytų 1,56 tūkst. litų išlaidų,
metodinė medžiaga (parengta nacionalinio lygmens institucijų) ir jos dauginimas), fizinio aktyvumo
propagavimui viešojo informavimo priemonėmis (10 proc. nuo skirtų išlaidų specialistų išlaikymui,
t. y. 28,800 tūkst. litų). Iš viso išlaidos vienoje Lietuvos tipinėje savivaldybėje sudarytų – 317,76
tūkst. Lt.
Lėšų poreikis modelio įgyvendinimui Lietuvoje
Darant prielaidą, kad Lietuvoje (2010 m. Lietuvos Respublikos statistikos departamento
duomenimis) buvo 3329039 gyventojai, iš kurių nuo 20 iki 64 metų – 2054264 gyventojai.
Remiantis Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2010 metais Lietuvoje
hipertenzinė liga diagnozuota 473 978 asmenims. Remiantis „Suaugusių gyventojų sveikatos žinių
35
ir gyvensenos“ tyrimu 2010 m. per didelį svorį turėjo 56,3 proc. gyventojų, t. y. apie 11556551
gyventojų, per mažas fizinis aktyvumas nustatytas 71,4 proc. gyventojų (1466744 gyventojų).
15 lentelė. Rizikos veiksnių paplitimas (abs .sk.) Lietuvoje tarp suaugusių
Rizikos veiksnys
Tikėtinas rizikos veiksnį
turinčių asmenų skaičius
(apytiksliai), nuo suaugusių
populiacijos (18-64 m.), tūkst.
Proc.
10 proc.
gyventojų nuo
turinčių
rizikos veiksnį
(tūkst. gyv.)
Per didelis kūno svoris 1156,551 56,3 115,655
Per mažas fizinis aktyvumas 1466,744 71,4 146,674
Kiekvienais metais apie 470000 gyventojų kreipiasi į ASPĮ, kuriems suteikiama konsultacija,
gydymas ir jie pagal modelį yra nukreipiami į VSB pirminei konsultacijai. Tikėtina, kad šie
gyventojai aprėps ir dalį gyventojų, turinčių per mažą fizinį aktyvumą, netinkamą mitybą, antsvorį,
kurių paplitimas pateiktas 15 lentelėje. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas per metus
skirdamas po 1 val. laiko vienam asmeniui (pasirengimas, konsultacija, konsultacijos
apibendrinimas, dokumentacijos tvarkymas) iš viso dirbtų su šia tiksline grupe 940,000 tūkst. val. Iš
viso per metus šių konsultacijų teikimui reikėtų 725 specialistų etatų (16 lentelė).
16 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto darbo krūvio apskaičiavimas konsultacijos
paslaugai
ASPĮ
siunčiamų
asmenų
vid.
skaičius
per metus
VS stiprinimo
specialisto d. d.
skaičius
VS stiprinimo specialisto d.
val. sk. (2 val. per parą
paliekama administraciniam
darbui)
Jei skiriama
viena pradinė
motyvacinė
konsultacija
1 val.
Specialistų
poreikis
konsultacijoms
(etatų)
470000 216 1296 940000 725
Darant prielaidą, kad iš 470000 gyventojų bent 10 proc. išreikštų norą dalyvauti fizinio
aktyvumo skatinimo ir svorio kontrolės programoje ir jiems bus teikiama sveikos gyvensenos
įgūdžių formavimo paslauga pagal patvirtintą ir aprobuotą nacionaliniu lygiu programą ir vienam
gyventojui suteikiamos 8 kontaktinės valandos per 2 mėnesius, iš viso metams būtų reikalingi
290 visuomenės sveikatos specialistų etatų (17 lentelė).
36
17 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto darbo krūvio apskaičiavimas sveikos gyvensenos
įgūdžių formavimo paslaugai
10 proc.
gyventojų,
norinčių keistis
ir sutinkančių
dalyvauti svorio
kontrolės ir
fizinio aktyvumo
skatinimo
programoje
VS
stiprinimo
specialisto
d. d.
skaičius
VS stiprinimo
specialisto d. val. sk. (2
val. per parą paliekama
administraciniam
darbui)
Jei svorio
kontrolės
programa
naudojasi žmogus
ir atvyksta per
metus 8 kartus
(kontaktinių val.
sk.)
Specialistų
poreikis
konsultacijoms
(etatų)
47000 216 1296 376000 290
Taigi vien tik šioms dviem paslaugoms per metus Lietuvai reikėtų 1015 specialistų, iš kurių
dalis galėtų būti turintys sveikos mitybos ar fizinio aktyvumo specializaciją. Šiems specialistams
išlaikyti (konsultavimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo paslaugų teikimas) per metus
reikėtų 1436,428 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir 445,0 tūkst. socialinio draudimo įmokoms.
Papildomai paslaugoms teikti reikėtų priemonių konsultavimui - lankstinukai 470000 vnt. po 0,10
ct., kurių leidybai reikėtų 47,00 tūkst. Lt. Fizinio aktyvumo propagavimui viešojo informavimo
priemonėse – informavimo paslaugai – 188,14 tūkst. Lt (planuojant 10 proc. nuo specialistų darbo
užmokesčiui ir Socialinio draudimo įmokoms skirtos dalies).
Iš viso išlaidos, teikiant informavimo, konsultavimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių
formavimo paslaugas asmenims, turintiems antsvorio, Lietuvoje būtų 2116,568 tūkst. Lt.
37
7 pav. Paslaugų gavėjo judėjimo kryptys ir paslaugų teikėjai.
Gyventojo siuntimas iš
ASPĮ į VSB arba VSB į
ASPĮ suteikiant
konsultavimo
paslaugą
Gyventojo nukreipimas į svorio kontrolės programą suteikiant
sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo paslaugą
Paslaugos
gavėjas
Rekomendacijos Viešųjų paslaugų teikėjai sveikatos sektoriuje Viešojo administravimo paslaugų teikėjai Viešųjų paslaugų teikėjai ne sveikatos sektoriuje
NVO sektorius,
privačios įstaigos Gyventojas pageidauja naudotis NVPO sektoriaus arba privačių įstaigų
teikiamomis paslaugomis ir turi galimybę už jas susimokėti
Gyventojui per
masines informavimo
priemones suteikiama
informacija apie fizinį
aktyvumą, svorio
kontrolę ir teikiamas
paslaugas
Gyventojas apsilanko ASPĮ, dėl su sveikata
susijusių problemų
Gyventojas apsilanko
VSB, dėl RV kontrolės
konsultacijos Gyventojui
sudaroma per
infrastruktūrą FA
skatinanti aplinka,
kuria jis gali
naudotis
nemokamai
38
8 pav. Paslaugų teikėjų funkciniai ryšiai.
SA - paslaugų masto planavimas ir
kontrolė
NVO sektorius,
privačios įstaigos
SA - VSB pateikiama
informacija apie esamą
infrastruktūrą Teikiamos ataskaitos
1. Informacijos pateikimas VSB apie teikiamas paslaugas, siekiant nukreipti gyventojus
2. VSB įvertina paslaugų atitikimą nacionalinėms rekomendacijoms
Teikiamos ataskaitos
VSB informuoja
visuomenę apie FA
galimybes ir
infrastruktūrą
39
Žmogiškieji ištekliai ir priemonės
18 lentelėje pateikiamas rekomenduojamų institucijų sąrašas, kiekvienoje institucijoje
identifikuojami žmogiškieji ištekliai ir reikalinga infrastruktūra.
18 lentelė. Siūlomo modelio žmogiškieji ištekliai ir reikalinga infrastruktūra
Institucija Žmogiškieji ištekliai Infrastruktūra
Organizavimas
Sveikatos apsaugos
skyrius.
Visuomenės sveikatos specialistas ar jo funkcijas
atliekantis specialistas (mažesnėse savivaldybėse,
neturinčiose sveikatos apsaugos skyriaus –
savivaldybės gydytojas).
Turimos priemonės.
Sporto
skyrius/sporto
reikalų
koordinatorius.
Vyriausiasis arba vyresnysis specialistas. Turimos priemonės.
Statybos ir kelių
infrastruktūros
skyrius.
Vyriausiasis arba vyresnysis specialistas. Turimos priemonės.
Papildomos lėšos
infrastruktūros
kūrimui ir įrengimui.
Įgyvendinimas
VSB. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas.
Dietistas.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas su
fizinio aktyvumo specializacija.
Turimos priemonės.
Papildomos
priemonės (metodinė
medžiaga, pvz.,
lankstinukai).
Fizinio aktyvumo
lygio priemonės.
Mitybos įgūdžių
įvertinimo
priemonės.
Savivaldybės sporto
institucijos.
Sporto treneriai. Turimos priemonės.
NVO. Visuomenės sveikatos ar sporto srityje dirbantys
savanoriai.
Turimos priemonės.
Papildomos
priemonės (tiekiamas
vanduo).
NVO –
bendruomenės.
Savanoriai. Turimos priemonės.
Privatūs sporto
klubai.
Sporto treneriai. Turimos priemonės.
40
8. Naujų teisės aktų parengimo ar jau egzistuojančių teisės aktų keitimo
poreikis
Atliekant teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimą
Lietuvoje bei rengiant rekomenduojamą fizinio aktyvumo srities paslaugų teikimo suaugusiems
modelį, aptariant jo įgyvendinimui reikalingą infrastruktūrą bei aprašant numatomus paslaugų
organizatorių, teikėjų ir gavėjų funkcinius ryšius, nustatytas naujų teisės aktų parengimo ar jau
egzistuojančių teisės aktų keitimo poreikis.
Siekiant tinkamai įdiegti visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų modelį rekomenduojame:
1. Fizinio aktyvumo skatinimui ir mitybos įgūdžių formavimui parengti mokslo įrodymais
pagrįstas kvalifikacijos kėlimo programas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams,
papildomus kvalifikacinius reikalavimus paslaugų teikėjams.
2. Parengti ir patvirtinti nacionalines svorio kontrolės programos rekomendacijas, programų
vertinimo metodiką ir programų aprobavimo tvarką.
3. Parengti ir patvirtinti nacionalines konsultacijos teikimo rekomendacijas.
4. Sėkmingam modelio diegimui užtikrinti patvirtinti asmens siuntimo iš asmens sveikatos
priežiūros įstaigos į visuomenės sveikatos biurą specialistų konsultacijoms ir grįžtamosios
informacijos apie paciento gyvensenos pokyčius pateikimo ASPĮ tvarką.
