Vilniaus miesto savivaldybėsVisuomenės sveikatos biuras

VILNIAUS MIESTOVISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2011 METŲ ATASKAITA(už 2010 metus)

TURINYS

Demografinė situacija.............................................................................................................. 3 psl.

Mirtingumas............................................................................................................................. 8 psl.

Sveikatos būklė...................................................................................................................... 12 psl.

Vaikų sveikatos būklė............................................................................................................ 44 psl.

Mokinių gyvensena.................................................................................................................46 psl.

Fizinės aplinkos veiksniai...................................................................................................... 60 psl.

Sveikatos priežiūros sistemos raida....................................................................................... 73 psl.

Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir rekomendacijos......................97 psl.

2

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA

3

Demografinė situacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vilniaus mieste 2010 m. gyveno 557126 žmonės. Nepaisant pastaraisiais metais mažėjančio gyventojų skaičiaus Lietuvoje, Vilniuje gyventojų skaičius augo nuo 2004 m., tik 2009 m. jis šiek tiek sumažėjo (2042 žmonėmis) (1 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010552500

553500

554500

555500

556500

557500

558500

559500

560500

Gy

ven

toja

i

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2010 m. Vilniaus m.

Vaikai nuo 0 iki 17 m. sudarė 17,5 % visų gyventojų Vilniaus mieste, vaisingo amžiaus mo-terys (15 - 49 m.) sudarė 27,7 % moterų. Vyrų iš viso buvo 251494 (45 %), moterų 305632 (55%). 1000 vyrų teko 1214 moterų. Pastarąjį dešimtmetį gimstamumo rodikliai Vilniaus mieste didėja, mirtingumas nuo 2007 m. mažėja. 2010 m. Vilniaus m. gimstamumas buvo 26 proc. didesnis negu Lietuvoje, o mirtingumas - 21 proc. mažesnis (2 pav.). Vilniuje vyrų mirtingumas buvo 25 proc. didesnis nei moterų (atitinka-mai 1137,6/100000 gyv. ir 911,9/100000 gyv.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20108

9

10

11

12

13

14

2 pav. Gimstamumo ir mirtingumo 1000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje

Moterys gyvena ilgiau, todėl jų mirtingumas vyresnėse amžiaus grupėse (75 ir vyresni) didesnis negu vyrų. Vyrų mirtingumas didesnis visose amžiaus grupėse iki 74 m. (3 pav.).

4

01–4

5–9

10–14

15–19

20–24

25–29

30–34

35–39

40–44

45–49

50–54

55–59

60–64

65–69

70–74

75–79

80–84

85 ir v

yresn

i0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

3 pav. Mirtingumas paga lytį ir amžiaus grupes 2010 m. Vilniaus m.

Natūralus gyventojų prieaugis Vilniuje jau nuo 2008 m. yra teigiams ir 2010 m. sudarė 3,5/1000 gyventojų, kai Lietuvoje buvo neigiamas ir sudarė -2/1000 gyv. (4 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

4 pav. Natūralaus gyventojų prieaugio pokyčiai 1000 gyv. 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje

Iš viso 2010 m. Vilniuje gimė 7613 kūdikių. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25-29 m. amžiaus moterys (39 %) ir 30-34 m. amžiaus moterys (34 %) (5 pav.).

5

Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50 ir vyresni

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0 87

811

2974

2581

980

16312 0

5 pav. Gimusieji pagal motinos amžių 2010 m. Vilniaus mieste.

Iš 1000 gimusių kūdikių Vilniaus mieste 3,8 nesulaukė 1 metų. Nors dėl mažo mirusiųjų kūdikių skaičiaus kūdikių mirtingumo rodiklis šokinėja, Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje pastebimos mažėjimo tendencijos (6 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20103

4

5

6

7

8

9

6 pav. Kūdikių iki 1 metų mirtingumas 1000 gimusių 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje

Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo 2010 m. spalio 1 d. per metus, Vilniuje nedarbas sumažėjo 4 % (7 pav.).

6

VILNIUS VILNIAUS RAJONAS

TRAKŲ RAJONAS

ŠALČININKŲ RAJONAS

VILNIAUS APSKRITIS

0

5

10

15

20

25

13.1

19.3

12.1

19.6

14.3

9.1

15.1

7.5

13

9.92010.10.012011.10.01

7 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių Vilniaus regione 2010 – 2011 m.

7

MIRTINGUMAS

8

Gyventojų mirtingumas

Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus mieste 2010 m. mirė 5648 gyventojų (100000 gyventojų teko 1013,8 mirusio) – 1,3 karto mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu (100000 gyventojų teko 1281,5 mirusio). Vilniaus mieste mirtingumas yra vienas mažiausių Lietuvoje, ką iš dalies lemia didesnis darbingo amžiaus gyventojų skaičius Vilniuje.

2010 m. sostinėje mirė 2861 vyras ir 2787 moterys. Lyginant standartizuotą Vilniaus miesto gyventojų mirtingumą pagal lytį, vyrų (1226,4/100000 gyv.) mirtingumas 2 kartus didesnis negu moterų (592,1/100000 gyv.), Lietuvoje atitinkamai 100000 gyventojų teko 1394,5 mirusieji vyrai ir 652,7 mirusios moterys.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniaus gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų išlieka nepakitusios. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 83,8 proc. visų mirties priežasčių (1 pav.).

52,9%

21,2%

9,7%

6,3%2,3% 7,7%

Kraujotakos sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Išorinės mirties priežastys

Virškinimo sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos ligos

Kitos mirties priežastys

1 pav. Vilniaus miesto gyventojų mirties priežasčių struktūra 2010 m. (proc.)

Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Tokia pati situacija stebima ir Vilniaus mieste. 2010 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 2987 sostinės gyventojai (52,9 proc. visų mirusiųjų), tai sudarė 536,1 mirusiųjų 100000 gyventojų (Lietuvoje 718,8/100000 gyv.).

Daugiausiai sostinės gyventojų (84,0 proc.), mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 m. amžiaus ir vyresni. Šioje amžiaus grupėje kraujotakos sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų mirtingumo (Lietuvoje atitinkamai 61,7 proc.). 45-64 m. amžiaus grupėje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 14,2 proc. Vilniaus miesto gyventojų (Lietuvoje – 13,3 proc.). Šioje amžiaus grupėje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 32,6 proc. (Lietuvoje – 34,1 proc.).

2010 m. duomenimis, standartizuotas Vilniaus miesto vyrų (587,7/100000 gyv.) mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didesnis negu moterų (330,5/100000 gyv.).

Kraujotakos sistemos ligų struktūroje mirtys nuo išeminės širdies ligos Vilniaus mieste sudarė didžiausią dalį – 54,4 proc. (Lietuvoje – 64,0 proc.), antroje vietoje – mirtys nuo cerebrovaskulinės ligos, jos sudarė 33,9 proc. (Lietuvoje – 24,4 proc.).

9

2010 m. Vilniaus mieste mirtys nuo piktybinių navikų sudarė 21,2 proc. visų mirčių (Lietuvoje – 19,6 proc.), 100000 sostinės gyventojų teko 214,9 mirusieji (Lietuvoje – 251,2/100000 gyv.). Analizuojant standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį Vilniaus mieste 100000 vyrų teko 259,9 mirusieji (Lietuvoje – 290,2/100000 vyrų), tuo tarpu moterų 2 kartus mažiau – 126,7/100000 moterų (Lietuvoje – 128,4/100000 moterų).

Vilniaus mieste kaip ir visoje šalyje daugiausiai vyrų mirė nuo bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir kt. piktybinių navikų, tuo tarpu moterų – nuo krūties, storosios žarnos ir kt. piktybinių navikų (1 lentelė).

1 lentelė. Vilniaus miesto vyrų ir moterų pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys

Nr.Vyrų Rodiklis

100000gyv.

Nr.Moterų Rodiklis

100000gyv.Piktybiniai navikai Piktybiniai navikai

1. Bronchų ir plaučių 42,9 1. Krūties 31,12. Priešinės liaukos 35,4 2. Storosios (gaubtinės) žarnos 18,33. Skrandžio 19,9 3. Skrandžio 15,44. Storosios (gaubtinės) žarnos 17,1 4. Kiaušidžių ir gimdos priedų 12,15. Tiesiosios žarnos 15,5 5. Kasos 12,16. Kasos 12,7 6. Gimdos kaklelio 10,1

Vilniaus mieste 2010 m. nuo išorinių priežasčių mirė 546 asmenys, mirtingumo rodiklis siekė 98,0/100000 gyv. (9,7 proc. visų mirusiųjų) – 1,3 karto mažiau lyginant su Lietuvos rodikliu (123,1/100000 gyv.), kurioje mirtys nuo išorinių priežasčių sudarė 9,6 proc. visų mirusiųjų. Tyčiniai susižalojimai, apsinuodijimai alkoholiu bei transporto įvykiai – tai pagrindinės išorinių mirčių priežastys Vilniaus mieste, atitinkamai 100000 gyventojų teko 15,8, 14,4 ir 7,5 mirusieji (Lietuvoje – 31,0, 9,4 ir 11,3/100000 gyv.).

Vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių sudarė 14,2 proc. visų mirčių, 100000 vyrų teko 161,4 mirusieji (Lietuvoje – 204,6/100 tūkst. vyrų). Pagrindinės išorinių mirčių priežastys tarp vyrų buvo tyčiniai susižalojimai, jie sudarė 15,8 proc. (Lietuvoje – 26,5 proc.) visų išorinės mirties priežasčių ir apsinuodijimai alkoholiu – 15,0 proc. (Lietuvoje – 7,8 proc.), 100000 vyrų atitinkamai teko 25,5 mirusieji nuo tyčinių sužalojimų ir 24,3 mirusieji nuo apsinuodijimo alkoholiu (Lietuvoje – 54,3 ir 15,9 mirusieji). Transporto įvykiai užėmė 3-čią vietą sostinės vyrų mirtingumo nuo išorinių priežasčių struktūroje ir sudarė 6,7 proc. (Lietuvoje – 9,0 proc.), 100000 vyrų teko 10,7 mirusieji (Lietuvoje – 18,3/100000 vyrų).

2010 m. vyrų nuo išorinių priežasčių mirė 3,5 karto daugiau (161,4/100000 gyv.) negu moterų, jų mirtingumas nuo išorinių priežasčių siekė 45,8/100000 moterų (Lietuvoje – 52,3/100 tūkst. moterų). Išorinės mirties priežastys moterų tarpe sudarė 5 proc. visų mirčių (Lietuvoje – 4,5 proc.). Tyčiniai susižalojimai (7,9/100000 moterų), apsinuodijimai alkoholiu (6,2/100000 moterų) bei transporto įvykiai (4,9/100000 moterų) – taip pat buvo pagrindinės išorinių mirčių priežastys moterų tarpe 2010 m. Vilniaus mieste, jie sudarė atitinkamai 17,1 proc., 13,6 proc. ir 10,7 proc. visų išorinių mirties priežasčių.

Nors Vilniuje vyrų ir moterų tyčinių susižalojimų (savižudybių) buvo mažiau negu Lietuvoje, tačiau santykinai daugiau mirčių nuo apsinuodijimų alkoholiu.

2010 m. sostinės gyventojų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų užėmė ketvirtą vietą (6,3 proc.) mirties priežasčių struktūroje, iš jų 28 proc. sudarė mirtys nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,7 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos bei 13,9 proc. sudarė mirtys nuo skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir pepsinės opos.

10

Lyginant standartizuotą mirtingumą nuo virškinimo sistemos ligų pagal lytį, 2010 m. nuo šių ligų daugiau mirė vyrų (80,2/100000 gyv.) negu moterų (37,3/100000 gyv.). Nuo alkoholinės kepenų ligos vyrų mirė beveik 3 kartus daugiau negu moterų (100000 gyv. teko 19,1 mirusių vyrų ir 7 mirusios moterys), nuo kepenų cirozės ir fibrozės – 2 kartus daugiau (100000 gyv. teko 24,7 mirusių vyrų ir 10,7 mirusios moterys).

11

SVEIKATOS BŪKLĖ

12

Sergančių asmenų pasiskirstymo struktūra pagal ligų grupes

HI SIC sergamumą Lietuvoje skaičiuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA. Nepaisant šios sistemos privalumų: personalizuotų duomenų, ypač detalios informacijos, apimančius iš esmės visus Lietuvos gyventojus, SVEIDRA, kaip ir bet kuri administracinė sistema, turi savo trūkumų: didesnę klaidų tikimybę, nes su sistema dirba daugybė žmonių; sergamumo duomenims didelę įtaką daro apmokėjimo už paslaugas bei vaistus tvarka. Taip pat svarbu suprasti, kad ši sistema apima tik ligas, užregistruotas sveikatos priežiūros įstaigose. Jei asmuo gydosi pats ir nesilanko pas gydytojus, tokios ligos neužregistruojamos ir neatsispindi sergamumo rodikliuose. Gyventojų apklausos duoda didesnius sergamumo rodiklius, bet tokiu būdu galima gauti duomenis tik apie kai kurias ligas, dažniau – simptomus; be to, reikia prisiminti, kad šie duomenys atspindi subjektyvią žmonių nuomonę apie savo sveikatą ir ligas, kas ne visada sutampa su objektyvia gydytojo nuomone.

HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 408017 (Lietuvoje – 2189023) sergantys asmenys, kuriems diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1000 gyventojų teko 732,4 (Lietuvoje – 666,0) sergantys asmenys, 2009 m. – 733,6 sergantys asmenys (Lietuvoje – 671,0/1000 gyv.).

1-ame paveiksle pateikta sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra procentais. Pirmąsias vietas Vilniaus mieste ir Lietuvoje užima ligotumas kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo sistemos ligomis.

1 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra Vilniaus mieste 2010 m.

13

Kraujotakos sistemos ligos

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius kiekvienais metais didėja. Vilniaus mieste 2010 m. 1000 gyventojų teko 179,9 kraujotakos sistemos ligomis sergantys asmenys (Lietuvoje – 194,2/1000 gyv.), tuo tarpu 2001 m. jų buvo mažiau – 131,9/1000 gyv. (Lietuvoje – 130,7/1000 gyv.). Sostinėje 2002 – 2010 m. laikotarpiu stebimas mažesnis šiomis ligomis sergančių asmenų skaičius lyginant su Lietuvos vidurkiu (1 pav.).

2010 m. Vilniaus mieste moterų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis buvo užregistruota daugiau negu vyrų: 1000 vyrų teko 149,8 (Lietuvoje – 152,2) sergantys kraujotakos sistemos ligomis, 1000 moterų – 202,9 (Lietuvoje – 230,6).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010120

130

140

150

160

170

180

190

200

131.9133.8

141.1

146.5153.1 154.5

154

162.2

171.3

179.9

130.7

136.0143.0

153.4

159.4

166.1171.6

181.9

186.9 194.2

Vilniaus m.Lietuva

Rod

iklis

100

0 gy

vent

ojų

1 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m.

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresnės amžiaus kategorijos gyventojams.

Su amžiumi sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius ženkliai didėja (2 pav.), Pastaraisiais metais stebimas vyresnių nei 65 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus didėjimas, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis: 2010 m. jų buvo 2,6 karto daugiau negu 45-64 m. amžiaus asmenų.

14

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100.0

100.0

200.0

300.0

400.0

500.0

600.0

700.0

Rod

ikli

s 10

00 g

yven

tojų

2 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m. pagal amžiaus grupes.

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 134886 susirgimai kraujotakos sistemos ligomis (Lietuvoje – 962192), 1000 gyventojų teko 242,1 atvejai (Lietuvoje – 292,7), 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 225,89 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 275,04).

Kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste vis daugiau užregistruojama naujų kraujotakos sistemos ligų atvejų. 2010 metais sergamumas šiomis ligomis sostinėje siekė 35 naujus atvejus 1000 gyventojų (2009 m. – 33,4): daugiau negu pernai užregistruota naujų išeminės širdies ligos atvejų 1000 gyventojų (2010m. – 3,2, 2009 m. – 2,8), iš jų, miokardo infarkto (2010 m. – 0,7, 2009 m. – 0,6) bei cerebrovaskulinių ligų (2010 m. – 4,8, 2009 m. – 4,5), iš jų, sergamumas insultu šiais metais šiek tiek sumažėjo (2010 m. – 1,8, 2009 m. – 1,9).

15

Hipertenzinės ligos

Išeminė širdies liga

Miokardo infarktas

Cerebrovaskulinės ligos

Insultas

Hipertenzinės ligos

Išeminė širdies liga

Miokardo infarktas

Cerebrovaskulinės ligos

InsultasL

ietu

vaV

ilni

aus

m.

0.0 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0

10.9

4.8

0.6

4.6

1.5

8.62.8

0.6

4.5

1.9

10.1

4.9

0.6

5.01.6

8.13.2

0.7

4.81.8

20102009

Rodiklis 1000 gyventojų

3 pav. Sergamumas kai kuriomis kraujotakos sistemos ligomis Vilniaus mieste bei Lietuvoje, 2009 ir 2010 metais

Vilniaus mieste, 2010 metų duomenimis, sergamumo kraujotakos sistemos ligomis struktūroje daugiausiai buvo užregistruota naujų hipertenzinės ligos atvejų, jos sudarė 71,4 proc. (2009 m. – 74,8 proc.) visų naujai užregistruotų kraujotakos sistemos ligų. 1000 Vilniaus miesto gyventojų teko 8,1 šios ligos atvejų, Lietuvoje – 10,1 atvejų.

Hipertenzinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pagyvenusių žmonių tarpe. 2010 m. 65 m. ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėje šios ligos sudarė 50,8 proc. (2009 m. – 50,0 proc.) lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, 1000 gyventojų teko 502,1 sergantieji hipertenzinėmis ligomis (Lietuvoje – 511,6 sergantys asmenys).

Taip pat šioje amžiaus grupėje vyravo išeminė širdies liga – 185,7 sergantieji 1000 sostinės gyventojų (Lietuvoje – 220,7), iš jos miokardo infarktas – 12,3/1000 gyv. (Lietuvoje – 10,2) bei cerebrovaskulinės ligos – 164,9/1000 gyv. (Lietuvoje – 156,8), iš jų insultas – 41,3/1000 gyv. (Lietuvoje – 33,1).

16

Onkologiniai susirgimai

Nors sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą ir yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje.

PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų žemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks ir Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Remiantis HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne išimtis ir Vilniaus miestas. 2010 m. Vilniaus mieste užregistruoti 19199 (34,5 atv./1000 gyv.) nauji navikų atvejai – tai 1412 atvejų daugiau negu 2009 metais. Vilniaus mieste vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis siekė 25,8 atv./1000 vyrų, moterų – 41,6 atv./1000 mot. (tuo tarpu Lietuvos mastu 2010 m. 1000 vyrų teko 15,81 onkologinių ligų atvejis, 1000 moterų - 29,4 atvejai). 73,5 proc. visų naujai užregistruotų atvejų Vilniaus mieste sudarė gerybiniai navikai, 20,7 proc. – piktybiniai navikai ir 2,7 proc. – navikai in situ (Lietuvoje analogiškai 69,5 proc. 24,8 proc. ir 2,4 proc.).

