visuomenĖs sveikatos stebĖsena vilniaus...

1

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENA VILNIAUS RAJONE

2009 M. DUOMENYS

ATASKAITĄ PARENGĖ

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SPECIALISTAI: Šarūnas Alasauskas

Ina Čebotariova Dovilė Jakuavičiūtė

Daina Mainelė

2010 m.

2

Demografinių rodiklių ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Vilniaus apskrityje 2009 m. gyveno 850069 ţmonių, iš jų 96315 Vilniaus rajone

(1 pav.), tai sudarė 11,3 % apskrities gyventojų. Iš visų Lietuvos rajonų Vilniaus r. uţima 1 vietą pagal gyventojų skaičių. Gyventojų skaičius nuolat auga, vidutiniškai

1000 gyventojų per metus.

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2009 m. Vilniaus r.

Pagal amţių, jauni ţmonės iki 17 metų sudarė 20 % rajono gyventojų. (2 pav.) Daugiausiai uţregistruota 18-44 metų piliečių - 41%. Senyvo amţiaus ţmonės, kuriems virš 65 metų, sudarė 13%.

2 pav. Gyventojų procentinė dalis pagal amžiaus grupes 2009 m. Vilniaus r.

Vyriškos lyties atstovai sudarė maţesnę Vilniaus r. populiacijos dalį (48 %),

moterys apie 52 %. (3 pav.)

88000

89000

90000

91000

92000

93000

94000

95000

96000

97000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

20%

41%

26%

13%

0-17

18-44

45-64

65 <

3

3 pav. Vilniaus raj. gyventojų procentinė dalis pagal lytį 2009 m.

Lietuvoje, pagal gimstamumą Vilniaus r. uţėmė 3 vietą, 12,7 atvejai/1000 gyv.

2009 m. Naujai gimusiųjų skaičius kasmet didėja. (4 pav.)

4 pav. Gimstamumo dinamika 2001-2009 m.

Mirtingumas pastaraisias metais maţėjo ir sudarė 12,5 atvejo /1000 gyv. Jis praktiškai sutapo su visos Lietuvos vidurkiu 2009 m., kuris buvo 12,6 atvejai/1000

gyv.

51,86%48,14% Moterys

Vyrai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

VILNIUS 8,2 8,4 8,7 8,9 9,47 10,3 10,8 12,2 13,2

VILNIAUS RAJONAS 10,2 9,1 8,6 10 10,4 10,4 11,1 11,5 12,7

VILNIAUS APSKRITIS 8,6 8,4 8,6 8,9 9,4 9,9 10,5 11,68 12,5

LIETUVA 9,1 8,6 8,9 8,8 8,94 9,2 9,6 10,5 11

8

9

10

11

12

13

14

Ro

dik

lis 1

00

0 g

yv.

4

5 pav. Mirtingumo dinamika 2001-2009 m.

Vilniaus apskrityje, Vilniaus r. pirmavo pagal mirusių vaikų iki 1 m. skaičių 6,5

atvejai/1000 gyv. Lietuvos vidurkis 5 atv./1000 gyv. (6 pav.)

6 pav. Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gimusių Vilniaus r.

Pagal natūralų gyventojų prieaugį Vilniaus r. uţėmė 10 vietą Lietuvoje (0,2

gyv./1000gyv.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

VILNIUS 9,1 9,3 9,7 9,4 9,97 11 11,1 10,6 10,3

VILNIAUS RAJONAS 14 12,5 11,8 12,6 13,3 14,1 13,8 14,4 12,5

VILNIAUS APSKRITIS 11 11,1 11,2 11,1 11,2 12,8 13,1 12,6 11,8

LIETUVA 11,6 11,8 11,9 12 12,8 13,2 13,5 13,1 12,6

8

9

10

11

12

13

14

15

Ro

dik

lis 1

00

0 g

yv.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

VILNIUS 6,1 7,8 5,5 5,3 6,5 8,1 6,2 3,2 5

VILNIAUS RAJONAS 4,4 7,3 5,1 5,3 8,2 10,3 5,7 3,7 6,5

VILNIAUS APSKRITIS 6,1 7,8 5,5 6 6,6 8,6 6,2 3,8 4,8

LIETUVA 7,8 7,9 6,8 7,9 6,8 6,8 5,9 5 5

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

Ro

dik

lis 1

00

0 g

yv.

5

7 pav. Vilniaus r. natūralios gyventojų kaitos dinamika 2001-2009 m.

Nuo 2008 m. iki 2010 m.bedarbių padaugėjo 4 kartus. 2009 uţregistruotas 9631 bedarbis, tai sudarė 12,6 %. Vilniaus r. gyventojų (8 pav.) 2010 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus darbo birţos duomenimis, bendras nedarbingumas

Vilniaus r. siekė 20,4 % (17,1 % moterų, 22,97 % vyrų).

8 pav. bedarbių procentinė dalis 2006-2009 m. Vilniaus r.

Parengė: Šarūnas Alasauskas

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

VILNIUS -0,9 -0,9 -1 -0,5 -0,5 -0,7 -0,3 1,64 2,9

VILNIAUS RAJONAS -3,8 -3,4 -3,2 -2,6 -2,91 -3,7 -2,7 -2,93 0,2

VILNIAUS APSKRITIS -2,4 -2,7 -2,6 -2,2 -2,53 -2,9 -2,6 -1 0,7

LIETUVA -2,5 -3,2 -3 -3,2 -3,88 -4 -3,9 -2,6 -1,6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

Ro

dik

lis 1

00

0 g

yv.

5,1 4,7 4,9

12,6

0

2

4

6

8

10

12

14

2006 2007 2008 2009

Pro

cen

tai

6

Kraujotakos sistemos ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Kaip visoje Europoje, taip ir Baltijos bei Šiaurės šalyse pastebėta, kad daţniausia

ţmonių sergamumo, mirtingumo prieţastis – kraujotakos sistemos ligos. [1] Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalyse

kasmet miršta 4,35 milijono ţmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono ţmonių [2].

Kraujotakos sistemos ligos yra neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės

prieţastis. Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau ţmonių negu nuo visų vėţio formų kartu paėmus.Tokios ligos kaip išemija, aterosklerozė, miokardo infarktas,

hipertenziniai susirgimai mūsų medicinos statistikoje uţima pirmąsias vietas. [1] Kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių

prieţastis [3]. Daugiau nuo kraujotakos sistemos ligų miršta moterų (55 proc. visų

mirčių) negu vyrų (43 proc. visų mirčių) [4], didesnis mirštamumas nustatytas tarp ţemesnio socialinio sluoksnio ţmonių.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos

instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, apţvelgė kraujotakos sistemos ligų situaciją Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu.

Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirčių prieţastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Palyginti su kitomis ligų grupėmis, kraujotakos sistemos ligos yra didţiausia šalyje mirtingumo prieţastis. 2009 m. daugiau nei pusė

visų mirusiųjų (55,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš jų 46,3proc. vyrų ir 65,2 proc. moterų. (1pav.)

Nors 2009 metų Vilniaus rajono mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų duomenų nėra, bet pagal ankstesnių metų mirtingumo dinamiką galima teigti, kad Vilniaus rajone tokios pačios mirtingumo tendencijos kaip ir visoje Lietuvoje.

a) b)

1 pav. Vyrų (a) ir moterų (b) mirties priežasčių struktūra Lietuvoje, (%)

7

Lietuvoje 2008 metų duomenimis, didţiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies ligos (61,9 proc.) bei

cerebrovaskulinių ligų (24,8 proc.). Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius 100-ui tūkst. Vilniaus rajono

gyventojų 2009 metais yra panašus į Lietuvos vidurkį, tačiau 100sk./100-ui tūkst.

didesnis negu Vilniaus mieste. (2 pav.) Vilniaus rajone 2005 metų duomenimis, standartizuoto mirtingumo struktūroje

mirtys nuo išeminės širdies ligos sudarė 66,6 proc., o nuo cerebrovaskulinių ligų – 18,9 proc.

Didţioji dalis (66,8 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 metų

ir vyresnio amţiaus asmenys.

2 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų sk.100000 gyv. 2001 – 2009 m.

Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone kaip ir visoje Lietuvoje tolygiai didėjo, tačiau 2009 m. jis

buvo maţiausias (216,49 atv./1000-iui gyv.) lyginant su Vilniaus miestu (225,89 atv./1000-iui gyv.) ir apskritimi (235,73 atv./1000-iui gyv.) bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkiu (275,04 atv./1000-iui gyv.). (3 pav.)

400

450

500

550

600

650

700

750

800

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Vilniaus apskr.

8

3 pav. Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000 gyv.2001 – 2009 m.

2009 metų duomenimis Vilniaus rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, iš

kraujotakos sistemos ligų labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos (10,9 atv./1000 gyv.). (4 pav.)

Hipertenzinės (padidėjusio kraujospūdžio) ligos yra daţniausiai diagnozuojamos iš šios grupės ligų tarp pagyvenusių ţmonių. Hipertenzija – civilizacijos liga, kuria sergamumas vis didėja. Arterinė hipertenzija lemia didesnį

sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų.

4 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000-iui gyv. 2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 170,35 163,23 159,05 170,92 182,04 206,24 208,71 215,99 216,49

Vilnius 175,22 176,44 191,06 197,06 206,3 206,7 203,67 212,49 225,89

Lietuva 181,5 191,13 203,33 219,13 228,48 240,42 248,52 264,97 275,04

Vilniaus apskr. 172,91 176,26 190,05 197,4 206,13 215,29 217,65 227,63 235,73

150

170

190

210

230

250

270

290

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

0 2 4 6 8 10 12

Hipertenzinės ligos

Išeminė širdies liga

Miokardo infarktas

Cerebrovaskulinės ligos

Insultas

10,9

4,17

0,45

6,37

1,95

8,61

2,78

0,58

4,53

1,9

10,89

4,79

0,57

4,63

1,5Lietuva

Vilnius

Vilniaus r.

9

Su amţiumi sergančiųjų skaičius ţenkliai didėja (5 pav.), kadangi kraujospūdis didėja dėl arterijų sklerozės, atsirandančios vyresniame amţiuje.

5 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sist. ligomis, skaičius 1000-iui gyv. pagal amžių 2009 m.

Tam labai didelės įtakos turi ir gyvenimo būdas:

Maţas fizinis aktyvumas;

Ilgalaikis stresas;

Neracionali mityba (pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą);

Rūkymas;

Nesaikingas alkoholio vartojimas. Tai pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija.

2009 metais sergančių kraujotakos sistemos ligomis 65 metų amţiaus ir vyresnių

gyventojų grupėje skaičius buvo 480,52/1000 gyv., o 45 – 64 metų amţiaus grupėje

(224,5/1000 gyv.) paplitimas šiomis ligomis buvo du kartus maţesnis. (5 pav.) Iš kraujotakos sistemos ligų 2009 metais Vilniaus rajone tarp senų ţmonių

labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos – 346,91 atv./1000 gyv. Jos sudarė 72,2 proc. visų kraujotakos sistemos ligų. (6 pav.)

Taip pat vyravo išeminė (koronarinė) širdies liga – 146,12 atv./1000 gyv. bei cerebrovaskulinės ligos – 191,09 atv./1000 gyv. (6 pav.)

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema šios amţiaus kategorijos

gyventojams.

0 100 200 300 400 500 600

0-17

18-44

45-64

65 ir daugiau

26,48

38,7

224,5

480,52

28,01

44,86

253,77

593,83

21,13

48,67

268,14

597,56

Lietuva Vilnius Vilniaus r.

10

6 pav. Vyresnių nei 65 m. amžiaus Vilniaus rajono asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius 1000 gyv. 2009 m.

Vilniaus rajone 0 – 17 metų amţiaus asmenų kraujotakos sistemos ligų

paplitimas lyginant su kitomis amţiaus grupėmis buvo maţiausias, tačiau šių ligų paplitimo daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti: 2001 m. – 14,33 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 26,48 atv./1000-iui gyv. (7 pav.)

7 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sist. ligomis, skaičius 1000-iui Vilniaus raj. gyv. pagal amžių 2001 – 2009 m.

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450



Miokardo infarktas

Širdies veiklos nepakankamumas


Insultas

346,91

146,12

6,65

95,06

191,09

33,99

444,2

160,24

8,41

56,66

147,38

37,87

449,34

195,49

8,66

112,86

136,48

29,31

Lietuva

Vilnius

Vilniaus r.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 14,33 13,97 15,92 13,57 24,64 27,33 25,84 25,87 26,48

18-44 34,23 29,68 29,91 34,15 36,29 37,5 39,08 39,06 38,7

45-64 185,07 182,34 173,99 187,36 191,65 212,76 219,11 226,04 224,5

65 ir daugiau 383,34 393,77 385,03 400,56 413,55 448,03 455,26 470,89 480,52

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

11

2009 metų duomenimis, Vilniaus rajone kaip ir visos Lietuvos mastu, hipertenzinėmis ligomis labiau linkusios sirgti moterys (128,04 atv./1000-iui gyv.)

negu vyrai (71,09 atv./1000-iui gyv.). (8 pav.) Moterys hipertenzinėmis ligomis sirgo daţniau nei vyrai, ypač dėl po menopauzės

atsirandančio estrogenų disbalanso bei hormonų pokyčių organizme, o vyrai šia liga linkę sirgti jaunesniame amţiuje.

Ilgėjant gyvenimo trukmei vyresnio amţiaus ţmonės sudaro vis didesnę

populiacijos dalį. Taigi, arterinė hipertenzija tampa vis aktualesne pagyvenusių ţmonių problema.

8 pav. Vyrų ir moterų, sergančių širdies ir kraujotakos sistemos ligomis skaičius 1000-iui gyv. Vilniaus rajone 2009 m.

Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2001 – 2008 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruotas didţiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis, tik 2009 metais sumaţėjo ir buvo beveik toks pats kaip ir bendras Lietuvos

sergamumo hipertenzinėmis ligomis vidurkis. (9 pav.)

71,09

23,1

1,83

22,58

6,04

128,04

33,85

1,14

47,45

7,17

0 20 40 60 80 100 120 140



Miokardo infarktas


InsultasMoterys Vyrai

12

9 pav. Sergamumas hipertenzinėmis ligomis 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

Išeminė širdies liga (IŠL) – tai širdies liga išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių uţsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo. Paţeidţiamas organas ar kūno dalis.

Lyginant su ES valstybėmis, standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo išeminės

širdies ligos (šiai grupei priskiriamas ir ūmus miokardo infarktas) Lietuvoje didesnis daugiau nei 3 kartus.

10 pav. Standartizuotas vyrų ir moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 100000 gyv. 2001 – 2005 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 11,81 11,71 11,68 12,03 12,86 13,86 14,48 15,51 10,9

Vilnius 5,81 6,02 7,46 8,29 8,37 8,15 7,94 9,21 8,61

Lietuva 7,95 8,62 9,83 10,61 10,96 11,02 11,04 11,67 10,89

Vilniaus apskr. 7,33 7,81 8,98 9,99 9,62 10,3 9,89 11,02 9,65

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 627,34 606,54 488,19 547,62 598,77

Vyrai Lietuva 461,78 464,19 462,75 449,37 490,65

Moterys Vilniaus r. 364,31 326,02 318,57 315,78 345,62

Moterys Lietuva 265,19 254,33 244,02 252,54 267,42

200

250

300

350

400

450

500

550

600

650

Rodik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

13

2007 m. 100 000 gyventojų Lietuvoje teko 338,2 mirusiojo, o ES vidurkis buvo 96, naujosiose ES valstybėse narėse – 178 mirusieji. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai,

kad šis rodiklis ypač didelis tarp gyventojų iki 65 metų. 2007 m. Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 78,7 minėto amţiaus mirusiųjų nuo išeminės širdies ligos, ES vidurkis buvo 22,5 mirusieji 100 000 gyventojų (PSO DB).

2005 metų duomenimis, standartizuotas vyrų (598,77 atv./100-ui tūkst.) mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Vilniaus rajone buvo beveik du kartus

didesnis negu moterų (345,62 atv./100-ui tūkst.). (10 pav.) Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2009 metais

Vilniaus rajone buvo registruotas maţiausias sergamumas išemine širdies liga. (11 pav.)

Išemine širdies liga daţniau sirgo moterys negu vyrai, atitinkamai – 33,85 atv. ir

23,1 atv./1000-iui gyv. (8 pav.)

11 pav. Sergamumas išemine širdies liga 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 5,41 5,43 4,57 4,58 4,93 5,36 5,39 5,3 4,17

Vilnius 2,65 2,94 3,17 3,19 3,43 3,25 2,96 3,03 2,78

Lietuva 4,25 4,3 4,52 5 5,17 4,97 4,84 5,07 4,79

Vilniaus apskr. 3,34 3,58 3,69 3,98 3,86 3,95 3,52 3,52 3,21

2,5

3

3,5

4

4,5

5

5,5

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

14

12 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo miokardo infarkto (MI) 100-ui tūkst. Lietuvos

bei Vilniaus rajono vyrų ir moterų, 2001-2005 m.

Mokslinės literatūros duomenimis, MI daţniau serga vyrai, ypač rūkantys, turintys viršsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys cukriniu diabetu. Sergamumas didėja su amţiumi.

Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2009 metais Vilniaus rajone buvo registruotas maţiausias sergamumas miokardo infarktu.

13 pav. Sergamumas miokardo infarktu (MI) 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 41,73 40,91 36,14 27,11 27,39

Vyrai Lietuva 49,87 51,21 51,58 54,18 50,63


Moterys Lietuva 18,61 19,34 20,2 19,84 19,23

0

10

20

30

40

50

60

Rodik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,42 0,54 0,45 0,42 0,54 0,38 0,58 0,64 0,45

Vilnius 0,56 0,56 0,6 0,54 0,55 0,51 0,48 0,47 0,58

Lietuva 0,52 0,51 0,56 0,57 0,59 0,58 0,54 0,56 0,57

Vilniaus apskr. 0,53 0,54 0,59 0,53 0,55 0,52 0,51 0,5 0,56

0,35

0,4

0,45

0,5

0,55

0,6

0,65

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

15

14 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo galvos smegenų insulto 100-ui tūkst. Lietuvos bei Vilniaus rajono vyrų ir moterų, 2001-2005 m.

Galvos smegenų insultas – viena daţniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių

ligų, vyraujanti tarp suaugusiųjų neįgalumo prieţasčių, bei trečioji pagal daţnumą

mirties prieţastis Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje [5]. 2005 metų duomenimis, standartizuotas vyrų (123,22 atv./100-ui tūkst.)

mirtingumas nuo galvos smegenų insulto Vilniaus rajone šiek tiek didesnis negu moterų (117,72 atv./100-ui tūkst.). (14 pav.)

2001-2009 metų laikotarpiu sergamumas galvossmegenų insultu 1000-iui

gyventojų Vilniaus rajone viršija sergamumo rodiklius Lietuvos mastu. (15 pav.) Kaip ir kitomis kraujotakos sistemos ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis, o iš

jų galvos smegenų insultu, daţniau sirgo moterys negu vyrai, atitinkamai: cerebrovaskulinėmis ligomis – 47,45 atv. ir 22,58 atv./1000-iui gyv., iš jų insultu – 7,17 atv. ir 6,04 atv./1000-iui gyv.

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 155,74 148,95 183,78 136,37 123,22

Vyrai Lietuva 137,46 138,61 136,47 135,07 139,14


Moterys Lietuva 108,86 113,66 104,22 105,63 110,7

90

100

110

120

130

140

150

160

170

180

190

Rodik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

16

15 pav. Sergamumas galvos smegenų insultu 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

IŠVADOS

1. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirčių prieţastis

jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Palyginti su kitomis ligų grupėmis, kraujotakos sistemos ligos yra didţiausia šalyje mirtingumo prieţastis. 2009 m. daugiau nei pusė visų mirusiųjų (55,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos

ligų, iš jų 46,3proc. vyrų ir 65,2proc. moterų. Nors 2009 metų Vilniaus rajono mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų duomenų nėra, bet pagal ankstesnių

metų mirtingumo dinamiką galima teigti, kad Vilniaus rajone tokios pačios mirtingumo tendencijos kaip ir visoje Lietuvoje.

2. Mirusiųjų skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100-ui tūkst. Vilniaus rajono

gyventojų buvo šiek tiek maţesnis lyginant su visos Lietuvos mirusiųjų sk., tačiau didesnis negu Vilniaus miesto ir apskrities.

3. 2005 metų duomenimis, standartizuotas vyrų (598,77 atv./100-ui tūkst.)

mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Vilniaus rajone buvo beveik du kartus didesnis negu moterų (345,62 atv./100-ui tūkst.).

4. Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone kaip ir visoje Lietuvoje tolygiai didėjo, tačiau 2009 m. jis buvo maţiausias (216,49 atv./1000-iui gyv.) lyginant su Vilniaus miestu

(225,89 atv./1000-iui gyv.), apskritimi (235,73 atv./1000-iui gyv.) bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkiu (275,04 atv./1000-iui gyv.).

5. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis yra labiau paplitęs tarp vyresnio amţiaus ţmonių, kurios yra susijusios su organizmo pokyčiais senstant: 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (480,52/1000 gyv.), o 45 – 64 metų

amţiaus grupėje (224,5/1000 gyv.) paplitimas šiomis ligomis buvo du kartus maţesnis.

6. 2009 metų duomenimis, Vilniaus rajone kaip ir visos Lietuvos mastu,

hipertenzinėmis ligomis labiau linkusios sirgti moterys (128,04 atv./1000-iui gyv.) negu vyrai (71,09 atv./1000-iui gyv.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 1,51 1,55 1,68 1,52 1,66 1,67 1,66 2,15 1,95

Vilnius 1,56 1,52 1,6 1,69 1,44 1,53 1,46 1,66 1,9

Lietuva 1,22 1,19 1,23 1,33 1,31 1,34 1,28 1,47 1,5

Vilniaus apskr. 1,49 1,5 1,61 1,69 1,55 1,6 1,55 1,76 1,92

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

2,2

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

17

7. Cerebrovaskulinėmis ligomis bei išemine širdies liga taip pat daţniau serga moterys negu vyrai, atitinkamai: cerebrovaskulinėmis ligomis – 47,45 atv. ir

22,58 atv./1000-iui gyv., o išemine širdies liga – 33,85 atv. ir 23,1 atv./1000-iui gyv.

8. Vilniaus rajone 0 – 17 metų amţiaus asmenų kraujotakos sistemos ligų

paplitimas lyginant su kitomis amţiaus grupėmis buvo maţiausias, tačiau šių ligų paplitimo daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti: 2001 m. –

14,33 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 26,48 atv./1000-iui gyv. 9. Iš kraujotakos sistemos ligų 2009 metais Vilniaus rajone tarp senų žmonių

labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos – 346,91 atv./1000 gyv. Jos

sudarė 72,2 proc. visų kraujotakos sistemos ligų. 10. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2001 –

2008 metų laikotarpyje Vilniaus rajone registruotas didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis, tik 2009 metais sumažėjo ir buvo beveik toks pats kaip ir Lietuvos sergamumo hipertenzinėmis ligomis

vidurkis. 11. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2009 metais

Vilniaus rajone buvo registruotas maţiausias sergamumas miokardo infarktu. LITERATŪRA

1. B. Aleknavičienė, V. Augustinienė, M. BacevičienėV., BakasėnasSuaugusių

Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2008 // Vilnius 2009; p.50-55.

2. European Cardiovascular Disease Statistics-British Heart Foundation and European Heart Network – 2005

3. 2733rd Employment, Social Policy, Health and Consumer Affairs Council

Meeting – Luxemburg - 1 and 2 June 2006 4. Cardiovascular disease in women: a statement from the policy conference of the

European Society of Cardiology, European Heart Journal, March 2006

5. Rosamond W, Flegal K, Friday G, Furie K, Go A, Greenlund K, Haase N, et al; American Heart Association Statistics Committee and Stroke Statistics

Subcommittee. Heart disease and stroke statistics-2007 update: a report from the American Heart Association Statistics Committee and Stroke Statistics Subcommittee. Circulation. 2007; 115(5):e 69-171.

Parengė: Daina Mainelė

18

Onkologinių ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų

ţmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai,

prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų ţemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei

mirtingumo struktūroje vėţys uţima vieną iš pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Remiantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėţio registro ir Higienos

instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje tolygiai didėja. 2009 m. uţregistruoti 16603 (497,2/100 000

gyventojų) nauji vėţio atvejai – tai 486 atvejais daugiau negu 2008 metais. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje 2009 m. siekė 567,9/100 000 gyventojų, o moterų – 435,7/100 000 gyventojų. Vyrai daţniausiai suserga priešinės liaukos

(prostatos) (36,5 proc. naujų atvejų), plaučių (11 proc.), odos (10 proc.), šlapimo pūslės ir inkstų (7,2 proc.), skrandţio (5 proc.) vėţiu; moterys – krūties (19,3 proc. naujų atvejų), odos (17,9 proc.), gimdos kūno (7,2 proc.), gimdos kaklelio (5,8 proc.),

gaubtinės ţarnos (5,2 proc.) vėţiu. Piktybinių navikų uţleistumas (IV stadijos navikai) palaipsniui maţėjo ir 2009 m. siekė 14,6 proc.

Piktybiniai navikai pagrindinių mirties prieţasčių struktūroje 2009 m. Lietuvoje uţėmė antrąją vietą tiek vyrų (21 proc. visų mirčių), tiek moterų (17,5 proc. visų mirčių) tarpe.

BENDROSIOS SERGAMUMO IR MIRTINGUMO PIKTYBINIAIS NAVIKAIS TENDENCIJOS

1 pav. pateiktas bendrasis sergamumas piktybiniais navikais Vilniuje,

Vilniaus rajone ir apskrityje bei Lietuvoje. Nors 2001 – 2009 metų laikotarpiu stebėtas sergamumo onkologinėmis ligomis augimas, tačiau nuo pat 2001 metų Vilniaus rajone registruotas maţiausias sergamumas piktybiniais navikais, lyginant su Vilniumi,

Vilniaus apskriti bei Lietuvos vidurkiu. 2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 11,87 susirgimai piktybiniais navikais. Tai buvo maţiau negu 2008

metais, kuomet 1000-iui gyventojų teko 12,63 susirgimai.

19

1 pav. Bendrasis sergamumas piktybiniais navikais (1000-iui gyventojų) 2001 – 2009

metų laikotarpiu

2 pav. pateiktas sergančiųjų piktybiniais navikais asmenų skaičius skirtingose amţiaus grupėse Vilniaus rajone. Didţiausias ir sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebėtas vyresnių nei 65 metų amţiaus asmenų grupėje (2001

metais 1000-iui vyresnių negu 65 metų asmenų teko 33,58 piktybinių navikų atvejai, 2009 metais rodiklis išaugo iki 50,18 atvejų 1000-iui asmenų). Maţiausias

sergamumas stebėtas grupėje iki 17 metų amţiaus, šiek tiek didesnis – 18 – 44 metų amţiaus grupėje. Visose amţiaus grupėse stebėtas sergamumo piktybiniais navikais augimas.

Lyginant su Vilniumi, Vilniaus rajone stebėtas maţesnis sergamumo piktybiniais navikais augimas visose amţiaus grupėse.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 7,52 8,76 8,48 8,43 9,76 11,02 11,51 12,63 11,87

Vilnius 8,88 11,05 12,86 12,86 15,21 15,55 16,79 18,02 19,51

Lietuva 8,55 9,85 10,87 11,75 13,26 14,29 15,2 16,63 17,51

Vilniaus apskr. 8,36 10,47 11,89 11,98 13,87 14,62 15,85 16,99 18,1

7

9

11

13

15

17

19

21

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

20

2 pav. Sergančiųjų piktybiniais navikais asmenų skaičius skirtingose amžiaus grupėse Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui gyventojų)

Mirties prieţasčių struktūra Lietuvoje jau daugelį metų yra nekintanti.

Piktybiniams navikams tarp mirties prieţasčių tenka antroji vieta. 2001 – 2005 metais

mirtingumas nuo piktybinių navikų neţymiai padidėjo tiek vyrų, tiek moterų tarpe (mirtingumo duomenys HI SIC rodiklių sistemoje pateikiami tik iki 2005 metų). 2001 metais dėl piktybinių navikų mirė 7752 asmenys (iš jų 4313 vyrų ir 3439

moterys), 2005 metais – 8171 asmuo (iš jų 4497 vyrai ir 3674 moterys) ir tai sudarė 18,9 proc. visų mirusiųjų.

3 pav. pateiktas mirusių nuo piktybinių navikų asmenų skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) Vilniuje, Vilniaus rajone ir apskrityje bei Lietuvoje 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Vilniaus rajone stebėtas nepastovus mirusiųjų nuo piktybinių

navikų asmenų skaičius nuo pat 2001 metų. 2001 metais Vilniaus rajone 100 000 gyventojų teko 262,76 mirties nuo piktybinių navikų atvejai (analogiškai Vilniuje

199,52, Vilniaus apskrityje – 214,76, Lietuvoje – 223,94 mirties atvejai). 2003 metais mirusiųjų skaičius Vilniaus rajone sumaţėjo iki 210,07 atvejų 100 000 gyventojų ir buvo didesnis tik uţ mirusiųjų asmenų skaičių Vilniaus mieste (čia 100 000 gyventojų

teko 206,14 mirties atvejų). 2005 metais Vilniaus rajone buvo registruotas maţiausias mirusiųjų skaičius (100 000 gyventojų teko 201,79 mirties atvejai) lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva. 2006 ir 2008 metais mirusiųjų skaičius

Vilniaus rajone buvo smarkiai išaugęs ir rodiklis 100 000 gyventojų lenkė tiek Vilniaus miestą, tiek ir Vilniaus apskritį. 2009 metais Vilniaus rajone vėl registruotas

maţiausias mirtingumas nuo piktybinių navikų, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. amţiaus asmenys 0,32 0,41 0,6 0,52 0,39 0,4 0,7 1,02 0,87



Vyresni nei 65 m. amţiaus asmenys 33,58 35,57 34,14 31,72 38,1 43,77 44,12 49,18 50,18

0

10

20

30

40

50

60

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

21

3 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

PRIEŠINĖS LIAUKOS PIKTYBINIAI NAVIKAI

Prostatos vėţys Europoje pastaraisiais metais tapo viena daţniausių vyrų

piktybinių ligų – jis sudaro apie 20% visų vyrų piktybinių navikų. Pagrindinė diagnozuojamų prostatos navikų skaičiaus didėjimo prieţastis – vis platesnis prostatos specifinio antigeno (PSA) testo naudojimas.

Lietuvoje prostatos vėţys šiuo metu yra daţniausia vyrų onkologinė liga. Nuo 1995 m. (563 atvejai) iki 2005 m. (2005 atvejai) susirgimų skaičius padidėjo 356 % -

pasireiškė patys sparčiausi sergamumo šiuo piktybiniu naviku didėjimo tempai. Iki 2008 metų Vilniaus rajone stebėtas didėjantis sergamumas priešinės liaukos vėţiu, po to pradėjo maţėti (4 pav.). 2009 metais 1000 Vilniaus rajono vyrų teko 4,1

priešinės liaukos vėţio atvejis (2008 metais šis rodiklis siekė 5,05 atvejus 1000 vyrų). Vilniaus rajone stebėtas maţiausias sergamumas prostatos vėţiu, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 262,76 237,74 210,07 207,45 201,79 239,65 212,42 243,69 197,27

Vilnius 199,52 198,99 206,14 200,39 209,47 222,93 214,93 217,61 211,2

Lietuva 223,94 226,86 226,94 231,63 235,71 240,06 245,35 246,15 243,45

Vilniaus apskr. 214,76 216,03 214,8 214,15 223,01 235,97 224,9 229,81 222,22

190

200

210

220

230

240

250

260

270

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

22

4 pav. Bendrasis sergamumas priešinės liaukos vėžiu (rodiklis 1000-iui vyrų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

Mirtingumas dėl prostatos vėţio nuo 1995 m. iki 2005 m. pakito sąlyginai nedaug – padidėjo 142 atvejais. Lietuvoje 2000 – 2005 metais I-II stadijos prostatos

vėţys buvo diagnozuotas vos 37 proc. atvejų. Kasmet, vis plačiau naudojant PSA testą, 2005 m. ankstyvų stadijų skaičius jau siekė beveik 50 proc.

5 pav. pateiktas mirusiųjų nuo priešinės liaukos piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000 vyrų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu. Vilniaus rajone registruotas netolygus mirtingumas nuo priešinės liaukos piktybinių navikų.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,94 1,68 1,54 1,42 2,9 3,56 3,71 5,05 4,1

Vilnius 1,41 2,61 3,57 2,04 4,79 4,96 6,28 7,67 8,16

Lietuva 1,19 1,79 2,49 2,38 3,74 4,88 6,13 7,29 7,89

Vilniaus apskr. 1,24 2,32 3,08 1,96 4,27 4,46 5,79 7,13 7,37

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rodik

lis 1

000-i

ui

vyrų

23

5 pav. Mirusiųjų nuo priešinės liaukos piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000

vyrų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu

TRACHĖJOS, BRONCHŲ IR PLAUČIŲ PIKTYBINIAI NAVIKAI

2009 metais sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių vėţiu rajone išliko panašus kaip ir 2001 metais. Vilniaus rajone, lyginant su Lietuvos vidurkiu,

sergamumas buvo maţesnis (išskyrus 2001 ir 2007 metus, kuomet Vilniaus rajone bendrasis sergamumas buvo didesnis negu Lietuvoje) (6 pav.). 2009 metais

sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva.

Moterys trachėjos ir plaučių vėţiu Vilniaus rajone serga panašiai kaip ir

vyrai (tuo tarpu stebint bendrąsias kitų miestų tendencijas, pastebėta, jog moterys serga daug rečiau negu vyrai).

Analizuojant pagal amţiaus grupes, didţiausias sergamumas Vilniaus

rajone stebėtas 65 m. ir vyresnio amţiaus ţmonių grupėje.

2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 35,2 23,35 11,51 38,43 29,03

Vilnius 18,22 20,24 23,83 24,24 24,25

Lietuva 26,29 26,34 26,66 29,75 29,95

Vilniaus apskr. 21,63 22,96 21,44 27,83 25,55

10

15

20

25

30

35

40

Rodik

lis 1

00 0

00 v

yrų

24

6 pav. Bendrasis sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais

(rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu 2001 – 2005 metų laikotarpiu maţėjo mirusiųjų nuo bronchų ir plaučių vėţio skaičius (2001 metais 100 000 gyventojų teko 42,85 mirties atvejai Vilniaus rajone ir 41,62 atvejai – Lietuvoje. 2005 metais analogiškai 39,71 atvejis Vilniaus rajone ir 40,3

atvejai Lietuvoje). Vilniaus rajone mirčių nuo bronchų ir plaučių vėţio atvejų buvo registruojama maţiau tik uţ Lietuvos vidurkį. Nors stebėtas mirtingumo maţėjimas,

tačiau bronchų ir plaučių vėţys vis dar tebepirmauja tarp mirčių nuo piktybinių navikų prieţasčių.

KRŪTIES PIKTYBINIAI NAVIKAI

Pasaulyje 2006 m. diagnozuota 429 900 naujų krūties vėţio atvejų – tai sudarė 13,5 proc. visų onkologinių ligų ir 28,9 proc. moterų piktybinių navikų.

Tarp moterų krūties vėţys yra daţniausia piktybinių navikų lokalizacija – nuo 2001 m. iki 2005 m. naujų atvejų per metus skaičius Lietuvoje padidėjo 7,56 proc.

(nuo 1229 iki 1322 atvejų). Tuo tarpu mirčių nuo krūties vėţio skaičius moterų tarpe sumaţėjo 46 atvejais (beveik 8 proc.). Sergančiųjų krūties vėţiu skaičiaus didėjimas daugiausiai yra susijęs su pagerėjusia diagnostika (ypatingai ankstyvose vėţio

stadijose). 7 pav. pateiktas bendrasis sergamumas krūties piktybiniais navikais

(1000-iui moterų) Vilniuje, Vilniaus rajone ir apskrityje bei Lietuvoje 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Vilniaus rajone stebėtas ne toks spartus sergamumo krūties piktybiniais navikais didėjimas kaip Vilniuje, Vilniaus apskrityje ir Lietuvos mastu.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,69 0,59 0,67 0,62 0,59 0,75 0,76 0,71 0,62

Vilnius 0,59 0,61 0,65 0,7 0,76 0,73 0,74 0,68 0,71

Lietuva 0,62 0,65 0,7 0,73 0,75 0,75 0,7 0,72 0,74

Vilniaus apskr. 0,61 0,65 0,73 0,76 0,76 0,77 0,8 0,73 0,74

0,55

0,6

0,65

0,7

0,75

0,8

0,85

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

25

Vilniaus rajone, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos vidurkiu, bendrasis sergamumas krūties vėţiu buvo maţiausias ir 2009 metais 1000-iui moterų

teko 3,36 krūties piktybinių navikų atvejai, tuo tarpu Vilniuje šis rodiklis siekė 6,86/1000 moterų. Tai galėjo būti nulemta ne tokių gerų diagnostikos galimybių bei maţesnio moterų suinteresuotumo dalyvauti profilaktinėse patikros programose.

7 pav. Bendrasis sergamumas krūties piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui moterų)

2001 – 2009 metų laikotarpiu

Vertinant pagal amţiaus grupes, daugiausiai sergančiųjų krūties

piktybiniais navikais moterų Vilniaus rajone buvo vyresnių negu 65 metų amţiaus grupėje. Rodiklis 1000-iui šios amţiaus grupės moterų Vilniaus rajone buvo daug

maţesnis lyginant su Vilniumi, Vilniaus apskritimi ir Lietuvos vidurkiu 2009 metais (1000-iui Vilniaus rajono moterų teko 8,62 krūties vėţio atvejai, tuo tarpu 1000-iui Vilniaus moterų teko 17,88 atvejai, Vilniaus apskrities – 14,46 atvejai, Lietuvos mastu

– 11,91 atvejis). Nuo 2003 metų Vilniaus rajone stebėtas mirtingumo didėjimas (8 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 1,67 2,14 1,94 2,32 2,62 2,77 3,08 3,27 3,36

Vilnius 2,22 3,4 3,7 4,24 5,02 5,32 6,06 6,44 6,86

Lietuva 2,36 2,81 3,07 3,39 3,78 4,12 4,38 4,69 4,93

Vilniaus apskr. 2,04 3,05 3,3 3,66 4,35 4,68 5,3 5,62 5,92

1

2

3

4

5

6

7

8

Rodik

lis 1

000-i

ui

mote

rų

26

8 pav. Mirusiųjų nuo krūties piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000 moterų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu

GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIAI NAVIKAI

Lietuvoje 2005 m. gimdos kaklelio vėţys uţėmė ketvirtąją vietą tarp moterų susirgimų piktybiniais navikais. Kasmet (nuo 2001 iki 2005 metų) vidutiniškai buvo diagnozuojami 497 nauji gimdos kaklelio atvejai ir 244 mirtys nuo šios ligos. 2004

metais, pradėjus vykdyti atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą, ţenkliai padidėjo naujų gimdos kaklelio vėţio atvejų.

9 pav. pateiktas bendrasis sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui moterų) Vilniuje, Vilniaus rajone ir apskrityje bei Lietuvoje. Iki 2006 Vilniaus rajone stebėtas sergamumo gimdos kaklelio vėţiu didėjimas. Tais pačiais

metais sergamumas Vilniaus rajone buvo didţiausias lyginant su Vilniumi, Vilniaus apskritimi ir Lietuvos vidurkiu. Po 2006 metų sergamumas gimdos kaklelio vėţiu Vilniaus rajone pradėjo maţėti ir 2009 metais buvo maţiausias lyginant su Vilniumi,

Vilniaus apskritimi ir Lietuva.

2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 30,39 25,9 23,41 33,45 39,27

Vilnius 31,85 28,88 34,53 29,87 30,82

Lietuva 29,46 29,76 34,49 30,18 31,94

Vilniaus apskr. 30,42 30,23 33,73 28,46 34,79

20

25

30

35

40

45

Rodik

lis 1

00 0

00 m

ote

rų

27

9 pav. Bendrasis sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui moterų) 2001 – 2009 metais Kaip ir mirtingumas nuo kitų onkologinių susirgimų, taip ir mirtingumas nuo

gimdos kaklelio vėţio Vilniaus rajone 2001 – 2005 metų laikotarpiu buvo nepastovus (10 pav.). 2001 metais 100 000 Vilniaus rajono moterų teko 23,88 mirties atvejai, 2002 – 34,53, 2005 rodiklis sumaţėjo iki 16,53 atvejų 100 000 moterų). Lyginant su

Lietuvos vidurkiu, Vilniaus rajone mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų nuo 2003 metų buvo maţesnis.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,72 0,93 0,79 0,88 1,01 1,38 1,08 1,21 1,14

Vilnius 0,66 0,79 0,83 1,03 1,2 1,15 1,19 1,26 1,26

Lietuva 0,67 0,87 0,87 1,03 1,12 1,15 1,17 1,25 1,28

Vilniaus apskr. 0,66 0,82 0,82 1,04 1,14 1,18 1,17 1,28 1,28

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

Rodik

lis 1

000-i

ui

mote

rų

28

10 pav. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų moterų skaičius (rodiklis 100 000 moterų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu

ODOS PIKTYBINIAI NAVIKAI

Odos vėţio atvejų Lietuvoje nuolat daugėja. Tai susiję su ilgėjančia ţmonių gyvenimo trukme – daugėja senyvo amţiaus ţmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje kai buvo jaunesni.

Nustatyta, jog ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis yra lemiamas piktybinių epitelio navikų rizikos veiksnys. Šviesios odos ţmonės, kurių oda nuo

saulės parausta greičiau nei kitiems ar joje atsiranda strazdanų, turi didesnę riziką susirgti odos vėţiu. Manoma, kad reguliarus deginimasis soliariumuose taip pat gali padidinti riziką susirgi odos piktybiniais navikais.