5. Siekiant kokybiškai vykdyti teikiamų paslaugų vertinimą, patvirtinti atsiskaitymo už
suteiktas paslaugas tvarką.
6. Teisės aktais pavesti savivaldybių visuomenės sveikatos biurams visuomenės sveikatos
rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos (audito) funkciją, koreguoti pavyzdinius
savivaldybių visuomenės sveikatos biurų nuostatus, visuomenės sveikatos stebėsenos
rodiklių sąrašą.
41
1 priedas.
16 lentelė. Teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos stiprinimą
Eil.
Nr. Dokumentas Sritis Apibūdinimas
1. Visuomenės sveikatos priežiūros
įstatymas
(Žin., 2002-06-07 Nr. 56-2225).
Sisteminis. Įstatymas apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros
sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės
sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės
sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis
visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo
pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės
sveikatos priežiūros srityje.
2. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas
(Žin., 1996-07-12 Nr. 66-1572).
Sisteminis. Įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų tipus, jų steigimo,
reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo
pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus,
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą,
asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų bei mokamų
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos nacionalinės
sveikatos sistemos įstaigose tvarką, santykius tarp sveikatos
priežiūros įstaigų ir pacientų, atsakomybės už šio įstatymo
pažeidimus pagrindus.
3. Sveikatos sistemos įstatymas (Žin.,
1994-08-17 Nr. 63-1231).
Sisteminis. Įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos
struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos
atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, sveikatinimo veiklos
mastų nustatymo, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros
organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos
sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos
teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos
subjektų teises ir pareigas.
4. Dėl 2012 metų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto patvirtintų
asignavimų paskirstymo pagal
programas (Žin., 2012-02-28
Nr. 25-1162).
Finansavimas. 2012 metų Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto asignavimų
paskirstymas pagal programas.
42
Eil.
Nr. Dokumentas Sritis Apibūdinimas
5. Dėl Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro nuostatų
patvirtinimo (Žin., 2009-12-05 Nr.
144-6408).
Infrastruktūra. Yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė visuomenės
sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendinanti visuomenės sveikatos
priežiūros strategiją visuomenės sveikatos stiprinimo ir neinfekcinių
ligų bei traumų profilaktikos srityje, vykdanti visuomenės sveikatos
stiprinimo neformalųjį švietimą bei visuomenės sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos tobulinimą. Centras yra įstaiga prie
Sveikatos apsaugos ministerijos.
6. Dėl Savivaldybės visuomenės
sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų
patvirtinimo (Žin., 2008-03-27 Nr.
35-1253).
Infrastruktūra. Pagrindinis Biuro veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės gyventojų
sveikata, vykdyti savivaldybės (kelių savivaldybių) teritorijoje
Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais
reglamentuojamą savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrą,
siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti
gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugas.
7. Dėl valstybės laiduojamų
(nemokamų) būtinųjų visuomenės
sveikatos priežiūros priemonių ir
paslaugų nomenklatūros (Žin., 2000-
12-06 Nr. 104-3297).
Paslaugų nomenklatūra. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos
priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūra.
8. Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos valstybės visuomenės
sveikatos priežiūros biudžetinių
įstaigų pavyzdinių nuostatų
patvirtinimo (Žin., 2000-03-24 Nr.
25-656).
Infrastruktūra. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas - vykdyti visuomenės sveikatos
priežiūrą, kuria siekiama užkirsti kelią žalingų sveikatai produktų
vartojimui, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės
blogėjimui, ligų ir traumų atsiradimui, mažinti gyventojų
sergamumą, mokyti visuomenę sveikos gyvensenos.
9. Dėl Savivaldybės visuomenės
sveikatos biure privalomų pareigybių
sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių
reikalavimų patvirtinimo
(Žin., 2007-11-24 Nr. 121-4983).
Infrastruktūra/kvalifikacija. Paskirtis – apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus asmeniui,
einančiam ar pageidaujančiam eiti šias pareigas savivaldybės
visuomenės sveikatos biure.
43
2 priedas
NICE fizinio aktyvumo skatinimo ir svorio kontrolės schema
44
3 priedas
NICE gairės, susijusios su Fizinio aktyvumo skatinimu ir svorio kontrolė
Gairė. Keturi dažniausiai naudojami fizinio aktyvumo didinimo metodai (PH2)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. 16 metų ar vyresni
asmenys.
Vietos politikos
formuotojai, atstovai ir
vadovai, kartu su
pirminės sveikatos
priežiūros specialistais.
Vietos politikos formuotojai, atstovai ir vadovai, kartu su pirminės sveikatos priežiūros
specialistais turėtų stebėti vietinių strategijų ir sistemų efektyvumą, kurios skatintų
fizinį aktyvumą. Pirmiausia jie turėtų koncentruotis į tai, ar oportunistiniai patarimai
(ne)/padeda didinti socialiai pažeidžiamų asmenų fizinį aktyvumą, įskaitant asmenis su
negalia (mažinant sveikatos netolygumus). Jie taip pat turėtų įvertinti, kaip veiksmingai
veikia įvairių disciplinų specialistai ilgalaikėje perspektyvoje didinant fizinį aktyvumą
minėtose grupėse.
2. Suaugusieji. Pirminės sveikatos
priežiūros specialistai.
• Pirminės sveikatos priežiūros specialistai turėtų pasinaudoti galimybe, kai tik
įmanoma, identifikuoti neaktyvius suaugusiuosius ir patarti jiems siekti vidutinio
aktyvumo mankšta. Ja užsiimti bent 30 minučių 5 dienas per savaitę (ar daugiau). Jie
turėtų kritiškai nuspręsti, kada tai netikslinga (pvz., dėl sveikatos sutrikimų ar asmeninių
aplinkybių). Jie turėtų naudoti patvirtintą įrankį, pvz., Sveikatos departamento būsimas
bendrasis specialisto fizinio aktyvumo klausimynas (GPPAQ), tam, kad identifikuoti
neaktyvius suaugusiuosius.
• Pirminės sveikatos priežiūros specialistai teikdami fizinio aktyvumo skatinimo
pratimus turi atsižvelgti į asmeninius poreikius, pageidavimus, aplinkybes. Jie turėtų
apžvelgti tikslus. Jie taip pat turėtų pateikti rašytinę informaciją apie veiklos privalumus
ir vietos galimybes būti aktyviais. Jie turėtų stebėti juos 3–6 mėnesius, tam tikrais
intervalais.
45
Gairė. Vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas (PH17)
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Jaunesni nei 18 metų
vaikai ir jaunimas, jų
šeimos/globėjai.
Visi vietinės valdžios
departamentai ir kitos
vietinės strateginės
partnerystės įstaigos,
atsakingos už vaikų ir
jaunimo fizinio
aktyvumo įrenginius ir
paslaugas. Politikai ir
planuotojai, dirbantys
viešajame,
savanoriškajame,
bendruomeniniame ar
privačiame sektoriuose.
• Nustatyti vietinių vaikų ir jaunimo, kurie per dieną bent 1 valandą neužsiima vidutinio
intensyvumo ar intensyvia fizine veikla, grupes. Siekiant šio tikslo, dirbti su visuomenės
sveikatos observatorija, mokyklomis ir veikiančiomis bendrijomis bei savanoriškomis
organizacijomis.
• Naudojantis surinkta informacija įtraukti šiuos vaikus ir jaunimą į fizinio aktyvumo
galimybių projektavimą, planavimą ir įgyvendinimą.
• Pasitarti su skirtingų grupių vaikais ir jaunimu ir jų šeimomis, kad suprastumėte
veiksnius, kurie padeda arba kliudo būti fiziškai aktyviais. Didesnį dėmesį skirti tiems,
kurie yra mažiau fiziškai aktyvūs. Užtikrinti, kad vaikai iš skirtingų socioekonominių ir
etninių mažumų grupių yra aktyviai įtraukiami į siūlomas veiklas. Taip pat užtikrinti,
kad turintys negalią (ar gyvenantys su šeimos nariu, kuris turi negalią) yra aktyviai
įtraukiami.
• Naudoti surinktą informaciją, siekiant padidinti vaikų ir jaunimo galimybes būti
fiziškai aktyviais ir planuojant programas, kurios sprendžia bet kokius paslaugų teikimo
netolygumus.
2. Asmenys, kurie
jaunesniems nei 18
metų vaikams ir
jaunimui suteikia
galimybes ir
įgyvendina
programas būti
fiziškai aktyviems.
Visi vietinės valdžios
departamentai ir kitos
vietinės strateginės
partnerystės įstaigos,
atsakingos už vaikų ir
jaunimo fizinio
aktyvumo įrenginius ir
paslaugas. Politikai ir
planuotojai, dirbantys
viešajame,
savanoriškajame,
• Užtikrinti neformalius ir formalius fizinės veiklos užsiėmimus vaikams ir jaunimui
(įskaitant žaidimus), kuriuos veda personalas ar savanoriai, atitinkantys reikiamo
sektoriaus standartus ar turintys kvalifikaciją, tinkamą dirbti su vaikais. Tai aprėpia
vaikų apsaugos, sveikatos ir saugumo, įvairovės ir lygybės reikalavimus.
• Užtikrinti, kad personalas ir savanoriai turėtų įgūdžių (taip pat ir tarpasmeninių
įgūdžių) projektuoti, planuoti ir įgyvendinti fizinio aktyvumo sesijas (įskaitant aktyvaus
žaidimo sesijas), atitinkančias skirtingus vaikų ir jaunimo poreikius ir galimybes.
Pagrindinės veiklos turi būti įdomios. Lyderiai turi įkvėpti. Jie turi ugdyti vaikų ir
jaunimo siekius, apie tai, kokių jie turi įgūdžių ir galimybių tai pasiekti. Be to, lyderiai
taip pat turėtų skatinti vaikų ir jaunimo asmeninį tobulėjimą.
• Panaudokite bendruomenės tinklus ir partnerius skatindami, plėtodami ir remdami
46
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
bendruomeniniame ar
privačiame sektoriuose.
vietines bendruomenes ir savanorius, kurie yra įsitraukę į vaikų ir jaunimo fizinio
aktyvumo skatinimą. Rekomendacijas dėl tinklų ir partnerystės darbo principų žr.