Analizuojant piktybinių navikų struktūrą Vilniaus mieste 2010 m., daugiausiai naujai užregistruotų susirgimų buvo priešinės liaukos vėžiu (15,8 proc.), kiaušidžių vėžiu (2,5 proc.), odos piktybiniais navikais (22,2 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (5,3 proc.) (1 pav.).

storosios žarnos

plaučių ir bronchų

odos

krūties

gimdos kaklelio, gimdos kūno, gimdos

kiaušidžių

priešinės liaukos

šlapimo pūslės

limfomos ir leukozės

0 5 10 15 20 25

5,3

5,6

22,2

8,0

4,7

2,5

15.8

2.09

5,4

Procentai

1 pav. 2010 m. naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas Vilniuje (proc.)

Vyrai Vilniaus mieste 2010 m. dažniausiai susirgo priešinės liaukos (prostatos) (31,9 proc. naujų atvejų), odos (17,1 proc.), plaučių ir bronchų (8,1 proc.), storosios žarnos (5,5 proc.), limfomomis ir leukozėmis (4,6 proc.), šlapimo pūslės (3,3 proc.) vėžiais (tuo tarpu Lietuvoje vyrai dažniausiai susirgo priešinės liaukos (28,8 proc. naujų atvejų), odos (14,2 proc.), plaučių ir bronchų vėžiais (10,7 proc.), limfomomis ir leukozėmis (5 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (4,6 proc. naujų

17

atvejų)). Moterys Vilniaus mieste 2010 m. dažniausiai susirgo odos (27 proc. naujų atvejų), krūties (15,8 proc.), gimdos kaklelio, kūno ir gimdos (9,3 proc.) piktybiniais navikais, limfomomis ir leukozėmis (6,2 proc.), storosios žarnos (5,1 proc.) ir kiaušidžių (4,9 proc.) vėžiais. Situacija Lietuvoje moterų tarpe 2010 m. buvo analogiška kaip Vilniaus mieste (moterys dažniausiai susirgo odos (23,9 proc. naujų atvejų), krūties (17,2 proc.), gimdos kaklelio, kūno ir gimdos (11,8 proc.) piktybiniais navikais, limfomomis ir leukozėmis (6 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (5,2 proc.).

Visose amžiaus grupėse stebimas sergančių asmenų daugėjimas. Nors ir jaunėjantis, vėžys išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebimas 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje (2001 m. 1000 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenims teko 43,7 piktybinių navikų atvejai, 2010 m. rodiklis išaugo iki 89,6 atv./1000 gyv.) (2 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Rod

ikli

s 10

00 g

yven

tojų

2 pav. Sergančių piktybiniais navikais asmenų skaičius skirtingose amžiaus grupėse Vilniaus mieste 2001 – 2010 metų laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)

Piktybiniai navikai pagrindinių mirties priežasčių struktūroje 2010 m. užėmė antrąją vietą tiek Vilniuje (21,2 proc. visų mirčių), tiek ir Lietuvoje (19,4 proc. visų mirčių).

18

Traumos ir apsinuodijimai

Traumos Lietuvoje yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų dažniausiai žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai.

HI SIC duomenimis asmenų skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis (apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) nuo 2008 m. Vilniaus mieste pradėjo mažėti (1 pav.), nors 2010 m. išlaikė lyderio pozicijas suaugusiųjų (nuo 18 m.) amžiaus grupėje. Naujų atvejų 2010 m. Vilniuje buvo 122,5/1000 gyv., kai Lietuvoje 86,9 /1000 gyv.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20108000

9000

10000

11000

12000

13000

14000

1 pav. Asmenų, kuriems užregistruota trauma Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2010 m., skaičius 100000 gyv.

Nemirtinų sužeidimų įvykusių asmenims kelių transporto įvykiuose, skaičius Vilniuje nuo 2009 m. didėjo ir sudarė 103,9 atv./100000 gyv., kai Lietuvoje buvo 131,7 atv./100000 gyv. (2 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201080

100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

Ro

dik

lis

10

000

0 g

yv.

2 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių asmenims, kelių transporto įvykiuose, skaičius 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2010 m.

19

Vilniuje tiek vyrams, tiek moterims užregistruota daugiau traumų ir apsinuodijimų negu vidutiniškai Lietuvoje: vyrams Vilniuje 14233 atv./100000, Lietuvoje 11047,9 atv./100000; moterims Vilniuje 9290,9 atv./100000, Lietuvoje 6808,8 atv./100000 gyventojų. (3 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20104000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000Ro

dikl

is 10

0 00

0 gy

v.

3 pav. Vyrai ir moterys, kuriems užregistruota trauma Vilniuje ir Lietuvoje 2001 – 2010 m., skaičius 100000 gyv.

2010 m. Vilniuje užregistruota 9784 ligoniai, gydyti stacionare nuo traumų ir apsinuodijimų (17,6/1000 gyv.). Tarp stacionare gydytų atvejų transporto įvykiai sudarė 4,5 %, tyčiniai sužalojimai 15,3 %, pasikėsinimai 2,7 % visų traumų priežasčių.

Daugiausiai traumų ir apsinuodijimų patiria 0-17 m. amžiaus vaikai (9338,9/100000 gyv.). Per pastarąjį dešimtmetį vaikų traumų skaičius didėjo, tik nuo 2008 m. jis pradėjo sumažėti. 18-64 m. amžiaus grupėse asmenų patyrusių traumas mažėjo nuo 2005 m., tačiau 2010 m. vėl buvo stebimas nežymus padidėjimas. 65 m. amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje traumų kiekis išlieka gana stabilus (4 pav.).

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20106500

7000

7500

8000

8500

9000

9500

10000

10500

11000

Rod

iklis

100

000

gyve

ntoj

ų

4 pav. Įvairių amžiaus grupių asmenų, kuriems užregistruota trauma, skaičius 100000 gyv. Vilniuje 2010 m.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, lengvų nelaimingų atsitikimų Vilniaus miesto įmonėse 2010 m. užregistruota 416, tai sudarė 113,5/100000 gyv.; sunkių 8,2/100000 gyv.; mirtinų 2,2/100000 gyv.

21

Kvėpavimo sistemos ligos

HI SIC duomenimis kvėpavimo sistemos ligomis 2010 m. Lietuvoje sirgo 23806,7/100000 gyv., Vilniuje sergančių asmenų kiekis buvo didesnis ir 2010 m. siekė 26032,2/100000 gyv. Nuo 2005 m. tiek Lietuvoje, tiek Vilniuje stebima kvėpavimo sistemos ligų mažėjimo tendencija (1 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201022400

24400

26400

28400

30400

32400

34400

Rodik

lis 10

0000

gyve

ntoj

ų

1 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2010 m.

Tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniuje vaikams (0-17 m.) užregistruojam apie 3 kartus daugiau kvėpavimo sistemos ligų negų suaugusiems (atitinkamai Lietuvoje 52770,6/100000 gyv. ir 17027,6/100000 gyv., Vilniuje (59729,6/100000 gyv. ir 18873,3/100000 gyv.) (2 pav.).

22

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

Rod

ikli

s 10

0000

gyv

ento

jai

2 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Vilniuje ir Lietu-voje 2001-2010 m.

Astma Vilniaus mieste vaikai iki 17 m. sirgo dažniau (3626,1/100000 gyv.) lyginant su Lietuvos vidurkiu (3088,1/100000 gyv.). 0-17 m. amžiaus grupėje Vilniuje, astma diagnozuota 3,5 karto dažniau, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (3 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

Rod

iklis

100

000

gyv.

3 pav. Ligotumas astma 0-17 m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2010 m.

Infekcinės ir parazitinės ligos

23

HI SIC duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste 2001 – 2010 metų laikotarpiu buvo didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu (1 pav.). 2009 metais 1000 Vilniaus miesto gyventojų teko mažiau infekcinių ir parazitinių ligų atvejų negu 2010-aisiais (analogiškai 51,4 atv./1000 gyv. 2009 metais ir 53,6 atv./1000 gyv. 2010 metais). Nors Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis mažėja, Vilniuje nuo 2007 m. jis didėja.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201035

40

45

50

55

60

65

Rod

ikli

s 10

00 g

yven

tojų

1 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis (rodiklis 1000 gyventojų) 2001 – 2010 metų laikotarpiu

Daugiausiai asmenų, sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste, kaip ir ankstesniais metais, buvo amžiaus grupėje iki 17 m. (2 pav.). Šioje grupėje, lyginant su 2009 m., kuomet 1000 gyv. teko 99,9 atv. ir 2008 m., kuomet 1000 gyv. teko 101,7 infekcinių ir parazitinių ligų atv., 2010 m. stebėtas sergančių asmenų sumažėjimas. Visose kitose amžiaus grupėse stebėtas nežymus sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų padidėjimas.

Analizuojant pagal lytį, daugiau sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų tiek Vilniuje, tiek ir Lietuvos mastu, buvo moterų tarpe. Ir vyrų ir moterų tarpe sergančiųjų infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų 2010 m. Vilniaus mieste buvo daugiau negu Lietuvoje (1000 Vilniaus miesto vyrų teko 55,1 infekcinių ir parazitinių ligų atv., Lietuvoje – 41,5 atv., 1000 Vilniaus miesto moterų - 67,2 atv., Lietuvoje – 51,5 atv.) (3 pav.).

24

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201035

45

55

65

75

85

95

105

115

Rod

ikli

s 10

00 g

yven

tojų

2 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus mieste (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2010 metų laikotarpiu

Vyrai Moterys0

10

20

30

40

50

60

7055,1

67,2

41,5

51,5

Vilnius Lietuva

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

3 pav. Sergančių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis asmenų skaičius pagal lytį (rodiklis 1000-iui gyventojų) Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2010 m.

Parazitinių ligos

Remiantis 2010 metų Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, Vilniaus mieste buvo užregistruoti 296 žmonės, sergantys įvairiomis parazitinėmis ligomis. Lyginant su praėjusiais metais, sergamumas parazitinėmis ligomis sumažėjo 5,4 proc. (2009 m. užregistruota 313 atvejų). Vilniaus gyventojų užsikrėtimo parazitozėmis dažnumas priklauso nuo skirtingų gyvenimo, darbo, poilsio sąlygų, nuo ligų diagnostikos galimybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyventojams teikiamų medicininių

25

paslaugų kokybės, susirgimų registracijos ir informacijos apie juos perdavimo visuomenės sveikatos centrui.

Sergamumas tuberkulioze

2010 metais Vilniaus mieste buvo užregistruoti 178 naujai susirgę asmenys (be recidyvų), tuo tarpu 2009 metais buvo užregistruoti 225 naujai susirgę asmenys tuberkulioze. Lyginant su praėjusiais metais, sergamumas šiek tiek sumažėjo, nes 2009 metais 100000 gyv. teko 40,4 tuberkuliozės atvejai, 2010 metais - 31,8 atv.

Ligotumo rodiklis 2010 metais buvo 10,7 atv./10000 gyv. (Tuberkuliozės registro duomenys).

Sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis

Remiantis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPL) 2010 metais stabilizavosi, o sergamumo rodikliai tarp atskirų infekcijų (sifilio, gonorėjos ir chlamidiozės) skyrėsi nežymiai (sergamumas gonorėja 2008 – 2010 metais mažėjo (nuo 15,7 (2008 m.) iki 9,4 (2010 m.) atvejo 100000 gyv.), sergamumas sifiliu padidėjo (nuo 9,6 (2008 m.) iki 10,3 (2010 m.) atvejo 100000 gyv.), sergamumas chlamidioze 2008 – 2009 metais mažėjo, bet 2010 metais padidėjo ir tapo dažniausia lytiškai plintančia infekcija (sergamumas pasiekė 11 atvejų 100000 gyv.) (4 pav.). 2008 – 2010 metų laikotarpiu LPL situacija Vilniaus mieste buvo panaši kaip ir Lietuvoje: sergamumas gonorėja mažėjo, sifiliu – padidėjo, o 2008 – 2009 metais mažėjęs sergamumas chlamidioze, 2010 m. tapo dažniausia lytiniu keliu plintančia infekcija Vilniuje (5 pav.). Analizuojant pagal lytį, moterų tarpe stebėtas didesnis LPL paplitimas lyginant su vyrais Vilniaus mieste tiek 2010-aisiais metais, tiek ir anksčiau.

2008 2009 20109

10

11

12

13

14

15

16

9.6

9.6 10.3

15.7

11.5

9.4

11.9

9.6

11

Sifilis Gonorėja Chlamidiozė

Atv

ejai

10

0 0

00

gy

ven

tojų

4 pav. Sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze Lietuvoje 2008 – 2010 metais

26

2008 2009 20101.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

2,1 2,5

3,2

3,4

2,9

1,8

4,3

2,9

4,4

Sifilis Gonorėja Chlamidiozė

Atv

ejai

10

00

0 g

yv

ento

jų

5 pav. Sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze Vilniuje 2008 – 2010 metais

2010 metais Lietuvoje užregistruoti 347 susirgimai sifiliu, iš kurių 2 atvejai (moteriškos lyties naujagimiams) Vilniaus ir Panevėžio apskrityse – įgimti. Analizuojant sergamumo sifiliu rodiklius savivaldybėse, daugiausiai susirgimo atvejų – 176 užregistruoti Vilniaus mieste. Lyginant su 2009-aisiais, užfiksuotų atvejų skaičius Vilniuje išaugo penktadaliu (25 proc.). 2010 metais Lietuvoje užregistruota 315 gonorėjos atvejų, dažniausiai šia infekcija sirgo Vilniaus ir Panevėžio miestų, Šalčininkų ir Mažeikių rajonų bei Marijampolės savivaldybės gyventojai. Lyginant su 2009-aisiais, 2010 metais Vilniaus mieste gonorėjos atvejų skaičius sumažėjo 36 proc. 2010 metais Lietuvoje užregistruoti 367 chlamidiozės atvejai, chlamidijų sukelta infekcija dažniausiai diagnozuota Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Vilkaviškio ir Trakų rajonų gyventojams.

Sergamumas ŽIV infekcija

ULAC duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje 2010 metais siekė 3,6 atv./100000 gyv., tai mažiau negu 2009-aisiais, kuomet sergamumas buvo 4,9 atv./100000 gyv., tačiau daugiau negu 2008-aisiais, kada 100000 gyv. teko 2,7 ŽIV atvejai. Tuo tarpu Vilniaus mieste 2010 m. 10000 gyv. teko 0,6 ŽIV atvejai, 2009 metais – 0,7 atv., o 2008 metais – 0,4 atv.

Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir gripu

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) – dažniausias patologija, kuria serga žmonės. Ji sudaro apie 50 proc. visų populiacijos ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. 2010 m. Vilniuje buvo užregistruoti 146855 ŪVKTI ir gripo atvejai, ir tai buvo 13 proc. mažiau negu 2009 m., kuomet buvo registruoti 168733 ŪVKTI ir gripo atvejai. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2010-aisiais metais, sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste buvo didesnis negu Lietuvoje. Lyginant su 2009-aisiais metais, 2010 metais sergamumas ŪVKTI ir gripu tiek Vilniuje, tiek ir Lietuvoje ženkliai sumažėjo (1000-iui Vilniaus miesto gyventojų 2010 m. teko 263,6 ŪVKTI ir gripo atvejai, 2009 m. rodiklis buvo 301,8 atv./1000 gyv., Lietuvoje 2010 m. 1000-iui gyv. teko 222,2 ŪVKTI ir gripo atvejai, 2009 m. – 259,1 atv./1000 gyv.), greičiausiai taip nutiko ne tik natūraliai, bet ir dėl atsakingesnio diagnozės rašymo (6 pav.).

27

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010200

220

240

260

280

300

320

340

360

380

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

6 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2001 – 2010 metų laikotarpiu (rodiklis 1000-iui gyventojų)

Analizuojant gripo ir ŪVKTI rodiklius 2010 m. pagal amžiaus grupes, daugiausiai asmenų, sirgusių gripu užregistruota 18 – 44 m. amžiaus grupėje (7 pav.), ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 2010-aisiais, taip pat kaip ir ankstesniais metais, užregistruota amžiaus grupėje iki 17 m. (7 pav.). Šie rodikliai byloja, jog vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse dėl vaikų imlumo virusams. Kadangi galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).

65+ m.

45 - 64 m.

18 - 44 m.

0 - 17 m.

0 100 200 300 400 500 600

43,4

74.5

162,2

534,0

0,6

1,5

2,0

1.9

GripasŪVKTI

Rodiklis 1000 gyventojų

7 pav. Skirtingo amžiaus asmenys, sergantys ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste 2010 m. (rodiklis 1000-iui gyventojų)

28

Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis

Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis (toliau – Centras) Vilniaus mieste 2010 metais buvo užregistruota 4951 asmenys, sirgę ūminėmis žarnyno infekcijomis (toliau – ŪŽI) (2009 m. – 4815, 2008 m. – 4985). Daugiausiai užregistruotų atvejų jų struktūroje sudarė bakteriniai enterokolitai – 66,2 proc., virusinės kilmės enterokolitai sudarė – 33,4 proc., maisto toksinės infekcijos (MTI) – 0,4 proc.

Bendras gyventojų sergamumo 2010 m. ŪŽI rodiklis padidėjo 2,8 proc. padidėjo sergamumas šigelioze – 5,8 proc., kampilobakterioze – 3,7 proc., ešerichioze – 2 kartus, nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis – 17,5 proc., nepatikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis – 38,6 proc. Sumažėjo sergamumas salmonemioze – 21,5 proc., jersinijoze – 9,12 proc., rotavirusine infekcija – 28,2 proc., norovirusine infekcija – 40,3 proc., adenovirusine infekcija – 35,1 proc.

Salmoneliozė

Sergamumas salmonelioze nuo 2008 m.turi tendenciją mažėti (1 pav.). Vilniaus mieste 2010 m. užregistruoti 423 salmonelioze susirgę asmenys (2009 m. – 539). Net 75 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Sergamumo rodiklis Vilniaus mieste 7,55/10 000 gyventojų (2009 m. – 9,66), šalies – 5,29. Lyginant su 2009 m. sergamumas salmonelioze sumažėjo 21,5 proc.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Ro

dik

lis

10

00

0 g

yv

.

1 pav. Sergamumo salmonelioze dinamika Vilniaus mieste ir šalyje 2002 – 2010 metais (rodiklis 10 tūkst. gyventojų)

Sergamumas salmonelioze didesnis už vidutinį mėnesinį (35 atvejai) buvo registruotas gegužės-spalio mėnesiais.Šis sezoninis pakilimas sudarė 60,2 proc. metinio sergamumo.

Didžiausias sergamumas salmonelioze buvo registruotas vaikų nuo vienerių iki trejų metų amžiaus grupėje (rodiklis – 6,03/1000 vaikų) (1 lentelė), taip pat aukštas sergamumo rodiklis buvo vaikų iki 1 metų tarpe (rodiklis – 5,28/1000). Maži vaikai turi silpnesnį imunitetą, jiems užtenka mažesnės užkrato dozės.

1 lentelė. Sergamumas salmonelioze pagal amžių 2010 m. Vilniaus mieste (rodiklis 1000 vaikų ir suaugusiųjų)

Susirgusių skaičius

Iš viso

Iki 1 m. 1-3 m. 4-6 m. 7-17 m. SuaugusiejiAbs. sk. Rod. Abs.

sk. Rod. Abs. sk. Rod. Abs.

sk. Rod. Abs. sk. Rod.

423 39 5,28 111 6,03 43 2,92 38 0,66 192 0,4129

Salmoneliozės protrūkiai

2010 metais užregistruoti du salmoneliozės protrūkiai kolektyvuose ir keturi namuose, iš viso susirgo 24 asmenys, iš jų, 18 ligonių buvo hospitalizuoti, 5 gydėsi ambulatoriškai.

