technologijos. mityba ir tekstilė v-vi

2

Mityba. Tekstilė

Technologijų vadovėlis

Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Nijolė Jucienė, Marius Narvilas, Virginija Šiaulienė,

Regina Vaitkevičienė

56

2

Įvadas · 4

1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu · 6

1. Mokyklinė kuprinė · 8

2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio · 10

2 skyrius. Dizaino kaita. Idėjų paieška · 12

1. Amžinosios laikmenos · 14

2. Šventinė kraitė ir tradicijos · 18

3. Dizainas ir ergonomika · 22

4. Idėjų detalizavimas · 32

3 skyrius. Virtuvė. Jos aplinka ir priemonės.Saugus darbas virtuvėje · 36

1. Virtuvė · 38

2. Darbo priemonės virtuvėje · 40

3. Saugus darbas · 44

4 skyrius. Mityba ir žmogaus sveikata · 46

1. Sveikata ir mityba · 48

2. Mitybos režimas · 52

5 skyrius. Maisto produktai. Maisto gaminimas · 54

1. Maisto produktai ir jų

asortimentas · 56

2. Maisto medžiagos, jų sudėtis

ir įtaka sveikatai · 62

3. Produktų tūrio ir svorio matavimas · 64

4. Šventinė kraitė · 66

5. Maisto gaminimas pusryčiams

ir vakarienei · 68

6 skyrius. Patiekalai · 70

1. Patiekalų klasifikacija · 72

2. Patiekalų skonis ir puošimas · 76

3. Maisto produktų apdorojimo

ir patiekalų ruošimo būdai · 78

4. Patiekalų ruošimas · 82

7 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas · 88

1. Švaros ir higienos priemonės

virtuvėje · 90

2. Maisto produktų ir patiekalų

laikymas · 92

3. Stalo serviravimas. Etiketas · 94

8 skyrius. Tekstilė. Darbo aplinka ir priemonės. Saugus darbas · 96

1. Darbo aplinka.

Darbo priemonės · 98

2. Saugus darbas · 104

9 skyrius. Tekstilės gaminiai · 106

1. Tekstilės medžiagos ir jų savybės · 108

2. Audinių ir trikotažo

asortimentas · 110

3. Tekstilės gaminiai ir gamybos

procesai · 112

4. Renkuosi tekstilės dirbinį · 114

10 skyrius. Audiniai ir dirbiniai iš jų · 116

1. Pradedame siūti · 118

2. Siuvinių konstravimas · 120

3. Rankiniai dygsniai ir mašininės siūlės.

Siuvinių apdaila · 132

4. Siuvinių pavyzdžiai ir darbo eiga · 138

11 skyrius. Trikotažas · 144

1. Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius

ir detales · 146

2. Trikotažo dirbinių konstravimas · 148

3. Nėrimo ir mezgimo technikos · 156

12 skyrius. Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminius · 162

1. Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė,

garantijos · 164

2. Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse

pateikta informacija · 166

3. Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros

ženklai · 168

4. Tekstilės gaminių priežiūra

ir priemonės · 170

13 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai, ką pagaminote · 172

1. Reklama · 174

2 Pristatome savo dirbinius · 176

3. Pakuotės ir jų gamyba · 178

Turinys

3

TU

RIN

YS

1

Mokslo metų pabaigoje

visi drauge organizuosite savo

dirbinių pristatymą. Tėveliams,

kitų dalykų mokytojams, klasės

draugams bus malonu matyti,

kaip puikiai Jums sekasi.

KO

NS

TR

UK

CIN

ĖS

M

ED

ŽIA

GO

S

IR

EL

EK

TR

ON

IKA

. Sužinosite, ką reiškia vienas

ar kitas žodis, vartojamas

tame skyriuje.

Įvadas

Gerbiamieji mokiniai!

Jūsų rankose – naujas technologijų vadovėlis

„Mityba. Tekstilė“, kviečiantis pažinti, kurti,

mąstyti, konstruoti ir gaminti. Tai vienas iš serijos

„Šok“ vadovėlių, skirtų V ir VI klasės mokiniams.

MI

TY

BA

. T

EK

ST

IL

Ė

Kiekvieno skyriaus pradžioje perskaitysite, ką

sužinosite, ko išmoksite, kaip galėsite išmokti, kur

praktiškai pritaikysite įgytas žinias ir įgūdžius. Tai

padės tinkamai pasirengti pamokoms, o baigiant

skyrių, įvertinti savo darbo rezultatus.

Sužinosite, ko mokysitės,

atsivertę tą skyrių.

4

. Jei norėsite sužinoti dau-

giau, negu pateikta skyriuje,

žiūrėkite papildomą

informaciją.

. Ieškosite atsakymų

į klausimus. Patys kursite

įvairius gaminius, dirbsite

su klasės draugais.

. Gamindami konkrečius

daiktus, turėsite prisiminti,

ko mokėtės per kitų dalykų

pamokas.

. Čia rasite įvykių ir faktų

aprašų apie skyriaus

gaminius ar medžiagas.

. Minimi tie dalykai, kuriuos

būtinai reikia įsidėmėti.

5

1 Kaip kurti piešinius kompiuteriu?

MI

TY

BA

. T

EK

ST

IL

Ė

skyrius3

Virtuvė.Jos aplinka ir priemonės. Saugus darbas virtuvėjeKą sužinosiu

• Kaip tinkamai įrengti virtuvę

• Kokia stalo indų ir įrankių paskirtis

• Kaip laikytis asmens higienos reikalavimų ir palaikyti švarą virtuvėje

• Kaip saugiai naudotis aštriais įrankiais ir elektriniais prietaisais

Ko išmoksiu

• Orientuotis virtuvės darbo priemonių įvairovėje

• Saugiai dirbti virtuvėje

Kaip to galėsiu išmokti

• Atliksiu užduotis

• Ieškosiu informacijos

• Patarimų ar pagalbos prašysiu technologijų mokytojo

Kur tai galėsiu pritaikyti

• Prisidėsiu patarimais įrengiant savo šeimos virtuvę

• Parinksiu tinkamus įrankius ir indus maistui gaminti

• Gamindamas patiekalus, mokėsiu saugiai naudotis įrankiais ir prietaisais

1 Virtuvė

Netrukus

Sąvokos

3.1 pav. 3.2 pav.

3.1 schema

15 cm

38

Virtuvės įrengimas

Tinkamai įrengta virtuvė – tai patogi, gerai pritaikyta vieta maistui gaminti ir valgyti. Joje vis-kas lengvai pasiekiama, nereikia daug vaikščioti, sukiotis, todėl nepavargstama, greičiau atliekami darbai.

3.1 ir 3.2 paveikslėliuose parodyta, kaip pato-giausia išdėstyti virtuvės baldus ir buitinius prietai-sus. Mažose virtuvėse jie statomi palei vieną sieną (žr. 3.1 pav.), kvadratinėse – prie dviejų gretimų stačiu kampu susikertančių sienų (žr. 3.2 pav.).

Darbo zonoje turi būti šaldytùvas, plautùvė, virtùvinė spin-tẽ lė, virỹklė.

Dirbant virtuvėje per daug pasilenkus, įskausta nugara, todėl svarbu, kad virtuvės baldų aukštis būtų pritaikytas žmogaus ūgiui (žr. 3.1 schemą). Valgymo zoną derėtų įrengti atokiau nuo darbo zonos. Tuomet valgį gaminantis žmogus galės netrukdomas judėti tarp šaldytuvo, viryklės ir plautuvės. Valgymo zonoje statomas valgomasis stalas su kėdėmis.

. Aptarsite, kaip tinkamai įrengti virtuvę.. Aiškinsitės, kaip išdėstyti virtuvės įrangą darbo zonoje.. Sužinosite, kur laikomi virtuvės reikmenys.

Dárbo zonà – virtuvės vieta,

kur ruošiamas maistas.

Tiñkamas virtùvės

įrengmas – patogus virtuvės

įrangos, baldų, įrankių ir indų

išdėstymas patalpoje.

Válgymo zonà – virtuvės vieta,

kur valgo šeima.

Virtùvė – tai patalpa, kurioje

gaminamas valgis, prie bendro

stalo susirenka šeima.

Įdomybės

Ar žinote, kad, ruošiant pietus

11 m2 virtuvėje, suvaikštomi

253 metrai?

Informacija

Apie virtuvės įrangą:http://www.ebaldai.lt/Apie virtuvės planavimą:http://www.bustovizija.ltApie virtuvės baldus:http://www.voke3.com

Virtuvėje darbuotis bus lengva, jeigu:

• patogiai sugrupuosite ir pastatysite baldus, virtuvės įrangą;

• visus reikmenis lengvai pasieksite ranka;

• virtuvinių spintelių paviršiaus neapkrausite įvairiais reikmenimis

ir paliksite pakankamai laisvos vietos maistui gaminti.

Prisiminkite!

3V

IRT

UV

Ė.