„Bendruomenės įtraukimas gerinti sveikatą“ (NICE visuomenė sveikatos gairė 9).
• Darbdaviai turėtų suteikti reguliarias ir susijusias vystymo galimybes darbuotojams ir
savanoriams. Turi būti stebimas poveikis specialistų darbui ir vaikų bei jaunimo
patirčiai.
3. 4-18 metų vaikai ir
jaunuoliai, lankantys
mokyklą ar kitas
ugdymo įstaigas.
Viešojo, savanoriškojo,
bendruomeninio ir
privataus sektoriaus
organizacijos, įtrauktos
į fizinio aktyvumo
projektų ir programų
kūrimą. Mokyklų ir
kolegijų direktoriai ir
valdytojai.
• Identifikuoti švietimo institucijas, norinčias įgyvendinti daugiakomponentes fizinio
aktyvumo programas, įtraukiančias mokyklą, šeimą ir bendruomenę. Identifikuoti
šeimas, bendruomenės narius, grupes, organizacijas ir privačias organizacijas, kurios
norėtų bendradarbiauti.
• Vykdyti daugiakomponentes fizinio aktyvumo programas. Tai turėtų aprėpti: švietimą
ir patarimus, kaip padidinti žinomumą apie fizinio aktyvumo naudą, bei suteikti
vaikams ir jaunimui pasitikėjimo savimi ir motyvacijos; politiką ir aplinkos pokyčius,
kuriant palankesnę aplinką mokyklose ir sudarant naujas galimybes fiziniam aktyvumui
per pertraukas ir po pamokų; šeimą, suteikiant namų užduotis, kurias vaikai ir jų
tėvai/globėjai gali atlikti kartu, arba patariant, kaip sukurti palankesnę namų aplinką
(pvz., kaip jie gali padėti vaikams įsitraukti į veiklas). Tai galėtų aprėpti šeimos dienas
bendruomenėse pagal mokyklos užduotis, pvz., paskelbiant šeimos pasilinksminimo
dienas ir schemas kaip kad „Pažaiskime parke“.
4. Asmenys, kurie
teikia ir įgyvendina
fizinio aktyvumo
skatinimo programas
(formalias ir
neformalias) ir kitas
galimybes
jaunesniems nei 18
Švietimo ir mokymo
organizacijos.
• Sukurti tęstinio profesinio tobulėjimo (CPD) programas asmenims, kurie įsitraukę į
formalių ir neformalių fizinių veiklų organizavimą ir vykdymą. Švietimas ir mokymas
turėtų juos įgalinti: suteikti patarimus ir informaciją apie fizinį aktyvumą vaikams ir
jaunimui, atsižvelgiant į jų poreikius (pvz., jų vystymosi amžius, fizinės galimybės ir
kokių medicininių indikacijų jie gali turėti); suteikti vaikams ir jaunimui pasitikėjimo
savo jėgomis ir motyvuoti juos būti fiziškai aktyviais (tai aprėpia paskatinimą
nusistatyti tikslus, jei tai tinkama); suprasti praktinius klausimus ir problemas, kodėl
vaikų ir jaunimo šeimos ar grupės gali neskatinti įsitraukimo į veiklą (pvz., laiko
47
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
metų vaikams ir
jaunimui.
trūkumas, prieigos klausimai, įskaitant prieinamumą asmenims su negalia, ir kultūrinis
veiklos tinkamumas); plėtoti ir skatinti partnerystę bei įtraukti vietos bendruomenę.
• Stebėti ir įvertinti mokymų įtaką praktikų užsiėmimams.
• Mokyti asmenis vykdyti fizinio aktyvumo CPD programas.
5. 11–18 metų
mergaitės ir
merginos.
Viešojo, savanoriškojo,
bendruomeninio ir
privataus sektoriaus
vadovai ir sprendimų
priėmėjai, galintys
daryti įtaką fizinio
aktyvumo priemonėms,
galimybėms ir
programoms, skirtoms
mergaitėms ir jaunoms
moterims.
• Konsultuoti mergaites ir jaunas moteris kokio tipo fizinio aktyvumo veikla joms
patiktų. Aktyviai jas įtraukti suteikiant platų pasirinkimo galimybių spektrą. Tai gali
būti tiek formalios/neformalios veiklos, kaip futbolas, vežimėlių krepšinis, šokiai,
aerobika ir gimnastika. Veiklos gali būti mišriose grupėse ir vien tik moterų.
• Siūlyti mokyklose vykdomas fizinio aktyvumo veiklas, įskaitant ir užklasines veiklas.
Suteikti patarimus savikontrolei ir individualiai pritaikyti grįžtamąjį ryšį bei patarimus.
• Spręsti bet kokias psichologines, socialines ar aplinkos fizinio aktyvumo problemas.
Pvz., suteikti lengvai prieinamas bendruomenės patalpas su persirengimo kambariais.
Bet kokia aprangos politika turėtų būti prieinama, praktiška ir priimtina dalyviams, be
jokio jų dalyvavimo apribojimo ir be pavojaus jų saugumui.
6. Ne vyresni nei 11
metų vaikai.
Vaikų centrų
personalas.
Ikimokyklinio amžiaus
vaikų prižiūrėtojai ir
auklėtojai.
Tėvai/globėjai.
Mokytojai ir mokyklų
pagalbinis personalas.
Asmenys, suteikiantys
vietines fizinio
aktyvumo galimybes
savanoriškame,
• Suteikti vaikams galimybę kasdien užsiimti įvairia fizine veikla tiek lauke, tiek viduje,
įskaitant galimybes nestrūktūruotiems, spontaniškiems žaidimams.
• Pritaikyti veiklas prie vaiko amžiaus ir fizinių galimybių. Užtikrinti, kad jie yra
įtraukiami, progresyvūs ir malonūs. Veiklos turi plėtoti vaiko judėjimo įgūdžius (pvz.,
ropojimas, bėgimas, šokinėjimas, lipimas, metimas, gaudymas ir kamuolio spardymas).
Vaikai turėtų išbandyti pažangesnes veiklas, tokias kaip plaukimas, važinėjimas
dviračiu, futbolas ir šokiai.
• Suteikti galimybes fiziniam aktyvumui ikimokyklinėse įstaigose tam tikrais intervalais
per visą dieną; žaidimų metu ar per pietų pertrauką mokyklose; kaip dalis popamokinės
veiklos ir išplėstos mokyklos nuostatos; laisvalaikio metu (įskaitant savaitgalius ir
atostogas) bendruomenėse ir privačiame sektoriuje.
• Padėti vaikams atrasti veiklos, kuria gali džiaugtis vieni patys ir kuria gali mėgautis su
48
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
bendruomeniniame ir
privačiame sektoriuose.
šeima ir draugais.
7. 11-18 metų
mergaitės ir
merginos.
Specialistai, vykdantys
fizinio aktyvumo
veiklas, įskaitant
jaunimo lyderius,
mokytojus, trenerius ir
savanorius.
• Paremkite visus dalyvius nepaisant jų galimybių nekritišku ir įtraukiančiu būdu.
Pabrėžkite dalyvavimo galimybę, malonumą ir asmeninį tobulėjimą, o ne telkite dėmesį
į pasirodymo vertinimą.
• Paskatinkite tuos, kurie pasirenka nedalyvauti, įsitraukti kitais būdais į fizines veiklas.
Padėkite jiems palaipsniui pereiti prie visaverčio dalyvavimo.
• Paskatinkite aprangą, kuri sumažina rūpesčius dėl išvaizdos. Tai turi būti praktiška,
prieinama ir priimtina tiems, be dalyvavimo apribojimo ir be pavojaus jų saugumui.
• Pateikti atitinkamų vaidmenų modelius.
8. Jaunesni nei 18 metų
vaikai ir jaunuoliai,
jų šeimos/globėjai.
Grupės ir individai,
kurie reguliariai
kontaktuoja su vaikais,
jaunuoliais, jų
tėvais/globėjais,
įskaitant sveikatos
priežiūros specialistus,
vietinės valdžios
personalą; fizinio
aktyvumo specialistus
viešame ir privačiame
sektoriuose; mokytojus
ir auklėtojus;
savanorius ir
bendruomenių
organizacijų
darbuotojus.
•Užtikrinti, kad tėvai ir globėjai žino apie vyriausybės rekomendacijas vaikams ir
jaunimui užsiimti vidutinio intensyvumo aktyvia fizine veikla bent 60 minučių per
dieną. Informuoti juos, kad bent du kartus per savaitę tai turėtų aprėpti veiklas,
gerinančias lankstumą, raumenų jėgą ir stiprinančias kaulus.
• Pateikti informaciją apie fizinio aktyvumo naudą, pabrėžiant, kaip tai smagu. Pateikti
vietinių galimybių pavyzdžius.
• Skatinti tėvus/globėjus kartu su vaikais įsitraukti į fizines veiklas.
• Skatinti tėvus/globėjus bent kelių vietinių kelionių maršrutus (ar dalį maršruto) su
mažais vaikais įveikti naudojant fiziškai aktyvius keliavimo būdus. Tai turėtų būti
vykdoma daugelį dienų per savaitę. Tikslas fiziškai aktyvias keliones (tokios kaip
vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu) įskiepyti nuo ankstyvo amžiaus. Tėvai/globėjai
turėtų būti skatinami leisti savo vaikams tapti labiau nepriklausomais, palaipsniui
leidžiant jiems mažas distancijas eiti, važiuoti dviračiu ar kitaip fiziškai aktyviai judėti.
• Savo pavyzdžiu parodyti, kaip inkorporuojamas fizinis aktyvumas kasdieniniame
gyvenime. Pvz., pasirinkti fiziškai aktyvų keliavimo būdą (tokį kaip ėjimas pėsčiomis ar
važiavimas dviračiu), naudotis laiptais, reguliariai dalyvauti rekreacinėse ar sporto
veiklose.
49
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
• Skatinti fiziškai aktyvias keliones kaip variantą visai šeimai. Didinti informavimą,
kaip tai gali padėti vaikams ir jaunuoliams pasiekti rekomenduojamą fizinio aktyvumo
paros normą.
9. Jaunesni nei 18 metų
vaikai ir jaunimas
kurie lanko:
ikimokyklines ar
pradinio ugdymo
įstaigas; mokyklas ar
kolegijas; vietines,
popamokines
veiklas.
Mokyklų ir kolegijų
direktoriai ir valdytojai.
Asmenys, kurie įtraukti
į ikimokyklinio ir
pradinio ugdymo
valdymą. Mokyklų
kelionių patarėjai.
• Tęsti fiziškai aktyvių kelionių (kaip vaikščiojimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu)
kultūros propagavimą.
• Parengti mokyklos kelionės planą, kurio pagrindinis tikslas būtų fizinis aktyvumas,
pagal esamą gairę. Integruoti ją su kitų mokyklų ir bendruomenių planais (žr. 5
rekomendaciją). Tisklas skatinti vaikus ir jaunimą pasirinkti fiziškai aktyvų keliavimo
būdą.
• Užtikrinti, kad mokyklos teiktų tinkamą ciklą ir kelių eismo saugos mokymą visiems
mokiniams.
• Skatinti vaikus ir jaunimą, ypač tuos, kurie gyvena 2 km spinduliu nuo savo mokyklos
ar kitų bendruomenės įstaigų, eiti ten pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar pasirinkti kitą
fiziškai aktyvų kelionės būdą.
• Dirbant kartu su vietos valdžia braižyti saugių maršrutų, į mokyklas ir vietines
žaidimų ir laisvalaikio vietas, žemėlapius. Atsižvelgti į mokinių, tėvų/globėjų požiūrį
bei konsultuotis su bendruomene. Spręsti identifikuotas kliūtis (pvz., saugaus dviračių
parko trūkumas).
• Įtraukti vaikus ir jaunimą, jų tėvus/globėjus, vietinę bendruomenę ir kitas įstaigas
įgyvendinant mokyklų kelionių planus. Naudoti įvairias priemones jį propaguojant
(pvz., „vaikščiojantys autobusai“, „eik ir važiuok dviračiu į mokyklą kiekvieną dieną“).
Dirbkite kartu su vietinės valdžios mokyklos kelionės plano patarėju įtraukdami
savanorius ilgalaikiam plano įgyvendinimui.
• Nustatyti veiklos tikslus mokyklos kelionės planui, kuris kasmet audituojamas ir kuris
formuoja vietinių strateginių partnerių įgyvendinimo planus. Kuriamieji veiksmai turi
būti vykdomi, jei numatyti tikslai nepasiekti.
• Didinti tėvų/globėjų supratimą apie ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu ar kito
50
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
fiziškai aktyvaus keliavimo būdo naudą. Pvz., paaiškinti, kaip tai pagerina vaikų ir
jaunimo judėjimo įgūdžius, socialinę gerovę, pasitikėjimą savimi ir nepriklausomybę.
Taip pat paaiškinti, kaip vaikai gali ištyrinėti ir ramiai susipažinti su savo vietine
aplinka tuo pačiu būnant fiziškai aktyviems.
Gairė. Psichinė gerovė ir vyresnio amžiaus asmenys (PH16)
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Sveikatos priežiūros
ir socialinės rūpybos
specialistai,
priežiūros namuose
darbuotojai, globos
namų vadovai ir
darbuotojai bei
pagalbinis
personalas, įskaitant
savanoriškąjį
sektorių.
Profesinės
organizacijos, įgūdžių
tarybos ir kitos
organizacijos,
atsakingos už mokymo
programų parengimą ir
kompetencijų
nustatymą, standartus ir
tęstinio profesinio
tobulinimosi schemas.
NHS ir vietos valdžios
vadovai, žmogiškųjų
išteklių ir mokymo
paslaugų teikėjai, namų
priežiūros personalas
• Projektuojant ir plėtojant vietines pritaikytas mokymo programas dirbantiems su
vyresnio amžiaus asmenimis, įtraukti ergoterapeutus. Mokymo programos turi apimti:
esmines žinias (ir pritaikymą) apie ergoterapijos bei sveikatos ir gerovės skatinimo
principus ir metodus; efektyvius bendravimo įgūdžius bendrauti su vyresnio amžiaus
asmenimis ir jų globėjais (įskaitant grupės supratimo įgūdžius ir į asmenį orientuotą
požiūrį); informacija apie tai, kaip geriausia stebėti ir kaip kuo geriau panaudoti
atsiliepimus apie paslaugas įvertinant ar pertvarkant paslaugas, siekiant patenkinti
vyresnio amžiaus asmenų poreikius.
• Užtikrinti, kad specialistai turėtų įgūdžius: efektyviai bendrauti su vyresnio amžiaus
asmenimis, skatinti keitimąsi idėjomis ir tarpusavio pagalba; skatinti vyresnio amžiaus
asmenis identifikuoti, kurti, repetuoti ir vykdyti kasdieninius įpročius ir skatinti veiklas,
kurios padeda išlaikyti ar pagerinti sveikatą ir gerovę; pagerinti, išlaikyti vyresnio
amžiaus asmenų sugebėjimus vykdyti kasdienius darbus ir skatinti savarankiškumą;
reguliariai surinkti ir panaudoti dalyvių atsiliepimus.
51
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
privačiame ir
savanoriškajame
sektoriuose.
2. Vyresnio amžiaus
asmenys ir jų
globėjai.
Ergoterapijos terapeutai
ar kiti specialistai, kurie
teikia paramos ir
priežiūros paslaugas
vyresnio amžiaus
asmenims
bendruomenėse ar
stacionariai ir kurie
buvo apmokyti taikyti
ergoterapijos principus
ir metodus.
• Pasiūlykite reguliarias grupines ir/ar individualias sesijas skatinant vyresnio amžiaus
asmenis nustatyti, įrengti, repetuoti ir vykdyti nuolatinius įpročius ir veiklą, kuri padeda
išlaikyti ir pagerinti jų sveikatą ir gerovę. Sesijos turėtų: įtraukti vyresnio amžiaus
asmenis kaip ekspertus ir partnerius išlaikant ir gerinant jų gyvenimo kokybę; ypatingą
dėmesį atkreipti į bendravimą, fizinę prieigą, sesijos ilgį ir neformalios aplinkos
palaikymą, kad paskatintų pasikeitimą idėjomis ir tarpusavio paramą; pasirinkite vietą,
kuri geriausiai atitinka vyresnio amžiaus asmens ar grupės poreikius; pateikite
praktinius problemų sprendimo būdus.
• Padidinkite vyresnio amžiaus asmenų žinias ir informavimą, kur gauti informacijos ir
patarimų įvairiomis temomis. Pateikite informaciją tiesiogiai, pakvieskite vietinius
patarėjus pokalbiams ar suorganizuokite keliones ir socialines veiklas. Temos turi
aprėpti: sveikatos priežiūros poreikių išlaikymą (pvz., akių, klausos ir kojų priežiūra);
mitybą (pvz., sveika mityba pagal biudžetą); asmens priežiūrą (pvz., apsipirkimas,
skalbimas, šildymas); buvimą aktyviu ir kasdienio mobilumo didinimą; informacijos
apie paslaugas ir išmokas gavimą; namų ir bendruomenės saugumą; vietinio transporto
naudojimo schemas.
• Sukurti reguliarų grįžtamąjį ryšį
iš dalyvių ir naudoti jį informuojant sesijų turinį ir vertinant motyvacijos lygį.
3. Vyresnio amžiaus
asmenys ir jų
globėjai.
Fizioterapeutai,
registruoti mankštos sp
ecialistai ir fitneso instr
uktoriai ir kiti sveikatos
priežiūros
specialistai, socialinės
• Bendradarbiaujant su vyresnio amžiaus asmenimis ir jų globėjais, pasiūlyti pritaikytas
fizinio aktyvumo programas bendruomenėse, sutelkiant dėmesį į: vidutinio intensyvumo
mišrios mankštos programas (pvz., šokiai, pasivaikščiojimai, plaukimas); jėgos ir
ištvermės pratimai, ypač silpnesniems vyresnio amžiaus asmenims; tonuso ir tempimo
pratimai.
• Užtikrinti, kad mankštos programos atitiktų vyresnio amžiaus asmenų preferencijas.
52
Eil.
Nr. Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
globos, laisvalaikio
paslaugos ir savanorišk
o sektoriaus
darbuotojai, turintys kv
alifikaciją,
įgūdžius ir patirtį, kad
galėtų įgyvendinti
mankštos
programas, skirtas vyre
snio amžiaus asmenims.
• Skatinti vyresnio amžiaus asmenis lankyti sesijas bent jau vieną ar du kartus per
savaitę, plečiant reguliarios fizinės veiklos naudą.
• Patarti vyresnio amžiaus asmenims ir jų globėjams, kaip saugiai mankštintis 30
minučių per dieną (galima ir skirstyti po 10 min.) penkis kartus per savaitę ar daugiau.
Pateikite naudingų pavyzdžių kasdieninės veiklos, kuri galėtų padėti tai pasiekti (pvz.,
apsipirkimas, namų ruoša, sodininkystė, važinėjimas dviračiu).
• Sukurti grįžtamąjį ryšį iš dalyvių ir naudoti informaciją paslaugų turinio gerinimui ir
motyvacijos lygio įvertinimui.
4. Vyresnio amžiaus
asmenys ir jų
globėjai.
Šeimos gydytojai,
bendruomenės
slaugytojos,
visuomenės sveikatos
specialistai, „Ėjimo
sveikatos link
iniciatyvos“ ėjimo
lyderiai, vietinės
valdžios institucijos,
laisvalaikio paslaugos,
savanoriškos
organizacijos,
bendruomenės grupės,
dirbančios su vyresnio
amžiaus asmenų
globėjais ir patys
vyresnio amžiaus
asmenys.
• Bendradarbiaujant su vyresnio amžiaus asmenimis ir jų globėjais pasiūlyti įvairias
pasivaikščiojimo schemas (mažo ir vidutinio intensyvumo), su vietiniais maršrutais, kad
būtų pritaikoma įvairioms galimybėms.
• Skatinti reguliarų dalyvavimą vietinio pasivaikščiojimo schemomis, kaip būdą
pagerinti vyresnio amžiaus asmenų psichinę gerovę ir pateikti informaciją apie
vaikščiojimo naudą sveikatai.