Nagrinėjant rizikos veiksnius, išaiškėjo, kad susirgimai salmoneliozėmis dažniausiai buvo susiję su šių maisto produktų vartojimu:

Netinkamai terniškai apdoroti ar žali kiaušiniai – 38,6 proc.; Vištiena ir jos produktai – 27,9 proc.; Mėsa ir jos kulinarijos gaminiai – 13,1 proc.; Kita paukštiena ir jos produktai – 7,1 proc.; Kreminiai konditerijos gaminiai – 3,1 proc.; Kiti maisto produktai – 10,2 proc.

Šigeliozės

Sergamumas šigelioze pastaraisiais metais išlieka beveik vienodas (2 pav.). 2010 m. Vilniuje užregistruota 18 susirgimų, sergamumo rodiklis 0,3/10 000 gyventojų (2009 m. – 17 atvejų).

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

Ro

dik

lis

10

00

0 g

yv

.

2 pav. Sergamumo šigelioze dinamika Vilniaus mieste ir šalyje 2002 – 2010 metais (rodiklis 10 tūkst. gyventojų)

Susirgimų šigelioze lyginamasis svoris bendroje ūminių žarnyno infekcijų struktūroje nuo 2005 m. sumažėjo 12,2 karto nuo 3,7 proc. iki 0,3 proc.

Šigelioze 2010 m. persirgo 15 suaugusių asmenų ir 3 vaikai. Užregistruotas vienas šigeliozės protrūkis Vilniaus lopšelyje/darželyje. Susirgo du darželio

auklėtiniai, lankantys vieną grupę, vienas jų buvo hospitalizuotas. Vienas vaikas vartojo nevirintą pieną, kitas vaikas šigelioze užsikrėtė darželyje buitinio kontakto keliu.

Kampilobakteriozė

Centro duomenimis Vilniaus mieste 2010 m. užregistruoti 305 kampilobakterioze susirgę asmenys. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų – 5,4 (2009 m. užregistruoti 294 ligoniai, rodiklis – 5,3), šalies – 2,7. Lyginant su 2009 m. sergamumas padidėjo nežymiai – 3,7 proc.

30

Dauguma susirgusiųjų – vaikai, net 81,6 proc.Didžiausi susirgimo rodikliai vaikų iki trejų metų amžiaus grupėse, lyginant su vyresnio amžiaus vaikais bei suaugusiaisiais (2 lentelė).

Rementis židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis išaiškėjo, kad susirgimai kampilobakterioze susiję su šių maisto produktų vartojimu:

Mėsa ir jos produktai – 54,4 proc.; Vištiena ir jos produktai – 22,5 proc.; Kita paukštiena ir jos produktai – 5,0 proc.; Nepasterizuotas pienas ir jo produktai – 1,9 proc.; Kiti produktai – 16,2 proc.

2 lentelė. Sergamumas kampilobakterioze pagal amžiaus grupes 2010 metais Vilniaus mieste (rodiklis 1000 gyventojų)

Iki 1 metų 1-3 metų 4-6 metų 7-17 metų SuaugusiejiAbsoliutus

skaičius 45 112 42 50 56

Rodiklis 6,1 6,08 2,85 0,87 0,12

Jersinijozės

Vilniuje kaip ir šalyje nuo 1997 metų stebima sergamumo jersinijoze augimo tendencija. 2010 m. užregistruoti 128 susirgę jersinijoze asmenys (2009 m. – 141). Sergamumo rodiklis 2,28/10000 gyventojų (2009 m. – 2,53), šalies – 1,28. Net 66 proc. susirgusiųjų buvo hospitalizuoti.Žarnyno jersinijoze susirgo 89 vaikai (70 proc.) ir 39 suaugusieji. Didžiausias sergamumo rodiklis vaikų iki trejų metų amžiaus grupėje – 2,25/1000 vaikų.

Rementis židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad 49,6 proc. visų jersinijozės atvejų susiję su šių maisto produktų vartojimu:

Žalios daržovės ir jų produktai – 77,0 proc.; Mėsa ir jos produktai – 8,0 proc.; Kiti produktai – 15,0 proc.Susirgimų priežasčių nepavyko nustatyti – 53,1 proc.

Ešerichijozė

Sergamumas ešerichijozėmis palyginus su 2009 m. padidėjo 2 kartus. 2010 m. Vilniuje užregistruoti 106 susirgimai, sergamumo rodiklis 1,89/10 000 gyventojų (2009 m. – 53 atvejai, rodiklis – 0,95/10 000 gyventojų). Ešerichijozėmis sirgo 105 vaikai ir vienas suaugęs. Daugiausiai sirgo vaikai iki 3 metų amžiaus (rodiklis 3,22/1000 vaikų).

Maisto toksinės infekcijos

Vilniuje 2010 m. kaip ir 2009 m. užregistruota 18 maisto toksinės infekcijos atvejų, iš kurių trys – botulizmo, kiti – bakteriologiškai nepatvirtinti. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų – 0,32, šalies – 1,46. Užregistruotas botulizmo namų židinys su dviem atvejais. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligoniai namuose valgė savos gamybos konservuotus grybus.

31

Nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos

2010 m. nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos sudarė 45 proc. visų žarnyno infekcijų. Užregistruoti 2228 susirgimai, sergamumo rodiklis 39,7/10 000 gyventojų. Lyginant su 2009 m. sergamumas padidėjo 17,5 proc. (2009 m. rodiklis 33,9/10 000 gyventojų). Daugiau nei pusė (57,9 proc.) ligonių buvo hospitalizuoti.

Daugiau sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus (rodiklis 25,53/1000 vaikų), t. Y. 2,4 karto dažniau negu 4 – 6 metų amžiaus vaikai (rodiklis 10,67/1000) ir 6 kartusdažniau negu 7 – 17 metų (rodiklis 4,56/1000).

Virusinės žarnyno infekcijos (VŽI)

Sergamumas VŽI pastaraisiais metas išlieka gana didelis, 2010 m. užregistruoti 1654 virusinės kilmės infekcijų atvejai, sergamumo rodiklis 29,5/10 000 gyventojų. Palyginus su 2009 m. sergamumas sumažėjo 7,9 proc. (2009 m. – 32,2/10 000 gyventojų). Šios infekcijos sudaro 33,4 proc. nuo visų žarnyno infekcijų. Didžiausią dalį sudaro nepatikslintos kilmės VŽI – 50,36 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis Vilniaus mieste struktūra 2009 – 2010 m.

Metai 2009 metai 2010 metaiAbsoliutus sk. Procentai Absoliutus sk. Procentai

Rotavirusinė infekcija 868 48,5 623 37,67Norovirusinė infekcija 248 14 148 8,95

Adenovirusinė infekcija 77 4,1 50 3,02VŽI nepatikslinta 601 33,4 833 50,36

Iš viso 1795 100 1654 100

Rotavirusinė infekcija

Vilniaus mieste 2010 m.rotavirusine infekcija susirgo 539 vaikai ir 84 suaugusieji (sergamumo rodiklis 11,35/10 000 gyventojų), net 95 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Palyginus su 2009 m. sergamumas rotavirusine infekcija sumažėjo 28 proc. (2009 m. rodiklis 15,5/10 000 gyventojų). Dažniausiai sirgo vaikai iki 3 metų amžiaus, tai sudarė 69 proc. visų susirgusių asmenų.

Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų tarpe rotavirusinės infekcijos paplitimas iki trejų metų amžiaus grupėje buvo 6,3 karto didesnis negu 4-6 metų amžiaus vaikų (rodiklis atitinkamai 32,1/1000 ir 5,1/1000 vaikų). Nelankančių ugdymo įstaigų atitinkamo amžiaus vaikų tarpe rotavirusinės infekcijos paplitimas buvo mažesnis (rodiklis atitinkaimai 14,24/1000 ir 6,11/1000 vaikų).

Rotavirusinės infekcijos sezoniškumas ryškus, nors kiekvienais metais šiek tiek skiriasi. Vidutinis daugiametis (2000 – 2010 m.) sezoninis pakilimas apima 5 mėnesius (I-V), kuriems tenka 86 proc. viso metinio sergamumo, tačiau 2005, 2007 ir šiais metais sergamumo pakilimas buvo užregistruotas ir XI bei XII metų mėnesiais.

Norovirusinė infekcija

Lietuvoje norovirusinė infekcija pradėta diagnuozuoti nuo 2005 m. pradžios. Vilniaus mieste 2010 m. užregistruoti 148 ligoniai, sergamumo rodiklis 2,6/10 000, šalies – 1,3/10 000 gyventojų. Palyginus su 2009 m. (4,4/10 000 gyventojų), sergamumas sumažėjo 40 proc. Norovirusine

32

infekcija dažniausiai sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus, sergamumo rodiklis 3,6.1000 vaikų, tai sudarė 62 proc. visų susirgusių asmenų.

Norovirusinės infekcijos sezoniškumas ryškus, sezoninis pakilimas apima 4 mėnesius (sausį – balandį), kuriems dažniausiai tenka 93 proc. viso metinio sergamumo.

Adenovirusinė infekcija

Vilniaus mieste nuo 2004 m. pradėta diagnuozuoti adenovirusinė infekcija. 2010 m. vilniuje užregistruota 50 ligos atvejų, sergamumo rodiklis 0,9/10 000 gyventojų. Palyginus su 2009 m. (rodiklis 1,38/10 000 gyventojų), sergamumas sumažėjo 35 proc. Vilniuje 2010 m., kaip ir praėjusiais adenovirusine infekcijasirgo tik vaikai, dažniausiai iki trejų metų amžiaus – 40 atvejų (80 proc.), sergamumo rodiklis 1,6/1000 vaikų.

Nepatikslinta virusinė žarnyno infekcija (VŽI)

Nuo 2005 m. stebima sergamumo nepatikslintos kilmės VŽI augimo tendencija. Sergamumo rodiklis Vilniaus mieste išaugo 10 kartų – nuo 1,5 iki 15,2/10 000 gyventojų. Vilniaus mieste 2010 m. nepatikslinta VŽI susirgo 805 vaikai ir 28 suaugę, sergamumo rodiklis 15,2/10 000 gyventojų. Dažniausiai sirgo vaikai iki trejų metų amžiaus (rodiklis 16,9/1000 vaikų), tai sudarė 52 proc. visų susirgusių asmenų.

Virusinis hepatitas A

Vilniaus mieste 2010 metais užregistruoti 3 hepatitu A susirgę asmenys, sergamumo rodiklis 0,05/10 000 gyventojų (2009 metais – 0,16, 9 asmenys). Sergamumas sumažėjo 3 kartus.

33

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo ir 2010 m. sudarė 3085,7 /100000 gyv., kai Vilniuje buvo 2723,4 /100000 gyv. (1 pav.).

1 pav. Ligotumas psichikos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.

VPSC duomenimis, naujų atvejų skaičius (sergamumas) Vilniuje nuo 2008 m. mažėjo ir 2010 m. buvo 167,5/100000 gyv., kai Lietuvoje didėjo ir 2010 m. sudarė 201,2/100000 gyv. (2 pav.).

2 pav. Sergamumas psichikos ligomis 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.

Nuo 2004 iki 2007 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį Vilniuje sparčiai augo ir 2007 m. pasiekė 124 atvejus 100000 gyventojų. Nuo 2007 m. naujų

34

psichikos ligų atvejų skaičius, vartojančių alkoholį grupėje, mažėjo ir Lietuvoje, ir Vilniuje. (3 pav.), tačiau 2004 m. lygio vis dar nepasiekė.

3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 100000 gyv. 2001-2010 m.

VPSC duomenimis, narkomanijos ir toksikomanijos naujų ligos atvejų skaičius 2010 m. Vilniuje sudarė 30,9/100000 gyv., kai Lietuvoje buvo 3 kartus mažesnis (10/100000 gyv.). (4 pav.). Vilniuje jau daugelį metų sergamumas priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų yra vienas didžiausių Lietuvoje (Vilnių lenkia tik Visaginas).

4 pav. Sergamumas narkomanija, toksikomanija 100000 gyv. Vilniuje ir Lietuvoje 2002-2010 m.

35

Akies ir jos priedinių organų ligos

Nuo 2002 metų akių ligos sudaro vis mažesnę dalį (procentais) naujai užregistruojamų ligų atvejų bendrame visų ligų kontekste Vilniaus mieste. Tačiau daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta.

HI SIC duomenimis, akies ir jos priedinių organų ligomis Vilniaus mieste 2010 metais sirgo 83840 asmenų, iš jų - 30639 vyrai ir 53201 moteris. 20,5 proc. sergančių asmenų sudarė sergantys trumparegyste, 15,8 proc. – toliaregyste, 13,8 proc. – vokų, ašarų sistemos, akiduobės ir junginės ligomis sirgę asmenys (1 pav.).

20.5

15.8

13.812.3

12

2.60.9

22.1miopija (trumparegystė)hipermetropija (toliaregystė)vokų, ašarų sistemos, akiduobės, junginės ligossenatvinė ir kitos kataraktosglaukomaregėjimo sutrikimai ir aklumasžvairumaskitos ligos

1 pav. Sergančių akies ir jos priedinių organų ligomis asmenų struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)

Analizuojant labiausiai paplitusias akių ligas pagal amžiaus grupes Vilniaus mieste 2010 m. pastebėjome, jog asmenys iki 17 m. dažniausiai sirgo toliaregyste, 18 – 44 m. amžiaus asmenų tarpe labiausiai paplitusi buvo trumparegystė, na o 65 m. amžiaus ir vyesnių asmenų tarpe labiausiai paplitę su senėjimu susijusios ligos – glaukoma ir katarakta (2 pav.).

0 - 17 m. 18 - 44 m. 45 - 64 m. 65+ m.0

1000

20003000

40005000

60007000

80009000

Ser

gan

čių

asm

enų

sk

aiči

us

2 pav. Labiausiai paplitusių akies ir jos priedinių organų ligų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 m. Vilniaus mieste

36

Virškinimo sistemos ligos

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 53387 susirgimai virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų), Lietuvoje – 303659 atvejai, 1000 gyventojų teko 95,8 atvejai (Lietuvoje – 92,4), 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 89,3 atv./1000 gyv. (Lietuvoje – 90,2) (1 pav.).

Naujų šių ligų atvejų 2010 metais Vilniaus mieste buvo užregistruota 35268 (Lietuvoje – 198797), 1000 gyventojų teko 63,3 šios ligos atvejai (Lietuvoje – 60,5).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201040.0

50.0

60.0

70.0

80.0

90.0

100.0

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

1 pav. Nauji ir visi užregistruoti virškinimo sistemos ligų atvejai 1000-čiui Vilniaus miesto ir Lietuvos gyventojų, 2001 – 2010 metais

2010 metais daugiausiai Vilniaus miesto gyventojų sirgo dantų ligomis (tarp jų – kariesu) (43,7 proc.), gastritu ir duodenitu (10,7 proc.), stemplės (7,5 proc.) ir kitomis virškinimo sistemos ligomis (2 pav.).

43,7 %

7,5 %3,0 %10,7 %

5,2 %

2,7 %

3,2 %2,1 %

21,9 %

Dantų ligos

Stemplės ligos

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninė opos

Gastritas ir duodenitas

Dispepsija ir kitos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos

Kepenų ligos

Tulžies pūslės akmenligė

Kasos ligos

Kitos virškinimo sistemos ligos

2 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, struktūra (procentais)

37

Virškinimo sistemos ligomis labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. 2010 metais 1000 sostinės gyventojų teko 90,4 sergančios moterys ir 80,7 vyrai.

Vilniaus mieste 2001 – 2010 metų laikotarpiu virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo 0 – 17 metų amžiaus asmenys (2010 m. – 124,8/1000 gyv.) bei 65 metų amžiaus ir vyresni gyventojai (2010 m. – 116,0/1000 gyv.). Mažiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų amžiaus asmenų grupėje (2010 m. – 61,0/1000 gyv.). Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis daugiametė dinamika (2001 – 2010 m.) buvo didėjanti visose Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėse (3 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201040.0

50.0

60.0

70.0

80.0

90.0

100.0

110.0

120.0

130.0

140.0

Rod

ikli

s 10

00

gy

ven

tojų

3 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000-iui Vilniaus miesto gyventojų 2001 – 2010 metais pagal amžiaus grupes

38

Endokrininės sistemos ligos

Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu (CD), skaičius 2001 – 2010 metų laikotarpiu Vilniaus mieste kaip ir visos Lietuvos mastu tolygiai didėjo (1 pav.). Vilniaus mieste 2010 m. 1000 gyventojų teko 82 endokrininės sistemos ligomis sergantys asmenys (Lietuvoje – 80,3/1000 gyv.), tuo tarpu 2001 m. jų buvo 2,1 karto mažiau – 39,5/1000 gyv. (Lietuvoje – 2,4 karto mažiau ir siekė 33,8/1000 gyv.).

Endokrininės sistemos ligų grupėje sostinės gyventojai, sergantys cukriniu diabetu 2010 m. sudarė 30,5 proc. 2001 – 2010 metų laikotarpiu cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius nuolat didėjo. 2010 metais 1000 sostinės gyventojų teko 25 CD sergantieji, Lietuvoje jų buvo šiek tiek mažiau – 23,1/1000 gyv. (1 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

70.0

80.0

90.0

Rod

ikli

s 10

00 g

yv.

1 pav. Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m.

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 53782 susirgimai endokrininės sistemos ligomis (Lietuvoje – 318421), iš jų cukriniu diabetu – 13906 atvejai (Lietuvoje – 75777).

2010 metais 1000 gyventojų teko 96,5 endokrininės sistemos ligų atvejai (Lietuvoje – 96,9), 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 89,1 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 87,3).

Vilniaus mieste 2010 metais naujų endokrininės sistemos ligų buvo užregistruota šiek tiek mažiau negu 2009 metais (atitinkamai 14642 ir 14813), tačiau daugiau užregistruota CD atvejų skaičius (atitinkamai 1821 ir 1800). 2010 metais sostinėje sergamumas endokrininės sistemos ligomis 1000 gyventojų siekė 26,3 atvejus (2009 metais – 26,5), CD – 3,3 atvejus (2009 metais – 3,2).

Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų.

Vilniaus mieste endokrininės sistemos ligomis moterys serga dažniau negu vyrai (2 pav.). 2010 metų duomenimis 1000 vyrų teko 51,2 sergantys vyrai, tuo tarpu 1000 moterų 2,1 karto

39

daugiau – 107,4 sergančios moterys. Tai susiję su žymiai didesniu moterų sergamumu skydliaukės ligomis.

2010 metais cukriniu diabetu sergančių moterų buvo daugiau negu vyrų, atitinkamai 27,6 ir 21,9 sergantieji 1000 gyventojų.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100.0

20.0

40.0

60.0

80.0

100.0

120.0R

od

ikli

s 1

00

0 g

yv

ento

jų

2 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų CD skaičius 1000-iui gyventojų pagal lytį Vilniaus mieste 2001-2010 m.

2010 metų duomenimis, endokrininės sistemos ligomis daugiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės: šiomis ligomis sirgo 178 iš tūkstančio 65 metų amžiaus ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų, 45 – 64 metų amžiaus – 125,9/1000 gyv., 18 – 44 metų amžiaus – 43,4/1000 gyv., vaikai (0-17 m.) – 34,0/1000 gyv. (3 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100.0

20.0

40.0

60.0

80.0

100.0

120.0

140.0

160.0

180.0

Rod

ikli

s 10

00 g

yven

tojų

3 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų CD skaičius 1000-iui gyventojų pagal lytį Vilniaus mieste 2001-2010 m.

