Vaikas ir sveika aplinka

Dr. Rita SketerskienėSveikatos apsaugos ministerija

2013-05-15

1

Turinys

Sveikatos ir aplinkos sąveika Aplinkos veiksniai ir vaikų sveikata Sveikatinimo veikla mokykloje Sveikatą stiprinančių

mokyklų raida ir plėtros politika

2

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sveikata priklauso nuo:

Sveikatos priežiūra

10%

Gyvenimo būdas50%

Aplinka20%

Paveldi-mumas

20%

Aplinka

Pagal kilmę: Fizinė Socialinė Emocinė EkonominėPagal vietą: Švietimo įstaiga Šeima Laisvalaikio (draugų ir bendraamžių susibūrimo)

Aplinkos ir sveikatos sąveikaAplinka daro

poveikį, nuo kurio priklauso, ar

vaikas galės augti ir vystytis

išnaudodamas visas savo

galimybes bei gyventi visavertį

gyvenimą.

Aplinkos veiksniai ir vaikų sveikata

Vaikai nėra maži suaugę Aplinkos rizikos veiksniai labiau pažeidžia

vaikus; Vaikai negali kontroliuoti juos supančios

aplinkos; Skirtingas vaikų ir suaugusiųjų jautrumas; Dabartiniai vaikų sveikatos sutrikimai turės

įtakos ateityje.

Biologiniai veiksniai

Augimo ir vystymosi jautrūs kritiniai periodai

Nesusiformavusi medžiagų apykaita; Ilgesnė ekspozicija: vėlyvasis bei iš kartos

į kartą persiduodantis efektas Sudėtinė ekspozicija

Ekonominiai ir socialiniai veiksniai

Šeimos pajamos Gyvenamoji vieta Lytis Tėvų išsilavinimas Tėvų elgesys ir požiūris

Vaikas ir rizikos veiksniai?

Vaikas

Per didelis mokymosi

krūvisIlga laiko prie

kompiuterio trukmė

?

Šeimos skurdas

Alkio jausmas

Rūkymas

Fizinio aktyvumo

stoka

PrevencijaTikslas – suformuoti vaiko vertybių skalę ir

sveikos gyvensenos būdąVeiklos principai „Gyvenimo ciklo“ požiūris Teisingumas Tarpsektorinė veikla Bendra veikla

Sveikatinimo veiklos mokykloje dalyviai

Mokyklos steigėjas Mokyklos vadovas (administracija) Sveikatos priežiūros specialistas Socialinis pedagogas Psichologas Pedagoginiai darbuotojai Ūkinės veiklos darbuotojai Mokiniai

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr.63-2853)

23 straipsnis. Sveikatos priežiūra mokykloje Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis -

padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą. Sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo

visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą...

Sveikatos priežiūros specialisto veiklos mokykloje pagrindinės

kryptys kompleksinė sveikatinimo veikla profesionalios metodinės ir

konsultacinės pagalbos teikimas; sveikatos rodiklių stebėjimas, jų analizė,

rizikos veiksnių nustatymas;

Vaikas ir gerovės veiksniai

Vaikas

Racionali subalansuota

mitybaPalanki psichoemocinė

aplinka

Tinkama fizinė

aplinka

Fizinis aktyvumas

Kokybiškas ugdymas ?

Racionalus dienos režimas

Sveika aplinka - tai

Vaiko augimui ir vystymuisi palanki aplinka, praturtinta supratimo, pagarbos, pasitikėjimo ir gerų

pavyzdžių.

„Sveikatos stiprinimas mokykloje gerina jaunų žmonių gebėjimus imtis veiksmų ir generuoti pokyčius. Ši veikla sukuria galimybes sukurti aplinką, kurioje mokytojai ir kiti darbuotojai gali įprasminti savo siekius ir laimėjimus. Galimybių suteikimas jauniems žmonėms, kai tos galimybės susijusios su jų svajonėmis ir planais, įgalina juos pačius tvarkyti savo gyvenimą ir gyvenimo sąlygas“ (PSO, 1997)

Sveikatą stiprinančiose mokyklose dėmesys sutelkiamas į: Žinias ir supratimą apie sveikatą; Demokratinių principų taikymą ir dalyvavimą; Galimybių suteikimą; Bendradarbiavimą; Sveikatos stiprinimo ugdymo ir mokymosi

metodiką; Sveikatos stiprinimo programą; Saugios ir sveikatai palankios aplinkos kūrimą

Sveikatą stiprinančiųmokyklų raida ir plėtros

politika

18

1992-ieji – veiklos pradžia Europoje

Iniciatorės – Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija.

Europos Tarybos (ET), Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro (PSO/EURO) pritarimas.