Bendrasis sergamumas odos piktybiniais navikais 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei

Lietuvos vidurkiu (11 pav.). Tačiau, kaip ir visur, stebėtas sergamumo odos piktybiniais navikais augimas nuo 0,53 atvejų 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų 2001 m. iki 1,13 atvejų 2009 metais.

2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 23,88 34,53 17,02 14,64 16,53

Vilnius 16,59 14,6 14,28 17,59 13,92

Lietuva 21,47 22,94 19,17 20,74 20,64

Vilniaus apskr. 19,7 17,74 15,33 19,48 14,88

10

15

20

25

30

35

40

Rodik

lis 1

00 0

00 m

ote

rų

29

11 pav. Bendrasis sergamumas odos piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui gyventojų)

2001 -2009 metų laikotarpiu

Mirusiųjų nuo odos piktybinių navikų Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2005 metų laikotarpiu didėjo dėl jau minėtų prieţasčių, bet visumoje jis nebuvo didelis: 100 000 gyventojų Lietuvoje teko 3,3 mirties atvejai 2001 metais ir 4,51 atvejis 2005

metais (analogiškai Vilniuje - 2,35 mirties atvejai 2001 metais ir 3,98 atvejai 2005 metais). Tuo tarpu Vilniaus rajone stebėti pakankamai dideli mirusiųjų skaičiaus

svyravimai, nuo 5,64 atvejų 100 000 gyventojų 2001 metais iki 3,22 atvejų 100 000 gyventojų 2005 metais (12 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,53 0,61 0,61 0,67 0,72 0,82 0,89 0,85 1,13

Vilnius 0,99 1,24 1,61 1,75 1,85 1,92 2,01 1,96 2,47

Lietuva 0,95 1,02 1,14 1,32 1,42 1,52 1,6 1,67 1,83

Vilniaus apskr. 0,88 1,07 1,36 1,51 1,61 1,71 1,78 1,76 2,17

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

30

12 pav. Mirusiųjų nuo odos piktybinių navikų asmenų skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu

IŠVADOS

1. Nors 2001 – 2009 metų laikotarpiu stebėtas sergamumo onkologinėmis ligomis augimas, tačiau nuo pat 2001 metų Vilniaus rajone registruotas maţiausias

sergamumas piktybiniais navikais, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskriti bei Lietuvos vidurkiu.

2. Didţiausias ir sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais Vilniaus

rajone stebėtas 65 metų amţiaus ir vyresnių asmenų grupėje. 3. Lyginant su Vilniumi, Vilniaus rajone stebėtas maţesnis sergamumo

piktybiniais navikais augimas visose amţiaus grupėse. 4. Piktybiniams navikams tarp mirties prieţasčių tenka antroji vieta. 5. Vilniaus rajone stebėtas nepastovus mirusiųjų nuo piktybinių navikų asmenų

skaičius nuo pat 2001 iki 2009 metų. 6. Vilniaus rajone stebėtas maţiausias sergamumas prostatos vėţiu, lyginant su

Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva. 7. Vilniaus rajone, lyginant su Lietuvos vidurkiu, sergamumas trachėjos, bronchų

ir plaučių piktybiniais navikais buvo maţesnis (išskyrus 2001 ir 2007 metus,

kuomet Vilniaus rajone bendrasis sergamumas buvo didesnis negu Lietuvoje). 8. 2009 metais sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais

Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei

Lietuva. 9. Moterys trachėjos ir plaučių vėţiu Vilniaus rajone serga panašiai kaip ir vyrai

(tuo tarpu stebint bendrąsias kitų miestų tendencijas, pastebėta, jog moterys serga daug rečiau negu vyrai).

2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 5,64 3,36 3,32 4,34 3,22

Vilnius 2,35 3,43 2,17 2,89 3,98

Lietuva 3,3 3,29 3,68 3,29 4,51

Vilniaus apskr. 2,71 3,06 2,24 2,83 4,13

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

5,5

6

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

31

10. Didţiausias sergamumas trachėjos ir plaučių vėţiu Vilniaus rajone stebėtas 65 m. ir vyresnio amţiaus ţmonių grupėje.

11. Vilniaus rajone mirčių nuo bronchų ir plaučių vėţio atvejų buvo registruojama maţiau tik uţ Lietuvos vidurkį.

12. Vilniaus rajone stebėtas ne toks spartus sergamumo krūties piktybiniais

navikais didėjimas kaip Vilniuje, Vilniaus apskrityje ir Lietuvos mastu. 13. Vilniaus rajone, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos

vidurkiu, bendrasis sergamumas krūties vėţiu buvo maţiausias. Tai galėjo būti nulemta ne tokių gerų diagnostikos galimybių bei maţesnio moterų suinteresuotumo dalyvauti profilaktinėse patikros programose.

14. Daugiausiai sergančiųjų krūties piktybiniais navikais moterų Vilniaus rajone buvo vyresnių negu 65 metų amţiaus grupėje.

15. Bendrasis sergamumas odos piktybiniais navikais 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos vidurkiu.

16. Vilniaus rajone stebėti pakankamai dideli mirusiųjų nuo odos piktybinių navikų skaičiaus svyravimai, nuo 5,64 atvejų 100 000 gyventojų 2001 metais iki 3,22 atvejų 100 000 gyventojų 2005 metais.

Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė

32

Traumos ir išorinės mirties prieţastys Vilniaus rajone 2009 metais

Vilniaus r. traumų (galvos suţalojimų, pečių lanko ir rankos, kojų, šlaunikaulio

lūţimų), apsinuodijimų, ir kt. išorinių prieţasčių padariniams teko 94,2 atvejai/1000 gyventojų, ir uţėmė 15 vietą. (1 pav.) 2009 metais stebimas maţesnis atvejų skaičius.

Lietuvos vidurkis šiek tiek didesnis 87,5 atvejai/1000 gyventojų.

1 pav. Traumų, apsinuodijimų ir kt. išorinių priežasčių padarinių skaičius 1000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m.

Vilniaus r. uţima 7 vietą pagal mirtingumą nuo traumų ir išorinių prieţasčių 184,8 atvejai/ 100 000, kai Vilniaus mieste - 99,79 atvejai/100 000, o Lietuvos

vidurkis 124,8 atvejai/ 100 000. (2 pav.)

2 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių sk. 100 000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 88,81 90,62 95,62 96,16 106,69 116,61 114,72 114,75 94,2

Vilnius 106,81 114,02 125,75 126,33 131,14 133,31 136,62 141,35 130,68

Lietuva 83,01 88,67 94,81 97,43 101,1 96,97 95,44 93,88 87,48

Vilniaus apskr. 99,05 105,08 115,36 116,87 122,38 126,54 128,31 131,38 119,25

708090

100110120130140150

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 235,69 180,55 168,06 203,11 223,25 242,85 200,79 203,95 184,81

Vilnius 127,48 121,45 121,15 109,78 124,52 127,62 121,61 115,81 99,79

Lietuva 157,93 152,2 151,73 147,66 162,52 157,21 155,41 142,49 124,81

Vilniaus apskr. 155,92 149,91 147,13 141,31 162,78 163,44 161,81 144,41 128,58

90110130150170190210230250270

33

Vilniaus rajone nuo 2006 m. mirusiųjų autotransporto įvykiuose sumaţėjo apie 3 kartus. Panašios atvejų maţėjimo tendencijos visoje Lietuvoje (3 pav.). Vaikų iki 17

m. amţiaus mirtingumas maţesnis nei suaugusiųjų.

3 pav. Mirusiųjų transporto įvykuose sk. 100 000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m.

Lietuvoje, Vilniaus rajonas 2009 m. uţėmė 1 vietą mirčių skaičiumi nuo alkoholio 43,61 atvejai/100 000, kai Lietuvos vidurkis 10,3 atvejai/100 000. Situacija

negerėja (4 pav.).

4 pav. Mirusiųjų dėl apsinuodijimo alkoholiu sk. 100 000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 48,49 28,04 35,38 36,93 36,49 49 39,1 25,1 14,54

Vilnius 15,53 13,92 18,99 15,55 18,62 13,36 17,66 12,03 7,51

Lietuva 24,33 23,87 24,67 25,12 25,92 26,49 25,98 17,87 13,68

Vilniaus apskr. 21,77 21,69 24,17 22,28 24,05 22,64 26,3 17,08 10,47

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 34,96 39,25 34,27 31,5 41,86 45,8 27,48 44,97 43,61

Vilnius 19,86 21,51 19,53 14,29 19,52 22,2 18,02 19,75 13,95

Lietuva 12,24 12,05 12,62 12,49 13,3 14,32 14,31 13,76 10,3

Vilniaus apskr. 21,3 23,45 24,64 18,62 24,28 29,13 25,36 25,91 19,76

8

13

18

23

28

33

38

43

48

34

Vilniaus rajone gana aukštas mirusiųjų skaičius dėl saviţudybių (31,15 atvejo/100 000 gyventojų), kai Vilniaus mieste 19,31 atvejo/100 000 gyv., bet

neviršija Lietuvos vidurkio 34,08 atvejai/100 000 gyv. (5 pav.).

5 pav. Mirusiųjų dėl savižudybių sk. 100 000 gyv.


2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 47,36 44,86 28,75 43,45 45,08 29,82 30,65 32,42 31,15

Vilnius 26,36 24,58 24,77 22,25 18,98 17,15 16,57 20,11 19,31

Lietuva 44,09 44,71 42,12 40,2 38,63 30,91 30,36 33,08 34,08

Vilniaus apskr. 35,89 33,12 31,48 31,82 29,35 24,06 25,83 26,86 27,06

15

20

25

30

35

40

45

50

35

Virškinimo sistemos ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, bendrasis

sergamumas virškinimo sistemos ligomis 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų 2001 – 2009 metų laikotarpyje buvo maţesnis lyginant su visos Lietuvos vidurkiu bei Vilniaus

miestu. (1 pav.)

1 pav. Bendrasis sergamumas virškinimo sistemos ligomis 1000-iui gyv., 2001-2009 m.

Tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus rajone bendrojo sergamumo virškinimo sistemos

ligomis daugiametė dinamika buvo didėjanti (Vilniaus rajone ji ne tokia sparti lyginant

su Lietuvos vidurkiu), tačiau 2009 m. duomenimis, Vilniaus rajone stebėtas sergamumo šiomis ligomis sumaţėjimas, kuris pasiekė 2001 m. sergamumo lygį. (1 pav.)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 79,31 77,14 67,44 72,42 79,07 83,59 82,94 84,77 79,54

Vilnius 83,41 81,58 83,75 83,95 88,8 83,86 82,96 88,02 89,25

Lietuva 78,21 80,45 78,83 84,71 88,18 85,44 84,61 92,51 90,24

Vilniaus apskr. 78,37 78,33 78,89 80,87 86,02 83,52 83,11 88,1 86,51

65

70

75

80

85

90

95

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

36

2 pav. Vyrų ir moterų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

Virškinimo sistemos ligomis labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. Vilniaus rajone stebimas maţesnis šių ligų paplitimas lyginant su visos Lietuvos vidurkiu pagal

lytį. (2 pav.) Virškinimo sistemos ligomis Vilniaus rajone daţniau serga 65 metų amţiaus ir

vyresni bei 0 – 17 metų amţiaus asmenys. Maţiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų amţiaus asmenų grupėje. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti 0 – 17 bei 45 –

64 metų amţiaus Vilniaus rajono gyventojų grupėse. (3 pav.)

3 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000-iui Vilniaus rajono gyv. 2001 – 2009 m. pagal amžiaus grupes

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vyrai Vilniaus r. 59,4 61,56 54,52 56,53 63,37 63,84 65,2 63,52 60,39

Vyrai Lietuva 63,96 66,33 65,15 69,19 71,93 69,31 68,5 72,87 72,41

Moterys Vilniaus r. 74,07 74,93 67,54 70,52 76,54 79,94 77,75 81,71 75,23

Moterys Lietuva 81,46 83,63 81,36 86,33 88,3 85,52 84,04 91,11 87,53

50

55

60

65

70

75

80

85

90

95

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv

.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 70,25 79,52 75,58 82,41 86,88 85,9 81,44 85,23 88,57

18-44 48,62 47,14 44,03 44,26 52,09 53,82 51,85 53,24 45

45-64 71,25 72,41 61,85 65,59 70,22 77,24 80,36 77,34 74,11

65 ir daugiau 110,92 107,14 87,39 88,85 98,75 98,15 102,32 107,57 98,03

40

50

60

70

80

90

100

110

120

Rodik

lis1000-i

ui

gyv.

37

2005 metų duomenimis, tiek Vilniaus rajone, tiek visos Lietuvos mastu, standartizuotas mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų 100-ui tūkst. vyrų du

kartus didesnis negu moterų. 2001-2005 metų laikotarpiu vyrų ir moterų standartizuoto mirtingumo rodiklis didėja, tačiau vyrų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų auga sparčiau negu moterų. (4 pav.)

4 pav. Standartizuotas vyrų ir moterų mirtingumas nuo virškinimo sist. ligų 100000

gyv. 2001 – 2005 m.

Pastaruoju dešimtmečiu pastebėtas alkoholio suvartojimo didėjimas tarp moterų, kurios geria daugiau nei 14 vienetų (alkoholio vienetas yra pusė bokalo

paprasto alaus ar standartinio dydţio taurė vyno) per savaitę. Didţiausias padidėjimas buvo 16-24 metų moterims.

Didelis alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholinę kepenų ligą, taip pat

paţeisti daugelį kitų organų. Alkoholinės kepenų ligos paplitimas populiacijoje paprastai nustatomas skaičiuojant mirčių nuo kepenų cirozės (ligos, kai kepenų audiniai po truputį pakeičiami surandėjusiu audiniu) atvejus.

Lietuvoje šie dydţiai pastaraisiais metais pavojingai padidėjo. Mirčių kiekis pakilo 88 proc. lyginant 1974 ir 1994 metus: didţiausias augimas tarp 35-44 metų

amţiaus vyrų (7,6 mirtys per metus 100 000 ţmonių). Kepenų cirozė – tai kepenų sukietėjimai, peraugimas jungiamuoju audiniu.

Vystosi persirgus hepatitu, piknaudţiaujant alkoholiu, gaunant nepakankamai

baltymų, vitaminų. Sergant šia liga, kepenys sukietėja, jose veša jungiamasis audinys, kepenų ląstelės ima irti ir kepenys negali vykdyti savo funkcijų. Netenkama apetito, padidėja pilvas, jaučiamas skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas.

5 ir 6 paveiksluose pateikta mirtingumo dinamika nuo alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės pagal lytį Vilniaus rajone ir Lietuvoje. Mirtingumas nuo

šių ligų didesnis vyrų tarpe negu moterų. 2005 metais išaugo mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos tiek vyrų tiek

moterų tarpe. Vilniaus rajone vyrų ir moterų mirtingumas buvo didesnis lyginant su

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 61,23 69,05 78,09 79,24 72,11

Vyrai Lietuva 54,71 56,14 61,42 59,01 70,24


Moterys Lietuva 26,77 27,38 27,26 28,66 33,05

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Rodik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

38

Lietuvos vidurkiu, atitinkamai Vilniaus rajone 33,49 ir 12,4, o Lietuvoje 24,43 ir 8,67 atvejai 100-ui tūkst. gyv. (5 pav.)

5 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 100000 gyv. 2001 – 2005 m.

2005 metais Vilniaus rajone vyrų mirtingumas sumaţėjo tris kartus, lyginant su 2004 metais. (6 pav.)

6 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo kepenų cirozės ir fibrozės 100000 gyv. 2001 – 2005 m.

Sergamumas skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu maţėjo. Tačiau Vilniaus rajone stebėtas didesnis sergamumas šiomis

ligomis lyginant su visos Lietuvos mastu bei Vilniaus miestu ir apskritimi (7 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 25,82 18,68 25,32 18,08 33,49

Vyrai Lietuva 16,4 17,15 20,21 18,71 24,43


Moterys Lietuva 6,26 6,11 7,22 6,99 8,67

0

5

10

15

20

25

30

35

40R

odik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

2001 2002 2003 2004 2005

Vyrai Vilniaus r. 14,08 7 16,11 20,34 6,7

Vyrai Lietuva 9,03 9,19 10,6 12,47 14


Moterys Lietuva 5,88 5,57 5,59 6,28 7,79

0

5

10

15

20

25

Rodik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

39

7 pav. Sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis 1000-iui gyv. 2001-2009

m.

Didţiausias sergamumas skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opomis 2009 metais stebimas 65 metų amţiaus ir vyresnių (10,1 atv./1000-iui gyv.) bei 45 – 64 metų amţiaus (9,12 atv./1000-iui gyv.) asmenų grupėse. 2001 – 2009 metų laikotarpiu

stebėtas sergamumo skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opomis maţėjimas šiose amţių grupėse. (8 pav.)

8 pav. Asmenų, sergančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, skaičius 1000-iui

Vilniaus rajono gyv. 2001 – 2009 m. pagal amžiaus grupes

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 5,89 6,06 4,52 5,12 5,67 4,84 4,66 3,98 3,97

Vilnius 3,28 3,08 3,18 3,18 2,96 2,57 2,55 2,59 2,8

Lietuva 4,21 3,84 3,93 3,92 3,72 3,41 3,31 3,44 3,32

Vilniaus apskr. 3,64 3,59 3,48 3,61 3,53 3,08 2,99 2,94 3,11

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

5,5

6

6,5

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 1,71 2,43 2,28 2,75 2,72 2,18 1,51 1,37 1,84

18-44 10,29 9,42 7,8 8,34 8,37 6,38 5,92 5,43 5,17

45-64 16,52 15 13,73 11,83 12,37 12,37 12,08 10,35 9,12

65 ir daugiau 18,68 17,87 15,7 16,39 18,24 12,97 15,14 13,84 10,1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

40

Tulžies pūslės akmenligė – tai akmenų susidarymas tulţies pūslėje ir jos latakuose. Akmenligė prasideda, kai dėl įvairių prieţaščių – medţiagų apykaitos

sutrikimų, tulţies pūslės ir latakų besikartojančių uţdegimų ir jų sukelto latakų susiaurėjimo – sutrinka tulţies nutekėjimas. Jai susilaikant pūslėje, atsiranda bilirubino (gelsvai rudas pigmentas, susidarantis iš hemoglobino), cholesterolio

nuosėdų, iš kurių ilgainiui ima formuotis akmenys. Susirgti tulţies pūslės akmenlige nemaţai įtakos turi ir bendrieji rizikos veiksniai: amţius, lytis, paveldėjimas,

nutukimas, netinkama mityba, kepenų ligos, tam tikrų vaistų vartojimas ir t.t.

9 pav. Sergamumas tulžies pūslės akmenlige 1000-iui gyv. 2001-2009 m.

9 paveiksle pateikiamas sergamumas tulţies pūslės akmenlige 1000-iui Vilniaus

miesto, rajono ir apskrities bei Lietuvos gventojų 2001-2009 metų laikotarpiu. Stebėtas sergamumo tulţies pūslės akmenlige 1000-iui gyventojų didėjimas.

2009 metais didţiausias sergamumas šia liga stebėtas Vilniaus rajone (2,54 atv./1000-iui gyv.)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 1,98 2 1,84 1,91 1,99 2,22 2,68 2,5 2,54

Vilnius 1,59 1,54 1,76 1,95 1,79 1,57 1,82 1,89 1,99

Lietuva 1,91 2,01 2,02 2,13 2,1 2,05 2,16 2,34 2,36

Vilniaus apskr. 1,69 1,66 1,86 2,05 1,9 1,89 2,13 2,29 2,34

1,5

1,7

1,9

2,1

2,3

2,5

2,7

2,9

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

41

10 pav. Vyrų ir moterų, sergančių tulžies pūslės akmenlige, skaičius 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.

Vilniaus rajono moterys (8,13 atv./1000-iui gyv.) šia liga sirgo beveik keturis kartus daţniau negu vyrai (2,59 atv./1000-iui gyv.); (10 pav.).

Literatūros duomenimis, moterys tulţies pūslės akmenligia serga 4-5 kartus daţniau negu vyrai (J. Juknevičius „Vidaus ligos“, II dalis, 1996 m.).

Kasa – tai labai svarbus virškinimo sistemos organas. Kasos išskiriamose sultyse yra fermentų, kurie virškinamajame trakte padeda perdirbti pagrindinius

mūsų maisto komponentus – baltymus, riebalus, angliavandenius. Daţniausiai pasitaikantis kasos sutrikimas yra lėtinis kasos uţdegimas – pankreatitas.

Stebimas sergamumas kasos ligomis maţėjimas Vilniaus rajone 2001-2009

metų laikotarpiu (11 pav.). Diţiausias sergamumas Vilniaus rajone šiuo laikotarpiu buvo 2008 metais (1,88 atv./1000-iui gyv.), tačiau 2009 metais sergamumo rodiklis

1000-iui gyv. sumaţėjo iki 1,23.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vyrai Vilniaus r. 2,02 1,61 1,56 1,79 2,03 2,01 2,48 1,97 2,59

Vyrai Lietuva 2,12 2,21 2,28 2,37 2,41 2,42 2,59 2,87 3,09

Moterys Vilniaus r. 7,47 8,05 7,75 7,44 7,96 7,8 8,22 8,57 8,13

Moterys Lietuva 8,27 8,3 7,99 8,09 8,14 7,86 8,17 8,47 8,49

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

42

11 pav. Sergamumas kasos ligomis 1000-iui gyv. 2001-2009 m.

