Kas yra visuomenės psichikos sveikata ir kokie ji yra Lietuvoje

Arūnas Germanavičius VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos ir Visuomenės

sveikatos instituto profesorius agermanavicius@gmail.com

Pagal PSO psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas (angl.

resilience), kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.

Psichikos sveikata - tai:

- gebėjimas būti savimi tarp kitų;

- emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve ir

išgyventi skausmą bei liūdesį;

- gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir

aplinkiniams;

- gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Visuomenės psichikos sveikatos srityje subjektyvi psichologinė gerovė (angl.

wellbeing) g.b. psichikos sveikatos atitikmuo

2

Visuomenės psichikos sveikata yra derinys tarp individų psichologinės sveikatos ir gerovės bei įvairių populiacijos grupių gebėjimo būti susijusiais prasmingais ryšiais su kitomis grupėmis ir gebėjimo būti atspariems.

Tai nėra paprastas individų sveikatos ar gerovės būklių vidurkis.

Visuomenės sveikatos siekinys yra klestėjimas (angl. Flourishing), kuomet rizikos veiksniai optimaliai kontroliuojami, o maksimaliai teigiama sveikata ir socialinė gerovė skatina visuomenės pažangą

Pvz., saugi bendruomenė yra dėl teikiamos pagalbos jos nariams ir sukurtų teigiamos raidos galimybių, kurios sinergiškai mažina naštą, įveikia rizikas ir didina teigiamą sveikatą

3

Klestėjimo (angl. Flourishing) idėjos autoriai iš JAV nurodo, kad nors tik 20% suaugusiųjų respondentų bendroje populiacijoje atitinka idealios sveikatos būklės kriterijus (pvz., per pastaruosius 12mėn. nebuvo psichikos sveikatos sutrikimų, labai geras psichosocialinis funkcionavimas, didelis pasitenkinimas savimi, pasitikėjimas kitais žmonėmis artimoje aplinkoje, nebuvo laikino nedarbingumo dienų, aiškūs gyvenimo tikslai, gebėjimas rūpintis kitais ir būti artimame ryšyje, mažas beviltiškumas), visgi valstybės tikslas turi būti ne vien palaikyti vidutinišką daugumos būklę, bet padėti siekti idealios savijautos. Tai dvi vienas kitą papildančios strategijos.

4

Keyes, C. L. M. (2007). Promoting and protecting mental health as

flourishing: A complementary strategy for improving national mental health.

American Psychologist, 62(2), 95-108.

Europoje klestėjimo duomenys yra labai skirtingi (iki 4 kartų): didžiausias klestėjimas pasiektas Danijoje (41% populiacijos) ir Šiaurės Europoje (Norvegija, Suomija, Airija), kartu labai ženkliai mažiau klestėjimo kriterijus atitinkančių respondentų nustatyta Rytų Europoje (Slovakija, Rusija - mažiau nei 10% populiacijos) ir mažiausiai - Portugalijoje (9%).

5

Huppert, Felicia A., and Timothy TC So. "Flourishing

across Europe: Application of a new conceptual

framework for defining well-being." Social Indicators

Research 110.3 (2013): 837-861.

Etiologinis modelis -teigia, kad galima nustatyti vieną ar keletą

psichikos sveikatą sutrikdančių veiksnių, kuriuos pašalinus ar tikslingai

tinkamai paveikus, asmuo gali pasveikti.

Pvz., a) streso ar sunkių psichologinių traumų (netekčių, prievartos,

katastrofų kt.) sukelti sutrikimai; b) organiniai CNS pažeidimai; c)

psichoaktyvių medžiagų PAM sukelti sutrikimai. Daugelio jų sukeliamas

emocinės savireguliacijos sutrikimas, kurį gydant psichosocialinėmis

intervencijomis pasiekiamas geresnis asmens įgūdžių lygis.

Visuomenės sveikatos modelis (ekologinis) - teigia, kad dažniausiai

nėra vieno specifinio veiksnio, kuris sukelia psichikos sutrikimą, tačiau

galime nustatyti vieną ar keletą rizikos veiksnių, lemiančių sutrikimus.

Abu modeliai remiasi biopsichosocialine paradigma. 6

Kartu visuomenės psichikos sveikata nagrinėja ir veiksmingus pagalbos būdus, kurie mažina rizikos veiksnius, didina atsparumą ir įgūdžius skirtingais gyvenimo tarpsniais, gerina visuomenės grupių sąveiką, mažina sveikatos netolygumus, siekia racionalaus resursų paskirstymo, užtikrina nuoseklią grandinę priemonių ir jų tarpusavio balansą nuo pirminės prevencijos iki sutrikimų gydymo ir reabilitacijos bei pažeidžiamų asmenų integracijos bendruomenėje.

7

Pribrendo laikas diegti inovacijas Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje, perimti inovatyvius visuomenės psichikos sveikatos metodus.

Tačiau, ar žinome, kokios inovacijos veikia ir kaip ?

8

Resursai turi būti skiriami tik moksliškai įrodytoms priemonėms

Racionalus resursų paskirstymas sveikatos priežiūroje (ypač, kur resursai skiriami psichikos sveikatai, yra labai nedideli) yra būtina sąlyga, atsižvelgiant į tikslinę populiaciją, metodo poveikį, apimtį, kaštus.

Pvz., Delfinų terapiją Lietuvoje bandoma stumti, kaip autizmu sergančių vaikų ir suaugusių gydymo priemonę, kurią valstybė turėtų bent iš dalies kompensuoti… Deja, nėra įrodymų, kad ši terapija veikia.

9

Ar terapija panaudojant delfinus yra veiksminga ?

Nuo 2013 m. Lietuvoje delfinu terapija priskiriama sveikatinimo paslaugai, organizuojamai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos

patvirtinta higienos norma (Lietuvos higienos norma HN 133:2013).

LR sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. V-374 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 133:2013 „Delfinariumuose teikiamos psichoemocinio ir fizinio lavinimo paslaugos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“

Net 74% autizmu sergantiesiems buvo taikyta papildoma alternatyvioji medicina (PAM), tačiau mokslininkaii nerekomenduoja PAM, kaip gydymo priemonės, o tik įspėja specialistus, kad reikia būti pasirengus su šeimomis apie tai kalbėtis (Hanson E, Kalish LA, Brunce E, Curtis Ch, McDaniel S, Ware J et al. Use of Complementary and Alternative Medicine among Children Diagnosed with Autism Spectrum Disorder. Autism & Developmental Disorders. 2007;37:628-636)

10

NĖRA JOKIŲ TVIRTŲ MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ, KAD DELFINŲ PANAUDOJIMAS TERAPIJOS TIKSLAIS YRA VEIKSMINGAS

Delfinų terapijos (DT) lobistai įrodinėja, kad DT gali būti naudinga gydyti įvarias psichoemocines būkles ar sutrikimus. Tačiau nepriklausomi tyrėjai iš Emory Universiteto įrodė, kad DT nėra moksliškai įrodyta:

“Despite DAT’s extensive promotion to the general

public, the evidence that it produces enduring

improvements in the core symptoms of any psychological

disorder is nil” (Marino and Lilienfeld 2007).

11

„Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencijos priemonių planavimo krypčių nustatymas“, Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2007-2013. http://issuu.com/larisajakovuk/docs/visuom_psich_sveikato

s_rizikos_veik?e=2567437/4187369#search

12

Psichikos sveikatos rizikos veiksnių analizė

13

Pagalbos sistemos trūkumai

Viena iš išsamiausiai ir plačiausiai psichikos sveikatos specialistų aptartų rizikos veiksnių temų buvo pagalbos sistemos trūkumai.

Tyrimo dalyviai pasakojo apie tris pagrindinius sistemos trūkumus:

1. hospitalizaciją

2. neefektyvią sistemą

3. pagalbos stoką 14

Paslaugų prieinamumo trūkumai

15

Psichologinių žinių ir įgūdžių stoka

• žinių apie psichikos sutrikimus stoka;

• artimųjų elgesys su sergančiu asmeniu;

• stigmatizacija;

• emocinio raštingumo stoka;

• tėvystės įgūdžių stoka bei vaikų emocinio raštingumo lavinimo stoka

16

17

1. Psichikos sveikata yra neatsiejama visuomenės sveikatos ir valstybės ekonominės bei socialinės gerovės dalis.

2. Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra nepatenkinama.

3. Vykdant visuomenės psichikos sveikatos stiprinimą, svarbu derinti rizikos veiksnių kontrolę, didinti atsparumą, siekti psichikos sveikatos klestėjimo ir mažinti asmens psichikos sveikatos priežiūros sistemos bei socialinės pagalbos trūkumus.

18

Išvados