40

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 6131 susirgimai kraujo ir kraujodaros organų ligomis (Lietuvoje – 33654), 1000 gyventojų teko 11 atvejų (Lietuvoje – 10,2), 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 8,7 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 9,1).

Naujų kraujo ir kraujodaros organų ligų atvejų buvo užregistruota 3529 (Lietuvoje – 19294), 1000 gyventojų teko 6,3 sergantieji (Lietuvoje – 5,9).

Pastaraisiais metais Vilniaus mieste stebimas sergančiųjų kraujo ir kraujodaros organų ligomis, iš jų, sergančių anemijomis, skaičiaus didėjimas: 2010 metais jis viršijo Lietuvos vidurkį (Vilniaus mieste – 11,0/1000 gyv., Lietuvoje – 11/1000 gyv.) (1 pav.).

2010 metais kraujo ir kraujodaros organų ligų sergamumo struktūroje anemijos sudarė 83,7 proc. Moterys sudarė 80,2 proc. sergančiųjų anemijomis, vyrai – 19,8 proc., 1000 gyventojų teko 4 sergantys anemija vyrai ir 13,5 moterų. Daugiausiai sergančiųjų anemijomis buvo 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų tarpe (13/1000 gyv.), kiek mažiau 0-17 m. (10,8/1000 gyv.), 18-44 m. (8,3/1000 gyv.) ir 45-64 m. amžiaus asmenų (7,6/1000 gyv.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20105

6

7

8

9

10

11

12

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

1 pav. Asmenų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, iš jų anemijomis skaičius 1000 gyventojų Vilniaus mieste ir Lietuvoje 2001 – 2010 m.

41

Ausies ir jos speninės ataugos ligos

HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste užregistruoti 38953 ausies ir jos speninės ataugos ligų atvejai, iš jų – 26125 – ūmūs arba pirmą kartą gyvenime. Net 45,1 proc. ūmių arba pirmą kartą gyvenime registruotų susirgimų sudarė vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos, 29,2 proc. – išorinės ausies ligos (1 pav.).

29.2

45.1

4.8

5.9

7.47.6

išorinės ausies ligosvidurinės ausies ir speninės ataugos ligosvidinės ausies ligoskurtumas ir prikurtimaikochleariniai neuritaikitos ligos

1 pav. Sergamumo ausies ir jos speninės ataugos ligomis struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)

Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimai

Iš 2010 m. naujai užregistruotų susirgimų atvejų Vilniaus mieste, 7,4 proc. sudarė jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimai (Lietuvoje analogiškai 4,2 proc.). Vilniuje 61,2 proc. naujai užregistruotų jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susrigimų teko moterims, 38,8 proc. – vyrams (Lietuvoje atitinkamai 61,8 proc. ir 38,9 proc.). Sergančių jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis asmenų tarpe 34,1 proc. visų sergančiųjų sudarė artropatijos, 19,8 proc. – dorsalgija, 17,7 proc. – dorsopatijos ir spondilopatijos, 15,6 proc. sergančiųjų – minkštųjų audinių ligos.

Urogenitalinės sistemos ligos

Iš visų 398492 2010 m. Lietuvoje užregistruotų urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 239262 atvejai buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą. Iš visų 87592 2010 m. Vilniaus mieste užregistruotų urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 53355 atvejai buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą, vertinant procentaliai, tai sudarė 22 proc. visų Lietuvoje registruotų urogenitalinės sistemos ligų ir 22,3 proc. – ūmių ir pirmą kartą gyvenime registruotų atvejų. Sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų tarpe net 19,2 proc. asmenų, 2010 metais sirgusių urogenitalinės sistemos ligomis, sirgo šlapimo organų ligomis, 14,7 proc. – moters dubens uždegiminėmis ligomis, 14,5 proc. – prostatos ligomis, 12 proc. – krūties ligomis (1 pav.).

42

19.2

14.7

14.5129.9

6.4

5.3

18šlapimo organų ligos

moters dubens organų uždegim-inės ligos

priešinės liaukos (prostatos) ligos

krūties ligos

mėnesinių sutrikimai ir būklės, siejamos su moters lytiniais organais ir mėnesinių ciklu

premenopauziniai, menopauziniai ir post-menopauziniai sutrikimai

gimdos kaklelio erozija ir ek-topija

kitos ligos

1 pav. Sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų struktūra Vilniaus mieste 2010 m. (proc.)

Įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijos

Įgimtos ligos yra susijusios su gemalo ir vaisiaus raidos sutrikimais iki gimdymo. Nepaveldimoms įgimtoms ligoms priklauso virusinės, bakterinės, pirmuonių sukeltos ligos (sifilis, raudonukė, toksoplazmozė, listeriozė, įgimtas hepatitas), dėl kurių gali atsirasti organų f-jos sutrikimų (gelta, traukuliai, karščiavimas), sklaidos defektų (griaučių, akių anomalijų, įgimtų širdies ydų). Nepaveldimas įgimtas ligas taip pat sukelia fiziniai ir cheminiai veiksniai, veikiantys vaisių. Paveldimoms įgimtoms ligoms priklauso geninės, chromosominės ir genominės ligos. Chromosominės ligos – tai įgimtos ligos, kurias sukelia ligonio ląstelių chromosomų skaičiaus arba struktūros pakitimai. Jomis serga ~ 0,6% naujagimių.

Remiantis HI SIC duomenimis, sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis, deformacijomis ir chromosomų anomalijomis 2001 – 2010 metų laikotarpiu Vilniaus mieste buvo didesnis, lyginant su Lietuva. 2010 m. 1000 Vilniaus miesto gyventojų teko 10,3 įgimtų formavimosi ydų atvejai, tuo tarpu Lietuvoje – 7 atv. (analogiškai 8,7 atv./1000 gyv. Vilniaus mieste 2009 m. ir 6,4 atv./1000 gyv. Lietuvoje). Iš visų 2010 metais Vilniaus mieste registruotų ūmių ir pirmą kartą gyvenime diagnozuotų susirgimų, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos sudarė vos 0,8 proc. (Lietuvos mastu įgimtos formavimosi ydos sudarė 0,6 proc. visų naujų atvejų).

43

VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ

44

Vaikų sergamumo struktūra

HI SIC duomenimis, 2010 m. Vilniaus mieste amžiaus grupėje iki 17 m. 29 proc. sergančių asmenų sudarė kvėpavimo sistemos ligomis sergantys vaikai, 11 proc. – akies ir jos priedinių organų ligomis sergantieji, 9,7 proc. – simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai ir laboratoriniai radiniai (tokie kaip gerklės ir krūtinės skausmas, pilvo ir dubens skausmas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir kt.) (1 pav.).

29 ,0%

11,0%9,7%9,0%6,2%

6,1%

5,5%

4,7%3,9%

3,6%

11,3%

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOSAKIES IR JOS PREIDINIŲ ORGANŲ LIGOSSIMPTOMAI, PAKITIMAI IR NENORMALŪS KLINIKINIAI IR LABORATORINIAI RADINIAIVIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOSJUNGIAMOJO AUDINIO IR SKELETO-RAUMENŲ SISTEMOS LIGOSODOS IR POODŽIO LIGOSTRAUMOS, APSINUODIJIMAI IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAIINFEKCINĖS IR PARAZITINĖS LIGOSĮGIMTOS FORMAVIMOSI YDOS, DEFORMACIJOS IR CHROMOSOMŲ ANOMALIJOS

1 pav. Vaikų sergamumo struktūra Vilniaus mieste 2010 metais (proc.)

SVEIDROS duomenimis, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m. Vilniaus mieste užregistruoti 96059 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.). Vaikams daugiausiai užregistruota regėjimo sutrikimų – 18,8 proc. nuo apsilankiusiųjų, nenormali laikysena – 3,7 proc., deformuojančios dorsopatijos – 3,2 proc., skoliozėm – 2,5 proc., klausos defektai – 0,2 proc., kalbos sutrikimai – taip pat 0,2 proc. apsilankiusiųjų. Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 7 – 14 metų amžiaus grupėje (22,6 proc.), toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia nenormalios laikysenos atvejų (6,6 proc.), daugiausia skoliozės atvejų nustatyta 15 – 17 metų amžiaus vaikams (6,0 proc.), deformuojančių dorsopatijų – taip pat 15 – 17 metų amžiaus grupėje (5,4 proc.). Daugiausia kalbos sutrikimų registruota amžiaus grupėje iki 6 m. (0,3 proc.), klausos defektų užregistruota visose amžiaus grupėse po lygiai – po 0,2 proc.

45

MOKINIŲ GYVENSENA

46

Vilniaus miesto mokinių gyvensena 2010 metais

2010 metais 12-oje Vilniaus miesto ugdymo įstaigų buvo atliktas tarptautinis tyrimas „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena“ (Health Behaviour in Schoolaged Children, HBSC).

Tyrimo tikslas – geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą. Išanalizuoti aktualias jaunų žmonių gyvensenos problemas: mitybos įpročius, plintantį rūkymo bei alkoholio vartojimo įprotį, mažėjantį fizinį aktyvumą ir kt. Tyrimo duomenys pasitarnaus ieškant būdų gerinti mokinių fizinę bei psichinę sveikatą, rengiant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo programas mokykloje.

Apklausai buvo naudotas vieningas tarptautinis klausimynas – anketa. Anketą sudarė beveik 100 klausimų apie mokinio savijautą, higieninius ir sveikatai žalingus įpročius, mitybą, nelaimingus atsitikimus, santykius su tėvais, mokytojais ir draugais, šeimos ir mokyklos aplinką ir kt.

Remiantis tarptautiniu tyrimo protokolu, apklausoje dalyvavo mokiniai, kurių amžius 11, 13 ir 15 metų. Mūsų šalies sąlygomis tokio amžiaus mokinių daugiausia yra 5-oje, 7-oje ir 9-oje klasėse.

Tyrimo imtį sudarė atsitiktinai atrinkti 738 Vilniaus miesto 5-ų, 7-ų ir 9-ų klasių ugdymo įstaigų mokiniai.

Mokinių subjektyvus savo sveikatos vertinimas

Tyrimo duomenimis, iš 735-ių respondentų, įvertinusių savo sveikatą, daugiausia mokinių ją vertino gerai (48,4 proc.) (1 pav.), iš jų: 48,7 proc. berniukų ir 48,1 proc. mergaičių. Berniukai savo sveikatą linkę vertinti geriau nei mergaitės. Puikiai savo sveikatą įvertino statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau berniukų (40,6 proc.) negu mergaičių (30,2 proc.) ir atvirkščiai – daugiau mergaičių (18,2 proc.) negu berniukų (8,3 proc.) savo sveikatą vertino patenkinamai (2 pav.).

35,6 %

48,4 %

13,1 %2,9 %

Puiki

Gera

Patenkinama

Bloga

1 pav. Mokinių, savo sveikatos vertinimas (proc.)

47

Puiki Gera Patenkinama Bloga0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

5040.6

48.7

8.3

2.3

30.2

48.1

18.2

3.4

BerniukaiMergaitės

Pro

cen

tai

χ2 = 20,106; df = 3; p < 0,00012 pav. Mokinių savo sveikatos vertinimas pagal lytį (proc.)

Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) jaunesni mokiniai savo sveikatą vertino geriau negu vyresnieji. Puikiai savo sveikatą įvertino daugiau 5-ų klasių mokinių (49,2 proc.) nei 7-ų (32,2 proc.) ir 9-ų (26,6 proc.) klasių.

Mokinių mityba

Vaisiai ir daržovės, kaip ir grūdinės kultūros produktai, sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės“ pagrindą, svarbiausią rekomenduojamų didesnės biologinės vertės maisto produktų dalį.

Apklausos duomenimis, daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartojo tik 22,4 proc. mokinių (1 lentelė), mergaitės dažniau negu berniukai (atitinkamai 29,5 proc. ir 15,7 proc.) (p < 0,05) (3 pav.).

Niekada Rečiau nei

kart./sav.

Kart./sav. 2-4 kart./sav.

5-6 kart./sav.

Kasdien, kart./d.

Kasdien, kelis

kart./d.

0

5

10

15

20

25

30

3.7

12.5

20.2

29.3

18.6

8.86.9

2.0

9.7

14.0

21.223.5

18.3

11.2 BerniukaiMergaitės

Pro

cen

tai

χ2 = 29,786; df = 6; p < 0,00013 pav. Daržovių vartojimo dažnis pagal lytį (proc.)

48

Vaisius kasdien vartojo trečdalis (30,7 proc.) apklaustųjų, mergaitės dažniau negu berniukai (atitinkamai 37,3 proc. ir 24,4 proc.) (p < 0,05) (4 pav.).

Visu klasių mokiniai vaisius ir daržoves vartojo panašiai: statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p > 0,05).

Niekada Rečiau nei

kart./sav.

Kart./sav. 2-4 kart./sav.

5-6 kart./sav.

Kasdien, kart./d.

Kasdien, kelis

kart./d.

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

1.9

9.6

14.6

33.0

16.5

9.0

15.4

0.9

8.9 9.2

24.4

19.517.2

20.1

BerniukaiMergaitės

Pro

cen

tai

χ2 = 22,951; df = 6; p < 0,0014 pav. Vaisių vartojimo dažnis pagal lytį (proc.)

Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė toks faktas, jog dalis jų kasdien vartojo mažos maistinės vertės maisto produktus, kurie sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės“ viršūnę ir kurių vartojimą reikėtų riboti (1 lentelė).

Apklausos duomenimis kartą ar kelis kartus per dieną saldainius ir šokoladą valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, tortą, pyragaičius ir sausainius – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokokolą ir kitus gazuotus gėrimus kasdien vartojo kas dešimtas mokinys (10,2 proc.) (1 lentelė).

1 lentelė. Maisto produktų vartojimo dažnis (proc.)

Maisto produktai Niekada

Rečiau nei

kart./sav.

Kart./sav.2-4

d./sav.

5-6 d./sav

.

Kasdien, kart./d.

Kasdien, kelis

kart./d.

Vaisius 1,4 9,2 12,0 28,8 17,9 13,0 17,7Daržoves 2,9 11,2 17,2 25,4 21,0 13,4 9,0

Saldainius, šokoladą 1,4 18,1 18,1 24,6 14,6 11,7 11,6

Tortą, pyragaičius, sausainius

6,5 43 23,1 13,9 6,0 3,6 3,9

Kokakolą ir kitus gazuotus saldžius

gėrimus17,7 36,5 17,3 12,6 5,8 4,4 5,8

Bulvių traškučius 15,4 45,6 19,8 9,9 3,9 3,3 2,1

Greito maisto 23 49,9 11,6 8,7 2,5 1,8 2,5

49

produktus (mėsainius,

spurgas, čeburėkus ir kt.)

Pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgymų. Jie turi sudaryti 25 – 30 proc. per parą suvartojamo maisto energinės vertės. Vaikai, valgantys sočius pusryčius jaučiasi žvalesni, energingesni, geriau mokosi.

Apklausos duomenimis, kas rytą, išeidami į mokyklą pusryčiavo tik 61,0 proc. mokinių. Penktadalis (21,0 proc.) apklausoje dalyvavusių vaikų pripažino niekada nevalgantys pusryčių.

Fizinio išsivystymo (svorio) vertinimas

Apklausos metu tiriamieji buvo suskirstyti į normalaus svorio, per mažo svorio ir per didelio svorio (antsvorio ir nutukimo) grupes.

Atlikus Vilniaus miesto mokinių anketinės apklausos duomenų analizę, buvo nustatyta, kad normalų kūno svorį turi tik šiek tiek daugiau negu pusė (53,1 proc.) apklaustų mokinių. Mokiniai, kurie turėjo per mažą kūno svorį, sudarė net 41,0 proc., iš jų statistiškai reikšmingai daugiau mergaičių (46,9 proc.), negu berniukų (35,5 proc.) ir daugiau 5-ų (57,1 proc.) ir 7-ų klasių (50,0 proc.) mokinių negu 9-ų klasių (21,4 proc.) (p < 0,05). Antsvorį turėjo 3,6 proc. mokinių, o buvo nutukę 2,3 proc. apklaustųjų (5 pav.).

41,0 %

53,1 %

3,6 %2,3 %

Per mažas

Normalus

Antsvoris

Nutukimas

5 pav. Mokinių fizinis (svorio) išsivystymas (proc.)

Savo ūgį ir svorį nurodė 71,7 proc. visų apklausoje dalyvavusių mokinių, tad neatsakiusių mokinių fizinis išsivystymas galėjo stipriai pakoreguoti esamus rezultatus.

Mokinių fizinis aktyvumas

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau vieną valandą.

Apklausos duomenimis tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą (6 pav.), iš jų 17,3 proc. berniukų ir 13,6 proc. mergaičių. Pagal PSO rekomendacijas fiziškai

50

aktyvūs buvo penktadalis (20,8 proc.) 5-ų klasių mokinių, 15,0 proc. – 7-ų klasių ir tik 11,2 proc. 9-ų klasių mokinių.

Didžiausia mokinių dalis (20,1 proc.) buvo fiziškai aktyvūs tik tris dienas per savaitę (6 pav.).

8,0 % 8,9 %

12,6 %

20,1 %15,8 %

10,8 %

8,3 %

15,5 % Nė vienos dienos

1 dieną

2 dienas

3 dienas

4 dienas

5 dienas

6 dienas

7 dienas

6 pav. Mokinių fizinio aktyvumo dažnis (proc.)

Žalingų įpročių paplitimas mokinių tarpe

Beveik pusė (46,9 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių teigė, kad yra rūkę mažiausiai vieną cigaretę, likusi mokinių dalis (53,1 proc.) niekada nebandė rūkyti. Rūkymo paplitimas pagal lytį pasiskirstė panašiai (p > 0,05). Lyginant mokinių rūkymo paplitimą pagal amžių, daugiausiai rūkančiųjų buvo tarp 9-ų klasių mokinių (79,5 proc.), beveik per pusę mažiau 7-ose (43,9 proc.), ir kelis kartus mažiau (13,9 proc.) 5-ose klasėse (p < 0,05) (7 pav.).

5 klasė 7 klasė 9 klasė0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

13.9

43.9

79.586.1

56.1

20.5

Taip

Ne

Pro

cen

tai

χ2 = 217,177; df = 2; p < 0,00017 pav. Rūkančių mokinių dalis pagal klasę (proc.)

51

Apklausos duomenimis kas dešimtas (10,6 proc.) mokinys rūkė kiekvieną dieną (8 pav.).

10,6 %5,4 %

6,0 %

78,0 %

Kiekvieną dienąMažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dienąRečiau nei kartą per savaitęAš visai nerūkau

8 pav. Mokinių rūkymo dažnis (proc.)

Apklausos duomenimis alkoholinius gėrimus vartoja jau vienuolikmečiai (5-ų klasių mokiniai). Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didėja su amžiumi (9 pav.). 9-ų klasių mokinių tarpę populiariausi buvo silpni alkoholiniai gėrimai (sidras, kokteilis su alkoholiu), juos vartojo net 74,5 proc. mokinių, antroje vietoje – alus (68,0 proc.). Šampanas – dažniausiai vartojamas gėrimas 5-ų (32,5 proc.) ir 7-ų (55,1 proc.) klasių mokinių tarpe (9 pav.).