IŠVADOS

1. Bendrojo sergamumo virškinimo sistemos ligomis daugiametė dinamika (2001 –

2009 m.) Vilniaus rajone išliko nepakitusi: 2001 m. buvo registruoti 79,31 atvejai, o 2009 m. – 79,54 atvejai 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų.

2. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2009 metais

Vilniaus rajone buvo registruotas maţiausias sergamumas virškinimo sistemos ligomis.

3. 2009 metų duomenimis, virškinimo sistemos ligomis Vilniaus rajone kaip ir visos Lietuvos mastu labiau linkusios sirgti moterys (75,23 atv./1000-iui gyv.) negu vyrai (60,39 atv./1000-iui gyv.).

4. 2005 metų duomenimis, standartizuotas vyrų (72,11 atv./100-ui tūkst.) mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų Vilniaus rajone buvo du kartus

didesnis negu moterų (32,46 atv./100-ui tūkst.). 5. 2001 – 2005 metų laikotarpiu mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos bei

kepenų cirozės ir fibrozės Vilniaus rajone kaip ir visoje Lietuvoje, didesnis

vyrų tarpe negu moterų. 6. 2001 – 2005 metų laikotarpiu mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos

Vilniaus rajone padidėjo tiek vyrų, tiek moterų tarpe.

7. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, nuo 2001 metų Vilniaus rajone registruotas didžiausias sergamumas skrandžio ir

dvylikapirštės žarnos opomis bei tulžies pūslės akmenlige. 8. 2009 metų duomenimis Vilniaus rajono moterys (8,13 atv./1000-iui gyv.)

tulžies pūslės akmenlige sirgo beveik keturis kartus daţniau negu vyrai (2,59

atv./1000-iui gyv.). Parengė: Daina Mainelė

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 1,73 1,35 1,55 1,33 1,13 1,4 1,82 1,88 1,23

Vilnius 1,13 1,16 1,29 1,28 1,41 1,44 1,69 1,31 1,26

Lietuva 1,16 1,13 1,14 1,22 1,31 1,3 1,34 1,39 1,27

Vilniaus apskr. 1,1 1,09 1,2 1,18 1,29 1,34 1,58 1,3 1,2

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1,7

1,8

1,9

2

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

43

Endokrininių ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos instituto

Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, pastebi, kad vis daugiau sergama endokrininėmis ligomis.

Įvairūs endokrininiai sutrikimai daro didelę neigiamą įtaką psichikai, širdies bei apskritai viso organizmo veiklai.

Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų

laikotarpiu Vilniaus rajone kaip ir visos Lietuvos mastu tolygiai didėjo, tačiau 2009 m. stebėtas jo maţėjimas (66,58 atv./1000-iui gyv.), nors Vilniaus mieste (89,02

atv./1000-iui gyv.) , apskrityje (82,34 atv./1000-iui gyv.) bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkis (87,33 atv./1000-iui gyv.) toliau didėjo.

1pav. Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis, 1000-iui gyv. 2001-2009 m.

Cukrinis diabetas – tai sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, dar kitaip vadinama

cukralige, kuria susergama, sutrikus medţiagų apykaitai dėl kasos hormono insulino

stokos ar jo neveikimo. Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet diagnozuojama vis daugiau

naujų šios ligos atvejų. Dalis ţmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors

jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų. Visame pasaulyje diabetu serga daugiau nei 250 mln. ţmonių. Prognozuojama,

kad per 20 metų šis skaičius išaugs iki 380 mln. Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija. Turtingose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties prieţastis uţima ketvirtą vietą. Kasmet 3,2 mln ţmonių pasaulyje miršta dėl

diabeto komplikacijų.

44

Lietuvoje ir Vilniaus rajone beveik visas mirtis nuo endokrininės sistemos ligų sudarė mirtingumas nuo cukrinio diabeto. (2 pav.)

2 pav. Mirusiųjų nuo endokrininės sist. ligų iš jų nuo cukrinio diabeto sk. 100000 gyv.2001 – 2005m.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro ( HI SIC) duomenimis,

sergamumo cukriniu diabetu daugiametė dinamika (2001 – 2009m.) Lietuvos mastu buvo didėjanti. (3 pav.)

Sergamumas cukriniu diabetu (CD) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone

išliko beveik toks pats ir 2009 metais buvo maţesnis (2,5 atv./1000-iui gyv.) negu Vilniaus mieste (3,22 atv./1000-iui gyv.) ir apskrityje (3,05 atv./1000-iui gyv.) bei

lyginant su Lietuvos vidurkiu (2,77 atv./1000-iui gyv.). (3 pav.)

2001 2002 2003 2004 2005

Endokrininės sistemos ligos Vilniaus r.

6,77 6,73 4,42 3,26 6,44

Endokrininės sistemos ligos Lietuva

9,02 9,8 8,74 9,75 11,07

Cukrinis diabetas Vilniaus r. 6,77 5,61 3,32 3,26 6,44

Cukrinis diabetas Lietuva 7,64 8,68 7,67 8,94 9,87

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12R

odik

lis 1

00-u

i tū

kst.

gyv.

45

3 pav. Sergamumas cukriniu diabetu, 1000-iui gyv. 2001-2009 m.

2009 metų duomenimis Vilniaus rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, didţiausias CD paplitimas buvo 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (62,92/1000 gyv.),

ir jis buvo du kartus didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus asmenų grupėje (33,85/1000 gyv.). (4 pav.)

4 pav. Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. 2001-2009 m. pagal amžių Vilniaus rajone

45-64 metų amţiaus asmenų tarpe, 2001 – 2009 metų laikotarpiu, stebimos CD didėjimo tendencijos. Viniaus rajone šioje amţiaus grupėje paplitimas CD buvo šiek

tiek didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu. (5 pav.)

0

10

20

30

40

50

60

70

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

22,1124,3 26,38

26,5 26,92 29,2531,73 34,21 33,85

36,83 40,36 40,21

44,51

47,3

56,33

58,6961,82 62,92

0-17

18-44

45-64

65+

46

5 pav. 45-64 m. amžiaus asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. 2001-2009 m.

65 metų amţiaus ir vyresnių Vilniaus rajono gyventojų paplitimo CD daugiametė

dinamika (2001 – 2009 m.) lyginant su Vilniaus miestu ir apskritimi bei Lietuvos vidurkiu buvo maţesnė. Tačiau šios ligos paplitimas 65 metų amţiaus ir vyresnių Vilniaus rajono gyventojų tarpe nuolat didėjo. (6 pav.)

6 pav. Vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius1000-

iui gyv. 2001-2009 m.

15

20

25

30

35

40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Vilniaus apskr.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 36,83 40,36 40,21 44,51 47,3 56,33 58,69 61,82 62,92

Vilnius 61,33 63,77 72,86 73,45 77,08 76,5 77,04 81,35 88,53

Lietuva 37,96 43,14 47,79 52,82 55,9 59,63 62,67 68,03 71,8

Vilniaus apskr. 48,06 52,04 59,59 62,57 66,26 68,25 70,75 75,02 80,28

30

40

50

60

70

80

90

100

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

47

IŠVADOS

1. Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone kaip ir visoje Lietuvoje tolygiai didėjo, tačiau 2009 m. stebėtas jų maţėjimas (66,58 atv./1000-iui gyv.), nors Vilniaus mieste (89,02

atv./1000-iui gyv.) ir apskrityje (82,34 atv./1000-iui gyv.) bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkis (87,33 atv./1000-iui gyv.) toliau didėjo.

2. Sergamumas cukriniu diabetu (CD) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone išliko beveik toks pats ir 2009 metais buvo maţesnis (2,5 atv./1000-iui gyv.) negu Vilniaus mieste (3,22 atv./1000-iui gyv.) ir apskrityje (3,05

atv./1000-iui gyv.) bei lyginant su Lietuvos vidurkiu (2,77 atv./1000-iui gyv.). 3. CD paplitimas Vilniaus rajone tiek vyrų, tiek moterų tarpe išaugo. 2001 metais

rodiklis 1000-iui vyrų siekė 6,78 atv., o moterų 14,35 atv., tuo tarpu 2009 metais atitinkamai 13,52 atv. ir 22,98 atv. Moterys šia liga sirgo daţniau negu vyrai.

4. 2009 metų duomenimis Vilniaus rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, didţiausias CD paplitimas buvo 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (62,92/1000 gyv.) ir jis buvo du kartus didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus

asmenų grupėje (33,85/1000 gyv.). 5. 65 metų amţiaus ir vyresnių Vilniaus rajono gyventojų paplitimo CD

daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo maţesnė lyginant su Vilniaus miestu ir apskritimi bei Lietuvos vidurkiu.

6. 2009 metų duomenimis, Vilniaus rajone I tipo CD buvo uţregistruotas 3

berniukam ir 1 mergaitei. Šio diabeto paplitimas vaikų tarpe buvo 17 atv., tuo tarpu II tipo CD – 1 atv.


48

BENDROSIOS SERGAMUMO IR MIRTINGUMO INFEKCINĖMIS IR PARAZITINĖMIS LIGOMIS TENDENCIJOS

Infekcinės (uţkrečiamosios) ligos – tai ligos, kurios gali būti uţkrečiamos (persiduoti iš vieno sergančio organizmo kitam). Pagal sukėlėjus infekcinės ligos yra skirstomos į grupes:

- Bakterijų sukeliamas, daţniausiai gydomos antibiotikais; - Virusų sukeliamas, nuo kurių apsisaugoma skiepijantis (tik maţa dalis

virusų gydoma antibiotikais); - Grybelines, gydomas priešgrybeliniais preparatais; - Parazitinių pirmuonių ir kirmėlių sukeliamas, gydomas

antiparazitiniais preparatais, taip pat higienos priemonėmis. Visuomenės sveikatos specialistams svarbiausia yra uţkirsti kelią

infekcinių ir parazitinių ligų plitimui visuomenėje, t.y. laiku uţkirsti kelią sukėlėjui patekti iš uţkrėsto organizmo į sveiką. Be to labai svarbu išsiaiškinti imlių ir neimlių infekcinėms ligoms ţmonių skaičių (jeigu imliųjų yra nedaug ir jie atsiduria tarp

neimliųjų, liga praktiškai neišplinta), taip pat šviesti visuomenę apie higienos svarbą norint išvengti vienų ar kitų uţkrečiamųjų ligų.

Todėl, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI

SIC), taip pat uţkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC), Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras apţvelgė infekcinių ir parazitinių ligų situaciją Vilniaus rajone 2001 –

2009 metų laikotarpiu. HI SIC duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis

Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Vilniaus

miestu ir apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu (1 pav.). 2008 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko daugiau infekcinių ir parazitinių ligų atvejų negu 2009-aisiais (analogiškai 39,62 atv./1000 gyv. 2008 metais ir 35,84 atv./1000 gyv. 2009 metais).

Lyginant su 2001 metais, kuomet 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 42,05 infekcinių ir parazitinių ligų atvejai, 2009 – aisiais metais sergamumas buvo

sumaţėjęs (35,84 atv./1000 gyv.).

49

1 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų)

2001 – 2009 metų laikotarpiu Analizuojant asmenis, sergančius infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis pagal

amţiaus grupes Vilniaus rajone, 2001 – 2009 metų laikotarpiu daugiausiai sergančių asmenų buvo registruota amţiaus grupėje iki 17 metų (2 pav.).

1000-iui gyventojų Vilniaus rajone daugiau susirgimų infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo moterų tarpe (3 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 42,05 41,11 37,48 42,09 40,36 41,71 40,51 39,62 35,84

Vilnius 61,87 54,77 57,97 58,45 52,59 56,22 48,98 50,63 51,42

Lietuva 46,7 42,92 43,2 43,57 41,93 42,53 39,75 38,52 37,94

Vilniaus apskr. 53,86 48,82 51,13 51,77 48,44 50,55 45,26 47,56 46,54

35

40

45

50

55

60

65

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

50

2 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

3 pav. Sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų skaičius 1000 gyv. pagal lytį Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu Analizuojant mirusiųjų nuo infekcinių ligų gyventojų skaičių (rodiklis 100 000 gyventojų), Vilniaus rajone mirusių nuo infekcinių ligų gyventojų skaičius buvo

nepastoviausias lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu (4 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 75,03 74,48 70,55 85,87 78,78 83,62 82,95 85,38 78,27

18-44 m. 40,47 43,02 39,13 41,93 43,2 43,18 42,61 40,2 35,21

45-64 m. 38,37 41,29 36,56 35,02 37,87 38,13 35,13 31,61 30,94

> 65 m. 38,4 37,03 37,13 35 30,45 32,26 30,59 32,47 31,42

30

40

50

60

70

80

90

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

45,22 44,9242,05

44,69 43,68 43,46 43,2241,47

36,47

51,3253,84

49,1853,92 52,27

54,5851,81 50,89

47,83

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

51

4 pav. Mirusiųjų nuo infekcinių ligų skaičius 100 000 gyventojų 2001 – 2009 metų laikotarpiu Daug didesnis mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų 2001 – 2009 metų

laikotarpiu Vilniaus rajone buvo vyrų tarpe (5 pav.). 2009 metais moterų tarpe mirtingumas buvo daug didesnis (18,02 atv./100 000 gyventojų), lyginant su ankstesniais metais (2008 metais – 6,06 atv./100 000 gyventojų, 2007 – 6,12 atv./100

000 gyventojų). Vyrų tarpe mirtingumas 2009 metais išliko panašus kaip ir ankstesniais metais.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 20,3 12,34 18,8 19,55 12,88 22,37 14,8 14,64 20,77

Vilnius 11,74 11,21 11,21 9,59 11,02 12,46 10,81 13,65 8,05

Lietuva 13,33 13,66 13,87 13,13 14,88 15,14 14,93 16,08 13,51

Vilniaus apskr. 13,18 13,55 13,56 12,02 13,32 14,39 14,03 16,61 12

7

9

11

13

15

17

19

21

23

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

52

5 pav. Mirtingumas nuo infekcinių ligų pagal lytį (rodiklis 100 000 gyventojų) Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu

TUBERKULIOZĖ

Tuberkuliozė, liaudiškai vadinama dţiova – labiausiai pasaulyje paplitusi infekcinė liga, pirmiausia paţeidţianti plaučius, vėliau ir kitus organus. Tuberkulioze uţsikrėtęs yra beveik kas trečias pasaulio gyventojas, kasmet nuo jos miršta 2

milijonai ţmonių, uţregistruojama 9 milijonai naujų ligos atvejų. Ar ţmogus susirgs ar ne, priklauso nuo bakterijos savybių, ţmogaus imuniteto, mitybos įpročių, gyvenimo sąlygų, gretutinių ligų (tuberkuliozė daţna ŢIV palydovė).

Dauguma (90%) uţsikrėtusiųjų serga asimptomine, lėtine ligos forma. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią

tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50%. 6 pav. pavaizduotas sergamumas tuberkulioze 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniuje, Vilniaus rajone ir apskritybe, bei Lietuvos mastu. Vilniaus rajone beveik visu

šiuo laikotarpiu stebėtas didţiausias sergamumas tuberkulioze, lyginant su minėtom vietovėm. Tačiau jis buvo labai nepastovus ir kintantis. Tai galėjo būti nulemta

kintančio specialistų skaičiaus, ne visiškai tikslaus duomenų registro ir kitų prieţasčių.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

35,2

18,68

32,2233,91

24,56

35,42

24,13 23,86 23,73

6,51 6,47 6,38 6,27

2,07

10,26

6,12 6,06

18,02

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

Vyrai Moterys

53

6 pav. Sergamumas tuberkulioze (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Analizuojant asmenų, sergančių tuberkulioze skaičių skirtingose amţiaus grupėse Vilniaus rajone (7 pav.), daugiausiai sergančių asmenų buvo registruota 45 –

64 metų amţiaus grupėje. Visose amţiaus grupėse stebėtas sergančių tuberkulioze asmenų maţėjimas.

Analizuojant pagal lytį, apie du kartus daugiau sergančių tuberkulioze asmenų buvo vyrų tarpe (8 pav.), 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 4,81 tuberkuliozės atvejis vyrų tarpe ir 1,98 atvejai – moterų tarpe, 2009 metais šie

rodikliai sumaţėjo iki 2,37 atvejų vyrų tarpe ir 1,06 atvejų – moterų tarpe.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 65,41 74,01 75,18 76,03 57,96 64,97 47,56 70,07 49,84

Vilnius 59,77 60,91 52,62 55,16 48,8 48,38 40,18 40,4 31,83

Lietuva 63,91 60,45 65,05 58,97 61,71 61,78 58,57 56,34 50,22

Vilniaus apskr. 63,78 63,88 63,07 60,46 54,69 56,25 48 50,3 40

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

80

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

54

7 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys tuberkulioze, Vilniaus rajone (rodiklis

1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

8 pav. Sergančių tuberkulioze asmenų skaičius pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 0,23 0,92 1,49 1,47 1,65 1,19 0,4 0,41 0,46

18-44 m. 3,12 2,81 2,89 2,47 2,09 2,01 1,66 2,17 1,81

45-64 m. 5,95 6,66 6,13 5,11 4,65 4,46 4,56 4,95 2,74

> 65 m. 5,61 4,53 5,32 3,85 3,01 2,76 3,38 3,6 1,2

0

1

2

3

4

5

6

7

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

4,814,58

4,95

4,294,04

3,59 3,66

3,95

2,37

1,98

2,35 2,36

1,86

1,49 1,54

1,1

1,52

1,06

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

55

Vilniaus rajone vyrų tarpe mirtingumas nuo tuberkuliozės buvo daug didesnis negu moterų tarpe (9 pav.). 2005 metais registruotas maţesnis mirtingumas, lyginant

su 2001-aisiais metais.

9 pav. Mirtingumas nuo tuberkuliozės Vilniaus rajone pagal lytį (rodiklis 100 000

gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu

LYTIŠKAI PLINTANČIOS LIGOS

Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL) – tai infekcinių ligų, plintančių per lytinius

santykius, grupė. Sifilis – lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum.

Uţsikrėsti galima ir sukėlėjui prasiskverbus pro placentą (įgimtas sifilis), perpilant švieţią ţmogaus kraują ar tiesiogiai kontaktuojant su uţsikrėtusiuoju aktyvaus sifilinio išbėrimo metu. Tai labai sunki ir alinanti liga.

Įgimtas sifilis būna tuomet, kai vaisius uţkrečiamas dar negimęs arba naujagimis uţsikrečia gimdymo metu.

Pasaulio sveikatos organizacija kasmet uţregistruoja apie 12 milijonų naujų ligos atvejų ir apie 150 000 mirčių nuo sifilio. Gonorėja – uţkrečiamas lytinių ir šlapimo, rečiau – kitų organų, gleivinių

uţdegimas; tai labiausiai paplitusi pasaulyje lytiniu keliou plintanti liga. Chlamidiozė – lytiškai plintanti liga, kurią sukelia į bakterijas panašūs organizmai chlamidijos. Ja uţsikrečiama per lytinius santykius.

10 pav. pateiktas sergamumas lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis Vilniuje,

Vilniaus rajone ir apskrityje, bei Lietuvos mastu. Vilniaus rajone registruotas maţiausias sergamumas visu 2001 – 2009 metų laikotarpiu, išskyrus 2005 metus, kuomet sergamumas buvo šiek tiek didesnis uţ Lietuvos vidurkį ir 2008 ir 2009

metais, kuomet Vilniaus rajone sergamumas LPL pradėjo didėti ir buvo didesnis uţ Lietuvos vidurkį.

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005

30,51

11,67

32,2233,91

20,1

2,17

6,47

4,262,09 2,07

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

Vyrai Moterys

56

10 pav. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Daugiausiai asmenų, sergančių LPL Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų

laikotarpiu registruota 18 – 24 metų amţiaus grupėje (11 pav.). Moterų tarpe Vilniaus rajone sergančių LPL asmenų buvo daugiau, negu vyrų tarpe (12 pav.). 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 3,52 LPL atvejai

moterų tarpe ir 1,71 atvejis – vyrų tarpe. 2009 metais šie rodikliai sumaţėjo iki 2,5 atvejų moterų tarpe ir 1,08 atvejų – vyrų tarpe.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 2,27 1,77 1,6 1,96 2,14 1,79 1,74 1,69 1,91

Vilnius 4,83 4,32 4,59 4,65 4,24 3,81 3,73 3,28 3,58

Lietuva 2,67 2,52 2,37 2,32 2 1,85 1,84 1,62 1,67

Vilniaus apskr. 3,79 3,42 3,6 3,73 3,36 3,05 3,02 2,66 2,87

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

57

11 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys lytiškai plintančiomis ligomis (rodiklis 1000 gyventojų) Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu

12 pav. Sergantys lytiškai plintančiomis ligomis asmenys pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone 2001- 2009 metų laikotarpiu 2009 metais Vilniaus rajone sergamumo sifiliu rodiklis buvo 21,8 atvejai 100 000 gyventojų ir jis buvo didesnis uţ bendrą Lietuvos vidurkį (9,88 atv./100 000

gyventojų) ir uţ sergamumą Vilniaus apskrityje (21,76 atv./100 000 gyventojų) (13 pav.). 2001 – 2008 metų laikotarpiu sergamumas sifiliu buvo vienas ţemiausių,

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

18-24 m. 8,84 6,96 5,51 5,31 5,16 4,4 5,01 3,77 4,86

25-34 m. 5,38 5,4 4,55 4,73 4,42 4,13 4,43 5,02 4,01

35-44 m. 3,21 3,21 2,76 2,36 3,72 3,25 2,69 1,85 2,07

45-54 m. 2,01 2,04 1,69 2,33 2,01 1,8 1,61 1,99 1,6

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

1,71 1,63

1,06

1,36

1,07 1,08

1,36

1,08 1,08

3,52

3,022,81 2,78

3,16

2,91

2,49 2,55 2,5

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

58

lyginant su Vilniaus apskritimi, Vilniumi ir Lietuvos vidurkiu. Stebėtas netolygus sergamumas.