• Skatinti ir remti aktyvų vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą, atsižvelgiant į jų
sveikatą ir mobilumo poreikius bei asmenines preferencijas.
• Užtikrinti, kad vaikščiojimo schemos organizuojamos ir vedamos apmokytų
darbuotojų arba „Ėjimo sveikatos link iniciatyvos“ savanorių ėjimo lyderių iš vietinės
bendruomenės, kurie iš pradžių buvo apmokyti pirmosios pagalbos ir tinkamų
vaikščiojimo maršrutų sukūrimo; įtraukti vaikščiojimo schemos vadovo ir dalyvių
grupinį susirinkimą; pasiūlyti vietinių pasivaikščiojimų galimybes bent tris kartus per
savaitę, kai laikas ir vieta sutarta su dalyviais; trunka maždaug valandą ir apima bent
30-40 min. ėjimo, įskaitant tempimo ir apšilimo pratimus (priklausomai nuo vyresnio
amžiaus asmenų mobilumo ir pajėgumo); sukurti grįžtamąjį dalyvių ryšį ir panaudoti
gerinant paslaugų turinį bei įvertinant motyvacijos lygį.
53
Gairė. Fizinio aktyvumo skatinimas darbovietėse (PH13)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Darbuotojai Darbdaviai (didesnėse
organizacijose tai gali
aprėpti darbdavių
atstovus, pvz.,
personalo vadovai ar
vyresnieji vadovai).
Visuomenės sveikatos
specialistai, darbų
saugos darbuotojai,
sveikatos darbovietėse
propaguotojai.
Profesinės sąjungos,
kiti darbuotojų atstovai,
darbuotojai.
• Parengti organizacijos planą ar politiką skatinti ir remti darbuotojus būti fiziškai
aktyvesniais. Tai turėtų aprėpti priemones, maksimaliai padidinančias darbuotojų
galimybes dalyvauti; būti parengta atsižvelgiant į konsultacijas su darbuotojais ir
užtikrinta, kad jie įtraukiami į planavimą ir projektavimą, kaip ir stebėjimą; būti
remiama vadovybės ir skirta pakankamai išteklių. Nustatyti organizacijos tikslus ir
susieti su kitomis susijusiomis politikomis (pvz., alkoholio, rūkymo, darbo saugos ir
sveikatos, lankstaus darbo ar kelionės); susieta su atitinkamomis nacionalinėmis ar
vietos politikomis (pvz., sveikatos ar transporto).
• Pristatyti ir stebėti visos organizacijos, daugiakomponentę programą skatinti
darbuotojus būti fiziškai aktyviais. Tai galėtų būti dalis platesnės programos,
gerinančios sveikatą. Tai galėtų aprėpti lanksčios darbo politikos ir paskatinimo
schemas; politiką, skatinančią darbuotojus eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar pasirinkti
kitą keliavimo būdą, kuris skatina fizinį aktyvumą (kelionė į/iš darbo kaip dalis jų darbo
dienos); informaciją (įskaitant rašytinę) kaip būti fiziškai aktyviais ir kuo tai naudinga
sveikatai. Tai gali aprėpti informaciją apie vietines galimybes būti fiziškai aktyviais
(tiek darbovietėje, tiek už jos ribų) prisitaikant prie darbuotojų poreikių, pvz.,
pamainomis dirbančių darbuotojų; nuolatinius patarimus ir paramą asmenims
planuojant, kaip jie gali padidinti savo fizinį aktyvumą; pasiūlymus konfidencialiai
nepriklausomai sveikatos apžiūrai, atliekami tinkamai kvalifikuoto specialisto,
orientuojantis į fizinį aktyvumą.
2. Darbuotojai Darbdaviai (didesnėse
organizacijose tai gali
aprėpti darbdavių
• Skatinti darbuotojus eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudoti kitą transporto rūšį,
kuri skatina fizinį aktyvumą, visą ar bent dalį kelionės į/iš darbo (pvz., rengiant kelionės
planą).
54
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
atstovus, pvz.,
personalo vadovai ar
vyresnieji vadovai).
Asmenys, atsakingi už
pastatus ir įrenginius.
Visuomenės sveikatos
specialistai, darbų
saugos darbuotojai,
sveikatos darbovietėse
propaguotojai.
Profesinės sąjungos,
kiti darbuotojų atstovai,
darbuotojai.
• Padėti darbuotojams būti fiziškai aktyviems per visą darbo dieną: kur įmanoma,
skatinti juos daugiau judėti darbe (pvz., vaikščioti į išorinius posėdžius); strateginėse
vietose iškabinti ženklus ir išdalyti rašytinę informaciją, raginančią naudotis laiptais
vietoj lifto, jei tik gali; pateikti informaciją apie pasivaikščiojimų ir pasivažinėjimo
dviračių maršrutus ir skatinti juos trumpai pasivaikščioti per pertraukas; skatinti juos
nusistatyti tikslus, kaip toli jie gali nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu, ir stebėti
distanciją, kurią jie nueina.
• Atsižvelgti į darbo pobūdį ir bet kokius sveikatos ir saugos klausimus. Pvz., daug
asmenų ir taip per dieną nueina didelius atstumus, kai tie, kurie dirba pamainomis, gali
būti pažeidžiami, jei eis namo pėsčiomis naktį vieni.
3. Darbuotojai Visuomenės sveikatos
direktoriai, visuomenės
sveikatos specialistai ir
savanoriai. Vietiniai
strateginiai partneriai.
Privačios, valstybinės ir
savanoriškos
organizacijos,
atsakingos už fizinio
aktyvumo skatinimą ar
darbuotojų sveikatą.
Profesinės sąjungos,
verslo federacijos,
prekybos rūmai.
• Skatinti darbdavius, kurie nori įgyvendinti šias gaires, kad paskatintų darbuotojus būti
fiziškai aktyvesniems. Jei tikslinga ir įmanoma, tai turėtų įgyvendinama ir darbdavio
patalpose. Tai gali aprėpti informacijos pateikimą apie nuorodas į vietinius išteklius. Tai
taip pat galėtų aprėpti konsultacijas ir kitą informaciją ar išteklius (pvz., fizinio
aktyvumo ekspertų paslaugos).
• Jei pirminis poreikis didesnis už turimus išteklius, sutelkti dėmesį į: įmones, kuriose
didelė darbuotojų dalis yra nepalankioje padėtyje; kur dauguma darbuotojų dirba sėdimą
darbą; mažos ir vidutinio dydžio įmonės.
55
Gairė. Motinos ir vaiko mityba (PH11)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Moterys
besirengiančios
pastoti arba
ankstyvajame
nėštume.
Pirminės sveikatos
priežiūros fondai
(PCTs) ir NHS fondai.
Visuomenės sveikatos
direktoriai, visuomenės
sveikatos kampanijų
planuotojai ir
organizatoriai.
Vaistininkai, šeimos
gydytojai, ligoninės
gydytojai ir slaugytojos,
ypač kurie dirba su
ginekologo, lytinės
sveikatos,
kontracepcijos ir šeimos
planavimo paslaugomis,
vaisingumo klinikos ir
mokyklų sveikatos
priežiūros paslaugomis.
Visuomenės sveikatos
mitybos specialistai ir
dietistai. Prekių
vaisingo amžiaus
moterims gamintojai.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų: pasinaudoti bet kokia tinkama proga patarti
moteriai, kuri gali pastoti, kad lengviausiai sumažinama rizika susilaukti kūdikio su
nervinio vamzdelio anomalija (pvz., anencefalija ir spina bifida) yra folio rūgšties
papildų vartojimas. Patarkite joms vartoti 400 mikro gramų prieš nėštumą ir pirmąsias
12 savaičių, net jei jos vartoja maistą, papildytą folio rūgštimi; patarkite visoms
moterims, kurios gali pastoti, apie tinkamus folio rūgšties papildus, kaip antai motinos
„Sveikos pradžios“ vitaminai ir papildai; skatinti moteris vartoti folio rūgšties papildus
ir maistą, turtingą folio rūgštimis (pvz., pastiprintus pusryčių javainius ir mielių
ekstraktus) ir vartoti maistą ir gėrimus, praturtintus foliantu (pvz., žirneliai ir pupos bei
apelsinų sultys).
• PCT turėtų užtikrinti, kad vietos sveikatos priežiūros specialistų švietimo iniciatyvos
įtrauktų informaciją apie folio rūgšties papildų svarbą. Reikalavimus atitinkančioms
moterims jie turėtų skirti motinos „Sveikos pradžios“ vitaminams ir papildams (folio
rūgštis, vitaminai C ir D). Jie taip pat turi užtikrinti, kad moterys, kurios neatitinka
reikalavimų, sveikai pradžiai, gautų šių papildų savo vaistinėje.
• Šeimos gydytojai moterims, kurios rengiasi pastoti ar yra ankstyvo nėštumo, turėtų
išrašyti 5 miligramus folio rūgšties kasdien, jei jos (ar jų partneriai): turi nervinio
vamzdelio anomaliją; turėjo kūdikį su nervinio vamzdelio anomalija; (ar jų partneris)
turi šeimoje nervinio vamzdelio anomalijų; serga diabetu.
• Gamintojai turėtų įtraukti informaciją apie folio rūgšties papildų svarbą prieš ir per
nėštumą ant savo produktų. Tai gali aprėpti nėštumo testus, sanitarinius produktus,
kontraceptikus ir ovuliacijos prognozavimo rinkinius.
2. Nėščiosios ir
maitinančios
moterys.
Dietologai, visuomenės
sveikatos mitybos
specialistai, akušerės,
• Dietologai ir visuomenė sveikatos mitybos specialistai turėtų mokyti sveikatos
priežiūros specialistus apie vitamino D svarbą nėščiosioms ir maitinančioms motinoms.
• Per susitikimus nėštumo pradžioje akušerės turėtų kiekvienai moteriai pasiūlyti
56
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
lankantys sveikatos
priežiūros specialistai,
šeimos gydytojai,
bendruomenės
vaistininkai. Nėščiųjų ir
maitinančių motinų
prekių gamintojai.
informacijos apie vitamino D papildų vartojimo naudą (10 mikro gramų per dieną)
nėštumo metu ir žindant kūdikį. Jie turėtų paaiškinti, kad tai padidins vitamino D
atsargas tiek motinos, tiek vaiko organizme ir sumažins riziką besivystančiam rachitui.