Alų

Vyną

Šampaną

Likerį

Degtinę ir kitus stiprius gėrimus

Silpnus alkoholinius gėrimus

15.3

10.7

32.5

3.0

2.1

18.7

33.5

25.9

55.1

19.0

17.3

47.9

68.0

49.0

73.1

33.5

55.1

74.5

9 klasė 7 klasė 5 klasė

9 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal klasę (proc.)

52

Alų

Vyną

Šampaną

Likerį

Degtinę ir kitus stiprius gėrimus

Silpnus alkoholinius gėrimus

46.4

28.3

50.7

17.4

27.6

45.5

32.9

30.3

58.1

20.7

23.9

50.6

Mergaitės Berniukai

10 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal lytį (proc.)

Mergaitės ir berniukai alkoholinius gėrimus vartojo panašiai (10 pav.), išskyrus alų, kurį statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau vartojo berniukai (46,4 proc.) negu mergaitės (32,9 proc.).

Alų

Vyną

Šampaną

Likerį

Degtinę ir kitus stiprius gėrimus

Silpnus alkoholinius gėrimus

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

11 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis (proc.)

Iš apklausoje nurodytų gėrimų kievieną diena ar kiekvieną savaitę mokiniai daugiausiai vartojo alų (9,6 proc.) ir silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras, kokteiliai su alkoholiu (9,2 proc.) (11 pav.).

53

Tyrimo duomenimis, net 42,6 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus miesto mokinių buvo išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijuto apsvaigę.

Mokinių, save laikančių laimingais, dalis

Galvodami apie savo dabartinį gyvenimą dauguma (62,4 proc.) mokinių jautėsi pakankamai laimingi, beveik kas penktas apklaustasis (19,4 proc.) – labai laimingais. Labai laimingu jautėsi tik kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. – nesijautė laimingais, 1,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie visiškai nelaimingi.

Labai laimingais jautėsi daugiau 5-ų klasių mokiniai (33,5 proc.) negu 7-ų (12,8 proc.) ir 9-ų klasių (12,7 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir jautimosi laimingu nebuvo nustatyta (12 pav.).

Jaučiuosi labai laimingas

Jaučiuosi pakankamai laimingas

Nesijaučiu laimingas

Esu visiškai nelaimingas

0

10

20

30

40

50

60

70

33.5

53,0

12.7

0.8

12.8

66,0

19.6

1.7

12.7

67.7

16.9

2.7

5 klasė

7 klasė

9 klasė

Pro

cen

tai

χ2 = 46,244; df = 6; p < 0,000112 pav. Mokinių, save laikančių laimingais, dalis pagal klasę (proc.)

Patyčios mokykloje

Tyčiojimasis – labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma jaunų žmonių tarpe. Jis gali pasireikšti fiziniais veiksmais, žodiniais įžeidimais, netinkamu elgesiu. Dažnai mokiniai patiria patyčias ar patys tyčiojasi mokyklų aplinkoje.

Apklausos duomenimis per pastaruosius du mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė (52,3 proc.) apklaustų mokinių. Tarp patiriančių patyčias berniukų (53,7 proc.) ir mergaičių (50,7 proc.) statistiškai reikšmingo skirtumo (p > 0,05) nenustatyta. Keletą kartų per savaitę patyčias daugiau patyrė 5-ų klasių mokiniai (16,2 proc.) negu 7-ų (6 proc.) ir 9-ų klasių (8,5 proc.), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05).

Kas dešimtas (10,2 proc.) mokinys teigė, jog per pastaruosius du mėnesius iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę (13 pav.).

54

47,7 %

27,0 %

9,2 %

5,9 % 10,2 %

Nepatyriau patyčių

Iš viso kartą ar du kartus

2 ar 3 kartus per mėnesį

Maždaug kartą per savaitę

Keletą kartų per savaitę

13 pav. Patiriamų patyčių mokykloje dažnis per pastaruosius du mėnesius (proc.)

Daugiau negu pusė (54,0 proc.) mokinių pripažino, kad per pastaruosius du mėnesius yra tyčiojąsi iš kitų, statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau tai darė berniukai (60,3 proc.) negu mergaitės (47,1 proc.) (14 pav.). Pagal amžių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).

Nesityčiojau iš kitų

Iš viso kartą ar du kartus

2 ar 3 kartus per mėnesį

Maždaug kartą per savaitę

Keletą kartų per savaitę

0 10 20 30 40 50 60

39.7

35.5

10.8

5.3

8.7

52.9

28.6

5.5

7.2

5.8

Mergaitės

Berniukai

χ2 = 18,864; df = 4; p < 0,00114 pav. Tyčiojimosi iš kitų dažnis per pastaruosius du mėnesius pagal lytį (proc.)

Apklausos duomenimis, daugiau negu trečdalis mokinių (34,5 proc.) mokykloje visada jaučiasi saugūs, panaši apklaustųjų dalis (36,0 proc.) taip jaučiasi dažnai. Niekada arba retai nesijaučia saugus kas dešimtas mokinys (10,0 proc.) (15 pav.).

55

34,5 %

36,0 %

19,5 %

6,4 % 3,6 %

Visada

Dažnai

Kartais

Retai

Niekada

15 pav. Jautimosi saugiu mokykloje dažnis (proc.)

56

Gaiviųjų energinių gėrimų vartojimo paplitimas Vilniaus miesto 5-10 klasių mokinių tarpe ir jų žinios apie šiuos gėrimus 2010/2011 metais

2010/2011 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 13 Vilniaus miesto ugdymo įstaigų, iš jų: 10 vidurinių mokyklų, 2 pagrindinės mokyklos ir 1 gimnazija.

Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausti 1837 trylikos Vilniaus miesto ugdymo įstaigų 5 – 10 klasių mokiniai, iš jų 948 (51,6 proc.) berniukai ir 889 (48,4 proc.) mergaitės.

Tyrimo tikslas – nustatyti gaiviųjų energinių gėrimų vartojimo paplitimą Vilniaus miesto 5-10 klasių mokinių tarpe ir įvertinti jų žinias apie šiuos gėrimus.

Energinių gėrimų vartojimo paplitimas mokinių tarpe

Tyrimo duomenimis, energinius gėrimus vartojo 602 (32,8 proc.) mokiniai, jų nebevartojo, bet buvo vartoję anksčiau 632 (34,4 proc.) respondentai ir niekada nevartojo – 603 (32,8 proc.) apklaustieji.

Lyginant energinių gėrimų vartojimą pagal lytį, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai šiuos gėrimus vartojo ir buvo anksčiau vartoję (p < 0,05) daugiau berniukų (atitinkamai 36,5 proc. ir 36,6 proc.) negu mergaičių (28,8 proc. ir 32,1 proc.). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau mergaičių (26,9 proc.) negu berniukų (39,1 proc.) jų nevartojo (1 pav.).

vartoju vartojau, dabar nevartoju

niekada nevartojau0

5

10

15

20

25

30

35

4036,5 36,6

26,928,8

32,1

39,1

Berniukas

MergaitėPro

cen

tas

χ2 = 32,019; df = 2; p < 0,00011 pav. Energinių gėrimų vartojimo paplitimas mokinių tarpe pagal lytį (proc.)

Lyginant energinių gėrimų vartojimo paplitimą pagal klases, buvo nustatyta, kad juos statistiškai reikšmingai daugiau vartojo 7 – 10-ų klasių mokinių (atitinkamai 35,4 proc., 37,2 proc., 42,1 proc. ir 38,1 proc.) negu 5-ų (19,9 proc.) ir 6-ų (26,7 proc.) klasių, kurių, priešingai, buvo daugiau nevartojančių (p < 0,05).

57

Informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai poreikis mokiniams

Daugiau negu pusei (59,8 proc.) iš 1821 respondentų informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai užtenka. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau jos užtenka berniukams (62,8 proc.) negu mergaitėms (56,6 proc.).

Apie energinius gėrimus informacijos neužtenka ketvirtadaliui (25,6 proc.) mokinių. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau jos neužtenka mergaitėms (28,0 proc.) negu berniukams (23,3 proc.), taip pat daugiau (p < 0,05) 9-ų ir 10-ų klasių mokiniams (30,1 proc.) negu 5-ų ir 6-ų klasių mokiniams (22,6 proc.).

14,5 proc. mokinių nežinojo ar jiems užtenka informacijos apie energinių gėrimų poveikį sveikatai juos vartojant.

Daugiausiai mokinių informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai gavo iš tėvų (43,5 proc.) ir interneto (43,3 proc.). Kad šią informaciją gauna mokykloje, t.y., iš mokytojų ir sveikos gyvensenos pamokose, nurodė atitinkamai tik 28,5 ir 15,9 proc. (2 pav.).

Kita

Internetas

Spec. literatūra

TV laidos

Sv. gyv. pamokos

Draugai

Tėvai

Mokytojai

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

6.6

43.3

12.4

35.1

15.9

24.7

43.5

28.5

%

2 pav. Informacijos šaltiniai apie energinius gėrimus ir jų neigiamą poveikį sveikatai (proc.)

39,9 proc. mokinių norėtų gauti daugiau informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai, iš jų, statistiškai reikšmingai (p < 0,0001) daugiau 5-ų, 6-ų klasių mokinių (46,3 proc.) negu 7-ų, 8-ų (36,3 proc.) ir 9-ų, 10-tų (36,6 proc.) klasių, daugiau (p < 0,05) mergaičių (42,3 proc.) negu berniukų (37,6 proc.).

Daugiau negu trečdalis (36,9 proc.) mokinių šios informacijos nenorėtų gauti, o 23,2 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Daugiausiai mokinių (36,9 proc.) nurodė, kad norėtų gauti informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai sveikos gyvensenos pamokose, 36,0 proc. respondentai – internete. (3 pav.).

58

Kita

Internetas

Spec. literatūra

TV laidos

Sv. gyv. pamokos

0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0

7.8

36.0

9.6

33.2

36.9

%

3 pav. Informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai gavimo forma (proc.)

59

FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI

60

Vilniaus m. maudyklų vandens kokybė 2011 m.

Vilniuje tyrimai atliekami oficialiai įteisintose penkiose maudyklose: Neries (Valakupių I ir II, Žirmūnų), Salotės bei Žaliųjų ežerų. Nuo 2009 m. pradėti stebėti dažnai žmonių lankomi Tapelių bei Baldžio (Šilo) ežerai. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB ,,Grinda” nuo 2011 m. prižiūri Vilniaus m. paplū-dimius. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras stebi maudyklų vandens tyrimų rezultatus vadovaudamasis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”, bei infor-muoja visuomenę taršos atvejais. Tyrimai atliekami maudymosi sezono metu (birželio 1 d. - rugsėjo 15 d.) kas dvi savaites. Apie stebimų vandens telkinių tinkamumą maudytis galite sužinoti virtualiame žemėlapyje, adresu www.vvsb.lt

STEB IMI RODIKLIAI

Mikrobiologiniai:Žarniniai enterokokai (kas dvi savaites) Žarninės lazdelės (kas dvi savaites)Salmonelių skaičius (susidarius išskirtinei situacijai)

Fizikiniai-cheminiai:Atliekos, nuolaužos ir plūduriuojančios medžiagos (kas dvi savaites)Amonio azotas (esant eutrofikacijos tendencijoms)Kjeldalio azotas (esant eutrofikacijos tendencijomsBendrasis fosforas (esant eutrofikacijos tendencijoms)

2011 m. maudymosi sezono metu, tiriami mikrobiologiniai vandens kokybiniai rodikliai atitiko higienos normas visuose oficialiuose Vilniaus m. paplūdimiuose. (1;2 pav.)

61

2011.07.012011.05.172011.08.172011.06.072011.09.082011.07.012011.05.172011.08.172011.06.072011.07.192011.09.012011.06.172011.08.01

1 Valakupių papl

ūdimysBaldžio

ež.0 10 20 30 40 50 60 70

3628110 1710 14 254 107 17 633 7 1312 1901 7 114 80 41 630 3 11 190 74 1310 23

Kolonijas sudarančių vienetų skaičius

2011.07.012011.05.172011.08.172011.06.072011.09.082011.07.012011.05.172011.08.172011.06.072011.07.192011.09.012011.06.172011.08.01

1 Valakupių pa

plūdimys

Baldžio ež.

0 100 200 300 400 500 60072 25021213 8556 102 33082 15619 122 4801195736 106 3205236 337 93487 16623 14202 445 4333 374

Kolonijas sudarančių vienetų skaičius

1 pav. Žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus norma -100

62

2 pav. Žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus norma -1000

2011 M. TYRIMŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ

 Savivaldybė

Maudyklos pavadinimas

Bandinio ėmimo

data

Žarniniai enterokokai (ksv/100 ml)

Paklaida

Žarninės lazdelės

(ksv/100 ml)

Paklaida

Norma 100 1 000Vilniaus sav.

Salotės ežero paplūdimys

2011.05.17 36 ±12 72 ±24

2011.06.07 28 ±11 250 ±140

2011.07.01 1 ±2 21 ±13

2011.08.17 1 ±2 21 ±13

2011.09.08 0 ± 3 ±5

Žirmūnų paplūdimys

2011.05.17 17 ±8 85 ±27

2011.06.07 10 ±6 56 ±21

2011.07.01 14 ±8 102 ±40

2011.08.17 25 ±10 330 ±160

2011.09.08 4 ±4 82 ±26

1 Valakupių paplūdimys

2011.05.17 10 ±6 156 ±50

2011.06.07 7 ±5 19 ±12

2011.07.01 17 ±8 122 ±44

2011.08.17 63 ±16 480 ±200

2011.09.08 3 ±3 119 ±32

2 Valakupių paplūdimys

2011.05.17 7 ±5 57 ±22

2011.06.07 13 ±7 36 ±17

2011.07.01 12 ±7 106 ±42

2011.08.17 19 ±9 320 ±160

2011.09.08 0 ± 52 ±21

63

Žaliųjų ežerų paplūdimys

2011.05.17 1 ±2 3 ±5

2011.06.07 7 ±5 6 ±7

2011.07.01 11 ±7 33 ±16

2011.08.17 4 ±4 7 ±7

2011.09.08 8 ±6 93 ±28

Baldžio ež. 2011.05.17 0 ± 4 ±6

2011.06.07

4 ±4 8 ±8

2011.06.17

1 ±2 7 ±7

2011.07.01

63 ±16 166 ±32

2011.07.19

0 ± 2 ±4

2011.08.01

3 ±3 3 ±5

2011.08.17

11 ±7 142 ±34

2011.09.01

19 ±2 0 ±

Tapelių ež. 2011.05.17

0 ± 2 ±4

2011.06.07

7 ±5 44 ±19

2011.06.17

4 ±4 5 ±6

2011.07.01

13 ±7 43 ±19

2011.07.19

1 ±2 3 ±5

2011.08.01

0 ± 3 ±5

2011.08.17

2 ±3 37 ±17

2011.09.01

3 ±3 4 ±6

64

Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė Vilniaus mieste 2010 m.

Remiantis AB “Vilniaus vandenys” pateikta informacija, Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, kurioje gyventojams centralizuotai tiekiamas požeminis vanduo iš giluminių gręžinių, kai tuo tarpu švedai, lenkai ar estai ir daugelis kitų geria išvalytą paviršinį cheminiu būdu apdorotą vandenį, kurio kokybė ir skonis niekada neprilygs mūsų vandeniui.

Kokios vandenvietės eksploatuojamos Vilniaus mieste, kokiems mikrorajonams tiekiamas vanduo ir kokie geriamojo vandens kokybiniai rodikliai, galite susipažinti šiame žemėlapyje. http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/zemelapis.php

Didžiausia vandens tiekimo sistema sostinėje – Antavilių. Ji vandeniu aprūpina šių mikrorajonų gyventojus: Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio, Dvarčionių, Turniškių, Santariškių, Valakampių, Jeruzalės, Fabijoniškių, Baltupių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių.

Vilniuje 2009 m. 531,4 tūkst. gyventojų (95 %) vartojo centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 24: 2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:

- jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracija galinčių kelti didelį pavojų žmonių sveikatai;

- geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius;

- užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos, o vandens programinė priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose.

Vyrauja nuostata, kad indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau neatsiejamai parodo geriamojo vandens savybes, jo ruošimo ir tiekimo technologijų trūkumus. Kai aptinkami padidinti bendrosios geležies, mangano, amonio kiekiai ar didesnis drumstumas, leistinų normų viršijimo priežastimis gali būti geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologijų pažeidimai.

Geriamojo vandens, kurio indikatorinio rodiklio (bendrosios geležies) vertė ženkliai viršijama, kokybė bei juslinės savybės yra blogesni, toks vanduo gali kelti riziką vartotojų sveikatai. Tokį teiginį įvertino ir patvirtino Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Geležies perteklius žmogaus organizme gali sukelti ligą, vadinamą hemochromatoze, o trūkumas - anemiją.

65

Antavilių Bukčių

TupatiškiųVingio parko

SereikiškiųNaujosios Vilnios

Naujųjų VerkiųGrigiškių

Žemųjų PaneriųAukštųjų Panerių

Trakų VokėsDaniliškiųSalininkų

KirtimųBičių korio

0 200 400 600 800 1000 1200 1400

20102009

1 pav. Bendrosios geležies kiekiai centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m. 2009-2010 m. laikotarpiu (norma – 200 µg/l)

2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Bukčių vandenvietėse bendrosios geležies koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nustatytas normas. Vandenvietėse stebimas bendrojo geležies kiekio didėjimas.

66

Antavilių Bukčių

TupatiškiųVingio parko

SereikiškiųNaujosios Vilnios

Naujųjų VerkiųGrigiškių

Žemųjų PaneriųAukštųjų Panerių

Trakų VokėsDaniliškiųSalininkų

KirtimųBičių korio

0 20 40 60 80 100 120 140 160

20102009

2 pav. Mangano kiekiai centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m., 2009-2010 m. laikotarpiu (norma – 50 µg/l)

2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Vingio parko, Bukčių vandenvietėse mangano koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nustatytas normas. (2 pav.) Dideli mangano kiekiai žmogaus organizme gali būti siejami su kvėpavimo, reprodukcinės sistemos sutrikimais.

Dėl didelio geležies kiekio vamzdynuose susidaro nuosėdos, susiaurinančios vamzdžio skerspjūvį, todėl pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai ar slėgiui, vartotoją pasiekia drumzlinas vanduo. Per didelis geriamojo vandens drumstumas 2010 m. buvo Bičių korio, Daniliškių, Trakų Vokės vandenvietėse (3 pav.)

67

Antavilių Bukčių

TupatiškiųVingio parko

SereikiškiųNaujosios Vilnios

Naujųjų VerkiųGrigiškių

Žemųjų PaneriųAukštųjų Panerių

Trakų VokėsDaniliškiųSalininkų

KirtimųBičių korio

0 2 4 6 8 10 12

20102009

3 pav. Drumstumas centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje, Vilniaus m., 2009-2010 m. laikotarpiu (norma – 4 DV pagal formaziną)

Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę galimų būtų gerinti įdiegiant nugeležinimo įrenginius, rekonstruojant senus vandens tiekimo tinklus, bei atliekant daugiau tyrimų.