13 pav. Sergamumas sifiliu (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

14 pav. pavaizduotas sergamumas gonorėja, kuris 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone buvo ţemiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei

Lietuvos vidurkiu (išskyrus 2002, 2005 ir 2007 metus, kuomet sergamumas Vilniaus rajone buvo šiek tiek didesnis uţ sergamumą Lietuvoje).

14 pav. Sergamumas gonorėja (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 29,32 11,21 0 0 9,66 10,65 9,51 10,46 21,8

Vilnius 35,75 14,46 12,12 9,3 8,2 21,48 15,13 21,19 25,04

Lietuva 26 15,54 13,2 9,93 8,61 9,9 8,15 9,71 9,88

Vilniaus apskr. 32,95 14,38 11,2 9,31 8,72 16,98 12,62 17,08 21,76

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 18,05 20,19 0 0 16,1 7,46 19,02 10,46 11,42

Vilnius 31,78 31,99 20,98 18,91 23,51 30,87 33,69 37,17 28,26

Lietuva 21,26 18,48 14,56 14,03 12,68 12,88 13,95 15,87 11,71

Vilniaus apskr. 27,42 26,28 18,16 17,21 21,45 23,35 26,06 28,39 21,53

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

59

Sergamumas chlamidioze, lyginant su kitomis LPL, maţiausias visuose regionuose. Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu sergamumas chlamidioze

buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu (išskyrus 2004, 2008 ir 2009 metus, kuomet sergamumas Vilniaus rajone buvo šiek tiek didesnis uţ Lietuvos vidurkį) (15 pav.).

15 pav. Sergamumas chlamidioze (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų

laikotarpiu

ŢIV IR AIDS

16 pav. pateiktas sergamumas AIDS 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Vilniaus rajone jis ţemiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos

vidurkiu. 17 pav. pateiktas naujai uţregistruotų ŢIV atvejų skaičius 2001 – 2009 metų laikotarpiu. 2006 metais Vilniaus rajone buvo registruoti pirmieji ŢIV atvejai. 2009

metais, lyginant su 2008-aisiais, Vilniaus rajone uţregistruota daugiau naujų ŢIV atvejų (atitinkamai 3,11 atv./100 000 gyventojų 2009 metais ir 2,09 atv./100 000

gyventojų 2008-aisiais).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,23 0,3 0,21 0,36 0,2 0,19 0,16 0,13 0,18

Vilnius 1,06 1,09 1,28 1,37 0,96 0,74 0,8 0,41 0,56

Lietuva 0,26 0,29 0,31 0,31 0,24 0,19 0,18 0,12 0,14

Vilniaus apskr. 0,73 0,77 0,9 0,96 0,68 0,53 0,57 0,3 0,4

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

60

16 pav. Sergamumas AIDS (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

17 pav. Naujai užregistruoti ŽIV atvejai (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0 0 0 0 0 1,07 0 0 0

Vilnius 0,72 0,72 0,36 0,9 0,36 1,08 1,08 2,33 0,89

Lietuva 0,29 0,26 0,26 0,61 0,29 0,8 0,83 1,64 1,11

Vilniaus apskr. 0,47 0,47 0,35 0,71 0,24 0,83 0,71 1,77 0,71

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0 0 0 0 0 2,13 0 2,09 3,11

Vilnius 2,17 3,61 3,98 1,99 3,07 2,89 4,5 3,95 7,33

Lietuva 2,07 11,44 3,18 3,93 3,51 2,95 3,14 2,83 5,39

Vilniaus apskr. 1,41 2,47 2,83 1,89 2 2,36 3,3 3,42 6

0

2

4

6

8

10

12

Rodik

lis 1

00 0

00 g

yven

tojų

61

ŪMINĖS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS IR GRIPAS

Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) – tai

ūminis viršutinių kvėpavimo takų uţdegimas, galintis paţeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus.

Tai daţniausia patologija, kuria serga ţmonės, ji sudaro apie 50% visų populiacijos ligų ir apie 75% visų vaikų ligų.

Vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kadangi galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia

efektyvių profilaktikos priemonių. Svarbiausios jų – tėvų švietimas, aktyvi imunizacija. 18 pav. pateiktas sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniuje, Vilniaus rajone ir

apskrityje, bei Lietuvos mastu. Iki 2008 metų stebėtas sergamumo maţėjimas visuose regionuose, 2009 metais jis sparčiai išaugo. Vilniaus rajone registruojamas sergamumas tik kai kuriais metais yra didesnis uţ Lietuvos vidurkį.

18 pav. Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Analizuojant pagal amţiaus grupes, daugiausiai asmenų, sergančių ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visu 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus

rajone registruota amţiaus grupėje iki 17 metų (19 pav.). Vyrų ir moterų tarpe sergančių ŪVKTI ir gripu asmenų skaičius Vilniaus rajone nesiskyrė (20 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 250,17 287,39 270,43 289,45 307,59 285,67 303,57 226,36 237,89

Vilnius 328,21 351,08 350,35 354,35 353,36 313,62 320,26 265,09 301,75

Lietuva 250,81 275,25 279,52 282,81 282,67 269,82 274,99 236,46 259,1

Vilniaus apskr. 294,77 325,73 324,73 337,77 336,58 306,62 319,91 260,48 287,71

220

240

260

280

300

320

340

360

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

62

19 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone

20 pav. Sergantys ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu asmenys

pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 410,78 476,43 436,23 468,98 485,5 485,49 476,06 380 438,19

18-44 m. 142,17 162,7 166,1 175,25 194,87 184,25 209,56 162,44 149,35

45-64 m. 69,97 83,19 90,55 90,86 105,31 94,34 118,02 88,41 80,16

> 65 m. 41,82 46,95 54,16 52,13 56,58 43,68 53,78 42,79 41,2

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vyrai 174,47 200,35 193,48 200,47 217,39 207,25 217,89 168,51 171,56

Moterys 186,3 212,74 203,09 212,68 222,16 210,45 227,05 177,37 180,69

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

63

IŠVADOS 1. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus rajone 2001 – 2009

metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Vilniaus miestu ir apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu.

2. 2008 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko daugiau infekcinių ir

parazitinių ligų atvejų negu 2009-aisiais (analogiškai 39,62 atv./1000 gyv. 2008 metais ir 35,84 atv./1000 gyv. 2009 metais).

3. Analizuojant asmenis, sergančius infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis pagal amţiaus grupes Vilniaus rajone, 2001 – 2009 metų laikotarpiu daugiausiai sergančių asmenų buvo registruota amţiaus grupėje iki 17 metų.

4. 1000-iui gyventojų Vilniaus rajone daugiau susirgimų infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo moterų tarpe.

5. Vilniaus rajone stebėtas kintantis mirusių nuo infekcinių ligų gyventojų skaičius, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu.

6. Daug didesnis mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų 2001 – 2009 metų

laikotarpiu Vilniaus rajone buvo vyrų tarpe. 7. Vilniaus rajone beveik visu 2001 - 2009 laikotarpiu stebėtas didţiausias

sergamumas tuberkulioze, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei

Lietuvos vidurkiu. Tačiau jis buvo labai nepastovus ir kintantis. Tai galėjo būti nulemta kintančio specialistų skaičiaus, ne visiškai tikslaus duomenų registro ir

kitų prieţasčių. 8. Analizuojant asmenų, sergančių tuberkulioze skaičių skirtingose amţiaus

grupėse Vilniaus rajone, daugiausiai sergančių asmenų buvo registruota 45 – 64

metų amţiaus grupėje. Apie du kartus daugiau sergančių tuberkulioze asmenų buvo vyrų tarpe.

9. Vilniaus rajone vyrų tarpe mirtingumas nuo tuberkuliozės buvo daug didesnis

negu moterų tarpe. 10. Vilniaus rajone registruotas maţiausias sergamumas LPL visu 2001 –

2009 metų laikotarpiu, išskyrus 2005 metus, kuomet sergamumas buvo šiek tiek didesnis uţ Lietuvos vidurkį ir 2008 ir 2009 metais, kuomet Vilniaus rajone sergamumas LPL pradėjo didėti ir buvo didesnis uţ Lietuvos vidurkį.

11. Daugiausiai asmenų, sergančių LPL Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu registruota 18 – 24 metų amţiaus grupėje.

12. Moterų tarpe Vilniaus rajone sergančių LPL asmenų buvo daugiau, negu vyrų tarpe.

13. 2009 metais Vilniaus rajone sergamumo sifiliu rodiklis buvo 21,8 atvejai

100 000 gyventojų ir jis buvo didesnis uţ bendrą Lietuvos vidurkį (9,88 atv./100 000 gyventojų) ir uţ sergamumą Vilniaus apskrityje (21,76 atv./100 000 gyventojų). 2001 – 2008 metų laikotarpiu sergamumas sifiliu buvo vienas

ţemiausių, lyginant su Vilniaus apskritimi, Vilniumi ir Lietuvos vidurkiu. Stebėtas netolygus sergamumas.

14. 2001 – 2009 metų laikotarpiu sergamumas gonorėja Vilniaus rajone buvo ţemiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu (išskyrus 2002, 2005 ir 2007 metus, kuomet sergamumas Vilniaus rajone buvo

šiek tiek didesnis uţ sergamumą Lietuvoje). 15. Sergamumas chlamidioze, lyginant su kitomis LPL, maţiausias visuose

regionuose. Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu sergamumas

64

chlamidioze buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu (išskyrus 2004, 2008 ir 2009 metus, kuomet sergamumas

Vilniaus rajone buvo šiek tiek didesnis uţ Lietuvos vidurkį). 16. Vilniaus rajone sergamumas AIDS ţemiausias, lyginant su Vilniumi ir

Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu.

17. 2006 metais Vilniaus rajone buvo registruoti pirmieji ŢIV atvejai. 2009 metais, lyginant su 2008-aisiais, Vilniaus rajone uţregistruota daugiau naujų

ŢIV atvejų (atitinkamai 3,11 atv./100 000 gyventojų 2009 metais ir 2,09 atv./100 000 gyventojų 2008-aisiais).

18. Iki 2008 metų stebėtas sergamumo ŪVKTI ir gripu maţėjimas visuose

regionuose, 2009 metais jis sparčiai išaugo. Vilniaus rajone registruojamas sergamumas tik kai kuriais metais yra didesnis uţ Lietuvos vidurkį.

19. Analizuojant pagal amţiaus grupes, daugiausiai asmenų, sergančių ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visu 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruota amţiaus grupėje iki 17 metų.

20. Vyrų ir moterų tarpe sergančių ŪVKTI ir gripu asmenų skaičius Vilniaus rajone nesiskiria.


65

Kvėpavimo sistemos ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

2009 m. sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Vilniaus rajone buvo

maţesnis, nei Lietuvos ar Vilniaus apskrities vidurkis. (1 pav.)

1 pav. Bendrasis sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis sk. 1000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m.

Lietuvoje didėja sergamumas astma. Ne išimtis ir Vilniaus rajonas (2 pav.).

Astma labiau serga jauni ţmonės. 2009 m. sirgo 14,96 jaunuoliai iki 18 m. amţiaus iš 1000 gyventojų, o suaugusiems teko 6,25 atvejai iš 1000 gyv.

2 pav. Sergamumas astma sk. 1000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 371,05 407,16 376,74 414,08 446,73 408,36 446,77 347,59 352,81

Vilnius 468,05 491,3 491,28 515,04 519,09 455,04 480,05 401,23 446,1

Lietuva 391 414,46 415,15 438,54 440,97 411,68 434,75 381,26 409,71

Vilniaus apskr. 431,45 467,22 463,45 498,31 501,9 451,31 486,76 403,08 434,37

300

350

400

450

500

550

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 0,95 0,92 1,08 1,48 1,4 1,82 1,89 2,3 1,59

Vilnius 1,51 1,46 1,44 1,83 2,37 2,35 2,74 3,04 2,88

Lietuva 1,46 1,52 1,6 1,82 1,89 1,85 2,19 2,28 2,32

Vilniaus apskr. 1,27 1,32 1,34 1,71 2,02 2,15 2,53 2,76 2,56

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

66

Vilniaus rajone didesnis mirtingumas nuo plaučių ir bronchų piktybinių navikų 35,72 / 100 000 gyv., kai Lietuvos vidurkis 33,71 / 100 000 gyv). (3 pav.)

3 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo bronchų ir plaučių piktybinių navikų sk. 100 000 gyv. 2001-2005 m.

Vilniaus r. 2005 m. fiksuotas didesnis mirtingumas kvėpavimo sistemos ligomis nei Vilniaus mieste 8 atvejais / 100 000 gyv.

4 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kvėpavimo sist. ligų 100 000 gyv. 2001-2005 m.


2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 42,36 36,22 37,78 32,51 35,72

Vilnius 34 27,74 32,14 25,05 28,76

Lietuva 37,12 35,5 36,2 34,53 33,71

Vilniaus apskr. 35,2 31,8 33,71 31,67 31,59

2325272931333537394143

2001 2002 2003 2004 2005

Vilniaus r. 43,59 42,41 41,79 45,9 36,24

Vilnius 21,17 25,02 26,1 23,69 27,17

Lietuva 37,17 39,79 39,1 39,15 42,46

Vilniaus apskr. 34,14 38,3 37,14 35,15 34,26

15

20

25

30

35

40

45

50

67

Akių ir ausų ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

SERGAMUMAS AKIŲ LIGOMIS

Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2001 – 2009 metų laikotarpiu Lietuvoje stebėtas nuolatinis sergamumo akių ligomis didėjimas, tuo tarpu Vilniaus rajone iki 2004 metų sergamumas akių ligomis maţėjo,

iki 2007 metų stebėtas didėjimas, po to vėl pradėjo maţėti (1 pav.). Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, nuo pat 2001 metų Vilniaus rajone buvo registruojamas maţiausias sergamumas akių ligomis ir 2009 metais 1000-iui

Vilniaus rajono gyventojų teko 91,09 akių ligų atvejai (analogiškai Lietuvoje – 145,56 atvejai, Vilniuje – 172,95, Vilniaus apskrityje - 156,94 atvejai 1000-iui gyventojų).

1 pav. Bendrasis sergamumas akių ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009

metų laikotarpiu

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 105 95,58 88,04 76,43 79,28 81,73 95,32 92,6 91,09

Vilnius 202,64 205,67 193,14 183,1 178,77 174,57 170,28 163,54 172,95

Lietuva 118,29 120,55 123,78 126,59 130,03 133,99 138,52 141,05 145,56

Vilniaus apskr. 170,44 170,69 165,11 158,07 153,72 153,71 153,64 149,54 156,94

70

90

110

130

150

170

190

210

230

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

68

2 pav. pateiktas asmenų, sergančių akių ligomis pasiskirstymas pagal amţiaus grupes Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Daugiausiai akių ligomis

sergančių asmenų buvo registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus grupėje, šiek tiek maţiau 0 – 17 metų bei 45 – 64 metų amţiaus grupėse. Maţiausiai sergančių asmenų registruota 18 – 44 metų amţiaus grupėje.

2 pav. Asmenų, sergančių akių ligomis, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų)

Analizuojant pagal lytį pastebėta, kad daugiau sergančiųjų akių ligomis Vilniaus

rajone buvo moterų tarpe (3 pav.). Panašios tendencijos stebėtos ir Lietuvos mastu.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 97,96 99,26 94 89,1 96,2 104,02 108,89 112,82 117,51

18-44 m. 57,47 48,33 42,29 36,03 37,78 35,38 36,46 38,23 35,69

45-64 m. 110,03 105,35 94,9 80,45 81,95 80,33 94,76 86,65 89,85

> 65 m. 117,49 118,86 114,22 103,44 104,61 113,95 144,35 136,28 140,99

30

50

70

90

110

130

150

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

69

3 pav. Asmenų, sergančių akių ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) pasisikirstymas pagal lytį Vilniaus rajone

SERGAMUMAS KATARAKTA

Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas. Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu asmenų, sergančių katarakta, skaičius 1000-iui gyventojų buvo

maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi (4 pav.). Iki 2007 metų Vilniaus rajone sergančių katarakta asmenų daugėjo, po to pradėjo maţėti.

2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 8,19 šios ligos atvejų, o Lietuvoje – 18,04 atvejai (2001 metais 1000 Vilniaus rajono gyventojų teko 4,78 kataraktos atvejai, Lietuvoje – 12,25 atvejai).

0

20

40

60

80

100

120

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

72,5468,73

60

53,21

58,26 58,13 62,35 63,24 62,61

100,1495,47

90,65

80,35 80,6983,53

96,7692,68

95,49R

odik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

70

4 pav. Asmenų, sergančių katarakta, skaičius 1000-iui gyventojų 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vertinant pagal amţiaus grupes, daugiausiai kataraktos atvejų Vilniaus rajone

2001 – 2009 metų laikotarpiu registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus grupėje (5 pav.) (tokios pat tendencijos stebėtos ir Vilniuje). Viena pagrindinių kataraktos atsiradimo prieţasčių vyresniame amţiuje – sulėtėjusi medţiagų apykaita, dėl kurios

pradeda drumstėti lęšiukas. Jauname amţiuje katarakta gali būti įgimta, išsivystyti dėl kitų akies ligų ar traumų, įvairių bendrinių ligų ar kenksmingo aplinkos poveikio. 5 pav. galima pastebėti, jog jaunesniame amţiuje katarakta pasitaiko daug rečiau

negu vyresniame amţiuje.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 4,78 5,14 6,32 6,04 6,19 7,05 9,2 8,42 8,19

Vilnius 13,44 13,55 13,8 14,07 13,63 15,36 16,37 15,86 16,49

Lietuva 12,25 12,78 14 14,8 15,43 16,58 17,39 17,81 18,04

Vilniaus apskr. 12,18 12,57 13,19 13,52 12,94 14,44 15,84 15,21 15,71

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

71

5 pav. Asmenų, sergančių katarakta, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų) 6 pav. pateiktas sergančiųjų katarakta asmenų skaičius pagal lytį Vilniaus

rajone. Moterų tarpe katarakta pasitaiko beveik 2 kartus daţniau negu vyrų tarpe.

6 pav. Sergančiųjų katarakta asmenų skaičius (rodiklis 1000-iui gyventojų) pagal lytį Vilniaus rajone

0,28 0,53 0,38 0,21 0,37 0,36 0,15 0,35 0,28

4,21 4,126,08 5,77 4,97 5,3

5,98 5,2 5,23

28,8530,27

35,72 34,3436,55

42,55

58,13

53,151,62

0

10

20

30

40

50

60

70

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

18-44 m. 45-64 m. > 65 m.

0

2

4

6

8

10

12

14

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

3,173,55

3,96 4,16 4,09

5,11

6,085,64

5,13

6,27 6,6

8,517,78 8,14

8,85

12,11

11,01 11,03

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

72

SERGAMUMAS GLAUKOMA

2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone stebėtas maţiausias sergamumo

glaukoma didėjimas (lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi). 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 5,04 glaukomos atvejai, Lietuvoje – 8,85 atvejai, 2009 metais skaičius išaugo iki 7,57 atvejų 1000-iui gyventojų Vilniaus

rajone ir 17,11 atvejų Lietuvoje (7 pav.).

7 pav. Asmenų, sergančių glaukoma, skaičius 1000-iui gyventojų 2001 – 2009 metų

laikotarpiu

Glaukoma, kaip ir katarakta – vyresnio amţiaus ţmonių liga. Todėl daugiausiai asmenų, sergančių glaukoma, 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus grupėje (8 pav.). Šioje amţiaus grupėje

stebėtas ir didţiausias glaukomos atvejų augimas.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 5,04 5,48 6,04 5,33 5,99 6,42 6,92 6,89 7,57

Vilnius 10,11 11,41 12,21 13,24 13,97 14,34 15,37 15,9 16,6

Lietuva 8,85 10,2 11,52 12,92 13,94 14,55 15,61 16,46 17,11

Vilniaus apskr. 8,78 9,72 10,6 11,45 12,11 12,67 13,66 14,18 14,91

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

73

8 pav. Asmenų, sergančių glaukoma, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų) Moterų tarpe glaukoma, kaip ir katarakta, daţnesnė liga (9 pav.).

9 pav. Sergančiųjų glaukoma asmenų skaičius (rodiklis 1000-iui gyventojų) pagal lytį Vilniaus rajone

0,67 0,67 1,04 0,61 0,44 0,57 0,51 0,66 0,6

7,59 7,988,35

6,53 7,21 7,34 6,84 6,5 7,24

23,9426,08

27,5826,39

30,6132,99

37,52 37,59

41,52

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

18-44 m. 45-64 m. > 65 m.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

4,224,53

4,924,59

4,98 5,185,59 5,51

5,955,86,37

7,06

6,02

6,927,57

8,16 8,18

9,07

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

74

SERGAMUMAS AUSŲ LIGOMIS

2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone, kaip ir Lietuvoje stebėtas tolygus

sergamumas ausų ligomis (10 pav.). Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, nuo pat 2001 metų Vilniaus rajone buvo registruojamas maţiausias sergamumas ausų ligomis ir 2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono

gyventojų teko 43,78 ausų ligų atvejai (analogiškai Lietuvoje – 50,26 atvejai, Vilniuje – 61,96 ir Vilniaus apskrityje 60,72 atvejai 1000-iui gyventojų).

10 pav. Bendrasis sergamumas ausų ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Klausos problemų turi įvairaus amţiaus ţmonės, tačiau daţniausiai jos vargina

vyresnius asmenis. Tai atsispindi ir 11 pav., kuriame pateiktas asmenų, sergančių ausų ligomis, pasiskirstymas pagal amţiaus grupes Vilniaus rajone. Daugiausiai asmenų, sergančių ausų ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu registruota vyresnių

nei 65 metų amţiaus asmenų grupėje, šiek tiek maţiau – 0 – 17 ir 45 – 64 metų amţiaus grupėse. Maţiausiai asmenų, sergančių ausų ligomis, registruota 18 – 44

metų amţiaus grupėje.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 42,57 41,22 38,64 44,33 45,06 45,04 45,41 45,96 43,78

Vilnius 80,96 79,27 77,46 75,56 73,69 69,49 67,13 59,35 61,96

Lietuva 50,95 51,8 52,42 53,79 51,99 50,4 52,96 50,85 50,26

Vilniaus apskr. 70 68,61 68,18 68,32 67,47 64,52 64,42 59,54 60,72

30

40

50

60

70

80

90

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

75

11 pav. Asmenų, sergančių ausų ligomis, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų)

Analizuojant sergančiųjų ausų ligomis asmenų skaičių pagal lytį Vilniaus rajone, pastebėta, kad moterys ausų ligomis serga šiek tiek daţniau negu vyrai (12 pav.).

12 pav. Sergančiųjų ausų ligomis asmenų skaičius (rodiklis 1000-iui gyventojų) pagal lytį Vilniaus rajone

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 39,92 46,63 37,79 45,45 49,19 42,73 43,33 38,52 37,29

18-44 m. 27,06 24,93 22,98 23,58 25,06 24,74 23,28 22,94 19,6

45-64 m. 41,34 40,68 41,94 43,3 42,48 44,36 45,45 44,77 47,66

> 65 m. 48,05 48,66 45,36 53,28 46,65 50,01 54,1 61,1 58,75

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

34,0332,36 31,87

34,29 35,15 35,0932,73 33,12 32,48

38,0540,96

35,43

39,6 39,3738,12

40,95 39,8238,08

Rodik

lis 1

000-i

ui

gvyen

tojų

Vyrai Moterys

76

IŠVADOS

1. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, nuo pat 2001

metų Vilniaus rajone registruotas maţiausias sergamumas akių ligomis. 2. Daugiausiai akių ligomis sergančių asmenų buvo registruota vyresnių nei 65

metų amţiaus grupėje, maţiausiai - 18 – 44 metų amţiaus grupėje.

3. Vilnias rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu asmenų, sergančių katarakta ir glaukoma, skaičius 1000-iui gyventojų buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos

vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi. 4. Daugiausiai kataraktos ir glaukomos atvejų Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų

laikotarpiu registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus grupėje.

5. Moterų tarpe katarakta pasitaiko beveik 2 kartus daţniau negu vyrų tarpe, glaukoma daţnesnė moterų tarpe taip pat.

6. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, nuo pat 2001 metų Vilniaus rajone buvo registruojamas maţiausias sergamumas ausų ligomis.

7. Daugiausiai asmenų, sergančių ausų ligomis registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus asmenų grupėje, maţiausiai - 18 – 44 metų amţiaus grupėje.

8. Vilniaus rajone moterys ausų ligomis serga šiek tiek daţniau negu vyrai.


77

Kraujo ir kraujodaros ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos

instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, apţvelgė sergamumo kraujo ir kraujodaros organų ligomis situaciją Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų

laikotarpiu. Bendrojo sergamumo kraujo ir kraujodaros organų ligomis daugiametė dinamika

(2001 – 2009 m.) Vilniaus rajone buvo maţėjanti: 2001 m. – 7,18 atv./1000-iui gyv., o

2009 m. – 6,67 atv./1000-iui gyv. Bendrasis sergamumas šiomis ligomis 2009 metais Vilniaus rajone buvo

maţiausias lyginant su Vilniaus miestu ir apskritimi bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkiu. (1 pav.)

1 pav. Bendrasis sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis 1000 gyv. 2001 – 2009 m.

2009 metų duomenimis, Vilniaus rajone kaip ir visos Lietuvos mastu, kraujo ir kraujodaros organų ligomis labiau linkusios sirgti moterys (9,43 atv./1000-iui gyv.)

negu vyrai (4,05 atv./1000-iui gyv.). Vilniaus rajone moterys jomis sirgo 2,3 karto daţniau negu vyrai, o Vilniaus apskrityje bei Lietuvos mastu moterų sergamumas 2,4 karto buvo didesnis negu Lietuvos ir Vilniaus apskrities vyrų. (2 pav.)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 7,18 7,79 7,21 8,1 8,9 10,57 8,1 7,53 6,67

Vilnius 5,58 6,31 6,68 6,71 6,61 6,84 6,86 7,93 8,68

Lietuva 7,55 8,51 8,14 8,17 8,3 8,39 8,18 8,58 9,05

Vilniaus apskr. 6,11 6,96 6,89 7,05 6,97 7,49 7,14 7,81 8,1

5

6

7

8

9

10

11

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

78

2 pav. Vyrų ir moterų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, skaičius 1000

gyv.2008 – 2009 m.

Anemija – kitaip vadinama maţakraujystė, tai būklė, kai yra sumaţėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje.

Sumaţėjus eritrocitų, kitaip raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui kraujyje, sutrinka

organų aprūpinimas deguonimi. Deguonimi neaprūpinti audiniai badauja, trinka jų veikla.

Anemija gali išsivystyti kiekvienam ţmogui, nepriklausomai nuo lyties ar amţiaus. Daţniau dėl maţakraujystės nukenčia nesubalansuotos dietos besilaikantys asmenys, vaikai, moterys nėštumo metu, sergantys onkologinėmis ligomis.

2009 metų duomenimis, sergamumas anemijomis Vilniaus rajone sudarė 94,9 proc. visų kraujo ir kraujodaros organų ligų. Iš visų anemijų labiausiai paplitusios geleţies stokos anemijos (91,4 proc.).

3 pav. Sergamumas anemijomis 1000 gyv. 2001 – 2009 m.

0

2

4

6

8

10

12

14

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Vilniaus r. Vilniaus apskr. Lietuva

4,34

10,44

4,64

10,92

5,19

12,25

4,05

9,43

4,69

11,47

5,43

13,03

2008

2009

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 4,96 5,46 4,72 5,55 6,08 6,92 4,98 5,21 4,55

Vilnius 2,75 3,29 3,47 3,42 3,34 3,31 3,26 4,1 4,5

Lietuva 4,46 5,1 4,66 4,67 4,6 4,56 4,29 4,58 4,77

Vilniaus apskr. 3,39 4 3,83 3,94 3,88 4,08 3,72 4,29 4,42

2

3

4

5

6

7

8

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

79

2009 metais Vilniaus rajone sergamumas anemijomis panašus į sergamumą visos Lietuvos mastu, Vilniaus apskrityje bei mieste, nors 2001 – 2008 metų

laikotarpių Vilniaus rajone sergamumas anemijomis buvo didesnis. (3 pav.)

4 pav. Asmenų, sergančių anemijomis, skaičius 1000 gyv. pagal amžių 2001 – 2009 m.

Vilniaus rajone kaip ir visoje Lietuvoje anemijų paplitimas 0 – 17 metų amţiaus

asmenų tarpe, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis buvo didţiausias, tačiau

atvirkščiai negu kitose amţiaus grupėse, šioje amţiaus grupėje anemijų paplitimo daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo maţėjanti: 2001 m. – 14,24 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 9,94 atv./1000-iui gyv.

2009 metais 65 metų ir vyresnių Vilniaus rajono asmenų amţiaus grupėje stebimas didesnis anemijų paplitimas negu 0 – 17 metų amţiaus asmenų. (4 pav.)

5 pav. 0-17 m. amžiaus asmenų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis,

skaičius 1000 gyv. 2001 – 2009 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 14,24 12,37 12,38 13,24 14,7 19,36 12,72 11,74 9,94

18-44 3,99 5,7 4,34 6,05 5,01 6,51 4,58 4,45 4,62

45-64 3,39 4,53 4,3 5,49 6,8 6,94 5,85 5,37 4,37

65+ 6,23 8,12 8,56 8,11 10,26 11,43 10,71 10,8 10,5

0

5

10

15

20

25

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyv.

8,5 9 9,5 10 10,5 11 11,5 12

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Vilniaus apskr.

11,74

9,79

11,08

10,91

9,94

10,22

11,18

10,64 2009

2008

80

2009 metais Vilniaus rajone anemijų paplitimas 0 – 17 metų amţiaus asmenų

grupėje buvo maţiausias lyginant su Vilniaus apskritimi ir miesu bei Lietuvos vidurkiu. (5 pav.)

IŠVADOS

1. 2001 – 2008 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruotas didţiausias sergamumas anemijomis, 2009 metais sumaţėjo ir buvo panašus lyginant su

Lietuvos vidurkiu, Vilniaus apskritimi ir miestu. 2. Moterų sergamumas anemijomis Vilniaus rajone 2,3 karto buvo didesnis

negu vyrų.

3. 2001 – 2009 metų laikotarpiu sumaţėjo sergančių anemijomis asmenų 0 – 17 metų amţiaus grupėje, tačiau nuolat didėjo sergančių anemijomis 65 metų ir

vyresnių Vilniaus rajono gyventojų skaičius.


81

Urogenitalinės sistemos ligų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

Bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų

laikotarpiu Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos vidurkiu (1 pav.). Iki 2008 metų Vilniaus rajone stebėtas

urogenitalinės sistemos ligų augimas. 2009 metais bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis sumaţėjo ir 2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 103,21 urogenitalinės sistemos ligų atvejai, tuo tarpu Vilniuje – 157,68

atvejai, Vilniaus apskrityje – 139,9 atvejai, Lietuvoje – 118,14 atvejų. 2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko maţiau urogenitalinės sistemos ligų atvejų,

lyginant su 2008-aisiais.

1 pav. Bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui gyventojų) Analizuojant pagal amţiaus grupes, didţiausias sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų skaičius Vilniaus rajone nuo 2005 metų buvo 45 – 64 metų

amţiaus grupėje (tuo tarpu Vilniaus mieste daugiausiai sergančių asmenų buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amţiaus grupėje visu 2001 – 2009 metų laikotarpiu). Kiek

maţiau sergančių asmenų stebėta 18 - 44 ir 65 ir vyresnių asmenų amţiaus grupėje.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 87,97 96,32 100,54 103,74 105,34 107,33 108,39 110,75 103,21

Vilnius 128,88 135,64 149,97 150,04 152,15 144,21 138,59 153 157,68

Lietuva 100,44 104,78 109,09 114,39 112,79 110,81 110,54 115,92 118,14

Vilniaus apskr. 111,93 119,73 131,24 133,13 134,84 129,18 127,19 137,73 139,9

80

90

100

110

120

130

140

150

160

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

82

Tolygus ir beveik nepakitęs nuo 2001 metų asmenų, sergančių urogenitalinės sistemos ligomis, skaičius stebėtas amţiaus grupėje iki 17 metų amţiaus Vilniaus

rajone (2 pav.).

2 pav. Asmenys, sergantys urogenitalinės sistemos ligomis pagal amžiaus grupes

Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

Analizuojant sergančius urogenitalinės sistemos ligomis asmenis pagal lytį Vilniaus rajone (3 pav.) pastebėta, kad urogenitalinės sistemos ligomis daug daţniau sirgo moterys (panašios tendencijos stebėtos ir Vilniaus mieste). 2001 metais 1000-iui

Vilniaus rajono gyventojų teko 25,86 urogenitalinės sistemos ligų atvejai vyrų tarpe ir 111,36 atvejai – moterų tarpe. 2009 metais šis rodiklis buvo 35,96 atvejai vyrų tarpe ir 122,54 atvejai moterų tarpe.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 17,17 19,7 21,69 22,44 21,44 25,79 24,38 25,97 24,44

18-44 m. 93,08 101,61 101,1 103,43 101,89 96,31 94,67 95,1 88,31

45-64 m. 88,07 93,66 98,11 101,37 100,93 108,21 110,33 114,28 108,04

> 65 m. 72,07 75,59 80,74 80,82 78,8 89,48 91,45 92,85 92,1

10

30

50

70

90

110

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

83

3 pav. Asmenys, sergantys urogenitalinės sistemos ligomis pagal lytį Vilniaus rajone

(rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

Viena daţniausiai pasitaikančių priešinės liaukos ligų – priešinės liaukos hiperplazija. Būdinga 40 – 50 metų vyrams. Pasireiškianti silpnesne srove šlapinantis, daţnesniu šlapinimusi ypatingai nakties metu.

4 pav. pateiktas sergamumas priešinės liaukos hiperplazija 2001 – 2009 metų laikotarpiu. 2009 metais Vilniaus rajone sergamumas (naujai uţregistruoti ligos

atvejai) priešinės liaukos hiperplazija buvo maţiausias (7,44 atv./1000 vyrų), lyginant su Vilniaus miestu (8,99 atv./1000 vyrų), Vilniaus apskritimi (8,6 atv./1000 vyrų) ir Lietuvos vidurkiu (8,05 atv./1000 vyrų). 2008 metais Vilniaus rajone stebėtas didesnis

sergamumas (lyginant su 2009-aisiais) ir buvo didţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos vidurkiu.

0

20

40

60

80

100

120

140

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

25,86 25,49 28,61 28,57 25,4531,66 33,63 35,05 35,96

111,36

123,44 125,32130,3 132,07 130,82 129,5 132,24

122,54R

odik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

84

4 pav. Sergamumas priešinės liaukos hiperplazija 2001 – 2009 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui vyrų)

Analizuojant priešinės liaukos hiperplazijos paplitimą vyrų tarpe (5 pav.)

2001 – 2009 metų laikotarpiu, Vilniaus rajone registruotas maţiausias paplitimo rodiklis 1000-iui vyrų, lyginant su Vilniumi, Vilniaus apskritimi ir Lietuvos vidurkiu. Tačiau stebėtas nuolatinis paplitimo didėjimas. 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono

vyrų teko 9,34 priešinės liaukos hiperplazijos atvejai, 2009 metais rodiklis išaugo iki 17,54 atv./1000 vyrų. Daugiausiai vyrų, sergančių priešinės liaukos hiperplazija registruota 65 metų ir

vyresnio amţiaus asmenų grupėje Vilniaus rajone (taip pat kaip ir Vilniaus mieste) (6 pav.). Visose amţiaus grupėse stebėtas asmenų, sergančių priešinės liaukos

hiperplazija, augimas.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 5,52 4,6 6,26 7,66 4,82 9,08 7,81 8,39 7,44

Vilnius 5,22 5,38 6,6 8,7 8,19 8,59 6,43 7,67 8,99

Lietuva 6,26 6,46 7,19 9,21 8,94 10,95 8,28 8,29 8,05

Vilniaus apskr. 4,98 5,22 6,73 8,44 8,12 9,62 7,5 8,3 8,6

4

5

6

7

8

9

10

11

Rodik

lis 1

000-i

ui

vyrų

85

5 pav. Vyrai, sergantys priešinės liaukos hiperplazija (rodiklis 1000-iui vyrų) 2001 –

2009 metų laikotarpiu

6 pav. Vyrai, sergantys priešinės liaukos hiperplazija skirtingose amžiaus grupėse Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui vyrų)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 9,34 8,99 11,69 12,23 10,29 16,27 17,44 17,52 17,54

Vilnius 20,68 22,94 27,11 31,12 31,65 34,58 37,14 37,85 41,62

Lietuva 15,52 18,12 21,98 25,76 27,09 32,07 33,45 35,59 36,76

Vilniaus apskr. 16,58 18,71 22,63 25,53 26,29 30,3 32,89 33,8 36,13

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Rodik

lis 1

000-i

ui

vyrų

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0,5 0,6 0,97 1,47 1,03 1,31 0,8 1,38 1,57

16,62 15,4722,33 20,6

15,92

30,92 32,6 32,47 33,39

61,1657,5

67,6373,82

66,09

89,6

98,8396,43 92,62

Rodik

lis 1

000-i

ui

vyrų

18-44 m. 45-64 m. > 65 m.

86

Moters dubens uždegiminė liga (DUL) – tai ūmus klinikinis sindromas, sukeltas mikroorganizmų plitimo iš makšties ir (ar) gimdos kaklelio į gimdos gleivinę,

kiaušintakius, maţojo dubens pilvaplėvę ir kitus gretimus organus, nesant ryšio su gimdymu ir (ar) chirurgine intervencija. Kas dešimta reprodukcinio amţiaus (nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės)

moteris suserga kasmet, iš jų kas penkta gydoma ligoninėje. Susirgimas šia liga dvigubai padidina nevaisingumo riziką. DUL daţnis tiesiogiai susijęs su lytiniu keliu

plintančių infekcijų daţniu. 7 pav. pavaizduotas sergamumas moters dubens organų uţdegiminėmis ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Vilniaus rajone registruotas palyginti nedidelis

sergamumas visu laikotarpiu, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, bei Lietuvos vidurkiu, išskyrus 2007 metus, kuomet Vilniaus rajone registruotas didţiausias

sergamumas. Vilniaus rajone stebėtas nepastovus sergamumo rodiklis, tai galėjo būti įtakota daugelio skirtingų veiksnių (rajono ţmonės vaţiuoja gydytis į miestą, rajone galėjo trūkti tos srities specialistų ir kt.).

7 pav. Sergamumas moters dubens organų uždegiminėmis ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui moterų)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 37,43 37,27 32,39 34,85 35,94 33,15 39,33 33,15 37,28

Vilnius 46,87 48,43 51,82 45,59 41,5 37,28 34,3 37,81 37

Lietuva 33,76 35,18 35,54 35,39 32,08 28,7 28,22 27,54 26,51

Vilniaus apskr. 41,67 43,45 44,94 41,68 39,26 36,1 34,73 36 35,25

25

30

35

40

45

50

55

Rodik

lis 1

000-i

ui

mote

rų

87

Analizuojant DUL paplitimą moterų tarpe 2001 – 2009 metų laikotarpiu, stebėtas paplitimo maţėjimas visuose regionuose (8 pav.).

8 pav. Moterys, sergančios dubens organų uždegiminėmis ligomis (rodiklis 1000-iui

moterų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

Daugiausiai moterų, sergančių DUL Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų

laikotarpiu registruota 18 – 44 metų amţiaus grupėje (9 pav.). Visose amţiaus grupėse stebėtas moterų, sergančių DUL, maţėjimas. 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono moterų 18 – 44 metų amţiaus grupėje teko 106,21 atvejis (daugiau negu Vilniaus

mieste, kur 1000-iui šios amţiaus grupės moterų teko 93,38 DUL atvejai), 2009 metais rodiklis sumaţėjo iki 82,56 atvejų 1000-iui moterų (analogiškai Vilniaus mieste

– 73,56 atvejai).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 49,69 57,34 54,39 56,75 57,77 54,17 54,16 51,8 44,76

Vilnius 51,23 53,59 56,31 52,33 49,34 44,45 39,86 44,21 40,7

Lietuva 40,21 41,53 40,99 41,23 38,39 34,58 33,02 32,41 30,5

Vilniaus apskr. 46,96 49,75 51,33 49,63 47,68 43,64 40,38 42,6 39,18

30

35

40

45

50

55

60

Rodik

lis 1

000-i

ui

mote

rų

88

9 pav. Moterys, sergančios dubens uždegiminėmis ligomis skirtingose amžiaus grupėse Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui moterų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 5,14 7,14 7,85 7,01 4,23 8,92 6,66 4,84 5,32

18-44 m. 106,21 120,42 114,23 114,41 116,17 104,82 103,35 96,51 82,56

45-64 m. 32,36 38,53 35,23 42,04 45,08 43,42 47,02 48,35 41,9

> 65 m. 5,17 6,07 4,39 6,82 5,66 6,37 6,45 6,78 4,98

0

20

40

60

80

100

120

Rodik

lis 1

000-i

ui

mote

rų

89

IŠVADOS

1. Bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuvos vidurkiu.

2. Didţiausias sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų skaičius Vilniaus rajone nuo 2005 metų buvo 45 – 64 metų amţiaus grupėje (tuo tarpu Vilniaus

mieste daugiausiai sergančių asmenų buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amţiaus grupėje visu 2001 – 2009 metų laikotarpiu).

