Kas yra režimas?

Vaiko dienos režimu vadinama tiksliai nustatyta jo

VAIKO DIENOS REŽIMAS

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Daunienė

veiklos (poilsio, miego, mitybos ir pan.) tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. Dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas.

Kam reikalingas režimas?

Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Kai kurie nors smegenų žievės centrai dirginami, tai palieka savo pėdsakus. Jei tos rūšies dirginimas greitai nepasikartoja, šie pėdsakai išnyksta. Tačiau jei toks pat dirginimas tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški. Taip sąlyginių refleksų pagrindu susikuria nesąlyginiai refleksai, kurie tampa nuolatiniais įgūdžiais bei įpročiais.

Ilgainiui, jeigu smegenų žievė dirginama ir slopinama tam tikra tvarka per parą ar savaitę, tai susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra. Tai – dinaminis stereotipas. Jo esmę sudaro tai, kad vaikas, veikiant vienam signalui, gali atgaminti daugelį dienos režimo sąlyginių refleksų.

Pavyzdžiui, kai vaikas kas rytą įpranta tuo pačiu laiku nubusti ir atsikelti, pusryčiauti ir t. t., tai, artinantis naujam režimo elementui, galvos smegenų žievės atitinkamas centras suaktyvėja, o veikiančiame centre vyksta slopinimo procesas. Organizmas savaime persitvarko naujai veiklai. Taip susidarius laiko sąlyginiam refleksui ir dinaminiam stereotipui, nereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą, mažiau pavargstama.

Ar visiems vaikams reikalingas vienodas režimas?

Vaiko dienos režimas turi atitikti jo fiziologinius poreikius, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikų grupių priėmimo-nusirengimo patalpoje turi būti vaikų dienos režimo tvarkaraštis, kuriame nurodomas vaikų priėmimo į įstaigą ir išvykimo iš jos laikas, organizuojamų maitinimų, miego, numatomų vaikų pasivaikščiojimų lauke laikas, dienos ir savaitės valgiaraščiai.

Ko reikia geram vaiko miegui?

Mažiems vaikams kokybiškas miegas yra vienas iš veiksnių, padedančių išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą. Tik miegodami vaikai tinkamai pailsi, miegas būtinas jų normaliai raidai, fiziniam bei protiniam vystymuisi. Įrodyta, kad neišsimiegojus vaikams daug sunkiau atlikti abstrakčias ir sudėtingas, didesnio smegenų darbo reikalaujančias užduotis.

Gerai miegantys vaikai išsiskiria pozityvesniu savęs vertinimu, tuo tarpu vaikai, kuriems trūksta miego, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, jiems sunku susikaupti. Tinkama miego trukmė yra svarbus nuotaikos stabilumo, gero mokymosi veiksnys. Ypatingai svarbus miegas nuvargus, pervargus ar susirgus, jis padeda atgauti jėgas, sveikti.

Specialistų teigimu, miego poreikiai yra labai individualūs. Todėl reikia stengtis atpažinti kiekvieno vaiko poreikius, kad trumpas dienos miegas netaptų kliūtimi užmigti vakare. Kad dieną vaikai būtų aktyvūs ir geros nuotaikos, svarbu ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Kokybiškas „jėgas grąžinantis“ miegas turi būti gerai organizuotas, todėl svarbu laikytis dienos režimo, t.y. eiti miegoti tuo pačiu laiku. Tai padeda greitai užmigti ir gerai pailsėti.

Vaikų miego ir būdravimo trukmė valandomis

Vaiko amžius

(metais)

Nakties miego

trukmė (val.)

Dienos miego

periodų skaičius

Dienos miego

trukmė (val.)

1-1,5 10-11 2 2,5-1,5

1,5-2 10-11 1 3-2,5

2-3 10-11 1 2,5-2

3-5 10-10,5 1 2

5-6,5 10 1 1,5

Darželius lankantys vaikai visą dieną praleidžia triukšmingesnėje aplinkoje, atlieka įvairias užduotis (žaidžia, sportuoja, šoka, dainuoja), tad jiems miegas būtinas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje darželiuose privaloma užtikrinti vaikams galimybę pamiegoti dieną. Kad mažieji gerai išsimiegotų

ir tinkamai pailsėtų, jiems turi būti sudarytos sąlygos. Miegamojo patalpos turi būti apsaugotos nuo triukšmo, gerai vėdinamos, kad miego netrikdytų saulės šviesa, turi būti įrengtos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (užuolaidos, žaliuzės ir pan.). Vaikams skirtų lovų pagrindas turi būti kietas, o čiužinio aukštis turi būti ne mažesnis nei 7 cm. Kadangi miego kokybė labai priklauso nuo čiužinio, o jie laikui bėgant susiguli, patartina juos keisti kas septyneri metai. Miegamojo patalpose apšvietimas turi būti neryškus.