Šulinių vandens kokybė Vilniaus m. 2010 m.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr.250 “Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ 2010 m. Vilniaus m. ištyrė 22 šulinius, buvo paimti 44 mėginiai. Nitratų skaičius viršijo normas 7 mėginiuose, E.coli ir enterokokai 4 mėginiuose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis: iš 11 paimtų mėginių, 8-iuose žarninių lazdelių ir (ar) žarninių enterokokų skaičius viršijo ribinį mikroorganizmų skaičių, tai sudarė 73 % ir 5 mėginiuose buvo viršytos cheminių medžiagų koncentracijos ribinės vertės, tai sudarė 45%.

Mikrobiologinę taršą (E.coli, eneterokokai) galima pašalinti virinant vandenį. Nitratų skaičius verdant vandenį nesumažėja. Todėl ypač nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. nerekomenduojama vartoti nitritais ir nitratais užteršto vandens. Žmogaus organizme nitratai redukuojasi iki nitritų, ir sukelia methemoglobinemiją, kuri pasireiškia: pykinimu, mėlynavimu,

68

traukuliais, uždusimu. Jautriausi yra dirbtinai maitinami kūdikiai. Šulinių vandenį naudojantys piliečiai, vandenį turėtų išsitirti savo iniciatyva.

Oro tarša Vilniaus mieste 2010 m. duomenys

Oro tarša pasaulyje kasmet sukelia apie 2 mln. priešlaikinių mirčių.

Vilniaus mieste oro kokybė tiriama automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse – Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse nepertraukiamai matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos teisės aktai.

Kietosios dalelės

Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų - rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

2010 m. didesnis nei leidžiamas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas Senamiesčio OKT stotyje – 41 dieną per metus, kai norma yra 35 dienos. Visose OKT užfiksuota didesnė tarša nei 2009 metais. (1 pav.)

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

21

5

14

41

85

12

18

45

30

1923

20

10

22

35

Par

ų s

kai

čiu

s

1 pav. Parų skaičius per metus, kai KD10 koncentracijos viršijo leistinas normas Vilniaus mieste 2007-2010 m. (leistina 35 d. ribinė vertė)

Užterštumas kietosiomis dalelėmis dažniausiai padidėja esant šaltiems orams, sausio - vasario mėn., bei ištirpus sniegui, kovo - balandžio mėnesį. Įsivyravus sausiems orams, daugiau kietųjų dalelių į orą patenką nuo tinkamai nenuvalytų gatvių. (2 pav.) Komunalinės tarnybos dažnai nespėja operatyviai iš gatvių pašalinti per žiemą susikaupusius nešvarumus. Todėl padidinta kietųjų dalelių koncentracija stebima, net esant palankioms teršalams išsisklaidyti oro sąlygoms. Kietosios dalėlės gali skatinti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, kraujagyslių sistemos ligas, bronchinės astmos priepolius.

69

Sausis

Vasari

sK

ovas

Bala

ndis

Gegužė

Bir

želis

Lie

pa

Rugpjū

tis

Rugsėjis

Spalis

Lapkri

tis

Gru

odis

Sausis

Vasari

sK

ovas

Bala

ndis

Gegužė

Bir

želis

Lie

pa

Rugpjū

tis

Rugsėjis

Spalis

Lapkri

tis

Gru

odis

Sausis

Vasari

sK

ovas

Bala

ndis

Gegužė

Bir

želis

Lie

pa

Rugpjū

tis

Rugsėjis

Spalis

Lapkri

tis

Gru

od

isS

ausis

Vasari

sK

ovas

Bala

ndis

Gegužė

Bir

želis

Lie

pa

Rugpjū

tis

Rugsėjis

Spalis

Lapkri

tis

Gru

od

is

Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanoriu pr.

0

2

4

6

8

10

12

2007m.2008m.2009m.2010m.

2 pav. Parų skaičius per metus pagal mėnesius, kai KD10 koncentracijos viršijo leistinas normas Vilniaus mieste 2007-2010 m.

Nuo 2007 metų Žirmūnų oro kokybės tyrimų (OKT) stotelė matuoja ir smulkesnes kietąsias daleles, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 2,5 µm. Pastaraisiais metais vidutinė metinė koncentracija didėjo, ribinė vertė yra 29 µg/m3. (3 pav.)

2007m. 2008m. 2009m. 2010m.Žirmūnai

8

9

10

11

12

13

14

15

11 11

12

14

KD

2,5

µg/

m3

3 pav. Vidutinė metinė KD2,5 koncentracija Vilniaus mieste 2007-2010 m. (leistina ribinė vertė - 29 µg/m3)

Į žmogaus organizmą smulkios kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. Turimi duomenys rodo, kad smulkiosios dalelės (KD2,5) yra pavojingesnės už didesnes, nors stambesnės frakcijos (2,5-10 µm skersmens) dalelių nepaisyti negalima. KD10 (iki 10 mikronu skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos plaučių ligas. Tuo tarpu mažesnes nei 2,5 mikrono dydžio KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali skatinti kvėpavimo takų, kardiovaskulinės sistemos ligas, infarktą ar net sukelti priešlaikinę mirtį. Ilgalaikis buvimas tokių dalelių turinčioje aplinkoje didina plaučių vėžio riziką.

NO270

Azoto dioksidas NO2 yra rudos spalvos, slogaus kvapo dujos. Patekę į žmogaus organizmą, jie dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti sveikatos pablogėjimą. NO2 gali pažeisti giliuosius plaučių audinius ir sukelti plaučių edemą. Kai šis azoto dioksidas įkvepiamas su kitais teršalais, efektas būna suminis.

2010 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija Vilniaus OKT stotyse svyravo nuo 9 iki 25 µg/m3. Žirmūnų OKT stotyje, įrengtoje prie intensyvaus eismo gatvės NO2 vidutinė metinė koncentracija buvo didžiausia, bet neviršijo ribinės vertės. (4 pav.)

2005

m.20

06m.

2007

m.20

08m.

2009

m.20

05m.

2006

m.20

07m.

2008

m.20

09m.

2010

m.20

05m.

2006

m.20

07m.

2008

m.20

09m.

2010

m.20

07m.

2008

m.20

09m.

2010

m.

Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

28 29 2932

9

1714 14 13

1113

3234

3032 32

2522 21

1816

NO2

µg/m

3

4 pav. Vidutinės NO2 metinės koncentracijos Vilniaus mieste 2005-2010 m. (leistina ribinė vertė 40 µg/m3)

Ozonas71

Didžiausia ozono koncentracija stebima priemiesčių zonose pavasarį ir vasarą, kai saulės aktyvumas didžiausias. Lazdynuose 2010 m. užfiksuotos 2 dienos, kai 8 valandų ozono koncentracijos vidurkis viršijo siektiną vertę. (5 pav.)

20

05

m.

20

06

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

05

m.

20

06

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

Lazdynai Žirmūnai

0

5

10

15

20

25

30

9

26

2

12

5

2 2

14

0 0 1 0

O3

p

arų

sk

aič

ius

5 pav. Parų skaičius, kai buvo viršyta O3 8 val. siektina verte (120 µg/m3), leistina ribinė vertė 25 paros, imant 3 metų vidurkį

Esant atmosferoje pakankamam aktyvių nemetaninių angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiui ir intensyviam saulės spinduliavimui, prasideda naujų junginių, kaip ozonas ir peroksiacetilnitratai, formavimasis. Natūraliai ozonas žemutiniuose atmosferos sluoksniuose gali susidaryti esant elektros iškrovai. Šis procesas nedaug įtakoja pažeminio ozono koncentracijas. Ozonas yra plaučių dirgiklis, veikiantis plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius bei kvėpavimo funkcijas. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, sukeliantį kvėpavimo sistemos pakitimus, kaip skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą ir kt. Ozono poveikyje pasireiškia klinikiniai simptomai, kaip krūtinės suveržimas, kosėjimas, dusimas. Kvėpavimo sutrikimai lengviausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis (astma, bronchitu, emfizema).

SO2, CO

2010 m. sieros dioksido, anglies monoksido koncentracijos neviršijo ribinių verčių.

Benzopirenas

Vilniaus Žirmūnų OKT stebima benzopireno koncentracija 2010 m. siekė 1,1 ng/m3. Siektina vertė yra 1 ng/m3 (įsigaliojimo data - 2012.12.31).

Benzopirenas - išsiskiria degant anglims, naftai, benzinui ir kitiems angliavandeniliams. Taip pat jis yra pagrindinis kancerogenas (vėžį sukelianti medžiaga) randamas tabako dūmuose.

72

SVEIKATOS PRIEŽIŪROSSISTEMOS RAIDA

Vilniaus miesto sveikatos priežiūros sistemos raida 2010 m.73

Sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema. Gyventojų sveikatos požiūriu svarbu būtų vertinti sveikatos sistemos paslaugų prieinamumą gyventojams. Vilniuje asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas lyginant su kitais Lietuvos rajonais, gana gerai išvystytas, todėl galima teigti, kad vilniečiams pasirinkimo galimybės yra didesnės.

Gydytojų skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 pav. Gydytojų skaičius Vilniaus m. 2001 – 2010 m.

Vilniaus mieste gydytojų skaičius išlieka didėjantis. Vilniaus ir Kauno miestuose sukoncentruotas didžiausias Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, veikia aukštosios univeristetinės mokyklos, rengiančios gydytojus.

Šeimos gydytojų skaičius

74

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2 pav. Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 2001 -2010 m.

Šeimos gydytojų skaičius turi didėjančias tendencijas Vilniuje, tačiau jų dar vis trūksta, todėl pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir komandos (vidaus, vaikų ligų gydytojai, chirurgai, ginekologai).

Odontologų skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

2

4

6

8

10

12

14

16

3 pav. Odontologų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Odontologų skaičius 10 000 gyventojų taip pat didėja. Gydytojai odontologai dirba tiek valstybinėse pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tiek privačiose. Vis dar nepakankamas dėmesys burnos higienai ir profilaktikai bei ugdymui lemia gyventojų dantų prastą

75

būklę. Vaikams nebeliko valstybinės ortodontinės pagalbos, senjorai ilgai laukia eilėje dantų ortopedinei paslaugai gauti.

Chirurgų, vidaus ligų gydytojų, akušerių ginekologų, psichiatrų skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

1

2

3

4

5

6

7

4 pav. Gydytojų chirurgų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Gydytojų chirurgų dvigubai daugiau Kaune ir Vilniuje lyginant su Lietuvos rodikliu.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

5

10

15

20

25

6 pav. Vidaus ligų gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Dėl didelės įvairaus pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų koncentracijos, didieji Lietuvos miestai dominuoja tiek gydytojų chirurgų, tiek vidaus ligų gydytojų skaičiumi.

76

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

1

2

3

4

5

6

7 pav. Gydytojų akušerių ginekologų skaičius 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Vilniuje akušerių ginekologų skaičius 2010 m. sumažėjo. Kadangi eilėje mažų ligoninių restruktūrizacijos pasekoje nebeliko gimdymo skyrių, tikėtina, kad gimdyvės vyksta gimdyti į didesnius artimesnius miestus. Vilnietės gimdyvės vyksta ir į Trakų raj. ligoninę, dėl to Trakų rajono rodikliai didesni.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

8 pav. Gydytojų psichiatrų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Gydytojų psichiatrų skaičius Vilniaus mieste lenkia Lietuvos rodiklius, nes Vilniuje yra dvi psichiatrijos ligoninės, neskaitant dirbančiųjų ambulatorinėje grandyje.

77

Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

20

40

60

80

100

120

140

160

9 pav. Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) daugiausia Kaune ir Vilniuje.

Slaugytojų skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

10 pav. Slaugytojų (įsk.akušerius) skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.

Slaugytojų skaičius Vilniuje yra didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu. Slaugytojų vaidmuo sveikatos sistemoje nepakankamai įvertintas. Pirminėje grandinėje jos dažnai atlieka sekretorių – administratorių funkcijas. Stacionarioms įstaigoms taupant lėšas, dažnai atleidžiamos pirmosios, dėl ko didėja krūviai ir atitinkamai prastėja slaugos kokybė stacionaruose. Todėl nuo

78

2010 m. teritorinės ligonių kasos įvedė siektiną rodiklį pirminiame asmens sveikatos priežiūros lygyje, kad 1 gydytojo etatui tektų 1,5 slaugytojos etato.

Hospitalizuotų asmenų skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010150

170

190

210

230

250

270

11 pav. Hospitalinis sergamumas 2001 – 2010 m.

Hospitalinis sergamumas turi tendenciją augti tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje. Nežiūrint plataus ligoninių tinklo Vilniaus rodiklis žemesnis nei Lietuvos ar Kauno rodikliai. Pastaruoju metu skatinama daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai bei dienos terapijos/chirurgijos padaliniuose.

Apsilankymų pas gydytojus skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010300

350

400

450

500

550

600

650

700

750

800

12 pav. Apsilankymai pas gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.

Apsilankymų pas gydytojus skaičius 2010 m. nežymiai sumažėjo. Jam įtaką galėjo turėti pokyčiai kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkoje, vaistai gali būti išrašomi iki 3 mėnesių.

Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius

79

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010250

300

350

400

450

500

550

13 pav. Apsilankymai pas pirminio lygio gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.

Apsilankymų skaičius pas pirminio lygio gydytojus Vilniuje 2010 m. išaugo ir yra didesnis nei Lietuvoje. Tam įtakos galėjo turėti sunkiau prieinamos specialistų paslaugos ir paslaugos stacionaruose be šeimos gydytojo siuntimo ir ištyrimo, taip pat vykdomi profilaktiniai patikrinimai, prevencijos programos.

Apsilankymų pas odontologą skaičius

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100.600000000000001

0.800000000000001

1

1.2

1.4

1.6

1.8

2

14 pav. Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui 2001 – 2010 m.

Apsilankymų pas gydytojus odontologus skaičius 2010 m. išaugo. 2008 m. rodiklio kritimą galėjo įtakoti finansinis sunkmetis, sumažėjo gyventojų galimybės susimokėti ar primokėti už paslaugas.

Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ir struktūra

80

2006 2007 2008 2009 2010120

140

160

180

200

220

240

260

15 pav. Suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.

2010 m. lyginant su 2009 m. GMP paslaugų 1000 gyventojų suteikta šiek tiek daugiau visuose lyginamuose rajonuose. Iškvietimų struktūroje Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje 2010 m. vyrauja ūmūs susirgimai ir būklės, sudaro 75,8% visų kvietimų.

2006 2007 2008 2009 2010150

160

170

180

190

200

210

220

230

240

250

260

16 pav. Suaugusiems suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 suaugusių 2001 – 2010m.

Vilniuje 2010 m. suaugusiems suteikta daugiau GMP paslaugų nei 2009 m.

81

2006 2007 2008 2009 20100

50

100

150

200

250

17 pav. Vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 vaikų 2001 – 2010 m.

Vilniuje 2010 m. vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų buvo daugiau nei Lietuvoje, tačiau rodiklis sumažėjo lyginant su 2009 m. Nebeliko specializuotų brigadų, sumažėjo dirbančių gydytojų šioje grandyje, sumažėjo kvietimų šeimos gydytojo normos ribose. Kvietimų struktūroje kaip suaugusiems vyrauja ūmūs susirgimai ri būklės.

Profilaktiniai patikrinimai

Profilaktinių patikrinimų statistiniai duomenys LSIC,o duomenų bazėje rutiniškai nekaupiami, nes nėra realiai atspindintys teikiamas profilaktines paslaugas. Jei gyventojas kreipiasi į įstaigą dėl sveikatos sutrikimo, bet tuo pačiu ir profilaktiškai, žymima liga, o ne profilaktinis apsilankymas. Teritorinė ligonių kasa apmoka II lygio gydytojų specialistų profilaktines konsultacijas, jų duomenimis 2010 m. tokių profilaktinių konsulatcijų buvo – 43,84 - 1000 gyventojų (abs. skč. - 24427), vaikams – 26,07 - 1000 – iui vaikų (abs.skč. - 2545), suaugusiems – 47,62 – 1000 –iui suaugusių (abs.skč. – 21882). Profilaktinių tikrinimų tvarka apibrėžta SAM 2000 05 31 įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ numato eilės profesinių grupių profilaktinius sveikatos tikrinimus, dalis jų yra apmokami darbdavių ir nėra apskaitomi centrinėse duomenų bazėse. Pagal minėto įsakymo 6 priede numatytą gyventojų neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką, šeimos gydytojai (ar komandos) turėtų profilaktiškai patikrinti ir atlikti eilę tyrimų kiekvienam bent kartą į metus/2 metus. Pagal TLK duomenis, tokių apsilankymų Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo – 81,34 – 1000 – iui gyventojų (abs.skč. – 45316).

Pastaba. Rodikliai skaičiuoti naudojant vidutinį statistinį Vilniaus m. gyventojų skaičių 2010 m. Vilniaus mieste prisirašiusių prie piminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra daugiau nei statistinis gyventojų skaičius.

Paskiepytų vaikų dalis (vakcinacijos apimtys pagal vakcinas ir amžių)

82

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis 2010 m. vakcinacijos apimtys Vilniaus mieste:

1 lentelė. Vakcinacijos apimtys pagal vakcinas ir amžių.

Eil.Nr. Vakcina Ligos 2009 m. 2010 m.

1. BCG (naujagimiai) Tuberkuliozė 99 98,4

2. DtaP/IPV/Hib (1 metų)

Difterija/stabligė,kokliušas, poliomielitas, hemofilus 98,8 95,2

3. DtaP/IPV/Hib (7 metų)

Difterija/stabligė,kokliušas, poliomielitas, hemofilus 92,1

4. MMR (2 metų) Tymai, epideminis parotitas, raudonukė 95,6 95,3

5. MMR (7 metų) Tymai, epideminis parotitas, raudonukė 93,1

6. HepB (naujagimiai) Hepatitas B 97,1 97,5

Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas

2010 m. visuomenės sveikatos veiklai skirta:

Visuomenės sveikatos biuro veiklai finansuoti – 442,3 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto lėšų ir 322,3 tūkst. Lt SAM lėšų.

Mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams – iš Savivaldybės biudžeto skirta – 628300 Lt, iš PSDF – 1162700 Lt.

Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios sprogramos lėšos – skirta 1026300 Lt visuomenės programoms finansuoti, iš PSDF – 329890 Lt.

Suteiktų paslaugų, apmokamų iš valstybinių programų įgyvendinimui skirtų lėšų, mastas

83

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

2.29

22.96

15.7317.59

18 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga

Vilniaus mieste informuota 17,59 % moterų, galinčių dalyvauti programoje. Programa skirta 50-69 metų moterims kas 2 metus.

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

9.62

21.76

17.5915.89

19 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga

84

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

2

4

6

8

10

12

14

9.54

10.88

12.22 12.05

20 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m., tepinėlio paėmimo paslauga

Gimdos kaklelio prevencijos programa skirta 25 – 60 moterims kartą į 3 metus. Pagal ją 2010 m. 15,89 % moterų nuo galinčių dalyvauti programoje informuotos apie galimybę gauti paslaugą, 12,05 % moterims buvo paimtas gimdos kaklelio tepinėlis ir nusiųstas įvertinti.

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

8.98

21.16 21.19 21.49

21 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga

Ši prevencijos paslauga skirta vyrams 50-75 m. vyrams ar nuo 45 m., jei šeimos anamnezėje buvo sirgusių prostatos vėžiu, kas 2 metus. Informuota 21,49 % vyrų, galinčių dalyvauti programoje.