3. Pastebėta, kad urogenitalinės sistemos ligomis daug daţniau sirgo moterys negu

vyrai Vilniaus rajone (panašios tendencijos stebėtos ir Vilniaus mieste). 4. 2009 metais Vilniaus rajone sergamumas (naujai uţregistruoti ligos atvejai)

priešinės liaukos hiperplazija buvo maţiausias, lyginant su Vilniaus miestu, Vilniaus apskritimi ir Lietuvos vidurkiu. 2008 metais Vilniaus rajone stebėtas didesnis sergamumas (lyginant su 2009-aisiais) ir buvo didţiausias, lyginant su

Vilniumi ir Vilniaus apskritimi bei Lietuva. 5. Vilniaus rajone registruotas maţiausias priešinės liaukos hiperplazijos paplitimo

rodiklis 1000-iui vyrų, lyginant su Vilniumi, Vilniaus apskritimi ir Lietuvos

vidurkiu. Tačiau stebėtas nuolatinis paplitimo didėjimas. 6. Daugiausiai vyrų, sergančių priešinės liaukos hiperplazija registruota 65 metų ir

vyresnio amţiaus asmenų grupėje Vilniaus rajone (taip pat kaip ir Vilniaus mieste).

7. Vilniaus rajone stebėtas nepastovus sergamumo moters dubens organų

uţdegiminėmis ligomis rodiklis, tai galėjo būti įtakota daugelio skirtingų veiksnių (rajono ţmonės vaţiuoja gydytis į miestą, rajone galėjo trūkti tos srities specialistų ir kt.).

8. Daugiausiai moterų, sergančių DUL Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu registruota 18 – 44 metų amţiaus grupėje. Visose amţiaus grupėse

stebėtas moterų, sergančių DUL, maţėjimas.


90

Įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijų ataskaita uţ 2009 metus

Odos ligos šiandieninėje visuomenėje yra gana daţnas reiškinys, jų

atsiradimui didelę įtaką turi ne tik paveldimumas ar silpnas imunitetas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.

Vilniaus rajone sergamumas odos ir poodţio ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi (1 pav.). 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 68,62 odos ir

poodţio ligų atvejai, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki 69,13 atvejų 1000-iui gyventojų.

1 pav. Bendrasis sergamumas odos ir poodžio ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001

– 2009 metų laikotarpiu

Vertinant pagal amţiaus grupes, didţiausias sergamumas odos ir poodţio

ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruotas amţiaus grupėje iki

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 68,62 66,44 64,44 69,04 72,15 75,07 73,11 72,25 69,13

Vilnius 91,95 88,84 92,73 93,34 95,05 96,2 95,79 94,46 96,74

Lietuva 78,58 74,79 74,94 77,71 79,74 81,71 80,78 79,82 79,45

Vilniaus apskr. 84,93 82,16 84,55 86,89 89,2 91,41 91,7 91,04 91,82

60

65

70

75

80

85

90

95

100

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

91

17 metų (2 pav.). Visose kitose amţiaus grupėse nuo 2007 stebėtas neţymus sergančių odos ir poodţio ligomis asmenų maţėjimas.

2 pav. Asmenų, sergančių odos ir poodžio ligomis, pasiskirstymas pagal amžiaus

grupes (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone Moterys odos ir poodţio ligomis tiek Vilniaus rajone, tiek Vilniuje, tiek Lietuvos

mastu serga daţniau negu vyrai (3 pav.). 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 63,26 odos ir poodţio ligų atvejai moterų tarpe ir 54,17 atvejų – vyrų

tarpe. 2009 metais šis rodiklis analogiškai buvo 63,66 atvejai 1000-iui gyventojų moterų tarpe ir 51,14 atvejų – vyrų tarpe.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 82,87 81,03 76,83 84,4 90,04 93,77 87,37 84,67 91,8

18-44 m. 54,69 52,42 53,09 54,62 57,78 59,33 61,12 58,27 52,25

45-64 m. 43,45 41,19 40,61 40,37 42,94 47,28 47,51 46,57 43,13

> 65 m. 51,73 51,65 45,69 47,29 44,86 46,28 51,12 51,02 49,86

35

45

55

65

75

85

95R

odik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

92

3 pav. Asmenų, sergančių odos ir poodžio ligomis, pasiskirstymas pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone Dermatitas – tai ūminis epidermio ir dermos uţdegimas, kurį sukelia

egzogeniniai ir endogeniniai dirgikliai. Daţniausiai dermatitą prasidėti skatina fiziniai ir cheminiai veiksniai: odos trynimas, ant jos patekusios rūgštys ir šarmai. Rečiau odą paţeidţia aukšta temperatūra, šaltis, rentgeno, ultravioletiniai, saulės spinduliai ir

augalai. Į dirgiklio poveikį oda reaguoja paraudimu ar net pūslėmis. Egzema – neuţkrečiamas, daţnai besikartojantis alerginis odos uţdegimas, dermatito forma. Gali sukelti įvairūs dirgikliai. Oda parausta, joje iškyla smulkių

mazgelių, pūslyčių. Paţeistas vietas peršti, nieţti, jaučiamas deginimas (pasikasius ar apsidraskius mazgeliai didėja).

4 pav. pateiktas asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, pasiskirstymas bendroje odos ir poodţio ligų struktūroje Vilniaus rajone. 2001 – 2009 metų laikotarpiu stebėtas dermatito ir egzemos atvejų maţėjimas, tačiau šios ligos uţėmė

apie pusę visų odos ir poodţio ligų atvejų.

0

10

20

30

40

50

60

70

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

54,1752,29

49,8 50,4554,64

56,41 56,0554,15

51,14

63,2661,05 59,71

63,44 64,4267,41 67,49

65,13 63,66

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

93

4 pav. Asmenų, sergančių dermatitu ir egzema (rodiklis 1000-iui gyventojų) pasiskirstymas odos ir poodžio ligų struktūroje Vilniaus rajone

Bendrasis sergamumas dermatitu ir egzema Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi. Nuo 2006 metais bendrasis sergamumas dermatitu ir egzema Vilniaus

rajone sparčiai maţėjo ir 2009 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 28,91 dermatito ir egzemos atvejai, tuo tarpu didţiausias rodiklis buvo Vilniaus mieste ir siekė 33,3 atvejus 1000-iui gyventojų (5 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

20012002

20032004

20052006

20072008

2009

31,0229,03

26,79 29,1830,12

30,4128,53

27,4127,58

58,8956,84

54,95 57,2 59,72 62,1261,98

59,8457,63

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

dermatitas ir egzema odos ir poodţio ligos

94

5 pav. Bendrasis sergamumas dermatitu ir egzema (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu

Tarp asmenų, sergančių odos ir poodţio ligomis, sergančiųjų dermatitu ir egzema 2001 – 2009 metų laiktorpiu Vilniaus rajone daugiausiai registruota amţiaus grupėje iki 17 metų (6 pav.). Šioje amţiaus grupėje nuo 2008 metų stebėtas ir

dermatito bei egzemos augimas, tuo tarpu likusiose amţiaus grupėse, asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, maţėjo (panašios tendencijos vyravo ir Vilniaus

mieste).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 31,12 29,27 26,88 30,86 31,36 32,08 29,29 28,7 28,91

Vilnius 39,72 34,99 37,37 37,61 37,48 35,56 33,22 33,21 33,3

Lietuva 35,11 30,79 30,96 32,48 32,15 31,51 30,64 30,51 30,12

Vilniaus apskr. 37,17 33,02 34,62 35,5 35,95 35 33,03 33,23 33,26

25

27

29

31

33

35

37

39

41

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

95

6 pav. Asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone

Asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu daugiau buvo moterų tarpe (7 pav.).

7 pav. Asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, pasiskirstymas pagal lytį (rodiklis

1000-iui gyventojų) Vilniaus rajone

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 49,88 47,91 44,21 51,43 55,01 60,35 53,44 51,69 57,48

18-44 m. 25,12 23,4 21,89 24,22 25,63 23,86 24,15 22,64 20,9

45-64 m. 20,47 19,12 18,18 17,37 18,98 19,75 17,89 18,19 17,54

> 65 m. 30,78 27,79 25,09 26,56 22,22 21,48 22,38 21,91 21,8

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

26,2825,19

23,22 24,19 25,19 25,7224,04

22,94 23,36

35,41

32,5930,09

33,81 34,68 34,7532,71

31,57 31,49

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

96

IŠVADOS

1. Vilniaus rajone sergamumas odos ir poodţio ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi.

2. Vilniaus rajone didţiausias sergamumas odos ir poodţio ligomis registruotas amţiaus grupėje iki 17 metų. Visose kitose amţiaus grupėse nuo 2007 stebėtas

neţymus sergančiųjų odos ir poodţio ligomis asmenų maţėjimas. 3. Moterys odos ir poodţio ligomis tiek Vilniaus rajone, tiek Vilniuje, tiek Lietuvos

mastu sirgo daţniau negu vyrai.

4. 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone stebėtas dermatito ir egzemos atvejų maţėjimas, tačiau šios ligos uţėmė apie pusę visų odos ir poodţio ligų

atvejų. 5. Bendrasis sergamumas dermatitu ir egzema Vilniaus rajone 2001 – 2009 metų

laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus

apskritimi. 6. Tarp asmenų sergančių odos ir poodţio ligomis, sergančiųjų dermatitu ir egzema

2001 – 2009 metų laiktorpiu Vilniaus rajone daugiausiai registruota amţiaus

grupėje iki 17 metų. Šioje amţiaus grupėje nuo 2008 metų stebėtas ir dermatito bei egzemos augimas, tuo tarpu likusiose amţiaus grupėse, asmenų, sergančių

dermatitu ir egzema, maţėjo (panašios tendencijos vyravo ir Vilniaus mieste). 7. Asmenų, sergančių dermatitu ir egzema, 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus

rajone moterų tarpe buvo daugiau.


97

Psichikos ir elgesio sutrikimų ataskaita Vilniaus rajone uţ 2009 metus

2009 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Vilniaus r. buvo ţenkliai

maţesnis nei Lietuvos vidurkis. (1 pav.)

1 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais sk. 100 000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m. (1 pav.)

Vilniaus r. uţima 5 vietą pagal sergamumą pschikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. 2009 m. teko 125,6 atvejai/100 000 gyv. Nuo 2007 m. atvejų sk.

sumaţėjo dvigubai. (2 pav.)

2 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sk. 100 000 gyv. Vilniaus r. 2001-2009 m. Parengė: Šarūnas Alasauskas

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 261,1 273,3 179,4 268,3 224,33 232,18 292,77 257,29 184,8

Vilnius 427,5 388,6 394,84 340,36 262,97 289,89 326,44 353,71 309,03

Lietuva 316,9 269,9 260,67 266,82 255,42 251,67 250,15 259,02 267,17

Vilniaus apskr. 340,7 332,47 309,14 253,3 278,29 296,98 321,34 295,98

150

200

250

300

350

400

450

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 47,36 44,86 69,66 53,22 159,93 189,59 250,47 184,08 125,63

Vilnius 74,03 74,1 59,49 47,2 61,45 88,45 123,95 115,81 98,54

Lietuva 53,46 42,23 40,04 37,29 85,11 79,87 91,81 84,84 62,35

Vilniaus apskr. 65,43 61,4 57,18 43,14 82,51 106,6 135,86 125,45 97,05

0

50

100

150

200

250

300

98

Įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijų ataskaita uţ 2009 metus

Įgimtos ligos susijusios su gemalo ir vaisiaus raidos sutrikimais iki

gimdymo. Įgimtų ligų prieţastys būna paveldimos ir nepaveldimos.

Nepaveldimoms įgimtoms ligoms priklauso virusinės, bakterinės, pirmuonių sukeltos ligos (sifilis, raudonukė, toksoplazmozė, listeriozė, įgimtas hepatitas), dėl kurių gali atsirasti organų f-jos sutrikimų (gelta, traukuliai,

karščiavimas), sklaidos defektų (griaučių, akių anomalijų, įgimtų širdies ydų). Nepaveldimas įgimtas ligas taip pat sukelia fiziniai ir cheminiai veiksniai, veikiantys

vaisių. Jeigu šie veiksniai veikia nuo gemalo raidos 4 mėnesio, formuojasi fetopatijos (vaisiaus ligos), kurioms būdingas medţiagų apykaitos sutrikimas. Daţna jų prieţastis - netinkamai gydomas motinos cukrinis diabetas: padidėjęs gliukozės kiekis vaisiaus

organizme sutrikdo galvos smegenų, širdies, kepenų, inkstų, ţarnyno veiklą. Naujagimiui būna traukuliai, gelta, sutrinka medţiagų apykaita. Daţnai vaisių veikiantys fiziniai ir cheminiai veiksniai (chem. medţiagos, radiacija, alkoholis)

nulemia apsigimimus, medţiagų apykaitos sutrikimus, būna per maţa kūno masė. Paveldimoms įgimtoms ligoms priklauso geninės, chromosominės ir

genominės ligos. Daugumos geninių ligų poţymiai atsiranda vėliau, bet kai kurių ligų (galaktozemijos, leucinozės, mukoviscidozės) simptomai pasireiškia naujagimiams. Beveik pusė chromosominių ir genominių ligų sukelia organizmo audinių raidos

sutrikimų – sklaidos defektų. Paveldimos įgimtos ligos pasitaiko 4 – 7 proc. naujagimių. Įgimtoms ligoms priskiriamos kai kurios ligos su paveldimu polinkiu (įgimtas klubo sąnario išnirimas, viršutinės lūpos defektas), kurias lemia aplinkos ir

paveldimų veiknių sąveika. Chromosominės ligos – tai įgimtos ligos, kurias sukelia ligonio ląstelių

chromosomų skaičiaus arba struktūros pakitimai. Jomis serga ~ 0,6 proc. naujagimių. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis,

bendrasis sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone nuo 2005 metų buvo

didţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi (1 pav.). Nuo 2005 metų stebėtas pakankamai spartus bendrojo sergamumo didėjimas, tačiau 2009 metais registruota maţiau atvejų negu 2008 metais.

99

1 pav. Bendrasis sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir

chromosomų anomalijomis (rodiklis 1000-iui gyventojų)

Analizuojant sergamumą įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Vilniaus rajone, nuo 2005 metų jis buvo didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi

(2 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 9,01 9,92 9,45 9,99 11,7 12,03 15,2 17,17 16,63

Vilnius 12,06 11,91 9,98 10,01 9,89 9,34 10,02 12,7 13,98

Lietuva 9,41 10,32 10,52 11,34 11,13 11,27 12,17 13,72 14,59

Vilniaus apskr. 10,39 10,61 9,27 9,61 9,6 9,38 10,23 12,39 13,22

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

100

2 pav. Sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) Daugiausiai asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis registruojama

amţiaus grupėje iki 17 metų. Ne išimtis ir Vilniaus rajonas (3 pav.). Nuo 2006 metų Vilniaus rajone registruota daugiau asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis amţiaus grupėje iki 17 metų, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus

apskritimi. Nuo 2006 metų stebėtas spartus asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis, didėjimas tiek Vilniaus rajone (4 pav.), tiek ir Lietuvos mastu.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 3,8 4,34 4,01 4,12 4,86 5,34 8,1 9,21 8,89

Vilnius 7,92 7,27 5,33 4,67 4,47 4,31 5,53 7,76 8,71

Lietuva 5,36 5,53 5,02 5,06 4,62 4,56 5,25 6,04 6,35

Vilniaus apskr. 6,28 6,11 4,77 4,33 4,24 4,26 5,37 7,17 7,69

3,5

4,5

5,5

6,5

7,5

8,5

9,5

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

101

3 pav. 0-17 m. amžiaus asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis (rodiklis

1000-iui gyventojų)

4 pav. Skirtingo amžiaus asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis, pasiskirstymas Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. 25,87 31,15 32,76 34,59 42,4 45,55 59,57 69,98 69,87

Vilnius 45,35 45,88 39,99 43,07 43,8 42,23 46,89 60,84 66,27

Lietuva 30,44 34,94 36,97 41,33 41,7 43,66 48,48 55,93 60,5

Vilniaus apskr. 36,38 38,64 35,3 38,83 39,88 40,08 45,23 56,41 60,16

25

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

0-17 m. 25,87 31,15 32,76 34,59 42,4 45,55 59,57 69,98 69,87

18-44 m. 3,93 3,5 3,11 3,24 3,44 3,51 4,07 3,92 3,04

45-64 m. 1,95 1,42 1,19 1,7 1,83 1,46 1,76 1,22 1,14

> 65 m. 1,14 1,11 1,08 1,23 1,47 1,3 1,29 0,8 1,12

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

102

Analizuojant asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis, pasiskirstymą pagal lytį Vilniaus rajone, matyti, jog 2001 – 2009 metų laikotarpiu daugiau

sergančiųjų buvo vyrų tarpe (5 pav.), priešingai negu Vilniuje, kur daugiau sergančiųjų buvo moterų tarpe. 2001 metais 1000-iui Vilniaus rajono gyventojų teko 7,68 atvejai moterų tarpe ir 9,65 atvejai vyrų tarpe. 2009 metais šis rodiklis pakilo iki

14,45 atvejų moterų tarpe ir 17,36 atvejų vyrų tarpe.

5 pav. Asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis, pasiskirstymas pagal lytį

Vilniaus rajone (rodiklis 1000-iui gyventojų)

IŠVADOS

1. Bendrasis sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis nuo 2004 metų Vilniaus rajone buvo didţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

2. Sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis nuo 2007 metų Vilniaus rajone buvo didesnis, lyginant su

Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi. 3. Daugiausiai asmenų, sergančių įgimtomis formavimosi ydomis registruojama

amţiaus grupėje iki 17 metų.

4. 2001 – 2009 metų laikotarpiu daugiau sergančiųjų įgimtomis formavimosi ydomis Vilniaus rajone buvo vyrų tarpe (priešingai negu Vilniuje, kur daugiau

sergančiųjų buvo moterų tarpe).


0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

9,65 10,37 10,24 10,28

11,9912,64

15,47

18,1717,36

7,688,7 8,72

9,35

10,89 10,96

14,1914,81 14,45

Rodik

lis 1

000-i

ui

gyven

tojų

Vyrai Moterys

103

Aplinkos sveikata Vilniaus rajone 2009 metais

Maudyklos

Vilniaus rajone, 2010 m. vasarą, Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos

biuras pirmą kartą visą maudymosi sezoną organizavo maudyklų vandens kokybinių

tyrimų atlikimą, Vilniaus r. savivaldybės numatytose vandens telkiniuose: Gėlos eţ.

(Tusčiaustų k., Nemenčinės sen.), Vilnojos eţ. (Sudervės k., Sudervės sen.), Asvejos eţ.

(Ţingių k., Suţionių sen.) ir Ilgučių eţ. (Maţųjų lygainių k., Pagirių sen.).

Visuose eţeruose maudymosi sezono metu (06.01. – 09.15) buvo atlikta po 6

tyrimus. Buvo ieškoma ţarninių lazdelių, ţarninių enterokokų, vizualiai įvertinamas

atliekų, nuolauţų ir plūduriuojančių medţiagų buvimas. Leidţiama ţarninių

enterokokų norma neatitiko: Ilgučių eţ. (2 kartus), Asvejos eţ. (2 kartus) ir Vilnojos

eţere (1 kartą).(1 lentelė)

Trumpalaikė tarša susijusi su liūtimis, Lietuvai nebūdingais karštais orais,

galimi nuotekiai iš namų ūkių neturinčių valymo įrenginių. Vaikai, nėščios moterys,

pagyvenę ar su nusilpusia imunine sistema ţmonės turi didţiausią riziką uţsikrėsti

įvairiomis infekcijomis. Maudantis uţterštame vandenyje padidėja tikimybė susirgti

ausų, akių, odos ir ţarnyno infekcijomis.

Informacija apie vandens maudyklų vandens kokybę, pastoviai buvo pateikiama

visuomenei, bei vietos savivaldos institucijoms. Vilniaus m. savivaldybės visuomenės

sveikatos biuras, remdamasis surinkta informacija, parengė pasiūlymą Vilniaus r.

savivaldybei. Pastebėta, kad iš tiriamų vandens telkinių labiausiai lankomos Gėlos eţ.

maudyklos. Todėl būtina uţtikrinti šio paplūdimio švarą ir tvarką, kurią numato HN

92:2007 "Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė". Vilniaus m. savivaldybės

visuomenės sveikatos biuras siūlo Gėlos eţ. paplūdimį įteisinti oficialiai.