19

Veiklos pradžia Lietuvoje

Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 1559/450 „Dėl PSO ir Europos Tarybos programos „Sveika mokykla“

Programos pradžia – 1993 m. kovo 1 d.

1993 m liepos 20 d. raštas PSO/EURO

20

21

1992–1996 – idėjos įgyvendinimas (bandomasis projektas)

10 bendrojo ugdymo mokyklų

Esmė - sveikatą stiprinančios mokyklos sampratos priimtinumas Lietuvos mokykloms, jos suderinamumas su nacionaline švietimo ir sveikatos sistemomis

22

1996 m. birželio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos

kolegijų bendras nutarimas:

Stiprinti sveikatos ugdymo veiklą, siekiant PSO Sveikata 21 13 strateginio tikslo:

mažiausiai 50 proc. vaikų turi turėti galimybių būti auklėjami sveikatą stiprinančiuose vaikų darželiuose;

95 proc. vaikų – sveikatą stiprinančiose mokyklose.

23

Nacionalinė sveikatą stiprinančių mokyklų konferencija

„Sveikos gyvensenos įtvirtinimas ugdymo institucijose“

1997 m. vasario 13 d.Šiauliai

24

1997–2007 – patirties sklaida ir politikos formavimas

Pedagogų profesinės raidos centre įgyvendinamas projektas

„Sveika gyvensena - gyvenimo būdas nuo vaikystės“�

Sveikatos ugdymo konsultantų rengimas

25

Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginės gairės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 169/299

(Žin., 2000, Nr. 27-738)

26

2003 m. įsteigiamas Sveikatą stiprinančių mokyklų

koordinavimo biuras

Valstybiniame aplinkos sveikatos centre (dabar – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos

centre)

27

Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu

Nr. V-684/ISAK-1637 (Žin., 2007, Nr. 91-3656) 

28

Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašas

Skirtas visoms mokykloms siekiančioms būti pripažintomis SSM; jau įsijungusioms į SSM tinklą Lietuvoje

Aprašas nustato: vaikų ugdymo įstaigų pripažinimo SSM tvarką; SSM veiklos sritis bei kriterijus.

29

2007-ieji – pokyčiai ir Europoje

„Mokyklos – europiečių sveikatai“ (angl. – Schools for Health in Europe network (SHE network)

43 šalys Patariamoji valdyba, kurią sudaro ET, EK ir

PSO/EURO atstovai. Sudarytas veiklos plano komitetas

30

III–oji Europos konferencija sveikatos stiprinimo mokyklose klausimais

,,Sveikesnė mokykla – geresnė mokykla”

2009, Lietuva

31

Vilniaus Rezoliucija

Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų bendruomenių sėkmingos veiklos pripažinimas

išversta į 16 kalbų, jos nuostatos cituojamos tarptautiniuose dokumentuose ir publikacijose

32

Metodiniai leidiniai

33

Sveikatą stiprinančios mokyklos 2013 m.

221 bendrojo ugdymo mokyklos;

4 profesinio mokymo centrai;

91 ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

1 universitetas

SSVEIKATVEIKATĄĄ SSTIPRINANTIPRINANČČIIOSOSMOKYKLMOKYKLOSOS

Europos Sveikatąstiprinančiųmokyklų tinklo narės

Nacionalinio sveikatąstiprinančių mokyklųtinklo narės1 vienetas

1 dešimtis

34

Stipriosios pusės

Glaudus bendradarbiavimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei šioms ministerijoms pavaldžių institucijų

Veiklos koordinavimas nacionaliniu lygmeniu (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras)

Veiklos koordinavimas regioniniu lygmeniu (Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ar Švietimo centrai)

35

Silpnosios pusės (I)

Nacionaliniu lygmeniuNetolygumai šalies mastuMokyklose dirbančių švietimo ir sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatinimo veiklas, skatinimo priemonių stoka

Savivaldybių lygmeniuBendradarbiavimo tarp sveikatos ir švietimo sektoriuose dirbančių specialistų stokaŽinybinis mokyklų vadovų, savivaldybių administracijų darbuotojų požiūris į sveikatos stiprinimą..

36

Silpnosios pusės (II)

Mokyklų lygmeniu

Limituotas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo laikas mokykloseTiesiogiai neapmokamas ir tik entuziazmu palaikomas sveikatos stiprinimo veiklą organizuojančių specialistų darbasTėvų (globėjų) sveikatinimo veiklų palaikymo ir dalyvavimo jose trūkumas

37

Sveikatos stiprinimo strategija pagrįsta atsakymu į klausimą, kur sukuriama

sveikata – sveikatą sukuria ir ją palaiko žmonės savo kasdienio gyvenimo aplinkoje, kurioje jie mokosi, dirba, linksminasi ir myli.

(Otavos chartija, 1986)

38