• Sveikatos priežiūros specialistai itin atidžiai turėtų patikrinti didžiausios rizikos
moteris ir patarti vartoti vitamino D papildus nėštumo metu ir žindant. Tai aprėptų
moteris, kurios nutukę, jautrios saulei odos, Pietų Azijos, Karibų ar Artimų rytų kilmės.
• Akušerės ir apsilankantys sveikatos priežiūros specialistai turėtų patarti nėščiosioms ir
žindančioms moterims apie tinkamų vitamino D papildų prieinamumą, pvz., „Sveikos
pradžios“ vitaminų papildai. Moterys, kurios neatitinka reikalavimų „Sveikos pradžios“
programai gali jų įsigyti vietinėse vaistinėse.
• Gamintojai ant savo gaminių turėtų pateikti informaciją apie vitamino D papildų
svarbą nėštumo metu ir žindant. Susiję produktai galėtų būti nėštumo testai, pieno
nutraukimo aparatai.
3. Nėščiosios ir
besirengiančios
pastoti.
Akušeriai, šeimos
gydytojai, lankantys
sveikatos priežiūros
specialistai, dietologai.
• Ankstyvajame nėštume aptarti moters mitybą ir valgymo įpročius, išsiaiškinti, ar ji turi
kokių klausimų, susijusių su mityba.
• Pateikti informaciją apie sveikos mitybos naudą ir praktiškai patarti, kaip sveikai
maitintis nėštumo metu. Tai turėtų būti pritaikyta prie moters aplinkybių. Patarimai
aprėpia valgymą penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną ir vieną porcijos riebios
žuvies (pvz.: skumbrės, sardinės, silkės, upėtakio ar lašišos) per savaitę.
4. Maitinančios
motinos.
Akušeriai, lankantys
namuose sveikatos
priežiūros specialistai ir
jų pagalbiniai
darbuotojai.
• Užtikrinti, kad motinos gali pademonstruoti, kaip laikyti ir maitinti kūdikį krūtimi bei
gali identifikuoti ženklus, kad kūdikis maitinamas gerai. Tuo turėtų būti pasirūpinta (ir
dokumentuota) prieš jai išvykstant iš ligoninės ar gimdymo namų (ar prieš akušeriui
išvykstant iš motinos namų po gimdymo namuose).
• Suteikite nuolatinę ir aktyvią paramą dėl žindymo namuose, įrašykite visus patarimus į
motinos atmintinę, kurią parsineša namo.
• Pateikite kontaktinę informaciją vietos savanorių organizacijų, galinčių pasiūlyti
nuolatinę paramą, kuri papildytų NHS žindymo paslaugas.
57
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
• Patarti motinoms, kad sveika mityba yra svarbi kiekvienam ir joms nereikia keisti savo
mitybos dėl maitinimo krūtimi.
• Nepateikti rašytinės medžiagos atskirai, o naudoti ją sustiprinant patarimus apie
maitinimą krūtimi, kai konsultuojama asmeniškai.
5. Kūdikių ir
ikimokyklinio
amžiaus vaikų
tėvai/globėjai.
Lankantys sveikatos
priežiūros specialistai,
šeimos gydytojai,
stomatologai, dantų
higienistai/padėjėjai,
bendruomenės
slaugytojos, dienos
priežiūros centrų
slaugytojos, vaikų
prižiūrėtojai namuose ir
kiti, dirbantys su mažais
vaikais.
• Skatinti tėvus/globėjus: naudoti buteliuką nusiurbtam motinos pienui; tik „kūdikių
formulė“ ar vėsus virintas vanduo; nuo 6 mėn. iki 1 metų maitinti tik iš nevožtuvinių,
lengvai pratekančių puodelių; neskatinti maitinimo iš buteliuko nuo 1 metų; riboti saldų
maistą; vengti duoti sausainius ar saldainius, kaip paskatinimą; tarp pagrindinių
valgymų skatinti užkandžius be papildomos druskos ar cukraus (pvz., vaisiai ir
daržovės); gerti pieną ir vandens tarp valgymų (valgymo metu gali būti atskiestos sultys
- 1 dalis sulčių ir 10 dalių vandens).
• Neskatinti tėvų/globėjų: pridėti cukraus ar kitų priedų maitinant iš buteliuko; į maistą
pridėti cukraus ar medaus; prieš miegą kūdikiams siūlyti sulčių ar saldžių gėrimų.
6. Nėščiosios, kurių
kūno masės indeksas
(KMI) prieš nėštumą
buvo per 30, ir
moterys, auginančios
vaiką ar rengiasi
pastoti ir kurių KMI
per 30.
Akušeriai, ginekologai,
šeimos gydytojai,
medicinos seserys,
dietistai, kontracepcijos
paslaugų ar svorio
reguliavimo
programose dirbantys
asmenys
(komerciniame ar
savanoriškame
sektoriuje).
• Informuoti moteris, kurių KMI daugiau nei 30, apie padidėjusią riziką, kurią kelia sau
ir savo vaikui bei paskatinti jas numesti svorio prieš ar po nėštumo. Pateikti struktūrinę
programą, kuri aiškina priežastis, kodėl moterims sunku numesti svorį, ypač po
nėštumo; pritaikyta prie individo ar grupės poreikių; derina patarimus apie sveiką
mitybą ir fizinius pratimus (patarti aktyviai pasivaikščioti pėsčiomis ar užsiimti kitais
vidutinio sunkumo pratimais bent 30 minučių ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę);
identifikuoja ir sprendžia individualias kliūtis pokyčiams; teikia nuolatinę paramą
pakankamai ilgą laiką, kad įsitvirtintų gyvenimo būdo pokyčiai.
• Sveikatos priežiūros specialistai, moterims, kurių KMI 30 ir daugiau, turėtų nukreipti
pas dietologą, kad įvertintų ir patartų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais.
Nerekomenduoti mesti svorio per nėštumą.
58
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
• Patarti maitinančioms moterims, kad svorio metimas sveikai maitinantis ir reguliariai
mankštinantis neveikia nei pieno kokybės, nei kiekybės.
Gairė. Nutukimas: suaugusiųjų ir vaikų nutukimo prevencijos, identifikavimo, įvertinimo ir reguliavimo rekomendacijos (CG43)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Visi. Nenurodyta. • Strategijos, kaip pasiekti ir išlaikyti sveiką svorį. Mityba: pagrindinis krakmolingas
maistas - bulvės, duona, ryžiai ir makaronai, renkantis, kai įmanoma, pilnagrūdžius.
Valgyti daug ląstelienos turinčio maisto - avižų, pupų, žirnių, lęšių, grūdų, sėklų, vaisių
ir daržovių, taip pat rupi duona, rudieji ryžiai ir makaronai. Valgyti bent penkias įvairių
vaisių ir daržovių porcijas per dieną, vietoj kaloringesnio ir riebesnio maisto. Vartoti
neriebų maistą ir vengti riebalų ir/ar kalorijų. Kiek galima mažiau valgykite: kepto
maisto; gėrimų ir konditerijos gaminių su daug cukraus; kito riebaus ir saldaus maisto ir
gėrimų, kaip kad greito maisto. Valgykite pusryčius. Stebėkite pagrindinių patiekalų ir
užkandžių porcijų dydžius ir kaip dažnai valgote.
• Veiklos: užsiimti malonia kasdienine fizine veikla, tokia kaip vaikščiojimas,
važinėjimas dviračiu, plaukiojimas, aerobika ir sodininkystė. Sumažinkite sėslią veiklą -
ilgą televizoriaus žiūrėjimą, sėdėjimą prie kompiuterio ar įsitraukimą į video žaidimus.
Atlikti mankštos pratimus darbo vietoje, pvz., lipti laiptais vietoj važiavimo liftu, pietų
valandą prasivaikščioti.
• Padėti vaikams ir jaunimui pasiekti arba išlaikyti sveiką svorį. Mityba: vaikai ir
jaunimas turėtų reguliariai maitintis, įskaitant pusryčius malonioje socialinėje aplinkoje
be trukdžių (pvz., TV žiūrėjimas). Tėvai/globėjai turėtų valgyti kartu su vaikais - visi
šeimos nariai valgo tą patį maistą.
• Veiklos: skatinti aktyvius žaidimus, pvz., šokius ir šokinėjimą. Pasistengti būti
aktyvesniais šeimoje, pvz., eiti ar važiuoti dviračiu į mokyklą ar parduotuvę, eiti į parką
ar plaukioti. Pamažu mažinti sėdimas veiklas - TV žiūrėjimą ar įsitraukimą į video
59
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
žaidimus - ir apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip šokiai, futbolas ar pasivaikščiojimas.
Skatinti vaikus dalyvauti sporte ir kitose rekreacinėse veiklose ir sudaryti kuo daugiau
galimybių mankštintis mokykloje.
• Asmenys, kurie turi kokių nors klausimų dėl savo ar savo šeimos mitybos, fizinio
aktyvumo lygio ar svorio, turėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistais, kaip antai
slaugytoja, šeimos gydytojas, vaistininkas, apsilankantis sveikatos priežiūros
specialistas ar mokyklos slaugytoja.
2. Suaugusieji. Nenurodyta. • Rekomendacijos tik suaugusiems. Vaikai ir jaunimas susirūpinęs dėl savo svorio
turėtų kalbėtis su slaugytoja ar šeimos gydytoju. Svorio metimo programos (įskaitant
komercines ar pagalbos sau grupes, knygos ar tinklapiai apie lieknėjimą)
rekomenduojami tik tuo atveju, jei paremti subalansuota mityba; skatina reguliarią
fizinę veiklą; per savaitę žada numesti ne daugiau nei 0.5–1 kg.
• Programos, kurios neatitinka šių kriterijų, mažai tikėtina, jog ilgalaikėje perspektyvoje
padės išlaikyti sveiką svorį.
• Asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, pvz., 2 tipo cukriniu diabetu, širdies
nepakankamumu arba nekontroliuojama hipertenzija ar krūtinės angina, turėtų pasitarti
su savo bendrosios praktikos ar ligoninės specialistais, prieš pradėdami svorio
mažinimo programą.
3. Vaikai. Nenurodyta. • Vaikai ir jaunimas turėtų būti skatinami padidinti savo fizinio aktyvumo lygį (net jei
jie nenumeta svorio dėl to), nes fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos: 2 tipo diabeto ir
širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimas. Vaikai turėtų būti skatinami kiekvieną
dieną bent 60 minučių užsiimti mažiausiai vidutinio intensyvumo fizine veikla. Tai gali
būti viena sesija ar kelios sesijos, besitęsiančios 10 minučių ir daugiau.
• Vaikams su antsvoriu gali reikėti sportuoti ilgiau nei 60 minučių.
• Vaikai turėtų būti skatinami sumažinti sėdimą veiklą, tokią kaip TV žiūrėjimas,
sėdėjimas prie kompiuterio, video žaidimų žaidimas.
• Vaikams turėtų būti suteikta galimybė ir parama daugiau judėti kasdieniniame
60
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
gyvenime (pvz., vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, lipti laiptais ir aktyviai žaisti).
Veiklos pasirinkimas turėtų būti suderintas su vaiku ir atitikti vaiko galimybes ir
pasitikėjimą savimi.
• Vaikams turi būti suteikta galimybė ir parama užsiimti reguliaria struktūruota fizine
veikla, tokia kaip futbolas, plaukimas ar šokiai. Veiklos pasirinkimas turėtų būti
suderintas su vaiku ir atitiktų jo galimybes ir pasitikėjimą savimi.
3. Suaugusieji. Nenurodyta. • Suaugusieji turėtų būti skatinami padidinti savo fizinio aktyvumo lygį (net jei jie
nenumeta svorio dėl to), nes fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos: 2 tipo diabeto ir
širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimas. Suaugusieji turėtų būti skatinami 5
kartus per savaitę ar daugiau bent 30 minučių užsiimti mažiausiai vidutinio
intensyvumo fizine veikla. Tai gali būti viena sesija ar kelios sesijos, besitęsiančios 10
minučių ir daugiau.
• Nutukimo prevencijai daugumai turėtų būti rekomenduojama 45-60 minučių vidutinio
intensyvumo mankšta kiekvieną dieną, ypač, jei jie nesumažina suvartojamų kalorijų
kiekio. Asmenims kurie buvo nutukę ir numetė svorio, turėtų būti rekomenduojama 60-
90 minučių vidutinio intensyvumo mankšta kiekvieną dieną, jei nenori vėl priaugti
svorio.
• Suaugusieji turėtų būti skatinami pasiekti rekomenduojamą svorį ir jį išlaikyti,
naudojant sutartų tikslų valdomą požiūrį.
• Rekomenduojami fizinio aktyvumo tipai aprėpia: veiklas, kurias galima integruoti į
kasdieninį gyvenimą, tokias kaip greitas ėjimas, sodininkystė ar važinėjimas dviračiu;
prižiūrimos mankštos programas, tokias kaip plaukimas, tam tikras skaičius žingsnių
pasivaikščiojimo metu kiekvieną dieną, lipimas laiptais.
• Bet kokia veikla turi įvertinti asmens fizinį pasirengimą ir pajėgumą.
• Asmenys turėtų būti skatinami sumažinti neaktyviai praleidžiamą laiką, tokį kaip TV
žiūrėjimas ar sėdėjimas prie kompiuterio.
61
Gairė. Svorio reguliavimas prieš, per ir po nėštumo (PH27)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Visos nėščiosios, bet
pirmenybė teikiama
toms, kurių KMI 30
ir daugiau.
Akušeriai, šeimos
gydytojai, medicinos
seserys. Dietistai ir
visuomenės sveikatos
mitybos specialistai.
Vadovai ir sveikatos
priežiūros specialistai
vaikų centruose.
Akušerių padėjėjai,
pagalbiniai darbuotojai
ir kiti sveikatos
priežiūros specialistai.
• Kuo anksčiau, pvz., per nėščiosios pirmąjį vizitą pas sveikatos priežiūros specialistą,
aptarti jos mitybos įpročius ir kaip fiziškai aktyvi ji yra. Sužinokite, ar ji neturi klausimų
apie mitybą ir fizinį aktyvumą, jei taip, padėkite atsakyti.
• Patarti, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas bus naudinga tiek motinai, tiek jos
nešiojamam kūdikiui nėštumo metu ir padės grįžti prie sveiko svorio pagimdžius. Patarti
ieškoti informacijos ir konsultacijų iš patikimų šaltinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą.
• Siūlyti praktiškai pritaikomą informaciją. Tai aprėpia informaciją, kaip panaudoti
„Sveikos pradžios“ čekius“ didinant vaisių ir daržovių vartojimą, reikalavimus
atitinkančioms moterims pagal Sveikos pradžios schemą (jaunesnės nei 18 metų
moterys ir tos, kurios gauna išmokas).
• Išsklaidyti bet kokius mitus, ką ir, kiek valgyti nėštumo metu. Pvz., patarti, kad nėra
reikalo valgyti už du ar gerti natūralų pieną. Paaiškinti, kad energijos poreikis per
pirmus šešis mėnesius nesikeičia ir nežymiai padidėja per paskutinius tris mėnesius (ir
tai tik apie 200 kalorijų per dieną).
• Patarti, kad vidutinio intensyvumo veikla nepakenks nei jai, nei nešiojamam kūdikiui.
Bent jau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per dieną yra
rekomenduojama.
• Duoti specifinius ir praktinius patarimus apie fizinį aktyvumą nėštumo metu:
rekreacinė mankšta, tokia kaip plaukimas ar greitas ėjimas, ir jėgos išlaikymo pratimai
yra saugūs ir naudingi; rekreacinių pratimų tikslas - išlikti sveikai, o ne siekti sporto
rezultatų; jei moteris prieš tai reguliariai nesimankštino, turėtų pradėti nuo 15 min.
pratimų sesijos tris kartus per savaitę ir pamažu didinti iki kasdieninės 30 min.
mankštos; jei moteris prieš nėštumą reguliariai mankštinosi, galėtų ir toliau taip
mankštintis be jokių neigiamų padarinių.
• Paaiškinti toms moterims, kurių fizinio aktyvumo lygis yra žemas, kad labai svarbu
kuo mažiau sėdėti. Skatinti jas pradėti vaikščioti ir įtraukti fizinę veiklą į kasdienį
gyvenimą, pvz., lipti laiptais vietoj lifto ir ilgo sėdėjimo.
62
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
• Išmatuokite nėščiosios ūgį ir svorį per pirmąjį susitikimą, nors tai gali būti
pakankamai jautru moteriai. Jei šie duomenys nesurinkti per pirmąjį apsilankymą, tai
turėtų padaryti akušerė. Nepasitikėkite pačios moters pateiktais ūgio ir svorio
duomenimis. Paaiškinkite, kodėl reikia šios informacijos, ir kaip ji bus panaudota
planuojant jos priežiūrą. Sverkite ją su kuo lengvesniais drabužiais sukalibruotomis
svarstyklėmis, kurios reguliariai tikrinamos. Apskaičiuokite KMI dalydami svorį (kg) iš
ūgio, pakeltu kvadratu (m2), arba pasinaudokite KMI matuokle. Naudokitės KMI
procentinėmis diagramomis jaunesnėms nei 18 metų moterims, KMI formulė neįvertina
augimo ir netinka šiai amžiaus grupei.
• Svoris, ūgis ir KMI turi būti įrašyti į moters atmintinę ir į paciento informacinę
sistemą. Jei atmintinės nėra, naudokite vietinius protokolus įrašyti šiai informacijai.
• Paaiškinkite susitikimo metu moteriai, kurios KMI 30 ir daugiau, kokia tai rizika tiek
jos , tiek negimusio kūdikio sveikatai. Paaiškinkite, kad ji neturėtų mažinti šios rizikos
dieta nėštumo metu ir kad rizika bus valdoma sveikatos priežiūros specialistų,
besirūpinančių ja nėštumo metu.
• Negalima įprasta tvarka pakartotinai sverti moters nėštumo metu. Vėl sverti tik jei
klinikinis valdymas gali turėti įtakos arba jei mityba yra problema.
• Susitikimo metu pasiūlyti moterims, kurių KMI 30 ir daugiau, siuntimą pas dietologą
ar atitinkamai apmokytą sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertintų ir patartų dėl
sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo. Paskatinti jas numesti svorį po nėštumo.
2. Neseniai
pagimdžiusios
moterys.
Lankantys sveikatos
priežiūros specialistai,
šeimos gydytojai,
akušeriai, slaugytojos,
vaistininkai ir kiti
sveikatos priežiūros
specialistai, dirbantys
svorio reguliavimo
• Naudokite 6-8 savaičių po gimdymo patikrinimą, kad aptartumėte moters svorį.
Paklauskite tų, kurios turi antsvorį, ar jos norėtų tolimesnių patarimų ir paramos dabar
ar vėliau. Jei jos pasakys vėliau, paklauskite, ar nori susitikimo per 6 mėnesius
patarimams ir paramai.
• Per 6-8 savaičių po gimdymo patikrinimą ar per kitą patikrinimą per 6 mėnesius
pateikite aiškų, pritaikytą ir laiku patarimą, kaip saugiai numesti svorį po gimdymo.
Įsitikinkite, kad moteris turi realius lūkesčius, kiek laiko užtruks numesti per nėštumą
priaugtus kilogramus. Aptarkite sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo naudą,
63
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
sferoje. Valdytojai ir
sveikatos priežiūros
specialistai dirbantys
vaikų centruose.
Dietistai ir visuomenės
sveikatos mitybos
specialistai dirbantys
NHS ir ne NHS.
išsiaiškinkite moters vaidmenį šeimoje ir kaip ją gali paremti partneris ir šeima.
Patarimai dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo turėtų būti pritaikyti jos aplinkybėms.
Pvz., įvertinti vaiko priežiūros poreikius ir kitus vaikus, nuovargio tikimybę, ir kokių
sveikatos problemų ji gali turėti (dubens dugno raumenų silpnumas ir nugaros
skausmai).
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų patarti moterims, jų partneriams ir šeimos
ieškoti informacijos ir konsultacijų iš patikimų šaltinių. Moterys, kurios nori paramos
metant svorį, turėtų gauti informaciją apie atitinkamas bendruomenės paslaugas.
• Akušerės ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turėtų paskatinti moteris žindyti. Jie
turėtų patikinti, kad sveika mityba, reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis krūvis ir
laipsniškas svorio kritimas neigiamai nepaveiks galimybės maitinti krūtimi ar pieno
kokybės ir kiekybės.