104

1 lentelė. Vilniaus r. maudyklų vandens tyrimų suvestinė

Vandens telkinys Tyrimas pradėtas

Ţarniniai enterokokai

(ksv/100 ml)

Ţarninės lazdelės (ksv/100 ml)

Norma (100) Norma (1 000)

Gėlos eţ. 2010.06.21 1 ±2 1 ±2

2010.06.30 0 2 ±4

2010.07.13 8 ±6 6 ±7

2010.07.26 21 ±9 8 ±8

2010.08.10 6 ±5 2 ±4

2010.08.24 3 ±3 5 ±6

Asvejos eţ. 2010.06.21 24 ±10 46 ±19

Neatitiko normų 2010.06.30 135 ±24 11 ±9

2010.07.13 48 ±14 5 ±6

2010.07.26 93 ±20 27 ±15

2010.08.11 4 ±4 1 ±2

Neatitiko normų 2010.08.24 114 ±23 146 ±50

Vilnojos eţ. 2010.06.21 6 ±5 4 ±6

2010.06.30 2 ±3 5 ±6

2010.07.13 12 ±7 80 ±26

Neatitiko normų 2010.07.26 138 ±25 27 ±27

2010.08.12 1 ±2 2 ±4

2010.08.24 6 ±5 9 ±9

Ilgučių eţ. 2010.06.21 11 ±7 8 ±8

2010.06.30 3 ±3 2 ±3

Neatitiko normų 2010.07.14 108 ±21 310 ±73

Neatitiko normų 2010.07.20 189 ±30 324 ±70

2010.07.26 25 ±10 59 ±22

2010.08.19 31 ±11 580 ±280

2010.08.24 1 ±2 11 ±9

105

Triukšmas

Vilniaus rajonas išskirtinis. Didelė gyventojų dalis gyvena geleţinkelio apsaugos zonoje, net 8882 ţmonės. Jie gali būti veikiami didesnio triukšmo, nei nustatyta higienos normoje.

Vilniaus raj. Tarybos sprendimu (2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T3-400) paskelbtos tyliosios viešosios zonos:

- Buivydţių I k. (Buivydţių sen.) projektuojamas parkas;

- Lietuvos tūkstantmečio projektuojamas poilsio parkas Marijampolio k. (Marijampolio sen.);

- Paberţės socialinės globos namai (Paberţės sen.) ir jiems priskirta teritorija;

- Prūdiškių pensionatas (Juodšilių sen.) ir jam priskirta teritorija; - Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (Juodšilių sen.) ir jai

priskirta teritorija; - Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (Kalvelių sen.) ir jai

priskirta teritorija;

- Vilniaus rajono šeimos ir vaikų krizių centras (Kalvelių k., Kalvelių sen.) ir jam priskirta teritorija;

- Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (Riešės sen.) ir jai priskirta teritorija;

Tyliąja gamtos zona: Ţingio poilsio zona, Asvejos eţ., Suţionių sen.

Nustatyti triukšmo ribiniai dydţiai: - tyliojoje viešojoje zonoje 50 dBA paros triukšmo ribinį dydį.

- tyliojoje gamtos zonoje 40 dBA paros triukšmo ribinį dydį;

Tyliųjų zonų paskirtis – sukurti miesto gyventojams ir svečiams akustinio

komforto teritorijas gyvenamosiose, viešosiose ir gamtinėse erdvėse, kuriose būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo, išvengti jo dirginimo.


106

Vilniaus rajono sveikatos prieţiūros sistemos raida uţ 2009 metus

Sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo

veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema. Gyventojų sveikatos rodikliai daţnai atspindi esamą sveikatos sistemą

rajone. Sveikatos statistika remiasi asmens sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliais. Gyventojų sergamumo pokyčius kartais lemia ne tiek gyventojų sveikatos pokyčiai, kiek geresnės diagnostinės bazės galimybės, specialisto buvimas ar

nebuvimas įstaigoje, vykdomos ankstyvojo ligų išaiškinimo programos. Todėl greta sergamumo reiktų vertinti ir mirtingumo bei ligų paplitimo rodiklius. Vilniaus rajonas

greta Vilniaus miesto, kuriame yra didelė įstaigų ir specialistų koncentracija. Vilniaus rajono gyventojai sveikatos prieţiūros ambulatorines paslaugas gali gauti pagal gyvenamąją vietą ar pasirinkę Vilniaus miesto PASPĮ, stacionarines specializuotas

Vilniaus miesto ligoninėse. Tiek eilę metų vykdomos sveikatos sistemos reformos, tiek įstaigų finansinis motyvavimas teikti daugiau ar maţiau paslaugų atsispindi įstaigų veikloje.

2009 m. sveikatos sistemai buvo sunkūs kaip ir kitiems paslaugų sektoriams. Sveikatos prieţiūros darbuotojų darbo uţmokestis, didintas keletą metų

prieš tai, sumaţėjo, sumaţinus paslaugų balo vertę, atitinkamai sumaţėjus įstaigų pajamoms. Sunku išlaikyti gerus specialistus. Nemaţa jaunų specialistų dalis išvyksta dirbti į uţsienį.

Bendri sveikatos sistemos rodiklai parodo visumą, tačiau neatspindi atskirų įstaigų veiklos, ką turėtų analizuoti įstaigų savininkai.

Pokyčiai greitojoje medicinos pagalboje, ambulatorinėje įstaigų grandyje ar

ligoninėse atsiliepia visoms grandims.

Gydytojų skaičius

Gydytojų skaičius 10000 gyv.

0

20

40

60

80

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

LietuvaŠalčininkų r. 15,86 17,77 17,07 16,13 16,26 17,44 17,31 16,89 17,57

Trakų r. 22,55 23,16 21,82 21,89 22,29 20,86 22,14 20,56 20,45

Vilniaus r. 14,52 13,63 12,91 13,05 12,71 12,85 12,83 12,79 11,71

Vilnius 57,97 57,44 56,58 56,68 57,81 59,05 60,23 64,48 65,73

Lietuva 33,66 33,44 33,13 32,88 33,23 33,85 34,35 36,11 36,46

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

http://lt.wikipedia.org/wiki/Sveikata

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sveikatinimas&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Sistema

107

Vilniaus rajone gydytojų skaičius tolygiai maţėjantis (ţr.grafiką). Vilniaus mieste

sukoncentruotas didţiausias Lietuvoje sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas, veikia aukštosios univeristetinės mokyklos, rengiančios gydytojus.

Šeimos gydytojų skaičius

Vilniaus rajone šeimos gydytojų skaičius eilę metų didesnis nei Vilniaus miesto ar Lietuvos rodikliai 2009 m. sumaţėjo.

Odontologų skaičius

Šeimos gydytojų skaičius 10000 gyv.

0

2

4

6

8

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 1,53 1,8 3,36 4,42 4,46 4,76 4,79 4,83 4,87

Trakų r. 2,15 1,62 2,15 4,86 5,71 4,94 4,43 4,17 3,92

Vilniaus r. 5,63 5,48 5,58 5,82 5,88 5,95 6,42 6,45 5,7

Vilnius 1,68 2,73 3,44 3,89 4,12 4,35 4,52 5,48 5,78

Lietuva 2,77 3,53 4,18 4,7 4,86 5,07 5,26 5,44 5,52

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Odontologų skaičius 10000 gyv.

0

2

4

6

8

10

12

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 2,56 2,06 2,33 2,08 2,62 2,38 2,4 2,68 2,43

Trakų r. 3,76 3,77 4,58 4,32 4,62 3,84 3,6 4,17 4,48

Vilniaus r. 4,61 4,02 4,38 3,88 3,74 3,82 3,89 3,43 3,83

Vilnius 8,98 8,5 9,24 9,42 10,53 9,47 9,3 8,35 9,64

Lietuva 6,8 6,31 6,52 6,33 6,83 6,26 6,48 5,95 6,69

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

108

Odontologų skaičius 10 000 gyventojų Vilniaus rajone maţesnis nei Lietuvos rodiklis Gydytojai odontologai dirba tiek valstybinėse pirminėse asmens

sveikatos prieţiūros įstaigose, tiek privačiose. Vis dar nepakankamas dėmesys burnos higienai ir profilaktikai bei ugdymui lemia gyventojų dantų prastą būklę.

Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius

Kaip ir aukčiau parodytuose grafikuose specialistų maţiausiai Vilniaus

rajone.

Slaugytojų skaičius

Specialistų su medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) sk.10000 gyv.

0

50

100

150

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 62,93 64,11 62,33 60,37 59,54 58,91 58,05 58,98 59,47

Trakų r. 64,44 63,02 62,49 61,08 60,88 57,92 57,56 55,58 52,94

Vilniaus r. 35,34 34,31 31,18 31,06 30,88 30,48 29,55 29,43 28,81

Vilnius 127,78 123,96 122,25 120,69 121,22 121,5 121,25 120,95 120,32

Lietuva 99,76 97 95,07 93,3 92,98 92,53 91,96 91,8 90,98

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Slaugytojų (įsk. akušerius) sk.10000 gyv.

0

20

40

60

80

100

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 53,47 52,27 49,4 47,36 46,43 45,7 45,54 46,38 47,31

Trakų r. 45,91 45,52 45,79 44,32 43,76 42 42,06 40,29 40,06

Vilniaus r. 25,55 24,47 22,32 22,54 22,33 21,88 21,14 21,32 20,73

Vilnius 94,35 92,55 90,38 88,91 89,49 90,28 87,61 90,69 89,27

Lietuva 76,79 75,04 73,23 72,15 71,83 71,66 71,02 71,71 70,41

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

109

Slaugytojų skaičius Vilniaus rajone yra maţiausias ir turi tendenciją

maţėti. Chirurgų, vidaus ligų gydytojų, akušerių ginekologų, psichiatrų

skaičius

Didieji Lietuvos miestai dominuoja tiek vidaus ligų gydytojų, tiek gydytojų chirurgų skaičiumi. Vidaus ligų gydytojų skaičius maţiausias Vilniaus rajone.

Vidaus ligų gydytojų skaičius 10000 gyv.

0

5

10

15

20

25

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 5,88 5,41 4,66 3,64 3,93 3,96 3,73 4,02 3,78

Trakų r. 9,4 6,73 6,46 4,59 4,08 3,29 2,77 3,06 3,36

Vilniaus r. 3,71 3,24 2,84 3,02 2,78 2,87 2,42 2,39 2,38

Kaunas 20,79 19,64 19,87 19,31 18,94 18,77 19,26 21,12 19,94

Vilnius 16,99 16,45 15,58 14,72 14,49 15,42 14,67 17,24 16,87

Lietuva 10,59 9,86 9,36 8,78 8,59 8,76 8,62 9,27 9,06

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

110

Gydytojų chirurgų skaičius 10 000 gyventojų maţiausias Vilniaus rajone.

Gydytojų chirurgų skaičius 10000 gyv.

0

1

2

3

4

5

6

7

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 1,28 1,29 1,29 1,3 1,31 1,32 1,33 1,34 1,35

Trakų r. 1,61 1,62 1,62 1,62 1,63 1,65 1,38 1,39 1,4

Vilniaus r. 0,56 0,56 0,55 0,43 0,43 0,32 0,42 0,42 0,31

Kaunas 4,38 4,52 4,72 4,89 5,02 5,39 5,37 5,93 5,94

Vilnius 4,75 4,79 4,65 4,57 4,66 4,96 5 5,39 5,41

Lietuva 2,47 2,47 2,47 2,46 2,48 2,58 2,61 2,72 2,73

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Gydytojų akušerių ginekologų skaičius 1000 gyv.

0

1

2

3

4

5

6

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 1,53 1,54 1,55 1,56 1,31 1,32 1,33 1,34 1,62

Trakų r. 1,34 1,62 1,62 2,43 2,17 2,75 3,6 2,78 2,52

Vilniaus r. 0,79 0,78 0,77 0,75 0,64 0,85 0,84 0,62 0,62

Kaunas 4,36 4,36 4,39 4,48 4,55 4,78 4,75 4,83 4,7

Vilnius 3,27 3,07 3,02 3,04 3,02 3,17 3,1 3,21 2,98

Lietuva 2,33 2,29 2,24 2,22 2,24 2,32 2,28 2,22 2,15

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

111

Vilniaus rajone akušerių ginekologų skaičius maţesnis nei lyginamuose rajonuose ar miestuose.

Gydytojų psichiatrų skaičius Vilniaus rajone panašus į Šalčininkų rajono rodiklius ir maţesnis nei Lietuvos rodiklis.

Hospitalizuotų asmenų skaičius

Gydytojų psichiatrų skaičius 10000 gyv.

0

1

2

3

4

5

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 0,51 0,51 0,52 0,52 0,52 0,53 0,53 0,54 0,54

Trakų r. 0,81 0,81 0,81 0,81 0,82 0,82 0,55 1,11 1,12

Vilniaus r. 0,45 0,45 0,44 0,65 0,53 0,64 0,63 0,62 0,52

Kaunas 2,6 2,38 2,44 2,64 2,55 2,68 2,64 2,64 2,75

Vilnius 3,67 3,83 3,96 3,85 3,88 3,9 3,98 4,07 3,86

Lietuva 1,59 1,61 1,65 1,64 1,67 1,67 1,67 1,73 1,71

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Hospitalinis sergamumas 1000 gyv.

0

100

200

300

400

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 206,72 215,17 214,13 211,2 213,89 207,83 226,65 225,03 223,39

Trakų r. 298,9 309,11 295,61 277,77 274,38 265,33 274,02 270,26 264,24

Vilniaus r. 179,95 183,53 181,66 182,35 179,2 177,15 190,42 192,94 194,72

Vilnius 208,68 197,9 193,43 194,5 198,79 197,32 209,49 216,66 224,52

Lietuva 235,24 229,68 229,02 232,39 233,43 227,59 235,09 239,41 242,97

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

112

Hospitalinis sergamumas turi tendenciją augti tiek Vilniaus, tiek Lietuvoje.

Apsilankymų pas gydytojus skaičius

Apsilankymų pas gydytojus skaičius per pastaruosius metus Vilniaus rajone tolygiai augo, 2009 m. sumaţėjo.

Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius

Apsilankymai pas gydytojus 100 gyv.

0

200

400

600

800

1000

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 280,65 369,12 421,06 476,57 471,31 414,68 547,03 553,61 564,15

Trakų r. 820,53 773,95 712,35 667,18 698,22 699,69 731,11 718,92 684,22

Vilniaus r. 436,75 440,1 455,75 493,91 539,02 538,41 554,85 545,04 511,79

Vilnius 671,54 673,65 712,12 721,09 737,58 715,05 744,75 748,37 752,18

Lietuva 534,69 547,76 571,54 603,48 620,61 616,99 642,99 654,49 652,71

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Apsilankymai pas pirminio lygio gydytojus 100 gyv.

0

200

400

600

800

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 192,12 275,74 319,47 366,22 362,04 306,76 428,99 432,93 441,53

Trakų r. 616,56 550,12 516,23 492,49 529,67 532,72 550,29 534,31 504,49

Vilniaus r. 293,99 306,15 322,22 355,59 391,85 392,7 399,32 388,35 361,93

Vilnius 395,62 414,18 452,04 460,36 468,07 454,26 476,12 475,9 479,06

Lietuva 351 370,97 392,93 420,82 434,66 430,48 446,93 452,95 450,13

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

113

Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius per pastaruosius metus Vilniaus rajone tolygiai augo, 2008 ir 2009 m. maţėjo.

Apsilankymų pas odontologą skaičius

Apsilankymų pas gydytojus odontologus skaičius turi maţėjimo tendenciją. Finansinis sunkmetis galėjo įtakoti ir gyventojų galimybes susimokėti ar primokėti uţ paslaugas. Apsilankymų skaičiaus maţėjimas gali turėti įtakos prastėjančiai gyventojų

dantų būklei.

Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ir struktūra

Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui

0

0,5

1

1,5

2

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 0,76 0,69 0,64 0,55 0,56 0,64 0,76 0,8 0,59

Trakų r. 0,83 0,89 0,86 0,9 0,99 0,94 0,74 0,74 0,83

Vilniaus r. 1,4 1,4 1,41 0,97 1,29 0,78 0,72 0,67 0,64

Vilnius 1,43 1,28 1,39 1,41 1,45 1,37 1,33 1,24 1,33

Lietuva 1,25 1,17 1,18 1,13 1,16 0,98 1,06 0,92 0,94

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

114

Maţėja suaugusiems Vilniaus rajono gyventojams suteiktų greitosios medicinos

pagalbos paslaugų.

Suaugusiesiems suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų

1000 suaug.

0

50

100

150

200

250

300

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 180,81 182,57 182,93 201,73 191,48 212,74 221,23 209,35 203,76

Trakų r. 170,45 168,19 197,86 195,41 199,18 201,13 214,05 186,87 165,85

Vilniaus r. 187,97 185,23 192,54 140,81 193,04 217,08 213,34 178,8 158,12

Kaunas 275,47 260,88 262,79 243,65 247,57 253,36 244,88 230,14 220,91

Vilnius 227,34 234,98 233,46 219,5 215,16 204,53 212 178,41 167,49

Lietuva 243,97 233,25 234,54 225,53 227,45 228,61 229,51 205,17 193,51

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000

vaikų

0

50

100

150

200

250

300

350

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 94,83 104,15 111,82 99,21 83,89 24,19 110,56 101,66 90,75

Trakų r. 131,85 125,34 81,5 133,93 113,27 107,33 123,23 93,82 85,63

Vilniaus r. 182,62 171,27 174,59 140,54 190,83 178,07 174,81 106,94 108,24

Kaunas 259,53 264,69 258,06 240,41 220,56 180,02 165,85 135,61 152,65

Vilnius 268,92 289,5 295,76 291,07 301,25 232,79 228,11 154,9 157,09

Lietuva 193,79 186,58 182,41 182,8 174,95 150,42 144,15 112,05 115,22

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

115

Vilniaus rajono vaikams suteiktų greitosios pagalbos paslaugų skaičius artimas Lietuvos rodikliui.

Stacionaro lovų skaičius

Dėl didelės stacionarių įstaigų koncentracijos didţiuosiuose miestuose lovų skaičius atitinkamai didţiausias Kaune ir Vilniuje ir neţymiai maţėjantis. Vilniaus rajone maţiausias lovų skaičius, dominuoja slaugos paslaugos, daugiaprofilinių

stacionarų nėra. Slaugos lovų skaičius Vilniuje auga, restruktūrizuojant ligonines, dalis

terapinių lovų buvo pakeista į slaugos.

Stacionaro lovų skaičius 10000 gyv.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Kaunas

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 57,05 57,42 44,23 44,5 40,13 40,42 43,41 41,02 41,36

Trakų r. 48,33 48,48 44,45 45,94 46,21 46,67 49,81 50,02 50,42

Vilniaus r. 20,26 18,44 10,94 10,78 10,68 12 12,1 11,23 11,5

Kaunas 139,57 136,54 136,89 138,77 132,6 131,72 132,57 132,62 132,49

Vilnius 128,07 122,59 116,39 113,6 112,62 109,63 112,18 111,31 111,57

Lietuva 91 88,24 85,65 83,73 80,62 79,24 80,81 80,88 80,77

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

116

Suteiktų paslaugų, apmokamų iš valstybinių programų įgyvendinimui skirtų lėšų, mastas

Pateikiami 2010 m. 9 mėn. duomenys (pridedame). Apibendrinimas

Vilniaus rajone sveikatos sistemos ištekliai (LSIC duomenimis) vieni maţiausių. Tai lemia nedidelis asmens sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas, kuriame dominuoja pirminė asmens sveikatos prieţiūra. Vilniaus rajonas šalia Vilniaus miesto, kuriame

koncentruotas asmens sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas. Reiktų atskirai įvertinti kiek paslaugos Vilniaus miesto sveikatos prieţiūros įstaigose prieinamos Vilniaus

rajono gyventojams, ar patogus susisiekimas, ar tolygiai prieinama pirminė sveikatos prieţiūra, ar pakanka greitosios medicinos pagalbos išteklių veţant gyventojus į Vilniaus miesto įstaigas.

Galima būtų paskatinti gyventojus ateiti pasitikrinti dėl ankstyvojo vėţio nustatymo pagal valstybines prevencines programas. Gyventojų, prisirašiusių prie Vilniaus rajono pirminių asmens sveikatos

prieţiūros įstaigų 2010 m. skaičius paaugo 814.

Parengė: Ina Čebotariova

Slaugos lovų skaičius 10000 gyv.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Šalčininkų r.

Trakų r.

Vilniaus r.

Vilnius

Lietuva

Šalčininkų r. 10,23 10,3 10,35 10,41 10,49 11,62 14,38 11,8 11,89

Trakų r. 8,05 8,08 8,08 11,35 12,23 12,08 14,94 15,01 15,13

Vilniaus r. 13,5 11,73 10,94 10,78 10,68 12 12,1 11,23 11,5

Vilnius 4,97 4,97 5,75 7,36 7,97 9,49 10,36 10,68 10,64

Lietuva 9,15 9,07 9,19 9,99 10,36 10,95 12,52 13,05 13,24

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

visuomenĖs sveikatos stebĖsena vilniaus...

Documents