85

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

30

3.96

24.47

19.87

25.67

22 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

1.8

0.630000000000004

1.63

0.46

1.11

23 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m., nusiųsta pacientų kolonoskopijai

Programa skirta 50-75 m. vyrams ir moterims kartą per dvejus metus. Apie galimybę dalyvauti programoje informuoti 25,67 % nuo galinčių dalyvauti, kolonoskopijai nusiųsta 1,11 % gyventojų.

86

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

30

6.41

28.28

16.36

21.23

24 pav. Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos vykdymas

Vykdant šią programą informuota 21,23 % asmenų galinčių dalyvauti programoje. Programa skirta 40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims kartą į metus.

Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius0

5

10

15

20

25

3027.74

22.0623.97

15.51

25 pav. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas 2010m.

Vykdant šią programą, Vilniaus mieste 15,51 % vaikų nuo galinčių dalyvauti programoje, dantys padengti silantinėmis medžiagomis.

87

Laikinojo nedarbingumo atvejų skaičius ir nedarbingumo trukmė

2006 2007 2008 2009 20102

4

6

8

10

12

14

26 pav. Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičius 1 – am apdraustajam

Pagal pateiktus duomenis Vilniuje mažiausia nedarbingumo trukmė 1-am apdraustajam asmeniui. Tai greičiau atspindi pokyčius darbo rinkoje nei realų gyventojų sergamumą. (Duomenys pateikti pagal Sodros teritorinius skyrius, o ne pagal gyventojų gyvenamąją vietą).

Laikinojo nedarbingumo atvejų skaičiaus Valstybinio socialinio darudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti negalėjo (2011 11 02 raštas Nr.(11.3)I-6590), nes teritoriniai skyriai nefiksuoja nedarbingumo atvejų skaičiaus pagal teritorinį principą. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įdiegta elektroninė nedarbingumo pažymėjimų sistema apskaito ne atvejus, o epizodus – t.y. 1- am atvejui jie gali būti keli. Šios sistemos duomenimis nuo 2010 07 01 tokių pažymėjimų išduota Vilniuje (kartu su Vilniaus rajonu) – 207498. Lyginti jų su ankstesnių metų informacija, jei tokia buvo, negalima. Reiktų svarstyti ir siūlyti, kad šis rodiklis nebūtų stebimas.

Savivaldybės vykdytos programos ir joms skirto lėšos

2 lentelė. Vilniaus m. savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2010 m. sveikatos programų, finansuojamų iš Vilniaus m.savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai patvirtintų asignavimų, lėšų panaudojimo ataskaita

Eil.

Nr.Programos pavadinimas Programos

vykdytojasSkirtos

lėšos (Lt)

Panaudotos lėšos (Lt)

Įsiskolinimas

(Lt)

1. „Sveiki ir žvalūs“ Vilniaus lopšelis-darželis

4000 4000

88

„Delfinukas“

2. Sveikatingumo mankšta vilniečiams

BĮ Vilniaus sveiko miesto biuras

27000 27000

3. Socialiai remtinų ir rizikos grupei priklausančių vaikų ir jaunimo socialinio atsparumo ugdymas stovykloje „Šaunuolis 10“

BĮ Vilniaus sveiko miesto biuras

63000 63000

4. Sveiko gyvenimo būdo ugdymas (sveika mityba, fizinio aktyvumo skatinimas, asmens higienos įgūdžių ugdymas)

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

15000 15000

5. Saugaus elgesio ir pirmosios pagalbos mokymas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilniaus komitetas

29000 29000

6. „Gyvenkime draugiškai“ VšĮ „Vaiko labui“

10000 10000

7. „Sportuoju aš, sportuok ir tu, sportuokim mes kartu“

Vilniaus lopšelis-darželis „Gervelė“

3000 3000

8. Sveika mityba ir svorio terapija neįgaliesiems

Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija

9000 9000

9. Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika suaugusiems ir vaikams

VšĮ Antakalnio poliklinikos diabetu sergančiųjų „Beta“ klubas

4000 4000

10. „Saugūs ir sveiki vaikai“ Vilniaus saugaus eismo mokykla

6000 6000

11. „Būk sveikas ir aktyvus“ Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija

4000 4000

89

12. „Lenk medį, kol jaunas“ Vilniaus darželis-lopšelis „Sveikuolis“

3000 3000

13. Jaunimo ir paauglių socialinio atsparumo ugdymas Vilniaus miesto mokyklose, taikant Forumo teatro metodą

VšĮ Menų ir mokymo namai

10000 10000

14. „Saugi draugystė – saugi vaikystė“

VšĮ Paramos vaikams centras

13000 13000

15. Sunkiai auklėjamų vaikų sveikatingumo programa

Vilniaus miesto vyresniojo amžiaus žmonių asociacija

25000 25000

16. Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio sutrikimų prevencija

VšĮ Paramos vaikams centras

13000 13000

17. „Gyvenkim aktyviai – mąstykim pozityviai“

Vilniaus miesto „Artrito“ bendrija

13000 13000

18. „Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną“

LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos Naujamiesčio skyrius

5000 5000

19. „Kam per 70...“ LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos Naujamiesčio skyrius

5000 5000

20. Pagyvenusių žmonių ir jų šeimos narių sveikatos stiprinimas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, dvasinis tobulėjimas

LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos Šnipiškių skyrius

4000 4000

21. „Sveikas, saugus, stiprus“ VšĮ „Grijos vaikai“

28000 28000

22. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos ir

Lietuvos sergančiųjų

20000 19957,93

90

ankstyvos diagnostikos organizacinių priemonių ir viešųjų iniciatyvų parengimas ir įgyvendinimas Vilniaus mieste

prostatos vėžiu draugija

23. Sveikas ir stiprus. Taisyklingos laikysenos įgūdžių formavimas

VšĮ Antakalnio poliklinika

45000 45000

24. „Sveikatos šalyje“ (Sveiko gyvenimo būdo ugdymas (sveika mityba, fizinio aktyvumo skatinimas, asmens higienos įgūdžių ugdymas)

Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“

3000 3000

25. Vaikų sveikatos stiprinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo Vilniaus mieste programa 2010 metams

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

50000 49429,45

26. Saugaus elgesio mokymas kelyje

UAB „Dorkanas“ 3000 3000

27. „Sveikas, saugus, stiprus“ Vilniaus lopšelis-darželis „Lokiukas“

3000 3000

28. „Sveikatos vaivorykštė“ Vilniaus Simono Daukanto pagrindinė mokykla

4000 4000

29. Dviratininkų, riedlentininkų ir riedutininkų ar važiuojančių motoroleriais saugaus elgesio gatvėse ir keliuose mokymas ir jų socialinio atsparumo ugdymas

VšĮ „Vairoseta“ 5000 5000

30. Psichikos negalės asmenų užimtumas dienos centre

VšĮ Vilniaus miesto neįgaliųjų žmonių užimtumo centras

4000 4000

31. Kartų solidarumas, kuriant, LPS „Bočiai“ 7000 7000

91

puoselėjant ir propaguojant sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos tradicijas

Vilniaus miesto bendrija

32. „Aš sveikas – tėveliai laimingi“

Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla

4000 4000

33. Organų donorystės propagavimas, dializuojamų ir transplantuotų ligonių gyvenimo kokybės gerinimas

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“

25000 25000

34. Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos mokinių elgesio sutrikimų prevencija bei psichologinio-socialinio atsparumo ugdymas

Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla

5000 5000

35. „Sveikas ir stiprus“ Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla

1400 1400

36. „Sveikame kūne – sveika siela“

Vilniaus „Atžalyno“ pradinė mokykla

5000 5000

37. Psichologinių krizių intervencijos bei savižudybių prevencijos taikymas

VšĮ Jaunimo psichologinės paramos centras

30000 30000

38. Psichinių ligų paūmėjimų ir savižudybių prevencija neįgaliesiems

Vilniaus miesto šeimų, turinčių psichikos ligonių, bendrija „Būkime kartu“

4000 4000

39. Jaunųjų dviratininkų ir motociklininkų saugumas – sveikatos ir stiprybės garantas

Motoklubas „Vorai“

4000 4000

40. Telefoninė bei internetinė pagalba vaikams ir paaugliams linijoje

VšĮ „Vaikų linija“

45000 45000

92

41. „Padėkime vieni kitiems“ Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija

10000 10000

42. Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2009–2013 metų programa

SĮ „Vilniaus planas“

130000 130000

43. „Šeimos akademija – vaikų elgesio sutrikimų prevencija“

VšĮ Vilniaus vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centras

40000 11800

44. Sveiko gyvenimo būdo ugdymas

Vilniaus Santariškių konsultacinis mokymo centras

10000 0 10000

45. „Funkcionali šeima – sveikos visuomenės pamatas“

VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras

30000 8600 21400

46. „Sveikata visiems XXI a.“ Visuomeninė organizacija ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija

30000 3000 27000

47. „Linksma ir sveika vaikystė darželyje „Žiedas“

Vilniaus lopšelis-darželis „Žiedas“

3000 3000

48. „Mes kartu esame sportiški, sveiki, kūrybingi ir laimingi“

VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Fabijoniškių vaikų dienos centras „Svajonių laivas“

10000 1300 8700

49. Holistinis sveikatos ugdymas vaikų ir jaunimo tarpe

VšĮ „Fitonika“ 4000 1800 2200

50. „Maratonas – „Mes kartu“ Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla

10000 10000

93

51. Paciento patikėtinis Vilniaus miesto psichikos sveikatos įstaigoms

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“

74000 18500 55500

52. Neįgaliųjų sveiko gyvenimo būdo ugdymas

Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubas „Draugystė“

10000 8000 2000

53. Fizinis aktyvumas – sveikas gyvenimo būdas nuo vaikystės

Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla

4500 4500

54. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurių vienas arba du tėvai yra išvykę arba ketina išvykti dirbti ir gyventi į užsienio šalis, socialinio atsparumo ir elgesio sutrikimų prevencija, taikant psichologinį šokio ir judesio terapijos metodą ir kitus psichologinius metodus

VšĮ „GEBU“ 25000 7100 17900

55. Fizinio aktyvumo ugdymas „Augu sveikas ir stiprus savo tėvynėje Lietuvoje

Vilniaus lopšelis-darželis „Atžalėlės“

3000 3000

56. Sveikos šeimos ugdymas Pilaitės mikrorajone

UAB „Alicija ir partneriai“

10000 7000 3000

57. „Augu sveikas“ Vilniaus Filaretų pradinė mokykla

4000 3623,05

58. Visuomenės sveikatos radijo laidų programa „Būkime sveiki“

VšĮ Kūrybinių galimybių centras

25000 10000 15000

59. Santariškių radijo transliavimo sistemos įrengimas Vilniaus miesto gydymo įstaigose

VšĮ Kūrybinių galimybių centras

25000 21300 3700

60. „Pažink negalią“ Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga

5400 2400 3000

61. „Sportuokime kartu“ tęstinis projektas „Augu sveikas“

Vilniaus lopšelis-darželis

3000 3000

94

„Pakalnutė“

Iš viso 1026300 827710,43 197600

3 lentelė. Vilniaus m. savivaldybės visuoemnės sveikatos rėmimo specialiosios programos, sveikatos programų, finansuojamų PSDF 2010 m. lėšomis, lėšų panaudojimo ataskaita

Eil. Nr.

Programos pavadinimas Programos vykdytojas

Skirtos lėšos (Lt)

Panaudotos lėšos (Lt)

1. Pneumokokinės infekcijos paplitimo ir jos komplikacijų mažinimas VšĮ Centro poliklinikos pacientų tarpe

VšĮ Centro poliklinika 33890 33890

2. Lytiškai plintančios infekcijos profilaktika

VšĮ Centro poliklinika 40000 40000

3. ŽIV ir virusinių hepatitų B ir C infekcijų profilaktika tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Vilniaus mieste

BĮ Vilniaus priklausomybės ligų centras

20000 20000

4. Sveikos šeimos ugdymas. „Sveika pradžia“

VšĮ Antakalnio poliklinika

20000 20000

5. Neinfekcinių ligų profilaktika. Diabetinės pėdos prevencija

VšĮ Antakalnio poliklinika

20000 20000

6. Traumatizmo prevencija vaikų tarpe

VšĮ Antakalnio poliklinika

8000 8000

7. Lytiškai plintančių ligų prevencija paauglių tarpe

VšĮ Antakalnio poliklinika

8000 8000

8. Odos ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktika ir kontrolė socialinės atskirties grupėse, neapdraustų privalomuoju draudimu sanitarinis apšvarinimas

VšĮ Vilniaus odos ir veneros ligų centras

70000 70000

9. Užimtumo programa rizikos grupės vaikams „Ištiesk ranką“

BĮ Vilniaus priklausomybės ligų centras

15000 15000

10. Pneumokokinės infekcijos VšĮ Naujininkų 20000 20000

95

profilaktika poliklinika

11. Pneumokokinės infekcijos paplitimo ir sergamumo pneumokokinėmis ligomis mažinimas VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientų tarpe

VšĮ Karoliniškių poliklinika

35000 34856,84

12. „Sveikas vaikas – didžiausias šeimos ir visuomenės turtas“

VšĮ Šeškinės poliklinika

15000 15000

13. „Bendraujantis, pasitikintis savimi, atsakingas vaikas – tai brandi visuomenė“

VšĮ Šeškinės poliklinika

15000 15000

14. Sergančiųjų diabetu diabetinės pėdos priežiūra

VšĮ Karoliniškių poliklinika

10000 9982,19

Iš viso 329890 329729,03

Duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklapio, detali veiklų atsakiata pateikta nebuvo.

96

Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir rekomendacijos

SVEIKATOS BŪKLĖ

Kraujotakos sistemos ligos

Šiuo metu neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių bei cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa yra svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra pagrindinė Lietuvos, tuo pačiu ir Vilniaus miesto gyventojų mirties priežastis. Šios ligos sudarė didžiausią Vilniaus miesto gyventojų mirtingumo struktūros dalį (52,9 proc.) 2010 metais. 2001 – 2010 metų laikotarpiu sergančių asmenų skaičius šiomis ligomis nuolat didėjo.

Rekomendacijos:

Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programas Vilniaus miesto savivaldybėje;

Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos veiksnius bei profilaktikos priemones;

Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje bei nustatyti kūno masės indeksą;

Vykdyti kraujotakos sistemos ligų prevencines akcijas, kurių metu būtu atliekami tyrimai šių ligų diagnostikai bei žmonių sveikos gyvensenos ugdymas;

Didinti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą: visavertę mitybą, fizinį aktyvumą bei neigiamą žalingų įpročių (rūkymą, alkoholio vartojimą) poveikį sveikatai (plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų rekomendacijas).

Onkologiniai susirgimai

PSO duomenimis, apie 30 – 50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką, tad reiktų:

Rekomendacijos:

Šviesti visuomenę (didinti gyventojų žinių apie sveikatą lygį); Mažinti vėžio rizikos veiksnius ugdant sveiką visuomenę, propaguojant sveiką gyvenseną,

kalbant apie rūkymo žalą, taisyklingą mitybą, kenksmingus profesinius rizikos veiksnius, nes gyvensena ir aplinkos veiksniai (žalingi įpročiai, profesiniai veiksniai, aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis, jonizuojančioji spinduliuotė ir kita) taip pat skatina atsirasti navikus;

Skleisti onkologijos žinias ne tik medicinos darbuotojams, bet ir gyventojams; Vykdyti pirminę profilaktiką – organizuoti renginius, bendradarbiaujant su visuomenės

informavimo priemonėmis, rengti leidinius, radijo ir televizijos laidas;

97

Gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant diagnozuoti piktybinius navikus ankstyvose stadijose.

Traumatizmas

Asmenų skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis (apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) nuo 2008 m. Vilniaus mieste pradėjo mažėti , nors 2010 m. Lietuvoje išlaikė lyderio pozicijas suaugusiųjų (nuo 18 m.) amžiaus grupėje.

Rekomendacijos:Saugaus eismo prevencijos priemonės:

užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;

organizuoti eismo dalyvių kontrolę: greičio, neblaivių asmenų, saugos priemonių naudojimo automobilyje, šviesos atšvaitų naudojimo pėstiesiems.

Alkoholio vartojimo mažinimas: Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama; Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai); Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių; Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.; Saugaus elgesio formavimas mokyklinio amžiaus vaikams.

Kvėpavimo sistemos ligos

Astma Vilniaus mieste jaunimas iki 17 m. sirgo dažniau (3824,48/100000 gyv.) lyginant su Lietuvos vidurkiu (3356,6/100000 gyv.). Vilniuje - 0-17 m. amžiaus grupėje, astma diagnozuota 3,6 karto daugiau asmenų, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (1049/100000 gyv.).

Rekomendacijos: Švietimo priemonių organizavimas: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama; Mokyti astmos pacientus, kaip atpažinti ir išvengti astmos dirgiklių ir kaip elgtis kritinėse

situacijose naudojantis asmeniniu astmos gydymo planu; Sveika gyvensenos principų taikymas kasdieniniame gyvenime.

Kvėpavimo takų infekcijos: Kadangi vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek

besivystančiose šalyse, o galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).

Gripas: efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė – vakcinacija; žmonių švietimas apie vakcinacijos svarbą, rankų higieną ir kitas gripo profilaktines

priemones.

98

Tuberkuliozė: Vykdyti TB profilaktiką, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir

apsisaugojimo nuo jos būdus.

ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančios infekcijos

Vykdyti nenutrūkstamą ŽIV prevenciją jaunimo tarpe, rengti daugiau tikslinių informacinių kampanijų ir reguliariai atlikti jaunimo elgsenos apklausas;

Gerinti visuomenės informuotumą, ypač jaunimą, ir didelės rizikos užsikrėsti ŽIV ir LPI grupes apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką, ugdyti socialinę toleranciją asmenims, gyvenantiems su ŽIV;

Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos klausimais;

Informavimas, švietimas ir konsultavimas, propaguojant atsakingą lytinę elgseną ir veiksmingą LPI, ŽIV prevenciją;

Rengti mokytojus kalbėti apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei lytiškai plintančias infekcijas.

Kadangi daugelis vyresnio mokyklinio amžiaus jaunuolių dažnai nepatenkinti informacija, gaunama mokyklose lytinės – reprodukcinės sveikatos klausimais, todėl būtina atkreipti dėmesį į lytinio švietimo svarbą mokyklose ir sekti Vakarų šalių pavyzdžiu: skiriant daugiau dėmesio reprodukcinei sveikatai Nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje; planuojant ir diegiant pažangias lytinės reprodukcinės sveikatos ir lyčių mokymo programas mokyklose apimant visas amžiaus grupes (Vakarų šalių patirtis rodo, jog integruotos, bendradarbiavimu tarp institucijų pagrįstos profilaktinės programos gali būti veiksmingos mažinant ankstyvosios ir nesaugios lytinės elgsenos pasekmių paplitimą); formuojant supratimą ir atsakomybę ne tik dėl savo, bet ir dėl kito asmens sveikatos, daugiau dėmesio skiriant informacinėms kampanijoms bei ligų prevencijai; stiprinant tėvų vaidmenį, įtraukiant juos į prevencinę veiklą, suteikiant žinių apie lytinio ugdymo ypatumus; plačiau nušviečiant lytinio gyvenimo pasekmes tiek medicininiu, tiek ir doroviniu aspektu.

Ūminės žarnyno infekcijos (ŪŽI)

Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, ūminių žarnyno infekcijų problema tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste išlieka aktuali.

Vilniaus mieste 2010 metais buvo užregistruota 4951 asmenys, sirgę ūminėmis žarnyno infekcijomis (2009 m. – 4815). Bendras gyventojų sergamumo 2010 m. ŪŽI rodiklis padidėjo 2,8 proc.

Rekomendacijos: Sugriežtinti maisto gaminimo kontrolę maisto gamybos įmonėse (tikrinti darbuotojų

kvalifikaciją, maisto kokybę ir patalpų bei maisto tvarkymo inventoriaus atitikimą juos reglamentuojančioms higienos normoms);

Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie ūmines žarnyno infekcijas, jų perdavimo kelius;

Mokyti gyventojus maisto laikymo namuose ir jo gaminimo taisyklių bei higienos įgūdžių;

99

Organizuoti švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines reklamas) šių ligų prevencijos tema;

Mokyti vaikus ugdymo įstaigose higienos įgūdžių; Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Vilniaus miesto ugdymo

įstaigose, kvalifikaciją ūminių žarnyno infekcijų prevencijos srityje; Informuoti gyventojus apie antimikrobinių vaistų vartojimo paskirį (šiais vaistais gydomos

tik bakterinės kilmės ligos) ir tvarką (šiuos vaistus gali paskirti tik gydytojas).

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Segamumas psichikos ir elgesio sutrikimais nuo 2008 m. Vilniaus mieste mažėja. Šiuos susirgimus dažnai sukelia alkoholio, psichoaktyvių maedžiagų vartojimas. Didžiausias ligotumas narkomanija 2010 m. užregistruotas Vilniuje.

Rekomendacijos:Alkoholio vartojimo mažinimas:

Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama; Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai); Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių; Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.;

Psichoakatyvių medžiagų vartojimo prevencija: stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą

ugdant neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotropines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo, šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir vertybinių nuostatų bei sveikos gyvensenos sampratą;

užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse.

Akių ligos

Rekomendacijos: Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbu ją diagnozuoti pradinėse ligos

stadijose, todėl gyventojai turėtų profilaktiškai tikrintis akis (kiekvienam žmogui, turinčiam daugiau kaip 50 metų, akispūdis turi būti matuojamas vieną kartą per metus), informuoti apie tai gyventojus;

Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą bent kartą metuose; Tėvų švietimas vaikų regos klausimais. Kad normaliai funkcionuotų  vaikų regos organai, 

kiekvieną dieną reiktų laikytis pagrindinių taisyklių: 1) higienos normų; 2) pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3) pratinti vaiką laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4) maitinti vaiką kuo įvairesniu maistu (teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose, pupose, pomidoruose, bulvėse); 5) stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas. Be to, būtina laikytis bendrų higieninių

100

reikalavimų. Vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2 valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus. Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti, o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispindi televizoriaus ekrane.           

Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų.

Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų II tipo cukrinio diabeto didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programas Vilniaus miesto savivaldybėje;

Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie I ir II tipo cukrinį diabetą, jo rizikos veiksnius, simptomus, profilaktikos priemones bei komplikacijas (priemonės – renginiai, akcijos, mokymai, dalomoji medžiaga);

Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bei nustatyti kūno masės indeksą, priklausantiems cukrinio diabeto rizikos grupei – atlikti gliukozės tolerancijos mėginį;

Mokyti sergančiuosius cukriniu diabetu savikontrolės (tinkamas gydymas ir gyvensena).

Virškinimo sistemos ligos

2010 metų duomenimis, Vilniaus miesto gyventojų mirtys nuo virškinimo sistemos ligų buvo ketvirtoje vietoje (6,3 proc.).

2001 – 2010 metų laikotarpiu sergamumas virškinimo sistemos ligomis (išskyrus dantų ligas) nuolat didėjo. 2010 metais didžiausią Vilniaus miesto gyventojų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, struktūros dalį (43,7 proc.) sudaro dantų ligomis (tarp jų ir kariesu).

Skatinti Vilniaus miesto gyventojus reguliariai lankytis pas odontologą; Didinti tėvų informuotumą apie vykdomą „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis” programą bei skatinti joje dalyvauti; Didinti gyventojų prieinamumą pas odontologą; Mokyti vaikus ir suaugusiuosius higienos (taisyklingo dantų valymosi, rankų plovimo) bei

sveikos gyvensenos (taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviu, atsisakyti žalingų įpročių) įgūdžių (plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų rekomendacijas);

Kurti ir įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybėje psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimo prevencijos programas.

GYVENSENA

Mityba

101

Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, darančių poveikį sveikatai. Daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir medžiagų apykaitos sistemos (II tipo cukrinis diabetas, nutukimas), vystymasis siejamas su nevisaverte Vilniaus miesto gyventojų mityba.

2010 m. HBSC tyrimo duomenimis, nevisavertę vaikų mitybą atskleidžia toks faktas, kad daržoves kartą ar kelis kartus per dieną vartojo tik 22,4 proc. mokinių, vaisius – trečdalis (30,7 proc.) apklaustųjų, mergaitės dažniau negu berniukai. Dalis vaikų kasdien renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus (greito maisto produktus, bulvių traškučius, kokakolą ir kitus gazuotus gėrimus, sausainius bei šokoladą).

Rekomendacijos: Siekti, kad Vilniaus miesto gyventojų mityba butų visavertė ir atitiktų PSO rekomendacijas:

riebalų kiekis 15 – 30 proc., sočiųjų riebalų rūgščių mažiau negu 7 proc., paprastųjų angliavandenių mažiau negu 10 proc. paros maisto energinės vertės, maistinių skaidulų – 25 – 30 gramų; daržoves ir vaisius vartoti kiekvieną dieną po 400 – 500 gramų; riebius mėsos ir pieno produktus keisti liesais, daugiau vartoti žuvų; mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus turinčių produktų, tai pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų;

Didinti Vilniaus miesto gyventojų informuotumą apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos mitybos įgūdžius;

Rengti nuolatines sveikos mitybos programas, skirtas įvairioms tikslinėms Vilniaus miesto bendruomenių grupėms;

Organizuoti švietimo priemones: mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines reklamas;

Siekti, kad vaikų ir paauglių maitinimas ugdymo įstaigose atitiktų jį reglamentuojančių teisinių aktų reikalavimus bei rekomendacijas;

Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Vilniaus miesto ugdymo įstaigose, kvalifikaciją.

Fizinis aktyvumas

Vilniaus miesto vaikams tampa būdingas sėdimas gyvenimo būdas. Pagal PSO rekomendacijas fiziškai aktyvūs tik 15,5 proc. sostinės mokinių, iš jų 17,3 proc. berniukų ir 13,6 proc. mergaičių, penktadalis (20,8 proc.) 11 m. amžiaus mokinių, 15,0 proc. – 13 m. ir tik 11,2 proc. 15 m. amžiaus mokinių.

Fizinis pasyvumas yra vienas svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų (kraujotakos sistemos ligos, II tipo cukrinis diabetas, nutukimas) rizikos veiksnys.

Rekomendacijos: Siekti, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas (pusė

valandos kasdien – suaugusiesiems ir valanda kasdien – vaikams); Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą tiek socialinėje aplinkoje, tiek sveikatos priežiūros

įstaigose; Gerinti Vilniaus miesto rekreacinių zonų infrastruktūrą; Didinti dviračių ir pėsčiųjų takų kiekį ir kokybę; Didinti vaikų ir paauglių užimtumą, įskaitant įvairias fizinio aktyvumo formas, taip mažinant

jų sveikatą žalojantį elgesį (rūkymą ar kitą psichoaktyvių medžiagų vartojimą);

102

Vykdyti fizinį aktyvumą skatinančią socialinės reklamos kampaniją, skirtą visoms Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėms;

Rengti nuolatines fizinio aktyvumo programas Vilniaus miesto savivaldybėje, skirtas įvairioms tikslinėms bendruomenių grupėms;

Didinti Vilniaus miesto visų amžiaus grupių gyventojų informuotumą fizinio aktyvumo tema vykdant fizinio aktyvumo renginius, mokymus bei skleidžiant informacinę medžiagą kitomis formomis (prevenciniai filmai, plakatai, dalomoji medžiaga).

Psichoaktyviosios medžiagos (rūkymas, alkoholis)

Rūkymas – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnių 20 – 64 metų amžiaus žmonėms.

Daugiausia nerimo kelia rūkantis jaunimas. Apklausos duomenimis, beveik pusė (46,9 proc.) mokinių rūkė (bent vieną cigaretę), iš jų, kas dešimtas (10,6 proc.) apklausos dalyvis rūkė kiekvieną dieną.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys tabako vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, yra: tėvų rūkymas, rūkančių bendraamžių įtaka, žiniasklaidos priemonėse vaizduojamas teigiamas rūkančių žmonių įvaizdis.

Alkoholio vartojimas didina traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų pavojų, gali sukelti priklausomybę bei yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, tarp jų ir kraujotakos sistemos, rizikos veiksnys.

Mokinių gyvensenos tyrimo duomenimis alkoholinius gėrimus vartojo jau vienuolikmečiai. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didėja su amžiumi. Net 42,6 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus miesto mokinių buvo išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijuto apsvaigę.

Rekomendacijos Vykdyti socialinės reklamos kampaniją, nukreiptą prieš psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimą, kuri būtų skirta visoms Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėms; Organizuoti kitas švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius), skirtas

ugdymui ir mokymui, informacijos apie neigiamą psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai skleidimui;

Šviesti mokinių tėvus ir skatinti juos aktyviai dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje;

Stiprinti šeimos vaidmenį ugdant gebantį sveikai gyventi, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų nevartojantį asmenį;

Sugriežtinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolę viešose vietose bei ugdymo įstaigų teritorijose;

Bendradarbiauti su kitomis institucijomis bei NVO psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos srityje;

Didinti nerūkymo zonų Vilniaus miesto savivaldybėje skaičių, išskiriant jas draudžiamaisiais ženklais, nurodant daugiau informacijos apie administracinę atsakomybę;

Didinti akcizą alkoholiniams gėrimams; Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą: sugriežtinti kontrolę asmenų, perkančių

alkoholinius gėrimus; mažinti įmonių, turinčių licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičių;

103

Patikslinti „MAITINIMO ĮSTAIGOS” apibrėžimą taip užkertant kelią nelegaliai alkoholinių gėrimų prekybai po 22 val.;

Drausti visapusišką alkoholinių gėrimų reklamavimą.

Energiniai gėrimai

Energinius gėrimus vartojo nemaža dalis (32,8 proc.) Vilniaus miesto 5 – 10 klasių mokinių. Nustatyta, kad mokiniams trūksta informacijos apie energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai, todėl šios informacijos norėtų gauti daugiau.

Rekomendacijos Vykdyti mokymus jaunimui apie energinių gėrimų poveikį sveikatai; Parengti metodines rekomendacijas apie energinių gėrimų poveikį vaikų ir paauglių sveikatai

kūno kultūros mokytojams, treneriams, mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistams bei tėvams.

Siekiant apriboti vaikų ir jaunimo energinių gėrimų vartojimą bei jų pratinimą prie šių produktų, ir taip apsaugoti jaunų žmonių sveikatą, siūlome:

Drausti neatlygintiną energinių gėrimų platinimą paauglių žaidimo ir sporto aikštelėse, pasilinksminimo vietose ir viešuose renginiuose, skirtuose jaunimui ir pan. (pvz.: reklaminių akcijų metu; kaip priedą prie kitos prekės; kaip loterijos ar žaidimo prizą).

Patyčios

Tyčiojimasis – labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma jaunų žmonių tarpe. Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalojančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje.

2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius du mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė (52,3 proc.) Vilniaus miesto mokinių, dalyvavusių apklausoje. Daugiau negu pusė (54,0 proc.) mokinių pripažino, kad per pastaruosius du mėnesius yra tyčiojąsi iš kitų.

Rekomendacijos: Kurti ir įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybėje patyčių prevencijos pragramas (ypač

orientuotas į paauglius); Siekiant užtikrinti sveiką aplinką mokykloje, į prevencinių programų diegimą ir mokyklos

aplinkos kūrimą įtraukti pačius mokinius; Bendradarbiauti su kitomis institucijomis, NVO bei privačiu sektoriumi patyčių prevencijos

srityje; Vykdyti socialinės reklamos kampaniją, patyčių prevencijos tema, kuri būtų skirta įvairioms

Vilniaus miesto gyventojų grupėms – vaikams, tėvams ir kt.; Organizuoti kitas švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius), skirtas

patyčių prevencijai ugdymo įstaigų ir namų aplinkoje.FIZINĖS APLINKOS VEIKSNIAI

Maudyklos

104

Vilniuje 2011 m., tyrimai buvo atliekami oficialiai įteisintose penkiose maudyklose: Neries (Valakupių I ir II, Žirmūnų), Salotės bei Žaliųjų ežerų. Atlikta po 5 tyrimus.

Didelė problema išlieka šiukšlių tvarkymas, alkoholio vartojimo kontrolė, šunų maudymas.

Rekomendacijos: Vadovaujantis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”reiktų atlikti po 8

vandens kokybinius tyrimus oficialiai įteisintose maudyklose; Prižiūrint tvarką ir švarą paplūdimiuose vadovautis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų

vandens kokybė”; Pastatyti ženklus matomoje vietoje (šalia vandens), draudžiančius vestis ir maudyti šunis; Nerūkymo zonų steigimas; Organizuoti akcijas, prevencinius kontrolinius patikrinimus su viešosios tvarkos pareigūnais

dėl alkoholio vartojimo, šunų.

Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo

2010 m. Bičių Korio, Daniliškių, Trakų Vokės, Žemųjų Panerių, Bukčių vandenvietėse bendrosios geležies, mangano koncentracijos viršijo HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nustatytas normas.

Rekomendacijos: Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę galimų būtų gerinti įdiegiant

nugeležinimo įrenginius, rekonstruojant senus vandens tiekimo tinklus.

Šulinių vandens kokybė

Pakankamai dažnai pasitaikanti problema - tarša nitratais išlieka aktuali. Todėl ypač nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. nerekomenduojama vartoti nitritais ir nitratais užteršto vandens.

Rekomendacijos: Informuoti žmones apie nitratų ir nitritų pavojų; Skatinti vartotojus tikrintis šulinių geriamojo vandens kokybę.

Oro tarša

Užterštumas kietosiomis dalelėmis dažniausiai padidėja esant šaltiems orams, sausio - vasario mėn., bei ištirpus sniegui, kovo - balandžio mėnesį. Įsivyravus sausiems orams, daugiau kietųjų dalelių į orą patenką nuo tinkamai nenuvalytų gatvių. Oro taršai jautrios grupės: vaikai, nėščios moterys, ligoniai sergantys kvėpavimo, kraujotakos ligomis bei bronchine astma.

Rekomendacijos: Esant padidėjusiai taršai, būtina pirmiausiai valyti drėkinti intensyvias gatves, šalia kurių

išsidėsčiusios: ikimokyklinės įstaigos, mokyklos, bei gydymo įstaigos.

105

Vadovaujantis Vilniaus miestos svivaldybės tarybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. A1-299 „Tvarkymo ir švaros taisyklės“, sprendimo 18.4. punktu “šiltuoju metų laikotarpiu (balandžio–spalio mėnesiais) vyraujant sausiems orams, esant kietųjų dalelių nustatytų ribinių verčių viršijimui, pasikartojus taršai, kitą dieną pradėti pagrindinių gatvių laistymo ir (ar) drėkinimo darbus centrinėje miesto dalyje (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose). Šie darbai turi būti tęsiami, kol susidarys palankios teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos, o taršos rodikliai sumažės iki nustatytų leistinų verčių.”. Siūlome keisti sprendimo 18.4. punktą, išplečiant pagrindinių gatvių valymo, drėkinimo darbų teritorijas ir į kitas tankiai apgyvendintas Vilniaus miesto seniūnijas, nes po žiemos likę nešvarumai gali daryti didelę įtaką žmonių sveikatai.Siūloma pataisa gali būti taikoma pavasarį, nutirpus sniegui, ir tai neabejotinai turi būti vertinama, kaip kvėpavimo sistemos susirgimų prevencinė priemonė.

Informuoti ugdymo įstaigų vadovus, visuomenę, apie oro taršos pavojų sveikatai,bei taikytinas prevencijos priemones.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS RAIDAIŠVADOS, APIBENDRINIMAI, REKOMENDACIJOS

Vilniaus mieste dirbančių gydytojų, slaugytojų, kitų medicinos specialistų skaičius lenkia Lietuvos vidurkį ir atsilieka tik nuo Kauno specialistų skaičiaus. Tačiau norint įvertinti ar paslaugos gyventojams pasiekiamos, vertinamas jų prieinamumas (pvz. TLK stebi eiles paslaugoms gauti, kiek laiko reikia laukti, norint patekti pas gydytoją specialistą ir t.t., g.b. atliekami atskiri tyrimai įvertinti gyventojų pasitenkinimui esama sveikatos sistema).

Aspilankymų pas gydytojus ir pirminio lygio gydytojus skaičiai didesni nei Lietuvos vidurkis, tačiau atsilieka pagal hospitalizuotų asmenų rodiklį bei greitosios medicinos pagalbos paslaugų apimtį. Teigti, kad daugumą gyventojų sveikatos problemų išsprendžia ambulatorinė grandis, negalėtume, tačiau tendencija daugiau paslaugų teikti/gauti ambulatorinėje grandyje išlieka.

Stebimas vaikų skiepijimo pagal kalendorinį grafiką skaičiaus mažėjimas. Ši neigiama tendencija ateityje gali atsiliepti padidėjusia imlių užkrečiamosioms ligoms vaikų populiacija bei ligų protrūkiais. Antiskiepijimo tendencijos madingos tarp dalies šiuolaikinių tėvų. Vaikų ligų/šeimos gydytojai turėtų ugdyti tėvus, suteikti būtiną informaciją.

Vykdomos valstybines prevencinės programos leidžia nustatyti ligas ankstyvose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir jų komplikacijų, išvengti ankstyvų mirčių, tuo pačiu ir mažinti gydymuisi skirtų išlaidų dalį. Nedidelės įstaigos, turinčios mažesnę prisirašiųsių gyventojų dalį, aktyviau dalyvauja programų įgyvendinime. Pagal informuotų apie paslaugos gavimą gyventojų procentą nuo visų galinčių dalyvauti toje amžiaus grupėje, manome, kad Vilniaus mieste dar yra potencialių galimybių šiems skaičiams didėti, t.y. gyventojams paslaugų galėtų būti suteikta daugiau. Svarbu retai besilankančius gydymo įstaigose pakviesti dalyvauti programose, tam tinka įvairios socialinės akcijos/reklamos. Taip pat reiktų skatinti tėvelius dažniau vaikų dantukus tikrinti profilaktiškai.

Apsvarstyti ir siūlyti keisti Stebėsenos programoje rodiklį ,,Laikino nedarbingumo atvejų skaičius“, jei duomenų valdytojas jo negali pateikti. Taip pat reiktų patisklinti rodiklį ,,profilaktiniai tikrinimai“.

106

Savivaldybės vykdomoms visuomenės sveikatos programoms vertinti siūlytume patvirtinti tų programų vertinimo kriterijus ir veiklos ataskaitos formas, kad matytųsi kas ir kokias paslaugas gavo. Kol kas jų nei lyginti nei vertinti neturime galimybių.

107