Geram miegui – geras oras. Vaikų miegui labai svarbi oro kokybė. Ilgai būdami blogai vėdinamoje patalpoje, vaikai ne tik pasidaro irzlūs, vangūs, skundžiasi galvos skausmais, bet ir blogai miega. Todėl prieš einant miegoti, vaikų miegamąjį būtina išvėdinti.Miegas būna ramesnis ir gilesnis, jei miegamajame kambaryje nekaršta, tinkamiausia miegamojo oro temperatūra 18–22 laipsnių. Be temperatūros, svarbios ir santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio ribinės vertės. Esant per sausam orui išdžiūna gleivinė, tampa sunku kvėpuoti, esant per didelei drėgmei, kūnas „atiduoda“ daugiau šilumos energijos į aplinką, padidėja šalčio pojūtis, be to, patalpose gali įsiveisti pelėsis. Tad oro drėgnis miegamajame turi būti 40–60 proc., oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek.

Ar darželyje vaikai privalo eiti pasivaikščioti į lauką?

Pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 75:2010, skirtą įstaigoms, vykdančioms ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, bendruosius sveikatos saugos reikalavimus kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Tuomet kai vaikai yra lauke ar kitose ugdymo veiklose yra pats tinkamiausias metas į grupės patalpas įleisti gaivaus oro.

Kodėl šviežias oras toks svarbus?

Šviežias oras yra prisotintas deguonies, kuris būtinas smegenims ir kiekvienai kūno ląstelei. Jei ilgą laiką esate uždarytas vienoje patalpoje, kvėpuojate tuo pačiu oru. Kadangi iškvepiate anglies dioksidą, deguonies koncentracija ore pamažu vis mažėja. Kvėpavimas tokiu oru nebeaprūpina kūno pakankamu deguonies kiekiu, ir ląstelės nebegali tinkamai funkcionuoti visu pajėgumu. Šviežiame ore pilna neigiamų jonų, kurie turi didelį deguonies kiekį ir nėra užteršti toksinais, priešingai – teikia kūnui atgaivą irpakylėja.

Daugiausia neigiamų jonų gamtoje yra:

aplink augalus ir medžius; netoli judančio vandens – upių, krioklių, jūros, vandenyno; saulėkaitoje; po audros su žaibais ir griaustiniu – ar pastebėjote, koks gaivus tuomet

atrodo oras?

Kas atsitinka, kai kvėpuojate „išsivadėjusiu“ oru?

Jeigu tenka ilgiau pabūti nevėdinamose patalpose ir kvėpuoti išsivadėjusiu oru, galite pajusti vieną iš šių simptomų:

galvos svaigimą; pykinimą; galvos skausmą; nuovargį ir išsekimą; nervingumą ir greitą susierzinimą; nerimą; prislėgtą, niūrią nuotaiką; dažnai pasireiškiantį karščiavimą, peršalimą ir plaučių ligas.

 

Kam reikia šviežio oro?

Be abejo – visiems! Jei žmogus negaluoja, prastai jaučiasi ar serga, šviežias oras jam dar reikalingesnis. Kai kūnas sveiksta ir atsistato po sekinančios ligos, jis ima šalinti gerokai daugiau toksinų ir nuodingųjų medžiagų, nei įprastai sveiko žmogaus kūnas. Todėl labai svarbu, kad būtų gaunama šviežio, deguonimi turtingo oro dozė.

Šviežias oras – sveikata

Šviežias oras padeda kokybiškai augti tiek žmonėms, tiek augalams, tiek gyvūnams. Didina kvėpavimo veiksmingumą ir leidžia plaučiams greičiau išvalyti

organizmą. Gerina širdies ritmą, kraujo spaudimą ir medžiagų apykaitos procesus. Padeda imuninei sistemai efektyviau kovoti su mikrobais, bakterijomis ir

kitais ligų sukėlėjais. Ramina nervų sistemą, padeda geriau atsipalaiduoti ir greičiau atsigauti. Stimuliuoja apetitą ir padeda geriau virškinti maistą: štai kodėl pusdienį ar

dieną praleidę gryname ore būname tokie išbadėję! Leidžia greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti. Padeda atsikratyti neigiamų minčių, stiprina koncentraciją ir padeda blaiviau

mąstyti. Didina serotonino („laimės“ hormono) lygmenį, o tai pakelia nuotaiką ir

leidžia greičiau pasijusti laimingiems. Padeda kūnui atsikratyti nešvarumų ir teršalų. Suteikia deguonies, reikalingo kiekvienoje ląstelėje vykstančiai medžiagų

apykaitai.