JOS

AP

LIN

KA

IR

PR

IEM

ON

ĖS

39

Virtuvės reikmenų laikymas

Kad virtuvės reikmenis būtų lengva rasti, juos reikia laikyti nuolatinėje vietoje pastatomose ar pakabinamose spintelėse, stal-čiuose. Reikmenys sudedami taip, kad tektų kuo mažiau lanks-tytis, vaikščioti.

Virtuvės reikmenys laikomi (žr. 3.2 schemą):. kasdien reikalingi – artimiausiose, lengvai pasiekiamose vie-tose, lentynų priekyje;. retai naudojami – lentynų gale;. sunkesni virtuvės prietaisai sudedami pastatomų spintelių apatinėse lentynose;. smulkūs įrankiai, darbui reikalingos smulkmenos laikomos spintelių stalčiuose su pertvaromis;. virtuvės įrankių rinkinys (samtis, kiaurasamtis, mentelė, grūstuvas ir kt.) pakabinamas prie viryklės;. virti, kepti skirti indai laikomi arčiau viryklės;. lentelės, pjaustymo, smulkinimo įrankiai dedami arčiau dar-bo stalo.

Informatika

Naudodamiesi kompiuteryje

pateikta programine įranga,

kartu su informatikos mokytoju

nusibraižykite didelės, mažos,

stačiakampės ir kvadratinės

virtuvės planą.

Dailė

Sukurkite svajonių virtuvės

erdvinę kompoziciją.

Virtuvė turi būti:

• gerai apšviesta;

• patogi;

• lengvai valoma;

• gerai vėdinama;

• švari ir tvarkinga.

Daugumas žmonių virtuvės

baldais naudojasi apie

15 metų. Ar žinote, kad prie

virtuvės darbo stalo kasdien

prieinate apie 30 kartų?

Stalčiai ir spintelės per dieną

atidaromos ir uždaromos

80 kartų. Kiekvieną dieną

virtuvėje atliekama daugiau

nei 50 įvairių veiksmų

(pjaustoma, tepama ir t. t.),

todėl joje turi būti gera, jauku

ir, svarbiausia, patogu.

❶ Sukurkite virtuvės projektą: • išmatuokite ir užrašykite savo virtuvės ilgį ir plotį metrais; • interneto tinklalapyje http://www.bustovizija.lt/ modeliavimas įrašę virtuvės matmenis, suprojektuokite savo šeimos virtuvę.

Įdomybės

UžduotIs

Prisiminkite!

Integracija

3.2 schema

Retai naudojamos priemonės

Puodeliai

Lėkštelės

Lėkštės

Virtuvės prietaisai

Lentelės

Dubenys Atliekos Švaros priemonės

Įrankiai

Puodai

Keptuvės

Troškin-tuvės

PLAUNAME, PJAUSTOME VERDAME

RUOŠIAME MAISTĄ

2Netrukus

Darbo priemonės virtuvėje

Stalo indai ir įrankiai

Visi indai ir įrankiai skirstomi į pagalbinius, bendros paskirties ir asmeninio naudojimo.

Kasdienniai indai turi būti praktiški, lengvai prižiūrimi. Kas-dienį stalą serviruojame stikliniais, moliniais, fajansiniais indais, nerūdijančio plieno įrankiais.

Šveñtiniai indai gaminami iš brangių medžiagų, yra puošnesni, išskirtinių formų. Tačiau porcelianiniams ir krištoliniams indams, melchioriniams ir sidabriniams įrankiams reikia ypatingos prie-žiūros.

Nedūžtantys, lengvi, spalvingi popieriniai ar plastikiniai indai ir įrankiai naudojami išvykose, kelionėse, per vaikų šventes.

Be indų ir įrankių, kiekvienoje virtuvėje turi būti rankšluosčių (popierinių ir medžiaginių), servetėlių, aliumininės kepimo plė-velės, pašluosčių, pirštinių ar puodkėlių. Valgių gaminimo laikas nustatomas laikmačiu, produktai sveriami svarstyklėmis.

Pagalbiniai virtuvės indai ir įrankiai

Pagalbinių indų ir įrankių prireikia gaminant maistą (žr. 3.1 lentelę). Specialios paskirties įrankiais (žr. 3.2 lentelę) darbus atliekame greičiau ir lengviau. Patogūs šilumą ilgai išlaikantys puodai su trisluoksniu dugnu. Praktiškos keptuvės, kurių vidinis paviršius padengtas nepridegančiu sluoksniu. Keptuvėse su ko-rėtu vidiniu paviršiumi riebalai pasiskirsto tolygiai, todėl maistas mažiau svyla. Keptuvėse su pertvaromis vienu metu galima kepti skirtingus produktus.

. Sužinosite, kaip skirstomi indai ir įrankiai.. Išmoksite orientuo-tis pagalbinių indų ir įrankių gausoje.. Išsiaiškinsite, kur naudojami bendros paskirties indaiir įrankiai.. Sužinosite, kokie yra asmeninio naudojimo indai ir įrankiai.

Lakmatis – virtuvinis laikrodis,

kuris, pasibaigus nustatytam

laikui, skleidžia garsinį signalą.

Pagalbniai iñdai ir rankiai

reikalingi gaminant maistą.

Puodai Virdulys Kepimo skardos,

formos

Garpuodis Pjaustymo

lentelė

Keptuvės

Troškintuvė Dubenėliai Šutintuvas Trintuvės Sieteliai Mediniai šaukštai

3.1 lentelėPAGALBINIAI INDAI IR ĮRANKIAI

40

Sąvokos

Grūstùvas – virtuvės įrankis

maisto produktams (bulvėms,

prieskoniams) trinti.

Kiaurãsamtis (skylėtas samtis) –

virtuvės įrankis putoms,

virtiniams griebti.

Kočlas – įrankis tešlai plonai

iškočioti, išploti.

Mėsõs muštùkas – įrankis mėsai

suploti, sulyginti, suminkštinti.

Plaktùvas – virtuvės įrankis

padažams, kiaušinienei,

grietinėlei, putoms išplakti.

Sámtis – virtuvės įrankis skys-

tiems patiekalams semti, pilti.

3V

IRT

UV

Ė.

JOS

AP

LIN

KA

IR

PR

IEM

ON

ĖS

❷ Kokių pagalbinių indų ir įrankių yra Jūsų technologijų kabinete?

❸ Kokius darbus jais galima atlikti gaminant patiekalus?

SąvokosGrūstuvas Kočėlas Virtuvės įrankių rinkinys Plaktuvas

Mėsos muštukas Mėsmalė Peiliai:

1 – duonos

2 – virėjo

3 – mėsos

4 – picos

5 – daržovių

6 – vaisių

3.2 lentelėSPECIALIOS PASKIRTIES ĮRANKIAI

Peilių

galąstuvai

Česnakų

spaustukas

Riešutų

gliaudiklis

Daržovių

pjaustyklės

Kiaušinių

pjaustyklė

Sūrio

pjaustyklė

Virtuvinės

žirklės

Bulvių

skustukas

Konditerinis

teptukas

Skardinių

atidarytuvas

. Praktiškesnės už nerūdijan-

čio plieno trintuves yra plas-

tikinės trintuvės.. Dažniausiai naudojamos

medinės pjaustymo len-

telės sugeria produktų

kvapus. Keraminės lentelės

kvapų nesugeria. Plastiki-

nės lentelės higieniškos,

nebrangios.. Pagalbinius indus ir įrankius

naudojame ne serviruoda-

mi stalą, o gamindami valgį.. Valgį pagaminsime greitai ir

lengvai, jei turėsime pakan-

kamai pagalbinių įrankių.. Visi įrankiai ir indai naudo-

jami pagal paskirtį: pagal-

biniai skirti maistui gaminti,

bendros paskirties ir asme-

ninio naudojimo – stalui

serviruoti.. Į kiekvieną bendros paskir-

ties indą dedamas bendros

paskirties įrankis.

Prisiminkite!

3.3 lentelėELEKTRINIAI PRIETAISAI

Plaktuvas Daržovių

pjaustyklė

Virtuvinis

kombainas

Sūkurinė

krosnelė

Mikrobangų

krosnelė

Maišo tešlą,

padažą,

plaka kremą,

gėrimus.

Tarkuoja,

smulkina,

pjausto.

Maišo,

smulkina,

trina, plaka.

Kepa, verda,

šutina, šildo,

džiovina.

Greitai atšildo

šaldytą

maistą,

sušildo

patiekalus

ir gėrimus.

3.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6

41

Klausimai

Bendros paskirties indai ir įrankiai

Bendros paskirties indais ir įrankiais serviruojamas stalas. Bendros paskirties induose (žr. 3.3 pav.) patiekiami karštieji ir šaltieji žuvies, mėsos patiekalai, salotos, duona, vaisiai. Maisto iš bendros paskirties indų įsidedama bendros paskirties įrankiais (žr. 3.4 pav.).

Bendrõs paskirtiẽs iñdai –

indai, kuriuose patiekiami

bendri karštieji ar šaltieji

patiekalai.

Bendrõs paskirtiẽs rankiai –

įrankiai, kuriais iš bendros

paskirties indų įsidedama

maisto.

Asmennio naudójimo iñdai –

kiekvienam asmeniui ant stalo

dedami indai.

Asmennio naudójimo

rankiai – kiekvienam asmeniui

ant stalo dedami įrankiai.

Sąvokos

1 – žuvies patiekalų įrankiai; 2 – mėsos patiekalų įrankis; 3, 4 – salotų įrankiai; 5 – padažo samtukas; 6 – torto mentelė; 7 – pyragaičių žnyplės; 8 – cukraus šaukštelis; 9 – citrinos šakutė; 10 – cukraus žnyplės.

Senolių posakių reikšmės:

• aklas samtis – neišmanėlis,

nieko nesuprantantis

žmogus;

• nors samčiu semk – daug

turėti;

• samtį atiduoti – perduoti

patiekalų gaminimą,

šeimininkavimą kitam;

• samtis iškrito iš rankų –

nebegali šeimininkauti;

• samtį valdyti – ruošti šeimai

valgius, būti šeimininke.

Informacija

3.4 pav.

1 – salotinė; 2 – bendrų valgių lėkštės (didlėkštės); 3 – silkinė; 4 – padažinė su lėkštele.

BENDROS PASKIRTIES INDAI

BENDROS PASKIRTIES ĮRANKIAI

1

2

3

5

6

7

10

4

98

2

2

4

D A R B O P R I E M O N Ė S V I R T U V Ė J E

3

Prie bendros paskirties indų priskiriama duonos lėkštė, svies-tinė, sriubinė, cukrinė, pieno, grietinės, prieskonių indeliai, uo-gienės, medaus vazelės, kavinukas, arbatinukas, vaisių, torto, py-ragaičių vazos.

3.3 pav.

1

42

Apie virtuvės reikmenis:

www.arkiete.lt

http://www.geri-indai.lt/produktukatalogas

Informacija

3V

IRT

UV

Ė.

JOS

AP

LIN

KA

IR

PR

IEM

ON

ĖSAsmeninio naudojimo indai ir įrankiai

Serviruojant stalą, kiekvienam žmogui dedami asmeninio nau-dojimo indai (žr. 3.5 pav.) ir asmeninio naudojimo įrankiai (žr. 3.6 pav.). Karštieji ir šaltieji patiekalai valgomi atskirais asme-ninio naudojimo įrankiais. Šiais įrankiais netinka imti maisto iš bendros paskirties indų. Žuvies patiekalų įrankius gali pakeisti dvi šakutės.

1 – užkandžių lėkštė; 2 – sriubos lėkštė; 3 – antrojo patiekalo lėkštė; 4 – duonos lėkštė.

1 – karštojo mėsos patiekalo šakutė ir peilis; 2 – karštojo žuvies patiekalo šakutė ir peilis; 3 – užkandžių šakutė ir peilis; 4 – valgomasis šaukštas; 5 – košės šaukštas; 6 – deserto šaukštelis ir šakutė; 7 – arbatinis šaukštelis; 8 – kavos šaukštelis.

Pirmasis stalo įrankis buvo

peilis. XVII a. Euròpoje ne visi

dvariškiai laikėsi taisyklės

nekrapštyti dantų peiliu. Todėl

karvedys Napoleonas įsakė

suapvalinti visų asmeninio

naudojimo peilių galus.

Poreikis valgyti šakute atsirado

XVI a. pabaigoje, kai didikai

ėmė dėvėti didžiules klostytas,

standžias apykakles.

Ž. Sederevičiūtė. Stalo

serviravimas. V., 2003.

❹ Ar prisimenate, kokiais įrankiais gaminamas valgis?

❺ Kokiais asmeninio naudojimo įrankiais valgomi pusryčiai?

Įdomybės

Prisiminkite!

Asmeninio naudojimo įrankių

padėties reikšmės:

Klausimai

3.7 pav.

3.5 pav.

3.6 pav.

ASMENINIO NAUDOJIMO ĮRANKIAI

ASMENINIO NAUDOJIMO INDAI

Įrankiai praskleisti – „prašome įdėti dar“ arba „dar valgysiu“.

Įrankiai suglausti – „valgyti baigiau“.

1 2 3 4 5 6 7 8

1

2

3

4

3.8 pav.

Prie asmeninio naudojimo indų priskiriama salotinė, kiaušinių taurelė, kavos ir arbatos puodeliai su lėkštelėmis, deserto lėkštelė, deserto indelis.

43

3 Saugus darbas

Higiena virtuvėje

Kad maistas būtų sveikatos ir energijos šaltinis, jį gaminant, laikomasi higienos reikalavimų:. virtuvėje dirbama tik su specialia, švaria apranga: prijuoste,

skarele, kepurėle. Ilgi plaukai surišami, kad jų neįkristų į maistą ar neįtrauktų besisukantys elektriniai prietaisai;. prieš darbo pradžią, po kiekvienos pertraukėlės ar paėmus nešvarius daiktus, rankos mazgojamos su muilu;. prieš gaminant maistą, nusimaunami žiedai, nusisegami kiti papuošalai;. darbo stalas, indai, įrankiai plaunami ir dirbant, ir baigus darbą;. medinės pjaustymo lentelės gerai išdžiovinamos, nes šlapia mediena yra gera terpė bakterijoms daugintis;. žali ir šiluminiu būdu apdoroti maisto produktai pjaustomi atskirais įrankiais ant atskirų lentelių;. nenaudojami įskilę, įdužę, subraižyti indai, nes nuolaužų gali patekti į maistą, o įtrūkose atsiranda mikrobų.

Saugus darbas aštriais įrankiais

. Malant mėsą ar tarkuojant bulves, naudojamasi specialiu grūstuvėliu arba mediniu šaukštu. Mėsą ar bulvę į prietaiso angą stumiant ranka, galima susižeisti.. Peilis rankoje laikomas ašmenimis žemyn. Jį perduodant, smaigalys nukreipiamas žemyn.. Peiliu pjaustoma tik ant lentelės. Kairės rankos pirštai lai-komi taip, kad nebūtų matyti nagų (žr. 3.9 pav.).. Produktas trintuvės skylutėmis stumiamas žemyn (žr. 3.10 pav.).

. Aptarsite, kokių higienos reikalavimų reikia laikytis dirbant virtuvėje.. Sužinosite, kaip saugiai dirbti aštriais įrankiais, naudotis karštu paviršiumi.. Išsiaiškinsite, kaip saugiai naudotis elektriniais prietaisais.. Išmoksite teikti pagalbą susižeidusiam asmeniui.

Higienà virtùvėje –

tai asmeninės, įrankių, indų,

įrangos švaros palaikymas

gaminant maistą.

Saugùs dárbas – tai nekeliantis

pavojaus, atsargiai atliekamas

darbas.

Nesinaudokite atšipusiais

peiliais, nes pjaunant jie

lengvai nuslysta.

Jei peilis išsprūdo iš rankų,

leiskite jam nukristi, nes,

bandydami sučiupti, galite

susižaloti.

3.9 pav.

Sąvokos

Prisiminkite!

Netrukus

3.10 pav.

44

3V

IRT

UV

Ė.

JOS

AP

LIN

KA

IR

PR

IEM

ON

ĖSSaugus darbas su karštais indais ir karštais skysčiais

. Kad nenusidegintume pirštų, karštus indus keliame tik su virtuvinėmis pirštinėmis ar puodkėle (žr. 3.11 pav.).. Kad neišsilietų skystis, indų su karštais skysčiais nestumdome.. Kad garais nenusiplikytume veido ir rankų, puodo dangtį keliame į save.. Kad neišsiplikytume burnos gleivinės, valgio neragaujame labai karšto, palaukiame, kol pravės.

Saugus darbas elektriniais prietaisais

. Naudojamasi tik tvarkingais elektriniais prietaisais.. Baigus darbą, elektriniai prietaisai išjungiami ir tik tada va-lomi.. Šalia kaitviečių negalima laikyti popierinių servetėlių ar kitų greitai užsidegančių medžiagų.. Įjungta viryklė nepaliekama be priežiūros – maistas gali pri-svilti ar išbėgti.. Baigus darbą, viryklė išjungiama. Valoma ji visiškai atvėsusi.

Apie pirmąją pagalbą:

http://www.sam.lt

Į gydytoją kreipiamasi,

jei:

• įsipjovus žaizda

nenustoja kraujuoti;

• žaizda gilesnė nei 1 cm,

prasivėrusi;

• žaizdoje yra giliai

įsmigusių svetimkūnių;

• žaizda patino, paraudo,

ją skauda, pakilo kūno

temperatūra;

• nudegintas ar nuplikytas

didelis plotas;

• apsinuodijus ilgai

viduriuojama, vemiama.

Prisiminkite!

Informacija

Nudegę, nusiplikę

nedidelį plotą

Nestipriai įsipjovę Apsinuodiję maistu

Vėsinkite nudegusią

vietą po šalto vandens

srove apie 10 minučių.

Nuplaukite žaizdą

vandeniu ar

dezinfekavimo tirpalu.

Valgykite lengvą maistą

(sriubą, skrebučius).

Atsargiai uždėkite ant

pažeistos vietos sterilų

tvarstį.

Užspauskite žaizdą

švaria skepetėle ir

laikykite, kol nustos

kraujuoti.

Gerkite daug skysčių.

Netepkite nudegusios

vietos riebalais, kremu.

Nebandykite pūslių

pradurti.

Uždėkite sterilų

antiseptiniu skysčiu

suvilgytą tvarstį.

Nevalgykite kieto

maisto ir negerkite

pieno.

3.11 pav.

45


MI

TY

BA

. T

EK

ST

IL

Ė

skyrius

Maisto produktai.Maisto gaminimasKą sužinosiu

• Kokia yra maisto produktų sudėtis, grupės, asortimentas

• Kokios yra pagrindinės maisto medžiagos

• Kuo naudingos daržovės, vaisiai, kiaušiniai, pieno ir grūdų produktai

• Kas yra ekologiški maisto produktai

• Kokie yra maisto gaminimo būdai

Ko išmoksiu

• Atpažinti maisto produktus, apibūdinti maisto medžiagas

• Sveikai maitintis, gaminti patiekalus, juos estetiškai patiekti

• Įvairiuose šaltiniuose rasti informacijos apie mitybą


• Visi tarsimės, organizuosime kūrybinius ir praktinius darbus

• Informacijos ieškosiu vadovėliuose, internete, bibliotekose ir kitur


• Kaip vartotojas mokėsiu pasirinkti vertingiausius maisto produktus ir patiekalus

• Galėsiu įvertinti savo šeimos mitybą, stengsiuosi sveikai maitintis

5

1 Maisto produktai ir jų asortimentas

Maisto produktai

Tinkamai maitindamiesi, jaučiamės puikiai, ilgiau išliekame žvalūs ir sveiki. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus ir išmokti iš jų pasigaminti skanių ir vertingų patieka-lų. Visi maisto produktai skirstomi į grupes (žr. 5.1 lentelę).

5.1 lentelė

Maistas – tai natūralūs ar įvairiai paruošti maisto produktai. Natūralūs maisto produktai yra dvejopos kilmės (žr. 5.1 schemą).

5.1 schema

Natūralius augalinius produktus dažniausiai valgome žalius, o natūralius gyvulinius – termiškai apdorotus.

Perdirbti maisto produktai – tai įvairiais būdais apdoroti pro-duktai (žr. 6 skyrių).

Augaliniai produktai skirstomi į:. daržoves (žr. 5.2 schemą);. riešutus ir sėklas (žr. 5.3 schemą);. uogas ir vaisius (žr. 5.4 schemą);. grūdus ir jų gaminius (žr. 5.5 schemą).

. Aptarsite, kas yra

maistas ir maisto

produktai.

. Išsiaiškinsite, kokie

maisto produktai yra

augaliniai.

. Išsiaiškinsite, kokie

maisto produktai yra

gyvuliniai.

. Aptarsite, kodėl reikia

žinoti maisto pro-

duktų asortimentą.

Netrukus

Asortimeñtas – gaminių ar prekių (šiame skyriuje – maisto produktų) rūšys.

Masto prodùktų grùpė –maisto produktai, suskirstyti pagal tam tikrus panašius požymius, pvz., kilmę, sudėtį.

Natūrãlūs masto prodùktai – gamtos teikiami produktai.

Pérdirbti masto prodùktai – gamtos sukurti ir žmogaus apdoroti maisto produktai.

Sintètiniai masto prodùktai –tai maisto priedai, dažniausiai nelaikomi atskira maisto grupe.

Sąvokos

1. Daržovės 2. Grūdai ir jų gaminiai 3. Pienas ir jo produktai

4. Vaisiai ir uogos 5. Riešutai ir sėklos 6. Mėsa ir jos gaminiai

7. Grybai 8. Medus 9. Žuvis ir jūros gėrybės

10. Gėrimai 11. Prieskoniai (pagardai) 12. Riebalai

MAISTO PRODUKTAI

PERDIRBTI: duona, sūris, dešra,

makaronai...

SINTETINIAI: maisto pagardai...

NATŪRALŪS: medus, pienas,

daržovės, vaisiai...

Augalniai:

vaisiai, daržovės, kruopos...

Gyvulniai:

pienas, kiaušiniai, mėsa...

56

5M

AIS

TO

PR

OD

UK

TA

I. M

AIS

TO

GA

MIN

IMA

S

5.2 schema

❶ Pasikalbėkite, kokių daugiau daržovių žinote, be išvardytų 5.2 schemoje.

Užduotis

5.3 schema

5.4 schema

DARŽOVĖS

UOGOS VAISIAI

GRŪDŲ GAMINIAI

5.5 schema

Šakninės (bulvės, morkos,

burokai...)

Lapinės

ir kopūstinės (salotos, kopūstai...)

Prieskoninės

(raudonėliai, mairūnai...)

Vaisinės (pomidorai, agurkai...)

Svogūninės

(svogūnai, česnakai, porai...)

Riešutai

(lazdynų, žemės, graikiniai...)Sėklos

(sezamų, moliūgų, aguonų...)

Gamtoje

randamos (žemuogės,

bruknės, spanguolės, mėlynės...)

Žmogaus

auginamos

(braškės, serbentai, agrastai...)

Kaulavaisiniai

(slyvos, persikai...)

GRŪDAI

(avižų, grikių, kviečių, miežių, rugių, kukurūzų, sorų...)

PRODUKTAI

Kruopos (miežių, grikių, ryžių,

perlinės...)

Dribsniai

(kukurūzų, grikių, avižų, ryžių...)

Miltai (kvietiniai, ruginiai...)

DUONOS GAMINIAI

(duona, pyragai, bandelės, batonai...)

MAKARONAI

(lakštiniai, vermišeliai, figūriniai, spagečiai...)

Atogrąžų ir paatogrąžių (mangai, kiviai, papajos...)

Sėkliniai (obuoliai...)

Citrusiniai (apelsinai,

greipfrutai...)

RIEŠUTAI IR SĖKLOS

57

DARŽÓVĖS IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.2 lentelė

Kopstinės daržóvės

Kopūstai

Tai viena iš labiausiai paplitusių ir seniausių daržovių. 1–3 ir 5, 6 rūšies kopūstai valgomi žali, virti, troškinti. 4, 7, 8 rūšies kopūstai tinka salotoms, valgomi ir žali lapai. 9 rūšies kopūstais puošiami patiekalai, iš 10 rūšies daromos salotos.

1. Gūžiniai baltieji

2. Gūžiniai raudonieji

3. Žiediniai

4. Garbiniuotieji

5. Brokoliniai

6. Briuseliniai

7. Kininiai baltieji

8. Kininiai

9. Žiediniai spalvotieji

10. Ropiniai

Šakniavaisnės daržóvės

Ridikėliai Valgomi atskirai arba daromos salotos.

Juodieji ridikai

Pastarnokai

Morkų šakniavaisių forma priklauso nuo rūšies. Jie būna rutuliški, trumpašakniai ir ilgašakniai.

Burokėlių šakniavaisių forma pri-klauso nuo rūšies. Jie būna rutuliš-ki, trumpašakniai ir ilgašakniai.

Bulvės būna įvairių rūšių. Jų savybės labai svarbios verdant, troškinant ar kepant.

Saliẽrinės daržóvės

Salierų valgome arba šakniavaisius, arba stiebus. Tai priklauso nuo rūšies.

1 2 3

4 5 6

7 8 10

9

M A I S T O P R O D U K TA I I R J Ų A S O R T I M E N TA S

58

5M

AIS

TO

PR

OD

UK

TA

I. M

AIS

TO

GA

MIN

IMA

S

Prieskonnės daržóvės

KrapaiDažniausiai pagardinami įvairūs patiekalai.

Petražolės

Bazilikai

Mairūnai

Raudonėliai

Svogninės daržóvės

SvogūnaiSvogūnai:

paprastieji, baltieji, raudonieji. Baltieji nelabai aitrūs, todėl jų dedama į salotas. Visos šios daržovės labai naudingos sveikatai. Valgomos natūralios arba apdorotos: keptos, virtos, troškintos.

Porai

Česnakai

Ánkštinės daržóvės

ŽirniaiAuga ankštyse.

Pupelės

Lęšiai

Sojų pupos

Vasinės daržóvės

AgurkaiDažniausiai valgomos neapdorotos: vienos arba iš jų daromos salotos.

Pomidorai

PaprikosDažniausiai valgomos apdorotos: keptos, troškintos.

Baklažanai

Cukinijos

Melionai

Moliūgai

59

ÚOGOS, VASIAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.3 lentelė

Gamtoje augančios uogos

BruknėsMėlynėsAvietėsŽemuogėsSpanguolės

Auginamos uogos

BraškėsAronijosAgrastaiGervuogėsSerbentai:raudonieji, baltieji, juodieji

VAISIAI

Kaulavaisniai

VyšniosSlyvosAbrikosaiŠie vaisiai su kauleliu.

Skliniai

ObuoliaiKriaušėsSvarainiaiŠie vaisiai su sėklomis.

Atogrąžų

ir paatogrąžių

BananaiKiviaiPapajosKinkanaiMangaiPersimonaiAvokadaiDatulėsAnanasai

Citrusniai

CitrinosApelsinaiMandarinaiGreipfrutai

M A I S T O P R O D U K TA I I R J Ų A S O R T I M E N TA S

60

❷ Patyrinėję 5.3 lentelę, aptarkite, kokias uogas ir vaisius dažniausiai

valgome perdirbtus.

❸ Aptarkite, kokius pieno produktus valgome rytais, kokius – vakarais.

❹ Kokius kiaušinius valgome dažniausiai?

Klausimas ir užduotys

5M

AIS

TO

PR

OD

UK

TA

I. M

AIS

TO

GA

MIN

IMA

SPÍENO PRODÙKTAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.4 lentelė

KIAUŠÌNIAI IR JŲ ASORTIMEÑTAS 5.5 lentelė

Natūrãlūs pieno produktai

Karvės pienas

Ožkos pienas

Raugnti pieno produktai

Rūgpienis

Pasukos

Jogurtas

Grietinė

Varškė

Sūris

Kiaušinių rūšys

VištosPutpelėsŽąsies Stručio

Vartojami žali, tinka įvairiems patiekalams ruošti.

61


MI

TY

BA

. T

EK

ST

IL

Ė

skyrius

Audiniai ir dirbiniai iš jųKą sužinosiu

• Kaip konstruojami ir iš kokių audinių siuvami siuviniai

• Kokie yra siuvimo detalių jungimo būdai, siuvimo darbų eiga

• Kaip atliekama tekstilės siuvinių apdaila

Ko išmoksiu

• Konstruoti, siūti

• Įvairiuose šaltiniuose rasti informacijos apie tekstilę, jos dirbinius,

gamybos technologiją, naudotis aprašais, schemomis

• Kaupti ir nagrinėti surinktą informaciją

• Aptarti, draugiškai, sąžiningai vertinti savo ir draugų atliktą darbą


• Mokysiuosi naudotis įvairiuose vadovėlio skyriuose pateikta

informacija, tarsiuosi su klasės draugais, kaip konstruoti, siūti

• Mokytojas padės susirasti reikiamos informacijos,

nurodys darbo kryptis


• Mokėsiu atpažinti ir vertinti tekstilės gaminius, pritaikyti įgytas žinias

• Mokėsiu pats pasidaryti įvairių dirbinių ir patarsiu kitiems

10

1Aptarsime, ką daryti, nupiešus dirbinio eskizą.

1 Pasirinkite tinkamą audinį. Pamąstykite, koks jis turėtų būti: minkštas, kietas, nespūrantis ir t. t. Tarkime, reikia pasiūti pa-galvėlę iš minkšto audinio, kurį būtų lengva lyginti, galima dažnai skalbti. Šiam dirbiniui labiausiai tiktų plonas lininis audinys, geriau nemargintas, nes, dažnai jį skalbiant, piešinys blunka.

2 Pagalvokite, kelios konstrukcinės detalės gali sudaryti pasi-rinktą dirbinį (žr. 10.1 pav.). Pavyzdžiui, paprastai pagalvėlei užteks 2 konstrukcinių detalių (žr. 10.2 pav.), įdomesnei gali prireikti daugiau kaip 2 detalių (žr. 10.3 pav.).

3 Atskiros detalės jungiamos susiuvant, suneriant arba kitu būdu. Kaip sujungti pasirinkto dirbinio konstrukcines detales, jį gražiai išlyginti, sužinosite atsivertę 10.2 skyrių.

4 Visiems darbams atlikti reikės tam tikrų darbo priemonių (žr. 8.1 skyrių).

. Aptarsite, kaip

siuviniui parinkti

tinkamą audinį.

. Sužinosite, kokius

darbus reikia atlikti,

norint ką nors

pasiūti.

. Išmoksite sulankstyti

audinį, kirpti

konstrukcines

detales.

Pradedame siūti

Netrukus

10.1 pav.

118

10A

UD

INIA

I IR

DIR

BIN

IAI

IŠ J

Ų

10.2 pav.

Mokydamiesi vadovėlio 8 skyrių, sužinojote, kokių priemonių reikia dirbant su tekstilės medžiagomis. 9 skyriuje susipažinote su audiniais, siūlais, verpalais, jų savybėmis, asortimentu. Aptarėte pasirinktų dirbinių pavyzdžius.

Prisiminkite!

Siūlo dailininkai, dizaineriai, kiti menininkai:Rankdarbių knyga. V., 1998Rankdarbių kraitelė.

www.muziejus.lt

www.lnm.lt

www.auture.lt

www.siuvimo

reikmenys.lt

Informacija

10.3 pav.

Audinio lyginimas

Pasirinktą audinį, numegztus ar nunertus pavyzdžius reikia išlyginti. Natūralaus pluošto audiniai lyginami lygintuvu, stipriai purškiant garo srovę. Stipri jo srovė įsiskverbia į audinį, todėl šiuo būdu nesunku lyginti klostes, apykakles, kišenių vidų, užuolaidas. Trikotažinius audinius lengviau lyginti, ant jų už dėjus drėgną med-vilninio audinio skiautę. Naujausių modelių lygintuvais trikotaži-nį audinį galima išlyginti be drėgno audinio.

Audinio lankstymas

Audinys lankstomas ant stalo. Audinį perlenkę per pusę, ga-lime: a) iškirpti dvi vienodas detales, b) sutaupyti audinio, c) at-kirpti įstrižą audinio gabalėlį kraštams apsiūti.

119

2Matmenys

Jeigu norite siūti ir konstruoti drabužį, turite žinoti tam ti-krus žmogaus matmenis ir jo drabužių dydį (žr. 12 skyrių ir 10.1 lentelę). Nusprendę siūti pagalvėlę, turite užrašyti jos ilgį ir plotį, jeigu pagalvėlė keturkampė (žr. 10.2 pav.), ir daugiau matmenų, jei pagalvėlės kampai nevienodi (žr. 10.3 pav.). Prieš darydami žaislą, turite nupiešti jo bendrą vaizdą ir atskiras detales, užrašyti matmenis.

Jeigu matmenys bus netikslūs, negalėsite pasiūti kokybiško dirbinio. Iš madų žurnalų pasirinktas iškarpas turėsite pritaikyti savo drabužių dydžiui (žr. 12 skyrių).

Konstruojant gaminius, reikia laikytis saugaus darbo taisyklių (žr. 8 skyrių). Lengviausia konstruoti gaminius iš geometrinių figūrų. Kerpant konstrukcines detales, reikia palikti užlaidas siūlėms.

. Sužinosite, kaip

konstruojami tekstilės

dirbiniai, išmoksite tai

daryti.

. Išsiaiškinsite, kokių

pagrindinių matmenų

reikia dirbiniams

konstruoti.

. Sužinosite

konstrukcinių detalių

išdėstymo ant audinio

taisykles.

Konstrãvimas – tai mokslas, kuris nagrinėja drabužių detalių ir kitų gaminių braižymo ir darbo organizavimo būdus.

Pagrindnis brėžinỹs reika-lingas gaminiams, drabužiams modeliuoti. Braižomas kiekvie-no gaminio brėžinys.

Siuvinių konstravimas

Prisiminkite!

Sąvokos

Netrukus

10.1 lentelė

Siuvant vyrų,

moterų ir vaikų

drabužius,

matuojama

Sutar-

tinis

žymėji-

mas

Krūtinės apimtis Kr a

Klubų apimtis Kl a

Liemens apimtis L a

Kaklo apimtis K a

Nugaros plotis N p

Nugaros ilgis N i

Rankos ilgis R i

Kojos vidinės pusės ilgis

K v p i

Ūgis Ū

120

10A

UD

INIA

I IR

DIR

BIN

IAI

IŠ J

Ų

Užlaidos siūlėms

Detales sukirpus pagal tikslius matmenis ir susiuvus, gali pa-aiškėti, kad dirbinys per mažas. Taip atsitinka pamiršus palikti ùžlaidas siūlėms (žr. 10.2 lentelę). Jeigu abejojate, ar gerai išma-tavote, arba norite sukurti ką nors nauja, užlaidas galite palikti ir didesnes.

Jei audinys su plaušeliu ar įspaustu piešiniu, susiuvant da-lis, negalima sukeisti jų krypties – dirbinys atrodys nevienodos spalvos.

10.5 pav.

Konstravimo ir modeliavimo vadovėliai:

R. Dačiulytė, R. Indičianskienė.

Technologijos. Siuvimas 5 klasei. V., 2001

A. Pacevičiūtė, R. Dačiulytė,

E. Melnikaitė. Siuvimas 6 klasei. V., 2002

R. Jegorova, V. Monastyrnaja. Mokykis siūti. K., 1990

Informacija

Įdomybės

Konstrukcinių detalių braižymas

Lengviausia konstruoti dirbinius, kuriuos sudaro geometrinės figūros: stačiakampiai, kvadratai, trikampiai. Iš tokių konstrukci-nių detalių siuvamos prijuostės, palaidinukės, krepšiai, liemenės ir t. t. Konstruojant apvalias, ovalias detales, naudojamas skries-tuvas ir kiti braižymo įrankiai.

Pradėti siūti geriausia nesudėtingų geometrinių formų dirbinius (žr. 10.5 pav.).

Užlaidos siūlėms

Drabužio kraštams – 1,0–1,5 cm

Palankoms – 4,0–6,0 cm

Kitoms siūlėms – 1,0–1,5 cm

10.2 lentelė

10.4 pav.

Priekinė šios kuprinės dalis padengta saulės energiją sugeriančia medžiaga. Norite karščio? Karščiau už saulę nebūna!

www.voltaicsystemes.

com

121

Konstrukcinių detalių perkėlimas ant audinio, kirpimas ir jungimas

Audinys lenkiamas per pusę. Ant jo viena kryptimi dedamos iškarpos. Jei drabužio ar kito dirbinio detalės simetriškos, daroma tik dešiniosios pusės iškarpa.

Dirbinio sudėtingumas

Sudėtingas

Paprastas 10.3 lentelė

Dirbinio

pavadinimasPaveikslėlis

Dirbinio

sudėtin-

gumas

Audiniai. Detalių jungimas.

Užlaidos siūlėms. Apdaila

Žaislai ir suvenyrai

Eglutės

papuošalasPa

pras

tas

Audiniai: lininiai, medvilniniai, vilnoniai.Detalių jungimas. Prie trikampio pagrindo pridaigstomi ir dekoratyvine siūle prisiuvami sparnai, galva ir knygelė.Užlaidos siūlėms nėra. Apdaila. Pagal piešinį pasirenkamas tinkamas siuvinėjimo būdas.

Velykų medelis

Papr

asta

s

Audinys vilnonis.Detalių jungti nereikia. Užlaidos siūlėms nėra.Apdaila. Siuvinėjama arba prisiuvamos aplikacijos, pritvirtinami raišteliai, kilpos.

Puošni kišenė

(pagalbinis

aprangos

reikmuo) Sudė

tinga

s

Audiniai: medvilniniai, lininiai, vilnoniai.Detalių jungimas. Susiuvamos šios dalys:pagrindinės – priekinė ir užpakalinė,pagalbinės – raišteliai arba virvelės kišenei pakabinti.Užlaidos siūlėms po 1 cm.Apdaila. Pasirenkamas siuvinėjimo raštas. Išsiuvinėjama (žr. 10.3 skyrių).

S I U V I N I Ų K O N S T R AV I M A S

122

10A

UD

INIA

I IR

DIR

BIN

IAI

IŠ J

Ų

Negalima keisti konstrukcinių detalių krypties. Iškarpos ant audinio prismaigstomos smeigtukais. Jos padarytos be užlaidų, todėl siūlėms užlaidos pridedamos. Detalės iškerpamos ir sujun-giamos (žr. 10.4 skyrių). Atliekama apdaila: siuvinėjama, apneria-ma, naudojamos įvairios konstrukcinės medžiagos.

konstrukcinių detalių perkėlimo ant audinio taisykles.

Prisiminkite

Dirbinio aprašas

Konstrukcinių detalių brėžiniai ir perkėlimas ant audinio

Konstrukcinės detalės. Angeliukas sudarytas iš keturių dalių: trikampio kūno (pagrindo) – 1, sparnų – 2, galvos – 3 ir knygelės – 4. Detalės dedamos ant audinio, apibrėžiamos ir iškerpamos, nepaliekant užlaidų siūlėms.

Konstrukcinės detalės. Kiaušinių formos iškerpamos iš popieriaus, dedamos ant audinio, apibrėžiamos ir iškerpamos. Ant audinio jas dėlioti galima bet kaip – raštas suteikia formai įvairovės.

Konstrukcinės detalės. Dirbinys sudarytas iš pagrindinių ir pagalbinių konstrukcinių detalių. A3 formato lape pagal turimus matmenis nubraižomas brėžinys. Iškerpamos pagrindinės detalės: priekinė ir užpakalinė dalis. Jos turi būti vienodos. Pagal matmenis nubraižomi ir iškerpami raišteliai. Brėžinys perkeliamas ant audinio viena kryptimi ir iškerpamas, paliekant užlaidas. Kišenei papuošti iškerpama ir išsiuvinėjama atskira mažesnių matmenų detalė.

1

2

3

4

123

Dirbinio

pavadinimasPaveikslėlis

Dirbinio

sudėtin-

gumas

Audiniai. Detalių jungimas.

Užlaidos siūlėms. Apdaila

Interjero tekstilė

Kalėdų dovanų

kojinė

Sudė

tinga

s

Audiniai: vilnoniai, medvilniniai, lininiai. Detalių jungimas. Pagrindinės detalės susiuvamos rankomis arba mašina jungiamosiomis siūlėmis. Viršuje mašina prisiuvama pakaba. Užlaidos siūlėms po 1 cm.Apdaila. Siuvinėjimas, antsiuvai ir kt. (žr. 10.3 skyrių).

Velykų maišelis

Papr

asta

s

Audiniai: lininiai, medvilniniai.Detalių jungimas. Viena detalė surišama raišteliu arba virvele. Apdaila. Išsiuvinėjama aplikacija. Ant popierinės aplikacijos flomasteriu galima užrašyti, kam skirtas maišelis.

Dekoratyvinė

juosta daiktams

susidėti

Sudė

tinga

s

Audiniai: medvilniniai, lininiai, vilnoniai. Galima naudoti permatomas konstrukcines medžiagas (pvz., plastiką), kad daiktas būtų matomas.Detalių jungimas. Siuvama jungiamosiomis mašininėmis siūlėmis, daromos palankos, prisiuvamos kišenės. Užlaidos siūlėms po 1 cm. Apdaila. Išorinę pusę galima išsiuvinėti, puošti antsiuvu ir kitais būdais (žr. 10.3 skyrių).

Sporto inventorius

Sportinė liemenė

Papr

asta

s

Audiniai: lininiai, medvilniniai.Užlaidos siūlėms po 1 cm. Detalių jungimas. Ties detalės viduriu pritvirtinami 2 raišteliai. Apdaila. Flomasteriu užrašomi skaičiai arba daromas trafaretas.

S I U V I N I Ų K O N S T R AV I M A S

124

10A

UD

INIA

I IR

DIR

BIN

IAI

IŠ J

Ų

10.3 lentelės tęsinys

Dirbinio aprašas

Konstrukcinių detalių brėžiniai ir perkėlimas ant audinio

Konstrukcinės detalės. Nubraižomos ir iškerpamos 2 pagrindinės kojinės formos detalės, kurių dydį galima pasirinkti. Nupiešiama ir iškerpama eglutės formos aplikacija bei kitos puošybinės detalės.

Konstrukcinės detalės. Pagrindinė detalė –keturkampis, puošybai skirta detalė gali būti bet kokios formos. Pagal brėžinį iš audinio iškerpamos detalės. Padaroma juostelė. Ji gali būti lininė, šilkinė, odinė.

Konstrukcinės detalės. Pagrindinės detalės – 2 vienodi stačiakampiai. Nuo to, ką ketiname dėti į juostą (kokius siuvimo, nėrimo, mezgimo įrankius), priklauso ir kišenių skaičius. Jeigu kišenių forma skirtinga, kiekviena braižoma atskirai, jeigu vienoda, pakanka vienos detalės.

Konstrukcinės detalės. Nubraižomas stačiakampis arba kvadratas. Liemenė gali būti be raištelių (prisegama žiogeliais) arba su 2 raišteliais (jie nubraižomi pagal matmenis).

125


MI

TY

BA

. T

EK

ST

IL

Ė

skyrius12

Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminiusKą sužinosiu

• Kokios yra tekstilės gaminių pirkimo, atsiskaitymo formos, garantijos, vartotojų teisės

• Kaip etiketėse žymimi tekstilės gaminių dydžiai

• Ką rodo tekstilės gaminių priežiūros sutartiniai ženklai

• Kokios priemonės ir įranga naudojama tekstilės gaminiams prižiūrėti

Ko išmoksiu

• Atpažinti tekstilės medžiagas ir parinkti jų priežiūros priemones

• Nagrinėti tekstilės gaminių priežiūros priemonių etiketes, tekstilės gaminių naudojimo ir priežiūros aprašus


• Nagrinėsiu mokytojo pateiktą įvairią medžiagą ir vadovėlio informaciją, domėsiuosi tekstilės gaminių priežiūros priemonėmis

• Nagrinėsiu tekstilės gaminių priežiūros technologijos aprašus, schemas


• Mokėsiu pasirinkti tinkamą gaminį

• Būsiu sumanus vartotojas: pirkdamas tekstilės gaminį, atkreipsiu dėmesį į etiketėje nurodytus jo priežiūros ženklus, kainos ir kokybės santykį

1

Tiek Lietuvojè, tiek užsienyje pagamintų tekstilės gaminių asortimentas labai platus, todėl reikia rasti rinką jiems parduoti. Gamintojai turi ištirti, kas, kur perka, vyrai ar moterys ir t. t.

Šiuo metu 80 % Euròpos Sjungos siuvimo ir tekstilės pramo-nės yra Vokietjoje, Prancūzjoje, Didžiójoje Britãnijoje, Ispãnijoje, Itãlijoje. Pagrindiniai Lietuvõs tekstilės pramonės prekybos part-neriai yra Didžióji Britãnija, Vokietijà, Dãnija, Švèdija, Itãlija, Begija. Tekstilės ir aprangos gaminiai sudaro apie 10 % šalies eks- porto.

Norėdami parduoti prekes, gamintojai atsižvelgia į vartotojų poreikius: prekė turi būti kokybiška, patogi, šiuolaikiška, paga-minta iš natūralių, ekologiškų medžiagų, atitikti mados reikalavi-mus. Stengiamasi mažinti išlaidas, trumpinant gamybos laiką.

Lietuvõs tekstilės ir siuvimo pramonė gamina ketvirtadalį vi-sos pramonės produkcijos. Žymiausios siuvimo įmonės: „Lelija“, „Dobilas“, „Šatrija“, „Dainava“, „Baltija“. Lietuvoje užregistruota apie 3 tūkstančiai siuvimo įmonių.

Atkūrus Lietuvõs valstybę, pakito mūsų šalies prekių rinka: užplūdo tekstilės prekės iš Tukijos, Knijos, prestižiniai Vakar Euròpos ir JAV drabužiai, didžiulės dėvėtų drabužių siuntos. Mūsų vartotojai netrukus įsitikino prasta turkiškų ar kiniškų prekių kokybe.

Lietuvõs tekstilės ir siuvimo įmonės savo gaminiams suteikia kokybės garántiją. Tačiau vartotojai kartais įsigyja ir nekokybiš-kų prekių. Jos keičiamos arba grąžinamos parduotuvėms, kuriose

buvo įsigytos, pateikiant pirki-mo kvitą. Kitose vietose įsigy-tas prekes be kvito pasikeisti sunkiau. Dėvėtų drabužių arba naudotų daiktų parduotuvėse tekstilės gaminiams garantijos nesuteikiamos.

Įsigytų prekių kokybės garántijos teminas skaičiuo-jamas nuo pardavimo datos. Todėl visada svarbu saugoti prekės įsigijimo kvtą. Jeigu

Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė,garantijos

. Aptarsite, kas yra

rinka ir kaip ją galima

paveikti.

. Sužinosite, ką daryti

įsigijus netinkamą

prekę.

Netrukus

Ekspòrtas – prekių pardavimas kitose šalyse.

Impòrtas – prekių įvežimas iš kitų šalių.

Káina – prekės vertė pinigine išraiška.

Prẽkė – daiktas, skirtas parduoti.

Rinkà – prekių mainų sfera.

Sąvokos

164

12V

AR

TO

TO

JAS

AP

IE T

EK

ST

ILĖ

S M

ED

ŽIA

GA

S I

R G

AM

INIU

S

tekstilės gaminio kokybės garantijos terminas nenustatytas, pir-kėjas dėl jo kokybės trūkumų gali kreiptis ne vėliau kaip per dve-jus metus nuo pardavimo dienos. Jis pardavėjui parašo prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus. Pirkėjas turi teisę reikalauti prekę pakeisti, sumažinti jos kainą, neatlyginamai pašalinti trū-kumus, atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

Jeigu tekstilės gaminys atitinka teisės aktų reikalavimus arba jo kokybės trūkumai menki, vartotojo priekaištai nepriimami.

Prekių kokybės garantinius terminus, daiktų grąžinimo ir kei-timo sąlygas nustato Lietuvõs Respùblikos civilinis kodeksas, Var-totojų teisių gynimo įstatymas.

Jeigu nenumatyta garantijoje, nekeičiamos ir negrąžinamos šios tekstilės gaminių prekės:

• kūdikių drabužiai;

• apatiniai drabužiai;

• korsetiniai gaminiai;

• pėdkelnės, kojinės, puskojinės ir pan.;

• audiniai, kiliminės grindų dangos (išskyrus kilimus ir kilimėlius);

• baldai, patalynė, šviestuvai.

Dėl nekokybiškų prekių, netinkamai suteiktos paslaugos ir kitų problemų galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą:

http://www.

vartotojoteises.lt

❶ Iš įvairių šaltinių surinkite žinių apie žymiausias Lietuvõs tekstilės

ir siuvimo įmones, jų gaminius, rinką, kainas. Surinktą informaciją

aptarkite grupėje ir aprašykite sąsiuvinyje.

Informacija

Apie Lietuvos tekstilės gaminių rinką ir kainas:

www.satrija.lt

UžduotIs

Prisiminkite!

165

2 Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse pateikta informacija

Parduotuvėje, madų salone, mugėje galima nusipirkti reikiamą drabužį, todėl turime žinoti savo figūros ypatumus ir mat menis. Žmogaus figūra būna tipinė ir netipinė. Norėdami nustatyti, ko-kios figūros esame, turime išmatuoti atitinkamas jos vietas (žr. 10 skyrių) ir gautus matmenis palyginti su lentelėje pateiktais standartinių dydžių matmenimis.

Vaikų, moterų ir vyrų drabužių dydžiai nustatomi nevienodai: kūdikių – pagal ūgį, matuojant paguldytą kūdikį nuo pakaušio iki ištiestos pėdos galo, vaikų – pagal ūgį ir krūtinės apimtį, mote-rų – pagal ūgį, krūtinės ir klubų apimtį, vyrų – pagal ūgį, krūtinės ir liemens apimtį.

Drabužių ir avalynės dydžiai įvairiose šalyse yra nevienodi.

Tekstilės gaminių etiketėse pateikiama informacija

Atsižvelgiant į ISO (gami-nių kokybės nustatymo sis-temos sutrumpintas pavadi-nimas) standartus, drabužio etiketėse žymimi vartotojo fi-gūros matmenys (pvz.: moterų 174-94-100, vyrų 180-96-84). Moterų drabužių dydis nusta-tomas išmatavus ūgį, krūtinės ir klubų apimtį, o vyrų – ūgį, krūtinės ir liemens apimtį (žr. 12.1 pav.).

Lietuvõs Respùblikos ūkio ministerija, atsižvelgdama į Euròpos komisijos pastabas, papildė ir patvirtino prekių ženkli-nimo ir kainų nurodymo taisykles, pagal kurias gamintojas nepri-valės nurodyti avalynės ir drabužių dydžių, pateikti jų priežiūros informacijos.

Jeigu gamintojas informacijos apie tekstilės gaminių priežiūrą, avalynės, drabužių, kojinių, pirštinių dydį nepateiks ant prekės ir jos pakuotės, vartotojui būtiną informaciją suteiks pardavėjas. Drabužių dydžiai atitiks Euròpos standartus, o priežiūros ženk lai bus nurodyti drabužių vidinėje pusėje.

❷ Išsimatuokite pėdos

ilgį ir sužinokite savo

avalynės dydį.

❸ Išsimatuokite atitin-

kamas figūros vietas,

matmenis užsirašykite

sąsiuvinyje ir paly-

ginkite su lentelėse

pateiktais matmeni-

mis. Nustatykite savo

drabužių dydį.

. Sužinosite, kokie

matmenys reikalingi

norint nustatyti

drabužių dydį.

. Aptarsite drabužių

dydžių žymėjimo

būdus.

. Sužinosite, kur galima

pamatyti piktogramų.

Netrukus

Netpinė figūrà neatitinka visų normų, yra neproporcinga.

Piktogrãfija – daiktų, įvykių ir veiksmų vaizdavimas sutartiniais ženklais.

Piktogramà – paveikslinis sutartinis ženklas.

Standártas – norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas.

Tpine figūrà laikoma tokia, kuri sąlygiškai yra proporcinga ir taisyklinga.

Sąvokos

Užduotys

Moteriškas švarkas

Krūtinės apimtis 96Klubų apimtis 104Ūgis 164

arba

96

104 164

Vyriškas kostiumas

Krūtinės apimtis 96Liemens apimtis 84Ūgis 170–176

arba

96

84 170–176

Moteriškos kelnės

Klubų apimtis 124Liemens apimtis 96Ūgis 168Dydžio kodas 50

arba

96

124 168

12.1 pav.

166

12V

AR

TO

TO

JAS

AP

IE T

EK

ST

ILĖ

S M

ED

ŽIA

GA

S I

R G

AM

INIU

S

Moterų Vyrų

Dydis Sutartinis žymėjimas Dydis Sutartinis žymėjimas

32–36 XS 44–46 XS

36–38 S 48 S

40–42 M 50–52 M

44–46 L 54 L

48 XL 56–58 XL

50... XXL 60... XXL

12.1 lentelėTARPTAUTINIAI DRABUŽIŲ DYDŽIAI 12.2 lentelė

MOTERIŠKOS IR VYRIŠKOS AVALYNĖS DYDŽIAI

12.3 lentelėMERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ DRABUŽIŲ DYDŽIAI

Ūgis 122 128 134 140 146 152 158 164 170 176

Krūtinės apimtis 62 64 66 68 72 76 80 84 88 92

Liemens apimtis 57 58 59 61 63 65 67 69 71 73

Klubų apimtis 67 69 72 74 78 82 86 90 94 98

Nugaros ilgis 29 30 31 32 34 36 38 40 42 43

Rankovės ilgis 43 46 48 51 53 55 57 59 61 63

Kaklo apimtis 30 30 31 31 32 33 34 35 36 37

12.4 lentelėMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ DRABUŽIŲ DYDŽIAI

Ūgis 98 104 110 116 122 128 134 140 146 152 158 164

Krūtinės apimtis 57 58 59 60 62 64 66 68 72 76 80 84

Liemens apimtis 53 54 54,5 55 56,5 58 59,5 61 63 65 67 69

Klubų apimtis 59 61 62 64 66,5 69 71,5 74 78 82 86 90

Nugaros ilgis 24 25 26 27,5 29 30 31 32,5 34,5 36 38 40

Rankovės ilgis 33,5 36 38,5 41 43,5 46 48,5 51 53 55 57 59

Kaklo apimtis 27 27,5 28 28,5 29,5 30 30,5 31 32 33 34 35

Pėdos ilgis

Avalynės dydis

22,3 cm 35

23 36

23,6 cm 37

24,3 cm 38

25 cm 39

25,6 cm 40

26,3 cm 41

27 cm 42

27,6 cm 43

28,3 cm 44

29 cm 45

29,7 cm 46

12.5 lentelėLYGINAMIEJI DRABUŽIŲ DYDŽIAI

Moteriškų marškinių, paltų, suknelių Vyriškų kostiumų, lietpalčių, megztinių

JAV 8 10 12 14 16 18 20 JAV 34 36 38 40 42 44 46 48

Europa 36 38 40 42 44 46 48 EuropaAnglija 44 46 48 50 52 54 56 58

Anglija 30 32 34 36 38 40 42

Moteriškų megztinių, palaidinukių Vyriškų marškinių

JAV 30 32 34 36 38 40 42 44 JAV 14 14,5 15 15,5 16 16,5 17 17,5

Europa 38 40 42 44 46 48 50 52 EuropaAnglija 36 37 38 39 40 41 42 43

Anglija 32 34 36 38 40 42 44 46

167

Lýginimo ženkla. Juose nurodoma leistina lygintuvo įkaitimo temperatūra, kuri žymima skaičiais arba taškais.

Lyginti ne aukštesnėje kaip 120 oC temperatū-roje.

Lyginti ne aukštesnėje kaip 160 oC temperatū-roje.

Galima lygin-ti aukštesnė-je kaip 160 oC temperatū-roje.

Lyginti negalima.

3 Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai

Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai

Prekyvietėse galima rasti įvairios paskirties, faktūros, silueto, rašto, kainos drabužių. Dėvimas drabužis ilgainiui susitepa, todėl jį reikia skalbti, valyti, lyginti. Gamintojas visų drabužių vidinėje pusėje įsiuva etiketę su jų priežiūros ženklais (žr 12.6 lentelę).

. Aptarsite tekstilės

ir trikotažo gaminių

priežiūros ženklus.

. Sužinosite, kas

nurodoma ženklų

etiketėse.

. Išsiaiškinsite, kam

reikalingas brūkšninis

kodas, ir išmoksite jį

skaityti.

Netrukus

Tekstilės ir trikotažo gaminių priežiūros ženklai

Skalbimo Balinimo Lyginimo Džiovinimo Cheminio valymo

Skalbmo ženkla. Juose žymima vandens temperatūra (laipsniais).

Skalbti ne aukštesnėjekaip 95 oC temperatū-roje (lininius, medvilni-nius gaminius).

Skalbti ne aukštesnėje kaip 60 oC temperatūroje.

Skalbti rankomis.

Skalbti negalima.

Džiovnimo ženkla

Įprastasis džiovi-nimas.

Džiovini-mas ant pakabos.

Gręžti negalima.

Vertikalu-sis džiovi-nimas.

Negalima džiovinti skalbyklės būgne.

Horizonta-lusis džio-vinimas.

Bãlinimo ženkla rodo, ar drabužį galima balinti ir, jei galima, tai kokiais balikliais.

Galima balinti priemone su chloru.

Negalima balinti priemone su chloru.

Negalima balinti jokiais balikliais.

Chèminio vãlymo ženkla.

Galima valyti visomis valy-mo priemo-nėmis.

Negalima valyti cheminiu būdu.

12.6 lentelė

168

12V

AR

TO

TO

JAS

AP

IE T

EK

ST

ILĖ

S M

ED

ŽIA

GA

S I

R G

AM

INIU

S

Brūkšniniai kodai užsienio šalyse ir Lietuvojè

Brūkšnnis kòdas (žr. 12.2 pav.) skirtas atsiskaityti ir apskaitai prekyboje automatizuoti. Šiuo ženklu žymimi įvairių rūšių krovi-niai, dokumentai, bagažas. Prekyboje pradėjus naudoti brūkšninį kodą, pagerėjo aptarnavimas, pagreitėjo atsiskaitymas, sumažėjo klaidų, palengvėjo kasininkų darbas. Brūkšniniai kodai naudojami ir Lietuvojè, ir užsienio šalyse. Jie skaitomi òptiniu skaitytuvù. Brūkšninis kodas rodo gamintojo ir prekės kontrolinį kodą, ko-kioje šalyje (žr. 12.7 lentelę) prekė pagaminta.

❹ Raskite penkias savo

drabužių priežiūros

etiketes.

❺ Išnagrinėkite drabužių

etiketes ir pasakykite,

kaip juos reikia skalbti,

valyti, džiovinti, lyginti.

Brūkšnnis kòdas – įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, kuria užkoduota tam tikra informacija.

Òptinis skaitytùvas –

prietaisas brūkšniniam kodui skaityti.

Sąvokos

Užduotys

ŠALIŲ KODAI 12.7 lentelė

00–09 JAV–Kanadà 690-691 Knija

30–37 Prancūzijà 70 Norvègija

380 Bulgãrija 729 Izraèlis

383 Slovnija 73 Švèdija

385 Kroãtija 740–745 Ktos Lotỹnų Amèrikos šalys

400–440 Vokietijà 750 Mèksika

460–469 Rùsija ir NVS šalys 759 Venesuelà

471 Taivãnas 76 Šveicãrija

474 Èstija 770 Kolùmbija

475 Lãtvija 773 Urugvãjus

477 Lietuvà 775 Perù

480 Filipnai 779 Argentinà

489 Honkòngas 780 Člė

45, 49 Japònija 786 Ekvadòras

50 Didžióji Britãnija 789 Brazlija

520 Grakija 80–83 Itãlija

529 Kpras 84 Ispãnija

531 Makedònija 850 Kubà

535 Málta 859 Čèkija ir Slovãkija

539 Arija 860 Jugoslãvija

54 Begija ir Liùksemburgas 869 Tukija

560 Portugãlija 87 Olándija

569 Islándija 880 Piet Korja

57 Dãnija 885 Tailándas

590 Lénkija 888 Singapras

594 Rumùnija 889 Indonèzija

599 Veñgrija 90–91 Áustrija

600–601 Piet Ãfrikos Respùblika 93 Austrãlija

611 Maròkas 94 Naujóji Zelándija

619 Tunsas 955 Maláizija

64 Súomija

12.2 pav.

Šalies kodas

Gamintojo kodas

Prekės kodas

Kontrolinis skaičius

169

Serijos „Šok“ vadovėlio „Mityba. Tekstilė“ komplektą V-VI klasei sudaro:

• Vadovėlis

• Mokytojo knyga

5

6.........

Mity

ba. T

eksti

lė

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-05050-4

technologijos. mityba ir tekstilė v-vi

Documents