•Sveikatos priežiūros specialistai turėtų patarti dėl rekreacinių pratimų pagal Royal
College of Obstetrics and Gynaecology. Apibendrinant tai aprėpia: jei nėštumas ir
gimdymas - be komplikacijų, tinka lengva mankštos programa, susidedanti iš
pasivaikščiojimo, tarpvietės pratimų ir tempimo, kurią galima daryti iš karto. Bet
moterys neturėtų atnaujinti intensyvios veiklos per greitai po gimdymo. Po komplikuoto
gimdymo ar cezario pjūvio, reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu
dėl fizinės veiklos atnaujinimo iki priešnėštuminio lygio. Dažniausiai pirma konsultacija
būna 6-8 savaitę po gimdymo.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų pabrėžti dalyvavimo fizinio aktyvumo veiklose
svarbą, kaip kad ėjimas pėsčiomis, kuris gali tapti kasdienio gyvenimo norma.
3. Visos moterys prieš,
per ir po nėštumo.
NHS ir kiti atstovai, ir
valdytojai. Vietinės
valdžios institucijų
laisvalaikio ir
bendruomenės paslaugų
valdytojai, įskaitant
• Vietinės valdžios laisvalaikio ir bendruomeninės paslaugos turėtų pasiūlyti moterims
su kūdikiais ir vaikais galimybę dalyvauti rekreacinėse ar fizinio aktyvumo veiklose.
Tai galėtų aprėpti plaukiojimą, organizuotus pasivaikščiojimus, važinėjimą dviračiu ar
šokius. Veiklos turi būti prieinamos ir tinkamu laiku tiek moterims su vyresniais
vaikais, tiek su kūdikiais. Kur įmanoma, prieinama vaikų priežiūra (pvz., vaikų
darželis), turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos moterims, kurios žindo kūdikius.
64
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
baseinus ir parkus.
Valdytojai ir sveikatos
specialistai lieknėjimo
ir svorio valdymo
klubuose. Vadovai ir
sveikatos specialistai
vaikų centruose. NHS
sveikatos treneriai ir
sveikatos ir fizinio
aktyvumo konsultantai,
dirbantys vietinės
valdžios laisvalaikio
paslaugų sferoje, ir
savanoriai,
bendruomeninės ir
komercinės
organizacijose.
• NHS ir kiti atstovai bei valdytojai, vietinės valdžios laisvalaikio paslaugos ir
lieknėjimo klubai turėtų dirbti kartu, kad pasiūlytų moterims, kurios nori sulieknėti po
gimdymo, galimybę prisijungti prie svorio valdymo grupės ar lieknėjimo klubo.
Sveikatos priežiūros specialistai turėtų tęsti stebėjimą, paramą ir priežiūrą toms
moterims, kurių KMI 30 ir daugiau, ir kurios prisijungė prie svorio valdymo grupių ar
lieknėjimo klubų.
• Svorio valdymo grupės ir lieknėjimo klubai turėtų laikytis principų, išdėstytų šio
skirsnio pradžioje. Tai aprėpia konsultavimą apie sveiką mitybą ir fizinio aktyvumo
svarbą, naudojant įrodymais pagrįstas elgesio keitimo technikas motyvuoti ir paremti
moteris mesti svorį.
• NHS sveikatos treneriai ir ne NHS sveikatos ir fizinio aktyvumo konsultantai turėtų
patarti, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra naudinga tiek motinai, tiek dar
nešiojamam kūdikiui. Jie taip pat turėtų paaiškinti, kad tai padėtų atgauti sveiką svorį po
gimdymo bei galėtų paskatinti visą šeimą sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems.
• NHS sveikatos treneriai ir ne NHS sveikatos ir fizinio aktyvumo konsultantai turėtų
skatinti moteris, kurios turėjo svorio problemų prieš, per ar po nėštumo, pakalbėti su
šeimos gydytoju, slaugytoja, dietologu, lankančiu sveikatos priežiūros specialistu ar
vaistininku. Jie taip pat gali patarti moterims, jų partneriams, šeimoms ieškoti
informacijos ir konsultacijų apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą iš patikimų šaltinių.
• NHS sveikatos treneriai ir ne NHS sveikatos ir fizinio aktyvumo konsultantai turėtų
pasiūlyti konkrečius mitybos patarimus rengiantis nėštumui, įskaitant folio rūgšties
papildų kasdienį vartojimą.
4. Moterys, kurių KMI
30 ir daugiau ir
kurios gali pastoti,
įskaitant ir tas,
kurios prieš tai buvo
nėščios.
NHS ir kiti atstovai bei
valdytojai, lankantys
sveikatos priežiūros
specialistai, šeimos
gydytojai, akušeriai,
slaugytojos, vaistininkai
• NHS ir kiti atstovai bei valdytojai, visuomenės sveikatos direktoriai bei visuomenės
sveikatos kampanijų planuotojai ir vykdytojai užtikrina, kad sveikatos priežiūros
specialistai supranta normalaus svorio svarbą prieš pastojant. Vietinės švietimo
iniciatyvos taip pat turėtų pabrėžti nutukimo, įskaitant ir nėštumo metu, riziką sveikatai.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų pasinaudoti bet kokia galimybe suteikti
moterims, kurių KMI 30 ir daugiau, informaciją apie svorio metimo naudą sveikatai
65
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
ir kiti sveikatos
priežiūros specialistai,
dirbantys svorio
reguliavimo,
vaisingumo,
pasirengimo ir
priežiūros paslaugų,
ginekologijos ir
kontracepcijos paslaugų
sferoje. Valdytojai ir
sveikatos priežiūros
specialistai, dirbantys
vaikų centruose.
Visuomenės sveikatos
direktoriai, visuomenės
sveikatos kampanijų
planuotojai ir
organizatoriai bei darbo
sveikatos patarėjai.
Dietistai ir visuomenės
sveikatos mitybos
specialistai, dirbantys
NHS ir ne NHS.
prieš pastojant (joms pačioms ir būsimam kūdikiui). Tai turėtų aprėpti informaciją apie
padidėjusią riziką dėl svorio joms pačioms ir jų nešiojamam kūdikiui.
• Šeimos gydytojai, dietistai ir kiti tinkamai apmokyti sveikatos priežiūros specialistai
turėtų patarti, paskatinti ir padėti moterims, kurių KMI 30 ir daugiau, numesti svorį
prieš pastojant. Jie turėtų paaiškinti, kad numetus 5–10 % savo svorio (realus tikslas)
būtų didelė nauda sveikatai ir padidintų galimybę pastoti. Tolimesnis svorio metimas,
pasiekiant, kad KMI būtų sveikame intervale (tarp 24.9 ir 18.5 kg/m2), turėtų būti
skatinamas naudojant įrodymais pagrįstas elgesio keitimo technikas. Svorio metimas
šiame intervale gali būti sudėtingas ir moterims reikės motyvacijos ir palaikymo.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų paskatinti moteris periodiškai pasitikrinti savo
svorį ir liemens apimtį arba, kaip paprastą alternatyvą, kaip telpa į savo drabužius.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų pasiūlyti svorio metimo rėmimo programą, kuri
aprėpia mitybą ir fizinį aktyvumą. Programa turėtų laikytis gerosios praktikos principų,
kaip nurodyta šio skyriaus pradžioje.
• Sveikatos priežiūros specialistai turėtų besirengiančioms pastoti moterims patarti dėl
mitybos, įskaitant ir būtinybę vartoti dienos normos folio rūgšties papildus. Tai aprėpia
apvaisinimo klinikas, vaisingumo klinikas, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos
paslaugų teikėjus bei vaikų centrus.
5. Moterys, kurių KMI
prieš nėštumą buvo
30 ir daugiau.
Moterys, kurių KMI
30 ir daugiau ir
Šeimos gydytojai,
namuose lankantys
sveikatos specialistai,
slaugytojos, vaistininkai
ir kiti sveikatos
• Paaiškinti apie padidėjusią riziką keliamą nutukimo ir, jei jos vėl pastos, jų
nešiojamam kūdikiui. Paskatinti jas mesti svorį.
• Pasiūlykite struktūrinę svorio metimo programą. Jei reikia, pasiūlykite kreiptis į
dietistą ar atitinkamai apmokytą sveikatos priežiūros specialistą. Jie suteiks asmeninį
vertinimą, patars dėl mitybos ir fizinio aktyvumo ir pasiūlys elgesio keitimo strategijas
66
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
kurios neseniai
susilaukė kūdikio.
priežiūros specialistai,
dirbantys su svorio
reguliavimu. Vadovai ir
sveikatos priežiūros
specialistai vaikų
centruose. Dietistai ir
visuomenės sveikatos
mitybos specialistai,
dirbantys NHS ir ne
NHS.
kaip kad tikslo nusistatymas. Moterys, kurios nepasirengę numesti svorio, turėtų būti
informuotos, kur jos galėtų gauti paramą, kai bus pasirengusios.
• Naudokite įrodymais pagrįstas elgesio keitimo technikas motyvuoti ir paremti moteris
mesti svorį.
• Skatinti maitinimą krūtimi ir patarti moterims, kad svorio metimas sveikai maitinantis
ir reguliariai mankštinantis neturi įtakos jų pieno kokybei ir kiekybei.
Gairė. Fizinis aktyvumas ir aplinka (PH8)
Eil.
Nr.
Tikslinė grupė Vykdytojai Rekomendacijos
1. Nenurodyta. Planavimo ir transporto
agentūros, įskaitant
regioninės ir vietos
valdžios institucijas.
• Suplanuoti ir pateikti išsamų maršrutų tinklą pėsčiomis, dviračiu ar naudojant kitas
transporto rūšis, įtraukiančias fizinį aktyvumą. Šie maršrutai turėtų būti pasiūlyti
visiems (įskaitant asmenis, kurių mobilumas yra sutrikęs) kaip patikima, saugi ir
patraukli prieiga į darbo vietą, namus, mokyklą ir kitus viešus objektus. (Pastarieji
aprėpia parduotuves, žaidimų ir žaliąsias erdves bei socialinės paskirties vietas.)
Maršrutai turi būti įrengti ir prižiūrimi pagal aukštus kokybės standartus.