 

Vidaus patalpų oro kokybė

Kai patalpose palaikoma prasta oro cirkuliacija, oras tampa nepakankamai šviežias. Toks oras per tam tikrą laiką tampa nuodingas, nes jį teršia ne tik nuolat žmonių iškvepiamas anglies dioksidas, bet ir cheminės medžiagos, sklindančios nuo baldų, kilimų bei kitų daiktų. Patalpos turi būti nuolat vėdinamos, kad prikvėpuotas, anglies dioksido prisotintas oras maišytųsi su šviežiu oru iš lauko.

 

Vaiko mitybos režimas

Gera maisto kokybė ir jo įvairovė, maitinimo režimas – pagrindiniai reikalavimai vaikų maitinimui. Šiuos reikalavimus visai nesunku įvykdyti paprasčiausiomis sąlygomis. Pamažu visa tai pasidarys Jūsų, Tėveliai, ir Jūsų vaikų įpročiu ir nesukels jokių ypatingų rūpesčių.

Sveika mityba – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, tai įvairus ir tinkamai parinktas maistas, aprūpinantis organizmą būtinu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu. Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padės maisto pasirinkimo piramidė. 

Gerti vandenį ir būti fiziškai aktyviam labai svarbu! Kasdien reikia išgerti 6 – 8 stiklines vandens, nes jis reguliuoja kūno temperatūrą, perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas.  Kai karšta, kai vaikas sportuoja ar šoka – patartina turėti vandens, tai padės numalšinti troškulį ir išugdys įprotį gerti pakankamai vandens. 

Piramidės pagrindas – augalinės kilmės maisto produktų grupės. Maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, ypač vaikams. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją. 

Daugiausiai per parą patariama suvartoti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, ir kuo įvairesnių, nes jų sudėtis labai skiriasi. Geriausiai – šviežios, Lietuvoje išaugintos daržovės. 

Piramidės viršūnėje pavaizduoti riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus, druska. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. Reikėtų valgyti tik labai mažus šių produktų kiekius ir retai. 

 

Sveiko vaiko maistui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:

Maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens. Maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, sąlygas, kuriomis jis gyvena. Maistas turi būti skanus, įvairus, šviežias.

Patarimai:

Valgyti patariama 4 – 6 kartus per dieną, turi būti 3 pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietus, vakarienė ir 2, 3 papildomi (užkandžiai) – priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai, geriausia, tomis pačiomis valandomis. Darželyje pagrindinis maistas vaikams yra patiekiamas kas 3,5 val. Pasistenkite prieš miegą su vaiku pasivaikščioti gryname ore. Būtu labai smagu, jeigu tai taptu įpročiu. Labai svarbu išmokyti vaikus nepersivalgyti, tai yra nevalgyti iki soties, nes tai – pirmas žingsnis į nutukimą. Vaikas turi valgyti noriai, su apetitu. Jį sukelia ne tik skanus, kokybiškas maistas, bet ir gražiai patiektas patiekalas bei valgymo aplinka. Neužmirškite, jog suaugusieji yra pavyzdys vaikams. Vaikų gydytojai pataria pratinti vaiką valgyti ne bet kur, bet prie stalo. Kai vaikas įpranta užkandžiauti bet kur ir bet kada, jis įprastai nebenori valgyti visaverčio maisto, nes būna pasisotinęs mažai maistinės vertės turinčiais produktais. Valgymas prie stalo ir tuo pačiu paros metu skatina vaiką labiau vertinti maistą ir gerbti patį jo patiekimo ir vartojimo procesą. Jei vaikas matys, kad tėveliai elgiasi taip pat, jis veikiausiai nebenorės maištauti. Leiskite vaikui rinktis. Kartais tėvai klaidingai supranta vaikų gydytojų akcentuojamą galimybę vaikui pasirinkti produktus. Akivaizdu viena, kad jei tėvai leis rinktis iš bet ko, vaikas tikrai ims tai, kas jam skaniausia – pyragėlius, saldžias bandeles, šokoladus ar kukurūzus. Visai kitaip pasirinkimo situacija atrodo tada, kai tėvai sąmoningai parenka sveikus produktus ir leidžia vaikui rinktis iš jų. Tarkime, klausimas, ko nori priešpiečiams – obuolio ar kriaušės – yra visai kitokį poveikį turintis nei, pavyzdžiui, ko nori – šokolado ar obuolio. Vertėtų prisiminti, kad vaikui užkandžiams patiekiami produktai turi būti vertingi maistiniu požiūriu – jie turi sužadinti apetitą. Šiam tikslui geriausiai tinka vaisiai arba jogurtas. Jei geriamos sultys, jos neturėtų būti pernelyg saldžios. Apskaičiuota, kad ikimokyklinukas per dieną turėtų išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčių.